2013 08 03 klaipeda internetas

RUGPJŪČIO 3, 2013

Nr. 177 (19 780)

www.kl.lt

Cir­ko ar­tis­tui J.Gla­vac­kiui cir­kas – vi­sas gy­ve­ni­mas.

Me­tų jū­ri­nin­ku iš­rink­tas A.Sbit­ne­vas ne­si­bai­mi­na, kad nuo šiol teks bū­ti sau­su­moje. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

Kaina 1,60 Lt

Va­ka­rė 15p.

Va­liu­ti­nis KGB spar­nas So­vie­ti­nės Klai­pė­ dos „in­ter­mer­gai­ tės“ iš 16-osios di­vi­ zi­jos šian­dien jau – le­gen­da. Taip bu­vo va­di­na­mos so­vie­ ti­nės uos­ta­mies­čio kek­šės, par­si­da­vi­nė­ ju­sios tik už va­liu­ tą. Šian­dien aki­ vaiz­du, kad to­ kia veik­la to­ ta­li­ta­ri­nė­je vals­ty­bė­ je bu­vo įma­no­ ma tik su val­džios pa­ lai­mi­ni­mu.

skaitykite 4p.

Į

Į

„Ne­vo­gė­me ak­me­nų, už­tat ir su­tau­pė­me pi­ni­gų.“ Bend­ro­vės „Žem­ka­sa“ di­rek­to­rius Dai­nius Zo­kas ti­ki­no, kad į res­tau­ruo­tą J.Ja­no­nio gat­vę grį­žo vi­si se­nie­ji ak­me­nys, ne­rei­kė­jo pirk­ti nau­jų, to­dėl iš­leis­ta ma­žiau mo­kes­čių mo­kė­to­jų li­tų.

3p.

Pra­keik­ta­me na­me – dvi mir­tys Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ar­ma­ge­do­no pra­na­šys­tė­mis gar­ sė­jan­čiu Je­ho­vos ti­kė­ji­mu ža­vė­ ję­sis jau­nuo­lis spe­ci­fiš­kai su­vo­kė sa­vo mi­si­ją, – Plun­gės ra­jo­ne kir­ viu už­ka­po­jo pa­gy­ve­nu­sį vy­rą ir jo sū­nų. Ši siau­bin­ga žmog­žu­dys­tė įvy­ko na­me, ku­ria­me prieš ke­le­tą me­tų kros­ny­je bu­vo su­kū­ren­ta da­ lis mer­gi­nos kū­no.

Po­li­ci­jai pa­si­da­vė pa­ts

Mi­si­ja: šian­dien aiš­kė­ja, kad eli­ti­nės so­viet­me­čio Klai­pė­dos pro­sti­tu­tės žai­dė dvi­gu­bus šni­pų žai­di­mus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Įta­ria­ma­sis Er­nes­tas Pau­laus­kas ket­vir­ta­die­nį po pie­tų pa­ts atė­jo į vie­tos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą ir pri­ si­pa­ži­no pa­da­ręs šiur­pų nu­si­kal­ti­ mą. Tą pa­čią die­ną Plun­gės ra­jo­no Žvirb­lai­čių kai­mo žmo­nės at­krei­pė dė­me­sį, kad jau ke­lias die­nas ne­ ma­to Mon­čių so­dy­bos gy­ven­to­jų, o jų gy­vu­liai se­niai ne­šer­ti.

Tik­rin­da­mi in­for­ma­ci­ją apie šeš­ ta­die­nį čia įvyk­dy­tą žmog­žu­dys­tę, po­li­ci­nin­kai ap­si­lan­kė ato­kio­je so­dy­bo­je.

6

2

ŠEŠTADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

miestas

Lyp­kių epo­pė­ją narp­lios Pre­zi­den­tė?

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tre­čius me­tus ne­si­bai­gian­tis Lyp­ kių kai­mo gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mo pro­ce­sas per­pil­dė uos­ta­mies­čio val­džios kant­ry­bės tau­rę. Pa­gal­ bos spren­džiant šią įsi­se­nė­ju­sią pro­ble­mą me­ras ofi­cia­liai krei­pė­ si ne tik į ša­lies Pre­zi­den­tę, bet ir į mi­nist­rą pir­mi­nin­ką bei Ūkio mi­ nis­te­ri­ją.

Pas­k u­t i­n io­s ioms kom­p en­sa­c i­ joms, ku­rių už že­mės paė­mi­mą vi­s uo­m e­n ės po­rei­k iams lau­k ia dar sep­ty­nios šei­mos, rei­kia 2,38 mln. li­tų.

Uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas iro­ni­za­vo, jog kai pro­ble­mai ne­ran­da­ma spren­di­mo tre­jus me­tus, tai jau tam­pa ne­be gal­vos skaus­mu, o vi­są kū­ną kre­ čian­čiu dre­bu­liu. „Vals­ty­bi­niu mas­tu tai nė­ra tie pi­ni­gai, dėl ku­rių tu­rė­tų pa­kib­ti grės­mė na­cio­na­li­nės svar­bos ob­ jek­tams“, – tei­gė mies­to va­do­vas.

Jis vy­lė­si, jog šiam ypa­tin­gos svar­bos klau­si­mui spren­di­mai bus ras­ti dar iki me­tų pa­bai­gos.

V.Grub­liaus­kas pa­brė­žė, jog skir­ti trūks­ta­mas lė­šas uos­ta­mies­

čio sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri ju­ri­di­nio pa­ grin­do. Že­mė iš gy­ven­to­jų, ku­rie pa­te­ko į LEZ te­ri­to­ri­ją, pai­ma­ma vals­ty­bės nau­dai, tad ir fi­nan­sa­vi­ mas tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tas vals­ty­bės biu­dže­te.

2010-ai­siais Vy­riau­sy­bei pa­ tvir­ti­nus gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mo iš LEZ pro­gra­mą, Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė Ūkio ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jų ne­syk pra­šė skir­ti trūks­ta­mą pi­ni­ gų su­mą. „Gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mo įsi­pa­rei­ go­ji­mai bu­vo priim­ti, kai LEZ bu­ vo ma­žes­nė, pro­ce­sui be­si­bai­giant te­ri­to­ri­ja pa­di­dė­jo, ir tų rei­kia­mų 2,38 mln. li­tų nie­kur „ne­be­si­ma­ to“. Kaž­kas kaž­ka­da da­vė pa­ža­dą, kad vis­ką pa­da­ry­si­me, tik di­din­ki­ me LEZ-ą, bet to už­fik­suo­ta nie­kur nė­ra“, – pro­ble­mą įvar­di­jo V.Grub­ liaus­kas.

Klai­pė­dos LEZ įsteig­ta 1996-ai­ siais. Tuo me­tu pra­dė­tas gvil­den­ ti ir gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mo iš jos te­ri­to­ri­jos, ku­ri ap­rė­pė Lyp­kių bei Šve­pe­lių kai­mus, klau­si­mas. 27 gy­ ven­to­jų iš­kel­di­ni­mas kai­na­vo apie 19 mln. li­tų.

Lė­šas kom­pen­sa­ci­joms sky­ rė vals­ty­bė bei LEZ ter­mo­fi­ka­ci­ nę elekt­ri­nę pa­sta­čiu­si bend­ro­vė „For­tum Heat Lie­tu­va“.

Kliū­tys: nors Klai­pė­dos LEZ įkur­ta dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį, iki

šiol te­be­si­vel­ka gy­ven­to­jų iš jos te­ri­to­ri­jos iš­kel­di­ni­mo pro­ble­mos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Spren­di­mas: mo­to­cik­lų keliamas triukšmas verčia gyventojus kovoti dėl ramybės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bai­ke­riams – ap­ri­bo­ji­mas Mo­to­cik­li­nin­kų ke­lia­mas triukš­mas ne­ be­var­gins Spor­ti­nin­kų gat­vės gy­ven­to­ jų – eis­mas plie­ni­nių žir­gų sa­vi­nin­kams ten už­draus­tas.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pre­ky­bos uos­to ra­jo­no se­niū­nai­tis Rus­la­nas Schnei­de­rat tei­gė, kad pa­ra­šai dėl laks­tan­čių mo­to­cik­li­ nin­kų yra su­rink­ti iš Spor­ti­nin­kų ir Pu­šy­no gat­vių na­mų gy­ven­to­jų, ku­riems trū­ko kant­ry­bė. „Žmo­nės pik­ti­na­si, jog triukš­ mas ne­lei­džia ra­miai il­sė­tis. Gy­ ve­na­ma­ja­me ra­jo­ne mo­to­cik­lis­tai su mo­di­fi­kuo­to­mis du­jų iš­me­ti­mo sis­te­mo­mis, va­žiuo­da­mi į Klai­pė­ dos mies­to mo­to­cik­li­nin­kų klu­bą „Chi­me­ras“, įsi­kū­ru­sį Vir­šu­ti­nė­je g. 32, su­ke­lia triukš­mą ir oro vir­ pe­sius, ku­rie „pa­ža­di­na“ ne­to­lie­se sto­vin­čių au­to­mo­bi­lių sig­na­li­za­ci­ jas“, – kal­bė­jo se­niū­nai­tis.

Spor­ti­nin­kų gat­vės gy­ven­to­jų ko­ va su bai­ke­riais tę­sia­si nuo 2007 m.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja priė­mė spren­di­mą, nu­ro­dan­tį Spor­ti­nin­

kų gat­vė­je pa­sta­ty­ti drau­džia­mą­ jį ženk­lą, o mo­to­cik­li­nin­kų eis­mą nu­kreip­ti pa­lei ge­le­žin­ke­lį, per Sta­ dio­no gat­vę. Šią idė­ją pa­siū­lė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Ko­mi­si­ja priė­mė spren­di­mą, nu­ro­dan­ tį Spor­ti­nin­kų gat­vė­ je pa­sta­ty­ti drau­džia­ mą­jį ženk­lą.

„Į sa­vo ba­zę mo­to­cik­li­nin­kai tu­rė­ tų va­žiuo­ti Sta­dio­no gat­ve, o eis­mas ki­tur jiems tu­rė­tų bū­ti ri­bo­ja­mas.

Mies­te pra­le­kia vie­nas ki­tas plie­ni­ nis žir­gas, to­dėl di­des­nio po­vei­kio žmo­nės ne­jau­čia. Į klu­bą vyks­tan­

tys as­me­nys kon­cent­ruo­ja­si vie­no­ je vie­to­je, to­dėl gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­le sam­bū­rio ke­lia­mas triukš­ mas tik­rai jau­čia­mas. Ke­lias pa­lei ge­ le­žin­ke­lį jiems bū­tų trum­pas ir pa­to­ gus“, – tei­gė L.Dū­da.

Klu­bo „Chi­me­ras“ na­rys Lau­ry­ nas Jo­čys pik­ti­no­si esą Spor­ti­nin­ kų gat­vės gy­ven­to­jų skun­dai ne­tu­ ri pa­grin­do. „Esa­me to­kie pa­tys eis­mo da­ly­ viai, kaip ir vi­si. Be­sis­kun­džian­ tys gy­ve­na pra­mo­ni­nia­me ra­jo­ne mies­to cent­re, to­dėl vi­siš­kos ra­ my­bės ne­rei­kė­tų ti­kė­tis. Šian­dien gy­ven­to­jams truk­do mo­to­cik­li­nin­ kai, ry­toj jie skų­sis dėl trau­ki­nių, o dar ki­tą die­ną – dėl at­si­gau­nan­čių Lie­tu­vos fut­bo­lo sir­ga­lių. Mū­sų se­ zo­nas trum­pas – tik trys mė­ne­siai.

Bai­ke­riai jau ir taip ap­va­žiuo­ja tam tik­ras vie­tas ir da­ro nuo­lai­dų“, – kal­bė­jo L.Jo­čys.

Klu­bo at­sto­vai ti­ki­no, kad da­lis Sta­dio­no gat­vės dan­gos nė­ra tin­ ka­ma va­žiuo­ti mo­to­cik­lams. Pa­ sak jų, ky­la klau­si­mas, ar triukš­ mas tik­rai vir­ši­ja leis­ti­nas nor­mas, o mo­to­cik­lų dus­lin­tu­vai – mo­di­fi­ kuo­ti.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jai šie ar­gu­ men­tai ne­pa­si­ro­dė įti­ki­nan­tys.

Nori išsaugoti policijos mo­kyk­lą Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džios neį­ti­ki­na ar­gu­men­tai, ko­dėl iš Klai­pė­dos rei­kė­tų iš­kel­ti du de­šimt­me­čius čia vei­kian­čią Po­li­ci­jos mo­kyk­lą.

Nea­be­jo­ja­ma, kad įgy­ven­di­nus šį su­ma­ny­mą bus pa­da­ry­ta dau­giau ža­los, nei pa­siek­ta nau­dos.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas pri­pa­ži­no, jog tuo me­ tu, kai de­da­mos vi­sos pa­stan­gos į mies­tą pri­trauk­ti kuo dau­giau stu­ den­tų, ir ste­bi­na, ir ke­lia ne­ri­mą, jog pra­ran­da­mos mo­ky­mo įstai­gos, ku­rios pui­kiai vei­kia ne vie­nus me­ tus bei tu­ri stip­rią ba­zę. „Pas­ta­ruo­ju me­tu si­tua­ci­ja dėl Lie­tu­vos po­li­ci­jos mo­kyk­los pa­ da­li­nio Klai­pė­do­je li­ki­mo įgau­ na pa­grei­tį. Mus pa­sie­kia in­for­

ma­c i­ja, kad sie­k iant pa­rei­g ū­n ų ren­g i­m ą, kva­l i­f i­ka­c i­jos kė­l i­m ą kon­cent­ruo­ti vie­no­je vie­to­je, kal­ ba­ma apie vie­no cent­ro kū­ri­mą Lie­tu­vo­je, šiuo at­ve­ju – Kau­ne.

Tai reiš­kia, kad Klai­pė­dos po­li­ci­ jos mo­kyk­la iš­nyks, – kons­ta­ta­vo mies­to va­do­vas. – Sup­ran­tu, kad pro­ce­sas dar ne baig­ti­nis, ta­čiau jis ke­lia di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą. Nors ne­ži­nau vi­sų ap­lin­ky­bių, fak­tų ir skai­čių, bent ma­nęs šis mo­kyk­los už­da­ry­mo ir per­kė­li­mo spren­di­ mas neį­ti­ki­na. Ma­nau, kad dar įver­tin­ti ne vi­si eko­no­mi­niai, so­ cia­li­niai bei psi­cho­lo­gi­niai pa­ra­ met­rai.“ Anot V.Grub­liaus­ko, jei uos­ta­ mies­ty­je ne­be­lik­tų Po­li­ci­jos mo­ kyk­los, tai reikš­tų, kad iš dau­giau nei 30-ies kva­li­fi­kuo­tų ir di­de­lės pra­kti­nės pa­tir­ties tu­rin­čių pe­da­ go­gų da­lis spe­cia­lis­tų tu­rės vyk­ti

dirb­ti į nau­ją­ją vie­tą, ki­tiems tek­tų išei­ti į at­sar­gą.

Mies­to val­džiai ne­ri­mą ke­lia ir tai, jog at­si­ras dar vie­nas ob­jek­tas, ku­rio atei­tis vi­siš­kai neaiš­ki. Pa­ sak V.Grub­liaus­ko, Klai­pė­do­je ir taip ne­stin­ga iš­tuš­tė­ju­sių ir pir­kė­jų ne­do­mi­nan­čių pa­sta­tų, ku­rių są­ra­ šą ne­tru­kus taip pat pa­pil­dys at­si­ lais­vin­sian­tis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tas Jū­ros gat­vė­je. „Tu­rė­tų bū­ti įver­tin­ti vi­si mo­ kyk­los per­kė­li­mo as­pek­tai, koks bus ekst­re­ma­laus vai­ra­vi­mo aikš­ te­lės, šau­dyk­los, inf­rast­ruk­tū­ros spor­ti­niam tech­ni­niam pa­si­ren­gi­ mui li­ki­mas“, – var­di­jo me­ras.

Pa­sak V.Grub­liaus­ko, bus sie­kia­ ma, jog šis klau­si­mas bū­tų svars­ to­mas iš nau­jo ir la­bai at­sa­kin­gai.

Me­ras neat­me­tė, jog dėl Po­li­ci­jos mo­kyk­los Klai­pė­do­je rei­ka­lų kreip­ sis ir į ša­lies prem­je­rą.

Re­pu­ta­ci­ja: Klai­pė­dos po­li­ci­jos mo­kyk­la gar­sė­ja kva­li­fi­kuo­tais spe­cia­

lis­tais ir stip­ria mo­ky­mo ba­ze.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

ŠEŠTADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

miestas Su­ma­žė­jo kro­va

Įbe­to­na­vo kap­su­lę

Lie­pą Klai­pė­dos uos­te ir Bū­tin­ gės ter­mi­na­le krau­ta 3,5 mln. to­ nų – 9,5 pro­c. ar­ba 375,3 tūkst. to­nų ma­žiau nei ati­tin­ka­mu lai­ ko­tar­piu per­nai. Di­džiau­sią įta­ ką lie­pos kro­vos apy­var­tai tu­rė­ jo tai, jog na­tū­ra­lių ir che­mi­nių trą­šų per­krau­ta 39,8 pro­c. ma­ žiau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu, o dau­giau krau­ta naf­tos pro­duk­tų.

Kau­no gat­vė­je va­kar iš­kil­min­gai pa­skelb­ta nau­jo­jo Klai­pė­dos ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to pa­sta­to sta­ty­bų pra­džia.

Ce­re­mo­ni­jos me­tu į pra­dė­to sta­ ty­ti pa­sta­to pa­ma­tus įbe­to­nuo­ta sim­bo­li­nė kap­su­lė su po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nų laiš­ku atei­ties kar­toms.

Ko­mi­sa­ria­tas tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­ tas už maž­daug 60 mln. li­tų.

J.Ja­no­nio gat­vė tar­naus 50 me­tų J.Ja­no­nio gat­vės res­ tau­ra­ci­ja bus įra­šy­ta į uos­ta­mies­čio is­to­ri­ ją, nes ran­go­vai dar­ bus ne tik bai­gė lai­ ku, bet ir juos pa­da­ rė pi­giau nei bu­vo įsi­pa­rei­go­ję.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

J.Ja­no­nio gat­vę res­tau­ra­vo ran­gos dar­bų kon­kur­są lai­mė­ju­si bend­ro­vė „Žem­ka­sa“. Su­tar­ty­je su sa­vi­val­ dy­be bu­vo nu­ma­ty­ta, kad įmo­nei bus su­mo­kė­ta 4 mln. 85 tūkst. li­tų. „Tiks­lių skai­čių dar ne­tu­ri­me, bet pre­li­mi­na­riai aiš­ku, kad dar­bų są­ ma­tą su­ma­ži­no­me 300 tūkst. li­tų.

Kaip pa­vy­ko? Ne­vo­gė­me ak­me­nų, ku­riais bu­vo iš­grįs­ta gat­vė. Pro­ jek­tuo­to­jai bu­vo nu­ma­tę, kad rei­ kės iš­grįs­ti di­des­nius plo­tus pirk­ tais ak­me­ni­mis, ta­čiau mes vi­sus iki vie­no iš­sau­go­jo­me se­nuo­sius, to­dėl pirk­ti rei­kė­jo ma­žiau nei bu­ vo pla­nuo­ta. Taip ir pa­vy­ko su­tau­ py­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų“, – paaiš­ki­no „Žem­ka­sos“ di­rek­to­rius Dai­nius Zo­kas.

Bend­ro­vė bu­vo įsi­pa­rei­go­ju­si res­ tau­ra­ci­jos dar­bus baig­ti iki rugp­jū­ čio 1-osios. Pa­ža­dą pa­vy­ko te­sė­ti, nes tą­dien gat­ve jau lais­vai rie­dė­ jo ir au­to­mo­bi­liai, ir mies­to au­to­

Išs­kir­ti­nu­mas: J.Ja­no­nio gat­vė bu­vo res­tau­ruo­ta, o ne re­konst­ruo­ta, nes yra kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, tad

rei­kė­jo iš­sau­go­ti jos au­ten­tiš­ku­mą.

bu­sai. „Tie­są sa­kant, nie­kas ir ne­ si­ti­kė­jo, kad dar­bus baig­si­me lai­ku, ma­tyt, tik pa­tys tuo nea­be­jo­jo­me ir la­bai sten­gė­mės. Pas­ta­rą­sias ke­lias sa­vai­tes dir­bo­me ir šeš­ta­die­niais“, – tei­gė D.Zo­kas.

J.Ja­no­nio gat­vė yra kul­tū­ros pa­ vel­do ob­jek­tas, to­dėl bu­vo ne re­ konst­ruo­ta, o res­tau­ruo­ta. Tai reiš­kia, jog iš nau­jo pa­klo­tas se­nų­ jų ak­me­nų grin­di­nys, res­tau­ruo­ti ir į vie­tą grą­žin­ti ša­li­gat­vių bor­te­ liai, pa­tys ša­li­gat­viai iš­klo­ti nau­ jo­mis pa­sen­din­to­mis trin­ke­lė­mis, pa­sta­ty­ti uni­ka­lių for­mų švies­tu­ vai, ke­lio ženk­lų sto­vai.

Nors J.Ja­no­nio gat­vės res­tau­ra­ ci­ja baig­ta vos prieš ke­lias die­nas, jau pa­si­gir­do klai­pė­die­čių pa­sta­

Res­tau­ruo­ta J.Ja­ no­nio gat­vė taps dar gra­žes­nė, kai jo­ je bus pa­sta­ty­tos šiukš­lia­dė­žės. bų, jog ryš­kė­ja ir trū­ku­mai – esą lie­tus iš­plo­vė grun­tą tarp grin­di­ nio ak­me­nų, to­dėl tar­pai per di­ de­li. „Tar­pai tarp ak­me­nų ir tu­ ri bū­ti. Ak­me­nys yra ori­gi­na­lūs, ne­ta­šy­ti, to­dėl jų neį­ma­no­ma ge­ riau pri­glaus­ti vie­no prie ki­to. Kol dar­bi­nin­kai iš­grin­dė gat­vę ak­me­ ni­mis, juos per­dė­lio­jo ko­kius tris kar­tus, kad bū­tų pa­siek­ta ko­ky­bė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Be to, ak­me­nys su­dė­ti ne ant smė­ lio, kaip Til­tų gat­vė­je, o ant gra­ ni­ti­nės skal­dos. Ma­nau, kad ar­ti­ miau­sius 50 me­tų J.Ja­no­nio gat­vės tik­rai ne­rei­kės re­konst­ruo­ti ar res­ tau­ruo­ti“, – tvir­ti­no „Žem­ka­sos“ di­rek­to­rius.

Jis pa­si­džiau­gė, jog įmo­nė­je dir­ ba ke­li dar­bi­nin­kai, ku­rie tu­ri pa­ tir­ties klo­ti ir pri­žiū­rė­ti ak­me­ni­nį grin­di­nį, to­dėl ir J.Ja­no­nio gat­vės res­tau­ra­ci­ja – ko­ky­biš­ka.

Res­tau­ruo­ta J.Ja­no­nio gat­vė taps dar gra­žes­nė, kai jo­je bus pa­sta­ty­ tos šiukš­lia­dė­žės, su­mon­tuo­tos ap­sau­gi­nės me­džių tvo­re­lės. Tai ke­ti­na­ma pa­da­ry­ti prieš pat gat­vę ap­žiū­rint ob­jek­to ver­ti­ni­mo Vals­ ty­bi­nei ko­mi­si­jai.

Nuo er­kių klaipėdiečiai kentėjo rečiau Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Šie­met er­kių su­kel­tų pa­vo­jin­gų li­ gų uos­ta­mies­ty­je už­fik­suo­ta ma­ žiau nei praė­ju­siais me­tais. Spe­ cia­lis­tai per­spė­ja, kad džiū­gau­ti dar anks­ti, nes ne­tru­kus lau­kia­ma ant­ro­ji pa­ra­zi­tų ak­ty­vu­mo ban­ga.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­ lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­ dė­jo pa­va­duo­to­ja Ina Kuz­ne­co­va

in­for­ma­vo, kad per 2013 m. sau­ sio–birželio mė­ne­sius Klai­pė­dos ap­skri­ty­je bu­vo už­re­gist­ruo­ta 18 Lai­mo li­gos at­ve­jų. „Tai – 1,4 kar­to ma­žiau nei per­ nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį, kai bu­ vo nu­sta­ty­ti 26 li­gos at­ve­jai. 2012 m. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je bu­vo už­re­ gist­ruo­ti 93 žmo­nės, su­si­rgę Lai­mo li­ga. Tai su­da­rė apie 4 pro­c. vi­sų Lie­tu­vo­je už­re­gist­ruo­tų 2429 at­ve­ jų“, – tei­gė Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai.Pa­sak jų, džiu­ gi­na fak­tas, kad uos­ta­mies­ty­je šiais

me­tais er­ki­niu en­ce­fa­li­tu ne­su­sir­go nė vie­nas žmo­gus. „Prie­žas­tys, ko­dėl er­kių su­kel­tų li­ gų Klai­pė­dos ap­skri­ty­je už­fik­suo­ta ma­žiau, nė­ra aiš­kios. Ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad dėl už­si­tę­su­sios žie­mos er­kės šiais me­tais mie­go­jo il­giau, o jų se­zo­ni­nis pi­kas pra­si­dė­jo mė­ne­siu vė­liau. Praė­ju­siais me­tais pir­mo­sios er­kės uos­ta­mies­ty­je bu­vo pa­ste­bė­tos ko­vo mė­ne­sį, o šie­met – ba­lan­džio vi­du­ry­je“, – kal­bė­jo I.Kuz­ne­co­va.

Nors sta­tis­ti­ka kol kas džiu­gi­na, spe­cia­lis­tė pro­gno­za­vo, kad ru­dens

pra­džio­je tu­rė­tų pra­si­dė­ti ant­ro­ji er­kių ak­ty­vu­mo ban­ga, to­dėl su­si­ rgi­mų skai­čius dar ga­li išaug­ti.

2013 m. ge­gu­žės ir bir­že­lio mė­ ne­siais Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai, kaip ir kiek­vie­nais me­tais, at­li­ko er­kių ste­bė­ji­mus Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke, Kark­lė­je bei Ši­lu­tės ra­jo­no Gai­de­lių miš­ke.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro dar­buo­to­jai nu­sta­tė, kad kas tre­čia tir­ta er­kė bu­vo už­si­krė­ tu­si Lai­mo li­gos su­kė­lė­ju.

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­dien Ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­ sis 26 klai­pė­d ie­čių po­ros. Žie­dus su­ mai­nys Rus­lan Lach­t y­r iov ir Ala Jo­ ku­baus­k ie­nė (10.50 val.), Ana­to­l i­jus Zo­ri­nas ir Gre­ta Ka­vo­lė­ly­tė (11.10 val.), Kęs­tu­tis Ku­vi­kas ir Ali­na Fi­li­mo­no­va (11.20 val.), Mar­t y­nas Čiu­že­l is ir Lau­ ra Vir­bu­čians­kai­tė (11.30 val.), Vi­ta­l ij Ar­ta­mo­nov ir Na­tal­ja Sa­vel­je­va (11.40 val.), Rus­lan Bi­ta­rov ir Lau­ra Moc­k u­ tė (11.50 val.), Jev­ge­nij Ku­le­šov ir Li­na Pet­raus­kai­tė (12 val.), And­r ius Za­ka­ raus­kas ir Na­ta­l iya She­me­to­va (12.10 val.), Vik­to­ras Sut­kus ir Na­dež­da Or­lo­ va (12.20 val.), Ne­ri­jus Jo­naus­kas ir Eg­ lė End­ru­ty­tė (12.30 val.), Ig­nas To­lei­kis ir Bi­ru­tė Gau­dė­šiū­tė (12.40 val.), Ta­das Kriš­tu­pis ir Vai­da But­ke­vi­čiū­tė (12.50 val.), To­masz Stanc­zak ir Sau­le­na Re­ gels­ky­tė-Rap­ke­vi­čie­nė (14.10 val.), Vi­ ta­l i­jus Fin­k is ir Vil­ma Nor­man­t ie­nė (14.30 val.), Da­rius An­ta­naus­kas ir Ana Ja­cun (14.40 val.), Oleg Dia­tel ir Tat­ja­ na Ko­va­lio­va (15.10 val.), Ovi­di­jus Ber­ no­tas ir Jo­lan­ta Kas­pa­ra­vi­čiū­tė (15.20 val.), Eduard Jev­do­ki­men­ko ir Anas­ta­ si­ja Gu­ta­ja (15.30 val.), And­rius Šerkš­ nas ir Sa­lo­mė­ja Mi­nel­gai­tė (15.40 val.), Ri­man­tas Ku­čins­kas ir Gi­ta­na Da­nie­ lie­nė (15.50 val.), Ar­tiom Še­chov­cov ir Vik­to­r i­ja Ja­se­v i­čiū­tė (16 val.), Vir­g i­n i­ jus Bas­tys ir Dia­na Ta­ra­siu­kie­nė (16.10 val.), Eval­das Si­m i­na­v i­čius ir Lau­ra Ber­l ins­k ie­nė (16.20 val.), Žil­v i­nas Še­ šel­g is ir Li­na Gin­čaus­ky­tė (16.30 val.), Li­nas Bar­ta­še­v i­čius ir Na­tal­ja Mur­n i­ ko­vie­nė (16.40 val.), Ni­ko­laj Se­ve­rin­čik ir Ol­ga So­bo­le­va (16.50 val.).

Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­ tos 7 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Kla­ra Šač­ne­va (g. 1919 m.), Al­fon­sas Sto­nys (g. 1931 m.), Ga­li­na Mun­di­nie­nė (g. 1937 m.), Va­si­lij Ko­nop­liov (g. 1956 m.), Ole­ gas Vrub­levs­k is (g. 1959 m.), Leo­nas Ku­raš (g. 1959 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­ma Mi­l ie­nė, Ane­lė Ur­n ie­ž ie­nė, An­ ge­lė Vai­t ie­k ie­nė, Leo­nas Ku­raš, Al­v i­ na Mat­ve­je­va, Sa­ve­lij Mat­ve­jev, ry­toj – Kla­ra Šač­ne­va.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Ry­toj lai­do­ja­ma Zi­ na Puo­d žiū­nie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­r ys. Gi­mė mer­gai­tė ir 4 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­ kvie­t i­mų.

4

šešTAdienis, rugpjūčio 3, 2013

miestas

Va­liu­ti­nis KGB spar­nas vie­šo­je vie­to­je pa­sta­ty­to­se len­to­se „Jie – mū­sų mies­to gė­da“.

Vie­nas toks sten­das bu­vo ša­lia bu­vu­sio ki­no teat­ro „Vai­va“. Tarp dirb­ti ven­gian­čių al­ko­ho­li­kų bei ki­ to­kių val­ka­tų ten ka­bo­da­vo ir pro­ sti­tu­čių nuo­trau­kos. Ta­čiau ne vi­sų ir vei­kiau­siai – ne eli­ti­nių.

Vie­nas 50 me­tų klai­pė­die­tis pri­ si­mi­nė, kaip jis dar bū­da­mas 5-o­ sios vi­du­ri­nės (da­bar Vi­tės) mo­kyk­ los mo­ki­nys su kla­sės drau­gais ta­me sten­de pa­ste­bė­jo sa­vo ru­sų kal­bos mo­ky­to­jos fo­tog­ra­fi­ją.

Aki­vaiz­du, pe­da­go­gė gy­ve­no dvi­gu­bą gy­ve­ni­mą – pa­si­bai­gus pa­mo­koms, prie al­gos pri­si­dur­da­ vo par­si­da­vi­nė­da­ma.

Kai pra­si­dė­jo „pe­rest­roi­ka“, drau­go­vi­nin­kai su­rink­da­vo tas uos­ to mer­ge­les ir nu­vež­da­vo ke­lio­li­ka ki­lo­met­rų už mies­to.

To­kia bu­vo pa­ty­čia ir baus­mė – pa­rei­ti su aukš­ta­kul­niais į mies­tą.

Tik vėl klau­si­mas, ar kas nors trik­ dė eli­ti­nių kek­šių ra­my­bę?

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vie­ša pa­slap­tis

„So­vie­tų Są­jun­go­je sek­so nė­ra“. Šią skra­jo­jan­čią fra­zę iš­ta­rė vie­nos te­le­vi­zi­jos til­to Leningradas–Bos­ tonas (1986 m.) da­ly­vė iš SSSR. Pa­gal šią lo­gi­ką apie tuo me­tu pla­čio­sios ša­lies uos­ta­mies­čiuo­ se eg­zis­ta­vu­sią pro­sti­tu­ci­ją ne­bū­ tų net ką ir kal­bė­ti.

Ofi­cia­liai šis blo­gis SSSR neeg­ zis­ta­vo, to­dėl mi­li­ci­jo­je ne­bu­vo jo­ kių ko­vos su pro­sti­tu­ci­ja sky­rių.

Ne­pai­sant to, vi­so­je Lie­tu­vo­je ir už jos ri­bų skli­do gar­sas apie va­liu­ ti­nių pro­sti­tu­čių tink­lą Klai­pė­do­ je, šmaikš­čiai va­di­na­mą 16-ąja di­ vi­zi­ja.

16-oji lie­tu­viš­ko­ji di­vi­zi­ja bu­vo SSSR Rau­do­no­sios ar­mi­jos da­li­ nys, su­for­muo­tas ir ka­ria­vęs Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Jos ka­ riai pir­mie­ji įžen­gė į Klai­pė­dą, iš jos iš­vi­jus na­cis­tus.

Ga­li­ma spė­ti, kad pro­sti­tu­čių „gil­di­ja“ iro­niš­kai su­sie­ta su Rau­ do­ną­ja ar­mi­ja neat­si­tik­ti­nai. Juk mer­gi­nos, kaip paaiš­kė­jo, ir­gi tam tik­ra pra­sme ko­vo­jo su „tė­vy­nės prie­šais“.

Išs­kir­ti­nė pri­vi­le­gi­ja – at­ly­gis va­liu­ta

Sis­te­ma kont­ro­lia­vo vis­ką

Bet ku­riuo at­ve­ju Klai­pė­dos va­ liu­ti­nių pro­sti­tu­čių gru­puo­tės pa­ va­di­ni­mas liau­dies folk­lo­re la­bai grei­tai pri­gi­jo ir uos­ta­mies­ty­je ži­ no­mas iki šiol. Šian­dien mer­gi­nų veik­la įgy­ja vi­ sai ki­to­kias spal­vas, kai paaiš­kė­ja, jog pro­sti­tu­tes į vie­ną bri­ga­dą su­ tel­kė sau­gu­mie­čiai, kad jas bū­tų ga­li­ma leng­viau kont­ro­liuo­ti. Šią in­for­ma­ci­ją dien­raš­čiui pa­ tvir­ti­no bu­vęs Lie­tu­vos sau­gu­mo dar­buo­to­jas, ga­na ge­rai ži­no­jęs to me­to si­tua­ci­ją.

Esą ko­man­dą rei­kė­jo kaip nors pa­va­din­ti, bet ko­dėl pa­rink­tas 16osios di­vi­zi­jos pseu­do­ni­mas, ga­li­ ma tik spė­lio­ti.

Aki­vaiz­du, kad sau­gu­mie­čių ne­ kont­ro­liuo­ja­mos mer­gi­nos ne­bū­tų ga­lė­ju­sios vys­ty­ti pa­na­šios veik­los: su­si­ti­ki­nė­ji­mas su už­sie­nie­čiais bu­vo pri­ly­gi­na­mas tė­vy­nės iš­da­ vi­mui, sek­sas už pi­ni­gus, o dar už va­liu­tą – amo­ra­lus ir bau­džia­mas rea­lia lais­vės atė­mi­mo baus­me.

Ki­taip ta­riant, Klai­pė­dos 16-oji di­vi­zi­ja vei­kė su val­džios pa­lai­mi­ ni­mu. „Vis­kas bu­vo su­riš­ta su sis­te­ ma, vis­kas vei­kė vie­nam tiks­ lui. KGB (so­vie­ti­nė vals­ty­bės sau­ gu­mo tar­ny­ba) ko­vai su už­sie­nio prie­šais iš­nau­do­jo net pro­sti­tu­tes.

Už­ver­buo­ti tas mer­gi­nas bu­vo la­bai leng­va. Juk mer­gi­nos ži­no­jo: jei jas su­lai­ky­tų ir teis­tų už amo­ra­lų gy­ ve­ni­mo bū­dą, ta­da jos gau­tų po­rą me­tų ka­lė­ji­mo“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs Lie­tu­vos sau­gu­mo pa­rei­gū­nas.

Sek­sas – pa­tik­rin­tas me­to­das

Šni­pi­nė­ji­mo is­to­ri­jo­je sek­sas – vie­ nas pa­pras­čiau­sių bū­dų gau­ti in­ for­ma­ci­jos. Mer­gi­nų su­rink­tas ži­ nias nau­do­jo ir kri­mi­na­lis­tai, ir pa­slap­tin­go­ji KGB. Tai­gi sau­gu­mo tar­ny­bų dė­me­sys kry­po į at­vyks­tan­čių li­ni­ji­nių lai­ vų iš Vo­kie­ti­jos ir ki­tų Va­ka­rų ša­lių įgu­las. Šal­to­jo ka­ro me­tu abie­jo­se pu­sė­se ak­ty­viai vei­kė spe­cia­lio­sios tar­ny­bos.

Rei­das: se­no­je mi­li­ci­nin­kų už­fik­suo­to­je nuo­trau­ko­je įkliu­vu­sios mer­

gi­nos vei­kiau­siai ne iš eli­ti­nių pro­sti­tu­čių ko­man­dos, nes anų pa­pras­ tai nie­kas „ne­truk­dy­da­vo“.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

„Ne vi­si jū­rei­viai bu­vo tik jū­rei­ viai. Kai ku­rie – ir spe­cia­lių­jų tar­ ny­bų dar­buo­to­jai. To­kią pra­kti­ką tai­kė vi­sos vals­ty­bės. Dirb­ti, pri­ si­den­gus jū­ri­nin­ko po­zi­ci­ja, la­bai pa­to­gu. O mer­gi­nų dar­bas bu­vo pa­pras­tas – „pa­ka­bin­ti“ ir iš­siaiš­ kin­ti, kas iš jū­rei­vių yra ne jū­rei­ vis“, – tei­gė bu­vęs Lie­tu­vos sau­ gu­mo pa­rei­gū­nas.

So­viet­me­čiu vi­si se­ki­mo taš­ kai (bu­tai) bu­vo iš­dės­ty­ti pa­lei Mi­ ni­jos gat­vę, – nuo uos­to var­tų iki J.Ja­no­nio gat­vės, se­ka­ma bu­vo ir iš tuo­me­čių ka­vi­nių „Pa­lan­ga“ ir „Ban­ga“. Bet tuo už­siė­mė ne pro­ sti­tu­tės, jos dir­bo ki­tą dar­bą. „S.Dau­kan­to gat­vė­je bu­vo so­vie­ ti­nės žval­gy­bos ba­zė, na­me su ar­ka, tre­čia­ja­me aukš­te bu­vo bu­tas, ku­ ris ma­ne la­bai su­do­mi­no, nes gy­ ve­nau prie­šais. Ir ma­ty­da­vau, kad ten kaž­kas ne taip, nes gat­vė ne­ di­de­lė, ma­ši­nų ne­daug, išei­da­vau pa­rū­ky­ti ir atkreipiau dėmesį, kad bu­te kas­dien vis vaikš­čio­da­vo ki­ti žmo­nės. Ir tik 1993 m. pa­vy­ko iš­ siaiš­kin­ti, kas ten bu­vo“, – pa­sa­ko­ jo vie­šu­mo ne­no­rė­jęs klai­pė­die­tis.

Su­si­ti­ki­mo vie­tos pa­keis­ti ne­ga­li­ma

Ne­to­li da­bar­ti­nės Vi­tės mo­kyk­los yra de­vy­nių aukš­tų dau­gia­bu­tis, ant ku­rio sto­go ropš­da­vo­si pro­sti­ tu­čių „žval­gės“. Taip jos su­sek­ da­vo, ka­da koks lai­vas at­plau­kia į uos­tą.

Tuo lai­ku ne­bu­vo mo­bi­lių­jų te­ le­fo­nų, ta­čiau vi­si vis­ką ži­no­jo, ir jū­ri­nin­kus tak­sis­tai vež­da­vo į rei­ kia­mas vie­tas. Eg­zis­ta­vo pa­tik­rin­ ta sis­te­ma.

Jū­r i­n in­kams bu­vo pa­s ta­ty­ tas vieš­bu­tis „Vėt­run­gė“. Čia ir­gi telk­da­vo­si mer­gi­nos. Da­lis jų bu­ dė­jo prie Pre­ky­bos uos­to, prie va­ di­na­mo­sios bo­ni­nės – par­duo­

tu­vės „Al­bat­ro­sas“ Ma­lū­ni­nin­kų gat­vė­je.

Pag­rin­di­nė jų su­si­rin­ki­mo vie­ta bu­vo ka­vi­nė „Žu­vėd­ra“ se­na­mies­ ty­je. Taip pat mer­gi­nos ba­zuo­da­ vo­si vieš­bu­ty­je „Vik­to­ri­ja“ vei­ku­ sia­me ba­re.

Da­bar­ti­nė­je Nau­jo­jo­je Uos­to gat­ vė­je bu­vo Jū­ri­nin­kų klu­bas, kur rink­da­vo­si už­sie­nie­čiai jū­ri­nin­kai.

Jei mer­gi­na ten „kur­suo­da­vo“, va­ di­na­si, ji – iš pro­sti­tu­čių di­vi­zi­jos.

Mer­gi­nų tie­sio­gi­nį dar­bą, koor­ di­na­vo pa­gy­ve­nu­si „Al­bat­ro­so“ par­da­vė­ja, pro­sti­tu­čių va­di­na­ma „ma­ma“. Ją ir­gi kont­ro­lia­vo sau­ gu­mas.

Uos­to val­džia ne­si­ki­šo

Bu­vęs Pre­ky­bos uos­to di­rek­to­rius Juo­zas Rupš­lau­kis pri­pa­ži­no, kad tuo me­tu pro­sti­tu­ci­ja uos­to priei­ go­se vi­siems bu­vo tar­si ta­bu. „Mes rei­dų ne­ga­lė­jo­me reng­ti, tai bu­vo ne mū­sų dis­po­zi­ci­jo­je. Ži­ no­jo­me, kad mer­gi­nų veik­la ste­bi­ ma. Už tai bu­vo at­sa­kin­ga KGB, bet dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai ne­tu­ riu“, – tei­gė J.Rupš­lau­kis.

Tai, kad be KGB, par­ti­jos ko­mi­te­ to ir mi­li­ci­jos ži­nios bei lei­di­mo toks reiš­ki­nys ne­ga­lė­jo eg­zis­tuo­ti, net nea­be­jo­ja klai­pė­die­tis gy­dy­to­jas ir sek­so­lo­gas Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka. „Pa­gal­vo­ki­te, juk tais lai­kais ne vie­na žmo­na kreip­da­vo­si į pro­fsą­ jun­gą dėl sa­vo vy­ro sve­ti­ma­vi­mo, vyk­da­vo vie­ši svars­ty­mai. O čia – ži­no­jo vi­sa Lie­tu­va, ir nie­kas nie­ko ne­da­rė“, – ti­ki­no P.Ve­lič­ka.

Ko­vos su pro­sti­tu­ci­ja imi­ta­vi­mas

Reiš­ki­nys mies­te bu­vo tiek pa­gar­ sė­jęs, kad val­džia vis tiek tu­rė­ jo rea­guo­ti ir pa­ro­dy­ti, kad su juo ko­vo­ja. To­dėl ret­sy­kiais kai ku­rių mer­gi­nų nuo­trau­kos at­si­ras­da­vo

Už sek­so pa­slau­gas 16-osios di­ vi­zi­jos mer­gi­nos im­da­vo tik va­ liu­ta. O tai tuo me­tu ga­lė­jo da­ry­ti tik spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pa­lai­mi­ni­ mu. Aiš­kė­ja, kad ši pri­vi­le­gi­ja bu­ vo tar­si val­džios ho­no­ra­ras už su­ rink­tą in­for­ma­ci­ją.

Ar ver­tin­gos bū­da­vo tos ži­nios, šian­dien ne­ži­no­ma.

To­les­nis už­draus­tų pi­ni­gų ke­ lias drie­kė­si pas va­liu­tos per­par­ da­vi­nė­to­jus, ku­riuos ir­gi vei­kiau­ siai kont­ro­lia­vo KGB. Jie sto­vi­niuo­da­vo prie „Al­bat­ro­ so“, spe­cia­lios par­duo­tu­vės, ku­rio­ je bu­vo už­sie­nie­tiš­kų pre­kių ir ku­ rio­je ga­lė­da­vo ap­si­pirk­ti ta­ry­bi­niai jū­ri­nin­kai, nes da­lį al­gos jiems mo­ kė­jo va­di­na­mai­siais bo­nais – spe­ cia­lia jū­ri­nin­kų va­liu­ta.

Už „bo­nus“ iš va­liu­tos per­par­ da­vi­nė­to­jų jū­ri­nin­kų žmo­nos pirk­ da­vo do­le­rius, ku­rie pra­vers­da­vo jų vy­rams, plau­kio­jan­tiems į už­sie­nį. Šie už juos iš ten ga­be­no pre­kes, ku­rio­mis vė­liau čia bu­vo spe­ku­ liuo­ja­ma.

Tai­gi 16-osios di­vi­zi­jos mer­gi­ nos dir­bo tik už va­liu­tą ir tuo me­tu priei­na­mos bu­vo tik už­sie­nio jū­ri­ nin­kams, ku­rie jos tu­rė­jo. „Bu­vo at­ve­jis, kai su vie­nu ma­ no pa­žįs­ta­mu vil­nie­čiu to­kia mer­ gi­na at­si­sa­kė pra­leis­ti nak­tį. Sa­kau: ko čia ste­bie­si? Tai – spe­cia­li ko­ man­da, ku­ri dir­ba tik su jū­ri­nin­ kais ir tik už va­liu­tą. Jam bu­vo šo­ kas, nes tas jau­nuo­lis bu­vo įpra­tęs gau­ti vis­ką, ko už­si­ma­no“, – juo­ kė­si P.Ve­lič­ka.

Už­gau­lios pra­var­dės

Ne­pai­sant to, kad par­si­da­vi­nė­jan­ čios mer­gi­nos bu­vo tik­rai įspū­din­ gos iš­vaiz­dos ir pui­kiai ren­gė­si, jų pra­var­dės ne­re­tai bu­vo įžei­džia­ mos – Žert­va (au­ka – rus.), Sta­ ra­ja vie­šal­ka (se­na pa­ka­ba – rus.) ir pa­na­šios. Aki­vaiz­du, kad to­kius sla­py­var­džius jos pa­si­rink­da­vo ne pa­čios.

Vie­na jų – gar­sio­ji Ža­na Pa­pu­ gai­či­kas (pa­pū­giu­kas – rus.) to­kią pra­var­dę ji vei­kiau­siai ga­vo dėl sa­vo ekst­ra­va­gan­tiš­kos iš­vaiz­dos. „Ža­na Pa­pu­gai­či­kas, da­bar jau mi­ru­si, gy­ve­no J.Ka­ro­so gat­vės bend­ra­bu­ty­je ant­ra­ja­me aukš­ te, aš gy­ve­nau kai­my­nys­tė­je. Jos

Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka:

Ži­no­jo vi­sa Lie­tu­va, ir nie­kas nie­ko ne­da­rė. kam­ba­rio lan­gai išei­da­vo į mū­ sų kie­mą. Ma­ty­da­vau, kaip ji išei­ da­vo „į dar­bą“, pa­rei­da­vo, su kuo pa­rei­da­vo, nes daž­nai te­ko jos sū­ nų pri­žiū­rė­ti“, – pa­sa­ko­jo vie­nas klai­pė­die­tis.

Ka­dan­gi so­viet­me­čiu vi­si pri­va­ lė­jo kaž­kur dirb­ti, tai Ža­na ne­bu­vo vien tik va­liu­ti­nė pro­sti­tu­tė, ji dir­ bo ir au­to­bu­sų par­ke kon­duk­to­re.

Ve­ne­ri­nė­mis li­go­mis ne­si­rgo?

Gy­dy­to­jas P.Ve­lič­ka 1977 m. pra­ dė­jo dirb­ti Ve­ne­ri­nių ir ly­tiš­kai plin­tan­čių li­gų ka­bi­ne­te. Ten atei­ da­vo ne­ma­žai žmo­nių. Tuo me­tu pli­to go­no­rė­ja, nes Klai­pė­da, jū­ri­ nin­kų mies­tas, iki pat ne­prik­lau­so­ my­bės at­ga­vi­mo šio­je sri­ty­je Lie­tu­ vo­je pir­ma­vo. „Bū­da­vo, pas ma­ne atei­na mer­gi­ na, o se­se­lė šnibž­da, kad čia ta, kur už va­liu­tą. Iš tik­rų­jų bu­vo ko­kios ke­tu­rios, ku­rios nuo­lat pas ma­ne lan­kė­si“, – pa­sa­ko­jo P.Ve­lič­ka.

Eli­ti­nių pro­sti­tu­čių bū­rį su­da­ry­ da­vo iki 20 mer­gi­nų, jų am­žius sie­ kė nuo 18 iki 25 me­tų. Pa­sak P.Ve­ lič­kos, pa­ra­dok­sa­lu, bet eli­ti­nės pro­sti­tu­tės ve­ne­ri­nė­mis li­go­mis ne­si­rgo. „Nė vie­nai ne­bu­vo diag­no­zuo­ta jo­kia ly­tiš­kai plin­tan­ti li­ga. Jos rū­ pi­no­si sau­giu sek­su, nau­do­jo už­ sie­nie­tiš­kus pre­zer­va­ty­vus“, – pri­ si­mi­nė P.Ve­lič­ka.

Pros­ti­tu­tės – pir­mo­sios emig­ran­tės

Net to­kiu bū­du su­si­pa­ži­nu­sioms su už­sie­nie­čiu, kai ku­rioms joms pa­vyk­da­vo už jo iš­te­kė­ti. O tai bu­ vo ne vie­nos tuo­me­tės Klai­pė­dos moks­lei­vės sva­jo­nė.

To­dėl 16-osios di­vi­zi­jos pro­sti­ tu­tės joms bu­vo sek­ti­nas pa­vyz­dys, o jų už­siė­mi­mas – sva­jo­nių dar­bas, esą su­tei­kian­tis ga­li­my­bę su­kur­ ti šei­mą su už­sie­nie­čiu ir spruk­ti iš So­vie­tų Są­jun­gos. „Klai­pė­dos pro­sti­tu­čių pa­slau­ go­mis ne­re­tai nau­do­da­vo­si ir už­ sie­nio lai­vų ka­pi­to­nai. Nie­kam ne pa­slap­tis, kad jie čia tu­rė­jo ant­ras „šei­mas“, kai ku­rios da­mos gim­dė ir au­gi­no jų vai­kus. Jie juos iš­lai­ kė“, – ne­slė­pė J.Rupš­lau­kis. „Po dau­gy­bės me­tų gat­vė­je ma­ ne už­kal­bi­no vie­na ma­no bu­vu­si pa­cien­tė iš 16-osios di­vi­zi­jos, ku­ri da­bar gy­ve­na Olan­di­jo­je ir ten tu­ ri sa­vo ma­sa­žo ka­bi­ne­tą“, – pa­sa­ ko­jo P.Ve­lič­ka.

Vie­na to­kia už vo­kie­čio iš­te­kė­ ju­si 16-osios di­vi­zi­jos mer­gi­na vė­ liau sa­vo laiš­ke čia li­ku­sioms drau­ gėms ra­šė : „Čia aš bu­vau k..., o ten esu frau“.

5

ŠEŠTADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

šeštadienio interviu

Ka­pi­to­nui ne­bai­su lik­ti kran­te D

ien­raš­čio „Klai­pė­da“ skai­ty­to­jų šie­met Me­ tų jū­ri­nin­ku iš­rink­tas Alek­sand­ras Sbit­ne­vas po 40-ies dar­bo me­tų vi­sai ne­se­ niai pa­li­ko to­li­mo­jo plau­kio­ji­mo lai­vų ka­pi­to­no liep­te­lį. Už­tar­nau­to poil­sio išė­jo ir jo žmo­na Ni­na, vi­są gy­ve­ni­mą dir­bu­si mo­ky­to­ja. Ka­pi­ to­nas ne­si­bai­mi­na, kad nuo šiol bus sau­su­mos žmo­gus. Jo lau­kia dau­gy­ bė ne­pa­da­ry­tų dar­bų ir dar ne­pa­tir­ tų džiaugs­mų.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1949 m. gi­mė Ru­si­jo­je, Ros­to­vo sri­ ty­je.

1967 m. gim­ta­ja­me mies­te bai­gė vi­ du­ri­nę mo­kyk­lą.

1967–1973 m. m. mo­kė­si Le­n ing­ra­ de S.Ma­ka­ro­vo aukš­to­jo­je jū­rei­vys­ tės mo­kyk­lo­je.

1973 m. pa­skir­tas at­vy­ko į Klai­pė­dą ir pra­dė­jo dirb­ti Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­ nin­kys­tė­je.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Krei­pė­si į Pre­zi­den­tę

– Pir­mą­ją Jū­ros šven­tės die­ną, kai bu­vo­te pa­skelb­tas Me­tų jū­ ri­nin­ku, nuo sce­nos krei­pė­tės į ša­lies Vy­riau­sy­bę ir net Pre­zi­ den­tę. Pra­šė­te aukš­čiau­sia­sias ša­lies ins­tan­ci­jas pirk­ti nau­jų lai­vų. Ar tik­rai mū­sų lai­vy­nas yra blo­gos pa­dė­ties?

– Vi­du­ti­nis mū­sų lai­vų am­žius – 19 me­tų, bet yra ir to­kių, ku­rie jau 29-erius plau­kio­ja. To­kiems lai­kas ke­liau­ti į me­ta­lo lau­žą. Mū­sų val­ džiai, ku­rių at­sto­vų dau­gu­ma yra to­li­mi nuo jū­ros, pa­tin­ka, kad esa­ me jū­ri­nė vals­ty­bė, kad lai­vai su mū­sų tris­pal­ve plau­kio­ja po pa­sau­lį.

O kai pra­by­la­me, kad grei­tai ne­be­ bus ant ko iš­kel­ti mū­sų vė­lia­vos, nes pa­pras­čiau­siai ne­be­bus lai­vų, to­kių žo­džių ne­gir­di­ma. Da­bar pa­ts lai­kas pirk­ti lai­vus, nes dėl kri­zės jų kai­nos yra la­bai kri­tu­sios. Sunk­me­tis baig­ sis, ir kai­nos vėl šok­te­lės. Jei­gu pirk­ tu­me ne nau­ju­tė­lai­čius, o 3–5 me­tų lai­vus, jie dar ne­trum­pai tar­nau­tų.

To­dėl ir pa­si­nau­do­jau pro­ga ir pa­ sa­kiau, nes man nė­ra ko bi­jo­ti.

Apie jū­rą ne­sva­jo­jo

– Smal­su dau­giau su­ži­no­ti apie jus. Iš kur esa­te ki­lęs?

– Ma­no tė­viš­kė yra Ru­si­jos vi­du­ ry­je, Be­la­ja Ka­lit­va mies­tas Ros­to­ vo sri­ty­je. Tai bu­vo už­da­ras mies­ tas, ku­ria­me yra di­džiu­lė aliu­mi­nio ga­myk­la. Tė­tis šią ga­myk­lą sta­ tė, pra­dė­jo bri­ga­di­nin­ku, o į pen­si­ ją išė­jo iš sta­ty­bos tres­to val­dy­to­jo po­sto. Ma­ma me­di­kė, vi­są gy­ve­ni­ mą li­go­ni­nė­je dir­bo fel­če­re.

– Va­di­na­si, au­go­te to­li nuo jū­ ros. Kaip pa­si­rin­ko­te jū­rei­vio pro­fe­si­ją?

– Pa­sa­ky­siu at­vi­rai – at­me­ti­mo bū­ du. Mo­kyk­lą bai­giau ge­rais pa­žy­ miais. Kai rei­kė­jo gal­vo­ti, kur sto­ti, ta­riau­si su tė­vu. Man bū­tų pa­ti­ kę stu­di­juo­ti eko­no­mi­ką. Tė­tis pa­ klau­sė: „Tu ką, sū­nau, bu­hal­te­ riu no­ri tap­ti?“ Tik­rai ne­no­rė­jau, taip eko­no­mi­ka at­kri­to. Ne­pa­ti­ko ir dar­bas sta­ty­bo­se ar ga­myk­lo­je. Dė­ dė gy­ve­no Le­ning­ra­de, kvie­tė. Pa­ si­rin­kau „ma­ka­rov­ką“ – ad­mi­ro­lo Ste­pa­no Ma­ka­ro­vo var­do Le­ning­ ra­do aukš­tą­ją jū­rų in­ži­ne­ri­jos mo­ kyk­lą. Į vie­ną vie­tą tais me­tais sto­jo 20 pre­ten­den­tų. Pir­me­ny­bė bu­vo tei­ kia­ma le­ning­ra­die­čiams, bet aš įsto­ jau. Ta­da ne­la­bai su­pra­tau, koks tai dar­bas. Stu­di­juo­da­mas su­si­drau­ga­ vau su lie­tu­viais, jie pa­kvie­tė pa­si­ rink­ti pa­sky­ri­mą į Klai­pė­dą. Taip ir pa­da­riau ir nė kiek ne­si­gai­liu. Klai­ pė­da man – pa­ts ge­riau­sias mies­tas. Čia man vis­kas mie­la ir sa­va.

1981 m. ta­po di­d žiau­sio tuo me­t u Lie­tu­vos jū­r ų lai­v i­n in­k ys­tės lai­vo „Ka­pi­to­nas Stu­lo­vas“ ka­pi­to­nu.

2013 m. bir­že­l į išė­jo į pen­si­ją.

Tu­ri žmo­ną Ni­ną, duk­rą Ali­ną ir sū­ nų Alek­sand­rą.

Pa­dė­ko­jo žmo­noms

Įver­ti­ni­mas: api­bū­din­da­mi ka­pi­to­ną A.Sbit­ne­vą jį pa­žįs­tan­tys žmo­nės pa­žy­mė­jo jo šil­tu­mą, pa­pras­tu­mą ir

da­ly­kiš­ku­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

My­li­mo­ji – tik sa­va­me uos­te

Į kran­tą – su pa­ly­da

– Kaip grei­tai iš­si­pil­dė jū­sų sva­ jo­nė tap­ti ka­pi­to­nu? Ką reiš­kia bū­ti ka­pi­to­nu?

– Ka­pi­to­nu ta­pau po aš­tuo­ne­rių me­tų plau­kio­ji­mo. Ne­bu­vau pa­ ts jau­niau­sias, bet vie­nas jau­nes­ nių ka­pi­to­nų. Tai sun­kus dar­bas, 24 va­lan­das esi įsi­tem­pęs, nes tu­ ri ži­no­ti vis­ką ir bū­ti at­sa­kin­gas už vis­ką, kas vyks­ta lai­ve.

– Ka­da tai at­si­ti­ko ir ko­dėl?

– Po rug­sė­jo 11-osios te­ro­ro ak­tų JAV su­kū­rė sau­gu­mo kon­ven­ci­ją. Va­do­ vau­jan­tis ja, vi­si uos­tai ap­tver­ti tvo­ro­mis, spyg­liuo­ta tvo­ra, o išei­

– Tie, ku­rie ne­su­si­ję su jū­ra, kar­tais ma­no, o gal bū­na pri­si­ skai­tę, jog kiek­vie­na­me uos­te jū­rei­vio lau­kia my­li­mo­ji. Kiek ta­me pa­sa­ky­me yra tie­sos?

– Ką jūs! Gal tais lai­kais, kai bū­ da­vo plau­kio­ja­ma bu­ri­niais lai­vais, taip ir bu­vo. Da­bar džiau­gie­si uos­te ra­dęs pa­žįs­ta­mą agen­tą.

– Sup­ran­ta­ma, kad lai­ve svar­ biau­sias ka­pi­to­nas. O ku­rį įgu­ los na­rį pa­va­din­tu­mė­te ne ma­ žiau svar­biu?

– Se­nais lai­kais po ka­pi­to­no ir jo pa­ dė­jė­jo tre­čias pa­gal svar­bą bū­da­vo ko­ kas – lai­vo vi­rė­jas. Ma­nau, dau­ge­lis jū­ rei­vių ir da­bar su­tiks su to­kia min­ti­mi.

Jū­ro­je la­bai ma­žai ma­lo­nu­mų, gy­ve­ni­ mas už­da­ro­je erd­vė­je nė­ra leng­vai iš­tve­ ria­mas, to­dėl ska­nus mais­tas yra la­bai svar­bus. Jei­gu jū­rei­viai so­tūs ir pa­ten­ kin­ti mais­tu, tai ir nuo­tai­ka ge­res­nė.

Dau­ge­lį me­tų plau­kio­jau su Ni­ko­la­ju­ mi And­ru­si­nu, tai pui­kus ko­kas.

– Ar ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad 40 me­tų plau­kio­da­mas pa­ma­tė­te vi­są pa­sau­lį?

– Ne vi­są. At­lan­to pa­kran­čių vals­ ty­bes, Vi­dur­že­mio jū­ros, Ark­ties van­de­ny­ne plau­kio­jau, Pie­tų ir Šiau­rės Ame­ri­kos že­my­nus te­ko ap­ lan­ky­ti. Gal leng­viau bū­tų pa­sa­ky­ ti, kur ne­bu­vau. Nep­lau­kio­jau Ra­ mia­ja­me van­de­ny­ne. Ta­da uos­tuo­se po­žiū­ris į jū­rei­vius bu­vo la­bai pa­ gar­bus. Da­bar tai la­bai pa­si­kei­tė.

Na­mie tiek dar­bų, kad praeis tik­rai ne­ ma­žai lai­ko, kol vis­ ką nu­veik­siu.

ti į kran­tą lei­džia­ma tu­rint spe­cia­ lų lei­di­mą. Prieš tre­jus me­tus ame­ ri­kie­čiai su­gal­vo­jo dar įdo­miau – iš lai­vo iki uos­to var­tų jū­rei­viai ne­ga­li ei­ti vie­ni. Pri­va­lu sam­dy­ti pa­ly­dą, o tai la­bai bran­gu. Įsi­vaiz­duo­ki­te, jū­ rei­viai no­ri nu­si­pirk­ti švie­žių mais­to pro­duk­tų, už ku­riuos su­mo­kė­tų gal 20 do­le­rių, o pa­ly­dos pa­slau­gos kai­ nuo­ja nuo 100 iki 300 do­le­rių. Net jei iki var­tų tė­ra ke­lios de­šim­tys met­rų, be pa­ly­dos ei­ti ne­ga­li­ma. Vie­nin­te­lis iš­si­gel­bė­ji­mas – re­li­gi­nių bend­ruo­ me­nių mi­si­jos, ku­rios tu­ri jū­rei­vių klu­bus, o šie – sa­vo au­to­bu­sus.

– Dau­gu­ma jau­nų žmo­nių ren­ ka­si jū­rei­vio pro­fe­si­ją no­rė­da­ mi pa­ma­ty­ti pa­sau­lį.

– Vien dėl di­džiu­lio dar­bo krū­vio, vis la­biau ma­ži­na­mų įgu­lų jū­rei­viams tam­pa vis sun­kiau pa­ma­ty­ti pa­sau­ lį. Kar­tais dar­bo iš­krau­nant bei pa­ krau­nant kro­vi­nius bū­na tiek daug, kad žmo­nės lie­ka ne­pa­ma­tę mies­to. Ko ge­ro, per te­le­vi­zo­rių ga­li­ma pa­ma­ty­ti dau­giau pa­sau­lio nei dir­bant jū­rei­viu.

Ir vis dėl­to jū­rei­vio dar­bas įdo­mus.

Pran­cū­zai dve­jus me­tus tei­sė

– Ar jums pa­čiam yra te­kę pa­ tir­ti di­de­lių iš­gy­ve­ni­mų, su­si­ ju­sių su dar­bu?

– Prieš vie­nuo­li­ka su pu­se me­ tų pa­ty­riau in­fark­tą. Lai­mė, bu­ vau kran­te ir di­džiu­lio Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės me­di­kų pro­fe­sio­na­lu­mo dė­ka pa­svei­kau, net ran­do šir­ dies rau­me­ny­je ne­li­ko. Pui­kiai ži­ nau, kad tai bu­vo di­de­lės įtam­ pos pa­sek­m ė. Tie­s iog dve­j us me­tus Pran­cū­zi­jo­je bu­vau tei­ sia­mas. La­bai keb­li si­tua­ci­ja bu­ vo. Pran­cū­zų kont­ro­lės lėk­tu­vė­lis nu­fo­tog­ra­fa­vo kaž­ką pa­na­šaus į naf­tos pro­duk­tų dė­mę. Mus nu­ ly­dė­jo į uos­tą ir dvi die­nas tik­ri­ no lai­vą, bet nie­ko ne­ra­do. Iš tie­ sų ter­ša­lų nė ne­bu­vo, tie­siog dėl oro są­ly­gų su­si­da­rė toks vaiz­das nuo­trau­ko­je. Pa­gal Pran­cū­zi­jos įsta­ty­mus tei­sia­mas bū­tent lai­ vo ka­pi­to­nas, tu­rė­jau at­si­mu­ši­ nė­ti nuo kal­ti­ni­mų. Vė­liau mū­sų pro­fe­so­riai bei Ru­si­jos eks­per­ tai kons­ta­ta­vo, kad tar­šos ne­bu­ vo, o pran­cū­zai įro­di­nė­jo – bu­vo.

Ma­ne vis dėl­to nu­tei­sė, bau­dą su­ mo­kė­jo drau­di­mo kom­pa­ni­ja. Bu­ vo pa­na­šu, kad ta ša­lis taip tie­ siog pi­ni­gau­ja­si, nes tais me­tais mes bu­vo­me aš­tuo­nio­lik­tas pa­ na­šiai ap­kal­tin­tas lai­vas.

– Ar jums yra te­kę iš­gy­ven­ti įgu­los na­rio mir­tį lai­ve?

– Lai­mė, to­kio da­ly­ko ne­bu­vo at­ si­ti­kę. Už­tat ne kar­tą te­ko kvies­ ti sraig­tas­par­nį, nes bu­vo ki­lu­ si grės­mė gy­vy­bei. Kar­tą vi­du­ry­je At­lan­to, kai smar­kiai ban­ga­vo, su­ si­žei­dė me­cha­ni­kas. Tie­siog išė­jo iš ka­ju­tės ir blo­gai už­da­rė du­ris. Jos at­si­da­rė ir ran­ke­na stip­riai su­ tren­kė jam krū­ti­nę. Lū­žo šon­kau­ liai ties šir­di­mi. Bai­mi­no­mės, kad lūž­ga­liai ga­li su­ža­lo­ti plau­čius ar šir­dį. Ki­tą kar­tą Vo­kie­ti­jos van­de­ ny­se jū­rei­vis sto­vė­jo prie vai­ro ir nu­griu­vo. Tik ta­da paaiš­kė­jo, kad jis nuo me­di­kų slė­pė sa­vo li­gą. Sir­ go hi­per­to­ni­ja, gy­dė­si pa­ts ir pa­ dau­gi­no krau­jos­pū­dį ma­ži­nan­čių vais­tų.

– Kai bu­vo­te pa­skelb­tas Me­tų jū­ri­nin­ku, nuo sce­nos pir­miau­ sia vi­sų ko­le­gų var­du pa­dė­ko­ jo­te jū­rei­vių žmo­noms. Ko­dėl?

– Tai da­bar jū­rei­viai dir­ba pa­gal su­tar­tis ir ga­li leis­ti sau ato­sto­gau­ ti, kol tu­ri pi­ni­gų, o anks­čiau mes kran­te pra­leis­da­vo­me vos po­rą mė­ ne­sių per me­tus. To­dėl vi­si šei­mos rū­pes­čiai gul­da­vo ant žmo­nų pe­ čių. Di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­lį jos bū­ na at­sa­kin­gos už šei­mą. Jos au­gi­na vai­kus, be vy­ro pa­gal­bos iš­tve­ria li­ gas, auk­lė­ji­mo sun­ku­mus, rū­pi­na­ si bui­ti­mi. Tai tik­rai ne ką leng­viau nei sun­kus dar­bas jū­ro­je.

– Bet juk dau­ge­lis pa­vy­dė­da­ vo jū­rei­vių žmo­noms, nes jos vil­kė­da­vo gra­žiau­siais dra­bu­ žiais, bū­da­vo pa­kan­ka­mai ap­ rū­pin­tos.

– Dėl dra­bu­žių ne­si­gin­čy­siu, ir pa­ja­ mos bū­da­vo di­des­nės nei kran­te dir­ ban­čių šei­mų, bet jos tu­rė­da­vo vie­nos pa­kel­ti tą naš­tą, ku­rią kran­te dir­ban­ čių vy­rų žmo­nos da­li­jo­si su su­tuok­ti­ niais. Da­bar vis­kas pa­si­kei­tė – ne­be tos pa­ja­mos, o ir jau­ni­mas ne­be­si­ver­ žia tap­ti jū­rei­viais. Nė­ra leng­va gy­ ven­ti il­gą lai­ką be šei­mos, o ir pa­ts dar­bas sun­kus, be re­ži­mo. Be to, jis la­bai ali­na svei­ka­tą. Pran­cū­zų ty­ri­ nė­to­jai nu­sta­tė, jog esant stip­riam ban­ga­vi­mui net gu­lė­da­mas lo­vo­ je žmo­gaus or­ga­niz­mas gau­na to­kią ap­kro­vą, lyg dirb­tų vi­du­ti­nio sun­ku­ mo dar­bą. O juk bū­na, kad plau­kiant van­de­ny­nu su­pa ir ke­lias sa­vai­tes.

– Po ši­tiek me­tų dar­bo jū­ro­je jums ne­be­rei­kia pla­nuo­ti bū­si­ mo rei­so. Kaip da­bar gy­ven­si­ te? Ką veik­si­te?

– Na­mie tiek dar­bų, kad praeis tik­ rai ne­ma­žai lai­ko, kol vis­ką nu­veik­ siu. Da­bar va­sa­rą su žmo­na gy­ve­na­ me so­de. Va, jau pra­si­dė­jo dar­žo­vių kon­ser­va­vi­mo lai­kas. Se­ni drau­ gai dar pra­šo pa­dė­ti su­de­rin­ti jū­ri­ nį vers­lą, bet ne­dirb­siu il­gai, tie­siog pa­gel­bė­siu, ir vis­kas. Ma­nau, kran­ te bus nor­ma­lu. Rei­kia bū­ti rea­lis­tu ir ne­per­ver­tin­ti sa­vęs. Dar­bas jū­ro­je – jau­niems žmo­nėms. O kai esi vy­ res­nis nei 60-ies, net nie­ko ne­dirb­ da­mas jau­ti me­tų naš­tą. Gal su­lauk­ si­me anū­kų. Bū­tų pa­ts lai­kas.

6

ŠEŠTADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

aktualijos

Pra­keik­ta­me na­me – dvi mir­tys Joje gy­ve­no 67-erių Ste­ 1 po­nas Mon­čys ir 31-erių jo sū­nus Al­gir­das. Pas­ta­ruo­ju me­tu

jiems dar­buo­tis pa­dė­da­vo iš Šiau­ lių at­vy­kęs smul­kaus su­dė­ji­mo 20-me­tis E.Pau­laus­kas.

Šalia mo­kyk­los – nuo­din­ga staig­me­na Klai­pė­die­tį Alek­sand­rą pa­šiur­pi­no Bal­ti­ jos pro­spek­te ša­lia spe­cia­liosios pa­grin­di­ nės mo­kyk­los tvo­ros au­gan­tis nuo­din­ gas au­ga­las. Vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad prie mo­ ky­mo įstai­gos iš­si­ke­ro­jo įspū­din­go dy­džio Sos­novs­kio barš­tis.

Vy­rus ka­po­jo mie­gan­čius

Nu­žu­dy­tų­jų kū­nai ras­ti na­muo­se, skir­tin­guo­se kam­ba­riuo­se. Pa­na­šu, kad abu bu­vo už­klup­ti be­siil­sin­tys.

Pas­te­bė­tos kirs­ti­nės žaiz­dos vy­res­ nio­jo ve­lio­nio vei­de ir kak­le, jau­ nes­nio­jo – kak­le, šo­ne ir nu­ga­ro­je.

Ga­li bū­ti, kad sun­kių su­ža­lo­ ji­mų pa­ty­rę vy­rai mi­rė kan­ki­na­ ma mir­ti­mi. Va­kar Klai­pė­dos ra­jo­ no apy­lin­kės teis­mas lei­do suim­ti įta­ria­mą­jį šio­mis žmog­žu­dys­tė­mis E.Pau­laus­ką trims mė­ne­siams.

Vai­ki­nas bu­vo lin­kęs į Je­ho­vos liu­dy­to­jų ideo­lo­gi­ją. Jo so­cia­li­nio tink­la­la­pio pro­fi­ly­je yra pa­sa­ko­ji­ mas apie JAV ka­lė­ji­muo­se be­si­lan­ kan­čius šios re­li­gi­nės bend­ruo­me­ nės at­sto­vus, bend­rau­jan­čius su žiau­riau­siais nu­si­kal­tė­liais.

Iš na­mų din­go kom­piu­te­ris, pa­ si­ges­ta ir elekt­ri­nio pjūk­lo.

Au­ką už­dau­žė kuo­lu

Žvirb­lai­čių kai­mo žmo­nės kal­ba, kad Mon­čių so­dy­ba, ko ge­ro, pra­ keik­ta. Čia anks­čiau bu­vo įvyk­dy­ tas ki­tas žiau­rus nu­si­kal­ti­mas.

So­dy­b os šei­m i­n in­k ų sū­n us A.Mon­čys dau­giau nei prieš de­ šimt­me­tį ta­po šiur­paus nu­si­kal­ti­mo kal­ti­nin­ku, o at­li­kęs baus­mę ir su­ kū­ręs šei­mą pa­ts bu­vo nu­žu­dy­tas.

2002 m. sau­sį ta­da dar 19-me­tis A.Mon­čys sa­vo tė­vų na­muo­se pra­ dė­jo ka­bi­nė­tis prie 23-ejų pas te­ tą at­vy­ku­sios Ra­sos Stuo­pe­ly­tės.

So­dy­bo­je tą­dien bu­vo gir­tau­ja­ma.

Mer­gi­na nuo Al­gir­do ban­dė bėg­ti ir šauk­tis pa­gal­bos. Ta­da vai­ki­nas ją pa­vi­jo ir už­dau­žė kuo­lu.

Nu­žu­dy­to­sios kū­no jis ban­dė at­ si­kra­ty­ti de­gin­da­mas kros­ny­je, ta­ čiau vi­sas la­vo­nas į pra­ku­rą ne­ til­po, tad ap­de­gu­sį kū­ną žu­di­kas su­su­ko į bre­zen­tą ir iš­me­tė į me­ lio­ra­ci­jos grio­vį.

Nu­teis­tas už šį nu­si­kal­ti­mą A.Mon­čys už gro­tų pra­lei­do de­vy­ ne­rius me­tus. Žiau­riai mu­šė žmo­ną

Grį­žęs ėmė­si ūki­nin­kau­ti. Ūky­ je ge­ro­kai trū­ko tvar­kos, tė­vas ir sū­nus au­gi­no ke­lis žir­gus, kiau­lių, an­čių, viš­tų, nu­tri­jų.

Net­ru­kus vy­ras su­si­ra­do 12 me­ tų jau­nes­nę mer­gi­ną ir ją ve­dė. Ta­ čiau jau pa­ti po­ros bend­ro gy­ve­ni­ mo pra­džia bu­vo ne­lai­min­ga – dar prieš ves­tu­ves vy­ras pra­dė­jo muš­ ti iš­rink­tą­ją. Šių me­tų ko­vą už smur­tą prieš nėš­čią su­tuok­ti­nę A.Mon­čys bu­vo nu­teis­tas lyg­ti­ne baus­me, o mo­te­ ris iš­va­žia­vo pas sa­vo tė­vus į Šiau­ lius. Ta­čiau su su­tuok­ti­niu daž­nai bend­rau­da­vo te­le­fo­nu. Mo­te­ris ne­ ga­lė­jo su­si­siek­ti su vy­ru nuo praė­ju­ sio šeš­ta­die­nio ir jau bu­vo pra­dė­ju­ si ne­ri­mau­ti. Kai­mo žmo­nės ži­no­jo, kad bū­da­mas gir­tas A.Mon­čys tap­ da­vo ne­val­do­mas ir la­bai ag­re­sy­vus.

Kas at­si­ti­ko šeš­ta­die­nį, ko­dėl smul­kaus kū­no su­dė­ji­mo vai­ki­ nas prieš poil­sio at­si­gu­lu­sius tė­ vą ir sū­nų grie­bė­si kir­vio, dar aiš­ ki­na­ma­si.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

tų nu­pjau­ti odos nu­de­gi­mus su­ke­ lian­čią pikt­žo­lę.

Pat­vo­rys – mo­kyk­los rū­pes­tis

Pjaus sa­va­no­riai

„Ap­lin­kui yra pie­vos, o prie pat mo­kyk­los „Svet­lia­čiok“ au­ga ko­ne 2 met­rų aukš­čio, ma­no ma­ny­mu, Sos­novs­kio barš­tis. Kaž­kas tu­rė­ tų nu­šie­nau­ti šį au­ga­lą, nes jo sėk­ los tuoj pat pa­sklis po vi­są pie­vą“, – nuo­gąs­ta­vo vy­ras.

Klai­pė­dos ne­vals­ty­bi­nės spe­ cia­lio­sios pa­grin­di­nės mo­kyk­los „Svet­lia­čiok“ stei­gė­ja Ta­ma­ra Lo­ chan­ki­na ti­ki­no, kad ji ma­tė prie tvo­ros au­gan­tį barš­tį. „Aš kaip tik gal­vo­jau, kad rei­kia jį nu­pjau­ti. Esu skai­čiu­si ar net te­le­ vi­zi­jos lai­dą ma­čiu­si apie Sos­novs­ kio barš­tį. Tai la­bai nuo­din­gas au­ ga­las“, – sa­kė T.Lo­chan­ki­na.

Ta­čiau mo­te­ris pa­reiš­kė, kad gal­ būt na­mų val­dų dar­buo­to­jai ga­lė­

Ta­čiau apie mo­kyk­las ar dar­že­lius, pen­kių met­rų spin­du­liu, žo­lę tu­ri nu­si­pjau­ti pa­čios ug­dy­mo įstai­gos.

Šie­met Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bė su­lau­kė tik ke­lių pra­ne­ši­mų apie mies­te au­gan­čius Sos­novs­kio barš­čius.

„Teks nu­pirk­ti spe­cia­lias žirk­les.

Aš mė­gi­nau aiš­kin­tis, kam pri­klau­ so ši te­ri­to­ri­ja. Ji lyg ir ne mū­sų.

Ta­čiau ne­tru­kus pas mus at­vyks sa­va­no­rių iš už­sie­nio. Mes kar­tu

su jais ir su­gal­vo­si­me, kaip iš­nai­ kin­ti šį au­ga­lą“, – pa­ža­dė­jo T.Lo­ chan­ki­na. Šie­met Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bė su­lau­kė tik ke­lių pra­ne­ši­mų apie mies­te au­gan­čius Sos­novs­ kio barš­čius. „Žmo­n ės ne­l a­b ai atpa­ž įs­ ta Sos­n ovs­k io barš­t į. Skam­b i­ na ir pra­ne­ši­nė­ja net ne­ži­no­da­ mi, ar tai tik­rai šis au­ga­las. Te­ko rea­guo­ti ir į klai­din­gus pra­ne­ ši­mus“, – aiš­ki­no sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ ja Ire­na Ša­ka­lie­nė.

Nai­ki­no vi­sa­me mies­te

Ap­ti­kus nuo­din­gą au­ga­lą, bū­ti­ na ne tik jį nu­kirs­ti ar nu­pjau­ti, bet ir che­mi­ka­lais nu­purkš­ti šak­ nis, kad au­ga­las neat­žel­tų, o stie­ bus su žie­dy­nais ir sėk­lo­mis bū­ti­ na su­nai­kin­ti.

Sos­novs­kio barš­tis sun­kiai pa­si­ duo­da iš­nai­ki­na­mas dėl gi­liai – iki 60 cm – įlei­džia­mos šak­nies. Nup­ jau­tas au­ga­las iš šak­nų vis at­žel­ti ga­li net 13 me­tų.

Vi­sos au­ga­lo da­lys kau­pia daug ypač stip­raus aler­ge­no – fu­ra­no­ku­ ma­ri­no. Sos­novs­kio barš­čio sul­ty­ se yra me­džia­gų, ku­rios fo­to­jaut­ ri­na odą ir ga­li su­kel­ti 1–3 laips­nio odos nu­de­gi­mus.

Pa­vo­jus: klai­pė­die­čiai ne­mo­ka

at­pa­žin­ti odos nu­de­gi­mus ga­lin­ čio su­kel­ti Sos­novs­kio barš­čio, ta­čiau mies­te jau iš­nai­kin­tos ke­ lios jo au­ga­vie­tės.

7

šeštadienis, rugpjūčio 3, 2013

lietuva Svars­tys ­ idė­ją

Nuo­lai­dų ­ ti­kė­tis ne­ver­ta

Tei­sė­jų Li­ki­mas ­ ne­paaiš­kė­jo

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja pir­ma­die­nį svars­tys klau­si­mą dėl ini­cia­ty­vi­nės gru­pės re­ fe­ren­du­mui, kad bū­tų ri­bo­ja­ ma in­for­ma­ci­jos apie ho­mo­ sek­sua­lius as­me­nis sklai­da.

Ini­cia­ty­vi­nę gru­pę re­gist­ruo­ti sie­kia Kau­no mies­to sa­vi­val­ dy­bės ta­ry­bos na­rys Gin­tau­ tas La­ba­naus­kas.

Lie­tu­vai, vie­nai pir­mų­jų ES pra­dė­ju­siai ak­ty­viai įgy­ven­ din­ti tre­čią­jį ener­ge­ti­kos pa­ ke­tą, var­gu ar ver­ta ti­kė­tis di­ de­lių nuo­lai­dų iš Ru­si­jos du­ jų mo­no­po­li­nin­ko „Gazp­rom“.

Ru­si­jos eks­per­tai tvir­ti­na, kad „Gazp­rom“ ne­tu­ri no­ro nuo­ lai­džiau­ti Lie­tu­vai, o ši ne­tu­ri ko pa­siū­ly­ti mai­nais.

Tei­sė­jų ta­ry­ba klau­si­mą dėl pa­ ta­ri­mo at­leis­ti iš pa­rei­gų Klai­ pė­dos apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ ją Aud­rių Sau­lė­ną, sa­vo poel­giu pa­že­mi­nu­sį tei­sė­jo var­dą, ati­ dė­jo iki ar­ti­miau­sio po­sė­džio.

Dėl Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo Ge­di­mi­no Vie­de­ rio svars­ty­ta kreip­tis į Kons­ti­tu­ ci­nį Teis­mą.

Dip­lo­ma­tai trau­kia­si

Iz­rae­lio pre­zi­den­ to Shi­mo­no Pe­re­ so vi­zi­tas Lie­tu­vo­ je tu­rės tei­gia­mos įta­kos dvi­ša­liams san­ty­kiams, o ES ša­lys ma­to, kad Lie­ tu­va tiesia ran­ką Iz­ rae­liui.

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja va­kar ga­vo am­ba­sa­do­riaus Azer­bai­dža­ne Ar­tū­ro Žu­raus­ko pra­šy­mą at­šauk­ti jį iš ei­na­mų pa­ rei­gų. Ki­to dip­lo­ma­to, ku­rio po­kal­ biai esą bu­vo pa­vie­šin­ti in­ter­ne­te, li­ki­mas ga­li bū­ti pa­na­šus.

Taktas: Iz­rae­lio pre­zi­den­to Sh.Pe­re­so pa­si­sa­ky­mai bu­vo la­bai švel­nūs, dip­lo­ma­tiš­ki ir net glos­tan­tys lie­

tu­vio sa­vi­mei­lę.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Po pre­zi­den­to vi­zi­to – pro­ver­žis?

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Taip tei­gia po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­ kas Čes­lo­vas Iš­kaus­kas. Jo nuo­ mo­ne, atei­ty­je mū­sų ša­liai taip pat elg­tis teks ir su Pa­les­ti­na, o kol kas rei­kė­tų dė­ti pa­stan­gas, kad Lie­ tu­vo­je pa­ga­liau at­si­ras­tų Iz­rae­lio am­ba­sa­da.

– Ko­kios reikš­mės Lie­tu­vos ir Iz­rae­lio san­ty­kiams tu­ri Sh.Pe­re­so vi­zi­tas? Ar ne­per­ ne­lyg jis su­reikš­mi­na­mas?

– Nuo tų lai­kų, kai Al­gir­das Bra­ zaus­kas at­si­pra­šė vi­sos tau­tos var­du už mū­sų tau­tie­čių pa­da­ry­ tus nu­si­kal­ti­mus per ho­lo­kaus­ tą, tai pir­mas toks ryš­kus vi­zi­tas.

Tuo la­biau – tos ša­lies va­do­vo, ku­ ris gi­męs ne­to­li Vil­niaus. Ši­tuo po­žiū­riu, ma­nau, vi­zi­tas la­bai nau­din­gas. Kaip ir ap­skri­ tai vi­si vi­zi­tai, net ir blo­gai su­ta­ rian­čių vals­ty­bių, yra nau­din­gi tų vals­ty­bių san­ty­kių atei­čiai.

– Ta­čiau ko­kios konk­re­čios nau­dos ga­li­ma ti­kė­tis?

– Man at­ro­do, nau­da daž­nai ma­ tuo­ja­ma ne ko­kiais nors eko­no­mi­ niais ro­dik­liais, ne pre­ky­bos apim­ ti­mi, o san­ty­kių bū­viu, san­ty­kių ap­lin­ka. Tu­rė­ki­me ome­ny­je ir tai, kad Lie­tu­va pir­mi­nin­kau­ja ES Ta­ ry­bai, tad ES ša­lys at­krei­pia la­bai di­de­lį dė­me­sį, jog Lie­tu­va pa­duo­da ran­ką Iz­rae­liui, kad jų tarp­vals­ty­bi­ niai san­ty­kiai dar la­biau pa­ge­rė­tų.

– Kaip įver­tin­tu­mė­te Sh.Pe­ re­so pa­si­sa­ky­mus apie ho­lo­ kaus­tą?

– Po­žiū­ris į ho­lo­kaus­tą tų, kas juo ne­ti­ki ir kas jį įta­riai ver­ti­na, ypač lie­tu­vių da­ly­va­vi­mą ja­me, iš­liks

toks pa­ts. Tų ra­di­ka­lių gru­pių, ku­ rios sa­vo vi­du­je nei­gia ho­lo­kaus­tą ir lie­tu­vių nu­si­kal­ti­mus žy­dams, – jų įsi­ti­ki­ni­mų ne­pa­kei­si.

Bet Iz­rae­lio pre­zi­den­to pa­si­sa­ky­ mai bu­vo la­bai švel­nūs, dip­lo­ma­ tiš­ki ir, tie­są sa­kant, glos­tan­tys lie­tu­vio sa­vi­mei­lę. La­bai men­kai už­si­min­ta apie lie­tu­vių da­ly­va­vi­ mą žu­dant ir vi­saip kan­ki­nant žy­ dus. Tai pa­dė­jo su­si­da­ry­ti įspū­dį, kad Iz­rae­lio pre­zi­den­tas at­vy­ko pas mus kaip bi­čiu­lis.

Čes­lo­vas Iš­kaus­kas:

Čia ne fi­nan­si­nis klau­si­mas. Net ne to­ kios pa­jė­gios vals­ty­ bės įkū­ru­sios sa­vo pa­siun­ti­ny­bes Bal­ti­ jos ša­ly­se.

– Ką tiks­liai, jū­sų po­žiū­riu, Iz­ rae­lio pre­zi­den­tas tu­rė­jo ome­ ny­je, ra­gin­da­mas neuž­mirš­ti praei­ties?

– Praei­tis ir nė­ra už­mirš­ta. Ne­ se­niai mi­nė­jo­me Vil­niaus bai­sio­jo ge­to me­ti­nes, pa­mi­nė­jo­me aukš­ čiau­siu ly­giu, ir nie­kas neuž­mirš­ ta. Čia gal­būt dip­lo­ma­ti­nis pri­ mi­ni­mas, kad ne­pa­mirš­ki­me tiek Iz­rae­lio is­to­ri­jos, tiek Iz­rae­lio san­ ty­kių su pa­les­ti­nie­čiais, tiek Lie­tu­ vos bai­sios so­vie­ti­nio ge­no­ci­do is­ to­ri­jos. Ši­tuo po­žiū­riu pri­mi­ni­mas mums yra la­bai simp­to­ma­tiš­kas ir nau­din­gas.

– Kaip šia­me kon­teks­te at­ro­do fak­tas, kad Lie­tu­vo­je nė­ra Iz­ rae­lio am­ba­sa­dos?

– Blo­gai, nes to­kia vals­ty­bė, su ku­ rios di­džiu­liu ank­la­vu il­gus šimt­ me­čius bu­vom su­si­ję, tu­rė­tų tu­rė­ti sa­vo pa­siun­ti­ny­bę. Ta­da klau­si­ mai bū­tų spren­džia­mi grei­čiau ir iš es­mės. Ne­ži­nau, kie­no čia ap­ lai­du­mas, bet ma­nau, kad Iz­rae­ lio pre­zi­den­to vi­zi­tas pa­dės įkur­ ti at­sto­vy­bę.

– Kaip ma­no­te, kas truk­do priim­ti to­kį spren­di­mą?

– Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, bet aiš­ku, kad čia ne fi­nan­si­nis klau­si­mas. Net ne to­kios pa­jė­gios vals­ty­bės įkū­ ru­sios sa­vo pa­siun­ti­ny­bes Bal­ti­ jos ša­ly­se. O štai Iz­rae­lis kaž­ko­dėl ven­gia ir pa­si­kliau­ja įvai­riais sa­vo tau­tie­čių cent­rais Lie­tu­vo­je. Fak­ tas, kad to­kio dip­lo­ma­ti­nio cent­ ro čia rei­kė­tų.

– Ar tai Iz­rae­lio prin­ci­pai?

– Sun­ku įtar­ti, ga­li­ma vi­so­kių pri­ si­gal­vo­ti są­moks­lo teo­ri­jų. Ta­čiau ži­no­ma, kad tas mū­sų praei­ties še­ šė­lis, san­ty­kių įta­ru­mai, ypač su­ si­grą­ži­nant žy­dų tu­rė­tą nuo­sa­vy­ bę, ir Si­mo­no Wie­sent­ha­lio cent­ro veik­la Lie­tu­vos at­žvil­giu ne­su­tei­ kė di­de­lio pa­si­ti­kė­ji­mo tarp­vals­ ty­bi­niuo­se san­ty­kiuo­se. Ir aš ma­ nau, kad tas šlei­fas iki šiol tę­sia­si ir truk­do mums tik­rai nuo­šir­džiai bei rim­tai pa­si­kal­bė­ti. Bet ma­nau, kad pre­zi­den­to vi­zi­tas iš­sklai­dys tuos rū­pes­čius.

– Kaip ro­do is­to­ri­ja, Iz­rae­lio bend­ruo­me­nė Lie­tu­vo­je nė­ ra vie­nin­ga. Kaip ma­no­te, ar Sh.Pe­re­sas ži­no rea­lią Lie­tu­ vos žy­dų si­tua­ci­ją?

– Ma­nau, kad taip. Ma­no nuo­ mo­ne, ne­for­ma­liai bend­rau­da­mas su sa­vo tau­tie­čiais, li­ku­siais sa­ vo gi­mi­nės at­sto­vais, jis ži­no rea­

lią si­tua­ci­ją. Ži­no­te, yra to­kia žy­dų tau­tos sa­vy­bė – už­si­sklęs­ti sa­vy­ je, sa­vo bend­ruo­me­nė­je, ne­vie­šin­ti ir neiš­kel­ti į pa­vir­šių vi­sų tų ne­ge­ ro­vių, ku­rios skal­do bend­ruo­me­nę.

To­kia sa­vy­be jie pa­si­žy­mi nuo se­ no. Mums ne­ži­no­ma ir ne­su­ži­no­si­ me, ką jie kal­ba­si tar­pu­sa­vy­je. Bet man at­ro­do, kad ši­tą niū­rų­jį žy­dų bend­ruo­me­nės gy­ve­ni­mo as­pek­tą jis pui­kiai ži­no.

– Ar tu­rės šis vi­zi­tas įta­kos Lie­tu­vos san­ty­kiams su Pa­ les­ti­na? Pri­si­min­ki­me fak­tą, kad prieš ke­le­rius me­tus Lie­ tu­va bal­sa­vo prieš Pa­les­ti­nos na­rys­tę UNES­CO. – Tas bal­sa­vi­mas ma­ne nu­ste­bi­ no – ko­dėl taip yra ir ko­dėl mes pa­tai­kau­jam vie­nai pu­sei bei ne­ pri­ta­riam Pa­les­ti­nos vals­ty­bės su­kū­ri­mui, ne­tgi to­kiam a prio­ ri, išanks­ti­niam? O šis vi­zi­tas ši­ tą lie­tu­vių poel­gį tar­si anu­liuo­ja, nes Sh.Pe­re­sas pa­sa­kė, kad mes siek­si­me tai­kos ir tai­ka – vie­nin­ te­lė išei­tis re­gio­ne. Nes ir Tel Avi­ vas su­tin­ka, kad ka­da nors bū­tų su­kur­ta Pa­les­ti­nos vals­ty­bė. Aiš­ ku, ne­prie­šiš­ka Iz­rae­liui ir ne­rei­ ka­lau­jan­ti su­nai­kin­ti žy­dų vals­ ty­bės.

– Ar ne­bus taip, kad, siek­da­mi di­des­nės drau­gys­tės su Iz­rae­ liu, au­ko­si­me drau­gys­tę su Pa­ les­ti­na?

– Ne, taip nė­ra. Man at­ro­do, mū­ sų dip­lo­ma­tai iš­min­tin­gi ir bent jau vie­šai to­kių dek­la­ra­ci­jų ne­kels.

Plė­to­jant tarp­vals­ty­bi­nius san­ ty­kius rei­kia bend­rau­ti su vi­sais.

Ma­no nuo­mo­ne, Sh.Pe­re­so vi­zi­tas kaip tik pa­ska­ti­no rem­ti ly­giai abi vals­ty­bes, tu­rint ome­ny­je jų re­gio­ ni­nius rei­ka­la­vi­mus.

Pa­sak Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ jos, am­ba­sa­do­riaus A.Žu­raus­kas pa­ts priė­mė spren­di­mą ir taip sie­ kia už­kirs­ti ke­lią ga­li­mam nei­gia­ mam po­vei­kiui vals­ty­bės bei jo re­ pu­ta­ci­jai. „Ver­ti­nu tai kaip gar­bin­gą am­ba­ sa­do­riaus poel­gį. Sup­ran­ta­ma, jog iš dip­lo­ma­tų ti­ki­ma­si ne­prie­kaiš­ tin­gų mo­ra­lės ir eti­kos stan­dar­ tų“, – ko­men­ta­vo už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius.

Re­mian­tis neo­fi­cia­liais šal­ti­ niais pra­neš­ta, kad ir am­ba­sa­do­rius Veng­ri­jo­je Re­na­tas Juš­ka pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą trauk­tis iš pa­rei­gų. BNS ži­nio­mis, abu am­ba­sa­do­riai bu­vo iš­kvies­ti į Lie­tu­vą Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jos Ge­ne­ra­li­nei ins­pek­ ci­jai pra­dė­jus ty­ri­mą dėl sve­tai­nė­ je you­tu­be.com pa­skelb­tų gal­būt jų po­kal­bių įra­šų.

Abu dip­lo­ma­tai šiuo me­tu ato­ sto­gau­ja. Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je Azer­bai­dža­ne BNS in­for­ma­vo, kad A.Žu­raus­kas yra išė­jęs kas­me­čių ato­sto­gų nuo lie­pos 15 d. iki rugp­jū­čio 19 d. Am­ba­sa­do­je Veng­ri­ jo­je BNS sa­kė, kad R.Juš­ka ato­sto­ gau­ja nuo rugp­jū­čio 1 d.

Lie­pos 8 d. sve­tai­nė­je you­tu­be. com pa­vie­šin­ti tri­jų po­kal­bių te­le­fo­ nu įra­šai, ku­riuo­se, kaip nu­ro­do­ma, fi­gū­ruo­ja Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai. Dvie­ jų iš jų po­kal­bis su­si­jęs su Ar­mė­ni­jos ir Azer­bai­dža­no san­ty­kiais. „Aš esu da­bar tas, pri­klau­sau tiems, ku­rie re­mia ar­mė­nus. Ka­ dan­gi jie yra krikš­čio­nys, jie ly­ giai taip pat nu­ken­tė­jo nuo Sta­li­ no <...> že­mė­la­pių brai­žy­tų kaip ir mes. Ir aš juos re­miu. La­bai pa­sy­ viai, bet...“ – vie­na­me iš įra­šų dės­ to vy­ras, ku­ris, kaip nu­ro­do­ma, yra Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Veng­ri­jo­ je R.Juš­ka. „Žmo­giš­kai ar re­li­giš­kai at­ro­do, kad Ar­mė­ni­ja ar­ti­mes­nė, bet kad jie ten ir­gi, ži­nai, na­ba­gai par­si­da­ vę, tai čia ži­nai, kaip pa­žiū­rė­si, iš ku­rios pu­sės. Man tai da­bar svar­ biau­sia, kad kaž­kaip ir tie, ir ki­ti bū­tų on board sum­mi­to kon­teks­ te“, – ne­va sa­kė Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jos Ry­tų par­tne­rys­tės po­li­ti­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas Ze­no­nas Ku­ me­tai­tis.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras L.Lin­ ke­vi­čius mi­nė­tą in­ci­den­tą su pa­vie­ šin­tais gal­būt Lie­tu­vos dip­lo­ma­tų po­kal­biais pa­va­di­no in­for­ma­ci­ne pro­vo­ka­ci­ja. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

10p.

Po­li­ti­kai per­žen­gė is­pa­nų kant­ry­bės ri­bas.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ka­ras, ku­ris ne­si­bai­gia jau še­šis de­šimt­me­čius 1953 m. lie­pos 27 d. tre­jus me­tus, vie­ną mė­ne­sį ir dvi die­nas tru­kęs kru­vi­nas Ko­rė­ jos konf­lik­tas bai­gė­si. Ta­čiau va­di­na­mo­ji 38-oji ly­giag­re­tė te­be­da­li­ja du pa­sau­ lius. Pri­reiks dar ne vie­no de­šimt­me­čio su­si­tai­ky­ti.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Vie­ni šven­čia, ki­ti ge­di

Tai­kos su­tar­tis tarp abie­jų Ko­rė­jų taip nie­kuo­met ir ne­bu­vo pa­si­ra­šy­ ta. Ko­rė­jos to­liau ka­riau­ja, o 38-oji ly­giag­re­tė – to­li gra­žu ne tra­giš­kus is­to­ri­jos vin­gius me­nan­tis mo­nu­ men­tas.

Prieš 63 me­tus ki­lęs ka­ras tarp Šiau­rės ir Pie­tų vir­to vie­nu kru­vi­niau­sių Šal­to­jo ka­ro konf­lik­tų.

Ka­ban­čios vie­los, mi­nų lau­kai, bun­ke­riai ir šmi­ri­nė­jan­tys ka­riai sa­vą­jį dar­bą dir­ba net praė­jus še­ šiems de­šimt­me­čiams nuo ofi­cia­ lios ka­ro pa­bai­gos.

Prieš 63 me­tus ki­lęs konf­lik­tas tarp Šiau­rės ir Pie­tų vir­to vie­nu kru­vi­niau­sių Šal­to­jo ka­ro konf­lik­ tų. Skai­čiuo­ja­ma, kad Ko­rė­jos pu­ sia­sa­ly­je 1950–1953 m. gy­vy­bės ne­te­ko per 1,2 mln. žmo­nių. Tarp jų bu­vo tiek ka­rių, tiek ci­vi­lių.

Tie­sa, Šiau­rės Ko­rė­jo­je ka­ro me­ ti­nės – na­cio­na­li­nė šven­tė. Po jo

Šiau­rės Ko­rė­jos ko­mu­nis­tų ly­de­ ris Kim Il-sun­gas, da­bar­ti­nio šios šalies ly­de­rio Kim Jong-uno se­ne­ lis, iš­sau­go­jo Ko­rė­jos Liau­dies De­ mok­ra­ti­nę Res­pub­li­ką.

Tie­sa, su­vie­ny­ti ša­lies Ki­mų di­ nas­ti­jos pa­triar­chui ne­pa­vy­ko, ta­ čiau pa­vy­ko jos bent jau ne­pra­ras­ ti. Ži­no­ma, su Ki­ni­jos ly­de­rio Mao Ze­don­go pa­gal­ba. Šiau­rės Ko­rė­jo­je kas­met lie­pos 27-ąją į dan­gų skrie­ja fe­jer­ver­kai. Ži­no­ma, gat­vė­mis žings­niuo­ja ir ka­riš­kių ko­lo­nos. Ar­mi­ja Šiau­rės Ko­rė­jos gy­ve­ni­me va­di­na svar­ bų vaid­me­nį. Tai – tau­tos pa­si­di­ džia­vi­mas.

Pie­tuo­se nuo­tai­kos kiek slo­ges­ nės. Čia ka­ro me­ti­nės vi­sų pir­ma me­na tra­giš­ką pa­da­ly­tos tau­tos li­ ki­mą.

Su­si­vie­ny­ti ne­pa­vy­ko

1989 m. sie­na griu­vo Ber­ly­ne. Po po­ros me­tų su­by­rė­jo TSRS, ta­čiau sie­nos Ko­rė­jo­je ne­griu­vo. Vei­kiau prie­šin­gai.

Vis­kas, ži­no­ma, ga­lė­jo baig­tis ki­ taip. 1945 m. ka­pi­tu­lia­vus Ja­po­ni­ jai šiau­ri­nė Ko­rė­jos da­lis pa­te­ko į TSRS įta­ką, o pie­ti­nė ta­po Jung­ti­ nių Vals­ti­jų oku­pa­ci­ne zo­na.

Nors pla­nuo­ta, kad Ko­rė­jo­je bus su­reng­ti rin­ki­mai, tai­gi vals­ty­bė taps vie­na, pa­ma­žu abie­jo­se da­ly­

se bu­vo įtvir­tin­ti skir­tin­gi re­ži­mai, prie­šin­gos po­li­ti­nės, eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės sis­te­mos.

1948 m. tiek Pie­tų, tiek Šiau­rės Ko­rė­ja pa­skel­bė apie ne­prik­lau­ so­mų vals­ty­bių įkū­ri­mą. Kim Ilsun­gas, bu­vęs lai­ki­nuo­ju Liau­dies vy­riau­sy­bės va­do­vu, ėmė­si ko­mu­ nis­ti­nių re­for­mų.

Tuo me­tu Pie­tuo­se įsi­tvir­ti­nęs Syng­man Rhee re­ži­mas uo­liai per­ se­kio­jo ir žu­dė vi­sus, kas tik reiš­kė bent ko­kią sim­pa­ti­ją ko­mu­niz­mui.

1948–1949 m. TSRS ir JAV pa­ jė­gos pa­si­trau­kė iš oku­puo­tų te­ ri­to­ri­jų. Pie­tų po­zi­ci­jos su­si­lpnė­ jo. Nors tiek Syng­man Rhee, tiek Kim Il-sun­gas no­rė­jo su­vie­ny­ ti ša­lį, ko­mu­nis­tų po­zi­ci­jos bu­ vo tvir­tes­nės. Jų už­nu­ga­ry­je bu­vo tiek TSRS, tiek ko­mu­nis­ti­ne ta­pu­ si Ki­ni­ja.

Tie­sa, Kim Il-sun­go ne­lai­mei, TSRS ly­de­ris Jo­si­fas Sta­li­nas ku­rį lai­ką ka­ro ga­li­my­bę at­me­tė. Ta­čiau Pe­ki­no pa­ra­ma Pchen­ja­nui pa­lau­žė Sta­li­no po­zi­ci­ją, tad 1950 m. Šiau­ rės Ko­rė­jos pa­jė­gos kir­to 38-ąją ly­ giag­re­tę.

Iš pra­džių ge­riau se­kė­si šiau­rie­ čiams, re­mia­miems Ki­ni­jos. Jung­ ti­nių Tau­tų (JT) pa­jė­gas, su­da­ry­tas iš 21 ša­lies ka­rių, šiau­rie­čiai ap­su­ po pie­ti­nia­me Pie­tų Ko­rė­jos uos­ ta­mies­ty­je Bu­sa­ne. Vė­liau pa­keis­ti

Ka­ro iš­skir­tos ko­rė­jie­čių šei­mos įsi­ver­žė į Pie­tų Ko­rė­jos te­ri­to­ri­ją. Dau­ ge­lis jų li­ko Šiau­rė­je.

zuo­ta 16 su­si­ti­ki­mų tu­rų, ku­riuo­se da­ ly­va­vo kiek dau­giau nei 800 žmo­nių iš abie­jų Ko­rė­jų. Pas­ta­ra­sis tu­ras įvy­ ko 2007 m. spa­lį. Dar 3,7 tūkst. žmo­nių 2005 m. ga­vo ga­li­my­bę pa­bend­rau­ti su sa­vo ar­ti­mai­siais nau­do­jant už­da­ rą vaiz­do ry­šį.

Re­mian­tis 1988 m. duo­me­ni­mis, Pie­

tų Ko­rė­jo­je yra apie 127 tūkst. žmo­nių, ku­rių ar­ti­mie­ji, kaip ma­no­ma, gy­ve­na Šiau­rės Ko­rė­jo­je. 40 tūkst. ko­rė­jie­čių mi­rė taip ir ne­su­lau­kę su­si­vie­ni­ji­mo.

Di­džio­ji da­lis šių žmo­nių nie­kuo­met ne­bu­vo su­si­ti­kę su sa­vo gi­mi­nai­čiais.

ta. Nut­rauk­tos ko­mu­ni­ka­ci­jos. Pa­sie­ ny­je įkur­ta 4 km plo­čio ge­rai įtvir­tin­ ta bu­fe­ri­nė zo­na.

Prieš Ko­rė­jos ka­rą sie­na tarp ša­lių

Pir­ma­sis abie­jų Ko­rė­jų ly­de­rių su­

2009 m. Rau­do­no­jo Kry­žiaus at­sto­

bu­vo sau­go­ma, ta­čiau at­vi­ra. Ne­ma­ žai žmo­nių iš Pie­tų Ko­rė­jos pri­si­jun­ gė prie Šiau­rės Ko­rė­jos ar­mi­jos, kai ši

si­ti­ki­mas įvy­ko 2000 m. Bū­tent ta­da bu­vo leis­ta su­si­tik­ti gi­mi­nėms iš abie­ jų vals­ty­bių. Iš vi­so bu­vo suor­ga­ni­

vai su­si­ta­rė, kad 100 šei­mų iš Šiau­rės Ko­rė­jos gau­tų tei­sę su­si­tik­ti su sa­vo gi­mi­nė­mis Pie­tų Ko­rė­jo­je.

Po ka­ro sie­ną kirs­ti bu­vo už­draus­

ka­ro ei­gą pa­vy­ko pie­tie­čiams, ku­ rių stu­bu­rą su­da­rė ame­ri­kie­čių ka­ ri­nės pa­jė­gos.

Tarp JAV ge­ne­ro­lų net bū­ta kal­bų pa­nau­do­ti bran­duo­li­nį gink­lą, ta­čiau tuo­me­tis JAV va­do­vas Har­ry S.Tru­ ma­nas to­kią ga­li­my­bę at­me­tė.

Vis­gi prie­šin­tis Ki­ni­jai JT pa­jė­ goms bu­vo per­ne­lyg sun­ku. To­dėl sie­nos tarp dvie­jų Ko­rė­jų nu­si­sto­ vė­jo ties ta pa­čia 38-ąja ly­giag­re­te kaip ir 1950 m.

Ko­rė­jos ka­ras, pir­ma­sis Šal­to­jo ka­ro konf­lik­tas, žy­mė­jo nau­ją ti­pą konf­lik­tų, ku­riuo­se dvi su­per­vals­ ty­bės re­mia skir­tin­gas sto­vyk­las ki­to­se ša­ly­se, ta­čiau pa­čios tie­sio­ gi­nės prieš­prie­šos ven­gia.

Ka­ras Ko­rė­jo­je pri­ver­tė TSRS ir JAV var­žy­tis vi­sa­me pa­sau­ly­je, o ne tik Eu­ro­po­je.

Ga­liau­siai po ka­ro Ko­rė­jo­je Va­ ka­ruo­se TSRS aiš­kiai įvar­dy­ta kaip prie­šė. Eu­ro­po­je net pra­dė­ta kal­ bė­ti apie ga­li­mą Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos re­mi­li­ta­ri­za­ci­ją, sie­kiant at­rem­ti ga­li­mą Ry­tų Vo­kie­ti­jos, re­mia­mos TSRS, iš­puo­lį prieš Eu­ro­pą.

To­dėl 1955 m. Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ ci­nė Res­pub­li­ka ta­po NA­TO na­re.

Ar baig­sis šal­ta­sis ka­ras?

Pa­liau­bos po ka­ro bu­vo su­da­ry­tos, ta­čiau tai­kos su­tar­tis tarp Pie­tų ir Šiau­rės ne­pa­si­ra­šy­ta iki šiol. Per

Li­ki­mas: Ko­rė­jos ka­ro ve­te­ra­nai Šia

pa­sta­ruo­sius 60 me­tų net 6 kar­ tus (1994, 1996, 2003, 2006, 2009 ir 2013 m.) Pchen­ja­nas gra­si­no nu­ trauk­ti esamas pa­liau­bas.

2013 m. bu­vo vie­ni įtemp­čiau­sių Pie­tų ir Šiau­rės Ko­rė­jos san­ty­kiuo­ se. Ta­čiau, at­ro­do, vis­kas vėl grįž­ta į se­nas vė­žes – šal­tą­jį ka­rą.

Ko­kiu ke­liu to­liau seks tre­čia­ sis Ki­mų di­nas­ti­jos at­sto­vas Kim Jong-unas – ži­no tik jis pa­ts.

A.P.Kas­pe­ra­vi­čius: Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas Kuo ka­ras Ko­rė­jo­je bu­vo reikš­ min­gas? Ar šis konf­lik­tas nė­ra ne­pel­ny­tai už­mirš­tas? Dien­raš­tis kal­bė­jo­si su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to do­cen­tu dr. Al­ giu Po­vi­lu Kas­pe­ra­vi­čiu­mi.

– Ko­rė­jos ka­ras pro­fe­sio­na­laus is­to­ri­ko aki­mis. Koks bu­vo šis ka­ras, kuo jis reikš­min­gas?

– Ka­ras Ko­rė­jo­je tam tik­ru po­žiū­ riu bu­vo pi­lie­ti­nis ka­ras, ku­ris ta­po dvie­jų ga­lin­gų blo­kų – JAV ir TSRS – su­si­dū­ri­mo vie­ta. Jung­ti­nės Vals­ ti­jos ka­re da­ly­va­vo tie­sio­giai, TSRS tik rė­mė Šiau­rės Ko­rė­ją.

Iki 1945 m. Ko­rė­jos pu­sia­sa­lis bu­ vo už­grob­tas Ja­po­ni­jos. Iš es­mės Ko­ rė­ja bu­vo Ja­po­ni­jos ko­lo­ni­ja. Ja­po­ ni­jai ka­pi­tu­lia­vus pie­ti­nę pu­sia­sa­lio da­lį užė­mė JAV, šiau­ri­nę – TSRS. Šiau­rės Ko­rė­jo­je įsi­ga­lė­jo ko­mu­ nis­tai, Pie­tuo­se – an­ti­ko­mu­nis­tai.

Tie­sa, pie­tie­čiai bu­vo va­di­na­mi de­ mok­ra­tais, ta­čiau tais lai­kais tos de­mok­ra­ti­jos tik­rai ne­bu­vo.

Su­si­kū­rė dvi vals­ty­bės: Ko­rė­jos Liau­dies De­mok­ra­ti­nė Res­pub­li­ka, o pie­tuo­se – Ko­rė­jos Res­pub­li­ka.

JAV ir TSRS ka­riuo­me­nės vė­liau bu­vo ati­trauk­tos. Ta­čiau Šiau­rės Ko­rė­jos va­do­vas Kim Il-sun­gas 1950 m. ry­žo­si pra­dė­ti puo­li­mą ir su­vie­ny­ti Ko­rė­ją. Jung­ti­nių Tau­ tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­ba šį puo­li­

9

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

pasaulis Ka­lės iki gy­vos gal­vos

Muš­ty­nės par­la­men­te

Įta­ri­mų še­šė­lis

Bu­vęs au­to­bu­so vai­ruo­to­jas Arie­lis Cast­ro, ku­ris de­šimt­ me­tį ne­lais­vė­je sa­vo na­muo­ se Oha­jo vals­ti­jo­je lai­kė ir ža­ gi­no tris pa­grob­tas mo­te­ris, ket­vir­ta­die­nį bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos. Ma­ža to, tei­sė­jas 53 me­tų vy­rui pri­ dė­jo pa­pil­do­mą 1 tūkst. ka­lė­ji­ mo me­tų.

Tai­va­no įsta­ty­mų lei­dė­jai va­ kar lais­tė­si van­de­niu ir ki­bo vie­nas ki­tam į at­la­pus par­la­ men­te vyks­tant įtemp­tiems de­ba­tams dėl nau­jos ato­mi­ nės elekt­ri­nės sta­ty­bų. Dėl muš­ty­nių, į ku­rias įsi­trau­kė de­šim­tys par­la­men­to na­rių iš prie­šin­gų sto­vyk­lų, bal­sa­vi­mą te­ko ati­dė­ti.

Pran­cū­zi­jos pa­rei­gū­nai ti­ria pi­ni­gų plo­vi­mo by­lą, ku­rio­je, be ki­tų, fi­gū­ruo­ja ir Uz­be­ki­ jos pre­zi­den­to dukt­ra Gul­na­ ra Ka­ri­mo­va. By­los cent­re – ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, įskai­ tant vie­ną vi­lą Pie­tų Pran­cū­ zi­jo­je. G.Ka­ri­mo­va daž­nai mi­ ni­ma kaip ga­li­ma sa­vo tė­vo įpė­di­nė.

Komentaras

To­mas Ja­ne­liū­nas

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­ kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to do­cen­tas

K

au­rės Ko­rė­jo­je šven­čia – jie prieš 60 me­tų ap­gy­nė ko­mu­nis­ti­nę vals­ty­bę, ta­čiau kar­tu pa­da­li­jo tau­tą.

Kai ku­rie eks­per­tai svars­to, kad pa­sta­ra­sis rau­me­nų de­monst­ra­vi­ mas vei­kiau bu­vo vi­di­nių pro­ce­ sų Šiau­rės Ko­rė­jo­je re­zul­ta­tas. Ki­ ti ma­no, kad jau­na­sis ly­de­ris ga­li ban­dy­ti ge­rin­ti san­ty­kius su Pie­ tų Ko­rė­ja siek­da­mas pri­kel­ti ša­lies eko­no­mi­ką. Dar ki­ti tvir­ti­na, kad jė­gos de­monst­ra­vi­mas – tai tik tra­ di­ci­nis Šiau­rės Ko­rė­jos spek­tak­lis, skir­tas ap­lin­ki­niams įbau­gin­ti.

O Pie­tų Ko­rė­jo­je neat­si­sa­ko­ ma vie­nos ša­lies idė­jos. Vis­gi ar tai įma­no­ma?

Tur­būt la­biau­siai ti­kė­ti­nas pa­ čios Šiau­rės Ko­rė­jos virs­mas pa­ na­šia į Ki­ni­ją vals­ty­be.

Pe­ki­nas iš­lai­ky­tų įta­ką, Šiau­ rės Ko­rė­ja ga­lė­tų re­for­muo­tis so­ cialiniu ir e­ko­no­mi­niu pa­grin­du, bet ne po­li­ti­niu. Klau­si­mas – ar Pchen­ja­nas nu­trauks sa­vii­zo­lia­ci­

ją? Ar Ki­mų re­ži­mas iš­liks, jei vis dau­giau ša­lies gy­ven­to­jų su­ži­nos, kaip gy­ve­na li­kęs pa­sau­lis?

Kal­bant apie su­si­vie­ni­ji­mą su Pie­ tų Ko­rė­ja, to, re­mian­tis ap­klau­so­ mis, ne­no­ri jau ir pie­tie­čiai. Praė­ju­ sio am­žiaus de­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je di­džio­ji da­lis apklaus­ tų Pie­tų Ko­rė­jos gy­ven­to­jų pa­si­sa­ kė už su­si­vie­ni­ji­mą, ta­čiau šian­dien, ypač kal­bant apie jau­ną­ją Pie­tų Ko­

„Reu­ters“ nuo­tr.

rė­jos kar­tą, pri­ta­rian­čių idė­jai žmo­ nių skai­čius ne­sie­kia 20 pro­c.

Da­lis Pie­tų Ko­rė­jos gy­ven­to­ jų su­vo­kia, kad toks spren­di­mas jiems kai­nuo­tų per­ne­lyg bran­giai.

Ki­tiems Šiau­rės Ko­rė­jos klau­si­mas ap­skri­tai ne­be­rū­pi.

Net Pchen­ja­no gra­si­ni­mai nu­šluo­ ti Pie­tų Ko­rė­jos sos­ti­nę Seu­lą, esan­tį prie pat ko­mu­nis­ti­nės kai­my­nės sie­ nos, did­mies­ty­je ne­be­ke­lia pa­ni­kos.

o­rė­jos ka­ras tu­rė­jo itin di­ de­lę reikš­mę, nes tai bu­vo pir­mas rim­tas ka­ri­nis konf­ lik­tas po Ant­ro­jo pa­s au­l i­ nio ka­ro, į ku­r į bu­vo tie­sio­g iai įsi­t rau­ ku­s ios JAV ir ne­t ie­s io­g iai – So­v ie­t ų Są­jun­ga. Ka­ro ei­ga ga­lė­jo nu­lem­t i, ar šis ka­ras ne­per­si­mes į ki­tas ša­lis (pvz., Ki­n i­ją) ir ne­taps dar vie­nu pa­sau­l i­n iu ka­r u. Be to, bū­tent Ko­rė­jos ka­re ga­lė­ jo bū­t i dar sy­k į pa­nau­do­tas bran­duo­ li­n is gink­las. Tai, kad ame­r i­k ie­čiai jo ne­pa­nau­do­jo, il­gam nu­brė­žė rau­do­ną li­ni­ją ir bran­duo­li­n į gink­lą pa­li­ko kaip at­g ra­sy­mo, bet ne puo­l i­mo įran­k į. Šiuo me­t u di­d žio­sioms vals­t y­bėms Ko­rė­jos pu­sia­sa­lis svar­bus tiek, kiek jis ke­lia grės­mę re­g io­ni­niam sau­gu­mui.

Vi­sų pir­ma – kiek to­kių grės­mių ky­la iš Šiau­rės Ko­rė­jos. Ar­ti­miau­siu me­tu, ma­tyt, vie­nos Ko­rė­jos ne­bus. Per­ne­ lyg skir­tin­gos šios pu­sia­sa­lio da­lys ir Šiau­rės Ko­rė­jos va­do­vy­bė ne­l in­k u­si pra­ras­ti sa­vo val­džios. Net ir esant ge­ ra­no­riš­kam nu­si­tei­ki­mui, grei­tų ju­de­ sių ne­no­rė­tų ir Pie­tų Ko­rė­ja. Per­ne­lyg daug so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių skir­tu­ mų tek­tų įveik­ti.

1,2

mln. žmonių

– tiek žuvo per Korėjos karą.

konfliktas pa­ska­ti­no gink­la­vi­mo­si var­žy­bas mą pa­skel­bė ag­re­si­ja. Įdo­mus mo­ men­tas, kad TSRS ga­lė­jo ve­tuo­ti JT spren­di­mą, ta­čiau per sa­vo kvai­ lu­mą boi­ko­ta­vo po­sė­džius, nes JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je dar bu­vo Ki­ni­ jos vy­riau­sy­bės eg­zi­ly­je (Tai­va­ne) at­sto­vas, o ne Ki­ni­jos Liau­dies Res­ pub­li­kos de­le­ga­tas. Ka­dan­gi po­sė­ džius TSRS de­le­ga­tai boi­ko­ta­vo, ve­tuo­ti JT spren­di­mo jie ne­ga­lė­ jo. Tai­gi, ka­ras ofi­cia­liai vy­ko tarp Šiau­rės Ko­rė­jos ir JT, nors di­džio­ji da­lis ka­riuo­me­nės bu­vo iš Jung­ti­ nių Vals­ti­jų ir Pie­tų Ko­rė­jos.

Iki 1950 m. rug­sė­jo Šiau­rės ar­mi­ja užė­mė be­veik vi­są pu­sia­sa­lį, ta­čiau ta­da JAV ge­ne­ro­las Doug­la­sas Ma­cArt­hu­ras suor­ga­ni­za­vo puo­li­mą ties pu­sia­sa­lio vi­du­riu. Bu­vo pa­si­telk­tos

di­de­lės lai­vy­no, avia­ci­jos ir de­san­to pa­jė­gos. Tai pri­ve­dė prie to, kad vos ne­bu­vo užim­ta Šiau­rės Ko­rė­ja.

H.S.Tru­ma­nas ne­ si­ry­žo ant­rą­syk pa­ nau­do­ti bran­duo­li­ nio gink­lo.

Gel­bė­da­ma pa­dė­tį lapk­ri­čio mė­ ne­sį į Ko­rė­ją įžen­gė Ki­ni­jos Liau­ dies Res­pub­li­kos ar­mi­ja, ofi­cia­liai va­di­na­ma Ki­ni­jos sa­va­no­rių ar­ mi­ja. 1950 m. pa­bai­go­je ge­ne­ro­las D.Ma­cArt­hu­ras, no­rė­da­mas su­

stab­dy­ti Ki­ni­jos įsi­ver­ži­mą, net pa­ siū­lė pre­zi­den­tui Har­ry S.Tru­ma­nui pa­nau­do­ti prieš Ki­ni­ją bran­duo­li­nį gink­lą. Ta­čiau H.S.Tru­ma­nas ne­si­ ry­žo vėl jo pa­nau­do­ti.

– Ko­dėl Sta­li­nas iš pra­džių del­ sė pa­rem­ti Šiau­rės Ko­rė­jos pa­ jė­gas, ku­rios ke­ti­no verž­tis į Pie­tų Ko­rė­ją, o vė­liau vis­gi nu­ si­lei­do?

– Sta­li­nas pri­ta­rė. Prob­le­ma, kad Ki­ni­ja il­gai ne­si­lei­do įti­ki­na­ma, jog rei­kė­tų mes­ti di­de­les pa­jė­gas prieš tech­niš­kai pa­jė­ges­nes Jung­ti­nių Vals­ti­jų pa­jė­gas. Ta­čiau tuo me­tu Šiau­rės Ko­rė­jos re­ži­mui grė­sė iš­ny­ ki­mas. Mao Ze­don­gas il­gai abe­jo­jo, ta­čiau galiausiai nu­si­lei­do.

– Ko­kios bu­vo Ki­ni­jos del­si­mo prie­žas­tys?

– Na, Ki­ni­jai bu­vo pa­da­ri­nių. Bu­vo ati­dė­tas ko­mu­nis­ti­nės Ki­ni­jos pri­ pa­ži­ni­mas, na­rys­tė JT, taip pat pri­ si­dė­jo eko­no­mi­nės pro­ble­mos. Vis­gi tuo me­tu Mao Ki­ni­ja bu­vo griež­tai an­tiim­pe­ria­lis­ti­nė. Ji lei­do sa­ve įti­ kin­ti. Mil­ži­niš­ka ki­nų ar­mi­ja bu­vo per­mes­ta.

– Kaip Ko­rė­jos ka­ras pa­vei­ kė tarp­tau­ti­nę si­tua­ci­ją ki­tuo­ se pa­sau­lio re­gio­nuo­se, pa­vyz­ džiui, Eu­ro­po­je?

– Svar­biau­sia, kad šis ka­ras pa­ska­ ti­no gink­la­vi­mo­si var­žy­bas tarp JAV ir TSRS. Ka­ras pa­di­di­no tarp­tau­ti­ nę įtam­pą. Pas­ta­ro­ji įtam­pa, ži­no­

ma, lė­mė, kad dėl sau­gu­mo su­si­rū­ pin­ta ir Eu­ro­po­je.

– Jū­sų nuo­mo­ne, Ko­rė­jos ka­ras nė­ra ne­pel­ny­tai už­mirš­tas?

– Is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se, įvai­rio­se kny­go­se apie šį ka­rą ne­ma­žai ra­šo­ ma. Prie­šin­gai, tai bu­vo vie­nas ašt­ riau­sių Šal­to­jo ka­ro epi­zo­dų.

Tuo me­tu at­ro­dė, kad Šal­ta­sis ka­ras net ga­li virs­ti Tre­čiuo­ju pa­ sau­li­niu ka­ru, bent jau 1950 m. pa­ baigoje–1951 m. pra­džio­je. Tie­sa, vė­liau nu­si­sto­vė­jo po­zi­ci­nė fron­ to li­ni­ja, pra­si­dė­jo de­ry­bos ir 1953 m. lie­pą bu­vo pa­si­ra­šy­tos pa­liau­ bos, ku­rios iki šiol ga­lio­ja. Tie­sa, tai­ka tarp abie­jų Ko­rė­jų li­ko ne­su­ da­ry­ta.

10

šeštadienis, rugpjūčio 3, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Ams­ter­da­me. KA­DA? Šeš­ta­die­nį, rugp­jū­čio 3 d.

Lie­tu­vo­je nė­ra ka­ra­ liaus ir neau­ga apel­ si­nai, bet su Is­pa­ni­ ja ją sie­ja to­kie pat rū­pes­čiai: ten val­ dan­čią­ją par­ti­ją taip pat kre­čia juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­la.

Ho­mo­sek­sua­lų pa­ra­das Ny­der­lan­dų sos­ti­nė­je vyks vie­na di­džiau­sių Eu­ro­po­je gė­jų ir les­bie­čių šven­ čių – Ams­ter­da­mo ho­mo­sek­sua­lų pa­ra­das. Šie­met ren­gi­ny­je ypa­tin­gas dė­ me­sys bus skir­tas ho­mo­sek­sua­lių fut­bo­lo žai­dė­jų tei­sėms. Pa­ra­de da­ly­vaus Ka­ra­liš­ko­sios fut­bo­lo aso­cia­ci­jos at­sto­vai, na­cio­na­li­nės rink­ti­nės tre­ne­ris Loui­sas van Gaa­las ir gar­sūs fut­bo­li­nin­kai. Šis ren­gi­nys kas­met pri­trau­kia be­veik pu­sę mi­li­jo­no žmo­nių.

Pra­bi­lo: pu­sę me­tų ig­no­ra­vęs vi­suo­me­nės spau­di­mą, Is­pa­ni­jos prem­je­ra

rup­ci­jos skan­da­lo.

KUR? Te­he­ra­ne. KA­DA? Sek­ma­die­nį, rugp­jū­čio 4 d.

Pre­zi­den­to inau­gu­ra­ci­ja Af­ga­nis­ta­no, Ar­mė­ni­jos, Ka­zachs­ta­no, Kir­gi­zi­jos, Pa­kis­ta­no, Ta­dži­ki­jos, Turk­ mė­ni­jos pre­zi­den­tai ir dar 20-ies vals­ty­bių at­sto­vai at­vyks į Ira­no nau­jo­jo pre­zi­den­to Has­sa­no Rou­ha­ni inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ją. Jis trium­fa­vo bir­ že­lio 14-osios rin­ki­muo­se, jau pir­ma­me tu­re su­rin­kęs dau­giau nei pu­sę rin­ kė­jų bal­sų. Te­he­ra­nas tei­gė pa­kvie­tęs į inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ją vi­sas ša­ lis, iš­sky­rus JAV ir Iz­rae­lį.

KUR? Nau­ja­ja­me De­ly­je. KA­DA? Pir­ma­die­nį, rugp­jū­čio 5 d.

Ver­dik­tas prie­var­tau­to­jui In­di­jos ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų teis­mas pa­skelbs nuo­spren­dį jau­nuo­liui, kal­ ti­na­mam kar­tu su dar pen­kiais vy­rais per­nai gruo­dį iš­prie­var­ta­vus 23-ejų stu­den­tę, ku­ri vė­liau mi­rė Sin­ga­pū­ro li­go­ni­nė­je. Kal­ti­na­ma­jam, ku­riam tuo­ met bu­vo 17-a, gre­sia tre­ji me­tai spe­cia­lia­me ma­ža­me­čių nu­si­kal­tė­lių in­ter­ na­te. Šis nu­si­kal­ti­mas In­di­jo­je su­kė­lė di­de­lį pa­si­pik­ti­ni­mą ir ma­si­nius pro­ tes­tus. Vie­nas iš še­šių kal­ti­na­mų­jų bu­vo ras­tas pa­kar­tas ka­lė­ji­me.

KUR? Ra­val­pin­dy­je. KA­DA? Ant­ra­die­nį, rugp­jū­čio 6 d.

Pa­teiks kal­ti­ni­mus Pa­kis­ta­no teis­mas bu­vu­siam ša­lies pre­zi­den­tui Per­ve­zui Mus­har­ra­fui pa­ teiks kal­ti­ni­mus dėl bu­vu­sios prem­je­rės ir opo­zi­ci­jos ly­de­rės Be­na­zir Bhut­ to nu­žu­dy­mo. P.Mus­har­ra­fui skir­tas na­mų areš­tas, jam nu­ro­dy­ta rugp­jū­čio 6-ąją at­vyk­ti į teis­mą. B.Bhut­to bu­vo nu­žu­dy­ta 2007 m. gruo­dį per mi­tin­gą prieš rin­ki­mus Ra­val­pin­dy­je. Bu­vęs mies­to po­li­ci­jos va­do­vas sa­kė, kad po­ li­ti­kės ap­sau­ga bu­vo su­ma­žin­ta P.Mus­har­ra­fo nu­ro­dy­mu.

Po­li­ti­kai per­žen­gė is­pa­nų Įk­liu­vo iž­di­nin­kas

Jau pu­sę me­tų vis stip­rė­jan­tis ko­ rup­ci­jos skan­da­las siū­buo­ja Is­pa­ ni­jos val­dan­čio­sios kon­ser­va­to­rių Liau­dies par­ti­jos lai­vą. Ko­ne kas­ dien ži­niask­lai­da pa­že­ria vis nau­jų fak­tų, įta­ri­mų ir de­ta­lių, su­si­ju­sių su ne­tei­sė­tu par­ti­jos fi­nan­sa­vi­mu nuo 1990 iki 2009 m.

Sau­sio pa­sku­ti­nę die­ną laik­raš­ čio „El Pais“ pir­ma­ja­me pus­la­py­je at­si­dū­rė Lui­sas Bárce­nas, 20 me­ tų ėjęs Liau­dies par­ti­jos iž­di­nin­ ko pa­rei­gas. Iš jo ap­skai­tos kny­ge­ lių, pa­kliu­vu­sių į žur­na­lis­tų ran­kas, paaiš­kė­jo, kad įvai­rios bend­ro­vės ne­tei­sė­tai skir­da­vo par­ti­jai di­de­les su­mas pi­ni­gų, o da­bar­ti­nis prem­je­ ras ir par­ti­jos ly­de­ris Ma­ria­no Ra­ joy il­giau nei de­šimt­me­tį kas­met gau­da­vo po 25 tūkst. eu­rų.

Liau­dies par­ti­ja užė­mė gy­ny­bos po­zi­ci­ją ir ėmė neig­ti ži­niask­lai­dos kal­ti­ni­mus, ku­rie rė­mė­si, kaip bu­ vo tei­gia­ma, pa­ra­le­li­niais ir neo­fi­ cia­liais bu­hal­te­ri­jos už­ra­šais. „Man už­teks dvie­jų žo­džių: tai me­las, – va­sa­rį pa­reiš­kė prem­je­ ras. – Nie­ka­da, nie­ka­da ne­su ėmęs ar da­vęs juo­dų­jų pi­ni­gų nei par­ti­jos

vi­du­je, nei kur nors ki­tur. Pa­kar­to­ siu dar kar­tą: tai me­las.“ Ku­rį lai­ką M.Ra­joy ven­gė ne­pa­ to­gių ži­niask­lai­dos klau­si­mų, ne­ mi­nė­jo L.Bárce­no pa­var­dės ir at­ si­sa­kė aiš­kin­tis par­la­men­tui šiuo klau­si­mu.

Va­sa­rį vie­šė­da­mas Ber­ly­ne jis pa­kar­to­jo sa­vo po­zi­ci­ją: „Šie kal­ ti­ni­mai iš­gal­vo­ti, ir aš pa­si­ren­gęs pa­kar­to­ti tai, ką pa­sa­kiau praė­ju­ sį šeš­ta­die­nį: ma­no tiks­lai, en­tu­ ziaz­mas, jė­ga, drą­sa ir ryž­tas li­ko to­kie pa­tys nuo to lai­ko, kai ta­pau vy­riau­sy­bės va­do­vu.“ Led­kal­nio vir­šū­nė

Bet praė­ju­sį mė­ne­sį, lie­pos 9-ąją, pa­si­gir­do dar di­des­nis griaus­ti­ nis. Cent­ro de­ši­nių­jų laik­raš­tis „El Mun­do“ iš­spaus­di­no, kaip pats pra­ne­šė, L.Bárce­no bu­hal­te­ri­nių už­ra­šų ori­gi­na­lus.

M.Ra­joy vėl pa­ro­dė sa­vo ta­len­ tą iš­si­suk­ti nuo ne­pa­to­gių klau­ si­mų. Lan­ky­da­ma­sis au­to­mo­bi­lių ga­myk­lo­je prie Sa­ra­go­sos jis sa­kė: „Is­pa­ni­jo­je taip nu­tin­ka, kad kar­ tais mus trau­kia pa­kal­bė­ti ne pa­ čio­mis tin­ka­miau­sio­mis te­mo­mis,

kai rei­kė­tų su­si­telk­ti į tai, kas iš tik­rų­jų svar­bu.“ Kad ir kaip mig­lo­tai kal­bėjo prem­je­ras, ne­tru­kus jis pa­ty­rė dar vie­ną smū­gį. Ži­niask­lai­da pa­vie­ši­ no jo su­si­ra­ši­nė­ji­mą trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis su L.Bárce­nu. Šis su­si­ ra­ši­nė­ji­mas tę­sė­si iki ko­vo 6-osios, nors sau­sio pa­bai­go­je M.Ra­joy ti­ ki­no ne­pa­me­nan­tis, ka­da pa­sta­rą­jį kar­tą kal­bė­jo su sa­vo fi­nan­si­nin­ku.

O L.Bárce­nas, ku­riam skir­tas areš­ tas ir ku­rį teis­mas at­si­sa­kė pa­leis­ti už už­sta­tą, ėmė bend­ra­dar­biau­ti su tei­sė­sau­ga ir pa­reiš­kė, kad ži­niask­ lai­dos pa­vie­šin­ti do­ku­men­tai tė­ra led­kal­nio vir­šū­nė.

Prem­je­ras ne­be­val­do pa­dė­ties

M.Rajoy galiausiai pasidavė spau­ dimui ir ketvirtadienį parlamen­ te atsakė į deputatų klausimus.

Premjeras pripažino klaidą, kad pasitikėjo L.Bárcenu, ir patvirti­ no, kad Liaudies partija mokėjo savo pareigūnams papildomus pi­ nigus prie algos už atliktą darbą.

Tačiau Ispanijos lyderis tvirtino, kad nuo visų savo pajamų sumo­ kėjo mokesčius ir socialinės ap­

Val­džios skan­da­lai Eu­ro­pos vals­ty­bė­se Če­ki­ja. Bir­že­lio vi­du­ry­je po virtinės valdančiosios partijos politikų ir pa­ reigūnų areštų iš Če­ki­jos vy­riau­sy­ bės va­do­vo po­sto pa­si­trau­kė Pet­ras Ne­čas. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vei Ja­nai Na­gyo­vai bu­vo pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai ky­ši­nin­ka­vi­mu ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mu. Ži­niask­lai­da skel­bė, kad J.Na­gyo­va vei­kiau­siai bu­ vo P.Ne­čo mei­lu­žė. Pa­sak pro­ku­ro­rų, ji pra­šė ka­ri­nės žval­gy­bos sek­ti P.Ne­čo žmo­ną Rad­ką, su ku­ria kiek anks­čiau prem­je­ras iš­si­sky­rė.

Pran­cū­zi­ja. Bu­vęs Pran­cū­zi­jos va­do­vas Ita­li­ja. Aukščiausios instancijos teis­ Ni­co­las Sar­ko­zy (nuotr.) ir jo par­ti­ja UMP mas ketvirtadienį patvirtino laisvės atė­ įsi­vė­lė į ke­lis skan­da­lus. Par­ti­ja lie­pos pra­ mimo bausmę buvusiam ministrui pir­ džio­je pri­pa­žin­ta vir­ši­ju­si rin­ki­mų kam­ mininkui Silvio Berlusconi. Ši pirma jam pa­ni­jai lei­džia­mų iš­lai­dų su­mą, o N.Sar­ skirta reali bausmė gali sutrikdyti trapios ko­zy kal­ti­na­mas ne­tei­sė­tai nau­do­jęs koalicinės vyriausybės darbą. Kasacinis vals­ty­bės pi­ni­gus so­cio­lo­gi­nėms ap­klau­ teismas, išnagrinėjęs paskutinę galimą soms or­ga­ni­zuo­ti. Taip pat N.Sar­ko­zy pa­ 76 metų žiniasklaidos magnato apelia­ reikš­ti kal­ti­ni­mai per rin­ki­mų kam­pa­ni­ ciją, palaikė sprendimą skirti jam ketve­ ją ne­tei­sė­tai pa­si­nau­do­jus tur­tin­giau­sios rių metų kalėjimo bausmę, kuri pagal Pran­cū­zi­jos mo­ters ir ve­lio­nio Li­bi­jos dik­ amnestiją pakeista vienų metų kalėji­ ta­to­riaus Muam­ma­ro al Gad­da­fi bei Pa­ mo bausme, dėl mokestinio sukčiavimo kis­ta­no vy­riau­sy­bės fi­nan­si­ne pa­ra­ma. jo žiniasklaidos imperijoje „Mediaset“.

11

šeštadienis, rugpjūčio 3, 2013

pasaulis

13p.

D.Zubrų ir D.Kasparaitį vienija ne tik ledo ritulys.

25

tūkst. eurų

– tiek, anot slaptos buhalterijos dokumentų, iš verslininkų kasmet gaudavo M.Rajoy.

as M.Ra­joy ga­liau­siai pa­si­da­vė ir su­ti­ko pa­siaiš­kin­ti par­la­men­ta­rams dėl ko­ „Reu­ters“ nuo­tr.

ų kant­ry­bės ri­bas saugos įnašus. Trauktis iš posto ir skelbti išankstinius rinkimus poli­ tikas griežtai atsisakė.

M.Ra­joy įsi­ti­ki­nęs, kad ši po­li­ti­nė ban­ ga at­slūgs ly­giai taip pat, kaip pa­ki­lo. Bet ko­rup­ci­jos, ga­li­mų tei­si­nių veiks­mų ir įro­dy­mų še­šė­lis liks.

„Aki­vaiz­du, ir M.Ra­joy pa­ts tai ne kar­tą sa­kė, kad jis ne­no­ri jo­kio po­li­ti­nio ne­sta­bi­lu­mo dėl šių kas­ die­nių at­sklei­di­mų ir teis­mi­nės by­los. Jis sten­gia­si įti­kin­ti, kad jo vie­nin­te­lis tiks­las yra re­for­muo­ ti Is­pa­ni­ją lai­kan­tis su ES par­tne­ riais su­tar­tų gai­rių ir iš­sau­go­ ti po­li­ti­nį sta­bi­lu­mą, – te­le­vi­zi­jai „Eu­ro­news“ sa­kė Is­pa­ni­jos po­li­ti­ kos ap­žval­gi­nin­kas An­to­ni Gu­tiér­ re­zas-Ru­bi. – Bet kas­dien iš­girs­ta­ me vis nau­jų ži­nių apie šį skan­da­lą,

Bul­ga­ri­ja. Jau dau­giau nei mė­ne­sį Bul­ ga­ri­jo­je tę­sia­si pro­tes­tai prieš vy­riau­ sy­bę. Dau­gu­ma bul­ga­rų ne­pa­ten­kin­ ti aukš­to­mis elekt­ros kai­no­mis, ener­ ge­ti­kos mo­no­po­liais, že­mu ­gy­ve­ni­mo ly­giu ir ko­rup­ci­ja. Me­tų pra­džio­je at­si­ sta­ty­di­no Boi­ko Bo­ri­so­vo vy­riau­sy­bė, o ge­gu­žę bu­vo su­reng­ti pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai. Pro­tes­tai at­si­nau­ji­no bir­že­ lio vi­du­ry­je, kai į ša­lies sau­gu­mo va­ do­vo pa­rei­gas bu­vo pa­skir­tas De­lia­ nas Pejevs­kis, įta­kin­gas ži­niask­lai­dos mag­na­tas.

teis­me aiš­kė­ja es­mi­nė in­for­ma­ci­ja, ku­ri su­men­ki­na vy­riau­sy­bės iki šiol pa­teik­tus paaiš­ki­ni­mus ir da­ro juos be­ver­čius. Tai se­ki­na prem­je­ro pa­ si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi ir jo įti­ki­mu­mą, ska­ti­na po­jū­tį, kad jis ne­be­val­do pa­dė­ties.“ Pak­laus­tas, kiek dar kant­ry­bės už­teks ne­dar­bo, ko­rup­ci­jos skan­ da­lų ir ki­tų pro­ble­mų ka­muo­ja­ miems is­pa­nams, ap­žval­gi­nin­ kas sa­kė: „Is­pa­ni­jos vi­suo­me­nė jau pri­si­so­ti­no ko­rup­ci­jos skan­ da­lų, jos pa­kan­tu­mo ri­bos jau per­ ženg­tos. To­dėl ma­nau, jog M.Ra­joy yra ne­tei­sus ma­ny­da­mas, kad lai­ kas už­gy­dys žaiz­das ir iš­spręs pro­ ble­mas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad ši po­li­ ti­nė ban­ga at­slūgs ly­giai taip pat, kaip pa­ki­lo. Bet ko­rup­ci­jos, ga­li­mų tei­si­nių veiks­mų ir įro­dy­mų še­šė­ lis liks.

Dar svar­biau – nu­ken­tė­jo jo as­ me­ni­nis įvaiz­dis. Mi­nist­ras pir­mi­ nin­kas yra aukš­čiau­sios po­li­ti­nės at­sa­ko­my­bės po­stas Is­pa­ni­jo­je, ir kas ken­kia jam, ken­kia ir vy­riau­ sy­bei, ken­kia mū­sų tarp­tau­ti­niam įvaiz­džiui.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Lie­tu­va. Teis­mas pa­skel­b ė, kad val­ dan­č io­s ios Dar­b o par­t i­j os ly­de­r iai Vik­to­ras Us­p as­k i­c has, Vi­t a­l i­ja Von­ žu­t ai­tė ir Vy­t au­t as Gap­š ys ap­g au­ lin­g ai tvar­kė par­t i­j os bu­h al­te­r i­nę ap­skai­t ą. Teis­mas nu­s pren­dė V.Us­ pas­k i­c hui skir­t i 4 me­t ų lais­vės atė­ mi­mo baus­mę. V.Von­ž u­tai­tę už gro­ tų nu­s pręs­t a pa­s iųs­t i 3 me­t ams, o V.Gap­š iui skir­t a 35 750 li­t ų bau­d a.

Tie­s a, bau­d žia­mą­ją by­lą Dar­bo par­ ti­jos at­ž vil­g iu teis­mas nu­spren­dė nu­ trauk­t i.

Priešnuodis korupcijai – aktyvi visuomenė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Eu­ro­pos vals­ty­bes pur­tan­tys stam­būs ko­rup­ci­jos skan­da­lai – tei­gia­ma ten­den­ci­ja. To­kią nuo­ mo­nę laik­raš­čiui iš­sa­kė an­ti­ko­ rup­ci­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Trans­ pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas Ser­ge­jus Mu­ rav­jo­vas.

– Ar jū­sų ne­ste­bi­na, kad Eu­ro­ po­je, ku­ri yra ge­rai pa­žen­gu­si ko­vo­je su ko­rup­ci­ja ir pa­si­žy­ mi ge­rais an­ti­ko­rup­ci­jos rei­ tin­gais, pa­sta­ruo­ju me­tu ky­la tiek daug ir to­kio mas­to skan­ da­lų?

– Ne­ma­tau nie­ko nuo­sta­baus. Tai ga­na dės­nin­gas di­des­nio dė­me­sio ko­rup­ci­jai pa­da­ri­nys. Įvai­rūs ty­ ri­mai ir įvy­kiai ro­do, kad tas dė­ me­sys ga­li bū­ti vi­sai pel­ny­tas. Jau se­niai ži­no­me, kad Eu­ro­pos gy­ven­ to­jai la­bai kri­tiš­kai ver­ti­na po­li­ti­ kos sfe­rą, jie ma­no, kad po­li­ti­kai ir po­li­ti­nės par­ti­jos yra vie­nos ne­ skaid­riau­sių tarp vi­sų vei­kė­jų bei ins­ti­tu­ci­jų ES. Jie ti­ki, kad daž­nai ko­rup­ci­ja kiek­vie­no­je iš tų ša­lių eg­ zis­tuo­ja to­dėl, jog po­li­ti­kai tie­siog da­ro per ma­žai, kad ją su­val­dy­tų, ar­ba tu­ri per daug įvai­rių ne­skaid­ rių ry­šių su vers­lo at­sto­vais.

Tai, kad pa­sta­ruo­ju me­tu su­lau­ kia­me to­kių skan­da­lų, kaip vi­sai ne­se­niai Če­ki­jo­je ar­ba kiek anks­ čiau Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se, ro­do, jog žo­dis „ko­rup­ci­ja“ ne­bė­ra ta­bu. Iki­teis­mi­niai ty­ri­mai daž­nai vyks­ta sėk­min­gai, ir net ne­lauk­da­ mi jų baig­ties pa­tys po­li­ti­kai ima­si ini­cia­ty­vos bei trau­kia­si iš pa­rei­ gų. Štai iš pa­sta­rų­jų įvy­kių: Če­ki­ jos prem­je­ras bei Vo­kie­ti­jos švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nist­rė, ku­rią uni­ver­si­te­tas pri­pa­ži­no nu­pla­gi­ ja­vus moks­li­nį dar­bą, at­si­sta­ty­ di­no net ne­su­lau­kę teis­mo spren­ di­mo. Ji aiš­kiai pa­sa­kė, kad nors skųs šį spren­di­mą teis­mui, ne­ga­ li ei­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro pa­rei­gų, nes tai bū­tų smū­gis tiek jos, tiek mi­nis­te­ri­jos, tiek jos par­ ti­jos re­pu­ta­ci­jai.

– Tai tik­riau­siai yra sek­ti­nas po­li­ti­nės bran­dos pa­vyz­dys?

– Tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te. Man at­ ro­do, kad mes taip pat tu­ri­me rei­ ka­lau­ti iš po­li­ti­kų to­kios bran­dos.

Daž­nai kal­bė­da­mi apie ko­rum­ puo­tų ar­ba su­si­komp­ro­mi­ta­vu­sių as­me­nų bau­džia­mu­mą įsi­vaiz­ duo­ja­me, kad jie tu­ri sės­ti į ka­lė­ji­ mą. Ta­čiau prieš ku­rį lai­ką at­lik­ ta Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ana­li­zė pa­ro­dė, kad daž­niau­siai žmo­nės, nu­teis­ti už ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus, į ka­lė­ji­mą ne­sė­da.

Jie pa­pras­tai gau­na lyg­ti­nes baus­ mes ir ga­li ra­miai vaikš­čio­ti gat­ vė­mis. Tai­gi tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad žmo­nės daž­nai tu­ri ne­pa­ma­tuo­tų lū­kes­čių, esą spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos vis­ką iš­siaiš­kins ir nu­si­kal­tu­ sius su­so­dins už gro­tų.

To­kiu at­ve­ju daž­nai pa­mirš­ta­me, kad pa­tys tu­ri­me daug prie­mo­nių iš­sa­ky­ti sa­vo po­zi­ci­ją. Pa­vyz­džiui, ga­li­me ne­bal­suo­ti už su­si­komp­ro­ mi­ta­vu­sią par­ti­ją, kel­ti aukš­tes­ nius stan­dar­tus po­li­ti­kams, ku­rie

ne­su­ge­ba at­sa­ky­ti į vi­sus klau­ si­mus, ir vėl­gi už juos ne­bal­suo­ ti. Ma­nau, kad pa­tys po­li­ti­kai vis daž­niau tai su­pran­ta. Va­ka­rų Eu­ ro­pos de­mok­ra­ti­nė­se vals­ty­bė­se, net jei­gu ta­vo praei­ties veiks­mai su­ke­lia ga­li­mą pro­ble­mos re­gi­my­ bę, tu pri­va­lai, kaip bran­dus po­li­ ti­kas, į tai rea­guo­ti.

Žmo­nės ži­no ir su­ pran­ta dau­giau, ke­ lia aukš­tes­nius rei­ ka­la­vi­mus, o tai ir yra tam tik­ras at­sa­ kas, reak­ci­ja į ko­ rup­ci­jos pro­ble­mą.

– Jū­sų or­ga­ni­za­ci­ja taip pat pri­si­de­da prie pi­lie­ti­nės kont­ ro­lės, pe­rio­diš­kai skel­bia ko­ rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­są.

Kaip ma­no­te, ar po pa­sta­rų­jų ko­rup­ci­jos skan­da­lų Eu­ro­pos ša­lių rei­tin­gai blo­gės?

– Ži­no­te, pro­gno­zės yra la­bai su­ dė­tin­gas da­ly­kas. Rei­kė­tų tie­siog

Abe­jin­gu­mas: anot S.Mu­rav­jo­

vo, lie­tu­viai yra vie­ni pa­sy­viau­ sių tarp ES gy­ven­to­jų ir daž­nai pa­tys ne­sup­ran­ta, kaip ga­li įsi­ trauk­ti į an­ti­ko­rup­ci­nę veik­lą.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

pa­lauk­ti, ir pa­ma­ty­si­me. Bet man aki­vaiz­du, kad kai to­kie at­ve­jai, apie ku­riuos kal­bė­jo­me, iš­ky­la į pa­vir­šių, tai yra ge­rai, tai yra tei­ gia­ma ten­den­ci­ja. Tai reiš­kia, kad kai ku­rie da­ly­kai, ku­rie prieš dvi­ de­šimt me­tų gal­būt bū­tų bu­vę net ne­su­vo­kia­mi vie­šu­mo po­žiū­riu, o žmo­nės apie tai būtų kal­bėję tik pu­se lū­pų, da­bar yra vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo da­lis. Žmo­nės ži­no ir su­ pran­ta dau­giau, ke­lia aukš­tes­nius rei­ka­la­vi­mus, o tai ir yra tam tik­ ras at­sa­kas, reak­ci­ja į ko­rup­ci­jos pro­ble­mą.

Daž­nai sun­ku ap­skai­čiuo­ti, kiek pra­ran­da­me dėl vie­no ar ki­to ko­ rum­puo­to po­li­ti­ko, vie­no ar ki­ to ne­tin­ka­mo spren­di­mo. Bet kad daž­nai pra­ran­da­me mi­li­jar­dus, tam­pa aki­vaiz­du, vis­ką su­skai­čia­ vus po ku­rio lai­ko. Tai vie­na svar­ biau­sių pro­ble­mų ir Lie­tu­vo­je. Kai kal­ba­me apie mū­sų po­li­ti­kų ir po­ li­ti­nių par­ti­jų ki­ši­mą­si į spren­di­ mų priė­mi­mą, tai pa­si­tai­ko, ir ga­ na daž­nai. Iš Lie­tu­vos ko­rup­ci­jos že­mė­la­pio ma­to­me, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jai tei­gia, jog prii­mant spren­di­mus jiems ne­re­tai ten­ka pa­tir­ti ne­tie­sio­gi­nį ar­ba tie­sio­gi­nį po­li­ti­kų spau­di­mą, šiems sie­kiant as­me­ni­nės nau­dos ar­ba po­li­ti­nių par­ti­jų in­te­re­sų.

Vers­li­nin­kai tei­gia, kad bi­čiu­lių ir gi­mi­nių pro­te­ga­vi­mas yra vie­ na la­biau­siai pa­pli­tu­sių ko­rup­ ci­jos for­mų Lie­tu­vo­je. Iš pa­sau­li­ nio ko­rup­ci­jos ba­ro­met­ro ma­to­me, kad žmo­nės iš sa­vo pa­tir­ties tei­gia, jog daž­nai be pa­žin­čių ne­ga­li gau­ ti rei­kia­mos pa­slau­gos iš vie­šo­ jo sek­to­riaus. Tai­gi ma­to­me, kad pro­ble­mų yra ne­ma­žai, bet kar­ tu su­vo­kia­me, jog šį tą pa­tys ga­ li­me nu­veik­ti. Tik la­bai no­rė­tų­si, kad to­kių žmo­nių bū­tų dau­giau, nes da­bar lie­tu­viai yra vie­ni pa­ sy­viau­sių tarp ES gy­ven­to­jų ir daž­nai pa­tys ne­sup­ran­ta, kaip ga­li įsi­trauk­ti į an­ti­ko­rup­ci­nę veik­lą.

– O kaip ko­rup­ci­jos at­žvil­giu Lie­tu­va at­ro­do bend­ra­me ES kon­teks­te? Ar la­bai tra­giš­kai, ar esa­me kur nors ar­čiau vi­ dur­kio?

– Taip, mes esa­me ES vi­du­ti­nio­ kai, kiek ar­čiau ga­lo. Kal­bant apie ky­ši­nin­ka­vi­mą, re­mian­tis pa­sta­ ruo­ju pa­sau­li­niu ko­rup­ci­jos ba­ro­ met­ru pri­si­pa­žįs­ta­me, kad ky­ši­ nin­kau­ja­me daž­niau­siai. Tai la­bai blo­ga ži­nia. Bet kai kal­ba­me apie ki­to­kias ko­rup­ci­jos for­mas, daž­ nai ma­žai kuo iš­si­ski­ria­me iš ki­tų ES nau­jo­kių.

Ma­nau, no­rė­tu­me bū­ti to­kie kaip šve­dai, vo­kie­čiai, olan­dai, bri­tai, kel­ti po­li­ti­kams ly­giai to­ kius pat stan­dar­tus, ko­kius ke­lia Šve­di­jos ar Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­to­jai. Tik­riau­siai gir­dė­jo­te apie Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos par­la­ men­ti­nių iš­lai­dų skan­da­lą, ku­ris la­bai gar­siai nu­skam­bė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je prieš ke­le­tą me­tų. Vie­ nas to skan­da­lo pa­da­ri­nių bu­vo tai, kad daug kas iš po­li­ti­kų, ne­ ga­lė­ju­sių paaiš­kin­ti sa­vo iš­lai­dų prie­žas­čių, tie­siog at­si­sta­ty­di­no.

La­bai no­rė­čiau, kad Lie­tu­vos po­ li­ti­kai sau tai­ky­tų pa­na­šius stan­ dar­tus.

12

šešTAdienis, rugpjūčio 3, 2013

sportas

„Atlantui“ baigėsi pertrauka Česlovas Kavarza Šiandien, po vasaros pertraukos, atsinaujins Lietuvos futbolo A lygos čempionatas.

Antroje vietoje esantis Klaipėdos „Atlantas“ šiandien 14 val. Miesto centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštėje rungtyniaus su septintąją poziciją užimančiais „Šiaulių“ futbolininkais.

Vasarą uostamiesčio klubas pasirašė trejas dvejų metų sutartis su jaunais žaidėjais.

Dar vykstant antrojo rato kovoms rankomis buvo sukirsta su 18-mečiu Luku Artimavičiumi.

Po Joninių, birželio 27-ąją, uostamiesčio vienuolikę papildė 19-metis alytiškis Lukas Baranauskas.

Trečiasis „Atlanto“ naujokas – 22-ejų Donatas Nakrošius.

Artimiausiu metu bus žinoma, ar „Atlante“ rungtyniaus Rygos „Daugava“ klubui priklausantis Ernestas Vėliulis ir buvęs Pakruojo „Kruojos“ vartininkas Mindaugas Malinauskas.

Su trimis futbolininkais buvo atsisveikinta. Į Rusijos aukščiausioje lygoje žaidžiančią Nižnij Novgorodo „Volgos“ ekipą, su kuria pasirašė sutartį, buvo išlydėtas vartininkas Michailas Komarovas.

Abipusiu susitarimu iš komandos išėjo nuo sezono pradžios Klaipėdos „Granitui“ skolintas Justas Vilavičius ir atleistas nė vienerių rungtynių šiose pirmenybėse nežaidęs Artiomas Jerošenka.

Po rungtynių su „Žalgiriu“ futbolininkams buvo suteiktos dviejų savaičių atostogos. Joms pasibaigus „Atlantas“ sužaidė kontrolines rungtynes su šalies jaunimo (U-19) rinktine. Pergalę 1:0 iškovojo klaipėdiečiai. Įvartį pasiekė Gediminas Kruša.

Vėliau „Atlantas“ surengė treniruočių stovyklą Lenkijoje. Jos metu buvo sužaistos trejos kontrolinės rungtynės.

Pirmasis varžovas – Bytovo „Drutex-Bytovia“ klubas, rungtyniaujantis Lenkijos 2-osios lygos pirmenybėse. Atkakli kova baigėsi varžovų pergale 2:1. Po Tado Eliošiaus įvarčio „Atlanto“ vienuolikė pirmavo, tačiau neišsaugojo įgytos persvaros.

Antrosiose varžybose klaipėdiečiai 1:0 įveikė Izraelio aukščiausios lygos čempionate žaidžiančią Ber Šyvos „Hapoel“ komandą. Pergalę lėmė taiklus Mariaus Papšio smūgis.

Stovykla Lenkijoje buvo baigta susitikimu su Gdansko „Lechia“ klubu, rungtyniaujančiu savo šalies aukščiausios („Ekstraklasa“) lygos čempionate. Atkaklus susitikimas su nestipriausia sudėtimi žaidusiais lenkais baigėsi be įvarčių – 0:0.

Prieš sezoną – pinigų galvosopis „Neptūno“ krepšininkai priėmė iššūkį – naujajame sezone pasiryžo kovoti trijuose frontuose: Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate, Vieningosios lygos (VL) pirmenybėse ir Europos taurės turnyre.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tačiau uostamiesčio klubo atstovams teks gerokai paplušėti, kad surinktų reikiamą sumą pinigų šioms varžyboms ir žaidėjų atlyginimams.

Galvos skausmu „Neptūno“ klubo vadovai pasidalijo su miesto meru Vytautu Grubliausku, paprašę šiems metams papildomų 500 tūkst. litų, o kitąmet – tris kartus tiek. „Savivaldybė nėra tas ledlaužis, galintis viena pati tempti“, – muistėsi miesto galva, neslėpęs nusistebėjimo, kad, nusprendus

žaisti triejose didelėse varžybose, tik pastaruoju metu pradedami ieškoti pinigai.“ Anot V.Grubliausko, krepšininkų poreikis – nėra visiškai tikslus ir realus. „Kai klubo atstovai patikslins – pateiks precizišką sąmatą, tada bus matyti ar miestas gali tą naštą krautis ant pečių, ar ne, – sakė meras. – Pusė milijono šiais metais, ir trigubai daugiau kitais metais, mano manymu, tai nerealu, miestui –

nepakeliama. Keista, kad niekas savivaldybės neklausė, ar „Neptūnui“ dalyvauti Europos taurės turnyre, ar nedalyvauti. Miestui didelė garbė, tačiau tai kainuoja didelius pinigus. Norėčiau, kad klubo vadovai informuotų apie komandos ateities planus, o ne pastatytų miestą prieš faktą.“ Klaipėdos vadovas pabrėžė, kad miestas visus finansinius įsipareigojimus krepšininkams įvykdė iki cento.

Vytauto Petriko nuotr.

„Net pačiu sparčiausiu tempu“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Meras įsitikinęs, kad uostamiesčio krepšininkai pernelyg daug moka už arenos nuomą. „Neptūnas“ neša auksinius kiaušinius arenai. Tokia višta turi būti gerbiama, o ne sukamai jai galva, – V.Grubliauskas vaizdžiai iliustravo esamą situaciją. – Krepšininkai turėtų turėti palankiausias nuomos arenoje sąlygas.“

Lietuvoje triumfavo serbų jaunimas Aistė Čiučiurkaitė Mūsų šalyje pasibaigusiame Europos jaunimo iki 19 metų futbolo čempionate nelauktai aukso medalius iškovojo Serbijos rinktinė, palikusi užnugaryje favoritais laikytus ispanus, portugalus, prancūzus.

Atstovas: visose rungtynėse mūsų šalies komandoje rungtyniavo „Atlanto“ saugas D.Kazlauskas.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Narsa: „Neptūno“ krepšininkai užsimojo kautis visose sezono varžybose.

Artūro Morozovo nuotr.

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Būtent su pastaraisiais Marijampolėje vykusiame finale ir susirėmė serbai. Nugalėtoją lėmė 57-ąją min. Andrijos Lukovičiaus pasiektas įvartis.

Serbai pirmą kartą istorijoje išsivežė auksą. Prieš tai čempionais net šešis kartus tapo ispanai ir du kartus prancūzai.

Pirmą kartą finaliniame turnyre dalyvavę Lietuvos futbolininkai sužaidė trejas rungtynes. Visas jas pralaimėjo garbingais rezultatais: olandams 2:3, ispanams 0:2 ir portugalams 2:4. Neiškovoję nė taško, mūsų žaidėjai savo grupėje liko paskutiniai.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Lediniai vyrai ištirpsta dėl vaikų Pelningiausios sutartys, beprotiškai įtemptos varžybos, sirgalių aplodismentai, moterų šypsenos. To skonį ir viliones puikiai žino pasaulinio lygio ledo ritulio žvaigždės 35-erių Dainius Zubrus ir 40-metis Darius Kasparaitis.

Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

Juodu kilę iš Elektrėnų ir abu tapo garsiais ledo ritulininkais, tačiau yra labai skirtingi. Vienas – ledo aikštės džentelmenas, kitas – aršus lyg samurajų karys. Juodu abu sužavi: vienas inteligentiškumu, kitas – atvirumu.

Kaip pastaruoju metu klostosi šių dviejų šaunių ir kartu tokių skirtingų vyrų gyvenimas, karjera?

Jie pateikė skirtingus atsakymus.

Galima apibendrinti: D.Zubrų ir D.Kasparaitį vienija ledo ritulys, Elektrėnai ir jų pačių vaikai. Kaip su visa aistra jie gebėjo ir geba atsiduoti temperamentingajam žaidimui, taip abu savo gyvenimo neįsivaizduoja be šeimos ir vaikų.

– Dainių aplankė sėkmė – pasirašė naują trejų metų sutartį su Šiaurės Amerikos nacionaline ledo ritulio lyga (NHL) ir toliau liks žaisti Naujojo Džersio „Devils“ klube. O profesionalo karjerą baigęs Darius, manau, nenuobodžiauja. Ką veikiate, kuo užsiimate dabar? – pradėjau pokalbį su ledo ritulininkais.

D.Zubrus: „Aš norėjau pasilikti ten, kur žaidžiu, – Naujojo Džersio „Devils“ klube, ten, kur mes gyvename.

Kai sūnui pasakiau, kad lieku Naujojo Džersio klube, jis lakstė po namus rėkdamas iš džiaugsmo: „Kaip gerai, kad čia pasiliekam!“ Jis pripratęs prie draugų, prie mokyklos, kuri jam labai patinka, prie mokytojų. Jam tai buvo svarbu. Sūnus labai nenorėjo, kad pasirašyčiau sutartį kur nors kitur, kad reikėtų keisti aplinką.“

14

Sutapimas: pasaulinio lygio ledo ritulio žvaigždes iš Elektrėnų D.Zubrų ir D.Kasparaitį ledas netikėtai suvedė Vilniuje.

Butauto Barausko / BFL nuotr.

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

vakarė

Lediniai vyrai ištirpsta dėl va

Profesija: D.Kasparaičio žmona Lisa Carrol Švedijoje tapo vaikiškų drabužių metų dizainere. livlyclothing.com

13

D.Kasparaitis: „Aš paskutinį kartą žaidžiau 2009 m. Tada baigiau profesionalo karjerą. Su žmona Švedijoje turime nuosavą vaikiškų drabužių bendrovę „Livly“. Tuoj įkelsime koją į Angliją, paskui – į Honkongą.

Mano žmona Lisa Carrol 2011 m. Švedijoje tapo vaikiškų drabužių metų dizainere. Ji dirba, o aš esu namų šeimininkas. Daugiausia laiko praleidžiu namie su vaikais. Vežu juos į darželį, paimu iš darželio.

Kartais jiems valgį ruošiu. Amerikoje maisto lengviau užsisakyti į namus, o Švedijoje kartais gaminu aš, kartais – žmona.

Jovalas mano namuose kiekvieną dieną. Kartais vaikai mane „nulaužia“ ir darau, ką jie nori. O kartais bandau įvesti discipliną. Bet retai pavyksta. Jų dar toks amžius, kai jiems labai reikalingi tėvas, mama.

Daugiau tėvas, nes aš jiems turbūt – kaip Kalėdų Senis su dovanomis.

Profesionaliojo sporto nesu labai pasiilgęs. Viskam ateina savas laikas. Man – 40 metų, neįsivaizduoju, kaip dabar lakstyti po aikštelę ir daužytis su jaunimu. Sunku tokiu stiliumi, kaip žaidžiau, žaisti labai ilgai. Turiu galimybę dirbti treneriu Rusijoje, Kanadoje, bet kai pagalvoju, kad reikės tempti tokius mažus vaikus į tą Rusiją, į tą Kanadą... Kol kas – ne.“ – Kai stebime ledo ritulio rungtynes, atrodo, kad šie sportininkai išgyvena didžiulį stresą. Ar iš tikrųjų jūsų darbe daug streso?

D.Zubrus: „Nemanau, kad daugiau negu kitų sportininkų profesionalų. Visi – ar ledo ritulininkai, ar krepšininkai, ar futbolininkai –

ruošiamės varžyboms kiek galima geriau. Visi norime laimėti. Nenorėčiau sakyti, kad ledo ritulininkai streso patiria daugiau negu kiti sportininkai.“ D.Kasparaitis: „To streso gal daugiau būna per treniruotes. Visada įtampa. Visada turi žiūrėti, ką valgai, stebėti savo figūrą, gydytis traumas, treniruotis kiekvieną dieną. Nėra didelio atsipalaidavimo, nors žmonės mano: „Va, jie turi pinigų, daro, ką nori.“ Tai – neteisybė. Profesionaliam sportui žmonės atiduoda daug savo sveikatos ir gyvenimo. Nors mes ir gauname gerus pinigus, praėjusio gyvenimo nebesusigrąžinsi. Streso yra dėl to, kad visada privalai kovoti dėl savo vietos komandoje, kad neiškristum už borto. Ateina jaunimas, ir tu turi įrodyti, kad gali žaisti. Labai sunku.

Taip, man sekėsi. Stipriausioje pasaulio ledo ritulio lygoje NHL žaidžiau beveik 14 sezonų. Savo karjera nesiskundžiu. Ką įdėjau – tą ir gavau. Manau, tokią karjerą bus sunku kam nors iš Lietuvos pakartoti.“ – Didžiulių profesinių aukštumų pasiekę žmonės karjeros pabaigoje atsipeikėja: „O vaikai – ką, jie jau užaugo? Be manęs?

Kodėl taip greitai?“ Ir pradeda gailėtis, kad per mažai laiko skyrė šeimai – vaikams, antrajai pusei. Taip pat ir tėvams.

D.Zubrus: „Mano tėvai gyvena Naujajame Džersyje – valanda kelio nuo mūsų. Mano sūnui Tomui 10 metų, dukrai Emmai – šešeri. Mano žmona Nathalie – Kanados prancūzė iš Monrealio. Visų pirma ji – mama, prižiūri vaikus ir namus. O

Atsidavimas: D.Zubraus žmona Nathalie visų pirma – mama, pri-

žiūrinti vaikus, tačiau vis dar sulaukia pasiūlymų padirbėti modeliu.

pirkau žaidimų visokių, mašinų važinėtis, aikštelių, bet jie nežaidžia.

Tiktai tada, kai aš esu kieme. Labai prie manęs prisirišę. Išlepinti.“

kai yra galimybė, ir aš galiu padėti, arba mano mama atvažiuoja padėti, žmona dirba modeliu. Ji dar sulaukia pasiūlymų – kur nors netoli arba Monrealyje. Bet keliauti toliau dabar jai sunku – reikia vaikus išleisti į mokyklą ir iš jos paimti. Mano mama padeda, bet ji irgi turi savo gyvenimą, darbą.“ D.Kasparaitis: „Turiu keturis vaikus: vyriausioji, 16-metė, Elizabeth, nuo manęs gyvena pen-

– Kas jums svarbiau – šeima ar darbas?

D.Zubrus: „Atsakymas visada bus tas pats – tiktai šeima. Tai sakydamas suprantu, koks yra mano darbas. Ir mano šeima supranta. Ji supranta, koks yra mano treniruo-

Dainius Zubrus:

Darius Kasparaitis:

Kai sūnui pasakiau, kad lieku Naujojo Džersio klube, jis lakstė po namus rėkdamas iš džiaugsmo: „Kaip gerai, kad čia pasiliekam!“

Man patinka: atsikeliu ir matau už langų jūrą, vakare einu miegoti – ir vėl matau jūrą. Aš visą gyvenimą norėjau gyventi prie jūros.

kios minutės kelio. Dvynukės Liv ir Lilly – ketverių, o Marley – dvejų. Man pasisekė – trys mano vaikai dar maži, aš dar galiu juos matyti augančius. Kai kurie žaidėjai, kurių vaikai gimė labai jauniems, jų nematė – užaugo be jų. Jų vaikai jau patys žaidžia ledo ritulį su profesionalais. Kai žiūriu į savo dukterį Elizabeth (iš pirmosios santuokos – red. past.), pagalvoju: „Ji jau užaugo, o aš kur buvau?“ Dabar žmonai daviau truputį laiko pailsėti ir su tais trimis mažiukais atvažiavau į Lietuvą. Einu į lauką – jie paskui mane, į tualetą – paskui mane, į namus – ir jie į namus. Pri-

čių, varžybų tvarkaraštis, kada esu užimtas. Aš negaliu per Naujuosius metus skristi pailsėti į kokias nors salas – tada būna varžybos. Turiu daugiau ruoštis, treniruotis ir savo darbą kaip galima atlikti geriau. Porą valandų pamiegu prieš varžybas. Mano šeima žino, kad tada manęs negalima žadinti. Vaikai supranta: tėvelis ruošiasi varžyboms, todėl su jais negali žaisti.

Jie supranta, kad mano darbas atima daug laiko. Žmonėms, aišku, taip neatrodo.

Atėjo į čiuožyklą, pažaidė porą valandų ir išėjo. Bet treniruotės, kelionės, poilsis – viskas reikalauja

heffnermanagement.com nuotr.

nemažai laiko. Jei to nedarysi, lygoje ilgai neišsilaikysi.“ D.Kasparaitis: „Neįsivaizduoju savo gyvenimo, jei dabar būčiau vienas. Nuo vienos bobos lakstyti prie kitos? Aišku, kad dvasinio ryšio nebus. Bet akių neužlipdysi – matau, vaikšto gražios moterys. Bet aš žinau, kad mano žmona – gražiausia. Ir žinau, kad tos gražios moterys paskui bus... Aš visą laiką juostą suku į priekį.

Mano žmona Lisa – švedė, ji gimusi Stokholme. Dabar du mėnesius gyvename Stokholme, bet daugiausia – Majamyje, Amerikoje. Turime ten nedidelį trijų kambarių butą su vaizdu į jūrą. Namas būtų toli nuo jūros. O man patinka: rytą atsikeliu ir matau už langų jūrą, vakare einu miegoti – ir vėl matau jūrą. Aš visą gyvenimą norėjau gyventi prie jūros. Gal dėl to, kad gimęs Elektrėnuose ir visą laiką mačiau ežerą?

Stokholme turime labai didelį butą pačiame miesto centre. Man labiau patinka gyventi bute. Turėjau namą Niujorke. Didelis, vaikštai iš vieno kambario į kitą. Beveik depresija buvo apėmusi tame name.

Man patinka jausti gyvenimo tempą, ritmą.

Taip pat Stokholme turime savo prekės ženklo „Livly“ parduotuvę, ji prekiauja vaikiškais drabužiais. Bet į Stokholmą atvažiuojame tiktai vasarą. Lisos giminė didelė – keturios seserys, brolis, ji nori pabūti arčiau jų. Aš pasiimu vaikus ir atskrendu iš Stokholmo su jais į Lietuvą kokiai savaitei.

Mano dukrai Elizabeth dabar tikrai sunkus laikotarpis – paauglystė. Aiškiname, kad tėvai yra tam, kad jai gyvenime padėtų. Sakome:

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

vakarė

aikų norime, kad tau būtų geriau, o ne blogiau, bet viskas – tavo pačios pasirinkimas. Jeigu tu nori rūkyti marihuaną, gali rūkyti. Bet paskui prasidės heroinas, kokainas. O kai nebus pinigų, teks pardavinėti savo kūną, kad nusipirktum dozę.

Prasidės prostitucija. Gali pabandyti marihuanos ir baigti. Bet gali pabandyti ir užkibti. Manau, vaikams reikia šnekėti teisybę.

Ji ateina pas mus, žaidžia su vaikais, kartais juos prižiūri. Aišku, parodo, kad jai neįdomu su mažiukais. Bet kai užveriu duris, sako: „Tai ką – žaidžiam slėpynių?“ – Ar daug kartų gailėjotės, kad pasirinkote ledo ritulininko profesiją? Iš kur jūs nuo mažumės žinojote, kad tai – jūsų kelias?

D.Zubrus: „Niekada nesigailėjau.

Aš nežinojau, kad tai – mano kelias.

Va, tai ir esmė. Niekas to nežinojo.

12-os metų išvažiavau treniruotis į Ukrainą dėl to, kad šis sportas man labai patiko. Ten buvo gera komanda, o aš norėjau kiek galima geriau žaisti. Tada net nežinojau apie profesionalų komandas. Tada viršūnė man buvo Sovietų Sąjungos rinktinė. Man jos žaidėjai atrodė kaip dievai. Niekada nemaniau, kad iš ledo ritulio uždirbsiu, kad iš to gyvensiu. Man norėjosi žaisti kiek galima geriau, ir viskas.

Daug dalykų subėgo į vieną krūvą, kad atsidurčiau ten, kur esu. Nežinau, ar tas mano kelias buvo nurodytas iš aukščiau. Na, žaidžiu ledo ritulį, iš to gerai gyvenu ir uždirbu.

Ir mano šeima laiminga, ir tėvai. Ir aš, aišku, laimingas. Laikau save labai laimingu žmogumi.“ D.Kasparaitis: „Kaip galiu gailėtis? Išėjęs iš kaimo ir pasiekęs tiek daug šitame sporte, nors ir žaisdamas ne už Lietuvą, kaip aš galiu gailėtis? Niekada nesigailėjau. Kai kartais atsigręžiu į praeitį, galvoju: „Jeigu būčiau jaunesnis, jeigu dar daugiau dirbčiau, gal daryčiau ką nors kitaip. Bet, manau, niekada nesigailėčiau to, ką pasirinkau.“ – Abu uždirbote milijonus – kitiems sportininkams tik seilė gali nutįsti. Manau, patyrėte, kad pinigai valdo pasaulį? Tačiau pinigai – ir laisvė, o laisvės polėkis sunkiai pažabojamas.

D.Zubrus: „Sutinku su tuo. Gal pinigai – ne tiek laisvė, kiek nepriklausomybė. Aš galiu daryti, ką noriu, galiu gyventi, kur noriu. Žmonėms atrodo, kad aš ateinu į čiuožyklą, pažaidžiu dvi valandas ir einu namo. Tikrai taip nėra.“ D.Kasparaitis: „Taip, aš daug uždirbau. Bet daug esu ir išleidęs – skyryboms, gyvenimo būdui. Kaip žmonės sako, pinigai neatneša laimės, bet jie suteikia ramybę, kai esi nelaimingas. Man liko pinigų. Nedaug, bet liko. Jie įdėti į „Livly“ verslą. Aišku, yra baimės: „O jeigu vieną dieną pinigų nebus?“ Bet tai priklauso nuo manęs. Dabar gyvenu normaliai – neperku mašinų už 200 tūkst.

JAV dolerių kaip anksčiau. Turėjau ir ferarių, ir bentlių. Bet tas etapas jau praėjo. Supratau, kad viskas baigiasi, – ir sutartis, ir karjera, ir pinigai gali baigtis labai lengvai. Supratau, kad sunku uždirbti pinigus. Bet leisti juos labai lengva.“

Ar cir­kas tė­ra at­ gy­ve­na, pra­mo­ga, ku­ri šių lai­kų vai­ kams ir jų tė­vams jau ne­beį­do­mi? Su šiuo klau­si­mu šian­ dien su­si­du­ria be­ne kiek­vie­na cir­ko tru­ pė. Ta­čiau kol cir­ kas jo ar­tis­tams yra jų gy­ve­ni­mas, o ne ali­nan­tis dar­bas, tol are­no­se oš su­si­ža­ vė­ju­si pub­li­ka.

Po­žiū­ris: dvi duk­ras au­gi­nan­tis ir tre­čios at­ža­los lau­kian­tis J.Gla­vac­kis pir­muo­ju sa­vo vai­ku va­di­na šim­pan­

zę Džo­nį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Cir­ke šei­ma – ne tik žmo­nės Ka­ro­lis Pi­ly­pas Liut­ke­vi­čius Kas tik­ra, o kas ne?

„Cir­kas šiais lai­kais pa­si­kei­tė. Be­ veik vi­si ga­li su­mo­kė­ti 5 tūks­tan­ čius do­le­rių už pa­la­pi­nę, ku­rio­je tel­pa ke­li šim­tai žmo­nių ir jo­je da­ ry­ti ką tik no­ri. Te­rei­kia pa­va­din­ ti tai cir­ku ir jau ga­li­ma skai­čiuo­ti pi­ni­gus“, – sa­kė vie­nos gar­siau­sių cir­ko ar­tis­tų šei­mų at­sto­vas Ju­ri­jus Gla­vac­kis.

Ju­ri­jus Gla­vac­kis:

Su Džo­niu ne­se­ niai šven­tė­me sa­ vo gim­ta­die­nius, aš sa­vo 30 me­tų ju­bi­ lie­jų, o jis – 10 me­tų gim­ta­die­nį. Tai nė­ ra keis­ta, juk esa­ me drau­gai. Šiuo me­tu Klai­pė­do­je gast­ro­ liuo­jan­tis Bal­ti­jos cir­kas, pa­čių ar­ tis­tų žo­džiais, yra „tik­ras cir­kas“. Čia „cir­ko ar­tis­to“ ti­tu­las nė­ra tik sce­nos rū­bas, tai – šių žmo­nių gy­ ve­ni­mas. „Šio­mis die­no­mis daž­nas cir­ kas, ku­rį ap­lan­ky­si­te, bus tik per­dė­tas šou, ku­ria­me per daug teat­ra­liš­kų ele­men­tų ir per ma­žai pro­fe­sio­na­lu­mo. Toks cir­kas tė­ ra grei­tai su­var­to­ja­mas pro­duk­ tas. Jis ne­tu­ri ga­li­my­bės su­ža­vė­ti ar įkvėp­ti jau­no žmo­gaus“, – ti­ ki­no Ju­ri­jus.

Pa­sak jo, tik­ro­jo cir­ko tiks­las yra ne par­duo­ti kuo dau­giau bi­lie­tų ir kuo ma­žes­nė­mis są­nau­do­mis pub­ li­kai su­reng­ti šou, ku­ris jį at­lie­kan­ tiems žmo­nėms tė­ra tik dar­bas, lei­džian­tis vis­ką pa­mirš­ti vos nu­si­ vil­kus spal­vin­gus ar­tis­to rū­bus. Tik­ ro­jo cir­ko tiks­las – įkvėp­ti žiū­ro­vus, įtrauk­ti juos į rea­lų, prieš žiū­ro­vų

akis at­si­ve­rian­tį pa­sa­kos pa­sau­lį. „Cir­ko ar­tis­tui jo pro­fe­si­ja pri­ va­lo bū­ti ne tik už­dar­bio šal­ti­nis, bet ir gy­ve­ni­mas. Kai nuo ma­žens au­gi cir­ko žmo­nių šei­mo­je, ku­rio­je die­na iš die­nos re­gi tė­vus ar bro­lį, pa­si­ro­dan­čius prieš ki­tus žmo­nes, kai kiek­vie­ną die­ną gir­di plo­ji­mus ir ma­tai ar­ti­mai­siais su­si­ža­vė­ju­sią pub­li­ką, ki­to pa­si­rin­ki­mo ar net no­ro da­ry­ti kaž­ką ki­ta gy­ve­ni­me ne­be­lie­ka. Bū­tent tas na­tū­ra­lu­mas pa­ver­čia cir­ko ar­tis­tą ne juo­da­dar­ biu, bet sa­vo pro­fe­si­jai ir au­di­to­ri­jai at­si­da­vu­siu žmo­gu­mi“, – apie sa­vo pa­šau­ki­mą pra­bi­lo Ju­ri­jus.

Pro­fe­sio­na­lu­mas ir pa­tir­tis yra svar­biau­sios cir­ke ku­ria­mo šou da­lys, le­mian­čios ne tik įspū­džio stip­ru­mą. „Au­di­to­ri­ja, ma­ty­da­ma žmo­gų, ku­ris gy­ve­na cir­ku, į jį rea­guo­ja ki­ taip, jis tam­pa cha­riz­ma­tiš­ku“, – nea­be­jo­jo Ju­ri­jus.

Gim­ta­die­nis – su be­ždžio­ne

Jo šei­ma – gau­si cir­ko ar­tis­tų. Be Ju­ ri­jaus mi­nė­tų tė­vų ir bro­lio, dar ke­ li ar­tis­to gi­mi­nai­čiai gy­ve­na šia pro­ fe­si­ja, gast­ro­liuo­ja be­veik ant­rai­siais na­mais ta­pu­sio­se Len­ki­jo­je, Aust­ri­ jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je. Drau­ge su ar­tis­tu ke­liau­ja ir dvi jo duk­re­lės – So­fi­ja bei Vla­da, o kar­tu ir dar vie­no kū­di­kio be­si­lau­kian­ti žmo­na. Ta­čiau, kaip pa­ts Ju­ri­jus juo­kau­ja, tai dar ne vi­ sa jo šei­ma. Sa­vo pir­muo­ju vai­ku jis įvar­di­ja šim­pan­zę Džo­nį. „Su Džo­niu ne­se­niai šven­tė­me sa­vo gim­ta­die­nius, aš sa­vo 30 me­ tų ju­bi­lie­jų, o jis – 10 me­tų su­kak­ tį. Tai nė­ra keis­ta, juk esa­me drau­ gai“, – juo­kė­si ar­tis­tas.

Cir­ko ar­tis­to ir jo gy­vū­no drau­ gys­tė aki­vaiz­di ir sce­no­je. Ju­ri­jus įsi­ti­ki­nęs, kad, ly­giai taip pat kaip ir jo šei­mi­nin­kui, sce­na gy­vū­nui tu­ri bū­ti jo gy­ve­ni­mas, o ne kan­ki­ nan­tis dar­bas. „Sce­no­je dre­suo­to­jo ran­ko­se ne­pa­ma­ty­si­te pa­ga­lio ar rykš­tės.

Vie­nin­te­lis gy­vū­ną kiek var­žan­ tis da­ly­kas tė­ra dir­že­lis, sau­gan­ tis nuo ko­kių nors ne­nu­ma­ty­tų at­ve­jų – juk gy­vū­nai sa­vo mei­lę ir su­si­do­mė­ji­mą ki­tais žmo­nė­mis reiš­kia taip pat skir­tin­gai. Čia vi­ si esa­me ly­gūs, nė­ra taip, kad dre­ suo­to­jas vir­šes­nis už gy­vū­ną. Tai šei­my­niš­ki san­ty­kiai“, – kal­bė­jo Ju­ri­jus.

Cir­ką gar­si­na di­nas­ti­jos

Šiuo me­tu Klai­pė­do­je gast­ro­liuo­ jan­tis Bal­ti­jos cir­kas gar­sus ne tik

Gla­vac­kio šei­mos cir­ko var­du, bet ir Van Šu­šan ar­tis­tų di­nas­ti­ja bei jau­niau­sia tru­pė­je – Leo­no­ra Bo­ ga­ty­rio­va, ku­ri cir­ko pro­gra­mos me­tu at­lie­ka ypač re­tą žong­lie­rės ore vaid­me­nį. Leo­no­ra yra vie­nin­ te­lė šį nu­me­rį pa­sau­ly­je at­lie­kan­ ti mer­gi­na. „Mums plo­ja ir plo­ja, su­lau­ kia­me ir ne­ma­žai gė­lių, ypač čia, Lie­tu­vo­je, o tai yra la­bai ma­lo­nu.

No­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems lie­tu­ viams už to­kį pa­lai­ky­mą“, – dė­ ko­jo Ju­ri­jus.

16

šeštADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

vakarė

Nuo Mo­na­ko iki Pro­van­so: Nuo pra­ban­giau­sių jach­tų iki se­niau­sių an­ti­kos are­nų, nuo gar­sių­jų pa­plū­di­ mių iki svai­gi­nan­čių le­van­dų lau­kų, nuo be­ga­lės tu­ris­tų iki vie­ni­šių gra­cin­gų­ jų fla­min­gų. Provan­ sas–Žydrasis Kran­ tas prie Vi­dur­že­ mio jū­ros – ne­pi­gus, bet pri­bloš­kian­ tis vaiz­dais ir įspū­ džiais ma­lo­nu­mas.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskiene@diena.lt

Tur­tuo­lis pa­kran­tės nykš­tu­kas

Vos 2 kv. km plo­to Mo­na­kas Žyd­ra­ ja­me Kran­te pa­si­tin­ka pir­mas. Tan­ kiau­siai pa­sau­ly­je ap­gy­ven­din­to­je vals­ty­bė­je-mies­te knib­žė­te knibž­ da tu­ris­tų, vos ran­da­me, kur pa­si­ sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį, ir iš­kart pa­su­ ka­me prie­plau­kos link.

Silp­nų ner­vų tu­ris­tams jach­tų ka­pi­to­nams ten ge­riau nei­ti. Vie­na po ki­tos ri­kiuo­ja­si pra­ban­gios mil­ ži­nės, la­biau pri­me­nan­čios lai­vusna­mus, o ne jach­tas, – pri­žiū­ri­mos ap­sau­gi­nin­kų, su ant sta­lų de­ny­je pa­merk­tomis gė­lėmis. Čia pat ir gat­vė, ku­rio­je vis dar bu­vo ar­do­mi pa­si­bai­gu­sių „For­mu­ lės-1“ Mo­na­ko di­džio­jo pri­zo lenk­ ty­nių konstrukcijos ir žiū­ro­vų tri­ bū­na. Pa­si­ro­do, šiems iš­mon­ta­vi­mo dar­bams pri­rei­kia net tri­jų sa­vai­čių.

Ne­gaiš­da­mi trau­kia­me prin­co rū­mų link.

Ne ES, bet eu­ro zo­na

Iš aukš­tai at­si­ve­ria Mo­na­ko at­ vi­ru­ko pa­no­ra­ma, ap­rė­pian­ti vi­ są ku­ni­gaikš­tys­tę: nuo to­lu­mo­je lū­ku­riuo­jan­čių krui­zi­nių lai­vų iki sau­sa­kim­šos na­mų mo­zai­kos.

O štai ir pa­ts Mo­na­ko prin­cas!

Tai su­vo­kia­me ge­ro­kai vė­liau, kai pro ša­lį jau pra­le­kia ap­ sau­gos ly­di­mas juo­das au­ to­mo­bi­lis, pa­ženk­lin­tas iš­skir­ti­niais nu­me­riais MC 01. Be­je, pra­ban­ gių­jų „Fer­ra­ri“, „Pors­ che“ ir ki­tų Riv­je­ro­je pa­ma­ty­si ne vie­ną, net Mo­na­ko tak­si – nau­jie­ ji BMW. Tur­būt ki­taip ir bū­ti ne­ga­li, jei gy­ve­ ni bran­giau­sia­me pa­gal pra­gy­ve­ni­mo ly­gį pa­ sau­ly­je Mon­te Kar­le.

Azar­tas: Mon­te Kar­lo ka­zi­no vyks­tan­čiuo­se Eu­ro­pos po­ke­rio tur­ny­ruo­se da­ly­vau­ja ir lie­tu­viai.

Mo­na­kas – ne Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė, bet jos va­liu­ta – eu­ras. Ša­ly­je, ku­rio­je nė­ra pa­ja­mų mo­ kes­čio, ko­ne vi­sos įplau­kos į biu­ dže­tą pa­ten­ka iš tu­riz­mo ir ka­zi­no, to­dėl „Mon­te Car­lo Ca­si­no“ čia la­ bai ver­ti­na­mas. Dau­gu­ma at­vy­kė­ lių neat­sis­pi­ria pa­gun­dai iš­ban­dy­ti lai­mę loš­da­mi, nors pa­tiems mo­ na­kie­čiams loš­ti ne­lei­džia­ma.

Pap­lū­di­my­je – be lie­me­nė­lių

Ke­liau­jant Žyd­ruo­ju Kran­tu vie­ nas iš nuo­la­ti­nių ge­rų­jų pa­ly­do­vų –

švel­nus kli­ma­tas. Leng­vas vė­je­lis ir ma­lo­niai vė­sios nak­tys ne­lei­džia per­kais­ti, tai­gi Vilf­ran­šo, Sen Ra­ fae­lio, Ni­cos, Ka­nų ar Sen Tro­pe­zo pa­plū­di­miuo­se ga­li­ma var­ty­tis nuo ry­to iki va­ka­ro.

Ne vie­na mo­te­ris ar mer­gi­na lie­ me­nė­le sa­vęs ne­var­žo, nes Pran­ cū­zi­jos pa­kran­tė­je įpras­ta mė­gau­ tis sau­le ir be jų. Žyd­ras skaid­rus Vi­dur­že­mio jū­ ros van­duo, be­si­mau­dant čia pat plau­kio­jan­čios žu­vys pri­ver­čia ne­ skai­čiuo­ti lai­ko, nors kiek­vie­na au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė mo­ ka­ma. Ir ne tik prie pa­plū­di­mių ar mies­te. Štai Sen Ra­fae­ly­je 4 žvaigž­du­čių vieš­bu­čio aikš­ te­lė­je pa­lik­da­mas au­to­mo­ bi­lį pa­rai kas­dien pa­klo­si po 12 eu­rų.

Prabangūs pirkiniai

Ne tik pa­plū­di­miai ma­si­na at­vy­kė­lius. Ko­ne kas ke­ lias­de­šimt ki­lo­met­rų iš­si­ bars­čiu­sių po­pu­lia­rių Žyd­ ro­jo Kran­to ku­ror­tų vir­ti­nė itin pa­to­gi ke­liau­ti au­to­ mo­bi­liu.

Pra­ban­gos čia ap­s tu: Sen Tro­pe­ze ga­li ap­si­pirk­ ti spe­cia­lio­je „Fer­ra­ri“ par­

At­kak­lu­mas: Mar­se­lio gat­vė­je aly­vuo­gių alie­jaus „Sa­von de Mar­seil­le“ mui­lo at­si­lau­žia ne vie­nas.

duo­tu­vė­je ar­ba įver­tin­ti par­ke ant po­diu­mo pri­sta­to­mą gar­sio­jo pran­ cū­zų ava­ly­nės di­zai­ne­rio Ch.Lou­ bou­ti­no va­ka­ro ba­te­lių ko­lek­ci­ją.

kom­piu­te­ris – juo pa­ts su­ve­dęs vi­ sus duo­me­nis gau­ni pra­ras­tų do­ ku­men­tų pa­tvir­ti­ni­mo la­pą pran­ cū­ziš­kai ir ta­da ga­li ke­liau­ti to­liau.

Nuo ape­ri­ty­vo iki de­ser­to

De­ser­tui mėgs­ta­ma už­si­sa­ky­ti esp­re­so ka­vos, le­dų, kla­si­ki­ nio de­gin­to kre­mo crème brûlée ar šo­ ko­la­di­nių pu­tė­sių.

Į Ka­nų ki­no fes­ti­va­lį ne­spė­jo­me, ta­čiau Ni­co­je ra­ga­vo­me tik­rų Ni­cos sa­lo­tų, o Sen Tro­pe­ze ga­lė­jo­me pa­ kle­ben­ti fil­me ma­ty­tos žan­dar­me­ ri­jos du­ris.

Be­je, pran­cū­zų po­li­ci­ją tik­rai pri­ si­min­si il­gai, jei, ne­duok­diev, pa­ me­si do­ku­men­tus. Ang­liš­kai ne­ kal­ban­tys po­li­ci­nin­kai po­sky­ry­je pa­siū­lo va­žiuo­ti tie­siai pas ko­le­ gas į Ni­cą, kur sto­vi jų „iš­ma­nu­sis“

Pran­cū­zai juo­kau­ja: ne­rei­kia kal­ bė­ti apie pran­cū­ziš­ką vir­tu­vę, tik ra­gauk ir mė­gau­kis sko­niu. Kaip ir ro­ži­niu vy­nu, ka­ra­liau­jan­čiu šia­me Pran­cū­zi­jos re­gio­ne. Res­to­ra­nuo­se bu­te­lis vy­no ar šam­pa­no ant sta­lo pa­tie­kia­mas skaid­ria­me po­lie­ti­le­ ni­nia­me „Ice bag“ krep­šy­je, skli­di­ na­me šal­to van­dens ir le­do ga­ba­ lė­lių. Pas­tis, 45 laips­nių stip­ru­mo ori­gi­na­lu­sis Pro­van­so any­žių li­ke­ ris, ir­gi ge­ria­mas šal­tas.

Pro­van­se re­tai kur gau­si me­niu ang­liš­kai. Daž­niau­siai pa­da­vė­ jai ma­lo­niai nu­si­šyp­so ir pran­cū­ ziš­kai to­liau kant­riai aiš­ki­na vi­sas me­niu su­bti­ly­bes. O pa­skui ten­ka pa­čiam su­žais­ti me­niu tar­si ru­siš­ ka ru­le­te ir lauk­ti siurp­ri­zo, pa­tai­ kei ar ne.

Var­dy­ti pran­cū­ziš­kus pa­tie­ka­lus – tas pa­ts, kas skai­čiuo­ti žvaigž­ des gied­rą nak­tį: nuo tra­di­ci­nio troš­ki­nio ra­ta­touil­le ir pran­cū­ziš­ kų lie­ti­nių cre­pes iki bū­tent šia­me re­gio­ne, ypač Mar­se­ly­je, ga­mi­na­ mos žu­vie­nės bouil­la­bais­se, ver­ da­mos iš ke­tu­rių ir dau­giau rū­šių žu­vų, ku­ri res­to­ra­ne kai­nuo­ja apie 45–50 eu­rų.

Var­lių ko­je­lių pa­kran­tė­je siū­lo­ma re­tai, jų ra­si to­liau nuo jū­ros: po­

17

šeštADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

vakarė

at­ver­ki­te akis ir pi­ni­gi­nes Fon­ta­nų purs­luo­se

Pro­van­so Ek­se lie­ja­si ne­sus­kai­ čiuo­ja­mas įvai­riau­sių fon­ta­nų lie­ tus ir šla­ma ro­man­tiš­ka Mi­ra­bo pla­ta­nų alė­ja – kai kur lau­ko ka­vi­ nu­kė­se ro­ži­nis vy­nas šal­do­mas tie­ siog fon­ta­ne.

Pro­van­sas už­b u­r ia su­b ti­ liu gro­žiu, su­kur­tu žmo­gaus ir gam­tos. Vien ko ver­tas Ver­do­ no kan­jo­nas, lai­ko­mas gra­žiau­ siu ir di­džiau­siu Eu­ro­po­je. Ge­ rai, kad ne­pa­tin­gė­jo­me nu­kak­ti iki Ai­gui­ne­so – šis mies­te­liu­kas įsi­kū­ręs 700 m gy­lio ir 20 km il­ gio kan­jo­no pa­šo­nė­je.

Ne vie­na mo­te­ris ar mer­gi­na lie­me­nė­le sa­vęs ne­var­žo, nes Pran­cū­zi­jos pa­kran­ tė­je ga­li­ma mė­gau­tis sau­le ir be jų.

Vio­le­ti­niai: le­van­dų lau­kai – vie­nas iš gra­žiau­sių Pro­van­so sim­bo­lių.

Ro­nos upės del­ta – di­džiau­ sia upės del­ta Va­ka­rų Eu­ro­po­je. Ja pa­pras­ta ke­liau­ti pa­vie­niui, te­rei­ kia tu­ris­tų in­for­ma­ci­jos cent­re pa­ siim­ti marš­ru­to že­mė­la­pių.

Ka­mar­go na­cio­na­li­nia­me par­ke pa­si­tin­ka bū­riai fla­min­gų, čia iš­ vy­si ir bal­tų­jų ark­lių bei Ka­mar­go veis­lės bu­lių. Jų did­keps­niai tik­ rai ska­nūs, ta­čiau iš­vy­dus šiuos gra­žuo­lius gy­vus ape­ti­tas dings­ ta il­gam.

Kva­pų ka­ra­li­ja

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

rci­ja, tai yra še­šios var­lių ko­je­lės, į skran­džius at­šo­kuos už 14 eu­rų.

De­ser­tui mėgs­ta­ma už­si­sa­ky­ti esp­re­so ka­vos, le­dų, kla­si­ki­nio de­ gin­to kre­mo crème brûlée ar šo­ko­ la­di­nių pu­tė­sių.

Pa­bė­gus nuo pa­kran­tės šur­mu­lio

No­rint pa­žin­ti tik­rą­jį Pro­van­są, rei­kia pa­lik­ti pa­kran­tės šur­mu­lį ir su­kti šiau­rės va­ka­rų link.

Ma­žie­ji Pran­cū­zi­jos mies­te­liai itin jau­kūs. Siau­ros grįs­tos gat­ve­ lės, na­mų lan­gi­nės sko­nin­gai iš­ puoš­tos gė­lė­mis, ne­re­tai ke­lios sie­nos ap­raiz­gy­tos vi­jok­lių. Pro­ van­so įkvėp­tas dve­jus me­tus čia kū­rė V. van Gog­has, nu­ta­pęs per 300 pa­veiks­lų ir pie­ši­nių, Žyd­ra­ja­ me Kran­te va­sa­ro­jo P.Pi­cas­so, gy­ ve­no P.A.Re­noi­ras.

Pro­van­se yra ne vie­nas UNES­ CO pa­vel­do pa­mink­las. Se­nu­tė­lia­ me Ar­ly­je stūk­so di­din­gas II a. ro­ mė­nų am­fi­teat­ras ir are­na, ku­rio­je iki šiol vyks­ta bu­lių kau­ty­nės, ta­ čiau, skir­tin­gai nuo is­pa­niš­kos ko­ ri­dos, bu­liai jo­je ne­nu­žu­do­mi.

Vos ke­lias­de­šimt met­rų nuo are­ nos iki vė­lu­mos pri­sės­ti kvie­čia ma­ži res­to­ra­nė­liai – ga­li ste­bė­ti, kaip be­si­lei­džian­čios sau­lės spin­ du­liai ty­liai gęs­ta tūks­tant­me­tės are­nos ar­ko­se. Avin­jo­ne sa­vo di­dy­ be ste­bi­na Po­pie­žiaus rū­mai, juo­se XIV a. gy­ve­no de­vy­ni po­pie­žiai – da­bar rū­mų du­rys pa­si­žval­gy­ti at­ vi­ros vi­siems.

Le­van­da – Pro­van­so gė­lė ka­ra­lie­ nė. Le­van­dų lau­kų ties Pui­moi­so­nu ir Va­len­so­le ieš­ko­ti tik­rai bu­vo ver­ ta: vio­le­ti­nės juos­tos drie­kia­si į to­ lį, ro­dos, pa­skę­si. Le­van­dų mui­las, kre­mas, pa­gal­vė­lės nu­ga­rai šil­dy­ ti, bal­ta­sis le­van­dų me­dus, ar­ba­ta, le­van­dų kar­tais net de­da­ma į gur­ ma­niš­kas Pro­van­so žo­le­les, nau­ do­ja­mas mė­sos ir žu­vų pa­tie­ka­ lams gar­din­ti.

Kiek­vie­na mo­te­ris, vie­šė­da­ma Pro­van­se, tu­rė­tų pa­si­žval­gy­ti po kve­pa­lų mu­zie­jų ir „Fra­go­nard“ par­fu­me­ri­jos fab­ri­kė­lį, juo­lab kad Gra­sas ti­tu­luo­ja­mas pa­sau­ lio par­fu­me­ri­jos sos­ti­ne, ku­rio­je pa­ga­mi­na­ma di­džio­ji da­lis Pran­ cū­zi­jos kve­pa­lų. Vaikš­čio­da­mi po la­bo­ra­to­ri­jas akies kraš­te­liu žvilg­te­li­me, kaip ku­ria­mi kve­pa­ lai ir ga­mi­na­mas kva­pu­sis mui­ las. 1 kg čia ga­mi­na­mos jaz­mi­nų esen­ci­jos kai­nuo­ja apie 50 tūkst. eu­rų, o 1 kg ro­žių alie­jaus gau­ ti vi­du­ti­niš­kai pri­rei­kia 3,5 to­nos ro­žių žied­la­pių!

Sa­ko­ma, pa­sau­ly­je dir­ba tik 50 „no­sių“, ga­lin­čių at­skir­ti iki 5 000 kva­pų. Ne­rei­kia bū­ti eks­per­tu, kad pa­jus­tum Pro­van­so kva­pą. Tie­siog pa­si­nerk į aro­ma­tų, sko­nių ir re­gi­ nių jū­rą.

Va­ka­ras: po­pu­lia­rio­jo Sen Tro­pe­zo kran­ti­nė­je vi­sa­da pil­na žmo­nių.

14 eu­rų

– tiek kai­nuo­ja po­rci­ja var­lių kojelių.

Bū­das: Pro­van­so Ek­so res­to­ra­nė­ly­je vy­nas

šal­do­mas tie­siog fon­ta­ne.

Ma­da: Sen Tro­pe­ze po at­vi­ru dan­gu­mi pri­sta­to­ma nau­ja va­

ka­ro ba­te­lių ko­lek­ci­ja.

18

šeštADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

vakarė

Į po­bū­vį – ta

Iš sma­gaus va­ka­rė­ lio į so­li­dų pro­jek­ tą pre­ten­duo­jan­ tis išaug­ti mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Raf­ta“ apie sa­ve jau ver­ čia kal­bė­ti to­li už Lie­tu­vos ri­bų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Šie­me­tė Jū­ros šven­tės te­ma dik­ta­ vo to­ną ir Klai­pė­dos me­ro tra­di­ci­ nei pa­dė­kos puo­tai – iš­kil­mių da­ly­ viai bu­vo pra­šo­mi pa­si­rū­pin­ti ati­ tin­ka­mu ap­ran­gos ko­du, o pro­gra­ mo­je ne­sti­go ka­ra­liš­kų ak­cen­tų.

Star­tas: nors praė­ju­siais me­tais bu­vo įreng­ta ne­di­du­kė sce­na, o ren­gi­ny­je da­ly­va­vo iš es­mės sa­vų žmo­nių

kom­pa­ni­ja, idė­jos au­to­riai pa­si­tik­ri­no, kad pir­mas bly­nas ne­pris­vi­lo.

„Raf­ta“ – festivalis ne snobams Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ži­nia apie uni­ka­lų ren­gi­nį Kur­šių ma­rio­se net iš­plau­kė į Aust­ra­li­jos, Ame­ri­kos ži­niask­lai­dos van­de­nis. „Raf­tos“ or­ga­ni­za­to­riai nea­be­jo­ja – šis klai­pė­die­tiš­kas „pro­duk­tas“ ne tik uos­ta­mies­čiui, bet ir vi­sam pa­jū­riui atei­ty­je pel­nys ne­ma­žai di­vi­den­dų.

vo apie 300 „sa­vo ra­to“ žmo­nių ir iki 40 lai­ve­lių, šie­met pa­ta­po vie­ nos die­nos fes­ti­va­liu – šį šeš­ta­die­ nį apie 100 lai­vų mu­zi­kos rit­mu ma­ rio­se plū­du­riuos nuo 11 iki 23 val.

Ne­kai­na­vo nė cen­to

Or­ga­ni­za­to­riai taip pat pa­si­rū­pi­ no grei­tai­siais van­dens tak­si, ku­ rie pra­mo­gau­to­jus ga­lės nu­ga­ben­ ti į Juodk­ran­tę ar ki­tą ar­ti­miau­sią Kur­šių ma­rių kran­tą.

Nuo 11-os iki 11-os

Ar yra te­kę gir­dė­ti, kad maž­daug prieš 100 me­tų Ma­žo­sios Lie­tu­vos gy­ven­to­jai per vie­ną Kur­šių ma­rių ruo­žą – iš Dre­ver­nos į Juodk­ran­ tę ne­ri­jo­je – ves­da­vo ark­lius? Ti­ kė­ti­na, jog šį klau­si­mą pa­grin­di­nis „Raf­tos“ idė­jos au­to­rius ir or­ga­ni­ za­to­rius Al­gir­das Sa­ba­liaus­kas yra už­da­vęs ne vie­nam pa­šne­ko­vui.

Pats klai­pė­die­tis drau­ge su bi­čiu­ liais šią sek­lią Kur­šių ma­rių vie­tą ties Kiau­lės Nu­ga­ros sa­la ap­ti­ko vi­siš­kai ne­ti­kė­tai, ir šis fak­tas bu­vo ver­tas at­ra­di­mo džiaugs­mo „eu­re­ka!“ Tad ant van­dens plū­du­riuo­jan­ čio mu­zi­ki­nio ren­gi­nio da­ly­viai ga­li ne­si­bai­min­da­mi šok­ti į ban­gas – van­dens gy­lis pa­žy­mė­to­je te­ri­to­ ri­jo­je sie­kia vos apie 1,2 m.

Praė­ju­siais me­tais su­reng­tas 6 va­lan­dų truk­mės „Raf­tos“ va­ka­rė­ lis, ku­ria­me, pa­sak Al­gir­do, da­ly­va­

Al­gir­das Sa­ba­liaus­kas:

Ne­rea­lus jaus­mas.

Kad tai pa­tir­tum, rei­ kia to­kia­me ren­gi­ ny­je pa­da­ly­vau­ti. Šiam ana­lo­gų ne­tu­rin­čiam ren­ gi­niui bu­vo pa­sta­ty­ta ir spe­cia­li sce­na – 250 to­nų sve­rian­ti bar­ža.

Pa­sak Al­gir­do, už to­kiam įren­ gi­niui skir­tas lė­šas sau­su­mo­je bū­ tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti bent 20 stan­ dar­ti­nių sce­nų, ką jau kal­bė­ti apie di­džiu­lį tech­ni­nį iš­šū­kį šį pro­jek­tą įgy­ven­din­ti ap­siė­mu­siai įmo­nei.

Ta­čiau ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams tai ne­kai­na­vo nė cen­to – pa­šne­ko­ vas šyp­te­li, jog šau­ni idė­ja „ve­ža“ ne

tik juos pa­čius, bet ir ap­lin­ki­nius.

Fes­ti­va­ly­je pa­si­ro­dy­sian­čių gru­ pių „Hap­pyend­less“, „Ge­rai Ge­ rai“, ki­tų at­li­kė­jų, di­džė­jų pub­li­ka taip pat ga­lės klau­sy­tis ne­mo­ka­ mai. Da­ly­viams te­rei­kia pa­si­rū­ pin­ti van­dens trans­por­to prie­ mo­nė­mis, ku­rio­mis jie at­plauks į ren­gi­nio vie­tą.

Ne žve­jy­ba? Ne­są­mo­nė!

„Aš ir pa­ts daž­nai už­da­vi­nė­jau sau šį klau­si­mą – kas man iš to? Tai la­bai su­dė­tin­gai įgy­ven­di­na­ma idė­ja, ir ji vi­sai ne­pel­nin­ga, nes bi­lie­tų nė­ra. Ži­ no­ma, tu­ri­me šio­kį to­kį at­si­pir­ki­mo mo­de­lį. Dau­gu­ma mu­zi­kan­tų gro­ ja ne­mo­ka­mai, kai ku­rias pa­slau­gas gau­na­me už dy­ką. Tie­siog vi­sus ši idė­ja „ve­ža“, – ti­ki­no jau­nuo­lis.

Nuo­sa­vą rin­ko­da­ros fir­mą tu­rin­ čiam klai­pė­die­čiui or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­ nį tal­ki­na be­maž 20 žmo­nių ko­man­ da, į pir­muo­sius pa­si­ren­gi­mo dar­bus ki­bu­si dar praė­ju­siais me­tais.

Al­gir­das įsi­ti­ki­nęs, jog ši idė­ja tu­ri la­bai daug po­ten­cia­lo, bet tam rei­kia lai­ko. „Gal ka­da nors pro­jek­tas ir taps pel­nin­gas. Ta­čiau svar­biau­sia – jis tu­ri ge­ne­ruo­ti ver­tę Klai­pė­dai. Vie­ nas mū­sų tiks­lų – at­gai­vin­ti pra­ mo­gi­nę vi­daus van­de­nų lai­vy­bą.

Lai­vų sa­vi­nin­kai taip pat tu­ri pa­ jus­ti, kad jie ga­li už­dirb­ti iš pra­mo­

Kaip juo­ka­vo or­ga­ni­za­to­riai, šie­ me­tis ren­gi­nys sve­čius kvie­tė links­min­tis tarp že­mės ir dan­gaus – Jū­rų šven­tės ka­ra­lys­tės vė­lia­va su­ple­vė­sa­vo ba­re, įsi­kū­ru­sia­me „K cent­ro“ XXI aukš­to te­ra­so­je. Į mies­to va­do­vo puo­tą tra­di­ciš­kai bu­vo pa­kvies­ti Jū­ros šven­tės rė­mė­ jai bei šia pro­ga į Klai­pė­dą at­vy­ku­ sių už­sie­nio ša­lių ofi­cia­lių de­le­ga­ ci­jų at­sto­vai.

Ren­gi­nį pa­ger­bė ir ti­tu­luo­ta gra­ žuo­lė, iš Klai­pė­dos ki­lu­si Vai­da Grik­šai­tė-Čes­naus­kie­nė, Mis Lie­ tu­vos ka­rū­na pa­si­puo­šu­si 2002-

gų. O da­bar dau­ge­lis jų sa­ko: „Tai čia lai­vo rei­kia ne žve­jy­bai? Ne­są­ mo­nė!“ – juo­kė­si pa­šne­ko­vas.

Sno­biz­mo ne­no­rė­tų

Ne­ma­žai mu­zi­kos fes­ti­va­lių ap­lan­ kęs Al­gir­das ti­ki­no, jog nė vie­nas nė iš to­lo ne­su­tei­kė to­kių emo­ci­jų, ku­rias te­ko pa­tir­ti „Raf­to­je“. „Lie­tu­vo­je yra daug mu­zi­kos fes­ ti­va­lių, bet, at­vi­rai kal­bant, vi­si jie yra Vuds­to­ko ko­pi­jos. Sma­gu, bet jau pa­tir­ta, idė­jos kar­to­ja­si. „Raf­ to­je“ jaus­mas pir­miau­sia fai­nas dėl at­mos­fe­ros, vie­tos, ji tu­ri la­bai di­ de­lę įta­ką emo­ci­joms. Mu­zi­kan­tai drei­fuo­ja, val­tys – taip pat. Fes­ti­ va­lis lyg ir ne­tu­ri vie­tos, nes lai­vai nuo sro­vių su­ka­si, ju­da. Ne­rea­ lus jaus­mas. Kad tai pa­tir­tum, rei­ kia to­kia­me ren­gi­ny­je pa­da­ly­vau­ ti. Ne­te­ko gir­dė­ti, kad kas nors ką nors pa­na­šaus yra da­ręs“, – šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Al­gir­das pri­si­pa­ži­no, jog jam leng­viau bū­tų pa­sa­ky­ti, ko šiam ren­gi­niui lin­kė­tų, nei ne­lin­kė­tų. „No­rė­tų­si, kad at­si­ras­tų kuo dau­giau par­tne­rių, ku­rie su­vok­ tų šio ren­gi­nio ver­tę, taip pat sa­vo da­ly­va­vi­mo ja­me ver­tę. Bet ko­kiu at­ve­ju ti­kiuo­si, kad „Raf­ta“ iš­liks vi­sų žmo­nių, o ne so­cia­li­nio eli­to ren­gi­nys. Sno­biz­mo ne­no­rė­čiau“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vas.

Pokalbiai: „Klaipėdos naftos“

vadovas Rokas Masiulis (kairėje) su žmona Lina ir uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Dėmesys: mero padėkos balius tap

Ka­da Klai­pė­d Bai­gia­mo­jo­je šio se­zo­no lai­do­je „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ – apie šva­rią, vers­lu­mu pa­si­žy­min­čią, vi­są Lie­tu­vą gy­dan­čią ir iš­skir­ti­nai links­min­tis mo­kan­čią Klai­pė­dą.

Pramoga: „Raftoje“ linksmybės vyksta ne tik ant vandens, bet ir vandenyje.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Pir­ma­ja­me siu­že­te lai­dos ka­pi­to­ nas Hen­ri­kas žiū­ro­vams pa­pa­sa­kos apie 33 va­lan­das tru­ku­sią su­dė­tin­gą chi­rur­gi­nę ope­ra­ci­ją, ku­rią iš­tvė­ręs pa­cien­tas vi­sa­da sa­vo gim­ta­die­nius

19

šeštADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

arp že­mės ir dan­gaus

Astrologinė prognozė rugpjūčio 3–9 dienoms ŠAU­LYS (11 23–12 21)

AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalis bus šeimyniš­ kas. Jaukiausiai jausitės ten, kur jums yra įprasta. Ne­ koks metas politiniams ir ide­ ologiniams debatams. Seksis su išmone sukiotis virtuvėje ar apie kepsninę gamtoje. Sekma­ dienį iki pietų būsite neatsar­ gūs, dirglūs, tad grės traumos, nudegimai. Kitą savaitę dairy­ sitės pramogų ir nuotykių, do­ mins turizmas, sportas, meilė, šou renginiai. Savo naujais pla­ nais galite nudžiuginti vaikus, mylimą žmogų. Šeimininkai: uostamiesčio me­

Draugija: „Žuvėdros“ vadovas

ai­siais. Su­si­rin­ku­siuo­sius svai­gi­no ne tik už­bu­rian­tys Klai­pė­dos vaiz­ dai iš paukš­čio skry­džio, bet ir gi­ ta­ros vir­tuo­zo Au­re­li­jaus Glo­bio ir dai­ni­nin­kės Onu­tės Ko­lo­bo­vai­

tės imp­ro­vi­za­ci­jos. Vai­šių me­niu, kaip ir de­ra Jū­ros šven­tei, do­mi­na­ vo ma­ri­nis­ti­nė te­ma – sve­čiai ga­lė­ jo pa­sma­gu­riau­ti įvai­riais žu­vų bei jū­rų gė­ry­bių pa­tie­ka­lais.

ras Vytautas Grubliauskas su su­ tuoktine Inga.

Romaldas Idzelevičius ir V. Grik­ šai­tė-Čes­naus­kie­nė.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį būsite nusiteikę aktyviai bendrauti su kai­ mynais, giminaičiais, draugais. Šeštadienio susitikimai suteiks gerų emocijų. Galite įsimylėti, su­ sižavėti. Sekmadienį suvaldyki­ te norą viršyti greitį, rizikuoti. Ir sportuojant nederėtų persistengti, kad nepakenktumėte sveikatai. Ki­ tą savaitę teks labiau pasitenkinti rutina, tačiau nuo ketvirtadienio jau vilios renginiai, išvykos. Ner­ sitės iš kailio, kad kažką sužavėtu­ mėte. Ir jums tai gali pavykti.

Savaitgalį norėsis atsipa­ laiduoti, leisti sau daug vasaros malonumų, ir ne tik jų.

Galbūt mėginsite prieš kažką pasipuikuoti dosnumu, plačio­ mis galimybėmis, nors jos ne­ būtinai yra tokios plačios. Ne­ persistenkite, nes kažkam tokiu būdu galite sukelti pavydą, o ne simpatijas. Kitą savaitę būsi­ te linkę sublizgėti kažkokiame renginyje. Tai gali turėti įtakos karjerai, finansams. Galima ri­ zika, susijusi su investicija, pa­ skola ar kt.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalis žada draugiškus susibūrimus, sportinius ir kitokius renginius arba jų poreikį, norą susitikti su bendraminčiais, kartu išbandyti jėgas. Vis dėlto ga­ limas susirūpinimas dėl vaikų ar­ ba dėl to, kaip nepristigti laiko ir hobiui, ir mylimam žmogui. Kitą savaitę būsite kupini iliuzijų, ku­ rios pildysis tik iš dalies. Į kaž­ ką pernelyg susikoncentravę gali­ te per mažai dėmesio skirti tiems darbams ir žmonėms, kuriems la­ biausiai to reikia.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį jūsų nuotaika pri­ klausys nuo antrosios pusės ir apskritai nuo tų žmonių, su ku­ riais būsite. Regis, turėsite oponen­ tų ne vienu klausimu. Su sutuok­ tiniu, partneriu gali būti kalbama apie skyrybas, o su savo teises ir tiesas ginančiais oponentais – gal net apie bylinėjimąsi. Kitą savaitę įtampa santykiuose tęsis. Vis dėl­ to tuo pačiu metu jausite kažkieno palaikymą, meilę ir rūpestį. Į pe­ riodo pabaigą sustiprės troškimas kažką keisti, kur nors toli išvykti.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Kartu: skulptorius Arūnas Saka­

lauskas su sutuoktine aktore Vir­ ginija Kochanskyte.

Muzika:

A.Globys.

O.Kolobovaitė

Savaitgalio dienomis jums derėtų pailsėti, pa­ sirūpinti sveikata ir jokiu būdu ja nerizikuoti, nealinti savęs svai­ galais, nekokybišku maistu ar drastiškomis dietomis. Nelega­ lus versliukas, užkulisinė veikla gali duoti pajamų ar pažinčių, tačiau vėliau dėl to turbūt ap­ gailestausite. Kitą savaitę galite pasireikšti tarptautiniame ren­ ginyje, per konferenciją, inter­ viu, TV ar tiesiog naujoje kom­ panijoje tarp dar nepažįstamų žmonių.

ir

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalį trokšite žemiškų malonumų, patogumų, pi­ nigų, skanaus maisto ir pan. Ga­ li būti, kad jums itin rūpės nekil­ nojamojo turto rinka, galimybės papildomai užsidirbti. Regis, ne­ praleisite tokios progos, jei tik ji pasitaikys. Galite įsigyti nepigų daiktą pasiskolinę trūkstamą su­ mą arba išsimokėtinai. Kitos sa­ vaitės pradžioje aktyviai suksitės versle, logistikos, žiniasklaidos ir reklamos srityse. Tikslų siek­ ti padės komunikabilumas. Nuo ketvirtadienio daugiau dėmesio teks skirti šeimai.

po neatsiejama Jūros šventės tradicija.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

­da tam­pa ša­lies sos­ti­ne? šven­čia su jam ant­rą gy­vy­bę pa­do­ va­no­ju­siu Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­ nės li­go­ni­nės per­so­na­lu.

Ar ti­ki­te, kad Klai­pė­da pa­si­žy­mi vers­lu­mu? Įsi­ti­kin­si­te tuo pa­si­žiū­ rė­ję siu­že­tus apie Klai­pė­dos LEZ’ą – vie­ną pir­mų­jų lais­vų­jų eko­no­ mi­nių zo­nų ša­ly­je, taip pat nau­ją, ES eko­lo­gi­jos stan­dar­tus ati­tin­ kan­čią at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mą pa­jū­ry­je.

Ir kaip­gi be Jū­ros šven­tės? Ži­no­ ma, lai­do­je bus siu­že­tas apie Jū­ros šven­tę, ku­ri bent trims die­noms Klai­pė­dą pa­ver­čia be­si­links­mi­nan­ čia ša­lies sos­ti­ne. „Iki ki­tų pa­si­ma­ty­mų“ ta­rian­ ti lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­ bė“ – šį sek­ma­die­nį, rugp­jū­čio 4-ąją, 17.15 val., per Lie­tu­vos te­ le­vi­zi­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

Savaitgalį būsite labai emocionalūs, todėl kitiems protarpiais atrodys, kad jūsų elge­ sys neadekvatus, perdėtai gyny­ biškas arba pretenzingas. Vis dėl­ to šios dienos žada meilės, aistros akimirkų, pasižymėjimą sporte ar pan. Galimas svarbus apsispren­ dimas dėl santykių, partnerystės.

Kažkas iš pavydo jums gali kenkti ar surengti išbandymą. Kitą savai­ tę teks derinti skirtingas nuomo­ nes ir interesus, stengtis supras­ ti kitokį požiūrį ir patirti keistus konkuravimus.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Periodo pradžioje jūsų mintys vis suksis apie darbus, politiką. Galbūt mė­ ginsite padėti artimam žmo­ gui klausimu, susijusiu su darbu, karjera. Arba patys jo prašysite tokios paramos. Kitą savaitę neblogai seksis tarpi­ ninkauti, advokatauti, orga­ nizuoti. Net skirtingiausius žmones mokėsite sutelkti bendram tikslui. Tik į periodo pabaigą pasijusite išsisėmę, o galbūt ir apsigavę dėl kažko­ kio žmogaus ar projekto. Sau­ gokite sveikatą.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalio dienos ska­ tins keliauti ir bendrauti su užsieniečiais, nepažįstamais asmenimis. Galite sulaukti jau­ dinamo laiško, pasiūlymo ar asistavimo. Kitą savaitę tikė­ tini pokalbiai dėl darbo, pasiū­ lymas bendradarbiauti, pereiti į kitas pareigas, išvykti į ko­ mandiruotę. Arba niekas ne­ sikeis, tik turėsite dirbti už du, kol kolegos atostogauja. Peri­ odo pabaigoje galimi sąskry­ džiai, varžybos, iškylos ir pa­ našūs užsiėmimai.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Per poilsio dienas dau­ giau jūsų dėmesio gali pareikalauti naminiai gyvūnai.

Galbūt augintinis sunegaluos, o gal įsigysite naują gyvūną ir tu­ rėsite stengtis jį prisijaukinti.

Arba jums kils noras keisti iš­ vaizdą. Galbūt šia prasme ką tik surizikavote, eksperimentavote su savo sveikata ir dabar turite rūpintis padariniais. Kitą savai­ tę tikra paguoda gali jums tapti antroji pusė arba kas nors iš lin­ kusių padėti artimųjų, kaimynų.

Teks mokėti mokesčius, palūka­ nas ar pan. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį turėtų bū­ ti aistringa, šurmulin­ ga. Kažkas rodys dėmesį, siūlys pasimatymą, išvyką į renginį, kurortą ar pan. Tiesa, kliūčių ir nerimo gali kilti dėl vaikų. Kitą savaitę produktyviai padirbė­ site darbe, versle. Jeigu neturi­ te darbo, pats laikas aktyviai jo ieškotis. Numatomi konkursai, pristatymai. Gali būti, kad jums tarpininkai padės spręsti darbo ar nedarbo problemą, arba kaip tik jūs kažkam tarpininkausi­ Si­do­ni­ja te dėl to.

20

ŠEŠTADIENIS, rugpjūčio 3, 2013

vaikų alėja 7–12 m.

konkursas@kl.lt.

konkursas@diena.lt.

Orai

Savaitgalį lietaus nenumatoma, vy­ raus šilti ir mažai debesuoti orai. Oras šiandien sušils iki 22–25 laipsnių, bus saulėta, kai kur – šiek tiek debesuo­ ta. Sekmadienio naktis vietomis bus ūkanota, vyraus 13–14 laipsnių tem­ peratūra. Diena bus šiek tiek debe­ suota, oras sušils iki 28 laipsnių. Kitą savaitę vietomis galimi trumpi lietūs, tačiau orai vėsti neturėtų.

Šiandien, rugpjūčio 3 d.

+24

+22

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+23

Utena

+24

5.45 21.37 15.52

215-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 150 dienų.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+25

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +34 Brazilija +27 Briuselis +25 Dublinas +20 Kairas +35 Keiptaunas +23 Kopenhaga +26

kokteilis Fak­tas: mo­te­rys per­ka dau­giau Re­ta po­ra ap­siei­na be prie­kaiš­tų ir sar­ kas­tiš­k ų po­strin­ga­vi­mų apie prie­šin­ gos ly­ties iš­lai­du­mą.

Ašt­rios vy­rų kri­ti­kos strė­lės le­kia į mo­ te­rų pu­sę dėl biu­dže­to švais­ty­mo ne­ reikš­min­goms smulk­me­noms ar pen­ kias­de­šim­tai po­rai ba­te­lių.

O daž­na mo­te­ris ne­pa­mirš vy­rui mes­ te­lė­ti pa­sta­bos dėl po­mė­gio iš­lai­dau­ti įvai­riems kom­piu­te­ri­nės tech­ni­kos ar au­to­mo­bi­l ių ak­se­sua­r ų pir­k i­n iams.

Abie­jų pu­sių kal­t i­n i­mai ly­g ia­ver­čiai, bet vis dėl­to, kas di­des­nis iš­lai­dū­nas: jis ar ji?

In­for­ma­ci­n ių tech­no­lo­g i­jų am­ž iu­je ski­ria­si ne tik var­to­ji­mo po­rei­kiai, bet ir įpro­čiai. Di­džio­ji da­lis žmo­nių ne­be­ bi­jo ap­si­pirk­ti in­ter­ne­tu, o čia kur kas leng­viau įver­tin­ti ir at­skleis­ti, ko­kie gi yra iš tie­sų vy­r ų ir mo­te­r ų ap­si­pir­k i­ mų įpro­čiai.

Ty­ri­mų duo­me­nys by­lo­ja, kad mo­te­ rys ap­si­per­ka tik­rai daž­n iau, ta­čiau per­ka ne­bū­ti­nai tik sau. Ana­li­zuo­jant mo­te­r ų in­ter­ne­t i­n ius pre­k ių krep­še­ lius, ma­ty­ti, kad juo­se daž­nai at­si­du­ria dra­bu­žiai ir ava­ly­nė, skir­ta vai­kams ir ne­t gi vy­r ui. Iš­r yš­kė­ja mo­te­r ų įpro­t is bū­t i­no­mis gė­r y­bė­mis ap­r ū­pin­t i vi­są šei­mą. Vi­du­ti­nis mo­te­r ų ap­si­pir­ki­mo krep­še­lis yra 200 li­tų.

O vy­rai nors per­ka ir re­čiau, jų vi­ du­t i­nė pre­k ių krep­še­l io su­ma yra 15 pro­c. di­des­nė. Va­d i­na­si, stip­r io­ji ly­t is per­ka bran­ges­nes pre­kes ar­ba vie­nu kar­tu įsi­gy­ja jų dau­giau. Į vy­ riš­ką pre­kių krep­še­lį žvel­giant nuo­ dug­n iau, daž­n iau pa­ste­bi­mos įvai­ rios tech­n i­kos, na­mų in­ter­je­ro pre­ kės ir gar­sių pre­k ių ženk­lų dra­bu­ žiai bei ak­se­sua­rai.

Ty­ri­mo re­zul­ta­tai įro­do, kad prie­šin­ gų ly­čių reiš­k ia­mi prie­kaiš­tai vie­n i ki­tiems pa­grįs­ti. Mo­te­rys, ypač ma­ty­ da­mos pa­trauk­lias kai­nas, ne­pra­lei­ džia pro­gos ap­rū­pin­ti sa­ve ir šei­mą nau­jais dra­bu­žiais ir ki­to­mis smulk­ me­no­m is. O pro vy­r ų akis sun­k iai pra­slys­ta ko­k y­biš­ka tech­n i­ka, ku­r i daž­nai pa­rei­ka­lau­ja di­des­n ių iš­lai­ dų. Su­si­for­muo­ja iš­va­da: mo­te­r ys per­ka dau­g iau, o vy­rai per­ka bran­ ges­nes pre­kes.

Kaunas Londonas +25 Madridas +35 Maskva +24 Minskas +24 Niujorkas +27 Oslas +25 Paryžius +27 Pekinas +33

Šiandien

Čes­ka (vos tik pra­dė­jau ge­rai gy­ven­ti, bai­gė­si pi­ni­gai)

+23

+22

Vėjas

3–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

Vardai Augustė, Galimantas, Lengvinė, Lidija, Mangirdas, Steponas, Žeimena.

RUGPJŪČIO 3-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+20

+19

+17

5

+19

+21

+19

+18

4

+19

+20

+19

+17

5

rytoj

pirmadienį

1778 m. Mi­la­ne ati­da­ry­ tas Giu­sep­pe’s Pier­ma­ ri­ni su­pro­jek­tuo­tas ope­ ros pa­sta­tas „La Sca­la“.

1858 m. ang­lų ty­ri­nė­to­ jas Joh­nas Spe­ke’as at­ ra­do Vik­to­ri­jos eže­rą, iš ku­rio iš­te­ka Ni­las.

1922 m. priim­tas įsta­ty­ mas dėl li­to įve­di­mo.

1940 m. SSRS Aukš­ čiau­sio­ji Ta­r y­ba ofi­cia­ liai įjun­gė Lie­tu­vą į SSRS su­dė­tį.

1949 m. įkur­ta Eu­ro­pos Ta­ry­ba.

1958 m. JAV bran­duo­l i­ nis po­van­de­ni­nis lai­vas „Nau­ti­lus“, va­do­vau­ja­mas ka­pi­to­no Wil­l ia­mo An­ der­so­no, pir­mą kar­tą lai­ vy­bos is­to­ri­jo­je pra­plau­ kė po Šiau­rės aši­ga­liu.

1960 m. Pran­cū­z i­ja su­ tei­kė ne­p rik­l au­s o­my­ bę Ni­ge­r io Res­pub­l i­kai, esan­čiai va­ka­r i­nė­je Af­ ri­kos da­ly­je.

Sa­vait­ga­lį lie­taus ne­lau­kia­ma

2008 m. bū­da­mas 89erių sa­vo na­muo­s e Mask­vo­je mi­rė Ru­si­jos ra­šy­to­jas ir di­si­den­tas Alek­s and­ras Sol­že­n i­ cy­nas, ku­r is at­sklei­dė pa­sau­l iui pa­si­bai­sė­t i­ ną tie­są apie So­v ie­t ų Są­jun­gos la­ge­rius.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti ban­gas – kuo di­des­nės ban­

Prog­no­zės: si­nop­ti­kai ža­da, kad sa­vait­ga­lio orai bus tin­ka­mi pa­plū­di­mio ma­lo­nu­mams.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pra­si­de­dan­čio rugp­jū­čio orai klai­pė­die­čių karš­čiu ne­du­sins, ta­ čiau bus va­sa­riš­kai šil­ta. Si­nop­ti­kai ža­da, kad ar­ti­miau­siu me­tu džiu­gins ir gied­ras dan­gus, tai­gi dar bus ga­li­ma pa­si­džiaug­ti pa­ plū­di­mio ma­lo­nu­mais. l.bieliauskaite@kl.lt

– Bran­gio­ji, mes jau 20 me­tų ve­dę, o tu vis man dar mei­l i, kai tau pi­ni­g ų rei­kia.

– Taip, tai bū­na ne taip jau ir re­tai.

+34 +23 +32 +18 +24 +31 +29 +27

orai klaipėdoje

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Nu­girs­tas po­kal­bis

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus bu­din­tis me­teo­ro­lo­gas And­rius Bal­bie­rius tei­gė, jog sa­vait­ga­lį die­ no­mis nu­ma­to­ma aukš­čiau­sia oro tem­pe­ra­tū­ra – 22–24 laips­niai ši­ lu­mos, sek­ma­die­nį ter­mo­met­ro

stul­pe­lis ga­li kil­ti ir iki 25 laips­nių pa­da­los.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, nak­ti­mis bus ga­na vė­su – 12–14, tem­pe­ra­ tū­ra ga­li kris­ti ir iki 11 laips­nių ši­ lu­mos. „Sa­vait­ga­lis nu­ma­to­mas be lie­ taus, dau­giau­sia bus gied­ra, vė­jas – silp­nas“, – ar­ti­miau­sių die­nų orus pro­gno­za­vo me­teo­ro­lo­gas.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, pa­na­šūs orai iš­si­lai­kys ir ki­tą sa­vai­tę, tik jos vi­ du­ry­je ti­kė­ti­ni trum­pi, bet liū­ti­niai lie­tūs. „Ant­ra­die­nį, pir­ma­die­nį die­no­ mis šils iki 25 laips­nių, nak­ti­mis – iki 13–16 laips­nių. Dau­giau­sia ap­si­ niau­kę bus pir­ma­die­nį, ga­li iš­kris­ti ir ke­li lie­taus la­šai“, – pro­gno­za­vo A.Bal­bie­rius.

gos, tuo di­des­nis pa­vo­jus. Jei ban­guo­ja šva­rus van­duo, lau­kia ma­lo­ni ke­lio­nė ar sėk­min­ga di­de­lių dar­bų pa­bai­ga. Jei ban­gos aukš­tos, van­duo drums­tas, ar­tė­ ja rū­pes­čiai ir ne­ma­lo­nu­mai. Jei ban­gos ne­ša to­lyn nuo kran­to, lau­kia iš­si­sky­ri­ mas su my­li­mu žmo­gu­mi. Pu­to­tos ban­ gos – ta­ria­ma li­ga ar­ba ap­kal­bos. Jei­gu su­sap­na­vo­te pur­vi­nas ban­gas, su­terš­ tą van­de­nį, aud­rin­gą jū­rą, tai toks sap­ nas reiš­kia, kad jūs ga­li­te pa­da­ry­ti di­de­ lę klai­dą, jei bū­si­te leng­va­bū­dis. Sap­nuo­ti, jog sta­to­te pi­ra­mi­dę – sėk­ min­ga kar­je­ra nau­ja­me dar­be. Griū­van­ ti pi­ra­mi­dė – ne­lai­mė, dėl ku­rios kal­tas ne­tvir­tas pa­grin­das, ne­bū­ti­nai ma­te­ria­ li­nis. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir sky­ry­bas, ku­rių ini­cia­to­rė – veik­li mo­te­ris. Ste­bė­ tis pi­ra­mi­de, ma­tuo­ti jos aukš­tį – ne­su­ ta­ri­mai su vir­ši­nin­ku, lin­ku­siu prie­ka­ biau­ti. Kop­ti į pi­ra­mi­dę – vie­nat­vės pa­ bai­ga, ne­bū­ti­nai as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­ me. Jei­gu mer­gi­na sap­nuo­ja, kad li­pa pi­ ra­mi­de aukš­tyn – gaus vy­rą, ku­ris jai la­ bai tin­ka. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad lei­džia­ tės nuo pi­ra­mi­dės – vy­ki­te ša­lin klas­tuo­ lius, nes jie ga­li pa­kenk­ti jū­sų rei­ka­lams.

Jei­gu sap­ne jūs no­ri­te įmin­ti pi­ra­mi­džių mįs­lę, ge­riau dar­be ne­lįs­ki­te ten, kur ne­ rei­kia, nes ga­li­te ap­svil­ti na­gus.