2013 08 06 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antradienis, RUGPJĹŞÄŒIO 6, 2013

www.kl.lt

179 (19 782)

.;A?.162;6@ ?B4= 7�š6< #

11

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

Sergantiems vÄ—Ĺž iu trĹŤksta paguo dos

S.Ber­lus­co­ni Ĺža­da Ita­li­jos vy­riau­sy­bÄ—s pa­ma­tĹł ne­kli­bin­ti.

R.Mei­lu­ty­tÄ—: „Jau­du­lys ko­jos ne­pa­ki­ťo, tie­siog ne­mo­ku jau­din­tis“.

Sportas 14p.

Pasaulis 10p.

Li­go­niams rei­kia ne tik vais­tų, bet ir nuo­ťir­dŞios pa­guo­dos.

VÄ—Ĺžys – liga, kuri pakerta ne tik fiziĹĄkai, bet ir reikalauja daugybÄ—s psichologiniĹł jÄ—gĹł, padÄ—sianÄ?iĹł ÄŻveikti ilgÄ… gydymosi keliÄ…. Lietuvoje vis daĹžniau prabylama apie tai, kad onkologiniams ligoniams labai trĹŤksta moralinio palaikymo.

ď Ž Problemos:

Evelina ZenkutÄ—

Z\ TbV `b V [\ Wb `VNZ W\T `R_ TN cĂ›

Vb OĂ­ aV [N` Z\ _ N YV [V` ]N YNV Xf ZN` XNQ ]_N `aN ]`V PU\ Y\ TV [Ă› OĂ­

`R [N [R ]N XR[X aĂş V_ SV e.zenkute@kl.lt tikai, ekstrasensai. gV [RV `cRV XN aNV Praradusieji viltÄŻ nemaĹžai laiko ten pradeda tikÄ—ti ÄŻvai  @Uba aR_` a\PX• [b\ ka praleisti prie riais esÄ… stebuka_ macijos jis tiesiog popieriĹł, todÄ—l ÄŻsi linga galia pasiĹžy Po diagnozÄ—s – pas nebegirdi arba gilinti ÄŻ kiekvieminÄ?iais ir ĹĄarĹĄarlatanus ba keliĹł savaiÄ?iĹł nesugeba suvoti. no Ĺžmogaus asme latanĹł turguose OnkologinÄ—mis li ar mÄ—nesiĹł eilÄ—s, Ĺ˝inau atvejĹł, kai ninÄ™ pardavinÄ—jamais gomis sergantys laukiant gydymo, nelieka laiko. Ligo bĹŤklÄ™ tiesiog Ĺžmogus nesupranta, nepatikrintais vais ĹžmonÄ—s tikina, kad Ĺžmogui, kurio kÄ… daryti ir kur ninÄ—je Ĺžmogus tais. Kiti kliauvÄ—Ĺžio gydymo psichologinÄ— bĹŤ eiti po to“, – kalbÄ— pasijunta statisti jasi tikÄ—jimu ir Die sistema Lietuvoje sena sunki, gali jo A.KerpytÄ—. niu vienetu, kuvu, atsisakydami funkcionuoja nepakenkti ir ďŹ ziĹĄkai. Tada itin svarbi tam tradiciniĹł gydymo blogai – norintys MoraliĹĄkai pasi bĹŤdĹł. gali kovoti su liga pa psicholo- Ĺžeis ginÄ— bei moralinÄ— to Ĺžmogaus bĹŤsena ir net pasirinkti, ku „Jeigu reikÄ—tĹł api Aldona KerpytÄ—: parama. bend ne padeda, ria o prieĹĄingai, kenkia ligoninÄ—je gydytis. me mieste ar gaus bĹŤsenÄ… suĹžino rinti Ĺžmojo Ne jus, kad serkatai“, – sakÄ— A.Ker ďŹ zinei sveiNeĹžinomybÄ— sle dalykas – kaip Ĺžmo ramina kitas ga vÄ—Ĺžiu, pasakyÄ?iau Li go ni nÄ— gia pytÄ—. je vÄ—Ĺžiu gui, suĹžinojuvienu ĹžodĹžiu A.KerpytÄ— pasako – pasimetimas. Po siam nemaloniÄ… tie jo, diagnozÄ—s pa- sergantis Ĺžmo sÄ…, gyventi tokuriam ÄŻtariamas kad Ĺžmogui, Individualios pagal gus skelbimo sergantie liau. Svarbu ir tai, bos – maĹžai vÄ— ji nebeĹžino, ÄŻ kÄ… pasi kad reikiamus tyrimus, Ĺžys, atlikus On ko logi niams junta statistidelsiant pradÄ—tĹł gy ligoniai ne- kreiptis ir su kuo li go niams dar tenka netrumpasikalbÄ—ti“, – dymÄ…, paremtÄ… trĹŤks pÄ… laikÄ… kankintis, teigÄ— A.KerpytÄ—. tradicine medicina. niu vienetu, kuriam kol rezultatai muo ta ir paliatyvios slaugos nataps aiĹĄkĹŤs. se bei ligoninÄ—se. Ĺ v. PranciĹĄkaus trĹŤksta pagarbaus onkologijos Gy „Gal „Kiekvienas, lauk centro direktorÄ— dytojai – grubĹŤs damas medi- slau bĹŤt ne visi suvokia ĹĄios paAldona KerpyĹžvilgsnio ir elemen kĹł sprendimo, pa Kita ne maĹžiau svar gos svarbÄ…. Palia tÄ— pasakojo, kad tiria didelÄŻ stretyvi slauga suvokti, jog sergi bi problema – ta- sÄ…, nes ilgas reiĹĄkia visos ko paciento ir gydyto vÄ—Ĺžiu – be galo su dienas trunkanti ne mandos speciajo santykis. IlgÄ… rios kultĹŤros. dÄ—tingas psichoĹži- listĹł prieĹžiĹŤ nomybÄ— kankina. laikÄ…, ruoĹĄiant gy loginis procesas. rÄ… ligonio namuo Be to, savo kailiu dytojus, kurie tuse. Neretai Ĺžmogui bĹŤ patyriau, kad ir la rÄ—s dirbti su vÄ—Ĺžiu „Pirmiausia pasime bora tina sergan tama, nebe- me ne visada bĹŤna tiks torijĹł darbas dicininÄ—, bet ir psi ne tik meĹžinoma, kur eiti ir nimis, nebuvo kal Ä?iais aslus. Ĺ˝inau atvechologo, soÄŻ kÄ… bama, kaip cialinio darbuo jĹł, kai laborantai retai suĹžinojÄ™s, jog kreiptis. Ne- bendrauti su ligoniu. tojo, slaugytojo iki galo neatlieka serga sunkia liparama. Tokio po savo darbo ir gydy riam trĹŤksta pagar ga, Ĺžmogus gauna Kaip teigÄ— Ĺ v. Pran bĹŤdĹžio pagalba tojai gauna nebaus Ĺžvilgsnio ciĹĄ daug klaidingĹł uostamiestyje tei tikslius arba netei logijos centro direk kaus onko- ir elementarios kul patarimĹł: vieni sa kiama ir medisin tĹŤros“, – kalko, kad reikia attorÄ—, daugybÄ— mus“, – kalbÄ—jo A.Kergus atsaky- cinos ÄŻstaigose, ta bÄ—jo paĹĄnekovÄ—. atvejĹł byloja, kad sisakyti chemotera Ä?iau lovĹł skaigydytojai daĹžnai pytÄ—. pijos ar spinduÄ?ius jose daĹžnai Anot jos, net ir pa grubiai ir vieĹĄai Pasak jos, Ĺžmogui linio gydymo ir pa nÄ—ra didelis ir ne tvir pacientui pasajo sikliauti alternagalima blogĹł naujie kiu bĹŤdu ne- nozÄ™ bei norint pradÄ— tinus diag- visi, kuriems paliaty ko diagnozÄ™, psicho tyvia medicina. Ki vi slauga bĹŤti spinduliavi- ti nĹł pra ti pradeda siĹŤlyti logiĹĄkai trau- sve na, ten patenka“, muodami ĹžmogĹł. ÄŻvairius nepatikrin timĹł asmenĹł. Me neĹĄti prie mo procedĹŤras, susida – kalbÄ—jo onro ilgos eilÄ—s ko tus ir daĹžnai tik di kai tu rÄ—ir loginiĹł ligoniĹł liki tĹł pasiklausti, ar pacientui, kuriam proďŹ laktikai tinkan Tiesa, jaunoji kar apskritai norima mu besirĹŤpisvarbi kiekvieta jau pradeda Ä?ius metodus – nanti moteris. na minutÄ—, tenka Ĺžinoti diagnozÄ™, su mokytis ĹĄios deli Ĺžoleles, uĹžpilus ir sugaiĹĄti dar ĹĄiek kaÄ?ios srities suligoniu pasitarkitÄ… tiek brangaus laiko. Paliatyvi slauga ti, ar Ĺžinia turi bĹŤ diciną“, – teigÄ— A.Kerliaudies me- btilybiĹł. Lietuvoje gan ti pasakyta dalyĹ v. PranciĹĄkaus py nauja sfera, todÄ—l onkologijos centro vaujant ir ĹĄeimos „Suprantu, kad gy Gydytojais tokiems tÄ—. jÄ… bĹŤtina aktydirektorÄ— teigÄ—, nariams. dytojams onĹžmonÄ—ms kolo viai vystyti. Pasak kad diagnostika uos „Konstatuotas ligos tampa parapsicho ginÄ— liga – kasdie jos, pasitaiko tamiesÄ?io ligologai, bioenergearba jos atsi- ni nemaĹžai atvejĹł, nÄ—se galÄ—tĹł bĹŤti ope darbo krĹŤviai jiems nybÄ—. Be to, naujinimo faktas pa kai Ĺžmogaus ďŹ cientÄ… ĹĄokiruoratyvesnÄ—. tikrai dideli, ja. nansinÄ— padÄ—tis „Ilgas laukimas VÄ—liau pasakytos gy tokia prasta, jog atsakymo, kudytojo infor- ris reikia rinktis – gy lems tolimesnÄŻ gy dyvenimÄ…, ar- tis ar valgyti.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

13

Sig­na­ta­ras grį­Şo ÄŻ TÄ—­vy­nÄ™ Tuo me­tu, kai lie­tu­ viai bÄ—­ga iĹĄ tÄ—­vy­nÄ—s ieť­ko­da­mi ge­res­nio gy­ve­ni­mo sve­tur, ka­ ro aud­rĹł iť­blať­ky­tĹł pa­trio­tĹł pa­li­kuo­nys sten­gia­si su­grÄ…­Şin­ ti tÄ—­vĹł pa­lai­kus ÄŻ pro­ tÄ—­viĹł Ĺže­mÄ™. Jau ne­ tru­kus Klai­pÄ—­dos ge­ le­Şin­ke­lio ruo­Şo gy­ dy­to­jo, Til­ŞÄ—s ak­to sig­na­ta­ro bei lie­tu­ vy­bÄ—s puo­se­lÄ—­to­jo Val­te­rio Di­dĹžio ir jo Ĺžmo­nos pa­lai­kai at­ guls Bi­tÄ—­nĹł ka­pi­nÄ—­se.

„Kiek jĹŤs ga­li­te uŞ­da­vi­nÄ—­ti ne­ko­rek­tiť­kus klau­si­mus?“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­Ä?es­la­vas Kar­ma­no­vas pyk­te­lÄ—­jo, kad Ĺžur­na­lis­tai do­mi­si jo kar­je­ros pe­ri­pe­ti­jo­mis.

2p.

DÄ—l rin­ki­mĹł ÄŻ EP – apa­ti­ja Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Kai ku­rie Klai­pÄ—­dos po­li­ti­kai jau Ä—mÄ— ÄŻnir­tin­gai reng­tis po ma­Şiau nei me­tĹł vyk­sian­tiems rin­ki­mams ÄŻ Eu­ro­pos Par­la­men­tÄ… (EP), o ki­ ti va­sa­rÄ… ski­ria poil­siui ir apie ga­ li­my­bÄ™ iť­va­Şiuo­ti dirb­ti ÄŻ Briu­se­lÄŻ dar ne­gal­vo­ja. Pir­mi­nin­kas ne­da­ly­vaus

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Mu­zie­ju­je pa­ma­tÄ— tÄ—­vo pa­ra­ťÄ…

Mar­ty­no Jan­kaus me­mo­ria­li­nio mu­ zie­jaus, esan­Ä?io Bi­tÄ—­nuo­se, di­rek­to­ rÄ— Liud­vi­ka Burz­dĹžiu­vie­nÄ— tei­gÄ—, kad V.Di­dĹžys bus tre­Ä?ia­sis Ä?ia pa­lai­do­tas Til­ŞÄ—s ak­to sig­na­ta­ras. Ka­pi­nai­tÄ—s tam­pa Ma­Şo­sios Lie­tu­vos ĹĄvie­suo­liĹł pan­teo­nu.

4

„„Veik­la: Klai­pÄ—­do­je V.Di­dĹžys tu­rÄ—­jo sa­vo kli­ni­kÄ…, ku­ri bu­vo ÄŻsi­kō­ru­si Tur­gaus gat­vÄ—s 1-aja­me na­me. Da­bar Ä?ia

yra ka­zi­no.

Di­dŞių ťei­mos ar­chy­vo nuo­tr.

In­ten­sy­viau­siai rin­ki­mams ÄŻ EP ren­gia­si Klai­pÄ—­dÄ… val­dan­Ä?io Li­be­ ra­lĹł sÄ…­jō­dĹžio na­riai. Par­ti­ja jau ne tik su­da­rÄ— pre­li­mi­na­rĹł kan­di­da­tĹł sÄ…­ra­ťÄ…, ta­Ä?iau vi­sÄ… sa­vait­ga­lÄŻ sky­ rÄ— dis­ku­si­jai apie ga­li­my­bes ir per­ spek­ty­vas dirb­ti EP. Pre­li­mi­na­ria­me Li­be­ra­lĹł sÄ…­jō­ dĹžio rin­ki­mĹł ÄŻ EP sÄ…­ra­ťe – 32 pa­ var­dÄ—s. Jos kol kas su­ra­ťy­tos pa­gal abÄ—­cÄ—­lÄ™, nes ja­me esan­tys kan­di­da­ tai bus rei­tin­guo­ja­mi spa­lÄŻ ir ta­da paaiť­kÄ—s, ku­ris ko­kiÄ… vie­ tÄ… rin­ki­mĹł sÄ…­ra­ťe uĹžims.

2

Vie­to­je kam­ba­rio – ko­pos ir ma­ťi­nos Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Per­pil­dy­to­je Pa­lan­go­je ne vi­si poil­ siau­to­jai ieť­ko sto­go nak­vy­nei. Skai­ Ä?iuo­ja­ma, kad karť­tĹł sa­vait­ga­liĹł nak­ ti­mis po at­vi­ru dan­gu­mi ar gat­vÄ—­se sto­vin­Ä?iuo­se au­to­mo­bi­liuo­se mie­ga apie pu­sÄ— tĹŤks­tan­Ä?io at­vy­kÄ—­liĹł. Su­ras­ti vie­tÄ… sun­ku

Di­dĹžiau­sia­me ĹĄa­lies ku­ror­te sa­ vait­ga­lÄŻ bu­vo ankť­ta. Su­ras­ti vie­tÄ…

nak­vy­nei – sun­ku, vieť­bu­Ä?iai pil­ ni, kaip ir pri­va­tus sek­to­rius. „Ap­si­gy­ven­ti sa­vait­ga­lÄŻ iť­ties bu­vo sun­ku. Pir­ma­die­nÄŻ kai ku­ rie poil­siau­to­jai iť­va­Şia­vo, – vis dÄ—l­to di­dĹžiÄ…­jÄ… da­lÄŻ tu­ris­tĹł su­da­ ro lie­tu­viai iĹĄ ki­tĹł mies­tĹł. Vi­lio­ ja ge­ri orai. Ĺ˝i­no­ma, kas­dien pas mus uŞ­su­ka ir daug uŞ­sie­nie­ Ä?iĹłâ€œ, – pa­sa­ko­jo Pa­lan­gos tu­riz­ mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ja Egi­di­ja Smi­lin­gie­nÄ—.

5

„„Pa­si­rin­ki­mas: at­vy­kÄ—­liai ÄŻsi­ku­ria sa­vo au­to­mo­bi­liuo­se, kad ne­rei­kÄ—­tĹł mo­kÄ—­ti uĹž nak­vy­nÄ™.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

antradienis, rugpjūčio 6, 2013

miestas

Naujasis tur­gus – vis dar be va­do­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui Via­ čes­la­vui Kar­ma­no­ vui ne­be­li­ko kliū­ čių užim­ti val­diš­ kos bend­ro­vės Nau­ jo­jo tur­gaus di­rek­to­ riaus pa­rei­gų, nes jis jau ne­beį­si­pai­nio­tų į vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­tą.

Man­da­tai: nuo ki­tų me­tų pra­si­dė­sian­čio­je nau­jo­je ka­den­ci­jo­je Lie­tu­vai EP at­sto­vaus ne­be 12, o 11 po­li­ti­kų. Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Dėl rin­ki­mų į EP – apa­ti­ja 1

Pas­to­vu­mas: V.Kar­ma­no­vas dar­

bo­vie­tės dar ne­pa­kei­tė.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Kal­bos, kad V.Kar­ma­no­vas va­do­ vaus Nau­ja­jam tur­gui, ku­rio 100 pro­c. ak­ci­jų pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei, jos ku­lua­ruo­se skli­do nuo praė­ju­sių me­tų pa­va­sa­rio. Tuo­met ne­pa­neig­ta, jog V.Kar­ ma­no­vas ga­li bū­ti pa­skir­tas va­do­ vau­ti bend­ro­vei, ta­čiau su­si­dur­ ta su pro­ble­ma – ga­li­mu vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­tu. Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja, į ku­rią ano­ni­miš­kai krei­pė­ si Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­ to­jai, išaiš­ki­no, kad as­muo, ku­ris kont­ro­lia­vo bend­ro­vę, bu­vo jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas, vie­ne­rius me­tus, nu­sto­jęs juo bū­ti, ne­ga­ li įmo­nei va­do­vau­ti. V.Kar­ma­no­ vas bu­vo Nau­jo­jo tur­gaus val­dy­bos pir­mi­nin­kas. Per­nai lie­pą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė sa­vo įsa­ky­mu pa­va­ duo­to­ją at­šau­kė iš Nau­jo­jo tur­gaus val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­rei­gų. Juo pa­skir­tas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Ri­čar­das Zul­cas. „V.Kar­ma­no­vas yra pa­reiš­kęs no­rą dirb­ti Nau­jo­jo tur­gaus bend­

ro­vė­je, tad ma­no­me, kad nė­ra ge­ rai, jog jis da­bar yra šios įmo­nės val­dy­bos pir­mi­nin­kas. Tie­siog at­ šau­kiau jį iš šių pa­rei­gų ir klau­si­ mas bus spren­džia­mas pla­čiau“, – tuo­met „Klai­pė­dai“ tei­gė J.Si­ mo­na­vi­čiū­tė. Nors me­tai jau praė­jo, ta­čiau V.Kar­ma­no­vas dar­bo­vie­tės dar ne­ pa­kei­tė. Vie­na prie­žas­čių – J.Si­mo­ na­vi­čiū­tė pa­si­ra­šė įsa­ky­mą, pa­gal ku­rį sa­vi­val­dy­bės įmo­nių di­rek­to­ riai ne ski­ria­mi, o ren­ka­mi kon­kur­ so bū­du. „Jū­sų klau­si­mas la­bai ne­ko­ rek­tiš­kas, juk kon­kur­sas ne­pas­ kelb­tas. Kai jis bus pa­skelb­tas, žiū­rė­siu, ar ati­tin­ku ke­lia­mus rei­ ka­la­vi­mus, ir tik ta­da svars­ty­siu, ar ja­me da­ly­vau­ti“, – tei­gė V.Kar­ ma­no­vas. Nau­ja­sis tur­gus be va­do­vo yra il­ giau nei me­tus. Bend­ro­vei lai­ki­nai va­do­vau­ja di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ ja Zi­nai­da Kar­pa­lo. „Val­dy­bo­je kol kas ne­svars­tė­me klau­si­mo, ar rei­kia skelb­ti kon­kur­są bend­ro­vės di­rek­to­riaus pa­rei­goms užim­ti. Ma­no­me, kad da­bar­ti­nė lai­ki­na va­do­vė pui­kiai su­si­tvar­ko, o tai lei­džia tau­py­ti įmo­nės lė­šas, nes di­rek­to­riui ne­rei­kia mo­kė­ti at­ ly­gi­ni­mo“, – tei­gė R.Zul­cas.

Ja­me yra pen­kios klai­ pė­die­čių pa­var­dės. Pa­ tek­ti į EP rin­ki­muo­se, jei neat­ siims sa­vo kan­di­da­tū­rų, ban­dys Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas, jo pa­va­duo­tas Ar­tū­ras Šul­cas, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė, uos­ ta­mies­čio va­do­vo pa­ta­rė­jas Si­ mo­nas Gent­vi­las ir Sei­mo na­rys Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. Par­ti­jos pir­mi­nin­kas, Klai­pė­do­ je į Sei­mą iš­rink­tas Eli­gi­jus Ma­ siu­lis rin­ki­muo­se į EP ne­da­ly­vaus. „Par­ti­jos pir­mi­nin­ko mums rei­kia Lie­tu­vo­je“, – paaiš­ki­no Li­be­ra­lų są­jū­džio Klai­pė­dos sky­riaus pir­ mi­nin­kas S.Gent­vi­las. Ats­to­vau­ja klai­pė­die­čiai

Pak­laus­tas, kas bus rin­ki­mo są­ra­ šo ved­lys, S.Gent­vi­las tei­gė, jog tai paaiš­kės tik po rei­tin­ga­vi­mo. „Ma­ nau, kad vis tiek tai bus kaž­ku­ris iš na­cio­na­li­nio lyg­mens po­li­ti­kų – Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, Pet­ras Aušt­re­vi­čius. Tarp ga­li­mų ved­lių nu­ma­to­mas ir V.Grub­liaus­kas“, – ne­slė­pė pa­šne­ko­vas. Jis tei­gė, jog par­ti­jos sie­kis rin­ki­ muo­se – du man­da­tai. Praė­ju­siuo­ se rin­ki­muo­se į EP Li­be­ra­lų są­jū­dis iš­ko­vo­jo vie­ną man­da­tą – į Briu­se­lį dirb­ti iš­va­žia­vo Leo­ni­das Dons­kis, ku­ris par­ti­jai ne­prik­lau­so, ta­čiau bu­vo jos rin­ki­mų są­ra­šo ved­lys. „Dvi ka­den­ci­jas mū­sų par­ti­jai EP at­sto­va­vo klai­pė­die­čiai. Sa­ky­ čiau, kad bū­tų gra­ži tra­di­ci­ja, jei ir tre­čias kar­tas ne­me­luo­tų“, – sa­vo par­ti­jai lin­kė­jo S.Gent­vi­las. Svars­to daug va­rian­tų

Ki­ta Klai­pė­dą val­dan­ti li­be­ra­li par­ ti­ja – Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga dar ne­tu­ri jo­kio rin­ki­mų į EP kan­di­da­ tų są­ra­šo. „Va­sa­ra, tai nie­kas rim­tų dar­ bų ne­dir­ba. Gal par­ti­jos va­do­vy­ bė ir dis­ku­tuo­ja apie pa­var­des, ta­ čiau mes Klai­pė­do­je dar apie tai ne­sa­me dis­ku­ta­vę“, – tei­gė Li­be­ ra­lų ir cent­ro są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Sau­lius Lie­kis. Jis svars­tė, jog rea­liau­sia, kad į rin­ki­mų są­ra­šą bus pa­siū­ly­tas bu­ vęs Klai­pė­dos me­ras Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius, nes jis – sva­riau­sia par­ti­jos fi­gū­ra uos­ta­mies­ty­je. „Ta­čiau jau ki­tas klau­si­mas, ar jis su­tiks da­ly­vau­ti“, – tvir­ti­no S.Lie­kis.

Jis neat­me­tė ga­li­my­bės, jog par­ti­ ja rin­ki­muo­se ga­li da­ly­vau­ti ne vie­ na, o koa­li­ci­jo­je su ki­ta po­li­ti­ne jė­ga. Neat­mes­ti­na ir tai, kad par­ti­jos rin­ki­ mų są­ra­še ga­li bū­ti ži­no­mų, ta­čiau jai ne­prik­lau­san­čių as­me­nų pa­var­džių. „Šis klau­si­mas dar ne­ke­den­tas, lau­kia­me ru­dens“, – pa­klaus­ta, ar so­cial­de­mok­ra­tai jau ži­no, kas kan­di­da­tuos į EP, tei­gė šios par­ti­ jos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė.

Lilija Petraitienė:

Dis­ku­tuos iki spa­lio

Po ke­lių sa­vai­čių vyks par­ti­jos pre­ zi­diu­mo po­sė­dis, ku­ria­me, anot pa­šne­ko­vės, ma­tyt, ir bus pra­dė­ta kal­bė­ti apie pa­si­ruo­ši­mą. „Kai tik gau­si­me nu­ro­dy­mus, kaip dirb­ti, ta­da ir dirb­si­me. Nors rea­liai ma­nau, kad iš klai­pė­die­čių po­li­ti­kų tik­rai ne­daug pa­teks į kan­ di­da­tų są­ra­šą. Gal­būt Sei­mo na­rė Ire­na Šiau­lie­nė bus įra­šy­ta tarp de­ šim­ties kan­di­da­tų. Jei kas pa­siū­ly­ tų ma­ne, tik­rai neat­si­saūky­čiau da­ ly­vau­ti, nes po­li­ti­ko pa­var­dė nuo­lat tu­ri bū­ti vie­ši­na­ma“, – nuo­mo­nę reiš­kė L.Pet­rai­tie­nė. Stip­riau­sia Klai­pė­dos opo­zi­ci­nė jė­ga – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ja – į EP rin­ki­mus taip pat ne­sku­ba.

Šis klau­si­mas dar ne­ke­den­tas, lau­kia­me ru­dens. „Ma­nau, jog rea­li da­ta, kai paaiš­ kės kan­di­da­tų są­ra­šo gai­rės, yra spa­lio 1-oji. Ma­nau, tarp kan­di­da­ tų ga­li bū­ti Klai­pė­dos ta­ry­bos na­ rių, nes taip jau yra bu­vę“, – tei­gė kon­ser­va­to­rių par­ti­jos Klai­pė­dos sky­rių suei­gos pir­mi­nin­kas Arū­ nas Barb­šys. Rin­ki­mai į EP vyks ki­tų me­tų ge­ gu­žę. Juo­se bus iš­rink­ta 11 po­li­ti­ kų, pen­ke­rius me­tus Lie­tu­vai at­ sto­vau­sian­čių ES ins­ti­tu­ci­jo­je.

2009 m. rin­ki­muo­se į EP da­ly­va­vę klai­pė­die­čiai Po­li­ti­kas

Par­ti­ja

Nu­me­ris są­ra­še

Sau­lius Bu­di­nas

LiCS

10

Jur­gi­ta Cho­ro­mans­ky­tė

LS

9

Ne­ri­jus Ča­pas

TS-LKD

22

Leo­ni­das Dons­kis

LS

1

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

LS

3

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas

LLRA

10

Ta­ma­ra Lo­chan­ki­na

LLRA

6

Ri­man­tas Ma­čiu­lai­tis

LLRA

13

Ka­zys Pau­li­kas

LiCS

16

Uli­ja­na Pet­rai­tie­nė

LCP

5

Nag­lis Pu­tei­kis

TS-LKD

14

Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas

TT

21

Iri­na Ro­zo­va

LLRA

2

Dia­na Stan­kai­tie­nė

LS

15

Al­do­na Sta­pon­kie­nė

LVLS

6

Ire­na Šiau­lie­nė

LSDP

9

Ar­tū­ras Šul­cas

LS

4

Paaiš­ki­ni­mai: LiCS – Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga, LS – Li­be­ra­lų są­jū­d is, LLRA – Lie­ tu­vos len­k ų rin­k i­mų ak­ci­ja, LCP – Lie­tu­vos cent­ro par­t i­ja, LVLS – Lie­tu­vos vals­t ie­ čių liau­di­nin­k ų są­jun­ga, TS-LKD – Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ ra­tai, TT – Tvar­kos ir tei­sin­g u­mo par­t i­ja.

3

antradienis, rugpjūčio 6, 2013

miestas Čigoniškas džiazas

Kvie­čia ab­sol­ven­tus

„Lie­tu­va“ – pri­zi­nin­kė

Ry­toj 18 val. Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Gi­ru­lių fi­lia­le (Šlai­to g. 10A) vyks gru­pės „Hit-Kick“ kon­cer­tas. Či­go­niš­ką džia­zą gros Auš­ra Vaš­ta­kai­tė (kont­ ra­bo­sas, vo­ka­las), Mar­ty­nas Ąžuo­las (pir­mo­ji gi­ta­ra), Ka­ro­ lis Žiol­ti­ko­vas (akus­ti­nė gi­ta­ra). Tai vie­nas iš pro­gra­mos „Pė­dink į Gi­ru­lius“ ren­gi­nių.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ ža šian­dien 10 val. ab­sol­ven­ tus kvie­čia į ren­gi­nių cik­lo „Būk ma­to­mas“ se­mi­na­rą „Po­kal­bis su darb­da­viu – sėk­mės pa­slap­ tys“. Jis vyks Jau­ni­mo dar­bo cent­re (Aukš­to­ji g. 12). Ry­toj 14 val. ten pat vyks ab­sol­ven­tams skir­tas se­mi­na­ras „Kaip pra­dė­ ti vers­lą Lie­tu­vo­je“.

Fi­na­li­nia­me re­ga­tos „The Tall Ships Ra­ces“ uos­te Šče­ci­ne jach­ tos „Lie­tu­va“ įgu­la bu­vo ap­do­ va­no­ta. Ant­ra­ja­me re­ga­tos eta­ pe iš Ry­gos į Šče­ci­ną „Lie­tu­va“ sa­vo kla­sė­je iš­ko­vo­jo 3-ią­ją vie­ tą. Re­ga­to­je da­ly­va­vu­sio bur­lai­vio „Bra­ban­der“ įgu­la sa­vo kla­sė­je li­ ko 16-a. Į Klai­pė­dą „Lie­tu­va“ pla­ nuo­ja grįž­ti rugp­jū­čio 10 d.

Autobusams prašo ats­ki­ros juos­tos Po­rai me­tų ati­dė­tas su­ma­ny­mas ke­lis uos­ta­mies­čio gat­vių ruo­žus pa­vers­ti pa­to­ges­niais vie­ša­jam trans­por­tui.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Siek­da­mas tvar­kos ir ge­res­nio eis­ mo or­ga­ni­za­vi­mo mies­to cent­re, „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis pa­ siū­lė ke­lio­se vie­to­se įreng­ti at­ski­ ras eis­mo juos­tas, skir­tas tik au­to­ bu­sams ir dvi­ra­ti­nin­kams. To­kios juos­tos tu­rė­tų at­si­ras­ ti ties At­gi­mi­mo aikš­te bei Tai­ kos pro­spek­te nuo Til­tų iki Sau­sio 15-osios gat­vės. Juos­ta ties At­gi­mi­mo aikš­te pa­ dė­tų vie­ša­jam trans­por­tui tvar­ kin­giau įva­žiuo­ti į Til­tų gat­vę, o au­to­mo­bi­liams ne­leis­tų pa­tek­ti į ak­li­gat­vį. „Pas­te­biu, kad žmo­nės, ypač ne klai­pė­die­čiai, ti­kė­da­mie­si ra­ miai nu­va­žiuo­ti į se­na­mies­tį, ties At­gi­mi­mo aikš­te va­žiuo­ja pir­ma juos­ta ir ne­tru­kus su­pran­ta, kad ne­be­tu­ri kur dė­tis. Suk­ti į de­ši­nę ne­ga­li­ma, nes eis­mas Da­nės gat­ve yra vien­pu­sis, va­žiuo­ti tie­siai ne­ lei­džia „ply­ta“. O ant­ro­je juos­to­

je daž­niau­siai sto­vi ki­ta trans­por­to prie­mo­nė, truk­dan­ti pa­suk­ti į kai­ rę“, – aiš­ki­no G.Ne­niš­kis. Pa­sak jo, eis­mas tvar­kin­ges­nis ir sau­ges­nis tap­tų ir Til­tų bei Sau­sio 15-osios gat­vių ruo­že. Iki šiol A rai­de pa­žy­mė­ta juos­ ta yra vie­nin­te­lė­je vie­to­je – Tai­kos pro­spek­te nuo Smil­te­lės iki Kau­no gat­vių. Ja tie­siai ga­li kur­suo­ti au­ to­bu­sai, o „ža­lia­sis“ trans­por­tas – su­kti tik į kai­rę. Kaip tei­gė G.Ne­niš­kis, au­to­bu­ sams skir­ta juos­ta šia­me ruo­že pa­ si­tei­si­no. Jam ne­pri­ta­rė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to va­do­vas Liud­vi­kas Dū­da, sa­ky­da­mas, kad trans­por­to srau­ tai mies­to cent­re la­bai pa­si­keis, kai pra­si­dės Pi­lies til­to re­konst­ ruk­ci­ja. „Siū­lo­ma prie­mo­nė la­bai ge­ ra, ta­čiau ją tai­ky­ti rei­kė­tų po til­to tvar­ky­mo dar­bų“, – sa­kė L.Dū­da. Pi­lies til­to re­konst­ruk­ci­ja tu­rė­tų pra­si­dė­ti lapk­ri­čio mė­ne­sį ir truks po­rą me­tų.

Pa­si­ta­ri­mas. Šian­d ien 14.30 val. ro­ tu­šė­je vyks pa­si­ta­r i­mas dėl ga­l i­my­ bės Klai­pė­do­je or­ga­ni­zuo­ti tarp­tau­ti­ nį cir­ko fes­ti­va­l į. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 19 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė An­to­ni­na Ba­li­ko­va (g. 1920 m.), So­lo­mon Kva­ša (g. 1924 m.), An­ta­ni­ na Vit­kie­nė (g. 1928 m.), Ju­ze­fa Bra­ž ins­ kie­nė (g. 1929 m.), Jad­vy­ga Li­lei­kie­nė (g. 1929 m.), Jad­vy­ga Gra­baus­kie­nė (g. 1929 m.), Sta­sė Ku­čins­kie­nė (g. 1930 m.), Va­si­ lij Ar­tiuch (g. 1933 m.), Vy­tau­tas Krut­ke­ vi­čius (g. 1935 m.), Ju­zė Lau­ri­nai­tie­nė (g. 1936 m.), Va­si­lij Ši­lo (g. 1939 m.), An­ta­nas Juš­ka (g. 1940 m.), Al­vy­das Leo­nas Ki­li­ jo­nas (g. 1944 m.), Svet­la­na Šin­ka­ren­ko (g. 1948 m.), Vla­das Ste­pu­šai­tis (g. 1948 m.), Vir­gi­ni­ja Ru­le­vi­čie­nė (g. 1952 m.), Jo­ nas Juo­za­pai­tis (g. 1954 m.), Adol­fas Ju­ re­vi­čius (g. 1960 m.), Dai­va Ma­siu­l ie­nė (g. 1967 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vir­g i­ni­ja Ko­no­va­lo­va, Svet­la­na Šin­ka­ ren­ko, Dai­va Ma­siu­l ie­nė, Ju­zė Lau­r i­ nai­tie­nė, Va­si­lij Ar­tiuch, Jad­vy­ga Li­lei­ kie­nė, Vy­tau­tas Krut­ke­vi­čius, Adol­fas Ju­re­vi­čius, An­to­ni­na Ba­li­ko­va, Al­bert Panz­he­vi­dzė, Ju­ze­fa Bra­ž ins­k ie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas So­lo­mon Kva­ša. Ter­mi­nas: tik vie­ša­jam trans­por­tui skir­ta juos­ta ties At­gi­mi­mo aikš­te

tu­rė­tų at­si­ras­ti po ke­lių me­tų.

Pa­jū­ry­je veiks svei­ka­tos ra­di­jas Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ant­ro­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­ je poil­siau­jan­tiems žmo­nėms gu­ lė­ji­mas prie jū­ros at­neš ir ap­čiuo­ pia­mos nau­dos – vi­są mė­ne­sį pa­ jū­ry­je lai­ką lei­sian­tys žmo­nės gir­ dės ra­di­jo re­por­ta­žus apie svei­ką gy­ven­se­ną.

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ro va­do­vė Ine­ta Pa­čiaus­kai­ tė tei­gė, kad šią va­sa­rą tu­ri­nin­gai pa­ baig­ti pa­dės rugp­jū­čio svei­ko mies­to ra­di­jas. Šis pro­jek­tas – pir­mas bly­ nas. Kaip tei­gė I.Pa­čiaus­kai­tė, min­ tys įgy­ven­din­ti to­kią ini­cia­ty­vą ki­lo jau se­niai, ta­čiau rei­kė­jo lai­ko su­ rink­ti in­for­ma­ci­ją re­por­ta­žams bei su­de­rin­ti tech­ni­nius niuan­sus. „Pa­ren­gė­me vi­są au­dio­re­por­ta­žų cik­lą apie svei­ką gy­ven­se­ną, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, mi­ty­bą, svei­ko mies­ to idė­jas. Esa­me dė­kin­gi Klai­pė­ dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ ny­bai, ku­rie mie­lai pa­lai­kė mū­sų idė­ją to­kiu bū­du skleis­ti ži­nią apie al­ter­na­ty­vą gy­ven­ti ki­taip“, – kal­ bė­jo va­do­vė.

Ant­ro­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je re­por­ta­ žai bus trans­liuo­ja­mi tris kar­tus per die­ną: 10, 12 ir 16 va­lan­do­mis. Pa­sak jos, rugp­jū­tis – ato­sto­gų me­tas, to­dėl ti­ki­ma­si, kad in­for­ ma­ci­ja poil­siau­to­jams bus nau­ din­ga.

Dienos telegrafas

„Svar­biau­sia, kad orai bū­tų pa­ lan­kūs lai­ką leis­ti prie jū­ros. Ži­ nias apie svei­ką gy­ven­se­ną per­ duo­ti pa­plū­di­my­je nu­spren­dė­me, nes bū­tent šio­je vie­to­je su­si­bū­ru­si mū­sų tiks­li­nė au­di­to­ri­ja. Bu­vi­mas prie jū­ros daž­nai su­si­jęs su fi­zi­niu ak­ty­vu­mu, mi­ty­bos klau­si­mais“, – apie rugp­jū­čio svei­ko mies­to ra­di­ją pa­sa­ko­jo va­do­vė. Ant­ro­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­ my­je re­por­ta­žai bus trans­liuo­ja­ mi tris kar­tus per die­ną: 10, 12 ir 16 va­lan­do­mis. Re­por­ta­žų truk­mė ne­var­gins be­siil­sin­čių­jų plia­že – in­for­ma­ci­ ja bus pa­tei­kia­ma gy­vai, žais­min­ gai ir truks ke­lias mi­nu­tes. Svei­ko mies­to ra­di­jas veiks vi­ są rugp­jū­tį. Pap­lū­di­mio ra­di­jas skir­tas po­ pu­lia­rin­ti pro­jek­tą „Klai­pė­da – svei­kas mies­tas“. Į Eu­ro­pos svei­kų mies­tų ju­dė­ji­mą Klai­pė­dos mies­ tas įsto­jo dau­giau nei prieš tre­jus me­tus. Šiuo me­tu šiai or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­so 98 mies­tai. Iš Lie­tu­vos mies­tų tink­lui pri­klau­so tik Klai­ pė­da.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

4

ANTRAdienis, rugpjūčio 6, 2013

miestas

Sig­na­ta­ras grį­žo į Tė­vy­nę 1

L.Burz­džiu­vie­nė pri­si­mi­ nė, kaip prieš po­rą me­ tų mu­zie­ju­je ap­si­lan­kė su­tuok­ti­ nių po­ra iš Aust­ra­li­jos. Tai­syk­lin­ga lie­tu­vių kal­ba kal­bė­ję žmo­nės la­bai do­mė­jo­si eks­po­zi­ci­ja. Pa­ma­tęs Til­žės ak­to ko­pi­ją vy­ ras baks­te­lė­jo pirš­tu į vie­ną pa­ra­ šą ir pa­sa­kė, kad tai jo tė­vo – V.Di­ džio pa­ra­šas. Vy­ras pri­si­sta­tė esąs Mar­ty­nas Di­džys. „Už­si­ra­šiau vi­są šios is­to­ri­nės as­ me­ny­bės gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją. Mums tai bu­vo tik­ras at­ra­di­mas, nes tu­rė­ jo­me tik tiek ži­nių, kad bai­gian­tis ka­rui V.Di­džys su šei­ma pa­si­trau­ kė į Vo­kie­ti­ją. Dau­giau apie jo li­ki­ mą nie­ko ne­ži­no­jo­me“, – pri­si­mi­ nė mu­zie­jaus va­do­vė. Iš­ki­laus klai­pė­die­čio sū­nus už­si­ mi­nė, kad 1977 me­tais mi­ru­sio tė­ vo pa­lai­kai bu­vo kre­muo­ti, o ur­na su pe­le­nais lai­ko­ma na­muo­se ant ži­di­nio at­brai­los. L.Burz­džiu­vie­nė pa­siū­lė juos pa­lai­do­ti Bi­tė­nuo­se. Tą­kart bu­vo su­tar­ta, kad tai bū­tų pui­ki am­ži­no­jo poil­sio vie­ta abie­jų M.Di­džio tė­vų pa­lai­kams. „Ta­čiau pu­sant­rų me­tų bu­vo ty­ la. Tik šių me­tų pa­va­sa­rį su­lau­kiau elekt­ro­ni­nio laiš­ko iš V.Di­džio duk­ ros Evos. Vė­liau bend­ra­vo­me ir ki­ tais bū­dais, – pa­sa­ko­jo mu­zie­jaus di­rek­to­rė. – Val­te­rio ir Liud­vi­kos Di­džių pa­lai­kai jau sau­go­mi mu­zie­ ju­je. Rug­sė­jo 7-ąją vyks jų per­lai­do­ ji­mo ce­re­mo­ni­ja Bi­tė­nų ka­pi­nė­se.“ Ne­pa­ti­ko san­tū­rus pa­mink­las

Prieš ke­le­tą me­tų L.Burz­džiu­vie­nė bend­ra­vo su ki­to Til­žės ak­to sig­na­ ta­ro duk­ra. Aust­ra­li­jo­je gy­ve­nan­ti jo pa­li­kuo­nė no­rė­jo, kad tė­vas bū­ tų pa­lai­do­tas Bi­tė­nuo­se, ta­čiau ne­ su­tar­ta dėl pa­mink­lo. Šio­se ka­pi­nai­tė­se iš­ki­lių as­me­ ny­bių ka­pai pa­žy­mė­ti kuk­liais pa­ mink­lais, bū­din­gais Ma­žo­sios Lie­ tu­vos tra­di­ci­joms. Ta­čiau sig­na­ta­ro anū­kas ar­chi­ tek­tas su­pro­jek­ta­vo di­džiu­lį mo­ nu­men­tą, ku­ris ne­bū­tų de­rė­jęs prie san­tū­rių Bi­tė­nų ka­pi­nių ant­ka­pių. „Gi­mi­nai­čiai įsi­žei­dė ir nu­spren­ dė pa­lai­do­ti sig­na­ta­rą ki­to­se ka­pi­ nė­se, kur ne­bus to­kių griež­tų rei­ ka­la­vi­mų. Ma­no ži­nio­mis, pa­lai­kai at­gu­lė kaž­ku­rio­se ma­žo­se Klai­pė­ dos ra­jo­no ka­pi­nai­tė­se“, – pa­sa­ko­ jo L.Burz­džiu­vie­nė

At­guls gre­ta bend­ra­min­čių

V.Di­džio vai­kai džiau­gia­si, kad tė­ vas bus pa­lai­do­tas ne­to­li Mar­ty­no Jan­kaus, ku­ris bu­vo jam švie­su­lys ir mo­ky­to­jas. Šei­ma yra iš­sau­go­ju­si ne vie­ną nuo­trau­ką, ku­rio­je už­fik­ suo­ti abu Ma­žo­sios Lie­tu­vos švie­ suo­liai, bend­rau­jan­tys ne­for­ma­lio­ je ap­lin­ko­je. Per­lai­do­ji­mo ce­re­mo­ni­jo­je ža­da da­ly­vau­ti abu V.Di­džio vai­kai bei ke­li vai­kai­čiai. Kol kas de­ri­na­ma, kaip vyks šios iš­kil­mės. Ma­no­ma, kad Di­džių at­ mi­ni­mas bus pa­mi­nė­tas liu­te­ro­ niš­ko­je Vil­kiš­kių baž­ny­čio­je, kur yra pui­kūs var­go­nai. Gal­būt su­si­ rin­ku­sie­ji iš­klau­sys is­to­ri­kų pra­ ne­ši­mo apie šią prieš­ka­rio Lie­tu­ vos as­me­ny­bę. Pla­nuo­ja­ma eks­po­nuo­ti iš­sau­ go­tas šei­mos nuo­trau­kas, ku­rio­se už­fik­suo­tos ne tik lie­tu­vy­bei nu­ si­pel­nę as­me­nys, bet ir Ma­žo­sios Lie­tu­vos vaiz­dai. V.Di­džio duk­ra Eva Aras pa­sa­ko­ jo, jog tė­vai ne­bu­vo už­si­mi­nę apie tai, kad no­rė­tų am­ži­no poil­sio at­ gul­ti Lie­tu­vo­je, bet gal­būt to­kia min­tis jiems bu­vo atė­ju­si į gal­vą, nes pra­šė kū­nus kre­muo­ti. Lie­tu­vy­bės ne­pra­ra­do ir už jū­rų

Ant­rą sa­vai­tę da­bar Lie­tu­vo­je vie­ šin­ti E.Aras bu­vo vos vie­ne­rių, kai 1944 me­tais šei­ma iš Klai­pė­dos į Vo­kie­ti­ją pa­bė­go nuo vis ar­tė­jan­čio fron­to. Po ke­le­rių šio­je ša­ly­je pra­ leis­tų me­tų Di­džiai at­si­dū­rė Aust­ ra­li­jo­je, ap­si­gy­ve­no Mel­bur­ne. Nors gy­ve­ni­mo tė­vy­nė­je E.Aras ne­pa­me­na, ta­čiau iki šiol pui­kiai kal­ba lie­tu­viš­kai ir di­džiuo­ja­si, kad vi­si trys jos sū­nūs mo­ka tė­vų kal­bą. „Pa­me­nu sa­vo vai­kys­tę, kie­me ga­lė­da­vo­me kal­bė­ti bet ku­ria kal­ba, o vos per­žen­gę na­mų slenks­tį pri­ va­lė­jo­me bend­rau­ti tik lie­tu­viš­kai. Ma­ma Aust­ra­li­jos pi­lie­ty­bės taip ir neį­gi­jo, vi­są gy­ve­ni­mą gy­ve­no su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­su, nors šis do­ku­men­tas nuo ka­ro pa­bai­gos ne­be­ga­lio­jo. Ta­čiau jai tai ne­truk­dė gau­ti pen­si­ją. Mums Lie­tu­va bu­vo vie­nin­te­lė Tė­vy­nė“, – pa­sa­ko­jo ak­ ty­vi lie­tu­vių bend­ruo­me­nės Mel­ bur­ne na­rė E.Aras. Be­je, mo­te­ris yra ir Lie­tu­vos, ir Aust­ra­li­jos pi­lie­tė, vi­sai ne­se­niai ji ga­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­są.

1918 m. lapk­r i­čio 16 d. Til­žė­je su­si­ rin­kę 53 Ma­žo­sios Lie­tu­vos vei­kė­jai įstei­gė Prū­sų Lie­tu­vos tau­ti­nę ta­ry­ bą, ku­ri po dvie­jų sa­vai­čių – lapk­ri­ čio 30 d. – priė­mė „Pa­reiš­ki­mą“, vė­ liau iš­gar­sė­ju­sį Til­žės ak­to pa­va­di­ni­ mu. Ja­me skel­bia­ma kraš­to dau­g u­ mos gy­ven­to­jų va­lia: Ma­žo­sios Lie­ tu­vos pri­si­glau­di­mas prie sa­vo tau­ tos ka­mie­no – Di­d žio­sios Lie­tu­vos. Šį ak­tą pa­si­ra­šiu­sie­ji gar­bin­gai pa­si­ ža­dė­jo vi­sas jė­gas au­ko­t i mi­nė­tam tiks­lui. Til­žė­je pa­si­ra­šy­tas Ma­žo­sios Lie­tu­vos tau­ti­nės ta­ry­bos ak­tas šio kraš­to lie­tu­viams bu­vo to­ly­gus Lie­ tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės 1918 m. va­ sa­rio 16 d. ak­tui. Til­žės ak­tą pa­si­ra­šė 24 as­me­nys. Bi­tė­nų ka­pi­nai­tė­se yra pa­lai­do­ti: Mar­ty­nas Jan­kus, Jo­nas Va­na­gai­tis, Vil­hel­mas Sto­ros­ta Vy­dū­nas.

Trau­ka: V.Di­džio duk­ra Eva ti­ki­no, kad tė­vų pa­lai­do­ji­mas Bi­tė­nų ka­pi­

nai­tė­se yra ban­dy­mas už­pil­dy­ti spra­gą Ma­žo­sios Lie­tu­vos švie­suo­lių pan­teo­ne. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ne­sup­ran­tu tų, ku­rie da­bar iš­ va­žiuo­ja iš Lie­tu­vos. Juk iš čia ne­ bet­re­mia į Si­bi­rą. Esu tik­ra, kad to­kia­me kraš­te duo­nai vi­sa­da įma­ no­ma už­si­dirb­ti. Iš­vy­kė­liai iš tie­ sų yra di­džiu­liai varg­šai“, – tvir­ ti­no lie­tu­vių-ang­lų kal­bų ver­tė­ja dir­ban­ti mo­te­ris, ne­re­tą die­ną pri­ vers­ta pa­dė­ti su­si­kal­bė­ti sve­ti­muo­ se kraš­tuo­se į bė­dą pa­te­ku­siems tau­tie­čiams. Jai Lie­tu­vo­je vis­kas nuo­sta­bu. Kal­bi­nin­kės iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­ti E.Aras ne­gai­li gra­žių epi­te­tų Lie­ tu­vos gam­tai, kiek­vie­na­me žings­ ny­je gir­di­mai kal­bai, žmo­nėms. Mo­kyk­lo­je su­ži­no­jo esąs lie­tu­vis

Mo­te­ris pri­si­mi­nė tė­vo pa­sa­ko­ji­mą apie tai, kaip jis pa­lin­ko į lie­tu­vy­ bę. Iki pra­dė­da­mas lan­ky­ti mo­kyk­ lą jis nė ne­su­vo­kė, jog yra ne vo­kie­ tis. Ta­da jis at­krei­pė dė­me­sį, kad jo pa­var­dės šak­nis lie­tu­viš­ka, o ga­lū­ nė su­vo­kie­tin­ta. Til­žės gim­na­zi­jo­je į drau­gi­ją su­ si­bū­rė gru­pe­lė lie­tu­vių kil­mės mo­ ki­nių, ieš­ko­jo sa­vo lie­tu­viš­kų šak­ nų, mo­kė­si lie­tu­vių kal­bos. „Net Aust­ra­li­jo­je su­lau­kęs pa­

Po­mė­giai: šviesuolis gy­dy­to­jas V.Di­džys bu­vo gar­sus bu­riuo­to­jas bei tuomečio au­to­mo­

bi­lininkų klu­bo įkū­rė­jas.

Fak­tai ir ži­nios

cien­tų, ku­rių pa­var­dės by­lo­jo juos ki­lus iš Ma­žo­sios Lie­tu­vos, tė­vas rei­ka­lau­da­vo kal­bė­ti lie­tu­viš­kai, o ne vo­kiš­kai. Ga­liau­siai jis taip ge­rai iš­mo­ko lie­tu­vių kal­bą, kad mo­ky­ to­ja­vo Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­ jo gim­na­zi­jo­je“, – ne­slė­pė pa­si­di­ džia­vi­mo E.Aras. Mo­te­ris pri­si­me­na, kad na­muo­ se daž­nai bu­vo mi­ni­mos Erd­mo­no Si­mo­nai­čio, Ado­mo Bra­ko, Mar­ty­ no Pur­vi­no, Jur­gio Plo­nai­čio, Jo­kū­ bo Stik­lio­riaus pa­var­dės. Su jais ar jų šei­mų na­riais V.Di­džys su­si­ra­ši­ nė­da­vo laiš­kais, ap­ta­ri­nė­da­vo Ma­ žo­sios Lie­tu­vos rei­ka­lus ir sten­gė­si vi­sais įma­no­mais bū­dais kel­ti Ma­ žo­sios Lie­tu­vos klau­si­mą. Bu­vo aist­rin­gas bu­riuo­to­jas

V.Di­džys bai­gė Miun­che­no uni­ver­ si­te­to me­di­ci­nos fa­kul­te­tą. Iki 1939 me­tų jis dir­bo ge­le­žin­ ke­lio ruo­žo gy­dy­to­ju ir bu­vo Lie­ tu­vių gy­dy­to­jų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas. Tur­gaus gat­vė­je 1-ame na­me jis tu­rė­jo sa­vo kli­ni­ką, ku­ri hit­le­ri­nin­ kams įžen­gus į Klai­pė­dą bu­vo kon­ fis­kuo­ta.

Tai bu­vo ne­pap­ras­tai verž­ li as­me­ny­bė. Dirb­da­mas ne­leng­ vą gy­dy­to­jo dar­bą V.Di­džys tu­rė­jo ne­ma­žai po­mė­gių ir reiš­kė­si vi­suo­ me­ni­nė­je veik­lo­je. 1926 me­tais jis ta­po Klai­pė­do­ je įsteig­to lie­tu­vių jachtk­lu­bo Bu­ riuo­to­jų spor­to klu­bo ko­mo­do­ru. Sa­vo jach­ta „Rū­ta“ jis yra lai­mė­jęs ne vie­ną pri­zą tarp­tau­ti­nė­se re­ga­ to­se. Pir­mo­jo­je Lie­tu­vos tau­ti­nė­je olim­pia­do­je 1938 m. lai­mė­jo bu­ria­ vi­mo auk­so me­da­lį. Lai­mė­tos tau­rės te­be­sau­go­mos šei­mos na­rių. Vie­ną jų duk­ra pa­ do­va­no­jo Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jui. V.Di­džys Klai­pė­do­je įstei­gė au­ to­mo­bi­li­nin­kų klu­bą. Jis bu­vo ta­ pęs Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių spor­to čem­pio­nu. Na­ciams už­gro­bus Klai­pė­dos kraš­tą, Di­džių šei­ma per­si­kė­lė į Kau­ną, o 1944-ai­siais pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją. Ten 1946 me­tais V.Di­ džys ta­po at­kur­tos Ma­žo­sios Lie­ tu­vos ta­ry­bos vi­ce­pir­mi­nin­ku, o po me­tų pa­si­ra­šė Ma­žo­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių pro­tes­tą, ku­riuo rei­ka­lau­ ja­ma Ka­ra­liau­čiaus kraš­tą pri­jung­ ti prie Lie­tu­vos. Aust­ra­li­jo­je jis rė­mė Lie­tu­vių na­ mų Mel­bur­ne sta­ty­bą. Su bend­ra­ min­čiais įstei­gė Ma­žo­sios Lie­tu­ vos bi­čiu­lių drau­gi­ją, ku­ri vei­kė iki 1952 me­tų.

Bi­čiu­lys­tė: M.Jan­kus (cent­re) bu­vo ge­ras V.Di­džio (de­ši­nė­je) pa­žįs­ta­mas bei bend­ra­min­tis.

Di­džių šei­mos ar­chy­vo nuo­tr.

5

antradienis, rugpjūčio 6, 2013

miestas

Vie­to­je kam­ba­rio – ko­pos ir ma­ši­nos 1

Ta­čiau, E.Smi­lin­gie­nės tei­gi­mu, ne­ga­li­ma sa­ky­ ti, kad pir­ma­die­nį si­tua­ci­ja dėl ap­ gy­ven­di­ni­mo ski­ria­si žy­miai, pa­ly­ gin­ti su sa­vait­ga­liu. „Vie­tos paieš­ko­ti vis tiek rei­kia“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­ja.

Kons­tan­ti­nas Skie­rus:

At­va­žiuo­ja į Pa­lan­gą ir ne­gal­vo­ja, kad ateis nak­tis ir rei­kės kur nors mie­go­ti. Svar­ biau­sia, jog pa­bu­vo ku­ror­te ir ga­lės pa­si­ gir­ti drau­gams.

Vie­nus kei­čia ki­ti

Smul­kaus ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­ gų tei­kė­jų or­ga­ni­za­ci­jos „Sve­tin­ gas šei­mi­nin­kas“ pir­mi­nin­kė Ire­na Šva­nie­nė pa­brė­žė, kad praė­jęs sa­ vait­ga­lis bu­vo sva­riau­sias šią va­sa­ rą, įver­ti­nus poil­siau­to­jų skai­čių. „Pa­lan­ga jau bu­vo pri­si­pil­džiu­si. Vi­sa­da sa­kau, kad mes esa­me pri­ klau­so­mi nuo oro. Jei šil­ta, sau­lė­ta,

bū­na daug žmo­nių. Pir­ma­die­nį da­ lis žmo­nių iš­vy­ko, bet su­lau­kia­me nau­jų poil­siau­to­jų. Žmo­nės skam­ bi­na, do­mi­si ap­gy­ven­di­ni­mu, at­ vyks­ta“, – pa­sa­ko­jo pir­mi­nin­kė. I.Šva­nie­nė pro­gno­za­vo, kad ki­tą sa­vait­ga­lį Pa­lan­go­je taip pat tu­rė­tų bū­ti tirš­ta, jei ne­sub­jurs orai. Tei­gia­ma, jog vieš­bu­čių kam­ ba­rių kai­nos sa­vait­ga­lį ne­si­kei­tė, jų ne­kei­tė ir dau­gu­ma nuo­mo­to­jų pri­va­čia­me sek­to­riu­je. Dvi­vie­čio kam­ba­rio kai­na svy­ruo­ja iki 150 li­ tų už pa­rą. Vis­kas pri­klau­so nuo pa­slau­gų ko­ky­bės. „Gal kai ku­rie smul­kie­ji vers­li­ nin­kai ir pa­di­di­na kai­nas, ta­čiau tai nor­ma­lu. Juk pa­bran­go ir elekt­ra, ir du­jos. Nie­kas ne­no­ri dirb­ti nuo­sto­ lin­gai. Be to, poil­siau­to­jai sten­gia­si nu­si­de­rė­ti. Pa­sa­kai, kad dvi­vie­čio kam­ba­rio nuo­ma kai­nuos 120 li­tų per pa­rą, o pra­šo, kad nu­leis­tų iki 80 li­tų“, – tvir­ti­no pir­mi­nin­kė. Na­mo ne­ne­ša ko­jos

Ta­čiau da­lis į ku­ror­tą už­su­ku­sių poil­siau­to­jų vi­siš­kai ne­su­ka gal­vos dėl gy­ve­na­mo­jo plo­to. Nak­vy­nei jie ren­ka­si miš­ke­lius, ko­pas, sa­vo au­ to­mo­bi­lius. „Nuo lie­pos vi­du­rio sa­vait­ga­ liais Pa­lan­gos te­ri­to­ri­jo­je mie­ ga apie 500 žmo­nių. Kaž­ka­da net ban­dė­me su­skai­čiuo­ti“, – pa­sa­ ko­jo ku­ror­to tvar­ka be­si­rū­pi­nan­ čios įmo­nės di­rek­to­rius Kons­tan­ ti­nas Skie­rus. Va­do­vas pa­ste­bė­jo, kad pa­pras­ tai vie­ni pri­gu­la pail­sė­ti apie 1 val. ir iš­mie­ga iki 7–8 val. Ki­ti pri­snūs­ ta apie 4 val. ir pa­mie­ga, kad ga­lė­

Prog­no­zė: ki­tą sa­vait­ga­lį Pa­lan­go­je vėl lau­kia­ma di­de­lio poil­siau­to­jų srau­to, jei tik ne­sub­jurs orai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tų po nak­ti­nių links­my­bių su­grįž­ti na­mo, nes ne­be­lai­ko ko­jos. Mie­gan­čių­jų ne­ža­di­na

Iš nak­ti­nių klu­bų išė­ję jau­nuo­liai trum­pa­lai­kiam poil­siui ren­ka­si me­ džiais apau­gu­sią te­ri­to­ri­ją prie bu­ vu­sio mu­zi­ki­nio klu­bo „Ana­pi­lis“. No­rin­tie­ji il­ges­nio mie­go ei­na į plia­žus, ko­pas, ato­kiau nuo J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gat­vės esan­čius miš­

ke­lius ar įsi­ku­ria gat­vė­se sto­vin­ čiuo­se au­to­mo­bi­liuo­se. Kai ku­rie net įsi­ren­gia ne­di­de­ les sto­vyk­las, at­si­ve­ža ne­di­de­lius mieg­mai­šius. K.Skie­rus pa­sa­ko­jo, kad daž­ niau­siai nak­vy­nę po at­vi­ru dan­ gu­mi ren­ka­si jau­ni­mas. „At­va­žiuo­ja į Pa­lan­gą ir ne­gal­ vo­ja, kad ateis nak­tis ir rei­kės kur nors mie­go­ti. Svar­biau­sia, jog pa­

bu­vo ku­ror­te ir ga­lės pa­si­gir­ti drau­ gams. Ki­ta prie­žas­tis, ko­dėl jie taip el­gia­si, – tau­py­mas. Tai tik­rai nė­ ra to­dėl, kad trūks­ta vie­tų iš­si­nuo­ mo­ti. Kam ieš­ko­ti, jei šil­tos nak­ tys“, – tei­gė di­rek­to­rius. K.Skie­rus pa­sa­ko­jo, kad daž­ niau­siai ne­ža­di­na mie­gan­čių jau­ nuo­lių: „Sten­gia­mės jų neužk­liū­ ti, nes neaiš­ku, kaip ga­li­me pa­tys nu­ken­tė­ti“.

Žai­bai „išjungė“ te­le­vi­zo­rius As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je ir Klai­pė­dos ra­jo­ ne dau­gy­bė gy­ven­to­jų ko­ne sa­vai­ tę pra­lei­do be mėgs­ta­mų te­le­vi­zi­ jos pro­gra­mų. Te­le­ko­mu­ni­ka­ci­ jos bend­ro­vės in­ži­nie­riai vos spė­ ja lan­ky­ti klien­tų na­mus ir tai­sy­ti žai­bų su­kel­tus ge­di­mus. 10 kar­tų dau­giau ge­di­mų

Klai­pė­dos ra­jo­ne Do­vi­luo­se gy­ve­ nan­ti šei­ma dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad prieš ke­le­tą me­tų dėl per­kū­ ni­jos at­si­svei­ki­no su nau­ju­tė­lai­čiu te­le­vi­zo­riu­mi. „Bu­vo­me iš­vy­kę, o vi­sa bui­ti­ nė tech­ni­ka bu­vo pa­lik­ta įjung­ta į elekt­ros tink­lą. Ta­čiau ne­pa­si­mo­ kė­me. Praė­ju­sią sa­vai­tę pra­si­dė­jus aud­rai, puo­lė­me gel­bė­ti rū­sį, kur stai­ga pa­si­py­lė van­duo. Pa­mir­šo­me iš elekt­ros liz­do iš­trauk­ti te­le­vi­zi­jos prie­dė­lio lai­dą“, – kal­bė­jo do­vi­liš­ kė Da­nu­tė. Po per­kū­ni­jos gy­ven­to­ jai ap­ti­ko, kad prie­dė­lis ne­vei­kia. „Te­ko kvies­ti meist­rą, ku­ris iš nau­jo su­re­gu­lia­vo įren­gi­nį. Spe­ cia­lis­to ne­kant­riai lau­kė ir kai­my­ nys­tė­je esan­čių na­mų gy­ven­to­jai. Fak­tiš­kai vi­so­je mū­sų gat­ve­lė­je bu­ vo ge­di­mų. Meist­ras pa­sa­ko­jo vos spė­jan­tis va­žiuo­ti pa­gal iš­kvie­ti­ mus“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Bend­ro­vės TEO Išo­ri­nės ko­mu­ ni­ka­ci­jos gru­pės va­do­vė Li­na Rim­ ku­tė-Žič­kė ti­ki­no, kad praė­ju­sią sa­vai­tę įmo­nė re­gist­ra­vo 10 kar­tų di­des­nį įvai­rių ge­di­mų skai­čių.

„Fik­suo­da­mi ge­di­mus neišs­ki­ ria­me, ku­rie yra įvy­kę dėl žai­bo, to­dėl tiks­laus skai­čiaus ne­ži­no­me, kiek ge­di­mų bu­vo po šios aud­ros. Ga­li­ma pa­sa­ky­ti tiek, kad pa­ly­gin­ti su įpras­tu lai­ko­tar­piu, to­kių ge­di­ mų pa­di­dė­jo bent 10 kar­tų“, – sa­ kė L.Rim­ku­tė-Žič­kė. Dir­ba ir po dar­bo

Bend­ro­vės at­sto­vų skai­čia­vi­mais, per pa­sta­rą­sias die­nas Klai­pė­dos re­gio­ne už­re­gist­ruo­ta itin daug to­ kių in­di­vi­dua­lių at­ve­jų, kai įran­ga var­to­to­jų na­muo­se bu­vo su­ga­din­ ta žai­bo iš­ly­džio.

Va­sa­rą dėl pa­daž­nė­ ju­sių aud­rų ir žai­ba­ vi­mo ga­li kil­ti tam tik­rų in­ter­ne­to ir te­ le­vi­zi­jos pa­slau­gų su­tri­ki­mų.

„Dau­giau­sia to­kių at­ve­jų bu­ vo Gargž­duo­se, Plun­gė­je, Ši­lu­tė­ je ir Kre­tin­go­je. Tai ne sis­te­mi­niai, o in­di­vi­dua­lūs at­ve­jai, to­dėl mū­ sų in­ži­nie­riai tu­ri vyk­ti tai­sy­ti ar keis­ti įran­gą pas var­to­to­jus į na­ mus. Šiuo me­tu mū­sų in­ži­nie­riai dir­ba po dar­bo va­lan­dų, kad kuo grei­čiau šie gam­tos sti­chi­jos pa­ da­ri­niai bū­tų lik­vi­duo­ti“, – aiš­ki­ no L.Rim­ku­tė-Žič­kė.

Bend­ro­vė klien­tus per­spė­jo, kad aud­ros me­tu jie im­tų­si vi­sų at­sar­ gu­mo prie­mo­nių. „Žai­buo­jant klien­tams pa­ta­ria­ me ne­si­nau­do­ti in­ter­ne­to, te­le­vi­zi­ jos pa­slau­go­mis ir na­mų te­le­fo­nu, o vi­sus te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų įren­gi­ nius ir ki­tus bui­ty­je nau­do­ja­mus į elekt­rą įjung­tus prie­tai­sus re­ko­ men­duo­ja­me iš­jung­ti iš elekt­ros tink­lo“, – aiš­ki­no įmo­nės at­sto­vė. Ga­li net su­kel­ti gais­rą

Va­sa­rą dėl pa­daž­nė­ju­sių aud­rų ir žai­ba­vi­mo ga­li kil­ti tam tik­rų in­ ter­ne­to ir te­le­vi­zi­jos pa­slau­gų su­ tri­ki­mų, o, ne­si­lai­kant sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų, žai­bo su­kel­tas elekt­ ros iš­ly­dis var­to­to­jo tu­ri­mą įran­gą ga­li su­ga­din­ti ne­pa­tai­so­mai ar net su­kel­ti gais­rą. „Mo­de­mą-marš­ru­ti­za­to­rių, te­ le­vi­zo­rių, TV prie­dė­lius, TV an­te­nų mai­ti­ni­mo šal­ti­nius, kom­piu­te­rius ir te­le­fo­no apa­ra­tą rei­kė­tų iš­jung­ti iš elekt­ros tink­lo. Re­ko­men­duo­ja­ me iš daž­nių skirs­ty­tu­vo iš­trauk­ti te­le­fo­no ir mo­de­mo-marš­ru­ti­za­ to­riaus lai­dus. To­kiais at­ve­jais, kai daž­nių skirs­ty­tu­vo nė­ra, iš te­le­fo­no li­ni­jos įva­do rei­kia iš­trauk­ti mo­de­ mo-marš­ru­ti­za­to­riaus lai­dą“, – at­ sar­gu­mo prie­mo­nes var­di­jo L.Rim­ ku­tė-Žič­kė. Te­le­vi­zi­jos var­to­to­jai an­te­ną tu­ rė­tų at­jung­ti nuo prie­dė­lio ar­ba te­le­vi­zo­riaus, o jei an­te­na yra su stip­rin­tu­vu, ku­ris pri­jung­tas prie išo­ri­nio mai­ti­ni­mo šal­ti­nio, at­jung­ ti stip­rin­tu­vą nuo elekt­ros tink­lo.

Ge­di­mai: vi­są sa­vai­tę te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jos bend­ro­vės spe­cia­lis­tai sku­ba į

Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jų na­mus tai­sy­ti aud­ros iš­de­rin­tų įren­gi­nių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

ANTRAdienis, rugpjūčio 6, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Iš­ka­bų per­ka­bi­ni­mas ne­gy­do

Justinas Argustas

B

et blai­v in­t i ir gy­dy­t i tau­tą su­ ma­nęs svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ras Vy­te­n is Po­v i­las And­ riu­kai­t is taip, aiš­k u, ne­ma­no. Šį­syk jis kaip rei­kiant drioks­te­lė­jo – no­ ri draus­t i pre­k y­bą al­ko­ho­l iu ne­to­l i mi­ nis­te­ri­jos. Mi­nist­ro idė­ja neat­ro­do nei pa­žan­gi, nei de­mok­ra­t iš­ka. Kaž­k uo ji pri­me­na to­ta­ li­ta­r i­nes pra­k ti­kas, kai pro­ble­mos bu­ vo spren­d žia­mos tie­siog per­da­žant fa­ sa­dus. Ne­sa­mą pa­tei­kiant kaip rea­ly­bę. Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo lai­kais al­ko­ho­l io par­da­vi­mas ir­gi bu­vo ri­bo­ji­mas, tik štai nie­ko iš to nei­šė­jo – tau­ta vis tiek gė­rė. Ki­ta ver­tus, nė­ra ko ste­bė­t is. Mi­n ist­ras yra sa­kęs, kad vie­na jį ža­vin­čių svei­ka­ tos ap­sau­gos sis­te­mų – bū­tent bu­vu­sios SSRS svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma.

Gal mi­nist­ras, už­si­mo­ jęs pa­skelb­ti lais­vą nuo al­ko­ho­lio zo­ną prie pa­ sta­to, ku­ria­me dir­ba, rū­pi­na­si sa­viš­kiais? Aiš­ku, V.P.And­riu­kai­čio spren­di­mas vie­ tą ap­link mi­nis­te­ri­jos pa­sta­tą pa­skelb­ti abs­t i­nen­ci­jos zo­na – tai ir ti­kė­ji­mo bei fi­lo­so­fi­jų rei­ka­las. Gal­būt ver­ta ei­t i dar to­l iau – ap­l ink vi­sų mi­n is­te­r i­jų pa­sta­ tus už­d raus­t i pre­k iau­t i ne tik al­ko­ho­ liu, bet ir ta­ba­ku. Gal mi­nist­ras iš­ties ti­ ki, kad vie­nas jo įsa­k y­mas Lie­tu­vą pa­ vers svei­kes­ne? Ar iš­ka­bų per­ka­bi­n i­mas gy­do. Aiš­k u, ne. Lig šiol svei­ka­tin­ti tau­tos jo­kie drau­ di­mai ne­pa­dė­jo. Bet gal mes ma­to­me ne vi­są vaiz­dą? Vil­n iaus, Klai­pė­dos ar Is­ lan­di­jos gat­vių gy­ven­to­jams ne pa­slap­ tis, kad ap­link mi­nis­te­ri­ją įsi­kū­ru­sius ba­ rus itin pa­mė­gu­si yra aukš­čiau­sia Svei­ ka­tos mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­bė. Ką jau kal­bė­ti apie il­ga­me­t į mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­ją, da­bar – vi­ce­mi­n ist­rą Ge­d i­ mi­ną Čer­niaus­ką. Mi­nis­te­ri­jos kler­kai lig šiol neat­si­gau­na po aud­rin­go gim­ta­die­ nio va­ka­rė­lio bir­že­l į mi­nis­te­ri­jos pa­sta­ te. Pik­ti lie­ž u­viai (vei­kiau­siai jie – į gim­ ta­die­nį ne­pak­vies­tų ei­li­nių val­di­nin­kų) kal­ba, kad ten bū­ta – o Dan­gau – pa­t ies tik­riau­sio al­ko­ho­lio. Apie mi­nė­to vi­ce­mi­nist­ro po­mė­g į ta­ba­ kui – at­ski­ra kal­ba. Drau­ge su V.P.And­ riu­kai­čio pa­ta­rė­ju Ar­vy­du Sko­rups­ku jį kas­dien dar­bo me­tu kas 10 mi­nu­čių ga­li­ ma pa­ma­ty­ti prie pat mi­nis­te­ri­jos pa­sta­ to go­džiai trau­kiant ta­ba­ko dū­mą. Tad ver­ta pa­svars­ty­ti, gal mi­nist­ras, už­ si­mo­jęs pa­skelb­t i lais­vą nuo al­ko­ho­l io zo­ną prie pa­sta­to, ku­r ia­me dir­ba, rū­pi­ na­si sa­v iš­k iais? Toks klau­si­mas, re­g is, dau­g iau nei pa­g rįs­tas. Ir ta­da vi­si gy­ vens il­gai, lai­min­gai ir svei­kai.

Tei­si­nis ni­hi­liz­mas pra­mo­gų jū­ro­je ne­su­kurs

L

ie­tu­vo­je vaiz­das Bal­ti­jos jū­ ro­je va­sa­rą nė iš to­lo ne­pri­ me­na Vi­dur­že­mio jū­ros ku­ ror­tams bū­din­go pei­za­žo. Ir ne jū­ros spal­va kal­ta. Te­nykš­čių ku­ ror­tų jū­ros to­liuo­se ma­tai ver­dan­ čią gy­vy­bę – pra­mo­gi­niais ka­te­riais tam­po­mi pa­ra­šiu­tai, „ba­na­nai“, lai­go van­dens mo­to­cik­lai, ir nie­ kam į gal­vą nea­tei­na, kad štai to­kie ma­žie­ji lai­vai yra blo­gis. Lie­tu­vo­je ga­li­ma plau­kio­ti van­ dens mo­to­cik­lais vi­so­je Bal­ti­jos jū­ros ak­va­to­ri­jo­je, iš­sky­rus Kur­šių ne­ri­jai, Pa­jū­rio re­gio­ni­niam par­kui ir ta­la­so­lo­gi­niam draus­ti­niui pri­ skir­tas ak­va­to­ri­jas. Taip pat ne­ga­li­ ma plau­kio­ti ar­čiau kaip 500 met­ rų nuo plia­žo ri­bos. Iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­dy­tų, kad nė­ra nė vie­nos vie­tos, kur ga­li­ma plau­kio­ti van­dens mo­to­cik­lu jū­ro­ je. Mat vi­sur drie­kia­si ar­ba plia­žas, ar­ba sau­go­ma te­ri­to­ri­ja, o iš uos­to gi ne­plauk­si. Ta­čiau taip nė­ra. Bet ku­ri sa­vi­ val­dy­bė ga­li nu­ma­ty­ti tas vie­tas, kur van­dens mo­to­cik­las plia­žo te­ ri­to­ri­jo­je ga­li iš­plauk­ti į jū­rą, ir pa­ žy­mė­ti jas plū­du­rais. Šian­dien Pa­jū­rio juos­tos tvar­ky­ mo pla­ne nu­ma­ty­ta apie 20 vie­tų, kur žmo­nės ga­li pri­si­vež­ti ma­žuo­ sius lai­vus prie jū­ros, ta­čiau vei­kia vos ke­lios. At­ro­dy­tų, pa­pras­ta: įren­gei ke­le­ tą ke­liu­kų, nu­žy­mė­jai plū­du­rais iš­ plau­ki­mo zo­ną ir ofi­cia­liai įtei­si­ni van­dens pra­mo­gų te­ri­to­ri­ją. Žmo­ nės tei­kia pa­slau­gas ir kon­ku­ruo­ja, pi­ni­gai by­ra į biu­dže­tą. Ta­čiau nie­ko pa­na­šaus ne­vyks­ ta. Meln­ra­gė­je van­dens mo­to­cik­lai plau­kio­ja plia­žo te­ri­to­ri­jo­je, apie jo­kius 500 met­rų nuo kran­to kal­ bos nė­ra, jo­kių plū­du­rų nė­ra, vis­ kas pa­gal ry­tie­tiš­kas tra­di­ci­jas – kuo dau­giau chao­so ir ne­tvar­kos. Ir nė­ra, re­gis, to­kios ins­ti­tu­ci­ jos, ku­ri pri­tai­ky­tų ad­mi­nist­ra­ci­ nę at­sa­ko­my­bę. Pa­žei­di­mas gi aki­ vaiz­dus ir jau vie­šin­tas laik­raš­ty­je „Klai­pė­da“. Pa­lan­go­je gel­bė­to­jai siau­čia ak­ va­to­ri­jo­je, ku­rio­je ap­skri­tai drau­ džia­ma plau­kio­ti, nes tai ta­la­so­ lo­gi­nis draus­ti­nis. Ži­niask­lai­do­je ten­ka skai­ty­ti, kad ne­tgi tei­kia­mos pra­mo­gų pa­slau­gos (vie­šai tuo gy­ rė­si G.Gu­re­vi­čiū­tė). Pa­na­šu, jog šian­dien drau­di­ mais nė­ra iš­spręs­ta jo­kia pro­ble­ ma, o drau­di­mai tar­nau­ja tik tam, kad bū­tų ne­pri­leis­ti „ne sa­vi“, ga­ lin­tys su­kur­ti kon­ku­ren­ci­ją. Be­je, kad bū­tų aiš­kiau. Nors esu gam­ti­nin­kas, bio­lo­gas, aš bū­čiau tas, ku­ris ir ta­la­so­lo­gi­nia­me draus­ ti­ny­je, bent jau ties Pa­lan­gos ak­ty­ vių pra­mo­gų ruo­žais, leis­tų su­for­ muo­ti van­dens mo­to­cik­lų zo­ną, gal­būt nu­ma­tant pe­rio­dus ir tvar­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Lie­tu­vos ža­lių­jų ju­dė­ji­mo ta­r y­bos na­r ys

ką, iša­na­li­zuo­jant ga­li­mą po­vei­kį mig­ruo­jan­tiems paukš­čiams. Tik­riau­siai nė­ra aki­vaiz­džios gam­to­sau­gi­nės bū­ti­ny­bės vi­są va­ sa­rą draus­ti plau­kio­ti mo­to­cik­lais vi­sa­me draus­ti­ny­je, ta­čiau nie­kas net ne­ban­do tei­sės ak­tų ko­re­guo­ti, tie­siog nu­spren­džia vie­ti­nis „ba­ri­ nas“, kad jis yra įsta­ty­mas, ir rea­ laus įsta­ty­mo ne­si­lai­ko. Apie vis­ką ga­li­ma dis­ku­tuo­ti ir ieš­ko­ti spren­di­ mų, bet tvar­ka tu­ri ga­lio­ti vi­siems, o išim­tys – ne iš­rink­tie­siems.

Vie­nam Lie­tu­vos gy­ ven­to­jui ten­ka 3 cen­ ti­met­rai pa­jū­rio, tad rei­kia ban­dy­ti su­ tilp­ti vi­siems. Ne­ga­li­ma apei­di­nė­ti įsta­ty­mų, pa­si­nau­do­jant ne­va gel­bė­to­jų pa­ rei­ga gel­bė­ti žmo­nes. Te­gu gelbs­ ti, bet, pa­na­šu, jie tei­kia pa­slau­ gas, už­sii­ma ko­mer­ci­ja su­si­kū­rę sau biz­niu­ką be kon­ku­ren­ci­jos. Juk ne­plau­ki gel­bė­ti skęs­tan­čių­jų pri­ si­ka­bi­nęs pri­pu­čia­mą „ba­na­ną“. Tvar­ka, kai val­džios ins­ti­tu­ci­jos pri­sii­ma sau tei­sę vie­niems leis­ti, o ki­tiems ne­leis­ti vi­sai, nė­ra ES ša­liai priim­ti­na. Tai Ry­tų des­po­ti­joms bū­ din­ga tvar­ka, kai pa­sta­ro­ji pri­klau­ so nuo as­mens, o ne nuo įsta­ty­mo, vie­no­dai ga­lio­jan­čio vi­siems. Ne­jau­gi per tiek me­tų iš spren­ di­mų priė­mi­mo pro­ce­so ne­ga­li­me eli­mi­nuo­ti tos pra­keik­tos gi­mi­nių kul­tū­ros?

750

Šiukš­lės – vi­sur

Penk­ta­die­nio va­ka­rą kė­liau­si į Smil­ty­nę. Ne­no­rė­jau mes­ti sal­ dai­nio po­pie­rė­lio bet kur, to­dėl sau pa­sa­kiau: su­ra­siu šiukš­lia­dė­žę. De­ ja, vis­kas bu­vo per­pil­dy­ta, bu­te­liu­ kai iš­mė­ty­ti ap­link šiukš­li­nes, nė­ ra kur dė­ti po­pie­riu­ko. Aš – do­ras pi­lie­tis, tad lai­kiau šiukš­lę ki­še­nė­ je. Kant­ry­bės man ir­gi ne­trūks­ ta, bet kai sek­ma­die­nį vaikš­čio­jau po mies­tą ir po ko­jo­mis vo­lio­jo­si į kon­tei­ne­rius ne­be­tel­pan­čios pi­ cų dė­žės, tai ma­ne vi­sai pa­pik­ti­no. Sut­var­ky­ti tu­rė­tų. To­mas

Prib­loš­kė pra­kai­to kva­pas

Sup­ran­tu, kai Klai­pė­dos mies­ to au­to­bu­suo­se pi­ko me­tu ne­tu­ riu kur pa­dė­ti sa­vo minkš­to­sios, ta­čiau kai sek­ma­die­nio po­pie­tę ten­ka sto­vė­ti va­žiuo­jant pen­kio­li­ ka ki­lo­met­rų iš Smil­ty­nės į Juodk­ ran­tę ir kvė­puo­ti oru, pri­tvin­ku­siu leips­tan­čių nuo karš­čio bend­ra­ke­ lei­vių pra­kai­to... At­sip­ra­šau, ge­ riau ato­sto­gau­siu na­mie ir nie­kam ne­mo­kė­siu. Jo­lan­ta

Duo­bės kie­muo­se

At­va­žia­vau pas gi­mi­nai­čius paa­ tos­to­gau­ti. Ma­niau, pa­bėg­siu nuo nuo­lat di­dė­jan­čio duo­bių skai­ čiaus Kau­no gat­vė­se ir pail­sin­siu sa­vo au­to­mo­bi­lio ra­tų guo­lius. Ta­ čiau va­kar at­va­žia­vau į Klai­pė­dos Koo­pe­ra­ci­jos gat­vės gy­ve­na­mų­jų na­mų kie­mą ir pa­krau­pau – duo­ bės to­kio dy­džio, kad ma­no gol­fo dug­nas brau­kė­si per grin­di­nį. Gi ne­prik­ro­viau tri­jų la­ga­mi­nų ap­ ran­gos ir puo­dų – be žmo­nos at­ vy­kau. Gab­rie­lius R.

Tak­sis­tai maus­to tu­ris­tus?

At­vy­kęs į Klai­pė­dą nu­džiu­gau, kad čia tak­si pa­slau­gos daug pi­ges­ nės nei Vil­niu­je. Ta­čiau šeš­ta­die­ nio va­ka­rą va­žia­vau tak­si iš cent­ro iki nau­jo­sios per­kė­los. Su­mo­kė­jau vie­nuo­li­ka li­tų. Nors mies­to ge­rai ne­pa­žįs­tu, ta­čiau ma­nau, kad tak­ sis­tas ve­žė ma­ne ap­link­ke­liais, – ir už­tru­kau il­giau, ir su­mo­kė­jau ke­ tu­riais li­tais dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ku ir marš­ru­tu va­žia­vu­si ma­no drau­gė. Au­ri­mas A.

Klai­pė­da gy­vuo­ja

Altruizmas: val­di­nin­kai iš­da­vė lei­di­mą pra­mo­gas teik­ti kran­te, o kaip

pra­mo­gau­ja­ma van­de­ny­je – ne jų rū­pes­tis.

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

Džiu­gu, kad šią va­sa­rą Klai­pė­do­ je daug gra­žių ren­gi­nių ir šven­čių. Bent jau yra ką anū­kams iš sos­ti­ nės pa­ro­dy­ti. Va nuė­jo­me į oro ba­ lio­nų ren­gi­nį pa­žiū­rė­ti: pa­ti­ko vai­ kams, pa­ti­ko ir man – pen­si­nin­kei. Skrai­do ug­nys dan­gu­je, gra­žu, ži­ no­ki­te. Mu­zi­kos mies­te ir­gi ne­ trūks­ta – jau ge­riau te­gu cent­re jau­ni­mas links­mi­na­si, o ne kie­ muo­se po lan­gais. Aud­ro­nė Pa­ren­gė Ais­tė Čiu­čiur­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Er­lan­das Pap­laus­kis

To­dėl keis­tai at­ro­do, kai vie­ni at­sa­kin­gi as­me­nys kal­ba, jog ne­ rei­kia baus­ti plia­že plau­kio­jan­čių van­dens mo­to­cik­lų vai­ruo­to­jų, nes ne­va trūks­ta van­dens pra­mo­gų, ki­ ti ne­ma­to aki­vaiz­daus tei­si­nio ni­ hi­liz­mo, kai lei­džia­ma kai ku­riems plau­kio­ti ten, kur drau­džia­ma. Ar to­kia tvar­ka su­kurs pra­mo­gas jū­ro­je? To­dėl ir trūks­ta tų pra­mo­ gų, nes su­kur­ta sche­ma, kai val­di­ nin­kas su­tei­kia lei­di­mą tik tiems, kam no­ri. Iš Vil­niaus at­va­žia­vęs koks nors žmo­gus ne­ga­li taip im­ ti ir iš­plauk­ti į jū­rą pa­pra­mo­gau­ ti, at­si­da­ry­ti nuo­mos įmo­nę, teik­ ti pa­slau­gas ir tam­py­ti žmo­nes ant sli­džių ar pa­ra­šiu­tais. Nes no­rint teik­ti to­kias pa­slau­gas, bū­ti­na pa­ žeis­ti tai­syk­les, plauk­ti plia­žo ak­ va­to­ri­ja. Tai­gi žmo­nės, veng­da­mi pur­vi­nų žai­di­mų, įtar­da­mi, kad bus prie­ var­tau­ja­mi duo­ti ky­šį, tie­siog at­ si­sa­ko to­kio vers­lo. Taip, prie­šin­gai nei kai kas ma­no, kont­ro­lė tu­ri bū­ti su­griež­tin­ta, kas nors tu­ri ste­bė­ti ir skir­ti griež­tas nuo­bau­das, jei­gu bus įplau­kia­ma į plia­žo ak­va­to­ri­ją. Bet kul­tū­rin­gam žmo­gui tai vi­sai ne pro­ble­ma, jis ir taip ne­pa­žei­di­nė­ja įsta­ty­mų, tik no­ri aiš­kios tvar­kos. Kont­ro­lė rei­ ka­lin­ga tram­dy­ti „bu­du­liams“, ku­ rių, de­ja, Lie­tu­vo­je ne­trūks­ta nei sau­su­mo­je, nei van­de­ny­se. Vis dėl­to nuo­mos pa­slau­gos – tai pa­pil­do­mos pa­ja­mos į biu­dže­tą, pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bė poil­siau­to­ jams, dau­giau jų ga­lų ga­le pa­si­rinks Lie­tu­vą, ne Tur­ki­ją. Vie­nam Lie­tu­vos gy­ven­to­jui ten­ ka 3 cen­ti­met­rai pa­jū­rio, tad rei­kia ban­dy­ti su­tilp­ti vi­siems. Jei ne­bus aiš­kių tai­syk­lių ir prie­žiū­ros, vi­sa­ da kir­sis ra­maus ir ak­ty­vaus poil­sio mė­gė­jų po­rei­kiai, vi­sa­da konf­lik­ tuos žve­jai ir van­dens mo­to­cik­li­ nin­kai. Vi­siems jiems tu­rė­tų at­si­ ras­ti sa­vos te­ri­to­ri­jos, kad žmo­gus poil­sį ga­lė­tų pa­si­rink­ti pa­gal sa­vo po­mė­gius.

karštas telefonas

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, rugpjūčio 6, 2013

lietuva Aps­kun­dė V.Us­pas­ki­chą

Baus­mė val­di­nin­kams

Su­do­mi­no la­kū­nai

Tei­sė­jų ta­ry­ba krei­pė­si į Ge­ne­ ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą su pra­šy­mu pa­gal kom­pe­ten­ci­ją įver­tin­ti Vik­ to­ro Us­pas­ki­cho (nuotr.) vie­šus pa­si­sa­ky­mus apie jo by­lą nag­ ri­nė­ju­sius tei­sė­jus. Pa­sak ta­ry­ bos pir­mi­nin­ko Gin­ta­ro Kry­že­vi­ čiaus, kiek­vie­nas tu­ri tei­sę kri­ti­ kuo­ti teis­mus, ta­čiau per­ženg­ti įsta­ty­mo nu­sta­ty­tų ri­bų ne­va­lia.

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba pra­ne­šė, kad nu­baus­ti Ra­sei­ nių ra­jo­no val­di­nin­kai, ne­pag­ rįs­tai nu­sta­ty­da­vę po­rei­kį pri­ tai­ky­ti būs­tą neį­ga­lie­siems, ne­tin­ka­mai su­da­rę būs­to pri­ tai­ky­mo ei­les. Jiems skir­tos 2–3 tūkst. li­tų bau­dos, 1–2 me­tams atim­ta tei­sė dirb­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je.

Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ ra­ci­ja pra­dė­jo ty­ri­mą dėl in­ci­ den­to, kai prieš po­rą sa­vai­čių Lie­tu­vos sie­ną be lei­di­mo kir­ to pri­va­tus lėk­tu­vas. In­ci­den­ tas, kai NA­TO nai­kin­tu­vai Lat­ vi­jo­je nu­tup­dė iš Ka­ra­liau­čiaus sri­ties į Lie­tu­vą įskri­du­sį pri­ va­tų dvi­vie­tį lėk­tu­vą, įvy­ko lie­ pos 22 d.

B.Oba­mai reikia D.Gry­baus­kai­tės Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė kar­tu su Lat­vi­jos ir Es­ti­jos va­do­vais mė­ne­sio pa­ bai­go­je įžengs į JAV Bal­tuo­sius rū­mus. Po­ li­to­lo­gai tikina, kad Ba­rac­kas Oba­ma, bū­ tent šiuo me­tu pa­si­kvie­tęs Bal­ti­jos ša­lių va­do­vus, esą tu­ri sa­vų už­ma­čių.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Kvie­ti­mo tiks­lai – mig­lo­ti

JAV pre­zi­den­to B.Oba­mos kvie­ ti­mu rugp­jū­čio 30 d. Va­šing­to­ne D.Gry­baus­kai­tė lan­ky­sis su Lat­ vi­jos pre­zi­den­tu And­riu Bėr­zi­niu ir Es­ti­jos va­do­vu Too­mu Hend­ri­ ku Il­ve­su. Ko­dėl pa­si­rink­tos bū­ tent šios vals­ty­bės ir ko­dėl bū­tent da­bar, ge­riau­siai ži­no tik pa­ts Va­ šing­to­nas. Vie­nas ga­li­mų pre­teks­ tų – Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai. Lie­tu­vos pre­zi­den­tū­ros iš­ pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me už­si­me­na­ma ir apie šie­met mi­ni­mą 15 me­tų su­ kak­tį, kai Bal­ti­jos ša­lys ir JAV pa­ si­ra­šė par­tne­rys­tės bei bend­ra­dar­ bia­vi­mo char­ti­ją.

Kęs­tu­tis Gir­nius:

Bal­ti­jos ša­lys yra kaip tik tos, ku­rios nuo­lai­ džiau žiū­ri į Ame­ri­kos šni­pi­nė­ji­mą, jaus­da­ mos, kad Ru­si­ja tik­rai ne ma­žiau tai da­ro, kad tai bū­ti­nas da­ly­kas. Ta­čiau dien­raš­čio kal­bin­ti po­li­ti­ kos ap­žval­gi­nin­kai Kęs­tu­tis Gir­nius ir Čes­lo­vas Iš­kaus­kas sa­ko, kad JAV pre­zi­den­tas tu­ri ir ki­tų su­si­ti­ki­mo mo­ty­vų, ne vien pa­mi­nė­ti su­kak­ tis. Pa­sak jų, B.Oba­ma pir­miau­sia sie­kia ap­ra­min­ti aist­ras, ki­lu­sias po to, kai bu­vęs CŽV dar­buo­to­jas Ed­ war­das Snow­de­nas pa­vie­ši­no JAV

žval­gy­bos pa­slap­tis. Kai dau­ge­lis Eu­ro­pos vals­ty­bių py­ko ant JAV dėl įdieg­tų in­ter­ne­to var­to­to­jų se­ki­mo pro­gra­mų, Bal­ti­jos ša­lys lai­kė­si gan san­tū­riai. Pa­sak K.Gir­niaus, pa­ro­ dy­da­ma šioms ša­lims dė­me­sį JAV ke­lia sa­vo pres­ti­žą. Ban­dys ge­rin­ti įvaiz­dį ES

„Ame­ri­kos įvaiz­dis blo­gė­ja. Da­ bar toks lai­ko­tar­pis, kai B.Oba­mos ir Ame­ri­kos po­pu­lia­ru­mas smu­kęs, bu­vo la­bai di­de­lis Eu­ro­pos vals­ty­bių pa­si­pik­ti­ni­mas, kai su­ži­no­ta, kaip pla­čiai bu­vo šni­pi­nė­ja­ma. B.Oba­ mai ir Ame­ri­kai nau­din­ga pra­dė­ ti šne­kė­tis su to­mis ša­li­mis, ku­rios la­biau lin­ku­sios juos pa­lai­ky­ti. Bal­ ti­jos ša­lys yra kaip tik tos, ku­rios nuo­lai­džiau žiū­ri į Ame­ri­kos šni­pi­ nė­ji­mą, jaus­da­mos, kad Ru­si­ja tik­rai ne ma­žiau tai da­ro, kad tai bū­ti­nas da­ly­kas“, – tei­gė K.Gir­nius. Dar vie­nas mo­ty­vas su­si­tik­ti su Bal­ti­jos ša­lių va­do­vais, pa­sak po­ li­to­lo­go, – opo­nen­tų res­pub­li­ko­ nų de­mok­ra­tams že­ria­ma kri­ti­ ka dėl per di­de­lės šių drau­gys­tės su Ru­si­ja, kur šiuo me­tu ap­si­sto­ jęs E.Snow­de­nas, ir esą per men­ko dia­lo­go su Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis. „Dė­me­sio krei­pi­mas į Bal­ti­jos ša­ lis ir į Eu­ro­pą – kaip pa­sku­ti­nė ga­ li­my­bė pa­sa­ky­ti Ru­si­jai: žiū­rė­ki­te, jūs su E.Snow­de­nu tai ir tai da­ro­te, bet pri­si­min­ki­te, kad mes ir­gi ga­li­ me ką nors pa­da­ry­ti. Tai yra ir kaip sim­bo­li­nis krei­pi­ma­sis, bet šį tą jis reiš­kia“, – įžvel­gė K.Gir­nius. Pa­na­šiai dien­raš­čiui kal­bė­jo ir po­li­to­lo­gas Č.Iš­kaus­kas. Jis siū­lė su­si­ti­ki­mui ne­teik­ti di­de­lės reikš­ mės, o jo or­ga­ni­za­vi­mo pre­teks­tu taip pat įvar­di­jo Lie­tu­vos pir­mi­

Tiks­lai: po­li­to­lo­gai nea­be­jo­ja, kad Bal­ti­jos vals­ty­bių va­do­vai, ypač D.Gry­baus­kai­tė, B.Oba­mai šiuo me­tu rei­

ka­lin­gi kaip pa­gal­bi­nin­kai ge­si­nant šni­pi­nė­ji­mo skan­da­lą, taip pat kaip sver­tas san­ty­kiuo­se su Ru­si­ja.

Džo­jos Ba­ry­sai­tės nuo­tr.

Su­si­ti­ki­mai sklan­du­mu ne­pa­si­žy­mi Pre­z i­den­tė D.Gry­baus­kai­tė as­me­n i­ nį B.Oba­mos kvie­ti­mą su­si­tik­ti at­me­ tė 2010 m. ba­lan­dį. Tą­kart Če­ki­jos sos­ ti­nė­je vy­ko Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių va­do­vų su­si­ti­ki­mas, ku­ria­ me da­ly­va­vo ir B.Oba­ma. Į su­si­t i­k i­ mą vie­toj D.Gry­baus­kai­tės bu­vo de­ le­guo­tas tuo­me­tis prem­je­ras A.Ku­bi­ lius. Pre­zi­den­tū­ra to­kį spren­di­mą tuo­

met ar­gu­men­ta­vo tuo, kad dau­gu­ma su­si­ti­ki­me da­ly­va­vu­sių re­gio­no ly­de­ rių bu­vo prem­je­rai, tad Vy­riau­sy­bės va­do­vą į Pra­hą siun­tė ir Lie­tu­va. Dar vie­nas rep­li­kų su­lau­kęs ta­ria­mas tri­jų Bal­ti­jos ša­lių va­do­vų ir JAV pre­ zi­den­to po­kal­bis įvy­ko per­nai ge­gu­žę per NA­TO va­do­vų su­si­ti­ki­mą Či­ka­go­ je. Lie­tu­vos pre­zi­den­tū­ra šį įvy­kį pa­

tei­kė kaip ke­tu­rių pre­zi­den­tų „su­si­ti­ ki­mą“, ku­ria­me ap­tar­ti Bal­ti­jos re­gio­ no sau­gu­mo klau­si­mai. Ta­čiau iš tik­ rų­jų B.Oba­ma prie Bal­t i­jos ša­l ių va­ do­v ų tik ke­l ioms mi­nu­tėms stab­te­ lė­jo nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, o tai su­si­ti­ki­mu ne­va­di­na­ma. Vė­liau šią ži­nią apie ta­ ria­mą su­si­ti­ki­mą pa­nei­gė ir Lat­vi­jos bei Es­ti­jos at­sto­vai.

nin­ka­vi­mą ES, Lie­tu­vos pa­siū­ly­tą Ry­tų par­tne­rys­tės pro­gra­mą.

D.Gry­baus­kai­tės kal­bė­ji­mas apie Ame­ri­ką yra su­švel­nė­jęs, pa­si­da­ ręs drau­giš­kes­nis. Pre­zi­den­tė bu­vo kri­tiš­ka dėl Ame­ri­kos, NA­TO ir kt. da­ly­kų, ta­čiau And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė tuo­met 100 pro­c. rė­mė Ame­ri­ką. Ir Ame­ri­ka ga­lė­jo į Pre­zi­ den­tės kal­bas žiū­rė­ti kaip į as­me­ niš­ką jos, o ne vals­ty­bės nuo­mo­nę. Aiš­ku, kur nors Vals­ty­bės de­par­ta­ men­te šis at­ve­jis yra pa­žy­mė­tas“, – sa­kė K.Gir­nius. „Pra­ho­je bu­vo su­reng­tas sim­ bo­li­nis su­si­ti­ki­mas, ta­čiau tai, kad

D.Gry­baus­kai­tė į jį ne­vy­ko, ži­no­ ma, nė­ra dip­lo­ma­ti­niu po­žiū­riu pa­tei­si­na­ma. Rei­kia su­spė­ti su­si­ tik­ti vi­sur ir su vi­sais. Mū­sų Pre­zi­ den­tės ne­nu­vy­ki­mas į Pra­hą tar­si pa­ro­dė Va­šing­to­nui, kad mes ma­ ži, bet tu­rim sa­vo nuo­mo­nę. Ta­ čiau ko­kia ta nuo­mo­nė, nie­kas ne­konk­re­ti­za­vo, jo­kių paaiš­ki­ni­ mų ne­bu­vo. D.Gry­baus­kai­tė sa­kė, kad įtemp­ta dar­bot­var­kė, ir ne­ra­ do rei­ka­lo su­si­tik­ti su B.Oba­ma. Tai bu­vo ne­pa­tei­si­na­ma“, – tvir­ ti­no Č.Iš­kaus­kas.

Akib­rokš­tas ne­pa­tei­si­na­mas

Pak­laus­ti, ar dvi­ša­liams Lie­tu­vos ir JAV san­ty­kiams tu­rė­jo įta­kos D.Gry­baus­kai­tės spren­di­mas 2010 m. ne­vyk­ti į su­si­ti­ki­mą su B.Oba­ma Pra­ho­je, po­li­to­lo­gai sa­kė, kad tai – jau praei­tis, o ir pa­čios Pre­zi­den­tės re­to­ri­ka JAV at­žvil­giu esą su­švel­ nė­jo. Ta­čiau dip­lo­ma­ti­niu po­žiū­ riu šis poel­gis esą ne­pa­tei­si­na­mas. „Praė­jo tre­ji me­tai, ir ap­skri­tai

Bal­ta­ru­sių pro­tes­tą iš­vai­kė po­li­ci­ja Va­kar prie Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­dos Vil­niu­je ke­lios de­šim­tys žmo­nių pro­tes­to ak­ci­ja pa­mi­nė­jo ant­rą­sias ko­vo­to­jo už žmo­gaus tei­ses Ale­sio Be­liac­kio suė­mi­mo me­ti­nes.

Apie tris­de­šimt pi­ke­tuo­to­jų, iš­si­ri­ kia­vę per gat­vę nuo am­ba­sa­dos, vei­ dus slė­pė po po­pie­ri­nė­mis kau­kė­mis su A.Be­liac­kio at­vaiz­du. Jie skan­

duo­da­mi rei­ka­la­vo lai­svės Bal­ta­ru­ si­jos po­liti­niams ka­li­niams, A.Be­ liac­kiui, tą pa­tį skel­bė ir jų lai­ko­mi pla­ka­tai bal­ta­ru­sių, ang­lų kal­bo­mis. „Žmo­gaus tei­sių pa­dė­tis Bal­ta­ ru­si­jo­je, de­ja, lie­ka la­bai sun­ki, ka­ lė­ji­me iki šiol lai­ko­ma dvy­li­ka po­li­ ti­nių ka­li­nių, tę­sia­si bau­džia­ma­sis ir ad­mi­nist­ra­ci­nis per­se­kio­ji­mas re­mian­tis po­li­ti­niais mo­ty­vais“, –

žur­na­lis­tams sa­kė „Ves­nos“ pir­ mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Va­len­ti­nas Ste­fa­no­vi­čius. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, at­vy­kę į pi­ke­ tą, sa­kė ne­tu­rin­tys apie jį in­for­ma­ci­ jos, nors pro­tes­tuo­jai ro­dė iš sa­vi­val­ dy­bės gau­tą ren­gi­nio lei­di­mą. Pa­rei­gū­nams lie­pus nu­siim­ti kau­kes, pi­ke­tuo­to­jai iš­si­skirs­tė. „Klaipėdos“, BNS inf.

Suim­ti pa­dė­jo Lie­tu­va Bal­ta­ru­si­jos žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­ za­ci­jos „Ves­na“ va­do­vas A.Be­liac­kis Mins­ke bu­vo su­lai­ky­tas 2011 m. rugp­ jū­čio pra­džio­je. Vė­liau jis nu­teis­tas ka­ lė­ti ket­ve­rius su pu­se me­tų griež­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos ko­lo­ni­jo­je, nes bu­ vo pri­pa­ž in­tas kal­tu ne­su­mo­kė­jęs mo­kes­čių už lė­šas, lai­ky­tas už­sie­nio ban­kų są­skai­to­se. A.Be­liac­kis šias lė­

šas pla­na­vo nau­do­ti pa­gal­bai nu­ken­ tė­ju­siems nuo rep­re­si­jų, ta­čiau ne­ga­ lė­jo ofi­cia­liai įre­gist­ruo­ti sa­vo or­ga­ni­ za­ci­jos Bal­ta­ru­si­jo­je. Duo­me­nis apie A.Be­liac­kio są­skai­tas Mins­kui per­da­ vė Len­ki­jos pro­ku­ra­tū­ra ir Lie­tu­vos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja. Vil­nius ir Var­ šu­va vė­liau šį žings­nį pri­pa­ži­no klai­ da ir at­si­pra­šė A.Be­liac­kio ar­ti­mų­jų.

8

ANTRAdienis, rugpjūčio 6, 2013

užribis Part­ren­kė ir ­ pa­bė­go

Su­ba­dė ­ šlau­nis

Iš­ka­sė ­ sprog­me­nį

Klai­pė­dos po­li­ci­ja aiš­ki­na­si ap­ lin­ky­bes ava­ri­jos, ku­rio­je nu­ ken­tė­jo mo­te­ris. Ne­lai­mė nu­ ti­ko sek­ma­die­nį apie 13 val. Deb­re­ce­no g. 49 na­mo kie­me. Kaž­koks au­to­mo­bi­lis par­tren­ kė 69 m. I.S. ir nu­va­žia­vo. Lū­ žu­sį šlau­ni­kau­lį mo­te­ris gy­do­si li­go­ni­nė­je. Pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas.

Klai­pė­do­je, Nau­ja­kie­mio g. ne­pa­žįs­ta­mi vy­rai su­mu­šė 36 m. V.K. Vy­ras bu­vo už­pul­tas na­mo laip­ti­nė­je. Gir­tas rie­ ta­viš­kis at­si­pei­kė­jo su­muš­ tas ir su dur­ti­nė­mis bei pjau­ ti­nė­mis žaiz­do­mis abie­jo­se šlau­ny­se. Dėl įvy­kio su­lai­ky­ ti įta­ria­mie­ji – 40 m. A.S. bei 29 m. R.

Klai­pė­dos raj., Šim­kų k. sa­ vo lau­kus dir­bęs ūki­nin­kas ap­ti­ko met­ro il­gio ka­ro lai­kų sprog­me­nį. Ru­giap­jū­tės dar­ bus te­ko stab­dy­ti, į įvy­kio vie­ tą iš­kvies­ti iš­mi­nuo­to­jai, po­li­ ci­ja, gais­ri­nin­kai ir grei­to­ji me­ di­ci­nos pa­gal­ba. Sprog­muo iš­ga­ben­tas į Kai­rių po­li­go­ną su­nai­ki­ni­mui.

Mo­to­cik­li­nin­ko vi­ra­žai bai­gė­si lieps­no­mis Spūs­t ys: da­l is į ku­ror­t ą su­p lū­d u­s ių poil­s iau­t o­j ų su­l auks nuo­bau­

dų už ne­l eis­t i­n o­j e vie­to­j e pa­l ik­t as mašinas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ku­ror­to gat­vė­se – šim­tai pa­žei­dė­jų As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Re­kor­di­nio poil­siau­to­jų skai­čiaus su­lau­ku­si Pa­lan­ga sa­vait­ga­lį troš­ ko nuo at­vy­kė­lių au­to­mo­bi­lių. Pa­ lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­ gū­nai per sa­vait­ga­lį su­ra­šė 92 pro­ to­ko­lus už drau­džia­mo­je vie­to­je pa­lik­tus au­to­mo­bi­lius. Va­žiuo­ja ar­čiau jū­ros

Pa­sak ku­ror­to po­li­ci­jos va­do­vo Al­ vy­do Kat­kaus­ko, karš­tą­jį sa­vait­ga­ lį po­li­ci­ja su­lau­kė per 200 iš­kvie­ ti­mų. „Di­džiau­sia bė­da – po au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą drau­džian­čiais ženk­ lais pa­lik­ti au­to­mo­bi­liai, ma­ši­no­mis už­pil­dy­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų kie­mai ir įžū­liai ki­tus au­to­mo­bi­lius už­sta­tę ma­ši­nų sa­vi­nin­kai. Iš vi­sų iš­kvie­ti­ mų apie 80 pro­c. bu­vo to­kio po­bū­ džio“, – aiš­ki­no A.Kat­kaus­kas. Poil­siau­to­jai sten­gia­si au­to­mo­bi­ liais pri­va­žiuo­ti kuo ar­čiau jū­ros, to­ dėl dau­giau­siai to­kių pa­žei­di­mų už­ fik­suo­ta cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je.

Ap­va­gia mie­gan­čius

Atos­to­gau­jan­tys poil­siau­to­jai tam­ pa leng­vu gro­biu įvai­riems nu­si­ kal­tė­liams. „Per pa­rą po­li­ci­ja su­lau­kia 5–6 pra­ne­ši­mų apie din­gu­sius daik­tus. Tai di­džiau­sias mū­sų gal­vos skaus­ mas, nors kiek­vie­nais me­tais ren­ gia­me pre­ven­ci­nes prie­mo­nes, ta­ čiau va­gys­tės iš poil­sio kam­ba­rių vis dar kar­to­ja­si“, – kal­bė­jo A.Kat­ kaus­kas. Su­si­tik­da­mi su vieš­bu­čių ar ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kais pa­rei­gū­nai ra­ gi­na ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­ kian­čius vers­li­nin­kus per­spė­ti sa­vo klien­tus apie ga­li­mus pa­vo­jus. „Vieš­bu­čiuo­se bent jau yra vaiz­ do ka­me­ros, poil­sio na­muo­se nak­tį daž­niau­siai dir­ba per­so­na­las. Ta­čiau va­gys­tės ne­re­tai įvyks­ta nuo­mo­ja­ mo­se pa­tal­po­se. Pa­vyz­džiui, nuo­ mo­ja­mi na­me­liai mums yra rykš­ tė, nes ten daž­niau­siai ap­va­gia­mi mie­gan­tys poil­siau­to­jai“, – pa­ste­ bė­jo ku­ror­to po­li­ci­jos va­do­vas. Gro­bis – 15 tūkst. li­tų

Gre­sia bau­dos

„Ke­lio ženk­lų ne­pai­siu­siems teks pa­plo­nin­ti pi­ni­gi­nes, už tai nu­ ma­ty­ta bau­da nuo 100 iki 300 li­tų. Ta­čiau juk vi­sų poil­siau­to­jų ne­nu­ bau­si“, – ti­ki­no A.Kat­kaus­kas. Sek­ma­die­nio va­ka­rą ku­ror­to po­ li­ci­ją už­plū­do skam­bu­čiai su pra­ šy­mais sku­bė­ti į pa­gal­bą dėl už­sta­ ty­tų au­to­mo­bi­lių. „Va­ka­rop vi­si vie­nu me­tu su­si­ ruo­šė iš­va­žiuo­ti na­mo. Žmo­nės, iš­ vy­dę už­sta­ty­tus au­to­mo­bi­lius, pra­ šė pa­gal­bos. Pat­ru­liams te­ko ieš­ko­ti au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kų. Sten­gė­mės ne­baus­ti, o tik per­spė­jo­me vai­ruo­ to­jus, kad taip elg­tis ne­de­ra“, – pa­ ste­bė­jo A.Kat­kaus­kas. Per šių me­tų še­šis mė­ne­sius už sto­vė­ji­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus nu­baus­ta 324 vai­ruo­to­jai. Ko­mi­ sa­ria­to duo­me­ni­mis, va­sa­ros me­tu daž­niau­siai au­to­mo­bi­liai pa­lie­ka­ mi Va­na­gu­pės, Kęs­tu­čio, S.Nė­ries, Švie­sos gat­vė­se, Ošu­pio ta­ke.

Klai­pė­dos cent­ri­nė­ je da­ly­je di­de­liu grei­ čiu lė­kęs mo­to­cik­li­ nin­kas mė­gi­no pa­ kel­ti plie­ni­nio žir­go prie­ki­nį ra­tą, ta­čiau ne­sėk­min­gai – mo­ to­cik­las vir­to, už­si­ lieps­no­jo ir su­de­gė.

Sek­ma­die­nį ry­te pra­neš­ta apie va­ gys­tę Šven­to­jo­je, kur iš neuž­ra­kin­ to poil­sio na­me­lio kaž­kas pa­vo­gė 400 li­tų ir 3 te­le­fo­nus, iš vi­so pa­ da­ry­ta 4,1 tūkst. li­tų ža­la. „Žmo­nės pa­tys tu­ri sau­go­ti sa­vo daik­tus. Daž­niau­siai poil­siau­to­jai pa­lie­ka pi­ni­gi­nes, te­le­fo­nus ant pa­ lan­gių, o lan­gai per nak­tį bū­na at­ vi­ri. To ir te­rei­kia va­gims“, – ti­ki­ no A.Kat­kaus­kas. Šeš­ta­die­nio nak­tį Gul­bių gat­vė­je kaž­kas iš ko­te­džo pa­vo­gė ran­ki­nę. Jo­je poil­siau­to­jas lai­kė pi­ni­gi­nę su auk­si­niais pa­puo­ša­lais, ke­lis mo­ bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nus ir gry­nuo­ sius pi­ni­gus. Pa­reiš­ki­me po­li­ci­jai nu­ro­do­ma, kad pa­da­ry­ta 15 tūkst. li­tų ža­la. Pa­l an­gos po­l i­c i­j os pa­rei­g ū­ nams teks aiš­kin­tis ir apy­nau­jo BMW din­gi­mo is­to­ri­ją. Prieš dve­ jus me­tus pa­ga­min­tas au­to­mo­bi­ lis pra­din­go iš S.Da­riaus ir S.Gi­ rė­no gat­vės.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Po­li­ci­nin­kai gir­dė­jo spro­gi­mą

Nors eis­mą pa­ra­ly­žia­vu­sį gais­rą ma­tė dau­gy­bė klai­pė­die­čių, ta­čiau po­li­ci­ja net ne­ty­rė, ar chu­li­ga­niš­ kai vai­ra­vęs mo­to­cik­li­nin­kas bu­vo blai­vus. Paaiš­kė­jo, kad dvie­jų po­li­ci­jos pa­da­li­nių pa­tru­liai įvy­kio vie­to­ je tik pa­skės­čio­jo ran­ko­mis, o in­ ci­den­tą su­kė­lęs jau­nuo­lis vei­kiau­ siai iš­si­suks nuo nuo­bau­dos. Eis­mo įvy­kį spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos už­fik­sa­vo sek­ma­die­nį 21 val. 13 min. Tai­kos pro­spek­tu nuo cent­ro pu­sės san­kry­žos su Du­by­sos gat­ ve link lė­ku­sio mo­to­cik­lo bler­bi­mą gir­dė­jo net ša­lia įvy­kio vie­tos bu­ dė­ję Pat­ru­lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nai. Po­li­ci­nin­kai tuo me­tu bu­vo čia pat esan­čio­je de­ga­li­nė­je. „Kiek man ži­no­ma, pa­tru­liai iš­ gir­do at­le­kian­čio mo­to­cik­lo gaus­ mą, o po to ir pa­si­gir­do spro­gi­mas. Pat­ru­liai ta­da pa­ma­tė de­gan­tį mo­ to­cik­lą. Jį vai­ra­vęs jau­nuo­lis paaiš­ ki­no, kad no­rė­jo pa­si­va­ži­nė­ti vie­nu ra­tu ir tai bai­gė­si ava­ri­ja. Jis, ma­tyt, neiš­lai­kė mo­to­cik­lo ir šis vir­to. Jei kur nors bu­vo pa­žeis­ta de­ga­lų sis­ te­ma, mo­to­cik­las ir ga­lė­jo už­si­deg­ ti“, – aiš­ki­no Pat­ru­lių rink­ti­nės va­ das Igo­ris La­pinš. Nuo vir­tu­sio mo­to­cik­lo trin­ties su ke­lio dan­ga ga­lė­jo įsi­žieb­ti ki­ birkš­tis, nuo ku­rios ir už­si­lieps­ no­jo trans­por­to prie­mo­nė. Nu­fil­ma­vo įvykį

Tai, kaip lieps­no­se pra­žu­vo mo­to­ cik­las, už­fik­sa­vo vie­na klai­pė­die­čių šei­ma. Net­ru­kus vaiz­do įra­šą in­ter­ ne­to so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je ap­ ta­ri­nė­jo dau­gy­bė mies­tie­čių. Fil­muo­to­je me­džia­go­je ma­ty­ti, kaip jau­nuo­lis sėk­min­gai nu­šo­ka nuo mo­to­cik­lo, o de­ga­li­nė­je sto­vė­ję pa­

Ugnis: vie­nu ra­tu mies­to pa­grin­di­ne gat­ve lai­gęs jau­nuo­lis už chu­li­ga­

niš­ką vai­ra­vi­mą vei­kiau­siai ne­bus bau­džia­mas, nors įvy­kio vie­to­je dir­ bo dau­gy­bė po­li­ci­nin­kų. „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

tru­liai už­blo­kuo­ja tris eis­mo juos­tas jud­riau­sio­je mies­to gat­vė­je. Į įvy­kio vie­tą at­vy­kę Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos ug­nia­ge­siai už­ge­si­no gais­rą, nu­plo­vė ke­lio dan­gą. „Eis­mas bu­vo pa­ra­ly­žiuo­tas apie va­lan­dą, au­to­mo­bi­liai bu­vo nu­krei­ pia­mi ap­lin­ki­nė­mis gat­vė­mis“, – tvir­ti­no I.La­pinš.

In­ci­den­tas net ne­bu­ vo už­re­gist­ruo­tas, jo ap­lin­ky­bės liks neaiš­kios. Pat­ru­lia­vo de­ga­li­nė­je?

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­ mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio vir­ ši­nin­kas Min­dau­gas Džer­mei­ka ti­ ki­no, kad jau­nuo­lio poel­gis sun­kiai su­vo­kia­mas svei­ku pro­tu. „O kas bū­tų bu­vę, jei pa­skui jį bū­tų va­žia­vę ki­ti au­to­mo­bi­liai? O jei ne­bū­tų spė­ję su­stab­dy­ti? Juk bū­tų už­si­lieps­no­ję ir ki­tos ma­ši­ nos. La­bai ge­rai, kad nie­kas ne­nu­ ken­tė­jo šio įvy­kio me­tu“, – kal­bė­ jo M.Džer­mei­ka. Ava­ri­ja nu­ti­ko jud­rio­je gat­vė­je. Pa­sak pa­rei­gū­nų, šio­je vie­to­je mo­ to­cik­li­nin­kai daž­nai mėgs­ta lai­gy­ti. Ar ne dėl to ir bu­dė­jo pa­tru­lių ma­ ši­na de­ga­li­nės te­ri­to­ri­jo­je? „Šiaip tai jis tu­rė­tų bū­ti nu­baus­ tas už chu­li­ga­niš­ką vai­ra­vi­mą. Juk tai ga­lė­jo baig­tis ka­tast­ro­fa. Ta­ čiau ne­tu­ri­me įro­dy­mų ir duo­me­ nų, o prie­lai­da, kad jis kė­lė prie­ki­nį mo­to­cik­lo ra­tą, ne­ga­li bū­ti pa­grin­ du ski­riant nuo­bau­dą“, – aiš­ki­no M.Džer­mei­ka.

Įvy­kio ne­ty­rė

Paaiš­kė­jo, kad įvy­kio vie­to­je pir­ mie­ji pri­si­sta­tę Pat­ru­lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nai tik pa­si­kal­bė­jo su 20me­čiu Do­na­tu, pa­tik­ri­no vai­ki­no ma­mos var­du re­gist­ruo­to mo­to­ cik­lo do­ku­men­tus ir nu­žings­nia­vo re­gu­liuo­ti eis­mo. „Mes ne­ga­li­me vir­šy­ti sa­vo įga­ lio­ji­mų. Ar vai­ruo­to­jas bu­vo blai­ vus ir ki­tas eis­mo įvy­kio de­ta­les tu­ri aiš­kin­tis Ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro pa­rei­gū­nai“, – ti­ki­no Pat­ru­lių rink­ti­nės va­das I.La­pinš. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­kvies­tas Ke­lių po­li­ci­jos pa­tru­lis, ku­ris bu­ vo ką tik per­si­kė­lęs kel­tu iš Smil­ ty­nės, kur pa­va­ka­re re­gu­lia­vo iš­va­ žiuo­jan­čių iš Ne­rin­gos poil­siau­to­jų eis­mo srau­tus. Pa­rei­gū­nas esą iš pa­tru­lių iš­gir­do in­for­ma­ci­ją, kad Tai­kos pro­spek­te įvy­ko ne­lai­min­ gas at­si­ti­ki­mas – už­si­de­gė mo­to­ cik­las. Dėl to­kių įvy­kių po­li­ci­ja pa­ pras­tai į de­ta­les ne­si­gi­li­na. Pa­rei­gū­nas ne­ži­no­jo, kad vai­ki­ nas lai­gė vie­nu ra­tu ir net ne­sua­ be­jo­jo ko­le­gų in­for­ma­ci­ja. To­dėl pa­li­ko pa­tru­lius įvy­kio vie­to­je re­ gu­liuo­ti eis­mo ir iš­vy­ko. In­ci­den­tas net ne­bu­vo už­re­gist­ ruo­tas, jo ap­lin­ky­bės liks neaiš­ kios. Iš mo­to­cik­lo li­ku­sią nuo­dė­ gu­lių krū­vą nuo gat­vės pa­ša­li­no at­vy­ku­si mo­to­cik­li­nin­ko ma­ma su gi­mi­nai­čiais. Ar dėl sek­ma­die­nio įvy­kių ne­ tu­rė­tų bū­ti at­lik­tas pa­tik­ri­ni­mas? Pat­ru­lių rink­ti­nės va­das I.La­pinš at­sa­kė, kad ne­va nė­ra pa­grin­do. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ką lai­ki­nai pa­va­duo­jan­tis M.Džer­mei­ ka ti­ki­no, kad pa­pra­šė sa­vo pa­val­ di­nio pa­ra­šy­ti paaiš­ki­ni­mą.

9

AntrADIENIS, rugpjūčio 6, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,28 %

–0,43 %

+0,01 %

Spar­tus maž­me­ni­nės pre­ky­bos au­gi­mas

Gy­ven­to­jams grą­ži­no 209 mln. li­tų

€

Maž­me­ni­nės pre­ky­bos me­ti­nis au­gi­mas Lie­tu­vo­je bir­že­lį, kaip ir ge­gu­žę, bu­vo ant­ ras di­džiau­sias ES, kaip skel­bia „Eu­ros­tat“. Bir­že­lį, pa­ly­gin­ti su 2012 m. bir­že­liu, pre­ky­ ba au­go 6,7 pro­c. ir nu­si­lei­do tik Liuk­sem­ bur­gui, kur pre­ky­ba šok­te­lė­jo 27,5 pro­c., kaip ro­do va­kar pa­skelb­ti ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos duo­me­nys. Len­ki­jo­je au­gi­mas bu­vo 5,5 pro­c. – tai tre­čias ro­dik­lis Eu­ro­po­ je, Lat­vi­jo­je – 4,6 pro­c., Es­ti­jo­je – 0,5 pro­c.

Gy­ven­to­jams šie­met grą­žin­ta 209 mln. li­ tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) per­mo­kos. To­kią su­mą praė­ju­siais me­tais su­mo­kė­to GPM Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja per­ve­dė 560 tūkst. gy­ven­to­jų, tei­ sin­gai už­pil­džiu­sių dek­la­ra­ci­jas ir jas pa­ tei­ku­sių iki ge­gu­žės 2 d. 10 tūkst. gy­ven­ to­jų iki pir­ma­die­nio dar ne­pa­tei­kė do­ku­ men­tų ar ne­pa­tiks­li­no dek­la­ra­ci­jų, pa­gal jas jiems ne­grą­žin­ta 4 mln. li­tų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9305 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9783 JAV do­le­ris 1 2,6023 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5046 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9136 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1593 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3877 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9059 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8005

16

Nau­da: „Vers­lios Lie­tu­vos“ pro­jek­tu „Spar­nai“ ti­ki­ma­si išug­dy­ti jau­nų eks­por­to spe­cia­lis­tų, ku­rių ša­lies

vers­lui pa­sta­ruo­ju me­tu vis la­biau trūks­ta.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ban­do užsiau­gin­ti spar­nus Ak­ty­vu­mas di­de­lis

„Vers­li Lie­tu­va“ iš 118 pre­ten­den­ tų jau at­si­rin­ko 16 ga­biau­sių jau­ nuo­lių, ku­rie šiuo me­tu vie­šo­sios įstai­gos spe­cia­lis­tų ruo­šia­mi dar­ bui eks­por­to sri­ty­je. Pir­mą dve­jus me­tus truk­sian­čio pro­jek­to pus­me­tį šie jau­nuo­liai pe­ rims pa­tir­tį iš VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ pro­jek­tų va­do­vų įvai­rio­se su eks­ por­to plėt­ra su­si­ju­sio­se veik­lo­se, o vė­liau bus įdar­bin­ti to­kių spe­cia­ lis­tų po­rei­kį jau­čian­čio­se įmo­nė­se ir vyk­dys konk­re­čias eks­por­to už­ duo­tis ar pro­jek­tus. Šiuo me­tu vyk­do­ma pro­jek­ te „Spar­nai“ da­ly­vau­ti no­rin­čių įmo­nių at­ran­ka. Pa­raiš­kas bend­ ro­vės dar ga­li teik­ti iki rugp­jū­čio 15 d., o pro­jek­te da­ly­vau­jan­čių įmo­nių są­ra­šas bus pa­skelb­tas iki spa­lio mė­ne­sio. Pa­sak „Vers­lios Lie­tu­vos“ per­ so­na­lo va­do­vės Si­mo­nos Gai­liū­ nai­tės, nors bu­vo abe­jo­ja­ma, ar to­kią įmo­nių at­ran­ką ver­ta vyk­dy­ti va­sa­rą, kai dau­gu­ma žmo­nių ato­ sto­gau­ja, paaiš­kė­jo, kad šios bai­ mės bu­vo ne­pag­rįs­tos. „Šiuo me­tu pa­raiš­kas jau yra pa­tei­ku­sios 38 bend­ro­vės, ta­čiau iš to, kiek gau­na­me už­klau­sų te­ le­fo­nu ar elekt­ro­ni­niu pa­štu, ga­ li­me pa­sa­ky­ti, kad su­si­do­mė­ji­mas kur kas di­des­nis. Iki rugp­jū­čio 15 d. dar yra šiek tiek lai­ko, tad

kiekis Santykis

pokytis

–0,2553 % +0,7675 % –0,3675 % –0,6702 % +0,0244 % +0,7197 % –0,1161 % +0,2028 % +0,5024 %

Lie­tu­vos ke­lio­nių rin­ko­je rug­sė­jį poil­si­nius skry­džius pra­dės nau­ ja Kip­ro ka­pi­ta­lo ke­lio­nių or­ga­ni­ za­to­rė – bend­ro­vė „Go Pla­net Tra­ vel“, ku­ri pre­ten­duo­ja su­da­ry­ti kon­ku­ren­ci­ją šiuo me­tu ly­de­rių po­zi­ci­jas uži­man­tiems „No­va­tu­ rui“ ir „Tez Tour“.

– tiek gabių jaunuolių jau semiasi patirties projekte.

l.miknevicius@diena.lt

Šiandien Valiuta

Rin­ko­je – nau­jas žai­dė­jas

Su kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų trū­ ku­mu su­si­du­rian­ čios ša­lies eks­por­ tuo­jan­čios įmo­nės ak­ty­viai da­ly­vau­ ja vie­šo­sios įstai­ gos „Ver­sli Lie­tu­va“ pro­jek­te „Spar­nai“ ir sie­kia pas sa­ve pri­si­vi­lio­ti ga­bių jau­nuo­lių.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

Valiutų kursai

pro­jek­te no­rin­čių da­ly­vau­ti įmo­ nių bus dau­giau“, – dien­raš­čiui sa­kė S.Gai­liū­nai­tė. Jos tei­gi­mu, iš pra­džių bus at­ rink­ta 16 pro­jek­te da­ly­vau­sian­čių įmo­nių, o ki­tos pa­raiš­ką pa­tei­ku­ sios bend­ro­vės bus įtrauk­tos į pa­ pil­do­mą są­ra­šą. Ti­ki­si, kad neiš­si­laks­tys

Įmo­nės, pa­gei­dau­jan­čios pri­si­ jung­ti prie pro­gra­mos, tu­ri bū­ti smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo su­ bjek­tai, vei­kian­tys re­gio­ne, orien­ tuo­tis į eks­por­tą, siū­ly­ti lie­tu­viš­ kos kil­mės pro­duk­tus ar pa­slau­gas, įmo­nė­je tu­ri dirb­ti ne ma­žiau nei 10 žmo­nių, ji pri­va­lo nu­ma­ty­ti ma­žiau­siai 6 tūkst. li­tų fi­nan­si­nį in­dė­lį į da­ly­vio ug­dy­mą. Kaip pa­sa­ko­jo S.Gai­liū­nai­tė, sun­ku bū­tų iš­skir­ti vie­ną vers­ lo sek­to­rių, ku­ria­me vei­kian­čios įmo­nės „Spar­nų“ pro­jek­te da­ly­ vau­tų ak­ty­viau­siai. „Tai bio­tech­no­lo­gi­jų įmo­nės, me­ta­lo, mais­to pra­mo­nės bend­ro­ vės“, – var­di­jo pa­šne­ko­vė. Jos tei­ gi­mu, pro­jek­te da­ly­vau­ti no­ri vi­sų Lie­tu­vos re­gio­nų vers­li­nin­kai, ta­ čiau kol kas ak­ty­viau­si kau­nie­čiai. Priim­ti jau­nų spe­cia­lis­tų į dar­bą šiuo me­tu jau pre­ten­duo­ja 12 lai­ ki­no­sios sos­ti­nės bend­ro­vių. Anot pašnekovės, į „Spar­nų“ pro­jek­tą ja­me no­rin­tys da­ly­vau­ ti vers­li­nin­kai žiū­ri rim­tai ir ti­ki­ si, kad jam pa­si­bai­gus jau­nuo­liai neiš­si­laks­tys bei liks dirb­ti.

„Vers­li­nin­kai skam­bi­na ir klau­ sia, ką da­ry­ti, kad po pro­jek­to tie jau­ni žmo­nės ne­pa­bėg­tų. Ten­ ka at­sa­ky­ti, kad vis­kas pri­klau­ so tik nuo jų pa­čių. O mes da­ly­ vau­ti pro­jek­te sten­gė­mės at­rink­ti to­kius jau­nuo­lius, ku­rie tu­ri dau­ giau­sia mo­ty­va­ci­jos ir no­ri dirb­ ti“, – kal­bė­jo „Vers­lios Lie­tu­vos“ at­sto­vė.

Vers­li­nin­kai skam­ bi­na ir klau­sia, ką da­ry­ti, kad po pro­ jek­to tie jau­ni žmo­ nės ne­pa­bėg­tų.

No­ri įgy­ti pa­tir­ties

Į pro­jek­tą „Spar­nai“ at­rink­ tų da­ly­vių am­žius – nuo 21-ų iki 28-erių. Tarp jų do­mi­nuo­ja pa­bai­ gę stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te (KTU), ke­le­tas da­ly­vių prie pro­ gra­mos pri­si­jun­gė stu­di­jas bai­gę už­sie­nio aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se. „Prog­ra­ma „Spar­nai“ pa­trau­ kė dėl ke­lių ga­li­my­bių: per­spek­ ty­vaus dar­bo, to­bu­lė­ji­mo da­ly­ vau­jant mo­ky­muo­se, men­to­riaus pa­gal­bos, pa­žin­ties su ke­lių vers­lo įmo­nių, įkur­tų Lie­tu­vo­je, veik­los ypa­ty­bė­mis bei spren­di­mo, ku­ri eko­no­mi­kos ša­ka ga­lė­tų bū­ti pa­ trauk­liau­sia to­les­nė­je kar­je­ro­je“, –

tei­gė „Spar­nų“ da­ly­vis Ta­das Vai­ce­kaus­kas, šiais me­tais bai­ gęs eko­no­mi­kos ba­ka­lau­ro stu­di­ jas KTU. Ki­tas pro­jek­to da­ly­vis Sta­sys Blinst­ru­bas tei­gė, kad pir­miau­sia ti­ki­si įgy­ti pra­kti­kos, nes be jos gau­ti dar­bą sun­ku. „Uni­ver­si­te­te per pa­sku­ti­nius me­tus su­kau­piau teo­ri­nių ži­nių, bet šiais lai­kais vien jų ne­pa­kan­ ka. Dar­bo nei­šei­na gau­ti be pra­kti­kos ir pra­kti­kos nei­šei­na gau­ti be dar­bo. To­dėl da­bar ieš­kau išė­ji­mo iš šio už­bur­to ra­to“, – dės­tė 21-ų jau­nuo­lis. Abi­pu­sė nau­da

Pro­jek­te da­ly­vau­sian­čių įmo­nių at­ran­ką vyk­dy­ti pa­de­dan­čios Lie­ tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ ci­jos pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­ gis tei­gia, kad nau­dos iš „Spar­nų“ gaus ne tik jau­nuo­liai, bet ir juos priim­sian­čios bend­ro­vės. „Prie įmo­nių, ku­rios bus at­ rink­tos da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je, pri­si­jungs pro­fe­sio­na­liai at­rink­ ti, ta­len­tin­gi ir en­tu­zias­tin­gi jau­ ni dar­buo­to­jai. Jie tu­rės pra­kti­nės pa­tir­ties dir­bant su eks­por­to rin­kų paieš­kų ba­zė­mis, įsi­gi­lins į įmo­nių kon­ku­ren­cin­gu­mo klau­si­mus ir pri­si­dės prie konk­re­taus eks­por­ to pro­jek­to ar už­duo­ties įgy­ven­ di­ni­mo. Toks bend­ra­dar­bia­vi­mas abiem pro­jek­te da­ly­vau­jan­čioms pu­sėms tu­rė­tų duo­ti ge­rų re­zul­ ta­tų“, – svars­tė R.Dar­gis.

Kip­ro įmo­nės „Grand Go Group“ val­do­mos Lie­tu­vos bend­ro­vės „Go Pla­net Tra­vel“ klien­tus už­ sa­ko­mai­siais skry­džiais skrai­dins „Grand Cru Air­li­nes“, ku­riai va­ do­vau­ja bu­vęs „Au­re­los“ va­do­vas Val­das Ba­ra­kaus­kas. „Go Pla­net Tra­vel“ di­rek­to­rius Ka­ro­lis Ur­be­lio­nis BNS sa­kė, kad Lie­tu­vo­je ke­ti­na­ma tai­ky­ti vi­siš­kai nau­ją vers­lo mo­de­lį. „Rug­sė­jį star­tuo­si­me skry­džiu į Kip­rą, o žie­mos se­zo­nu siū­ly­si­ me kryp­tis į eg­zo­tiš­kas ša­lis. Taip pat dirb­si­me su klien­tų sek­to­riu­ mi, ku­riam Lie­tu­vo­je kol kas ne­ski­ ria­ma pa­kan­ka­mai dė­me­sio, – su žmo­nė­mis, ku­rie ke­lio­nes or­ga­ni­ zuo­ja pa­tys. Bend­ra­dar­biau­da­mi su par­tne­riais siū­ly­si­me jiems ga­li­my­ bę pa­tiems su­si­komp­lek­tuo­ti skry­ džius no­ri­mo­mis kryp­ti­mis ir pa­ siek­ti, kad tai bū­tų pi­giau, ne­gu tai da­rant sa­va­ran­kiš­kai“, – BNS sa­kė K.Ur­be­lio­nis. „Go Pla­net Tra­vel“ dirbs su skry­ džių bend­ro­vė­mis „Tur­kish Air­li­ nes“, „Fin­nair“, „UTair“. Lie­tu­vos skry­džių bend­ro­vė „Go Pla­net Tra­vel“ bend­ra­dar­biau­ja su tarp­tau­ti­niu ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­ riu­mi „Bib­lio Glo­bus“. „Grand Cru Air­li­nes“ boin­gas „Go Pla­net Tra­vel“ ke­lei­vius ru­de­ nį skrai­dins į Kip­rą, Tur­ki­ją, Tu­ni­ są ir Kre­tos sa­lą Grai­ki­jo­je. Lie­t u­vos ka­p i­ta­l o bend­ro­v ė „Grand Cru Air­li­nes“ oro su­si­ sie­ki­mo li­cen­ci­ją ga­vo šie­met lie­ pos 19 d. ir yra nau­ja žai­dė­ja rin­ko­ je. „No­va­tu­ras“ ir „Tez Tour“ dir­ba su Vy­tau­to Kai­ka­rio val­do­ma už­sa­ ko­mų­jų skry­džių bend­ro­ve „Small Pla­net Air­li­nes“. Kip­ro kont­ro­liuo­jan­čio­ji bend­ro­ vė „Grand Go Group“ per­nai įkur­ ta tu­riz­mo vers­lui Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je val­dy­ti ir plė­to­ti. Jos įkū­ rė­jas ir sa­vi­nin­kas yra dau­giau nei 20 me­tų tu­riz­mo sri­ty­je dir­ban­tis Cham­bi Cha­ra­lam­bou­sas, ku­rio val­do­mų įmo­nių A.CH gru­pė vien Kip­re ap­tar­nau­ja 300 tūkst. klien­ tų per me­tus. „Grand Go Group“ pri­klau­so iš­ vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo bend­ro­vė „Go Pla­net Tra­vel“ ir at­vyks­ta­mo­jo tu­ riz­mo įmo­nė „Go Bal­tic Tra­vel. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

antradienis, rugpjūčio 6, 2013

pasaulis Prieš ska­lū­nus

Tech­nok­ra­tų vy­riau­sy­bė

Kri­ti­ka Is­pa­ni­jai

Ska­lū­nų du­jų ga­vy­ba pik­ti­na­ si ne tik lie­tu­viai, bet ir bri­tai. Kai ku­rie Va­ka­rų Sa­sek­so Bol­ ko­mo kai­mo gy­ven­to­jai išė­jo į gat­ves pro­tes­tuo­ti. Po ke­lių sa­vai­čių ke­lio­li­kos de­monst­ ran­tų bū­rys išau­go į ke­lių šim­ tų žmo­nių mi­nią. Į kai­me­lį su­ gu­žė­jo pro­tes­tuo­to­jai iš vi­sos Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos.

Ira­no pre­zi­den­tas Has­sa­ nas Row­ha­ni (nuotr.) pri­sta­tė nau­ją­jį mi­nist­rų ka­bi­ne­tą, su­ da­ry­tą iš pa­ty­ru­sių tech­nok­ ra­tų. Par­la­men­tas tu­rės per 10 die­nų per­žiū­rė­ti kan­di­da­tų są­ra­šą. H.Row­ha­ni pa­kar­to­ jo sa­vo pa­ža­dą ati­tai­sy­ti ža­lą, ku­rią ša­liai pa­da­rė Mah­mou­ do Ah­ma­di­ne­ja­do po­li­ti­ka.

Gib­ral­ta­ras griež­tai su­kri­ti­ka­vo Is­pa­ni­jos gra­si­ni­mą įves­ti 50 eu­rų mo­kes­tį už at­vy­ki­mą į šią ma­žy­tę Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos už­jū­rio te­ri­to­ri­ją ar­ba iš­vy­ki­ mą iš jos. Is­pa­ni­jos spren­di­mą Gib­ral­ta­ras pa­va­di­no nean­der­ ta­lie­tiš­ku, pri­me­nan­čiu tak­ti­ ką, nau­do­tą Is­pa­ni­jos au­to­ri­ta­ ri­nio ly­de­rio Fran­cis­co Fran­co.

Vy­riau­sy­bės pa­ma­tų ne­kli­bins

ku­ris ve­da į jū­rą. Mag­na­tas čia tu­ ri net dirb­ti­nį ug­ni­kal­nį, pa­sta­ty­tą ant kal­vos par­ke. Ne­to­li Mi­la­no mi­li­jar­die­riui pri­ klau­so vi­la „San Mar­ti­no“. Ji įkur­ta bu­vu­sia­me be­ne­dik­ti­nų vie­nuo­ly­ ne. Šio­je XVIII a. val­do­je yra sep­ty­ ni ba­sei­nai, taip pat 10 t sve­rian­tis fa­rao­nų įkvėp­tas mar­mu­ri­nis mau­ zo­lie­jus su 36 lai­do­ji­mo krip­to­mis, ku­rį S.Ber­lus­co­ni pa­sta­tė sa­vo šei­ mai ir drau­gams. 2012 m. S.Ber­lus­co­ni už 21 mln. eu­rų įsi­gi­jo 30 kam­ba­rių vi­lą „Tor­ no“ prie Ko­mo eže­ro Šiau­rės Ita­ li­jo­je. Di­de­lia­me par­ke iš vi­so yra dar ke­tu­rios vi­los, tu­rin­čios at­ski­ rus išė­ji­mus prie eže­ro ir te­ra­sas.

Praė­ju­sią sa­vai­tę iš­ gir­dęs nuo­spren­dį bu­vęs Ita­li­jos prem­ je­ras Sil­vio Ber­lus­ co­ni svai­dė­si žai­ bais ir, ži­no­ma, tvir­ti­no esąs ne­kal­ tas. Vis­gi tra­pios Ita­ li­jos vy­riau­sy­bės jis ne­ke­ti­na griau­ti ir tai jau bent šioks toks ge­ras ženk­las.

Jau­du­lys: S.Ber­lus­co­ni per mi­tin­gą net ap­si­ver­kė ir tvir­ti­no, kad ša­li­nin­kų pa­ra­ma ska­ti­na jį to­liau ko­vo­ti. „Reu­ters“ nuo­tr.

Vy­riau­sy­bę rems

Sek­ma­die­nį S.Ber­lus­co­ni prie­šais jo vi­lą Ro­mo­je su­si­rin­ku­siems ger­ bė­jams ža­dė­jo, kad „pur­vi­nų“ po­ li­ti­nių žai­di­mų jis ne­žais. „Sa­ko­me aiš­kiai ir tie­sio­giai, kad vy­riau­sy­bė pri­va­lo verž­tis į prie­kį, – tvir­ti­no de­ši­nio­sios po­li­ti­nės sto­ vyk­los ly­de­ris. – Vy­riau­sy­bė pri­va­lo tęs­ti eko­no­mi­nes prie­mo­nes, ir esa­ me aiš­kiai bei tie­sio­giai pa­reiš­kę, jog par­la­men­tas pri­va­lo ženg­ti į prie­kį dėl tų eko­no­mi­nių prie­mo­nių.“ S.Ber­lus­co­ni pa­reiš­ki­mai tu­rė­tų šiek tiek su­ma­žin­ti įtam­pą Ita­li­jo­je. Nuo­gąs­tau­ta, kad teis­mui ne­pa­ ten­ki­nus S.Ber­lus­co­ni ape­lia­ci­jos bu­vęs Ita­li­jos vy­riau­sy­bės va­do­

vas ga­li iš­ves­ti sa­vo de­ši­nią­ją par­ ti­ją „Lais­vės žmo­nės“ iš val­dan­ čio­sios koa­li­ci­jos, o tai reikš­tų, jog tre­čia pa­gal eko­no­mi­kos dy­dį eu­ ro zo­nos ša­lis iš es­mės vėl lie­ka be nor­ma­lios vy­riau­sy­bės. Vis­gi mag­na­tas ra­mi­no, kad po­ li­ti­ne įta­ka teis­mi­niuo­se gin­čuo­se jis ne­si­nau­dos. Ma­ža to, S.Ber­lus­co­ni pri­dū­rė, kad jo va­do­vau­ja­ma par­ti­ja to­liau rems koa­li­ci­nę vy­riau­sy­bę. To­dėl bent jau kol kas En­ri­co Let­ta ga­li jaus­tis ra­mus.

mas ir ši­lu­ma tei­kia man pa­guo­dą po vi­so skaus­mo ir kan­čių, ku­rias pa­ty­ riau per ke­lias pa­sta­rą­sias die­nas.“ Ita­li­jos ka­sa­ci­nis teis­mas ket­vir­ta­ die­nį sky­rė S.Ber­lus­co­ni pir­mą­jį ga­ lu­ti­nį nuo­spren­dį. Teis­mas nu­ro­dė tris­kart prem­je­ro po­stą užė­mu­siam po­li­ti­kui me­tus dirb­ti vie­šuo­sius dar­ bus ar­ba rink­tis to­les­nį na­mų areš­tą. Nuosp­ren­dis tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti spa­lį. S.Ber­lus­co­ni taip pat ne­ga­lės še­še­ rius me­tus kan­di­da­tuo­ti rin­ki­muo­ se. O po­li­ci­ja jau paė­mė S.Ber­lus­co­ ni pa­są, kad jis neiš­vyk­tų iš ša­lies.

Atė­mė as­mens do­ku­men­tus

Pra­ban­gi baus­mė

Pas­te­bi­mai su­jau­din­tas S.Ber­lus­co­ni sa­kė sa­vo ša­li­nin­kams: „Jū­sų ar­tu­

Tie­sa, 76 me­tų mag­na­tas yra sa­ kęs, kad ne­no­ri dirb­ti vi­suo­me­nei

nau­din­go dar­bo „kaip koks pa­pras­ tas nu­si­kal­tė­lis“, to­dėl rink­sis na­ mų areš­tą. Vis­gi na­mų areš­tas na­mų areš­tui ne­ly­gu. Mi­li­jar­die­rius ga­lės džiaug­ tis ne­rū­pes­tin­gu gy­ve­ni­mu ku­rio­ je nors jam pri­klau­san­čio­je vi­lo­je. O įspū­din­gų re­zi­den­ci­jų, ku­rio­se gy­ven­tų kaip ka­ra­lius, S.Ber­lus­co­ ni tu­ri ne vie­ną. Štai „Vil­los Cer­to­sos“ 120 ha val­ do­je Sar­di­ni­jos sa­lo­je stūk­so net trys vi­los ir ty­vu­liuo­ja net sep­ ty­ni ba­sei­nai. Par­ke yra grai­kiš­ko sti­liaus am­fi­teat­ras, eže­ras, tūks­ tan­čiai kak­tu­sų, pal­mių ir alyv­ me­džių, slap­ta po­van­de­ni­nė ola su jū­ros die­vo mo­zai­ka ir tu­ne­liu,

76 me­tų mag­na­tas yra sa­kęs, kad ne­ no­ri dirb­ti vi­suo­me­ nei nau­din­go dar­bo „kaip koks pa­pras­ tas nu­si­kal­tė­lis“.

Ga­liau­siai mi­li­jar­die­riui pri­ klau­so is­to­ri­nia­me Ro­mos cent­re esan­ti XVI a. re­zi­den­ci­ja „Pa­laz­zo Gra­zio­li“. Šiuo­se rū­muo­se S.Ber­ lus­co­ni tu­ri sa­vo pri­va­čią te­le­vi­zi­ jos stu­di­ją. Ba­ro­ki­nių rū­mų sa­lės de­ko­ruo­ tos paauk­suo­tais puo­šy­bos ele­ men­tais, o vie­na­me pra­šmat­nia­me mie­ga­m a­ja­m e, kaip pra­n e­š a­ ma, sto­vi di­de­lė lo­va su bal­da­ki­ mu, ku­rią šei­mi­nin­kui pa­do­va­no­ jo Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. „The New York Ti­mes“, BBC, BNS inf.

Ame­ri­ka boi­ko­tuos So­čį? Kai Ru­si­ja Ame­ri­kos pa­slap­čių vie­ šin­to­jui Ed­war­dui Snow­de­nui su­ tei­kė prie­globs­tį, Jung­ti­nės Vals­ ti­jos įtū­žo. Kai ku­rie Ame­ri­kos po­ li­ti­kai pa­reiš­kė, kad de­rė­tų boi­ko­ tuo­ti So­čio žie­mos olim­pi­nes žai­ dy­nes.

Šal­to­jo ka­ro lai­kus pri­me­nan­tys gra­si­ni­mai iš ki­ta­pus At­lan­to lie­ ja­si it iš gau­sy­bės ra­go. Kai ku­rie eks­per­tai jau ėmė klaus­ti – ar E.Snow­de­no is­to­ri­ja reiš­kia nau­jo le­dyn­me­čio tarp Ru­ si­jos ir JAV pra­džią? Bent jau va­di­na­mo­ji per­kro­vi­ mo po­li­ti­ka, at­ro­do, pa­ty­rė skau­ dų smū­gį – Ru­si­jos bei JAV san­ty­ kiai pa­sta­ruo­ju me­tu kaip rei­kiant at­ša­lo. Ir ne­ži­nia, kaip bus to­liau. Bal­tie­ji rū­mai praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ reiš­kė per­žiū­rė­sian­tys rug­sė­jį pla­

nuo­ja­mo JAV ir Ru­si­jos pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­mo pla­nus. Ba­rac­ko Oba­mos ir Vla­di­mi­ro Pu­ti­no su­si­ti­ki­mas tu­rė­tų įvyk­ti prieš Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G 20) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Sankt Pe­ter­ bur­ge. Ta­čiau kai ku­rie JAV po­li­ti­ kai pa­reiš­kė, kad Ame­ri­kos de­le­ga­ tams po skan­da­lo į Ru­si­ją ap­skri­tai vyk­ti ne­de­rė­tų. Ka­te­go­riš­ka po­zi­ci­ja gar­sė­jan­tis JAV se­na­to­rius res­pub­li­ko­nas Joh­ nas McCai­nas tra­di­ciš­kai pa­skel­bė sar­kas­tiš­ką ko­men­ta­rą so­cia­li­nia­ me tink­le „Twit­ter“. „E.Snow­de­nas lie­ka skaid­ru­ mo ir žmo­gaus tei­sių ša­ly­je. Lai­ kas vėl nu­spaus­ti tą per­kro­vi­mo myg­tu­ką, #Russia“, – ko­men­ta­ vo jis. Dien­raš­ty­je „The New York Ti­mes“ J.McCai­nas Ru­si­jos spren­ di­mą pa­va­di­no „an­tau­siu vi­siems

ame­ri­kie­čiams“. Ki­ti se­na­to­riai pa­reiš­kė, kad Ame­ri­kos spor­ti­nin­ kai tu­rė­tų boi­ko­tuo­ti So­čio žie­mos olim­pi­nes žai­dy­nes, ku­rios Ru­si­jo­ je vyks ki­tais me­tais. Taip pat JAV tu­rė­tų rei­ka­lau­ti, kad G 20 su­si­ti­ ki­mas bū­tų per­kel­tas į ki­tą vals­ty­ bę, o ne ren­gia­mas Ru­si­jo­je. Matt­hew Ro­jans­ky, Va­šing­to­ne esan­čio Ken­na­no ins­ti­tu­to di­rek­to­ riaus, pa­brė­žė, kad va­žiuo­ti į Ru­si­ją B.Oba­ma tu­rė­tų, nors Ru­si­ja Jung­ti­ nėms Vals­ti­joms ge­riau­siu at­ve­ju – ant­raei­lė par­tne­rė. „Ne­pai­sy­da­mas to, kad Ru­si­ja neiš­siųs E.Snow­de­no į JAV, ne­pa­ keis sa­vo po­zi­ci­jos Si­ri­jos at­žvil­giu ir var­gu ar pri­tars bran­duo­li­niam nu­si­gink­la­vi­mui, ką no­rė­tų gir­ dė­ti B.Oba­ma, pre­zi­den­tas tu­rė­tų vyk­ti į Ru­si­ją“, – pa­ta­rė eks­per­ tas. Ta­čiau jis pri­dū­rė, kad iš Ru­

Ne­su­ta­ri­mai: B.Oba­mos ir V.Pu­ti­no san­ty­kiai pa­sta­ruo­ju me­tu įtemp­ti.

si­jos Va­šing­to­nui ne­rei­kė­tų ti­kė­tis glau­daus bend­ra­dar­bia­vi­mo. „San­ty­kiai su Ru­si­ja neiš­ven­ gia­mai yra ant­raei­liai, kal­bant apie svar­biau­sius JAV in­te­re­sus. Jei kal­

AFP nuo­tr.

ba­me apie ko­vą su te­ro­riz­mu, Ru­si­ ja vei­kiau yra ant­raei­lė žai­dė­ja, ne­ svar­bu, kas ir kas nu­tik­tų“, – tei­gė M.Ro­jans­ky. „Deuts­che Wel­le“, BNS inf.

11

ANTRADIENIS, rugpjūčio 6, 2013

rubrika

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Sergantiesiems vėžiu trūks­ta pa­guo­dos Vė­žys – li­ga, ku­ri pa­ ker­ta ne tik fi­ziš­kai, bet ir rei­ka­lau­ja dau­gy­bės psi­cho­ lo­gi­nių jė­gų, pa­dė­ sian­čių įveik­ti il­gą gy­dy­mo­si ke­lią. Lie­ tu­vo­je vis daž­niau pra­by­la­ma apie tai, kad on­ko­lo­gi­ niams li­go­niams la­ bai trūks­ta mo­ra­li­ nio pa­lai­ky­mo.

Prob­le­mos: žmo­gui, su­ži­no­ju­siam, jog ser­ga vė­žiu, bū­ti­nas mo­ra­li­nis pa­lai­ky­mas, kad pra­sta psi­cho­lo­gi­nė bū­se­na ne­pa­kenk­tų ir fi­zi­nei svei­ka­tai.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Po diag­no­zės – pas šar­la­ta­nus

On­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­tys žmo­nės ti­ki­na, kad vė­žio gy­dy­mo sis­te­ma Lie­tu­vo­je funk­cio­nuo­ja ne­ blo­gai – no­rin­tys ga­li ko­vo­ti su li­ga ir net pa­si­rink­ti, ku­ria­me mies­te ar li­go­ni­nė­je gy­dy­tis. Ne­ra­mi­na ki­tas da­ly­kas – kaip žmo­gui, su­ži­no­ju­ siam ne­ma­lo­nią tie­są, gy­ven­ti to­ liau. Svar­bu ir tai, kad li­go­niai ne­ del­siant pra­dė­tų gy­dy­mą, pa­rem­tą tra­di­ci­ne me­di­ci­na. Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro di­rek­to­rė Al­do­na Ker­py­ tė pa­sa­ko­jo, kad su­vok­ti, jog ser­gi vė­žiu – be ga­lo su­dė­tin­gas psi­cho­ lo­gi­nis pro­ce­sas. „Pir­miau­sia pa­si­me­ta­ma, ne­be­ ži­no­ma, kur ei­ti ir į ką kreip­tis. Ne­ re­tai su­ži­no­jęs, jog ser­ga sun­kia li­ ga, žmo­gus gau­na daug klai­din­gų pa­ta­ri­mų: vie­ni sa­ko, kad rei­kia at­ si­sa­ky­ti che­mo­te­ra­pi­jos ar spin­du­ li­nio gy­dy­mo ir pa­si­kliau­ti al­ter­na­ ty­via me­di­ci­na. Ki­ti pra­de­da siū­ly­ti įvai­rius ne­pa­tik­rin­tus ir daž­nai tik pro­fi­lak­ti­kai tin­kan­čius me­to­dus – žo­le­les, už­pi­lus ir ki­tą liau­dies me­ di­ci­ną“, – tei­gė A.Ker­py­tė. Gy­dy­to­jais to­kiems žmo­nėms tam­pa pa­rap­si­cho­lo­gai, bioe­ner­ge­

ti­kai, ekst­ra­sen­sai. Pra­ra­du­sie­ji vil­tį pra­de­da ti­kė­ti įvai­riais esą ste­buk­ lin­ga ga­lia pa­si­žy­min­čiais ir šar­ la­ta­nų tur­guo­se par­da­vi­nė­ja­mais ne­pa­tik­rin­tais vais­tais. Ki­ti kliau­ ja­si ti­kė­ji­mu ir Die­vu, at­si­sa­ky­da­mi tra­di­ci­nių gy­dy­mo­si bū­dų. „Jei­gu rei­kė­tų api­bend­rin­ti žmo­ gaus bū­se­ną su­ži­no­jus, kad ser­ ga vė­žiu, pa­sa­ky­čiau vie­nu žo­džiu – pa­si­me­ti­mas. Po diag­no­zės pa­ skel­bi­mo ser­gan­tie­ji ne­be­ži­no, į ką kreip­tis ir su kuo pa­si­kal­bė­ti“, – tei­gė A.Ker­py­tė. Gy­dy­to­jai – gru­būs

Ki­ta ne ma­žiau svar­bi pro­ble­ma – pa­cien­to ir gy­dy­to­jo san­ty­kis. Il­gą lai­ką, ruo­šiant gy­dy­to­jus, ku­rie tu­ rės dirb­ti su vė­žiu ser­gan­čiais as­ me­ni­mis, ne­bu­vo kal­ba­ma, kaip bend­rau­ti su li­go­niu. Kaip tei­gė Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­ lo­gi­jos cent­ro di­rek­to­rė, dau­gy­bė at­ve­jų by­lo­ja, kad gy­dy­to­jai daž­nai gru­biai ir vie­šai pa­cien­tui pa­sa­ ko diag­no­zę, psi­cho­lo­giš­kai trau­ muo­da­mi žmo­gų. Tie­sa, jau­no­ji kar­ta jau pra­de­da mo­ky­tis šios de­li­ka­čios sri­ties su­ bti­ly­bių. „Sup­ran­tu, kad gy­dy­to­jams on­ ko­lo­gi­nė li­ga – kas­die­ny­bė. Be to, dar­bo krū­viai jiems tik­rai di­de­li,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ne­ma­žai lai­ko ten­ka pra­leis­ti prie po­pie­rių, to­dėl įsi­gi­lin­ti į kiek­vie­ no žmo­gaus as­me­ni­nę būk­lę tie­siog ne­lie­ka lai­ko. Li­go­ni­nė­je žmo­gus pa­si­jun­ta sta­tis­ti­niu vie­ne­tu, ku­

Al­do­na Ker­py­tė:

Li­go­ni­nė­je vė­žiu ser­gan­tis žmo­gus pa­si­jun­ta sta­tis­ti­ niu vie­ne­tu, ku­riam trūks­ta pa­gar­baus žvilgs­nio ir ele­men­ta­ rios kul­tū­ros.

riam trūks­ta pa­gar­baus žvilgs­nio ir ele­men­ta­rios kul­tū­ros“, – kal­ bė­jo pa­šne­ko­vė. Pa­sak jos, žmo­gui jo­kiu bū­du ne­ ga­li­ma blo­gų nau­jie­nų pra­neš­ti prie sve­ti­mų as­me­nų. Me­di­kai tu­rė­ tų pa­si­klaus­ti, ar ap­skri­tai no­ri­ma ži­no­ti diag­no­zę, su li­go­niu pa­si­tar­ ti, ar ži­nia tu­ri bū­ti pa­sa­ky­ta da­ly­ vau­jant ir šei­mos na­riams. „Kons­ta­tuo­tas li­gos ar­ba jos at­si­ nau­ji­ni­mo fak­tas pa­cien­tą šo­ki­ruo­ ja. Vė­liau pa­sa­ky­tos gy­dy­to­jo in­for­

ma­ci­jos jis tie­siog ne­be­gir­di ar­ba ne­su­ge­ba su­vo­ti. Ži­nau at­ve­jų, kai žmo­gus ne­sup­ran­ta, ką da­ry­ti ir kur ei­ti po to“, – kal­bė­jo A.Ker­py­tė. Ta­da itin svar­bi tam­pa psi­cho­lo­ gi­nė bei mo­ra­li­nė pa­ra­ma.

ba ke­lių sa­vai­čių ar mė­ne­sių ei­lės, lau­kiant gy­dy­mo, žmo­gui, ku­rio psi­cho­lo­gi­nė bū­se­na sun­ki, ga­li pa­kenk­ti ir fi­ziš­kai. Mo­ra­liš­kai pa­ žeis­to žmo­gaus bū­se­na ne pa­de­da, o prie­šin­gai, ken­kia jo fi­zi­nei svei­ ka­tai“, – sa­kė A.Ker­py­tė.

Ne­ži­no­my­bė sle­gia

A.Ker­py­tė pa­sa­ko­jo, kad žmo­gui, ku­riam įta­ria­mas vė­žys, at­li­kus rei­kia­mus ty­ri­mus, ten­ka ne­trum­ pą lai­ką kan­kin­tis, kol re­zul­ta­tai taps aiš­kūs. „Kiek­vie­nas, lauk­da­mas me­di­ kų spren­di­mo, pa­ti­ria di­de­lį stre­ są, nes il­gas die­nas trun­kan­ti ne­ži­ no­my­bė kan­ki­na. Be to, sa­vo kai­liu pa­ty­riau, kad ir la­bo­ra­to­ri­jų dar­bas ne vi­sa­da bū­na tiks­lus. Ži­nau at­ve­ jų, kai la­bo­ran­tai iki ga­lo neat­lie­ka sa­vo dar­bo ir gy­dy­to­jai gau­na ne­ tiks­lius ar­ba ne­tei­sin­gus at­sa­ky­ mus“, – kal­bė­jo A.Ker­py­tė. Anot jos, net ir pa­tvir­ti­nus diag­ no­zę bei no­rint pra­dė­ti spin­du­lia­vi­ mo pro­ce­dū­ras, su­si­da­ro il­gos ei­lės ir pa­cien­tui, ku­riam svar­bi kiek­vie­ na mi­nu­tė, ten­ka su­gaiš­ti dar šiek tiek bran­gaus lai­ko. Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro di­rek­to­rė tei­gė, kad diag­nos­ti­ka uos­ta­mies­čio li­go­ ni­nė­se ga­lė­tų bū­ti ope­ra­ty­ves­nė. „Il­gas lau­ki­mas at­sa­ky­mo, ku­ ris lems to­li­mes­nį gy­ve­ni­mą, ar­

In­di­vi­dua­lios pa­gal­bos – ma­žai

On­ko­l o­g i­n iams li­go­n iams dar trūks­ta ir pa­lia­ty­vios slau­gos na­ muo­se bei li­go­ni­nė­se. „Gal­būt ne vi­si su­vo­kia šios pa­ slau­gos svar­bą. Pa­lia­ty­vi slau­ga reiš­kia vi­sos ko­man­dos spe­cia­ lis­tų prie­žiū­rą li­go­nio na­muo­se. Ne­re­tai žmo­gui bū­ti­na ne tik me­ di­ci­ni­nė, bet ir psi­cho­lo­go, so­ cia­li­nio dar­buo­to­jo, slau­gy­to­jo pa­ra­ma. To­kio po­bū­džio pa­gal­ba uos­ta­mies­ty­je tei­kia­ma ir me­di­ ci­nos įstai­go­se, ta­čiau lo­vų skai­ čius jo­se daž­nai nė­ra di­de­lis ir ne vi­si, ku­riems pa­lia­ty­vi slau­ga bū­ ti­na, ten pa­ten­ka“, – kal­bė­jo on­ ko­lo­gi­nių li­go­nių li­ki­mu be­si­rū­pi­ nan­ti mo­te­ris. Pa­lia­ty­vi slau­ga Lie­tu­vo­je gan nau­ja sfe­ra, to­dėl ją bū­ti­na ak­ty­ viai vys­ty­ti. Pa­sak jos, pa­si­tai­ko ne­ma­žai at­ve­jų, kai žmo­gaus fi­ nan­si­nė pa­dė­tis to­kia pra­sta, jog rei­kia rink­tis – gy­dy­ tis ar val­gy­ti.

13

12

ANTRADIENIS, rugpjūčio 6, 2013

rubrika sveikata

Fi­to­te­ra­pi­jos re­ne­san­sui pri­ta­ria net ir medicinos mokslų daktarai Gy­dy­mas vais­ta­žo­ lė­mis, dar ži­no­mas kaip fi­to­te­ra­pi­ja, su­ lau­kia vis dau­giau po­pu­lia­ru­mo. Tai liu­di­ja pir­ma­sis žo­ li­nin­kų-fi­to­te­ra­peu­ tų su­va­žia­vi­mas, tai pa­tvir­ti­na Lie­tu­ vos svei­kos gy­ven­ se­nos ir na­tū­ra­lios me­di­ci­nos rū­mų pre­zi­den­tas pro­fe­ so­rius Al­gi­man­tas Kir­ku­tis.

Tra­di­ci­jos: vais­ta­žo­lė­mis lie­tu­viai gy­do­si nuo se­no.

Bi­ru­tė Rut­kaus­kai­tė

– Ne­pai­sant spar­čiai be­si­vys­ tan­čios, moks­li­niais ty­ri­mais pa­grįs­tos me­di­ci­nos, ly­giag­ re­čiai po­pu­lia­rė­ja fi­to­te­ra­pi­ ja, ho­meo­pa­ti­ja ir ki­ti liau­dies var­to­ti gy­dy­mo me­to­dai. Ko­dėl taip yra? – Iš­ties ryš­kė­ja aki­vaiz­dus po­rei­kis su­grįž­ti prie na­tū­ra­lios, pa­grįs­tos žmo­ni­jos em­pi­ri­ne-is­to­ri­ne pa­tir­ ti­mi, me­di­ci­nos. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) re­ko­men­duo­ja var­to­ti pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­ vio­sios me­di­ci­nos (PAM) ter­mi­ną. Vis dau­g iau žmo­n ių pa­s i­ren­ ka šį gy­d y­m o bū­d ą kaip efek­ ty­v ų, leng­vai pri­t ai­k o­m ą pra­ kti­k o­j e, mi­n i­m a­l iai ar vi­s ai ne­su­ke­lian­tį ša­lu­ti­nių reak­ci­jų. In­ di­vi­dua­li­zuo­ti, ne­tok­siš­ki, na­tū­ra­ lūs gy­dy­m o me­t o­d ai tam­pa nau­ ja mo­der­nios me­di­ci­nos kryp­ti­mi. XXI a. PAM tam­pa vie­nu svar­biau­ sių me­t o­d ų, lei­d žian­č ių iš­sau­go­t i žmo­gaus svei­ka­tą ir spręs­ti tas pro­ ble­mas, prieš ku­rias be­jė­gė įpras­ti­ nė me­di­ci­na – ypač tai ak­tua­lu sie­ kiant pa­ge­rin­ti lė­ti­nių nein­fek­ci­nių li­gų, su­si­ju­sių su ydin­gu gy­ve­ni­mo bū­du, pre­ven­ci­ją ir gy­dy­mą. Na­tū­ra­li me­di­ci­na su­si­for­ma­vo is­to­riš­kai ir yra pla­čiai nau­do­ja­ma skir­tin­gų ša­lių liau­dies me­di­ci­no­je, sie­kiant pra­ktiš­kai ap­sau­go­ti žmo­ nes nuo li­gų, o su­si­rgus juos ga­li­ma leng­viau ir grei­čiau iš­gy­dy­ti. Šios me­di­ci­nos efek­ty­vu­mas pa­tik­rin­ tas per tūks­tant­me­čius, ta­čiau iki šiol ji yra ma­žai pa­grįs­ta šiuo­lai­ki­ nė­mis teo­ri­nė­mis ži­nio­mis ir iš­lie­ka ne­su­sis­te­min­ta. Dėl šios prie­žas­ties gy­dy­to­jai, pra­kti­kuo­jan­tys mo­der­ nią­ją me­di­ci­ną, ją disk­ri­mi­nuo­ja. – Kaip bū­tų ga­li­ma pa­keis­ti šias nuo­sta­tas?

– Rei­kia su­rink­ti in­for­ma­ci­jos apie šios me­di­ci­nos pa­nau­do­ji­mo efek­ ty­vu­mą ir ją kruopš­čiai moks­liš­kai įver­tin­ti, kad bū­tų ga­li­ma su­si­ste­ min­ti ir stan­dar­ti­zuo­ti na­tū­ra­lius gy­dy­mo me­to­dus. Tai pa­da­ry­ti pa­ vie­nių en­tu­zias­tų pa­stan­go­mis nė­ ra taip pa­pras­ta. Tam rei­ka­lin­gas vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų dė­me­sys ir pa­ra­ma. De­ja, šiuo me­tu Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mas ne­reg­la­men­ tuo­ja na­tū­ra­lios me­di­ci­nos pra­kti­ kos mū­sų ša­ly­je, va­di­na­si, vi­si pra­ kti­kuo­jan­tie­ji šio­je me­di­ci­nos sri­ty­je nu­si­žen­gia įsta­ty­mams. Su­si­da­ro lyg už­bur­tas ra­tas: tam, kad bū­tų ga­li­ma nau­do­ti na­ tū­ra­lios me­di­ci­nos me­to­dus, rei­kia ją įtei­sin­ti, o tam, kad ji bū­tų įtei­ sin­ta, rei­kia pa­grįs­ti jos nau­do­ji­ mą, ku­ris yra ne­le­ga­lus. Sie­kiant iš­

Tam, kad bū­tų ga­li­ ma nau­do­ti na­tū­ra­ lios me­di­ci­nos me­to­ dus, rei­kia ją įtei­sin­ti, o tam, kad ji bū­tų įtei­ sin­ta, rei­kia pa­grįs­ti jos nau­do­ji­mą.

spręs­ti su­si­da­riu­sią pro­ble­mą, bu­vo įsteig­ti Lie­tu­vos svei­kos gy­ven­se­nos ir na­tū­ra­lios me­di­ci­nos rū­mai. Šie rū­mai bend­ra­dar­biau­ja su Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tu ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, sie­kia, kad bū­tų le­ga­li­zuo­ti ir įtei­ sin­ti na­tū­ra­laus gy­dy­mo me­to­dai kli­ni­ki­nė­je pra­kti­ko­je. – Ko­dėl žmo­nės vis daž­niau at­ si­grę­žia į gam­tą, ieš­ko na­tū­ra­ lių gy­dy­mo bū­dų? Il­gi­si tra­di­ci­

Tomo Raginos, „Shutterstock“ nuotr.

Komentaras

Juo­zas Ruo­lia

Lie­tu­vos svei­kos gy­ven­se­nos ir na­t ū­ra­l ios me­d i­ci­nos rū­mų Au­ga­lų gy­do­mo­jo po­vei­k io ko­m i­te­to pir­m i­n in­kas, fi­to­te­ra­peu­tas

I Prie­mo­nės: pro­fe­so­rius A.Kir­ku­tis tvir­ti­na, kad ge­ros svei­ka­tos pa­slap­

tis sly­pi imu­ni­nė­je sis­te­mo­je, o ją ga­li­ma su­stip­rin­ti vais­ta­žo­lė­mis.

jų, o gal tai – tik ma­da? – Ma­nau, kad ma­da bū­ti svei­ kam, gy­ven­t i ak­t y­v iai ir il­gai, yra la­b ai svei­k in­t i­n a ir sek­ ti­n a. Žmo­n ės vis daž­n iau at­ si­g rę­ž ia į ten, iš kur yra atė­j ę. Nie­kam ne­k e­l ia abe­j o­n ių tei­ gi­nys „Gam­ta – mū­sų na­mai“. De­ja, in­d ust­r ia­l i­za­c i­j os ir ur­ ba­ni­za­ci­jos pro­ce­sai vis la­biau mus ati­t o­l i­n a nuo šių na­m ų, o tai ne­lie­ka be pa­da­ri­nių: ma­žė­ja imu­ni­nės sis­te­mos at­spa­ru­mas li­gų su­kė­lė­jams, au­ga ser­ga­mu­ mas, ypač lė­ti­nė­mis nein­fek­ci­ nė­mis li­go­mis. – Įp­ras­ta su­si­rū­pin­ti svei­ka­ta tik ta­da, kai su­ser­ga­me. Kaip na­tū­ra­liai stip­rin­ti imu­ni­nę sis­te­mą? – Tam, kad na­tū­ra­liai stip­rin­tu­ me sa­vo imu­ni­nę sis­te­mą, rei­kia tik tri­jų da­ly­kų: svei­kai mai­tin­tis, pa­kan­ka­mai ju­dė­ti ir sau­go­ti sa­vo psi­choe­mo­ci­nę svei­ka­tą.

– Kaip vie­na ki­tą pa­pil­do įpras­ ta ir na­tū­ra­li me­di­ci­na? – Šios me­di­ci­nos sis­te­mos yra la­ bai svar­bios ir jo­kiu bū­du ne­prieš­ ta­rau­ja, bet la­bai ge­rai pa­pil­do vie­na ki­tą. Mums įpras­tes­nė bio­ me­di­ci­ni­nė kli­ni­ki­nė pra­kti­ka yra ne­pa­kei­čia­ma iš­ki­lus ūmiems ne­ ga­la­vi­mams ar iš­ti­kus trau­moms. Na­tū­ra­lio­ji pra­kti­ka pa­de­da gy­ dant lė­ti­nes, dau­giau su ydin­gu gy­ve­ni­mo bū­du su­si­ju­sias li­gas. Pa­nau­do­jant drau­ge su įpras­ti­ ne mo­der­nią­ja me­di­ci­na vie­ną ar ke­lis, pa­pil­dan­čius PAM, gy­dy­mo bū­dus, ga­li­ma bū­tų pa­siek­ti ge­res­ nį gy­dy­mo efek­tą. – Kaip ne­pa­kenk­ti sau var­to­ jant įvai­rias žo­le­les? – Sau nie­ka­da ne­pa­kenk­si­te, jei­gu ži­no­si­te žo­lių gy­do­mą­sias ir mais­ tin­gą­sias sa­vy­bes. Ne­tu­rint to­kių ži­nių, rei­kia kreip­tis į kva­li­fi­kuo­tus fi­to­te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tus ir va­do­ vau­tis jų re­ko­men­da­ci­jo­mis.

mu­n i­nės sis­te­mos pa­slap­t is – virš­ki­na­ma­ja­me trak­te, o mes to ne­pai­so­me. Vė­ž io pro­f i­lak­t i­kos pir­m ie­ji žings­n iai – imu­n i­te­tas. Sin­te­t i­n iais pre­pa­ra­tais smuk­do­me glei­vi­nę. Tin­gi­me pa­si­da­ry­ti sė­me­nų glei­vių. Kas kal­tas? Sei­mas? Mi­nis­te­ri­ ja? Ar jūs? Kai atei­na pas ma­ne, sa­ko, ne­ma­n iau, kad man taip bus. Rie­ja­ mės, ba­ra­mės. Vie­na va­lan­da rie­te­nų še­šioms va­lan­doms iš­jun­gia imu­ni­nę sis­te­mą. Ne­g i sun­ku pa­si­bu­čiuo­ti, at­ kur­ti tą san­tar­vę? Sa­ko­ma, kad rei­k ia iš­ger­t i tris lit­r us van­dens – ne­kvai­lio­ki­te. Vie­nam kar­ tui van­dens – du gurkš­nius, neats­kies­ ki­te virš­ki­ni­mo fer­men­tų, ku­riuos iš­ ski­ria ka­sa, tul­žies rūgš­tys. Kau­lų čiul­pams at­kur­ti dvi sa­vai­tes var­to­k i­te 2–4 šaukš­tus bi­čių duo­ne­ lės, ar­ba 6–7 tab­le­tes, ami­no­r ūgš­čių, jū­ros ko­pūs­tų. De­ja, Lie­tu­vo­je nė­ra vi­ sų D.Men­de­le­je­vo len­te­lės ele­men­tų tu­r in­čio au­ga­lo. Jū­ros ko­pūs­t uo­se yra vi­sų mik­ro- ir mak­roe­le­men­t ų, ku­r ie tuo me­t u yra rei­ka­l in­g i kau­ lų čiul­pų re­mon­tui. Pir­k i­te šal­dy­tas skumb­res, iš­vir­ki­te jas pie­ne, ati­duo­ ki­te pie­ną šu­niui ar ka­tei, o žu­v į su­ val­g y­k i­te pa­t ys. Skumb­rė­je yra vi­ sos rie­ba­li­nės rū­šys nuo Ome­ga-1 iki Ome­ga-17. Per di­de­li kie­kiai Ome­ga-3 ir Ome­ga-6 iš­ba­lan­suo­ja mū­sų bio­ che­mi­nę sis­te­mą.

13

ANTRADIENIS, rugpjūčio 6, 2013

sveikata

Ba­so­mis – per visą vasarą Skais­tė Ka­li­ni­nai­tė Va­s a­r os ir ato­s to­g ų ma­l o­n u­m us ga­l i su­g a­d in­t i itin ne­m a­l o­n i li­g a – pė­d ų ir na­g ų gry­b e­l is, vie­n a la­ biau­siai pa­sau­ly­je pa­pli­tu­sių už­ kre­č ia­m ų in­f ek­c i­n ių der­m a­t o­l o­ gi­n ių li­g ų. Dvi skir­tin­gos li­gos

tus, pro­ce­dū­ras iki pa­ta­ri­mų, kaip ne­pra­ras­ti op­ti­miz­mo ir mo­ra­li­nės stip­ry­bės“, – sa­kė A.Ker­py­tė.

Va­sa­rą ba­so­mis vaikš­čio­ti svei­ ka. Tai tvir­ti­na me­di­kai. Vis dėl­to žmo­nėms, ku­rių pė­dos yra pa­žeis­ tos gry­be­lio, šis ne­ga­la­vi­mas ke­lia di­džiu­lį fi­zi­nį ir psi­cho­lo­gi­nį dis­ kom­for­tą. Kal­bė­ti apie pė­dų ir na­gų gry­be­lį pas mus neįp­ras­ta, bet ži­no­ti apie šią li­gą rei­kia, kad ap­sau­go­tu­me sa­ve ir sa­vo ar­ti­muo­sius. „Di­džiau­sia grės­mė už­si­krės­ti šio­mis li­go­mis sly­pi van­dens pra­ mo­gų par­kuo­se, ba­sei­nuo­se, pir­ ty­se, – per­spė­ja Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Odos ir ve­ne­ ri­nių li­gų kli­ni­kos va­do­vė pro­fe­so­rė Skaid­ra Va­liu­ke­vi­čie­nė. – To­kio­se bend­ro­jo nau­do­ji­mo vie­to­se grin­ dys, ki­li­mė­liai, kai vaikš­to­me ba­si ar avi­me ne sa­vo ava­ly­nę, yra pui­ki ter­pė gry­be­li­nei in­fek­ci­jai plis­ti.“ Pro­fe­so­rė at­krei­pia dė­me­sį, kad pė­dų gry­be­lis ir na­gų gry­be­lis yra dvi skir­tin­gos li­gos. Pė­dų gry­be­lis pra­si­de­da odo­je, tar­pu­pirš­čiuo­se ir ant pa­dų. Na­gų gry­be­lis daž­niau­ siai pa­si­reiš­kia jau už­si­krė­tus pė­dų gry­be­liu, kai in­fek­ci­ja iš­plin­ta na­go plokš­te­lė­je.

Diag­no­zė – ne mir­tis

Vai­kai ser­ga re­čiau

Stip­ry­bė: jau vei­kian­ti kop­ly­čia su­trau­kia bū­rius li­go­nių ir jų ar­ti­mų­jų,

be­si­da­li­jan­čių vil­ti­mi įveik­ti vė­žį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sergantiesiems vėžiu trūks­ta pa­guo­dos 11

„In­va­l i­d u­m o pa­š al­ pos nė­ra di­de­lės, to­dėl žmo­gui pi­ni­gų vis­kam ne­beuž­ten­ka. Ser­gan­čia­jam ten­ka rink­tis – gy­dy­tis ir mir­ti ba­du ar val­gy­ti ir pa­smerk­ ti sa­ve mir­čiai. To­kiais at­ve­jais la­ bai pra­vers­tų so­cia­li­nio dar­buo­to­jo pa­gal­ba. Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad to­ kios pa­slau­gos nė­ra tei­kia­mos, ta­ čiau tur­būt dar trūks­ta in­for­ma­ci­ jos apie jas“, – sa­kė mo­te­ris. Rems ir svei­kus

Pa­sak A.Ker­py­tės, su­vo­kus ir pa­ ma­čius, kad vė­žiu ser­gan­tis žmo­ gus ken­čia ne tik fi­ziš­kai, bet ir dva­siš­kai, bu­vo nu­spręs­ta pa­sta­ ty­ti Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­rą. Jo įkū­rė­ja pa­brė­žė, jog cent­re ne­bus tei­kia­ma me­di­ci­ni­nė pa­gal­ ba. Čia at­vy­kę li­go­niai ir jų ar­ti­ mie­ji gaus psi­cho­lo­gi­nę ir dva­si­ nę pa­ra­mą. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus, kol Klai­pė­do­je ki­lo bū­si­mo­jo cent­ ro pa­sta­tai ir kop­ly­čia, įnir­tin­gai bu­vo ruo­šia­mi sa­va­no­riai. Dau­gu­ma iš ap­mo­ky­tų 30 as­ me­nų pa­tys jau yra įvei­kę vė­žį, to­ dėl jie pa­gal­bą li­ki­mo bro­liams ga­li teik­ti ne va­do­vau­da­mie­si teo­ri­nė­ mis ži­nio­mis, bet ir as­me­ni­ne pra­ kti­ka. Jie pa­dės ir vė­žiu ser­gan­čių­ jų ar­ti­mie­siems, ku­rie ne­re­tai bū­na dar la­biau pa­si­me­tę, nei diag­no­zę su­ži­no­ję žmo­nės. Cent­ro va­do­vai ti­ki­na no­rin­tys pa­ro­dy­ti, kad su šia li­ga žmo­nės gy­ve­na, o ne tik mirš­ta. Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ras įsi­kurs ša­lia Klai­pė­dos li­ go­ni­nių komp­lek­so, to­dėl li­go­ niams jį pa­siek­ti bus pa­pras­ta. Cent­ro įkū­rė­jai jau su­da­rė su­tar­tį su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­ne li­go­ni­ ne dėl in­for­ma­ci­jos tei­ki­mo li­go­ni­ nė­je be­si­gy­dan­tiems žmo­nėms. „No­ri­me, kad pa­si­me­tęs, o gal net vil­tį pra­ra­dęs li­go­nis gau­tų vi­ są rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją – nuo ži­ nių apie li­gą, gy­dy­mo bū­dus, vais­

Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos die­nos cent­ras Klai­pė­do­je bus ati­da­ry­tas rug­sė­jo 20 die­ną. Čia bus tei­kia­mos mu­zi­kos, dai­lės, šo­kio te­ra­pi­jos pa­ slau­gos, veiks sa­vi­pa­gal­bos gru­pė, įvai­riais klau­si­mais kon­sul­tuos sa­ va­no­riai ir so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, dva­si­nin­kai.

In­va­li­du­mo pa­šal­ pos nė­ra di­de­lės, to­ dėl žmo­gui pi­ni­gų vis­kam ne­beuž­ten­ ka. Ser­gan­čia­jam ten­ka rink­tis – gy­dy­ tis ir mir­ti ba­du ar val­gy­ti ir pa­smerk­ti sa­ve mir­čiai. Po po­ros me­tų cent­re bus ati­ da­ry­tas ir šiuo me­tu dar sta­to­ mas kor­pu­sas. Ja­me bus įreng­ta 16 kam­ba­rių, ku­riuo­se žmo­nės ga­lės įsi­kur­ti po du. Ža­da­ma, kad vieš­ bu­čio pa­slau­gų kai­nos ne­si­kan­ džios – te­rei­kės su­si­mo­kė­ti už ko­ mu­na­li­nes pa­slau­gas. A.Ker­py­tė kal­bė­jo, kad cent­re nuo­lat bus ak­cen­tuo­ja­ma, jog pir­ miau­sia pa­ts žmo­gus tu­ri no­rė­ti sau pa­dė­ti. „La­bai svar­bu su­vok­ti, kad diag­ no­zė – vė­žys dar nė­ra taš­kas. Vie­ nas pir­mų­jų da­ly­kų, ku­rį bū­ti­na pa­sa­ky­ti su­si­rgu­siam žmo­gui, – ne­mir­ki­te pir­ma lai­ko.Tik iš­gir­dus ne­ma­lo­nias ži­nias, rei­kia lai­ko, ar­ ti­mų­jų ir spe­cia­lis­tų pa­gal­bos, kad žmo­gus su­si­vok­tų, at­si­sto­tų ant ko­jų ir pra­dė­tų ko­vo­ti su li­ga. Svar­ biau­sia – ieš­ko­ti pa­gal­bos“, – ti­ki­ no A.Ker­py­tė.

Na­gų gry­be­lis, pa­sak pro­fe­so­rės S.Va­liu­ke­vi­čie­nės, lai­ku ne­si­krei­ pus į gy­dy­to­jus, ga­li pa­žeis­ti vi­sus ko­jų pirš­tų na­gus. Iš pra­džių pa­žei­džia­mas na­go plokš­te­lės kraš­tas, o il­gai­niui – ir vi­sas na­gas. Ne­gy­dant pė­dų gry­ be­lio simp­to­mai ga­li ir pra­nyk­ti, o na­gų po­ky­čiai pa­pras­tai ne­grįž­ta­mi – gy­dy­mas bū­ti­nas. Na­gų gry­be­lio pa­žeis­ti na­gai tam­pa tra­pūs, grub­ lė­ti, pa­kin­ta jų spal­va. Už­sik­rės­ti pė­dų ir na­gų gry­be­liu ga­li bet ku­ris žmo­gus, ne­prik­lau­ so­mai nuo am­žiaus. „Pas­te­bi­me, kad vai­kai daug re­ čiau ser­ga pė­dų ir na­gų gry­be­liu“, – tvir­ti­na gy­dy­to­ja der­ma­to­lo­gė S.Va­liu­ke­vi­čie­nė. Išs­kir­ti konk­re­čią dau­giau­sia ser­gan­čių­jų am­žiaus gru­pę gy­dy­to­ ja ne­ga­lė­tų, nes jau paaug­liai ser­ga šia li­ga ir tam­pa jos pla­tin­to­jais. Sve­ti­mų ba­tų klas­ta

Ri­zi­ką už­si­krės­ti šia in­fek­ci­ja di­di­ na tai, kad ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos. Pro­fe­so­rė S.Va­liu­ke­vi­čie­nė pa­ brė­žia, kad pir­ty­se ir ba­sei­nuo­se

Pre­ven­ci­ja: ko­jos rei­ka­lau­ja dė­me­sio ir tin­ka­mos hi­gie­nos. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

bū­ti­na avė­ti spe­cia­lią ava­ly­nę. Ap­ sia­vus sve­ti­mas šle­pe­tes ti­ki­my­bė už­si­krės­ti pė­dų ir na­gų gry­be­liu yra di­džiau­sia. Ši grės­mė di­de­lė žmo­nėms, ken­ čian­tiems nuo gausaus ko­jų pra­ kai­ta­vi­mo. Cuk­ri­nis dia­be­tas, ant­ svo­ris – veiks­niai, ku­rie ska­ti­na pra­kai­ta­vi­mą. „Pė­d ų ir na­g ų gry­b e­l iu už­s i­ krės­ti di­des­nę ri­zi­ką tu­ri ir žmo­ nės, ku­rių imu­ni­te­tas su­si­lpnė­ jęs dėl an­t i­b io­t i­k ų var­to­j i­m o ar ser­gant on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis“, – pri­du­ria gy­dy­to­ja S.Va­liu­ke­vi­ čie­nė. Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad pa­plū­di­ miuo­se taip pat ga­li­ma už­si­krės­ti pė­dų ir na­gų gry­be­liu, ta­čiau pro­ fe­so­rė sa­ko, kad tai – mi­tas. „Pap­lū­di­my­je smė­lis ir van­duo nė­ra pa­lan­kūs veiks­niai gry­be­liui dau­gin­tis“, – tei­gia S.Va­liu­ke­vi­ čie­nė. Kas ki­ta – už­da­ros pa­tal­pos: du­ šai, ba­sei­nai, pir­tys. Ne gė­dy­tis, o gy­dy­tis

Vais­tai gry­be­liui gy­dy­ti ski­ria­mi spe­cia­liais ty­ri­mais nu­sta­čius gry­ bo rū­šį. Gy­dy­to­ja S.Va­liu­ke­vi­čie­ nė at­krei­pia ko­le­gų dė­me­sį, kad, prieš ski­riant sis­te­mi­nį gy­dy­mą

vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, la­bai svar­bu įver­tin­ti jų inks­tų ir ke­pe­ nų būk­lę. Gy­dy­to­ja pa­brė­žia, kad gry­be­ lio ne­ga­li­ma gy­dy­tis sa­va­ran­kiš­ kai, tie­siog nuė­jus į vais­ti­nę ir nu­ si­pir­kus pir­mą pa­si­tai­kiu­sį te­pa­lą nuo šių li­gų. Be ty­ri­mų žmo­gus ne­ga­li ži­no­ti, ko­kios bū­tent rū­šies gry­be­lis jį kan­ki­na, ar ap­skri­tai tai gry­be­lis. Yra pa­na­šių į gry­be­ lį odos li­gų ir tai ga­li bū­ti aler­gi­ nis kon­tak­ti­nis der­ma­ti­tas, bak­te­ ri­nė in­fek­ci­ja. To­kiu at­ve­ju ga­li­ma tik dar la­biau sau pa­kenk­ti, pa­vyz­ džiui, įjaut­rin­ti odą nau­do­jant te­ pa­lą gry­be­liui gy­dy­ti. „La­bai svar­bu, pa­ste­bė­jus pir­ muo­sius simp­to­mus, kuo grei­čiau kreip­tis į gy­dy­to­jus, kad jie nu­sta­ ty­tų gry­be­li­nę in­fek­ci­ją“, – pa­brė­ žia pro­fe­so­rė S.Va­liu­ke­vi­čie­nė. Be to, gy­dant gry­be­lį ir po gy­ dy­mo bū­ti­na de­zin­fe­kuo­ti mū­vi­ mas ko­ji­nes ir avi­mus ba­tus. Jei pa­žeis­ti ir ran­kų na­gai – ir pirš­ti­ nes, nes to ne­da­rant in­fek­ci­ja ga­ li at­si­nau­jin­ti. Ser­gant pė­dų ar na­gų gry­be­liu rei­kia ne gė­dy­tis, o gy­dy­tis. Sie­ kiant iš­veng­ti šios in­fek­ci­jos bū­ti­ na sau­go­tis pa­čiam ir im­tis vi­sų at­ sar­gu­mo prie­mo­nių.

Liau­dies me­di­ci­nos prie­mo­nės Pė­dų pra­kai­ta­vi­mą ma­ži­na ąžuo­lo

žie­vės nuo­vi­ro vo­ne­lės. Ko­jas ga­li­ma mir­ky­ti pie­no iš­rū­gų

vo­ne­lė­je. Į

ko­j i­n es n a u ­d i n ­g a įber­t i bo­r o rūgš­ties mil­ te­lių. K r u o p š ­

čiai iš­plau­ tas pė­das pa­nar­din­ ti į stip­rų

vy­no ac­tą, po to šva­rias ko­ji­nes su­ vil­gy­ti vy­no ac­tu ir už­si­mau­ti nak­ čiai. To­kias pro­ce­dū­ras kar­to­ti re­gu­ lia­riai, kol po­žy­miai iš­nyks. Ga­li­ma vo­ne­lėms su­mai­šy­ti vie­no­

das da­lis stip­raus ac­to, van­dens ir kai­ miš­ką kiau­ši­nį. Iš vie­no šaukš­te­lio me­det­kos žie­

dų, stik­li­nės van­dens ir tru­pu­čio gli­ ce­ri­no su­mai­šy­ti te­pa­lą ir juo tep­ti pa­ žeis­tas vie­tas. Grei­čiau­siai gry­be­lį iš­gy­do gy­dy­to­

jo pa­skir­ti vais­tai.

14

ANTRAdienis, rugpjūčio 6, 2013

sportas

Iki aukso trūko grybšnio Rūta Meilutytė Barselonos „Palau Sant Jordi“ baseine mūsų šaliai nukalė dar vieną vertingą medalį. Pasibaigusiame pasaulio vandens sporto šakų čempionate į palubes vėl kilo trispalvė – 50 m plaukimo krūtine rungtyje lietuvė užėmė antrąją vietą.

Zigmas Jurevičius Barselona (Ispanija)

Nusileido tik rusei

Ant prizininkių pakylos šį kartą vėl stovėjo tos pačios sportininkės kaip ir po 100 m plaukimo krūtine finišo, tiesa, jų pozicijos skyrėsi. Rusijos atstovė Julija Jefimova įvykdė savo pažadą atsirevanšuoti mūsiškei po dvigubai ilgesnės distancijos ir akimirka greičiau pasiekė baseino sienelę. Lietuvės rezultatas finale – 29,59 sek. Auksą iškovojusi rusė finišavo per 29,52 sek. Bronza ir vėl atiteko amerikietei Jessicai Hardy (29,80 sek.). „Startas susiklostė gerai, tačiau vėliau kažkas nutiko. Nežinau, kodėl finale visos kitos sportininkės

plaukė lėčiau nei pusfinalyje. Žinau tik tiek, kad mano laikas nebuvo toks, kokio norėjau. Jaudulys kojos nepakišo, tiesiog nemoku jaudintis“, – sunkiai žodžius po finišo rinko lietuvė. Išvakarėse – rekordo gaudynės

Priešpaskutinę čempionato dieną pasiekė niūresni debesys ir lietus. R.Meilutytei trumpam apniukęs dangus greitai išsigiedrijo. Sulaukusi J.Jefimovos perspėjimo lietuvė išlaikė olimpinę ramybę. Atrankos varžybose ambicingoji rusė mėgavosi pasiektu planetos rekordu, bet vakariniame pasirodyme tvirtą žodį tarė Rūta. Lietuvė 50 m krūtine distanciją įveikė per 29,48 sek. sek. ir, užfiksavusi

naują geriausią rezultatą pasaulyje, žengė į finalą. Ji ir J.Jefimova pusfinalyje kovojo petys į petį: lietuvė – ketvirtajame takelyje, rusė – penktajame. Rusė finišavo atsilikusi 0,4 sek. ir tenkinosi antrąja vieta. „Nebuvo jokio skirtumo, kad ji buvo šalia. Aš neseku varžovių. Stengiuosi koncentruotis į savo plaukimą“, – tikino pasaulio rekordininkė. „Nepaisant rytinių įvykių, buvau labai geros nuotaikos. Visai nebuvau pikta. Ar būčiau pasiekusi rekordą, ar ne, vis tiek būčiau taip pat stengusis. Variau, kiek galėjau. Plaukiau iš visų jėgų. Nebesitaupiau kaip ryte“, – kalbėjo ji. Toli nuo finalų

Kitiems mūsų šalies atstovams čempionato finišas susiklostė ne taip sėkmingai. 32-as vyrų 400 m rungties kompleksiniu būdu kvalifikacinėse varžybose tarp 39 dalyvių finišavo ir į finalą nepateko Povilas Strazdas. Lietuvis pirmajame atrankos plaukime iš keturių tarp dešimties plaukikų buvo šeštas – 4 min. 29,05 sek. Geriausias P.Strazdo asmeninis pasiekimas ir šio sezono rezultatas – 4 min. 27,96 sek., o Lietuvos rekordas (4:19,69) nuo 2009 m. priklauso Vytautui Janušaičiui. Vyrų 4 po 100 m kompleksiniu būdu esta-

Atsisveikinimas: su Barselona R.Meilutytė atsisveikino dviem meda-

liais ir dviem planetos rekordais.

fetėje tryliktą vietą kvalifikacinėse varžybose tarp 23 ekipų užėmė ir į finalą nepateko Lietuvos rinktinė: Danas Rapšys, Giedrius Titenis, Tadas Duškinas ir Mindaugas Sadauskas.

„Reuters” nuotr.

Lietuvių kvartetas antrajame atrankos plaukime tarp septynių komandų, diskvalifikavus lenkus, finišavo penktas – 3 min. 36,72 sek. Lietuvos rekordas šioje rungtyje – 3 min. 35,40 sek.

„Švyturio arenoje“ krepšininkai ir vėl kovos dėl V.Garasto taurės Klaipėdos „Švyturio arenoje“ antrus metus iš eilės rengiamas draugiškas tarptautinis vyrų krepšinio turnyras Vlado Garasto taurei laimėti.

Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidento, šalies krepšinio legendos V.Garasto globojamas turnyras, kuriame dalyvaus 6 krepšinio komandos iš Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos, „Švyturio arenoje“ vyks š.m. rugsėjo 7–10 dienomis. Tradiciniu tampančiame draugiškame krepšinio turnyre šiemet susirungs stipriausios komandos iš Lietuvos – LKL čempionas Kauno „Žalgiris“, LKL vicečempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir LKL bronzos medalininkas Klaipėdos „Neptūnas“. Taip pat atvyks ekipos iš Rusijos – Žemutinio Naugardo „Nižnyj Novgorod“ ir „Eurocup“ turnyro nugalėtojas Krasnodaro „Lokomativ Kuban“, Ukrainos čempionas – Kijevo „Budivelnik“. Krepšinio aistruoliams turnyras žada daug įtemptų ir įspūdingų akimirkų – į Klaipėdą atvyksta itin stiprios komandos. Net keturios ekipos varžosi Eurolygoje, kitos dvi žaidžia „Eurocup“ turnyre ir VTB Vieningojoje lygoje. „Švyturio arenoje“ vyksiantis tarptautinis turnyras V.Garasto taurei laimėti – tai pirmoji galimybė šiais metais savo akimis pamatyti bei įvertinti, kaip yra sukomplektuoti klubai ir ko iš komandų galima tikėtis naujame krepšinio sezone, prasidėsiančiame spalio mėnesį.

Draugiškos varžybos pirmuoju išbandymu taps ir patiems krepšininkams, kurie intensyviai ruošiasi svarbioms sezono kovoms. „Klaipėdiečiai mėgsta ir vertina profesionalų krepšinį. Pernai turnyras sulaukė didelio žiūrovų dėmesio. Jo tikimės ir šiemet. Didžiuojamės, kad krepšinio šventės startas buvo sėkmingas. Mums pavyko pateisinti žiūrovų lūkesčius ir sukurti naują krepšinio tradiciją uostamiestyje. Renginys kasmet auga, jame dalyvauja vis daugiau komandų, žaidžiančių aukščiausiose lygose“, – sako „Švyturio arenos“ direktorė Jolita Krickė. Didelius sentimentus Klaipėdai jaučiantis V.Garastas teigia, jog uostamiestis visuomet buvo svetingas Lietuvos ir kitų šalių krepšininkams. „Anksčiau pats krepšininkų stovyklas visuomet rengdavau būtent Klaipėdoje. Čia sutikdavau ir dabar sutinku daug geranoriškų žmonių, kurie bet kada pasiruošę padėti. Klaipėda – krepšinio miestas. Neužmirškime, kad prieš keliasdešimt metų Klaipėdos „Neptūnas“ buvo iškovojęs Lietuvos čempiono titulą ir dabartinė komanda taip pat turi puikių perspektyvų, o miestiečiai yra tikri krepšinio fanai“, – kalbėjo V.Garastas. Lietuvos krepšinio legenda Klaipėdoje tikisi pamatyti pilnas tribūnas šio sporto gerbėjų. „Krepšinis, kaip ir teatras, yra skirtas žiūrovams. Kuo pilnesnė salė – tuo didesnė motyvacija žaidėjams parodyti visas savo galimybes“, – teigė V.Garastas. Šiemet draugiškas krepšinio turnyras truks keturias dienas ir vyks

Turnyro tvarkaraštis: A grupė: „Žalgiris“, „Neptūnas“, „Nižnyj Novgorod“. B grupė: „Lietuvos rytas“, „Lokomotiv-Kuban“, „Budivelnik“. Rugsėjo 7 d. (šeštadienis) 17: 0 0 „ L oko mot iv- Ku b a n“ – „Budivelnik“ 19:15 „ Ni ž ny j „Neptūnas“

Novgorod “–

Rugsėjo 8 d. (sekmadienis) 17:00 „Lietuvos rytas“–„Budivelnik“

dviejuose pogrupiuose, kasdien sužaidžiant po dvejas varžybas. Grupių lyderiai susitiks finale, antroje vietoje likusios komandos kovos dėl 3-iosios vietos, o likusios dvi komandos – dėl 5–6 vietų. Trys finalinės kovos vyks paskutinę turnyro dieną, rugsėjo 10-ąją d. Apdovanotos bus ne tik pirmos trys komandos, bet ir geriausias krepšininkas iš kievieno klubo bei geriausias vidurio puolėjas, krašto puolėjas ir gynėjas. Turnyras Klaipėdoje vyks tuo pačiu metu kaip ir Europos krepšinio čempionatas Slovėnijoje. Krepšinio šventės organizatorių teigimu, žiūrovams neteks blaškytis ir svarstyti, ką pasirinkti. Varžybų grafikai sudėlioti taip, kad krepšinio aistruoliai galėtų mėgautis klubiniu krepšiniu arenoje ir nepraleisti svarbių čempiona-

to kovų televizijos ekranuose. Kai kurias Europos krepšinio čempionato varžybas stebėti bus galima ir pačioje „Švyturio arenoje“. Į draugiško krepšinio turnyro V.Garasto taurei laimėti varžybas bilietus bus galima įsigyti nuo rugpjūčio 6 dienos „Bilietai LT“ kasose ir elektroninėje bilietų parduotuvėje www.bilietai.lt. Dienos bilietą įsigiję krepšinio sirgaliai, turės galimybę stebėti abejas tos dienos varžybas. Visi išankstiniai bilietai kainuoja 25 Lt, perkant varžybų dieną –30 Lt. Norintys sutaupyti galės įsigyti abonementą ir visas turnyro rungtynes pamatyti už 89 Lt. 2011 m. vasarą duris atvėrusioje universalioje Klaipėdos „Švyturio arenoje“ per dvejus metus įvyko 140 renginių, kuriuos stebėjo daugiau nei 360 tūkst. žiūrovų.

19:15 „Neptūnas“–„Žalgiris“ Rugsėjo 9 d. (pirmadienis) 17:00 „Žalgiris“–„Nižnyj Novgorod“ 21:00 „Lietuvos rytas“–„LokomotivKuban“ Rugsėjo 10 d. (antradienis) 15:45 A3–B3 (dėl 5–6 vietų) 18:00 A2–B2 (mažasis finalas) 20:15 A1–B1 (finalas)

Daugiau informacijos apie turnyrą suteiks „Švyturio arenos“ renginių vadovas Remigijus Ambrulaitis Tel. 8 652 10065 E.paštas remigijus.ambrulaitis@svyturioarena.lt

19

antrAdienis, rugpjūčio 6, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „AUŠRA“ spaustuvė kartu su „Minties“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Viktoro Suvorovo knygą „Akvariumas“.

V. Suvorovas. „Akvariumas“. Ši knyga buvo pirmoji, atskleidusi pačios slapčiausios pasaulio žvalgybos – GRU (čia vadinamos Akvariumu) paslaptis. „Akvariumas“ sulaukė daugiau kaip 70 leidimų 27 kalbomis, paskatino sukurti kino filmą, televizijos serialą, begalę literatūrinių pamėgdžiojimų. Viktoras Suvorovas – profesionalaus žvalgybininko Vladimiro Rezuno pseudonimas. V.Suvorovas buvo GRU pulkininkas. 1968 m. dalyvavo įsiveržime į Čekoslovakiją. Jis baigė specialiosios paskirties kursus, mokėsi Karinėje Frunzės akademijoje Leningrade ir ją baigęs buvo paskirtas į GRU centrinę būstinę Maskvoje. Dirbo Vienoje – sovietų karinio atašė padėjėju, kaupė žvalgybinę informaciją. 1978 metais pasiliko Vakaruose. Už išdavystę už akių nuteistas mirties bausme. Gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Spektaklis antradienis – Vilius Telis trečiadienis – Laukinė gamta ketvirtadienis – Laida vaikams penktadienis – Nomenklatūra Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 13 d.

Avinas (03 21–04 20). Bus sunku rasti bendrą kalbą su kolegomis, galite likti nesuprastas. Tikėtinas konfliktas. Todėl pasistenkite nesivelti į ginčus, prieš ką nors sakydamas gerai pagalvokite. Jautis (04 21–05 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų įsitikinimams. Jei viskas klostosi ne taip, kaip reikia ar norite, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Gali kilti naujų idėjų. Pagalvokite apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Vėžys (06 22–07 22). Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas bus taip, kaip turi būti. Liūtas (07 23–08 23). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui praplėsti. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti suspėsite ir vėliau. Svarstyklės (09 24–10 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Skorpionas (10 24–11 22). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika, bet žinokite, kad viskas praeina. Ožiaragis (12 22–01 20). Daug ginčysitės, nesutiksite su kitų nuomone, bus sunku bendrauti. Nebūtina suprasti visko paraidžiui – paburbuliuokite savyje ir nusiraminkite. Vandenis (01 21–02 19). Norėsite keisti savo gyvenimo būdą, pagerinti aplinką, tačiau ši diena nėra palanki spręsti lemtingus klausimus. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu. Bus sunku susikaupti. Žuvys (02 20–03 20). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus karšta, sausa ir saulėta. Šiandien sušils iki 24–29 laipsnių, bus šiek tiek debesuota. Trečiadienio ir ketvirtadienio naktimis laikysis 16–20 laips­ nių šiluma. Dieną temperatūra pakils iki 30, o ketvirtadienį vietomis ir iki 32 laipsnių. Po karštos savaitės lauks lietingas savaitgalis: meteorologai prognozuoja lietų su perkūnija.

Šiandien, rugpjūčio 6 d.

+26

+24

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+27

Šiauliai

Klaipėda

+28

Panevėžys

+26

Utena

+27

5.50 21.31 15.41

218-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 147 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+29

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +32 Brazilija +27 Briuselis +25 Dublinas +18 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +26

kokteilis Be keis­tuo­lių bū­tų nuo­bo­du Če­ki­jos vi­daus rei­ka­lų de­par­ta­men­tas (VRD) anu­l ia­vo Brno gy­ven­to­jo 29-e­ rių Lu­ka­šo No­v y as­mens ta­pa­t y­bės kor­te­lę. Šio­je vals­ty­bė­je įsta­ty­mai lei­d žia do­ ku­men­tams fo­tog­ra­fuo­tis su gal­vos ap­ dan­ga­lu, jei to rei­kia dėl pi­lie­čio re­li­gi­ nių įsi­ti­ki­ni­mų. Šiuo punk­tu, kai jam rei­ kė­jo ta­pa­ty­bės kor­te­lės, ir pa­si­nau­do­jo če­kas, atė­jęs su koš­tu­vu ant pa­kau­šio. L.No­vy an­ke­to­je įra­šė, kad yra Skrai­ dan­čio Ma­ka­ro­nų Monst­ro baž­ny­čios na­rys, o val­di­nin­kai net ne­mirk­te­lė­ję iš­da­vė do­k u­men­tą su neįp­ras­ta nuo­ trau­ka. Val­d žios at­sto­vai, at­si­ž vel­gę į tai, kad koš­t u­vas neuž­den­g ia vei­do, bu­vo ra­mūs, jog vi­si pro­to­ko­lo rei­ka­la­ vi­mai įvyk­dy­ti. Vė­l iau keis­t uo­l io do­k u­men­tas pa­te­ ko į ma­si­nes in­for­ma­ci­jos prie­mo­nes. Cent­ri­nė­je VRD būs­ti­nė­je ki­lo pa­si­pik­ ti­n i­mas dėl Brno mies­t ų val­d i­n in­k ų ap­lai­du­mo. Kor­te­lė bu­vo anu­liuo­ta, re­ mian­tis tuo, kad Skrai­dan­čio Ma­ka­ro­nų Monst­ro baž­ny­čia nė­ra re­gist­ruo­ta Če­ ki­jo­je kaip re­li­gi­nė or­ga­ni­za­ci­ja. Nors L.No­v y nau­juo­ju do­k u­men­t u džiau­gė­si vos ke­le­tą die­nų, ta­čiau vy­ riš­k iui li­ko vai­r uo­to­jo pa­ž y­mė­ji­mas, ku­r io nuo­t rau­ko­je „klou­nas“ taip pat su koš­tu­vu ant gal­vos. Če­ko „žyg­dar­bis“ – neo­ri­gi­na­lus. Anks­ čiau taip pat pa­siel­gė 35-erių aust­ras Ni­ko Al­mas, pa­sie­kęs, kad ga­lė­tų tu­rė­ ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą su neįp­ras­ta nuo­trau­ka, ku­rio­je vy­rui ant gal­vos taip pat bu­vo koš­tu­vas. Šiam tiks­lui pa­siek­ti N.Al­mui pri­rei­kė maž­daug tre­jų me­tų. Fo­tog­ra­f uo­da­ma­sis vai­r uo­to­jo pa­ž y­ mė­ji­mo nuo­t rau­kai N.Al­mas koš­tu­vą už­si­dė­jo ne šiaip sau. Aust­ras tei­gė su­ py­kęs ant ša­l ies pa­rei­g ū­nų, lei­d žian­ čių mu­sul­mo­nėms vai­r uo­to­jo pa­ž y­ mė­ji­mo ir pa­so nuo­trau­koms po­zuo­ti su gal­vos ap­dan­ga­lu.

Kaunas Londonas +25 Madridas +34 Maskva +27 Minskas +27 Niujorkas +25 Oslas +18 Paryžius +25 Pekinas +33

Praha +33 Ryga +26 Roma +35 Sidnėjus +23 Talinas +24 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +32

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+20

+24

+23

+21

2

+22

+25

+25

+23

2

rytoj

ketvirtadienį

+27

Marijampolė

Vilnius

+27

Alytus

+22

+20

7

1825 m. 300 me­tų val­dy­ ta is­pa­nų Bo­li­vi­ja pa­skel­ bė ne­prik­lau­so­my­bę. 1881 m. gi­mė pe­ni­ci­li­no iš­ra­dė­jas, ško­tų bak­te­rio­ lo­gas se­ras Ale­xan­de­ris Fle­min­gas, pel­nęs No­be­ lio me­di­ci­nos pre­mi­ją. 1890 m. pir­m ą kar­t ą Niu­j or­ko vals­t i­j os ka­ lė­ji­me mir­t ies baus­mė elekt­ros kė­dė­je įvyk­dy­ ta žmog­ž u­d žiui Wil­l ia­ mui Kemm­le­riui. 1940 m. Es­t i­ja in­kor­po­ ruo­ta į SSRS su­dė­tį.

Gi­ru­lių gy­ven­to­jai ir poil­siau­to­jai ga­ li tap­ti mo­de­liais. Čia jau ku­rį lai­ką vei­kia gy­vo pie­ši­ mo stu­di­ja, į ku­rią įsi­jun­gė pro­fe­sio­na­ lai ir mė­gė­jai.

Gy­vo pie­ši­mo stu­di­jos ku­ra­to­rė Bi­ru­tė Skais­gi­rie­nė pa­sa­ko­jo, kad kai tik Gi­ru­liuo­se at­si­ra­do nau­jas bib­lio­te­kos ir bend­ruo­me­nės na­ mų pa­sta­tas, iš­kart ki­lo min­tis, jog čia tu­rė­tų vyk­ti kaž­kas in­te­ rak­ty­vaus. „Pir­miau­sia min­tis pieš­ti gy­vus mo­de­lius ki­lo me­ni­nin­kams pro­fe­ sio­na­lams. Šie­met ple­ne­ras vyks­ta

jau tre­čius me­tus, ku­rian­čių­jų ra­ tas vis ple­čia­si. Jie kaip skau­tai gy­ ve­na pa­la­pi­nė­se ir pie­šia“, – sa­kė B.Skais­gi­rie­nė. Gi­ru­lių bib­lio­te­ko­je yra ga­le­ri­ ja, ku­rio­je skel­bia­mas lai­kas, kur ir ka­da su­si­rink­ti mo­de­liams. Juos dai­li­nin­kai pie­šia, ta­čiau sa­vo dar­ bų iš kar­to nea­ti­duo­da. Po dvie­jų kū­ry­bi­nio pro­ce­so sa­vai­čių su­ren­ gia­ma pa­ro­da, į ku­rią atei­na ir vi­si po­zuo­to­jai. Po pa­ro­dos ga­le­ri­ja dar tą pa­tį va­ka­rą iš­tuš­tė­ja.

„Yra toks su­si­ta­ri­mas, kad mo­ de­liai ga­li gau­ti sa­vo po­rtre­tą mai­ nais už sim­bo­li­nę do­va­ną – obuo­lį, na­mi­nę ban­de­lę ar ki­tą smulk­me­ ną“, – pa­sa­ko­jo ple­ne­ro da­ly­vė iš Jo­na­vos Ire­na Zo­ny­tė. Pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, tai – sa­vo­tiš­ ka pa­dė­ka me­ni­nin­kams už jų dar­ bą. Vie­ti­niai gy­ven­to­jai la­bai lau­kia ple­ne­ro, o la­biau­siai – vai­kai, ku­rie ir yra pa­grin­di­niai po­zuo­to­jai. Šie­met gy­vo pie­ši­mo pa­ro­da vyks rugp­jū­čio 9 d.

vo­tiš­kos ta­pa­ty­bės kor­te­lės, ta­ čiau ją pri­mins iš­li­ku­sios nuo­ trau­kos.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Gy­ve­na­me kaip pa­sa­ko­je – kuo to­liau, tuo bai­siau.

Nu­girs­tas bar­nis Mo­te­r is rė­k ia ant vy­ro: „Bjau­ry­be tu! Spe­cia­l iai nu­pli­kai, kad į plau­kus įsi­ ka­bin­ti ne­ga­lė­čiau!“

Tra­di­ci­ja: tre­čius me­tus dai­li­nin­kai iš vi­sos Lie­tu­vos su­va­žiuo­ja į Gi­ru­lius, kur ke­lias sa­vai­tes da­ly­vau­ja gy­

vo pie­ši­mo ple­ne­re.

Sap­ni­nin­kas

 Jei sap­nuo­ja­te, kad plau­kia­te gon­do­

At­sis­vei­ki­no: če­kas ne­be­tu­ri sa­

Čes­ka (397 719; ar Lie­tu­vo­je su­lauk­si­me die­nos, kai su koš­tu­vais ant gal­vų ga­lė­si­me ra­miai po mies­tą vaikš­čio­ti?)

1954 m. gi­mė Vac­la­ vas Stan­ke­v i­čius, bal­ ta­r u­sių kil­mės Lie­t u­ vos jū­ri­nin­kas, ka­pi­to­ nas, dip­lo­ma­tas.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Mainai: mo­de­liai ga­li gau­ti sa­vo po­rtre­tą už sim­bo­li­nę do­va­ną.

a.dykoviene@kl.lt

Bylotas, Daiva, Josgailė, Karolina, Oktavijonas, Skaistis.

1940 m. na­cio­na­l i­z uo­ ti vi­si Lie­t u­vos ban­kai. Na­cio­na­l i­z uo­tas Lie­t u­ vos ban­kas per­duo­tas TSRS vals­ty­bi­niam ban­ kui ir ta­po jo pa­da­li­niu. 1943 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių moks­l i­n in­kas, vie­ nas iš in­ter­ne­to kū­rė­jų Jo­nat­ha­nas Pos­te­lis. Mi­ rė 1998 m. 1945 m. JAV ka­ro lėk­tu­ vai nu­me­tė pir­mą­ją ato­ mi­nę bom­bą ant Hi­ro­si­ mos Ja­po­ni­jo­je. Žu­vo ma­ žiau­siai 117 000 žmo­nių.

Į Gi­ru­lius – po­zuo­ti gyvai

As­ta Dy­ko­vie­nė

Vardai

RUGPJŪČIO 6-ąją

Rytas

+23

+28

+26

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

la, lem­tin­gas lū­žis as­me­ni­nia­me gy­ve­ ni­me įvyks tik po ke­lio­nės su my­li­mu žmo­g u­mi. Vie­nam plauk­t i gon­do­la – sma­gus nuo­ty­kis pa­keis drau­gų nuo­ mo­nę apie jus. Įk­ris­ti į van­de­nį iš gon­ do­los – nau­ja pa­žin­tis dar tą pa­tį mė­ne­ sį pa­ga­liau pa­dės pa­mirš­ti neiš­ti­ki­mą my­li­mą­jį. Plauk­ti gon­do­la nak­tį – iš­skir­ si­te se­se­rį ar ge­riau­sią drau­gę su my­li­ muo­ju. Vy­res­n io am­ž iaus žmo­nėms šis sap­nas ga­li reikš­ti svei­ka­tos pa­ge­ rė­ji­mą, jei pa­keis gy­ve­ni­mo bū­dą. Sap­nuo­ti či­go­ną reiš­kia, kad pa­tir­si­ te nuo­sta­bų mei­lės nuo­ty­k į, apie ku­ rį pri­si­min­si­te vi­są gy­ve­ni­mą, ta­čiau la­bai daž­nai sap­ne či­go­nų tau­ty­bės žmo­g us sim­bo­l i­z uo­ja ap­ga­v ys­tes ir nuo­sto­l ius. Jei sap­nuo­ja­te, kad esa­te triukš­min­ga­me či­go­nų ta­bo­re, ne dėl jū­sų kal­tės rei­ka­lai su­si­k los­t ys taip, jog vi­sam pus­me­čiui nu­tols dar­bų pa­ bai­ga. Pirk­ti iš či­go­nų – pra­ra­si­te pi­ni­ gus, jei sku­bė­si­te iš­te­sė­ti vai­kams duo­ tą pa­ža­dą. Pa­čiam ap­si­reng­t i či­go­nų dra­bu­ž iais – atė­jo lai­kas pra­mo­goms, ku­rios pra­džiu­gins ir jus, ir nau­jus jū­ sų pa­ž įs­ta­mus. Mai­ny­ti ką nors su či­ go­nais sap­ne – per­spė­ji­mas, jog ga­li­te bū­ti ap­gau­ti. Sap­ne šok­ti kar­tu su či­go­ nais reiš­kia pa­si­links­mi­ni­mus, dėl ku­ rių vė­liau teks gai­lė­tis. Sap­ne re­gė­tas lais­ty­tu­vas, ne­svar­ bu, kaip re­gė­jo­te, – daž­niau­siai sim­bo­ li­zuo­ja gin­čus, vai­dus, ne­ma­lo­nu­mus. Jei pa­tys lai­kė­te lais­ty­tu­vą – di­de­lė ti­ ki­my­bė, kad su­lauk­si­te puo­li­mo ar­ba dėl jū­sų kils gin­čas. Jei ma­to­te, kaip ki­ ti lai­ko lais­ty­tu­vą, pri­si­min­ki­te ma­ty­tų žmo­nių vei­dus, jie tu­rė­tų tu­rė­ti įta­kos ky­lan­t iems ne­su­ta­r i­mams, vai­dams, gin­čams, ga­li bū­ti net ir jų ini­cia­to­riai.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.