2013 08 08 vilniaus diena

9 771822 77903 0

DOVANA

išeina ketvirtadieniais

SVETU R

v

2,50 Lt

PAK NUGAISTANO TE LĖTOJA LEVIZIJ MS ĮT OS ŠO EIKTI U KŪDIK IAI

TE PR LEVIZIJ

RUGPJ OGRAM OS ŪČIO 10–1OS 6 D. Nr. 32

rugpjūčio 8–14 d., 2013 m. Nr. 32 (1533)

TV HE ROJA I

kviečia į filmą „Kino odisėja“

2013 m.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

Žiūrėk

31

Po­li­ti­ka ir šei­ma – ne­de­ra?

Iš­sis­ky­ru­sių Sei­me – tik­rai ne vie­nas. Gy­ ve­ni­mas to­li nuo šei­mos, re­ti su­si­ti­ki­ mai su su­tuok­ti­nė­ mis ir sa­vas pro­ble­mas už­go­žian­tys rin­kė­jų rū­pes­čiai, o gal ir nuo­dė­min­ gos pa­gun­dos tam­ pa rim­tu iš­šū­kiu po­li­ti­kų santuo­ kų tva­ru­mui. Šei­ mos ver­ty­bių „puo­ se­lė­to­jo“ Pet­ro Gra­ žu­lio san­tuo­ka iš es­ mės jau su­žlu­go. Ne­ se­niai su­griu­vo ant­ ro­ji Gin­ta­ro Ste­po­ na­vi­čiaus san­tuo­ka, o prieš ke­le­rius me­ tus – An­ta­no Ma­tu­lo.

PRE Kulti MJE meilėnė Turki RA jo Tiraža s 35

s isto s rija

La­bai įdo­mu pa­si­ma­tuo­ti vi­so­ kias bū­se­nas, pa­bū­ti daug kuo gy­ve­ni­me. Ma­nau, ra­šy­mas – kiek­vie­nam svei­kas da­ly­kas.

500

Kny­gą iš­lei­dęs Al­gir­das Kauš­pė­das

10p.

miestas

2p.

„Ikea“ – me­tų ati­da­ry­mas Ki­t ą sa­v ai­tę Vil­n iu­j e – me­t ų įvy­ kis: du­r is at­vers šve­dų bal­dų mil­ ži­nė „Ikea“. Lie­t u­vo­j e vei­k ian­č ios di­d žio­s ios bal­dų įmo­n ės kon­k u­ ren­c i­j os ne­s i­b ai­m i­n a ir spe­c ia­l ių iš­p ar­d a­v i­mo ak­c i­j ų šia pro­g a ne­ pla­nuo­ja.

Miestas

4p.

Oro uos­te tak­si ta­po de­fi­ci­tu

12 „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

diena.lt

Ekonomika

Nors mū­sų ša­ly­je Fi­ zi­nių as­me­nų bank­ ro­to įsta­ty­mas ga­ lio­ja jau be­veik pu­ sę me­tų, bank­ru­tuo­ ti no­rin­tys lie­tu­viai mie­liau vyks­ta į Di­ džią­ją Bri­ta­ni­ją, nes ten vi­sos pro­ce­dū­ ros grei­tes­nės ir pi­ ges­nės. Tie­sa, ne vi­ si. Pa­vyz­džiui, est­ ra­dos pri­ma­do­na Bi­ ru­tė Pet­ri­ky­tė ap­si­ spren­dė bank­ru­tuo­ti gim­ti­nė­je.

14p.

Pa­sau­lis

In­di­jos van­de­ny­no pla­ty­bė­se jū­rų plė­ši­kus me­džio­ja ir Lie­tu­vos ka­ riai.

16p.

Sa­vait­ga­lis

Lie­tu­va Eu­ro­pai yra įkve­pian­tis pa­ vyz­dys. Toks tei­gi­nys skam­ba kaip ku­rio­zas ar ne­vy­kęs juo­ke­lis? Tik ne ta­da, kai tai ta­ria Ar­nol­das Pranc­ke­ vi­čius, lie­tu­vis, ku­ris ga­li di­džiuo­tis įspū­din­ga kar­je­ra Briu­se­ly­je ir ku­rio klau­so net EP pir­mi­nin­kas.

19p.

Sa­vait­ga­lis

So­vie­ti­nės Klai­pė­dos „in­ter­mer­gai­ tės“ iš 16-osios di­vi­zi­jos šian­dien jau – le­gen­da. Taip bu­vo va­di­na­mos mo­te­rys, par­si­da­vi­nė­ju­sios tik už va­ liu­tą. Da­bar aki­vaiz­du, kad to­kia veik­ la to­ta­li­ta­ri­nė­je vals­ty­bė­je bu­vo įma­ no­ma tik su val­džios pri­ta­ri­mu. 22p.

Mies­tas

4p.

Ga­lu­ti­nis „su­die“ „mik­riu­kams“ Nors bu­vo kal­ba­ma, kad mik­roau­ to­bu­sai į Vil­n iaus gat­ves vėl iš­r ie­ dės iki me­t ų ga­lo, vers­l i­n in­kai ne­ ti­k i val­d žios pa­ža­dais, iš­par­duo­da tur­tą ir at­lei­d žia dar­buo­to­jus. Vai­ ruo­to­jai – į dar­bo bir­žą, „mik­r iu­kai“ – į Bal­ta­ru­si­ją.

Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis rugpjūčio 16 d., penktadienį.

2

rugpjūčio 8–14, 2013

miestas

6p.

Be­na­mių gy­ve­ni­mo bū­do nie­kas ne­pa­keis.

Fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da – eže­ro dug­ne Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Jau ket­vir­tus me­tus iš ei­lės „Nar­ dy­mo aka­de­mi­ja“ kvie­čia į uni­ka­ lią po­van­de­ni­nę fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­ dą „Aqua­lan­gas“. Šį sa­vait­ga­lį pa­ ro­da nu­grims į Gal­vės eže­rą.

Ši nuo 2010-ųjų gy­vuo­jan­ti pra­ mo­ga vis dar ne­mo­ka­ma, ta­ čiau no­rin­tys ją iš­vys­ti pra­šo­mi iš anks­to re­gist­ruo­tis tink­la­la­py­je aqua­lan­gas.lt.

Pro­jek­to koor­di­na­to­rė Lo­re­ta Ei­mon­tai­tė tvir­ti­no, kad pa­ro­dos nuo­trau­kos bu­vo pa­da­ry­tos ten pat, kur jos eks­po­nuo­ja­mos, – po van­de­niu. „Siek­da­mi, kad kuo dau­giau žmo­nių da­ly­vau­tų pro­jek­te, mes organizuojame in­for­ma­ci­nius ren­ gi­nius, ku­riuo­se žmo­nės ga­lė­jo iš­ ban­dy­ti po­van­de­ni­nę fo­tog­ra­fij­ ą.

Duo­da­vo­me jiems fo­toa­pa­ra­tą ar ka­me­rą, jie iš­ban­dy­da­vo ir ga­lė­ da­vo da­ly­vau­ti fo­tog­ra­fi­jų kon­kur­ se“, – apie pro­jek­to ei­gą pa­sa­ko­ jo L.Ei­mon­tai­tė. Bū­tent kon­kur­se nu­ga­lė­ju­sios nuo­trau­kos ir džiu­ gins nar­dy­to­jus Gal­vės eže­re.

Pro­jek­to koor­di­na­to­rė tei­gė, kad vie­nas šio pro­jek­to tiks­lų – pa­ro­ dy­ti žmo­nėms, jog Lie­tu­vos van­ de­nys taip pat tin­ka­mi nar­dy­ti ir gro­žiu nė kiek ne­nu­si­lei­džia šil­tų­ jų kraš­tų jū­roms.

Taip pat no­ri­ma įro­dy­ti, kad nar­dy­mas nė­ra bau­gi­nan­tis ar bran­gus už­siė­mi­mas. „Iš es­mės tu ga­li tu­rė­ti kau­kę bei vamz­de­ lį ir pa­ma­ty­ti la­bai gra­žių da­ly­kų: žu­vų, me­džių šak­nų po van­de­niu, kaip sau­lės spin­du­liai krin­ta ant liep­to po­lių ar ant ak­me­nų. To­ mis nuo­trau­ko­mis mes pa­ro­do­me žmo­nėms, kad aki­mir­kų, ku­rias ga­li­ma už­fik­suo­ti Lie­tu­vos van­

de­ny­se, ir­gi yra la­bai daug. No­ ri­si, kad žmo­nės tie­siog per­lip­tų per sa­vo bai­mę ir tu­rė­tų ga­li­my­ bę vyks­tant pro­jek­tui ne­mo­ka­mai pa­siė­mę vamz­de­lia­vi­mo įran­gą pa­nar­dy­ti ir pa­si­gro­žė­ti fo­tog­ra­ fi­jo­mis“, – sa­kė L.Ei­mon­tai­tė.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi ir fo­ tog­ra­fų mė­gė­jų, ir pro­fe­sio­na­ lų dar­bai, o pa­tys kad­rai – iš vi­so pa­sau­lio. L.Ei­mon­tai­tė už­si­mi­nė, kad nuo­trau­ko­se už­fik­suo­tos ne tik lie­tu­viš­kų van­de­nų gel­mės, bet ir sve­ti­mi kraš­tai: Egip­tas, Mek­si­ ka. Ta­čiau no­rint vi­sa tai pa­ma­ty­ ti – teks pa­ner­ti.

Or­ga­ni­za­to­riai pra­šo vi­sus no­ rin­čius pa­si­gro­žė­ti pa­ro­da iš anks­to už­si­re­gist­ruo­ti, kad at­vy­ kus ne­prit­rūk­tų įran­gos.

Ki­tą sa­vai­tę Vil­niu­ je – me­tų įvy­kis: du­ ris at­vers šve­dų bal­ dų mil­ži­nė „Ikea“.

Lie­tu­vo­je vei­kian­ čios di­džio­sios bal­ dų įmo­nės kon­ku­ ren­ci­jos ne­si­bai­mi­ na ir spe­cia­lių iš­par­ da­vi­mo ak­ci­jų šia pro­ga ne­pla­nuo­ja.

KUR? Tra­kuo­se, Gal­vės eže­re.

KA­DA? Rugp­jū­čio 10 ir 11 d.

KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Pa­ruoš­ta: ki­tą tre­čia­die­nį lie­tu­viams

Šve­di­jos bal Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Bus ir bran­ges­nių pre­kių

Ori­gi­na­lu­mas: po­van­de­ni­nių vaiz­dų nuo­trau­kos eks­po­nuo­ja­mos ten pat – po van­de­niu.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Ko­pūs­tų sriu­ba vai­šins Tra­kai Vai­da Ka­lin­kai­tė Tra­kai jau penk­tą kar­tą kvie­čia į tra­di­ci­nę – Ko­pūs­ti­nės ker­mo­šių. Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį Ka­rai­ mų sa­lo­je, dar va­di­na­mo­je Ko­pūs­ ti­nės sa­la, veik­los at­ras ir di­de­li, ir ma­ži, to­dėl lau­kia­mi vi­si.

Pra­si­dė­ju­si nuo ne­di­de­lių su­siė­ ji­mų, iš Dzū­ki­jos at­ke­lia­vu­si Ko­ pūs­ti­nės šven­tė tam­pa Tra­kų tra­ di­ci­ja. Šven­tė­je ap­si­lan­ko dau­gy­bė tu­ris­tų. Or­ga­ni­za­to­riai džiau­gia­si, kad kai ku­rie žmo­nės ta­po nuo­la­

ti­niais lan­ky­to­jais ir į ren­gi­nį at­ vyks­ta kas­met.

Vie­na ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių – Tra­kų kraš­to kul­tū­ros ir ama­tų aso­cia­ci­ja. Jos pir­mi­nin­kė Do­mi­ ny­ka Du­baus­kai­tė sa­kė, kad kiek­ vie­nais me­tais šven­tė tu­ri ko­kią nors te­mą. Šių me­tų te­ma – ru­ gių der­lius. „Bus da­li­ja­ma duo­na, ro­do­ mos apei­gos, skir­tos duo­nos pa­ pro­čiams, – apie šven­tės ren­ ginius pa­sa­ko­jo D.Du­baus­kai­tė.

– Taip pat bus se­ka­mos dzū­kiš­ kos pa­sa­kos vai­kams, nes ker­mo­

šius Dzū­ki­jo­je ir bū­da­vo va­di­na­ mas Žo­li­ne.“ Vai­kams bus or­ga­ni­zuo­ja­mas dien­dar­žis. „Dien­dar­žis yra, kai lau­ke ga­no­si įvai­rūs gy­vu­liu­kai: ku­me­liu­kai, tu­rė­tų bū­ti Viet­na­mo kiau­lė, gal­būt bus ož­kų“, – paaiš­ ki­no D.Du­baus­kai­tė.

Ren­gi­ny­je bus ga­li­ma su­si­pa­ žin­ti su žo­li­nin­kų kau­pia­mo­mis gė­ry­bė­mis ir įvai­rio­mis pra­mo­ go­mis. Su­si­rin­ku­so­sius links­mins folk­lo­ro gru­pė „By Tik­Zyz“. Na, ir, ži­no­ma, lan­ky­to­jai bus vai­ši­ na­mi ko­pūs­tų sriu­ba.

miestas per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Po anks­ti ry­te vy­ku­sio ge­no­ ci­do au­kų pa­ger­bi­mo ša­lia Pa­ne­rių miš­ke esan­čio me­mo­ria­lo Iz­rae­lio va­ do­vas Shi­mo­nas Pe­re­ sas (dešinėje) at­vy­ko į Vil­niaus ro­tu­šę. Čia jis su­si­ti­ko ir bend­ra­ vo su Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės na­riais.

Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas žy­dų kal­ba krei­pė­si į Iz­rae­lio pre­zi­den­tą ir įtei­kė Vil­ niaus mies­to gar­bės pi­lie­čio ap­do­va­no­ji­

Rugp­jū­čio 14 d. ne­to­li Vil­niaus oro uos­to, Žir­nių gat­vė­je, bus ati­da­ry­ tas jau baig­tas sta­ty­ti bal­dų pre­ky­ bos cent­ras „Ikea“. 26 tūkst. kv. m par­duo­tu­vė­je pir­kė­jams bus siū­lo­ ma įvai­raus sti­liaus, kas­die­niš­kų ir di­zai­ne­rių su­kur­tų bal­dų bei jų de­ri­nių, in­ter­je­ro de­ta­lių ir puo­šy­

26

tūkst. kv. m par­duo­tu­vė­je pir­kė­jams bus siū­lo­ma kas­die­niš­kų ir di­zai­ne­rių su­kur­tų bal­dų.

Lau­kia įpras­tas iš­par­da­vi­mas

Bal­dų cent­ro „Ikea“ mū­sų ša­ly­je se­niai lau­kia ne vie­nas gy­ven­to­jas, bet di­die­siems ša­lies bal­di­nin­kams ko­jos ne­dre­ba, esą kon­ku­ren­ci­ja bus, bet sa­vų klien­tų jie ma­no ne­ pra­ra­sian­tys. „Kad mū­sų klien­tai pe­reis į jų pu­ sę, aš ne­ma­nau. O kad di­de­lė kon­ ku­ren­ci­ja – tai na­tū­ra­lu. Pel­nas, in­ ves­ti­ci­ja, jie tik­riau­siai di­des­ni nei

2013 08 01 2013 08 07

Penk­ta­die­nis mą. Pats Sh.Pe­re­sas tei­gė be­si­ džiau­giąs tu­rin­tis ga­li­my­bę lan­ky­tis Vil­niu­je ir bend­ rau­ti su čia gy­ve­nan­ čiais tau­tie­čiais. Tie­ sa, ne vi­si džiau­gė­si pre­zi­den­to at­vy­ki­mu į Vil­nių – ne­to­li pa­ra­di­ nio įė­ji­mo į Ro­tu­šę sto­ vė­jo jau­nuo­liai, ku­rie lai­ kė Pa­les­ti­nos vė­lia­vą, taip iš­reikš­da­mi ne­pa­si­ten­ki­ni­mą Iz­rae­lio vyk­do­ma už­sie­nio po­li­ti­ka Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se.

bos ele­men­tų, spe­cia­li­zuo­tų vir­tu­ vės reik­me­nų, švies­tu­vų, teks­ti­lės, pa­ta­ly­nės, na­mų de­ko­ra­vi­mo pre­ kių ir au­ga­lų.

Cent­re įsi­kurs ir šve­dų vir­tu­vės res­to­ra­nas, o krau­tu­vė­lė­je bus ga­li­ ma įsi­gy­ti šve­diš­kų mais­to pro­duk­ tų. Ma­žie­ji ga­lės siaus­ti „Småland“ vai­kų kam­ba­ry­je.

Tie­sa, nors Vil­niu­je įsi­kū­ru­si Šve­di­jos bal­dų mil­ži­nė klien­tams siū­lys pa­na­šias kai­nas kaip ir kai­ my­nams len­kams, kai ku­rių bal­dų kai­nos skir­sis ne tik ke­liais ar ke­ lias­de­šimt, bet net ir ke­liais šim­ tais li­tų.

Pra­neš­ta, kad dau­giau kaip dve­j us me­t us įro­d i­n ė­ jęs, jog ne­pikt­nau­džia­ vo tar­ny­ba ir ne­si­ki­šo į vals­ty­bės tar­nau­to­ jo veik­lą, bu­vęs Vil­ niaus me­ras Vi­lius Na­vic­kas iš vals­ty­ bės sieks pri­si­teis­ ti mi­li­jo­ną li­tų. Iš­tei­ sin­tas bu­vęs mies­to va­do­vas nu­spren­dė pa­ts by­li­nė­tis su vals­ty­be ir pro­ ku­ra­tū­ra. V.Na­vic­kas tvir­ti­na, kad

Šeš­ta­die­nis teis­mui pa­ten­ki­nus jo ieš­ki­ nį vi­sus pri­teis­tus pi­ni­ gus paau­ko­tų lab­da­rai.

Vil­n iaus apy­gar­d os teis­mas bir­že­lį pa­ li­ko ga­lio­ti iš­tei­si­ na­mą­jį nuo­spren­dį pikt­nau­džia­vi­mu ir ki­ši­mu­si į vals­ty­bės tar­nau­to­jo ar vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ ci­jas at­lie­kan­čio as­mens veik­lą kal­tin­tam bu­vu­siam sos­ti­nės me­rui V.Na­vic­kui.

Vil­niaus Se­rei­kiš­kių par­ko te­ni­so aikš­ty­ne įvy­ko Tarp­tau­ti­nės te­ ni­so fe­de­ra­ci­jos Fu­tu­res se­ ri­jos tur­ny­ro Pre­zi­den­to tau­rei lai­mė­ti fi­na­las. Jo nu­ga­lė­to­ju ta­po ant­ro­ ji Lie­tu­vos ra­ke­tė Lau­ ry­nas Gri­ge­lis (nuo­tr.).

Net­ru­kus 22-ąjį gim­ta­ die­nį švę­sian­tis lie­tu­vis fi­na­le su­si­ti­ko su 20-me­ čiu ita­lu Giam­mar­co Mi­co­ la­ni ir po dvie­jų se­tų įvei­kė var­žo­vą re­zul­ta­tu 6:1, 6:3. Lie­tu­

3

rugpjūčio 8–14, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Kaip išgyventi kait­rą Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Ša­lį už­plū­dus karš­čio ban­gai me­ di­kai vėl tu­ri dau­giau dar­bo. Kol kas sos­ti­nė­je sau­lės smū­gio at­ve­ jų neuž­fik­suo­ta, ta­čiau pa­dau­gė­ jo apal­pusių. Gy­dy­to­jai ra­gi­na at­ kreip­ti dė­me­sį į or­ga­niz­mo siun­ čia­mus sig­na­lus ir lai­ky­tis re­ko­ men­da­ci­jų.

s du­ris at­vers se­niai lauk­ta Šve­di­jos bal­dų bend­ro­vė „Ikea“.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

l­dų mil­ži­nė ne­bai­si bet ku­ris ki­tas mū­sų rin­kos da­ly­vis, tad ne­su­rea­guo­ti neį­ma­no­ma, mes se­niai tam ruo­šė­mės“, – sa­kė įmo­ nės „Bal­dų ro­jus“ di­rek­to­rius Au­ re­li­jus Sa­ba­liaus­kas.

Jų asor­ti­men­tas gal dau­giau pri­tai­ky­tas skan­di­na­vų rin­kai, ne lie­tu­vių, ku­ri no­ri funk­ci­jos, įvai­ro­vės, pa­si­rin­ki­mo.

Jis pa­tvir­ti­no ir tai, kad jo­kių spe­cia­lių ak­ci­jų, ku­rias sie­tų bū­ tent su bal­dų cent­ro „Ikea“ ati­da­ ry­mu, ne­bus. „Pas mus yra ru­d ens pla­n as, ak­ci­jos, ku­rios vyks­ta kas­met. Jos ir bus, ir tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra, – tei­gė įmo­nės va­do­vas ir pri­dū­rė dėl kai­nų nė kiek ne­si­bai­mi­nąs: – Esu pa­si­nag­ri­nė­jęs kai­nas, jos pas mus tik­rai kon­ku­ren­cin­gos, ypa­ tin­gos bai­mės nė­ra. Yra pas juos

viui įteik­ta Pre­zi­den­to tau­rė ir ki­tos rė­mė­jų do­va­nos.

L.Gri­ge­lį pa­svei­ki­nęs vy­riau­sia­sis Pre­ zi­den­tės Da­lios Gry­b aus­k ai­t ės pa­ta­rė­jas Jo­nas Mar­ke­vi­čius pa­ si­džiau­gė, kad po try­li­kos me­ tų šio tur­ny­ro nu­ ga­lė­to­jų są­ra­še vėl šmė­žuo­ja lie­tu­viš­ka pa­var­dė.

pi­ges­nių bal­dų, bet jei daik­tas ko­ ky­biš­kas, jie tik­rai ir­gi kai­ną lai­ko, o jei pra­stes­nis – tai toks ir daik­ tas.“ Kad kas­die­nė veik­la ir nu­ma­ty­tos ak­ci­jos ne­tu­ri nie­ko bend­ra su nau­ jo­jo cent­ro ati­da­ry­mu, pa­tvir­ti­no ir bal­dų bend­ro­vės „Ber­ry“ va­do­vas Jau­nius Žio­gas. Bai­mės ne­ke­lia ir kon­ku­ren­ci­jos klau­si­mas. „Žmo­nės ap­si­žiū­rės, bet rink­sis tai, kas jiems rei­ka­lin­ga. Ma­no­me, kad yra bal­dų sti­lių, kai­nų ly­gio, funk­cio­na­lu­mo įvai­ro­vė, fak­tiš­kai jū­sų mi­nė­tas tink­las to ne­pa­siū­lo.

Jų asor­ti­men­tas gal dau­giau pri­tai­ ky­tas skan­di­na­vų rin­kai, ne lie­tu­ vių, ku­ri no­ri funk­ci­jos, įvai­ro­vės, pa­si­rin­ki­mo ir pan.“, – nuo­mo­nę dės­tė J.Žio­gas.

Pra­na­šu­mai ne­leis kon­ku­ruo­ti

Ki­tą sa­vai­tę, rugp­jū­čio 12 d., „Do­ mus ga­le­ri­jo­je“ pra­si­dės eks­po­zi­ ci­jos iš­par­da­vi­mas. Jos rin­ko­da­ros va­do­vė Ag­nė Brūz­gė pa­nei­gė min­ tis, kad tai su­si­ję su šve­dų mil­ži­nės ati­da­ry­mu.

„Su­taps, bet šį rin­ko­da­ros bū­ dą esa­me nu­si­sta­tę jau se­niai, kad rugp­jū­čio pa­bai­go­je vyk­do­me eks­po­zi­ci­jos iš­par­da­vi­mą. Tai su „Ikea“ vi­siš­kai ne­su­si­ję“, – tvir­ti­ no „Do­mus ga­le­ri­jos“ at­sto­vė.

Pa­sak mo­ters, jie kaip tik džiau­ gia­si, kad į Lie­tu­vos rin­ką atei­na „Ikea“. „Ma­to­m e jį kaip di­d e­ lį, nau­j ą vers­l o žai­d ė­j ą eko­n o­ mi­nės kla­sės bal­dų rin­ko­je, ku­ ris pa­s tip­r ins vi­s ą tą si­t ua­c i­j ą, iš­gry­nins ko­ky­biš­kus pro­duk­tus. „Do­mus ga­le­ri­ja“ orien­tuo­ja­si į aukš­tes­n es pa­ja­m as, į dau­g iau už­d ir­ban­t į klien­t ą, ma­n au, sa­ vo klien­to ne­pra­ra­si­me“, – dės­ tė pa­šne­ko­vė.

Jos nuo­mo­ne, „Do­mus ga­le­ri­ja“ tu­ri ir sa­vo ark­liu­ką – san­tech­ni­ką ap­dai­lą, ku­rių „Ikea“ ne­tu­ri, to­dėl šiuo at­žvil­giu kon­ku­ren­ci­jos klau­ si­mas iš­vis ne­kel­ti­nas. O bal­dai ir in­ter­je­ro de­ta­lės, kaip var­di­niai, di­zai­ne­rių kū­ry­bos dar­bai, jau tu­ ri sa­vo klien­tą ir ko­ky­bę. „Ir tai yra mū­sų pa­grin­di­niai pra­na­šu­mai“, – sa­kė A.Brūz­gė.

Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­ gal­bos sto­ties di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jos Van­dos Pum­pu­tie­nės tei­gi­mu, nuo sau­lės ar ši­lu­mos smū­gio sos­ti­nės gy­ven­to­jai kol kas ne­nu­ken­tė­jo. Tie­sa, tre­čia­ die­nį vie­nas žmo­gus mi­rė vie­šo­jo trans­por­to sto­te­lė­je, ta­čiau sun­ ku pa­sa­ky­ti, kiek įta­kos tam tu­ rė­jo karš­tis. Pa­dau­gė­jo tik spe­ci­ fi­nių iš­kvie­ti­mų: žmo­nės alps­ta sto­te­lė­se, par­duo­tu­vė­se, daž­niau pa­ky­la krau­jos­pū­dis.

Pa­sak V.Pum­pu­tie­nės, žmo­gus tvy­rant karš­čiams tu­ri adap­tuo­ tis pa­ts. O grei­ta­jai pa­gal­bai reik­ tų skam­bin­ti ta­da, jei sa­vi­jau­tos ne­pa­vyks­ta pa­ge­rin­ti įpras­to­mis prie­mo­nė­mis.

V.Pum­pu­tie­nė pri­me­na, kad di­ džiau­sias or­ga­niz­mo prie­šas to­kiu me­tu – al­ko­ho­lis. Už­ten­ka ir ne­ di­de­lio kie­kio svai­ga­lų, kad žmo­ gus ap­si­nuo­dy­tų, be to, var­to­jant al­ko­ho­lį or­ga­niz­mas ne­ten­ka per karš­čius bū­ti­nų skys­čių.

Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, per die­ną žmo­gus tu­rė­tų iš­ger­ti 1,5–2 lit­

rus van­dens. Ypač į tai at­si­žvelg­ ti tu­rė­tų vy­res­nio am­žiaus žmo­ nės, ku­riems troš­ku­lio jaus­mas su­ma­žė­jęs.

Per karš­čius bū­ti­na su­re­gu­liuo­ ti ir mi­ty­bą. Gy­dy­to­jai re­ko­men­ duo­ja ne­per­si­val­gy­ti ir ne­pri­si­ga­ min­ti mais­to atei­čiai.

Esant aukš­tai tem­pe­ra­tū­rai, taip pat bū­ti­na dė­vė­ti gal­vos ap­dan­ ga­lus, veng­ti sin­te­ti­nių dra­bu­žių.

Jei­gu ten­ka il­gai sė­dė­ti – pa­ta­ria­ ma pa­si­vaikš­čio­ti ar bent kils­te­ lė­ti ko­jas, kad pa­ge­rė­tų krau­jo ir lim­fos apy­ta­ka. Taip pat svar­bu dar­bus lau­ke at­lik­ti tik ry­tais ir va­ka­rais.

V.Pum­pu­tie­nė at­krei­pia dė­me­ sį, kad šių nu­ro­dy­mų tu­ri pai­sy­ti vi­sų am­žiaus gru­pių at­sto­vai, nes iš prin­ci­po vi­sų žmo­nių svei­ka­ta pra­stė­ja.

1,5 litro

– mažiausiai tiek vandens rekomenduojama išgerti per dieną, esant dideliems karščiams.

Pa­ža­liuos Bal­ta­sis til­tas Vai­da Ka­lin­kai­tė Šian­dien, ket­vir­ta­die­nį, 12 val.

Bal­ta­sis til­tas pa­si­puoš dirb­ti­ ne žo­lės dan­ga. Taip vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai bus kvie­čia­mi pa­ pie­tau­ti ne ka­vi­nė­je ar biu­re, o gry­na­me ore.

Ren­gi­nį jau ant­rą kar­tą or­ga­ni­ zuo­ja mi­ne­ra­li­nio van­dens bend­ ro­vė „Bor­jo­mi“. Jos rin­ko­da­ros va­dy­bi­nin­kė Ie­va Se­me­ri­ko­vai­ tė sa­kė, kad ren­gi­nio sie­kis – pa­ ska­tin­ti žmo­nes gy­ven­ti šiek tiek svei­kiau. „Tam pui­kiai tin­ka pie­tų per­ trau­kos, kai žmo­nės ga­li pa­si­ rink­ti pie­tau­ti gry­na­me ore. Taip dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma mais­ tui, at­si­pa­lai­duo­ja­ma nuo stre­so

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Siek­da­mi, kad ma­žė­tų eis­mo įvy­kių, ku­ riuo­se nu­ken­čia pės­tie­ji, Vil­niaus ap­skri­ ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos val­dy­bos pa­rei­gū­nai pra­dė­jo dvi sa­vai­tes truk­sian­čią ak­ci­ją. Jie ati­džiai ste­ bės, kaip trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai ir pės­tie­ji lai­ko­si Ke­lių eis­mo tai­syk­lių. Pa­ sak po­li­ci­jos pra­ne­ši­mo, pa­rei­gū­nai draus­ mins tiek pės­čių­jų ne­ger­bian­čius vai­ruo­to­ jus, tiek ir pės­čiuo­sius, ne­si­lai­kan­čius Ke­lių eis­mo tai­syk­lė­se jiems nu­sta­ty­tų rei­ka­la­ vi­mų. Ke­lių eis­mo tai­syk­les pa­žei­du­siems vai­ruo­to­jams ir pės­tie­siems bus tai­ko­mos ad­mi­nist­ra­ci­nio po­vei­kio prie­mo­nės.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pra­ne­ šė, kad pro­ku­ro­rai nu­trau­ kė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Ge­di­mi­no pro­spek­to re­konst­ruk­ci­jos. Toks spren­d i­m as priim­ tas, nes, kaip tei­gia­ ma pra­ne­ši­me spau­ dai, įver­ti­nus po­li­ci­jos duo­me­nis ir spe­cia­lis­ tų iš­va­das, ne­nus­ta­ty­ta fak­ti­nių duo­me­nų apie pikt­ nau­džia­vi­mą ir tar­ny­bos pa­rei­gų neat­li­ki­mą re­konst­ruo­jant pro­spek­tą.

ir pail­si­ma“, – tvir­ti­no I.Se­me­ri­ ko­vai­tė. Šių me­tų ren­gi­nys skir­sis nuo per­nykš­čio. Praė­ju­siais me­tais bu­vo pie­tau­ja­ma ant pie­ve­lės, esan­čios ša­lia Bal­to­jo til­to. Šiais me­tais pa­ts til­tas bus pa­vers­tas pie­va. Tai pir­mas toks pro­jek­tas Eu­ro­po­je. „Mus įkvė­pė Aust­ra­li­jos pa­vyz­ dys. Jie tu­ri se­ną gra­žią tra­di­ci­ ją pie­tau­ti bū­tent ant til­to“, – sa­ kė I.Se­me­ri­ko­vai­tė. Toks ren­gi­nys, kai til­tas pa­ver­čia­mas pie­va, pir­mą kar­tą vy­ko bū­tent Aust­ra­li­jo­je.

Ti­ki­ma­si, kad su­ža­lia­vęs til­ tas į ren­gi­nį su­kvies dar dau­giau žmo­nių. Praė­ju­siais me­tais jų bu­vo su­si­rin­kę apie 800. Šie­met or­ga­ni­za­to­riai pa­si­ruo­šę priim­ ti 2 ūkst.

„Iš­nau­do­jus pro­ce­so ga­li­my­bes kons­ta­tuo­ta, kad, įsi­gy­jant ir klo­jant Ge­di­mi­no pro­ spek­to ba­zal­to trin­ke­lių grin­di­nį, ne­bu­vo pa­da­ ry­ta jo­kia nu­si­kals­ta­ma vei­ka, nes ne­nus­ta­ty­ta, kad at­sa­kin­gi as­me­nys są­mo­nin­gai už­sa­kė, nu­ pir­ko ir su­mon­ta­vo ne­pa­ kan­ka­mai at­spa­rias vie­tos gam­ti­nėms są­ly­goms ir eis­mo in­ten­sy­vu­mui grin­di­nio trin­ke­les“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

4

rugpjūčio 8–14, 2013

miestas

11p.

Lie­tu­viš­ko­jo „Wi­ki­Leaks“ di­le­ma: pasitraukti ar ne?

Tak­si oro uos­te – de­fi­ci­tas?

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

nuo oro uos­to iki cent­ro už 80 eu­ rų“, – sa­kė G.Ba­bars­kai­tė.

Jau mė­ne­sį oro uos­te ga­lio­ja tvar­ ka, kad vie­to­je dirb­ti ga­li tik su­tar­ tis su­da­riu­sios tak­si bend­ro­vės ir pri­va­tūs ve­žė­jai. At­vyks­tan­tys į Vil­nių skun­džia­si, kad tak­si ne vi­ sa­da ran­da, o oro uos­tas ti­ki­na, kad sis­te­ma plė­sis.

Ki­ti ve­žė­jai neišs­tum­ti

i.pepceviciute@diena.lt

Pa­si­ge­do ve­žė­jų

Sie­kiant iš­veng­ti pikt­nau­džia­vi­ mo ir už­tik­rin­ti į mū­sų ša­lį at­vyks­ tan­čių už­sie­nie­čių ke­lio­nės ko­ky­bę Tarp­tau­ti­nia­me Vil­niaus oro uos­ te (TVOU) šių me­tų lie­pos 1 d. įsi­ galiojo nau­ja tvar­ka. Da­bar oro uos­te dir­ba tik bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ tį pa­si­ra­šiu­sios tak­si įmo­nės – VšĮ „Vil­nius ve­ža“, UAB „Pas­sen­ger Ground Ser­vi­ces“ („Smart Ta­xi“) ir jau sep­ty­ni in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­ man­tys fi­zi­niai as­me­nys. Tie­sa, ga­ li­my­bė at­va­žiuo­ti į oro uos­tą su bet ku­rios ki­tos įmo­nės tak­si te­bė­ra, tik iš­si­kvie­tus te­le­fo­nu kar­tais ky­la di­ des­nių rū­pes­čių, nes sto­vė­ti prie at­ vy­ki­mo ter­mi­na­lo ne oro uos­te dir­ ban­tys tak­si ga­li tik au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je už ati­tva­ro.

Bet grįž­ki­me prie oro uos­te dir­ ban­čių tak­si įmo­nių. Šian­dien čia pa­gal nau­ją­ją tvar­ką ke­lei­vius ap­ tar­nau­ja 20 au­to­mo­bi­lių. Lyg ir pa­kan­ka­mai, bet, pa­si­ro­do, ne vi­ siems at­vyks­tan­tiems jų už­ten­ka.

Vil­nie­tis Pranas skun­dė­si nau­ją­ ja oro uos­to tvar­ka. „Nu­si­lei­do­me su šei­ma į gim­tą­ją že­me­lę ir pa­ mąs­tė­me, kad jau bai­gia­si ato­sto­ gos, tai už­bai­kim jas pra­ban­giai – na­mo va­žiuo­ki­me įmo­nės „Vil­nius ve­ža“ tak­si. Ne­rei­kės ir gal­vos su­ kti, ka­da atvažiuos iškviestas te­ lefonu. Bet štai išė­jo­me į lau­ką, o prie sten­do, kur tu­rė­tų sto­vė­ti ke­ lei­vių lau­kian­tys tak­si au­to­mo­bi­liai, nebuvo nė vie­nos įmonės „Vil­nius ve­ža“ ma­ši­nos. Tie­sa, tuo me­tu iš­ vis te­bu­vo vos po­ra tak­si, o žmo­ nių, kaip su­pran­ta­te, nu­si­lei­do vi­ sas lėk­tu­vas“, – sa­vo pa­ste­bė­ji­mais pa­si­da­li­jo vy­ras.

Ne­ran­da: vei­kian­čiai nau­ja­jai oro uos­to sis­te­mai at­vyks­tan­tys į sos­ti­

nę tu­ri prie­kaiš­tų – bū­na, kai tak­si sto­vė­ji­mo vie­to­je nė­ra nė vie­no au­ to­mo­bi­lio. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Jis iš­kart už­si­mi­nė ir apie pla­nus di­din­ti au­to­mo­bi­lių skai­čių, bet esą tai grei­čiau­siai įvyks tik rug­sė­jį. „Kol kas dau­giau au­to­mo­bi­lių ne­ duo­da­me, nes vyks­ta kai ku­rių ju­ ri­di­nių ak­tų pa­kei­ti­mai dėl kva­li­fi­ ka­ci­jos su Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja.

Ma­nau, kad rugp­jū­tį mes jų dau­ giau ir ne­duo­si­me. Kai bus vis­kas su­dė­lio­ta su Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­ja, ru­dens pra­džio­je – rug­sė­jį – įmo­nė ke­ti­na vi­sus sa­vo 40 au­to­ mo­bi­lių, ku­rie ati­tin­ka oro uos­to rei­ka­la­vi­mus, nu­kreip­ti į jį, įskai­ tant ir vai­ruo­to­jus, kal­ban­čius ang­ liš­kai“, – sa­kė B.R.Bal­tu­sis.

Lau­kia dau­giau ve­žė­jų

Nuk­reips vi­sus au­to­mo­bi­lius

At­sa­ky­da­mas į skai­ty­to­jo ke­liau­to­ jo skun­dą, įmo­nės „Vil­nius ve­ža“ di­rek­to­rius Be­nas Renatas Bal­tu­ sis paaiš­ki­no, kad šiuo me­tu įmo­nė oro uos­tui yra sky­ru­si de­šimt sa­vo au­to­mo­bi­lių. „Ir jie vi­si tik­rai mak­ si­ma­liai pa­gal at­vyks­tan­čių lėk­tu­vų srau­tus sten­gia­si bū­ti oro uos­te“, – tvir­ti­no tak­si bend­ro­vės va­do­vas.

Ko­men­tuo­da­ma sos­ti­nės gy­ven­to­ jo pa­ste­bė­ji­mą TVOU ko­mu­ni­ka­ci­ jos koor­di­na­to­rė Gre­ta Ba­bars­kai­tė ne­nei­gė, jog kai skry­džių tvar­ka­ raš­tis in­ten­sy­ves­nis, bū­na to­kių tar­pų, kad prie oro uos­to at­vy­ki­ mo ter­mi­na­lo spe­cia­liai įreng­ta­me ke­lio ruo­že tak­si ne­lie­ka, nes vi­si jie bū­na la­bai grei­tai iš­graibs­to­mi. „Bū­tent to­dėl Vil­niaus oro uos­tas

vis kvie­čia prie tak­si sis­te­mos pri­ si­jung­ti dau­giau ve­žė­jų – kuo dau­ giau ve­žė­jų da­ly­vaus tak­si sis­te­mo­ je, tuo ko­ky­biš­kes­nę pa­slau­gą gaus ke­lei­viai“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė.

Ma­žiau liks erd­vės se­na­jam ve­žė­jų „pa­ vel­dui“, su­kū­ru­siam le­gen­das apie ke­lio­ nę nuo oro uos­to iki cent­ro už 80 eu­rų.

Ji paaiš­ki­no, kad nau­jo­je tak­si sis­te­mo­je da­ly­vau­jan­čių ve­žė­jų ir au­to­mo­bi­lių skai­čius ne­ri­bo­ja­mas, – kuo dau­giau ve­žė­jų, tuo pa­to­ges­ nė ke­lei­viams „gy­vo­ji“ ei­lė. Ir pri­ dū­rė, jog oro uos­tas suin­te­re­suo­tas di­din­ti au­to­mo­bi­lių skai­čių, kad jų bū­tų ir ne­trūk­tų. „Kuo dau­giau ve­žė­jų pri­si­jungs prie tak­si sis­te­mos, tuo ma­žiau liks erd­vės se­na­jam ve­žė­jų „pa­vel­dui“, su­kū­ru­siam le­gen­das apie ke­lio­nę

TVOU ko­mu­ni­ka­ci­jos koor­di­na­to­ rė tei­gė su­pran­tan­ti, kad to­bu­lė­ti šiai sis­te­mai dar yra kur, nes ji vei­ kia tik ge­rą mė­ne­sį. „Ir ak­ty­viai tai da­ro­me. Svar­ biau­sia mums – kad ke­lei­viai oro uos­to tak­si pa­si­ti­kė­tų ir nau­do­ tų­si, o ve­žė­jai – pri­si­jung­tų. Čia nė­ra jo­kių iš­skir­ti­nių tei­sių ir „iš­ rink­tų­jų klu­bų“. Ve­žė­jai tu­ri ati­tik­ ti konk­re­čius rei­ka­la­vi­mus – vyk­ dy­ti tei­sė­tą ve­ži­mo veik­lą, dirb­ti su ne se­nes­niais nei aš­tuo­ne­rių me­ tų, šva­riais ir tvar­kin­gais au­to­mo­ bi­liais, vai­ruo­to­jai tu­ri bū­ti kul­tū­ rin­gi ir tvar­kin­gi, o tai­ko­mi ta­ri­fai ne­vir­šy­ti oro uos­to nu­sta­ty­tos ri­ bos“, – dės­tė G.Ba­bars­kai­tė.

Jos tei­gi­mu, ki­ti – sis­te­mo­je ne­ da­ly­vau­jan­tys – ve­žė­jai nė­ra iš­ stum­ti. Jie ga­li dirb­ti ir vež­ti ke­lei­ vius ir į oro uos­tą, ir iš jo. Ke­lei­viai ga­li iš­si­kvies­ti no­ri­mą tak­si į sto­ vė­ji­mo aikš­te­lę prie at­vy­ki­mo ter­ mi­na­lo, jo­je vi­siems au­to­mo­bi­ liams lei­džia­ma ne­mo­ka­mai sto­vė­ti 15 mi­nu­čių. Taip pat vi­si tak­si ga­ li vež­ti ke­lei­vius į iš­vy­ki­mo ter­mi­ na­lą ir su­sto­ję juos iš­leis­ti. „Da­bar tie­siog se­ną tvar­ką, kai tak­sis­tai grūs­da­vo­si prie ter­mi­na­ lo, gau­dy­da­vo ke­lei­vius už ran­ko­ vių ir už ke­lio­nę pra­šy­da­vo, kiek pa­no­rė­da­vo, kei­čia dau­ge­ly­je pa­ sau­lio oro uos­tų įpras­ta tak­si ei­ lės tvar­ka“, – tei­gė ko­mu­ni­ka­ci­jos koor­di­na­to­rė.

Kai­na esą to­kia pat

Da­bar prie lau­kian­čių tak­si įreng­ tame sten­de su­ra­šy­tos vi­sos ke­lio­ nės kai­nos, kad at­vy­kę už­sie­nie­čiai ar ir pa­tys tau­tie­čiai įsi­vaiz­duo­tų, kiek ga­li su­mo­kė­ti už ke­lio­nę į vie­ ną ar ki­tą mies­to vie­tą.

Tie­sa, tie ta­ri­fai di­des­ni nei ki­ tų ve­žė­jų, bet, at­si­žvelg­da­ma į at­ ve­jus, kai tak­sis­tai su­ge­bė­da­vo iš už­sie­nie­čių iš­lup­ti ap­va­lią su­me­ lę, G.Ba­bars­kai­tė tei­gė, kad sis­te­ ma nė­ra bran­ges­nė už ki­tus mies­ to tak­si. „Kai­na – di­džiau­sias mi­tas, ku­ rį griau­ti tu­ri­me vi­si: ir są­mo­nin­gi ve­žė­jai, ir są­mo­nin­gi ke­lei­viai. Kur kas di­des­nę kai­ną, pir­miau­sia – kal­bant apie ša­lies įvaiz­dį, mo­kė­ da­vo­me anks­čiau, kai už­sie­nie­čiai mies­to sve­čiai pa­sa­ko­da­vo is­to­ri­jas apie tak­si te­ro­riz­mą ir kai­nas iš lu­ bų“, – sa­kė G.Ba­bars­kai­tė.

Tak­si kai­nos Tak­si ve­žė­jai, ve­žan­tys ke­lei­vius nuo Vil­niaus oro uos­to tak­si li­ni­jos, pri­va­lo tai­ky­ti ne di­des­nius ve­ži­mo ta­ri­fus ne­gu šie: 1 km die­ną (nuo 6 val. iki 22 val.) –

3,5 li­to (1 eu­ras), 1 km nak­tį (nuo 22 val. iki 6 val.) –

4 li­tai (1,16 eu­ro), 1 km sa­vait­ga­liais ir šven­ti­nė­mis ne

dar­bo die­no­mis – 4 li­tai (1,16 eu­ro), 1 km nu­va­žiuo­to ke­lio už­mies­ty­

je – 4 li­tai (1,16 eu­ro), vien­kar­ti­nis mo­kes­tis už įsė­di­

mą – 5 li­tai (1,45 eu­ro).

Nors bu­vo kal­ba­ ma, kad mik­roau­ to­bu­sai į Vil­niaus gat­ves vėl iš­rie­ dės iki me­tų ga­lo, vers­li­nin­kai ne­ti­ ki val­džios pa­ža­ dais, iš­par­duo­da tur­tą ir at­lei­džia dar­buo­to­jus.

Vai­ruo „mik­ri Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Kon­kur­sas pa­skelb­tas

„Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to“ (VVT) va­do­vas Gin­ta­ras Na­ku­ tis sa­kė, kad įmo­nė yra pa­skel­ bu­si kon­kur­są, – pri­va­tūs ve­žė­ jai pa­raiš­kas dėl tei­sės va­ži­nė­ti sos­ti­nės gat­vė­mis ga­lės pa­teik­ ti rug­sė­jo 3 d. „Sa­vi­val­dy­bė skel­bė kon­kur­ sus, bet ta­ry­ba ne­lei­do, ta­čiau tai – ne ma­no kom­pe­ten­ci­ja. O sa­vo kon­kur­są mes esa­me pa­ skel­bę“, – sa­kė G.Na­ku­tis. Pa­ sak jo, to­kios trum­pa­lai­kės su­ tar­tys bū­tų pa­si­ra­šo­mos su ta in­ten­ci­ja, kad jau sa­vi­val­dy­bei pa­skel­bus kon­kur­są ne­rei­kė­tų in­ten­sy­viai nu­trauk­ti su­tar­čių su vi­sais ve­žė­jais. „Mes duo­da­ me trum­pą lai­ką, kad sa­vi­val­ dy­bė ga­lė­tų priim­ti rei­ka­lin­gus spren­di­mus ir skelb­ti (kon­kur­są – red. past.)“, – sa­kė jis.

G.Na­ku­tis taip pat pa­tvir­ti­ no, kad VVT skel­bia­mo kon­kur­ so rei­ka­la­vi­mai mik­roau­to­bu­sų ve­žė­jams šiek tiek di­des­ni, – bus rei­ka­lau­ja­ma, jog trans­por­ to prie­mo­nė­se at­si­ras­tų ir sto­vi­ mų vie­tų, kad bū­tų ga­li­ma vež­ti dau­giau ke­lei­vių.

Nau­ji rei­ka­la­vi­mai bau­gi­na

Vil­niaus mies­to ve­žė­jų aso­cia­ ci­jos (VMVA) pre­zi­den­tas Sau­ lius Ma­tu­lio­nis sa­kė, kad prieš sa­vai­tę ve­žė­jai bu­vo pa­kvies­ti į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bę su­ si­tik­ti su me­ru ir su­si­pa­žin­ti su nau­jai pa­skelb­to VVT kon­kur­so są­ly­go­mis. „At­vi­rai pa­sa­ky­siu, kad kon­ kur­sas, skel­bia­mas 6 mė­ne­sių

5

rugpjūčio 8–14, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

959 as­me­nys

Vil­niu­je šiuo me­tu ieš­ko vai­ruo­to­jo dar­bo.

Su­die: mik­roau­to­bu­sus pri­va­tūs ve­žė­jai iš­par­duo­da, o vai­ruo­to­jus at­lei­džia. Vien per lie­pą dar­bo bir­žo­je

as­me­nų, no­rin­čių dirb­ti vai­ruo­to­jais, pa­dau­gė­jo 170-ia.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

o­to­jai – į dar­bo bir­žą, iu­kai“ – į Bal­ta­ru­si­ją lai­ko­tar­piui, at­ro­do dau­giau, ne­ gu juo­kin­gai. Rea­liai bu­vo pa­sa­ ky­ta, kad trans­por­tas į gat­ves tu­ rė­tų iš­va­žiuo­ti spa­lio pa­bai­go­je ar­ba lapk­ri­čio pra­džio­je. O ka­dan­ gi da­bar yra tik rugp­jū­tis, dar­buo­ to­jų nie­kas ne­lai­kys“, – pa­sa­ko­jo S.Ma­tu­lio­nis. VMVA pre­zi­den­tas taip pat sa­kė, kad ve­žė­jai jau tu­ ri pa­kan­ka­mai kar­čios pa­tir­ties su sa­vi­val­dy­be, tad var­giai ti­ki, jog kas nors ga­lė­tų pa­si­keis­ti į ge­ra.

S.Ma­tu­lio­nis taip pat tei­gė, jog nau­jas VVT rei­ka­la­vi­mas, kad trans­por­to prie­mo­nė­se at­si­ras­tų ir sto­vi­mų vie­tų ke­lei­viams, var­giai įgy­ven­di­na­mas. Mik­roau­to­bu­sai, ku­riais šiuo me­tu dis­po­nuo­ja aso­ cia­ci­jos na­riai, nė­ra pri­tai­ky­ti sto­ vin­tiems ke­lei­viams vež­ti.

Nors ki­ti rei­ka­la­vi­mai ne­sun­kiai įgy­ven­di­na­mi, S.Ma­tu­lio­niui kai ku­rie pa­si­ro­dė net ge­ro­kai keis­ti: „Daug kar­tų mums žė­rė prie­kaiš­ tus, kad mik­roau­to­bu­sai yra se­ni ir ga­di­na mies­to vaiz­dą, nors tuo me­tu mes va­žiuo­da­vo­me trans­ por­to prie­mo­nė­mis, ku­rių am­ žius bū­da­vo iki aš­tuo­ne­rių me­tų, o da­bar nu­ma­ty­tas rei­ka­la­vi­mas, kad trans­por­to prie­mo­nės bū­tų ne se­nes­nės nei 20 me­tų.“ Vai­ruo­to­jai lie­ka be nie­ko

Esant to­kiai neaiš­kiai si­tua­ci­jai, mik­roau­to­bu­sų ve­žė­jų bend­ro­vės jau su­sku­bo at­leis­ti sa­vo dar­buo­ to­jus. Nors da­lis dar ofi­cia­liai il­si­ si, nes tu­ri su­kau­pę ne­ma­žai ato­sto­gų die­nų, ti­kė­ti­na, kad vi­sų lau­ kia tas pa­ts li­ki­mas.

Vie­nos mik­roau­to­bu­sų ve­žė­jų, įmo­nės „Lit­bus“, va­do­vas Vis­val­ das Strau­kas pa­ti­ki­no, kad jo­kiu bū­ du ne­da­ly­vaus nau­jai pa­skelb­ta­me kon­kur­se, – jo ne­ten­ki­na nau­jos są­

ly­gos. „Vi­siš­kai neaiš­ku, kaip bus su at­si­skai­ty­mu: kaip at­si­skai­tys ir ka­ da at­si­skai­tys už tuos va­ži­nė­ji­mus.

Sa­vi­val­dy­bė yra vi­siems sko­lin­ga ir žmo­nės ei­lė­je po tre­jus me­tus lau­ kia, kad per­ves­tų pi­ni­gus. Mo­kė­ si al­gas, mo­kė­si mo­kes­čius, mo­kė­si už de­ga­lus ir ti­kė­sie­si su­lauk­ti – tai ne­rim­ta“, – pik­ti­no­si vy­ras.

Pa­sak įmo­nės va­do­vo, Vil­niaus au­to­bu­sų par­kas vi­sa­da no­rė­jo bū­ti mo­no­po­liu, tad da­bar toks ir ta­po. Jo ma­ny­mu, po to, kai sa­vi­ val­dy­bė nu­trau­kė su­tar­tis su ve­ žė­jais, ku­rios esą dar bu­vo ga­lio­ jan­čios, pra­smės ko­vo­ti ne­bė­ra.

Tiesiu taikymu į darbo biržą išėjo.

Gal kas nors taksi vairuotoju įsidar­ bins, gal autobusų...

Bet dauguma į biržą patraukė.

Iki šiol jo įmo­nė­je dir­bo 40 dar­ buo­to­jų, ta­čiau šian­dien jau ne­li­ ko nė vie­no – te­ko at­leis­ti. „Tie­ siu tai­ky­mu į dar­bo bir­žą išė­jo.

Gal kas nors tak­si vai­ruo­to­ju įsi­ dar­bins, gal au­to­bu­sų... Bet dau­ gu­ma į bir­žą pa­trau­kė“, – pa­sa­ko­ jo V.Strau­kas.

Pa­sak Lie­tu­vos dar­bo bir­žos Ko­ mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vy­riau­sio­ sios spe­cia­lis­tės Mil­dos Jan­kaus­ kie­nės, šiuo me­tu Vil­niaus dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­ti 959 dar­bo ieš­ kan­tys žmo­nės, pa­gei­dau­jan­tys dirb­ti vai­ruo­to­jais. Vien per lie­pą dar­bo bir­žo­je to­kių as­me­nų pa­

Už­dar­biau­ja ne­bau­džia­mi Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Va­sa­rą, pa­dau­gė­jus no­rin­čių sa­ vait­ga­lį ar ato­sto­gas pra­leis­ti pa­ jū­ry­je, ne­trūks­ta siū­lan­čių juos ten nu­vež­ti. Skel­bi­mų va­žiuo­ti pi­giau ga­li­ma pa­ma­ty­ti gat­vė­se, o kai ku­ rie ve­žė­jai klien­tus kvie­čia tie­siog šū­kau­da­mi prie Vil­niaus au­to­bu­ sų sto­ties.

Vie­ša pa­slap­ti­mi ta­pę ne­le­ga­lūs ve­ žė­jai jau ne vie­nus me­tus su­kio­ja­si ap­link Vil­niaus au­to­bu­sų sto­tį. Jie klien­tus su­do­mi­na la­bai pa­pras­ tai – siū­lo ma­žes­nę ve­ži­mo kai­ ną. Daž­nas ve­žė­jas ke­lio­nės kryp­tį ir bi­lie­to kai­ną ty­liai ša­lia Vil­niaus au­to­bu­sų sto­ties siū­lo tol, kol su­ si­ren­ka rei­kia­mas skai­čius ke­lei­ vių. Bi­lie­tas kai­nuo­ja ma­žiau dėl pa­pras­tos prie­žas­ties – šie ve­žė­jai dir­ba ne­le­ga­liai, to­dėl ne­mo­ka jo­ kių mo­kes­čių vals­ty­bei. „Šio­je sri­ty­je nie­kas ne­pa­si­ kei­tė. Kaip bu­vo, taip li­ko“, – sa­ kė bend­ro­vės TOKS, už­sii­man­čios tarp­mies­ti­niu ke­lei­vių per­ve­ži­ mu, ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­ nas Ind­ra­šius.

ir vi­sos vals­ty­bi­nės įstai­gos. Ta­čiau pa­gal­bos vis ne­su­lau­kia­ma.

Tai ne­tie­sio­giai pa­tvir­ti­no ir Po­ li­ci­jos de­par­ta­men­tas. Pa­sak jo, pa­rei­gū­nai ne­le­ga­lių ve­žė­jų gau­ dy­mu tik­rai neuž­sii­ma.

Nes­kai­tant mo­kes­čių ven­gi­mo, ki­ta di­de­lė pro­ble­ma, ku­ri iš­ky­la nau­do­jan­tis ne­le­ga­lių ve­žė­jų pa­slau­go­mis, – sau­gu­mas. Nu­ti­kus ne­lai­mei ne­le­ga­lus ve­žė­jas ne­bus at­sa­kin­gas, nes nė­ra tam įsi­pa­rei­ go­jęs.

Ne­pai­sy­da­mi to, žmo­nės to­liau nau­do­ja­si šio­mis pa­slau­go­mis ir jų tei­kė­jų ne­tgi dau­gė­ja. „Da­bar jau yra ir ki­tur taip ve­žan­čių bei su­da­ ran­čių gru­pes. Ir nuo Spau­dos rū­ mų ve­ža į pa­jū­rį, ir nuo „Pa­no­ra­ mos“, – tvir­ti­no A.Ind­ra­šius.

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­ jos (VMI) prie Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ jos Ope­ra­ty­vios kont­ro­lės or­ga­ni­ za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Ro­lan­das Pun­ce­vi­čius sa­kė, kad VMI kar­tu su Vals­ty­bi­ne ke­lių trans­por­to ins­ pek­ci­ja bei po­li­ci­ja vyk­do to­kių ve­ žė­jų pa­tik­ras. „Šiais me­tais kont­ ro­liuo­jant ke­lei­vių ve­ži­mo veik­lą bu­vo nu­sta­ty­ti 52 as­me­nys ir jiems pri­tai­ky­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­

Kai ne­rei­ kia mo­kė­ti mo­kes­čių, jie ga­li vež­ ti už ma­žes­ nę kai­ną ir taip už­si­ dirb­ti, įsi­ dė­da­mi vis­ ką į ki­še­nę.

dau­gė­jo 170-ia. Šiuo me­tu vai­ruo­ to­jams re­gist­ruo­tos tik 333 lais­vos dar­bo vie­tos, iš jų 330 skir­ta tarp­ tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo trans­ por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jams.

Mik­roau­to­bu­sų iš­par­da­vi­mas

Ki­tos sos­ti­nės ve­žė­jų įmo­nės „Trans­re­vis“ va­do­vas Vla­das Dap­ kus pa­sa­ko­jo ne tik kaip at­lei­di­nė­ ja dar­buo­to­jus, bet ir kaip iš­par­ duo­da ne­be­rei­ka­lin­gas trans­por­to prie­mo­nes. „Trans­por­to prie­mo­nių dar tu­ ri­me apie 40. Šiuo me­tu už­sii­ma­ me jų par­da­vi­mu: šian­dien kaip tik par­da­vė­me ke­tu­rias trans­por­ to prie­mo­nes į Bal­ta­ru­si­ją. Ka­dan­gi Lie­tu­vos rin­kai ne­la­bai jos rei­ka­lin­ gos, ban­do­me par­duo­ti tam, kam rei­kia“, – pa­sa­ko­jo V.Dap­kus. Įmo­nės va­do­vas at­sklei­dė, kad at­si­žvel­giant į būk­lę vie­no mik­ roau­to­bu­so kai­na ga­li svy­ruo­ti nuo 10 tūkst. iki 25 tūkst. li­tų. O juos par­duo­ti – vie­nin­te­lė lo­giš­ka išei­ tis, nes neeksp­loa­tuo­ja­mos trans­ por­to prie­mo­nės nu­ver­tė­tų. „Jei­gu bus par­da­vi­mas, mė­gin­si­me juos par­duo­ti, nes neap­si­mo­ka lai­ky­ti – ge­riau­siu at­ve­ju į gat­ves iš­va­žiuo­tų tik lapk­ri­čio 1 d.“, – sa­kė jis.

Nau­jų trans­por­to prie­mo­nių, ati­tin­kan­čių nau­jus VVT rei­ka­la­ vi­mus, pirk­ti taip pat ne­ver­ta. Pa­ sak V.Dap­kaus, pu­sės me­tų lai­ko­ tar­pio su­tar­tys per daug ri­zi­kin­ga.

Nau­jų mik­roau­to­bu­sų jis ryž­tų­ si įsi­gy­ti tik ta­da, jei­gu bū­tų pa­ skelb­tas nor­ma­lus il­gą lai­ko­tar­pį api­man­tis kon­kur­sas. „Trans­re­vio“ va­do­vas pri­si­pa­ ži­no, kad vei­kiau­siai ir jam teks trauk­tis į ša­lį, nes ir nau­jus dar­ buo­to­jus su­rink­ti fi­nan­siš­kai bū­ tų per daug skaus­min­ga.

Jis tvir­ti­no, kad bu­vo ra­šy­tas ne vie­nas krei­pi­ma­sis bei pra­šy­mas įvai­rioms ins­ti­tu­ci­joms ir ne­tgi mi­ nist­rui pir­mi­nin­kui dėl esa­mos si­ tua­ci­jos. Ta­čiau nie­kas ne­pa­si­kei­ tė ir ne­le­ga­lūs ve­žė­jai ne­bau­džia­mi už­dar­biau­ja to­liau. „Vi­si at­sa­ky­mai la­bai nai­vūs.

Nie­kas nie­kuo neuž­sii­ma. Jei­gu tie vi­si ne­le­ga­lūs ve­žė­jai, ku­rie yra prie sto­ties ir ne­le­ga­liai ve­ža į Klai­pė­dą bei ki­tas vie­tas, su­si­mo­kė­tų vi­sus mo­kes­čius, vis­kas pa­si­keis­tų. Bet kai ne­rei­kia mo­kė­ti mo­kes­čių, jie ga­li vež­ti už ma­žes­nę kai­ną ir taip už­si­dirb­ti, įsi­dė­da­mi vis­ką į ki­še­ nę“, – aiš­ki­no pa­dė­tį A.Ind­ra­šius.

Jis tvir­ti­no, kad apie šią pro­ble­ mą ži­no ne tik pa­slau­ga be­si­nau­ do­jan­tys ar sto­ty­je be­si­lan­kan­tys žmo­nės. Apie tai yra in­for­muo­tos

my­bė“, – tei­gė R.Pun­ce­vi­čius. Jis nu­ro­dė, kad už ver­ti­mą­si ūki­ne, fi­nan­si­ne ar pro­fe­si­ne veik­la, ne­ tu­rint lei­di­mo, gre­sia bau­da nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. li­tų.

Taip pat jis pa­ta­rė ke­lei­viams vi­sa­da rei­ka­lau­ti ke­lei­vio bi­lie­to. „Ke­lei­vio bi­lie­tas yra ir jo ve­ži­mo su­tar­tį pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­ tas, už­tik­ri­nan­tis sau­gų pa­slau­ gų tei­ki­mą. Be jo vai­ruo­to­jas ne­ pri­sii­ma at­sa­ko­my­bės už as­mens gal­būt pa­ti­ria­mą ža­lą per ke­lio­nę.

To­dėl ke­lei­viai už su­teik­tas ke­ lio­nės pa­slau­gas tu­rė­tų rei­ka­lau­ ti ke­lio­nės bi­lie­to, nes ki­tu at­ve­ju jie ne tik lie­ka be sau­gios ke­lio­nės už­tik­ri­ni­mo, bet ir pa­de­da ne­ są­ži­nin­giems as­me­nims iš­veng­ ti mo­kes­čių vals­ty­bei“, – aiš­ki­no R.Pun­ce­vi­čius.

6

rugpjūčio 8–14, 2013

miestas

Kol Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė ku­ria pla­nus, kaip pa­dė­ ti el­ge­tau­jan­tiems ir be­na­miams, šie tik pik­ti­na­si. Jiems la­ biau „ap­si­mo­ka“ tur­gu­je par­da­vi­ nė­ti me­ta­lo lau­žą, nei dirb­ti sa­vi­val­dy­ bės siū­lo­mą dar­bą ir ban­dy­ti in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­nę.

1000 – maž­daug tiek Vil­niu­je yra be­na­mių.

Prin­ci­pai: kad ir ką da­ry­tų sa­vi­val­dy­bė, tik re­tas be­na­mis no­ri ir ban­do keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko, Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Be­na­mių gy­ve­ni­mo bū­do nie­kas ne­pa­keis Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Tu­ri stra­te­gi­ją

Ofi­cia­lūs skai­čiai ro­do, kad be­na­ mių Vil­niu­je yra tik apie 100, ta­ čiau, sa­vi­val­dy­bės duo­me­ni­mis, jų dau­giau nei 1 tūkst. Dar praė­ju­sį mė­ne­sį mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė be­na­ mių ir el­ge­tau­jan­čių 2013–2018 m. in­teg­ra­ci­jos pro­gra­mai. Šios pro­gra­mos tiks­las – ge­rin­ti la­biau­siai pa­žei­džia­mos so­cia­li­nės gru­pės gy­ve­ni­mo są­ly­gas: iš­kraus­ ty­ti juos iš gat­vių, su­teik­ti są­ly­gas pa­lai­ky­ti as­mens hi­gie­ną ir mai­ tin­tis. Nors vi­sa tai bu­vo priei­na­ ma ir anks­čiau, so­cia­li­niai dar­buo­ to­jai da­bar ruo­šia­si im­tis dar­bo iš pe­ties.

Vil­niaus mies­to ad­mi­nist­ra­ci­ jos So­cia­li­nių rei­ka­lų ir svei­ka­tos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ra­sa Lai­co­nie­nė sa­kė, kad pa­grin­di­nis pro­gra­mos tiks­las yra efek­ty­viau nau­do­ti vi­sus iš­tek­lius, ku­rie skir­ti bū­tent šiai so­cia­li­nei žmo­nių gru­pei. „Da­bar mes ge­riau koor­di­nuo­ ja­me veiks­mus, su­da­rė­me bend­ rą duo­me­nų ba­zę, nes pa­ste­bė­jo­ me, kad to­kias pat pa­slau­gas tei­kia ir ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos.

Pa­ties že­miau­sio slenks­čio pa­ slau­gas teiks sa­vi­val­dy­bė, o lai­ki­ no­jo gy­ve­ni­mo na­mais rū­pin­sis ar­ ki­vys­ku­pi­jos „Ca­ri­tas“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė.

Dirb­ti ne­ma­to tiks­lo

Ta­čiau pa­tys be­na­miai, re­gis, vi­sus ge­rus sa­vi­val­dy­bės no­rus ga­li pa­ vers­ti su­bliūš­ku­siu oro bur­bu­lu.

Vie­na­me Vil­niaus se­na­mies­ty­ je esan­čia­me skers­gat­vy­je nuo­lat su­si­ren­kan­tys be­na­miai sun­kiai, bet su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti, ko­dėl pa­si­ rin­ko to­kį gy­ve­ni­mo bū­dą. Iš pra­ džių ti­ki­nę, kad pa­pa­sa­kos vis­ką, jei gaus pi­ni­gų, kiek vė­liau at­ly­žo ir ne­mo­ka­mai ėmė ko­ne­veik­ti Vil­ niaus mies­to val­džią.

Kom­pa­ni­ja el­ge­tų pri­si­pa­ži­no, kad dar­bo ieš­ko­ti jie net ne­ban­do.

O kam? Juk dau­giau už­dir­ba tur­gu­ je par­da­vi­nė­da­mi tai, ką ran­da: nuo

me­ta­lo lau­žo iki įvai­riau­sių smulk­ me­nų. Nak­vy­nės na­mų jie taip pat gi­na­si, nes šie, pa­sak jų, utė­lė­ti, o mie­gui ten su­tei­kia­mi tik čiu­ži­niai.

Be­na­mis Vla­di­mi­ras ofi­cia­liai ne­dir­ba jau 10 me­tų, ta­čiau pa­ts ieš­ko­ti dar­bo ne­si­sten­gia, lau­kia, kol jam val­džia pa­siū­lys, o mie­go­ ti nak­vy­nės na­muo­se jam taip pat ne­pa­tin­ka. „O, nak­vy­nės na­mai. Ži­nai, kas ten yra? Pu­sėj Vil­niaus sto­vi tuš­ ti na­mai, nie­ko Zuo­kas ne­duo­da, o žie­mą kiek ten bū­na žmo­nių – ant grin­dų mie­ga šim­tas. Tai kas čia da­bar?“ – skun­dė­si Vla­di­mi­ras.

„Ne­pa­siū­lė man nie­kas dirb­ti, – aiš­ki­no su ki­tais dviem be­na­miais vy­rais die­nas lei­džian­ti mo­te­ris. – Esu 2329 ei­lė­je prie so­cia­li­nio būs­ to. Prieš tre­jus me­tus ra­šiau pra­šy­ mą ir čia ga­liu sto­vė­ti iki mir­ties.

Tik du žmo­nės ga­vo per tą lai­ką.“ Taip pat ji pri­dū­rė, kad už 700 li­tų dirb­ti nei­tų, ne­bent „nor­ma­lų“ at­ ly­gi­ni­mą kas nors pa­siū­ly­tų. „Pu­sė Vil­niaus pa­sta­tų sto­vi tuš­ti, bet mū­sų ten ne­lei­džia. Žie­ mą nak­vo­ju pa­la­pi­nė­je, net per di­ džiau­sius šal­čius pa­la­pi­nė­je mie­gu jau pen­ke­rius me­tus. Aš pa­ts gi­męs trem­ty­je, Kras­no­jars­ke, prie šal­čio

Rei­kia, kad žmo­ nės skam­bin­tų so­cia­li­nei tar­ny­ bai, pra­neš­tų So­ cia­li­nės pa­ra­mos cent­rui, o ne leis­ tų be­na­miams mie­go­ti po bal­ko­ nais, prie šiukš­ lių kon­tei­ne­rių ar prie rū­sių.

Di­de­lis rei­ka­la­vi­mų są­ra­šas

Tie­sa, be­na­mis ti­ki­no, kad mie­ lai dirb­tų, jei kas pa­siū­ly­tų, ta­čiau mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas jo ne­ten­ki­ na. Dirb­ti ei­tų tik ta­da, jei dar gau­tų ir so­cia­li­nį būs­tą: „Ei­čiau, jei duo­ tų (būs­tą – red. pa­st.), aš vai­ruo­to­jo tei­ses tu­riu ir pa­są, bet ne­tu­riu kur gy­ven­ti. Bu­vau įsi­dar­bi­nęs per dar­ bo bir­žą dar iki Zuo­ko, gau­da­vau 1100 li­tų, o da­bar mi­ni­mu­mas. Da­ bar kiem­sar­giams dar ir plo­tus pa­di­ di­no be­veik ki­lo­met­ru, neį­ma­no­ma vie­nam žmo­gui su­si­tvar­ky­ti, ypač ru­de­nį, kai vi­si la­pai kren­ta. Te­gul pir­ma pa­gal­vo­ja prieš da­ry­da­mas.“ Vla­di­mi­rui dėl ap­nak­vin­di­ni­mo įstai­gos pri­ta­rė ir ša­lia sė­din­tis gy­ ve­ni­mo bū­do ko­le­ga: „Ten, A.Ko­ je­la­vi­čiaus gat­vė­je, tuš­čia be­veik.

O žie­mą miš­ki­niai bro­liai ten su­si­ rinks ir ne­be­pe­rei­si.“

pra­tęs, mi­nus 30 bu­vo ir mes su ja (mo­te­ri­mi iš jų kom­pa­ni­jos – red. pa­st.) ne­nu­mi­rėm, o val­džią va kas nors leis­tų ten pa­nak­vot, nė vie­nas neišt­ver­tų. Man val­džios pa­ža­dų ne­rei­kia, tu­rė­jau pa­šiū­rę su­si­ren­ tęs, at­va­žia­vo sa­vi­val­dy­bė ir nu­ grio­vė. Pa­šal­pų jo­kių ne­gau­nu ir ne­pra­šau, nie­ko ne­gau­nu, vis­kas, ką už­si­dir­bu, – iš bu­te­lių ir me­ta­ lo“, – verk­da­mas po­kal­bį už­bai­gė Vla­di­mi­ras.

Be­na­miai at­si­kal­bi­nė­ja

Vil­niaus mies­to nak­vy­nės na­mų di­rek­to­riaus Ed­var­do Jab­lons­kio tei­gi­mu, vi­si trys nak­vy­nės na­mų fi­lia­lai ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus. Vilk­ pė­dės gat­vė­je esan­čia­me fi­lia­le (170 vie­tų) ap­gy­ven­di­na­mi as­me­ nys, ku­riems nak­vy­nė su­tei­kia­ma iki 6 mė­ne­sių spe­cia­lios ko­mi­si­jos

spren­di­mu. Ki­tas fi­lia­las, esan­tis A. Ko­je­la­vi­čiaus gat­vė­je (100 vie­ tų), su­tei­kia nak­vy­nę vie­nai nak­ čiai vi­siems ten at­vy­ku­siems as­ me­nims. Ga­liau­siai T.Kos­ciuš­kos gat­vė­je esan­ti „Sa­la“ (30 vie­tų) skir­ta nuo al­ko­ho­lio ar ki­tų psi­chi­ ką vei­kian­čių me­džia­gų ap­svai­gu­ siems as­me­nims ap­gy­ven­din­ti. „Prii­ma­me vi­so­mis ko­kios tik įma­no­ma są­ly­go­mis ir be nie­ko, ir su vis­kuo. Ir su nu­kry­pi­mais, ir be nu­kry­pi­mų. Ga­li ir pa­tys atei­ti, ga­li ir ofi­cia­liai už­si­re­gist­ruo­ti bei ap­ si­gy­ven­ti“, – apie nak­vy­nės na­mų tvar­ką pa­sa­ko­jo E.Jab­lons­kis.

Tie­sa, į nak­vy­nės na­mus „Sa­la“ as­me­nys, na­tū­ra­lu, pa­tys nea­tei­na, o yra at­ve­ža­mi. Šiuo me­tu mies­to nak­ vy­nės na­mai tu­ri vie­ną so­cia­li­nį dar­ buo­to­ją, ku­ris iš­ti­sus me­tus va­ži­nė­ja kar­tu su po­li­ci­jos dar­buo­to­ju. „Žie­mą pa­dau­gė­ja no­rin­čių per­ mie­go­ti ir vi­siems su­tei­kia­ma ga­ li­my­bė ap­si­gy­ven­ti, nė vie­nas ne­ bu­vo pa­lik­tas. Bet tie, ku­rie yra ne­blai­vūs ir tu­ri bū­ti ve­ža­mi į „Sa­ lą“, sun­kiai no­ri va­žiuo­ti“, – tei­gė E.Jab­lons­kis.

Iš­mal­da ne­pa­dės

Pa­sak So­cia­li­nių rei­ka­lų ir svei­ ka­tos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos R.Lai­co­nie­nės, to­ kius žmo­nes kaip be­na­miai be ga­lo sun­ku in­teg­ruo­ti į vi­suo­me­nę, tad bus ban­do­ma dirb­ti tik su tais, ku­ rie la­biau­siai mo­ty­vuo­ti ir pa­si­ry­ žę keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą. Per me­tus to­kių žmo­nių ga­li bū­ti iki de­šim­ ties. Vi­si ki­ti tu­rės są­ly­gas nau­do­tis že­miau­sio ly­gio pa­slau­go­mis – sa­ vi­val­dy­bei pri­klau­san­čiais nak­vy­ nės na­mais, taip pat ga­li­my­be pa­ lai­ky­ti as­me­ni­nę hi­gie­ną ir gau­ti mais­to lab­da­ros val­gyk­lo­se.

Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tė sa­kė, jog la­bai svar­bu, kad gy­ven­to­jai be­na­ miams ir el­ge­tau­jan­tiems ne­duo­tų iš­mal­dos: ne­šelp­tų mais­tu, ne­duo­ tų gry­nų­jų pi­ni­gų ir t. t. Nes to­kie žmo­nės pi­ni­gus daž­niau­siai nau­ do­ja ne svar­biau­siems da­ly­kams, to­kiems kaip būs­to nuo­ma, mais­ tas ar ši­lu­ma. Spe­cia­lis­tės ma­ny­ mu, jei­gu ši so­cia­li­nė žmo­nių gru­pė

gau­tų ma­žiau pa­gal­bos iš gy­ven­to­ jų, ji bū­tų pri­vers­ta nau­do­tis „Ca­ ri­to“ ar So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro pa­slau­go­mis. „Su­sit­var­ky­ti sun­ku. Ko mes ti­ ki­mės iš vi­suo­me­nės? Kad jie bū­tų ne­pa­kan­tūs, kad mies­te žmo­nės ne­ nak­vo­tų jo­kio­se sa­vo pa­si­da­ry­to­se pa­la­pi­nė­se. Vi­siems už­ten­ka gul­tų.

Rei­kia, kad žmo­nės skam­bin­tų so­ cia­li­nei tar­ny­bai, pra­neš­tų So­cia­li­ nės pa­ra­mos cent­rui, o ne leis­tų be­ na­miams mie­go­ti po bal­ko­nais, prie šiukš­lių kon­tei­ne­rių ar prie rū­sių“, – aiš­ki­no R.Lai­co­nie­nė. Šva­ros ne­pri­pa­žįs­ta

Sa­vi­val­dy­bė be­na­mius ža­da gel­bė­ti ne tik nuo mie­go­ji­mo gat­vė­je, bet ir nuo smar­vės – ki­tą­met bus įreng­ tos ir spe­cia­lios du­šų vie­tos mies­ te. Tik di­džiau­sia bė­da ta, kad šie praus­tis ei­na ne­no­riai. „Jie ke­lia pre­ten­zi­jas, bet praus­tis nei­na. Tad mes da­bar ne­tgi su­jun­ gė­me dvi pa­slau­gas. Ne­vy­riau­sy­bi­ nės or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios tu­ri ati­da­ riu­sios val­gyk­las, mums pa­ža­dė­jo, kad tiems as­me­nims, ku­rie bus ne­ šva­rūs ir dvo­kian­tys, ne­leis val­gy­ ti. Vi­sų pir­ma šiuos žmo­nes ly­dės praus­tis“, – sa­kė R.Lai­co­nie­nė.

Tie­sa, Vil­niaus mies­te dar yra li­ ku­si vie­na vie­šo­ji pir­tis, ku­ri bend­ ra­dar­biau­ja su sa­vi­val­dy­be ir prii­ ma praus­tis so­cia­liai rem­ti­nus bei nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos ne­tu­rin­čius vil­nie­čius.

Sa­vi­val­dy­bė tam iš­duo­da as­mens hi­gie­nos (mau­dy­mo­si) ta­lo­nus. Šia pa­slau­ga vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį pa­si­nau­do­ja apie 670 žmo­nių.

Pats Sky­do gat­vė­je esan­čios pir­ ties sa­vi­nin­kas ir va­do­vas Ze­no­nas Stu­pen­ka sa­kė, kad iš tik­rų­jų iš­da­ ly­tais mau­dy­mo­si ta­lo­nais nau­do­ ja­si to­li gra­žu ne vi­si. Jo ži­nio­mis, praė­ju­sį mė­ne­sį sa­vi­val­dy­bė iš­da­ li­jo net 2500 ta­lo­nų. „Ne vi­si ta­lo­nai yra iš­nau­do­ja­mi.

Ko ge­ro, be­na­miai par­duo­da sa­vo ta­lo­nus“, – spė­ji­mus iš­sa­kė Z.Stu­ pen­ka. Vy­ras sa­kė ne­ga­lin­tis tiks­liai įvar­dy­ti, kiek be­na­mių ap­si­lan­ko jo pir­ty­je, nes re­tai užei­na itin iš­si­ski­ rian­čių aso­cia­lių as­me­nų.

7

rugpjūčio 8–14, 2013

miestas

So­vie­ti­nės skulp­tū­ros su­lau­kė dė­me­sio Daug dis­ku­si­jų ke­lian­čiam ir nyks­tan­čiam so­viet­me­čio pa­vel­dui Vil­niaus sa­vi­val­dy­ bė ra­do lė­šų – pa­skelb­tas kon­kur­sas res­tau­ ruo­ti Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras. Tie­sa, Mask­va šį­kart pro­jek­to fi­nan­suo­ti ne­siū­lo.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Jau rugp­jū­čio 20 d. tu­rė­tų paaiš­ kė­ti, kas res­tau­ruos so­vie­ti­nes skulp­tū­ras, – Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė pa­skel­bė vie­šą­jį skulp­tū­rų res­tau­ ra­vi­mo dar­bų pir­ki­mo kon­kur­są.

Mies­to ūkio ir trans­por­to de­par­ta­ men­to Sta­ti­nių sky­riaus Eksp­loa­ ta­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Gin­tau­tas Ka­zi­mie­ras Niau­ra tvir­ti­no, kad dar­bai ga­li truk­ti dve­jus me­tus. „Pla­na­vo­me dar­bus at­lik­ti per du se­zo­nus, nes vi­sas skulp­tū­ras vie­ nu me­tu tvar­ky­ti bū­tų su­dė­tin­ga – neuž­da­ry­si juk vis­ko iš­kart. Ta­čiau ga­li bū­ti, kad vis­kas įvyks ir grei­ čiau“, – svars­tė G.K.Niau­ra.

2009-ųjų is­to­ri­ja, kai skulp­tū­rų ap­žiū­rė­ti bu­vo at­vy­kę res­tau­ra­to­

Jaz­mi­nų so­das Vil­niu­je – nau­ja ža­lia erd­vė: Ozo (Ke­tu­rių Tven­ki­nių) par­ke ati­da­ ry­tas Jaz­mi­nų so­das. Jau­nų šei­ mų pa­mėg­ta­me par­ke pa­so­din­ ta pus­šim­tis jaz­mi­nų krū­mų. Jaz­ mi­nų so­dą Vil­niaus mies­to gy­ ven­to­jams pa­do­va­no­jo bend­ro­ vė „Hen­kel“, sky­ru­si 6 tūkst. li­tų.

„Kva­pas tu­ri di­de­lę reikš­mę žmo­gaus sa­vi­jau­tai. Ge­ras na­ tū­ra­lus kva­pas kas­die­ny­bę da­ ro dar­nes­nę, at­ne­ša džiaugs­ mą ir ska­ti­na sva­jo­ti. Gal­būt dėl to vil­nie­čiai taip pa­mė­gę žy­din­ čias mies­to erd­ves. Kvie­čia­me į jaz­mi­nų so­dą už­suk­ti vi­sus, ieš­ kan­čius nu­si­ra­mi­ni­mo, įkvė­pi­ mo ar tie­siog no­rin­čius pa­ža­ din­ti džiaugs­mą sa­vy­je“, – sa­kė „Hen­kel Lie­tu­vos“ at­sto­vė Jū­ra­ tė Mi­ce­vi­čiū­tė.

VD inf.

Į mokyklą – rugsėjo 2-ąją Atos­to­gos Vil­niaus moks­lei­ viams šie­met truks il­giau nei ka­len­do­ri­nė va­sa­ra – Moks­lo ir ži­nių die­nos šven­tė vi­so­se sos­ ti­nės mo­kyk­lo­se bus or­ga­ni­zuo­ ja­ma rug­sė­jo 2-ąją.

Sa­vi­val­dy­bė pra­ne­šė, jog šie­ met, ka­dan­gi rug­sė­jo 1-oji yra sek­ma­die­nis, šią šven­tę Vil­ niaus mies­te nu­spręs­ta per­kel­ ti į pir­ma­die­nį ir ši­taip su­de­rin­ti šven­tę bei mo­ky­mo­si pro­ce­są. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ te­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­rius BNS in­for­ma­vo, kad mo­kyk­los, kaip ir per­nai, ga­li pa­čios ap­si­ spręs­ti, ka­da reng­ti moks­lo me­ tų pra­džios šven­tę.

VD inf.

riai iš Mask­vos, o vė­liau pa­si­gir­do siū­ly­mų ir fi­nan­suo­ti res­tau­ra­vi­mą, po­sky­rio ve­dė­jo ži­nio­mis, ne­pa­si­ kar­to­jo. „Taip, do­mė­ji­ma­sis bu­vo. Bet da­ bar dar­bai bus fi­nan­suo­ja­mi iš sa­ vi­val­dy­bės biu­dže­to. Kiek tai kai­ nuos, ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, net jei ir ži­no­čiau, – rei­kia su­lauk­ti kon­kur­ so re­zul­ta­tų. Be to, kai­na pri­klau­so dar ir nuo to, kaip dar­bai bus at­lie­ ka­mi“, – ti­ki­no jis.

Be­je, vie­nas rei­ka­la­vi­mų – res­ tau­ruo­jamos skulp­tū­ros ne­ga­lės bū­ ti nuim­tos nuo Ža­lio­jo til­to. Įt­rauk­ ti to­kią są­ly­gą sa­vi­val­dy­bei nu­ro­dė Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to at­ sto­vai. Su de­par­ta­men­tu vi­sa dar­bų ei­ga bus de­ri­na­ma ir to­liau.

Tiek ta­ry­bos na­riai, tiek ki­ti žy­ mūs vil­nie­čiai ne kar­tą yra iš­reiš­kę

Sto­vi jau 60 me­tų Skulp­t ū­ros ant Ža­l io­jo til­to bu­vo už­kel­tos 1952 m. Vi­sų ke­tu­rių gru­ pių skulp­t ū­r ų – „Pra­mo­nė ir sta­ty­ ba“, „Že­mės ūkis“, „Tai­kos sar­g y­ba“ ir „Moks­lo jau­ni­mas“ – au­to­riai yra lie­tu­viai. Šis ne­komp­lek­si­nis ne­kil­ no­ja­mo­jo kul­t ū­ros pa­vel­do ob­jek­ tas yra pri­pa­ž in­tas vals­ty­bės sau­ go­mu ob­jek­tu.

nuo­mo­nę, kad dar­bo liau­dį aukš­ ti­nan­čias so­vie­ti­nes skulp­tū­ras rei­kė­tų ap­skri­tai pa­ša­lin­ti ar bent jau iš­ga­ben­ti į šio lai­ko­tar­pio kū­ ri­nius eks­po­nuo­jan­tį Grū­to par­ką.

G.K.Niau­ros tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­bė to nė ne­svars­tė, nes, no­rint tai pa­ da­ry­ti, prieš tai iš Kul­tū­ros pa­vel­ do są­ra­šo skulp­tū­ras iš­brauk­ti tu­ rė­tų Vy­riau­sy­bė.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ tas ne kar­tą sa­vi­val­dy­bei yra pri­ mi­nęs, kad skulp­tū­ros įtrauk­tos į šį są­ra­šą, tad sa­vi­val­dy­bė pri­va­lo jas tvar­ky­ti.

Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas anks­čiau yra už­si­mi­nęs, kad skulp­ tū­roms tvar­ky­ti ga­li bū­ti skir­ta 250 tūkst. li­tų.

Prie­var­ta: Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras ža­da­ma su­tvar­ky­ti per dve­jus me­tus.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

8

rugpjūčio 8–14, 2013

miestas

Vilniečiai žadinami atsinaujinti Rugp­jū­čio 20 d. yra ter­mi­nas, iki ku­rio mies­to gy­ven­to­jai sa­vi­val­dy­bei tu­ri pa­teik­ ti pa­raiš­kas dėl da­ly­va­vi­mo dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­jos pro­jek­te. Nors gy­ven­to­ jų at­sto­vai sa­kė be­si­džiau­gian­tys to­kia ga­li­my­be, pro­ce­sas vyks­ta lė­tai, o vy­res­nio am­ žiaus gy­ven­to­jai dėl in­for­ma­ci­jos sto­kos dve­jo­ja.

ją, o po šio lai­ko­tar­pio už ši­lu­mą mo­kė­tų per­pus ma­žiau. Žmo­nėms nė­ra jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų: jie gau­na at­nau­jin­tą pa­sta­tą, 10 me­tų mo­ka iš es­mės tą pa­tį, ką ir mo­kė­jo“, – pro­jek­tą gy­rė J.Pins­kus.

Nau­ja­mies­čio būs­to di­rek­to­rė Au­re­li­ja Dap­kū­nie­nė pri­ta­rė, kad gy­ven­to­jai dar jau­čia in­for­ma­ci­ jos sto­ką, nors 20 pro­c. na­mų gy­ ven­to­jų jau yra su­si­do­mė­ję ir su jais bus dir­ba­ma to­liau. „Vis­kas vyks­ta lė­to­kai. Žmo­nės tik­rai dar ne­pa­ga­vę tos min­ties ir dar nė­ra su­pra­tę nau­dos. Ma­nau, tai pa­dė­tų su­tau­py­ti pi­ni­gų, ir yra pa­ vyz­džių, kad su­tau­po. Tie­siog dve­ jo­ja, žmo­nės ne­tu­ri lė­šų ir jiems at­ ro­do, kad rei­kės ką nors pa­pil­do­mai mo­kė­ti“, – sa­kė A.Dap­kū­nie­nė.

Se­na­mies­tį pamiršo

Ne­pa­gal­vo­ta: gy­ven­to­jų at­sto­vai pyks­ta, kad dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos pro­jek­tas pri­tai­ky­tas dau­giau blo­ki­niams pa­sta­tams, o apie se­na­mies­čio

na­mus, ku­rių re­no­va­ci­jai rei­kia kur kas dau­giau lė­šų, ne­pa­gal­vo­ta.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Trum­pi ter­mi­nai

Sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je vy­ku­ sia­me su­si­ti­ki­me dau­gia­bu­čių na­ mų gy­ven­to­jų at­sto­vams bu­vo at­ sa­ky­ta į dau­ge­lį klau­si­mų, su­si­ju­sių su re­no­va­ci­jos pro­jek­to įgy­ven­di­ ni­mu. Kaip sa­kė mies­to bend­ri­jų at­sto­vai, dau­giau­sia klau­si­mų ky­ la vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­jams, ku­riems sun­ku su­si­gau­dy­ti si­tua­ ci­jo­je ir su­pras­ti pro­jek­to są­ly­gas.

In­for­ma­ci­ja nuo­lat kei­čia­si, o žmo­ nės bi­jo sku­bo­tai priim­ti svar­bius spren­di­mus.

Si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga ir dėl la­ bai griež­tų ter­mi­nų. Nau­jau­sia­me Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­ tų gru­pės po­sė­dy­je bu­vo nu­spręs­ ta pa­tvir­tin­ti ne vie­ną pa­kei­ti­mą.

Svar­biau­sia tai, kad sa­vi­val­dy­bė su­tvar­ky­tas gy­ven­to­jų pa­raiš­kas mi­nis­te­ri­jai tu­ri pa­teik­ti iki rugp­jū­čio 25 d. Tad ir gy­ven­to­jams pa­raiš­kų su ap­klau­so­mis pa­tei­ki­ mo sa­vi­val­dy­bei ga­lu­ti­nis ter­mi­

nas nu­sta­ty­tas jau rugp­jū­čio 20 d.

Iki to lai­ko dau­gia­bu­čių na­mų val­ dy­to­jai pri­va­lo raš­tu ap­klaus­ti bu­tų bei ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kus ir pa­ teik­ti są­ra­šus dėl ob­jek­tų sa­vi­nin­ kų pri­ta­ri­mo įgy­ven­di­nant būs­to at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tą.

Jau da­bar re­no­vuo­ tų na­mų yra per 3 tūkst., to­dėl ši sie­ kia­my­bė ne­bū­tų di­ de­lis skai­čius, tik 10 pro­c. to, kas jau yra.

To­kie griež­ti ter­mi­nai tai­ko­mi dėl ri­zi­kos ne­tek­ti da­lies fi­nan­sa­ vi­mo – iki 2014 m. gruo­džio 31 d. jau tu­rė­tų bū­ti pa­si­ra­šy­tos vi­sos ran­gos su­tar­tys, o iki 2015 m. spa­ lio 1 d. ne­tgi įgy­ven­din­ti vi­si pro­ jek­tai. Sėk­mės at­ve­ju vi­si pro­jek­tai bū­tų fi­nan­suo­ja­mi 40 pro­c., ta­čiau jei pla­no ne­bū­tų spė­ta įgy­ven­din­ti,

Ru­gi­lės Ere­mi­nai­tės nuo­tr.

bū­tų fi­nan­suo­ja­ma jau tik 15 pro­c. pro­jek­tų su­mos.

Vil­niaus mies­to vi­ce­me­ro Jo­ no Pins­kaus tei­gi­mu, pra­ras­ti 25 pro­c. nuo 2 mln. litų reikš­tų be­ veik 0,5 mln. litų di­des­nę su­mą vie­nam na­mui. „Kai žmo­nės skai­ čiuo­ja kiek­vie­ną cen­tą, tai yra la­bai daug. Pas­kui žmo­nės kal­tins mus, kad ne­su­ge­bė­jo­me jų in­for­muo­ti ar pa­ska­tin­ti“, – dės­tė po­li­ti­kas.

Gy­ven­to­jai no­ri ir pa­tys

J.Pins­kus sa­kė nu­ste­bęs dėl di­ džiu­lio vil­nie­čių no­ro re­no­vuo­ti sa­vo būs­tus. Ne­pai­sant in­for­ma­ ci­jos sto­kos ir dau­gy­bės neaiš­ku­ mų, šian­dien sa­vo būs­tų re­no­va­ci­ jai jau nu­si­tei­kę 63-ų dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai. „Mes la­bai no­ri­me, kad bū­tų ko­kie 300 na­mų. Ma­nau, įma­no­ ma to­kį skai­čių su­rink­ti. Jau da­bar re­no­vuo­tų na­mų yra per 3 tūkst., to­dėl ši sie­kia­my­bė ne­bū­tų di­de­ lis skai­čius, tik 10 pro­c. to, kas jau yra. Tiek žmo­nių jau iš­reiš­kė no­rą pa­tys. O ener­gi­nį au­di­tą mi­nis­te­

ri­jos pra­šy­mu pri­vers­ti­nai at­li­ko­ me 26-iuo­se pa­čiuo­se kiau­riau­ siuo­se na­muo­se. Bet da­bar jau ei­na­me to­kiu ke­liu: žmo­nės pir­ ma pa­tys iš­reiš­kia no­rą da­ly­vau­ ti pro­jek­te, o pa­skui jau mes vis­ką da­ro­me“, – tre­čia­die­nį pa­sa­ko­jo vi­ce­me­ras.

Gy­ven­to­jai in­ter­ne­te ga­li sek­ti vis kin­tan­čią in­for­ma­ci­ją apie re­ no­va­ci­jos pro­jek­tą: ste­bė­ti, kiek na­mų jau yra pa­reiš­kę no­rą ir pa­ tei­kę pa­raiš­kas-su­ti­ki­mus dėl re­ no­va­ci­jos.

Bi­jo pa­sko­lų

Vie­na prie­žas­čių, ko­dėl gy­ven­to­jai vis dar del­sia pa­si­ra­šy­ti su­ti­ki­mus, – fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lio neaiš­ku­ mas. Dau­ge­lis ma­no, kad pa­sko­las re­no­va­ci­jos pro­jek­tams tu­rės im­ti pa­tys, nors si­tua­ci­ja kiek ki­to­kia. „Daug kar­tų žmo­nėms aiš­ki­no­ me, kad yra įkur­ta įmo­nė „At­nau­ jin­ki­me mies­tą“, ku­ri ga­li pa­siim­ti pa­sko­lą ir pa­skui ją ad­mi­nist­ruo­ ti. Per 10 me­tų gy­ven­to­jai ją iš­si­ mo­kė­tų, tau­py­tų ši­lu­mos ener­gi­

Būk­lę ga­li­ma nu­sta­ty­ti že­mė­la­py­je Ar gy­ve­na­ma­jam na­mui rei­ka­lin­ga re­no­va­ci­ja, gy­ven­to­jai ga­l i pa­si­t ik­ rin­ti tie­siog in­ter­ne­te.

gal skir­t in­gas spal­vas: ge­ra, vi­du­t i­ nė, blo­ga, labai bloga, ypač blo­ga ir re­no­v uo­t i­n i na­mai.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės in­ter­ ne­to pus­la­py­je mies­t ie­čiams pa­tei­ kia­mas in­te­rak­ty­vus že­mė­la­pis, ku­ ris lei­džia pa­žiū­rė­ti, ko­kia yra konk­ re­taus na­mo būk­lė.

Į ge­ros būk­lės kla­sę pa­ten­ka 349 (iš jų re­no­vuo­ti – 93), vi­du­ti­nės – 1104, blo­gos – 2715, la­bai blo­gos – 512, ypač blo­gos – 119 dau­gia­bu­čių Vil­niaus mies­te.

Že­mė­l a­py­j e pa­tei­k ia­m i 4799 ši­lu­ mos punk­t ai pa­g al fak­t i­n į ener­g i­ jos su­var­to­ji­mą gy­ve­na­ma­ja­me pa­ sta­te ir ko­k iai kla­sei dau­g ia­bu­t is pa­ gal šiuos duo­me­n is pri­k lau­so. Iš vi­ so yra 15 fak­t i­n io ener­g i­jos su­var­to­ ji­mo kla­s ių, ku­r ios že­mė­la­py­je su­ gru­puo­tos į še­š ias ka­te­go­r i­j as pa­

Gy­ven­to­jai sa­vo dau­g ia­bu­t į ga­li su­ ras­ti ir pa­gal ad­re­są. Pa­si­rin­kus pa­ sta­tą pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja, ku­riai kla­sei pa­gal fak­ti­nį ši­lu­mos su­var­to­ ji­mą dau­gia­bu­tis pri­klau­sė 2011–2012 ir 2012–2013 m. šil­dy­mo se­zo­nais, taip pat na­mo sta­ty­bos me­tai, ti­pas, pri­ž iū­rė­to­jas ir ko­kių prie­mo­nių re­ ko­men­duo­ja­ma im­tis.

Ka­li­naus­ko g. 10 / Min­dau­go g. 2 esan­čio dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­ nin­kų bend­ri­jos val­dy­bos pir­mi­ nin­kė Aud­ro­nė Sa­gai­ty­tė sa­kė, kad idė­ja la­bai ge­ra ir gy­ven­to­jai jai pri­ ta­ria, ta­čiau ne vis­kas yra taip pa­ pras­ta. „Mes iš tik­rų­jų no­ri­me ma­žin­ ti ši­lu­mos są­nau­das, bet klau­si­ mų pra­de­da kil­ti, kai ima­me skai­ čiuo­ti sa­vo pi­ni­gus, – kiek­vie­na­me žings­ny­je su­si­du­ria­me su di­de­lė­ mis pro­ble­mo­mis. For­ma­liai kaip ir yra kon­sul­tan­tų, bet jie ne­si­gi­li­na į mū­sų klau­si­mus ir tik­rų, pa­ti­ki­mų at­sa­ky­mų į sa­vo klau­si­mus ne­gau­ na­me“, – sa­kė A.Sa­gai­ty­tė.

Pa­sak mo­ters, pro­ce­dū­ra la­bai su­dė­tin­ga ir il­ga, nes su­si­du­ria pa­ pras­to gy­ven­to­jo pra­ktiš­ku­mas ir biu­rok­ra­tiš­kas val­di­nin­kų po­žiū­ris. „Ki­tas niuan­sas – se­na­mies­tis.

Aki­vaiz­du, kad apie jį nie­kas ne­ pa­gal­vo­jo. Vi­sa kon­cep­ci­ja ra­šy­ ta Žir­mū­nų ir ki­tiems blo­ki­niams na­mams. Se­na­mies­čiui ke­lia­ma la­ bai daug pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų“, – aiš­ki­no A.Sa­gai­ty­tė.

Bend­ri­jos at­sto­vės tei­gi­mu, esant dau­giau rei­ka­la­vi­mų, di­dė­ja ir dar­ bų kai­na, tad ky­la klau­si­mas – gal­ būt yra ir ko­kia pa­pil­do­ma pa­ra­ma se­na­mies­čiui puo­se­lė­ti? „Kaž­kas grio­vė, ar­dė, o da­bar gy­ven­to­jai, ku­rie na­mus no­ri at­ nau­jin­ti, tu­ri vis­ką at­sta­ty­ti, kas prieš 100 me­tų nu­griau­ta. O at­ sta­ty­ti rei­kia lei­di­mo“, – pro­ble­ mas var­di­jo pa­šne­ko­vė.

Komentaras Vil­man­tas Jan­kū­nas

VšĮ „At­nau­jin­ki­me mies­tą“ di­rek­to­rius

K

al­b ant apie pro­g ra­mos „At­nau­jin­k i­me būs­tą – at­ nau­jin­k i­me mies­tą“ fi­nan­ sa­v i­m ą, yra at­l ie­k a­m as ener­gi­nis na­mo au­di­tas ir jei­gu nu­sta­ to­ma, kad na­mas su­tau­po 40 pro­c., 40 pro­c. in­ves­ti­ci­jų yra pa­den­g ia­ma. Fi­ nan­suo­ja­ma yra iš tar­šos mo­kes­čio su­rink­tų pi­ni­gų, o da­lį iš­lai­dų den­gia vals­t y­bė. So­cia­l iai rem­t i­n iems žmo­ nėms in­ves­t i­ci­ja yra den­g ia­ma vi­su 100 pro­c. Taip pat den­gia­mas tech­ni­ nis pro­jek­tas, tech­ni­nė prie­žiū­ra.

At­siž­vel­giant į me­tų lai­ką, sun­ko­ka su­ rink­ti vi­sų žmo­nių pa­ra­šus. Bū­tų ge­rai, jog Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja šiek tiek ter­ mi­ną nu­kel­tų, kad gy­ven­to­jai iš tik­rų­ jų spė­tų pri­tar­ti tam da­ly­kui ir kad vė­ liau ne­bū­tų pyk­čių, jog ne­bu­vo spė­ta nu­bal­suo­ti ir pa­teik­ti pa­gei­da­vi­mų.

9

rugpjūčio 8–14, 2013

miestietis

Gra­žus, ma­žas ir liūd­nas mies­tas Vil­nie­tis yra kiek­vie­nas, ku­ris Vil­niu­je gy­ve­na. To­kios nuo­sta­tos lai­ko­si Do­vi­las Mei­lus ir bet ko­kį skirs­ty­mą į tik­rus bei ne­tik­rus va­di­na vi­siš­ku ab­sur­du.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Dve­jus su pu­se me­tų Ber­ly­ne, kur stu­di­ja­vo me­nų sri­ty­je, pra­lei­du­ siam pro­gra­muo­to­jui (bai­gė ir šias stu­di­jas) bei au­dio­vi­zua­li­nių me­nų re­ži­sie­riui Do­vi­lui Vo­kie­ti­jos sos­ ti­nė sa­vo nuo­tai­ka ir au­ra pri­mi­nė gim­tą­jį mies­tą.

– Koks Vil­nius ta­vo aki­mis? Ir koks jo vaiz­das, pa­ly­gin­ti su Ber­ly­nu?

– Vil­nius yra la­bai gra­žus, ma­žas, liūd­nas mies­tas. Ja­me yra tam ti­ kro liū­de­sio. Tai ne dėl žmo­nių, tai mies­to bruo­žas. Ir Ber­ly­nas man yra la­bai liūd­nas mies­tas, nes jo liūd­na is­to­ri­ja. Vi­sa, kas ja­me yra, tai at­ spin­di, ir tai jun­ta­ma. Iš­va­žia­vau ten už­spaus­tas Vil­niaus ma­žu­mo ir la­bai at­si­ga­vau: di­de­lės gat­vės, ga­ li lais­viau kvė­puo­ti, ma­tai dau­giau dan­gaus, dau­giau sau­lės. Jis di­de­ lis, ja­me net ga­li pa­si­klys­ti, Vil­nius ma­žes­nis, ne­tu­rin­tis to­kio pa­sau­

li­nio tra­giz­mo at­spin­džių, bet nuo­ tai­ka bū­nant Ber­ly­ne, to mies­to au­ ra la­bai pri­mi­nė mū­sų sos­ti­nę.

Taip pat ir ža­lu­mu šie mies­tai pa­na­šūs. Gal net Vil­nius ne toks ža­lias. Tik­riau­siai daug kas šiai ma­no min­čiai prieš­ta­rau­tų ir gin­ čy­tų­si, bet ži­nau, kad, prie­šin­gai nei Ber­ly­ne, vi­du­ry Vil­niaus la­pės ar­ba triu­šių kai­me­nės ne­su­tik­siu.

– Kas pa­tin­ka Vil­niu­je?

– Kad be­veik bet kur ga­li nuei­ti pės­čio­mis. Nors Ber­ly­ne ir­gi daug vaikš­čio­jau, bet ten at­stu­mai ki­to­ kie, pa­vargs­ti. (Šyp­so­si.)

– Jei pri­klau­sy­tų nuo ta­vęs, ką pa­keis­tum sa­vo mies­te?

– Žmo­nių ne­pa­kei­si. (Šyp­so­si.) Bet žmo­nės čia nie­kuo dė­ti, jei į Vil­nių žiū­rim kaip į mies­tą. Nors per tuos ke­le­rius me­tus, kiek čia ma­nęs ne­ bu­vo, la­bai daug kas pa­si­kei­tė, jun­ ta­mas pro­gre­sas, ki­li­mas. Ir drau­ gai, at­va­žiuo­jan­tys iš sve­tur, sa­ko, kad iš Bal­ti­jos mies­tų Vil­nius yra

08.9 |19 val.

eu­ro­pie­tiš­kiau­sias. O šiaip pre­ten­ zi­jų ne­tu­riu.

– Tai nie­kas ne­kliū­va?

– Dvi­ra­ti­nin­kai. Jie la­bai ne­pa­ten­ kin­ti, kad nie­kas jų ne­ger­bia, o pa­ tys va­ži­nė­ja bet kaip, nė­ra jo­kios kul­tū­ros ki­tų eis­mo da­ly­vių at­žvil­ giu. Kiek juo­dų­jų ri­te­rių – be lem­ pų – va­ži­nė­ja va­ka­rais mū­sų ma­žai ap­švies­ta­me mies­te.

– Kaip ver­ti­ni skirs­ty­mą: aš – vil­nie­tis, nes čia gi­miau ir užau­gau, tu – ne, nes gi­mei ir au­gai ne čia?

– Nie­ka­da apie tai ne­gal­vo­ju. Kaip tik vi­sai ne­se­niai iš­gir­dau tei­gi­nį, kad, no­rint va­din­tis tik­ru vil­nie­čiu, čia tu­ri pra­gy­ven­ti trys šei­mos kar­ tos. Tai vi­siš­kas ab­sur­das. Ši gra­ da­ci­ja ma­nęs iš­vis ne­jau­di­na. Ko­ dėl iš­vis rei­kia skai­čiuo­ti, kiek tu­ri pra­gy­ven­ti mies­te, kad tap­tum vil­ nie­čiu? Jei jau gy­ve­ni čia, tai ir esi vil­nie­tis. Gy­ve­nau Ber­ly­ne mė­ne­sį ir jau jau­čiau­si ber­ly­nie­tis, nes tam

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS KIEMAS (DIDŽIOJI G. 4, VILNIUS)

fiš­kai pa­pras­tai: „Kam so­din­ti me­džius ki­tur, jei jie jau ne­blo­gai užau­ gę čia?“ Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

tik­ru po­žiū­riu tam­pi to mies­to da­ li­mi. Ir įdo­miau­sia, kad per gy­ve­ ni­mo ten lai­ką ne­su­ti­kau nė vie­no gi­mu­sio ir užau­gu­sio Ber­ly­ne. To­kį žmo­gų su­ti­kau jau grį­žęs čia, Lie­ tu­vo­je.

– Ko­dėl grį­žai na­mo?

– Sup­ra­tau, kad vis­kas sly­pi mū­ sų vi­du­je. Taip su­si­klos­tė ir ap­ lin­ky­bės. Ki­ta ver­tus, kam so­din­ ti me­džius ki­tur, jei jie jau ne­blo­gai užau­gę čia?

3-asis

FESTIVALIO ATIDARYMO KONCERTAS

08 09 30 VILNIUS

LAURA ZIGMANTAITĖ (MECOSOPRANAS) RAFAILAS KARPIS (TENORAS) RAIMUNDAS JUZUITIS (BOSAS) LIEPOJOS SIMFONINIS GINTARINIO GARSO ORKESTRAS (LATVIJA) DIRIGENTAS DANIEL INBAL (VOKIETIJA) OTTORINO RESPIGHI – FESTE ROMANE POPULIARIAUSIOS PASAULIO KOMPOZITORIŲ ARIJOS

I DALIS LIEPOJOS SIMFONINIS GINTARINIO GARSO ORKESTRAS (Latvija). Ottorino Respighi – Feste Romane II DALIS LAURA ZIGMANTAITĖ (mecosopranas), RAFAILAS KARPIS (tenoras), RAIMUNDAS JUZUITIS (bosas), LIEPOJOS SIMFONINIS GINTARINIO GARSO ORKESTRAS (Latvija) W.A.Mozart, G.Bizet, N.Rimskij-Korsakov – kūrinių uvertiūros W.A.Mozart, G.Rossini, G.Donizetti, Ch.Gounod, G.Bizet, A.Boito, P.Chaikovskij, C.Saint-Saens, Ch.Chaplin, A.Lloyd Webber, L.Bernstein, A.Lara – populiariausios arijos. Dirigentas DANIEL INBAL (Vokietija)

RĖMĖJAI

BILIETUS PLATINA:

Vilniaus miesto savivaldybė

PARTNERIAI

Po­žiū­ris: grį­ži­mą į gim­tą­jį mies­tą iš Vo­kie­ti­jos Do­vi­las api­bū­di­no fi­lo­so­

FESTIVALIO RYŠIAI SU VISUOMENE

KONCERTŲ ORGANIZATORIUS

INFORMACINIAI RĖMĖJAI

10

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pa­sik­ly­dę Gru­zi­joje Evaldas Labanauskas

Š

ian­d ien, ket­v ir­t a­d ie­n į, kon­s er­ va­to­r iai or­ga­n i­z uo­ja mi­t in­gą, nu­ kreip­tą ne tik prieš Ru­si­jos ag­re­ si­ją Gru­zi­jos at­ž vil­g iu, bet ir prieš pa­čią Gru­zi­ją, ku­rio­je ne­va nu­tols­ta­ma nuo de­mok­ra­t i­jos. Bet ar tik­rai kon­ser­va­to­r ių per­ša­mi bau­bai yra tik­ri?

Ką tik pa­čiam te­ko lan­ky­t is Gru­z i­jo­je. Tai bu­vo pir­ma­sis ma­no ap­si­lan­k y­mas nuo val­d žios pa­si­kei­t i­mo praė­ju­siais me­tais, kai pre­z i­den­to Mi­chai­lo Saa­kaš­v i­l io Vie­ nin­ga­s is na­c io­na­l i­n is ju­dė­ji­mas pa­t y­rė pra­lai­mė­ji­mą da­bar­t i­n io prem­je­ro Bi­d zi­ nos Iva­n iš­v i­l io su­bur­tam opo­z i­ci­jos blo­ kui „Gru­z i­jos sva­jo­nė“.

Blo­giau­sia kai į vi­di­nius Gru­ zi­jos žai­di­mus įsi­trau­kia už­ sie­nio, tarp jų ir Lie­tu­vos, po­ li­ti­kai, ku­rie taip pat sie­kia sa­ vų po­li­ti­nių di­vi­den­dų.

Tu­r iu nu­l iū­d in­t i pe­si­mis­tus: dėl to sau­lės ir sve­tin­gu­mo Gru­zi­jo­je tik­rai ne­ta­po ma­ žiau. Ne­sus­to­jo ir re­for­mos.

Nors M.Saa­kaš­v i­l is Va­ka­r uo­se (taip pat Lie­t u­vo­je) iki šiol la­bai my­l i­mas ir lai­ko­ mas Gru­z i­jos va­ka­rė­ji­mo bei de­mok­ra­tė­ji­ mo ga­ran­tu, ta­čiau jo vyk­dy­ta po­li­ti­ka ten­ ki­no to­li gra­žu ne vi­sus gru­zi­nus. To­dėl da­ lį gru­z i­nų ypač siu­ti­na iš už­sie­nio atei­nan­ čios kal­bos, kad da­bar Gru­z i­ja vėl grįž­ta į tam­su­mą ar Ru­si­jos glė­bį. To­k ias įžval­gas la­bai mėgs­ta ne kas ki­tas, o M.Saa­kaš­vi­lio reng­to­se puo­to­se daž­nai da­ly­va­vę Lie­tu­ vos kon­ser­va­to­r iai. Ži­no­ma, rei­k ia pri­pa­ž in­t i, kad per M.Saa­ kaš­v i­l io val­dy­mo me­t us Gru­z i­ja pa­da­ rė di­d žiu­l į pro­ver­ž į. Vis dėl­to per tą lai­ką bu­vo pa­da­r y­ta ir daug ne­ge­r ų dar­bų, ku­ riuos ne vi­sa­da pa­ste­bė­da­vo vai­šin­gu­mo ap­svai­g in­ti už­sie­nie­čiai.

Dar dau­g iau, šiuo me­t u Gru­z i­jo­je įsi­ga­lė­ jo ma­ž ų ma­ž iau­siai dvi­val­dys­tė. Tarp par­ la­men­te dau­g u­mą su­da­ran­čios bu­v u­sios opo­z i­ci­jos ir jos at­sto­vau­ja­mos Vy­r iau­sy­ bės, pre­zi­den­to va­do­vau­ja­mos da­bar­ti­nės opo­zi­ci­jos ir M.Saa­kaš­vi­lį pa­lai­kan­čios vie­ tos val­d žios at­sto­vų vyks­ta įnir­tin­ga ko­va.

Net anks­čiau dau­ge­lį Gru­zi­jos at­sto­vų pra­ ne­ši­mų rei­kė­jo tik­rin­ti. Da­bar tai bū­ti­na da­ ry­ti net ke­lis kar­tus nuo­dug­niau.

La­biau­siai nuo to nu­ken­čia ne kas ki­tas, o Gru­z i­ja. Blo­g iau­sia, kai į vi­di­nius Gru­z i­jos žai­di­mus įsi­trau­k ia už­sie­nio, tarp jų ir Lie­ tu­vos, po­l i­t i­kai, ku­r ie taip pat sie­k ia sa­v ų po­l i­ti­nių di­vi­den­dų.

Api­bend­r i­nant ga­l i­ma pa­sa­ky­ti, kad Gru­ zi­jo­je ir to­liau kun­ku­liuos po­li­ti­nės aist­ros, bet, skir­tin­gai nei po So­vie­tų Są­jun­gos griū­ ties, da­bar šių aist­rų ka­ti­le ne­nau­do­ja­mi ka­ laš­ni­ko­vo au­to­ma­tai. Tai ir yra di­džiau­sias Gru­zi­jos pa­sie­ki­mas, ku­rį Va­ka­rai ir Lie­tu­ va tu­ri vi­so­ke­rio­pai pa­dė­ti iš­sau­go­ti, o ne pa­lai­ky­ti vie­ną ar ki­tą pu­sę.

rugpjūčio 8–14, 2013

Jau netrukus – nauja kasmėnesinė rubrika MERO KLAUSK DRĄSIAI

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

60-me­čio do­va­na sau ir v Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt

M

u­zi­kan­tas ir ar­chi­tek­tas. Šių žo­ džių ne­pa­kan­ka ryš­kaus vi­suo­ me­nės vei­kė­jo Al­gir­do Kauš­pė­do as­me­ny­bei api­bū­din­ti. Net­ru­ kus bus įver­tin­ti ir jo ge­bė­ji­mai kur­ti pro­zą – po­pie­riu­je iš­dės­ty­tos min­tys grei­tai pa­sieks skai­ty­to­jus.

Kaip sa­ko pa­ts kny­gos au­to­rius, kny­ga gi­mti tu­rė­tų šian­dien, rugp­jū­čio 8 d. Pir­mą­jį, ban­do­mą­jį, eg­zemp­lio­rių mu­zi­ki­nės gru­pės „An­tis“ ly­de­ris A.Kauš­pė­das jau čiu­pi­nė­jo.

Lei­di­nys ne­lie­sas – 252 pus­la­pių. Kny­gos pa­ va­di­ni­mas – „An­tiš­ka“ – lyg ir iš­duo­da jos tu­ri­nį. Tai poe­zi­jos kny­ga su au­to­riaus ko­ men­ta­rais ir nuo­trau­ko­mis. „To­kio žan­ro dar ne­te­ko ma­ty­ti. Į ją su­dė­ ta vi­sa gru­pės „An­tis“ poe­zi­ja nuo pir­mų iki nau­jau­sių dai­nų iš da­bar­ti­nės mū­sų pro­gra­ mos. Dau­gu­ma ei­lė­raš­čių pa­ra­šy­ti ma­no, tik ne vi­si jie vir­tę dai­no­mis. Taip pat yra ke­le­ tas Gin­ta­ro Pa­tac­ko, Eval­do Mor­kū­no, Jo­no Ma­čiu­ke­vi­čiaus ei­lė­raš­čių, ku­rie yra gru­pės dai­nos“, – trum­pai kny­gos tu­ri­nį anon­sa­vo au­to­rius.

Knie­ti dau­giau su­ži­no­ti apie nau­ją­jį A.Kauš­pė­do „kū­di­kį“. Tai pro­ga dar kar­tą iš ar­čiau pa­žin­ti ir jo gim­dy­to­ją.

– Ko­dėl ši kny­ga va­di­na­ma jū­sų pa­ties au­ to­biog­ra­fi­ja? – pa­klau­sė­me A.Kauš­pė­do.

– Au­to­biog­ra­fi­nis mo­men­tas la­bai stip­rus, nes vis­kas į kny­gą su­dė­ta chro­no­lo­gi­ne tvar­ka nuo 1984 m. iki da­bar. Yra aš­tuo­nios da­lys, kiek­vie­nai jų esu pa­ra­šęs įžan­gi­nius teks­tus.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad jie šiek tiek eseis­ti­niai, pa­sa­ko­jan­tys apie „An­ties“ pra­džios lai­ko­ tar­pį, jau­se­nas, Są­jū­dį, ma­no vai­kys­tę. Tai įžval­gos, kurios šo­vė į gal­vą. Kny­ga la­bai įvai­ri ir apie la­bai daug ką, ta­čiau jos kar­ka­ sas – bū­tent ei­lės.

– Kaip ra­do­te lai­ko dar ir ra­šy­ti? Juk ne tik kon­cer­tuo­ja­te, bet ir pro­jek­tuo­ja­te pa­sta­tus.

– Gal­vo­ti apie kny­gą pra­dė­jau maž­daug prieš me­tus. Dau­giau­sia pa­ra­šiau tuoj po 2013-ųjų su­ti­ki­mo, ato­sto­gau­da­mas Egip­te. Žmo­na gu­lė­jo pa­plū­di­my­je, o aš sau sė­dė­jau vieš­ bu­čio kam­ba­ry­je prie kom­piu­te­rio ir ra­šiau.

Man bu­vo fai­na! Ką veik­čiau pa­plū­di­my­je?

Aš pro lan­gą ma­čiau pal­mes, jū­rą... Vi­si bu­ vo lai­min­gi. Kai va­ka­re žmo­na su­grįž­da­vo, aš jai pa­skai­ty­da­vau sa­vo teks­tus.

– Be vi­sų ki­tų, at­si­sklei­dė dar ir ra­šy­to­ jo ta­len­tas?

– La­bai įdo­mu pa­si­ma­tuo­ti vi­so­kias bū­se­nas, pa­bū­ti daug kuo gy­ve­ni­me. Ma­nau, ra­šy­mas – kiek­vie­nam svei­kas da­ly­kas.

– Ar, grį­žus iš Egip­to, ne­ki­lo no­ras ką nors per­ra­šy­ti iš nau­jo, ar vis­kas pa­vy­ ko iš­kart?

– Tam, ką pa­da­riau, la­bai di­de­lio pa­si­prie­ ši­ni­mo ne­bu­vo, bet gim­da­vo pa­pil­dy­mų, pa­ tiks­li­ni­mų. To­bu­li­ni­mui ri­bų nė­ra.

– Ko­kį pa­žy­mį mo­kyk­lo­je tu­rė­jo­te iš lie­ tu­vių kal­bos?

– (Juo­kia­si.) Kuk­liai, kuk­liai... Tvir­tą tre­je­tą (pa­gal pen­kia­ba­lę sis­te­mą – red. pa­st.). Ta­ čiau per sto­ja­muo­sius lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ ną iš­lai­kiau pen­ke­tu. Man ne­trū­ko fan­ta­zi­ jos ra­šy­ti te­mas, bet kiš­da­vo ko­ją gra­ma­ti­ka.

Tie­siog bu­vau ne­raš­tin­gas. Bet per tiek me­tų jau šiek tiek iš­mo­kau lie­tu­vių kal­bos.

– Gal ši kny­ga yra do­va­na sau 60-ojo ju­ bi­lie­jaus pro­ga?

– Tai vi­sų pir­ma do­va­na ma­no drau­gams, vi­ siems, su ku­riais te­ko lai­mė gy­ven­ti ir su ku­ riais gy­ve­nu. Sa­vo ju­bi­lie­ji­nio gim­ta­die­nio

Fi­lo­so­fi­ja: A.Kauš­pė­das tvir­ti­na, kad la­bai įdo­mu pa­si­ma­tuo­ti vi­so­kias bū­se­nas, pa­bū­ti dau

vi­siš­kai neak­cen­tuo­ju. Rugp­jū­čio 12 d. (per gim­ta­die­nį – red. pa­st.) Vil­niaus uni­ver­si­ te­to nau­jo­jo­je bib­lio­te­ko­je vyks kny­gos pri­ sta­ty­mas. No­ri­si gim­ta­die­nio pro­ga ką nors pa­da­ry­ti ir pa­si­da­ly­ti. Ne­no­riu sto­vė­ti kaip bal­vo­nas ir lauk­ti sve­čių. Ar­ba tai tu­ri vyk­ti bent jau su­ba­lan­suo­tai.

– Kas no­rė­tu­mė­te, kad jū­sų kny­gą skai­ ty­tų?

– Ti­ra­žas, kaip to­kios kny­gos, ga­na di­de­lis – 3 tūkst. Lei­dyk­los „Ty­to al­ba“ va­do­vė ir sa­vi­ nin­kė Lo­li­ta Va­ra­na­vi­čie­nė iš kar­to su­ti­ko ją leis­ti. Kar­tą su ja kal­bė­jo­me kny­gų mu­gė­je, ji pa­sa­kė: „Imu! Da­rom, vis­kas bus ge­rai.“ Da­ bar kny­gą jau at­min­ti­nai mo­ku – ir vi­zua­liai, ir ver­ba­liai. Ji išė­jo la­bai gra­ži, įdo­mi, sa­ky­ čiau, ne­tgi ver­tin­ga. Re­dak­to­rė Eg­lė Biels­ky­ tė la­bai kruopš­čiai dir­bo prie ma­no kny­gos teks­tų. Ma­no bend­ra­pa­var­dė As­ta Kauš­pė­ dai­tė kū­rė kny­gos di­zai­ną. Ji nė­ra ma­no gi­ mi­nai­tė, bet nuo­sta­bi di­zai­ne­rė!

Nors kny­ga tar­si yra mo­te­ris, bet ši – vy­riš­ ka. Di­zai­nas su­kal­tas kie­tai, konst­ruk­ty­viai, sa­ky­čiau, ar­chi­tek­tū­riš­kai. Jau­čia­ma tvar­ka, jė­ga. No­rė­jo­si, kad var­tant kny­gą bū­tų jau­ čia­mas vi­zua­li­nis pul­sa­vi­mas, kad ji veik­tų kaip ki­nas. Jo­je dau­giau kaip 400 iliust­ra­ci­ jų nuo se­niau­sio lai­ko iki šių die­nų. Kny­ga la­ bai ret­ros­pek­ty­vi, ji pri­si­lie­čia prie da­bar­ties ir ne­tgi atei­ties, ku­rios dar nė­ra. Ma­nau, ši kny­ga tu­rė­tų bū­ti įdo­mi ma­no mu­zi­kos ger­ bė­jams ir ne tik.

– Ar ga­li­ma lauk­ti ir dau­giau jū­sų kny­gų?

– (Kva­to­ja.) Ži­no­te, ra­šy­ti man pa­ti­ko. Tu­riu dar vie­nos kny­gos idė­ją, ta­čiau da­bar te­lie­ ka tai pa­slap­tis. Gal­būt ra­šy­ti ir leis­ti kny­gas yra se­no­viš­kas da­ly­kas, gal­būt kuo to­liau, tuo ma­žiau bus kny­gų. Ta­čiau man skai­ty­ti elek­ troninę kny­gą – ne tas. Ma­nau, ma­no am­žiu­ je dė­me­sio kny­goms dar už­teks. La­bai no­rint

ga­li­ma ras­ti lai­ko ir kny­gai ra­šy­ti. Pa­vyz­ džiui, at­si­sa­kius be­tiks­lio te­le­vi­zo­riaus žiū­ rė­ji­mo ar žur­na­lų var­ty­mo – pa­žiū­ri ži­nias ir ei­ni dirb­ti.

Žmo­na gu­lė­jo pa­plū­di­my­ je, o aš sau sė­dė­jau vieš­bu­ čio kam­ba­ry­je prie kom­ piu­te­rio ir ra­šiau. Man bu­vo fai­na! Ką veik­čiau pa­ plū­di­my­je?

– Ar kiek­vie­nas žmo­gus ga­li sau leis­ ti pa­ra­šy­ti ir iš­leis­ti kny­gą? Juk tai kai­ nuo­ja.

– Rei­kia su­do­min­ti lei­dė­ją. Aš į sa­vo kny­gą nein­ves­tuo­ju nė li­to. Bet kas ga­li su­do­min­ti lei­dė­ją, bet tai tu­ri bū­ti kai kas ypa­tin­ga.

– Kaip ma­no­te, ar šiuo­lai­ki­nis jau­ni­ mas „An­ties“ mu­zi­kos klau­so, su­pran­ ta ją? Ar jau­niems žmo­nėms bus įdo­mi jū­sų kny­ga?

– Lyg ir su­si­šne­ka­me su da­bar­ti­niu jau­ni­mu, la­bai daug su juo bend­rau­ju. Vis esu kvie­čia­ mas tai pa­skai­tos jiems pa­skai­ty­ti, tai pa­dis­ ku­tuo­ti. Ne­no­riu tai da­ry­ti kaip nors nuo­bo­ džiai, kaip Są­jū­džio ve­te­ra­nas. Bend­rau­ju su jais kaip ar­chi­tek­tas, vie­šas žmo­gus. Sa­kau jiems, kad gy­ve­ni­mas tu­ri di­de­lį gy­lį. Jei­gu no­ ri – nerk! Ra­si to­kių da­ly­kų... Kad jau­ni­mas pirk­tų „An­ties“ ar ki­to­kias plokš­te­les – ne tie lai­kai. Jau­ni žmo­nės la­bai ra­cio­na­lūs. Jei­gu jiems ko nors rei­kia, ran­da in­ter­ne­te.

Ki­ta ver­tus, pa­ste­bė­jau, kad užau­go vi­ siš­kai nau­ja kar­ta, ku­ri no­ri vi­sus gy­ve­ni­mo dės­nius at­ras­ti pa­ti, gal­būt jų ne­ten­ki­na tai, ką ra­do. Ne­se­niai bu­vo­me fes­ti­va­ly­je „Va­

11

rugpjūčio 8–14, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

vi­siems – kny­ga – „An­tis“ bu­vo ne tik gru­pė, bet ir bū­ se­na. Ar ji iš­ny­ko? Gal­būt iš nau­jo at­gi­ mė?

– Kny­ga ne vel­tui va­di­na­si „An­tiš­ka“. Ko­dėl būd­var­džiu rei­kė­tų va­din­ti kny­gą? Bū­tent „An­tiš­ka“, nes yra an­tiš­ka bū­se­na, lai­ky­se­na, mąs­ty­mo bū­das. Tai tam tik­ra es­te­ti­ka, gy­ve­ ni­mo for­ma, ku­rią mes vi­są lai­ką konst­ra­vo­ me. Tai vėl­gi yra no­ras kal­bė­ti me­ni­ne kal­ba, veng­ti di­dak­ti­kos, tie­sio­gi­nio pa­moks­lo. An­ tiš­ka yra vi­suo­met su dvi­gu­bu dug­nu, nes ga­li ir taip, ir taip su­pras­ti. Kiek­vie­nas ran­da sa­ vo in­terp­re­ta­ci­jai vie­tos.

– Ko­dėl „An­tis“?

– La­bai mis­tiš­ka. Šį gru­pės pa­va­di­ni­mą tar­si iš­gir­dau iš sa­vo pa­są­mo­nės. Jis vi­siš­kai ne­su­ si­jęs su paukš­čiu. Tie­siog tai skam­bė­jo. Po to ar­chi­tek­tas, di­zai­ne­ris Ro­ber­tas Čerš­kus po tru­pu­tį iš­ru­tu­lio­jo laik­raš­ti­nės an­ties idė­ ją. So­viet­me­čiu bu­vo toks laik­raš­tis „Tie­sa“, už­ra­šas bu­vo rie­biu šrif­tu. Jis iš­plė­šė šio pa­ va­di­ni­mo rai­des ir su­dė­jęs ki­ta tvar­ka bei pri­dė­jęs rai­dę „N“, ga­vo „An­tis“. Išė­jo toks žai­di­mas: laik­raš­čio lei­dė­jai pub­li­kuo­ja an­tį, o mes, iš su­plė­šy­tų rai­džių su­si­kli­ja­vę „An­ tis“, sa­ko­me tie­są. Ki­ta ver­tus, kai 1990 m. bu­vau Ame­ri­ko­je, priė­ję gar­bin­gi žmo­nės sa­ ko: „Griež­tai pa­si­va­di­no­te – „An­ti S“. Ne kiek­vie­nas ga­lė­tų taip So­vie­tų Są­jun­go­je...“ Aš, aiš­ku, ne­pra­dė­jau neig­ti, kad pa­va­di­ni­ mas ne nuo to ki­lęs, ta­čiau pri­pa­žįs­tu, kad iš pra­džių pa­va­di­ni­mo reikš­mė ne­bu­vo „An­ ti-So­viet“.

ug kuo gy­ve­ni­me.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

rom!“. Ten – vi­siš­kai ki­ta kul­tū­ra. Nuo Mo­ tie­jaus Va­lan­čiaus lai­kų ne­te­ko ma­ty­ti to­kio blai­vaus, švie­saus, ab­so­liu­čiai in­te­lek­tua­ laus, ne­tu­rin­čio ag­re­si­jos, są­mo­nin­gų žmo­ nių fes­ti­va­lio. Šiems žmo­nėms vi­sai ne­rei­kia ap­svaig­ti no­rint at­si­pa­lai­duo­ti. Ma­no kar­ tos žmo­nėms bū­da­vo ki­taip. „Dir­bau, už­si­ dir­bau, no­riu at­si­pa­lai­duo­ti, iš­gė­riau, da­bar ga­liu il­sė­tis...“ Ma­nau, la­bai di­de­lė Lie­tu­vos spra­ga – są­mo­nin­gu­mo, emo­ci­nio in­te­lek­ to ly­gio pro­ble­ma. Ma­tau, kad jau­ni žmo­nės pra­dė­jo apie tai la­bai rim­tai kal­bė­ti, veik­ti.

Po kiek me­tų, ti­kiuo­si, at­si­ras neį­si­vaiz­duo­ ja­mų nau­jų po­ky­čių.

– Ka­dai­se re­vo­liu­ci­jas kė­lė „An­tis“. Ar šian­dien tarp jau­ni­mo mu­zi­kos gru­pių at­pa­žįs­ta­te sa­ve ir ko­le­gas?

– De­ja, ne­su iš­sa­miai su­si­pa­ži­nęs su jau­ni­ mo mu­zi­ka, kad ga­lė­čiau spręs­ti. Gal­būt man ne­pa­si­se­kė to­kios gru­pės pa­ma­ty­ti?

Ki­ta ver­tus, tai, ką ma­tau, kas man pa­tin­ ka, yra dai­nuo­ja­ma ang­lų kal­ba. Gal gė­di­ ja­ma­si lie­tu­vių kal­bos? Gal įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad vis­kas da­ro­ma la­bai pla­čiai au­di­to­ri­ jai? Vi­sai ES ar­ba dar pla­čiau? To­kiu at­ve­ ju kon­tak­tas tarp mu­zi­kan­tų ir au­di­to­ri­jos yra silp­nas, gry­nai mu­zi­ki­nis, nė­ra in­te­lek­ti­ nio tie­sio­gi­nio pra­ne­ši­mo. No­rė­da­mi ką nors pa­sa­ky­ti lie­tu­vių kal­ba daž­nai pri­trūks­ta­me žo­džio, tal­pes­nės fra­zės. Tai kaip ang­liš­ kai ga­li tai pa­sa­ky­ti? Kas yra ro­kas? Ro­kas – tai vi­sų pir­ma yra slen­gas, tam tik­ra gat­ vės kal­ba. Kas pas mus gat­vė­je kal­ba ang­ liš­kai? Tai ne­su­sip­ra­ti­mas! Išei­na, kad dai­ nuo­ja­ma kaž­ko­kia li­te­ra­tū­ri­ne ar­ba te­le­fo­nų kny­gos kal­ba, ku­ri ne­tu­ri jo­kios emo­ci­nės įkro­vos. Dėl to la­bai gai­la. La­bai nu­ste­bau fes­ti­va­ly­je „Va­rom!“: prieš mus gro­jo „Po­ lia­ri­zuo­ti stik­lai“, po mū­sų – ki­ti pa­ty­ru­sie­ ji. Mums jau bus tuoj 30 me­tų, kai gro­ja­me.

O kur švie­žias jau­ni­mas?!

– Esa­te ne tik mu­zi­kan­tas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, bet ir ar­chi­tek­tas. Kaip vi­sa tai de­ra tar­pu­sa­vy­je? Ko­kią įta­ką da­ro ži­ no­mu­mas?

– Vi­sų pir­ma esu ar­chi­tek­tas. Ar­chi­tek­tui ne­ rei­kia bū­ti po­pu­lia­riam. Mu­zi­ka ir ar­chi­tek­ tū­ra vie­nas ki­tam tik­rai ne­pa­de­da nei tie­sio­ giai, nei rin­ko­da­ros po­žiū­riu. Ar pa­ti­kė­tu­me sa­vo gal­būt vie­nin­te­lį gy­ve­ni­mo na­mą su­ pro­jek­tuo­ti žmo­gui, ku­ris dai­nuo­ja, da­žo­ si vei­dą? Tu­ri įro­dy­ti, kad iš tik­rų­jų esi ge­ras ar­chi­tek­tū­ros pro­fe­sio­na­las. Jei gra­žiai pa­ dai­nuo­ji, ne­reiš­kia, kad tau leis da­ry­ti pro­ jek­tą. Prie­šin­gai, ga­li sa­ky­ti: kaip tau lie­ka lai­ko dar ir pro­jek­tuo­ti?

– Ar jū­sų kur­tos ar­chi­tek­tū­ros ir mu­zi­ kos sti­lis­ti­ka tu­ri ką nors bend­ra?

– Tik­rai tu­ri. Mū­sų įmo­nė, ku­riai dau­giau kaip 20 me­tų, nu­gy­ve­no la­bai spal­vin­gą gy­ ve­ni­mą. Ko tik ne­da­rė­me. Ir pro­jek­ta­vo­me, ir ga­mi­no­me. Apie 100 tūkst. kv. m gy­ve­na­mo­ jo plo­to – me­di­nių mo­du­li­nių na­mų – esa­ me pa­sta­tę vien Nor­ve­gi­jo­je. Kai atė­jo eko­ no­mi­nė kri­zė, im­pe­ri­ja su­žlu­go. Da­bar tik pro­jek­tuo­ja­me. Žy­miau­sias da­bar­ti­nis mū­sų pro­jek­tas – „An­ta­kal­nio te­ra­sos“ sos­ti­nė­je.

Kai šį kvar­ta­lą baig­si­me, ja­me gy­vens apie 2 tūkst. žmo­nių. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad mū­sų ar­ chi­tek­tū­ra yra džiaugs­min­ga, bend­ruo­me­niš­ ka, nu­kreip­ta į kon­tak­tą, nuo­šir­du­mą.

Kar­tais kal­bant apie mū­sų pa­sta­tus pa­si­ girs­ta: „Čia per daug spal­vų, per di­de­lė for­ mų įvai­ro­vė.“ Aš įsi­vaiz­duo­ju, kad for­ma ne­tu­ri at­sto­vau­ti siau­rai ar­chi­tek­to es­te­ti­ nei vi­zi­jai. Mes pro­jek­tuo­ja­me gy­ve­na­mą­ jį būs­tą, no­ri­me, kad jis bū­tų sod­rus, gi­lus, kad kiek­vie­ną kar­tą iš ki­to kam­po jis ma­ty­ tų­si nau­jai. Ly­giai taip pat kaip se­na­mies­ty­ je, ku­ria­me vis­ko yra daug, daug įvai­rių ra­ kur­sų, vi­so­kių nuo­ty­kių. Dėl to se­na­mies­tis ir trau­kia žmo­nes. Pir­ma­ja­me mū­sų kvar­ta­le yra aš­tuo­ni na­mai, ir jie vi­si skir­tin­gi – ski­ ria­si for­ma ir ap­dai­la. Man tai pa­tin­ka.

– Kaip at­ro­do jū­sų pa­ties būs­tas?

– Jau vie­nuo­li­ka me­tų, kaip esu pa­si­sta­tęs na­mą Vil­niaus ra­jo­ne. Jis kuk­lus, sa­ky­čiau, ra­cio­na­lus, gra­žio­je vie­to­je – vi­du­ry gol­fo lau­kų.

nuomonės

Ringas

Lie­tu­viš­ko­jo „Wi­ki­Leaks“ di­le­ma: pasitraukti ar ne?

I

n­ter­ne­te iš­pli­tus ne­for­ma­liems Lie­tu­vos dip­lo­ma­tų po­kal­biams, ki­lo tarp­tau­ti­nis skan­ da­las, o kai ku­rie dip­lo­ma­tai jau pra­ne­šė apie ke­ti­ni­mą trauk­tis iš pa­rei­gų. Kaip elg­ tis tei­sin­giau­sia, nuo­mo­nė­mis da­li­ja­si Sei­mo na­riai Aud­ro­nius Ažu­ba­lis ir Be­ne­dik­ tas Juod­ka.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Be­ne­dik­tas Juod­ka

Aud­ro­nius Ažu­ba­lis

K

V

Sei­mo Už­sie­n io rei­ka­lų ko­m i­te­to pir­m i­n in­kas

iek­vie­nas rea­guo­ja taip, kaip ma­ no rei­ka­lin­ga. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos va­do­vai šiuo me­tu at­lie­ ka ver­ti­ni­mą, tad rei­kė­tų pa­lauk­ti iš­va­dų. Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas va­sa­rą, ne se­si­jų me­tu, pa­pras­tai ne­si­ren­ ka, to­dėl ma­nau, kad rei­kia su­lauk­ti vi­sų pa­siaiš­ki­ni­mų ir mi­nist­ro iš­va­dų prieš ver­ ti­nant dip­lo­ma­tų veiks­mus. Dėl am­ba­sa­do­ rių spren­di­mo at­si­sta­ty­din­ti – jie ke­lia sau la­bai aukš­tus mo­ra­li­nius rei­ka­la­vi­mus. Na, gal sku­bė­ti taip ir ne­ver­tė­jo, rei­kė­jo pa­lauk­ ti vi­sos įvy­kių ana­li­zės. Iš ki­tos pu­sės, to­ kio aukš­to ran­go pa­rei­gū­nai tu­rė­tų gal­vo­ti ką šne­ka, ne­svar­bu, kad tai da­ro­ma su se­ nais pa­žįs­ta­mais, drau­gais, ir, be abe­jo­nės, pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už pa­sa­ky­tus žo­džius.

Tai­gi, kiek­vie­nas am­ba­sa­do­rius pa­ts prii­ma spren­di­mus, kaip elg­tis to­kio­je si­tua­ci­jo­je.

Aiš­ku vie­na – tų po­kal­bių fo­nas la­bai ne­ ge­ras Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai kon­teks­te. Vie­nas pa­grin­di­nių ren­gi­nių bus lapk­ri­čio 28 ir 29 d. vyk­sian­tis Ry­tų par­tne­ rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Da­ro­me, da­rė­ me ir da­ry­si­me la­bai daug, kad tos še­šios Ry­tų par­tne­rės ar­tė­tų į ES, ypač svar­bus ir Uk­rai­nos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mas. O tarp vi­ sų tų vals­ty­bių bu­vo mi­ni­ma tiek Ar­mė­ni­ ja, tiek Azer­bai­dža­nas, dėl ku­rių tuo­se po­ kal­biuo­se ir iš­sa­ky­ta nuo­mo­nė.

Ar am­ba­sa­do­riaus pa­reiš­ki­mas yra nau­ din­ges­nis Ru­si­jai, ar tai pa­ro­dy­mas Eu­ro­ pai, kad mo­ka­me pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, – man at­ro­do, yra abi pu­sės. Bet kai­my­ nai nau­do­ja­si pro­ga su­men­kin­ti mū­sų pir­ mi­nin­ka­vi­mo vaid­me­nį, nes pra­džia bu­vo la­bai ge­ra. Ant­ra, mes ne­tu­ri­me pa­ni­kuo­ ti, tu­ri­me dirb­ti sa­vo dar­bą. Tre­čia – rei­kia ma­žiau ple­pė­ti.

Ar rei­kė­tų pra­neš­ti apie at­si­sta­ty­di­ni­mą ir am­ba­sa­do­riui Re­na­tui Juš­kai – kol kas ne­ga­liu ver­tin­ti. Am­ba­sa­do­riai ži­no gal­būt dau­giau nei mes, jie yra aukš­to ran­go dip­ lo­ma­tai, tad jie ir tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, kaip pa­sielg­ti ge­riau­sia.

Sei­mo Už­sie­n io rei­ka­lų ko­m i­te­to vi­ce­pir­m i­n in­kas

ie­ša pa­slap­tis bu­vo, kad Ru­si­ja pra­de­da do­mė­tis vals­ty­be iki jos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES li­kus dar me­ tams. Ir vi­siš­kai ne­svar­bu, ku­ri tai bū­tų vals­ty­bė. To­dėl ne­drau­giš­kų žval­gy­bų pro­vo­ka­ci­joms bu­vo bū­ti­na ruoš­tis – tam ruo­šia­ma­si ne­bu­vo. Bu­vo­me nai­vūs, to­dėl da­bar mo­ka­me tam tik­rą kai­ną. Dėl reak­ci­ jos į in­ci­den­tą – ma­nau, kad ji bu­vo vi­siš­kai nea­dek­va­ti. Ma­no ma­ny­mu, ge­riau­sia reak­ ci­ja bū­tų bu­vu­si jo­kios reak­ci­jos. Pa­žiū­rė­ki­ me į ki­tų vals­ty­bių pa­vyz­dį su „Wi­ki­Leaks“ skan­da­lais.

Am­ba­sa­do­rių at­si­sta­ty­di­ni­mas, jei toks įvyks, bus tik pa­drą­si­ni­mas sve­ti­moms žval­gy­boms tęs­ti šią kam­pa­ni­ją. Pa­si­ duo­da­mi tam spau­di­mui tam­pa­me la­bai leng­vai kont­ro­liuo­ja­mi. Įdo­mu, kaip elg­ sis pa­ts mi­nist­ras, kai ki­tą­kart bus pa­siū­ ly­ta pa­vie­šin­ti jo pa­ties te­le­fo­ni­nį po­kal­ bį? Ką jis tuo­met su­tik­tų paau­ko­ti, kad to­kie įra­šai, komp­ro­ma­tai ži­niask­lai­dos ne­pa­siek­tų?

Aš ne­ma­tau dėl ko rea­guo­ti – bet ku­rio iš mū­sų pri­va­tų po­kal­bį paė­męs, ra­si ir juo­ ke­lių, pa­šmaikš­ta­vi­mų, ku­rie vie­šai nie­ka­ da ne­skam­bė­tų. Įlįs­ta bu­vo į Už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos mie­ga­mą­jį – ga­liu tik tiek pa­sa­ky­ti.

Ki­tas da­ly­kas – kai mi­nist­ras, paa­kin­tas kai ku­rių po­li­to­lo­gų reak­ci­jos, ban­dė vie­ šai pa­tei­sin­ti tą sa­vo pa­si­sa­ky­mą dėl pri­ ta­ri­mo am­ba­sa­do­riaus Ar­tū­ro Žu­raus­ko spren­di­mui, esą ne­ga­li­ma ne­rea­guo­ti. Bet čia as­me­ni­nės gy­ny­bos tiks­lais vi­siems bu­ vo pa­ro­dy­ti iš­vers­ti Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo apa­ti­niai.

Taip, su­tin­ku, kad dip­lo­ma­tams rei­ kia bū­ti at­sar­ges­niems. Tuo me­tu, kai ėjau mi­nist­ro pa­rei­gas, ma­ty­da­mi nuo­la­ti­nį su­si­do­mė­ji­mą dip­lo­ma­ti­ne tar­ny­ba, mi­ nis­te­ri­jo­je už­drau­dė­me nau­do­tis net USB at­min­ti­nė­mis, be to, pri­myg­ti­nai bu­vo rei­ ka­lau­ja­ma kuo ma­žiau kal­bė­ti te­le­fo­nais.

Pa­ren­gė Ig­nas Ja­čaus­kas

Dienos klausimas. Ar turėtų atsistatydinti paviešintuose įrašuose tariamai besikalbantys diplomatai? (proc.)

39 Taip

35 26 Ne Neturi nuomonės Šaltinis: diena.lt

12

rugpjūčio 8–14, 2013

lietuva vilniausdiena.lt/naujienos/lietuva

Al­ko­ho­lis ga­lės lie­tis Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Moks­lo me­tų pra­džią sos­ti­nės moks­lei­viai šie­met švęs ne rug­ sė­jo 1 d., kaip įpras­tai, o rug­sė­jo 2-ąją. Ši šven­tė nuo anks­tes­nių skir­sis tuo, kad per ją ne­ga­lios drau­di­mas pre­kiau­ti al­ko­ho­liu par­duo­tu­vė­se.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ ja ir šie­met mo­kyk­loms pa­čioms lei­do ap­si­spręs­ti, ka­da su­kvies­ti mo­ki­nius: sek­ma­die­nį – rug­sė­ jo 1-ąją – ar pir­ma­die­nį – rug­sė­jo 2-ąją. Tre­čia­die­nį paaiš­kė­jo, kad sos­ti­nė­je pa­si­rink­ta pa­sta­ro­ji da­ ta. Vil­niaus mies­te va­do­vau­jan­tis sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tų dar­bo gru­pės nu­ta­ri­mu nu­spręs­ta šven­tę per­kel­ti į pir­ma­die­nį.

Pre­kiau­ti svai­ga­lais par­duo­ tu­vėms drau­džia­ma tik rug­sė­jo 1-ąją. Drau­di­mas Moks­lo ir ži­nių die­ną par­da­vi­nė­ti al­ko­ho­lį priim­ tas dar prieš pen­ke­rius me­tus.

Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­ te­to na­rys kon­ser­va­to­rius An­ta­ nas Ma­tu­las tvir­ti­na, kad rug­sė­jo 1-oji yra at­min­ti­na die­na. Anot jo, mi­nis­te­ri­jos lei­di­mas leis­ti švęs­ ti moks­lo me­tų pra­džią rug­sė­jo 2-ąją yra klai­da. „Įs­ta­ty­mo tai­sy­ti ne­rei­kia. Įs­ ta­ty­mas – ne jau­na pa­ne­lė. Jį rei­ kia gerb­ti. Tai sim­bo­li­nė die­na ir

tą die­ną rei­kia švęs­ti moks­lo me­ tų pra­džią“, – aiš­ki­no A.Ma­tu­ las. Sos­ti­nės kler­kų spren­di­mą per­kel­ti šven­tę į rug­sė­jo 2-ąją jis įver­ti­no tik kri­tiš­kai. „La­bai blo­ gai. Ma­no ma­ny­mu, są­mo­nin­ gi vals­ty­bės pi­lie­čiai tu­ri gerb­ti tą die­ną ir mi­nė­ti bū­tent rug­sė­jo 1-ąją“, – dė­lio­jo Sei­mo na­rys.

Jis, aiš­ku, ma­no, kad prieš ke­ le­tą me­tų priim­tas įsta­ty­mas, drau­džian­tis maž­me­ni­nę pre­ ky­bą al­ko­ho­liu rug­sė­jo 1 d., yra ge­ras. „Nie­ko kai­ta­lio­ti ne­rei­ kia. Įs­ta­ty­mas – ge­ras“, – kar­to­ jo kon­ser­va­to­rius. Be­je, jis tei­gė, kad drau­di­mas pre­kiau­ti al­ko­ ho­li­niais gė­ri­mais par­duo­tu­vė­se rug­sė­jo 1-ąją yra dau­giau sim­bo­ li­nis veiks­mas. Ta­čiau, anot po­ li­ti­ko, šis drau­di­mas da­vė rea­lių re­zul­ta­tų. „Per pa­sta­ruo­sius tre­ jus me­tus su­ma­žė­jo rug­sė­jo 1-ąją al­ko­ho­liu ap­si­nuo­di­ju­sių paaug­ lių. Už­per­nai to­kių at­ve­jų iš­vis ne­bu­vo už­fik­suo­ta“, – sa­kė Sei­ mo na­rys.

Pa­sak Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­jos, to­kia pa­ra­dok­sa­li si­tua­ ci­ja dėl rug­sė­jo 1-osios šven­ti­mo su­si­da­rė ne pir­mą kar­tą. „Rug­sė­jo 1-oji iš­liks Moks­lo ir ži­nių šven­ te. Įs­tai­goms leis­ta pa­si­rink­ti, ku­ rią die­ną or­ga­ni­zuo­ti moks­lo me­ tų pra­džios šven­tę, dėl pa­to­gu­mo, kad mo­ky­to­jams lais­vą die­ną ne­ rei­kė­tų ei­ti į dar­bą“, – dės­tė mi­ nis­te­ri­jos at­sto­vai.

Ant po­li­ti­kos au­k Gy­ve­ni­mas to­li nuo šei­mos. Re­ti su­si­ti­ ki­mai su su­tuok­ti­ nė­mis ir vai­kais. Pa­ ma­žu sve­ti­mos pro­ble­mos jiems tam­pa ar­čiau šir­ dies ne­gu sa­vos.

Ga­liau­siai vis­kas bai­gia­si sky­ry­bo­ mis. To­kia da­lia iš­ti­ ko to­li gra­žu ne vie­ ną Sei­mo na­rį.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­tys pri­si­pa­žįs­ta

Tra­di­ci­jos: kad ir kiek bū­tų drau­di­mų, moks­lei­viai, ypač vy­res­nių­jų kla­

sių, ran­da bū­dų, kaip šven­tei įsi­gy­ti al­ko­ho­lio. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Pre­zi­den­tė no­ri vie­šu­mo Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė siū­lo įsta­ty­mų pa­tai­sas, ku­rios įpa­rei­go­tų vie­šin­ti vi­sų tar­nau­to­ jų, par­ti­jų va­do­vų, pa­ta­rė­jų pri­va­ čių­jų in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jas ir su­ da­ro­mų san­do­rių su­mas.

Pre­zi­den­tū­ra pra­ne­ša, kad ša­lies va­do­vės ini­ci­juo­to­mis pa­tai­so­ mis sie­kia­ma di­din­ti skaid­ru­mą ir ga­ran­tuo­ti vi­suo­me­nės tei­sę gau­ ti in­for­ma­ci­ją apie vals­ty­bės tar­ nau­to­jų pri­va­čiuo­sius in­te­re­sus bei su­da­ro­mus san­do­rius.

Pa­sak Pre­zi­den­tės, skaid­ru­mas ir vie­šu­mas yra vie­na svar­biau­sių prie­mo­nių ko­vo­jant su ko­rup­ci­ja, to­dėl vi­suo­me­nė tu­ri tei­sę gau­ti in­for­ma­ci­ją apie vie­šą­jį sek­to­rių. „Tik taip bus ga­li­ma už­tik­rin­ti, kad vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je dir­ ban­tys as­me­nys prii­ma spren­di­ mus skaid­riai ir ne­ša­liš­kai, gy­ve­ na iš tei­sė­tų pa­ja­mų, dir­ba vie­šo­jo in­te­re­so la­bui“, – ra­šo­ma pra­ne­ ši­me.

Pa­tai­sos nu­ma­to, kad vi­sų vals­ ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je dir­ban­čių as­ me­nų, po­li­ti­nių par­ti­jų pir­mi­nin­ kų bei jų pa­va­duo­to­jų, vals­ty­bės po­li­ti­kų vi­suo­me­ni­nių kon­sul­tan­ tų, pa­dė­jė­jų, pa­ta­rė­jų pri­va­čių­

jų in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jų duo­me­nys bū­tų vie­ši ir skel­bia­mi Vy­riau­sio­ sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos in­ter­ne­to pus­la­py­je. Pre­zi­den­tū­ra pa­brė­žia, kad pa­na­ši pra­kti­ka ga­ lio­ja dau­ge­ly­je Va­ka­rų vals­ty­bių.

Da­bar vie­šai skel­bia­mos tik kai ku­rių vals­ty­bės tar­nau­to­jų pri­ va­čių­jų in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jos, o, pa­vyz­džiui, po­li­ti­kų vi­suo­me­ni­ niams pa­ta­rė­jams ar­ba ne­par­la­ men­ti­nių par­ti­jų va­do­vams bei ki­tiems vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mus tu­rin­tiems tar­nau­to­ jams vie­šai dek­la­ra­ci­jų skelb­ti ne­ rei­kia.

Taip pat Pre­zi­den­tės tei­kia­mo­ mis pa­tai­so­mis siū­lo­ma vie­šin­ ti po­li­ti­kų ir vals­ty­bės tar­nau­to­jų su­da­ro­mus san­do­rius, nu­ro­dant konk­re­čias jų ver­tes bei san­do­rio ša­lis. Šiuo me­tu pa­gal Vy­riau­sio­ sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos pa­tvir­tin­tas tai­syk­les san­do­rių ver­tės skelb­ti ne­pri­va­lo­ma.

Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, Vy­riau­ sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ jai pa­kei­tus tai­syk­les dėl san­do­ rių ver­tės skel­bi­mo, bu­vo ženg­tas žings­nis at­gal ko­vo­jant su ga­li­ma ko­rup­ci­ja.

VD, BNS inf.

Šei­mos ver­ty­bių „puo­se­lė­to­jo“ 54erių Pet­ro Gra­žu­lio san­tuo­ka jau be­veik su­žlu­go. Ne­se­niai su­griu­ vo ant­ro­ji li­be­ra­lo 46-erių Gin­ta­ ro Ste­po­na­vi­čiaus, o prieš ke­le­rius me­tus – kon­ser­va­to­riaus 57-erių An­ta­no Ma­tu­lo san­tuo­kos.

Pap­ra­šy­tas įvar­dy­ti, kiek yra dar­bo Sei­me kal­tės, kad jo šei­mo­je jau pa­kvi­po sky­ry­bo­mis, P.Gra­žu­ lis rė­žė: „70 pro­c.“ A.Ma­tu­las bu­ vo dar griež­tes­nis – dar­bui Sei­me ne­dve­jo­da­mas su­ver­tė net 80 pro­c. kal­tės. Žmo­na pa­rei­ka­la­vo sky­ry­bų

P.Gra­žu­liui da­bar tik­rai ne py­ ra­gai. Skan­da­lin­gai iš­si­šo­kęs per ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nes „Už ly­gy­ bę“ Vil­niu­je ir dėl to tu­rė­jęs rei­ka­ lų su po­li­ci­ja, jis su­lau­kė dar vie­no smū­gio – žmo­na Ra­min­ta Gra­žu­ lie­nė trink­te­lė­jo ant sta­lo sky­ry­bų pa­reiš­ki­mą.

Kau­ne esan­čio­je bend­ro­vė­je „Ju­ dex“ vyr. bu­hal­te­rės pa­va­duo­to­ja dir­ban­ti R.Gra­žu­lie­nė teis­mo pa­ pra­šė nu­trauk­ti san­tuo­ką dėl su­ tuok­ti­nio kal­tės. O kal­tė yra to­ kia: jos Pet­ras daug me­tų gy­ve­na at­ski­rai. Ta­čiau Pet­ras sa­ko: „Aš ma­nau, kad mes ga­lė­jom gy­vent.

Dėl vai­kų.“ Gra­žu­liai au­gi­na ke­tu­ris vai­kus, trys iš jų jau suau­gę, o jau­niau­sia­ jam sū­nui – 13 me­tų. Sa­vo su­tuok­ ti­nei P.Gra­žu­lis ne­gai­li pa­gy­rų: „Ji at­si­da­vu­si vai­kams, jos gy­ve­ni­mo džiaugs­mas – vai­kai.“ „Ma­no šei­ma gy­ve­na Kau­ne, pats – Vil­niu­je, o ma­no apy­gar­ da – Klai­pė­dos ra­jo­nas, ten vyks­ta vi­so­kių ren­gi­nių. Ne­ga­li iš­va­žiuo­ ti ry­te, o grįž­ti va­ka­re. Va­žiuo­ji sa­ vait­ga­lį – penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį, sek­ma­die­nį, – aiškino jau penk­tą

Jau­kas: iš­si­sky­ręs, vie­ni­šas, ne­ga­na to, dar ir tur­tin­gas vy­ras trau­kia mo­t

prieš ke­le­rius me­tus dėl il­gai trun­kan­čio dar­bo Sei­me iš­si­sky­ręs A.Ma­tu­la

ka­den­ci­ją Sei­me dir­ban­tis P.Gra­ žu­lis. – Ir ma­žai to lai­ko lie­ka už­ suk­ti į Kau­ną, į na­mus.“ Kaip grau­dų pa­vyz­dį Sei­mo na­ rys pa­tei­kė rug­sė­jo 1-osios šven­tę. „Ta­da gal­vo­ji, kur da­ly­vaut – ar sa­ vo vai­kus pa­si­rinkt, ar tuos, ku­rie už ta­ve bal­sa­vo, ta­vi­mi pa­si­ti­kė­jo?

Daž­nu at­ve­ju ren­kie­si tuos, ku­rie ta­vi­mi pa­si­ti­kė­jo, ku­rie už ta­ve bal­ sa­vo, – ne­slė­pė P.Gra­žu­lis. – O kai da­bar esu val­dan­čio­joj dau­gu­moj, dar – frak­ci­jos se­niū­nas, tai vi­sai ma­žai to lais­vo lai­ko lie­ka. Įvai­ riau­si po­sė­džiai, ren­gi­niai.“ Paš­ne­ko­vas pri­mi­nė, kad praė­ju­ sį sa­vait­ga­lį su­lau­kė kvie­ti­mo net į tris ren­gi­nius.

Ats­ki­rai gy­ve­na 16 me­tų

„Na, vis tiek pa­rei­ga šau­kia su­da­ly­ vaut, jei­gu žmo­nės kvie­čia, – „mi­ tin­gų“ trau­kai neat­sis­pi­ria P.Gra­ žu­lis. – Dėl to la­bai ken­čia šei­ma, vai­kai ken­čia, ne­ma­to tė­vo.“ Anot pa­šne­ko­vo, bū­tų leng­viau, jei jis bū­tų iš­rink­tas į Sei­mą to­ je apy­gar­do­je, kur gy­ve­na, o da­bar jam – la­bai sun­ku. „Tik­rai su­ma­žė­ja tų jaus­mų, kai ne vie­nus ir ne dve­jus, o 16 me­tų gy­ve­na­me at­ski­rai, – pri­pa­ži­no po­ li­ti­kas. – Kai ki­tų žmo­nių šei­mo­ je vyks­ta ko­kia nors šven­tė, jie net ne­sup­ran­ta, kaip ga­li­ma jo­je ne­da­ ly­vau­ti. O ma­no šei­mo­je tai – la­bai daž­nas at­ve­jis.“ Po­li­ti­kas tvir­ti­no, kad ta te­ma kal­bė­jo ir su sa­vo vai­kais. O šie esą su­pran­ta, koks jo dar­bas, ir tė­vą pa­tei­si­na. Aiš­ku, ir jie no­rė­tų, kad

vi­sa šei­ma daž­niau na­mie su­si­tik­ tų va­ka­rais.

Val­džia ne­pa­lei­džia

Tad kur šuo pa­kas­tas? Ne­gi dar­bas Sei­me, ne­gi ta po­li­ti­ka to­kia sal­ di, net sal­des­nė už me­dų, kad yra svar­bes­nė už sa­vą šei­mą? Gal po­ li­ti­ka iš tik­rų­jų tu­ri ma­gi­jos lyg ša­ ma­nų bur­tai? Ne pa­slap­tis, po­li­ti­ ko­je – ir di­džiu­liai pi­ni­gai, įta­ka, val­džia, ku­riai mir­tin­gam žmo­gui sun­ku at­si­spir­ti.

Ei­ni žmo­gus į po­li­ti­ ką gal­vo­da­mas, kad iš­sau­go­si šei­mą. Man po­li­ti­ka pa­tin­ka. Čia P.Gra­žu­lis su­tri­ko: „Aš ir pats ne­ži­nau, kur ta ma­gi­ja.“ Vy­ras pri­si­pa­ži­no mąs­tęs, kad gal rei­kė­tų mes­ti po­li­ti­ką, jos at­si­sa­ky­ti. „Kai prieš rin­ki­mus ta­ve la­bai puo­la, net ap­šil­do­mos vi­sos jė­gos, kad tik ta­vęs neiš­rink­tų į Sei­mą, gal­vo­ji: „Na, ne­gi žmo­nės pa­ti­kės vi­so­kiais gan­dais, ap­kal­bom? Ban­ dy­siu. Pa­žiū­rė­siu, ar jau pra­ra­dau jų pa­si­ti­kė­ji­mą?“ Ir, žiū­rėk, iš­ren­ ka. Ir vėl tu­ri tą naš­tą ne­št. Gal ki­ti po­li­ti­kai tu­ri ki­tų mo­ty­vų? Aš as­ me­ni­nės nau­dos iš po­li­ti­kos ne­sie­ kiau ir ne­sie­kiu. Vis­kas, ką da­riau, – tik dėl žmo­nių. Tas žmo­nių pa­si­ ti­kė­ji­mas – pa­ts svar­biau­sias da­ly­ kas. Gal­būt tai la­biau­siai ir įkve­pia

13

rugpjūčio 8–14, 2013

lietuva

ku­ro su­de­ga ir šei­mos lai­mė

Nuos­kau­dos: „Po­li­ti­ko­je bū­na ir to­kių lai­ko­tar­pių, kai ten­ka au­ko­ti as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą“, – ne­links­mai kons­ta­ta­vo Sei­mo na­rys G.Ste­po­na­

vi­čius, šie­met iš­si­sky­ręs su ant­rą­ja žmo­na U.Ja­sins­kai­te.

te­ris lyg me­dus mu­ses. Į to­kią pa­dė­tį pa­te­ko as. Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

po­li­ti­ko­je. Ir tu­ri ati­dirbt už tą pa­ si­ti­kė­ji­mą, tu­ri žmo­nėms pa­gel­bėt.

Vi­si tie da­ly­kai nu­le­mia, kad ei­ni į po­li­ti­ką, – dės­tė P.Gra­žu­lis. – Bet tik ne pi­ni­gai.“ Ma­nęs nie­kur ne­pa­mo­ky­si

Anot pa­šne­ko­vo, ir am­žius da­ ro sa­vo. Ko­kie čia ga­li bū­ti di­de­ li jaus­mai, kai jam stuk­te­lė­jo tiek me­tų? Tie jaus­mai pa­leng­va at­ bu­ko. Jam la­bai įstri­go į at­min­tį vie­no pa­žįs­ta­mo, ku­ris daug me­ tų dir­ba Ai­ri­jo­je, žo­džiai: „Par­va­ žia­vęs jis pa­sa­kė: „Ži­nai, vi­sai at­ ša­lau nuo šei­mos. Par­va­žiuo­ju kaip sve­ti­mas. Nei man šei­ma rei­ka­lin­ ga, nei aš šei­mai.“ P.Gra­žu­lis pri­pa­ži­no, kad at­ski­ ras jo ir šei­mos gy­ve­ni­mas – di­de­ lė pro­ble­ma. Žmo­na jo esą klaus­ da­vo, kiek ga­li­ma jo ne­ma­ty­ti? „Aš kar­tais ste­bė­da­vau­si to­kia jos kant­ ry­be. Ki­ta mo­te­ris tur­būt ko­čė­lą į ran­kas bū­tų paė­mu­si“, – at­vi­ra­vo vy­ras.

Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, šei­mo­ je ki­lus konf­lik­tui nie­ka­da ne­bū­na tei­si vie­na pu­sė. Ir vie­no­je, ir ki­to­ je pu­sė­je yra da­lis tei­sy­bės. „O ma­no cha­rak­te­ris tur­būt ži­ no­te koks – ma­nęs nei po­li­ti­ko­je, nei kur nors ki­tur ne­la­bai pa­mo­ky­ si“, – ne­slė­pė aud­rin­go sa­vo bū­do Sei­mo na­rys.

Ap­kal­ti­no ir dar­bą Sei­me

Kon­ser­va­to­rius A.Ma­tu­las taip pat tei­gė, jog di­džią­ja da­li­mi dar­ bas Sei­me kal­tas dėl to, kad iši­ro jo san­tuo­ka su Pas­va­ly­je gy­ve­nan­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ne­pa­si­duos: „O ma­no cha­rak­te­ris tur­būt ži­no­te koks – ma­nęs nei po­li­ti­ko­je, nei kur nors ki­tur ne­la­bai pa­mo­ky­si“, – ne­slė­pė aud­rin­go bū­

do Sei­mo na­rys P.Gra­žu­lis, ku­rio na­muo­se pa­kvi­po sky­ry­bo­mis.

čia ir gy­dy­to­ja kar­dio­lo­ge dir­ban­čia žmo­na Ni­jo­le Ma­tu­lie­ne. „Na, gal ne­tie­sio­giai dar­bas Sei­ me, bet iš­si­sky­ri­mas ir bu­vi­mas at­ ski­rai il­gą lai­ką da­ro sa­vo“, – pa­ tiks­li­no jau ket­vir­tą ka­den­ci­ją Sei­me dir­ban­tis A.Ma­tu­las.

Ma­tu­lai iš­si­sky­rė dau­giau kaip prieš tre­jus me­tus. Sky­ry­bas, po­ li­ti­ko tei­gi­mu, ini­ci­ja­vo jo žmo­na Ni­jo­lė. Jam sky­ry­bos, kaip tvir­ti­ no, bu­vu­sios skaus­min­gos. Šei­ma užau­gi­no tris sū­nus. Jau­niau­sias – ant­ro kur­so stu­den­tas. „Bu­vi­mas at­ski­rai il­gą lai­ką at­ ski­ria žmo­nes, at­šal­do san­ty­kius.

Vi­sa­da kal­tos abi pu­sės. Be abe­jo, ir aš gy­ve­ni­me esu pri­da­ręs daug klai­dų. Pir­mo­ji – per il­gai Vil­niu­ je bu­vau vie­nas. Gal rei­kė­jo kal­bin­ ti žmo­ną va­žiuo­ti į Vil­nių gy­ven­ti kar­tu? Tai – di­de­lė klai­da.

Bet tik­rai ne­su tas, ku­ris 100 pro­c. kal­tas dėl sky­ry­bų, – ma­ no A.Ma­tu­las. – Na, o jei­gu no­ ri dirb­ti su sa­vo apy­gar­dos žmo­ nė­mis, penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį dar­bas bū­na dar in­ ten­sy­ves­nis ne­gu Sei­me. Tai iš­ti­ sas bu­vi­mas apy­gar­dos ren­gi­niuo­ se, o ne na­mie.“ Ar po­li­ti­kas gai­li­si, kad te­ko iš­ si­s kir­t i? A.Ma­t u­l as il­gai dės­t ė apie šei­mos gy­ve­ni­mą, pa­brė­žė, kad pa­sta­rai­siais me­tais juo­du su žmo­na konf­lik­tuo­da­vo kiek­vie­ną die­ną, ta­čiau tur­tą pa­si­da­li­jo esą be triukš­mo. Pas­kui api­bend­ri­ no: „Dėl to gai­lė­tis nė­ra ko. Gal­ būt ir ge­res­nė to­kia išei­tis, ne­gu konf­lik­tuo­ti kiek­vie­ną die­ną ma­

tant vai­kams, pa­skui – gal ir anū­ kams.“ Ir mėgs­ta, ir ne­ken­čia

Vis dėl­to iš­dės­ty­ti, kuo po­li­ti­ka jam to­kia sal­di, kad yra svar­bes­nė už šei­mą, A.Ma­tu­lui bu­vo sun­kiau nei P.Gra­žu­liui. Esą, nė­ra taip, kad po­li­ti­ka jį la­bai trauk­tų. Tu­ri va­ žiuo­ti dirb­ti į Vil­nių, o šei­ma ten ne­si­kraus­to. Sa­vait­ga­liais ne vi­sa­ da pa­vyk­da­vo su ja su­si­tik­ti.

Po­li­ti­kas aiš­ki­no, kad, pa­si­bai­gus pir­ma­jai jo dar­bo ka­den­ci­jai Sei­me 2000 m., po­li­ti­ka jam taip bai­siai bu­vo at­si­bo­du­si, jog per ki­tus rin­ ki­mus ne­si­ba­lo­ti­ra­vo. Grį­žo į Pas­ va­lį ir, kaip ir anks­čiau, vėl dir­bo ra­jo­no cent­ri­nės li­go­ni­nės vy­riau­ siuo­ju gy­dy­to­ju. Ta­čiau po ke­le­rių me­tų ra­jo­ni­nės int­ri­gos at­si­bo­do ir vy­riš­kis pa­ju­to, kad jam trūks­ ta veik­los. „Ei­ni žmo­gus į po­li­ti­ką gal­vo­da­ mas, kad iš­sau­go­si šei­mą, – sa­kė pa­šne­ko­vas, ta­čiau pri­dū­rė: – Man po­li­ti­ka pa­tin­ka. Man tas dar­bas pa­tin­ka. Gal dėl to ma­ne žmo­nės ren­ka, kad sten­giuo­si vi­sur bū­ti?

Aš po­li­ti­ko­je nuo 1990 m. Nuo ta­ da ja ir už­si­krė­čiau.“ Neat­me­tė san­tuo­kos ga­li­my­bės

Iš­sis­ky­ręs, vie­ni­šas, ne­ga­na to – dar ir tur­tin­gas vy­ras trau­kia mo­ te­ris lyg me­dus mu­ses, ar ne? „Aš kol kas gy­ve­nu vie­nas, – at­sar­giai sa­kė A.Ma­tu­las, o pa­ gal­vo­jęs pri­dū­rė: – Pats lai­kas ką nors su­si­rast.“ Nu­sis­te­bė­jus, ne­gi iki šiol nie­ko ne­su­si­ra­do ir gy­ve­

na kaip vie­nuo­lis, po­li­ti­kas ne­slė­ pė: „Drau­gę tu­riu.“ Ko­kios ji pro­ fe­si­jos, ne­ga­lįs sa­ky­ti, gal pa­si­keis drau­gė, kas čia ži­no.

Gal­būt su da­bar­ti­ne sa­vo drau­ge jis ar­tė­ja ve­dy­bų link? Pa­vyz­džiui, kaip Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las, ku­ris per­nai lie­pą iš­si­ sky­rė su žmo­na Ele­na, o šių me­tų ge­gu­žę slap­tai su­si­tuo­kė su il­ga­ me­te drau­ge Jo­lan­ta?

Tik­rai su­ma­žė­ja tų jaus­mų, kai ne vie­ nus ir ne dve­jus, o 16 me­tų gy­ve­na­me at­ ski­rai. „Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kaip vis­kas klos­ty­sis. Esant to­kio am­žiaus, kaip ma­no, kai jau vis­kas iš­ban­dy­ ta, im­tis ini­cia­ty­vos nė­ra la­bai di­ de­lio en­tu­ziaz­mo. Bet ga­li­ma gal­ vo­ti apie to­kius da­ly­kus“, – nau­jos san­tuo­kos ga­li­my­bės neat­me­tė A.Ma­tu­las.

Ta­čiau po­li­ti­kas tvir­ti­no, kad sky­ry­boms su žmo­na drau­gė jo­kios įta­kos ne­tu­rė­jo. „Ji at­si­ra­do praė­jus maž­daug pu­sant­rų me­tų po sky­ry­ bų“, – pa­tiks­li­no par­la­men­ta­ras.

Kai dir­ba Vil­niu­je, jis gy­ve­na Sei­ mo bend­ra­bu­ty­je, o kai grįž­ta į Pas­ va­lį, tai į nuo­sa­vą sa­vo na­mą Kie­ me­lių kai­me. Da­bar ta­me kai­me ir ato­sto­gau­ja. „Aš pa­ts plau­nu di­džiu­lio na­mo grin­dis, pa­ts skal­biu sa­vo dra­bu­

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

žius, pa­ts juos ly­gi­nu“, – bui­ties dar­bus var­di­jo A.Ma­tu­las.

Nuo­ty­kiai su sek­so eks­per­te

Šiurkš­čiau­sias, pra­kal­bus šia te­ ma, pa­si­ro­dė Sei­mo na­rys G.Ste­ po­na­vi­čius. „Ne­no­rė­čiau tos te­mos ko­men­ tuo­ti, ypač dar vi­so­kių gra­žu­lių fo­ ne“, – G.Ste­po­na­vi­čius pa­si­dy­gė­jo „drau­gys­te“ ta­me pa­čia­me straips­ ny­je su Sei­mo ko­le­ga P.Gra­žu­liu. Šie­met G.Ste­po­na­vi­čius iš­si­sky­ rė su ant­rą­ja žmo­na – tei­si­nin­ke Ug­ne Ja­sins­kai­te. Šaukš­tas de­gu­ to į jų gy­ve­ni­mą bu­vo pi­kan­tiš­kas skan­da­las. Dvip­ras­miš­ko tu­ri­nio SMS ži­nu­tes G.Ste­po­na­vi­čius ne­ va siun­tė bu­vu­siai par­ti­jos ko­le­gei Mil­dai Bar­ta­šiū­nai­tei, sa­ve va­di­ nan­čiai sek­so eks­per­te, o ši jas pa­ vie­ši­no.

Ar dar­bas Sei­me, po­li­ti­ko­je tu­rė­ jo įta­kos, kad su­griū­tų vie­na, o pa­skui ir ki­ta jo šei­ma? „Ta te­ma ma­no, kaip vie­šo žmo­ gaus, nė­ra nei pa­slap­tis, nei ką.

Ga­lė­čiau la­bai la­ko­niš­kai pa­ko­ men­tuo­ti: po­li­ti­ko­je bū­na ir to­kių lai­ko­tar­pių, kai ten­ka au­ko­ti as­ me­ni­nį gy­ve­ni­mą. Tu tie­siog esi pa­ni­ręs į dar­bus ir as­me­ni­nis gy­ ve­ni­mas gal­būt šiek tiek ken­čia.

Ne­be­lie­ka lai­ko au­ko­tis dėl vai­kų, dėl ki­tų da­ly­kų“, – kal­bė­jo G.Ste­ po­na­vi­čius.

Vy­ras pa­brė­žė, kad nė­ra at­ri­bo­ tas nuo sa­vo vai­kų. Da­bar lei­džia ato­sto­gas su abiem jais – sū­nu­mi iš pir­mo­sios ir duk­te­ri­mi iš ant­ro­ sios san­tuo­kų.

14

rugpjūčio 8–14, 2013

ekonomika

Bank­ro­tas gim­ti­nė­je per ska Be­veik prieš pus­me­tį įsi­ga­lio­jęs Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­ mas nu­vy­lė fi­nan­si­nių sun­ku­mų pri­spaus­tus lie­tu­vius. Nors bu­vo ža­da­ma, kad bank­ru­tuo­ti no­rin­tiems mū­sų tau­tie­čiams ne­ be­rei­kės dėl to vyk­ti į už­sie­nį, ro­dos, šis įsta­ty­mas tik dar la­biau pa­ska­ti­no žmo­nes bank­ru­tuo­ti sve­tur.

Skaus­min­gas spren­di­mas

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Są­ly­gos per griež­tos

Skai­čiuo­ja­ma, kad šių me­tų ko­vo 1 d. mū­sų ša­ly­je įsi­ga­lio­ju­siu Fi­zi­ nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mu ga­ lė­tų pa­si­nau­do­ti apie 10–20 tūkst. pra­dels­tų sko­lų tu­rin­čių ša­lies gy­ ven­to­jų, ku­rių įsi­pa­rei­go­ji­mai vir­ ši­ja tu­ri­mo tur­to ver­tę. Vis dėl­to kol kas no­rą bank­ru­tuo­ti Lie­tu­vo­je yra pa­reiš­kę tik apie 100 gy­ven­to­jų, o jau pra­si­dė­ju­sių bank­ro­to pro­ce­ dū­rų skai­čius ne­vir­ši­ja de­šim­ties.

Nuo min­ties bank­ru­tuo­ti Lie­ tu­vo­je su sun­ku­mais su­si­dū­ru­sius gy­ven­to­jus at­gra­so pa­ly­gin­ti griež­ tos mū­siš­kio įsta­ty­mo nuo­sta­tos, il­ga pro­ce­dū­ra ir di­de­lė bank­ro­ to kai­na.

Fi­zi­nis as­muo, bank­ru­ta­vęs bet ku­rio­je ES vals­ty­bė­je, bank­ru­ta­vu­ siu lai­ko­mas vi­so­je Bend­ri­jo­je. Šio­ je sis­te­mo­je ne­da­ly­vau­ja tik Da­ni­ja.

To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad bank­ru­tuo­ ti pa­si­ry­žu­sių lie­tu­vių akys kryps­ ta į tas ša­lis, ku­rio­se tai padaryti leng­viau nei Lie­tu­vo­je. Pir­miau­sia į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, ku­r ši pro­ce­ dū­ra be­ne pa­pras­čiau­sia ir netokia skaus­min­ga, be to, pen­kis kar­tus trum­pes­nė nei Lie­tu­vo­je.

Vi­lio­ja į se­mi­na­rus

To­kias tau­tie­čių nuo­tai­kas ne­tru­ko pa­jus­ti ir įvai­rūs kon­sul­tan­tai, ku­ rie, įsi­tvir­ti­nę Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je, ver­čia­si kon­sul­tuo­da­mi nau­jus at­vy­kė­lius, pa­de­da jiems per­pras­ti šios ša­lies tei­si­nę sis­te­mą ir už tai ima pi­ni­gus.

Kai ku­rie jų, pa­ste­bė­ję, kad lie­ tu­vių su­si­do­mė­ji­mas ga­li­my­be bank­ru­tuo­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu smar­kiai išau­go, me­tė ki­tas veik­las ir da­bar už­sii­ma tik tau­tie­čių kon­sul­ta­vi­mu bū­tent as­me­ni­nio bank­ro­to klau­si­mais.

Ne­ga­na to, Lie­tu­vo­je pa­sta­ruo­ju me­tu ren­gia­mi mo­ka­mi ir ne­mo­ ka­mi se­mi­na­rai, ku­riuo­se kal­ba­ma apie tai, kaip bank­ru­tuo­ti Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je, aiš­ki­na­mi te­nykš­ čio įsta­ty­mo pra­na­šu­mai, pa­ly­ gin­ti su lie­tu­viš­kuo­ju, ir, ži­no­ma, ne­pa­mirš­ta­ma pri­sta­ty­ti sa­vo pa­ slau­gų.

Vie­na­me to­kia­me se­mi­na­re ap­si­ lan­kęs „Vilniaus dienos“ žur­na­lis­ tas įsi­ti­ki­no, kad pa­na­šiuo­se ren­ gi­niuo­se su­si­ren­ka to­li gra­žu ne ke­le­tas žmo­nių. Nors vi­sų jų is­to­ri­ jos ga­na pa­na­šios, kiek­vie­nas sa­vo si­tua­ci­ją iš­gy­ve­na jaut­riai ir as­me­ niš­kai. Dau­gu­ma se­mi­na­rų lan­ky­ to­jų sė­di ty­lė­da­mi ir gau­do kiek­ vie­ną lek­to­riaus žo­dį, ki­ti api­be­ria klau­si­mais, iš ku­rių paaiš­kė­ja, kaip šie žmo­nės atė­jo iki gy­ve­ni­mo taš­ ko, kai lie­ka pa­sku­ti­nė išei­tis – as­ me­ni­nis bank­ro­tas.

Mar­ty­nas Mi­ke­lė­nas:

Žmo­nių, ku­rie bank­ ru­tuo­ti va­žiuo­ja iš Lie­tu­vos, pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra lai­da­ vi­mas už ki­tų as­me­ nų pa­sko­las.

Vis dėl­to ir vie­ni, ir ki­ti se­mi­na­ ruo­se, ro­dos, lan­ko­si tik dėl vie­nos prie­žas­ties. Jiems rei­kia pa­sku­ti­ nio aks­ti­no, kad ap­si­spręs­tų pa­lik­ ti gim­ti­nę, iš es­mės keis­ti gy­ve­ni­ mą ir krims­ti emig­ran­to duo­ną, nes bank­ru­tuo­ti sve­ti­mo­je ša­ly­je ga­li­ ma tik jo­je pra­gy­ve­nus apie pus­ me­tį, taip pat rei­kia ten lik­ti, kol truks pa­ti bank­ro­to pro­ce­dū­ra.

Maž­daug pu­sė se­mi­na­ro da­ly­ vių jam pa­si­bai­gus priei­na prie lek­to­riaus, pa­si­kei­čia vi­zi­ti­nė­mis kor­te­lė­mis ir pa­šnabž­do­mis grei­ tai ban­do pa­pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­ją, kad bent maž­daug su­ži­no­tų, kiek konk­re­čiu jų at­ve­ju ga­lė­tų kai­nuo­ ti bank­ru­tuo­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je pa­dė­sian­čio kon­sul­tan­to pa­ slau­gos. Šie žmo­nės vei­kiau­siai jau ap­si­spren­dė iš­vyk­ti, kad sve­ti­mo­je ap­lin­ko­je at­si­kra­ty­tų sa­vo sko­lų.

Ki­ti pa­si­bai­gus se­mi­na­rui čium­ pa te­le­fo­nus ir skam­bi­na tai, ką iš­ gir­do, pa­pa­sa­ko­ti šei­mos na­riams.

Be­je, šei­mas su­kū­ru­siems žmo­ nėms pa­si­rin­ki­mas bank­ru­tuo­ ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je kur kas skaus­min­ges­nis, nes iš­vyk­ti la­biau

ap­si­mo­ka su ar­ti­mai­siais. To­kiu at­ ve­ju bri­tų teis­mai leng­viau pa­ti­ki, kad bank­ru­tuo­ti pa­gei­dau­jan­tis as­ muo iš­ties gy­ve­na jų vals­ty­bė­je. Įs­ta­ty­mas nu­vy­lė

Eko­no­mi­kos stu­di­jas Ang­li­jo­je bai­gęs ir No­tin­ga­mo mies­te įsi­kū­ ręs Mar­ty­nas Mi­ke­lė­nas iš pra­džių ver­tė­si lie­tu­vių emig­ran­tus kon­ sul­tuo­da­mas so­cia­li­nių pa­šal­pų klau­si­mais. Ta­čiau šį vers­lą su­ga­ di­no vie­nas mū­sų tau­tie­tis, į Ang­ li­ją at­si­ve­žęs apie pu­sant­ro šim­ to vai­kus au­gi­nan­čių mo­te­rų pa­sų, su šiais do­ku­men­tais pri­si­gro­bęs pa­šal­pų ir taip bri­tų biu­dže­tą pa­ tuš­ti­nęs ke­liais mi­li­jo­nais sva­rų. Po to at­ve­jo į vi­sus pa­šal­pų pra­šan­čius lie­tu­vius Ang­li­jo­je pra­dė­ta žiū­rė­ti lyg pro di­di­na­mą­jį stik­lą, tad vers­ tis šios sri­ties kon­sul­ta­ci­jo­mis pa­ si­da­rė per­ne­lyg su­dė­tin­ga.

Pas­ta­ruo­sius tre­je­tą me­tų M.Mi­ ke­lė­nas kon­sul­tuo­ja tik as­me­ni­nio bank­ro­to klau­si­mais. Kol kas tarp jo klien­tų vien tau­tie­čiai, ta­čiau Ang­li­jo­je gy­ve­nan­tis lie­tu­vis ti­ki­ si, kad at­si­ras ir ki­tų tau­ty­bių at­ sto­vų. Ypač gar­dus kąs­ne­lis bū­tų vo­kie­čiai ir aust­rai, ku­rie su­da­ ro Di­džio­je Bri­ta­ni­jo­je bank­ru­tuo­ jan­čių už­sie­nie­čių dau­gu­mą. Šiuo me­tu M.Mi­ke­lė­nas kon­sul­ tuo­ja de­vy­nis Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je bank­ru­tuo­jan­čius lie­tu­vius ir šis skai­čius daug­maž pa­sto­vus – vie­ni klien­tai bank­ro­to pro­ce­dū­ras bai­gia, ki­ti tik pra­de­da. Vis dėl­to jis ma­no, kad ne­tru­kus klien­tų tu­rė­tų at­si­ras­ti dau­giau, nes mū­sų tau­tie­čių su­si­do­ mė­ji­mas ga­li­my­bė­mis bank­ru­tuo­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je la­bai išau­go. „Iš tik­rų­jų di­de­lį po­ten­cia­lių klien­tų su­si­do­mė­ji­mą pa­slau­go­mis aš pa­ju­tau tik įsi­ga­lio­jus lie­tu­viš­ kam Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ ty­mui. Iki tol bu­vo šioks toks ju­de­ sys, bet ne itin di­de­lis. Tai reiš­kia, kad ne­ma­žai žmo­nių del­sė bank­ru­ tuo­ti, lauk­ė, kol įsta­ty­mas įsi­ga­lios ir Lie­tu­vo­je, ta­čiau kai tai nu­ti­ko, jie li­ko nu­si­vy­lę“, – laik­raš­čiui sa­ kė M.Mi­ke­lė­nas.

Su­si­do­mė­ji­mas išau­go

Anot pa­šne­ko­vo, Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je bank­ru­tuo­jan­čius lie­tu­vius

Bank­ro­to pro­ce­dū­ra Lie­tu­vo­je ir Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je

Lie­tu­va

Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja

Truk­mė

5 me­tai

12 mė­ne­sių

Kai­na Prik­lau­so nuo bank­ro­to

ad­mi­nist­ra­to­riaus, bet ga­li siek­ti ir

ke­lias de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų.

Stan­dar­ti­nė kai­na – 700 sva­r ų (apie 3 tūkst. li­tų).

Tai su­ma, ski­ria­ma teis­mo iš­lai­doms ir bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus at­ly­g i­ni­mui pa­deng­ti. Taip pat iš sa­vo ki­še­nės rei­kės pa­deng­ti do­ku­men­tų ver­ti­mo iš­lai­das. Kon­sul­tan­tų pa­slau­gos, pri­k lau­so­mai nuo to, kiek jų rei­k ia, kai­nuo­ja nuo 3 tūkst. iki 18 tūkst. li­tų.

Pri­va­lo­mie­ji 20 pro­c. mi­ni­ma­laus at­ly­g i­ni­mo ir nu­skai­ty­mai 70 pro­c. jį vir­ši­jan­čių pa­ja­mų.

Kiek­vie­nu at­ve­ju spren­d žia­ma in­di­vi­dua­liai.

Jei pa­ja­mų už­ten­ka tik bū­ti­niau­sioms iš­lai­doms pa­deng­ti, nu­skai­ty­mų ga­li iš­vis ne­bū­ti.

Do­ku­men­tai

Pa­kan­ka į ang­lų kal­bą iš­vers­to nau­jau­sio do­ku­men­to apie kiek­vie­ną sko­lą. Tai ga­li bū­ti ant­sto­lio raš­tas ar rei­ka­la­vi­mas iš ban­ko.

Pa­ž y­mos apie tu­ri­mas sko­las, 5 me­tų mo­ku­mo at­k ū­ri­mo fi­nan­si­nis pla­nas.

Leng­viau: Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja bank­ru­tuo­ti ap­si­spren­du­sius lie­tu­vius vi­lio­ja p

ga­li­ma su­skirs­ty­ti į dvi gru­pes.

Vie­ni ten gy­ve­na ir dir­ba jau se­niai, ta­čiau bank­ru­tuo­ti bū­na pri­vers­ti, kai juos pa­si­ve­ja Lie­tu­vo­je li­ku­sios sko­los. Tie­sa, kol tai nu­tin­ka, ga­li praeiti me­tų me­tai.

Ki­ti bank­ru­tuo­ti Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je pa­si­ren­ka, kai su sko­lo­mis ne­be­su­sit­var­ko gim­ti­nė­je. Tuo­met ke­lio­nės tiks­las vie­nas – pra­temp­ ti pus­me­tį, kreip­tis į teis­mą dėl bank­ro­to by­los iš­kė­li­mo ir pa­gy­ ven­ti ten dar me­tus, kol pa­si­baigs vi­sos pro­ce­dū­ros.

Vis dėl­to, pa­sak M.Mi­ke­lė­no, daž­niau­siai nu­tin­ka taip, kad Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je bank­ru­ta­vę lie­ tu­viai į gim­ti­nę ne­beg­rįž­ta ir tam­pa il­ga­lai­kiais emig­ran­tais, nes per tą lai­ką su­si­ku­ria­mas gy­ve­ni­mas, ku­ rio pa­lik­ti ne­be­si­no­ri. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ir vie­nų, ir ki­tų yra maž­daug po ly­giai. Bet la­

bai ski­ria­si jų pro­fil­ is. Tie žmo­nės, ku­rie gy­ve­na Ang­li­jo­je, sko­las daž­ niau­siai bū­na at­si­ve­žę iš Lie­tu­vos.

Jų sko­los daž­nai bū­na var­to­ja­mo­jo kre­di­to po­bū­džio ar­ba li­ku­sios po to, kai ban­kas pe­rė­mė už pa­sko­lą pirk­tą būs­tą, bet jo ver­tės ne­pa­ka­ ko tai pa­sko­lai pa­deng­ti. Žmo­nių, ku­rie bank­ru­tuo­ti va­ žiuo­ja iš Lie­tu­vos, pa­grin­di­nė pro­ ble­ma yra lai­da­vi­mas už ki­tų as­ me­nų pa­sko­las. Prieš kri­zę bu­vo toks taš­kas, kai vi­si sko­li­no­si, ban­ kai rei­ka­la­vo sau­gu­mo, to­dėl vi­si leng­va ran­ka ir lai­da­vo. Ga­liau­siai tu­ri­me to­kią si­tua­ci­ją“, – kal­bė­jo M.Mi­ke­lė­nas.

Nors bank­ru­tuo­ti pa­gal lie­tu­viš­ ką įsta­ty­mą šiuo me­tu pa­gei­dau­ja apie 100 as­me­nų, pa­šne­ko­vo tei­ gi­mu, žmo­nių, ke­ti­nan­čių rink­ tis šią išei­tį, yra kur kas dau­giau ir da­lis jų pa­si­rinks bank­ru­tuo­ti ne

Sko­lų naš­tos kra­to­si ir B.Pet­ri­ky­tė Lie­tu­vo­je no­rą bank­ru­tuo­ti jau pa­reiš­ kė be­veik šim­tas žmo­nių, tarp jų yra ir ke­lios šei­mos. Dau­giau­sia sie­kian­čių bank­ro­to fi­zi­nių as­me­nų – did­mies­ čiuo­se, ta­čiau teis­mai yra su­ti­kę nag­ ri­nė­ti kur kas ma­žiau by­lų – dau­ge­lis pra­šy­mų dėl bank­ro­to grą­ži­na­ma pa­ pil­dy­ti.

Bank­ru­ta­vu­siais jau pa­skelb­ti sep­ty­ni gy­ven­to­jai, tarp jų yra vie­nin­te­lė Stan­ kų šei­ma iš Kau­no. Šios šei­mos at­sto­vas yra vie­nin­te­lis bank­ru­ta­vęs vy­ras. Iš vi­so jau bank­ru­ ta­vo po tris Kau­no bei Klai­pė­dos ra­jo­ no gy­ven­to­jus ir vie­na vil­nie­tė. Dar dėl

dvie­jų bank­ro­tų teis­mo nu­tar­tys neį­ si­tei­sė­ju­sios. Kol kas dau­giau­sia ieš­ ki­nių su­lau­kė Vil­niaus mies­to apy­lin­ kės teis­mas – čia gau­ta 19 pra­šy­mų iš­ kel­ti bank­ro­to by­lą, iš jų 10 ieš­ki­nių at­ si­sa­ky­ta priim­ti, o iš­kel­ta vie­na bank­ ro­to by­la, dėl li­ku­sių aš­tuo­nių pra­šy­ mų dar neišsp­ręs­tas priė­mi­mo klau­ si­mas.

Klai­pė­do­je gau­ta 14 pra­šy­mų, iš jų du at­si­sa­ky­ta priim­ti. Kau­ne gau­ti 26 pra­ šy­mai, iš jų vie­nas pa­lik­tas ne­nag­ri­ nė­tas, pen­ki – grą­žin­ti ieš­ko­vams, dar vie­ną at­si­sa­ky­ta priim­ti.

Vie­nu at­ve­ju pa­reiš­ki­mą pa­tei­kę su­

15

rugpjūčio 8–14, 2013

ekonomika

18p.

Priešininkų sirgaliai – slaptas „Žalgirio“ ginklas?

aus­min­gas

Į sko­las len­da ir dėl mais­to Grei­tuo­sius var­to­ji­mo kre­di­tus gy­ ven­to­jai daž­niau­siai ski­ria mais­ tui, ko­mu­na­li­nėms pa­slau­goms ir ki­toms na­mų ūkio reik­mėms. Tai ro­do ty­ri­mų bend­ro­vės RAIT at­ lik­ta ap­klau­sa.

„Trys daž­niau­sios pa­skir­tys, kam smul­kias pa­sko­las sa­ko nau­do­ jan­tys gy­ven­to­jai, yra su­mo­kė­ti už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, mais­tui ir ki­toms na­mų ūkio reik­mėms – tai yra pa­grin­di­niams žmo­gaus po­rei­ kiams“, – sa­kė RAIT val­dy­bos pir­ mi­nin­kė In­ga Nau­sė­die­nė.

28 pro­c. ėmu­sių grei­tuosius var­ to­ji­mo kre­di­tus įvar­di­jo sko­li­nę­ si na­mų ūkiui, ket­vir­ta­da­lis (24 pro­c.) gau­tą pa­sko­lą sky­rė ko­mu­ na­li­niams mo­kes­čiams su­mo­kė­ti, maž­daug penk­ta­da­lis tei­gė šias lė­ šas sky­rę mais­tui (21 pro­c.) ir au­ to­mo­bi­liui tai­sy­ti (19 pro­c.). Anks­ tes­nėms sko­loms iš ins­ti­tu­ci­jų pa­deng­ti pa­sko­lą ėmė 15 pro­c. res­ pon­den­tų, pa­na­ši da­lis ėmė smul­ kų­jį kre­di­tą, kad ga­lė­tų grą­žin­ ti sko­lą drau­gams ar gi­mi­nai­čiams (12 pro­c.).

Ypa­tin­gų pro­gų do­va­noms smul­ kų­jį kre­di­tą sky­rė 14 pro­c. ėmu­sių to­kias pa­sko­las. Be­veik kas de­šim­

pen­kis kar­tus trum­pes­ne pro­ce­dū­ra nei Lie­tu­vo­je ir li­be­ra­les­niu po­žiū­riu.

Vitalijaus Bilevičiaus montažas

sa­vo ša­ly­je. „Per pa­sta­rą­jį pus­ me­tį mes tu­rė­jo­me apie 300 už­ klau­sų dėl ga­li­my­bės bank­ru­tuo­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Ma­nau, kad iš jų koks 100 bu­vo rim­tos, – t. y. tų žmo­nių, ku­rie to­kią ga­li­my­bę vei­kiau­siai ir pa­si­rinks“, – tei­gė M.Mi­ke­lė­nas.

M.Mi­ke­lė­nas pa­sa­ko­jo, kad ne­ trūks­ta ir lie­tu­vių, ku­rie pa­gei­ dau­ja ap­gau­ti bri­tų sis­te­mą ir bank­ru­tuo­ti iš tie­sų gy­ven­da­mi Lie­tu­vo­je. „Man ra­šo žmo­nės ir tie­siai švie­siai aiš­ki­na – „pa­da­ry­siu, kad gy­ven­siu, pa­da­ry­siu, kad dirb­ siu“, o tu man tik po­pie­rius su­ tvar­kyk. Ta­čiau ma­no po­zi­ci­ja yra dirb­ti tik su žmo­nė­mis, ku­rie rea­ liai ten gy­ve­na“, – ti­ki­no pa­šne­ ko­vas.

M.Mi­ke­lė­nas pa­sa­ko­jo, kad bri­tų teis­mai vi­suo­met lai­ko­ si išanks­ti­nės nuo­sta­tos, jog dėl bank­ro­to by­los iš­kė­li­mo be­si­ krei­pian­tis as­muo ne­me­luo­ja ir apie sa­vo si­tua­ci­ją sa­ko tie­są. Ta­ čiau tie, ku­rie tą pa­si­ti­kė­ji­mą su­ griau­na, bau­džia­mi žiau­riai.

Anot jo, ti­ki­my­bė, kad teis­ me pa­vyks pra­slys­ti, nė­ra vi­siš­kai nu­li­nė, ta­čiau bank­ru­tuo­ti jų ša­ ly­je no­rin­čius už­sie­nie­čius bri­tai ver­ti­na la­bai ati­džiai. No­rė­da­mas įsi­ti­kin­ti, kur žmo­gus rea­liai gy­ ve­na ir ką vei­kia, tei­sė­jas ga­li net pa­tik­rin­ti jo pa­sky­rą feis­bu­ke.

Pa­tiems bri­tams jų tei­si­nė sis­ te­ma gai­les­tin­ges­nė. Net­rūks­ta at­ve­jų, kai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­čiams bank­ro­to pro­ce­dū­ros pa­bai­gia­mos ir po pus­me­čio. Už­ sie­nie­čiams ten­ka ken­tė­ti vi­sus me­tus.

tuok­ti­niai jį po ku­rio lai­ko at­siė­mė, dar vie­nas as­muo ne­pa­ ša­li­no teis­mo nu­ro­ dy­tų trū­ku­mų. Pa­ ne­vė­ž io mies­ to apy­l in­kės teis­me gau­t i aš­t uo­n i pra­ šy­m ai, vie­ ną at­s i­s a­k y­ ta priim­t i. Li­ ku­sio­se by­lo­se spren­d i­mai dar ne­priim­ti.

BNS ne­p a­v y­ko gau­

ti in­for­ma­ci­jos, kiek to­k ių by­lų ga­ li bū­ti Šiau­liuo­se. Tra­kų, Šir­vin­ tų, Pa­lan­gos teis­muo­se taip pat yra pra­šy­mų bank­ru­ tuo­ti.

Tarp pa­gei­dau­jan­čių „nu­si­mes­ti“ sko­las kol kas tik vie­na pra­mo­ gų pa­sau­lio at­sto­vė – Birutė Pet­ri­ky­tė, ku­ri no­ri at­si­kra­ty­ti sko­lų ke­liems ban­kams. Teis­ mas ga­lu­ti­nį spren­di­mą pla­nuo­ja priim­ti rugp­jū­čio 14-ąją.

No­ri ir su­kčiau­ti

Po­rei­kiai: di­džio­ji da­lis grei­tų­jų pa­sko­lų ima­ma pri­trū­kus pi­ni­gų na­

mų ūkiui tvar­ky­ti.

tas (9 pro­c.) ėmęs to­kią pa­sko­lą at­ sa­kė sky­ręs ją nea­ti­dė­lio­ti­noms ke­ lio­nėms – to­kioms kaip lai­do­tu­vės, tiek pat at­sa­kiu­sių sko­li­no­si ato­ sto­goms.

Pak­laus­ti, ko­kias ži­no al­ter­na­ ty­vas pa­sko­lai iki 2 tūkst. li­tų, gy­ ven­to­jai daž­niau­siai mi­nė­jo grei­tų­ jų kre­di­tų bend­ro­ves (61 pro­c.), 48

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

pro­c. įvar­di­jo ar­ti­muo­sius, o kiek dau­giau nei treč­da­lis (35 pro­c.) – ban­kus. Tik 5 pro­c. kaip to­kią al­ter­ na­ty­vą įvar­di­jo tu­ri­mas san­tau­pas.

Ty­ri­mą in­ter­ne­tu 2013 m. pa­va­ sa­rį at­li­ko rin­kos ir vie­šo­sios nuo­ mo­nės ty­ri­mų bend­ro­vė RAIT, ap­ klaus­ta 1000 18–74 me­tų as­me­nų.

VD inf.

16

rugpjūčio 8–14, 2013

pasaulis

Ko­va su pi­ra­tais – kaip ka­tės i Lie­tu­vos ka­riai pri­ si­jun­gė prie ES an­ ti­pi­ra­ti­nės mi­si­jos „Ata­lan­ta“ prie So­ ma­lio kran­tų, bet pa­sau­lio lai­vy­bos pra­mo­nės ir pi­ra­ tų par­ti­za­ni­nio ka­ ro fron­tas jau pa­si­ slin­ko ki­tur.

Lai­mi­kis: So­ma­lio pi­ra­tai grob­da­vo lai­vus dėl iš­pir­kų, ku­rios siek­da­vo 20 mln. do­le­rių, o Gvi­nė­jos įlan­ko­je jū­rų plė­ši­kų tiks­las yra naf­ta ir ki­ti kro­vi­n

Ats­tu­mas – ne kliū­tis

Šių me­tų ba­lan­džio 22 d. Vo­kie­ ti­jos kon­tei­ne­ri­nis lai­vas „Han­sa Mar­burg“ ra­miai plau­kė At­lan­to van­de­ny­nu, ga­na to­li nuo kran­ to – maž­daug 130 jūr­my­lių nuo Pu­siau­jo Gvi­nė­jos uos­to Ma­la­bo.

Pap­ras­tai tai per di­de­lis at­stu­mas ata­koms mo­to­ri­nė­mis val­ti­mis, bet tą nak­tį vis­kas bu­vo ki­taip.

Pi­ra­tai grei­tai už­si­ropš­tė į lai­ vą, paė­mė ke­tu­ris įkai­tus ir din­ go tam­so­je.

Lai­vas, plau­kęs su Li­be­ri­jos vė­ lia­va, pri­klau­sė Ham­bur­ge įsi­kū­ru­ siai lai­vy­bos bend­ro­vei „Leon­hardt & Blum­berg“. Tik po mė­ne­sio, ge­ gu­žės 24 d., ji ga­lė­jo pa­skelb­ti, kad

ke­tu­ri jū­ri­nin­kai at­ga­vo lais­vę gy­ vi ir svei­ki.

Prieš pat šį in­ci­den­tą šie­met ba­ lan­dį ne­to­li Ni­ge­ri­jos kran­tų pi­ra­tų ran­ko­se bu­vo at­si­dū­ręs dar vie­nas Vo­kie­ti­jos bend­ro­vės lai­vas „Ci­ ty of Xia­men“. Įgu­la bu­vo pa­leis­ ta po pen­kių die­nų.

Vie­ni pa­sta­rų­jų prie To­go ir Ga­ bo­no kran­tų nuo pi­ra­tų nu­ken­tė­ jo su Mar­ša­lo sa­lų vė­lia­va plau­ kęs che­mi­jos pro­duk­tų tank­lai­vis bei Mal­tos naf­tos pro­duk­tų tank­ lai­vis.

Mil­ži­niš­ki nuo­sto­liai

Pas­ta­rie­ji įvy­kiai ro­do, kad pa­sau­lio lai­vy­bos pra­mo­nės ir Af­ri­kos pi­ra­tų

par­ti­za­ni­nio ka­ro fron­tas pa­si­slin­ ko iš Ry­tų į Va­ka­rus – nuo Af­ri­kos pu­sia­sa­lio iki Gvi­nė­jos įlan­kos. ES an­ti­pi­ra­ti­nė mi­si­ja „Ata­lan­ta“ prie So­ma­lio kran­tų da­vė reikš­min­gų vai­sių, o Gvi­nė­jos įlan­ko­je pi­ra­ tai per pir­mą šių me­tų pus­me­tį jau su­ren­gė 30 ata­kų ir gra­si­no dar pa­ blo­gin­ti praė­ju­sių me­tų sta­tis­ti­ką.

Bet tai ga­li bū­ti tik led­kal­nio vir­ šū­nė, nes lai­vy­bos įmo­nės, no­rė­ da­mos iš­veng­ti di­des­nių drau­di­ mo įmo­kų, daž­nai ne­pra­ne­ša apie pi­ra­tų ata­kas.

Eko­no­mi­niai nuo­sto­liai mil­ži­niš­ ki. Per pa­tį pi­ra­tų siau­tė­ji­mo prie So­ma­lio kran­tų pi­ką 2011-ai­siais Vo­kie­ti­jos lai­vų sa­vi­nin­kų aso­cia­

ci­ja skai­čia­vo, kad per me­tus pa­ pil­do­mai iš­lei­do 5,3 mlrd. eu­rų ap­sau­gos prie­mo­nėms, drau­di­ mui, ke­lio­nėms ap­lin­ki­niais marš­ ru­tais ir iš­pir­koms, ku­rios siek­da­ vo 20 mln. do­le­rių.

2012 m. ge­gu­žę ES jū­rų pa­jė­gos pra­dė­jo sraig­tas­par­niais ata­kuo­ti pi­ra­tų ba­zes Af­ri­kos pu­sia­sa­ly­je ir nai­kin­ti jų val­tis. Pu­sia­sa­lis ir ka­ro su­dras­ky­tas So­ma­lis ta­po sau­ges­ nis, o lai­vy­bos sau­gu­mą su­stip­ri­ no ne tik tarp­tau­ti­nės pa­tru­lia­vi­ mo mi­si­jos, bet ir pa­čių lai­vy­bos įmo­nių sau­gu­mo prie­mo­nės. Kas ant­ras pro So­ma­lį plau­kian­tis lai­ vas da­bar tu­ri sam­dy­tą gink­luo­tą ap­sau­gą.

Ne­tu­ri pa­kran­čių ap­sau­gos

Va­ka­rų Af­ri­ko­je jū­rų plė­ši­kams veik­ti ge­ro­kai leng­viau. Šio re­ gio­no vals­ty­bės ne­vie­ni­ja pa­stan­ gų ko­vo­je su pi­ra­tais, be to, kai ku­ rios net ne­tu­ri pa­kran­čių ap­sau­gos. „Pi­ra­ta­vi­mas Va­ka­rų Af­ri­ko­je to­ liau pa­ma­žu au­ga, ir ten nė­ra to­kio spau­di­mo, koks da­ro­mas pi­ra­tams (že­my­no – red. pa­st.) ry­tuo­se, – sa­vo ata­skai­to­je ra­šė pri­va­ti JAV žval­gy­bos bend­ro­vė „Strat­for“. – Gvi­nė­jos įlan­ko­je šiuo me­tu trūks­ ta ka­ri­nių pa­jė­gu­mų.“ Ki­ta pi­ra­ta­vi­mo geog­ra­fin ­ io po­ slin­kio prie­žas­tis yra ta, kad iš­ bris­ti iš skur­do il­gą lai­ką ne­pa­ jė­gu­sios ša­lys, to­kios kaip To­gas,

Ir lietuviai kibs į atlapus jūrų plėšikams Ant­rą šių me­tų pus­me­tį ES va­do­ vau­ja­mo­je ko­vos su pi­ra­ta­vi­mu ir gink­luo­tais plė­ši­mais jū­ro­je ope­ra­ ci­jo­je „Ata­lan­ta“ prie So­ma­lio kran­ tų da­ly­vau­ja gru­pė Lie­tu­vos ka­rių.

Kaip in­for­ma­vo Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM), tai di­džiau­ sias iki šiol Lie­tu­vos in­dė­lis ES va­ do­vau­ja­mo­se ka­ri­nė­se mi­si­jo­se ir pir­mo­ji jū­rų ope­ra­ci­ja, ku­rio­je da­ ly­vau­ja Lie­tu­vos ka­riai. Jie su sa­vo gink­luo­te ir įran­ga nuo pi­ra­tų iš­ puo­lių sau­go Pa­sau­lio mais­to pro­ gra­mos lai­vą, iš Ke­ni­jos ga­be­nan­tį mais­to siun­tas į So­ma­lį.

Iš vi­so ko­vos su pi­ra­ta­vi­mu ope­ ra­ci­jo­je da­ly­vau­ja 20 Lie­tu­vos ka­rių.

16 jų yra au­to­no­mi­nės lai­vų ap­sau­ gos gru­pės, su­for­muo­tos Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Al­gir­do me­

cha­ni­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­no pa­grin­du, ka­riai. Dar du lo­gis­ti­nę pa­ra­mą už­tik­ri­nan­tys ka­riai dis­lo­ kuo­ti Dži­bu­ty­je.

Lie­tu­vos ka­rių kon­tin­gen­te ope­ ra­ci­jo­je „Ata­lan­ta“ taip pat da­ly­ vau­ja Ny­der­lan­dų va­do­vau­ja­ma­me šta­bo lai­ve tar­ny­bą šie­met pra­dė­jęs Lie­tu­vos ka­ri­nin­kas ir nuo 2011 m. ope­ra­ci­jų va­da­vie­tė­je Jung­ti­nė­ je Ka­ra­lys­tė­je, Nort­vu­de, tar­nau­ jan­tis Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų šta­bo ka­ri­nin­kas.

ES di­džiau­sią sa­vo ka­ri­nę ope­ ra­ci­ją „Ata­lan­ta“ pra­dė­jo 2008 m. pa­bai­go­je, rea­guo­da­ma į itin išau­ gu­sį pi­ra­ta­vi­mo at­ve­jų skai­čių prie So­ma­lio kran­tų. Ope­ra­ci­jo­je da­ly­ vau­jan­tys ka­ro lai­vai Ade­no įlan­ ko­je ir So­ma­lio van­de­ny­se ly­di Pa­ sau­lio mais­to pro­gra­mos lai­vus,

ga­be­nan­čius pa­ra­mą So­ma­lio gy­ ven­to­jams, at­gra­so ir su­lai­ko pi­ra­ tus, gink­luo­tus plė­ši­kus ope­ra­ci­jos ra­jo­ne, vyk­do žve­jy­bos mo­ni­to­ rin­gą ir ki­tas už­duo­tis. Šiuo me­tu ope­ra­ci­jo­je da­ly­vau­ja 23 ES ir trys Bend­ri­jai ne­prik­lau­san­čios vals­ty­ bės, ski­rian­čios iki 2 tūkst. ka­rių. „Ata­lan­ta“ – ne vie­nin­te­lė ES ope­ra­ci­ja, ku­rio­je da­ly­vau­ja Lie­tu­ vos ka­riai. Nuo šių me­tų pa­va­sa­rio Lie­tu­vos ka­ri­niai inst­ruk­to­riai da­ ly­vau­ja mo­ky­mo mi­si­jo­je Ma­ly­je, kur tre­ni­ruo­ja Ma­lio ka­riuo­me­nės ka­rius. ES va­do­vau­ja­mos mo­ky­mo mi­si­jos Ma­ly­je tiks­las – pa­reng­ti vie­tos pa­jė­gas, kad jos ga­lė­tų už­ tik­rin­ti ša­lies te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­ mą ir at­rem­ti te­ro­ris­tų gru­puo­čių iš­puo­lius ša­lies vi­du­je.

KAM inf.

Operacija: kovos su piratavimu operacijoje dalyvauja 20 Lietuvos karių.

KAM nuotr.

17

rugpjūčio 8–14, 2013

pasaulis

ir pe­lės žai­di­mas

5,3 mlrd. eu­rų

– to­kius me­ti­nius pi­ra­ta­vi­mo nuo­sto­lius skai­čia­vo Vo­kie­ti­jos lai­vy­bos bend­ro­vės.

Grės­mė – ne tik pi­ra­tai, bet ir te­ro­ris­tai Sa­vait­ga­lį Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir

In­ter­po­las per­spė­jo Va­ka­rų ša­lis, kad eg­zis­tuo­ja rea­lus te­ro­riz­mo ak­ tų pa­vo­jus. JAV, Ka­na­da, Pran­cū­zi­ ja, Vo­kie­ti­ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja nu­ ro­dė tuč­tuo­jau už­da­ry­ti sa­vo am­ ba­sa­das Vi­du­ri­niuo­se ir Ar­ti­muo­ siuo­se Ry­tuo­se.

Rugp­jū­čio 3 d. Jung­ti­nės Vals­ti­

jos pa­skel­bė pa­sau­li­nį per­spė­ji­mą, jog tarp­tau­ti­nis te­ro­ris­tų tink­las „Al Qae­da“ rugp­jū­tį ga­li su­reng­ti ata­kų.

JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­tas in­ for­ma­vo, kad ata­kų ti­ki­my­bė eg­ zis­tuo­ja „Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se ir Šiau­rės Af­ri­ko­je, taip pat Ara­bi­ jos pu­sia­sa­ly­je ar­ba ky­la iš jo“. Pre­ zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma nu­ro­dė na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­man­dai „im­tis vi­sų rei­kia­mų žings­nių Ame­ ri­kos žmo­nėms ap­sau­go­ti“.

bu­vo pri­tai­ky­tas In­di­jos van­de­ ny­ne. Vy­riau­sy­bės tu­rė­tų pra­dė­ti mąs­ty­ti ki­taip.“ B.Ro­che pro­gno­zuo­ja, kad pi­ra­tų grės­mė Va­ka­rų Af­ri­ko­je ar­ti­miau­ siais me­tais tik di­dės ir trik­dys naf­ tos eks­por­tą.

Rugp­jū­čio 4 d. Va­šing­to­ne su­

Lem­tin­gas taš­kas

niai.

Ga­na ir Ni­ge­ri­ja, pa­ga­liau pra­de­da eko­no­miš­kai at­si­gau­ti. O kuo dau­ giau pre­kių at­vyks­ta į La­go­so uos­ tą, tuo dau­giau pi­ra­tų pa­ste­bi­ma laks­tant mo­to­ri­nė­mis val­ti­mis pa­ lei pa­kran­tę.

Atei­ty­je pa­dė­tis ga­li to­liau blo­gė­ ti. Eu­ro­pa jau im­por­tuo­ja 13 pro­c. naf­tos iš šio re­gio­no, o du­jų im­por­ tas iš jo iki 2025-ųjų ga­li pa­tri­gu­ bė­ti. Tai­gi Gvi­nė­jos įlan­ka tam­pa svar­biu tran­zi­ti­niu Se­no­jo že­my­no ža­lia­vų im­por­to re­gio­nu.

Pi­ra­tų evo­liu­ci­ja

Va­ka­rų Af­ri­ka tie­kia de­šim­ta­da­ lį pa­sau­ly­je su­nau­do­ja­mos naf­ tos, dau­giau­sia po Ar­ti­mų­jų Ry­ tų ir bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos.

Anks­čiau, nuo praė­ju­sio de­šimt­ me­čio pra­džios, plė­ši­ka­vi­mo cent­ ras bu­vo pa­grin­di­nė re­gio­no naf­ tos ga­m in­to­ja Ni­ge­r i­ja, ku­r iai or­ga­ni­zuo­tos su­ki­lė­lių gru­puo­ tės, vo­gu­sios naf­tą iš vamz­dy­nų, pul­di­nė­ju­sios ga­vy­bos ob­jek­tus ir grob­da­vu­sios jų dar­buo­to­jus, kas­ met at­neš­da­vo šim­tus mi­li­jo­nų do­le­rių nuo­sto­lių. Naf­tos bend­ro­ vėms su­stip­ri­nus sau­gu­mą sau­su­ mo­je, plė­ši­kai per­si­kė­lė į jū­rą. Su naf­tos bu­mu plė­tė­si ir pi­ra­ta­vi­mo mas­tas. Jū­rų plė­ši­kai pa­sie­kė To­ gą, Ga­bo­ną, Be­ni­ną ir Dramb­lio Kau­lo Kran­tą.

Au­gan­ti naf­tos svar­ba pa­ska­ti­no ir pi­ra­tų spe­cia­li­za­ci­ją. Kai ku­rios jų gru­puo­tės da­bar puo­la tik tank­ lai­vius.

Ata­kos pa­pras­tai yra pa­na­šaus brai­žo. Už­puo­li­kai at­plau­kia mo­ to­ri­nė­mis val­ti­mis, už­grob­tas lai­ vas nu­pluk­do­mas į ato­kes­nę vie­tą, kur per­pi­la­ma naf­ta ir ku­ras, o sau­

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

su­mo­je už­ver­da pre­ky­ba pa­vog­tais daik­tais ir pre­kė­mis.

Dau­giau smur­to

„Per ke­lias die­nas, kol lai­vas lai­ko­ mas už­grob­tas, vi­sa ar­ba da­lis naf­ tos per­pum­puo­ja­ma į ki­tus lai­vus.

Ag­re­so­riai pa­pras­tai pa­si­žy­mi di­ de­liu po­lin­kiu į smur­tą“, – Vo­kie­ ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ ci­ta­vo fe­de­ra­li­nės po­li­ci­jos ata­skai­tą apie pi­ra­ta­vi­mą.

Kuo dau­giau pre­kių at­vyks­ta į La­go­so uos­tą, tuo dau­giau pi­ra­tų pa­ste­bi­ma laks­tant mo­to­ri­nė­ mis val­ti­mis pa­lei pa­kran­tę.

Gink­luo­tą lai­vų ap­sau­gą tei­kian­ čios bend­ro­vės „Pro­tec­tion Group In­ter­na­tio­nal“ va­do­vas Bar­ry Ro­ che tei­gė, kad Va­ka­rų Af­ri­ko­je pi­ ra­tai smur­tau­ja dau­giau, nes yra ge­riau gink­luo­ti, o jų tiks­las pa­ pras­tai bū­na ne įkai­tai ir iš­pir­ kos, bet kro­vi­niai. Per­nai per pi­ ra­tų ata­kas Gvi­nė­jos įlan­ko­je žu­vo pen­ki žmo­nės, o prie Af­ri­kos ry­ti­ nės pa­kran­tės – nė vie­no. „Tai pa­na­šu į Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­ no konf­lik­tų ly­gi­ni­mą, – sa­kė B.Ro­ che JAV vers­lo nau­jie­nų agen­tū­rai „Bloom­berg“. – Geog­ra­fi­nė ir po­ li­ti­nė pa­dė­tis re­gio­ne (Va­ka­rų Af­ri­ ko­je – red. pa­st.) ne­lei­džia nau­do­ti to pa­ties mo­de­lio, ku­ris sėk­min­gai

Atk­reip­ti po­li­ti­kų dė­me­sį į pi­ra­ ta­vi­mo geog­ra­fi­nį po­slin­kį ban­do ir Miun­che­no bun­des­ve­ro uni­ver­ si­te­tas, su­si­jęs su Vo­kie­ti­jos ka­ riuo­me­ne. Jo moks­li­nin­kų at­lik­ to ty­ri­mo iš­va­do­se tei­gia­ma, kad ne­siė­mus jo­kių veiks­mų nu­si­kals­ ta­mu­mas, te­ro­riz­mas ir et­ni­niai konf­lik­tai tik stip­rės. „Va­ka­rų Af­ri­ka pa­sie­kė lem­tin­ gą taš­ką, – žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė ty­ri­mo au­to­rius pro­fe­so­rius Car­lo Ma­sa­la. – Jei­gu Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bė ne­no­ri, kad vi­sa­me re­ gio­ne įsi­vy­rau­tų anar­chi­ja, ji tu­ ri pa­dė­ti su pi­ra­ta­vi­mu su­si­dū­ru­ sioms vals­ty­bė­ms.“ Pro­fe­so­rius siū­lo teik­ti pa­gal­bą Va­ka­rų Af­ri­kos pa­kran­čių ap­sau­ gai ir kur­ti JAV bei ES grei­to­jo rea­ ga­vi­mo jū­rų pa­jė­gas.

Pri­vers­ti im­tis gud­ry­bių

Jam pri­ta­ria ir ki­ti eks­per­tai, bet po­li­ti­kai ne­sku­ba priim­ti spren­di­ mų. Jung­ti­nėms Vals­ti­joms ran­kas su­ri­šo smar­kiai ap­kar­py­tas gy­ny­ bos biu­dže­tas, o Eu­ro­pos va­do­vams kol kas at­ro­do, kad Va­ka­rų Af­ri­kos vals­ty­bės, skir­tin­gai nei Ry­tų Af­ri­ kos, yra ga­na funk­cio­na­lios ir pa­ čios pa­jė­gios už­tik­rin­ti sau­gu­mą. „Šiuo me­tu jo­kia mi­si­ja ne­pla­ nuo­ja­ma“, – į klau­si­mą apie ga­li­mą Vo­kie­ti­jos ope­ra­ci­ją Gvi­nė­jos įlan­ ko­je praė­ju­sį mė­ne­sį at­sa­kė ša­lies kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel.

Po­sū­kio ga­li­ma ti­kė­tis ne­bent gruo­dį, kai Eu­ro­pos va­do­vai vėl su­sės svars­ty­ti bend­ros sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­kos.

Bet lai­vy­bos bend­ro­vės ne­ga­ li lauk­ti, kol vals­ty­bės im­sis ko­ kių nors veiks­mų. Jų lai­vai kas­dien įplau­kia į ne­sau­gius uos­tus ap­si­ gink­la­vę vien vil­ti­mi, kad vis­kas bus ge­rai.

Da­ni­jos lai­vy­bos mil­ži­nas „Ma­ ersk“ bu­vo ne­tgi pri­vers­tas im­tis gud­ry­bių, kad su­ma­žin­tų ri­zi­ką. Kai jo lai­vas ar­tė­ja prie pa­vo­jin­go Va­ka­ rų Af­ri­kos uos­to, įgu­la kiek įma­no­ ma il­giau ne­pra­ne­ša apie tai uos­tui ir sten­gia­si siųs­ti ra­di­jo sig­na­lą pa­ sku­ti­nę mi­nu­tę. Ši­taip lai­vai ban­do ap­si­sau­go­ti nuo ne­kvies­tų sve­čių.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Bang­la­de­še, Ka­ta­re, Af­ga­nis­ta­ne, Su­da­ne, Ku­vei­te, Bah­rei­ne, Oma­ ne, Mau­ri­ta­ni­jo­je, Je­me­ne ir Li­bi­jo­ je. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pran­cū­zi­ja, Vo­ kie­ti­ja ma­žiau­siai dviem die­noms už­da­rė sa­vo mi­si­jas Je­me­ne, o Ka­ na­da pa­skel­bė, kad sek­ma­die­nį ne­ dirbs jos am­ba­sa­da Bang­la­de­šo sos­ ti­nė­je Da­ko­je.

Rugp­jū­čio 3 d. Vals­ty­bės de­par­

ta­men­to pra­ne­ši­me pa­skelb­ta, kad te­ro­ris­tai ga­li ata­kuo­ti vie­šo­jo su­si­ sie­ki­mo sis­te­mas ar­ba ki­tą tu­riz­mo inf­rast­ruk­tū­rą. JAV pa­rei­gū­nai laik­ raš­čiui „The New York Ti­mes“ pra­ si­ta­rė, kad per­spė­ji­mas bu­vo pa­ skelb­tas žval­gy­bai pa­sta­rą­ją sa­vai­tę pe­rė­mus elekt­ro­ni­nę ko­mu­ni­ka­ci­ją tarp „Al Qae­dos“ aukš­to ran­go agen­ tų, ku­rie ap­ta­ri­nė­jo smū­gius JAV in­ te­re­sams is­la­mo pa­sau­ly­je.

Rugp­j ū­č io 4 d. pa­v o­j aus per­

reng­tas aukš­to ly­gio su­si­ti­ki­mas dėl te­ro­ro ak­tų grės­mės. Su­si­ti­ki­ me da­ly­va­vo vals­ty­bės sek­re­to­ rius Joh­nas Ker­ry, gy­ny­bos sek­ re­to­rius Chuc­kas Ha­ge­lis ir te­ri­to­ ri­nio sau­gu­mo vi­daus rei­ka­lų sek­ re­to­rė Ja­net Na­po­li­ta­no. Taip pat da­ly­va­vo CŽV, FTB ir Na­cio­na­li­ nės sau­gu­mo agen­tū­ros va­do­vai, JAV am­ba­sa­do­rė Jung­ti­nė­se Tau­ to­se. Pre­zi­den­tas B.Oba­ma ne­da­ly­ va­vo, bet vė­liau bu­vo apie su­si­ti­ki­ mą in­for­muo­tas.

Rugp­jū­čio 5 d. Jung­ti­nės Vals­ti­

jos pra­tę­sė sa­vo am­ba­sa­dų ir kon­ su­la­tų už­da­ry­mą Ar­ti­mų­jų Ry­tų ir Af­ri­kos vals­ty­bė­se iki rugp­jū­čio 10 d. Pa­sak Vals­ty­bės de­par­ta­men­to, iki šeš­ta­die­nio liks už­da­ry­tos 19 dip­ lo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių. Ame­ri­kie­čių pa­rei­gū­nai ar­gu­men­ta­vo, jog per­ spė­ji­mas bu­vo vie­na iš konk­re­čiau­ sių ir la­biau­siai įti­ki­na­mų grės­mių nuo pat rug­sė­jo 11-osios ata­kų.

spė­ji­mą apie ga­li­mus te­ro­ro ak­tus prieš Va­ka­rų ša­lių dip­lo­ma­ti­nes at­s to­v y­b es pa­s kel­b ė pa­s au­l i­n ė po­li­ci­jos agen­tū­ra In­ter­po­las. Pa­ sak In­ter­po­lo, pa­vo­jaus pa­skel­bi­ mas su­si­jęs su pa­sta­ro­jo me­to pa­ bė­g i­m ais iš ka­l ė­j i­m ų de­v y­n io­s e vals­ty­bė­se, tarp jų – Ira­ke, Li­bi­jo­je ir Pa­kis­ta­ne. Jung­ti­nių Vals­ti­jų pa­ rei­gū­nai pa­skel­bė, kad sek­ma­die­ nį ne­veiks dau­ge­lis ša­lies am­ba­sa­ dų Ar­ti­muo­siuo­se ir Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se.

Rugp­jū­čio 4 d. JAV at­sto­vy­bės

ne­vei­kė Jung­ti­niuo­se Ara­bų Emy­ ra­tuo­se, Al­žy­re, Jor­da­ni­jo­je, Ira­ke, Egip­te, Sau­do Ara­bi­jo­je, Dži­bu­ty­je,

Skai­čiai ir fak­tai Pi­ra­ta­vi­mo mas­tas vi­sa­me pa­

sau­ly­je su­ma­žė­jo. Lon­do­ne įsi­ kū­ręs Tarp­tau­ti­nis lai­vy­bos biu­ ras pir­mą šių me­tų pus­me­tį re­ gist­r a­v o 138 pi­r a­t a­v i­m o at­v e­ jus, o per tą pa­tį lai­ko­tar­pį per­ nai – 177.

Prie So­ma­lio kran­tų jū­rų plė­ši­

kus pa­vy­ko su­tram­dy­ti: pir­mą šių me­tų pus­me­tį re­gist­ruo­ti aš­tuo­ni pi­ra­ta­vi­mo at­ve­jai, o per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį – 69.

Gvi­nė­jos įlan­ko­je pi­ra­tai 2010

m. lai­vus ata­ka­vo 33 kar­tus, KENIJA 2012-ai­siais – 58, o per pir­mą šių me­tų pus­me­tį – 31 kar­tą.

PIRATŲ ATAKOS JEMENAS Adeno įlanka

ETIOPIJA

SOMALIS Mogadišas

INDIJOS VA N D E N Y N A S

18

rugpjūčio 8–14, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

sporto kalendorius

KUR? Pa­ne­vė­žy­je arba per TV3. KA­DA? Rugp­jū­čio 12, 14 d. 19.15 val.

Krep­ši­nio ko­vos: Lie­tu­va–Š­ve­di­ja Lie­tu­viai, drau­giš­ko­se rung­ty­nė­se du kar­tus įro­dę pra­na­šu­mą prieš bel­gus, du­kart su­si­tiks ir su di­de­lių krep­ši­nio tra­di­ci­jų ne­tu­rin­čia Šve­di­ja, ku­ri taip pat da­ly­vaus Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­te. Be­je, šve­dų vil­tis rim­tai pa­si­ prie­šin­ti Lie­tu­vai griau­na ir tai, kad kont­ro­li­nių rung­ty­nių žais­ti neat­vyks ir du NBA žai­dė­jai – Jef­fe­ry Tay­lo­ras bei Jo­nas Je­reb­ko.

Op­ti­mis­tas: įvar­tį įmu­šęs M.Kuk­lys ma­no, kad Poz­na­nė­je lai­mė­ti pa­dės sau­sa­kim­šas sta­dio­nas.

KUR? Mask­vo­je arba per LRT. KA­DA? Rugp­jū­čio 10–18 d.

Leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­tas LRT te­le­vi­zi­ja tie­sio­giai trans­liuos Pa­sau­lio leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­ tą Mask­vo­je. Nea­be­jo­ja­ma, kad tai di­džiau­sias 2013-ųjų spor­to ren­gi­nys pa­ sau­ly­je. Gar­sia­ja­me 80 tūkst. vie­tų tu­rin­čia­me Luž­ni­kų sta­dio­ne ir Mask­vos gat­vė­se vyk­sian­čio­se var­žy­bo­se da­ly­vaus gar­siau­si pa­sau­lio leng­vaat­le­čiai: Usai­nas Bol­tas, Al­ly­son Fe­lix, Da­vi­das Ru­dis­ha, Jes­si­ca En­nis ir ki­ti.

Prie­ši­nin­kų sir­ga­liai – slap­tas „Žal­gi­rio“ gink­las?

Na­mie sa­vo sir­ga­liams per­ga­lę 1:0 prieš Po­za­nės „Lech“ ko­man­ dą pa­do­va­no­jęs Vil­niaus „Žal­gi­ris“ jau ketvir­ta­die­nį, rugp­jū­čio 8 d., Poz­na­nė­je vyk­sian­čia­me ma­če vėl ban­dys įro­dy­ti sa­vo pra­na­šu­mą.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

KUR? Tra­kuo­se, Gal­vės eže­re. KA­DA? Rugp­jū­čio 7–11 d.

Irk­la­vi­mo čem­pio­na­tas Be­veik 800 ge­riau­sių pa­sau­lio jau­nų­jų (iki 18 me­tų) irk­luo­to­jų iš 59 vals­ty­ bių pra­dės ko­vas Tra­kuo­se Pa­sau­lio jau­nių irk­la­vi­mo čem­pio­na­te. Čia da­ ly­vaus net Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, Zim­bab­vės, Tu­ni­so, Ka­na­dos, JAV, Mek­si­ kos, Ja­po­ni­jos ko­man­dos. Lie­tu­vai šių me­tų jau­nių čem­pio­na­te at­sto­vaus 14 spor­ti­nin­kų. Irk­luo­to­jai ko­vos dėl me­da­lių 13-oje skir­tin­gų val­čių kla­sių.

KUR? Neries krantinėje prie Baltojo tilto. KA­DA? Rugpjūčio 8–11 d.

Paplūdimio tinklinis Pačiame Vilniaus centre prie Baltojo tilto vyks Europos jaunimo iki 20 metų paplūdimio tinklinio čempionatas. Žemyno pirmenybėse dalyvaus 30 vai­ kinų ir merginų komandų. Lietuvai šiose varžybose atstovaus po dvi mer­ ginų ir vaikinų komandas. Merginų varžybose Lietuvos garbę gins U-19 Eu­ ropos čempionės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė.

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

Ko­man­dos stra­te­gas Ma­re­kas Zu­ bas „Vil­niaus die­nai“ sa­kė, kad pa­ si­ti­ki sa­vo ko­man­da, o po­ten­cia­lo ne­tu­rin­čių žai­dė­jų nė­ra. „Ne­no­riu ko­men­tuo­ti, ku­rie žai­ dė­jai tu­ri po­ten­cia­lo, ku­rie ne. Vi­si tu­ri po­ten­cia­lo“, – sa­kė stra­te­gas.

Iki praė­ju­sios sa­vai­tės rung­ty­nių su len­kais Vil­niu­je „Žal­gi­ris“ jau bu­ vo sėk­min­gai su­žai­dęs po dve­jas rung­ty­nes su ai­rių „Saint Patrick’s Ath­le­tic“ ir ar­mė­nų „Pyu­nik“ ko­ man­do­mis.

Tie­sa, M.Zu­bas sa­kė, kad ko­ man­dai dar tik­rai yra kur to­bu­lė­ti, ta­čiau neį­var­di­jo konk­re­čių žal­gi­ rie­čių spra­gų. „Yra la­bai daug smul­kių tech­ni­ nių da­ly­kų, ta­čiau su­dė­tin­ga apie tai kal­bė­ti. Tos silp­no­sios vie­tos ei­ li­niams fut­bo­lo sir­ga­liams net nė­ ra ma­to­mos“, – ne­dau­gia­žo­džia­vo stra­te­gas.

Pa­sak tre­ne­rio, Poz­na­nė­je sce­na­ ri­jus tu­rė­tų su­si­klos­ty­ti tei­gia­mai, nes „Lech“ klu­bas jaus kur kas di­ des­nę įtam­pą. Anot M.Zu­bo, pil­nas sir­ga­lių Poz­na­nės fut­bo­lo sta­dio­ nas pri­vers len­kų ko­man­dą jaus­ ti spau­di­mą, o mū­siš­kiams tai bus tik į nau­dą.

Praė­ju­sios sa­vai­tės „Žal­gi­rio“ rung­ty­nių su len­kais he­ro­jus Man­ tas Kuk­lys, ku­rio 43 mi­nu­tę įmuš­ tas įvar­tis at­ve­dė Vil­niaus ko­man­dą į per­ga­lę, taip pat lie­ka op­ti­mis­tas ir ti­ki­si per­ga­lės Poz­na­nė­je.

– Kaip ver­ti­na­te praė­ju­sias rung­ty­nes su Poz­na­nės „Lech“ ir ne­ti­kė­tai įmuš­tą įvar­tį? – pa­ klau­sė­me M.Kuk­lio.

– Rung­ty­nes ver­ti­nu tei­gia­mai, nes vis vien prieš to­kią ga­lin­gą ko­man­ dą su­žai­dė­me tik­rai pui­kiai. Nu­ga­ lė­jo­me gal ne­pel­ny­tai, bet la­bai no­ rė­jo­me nu­ga­lė­ti ir nu­ga­lė­jo­me, to­dėl la­bai džiau­giuo­si.

Šiek tiek lie­čiau ka­ muo­lį ir vi­si spren­ džia da­bar: ar lie­ čiau, ar ne­lie­čiau.

O įvar­tis? Ką aš ži­nau. Šiek tiek lie­čiau ka­muo­lį ir vi­si spren­džia da­bar: ar lie­čiau, ar ne­lie­čiau. Šiek tiek lie­čiau, bet la­bai pui­kus Egi­di­ jaus Vait­kū­no per­da­vi­mas. Tai gal di­des­nis nuo­pel­nas dėl įvar­čio.

– Ne­bu­vo psi­cho­lo­giš­kai sun­ kiau žais­ti, kai prieš rung­ty­nes bu­vo kal­ba­ma, jog „Lech“ la­bai stip­ri ko­man­da ir lie­tu­viai ne­ la­bai tu­ri vil­čių?

– Psi­cho­lo­giš­kai tik­rai nė­ra sun­ kiau, o gal net leng­viau. Mes ne­tu­ ri­me ko pra­ras­ti, nes žai­džia­me su stip­res­niais var­žo­vais. Jei­gu mes ne­pa­tek­tu­me į ki­tą eta­pą, ne­bū­tų tra­ge­di­jos. O jei ši ko­man­da ne­pa­ tek­tų, tik­rai bū­tų di­des­nė tra­ge­di­ ja jiems.

– Ar ma­no­te, kad Poz­na­nė­ je di­des­nis spau­di­mas už­guls „Lech“ ko­man­dą?

– Taip, nes jie tu­rės įmuš­ti įvar­ tį, jiems bus bū­ti­na nu­ga­lė­ti šio­ se rung­ty­nė­se no­rint pa­tek­ti į ki­tą eta­pą. Jiems bus kaip tik sun­kiau nei mums. O mes žai­si­me sa­vo žai­ di­mą.

– Ku­rių klai­dų, pa­da­ry­tų praė­ ju­s io ket­v ir­ta­d ie­n io ma­č e, steng­si­tės iš­veng­ti Poz­na­nės sta­dio­ne?

– Tur­būt silp­niau­sia vie­ta bu­vo tai, kad iki rung­ty­nių pa­bai­gos li­ kus 15–20 mi­nu­čių pa­var­go­me fi­ ziš­kai. Gal­būt kai prie tarp­tau­ ti­nio ly­gio ne­si pri­pra­tęs, gal šiek tiek sun­kiau. Ma­tyt, tai ir bu­vo sun­kiau­sia.

Bet jei ne­da­ry­si­me di­de­lių klai­dų gy­ny­bo­je, ma­nau, ga­li­me ir Len­ki­ jo­je tei­gia­mą re­zul­ta­tą pa­siek­ti.

– Jei­gu lai­mė­tu­mė­te, ko­kio sce­ na­ri­jaus po šių var­žy­bų ga­lė­tu­ mė­te ti­kė­tis?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­kie bū­tų bur­ tai. Vis­ko ga­li bū­ti. Var­žo­vais ga­li bū­ti ir Ang­li­jos aukš­čiau­sio­sios ly­ gos ko­man­dos.

– Ką ver­ti­na­te kaip di­džiau­sius prie­ši­nin­kus?

– Pa­vo­jin­giau­sius prie­ši­nin­kus ne­ la­bai no­rė­čiau ver­tin­ti. Pir­miau­sia rei­kė­tų per­ženg­ti šį bar­je­rą. Pag­ rin­di­nės min­tys da­bar yra apie šias rung­ty­nes su len­kais.

19

rugpjūčio 8–14, 2013

28p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Žvilgs­nis: įspū­din­ga kar­je­ra po­li­ti­ko­je ga­lin­tis pa­si­di­džiuo­ti A.Pranc­ke­vi­čius ti­ki, kad po­li­ti­ka ga­li bū­ti šva­ri, mo­ra­li, tei­sin­ga ir pra­smin­ga veik­la.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Lie­tu­vis, ku­rio klau­so EP pir­mi­nin­kas Lie­tu­va Eu­ro­pai yra įkve­pian­tis pa­vyz­ dys. Toks tei­gi­nys skam­ba kaip ku­rio­zas ar ne­vy­kęs juo­ke­lis? Tik ne ta­da, kai tai ta­ ria Ar­nol­das Pranc­ke­vi­čius, lie­tu­vis, ga­lin­ tis di­džiuo­tis įspū­din­ga kar­je­ra Eu­ro­pos Par­la­men­te.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

33-ejų A.Pranc­ke­vi­čius šian­dien yra Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­ ko Mar­ti­no Schul­zo pa­ta­rė­jas Ry­ tų Eu­ro­pos kai­my­nys­tės po­li­ti­ kos, Šiau­rės ir Bal­ti­jos x stra­te­gi­jos klau­si­mais, ku­ruo­jan­tis san­ty­kius su Ru­si­ja, Va­ka­rų Bal­ka­nais ir Azi­jos ša­li­mis. Jau­nas vy­ras Eu­ro­pos Par­ la­men­te dir­ba jau ant­rą ka­den­ci­ją ir

ti­ki, kad, ne­pai­sant nu­si­vy­li­mo, po­ li­ti­ka yra pra­smin­ga veik­la. Apie ke­ lius į po­li­ti­ką ir Lie­tu­vą su juo kal­ bė­jo „Vil­niaus die­na“.

– Jū­sų pa­rei­gos – itin skam­ bios. O ko­kia yra jū­sų kas­die­ ny­bė, įpras­ta dar­bo die­na Eu­ ro­pos Par­la­men­te?

– Kiek­vie­na die­na la­bai skir­tin­ga, at­ne­šan­ti nau­jų iš­šū­kių, nau­jų nuo­ ty­kių, nes ten­ka dirb­ti su la­bai am­

bi­cin­go­mis ir di­na­miš­ko­mis as­me­ ny­bė­mis. Mū­sų, pa­ta­rė­jų, dar­bas pri­klau­so nuo jų veik­los. Aš pa­ts ku­ruo­ju už­sie­nio po­li­ti­ką ir su­si­ du­riu su la­bai skir­tin­go­mis ša­li­mis.

Die­na ku­pi­na ne tik pir­mi­nin­ko su­ si­ti­ki­mų su tų ša­lių va­do­vais, bet ir ma­no pa­ties su­si­ti­ki­mų su įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vais, pvz., žmo­ gaus tei­sių gy­nė­jais, už­sie­nio am­ ba­sa­do­riais, opo­zi­ci­ jos ly­de­riais, aukš­tais

20

20

rugpjūčio 8–14, 2013

savaitgalis

Lie­tu­vis, ku­rio klau­so EP pir­mi­nin­kas ki­tų ES ins­ti­tu­ci­jų pa­ 19 rei­gū­nais. La­bai svar­ bus as­pek­tas yra po­zi­ci­jų de­ri­ni­mas

su Par­la­men­te dir­ban­čiais ko­mi­te­ tais, po­li­ti­nė­mis gru­pė­mis, de­le­ga­ ci­jo­mis, ki­to­mis ES ins­ti­tu­ci­jo­mis bei vals­ty­bė­mis na­rė­mis. Daug lai­ ko ski­ria­me su­si­ti­ki­mams. Dar­bo die­na ne­nus­pė­ja­ma ir ga­na il­ga – 12–14 va­lan­dų. 20 val. yra tra­di­ci­ nė dar­bo pa­bai­ga, bet daž­nai ne­pa­ vyks­ta išei­ti lai­ku. Be to, vie­nin­te­lis lai­kas, kai ga­li su­si­kaup­ti, at­sa­ky­ti į die­nos laiš­kus, pri­si­vy­ti dar­bus, yra va­ka­ras, kai nie­kas ne­truk­do. Taip pat ten­ka ne­ma­žai ke­liau­ti – be­veik pu­sę lai­ko pra­lei­džiu už Briu­se­lio, o ka­dan­gi pa­ts Eu­ro­pos Par­la­men­ tas yra ke­liau­jan­tis, tu­ri­me „ma­lo­ nu­mo“ kiek­vie­ną mė­ne­sį va­žiuo­ti į Stras­bū­rą į ple­na­ri­nę se­si­ją.

– Kiek vals­ty­bių ku­ruo­ja­te?

– Kaž­ka­da ban­džiau skai­čiuo­ti – tu­rė­tų bū­ti 52. Bet jos vie­na ki­tai ne­ ly­gios, pvz., Ko­so­vas vie­nų ES vals­ ty­bių yra pri­pa­žin­tas, ki­tų – ne, o Pie­tų Ose­ti­ja, Ab­cha­zi­ja, Pad­niest­ rė, Kal­nų Ka­ra­ba­chas – mū­sų ne­ pri­pa­žįs­ta­mi re­gio­nai, ta­čiau vis vien rei­ka­lau­jan­tys daug dė­me­sio.

Prio­ri­te­ti­nės ša­lys ma­no dar­be yra Ru­si­ja, Ki­ni­ja, In­di­ja, Tur­ki­ja, Uk­ rai­na, Gru­zi­ja, Mol­da­vi­ja, Ser­bi­ja, Bos­ni­ja, Mian­ma­ras, ta­čiau po­li­ti­nė dar­bot­var­kė pri­klau­so nuo įvy­kių ir nuo be­si­kei­čian­čios si­tua­ci­jos.

– Ko­kius įdo­miau­sius su­si­ti­ki­ mus su di­džio­mis as­me­ny­bė­ mis ga­lė­tu­mė­te iš­skir­ti?

– Ga­lė­čiau daug iš­var­dy­ti. O pir­ miau­sia į gal­vą šau­na su­si­ti­ki­mas su sta­čia­ti­kių pa­triar­chu Bar­to­lo­ mė­ju­mi Stam­bu­le, Šv. Jur­gio baž­ ny­čio­je, – tai bu­vo lyg ke­lio­nė per is­to­ri­ją. Re­li­gi­jo­je lai­ko ma­tai yra vi­sai ki­to­kie nei po­li­ti­ko­je. Štai po­ li­ti­ko­je ket­ve­ri pen­ke­ri me­tai nu­sa­ ko po­li­ti­ko „gy­va­vi­mo“ truk­mę. O pa­triar­chas mus nu­ve­dė ap­žiū­rė­ti dvie­jų šven­tų­jų, mi­ru­sių III–IV a., pa­lai­kų, dėl ku­rių per­ve­ži­mo iš Ro­ mos pa­vy­ko su­si­tar­ti per tūks­tan­ tį me­tų tik Jo­no Pau­liaus II lai­kais.

Prieš tre­jus me­tus ne­ti­kė­tai tei­gia­ mai nu­ste­bi­no su­si­ti­ki­mas Mask­ vo­je su pre­zi­den­tu Dmit­ri­ju­mi Med­ ve­de­vu. Bu­vo­me nu­si­tei­kę sun­kiam po­kal­biui, ma­no pir­mi­nin­kas Jer­zy Bu­ze­kas ne­vy­nio­jo žo­džių į va­tą ir kė­lė klau­si­mus dėl kiek­vie­nos mus do­mi­nan­čios by­los – Anos Po­lit­ kovs­ka­jos, Na­ta­li­jos Es­te­mi­ro­vos, Ser­ge­jaus Mag­nic­kio ir kt. Mū­ sų nuo­sta­bai, pre­zi­den­tas no­riai

at­sa­ki­nė­jo į klau­si­mus, ne­tgi da­ vė nu­ro­dy­mus mums su­reng­ti pa­ pil­do­mą se­si­ją, jo­je Dū­mos pir­mi­ nin­kas ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras dės­tė tų by­lų de­ta­les. Vis­gi vė­les­ni įvy­kiai pa­ro­dė, kad mums ne­ver­ta la­bai džiaug­tis ir nai­viai ti­kė­ti Ru­ si­jo­je vyks­tan­čiais di­de­liais po­ky­ čiais, – po po­ros me­tų pa­si­tvir­ti­no, jog D.Med­ve­de­vas te­bu­vo lai­ki­nas reiš­ki­nys po­li­ti­ko­je. Pa­tys po­li­ti­ kai, su ku­riais dir­bu, ir­gi yra la­ bai įdo­mios ir įkve­pian­čios as­me­ ny­bės. Šiuo me­tu ak­ty­viai dir­bu su bu­vu­siu Len­ki­jos pre­zi­den­tu Alek­ san­de­riu Kwaś­niews­kiu bei bu­vu­ siu Europos Parlamento pir­mi­nin­ ku iš Ai­ri­jos Pa­tu Co­xu, pa­skir­tais Uk­rai­nos ste­bė­ji­mo mi­si­jos va­do­ vais ir aukš­to ran­go ES de­ry­bi­nin­ kais Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko by­lo­je. Per pa­sta­ruo­sius me­tus kar­tu vy­ko­ me į Uk­rai­ną 19 kar­tų, in­ten­sy­vio­ se de­ry­bo­se su aukš­čiau­sia Uk­rai­ nos val­džia pa­vy­ko pa­siek­ti tri­jų bu­vu­sių J.Ty­mo­šen­ko vy­riau­sy­bės mi­nist­rų iš­lais­vi­ni­mą, o šiuo me­tu ar­tė­ja­me prie spren­di­mo dėl pa­čios J.Ty­mo­šen­ko. Taip sie­kia­me pa­ ša­lin­ti pa­grin­di­nes kliū­tis Uk­rai­ nai pa­si­ra­šy­ti stra­te­giš­kai svar­bią Aso­cia­ci­jos su­tar­tį ES Ry­tų par­tne­ rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­me Vil­niu­je lapk­ri­tį.

Ma­nau, kad įma­no­ ma iš­lai­ky­ti sa­vo ver­ty­bes, lik­ti žmo­ gu­mi ir po­li­ti­ką pa­ vers­ti pra­smin­ga veik­la, o ne sa­vo in­te­ re­sų gy­ni­mo are­na.

– Kuo jus, jau­nuo­lį, su­ža­vė­jo po­li­ti­ko ke­lias? Juk ga­jus ste­ reo­ti­pas, kad po­li­ti­ka – me­ lo, veid­mai­nys­tės, gob­šu­mo, egoiz­mo iršt­va, kad po­li­ti­kai tik kal­ba, o jei ką nors da­ro, tai tik sa­vo nau­dos žiū­ri.

– Man pa­si­se­kė sa­vo ke­ly­je su­tik­ ti ypa­tin­gų po­li­ti­kų, ku­rie pa­nei­gė ste­reo­ti­pą ir yra tik­ri po­li­ti­kos ly­ de­riai, po­li­ti­kai iš pa­šau­ki­mo, po­ li­ti­kos in­te­li­gen­tai. Tai – Val­das Adam­kus, J.Bu­ze­kas, M.Schul­zas.

Man ne­te­ko dirb­ti su žmo­nė­mis, ku­rie bū­tų nu­vy­lę ir pa­ro­dę, kad po­ li­ti­ka – pa­čios blo­giau­sios žmo­gaus sa­vy­bės. Tai lei­do ti­kė­ti, kad po­li­ ti­ka ga­li bū­ti ir šva­ri, ir mo­ra­li, ir

tei­sin­ga. Kai žmo­gus į po­li­ti­ką žiū­ ri ne kaip į bend­rų rei­ka­lų tvar­ky­ mą ir vie­šo in­te­re­so gy­ni­mą, o yra ve­da­mas sa­vų in­te­re­sų, ego, ki­ tų pa­ska­tų, de­ja, jis ku­ria nei­gia­ mą vi­sų po­li­ti­kų įvaiz­dį. Vis­gi esu iš­lai­kęs ti­kė­ji­mą po­li­ti­ka, ma­nau, kad įma­no­ma iš­lai­ky­ti sa­vo ver­ty­ bes, lik­ti žmo­gu­mi ir po­li­ti­ką pa­ vers­ti pra­smin­ga veik­la, o ne sa­vo in­te­re­sų gy­ni­mo are­na.

– Kas jums yra lais­va­lai­kis?

– Jo bu­vo dau­giau prieš pri­si­jun­ giant prie pir­mi­nin­ko ka­bi­ne­to – išei­da­vau iš dar­bo ir 18, ir 19 val., ga­lė­da­vau lan­ky­ti tan­go pa­mo­kas, mo­ky­tis kal­bų, ke­liau­ti su drau­ gais, ei­ti į teat­rą, kon­cer­tus. Kai dir­bi pir­mi­nin­kui, la­bai daug lai­ ko ten­ka paau­ko­ti. Lais­va­lai­kiu duok­lę ati­duo­du lie­tu­viš­koms šak­ nims – Bel­gi­jos lie­tu­vių bend­ruo­ me­nei, ku­riai jau ket­ve­rius me­tus va­do­vau­ju. Tu­ri­me gau­sy­bę veik­ los – nuo ke­liau­to­jų, de­ba­tų klu­bų iki mo­kyk­lė­lės, pa­ra­pi­jos, kas­me­čių spor­to žai­dy­nių ir tra­di­ci­nių šven­ čių. Tai pa­rei­ka­lau­ja daug lai­ko, bet man tai at­gai­va sie­lai ir pro­tui, ga­ li­my­bė pa­si­krau­ti po­zi­ty­vios ener­ gi­jos ir iš­lai­ky­ti gy­vą ry­šį su Lie­tu­ va. Taip pat lais­va­lai­kiu sten­giuo­si ap­lan­ky­ti stu­di­jų drau­gus Pa­ry­žiu­ je, Lon­do­ne, Niu­jor­ke, ki­tur ir bent kar­tą per mė­ne­sį grįž­ti į Lie­tu­vą.

– Ką vei­kia­te Lie­tu­vo­je?

– Daž­niau­siai ke­liai ve­da į ma­no gim­tą­jį Pa­ne­vė­žį, kur gy­ve­na ma­no tė­tis, ma­no bu­vę mo­ky­to­jai. Daug lai­ko pra­lei­džiu Vil­niu­je, kur gy­ve­ na ma­no bro­lis su šei­ma, daug bi­ čiu­lių, bend­ra­min­čių, bu­vu­sių ko­ le­gų, kla­sės ir kur­so drau­gų. Ten­ka su­si­tik­ti ir su ak­ty­viu jau­ni­mu, de­ ba­tų bend­ruo­me­ne, pa­dis­ku­tuo­ti, kaip jau­ni­mas ma­to Lie­tu­vos atei­tį, sa­ve Eu­ro­pos, pa­sau­lio kon­teks­te.

Ban­dau de­rin­ti as­me­ni­nę pro­gra­ mą su ga­li­my­be pa­jus­ti vi­suo­me­ ni­nius ša­lies pro­ce­sus. Taip pat da­ly­vau­ju nau­jo­je „Glo­ba­lios Lie­ tu­vos ly­de­rių“ veik­lo­je – tai gru­pė en­tu­zias­tin­gų jau­nų žmo­nių, ku­rie, kad ir kur gy­ven­tų, ban­do iš­lai­ky­ti ar­ti­mą ry­šį su sa­vo ša­li­mi ir ieš­ko, kaip jai pa­dė­ti sa­vo ži­nio­mis, pa­tir­ ti­mi, in­ves­ti­ci­jo­mis ir taip sa­vo­tiš­ kai grą­žin­ti mo­ra­li­nę sko­lą jai. Tai­ gi esu pa­sken­dęs veik­lo­se. Ir kar­tu ban­dau pri­si­vy­ti fan­tas­tiš­ką Lie­tu­ vos kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą.

– Kas jus ste­bi­na, liū­di­na su­grį­ žus į Lie­tu­vą?

– Be­ne la­biau­siai liū­di­na pa­čios pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės silp­nu­mas – žmo­nės kuo to­liau, tuo la­biau lin­ kę veik­ti at­ski­rai, už­si­da­ry­ti sa­vy­ je, bū­ti abe­jin­gi. Liūd­na ži­nant, kad anks­čiau, ypač prieš­ka­riu, bend­ ruo­me­nės bu­vo la­bai stip­rios, ga­jos, pa­rem­tos bend­ruo­me­niš­ku­mo tra­ di­ci­ja, tar­pu­sa­vio pa­lai­ky­mu. Ki­ta ver­tus, jau­no­ji kar­ta la­bai įkve­pia, ma­tau di­de­lį jos po­ten­cia­lą, at­vi­ru­ mą Eu­ro­pai ir pa­sau­liui, pa­žan­gias idė­jas. Ji ne tik ga­lės leis­ti di­džiuo­ tis sa­vo ša­li­mi, bet ir įneš in­dė­ lį į pa­sau­li­nius pro­ce­sus. Ži­no­ma, į Lie­tu­vos atei­tį tur­būt žvel­giu op­ ti­mis­tiš­kiau, nei jo­je nuo­lat gy­ve­ nan­tys ir kas­dien su­si­du­rian­tys su įvai­rio­mis pro­ble­mo­mis. Iš ša­lies Lie­tu­vos pa­veiks­las at­ro­do kur kas gra­žes­nis, ypač man, dir­ban­čiam su to­kiais re­ži­mais kaip Bal­ta­ru­si­ jos, Šiau­rės Ko­rė­jos ar to­kio­mis ša­ li­mis kaip Uk­rai­na, Bos­ni­ja, Al­ba­ ni­ja, kur ma­tai di­džiu­les ko­rup­ci­jos ap­raiš­kas, ne­sta­bi­lias ir ser­gan­čias po­li­ti­nes sis­te­mas. Aiš­ku, ma­tau ir mū­sų ša­lies pro­ble­mas, ži­nau žmo­ nių nu­si­vy­li­mą že­ma po­li­ti­ne kul­tū­ ra, bet kar­tu pa­ste­biu, kiek daug jau nuei­ta, pa­siek­ta per 23 me­tus. Mes esa­me neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tu­si vals­ty­bė, nea­be­jo­ti­nai eu­ro­pie­tiš­ka ir de­mok­ra­tiš­ka, nors pa­žei­džia­ma ir vis dar be­si­kei­čian­ti, ta­čiau ei­ nan­ti tei­sin­ga kryp­ti­mi. Be to, dėl la­bai sun­kių ir daug pa­rei­ka­la­vu­sių re­for­mų įvei­ku­si eko­no­mi­kos kri­zę, su­si­grą­ži­nu­si eko­no­mi­kos au­gi­mą ir tuo ro­dan­ti įkve­pian­tį pa­vyz­ dį kai ku­rioms ki­toms Eu­ro­pos ša­ lims, ypač že­my­no pie­tuo­se.

– Ar ka­da nors su­si­dū­rė­te su di­ le­ma: priim­ti ki­tos ša­lies pi­lie­ ty­bę su vi­sais jos tei­kia­mais pra­ na­šu­mais ar iš­sau­go­ti sa­vą­ją?

– Nie­ka­da sau ne­kė­liau to­kio klau­ si­mo, nes at­sa­ky­mą tu­riu: ne­sie­kiu ki­tos ša­lies pi­lie­ty­bės ir man jos ne­ rei­kia. Nors, ži­no­ma, JAV tai bu­vo ak­tua­lu, jei no­rė­jau tęs­ti ma­gist­ro stu­di­jas, pa­skui ras­ti rim­tą dar­bą, – ten sun­ku bū­ti „ne­bū­ties“ zo­no­je, ir rei­kia rink­tis, su­sie­ti sa­vo gy­ve­ ni­mą su šia ša­li­mi ar nuo­lat jaus­tis sve­tim­ša­liu. Ma­no prin­ci­pi­nė nuo­sta­ta – esu lie­tu­vis ir toks vi­sa­da iš­ lik­siu. Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė man at­ve­ ria vi­sas rei­ka­lin­gas du­ris, o ku­rių neat­ve­ria, at­ver­siu pa­ts. ES ši di­ le­ma iš­ny­ko – vi­siš­kai ne­svar­bu, iš ku­rios ša­lies esi ki­lęs, tu tu­ri stu­di­ jų, dar­bo, ju­dė­ji­mo lais­vę. Man at­ ro­do, tai nuo­sta­bus komp­ro­mi­sas žmo­nėms, sie­kian­tiems tarp­tau­ti­nės

Kryp­tis: į Lie­tu­vą A.Pranc­ke­vi­čius u

ir su­si­ti­ko su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­ba

pa­tir­ties, bet ne­no­rin­tiems pra­ras­ti są­sa­jų su sa­vo ša­li­mi. Ga­li bū­ti ak­ ty­vus, pi­lie­tiš­kas spren­džiant sa­vo vals­ty­bės rei­ka­lus ir kar­tu džiaug­ tis įdo­mia tarp­tau­ti­ne veik­la.

– Kal­bant apie už­sie­nio lie­tu­vių da­ly­va­vi­mą rin­ki­muo­se, pa­si­ girs­ta, kad rei­kė­tų ne tik jo ne­ ska­tin­ti, bet ir slo­pin­ti, esą, ką jie ga­li spręs­ti, ko rei­kia čia gy­ ve­nan­tiems žmo­nėms. Su­si­dū­ rė­te su to­kiu po­žiū­riu?

– Nep­ri­ta­riu to­kiam pa­vo­jin­gam po­žiū­riui. Jis ga­li nu­trauk­ti sai­tus su la­bai svar­bia vals­ty­bės da­li­mi – šian­dien iš­vy­ku­sių iš Lie­tu­vos yra kaip nie­ka­da daug. Dau­gu­ma šių žmo­nių yra iš­lai­kę mei­lę Lie­tu­vai, jos nos­tal­gi­ją, vil­tį su­grįž­ti, ne­bū­ ti­nai fi­ziš­kai, o idė­jo­mis, pa­tir­ti­mi ar in­ves­ti­ci­jo­mis. To­dėl rin­ki­mai – vie­nas bū­dų iš­lai­ky­ti ry­šį su Lie­tu­ va, jie mo­bi­li­zuo­ja žmo­nes ir ver­čia do­mė­tis, kas vyks­ta tė­vy­nė­je, jaus­ ti at­sa­ko­my­bę už ją. Da­ly­va­vi­mas rin­ki­muo­se ro­do, kad žmo­nės sie­ja sa­vo atei­tį su vals­ty­be. Džiau­giuo­ si, kad, pa­vyz­džiui, Bel­gi­jos lie­tu­ vių bend­ruo­me­nė la­bai ak­ty­viai da­ly­vau­ja kiek­vie­nuo­se rin­ki­muo­ se, o dau­ge­lis jos na­rių yra po­li­tiš­ kai iš­pru­sę ir pi­lie­tiš­kai at­sa­kin­gi.

Bėg­te: dar­bas su spe­cia­liai­siais Europos Parlamento de­ry­bi­nin­kais J.Ty­mo­šen­ko by­lo­je pre­zi­den­tais P.Co­xu ir A.Kwaś­niews­kiu, nuo­la­ti­niai vi­zi­tai ku­ruo­ja­mo­se ša­ly­se, su­si­ti­ki­mai su gar­sio

21

rugpjūčio 8–14, 2013

savaitgalis Vizitinė kortelė Ar­nol­das Pranc­ke­vi­čius Gi­mė 1980 m. va­sa­rio 28 d. Pa­

ne­vė­žy­je.

1996–1997 m. mo­kė­si Montk­le­

ro Kim­ber­ley aka­de­mi­jo­je Nau­jo­jo Džer­sio vals­ti­jo­je pa­gal AS­SIST sti­ pen­di­jos pro­gra­mą.

1998–1999 m. stu­di­ja­vo žur­na­lis­

ti­ką Vil­niaus uni­ver­si­te­te.

1999–2002 m. JAV Col­ga­te uni­

ver­si­te­te įgi­jo tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ba­ka­lau­ro laips­nį, sta­ža­vo JAV Se­ na­te, Ili­no­jaus se­na­to­riaus Ri­char­ do Dur­bi­no biu­re.

2002–2004 m. stu­di­ja­vo Pa­ry­

žiaus po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­te, po­ li­ti­kos ma­gist­ras. Sta­ža­vo UNES­CO būs­ti­nė­je Pa­ry­žiu­je ir Eu­ro­pos Par­ la­men­te Briu­se­ly­je.

2004–2005 m. dir­bo pre­zi­den­to

V.Adam­kaus pa­ta­rė­ju vi­daus po­li­ti­ kos klau­si­mais.

2006–2009 m. – Eu­ro­pos Par­la­

men­to de­le­ga­ci­jų san­ty­kiams su Ru­si­ja, Uk­rai­na ir Bal­ta­ru­si­ja ad­mi­ nist­ra­to­rius.

2009–2012 m. dir­bo Eu­ro­pos Par­

la­men­to pir­mi­nin­ko J.Bu­ze­ko dip­ lo­ma­ti­niu pa­ta­rė­ju.

Nuo 2012 m. – Europos Parla­

už­su­ka ir pa­siil­gęs na­mų, ar­ti­mų­jų, ir su ofi­cia­liais vi­zi­tais – 2009-ųjų spa­lį čia at­ly­dė­jo sa­vo bu­vu­sį va­do­vą Europos Parlamento pir­mi­nin­ką J.Bu­ze­ką aus­kai­te.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Lie­tu­vis, pran­cū­zas, vo­kie­tis – vi­siems aiš­ku, apie ką kal­ba­ma.

O eu­ro­pie­tis – kas tai? Koks jis?

– Eu­ro­pie­tis – tai aukš­tes­nės pa­ ko­pos iden­ti­te­tas, ne­pa­nai­ki­nan­tis na­cio­na­li­nės ta­pa­ty­bės, o at­virkš­ čiai – ją su­stip­ri­nan­tis ir pa­pil­dan­ tis. Eu­ro­pie­tį aš su­vo­kiu per mū­sų bend­ras ver­ty­bes, pra­de­dant pa­gar­ ba žmo­gaus tei­sėms, in­di­vi­do lais­ vėms, tei­sės vir­še­ny­bei, žo­džio lais­ vei. Kar­tais juo­kau­da­mas pa­ly­gi­nu ša­lies par­la­men­tą ir Eu­ro­pos Par­ la­men­tą su mo­kyk­la bei uni­ver­si­te­ tu. Mo­kyk­lo­se vie­ni ki­tus ge­rai pa­ žįs­ta, kla­sės drau­gai daž­nai tam­pa drau­gais vi­sam gy­ve­ni­mui, bet čia yra ir daug ap­kal­bų, int­ri­gų bū­tent dėl to ar­tu­mo, in­ty­mu­mo, o pa­sau­ lis daž­nai bai­gia­si ties ho­ri­zon­tu. O Eu­ro­pa, Eu­ro­pos Par­la­men­tas, eu­ ro­pi­nė pi­lie­ty­bė yra lyg uni­ver­si­te­ tas, aukš­tes­nės pa­ko­pos pa­tir­tis. Čia su­si­tin­ki su įvai­riais žmo­nė­mis, kal­ban­čiais skir­tin­gai, mąs­tan­čiais ki­taip, čia san­ty­kiai gal­būt šal­tes­ ni, bet čia su­bręs­ti kaip as­me­ny­bė, pla­čiau mąs­tan­ti, at­sa­kin­ga ne tik už sa­ve, bet ir už sa­vo ap­lin­ką. Pa­ tek­ti į tą va­di­na­mą­jį uni­ver­si­te­tą – tap­ti vi­sa­ver­čiu ir sa­vi­mi pa­si­ti­kin­ čiu eu­ro­pie­čiu – nė­ra la­bai leng­va, nes rei­kia ne tik no­ro, bet ir to­le­ran­

ci­jos po­jū­čio, at­vi­ros pa­sau­lė­žiū­ros, už­sie­nio kal­bų mo­kė­ji­mo. Tam, kad ga­lė­tum džiaug­tis Eu­ro­pos įvai­ro­ ve ir jaus­tum ne ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mą prieš di­džią­sias vals­ty­bes, o pa­si­ di­džia­vi­mą, jog at­ne­ši kai ką sa­vi­ta ir ori­gi­na­laus. Į ES tu­rė­tu­me žiū­rė­ ti kaip į pri­dė­ti­nę ver­tę, pra­tur­ti­ nan­čią įvai­ro­vę, as­me­ny­bę iš­lais­vi­ nan­čią pa­sau­lė­žiū­rą, o ne iš vir­šaus nu­leis­tą ne­sup­ran­ta­mų biu­rok­ra­ti­ nių tai­syk­lių rin­ki­nį.

– Kurių kal­bų mo­ka­te?

– Lais­vai kal­bu tri­mis už­sie­nio kal­bo­mis – ang­lų, pran­cū­zų ir ru­ sų. Ke­le­tą me­tų esu mo­kę­sis is­pa­ nų, vo­kie­čių ir len­kų kal­bų, bet dar ne­si­jau­čiu vi­sa­ver­tis jo­mis kal­bė­ da­mas.

– Lie­tu­vo­je vis pri­sta­to­mos nau­jos stra­te­gi­jos ir ini­cia­ty­ vos, ku­rio­mis svars­to­ma, kaip grą­žin­ti emig­ran­tus į Lie­tu­vą ar Lie­tu­vai. Ką apie tai ma­no­te?

– To­kios ini­cia­ty­vos yra svar­bios, ne­ma­žai ten­ka apie tai dis­ku­tuo­ti su ki­tais pa­sau­lio lie­tu­viais. Bet ga­jau­ sios idė­jos gims­ta iš apa­čios – iš pa­ čių žmo­nių. Daž­nai ak­cen­tuo­ju, kad išei­vi­jo­je vi­sų pir­ma mes pa­tys tu­ri­ me ženg­ti po­rą žings­nių sa­vo vals­ty­

bės link, o ne lauk­ti, kol tai pa­da­rys ji. Mes pa­tys tu­ri­me ieš­ko­ti bū­dų, kaip pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos rei­ka­lų, pa­siū­ly­ti sa­vo pa­gal­bą, o ne ti­kė­tis, kad ša­lis mums su­kurs dar­bo vie­tų ir pa­kvies su­grįž­ti. Tai ne­rea­lu, juo­lab kad vals­ty­bė vis dar iš­gy­ve­na sun­ kius lai­kus. Jos dar­bas – pir­miau­sia čia gy­ve­nan­čių pi­lie­čių ge­ro­vė. Man sma­gu ci­tuo­ti pa­čio­je Lie­tu­vo­je gi­ mu­sias pi­lie­ti­nes ak­ci­jas „Da­rom“, Gat­vės mu­zi­kos die­ną, prie ku­rių pri­si­jun­gia ir Bel­gi­jos lie­tu­viai. Pap­ ras­ta, už­kre­čian­ti, nie­ko ne­kai­nuo­ jan­ti idė­ja, ku­rios jė­ga – to­kia di­de­ lė, ska­ti­nan­ti pi­lie­tiš­ku­mą, ir tam ne­rei­kia vals­ty­bės pa­ra­mos.

– Įsi­vaiz­duo­ja­te sa­ve dir­ban­tį Lie­tu­vo­je?

– Ži­no­ma. Bu­vau grį­žęs po­rai me­ tų ir ži­nau, kad tai įma­no­ma, kad tai nė­ra pa­sau­lio pa­bai­ga ir ne­tgi ga­li bū­ti la­bai įdo­mu bei pra­smin­ ga. Ne­tu­riu ak­ty­vių pla­nų, bet ne­ su už­kir­tęs ke­lio grįž­ti į Lie­tu­vą. Ši min­tis man pa­de­da, nes jau try­li­ ka me­tų gy­ve­nu už­sie­ny­je. O ne­tu­ rint šak­nų, su­vo­ki­mo, kad Lie­tu­ va su­tei­kė pir­mi­nes pa­mo­kas ir yra ša­lis, į ku­rią gal­būt su­grį­šiu, bū­ tų psi­cho­lo­giš­kai sun­kiau gy­ven­ti įvai­ria­tau­tė­je ap­lin­ko­je.

– Ko rei­kė­tų, kad su­grįž­tu­mė­ te į tė­vy­nę?

– Pats grį­ži­mas įma­no­mas bet ka­ da. Bet tai rei­kia da­ry­ti at­sa­kin­gai, ži­nant, ką no­ri veik­ti ir kaip ga­ li pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos. Il­gai gy­ ve­nant sve­tur nė­ra taip pa­pras­ ta ma­ty­ti sa­ve Lie­tu­vos kon­teks­te, ži­no­ti, kur ga­lė­tum pra­smin­gai sa­ ve at­skleis­ti. Tam rei­kia pa­si­ruoš­ ti, vis­ką ge­rai ap­mąs­ty­ti.

Esu lie­tu­vis ir toks vi­ sa­da iš­lik­siu. Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė man at­ve­ria vi­sas rei­ka­lin­gas du­ ris, o ku­rių neat­ve­ria, at­ver­siu pa­ts.

– Ar as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas ir in­ten­sy­vus dar­bas ES Par­la­ men­te su­de­ri­na­ma?

– Tai su­dė­tin­ga ins­ti­tu­ci­ja no­rint la­ vi­ruo­ti tarp dar­bo ir as­me­ni­nio gy­ve­ ni­mo. Tai Briu­se­lio mi­nu­sas – ja­me la­bai daug vie­ni­šų žmo­nių. Il­ga­lai­kius san­ty­kius su­dė­tin­ga kur­ti dėl nuo­la­ti­ nio ju­dė­ji­mo ir užim­tu­mo. Bet, ži­no­ ma, rei­kia steng­tis vis­ką su­de­rin­ti.

o­mis pa­sau­lio as­me­ny­bė­mis, Bel­gi­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nei ir lie­tu­viš­kai kul­tū­rai puo­se­lė­ti ski­ria­mas lais­va­lai­kis – to­kia A.Pranc­ke­vi­čiaus kas­die­ny­bė.

mento pir­mi­nin­ko M.Schul­zo išo­ rės po­l i­t i­k os pa­t a­r ė­j as Eu­r o­p os Ry­tų kai­my­nys­tės po­li­ti­kos, Šiau­ rės ir Bal­ti­jos re­gio­no stra­te­gi­jos klau­si­mais, ku­ruo­ja san­ty­kius su Ru­si­ja, Va­ka­rų Bal­ka­nais ir Azi­jos ša­li­mis.

– Kas jums yra sėk­mė po­li­ti­ko­ je?

– Bū­tų lo­giš­ka sa­ky­ti, kad pa­siek­ti re­zul­ta­tai. Bet dirb­da­mas su įvai­ raus ran­go po­li­ti­kais pa­ste­bė­jau, kad il­gas, skaus­min­gas, rei­ka­lau­ jan­tis daug pa­stan­gų ir pla­čia­jai vi­suo­me­nei net ne­ma­to­mas po­li­ti­ nis pro­ce­sas yra net svar­bes­nis nei pa­ts re­zul­ta­tas. Kaip Ot­to von Bis­ mar­kas yra sa­kęs, kad žmo­nėms ne­rei­kia ži­no­ti dvie­jų da­ly­kų: kaip ga­mi­na­mos deš­ros ir kaip ren­gia­mi įsta­ty­mai. Mū­sų dar­be ir­gi ge­riau ne­ži­no­ti, kaip sun­kiai vyks­ta de­ry­ bos, kiek daug pa­rei­ka­lau­ja komp­ ro­mi­so paieš­ka. Iš be­veik aš­tuo­ ne­rių me­tų Briu­se­ly­je man už­te­ko vie­nos pa­tir­ties, lei­du­sios su­vok­ti, kad ma­no veik­la ver­tin­ga, – tai dėl P.Co­xo ir A.Kwaś­niews­kio mi­si­jos, sun­kių de­ry­bų Uk­rai­no­je iš ka­lė­ji­mo iš­lais­vin­ti žmo­nės. Ži­no­ji­mas, kad mū­sų pa­stan­gos kam nors do­va­no­ ja lais­vę, o di­de­lę vals­ty­bę iš­trau­kia iš geo­po­li­ti­nės izo­lia­ci­jos ir grą­ži­na į eu­ro­pi­nį ke­lią, yra ge­riau­sias dar­ bo įver­ti­ni­mas. O vie­šai po­li­ti­ka yra kaip led­kal­nis – ma­to­ma tik vir­šū­ nė­lė, o kal­nas ne­re­gi­mas. Aš dir­bu su kal­nu, o vir­šū­nė­lė ten­ka po­li­ti­ kams, jie išei­na į ram­pų švie­są ir pri­sii­ma tiek gar­bę, tiek kri­ti­ką.

52

valstybes

kuruoja Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­ko M.Schul­zo pa­ta­rė­jas A.Pranc­ke­vi­čius.

22

rugpjūčio 8–14, 2013

savaitgalis

„Intermergaitės“ – va­liu­ti­nis KGB sp So­vie­ti­nės Klai­pė­dos „in­ter­mer­gai­tės“ iš 16-osios di­vi­zi­jos šian­dien jau – le­gen­ da. Taip bu­vo va­di­na­mos mo­te­rys, par­ si­da­vi­nė­ju­sios tik už va­liu­tą. Šian­dien aki­vaiz­du, kad to­kia veik­la to­ta­li­ta­ri­nė­ je vals­ty­bė­je bu­vo įma­no­ma tik su val­ džios pri­ta­ri­mu.

As­ta Dy­ko­vie­nė

a.dykoviene@diena.lt

Vie­ša pa­slap­tis

„So­vie­tų Są­jun­go­je sek­so nė­ra!“ – šią spar­nuo­tą fra­zę iš­ta­rė vie­nos te­le­vi­zi­jos til­to Leningradas–Bos­ tonas (1986 m.) da­ly­vė iš SSSR. Pa­gal šią lo­gi­ką apie tuo me­tu pla­čio­sios ša­lies uos­ta­mies­čiuo­se eg­zis­ta­vu­sią pro­sti­tu­ci­ją ne­bū­tų bu­vę net ką ir kal­bė­ti. Ofi­cia­liai šis blo­gis SSSR neeg­zis­ta­vo, to­dėl mi­ li­ci­jo­je ne­bu­vo jo­kių ko­vos su pro­ sti­tu­ci­ja sky­rių.

Ta­čiau vi­so­je Lie­tu­vo­je ir už jos ri­bų skli­do gar­sas apie va­liu­ti­ nių pro­sti­tu­čių tink­lą Klai­pė­do­je, šmaikš­čiai va­di­na­mą 16-ąja di­vi­ zi­ja.

Lie­tu­vos 16-oji di­vi­zi­ja bu­vo SSSR rau­do­no­sios ar­mi­jos da­li­ nys, su­for­muo­tas ir ka­ria­vęs Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais.

Ga­li­ma spė­ti, kad pro­sti­tu­čių „gil­di­ja“ su Rau­do­ną­ja ar­mi­ja iro­ niš­kai su­sie­ta neat­si­tik­ti­nai. Juk mer­gi­nos, kaip paaiš­kė­jo, ir­gi tam tik­ru po­žiū­riu ko­vo­jo su „tė­vy­nės prie­šais“.

Sis­te­ma kont­ro­lia­vo vis­ką

Bet ku­riuo at­ve­ju Klai­pė­dos va­liu­ ti­nių pro­sti­tu­čių pa­va­di­ni­mas liau­ dy­je la­bai grei­tai pri­gi­jo ir yra ži­no­ mas iki šiol. Šian­dien mer­gi­nų veik­la įgy­ja vi­ sai ki­to­kių spal­vų, kai paaiš­kė­ja, jog pro­sti­tu­tes į vie­ną „bri­ga­dą“ su­tel­ kė sau­gu­mie­čiai, kad jas bū­tų ga­li­ ma leng­viau kont­ro­liuo­ti. Šią in­for­ma­ci­ją laik­raš­čiui pa­ tvir­ti­no bu­vęs Lie­tu­vos sau­gu­mo dar­buo­to­jas, ga­na ge­rai ži­no­jęs to me­to si­tua­ci­ją.

Esą ko­man­dą rei­kė­jo kaip nors pa­va­din­ti, bet ko­dėl pa­rink­tas 16osios di­vi­zi­jos pseu­do­ni­mas, ga­li­ ma tik spė­lio­ti.

Aki­vaiz­du, kad sau­gu­mie­čių ne­ kont­ro­liuo­ja­mos mer­gi­nos ne­bū­tų ga­lė­ju­sios vys­ty­ti pa­na­šios veik­los: su­si­ti­ki­nė­ji­mas su už­sie­nie­čiais bu­vo pri­ly­gi­na­mas tė­vy­nės iš­da­ vi­mui, sek­sas už pi­ni­gus, o dar už va­liu­tą, – amo­ra­lus ir bau­džia­mas rea­lia lais­vės atė­mi­mo baus­me. Ki­ taip ta­riant, Klai­pė­dos 16-oji di­vi­ zi­ja vei­kė su val­džios pri­ta­ri­mu. „Vis­kas bu­vo su­sie­ta su sis­te­ma, vis­kas vei­kė vie­nam tiks­lui. KGB (Vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­tas – red. pa­st.) ko­vai su už­sie­nio prie­ šais iš­nau­do­jo net pro­sti­tu­tes. Už­ ver­buo­ti jas bu­vo la­bai leng­va. Juk mer­gi­nos ži­no­jo: jei jas su­lai­ky­tų ir teis­tų už amo­ra­lų gy­ve­ni­mo bū­ dą, ta­da jos gau­tų po­rą me­tų ka­lė­ ji­mo“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs Lie­tu­vos sau­gu­mo pa­rei­gū­nas.

tai­kė vi­sos vals­ty­bės. Dirb­ti pri­ si­den­giant jū­ri­nin­ko po­zi­ci­ja la­bai pa­to­gu. O mer­gi­nų dar­bas bu­vo pa­pras­tas – „pa­ka­bin­ti“ ir iš­siaiš­ kin­ti, kas iš jū­rei­vių yra ne jū­rei­ vis“, – tei­gė bu­vęs Lie­tu­vos sau­ gu­mo pa­rei­gū­nas.

So­viet­me­čiu vi­si se­ki­mo taš­kai (bu­tai) bu­vo iš­dės­ty­ti pa­lei Klai­pė­ dos Mi­ni­jos gat­vę – nuo uos­to var­tų iki J.Ja­no­nio gat­vės, se­ka­ma bu­vo ir iš tuo­me­čių ka­vi­nių „Pa­lan­ga“ bei „Ban­ga“. Bet tuo už­siė­mė ne pro­ sti­tu­tės, jos dir­bo ki­tą dar­bą. „S.Dau­kan­to gat­vė­je bu­vo so­vie­ ti­nės žval­gy­bos ba­zė, na­me su ar­ka, tre­čia­me aukš­te, bu­vo bu­tas, ku­ris ma­ne la­bai su­do­mi­no, nes gy­ve­ nau prie­šais. Ir ma­ty­da­vau, kad ten kaž­kas ne taip, nes gat­vė ne­di­de­ lė, ma­ši­nų ne­daug, išei­da­vau pa­ rū­ky­ti ir ma­ty­da­vau, kad bu­te kas­ dien vaikš­to vis ki­ti žmo­nės. Ir tik 1993 m. pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, kas ten bu­vo“, – pa­sa­ko­jo vie­šu­mo ne­no­ rė­jęs klai­pė­die­tis.

Bu­vo at­ve­jis, kai su vie­nu ma­no pa­žįs­ ta­mu vil­nie­čiu to­ kia mer­gi­na at­si­sa­kė pra­leis­ti nak­tį. Sa­ kau: ko čia ste­bie­si?

Su­si­ti­ki­mo vie­tos pa­keis­ti ne­ga­li­ma

Ne­to­li da­bar­ti­nės uos­ta­mies­čio Vi­ tės mo­kyk­los yra de­vy­nių aukš­tų dau­gia­bu­tis, ant ku­rio sto­go ropš­ da­vo­si pro­sti­tu­čių „žval­gės“. Taip jos su­sek­da­vo, ka­da koks lai­vas at­ plau­kia į uos­tą.

Tuo lai­ku ne­bu­vo mo­bi­lių­jų te­ le­fo­nų, ta­čiau vi­si vis­ką ži­no­jo, ir jū­ri­nin­kus tak­sis­tai vež­da­vo į rei­ kia­mas vie­tas. Veikė pa­tik­rin­ta sis­ te­ma.

Jū­ri­nin­kams bu­vo pa­sta­ty­tas vieš­ bu­tis „Vėt­run­gė“. Čia ir­gi telk­da­vo­si mer­gi­nos. Da­lis jų bu­dė­jo prie Pre­ ky­bos uos­to, prie va­di­na­mo­sios bo­ ni­nės – par­duo­tu­vės „Al­bat­ro­sas“ Ma­lū­ni­nin­kų gat­vė­je. Pag­rin­di­nė jų su­si­rin­ki­mo vie­ta bu­vo ka­vi­nė „Žu­ vėd­ra“ se­na­mies­ty­je. Taip pat mer­ gi­nos rink­da­vo­si vieš­bu­ty­je „Vik­to­ ri­ja“ vei­ku­sia­me ba­re.

Da­bar­ti­nė­je Nau­jo­jo­je Uos­to gat­ vė­je bu­vo Jū­ri­nin­kų klu­bas, kur rink­da­vo­si už­sie­nie­čiai jū­ri­nin­kai.

Jei mer­gi­na ten „kur­suo­da­vo“, va­ di­na­si, ji – iš pro­sti­tu­čių di­vi­zi­jos.

Mer­gi­nų tie­sio­gi­nį dar­bą koor­di­ na­vo pa­gy­ve­nu­si „Al­bat­ro­so“ par­ da­vė­ja, pro­sti­tu­čių va­di­na­ma ma­ ma. Ją ir­gi kont­ro­lia­vo sau­gu­mas.

Uos­to val­džia ne­si­ki­šo

Sek­sas – pa­tik­rin­tas me­to­das

Rei­das: se­no­je mi­li­ci­nin­kų už­fik­suo­to­je nuo­trau­ko­je įkliu­vu­sios mer­gi­

nos – vei­kiau­siai ne iš eli­ti­nių pro­sti­tu­čių ko­man­dos, nes anų pa­pras­ tai nie­kas „ne­truk­dy­da­vo“.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Šni­pi­nė­ji­mo is­to­ri­jo­je sek­sas – vie­ nas pa­pras­čiau­sių bū­dų gau­ti in­ for­ma­ci­jos. Mer­gi­nų su­rink­tas ži­ nias nau­do­jo ir kri­mi­na­lis­tai, ir pa­slap­tin­ga­sis KGB. Tai­gi sau­gu­mo tar­ny­bų dė­me­ sys kry­po į at­vyks­tan­čių iš Vo­kie­ ti­jos ir ki­tų Va­ka­rų ša­lių li­ni­ji­nių lai­vų įgu­las. Per Šal­tą­jį ka­rą abie­ jo­se pu­sė­se ak­ty­viai vei­kė spe­cia­ lio­sios tar­ny­bos. „Ne vi­si jū­rei­viai bu­vo tik jū­rei­ viai. Kai ku­rie – ir spe­cia­lių­jų tar­ ny­bų dar­buo­to­jai. To­kią pra­kti­ką

Bu­vęs Pre­ky­bos uos­to di­rek­to­rius Juo­zas Rupš­lau­kis pri­pa­ži­no, kad tuo me­tu pro­sti­tu­ci­ja uos­to priei­ go­se vi­siems bu­vo tar­si ta­bu. „Mes rei­dų ne­ga­lė­jo­me reng­ ti, tai bu­vo ne mū­sų dis­po­zi­ci­jo­je. Ži­no­jo­me, kad mer­gi­nų veik­la ste­ bi­ma. Už tai bu­vo at­sa­kin­gas KGB, bet dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai ne­tu­riu“, – tei­gė J.Rupš­lau­kis.

Tai, kad be KGB, par­ti­jos ko­mi­ te­to ir mi­li­ci­jos ži­nios bei lei­di­mo toks reiš­ki­nys ne­ga­lė­jo eg­zis­tuo­ti, net nea­be­jo­ja klai­pė­die­tis gy­dy­to­jas sek­so­lo­gas Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka.

„Pa­gal­vo­ki­te, juk tais lai­kais ne vie­na žmo­na kreip­da­vo­si į pro­fsą­ jun­gą dėl sa­vo vy­ro sve­ti­ma­vi­mo, vyk­da­vo vie­ši svars­ty­mai. O čia – ži­no­jo vi­sa Lie­tu­va, ir nie­kas nie­ko ne­da­rė“, – ti­ki­no P.Ve­lič­ka.

Ko­vos su pro­sti­tu­ci­ja imi­ta­vi­mas

Reiš­ki­nys mies­te bu­vo tiek pa­ gar­sė­jęs, jog val­džia vis tiek tu­rė­ jo rea­guo­ti ir pa­ro­dy­ti, kad su juo ko­vo­ja. To­dėl ret­sy­kiais kai ku­rių mer­gi­nų nuo­trau­kos at­si­ras­da­vo vie­šo­je vie­to­je pa­sta­ty­to­se len­to­se „Jie – mū­sų mies­to gė­da“.

Vie­nas toks sten­das bu­vo ša­lia bu­vu­sio ki­no teat­ro „Vai­va“. Tarp dirb­ti ven­gian­čių al­ko­ho­li­kų bei ki­ to­kių val­ka­tų ten ka­bo­da­vo ir pro­ sti­tu­čių nuo­trau­kos. Ta­čiau ne vi­sų ir vei­kiau­siai – ne eli­ti­nių.

Vie­nas 50 me­tų klai­pė­die­tis pri­ si­mi­nė, kaip jis dar bū­da­mas 5-o­ sios vi­du­ri­nės (da­bar Vi­tės) mo­ kyk­los mo­ki­nys su kla­sės drau­gais ta­me sten­de pa­ste­bė­jo sa­vo ru­sų kal­bos mo­ky­to­jos fo­tog­ra­fi­ją.

Aki­vaiz­du, pe­da­go­gė gy­ve­no dve­jo­pą gy­ve­ni­mą – pa­si­bai­gus pa­mo­koms, prie al­gos pri­si­dur­da­ vo par­si­da­vi­nė­da­ma.

Kai pra­si­dė­jo „pe­rest­roi­ka“, drau­go­vi­nin­kai su­rink­da­vo tas uos­ to mer­ge­les ir nu­vež­da­vo ke­lio­li­ka ki­lo­met­rų už mies­to.

To­kia bu­vo pa­ty­čia ir baus­mė – pa­rei­ti su aukš­ta­kul­niais į mies­tą.

Tik vėl klau­si­mas, ar kas nors trik­ dė eli­ti­nių kek­šių ra­my­bę?

Išs­kir­ti­nė pri­vi­le­gi­ja – at­ly­gis va­liu­ta

Už sek­so pa­slau­gas 16-osios di­ vi­zi­jos mer­gi­nos im­da­vo tik va­ liu­tą. O tai tuo me­tu ga­lė­jo da­ry­ti tik su spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pri­ta­ri­ mu. Aiš­kė­ja, kad ši pri­vi­le­gi­ja bu­ vo tar­si val­džios ho­no­ra­ras už su­ rink­tą in­for­ma­ci­ją.

Ar ver­tin­gos bū­da­vo tos ži­nios, šian­dien ne­ži­no­ma.

To­les­nis už­draus­tų pi­ni­gų ke­ lias drie­kė­si pas va­liu­tos per­par­ da­vi­nė­to­jus, ku­riuos ir­gi vei­kiau­ siai kont­ro­lia­vo KGB. Jie sto­vi­niuo­da­vo prie „Al­bat­ro­ so“, spe­cia­lios par­duo­tu­vės, ku­rio­ je bu­vo už­sie­nie­tiš­kų pre­kių ir ku­ rio­je ga­lė­da­vo ap­si­pirk­ti ta­ry­bi­niai jū­ri­nin­kai, nes da­lį al­gos jiems mo­ kė­jo va­di­na­mai­siais bo­nais – spe­ cia­lia jū­ri­nin­kų va­liu­ta.

Už bo­nus iš va­liu­tos per­par­da­vi­ nė­to­jų jū­ri­nin­kų žmo­nos pirk­da­vo do­le­rius, ku­rie pra­vers­da­vo jų vy­ rams, plau­kio­jan­tiems į už­sie­nį. Šie už juos iš ten ga­be­no pre­kes, ku­rio­ mis vė­liau čia bu­vo spe­ku­liuo­ja­ma.

Tai­gi 16-osios di­vi­zi­jos mer­gi­ nos dir­bo tik už va­liu­tą ir tuo me­tu priei­na­mos bu­vo tik už­sie­nio jū­ri­ nin­kams, ku­rie jos tu­rė­jo. „Bu­vo at­ve­jis, kai su vie­nu ma­ no pa­žįs­ta­mu vil­nie­čiu to­kia mer­ gi­na at­si­sa­kė pra­leis­ti nak­tį. Sa­kau: ko čia ste­bie­si? Tai – spe­cia­li ko­ man­da, ku­ri dir­ba tik su jū­ri­nin­ kais ir tik už va­liu­tą. Jam bu­vo šo­ kas, nes tas jau­nuo­lis bu­vo įpra­tęs gau­ti vis­ką, ko už­si­ma­no“, – juo­ kė­si P.Ve­lič­ka.

Už­gau­lios pra­var­dės

Nors par­si­da­vi­nė­jan­čios mer­gi­nos bu­vo tik­rai įspū­din­gos iš­vaiz­dos ir pui­kiai ren­gė­si, jų pra­var­dės ne­re­ tai bu­vo įžei­džia­mos – Žert­va (au­ka

23

rugpjūčio 8–14, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

spar­nas – rus.), Sta­ra­ja Vie­šal­ka (se­na pa­ ka­ba – rus.) ir pa­na­šios. Aki­vaiz­du, kad to­kius sla­py­var­džius jos pa­si­ rink­da­vo ne pa­čios.

Vie­na jų – gar­sio­ji Ža­na Pa­pu­ gai­či­kas (pa­pū­giu­kas – rus.). To­kią pra­var­dę ji vei­kiau­siai ga­vo dėl sa­vo ekst­ra­va­gan­tiš­kos iš­vaiz­dos. „Ža­na Pa­pu­gai­či­kas, da­bar jau mi­ru­si, gy­ve­no J.Ka­ro­so gat­vės bend­ra­bu­ty­je ant­ra­me aukš­te, aš gy­ve­nau kai­my­nys­tė­je. Jos kam­ba­ rio lan­gai bu­vo į mū­sų kie­mą. Ma­ ty­da­vau, kaip ji išei­da­vo „į dar­bą“, pa­rei­da­vo, su kuo pa­rei­da­vo, nes daž­nai te­ko jos sū­nų pri­žiū­rė­ti“, – pa­sa­ko­jo vie­nas klai­pė­die­tis.

Ka­dan­gi so­viet­me­čiu vi­si pri­va­ lė­jo kur nors dirb­ti, Ža­na ne­bu­vo tik va­liu­ti­nė pro­sti­tu­tė, ji dir­bo ir au­to­bu­sų par­ke kon­duk­to­re.

Su­lau­kė ­ pir­ma­gi­mės

Nau­ja ­ kny­ga

Dai­ni­nin­kas Ed­ga­ras Lu­ bys ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­ dė­ja Ži­vi­lė Vaš­ky­tė-Lu­bie­ nė tre­čia­die­nio ry­tą su­si­ lau­kė pir­mo­sios at­ža­los.

Duk­re­lei lai­min­gi tė­ve­ liai da­vė Fri­dos var­dą. Ži­ vi­lė ir Ed­ga­ras su­si­tuo­kė 2012 m. lie­pą po ket­ve­rių me­tų drau­gys­tės.

Kny­gy­nų len­ty­no­se ne­ tru­kus pa­si­ro­dys nau­ja, ket­vir­to­ji, žur­na­lis­tės ir TV lai­dų ve­dė­jos Bea­tos Ni­chol­son ku­li­na­ri­nė kny­ ga „Dau­giau dar­žo­vių“.

Pa­sak žmo­nes.lt, lei­di­nys jau iš­ke­lia­vo į spaus­tu­vę ir rugp­jū­čio pa­bai­go­je pa­ sieks skai­ty­to­jus.

St. Bartholomew’s Fair

Ži­no­jo vi­sa Lie­tu­va, ir nie­kas nie­ko ne­ da­rė.

Ve­ne­ri­nė­mis li­go­mis ne­si­rgo?

Gy­dy­to­jas P.Ve­lič­ka 1977 m. pra­dė­ jo dirb­ti Ve­ne­ri­nių ir ly­tiš­kai plin­ tan­čių li­gų ka­bi­ne­te. Ten atei­da­vo ne­ma­žai žmo­nių. Tuo me­tu pli­ to go­no­rė­ja, nes Klai­pė­da, jū­ri­nin­ kų mies­tas, iki pat ne­prik­lau­so­my­ bės at­ga­vi­mo šio­je sri­ty­je Lie­tu­vo­je pir­ma­vo. „Bū­da­vo, pas ma­ne atei­na mer­ gi­na, o se­se­lė šnibž­da, kad čia ta, kur už va­liu­tą. Iš tik­rų­jų bu­vo ko­ kios ke­tu­rios, ku­rios nuo­lat pas ma­ne lan­kė­si“, – pa­sa­ko­jo P.Ve­ lič­ka.

Eli­ti­nių pro­sti­tu­čių bū­rį su­da­ry­ da­vo iki 20 mer­gi­nų, jų am­žius sie­ kė nuo 18 iki 25 me­tų. Pa­sak P.Ve­ lič­kos, pa­ra­dok­sa­lu, bet eli­ti­nės pro­sti­tu­tės ve­ne­ri­nė­mis li­go­mis ne­si­rgo. „Nė vie­nai ne­bu­vo diag­no­zuo­ta jo­kia ly­tiš­kai plin­tan­ti li­ga. Jos rū­ pi­no­si sau­giu sek­su, nau­do­jo už­ sie­nie­tiš­kus pre­zer­va­ty­vus“, – pri­ si­mi­nė P.Ve­lič­ka.

Pros­ti­tu­tės – pir­mo­sios emig­ran­tės

Net taip su­si­pa­ži­nu­sioms su už­sie­ nie­čiu kai ku­rioms pa­vyk­da­vo už jo iš­te­kė­ti. O tai bu­vo ne vie­nos tuo­ me­tės Klai­pė­dos moks­lei­vės sva­ jo­nė.

To­dėl 16-osios di­vi­zi­jos pro­sti­ tu­tės joms bu­vo sek­ti­nas pa­vyz­dys, o jų už­siė­mi­mas – sva­jo­nių dar­bas, esą su­tei­kian­tis ga­li­my­bę su­kur­ ti šei­mą su už­sie­nie­čiu ir spruk­ti iš So­vie­tų Są­jun­gos. „Klai­pė­dos pro­sti­tu­čių pa­slau­ go­mis ne­re­tai nau­do­da­vo­si ir už­ sie­nio lai­vų ka­pi­to­nai. Nie­kam ne pa­slap­tis, kad jie čia tu­rė­jo ant­ras „šei­mas“, kai ku­rios da­mos gim­dė ir au­gi­no jų vai­kus. Jie juos iš­lai­ kė“, – ne­slė­pė J.Rupš­lau­kis. „Po dau­gy­bės me­tų gat­vė­je ma­ ne už­kal­bi­no vie­na ma­no bu­vu­si pa­cien­tė iš 16-osios di­vi­zi­jos, ku­ri da­bar gy­ve­na Olan­di­jo­je ir ten tu­ ri sa­vo ma­sa­žo ka­bi­ne­tą“, – pa­sa­ ko­jo P.Ve­lič­ka.

Vie­na to­kia už vo­kie­čio iš­te­kė­ ju­si 16-osios di­vi­zi­jos mer­gi­na vė­ liau sa­vo laiš­ke čia li­ku­sioms drau­ gėms ra­šė: „Čia aš bu­vau k..., o ten esu frau.“

2013 m. rugpjūčio 23 –24 d.

Vilniaus Rotušės aikštėje 11.00 –21.00 val.

Lietuvos tautiniu paveldu pripažinta tradicinė Šv. Baltramiejaus mugė atgaivinama šventiniu renginiu, rekonstruojant vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos amatus, menus ir cechų tradicijas.

23th–24th of August, 2013 Vilnius City Hall Square 11 a.m.– 9 p.m.

Traditional St. Bartholomew’s fair certificated as Lithuanian national heritage is revived each year with a great event reconstructing crafts, arts and guild traditions of late medieval ages and Renaissance.

ORGANIZATORIUS VŠĮ „Amatų gildija“, Pranciškonų g. 6, LT-01133, Vilnius el. paštas amatu.gildija@gmail.com www.amatugildija.lt PARTNERIAI: Eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“ Vilniaus dailiųjų amatų asociacija Vilniaus dailės akademija Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra Senojo šokio trupė „Festa Cortese“ VŠĮ Vilniaus rotušė VŠĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras Vilniaus teatras „Lėlė“ VŠĮ Vita Antiqua PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

RĖMĖJAI:

KULTŪROS RĖMIMO FONDAS www.krf.lt VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ

INFORMACINIAI RĖMĖJAI:

24

rugpjūčio 8–14, 2013

savaitgalis

Nuo Mo­na­ko iki Pro­van­so: pla­č

Re­kor­das: Mo­na­kas yra tan­kiau­siai ap­gy­ven­­ta pa­sau­lio vals­ty­bė.

Nuo pra­ban­giau­sių jach­tų iki se­niau­sių an­ti­kos are­nų, nuo gar­sių­jų pa­plū­di­ mių iki svai­gi­nan­čių le­van­dų lau­kų, nuo be­ga­lės tu­ris­tų iki vie­ni­šių gra­cin­gų­ jų fla­min­gų. Provan­ sas-Žydrasis Kran­ tas prie Vi­dur­že­ mio jū­ros – ne­pi­gus, bet pri­bloš­kian­ tis vaiz­dais ir įspū­ džiais ma­lo­nu­mas.

Azar­tas: Mon­te Kar­lo lošimo namuose vyks­tan­čiuo­se Eu­ro­pos po­

ke­rio tur­ny­ruo­se da­ly­vau­ja ir lie­tu­viai.

Ni­ca: Žyd­ra­ja­me Kran­te vie­nas po ki­to ri­kiuo­ja­si daug gar­sių pa­plū­di­mių.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė Monakas, Prancūzija

Tur­tuo­lis pa­kran­tės nykš­tu­kas

Vio­le­ti­niai: le­van­dų lau­kai – vie­nas iš gra­žiau­sių Pro­van­so sim­bo­lių.

Vos 2 kv. km plo­to Mo­na­kas Žyd­ ra­ja­me Kran­te pa­si­tin­ka pir­mas.

Tan­kiau­siai pa­sau­ly­je ap­gy­ven­ tame mies­te-vals­ty­bė­je knib­žė­te knibž­da tu­ris­tų, vos ran­da­me kur pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį ir iš­kart pa­ su­ka­me prie­plau­kos link.

Silp­nų ner­vų tu­ris­tams jach­tų ka­pi­to­nams ten ge­riau nei­ti. Vie­na po ki­tos ri­kiuo­ja­si pra­ban­gios mil­ ži­nės, la­biau pri­me­nan­čios lai­vusna­mus, o ne jach­tas, – pri­žiū­ri­mos ap­sau­gi­nin­kų, ant sta­lų de­ny­je pa­ merk­ta gė­lių. Čia pat ir gat­vė, ku­rio­je vis dar bu­vo ar­do­mi pa­si­bai­gu­sių „For­mu­ lės-1“ Mo­na­ko di­džio­jo pri­zo lenk­ ty­nių kelk­raš­čiai ir žiū­ro­vų tri­bū­na.

Pa­si­ro­do, šiems iš­mon­ta­vi­mo dar­ bams pri­rei­kia net tri­jų sa­vai­čių.

Ne­gaiš­da­mi trau­kia­me prin­co rū­mų link.

Ne ES, bet eu­ro zo­na

At­kak­lu­mas: Mar­se­lio gat­vė­je aly­vuo­gių alie­jaus „Sa­von de Mar­

seil­le“ mui­lo at­si­lau­žia ne vie­nas.

Iš aukš­tai at­si­ve­ria Mo­na­ko at­ vi­ru­ko pa­no­ra­ma, ap­rė­pian­ti vi­ są ku­ni­gaikš­tys­tę: nuo to­lu­mo­ je lū­ku­riuo­jan­čių krui­zi­nių lai­vų iki sau­sa­kim­šos na­mų mo­zai­kos.

O štai ir pa­ts Mo­na­ko prin­cas! Tai

su­vo­kia­me ge­ro­kai vė­liau, kai pro ša­lį jau pra­le­kia ap­sau­gos ly­di­mas juo­das au­to­mo­bi­lis, pa­ženk­lin­tas iš­skir­ti­niais nu­me­riais MC 01. Be­ je, pra­ban­gių­jų „Fer­ra­ri“, „Pors­ che“ ir ki­tų Riv­je­ro­je pa­ma­ty­si ne vie­ną, net Mo­na­ko tak­si – nau­jie­ ji BMW. Tur­būt ki­taip ir bū­ti ne­ga­ li, jei gy­ve­ni bran­giau­sia­me pa­gal pra­gy­ve­ni­mo ly­gį pa­sau­ly­je Mon­ te Kar­le.

Ne vie­na mo­te­ris ar mer­gi­na lie­me­nė­le sa­vęs ne­var­žo, nes Pran­cū­zi­jos pa­kran­ tė­je ga­li­ma mė­gau­tis sau­le ir be jos.

Mo­na­kas – ne ES vals­ty­bė, bet jos va­liu­ta – eu­ras. Ša­ly­je, ku­rio­ je nė­ra pa­ja­mų mo­kes­čio, ko­ne vi­ sos įplau­kos į biu­dže­tą pa­ten­ka iš tu­riz­mo ir lošimo, to­dėl „Mon­ te Car­lo Ca­si­no“ čia la­bai ver­ti­ na­mas. Dau­gu­ma at­vy­kė­lių neat­ sis­pi­ria pa­gun­dai iš­ban­dy­ti lai­mę loš­da­mi, tačiau pa­tiems mo­na­kie­ čiams loš­ti ne­lei­džia­ma.

Pap­lū­di­my­je – be lie­me­nė­lių

Ke­liau­jant Žyd­ruo­ju Kran­tu vie­ nas iš nuo­la­ti­nių ge­rų­jų pa­ly­do­vų – švel­nus kli­ma­tas. Nuo­lat pu­čian­ tis leng­vas vė­je­lis ir ma­lo­niai vė­sios nak­tys ne­lei­džia per­kais­ti, tai­gi Vilf­ ran­šo, Sen Ra­fae­lio, Ni­cos, Ka­nų ar Sen Tro­pe­zo pa­plū­di­miuo­se ga­li­ma var­ty­tis nuo ry­to iki va­ka­ro.

Ne vie­na mo­te­ris ar mer­gi­na lie­ me­nė­le sa­vęs ne­var­žo, nes Pran­ cū­zi­jos pa­kran­tė­je įpras­ta mė­gau­ tis sau­le ir be jos. Žyd­ras skaid­rus Vi­dur­že­mio jū­ ros van­duo, be­si­mau­dant čia pat plau­kio­jan­čios žu­vys pri­ver­čia ne­ skai­čiuo­ti lai­ko, nors kiek­vie­na au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė mo­ ka­ma. Ir ne tik prie pa­plū­di­mių ar mies­te. Štai Sen Ra­fae­ly­je 4 žvaigž­ du­čių vieš­bu­čio aikš­te­lė­je pa­lik­da­ mas au­to­mo­bi­lį pa­rai kas­dien pa­ klo­si po 12 eu­rų.

Pa­me­tus do­ku­men­tus – sa­vi­tar­na

Ne tik pa­plū­di­miai ma­si­na at­vy­ kė­lius. Ko­ne kas ke­lias­de­šimt ki­ lo­met­rų iš­si­bars­čiu­sių po­pu­lia­rių Žyd­ro­jo Kran­to ku­ror­tų vir­ti­nė itin pa­to­gi ke­liau­ti au­to­mo­bi­liu.

Pra­ban­gos čia ap­stu: Sen Tro­pe­ ze ga­li ap­si­pirk­ti spe­cia­lio­je „Fer­ ra­ri“ par­duo­tu­vė­je ar­ba įver­tin­ ti par­ke ant po­diu­mo pri­sta­to­mą

25

rugpjūčio 8–14, 2013

savaitgalis

­čiai at­ver­ki­te akis ir pi­ni­gi­nes

14

eu­rų

kai­nuo­ja po­rci­ja var­lių ko­je­lių.

Ma­da: Sen Tro­pe­ze po at­vi­ru dan­gu­mi pri­sta­to­ma nau­ja va­ka­ro ba­te­

lių ko­lek­ci­ja.

Is­to­ri­ja: XIV a. po­pie­žiaus rū­mai Avin­jo­ne at­vi­ri lan­ky­to­jams.

.

gar­sio­jo pran­cū­zų ava­ly­nės di­zai­ ne­rio Christiano Lou­bou­ti­no va­ ka­ro ba­te­lių ko­lek­ci­ją. Į Ka­nų ki­no fes­ti­va­lį ne­spė­jo­me, ta­čiau Ni­co­je ra­ga­vo­me tik­rų Ni­cos sa­lo­tų, o Sen Tro­pe­ze ga­lė­jo­me pa­kle­ben­ti fil­me ma­ty­tos žan­dar­me­ri­jos du­ris.

Be­je, pran­cū­zų po­li­ci­ją tik­rai pri­ si­min­si il­gai, jei, ne­duok­diev, pa­ me­si do­ku­men­tus. Ang­liš­kai ne­ kal­ban­tys po­li­ci­nin­kai po­sky­ry­je pa­siū­lo va­žiuo­ti tie­siai pas ko­le­ gas į Ni­cą, kur sto­vi jų „iš­ma­nu­sis“ kom­piu­te­ris, – juo pa­ts su­ve­dęs vi­ sus duo­me­nis gau­ni pra­ras­tų do­ku­ men­tų pa­tvir­ti­ni­mo la­pą pran­cū­ ziš­kai ir ta­da ga­li ke­liau­ti to­liau.

Nuo ape­ri­ty­vo iki de­ser­to

Pran­cū­zai juo­kau­ja: ne­rei­kia kal­ bė­ti apie pran­cū­ziš­ką vir­tu­vę, tik ra­gauk ir mė­gau­kis sko­niu. Kaip ir ro­ži­niu vy­nu, ka­ra­liau­jan­čiu šia­me Pran­cū­zi­jos re­gio­ne. Res­to­ra­nuo­se bu­te­lis vy­no ar šam­pa­no ant sta­lo pa­tie­kia­mas skaid­ria­me po­lie­ti­le­ ni­nia­me „Ice bag“ krep­šy­je, skli­di­ na­me šal­to van­dens ir le­do ga­ba­ lė­lių. Pas­tis, 45 laips­nių stip­ru­mo ori­gi­na­lu­sis Pro­van­so any­žių li­ke­ ris, ir­gi ge­ria­mas šal­tas.

Pro­van­se re­tai kur gau­si valgia­ raštį ang­liš­kai. Daž­niau­siai pa­da­ vė­jai ma­lo­niai nu­si­šyp­so ir pran­cū­

ziš­kai to­liau kant­riai aiš­ki­na vi­sas valgiaraščio su­bti­ly­bes. O pa­skui ten­ka pa­čiam su­žais­ti valgiaraščiu tar­si ru­siš­ka ru­le­te ir lauk­ti siurp­ ri­zo, pa­tai­kei ar ne.

Var­dy­ti pran­cū­ziš­kus pa­tie­ka­lus – tas pa­ts, kas skai­čiuo­ti žvaigž­des gied­rą nak­tį: nuo tra­di­ci­nio troš­ki­ nio ra­ta­touil­le ir pran­cū­ziš­kų lie­ti­ nių cre­pes iki bū­tent šia­me re­gio­ne, ypač Mar­se­ly­je, ga­mi­na­mos žu­vie­ nės bouil­la­bais­se, ver­da­mos iš ke­tu­ rių ir dau­giau rū­šių žu­vų, ku­ri res­ to­ra­ne kai­nuo­ja apie 45–50 eu­rų.

Var­lių ko­je­lių pa­kran­tė­je siū­lo­ma re­tai, jų ra­si to­liau nuo jū­ros: po­rci­ja, tai yra še­šios var­lių ko­je­lės, į skran­džius at­šo­kuos už 14 eu­rų.

De­ser­tui mėgs­ta­ma už­si­sa­ky­ti esp­re­so ka­vos, le­dų, kla­si­ki­nio de­ gin­to kre­mo crème brûlée ar šo­ko­ la­di­nių pu­tė­sių.

Pa­bė­gus nuo pa­kran­tės šur­mu­lio

No­rint pa­žin­ti tik­rą­jį Pro­van­są, rei­kia pa­lik­ti pa­kran­tės šur­mu­lį ir su­kti šiau­rės va­ka­rų link. Ma­žie­ji Pran­cū­zi­jos mies­te­liai itin jau­kūs.

Siau­ros grįs­tos gat­ve­lės, na­mų lan­ gi­nės sko­nin­gai iš­puoš­tos gė­lė­mis, ne­re­tai ke­lios sie­nos ap­raiz­gy­tos vi­jok­lių. Pro­van­so įkvėp­tas dve­ jus me­tus čia kū­rė Vincentas van Gogh’as, nu­ta­pęs per 300 pa­veiks­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

lų ir pie­ši­nių, Žyd­ra­ja­me Kran­ te va­sa­ro­jo Pablo Pi­cas­so, gy­ve­no Auguste’as Re­noi­ras. Pro­van­se yra ne vie­nas UNESCO pa­vel­do pa­ mink­las. Se­nu­tė­lia­me Ar­ly­je stūk­ so di­din­gas II a. ro­mė­nų am­fi­teat­ ras ir are­na, ku­rio­je iki šiol vyks­ta bu­lių kau­ty­nės, ta­čiau, skir­tin­gai nuo is­pa­niš­kos ko­ri­dos, bu­liai jo­ je ne­nu­žu­do­mi.

Vos ke­lias­de­šimt met­rų nuo are­ nos iki vė­lu­mos pri­sės­ti kvie­čia ma­ži res­to­ra­nė­liai – ga­li ste­bė­ti, kaip be­si­lei­džian­čios sau­lės spin­ du­liai ty­liai gęs­ta tūks­tant­me­tės are­nos ar­ko­se. Avin­jo­ne sa­vo di­dy­ be ste­bi­na Po­pie­žiaus rū­mai, juo­se XIV a. gy­ve­no de­vy­ni po­pie­žiai – da­bar rū­mų du­rys pa­si­žval­gy­ti at­ vi­ros vi­siems.

Fon­ta­nų purs­luo­se

Pro­van­so Ek­se lie­ja­si ne­sus­kai­ čiuo­ja­mas įvai­riau­sių fon­ta­nų lie­ tus ir šla­ma ro­man­tiš­ka Mi­ra­bo pla­ta­nų alė­ja – kai kur lau­ko ka­vi­ nu­kė­se ro­ži­nis vy­nas šal­do­mas tie­ siog fon­ta­ne.

Pro­van­sas už­bu­ria su­bti­liu gro­žiu, su­kur­tu žmo­gaus ir gam­tos. Vien ko ver­tas Ver­do­no kan­jo­nas, lai­ko­mas gra­žiau­siu ir di­džiau­siu Eu­ro­po­je.

Ge­rai, kad ne­pa­tin­gė­jo­me nu­kak­ ti iki Ai­gui­ne­s – šis ma­žas mies­te­

Paukš­tis: Ro­nos del­tos Ka­mar­go par­ke gy­ve­na bū­riai di­džių­jų fla­min­gų.

liu­kas įsi­kū­ręs 700 m gy­lio ir 20 km il­gio kan­jo­no pa­šo­nė­je.

Ro­nos upės del­ta – di­džiau­ sia upės del­ta Va­ka­rų Eu­ro­po­je. Ja pa­pras­ta ke­liau­ti pa­vie­niui, te­rei­ kia tu­ris­tų in­for­ma­ci­jos cent­re pa­ siim­ti marš­ru­to že­mė­la­pių.

Ka­mar­go na­cio­na­li­nia­me par­ke pa­si­tin­ka bū­riai fla­min­gų, čia iš­vy­si ir bal­tų­jų ark­lių bei Ka­mar­go veis­lės bu­lių. Jų did­keps­niai tik­rai ska­nūs, ta­čiau iš­vy­dus šiuos gra­žuo­lius gy­ vus ape­ti­tas dings­ta il­gam.

Pran­cū­zi­jos kve­pa­lų. Vaikš­čio­da­ mi po la­bo­ra­to­ri­jas akies kraš­te­liu žvilg­te­li­me, kaip ku­ria­mi kve­pa­lai ir ga­mi­na­mas kva­pu­sis mui­las. 1 kg čia ga­mi­na­mos jaz­mi­nų esen­ci­jos kai­nuo­ja apie 50 tūkst. eu­rų, o 1 kg ro­žių alie­jaus gau­ti vi­du­ti­niš­kai pri­ rei­kia 3,5 to­nos ro­žių žied­la­pių!

Sa­ko­ma, pa­sau­ly­je dir­ba tik 50 „no­sių“, ga­lin­čių at­skir­ti iki 5000 kva­pų. Ne­rei­kia bū­ti eks­per­tu, kad pa­jus­tum Pro­van­so kva­pą. Tie­siog pa­si­nerk į aro­ma­tų, sko­nių ir re­gi­ nių jū­rą.

Kva­pų ka­ra­li­ja

Le­van­da – Pro­van­so gė­lė ka­ra­lie­ nė. Le­van­dų lau­kų ties Pui­moi­sso­n ir Va­len­so­le ieš­ko­ti tik­rai bu­vo ver­ ta: vio­le­ti­nės juos­tos drie­kia­si į to­ lį, ro­dos, pa­skę­si. Le­van­dų mui­ las, kre­mas, pa­gal­vė­lės nu­ga­rai šil­dy­ti, bal­ta­sis le­van­dų me­ dus, ar­ba­ta, le­van­dų kar­tais net de­da­ma į gur­ma­niš­kas Pro­van­so žo­le­les, nau­do­ja­ mas mė­sos ir žu­vų pa­tie­ka­ lams gar­din­ti.

Kiek­vie­na mo­te­ris, vie­šė­ da­ma Pro­van­se, tu­rė­tų pa­si­ žval­gy­ti po kve­pa­lų mu­zie­jų ir „Fra­go­nard“ par­fu­me­ri­jos fab­ ri­kė­lį, juo­lab kad Gra­sas ti­tu­luo­ja­ mas pa­sau­lio par­fu­me­ri­jos sos­ti­ne, ku­rio­je pa­ga­mi­na­ma di­džio­ji da­lis

Prancūzija

Monakas

26

rugpjūčio 8–14, 2013

meilė

Kar­tą su­si­ti­kę ne­beiš­sis­ky­rė Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ro­man­tiš­kas pa­si­pir­ši­mas ant „Ste­buk­lo“ ply­te­lės Ka­ted­ros aikš­ tė­je, tuok­tu­vės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je, nes tai – priim­ti­niau nei baž­ny­čio­je, šven­tė gam­tos ap­ sup­ty ir po­ves­tu­vi­nė ke­lio­nė į Bul­ ga­ri­ją.

„No­rė­čiau, kad bū­tum ma­no žmo­ na. Ar su­tin­ki?“ – šiuos žo­džius sa­vo iš­rink­ta­jai Au­re­li­jai Lai­mis Stankevičius po dve­jų me­tų drau­ gys­tės iš­ta­rė ant „Ste­buk­lo“ ply­te­ lės Ka­ted­ros aikš­tė­je. „Tą­dien bu­vo mū­sų dve­jų me­ tų drau­gys­tės su­kak­tis. Sto­vė­jo­ me ant sėk­mę ne­šan­čios ply­te­lės, ap­si­su­ko­me tris kar­tus, su­gal­vo­jo­ me no­rą, o ta­da jis iš­si­trau­kė žie­dą ir pa­klau­sė, ar tap­siu jo žmo­na“, – vie­ną gra­žiau­sių gy­ve­ni­mo aki­mir­ kų pri­si­mi­nė Au­re­li­ja.

Mer­gi­na tei­gė ne­dve­jo­ju­si dėl at­sa­ky­mo, nes jau ta­da ži­no­jo, kad Lai­mis, kaip pa­ti sa­kė, yra jos žmo­gus.

Po­ra su­si­pa­ži­no 2010-ųjų spa­ lį ce­pe­li­nų ga­mi­ni­mo va­ka­rė­ly­je. „Su drau­gais bu­vo­me su­pla­na­vę ga­m in­t i ce­p e­l i­n us. Į tą va­ka­r ė­ lį jie, man nie­ko ne­sa­kę, pa­kvie­ tė už­suk­ti ir Lai­mį. Ta­da mu­du ir su­s i­pa­ž i­n o­m e. Kaip atė­jo jis tą va­ka­r ą, taip ne­b ei­š ė­jo“, – šyp­

Jaus­mas: vie­nas ki­tam jau­nie­ji ne­gai­li ge­rų žo­džių, o Lai­mis, kal­bė­da­mas apie mei­lę, iš­rink­tą­ją Au­re­li­ją va­

di­na vie­nin­te­le to­kia pa­sau­ly­je.

se­n os ne­s lė­p ė jau­n o­j i. Po me­ tų juo­d u pra­d ė­jo kar­t u gy­ven­t i, o pra­bė­gus dar vie­niems Lai­mis ry­ž o­s i ženg­t i vie­n ą svar­b iau­s ių žings­n ių gy­ve­n i­m e. „Jau­č iau­s i nor­m a­l iai“, – sa­k ė jis pa­k laus­ tas, ar la­bai jau­d i­n o­s i prieš iš­ si­t rauk­d a­m as žie­d ą iš ki­š e­n ės.

Po­ra sa­vo san­tuo­ką įtvir­ti­no Ci­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je, ne baž­ny­čio­je. „Tuo­kė­mės čia, nes tai abiem priim­ti­niau nei baž­ny­čia. Mū­sų nuo­mo­ne, ku­ni­gai, ne­su­kū­rę šei­ mos, ne­ga­li aiš­kin­ti, kaip rei­kia gy­ven­ti šei­mo­je, kad rei­kia bū­ti nuo­lan­kiam ir su­pran­tan­čiam, kai vis­kas tam­pa ru­ti­na. Jie su tuo ne­

su­si­du­ria“, – pa­si­rin­ki­mą paaiš­ki­ no Au­re­li­ja.

Po ofi­cia­lio­sios da­lies su bū­riu sve­čių jau­nie­ji iš­vy­ko į jau­kią so­dy­ bą gam­tos ap­sup­ty Tra­kų ra­jo­ne. O va­di­na­ma­sis me­daus mė­nuo, ku­ rį, ma­tyt, jau greit teks per­va­din­ ti į me­daus sa­vai­tę, jų lau­kia Bul­ ga­ri­jo­je.

„Pas­kui, jei pa­vyks, gal dar ke­le­tą die­nų pra­lei­si­me Lie­tu­vos pa­jū­ry­ je. O mė­ne­sio ato­sto­gų darb­da­viai ne­duo­da“, – liūd­na mi­na aki­mir­ką nu­tvies­kė Au­re­li­jos vei­dą.

Per di­džią­ją sa­vo gy­ve­ni­mo šven­ tę Au­re­li­ja vil­kė­jo jau­nos di­zai­ne­rės Bi­ru­tės Si­mo­kai­ty­tės siū­tą trum­pą – iki ke­lių – šam­pa­no spal­vos nė­ ri­niuo­ta nu­ga­ra su­kne­lę. Mo­de­ lį, kaip pa­sa­ko­jo, bu­vo su­si­kū­ru­si pa­ti, o di­zai­ne­rė sa­vo pa­ta­ri­mais jį dar pa­to­bu­li­no. „Nuo­mos punk­tuo­se kai­nos nea­ ti­tin­ka no­ri­mos ko­ky­bės, be to, iki pa­sku­ti­nės die­nos ne­ži­nai, ar su­kne­lę su­tvar­kys pa­gal ta­vo fi­gū­rą.

Kai siu­vie­si, vis­kas pa­da­ro­ma to­ bu­lai ir kaip tik tau. O ir ko­ky­bės bei iš­lai­dų san­ty­kis daug pa­lan­kes­ nis“, – sa­kė Au­re­li­ja.

Jau­ni­kis iš­si­rin­ko tam­siai mė­ly­ nos spal­vos kos­tiu­mą. „Nes man la­ bai tin­ka prie akių“, – juo­ka­vo jis.

Už ką vie­nas ki­tą my­li ir ko­kias vie­nas ki­to sa­vy­bes la­biau­siai ver­ ti­na? „Lai­mį my­liu, nes jis la­bai pra­ktiš­kas ir šei­my­niš­kas. Vi­sa­da pa­sa­ kys, ką iš tie­sų ma­no, neuž­gau­da­ mas. Jis švel­nus ir rū­pes­tin­gas“, – ne­slė­pė jau­no­ji.

O štai jau­na­sis sa­vo iš­rink­tą­ją api­bū­di­no kaip la­bai gra­žią, pro­ tin­gą, darbš­čią. „My­liu Au­re­li­ją, nes ji vie­nin­te­lė to­kia pa­sau­ly­je“, – gra­žių žo­džių ne­gai­lė­jo Lai­mis.

27

rugpjūčio 8–14, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kinomanams

N-13

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo rugpjūčio 9 d.

Ateities klasių kovos Filmas „Eliziejus“ nukelia į 2154-uosius. Žmonija pasidalijusi į dvi klases: ypač turtingus, gyvenančius kosmoso stotyje „Eliziejus“, ir visus kitus, besigrumdančius šiukšlynu virtusioje ir nuo žmonių pertekliaus dūstančioje Žemėje. Maksas, antrosios klasės žemietis, nebeturėdamas kitos išeities, nutaria keliauti į kosminę stotį ir pabandyti pakeisti savo likimą. Maksas ryžtasi pavojingai misijai, kuri gali suardyti nusistovėjusią pusiausvyrą.

Kadras iš filmo

Gė­lė­ta mei­lės is­to­ri­ja

Jei per va­sa­ros ato­sto­gas pa­jus­tu­mė­te no­rą pa­si­ner­ti į ra­fi­nuo­ tos li­te­ra­tū­ros, tra­gi­ko­miš­kų pa­ra­dok­sų ir ste­buk­lin­gos mei­lės sti­chi­ją, bū­ti­nai pa­žiū­rė­ki­te „Gė­lė­tus sap­nus“.

N-16 Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas At­ras­ki­me B.Via­ną

Nau­jau­sias Aud­rey Tau­tou vaid­muo pra­džiu­gins ak­to­rės ta­len­to ger­bė­jus fil­me „Gė­lė­ti sap­nai“, ku­rio ori­gi­ na­lus pa­va­di­ni­mas – „Die­nų pu­ta“.

Taip sa­vo be­ne gar­siau­sią kny­ gą 1946 m. pa­va­di­no ra­šy­to­jas Bo­ri­sas Via­nas, iš­gar­sė­jęs jau po mir­ties, kai „Die­nų pu­ta“ pa­pil­dė Pran­cū­zi­jos li­te­ra­tū­ ros kla­si­kos auk­so fon­dą.

Vos pra­dė­jęs skai­ty­ti šį tik­ rai keis­tą teks­tą (juo ga­li­ma mė­gau­tis ir lie­tu­viš­kai), su­pran­ ti, ko­dėl jis nag­ri­nė­ja­mas pran­cū­ za­kal­bių mo­kyk­lo­se ir uni­ver­si­ te­tuo­se: re­tai ku­rio­je kny­go­je ra­si taip žais­min­gai su­si­py­nu­sių tra­gi­ ko­miš­kų pa­ra­dok­sų, ne­ti­kė­tų tik­ ro­vės ir fan­ta­zi­jos su­gre­ti­ni­mų, sti­lis­ti­nių ir kal­bi­nių nau­ja­da­ rų, ne­pa­kar­to­ja­mą žo­džių žais­mą, kont­ras­tin­gą nuo­tai­kų kai­tą. Vi­ sa tai „Die­nų pu­tą“ da­ro pa­na­šią į žais­min­gą in­te­lek­tua­laus eg­zis­ten­ cia­liz­mo ir siur­rea­liz­mo kok­tei­lį.

Him­nas in­di­vi­dua­liz­mui

„Gy­ve­ni­me svar­biau­sia apie vis­ ką spręs­ti a prio­ri. Tuo­met iš tie­sų paaiš­kė­ja, kad ma­sės klys­ta, o in­di­ vi­dai vi­suo­met tei­sūs“, – šiais in­di­ vi­dua­liz­mą pa­šlo­vi­nan­čiais žo­džiais au­to­rius pra­de­da sa­vo nuo­sta­bų ro­ ma­ną. Čia pat jis glaus­tai api­brė­ žia, kas žmo­gaus gy­ve­ni­me tu­ri bū­ti svar­biau­sia („Yra tik du da­ly­

kai: mei­lė su gra­žio­mis mer­gi­no­mis vi­sais įma­no­mais bū­dais ir Nau­jo­ jo Or­lea­no ar Diu­ko El­ling­to­no mu­ zi­ka. Vi­sa ki­ta tu­ri iš­nyk­ti“). O kad

B.Via­nas: „Aš no­rė­ jau pa­ra­šy­ti ro­ma­ną, ku­rio siu­že­tą ga­li­ma ap­sa­ky­ti trum­pa fra­ ze: vy­ras my­li mo­te­ rį, bet ji su­ser­ga ir...“

skai­ty­to­jas jau nuo pir­mo pus­la­ pio neat­mes­tų kny­gos kaip leng­va­ bū­diš­kų pais­ta­lų kra­ti­nio, B.Via­nas sku­ba pa­ti­kin­ti: „Šio kū­ri­nio jė­ga ta, jog tai tik­ra is­to­ri­ja, nes aš ją iš­gal­ vo­jau nuo pra­džios li­gi ga­lo.“ Pran­cū­zai daž­nai juo­kau­ja, kad „Die­nų pu­tą“ rei­kia skai­ty­ti bent ke­tu­ris kar­tus per gy­ve­ni­mą – mo­

Aukš­tyn meist­riš­ku­mo pa­ko­po­mis Po­pu­lia­riai pran­cū­zų ak­to­rei A.Tau­tou vis daž­niau se­ka­si pa­bėg­ti nuo il­gai jos kar­je­rai truk­džiu­sios Ame­li­jos iš Mon­ mart­ro, po ku­rios ak­to­rei bu­vo siū­lo­ mi tik pa­na­šūs leng­va­bū­džių sva­jok­ lių vaid­me­nys. Ženg­ti aukš­tyn meist­ riš­ku­mo pa­ko­po­mis pa­dė­jo pui­ki kla­ si­ki­nė li­te­ra­tū­ra. Be­veik ne­pas­te­bė­ta ek­ra­nuo­se šmės­te­lė­jo Fran­çois Mau­ ria­co kny­gos „Te­re­sė Des­kei­ru“ ek­ra­ni­ za­ci­ja, mū­sų pla­tin­to­jų pa­va­din­ta „Te­re­

sės nuo­dė­me“, ku­rio­ je A.Tau­tou su­vai­di­ no jai vi­sai ne­bū­din­ gą per­so­na­žę – vy­ro nuo­dy­to­ją, ku­ri už šį nu­si­kal­ti­mą bu­vo tei­ sia­ma 1906 m. Bor­ do mies­te, ir šis pro­ ce­sas bu­vo su­lau­kęs di­de­lio at­gar­sio pran­ cū­zų vi­suo­me­nė­je.

kyk­lo­je, uni­ver­si­te­te, prieš ve­dy­bas ir ar­tė­jant pen­si­jai.

Mer­gi­na su van­dens le­li­ja

Pap­ra­šy­tas trum­pai paaiš­kin­ti, apie ką pa­sa­ko­ja jo „Die­nų pu­ta“, B.Via­nas at­sa­kė: „Aš no­rė­jau pa­ra­ šy­ti ro­ma­ną, ku­rio siu­že­tą ga­li­ma ap­sa­ky­ti trum­pa fra­ze: vy­ras my­li mo­te­rį, bet ji su­ser­ga ir...“ Mer­gi­na Chlo­ja (ją ir vai­di­na A.Tau­tou) ser­ga keis­ta li­ga – jos plau­čiuo­se au­ga van­dens le­li­ja, ir šią in­fek­ci­ją įma­no­ ma iš­gy­dy­ti tik krū­ti­nę nuo­ lat tri­nant įvai­rio­mis gė­lė­mis.

To­kią diag­no­zę pa­skel­bia keis­ tuo­lis gy­dy­to­jas, ku­rį su­vai­di­no re­ ži­sie­rius Mi­che­lis Gond­ry. Rim­tas me­di­kas tik­riau­siai sa­ky­tų, kad tai tu­ber­ku­lio­zė. Bet B.Via­no su­kur­to pa­sau­lio koor­di­na­čių sis­te­mo­je bet ko­kia ba­na­lios rea­ly­bės de­ta­lė įgau­ na gro­tes­ko at­spal­vį ar­ba tam­pa pa­ra­dok­sa­lia poe­ti­ne me­ta­fo­ra. Jų kny­go­je ir fil­me tiek daug, kad kar­ tais vi­si šie spal­vin­go ko­lia­žo or­na­ men­tai (vir­tu­vės čiau­pe gy­ve­nan­tis un­gu­rys, su ka­te kal­ban­ti pe­lė, de­ be­sė­liais skrai­dan­tys įsi­my­lė­jė­liai, kok­tei­lį pla­kan­tis pia­ni­nas, Sal­va­ do­ro Dalí ir René Magritte’o tep­tu­ ko ver­ti vaiz­dai, riau­mo­jan­tys ba­tai ir ki­tos ne ma­žiau ekst­ra­va­gan­tiš­ kos keis­te­ny­bės) trum­pam už­go­žia sau­lės per­smelk­tos mei­lės is­to­ri­jos efe­me­riš­ku­mą. Bet nors fi­na­las ne­ sun­kiai nu­spė­ja­mas, akių nuo ek­ ra­no ati­trauk­ti neį­ma­no­ma. „Gė­lė­ti sap­nai“ („L’écume des jours“) Ro­man­ti­nė ko­me­di­ ja. Pran­cū­zi­ja, 2013 m.

Rež. M.Gond­ry. Vai­di­na A.Tau­tou, Ro­mai­nas Du­ris, Oma­ras Sy, Ga­das El­ma­ leh, Alai­nas Cha­bat.

Nešvankūs drovuolės norai „Sekso abėcėlė“ pasakoja apie Brendę, kuri visuomet mėgo gyventi pagal griežtą planą ir apgalvoti kiekvieną smulkmeną. Bet prabudęs troškimas šėlti ir atrasti neišbandytų patyrimų paskatina padorią merginą nuimti devynias spynas. Brendė galvoja vien tik apie seksą. Ji susidaro konkrečių, ekstremalių, sultingų, ištvirkusių planų sąrašą, o sesuo, draugai, bendradarbiai ir šiaip eiliniai nepažįstamieji džiaugiasi galėdami išpildyti nekuklius norus.

N-16

KUR? „Kine po žvaigždėmis“, ŠMC kiemelyje, Vokiečių g. 2 / Rūdninkų g. 1.

KA­DA? Rugpjūčio 9 d. 22.30 val.

Q.Tarantino vesternas Quentino Tarantino filmas „Ištrūkęs Džango“ yra įkvėptas 1966-ųjų juostos „Džango“. Buvęs stomatologas Kingas Šulcas iš vergovės išlaisvina Džango, kuris yra vienas iš nedaugelio, mačiusių brolius Britlius, – su jais dantistas turi senų sąskaitų. Šulcas pažada visiškai išpirkti Džango iš vergovės, jei jis padės nužudyti Britlius. Tačiau pirmiausia kelias juos nuveda į žiauraus plantatoriaus, kuriam priklauso Džango žmona, valdas.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4 N-13 „Gė­lė­ti sap­nai“ Nuo 2013 08 02 Truk­mė 125 min.

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo rugpjūčio 9 d.

N-13

KUR? „Kine po žvaigždėmis“, ŠMC kiemelyje, Vokiečių g. 2 / Rūdninkų g. 1.

KA­DA? Rugpjūčio 10 d. 22.30 val.

Ekstremalus skrydis Pedro Almodóvaro „Aš tokia susijaudinusi“ – žavus, gražiai nufilmuotas, lengvai suvaidintas filmas. Važiuoklės gedimas sukelia pavojų visiems skrydžio iš Madrido į Meksiką keleiviams. Kol pilotai kartu su skrydžio valdymo centro specialistais bando rasti išeitį iš susidariusios situacijos, stiuardai bando pamiršti savo asmenines problemas ir visą dėmesį sutelkia į verslo klasės keleivius, stengdamiesi padaryti šį skrydį kiek įmanoma malonesnį.

28

rugpjūčio 8–14, 2013

idėjos laisvalaikiui renginių kalendorius

KUR? Užutrakio dvare, Užtrakio g. 17, Trakuose.

KA­DA? Rugpjūčio 11 d. 19.30 val. KIEK? 24 litai.

KUR? Trakų salos pilyje, Kęstučio g. 4, Trakuose.

KA­DA? Rugpjūčio 14–17 d. KIEK? 53–203 litai.

KUR? Salotėje, Taurupės g., prie Tolminkiemio stotelės.

KA­DA? Rugpjūčio 13 d. 16 val. KIEK? 4–10 litų.

Braziliško džiazo melodijos Orientavimosi varžybos

Pasikrauti energijos

„Vilnius Jazz Orchestra“ ir vokalistė iš Brazilijos DeniFestivalis „Pure Future“ jau aštuntus metus drebins Trakų Masinės orientavimosi sporto varžybos „Mano antradiese Fontoura atliks braziliško džiazo programą, kurioje pilies sienas. Šiais metais festivalis vyks net keturias nakniai“ jau trečius metus vyksta Vilniaus apylinkėse. Vidutiskambės bossa nova, sambos, funk, afro reggae ritmai tis. Tai atostogos su geriausia muzika, įspūdingu kempinniškai kiekviename šių varžybų etape startuoja daugiau bei originalios solistų kompozicijos, aranžuotos Remigijaus Ran- kaip 180 orientavimosi entuziastų, per sezoną įveikiančių daugiau gu ir neįtikimomis atrakcijomis. Atidarymo naktį savo pasirodymu čio. Koncerte pasirodys ir Deodato Siquiras, 26-erių būgnininkas nei 10 tūkst. kilometrų. Šis sportas nereikalauja ypatingo fizinio pa- džiugins „Gus Gus“ (Islandija). juos apšildys duetas iš Australijos „Parachute Youth“. Iš viso pasirodys daugiau nei 50 atlikėjų. sirengimo, tad gali būti puiki veikla gryname ore visai šeimai. ir vokalistas iš Mozambiko.

KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39 / 6.

KA­DA? Rugpjūčio 9 d. 20 val. KIEK? 28 litai.

Registracija tel. 262 9660.

KA­DA? Rugpjūčio 10 d. 12 val. KIEK? 30 litų.

KUR? Technikos bibliotekos kieme, Šv. Ignoto g. 6.

KA­DA? Rugpjūčio 14 d. 20 val. KIEK? 32–82 litai.

KUR? Galerijoje „Šofar“, Mėsinių g. 3A. KA­DA? Iki rugpjūčio 22 d. KIEK? Nemokamai.

atgimusi „Musė“

herojų takais

ilgesingasis fado

S.Kaplano piešiniai

2011 m. atsikūrusi Andriaus Kaniavos grupė „Musė“ yra gerokai solidesnė ir įgavusi orkestro statusą.

Pritariant pučiamųjų orkestrui A.Kaniavos atliekama dainuojamoji poezija skamba visai kitaip, o visas koncertas virsta muzikiniu spektakliu.

Ekskursija Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ takais nukels į XVII a. Vilnių. Kaip gyveno miestas 1655–1667 m., kas įkvėpė romano siužetą, kodėl autorė Birontą apgyvendino būtent Stiklių gatvėje – apie tai sužinosite ekskursijoje..

Pasiilgusi lietuvių publikos šilumos į Kristupo vasaros festivalį atvyksta fado dievaitė Joana Amendoeira. Naujoje savo programoje J.Amendoeira atvers visą fado grožį ir pakvies į tolimą pietietiškų aistrų pasaulį.

Semionui Kaplanui piešimas visada šalia – šalia darbo, kasdieninės veiklos, kartais net pakeičia ją.

Parodoje „Mano vakarykštė siela“ eksponuojami piešiniai pasakoja apie džiaugsmą, sielvartą, meilę ir išmintį, apie amžinybę bei trumpalaikiškumą.

3-asis

08.13 |19 val.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS KIEMAS (DIDŽIOJI G. 4, VILNIUS)

CHOPIN PENKIUOSE KONTINENTUOSE

08 09 30 VILNIUS

MULTIINSTRUMENTININKĖ VIRTUOZĖ MARIA POMIANOWSKA IR JOS ANSAMBLIS (LENKIJA) FESTIVALIO KAMERINIS ORKESTRAS (LIETUVA) DIRIGENTAS ALEKSANDRAS ŠIMELIS (LIETUVA)

RĖMĖJAI

BILIETUS PLATINA:

Vilniaus miesto savivaldybė

PARTNERIAI

FESTIVALIO RYŠIAI SU VISUOMENE

KONCERTŲ ORGANIZATORIUS

INFORMACINIAI RĖMĖJAI

29

rugpjūčio 8–14, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 30-1748 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 8,85 ha Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T1 kvartalo detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m., pakeisti žemės tikslinę paskirtį ir sklypų ribas, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G), atskirųjų želdynų teritorijos (E) ir (ar) bendro naudojimo teritorijos (B), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) naudojimo būdus, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), rekreacinės paskirties teritorijos (E1) ir (ar) urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (B3), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių (I2) naudojimo pobūdžius ir pagal galiojančius teisės aktus privalomus teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2753.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-1798 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 1,5 ha teritorijos ties Šiltnamių ir Levandų gatvėmis detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių nustatyti sklypų ribas, žemės tikslinę paskirtį ir ko-

mercinės paskirties objektų teritorijos (K), gyvenamosios teritorijos (G), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) naudojimo būdą, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), gyvenamosios teritorijos daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių (I2) naudojimo pobūdį ir privalomuosius naudojimo bei tvarkymo režimo reikalavimus, numatyti sklypus nuosavybei atkurti.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2753.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-1797 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 11,32 ha teritorijos tarp Laisvės prospekto ir Geležinio Vilko g. detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, nustatyti inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) ir (ar) komercinės paskirties objektų teritorijos (K), ir (ar) bendro naudojimo teritorijos (B), ir (ar) atskirųjų želdynų teritorijos (E), ir (ar) miškų ūkio paskirties žemės (M) naudojimo būdus, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių (I2) ir (ar) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1), ir (ar) prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), ir (ar) urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (B3), ir (ar) rekreacinės paskirties želdynų (E1) naudoji-

Siūlo darbą

liekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 633 60 837.

Anglija! Obuolių, kriaušių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

mo pobūdžius ir pagal galiojančius teisės aktus kitus privalomuosius naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus jungties tarp Laisvės prospekto ir Geležinio Vilko gatvės bei tilto virš Neries upės statybai.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2753.

Teritorijos tarp Ozo, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių detaliojo plano sprendiniai keičia Šeškinės sporto ir komercinio centro teritorijos detaliojo plano, pakeisto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1203, sprendinius sklypuose (kadastro Nr. 0101/0020:63, Nr. 0101/0020:65, Nr. 0101/0020:66).

Laikomas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. 30-302 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos tarp Ozo, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių detaliojo plano rengimą“.

Informacija tel. (8 5) 211 2519.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1752 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 16,4 ha teritorijos tarp Ozo, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių Šeškinės seniūnijoje detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – padalyti, sujungti ir pakeisti esamų žemės sklypų ribas ir plotus, prijungiant valstybinės žemės dalį, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, nekeičiant žemės sklypų naudojimo paskirties (kita), planuojamoje teritorijoje nustatyti sklypų žemės naudojimo būdus – komercinės paskirties objektų teritorijos (K), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), naudojimo pobūdžius – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2) ir kitus leistinus žemės sklypų naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus, patikslinti valstybinės reikšmės miškų ribas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1751 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 28,2 ha Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio specialiojo plano rengimo procesą.

Planavimo tikslas – patikslinti draustinio ribas, nustatyti teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir poilsio infrastruktūrą.

Informacija tel. (8 5) 211 2519.

niuje detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Vadovaudamiesi Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-456 (Žin., 2004, Nr. 136-4971) 13 p. ir 14 p. nuostatomis, SPAV subjektų išvadomis, informuojame, kad plano organizatorius priėmė sprendimą neatlikti apie 15,3 ha Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T10 ir T12 kvartalų Pašilaičių sen., Vilniaus m. detaliojo plano detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Informaciją dėl motyvų neatlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo teikia detaliojo plano organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3 Vilnius.

Kontaktinis asmuo – Karolis Buivydas, tel.

211 2753, faksas 211 2033, el. p: karolis.buivydas@vilnius.lt.

1139710

1140334

1093210

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076345

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1129623

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1146043

1131008

Sveikatos ir grožio Maisto pramonė Kepyklėlėje Vilniuje ir Lentvaryje reikalinga kepėja. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Be patirties - apmokome. Kreiptis tel. 8 685 69 231.

1141039

Paslaugos

Medicinos centre „Neuromeda“ konsultuoja aukščiausios kvalifikacijos psichiatrai, šeimos gydytojai, ginekologai, neurologai, psichologai, ortopedas-traumatologas, echoskopuotojas, urologas. Registracija tel.

8 656 97 046, (8 5) 205 2603, Trinapolio g.

9C. www.neuromeda.lt.

1141031

Kitos Centrinis bankroto biuras konsultuoja, ruošia dokumentus, administruoja fizinių asmenų ir įmonių bankrotą. www.fizinioasmensbankrotas.info, tel. 8 645 11 169.

Statybos ir remonto

1147579

Parduoda Nekilnojamąjį turtą

Pigiai gamina spintas stumdomomis durimis. Virtuvės, miegamojo ir kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1144443

Kvalifikuotų specialistų komanda kokybiškai ir laiku dažo namus, sodybas, tvoras, stogus bei kitokios paskirties patalpas. At-

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068532

Nuomoja 1 kambario butą Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. Tel. 8 673 94 797.

Alytaus r., Nemunaičio sen. SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba ribojasi su Nemuno pakrante 480 metrų, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 999 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

1143774

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058719

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-1782 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 10,3 ha teritorijos šalia Popieriaus gatvės detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m. ir Verkių regioninio parko tvarkymo planu, pakeisti dalies žemės sklypų ribas ir plotus, nekeičiant sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties (kita), nustatyti naudojimo būdus – komercinės paskirties objektų (K), gyvenamosios teritorijos (G) ir inžine-

1144632

Išsinuomoja Studentų pora ieško 1 arba 2 kambarių buto 3 metams. Tel. 8 682 48 699.

1147725

Įvairūs Informacija apie planavimo organizatoriaus priimtą sprendimą dėl Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T10 ir T12 kvartalų Vil-

Informuojame, kad 2013 m. rugpjūčio mėn.

21 d. 10.00 val. bus vykdomas Dmitrij Šliachtič, Aksenijos Lukaševič žemės sklypų, esančių Žemaitėlių vs., Paberžės sen., Vilniaus raj., ribų ženklinimas po žemės sklypo kad.

Nr. 4196/0400:90 formavimo ir pertvarkymo projekto. Ženklinami sklypai projekto plane pažymėti Nr. 2 ir Nr. 3. Kviečiame gretimo žemės sklypo (projekto plane pažymėtas Nr. 1) savininką Niną Ivanovą bei gretimo sklypo kadastrinis Nr. 4196/0400:202 savininkus (naudotojus) ar paveldėtojus dalyvauti ženklinant Dmitrij Šliachtič, Aksenijos Lukaševič žemės sklypų ribas. Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės UAB „SANORA“ adresas: Žalgirio g. 90-423, Vilnius, tel. 85 275 2523, 8 698 40 821, paštas soklida.info@gmail.com.

1147195

INFORMACIJA apie UAB „Eurovistos servisas“ 20 MW galios biokuro kogeneracinės elektrinės poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. 1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pavadinimas, buveinės adresas, telefonas, faksas: UAB „Eurovistos servisas“, Lentvario g. 15A, Vilnius, tel. (8 5) 264 0276, faksas - . 2.

Ataskaitos rengėjo pavadinimas, buveinės adresas, telefonas, faksas: UAB „Aplinkos vadyba“, Subačiaus g. 23, 01300 Vilnius, tel. (8 5) 204 5139, 8 699 01 025, faksas 8 656 02 625. 3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, vieta: UAB „Eurovistos servisas“ 20 MW galios biokuro kogeneracinė elektrinė, Lentvario g. 15A, Vilnius.

4. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos

rinės infrastruktūros teritorijos (I), naudojimo pobūdžius – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1) užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2519.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad laikraštyje „Vilniaus diena“ 2013 m. liepos 11 d. paskelbtą skelbimą „Vilniaus miesto savivaldybės administracija konkurso būdu nuomoja negyvenamąsias patalpas“ reikia laikyti netukusiu galios.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-1392 patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas.

Tvarkos aprašas nustato piniginės socialinės paramos skyrimą ir teikimą, savivaldybės administracijos pareigą skirti piniginę socialinę paramą arba jos neskirti įstatymo nenustatytais atvejais.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. 1-1392 paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje http://www.vilnius.lt/index. php?39887300.

aprašymas. Deginant biokurą kogeneracinėje elektrinėje numatomas šiluminis galingumas 20 MW, iš kurių 16 MW šilumos gamybos pajėgumai ir 4 MW elektros gamybos pajėgumai. 5. Kur, nuo kada, iki kada viešai eksponuojama ataskaita: Vilniaus miesto savivaldybės Panerių seniūnijos patalpose, Žalioji a. 3, Vilnius, nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. Taip pat su ataskaita galima susipažinti ataskaitos rengėjo UAB „Aplinkos vadyba“ patalpose, Subačiaus g. 23, Vilnius, darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

6. Kur ir kada vyks viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas: UAB „Eurovistos servisas“, Lentvario g. 15A, Panerių sen., Vilniaus m., 2013 m. rugpjūčio 26 d. 14 val. 7. Kam ir kokiais būdais iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo teikti visuomenės pasiūlymus ataskaitos klausimais: pasiūlymus galima teikti raštu adresu UAB „Aplinkos vadyba“, Subačiaus g. 23, 01300 Vilnius.

1147901

INFORMACIJA apie UAB „MOLLER REALTY“ planuojamos ūkinės veiklos (toliau PŪV) „Autosalono su paslaugų centru statyba Vaduvos g. 3, Vilnius“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „MOLLER REALTY“, Laisvės pr. 127, Vilnius, tel. (8 5) 238 8017. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Autosalono su paslaugų centru statyba Vaduvos g. 3, Vilnius. 3.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vaduvos g. 3, Vilniaus m. 4. Atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento – priimta atrankos išvada: autosalono su paslaugų centru statybai Vaduvos g. 3, Vilniuje, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 07 29 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-379). 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Aplinkos projektai“, Smėlio g. 10, Vilniuje, tel. (8 5) 275 7900, darbo dienomis nuo 9 iki 12 val. (20 darbo dienų nuo šio skelbimo). 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel.

(8 5) 272 8536). Pasiūlymų teikimo terminas: 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. 7.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, bei UAB „Aplinkos projektai“, Smėlio g. 10, Vilniuje, tel. (8 5) 275 7900, 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

1145353

30

skelbimai

rugpjūčio 8–14, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Dėl prašymų pateikimo rengiant Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. bus pradėtas rengti 864,468 ha teritorijos Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Visalaukės kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugpjūčio 20 d. gali pateikti

prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui.

Projektavimo darbus vykdo Lina Stonienė (VĮ „Valstybės žemės fondas“ Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Visalaukės kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 11 aukšte, I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. bus pradėtas rengti 123,45 ha teritorijos Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Sudervės kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugpjūčio 20 d. gali pa-

teikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo VĮ „Valstybės žemės fondas“ (Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Sudervės kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 9 aukšte, I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Dėl parengto Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d., darbo dienomis I–IV nuo 8 iki 17 val., V nuo 8 iki 15.45 val. (pietų pertrauka 12–12.45 val.) patalpose, esančiose Kalvarijų g. 147, Vilnius (9 aukštas), bus viešai svarstomas parengtas Vilniaus rajono, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Buivydiškių

kadastro vietovės projekto autorius UAB „Arlitanus“ atstovas 2013 m. rugpjūčio 19 d., 2013 m. rugpjūčio 22 d., 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d., 2013 m. rugsėjo 2 d. 2013 m. rugsėjo 5 d., 2013 m. rugsėjo 9 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. nuo 9 iki 12 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galės atsakyti į iškilusius klausimus.

Kviečiame susipažinti su šiuo projektu.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. bus pradėtas rengti 266,62 ha teritorijos (iš jų 70,66 ha saugomose teritorijose) Vilniaus rajono Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Asmenys, pageidaujantys Danilavos kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugpjūčio 17

d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Jelena Gordej, (VĮ „Valstybės žemės fondas“ Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Danilavos kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g.

147, Vilnius, 9 aukšte, 907 kab., I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.

Rengiamas žemės sklypo D.Poškos g. 15 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės 2012 08 09 įsakymas Nr. A30-2532.

Rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti.

Išsamesnės informacijos prašome kreiptis į SĮ „VILNIAUS PLANAS“, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 527 kab.

Tel. 8 698 81 851, matininkas A.Kunigėlis.

vs., Paberžės sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Vilniaus r. skyriaus vedėjo įsakymo 2013 07 08 Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1672. Planavimo organizatorius: Kęstutis TARASEVIČIUS. Dokumento rengėjas: J.Adomavičiaus IĮ ŠANTRA, Anavilio k., Vilniaus r. Tel. (8 5) 258 6248.

1147356

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 06 28 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1352 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių SB „Ožkiniai“ teritorijoje, Verkių g., Vilniaus mieste (kadastriniai Nr. 0101/0006:928 ir 0101/0006:929), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto tekstinė bei grafinės dalys skelbiamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.nzt.lt.

1147728

Rengiamas žemės sklypo Grūdų Sodų 14-oji g. 12 formavimo pertvarkymo projektas.

Rengimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas 2013-01-17 Nr. 49VĮ-68.

Išsamesnės informacijos prašome kreiptis į SĮ „VILNIAUS PLANAS“, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 527 kab.

Tel. 8 698 81 851, matininkas A.Kunigėlis.

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 05 17 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-149 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Lvovo gatvei rekonstruoti Vilniaus mieste) procedūros pradžios“ patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Lvovo gatvei rekonstruoti Vilniaus mieste) projektas. Projekto tekstinė bei grafinė dalys skelbiamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.nzt.lt.

Skyriaus vedėja Jūratė Riaubiškienė

INFORMACIJA apie UAB „SKUBA“ planuojamos ūkinės veiklos „Sunkiojo autotransporto aptarnavimo centro pastato rekonstrukcija, V.A.Graičiūno g. 36, Vilniaus m.“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „SKUBA“, V.A.Graičiūno g. 36, Vilnius, tel. (8 5) 255 3460. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Sunkiojo autotransporto aptarnavimo centro pastato rekonstrukcija, V.A.Graičiūno g. 36, Vilniaus m. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: V.A.Graičiūno g. 36, Vilniaus m. 4. Atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento – priimta atrankos išvada: UAB „SKUBA” sunkiojo autotransporto aptarnavimo centro pastato rekonstrukcijos V.A.Graičiūno g. 36, Vilniaus m., poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 08 01 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-3849).

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Aplinkos projektai“, Smėlio g. 10, Vilniuje, tel. (8 5) 275 7900, darbo dienomis nuo 9 iki 12 val. (20 darbo dienų nuo šio skelbimo). 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536). Pasiūlymų teikimo terminas: 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, bei UAB „Aplinkos projektai“, Smėlio g. 10, Vilniuje, tel. (8 5) 275 7900, 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

1146276

Informuojame, kad 2013 07 25 NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1932 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4164/0100:0083, esančio Alksninės vs., Paberžės sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti.

1147688

Informuojame, kad yra patvirtintas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad.

Nr. 4164/0600:424, esančio Vyžulionių

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1064 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1308, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 84, Pavilnio sodų 17-oji g. 25, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1145287

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt) 2013 08 12 atliks Aleksandrai Stundis kadastrinius matavimus: 9.30 val. skl. Nr. 1448-1 ir 10.45 val. skl. Nr. 1448-4. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4164/0500:337, savininkę Danguolę Bagdonavičienę dalyvauti suderinant bendras ribas. 12 val. skl.

Nr. 1448-2. Kviečiame gretimo sklypo, kad.

Nr. 4164/0500:306, savininkę Bronislavą Stankevičienę dalyvauti suderinant bendras ribas. Pasiteirauti tel. 8 616 59 423.

1146021

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ 2013 08 21 15 val. atliks Valdo Taraškevičiaus ir Meilės Taraškevičienės sklypo, kad. Nr. 4184/0100:0335, esančio Vaigeliškių k.

Sudervės sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad.

Nr. 4184/0100:0321, savininką D.Gedvilą dalyvauti derinant bendras ribas. Tel. 8 687 59 874.

1146816

Vadovaujantis 2012 10 08 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 725-12, reg. Nr. AD-846-(3.31), rengiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0100:465, plotas -1,5800 ha, esančio Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: UAB „FEHULINE“, į. k. 302464340. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, į. k. 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 600 86 222, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją – sandėliavimo statinių statybos (P2), komercinės paskirties objektų teritoriją – degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3), numatant statyti autoservisą bei detalių sandėlius. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 08 26 iki 2013 09 24 Nemėžio seniūnijos patalpose (V.Sirokomlės g. 8, Nemėžio k., Vilniaus r.). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 09 24 13 val. Nemėžio seniūnijos patalpose.

1146019

INFORMACIJA APIE PREKYBOS PASTATO STATYBĄ JUSTINIŠKIŲ G. 119D, VILNIUJE, GALUTINĘ ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Justiniškių aikštelė“, Justiniškių g. 62A, tel.: (8 5) 273 0944, faks.: (8 5) 273 3065. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Prekybos pastato statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Justiniškių g. 119D, Vilniaus m.

4.Persvarstoma Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) 2013-06-06 priimta atrankos išvada, Nr. (38-4)-VR-1.7-2827, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-06-14 raštu Nr. (12-37)-2-2937 kreipėsi į VRAAD dėl prašymo persvarstyti atrankos išvadą, kadangi artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ekvivalentinis triukšmo lygis viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reglamentuojamus triukšmo ribinius dydžius, galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, galimi konfliktai. 6. Galutinės išvados priėmimo motyvai: PAV subjektai – Vilniaus VSC, Vilniaus m. savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pritaria VRAAD 2013-06-06 atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-2827 dėl neprivalomo poveikio aplinkai vertinimo; PŪV yra sąlyginai švari ir reikšmingo poveikio

aplinkos komponentams neturės; PŪV numatoma žemės sklype, kurio naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba; PŪV numatoma teritorijoje, kurioje yra visi veiklai vykdyti reikalingi inžineriniai tinklai; Visas veiklos metu susidarysiančias atliekas numatoma rūšiuoti ir tolimesniam tvarkymui pagal sutartį perduoti licencijuotiems atitinkamų atliekų tvarkytojams; PŪV metu susidarysiančios nuotekos bus tvarkomos centralizuotai; Paviršinės nuotekos nuo pagrindinių pravažiavimų, parkavimo aikštelių prieš išleidžiant į centralizuotus tinklus bus apvalomos; Oro taršos modeliavimo rezultatai parodė, kad teršalų koncentracijos ore neviršys ribinių verčių. 7. VRAAD 2013-07-29 priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-3799, kad prekybos pastato Justiniškių g. 119D, Vilniuje statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

1147991

INFORMACIJA APIE PREKYBOS PASTATO IR AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖS STATYBĄ UKMERGĖS G. 329B, VILNIUJE, GALUTINĘ ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Ūpas“, Ukmergės g. 329B, Vilnius, tel.: (8-5) 230 3186, faks.: (8-5) 232 8288. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Prekybos pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Ukmergės g. 329B, Vilniaus m. 4.Persvarstoma Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) 2013-06-06 priimta atrankos išvada, Nr. (38-4)-VR-1.7-2826, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-06-14 raštu Nr. (12-37)-2-2938 kreipėsi į VRAAD dėl prašymo persvarstyti atrankos išvadą, kadangi artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ekvivalentinis triukšmo lygis viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reglamentuojamus triukšmo ribinius dydžius, galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, galimi konfliktai. 6. Galutinės išvados priėmimo motyvai: PAV subjektai – Vilniaus VSC, Vilniaus m. savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pritaria VRAAD 2013-06-06 atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-2826 dėl neprivalomo poveikio aplinkai vertinimo; PŪV yra sąlyginai švari ir reikšmingo poveikio aplinkos komponentams neturės; PŪV vieta atitinka Vilniaus m. bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius – numatoma komercinės paskirties, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos teritorijoje; PŪV numatoma teritorijoje, kurioje yra visi veiklai vykdyti reikalingi inžineriniai tinklai; Visas veiklos metu susidarysiančias atliekas numatoma rūšiuoti ir tolimesniam tvarkymui pagal sutartį perduoti licencijuotiems atitinkamų atliekų tvarkytojams; PŪV metu susidarysiančios nuotekos bus tvarkomos centralizuotai; Paviršinės nuotekos nuo pagrindinių pravažiavimų, parkavimo aikštelių prieš išleidžiant į centralizuotus tinklus bus apvalomos; Oro taršos modeliavimo rezultatai parodė, kad teršalų koncentracijos ore neviršys ribinių verčių. 7. VRAAD 2013-07-29 priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-3800, kad prekybos pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės Ukmergės g. 329B, Vilniuje statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

1147992

Detalieji planai Pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4177/0400:9) Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 140-11 (2011 03 07 AD-291-13.31); planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti (2011 07 27 Nr. SSp-526-11). Planavimo tikslas: pakeisti žemės sklypo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (pagal bendrojo plano sprendinius) iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę - gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) žemės sklypą. Nustatyti privalomąjį planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

Planavimo organizatorius: Vitalijus Liatkovskis, Valentina Kamneva. Detaliojo plano rengėjas: UAB „ANTN“. Projekto vadovas Audrius Kubilius. Informacija teikiama: tel. 8 687 70 722, e. p. audrius.kubilius@ gmail.com, Lukiškių g. 3-405, LT-01108 Vilnius. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti darbo dienomis pas rengėją iki 2013 09 03. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2013 08 21 iki 2013 09 10 Rudaminos seniūnijoje, Vilniaus g. 4, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., LT-13246. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2013 m. rugsėjo 11 d. 11 val. Lukiškių g. 3, 405 kab., Vilniuje. Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo planavimo organizatoriui arba plano rengėjui galima teikti raštu visą plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu.

Apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą bei laiką skelbiama se-

31

rugpjūčio 8–14, 2013

skelbimai niūnijoje, vietos spaudoje, Vilniaus rajono savivaldybės tinklalapyje ir planuojamoje teritorijoje įrengtame stende. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1144867

Pradedamas rengti žemės sklypų Kalvarijų g. 30, 32, 34 ir gretimos teritorijos detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir

esamos žemės sklypų Kalvarijų g. 30 (kad.

Nr. 0101/0032:17), Kalvarijų g. 32 (kad. Nr. 0101/0032:789), Kalvarijų g. 34 (kad. Nr. 0101/0032:324) pagrindinės žemės naudojimo paskirties (esama paskirtis - kita), pakeisti naudojimo būdą (esamas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) į komercinės paskirties objektų teritorijos (K), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), naudojimo pobūdį (esamas naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), taip pat pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, numatant valstybinės žemės prijungimą, nustatyti kitus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, Lukiškių g.

5-306, Vilnius.

s– uponaansas k s a n e e Vi kino s vienas

Su

eik į kiną nemokamai

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

1146253

Pramogos „Vinetu kaimas” – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi Klaipėdos raj. vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: poilsį, nakvynę bei pramogas mistiniame indėnų name vigvame su taikos pypkės ritualu; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vaikai kviečiami pasiversti indėnais „Jaunųjų vilkų stovykloje“. Išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį inipi; išbandyti akies taiklumą iš lanko įvairiuose turnyruose! Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės kryptis. Šlikių k.

Daugiau informacijos: www.vinetukaimas. lt tel. +370 602 50 008.

Mark Cousins’ The Story Of Film: An Odyssey

1146355

1:

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Kino gimimas (1900–1920)

Holivudo sapnas (1920-ieji) Rugpjūčio 1 d. 18:00 2:

Ekspresionizmas, impresionizmas, siurrealizmas: pasaulio kino aukso amžius (1920-ieji) Rugpjūčio 2 d. 18:00

3:

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

4: Garso atsiradimas (1930-ieji) Rugpjūčio 3 d. 18:00

Pokario kinas (1940-ieji) Rugpjūčio 4 d. 18:00 5:

Pažinkite nuostabias Šiaurės Europos sostines – Taliną, Helsinkį, Stokholmą bei įspūdingąjį Sankt Peterburgą!

Romantiškas 4 naktų kruizas „Princess Anatasia“ laivu.

Galimi 3 kruizo variantai: „4 sostinės“: Talinas–Sankt Peterburgas– Helsinkis–Stokholmas–Talinas.

Keliaujame vienu keltu.

Kiekviena diena vis kitame uoste.

Kelionės trukmė: 4 naktys, 5 dienos.

„3 sostinės“: Talinas–Sankt Peterburgas (nakvynė viešbutyje)–Helsinkis–Talinas Keliaujama 3 keltais.

1 nakvynė Peterburge viešbutyje.

Kelionės trukmė: 3 naktys, 4 dienos.

Seksas ir melodrama (1950-ieji) Rugpjūčio 7 d. 18:00 6:

Europos Naujoji banga (1960-ieji) Rugpjūčio 8 d. 17:00 7:

8: Nauji režisieriai, nauja forma (1960-ieji) Rugpjūčio 9 d. 17:30 9: 1970-ųjų Amerikos kinas Rugpjūčio 10 d. 18:00

Kinas, keičiantis pasaulį (1970-ieji) Rugpjūčio 11 d. 17:00

10:

Multipleksų atsiradimas ir komercinis Azijos kinas (1970-ieji) Rugpjūčio 1 d. 19:15, rugpjūčio 14 d. 18:00

11:

Kova prieš galią: protestas kine (1980-ieji) Rugpjūčio 3 d. 16:30, rugpjūčio 15 d. 18:00

12:

Naujosios ribos: pasaulio kinas Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje (1990-ieji) Rugpjūčio 4 d. 16:30, rugpjūčio 16 d. 18:00

13:

Naujasis Amerikos nepriklausomas kinas ir skaitmeninė revoliucija (1990-ieji) Rugpjūčio 10 d. 16:30, rugpjūčio 17 d. 17:30

14:

Dabarties ir ateities kinas (2000-ieji) Rugpjūčio 10 d. 19:30, rugpjūčio 18 d. 18:00

15:

„3 sostinės“: Talinas–Sankt Peterburgas– Helsinkis–Talinas Keliaujama 2 keltais Kelionės trukmė: 2 naktys, 3 dienos Kaina nuo 900 Lt / asm. NEREIKIA VIZOS! Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Parengtas žemės sklypų kad. Nr. 0101/0165:257, 0101/0165:275, 0101/0165:293, 0101/0165:449, 0101/0165:465, 0101/0165:692 buvusiame Neravų k., Panerių sen. detalusis planas.

Planavimo pagrindas: Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartys Nr. 042081 ir Nr. 041630P/042176.

Planavimo tikslai – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal BP sprendinius į verslo, gamybos, pramonės ir miškų ūkio paskirties teritorijas, perkonfigūruoti sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą bei statybos reglamentus. Pakeisti tikslinę žemės skl. paskirtį iš žemės ūkio į pramoninės paskirties, sandėliavimo pastatų teritoriją.

Planavimo organizatoriai – įgaliota UAB „IBC Logistika“, A.Juozapavičiaus g.

6/Slucko g. 2, Vilnius. Asta Kazlauskienė, Darius Aukščiūnas.

Detaliojo plano rengėjas – UAB „Vilniaus archprojektas“, Kalvarijų g. 1, Vilnius. tel. 8 609 90335, (8 5) 275 54 93, Viešas svarstymas: Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 08 22 iki 2013 09 22, darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Projekto rengėjo UAB „Vilniaus archprojektas“ patalpose Vilniuje, Kalvarijų g. 1, II aukštas.

Detaliojo plano vieša ekspozicija vyks nuo 2013 09 02 iki 2013 09 20, darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Projekto rengėjo UAB „Vilniaus archprojektas“ patalpose Vilniuje, Kalvarijų g. 1, II aukštas.

Viešas susirinkimas įvyks 2013 09 23, 9.00 val. detaliojo plano rengėjo UAB „Vilniaus archprojektas“ patalpose , Kalvarijų g. 1, LT-09310 Vilniuje.

Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriams arba projekto rengėjui iki viešo svarstymo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos Ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) , per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

Vieta jūsų reklamai.

Skambinkite:

261 3653 261 3659 279 1370

Orai 32-oji metų savaitė.

Saulė Liūto ženkle.

Vėjas 5–10 m/s

Savaitgalio orai penktadienį

+30

Lietuvą užplūdę karščiai šiandien turėtų pasiekti piką, vietomis temperatūra gali pakilti iki 31–35 laipsnių. Lietaus tikimybė maža.

Penktadienio naktį bus 17–19 laipsnių šilumos, kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Dieną vietomis laukiamas lietus, perkūnija, galimas škvalas. Temperatūra bus 20–27 laipsniai šilumos. Savaitgalį karščiai atslūgs, bus apie 20–25 laipsnius šilumos.

+33

+32

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+31

Klaipėda

+19

Panevėžys

+31

5

Šeštadienį

Tauragė

Pasaulyje +33 +25 +26 +20 +18 +37 +12 +20

+27

+29

Naktis

Kaunas Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

+32

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+21 +28 +24 +27 +27 +14 +23 +37

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+15

+31

Vėjas (m/s)

+22

5

Vilnius

+30

+29 +28 +33 +17 +25 +31 +33 +34

Diena

Marijampolė

+31

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+13

Vėjas (m/s)

+24

5

Kalendorius Ketvirtadienis, rugpjūčio 8 D.

penktadienis, rugpjūčio 9 D.

šeštadienis, rugpjūčio 10 D.

sekmadienis, rugpjūčio 11 D.

pirmadienis, rugpjūčio 12 D.

antradienis, rugpjūčio 13 D.

trečiadienis, rugpjūčio 14 D.

Teka 5.42 Leidžiasi 21.06

Teka 5.43 Leidžiasi 21.04

Teka 5.45 Leidžiasi 21.02

Teka 5.47 Leidžiasi 21.00

Teka 5.49 Leidžiasi 20.58

Teka 5.51 Leidžiasi 20.55

Teka 5.53 Leidžiasi 20.53

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Daina, Dainius, Dainora, Elidijus

VARDAI: Rolanda, Rolandas, Virga, Virginija, Virginijus

VARDAI: Astra, Laura, Lauras, Laurynas, Nerimantas

VARDAI: Alna, Filomena, Putvinas, Zuzana

VARDAI: Klara, Laima, Laimė, Laimis, Laimonas

VARDAI: Diana, Ipolitas, Kasijus, Naglis

VARDAI: Euzebijus, Grintautas, Guostė, Pajauta

Tarptautinė orgazmo diena 1930 m. gimė kino režisierius, scenarijų autorius Arūnas Žebriūnas.

1937 m. gimė amerikiečių aktorius Dustinas Hoffmanas.

1953 m. Anglijoje gimė „Formulės-1“ lenktynininkas Nigelas Mansellas.

1961 m. gimė airių grupės U2 gitaristas Davidas Howellas Evansas The Edge.

1981 m. gimė šveicarų tenisininkas Roger Federeris.

1992 m. Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšinio rinktinė nugalėjo NVS rinktinę ir iškovojo bronzos medalius.

Tarptautinė tautos diena 1914 m. gimė suomių rašytoja, dailininkė Tove Jansson.

1957 m. gimė amerikiečių aktorė Melanie Griffith.

1962 m. mirė vokiečių šveicarų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Hermannas Hesse.

1963 m. gimė JAV dainininkė ir aktorė Whitney Houston.

1966 m. mirė dailininkas Antanas Žmuidzinavičius.

1968 m. gimė amerikiečių aktorė Gillian Anderson.

1968 m. gimė australų aktorius Ericas Bana.

1976 m. gimė prancūzų aktorė Audrey Tautou.

Šv. Laurynas, Paskutinioji perkūno diena Tarptautinė apatinių drabužių diena 1519 m. Ferdinandas Magellanas penkiais laivais išplaukė iš Sevilijos į kelionę aplink pasaulį.

1792 m. per Prancūzijos revoliuciją suimtas Liudvikas XVI ir jo žmona Marija Antuanetė.

1865 m. gimė rusų simfoninės muzikos kūrėjas Aleksandras Glazunovas.

1874 m. gimė pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

1953 m. gimė kantri dainininkas Virgis Stakėnas.

1960 m. gimė ispanų aktorius Antonio Banderasas.

1858 m. gimė olandų medikas Christiaanas Eijkmanas, jis už vitamino B atradimą gavo Nobelio medicinos premiją.

1953 m. gimė profesionalus amerikiečių imtynininkas, aktorius Hulkas Hoganas.

1956 m. autokatastrofoje žuvo JAV menininkas, dailininkas Jacksonas Polockas, vienas abstraktaus ekspresionizmo tapyboje ideologų.

1965 m. gimė amerikiečių aktorė Viola Davis.

1976 m. gimė Kolumbijos futbolininkas Ivánas Córdoba.

1996 m. mirė bulgarų aiškiaregė Vanga.

Tarptautinė jaunimo diena 1923 m. gimė poetė, prozininkė, vertėja Birutė Pūkelevičiūtė.

1931 m. gimė kompozitorius Mikas Vaitkevičius.

1949 m. gimė britų dainininkas, gitaristas Markas Knopfleris, grupės „Dire Straits“ lyderis.

1953 m. gimė architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.

1955 m. mirė vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas.

1979 m. gimė lengvaatletė Austra Skujytė.

2000 m. Barenso jūroje nuskendo rusų povandeninis laivas „Kursk“.

Tarptautinė kairiarankių diena 1899 m. Anglijoje gimė režisierius, siaubo filmų klasikas Alfredas Hitchcockas.

1912 m. mirė prancūzų kompozitorius Jules’is Massenet.

1926 m. gimė Kubos revoliucijos lyderis Fidelis Castro.

1960 m. gimė žurnalistas Vitas Lingys.

1962 m. gimė filosofas, kultūros kritikas, visuomenės veikėjas, humanitarinių ir socialinių mokslų daktaras, Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.

1984 m. gimė anglų dainininkas Jamesas Morrisonas.

1385 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė sudarė Krėvos uniją.

1945 m. gimė aktorius, komikas Steve’as Martinas.

1959 m. gimė amerikiečių krepšininkas Magicas Johnsonas.

1960 m. gimė anglų dainininkė (sopranas) Sarah Brigthman.

1966 m. gimė amerikiečių aktorė Halle Berry.

1983 m. gimė ukrainiečių kilmės Holivudo aktorė Mila Kunis.

1991 m. gimė tenisininkas Laurynas Grigelis.

2004 m. mirė rašytojas, Nobelio premijos laureatas Czesławas Miłoszas.

Na ir kaip tu nežinai?

sudoku

1. Biržų pilis skelbėsi turinti vieną techninį objektą, kuris nors ir nėra patvirtintas moksliškai, bet bent jau prieš porą dešimtmečių buvo pristatomas, kaip seniausias toks Lietuvoje. Restaurotoje pilyje dalis jo eksponuojama ir dabar.

kad jo grupė yra populiari tada, kai 2. Kurios roko grupės lyderis teigė, jog suprato, Stones“ vokalistu Micku Jaggeriu? žurnalistai nustojo jį painioti su „The Rolling 3. Kam buvo skirtos pirmo

sios oranžerijos?

4 9 2

?

ija pasiekė salą. Kaip ji buvo pavadinta?

9

6 3

4

5

8

1

3

4. Kam viduramžiais šalia žuvies patiekalų būdavo patiekiamas griežinėlis citrinos

1

9 8

5

4 7

1

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2022

5

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

reklamos skyrius: 261

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

6 2

8

Pasiūlykite savo klausimą: k.monkiene@vilniausdiena.lt Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

7

PR

7

5

2

3

8

1

6

4

3

1

6

4

7

2

5

9

2

6

4

1

5

9

8

7

3

5

8

7

9

1

2

3

4

6

1

4

6

8

7

3

9

2

5

1

3

9

2

5

6

4

7

8

1

4

1

8

3

2

5

6

9

7

7

2

3

4

9

6

5

1

8

6

5

9

7

8

1

4

3

2

Prenumeratos skyrius: 261

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

9 8

3

9

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

7 2

5. 1722 m. balandžio 5 d. olandų ekspedic

karštOJI linija: 212

Praėjusios savaitės protų mūšio atsakymai: 1. Jojo per greitai 2. George’as Washingtonas 3. 1968 01 05 Prahoje 4. Šių grupių pavadinimai – kitų grupių dainų pavadinimai 5. FBK „Kaunas“

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653