2013 08 09 klaipeda internetas

PIRMAS miesto dienraštis

penktadienis, RUGPJŪČIO 9, 2013

www.kl.lt

Pa­lan­go­je va­gi­šiai vis te­be­gei­džia dvi­ra­čių.

Kon­ser­va­to­riai vėl reiš­kė pa­ra­mą Gru­zi­jos va­do­vui M.Saa­kaš­vi­liui.

Lietuva 7p.

Užribis 8p.

182 (19 785)

Če­ki­jos pre­zi­den­tas M.Ze­ma­nas su­ka gal­vą, ką da­ry­ti su vy­riau­sy­be.

Pasaulis 10p.

Miš­ke – be pi­ni­gų ir daik­tų

Kaina 1,30 Lt

„Vie­nas žmo­gus nu­kren­ta to­ kio­je tem­pe­ra­tū­ro­je, o ki­tas – kaip ar­bū­ziu­kas, jam nie­ko.“ Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė Ona Rū­ta Ža­dei­kie­nė įžvel­gia pa­ra­le­lių tarp žmo­nių ir au­ga­lų.

5p.

Per Da­nę – nau­jas til­tas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jau šį ru­de­nį re­mon­tui už­da­rius Pi­lies til­tą, pės­tie­siems ke­ti­na­ma įreng­ti lai­ki­ną me­di­nį pe­rė­ji­mą per Da­nę, o au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams – mies­to cent­ro priei­go­se ne­mo­ka­mų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių.

Ga­vo tris pa­siū­ly­mus

Akis­ta­ta: I.Ja­siu­ly­tė va­kar dar kar­tą su­si­ti­ko iš­va­ka­rė­se ją Šer­nuo­se be daik­tų pa­li­ku­sį 34-ojo marš­ru­to au­to­bu­so vai­ruo­to­ją.

Klai­pė­dos prie­mies­ti­nio au­to­bu­so vai­ruo­to­jas už­tren­kė du­ris prieš silp­na­re­gę, pa­gy­ve­nu­sią ke­lei­vę, ku­ri tik spė­jo į vi­dų įkel­ ti sa­vo ran­ki­nę. Mo­te­riai pa­gel­bė­ti puo­lu­si ki­ta ke­lei­vė taip pat li­ ko gat­vė­je. Vai­ruo­to­jas nu­va­žia­vo su abie­jų mo­te­rų daik­tais, pa­ li­kęs jas už­mies­ty­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Užt­ren­kė du­ris prieš no­sį

Tre­č ia­d ie­n į va­ka­re pa­s ku­t i­n iu au­to­b u­s u 77 me­t ų vos ma­tan­ ti klai­pė­die­tė Ire­na Ja­siu­ly­tė no­ rė­jo grįž­ti na­mo iš Šer­ nų so­dų.

4

Pre­li­mi­na­riai nu­ma­to­ma, jog Pi­ lies til­tu ne­be­bus lei­džia­ma va­ žiuo­ti nuo spa­lio ar lapk­ri­čio. Eis­ mas bus drau­džia­mas ma­žiau­siai me­tus. „Kol kas da­ta dar tik­rai nė­ra aiš­ki, nes dar neiš­rink­tas ran­go­vas, ku­ris re­mon­tuos įren­gi­nį. Ta­čiau pa­siū­ ly­mai jau pa­teik­ti, da­bar ver­ti­na­ ma ran­go­vų kva­li­fi­ka­ci­ja, o pa­skui bus ana­li­zuo­ja­mos pa­siū­ly­tos kai­ nos“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Ri­čar­das Zul­cas.

5

Kas va­lys ak­me­nį?

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos E.Bal­sio me­nų gim­na­zi­ jos bend­ruo­me­nė su­ka gal­vas, ką da­ry­ti su gra­fi­čio pie­ši­niu iš­mar­gin­ tu ak­me­niu ša­lia ug­dy­mo įstai­gos.

Po nak­ties – pie­ši­nys

Įs­pū­din­go dy­džio ak­muo ant ša­lia mo­kyk­los esan­čio tven­ki­nio kran­to iš­kel­tas tuo­met, kai bu­vo gi­li­na­mas van­dens tel­ki­nio dug­nas. „Šis ak­muo tu­ri sa­vo is­to­ri­ją. Jis bu­vo tven­ki­nio vi­du­ry­je. Ant ak­ mens dau­gy­bę me­tų gul­bės su­ko liz­ dą ir pe­rė­jo jau­nik­lius. Mes ma­no­me,

kad tven­ki­ny­je jis bu­vo spe­cia­liai pa­ dė­tas, kai bu­vo ku­ria­mas dva­ras“, – kal­bė­jo gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja Gied­ra Jo­nu­šai­tė.

Gim­na­zi­jos mo­ky­to­jai vie­ną ry­ tą iš­vy­do di­džiu­lę akį, nu­pieš­tą ant ak­mens. „Šis ak­muo bu­vo su­pil­tos sa­ los dug­n e. Tais lai­kais taip bu­ vo su­gal­vo­ta. O vie­n ą ry­t ą ra­ do­m e jį su pie­š i­n iu. Nak­t i­m is daž­niau­siai to­kie da­ly­kai vyks­ta.

Ne­b e pir­m ą kar­t ą taip nu­t in­ka, nes esa­m e ra­dę iš­ter­lio­tą ir mo­ kyk­los fa­sa­dą“, – ti­ki­no gim­na­ zi­jos di­rek­to­r ius Gin­ tau­tas Mi­siu­ke­v i­čius.

2

Akis: E.Bal­sio me­nų gim­na­zi­jai te­ko ir vėl nu­ken­tė­ti nuo van­da­lų, šį kar­tą gra­fi­čio pie­ši­niu pa­ženk­lin­tas prie

tven­ki­nio esan­tis ak­muo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

penktadienis, rugpjūčio 9, 2013

miestas

Kas va­lys ak­me­nį?

Tai ne pir­mas toks įspū­ 1 din­gas ra­di­nys gim­na­ zi­jos te­ri­to­ri­jo­je.

„Pa­va­sa­rį mes vie­ną ak­me­nį, ku­rį ra­do­me prie dau­giaaukš­čio, par­si­ve­žė­me ka­ru­čiu. Bu­vo ma­ no­ma, kad šis ak­muo ga­lė­jo bū­ti var­tų, bu­vu­sių dva­ro te­ri­to­ri­jo­je, da­lis. Is­to­ri­kai aiš­ki­no, kad ak­me­ ny­je ma­ty­ti ran­ko­mis nu­ta­šy­ta da­ lis, kad ka­rie­tos ir ve­ži­mai ne­kliū­tų va­žiuo­da­mi pro var­tus“, – pa­sa­ko­ jo G.Mi­siu­ke­vi­čius.

Ant ak­mens – len­te­lė

Įs­tai­gos dar­buo­to­jams ki­lo idė­ja iš van­dens iš­trauk­tą ak­me­nį pa­sta­ty­ ti ant sa­vo­tiš­ko po­sta­men­to ir pri­ tvir­tin­ti len­te­lę su in­for­ma­ci­ja apie čia bu­vu­sį dva­rą. „Ne pir­mą kar­tą šis ak­muo nu­ ter­lio­ja­mas.Vai­kai jį bu­vo ap­taš­ kę to­kiais da­žais, ku­riuos nu­plo­vė van­duo. O da­bar ši akis ne­la­bai nu­ si­plau­na“, – kal­bė­jo me­nų gim­na­ zi­jos va­do­vas.

Kol kas įstai­ga ne­si­bai­mi­na, kad ga­li su­lauk­ti sa­vi­val­dy­bės tik­rin­ to­jų, ku­rie gal­būt nu­baus­tų juos už gra­fi­čio pie­ši­nį. „Juk ak­muo lyg ir ne mū­sų. Mes sa­vo sie­nas nu­si­va­lo­me. Ma­ny­čiau, kad ver­tė­tų su­ras­ti spren­di­mą, kaip pa­sielg­ti su šiuo ak­me­niu, gal jį rei­ kė­tų įfor­min­ti, kaip pa­vel­do ob­jek­ tą? Ta­čiau ką da­ry­ti su pie­ši­niu –

aš ne­ži­nau, vie­niems gal tai net ir gra­žu“, – tei­gė G.Mi­siu­ke­vi­čius.

Mo­kyk­la ap­si­spręs

Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė ti­ki­no, kad už pie­ši­nį ant ak­mens nuo­bau­dų ne­nu­ma­ty­ta. „Jei tai bū­tų ak­muo kaip sim­bo­ lis ar pa­mink­las, tuo­met su­pras­ čiau, o juk tai nė­ra sta­ti­nys“, – tei­ gė K.Vin­ti­lai­tė.

Sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­das Pa­ kal­niš­kis, nuo­trau­ko­se ap­žiū­rė­jęs ak­me­nį, tars­te­lė­jo, kad šis yra įspū­ din­gas, o pie­ši­nys – šiur­po­kas. „Na, vie­na ver­tus, tai lau­ko ak­ muo, iš­trauk­tas iš tven­ki­nio. Pir­ma rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ar ant jo nė­ra jo­ kių žmo­gaus ran­kų pa­lik­tų ženk­lų, o gal tai dva­ro pa­ma­to ele­men­tas?“ – klau­sė spe­cia­lis­tas.

V.Pa­kal­niš­kio ma­ny­mu, pir­ miau­sia ver­tė­tų pa­čiai gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nei ap­si­spręs­ti, kaip pa­sielg­ti su ak­me­niu. „Gal jiems tai yra gra­žu? O gal jie jau­čia­si nuo­lat ste­bi­mi ir nak­ti­mis sap­nuo­ja koš­ma­rus? Jie ir tu­ri nu­ spręs­ti, ar ano­ni­miš­kai teks kaž­ kam pa­dė­ko­ti už to­kį pie­ši­nį, ar teks nu­va­ly­ti ir pa­lik­ti už­ra­šą, kad pie­šė­jas dau­giau to ne­da­ry­tų, nes bend­ruo­me­nei tai ne­pa­tin­ka“, – svars­tė V.Pa­kal­niš­kis.

Skir­tu­mas: kie­mų re­mon­tui rei­kia de­šimt kar­tų dau­giau lė­šų, nei ski­ria­ma per me­tus.

Atsilieka de­šimtme­čiu

Šie­met uos­ta­mies­ty­je bus su­re­mon­tuo­ ta per ke­tu­rias­de­šimt dau­gia­bu­čių na­ mų kie­mų, o re­mon­to lau­kia de­šimt kar­ tų dau­giau. Ta­čiau kol kas šiuo klau­si­mu klai­pė­die­čiams ge­rų nau­jie­nų nė­ra.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šiais me­tais dau­gia­bu­čių na­mų re­mon­tui iš mies­to biu­dže­to skir­ ta 150 tūkst. li­tų.

Ta­čiau, pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, no­ rint su­tvar­ky­ti vi­sus kie­mus pi­ni­gų rei­kė­tų de­šimt kar­tų dau­giau. Ne­ re­mon­tuo­tų kie­mų mies­te yra 417.

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je dau­gia­ bu­čių kie­mų re­mon­tui šie­met skir­ ta 100 tūkst. li­tų. Dar­bų jau at­lik­ ta už 83 tūkst. li­tų. Su­re­mon­tuo­ta 16 kie­mų Tai­kos, Bal­ti­jos, Jū­ri­nin­ kų pro­spek­tuo­se, Smil­te­lės, Nau­ ja­kie­mio gat­vė­se. Šiau­ri­nės mies­to da­lies kie­mų re­mon­tui skir­ta per­

Prieštara: tokie vaizdai įžiebia dar audringesnes diskusijas, ar grafi-

čiai menas, ar vandalizmas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

No­rint su­tvar­ky­ti vi­ sus kie­mus pi­ni­gų rei­kė­tų de­šimt kar­ tų dau­giau. Ne­re­mon­ tuo­tų kie­mų mies­te yra 417.

pus ma­žiau – 50 tūkst. li­tų. Anot L.Dū­dos, čia yra ma­žiau kie­mų.

Dar­bų at­lik­ta už 42 tūkst. li­tų.

Su­re­mon­tuo­ta 14 kie­mų, esan­ čių M.Maž­vy­do alė­jo­je, Kre­tin­gos ir Lie­po­jos gat­vė­se.

L.Dū­da pa­sa­ko­jo, kad re­mon­ tuo­jant gat­ves pa­pil­do­mai bu­vo

re­mon­tuo­ja­mi ir įva­žia­vi­mai į kie­ mus. Taip pat 320 tūkst. li­tų bu­vo skir­ta kie­mų ir aikš­te­lių re­mon­tui cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, kur yra ren­ka­ma rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą.

Už šias lė­šas bu­vo su­re­mon­tuo­ tos dvi aikš­te­lės M.Maž­vy­do ir Til­ žės gat­vė­se, taip pat lo­py­ti kie­mai Ga­li­nio Py­li­mo, Til­tų, S.Dau­kan­to, Šau­lių ir I.Kan­to gat­vė­se. „Pa­gal tu­ri­mus pi­ni­gus tvar­ko­ mės ga­na ne­blo­gai. Ge­rai, kad bu­ vo skir­ta pa­pil­do­mai pi­ni­gų iš rink­ lia­vos. Ki­tais me­tais vėl ban­dy­si­me re­mon­tuo­tis iš tų lė­šų“, – pa­sa­ko­ jo di­rek­to­rius.

L.Dū­dos tei­gi­mu yra ir ki­tas pro­ ble­mos spren­di­mo bū­das – jei ta­ ry­ba pri­tars ir kie­mų tvar­ky­mas nuo sa­vi­val­dy­bės pe­čių bus per­ kel­tas ant gy­ven­to­jų. „Gy­ven­to­jai pa­tys tu­rė­tų re­ mon­tuo­ti kie­mus. Nie­ko ne­mo­ ka­mo nė­ra. Blo­gai, kad kie­mų re­mon­tui ne­ga­li­me nau­do­ti Au­ to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos lė­šų.

Sten­gia­mės pir­miau­sia re­mon­ tuo­ti tuos kie­mus, ku­riuo­se yra pra­sčiau­sia si­tua­ci­ja“, – tei­gė di­ rek­to­rius.

Ke­lei­viams – nau­jas ter­mi­na­las Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Klai­pė­die­čiams ir uos­ta­mies­čio sve­čiams va­kar Šiau­rės ra­ge du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė nau­ja­sis ke­lei­vių ter­mi­na­las. Į šį bend­ro­vės „Smil­ ty­nės per­kė­la“ pro­jek­tą in­ves­tuo­ ta apie 4 mln. li­tų.

Lei­di­mą sta­ty­ti nau­ją­jį ter­mi­na­lą įmo­nė ga­vo dar 2011-ai­siais.

Ta­čiau pa­skel­bus vie­šą­jį kon­ kur­są jo re­zul­ta­tai bu­vo ap­skųs­ ti, tad pro­jek­to dar­bai star­ta­vo tik per­nai. Šian­dien kran­ti­nę puo­šia nau­ jas ad­mi­nist­ra­ci­nis apie 300 kv. m pa­sta­tas, ku­ria­me įreng­ta ke­lei­ vių lau­ki­mo sa­lė, ka­sos, ka­vi­nu­kė, o iš te­ra­sos at­si­ve­ria Kur­šių ma­ rių, uos­to ir Smil­ty­nės pa­no­ra­mi­ niai vaiz­dai.

Bend­ro­vės at­sto­vai nea­be­jo­ja, jog ši te­ra­sa ant pa­sta­to sto­go, ku­ri bus at­vi­ra iš­ti­są pa­rą, taps pa­mėg­tu

Įvy­kis: ke­lei­vių ter­mi­na­lo ati­da­ry­mo pro­ga su­reng­ta šven­tė.

klai­pė­die­čių ir mies­to sve­čių trau­ kos taš­ku. Įgy­ven­di­nant pro­jek­ tą, su­tvar­ky­ta ir da­lis Šiau­rės ra­go te­ri­to­ri­jos: pa­klo­ta nau­ja gra­ni­ti­ nė ša­li­gat­vių dan­ga, įreng­tas ap­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

švie­ti­mas, pra­plės­ta ir išas­fal­tuo­ta aikš­te­lė au­to­mo­bi­liams ap­si­suk­ ti, įreng­tos 4 au­to­ma­ti­nės bi­lie­tų ka­sos bei nau­ja praė­ji­mo kont­ro­ lės sis­te­ma.

3

penktadienis, rugpjūčio 9, 2013

miestas Su­ma­ži­no kvo­tas

De­monst­ruos au­to­mo­bi­lius

Su­si­rinks jau­ni­mas

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­ma­ži­no žve­jy­bos kvo­tas Lie­tu­vai, nes ji vir­ši­jo nu­sta­ty­tus pa­gau­na­mų žu­vų kie­kius. Lie­tu­va šie­met tu­ rės ma­žiau su­žve­jo­ti juo­dų­jų pal­tu­sų ir pa­pras­tų­jų stau­ri­džių.

Iš 2013 m. kvo­tos Lie­tu­vai 142,3 tūkst. t ma­ži­na­ma juo­dų­jų pal­ tu­sų kvo­ta, dar 606,1 tūkst. t – pa­pras­tų­jų stau­ri­džių.

Pa­lan­go­je sa­vait­ga­lį vyks šeš­ta­sis tarp­tau­ti­nis ame­ri­kie­tiš­kų au­to­ mo­bi­lių ir mo­to­cik­lų mė­gė­jų są­ skry­dis „Ame­ri­can Spi­rit“. Pag­ rin­di­nė at­rak­ci­ja žiū­ro­vų lauks šeš­ta­die­nį – vi­si ame­ri­kie­tiš­kos tech­ni­kos ger­bė­jai kvie­čia­mi į žie­ mos sta­dio­ną (Vy­tau­to g. 16), kur bus iš­ri­kiuo­ti ame­ri­kie­tiš­ki au­to­ mo­bi­liai ir mo­to­cik­lai.

Po Lie­tu­vą ir Ne­rin­gos gy­ven­vie­ tes iš­si­bars­tęs ku­ror­to jau­ni­mas tu­ri pro­gą su­si­tik­ti rugp­jū­čio 11 – ąją Ni­do­je vyk­sian­čia­me są­skry­ dy­je. Pir­mą kar­tą Ne­rin­go­je vyk­ sian­čio ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai ne­rin­giš­kius kvie­čia kar­tu su­tik­ ti ar­tė­jan­čią Tarp­tau­ti­nę jau­ni­mo die­ną. Ne­rin­gos jau­ni­mo są­skry­ dis džiu­gins pra­mo­gų įvai­ro­ve.

Karš­tis au­kų ne­pa­rei­ka­la­vo Nuo karš­čių va­kar žmo­nės gel­bė­jo­si pa­ni­rę į jū­ros van­ de­nį ar­ba ne­kiš­da­ mi no­sies iš na­mų.

Klai­pė­do­je karš­čio au­kų iš­veng­ti pa­vy­ ko, tuo tar­pu Pa­lan­ go­je me­di­kai tu­rė­jo dar­bo.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys in­for­ ma­vo, kad va­kar uos­ta­mies­ty­je apie pie­tus bu­vo už­fik­suo­ta 28–29 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra. „Die­n ą pro­g no­z uo­t ą 30–34 laips­nių karš­tį su­truk­dė pa­siek­ti silp­nas vė­jas, pu­čian­tis nuo jū­ros.

Va­ka­rop, jam nu­ri­mus ir pa­kei­tus kryp­tį į piet­ry­čių, Klai­pė­do­je įsi­ vy­ra­vo 31–32 laips­nių karš­tis“, – pa­sa­ko­jo L.Pakš­tys.

Pa­sak jo, šian­dien ir vi­są sa­vait­ ga­lį žmo­nės ga­lės pail­sė­ti nuo ali­ nan­čių karš­čių. Die­no­mis tem­pe­ ra­tū­ra sieks 20–22 laips­nius, ga­li­mi ir trum­pa­lai­kiai lie­tūs.

Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki tei­gė, kad tvan­kus oras pu­sę pa­plū­di­mio pri­ver­tė mirk­ti jū­ro­je, ku­rio­je bu­ vo šti­lis.

At­gai­va: Palangoje karščio išvargintiems žmonėms fontanas tapo tikra atgaiva.

„Va­ka­rykš­tė die­na bu­vo ra­mi.

Vie­nai mo­te­riai įgė­lė šir­šė. Dėl pra­si­dė­ju­sios aler­gi­nės reak­ci­ jos ji bu­vo iš­vež­ta į li­go­ni­nę. Ant­ ro­jo­je Meln­ra­gė­je trum­pam bu­vo pa­si­kly­dęs vai­kas. Ke­le­tui vy­res­ nio am­žiaus žmo­nių bu­vo pa­ki­ lęs krau­jos­pū­dis. Rim­tes­nių bė­dų – ne­tu­rė­jo­me“, – die­ną ap­žvel­gė A.Siak­ki.

Pa­sak jo, ant­ro­je die­nos pu­sė­ je dėl pa­si­kei­tu­sio vė­jo oro tem­pe­ ra­tū­ra šok­te­lė­jo iki dau­giau nei 30 laips­nių, ta­čiau de­be­suo­tu­mas gel­ bė­jo si­tua­ci­ją.

Tuo me­tu Pa­lan­gos pa­plū­di­my­ je pa­sta­ro­sios die­nos bu­vo in­ten­ sy­ves­nės.

Pa­lan­gos gel­bė­ji­mo sto­ties vir­ ši­nin­kas Jo­nas Pi­rož­ni­kas pa­sa­ko­ jo, kad dėl karš­čių poil­siau­jan­tiems

žmo­nėms kiek­vie­ną die­ną bent po 4 kar­tus bu­vo kvie­čia­mi me­di­kai.

Jo­nas Pi­rož­ni­kas:

Pa­si­tai­ky­da­vo, kad grei­to­ji va­žiuo­da­vo ir 6–7 kar­tus. Žmo­nes iš­ ti­ko sau­lės smū­giai, epi­lep­si­jos prie­puo­ liai, pa­si­tai­kė ir in­sul­ to at­ve­jis. „Pa­si­tai­ky­da­vo, kad grei­to­ji va­ žiuo­da­vo ir 6–7 kar­tus. Žmo­nes iš­ti­ko sau­lės smū­giai, epi­lep­si­ jos prie­puo­liai, pa­si­tai­kė ir in­sul­

Algirdo Kubaičio (BFL) nuo­tr.

to at­ve­jis“, – kal­bė­jo vir­ši­nin­kas.

Pa­sak jo, prieš ke­lias die­nas ban­ dy­mas at­si­gai­vin­ti jū­ros van­de­ niu vie­nam vy­riš­kiui vos ne­si­bai­gė liūd­nai. Neb­lai­vus as­muo, ser­gan­ tis epi­lep­si­ja, įbri­do į van­de­nį, kur jį iš­ti­ko prie­puo­lis. Vy­riš­kis nu­kri­to ir įtrau­kė van­dens. Lai­mė, ap­lin­ki­ niai žmo­nės iš­trau­kė ne­lai­mė­lį.

Klai­pė­dos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vy­riau­sio­jo gy­ dy­to­jo pa­va­duo­to­ja Ni­jo­lė Damb­ raus­kie­nė in­for­ma­vo, kad va­ka­ rykš­tis karš­tis svei­ka­tos pro­ble­mų klai­pė­die­čiams ne­su­kė­lė. „Tur­būt žmo­nės sau­go sa­ve ir ne­len­da į lau­ką – ypač lė­ti­nė­mis li­ go­mis ser­gan­tys as­me­nys. Šis fak­ tas džiu­gi­na. Ma­tyt, žmo­nės gal­ vo­ja apie sa­vo svei­ka­tą“, – sa­kė me­di­kė.

Dienos telegrafas Var­žy­bos. Šian­dien 11 val. Smil­ty­nė­je Klai­pė­dos ir Ne­r in­gos gel­bė­to­jai su­ si­r ungs tra­d i­ci­nė­se var­ž y­bo­se. Jo­se da­ly­vaus trys ko­man­dos: Smil­t y­nės, Meln­ra­gės-Gi­ru­lių ir Ne­rin­gos.

Ju­bi­lie­jus. Šian­dien pra­si­dės ren­gi­ niai, skir­ti Ni­dos sklan­dy­mo mo­kyk­los 80 me­tų ju­bi­lie­jui. 16 val. Ne­rin­gos is­to­ ri­jos mu­zie­ju­je bus at­ver­ta se­nų­jų fo­ to­nuot­rau­kų pa­ro­da. Ren­gi­niai tę­sis ir šeš­ta­die­nį. Ni­dos uos­to te­ri­to­ri­jo­je veiks sklan­dy­mo apa­ra­tų (sklan­dy­tu­vų) eks­ po­zi­ci­ja. Ji bus ati­da­ry­ta 10.30 val. 11.15 val. vi­si bus kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie šven­ti­nių ei­ty­nių. Jų da­ly­viai nuo Ni­ dos uos­to te­ri­to­ri­jos eis iki Sklan­dy­mo mo­kyk­los pa­mink­lo, kur 12 val. vyks mi­nė­ji­mas. Avia­to­riai sa­vo pa­si­ro­dy­ mais ste­bins nuo 14 iki 16 val. Pa­sau­lio ir Eu­ro­pos ak­ro­ba­ti­nio skrai­dy­mo čem­ pio­no Jur­gio Kai­rio pa­si­ro­dy­mą bus ga­ li­ma ste­bė­ti nuo 18 val. Sek­ma­die­nį 10 val. Ni­dos Ma­ri­jos krikš­čio­nių pa­gal­bos baž­ny­čio­je bus lai­ko­mos Mi­šios už Ni­ dos sklan­dy­mo mo­kyk­los auk­lė­ti­nius.

Pas­ku­ti­nią­ją šven­tės die­ną nuo 12 iki 15 val. dan­gu­je virš Ni­dos bus ga­li­ma ste­ bė­ti ait­va­rų ir vė­lia­vų pa­ra­dą.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 5 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Va­len­t i­na Kar­pa­ lo (g. 1927 m.), Ja­ni­na Iva­naus­k ie­nė (g.

1931 m.), Vla­di­mir Ru­mian­cev (g. 1956 m.), Vai­das Uz­nys (g. 1971 m.), Ai­das Šer­mukš­nis (g. 1993 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vai­das Uz­nys, Ni­na Pro­ni­na, Vla­di­mir Ru­mian­cev, Ai­das Šer­mukš­nis, Va­len­ ti­na Kar­pa­lo, Ja­ni­na Iva­naus­k ie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Pre­ky­vie­tė­se – įžū­lūs pa­žei­dė­jai Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Be lei­di­mų dir­ban­tiems ir mo­kes­ čių nie­kam ne­mo­kan­tiems pre­ kei­viams ge­ri lai­kai, pa­na­šu, ar­tė­ ja į pa­bai­gą. Juos il­gai­niui nuo ne­ le­ga­lios veik­los at­pra­tins kon­ku­ ren­tų skun­dai ir vie­šo­sios tvar­kos spe­cia­lis­tų skir­tos bau­dos.

Ket­vir­ta­die­nį sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai tik­ri­no vie­ną Vin­gio gat­vė­je esan­tį pre­ky­vie­čių ir par­duo­tu­vių komp­ lek­są. To­kių veiks­mų jie ėmė­si po skun­do dėl čia ne­le­ga­liai par­da­vi­ nė­ja­mų so­do ir dar­žo gė­ry­bių.

Paaiš­kė­jo, skun­das bu­vo gau­tas ne be pa­grin­do – du vie­ti­nių pre­kei­vių nu­ro­dy­ti as­me­nys bu­vo pri­čiup­ti

nu­si­kal­ti­mo vie­to­je. Pas­ta­rie­ji siū­ lo­mų pre­kių tu­rė­jo ne­daug ir ban­dė iš­si­suk­ti me­luo­da­mi, jog jas Di­tu­ vos so­duo­se užau­gi­no ma­ma.

Ka­dan­gi mi­nė­tie­ji as­me­nys lei­di­ mų ne­tu­rė­jo, o as­mens do­ku­men­ tus pa­teik­ti at­si­sa­kė, į pa­gal­bą bu­ vo pa­si­telk­ta po­li­ci­ja. „Pa­rei­gū­nas pa­siū­lė juos įspė­ti ir pa­ža­dė­jo pri­žiū­rė­ti. Jei toks at­ve­ jis pa­si­tai­kys dar kar­tą – pre­kei­viai bus nu­baus­ti“, – pa­ti­ki­no Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­gan­das Jab­lons­kis.

Pa­sak jo, ke­lis ki­log­ra­mus mor­kų ir agur­kų tu­rė­ję as­me­nys dar­žo­vių gal­būt įsi­gi­jo Ši­lu­tės plen­te esan­ čio­je ba­zė­je ir per­par­da­vi­nė­jo prie Vin­gio pa­sa­žo.

Teig­da­mas, jog toks skun­das bu­ vo gau­tas pir­mą kar­tą, V.Jab­lons­kis

nu­ro­dė, kad mo­čiu­čių, pre­kiau­jan­ čių ke­liais obuo­liais ar gė­lių puokš­ te­le, vie­šo­sios tvar­kos spe­cia­lis­tai ne­vai­ko, ar­gu­men­tuo­da­mi, jog di­ de­lės ža­los ki­tiems pre­kei­viams jos ne­da­ro.

Vin­gio gat­vės pre­ky­vie­čių ir par­ duo­tu­vių komp­lek­se bu­vo pa­tik­ rin­tos ir ki­tos, gre­ta esan­čios pre­ ky­bos vie­tos. Vie­no­je jų pre­kei­vė taip pat ne­ga­lė­jo pa­teik­ti lei­di­mo. „Ji tei­gė, kad lei­di­mas yra iš­ra­ šy­tas, ta­čiau ne­spė­jo at­siim­ti. Kai įtei­kė­me kvie­ti­mą at­vyk­ti pas mus, mo­te­ris pa­ža­dė­jo jį pri­sta­ty­ti ry­ toj“, – pa­sa­ko­jo V.Jab­lons­kis.

Li­ku­sie­ji pre­ky­bi­nin­kai dar­ba­ vo­si pa­gal tai­syk­les. Tiek vai­sių ir dar­žo­vių, tiek kos­me­ti­kos bei apa­ ti­nio tri­ko­ta­žo par­da­vė­jai lei­di­mus pre­kiau­ti tu­rė­jo.

Ne­ra­mu: prie pre­ky­bos cent­rų be­si­bu­rian­čių pre­kei­vių bet ka­da ga­li

bū­ti pa­pra­šy­ta pa­ro­dy­ti lei­di­mus pre­kiau­ ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

penktAdienis, rugpjūčio 9, 2013

miestas

Miš­ke – be pi­ni­gų ir daik­tų

Komentaras

1

Ka­dan­gi mo­te­ris tu­ri re­ gė­ji­mo ne­ga­lią, nuo­lat ve­žio­ja­si ran­ki­nę su ra­tu­kais, ku­ri daž­nai jai at­sto­ja bal­tą­ją laz­de­lę. Šer­nuo­se iki au­to­bu­so ją pa­ly­dė­ jo ar­ti­mas žmo­gus. Pen­si­nin­kė įkė­ lė ran­ki­nę į vi­dų, ta­čiau pa­ti ne­spė­ jo įlip­ti. Du­rys už­si­da­rė jai prieš pat vei­dą, ir au­to­bu­sas nu­va­žia­vo.

I.Ja­siu­ly­tė pa­sa­ko­jo mo­ja­vu­si, kaip su­ge­bė­jo, ges­ti­ku­lia­vu­si, kad at­kreip­tų į sa­ve tols­tan­čio au­to­bu­ so vai­ruo­to­jo dė­me­sį.

Gin­ta­ras Ne­niš­kis

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­v i­n is trans­por­tas“ di­rek­to­r ius

K

Kuz­ma Mi­ro­no­vas:

Kvai­las bu­vau, kad pa­klau­siau jų, rei­kė­ jo pa­lauk­ti. Tie­siog su­tri­kau.

Vi­du­je bu­vę ke­lei­viai šau­kė vai­ ruo­to­jui, kad šis pa­li­ko mo­te­rį, ku­rios ran­ki­nė yra au­to­bu­se, pra­ šė su­sto­ti, ta­čiau vai­ruo­to­jas ne­ rea­ga­vo.

Ap­su­kęs ra­tą au­to­bu­sas stab­te­lė­jo sto­te­lė­je, ne­to­li nuo tos vie­tos, ku­ rio­je li­ko neį­ga­li mo­te­ris. Ta­da vie­na ke­lei­vė priė­jo prie vai­ruo­to­jo ir pa­ sa­kė, kad jis pa­li­ko ke­lei­vę bei pa­ pra­šė pa­lauk­ti. Ji iš­li­po iš au­to­bu­so ir pa­ma­tė at­sku­ban­čią I.Ja­siu­ly­tę.

At­gai­la: vai­ruo­to­jas K.Mi­ro­no­vas kal­ti­no sa­ve ir ke­lei­vius, ku­rie rei­ka­la­vo ne­lauk­ti ir grei­čiau va­žiuo­ti.

Ne­si­ti­kė­jo to­kios kiau­lys­tės

Šer­nuo­se li­ko ir gel­bė­to­ja

„Jei bū­čiau jau­na, gal bū­čiau grei­ tai pri­bė­gu­si, bet man daug me­tų, ma­no sku­bė­ji­mas nė­ra toks grei­ tas. Kiek ga­lė­jau, bė­gau, pail­su­ si ėjau ir vėl bė­gau. Ten – ne­trum­ pas at­stu­mas. Ma­čiau, kad mo­te­ris mo­ja, su­pra­tau, kad ma­nęs lau­kia, – pa­sa­ko­jo I.Ja­siu­ly­tė. – Tik stai­ga, žiū­riu, au­to­bu­sas nu­va­žiuo­ja. Li­ ko­me dvie­se. Abi – be jo­kių daik­ tų, be pi­ni­gų ir net be na­mų rak­tų.

Ban­dė­me stab­dy­ti leng­vuo­sius au­ to­mo­bi­lius, ta­čiau dau­ge­lis iš so­dų va­žiuo­ja ap­si­kro­vę daik­tais. Pro mus va­žia­vo pil­nos ma­ši­nos. Sus­ to­jo tik šiukš­lia­ve­žė, bet juk to­kia ma­ši­na au­to­bu­so ne­si­vys.“ Po kiek lai­ko prie mo­te­rų su­ sto­jo su­tuok­ti­nių po­ra. Jie pa­siū­lė bė­dos iš­tik­toms mo­te­rims pi­ni­gų, kad ga­lė­tų grįž­ti į Klai­pė­dą mik­ roau­to­bu­su.

Ta­čiau be sa­vo daik­tų ir na­mų rak­tų ke­lio­nė į Klai­pė­dą joms ne­ tu­rė­jo pra­smės. Bend­ros bė­dos iš­ tik­to­sios pa­pra­šė jas pa­vež­ti iki pa­ sku­ti­nės 34-ojo marš­ru­to sto­te­lės Rum­piš­kės gat­vė­je.

Jo­je mo­te­rys at­si­dū­rė anks­čiau už au­to­bu­są. Pen­si­nin­kė at­si­sto­ jo gat­vė­je tie­siai prieš jį, ma­ny­da­ ma, kad ant žmo­gaus vai­ruo­to­jas ne­va­žiuos.

Pas­tan­gos: I.Ja­siu­ly­tė iki šiol ne­ga­li su­pras­ti, ko­dėl ją ir jai no­rė­ju­sią

pa­dė­ti mo­te­rį vai­ruo­to­jas pa­li­ko už­mies­ty­je.

Abi mo­te­rys ėmė gė­din­ti vai­ruo­ to­ją. Klau­si­nė­jo, ko­dėl jis taip pa­ siel­gė. Ta­čiau jo­kio paaiš­ki­ni­mo neiš­gir­do. Vy­ras tik at­si­pra­ši­nė­jo.

At­sip­ra­ši­nė­jo bruk­da­mas me­dų

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo ne­ga­lė­ju­si vi­są nak­tį už­mig­ti, taip la­bai ją pa­vei­kė pa­tir­ta skriau­da ir stre­sas.

Va­kar šeš­tą ry­to ji nuė­jo į sto­te­ lę, ku­rio­je daž­ną die­ną lau­kia 34ojo marš­ru­to au­to­bu­so. Ir šį kar­tą prie vai­ro sė­dė­jo tas pa­ts vai­ruo­to­ jas, ku­ris iš­va­ka­rė­se mo­te­rims iš­ krė­tė kiau­lys­tę. „Jis man ki­šo pus­lit­ri­nį stik­lai­ nį me­daus ir at­si­pra­ši­nė­jo. Net jei stik­lai­nis bū­tų bu­vęs pil­nas auk­so,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ne­bū­čiau paė­mu­si. Pir­miau­sia rei­ kia bū­ti žmo­gu­mi. Ba­riau jį, no­rė­ jau, kad su­pras­tų – jei tie žmo­nės ne­bū­tų pa­vė­žė­ję, mes bū­tu­me nak­ čiai li­ku­sios Šer­nuo­se. Juk ne­tu­rė­ jo­me nė cen­to, – pik­ti­no­si neį­ga­ li pen­si­nin­kė. – Aš su­pran­tu, jam tai bu­vo pa­sku­ti­nis rei­sas, sku­bė­ jo. Ma­tyt, tu­rė­jo taip at­si­tik­ti, kad su­vok­čiau, jog yra blo­gų žmo­nių, bet yra ir la­bai ge­rų. Ne­bū­čiau net įta­ru­si, kad ga­li at­si­ras­ti vi­sai ne­ pa­žįs­ta­ma mo­te­ris, ku­ri dėl ma­nęs pa­ti į bė­dą pa­kliu­vo. Ir ta po­ra, ku­ ri mus pa­ve­žė, be ga­lo nuo­šir­dūs ir jaut­rūs žmo­nės, ve­žė iki pat mies­ to cent­ro, o aš ne­spė­jau jų nė pa­ var­dės su­ži­no­ti.“

Bend­ro­vės „So­dų au­to­bu­sai“, ku­ riai pri­klau­so 34-ojo marš­ru­to au­ to­bu­sas, va­do­vas Leo­nas Šiau­lys tei­gė, kad vai­ruo­to­jas jam ne­pra­ si­ta­rė apie šį in­ci­den­tą.

L.Šiau­lys aiš­ki­no, jog šiuo marš­ ru­tu pa­si­keis­da­mi va­ži­nė­ja du la­bai pa­ty­rę vai­ruo­to­jai, ku­rie nie­ko pa­ na­šaus anks­čiau ne­bu­vo iš­krė­tę.

Va­do­vas ti­ki­no iš­siaiš­kin­siąs si­ tua­ci­ją ir bū­ti­nai at­ly­gin­siąs ke­lei­ vėms pa­tir­tą ža­lą.

Pats au­to­bu­so vai­ruo­to­jas Kuz­ ma Mi­ro­no­vas ti­ki­no, kad ne­pa­to­ gu­mų mo­te­rims pri­da­rė ne­ty­čia. „To­kia die­na bu­vo – karš­ta, žmo­ nių daug“, – ban­dė tei­sin­tis 62-ejų vai­ruo­to­jas.

Jis pa­sa­ko­jo 25 me­tus dir­bęs Au­ to­bu­sų par­ke ir nie­ka­da nie­ko pa­ na­šaus jam ne­bu­vo nu­ti­kę.

Pa­na­šiai apie jį kal­bė­jo ir darb­da­ vys. L.Šiau­lys pri­si­mi­nė pa­ži­no­jęs K.Mi­ro­no­vą dar ta­da, kai abu dir­ bo Au­to­bu­sų par­ke. „Ne­si­ti­kė­jau iš jo to­kių da­ly­kų. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip jis ga­lė­jo taip pa­sielg­ti. Juo la­biau kad va­žiuo­ja ne vie­nas, juk ir kon­ duk­to­rė yra“, – ste­bė­jo­si L.Šiau­lys.

Pa­si­da­vė ke­lei­vių rei­ka­la­vi­mui

K.Mi­ro­no­vas ti­ki­no ma­tęs per ga­ li­nio vaiz­do veid­ro­dį, kad mo­te­ris į au­to­bu­są įkė­lė ran­ki­nę, bet pa­ ma­nė, jog ji tik kaž­ką pa­ly­dė­jo, nes bu­vo at­si­trau­ku­si nuo au­to­bu­so.

Vai­ruo­to­jas aiš­ki­no, kad mo­te­ris nu­si­su­ko ir ėjo to­lyn nuo au­to­bu­ so, to­dėl jis ir nu­va­žia­vęs. Jis ti­ki­no ne­sup­ra­tęs, kad pa­li­ko mo­te­rį. „Ke­lei­viai vi­sa­da gar­siai kal­ba, ką aš ži­nau, ką sa­ko. Prie ma­nęs nie­ kas ne­bu­vo priė­jęs. Gal kas ką ir sa­ kė, bet sto­te­lė­je au­to­bu­so ga­las bu­

ol kas šio marš­ru­to au­to­bu­ sus tie­sio­g iai pri­ž iū­r i Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja. Jie dar nė­ra bend­ros ke­lei­vi­nio trans­por­to sis­te­mos da­lis. Marš­ru­tus į Šer­nus ir so­dus „Ai­sė“ nu­ma­ty­ta nuo ki­tų me­tų sau­sio 1-osios įtrauk­t i į bend­rą­ją sis­te­mą. Ta­da bus dau­giau tvar­kos. Bus ne­mo­ka­ma te­le­fo­ no li­ni­ja (tel. 8 800 12 344), ku­ria pa­skam­ bi­nę ke­lei­viai ga­lės pa­si­skųs­ti. Ta­da bū­ tų ga­li­ma iš­kart skam­bin­ti ir ope­ra­ty­viai aiš­kin­tis, kas at­si­ti­ko. Jei­gu su­si­da­ry­tų pa­na­ši si­tua­ci­ja, mo­te­rys pra­neš­tų dis­ pe­če­riams, o šie su­si­siek­tų tie­sio­giai su vai­ruo­to­ju. Gy­ve­ni­me pa­si­tai­ko vi­so­kių si­tua­ci­jų. Sa­vi­val­dy­bės spren­di­mas po tru­pu­tį kur­ti bend­rą sis­te­mą ve­da prie to­bu­lu­mo. Bend­ro­jo­je sis­te­mo­je ga­lės dirb­ti ir ma­žo­sios bend­ro­vės, ta­čiau jos per tam tik­rą lai­ką tu­rės ge­ro­kai pa­to­bu­ lin­ti sa­vo tech­ni­ką.

vo už­si­su­kęs, gal to­dėl ne­gir­dė­jau.

Tik tre­čio­je sto­te­lė­je priė­jo ke­lei­vė ir pa­sa­kė, kad kaž­ką pa­li­ko­me. Ji iš­li­po. Ma­čiau, kad su kaž­kuo kal­ ba te­le­fo­nu. Bu­vau iš­jun­gęs va­rik­lį.

Lau­kiau gal pen­kias mi­nu­tes. Pas­ kui ke­lei­viai pra­dė­jo pik­tin­tis, rei­ ka­la­vo va­žiuo­ti, sa­kė, kad mo­te­ris par­va­žiuos mik­riu­ku. Ži­no­te, karš­ ta, vi­si ne­tu­ri kant­ry­bės. Kvai­las bu­vau, kad pa­klau­siau jų, rei­kė­jo pa­lauk­ti. Tie­siog su­tri­kau. Pa­ti­kė­ ki­te, man tai bus di­džiu­lė pa­mo­ka.

Dau­giau nie­ko pa­na­šaus ne­pa­si­kar­ tos“, – ti­ki­no vai­ruo­to­jas.

Jis pa­sa­ko­jo esąs bi­ti­nin­kas ir no­rė­jęs bent pa­do­va­no­da­mas me­ daus iš­pirk­ti sa­vo kal­tę, ta­čiau mo­ te­ris jo ne­paė­mė.

Ne­teks ke­lių šim­tų li­tų

L.Šiau­lys pa­ti­ki­no, kad vai­ruo­to­jo el­ge­sį įver­tins ir jį nu­baus. Vei­kiau­ siai pra­si­kal­tęs dar­buo­to­jas ne­teks nuo 300 iki 400 li­tų. „Si­tua­ci­ja la­bai ne­gra­ži. Bet baus­me žmo­gui skriau­dos nea­ti­ tai­sy­si­me. Ban­dy­si­me su ke­lei­ve su­si­siek­ti ir at­si­pra­šy­ti už ne­pa­to­ gu­mus“, – tvir­ti­no bend­ro­vės „So­ dų au­to­bu­sai“ va­do­vas.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to tar­ny­bos ve­dė­jas Ri­ man­tas Moc­kus ti­ki­no, kad šis įvy­kis ne­liks be tar­ny­bos dė­me­sio. Ke­ti­na­ ma aiš­kin­tis su bend­ro­vės va­do­vu. „Aki­vaiz­du, kad tai la­bai ne­ma­ lo­nus at­ve­jis. Be­lie­ka tik at­si­pra­šy­ ti ke­lei­vės. Pa­tir­tis ro­do, kad in­teg­ ruo­jant prie­mies­ti­nius au­to­bu­sus į vie­nin­gą sis­te­mą kei­čia­si vai­ruo­to­jų dar­bo kul­tū­ra. Pra­džia bu­vo sun­ki.

Net­ru­kus ir prie­mies­ti­niais au­to­ bu­sais va­žiuo­jan­tys ke­lei­viai nau­ do­sis elekt­ro­ni­niais bi­lie­tais. Ta­da bus leng­viau kont­ro­liuo­ti vai­ruo­to­ jus, ži­no­ti, kur yra au­to­bu­sas. Taip bus ga­li­ma ste­bė­ti, ar lai­ko­ma­si dar­bo gra­fi­ko. Jei­gu pa­ma­ty­si­me, kad vyks­ta to­kie „laks­ty­mai“, ko­ kie at­si­ti­ko tre­čia­die­nį, dis­pe­če­ri­ nė ga­lės iš­kart rea­guo­ti“, – aiš­ki­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jas.

R.Moc­kus tei­gė, kad žie­mą pa­ na­šių nu­si­skun­di­mų bū­na dau­giau nei va­sa­rą. Ta­čiau kas­met ke­lei­viai vis la­biau pa­ten­kin­ti va­ži­nė­da­mi vie­šuo­ju trans­por­tu.

5

penktadienis, rugpjūčio 9, 2013

miestas

Eg­zo­tiš­ki gyvūnai – kontrabandinė prekė Nors Klai­pė­do­je drau­džia­ma au­gin­ti lau­ ki­nius gy­vū­nus, žmo­nės ne­ga­li bū­ti tik­ ri, kad ne­su­lauks ko­kio eg­zo­tiš­ko sve­čio.

Uos­ta­mies­ty­je bu­vo at­ve­jis, kai į sve­ti­mą bu­tą įšliau­žė kai­my­nų au­gin­tas smaug­lys.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Išei­tis: klai­pė­die­čiai jau tu­ri pa­tir­ties Da­nę kirs­ti lai­ki­nu til­tu – toks bu­vo įreng­tas prieš sep­ty­ne­rius me­tus,

kai re­mon­tuo­tas Bir­žos til­tas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Per Da­nę – nau­jas til­tas Re­mon­tuo­ti Pi­lies til­ 1 tą pa­siū­ly­mus pa­tei­kė trys bend­ro­vės. Tech­ni­nia­me pro­

jek­te nu­ma­ty­ta, kad įren­gi­nio re­ mon­tas ir ap­lin­kos su­tvar­ky­mas ga­li kai­nuo­ti apie 11 mln. li­tų.

Ka­dan­gi re­mon­to dar­bų pra­džia vis ar­tė­ja, ieš­ko­ma bū­dų, kaip pa­ leng­vin­ti eis­mą tiek pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­kams, tiek au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams.

Sta­tys ar­čiau ma­rių

„Šiuo me­tu vyks­ta dis­ku­si­jos dėl lai­ki­no til­to per Da­nę įren­gi­mo. Jo rei­kia, kad pės­tie­ji ir dvi­ra­ti­nin­kai leng­viau pa­siek­tų Se­ną­ją per­kė­lą Šiau­rės ra­ge. Aiš­ku, jis ir ki­tiems pės­tie­siems pa­leng­vin­tų su­si­sie­ ki­mą per Da­nę – ne­rei­kė­tų ei­ti iki Bir­žos til­to, no­rint pa­tek­ti į ki­tą upės pu­sę“, – tei­gė R.Zul­cas.

Be­veik nea­be­jo­ja­ma, kad toks lai­ki­nas til­tas bus pa­sta­ty­tas, ta­ čiau vyks­ta de­ry­bos dėl vie­tos, kur jis ga­lė­tų at­si­ras­ti. „Tin­ka­miau­sia vie­ta yra už Pi­ lies til­to ma­rių link. Ta­čiau ta Da­ nės vie­ta yra nau­do­ja­ma lai­vy­bai, ji pri­klau­so vi­daus van­de­nims, to­dėl lai­ki­no til­to įren­gi­mą rei­kia su­de­ rin­ti ir su Klai­pė­dos uos­to di­rek­ci­ ja, su ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis“, – aiš­ki­no R.Zul­cas.

Lai­ki­nas til­tas per Da­nę bu­vo pa­ sta­ty­tas ir maž­daug prieš sep­ty­ne­ rius me­tus, kai vy­ko Bir­žos til­to re­ mon­tas.

Su­ra­do dvi dy­ky­nes

Pra­si­dė­sian­tis Pi­lies til­to re­mon­ tas ver­č ia lau­ž y­t i gal­vas ir už eis­mo or­ga­ni­za­vi­mą Klai­pė­do­je at­sa­kin­gus spe­cia­lis­tus, nes pa­ tek­ti į ki­tą Da­nės pu­sę bus ga­li­ma tik per Bir­žos ir Mo­kyk­los gat­vės til­tus.

To­dėl spe­cia­lis­tai įsi­ti­ki­nę, jog rei­kia ieš­ko­ti bū­dų, kaip šiuos til­tus ap­sau­go­ti nuo per di­de­lės trans­ por­to ap­kro­vos, kad vė­liau jų ne­ rei­kė­tų re­mon­tuo­ti.

Vie­nas to­kių va­rian­tų – mies­ to cent­ro priei­go­se įreng­ti au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių, kad jo­se sa­vo trans­por­to prie­mo­nes pa­li­kę vai­ruo­to­jai se­na­mies­tį ir mies­to cent­rą už Da­nės šiau­ri­ nės Klai­pė­dos pu­sės link pa­siek­ tų pės­čio­mis. „Esa­me nu­ma­tę dvi to­kias dy­ ky­nes, ku­rias rei­kia šiek tiek ap­ tvar­ky­ti ir jo­se bus ga­li­ma sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Vie­na to­kių vie­tų, anot jo, yra prie Bi­ru­tės ir Bi­jū­nų gat­vių san­ kry­žos – bu­vu­sios šau­dyk­los te­ ri­to­ri­ja. Pag­rin­di­nis pa­sta­tas jau nu­g riau­tas, o ke­l ios griu­ve­n os dar li­ko. „Jei jas nu­griau­tu­me, tuo­met bū­tų to­kia dy­ky­nė, ku­rio­je vai­ruo­ to­jai ga­lė­tų pa­lik­ti sa­vo au­to­mo­bi­ lius“, – svars­tė L.Dū­da.

Per­žiū­rės ir rink­lia­vą

Ki­ta vie­ta – Da­nės pa­kran­tė už Irk­ la­vi­mo ba­zės Mo­kyk­los gat­vės via­ du­ko link. „Kai to­je vie­to­je tie­sė­me dvi­ra­čių ta­ką, at­si­vė­rė to­kia dyk­ra, ku­rią ga­ li­ma iš­ly­gin­ti ir tik­rai pa­nau­do­ti kaip au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Jo­je ma­ši­nas pa­li­kę vai­ruo­to­jai iki mies­ to cent­ro ga­lė­tų nuei­ti nau­juo­ju pės­ čių­jų-dvi­ra­čių ta­ku, be­si­drie­kian­čiu pa­lei Da­nę“, – gar­siai mąs­tė Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je, anot jo, neiš­nau­do­tas po­ten­cia­las yra Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės. Vai­ruo­to­jai esą jo­se taip pat ga­lė­tų pa­lik­ti ma­ ši­nas ir į mies­to cent­rą at­va­žiuo­ti vie­šuo­ju trans­por­tu ar ke­lis ki­lo­ met­rus atei­ti pės­čio­mis. „Dau­giau au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lių tik­rai neį­reng­si­me, juk na­mų ne­nug­riau­si­me, kad at­si­ras­ tų vie­tos“, – tei­gė L.Dū­da.

Jis už­si­mi­nė ir apie tai, jog kai bus už­da­ry­tas Pi­lies til­tas, ga­li bū­ti per­žiū­rė­tas mies­to ta­ry­bos spren­ di­mas dėl rink­lia­vos už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą se­na­mies­ty­je ir mies­ to cent­re dy­džių. „Yra kal­bų, jog rink­lia­vos dy­ džiai ga­li bū­ti per­žiū­rė­ti, tik ne­ži­ nau, į ku­rią pu­sę“, – mįs­lin­gai apie mo­kes­čių už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą se­na­mies­ty­je kai­tą pra­si­ta­rė Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to prie­žiū­ros po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Lai­ma Jū­re­vi­čie­nė pa­ brė­žė, kad au­gin­ti lau­ki­nius gy­ vū­nus dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se – drau­džia­ma.

Ji taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­gal įsta­ty­mą kiek­vie­nas gy­vū­nas tu­ri bū­ti lai­ko­mas jo rū­šį, am­žių, fi­zio­lo­gi­ją, elg­se­ną ati­tin­kan­čio­mis są­ly­go­mis ir pa­gal tai pri­žiū­ri­mas. Šių rei­ka­la­vi­mų ne­pai­sy­mas lai­ko­ mas žiau­riu el­ge­siu su gy­vū­nu. „Va­di­na­si, nei pi­to­no, nei smaug­ lio, nei kro­ko­di­lo lai­ky­ti ap­lin­ko­je, ku­ri nea­ti­tin­ka jo gy­ve­ni­mo bū­do, ne­ga­li­ma. Tai trak­tuo­ja­ma kaip žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nu ir yra įsta­ty­mo pa­žei­di­mas“, – aiš­ki­no vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.

Ta­čiau, L.Jū­re­vi­čie­nė, at­krei­pė dė­me­sį, kad kai ku­rie žmo­nės ne­ pai­so to­kio rei­ka­la­vi­mo ir bu­tuo­se lai­ko to­kius gy­vū­nus ne­le­ga­liai. „Toks el­ge­sys pa­vo­jin­gas. Ky­la pa­vo­jus kai­my­nams“, – nea­be­jo­ jo vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.

Prieš tre­jus me­tus bu­vo at­ve­jis, kai dau­gia­bu­ty­je 3,5 met­ro il­gio

Ka­dan­gi lau­ki­nius gy­vū­nus drau­džia­ ma lai­ky­ti, jie nė­ra ir re­gist­ruo­ja­mi.

Komentaras

Bri­gi­ta Ky­man­tai­tė

Gy­vū­nų glo­bos or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė

P

a­sau­ly­je yra di­de­li gy­vū­nų kont­ra­ban­dos mas­tai. Jei la­ bai no­ri, vis­ką įma­no­ma gau­ti.

Te­rei­kia tu­rė­ti pi­ni­gų. Eu­ro­po­ je vei­kian­čios gy­vū­nų glo­bos or­ga­ni­za­ ci­jos ko­vo­ja su gy­vū­nų kont­ra­ban­da. Su si­tua­ci­jo­mis, ka­da žmo­nėms pa­vo­jų su­ ke­lia au­gi­na­mi eg­zo­tiš­ki gy­vū­nai, ne­te­ ko su­si­dur­ti. Pas­ta­rie­ji grės­mę ke­lia ne tik dėl ga­li­mos ag­re­si­jos, bet ir dėl ti­ki­ my­bės už­krės­ti įvai­riau­sio­mis li­go­mis.

smaug­lys iš ket­vir­to aukš­to šliau­ žė į tre­čią­jį. Tuo me­tu bu­to bal­ko­ne mie­go­jo žmo­gus. Ne­ži­nia, kas jam bū­tų nu­ti­kę, jei smaug­lio ne­bū­tų iš­gąs­di­nęs šuo. Sa­vo tiks­lo ne­pa­ sie­kęs rop­lys nu­kri­to ant žo­lės. Ka­ dan­gi lau­ki­nius gy­vū­nus drau­džia­ ma lai­ky­ti, jie nė­ra ir re­gist­ruo­ja­mi.

Re­gist­ruo­ti pri­va­lo­ma tik bu­tuo­se au­gi­na­mus šu­nis, ka­tes, šeš­kus. „Eg­zo­ti­nių gy­vū­nų re­gist­ra­ci­ja pra­si­lenk­tų su įsta­ty­mu. Su­ži­no­ jus, kad au­gi­na­mas koks eg­zo­tiš­ kas gy­vū­nas, bū­tų pra­neš­ta po­li­ ci­jai ir šis bū­tų paim­tas“, – tei­gė L.Jū­re­vi­čie­nė.

Ne­pai­sant to, kad au­gin­ti eg­zo­ ti­nius gy­vū­nus drau­džia­ma, įsi­gy­ti jų ne­su­dė­tin­ga. In­ter­ne­to sve­tai­nė­ se kart­kar­tė­mis pa­si­ro­do skel­bi­ mų, kad par­duo­da­mas drau­giš­kas pi­to­nas, kro­ko­di­las. Ka­ra­liš­kas pi­ to­nas par­duo­da­mas už 500, tig­ri­ nis – 800 li­tų. Ta­čiau rop­lį ga­li­ma įsi­gy­ti ir už 100 li­tų. Už kro­ko­di­lą pra­šo­ma 3 tūkst. li­tų.

Klai­pė­do­je drau­džia­ma lai­ky­ti ne tik eg­zo­ti­nius gy­vū­nus, bet ir na­ mi­nius gy­vu­lius, bi­tes.

Lie­pos „rū­di­ja“ dėl sausros ir ligų Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pra­dė­ju­sios ru­duo­ti uos­ta­mies­čio lie­pų ša­kos kai ku­riuos klai­pė­die­ čius ver­čia spė­lio­ti, ar šiuos me­ džius nua­li­no karš­tis, o gal juos iš­ti­ ko ker­ša­kan­džių ka­muo­ja­mų kaš­ to­nų li­ki­mas.

Gam­ta: nors iki ru­dens dar li­ko lai­ko, kai ku­rios lie­pos jau stūk­so ru­

duo­jan­čiais la­pais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė Ona Rū­ta Ža­dei­ kie­nė ti­ki­no, jog si­tua­ci­jos dra­ma­ ti­zuo­ti ne­rei­kė­tų. „Jei me­dis įbe­to­nuo­tas tarp ply­ te­lių, ti­kė­ti­na, kad ga­li ir ne­gau­ti pa­kan­ka­mai drėg­mės. Ta­čiau di­

džio­sios saus­ros kol kas ne­pa­ju­to­ me – ir žo­ly­nai ga­nė­ti­nai ža­li, ir ra­ sos iš­krin­ta, tad per nak­tį au­ga­lai at­si­gau­na. 34–36 laips­niai – dar ne ka­tast­ro­fa. Ži­no­ma, toks oras var­ gi­na ir au­ga­lus, ir mums vi­siems rei­kia pa­si­sau­go­ti. Bet vie­nas žmo­ gus nu­kren­ta to­kio­je tem­pe­ra­tū­ro­ je, o ki­tas kaip ar­bū­ziu­kas, jam nie­ ko“, – juo­ka­vo spe­cia­lis­tė.

Pa­sak Bo­ta­ni­kos so­do va­do­vės, bū­tent lie­pas, ber­žus ga­li­ma pri­ skir­ti prie le­pes­nių me­džių. Kaip tei­gė spe­cia­lis­tė, be­si­bai­giant va­ sa­rai pra­dė­ju­sios ru­duo­ti ša­kos vei­kiau­siai iš­duo­da se­nų la­puo­čių li­gas ar­ba ken­kė­jų puo­li­mą.

„La­pai, už­pul­ti ama­rų, li­gų, pa­ si­da­ro silp­nes­ni, jiems stin­ga drėg­ mės, tad ne­tu­rė­da­mi tvir­tu­mo ima pir­ma lai­ko kris­ti. Ypač tai pa­sa­ky­ ti­na apie ber­žus, lie­pas, šie me­džiai jaut­res­ni, ki­ti taip ne­nu­ken­čia. Bet tai tik­rai nė­ra bai­si bė­da“, – pa­ti­ ki­no O.R.Ža­dei­kie­nė.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, šie­met esą bu­ vo ir ma­žiau ama­rų, dėl ku­rių lip­ čiaus ga­li smar­kiai pa­juo­duo­ti me­ džių la­pai. Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė pri­dū­rė, jog la­biau­siai saus­ros bi­jo jau­ni au­ga­lai. Tad jei yra ga­li­my­bė, me­džius ga­li­ma pa­lais­ty­ti – sod­riai, ne­gai­lint van­dens, ta­čiau pa­kak­tų ir kar­to per sa­vai­tę.

6

penktAdienis, rugpjūčio 9, 2013

nuomonės

Šu­nų sa­vi­nin­kai – ig­no­ruo­ja­mi?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ša­lin ran­kas nuo Pre­zi­den­tės

Skai­čiau Zig­mo Vaiš­vi­los ra­ši­ nį, ku­ria­me jis puo­la mū­sų Pre­ zi­den­tę. Taip ir no­ri­si pa­sa­ky­ti jam, kad pa­trauk­tų sa­vo ran­kas nuo jos. So­viet­me­čiu vi­si bu­vo ko­mu­nis­tai. Ne­ži­nia, ką jis pa­ ts tuo me­tu vei­kė. Ki­tas da­ly­kas, kad Pre­zi­den­tę rin­ko­me mes vi­ si, Lie­tu­vos žmo­nės. Ly­giai, kaip Par­la­men­tą 1991-ai­siais gy­ nė dau­gy­bė žmo­nių, mi­nios. O jis tuo me­tu sė­dė­jo vi­du­je. Da­ lia Gry­baus­kai­tė tu­ri au­to­ri­te­ tą Eu­ro­pos Są­jun­go­je, va­do­vau­ja Lie­tu­vai, pel­nė di­džiu­lę žmo­nių pa­gar­bą. To­dėl pra­šy­čiau po­ną Z.Vaiš­vi­lą baig­ti knai­sio­tis. Svar­ biau­sia, ko­kią nau­dą vals­ty­bei Pre­zi­den­tė duo­da da­bar.

Justinas Argustas

V

Po­li­ti­kai ir vals­ty­bės tar­nau­to­jai ga­lė­tų vie­ šin­ti sa­vo pa­ja­mas vie­ no­je su­si­ste­min­to­je vie­to­je.

Juk jie lig šiol, pa­pra­šy­t i pa­teik­t i ži­n ių apie sa­vo tur­tą ar in­te­re­sus, dangs­to­ si as­mens duo­me­nų ap­sau­ga.To ne­be­ tu­rė­t ų bū­t i, jei Pre­z i­den­tės siū­ly­mams Sei­mas pri­tars.

Vis dėl­to per ke­le­rius me­tus pa­siek­ta ne­ ma­žai. Štai 2009 m. in­te­re­sų dek­la­ra­ci­ jas tei­kė vos dau­g iau nei 3 tūkst. žmo­ nių. 2012 m. tas skai­čius sie­kė jau be­veik 80 tūkst.

Ko­dėl ne­nuė­jus dar to­liau? Pa­vyz­džiui, po­l i­t i­kai ir vals­ty­bės tar­nau­to­jai ga­lė­t ų vie­šin­t i sa­vo pa­ja­mas vie­no­je vi­siems priei­na­mo­je vie­to­je, kad ga­lė­tu­me ma­ ty­ti, kaip jų tur­tas kei­tė­si me­tai iš me­tų.

Ko­dėl vals­t y­b ė ne­ga­lė­t ų im­t is to­k ios ini­cia­ty­vos? Pas­kelb­t i „Vals­ty­bės ži­n io­ se“ dek­la­ra­ci­jas neuž­ten­ka. Suo­mi­jo­je ar Šve­d i­jo­je to­k ia in­for­ma­ci­ja yra priei­na­ ma vos ne apie vi­sus ša­lies gy­ven­to­jus.

Ten skaid­ru­mo stan­dar­tas – la­bai aiš­kus.

Ko­dėl mes ne­ga­lė­tu­me to siek­ti?

Taip, po­li­ti­kai tuo ne­suin­te­re­suo­ti. Be to, šią funk­ci­ją iš da­lies at­lie­ka ži­niask­lai­da.

Vis dėl­to ga­lė­t ų ši­tai pa­da­r y­t i ir vals­ty­ bės ins­t i­t u­ci­jos. Tai bū­t ų vie­nas bū­dų įkvėp­t i žmo­nes keis­t is. Juk iki šiol į ko­ vą su ko­rup­ci­ja, anot ap­klau­sų, įsi­trauk­ tų vos 15 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų.

Au­gus­ti­nas

Atos­to­gos – ci­ga­re­čių dū­muo­se

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

N

e vi­si šu­nų šei­mi­nin­kai ren­ka sa­vo au­gin­ti­nių iš­ma­tas, žmo­nės ne­bi­jo ir bau­dų už eksk­re­men­ tų ne­su­si­rin­ki­mą. Ve­džio­ji­mo aikš­te­lių nė­ra įreng­ta pa­kan­ka­ mai, o mė­ne­si­nio mo­kes­čio, su­ ren­ka­mo už au­gin­ti­nius, pi­ni­ gai ka­žin ar ski­ria­mi tų aikš­te­lių plėt­rai. Taip tei­gia šu­nų sa­vi­nin­ kai, ku­rie įsi­ti­ki­nę, kad jie yra at­ vi­rai ig­no­ruo­ja­mi.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė yra nu­sta­ čiu­si mo­kes­tį už gy­vū­nų lai­ky­mą: už šu­nį – 5 li­tai, už ka­tę – 3 li­tai, taip pat re­gist­ra­vi­mo mo­kes­tis: už šu­nį – 10 li­tų, už ka­tę – 5 li­tai.

Vis dėl­to su­rink­tos lė­šos gy­vū­nė­ lių gy­ve­ni­mo mies­te ne­pa­ge­ri­na.

Jus­ti­na Ur­be­lio­ny­tė:

Mo­ku mė­ne­si­nį mo­ kes­tį už sa­vo au­gin­ ti­nį, ta­čiau nau­dos jo­kios. „Gy­ve­nu cent­re, dau­gia­bu­čių pa­ sta­tų ap­sup­ty­je, ša­lia nė­ra nė vie­ nos šu­nims ve­džio­ti skir­tos aikš­te­ lės. Ka­dan­gi šuo – di­de­lis, mies­te jo ve­džio­ti ne­ga­liu, nes ap­lin­ki­niams tai su­ke­lia bai­mę ir pa­si­pik­ti­ni­mą, o gre­ti­ma­me par­ke­ly­je šu­nis ve­džio­ti ap­skri­tai už­draus­ta. Mo­ku mė­ne­si­

nį mo­kes­tį už sa­vo au­gin­ti­nį, ta­čiau nau­dos jo­kios,“ – apie su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją pa­sa­ko­jo bu­te au­gi­nan­ti šu­nį Jus­ti­na Ur­be­lio­ny­tė.

Gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lės drau­ džia ve­džio­ti ar­ba leis­ti gy­vū­nams bė­gio­ti ma­si­nio žmo­nių su­si­bū­ri­mo vie­to­se, mo­kyk­lų, svei­ka­tos ap­sau­ gos įstai­gų, vai­kų lop­še­lių-dar­že­lių te­ri­to­ri­jo­se, spor­to ir vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė­se, pa­plū­di­miuo­se, par­kuo­se ir skve­ruo­se (iš­sky­rus tuos, ku­riuo­ se įreng­tos ve­džio­ji­mo aikš­te­lės) bei vie­to­se, pa­žy­mė­to­se ženk­lu su už­ra­ šu „Šu­nis ve­džio­ti drau­džia­ma“. Šiuo me­tu įreng­ti dau­giau šu­ nims skir­tų ve­džio­ti aikš­te­lių sa­ vi­val­dy­bė ne­ke­ti­na.

Jus­ti­na Kond­ro­tai­tė

Po­li­ci­nin­kas stab­dė be prie­žas­ties

A

nt­ra­die­nį nak­tį va­žia­vo­me per Kre­tin­gą na­mo. Bu­vo ant­ros va­lan­dos pra­džia.

Ju­dė­jo­me ne­vir­šy­da­mi grei­čio – pa­gal tai­syk­les. Net mu­ zi­kos sa­lo­ne ne­lei­do­me. Tie­siog va­žia­vo­me ra­miai na­mo.

Gat­vė­je pra­si­len­kė­me su į ki­tą pu­sę va­žia­vu­siu po­li­ci­jos au­to­ mo­bi­liu. Ar­ti­miau­sio­je san­kry­ žo­je šis ap­si­su­ko ir mus kaž­ko­dėl pa­si­vi­jo.

Pa­gal po­li­ci­nin­kų rei­ka­la­vi­mą su­sto­jo­me. Priė­jęs po­li­ci­nin­kas pa­ tik­ri­no do­ku­men­tus ir lei­do to­liau va­žiuo­ti.

Man pa­si­ro­dė, kad pa­rei­gū­nui tik­rai ne do­ku­men­tai bu­vo svar­ biau­sia, nes jų jam rei­kė­jo vos aki­ mir­kai.

Ten­ka ne­ma­žai va­ži­nė­ti ki­to­ se vals­ty­bė­se, to­dėl ne kar­tą įsi­ ti­ki­nau, kad sve­tur po­li­ci­nin­kai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Vie­šu­mo bai­mė vis dar be­ri­bė

i­sų vals­ty­bės tar­ny­bo­je dir­ ban­čių as­me­nų dek­la­ra­ci­jų duo­me­nys tu­r i bū­t i vie­ši ir priei­na­m i. To sie­k ia Pre­z i­ den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, pa­siū­liu­si Vie­ šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo pa­tai­sas.

Bet tai – ne nau­ja idė­ja. Eksp­rem­je­ras And­r ius Ku­bi­l ius kaž­ka­da skel­bė ini­ci­ ja­vęs nau­jos in­te­re­sų dek­la­ra­vi­mo tvar­ kos kū­r i­mą, ta­čiau iš to nie­ko nei­šė­jo. Į elekt­ro­ni­nio dek­la­ra­vi­mo sis­te­mą bu­vo su­kiš­ta apie 5 mln. li­tų. Tad per­nai ru­de­ nį elekt­ro­n i­nė­je erd­vė­je tu­rė­jo at­si­dur­ ti ir bū­ti pa­sie­kia­mi maž­daug 100 tūkst. įvai­r io­se įstai­go­se dir­ban­č ių žmo­n ių duo­me­nys. Vis dėl­to taip neat­si­ti­ko.

Tam pa­si­prie­ši­no ke­lios tuo­met dar de­ ši­nių­jų val­do­mos mi­nis­te­ri­jos, o ke­li val­ di­nin­kai to­kius už­mo­jus ap­skun­dė teis­ mui. Keis­ta: nei mi­nist­rai, nei pre­zi­den­ tai, nei pro­k u­ro­rai, nei tei­sė­jai lig šiol neįž­vel­gė jo­kios ža­los, kad jų dek­la­ra­ci­ jos skel­bia­mos vie­šai.

Toks spren­d i­mas su­kė­lė ne­ma­žą aukš­ to ran­go val­d i­n in­k ų ne­pa­si­ten­k i­n i­mą.

karštas telefonas

Ire­na

Pre­ky­bos cent­rai ne­tau­po

Ne­sup­ran­tu, ko­dėl kai ku­rie di­de­ li pre­ky­bos cent­rai taip keis­tai el­ gia­si su sa­vo tur­tu, o dar­buo­to­jai ne­lin­kę tau­py­ti? Ve­ži­mė­liai daž­ nai bū­na iš­sklai­dy­ti ke­lių šim­tų met­rų spin­du­liu ap­link di­des­nią­ sias par­duo­tu­ves. Ne vie­nas ve­ža­ si pre­kes tais ve­ži­mė­liais iki pat sa­vo na­mų. Nie­kas jų ne­pri­žiū­ ri. Be to, va­sa­rą ga­lė­tų ne­da­ri­nė­ti du­rų, juk karš­ta. Te­gu bū­na nuo­ lat at­vi­ros, su­si­tau­py­tų ne­ma­žai elekt­ros ener­gi­jos.

Zig­mas

Nežino tik­rojo pa­va­di­ni­mo?

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

ne­stab­do, jei nė­ra konk­re­čios prie­ žas­ties ar pa­žei­di­mo.

O šiuo at­ve­ju Kre­tin­go­je tei­sėt­ var­ki­nin­kas ko­ne pa­de­monst­ra­vo,

kad jis ga­li trik­dy­ti žmo­nių ke­lio­ nę be prie­žas­ties – jam pa­čiam pa­ no­rė­jus.

Ka­zys

Ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti kai ku­rių lei­ di­nių lei­dė­jais – jau ga­na ne­ma­ žai me­tų gat­vė, at­si­ša­ko­jan­ti nuo Her­kaus Man­to ir su­kan­ti link jū­ ros, va­di­na­si Pra­no Li­dei­kio var­ du. Ta­čiau tai vie­no­je, tai ki­to­ je vie­to­je vis pa­ma­tau ją va­di­nant Kos­mo­nau­tų gat­ve. Net Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro lei­di­ny­je, ku­ ris iš­leis­tas per­nai, ra­dau se­ną­jį šios gat­vės pa­va­di­ni­mą. Kar­tais ir Šiau­rės pro­spek­tas va­di­na­mas se­ nuo­ju var­du.

Kęs­tu­tis Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

o ožio.

im me atpirk – Ieškojo e.

Ir radom

Nors gel­bė­to­jų va­das sa­ko, kad poil­siau­to­jai vis kul­tū­rin­ges­ni, aš ne­su­tin­ku su to­kiu pa­sa­ky­mu.

Po­rą die­nų pra­lei­dau Ant­ro­sios Meln­ra­gės mo­te­rų pa­plū­di­my­je.

Pak­rau­pau – pil­nas smė­lis nuo­ rū­kų. Juk jas ten „pa­sė­jo“ ne kas ki­tas, o mo­te­rys. No­rė­čiau jas va­ din­ti „bab­cė­mis“. Koks čia ma­lo­ nu­mas? Juk tai silp­nu­mo ap­raiš­ka.

Pra­dė­jo rū­ky­ti, o da­bar ne­be­ga­ li mes­ti. Ki­ta­me pa­plū­di­my­je ant suo­liu­ko sė­dė­jo po­ra, abu rū­kė, nors rū­ka­liams vie­ta – už de­šim­ ties met­rų. Sa­kė, kad ne­ži­no­jo, jog jiems ne čia vie­ta. La­bai ne­ma­lo­ nu, kai rei­kia il­sė­tis ant nuo­rū­kų, kai dū­mus į akis pu­čia. Daž­nai dar ir sa­vo pa­čių vai­kus nuo­di­ja.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, rugpjūčio 9, 2013

lietuva Di­dins ­ bau­das?

Aiš­kin­sis ­ pro­ku­ro­rai

Pa­tai­sos – ­ dis­ku­tuo­ti­nos

Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius An­ta­nas Ma­tu­las siū­lo di­din­ti bau­das grei­tį smar­kiai vir­ši­ ju­siems vai­ruo­to­jams. Pa­gal re­gist­ruo­tas Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so pa­tai­sas di­dė­tų bau­dos tais at­ve­jais, kai leis­ti­nas grei­tis vir­ši­ja­mas dau­giau kaip 30 ki­lo­met­rų per va­lan­dą.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pra­ dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Sei­mo na­rio Vik­to­ro Us­pas­ ki­cho kal­bų apie jo by­lą nag­ ri­nė­ju­sius tei­sė­jus. Į Ge­ne­ ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą dėl V.Us­ pas­ki­cho pa­si­sa­ky­mų, ku­ riais jis esą už­gau­lio­jo tei­sė­ jus, šią sa­vai­tę krei­pė­si Tei­sė­ jų ta­ry­ba.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­zas Ole­kas tei­gia, kad Pre­zi­den­tės pa­tai­sos dėl vi­ sų in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jų vie­ši­ ni­mo yra dis­ku­tuo­ti­nas klau­ si­mas. Pa­gal Pre­zi­den­tės pa­ siū­ly­mą vi­sų tar­nau­to­jų, par­ ti­jų va­do­vų, pa­ta­rė­jų in­te­re­ sų dek­la­ra­ci­jos tu­rė­tų bū­ ti vie­šos.

Pa­ra­ma Gru­zi­jai ar M.Saa­kaš­vi­liui?

Vil­niu­je prie Ru­si­jos am­ba­sa­dos penk­tus me­tus iš ei­lės rin­ko­si Gru­zi­jos rė­mė­jai. Tik mi­tin­gu šį kon­ser­va­to­rių or­ga­ni­zuo­ja­mą su­si­ bū­ri­mą pa­va­din­ti sun­ku – iš­reikš­ti pa­ra­mą Gru­zi­jai pa­si­ry­žo vos ke­lios de­šim­tys žmo­nių. Ne­su­lauk­ta net Gru­zi­jos am­ba­sa­do­rės.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Ap­da­li­jo juo­do­mis ro­žė­mis

Šį kar­tą, mi­nė­da­mi penk­tą­sias Gru­ zi­jos ka­ro su Ru­si­ja me­ti­nes, Tė­ vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­ nys de­mok­ra­tai (TS-LKD) mi­tin­gą pa­va­di­no „Už Gru­zi­jos lais­vę – už lais­vę Gru­zi­jo­je!“. Ak­ty­viau­sias mi­tin­ge bu­vo Vil­niaus kon­ser­va­ to­rių ly­de­ris Man­tas Ado­mė­nas. Į skve­re­lį ša­lia Ru­si­jos am­ba­sa­dos jis at­vy­ko Lie­tu­vos ir Gru­zi­jos vė­lia­ vo­mis pa­puoš­tu kab­rio­le­tu, o po­li­ ti­ko žmo­na pa­si­ro­dė ne­ši­na glė­biu juo­dų ro­žių, ku­rias vė­liau iš­da­li­ jo su­si­rin­ku­siems. Pa­sak M.Ado­ mė­no, „ro­žės juo­dos, nes pa­vo­jus Ro­žių re­vo­liu­ci­jos idea­lams pa­čio­ je Gru­zi­jo­je ir­gi ryš­kus“.

Po­li­ti­kas ren­gi­ny­je ak­cen­ta­vo ne tiek Ru­si­jos ag­re­si­ją prieš kai­my­ nę, kiek da­bar­ti­nės Gru­zi­jos val­ džios kryp­tį, esą to­li­nan­čią ša­ lį nuo de­mok­ra­ti­jos ke­lio. Lie­tu­vos kon­ser­va­to­riai daž­nai iš­reiš­kia pa­ ra­mą Gru­zi­jos pre­zi­den­to Michai­ lo Saa­kaš­vi­lio par­ti­jai, ku­ri per­nai ru­de­nį pra­lai­mė­jo par­la­men­to rin­ ki­mus. Į val­džią atė­ju­si mi­li­jar­die­ riaus Bi­dzi­nos Iva­niš­vi­lio par­ti­ja, pa­sak M.Ado­mė­no, ei­na pro­ru­siš­ ku ke­liu ir nai­ki­na tai, ką bu­vo su­ kū­ręs M.Saa­kaš­vi­lis. „Šie­met mi­ni­me ne tik ka­ro, bet ir de­šim­tą­sias Ro­žių re­vo­liu­ci­jos me­ti­nes. Rei­kia kel­ti klau­si­mą apie lais­vę pa­čio­je Gru­zi­jo­je, ne tik Gru­ zi­jos lais­vę, bet ir apie vien­ti­su­mą.

Ar tie pro­ce­sai, ku­rie vyks­ta, nei­ zo­liuo­ja Gru­zi­jos, ar neats­tu­mia jos nuo Eu­ro­pos na­rys­tės ir ar ne­ma­ži­ na jos ša­li­nin­kų, drau­gų skai­čiaus? <...> M.Saa­kaš­vi­lio val­džia pa­ro­dė sa­vo pa­sie­ki­mą, – pir­mą kar­tą Gru­ zi­jos ne­prik­lau­so­my­bės is­to­ri­jo­je tai­kiai įvy­ko val­džios per­da­vi­mas, – o da­bar neat­ro­do, kad val­džia lai­ky­ tų­si tų pa­čių ver­ty­bių. Aiš­ku, tai bus di­džiu­lė kliū­tis eu­ro­pie­tiš­kos in­teg­ ra­ci­jos ke­ly­je, bet aš ti­kiuo­si, kad tai pe­rei­na­mo­ji fa­zė ir Gru­zi­jos val­džia su­voks, jog taip tik izo­liuo­ja­si“, – kal­bė­jo M.Ado­mė­nas.

At­vy­ko ke­li Gru­zi­jos po­li­ti­kai

Mi­tin­ge taip pat pa­si­sa­kė Nep­rik­ lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Al­ gir­das Pa­tac­kas ir Eu­ro­pos Par­la­ men­to na­rė kon­ser­va­to­rė Rad­vi­lė Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė. Ši pri­ta­ rė M.Ado­mė­nui ir tei­gė, jog Briu­se­ ly­je Gru­zi­jos si­tua­ci­ja nuo­lat ste­bi­

ma ir ne­ri­mau­ja­ma, kad „Gru­zi­jos neiš­tik­tų Uk­rai­nos li­ki­mas“. „Mū­sų akys ir au­sys vi­sa­da yra Gru­zi­jo­je ir su Gru­zi­ja. Ši­ta drau­ gys­tė ypa­tin­ga, to­dėl la­bai ti­ki­mės, kad ki­tais me­tais, kai su­si­tik­si­me, tu­rė­si­me kuo pa­si­džiaug­ti“, – sa­ kė eu­ro­par­la­men­ta­rė.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir ke­li į Lie­ tu­vą at­vy­kę Gru­zi­jos par­la­men­to na­riai. Par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­ kas Gior­gis Ba­ra­mi­dzė kal­bė­jo, kad oku­pa­ci­ja XXI a. ne­ga­li tęs­tis il­gai ir ka­da nors Gru­zi­ja nea­be­jo­ti­nai taps NA­TO bei ES na­re. M.Saa­kaš­vi­lio par­ti­jos na­rys, Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­ jos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­ to­jas Gior­gis Kan­de­la­kis ak­cen­ta­vo, kad ir pa­ti Ru­si­ja ka­da nors su­pras, jog Gru­zi­ja no­ri ei­ti sa­vu ke­liu. „Vi­si su­pran­ta, kad konf­lik­tas ne­bu­vo vien dėl Pie­tų Ose­ti­jos.

Ru­si­jos tiks­las bu­vo kont­ro­liuo­ ti vi­są ša­lį ir jos va­ka­rie­tiš­ką atei­tį.

O to Ru­si­ja ne­pa­sie­kė“, – pa­brė­žė G.Kan­de­la­kis.

To­mas Ja­ne­liū­nas:

Tai nė­ra vien Gru­zi­jos pa­lai­ky­mo ak­ci­ja, bu­ vo įta­ria­ma, kad ji gal­ būt tu­ri ir spe­ci­fi­nių, po­li­ti­nių, ak­cen­tų.

Ko­dėl ne­pa­si­ro­dė am­ba­sa­do­rė?

Į kon­ser­va­to­rių mi­tin­gą neat­vy­ko nau­jo­ji Gru­zi­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­ vo­je Kha­tu­na Sa­luk­va­dzė. M.Ado­ mė­nas žur­na­lis­tams tai paaiš­ki­no ap­ta­kiai. „Gru­zi­jos am­ba­sa­do­rė pa­skam­ bi­no pa­svei­kin­ti ir pa­dė­ko­ti. Ji bu­ vo kvies­ta, ap­gai­les­tau­ja, kad ne­se­ niai at­vy­ku­si į Vil­nių ne­su­sit­var­kė sa­vo dar­bot­var­kės ir ne­ga­lės da­ly­ vau­ti, bet jos pa­ra­ma bet ko­kiu at­ ve­ju yra“, – ti­ki­no po­li­ti­kas.

Ki­taip šį at­ve­jį ver­ti­no dien­raš­ čio kal­bin­tas po­li­to­lo­gas To­mas Ja­ ne­liū­nas. Jo tei­gi­mu, ga­li bū­ti, kad am­ba­sa­do­rė neat­vy­ko spe­cia­liai, ne­no­rė­da­ma bū­ti ap­kal­tin­ta ša­liš­ ku­mu. Tai esą – ir ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­rių kal­tė. „Ma­tyt, tai nė­ra vien Gru­zi­ jos pa­lai­ky­mo ak­ci­ja, bu­vo įta­ria­ ma, kad ji gal­būt tu­ri ir spe­ci­fi­nių, po­li­ti­nių, ak­cen­tų. Ga­li bū­ti, kad tiek gru­zi­nai, tiek ypač am­ba­sa­ do­rė ne­no­rė­jo bū­ti ap­kal­tin­ta, jog

pa­lai­ko ku­rią nors vie­ną Gru­zi­jos po­li­ti­nių vei­kė­jų pu­sę. Tai ga­li bū­ti ir mi­tin­go or­ga­ni­za­to­rių kal­tės da­ lis, kad jie to ne­pa­tei­kė kaip ne­ša­ liš­kos Gru­zi­jos pa­lai­ky­mo ak­ci­jos, bet su­sie­jo su vie­na Gru­zi­jos po­li­ ti­kos gru­pių. Tai, be abe­jo, ver­čia daug at­sar­giau rea­guo­ti ofi­cia­lio­ sios Gru­zi­jos val­džios at­sto­vus“, – svars­tė T.Ja­ne­liū­nas.

Ne vi­sos Lie­tu­vos po­zi­ci­ja

Pak­laus­tas, ar iš tik­rų­jų po­li­ti­ nę pa­dė­tį Gru­zi­jo­je ga­li­ma ver­tin­ ti taip nei­gia­mai, kaip tai vi­suo­me­ nei pa­tei­kia mū­sų kon­ser­va­to­riai, pa­šne­ko­vas ne­bu­vo toks ka­te­go­ riš­kas. T.Ja­ne­liū­no nuo­mo­ne, aki­ vaiz­du, kad Gru­zi­jo­je jau­čia­ma po­li­ti­nė įtam­pa ir ša­lis nė­ra to­ kia de­mok­ra­tiš­ka, ko­kią ją no­rė­tų ma­ty­ti Va­ka­rai, ta­čiau la­bai griež­ tų api­bend­ri­ni­mų da­ry­ti ne­rei­kė­tų.

La­biau­siai pa­dė­tis esą ke­lia ne­ri­mą tiems, ku­rie anks­čiau pa­lai­kė ge­rus san­ty­kius su M.Saa­kaš­vi­lio par­ti­ ja, o tarp to­kių – ir Lie­tu­vos kon­ ser­va­to­riai. „Aš ir­gi esu gir­dė­jęs, kad ten sui­mi­nė­ja bu­vu­sius M.Saa­kaš­ vi­lio bend­ra­žy­gius, bu­vu­sios vy­ riau­sy­bės na­rius, kad jiems pa­tei­ kia įvai­rių kal­ti­ni­mų, kad vyks­ta teis­mų pro­ce­sai. Be abe­jo, iš da­ lies tai vyks­ta, ta­čiau bū­ti vi­siš­kai tik­riems, kad tai po­li­ti­nis su­si­do­ ro­ji­mas, o ne ko­kios nors tei­si­nės at­sa­ko­my­bės rei­ka­la­vi­mas, kol kas sun­ku. Tam rei­kia tu­rė­ti la­bai pa­ti­ ki­mų duo­me­nų ir, ma­tyt, kiek­vie­ nas in­terp­re­tuo­ja, kaip jam pa­to­ giau. <...> Ir tai ke­lia ne­ri­mą tiems, ku­rie pa­tys bend­rau­da­vo su M.Saa­ kaš­vi­liui ar­ti­mais žmo­nė­mis Gru­ zi­jos vy­riau­sy­bė­je, Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jo­je ir pan.“, – kal­bė­jo po­li­to­lo­gas.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, to­kie mi­tin­ gai di­de­lės įta­kos dvi­ša­liams san­ ty­kiams ne­da­ro. „Kai ku­rių Sei­mo na­rių ar gru­pe­ lės jų nuo­mo­nė anaip­tol ne­reiš­kia vi­sos ša­lies po­zi­ci­jos. Nes aš ma­ nau, kad mū­sų dip­lo­ma­ti­nė tar­ny­ ba sten­gia­si pa­lai­ky­ti kuo ge­res­nius ry­šius su bet ku­rios val­džios at­sto­ vais, tad ne­tu­rė­tų kaip nors keis­ti Gru­zi­jos spren­di­mų ar da­ry­ti įta­ką jiems. O kiek tai ga­lė­tų at­spin­dė­ ti vi­sos Lie­tu­vos po­zi­ci­ją, smar­kiai abe­jo­ju, tai yra ne­di­de­lės gru­pės at­sto­vų po­zi­ci­jos iš­reiš­ki­mas. Tie­ siog jų tei­sė tai pa­sa­ky­ti“, – aiš­ki­ no T.Ja­ne­liū­nas.

Me­ta­mor­fo­zė: jau penk­tus me­tus or­ga­ni­zuo­ja­mas mi­tin­gas už Gru­zi­

jos lais­vę vir­to M.Saa­kaš­vi­lio sim­pa­ti­kų su­si­ti­ki­mu.

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

8

penktAdienis, rugpjūčio 9, 2013

užribis Su­dau­žė 3 ma­ši­nas

Pleš­kė­jo automobiliai

Perp­jo­vė kak­lą

Klai­pė­do­je Vin­gio g. 6 na­mo kie­me 56 m. ne­blai­vus klai­pė­ die­tis A.S., vai­ruo­da­mas au­to­ mo­bi­lį „Vol­vo V70“ su­kė­lė ava­ ri­ją. Vy­ras au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė­je kliu­dė tris au­to­ mo­bi­lius ir vie­no jų vai­ruo­to­ ją – 54-erių H.D. Ava­ri­jos kal­ti­ nin­kui nu­sta­ty­tas 3,34 pro­m. gir­tu­mas.

Va­kar Klai­pė­do­je, Man­to gat­vė­ je, prie uni­ver­si­te­to už­si­lieps­ no­jo leng­va­sis au­to­mo­bi­lis. „VW Golf“ už­si­de­gė be­va­žiuo­ jant, spė­ja­ma, kad ne­lai­mę lė­ mė du­jų įran­gos sis­te­ma. Ket­ vir­ta­die­nio nak­tį Gin­du­lių k. de­ gė au­to­mo­bi­lis BMW. Ap­de­gė ma­ši­nos prie­kis, įta­ria­mas pa­ de­gi­mas.

Ket­vir­ta­die­nio nak­tį į li­go­ni­ nę dėl dur­ti­nės žaiz­dos kak­ le iš­vež­tas 76 m. klai­pė­die­tis P.Š. Pen­si­nin­kas bu­vo su­ža­ lo­tas Klai­pė­dos ra­jo­ne Der­ cek­lių ka­me. Į areš­ti­nę pa­ kliu­vo na­mo, kur įvy­ko konf­ lik­tas, sa­vi­nin­kas I.M. 75 m. vy­rui nu­sta­ty­tas 1,59 pro­m. gir­tu­mas.

Skubėjimo kai­na – mir­ti­na ava­ri­ja As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Krau­pi ava­ri­ja nu­si­ne­šė 81 me­tų Ši­ lu­tės ra­jo­no De­gu­čių kai­mo gy­ven­ to­jo gy­vy­bę. Spė­ja­ma, kad ji ga­lė­jo įvykti dėl stai­ga pa­blo­gė­ju­sios pen­ si­nin­ko svei­ka­tos.

Ne­lai­mė nu­ti­ko va­kar 9 val. 21 min. Že­mai­čių se­niū­ni­jos De­gu­čių kai­me.

Pen­si­nin­kas bu­vo spė­jęs nu­va­ žiuo­ti vos ki­lo­met­rą nuo sa­vų na­ mų Vers­mi­nin­kų kai­me. Įvy­kį ma­tę liu­di­nin­kai vė­liau pa­ sa­ko­jo, kad ma­tė, kaip „Au­di A6“, vai­ruo­ja­mas se­no­lio, lė­kė 140–150 km/val. grei­čiu.

Tuo pa­čiu ke­liu Ši­lu­tės link va­žia­vę žmo­nės pa­ste­bė­jo, kad „Au­di“ keis­tai vin­giuo­ja po ke­lią.

Ma­ši­na vie­nu me­tu nu­sly­do nuo ke­lio į kelk­raš­tį, tuo­met apie 150 met­rų dar va­žia­vo per žo­lę, vė­ liau – vėl kelk­raš­čiu. Ta­čiau di­ de­liu grei­čiu skrie­jęs au­to­mo­bi­lis ga­liau­siai tren­kė­si į pa­ke­lė­je au­ gan­tį ber­žą.

Pas­kui pen­si­nin­ką va­žia­vę žmo­ nės iš­kvie­tė grei­tą­ją me­di­ci­ni­nę pa­ gal­bą, po­li­ci­nin­kus ir ug­nia­ge­sius.

Po smū­gio su­mai­to­ta­me au­to­mo­ bi­ly­je vai­ruo­to­jas li­ko pri­spaus­tas.

At­vy­kus me­di­kams kons­ta­tuo­ ta vy­ro mir­tis. Kū­ną iš­lais­vi­no ug­ nia­ge­siai. Ta­čiau spė­ja­ma, kad dėl karš­čio blo­gai pa­si­ju­tęs pen­si­nin­ kas ga­lė­jo mir­ti dar prieš įvy­kį, žmo­gui ga­lė­jo su­sto­ti šir­dis.

Tiks­lias mir­ties ap­lin­ky­bes ir prie­žas­tį nu­sta­tys eks­per­tai.

Ap­žiū­rė­ję au­to­mo­bi­lį, pa­rei­gū­nai ra­do sa­lo­ne bu­vu­sias vi­daus or­ga­ nų rent­ge­no nuo­trau­kas. Į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­ję žu­vu­ sio­jo ar­ti­mie­ji pra­si­ta­rė, kad se­no­ lis jau­tė­si blo­gai, jam tir­po ran­kos ir jis iš­si­ruo­šė į Ši­lu­tės li­go­ni­nę, pas gy­dy­to­jus, ta­čiau vy­ras pa­ke­ liui žu­vo.

Tai ne pir­ma ava­ri­ja šia­me ke­ly­ je. Me­džio, į ku­rį at­si­tren­kė „Au­di“ ka­mie­ne, pu­sant­ro met­ro aukš­ty­ je, yra iš­li­ku­sios ki­to eis­mo įvy­kio žy­mės.

Dau­giau poil­siau­to­jų – dau­giau ir er­ze­lio Ais­tė Čiu­čiur­kai­tė Va­sa­ros se­zo­nas Pa­lan­go­je – iš­ban­ dy­mas ne tik ka­vi­nių ar gel­bė­ji­mo sto­čių, bet ir po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to dar­buo­to­jams. Su­val­dy­ti di­de­lį skai­čių žmo­nių po­li­ci­nin­kams iš­ ties sun­ku – ne kiek­vie­nas nu­ken­ tė­jęs at­gau­na pra­ras­tus daik­tus, o juo­lab svei­ka­tą.

Daž­niau­sių nu­si­kal­ti­mų tre­je­tu­kas ku­ror­te ne­kin­ta jau il­gą lai­ką. „Kaip ir kas­met, pa­grin­di­niai nu­si­kal­ti­mai yra vie­šo­sios tvar­ kos pa­žei­di­mai, dvi­ra­čių va­gys­tės ir va­gys­tės iš gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų, daž­niau­siai iš na­me­lių“, – tvir­ti­no Pa­lan­gos mies­to po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­ riaus vir­ši­nin­kė Dia­na Pa­liū­nai­tė.

Pa­lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to duo­me­ni­mis, nors va­sa­ra dar ne­ pa­si­bai­gu­si, vie­šo­sios tvar­kos pa­ žei­di­mų už­re­gist­ruo­ta jau dvi­gu­ bai dau­giau nei 2012-ųjų va­sa­rą.

Ta­čiau ar­šiau­si ku­ror­to lan­ky­to­jai vi­są sa­vo ža­ve­sį at­sklei­džia tik pa­ ly­dė­jus sau­lę į va­ka­rus. „Vis­ko čia bū­na, ypač nak­ti­mis ir sa­vait­ga­ liais. Ba­ruo­se duo­tum nors de­šimt li­tų ir pa­ma­ty­tum to­kias muš­ty­ nes, ko­kių ne­si re­gė­jęs“, – juo­ka­vo praei­vių links­min­to­jas Ri­man­tas.

Sa­vait­ga­liais iš­kvie­ti­mų skai­čius

į įvy­kių vie­tas žy­miai pa­di­dė­ja. „Dar­bo die­no­mis gau­na­ma nuo 38 iki 45 pra­ne­ši­mų, o poil­sio die­no­ mis – net 85–95“, – ne­slė­pė D.Pa­ liū­nai­tė. „Muš­ty­nių daug. Ypač nak­tį, tarp pir­mos ir ant­ros va­lan­dos, ra­miai ei­ti J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ve yra neį­ ma­no­ma“, – skun­dė­si pa­grin­di­nė­ je ku­ror­to gat­vė­je dir­ban­tis Ry­tis.

Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl nu­ si­kal­ti­mų įvyk­dy­ta kur kas dau­giau nei anks­tes­nę va­sa­rą, yra pa­di­dė­jęs ku­ror­to lan­ky­to­jų skai­čius.

Anot Pa­lan­gos gel­bė­to­jų tar­ny­ bos va­do­vo Jo­no Pi­rož­ni­ko, pa­jū­ry­ je yra sau­sa­kim­ša – kas­dien su­gu­la apie 50 tūkst. poil­siau­to­jų. „Šie­met žmo­nių iš­ties ge­ro­kai dau­giau – ge­res­nė va­sa­ra, šil­tes­ni orai. Tai la­bai jau­čia­ma. Gy­vuo­ja­me maž­daug de­šimt me­tų, ir va­gys­čių pas mus bū­na la­bai re­tai, ta­čiau šie­ met vie­na smul­ki jau bu­vo“, – ti­ki­no sve­čių na­mų val­dy­to­jas Min­dau­gas.

Nors nu­si­kal­ti­mų pa­da­ro­ma iš­ ties daug, ap­vog­ti ar nu­skriaus­ti ato­sto­gau­to­jai šių­me­tė­je Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė­je kar­tais iš­si­su­ka be di­des­nių nuo­sto­lių. „Iš va­sa­rą už­re­gist­ruo­tų iki­teis­ mi­nių ty­ri­mų pa­vyks­ta išaiš­kin­ti apie 40 pro­cen­tų vi­sų už­re­gist­ruo­ tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų“, – tvir­ti­no D.Pa­liū­nai­tė.

Smū­gis: še­šis ke­lei­vius ve­žęs mik­roau­to­bu­sas ta­ra­na­vo ke­li­nin­kų ma­ši­ną.

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos nuo­tr.

Iš ato­sto­gų – tie­siai į mir­tį Ke­lio­nė iš už­sie­nio į tė­vų na­mus Gargž­ duo­se 25-erių Man­tui bai­gė­si vos ke­lio­li­ ka ki­lo­met­rų iki Gargž­dų mir­ti­no­je ava­ ri­jo­je, ku­rią su­kė­lė mik­roau­to­bu­su ke­lei­ vius iš Vil­niaus į uos­ta­mies­tį ve­žio­jan­tis vai­ruo­to­jas.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė aleksejunaite@kl.lt

Ta­ra­na­vo ke­li­nin­kus

Kak­to­mu­ša su ke­li­nin­kų au­to­mo­ bi­liu, pjo­vu­siu pa­ke­lės žo­lę, įvy­ko tre­čia­die­nį au­to­ma­gist­ra­lė­je ties End­rie­ja­vu.

17.10 val. 57 me­tų Eduar­do J. vai­ ruo­ja­mas „Opel Vi­va­ro“ ma­gist­ra­le lė­kė ant­rą­ja eis­mo juos­ta.

Ke­lei­vių ga­be­ni­mu už­sii­man­tis vy­riš­kis tuo me­tu mik­roau­to­bu­su ve­žė še­šis ke­lei­vius.

Pa­rei­gū­nai įta­ria, kad au­to­mo­bi­ lio vai­ruo­to­jas ne­spė­jo su­stab­dy­ti ma­ši­nos ir tren­kė­si į ke­li­nin­kų au­ to­mo­bi­lį, nes va­žia­vo di­de­liu grei­ čiu. Ta­čiau yra nuo­mo­nių, kad vai­ ruo­to­ją apa­ki­no sau­lė.

Len­kė vil­ki­ką

Ke­lei­vių ve­ži­mo įmo­nės, ku­riai va­ do­va­vo ava­ri­ją su­kė­lęs Eduar­das J., dar­buo­to­jas Juo­zas dien­raš­čiui pa­ sa­ko­jo, jog ko­le­ga prieš pat eis­mo įvy­kį no­rė­jo ap­lenk­ti pir­mą­ja eis­ mo juos­ta va­žia­vu­sį vil­ki­ką.

„Jis ne­si­ti­kė­jo, kad ant­ro­jo­je juos­to­je prieš pat sa­ve iš­vys dar­ bi­nin­kų ma­ši­ną. Vos per­si­ri­kia­vęs į ant­rą­ją juos­tą, jis iš­vy­do ke­li­nin­ kus. Jam ne­bu­vo kur dė­tis“, – ti­ki­ no įmo­nės dar­buo­to­jas.

Pa­rei­gū­nai įta­ria, kad au­to­mo­bi­lio vai­ ruo­to­jas ne­spė­jo su­ stab­dy­ti ma­ši­nos ir tren­kė­si į ke­li­nin­kų au­to­mo­bi­lį, nes va­ žia­vo di­de­liu grei­čiu.

Vy­ras sa­kė, kad di­rek­to­rius tu­ ri dau­giau nei po­ros de­šimt­me­čių vai­ra­vi­mo sta­žą. „Jį iš­gel­bė­jo oro pa­gal­vė, o žu­ vęs vai­ki­nu­kas sė­dė­jo už jo nu­ ga­ros. Gal vai­ki­nas snau­dė. La­bai skau­di ne­lai­mė, mė­gin­si­me šei­ mai pa­reikš­ti užuo­jau­tą“, – tars­ te­lė­jo Juo­zas.

„Mer­ce­des Benz“ su žo­lės pjo­ vi­mo įren­gi­niu bu­vo pa­žy­mė­tas švy­tu­rė­liais ir spe­cia­liais ženk­ lais, pri­tvir­tin­tais au­to­mo­bi­lio ga­ le. Dar­bi­nin­kas tuo me­tu pjo­vė žo­ lę ski­ria­mo­jo­je juos­to­je.

Au­to­mo­bi­lis bu­vo pa­ženk­lin­tas net ženk­lais „Ap­va­žia­vi­mas iš de­ ši­nės“, bu­vo ir ženk­lų, per­spė­jan­ čių, kad vyks­ta ke­lio dar­bai.

Vai­ruo­to­jas bu­vo blai­vus

Ta­ra­na­vęs žo­lę pjo­vu­sį au­to­mo­bi­lį, mik­roau­to­bu­sas dar tren­kė­si į ke­ lio ati­tva­rus.

Ava­ri­jos me­tu žu­vo 25 me­ tų gargž­diš­kis Man­tas R., ku­ris iš Vil­niaus oro uos­to va­žia­vo į na­ mus. Vai­ki­nas su­grį­žo iš ato­sto­gų Ita­li­jo­je.

Jau­nuo­lis sė­dė­jo už vai­ruo­to­ jui skir­tos sė­dy­nės. Pats mik­roau­ to­bu­so vai­ruo­to­jas ne­nu­ken­tė­jo ir ne­pa­ty­rė jo­kių su­ža­lo­ji­mų.

Ta­čiau ki­ti ma­ši­na į Klai­pė­dą va­ žia­vę ke­tu­ri ke­lei­viai bu­vo su­ža­lo­ ti. Trau­mas pa­ty­rė 46 me­tų klai­pė­ die­tė, 48 ir 38 me­tų vy­rai. Į įvy­kio vie­tą iš­kvies­ti Klai­pė­ dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai pa­tik­ri­no vai­ruo­to­jo blai­vu­mą, vy­ras ne­bu­vo gė­ręs al­ ko­ho­lio.

Po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą. Aiš­ki­na­ma­si ava­ri­jos ap­lin­ ky­bes. Tei­gia­ma, kad įmo­nė tu­rė­ jo li­cen­ci­ją vež­ti ke­lei­vius, ta­čiau ar jie bu­vo ap­draus­ti ne­lai­mės at­ve­ju ke­lio­nė­je, net įmo­nės dar­buo­to­jas ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti.

Dėl cen­tų – 2 tūkstančių li­tų ža­la As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Di­džiu­lius pi­ni­gus kai­na­vęs mo­ der­nus tua­le­tas Žve­jų gat­vė­je ties ta­ku į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą ir vėl bus už­ra­kin­tas vi­sai va­sa­rai.

Il­ga­pirš­čiai ket­vir­ta­die­nį su­ga­di­no mo­ne­tas ren­kan­tį apa­ra­tą ir iš­lau­žė tua­le­to spy­ną. Apie nu­nio­ko­tą 300 tūkst. li­tų kai­na­vu­sį tua­le­tą po­li­ci­ jai pra­ne­šė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė.

Į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­jo net du po­li­ci­jos eki­pa­žai, ta­čiau van­da­lai kol kas li­ko ne­su­čiup­ti. „Keis­ta, kad ant grin­dų gu­lė­ jo pa­bi­ru­sios mo­ne­tos. Kaž­kas, ma­tyt, iš­bai­dė va­gis. Ta­čiau man ne­su­vo­kia­ma, kas ga­li dėl ke­lių cen­tų lau­žy­ti to­kius pi­ni­gus kai­ nuo­jan­tį įren­gi­nį?“ – ste­bė­jo­ si Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­vas Liud­ vi­kas Dū­da.

Spė­ja­ma, kad va­ka­rykš­tė va­gys­ tė sa­vi­val­dy­bei at­sieis 2 tūkst. li­tų. „Kai­nuos spy­nos ir mo­ne­tų tau­pyk­ lės re­mon­tas“, – ne­slė­pė L.Dū­da. Šiais me­tais šis tua­le­tas api­plė­ šia­mas jau ant­rą kar­tą. Ta­čiau tą­ kart bu­vo pa­da­ry­ta ke­lių de­šim­ čių li­tų ža­la. „Šia­me tua­le­te ne­bu­vo daug pi­ni­gų, po Jū­ros šven­tės jie bu­ vo išim­ti“, – tei­gė L.Dū­da. Kol vyks re­mon­tas, šį tua­le­tą mies­tie­čiams ir tu­ris­tams teks ap­lenk­ti ra­tu.

9

penktadienis, rugpjūčio 9, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,15 %

+0,55 %

–0,03 %

Gy­ven­to­jų nuo­tai­kos ge­rė­ja

Rei­ka­la­vi­mus ­ griež­tins vė­liau

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų var­to­to­jų nuo­tai­kos in­dek­ sas lie­pą, pa­ly­gin­ti su bir­že­liu, su­ma­žė­jo 2 pro­ cen­ti­niais punk­tais ir sie­kė mi­nus 4 pro­c. Tai ro­do rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „Rait“ ap­klau­ sa. Tuo, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­nė bei jų as­me­ ni­nė ma­te­ria­li­nė pa­dė­tis per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius pa­ge­rės, la­biau­siai ti­ki jau­ni, iš­si­la­vi­ nę žmo­nės ir did­mies­čių gy­ven­to­jai. Pe­si­mis­ tiš­kiau­sios nuo­tai­kos pa­ste­bi­mos tarp vy­res­ nio am­žiaus žmo­nių.

Ru­si­ja mė­ne­siui ati­dė­jo rei­ka­la­vi­mų TIR kny­ ge­les tu­rin­tiems ve­žė­jams su­griež­ti­ni­mą. Ru­ si­jos fe­de­ra­li­nės mui­ti­nės pra­ne­ši­me tei­gia­ ma, kad šio spren­di­mo tiks­las – su­teik­ti pre­ kių sa­vi­nin­kams ir ve­žė­jams dau­giau lai­ko pa­ si­ruoš­ti nau­jo­vei, o Tarp­tau­ti­nių ve­žė­jų aso­cia­ ci­jai per šį lai­ką iš­spręs­ti ne­su­ta­ri­mus su Ru­ si­jos fe­de­ra­li­ne mui­ti­ne. Neg­riež­tin­ti rei­ka­la­ vi­mų ve­žė­jams Ru­si­ją praė­ju­sį mė­ne­sį ra­gi­no ir Lie­tu­va.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9027 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0100 JAV do­le­ris 1 2,5848 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4838 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9146 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2089 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3875 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8507 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8114

pokytis

–0,4561 % +0,7487 % –0,4583 % –0,6122 % +0,0081 % +0,1635 % +0,0981 % –0,2807 % +0,2961 %

Gin­čų dėl „Ali­tos“ kai­na Lie­tu­vai tei­si­niai gin­čai su Ita­li­jos vers­li­nin­ku Lui­gi­ter­zo Bos­ca, ku­ ris 2003 m. bu­vo pa­ša­lin­tas iš vie­ nos di­džiau­sių Lie­tu­vo­je al­ko­ho­ lio ga­min­to­jų „Ali­ta“ pri­va­ti­za­vi­ mo, kai­nuos apie 14 mln. li­tų.

Skry­dis: eu­rą 2015-ai­siais įsi­ves­ti sie­kian­čiai Lie­tu­vai inf­lia­ci­jos ro­dik­lio ten­den­ci­jos kol kas pa­lan­kios.

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Lie­tu­vai pa­de­da ir sėk­mė

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tui ša­ly­je to­liau fik­suo­jant ma­žė­jan­ čią inf­lia­ci­ją, vie­ni ana­li­ti­kai ki­še­nė­je jau re­gi eu­rą, ki­ti įspė­ja dėl išo­rė­je sly­pin­čių pa­vo­jų.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Fik­sa­vo def­lia­ci­ją

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas lie­pos mė­ne­sį už­fik­sa­vo 0,7 pro­c. mė­ne­sio def­lia­ci­ją. Var­to­ji­mo pre­ kių ir pa­slau­gų kai­nos ša­ly­je ma­žė­ jo ant­rą mė­ne­sį iš ei­lės.

Me­ti­nė (lie­pą, pa­ly­gin­ti su 2012 m. lie­pos mė­ne­siu) inf­lia­ci­ja sie­kė 0,5 pro­c., o vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ ci­ja bu­vo 2,2 pro­c.

Me­ti­nė inf­lia­ci­ja šie­met lie­pą bu­ vo 2,3 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žes­nė nei tą pa­tį 2012 m. mė­ne­sį, vi­du­ti­ nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja – 1,3 pro­cen­ti­ nio punk­to ma­žes­nė.

Anks­čiau sta­tis­ti­kai pro­gno­za­vo, kad lie­pą Lie­tu­vo­je bus už­fik­suo­ta 0,3 pro­c. su­de­rin­ta mė­ne­sio def­lia­ ci­ja, 1 pro­c. su­de­rin­ta me­ti­nė inf­ lia­ci­ja ir 2,3 pro­c. su­de­rin­ta vi­du­ ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja.

Ti­ki­my­bė – per 90 pro­c.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tui va­kar pa­skel­bus nau­jau­sius inf­lia­ci­jos ro­ dik­lius, „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis ana­li­ti­kas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis tei­gė, kad to­kie skai­čiai ro­do, jog Lie­tu­va tik­riau­siai ati­tiks Mast­rich­to kri­te­ ri­jus ir ga­lės įsi­ves­ti eu­rą 2015 m. „Pas­ta­ro­sios ten­den­ci­jos, ku­rias mes ma­to­me, ste­bė­da­mi tiek var­ to­to­jų kai­nų in­dek­są, tiek ga­min­to­ jų kai­nų in­dek­są, ku­ris sig­na­li­zuo­ja apie var­to­to­jų kai­nas per atei­nan­ čius še­šis mė­ne­sius, mums ro­do, kad ti­ki­my­bė, jog Lie­tu­va ten­kins Mast­rich­to kri­te­ri­jų 2014 m. pra­ džio­je, yra la­bai di­de­lė ir tur­būt vir­ši­ja 90 pro­c. Ma­no­me, kad vi­ du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja šių me­tų pa­bai­go­je bus apie 1,5 pro­c. ir tik šiek tiek pa­di­dės ki­tų me­tų pra­ džio­je“, – BNS sa­kė N.Ma­čiu­lis.

Anot jo, nors kai­nų ma­žė­ji­mą dau­giau­sia lė­mė išo­ri­niai veiks­niai, dėl ku­rių ma­žė­ja inf­lia­ci­ja ir ki­to­se ES vals­ty­bė­se, Lie­tu­va vis vien tu­ rė­tų ati­tik­ti rei­ka­la­vi­mus, no­rė­da­ ma įsi­ves­ti bend­rą va­liu­tą.

Mes iš tie­sų ti­kė­jo­ mės kai­nų ma­žė­ji­mo lie­pos mė­ne­sį, bet ne to­kio di­de­lio. „Rei­kia at­si­min­ti tai, jog Mast­ rich­to kri­te­ri­jus skai­čiuo­ja­mas pa­gal tris ma­žiau­sią inf­lia­ci­ją tu­ rin­čias ES ša­lis, bet pri­de­dant 1,5 pro­cen­ti­nio punk­to. Tad tai pa­di­ di­na kri­te­ri­jų ir mes pro­gno­zuo­ja­ me, kad ki­tų me­tų pra­džio­je Mast­ rich­to kri­te­ri­jus bus apie 2 pro­c.

Be to, nors Lie­tu­vo­je de­šim­ta­da­ liu pa­bran­go elekt­ra ir pa­di­din­tas mi­ni­ma­lus mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas, įmo­nės tų di­dė­ju­sių są­nau­dų var­ to­to­jams ne­per­kė­lė. Tai reiš­kia, kad gre­ta tų pa­lan­kių pa­sau­li­nių ten­ den­ci­jų mes ne­tu­rė­jo­me vi­di­nių veiks­nių, dėl ku­rių bū­tų di­dė­ju­sios kai­nos“, – tei­gė ana­li­ti­kas.

Pa­sak jo, kai­nų ma­žė­ji­mą ša­ly­je praė­ju­sį mė­ne­sį lė­mė pi­gu­si naf­ ta ir mais­to pro­duk­tai pa­sau­li­nė­ se rin­ko­se. „Mes iš tie­sų ti­kė­jo­mės kai­nų ma­žė­ji­mo lie­pą, bet ne to­kio di­de­ lio. Pag­rin­di­nės prie­žas­tys, dėl ku­ rių ma­žė­jo kai­nos, iš­li­ko tos pa­čios: la­bai pa­lan­kios ten­den­ci­jos ža­lia­ vų rin­ko­je, su­ma­žė­ju­si naf­tos kai­na ir svar­biau­sia ma­žė­jan­ti dau­gu­mos mais­to pro­duk­tų kai­na tarp­tau­ ti­nė­se rin­ko­se“, – ti­ki­no „Swed­ bank“ ana­li­ti­kas.

„Va­sa­rą mes ma­tė­me ir se­zo­ni­ nius veiks­nius – mais­to pro­duk­ tų at­pi­gi­mą, dra­bu­žių iš­par­da­vi­ mus. Aiš­ku, kad ru­dens mė­ne­siais mes kaip ir vi­sa­da ma­ty­si­me di­ des­nį kai­nų au­gi­mą, bet net ir jis ne­be­sus­tab­dys inf­lia­ci­jos ma­žė­ji­ mo. Mes pro­gno­zuo­ja­me, kad nuo rugp­jū­čio kas mė­ne­sį bus fik­suo­ja­ ma vi­du­ti­niš­kai 0,3–0,4 pro­c. inf­ lia­ci­ja“, – tei­gė N.Ma­čiu­lis.

At­si­pūs­ti dar anks­ti

SEB ban­ko vy­riau­sio­ji ana­li­ti­kė Vi­ li­ja Tau­rai­tė lai­ko­si kiek nuo­sai­kes­ nės po­zi­ci­jos dėl ti­ki­my­bės 2015ai­siais įsi­ves­ti eu­rą. „Pa­va­sa­rį skai­čiuo­jant Mast­ rich­to kri­te­ri­jų iš tri­jų ma­žiau­sią inf­lia­ci­ją tu­rin­čių ES vals­ty­bių pa­ ša­lin­ta Grai­ki­ja. Dėl šios prie­žas­ ties Lie­tu­va pa­sta­ruo­ju me­tu ati­ tin­ka Mast­rich­to kri­te­ri­jų, ta­čiau leng­va­bū­diš­kai at­si­kvėp­ti ne­de­ rė­tų – kri­te­ri­jus vyk­do­mas tik per plau­ką. Pa­vyz­džiui, bir­že­lį vi­du­ti­ nė me­ti­nė Lie­tu­vos inf­lia­ci­ja, ap­ skai­čiuo­ta pa­gal su­de­rin­tą var­to­ to­jų kai­nų in­dek­są, bu­vo 2,5 pro­c., tiek pat su­da­rė ir Mast­rich­to kri­te­ ri­jus. Jei ne­bū­tų bu­vu­si eli­mi­nuo­ ta Grai­ki­ja, kar­te­lė bū­tų sie­ku­si tik 2,1 pro­c. Ki­tą pa­va­sa­rį, kai no­rint įves­ti eu­rą bus tik­ri­na­mas Lie­tu­ vos inf­lia­ci­jos ro­dik­lis, ga­li at­si­ras­ ti ir dau­giau itin že­mą inf­lia­ci­ją tu­ rin­čių vals­ty­bių. Sun­ku nu­ma­ty­ti, ar jos taip pat bū­tų trak­tuo­ja­mos kaip iš­skir­ti­niai at­ve­jai, ta­čiau ti­ ki­my­bė, jog Mast­rich­to kri­te­ri­ jus bus že­mas, yra di­de­lė“, – tei­ gė V.Tau­rai­tė.

Ana­li­ti­kė taip pat pa­brė­žė, kad Lie­tu­vo­je kol kas kryp­tin­ga inf­lia­ ci­jos ma­ži­ni­mo pla­no nėra ir lau­ kiant eu­ro įve­di­mo kliau­ja­ma­si sa­ vai­mi­niu inf­lia­ci­jos ma­žė­ji­mu.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja pa­ren­gė nu­ ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­ lo Vy­riau­sy­bei pa­ves­ti mi­nis­ te­ri­jai su­mo­kė­ti iki 14 mln. li­tų prie Jung­ti­nių Tau­tų Va­šing­to­ ne vei­kian­čio UN­CIT­RAL ar­bit­ ra­žo pri­teis­tų at­sto­va­vi­mo iš­lai­ dų, pa­lū­ka­nų ir ki­tų iš­lai­dų. Tam ke­ti­na­ma pa­nau­do­ti da­lį vals­ty­ bės var­du pa­si­sko­lin­tų lė­šų.

Vals­ty­bės tur­to fon­do va­do­vė šių iš­lai­dų ne­ko­men­tuo­ja. „Vals­ty­bės tur­to fon­das ne­ren­ gia ir ne­tei­kia Vy­riau­sy­bei svars­ ty­ti nu­ta­ri­mo pro­jek­to, su­si­ju­sio su ar­bit­ra­žo ir at­sto­va­vi­mo iš­lai­ do­mis bei pa­lū­ka­no­mis“, – BNS sa­kė Vals­ty­bės tur­to fon­do va­do­ vė Au­re­li­ja Ja­kai­tie­nė.

L.Bos­cos in­te­re­sams at­sto­va­vo Lie­tu­vos ad­vo­ka­tų kon­to­ra „Mo­ tie­ka & Au­dze­vi­čius“ kar­tu su Va­šing­to­no „Cro­well & Mo­ring“.

Tei­si­niuo­se gin­čuo­se su L.Bos­ca Lie­tu­vai Vy­riau­sy­bės įga­lio­ji­mu at­sto­va­vo Vals­ty­bės tur­to fon­das, Lie­tu­vos in­te­re­sus gy­nė ad­vo­ka­tų kon­to­rų LA­WIN ir „Hug­hes Hub­ bard & Reed“ kon­sor­ciu­mas.

Va­šing­to­no UN­CIT­RAL ar­bit­ ra­žas šie­met ge­gu­žės 17 d. iš­nag­ ri­nė­jo Ita­li­jos vers­li­nin­ko ieš­ki­nį Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei ir rei­ka­la­ vi­mą pri­teis­ti 714 mln. li­tų ža­los at­ly­gi­ni­mą dėl „Ali­tos“ pri­va­ti­ za­vi­mo.

Ar­bit­ra­žas pri­pa­ži­no, kad vi­ si L.Bos­cos pa­tir­ti nuo­sto­liai dėl „Ali­tos“ pri­va­ti­za­vi­mo jau bu­ vo at­ly­gin­ti Lie­tu­vos teis­muo­ se, to­dėl jo rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ ti ne­tie­sio­gi­nius nuo­sto­lius yra ne­pag­rįs­tas, kaip šie­met ge­gu­žę pra­ne­šė Vy­riau­sy­bė.

O L.Bos­cos ad­vo­ka­tų tei­gi­mu, Va­šing­to­no ar­bit­ra­žas pri­pa­ži­no

Lie­tu­vą pa­žei­dus pa­rei­gą veik­ti tei­sin­gai ir są­ži­nin­gai.

L.Bos­ca, ne­sėk­min­gai sie­kęs pri­va­ti­zuo­ti al­ko­ho­lio ga­min­to­ją „Ali­tą“, 2010 m. sie­kė iš Lie­tu­ vos pri­si­teis­ti 80 mln. eu­rų (apie 276 mln. li­tų) ža­los, ta­čiau per­ nai jis pa­tei­kė jau 229,836 mln. eu­rų (793,58 mln. li­tų) pre­ten­zi­ ją, o vė­liau jo pre­ten­zi­ja Lie­tu­vai su­ma­žė­jo iki maž­daug 207 mln. eu­rų (apie 714 mln. li­tų).

Ita­li­jos vers­li­nin­kas tei­gė, kad ne­tie­sio­gi­nių nuo­sto­lių pa­ty­rė dėl da­ly­va­vi­mo „Ali­tos“ pri­va­ti­ za­vi­mo kon­kur­se ir dėl Lie­tu­vos bei Ita­li­jos abi­pu­sės in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­tar­ties pa­žei­di­mo. O Vals­ty­bės tur­to fon­das, ape­liuo­ da­mas į L.Bos­cos ne­są­ži­nin­gu­mą, sie­kė at­nau­jin­ti gin­čą su vers­li­ nin­ku Lie­tu­vo­je. „Ali­ta“ 2003 m. už 57,55 mln. li­tų bu­vo par­duo­ta jos va­do­vų ko­man­dai – „Ali­tos“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Vy­tau­to Ju­ne­vi­čiaus gru­pei, nors ge­riau­sią – 90,7 mln. li­tų – pa­siū­ly­mą pri­va­ti­zuo­jant įmo­nę bu­vo pa­tei­kęs iš kon­kur­so pa­ša­lin­tas L.Bos­ca.

2006 m. pra­lai­mė­jęs by­lą dėl ne­tei­sė­to L.Bos­cos pa­ša­li­ni­mo iš „Ali­tos“ pri­va­ti­za­vi­mo kon­kur­so, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spren­di­mu Tur­to fon­das su­mo­ kė­jo jam 1,754 mln. li­tų kom­pen­ sa­ci­ją dėl pa­tir­tos ža­los.

Bū­tent dėl šios su­mos Tur­ to fon­das sie­kė at­nau­jin­ti gin­čą.

Ta­čiau Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas per­nai gruo­dį at­me­tė fon­do pra­ šy­mą at­nau­jin­ti teis­mi­nius gin­ čus su L.Bos­ca.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas 2006 m. nu­spren­dė, kad 2003 m. gruo­ džio Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas, įtei­si­nan­tis „Ali­tos“ pri­va­ti­za­ vi­mą, prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai.

Tais pa­čiais me­tais spe­cia­li Sei­mo ko­mi­si­ja įver­ti­no, kad pri­va­ti­zuo­ jant „Ali­tą“ vals­ty­bei bu­vo pa­da­ ry­ta 35,905 mln. li­tų ža­la. „Klaipėdos“, BNS inf.

Įro­dė: ita­lų vers­li­nin­kas L.Bos­ca bu­vo ne­tei­sė­tai pa­ša­lin­tas iš al­ko­

ho­li­nių gė­ri­mų ga­min­to­jos „Ali­ta“ pri­va­ti­za­vi­mo kon­kur­so.

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

10

penktadienis, rugpjūčio 9, 2013

pasaulis Tai­kė­si į pre­zi­den­tą

Sim­pa­ti­ja Gru­zi­jai

Bui­ti­nis nu­žu­dy­mas

Si­ri­jos su­ki­lė­liai pa­skel­bė, kad tai­kė­si į pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do kor­te­žą, ku­ris va­žia­vo į vie­ną Da­mas­ko me­če­tę. Ta­ čiau vals­ty­bi­nė Si­ri­jos te­le­vi­ zi­ja pa­ro­dė ša­lies va­do­vą ne­ nu­ken­tė­ju­sį, o vy­riau­sy­bė pa­ nei­gė, kad jis bu­vo už­pul­tas.

Anks­čiau su­ki­lė­liai tai­kė­si į B.al As­sa­do re­zi­den­ci­jas.

Vis dau­giau Ru­si­jos gy­ven­to­jų sim­pa­ti­zuo­ja kai­my­nei Gru­zi­ jai, ta­čiau tik ma­žiau nei de­šim­ ta­da­lis pi­lie­čių ma­no, kad Ab­ cha­zi­ja ir Pie­tų Ose­ti­ja tu­rė­tų lik­ti Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jo­mis. Vis­ gi Ab­cha­zi­jos ir Pie­tų Ose­ti­jos ne­prik­lau­so­my­bės pri­pa­ži­ni­mo fak­tas ap­klaus­tiems ru­sams pa­ma­žu pra­ran­da reikš­mę.

Bal­ta­ru­si­jos cent­ri­nės rin­ki­ mų ko­mi­si­jos na­rės Svet­la­nos Chi­ne­vič nu­žu­dy­mas Mins­ ke ne­su­si­jęs su jos pro­fe­si­ne ir vi­suo­me­ni­ne veik­la. Taip ma­no pa­rei­gū­nai. Mo­ters la­vo­nas su dau­gy­bi­nė­mis dur­ti­nė­mis bei pjau­ti­nė­mis žaiz­do­mis prieš ke­lias die­nas bu­vo ras­tas jos gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je.

Juodas pokštas Mi­rė pa­sku­ti­nis Ta­ry­bų Są­jun­ gos va­do­vas Mi­chai­las Gor­ba­ čio­vas? Ne. Ir jam pa­čiam te­ko pa­neig­ti šį fak­tą, nes kaž­kas vir­ tua­lio­je erd­vė­je ne­sto­ko­ja juo­ do­jo hu­mo­ro.

M.Gor­ba­čio­vui te­ko neig­ti gan­ dus apie sa­vo mir­tį, ku­riuos pa­ sklei­dė kom­piu­te­rių įsi­lau­žė­ liai, įdė­ję klai­din­gą pra­ne­ši­mą į vals­ty­bi­nės nau­jie­nų agen­tū­ros pa­sky­ras „Twit­ter“. „Esu gy­vas ir jau­čiuo­si ge­rai“, – ra­mi­no M.Gor­ba­čio­vas. TSRS ly­de­ris net pa­var­to­jo ru­siš­ką keiks­ma­žo­dį jam blo­ga lin­kin­ tiems žmo­nėms, ku­rie, pa­sak jo, „vy­lė­si tuš­čiai“. Keiks­ma­žo­dis, ži­no­ma, bu­vo cen­zū­ruo­tas.

M.Gor­ba­čio­vo įtū­žį su­kė­lė dvie­jo­se „RIA No­vos­ti“ pa­sky­ ro­se „Twit­ter“ pa­si­ro­dę pra­ne­ ši­mai apie pir­mo­jo ir vie­nin­te­lio TSRS pre­zi­den­to mir­tį.

Vė­liau „RIA No­vos­ti“ pra­ ne­šė, kad į jos spau­dos cent­ro pa­sky­ras „Twit­ter“ ir nau­jie­nų vo­kie­čių kal­ba tar­ny­bą bu­vo įsi­ lauž­ta ir kad klai­din­gi pra­ne­ši­ mai in­ter­ne­te bu­vo tik pen­kias mi­nu­tes, o pa­skui agen­tū­ra juos pa­ša­li­no.

Pra­ne­ši­mas, pa­skelb­tas dien­ raš­čio „Kom­mer­sant“ in­ter­ne­ to sve­tai­nė­je, bu­vo sun­kiai įti­ ki­mas. Ja­me bu­vo sa­ko­ma, kad „M.Gor­ba­čio­vas mi­rė ka­vi­nė­je „Sho­ko“ Je­ka­te­rin­bur­ge“ ir kad jis mi­rė kal­bė­da­ma­sis su po­li­ti­ ku Jev­ge­ni­ju­mi Roiz­ma­nu, ku­ ris sie­kia bū­ti iš­rink­tas to Si­bi­ro mies­to me­ru. Tai ga­lė­tų ro­dy­ti po­li­ti­nį šio klai­din­go pra­ne­ši­ mo mo­ty­vą. „RIA No­vos­ti“ pra­ne­šė, kad pra­šys sau­gu­mo tar­ny­bų ir pro­ ku­ro­rų iš­tir­ti įsi­lau­žė­lių ata­ką.

M.Gor­ba­čio­vas sa­vo pa­reiš­ ki­me lei­di­ny­je „No­va­ja ga­ze­ ta“, ku­rio vie­nas sa­vi­nin­kų yra, nu­ro­do įta­rian­tis, jog įsi­lau­žė­ liai „vyk­dė kai ku­rių pa­rei­gū­nų nu­ro­dy­mus“.

Jis taip pat pa­pra­šė laik­raš­čio iš­tir­ti, kas pla­ti­na gan­dus.

82 me­tų M.Gor­ba­čio­vas tu­rė­ jo svei­ka­tos pro­ble­mų. M.Gor­ ba­čio­vo at­sto­vas bir­že­lį sa­kė, kad jis gu­li li­go­ni­nė­je ir jam at­ lie­ka­mas pla­ni­nis dia­be­to gy­dy­ mo kur­sas.

M.Gor­ba­čio­vas nė­ra mėgs­ ta­mas Ru­si­jo­je. Jis – vie­nas ar­ šes­nių da­bar­ti­nio ša­lies va­do­vo Vla­di­mi­ro Pu­ti­no kri­ti­kų.

80 me­tų ju­bi­lie­jų TSRS pre­ zi­den­tas at­šven­tė Lon­do­ne, ap­ sup­tas Ho­li­vu­do žvaigž­džių.

BNS, „Straits Ti­mes“ inf.

Po­li­ti­niai žai­di­mai Če­ki­jo­je Če­ki­ja neiš­si­kaps­to iš po­li­ti­nės kri­zės. Ar tai reiš­kia, kad ša­lies va­do­vui Mi­lo­šui Ze­ma­ nui teks skelb­ti pir­ma­lai­kių rin­ki­mų da­tą? Tech­nok­ra­tų vy­riau­sy­bė, su­da­ry­ta at­si­ sta­ty­di­nus ša­lies prem­je­rui Pet­rui Ne­čui, neiš­lai­kė pa­si­ti­kė­ji­mo eg­za­mi­no par­la­men­te.

Iš­reikš­tas ne­pa­si­ti­kė­ji­mas

Jiří Rus­no­ko vy­riau­sy­bę ša­lies va­ do­vas M.Ze­ma­nas pa­sky­rė lie­pos 10 d. Su­da­ry­ta iš tech­nok­ra­tų vy­ riau­sy­bė, re­gis, ga­lė­jo tęs­ti dar­bą, ta­čiau par­la­men­tas pa­sa­kė, kad ne­pa­si­ti­ki mi­nist­rų ka­bi­ne­tu. Esą šis vir­ši­jo įga­lio­ji­mus.

Ir vėl Če­ki­jo­je im­ta kal­bė­ti apie pir­ma­lai­kius rin­ki­mus, ta­čiau ša­lies va­do­vas M.Ze­ma­nas kol kas del­sia.

De­ši­nių­jų vy­riau­sy­bė Če­ki­jo­je žlu­go po to, kai P.Ne­čas įsi­pai­nio­ jo į skan­da­lą, per ku­rį jo ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vė Ja­na Na­gyová, kaip spė­ja­ma, prem­je­ro mei­lu­žė, bu­vo ap­kal­tin­ta pikt­nau­džia­vi­mu tar­ ny­bi­ne pa­dė­ti­mi.

Pa­sak tei­sė­sau­gos, mo­te­ris bu­vo nu­ro­džiu­si ka­ri­nei Če­ki­jos žval­gy­bai slap­ta šni­pi­nė­ti P.Ne­čo žmo­ną Rad­ ką, su ku­ria prem­je­ras iš­si­sky­rė.

Be to, pa­sak pro­ku­ro­rų, J.Na­ gyová ne­va siū­lė aukš­tus po­stus kai ku­riems pa­rei­gū­nams, ku­rie vyk­dys jos rei­ka­la­vi­mus. P.Ne­čui ne­li­ko nie­ko ki­to kaip pa­dė­ti at­si­ sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­ki­mą ant pre­zi­ den­to sta­lo.

Ta­čiau po­li­ti­nė kri­zė šiuo skan­ da­lu ne­si­bai­gė.

Iš­šū­kis pre­zi­den­tui?

Če­ki­jos par­la­men­tas vėl me­tė iš­šū­ kį vy­riau­sy­bei, šį kar­tą ki­tai.

Par­la­men­ta­rai per bal­sa­vi­mą pa­reiš­kė, kad nau­ją­ja vy­riau­sy­be, ku­rios na­rius su­da­ro pre­zi­den­tui M.Ze­ma­nui ar­ti­mi tech­nok­ra­tai, jie taip pat ne­pa­si­ti­ki.

Bal­sa­vi­mas pa­ro­dė, jog M.Ze­ma­ no ban­dy­mai apei­ti par­ti­jas for­ muo­jant ka­bi­ne­tą joms neį­tin­ka.

Vy­riau­sy­bę pa­lai­kė tik M.Ze­ma­ nui ar­ti­mos kai­rio­sios jė­gos par­ la­men­te. De­ja, J.Rus­no­ko vy­riau­ sy­bė už­si­tik­ri­no vos 93 bal­sus iš 193 rei­kia­mų. Po bal­sa­vi­mo J.Rus­ no­kas, ar­ti­mas M.Ze­ma­no są­jun­ gi­nin­kas, pa­reiš­kė, kad to­liau liks dirb­ti prem­je­ru, ta­čiau tik lai­ki­nai, kol bus pa­skir­tas nau­jas mi­nist­ras pir­mi­nin­kas ar­ba su­šauk­ti pir­ma­ lai­kiai rin­ki­mai.

Prieš vy­riau­sy­bę bal­sa­vo dau­ giau­sia cent­ro de­ši­nio­sios jė­gos, ku­rios pa­reiš­kė, kad tei­sė for­muo­ ti vy­riau­sy­bę pri­klau­so joms, nes jos lai­mė­jo rin­ki­mus.

Tie­sa, de­ši­nių­jų sto­vyk­lo­je taip pat iš­ryš­kė­jo ne­su­ta­ri­mų (pa­ran­kių M.Ze­ma­nui) tarp pa­si­sa­kan­čių už de­ši­nių­jų koa­li­ci­jos iš­lai­ky­mą ir tų, ku­rie no­rė­tų iš­ban­dy­ti lai­mę pir­ma­ lai­kiuo­se rin­ki­muo­se.

J.Rus­no­ko vy­ riau­sy­bė už­si­ tik­ri­no vos 93 bal­sus iš 193 rei­kia­mų.

Stra­te­gi­ja: Če­ki­jos pre­zi­den­to M.Ze­ma­no ran­ko­se – ša­lies po­li­ti­nė atei­tis.

„Reu­ters“ nuo­tr.

M.Ze­ma­nas – spal­vin­ga Če­ki­jos po­li­ti­kos as­me­ny­bė Ži­niask­lai­dą jis va­di­na kloa­ka. Nie­

kuo­met ne­slė­pė, kad var­to­ja al­ko­ ho­lį, o rū­ko kaip ka­mi­nas... M.Ze­ma­ nas iš tie­sų ga­li bū­ti va­di­na­mas vie­nu spal­vin­giau­sių Če­ki­jos pre­zi­den­tų. Ži­ niask­lai­dos M.Ze­ma­nas ne­ken­čia. Už­ tai jis mėgs­ta deš­rą, ta­ba­ką ir al­ko­ho­lį.

Sy­kį sveik­tos ap­sau­gos mi­nist­ras pre­ zi­den­tui, ku­riam ne­se­niai bu­vo diag­ no­zuo­tas de­be­tas, pa­ta­rė mes­ti rū­ky­ti ir su­ma­žin­ti su­var­to­ja­mo al­ko­ho­lio kie­ kį. Ta­čiau M.Ze­ma­nas sau bū­din­gu sta­ čio­kiš­ku sti­liu­mi at­rė­žė, kad štai bu­vęs bri­tų prem­je­ras Wins­to­nas Chur­chil­lis bu­vo tau­re­lės mė­gė­jas, o Tre­čio­jo rei­ cho va­das Adol­fas Hit­le­ris – blai­vi­nin­

Ne­bus sim­bo­li­nis va­do­vas

Apk­lau­sos ro­do, kad pir­ma­lai­kius rin­ki­mus lai­mė­tų kai­rio­ji So­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­ja. M.Ze­ma­nas kol kas pa­reiš­kė, kad jam da­bar rei­kia lai­ko.

Pa­sak eks­per­tų, bal­sa­vi­mas par­la­ men­te pa­ro­dė, kad M.Ze­ma­nas ne­ ke­ti­na bū­ti no­mi­na­liu ša­lies va­do­vu.

Bū­tent jis įti­ki­no so­cial­de­mok­ ra­tus pa­rem­ti J.Rus­no­ką. Bū­da­mas So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos na­riu M.Ze­ma­nas nuo 1998 iki 2002 m. va­do­va­vo Če­ki­jos vy­riau­sy­bei, ta­ čiau po me­tų pa­si­trau­kė iš par­ti­jos,

kas ir taip tar­si lei­do su­pras­ti, jog al­ko­ ho­lis po­li­ti­kams – ne­pro­šal. Če­kams šis bu­vęs ko­mu­nis­tas pa­

tin­ka. Sau­sį už jį sa­vo bal­sus ati­da­ vė 2,7 mln. če­kų. M.Ze­ma­nas ga­vo 55 pro­c. bal­sų ir įvei­kė sa­vo var­žo­vus.

Bu­vę ko­le­gos iš ko­mu­nis­ti­nių lai­kų –

svar­biau­sias M.Ze­ma­no są­jun­gi­nin­kų bū­rys. Tarp jų yra tiek vers­lo pa­sau­lio at­sto­vų, pa­vyz­džiui, „Lu­koil“ pa­da­li­nio Če­ki­jo­je bo­sas, tiek po­li­ti­kų.

M.Ze­ma­nas bai­gė eko­no­mi­kos stu­

di­jas, vė­liau pri­si­jun­gė prie Če­ki­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos. Tuo me­tu par­ti­ja sten­gė­si li­be­ra­li­zuo­tis. Po ke­lių mė­ne­

nes ši ne­pri­ta­rė jo no­rui ei­ti ša­lies va­do­vo pa­rei­gas. Tuo me­tu pre­zi­ den­tą rin­ko par­la­men­tas. Įvai­rūs ko­men­ta­to­riai ir opo­nen­ tai ne sy­kį kal­ti­no M.Ze­ma­ną, kad šis ne­pai­so de­mok­ra­ti­nių prin­ci­ pų, ta­čiau po­li­ti­kas at­šau­na, jog „ži­niask­lai­dos kri­ti­ka ir pa­vy­dūs kvai­liai“ jo ne­do­mi­na.

Po skan­da­lo, į ku­rį įsi­vė­lė P.Ne­ čas, M.Ze­ma­no po­pu­lia­ru­mas išau­go. Dau­ge­lis če­kų yra pa­si­ pik­ti­nę kles­tin­čia val­džios sluoks­ niuo­se ko­rup­ci­ja.

sių Če­ki­jo­je ki­lo Pra­hos pa­va­sa­rio ju­ dė­ji­mas, ku­ris, tie­sa, bu­vo nu­mal­šin­tas.

M.Ze­ma­nas, kaip ir ki­ti re­for­ma­to­riai, iš par­ti­jos bu­vo iš­vy­tas. Žlu­gus ko­mu­ nis­ti­nei sis­te­mai M.Ze­ma­nas 1989 m. pri­si­jun­gė prie at­kur­tos Če­ki­jos so­ cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos. Po de­vy­ne­ rių me­tų su­si­ta­ręs su sa­vo prie­ši­nin­ ku V.Klau­su ket­ve­rius me­tus va­do­va­ vo ma­žu­mos vy­riau­sy­bei. Tuo me­tu bu­vo pri­va­ti­zuo­ti ša­lies ban­kai, su­ stip­rin­ta fi­nan­sų sis­te­ma. Ta­čiau, pa­ sak kri­ti­kų, su­si­ta­ri­mas tarp M.Ze­ma­ no ir V.Klau­so lei­do Če­ki­jo­je su­ve­šė­ ti ko­rup­ci­jai aukš­čiau­siuo­se po­li­ti­kos sluoks­niuo­se.

Glo­bo­ja­mas ša­lies va­do­vo J.Rus­ no­kas at­lei­do tu­zi­ną vals­ty­bės įmo­ nių va­do­vų, ta­čiau su­lau­kė kal­ti­ni­ mų, kad vir­ši­jo įga­lio­ji­mus.

Nuo par­la­men­to M.Ze­ma­nas sa­ vo są­jun­gi­nin­ko ap­sau­go­ti ne­ga­lė­ jo, nes ša­lies va­do­vas tu­ri men­ ką įta­ką įsta­ty­mų lei­dė­jams, nors ski­ria ir at­lei­džia mi­nist­rus. Ta­čiau M.Ze­ma­nas tei­gė, kad jo spren­di­ mo teks pa­lauk­ti iki tol, kol bus baig­tas ty­ri­mas dėl pa­sta­ro­jo vy­ riau­sy­bės skan­da­lo. „Reu­ters“, „Pra­gue Dai­ly Mo­ni­tor“, BNS inf.

11

penktadienis, rugpjūčio 9, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas Teatras girdė „Meilės eliksyru“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras praėjusį savaitgalį žiūrovams pristatė didžiąją XVI tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ premjerą. Operos gerbėjams buvo „patiekta“ italų bel canto meistro G.Donizetti komiška opera „Meilės eliksyras“ (it. „L‘elisir d‘amore“).

Premjera: pirmajame „Meilės eliksyro“ spektaklyje sužibėjo solistai R.Petrauskaitė (Adina), T.Pavilionis (Nemorinas), A.Kozlovskis (Dulkamara),

M.Rojus (Belkorė) ir kiti Klaipėdos muzikinio teatro artistai, publikai parodę, kokia aktuali, gyva, nuotaikinga ir žaisminga šiais laikais gali būti prieš 182 metus sukurta komiška opera.

Martyno Aleksos / Klaipėdos muzikinio teatro nuotr.

Jovita Navickaitė Pradžiai – žolelių antpilo

Vieną populiariausių savo ir vieną sėkmingiausių visų laikų komiškų operų G.Donizetti sukūrė vos per šešias savaites 1831 m. Originaliame operos librete veiksmas vyksta XIX a. Italijos kaime. Šįkart jis persikėlė į XXI a. pajūrio kurortą ir nuskambėjo originalo, t.y. italų kalba (su lietuviškais titrais).

Premjera parodyta rugpjūčio 2 ir 3 dienomis. Į artipilnę uostamiesčio Muzikinio teatro salę pirmąjį premjeros vakarą rinkosi šio žanro muzikos išsiilgę klaipėdiečiai, miesto svečiai, būrys kritikų ir teatralų iš Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus, Liepojos (Latvija), Minsko (Baltarusija), Chersono (Ukraina).

Prieš spektaklį žolininkė Adelė Karaliūnaitė žiūrovus vaišino savuoju „Meilės eliksyru“ – iš įvairių žolelių pagaminta trauktine. O scenoje publikos laukė dar „stipresnis“ meilės meniu: Austrijoje dirbanti režisierė Daina Adama Adamkevičiūtė drauge su dirigentu Dainiumi Pavilioniu, dailininke

Marta Vosyliūte, choreografu Gintaru Tubeliu ir vaizdo projekcijų dailininku Dariumi Vaičekausku pristatė naujais vėjais padvelkusią „Meilės eliksyro“ versiją.

Nustebino interpretacija

Premjeriniuose „Meilės eliksyro“ spektakliuose žiūrovai turėjo galimybę išgirsti klaipėdiečiams pažįstamus ir kviestinius operos solistus. Adinos vaidmenį atliko Klaipėdos muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė ir Latvijos nacionalinio operos teatro sopranas Inga Šlubovska, Nemorino – tenorai Tomas Pavilionis ir Aurimas Raulinavičius. Italų jūrų seržantą Belkorę suvaidino Mindaugas Rojus ir Tomas Tuskenis, daktarą Dulkamarą – Artūras Kozlovskis, Džanetą – Regina Bagdanavičiūtė ir Rasa Ulteravičiūtė. „Pripažinsiu, jog iš pradžių atrodė keistoka stebėti XIX a. operai būdingas naivias situacijas, perkeltas į šiuos laikus. Pirmas įspūdis – paviršutiniška ir tragikomiška. Juk sunku patikėti, kad XXI a. vaikinas galėtų pasikliauti magiško gėrimo poveikiu, – dėstė spektaklį stebė-

jęs VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys. – Tačiau pakanka atsiriboti nuo tokių minčių ir pamatai tikrąjį režisierės sumanymą, pastebi, kaip tobulai atspindėtas šiuolaikinio uostamiesčio gyvenimas, kaip apgalvotai sukurta personažų apranga, kaip profesionaliai įkūnyta idėja, kaip panaudotos vaizdo projekcijos ir tinkamai parinktas jų turinys.“

Aleksandras Kniga:

Dėl šiuolaikiškos interpretacijos, lengvumo pojūčio ši opera turėtų patikti ne tik vyresniajai kartai, bet ir jaunimui.

Chersono rajoninio akademinio muzikinio dramos teatro direktorius Aleksandras Kniga akcentavo, jog ir nesuprantančiam italų kalbos žiūrovui operos siužetas buvo aiškus: „Tai režisierės ir solistų nuopelnas.

Pastarieji, beje, pasirodė esą puikūs

aktoriai. Būtent dėl tokios šiuolaikiškos interpretacijos, lengvumo pojūčio ši opera turėtų patikti ne tik vyresniajai kartai, bet ir jaunimui. Į ją galima ateiti be išankstinio pasiruošimo, o tai labai svarbu“. „Pirmas įspūdis buvo kiek keistokas, – prisipažino vienos Klaipėdos įmonės vadovas Nerijus Tilindis. – Tačiau man šis naujoviškas požiūris, modernių technologijų pritaikymas klasikinei operai buvo labai įdomus. Spektaklis tikrai patikto, nors operos žanro iki šiol nemėgau.“ Komplimentai – atlikėjams

G.Donizetti komiška opera „Meilės eliksyras“ Lietuvoje statoma nebe pirmąkart. Dar 1966 m. ji buvo pastatyta Vilniuje, 1993 m. – Kaune, 2008 m. operos premjera įvyko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre (LNOBT, rež. Oskaras Koršunovas).

Pasak klaipėdiečių premjerą stebėjusios pianistės, LNOBT meninės veiklos tarnybos vadovės Audronės Juozauskaitės, didelis privalumas, jog Klaipėdoje „Meilės eliksytas“ suskambėjo italų kalba. „Solistams

bel canto operos atlikimas yra tikri „vitaminai“ balsui. Tai buvo akivaizdu klausantis R.Petrauskaitės, kuria visuomet be galo žaviuosi. Ji viso spektaklio metu buvo ryški, įdomi, dėmesį prikaustanti Adina.

Daugybę komplimentų turiu ir dirigentui“, – sakė A.Juozauskaitė.

Baltarusijos valstybinio akademinio muzikinio teatro direktorius Aleksandras Petrovičius pasakojo iki šiol matęs tik klasikinius „Meilės eliksyro“ pastatymus. „Tai, ką išvydau dabar, man pačiam buvo netikėta – absoliučiai modernus spektaklis su šiuolaikine scenografija, kūno plastika. Sužavėjo solistų balsai, puikiai dainavo ir gerą energiją skleidė choras, profesionaliai skambėjo orkestras. Jis, beje, netrukdė, neužgožė solistų. Jei nežinočiau, kur esu, manyčiau, jog tai – operos teatras“, – pagyrimų kolegoms negailėjo A.Petrovičius. „Spektaklis labai šviesus, lengvas, nuotaikingas, – teigė klaipėdietė teisininkė Aldona Staponkienė. – Kaip visuomet, labai patiko M.Rojus ir R.Petrauskaitė. Man šių solistų pavardės jau savaime yra kokybės ženklas.“

12

12

penktadienis, rugpjūčio 9, 2013

pramogų gidas A.Mončio dienos primins J.Blekaitį

„Palangos vasaroje“ – Gruzijos balsai

Rugpjūčio 6–17 dienomis Palangoje vyksta 8-asis meno ir kultūros festivalis „Antano Mončio dienos 2013“. Šiandien į jį įsilies atminimo vakaras „Jurgis Blekaitis (1917–2007). Teatras. Poezija.

Amerikos balsas“. Jis į festivalį organizuojantį A.Mončio namus-muziejų sukvies visą būrį svečių: atvyks išeivių poeto, vertėjo, kritiko, žurnalisto J.Blekaičio žmona Gražina Blekaitienė, „Amerikos balso“ žurnalistė Virginija Vengrienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, režisierius Gytis Padegimas, koncertuos Čiurlionio kvartetas.

KUR? A.Mončio namuose-muziejuje Palangoje (S.Daukanto g. 16).

KADA? Rugpjūčio 9 d. 16 val.

KAINA? Nemokamai.

9-ajame tarptautiniame festivalyje „Palangos vasara“ šįvakar muzikuos folkloro ansamblis „Gantiadi“ iš Gruzijos. Įkurtas 2010aisiais „Gantiadi” jau yra ne vieno tarptautinio konkurso ir festivalio laureatas. Kalbama, kad jis užvaldo publiką nuo pat pirmojo garso.

Ansamblis dainuoja beveik visų Gruzijos regionų dainas. Jos autentiškos, nearanžuotos. Visų atliekamų dainų amžius garbingas – nuo 400 iki 200 metų. Koncerte Palangoje skambės Gruzijos liaudies dainos a capella, taip pat melodijos, atliekamos gruzinų liaudies instrumentais – panduri, baspanduri, čonguri, salamuri.

KUR? Gintaro muziejaus terasoje Palangoje (Vytauto g. 17).

KADA? Rugpjūčio 9 d. 20 val.

KAINA? 33 Lt, platina „Bilietai.lt“.

„Muzikuojantis kel atsisveikina iki kito

Šį savaitgalį visi neabejingi kalvystei laukiami Klaipėdos kruizinių laivų terminale, kur rugpjūčio 9–11 dienomis vyks gražia uostamiesčio tradicija tapęs jau 7-asis tarptautinis kalvystės pleneras „Keturi vėjai“.

„Su klausytojais kalbamės apie gyvenimą“, – sakė humoristinio šou „Čili’nam“ nariai dainininkas Stano, aktoriai Ramūnas Rudokas ir Marius Jampolskis, rytoj kviečiantys į savo žaismingą pasirodymą klaipėdiečių vasaros festivalyje ant vandens „Muzikuojantis keltas“.

„Prisimenu pernai metų „Muzikuojantį keltą“ – tai buvo vienas fantastiškiausių koncertų. Nerealus. Lyjant lietui, siaučiant audrai,

mes dainavome nesustodami, ir, suprantama, klausytojai buvo pasiruošę, sėdėjo įsisiautę į drabužius, nes buvo šaltoka. Šilta darėsi nuo plačių šiltų šypsenų, garsių plojimų. Pertraukos metu lakstėme į kajutę išlenkti po 50 gramų. Buvo žiauriai linksma, – atviravo aktorius R.Rudokas. – Žiūrovas, jeigu jau ateina, išplaukiam į marias, ir jis nebeturi pasirinkimo: vienintelis dalykas, ką gali daryti, tai džiaugtis, linksmintis kartu su ar-

Sambūris: septintąją vasarą Klaipėdos centre tris dienas priekalus kai-

tins kalviai iš Lietuvos ir užsienio.

Organizatorių nuotr.

„Keturi vėjai“ į Klaipėdą sukvies kalvius Varžysis ir žiūrovai

Jame priekalus kaitins kalviai iš Lietuvos ir iš užsienio – Latvijos, Ukrainos, Čekijos. Renginio organizatoriai asociacija Lietuvos kalvių sąjunga žada ir šiemet demonstruoti autentišką kalvystę po atviru dangumi ir džiuginti miestelėnus bei Klaipėdos svečius savo naujais darbais.

Kruizinių laivų terminalas aidės nuo kalviškų kūjų ir kalvių šurmulio. Kalviai sugalvojo ne vieną staigmeną. Be pagrindinės plenero užduoties – nukaldinti kompoziciją „Meilės medį“, vyks kalviškos ir žiūrovų varžytuvės.

Pirmoji plenero diena skirta kalviams. Šiandien vyks plenero dalyvių registravimas asociacijos būstinėje, sutikimo vakaronė „Lino kalvėje“, atvirų kalviškų dirbtuvių montavimas Kruizinių laivų terminale.

Rytoj pleneras prasidės nuo konferencijos „Ryžių malūno“ restorane. Svečiai iš užsienio pasakos apie savo šalies kalviškas tradicijas, nuveiktus darbus, aptars amato tradicijų išsaugojimą, kalvystės pritaikymą šiandien. Nuo 13 val.

Kruizinių laivų terminale suliepsnos žaizdrai, suskambės priekalai ir, taip pasveikinę miestelėnus ir svečius, kalviai paskelbs šventės atidarymą.

Kurs „Meilės medį“

Visi kalviai plušės ties bendra idėja – kompozicija „Meilės medis“.

Kiekvienas iš jų kaldins atskirą jos segmentą. Visas meistriškumas ir išmonė bus demonstruojami autentiškomis kalvystės technikomis.

Sumontavus šią kompoziciją krantinėje prie Biržos tilto, jaunavedžių poros galės ant jos kabinti ištikimybę simbolizuojančias spynas.

Linas Leščiauskas:

Siekiame demonstruoti kalvystės amatą įdomiai, patraukliai ir linksmai. „Taip bus apsaugotas ir Biržos tiltas, ir jaunavedžiai turės tik jiems skirtą meno kūrinį, kurio išorė nuolat keisis priklausomai nuo pakabintų spynų kiekio ir dydžio, – kalbėjo plenero organizatorius Linas Leščiauskas. – Ši idėja kilo išklausius Klaipėdos administracijos nusiskundimus dėl kasmečio Biržos tilto restauruotų turėklų niokojimo. Pasitarę su kalviais nusprendėme padėti Klaipėdos miesto valdininkams. Belieka tikėtis, kad mūsų pagalba bus įvertinta ir kompozici-

jai bus rasta tinkama vieta viešojoje Klaipėdos erdvėje.“ Šeštadienį vakare nuo 20 val. kalviai varžysis ilgiausios vinies, pasagų kalimo, metalo pratempimo rungtyse. Pademonstravę ką gali, kalviai perleis varžybų azartą žiūrovams – kvies varžytis ir juos, o rungtyse nugalėjusiųjų lauks prizai.

Šoumenai: į humoristinę „Čili’nam“ grupę susibūrė aktoriai

M.Jampolskis, R.Rudokas ir dainininkas Stano.

Teatras girdė „Meilės 11 Premjerinį spektaklį stebėjusi garsi žolininkė A.Karaliūnaitė Ne viskas „į temą“?

Gero vėjo!

Paskutinė plenero diena sekmadienį suburs kalvius nuo 12 val., kad visi nukaldintus segmentus sujungtų į bendrą „Meilės medžio“ kompoziciją . Ji bus montuojama Kruizinių laivų terminalo krantinėje.

Po visų darbų organizatoriai teiks diplomus dalyviams, padėkos rėmėjams ir atsisveikins su klaipėdiečiais iki kitų metų plenero. „Siekiame demonstruoti kalvystės amatą įdomiai, patraukliai ir linksmai, – sakė L.Leščiauskas.

– Aš pats ir asociacijos nariai stengiamės rasti laiko, noro ir lėšų tęsti plenero idėją ir suteikiame progą tiek kalviams, tiek žiūrovams dalyvauti renginyje nemokamai jau septintus metus. Palinkėkime kalviams gero vėjo įpūsti žaizdrus, o publikai – saulėtų dienų ir noro dalyvauti šiųmečiame plenere ir trumpam pasijusti kalviais.“ „Klaipėdos“ inf.

Organizatorių nuotr.

žavėjosi solistais, choro dainininkais, orkestru, šiuolaikiškais kostiumais, tačiau režisūriniai sprendimai patiko ne visi: „Vulgarokai atrodė Nemorino ir Adinos „suguldymas“ vienas ant kito. Jei jau ši scena buvo tarsi parodija, tai reikėjo ją išlaikyti iki galo, nenukrypstant į primityvumą“. Šiuolaikiškoje „Meilės eliksyro“ versijoje „kabliukų“ rado ir profesionalūs teatro kritikai. Muzikologė Rūta Vildžiūnienė teigė, jog bendras įspūdis po spektaklio geras. „Buvo juntamas didelis solistų, choro, orkestro muzikantų įdirbis. Tačiau persistengta su šiuolaikinio meno tendencijomis – per daug vulgarumo masinėse scenose. Be to, pati spektaklio pabaiga ir tas „popsas“ tarytum nuskandino visą finalo grožį“, – dėstė pašnekovė. Šokio kritikė doc. Violeta Milvydienė prisipažino nusivylusi spektaklio choreografija: „Pajėgiai, raiš-

kiai ir ypatingai imliai teatro baleto trupei ji buvo per lėkšta, susmulkinta, lyg dirbtinai pritempta prie operos konteksto“. Ji šioje komiškoje operoje pasigedo ir žaismingų, šmaikščių situacijų, nenuspėjamų režisūrinių sprendimų. „Pernelyg ištęstas ar statiškas duetų sceneles vykusiai „užpildė“ barmeno vaidmenį sukūrusio teatro baleto trupės artisto choreografo Aurelijaus Liškausko elgesys. Kiekvienas šio neįtikėtina charizma pasižyminčio atlikėjo pasirodymas iš užkulisių akimirksniu prikaustydavo žvilgsnį, neretai užgoždamas scenos centre dainuojančius solistus“, – pastebėjo V.Milvydienė.

Dirigentas prof. Kazys Kšanas priminė, jog G.Donizetti „Meilės eliksyras“ dar 1974 m. buvo pastatytas ir Klaipėdos liaudies operoje.

Režisieriaus V.Paukštės, dirigento K.Kšano ir dailininko H.Cipario pirmoji šios operos interpretacija su įvairiais atnaujinimais Klaipėdoje buvo rodoma 12 metų.

13

penktadienis, rugpjūčio 9, 2013

pramogų gidas Plenero vakarais rodo filmus

Juodkrantėje – gydytojo meilės dainos

Į Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vasaros kultūrinių renginių programą „Pėdink į Girulius“ įsiliejo dailininkų pleneras „Gyvas piešimas“, vykstantis rugpjūčio 1–10 d. Kasdien nuo 15 val. visiems pageidaujantiesiems menininkai piešia jų portretus, kuriuos už šypseną dailininkų modeliai galės įsigyti paskutinį plenero vakarą. Plenero vakarais bibliotekoje galima pažiūrėti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų sukurtus filmus. Šįvakar – įtempto siužeto istorinė drama „Vienui vieni“ (premjera – 2004 m., rež. Jonas Vaitkus).

KUR? Girulių bibliotekoje (Šlaito g. 10A).

KADA? Rugpjūčio 9 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

ltas“ os vasaros tistais, muzikantais. Bendra pakili nuotaika apima visus ir būna labai smagu. Mes ne tik dainuojame, mes skaitome linksmą, ironišką poeziją, kalbamės su žiūrovais apie gyvenimą, apie mūsų santykius. Geram humorui mūsų lietuviška publika pritaria ir puikiai jį supranta. O jeigu artistui tuo metu neužtenka energijos arba intuicijos, supratimo – tai tegu jis nekaltina žiūrovų. Nesu už tai, kad artistas pasirodymo metu pasitelktų keiksmažodžius ir kalbėtų apie tam tikrus galus, na, bet jeigu jam tik taip pasiseka prajuokinti, tai gal jis tai daro „skaniai“, inteligentiškai. O jeigu nesugeba palenkti publikos į savo pusę, ko gero, jam reikėtų peržiūrėti savo repertuarą ir savo paties humoro supratimą.“ Tad visi, kuriems nesvetimas humoro jausmas, rugpjūčio 10 d.

20.30 val. kviečiami į paskutinį šio sezono „Muzikuojančio kelto“ reisą su „Čili’nam“. „Muzikuojantis keltas“ (keltas „Nida“) išplaukia iš Klaipėdos, senosios Smiltynės perkėlos (Šiaurės ragas, Danės g. 1). Plaukimo trukmė – 2 val.

Bilietai į humoristinį šou „Čili’nam“ – po 73 Lt. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“, o koncerto dieną jie parduodami senosios perkėlos kavinėje (renginio vietoje). „Klaipėdos“ inf.

eliksyru“ „Anuomet mes norėjome paryškinti G.Donizetti muzikos nuoširdumą, paprastumą, šiltumą, – dėstė K.Kšanas. – Žiūrint iš tos pozicijos, dabar įspūdis kiek nelauktas. Tačiau nesakau, jog blogas. Spektaklis šiuolaikiškas, judrus, šviesus – kitoks, nei mes galėjome įsivaizduoti. Finalo nebūčiau baigęs uvertiūra. Mano manymu, tai iškreipia kompozitoriaus sumanymą. Juk ne be reikalo G.Donizetti užrašė partitūrą taip. Na, o šiuolaikinė itališka popdainelė pabaigoje, priešingai kitų kolegų nuomonei, man visai tiko, buvo įdomu.“ Nugriaudėjus pagrindinei vasaros festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ premjerai, visą rugpjūtį žiūrovų laukia kiti festivaliniai Klaipėdos muzikinio teatro projektai – kamerinės, sakralinės, simfoninės muzikos koncertai, opera „Traviata“ Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje ir kitos įdomybės.

O G.Donizetti komiška opera „Meilės eliksyras“ į sceną grįš rudenį – spalio 2 ir 3 dienomis.

Šeštadienį Juodkrantėje akustinį koncertą surengs Vygantas Kazlauskas – vilnietis gydytojas anesteziologas, dar žinomas kaip bardas, dainų autorius ir atlikėjas, renginių režisierius ir televizijos projekto „Žvaigždžių duetai“ dalyvis. Be to, jo hobiai – kalnų slidinėjimas ir oro baliono pilotavimas. „Medicina yra mano profesija, o muzika ir kiti dalykai – gyvenimo stilius. Man kažkaip pavyksta tai suderinti“, – šypsojosi V.Kazlauskas. Jo žodžiais, gydyti reikia ne tik kūną, bet ir sielą, o geros emocijos stiprina sveikatą. Todėl jis dainuoja romantines balades ir prancūzų meilės dainas.

KUR? Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje (L.Rėzos g. 8).

KADA? Rugpjūčio 10 d. 21 val.

KAINA? Nemokamai.

Garsių Ispanijos dailininkų darbų paroda savo kelionę po Europą pradėjo Palangoje, kur jos pristatymą surengė ispanų meno namų „Elysium“ atstovai.

Ekspozicija: per vernisažą pirmieji parodos lankytojai smalsiai apžiūrinėjo ispanų dailės kolekciją.

Palangoje prasidėjo garsių ispanų dailininkų kūrinių kelionė po Europą Išskirtinę per 40 dailės kūrinių parodą sudaro Opisso, Nadalio, Rusinjolo, Sorojos, Meifreno ir Diurankampso darbai, iki šiol jie saugoti ir eksponuoti privačiuose meno namuose Barselonoje. „Tačiau šiais metais nutarėme surengti keliaujančią parodą ir ją pradėti nuo Lietuvos, kur anksčiau kartą teko lankytis“, – komentavo meno namų „Elysium“ ekspertas Angelas De Torres Herrera. Pasak jo, Palangos „Auska“ kolekcijos pristatymui pasirinkta dėl savitai artimo šio viešbučio santykio su jūra ir mišku.

Keliaujanti Ispanijos dailės darbų kolekcija įvertinta beveik 2 mln. eurų. Iš Palangos ji keliaus į Vilnių, stabtelės K.Kalinausko gatvės galerijoje, vėliau bus eksponuojama Italijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse.

2

Vernisažas: J.Budraitis ir A. De Torres Herrera iškilmin-

gai perkirpo simbolinę parodos atidarymo juostelę.

Paveikslas: Ricardo Opisso Salos „Modeliai dailininko

dirbtuvėje“ (guašas, akvarelė, popierius, 38x45 cm).

mln.

– tiek eurų įvertinta keliaujanti Ispanijos dailės darbų kolekcija, eksponuojama Palangoje.

Ispanų dailės parodą „Auskoje“ pristatė ir savo įspūdžiais apie ją dalijosi jos kuratorius aktorius, diplomatas Juozas Budraitis. „Netikėtu atradimu man tapo Opisso ir Nadalio darbų muzikalumas ir vidinis gėris, Rusinjolo, Sorojos, Meifreno ir Diurankampso kūrinių dvasinis mastas. Dažnai tik metams bėgant, nutekėjus daug laiko pradedi suprasti tai, ką matė ir pasakojo mums mūsų tėvai ir senoliai.

Ir šiuo požiūriu didieji menininkai taip pat mūsų dvasios tėvai – tai,

Perspektyva: parodos atidarymo metu buvo pasirašyta bendradarbia-

vimo sutartis tarp ispanų „Elysium Galeria d’Art“ ir lietuvių VšĮ „European sport art and languages school“. Anot atstovų, ši sutartis padės lietuvių dailininkams rengti parodas Ispanijoje ir ispanams – Lietuvoje.

ką suvokė ir savo kūriniais perteikė jie, mes pradedame suprasti tik tam subrendę“, – mano J.Budraitis.

Parodos koordinatorius Vitalijus Baranauskas sakė, kad darbų ekspozicijos klausimai ir jų apsaugos reikalavimai buvo derinti daugiau nei pusmetį, kol buvo rasti abiem pusėms tinkami sprendimai.

Ispanijos dailininkų kūrinių parodą „Auskos“ viešbutyje Palangoje (Vytauto g. 11) galima apžiūrėti iki rugpjūčio 15 d. kasdien nuo 15 iki 17 val. Lankymas – nemokamas. Lankytojų grupėms, kurios informuos iš anksto tel. 8 655 31 720, organizatoriai gali parūpinti ir gidą. „Klaipėdos“ inf.

Padėka: Lietuvos Seimo pirmi-

ninkas Vydas Gedvilas (dešinėje) apdovanojo J.Budraitį už išskirtinės parodos organizavimą.

Organizatorių nuotr.

14

penktAdienis, rugpjūčio 9, 2013

sportas

Sporto telegrafas Kontūrai. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prizininkas – Klaipėdos „Neptūnas“, kurį ir toliau treniruos Kazys Maksvytis bei Tomas Rinkevičius, pratęsė sutartį su 27-erių Mariumi Runkausku. 2008 ir 2013 metais Lietuvos tritaškių konkurso laimėtojas gimtajame mieste žais iki kito sezono pabaigos. M.Runkauskas praėjusiame LKL čempionate žaisdavo vidutiniškai po 18,8 min., pelnydavo po 7,2 taško.

Vieningosios lygos turnyre jam sekėsi šiek tiek geriau – žaidė po 21,6 min., pelnydavo po 11,3 taško. „Neptūnas“ dar turi galiojančias sutartis su Vytautu Šarakausku ir praėjusį sezoną Kėdainių „Nevėžyje“ žaidusiu Mindaugu Girdžiūnu. Klaipėdos krepšinio klubo direktorius Osvaldas Kurauskas veda derybas su būriu krepšininkų, kurie padėjo iškovoti pirmuosius medalius komandos istorijoje.

Irkluotojai pateko į pusfinalį Klaipėdiečiai, spaudę aštuonvietės valties irklus, sėkmingai pasirodė pasaulio jaunių irklavimo čempionato pirmajame etape.

Česlovas Kavarza Čempionė. Ieva Serapinaitė vakar Kinijoje prasidėjusiame pasaulio jaunių (iki 18 metų) šiuolaikinės penkiakovės čempionate iškovojo aukso medalį. O kartu su Aurelija Tamašauskaite ir Emilija Serapinaite – užėmė trečiąją vietą komandinėse varžybose. I.Serapinaitė surinko 4152 taškus ir 32 taškais (8 sekundėmis) aplenkė antroje vietoje likusią kinę Danni Wei. Bronzos medalis atiteko rusei Sofijai Serkinai, nuo lietuvės atsilikusiai 60 taškų (15 sek.). I.Serapinaitė fechtavimosi rungtyje surinko 968 taškus ir buvo penkta, plaukimo varžybose su 1192 taškais užėmė ketvirtąją vietą, o šaudymo ir bėgimo dvikovoje su 1992 taškais tenkinosi devintąja pozicija. Šio amžiaus grupės sportininkės varžosi tik keturiose rungtyse – nėra jojimo.

Tryliktą vietą užėmė A.Tamašauskaitė, 22-ą – E.Serapinaitė.

Kelionė. 2014 metų Sočio žiemos olimpinių žaidynių ugnis turės įveikti net 65 tūkst. km – ji apsilankys Šiaurės ašigalyje ir kosmose, per pasiruošimo olimpiadai vykusį pasitarimą informavo „ žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas Dmitrijus Černyšenka, „Spalio 6-ąją olimpinė ugnis atkeliaus į Maskvą ir pradės pačią ilgiausią žaidynių istorijoje estafetę, kuri truks 23 dienas, 65 tūkst. kilometrų – tai pusantro ekvatoriaus ir aplankys beveik 3 tūkstančius vietovių. Mes paruošę daug įdomių projektų, kurie leis parodyti visą mūsų šalies įvairiapusiškumą. Bus įdomių dalykų, tokių, kaip ugnies tranportavimas į Šiaurės ašigalį. Mes pasirašėme sutartį su „Roskosmosu“, kad olimpinis fakelas bus nuskraidintas į kosmosą“, – pareiškė D.Černyšenka. Jis priminė, kad olimpinės ugnies uždegimo ceremonija Olimpe vyks rugsėjo 29 d.

Išvyks. 24-erių metų 188 cm ūgio įžaidėjas Šarūnas Vasiliauskas kitą sezoną rungtyniaus Lenkijoje Sopoto „Trefl“ klube, kurio treneriu birželį tapo Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio Jono Kazlausko asistentas Darius Maskoliūnas. Praėjusį sezoną Š.Vasiliauskas pradėjo Saransko „Ruskon-Mordivija“ (Rusija ) ekipoje, o nuo gruodžio žaidė Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandoje. Per devynerias LKL pirmenybių rungtynes įžaidėjas vidutiniškai pelnė po 10 taškų. Š.Vasiliauskas rungtyniavo Kauno „Žalgirio“ jaunimo ir pagrindinėse komandose bei Kauno „LSUBaltų“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ ekipose. 2012–2013 metų Lenkijos krepšinio pirmenybių reguliariajame čempionate užėmęs antrąją vietą Sopoto „Trefl“ klubas suklupo ketvirtfinalyje.

c.kavarza@kl.lt

Rokas Gedrimas (yrininkas), Mantas Malakauskas, Mantas Muliuolis, Jurgis Jurgilevičius, Tautvydas Vaitkūnas, Jonas Mockevičius, Gediminas Girdvainis, Martinas Juzaitis bei Dovydas Donskis (vairininkas) trečiojoje – keturių komandų grupėje užėmę trečiąją vietą iš karto pateko į pusfinalį.

Liudviko Mileškos ir Tado Katlioriaus auklėtinius aplenkė buvę Europos čempionai serbai ir planetos pirmenybių vicečempionai australai. Lėčiausiai irklavo danai, akivaizdžiai atsilikę nuo Lietuvos atstovų.

Klaipėdos irkluotojai 2000 m distancijoje sugaišo 6 min. 17,91 sek.

Racionalumas: klaipėdiečiai varžybose išeikvojo tiek jėgų, kiek jų reikėjo tenkinančiam rezultatui pasiekti.

Lietuvos irklavimo federacijos nuotr.

Anot L.Mileškos, sportininkai į laikrodžius nesižvalgė – svarbiausia buvo patekti į trejetuką. „Kai vaikinai akivaizdžiai aplenkė Danijos komandą, jie neeikvojo jėgų vytis pirmaujančias ekipas, o taupė jas pusfinaliui“, – sakė treneris.

Iš karto į pusfinalį, kuriame sportininkai rungtyniaus šeštadienį, pateko devynios – po tris geriau-

sias trijų grupių – valtys. Dėl likusių trijų vietų antrame etape paguodos varžybose kovos penkios aštuonvietės.

Paklaustas, kokios auklėtinių galimybės siekti medalių, L.Mileška žvelgė realiai: „Pusfinalyje mūsų irkluotojams bus itin sunku. Meluočiau, jei sakyčiau, kad būsime prizininkai. Į aštuonvietę suburti perspektyvūs,

gerų duomenų vyrukai. Jiems tokio lygio tarptautinės varžybos – pirmosios. Klaipėdiečiai nėra užsigrūdinę užsienio regatose.

Manau, jog tik per stebuklą mes galime patekti į didįjį finalą. Būti dešimtuke – irgi būtų geras rezultatas“.

Aštuonviečių medalių dalybos ir kova dėl 7-12 vietų vyks sekmadienį.

Nesulaukta džiaugsmo akimirkų Česlovas Kavarza Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų nenudžiugino aistruolių pirmosiose Europos merginų iki 20 metų paplūdimio čempionato, vykstančio Vilniuje, rungtynėse.

Lietuvės, rungtyniaujančios D grupėje, po įnirtingos 54 min.

trukusios trijų setų kovos 1:2 (18:21, 21:15, 12:15) nusileido rusėms Ksenijai Dabižai ir Annai Gorbunovai.

Ketvirtadienio vėlų vakarą I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė dar kartą pasirodė aikštelėje. Mūsų tinklininkės rungtyniavo su latvėmis Alise Pastare ir Anete Brinke, kurios pirmajame mače 2:0 (21:14, 21:17) nugalėjo pran-

cūzes Paulinę Martin ir Margaux Carrere.

Nepasisekė ir Simonai Vaičiukynaitei bei Urtei Andriukaitytei.

Kaunietės A grupės susitikime per 36 minutes 0:2 (14:21, 17:21) pralaimėjo lenkėms Marijai Wloch bei Natalijai Gruszczynskai.

Antrąsias rungtynes jaunesnės už varžoves lietuvės žaidė su suomėmis Ida Sinisalo ir

Nesėkmė: I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė neįstengė įveikti Rusijos žaidėjų.

Vyginto Skaraičio/BFL nuotr.

Niina Ahtiainen, kurios prieš tai 2:1 (11:21, 21:18, 15:10) palaužė itales Irenę Enzo ir Margheritą Bianchin.

Nuotaikos čempionatą stebintiems žiūrovams nepakėlė ir vaikinai.

A grupės varžybose Lukas Každailis iš Tytuvėnų ir Arnas Rumševičius iš Raseinių 0:2 (16:21, 12:21) nusileido vieniems pirmenybių favoritų Lenkijos tinklininkams Michalui Brylui ir Kacperui Kujawikui.

Antrajame ture pajėgiausias Lietuvos duetas žaidė su švedais Johanu Skooghu ir Arno Slipacu, kurie pirmajame ture 1:2 (15:21, 21:15, 11:15) pralaimėjo prancūzams Maxime Thiercy ir Romainui Di Giantomasso.

Jauniausieji čempionato dalyviai Matas Navickas iš Marijampolės ir Edvinas Vaškelis iš Vilkaviškio, pirmojoje C grupės dvikovoje 31 min. priešinosi austrams Pauliui Bucheggeriui ir Lukasui Peteriui Strangeriui, kurie šventė pergalę 2:0 (21:14, 21:12).

Vakare lietuviai dar žaidė su Izraelio atstovais Edanu Shafatu ir Yovavu Karanany, pirmajame ture 0:2 (18:21, 13:21) pralaimėjusiems baltarusiams Antonui Dedkovui ir Antonui Singojevskiui.

Grupių nugalėtojai pateks į čempionato aštuntfinalį, o antrąją bei trečiąją vietas užėmusių porų lauks šešioliktfinalio etapas.

19

penktAdienis, rugpjūčio 9, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė spaustuvė „AUŠRA“ kartu su „Minties“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Viktoro Suvorovo knygą „Akvariumas“.

V. Suvorovas. „Akvariumas“. Ši knyga buvo pirmoji, atskleidusi pačios slapčiausios pasaulio žvalgybos – GRU (čia vadinamos Akvariumu) paslaptis. „Akvariumas“ sulaukė daugiau kaip 70 leidimų 27 kalbomis, paskatino sukurti kino filmą, televizijos serialą, begalę literatūrinių pamėgdžiojimų. Viktoras Suvorovas – profesionalaus žvalgybininko Vladimiro Rezuno pseudonimas. V.Suvorovas buvo GRU pulkininkas. 1968 m. dalyvavo įsiveržime į Čekoslovakiją. Jis baigė specialiosios paskirties kursus, mokėsi Karinėje Frunzės akademijoje Leningrade ir ją baigęs buvo paskirtas į GRU centrinę būstinę Maskvoje. Dirbo Vienoje – sovietų karinio atašė padėjėju, kaupė žvalgybinę informaciją. 1978 metais pasiliko Vakaruose. Už išdavystę už akių nuteistas mirties bausme. Gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 13 d.

Avinas (03 21–04 20). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis gali pasirodyti ne tokia, apie koki1 svajojote. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus.

Jautis (04 21–05 20). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus, emocionalus laikas, galimi kivirčai. Jums geriau pabūti, atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos.

Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir pasidalyti mintimis.

Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu.

Vėžys (06 22–07 22). Diena atrodys beprasmė ir nuobodi. Manysite, kad jums nepavyks pasiekti ką nors reikšminga. Bet atminkite, kad ateis ir geresni laikai, o visa tai, ką padarysite ar išmoksite dabar, pravers ateityje.

Liūtas (07 23–08 23). Iškils tam tikrų problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite labai jautrus. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų ir visa tai teks ištaisyti. Pasistenkite būti malonus.

Mergelė (08 24–09 23). Patyrinėkite savo vertybes, apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik nekalbėkite apie tai, slėpkite savo nuomonę ir spėliones, kad neįžeistumėte kito žmogaus.

Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena, o kantrybė tegul tampa jūsų sąjungininkė.

Skorpionas (10 24–11 22). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus painiava.

Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Šaulys (11 23–12 21). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Susikoncentruokite tik į reikšmingiausius dalykus.

Ožiaragis (12 22–01 20). Būkite ryžtingas sprendžiant karjeros klausimus. Šiuo metu tikrai nestigs jėgų, tiesiog pasistenkite jas protingai išnaudoti. Dirbkite nesiblaškydamas, o po to maloniai pailsėkite.

Vandenis (01 21–02 19). Išsiskirs jūsų ir jaunų žmonių požiūriai.

Jums nepatiks tam tikri dalykai, tačiau nereikia dėl to pulti ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinką, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Susitvardymas – pagrindinis šios dienos žodis.

Klaipėdiečius rugpjūtį kviečia Meno kiemo renginiai šeimoms Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) atostogų nuotaika alsuojančio paskutinio vasaros mėnesio dienas kviečia leisti turiningai: nuo rugpjūčio vidurio čia veiks originali šeimų herbų paroda bei vyks edukaciniai užsiėmimai vaikams ir tėveliams.

Rugpjūčio 13–31 d. klaipėdiečiai kviečiami apsilankyti Meno kieme (Bažnyčių g. 4) veiksiančioje šeimų herbų parodoje. Šiuos herbus sukūrė gegužę Vilniuje surengtos tradicinės „Gausių šeimų dienos“ dalyviai. Šven-

tė sutraukė per 90 gausių šeimų iš visos Lietuvos. Jų sukurti artimiausių žmonių vienybės simbolių piešiniai, kūrybiškai interpretuojantys šeimos vertybes, dalyvavo šventės globėjos Austėjos Landsbergienės, socialinių mokslų daktarės, keturių vaikų mamos ir alternatyvaus požiūrio į vaikų ugdymą skatintojos, koordinuotame konkurse.

Parodos įspūdžiai gali sužadinti įkvėpimą kurti patiems, tad nuo rugpjūčio 17 d. kiekvieną šeštadienį mažieji ir jų tėveliai laukiami šeimų savaitgaliuose KKKC Paro-

dų rūmuose (Didžioji Vandens g.

2). Ten rengiamuose edukaciniuose užsiėmimuose dera saviraiška ir malonus bendravimas, džiuginantys atradimai bei savo kūrybiškumo pažinimas.

Rugpjūčio 17 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Piešimas parodoje“.

Kiekviena paroda – tai nauja spalvų ir nuotaikų pasaka, o piešimas parodoje – tai galimybė šioje pasakoje patirti ir kūrybos proceso džiaugsmą.

Rugpjūčio 24 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Tapyba akvarele. Mano vasara“. Užsiėmimo dalyviai

žais nepakartojamomis akvarelės spalvomis ir lies vasariškai spalvingą paveikslą.

Rugpjūčio 31 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Mozaika iš popieriaus“. Mozaikos gali būti kuriamos iš įvairiausių medžiagų.

Pasitelkę savo įgūdžius, vaizduotę, kruopštumą ir atidumą, mozaiką užsiėmimo dalyviai kurs iš spalvoto popieriaus.

Norintieji dalyvauti užsiėmimuose kviečiami iš anksto registruotis tel. 313 691 arba el. paštu virginija@kkkc.lt. „Klaipėdos“ inf.

Kūrybiškumas: edukaciniuose

meniniuose užsiėmimuose dera saviraiška, džiuginantys atradimai ir savęs pažinimas.

Orai

Šiandien orai smarkiai keisis: daugelyje rajonų griaudės perkūnija, vietomis smarkiai lis, kils škvalas, kai kur galima kruša. Temperatūra bus 26–31, vakariniuose rajonuose 21–26 laipsniai šilumos. Šeštadienį daug kur palis, vietomis smarkiai, kai kur su perkūnija. Temperatūra naktį 12– 17, dieną 19–24 laipsniai šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 9 d.

+22

+23

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+27

Šiauliai

Klaipėda

+30

Panevėžys

+27

Utena

+23

5.56 21.25 15.29

221-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 144 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+30

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +22

kokteilis Pir­miau – šu­nį, po to – žmo­ną Prieš ke­le­tą die­nų 13 met­r ų „Bound­ less“ jach­ta, tu­rė­ju­si pa­siek­ti Ma­da­gas­ ka­rą, už­plau­kė ant ri­f ų ir pra­k iu­r u­si pra­dė­jo skęs­ti prie Pie­tų Af­ri­kos kran­ tų. Lai­vo sa­vi­nin­kas Gra­ha­mas An­ley net ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis su­spė­jo su­dė­lio­ti gel­bė­ji­mo prio­ri­te­tus.

Ang­las iš pra­d žių į kran­tą nu­pluk­dė 9 me­t ų šu­n į Ro­sie, nors ter­je­ras bu­ vo ap­vilk­tas spe­cia­lia gel­bė­ji­mo­si lie­ me­ne. Tik po to, kai ke­tur­ko­jis at­si­dū­ rė sau­g io­je vie­to­je, G.An­ley grį­žo gel­ bė­ti žmo­nos She­ryl. Ir ji lai­min­gai pa­ sie­kė že­mę.

Net­ru­kus nu­ken­tė­ju­sie­ji su­si­sie­kė su kran­to ap­sau­gos tar­ny­ba, ku­rios dar­ buo­to­jai at­siun­tė sraig­tas­par­nį.

XXI am­ž iaus ri­te­ris tu­rė­tų gau­ti or­di­ ną, ta­čiau vie­to­je jo su­si­lau­kė žmo­nos prie­kaiš­tų dėl to, kad šuo bu­vo svar­ bes­nis nei ji.

Prie­kaiš­tau­ja­ma bu­vo ne juo­kais. Vy­ ras ban­dė sa­k y­t i, kad tik­rai pra­ra­do svei­ką pro­tą ir el­gė­si ne­gal­vo­da­mas.

O šu­n į su­g rie­bė grei­čiau, nes jis pir­ ma­sis pa­puo­lė į akis.

Kaunas Londonas +24 Madridas +36 Maskva +28 Minskas +31 Niujorkas +29 Oslas +21 Paryžius +25 Pekinas +36

Praha +19 Ryga +26 Roma +30 Sidnėjus +23 Talinas +25 Tel Avivas +31 Tokijas +34 Varšuva +29

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+23

+23

+22

+21

6

+22

+21

+21

+20

3

rytoj

sekmadienį

+23

Marijampolė

Vilnius

+27

Alytus

Vardai Jorūnas, Mintaras, Romanas, Rolandas, Roma, Tarvilė, Virginija.

RUGPJŪČIO 9-ąją

Rytas

+21

+31

+27

+22

+20

5

1631 m. gi­mė ang­lų poe­ tas ir dra­ma­tur­gas Joh­ nas Dry­de­nas.

1792 m. Pa­ry­žiu­je įsteig­ ta re­vo­l iu­cio­n ie­r ių ko­ mu­na.

1896 m. gi­mė švei­ca­r ų psi­cho­lo­gas Jea­nas Pia­ get. Mi­rė 1980 m.

1902 m. Vest­m ins­te­r io aba­ti­jo­je Lon­do­ne ka­rū­ nuo­tas Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos ir Ai­r i­jos ka­ra­l ius Ed­var­das VII. 1903 m. Ro­mo­je po­ pie­žiu­mi Pi­ju­mi X pa­s-

kelb­tas Giu­sep­pe Sar­to.

1942 m. na­cių ap­gul­ta­me Le­ning­ra­de at­lik­ta Dmit­ ri­j aus Šos­t a­ko­v i­č iaus Sep­tin­to­ji sim­fo­ni­ja.

1945 m. JAV ka­ro bom­ bo­ne­š is B-29 nu­me­tė plu­to­n io bom­bą ant Ja­ po­ni­jos Na­ga­sa­kio mies­ to. Žu­vo dau­g iau nei 115 000 gy­ven­to­jų.

1957 m. gi­mė Ho­l i­vu­do ak­to­rė Me­la­nie Grif ­fi th.

1963 m. gi­mė JAV po­pmu­ zi­kos die­vai­tė Whit­ney Hous­ton. Mi­rė 2012 m.

Ga­liū­nas antrąkart nebeužsuks

1976 m. gi­mė pran­cū­zų ak­to­rė Aud­rey Tau­tou, iš­gar­sė­ju­si vaid­me­n iu fil­me „Ame­l i­ja iš Mon­ mart­ro“.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne pa­ti­ria­ma kan­čia reiš­kia gy­ ve­ni­mo džiaugs­mą ir gar­bę.

Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad už­sii­ma­te ko­ mer­ci­ne veik­la, va­di­na­si, pui­kiai iš­nau­ do­si­te pa­si­tai­k iu­sias ga­l i­my­bes. Sap­ nuo­ti ne­sėk­mes ir liūd­nas per­spek­ty­ vas ko­mer­ci­jo­je reiš­kia ne­ri­mą, da­ly­ki­ nių rei­ka­lų žlu­gi­mą. Sap­nuo­ti, kad iš­te­ka­te ar­ba ve­da­te – ga­ran­tuo­ta sėk­mė.

Ne­san­tai­ka: kol jach­ta gu­lė­jo

prie kran­to, ang­lų šei­mo­je vy­ko bar­niai.

VIKINGŲ LOTO Gi­gan­tas: „Ar­ta­nia“ yra ant­ras pa­gal dy­dį šie­met Klai­pė­dos uos­te pri­si­švar­ta­vęs krui­zi­nis lai­vas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė Prie­rai­šu­mas: G.An­ley ir Ro­sie

k.lenkaityte@kl.lt

nuo­trau­kos ap­skrie­jo vi­są pa­sau­lį.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ve­dy­bos – kaip mi­ra­žas su rū­mais, pal­ mė­mis, kup­ra­nu­ga­r iais. Po to rū­mai, pal­mės dings­ta, lie­ka tik ne­pa­so­ti­na­ mas kup­ra­nu­ga­ris.

Nu­girs­tas po­kal­bis In­ter­viu su gar­sia ki­no žvaigž­de. Žur­ na­lis­tas: – Ko­dėl jūs my­li­te tik tur­tin­gus vy­rus?

– O, jūs klys­ta­te. Aš my­liu tik links­mus vy­rus. Ir ne ma­no kal­tė, kad tarp ne­tur­ tin­gų to­kių nė­ra.

Links­mie­ji tirš­čiai Švie­siap­lau­kė sau sa­ko: – Ko­kio no­rė­siu, to­kį ir gau­siu.

Mo­te­ris, ku­riai die­vu­lis pa­gai­lė­jo gro­žio: – Ko­kį gau­siu, to­kio ir no­rė­siu. Čes­ka (397 719; ang­las pa­siel­gė tei­sin­gai.

Jis pir­miau­sia gel­bė­jo ge­riau­sią žmo­gaus drau­gą)

Uos­ta­mies­tis pa­si­ti­ko dar vie­ną sve­čią. „Ar­ta­nia“ var­du pa­krikš­ty­ tas lai­vas ga­liū­nas Klai­pė­do­je pri­ si­švar­ta­vo pir­mą ir pa­sku­ti­nį kar­ tą šiais me­tais.

Ber­mu­dų vė­lia­va pa­si­puo­šęs lai­ne­ ris, ku­rio il­gis sie­kia net 230 met­

rų, prie mū­sų kran­tų pa­si­ro­dė va­ kar 11 val.

Pa­sak lai­v ą agen­t uo­jan­č ios bend­ro­vės „Li­mar­ko jū­rų agen­tū­ ras“ at­sto­vo Sau­liaus Lau­me­nio, tai – ant­ras pa­gal dy­dį šie­met Klai­pė­ dos uos­te pri­si­švar­ta­vęs krui­zi­nis lai­vas.

Ap­link Bal­ti­jos jū­rą plau­kian­ čia­me ga­liū­ne tel­pa 1100 ke­lei­vių. Į Klai­pė­dą jis at­pluk­dė 890 žmo­

nių, iš ku­rių 840 – vo­kie­čiai. Juo ke­liau­ja ir ke­le­tas švei­ca­rų, olan­dų bei ame­ri­kie­čių.

Pra­ban­gia­me lai­ne­ry­je įgu­los skai­čius taip pat ne­ma­žas – tu­ ris­tus ap­tar­nau­ja 530 žmo­nių, ku­ rių be­veik 70 pro­c. su­da­ro fi­li­pi­ nie­čiai. Į Klai­pė­dą at­vy­kęs iš Ry­gos va­kar va­ka­re „Ar­ta­nia“ iš­vy­ko Gdans­ko kran­tų link.

Uždarys zoologijos sodus Kosta Rikos pareigūnai sako, kad šalyje bus uždaryti visi zoologijos so­ dai. Šalies aplinkosaugos ministras Rene Castro tvirtino, kad taip bus sie­ kiama apsaugoti gamtą. Zoologijos sodai, tarp jų sostinėje esantis Simo­ no Bolivaro sodas, bus paversti botanikos sodais. Gyvūnai, pasak parei­ gūnų, bus paleisti į laukinę gamtą arba į rezervatus, kuriuose juos bus galima išvysti. Aplinkosaugos specialistai seniai kritikavo vyriausybę, kad šalies zoologijos sodai yra prastai prižiūrimi. Anksčiau Kosta Riko­ je buvo priimtas draudimas naudoti gyvūnus cirkuose ir sportinė gyvū­ nų medžioklė.

CNN inf., AFP nuotr.

Nr. 1065

2013 08 07 AUKSO PUODAS – 25 581 411 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 289 900 Lt 08 09 06 10 23 34 Auksinis skaičius 31 Papildomi skaičiai 32 11 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 146 152 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 13 560 Lt (2 priz.)

4 skaičiai 143 Lt (259 priz.)

3 skaičiai 11 Lt (4357 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (5726 priz.)

Džokeris – bil. nr. 040 187 077 (111 874 Lt) Prognozė: Aukso puode – 27 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt