2013 08 17 klaipeda internetas

rugpjūčio 17, 2013 Nr. 188 (19 791)

H.Lo­tu­žis – vie­nas iš 105 žmo­nių, dar mo­kan­čių kal­bė­ti bū­riš­kai. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

A.Na­val­no li­ki­mas: me­ro po­stas, o gal ka­lė­ji­mo gro­tos?

Pasaulis 8p.

KGB: kru­vi­nas la­bi­rin­tas Sve­tai­nė­je kgbveik­la.lt pa­skelb­ti so­vie­tų už­ver­buo­tų agen­ tų są­ra­šai – stul­bi­ nan­tys. Tarp bend­ ra­dar­bia­vu­sių su oku­pa­ci­ne val­džia yra ir la­bai aukš­ tų ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos pa­rei­gū­ nų pa­var­dės. Vie­ nas jų – Jo­nas Na­ va­kas, bu­vęs Klai­ pė­dos kraš­to gu­ ber­na­to­rius.

Kaina 1,60 Lt

„Ne­nus­pė­si, kur, ka­da, ko­ kia ka­tė bus su­traiš­ky­ta.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da sa­ko, kad gy­ven­to­jai tu­ri in­for­muo­ti, kur gu­li par­trenk­tas gy­vū­nas, kad tar­ny­ba jį paim­tų.

6p.

Re­kor­das: le­dų po­rci­ja už 17 li­tų Gre­ta Alks­ny­tė Mil­da Ski­riu­tė Į pa­jū­rio ku­ror­tus su­plū­du­sius poil­siau­to­jus pa­si­tin­ka nuo­sta­bą ke­lian­čios kai­nos. Pa­lan­go­je už lėkš­tę šal­ti­barš­čių ga­li tek­ti pa­klo­ ti net 13, o po­rci­ją le­dų – 17 li­tų. Di­ des­nės iš­lai­dos lau­kia ir tų, ku­rie iš anks­to ne­pa­si­rū­pi­no nak­vy­ne.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kam­ba­rį ras­ti sun­ku

Tar­si siu­že­tas iš fil­mo

J.Na­va­ko, gi­mu­sio 1896 m., gy­ve­ ni­mas – tar­si siu­že­tas iš ki­no fil­mo, tik su dra­ma­tiš­ka pa­bai­ga. Praė­jus dau­giau nei 70 me­tų, paaiš­kė­jo, jog aukš­čiau­sio ly­gio ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos pa­rei­gū­nas – bu­vęs vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ras, Vals­ty­bės ta­ry­bos kan­ce­lia­ri­jos vir­ši­nin­kas, re­fe­ren­tas ir Klai­pė­dos kraš­to gu­ ber­na­to­rius – so­vie­ti­nio sau­gu­mo agen­tas.

4

Agen­tas: so­vie­ti­niai sau­gu­mie­čiai už­ver­ba­vo net bu­vu­sį Klai­pė­dos kraš­to gu­ber­na­to­rių J.Na­va­ką, ku­riam

su­tei­kė Pet­ro La­ba­naus­ko pseu­do­ni­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Nors žmo­nės į Pa­lan­gą ir Ne­rin­gą pra­dė­jo plūs­ti už­va­kar, ta­čiau di­ de­lių au­to­mo­bi­lių spūs­čių ne­su­ si­da­rė. „Šian­dien da­lis poil­siau­to­jų iš­ va­žia­vo iš Pa­lan­gos. Tik­rai ne vi­si pa­siė­mė lais­vą die­ną ir ža­da poil­ siau­ti ke­tu­rias die­nas. Vie­ni iš­ va­žiuo­ja, ki­ti at­va­žiuo­ja. Ta­čiau žmo­nių yra daug“, – penk­ta­die­nio po­pie­tę tvir­ti­no Pa­lan­gos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­ rek­to­rė Ala Va­lu­žie­nė.

6

2

šeštadienis, rugpjūčio 17, 2013

miestas

Su šle­pe­tė­mis – links­min­tis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Spor­ti­niais kos­tiu­mais vil­kė­ję jau­ nuo­liai su­py­ko, kad ne­bu­vo įleis­ti į per­nakt vei­kian­čią pa­si­links­mi­ni­ mo įstai­gą, to­dėl ap­mė­tė ap­sau­gi­ nin­ką ak­me­ni­mis.

Il­ga­sis sa­vait­ga­lis kai ku­riems klai­pė­die­čiams pra­si­dė­jo dar tre­ čia­die­nį. Nuo va­ka­ro links­mi­nę­si ke­tu­ri jau­nuo­liai su­ma­nė pra­tęs­ ti šven­tę se­na­mies­ty­je įsi­kū­ru­sio­ je įstai­go­je.

Po­li­ci­jos pa­gal­bos pri­rei­kė nak­tį į ket­vir­ta­die­nį apie pu­sę ket­vir­tos.

Pra­neš­ta, kad Tur­gaus gat­vė­je du vai­ki­nai ir dvi mer­gi­nos ar­do grin­ di­nį ir jo ak­me­nis mė­to į ap­sau­gos dar­buo­to­ją. Į įvy­kio vie­tą sku­bė­jo sau­gos tar­ ny­bos ap­sau­gi­nin­kai bei po­li­ci­jos pa­tru­liai. Chu­li­ga­nai bu­vo su­lai­ ky­ti Til­tų gat­vė­je.

Abi po­ros bu­vo nu­ga­ben­tos į 1-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Vi­siems ke­tu­riems te­ko pūs­ti į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį. Paaiš­kė­jo, kad 26 ir 28 me­tų mer­gi­nos bu­vo kur kas gir­tes­nės už sa­vo 29 ir 26 me­ tų drau­gus. Su­lai­ky­tie­ji aiš­ki­no la­ bai su­py­kę, kad ne­bu­vo įleis­ti į pa­ si­links­mi­ni­mo įstai­gą.

Jau­ni­kai­čiai ne­sup­ra­to, kad spor­ ti­nė ap­ran­ga ir gu­mi­nės šle­pe­tės nė­ra tin­ka­mi to­kiai vie­tai.

Pa­rei­gū­nai pra­dė­jo ty­ri­mą ir pir­ma­die­nį ke­ti­na ap­si­spręs­ti, ar chu­li­ga­nų veiks­mus ver­tins ad­mi­ nist­ra­ci­nės tei­sės ar bau­džia­mo­jo ko­dek­so po­žiū­riu. „Tai ga­na ti­piš­kas at­ve­jis. Pas mus įpras­ta gir­tau­ti, o pa­si­bai­ gus gė­ri­mams ieš­ko­ti nuo­ty­kių dar vei­kian­čio­se pa­si­links­mi­ ni­mo įstai­go­se. Pre­teks­tas, ku­ rį nu­ro­dė su­lai­ky­tie­ji, taip pat daž­nas. Pa­si­gė­rę žmo­nės ne­ su­ge­ba ver­tin­ti sa­vo veiks­mų ir puo­la muš­tis. Šiuo at­ve­ju – mė­ ty­ti ak­me­nis. Ge­rai, kad ne­bu­vo su­dau­žy­ti lan­gai ir žmo­gus ne­ nu­ken­tė­jo, bent jau taip nu­ro­ do­ma do­ku­men­tuo­se. Pap­ras­tai ry­tą dėl to­kio el­ge­sio kal­ti­nin­ kams bū­na la­bai gė­da“, – kal­bė­jo Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Arū­ nas Pu­žaus­kas.

Penk­ta­die­nį Teat­ro aikš­tė­je bu­ vo su­krau­ti ak­me­nys, ku­riuos chu­ li­ga­nai iš­lu­po iš grin­di­nio.

Iš­ma­nan­tys ke­lio dar­bus žmo­ nės svars­tė, ar jau­nuo­liai bu­vo to­ kie stip­rūs, ar grin­di­nys ne­ti­ku­siai pa­klo­tas, kad ap­gir­tę žmo­nės juos su­ge­bė­jo iš­lup­ti.

Tvar­ka: į fes­ti­va­lį Kark­lė­je vyks­tan­tiems vai­ruo­to­jams pa­ta­ria­ma ati­džiai ste­bė­ti ke­lio ženk­lus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kark­lė­je – bū­rys tvark­da­rių Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­nin­kų, apy­lin­kės ins­ pek­to­rių, pa­tru­lių bei vi­so bū­rio pri­va­čios sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jų lau­kia ke­tu­ rios ne­leng­vo dar­bo die­nos ir nak­tys – nuo ket­vir­ta­die­nio Kark­lė­je vyks­ta tra­di­ ci­nis mu­zi­kos fes­ti­va­lis.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pyk­tis: neį­leis­ti links­min­tis klai­pė­die­čiai iš­lu­po grin­di­nio ak­me­nis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dvi­ra­ti­nin­kai ne­si­liau­ja siau­tė­ję Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Nea­ti­dūs ir di­de­liu grei­čiu le­kian­ tys dvi­ra­ti­nin­kai pės­tie­siems ke­ lia ne­ma­žai rū­pes­čių. Nuo šių dvi­ ra­čių trans­por­to prie­mo­nių jau nu­ ken­tė­jo ir ne vie­nas ma­ža­me­tis.

Aikš­tė­je prie bu­vu­sio „Vai­kų pa­ sau­lio“ dvi­ra­ti­nin­kas va­kar ry­ tą už­kliu­dė pa­spir­tu­ku va­žia­vu­sią mer­gai­tę.

Lėk­da­mas ne­ma­žu grei­čiu jau­ nas vy­ras stai­ga su­gal­vo­jo pa­suk­ ti į de­ši­nę ir prie­ki­niu ra­tu už­ka­bi­ no ma­ža­me­tę.

Maž­daug pen­ke­rių me­tų mer­ gai­tė nuo smū­gio par­kri­to ant že­ mės. Vis­ką ma­čiu­si ma­ma dar ban­dė aiš­kin­tis su vai­ką par­tren­

ku­siu dvi­ra­ti­nin­ku, ta­čiau šis nė neat­si­su­ko.

Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, mer­ gai­tė ne­bu­vo su­žeis­ta, tik la­bai iš­ si­gan­do.

Pa­na­šus įvy­kis prieš sa­vai­tę nu­ ti­ko ir mies­to cent­re. M.Maž­vy­ do alė­jo­je dvi­ra­čiu va­žia­vęs as­muo par­tren­kė ir sun­kiai su­ža­lo­jo dvi­ me­tę. Mer­gai­tei lū­žo rak­ti­kau­lis, bu­vo pa­žeis­tas žan­di­kau­lis. Kal­ti­ nin­kas vis dar ieš­ko­mas.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ty­rė­ja Ne­rin­ga Ja­sins­kai­tė pa­ste­bė­jo, jog va­sa­rą to­kių at­ve­jų itin pa­dau­gė­ ja, ta­čiau nu­sta­ty­ti kal­ti­nin­ką bū­ na itin sun­ku. „Čia ne ma­ši­na, į vals­ty­bi­nius nu­me­rius ne­pa­žiū­rė­si“, – pri­pa­ ži­no pa­šne­ko­vė.

Šia­me ren­gi­ny­je lau­kia­ma nuo 8 iki 12 tūkst. žmo­nių, to­dėl au­to­ mo­bi­liams sta­ty­ti pa­reng­ti ne­ ma­ži plo­tai.

Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis pa­ta­rė vai­ ruo­to­jams ne­sku­bė­ti ir la­bai ati­ džiai sek­ti ke­lio ženk­lus, ku­riais va­do­vau­da­mie­si ga­lės iš­veng­ti ne­ su­sip­ra­ti­mų. Jis pa­ta­rė iš Kark­lės

iš­va­žiuo­ti ne­su­kant Gi­ru­lių link, o pa­si­rink­ti Klaipėdos– Lie­po­jos plen­tą.

Kark­lė­je sa­vait­ga­lį dirbs ne tik uos­ta­mies­čio, bet ir Lie­tu­vos ke­ lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai. Čia nuo­lat bu­dės ke­li eis­mą re­gu­liuo­ sian­tys pa­rei­gū­nai, po­ra kri­mi­ na­li­nės po­li­ci­jos at­sto­vų, tiek pat apy­lin­kės ins­pek­to­rių, 4 pa­tru­ liai bei 55 sau­gos tar­ny­bos ap­sau­ gi­nin­kai.

Pir­mo­sio­mis die­no­mis pa­sie­ nie­čių ki­no­lo­gas su šu­ni­mi pas at­ vyks­tan­čiuo­sius ieš­kos nar­ko­ti­kų.

Po pir­mo­sios die­nos pa­rei­gū­nai kons­ta­ta­vo kvai­ša­lų neap­ti­kę.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro vir­ši­nin­kas And­rius Le­liu­ga ti­ki­no, kad fes­ti­va­lio or­ ga­ni­za­to­riai už­si­tik­ri­no vie­tos gy­ ven­to­jų pa­lai­ky­mą, tad ti­ki­ma­si, kad tarp sve­čių ir kark­liš­kių konf­ lik­tų pa­vyks iš­veng­ti.

8 – mažiausiai tiek tūkst. žmonių šįsyk laukiama tradiciniame Karklės festivalyje.

Bal­ti­ja grą­ži­no sken­duo­lį Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Jū­ra grą­ži­no per Žo­li­nę Šven­to­jo­ je nu­sken­du­sio Vil­niaus ra­jo­no gy­ ven­to­jo kū­ną. Jis ras­tas, praė­jus maž­daug pen­kioms va­lan­doms po ne­lai­mės.

39 me­tų vy­ras su 33 me­tų gy­ve­ni­ mo drau­ge už­va­kar mau­dė­si Šven­ to­jo­je ne­to­li mo­lo, kur tą da­ry­ti drau­džia­ma.

Pa­vo­jin­ga vie­ta, kur poil­siau­to­ jai nuo­lat skęs­ta, pa­žy­mė­ta įspė­ja­ mai­siais ženk­lais. Be to, jū­ra bu­vo aud­rin­ga – ka­bė­jo mau­dy­tis drau­ džian­ti vė­lia­va. Sro­vė po­rą pra­dė­ jo ne­šti gi­lyn.

Gel­bė­to­jai mo­te­rį spė­jo pa­grieb­ti ir iš­trauk­ti. Ji bu­vo per­duo­ta me­di­ kams ir nu­vež­ta į li­go­ni­nę.

Vy­ro gel­bė­to­jai ieš­ko­jo ne­sėk­ min­gai – pa­plū­di­my­je prie til­to jo kū­nas ras­tas, praė­jus pen­kioms va­ lan­doms.

Si­tua­ci­ja: pa­sta­ruo­ju me­tu jū­ra aud­rin­ga, tačiau van­duo šil­tas.

Tai ant­ra gy­vy­bė, ku­rios šį se­zo­ ną pa­rei­ka­la­vo Bal­ti­jos jū­ra.

Prieš tris sa­vai­tes pa­plū­di­my­ je prie Pa­lan­go­je esan­čios ka­ri­nių

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jū­rų pa­jė­gų ba­zės te­ri­to­ri­jos ras­tas 58 me­tų tel­šiš­kio kū­nas.

Sken­duo­lio kū­ną taip pat iš­me­ tė jū­ra.

3

šeštadienis, rugpjūčio 17, 2013

miestas Uos­te au­go kro­va

Pris­ta­tys lai­vus

Ir vaiz­das, ir gar­sas

Klai­pė­dos uos­te ir Bū­tin­gės ter­mi­na­le iki rugp­jū­čio 1-osios krau­ta 25,2 mln. to­nų jū­ri­nių kro­vi­nių, ar­ba 4,2 pro­c. dau­giau, pa­ly­gin­ti su 2012-ųjų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Di­džiau­sios įta­kos kro­vos Klai­pė­dos uos­te ir Bū­ tin­gės ter­mi­na­le au­gi­mui tu­rė­jo pa­di­dė­ju­si skys­tų­jų kro­vi­nių ir naf­tos pro­duk­tų kro­va.

Šian­dien nuo 14 iki 17, o ry­toj – nuo 13 iki 17 val. vi­suo­me­nei bus su­da­ry­ta ga­li­my­bė Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le ap­žiū­rė­ti iš­mi­na­vi­mo ope­ra­ci­jo­je „At­vi­ra dva­sia 2013“ da­ly­vau­sian­čius ka­ri­nius lai­vus.

Tarp­tau­ti­nė mi­nų paieš­kos ir jų kenks­min­gu­mo ša­li­ni­mo ope­ra­ci­ ja Lie­tu­vos te­ri­to­ri­niuo­se van­de­ ny­se vyks ki­tą sa­vai­tę.

Juodk­ran­tės Liud­vi­ko Rė­zos kul­tū­ros cent­re šian­dien 21 val. vyks me­ni­nis pro­jek­tas „Vaiz­das ir gar­sas Ne­rin­go­je“. Ja­me bus pri­sta­to­ma me­ni­nin­kės Vio­le­tos Lau­žo­ny­tės vaiz­do pro­jek­ci­ja „Tai“, su­kur­ta Ni­do­je, bei skam­ bės bar­do Vy­gan­to Kaz­laus­ko ro­man­ti­nės ba­la­dės pa­gal lie­tu­ vių poe­tų ei­les.

Į Egip­tą – ir per ne­ra­mu­mus Kru­vi­ni įvy­kiai Egip­to sos­ti­nė­je Kai­ re klai­pė­die­čių poil­ siau­to­jų nuo iš­vy­kų į tau­tie­čių pa­mėg­ tus sau­lė­tus ku­ror­ tus neat­bai­dė. Kaip ti­ki­no tu­riz­mo agen­ tū­rų at­sto­vai, žmo­ nės su­pla­nuo­tų ke­ lio­nių neat­si­sa­ko.

Drą­sa: klai­pė­die­čiai do­mi­si si­tua­ci­ja Egip­te, ta­čiau ke­lio­nių at­šauk­ti ne­si­sku­bi­na.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ki­lo ne­ri­mas

Įmo­nės „Del­ta in­ter­ser­vis“ Klai­pė­ dos fi­lia­lo vy­riau­sia­sis va­dy­bi­nin­ kas Ar­vy­das Mic­kus tei­gė, kad ato­ sto­gau­jan­tys Egip­to ku­ror­tuo­se dėl ne­ra­mu­mų nu­vyk­ti į Kai­rą ne­ga­li. „Eks­kur­si­jos ten lai­ki­nai su­stab­ dy­tos. Lie­tu­vo­je ne­ri­mas jau­čia­mas, ta­čiau daž­niau­siai pa­ni­kuo­ja ži­nių ne­žiū­rin­tys ir si­tua­ci­jos ša­ly­je ne­su­ vo­kian­tys as­me­nys. Pa­vyz­džiui, vie­ nas skam­bi­nęs žmo­gus no­rė­jo at­šauk­ ti ke­lio­nę, ku­ri bus lapk­ri­čio mė­ne­sį.

Ta­čiau si­tua­ci­ja iki to lai­ko ga­li stip­ riai keis­tis. Kol kas nė vie­nas klai­ pė­die­tis pla­nuo­tos ke­lio­nės į Egip­tą neat­si­sa­kė“, – tei­gė A.Mic­kus.

Pa­sak jo, ap­skri­tai nuo ta­da, kai Egip­te nu­ver­tė iš­rink­tą­jį pre­zi­den­ tą Mo­ha­me­dą Mor­si, jo­kios už­sa­ ky­tos ato­sto­gos agen­tū­ro­je ne­bu­ vo at­šauk­tos. Į ša­lį at­vy­kę žmo­nės

tie­siog at­si­sa­ko iš­vy­kų į Kai­rą. Vis dėl­to A.Mic­kus ne­nei­gė, jog ke­lio­ nių į Egip­tą par­da­vi­mai pa­sta­ruo­ju me­tu šiek tiek su­ma­žė­jo – kru­vi­ni įvy­kiai ša­ly­je pri­ver­tė žmo­nes su­si­ mąs­ty­ti, ar ten ver­ta vyk­ti.

Sau­gu vieš­bu­čiuo­se

Anot pa­šne­ko­vo, žmo­nės ne­re­ tai sun­kiai orien­tuo­ja­si si­tua­ci­jo­je ir ne­su­vo­kia at­stu­mų tarp mies­tų.

Kaip tei­gė fi­lia­lo di­rek­to­rius, pa­ vyz­džiui, lie­tu­vių pa­mėg­tą Hur­ga­ dos ku­ror­tą nuo Kai­ro ski­ria dau­ giau nei 600 km. „Be to, vieš­bu­čiai Egip­te yra at­ ski­ra ša­lies zo­na. Vers­li­nin­kai gy­ ve­na iš tu­ris­tų, to­dėl jie ypač rū­ pi­na­si at­vy­ku­sių­jų sau­gu­mu ir ra­my­be. Prieš dvi sa­vai­tes grį­žę lie­ tu­vių tu­ris­tai pa­sa­ko­jo, kad ne­to­ li vieš­bu­čio pro­tes­ta­vo ke­li mu­sul­ mo­nai. Per­so­na­las tie­siog su­plė­šė pla­ka­tus, pa­mo­ja­vo kumš­čiais ir pa­va­rė ra­my­bės drums­tė­jus to­lyn,

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

kad šie ne­kenk­tų vers­lui“, – pa­sa­ kojo A.Mic­kus. „Del­ta in­ter­ser­vis“ Klai­pė­dos fi­ lia­lo vy­riau­sia­sis va­dy­bi­nin­kas juo­ ka­vo, kad ir prie sos­ti­nės stūk­san­ čios pi­ra­mi­dės lan­ky­to­jų pa­lauks. „Jos sto­vės ir po 5 tūks­tan­čių me­tų. Be­je, jų pa­žiū­rė­ti ga­li­ma vyk­ti ir ne per pa­tį Kai­ro mies­tą.

Pri­va­žia­vi­mas įma­no­mas ap­lin­ki­ niu ke­liu“, – tei­gė vy­riau­sia­sis va­ dy­bi­nin­kas.

Žmo­nės ne­re­tai sun­ kiai orien­tuo­ja­si si­ tua­ci­jo­je ir ne­su­vo­kia at­stu­mų tarp mies­ tų – lie­tu­vių pa­mėg­ tą Hur­ga­dos ku­ror­tą nuo Kai­ro ski­ria dau­ giau nei 600 km.

Va­žiuo­ti ne­re­ko­men­duo­ja

tu tvar­ka­raš­čiu. Jei as­muo pa­si­ry­ žęs ke­lio­nei, jis tu­ri pa­si­ra­šy­ti do­ ku­men­tą, kad at­sa­ko už sa­ve. Šiuo me­tu agen­tū­ros eks­kur­si­jos pa­čia­ me Egip­te nė­ra or­ga­ni­zuo­ja­mos, nes lau­kia­ma, kaip pa­kryps si­tua­ ci­ja“, – kal­bė­jo V.Ge­ra­si­mo­va.

Pa­sak jos, kol kas agen­tū­ra ne­ su­lau­kė nė vie­no pa­gei­da­vi­mo at­ si­sa­ky­ti ke­liau­ti į Egip­tą. Ga­li­my­ be pa­keis­ti ke­lio­nės kryp­tį taip pat ne­bu­vo pa­si­nau­do­ta.

Tu­riz­mo agen­tū­rų tink­lo „West Exp­ress“ Klai­pė­dos re­gio­no fi­lia­ lo va­dy­bi­nin­kė Vik­to­ri­ja Ge­ra­si­ mo­va tei­gė, kad šiuo me­tu į Egip­ tą skris­ti žmo­nėms ne­pa­ta­ria­ma. „Da­bar as­me­nims, no­rin­tiems ke­liau­ti į ša­lį, siū­lo­me at­si­sa­ky­ ti sa­vo pla­nų. Ta­čiau jei žmo­ gus krei­pia­si ir pla­nuo­ja iš­vyk­ ti, pa­sa­ky­ti „ne“ ne­tu­ri­me tei­sės.

Skry­džiai ir da­bar vyks­ta įpras­

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos sa­v i­ val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­ gist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 22 po­ros. Žie­dus su­mai­nys Ie­va Ged­r i­mai­tė ir Ar­v y­das Ei­t u­ta­v i­čius (10.50 val.), Ind­ rė Ja­r u­še­v i­čiū­tė ir Ri­čar­das Lu­ko­še­v i­ čius (11 val.), Edi­ta Pa­že­rec­k ie­nė ir Vir­ gi­ni­jus Ka­žu­ka­lo­vas (11.10 val.), Ra­mu­tė Bau­ž y­tė ir Da­r ius Šiu­ša (11.20 val.), Eu­ ge­ni­ja Gu­die­nė ir Alek­sandr Ko­že­mia­ kin (11.30 val.), Vik­to­ri­ja Ka­re­lo­va ir Vin­ cen­tas Kin­de­ris (11.40 val.), Ka­ri­na Gar­ bi­na ir Vi­ta­lijs Droz­dovs (12 val.), Ina Ki­ sa­raus­kai­tė ir Min­dau­gas Juz­va (12.20 val.), Vil­ma Švei­kaus­kai­tė ir Man­t as Venc­kai­t is (12.30 val.), Vai­da Pau­laus­ kai­tė ir Hen­r i­kas Mi­šei­k is (12.40 val.), In­ga Su­ž ie­dė­ly­tė ir Aud­r ius Ger­v i­nas (14.10 val.), Di­na Ga­jaus­kai­tė ir Ai­das Sur­vi­la (14.20 val.), Ni­na Pav­lo­va ir Ivan Ba­ra­nov (14.30 val.), Ju­li­ja Ja­ki­ma­vi­čiū­ tė ir Vi­ta­li­jus Ki­ri­lov (14.40 val.), In­ga Po­ po­va ir To­mas Svo­bu­tas (15 val.), Tai­si­ ja Ron­da­re­va ir Se­mion Kor­ne­liuk (15.10 val.), Ri­ta Me­je­ry­tė ir Kęs­tu­tis Tau­je­nis (15.40 val.), Ra­mu­nė Kal­vai­ty­tė ir Arū­ nas Uz­do­nas (16 val.), Vil­ma Sta­siu­l io­ nie­nė ir Gin­ta­ras Zel­ba (16.10 val.), Sau­ lė Kris­tu­ty­tė ir And­rius Guš­čius (16.20 val.), Ma­r y­na Kor­n iien­ko ir Ar­ka­d i­jus Čer­naus­kas (16.30 val.), Dei­man­tė Boč­ ku­tė ir And­rius Kom­ka (16.40 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 14 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Jad­v y­ga Da­n iu­šie­nė (g. 1923 m.), Je­le­na Ven­di­na (g. 1925 m.), Ste­fa Ra­ma­naus­k ie­nė (g. 1926 m.), Juo­ zas Stan­ce­lis (g. 1929 m.), Ona Vaš­kie­nė (g. 1930 m.), Ma­ri­na Lo­ba­no­va (g. 1932 m.), Vio­le­ta Ele­na Ba­ra­vy­k ie­nė (g. 1938 m.), Ni­na Plot­n i­ko­va (g. 1942 m.), Vla­ di­mir Ščer­bin (g. 1946 m.), Pra­nas Čer­ niaus­kas (g. 1948 m.), Jev­ge­ni­jus Kri­ci­ nas (g. 1950 m.), Alek­sandr An­to­nov (g.

1950 m.), Gin­tau­tas Stro­pus (g. 1954 m.), An­ge­li­na Pet­ku­vie­nė (g. 1958 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Al­fon­sas Pi­vo­ras, Jad­v y­ga Da­n iu­šie­ nė, Aud­ro­nė Ga­li­mo­va, Jev­ge­ni­jus Kri­ ci­nas, Ma­r i­na Lo­ba­no­va, ry­toj – Alek­ sandr An­to­nov, Je­le­na Ven­di­na.

„Mei­lės me­džiui“ ieš­ko vie­tos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kol kas neaiš­ku, kur Klai­pė­do­je „ap­si­gy­vens“ skulp­tū­ra, ant ku­rios jau­na­ve­džiai ga­lė­tų ka­bin­ti am­ži­ ną mei­lę sim­bo­li­zuo­jan­čias spy­ nas. Spren­di­mą ti­ki­ma­si priim­ti atei­nan­čią sa­vai­tę.

Ma­no­ma, kad ge­riau­sia vie­ta jai bū­tų aikš­tė prie bur­lai­vio „Me­ri­ dia­nas“ kran­ti­nės.

Su tuo su­tin­ka ir mies­to sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vai, ir prieš sa­vai­tę vy­ku­ sio kal­vių sim­po­ziu­mo, ku­rio me­ tu bu­vo nu­kal­ta skulp­tū­ra „Mei­lės me­dis“, or­ga­ni­za­to­rius Li­nas Leš­ čiaus­kas. „Skulp­tū­ra da­bar yra ma­no dirb­tu­vė­se. Ją rei­kia pa­baig­ti, iš­ dai­lin­ti, iš­puo­se­lė­ti, kad bū­tų gra­ ži“, – tvir­ti­no L.Leš­čiaus­kas.

Pa­sak jo, kur sto­vės „Mei­lės me­ dis“ ir ka­da skulp­tū­ra bus pa­sta­ ty­ta, pri­klau­sys nuo sa­vi­val­dy­bės.

Pir­ma­die­nį bus ban­do­ma su­de­rin­ ti šiuos da­ly­kus. „Tai ne šiukš­lia­ dė­žė, ku­rią paė­mei ir pa­dė­jai bet kur, skulp­tū­rai rei­kia pa­ma­tų“, – aiš­ki­no or­ga­ni­za­to­rius.

Skulp­tū­rą „Mei­lės me­dis“, ku­ri bus pa­do­va­no­ta mies­tui, kū­rė kal­ viai iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Uk­rai­nos bei Če­ki­jos. Ti­ki­ma­si, kad kū­ri­nį pa­mėgs jau­na­ve­džiai ir am­ži­nos mei­lės sim­bo­lį – spy­nas nuo šiol ka­bins ne ant til­tų per Da­nę at­ra­ mų, o ant šios skulp­tū­ros.

Dar­bai: šiuo me­tu skulp­tū­ra „Mei­lės me­dis“ yra dirb­tu­vė­se, kur ji dar

to­bu­li­na­ma.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

šeštAdienis, rugpjūčio 17, 2013

miestas

KGB: kru­vi­nas la­bi­rin­tas

Švil­pu­kas („svis­tok“ – rus.) – būg­nas („ba­ra­ban“ – rus.) – durk­las („štyk“) – ope­ra­t y­v i­n is šal­t i­n is (in­for­ma­to­rius).

1

SSRS oku­pa­vus Lie­tu­ vą 1940 m. sau­gu­mie­čiai J.Na­va­ką suė­mė ir nu­tei­sė, ta­čiau pra­si­dė­jus SSRS–Vokietijos ka­rui, iš ka­lė­ji­mo jis iš­lais­vin­tas.

Vis dėl­to anks­čiau aukš­tas pa­ rei­gas ėju­sio ir daug svar­bių ry­šių tu­rin­čio bei ita­lų, vo­kie­čių, če­kų ir pran­cū­zų kal­bas mo­kan­čio J.Na­va­ ko rau­do­nie­ji iš akių ne­pa­lei­do.

1944 m. bir­že­lį Lie­tu­vos te­ri­ to­ri­jo­je vei­kę so­vie­ti­niai par­ti­za­ nai su juo su­si­sie­kė ir da­vė už­duo­ tį su­rink­ti bei pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie vi­sų po­grin­di­nių or­ga­ni­za­ci­jų struk­tū­rą, su­dė­tį, jų pla­nus, ry­šius už­sie­ny­je.

J.Na­va­kas su­ti­ko bend­ra­dar­biau­ ti, nors ven­gė nuo­la­ti­nių kon­tak­tų su so­vie­ti­nių par­ti­za­nų ope­ra­ty­ vi­ne gru­pe ir 1944 m. pa­si­trau­kė į Len­ki­ją. Tu­rė­da­mas fik­ty­vius do­ ku­men­tus įsi­dar­bi­no, ta­čiau so­ vie­ti­nės ar­mi­jos kontrž­val­gy­ba „Smerš“ jį su­se­kė, suė­mė ir at­ga­ be­no į Lie­tu­vą.

1946 m. rug­sė­jį J.Na­va­kas bu­vo už­ver­buo­tas sau­gu­mie­čių ir iš ka­ lė­ji­mo pa­leis­tas. Jam su­teik­tas Pet­ ro La­ba­naus­ko sla­py­var­dis.

J.Na­va­ko as­mens by­lo­je pa­brė­ žia­ma, kad rim­tų už­duo­čių jis ne­ vyk­dė, at­si­sa­kė šni­pi­nė­ti bu­vu­sius Tau­ti­nin­kų par­ti­jos na­rius, nu­slė­ pė nuo sau­gu­mo or­ga­nų sa­vo an­ ti­so­vie­ti­nius ry­šius, to­dėl 1951 m. bir­že­lį bu­vo suim­tas ir nu­teis­tas 10 me­tų ka­lė­ji­mo. Po ket­ve­rių me­tų J.Na­va­kas mi­rė Ozer­la­ge, Ir­kuts­ ko sri­ty­je.

Mai­nais į di­ser­ta­ci­ją?

NKVD, MGB, vė­liau KGB – ta pa­ti, tik pa­va­di­ni­mus kei­tu­si so­vie­ti­nio sau­gu­mo tar­ny­ba, su­kur­ta po­li­ti­ niam per­se­kio­ji­mui, ne­re­tai kai ku­ riuos as­me­nis į sa­vo bend­ra­dar­bių są­ra­šą įtrauk­da­vo ope­ra­ty­vi­niais ar komp­ro­mi­ta­vi­mo tiks­lais.

Lie­tu­vos ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ ci­jos spe­cia­lis­tai, ati­džiau iš­ty­rę ar­chy­vus, nu­sta­tė, kad da­lis už­ ver­buo­tų­jų ne­dir­bo kaip agen­tai.

Spė­ja­ma, kad jie su­ti­ko bend­ra­ dar­biau­ti tik no­rė­da­mi iš­trūk­ti iš če­kis­tų na­gų ar dirb­ti mėgs­ta­mą dar­bą.

Vie­nas to­kių – 1887 m. gi­męs Vla­di­mi­ras Zu­bo­vas, ki­lęs iš gar­sios gra­fų Zu­bo­vų gi­mi­nės, ag­ro­no­mas, bai­gęs Ha­lės uni­ver­si­te­tą Vo­kie­ti­ jo­je ir ten ap­si­gy­nęs di­ser­ta­ci­ją.

Grį­žęs į Lie­tu­vą ver­tė­si eks­pe­ ri­men­ti­ne gy­vu­li­nin­kys­te, dės­ tė Kau­ne, Šiau­liuo­se, Klai­pė­do­je.

1941 m. trė­mi­mų iš­ven­gė, bet Rau­ do­na­jai ar­mi­jai įžen­gus į Klai­pė­dą, 1945 m. sau­sio 31 d. suim­tas ir me­ tus ka­lė­jo Dub­rov­kos la­ge­ry­je (Le­ ning­ra­do sr.).

Pro­fe­so­rius bu­vo val­džios ne­ma­ lo­nė­je, ne­pri­pa­žin­ta V.Zu­bo­vo Vo­ kie­ti­jo­je ap­gin­ta di­ser­ta­ci­ja. Ti­kė­ ti­na, kad mai­nais į lei­di­mą reng­ti ir gin­tis di­ser­ta­ci­ją iš nau­jo, V.Zu­ bo­vas su­ti­ko bend­ra­dar­biau­ti su sau­gu­mu. Jam su­teik­tas sla­py­var­ dis Svet­lo­vas.

As­mens by­los gra­fo­je „Pa­ša­li­ ni­mo iš agen­tū­ros prie­žas­tis“ pa­ ra­šy­ta – ne­bu­vo kur pa­nau­do­ti.

V.Zu­bo­vas mi­rė 1959 m. 1991 m. jam su­teik­tas Pa­sau­lio tau­tų tei­ suo­lio var­das, 1999 m. Lie­tu­vos pre­zi­den­to ap­do­va­no­tas Žū­van­ čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiu­mi už žy­dų gel­bė­ji­mą ka­ro me­tais.

SSRS sau­gu­mie­čų slen­gas

Ul­ja­na – ope­ra­ty­vi­nis nu­ro­dy­mas.

Ava­ri­ja – ne­nu­ma­ty­ta si­tua­ci­ja: agen­ to iš­šif­ra­vi­mas, už­puo­li­mas, pro­vo­ ka­ci­ja.

Vė­lia­vė­lė („fla­žok“ – rus.) – žy­ma ant ob­jek­to du­r ų ( siū­las, po­pie­r iaus skiau­te­lė, deg­tu­kas), ro­dan­ti, kad įsi­ lau­žė kaž­kas sve­ti­mas.

De­za – de­zin­for­ma­ci­ja.

Komp­ra – komp­ro­ma­tas.

Dry­žuo­tas („po­lo­sa­tyj“ – rus.) – ope­ra­ ty­vi­nis šal­ti­nis.

Kru­v i­nai pa­t ik­r in­t i („pro­v ie­r it po kras­no­mu“) – nu­sta­ty­ti, ar šal­ti­nis nė­ ra dvi­gu­bas agen­tas.

Bu­me­ran­gas – ra­dioak­ty­vus ženk­li­ ni­mas.

Apim­tys: slap­tų KGB bend­ra­dar­bių ar­mi­ją per vi­są so­viet­me­tį Lie­tu­vo­je su­da­rė apie šim­tas tūks­tan­čių so­

vie­ti­nės res­pub­li­kos pi­lie­čių.

Kaip iš­pirk­ti kal­tę?

Išs­lap­ti­nus do­ku­men­tus, paaiš­kė­ jo, kad prieš­ka­rio Klai­pė­dos, o po to Bū­tin­gės ra­jo­no pa­sie­nio ap­sau­ gos vir­ši­nin­kas Vik­to­ras Bruč­kus – so­vie­tų sau­gu­mo agen­tas, ku­ris su NKVD bend­ra­dar­bia­vo nuo 1936 m. iki 1940-ųjų.

V.Bruč­kaus ope­ra­ty­vi­nis sla­py­ var­dis – Pog­ra­nič­nik (Pa­sie­nie­tis – rus.). Do­ku­men­tai liu­di­ja, kad jis su­rin­ko ir per­da­vė so­vie­tų žval­gy­ bai in­for­ma­ci­ją apie Vo­kie­ti­jos ka­ riuo­me­nės dis­lo­ka­ci­ją Ry­tų Prū­si­ jo­je, ir ki­tas ver­tin­gas žval­gy­bi­nes ži­nias. Tam tik­ra pra­sme V.Bruč­ kui pa­si­se­kė, nes pra­si­dė­jus ka­rui, NKVD ry­šys su juo nu­trū­ko.

Vi­sai ki­toks agen­to Sau­lė­ti­kis li­ ki­mas. Tai – Ka­zys Kund­ro­tas, gi­ męs 1926 m., ku­rį MGB už­ver­ba­vo, kai jam bu­vo 20 me­tų. Pa­gal Sau­ lė­ti­kio duo­me­nis lik­vi­duo­tas An­ta­ nai­čio par­ti­za­nų bū­rys, nu­žu­dy­ta ir suim­ta 20 žmo­nių. Paaiš­kė­jus, kad agen­tui ky­la grės­mė, jis per­kel­tas į Klai­pė­dą.

Ten įdar­bin­tas Klai­pė­dos mies­ to Švie­ti­mo sky­riu­je. Po per­kė­li­mo ven­gė bend­ra­dar­bia­vi­mo su sau­ gu­mu. 1947 m. rugp­jū­tį pas agen­tą atė­jo ne­pa­žįs­ta­mas jam par­ti­za­nas Ste­pas, ku­ris pa­sa­kė, kad K.Kund­ ro­tas įta­ria­mas bend­ra­dar­bia­vi­mu su MGB ir no­rė­da­mas iš­pirk­ti sa­vo kal­tę, tu­ri nu­žu­dy­ti so­vie­ti­nį ak­ty­ vis­tą Jo­naus­ką.

K.Kund­ro­tas už­duo­tį įvyk­dė 1947 m. lapk­ri­čio 18 d. Įta­riant žmog­žu­ dys­tę jis bu­vo suim­tas ir nu­teis­tas 25 me­tams. Jau­nas vy­ras ta­po ap­ lin­ky­bių au­ka, ta­čiau var­gu ar dar vie­nu nu­žu­dy­mu jis iš­pir­ko kal­tę už ki­tų 20 žmo­nių mir­tį.

Iš pri­gim­ties – ka­rys

Pask­lai­džius so­vie­ti­nio sau­gu­mo by­las, pa­si­ro­do, jog tarp bend­ra­ dar­bių bu­vo ne­ma­žai ir vo­kie­čių kil­mės agen­tų. Pa­si­tai­kė to­kių, ku­ rie uo­liai dir­bo nau­jie­siems šei­mi­ nin­kams.

Vie­nas jų – Ge­rar­das Be­ge­lei­ nas, ope­ra­ty­vi­nis sla­py­var­dis – Ger­man. Šis ver­mach­to ka­rei­vis

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ka­ro pa­bai­go­je pa­kliu­vo į so­vie­ tų ne­lais­vę. 1945 m. jis bu­vo už­ ver­buo­tas ka­ro be­lais­vių sto­vyk­ lo­je Ši­lu­tė­je. Įra­šai as­mens by­lo­je liu­di­ja, kad so­vie­tų ka­ri­nės žval­gy­bos duo­tas už­duo­tis vo­kie­čių ka­riuo­me­nės už­nu­ga­ry­je jis vyk­dė ge­rai. 1946 m. agen­tas Ger­man pa­dė­jo su­nai­kin­ ti Ši­lu­tės, Pa­gė­gių ir Tau­ra­gės ap­ skri­ty­se vei­kian­tį vo­kie­čių bū­rį, iš vi­so 30 žmo­nių.

Kiek­vie­nas žmo­gus tu­rė­jo sa­vo prie­žas­ tį tap­ti agen­tu. 99 pro­c. iš jų į KGB sis­ te­mą tik­rai nea­tė­jo pa­tys.

Agen­tas cha­rak­te­ri­zuo­tas kaip va­lin­gas, su­ma­nus, ryž­tin­gas, grei­tai be­sio­rien­tuo­jan­tis ko­vi­nė­ se si­tua­ci­jo­se, ge­rai įval­dęs gink­ lą, mo­kan­tis ka­ro tak­ti­kos, tu­rin­tis di­de­lę agen­tū­ri­nio dar­bo pa­tir­ tį, pa­si­ruo­šęs įvyk­dy­ti bet ko­kią agen­tū­ri­nę už­duo­tį, net ir paau­ ko­jant gy­vy­bę.

1949 m. G.Be­ge­lei­nas spec. gru­pės ba­zė­je pis­to­le­tu ir gra­na­ ta gra­si­no nu­žu­dy­ti ten bu­vu­sius as­me­nis, ban­dė pa­tek­ti į gink­lų san­dė­lį, iš­šo­vė į spec. gru­pės ko­ vo­to­ją M.Ža­bą-Kru­ką. G.Be­ge­lei­ nas suim­tas, nu­teis­tas 10 me­tų.

Agen­tas Var­nas – vai­kų poe­tas

So­vie­ti­nis sau­gu­mas (gink­luo­tos re­zis­ten­ci­jos lai­ko­tar­piu net la­bai daž­nai) są­mo­nin­gai skleis­da­vo in­ for­ma­ci­ją apie žmo­gaus ta­ria­mą bend­ra­dar­bia­vi­mą su KGB. Ta­čiau agen­to Var­no at­ve­ju tai ne­tin­ka. Pri­si­den­gęs šiuo pseu­ do­ni­mu 1947–1951 m. su so­vie­tų sau­gu­mu bend­ra­dar­bia­vo gar­sus to me­to poe­tas, dau­ge­lio kny­ge­ lių vai­kams au­to­rius Kos­tas Ku­ bi­lins­kas.

Agen­tas Var­nas iš­si­de­rė­jo, kad mai­nais į sėk­min­gą bend­ ra­dar­bia­vi­mą su MGB jam bus leis­ta grįž­ti į uni­ver­si­te­tą, dirb­ ti ra­šy­to­ju, jis gaus ma­te­ria­li­nę pa­ra­mą.

K.Ku­bi­lins­kas pa­dė­jo už­ver­ buo­ti sa­vo drau­gą poe­tą Al­gir­dą Skin­kį, ku­ris ta­po agen­tu Ry­tas.

Abu jie pra­dė­jo dirb­ti par­ti­za­nų šta­be. Agen­tas Var­nas iš­siaiš­ ki­no, kur yra abu rink­ti­nės šta­ bo bun­ke­riai Ka­les­nin­kų miš­ ke ir, su­lau­kęs pro­gos, 1949 m. kar­tu su A.Skin­kiu nu­šo­vė bun­ ke­ry­je mie­go­ju­sį Dai­na­vos apy­ gar­dos par­ti­za­nų va­dą Be­ne­dik­ tą La­bens­ką-Ka­riū­ną.

Do­ku­men­tai liu­di­ja, kad K.Ku­bi­ lins­kas šo­vė pir­mas, A.Skin­kys iš­ šo­vė kont­ro­li­nį šū­vį, K.Ku­bi­lins­kas pa­skui šo­vė dar kar­tą.

Pas­kui nu­sku­bė­ję į Aly­tų iš­da­ vė če­kis­tams Dai­na­vos apy­gar­ dos, Ka­zi­mie­rai­čio rink­ti­nės va­do Vac­lo­vo Vo­ve­rio-Žai­bo va­da­vie­tę ir, per­si­ren­gę ka­rei­viais, at­ly­dė­jo juos iki bun­ke­rio, ku­rį ke­liais žie­ dais ap­su­po.

Iš vi­so dėl agen­to Var­no kal­tės žu­vo 15 par­ti­za­nų. K. Ku­bi­lins­kas mi­rė 1962 m. poil­sio na­muo­se Ma­ le­jev­ko­je (ne­to­li Mask­vos).

Sla­py­var­džius rin­ko­si pa­tys

KGB au­ko­mis Lie­tu­vo­je ta­po ne ma­žiau nei 350 tūkst. žmo­ nių (iš­trem­tų, ka­lin­tų, nu­žu­dy­ tų), dau­giau kaip 100 tūkst. žmo­ nių pa­ty­rė įvai­riau­sių su­var­žy­mų ir ap­ri­bo­ji­mų dėl dar­bo, ke­lio­nių, gy­ ve­na­mo­sios vie­tos, bu­vo pa­žeis­tas ma­žiau­siai 600 tūkst. as­me­nų pri­ va­tu­mas.

Prie vi­so to pri­si­dė­jo šim­ta­tūks­ tan­ti­nė slap­tų agen­tų ir in­for­ma­ to­rių ar­mi­ja.

Vie­šu­mo ne­pa­no­ru­sio bu­vu­ sio Lie­tu­vos sau­gu­mo pa­rei­gū­no tei­gi­mu, sa­va­no­rių bū­da­vo ne itin daug, nors pa­si­tai­ky­da­vo ir to­ kių, ku­rie ta­ry­bi­nę tė­vy­nę „my­ lė­jo“ dėl kar­je­ros, to­dėl skun­dė ki­tus. Ver­tin­giau­si agen­tai bu­vo ku­ni­gai.

„Kiek­vie­nas žmo­gus tu­rė­jo sa­vo prie­žas­tį tap­ti agen­tu. 99 pro­c. iš jų į KGB sis­te­mą tik­rai nea­tė­jo pa­ tys. Aiš­ku, bū­da­vo ir sa­va­no­rių, bet tai – re­te­ny­bė. Pap­ras­tai su­da­ry­da­ vo to­kias ap­lin­ky­bes, kad ne­be­bū­ da­vo kur ding­ti. Sa­ky­ki­me, bai­gia jau­nuo­lis Jū­rei­vys­tės mo­kyk­lą, iš­ si­kvie­čia jį po­kal­bio ir klau­sia: ar no­ri iš­plauk­ti į jū­rą? Bet to­kiu at­ ve­ju tu­rė­si ste­bė­ti, klau­sy­tis ir pa­ pa­sa­ko­ti“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs sau­ gu­mie­tis.

Iš 280 pa­vie­šin­tų slap­tų­jų agen­ tų, 62 – mo­te­rys. Ste­bi­na KGB bend­ra­dar­bių sla­py­var­džiai. Ne­re­ tai vy­rui skir­tas mo­te­riš­kas pseu­ do­ni­mas (agen­tas Ste­fa), o mo­te­riai – at­virkš­čiai (agen­tė Juo­zas). „Pa­gal spec­tar­ny­bų vi­daus tai­ syk­les ypač ver­tin­gi agen­tai taip už­šif­ruo­ja­mi, kad kuo ma­žiau žmo­nių iš vi­so ži­no­tų apie jų eg­ zis­ta­vi­mą. Bu­vo bi­jo­ma­si, kad ope­ra­ty­vi­nin­kai, dir­bę ša­lia, ga­ li vie­nas ki­tą iš­šif­ruo­ti ir pra­dė­ti tar­pu­sa­vio „žai­di­mą“, to­dėl pa­ gal sla­py­var­dį ne­bu­vo ga­li­ma nu­ spė­ti, ar tai vy­ras, ar mo­te­ris“, – pa­ste­bė­jo bu­vęs sau­gu­mo dar­ buo­to­jas.

Agen­tui pseu­do­ni­mą esą leis­da­vo pa­si­rink­ti pa­čiam. Jū­ri­nin­kais dir­ ban­tys agen­tai daž­nai pa­si­rink­da­ vo Vil­ko pseu­do­ni­mą ar ko­kio nors lai­vo pa­va­di­ni­mą. Ki­ti pa­si­va­din­ da­vo skai­čiais. Bu­vo agen­tų, ku­ rių sla­py­var­džiai ypač la­ko­niš­ki – N, O, Us, Nr. 5.

Dau­ge­lis mė­go gy­vū­nų (Brie­ dis, Vil­kas, Var­nas, Un­gu­rys, Tig­ ras, Kiau­nė), paukš­čių (Kar­ve­lis, Špo­kas, Žvirb­lis, Gai­dys, Lakš­ tu­tė, Pem­pė), me­džių (Ąžuo­las, Ber­žas, Alks­nis, Pu­ti­nas, Uo­sis, Obe­lis, Ka­da­gys), mies­tų (Kau­ nas, Šiau­liai, Smo­lens­kas, Va­rė­ na) pseu­do­ni­mus.

Ga­li­ma tik nu­spė­ti, ko­kias as­ me­ni­nes sa­vy­bes tu­rė­jo agen­tai Pis­to­le­tas, Kerš­tas, Kar­das, Žai­ bas, Li­rik (Ly­ri­kas – rus.), Ro­ža (Snu­kis – rus.), Bess­mert­nyj (Ne­ mir­tin­ga­sis – rus.), Ver­nyj (Iš­ ti­ki­mas – rus.), Ga­dun (Šik­nius – rus.) , Zor­kij (Aky­las – rus.), Bist­ryj (Grei­tas – rus.).

Ant dau­ge­lio jų są­ži­nės ne­kal­tų žmo­nių gy­vy­bės ir li­ki­mai.

5

šeštadienis, rugpjūčio 17, 2013

šeštadienio interviu

H.Lo­tu­žis dar mo­ka bū­riš­kai jau­di­nau­si. Pa­sik­vie­čiau vy­res­nes mo­te­rė­les. Vie­na 90 me­tų mo­te­ris pa­si­ra­šė ke­tu­ris la­pus kal­bos, o kai pra­dė­jo fil­muo­ti, be su­kliu­vi­mo vis­ ką iš­pyš­ki­no.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

V

ie­nas iš ke­lių Klai­pė­dos kraš­to tar­mę iš sa­vo šei­ mos at­si­ne­šęs ir ja kal­bė­ ti te­be­mo­kan­tis Hel­mu­tas Lo­tu­žis yra tik­ra šio kraš­to praei­ties en­cik­lo­pe­di­ja. Lie­tu­vos švie­suo­ lio var­dą pel­nęs vy­ras kuk­li­na­si dėl to­kios jam pa­ro­dy­tos pa­gar­bos.

– Da­bar yra ke­lios folk­lo­ro an­ samb­lių na­rės, ku­rios de­monst­ ruo­ja ši­šio­niš­kių tar­mę. Ar jū­sų au­sies ne­rė­žia jų kal­bė­ji­mas?

– Jos yra iš­mo­ku­sios tą tar­mę, to­ dėl kal­ba vers­da­mos iš li­te­ra­tū­ri­ nės. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad sin­tak­sė ne ta. Be to, man šiek tiek rė­žia au­sį per­ne­lyg daž­nas to­kių žo­de­lių kaip „gor“, „nai“ var­to­ji­mas. Mū­siš­kiai taip sa­ky­da­vo, bet ne taip daž­nai.

Gal joms rei­kė­tų dau­giau var­to­ti se­ nes­nių žo­džių. Tą pa­tį „fei­nei“ ga­ li­ma bū­tų keis­ti lie­tu­vi­nin­kų mėg­tu „pui­kus“. Bet iš es­mės la­bai ge­rai, kad tar­mė gai­vi­na­ma, ro­do­ma.

Va­di­no ne­tik­ru bū­ru

– Esa­te vie­nas iš ne­dau­ge­lio žmo­nių, ku­rio šak­nys yra iš čia pat – Klai­pė­dos kraš­to. Be­ne pa­ tys Ma­žo­sios Lie­tu­vos gy­ven­to­ jai sa­ve va­din­da­vo bū­rais?

– Ma­ma sa­ky­da­vo: „Tu ne­si tik­ras bū­ras, tu tik bū­ro lu­pe­na“, nes ma­ no tė­tis bu­vo at­vy­kė­lis iš Di­džio­sios Lie­tu­vos, nuo Var­nių. Bet jis la­bai anks­ti at­si­kė­lė čia ir ne­ju­čia įsi­lie­ jo į šio kraš­to kul­tū­rą. Nors ne­bu­vo ofi­cia­liai iš­si­ža­dė­jęs sa­vo pri­gim­ti­ nės re­li­gi­jos – ka­ta­li­ky­bės, lan­kė­si liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je ir ta­po bend­ ruo­me­nės na­riu. Pa­na­šiai at­si­ti­ ko ir ma­no žmo­nai Al­do­nai. Ji ir­gi yra ka­ta­li­kė. Tė­tis kal­bė­jo šio kraš­ to, lie­tu­vi­nin­kų tar­me. Nie­ka­da ne­ sa­kė „švie­žias“, o var­to­da­vo žo­ dį „bri­šas“, sa­ky­da­vo ne „cuk­rus, o „muš­ke­bots“. Sal­dai­nį va­din­da­ vo­me cu­ker­kan­čiu, bum­bu­mu. Kal­ bi­nin­kas Jo­nas Bu­kan­tis paaiš­ki­no, kad tai ne vo­kiš­kos kil­mės žo­džiai.

Pa­na­šių yra daug. Vie­nas ma­no po­ mė­gių – rink­ti šio kraš­to kal­bai bū­ din­gus žo­džius. Esu su­rin­kęs apie pu­sę tūks­tan­čio.

– Gal ga­li­te pa­mi­nė­ti sa­vo šei­ mos var­dus ir pa­var­des?

– Ma­ma bu­vo var­du Mar­ga­ri­ ta Do­ra, o mo­čiu­tė – Ur­tė Ka­ro­li­ na. Gi­mi­nė­je bu­vo Do­tai, Šniaukš­ tų Ka­ra­liai. Ko­dėl ma­ne pa­va­di­no Hel­mu­tu, ne­ži­nau, bet vai­kys­tė­je la­bai dėl to ken­tė­jau. Gi­miau niū­ riais 1955 me­tais, kai žmo­nės dar vis­ko bi­jo­jo ir tu­rė­jo ko bi­jo­ti, ma­ nau, tė­vai, duo­da­mi to­kį var­dą, pa­ ro­dė ne­men­ką drą­są.

Ir da­bar va­di­na ki­to­kiu

– Ko ge­ro, jus pra­var­džia­vo vo­ kie­čiu?

– Pa­me­nu, bu­vau pra­di­nių kla­ sių mo­ki­nu­kas, ne­šio­jau iš Vo­kie­ ti­jos gi­mi­nai­čių at­siųs­tą striu­kę ir ne kar­tą grau­džiai rau­do­jau pa­ rė­jęs na­mo, nes vai­kai man šauk­ da­vo: „Heil Hit­ler!“ Ma­mai sa­ky­ da­vau, kad dau­giau ne­be­si­vilk­siu to rū­bo. Kar­tą bū­da­mas 14-me­ tis ma­mos pa­siųs­tas dvi­ra­čiu my­ niau pa­tvar­ky­ti Pik­to­žių ka­pi­nai­ čių. Su­ti­kau iš Šiū­pa­rių mo­kyk­los pa­rei­nan­čius vai­kus. Už­puo­lė ma­ ne bjau­riau­siais žo­džiais, iš­va­di­no vo­kie­čiu, bu­vo la­bai skau­du. Nors ir ne­be ma­žas, par­va­žia­vęs ne­su­ lai­kiau aša­rų. Daž­nai už­gau­lio­jo, bet tai ma­ne net už­grū­di­no.

– O da­bar ar jau­čia­tės ki­toks?

– Be abe­jo, to ne­lei­džia pa­mirš­ ti net ge­ra lin­kin­tys žmo­nės. Ne­se­ niai iš vie­nos mo­ters, ku­ri čia at­si­ kė­lė tuoj po ka­ro, iš­gir­dau sa­kant: „Jū­sų tau­tos žmo­nės...“ Aki­vaiz­du, kad ir da­bar dar mus ski­ria nuo vi­ sos ki­tos Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Ne­se­ niai Ki­si­niuo­se Do­vi­lų et­no­kul­tū­ros

Ver­ty­bės: H.Lo­tu­žis iš­sau­go­jo ne tik gim­tą­ją tar­mę, bet ir dau­gy­bę ži­nių apie

sa­vo kraš­tą.

cent­ras su­ren­gė šven­tę „Užau­gau Lie­tu­voj“. Vi­sus pa­kvie­tė­me į ka­ pi­nai­tes, o juodk­ran­tiš­kės mo­te­rys gie­do­jo gies­mes. Sto­vė­jau su anū­ke, priė­jo Auš­rai, Po­ciai – se­nie­ji mū­sų kraš­to gy­ven­to­jai, gie­do­jo­me drau­ ge. Man ta­da iš­sprū­do – mes pa­ ro­dė­me, kad esa­me. Iki šiol šir­dy­je jau­čiu pa­si­di­džia­vi­mą ir džiu­ge­sį.

Se­ne­lė ta­po gy­ve­ni­mo mo­ky­to­ja

– Iš kur jūs pa­ts tu­ri­te tiek ži­ nių apie se­nuo­sius kraš­to pa­ pro­čius, gy­ven­se­ną ir kal­bi­ nius da­ly­kus? Juk pa­ts sa­ko­te, kad esa­te šių lai­kų žmo­gus.

– Už vi­sa tai esu dė­kin­gas sa­vo se­ ne­lei. Daž­nai ru­de­nį ar­ba pa­va­sa­rį ji pa­sa­ky­da­vo: „Išei­nu į gen­tį“. Ke­ lioms die­noms iš­ke­liau­da­vo ap­lan­ ky­ti sa­vų. Daž­ną kar­tą ves­da­vo­si ir ma­ne. Tas lai­kas man bu­vo auk­si­ nis. Mus priim­da­vo su di­džiau­siu džiaugs­mu, vai­šin­da­vo, kuo ga­lė­ da­mi, net jei tai te­bu­vo ro­pi­kė­mis mū­sų va­di­na­mos bul­vės su „rūgš­ tu pie­nu“. Ta­da iš­mo­kau tai­syk­lės: jei kvie­čia ir vai­ši­na, net kai ne­no­ri, tu­ri sės­ti prie sta­lo ir pa­bend­rau­ti. Žmo­nės la­bai ver­ti­no, kad juos pri­ si­me­na, ap­lan­ko, do­mi­si jų gy­ve­ni­ mu. Va, to­kių pa­si­sve­čia­vi­mų me­tu su­ži­no­jau dau­gy­bę da­ly­kų.

– Tur­būt ži­no­te ne vie­ną ypa­ tin­gą is­to­ri­ją?

– Ži­nau, bet daž­ną kar­tą rei­kia la­ bai pa­gal­vo­ti, kad pri­si­min­čiau.

Kar­tą ma­no ge­ras prie­te­lius Egi­ di­jus Kaz­laus­kis už­klau­sė apie vie­ ną šei­mą, pas ku­rią ka­ro me­tu dir­bo pran­cū­zų be­lais­vis. Neuž­mi­gau, kol pri­si­mi­niau Taut­ri­mų iš Gel­ži­nių kai­mo šei­mos na­rių var­dus. Ta­da pas šiuos ūki­nin­kus gy­ve­no ru­sas, len­kas ir pran­cū­zas. Vie­ną nak­tį ru­ sas juos vi­sus iš­žu­dė. Ma­no mo­čiu­ tė vos ne­ta­po tos tra­ge­di­jos da­ly­ve, nes iš­va­ka­rė­se pas Taut­ri­mus sve­ čia­vo­si ir bu­vo la­bai ra­gi­na­ma lik­ti nak­čiai. Ry­tą juos vi­sus ra­do ne­gy­ vus. Šie­met Pran­cū­zi­jos ne­prik­lau­ so­my­bės die­ną su Egi­di­ju­mi ap­lan­ kė­me to pran­cū­zo ka­pą, įsmei­gė­me šios ša­lies vė­lia­vė­lę, pa­dė­jo­me gė­

lių, žva­ku­tę, juk nie­kas ki­tas jo ka­ po neap­lan­ko.

– Tur­būt ge­rai ži­no­te ir sa­vo gi­ mi­nės is­to­ri­ją?

– Ma­no pro­se­ne­lė nu­te­kė­jo į Di­džią­ ją Lie­tu­vą, bet anks­ti mi­rė jos vy­ras – ma­no pro­se­ne­lis. Jo gi­mi­nė bu­vo prie­šiš­kai nu­si­tei­ku­si kur­šės, kaip jie va­di­no, mar­čios at­žvil­giu, to­dėl ji su vai­kais grį­žo į tė­viš­kę. Bet sa­ vo na­mų ne­tu­rė­jo, nuo­mo­jo­si. Ma­ no tė­vai tar­pu­ka­riu taip pat „liuo­ si­nin­ka­vo“ – nuo­mo­jo­si na­mą ir dir­bo sam­di­niais Mar­gių, Pik­to­žių,

Hel­mu­tas Lo­tu­žis:

Ne kar­tą grau­džiai rau­ do­jau pa­rė­jęs na­mo, nes vai­kai man šauk­ da­vo: „Heil Hit­ler!“ Gel­ži­nių, Ki­si­nių kai­muo­se. Vė­liau pa­si­tau­pė ir nu­si­pir­ko so­dy­bą, ku­ rio­je mes da­bar gy­ve­na­me.

Ka­pi­nė­se – pa­slap­tin­gas as­muo

– Prieš po­rą me­tų bu­vo­te pa­ skelb­tas Lie­tu­vos švie­suo­liu.

Už ko­kius dar­bus bu­vo­te no­ mi­nuo­tas?

– Ma­no „oma“, taip va­di­nu se­ne­ lę, sa­ky­da­vo: „Ge­ri dar­bai ly­di ant­ rą ir tre­čią kar­tą, blo­gi dar­bai ly­dės iki sep­tin­tos kar­tos“. Juk Ki­si­nių ka­ pi­nai­tes tvar­ky­ti pra­dė­jo bū­tent ji.

Nek­lau­sė, kas jai iš to. Da­rau tą pa­ tį. Di­dy­sis džiaugs­mas dėl nu­veik­to dar­bo bū­na per ka­pi­nių šven­tę, ku­rią mi­ni­me ar­ti­miau­sią Jo­ni­nėms sek­ ma­die­nį. Žmo­nės su­si­ren­ka, at­va­ žiuo­ja ku­ni­gas, pa­skai­to­me Šven­tą­jį Raš­tą, pa­gie­da­me, po to pa­rei­na­ me pas mus. Ne­ži­no­jau, kad mus su žmo­na no­mi­na­vo „Kai­mo spin­du­lio“ no­mi­na­ci­jai. Už il­ga­lai­kį ir neat­ly­ gin­ti­ną dar­bą tvar­kant vie­tos ka­pi­ nes – kaž­kaip pa­na­šiai bu­vo su­for­ mu­luo­ta kon­kur­so ren­gė­jų. Man tai su­kė­lė ne­ri­mo, nes dar la­biau įpa­rei­ go­ja, jau­čiau­si ne­jau­kiai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Ki­si­nių ka­pi­nai­tė­se pa­lai­do­ta ne tik pla­ti jū­sų šei­mos gi­mi­nė, bet ir ne vie­nas žy­mus žmo­gus.

Gal ga­li­te tru­pu­tį apie juos pa­ pa­sa­ko­ti?

– Čia at­gu­lė lie­tu­viš­kos pe­rio­di­kos pra­di­nin­kas Jo­ha­nas Fer­di­nan­das Kel­kis, 1832 me­tais iš­lei­dęs laik­ raš­tį „Nu­si­da­vi­mai apie evan­ge­li­ jos pra­pla­ti­ni­mą tarp žy­dų ir pa­go­ nių“. Čia yra ir 1831 me­tų su­ki­li­mo pa­grin­di­nio va­do An­ta­no Gel­gau­do ka­pas. Ka­pi­nė­se pa­lai­do­ta ir vie­na mįs­lin­ga as­me­ny­bė – Kai­zer­lin­gų gi­mi­nės pa­li­kuo­nis, ku­rio var­das ne­ži­no­mas. Ši gi­mi­nė yra su­si­ju­si su ang­liš­ku ka­ra­liš­kuo­ju sos­tu. Esa­ma ži­nių, kad šis as­muo mi­rė nuo bai­ sios li­gos. Ko­kia tai li­ga? Ko­dėl jį čia at­ve­žė? Kas tas as­muo? Į šiuos klau­si­mus kol kas neat­sa­ky­ta.

– Be tie­sio­gi­nio dar­bo bend­ro­ vė­je „Klai­pė­dos duo­na“ dir­ba­ te ir Do­vi­lų et­no­kul­tū­ros cent­ re. Koks tai dar­bas?

– Ten dir­bu ne vi­su eta­tu. Ren­ku me­džia­gą apie ap­lin­ki­nius kai­mus, kal­bi­nu žmo­nes. Man tai leng­viau se­ka­si, nes esu sa­vas, žmo­nės ma­ne pa­žįs­ta ir leng­viau at­si­ve­ria. Ne­se­ niai ren­gė­me šven­tę „Užau­gau Lie­ tu­voj“. Tu­rė­jau už­duo­tį pa­ruoš­ti me­džia­gą apie so­dy­bą, ku­rio­je vy­ ko ren­gi­nys. Ieš­kant se­nų­jų jos nuo­ trau­kų man nie­kur daug ir ei­ti ne­ rei­kė­jo. Ap­si­su­kau sa­vo na­muo­se, ži­no­jau žmo­nes, ku­rie ga­li kaž­ką ži­ no­ti. Vie­nas di­džiau­sių dar­bų bu­ vo su­rink­ti vi­są įma­no­mą me­džia­ gą apie Ki­si­nius.

– Daž­nai kal­ba­ma apie tai, kad Ma­žo­sios Lie­tu­vos lie­tu­viai bu­ vo ki­to­kie, tvar­kin­ges­ni, jų bui­ tis bu­vo aukš­tes­nio ly­gio. Ar ga­lė­tu­mė­te tai pa­tvir­tin­ti?

– Gal kiek idea­li­zuo­ja­mas lie­tu­ vi­nin­ko įvaiz­dis, bet tvar­ka tik­rai bu­vo. Dar­žą ka­sęs bū­ti­nai tu­rė­da­ vai nu­plau­ti kas­tu­vą, kad ne­rū­dy­ tų. Ma­no „oma“ pa­sa­ko­jo apie sa­vo se­ne­lę, ma­no pro­mo­čiu­tę. Mir­ties pa­ta­le ji ta­rė: „Kur ma­no ka­fė­bo­ nės, aš no­riu prieš smer­tį pa­sku­ti­nį sy­kį at­si­ger­ti ka­fės“. Jie bu­vo ne­tur­ tin­gi ūki­nin­kai, bet ger­da­vo ka­vą. Iš pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad nie­ka­ da suau­gu­sių­jų ne­san­tai­kos vai­kai ne­pa­jus­da­vo. Pa­me­nu, kai sep­tin­ ta­ja­me de­šimt­me­ty­je dau­ge­lis mū­sų kraš­to žmo­nių iš­va­žia­vo į Vo­kie­ti­ ją, ir ma­no tė­vai bu­vo pa­kė­lę spar­ nus. Tė­tis bu­vo griež­tai nu­si­tei­kęs va­žiuo­ti. Mo­čiu­tė pa­sa­kė: „Bu­vo cie­so­rius, bu­vo kai­ze­ris, bu­vo Lie­ tu­va, Hit­le­ris, Sta­li­nas, o man nė vie­no jų į už­pa­ka­lį neį­ki­šo ir nie­kas neį­kiš. Jūs va­žiuo­ki­te, vež­ki­te vai­ kus, o aš lik­siu. Ne­si­sie­lo­ki­te, aš iš­ gy­ven­siu“. Pas­kui ma­ma nu­spren­dė ir­gi lik­ti. Tė­tis taip su­py­ko, kad ke­ lias nak­tis na­mo ne­pa­rė­jo.

– O ko­dėl ne­va­žia­vo­te į Vo­kie­ ti­ją?

– Tė­vai laiš­kais pra­šė iš­vy­ku­sių­jų pa­ta­ri­mo. Dau­ge­lis ra­šė, kad pa­ tar­ti sun­ku. Bet po šios fra­zės bu­vo ki­ta: „Jei­gu ga­li­te, li­ki­te“. Tė­vy­nės il­ge­sys žmo­nes la­bai ka­ma­vo. Vie­ nas žmo­gus pa­sa­ko­jo tre­jus me­ tus kas­nakt sap­nuo­se vaikš­čio­jęs po gim­ti­nės pie­vas. Čia ir­gi ne­bu­ vo ro­žė­mis klo­ta, bet mes gy­ve­no­ me sa­vo na­muo­se. Se­nų­jų gy­ven­to­ jų li­ko la­bai ma­žai. Kas li­ko, jau­tė­si dar ar­ti­mes­ni.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

Ka­vą gė­rė net sunk­me­čiu

1955 m. gi­mė Ki­si­niuo­se.

– Jūs esa­te vie­nas iš be­ne ke­tu­ rių jau­nes­nių žmo­nių, mo­kan­ čių šio kraš­to tar­mę.

– Kal­bi­nin­kas J.Bu­kan­tis yra su­ skai­čia­vęs, kad ja dar kal­ba be­ne 105 žmo­nės, ta­čiau di­džia­jai jų da­ liai yra ge­ro­kai dau­giau nei 70 me­ tų. Pa­sak J.Bu­kan­čio, tik pen­ki yra nuo 40 iki 60 me­tų. Kal­bi­nin­kas ma­ne tie­siog įspy­rė į kam­pą, no­ rė­da­mas nu­fil­muo­ti, kaip tar­miš­ kai kal­ba­ma. Nak­tį ne­mi­gau, la­bai

1973 m. bai­gė Prie­ku­lės vi­du­ri­nę

mo­kyk­lą.

1978 m. pra­dė­jo dirb­ti Klai­pė­dos

duo­nos kom­bi­na­te, bend­ro­vė­je „Klai­ pė­dos duo­na“ dir­ba ir da­bar.

2011 m. pa­skelb­tas Lie­tu­vos švie­

suo­liu.

2013 m. ap­do­va­no­tas Šau­lių są­jun­

gos me­da­liu.

6

šeštAdienis, rugpjūčio 17, 2013

miestas

Re­kor­das: le­dų po­rci­ja už 17 li­tų 1

Dau­gu­ma va­sa­ros sos­ti­ne ti­tu­luo­ja­mo ku­ror­to vieš­ bu­čių va­kar bu­vo pil­ni. Pri­va­čia­me sek­to­riu­je taip pat li­ko ne­daug vie­ tų. Ta­čiau iš­si­nuo­mo­ti būs­tą dar bu­vo ga­li­ma iš ku­ror­to priei­go­se sto­vin­čių nuo­mo­to­jų. „Ten­ka pa­varg­ti, kol su­ran­da­me, kur ap­gy­ven­din­ti žmo­nes, bet ran­ da­me“, – tei­gė A.Va­lu­žie­nė.

Poil­siau­to­jų daug ir Šven­to­jo­ je. Šį ku­ror­tą daž­niau­siai ren­ka­ si šei­mos.

Pa­lan­go­je poil­siau­ja ne tik lie­ tu­viai iš ki­tų ša­lies mies­tų, bet ir už­sie­nie­čiai. Anot A.Va­lu­žie­nės, anks­čiau dau­giau į ku­ror­tą at­va­ žiuo­da­vo nor­ve­gų, šie­met – suo­ mių, es­tų, lat­vių.

Ne­rin­ga Ge­ce­vi­čiū­tė:

Kai­nos dirb­ti­nai nė­ ra su­kel­tos. Pap­ras­ čiau­siai pi­ko me­tu li­ko bran­giau­si kam­ ba­riai.

Tra­di­ciš­kai daug tu­ris­tų į Pa­lan­ gą at­vyks­ta iš Mask­vos, Ka­li­ning­ ra­do. Pas­te­biu, kad ku­ror­tas vis la­ biau po­pu­lia­rė­ja ir tarp ki­tų Ru­si­jos mies­tų gy­ven­to­jų. „At­vyks­tan­čių tu­ris­tų geog­ra­fi­ ja pla­tė­ja“, – pa­brė­žė A.Va­lu­žie­nė.

Antp­lū­dis – ne pa­sku­ti­nis

Ne­rin­go­je šį sa­vait­ga­lį taip pat lau­ kia­ma poil­siau­to­jų ant­plū­džio. „Žmo­nės penk­ta­die­nį pa­siė­mė lais­vą die­ną ir tu­ri lais­vą sa­vait­ga­ lį“, – pa­brė­žė Ni­dos kul­tū­ros ir tu­ riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ di­rek­to­rė Ne­rin­ga Ge­ce­vi­čiū­tė.

Anot jos, at­vy­ku­sie­ji pa­sku­ti­nę mi­nu­tę ap­si­sto­ti ga­li ne­bent pri­va­ čia­me sek­to­riu­je. Ta­čiau ir čia vie­

tų nė­ra daug. O vieš­bu­čiai užim­ti. „Pap­ras­tai poil­siau­to­jai nak­vy­ne pa­si­rū­pi­na iš anks­to. Ta­čiau yra ir tų, ku­rie krei­pia­si pa­sku­ti­nę mi­ nu­tę. To­kių šian­dien su­lau­kė­me ne­ma­žai. Ieš­ko­me, kur jie ga­lė­tų ap­si­sto­ti sa­vait­ga­lį, ta­čiau di­de­lio pa­si­rin­ki­mo nė­ra“, – va­kar tvir­ti­ no va­do­vė.

Pa­sak N.Ge­ce­vi­čiū­tės, šiuo me­tu Ne­rin­go­je dau­giau­sia ato­sto­gau­ja lie­tu­vių. Ta­čiau su­lauk­ta poil­siau­ to­jų ir iš JAV, Aust­ra­li­jos.

Anks­čiau Pa­lan­go­je bu­vo sa­ko­ ma, kad se­zo­nas pra­si­de­da per Jo­ ni­nes, o bai­gia­si per Žo­li­nę. Ta­čiau ma­no­ma, kad šie­met tai ne­pa­sit­ vir­tins. „Anks­čiau tik­rai taip sa­ky­da­vo.

Ta­čiau ti­ki­mės, kad rugp­jū­čio pa­ bai­ga bus šil­ta, gra­žus rug­sė­jis, tad sve­čių su­lauk­si­me bent sa­vait­ga­ liais“, – tvir­ti­no A.Va­lu­žie­nė.

N.Ge­ce­vi­čiū­tė taip pat pa­brė­žė, kad me­teo­ro­lo­gų pro­gno­zės džiu­ gi­na: „Ma­nau, kad šis sa­vait­ga­lis tik­rai ne pa­sku­ti­nis, kai su­lauk­si­ me tiek poil­siau­to­jų. Prog­no­zuo­ ja­ma, kad rugp­jū­čio pa­bai­go­je bus šil­ti orai“.

Kai­nos ga­li šo­ki­ruo­ti

Į Pa­lan­gą at­vy­ku­sius poil­siau­to­jus ga­li šo­ki­ruo­ti kai­nos.

Už vie­no po­pu­lia­riau­sių va­sa­ros pa­tie­ka­lų – šal­ti­barš­čių lėkš­tę kai ku­rio­se ku­ror­to ka­vi­nė­se pra­šo­ma net 13 li­tų. Yra mai­ti­ni­mo įstai­gų, kur jie pi­ges­ni – kai­na svy­ruo­ja nuo 7 iki 11 li­tų.

Ta­čiau tai vis tiek ge­ro­kai bran­ giau nei Klai­pė­do­je. Uos­ta­mies­čio ka­vi­nė­se lėkš­tė šal­ti­barš­čių te­kai­ nuo­ja apie 5 li­tus.

Pa­lan­gos ka­vi­nė­se ste­bi­na ir le­dų kai­nos. Kai ku­rio­se įstai­go­se už po­ rci­ją jų pra­šo­ma ir 17 li­tų.

Ne­rin­gos ka­vi­nė­se le­dų po­rci­ja ir lėkš­tė šal­ti­barš­čių vi­du­ti­niš­kai at­ siei­na 7 li­tus.

Prog­no­zė: ma­no­ma, kad tai ne pa­sku­ti­nis poil­siau­to­jų ant­plū­dis į pa­jū­rio ku­ror­tus šį se­zo­ną.

Pa­lan­go­je vie­šin­tys poil­siau­to­jai tvir­ti­no, jog mais­to kai­nos ka­vi­nė­ se yra per di­de­lės, to­dėl kai ku­rie pie­tus mie­liau ga­mi­na pa­tys vie­ to­je, kur ap­si­sto­ja. „Vis­kas pri­klau­so nuo to, kur val­ gy­si. Val­gyk­lo­je yra pi­giau. Ka­vi­nė­ se – bran­go­ka“, – tvir­ti­no Pa­lan­go­ je ato­sto­gau­jan­ti kau­nie­tė Ine­ta.

Vie­no­je ku­ror­to ka­vi­nių dir­ ban­ti Kris­ti­na tvir­ti­no, kad poil­ siau­to­jai tu­rė­tų su­pras­ti, jog Pa­ lan­gos įstai­go­se pa­tie­ka­lų kai­nos di­des­nės, nes tai ku­ror­tas. Taip pat ku­ror­to įstai­gų dar­buo­to­jai pa­brė­žė, kad pa­tie­ka­lų kai­na ati­ tin­ka ko­ky­bę.

Pa­sak jų, kai­nų skir­tu­mus la­ biau­siai pa­ste­bi ma­žes­nių mies­tų

gy­ven­to­jai, ta­čiau vil­nie­čiams jos at­ro­do nor­ma­lios, o kai ku­rių pa­ tie­ka­lų net ma­žes­nės.

Li­ko bran­ges­ni būs­tai

Pas­ku­ti­nę mi­nu­tę į pa­jū­rio ku­ror­ tus nu­spren­du­siems vyk­ti ir nak­ vy­ne iš anks­to ne­pa­si­rū­pi­nu­siems poil­siau­to­jams teks la­biau pa­plo­ nin­ti pi­ni­gi­nes.

Aiš­ki­na­ma, kad kai­nos nė­ra su­kel­ tos bū­tent šiam sa­vait­ga­liui. Pap­ras­ čiau­siai li­ko bran­ges­ni būs­tai.

Ni­do­je būs­tas dviem as­me­nims sa­vait­ga­lį at­sieis 150–200 li­tų už pa­rą, kai įpras­tai iš­si­nuo­mo­ti ga­li­ ma ir už 80 li­tų. „Kai­nos dirb­ti­nai nė­ra su­kel­ tos. Pap­ras­čiau­siai pi­ko me­tu li­ko

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

bran­giau­si kam­ba­riai. Aiš­ku, jei kas no­ri ypa­tin­gos pra­ban­gos, už nak­ vy­nę ga­li mo­kė­ti ir tūks­tan­tį“, – tei­gė N.Ge­ce­vi­čiū­tė.

Pa­lan­go­je lo­vą nak­vy­nei ga­li­ ma gau­ti ir už 20 li­tų. Ta­čiau to­kio poil­sio ko­ky­bė abe­jo­ti­na.

Spe­cia­lis­tai aiš­ki­na, kad su­tau­ py­ti ga­li­ma tin­ka­mai pa­si­rin­kus ato­sto­gų lai­ką. Pi­giau­sias poil­sis ku­ror­tuo­se yra bir­že­lį, o bran­giau­ sias – rugp­jū­tį, kai orai karš­čiau­si, o mies­te žmo­nių dau­giau­sia.

Tei­gia­ma, kad tin­ka­mai pa­si­rin­ kus ato­sto­gų lai­ką ga­li­ma su­tau­py­ti bent šim­tą li­tų „nuo gal­vos“. Nu­ ma­to­ma, kad po šio sa­vait­ga­lio ap­ gy­ven­di­ni­mo kai­nos su­ma­žės, nes su­menks poil­siau­to­jų srau­tai.

Mies­to cent­re – su­traiš­ky­tas gy­vū­nas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai mies­to cent­re prieš ke­lias die­nas bu­vo pri­vers­ti ste­ bė­ti ne­ma­lo­nų vaiz­dą – Man­to gat­vė­je ne­to­li au­to­bu­sų sto­te­lės gu­lė­jo par­trenk­tas ir su­traiš­ky­ tas gy­vū­nas.

Pa­vo­jus: be­na­mės ka­tės daž­nai pa­kliū­va po au­to­mo­bi­lių ra­tais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Nė vie­nas vai­ruo­to­jas su­sto­ti ir pa­ trauk­ti jo nuo va­žiuo­ja­mo­sios da­ lies ne­si­ry­žo.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad gai­ še­nas iš gat­vių tu­ri su­rink­ti be­glo­ biais gy­vū­nais be­si­rū­pi­nan­ti tar­ ny­ba.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Šią pa­slau­gą da­bar tei­kia vie­šo­ji įstai­ga „Būk ma­no drau­gas“. „Gy­ven­to­jai ga­li kreip­tis į juos ir pra­neš­ti apie kri­tu­sius gy­vū­nus.

Juk nie­kas ne­pat­ru­liuo­ja ir ne­ste­ bi to­kių da­ly­kų, o ir ne­nus­pė­si, kur, ka­da, ko­kia ka­tė bus su­traiš­ky­ta“, – pa­sa­ko­jo L.Dū­da.

Pa­sak di­rek­to­riaus, kai gau­na­mas pra­ne­ši­mas, rea­guo­ja­ma iš kar­to.

In­for­muo­ti apie kri­tu­sius gy­vū­nus ga­li­ma te­le­fo­nu 8 646 21 322. „Ži­no­ma, ga­li­ma skam­bin­ti ir bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112.

Ten su­jungs su tar­ny­ba“, – tvir­ti­ no L.Dū­da.

Vie­šo­sios įstai­gos „Būk ma­ no drau­gas“ di­rek­to­rė Ga­li­na Ku­ čins­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad par­trenk­

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

tus gy­vū­nus iš gat­vių ten­ka rink­ti ga­na daž­nai. „Ne­se­niai šu­niu­ką paė­mė­me. Jei žmo­nės pa­skam­bi­na, vi­sa­da va­ žiuo­ja­me. Bai­siau­sia, kad nie­kas to gy­vū­no ne­pat­rau­kia nuo ke­lio. Tik ap­va­žiuo­ja“, – pa­sa­ko­jo G.Ku­čins­ kie­nė.

Iš gat­vės paim­ti par­trenk­ti gy­ vū­nai ati­duo­da­mi tar­ny­bai Rie­ ta­ve, kur yra uti­li­zuo­ja­mi. Pa­sak G.Ku­čins­kie­nės, ten­ka su­rink­ti ne tik na­mi­nius, bet ir lau­ki­nius gy­vū­nus: ruo­nius, stir­nas ir pa­ na­šiai. „Jei gy­vū­nas yra tik su­žeis­tas, sten­gia­mės jį iš­gy­dy­ti, kad ne­rei­ kė­tų už­mig­dy­ti“, – pa­brė­žė G.Ku­ čins­kie­nė.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, rugpjūčio 17, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Dėl nau­jo partijos na­rio – su­maiš­tis Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ką to­liau da­ry­ti su nau­ju Li­be­ra­lų są­jū­džio na­riu, bu­vu­siu Ro­lan­do Pak­so bend­ra­žy­giu Re­mi­gi­ju­mi Aču? To­kį re­bu­są spren­džia są­jū­ džio va­do­vai. Prieš­ta­rin­gai ver­ti­ na­mas vei­kė­jas par­ti­jos gre­to­se kol kas ke­lia tik su­maiš­tį.

Prat­rū­ko feis­bu­ke

Ar per R.Pak­so pre­zi­den­ti­nį skan­ da­lą pa­gar­sė­jęs po­li­ti­kas par­ti­ jai ne­bus ak­muo po kak­lu? Kaip į šio vei­kė­jo priė­mi­mą pa­žiū­rės li­ be­ra­lų rin­kė­jai? Ko­kia iš to nau­ da par­ti­jai? Eli­gi­jaus Ma­siu­lio va­ do­vau­ja­mos par­ti­jos na­riu lie­pos pa­bai­go­je ta­pęs par­la­men­ta­ras R.Ačas iš­syk at­si­dū­rė po di­di­na­ muo­ju stik­lu. „Ži­nia, spren­di­mą priė­mė Ra­ sei­nių sky­rius ir bū­tų ga­li­ma pa­ sa­ky­ti, kad tai sky­riaus spren­ di­m as. Ta­č iau aki­vaiz­d u, kad Sei­mo na­rio įsto­ji­mas į par­ti­ ją nė­ra tik sky­riaus rei­ka­las. Tad apie šį spren­di­mą par­ti­jo­je dar, ma­nau, bus dis­ku­si­jų. Ma­no as­ me­ni­ne nuo­mo­ne, Li­be­ra­lų są­jū­ dis dėl to, kad tu­ri vie­nu Sei­mo na­riu dau­giau, stip­res­nis ne­pa­ si­d a­r ė. Re­p u­ta­c i­jos pro­b le­m ą nau­ja­sis ko­le­ga tu­ri, ir šia pro­ ble­ma jis pa­si­da­li­jo su par­ti­jos na­riais“, – so­cia­li­nia­me tink­le ra­šo par­la­men­ta­ras, vie­nas Li­ be­ra­lų są­jū­džio ved­lių Re­mi­gi­ jus Ši­ma­šius.

Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, par­ti­ jos vi­ce­pir­mi­nin­kas, rea­ga­vo kiek nuo­sai­kiau. „Ne­bu­vau ir ne­su to­ kių žmo­nių įsi­jun­gi­mo į li­be­ra­lų gre­tas pa­lai­ky­to­jas. Bet tai nie­kaip ne­reiš­kia, kad ne­ref­lek­tuo­jam, kas vyks­ta, ar juo la­biau pra­gma­tiz­ mą ke­lia­me aukš­čiau sa­vo ver­ty­ bių. Tai vie­nas gar­bės mums, li­be­ ra­lams, ne­da­ran­tis epi­zo­das, bet as­mens lais­vę gin­si­me konk­re­ čiais dar­bais, ly­giai kaip tu­rim bū­ti reik­lūs vie­ni ki­tų at­žvil­giu“, – ap­ ta­kiai apie R.Ačo na­rys­tę pa­si­sa­ kė po­li­ti­kas.

Pa­siū­lė iš­si­keik­ti

Ki­ti par­ti­jos na­riai bu­vo kur kas griež­tes­ni. Li­be­ra­las Ša­rū­nas Gus­ tai­nis pa­siū­lė R.Ačo na­rys­tę dar ap­svars­ty­ti par­ti­jos val­dy­bo­je. „Neat­sip­ra­ši­nė­siu nė vie­no tik­ rai už šį at­ve­jį. Bet nuo­mo­nės ne­ su­ta­pi­mas bei di­de­lis slo­gu­tis tik­rai šir­dy­je jau­čia­si. <...> Siū­lau par­ti­jos val­dy­bo­je iš­kel­ti šį klau­si­ mą (dėl to­les­nės R.Ačo na­rys­tės – red. pa­st.)“, – ra­šo Š.Gus­tai­nis. „Jei ne­klys­tu, pa­gal įsta­tus mes tu­ri­me įran­kį, ku­ris už­kirs­tų ke­ lią įsi­ga­lio­ti bet ko­kiai nau­jai na­ rys­tei, jei val­dy­ba tam ne­pri­tar­ tų. <...> Tu­rint tiek akių ap­link, ku­rios seks kiek­vie­ną gerb. Ačo žings­nį, – šiukš­tu, ne­nueis jis nei į kai­rę, nei į de­ši­nę. Nes li­be­ra­lų ink­vi­zi­ci­ja bus žiau­ri. Hau! Tad, Bi­čiu­liai! Kvie­čiu iš­si­keik­ti ir iš­ si­ko­lio­ti, taip iš­lie­jant pyk­tį, ir lai­ky­tis pe­tys pe­tin bei ju­dė­ti to­ liau“, – pa­reiš­kė li­be­ra­las.

Ly­de­ris – op­ti­mis­tas

Par­ti­jos ved­lys E.Ma­siu­lis, kal­bė­ da­mas su dien­raš­čiu, aiš­kios po­ zi­ci­jos dėl R.Ačo taip pat neiš­ sa­kė. Jis pa­reiš­kė, kad su R.Aču ne­kal­bė­jo. Esą šis kaž­kur iš­vy­ kęs. E.Ma­siu­lis ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti, ar šiuo me­tu Sei­mo miš­riai frak­ci­ jai pri­klau­san­tis R.Ačas pri­si­jungs prie Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos. „Tai paaiš­kės, kai pra­si­dės Sei­mo se­si­ja. Spren­di­mą priim­ti jį į par­ ti­ją priė­mė Ra­sei­nių sky­rius. Mes su­ži­no­jo­me tik po­st fac­tum. Par­ti­ jos na­riui yra 3 mė­ne­sių ban­do­ma­ sis lai­ko­tar­pis, kai ne­ga­li ei­ti jo­kių pa­rei­gų, jis pa­ro­dys sa­vo tin­ka­mu­ mą. O aš lin­kęs pa­si­ti­kė­ti žmo­nė­ mis“, – pa­reiš­kė E.Ma­siu­lis.

Kaip dėl R.Ačo re­pu­ta­ci­jos? „Kal­bant apie konk­re­čius at­ve­jus, aš ne­tu­riu jo­kių fak­tų ir ar­gu­men­ tų dėl R.Ačo, ku­riuos mes gir­di­me vie­šo­jo­je erd­vė­je, esą jis ne­ko­kios re­pu­ta­ci­jos. Kai pra­de­da­me konk­ re­čiai klaus­ti, nie­kas tų fak­tų ne­ pa­tei­kia. Vie­nas žmo­gus par­ti­jo­je ne­ga­li nei pa­kenk­ti, nei pa­dė­ti“, – paaiš­ki­no E.Ma­siu­lis.

Derlius: „Iki“ stengiasi, kad lietuviški vaisiai ir daržovės pasiektų šalies, ne užsienio, pirkėjus.

Lietuviški vaisiai ir daržovės – Lietuvai „Lietuviškas maistas Lietuvai“ – tokiu šūkiu prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse pirkėjams skelbia­ ma, kad vaisių ir daržovių lentynas pasiekė gausus derlius iš Lietuvos ūkių. Retas pirkėjas, nesant lipdu­ ko su minėtuoju šūkiu ar „IKI Ūkio“ logotipo vaisių ir daržovių sky­ riuose, pagalvotų, jog „Iki“ parda­ vinėjamos „Iceberg“ ar kininės sa­ lotos užaugintos Lietuvoje. Kaip ir iš Lietuvos daržų yra „Iki“ česnakai bei platus kitų naujo sezono daržo­ vių ir vaisių asortimentas.

Prekybos tinklas „Iki“ aktyviai bendradarbiauja su šalies ūkininkais ir smulkiaisiais verslininkais, kad pirkėjai turėtų kuo platesnį šalyje užaugintų vaisių ir daržovių pasirinkimą. Siekdamas patenkinti šį pirkėjų poreikį, ‚Iki“ šių metų pradžioje vienintelis iš prekybos tinklų Lietuvoje paskelbė supaprastinantis ir sutrumpinantis ūkininkų produkcijos priėmimo į savo parduotuves procesą. Šios pastangos duoda vaisių – tiesiogine šio posakio reikšme. Šviežių vaisių ir daržovių metas

Įtam­pa: nau­ju Li­be­ra­lų są­jū­džio na­riu R.Aču par­tiniai nė­ra pa­ten­kin­

ti, tad va­do­vy­bė spręs, ką da­ry­ti to­liau.

And­riaus Uf­arto / BFL nuo­tr.

Visai neseniai į visas 237 „Iki“ parduotuves Lietuvoje buvo pristatytas gausus naujo derliaus vaisių ir daržovių asortimentas. Iš šalies daržų į lentynas atkeliavo lietuviškos morkos, česnakai, svogūnai, porai, salierai, obuoliai. Jau anksčiau „Iki“ parduotuves buvo pasiekęs vėlyvasis lietuviškų braškių derlius, pomidorai, agurkai, bulvės, kopūstai, burokai, kukurūzų burbuolės, špinatai, įvairios gūžinės salotos – minėtosios „Iceberg“, romaninės, garbanotosios „Rosso“, taip pat cukinijos ir kitos daržovės, vaisiai bei prieskoniniai augalai.

Pasak „Iki“ prekybos tinklo vykdomojo direktoriaus Dariaus Malakausko, daugumai šalies gyventojų, kurie mėgsta šviežius vaisius ir daržoves, dabar – pats geriausias metas. „Pavasarį juntamas šioks toks šviežių vaisių ir daržovių stygius, kai senas derlius – jau į pabaigą, o naujas

dar tik auga, noksta ar bręsta. Dabar ir kelios ateinančios savaitės – metų laikas, gausiausias šviežių daržo gėrybių, taigi ir tinkamiausias metas prieš žiemą atsivalgyti šviežio derliaus gėrybių ar paruošti jų žiemai“, – sakė D.Malakauskas.

Darius Malakauskas:

Mūsų didelis noras surasti pirkėjų lūkesčius dėl aukštos kokybės lietuviškų prekių galinčius patenkinti tiekėjus duoda vis daugiau rezultatų.

Pastangos duoda vaisių

D.Malakausko teigimu, palyginti 2012 m. pirmą pusmetį su šių metų pirmu pusmečiu, lietuviškų vaisių ir daržovių asortimentas „Iki“ parduotuvėse išaugo trečdaliu, tai yra net 30 proc. „Labai glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos ūkininkais, tiek plėsdami naujas partnerystes, tiek stiprindami turimas jau ilgus metus. Stengiamės kuo ilgiau savo parduotuvėse turėti lietuvišką derlių pavasarį ir kuo anksčiau pradėti prekiauti pirmomis naujo sezono lietuviškomis daržovėmis, vaisiais, uogomis, grybais. Mūsų didelis noras surasti pirkėjų lūkesčius dėl aukštos kokybės lietuviškų prekių galinčius patenkinti tiekėjus duoda vis daugiau rezultatų“, – teigė „Iki“ vykdomasis direktorius.

Beveik 15 tūkst. gūžių salotų išskirtinai prekybos tinklui „Iki“ kiekvieną savaitę pristatantis Vaidas Nagreckis bene vienintelis Lietuvoje augina tokį platų salotų asortimentą. Jo 13 hektarų dydžio ūkyje Raseinių rajone užauginama per 300 tonų salotų per metus, o lysvėse auginamos net vienuolikos rūšių salotos. Tarp jų – ir į kitas prekybos vietas dažniausiai tik iš užsienio šalių importuojamos „Iceberg“,

garbanotosios „Rosso“ bei romaninės salotos. Šio ūkininko užaugintų salotų nuo šių metų „Iki“ parduotuvėse galima rasti ir su „IKI Ūkio“ prekės ženklo etikete. „Ieškojau savo produkcijos realizavimo galimybių ir pavasarį išgirdau, jog „Iki“ supaprastina partnerystės sąlygas su ūkininkais bei smulkiaisiais verslininkais, kurie iki tol neturėjo darbo patirties su prekybos tinklais. Taip gana greitai susitarėme dėl jau šių metų derliaus prekybos „Iki“ parduotuvėse visoje Lietuvoje“, – džiaugėsi ūkininkas V.Nagreckis.

Naujų tiekėjų Lietuvoje paieškos

Dar vienas „Iki“ šių metų aktyvaus darbo su vaisių ir daržovių augintojais rezultatas – česnakus ir bulves „Iki“ pradėjo tiekti ūkininkas Saulius Dambrauskas iš Kėdainių rajono. Yra ir kitokių partnerystės su „Iki“ pavyzdžių – su keletą rūšių salotų, taip pat įvairias prieskonines žoleles auginančiu šalies ūkininku Evaldu Masevičiumi iš Šalčininkų rajono, Sakalų kaimo, „Iki“ sieja ilgalaikė partnerystė. Ūkininkas didžiuojasi savo ūkyje užaugintais bazilikais, čiobreliais, krapais, kuriais prekiaujama ir „Iki“.

Morkas ir svogūnus ūkininkas Linas Šateika iš Šiaulių rajono parduotuvės „Iki“ augina taip pat jau keletą metų, o štai ūkininkas Kęstutis Macijauskas iš Šilutės rajono lietuviškas bulves, kaip ir ūkininkas Virgilijus Kuprevičius iš Kėdainių rajono morkas bei kopūstus, „Iki“ tiekia nuo pat šio prekybos tinklo veiklos pradžios Lietuvoje, taigi jau dvidešimt metų. „Iki“ vykdomojo direktoriaus D.Malakausko teigimu, siekiant plėsti lietuviškų vaisių ir daržovių pasiūlą, naujų partnerysčių su ūkininkais bei smulkiaisiais verslininkais paieškos tikrai dar nesibaigė.

Ir toliau bus dedamos pastangos, kad būtų išlaikytos esamos partnerystės ir užmegzta naujų, nes „Iki“ pirkėjai mieliau renkasi lietuviškas prekes, – ši tendencija ypač ryški vaisių ir daržovių skyriuose.

PR

8

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

10p.

Sek­so skan­da­lai po­li­ti­ko­je – ne­be kliū­tis.

pasaulis Vie­toj Maskvos me­ro po­sto pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Alek­se­jus Na­val­nas vos per dve­jus me­ tus ta­po žy­miau­siu Ru­si­jos opo­zi­ci­jos vei­kė­ju. Bent taip jį pa­krikš­ti­jo Va­ka­ruo­ se. Da­bar jis nu­si­tai­kė į Mask­vos me­ ro kė­dę. Ta­čiau virš opo­zi­cio­nie­riaus kau­pia­si juo­di de­be­sys.

Tra­di­ci­niai šū­kiai

A.Na­val­nas į Ru­si­jos po­li­ti­nę pa­ dan­gę įskrie­jo vyks­tant pro­tes­tams prieš ne­są­ži­nin­gus, kaip juos įvar­ di­jo opo­zi­ci­ja ir kai ku­rios Va­ka­rų ša­lys, Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Dū­mos rin­ki­mus 2011 m. gruo­dį.

Net­ru­kus Va­ka­ruo­se A.Na­val­nas bu­vo pa­krikš­ty­tas nau­juo­ju Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ly­de­riu.

Ru­si­jos žmo­nėms A.Na­val­nas pa­siun­tė pa­pras­tą ži­nu­tę. Pir­miau­ sia, jis – ko­vo­to­jas su ko­rup­ci­ ja, ant­ra, jis – na­cio­na­lis­tas, ku­rio ma­ny­mu, Ru­si­ja – tai ša­lis, ku­rio­ je gy­ve­na ru­sai. Šią sa­vai­tę A.Na­val­nas da­ly­va­vo te­le­vi­zi­jos de­ba­tuo­se per Mask­vos me­ro rin­ki­mų kam­pa­ni­ją. Jis kar­ to­jo sa­vo duo­tus pa­ža­dus: ža­dė­jo įveik­ti ko­rup­ci­ją Mask­vo­je, taip pat pa­reiš­kė, kad im­sis griež­tų prie­ mo­nių prieš imig­ran­tus.

A.Na­val­nas, įver­ti­nus jo po­li­ti­nę pro­gra­mą, nea­be­jo­ti­nai im­po­nuo­ ja mask­vie­čiams.

Apk­lau­sos ro­do, kad di­džio­ji da­ lis Ru­si­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jų nei­ gia­mai žiū­ri į imig­ran­tus. Dau­giau nei pu­sė mask­vie­čių ma­no, kad tiek le­ga­lūs, tiek ne­le­ga­lūs imig­ ran­tai (ypač iš Kau­ka­zo ir Cent­ri­ nės Azi­jos) ke­lia dau­giau pro­ble­ mų, nei duo­da nau­dos.

Dar dau­giau žmo­nių no­rė­tų, kad mies­to val­džia griež­čiau kont­ro­ liuo­tų imig­ran­tų skai­čių.

Su A.Na­val­nu de­ba­tuo­se da­ly­va­ vo dar ke­tu­ri pre­ten­den­tai į Mask­ vos mies­to me­ro po­stą. Rin­ki­mai vyks rug­sė­jo 8 d.

Tie­sa, te­le­vi­zi­jos or­ga­ni­zuo­to­ je dis­ku­si­jo­je ne­da­ly­va­vo sos­ti­nės

me­ro po­stą uži­man­tis Ser­ge­jus So­ bia­ni­nas, be­je, lai­ko­mas aiš­kiu šių rin­ki­mų fa­vo­ri­tu. S.So­bia­ni­no šta­ bas pra­ne­šė, kad jis ver­čiau „su­telks rin­ki­mų dar­bą į tie­sio­gi­nį kon­tak­tą su mask­vie­čiais ir rin­kė­jais“.

Ki­tus kan­di­da­tus de­le­ga­vo ju­dė­ ji­mai „Tei­sin­go­ji Ru­si­ja“ ir „Jab­lo­ ko“, taip pat Ko­mu­nis­tų bei Li­be­ ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­jos. Par­ti­jai „Jab­lo­ko“ ka­dai­se pri­klau­sė pa­ts A.Na­val­nas, ta­čiau už pa­ra­mą na­ cio­na­lis­tų ei­ty­nėms bu­vo iš jos pa­ ša­lin­tas.

Nors kal­bė­ti aikš­tė­se A.Na­val­nas įro­dė mo­kąs, tie­sio­gi­niuo­se de­ba­ tuo­se jis da­ly­va­vo pir­mą­syk. „Tiks­liai ži­no­me, ką da­ry­ti su ko­ rup­ci­ja Mask­vo­je, – pa­reiš­kė jis. – Ži­no­me, ką da­ry­ti su ab­so­liu­čiai per di­de­le imig­ra­ci­ja į Mask­vą.“ Pas­lap­čių vie­šin­to­jas

Ko­va su ko­rup­ci­ja – A.Na­val­no aist­ra. Įp­ras­tu sau sti­liu­mi jis ėmė var­dy­ti „ne­šva­rių“ Vladimiro Pu­ti­ no ir jo ap­lin­kos as­me­nų ry­šius su įta­kin­gais vers­lo mag­na­tais, ku­rie, pa­sak jo, gau­na su­tar­tis vien dėl to, kad pa­žįs­ta V.Pu­ti­ną.

Jis įvar­di­jo bro­lius Ar­ka­di­jų ir Bo­ri­są Ro­ten­ber­gus, taip pat vers­ li­nin­ką Ge­na­di­jų Tim­čen­ką. Pa­sak jo, vi­si jie yra V.Pu­ti­no drau­gai dar nuo tų lai­kų, kai jis gy­ve­no Sankt Pe­ter­bur­ge, taip pat bu­vę jo dziu­ do ko­vų par­tne­riai.

Tie­sa, vers­li­nin­kai ir pre­zi­den­ tas vi­suo­met at­kak­liai nei­gė kal­ti­ ni­mus dėl in­te­re­sų konf­lik­to. „Pa­žiū­rė­kit, kas de­da­si Mask­vo­ je, kas gau­na di­džiau­sius ke­lių sta­ ty­bos pro­jek­tus? Ro­ten­ber­gai, ku­

rių vie­nin­te­lis nuo­pel­nas tas, kad jie yra V.Pu­ti­no drau­gai, – aiš­ki­ no A.Na­val­nas. – No­riu tap­ti me­ ru, ku­ris šio­je sri­ty­je įves tvar­ką.

Dau­giau nė vie­nas vie­šo­jo pir­ki­ mo kon­kur­sas ne­vyks pa­gal už­da­ ras tai­syk­les.“

A.Na­val­nas pa­siū­ lė įves­ti vi­zų re­ži­mą bu­vu­sių so­vie­ti­nių res­pub­li­kų Kau­ka­ze ir Cent­ri­nė­je Azi­jo­je pi­lie­čiams.

Kal­bė­da­mas apie imig­ra­ci­jos po­li­ti­ką, A.Na­val­nas pa­siū­lė įves­ ti vi­zų re­ži­mą bu­vu­sių so­vie­ti­nių res­pub­li­kų Kau­ka­ze ir Cent­ri­nė­je Azi­jo­je pi­lie­čiams. „Ne­ži­nau, ko­dėl man rei­kia vi­zos į Pran­cū­zi­ją ar­ba Vo­kie­ti­ją, kai bet ku­ris Kir­gi­zi­jos ar Ta­dži­kis­ta­no pi­ lie­tis ga­li įsi­gy­ti bi­lie­tą į vie­ną pu­ sę ir at­vyk­ti čia, į Ru­si­ją“, – drė­bė A.Na­val­nas.

Teis­mo pro­ce­sai

Re­mian­tis ap­klau­so­mis, ku­rios bu­ vo at­lik­tos lie­pą, A.Na­val­nas ga­li ti­kė­tis su­rink­ti apie 8 pro­c. bal­sų.

Ta­čiau A.Na­val­no žvaigž­dė kaip grei­tai pa­ki­lo, taip ga­li grei­tai nu­ si­leis­ti.

Prieš mė­ne­sį Ki­ro­vo re­gio­no teis­ mas jam sky­rė pen­ke­rių me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę už vals­ty­bės tur­to grobs­ty­mą. Vie­nai die­nai A.Na­val­

Sa­va­me kraš­te pra­na­šu ne­bū­si?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas Aleksejus Na­val­nas – įdo­mi as­me­ ny­bė. Va­ka­ruo­se apie jį ra­šo „The New York Ti­mes“, „The Was­hing­ ton Post“ ir net „The Wall Street Jour­nal“... O kaip pa­pras­tas ru­sas?

Baus­mė: teis­mas sky­rė A.Na­val­nui pen­ke­rių me­tų lais­vės atė­mi­mo

baus­mę už vals­ty­bės tur­to grobs­ty­mą, o da­bar tei­sė­sau­ga aiš­ki­na­ si, ar opo­zi­ci­jos vei­kė­jas ne­bu­vo fi­nan­suo­ja­mas iš už­sie­nio.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Va­ka­rų lei­di­niai – di­de­li ir ma­ži – teis­mui pa­skel­bus spren­di­mą ap­ gai­les­tau­da­mi va­di­no A.Na­val­ną kan­ki­niu, po­li­ti­niu ka­li­niu, net ly­ gi­no jį su bu­vu­siu „Ju­kos“ va­do­vu Mi­chai­lu Cho­dor­kovs­kiu.

Pa­na­šu į mei­lę iš pir­mo žvilgs­ nio... O kaip Ru­si­jo­je?

A.Na­val­nas nė­ra su­si­te­pęs tė­ vy­nė­je. Tai – pa­grin­di­nis jo ko­ zi­ris. Aki­vaiz­du, kad M.Cho­dor­ kovs­kiui kan­ki­nio au­reo­lė dau­ge­lio

ru­sų aky­se to­li gra­žu ne­tin­ka, o štai A.Na­val­nas, re­gis, yra skaid­rus kaip kriš­to­las.

Iš­ki­lęs per pro­tes­tus prieš V.Pu­ ti­ną, su­bū­ręs bend­ra­min­čius vir­ tua­lio­je erd­vė­je, ne­bi­jan­tis vie­šin­ti ko­rup­ci­jos skan­da­lų ir, ži­no­ma, tik pro­gai pa­si­tai­kius dė­ti į šuns die­ nas V.Pu­ti­no.

A.Na­val­no šū­kiuo­se at­si­spin­di na­cio­na­liz­mas ir ko­va su ko­rup­ci­ja.

Tai ru­sams – la­bai ak­tua­lios te­mos.

A.Na­val­nas žai­džia (jei jis pa­ts žai­džia) gud­riai – ru­sų au­sy­se žo­dis „de­mok­ra­ti­ja“ skam­ba taip pat kaip Bo­ri­so Jel­ci­no pa­var­dė ir ne­tvar­ ka ša­ly­je jo val­dy­mo me­tais. To­dėl opo­zi­ci­jos ved­lys apie de­mok­ra­ti­ ją daug ne­kal­ba. O štai A.Na­val­no kri­ti­ka V.Pu­ti­no po­li­ti­kai Kau­ka­ze

Or­ga­ni­za­ci­ja: ženk­liu­ke pa­ra­šy­ta: „B

A.Na­val­nas, at­ro­do, jau tu­ri ger­bė­jų

tar­si at­gai­va dau­ge­liui ru­sų, ma­ nan­čių, kad Kau­ka­zas – ne Ru­si­ja, o šis re­gio­nas – ne jų rei­ka­las, juo­ lab kad iš ten pri­si­vei­su­sių ko­vo­to­ jų ky­la nuo­la­ti­nė grės­mė.

Tik štai da­bar de­rė­tų pa­brėž­ti, kad sa­ky­da­mas, jog Kau­ka­ze Ru­si­ jai nė­ra ko veik­ti, A.Na­val­nas ke­lia rim­tą klau­si­mą – Ru­si­jos te­ri­to­ri­ nio vien­ti­su­mo klau­si­mą...

Ko­va su Krem­liaus ko­ri­do­riuo­ se tvy­ran­čiu ko­rup­ci­jos tvai­ku –

9

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

pasaulis Pir­ma­lai­kiai ­ rin­ki­mai

Nei­gė, ką ­ pa­sa­kė

Tar­dy­mo ­ ne­bu­vo

Če­ki­jos pre­zi­den­tas Mi­lo­šas Ze­ma­nas (nuo­tr.) su­šauks pir­ ma­lai­kius rin­ki­mus spa­lio 25 ir 26 d., jei­gu že­mie­ji par­la­men­ to rū­mai ki­tą sa­vai­tę nu­bal­ suos už sa­vo pa­lei­di­mą. Po­li­ti­ nė kri­zė Če­ki­jo­je ki­lo po to, kai par­la­men­tas šio mė­ne­sio pra­ džio­je pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Jiří Rus­no­ko vy­riau­sy­be.

Šuo­lių su kar­ti­mi žvaigž­dė Ru­ si­jos leng­vaat­le­tė 31 me­tų Je­ le­na Isin­ba­je­va sten­gė­si at­si­ri­ bo­ti nuo anks­čiau iš­sa­ky­tų ko­ men­ta­rų prieš gė­jus, dau­ge­ liui su­kė­lu­sių pa­si­pik­ti­ni­mą, ji teig­ė, kad bu­vo „klai­din­gai su­ pras­ta“ ir kad ji nu­si­sta­čiu­si prieš bet ko­kią ho­mo­sek­sua­lų disk­ri­mi­na­ci­ją.

Tink­la­la­pio „Wi­ki­Leaks“ įkū­ rė­jas Ju­lia­nas Assange’as (nuotr.) nei­gia prie­lai­dą, kad JAV žval­gy­bos pa­slap­čių vie­ šin­to­jas Ed­war­das Snow­de­ nas yra ap­klau­sia­mas Ru­si­jos pa­rei­gū­nų, ir ži­niask­lai­dai tvir­ ti­na, jog ru­sai „el­gė­si ge­rai“.

Ru­si­ja E.Snow­de­nui prie­globs­ tį su­tei­kė rugp­jū­čio 1 d.

o – be­lan­gė? nas bu­vo pa­so­din­tas į be­lan­gę, ta­ čiau po die­nos pa­leis­tas. Da­bar teis­ mas svars­to jo pa­teik­tą ape­lia­ci­ją.

Pir­ma­die­nį pro­ku­ro­rai vėl ap­kal­ ti­no A.Na­val­ną, šį kar­tą ne­tei­sė­tai iš už­sie­nio ga­vus lė­šų sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­jai.

A.Na­val­nas kal­ti­ni­mus va­di­na ab­sur­diš­kais. Per de­ba­tus jis tvir­ ti­no, kad kal­ti­ni­mai yra at­sa­ky­mas į jo pa­ties ra­gi­ni­mus iš­tir­ti, kaip S.So­bia­ni­no paaug­lė duk­ra ta­po di­ de­lių apar­ta­men­tų, ver­tų dau­giau nei 5 mln. JAV do­le­rių (apie 13 mln. li­tų), sa­vi­nin­ke. S.So­bia­ni­no rin­ ki­mų kam­pa­ni­jos na­riai sa­kė, kad me­ras tą būs­tą įsi­gi­jo tei­sė­ta. „Tai da­ro­ma sie­kiant nu­kreip­ti dė­me­sį nuo (an­ti­ko­rup­ci­nių – red. pa­st.) ty­ri­mų, ku­riuos mes at­lie­ ka­me, tarp jų – dėl S.So­bia­ni­no, ir ku­rių mes ne­ke­ti­na­me stab­dy­ti“, – kal­bė­jo A.Na­val­nas.

Ta­čiau pro­ku­ro­rai lai­ko­si sa­vo.

Pa­sak jų, „vie­nas če­kis pa­tvir­ti­no in­for­ma­ci­ją apie A.Na­val­no fi­nan­ sa­vi­mą iš už­sie­nio“.

Pro­ku­ro­rai tvir­ti­na, kad per 300 įvar­dy­tų ir ano­ni­mi­nių rė­mė­jų iš 46 ša­lių sky­rė lė­šų A.Na­val­nui ir jo kam­pa­ni­jos va­do­vams, nau­do­da­ mie­si in­ter­ne­ti­ne mo­kė­ji­mo sis­te­ ma, ku­rią val­do bend­ro­vė, įsi­kū­ru­si Ru­si­jo­je. Pro­ku­ro­rai nu­ro­dė per­da­ vę šią in­for­ma­ci­ją Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai, ši tu­rės nu­spręs­ti, ar bus ke­lia­ma bau­džia­mo­ji by­la. Šis ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas pa­pra­ šius na­cio­na­lis­tui po­li­ti­kui Vla­di­ mi­rui Ži­ri­novs­kiui, ku­rio par­ti­ ja taip pat yra iš­kė­lu­si kan­di­da­tą į sos­ti­nės me­ro po­stą.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kas jis toks ir iš kur?

ki­tas A.Na­val­no daž­nai ak­cen­ tuo­ja­mas prio­ri­te­tas. Jis daž­nai pa­vie­ši­na įvai­rių do­ku­men­tų, ku­ riuo­se at­sklei­džia­mos afe­ros val­ džios sluoks­niuo­se. Pap­ras­tam ru­ sui tai, ži­no­ma, pa­tin­ka...

Vis dėl­to pa­sku­ti­nis klau­si­mas – pa­ts įdo­miau­sias: ko­dėl V.Pu­ti­nas pa­ts pu­čia sa­vo var­žo­vo po­pu­lia­ ru­mą so­din­da­mas jį į tei­sia­mų­jų suo­lą? Sun­ku į tai at­sa­ky­ti. Ar­ba tai gud­rus, ar­ba kvai­las spren­di­mas.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas Kaip Aleksejų Na­val­ną, jo ko­vą su ko­rup­ci­ja ir po­li­ti­nius šū­kius ver­ti­na moks­li­nin­kai? Apie tai po­kal­bis su Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­ li­ti­kos mokslų ins­ti­tu­to do­cen­ te dr. Do­vi­le Jak­niū­nai­te (nuotr.).

Gi­mė 1976 m. bir­že­lio 4 d. Ta­ry­

bų Są­jun­gos (da­bar­ti­nės Ru­si­jos Fe­ de­ra­ci­jos) Odin­co­vo ra­jo­ne, Mask­ vos sri­ty­je.

1998 m. bai­gė tei­sės stu­di­jas Tau­

tų drau­gys­tės uni­ver­si­te­te Mask­vo­ je. Vė­liau stu­di­ja­vo fi­nan­sus.

2000 m. A.Na­val­nas pri­si­jun­gė

prie Ru­si­jos vie­nin­go­sios de­mok­ ra­ti­nės par­ti­jos „Jab­lo­ko“.

Bū­da­mas šios par­ti­jos na­riu pa­rė­

mė na­cio­na­lis­tų ei­ty­nes 2006 m., to­dėl po me­tų bu­vo pa­ša­lin­tas iš par­ti­jos už da­ly­va­vi­mą na­cio­na­lis­ tų ren­gi­niuo­se, tarp jų – Na­cio­na­ lis­tų mar­še, ir pa­ra­mą jiems. Jis ra­ gi­na nu­sto­ti rem­ti Kau­ka­zą, o tam­ saus gy­mio ko­vo­to­jus iš šio re­gio­no yra pa­ly­gi­nęs su ta­ra­ko­nais. Tie­sa, jo ša­li­nin­kai va­di­no tai ne­vy­ku­siu po­kštu.

Nuo 2009 m. ėmė ak­ty­viai kri­ti­

kuo­ti V.Pu­ti­ną ir pa­pli­tu­sią ko­rup­ ci­ją. Pa­si­nau­do­da­mas tink­la­raš­čiais A.Na­val­nas ėmė bur­ti sa­vo rė­mė­jų gre­tas. Sa­ve api­bū­di­na kaip na­cio­ na­lis­tą de­mok­ra­tą.

2010 m. lai­mė­jo vir­tua­lio­je erd­

vė­je su­reng­tus Mask­vos me­ro rin­ ki­mus. Tais pa­čiais me­tais pa­vie­ši­ no kon­fi­den­cia­lius vals­ty­bės val­ do­mos bend­ro­vės „Trans­neft“ au­ di­to do­ku­men­tus. Re­mian­tis jais, sta­tant Ry­tų Sibiro–Ramiojo van­ de­ny­no naf­t o­tie­kį bu­vo pa­vog­ta 4 mlrd. do­le­rių.

Va­ka­ruo­se A.Na­val­nas – itin my­

By­la prieš Na­val­ną – by­la prieš ma­ne.“ Ru­si­jo­je. „Reu­ters“ nuo­tr.

D.Jak­niū­nai­tė: teis­mo pro­ce­sas bu­vo ir yra po­li­ti­nis

li­mas. 2011 m. BBC įvar­di­jo jį ryš­ kiau­siu opo­zi­cio­nie­riu­mi Ru­si­jo­je per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus, „The Wall Street Jour­nal“ pa­va­di­no A.Na­val­ną žmo­gu­mi, ku­rio „V.Pu­ti­ nas bi­jo la­biau­siai“, o „Ti­mes“ 2012 m. įtrau­kė jį į 100 įta­kin­giau­sių pa­ sau­lio žmo­nių są­ra­šą.

– A.Na­val­nas, at­ro­do, po­pu­ lia­rus Ru­si­jo­je. Ar dėl to, kad ak­cen­tuo­ja na­cio­na­liz­mą ir ko­vą su ko­rup­ci­ja, o tai dau­ ge­liui ru­sų – ak­tua­lios te­mos?

– Kol kas ne­sku­bė­čiau kal­bė­ti apie A.Na­val­no po­pu­lia­ru­mą vi­so­je Ru­ si­jo­je. Po nuo­spren­džio jo by­lo­je Le­ va­dos cent­ro da­ry­ta ap­klau­sa pa­ro­ dė, kad šią by­lą ati­džiai ste­bė­jo ne dau­giau nei 5 pro­c. ap­klaus­tų­jų, o apie ką klau­sia­ma, ži­no­jo ma­žiau nei treč­da­lis. Spė­ja­ma, kad už jį pre­ zi­den­to rin­ki­muo­se ga­lė­tų bal­suo­ ti maž­daug 4–5 pro­c. rin­kė­jų. Ži­no­ ma, jo po­pu­lia­ru­mas ir ži­no­mu­mas Mask­vo­je, kur A.Na­val­nas šiuo me­ tu da­ly­vau­ja me­ro rin­ki­muo­se, ge­ ro­kai di­des­nis. Ko­men­ta­to­riai daž­ niau­siai su­tin­ka, kad pa­grin­di­niai jo rė­mė­jai yra be­si­for­muo­jan­ti ir dar ne­di­de­lė di­džių­jų mies­tų vi­du­ ri­nė kla­sė. Ta­čiau kol kas ten­ka pri­ pa­žin­ti, kad A.Na­val­nas dar ne­per­ žen­gė tos ri­bos, po ku­rios jis ga­lė­tų bū­ti lai­ko­mas rim­ta po­li­ti­ne jė­ga, ga­lin­čia mes­ti iš­šū­kį da­bar­ti­niam po­li­ti­niam vals­ty­bės apa­ra­tui.

– Ar ma­to­te šio opo­zi­ci­jos ju­ dė­ji­mo ir konk­re­čiai A.Na­

val­no po­ten­cia­lą vie­ną die­ną mes­ti iš­šū­kį Krem­liui?

– A.Na­val­nas iš tie­sų šiuo me­tu, at­ro­do, tam­pa vis ryš­kes­niu Ru­ si­jos opo­zi­ci­jos vei­du. Po­ten­cia­ lo pri­trauk­ti di­des­nes ma­ses šis opo­zi­cio­nie­rius tu­ri. Cha­riz­ma­ tiš­kas, at­kak­lus, ener­gin­gas, ko­vo­ jan­tis su ko­rup­ci­ja, pa­si­sa­kan­tis prieš imig­ran­tus, ypač iš Kau­ka­zo ir Cent­ri­nės Azi­jos, ra­gi­nan­tis ma­ žin­ti vals­ty­bės apa­ra­tą – šis rin­ki­ nys, lei­džian­tis A.Na­val­ną va­din­ti de­ši­niuo­ju po­pu­lis­tu, yra pa­trauk­ lus ir su­pran­ta­mas Ru­si­jo­je. Ša­ly­ je, kur apie 60 pro­c. gy­ven­to­jų lin­kę pri­tar­ti šū­kiui „Ru­si­ja ru­sams“. Šis opo­zi­cio­nie­rius ne­sle­pia sa­ vo am­bi­ci­jų, yra pa­sa­kęs, kad sieks da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, da­bar me­ta iš­šū­kį ad­mi­nist­ra­ci­ jos at­sto­vui Mask­vo­je ir vis drą­ siau ata­kuo­ja pil­kuo­sius Ru­si­jos vals­ty­bės kar­di­no­lus, kal­bė­da­mas apie jų ne­mo­ra­lu­mą, go­du­mą bei veid­mai­nys­tę.

Kiek šiam jo po­ten­cia­lui bus leis­ ta iš­si­plė­to­ti, de­ja, la­bai smar­kiai pri­klau­sys nuo da­bar­ti­nės Ru­si­jos val­džios ir jos pa­si­ry­ži­mo su­si­ tvar­ky­ti su juo laips­nio. O su­si­do­ ro­ju­si ji jau yra ne su vie­nu, ban­ džiu­siu mes­ti jai iš­šū­kį.

– Ko­dėl A.Na­val­nas bu­vo su­ lai­ky­tas, juk taip Krem­lius tik pa­di­di­no šio opo­zi­ci­jos vei­kė­ jo po­pu­lia­ru­mą?

– A.Na­val­no teis­mo pro­ce­sas bu­ vo ir yra po­li­ti­nis. Ir, tie­są sa­kant, nie­ko ne­tu­rė­jo nu­ste­bin­ti nei tai, kad jis bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu,

nei tai, kad bu­vo nu­spręs­ta skir­ti baus­mę įka­li­nant jį.

Taip pat rei­kia su­vok­ti, kad jo by­la ne­vie­nin­te­lė, kai ban­do­ma su­si­do­ro­ti su opo­zi­ci­ja, pra­dė­ju­sia ryš­kiai for­muo­tis po 2011 m. Dū­ mos rin­ki­mų ir juos ly­dė­ju­sių pro­ tes­tų. Po pre­zi­den­to rin­ki­mų Vla­ dimiro Pu­ti­no sis­te­ma la­bai aiš­kiai pa­ro­dė, kad ji nė­ra lin­ku­si to­le­ruo­ti ma­si­nių pro­tes­tų ir yra aiš­kiai pa­ si­ry­žu­si tai­ky­ti griež­tas san­kci­jas. Šiuo me­tu A.Na­val­nas nė­ra su­ lai­ky­tas ir da­ly­vau­ja Mask­vos me­ ro rin­ki­muo­se. Rin­ki­muo­se, ku­rių jis tik­rai ne­ga­li lai­mė­ti, ta­čiau ku­ riems yra rei­ka­lin­gas. Vi­sų pir­ma tam, kad le­gi­ti­mi­zuo­tų ti­kė­ti­ną nau­ją­jį me­rą – Sergejų So­bia­ni­ ną. Ta­čiau ar rin­ki­mai pa­dės pa­ čiam A.Na­val­nui iš­veng­ti ka­lė­ji­mo ir už­marš­ties? Tai ga­li pa­sa­ky­ti tik lai­kas ir V.Pu­ti­nas.

Pro­tes­tai po Dū­mos rin­ki­mų: ne­si­ste­mi­nės opo­zi­ci­jos ap­raiš­kos Po 2011 m. gruo­džio 4 d. vy­ku­sių

Dū­mos rin­ki­mų Mask­vo­je ir ki­tuo­se Ru­si­jos mies­tuo­se ki­lu­sios de­monst­ ra­ci­jos kaip rei­kiant su­pur­tė Krem­ liaus sie­nas. Bū­tent per šiuos pro­ tes­tus su­ži­bo nau­ja Ru­si­jos po­li­ti­kos žvaigž­dė A.Na­val­nas. Jis da­bar va­di­ na­mas Ru­si­jos ne­si­ste­mi­nės opo­zi­ ci­jos ved­liu. Val­dan­čio­ji par­ti­ja „Vie­ nin­go­ji Ru­si­ja“ po rin­ki­mų pra­ra­do ab­so­liu­čią dau­gu­mą Dū­mo­je, nors ir iš­lai­kė par­la­men­to kont­ro­lę.

mų. Abe­jo­nių dėl rin­ki­mų są­ži­nin­ gu­mo pa­si­gir­do ir Va­ka­ruo­se. Net­ru­ kus Mask­vo­je ir ki­tuo­se ša­lies mies­ tuo­se bu­vo su­reng­tos spon­ta­niš­ kos pro­tes­to ak­ci­jos. Sos­ti­nė­je mi­ tin­ge gruo­džio 10 d., skir­tin­gais ver­ti­ ni­mais, da­ly­va­vo nuo 25 iki 80 tūkst. žmo­nių. Po šio pro­tes­to Krem­lius pa­ reiš­kė, kad po­li­ti­nės sis­te­mos lau­kia per­tvar­kos.

mo­nių prieš pro­tes­tuo­to­jus. Ru­si­jos val­džiai net te­ko pa­ža­dė­ti re­for­mų, nors šios bu­vo vei­kiau kos­me­ti­nio po­bū­džio...

2011 m. jis pa­va­di­no „Vie­nin­go­sios

Ru­si­jos“ par­ti­ją su­kčių ir va­gių par­ti­ ja. Tais pat me­tais A.Na­val­nas vėl pa­ vie­ši­no nau­ją šūs­nį do­ku­men­tų apie Ru­si­jos ir Veng­ri­jos vy­riau­sy­bių su­ da­ry­tą ne­skaid­rų san­do­rį dėl dip­lo­ ma­ti­nių at­sto­vy­bių pir­ki­mo.

Si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė po 2012 m. ko­

2012 m. jam bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­

mai lė­šų grobs­ty­mu ir su­kčia­vi­mu.

Po me­tų A.Na­val­nas bu­vo nu­teis­ tas, ta­čiau po die­nos pa­leis­tas. Šiuo me­tu jis lau­kia pa­teik­tos ape­lia­ci­jos svars­ty­mo.

Mi­tin­gai bu­vo iš­vai­ky­ti, o ir pa­ts De­monst­ra­ci­jos bu­vo su­reng­tos

sie­kiant at­kreip­ti dė­me­sį į gau­sy­ bę per rin­ki­mus už­fik­suo­tų pa­žei­di­

opo­zi­ci­nis ju­dė­ji­mas po ku­rio lai­ko iš­si­kvė­pė. Ta­čiau Krem­liui tai bu­vo ne­ma­lo­ni staig­me­na. Iki pre­zi­den­ to rin­ki­mų re­ži­mas ne­siė­mė prie­

vą įvy­ku­sių pre­zi­den­to rin­ki­mų, ku­riuos lai­mė­jo V.Pu­ti­nas. Po ša­ lies va­do­vo rin­ki­mų re­ži­mo veiks­ mai ta­po griež­tes­ni. Iš pra­džių im­ta­ si prie­mo­nių prieš ne­si­ste­mi­nę opo­ zi­ci­ją ir ga­li­mus jos ry­šius su Va­ka­ rais. Vė­liau pra­dė­ta kon­so­li­duo­ti re­ ži­mą. Ge­ro­kai paašt­rė­jo Ru­si­jos to­ nas Va­ka­rų at­žvil­giu, pa­di­dė­jo sa­ vii­zo­lia­ci­ja.

10

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Sek­so skan­da­lai p Anks­čiau sek­so skan­da­lai žlug­dy­da­vo po­li­ti­kų kar­je­rą. Da­bar po sa­vo pur­vi­nų dar­be­lių jie at­si­sa­ko trauk­tis. Ne­gi Ame­ ri­kos po­li­ti­ka įžen­gė į nau­ją epo­chą, ku­rio­ je ne­be­li­ko gė­dos ir pa­do­ru­mo są­vo­kų? Štur­mas: ka­riš­kiai ba­ri­ka­das traiš­kė tan­kais ir eks­ka­va­to­riais.

Kru­vi­na­sis tre­čia­die­nis Egip­te Egip­to ka­riuo­me­nė tre­čia­die­nį iš­ vai­kė pro­tes­to sto­vyk­las, ku­rio­se bu­vo su­si­rin­kę lie­pos 3 d. nu­vers­ to ša­lies pre­zi­den­to Mo­ha­me­do Mor­si ša­li­nin­kai.

Skir­tin­gais duo­me­ni­mis, per ak­ci­ją ga­lė­jo žū­ti nuo 500 iki 2 tūkst. žmo­ nių. Ši die­na ta­po kru­vi­niau­sia ša­ ly­je per ke­lis de­šimt­me­čius. Egip­te po su­si­rė­mi­mų bu­vo pa­skelb­ta ne­

pap­ras­to­ji pa­dė­tis ir ko­men­dan­to va­lan­da. Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė pa­smer­kė smur­to pro­trū­kį Egip­te.

Tur­ki­ja pa­ra­gi­no tarp­tau­ti­nę bend­ ri­ją ne­del­siant im­tis veiks­mų ir su­ stab­dy­ti „žu­dy­nes“, o Da­ni­ja įšal­dė pa­gal­bą Egip­tui. Mu­sul­mo­nų bro­li­ ja pa­gra­si­no nu­ver­sian­ti „per­vers­ mi­nin­kus ka­riš­kius“ ir pareiškė tę­ sian­ti tai­kius protestus.

BNS inf.

Rin­kė­jai su­glu­mę

Vie­nas pa­sta­rų­jų Ant­ho­ny Wei­ne­rio rin­ki­mų kli­pų la­biau pri­me­na įkai­tų vaiz­do įra­šą. Jis at­ro­do iš­se­kęs, tar­si bū­tų ne­mie­go­jęs ar­ba ne­val­gęs sa­ vai­tę. At­ro­do, kad 48 me­tų po­li­ti­kas at­si­dū­rė ties pa­sku­ti­ne ri­ba.

Nors to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis tai ga­li pa­si­ro­dy­ti ko­miš­ka, jo ži­nia yra la­bai ryž­tin­ga. „Kar­tais žmo­nės man sa­ko: „Ši kam­pa­ni­ja la­bai sun­ki, tu no­rė­si pa­si­trauk­ti“, – pa­sa­ko­ja po­li­ti­kas.

– Bet pa­si­trau­ki­mas nė­ra tai, kaip mes gy­ve­na­me Niu­jor­ke. Mes ko­ vo­ja­me su sun­kiais da­ly­kais. Esa­me ryž­tin­gas mies­tas. Vi­sa­me Niu­jor­ ke pil­na žmo­nių, ku­rie ke­lia­si ry­te lauk­da­mi sun­kios die­nos, ir jie ne­ si­trau­kia.“

Jis tar­si no­ri iš­ban­ dy­ti se­ną Lui­zia­nos po­li­ti­kos pa­tar­lę: ga­ li­ma iš­gy­ven­ti vis­ką, bet tik ne pa­bu­di­mą vie­no­je lo­vo­je su mi­ ru­sia mo­te­ri­mi ar­ba gy­vu ber­niu­ku.

Bar­ba­riš­ka: pa­sak liu­di­nin­kų, Egip­to ka­riš­kiai, vai­ky­da­mi pro­tes­tuo­

to­jus, šau­dė į mo­te­ris ir vai­kus.

Kan­di­da­tas į me­ro po­stą tei­sus dėl to, kad Niu­jor­kas yra ryž­tin­gų žmo­nių mies­tas. Bet pa­ts A.Wei­ ne­ris, o ne jo kri­ti­kuo­ja­mi laik­raš­ čių re­dak­to­riai bei po­li­ti­kai ne iki ga­lo su­pran­ta, kaip gy­ve­na Niu­ jor­kas. Jo rin­kė­jai pa­si­ju­to ne tiek šo­ki­ruo­ti, kiek su­glu­min­ti. Ne­jau­ gi jis ti­ki­si lik­ti po­li­ti­ko­je po ant­ro sek­so skan­da­lo, ku­ris taip pa­na­šus į pir­mą­jį?

Grei­tai ėmė­si se­nų darbelių

Kiek­vie­nas, pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­ mis praė­jęs pro Niu­jor­ko spau­dos kios­ką, ži­no, kad pa­sta­ra­sis sek­ sua­li­nio po­bū­džio ži­nu­čių skan­ da­las, į ku­rį įklim­po A.Wei­ne­ris, at­ro­do lyg at­kar­to­tas pir­ma­sis, dėl ku­rio po­li­ti­kas 2011 m. bu­vo pri­ vers­tas at­si­sa­ky­ti kong­res­me­no man­da­to. Tą­kart jis ban­dė tei­sin­ tis, kad tai pro­gra­mi­šiai įsi­lau­žė į jo so­cia­li­nio tink­lo pus­la­pį ir siun­ ti­nė­jo mo­te­rims jo in­ty­mių kū­ no vie­tų nuo­trau­kas, bet ga­liau­siai pri­si­pa­ži­no. Šį­kart bul­va­ri­nių laik­raš­čių žur­ na­lis­tai ir­gi iš­šniukš­ti­nė­jo daug ne­ sko­nin­gų de­ta­lių apie po­rnog­ra­fi­ nio po­bū­džio nuo­trau­kas, ku­rias A.Wei­ne­ris siun­ti­nė­jo jau­nai mo­ te­riai in­ter­ne­to po­kal­bių sve­tai­ nė­je, pri­si­deng­da­mas Pa­vo­jin­go­jo Car­lo­so sla­py­var­džiu.

Bet la­biau­siai šio­je is­to­ri­jo­je ste­bi­ na lai­kas. Šis pus­me­tį tru­kęs in­ter­ ne­ti­nis ro­ma­nas pra­si­dė­jo 2012 m., vos ke­li mė­ne­siai po to, kai A.Wei­ ne­ris at­si­sta­ty­di­no iš Kong­re­so ir, kaip bu­vo ti­ki­ma­si, tu­rė­jo at­kur­ ti tiek sa­vo įvaiz­dį, tiek san­ty­kius šei­mo­je.

Po­li­ti­ko žmo­na Hu­ma Abe­din, bu­vu­si Hil­la­ry Clin­ton pa­ta­rė­ja ir jo vie­nų me­tų vai­ko mo­ti­na, ir šį kar­tą vie­šai at­lei­do vy­rui.

Prieš nau­ją skan­da­lą A.Wei­ne­ris pir­ma­vo rin­kė­jų nuo­mo­nių ap­klau­ so­se. At­ro­dė, kad Niu­jor­ko gy­ven­ to­jai bu­vo pa­si­ren­gę su­teik­ti jam ant­rą šan­są. Bet ne tre­čią. Da­bar jo rei­tin­gai kri­tę, rin­ki­mų kam­pa­ni­jos va­do­vas at­si­sta­ty­di­no, o ko­mu­ni­ ka­ci­jos va­do­vė pa­ti su­kė­lė skan­da­ lą, kai pa­bė­rė keiks­ma­žo­džių ku­pi­ ną ti­ra­dą apie bu­vu­sią pra­kti­kan­tę, ku­ri nu­te­ki­no už­ku­li­sių in­for­ma­ci­

Ne­pa­tai­so­mas: dėl ne­pa­do­rių ži­nu­č

se­nų dar­be­lių.

ją ži­niask­lai­dai. Ta­čiau A.Wei­ne­ris pa­si­ry­žęs ko­vo­ti to­liau.

Lū­žis – B.Clin­to­no ap­kal­ta

A.Wei­ne­ris nė­ra vie­nin­te­lis gė­dą už­si­trau­kęs niu­jor­kie­tis, no­rin­tis su­grįž­ti į po­li­ti­ką. Elio­tas Spit­ze­ris prieš pen­ke­tą me­tų pa­si­trau­kė iš Niu­jor­ko vals­ti­jos gu­ber­na­to­riaus po­sto dėl pro­sti­tu­čių pro­te­ga­vi­mo.

Jis bu­vo de­mas­kuo­tas kaip nuo­la­ ti­nis ne­le­ga­laus eli­ti­nio vieš­na­mio „Em­pe­rors Club VIP“ lan­ky­to­jas, nors ko­va su to­kio­mis įstai­go­mis bu­vo vie­nas jo po­li­ti­nės pro­gra­ mos punk­tų.

Praė­ju­sį mė­ne­sį E.Spit­ze­ris dar kar­tą nu­ste­bi­no ame­ri­kie­čius, kai nu­spren­dė var­žy­tis dėl Niu­jor­ ko mies­to fi­nan­sų kont­ro­lie­riaus po­sto.

Kaip mei­l Apie Bil­lo Clin­to­no ir Mo­ni­cos Le­ wins­ky ro­ma­ną, re­gis, pa­sau­lis jau ži­no vis­ką. Ta­čiau ne­ti­kė­tai at­ras­ta gar­so juos­ta pa­tei­kė dar ke­le­tą pi­ kan­tiš­kų de­ta­lių.

Pro­tes­tas: M.Mor­si ša­li­nin­kai nuo lie­pos 3 d. pro­tes­ta­vo sos­ti­nės

Kai­ro Ra­bios al Ada­wiyos ir al Nah­dos aikš­tė­se.

Te­le­fo­no pra­ne­ši­mas

Au­kos: pa­sak Mu­sul­mo­nų bro­li­jos, per ka­riuo­me­nės ope­ra­ci­ją ga­

lė­jo žū­ti apie 2 tūkst. žmo­nių.

„Reu­ters“, AFP nuo­tr.

Ga­bu­mai: B.Clin­to­nui skir­tas gar­so įra­šas ro­do, kad M.Le­wins­ky bu­vo

at­kak­li vi­lio­to­ja ir kad tik­riau­siai ji ini­ci­ja­vo su­si­ti­ki­mus su pre­zi­den­tu.

AFP nuo­tr.

Į ame­ri­kie­čių lei­di­nio „Na­tio­nal En­qui­rer“ ran­kas pa­te­ko gar­so ka­ se­tė, ku­rio­je įra­šy­ta M.Le­wins­ky ži­nu­tė 42-ajam JAV pre­zi­den­tui.

Jo­je 22-ejų Bal­tų­jų rū­mų pra­kti­ kan­tė įkal­bi­nė­ja ša­lies va­do­vą nuei­ ti su ja į pa­si­ma­ty­mą. Šį pra­ne­ši­mą mer­gi­na ke­ti­no pa­lik­ti pre­zi­den­to at­sa­kik­ly­je, nes pa­var­go ra­šy­ti jam ži­nu­tes. „Su­ži­no­jau, kad ry­toj va­ka­re tu bū­si vie­nas. Tu­riu tau du pa­siū­ly­ mus, bet mes bū­ti­nai tu­ri­me su­si­ tik­ti. Aš per daug mie­la ir sim­pa­ tiš­ka, kad ga­lė­tum at­si­sa­ky­ti, ar ne taip? Ga­lė­čiau vi­siš­kai nu­si­reng­

11

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

pasaulis

po­li­ti­ko­je – ne­be kliū­tis

Pre­zi­den­tai nu­si­dė­jė­liai

Ma­ri­lyn Mon­roe ir J.F.Ken­ne­dy

(1917–1963 m.) bu­vo to­kios ryš­kios fi­ gū­ros, kad apie jų san­ty­kius jau pu­ sę am­žiaus te­be­ma­la lie­žu­viai. Nors apie trum­pa­lai­kius J.F.Ken­ne­dy ro­ ma­nus jo­kių ofi­cia­lių pa­tvir­ti­ni­mų nė­ra, vis­kas ver­tė ma­ny­ti, kad jis ne­ no­ri au­ko­ti sa­vo plei­bo­jaus gy­ve­ ni­mo san­tuo­kos pa­pro­čiams. 1962 m. nuo vais­tų per­do­za­vi­mo mi­ru­si M.Mon­roe bu­vo vie­na gar­siau­sių jo nu­ma­no­mų mei­lu­žių. Po jos mir­ties tei­sė­sau­ga dar ban­dė įro­dy­ti, kad žmo­gus, slap­ta įra­šy­to­je sek­so sce­no­ je už­fik­suo­tas kar­tu su M.Mon­roe, yra J.F.Ken­ne­dy, bet pri­trū­ko įkal­čių.

čių ir nuo­trau­kų siun­ti­nė­ji­mo iš Kong­re­so at­si­sta­ty­di­nęs A.Wei­ne­ris, užuo­t tai­sęs sa­vo įvaiz­dį ir san­tuo­ką, praė­jus vos ke­liems mė­ne­siams vėl ėmė­si „Reu­ters“ nuo­tr.

Šis po­li­ti­kas pen­ke­tą me­tų dir­ bo po­li­ti­nės are­nos nuo­ša­lė­je ir da­bar sie­kia že­mes­nių pa­rei­gų. Jis taip pat ro­do rin­kė­jams, kad at­gai­ lau­ja. Ir jo kam­pa­ni­ja kol kas vyks­ ta sėk­min­gai. Apk­lau­sos ro­do, jog niu­jor­kie­čiai pa­si­ry­žę leis­ti jam rea­bi­li­tuo­tis.

Ame­ri­kie­čiai ta­po kiek at­lai­ des­ni ne­gu anks­čiau, kai kal­ba­ ma apie sek­sua­li­nius skan­da­lus.

Lū­žis įvy­ko per pre­zi­den­to Bil­lo Clin­to­no ap­kal­tos pro­ce­są, ini­ ci­juo­tą po jo slap­to ro­ma­no su Bal­tų­jų rū­mų pra­kti­kan­te Mo­ni­ ca Le­wins­ky. Nors res­pub­li­ko­nai kaip įma­ny­da­mi sten­gė­si iš­vers­ ti jį iš po­sto, ne­tgi pri­pa­ži­nęs ne­ san­tuo­ki­nius ry­šius po­li­ti­kas iš­ dir­b o vi­s ą ka­d en­c i­j ą ir tu­r ė­jo aukš­tes­nius ka­den­ci­jos pa­bai­gos

rei­tin­gus nei bet ku­ris ki­tas JAV pre­zi­den­tas.

Dar se­nais 1992-ai­siais, kai jis var­žė­si tarpiniuose De­mok­ra­ tų par­ti­jos rin­ki­muo­se Nau­jo­ jo Hamp­šy­ro vals­ti­jo­je, į vie­šu­mą bu­vo iš­ki­lę jo ne­san­tuo­ki­niai ry­ šiai, ir dau­ge­lis ti­kė­jo, kad tai pa­ lai­dos jo pre­zi­den­ti­nes am­bi­ci­jas.

Ne­bu­vo šven­tie­ji

Ame­ri­kie­čiai pui­kiai ži­no, kad ne­tgi jų my­li­miau­si pre­zi­den­ tai, pra­de­dant Tho­mu Jef­fer­so­ nu ir bai­giant Frank­li­nu De­la­no Roo­se­vel­tu bei Joh­nu F.Ken­ne­dy, ne­bu­vo šven­tie­ji, grei­čiau ne­tgi at­virkš­čiai. O vie­nas švie­žiau­sių pa­vyz­džių yra bu­vęs Pie­tų Ka­ro­ li­nos gu­ber­na­to­rius Mar­kas San­ for­das, at­gai­la­vi­mo ke­liu grį­žęs į

po­li­ti­ką. Po skan­da­lin­go ro­ma­no su bu­vu­sia te­le­vi­zi­jos re­por­te­re ar­gen­ti­nie­te jis ža­dė­jo, kad pa­si­ stengs vėl įsi­my­lė­ti sa­vo žmo­ną, ir per­nai bu­vo per­rink­tas kong­ res­me­nu. Kaip ir E.Spit­ze­rio at­ ve­ju, po­li­ti­kui pa­dė­jo tai, kad jis sie­kė že­mes­nio po­sto.

A.Wei­n e­r io is­to­r i­ja ypa­t in­ ga tuo, kad jis yra re­ci­dy­vis­tas ir kad nerodo pa­kan­ka­mos at­gai­ los už sa­vo nuo­dė­mes. Tęs­da­mas ko­vą dėl me­ro po­sto, jis tar­si no­ ri iš­ban­dy­ti se­ną Lui­zia­nos po­li­ti­ kos pa­tar­lę: ga­li­ma iš­gy­ven­ti vis­ ką, bet tik ne pa­bu­di­mą vie­no­je lo­vo­je su mi­ru­sia mo­te­ri­mi ar­ba gy­vu ber­niu­ku.

Niu­jor­ko me­ro rin­ki­mai vyks šie­met lapk­ri­tį, o rug­sė­jį per tar­ pinius rin­ki­mus paaiš­kės De­mok­

ra­tų par­ti­jos kan­di­da­tas. Po skan­ da­lo, ku­ris nu­smuk­dė A.Wei­ne­rio rei­tin­gus, nuo­mo­nių ap­klau­so­se į prie­kį iš­si­ver­žė Niu­jor­ko ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Chris­ti­ne Quinn, ku­ ri da­bar ir lai­ko­ma rea­liau­sia kan­ di­da­te.

Dėl Niu­jor­ko me­ro po­sto taip pat ža­da ko­vo­ti ži­no­mas ad­vo­ka­ tas Bil­las de Bla­sio, bu­vęs mies­ to fi­nan­sų kont­ro­lie­rius bei vie­ nin­te­lis juo­dao­dis kan­di­da­tas šių me­tų rin­ki­muo­se Bil­las Thomp­ so­nas ir ki­ti.

Da­bar­ti­nis di­džiau­sio JAV me­ga­ po­lio va­do­vas Mi­chae­las Bloom­ ber­gas, iš­rink­tas į šias pa­rei­gas 2001-ai­siais, pa­gal įsta­ty­mą ne­ ga­li da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, nes iš­ dir­bo jau tris ka­den­ci­jas.

BBC, „Ti­me“ inf.

F.D.Roo­se­vel­to (1882–1945 m.)

žmo­nos pa­sam­dy­ta sek­re­to­rė Lu­ cy Mer­cer po ku­rio lai­ko už­mez­ gė ro­ma­ną su bū­si­mu pre­zi­den­tu.

1918 m. žmo­na ra­do jų mei­lės laiš­ kus, bet bai­min­da­ma­sis dėl sa­vo po­li­ti­nės kar­je­ros F.D.Roo­se­vel­tas įkal­bė­jo ją ne­nut­rauk­ti san­tuo­kos ir pa­ža­dė­jo ne­be­su­si­tik­ti su L.Mer­cer.

Dar vie­na šio su­si­ta­ri­mo są­ly­gų bu­ vo ta, kad su­tuok­ti­niai mie­gos skir­ tin­guo­se mie­ga­muo­siuo­se. Ta­čiau F.D.Roo­se­vel­tas pa­ža­do ne­si­lai­kė ir pa­de­da­mas duk­ros An­nos to­liau su­si­ti­ki­nė­jo su mei­lu­že. L.Mer­cer bu­vo jo re­zi­den­ci­jo­je Vorm Spring­ se tą die­ną, kai jis mi­rė.

lu­žė apsuko aplink pirštą pre­zi­den­tą ti ir... Na, vie­nu žo­džiu, aš ži­nau, ne­gi tau tai ga­lė­tų ne­pa­tik­ti? Ti­ kiuo­si, grei­tai pa­si­ma­ty­si­me, ti­ kiuo­si, kad tu priim­si ma­no sce­ na­ri­jų ir pa­da­ry­si, kaip aš no­riu“, – M.Le­wins­ky kal­ba gar­so įra­še, ku­ris bu­vo pa­da­ry­tas 1997 m. ir trun­ka 3,47 mi­nu­tės.

De­ta­lus sce­na­ri­jus

Pre­zi­den­to pa­dė­jė­ja jųd­vie­jų sce­ na­ri­jų ap­mąs­tė iki smulk­me­nų.

Gar­so įra­še ji pa­ta­ria jam pra­neš­ ti sek­re­to­rei apie sa­vo gra­fi­ko pa­ si­kei­ti­mą ir su­si­tik­ti, kad nie­kas nie­ko neį­tar­tų. „Pir­ma, ką rei­kia pa­da­ry­ti, – tai iš anks­to su­pla­nuo­ti su Bet­ tie, kad tu išei­si, ne­ži­nau, sep­tin­ tą ar­ba pu­sę aš­tuo­nių, kad vi­si, kas ma­nęs ne­ga­li pa­kęs­ti ir ke­lia man pro­ble­mų, išei­tų na­mo, – sa­vo pa­ svars­ty­mais da­li­ja­si M.Lew­sins­ky.

– Pas­kui tu grei­tai ir ne­pas­te­bi­mai grįž­ti, o ta­da aš įsmuk­siu, ir mes tu­rė­si­me ma­žą mie­lą su­si­ti­ki­mą, ži­nai, 15-ai mi­nu­čių ar pus­va­lan­ džiui. Kaip pa­gei­dau­si.“

Aš per daug mie­la ir sim­pa­tiš­ka, kad ga­lė­tum at­si­sa­ky­ti, ar ne taip? Ga­lė­čiau vi­siš­kai nu­si­reng­ ti ir...

To­liau Bal­tų­jų rū­mų pra­kti­kan­ tė pri­du­ria, kad pa­sta­ra­sis jųd­vie­jų 60 se­kun­džių su­si­ti­ki­mas ne­bu­vo pa­kan­ka­mas, ir siū­lo ki­tus bū­dus pa­bū­ti kar­tu – nuei­ti į ki­ną ar­ba pa­va­ka­rie­niau­ti.

Su­si­do­mė­ji­mas ne­blės­ta

„Na­tio­nal En­qui­rer“ žur­na­lis­ tai tei­gė, kad ga­vo šį įra­šą iš as­ mens, ku­ris dir­bo M.Le­wins­ky ar­ti­miems žmo­nėms ir pa­gei­da­ vo ne­skelb­ti sa­vo pa­var­dės. Anks­ čiau bu­vo ma­no­ma, kad šis įra­šas su­nai­kin­tas.

Nuo to lai­ko, kai B.Clin­to­no ir M.Le­wins­ky san­ty­kiai iš­ki­lo į vie­ šu­mą, praė­jo 15 me­tų, bet jų pa­ slap­tys ir šian­dien su­lau­kia di­de­ lio dė­me­sio. Šią va­sa­rą auk­cio­nų na­muo­se „Na­te D. San­ders“ už ne­men­ką pra­di­nę su­mą bu­vo pa­ siū­ly­ta M.Le­wins­ky daik­tų: pe­ niua­ras ir ki­ti dra­bu­žiai, B.Clin­ to­no nuo­trau­kos su au­tog­ra­fu, svei­ki­ni­mų at­vi­ru­kai. Vi­sus šiuos daik­tus auk­cio­nų na­mams per­da­ vė ne­ži­no­mas as­muo, ku­ris juos ga­vo iš bu­vu­sio teat­ro mo­kyk­los mo­ky­to­jo An­dy Blei­le­rio, su ku­

riuo M.Le­wins­ky taip pat tu­rė­jo ro­ma­ną, žmo­nos. Ta­čiau skan­ da­lin­gai iš­gar­sė­ju­sios mė­ly­nos su­kne­lės su slap­to ro­ma­no pėd­ sa­kais tarp par­duo­da­mų daik­tų ne­bu­vo.

1996 m. už­si­mez­gęs pra­kti­kan­ tės ir pre­zi­den­to ro­ma­nas bai­gė­ si tuo, kad pre­zi­den­tas bu­vo ap­ kal­tin­tas prie­sai­kos su­lau­žy­mu ir truk­dy­mu tei­sė­sau­gos dar­bui, jo at­žvil­giu pra­dė­tas ap­kal­tos pro­ce­ sas. Nors B.Clin­to­nas lai­mė­jo ap­ kal­tą ir li­ko po­ste, de­mok­ra­tai šio skan­da­lo fo­ne pra­lai­mė­jo 2000 m. pre­zi­den­to rin­ki­mus. In­ty­ mių san­ty­kių fak­tą pri­pa­ži­no tiek M.Le­wins­ky, tiek B.Clin­to­nas. Jie pa­tvir­ti­no de­vy­nis at­ve­jus, kai mė­ga­vo­si ora­li­niu sek­su Bal­tų­jų rū­mų Ova­li­nia­me ka­bi­ne­te ir ki­ to­se vie­to­se. ne­wsru.com inf.

Tre­čias JAV pre­zi­den­tas ir pa­

grin­di­nis Nep­rik­lau­so­my­bės dek­ la­ra­ci­jos au­to­rius Th.Jef­fer­so­nas (1743–1826 m.) lai­ko­mas vie­nu ta­ len­tin­giau­sių po­li­ti­kų, bet bū­tent jis ta­po pir­muo­ju į vie­šą sek­so skan­ da­lą įsi­vė­lu­siu šios ša­lies va­do­vu.

Nors ro­ma­ną su tam­siao­de ver­ge Sal­ly He­mings jis už­mez­gė jau bū­ da­mas naš­lys, tai bu­vo stip­rus smū­ gis pre­zi­den­to įvaiz­džiui. 1998 m. at­ li­kę pa­li­kuo­nių DNR ty­ri­mus spe­cia­ lis­tai nu­sta­tė, kad bent vie­nas iš aš­ tuo­nių S.He­mings vai­kų tu­rė­jo Jef­ fer­so­nų gi­mi­nės chro­mo­so­mų. Šios is­to­ri­jos mo­ty­vais su­kur­ta ke­le­tas kny­gų ir fil­mų.

12

šeštAdienis, rugpjūčio 17, 2013

sportas

Pasaulio žaidynėse – medalių gausa Iš Italijoje vykusių pasaulio senjorų sporto žaidynių su medaliais ir titulais grįžo gražus būrelis klaipėdiečių.

Atkaklus: A.Nausėda nepažeidė

tradicijos – iš varžybų grįžo ne tuščiomis.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Turtingiausias tarp uostamiesčio atstovų – Sigitas Bulovas, iš pramoninio Turino miesto parvežęs keturis medalius – du aukso ir tiek pat sidabro.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės viršininkas senjorų olimpiados čempionu su kitų miestų atstovais tapo rungtyniaudamas keturviete baidare. Lietuvių kvartetas buvo nepralenkiamas 200 ir 1000 m distancijose.

Du kartus S.Bulovas kopė ant antrojo prizininkų pakylos laiptelio. Jis kartu su klaipėdiete Aida Vilimiene tapo vicečempionu mišrių porų, o su kauniečiu Vidu Kupčinsku vyrų dvejetų 1000 m varžybose.

Garsaus irkluotojo Artūro Vietos sesuo A.Vilimienė dar du titulus laimėjo plaukdama individualiai. Ji iškovojo aukso medalį irkluodama vienvietę baidarę 1000 m distancijoje, o 200 m rungtyje buvo trečia. Šauniai keturvietę kanoją į priekį yrė Virginijus Rimša, Aleksandras Nazarovas, Kęstutis Bortelis ir Romas Daugnora. Uostamiesčio irkluotojai šventė dvi auksines pergales, laimėdami 200 ir 1000 m rungtis.

Dar V.Rimša ir A.Nazarovas buvo antri savo amžiaus grupėje plaukdami 200 m. Tokią pat vietą užėmė ir kitas klaipėdiečių duetas – R.Daugnora ir Aleksandras Šarafutdinovas.

Sunkiaatletį Albiną Nausėdą spaudė dviguba atsakomybė – kartu su žaidynėmis vyko ir pasaulio senjorų čempionatas.

Dėl nesklandumų klaipėdietis turėjo gerokai pasinervinti. Tai atsiliepė jo rezultatams, tačiau viskas baigėsi palyginti gerai. Tarp 75–79 metų dalyvių kovojęs mūsų nenuilstantis stipruolis pranoko visus varžovus ir tapo dvigubu čempionu. „Buvau labai gerai pasirengęs, – sakė A.Nausėda, – tačiau nesklandumai dėl akreditacijos, dėl apgyvendinimo išmušė mane iš balno, todėl vietoje norėto rekordų šturmo, turėjau tenkintis kukliais rezultatais.“ Anglijoje vis dar prie gyvenimo prisiduriančiam senjorui tai buvo septintasis pasaulio čempiono, ketvirtasis žaidynių nugalėtojo vardas. Daugiausia čempiono titulų – aštuonis – A.Nausėda yra laimėjęs Europos senjorų čempionate.

Italijoje rungtyniavo daugiau kaip 900 dalyvių iš 36 pasaulio valstybių.

Čempionai: mišrią porą sudarę S.Bulovas ir A.Vilimienė varžovams nepaliko vilčių laimėti.

Prizininkai: dviviete kanoja gerai rungtyniavo V.Rimša ir A.Nazarovas.

Tinklininkės tęsia kovą Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų jau kovoja kitame fronte – Varnoje (Bulgarija) vykstančiame Europos jaunimo (iki 22 metų) čempionate.

D grupėje 19-metės lietuvės užėmė antrąją vietą ir pateko į pirmenybių šešioliktfinalį. Vakar Lietuvos tinklininkės lemiamas rungtynes dėl pirmosios vietos grupėje per 32 min. 0:2 (18:21, 13:21) pralaimėjo rusėms Ksenijai Dabižai ir Annai Gorbunovai.

Trečiąją vietą grupėje užėmė ir dar vieną kelialapį į šešioliktfinalį iškovojo čekės Gabriela Kotvova ir Tereza Vankova, kurios per 25 min. 2:0 (21:7, 21:7) nugalėjo baltaruses Janą Milevskają ir Anastasiją Kazačenką. „Klaipėdos“ inf.

Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien 17 val. Klaipėdos centriniame stadione (Sportininkų g. 46) vyks Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir Alytaus „Dainavos“ komandų.

Treneris. Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse žaidžiančiai Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ komandai vėl vadovaus Rytis Vaišvila, vedęs šią uostamiesčio ekipą į priekį 2007–2008 metų sezoną. Praėjusiais metais klaipėdietis treniravo Lietuvos krepšinio lygos čempionate žaidusią Utenos „Juventus“ ekipą.

Drąsuolės: iš Vilniuje vykusio Europos 20-mečių čempionato lietuvės

išvyko varžytis su vyresnėmis varžovėmis.

Krepšinis. Ukrainoje vykstančio Europos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio čempionate vakar mače dėl 9–16 vietų bei teisės išlikti A divizione Lietuvos rinktinė 83:74 (29:30, 15:15, 18:5, 21:24) įveikė Latvijos bendraamžius. Nugalėtojams 22 taškus pelnė klaipėdietis Ta-

das Sedekerskis, 16 – Martynas Echodas, 11 – Jokūbas Švambaris, 10 – Martynas Varnas. Lietuvos rinktinės varžovė kovoje dėl 9–12 vietų bus Juodkalnijos ir Lenkijos šešiolikmečių komandų poros nugalėtojas.

Nesėkmė. Iš Lietuvos futbolo taurės turnyro iškrito Klaipėdos „Kuršių“ vienuolikė, namie nusileidusi Marijampolės „Švyturio“ klubui. Suvalkiečiai pergalę šventė po 11 m baudinių serijos – 6:5. Po 90 min. kovos buvo lygu 1:1, per pratęsimą ekipos apsikeitė įvarčiais – 2:2. Anksčiau vietą taurės turnyro trečiajame etape užsitikrino pirmosios lygos lyderis Klaipėdos „Granitas“.

Sugrįžtuvės. Į Utenos „Juventus“ krepšinio ekipą iš Rusijos atvyko 22 metų 203 cm puolėjas Nikita Baranovas, praėjusiame sezone atstovavęs Klaipėdos „Neptūnui“.

13

šeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Lie­tu­vis ka­lė gink­lą M.Cho­dor­kovs­kiui „Dan­gus ar pra­ga­ras – man tas pa­ts. Juk vis tiek gy­ven­siu su kur­miais“, – juo­kau­ja ket­vir­tos kar­tos kal­vis, gink­la­ka­lys Al­gir­ das Stan­kus. 65-erių vy­ras iš Viekš­nių – vie­nas ge­riau­sių Ry­tų Eu­ro­pos kal­vių, be­ne pir­ma­sis šia­me re­gio­ne at­gai­vi­nęs Da­mas­ko plie­no tech­no­lo­gi­ją.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Dar­bo visa­da yra

A.Stan­kus sa­vo me­no mo­kė suo­ mius, vie­nam gar­siau­sių pa­sau­ lio mu­zie­jų Er­mi­ta­žui da­rė gink­ lų ko­pi­jas, nu­ka­lė su­dė­tin­giau­sius kū­ri­nius dau­ge­liui baž­ny­čių, Vil­ niaus uni­ver­si­te­tui.

Kal­v io ir gink­l a­ka­l io dir­b i­ niai puo­š ia ži­n o­m ų vers­l i­ nin­kų būs­tus. Abu A.Stan­ kaus sū­n ūs – ir­g i kal­v iai, jau penk­tos kar­tos. Jų klien­tas bu­vo ir Ru­s i­jos vers­l i­n in­kas Mi­c hai­l as

Mies­te pa­skli­do kal­ bos, kad į mū­sų kal­ vę at­va­žiuos pa­ti Ang­li­jos ka­ra­lie­nė.

Sū­nus: garsaus tėvo įpėdinis M.Stan­kus dar prieš ke­lio­li­ka me­tų nu­ka­lė pei­lį dabar įkalintam Rusijos verslininkui M.Cho­dor­kovs­kiui.

Cho­d or­kovs­k is, kol dar ne­b u­vo įka­lin­tas. „Kal­vis ir ma­lū­ni­nin­kas nuo se­ no­vės tu­rė­jo dar­bo – ar ka­ras, ar ma­ras“, – Ma­žei­kiuo­se, kal­vės kie­me­ly­je tarp me­džių, Al­gir­das iš­sklei­džia pluoš­tą su­seg­tų sa­vo dar­bų nuo­trau­kų ir pie­ši­nių: Vil­ niaus uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me dir­ bo 12 me­tų, pre­zi­den­tū­ra, gra­fų Ty­zen­hau­zų dva­ras Ro­kiš­ky­ je, Šv.Gert­rū­dos, Šv.Jo­no ir ki­tos baž­ny­čios, ku­ni­ gų se­mi­na­ri­ja, Lie­tu­vos am­ba­sa­da Mask­vo­je, pri­va­tūs na­mai.

14

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

vakarė se – A.Stan­kaus se­ 13 Juo­ no­vi­nių gink­lų ko­pi­jos.

Ang­li­jos ka­ra­lie­nė ir Ma­žei­kiai

Tvir­tos A.Stan­kaus ran­kos sklei­ džia vie­ną po ki­to pus­la­pius, o min­tys šo­ki­nė­ja grei­čiau už pneu­ ma­ti­nio kū­jo smū­gius.

Jis, 37-erių barz­do­tas Algir­ do sū­nus Min­dau­gas, ki­tas sū­nus Mar­ty­nas sa­vo iš­vaiz­da pa­tvir­ti­na, kad kal­viai – tvir­ti, kres­ni žmo­ nės, nors vy­rai ke­lis kar­tus už­si­ mi­nė, jog šiais lai­kais bū­na ir liek­ nų kal­vių. „Ir mo­te­rų. Yra Pa­ne­vė­žy­je. O Suo­mi­jo­je vie­na gar­si kal­vė ne­nu­ si­lei­džia vy­rams ir ger­da­ma, – juo­ kia­si vy­rai. – Mo­te­ris kal­vė­je? Na, mes da­bar pri­vers­ti bū­ti vis­kam to­ le­ran­tiš­ki.“ „Mo­te­ris ir gink­las – ne­su­ de­ri­na­ma, ji tu­ri gim­dy­ti vai­ kus ir ser­gė­ti na­mų ži­di­nį, o ne bū­ti to­kia kaip Skan­di­na­vi­jo­je, – ma­no Mar­ty­nas, tvir­tas 186 cm ūgio ir 110 kg svo­rio vy­ras.

Pri­si­mi­nęs links­mą nu­ti­ki­mą jis nu­si­juo­kia: – Kar­tą Šve­di­jo­ je mo­te­ris sun­kiai ne­šė mal­kas, pa­siū­liau pa­dė­ti, tai pa­ts vos ne­ ga­vau mal­kų.“

Nes­va­jo­jau tap­ti nei kos­mo­nau­tu, nei mi­ li­ci­nin­ku. Jau nuo ma­žens ma­no ge­nuo­ se bu­vo už­ko­duo­ta bū­ti kal­viu.

Vy­rai pri­si­mi­nė dar vie­ną links­ mą Ma­žei­kiuo­se pla­čiai nu­skam­ bė­ju­sią is­to­ri­ją, kai jų mies­te ap­ si­lan­kę vie­nos gar­sios ra­di­jo lai­dos ve­dė­jai kaž­kam pa­ta­rus at­vy­ko ir į kal­vę.

Tuo me­tu Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II ir prin­co Phi­li­po at­vy­ki­mo į mū­sų ša­lį pro­ga A.Stan­kus su sū­nu­mi ir mo­ki­niais ka­lė ka­la­vi­jus Lie­tu­vos gar­bės sar­ gy­bos kuo­pai. „Tie­sio­gi­nia­me ete­ry­je ra­di­ jo lai­dos ve­dė­jai be­veik ne­lei­do mums kal­bė­ti ir ne­sup­ra­tę pa­ skel­bė, kad mes ka­la­me gink­lus bri­tų ka­ra­lie­nei ir prin­cui Char­le­ sui, – juo­kia­si Min­dau­gas. – Net­ ru­kus apie tai pa­skel­bė Ma­žei­kių laik­raš­tis, mies­te pa­skli­do kal­ bos, kad į mū­sų kal­vę at­va­žiuos pa­ti Ang­li­jos ka­ra­lie­nė, o me­rui pa­siū­lius bu­vo su­tvar­ky­tos tra­ giš­kai duo­bė­tos gat­vės prie kal­ vės, šiukš­ly­nas...“ Ką iš­duo­da kru­vi­ni pirš­tai

„Nes­va­jo­jau tap­ti nei kos­mo­nau­ tu, nei mi­li­ci­nin­ku. Jau nuo ma­ žens ma­no ge­nuo­se bu­vo už­ko­ duo­ta bū­ti kal­viu“, – pa­sa­ko­ja A.Stan­kaus sū­nus Mar­ty­nas. Jis, kaip ir bro­lis Min­dau­gas, nuo ma­ žens ma­tė dir­ban­tį tė­vą, pa­me­na kal­vį se­ne­lį.

Tą pa­tį vaiz­dą nuo vai­kys­tės ma­ tė ir A.Stan­kus. Kar­tą, dar bū­da­ mas ma­žas ber­niu­kas, tė­vo pa­pra­ šy­tas Al­gir­das iš ki­to Ven­tos upės kran­to tu­rė­jo at­neš­ti plak­tu­ką ir vos ne­pas­ken­do. „Šluo­da­vau kal­vę, dė­da­vau plie­ ną prie plie­no, ge­le­žį prie ge­le­žies.

Ge­le­žis – ma­no sti­chi­ja. Kal­vys­ tė – tra­di­ci­jos, tęs­ti­nu­mas. Dir­bu tai, ką mo­ku. Tė­vas pa­ts nu­kal­da­vo no­ra­gą, plū­gą, ku­rį lai­ky­da­vo vie­ na ran­ka, o ar­da­vo įsi­kan­dęs pyp­

kę“, – pri­si­me­na vie­nas ge­riau­sių Ry­tų Eu­ro­pos kal­vių. Jis kal­bė­jo­si tar­si su sa­vi­mi ir ne­re­tai min­ti­mis ke­liau­da­vo į praei­tį.

Ta­len­tas, darbš­tu­mas, tū­rio, for­ mos, at­stu­mo ju­ti­mas. Il­gai ne­gal­ vo­da­mas ge­ro kal­vio sa­vy­bes var­ di­ja A.Stan­kus. „Ne­re­tai ge­rą kal­vį nuo šūd­ kal­vio ski­ria tik kru­vi­ni pa­sta­ro­jo pirš­tai“, – juo­kia­si M.Stan­kus.

Už spin­tos – ko­lek­ci­nis kar­das

Į Viekš­nius pas kal­vį A.Stan­kų jau daug me­tų ne­pra­lei­džia pro­ gos už­suk­ti spe­cia­lis­tai iš dau­ge­ lio pa­sau­lio ša­lių. Pa­si­tar­ti ar už­ sa­ky­ti dar­bų.

Po vie­no pa­siū­ly­mo lie­tu­vis de­ vy­ne­rius me­tus dės­tė Suo­mi­jo­je.

Jis suo­mius mo­kė kal­ti gar­siuo­sius suo­miš­kus pei­lius. Į Viekš­nius už­su­kę yra ir Er­mi­ta­ žo at­sto­vai iš Sankt Pe­ter­bur­go.

1982 m. Al­gir­das tu­rė­jo nu­kal­ ti ke­lių paauk­suo­tų tiur­kų ma­me­ liu­kų gink­lų – ja­ta­ga­nų, ku­riais jie ko­vė­si XVI–XVII a., ko­pi­jas. Vė­ liau iš­vy­kę ru­sai vie­ną ori­gi­na­lą pa­li­ko. „Užk­ri­to už šė­pos (spin­tos), – Al­gir­das ret­kar­čiais že­mai­čiuo­ja. – Už tą gink­lą bu­vo ga­li­ma nu­pirk­ti vos ne pu­sę Ma­žei­kių.“ „Žais­da­vo­me su juo, – pa­me­na A.Stan­kaus sū­nūs. – Ta­čiau tė­ vas, ra­dęs gink­lą, pa­skam­bi­no ru­ sams, ku­rie ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, ir pra­ne­šė. „Kaip jie pa­li­ko to­kį gink­lą? O pa­ts ne­ži­nai? Su dai­no­mis iš­va­žia­ vo. Jū­ra iki ke­lių bu­vo jau“, – pri­si­ me­na A.Stan­kus. „Pa­žįs­tu la­bai daug ge­rų ru­sų kal­vių, – kal­ba A.Stan­kus. – Vie­ nas jų, de­ja, jau mi­ręs – se­no­sios kar­tos ge­riau­siu ru­sų kal­viu bu­vęs Via­čes­la­vas Ba­so­vas iš Suz­da­lės.

Mė­ne­sį pas jį gy­ve­nau. Dar vie­nas gar­sus ru­sų kal­vis tu­ri to­kią sa­vy­ bę: jei žmo­gus jam ne­pa­tin­ka, jau­ čia blo­gą ener­gi­ją, už­sa­ky­mo ne­ prii­ma. Kad ir ko­kius pi­ni­gus jam siū­ly­tų.“ Li­ko be akies

A.Stan­kus nė­ra gi­liai ti­kin­tis. Bet gal neat­si­tik­ti­nai tei­gia­ma, kad kal­ viai – ar­čiau­siai pra­ga­ro ir per kal­ vę – tie­siau­sias ke­lias pas šė­to­ną? „Dzeu­so ir He­ros sū­nus, ug­nies die­vas, kal­vys­tės glo­bė­jas He­fais­ tas bu­vo šlu­bas, o aš – be akies“, – gar­sus kal­vis ro­do į kai­rę akį. Apie šį skau­dų įvy­kį jis ne­lin­kęs daug pa­sa­ko­ti.

Li­ki­mo iro­ni­ja: tai įvy­ko ne kal­ vė­je, ne ar­čiau pra­ga­ro, bet res­tau­ ruo­jant Vil­niaus šv. apaš­ta­lų Pi­ly­po ir Jo­kū­bo baž­ny­čią, kai pa­li­pus ant bokš­to vie­nas dar­bi­nin­kas, pra­var­ de Ve­lė­na, vy­nio­da­mas me­ta­li­nę vie­lą ne­ty­čia pa­tai­kė tie­siai į akį.

Kal­vis, žiū­rė­da­mas į at­sai­niai vie­lą vy­nio­jan­tį vy­rą, vos spė­ jo pa­gal­vo­ti, kad ši tuoj kam nors durs į akį, ir po aki­mir­kos pa­ju­to skaus­mą. „Ne­ži­nau, ar tai sim­bo­liš­kai skau­di ne­lai­mė, bet mes baž­ny­čiai esa­me vel­niš­kai daug dar­bų pa­da­rę ir kry­žių nu­ka­lę, – sa­ko Mar­ty­nas, ku­ris prieš ke­le­rius me­tus priė­mė krikš­tą ir ne­no­ri mis­ti­fi­kuo­ti kal­vio pro­fe­si­jos. – Vyko ra­miai, be jo­kių ste­buk­lų, nors vie­nas gar­sus ener­ ge­ti­kas man sa­kė, kad ant kup­ros juo­das gai­dys tu­pi.“ Šva­riau nei ope­ra­ci­nė­je

Mi­tas, kad apie 160 cm ūgio Vy­ tau­to Di­džio­jo ka­la­vi­jas svė­rė 70

70

kilogramų – tiek, pasak legendos, svėrė Vytauto Didžiojo kalavijas. Kalviai Stankai juokiasi iš šio mito.

Meist­ras: A.Stan­kus (dešinėje) Ry­tų Eu­ro­po­je at­gai­vi­no Da­mas­ko plie­no tech­no­lo­gi­ją.

Lie­tu­vis ka­lė gink­lą

Kal­vė: čia bu­vo nu­kal­ta šim­tai gink­lų ir uni­ka­lių me­ta­lo dir­bi­nių.

ar bent 40 ki­log­ra­mų. Kar­tą gin­ či­ję­sis su vie­nu žmo­gu­mi Mar­ ty­nas pa­siū­lė paim­ti į ran­kas 15 kg svo­rio stry­pą. Po to pa­mo­juo­ ti vie­na ran­ka. Ir taip – bent 10 mi­nu­čių. „Vis dėl­to fak­tas, kad kal­vė – la­ bai šva­ri vie­ta. Ga­li­te pa­klaus­ti

chi­rur­go. Se­niau kal­vė­se ir gim­dy­ mus priim­da­vo. Da­ly­va­vau gims­ tant sū­nui, tad jei rei­kė­tų, ga­lė­čiau priim­ti ir vai­ką“, – juo­kia­si Mar­ ty­nas. „Kar­tą vie­nas gar­sus žur­na­lis­ tas bu­vo atė­jęs su bal­to­mis pan­ čia­ko­mis mū­vin­čia mer­gu­žė­le.

Nu­pū­čiau suo­džius ir pa­siū­liau pri­sės­ti, ta­čiau ji sa­ko: ne­šva­ru, – nu­si­juo­kia Al­gir­das. – Tams­ta, sa­kau jai, čia šva­riau nei pas chi­ rur­gus. Ada­tos kai­ti­na­mos 100 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je, o pas ma­ne 1000 laips­nių – de­šimt kar­tų šva­riau.“

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

vakarė kad ge­riau­sio gink­lo jie dar nė­ ra nu­ka­lę. „Vos snarg­lį nu­si­šluos­tęs, ar ga­li sa­ky­ti, kad esi la­bai ge­ras meist­ras?“ – kuk­li­na­si Mar­ty­ nas. Su at­vy­ku­siai­siais į su­kiu­ žu­sią tro­bą Viekš­niuo­se ar į kal­ vę Ma­žei­kiuo­se ieš­ko­ti gar­saus kal­vio, apie ku­rį gan­das pa­skli­do po vi­są Eu­ro­pą, A.Stan­kus juo­ kau­ja: „Ar aš tas meist­ras? Ne­ži­ nau. Bet kai nu­ka­lu kar­vei mei­tą, on ap­si­džiau­gia.“ Ne blo­ges­nį ir ne ge­res­nį

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

M.Cho­dor­kovs­kiui

Pats A.Stan­kus ma­no, kad ge­riau­si pa­sau­lio kal­viai nuo se­no bu­vo in­ dai ir ja­po­nai. Stan­kai lai­kė ir sa­vo ran­ko­se nu­kal­tą nuo­sta­baus gro­žio ir ko­ky­bės ka­ta­ną – vie­naš­me­nį sa­ mu­ra­jų ka­la­vi­ją. „Ru­sai kar­tą pra­šė nu­kal­ti ka­ ta­ną. At­si­sa­kiau ir pa­siū­liau ja­ po­nų kal­vį. Ma­nau, kad aukš­čiau­ sios ko­ky­bės ka­ta­ną ga­li nu­kal­ti tik ja­po­nas. Jis tu­ri su tuo dir­bi­ niu gy­ven­ti, me­di­tuo­ti, – ma­no A.Stan­kus. – Pa­gal pro­fe­si­ją esu res­tau­ra­to­rius, tad ne­ga­liu nu­ kal­ti nei blo­ges­nio, nei ge­res­nio gink­lo.“ „Kar­tą iš­ga­lan­dau už 12 li­tų pirk­tą bra­zi­liš­ką pei­lį ir per­kir­tau plas­ti­ki­nį bam­ba­lį. Barz­dą nu­si­ skus­ti ga­liu ir su ge­rai iš­ga­ląs­ta kon­ser­vų skar­di­ne. To­kius triu­ kus da­ro ir su ka­ta­no­mis. Svar­ biau­sia tai, kad su ka­ta­na ga­ li kirs­ti ir nau­do­ti ją la­bai il­gai, – ly­gi­na Mar­ty­nas. – Be­je, tė­vo mo­ki­nys ir iš da­lies ma­no mo­ ky­to­jas, Ta­li­no dai­lės aka­de­mi­ jos ka­ted­ros va­do­vas, ku­ris do­ mi­si Ry­tų fi­lo­so­fi­ja, ai­ki­do, bu­vo nu­ka­lęs pui­kią skan­di­na­viš­ko-ja­ po­niš­ko sti­liaus ka­ta­ną.“ Mar­ty­no bro­lis Min­dau­gas pa­ brė­žė ir lie­tu­viš­kų gink­lų ko­ky­bę.

Jis pa­ro­dė uni­ka­lius gluos­nio for­ mos pei­lių pie­ši­nius.

Net ir NA­TO ka­riš­kiai ne­slė­pė, kad šie lie­tu­viš­ki XII–XIV a. durk­ lai ir da­bar pui­kiai ga­li bū­ti nau­do­ ja­mi ko­vo­je. „Pa­tin­ka kal­ti lie­tu­viš­kus gink­ lus, to­dėl ir neiš­va­žia­vo­me į Nor­ ve­gi­ją“, – juo­kia­si Kau­ne gink­lus res­tau­ruo­jan­tis ir Ka­riuo­me­nės va­do ri­te­rių tur­ny­rui pa­grin­di­nius ap­do­va­no­ji­mus – gink­lus ga­mi­ nan­tis Mar­ty­nas.

Mėgs­ta­miau­si M.Stan­kaus gink­ lai – eli­ti­niams ka­riams se­no­vė­je pri­klau­sę vė­duok­li­niai kir­viai, ku­ riuos pa­da­ry­ti rei­kia aukš­čiau­sio meist­riš­ku­mo.

Už pei­lį – 6000 li­tų

Darbas: A.Stankaus sukurtas Vytis.

Ka­la­vi­jas – kal­tos vi­jos

Gar­sus kal­vis ir jo pė­do­mis nuo ma­žu­mės se­kan­tys sū­nūs – di­de­ li lie­tu­viš­kų gink­lų ko­ky­bės ger­ bė­jai.

Pra­kal­bus apie gar­saus Da­mas­ ko plie­no tech­no­lo­gi­ją, ku­rią be­ne pir­mas Ry­tų Eu­ro­po­je prieš ke­lias

de­šim­tis me­tų vėl at­gai­vi­no Al­gir­ das, sū­nus nea­be­jo­ja: „Mes tu­rė­jo­ me sa­vo Da­mas­ko plie­no pa­va­di­ni­ mą – ka­la­vi­jas. Ką reiš­kia šis žo­dis?

Kal­tos vi­jos!“ A.Stan­kus il­gai var­tė įvai­rius se­nus raš­tus, kal­bi­nin­ko Do­mi­ ny­ko Ur­bos pa­de­da­mas iš­si­ver­

tė kai ku­riuos žo­džius. „Hors – šil­kas, san – šven­tas, – per­si­škus žo­džius aiš­ki­na kal­vis. – Da­mas­ ko plie­no šil­ko juos­tas už­dė­da­ vo kaip gar­bės ženk­lą. Da­mas­ko plie­nas – nė­ra mi­tas, ta­čiau ka­ la­vi­jas – daug se­nes­nis žo­dis.“ Nei sū­nūs, nei tė­vas nea­be­jo­ja,

Stan­kai yra nu­ka­lę gink­lų gar­siems vers­li­nin­kams, vie­šu­mos ven­gian­ tiems ko­lek­ci­nin­kams.

Min­dau­gas, dar bū­da­mas maž­ daug 20 me­tų, nu­ka­lė 30 cm il­ gio me­džiok­li­nį pei­lį da­bar įka­lin­ tam gar­siam Ru­si­jos vers­li­nin­kui M.Cho­dor­kovs­kiui. „Tai bu­vo iš­šū­kis. Tė­tis no­rė­jo, kad iš­lįs­čiau iš po jo spar­no, to­dėl dar­bą sky­rė man, – juo­kia­si barz­ do­čius Min­dau­gas, pri­si­min­da­ mas, kaip M.Cho­dor­kovs­kis su ke­ liais ap­sau­gi­nin­kais at­vy­ko į kal­vę Ma­žei­kiuo­se. – Dir­bau du mė­ne­ sius. Už durk­lą užsakovas su­mo­ kė­jo 6000 li­tų.“ Kal­viai Stan­kai ne­prie­ta­rin­gi.

Jie ne­ti­ki, kad daug krau­jo pri­ si­gė­ręs gink­las sklei­džia tam tik­rą ener­gi­ją. Nors gal­vos dėl to ne­gul­dy­tų – gal to­kio gink­lo sa­vo ran­ko­se jie tie­siog dar ne­ lai­kė?

Skonis: Mar­ty­nui pa­tys ge­riau­si –

lie­tu­vių gink­lai.

Nep­rie­ta­rin­gie­ji kal­viai Stan­kai vis dėl­to ži­no, kad bū­na die­nų, kai ge­riau nie­ko ne­da­ry­ti. O ki­tą die­ną dar­bas kal­vė­je vyks­ta tar­si svies­tu pa­tep­tas.

Iš kū­no švie­sos

A.Stan­kus pa­ro­dė ir iš mo­to­cik­ lo „Har­ley Da­vid­son“ gran­di­nės pa­da­ry­tą uni­ka­lų pei­lį. Jis pri­si­ mi­nė bu­vu­sį „Ma­žei­kių naf­tos“ va­do­vą Ge­de­mi­ną Kie­sų. Žiau­ riai nu­žu­dy­tas G.Kie­sus bu­vo ga­vęs A.Ston­kui ko­ky­biš­ko plie­ no ka­la­vi­jams.

Gar­su­sis kal­vis me­na įspū­din­gą Vo­kie­ti­jos pro­fe­so­riaus Ei­zen­hei­ me, Tiu­rin­gi­jo­je, jam ro­dy­tą ko­ lek­ci­nį gink­lą, no­ri pa­si­kvies­ti pas sa­ve da­bar gar­sų ru­sų kal­vį Alek­ sand­rą Ar­chan­gels­ką ir pa­si­keis­ ti pa­tir­ti­mi. „Ei­me, pa­ro­dy­siu ge­le­ži­nį vil­ką, – pa­ro­dė nu­kal­tą uni­ka­lų dir­bi­nį iš me­ ta­lo. – O čia pel­kių rū­da, čia – šva­ riau­sia ge­le­žis iš Pran­cū­zi­jos – iš jos bu­vo pa­ga­min­tas A.Hit­le­rio ge­le­ži­ nis kry­žius.“ Po aki­mir­kos A.Stan­kus pri­si­ mi­nė, kaip no­rė­jo iš­vers­ti, ką reiš­ kia ant met­ro il­gio ma­me­liu­kų kar­ do iš­kal­ti se­no­vi­niai raš­me­nys. Ir kaip Tur­ki­jos am­ba­sa­do­rius pa­siū­ lė kar­dą nu­siųs­ti į Tur­ki­ją, bet Al­ gir­das to ne­pa­da­rė.

Kal­v is pa­pa­sa­ko­jo is­to­r i­j ą, kaip XVIII a. vie­nas ang­lų jū­ rei­vis mo­kė­si kal­vys­tės Tur­ki­ jo­je. No­rė­da­mas pa­tik­rin­ti tem­ pe­ra­tū­rą sta­ti­nė­je, įki­šo ran­ką, o meist­ras aki­mirks­niu tą ran­ką jam nu­kir­to.

Po­kal­biui su gar­siu kal­viu, juo­kia­si sū­nūs, neuž­tek­tų mė­ ne­sio.

Al­gir­das pa­lin­guo­ja gal­vą ir, pa­ gar­biai žiū­rint sū­nui Min­dau­gui, nu­ty­la, su­si­mąs­to. Po to lė­tai pa­ dek­la­muo­ja sa­vo kū­ry­bos ei­les: „Nep­jauk min­čių nuo kak­lo, ašt­ riais be­gė­džių aš­me­ni­mis. Ver­čiau at­nešk vais­tų nuo sie­los ma­ro ir po to var­pi­nė­je pa­bū­ki­me iš­vien. Aš kal­vis iš kū­no švie­sos. Duos var­ pui sie­los vos. Ir žmo­gaus vei­do liū­tą spar­nuo­tą šok­din­kim vi­si iš klau­sos“.

16

šeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

vakarė

Vie­ta Norvegijoje, kur už­d

Sval­bar­do (Nor­ve­gi­ja) gy­ven­to­jams už­draus­ta mir­ti tė­vy­nė­je, už mies­te­lio ri­bų pri­va­lo­ma vaikš­čio­ti su šau­tu­vais, ten­ka gin­tis nuo žu­vėd­rų ir iš­gy­ven­ti pus­me­tį trun­kan­čią die­ną ir nak­tį.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

12 laips­nių ši­lu­mos – karš­ta

Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tei pri­klau­san­tį Sval­bar­dą lie­tu­viai daž­niau­siai va­ di­na Špic­ber­ge­nu – pa­gal di­džiau­ sios ir la­biau­siai tu­ris­tų lan­ko­mos sa­los pa­va­di­ni­mą, nors nor­ve­gams ir ame­ri­kie­čiams įpras­tas sa­ly­no var­ das pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti, kur tai? „Ne­mėgs­tu karš­tos lie­tu­viš­kos va­sa­ros, – šyp­so­jo­si Lie­tu­vos Ma­ ge­la­no ti­tu­lą tu­rin­tis ke­liau­to­jas Dai­nius Kin­de­ris, per karš­čius iš­ mai­šęs ir Af­ri­ką, ir di­de­lę da­lį Azi­ jos. – Man pa­tin­ka ke­tu­ri me­tų lai­ kai, tarp ku­rių yra ir žie­ma, to­dėl 10 laips­nių ši­lu­mos į šiau­rę nuo Eu­ro­ pos sa­ly­ne Ark­ties van­de­ny­ne bu­vo idea­lu. Be­je, vie­tos gy­ven­to­jai, oro tem­pe­ra­tū­rai pa­ki­lus iki 12 laips­ nių ši­lu­mos, va­žiuo­ja dvi­ra­čiais už mies­to de­gin­tis ant ak­me­nų.“ Skan­di­na­viš­kos tvar­kos ir šva­ros vil­nie­tis Sval­bar­de ne­su­ra­do. Ir iš pra­džių ste­bė­jo­si ma­ty­da­mas pra­ mo­ni­nes šiukš­les, iš­vir­tu­sius se­nus stul­pus, ap­leis­tus me­di­nius pa­sta­ tus, šach­tas, baž­ny­čias. „Kas bu­vo sta­ty­ta iki 1946 m. – jų kul­tū­ri­nis pa­vel­das, ne­ga­li­ma keis­ti, per­da­ry­ti, nes jie sa­vo is­to­ri­ją skai­ čiuo­ja nuo 1920 m., kai tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė Sval­bar­dą pri­pa­ži­no Nor­ve­gi­jai“, – aiš­ki­no D.Kin­de­ris.

Apie 3 000 gy­ven­to­jų tu­rin­čia­ me sa­ly­ne nė­ra es­ki­mų ar ki­to­kių šiau­rės tau­te­lių pa­li­kuo­nių. Jiems ši vie­ta Ark­ties van­de­ny­ne bu­vo per­ne­lyg to­li­ma.

Dvi mo­ky­to­jos ir dvi me­di­kės

„Tik­rie­ji Sval­bar­do gy­ven­to­jai – nor­ve­gai. Bet su­ti­kau bū­rį azi­jie­

tiš­kų bruo­žų žmo­nių – tai prieš 30 me­tų at­vy­kę ta­jai. Ga­li bū­ti, kad juos pa­vi­lio­jo tai, jog Sval­bar­de ne­su­dė­tin­gos są­ly­gos at­vyk­ti dirb­ ti ir gy­ven­ti, – svars­tė D.Ki­nde­ris.

– Uni­ver­si­te­te mo­ko­si apie 300 stu­den­tų iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių, ku­rie papras­tai dir­ba bar­me­nais, pa­da­vė­jais, gi­dais.“

Kas ant­ras gy­ven­to­ jas vaikš­to su šau­tu­ vu, ku­rį pa­lie­ka prie ba­ro du­rų, nes su gink­lais įženg­ti už­ draus­ta.

Dvie­j ų aukš­t ų mo­d er­n io­je li­ go­ni­nė­je dir­ba dvi me­di­kės: vie­ na – odon­to­lo­gė, ki­ta – vi­sų ki­tų li­gų spe­cia­lis­tė. Mo­kyk­lo­je, ku­ rio­je mo­ko­s i 30 vai­k ų, yra dvi mo­ky­to­jos: mu­zi­kos ir vi­sų ki­tų moks­lų.

Be­ne eg­zo­tiš­kiau­sia vie­ta – Ba­ renc­bur­gas, mies­tas, ku­ria­me gy­ ve­na prieš 300 me­tų įsi­kū­rę ru­sai. „Pa­si­ju­tau kaip Si­bi­re, – šyp­te­lė­ jo D.Kin­de­ris. – Se­ni, ap­leis­ti na­ me­liai su lan­gi­nė­mis. Ant suo­liu­kų sė­din­tys ir gliau­dan­tys sau­lėg­rą­žas – pa­pras­ti, bet šiurkš­to­ki, daug be­ si­kei­kian­tys žmo­nės.“ Sa­ly­ne neau­ga me­džiai, to­dėl ru­ sai nu­pie­šė pa­veiks­lus su me­džiais ir juos iš­ka­bi­nė­jo ant na­mų.

Dau­gu­ma ru­sų, kaip ir uk­rai­nie­ čių, dir­ba šach­to­se, ta­dži­kai – sta­ ty­bi­nin­kais, ar­mė­nai – vai­ruo­to­ jais. Iki šach­tos nu­ties­tas ki­lo­met­ro

il­gio be­to­ni­nis ke­lias, ku­riuo kur­ suo­ja au­to­bu­sas. „Bu­vau šo­ki­ruo­tas, kai čia su­ti­ kau ir sep­ty­ne­rius me­tus gy­ve­nan­ čią lie­tu­vę, – nu­si­juo­kė D.Kin­de­ ris. – Iš­te­kė­jo už vie­ti­nio, au­gi­na vai­ką ir, kaip sa­kė, yra lai­min­ga.

Tei­gė, kad tu­ri vis­ko. Yra ir nak­ti­ nis klu­bas, ir res­to­ra­nų, ir ba­rų. O di­džiau­sią stre­są su­ke­lia iš krui­zi­ nio lai­vo pa­si­py­lę apie 3 000 tu­ ris­tų.“

30

– tiek žmo­nių per ke­lis de­šimt­me­čius su­dras­kė Sval­bar­do po­lia­ri­nės meš­kos.

Už mies­te­lio – tik su šau­tu­vu

Daž­niau­siai Sval­bar­dą lan­kan­tys tu­ris­tai – nor­ve­gai, ku­rie įpras­tai at­vyks­ta pail­sė­ti ir pri­si­ger­ti. „Tau­rė vy­no Os­le kai­nuo­ja 40, čia – 20 li­tų, tad nor­ve­gams sa­ly­ne daug pi­giau, to­dėl jie at­vyks­ta pra­ leis­ti sa­vait­ga­lio ar Ka­lė­dų ato­sto­ gų, – pa­sa­ko­jo D.Kin­de­ris. – Šo­ki­ ra­vo, kad Sval­bar­de ska­ti­na var­to­ti al­ko­ho­lį rek­la­muo­da­mi, jog tuo­met per mo­kes­čius su­grįš dau­giau pi­ni­ gų. To­dėl ma­čiau ne­ma­žai ge­rian­ čio jau­ni­mo.“ Dai­nius su drau­gu lan­kė­si ir šiau­riau­siai įreng­ta­me res­to­ra­ ne, kur so­čiai pa­pie­ta­vo už 600 li­ tų, ir šiau­riau­sio­je baž­ny­čio­je, ku­ rio­je tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 30 laips­nių karš­čio: „Vi­du­je – nė vie­no žmo­ gaus, al­to­rius, vie­ta už­kąs­ti ir iš­ ger­ti ka­vos. Vis­kas įreng­ta kaip aukš­čiau­sio ly­gio res­to­ra­ne, bet tu­ri ap­si­tar­nau­ti, įmuš­ti į ka­są ir pa­likti du eu­rus. In­de pa­lik­ta krū­ va kro­nų – be­ne pus­ket­vir­to tūks­ tan­čio li­tų“.

Už mies­te­lių te­ri­to­ri­jos ga­li­ma iš­vyk­ti tik su šau­tu­vais: tam rei­ kia gau­ti gu­ber­na­to­riaus lei­di­mą.

Sval­bar­de pri­skai­čiuo­ja­ma apie 3 000 po­lia­ri­nių meš­kų, ku­rios

Pramoga: ke­lio­nė has­kių kin­ki­niu kainuoja 300 li­tų.

per pa­sta­ruo­sius 40 me­tų su­dras­ kė apie 30 žmo­nių. „Vis dėl­to šau­tu­vais šau­dy­ti už­ draus­ta. Už­puo­lė­ją rei­kia at­bai­dy­ ti rau­do­na sig­na­li­ne švie­sa ir tik ta­

da, jei ne­be­liks ki­to­kios ga­li­my­bės, šau­ti, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas. – To­ dėl kas ant­ras gy­ven­to­jas vaikš­to su šau­tu­vu, ku­rį pa­lie­ka prie ba­ro du­rų, nes su gink­lais įženg­ti už­draus­ta.“

Ba­renc­bur­gas: šach­ti­nin­kų mies­te gy­ve­na ru­sai, uk­rai­nie­čiai, ta­dži­

kai ir ar­mė­nai.

Na­tū­ra­lu­mas: įspū­din­ga, ty­ra ir laukinė Sval­bar­do gam­ta – kiek­vie­na­me žings­ny­je.

Dai­niaus Kin­de­rio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Le­ni­nas: šiau­riau­sia bu­vu­sio So­vie­tų Są­jun­gos va­do sta­tu­la pa­sau­ly­

je – sla­viš­ka­me Ba­renc­bur­ge.

17

šeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

vakarė

draus­ta mirti

Sa­ly­nas – Ka­ra­lys­tės da­lis Sval­bar­das yra Nor­ve­gi­jos Ka­ra­

lys­tės da­lis, esan­ti Ark­ties van­de­ny­ ne į šiau­rę nuo Eu­ro­pos že­my­no. Jis su­si­de­da iš sa­lų gru­pės nuo 74° iki 81° šiau­rės pla­tu­mos ir nuo 10° iki 34° ry­tų il­gu­mos; tai yra šiau­riau­sia Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tės val­da. Trys iš šių sa­lų yra gy­ve­na­mos: Špic­ber­ge­ nas, Lo­kių sa­la ir Ho­pe­nas.

Sval­bar­das yra šiau­riau­siai esan­ti

Eu­ro­pos te­ri­to­ri­ja. Sa­los iš vi­so uži­ ma 62 050 kv. km, tarp jų iš­si­ski­ ria trys di­de­lės sa­los: Špic­ber­ge­nas (39 000 kv. km), Šiau­rės Ry­tų Že­mė (Nor­daust­lan­det) (14 600 kv. km) ir Pak­raš­čio sa­la (Ed­ge­øya) (5 000 kv. km). Taip pat yra ma­žes­nė Ba­ren­co sa­la (Ba­rents­øya).

Ska­naus: tra­di­ci­niai pie­tūs Sval­

bar­de – la­ši­šos ir ban­gi­nių mė­sa.

Pi­giau nei Nor­ve­gi­jo­je, bet bran­gu Eks­k ur­s i­j a Ark­t ies van­d e­n y­n u

Ke­lio­nė bai­da­rė­mis fior­de –

po­lia­ri­niu lai­vu, ga­li­my­bė pa­ma­ty­ti meš­kas, ruo­nius, le­dy­nus, ap­lan­ky­ ti ru­sų kai­mą, pa­ska­nau­ti ban­gi­nių mė­sos – 500 li­tų.

Karš­tas pa­tie­ka­las – 100–200 li­tų.

Ke­lio­nė has­kių kin­ki­niu –

300 li­tų.

ši­nius, bi­jo ei­ti ant ke­lio, kur bū­ na has­kių. „Žu­vėd­ros ata­kuo­ja ag­re­sy­viai. Dėl vi­so pik­to už­si­dė­jau aki­nius. Vie­ti­ niai tą vie­tą praei­na virš gal­vos iš­kė­lę bam­bu­ki­nes laz­das, tuo­met žu­vėd­ros puo­lą laz­dą“, – sa­kė D.Kin­de­ris.

Sval­bar­de ska­ti­na var­to­ti al­ko­ho­lį rek­ la­muo­da­mi, kad tuo­ met per mo­kes­čius su­grįš dau­giau pi­ni­gų.

Ag­re­sy­vios žu­vėd­ros

D.Kin­de­rį už­puo­lė ne meš­kos, bet po­lia­ri­nės žu­vėd­ros – Long­jyr­bie­ no mies­to gat­vė­je, Špic­ber­ge­no sa­lo­je.

„Pas­te­b ė­jo­m e žmo­g ų, ku­r is nuo gal­vos kaž­ką bai­dė lyg mu­ ses. Paaiš­kė­jo, kad žmo­gus gy­nė­si nuo įžū­lios žu­vėd­ros. Ji ata­ka­vo ir mus“, – pri­si­mi­nė ke­liau­to­jas.

Vė­liau lie­tu­viai per­skai­tė iš­ka­ bin­tą at­min­ti­nę, kad po­lia­ri­nės žu­vėd­ros mies­te, ne­to­li ke­lio, su­ka liz­dus ir pe­ri kiau­ši­nius. Mat po­ lia­ri­nės la­pės, ėdan­čius jų kiau­

Kū­nai neirs­ta

Žie­mą uos­tas už­šą­la, o ge­riau­sia Sval­bar­dą ap­lan­ky­ti kovo–balan­ džio mė­ne­siais, kai bai­gia­si po­lia­ ri­nė žie­ma, bet dar yra snie­go. Ga­

400 li­tų.

Nak­vy­nė vieš­bu­ty­je – nuo 350 li­tų.

Skry­d is pir­m yn ir at­g al iš Lie­t u­

vos – apie 2 000 li­tų.

li­ma va­ži­nė­tis ir šu­nų kin­ki­niais, ir snie­go mo­to­cik­lais. „Vie­ti­niams po­lia­ri­nė nak­tis, trun­kan­ti apie pus­me­tį, yra ma­ lo­nes­nė už po­lia­ri­nę die­ną, nes kai sa­vai­tė­mis ne­tems­ta, dau­gu­ ma žmo­nių, nors jau įpra­tę, vaikš­to pa­rau­du­sio­mis aki­mis“, – Dai­nius ir­gi pa­ju­to, ką reiš­kia, kai spi­gi­na itin skais­ti sau­lė, ku­ri pra­si­skver­bia į na­mus ir už­mig­ti la­bai sun­ku.

Dar sun­kiau Sval­bar­de mir­ti. Pu­ siau rim­tai, pu­siau juo­kais sa­ko­ ma, kad tai da­ry­ti už­draus­ta. Špic­ ber­ge­ne yra ka­pi­nės su 30 kry­žių.

Pra­dė­ję lai­do­ti mi­ru­siuo­sius sa­vo ka­pi­nai­tė­se vie­ti­niai ne­tru­ko įsi­ ti­kin­ti, kad am­ži­no­jo įša­lo že­mė­je kū­nai neirs­ta, – pa­skli­do vi­ru­sas.

To­dėl se­nas, pa­sku­ti­nes die­nas gy­ve­nan­tis žmo­gus iš­siun­čia­mas mir­ti ki­tur. Jei mir­tis smo­gė ne­ti­ kė­tai, žu­vu­sio, pa­sken­du­sio ar nuo li­gos stai­ga mi­ru­sio gy­ven­to­jo pa­ lai­kus taip pat iš­ve­ža iš Sval­bar­do.

Gro­žis: Sval­bar­dą den­gia ma­sy­vūs led­kal­nių lie­žu­viai.

Ka­pi­nės: vie­nin­te­lė­je vie­to­je, kur bu­vo lai­do­ja­mi žmo­nes, tai už­draus­

ta da­ry­ti jau 80 me­tų.

Įspūdis: D.Kin­de­ris iš pra­džių ste­bė­jo­si ma­ty­da­mas pra­mo­ni­nes šiukš­les, iš­vir­tu­sius se­nus stul­pus, ap­leis­

tus me­di­nius pa­sta­tus.

18

šeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

vakarė

Stiprios emocijos, kurias sukelia meilė ir pavydas, per kraštus liejasi Lietuvos zoologijos sode Kaune. Ypač tai akivaizdu sparnuočių voljeruose, kuriuose šiuo metu ne viena paukščių pora išskirta dėl pavydo scenų.

Maudynės: banguotųjų papūgėlių jaunikliai

mėgsta pasitaškyti vandenyje.

Išpruso: apuokiukas jau perkel-

tas iš darželio į mokyklą.

Akiniuotieji: juodagalviai agaporniai yra taikūs paukš-

teliai.

Otelų yra ir tarp paukščių Virginija Skučaitė v.skucaite@diena.lt

Plepus užkurys

Emocingas pavydo scenas dažniausiai kelia patinai savo patelėms arba jaunikliams. Mat patelės, prižiūrėdamos jauniklius, skiria mažiau dėmesio į tai agresyviai reaguojantiems patinams.

Toks elgesys būdingas ne visoms paukščių rūšims, nes, anot Zoologijos sodo vyresniosios zoologės Rasos Mikuličienės, sparnuočiai, kaip ir žmonės, yra skirtingo būdo. „Štai Sveinsono spalvingoji papūga, kurį laiką našlavusi, pagaliau sulaukė patinėlio ir jau spėjo abu apsikulti. Iš pradžių mūsų našlė nepriėmė į užkurius atėjusio gentainio – vijo jį šalin ir net lupo.

Gal ji norėjo parodyti, kas šio voljero šeimininkas? O gal jai įkyrėjo užkurio plepumas? Juk jis, iki tol gyvenęs kaime ir prisiklausęs vištų, kačių ir šunų, jų balsais pasakojo savo nuotykius kaime nieko nesuprantančiai papūgai“, – komentavo R.Mikuličienė.

Kovingu būdu ir plepumu garsėjęs papūgos patinėlis, atrodo, jau aprimo ir ieško bendros, abiem suprantamos meilės kalbos – gal jiems vis dėlto pavyks susiporuoti?

Spalvingoji Sveinsono papūga gyvena Pietų Velse, Viktorijoje ir Pietų Australijoje. Deda 4-6 kiaušinius, peri tris savaites. Pirmomis dienomis jauniklius maitina ir prižiūri tik patelė, o vėliau jai pradeda talkinti ir patinas.

Pražudė jauniklius

Papūginių šeimos atstovų – juodagalvių agapornių jaunikliai yra saugūs – visi patinukai ir patelės gyvena drauge, taikiai augina savo jauniklius,

kurių akys, apvedžiotos balta linija, atrodo tarsi su akiniais.

Saugiai su meiliais tėvais jaučiasi ir banguotųjų papūgėlių jaunikliai, mėgstantys pasiturkšti inde su vandeniu. Senegalinės papūgos patinas dabar izoliuotas nuo šeimos, nes iš didžiulio pavydo dėl patelės, kuri beveik neskyrė jam dėmesio dėl jauniklių, pats juos pražudė.

Rasa Mikuličienė:

Surenkame sveikus kiaušinius ir periname juos inkubatoriuje, o pelikanams pakišame medinius.

„Kad kruvinas pavydo priepuolis nepasikartotų auginant naująją vadą, patinas dabar viengungiauja“, – pasakojo R.Mikuličienė.

Senegalinė papūga yra labiausiai žinoma ilgasparnė papūga, dažniausiai laikoma mėgėjų. Visą perėjimo laiką patinas saugo lizdą, maitina patelę, retai išskrendančią iš inkilo ar lizdo drevėje.

Mėgsta aiškintis santykius

Labai patraukliai atrodo voljeras, kuriame gyvena raudonskruosčiai agaporniai (neišskiria-

mieji). Šie paukščiai krinta į akis ne tik dėl savo ryškių spalvų, bet ir meilių tarpusavio santykių. Tiesa, jie labai pavydūs – nuolat garsiai aiškinasi santykius.

Anot zoologės R.Mikuličienės, kad ir kiek įmestum žalių šakelių su lapais į jų voljerą, raudonskruosčiai agaporniai visas apdoroja ir nešasi lapus į inkilus, kuriuos iškloja tais žaliais lapais, kad būtų drėgna. Visai kaip savo tėvynėje, Pietvakarių Afrikoje, kur patelės kraunasi lizdus, įsprausdamos tarp uodegos plunksnų žolelių, žievės gabaliukų, medžių šakelių ir jomis išklodamos lizdus drevėse. „Mažylius dabar auginantys raudonskruosčiai agaporniai – prasti žmonių kalbos žinovai: išmoksta vos vieną kitą žodį, tačiau yra labai šnekūs ir labai draugiški tarpusavyje. Net ir aiškindamiesi santykius glaudžiasi vienas prie kito, tupėdami ant šakelės drauge su savo jaunikliais“, – pasakojo R.Mikuličienė.

Kontrabandinė amazonė

Venesuelinė amazonė – tokiu pavadinimu blyškios žalios spalvos papūga zoologijos sode labai vieniša. Ne, tai ne patinas, nubaustas už pavydą. Ši papūga buvo konfiskuota kontrabandininko prekė. Dabar ieškoma jai antrosios pusės, nes šie paukščiai nepakelia vienatvės.

O štai iš Australijos kilusioms zebrinėms amadinoms, įkurdintoms netoli vienišos amazonės, tokios problemos svetimos – šie judrūs paukšteliai labai vislūs, geros nuotaikos,

gyvena didelėje bendruomenėje, draugiški, dažnai laikomi namuose. Savo dryžuotu apdaru jie primena zebrą.

Amadinų porelė draugiškai krauna savo lizdą – patinas atneša statybinių medžiagų, iš kurių patelė suka lizdą, savo forma primenantį tuščiavidurį kamuolį su įėjimu.

Kiaušinius abu peri pasikeisdami kas 1,5-2 val.

Mažyliai elgiasi labai tyliai lizduose, kuriuos tėvai gan dažnai palieka be priežiūros. Nutarusieji laikyti namuose šiuos paukštelius (jaunikliai greit tampa savarankiški), turi neužmiršti lapuočių šakelių, keičiamų kiaurus metus kas savaitę.

Pelikanų mūšiai dėl kiaušinių

Šalia venesuelinių amazonių įsikūrusi gausi ryžinukių kolonija. Šio ramaus naminio paukštelio su dideliu rožinės spalvos snapu tėvynė – Javos ir Balio salos, iš kur ryžinukė 1880 m. buvo atgabenta į Europą.

Lietuvos zoologijos sode jau ne vienus metus gyvenančios ir besidauginančios ryžinukės poravimosi metu nekelia jokių problemų juos prižiūrintiems žmonėms. Visai kas kita – rausvieji pelikanai.

Zoologijos sodo lankytojai dabar suaugėlius su vienu jaunikliu gali pamatyti sodo tvenkinyje, ant medinės platformos. „Pelikanai pamėgo šią vietą, nes čia jaučiasi saugūs – aplink vanduo, – aiškino R.Mikuličienė. – Šie gan bailūs paukščiai tampa labai agresyvūs rudenį, kai pradeda mūšius dėl kiaušinių, vogdami juos vieni iš kitų ir dėl tokio neatsargaus elgesio juos sudaužydami. Tai pastebėję, mes surenkame sveikus kiaušinius ir periname juos inkubatoriuje, o pelikanams pakišame medinius,

kuriuos jie ridinėja ir peri, neįtardami apgaulės.“ Apuokiuko mokykla

Dar neatsargiau nei pelikanai su padėtais kiaušiniais elgiasi povai. Šiemet teko surinkti visus jų padėtus kiaušinius ir perinti juos inkubatoriuje.

Anot R.Mikuličienės, jos didžiausias džiaugsmas ir rūpestis – vienintelis inkubatoriuje išaugintas laukinės vištos – patarškos jauniklis, kurį ji laikė saujoje. Ir šis mažylis išvydo pasaulį tik todėl, kad Rasa pakėlė patarškos nerūpestingai pamestą šalin kiaušinį ir padėjo jį į inkubatorių.

Tėvų neprižiūrėtų ir paimtų žmogaus globon paukštelių apžiūrą baigėme didžiuliame voljere, kuriame po medžių šakų priedanga slėpėsi apuokiukų mokykloje įkurdintas didelis pilkas paukštis didelėmis geltonomis nemirksinčiomis akimis. „Šis apuokiukas taip pat išaugo inkubatoriuje, lankė darželį, kuriame pramoko elementarių dalykų, o dabar mokosi savarankiško gyvenimo abėcėlės – jam sudarytos sąlygos slėptis, susirasti specialiai jam padėtą maistą, pasigauti grobį. Kai viso to išmoks, apuokas bus išvežtas į tikrame miške įrengtą voljerą, kur pratinsis prie gyvenimo laisvėje. Kai bus tuo įsitikinta, apuokas papildys laisvėje gyvenančių gentainių gretas“, – aiškino R.Mikuličienė, rakindama jauniklių voljero duris.

Būrys mažųjų sparnuočių Šį sezoną Lietuvos zoologijos sode paukščiai išperėjo patys arba buvo išperinta inkubatoriuose: 1 rausvasis pelikanas, 4 didieji apuokai, 1 patarška, 1 sidabrinis fazanas, 10 juodagalvių agapornių, 10 rausvaveidžių agapornių, 5 zebrinės amadinos, 1 javinis ryžiukas, 2 ilgasparnės senegalinės pa-

pūgos, 3 venesuelinės amazonės, Saugomas: pelikaniukas suaugėlių apsuptyje dažniausiai ilsisi ant plausto.

11 banguotųjų papūgėlių.

Artūro Morozovo nuotr.

19

šeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

San­tuo­kos sak­ra­men­tui dar ne­sub­ren­do Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ves­tu­ves Lie­tu­vo­je pa­ga­liau at­ šo­ko po­pdai­ni­nin­kė Eve­li­na Anu­ saus­kai­tė-Young ir ame­ri­kie­tis gar­so re­ži­sie­rius Ada­mas Youn­gas.

JAV, Los An­dže­le, gy­ve­nan­ti po­ra sau­sio pra­džio­je sa­vo ci­vi­li­nę san­ tuo­ką įfor­mi­no pa­plū­di­my­je. Įža­dai – vie­nas ki­tam

Ves­tu­vių puo­tą su trenks­mu abie­ jų tė­vams, gi­mi­nai­čiams, drau­gams nu­spręs­ta su­reng­ti Lie­tu­vo­je – nuo­ta­kos gim­ti­nė­je. Į Lie­tu­vą dar ge­ro­kai prieš ves­tu­ves at­vy­ko ne tik Ada­mo tė­vai, bet ir jo 74 me­tų mo­ čiu­tė, nors ne­la­bai se­niai bu­vo pa­ ty­ru­si ko­jos trau­mą.

J.Anu­saus­kai­tės-Young ir jos vy­ ro Ada­mo ves­tu­vės Lie­tu­vo­je pra­ si­dė­jo ne­tra­di­ciš­kai. Į baž­ny­čią jie ne­žen­gė ir San­tuo­kos sak­ra­men­ to ne­priė­mė. Už­tat prieš ves­tu­vių puo­tą bū­re­liui ži­niask­lai­dos at­sto­ vų su­ren­gė imp­ro­vi­zuo­tą spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, ku­rią, ga­li­ma sa­ky­ti, ir ve­dė pa­ti nuo­ta­ka.

Nuo­ta­ka pa­brė­žė, kad pa­grin­di­nė jos są­ly­ga bu­vo ši: jų vai­ kai tu­ri mo­kė­ti kal­ bė­ti lie­tu­viš­kai. Į Vil­niaus res­to­ra­ne „Ter­raz­za“ vy­ku­sį su­si­ti­ki­mą 23-ejų Eve­li­ na at­vy­ko pa­si­puo­šu­si ele­gan­tiš­ka ves­tu­vi­ne su­kne­le, ku­rią jai su­kū­ rė di­zai­ne­rė Vik­to­ri­ja Ja­ku­čins­kai­ tė, 31 me­tų jau­na­sis vil­kė­jo tam­sų kos­tiu­mą. Jau­nie­ji at­ro­dė be­pro­tiš­ kai įsi­my­lė­ję, pa­ro­dė sa­vo ves­tu­vi­ nius žie­dus. „Mums ši die­na – la­bai ypa­tin­ga ir at­sa­kin­ga. Su­si­ra­šė­me Los An­ dže­le to­dėl, kad kuo grei­čiau bū­ tų ga­li­ma pra­dė­ti ma­no do­ku­men­ tų tvar­ky­mo pro­ce­są. Šian­dien aš jau tu­riu do­ku­men­tus (ža­lią­ją kor­ te­lę – red. pa­st.), lei­džian­čius to­ je ša­ly­je gy­ven­ti ir dirb­ti. Grį­žu­si į Los An­dže­lą, ga­lė­siu pra­dė­ti dirb­ ti“, – pa­sa­ko­jo nuo­ta­ka.

Eve­li­na ne­slė­pė, kad tu­ri dau­gy­ bę pro­jek­tų ir pla­nų, o Ada­mas – di­džiau­sias jos rams­tis sa­vo pa­žin­ ti­mis ir kon­tak­tais.

Abu – di­džiu­liai sma­li­žiai

Jau me­tai, kai A.Youn­gas mo­ko­si lie­tu­vių kal­bos. Nuo­ta­ka pa­brė­žė, kad pa­grin­di­nė jos są­ly­ga bu­vo ši: jų vai­kai tu­ri mo­kė­ti kal­bė­ti lie­tu­ viš­kai. „Aš – lie­tu­vė, ir to tik­rai ne­ pa­mir­šiu“, – pa­trio­tiz­mo ne­sto­ko­ jo Eve­li­na. „Ma­no žmo­na – la­bai gra­ži, nuo­ sta­bi ir pui­ki“, – iš­pyš­ki­no jau­ni­ kis, dar sun­ko­kai tar­da­mas lie­tu­ viš­kų žo­džių ga­lū­nes.

Eve­li­na ne­slė­pė, kad ves­tu­vių pla­ną abu su Ada­mu bu­vo su­ra­ šę. Skir­tu­mas tik tas, kad jos pa­ gei­da­vi­mų įra­šy­ta... 1 500, o Ada­ mo – vie­nas. Tai – įvai­raus sko­nio le­dų ve­ži­mė­lis. Ant sal­daus sta­lo pui­kavosi ypa­tin­gas laz­dy­nų rie­ šutų tor­tas, ma­ži kek­siu­kai ir py­ ra­gė­liai, ka­dan­gi sal­du­my­nus abu la­bai mėgs­ta.

Pak­laus­ta, kiek no­rė­tų tu­rė­ti vai­ kų, Eve­li­na ne­sut­ri­ko: „Aš vi­sa­da sa­kiau, kad no­rė­čiau pen­kių“. Vy­ras jai pri­ta­rė. Eve­li­na ma­no, kad su­ge­ bė­tų su­de­rin­ti sce­ną ir mo­ti­nys­tę.

Astrologinė prognozė rugpjūčio 17–23 dienoms

JAU­TIS (04 21–05 20)

Periodo pradžia skatins ke­ liauti. Jei tik galite, būtinai išvyksite savaitgaliui ir turbūt tu­ riningai jį praleisite tarp kitos kul­ tūros ir tradicijų žmonių. Sekma­ dienio vakaras gana nesaugus dėl avarijų grėsmės. Kitą savaitę kai kurie neįvykdyti įsipareigojimai arba sveikatos būklė kels rūpesčių.

Galbūt kils noras keisti gyvenimo būdą ar veiklos sritį. Neforsuokite tam nepasiruošę. Gali išryškėti tam tikri povandeniniai rifai. Netrukus gali pasirodyti, kad apsirikote.

Savaitgalį puikiai jausitės, jei piniginėje nestinga pi­ nigų tam, kad pasimėgautumėte žemiškais malonumais ar įsigy­ tumėte trokštamą daiktą. Bet ku­ riuo atveju būsite linkę elgtis taip, tarsi jūsų galimybės ir lėšos būtų neribotos. Tai gali grėsti bankrotu, skolomis. Jau sekmadienio vakarą suprasite, kad leidote sau per daug viena ar kita prasme. Kitą savaitę jus nervins nukrypimai nuo įpras­ tų ir patikrintų dalykų bei nenu­ matytos išlaidos. Būkite atsarges­ ni, jei esate toli nuo namų.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalio ritmai kai­ tins kraują ir jums norėsis džiaugtis gyvenimu, meile, vaikais, hobiu, vasara, būti šiek tiek nutrūkt­ galviais. Regis, neblogai praleisite laisvalaikį. Svarbu nepiktnaudžiau­ ti svaigalais. Kitą savaitę kažkokie jūsų planai gali susvyruoti dėl laiku negauto atlyginimo, skolos, išaiškė­ jusios klastos ar kt. Būkite atidesni, jei tvarkote finansinius dokumen­ tus, prekiaujate. Problemos gali bū­ ti ir ne finansinės, o psichologinės – tiek jūsų, tiek artimųjų.

Ves­tu­vių vie­tą su­ra­do šuo

Pap­ra­šy­ta pa­tiks­lin­ti, ar tuok­sis baž­ny­čio­je, ar ne, E.Anu­saus­kai­ tė-Young sa­kė: „Mū­sų baž­ny­ti­nė san­tuo­ka neį­vyks Lie­tu­vo­je. Mu­ du ne­sa­me la­bai pra­kti­kuo­jan­tys re­li­gi­ją. Ame­ri­ko­je bu­vo įfor­min­ta mū­sų ci­vi­li­nė san­tuo­ka. Tam, kad pri­siek­tu­me prieš Die­vą, mums to ne­rei­kia da­ry­ti baž­ny­čio­je. Bent jau kol kas. Nors nie­ka­da ne­sa­kau „nie­ka­da“.

Ko­dėl Ame­ri­ko­je juo­du tuo­kė­si pa­plū­di­my­je?

Esą tą vie­tą juo­du su Ada­mu at­ ra­do vi­siš­kai ne­ty­čia. Po­ra tu­ri di­ džiu­lį do­gą, o Ka­li­for­ni­jo­je yra tik vie­nas pa­plū­di­mys, kur ga­li­ma at­ si­ves­ti šu­nį. Ir kar­tą jie pa­siė­mė šu­nį kar­tu. „Vi­si praė­jo­me pro to­kią olą ir ra­do­me vi­siš­kai slaptą kam­pe­lį. Jis mums pa­li­ko to­kį įspū­dį, kad nu­ spren­dė­me, jog sa­vo šven­tę reng­ si­me čia“, – pri­si­mi­nė nuo­ta­ka.

Šven­tė: praė­ju­sį šeš­ta­die­nį sa­vo ves­tu­ves Lie­tu­vo­je at­šo­ko at­li­kė­ja

E.Anu­saus­kai­tė-Young ir ame­ri­kie­tis gar­so re­ži­sie­rius A.Youn­gas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Šis savaitgalis bus kupinas emocijų. Veikiausiai labai norėsite, kad jūsų žodis būtų pir­ mas ir paskutinis, o kiti besąlygiš­ kai taikytųsi ir paisytų jūsų intere­ sų. Tai gali išprovokuoti kitos pusės maištą, protestus. Ar jie baigsis ais­ tra, ar skyrybomis – sunku progno­ zuoti. Kitą savaitę venkite eksperi­ mentų versle, neskubėkite sudaryti sutarčių ar spontaniškai nutraukti seniau sudarytas, nes vienu staigiu veiksmu galite daug ką sugriauti.

Regis, itin domėsitės naujienomis.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Būsite nusiteikę per savait­ galį nudirbti daugybę prakti­ nių darbų, pasirūpinti augintinių hi­ giena, sveikata. Sau šia prasme taip pat skirsite laiko ir lėšų. Galbūt kils noras išbandyti dietą. Jei ji bus per­ nelyg egzotiška ar griežta, sekma­ dienį patirsite, kad sutriko virški­ nimas. Kitą savaitę bus sunku įtikti aplinkiniams – jie tikėsis daugiau, nei galite pasiūlyti. Be to, susidursi­ te su jumis manipuliuojančiais, idė­ jiškai ar kitaip klaidinančiais žmo­ nėmis. Nuo ketvirtadienio pajusite, kad lengvėja jūsų piniginė, senka santaupos. Nepasiduokite nuosto­ lingoms pagundoms.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalį jus gali apimti generalinio tvarkymosi, vi­ sokio šlamšto kuopimo, senų daik­ tų išmetimo arba rimtesnių per­ tvarkymų manija. Norėsis griauti ir viską statyti kitaip. Arba tie­ siog galvosite apie tokią galimy­ bę ir domėsitės reikiama informa­ cija, skaičiuosite, kiek tai kainuos.

Kitos savaitės pradžioje naujų vėjų troškulys tik sustiprės. Turbūt net nebekreipsite dėmesio, ar ne per brangiai kainuoja jūsų polėkiai ir sumanymai. Pyksite, jeigu nesiseks paveikti aplinkybių ir kitų žmonių pageidaujama linkme.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį jums kažkodėl ne­ pavyks atsipalaiduoti. Gal­ būt turėsite daug darbo arba apie jį galvosite, nerimausite dėl politinės situacijos ar savo profesinio nesau­ gumo. Sekmadienio vakaras provo­ kuos konfliktus, grės traumos. Ki­ tą savaitę galite daug ką sugadinti tiek santykiuose, tiek karjeros rei­ kaluose. Nuo rizikingų veiksmų kol kas susilaikykite. Tegul aiškiau su­ sidėlioja norai ir jausmai, kad ne­ liktų abejonių. Galite ką nors suži­ noti apie jus apgavusį ar apvogusį asmenį, užkulisines intrigas.

Išeiginės bus prasminges­ nės, jei savo laiku ir min­ timis dalysitės su širdžiai artimu žmogumi. Tiesa, jei santykiuose su partneriu tvyro įtampa, ji ga­ li dar labiau kauptis ir sekmadie­ nio vakarą išsiveržti kaip ugni­ kalnis. Apskritai tuo metu reikėtų vengti rizikingų nuotykių. Kitą sa­ vaitę darbus pradėsite su polėkiu, tačiau staiga galite susierzinti dėl kitų žmonių keliamų reikalavimų, jų pastabų ar draudimų. Gali būti, kad ant plauko pakibs kontraktas, svarbūs santykiai.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Per išeigines tikriausiai su šeima nesiskirsite nė valan­ dėlės. Arba, jei esate toli nuo saviš­ kių, jų labai ilgėsitės, bandysite su­ sisiekti, padėti jiems ir pan. Galite apsilankyti vaikystės vietose arba sutikti žmogų iš savo praeities. Na­ mų aplinka, įprasta sodyba ar kai­ mas atpalaiduos geriausiai. Kitą savaitę pradėsite romantiškai nusi­ teikę. Galbūt kils noras įgyvendinti originalų sumanymą. Galite išgirs­ ti žinią, susijusią su darbo paieško­ mis ar sveikatos situacija. Turbūt teks už ką nors prisiimti atsako­ mybę ar atsisakyti savo plano.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Šis savaitgalis gali būti su­ sitikimų su giminėmis, kai­ mynais, draugais laikas. Arba tai tiesiog bus aktyvaus judėjimo ir plepėjimo dienos, kurias leisite su draugais kartu sportuodami ir pan.

Sekmadienio vakaras avaringas, tad atsargiai. Kitą savaitę pradėsite tin­ giai nusiteikę, bet nuo trečiadienio jau trauks pasilinksminimai, meilė, seksas, romantiškos pažintys. Gali kilti netikėtų rūpesčių per kažko­ kius nuotykius, avantiūras, neatsa­ kingus pareiškimus arba nepaklus­ nius vaikus.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Neprisiplanuokite per daug aktyvios veiklos ir susitikimų šiam savaitgaliui, nes, jam prasidėjus, pajusite, kad norisi asmeninės erdvės, tylos. Bus sun­ ku prisiversti pildyti pažadus. Be to, ir savijauta nebūtinai džiugins.

Kitą savaitę galite įsivelti į įvykius ar konfliktus, keliančius grėsmę partnerystei, sveikatai, darbui. Tai nėra geras laikas staiga keisti dar­ bą, kelti ultimatumus. Lengvabū­ diškas poelgis gali turėti netikė­ tų padarinių ir atnešti permainų.

Galbūt pajusite, kad jūsų šalinasi artimas draugas ar kolegos. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį būsite nusiteikę pasižmonėti. Galbūt orga­ nizuosite susitikimus su draugais ar su bendraminčių kompani­ ja. Užsiimti hobiu ir būti dėmesio centre tai bus išties neblogas me­ tas. Kitą savaitę tesėkite pažadus, vykdykite įsipareigojimus, o dėl naujovių dar pagalvokite. Sponta­ niškas sprendimas ar pirkinys vei­ kiausiai pasirodytų nuviliantis. Pa­ sisaugokite provokacijų. Iš pradžių pasirodęs malonus pasimatymas staiga gali pakrypti nepageidauja­ Sidonija ma linkme.

20

šeštADIENIS, rugpjūčio 17, 2013

vakarė

Po gro­žio kon­kur­so – par­da­vi­nė­ti ke­ba­bų

Va­sa­rą žmo­nės dau­ giau il­si­si, yra at­si­pa­ lai­da­vę, pa­ti­ria ma­ žiau stre­so, to­dėl dau­giau sap­nuo­ja.

Sap­nų spe­cia­lis­tė Ri­ ta Ba­nie­nė šiuo me­ tų lai­ku pa­ta­ria dau­ giau dė­me­sio skir­ti sa­vo jaus­mams.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Po kon­kur­so „Mis Lie­tu­va 2013“ daug sim­pa­ti­jų su­lau­ku­si sep­ty­ nio­lik­me­tė Ka­ro­li­na Au­gu­ty­tė grį­ žo na­mo. Tre­jus me­tus mo­de­liu dir­ban­ti Ute­nos Dau­niš­kio gim­na­ zi­jos moks­lei­vė ne­tru­kus vėl par­ da­vi­nės ke­ba­bus.

Val­go daug

Neį­ti­ki­ma: anot sap­nų spe­cia­lis­tės R.Ba­nie­nės, ga­li­ma už­si­prog­ra­

muo­ti pa­lai­min­gą sap­ną ir bent ja­me pa­si­jus­ti pa­čiam lai­min­giau­siam.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vy­rai sap­nuo­ja ki­taip Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Iš Lietuvos – į Švei­ca­ri­ją

„Per­var­gęs žmo­gus daž­niau sap­ nuo­ja koš­ma­rus ar­ba neat­si­me­na, ką sap­na­vo. Sap­no vaiz­di­niai mie­ gan­tį per­var­gu­sį žmo­gų trik­do“, – pa­si­tei­ra­vus, ar ski­ria­si va­sa­ ros ir ki­tų me­tų lai­kų sap­nai, at­sa­ kė R.Ba­nie­nė, ku­ri JAV yra bai­gu­ si Ak­ty­vaus sap­na­vi­mo mo­kyk­lą. Šios mo­kyk­los įkū­rė­jas – vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­sus is­to­ri­kas ir ra­šy­ to­jas, sap­nų se­mi­na­rų ve­dė­jas Ro­ ber­tas Mos­sas.

Bū­tent va­sa­rą be­siil­sin­tis žmo­ gus labiau pri­si­me­na sap­nus, ku­rie – tar­si atei­ties re­pe­ti­ci­ja. Švei­ca­rų ana­li­ti­nės psi­cho­lo­gi­jos kū­rė­jas, fi­ lo­so­fas, mo­der­nio­sios psi­cho­lo­gi­ jos ir psi­cho­te­ra­pi­jos tė­vu va­di­na­ mas Car­las Gus­ta­vas Jun­gas sa­ko, kad sap­nuo­jan­tis žmo­gus ma­to ko­ lek­ty­vi­nės pa­są­mo­nės vaiz­di­nius ar­ba tai, ko ne­tu­ri rea­ly­bė­je. „Sap­nuo­ji, kad gy­ve­ni pi­ly­je ar­ ba kur nors Švei­ca­ri­jo­je, nors gy­ve­ ni skur­džia­me bu­te Lietuvoje. Taip bent sap­nuo­se įgy­ven­di­ni sa­vo troš­ki­mus“, – kons­ta­tuo­ja R.Ba­ nie­nė, pa­ta­rian­ti ana­li­zuo­ti sa­vo sap­nus ir ieš­ko­ti są­sa­jų su tik­ro­ve, o ne var­ty­ti sap­ni­nin­kus.

Lai­kas pa­ro­do, ar tai bu­vo pra­na­ šiš­kas sap­nas, ar vi­di­nių pro­ble­mų at­spin­dys sap­nuo­se.

Jau se­no­vės Grai­ki­jo­je si­bi­lės iš sap­nų pra­na­šau­da­vo atei­tį, ne­tgi Atė­nų fi­lo­so­fai ra­šė trak­ta­tus apie sap­nus, jų kil­mę ir reikš­mę.

XX a. pra­džio­je C.G.Jun­gas tei­gė, kad žmo­gus sap­nuo­se pa­ ny­ra į ko­lek­ty­vi­nę pa­są­mo­nę, ir tai ga­li spon­ta­niš­kai jį iš­gy­dy­ ti, nu­ro­dy­ti atei­tį. To­kie sap­nai la­bai ryš­kūs, iš­si­ski­ria sce­nog­ ra­fi­ja, tu­ri­niu ir spal­vo­mis. To­ kius sap­nus jis va­di­no di­de­liais ir siū­lė at­kreip­ti dė­me­sį į sap­ne siun­čia­mą ži­nią.

Mė­nu­lio įta­ka

Va­sa­rą žmo­nės gal­būt ma­žiau sap­ nuo­ja koš­ma­rų. To­kią prie­lai­dą da­ ro R.Ba­nie­nė ir pa­kar­to­ja, kad šiuo me­tų lai­ku la­biau pa­si­reiš­kia kū­ ry­bi­nė vaiz­duo­tė, nes žmo­gus at­ si­pa­lai­da­vęs, il­si­si.

Sap­nus sa­vo kū­ry­bo­je pa­nau­ do­da­vo Joh­nas Len­no­nas, re­ži­sie­ riai Fe­de­ri­co Fel­li­ni, Lui­sas Bu­ñue­ lis, gar­sūs dai­li­nin­kai ir kar­ve­džiai.

Sap­nuo­se, kaip ma­no Ri­tos mo­ky­ to­jas R.Mos­sas, taip pat ga­li­ma pa­ sveik­ti ir su­si­grą­žin­ti pra­ras­tas sa­ vo sie­los da­lis, ku­rių ne­te­ko­me po įvai­rių trau­mų.

Sap­nams įta­kos ga­li tu­rė­ti fi­zio­ lo­gi­niai da­ly­kai. Pa­vyz­džiui, kai oras karš­tas ir mie­gan­čiam žmo­ gui la­bai šil­ta, jis ga­li su­sap­nuo­ti la­vą po ko­jo­mis, o kai šal­ta – vė­sų upe­lį, ku­ria­me brai­džio­ja.

Iš va­sa­ros pe­rio­do R.Ba­nie­nė iš­ ski­ria Jo­ni­nių – trum­piau­sią me­tų – nak­tį. Tuo­met, kai ji bu­vo va­di­ na­ma Ra­sų, Ku­po­lės šven­te, bu­vo ti­ki­ma­si su­sap­nuo­ti my­li­mą­ją ar­ ba pa­slėp­tą lo­bį.

Mes ga­li­me už­ko­ duo­ti sa­vo pa­są­mo­ nę, ku­ri mie­gant kaip bib­lio­te­ko­je su­ras už­sa­ky­tų vaiz­di­nių.

Jei no­ri­te gra­žaus sap­no

Medicinos ir gydymo dievo Ask­le­ pi­jo šven­tyk­lo­se žmo­nės ga­lė­da­vo už­si­sa­ky­ti sap­nus, pa­ma­ty­ti pro­ ble­mos spren­di­mą ir iš­gy­ti. „Šiuo­lai­ki­niai sap­nų ty­ri­nė­to­ jai siū­lo pro­ble­mą ar tai, ką no­ri­ te pa­ma­ty­ti, už­si­ra­šy­ti ant la­pe­lio ir pa­dė­ti jį po pa­gal­ve, – apie sap­ nų už­sa­ky­mą kal­bė­jo R.Ba­nie­nė. – Už­sa­ky­mas tu­ri bū­ti konk­re­tus ir už­ra­šy­tas, pa­vyz­džiui, ar pa­vyks įsto­ti į uni­ver­si­te­tą, ar ver­ta pirk­ ti bran­gų daik­tą, ar esi my­li­mas, iš­vyk­si į trokš­ta­mą ke­lio­nę. At­sa­ ky­mas ga­li bū­ti tie­sio­gi­nis, bet vis dėl­to pa­są­mo­nė lin­ku­si cen­zū­ruo­ti, ir daž­niau­siai mes gau­na­me sim­ bo­li­nius at­sa­ky­mus. Tuo­met ver­ta pa­skai­ty­ti sim­bo­lių žo­dy­ną.“ O jei žmo­gus no­ri pa­ma­ty­ti gra­ žių gam­tos vaiz­dų, pa­tir­ti ero­ti­kos, ką pa­tar­tų sap­nų spe­cia­lis­tė? „Ero­ti­ka sap­ne – rea­laus par­ tne­rio trū­ku­mo kom­pen­sa­ci­ja.

Pui­ku sap­nuo­ti van­de­ny­ną, skaid­ rų van­de­nį. Šis vaiz­di­nys – se­nas,

pa­ma­ti­nis žmo­ni­jos da­ly­kas, mi­ ni­mas įvai­rių kul­tū­rų mi­tuo­se, nes iš van­dens at­si­ra­do die­vy­bės, že­ mė. Skaid­rus van­duo su­si­jęs su jaus­mais. Blo­gai, jei sap­nuo­ja­ me cu­na­mį, – tuo­met ga­li nu­tik­ ti ar vyks­ta kas nors aud­rin­go iš tik­rų­jų. Tai ga­li reikš­ti, kad konf­ lik­tuo­ja­me, mus už­lie­ja emo­ci­jos, pra­ran­da­me svei­ką pro­tą, – aiš­ki­ no R.Ba­nie­nė ir pa­tei­kė drau­gės pa­vyz­dį: – Ji nuo­lat sap­nuo­da­vo nuo­sta­bią vie­tą, mė­ly­ną dan­gų, van­de­ny­ną, la­gū­ną, nors gy­ve­no Kau­ne. Tai po dau­ge­lio me­tų iš­si­ pil­dė ir ji per­si­kė­lė gy­ven­ti į sa­lą tarp Grai­ki­jos ir Tur­ki­jos. Vis dėl­to ne­re­tai sap­nuo­se ma­to­me tik sim­ bo­lius.“ Jei no­ri­me su­sap­nuo­ti sa­vo atei­ tį ar rū­pi­mos pro­ble­mos spren­ di­mą, R.Ba­nie­nė pa­ta­ria va­ka­re ne­per­si­val­gy­ti, ypač mė­sos pro­ duk­tų, ne­rū­ky­ti, ne­žiū­rė­ti siau­bo ar ko­kių nors šo­ki­ruo­jan­čių, dra­ ma­tiš­kų fil­mų. Ge­riau pa­klau­sy­ti ra­mios, me­di­ta­ci­nės mu­zi­kos, po to pa­gal­vo­ti apie pro­ble­mą, nu­ pieš­ti ar už­ra­šy­ti vaiz­dą ir pa­dė­ti tai po pa­gal­ve. „Mes ga­li­me už­ko­duo­ti sa­ vo pa­są­mo­nę, ku­ri mie­gant kaip bib­lio­te­ko­je su­ras už­sa­ky­tų vaiz­ di­nių. Se­no­vės Egip­te žy­niai, ku­ riuos va­din­da­vo ypa­tin­gais pra­ na­šais, Slap­to­jo na­mo pa­slap­čių per­ra­šy­to­jais, sap­nuo­se ban­dy­ da­vo pa­ma­ty­ti mū­šio baig­tį, ar fa­rao­nas su­lauks pa­li­kuo­nių, ku­ rią mo­te­rį jam rei­kia ves­ti, ar il­gai gy­vens, ar jo ne­nu­žu­dys. Chres­to­ ma­ti­nis pa­vyz­dys ap­ra­šy­tas Bib­ li­jo­je: Juo­za­po išaiš­kin­tas sap­nas Egip­to fa­rao­nui apie sep­ty­nias lie­sas kar­ves ir gre­sian­tį bad­me­ tį“, – var­di­jo sap­nų spe­cia­lis­tė R.Ba­nie­nė. Ženk­las prieš mie­gą

Įdo­mu, kad vy­rų ir mo­te­rų sap­nai ski­ria­si sa­vo po­bū­džiu, tu­ri­niu. „Tai ty­ri­mais nu­sta­tė ame­ri­kie­ čių so­cio­lo­gai. Jie ma­no, kad skir­ tu­mus le­mia skir­tin­ga vy­ro ir mo­ ters fi­zio­lo­gi­ja. Jis – ka­rys, mo­te­ris – ra­mes­nė, to­dėl ji sap­nuo­ja ne to­ kius ag­re­sy­vius sap­nus, ne­bent gy­ ve­na su pik­tu par­tne­riu“, – pa­brė­ žė R.Ba­nie­nė.

„Taip, esu mo­de­lis, par­da­vi­nė­ jan­tis ke­ba­bus, – šyp­te­lė­jo nuo 12 me­tų pa­dė­ju­si ma­mai, o nuo 15 me­tų ofi­cia­liai šei­mos vers­le dir­ban­ti 172 cm ūgio mer­gi­na. – Ma­mai dė­ko­ju už fi­gū­rą ir val­gau, ką tik no­riu. Nuo­lat kaž­ką vei­kiu, kol ne­tu­riu vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­ mo, daug vaikš­tau pės­čio­mis, tad grei­tai su­de­gi­nu ka­lo­ri­jas.“ Fo­to­mo­de­liams lei­džia­ma bū­ ti ap­va­les­nėms ne­i ant po­diu­mo dir­ban­čioms mer­gi­noms, to­dėl 172 cm ūgio ir 52 kg svo­rio Ka­ro­ li­nai ne­ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai bū­ti ypač liek­nai. „Ce­pe­li­nų ne­mėgs­tu, ta­čiau ke­ ba­bus – la­bai, la­bai. Juos val­gau be­veik kas­dien. Tie­sa, tik mū­sų pa­ga­min­tus. Tur­ki­jo­je, be­je, ke­ ba­bai ne­pa­ti­ko, – šyp­so­si du kar­ tus Ki­ni­jo­je, be to, Ja­po­ni­jo­je, Tur­ ki­jo­je, Tai­lan­de mo­de­liu dir­bu­si ECM agen­tū­ros mer­gi­na. – Kar­ tais rei­kia su­ma­žin­ti ap­su­kas, bet val­gy­ti mėgs­tu. Re­kor­das? Mū­sų nuo dū­šios pa­ga­min­tą ke­ba­bą su daug dar­žo­vių su­val­gau vie­ną, bet keps­ne­lius, ku­riuos al­ka­ ni vy­rai su­val­go du, aš ga­liu įveik­ti ir ke­tu­ris. O po to ir šal­ti­barš­čių su­val­gy­ti.“

„Yra daug pa­pras­tų ir drau­giš­kų mer­gi­nų, ta­čiau yra ir tuš­tu­čių, ma­te­ria­lis­čių, – at­vi­rau­ja K.Au­ gu­ty­tė. – O vie­na vil­nie­tė, iš­gir­ du­si, kad po re­pe­ti­ci­jų sa­vait­ga­lį va­žiuo­siu na­mo pa­dir­bė­ti ke­ba­ bi­nė­je, ėmė kva­to­tis. Bu­vo to­kių tur­tin­gų tė­ve­lių duk­re­lių, ku­rios ne­ži­no, kas yra dar­bas. Jos įpra­ tu­sios, kad joms vis­kas pa­dė­ta ant lėkš­tu­tės.“ Pen­ke­rių me­tų bro­liu­ką tu­ rin­ti mer­gi­na nuo vai­kys­tės la­ bai my­li vai­kus ir nea­be­jo­ja, kad jos gy­ve­ni­mo pa­šau­ki­mas – dirb­ti su vai­kais. „Ko­kia aš ne­su? – pa­kar­to­jo klau­ si­mą K.Au­gu­ty­tė. – Ne­su ma­te­ria­ lis­tė ir sa­va­nau­dė. Vie­nuo­lik­tą kla­sę baig­siu Vil­niaus Ozo mo­kyk­lo­je, kur yra in­ter­ne­ti­nė pro­gra­ma. Po to – kaip Die­vas duos. Ir, ži­no­ma, po kon­kur­so „Mis Lie­tu­va“ Ute­no­je vėl par­da­vi­nė­siu ke­ba­bus. Juk esu pa­pras­ta kai­mo mer­gai­tė.“

Dar­bas žmo­gų puo­šia

Drau­gą lie­tu­vį tu­rin­ti Ka­ro­li­na ne­su­reikš­mi­na, kai vy­rai gi­ria jos iš­ki­lias for­mas: „Bū­ki­me at­vi­ri.

Ne­bend­ra­vę su žmo­gu­mi, ma­to­ me tik jo iš­vaiz­dą. Jei pa­ma­ty­čiau liek­ną mer­gi­ną su di­des­ne krū­ti­ ne, ir­gi at­kreip­čiau dė­me­sį. Ta­ čiau tuš­ty­bės ne­mėgs­tu. Svar­bu, koks tas žmo­gus, ko­kį jį išau­gi­no tė­vai. Tuo tu ir esi tur­tin­gas ar­ba varg­šas“.

Nuo­šir­di mer­gi­na ne­sle­pia, kad jai įdo­mu dirb­ti ne tik mo­de­liu, bet ir par­da­vi­nė­ti ke­ba­bus šei­mos įkur­to­je ka­vi­nė­je Ute­no­je.

Nuo ma­žens įpra­tu­si dirb­ti ir nie­ko ne­gau­ti iš anks­to pa­dė­to ant lėkš­tu­tės, Ka­ro­li­na ne­si­dro­vi sa­vo dar­bo: „Ir šiukš­les rin­kau, ir ke­ ba­bus par­da­vi­nė­ju. Ko­dėl tu­rė­čiau gė­dy­tis dar­bo? Vi­si są­ži­nin­gai at­ lie­ka­mi dar­bai puo­šia žmo­gų. Aš ger­biu vi­sų pro­fe­si­jų žmo­nes.“ Ute­niškiai, su­ži­no­ję, kad ke­ba­ bų par­da­vė­ja K.Au­gu­ty­tė da­ly­vau­ ja kon­kur­se „Mis Lie­tu­va“ , ta­po dar ma­lo­nes­ni, man­da­giau elg­tis pra­ dė­jo ir kai ku­rios vie­ti­nės gra­žuo­ lės, ne­mėgs­tan­čios dai­les­nių už sa­ ve kon­ku­ren­čių.

Tur­tuo­lių duk­re­lės juo­kė­si

Da­ly­vau­ti kon­kur­se „Mis Lie­tu­ va“ Ka­ro­li­na ry­žo­si per sa­vo 16ąjį gim­ta­die­nį, su­si­la­ži­nu­si su ma­ma. Ke­ba­bus par­da­vi­nė­jan­ ti mer­gi­na ne­sle­pia, kad ne vi­sos da­ly­vės nor­ma­liai rea­ga­vo su­ži­no­ ju­sios, ką ji dir­ba.

Ža­vio­ji: mo­de­lis K.Au­gu­ty­tė ir

dirb­a, ir pa­deda tė­vams.

Agen­tū­ros ECM nuo­tr.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje turėtų laikytis šilti ir sausi orai. Šiandien dieną oras sušils iki 22–23 laipsnių, bus mažai debesuota. Rytoj numatomas kiek šiltesnis oras: naktį bus apie 12–15 laipsnių šilumos, dieną – apie 24 laipsnius. Bus saulėta arba mažai debesuota. Pirmadienį saulėti orai baigsis – naktį prasidės lietus, didžiojoje Lietuvos dalyje jis gali trukti iki trečiadienio.

Šiandien, rugpjūčio 17 d.

+22

+24

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+22

Utena

+23

6.11 21.06 14.55

229-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 136 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+23

Pasaulyje Atėnai +38 Berlynas +25 Brazilija +23 Briuselis +25 Dublinas +19 Kairas +40 Keiptaunas +14 Kopenhaga +18

kokteilis Šeš­ta­die­nio pa­moks­las Se­niai, la­bai se­niai, bu­vo sa­la, ku­rio­je gy­ve­no vi­sų žmo­nių jaus­mai ir ver­ty­ bės: Džiaugs­mas, Liū­de­sys, Pa­ži­ni­mas ir vi­si ki­ti jaus­mai. Kar­tu su jais gy­ve­ no ir Mei­lė.

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+19 +33 +22 +21 +27 +20 +27 +35

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+27 +23 +31 +22 +19 +33 +33 +24

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+24

+18

+15

9

+19

+24

+18

+14

5

rytoj

pirMadienį

Vie­ną gra­ž ią die­ną jaus­mai su­ž i­no­jo, kad sa­la grei­tai nu­skęs. Nie­ko ne­lauk­ da­m i vi­si su­sė­do į sa­vo lai­v us. Tik­ tai Mei­lė lau­kė iki pa­sku­t i­nės mi­nu­ tės. Kai sa­la pra­dė­jo skęs­ti, Mei­lė ėmė kvies­tis pa­gal­bos.

Mei­lė pra­ban­g iu lai­v u pro ša­l į plau­ kian­čio Tur­tin­gu­mo pa­pra­šė: – Tur­t in­g u­me, ar ne­ga­lė­t um ma­nęs pa­siim­ti su sa­vi­mi?

– Ne­ga­liu, lai­ve tu­riu daug auk­so ir si­ dab­ro, čia tau vie­tos nė­ra.

Ta­da Mei­lė ėmė pra­šy­t i Iš­d i­du­mo, plau­kian­čio įspū­din­gu lai­vu: – Iš­di­du­me, ar ne­ga­lė­tum ma­nęs paim­ ti su sa­vi­mi?

– Ne­ga­liu, – at­kir­to Iš­di­du­mas. – Čia vis­ kas taip to­bu­la, to­dėl bi­jau, kad su­ga­ din­si ma­no lai­vą.

Tuo­met Mei­lė krei­pė­si į Liū­de­sį, ku­ris vie­nas plū­du­ria­vo pro ša­lį.

– Liū­de­sy, pra­šau ta­vęs, paimk ma­ne su sa­vi­mi.

– O, Mei­le, – at­sa­kė Liū­de­sys, – man taip liūd­na, kad tu­riu lik­ti vie­nas.

Iš sa­los kė­lė­si ir Džiaugs­mas. Bet jis bu­ vo toks pa­ten­kin­tas, kad net ne­gir­dė­jo, kai Mei­lė jį šau­kė.

Stai­ga pa­si­gir­do bal­sas.

– Ateik, Mei­le, aš paim­siu ta­ve, – pa­ kvie­tė kaž­koks se­ne­lis.

+19

Vardai Hiacintas, Jacintas, Jackus, Laisvutis, Mažvilė, Saulenis, Sigutė.

+18

+18

4

1544 m. įsteig­tas Ka­ra­ liau­čiaus uni­ver­si­te­tas.

1896 m. George‘as Car­mac­ kas Ka­na­do­je, Klon­dai­ko upė­je, ra­do auk­so: pra­si­dė­ jo auk­so karšt­li­gės era.

1942 m. gi­mė Mus­li­mas Ma­go­ma­je­vas, azer­bai­ dža­n ie­čių dai­n i­n in­kas (mi­rė 2008 m.).

1943 m. gi­mė JAV ak­to­ rius, „Os­ka­ro“ lau­rea­tas Ro­ber­tas de Ni­ro.

1952 m. Rio de Ža­nei­re gi­mė „For­mu­lės 1“ lenk­ ty­n i­n in­kas, F1 pa­sau­l io

čem­pio­nas bra­zi­las Nel­ so­nas Pi­quet.

1972 m. gi­mė skan­da­lin­ gai pa­gar­sė­ju­si lie­t u­v ių po­pdai­ni­nin­kė Ir­ma Jur­ ge­le­v i­čiū­tė, bu­v u­si gru­ pės „Di­na­mi­ka“ so­lis­tė.

1978 m. trys Ame­r i­kos orei­v iai – Be­nas Ab­r uz­ zo, Ma­xie An­der­so­nas ir Lar­r y New­ma­nas – pir­ mą kar­tą oro ba­lio­nu per­ skri­do Šiau­rės At­lan­tą.

1960 m gi­mė ak­to­r ius, „Os­ka­ro“ lau­rea­tas Sea­ nas Pen­nas.

1982 m. Klai­pė­do­je gi­ mė gru­pės „Am­ber­li­fe“ vo­ka­lis­tas ir dai­nų kū­ rė­jas Ed­ga­ras Lu­bys.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei prisisapnavo šluota, šis sapnas

Šil­ta: be­si­bai­gian­ti va­sa­ra sku­bi­na mė­gau­tis ma­lo­nio­mis aki­mir­ko­mis.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Įpu­sė­jęs rugp­jū­tis klai­pė­die­čiams, re­gis, dar ne­pa­šykš­tės ma­lo­nių die­nų. Si­nop­ti­kai ža­da, jog sa­vait­ ga­lis taip pat bus tin­ka­mas va­sa­riš­ koms pra­mo­goms.

Kaip ko­men­ta­vo Lie­tu­vos hid­ ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­ nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas

Čes­ka (bran­gin­ki­me lai­ką! Tai me­džia­ga, iš ku­ rios pa­da­ry­tas gy­ve­ni­mas)

+23

Alytus

Ža­da­mas šil­tes­nis sa­vait­ga­lis

l.bieliauskaite@kl.lt

Mei­lė bu­vo to­kia dė­kin­ga ir lai­min­ga, kad pa­mir­šo pa­klaus­ti se­ne­lio var­do.

Tik su­t i­k u­si Pa­ž i­n i­mą, Mei­lė ti­kė­jo­si su­ži­no­ti ge­ra­da­rio var­dą.

– Pa­ži­ni­me, gal ga­lė­tum pa­sa­ky­ti, kas man pa­dė­jo?

– Tai bu­vo Lai­kas, – at­sa­kė jis.

– Lai­kas? – nu­ste­bo Mei­lė. – Ko­dėl jis man pa­dė­jo?

– Nes tik­tai Lai­kas su­pran­ta, ko­kia svar­ bi gy­ve­ni­me yra Mei­lė.

Vilnius

RUGPJŪČIO 17-ąją

Rytas

+18

Marijampolė

3–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+23

Lion­gi­nas Pakš­tys, šian­dien uos­ ta­mies­ty­je lau­kia­mas ne­di­de­ lis de­be­suo­tu­mas, tu­rė­tų bū­ti be lie­taus, pūs pie­tų, piet­ry­čių 5–10 m/s vė­jas.

Die­ną oras įšils iki 21–24, sek­ ma­die­nio nak­tį – iki 14–17 laips­ nių ši­lu­mos.

Ry­toj tu­rė­tų bū­ti ne­pas­to­viai de­ be­suo­ta, taip pat be lie­taus, ter­mo­ met­ro stul­pe­lis, pro­gno­zuo­ja­ma, kils dar aukš­čiau – iki 24–27 laips­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nių ši­lu­mos. Vy­raus pie­tų, piet­ry­ čių 5–10 m/s vė­jas.

Pa­sak L.Pakš­čio, atei­nan­čią sa­ vai­tę nuo pir­ma­die­nio iki ket­vir­ta­ die­nio bus de­be­suo­ta su pra­gied­ ru­liais, pro­tar­piais ga­li­mas lie­tus, pūs 5–10 m/s vė­jas. Die­no­mis įšils maž­daug iki 18–21, nak­ti­mis bus 13–16 laips­nių ši­lu­mos.

Išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, ki­tos sa­vai­tės pa­bai­go­je orai tu­rė­tų dar kiek pa­ge­rė­ti.

Prie vai­ro – ma­ni­kiū­ro pro­ce­dū­ros Sin­ga­pū­re au­to­bu­so vai­ruo­to­jas bu­vo at­leis­tas iš dar­bo, kai jį, be­ va­žiuo­jan­tį greit­ke­liu, nu­fil­ma­vo kar­pan­tis na­gus.

29 se­kun­džių truk­mės vaiz­do įra­ še, ku­ris bu­vo pa­skelb­tas so­cia­li­ nio tink­lo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je „SG Sha­re“, ma­to­ma, kad vai­ruo­

to­jas lai­ko pa­dė­jęs ran­ką ant au­to­ bu­so vai­ro, o de­ši­nė­je ran­ko­je lai­ ko­mo­mis žirk­lu­tė­mis dai­li­na sa­vo na­gus.

Jis taip pat aki­mir­kai pa­kė­lė kai­ rią­ją ran­ką nuo vai­ro, kad ap­žiū­rė­ tų ap­kar­py­tus na­gus.

Pas­ky­ros ad­mi­nist­ra­to­riai ra­šo, kad vaiz­do įra­šas bu­vo nu­fil­muo­tas

vie­na die­na anks­čiau au­to­bu­se, va­ žia­vu­sia­me iš Sin­ga­pū­ro Čan­gi oro uos­to į mies­to vals­ty­bės šiau­ri­nius prie­mies­čius.

Kol kas neaiš­ku, ko­kiu grei­čiu au­to­bu­sas va­žia­vo tuo me­tu. Sin­ ga­pū­ro greit­ke­liuo­se grei­tis ri­bo­ja­ mas iki 90 km per va­lan­dą. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

reiškia netikrus draugus. Sapnuoti se­ ną šluotą – senų pažįstamų susitiki­ mas, statyti ją į kampą – neteksi vie­ tos. Šluoti pirkią – laukia daug triukš­ mo dėl niekų. Jei sapnavote bulves, toks sapnas simbolizuoja pinigus ir finansinę sė­ kmę, tačiau gali reikšti ir žinią apie mirtį. Didelės bulvės – geras pelnas, regėti mažas bulves – trūkumai. Su­ puvusios bulvės – nieko gera neža­ dantis sapnas, o matyti daug bulvių – geras pelnas. Jeigu sapnuojate, kad sodinate bulves, vadinasi, galite tikė­ tis norų išsipildymo. Sapnuose regėti žydinčias bulves – norų išsipildymas, kasti jas – sėkmė, gaminti iš jų patieka­ lus – tinkamas bei mėgstamas darbas.

Jei sapnuojate, jog verdate bulves, ga­ li būti, kad sulauksite nemalonių sve­ čių, tačiau valgyti bulves reiškia pel­ ną. Lupti bulves – įspėjimas, kad reikia būti nuolankesniems ir kuklesniems, jei norite gerai atlikti svarbias užduo­ tis. Pirkti bulves – nuostoliai.