11
pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013
Į mokyklą
Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Kaip negalavimams užbėgti už akių Visų taip laukiama vasara rūpesčių ne kelia, ko gero, tik vaikams. Tuo tarpu jų tėvai artėjant naujų mokslo metų pradžiai turi pasirūpinti ne tik mokykliniais reik menimis, bet ir atžalų sveikatos būkle.
Lina Likšaitė Užkerta kelią ligoms
Pažymas mokymo įstaigos kasmet prašo pristatyti iki rugsėjo vidurio. Tačiau, anot specialistų, profilak tinė vaiko sveikatos patikra netu rėtų tapti formaliu reikalu.
Kuprinė su knygo mis neturėtų suda ryti daugiau kaip 10– 12 proc. mokinio svo rio. Tad pirmokas, sveriantis maždaug 25 kg, turėtų nešti ne sunkesnį kaip 2,5–3 kg mokyklinį krepšį. Jos metu gydytojas pediatras vaiko organizmo būklę įvertina įvairiapusiškai – mažąjį pasveria, pamatuoja, patikrina kraujospūdį, klausą, regėjimą, patikrina plaučių bei širdies veiklą. Kilus bent menkiausiam įtarimui, pastebėjus kokių nors, kad ir nedi delių, sveikatos sutrikimų, vaikas
siunčiamas pas gydytojus specialis tus. Taip jis ištiriamas nuodugniau. Kokios pagrindinės moksleivių svei katos bėdos ir kaip jų išvengti? Kuprinė turi būti patogi
Gydytojai ortopedai pripažįsta, jog daugelis šiandienos vaikų, užuot lakstę po lauką, plaukioję vandens telkiniuose, karstęsi po medžius ar kitaip aktyviai leidę laiką, didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiu terio ar televizoriaus. Rezultatas – iškrypęs stuburas, ydinga laikysena bei kitokie skeleto bei raumenų negalavimai. Visoms šioms moksleivių bėdoms neabe jotinai įtakos turi ir per sunkios kuprinės, nepatogūs suolai. Išsirinkti kuprinę visai nesunku – pasiūla parduotuvėse didelė. Kur kas sudėtingiau įvertinti, kuri kup rinė bus patikimesnė sveikatos at žvilgiu, kitaip tariant, ar apsaugos vaiko stuburą ir leis džiaugtis tai syklinga laikysena. Kuprinė su knygomis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10–12 proc. mokinio svorio. Aritmetika čia pa prasta: pirmokas, sveriantis maž daug 25 kg, turėtų nešti ne sun kesnį kaip 2,5–3 kg mokyklinį krepšį.
14
Reikalavimai: mokyklinis krepšys turi būti ne per sunkus ir patogus – nespausti, netrinti.
„Shutterstock“ nuotr.
12
pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013
rubrika Į mokyklą
Mokyklinės prekės: svarbiausia – kokybė Lina Likšaitė Per 21 darbo metus ne vieną moks leivių kartą išauginęs kancelia rinių prekių parduotuvių tink las „Pinokis“ ir šiems mokslo me tams siūlo aukščiausios kokybės mokyklines prekes bei palankias nuolaidas. Kuprinės saugo nugarą
Tradiciškai ypatingą dėmesį šis parduotuvių tinklas skiria pirmak lasiams. „Kad apsaugotume vaiką nuo di delių ir neteisingų krūvių stuburui, labai svarbu pasirinkti tinkamą kup rinę. Net ir tiems tėveliams, kurių fi nansinė padėtis neleidžia skirti di delių sumų mokyklinėms prekėms, siūlytume netaupyti vaiko sveikatos sąskaita“, – teigė „Pinokio“ tinklo direktorė Aleksandra Voronova. Pasak jos, itin lengvų „Herlitz“ firmos kuprinių nugarėlių forma apsaugo vaiko stuburą. Reguliuo jamais dirželiais kuprinę galima pritaikyti individualiai, pagal vai ko ūgį. Taip pasiekiama maksima laus komforto ją nešiojant. Kuprinių gamintojai taip pat pa sirūpino patogiu magnetiniu užse
gimu bei atšvaitais, kurie užtikrina vaiko saugumą.
mos kairiarankiams jis leidža rašy ti taip, kad ranka nesiteptų rašalu ir būtų taisyklingai pakreipta.
Priemonės – ir kairiarankiams
Rašiklių ergonomikos tyrimas pa rodė, kad jei moksleiviai rašymo priemones laiko netaisyklingai, gali ne tik suprastėti jų pažymiai, bet ir sušlubuoti sveikata. Vaikai, mokydamiesi rašyti, pir miausia turi įvaldyti visiškai naują ir sudėtingą judesių seką. Šiuolai kiniai parkeriai dažnai stabdo vaikų rašybos pažangą, nes užuot gražiai slydę paviršiumi lieja rašalą, dras ko popierių, yra nepatogūs, o kar tais net mažina vaiko koncentraci ją ar norą mokytis. Rašiklio „STABILO EASYorigi nal“ forma ir dydis buvo parinkti taip, kad atitiktų vaiko rankos ana tomiją. Rašikliai – skirtingų mode lių: pritaikyti ir kairiarankiams, ir dešiniarankiams. Ši rašymo priemonė švelniai slysta popieriaus paviršiumi ir nelieja rašalo, nepalieka dėmių ant pirštų. Kairiarankiams toks rašiklis sufor muoja teisingus rašymo įgūdžius, o tai labai svarbu pirmąsias raides dė liojančiam vaikui. Dėl ypatingos for
Svarbu ne kiekybė
Tėvams, besirūpinantiems būti niausiais vaikų mokyklos reikme nimis, reikėtų išmokti rinktis ko kybiškas prekes. „Jei pirmokui ieškoma sąsiu vinio, „Pinokyje“ siūlome įsigy ti tokį, kurio kokybiškas popierius nepraleidžia rašalo. Jei reikia pieš tukų, siūlome tik gerus, kad šer dys nelūžtų. Popierius akvarelei turi skirtis nuo popieriaus braižy bai. Tėvai nesusimąsto, kad pra stos priemonės dažnai žlugdo vai ko pasitikėjimą savimi, nes užuot mėgavęsis mokymosi ar kūrybi niu procesu, mažylis turi išgyven ti, kad kažko nespėja ar nesugeba atlikti taip gerai kaip kiti“, – sa kė A.Voronova. Pasak jos, tėvai neturėtų ap krauti vaiko daugybe pigių daiktų – geriau pasirinkti ma žiau, bet tikrai profesionalių mokyklai reikalingų priemonių ir išmo kyti vaiką atsakin gai su jomis elgtis.
Kodėl mokslo metų pradžia – rugsėjo 1-oji? Visiems tapo įprasta, jog naujų jų mokslo metų pradžią ženklina rugsėjo 1-oji. Mokslo ir žinių die nos šventė vyksta visose Lietuvos mokymo įstaigose, pradedant pa grindinėmis, vidurinėmis ir bai giant aukštesniosiomis ar aukšto siomis mokyklomis.
Kaip teigia day.lt, mūsų šalyje rug sėjo 1-oji iškilminga proga tapo nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose So vietų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, respublikose. Šią dieną vyksta įvairūs tradici niai renginiai, moksleiviai gėlėmis sveikina mokytojus. Tačiau kodėl mokslo metai pra dedami būtent rugsėjo 1-ąją? Teigiama, jog ši tradicija į Rusiją, o vėliau ir į visas Sovietų Sąjungos šalis atėjo iš Bizantijos, kur rug sėjo 1-oji buvo ir Naujųjų me tų pradžia. Buvo manoma, kad būtent šią die ną Dievas pradėjo kurti pasaulį. 1492 m. caras Ivanas III, vedęs paskutinę Bizanti jos prince
sę, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujų jų metų pradžia. Tik 1700 m. Petro I įsakymu metų pradžia paskelbta sausio 1-oji. Beje, senovės Judėjoje rugsėjo 1-oji buvo švenčiama kaip diena, kai Išganytojas pirmą kartą krei pėsi į žmones. Rugsėjo 1-oji mokslo metams nuo seno buvo palanki ir todėl, kad šiuo metu baigiasi visi lauko darbai, kuriuos nudirbti žmonėms padėdavo ir vaikai. Taigi rudenį jie savo atžalas jau galėdavo išleisti į mokslus. Kitose šalyse mokslo metų pradžiai neskiriama tiek daug dėmesio. Štai Ispanijoje ar Prancūzijoje vaikai į mokyklą atvedami apy tikriai rugsėjo spalio mėnesiais. JAV moks lo metai prasideda pirmąjį rugsėjo ant radienį. „Klaipėdos“, day.lt inf.
Rūpesčiai: rugsėjo 1-oji – ne visiems džiaugsminga diena. Andriaus Deltuvos karikatūra
13
pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013
Į mokyklą Besibaigianti vasara tėvelius ir jų vaikus išginė į parduotuves ieškoti mokyklinių prekių, kurių prireiks naujaisiais moks lo metais. Specialis tų teigimu, parengti būtiniausių kance liarinių reikmenų krepšelį pradinu kui galima už 100 litų, o vyresniam moksleiviui – ir už mažesnę kainą.
Pasiruošimas: mokyklinėse mugėse pirmiausia šluojami reikmenys, skirti pradinukams – visa tai, kas nauja, spalvota ir nematyta.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
Parduotuvėse tėvai „medžioja“ akcijas Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Pirkimus skatina lietus
Kaip teigė vieno mažmeninės pre kybos tinklo atstovė Renata Saulytė, teoriškai mokslo metai parduotuvė se prasideda dar rugpjūčio pradžio je, kai atsiranda pirmosios akcijos ženklu pažymėtos prekės. „Lietuvių apsipirkimo įpročiai savotiški. Iš pradžių jie apsižiūri ir tik vėliau, sulaukę nuolaidų, skuba kažką įsigyti. Be to, pastebime, kad mokyklinių prekių skyriuose žmo nių padaugėja, kai lyja lietus“, – sa kė atstovė. Anot jos, mokyklinėse mugė se pirmiausia šluojami reikmenys, skirti pradinukams, – visa tai, kas nauja, spalvota ir nematyta. Vėliau prekių dairomasi vyresniems moks leiviams. Ruošiantis rugsėjo 1–ajai dau giausia įsigyjama sąsiuvinių, rašy mo ir piešimo priemonių: tušinukų, plunksnakočių, pieštukų bei flo masterių. Toliau populiarumo są raše rikiuojasi piešimo ir spalvotas popierius bei braižymo įrankiai ir,
žinoma, kuprinės. Šioms prekėms tėvai parduotuvėse išleidžia dau giausia pinigų. Pasak R.Saulytės, bendras mo kyklinių reikmenų kainų vidurkis, palyginti su ankstesniais metais, iš liko nepakitęs. „Gali būti, kad kai kurie daiktai atpigo ar pabrango keliais centais, tačiau jokio kainų kilimo iš tiekėjų nesame užfiksavę“, – patikino pa šnekovė. Perkant tik kanceliarines priemo nes, be kuprinės ar sportinės apran gos, pasiruošti vaiką mokslo metų pradžiai turėtų užtekti 100 litų. Rinkdamiesi prekes tėvai daž niausiai atsižvelgia į kainos ir koky bės santykį ir norėdami sutaupyti laukia akcijų bei nuolaidų. Pastebi ma, kad įsigydami mokyklines pre kes pirkėjai pasižymi racionalumu. Prekybos centruose 20 paprastų sąsiuvinių galima įsigyti už maž daug 3 litus. Piešimo popierius kai nuoja apie 1,5 lito. Pieštukai – nuo 20 centų už vieną. 12 spalvų flo masterių rinkinys atsieis kiek dau giau nei 2 litus.
Moteris patikino, kad mokyklinės prekės, prasidėjus akcijų, išparda vimų ir nuolaidų metui, nekainuoja tiek jau daug. „Sąsiuviniai, tušinukai ar pieš tukai – tik nedidelė dalis išlaidų, patuštinsiančių piniginę. Tuo la biau kad nemažai reikmenų lieka iš praėjusių metų. Didžiausios išlaidos – dar priešakyje. Septintokei dukrai ir antrokui sūnui reikės skirti pinigų pratybų sąsiuviniams, kurie išties kainuoja nemažai. O didžiausia da lis pinigų atitenka drabužiams, ava lynei ir sportinei aprangai įsigyti“, – kalbėjo R.Jurgulienė. Pasak jos, „stambiausias“ pirki nys kol kas – nauja kuprinė dukrai. „Mergaitė savąją išsirinko inter netinėje parduotuvėje. Teko sumo kėti 100 litų. Paaugliui svarbi tam pa išvaizda ir noras išsiskirti, todėl dukra ieškojo kitokio modelio nei įprasta prekybos centruose. Ber niuko mokyklinis krepšys, pirktas internetu praėjusiais metais, kai navo apie 120 litų. Kadangi mokyk la arti namų, neieškojome kuprinės su specialia pakietinta nugarėle“, – aiškino mama.
Neužmiršta ir interneto
Tris vaikus auginanti ir du iš jų į mokyklą leisianti Raminta Jurgu lienė tikino, kad artėjantys mokslo metai nėra tokie bauginantys, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Paskutinės minutės“ pasiūlymai
Kaip teigė R.Jurgulienė, ne vienų metų pasiruošimo mokyklai pa tirtis byloja, jog kokybė ilgainiui atsiperka.
„Stengiamės įsigyti gerus, pati kimus ir jau išbandytus reikmenis. Gal kiek brangiau kainuojančios, ta čiau kokybiškos mokyklinės prekės dažnai atlaiko ir kelerius metus. Pa
Raminta Jurgulienė:
Vaikai mokosi puikiai, todėl jų norų nevar žau. Manau, kad patin kantys daiktai yra pui kus paskatinimas.
vyzdžiui, su tais pačiais gerais spal votais pieštukais vaikas gali piešti visose pradinėse klasėse. Dukra jau yra išmėginusi daugybę priemonių, todėl žino, kurį tušinuką, sąsiuvinį ar guašą įsigyti“, – teigė mama. Pasak jos, svarbu atžalas išmoky ti atsakingai elgtis su daiktais ir ne mėtyti jų kur pakliūva. R.Jurgulienė patyrė, kad la bai anksti ruoštis mokyklai never ta. Anot jos, didžiausios akcijos ir nuolaidos kanceliarinėms prekėms laukia paskutinę savaitę prieš rug sėjo 1-ąją. „Pastebėjau, kad kai kuriuo se prekybos centruose nuolaidos net iki 40 proc. taikomos visoms
prekėms, todėl apsipirkti rugpjū čio pradžioje neskubėjome. Kiek pamenu apsilankymus prekybos centruose ankstesniais metais, di desnio kainų pokyčio neužfiksavau. Suruošti moksleivio krepšelį galima už panašią sumą. Naudojantis ak cijų pasiūlymais, vienam vaikui už tenka iki 100 litų visoms priemo nėms. O pasispaudus, pataupius ir peržiūrėjus praėjusių metų atsar gas – ir gerokai mažiau“, – aiški no moteris. Norų neriboja
R.Jurgulienė tikino, kad nedraudžia vaikams išsirinkti gal šiek tiek bran gesnio, bet gražesnio daikto. „Dukra mokyklinėmis prekė mis jau pasirūpina pati. Matau, kad mergaitė ieško labiau išskirtinių, ne kiekviename prekybos centre ran damų daiktų. Mažajam estetika nėra svarbi, tačiau pati stengiuosi parink ti prekes, kurios būtų malonios akiai. Galiausiai antrokui daug priemonių ir nereikia. Pamenu, kad iš krūvos praėjusiais metais supirktų sąsiuvi nių panaudojome po 5 ar 6 langeliais ir linijomis“, – teigė mama. Pasak jos, renkantis priemones, atžaloms griežto „ne“ nesako. „Vaikai mokosi puikiai, todėl jų norų nevaržau. Manau, kad patin kantys daiktai yra puikus paskatini mas“, – sakė R.Jurgulienė.
14
pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013
Į mokyklą
„Vaikystės sodas“ – ir Klaipėdoje Gitana Gugevičiūtė Prieš trejetą metų Lietuvos ikimo kyklinio ugdymo pasaulyje sušvi to nauja žvaigždė – alternatyvus vaikų darželis „Vaikystės sodas“, kurį įkūrė edukologijos mokslų daktarė, tarptautinių mokyklų ta rybos švietimo vertintoja, tinkla raščio apie švietimą autorė ir ke turių vaikų mama Austėja Lands bergienė.
Šiandien veikia jau 4 „Vaikystės sodai“ Vilniuje ir vienas – Kaune, iki metų pabaigos duris atvers dar 2 darželiai sostinėje, veiklą pradės „Karalienės Mortos“ pradinė mo kykla, o gegužės 30 d. buvo oficia liai atidarytas ir „Vaikystės sodo“ padalinys „Pajūrio sodas“ Klaipė doje (K.Donelaičio g. 19). Apie alternatyvų vaikų ugdy mą, švietimo ir kultūros sąsajas, kūrybiškumą ir kita kalbamės su A.Landsbergiene. – Pirmiausia nuoširdžiai svei kinu su įkurtuvėmis ir džiau giuosi, kad pažangi ugdymo įstaiga įsikūrė ir Klaipėdoje. Sakykite, kokie ženklai paro dė, kad pajūris jau pasirengęs dalyvauti kaitos ir tobulėjimo procese? – Aš taip pat labai džiaugiuosi, kad atkeliavome į Klaipėdą: pati esu jo je gimusi, o didžiausią impulsą da vė p. L.Guobužaitė bei p. J.Clarke, vėliau susirašėme ir su p. E.Kiudu lu. Jie mane įkvėpė sakydami, kad Klaipėdoje yra alternatyvaus ug dymo įstaigos poreikis. Be to, „Vai kystės sodą“ uostamiestyje nuolat ragino atidaryti ir mano tinklaraš čio skaitytojai. Taigi, įvertinusi vi
sas aplinkybes, apsisprendžiau ke liauti ir į Klaipėdą. – Darželyje įgyvendinama au torinė kontekstinio ugdymo programa. Gal galėtumėte kiek plačiau ją pristatyti skaityto jams? – „Vaikystės sodo“ ugdymo progra mą įkvėpė trys šaltiniai: Tarptauti nio bakalaureato programa (pagal ją dirba Vilniaus licėjus, tačiau ji yra skirta vaikams nuo trejų metų), Reggio Emilia (kūrybiškumą ska tinanti) programa ir Švedijos na cionalinė (savarankiškumą skati
Austėja Landsbergienė:
Kūrybiškumas yra gebėjimas rasti sprendimus, gebėjimas pažvelgti į problemas taip, kaip dar niekas nežvelgė.
nanti) programa. Šios programos yra geriausia, ką galima rasti XXI amžiuje (na, bent jau kol kas). Ka dangi tikiu, jog veiksmingiausia yra remtis gera patirtimi, tai neišradi nėjau dviračio, bet atlikau šių pro gramų sintezę. Kodėl sintezę? To dėl, kad manau, jog tarptautinis bakalaureatas yra šiek tiek per aka demiškas trimečiams – jiems reikia daugiau kūrybiškumą skatinančių užduočių, daugiau dėmesio skir ti menams (jie turi būti integruoti į visas disciplinas), daugiau laiko
leisti gryname ore. Taip programa „apsilipdė“ R.Emilia ir Švedijos – kuri labai daug dėmesio skiria vai kų savarankiškumui ir laiko leidi mui gryname ore bet kokiomis oro sąlygomis – programų elementais. Kodėl „kontekstinė“? Todėl, kad vaikai geriausiai mokosi per pojū čius, siedami naują informaciją su jau turima. Tą veiksmingai galima daryti tik suprantant vaiko aplin ką ir integruojant temas: jeigu kal bame apie ryklius, tai kalbame apie tai, kur jie gyvena, skaičiuojame jų dantis, kalbame apie jų pelekų for mas, skaitome apie juos knygas ir panašiai. Žodžiu, pasineriame į ryklių pasaulį. Tik taip vaikui bus įdomu, tik taip jis įsidėmės, tik taip jis gyvens tuo, ką patiria darželyje ar mokykloje. O juk būtent ta vidi nė motyvacija ir yra svarbiausia – tą įrodė jau begalė tyrimų. – Esate sakiusi: „Noriu, kad vaikai, išeidami iš „Vaikys tės sodo“, suprastų, jog dar bas – vertybė, kad mokymasis turi trukti visą gyvenimą, kad kiekvienas, kuris pakankamai to nori, gali rasti savo vietą po saule. Svarbiausia – motyvaci ja ir kūrybiškumas. Žinios – tik įrankis, kurį, beje, iš visų įran kių į(si)gyti XXI amžiuje yra lengviausia“. Kas yra tas kū rybiškumas ir kaip jūsų „sode liuose“ jis ugdomas? – Kūrybiškumas yra gebėjimas rasti sprendimus, gebėjimas pa žvelgti į problemas taip, kaip dar niekas nežvelgė. Pavyzdžiui, jei gu ne Alberto Einšteino kūrybiš kumas, tai šiandien neturėtumė me reliatyvumo teorijos. Jeigu ne Edisono kūrybiškumas, tai šian
Patirtis: pasak vaikų darželio „Vaikystės sodas“ įkūrėjos A.Landsber
gienės, vaikai geriausiai mokosi per pojūčius, siedami naują informa ciją su jau turima. „Vaikystės sodo“ archyvo nuotr.
dien vis dar sėdėtumėme prie ži balinės lempos. Kūrybiškumas – ir drąsa bandyti bei nepasiduoti, tikėjimas, kad galima padaryti kažką geriau. Žodžiu, į sąvoką tel pa be galo daug. Ir – svarbiausia – tai be galo reikalinga XXI am žiuje, kuris yra nuolatinės kai tos, globalizacijos amžius. Sako ma, kad dauguma profesijų, kurių reikės šiandienos pirmokams, dar neegzistuoja. Sakoma, kad mū sų vaikai per gyvenimą pakeis mažiausiai keliolika darbo vietų.
Tam reikia nemažai drąsos, pasi tikėjimo savimi, tikėjimo savo jė gomis ir kūrybiškumo ieškant sa vo vietos po saule. Taigi vaikams esame užsibrėžę visų pirma ugdyti šiuos gebėjimus, tam pasitelkiame ir emocinio intelekto ugdymo pro gramą, kurią integruojame į savo ugdymo programą ir kurios vai sius šiandien, po trejų metų veik los, jau drąsiai galiu sakyti, kad pradėjome skinti: rezultatus ma to ir ilgiau lankančių vaikų tėvai, ir mes.
Kaip negalavimams užbėgti už akių 11
Taigi tuščios kuprinės svo ris turėtų būti ne didesnis kaip 1,5 kg. Mokyklinis krepšys priva lo būti patogus – nespaus ti, netrinti. Matuotis ge riausia apsivilkus striukę ir be jos, juk kuprinę teks ne šioti ir žiemą, ir vasarą. Idealu, jei kuprinės dir žų plotis – ne mažiau kaip 4 cm ir jie paminkštinti. Per stori diržai vaikui gali trinti pažastis, veržti. Kup rinės „nugara“ turėtų būti pa minkštinta, rankena – taip pat, kad būtų patogu nešti. Vaikui užsidėjus kuprinę, ši neturėtų iškilti virš jo pečių. Regėjimas prastėja
Besaikis laiko leidimas prie kom piuterio ar televizoriaus, judėji mo bei gryno oro stoka prastina ir vaikų regėjimą, ortopedams antrino gydytoja oftalmologė Vaiva Nasvytienė. Pasak jos, moksliškai įrodyta, kad aktyviai laiką leidžiant lauke mažėja ir regėjimo problemų. „Gal kam ir sunku tuo patikė ti, bet kiekviena papildoma gryna me ore praleista valanda per savaitę net 2 proc. sumažina trumparegys
tės riziką. Taip yra dėl to, kad akis teigiamai veikia natūrali šviesa ir galimybė žiūrėti į toliau esančius objektus“, – aiškino V.Nas vytienė. Kaip teigė oftalmologė, norint turėti ne priekaištingą regėjimą ar bent jau jį pastip rinti, patartina valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno ga minių – šių produktų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų. V.Nasvytienės tvirtinimu, tarp suaugu siųjų vis dar yra nemažai tokių, kuriems atrodo, kad vaikams nešioti akinius – tikra kančia. Esą bendraamžiai iš jų šaiposi, o šis aksesuaras – nepatogus, greitai lūžtantis. „Anaiptol. Akiniuočiai būdavo pajuokia mi seniau. Būdavo šaipomasi dėl storų aki nių stiklų, gremėzdiškų rėmelių. O ir pa tys akiniai ne visada būdavo patogūs. Dabar jų pasiūla visai kitokia. Vaikai net nejaučia juos nešiojantys, be to, gali rinktis tiek no rimą akinių rėmelių spalvą, tiek formą“, – aiškino gydytoja. Oftalmologė pridūrė, kad baigiantis va sarai itin svarbu patikrinti moksleivių akis, galbūt jų rega susilpnėjo ir į naujiems mokslo metams reikalingų pirkinių sąra šą reikės įtraukti ne tik kuprinę, rašymo ar sporto reikmenis, bet ir akinius. O jau ne šiojantieji akinukus įsitikins, ar senieji dar tinkami. Skiepai – būtini
Kaip teigė bendrosios praktikos gydytoja Laima Petrauskienė, rūpintis vaiko svei
kata būtina kompleksiškai – profilaktiš kai lankytis pas gydytojus specialistus, laiku įvertinti vaiko savijautos pokyčius ir mokslo krūvį, nepamiršti visavertės mity bos, kokybiško poilsio, vitaminų bei mine ralinių medžiagų. Tik tuomet vaikas augs stiprus, o atša lus orams jo nepuls ligos. Gydytoja pridu ria, jog artinantis naujiems mokslo me tams, tėveliams verta iš naujo atsiversti savo atžalų skiepijimo pažymėjimus bei nepamiršti pasitikrinti dantų. „Nuo daugumos užkrečiamųjų ligų vaikai būna paskiepyti pirmaisiais savo gyvenimo metais, tačiau kai kurių vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl pagal vaikų pro filaktinių skiepijimų kalendorių maždaug 6–7 metų vaikai turi būti pakartotinai pa skiepyti nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epide minio parotito. 15–16 metų paaugliai pa kartotinai skiepijami nuo difterijos ir stab ligės“, – teigė L.Petrauskienė. Daugelis medicinos įstaigų, sudariu sių sutartis su teritorinėmis ligonių kaso mis, 6–14 metų vaikų krūminius dantis nemokamai dengia silantais – specialio mis skystomis plombinėmis medžiago mis, apsaugančiomis sveikų krūminių dan tų kramtomųjų paviršių vageles. Taip neleidžiama susidaryti ėduoniui – vienai labiausiai pasaulyje paplitusių dan tų ligų tarp vaikų ir paauglių. Ši procedūra neskausminga, jos metu dantų gręžti ne reikia.
15
pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013
Į mokyklą
Kūrybiški žmonės išgelbės valstybę? Daugeliui galbūt tai nuskambės netikė tai, tačiau tyrimai parodė, kad kūry biškos asmenybės turi didelį poveikį ekonomikai. Jų at radimai, nestandar tiniai sprendimai ar veiksmai gelbs ti daugelyje situa cijų. Tad žmogaus kūrybiškumą svar bu ugdyti nuo ma žų dienų.
medis nebūtinai turi būti žalias, o zuikio ausys ilgos. Įdomiausi vai kų darbai ir yra tie, kuriuos jie ku ria atpalaidavę fantaziją“, – pasa kojo V.Letukienė. Užgniaužia mokykloje?
V.Letukienė pripažino, jog šiuo laikiniai vaikai kitokie nei prieš 40 metų. Tai jau naujų technologijų, informacijos vaikai. „Paskaityti pasaką jiems jau ne beužtenka. Šiandienos vaikai yra kitokie, jie įdomiai samprotauja, puikiai improvizuoja, svarbu leis ti jiems išsakyti tą nuomonę. Ir iš mokti išgirsti, ką jie kalba“, – ma no pedagogė. Vaikams išlaisvėti ypač pade da dramos veikla. Per teatrinius žaidimus net kompleksuotieji iš
Virginija Letukienė:
Kiekvienoje pasaulio valstybėje tokios as menybės darbdavių yra geidžiamos. Neįvertinta: vaiko kūrybiškumo reikšmės jo ateičiai iki galo dar nesuvokia nei tėvai, nei pedagogai.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Vaikystės svajonė
Pirmąją personalinę piešinių paro dą klaipėdietis Ardas surengė bū damas šešerių savo vaikų darželyje „Puriena“. Šalia jo darbų paka bintas ir paties jaunojo dailininko minčių aprašas: „Nei tėtis, nei mama nepiešia. Jie nuo vaikystės nemėgo piešti, užtat ir neišmoko. O aš daržely je supratau, kad man patinka pieš ti. Daugiausiai piešiu darželyje, o namie tik iš reikalo – mamai pra džiuginti arba kai reikia kokių at virukų. Užaugęs būsiu archeolo gas, tyrinėsiu Egipto piramides. Bet pirmiausia seneliui pažadėjau išmokti gaminti maistą, kad Egipte nepražūčiau. Gal reikės pasimoky ti virėjų mokykloje. Jeigu jau gavau vaikystėje pomėgį piešti, manau, jo neprarasiu, todėl galvoju, kad pie šiu ir suaugęs laisvalaikiu.“
Šios įstaigos vadovė Virginija Le tukienė teigė, kad nuo seno darže liuose buvo stengiamasi mažuo sius ugdyti kūrybiškumo dvasia, nes tai vaikui prieinamiausia sri tis, kur jis gali save išreikšti. Ta čiau labai svarbu, kad ta dvasia ir toliau niekur nedingtų. Pasak paš nekov ės, naujaus i moksliniai tyrimai rodo, kad kū rybinės vaiko galios yra svarbios jo vystymuisi ir tolesniam gyveni mui. Ir esą nebūtinai jis turi tap ti menininku. „Ateitis priklauso kūrybiškiems žmonėms. Kiekvienoje pasaulio valstybėje tokios asmenybės darb davių yra geidžiamos. Jau gal de šimtmetį Lietuvoje irgi garsiau kal bama apie šituos dalykus“, – teigė pedagogė. Paskutinius dešimtmečius situa cija esą kiek palengvėjo, nes ugdy mo įstaigoms leista kurti indivi dualias programas, kur jau galima atsižvelgti ir į regiono, ir į bend ruomenės specifik ą.
Vytauto Petriko nuotr.
Kas veikia šalies ūkį?
Pasak V.Letukienės, daroma vis kas, kad kuo daugiau būtų išlai kytas vaiko individualumas. Esą žvelgiant į ateitį vaikų kūrybiš kumas kažkada turės nemenką poveikį netgi šalies ekonomikai. „Apskaičiuota, kad Šveicarijo je prie bendrojo vidaus produkto sukūrimo 80 proc. prisideda dir bančiųjų kūrybiškumas, Lietu voje, kaip teigia mokslininkai, tai sudaro tik 20 proc.“, – palygino V.Letukienė. Pas mus esą tai liko kaip tary binių laikų šleifas, kai visų vaikų mokymas buvo suvienodintas. „Buvo laikas, kai turėjome visi būti vienodi, šiukštu nebuvo ga lima iškišti galvos aukščiau ki tų. Dabar tam susikaustymui gal kiek turi įtakos ir pačių tėvų po žiūris į savo vaikus. Jis išliko auto ritarinis. Kaip suplanavo suaugęs, taip turi padaryti vaikas“, – dės tė specialistė. Bet kurioje veiklos srityje kūrybiškumas, pažadintas
dar vaikystėje, esą padės ateity je žmogui bet kuriose situacijose rasti netikėtą ir galbūt tinkamiau sią sprendimą. Suaugusieji turi nesikišti
„Mokslininkai sako, kad norint kažką sukurti, reikia užmiršti lai ką. Vaikas turi būti neribojamas. O kūrybiškumui trukdo net tie seni mūsų pastatai, suskirstyti į nedi delius gardelius. Tiesiog nėra tin kamų buitinių sąlygų vaikų kūry bai“, – mano direktorė. Maža to, suaugusiesiems sunku nesikišti į vaiko kūrybos procesą. Esą labai norisi, kad viskas išeitų gražiai, ir suaugusieji skuba vaiko ranką pakreipti, jų manymu, rei kiama linkme ar padėti rasti atsa kymą į pateiktą užduotį. Tėvams sudėtinga išlaukti, kad vaikas pats rastų sprendimą, atsa kytų, kaip moka, bet tai galėtų pa daryti pats. „Mes siekiame nekišti vaikams štampų, vengti kopijavimo. Juk
sivaduoja iš savo baimių. Ir į mo kyklas, anot pašnekovės, jie išeina nebijodami paklausti, suvaidinti, domėtis. Teigiama, kad jei vaikas bus smalsus ir suaugusieji tai skatins, augs ir jo kūrybiškumas. Svarbu neužgniaužti jo kūrybiškumo mo kykloje. „Jei dar iki mokyklos vaikams leidžiame pažaisti, pafantazuoti ir mes visi tuo žavimės, mokyk loje jie jau įspraudžiami į rėmus, kūrybinis pradas užgniaužiamas. Kaip to išvengti, neturiu atsa kymo. Keistis pirmiausia reikia mums, suaugusiesiems“, – teigė V.Letukienė. Anot pedagogės, jei neugdytume mažųjų kūrybos, po 20 metų šalyje vaizdas būtų liūdnokas. „Pažanga nedingtų, bet įdo mių ir netikėtų dalykų visuome nėje kažin ar atsirastų. Vis dėl to naujovių proveržis ateina per žmogaus kūrybą. Todėl turime kuo daugiau skatinti vaikų kū rybiškumą“, – įsitikinusi V.Le tukienė.
16
Į mokyklą
pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013
17
pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013
Į mokyklą
Nemari Rugsėjo 1-osios tradicija Kad Lietuvoje išaušo naujųjų mokslo metų pradžios diena, liu dija ne tik kalendorius – miestų ir miestelių gatves, regis, užlie ja margaspalvių žiedų jūra. Gėlės tapo neatsiejamu Rugsėjo 1-osios šventės atributu, ir ši įsišaknijusi tradicija, regis, sėkmin gai gyvuos dar ilgus metus. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Į namus – su 100 kardelių
Klaipėdietis floristas Sigitas Ka minskas taip pat prisipažino nebu vęs išimtimi – būdamas moksleivis šventinę naujųjų mokslo metų die ną į mokyklą žingsniuodavo „apsi ginklavęs“ gėlėmis. Tačiau, pasak pašnekovo, nebū davo jokios pompastikos. „Nieka da nieko nepirkdavome. Gyvenome nuosavame name, tad ką rasdavau darželyje, tą ir nusinešdavau“, – šypsojosi iš Dzūkijos kilęs vyras. S.Kaminsko manymu, anuomet žmonės į šią tradiciją žiūrėdavę pa prasčiau. „Mokytojams dovanodavome ast ras, kardelius, ir labai kukliai, ne šdavome ne kokias „šluotas“. Tais laikais nebuvo tokio gėlių kulto, kaip dabar. Juk ir per vestuves nuotakos turėdavo vos kelias kalijas, ir vis kas“, – prisiminė pašnekovas. Flo ristas juokavo, jog ir patiems moky tojams gauti 100 kardelių ar rožių ir bandyti visas gėles parsinešti namo būtų nemenkas iššūkis. Dovanoja ir spjauna
Sigitas laikosi nuostatos, jog svar biausia ne gėlių kiekis ar jų kaina, o požiūris į patį žmogų, kuriam ši do vana skirta. „Jei dovanoji iš pareigos, tik to dėl, kad ir kiti tai daro, jei padova nojęs gėlę už nugaros ant mokytojo spjauni, kas dabar madinga, tai ko kia prasmė? – retoriškai klausė pa šnekovas. – Aš savo auklėtoją labai
mylėjau, ji man buvo kaip Dievas, galima sakyti, antroji mama. Tada ir tos dovanojamos gėlės įgauna ki tą prasmę.“ Sigito teigimu, tokiai progai tin kami bet kokie žiedai. Tačiau, flo risto pastebėjimu, tradicinėmis Rugsėjo 1-osios šventės gėlėmis ir šiandien lieka kardeliai, taip pat po puliarios rožės.
Jurga Karčiauskaitė-Lago:
Sūnus gėlių neša, nes taip mama liepia – man ši tradicija įaugusi į kraują.
„Nuo tradicijų toli nepabėgo me. Anksčiau būdavo užsakomos ir brangios puokštės. Bet tai, manau, nereikalinga, ne ta proga. Užsienyje apskritai niekas net nešvenčia tokios šventės“, – pridūrė pašnekovas. Atrodo, kad apsimetinėja
Juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago pasakojo, jog jos fotoalbume galima surasti nemažai mokyklinių nuo traukų, kurioje rugsėjo 1-ąją ji įam žinta su gėlėmis. „Nešdavau visada, dažniausiai „gladioles“, arba kardelius“, – šyp sojosi pašnekovė. Menininkė prisipažino, jog jai ši tradicija atrodo graži, priešingai nei sutuoktiniui Lino. „Pas juos tokios šventės išvis nė ra, Ispanijoje vaikai iš karto pradeda
mokytis, žinoma, ir nuo mokytojo priklauso, ar namų darbų užduo da jau pirmąją mokslo dieną. Mano vyrui atrodo, jog mes apsimetame, kad džiaugiamės, nes prasidedantys mokslo metai vaikams sukelia daug streso. Dabar mūsų vyresnėlis eis į aštuntą klasę, ir jam tai visiškai ne laukiama šventė. Bet gėlių neša, nes taip mama liepia – man ši tradicija įaugusi į kraują“, – juokėsi kūrėja. Dėmesio nebūna per daug
Moteris neabejojo, jog ir šiemet jos berniukai žingsniuos į mokyklą ne šini būtent kardeliais. „Man jie labai gražu – stilinga ir retro“, – šypsojo si pašnekovė. Jurga prisipažino, jog naujų moks lo metų pradžios proga ir pati ne vengia parodyti dėmesio savo atža lų mokytojoms. „Nusiunčiu joms po elektroninį laišką su sveikinimu, nes man mo kytojas atrodo labai svarbus žmo gus. Manau, kad pedagogo profesija labai sunki, bet pas mus nuvertin ta“, – apgailestavo menininkė. Lengvaatletė klaipėdietė Li na Grinčikaitė taip pat mano, jog nėra blogai, kad Rugsėjo 1-osios proga gėlės žiedeliu mokiniai pa gerbia savo klasės auklėtoją, kitus mokytojus. „Dabar šeimos individualiai ren kasi, bet manau, kad tai prasminga tradicija – tai yra mokslo metų pra džia, gėlių dovanoji tiems, kurie tave visus metus ugdys, tai yra tarsi pa dėkos ženklas“, – mano sportinin kė, kuriai ši šventė prisiminimuose asocijuojasi su rožės žiedais.
IELTS
Proga: gėlių žiedai Rugsėjo 1-ajai neabejotinai suteikia šventiškumo ir
pakilumo.
Siūlo „nepulti į rėmus“
Vienas garsiausių Lietuvos žvejų Paulius Korsakas vidurinę mokyk lą baigė Palangoje ir, kaip patikino, net baigiamosiose klasėse Rugsėjo 1-ąją mokykloje be gėlės žiedo ne pasirodydavęs. „Buvau progresyvus jaunuolis, tad su gėlėmis vaikščioti man nebū davo nesmagu, kaip tik gražu. Ga liausiai nedažnai jų ir dovanodavo me, per metus gal kokius tris kartus – mamai ir mokytojai“, – šmaikš
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
tavo pašnekovas. Pauliaus manymu, rugsėjo 1-ąją gėlėmis pradžiugin ti mokytojus – sveikintina tradici ja. Gal tik esą patiems mokytojams tądien sunkoka jų glėbius parsiga benti į namus. „Manau, reikia į viską žiūrėti po zityviai. Man asmeniškai ši tradicija graži, bet mes neretai iš karto puo lame į rėmus – ar tai atgyvena, ar ne. Taigi „faina“, kai visa mokyk la paskęsta gėlėse“, – šyptelėjo pa šnekovas.