2013 08 19 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

pirmadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 19, 2013

=6?:.162;6@ ?B4=7�š6<

189 (19 791)

&

7

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Svarbiausias tikslas -

Uosto direkcija Ä—mÄ— sÄ—kmingai vykdyti tas funkcijas, kurioms ji iĹĄ esmÄ—s ir buvo sukurta.

Vi­sas pa­sau­lis pa­smer­kÄ— Egip­to ka­riuo­me­nÄ—s Ĺžiau­ru­mÄ….

Pasaulis 10p.

Ĺ ven­to­sios uos­to sta­ty­bos pra­dĹžia – 2015 me­tais.

vystyti uostÄ…

Vidmantas Matutis

v.matutis@kl.lt

Darbai – anksÄ?iau terminĹł

Pastaruosius trejus metus uoste tik ir girdÄ—davosi, kad rangovai nedaro to, rangovai nedaro ano. Neva rangovai sÄ…moningai ÄŻvelia Uosto rekcijÄ… ÄŻ ÄŻvairias problemas, didamiesi gauti kuo daugiau tikÄ—pinigĹł iĹĄ papildomĹł darbĹł. Dabar iĹĄ Uosto direkcijos vadovybÄ—s retorika apie blogus rangovus baigÄ—si. Uosto infrastruktĹŤros vystymo rezultatai kalba patys. Per pirmÄ…jÄŻ pusmetÄŻ uostui vystyti investuota 233 mln. 613 tĹŤkst. litĹł. InvesticijĹł planas ÄŻvykdytas beveik 100 proc. Jis buvo 233 mln. 725 tĹŤkst. litĹł.

Vidmantas PaukĹĄtÄ—:

Dar ne viskas vyksta sklandĹžiai – reikia laiko situacijai „perlauĹžti“, ÄŻvesti tokiÄ… kontrolÄ™, kokios norÄ—tĹłsi.

ď Ž Pagaliau: ]\ XRYR_Vb` ZRab` a_

bXb`VĂş TV[Ă˜Ăş [R`Ă›XZV[TĂş cVR ĂşWĂş ]V_XV ZĂş ]NTNYVNb ]NWbQĂ›` & “&# X_N[aV[VĂş _RX \[`a_bXPVW\` ]NONVT\` QN_ONV

CVQZN[a\ :NabĂ˜V\ [b\a_

ď Ž PrognozÄ—s: Â ;R cV`XN` cfX`aN `

XYN[Q VNV “ _RVXVN YNVX\ `VabNPVWNV  ]R_ YNb aV• Ă&#x;cR`aV a\XVĂ– X\[a_\YĂ? X\XV\` [\_ _\` QR]N_aNZR[a\ cNQ\cN` C =NbX aĂ› Ă›aĂş`V• “ NV XV[\ 6[S_N`a_bXaĂ­

kur bus statomas pirsas ir ĹĄvartuo- Ĺžies rĹŤdos granuliĹł krovinio. sis dujoveĹžis ir dujĹł priÄ—mimo tikslÄ…, kad MalkĹł ÄŻlankos laigylis tuvas, gilinimÄ…. rÄ—tĹł bĹŤti ne 13,5 metro, PradÄ—jo valyti dokĹł duobes o 14,5 me„Kai atÄ—jau ÄŻ Uosto direkcijÄ…, tro, kaip visame uoste“, – tikino linimo darbai keletÄ… mÄ—nesiĹł gi- „Uosto naudotojus laikome ben„AtÄ—jÄ™s dirbti ÄŻ Uosto A.Vaitkus. jau dros uosto veiklos direkcijÄ… vÄ—lavo. Uosto partneriais. direkcijos darbuototeigiau ir laikausi linijos, Ĺ ios ÄŻlankos gilinimas ÄŻmanomas GraĹži partnerystÄ— duoda kad svar- jai pasistengÄ—, biausias mĹŤsĹł uĹždavinys intensyviai dirbo su dÄ… nauyra laiku rangovu, operatyviai ir Uosto direkcijai, ir valstybei. tik „VakarĹł laivĹł gamykloje“ iĹĄvavykstantys kokybiĹĄkas sprendÄ— pro- StengiamÄ—s lius duobes po dokais. TerĹĄalai infrastruk- blemas, todÄ—l sudaryti sÄ…lygas komtose projekto pagrindinei tĹŤros plÄ—tojimas. Nuo duobÄ—se kaupÄ—si nuo panijoms pritraukti kuo to, kiek iĹĄ- bendrovei – tiek milijonĹł litĹł pat ÄŻmonÄ—s „KlaipÄ—dos nafta“ gadaugiau plÄ—tojama infrastruktĹŤra, kroviniĹł, kurdami infrastruktĹŤrÄ… ÄŻkĹŤrimo. Daug metĹł kalbÄ—ta apie priklauso lÄ—jome praneĹĄti, ĹĄiemet uostui vystyti uosto konkurencingumas kad darbai jĹł iĹĄvalymÄ…. Realiai darbai baigti skatiname jas kitĹł uos- beveik dviem pradÄ—plÄ—toti savo suprassavaitÄ—mis anksÄ?iau, tĹł atĹžvilgiu. Turime infrastruktĹŤjau panaudojo Uosto ti tik dabar. Vamzdynais truktĹŤrą“, – pastebÄ—jo iĹĄ dokĹł nei buvo numatyta pagal A.Vaitkus. rÄ…, galime konkuruoti, graďŹ ką“, neturime – prisiminÄ— Uosto direkcija yra numaÄ?iusi duobiĹł terĹĄalai transportuojami ÄŻ direkcija. A.Vaitkus. – konkuruoti nÄ—ra kaip“, sandÄ—liavimo aikĹĄtelÄ™ SmeltÄ—s pu– tikino Gilinant ĹĄio terminalo akvatorijÄ… anksÄ?iau nutiesti geleĹžinkelÄŻ ÄŻ ben- siasalyje KlaipÄ—dos valstybinio – buvusioje valÄ?iĹł priedrovÄ—s „MalkĹł ÄŻlankos terminalas“ jĹŤrĹł uosto sutaupyta pinigĹł. Vietoje planuodirekcijos generalinis plaukoje. naudojamÄ… teritorijÄ…. NaujÄ… direktorius tĹł 84 mln. nimas, SGD terminalo litĹł darbai atlikti uĹž 78,8 sandÄ—Arvydas Vaitkus. duobÄ—s gilÄŻ statanti bendrovÄ— ÄŻgis mln. litĹł. Nepanaudotas linimas, kiti objektai. Jie visai kitas Situacijai Jis teigÄ— matantis pozityvĹł planuotas galimybes „perlauĹžti“reikia laiko leido paUos- rezervas. gabenti krovinius. to direkcijos darbuotojĹł Vienu metu KlaipÄ—dos valstybinia- siekti ne tik rekordinius investicijĹł Operatyviai sprendĹžiamos poĹžiĹŤrÄŻ. Kitas jo minÄ—tas pavyzdys ÄŻsisavinimus – 233 mln. AnksÄ?iau daug darbĹł vyko ir me uoste – opevykdomos deĹĄimtys ÄŻvailitĹł per 7 MalkĹł ÄŻlankos gyliĹł problemos. smar- ratyviai nukasta mÄ—nesius, kai iki tol kiai vÄ—luojant, o dabar riausiĹł infrastruktĹŤros didĹžiausios jau atsirado metrĹł grunto apie 4000 kubiniĹł „Diskutavome su MalkĹł vystymo metinÄ—s investicijos ÄŻlankoje sutarÄ?iĹł – nuo 8–9 krantiniĹł ĹĄlaito tokiĹł, kurie atliekami pirma ÄŻ uostÄ… 2008 esanÄ?iĹł keliĹł laiko. zonoje. DÄ—l to prie ĹĄiĹł krantiniĹł rÄ—me, kompanijĹł atstovais. Suta- tanÄ?iĹł iki keliasdeĹĄimtĹĄimtĹł tĹŤks- metais sudarÄ— 166 mln. litĹł. Kaip pavyzdÄŻ jis minÄ—jo PaSuskys- jau gali ĹĄvartuotis kad kompanijos susiderins milijonĹł li- siektas ir tintĹłjĹł gamtiniĹł dujĹł didĹžiausias ES lÄ—ĹĄĹł patĹł vertÄ—s. terminalo laivai, gabenantys „Panamax“ tipo savo investicinius planus naudojimo uoste skaiÄ?ius taip, akvatorijos ir duobÄ—s iki Sutapo, kad uoste uĹžbaigti – per 16 metrĹł, tonĹł KlaipÄ—dos beveik 70 tĹŤkst. jie netrukdytĹł bendrai veiklai jog dideli pusmetÄŻ 87 ĹĄio- objektai: kaip uosto uoste naujo gele- je ÄŻlankoje. Kartu iĹĄkÄ—lÄ—me pietinÄ—s dalies dĹžiausias mln. litĹł, kai iki tol diateities laivybos kanalo skaiÄ?ius gilinimas ir plati- buvo 40,5 mln. litĹł –

233

Ĺ iandien priedas

Bend­ruo­me­nių li­tai įťa­lo

Kaina 1,30 Lt

8

„Prak­ti­ka to­kia, kad kuo dau­giau ĹĄven­Ä?iĹł, tuo dau­giau kru­vi­nĹł ne­lai­miĹł.“ Sei­mo na­rys Re­mi­gi­jus Ĺ i­ma­ťius api­bō­di­no tra­giť­kÄ… mō­sĹł ĹĄven­ti­niĹł die­nĹł po­bō­dÄŻ.

Klai­pÄ—­dos se­niō­nai­ Ä?iai skam­bi­na pa­vo­ jaus var­pais – 500 tĹŤkst. li­tĹł dÄ—l sa­vi­ val­dy­bÄ—s val­di­nin­ kĹł ne­veik­lu­mo ga­ li bō­ti pa­leis­ti vÄ—­jais ar ÄŻĹĄal­dy­ti snie­ge. Nors Vie­tos bend­ ruo­me­niĹł ta­ry­bos prieĹĄ du mÄ—­ne­sius ap­si­spren­dÄ—, kur iť­ leis­ti bend­ruo­me­ niť­ku­mui ska­tin­ ti skir­tus pi­ni­gus, nei ÄŻren­gi­niai, nei pa­slau­gos dar nÄ—­ra per­ka­mi.

6p.

Klerkams – di­des­nÄ—s al­gos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Di­dĹžio­ji dau­gu­ma Klai­pÄ—­dos val­di­nin­kĹł ĹĄie­met gau­na di­des­ nius at­ly­gi­ni­mus nei prieĹĄ me­ tus. Pa­di­dÄ—­ju­sias al­gas jie uŞ­si­ tar­na­vo, mat il­gai dir­ba vals­ty­ bÄ—s tar­ny­bo­je. Dos­nu­mas – va­do­vams

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ne­pa­si­mo­kÄ— iĹĄ klai­dĹł

„Mes taip ti­kÄ—­jo­mÄ—s, kad ru­de­niop jau ga­lÄ—­si­me bend­ruo­me­nes pra­ dĹžiu­gin­ti nau­jo­mis vai­kĹł Ĺžai­di­mĹł aikť­te­lÄ—­mis, lau­ko tre­ni­ruok­liais, Ĺžmo­nes pa­kvies­ti da­ly­vau­ti ren­ gi­niuo­se. Ta­Ä?iau mō­sĹł vil­tys neiť­si­pil­dÄ—.

4

„„Nuo­mo­nÄ—: se­niō­nai­Ä?iai ÄŻsi­ti­ki­nÄ™, kad jau da­bar mies­te ga­lÄ—­jo bō­ti ge­ro­kai dau­giau vai­kĹł Ĺžai­di­mĹł aikť­te­liĹł,

ta­Ä?iau jĹł iki ĹĄiol nÄ—­ra dÄ—l ne­va val­di­nin­kĹł or­ga­ni­za­ci­niĹł ge­bÄ—­ji­mĹł sto­kos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Per me­tus la­biau­siai iĹĄau­go Klai­ pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jĹł, sa­vi­val­ dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus ir jo pa­va­duo­to­jĹł, de­par­ta­men­ tĹł di­rek­to­riĹł at­ly­gi­ni­mai. Jie ga­ li dĹžiaug­tis kas mÄ—­ne­sÄŻ gau­nan­ tys nuo 59 iki 169 li­tĹł dau­giau nei prieĹĄ me­tus. Nors per me­tus ne­si­kei­tÄ— nei ba­ zi­niai dy­dĹžiai, nei koe­fic­ ien­tai, pa­ gal ku­riuos skai­Ä?iuo­ja­mi val­di­nin­kĹł at­ly­gi­ni­mai, jie Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—­je au­go.

2

2

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

miestas

Jū­ro­je ieš­kos se­no­jo Ne­mu­no del­tos Iki rugp­jū­čio pa­bai­gos, 10 die­nų Lie­tu­vos te­ri­to­ri­niuo­se van­de­ny­se Bal­ti­jos jū­ro­ je vyks tarp­tau­ti­nė mi­nų paieš­kos ir jų kenks­mingumo šalinimo ope­ra­ci­ja „At­ vi­ra dva­sia 2013“, ku­rio­je pir­mą­kart pa­ kvies­ti da­ly­vau­ti ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Skai­čiai: be­veik 400 dar­buo­to­jų, dir­ban­čių Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je, al­goms šie­met rei­kia maž­daug 11 mln. li­tų.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) moks­ li­nin­kus do­mi­na už­lie­ti kraš­to­vaiz­ džiai, o ka­riš­kius – už­si­li­kę ka­ ro lai­kų sprog­me­nys. Šiuo at­ve­ju abie­jų ins­ti­tu­ci­jų in­te­re­sai – pa­ na­šūs. „Mū­sų tiks­las – pa­tik­rin­ti te­ ri­to­ri­ją ša­lia Ru­si­jos sie­nos, kur Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais bu­vo mi­nų lau­kai. Ka­riš­kiai iš­ žval­gys, ar ten nė­ra sprog­me­nų, o mes ieš­ko­si­me se­no­jo Ne­mu­no del­tos. Prieš 10 tūkst. me­tų ten bu­vo kran­tas, da­bar už­lie­ta van­ de­niu“, – pa­sa­ko­jo KU pro­fe­so­ rius Vla­das Žul­kus. Se­no­ji Ne­mu­no del­ta, pa­sak pro­f. V.Žul­kaus, yra maž­daug 30 met­rų gy­ly­je jū­ro­je. Šiuo at­ve­ju bus ieš­ ko­ma ne nu­sken­du­sių ob­jek­tų, o tik­ri­na­ma, ar iš­ties spė­ja­mo­je vie­ to­je prieš 10 tūkst. me­tų čia į jū­rą ga­lė­jo iš­te­kė­ti Ne­mu­nas. Ta­čiau pra­džio­je tą plo­tą tu­rės pa­tik­rin­ti ka­riš­kiai. „At­vi­ra dva­sia 2013“ – di­džiau­ sia Lie­tu­vo­je iš­mi­na­vi­mo jū­ro­je ope­ra­ci­ja nuo 2010 m. Ją or­ga­ni­ zuo­ja Lie­tu­vos ka­ri­nės jū­rų pa­jė­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klerkams – di­des­nės al­gos Anot sa­vi­val­dy­bės In­ 1 for­ma­vi­mo ir e.pa­slau­gų sky­riaus ve­dė­jos Vi­li­jos Venc­ku­tės-

Vla­das Žul­kus:

Prieš 10 tūkst. me­tų ten bu­vo kran­tas, o da­bar už­lie­ta van­de­niu.

gos, da­ly­vaus 12 ka­ri­nių lai­vų ir 4 na­rų ko­man­dos iš 10 ša­lių. Be ka­ri­nių lai­vų, šio­je ope­ra­ci­jo­je taip pat da­ly­vaus Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos hid­rog­ra­ fi­nis lai­vas „Va­rū­na“ bei KU moks­ li­nis ti­ria­ma­sis ir mo­ko­ma­sis bur­ lai­vis „Bra­ban­der“. Šie lai­vai yra ap­rū­pin­ti jū­ros dug­no ty­ri­mo tech­ni­ka.

Pa­lai­tie­nės, dar­bo už­mo­kes­čio pa­ ki­ti­mui di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo di­ dė­jan­tis tar­ny­bos vals­ty­bei sta­žas, vals­ty­bės tar­nau­to­jų kas­me­čio ver­ ti­ni­mo me­tu su­teik­tos kva­li­fi­ka­ci­ nės kla­sės ir sa­vi­val­dy­bės struk­tū­ ros po­ky­čiai. Vie­šai skel­bia­ma, jog Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jai už­dir­ba dau­giau nei prieš me­tus, bet rea­liai pa­di­dė­ jo tik vie­no jų dar­bo už­mo­kes­tis. „Vie­šai pa­tei­kia­mas at­ly­gi­ni­mas yra ap­skai­čiuo­tas vi­siems tos pa­ čios rū­šies dar­buo­to­jams – su­su­ ma­vus jų pa­rei­gi­nes al­gas, prie­ dus už sta­žą bei kla­sę ir pa­da­li­jus iš dar­buo­to­jų skai­čiaus“, – aiš­ki­ no V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė.

To­dėl ir nu­ro­do­ma, kad vi­ce­me­rai už­dir­ba dau­giau, nors rea­liai di­ des­nę al­gą gau­na tik vie­nas. Ji pa­ di­dė­jo to­dėl, kad mo­ka­mas di­des­ nis prie­das už tar­ny­bos vals­ty­bei sta­žą. Toks prie­das po 3 pro­c. di­ dė­ja kas tre­jus me­tus. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties pa­di­ dė­jo ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės bei vie­no jos pa­ va­duo­to­jo at­ly­gi­ni­mai. De­par­ta­men­tų di­rek­to­rių al­gos, anot V.Venc­k u­t ės-Pa­l ai­t ie­n ės, išau­go, nes dviem jų bu­vo su­teik­ tos aukš­tes­nės kva­li­fi­ka­ci­nės kla­ sės, už ku­rias mo­ka­mas ir di­des­nis prie­das. Be to, kei­tė­si ir di­rek­to­ rių dar­bo sta­žas – jis di­dė­jo ir bu­ vo įver­tin­tas di­des­niu prie­du. Ana­lo­giš­kas at­sa­ky­mas ir dėl išau­ gu­sių sky­rių ve­dė­jų at­ly­gi­ni­mų.

Sau­go as­mens duo­me­nis

Taip sau­go­mi as­mens duo­me­nys, nes konk­re­čiai neį­var­di­ja­ma, kiek koks dar­buo­to­jas už­dir­ba.

Spe­cia­lis­tams su­ma­žė­jo

Per me­tus sa­vi­val­dy­bė­je la­biau­siai nu­skriaus­ti bu­vo spe­cia­lis­tai. Vi­

du­ti­niš­kai jų mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas su­ma­žė­jo 265 li­tais. „Per­nai ir šie­met dirb­ti į sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją bu­vo priim­ta ne­ma­žai spe­cia­lis­tų, nes bu­vo for­ muo­ja­mas Vie­šo­sios tvar­kos sky­ rius. Nau­ji dar­buo­to­jai ne­gau­na kva­li­fik ­ a­ci­nės kla­sės, tik­rai ne vi­si tu­ri tar­ny­bos vals­ty­bei sta­žą, to­dėl skai­čiuo­jant spe­cia­lis­tų dar­bo už­ mo­kes­čio vi­dur­kį, jis ir su­ma­žė­jo“, – aiš­ki­no V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė. Mies­to biu­d že­te šių­m e­č iam Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­bo už­ mo­kes­čio fon­dui nu­ma­ty­ta 10 mln. 728 tūkst. li­tų. Per­nai bu­vo 10 mln. 92 tūkst. li­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je mė­ne­ sio al­ga dar­buo­to­jui, neats­kai­čius mo­kes­čių, sie­kia nuo tūks­tan­čio iki 5,98 tūkst. li­tų. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, vi­du­ti­nis mė­ne­sio at­ly­gi­ ni­mas Klai­pė­do­je 2013 me­tų I ket­ vir­tį bu­vo 2 365 li­tai, neats­kai­čius mo­kes­čių.

Dar­bo už­mo­kes­čio Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je po­ky­čiai (Lt) Pa­rei­gy­bė

2012 m. vid. mėn.

2013 m. II ketv. vid. mėn.

bru­to dar­bo už­mo­kes­tis

bru­to dar­bo už­mo­kes­tis

Skir­tu­mas

Po­li­ti­kai

Pak­vie­tė: Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mo­ko­ma­sis bur­lai­vis „Bra­ban­der“

pir­mą­kart da­ly­vau­ja bend­ro­je ope­ra­ci­jo­je kar­tu su ka­ro lai­vais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Me­ras 5236 Me­ro pa­va­duo­to­jas 4696 Po­li­ti­nio (as­me­ni­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jai Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius 5894 Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas 5200 Ta­ry­bos sek­re­to­rius 4010 Me­ro pa­ta­rė­jas 3645 Kar­je­ros vals­ty­bės tar­nau­to­jai De­par­ta­men­to di­rek­to­rius 4727 Sky­riaus ve­dė­jas 3844 Pos­ky­rio ve­dė­jas 3061 Sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas 3185 Vy­riau­sia­sis spe­cia­l is­tas 2522 Vy­res­ny­sis spe­cia­l is­tas 2160 Spe­cia­l is­tas 1975 Dar­buo­to­jai, dir­ban­tys pa­gal dar­bo su­tar­tis Vy­riau­sia­sis spe­cia­l is­tas 1562 Vy­riau­sia­sis ar­chy­va­ras 1586 Vy­res­ny­sis spe­cia­l is­tas 1312 Vy­res­ny­sis ar­chy­va­ras 1281 Ar­chy­va­ras 1098 Vai­ruo­to­jas 1362 Rū­bi­nin­kas (bu­dė­to­jas) 821 Elekt­ri­kas 1220 Dar­bi­nin­kas 821

5236 4824

0 128

5978 5259 4010 3645

84 59 0 0

4896 3916 3098 3210 2545 2198 1710

169 72 37 25 23 38 -265

1567 1586 1308 1281 1098 1362 1000 1220 1000

5 0 -4 0 0 0 179 0 179

3

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

miestas Lan­kė lai­vus

„Dainava“ įveikta

nugalėti makedonai

Iki rugp­jū­čio pa­bai­gos Lie­tu­vos te­ri­to­ri­niuo­se van­de­ny­se Bal­ti­ jos jū­ro­je vyks tarp­tau­ti­nė mi­ nų paieš­kos ir nu­kenks­mi­ni­mo ope­ra­ci­ja „At­vi­ra dva­sia 2013“. Ją or­ga­ni­zuo­ja Lie­tu­vos ka­ri­nės jū­rų pa­jė­gos, da­ly­vau­ja 12 lai­vų. Sek­ma­die­nį ope­ra­ci­jo­je da­ly­ vau­sian­čiuo­se lai­vuo­se vy­ko at­ vi­rų du­rų va­lan­dos.

Lietuvos futbolo A lygos čempionate penkioliktąją pergalę iškovoję Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai šeštadienį nesunkiai 4:1 įveikė Alytaus „Dainavos“ vienuolikę. Po įvartį į dzūkų vartus įmušė Donatas Kazlauskas (23 min.), Evaldas Razulis (66 min.), Ernestas Veliulis (71 min.) ir Tadas Eliošius (81 min.).

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė varžovų mieste Skopjėje nugalėjo Makedonijos ekipą 62:50. Tai penkta paeiliui lietuvių sėkmė rengiantis Europos čempionatui. Rezultatyviausiai žaidė Linas Kleiza, pelnęs 14 taškų, Jonas Mačiulis – 11, Darjušas Lavrinovičius – 10, Jonas Valančiūnas ir Robertas Javtokas – po 7.

Ne­rin­go­je lai­ko ra­tas su­ko­si at­gal Nuo pat Žo­li­nės vi­ są sa­vait­ga­lį Ne­rin­ go­je šur­mu­lia­vo gy­vo­sios ar­cheo­lo­ gi­jos šven­tė, ku­rio­ je bu­vo pui­ki pro­ ga su­si­pa­žin­ti su ar­ cha­jiš­kais ama­tais.

Dienos telegrafas Atos­to­gos. Klai­p ė­dos mies­to me­ras V.Grub­l iaus­kas ato­sto­gaus iki rugp­jū­ čio 26 d. Jį pa­va­duo­ja me­ro pa­va­duo­to­ jas A.Šul­cas. Ko­mi­te­tai. Šian­dien 13.30 val. me­ri­jo­je (Da­nės g. 17, I aukš­to pa­si­ta­r i­mų sa­lė­je) po­sė­džiaus Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­ tas. Bus svars­to­mas klau­si­mas dėl ad­ mi­n ist­ra­ci­n io pa­sta­to Lie­pų g. 7 at­nau­ ji­ni­mo, su­ma­ž i­nant ener­gi­jos su­var­to­ji­ mo są­nau­das. O 15 val. ten pat vyks Te­ri­ to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to po­sė­dis. Dar­ bot­var­kė­je – vė­jo elekt­ri­nių par­ko įren­ gi­mo Bal­ti­jos jū­ros Lie­tu­vos ak­va­to­ri­jo­je po­vei­k io ap­l in­kai ver­t i­n i­mas, pro­jek­to „Bal­ti­jos pro­spek­to ir Mi­ni­jos gat­vės san­ kry­žos re­konst­ruk­ci­ja. I sta­ty­bos eta­pas“ pa­raiš­kos tei­ki­mas.

Pa­vel­das: Se­nų­jų ama­tų die­no­se Ne­rin­go­je at­gi­jo iš­ny­ku­si ir ka­dai­se pa­mirš­ta pro­tė­vių bui­tis.

Su­ma­žė­jo. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­par­ ta­men­to duo­me­n i­m is, ant­rą­jį 2013 m. ket­vir­t į ne­dar­bo ly­gis ša­ly­je su­da­rė 11,7 pro­c. ir bu­vo 1,4 pro­c. ma­žes­nis nei pir­ mą­jį šių me­t ų ket­v ir­t į. Ant­rą­jį 2013 m. ket­vir­tį ša­ly­je bu­vo 171,8 tūkst. be­dar­bių, t. y. 19,5 tūkst. (10,2 pro­c.) ma­ž iau nei pir­ mus tris šių me­tų mė­ne­sius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ke­tu­rias die­nas ša­lia Ni­dos uos­to dar­ba­vo­si eks­pe­ri­men­ti­nės ar­cheo­ lo­gi­jos meist­rai iš Lie­tu­vos Lat­vi­ jos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos. Tai – pui­ki pro­ga ne tik iš­girs­ti apie re­konst­ ruo­tus ar­cheo­lo­gi­nius ra­di­nius, bet ir su­si­pa­žin­ti su prie­šis­to­rės lai­ko­ tar­pio žmo­nių bui­ti­mi. „At­ro­do, kad per­si­kė­liau ke­lis šim­tus me­tų at­gal, pa­puo­liau į tą bui­tį, ku­rio­je kaž­ka­da gy­ve­no mū­ sų pro­tė­viai. Ni­do­je to­kiam ren­gi­ niui ap­lin­ka – idea­li: ma­rios, lai­ ve­liai, ko­pos ir se­no­vi­nių tro­be­lių imi­ta­ci­ja“, – džiau­gė­si Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis.

Pa­sak Ne­rin­gos me­ro, tai – di­de­ lė at­rak­ci­ja ne tik suau­gu­sie­siems, bet ir vai­kams, ku­rie ga­lė­jo vis­ką pa­lies­ti, pa­ju­din­ti, tu­rė­jo pro­gą pa­ šau­dy­ti, nu­si­kal­ti mo­ne­tą pa­tys. „Kaip bū­tų sma­gu, jei toks se­no­ vi­nis ama­ti­nin­kų kai­me­lis Ni­do­ je gy­vuo­tų vi­są va­sa­rą. Bū­tų ga­li­ ma bet ka­da atei­ti. Juk pa­si­šne­kė­ti su meist­rais yra apie ką. Va­kar su­ si­ti­kau su alu­da­riais. Alų ga­mi­na jau ket­vir­ta šei­mos kar­ta, ki­ti vė­ žius ver­da ant įkai­tin­tų ak­me­nų. Pa­ma­čiau daug ne­ma­ty­tų da­ly­kų, la­bai džiau­gia­mės ši­tuo ren­gi­niu“, – tei­gė D.Ja­sai­tis. Se­nų­jų ama­tų die­nos Ne­rin­go­ je jau ne pir­mus me­tus pri­trau­kia la­bai daug lan­ky­to­jų, esą gai­la, kad

šven­tė to­kia trum­pa­lai­kė. Eks­pe­ ri­men­ti­nės ar­cheo­lo­gi­jos meist­rai de­monst­ra­vo, kaip bu­vo ga­mi­na­ mi gin­ta­ri­niai amu­le­tai, ki­bi­rė­ liai iš lie­pos kar­nų, ke­pa­ma duo­na ant ak­me­nų, lip­do­mi ir žie­džia­ mi puo­dai, ga­mi­na­mi in­dai iš ber­ žo to­šies. Ju­ve­ly­rai at­kū­rė vi­du­ram­žių pa­ puo­ša­lus ir įvai­rius ga­mi­nius iš bron­zos bei ala­vo. Sve­čiai ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti ir su se­no­sios me­di­ci­ nos pa­slap­ti­mis. „Tai juk mū­sų pro­tė­vių is­to­ri­ja, ku­ri at­gai­vin­ta gy­vai: vie­ni pi­na, ki­ti puo­dus žie­džia, tre­ti vais­ti­nes žo­le­les mai­šo. Nuos­ta­bu“, – taip sa­vait­ga­lio ren­gi­nį api­bū­di­no Ne­ rin­gos va­do­vas.

Krui­zas. Rugp­jū­čio 22 d. į Klai­pė­dą at­ plauks jū­r ų mil­ž i­nas, 290 m il­g io krui­ zi­nis lai­ne­ris „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“. Šie­met šis lai­vas Klai­pė­do­je lan­k y­sis 6 kar­tus, ki­ tais me­tais nu­ma­ty­ti 7 jo vi­zi­tai. Krui­zi­ nis se­zo­nas šie­met Klai­pė­do­je baig­sis rug­sė­jo 11 d.

Da­rius Ja­sai­tis:

Kaip bū­tų sma­gu, jei toks se­no­vi­nis ama­ti­ nin­kų kai­me­lis Ni­do­je gy­vuo­tų vi­są va­sa­rą.

Smil­ty­nės per­kė­lo­je – poil­siau­to­jų ant­plū­dis As­ta Dy­ko­vie­nė Poil­siau­to­jų srau­tus šią va­sa­rą ko­ re­guo­ja ne il­gie­ji sa­vait­ga­liai, o sau­ lė­tas ir šil­tas oras. Smil­ty­nės per­kė­ los kel­tai vėl dar­ba­vo­si be gra­fi­ko – tiek bu­vo poil­siau­to­jų.

Spūs­tys: šeš­ta­die­nį po pie­tų ties per­kė­la ma­ši­nų ei­lė drie­kė­si net Mi­

ni­jos gat­vė­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šeš­ta­die­nį no­rin­čių au­to­mo­bi­liais per­si­kel­ti į Kur­šių ne­ri­ją bu­vo ne vie­nas tūks­tan­tis. Per­kė­los kel­tai bu­vo pri­vers­ti dirb­ti ne pa­gal gra­ fi­ką. Dau­ge­lis poil­siau­to­jų sku­bė­ jo į Ni­do­je vy­ku­sią Se­nų­jų ama­tų šven­tę, ki­ti pa­si­li­ko Juodk­ran­tė­ je, Per­val­ko­je ar Prei­lo­je, dar ki­ ti va­ži­nė­jo­si dvi­ra­čiais ar il­sė­jo­si prie jū­ros.

Bend­ro­vės „Smil­ty­nės per­kė­la“ duo­me­ni­mis, vien šeš­ta­die­nį bu­ vo at­lik­ti 129 rei­sai. Ir iš Klai­pė­dos į Smil­ty­nę per­kel­ta 2 tūkst. 18 au­ to­mo­bi­lių, o iš Smil­ty­nės į Klai­pė­ dą grį­žo 2 tūkst. 228 ma­ši­nos. Kel­ti­nin­kai pa­tei­kė to­kius skai­ čius: abie­jo­se per­kė­lo­se šeš­ta­die­ nį į Smil­ty­nę per­kel­ta 18 tūkst. 907 ke­lei­viai bei dvi­ra­ti­nin­kai, į Klai­pė­ dą iš Kur­šių ne­ri­jos grį­žo 13 tūkst. 772 žmo­nės. Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, be­ veik du kar­tus dau­giau nei įpras­tą va­sa­ros die­ną. Sek­ma­die­nio duo­ me­nis kel­ti­nin­kai skai­čiuos tik bai­gę pa­mai­ną, ge­ro­kai po vi­dur­ nak­čio.

Suk­čiai. Per praė­ju­sį sa­vait­ga­lį už­fik­suo­ti net ke­tu­ri pra­ne­ši­mai, kai nuo te­le­fo­ni­nių su­kčių nu­ken­tė­jo Klai­pė­dos mies­to ir ra­ jo­no gy­ven­to­jos. Mo­te­rys ap­ga­vi­kams ati­ da­vė so­li­džias 3–5 tūkst. li­tų su­mas. Užpuolė. Šeštadienį netoli Dituvos so­ dų apiplėštas 24 m. jaunuolis. Derceklių kaime jį užpuolė ir sumušė trys vaiki­ nai. Užpultasis mėgino gintis elektrošo­ ko aparatu, tačiau užpuolikai jį atėmė ir panaudojo prieš nukentėjusįjį, iš kurio atėmė dar ir 400 litų. Grei­to­ji. Šeš­ta­d ie­n is itin karš­tas bu­vo grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos tar­ny­ bai. Net ke­l ioms bri­ga­doms vie­nu me­ tu te­ko kur­suo­t i į Kark­lę, kur vy­ko ro­ ko mu­zi­kos fes­ti­va­lis. Čia me­di­kai tei­kė pa­gal­bą trau­muo­t iems ir su­muš­t iems šven­tės da­ly­viams. Mi­rė. Šeš­t a­d ie­n į Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­ri­ka­ci­jos biu­re už­re­gist­ruo­tos 6 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Juo­zas Rud­nic­kas (gim. 1920 m.), Al­bi­nas Ma­ž io­n is (gim. 1929 m.), Vy­tau­tas Au­g us­t i­nas Pau­l io­ nis (gim. 1930 m.), Bro­nius Gra­ž ys (gim. 1934 m.), Bi­ru­tė Ge­čie­nė (gim. 1958 m.) ir Aud­ro­nė Ga­li­mo­va (gim. 1962 m.). Gi­mė. Klai­pė­do­je per sta­tis­ti­nę pa­rą šeš­ ta­die­nį gim­dė 13 mo­te­rų. Gi­mė 8 mer­gai­ tės ir 5 ber­niu­kai. Sek­ma­die­n į iki 8 val. ry­to gim­dė 14 mo­te­rų. Gi­mė 11 mer­gai­čių ir 3 ber­niu­kai.

4

pirmAdienis, rugpjūčio 19, 2013

miestas Pro Me­mo­ria

Bro­nius Gra­žys

(1934 01 05 – 2013 08 17)

Klai­pė­dos dra­mos teat­ras, Klai­pė­ dos mies­tas, vi­sa Lie­tu­va ne­te­ko kū­ry­bin­go, vi­sų my­li­mo žmo­gaus, ta­len­tin­go ak­to­riaus. Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­ to­rius Bro­nius Gra­žys gi­mė 1934 me­tų sau­sio 5 die­ną Ne­čio­ny­se, Ro­kiš­kio ra­jo­ne. 1956 me­tais bai­ gė Lie­tu­vos vals­ty­bi­nę kon­ser­va­ to­ri­ją, 1968 me­tais – aukš­tuo­sius re­ži­sū­ros kur­sus Ma­ža­ja­me teat­ re Mask­vo­je. Iki 1962-ųjų vai­di­ no Ma­ri­jam­po­lės dra­mos teat­re. Nuo 1963 me­tų – Klai­pė­dos dra­ mos teat­ro ak­to­rius, vė­liau ir re­ ži­sie­rius. Per dau­giau nei 50 kū­ ry­bos me­tų B.Gra­žys su­kū­rė per pu­sant­ro šim­to vaid­me­nų. Tarp ryš­kiau­sių – Dar­se­las (A.Ža­ ri „Šeš­ta­sis aukš­tas“), Liud­vi­kas (Lo­pe de Ve­ga „Šuo ant šie­no“), Ka­re­las (A.Bla­že­kas „Tur­tin­gas va­ka­ras“), Žič-Žič­kovs­kis (J.Mar­ cin­ke­vi­čius „Či­čins­kas“), Mil­ kus, Mo­tie­jus (Just.Mar­cin­ke­ vi­čius „Maž­vy­das“, „Ka­ted­ra“), Tė­vas (J.Glins­kis „Po Svars­tyk­lių ženk­lu“), Lu­ka (M.Gor­kis „Dug­ ne“), Don Chua­nas (V.Šeks­py­ras „Daug triukš­mo dėl nie­ko“), Re­ dži­nal­das Pei­dže­tas (R.Har­vu­das „Kvar­te­tas“) ir kt. Yra su­kū­ręs ne vie­ną ryš­kų, įsi­min­ti­ną vaid­ me­nį ki­no ir te­le­vi­zi­jos fil­muo­se: Da­riaus pa­tė­vis („Skry­dis per At­ lan­tą“), Acus („Šie­nap­jū­tė“), Pro­ fe­so­rius („Va­len­ti­na“) ir kt. Nuo 2001-ųjų B.Gra­žys – Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to do­cen­tas. Dau­giau nei tris de­šimt­me­čius dės­tė vai­dy­bos, re­ži­sū­ros ir gri­ mo pa­grin­dus cho­reog­ra­fi­jos spe­cia­ly­bės stu­den­tams, pa­ruo­ šė ir iš­lei­do „Gri­mo pa­grin­dus“ – me­to­di­nę kny­gą aukš­tų­jų mo­ kyk­lų ir me­no fa­kul­te­to stu­den­ tams bei pe­da­go­gams. Ak­to­rius ir ke­lių poe­zi­jos rin­ki­nių au­to­ rius, iš­lei­do rin­ki­nius „Žvyr­ke­ liai“, „Išsk­ri­dę paukš­čiai“, „Rie­da sau­lė va­ka­rop“, „Spal­vo­ti stik­liu­ kai“, „Del­nai“, „So­ne­tai, po­rtre­ tai ir hai­ku“. B.Gra­žys bu­vo ži­no­mas ir kaip ta­py­to­jas, dai­lės ko­lek­ci­nin­kas. Jis pa­ts ta­pė, su­ren­gė 38 ta­py­bos, asamb­lia­žų bei ko­lia­žų au­to­ri­nes ir ko­lek­ty­vi­nes pa­ro­das Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je. Už nuo­pel­nus Lie­ tu­vos teat­ro me­nui 1984 me­tais ak­to­riui su­teik­tas Lie­tu­vos nu­si­ pel­niu­sio ar­tis­to gar­bės var­das. 2007 me­tais B.Gra­žys ap­do­va­no­ tas or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­ vai“ me­da­liu. Tais pa­čiais me­tais už iš­skir­ti­nius nuo­pel­nus uos­ta­ mies­čio kul­tū­rai su­teik­tas Klai­pė­ dos kul­tū­ros ma­gist­ro var­das. At­sis­vei­kin­ki­me su Ve­lio­niu pir­ ma­die­nį nuo 13 iki 20 val. Klai­pė­ dos mu­zi­ki­nia­me teat­re. Ar­ti­mie­ ji pra­šo pa­gerb­ti ak­to­rių B.Gra­žį bal­tu gė­lės žie­du. Klai­pė­dos dra­ mos teat­ro ak­to­rius B.Gra­žys bus lai­do­ja­mas Duo­kiš­ky­je, mies­te­ly­ je ša­lia jo gim­to­jo kai­mo. Klai­pė­dos dra­mos teat­ras

Bend­ruo­me­nių li­tai įša­lo

Komentaras

1

Aki­vaiz­du, jog sa­vi­val­dy­ bė ne­pa­si­mo­kė iš praė­ju­ sių me­tų klai­dų, ir šie­met vėl vis­kas bus da­ro­ma pa­sku­bo­mis, at­sai­niai. Ga­li bū­ti, kad vėl žiū­rė­si­me, kad vai­ kų žai­di­mų aikš­te­lės bus sta­to­mos ant snie­go“, – tvir­ti­no Ma­rių vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­ta Li­gi­ta Girs­kie­nė. Šie­met Klai­pė­dai, kaip ir per­ nai, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja sky­rė 500 tūkst. li­tų bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­tin­ti. Gy­ven­to­jai iki ge­gu­žės ga­lė­ jo teik­ti pa­raiš­kas, pa­gei­da­vi­mus, kaip pi­ni­gus pa­nau­do­ti. Vė­liau pa­ raiš­kas ana­li­za­vo ke­tu­rios Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos. Jos ne­ma­ žą da­lį pa­raiš­kų at­me­tė, o tų, ku­rias įgy­ven­di­nus tik­rai esą bū­tų nau­da bend­ruo­me­nei, są­ra­šą bir­že­lį per­ da­vė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei. Ke­tu­rios Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos pa­tvir­ti­no 108 pa­raiš­kas. Bend­ruo­me­nių at­sto­vai nu­ spren­dė, jog mies­te už iš vals­ty­ bės skir­tus pi­ni­gus rei­kia at­nau­ jin­ti 42 vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, įreng­ti 8 lau­ko tre­ni­ruok­lių komp­ lek­sus, su­re­mon­tuo­ti „skeit­par­ką“ prie Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro, at­ nau­jin­ti 10 krep­ši­nio aikš­te­lių, vie­ šo­se mies­to vie­to­se įreng­ti suo­liu­ kų, or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nių ir pa­skai­tų gy­ven­to­jams, ku­rių te­ma – ge­res­ nis tė­vų bend­ra­vi­mas su vai­kais. Ren­gi­nio ne­suor­ga­ni­za­vo

„Tas pa­ts bu­vo per­nai, taip yra ir šie­met. Pa­raiš­kas pa­tei­kė­me, o pa­skui – ty­la. Ne­tu­ri­me jo­kios in­ for­ma­ci­jos, ar jau pra­dė­tos vie­šų­ jų pir­ki­mų pro­ce­dū­ros. Pas­kam­bi­ ni į sa­vi­val­dy­bę, o ten iš­girs­ti, kad vie­na po­nia ato­sto­gau­ja, pa­skui ki­ ta ato­sto­gaus, to­dėl esą rei­ka­lai lyg ir ju­da, bet ne taip spar­čiai. Ga­li­me šauk­ti, rėk­ti, bet nie­kas ne­pa­de­ da“, – ap­gai­les­ta­vo Bal­ti­jos vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­ kas Ar­nol­das Bu­čys. L.Girs­kie­nė pa­tei­kė ir konk­re­čių pa­vyz­džių, kaip pi­ni­gai jau lei­džia­mi vė­jais. „Ga­li­ma sa­ky­ti, jog 6 tūkst. li­tų jau „pra­šlio­pi­no­me“. Bi­jau, kad to­kių at­ve­jų ga­li bū­ti ir dau­giau“, – nuo­gąs­ta­vo pa­šne­ko­vė. Ma­rių vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­ ba bu­vo pa­tvir­ti­nu­si pa­raiš­ką rugp­ jū­čio 15 d. or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nį – pa­ žin­tį su spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis: ug­nia­ge­siais, grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kais, po­li­ci­nin­kais, ka­riš­kiais. Ren­gi­niui or­ga­ni­zuo­ti bu­vo nu­ ma­ty­ti 6 tūkst. li­tų. Ta­čiau val­di­ nin­kai ne­su­ge­bė­jo lai­ku or­ga­ni­ zuo­ti vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­rų ir iš­rink­ti ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, to­ dėl šven­tė neį­vy­ko ir neaiš­ku, kas bus su pi­ni­gais. „Per­nai jau bu­vo toks at­ve­jis, kai gruo­džio 27 d. pa­skam­bi­no iš sa­vi­ val­dy­bės ir lie­pė grei­tai su­gal­vo­ti, kur dar iš­leis­ti 3 tūkst. li­tų, kad jų ne­rei­kė­tų grą­žin­ti mi­nis­te­ri­jai. Tai gal ir šie­met bus tai­ko­ma to­kia pra­ kti­ka, kad pi­ni­gus lei­si­me ne ap­gal­ vo­tai, o pul­da­mi strim­gal­viais?“ – ste­bė­jo­si L.Girs­kie­nė. Nykš­tu­kų nie­kas ne­gir­di

Jai ant­ri­no ir A.Bu­čys. Jis tei­gė, jog po per­nykš­čių ne­sėk­mių bu­vo or­ ga­ni­zuo­ta se­mi­na­rų, kaip ge­riau ir grei­čiau pa­nau­do­ti bend­ruo­me­niš­ ku­mui ska­tin­ti skir­tus pi­ni­gus. „Ta­čiau tie, ku­rie yra aukš­čiau, ma­tyt, ne­la­bai klau­sė­si, ar ne­no­rė­

Aud­ra Dau­jo­tie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės So­cia­l i­n ių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

S Spąs­tai: per­nai žie­mą sta­ty­tos vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės ne­bu­vo itin ko­

ky­biš­kai įreng­tos, to­dėl kė­lė pa­vo­jų ma­žų­jų svei­ka­tai ir gy­vy­bei.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jo gir­dė­ti pa­mo­kų, to­dėl vis­kas ir vėl strin­ga“, – svars­tė pa­šne­ko­vas. Dau­ge­lis klai­pė­die­čių pui­kiai pri­ si­me­na, kaip per­nai, prieš pat Ka­ lė­das, dar­bi­nin­kai dau­gia­bu­čių na­ mų kie­muo­se sta­tė vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, vie­šo­se erd­vė­se mon­ta­vo lau­ko tre­ni­ruok­lius, suo­liu­kus. To­kia si­tua­ci­ja per­nai su­si­klos­tė esą to­dėl, kad tik va­sa­rą gau­ta ži­nia apie skir­tus pi­ni­gus bend­ruo­me­niš­ ku­mui ska­tin­ti. To­dėl kol bu­vo su­ for­muo­tos Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ ry­bos, kol jos iš­rin­ko fi­nan­suo­ti­nas pa­raiš­kas, praė­jo ne­ma­žai lai­ko. Dėl šios prie­žas­ties vie­šie­ji pir­ki­mai įvy­ ko jau įpu­sė­jus ru­de­niui, o ran­go­vai dar­bus pra­dė­jo anks­ty­vą žie­mą. „Jei ir šie­met pa­si­kar­tos to­kia si­ tua­ci­ja, vėl bus kal­ti­na­mi se­niū­nai­ čiai, Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos, nors mes nie­kuo dė­ti. Ne mes or­ ga­ni­zuo­ja­me vie­šuo­sius pir­ki­mus, o sa­vi­val­dy­bė. Mes esa­me tik ma­ži nykš­tu­kai, ku­rių nie­kas ne­gir­di“, – kons­ta­ta­vo A.Bu­čys. Su­tar­tis – spa­lį

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų pir­ ki­mų sky­riaus ve­dė­ja Li­ja­na Plaš­ čins­kai­tė tvir­ti­no, kad šie­met vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės, lau­ko tre­ni­ruok­liai bus pa­sta­ty­ti anks­čiau nei per­nai. Ji pa­tvir­ti­no, kad rug­sė­jo 4 d. jau tu­rė­tų bū­ti at­plė­šia­mi vo­kai su pa­siū­ly­mais ran­go­vų, ku­rie įreng­ tų vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, su­mon­ tuo­tų spor­to įren­gi­nius. Skel­bi­mas tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti prieš sep­ty­nias dar­bo die­nas. Vie­ša­sis pir­ki­mas yra su­skai­dy­ tas į aš­tuo­nias da­lis – taip vi­lia­ma­ si, jog nau­ją inf­rast­ruk­tū­rą mies­te sta­tys ne vie­nas ran­go­vas, tad dar­ bai vyks grei­čiau ir ko­ky­biš­kiau. „Pla­nuo­ja­me, kad spa­lio pra­ džio­je su­tar­tys su ran­go­vais bus pa­ si­ra­šy­tos, o orai dar tik­rai leis dirb­ ti. Pas­ta­ty­ti vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių ar spor­to įren­gi­nių il­gai juk neužt­ run­ka“, – tei­gė L.Plaš­čins­kai­tė. Ki­tos pa­slau­gos, pa­vyz­džiui, ren­ gi­nių, se­mi­na­rų or­ga­ni­za­vi­mas per­ ka­mos ap­klau­sos bū­du, tad pir­ki­ mai vie­šai ne­skel­bia­mi. Apk­lau­sos or­ga­ni­zuo­ja­mos ta­da, kai pa­raiš­ką ir są­ly­gas pa­tei­kia ati­tin­ka­mų sa­vi­ val­dy­bės sky­rių va­do­vai. „Se­mi­na­rai nu­ma­ty­ti rug­sė­ jį, pa­raiš­kas or­ga­ni­zuo­ti ap­klau­sas jau ga­vo­me, tad jie tik­rai įvyks“, – ti­ki­no L.Plaš­čins­kai­tė. Raš­tas dėl raš­to

Se­niū­nai­čius nu­vy­lė ir tai, kad pa­ ža­das, jog jie ga­lės da­ly­vau­ti vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­se, ir li­ko tik pa­ža­du.

Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bas va­ sa­ros pra­džio­je pa­sie­kė sa­vi­val­dy­bės raš­tas, ku­ria­me pra­šo­ma į Vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­si­ją de­le­guo­ti sa­vo at­ sto­vus. Vi­sos Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos pa­da­rė, ko bu­vo pra­šy­tos. „Nors ir esu de­le­guo­ta į Vie­šų­ jų pir­ki­mų ko­mi­si­ją, ta­čiau ne­ga­vau jo­kio kvie­ti­mo da­ly­vau­ti jos po­sė­ džiuo­se. Mes taip no­rė­jo­me pri­si­dė­ti prie kon­kur­so tech­ni­nių są­ly­gų, kad jo­se kuo tiks­liau bū­tų įra­šy­ta, ko­ kius įren­gi­nius pirk­ti. Ir vėl šnipš­ tas. Raš­tas bu­vo dėl raš­to, dėl to, kad dau­giau val­di­nin­kų ne­truk­dy­tu­me, ne­gai­šin­tu­me jų bran­gaus lai­ko“, – iro­ni­za­vo L.Girs­kie­nė.

e­niū­nai­čiai te­gul ne­ver­kia, nes pro­ce­sas vyks­ta ir pi­ni­gai tik­rai bus pa­nau­do­ti. Pa­ti jau pa­si­ra­ šiau vie­šų­jų pir­ki­mų tech­ni­nes są­ly­gas, tad ne­tru­kus jie ir bus pa­skelb­ti. Aiš­ku, kad tu­ri­me spė­ti vi­sus dar­bus pa­ da­ry­ti. Tu­ri­me spė­ti ir dau­giau ne­sa­ky­ siu nė žo­džio. Bė­da ta, jog kas­met vis at­ si­ran­da pa­kei­ti­mų dėl tų bend­ruo­me­nių pi­ni­gų nau­do­ji­mo. Nors šie­met apie juos su­ži­no­jo­me ge­ro­kai anks­čiau, ta­čiau at­ si­ra­do rei­ka­la­vi­mas iš nau­jo rink­ti Vie­ tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bų pir­mi­nin­kus. Taip vėl bu­vo gai­ši­na­mas lai­kas, to­dėl Vie­tos bend­ruo­me­nių pa­tvir­tin­tas pa­ raiš­kas, kur leis­t i pi­n i­g us, ga­vo­me tik bir­že­lio pa­bai­go­je. Ti­kė­jo­mės, kad vis­ kas šie­met vyks daug grei­čiau, bet ne dėl nuo mū­sų pri­k lau­san­čių ap­l in­k y­ bių taip neat­si­t i­ko. Mums svar­biau­sia, kad lai­ku ir ko­ky­biš­kai bū­tų pa­sta­ty­tos vai­k ų žai­d i­mų aikš­te­lės, lau­ko tre­n i­ ruok­liai, nes šiems įren­gi­niams nu­ma­ ty­ta di­džio­ji pi­ni­g ų da­lis. Ti­ki­mės, kad šie­met iš­rink­si­me ne vie­ną, o ke­lis ran­ go­vus, tad jie dirbs grei­čiau ir ko­ky­biš­ kiau. Jei se­niū­nai­čiams trūks­ta in­for­ma­ ci­jos, pa­pra­šy­siu Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio, kad in­ter­ne­te pa­skelb­tų vi­są in­for­ma­ci­ ją, ko­kio­je sta­di­jo­je da­bar yra bend­ruo­ me­nių pi­ni­gai.

Bend­ruo­me­nių pi­ni­gai tu­ri bū­ti pa­nau­do­ti* Da­nės Vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­gi­mas Spor­ti­nin­kų g. 46, Sau­sio 15-osios g. 15, Spor­ti­ nin­kų g. 21/Pušyno g. 29, Tai­kos pr. 17/ Sau­sio 15-osios g. 8, Kre­tin­gos g. 54-56, Bi­ru­tės g. 19/21, SB „Švy­tu­rys“, Tri­ny­čių par­kas

Nuo­ro­dų įren­gi­mas Šiau­lių g. 3, Deb­re­ce­no g. 22 Pas­kai­tos se­ny­vo am­žiaus as­me­nims sau­ gu­mo klau­si­mais

Pa­jū­rio Vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­gi­mas Ram­by­no g. 4 /Darželio g. 4/Nidos g. 9/Kalnu­ pės g. 25, Smil­te­lės g. 55, Kal­nu­pės g. 2-4/Ram­ byno g. 10/Nidos g. 13, Ni­dos g. 54-56/Naikupės Lau­ko tre­ni­ruok­lių įren­gi­mas Spor­ti­nin­kų g. 46, Dra­gū­nai – TV bokš­tas, Tri­ g. 16, Dar­že­lio g. 1/Nidos g. 7, Kal­nu­pės g. 15, Žal­ gi­rio g. 13, Tai­kos pr. 127, 129, 131, 133, Poil­sio g. ny­čių par­kas, Miš­ko kvar­ta­las 12, Ni­dos g. 1, Su­lu­pės g. 11, 11A/Minijos g. 131, Alks­ny­nės g. 21, Alks­ny­nės g. 15, Mi­ni­jos g. 132, Krep­ši­nio aikš­te­lių įren­gi­mas Mi­ni­jos g. 128, 130C/Sulupės g. 14, Nend­rių g. Ry­ši­nin­kų g. 5, Til­žės g., Koo­pe­ra­ci­jos g., Ban­gų g., Bal­ti­kal­nio g., Kre­tin­gos g. 10/12/16, Gi­ru­liai Lau­ko tre­ni­ruok­lių įren­gi­mas, krep­ši­nio aikš­te­lių įren­gi­mas Suo­liu­kų ir šiukš­lia­dė­žių įren­gi­mas bei re­ Ram­by­no g. 20,22, ties Smel­tės mo­kyk­la, Mi­ no­va­vi­mas ni­jos g. 144, Kal­nu­pės g. 13, Tai­kos pr. 127, 129, Sau­sio 15-osios g. 15, Spor­ti­nin­kų g. 21/Pušy­ 131, 133, Tai­kos pr. 68, Alks­ny­nės g. 15, 19, nų g. 29, Tai­kos pr. 17/ Sau­sio 15-osios g. 8, Kre­ tin­gos g. 54-56, Se­no­sios Vi­tės ka­pi­nės, Kre­ tin­gos g. 8, Ban­g ų g./Baltikalnio g., Lie­po­jos Suo­liu­kų ir šiukš­lia­dė­žių įren­gi­mas bei re­ g./Kretingos g., Lab­ren­ciš­kės, Gi­ru­liai, Šlai­to no­va­vi­mas Poil­sio g. 33, 35, Ram­by­no g. 20, 22, Tai­kos pr. g. 10, Pi­lies g., Miš­ko kvar­ta­las 127, 129, 131, 133 Se­mi­na­rai „Tė­vų ak­ty­vi­ni­mo ska­ti­ni­mas“ Prie­mo­nės, rei­ka­lin­gos bend­ruo­me­nės Grei­čio ri­bo­ji­mo kal­ne­lių įren­gi­mas, in­for­ dar­bo or­ga­ni­za­vi­mui ma­ci­niai ke­lio ženk­lai Pas­kai­tos se­ny­vo am­žiaus as­me­nims sau­ Žo­ly­nų g. 22–35, Dra­gū­nų kvar­ta­las gu­mo klau­si­mais „Skeit­par­ko“ įren­gi­nių at­nau­ji­ni­mas Puo­džių g. 1

Bal­ti­jos Vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­gi­mas Nau­ja­kie­mio g. 6A, Deb­re­ce­no g. 60, Bal­ti­jos pr. 71/73, 83/85, Deb­re­ce­no g. 18, Sta­ty­bi­nin­ kų g. 4, 8, 12, Nau­ja­kie­mio g. 19, 21, 23, 25, 27, Ši­ lu­tės pl. 14, Tai­kos pr. 107, Tai­kos pr. 103, Sta­ ty­bi­nin­kų g. 2

Ma­rių Vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­gi­mas Ban­du­žių g. 6, Lau­ki­nin­kų g. 33, 35, 37, Smil­ te­lės g. 41, 43, 45, Bu­del­kie­mio g. 2, 4, 6/Mogi­ liovo g. 3/Markučių g. 2, Bu­del­kie­mio g. 16, 18, Bro­žy­nų g. 1, 3, 5, Bu­del­kie­mio g. 9, 11, 21, Smil­ te­lės g. 49, 51, 53

Lau­ko tre­ni­ruok­lių įren­g i­mas, dvi­ra­čių sto­vų įren­gi­mas prie A.Rub­l io­vo mo­k yk­los, prie „Ait­va­ro“ gim­na­zi­jos, prie M.Maž­vy­do mo­kyk­los, prie E.Bal­sio gim­na­zi­jos, Kau­no g. 49

Lau­ko tre­ni­ruok­lių įren­gi­mas, krep­ši­nio aikš­te­lių įren­gi­mas Ban­du­žių g. 5/Lūžų g. 4, Mo­gi­lio­vo g. 6, 8/Kun­ cų g. 7, Smil­te­lės g. 49, 51, 53, Są­jū­džio par­kas (pie­t i­nė da­l is), I.Si­mo­nai­t y­tės kal­nas, prie L.Stul­pi­no pro­gim­na­zi­jos

Krep­ši­nio aikš­te­lės įren­gi­mas Deb­re­ce­no g. 32

Spor­to aikš­te­lių tvo­rų re­mon­tas Są­jū­džio par­kas (Var­pų g. 3), I.Si­mo­nai­ty­tės g. 14 Spor­to var­žy­bos Se­mi­na­rai „Tė­vų ak­ty­vi­ni­mo ska­ti­ni­mas“ Suo­liu­ko įren­gi­mas Prie­mo­nės, rei­ka­lin­gos bend­ruo­me­nės Ban­du­žių g. 15 dar­bo or­ga­ni­za­vi­mui Ren­gi­nys Ma­rių bend­ruo­me­nės na­riams In­ter­ne­to sve­tai­nės su­kū­ri­mas su spec. tar­ny­bo­mis Ka­l ė­d i­n iai ren­g i­n iai bend­r uo­m e­n ės TV lai­dos apie bend­ruo­me­nės gy­ve­ni­mą na­riams ir pro­ble­mas Se­mi­na­rai „Tė­vų ak­ty­vi­ni­mo ska­ti­ni­mas“ Suo­liu­kų ir šiukš­lia­dė­žių įren­gi­mas Ąžuo­lų gi­rai­tė, Drau­gys­tės par­kas

*sprendimai ga­li bū­ti ko­re­guo­ja­mi

5

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

lietuva

Britų karikatūra atskleidė lietuvių kompleksus Ne­pa­kan­ka­mai de­mok­ra­tiš­kos vals­ty­bės vi­sa­da la­biau lin­ku­sios įsi­žeis­ti. Taip lie­tu­vių reak­ci­ją į bri­tų spau­do­je pa­si­ro­džiu­sią ka­ri­ka­tū­rą ver­ti­na so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras Vis­val­das Leg­kaus­kas. Ta­čiau ga­li­ma įžvelg­ti ir po­zi­ty­vų da­ly­ką – Lie­tu­vai šis at­ve­jis ta­po rek­la­ma. Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Pa­bend­ra­vo laiš­kais

Lie­tu­viams – ra­sis­ti­nė ir kse­no­ fo­biš­ka, bri­tams – nu­kreip­ta prieš dar­bą reg­la­men­tuo­jan­čius įsta­ ty­mus. Taip abi vals­ty­bės įver­ti­ no laik­raš­ty­je „The In­de­pen­dent“ pub­li­kuo­tą ka­ri­ka­tū­rą, vaiz­duo­ jan­čią pre­ky­bos tink­lo „Tes­co“ pa­ kuo­tę, ku­rio­je su­gul­dy­ti ir plė­ve­le už­deng­ti žmo­nių kū­nai. Be ki­tų už­ ra­šų, prie­ra­še ant pa­kuo­tės ang­liš­ kai tei­gia­ma: „Kiek­vie­nas lie­tu­vis pa­de­da.“

Vis­val­das Leg­kaus­kas:

Lie­tu­va for­ma­liai yra de­mok­ra­ti­nė vals­ty­ bė, bet men­ta­li­te­te de­ mok­ra­ti­jos ne­ras­ta ir dar la­bai il­gai ne­bus ras­ta. Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rė Jung­ti­nė­ je Ka­ra­lys­tė­je As­ta Skais­gi­ry­tėLiauš­kie­nė „The In­de­pen­dent“ re­ dak­ci­jai su­sku­bo nu­siųs­ti laiš­ką ir ne­tru­kus ga­vo at­sa­ky­mą su pa­si­tei­ si­ni­mu ir ap­gai­les­ta­vi­mu, kad skai­ ty­to­jai dėl ka­ri­ka­tū­ros įsi­žei­dė. Tai Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rė įver­ti­no kaip at­si­pra­šy­mą. At­ve­jis bu­vo pla­čiai ap­ta­ri­nė­ja­mas ir Lie­tu­vos ži­niask­ lai­do­je bei so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Ta­čiau ar mū­sų tau­tie­čių sku­bė­ji­ mas įsi­žeis­ti nė­ra per­dė­tas? Nau­jie­na, kai nė­ra nau­jie­nų

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to so­ cia­li­nių moks­lų dak­ta­ro, so­cia­li­ nės psi­cho­lo­gi­jos eks­per­to V.Leg­ kaus­ko po­žiū­riu, kal­bant apie šį įvy­kį pir­miau­sia rei­kė­tų pa­dis­ ku­tuo­ti, ar ki­lu­sį ažio­ta­žą ga­li­ma va­din­ti vi­sos tau­tos reak­ci­ja. In­ ter­ne­te daug be­si­reiš­kian­tys as­ me­nys lin­kę ko­men­tuo­ti kiek­vie­

ną dė­me­sį pa­trau­kian­tį dalyką, o tai, pa­sak pa­šne­ko­vo, daž­nai tė­ra sa­vi­rek­la­ma. „Ne­ga­li sa­ky­ti, kad tai lie­tu­vių reak­ci­ja, nes lie­tu­vių reak­ci­ja ga­ li­ma va­din­ti ne­bent am­ba­sa­dos reak­ci­ją. O šiaip lie­tu­vių rea­ga­vi­ mas bu­vo la­bai įvai­rus: nuo pa­si­ šai­py­mų, kad kai kas krei­pia dė­ me­sį į pa­veiks­liu­kus, iki in­ten­sy­vių reak­ci­jų. Tie­są sa­kant, ži­niask­lai­ dos po­žiū­riu va­sa­rą nė­ra nau­jie­ nų, o ne­sant nau­jie­nų ši­ta – pa­ti di­džiau­sia. O in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­ je yra la­biau sa­vi­rek­la­mos ele­men­ tas, kad sa­ve ger­bian­tis tink­la­raš­ ti­nin­kas ko­men­tuo­ja ab­so­liu­čiai kiek­vie­ną da­ly­ką, ku­ris pa­trau­kia kie­no nors dė­me­sį. Tai lyg ku­ria reak­ci­ją, bet tai nė­ra rea­li reak­ci­ja, tie­siog „vi­si ra­šo – ir aš ra­šau“, – kal­bė­jo V.Leg­kaus­kas.

Ne­la­bai lie­tu­viams pa­ti­ko ir tai, kad Tho­mo Har­ri­so ro­ma­ne „Ha­ni­ba­las Lek­te­r is“ gar­su­sis žmo­gėd­ra vaiz­ duo­ja­mas esąs mū­sų tau­tie­tis: „Ha­ ni­ba­las Lek­te­ris užau­go na­cių oku­ puo­ta­me kraš­te, pra­ban­gia­me dva­ re ne­to­li Vil­niaus.“ Prie šių at­ve­jų ga­li­ma pri­skir­ti JAV ko­m i­ko Step­he­no Col­b er­to pa­ šmaikš­ta­v i­mą apie kve­pa­lus „Lie­ tu­vos kva­pas“. „Vi­si ži­no, kad ge­ riau­sias komp­l i­men­tas mo­te­r iai – pa­s a­k y­t i: „Kve­pi kaip lie­t u­vė“, – prieš dve­jus me­tus iro­ni­za­vo ko­mi­ kas. Tie­sa, šis pa­si­sa­ky­mas su­kė­lė ne tik pa­si­pik­ti­ni­mą, bet ir pra­juo­ ki­no tau­tie­čius.

Taikinys: karikatūrą kūrę britai teigia, kad ji kritikuoja ne lietuvius, o

pigią emigrantų darbo jėgą išnaudojančius Didžiosios Britanijos vers­ lininkus, šiuo atveju prekybos tinklą „Tesco“. Tomo Lukšio / BFL nuotr.

prin­ci­po mėgs­ta iš sa­vęs pa­si­šai­ py­ti, pa­vyz­džiui, ru­sai. Apie ru­sus ga­li daug ką pai­šy­ti ir jie neį­si­žeis, ne­bent bū­tų rei­ka­las ras­ti pre­teks­ tą įsi­žeis­ti, po­li­ti­niu lyg­me­niu. Yra ki­tų pa­vyz­džių – tar­ki­me, žy­ dai, ku­rie pa­tys iš sa­vęs šai­po­si ir juo­kia­si la­bai ašt­riai bei dra­ma­ tiš­kai, bet nie­kam ki­tam ne­lei­džia iš sa­vęs juok­tis“, – tei­gė V.Leg­kaus­kas. So­vie­ti­nio re­ži­mo pa­da­ri­nys

Klau­si­mas: ši bri­tų laik­raš­ty­je „The In­de­pen­dent“ iš­spaus­din­ta ka­ri­

ka­tū­ra Lie­tu­vo­je su­kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą, ta­čiau ar iš­ties ver­ta į tai rea­guo­ti taip skau­džiai? „Facebook“ nuotr.

At­ve­jų, kai Lie­t u­vos var­das nu­ skam­bė­jo nei­g ia­ma­me kon­teks­te ir ne juo­kais pa­pik­t i­no tau­t ie­čius, bū­ta ir dau­giau. Pa­vyz­džiui, gar­sus Ho­li­vu­do ak­to­rius Me­las Gib­so­nas 2001 m. vie­na­me in­ter­viu api­bū­di­ no bai­siau­sią sa­vo koš­ma­rą. Ki­no žvaigž­dė sa­kė jį įsi­vaiz­duo­jan­t is taip: „Ašt­r ia­dan­čiai lie­tu­v iai, gink­ luo­t i beis­bo­lo laz­do­m is, pa­plū­d i­ miu at­slen­ka į ta­vo na­mus. Ką su jais da­ry­t i? Rei­k ia duo­t i at­k ir­t į!“ Ki­ lus pa­si­pik­t i­n i­mui aist­ras ra­m in­t i ban­dė ir Lie­tu­vos am­ba­sa­da. Tuo­ me­t is am­b a­s a­do­r ius Vy­g au­d as Ušac­kas ak­to­r iui nu­s iun­tė dė­žę lie­tu­viš­ko alaus. Ne­m ie­lų Lie­t u­vai ci­t a­t ų ga­l i­ma ras­ti ir Va­ka­r ų li­te­ra­tū­ro­je. 2001 m. ame­r i­k ie­č ių ra­š y­to­j as Jo­n at­h a­ nas Fran­ze­nas kny­go­je „Pa­tai­sos“ Vil­nių api­bū­di­no ši­taip: „Vil­nie­čiai iš ba­do min­ta ark­l ie­na, o gat­vė­se šau­do­ma iš pra­va­ž iuo­jan­čių au­to­ mo­bi­lių.“

Užgavo „la­vo­nė­liai“

Ki­lu­sio ne­su­sip­ra­ti­mo prie­žas­tis moks­li­nin­kas pir­miau­sia aiš­ki­na kul­tū­ri­niais skir­tu­mais. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ka­ri­ka­tū­ros spau­do­je itin daž­nos, o Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je šis žan­ras neį­sit­vir­ti­nęs. Be to, mū­sų ka­ri­ka­tū­ros daž­niau­siai nu­kreip­tos į konk­re­čius as­me­nis, ne, pa­vyz­džiui, į tau­tas. O bri­tų „The In­de­pen­dent“ pie­ši­nys lie­tu­viams esą dar ir pri­mi­ nė is­to­ri­nes žaiz­das. „Ten bu­vo dar vie­nas – la­vo­nė­lių – as­pek­tas. Ir tai pri­ver­tė jaut­riau rea­guo­ti, nes tie žmo­ge­liu­kai, gu­ lin­tys pa­kuo­tė­je, at­ro­dė kaip kon­ cent­ra­ci­jos sto­vyk­los la­vo­nė­liai. Ir tai už­ka­bi­na at­ski­rą pa­są­mo­ni­ nę ne­ma­lo­nę“, – įžvel­gė V.Leg­ kaus­kas. Paš­ne­ko­vas at­krei­pia dė­me­sį ir į tai, kad įvai­rios tau­tos ne­vie­no­dai rea­guo­ja į pa­tį hu­mo­rą. Tai, ką vie­ nos tau­tos at­sto­vai nu­leis­tų ne­gir­ do­mis, ki­tus mir­ti­nai įžeis­tų. „Bri­tai ga­li pa­si­juok­ti iš sa­vęs. Ki­ta tauta, pa­vyz­džiui, vo­kie­čiai, iš­vis ga­lė­tų ne­su­rea­guo­ti, sa­ky­ ti, o kas čia juo­kin­ga, tie­siog nu­ pai­šy­ta, ir tiek. Yra tau­tų, ku­rios iš

Lie­tu­vos var­das skam­bė­jo ne kar­tą

Vis dėl­to, V.Leg­kaus­ko tei­gi­mu, dau­giau­sia skir­tin­gą reak­ci­ją į pa­ šai­pas nu­le­mia vals­ty­bės de­mok­ ra­ti­jos ly­gis. Kuo vals­ty­bė de­mok­ ra­tiš­kes­nė, tuo jos pi­lie­čiai ma­žiau lin­kę įsi­žeis­ti. „De­mok­ra­tiš­ku­mas, be ki­tų da­ ly­kų, reiš­kia, kiek vals­ty­bė­je yra pa­gar­bos žmo­gui ir kiek tas žmo­gus tu­ri sa­vi­gar­bos. Jis ne­ga­li jos daug dau­giau tu­rė­ti, ne­gu jau­čia pa­gar­ bos. Ne­de­mok­ra­tiš­ko­je ap­lin­ko­ je žmo­gus nė­ra ger­bia­mas iš prin­ ci­po. Ka­dan­gi jis pa­ti­ria gan daug pa­že­mi­ni­mo, į la­bai daug veiks­mų rea­guo­ja pa­sta­ty­damas ausis, „ar tik čia ma­nęs ne­že­mi­na?“. O de­ mok­ra­tiš­kes­nė ap­lin­ka reiš­kia, kad

rea­ga­vi­mas yra ra­mes­nis, sa­vi­gar­ba di­des­nė ir žmo­gus ži­no, jog nie­kas ta­vęs ne­pa­že­mins, jei­gu tu pa­ts sa­ vęs ne­pa­že­min­si“, – dės­tė pa­šne­ ko­vas. V.Leg­kaus­kas pa­brė­žia, kad tai ne­reiš­kia, jog Lie­tu­va nė­ra de­ mok­ra­ti­nė vals­ty­bė. Tie­siog žmo­ nių są­mo­nė­je dar įsi­šak­ni­jęs ne­vi­ sa­ver­tiš­ku­mo ir ne­pa­gar­bos ki­tam bruo­žas, nu­lem­tas praei­ties. „Tas de­mok­ra­tiš­ku­mas – gry­ nai psi­cho­lo­gi­nis da­ly­kas. Jis pri­ klau­so ne nuo to, koks yra rin­ki­mų įsta­ty­mas, bet nuo žmo­nių men­ ta­li­te­to. Lie­tu­va for­ma­liai de­mok­ ra­ti­nė vals­ty­bė, ati­tin­kan­ti vi­sus tei­si­nius rei­ka­la­vi­mus, bet men­ ta­li­te­te de­mok­ra­ti­jos ne­ras­ta ir dar la­bai il­gai ne­bus ras­ta. Nes tas psi­ cho­lo­gi­nis de­mok­ra­ti­jos as­pek­tas yra pa­gar­ba ki­tam žmo­gui ir tai – tik­ra­sis de­mok­ra­ti­jos pa­grin­das. Juk pa­čios rin­ki­mų tei­sės su­tei­ki­ mas žmo­gui yra pa­reiš­ki­mas, kad aš ta­ve ger­biu ir ma­nau, jog tu ga­ li tei­sin­gai pa­si­rink­ti. O mes rin­ki­ mų ne­tu­rė­jom, nes esant ta­ry­bi­nei san­tvar­kai vals­ty­bė ne­pa­si­ti­kė­jo, jog žmo­nės pa­kan­ka­mai pro­tin­gi, kad ką nors tei­gia­mo iš­rink­tų. Ga­

Taip pat lie­tu­vius ne itin su­ža­vė­jo ir ši bri­tų lai­dos „The X Fac­tor“ ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­ko Si­mo­no Co­wel­ lo 2009 m. iš­tar­ta fra­zė: „Iki šiol ne­ tu­rė­jau su­pra­t i­mo, kaip Lie­t u­vo­je kly­k ia smau­g ia­mos ka­tės. Bet da­ bar jau ži­nau.“ Ši­taip S.Co­wel­las api­ bū­di­no dvie­jų lie­tu­vai­čių mer­g i­nų ban­dy­mą pa­verg­ti pub­li­ką vo­ka­li­ niais su­ge­bė­ji­mais. Ži­no­ma, bu­vo dis­k u­ta­v u­sių, ką rei­kė­t ų peik­t i la­ biau – ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką ar mū­ siš­kes mer­g i­nas.

lų ga­le ir vals­ty­bė bu­vo oku­pa­ci­nė, tad su lai­ku ir at­si­ra­do toks su­vo­ ki­mas“, – aiš­ki­no moks­li­nin­kas. Bu­vo ir kaip rek­la­ma

De­ja, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, to­kių da­ ly­kų iš vi­suo­me­nės są­mo­nės grei­tai iš­gui­ti neį­ma­no­ma. „Ta sa­vi­tar­pio ne­pa­gar­bos ir nie­ ki­ni­mo tra­di­ci­ja nei per me­tus, nei per 10 me­tų neiš­nyks­ta, tai il­ga­lai­ kis pro­ce­sas, ku­ris yra la­bai iner­ tiš­kas ir tik per tam tik­rą lai­ką iš­ si­va­dės. Čia nė­ra toks da­ly­kas, kad priim­kim įsta­ty­mą, jį įgy­ven­din­ kim ir vis­kas bus ge­rai. Yra kas­die­ nis pro­ce­sas, vie­nos ei­ty­nės, ki­tos ei­ty­nės, vie­nas įsta­ty­mas, ki­tas įsta­ty­mas, daug veiks­mų, dis­ku­ si­jų ir ga­liau­siai pro­ce­sas su išo­ ri­niu po­stū­miu įvyks­ta. Jei­gu ne­ bū­tų išo­ri­nio po­stū­mio, vyk­tų dar il­giau“, – tei­gė V.Leg­kaus­kas. Vis dėl­to pa­šne­ko­vas įžvel­gė ir po­zi­ty­vią šio įvy­kio reikš­mę. „Rea­guo­ti rei­kė­jo. Dėl to, kad, šiaip ar taip, skan­da­lo pa­da­ry­mas iš to ta­po ša­lies rek­la­ma, ir ga­na sma­gia rek­la­ma. Da­bar Lie­tu­va ne tik drą­si, bet ir iš­di­di ša­lis“, – pai­ ro­ni­za­vo V.Leg­kaus­kas.

6

pirmAdienis, rugpjūčio 19, 2013

nuomonės

Lais­va­die­nių – dar dau­giau?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Li­tov­cai“ – ne­my­li­ma pa­der­mė

v.spuryte@kl.lt

Din­go li­te­ra­tū­ros va­ka­rai

P

rieš ke­lias die­nas nu­vil­ni­ju­si Žo­li­nė, lei­du­si pa­si­mė­gau­ti lais­va­die­niu, vėl pa­kurs­tė dis­ku­si­jas dėl vals­ ty­bi­nių šven­čių skai­čiaus. Vie­ni tvir­ti­na, kad jų yra per daug ir są­ra­šą rei­kė­tų per­žiū­rė­ti, nes kai ku­rios šven­tės su­kur­tos dirb­ti­nai ir net ne­tu­ri tra­di­ci­jų. Ki­ti at­ker­ta, jog Lie­tu­vos žmo­nės yra tarp ma­žiau­siai be­siil­sin­čių­jų Eu­ro­po­je, to­dėl Sei­me įre­gist­ruo­ti dar net trys siū­ly­mai dėl vals­ty­bi­nių šven­čių. To­kį sta­ tu­są no­ri­ma su­teik­ti Kons­ti­tu­ci­jos die­nai, Vė­li­nėms ir Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rėms. Ar vals­ty­bi­nių šven­čių tu­rė­ tų bū­ti dau­giau?

Už

Prieš

Saulius Pocius

V

Į už­sie­nį emig­ruo­ja daug pa­do­rių pi­lie­čių, ku­rie grei­tai pri­tam­pa prie vie­ tos bend­ruo­me­nės. Ta­ čiau yra ir ki­to­kia iš­ vyks­tan­čių­jų pa­der­mė. Tiek to, reak­ci­ja – žmo­gaus pri­va­tus rei­ ka­las, kiek­v ie­nas tu­r i tei­sę gar­siai reikš­ ti sa­vo nuo­mo­nę, kol ji ne­pa­virs­ta keiks­ ma­žo­džiais. Vi­sas šis įvy­kis svar­bus ne tiek mū­sų de­ ko­ra­ty­v i­nės už­sie­n io po­l i­t i­kos po­ž iū­r iu, kiek vi­sai ki­tu as­pek­tu. Ko­dėl kur tik be­nu­va­ž iuo­ja­me, mus pa­ si­t in­ka taip prie­šiš­kai? Gal čia rei­kė­tų ne įky­riai stū­gau­ti, o pa­siaiš­kin­ti rei­ka­lą iš es­ mės? Pa­ga­liau juk ir tos ne­mei­lės prie­žas­ tis nu­tuok­ti nė­ra taip jau la­bai skaus­min­ gai su­dė­tin­ga už­duo­tis. Sup­ran­ta­ma, į už­sie­nį emig­ruo­ja daug pa­ do­r ių mū­sų ša­l ies pi­l ie­čių, ku­r ie grei­tai pri­tam­pa prie vie­tos bend­ruo­me­nės. Ta­ čiau yra ki­to­kia iš­vyks­tan­čių­jų pa­der­mė, ku­rių veis­lės po­žy­mius at­sklei­džia iš­vaiz­ da ir įpro­čiai. Ga­ra­že siū­tas tre­nin­gas „Adi­ das“, gu­mi­nės „tap­kės“, „pa­puoš­tos“ juo­do­ mis pa­na­gė­mis. Jei „tap­kes“ pa­kei­tė sport­ ba­čiai, tai iš jų ky­šo bal­tos fro­ti­nės ko­ji­nės, į ku­rias su­kimš­ti tre­nin­gi­nių kel­nių ga­lai. Fi­z io­no­mi­jos vir­šus nu­skus­tas pa­gal jau 25 me­tus ne­si­kei­čian­čią Pra­vie­niš­kių ma­ dą, o iš bur­nos vis iš­tykš­ta sla­viš­kų keiks­ mų drie­ke­na. Lie­tu­v ių kal­ba šio­je „ka­ro­ če, bl... na...“ ti­ra­do­je vai­di­na tik pa­gal­bi­nę funk­ci­ją sie­jant keiks­ma­žo­džių reikš­mes. Ko ši­tie „li­tov­cai“ vyks­ta į Lon­do­ną? Aiš­ku ir be ko­men­ta­rų.

Ma­nau, kad mū­sų mies­te vyks­tan­ čios šven­tės iš­si­sė­mė – ne­bė­ra pra­ smės, idė­jos. Pag­rin­di­niai ren­gi­niai – kon­cer­tai, ir vis­kas. O kur poe­tai, li­te­ra­tū­ra? Gai­la, kad ne­ren­gia­mi jū­rei­vių li­te­ra­tū­ri­niai va­ka­rai. Ne­ rei­kė­tų nie­ko sam­dy­ti – kny­gas pa­ tys at­si­neš­tu­me. Bet at­ro­do, kad tie ren­gi­niai, ku­riems su­reng­ti ne­rei­ kia pi­ni­gų, nie­kam ir ne­rei­ka­lin­gi, nie­kas jų neor­ga­ni­zuo­ja, nes, ma­ tyt, nie­kas ne­nu­by­ra. Kaž­kaip vi­sa pra­smė ei­na ša­lia. Vi­si kaž­ko ieš­ko, lau­kia ir nie­ko nė­ra. Ipo­li­tas

Ša­li­gat­vis ne­tin­ka­mas ei­ti

Ed­var­das Šal­kaus­kas, Klai­pė­dos mies­to ir ap­ skri­ties pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas: – Pa­si­sa­kau už vi­sas da­bar mi­ni­mas vals­ty­bi­nes šven­ tės ir ma­nau, kad jų tu­rė­tų bū­ti dau­giau. Pa­vyz­džiui, tik­rai ne­sup­ran­tu tų, ku­rie Žo­li­nę no­ri pa­da­ry­ti tik at­ min­ti­na die­na ir ją iš­brauk­ti iš vals­ty­bi­nių šven­čių są­ ra­šo. Ši šven­tė – ka­ta­li­kiš­ka, tu­rin­ti ir pa­go­niš­kų šak­nų. Mes tu­ri­me puo­se­lė­ti sa­vo tra­di­ci­jas, nes be jų esa­me nie­kas. Jau ir taip Eu­ro­po­je esa­me men­ki­na­mi, o jei ir pa­tys sa­ve pra­dė­si­me skriaus­ti, bus dar blo­giau. Nors dau­ge­lis kri­ti­kuo­ja ir tai, jog Ge­gu­žės 1-oji yra vals­ty­ bi­nė šven­tė, aš vi­siš­kai pa­si­sa­kau už ją. Vi­so­je Eu­ro­po­je šven­čia­ma dar­bo žmo­nių die­na ir Lie­tu­va ne­tu­rė­tų bū­ti išim­tis. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad vals­ty­bi­nė šven­tė tu­rė­tų bū­ ti ir Kons­ti­tu­ci­jos die­na. Kad ir kaip bū­tų, esa­me kons­ ti­tu­ci­nės san­tvar­kos vals­ty­bė, o ne mo­nar­chi­ja, to­dėl ir tą die­ną, kai Kons­ti­tu­ci­ja bu­vo priim­ta, pri­va­lo­me tin­ ka­mai gerb­ti. Vals­ty­bi­nė šven­tė tu­rė­tų bū­ti ir lapk­ri­čio 2-oji – Vė­li­nės, nes taip žmo­nėms bū­tų pa­to­giau ap­ lan­ky­ti am­ži­no­jo poil­sio at­gu­lu­sius ar­ti­muo­sius, ne­rei­ kė­tų strim­gal­viais lėk­ti į dar­bus. Vi­si, ku­rie pa­si­sa­ko, kad tu­ri­me per daug vals­ty­bi­nių šven­čių, nau­do­ja ar­ gu­men­tą, kad kiek­vie­na jų vals­ty­bei kai­nuo­ja 100 mln. li­tų. Ma­nau, kad tai ne ar­gu­men­tas. Dau­giau pi­ni­gų tie pa­tys vei­kė­jai, ku­rie sė­di vir­šu­je, iš­plau­na per įvai­rias pro­gra­mas ir nie­kas ne­ga­li su­kont­ro­liuo­ti.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, Sei­mo na­rys: – Ma­no su­pra­ti­mu, vals­ty­bi­nių šven­čių są­ra­šą rei­kė­tų lies­ti kuo ma­žiau ir dėl to bū­tų vi­siems ge­riau. Žmo­ nės jau įpra­tę ir prie Žo­li­nės, ir prie Jo­ni­nių. Kai ku­ rios šven­tės yra at­gai­vin­tos, o kai ku­rios – su­kur­tos dirb­ti­nai. Kal­bu bū­tent apie Žo­li­nę ir Jo­ni­nes. Pir­mo­ji šven­tė Lie­tu­vo­je bu­vo šven­čia­ma la­bai se­niai, tik so­ viet­me­čiu mus ver­tė ją pa­mirš­ti, kaž­kur už­ki­šo. O Jo­ ni­nės yra ab­so­liu­čiai dirb­ti­nai su­kur­ta šven­tė. Ją pa­ skelb­ti vals­ty­bi­ne pa­si­sten­gė alu­da­riai, ir tai nie­kam jo­kia pa­slap­tis. To­dėl jei jau rei­kė­tų spręs­ti, ku­rią die­ ną iš­brauk­ti iš vals­ty­bi­nių šven­čių są­ra­šo, pir­miau­sia ro­dy­čiau į Jo­ni­nes. Ta­čiau ma­nau, jog svar­biau­sia yra ne ma­žin­ti vals­ty­bi­nių šven­čių skai­čių, o ne­be­leis­ti jo di­din­ti. Rea­ly­bė to­kia, kad Sei­me la­bai daž­nai pa­si­pi­la įvai­riau­sių siū­ly­mų vals­ty­bi­nė­mis šven­tė­mis pa­skelb­ ti vis nau­jas die­nas. Ka­te­go­riš­kai pa­si­sa­kau, kad nau­ jų vals­ty­bi­nių šven­čių ne­rei­kia. Ir tai ne tik dėl eko­no­ mi­nės ge­ro­vės. Da­bar gy­ve­na­me pa­gal jau ne vie­nus me­tus ga­lio­jan­čią tvar­ką, esa­me įpra­tę prie esa­mų vals­ty­bi­nių šven­čių są­ra­šo. Jo pa­ju­di­ni­mas – iš­plė­ti­ mas – su­kel­tų tik­rai rim­tų nei­gia­mų pa­sek­mių. Kuo dau­giau šven­čių, tuo di­des­ni eko­no­mi­niai pra­ra­di­mai vals­ty­bei. Ta­čiau žmo­gus yra ne vien eko­no­mi­nis ro­ dik­lis, jis tu­ri tei­sę į poil­sį. Bet pra­kti­ka to­kia, kad kuo dau­giau šven­čių, tuo dau­giau kru­vi­nų ne­lai­mių.

Mėgs­tu pa­si­vaikš­čio­ti, be to, gy­ve­ nu mies­to cent­re, to­dėl daž­niau­ siai vi­sų rei­ka­lų tvar­ky­ti iš­si­ruo­šiu pės­čia. Pas­ku­ti­nė ma­no ke­lio­nė iki di­džiau­sio pre­ky­bos cent­ro pa­li­ ko slo­gų įspū­dį. Ėjau kai­rią­ja gat­ vės pu­se. Nuo pat Tai­kos pro­spek­to ir Sau­sio 15-osios gat­vės san­kry­žos ša­li­gat­vis iš­dau­žy­tas, kaip po ka­ro. Tik rau­do­no­mis trin­ke­lė­mis dvi­ra­ ti­nin­kams iš­klo­tas ta­kas – ly­gus ir pa­to­gus, o pės­tie­ji sau­ges­ni ei­da­ mi žo­le nei to­kiu ša­li­gat­viu. To­liau – dar ge­riau, maž­daug nuo „Tech­ no­ra­mos“ bai­gia­si ir dvi­ra­čių ta­ kas. Ša­li­gat­vis čia, ko ge­ro, te­bė­ra tas pa­ts, ku­rį pa­klo­jo dar praė­ju­ sio šimt­me­čio ant­ro­je pu­sė­je. Gė­ da dėl to Klai­pė­dai, o žmo­nėms la­ bai ne­pa­to­gu. So­fi­ja

Kai­my­nus su­vie­ni­ja šven­tės

Send­va­rio se­niū­ni­ja su­ren­gė šven­ tę, ku­rio­je vi­si jau­tė­si lau­kia­mi ir sa­vi. Taip ir gims­ta ar­ti­mi kai­ my­niš­ki san­ty­kiai tarp gy­ven­to­jų. Bend­ra už­sta­lė, bend­ras links­mu­ mas pa­de­da su­si­pa­žin­ti, o kai žmo­ nės bū­na sma­giai pa­bend­ra­vę, pa­ skui ir bė­dos pri­spaus­ti leng­viau rei­ka­lus spren­džia. Ra­gin­čiau ir ki­tas bend­ruo­me­nes drau­ge švęs­ ti. Mies­tie­čiai ir­gi ga­lė­tų ką nors pa­na­šaus su­gal­vo­ti. Mo­ni­ka

Kam – gry­bai, o kam – mei­lė

T

re­čia­die­nį po anks­čiau baig­tų dar­bų su­si­ruo­šiau į miš­ką. Pa­sis­ta­čiau ma­ ši­ną įreng­to­je aikš­te­lė­je ir žings­niuo­ju lai­min­ga ta­ke­liu miš­ ko link, džiau­giuo­si, kad ki­tų gry­ bau­to­jų ne­su­tik­siu, nes ki­tų au­to­ mo­bi­lių ne­bu­vo. Ogi prie pat miš­ko dvi ma­ši­nos sto­vi. Gal­vo­ju: jau bus ma­no gry­ bus nu­šie­na­vę kon­ku­ren­tai. Bet ap­si­ri­kau – vie­no­je ma­ši­no­je du nuo­gi kū­nai rai­tė­si. Blon­di­nė pa­kė­lė gal­vą, pa­žiū­ rė­jo į ma­ne sto­rai juo­dais da­žais

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

ai, vai, lie­tu­vius nu­pie­šė su­pa­ kuo­tus, kaip pi­gią mė­są ir dar iš­spaus­d i­no „The In­de­pen­ dent“. Ko­k ia ne­lai­mė! Daug kas net no­rė­t ų, kad ši­tas pa­t y­čios ak­tas įgy­tų tarp­tau­ti­nio skan­da­lo mas­tą ir tap­ tų to­k iu pat er­ze­l iu, koks ki­lo iš­spaus­d i­ nus Ma­ho­me­to ka­r i­ka­t ū­rą. Lie­tu­vos am­ ba­sa­do­rė Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je A.Skais­ gi­ry­tė-Liauš­kie­nė net rė­žė laiš­ką ne­prie­te­ lių re­dak­ci­jai ir pa­mo­kė ang­lus, kaip ne­rei­ kia bū­ti ra­sis­tais, kse­no­fo­bais (kas tai yra?), sko­nio ne­tu­rin­čiais že­mo ly­gio žmo­nė­mis. Ir vi­sai čia ne­svar­bu, kad tas pa­ts „The In­ de­pen­dent“ – pri­va­tus lei­d i­nys, ir tai, ką spaus­d in­t i, yra pri­va­čios bend­ro­vės rei­ ka­las. Vis dėl­to lie­tu­v iš­kai su­pran­ta­ma – juk at­si­ra­do pro­ga pa­si­pui­kuo­ti prieš laik­ raš­čio sa­vi­nin­kų Le­be­de­vų di­nas­ti­ją: štai ko­kie mes esa­me šau­nuo­liai, – ne­pa­mirš­ ki­te, ru­sai, su kuo rei­ka­lą tu­ri­te.

karštas telefonas

ap­ve­džio­ta aki­mi ir nu­si­grę­žė. Ma­niau, jie pa­si­ju­to ne­jau­kiai už­klup­ti pa­čia­me aist­ros įkarš­ ty­je. Bet ap­si­ri­kau. Po po­ros va­ lan­dų ei­da­ma iš miš­ko ma­čiau te­bes­to­vin­čius tuos du si­dab­ro spal­vos au­to­mo­bi­lius. Pa­ma­niau, juk ne su­tuok­ti­niai ir ne su­gy­ven­ti­niai, jei taip sle­pia­si. O ki­ta ver­tus, drą­sūs žmo­nės, net už­klup­ti ne­sku­ba iš­va­žiuo­ti, nors ir ži­no, kad kas į miš­ką ta­ku atė­jo, juo tu­rės ir grįž­ti ir dar kar­tą juos ten pat pa­ma­ty­ti. Dia­na

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Klai­pė­da – uos­ta­mies­tis, o tai reiš­k ia, kad rep­re­zen­t uo­jan­ tis mū­sų ša­lį už­sie­nio jū­rei­vių bei lai­vais at­plau­kian­čių žmo­nių aky­se. To­dėl pro­jek­tuo­da­mi nau­ jus pa­sta­tus bei mies­to už­sta­ty­mą ar­chi­tek­tai tu­rė­tų la­bai pa­gal­vo­ti, ne tik apie kiek­vie­ną pa­sta­tą, bet ir apie tai, kaip jie įsi­kom­po­nuos į gat­vės vaiz­dą. Ma­no ma­ny­mu, kaž­kur ne­to­li „Are­nos“ tik­tų pa­ sta­ty­ti nau­ją­jį Mu­zi­ki­nį teat­ rą. Ar­čiau Tai­kos pro­spek­to tik­ tų sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tas. Ma­nau, mies­to vei­do for­muo­to­jai galė­tų šio­je vie­to­je tu­rė­ti le­mia­mą bal­ są. Taip bū­tų su­de­rin­ti nau­da ir pa­to­gu­mas. Ipo­li­tas Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pro­jek­tuo­to­jai tu­rė­tų pa­gal­vo­ti

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, rugpjūčio 19, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Svarbiausias tikslas - vystyti uostą Uosto direkcija ėmė sėkmingai vykdyti tas funkcijas, kurioms ji iš esmės ir buvo sukurta.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Darbai – anksčiau terminų

Pastaruosius trejus metus uoste tik ir girdėdavosi, kad rangovai nedaro to, rangovai nedaro ano. Neva rangovai sąmoningai įvelia Uosto direkciją į įvairias problemas, tikėdamiesi gauti kuo daugiau pinigų iš papildomų darbų. Dabar iš Uosto direkcijos vadovybės retorika apie blogus rangovus baigėsi. Uosto infrastruktūros vystymo rezultatai kalba patys. Per pirmąjį pusmetį uostui vystyti investuota 233 mln. 613 tūkst. litų. Investicijų planas įvykdytas beveik 100 proc. Jis buvo 233 mln. 725 tūkst. litų.

Vidmantas Paukštė:

Dar ne viskas vyksta sklandžiai – reikia laiko situacijai „perlaužti“, įvesti tokią kontrolę, kokios norėtųsi.

„Atėjęs dirbti į Uosto direkciją teigiau ir laikausi linijos, kad svarbiausias mūsų uždavinys yra laiku vykstantys kokybiškas infrastruktūros plėtojimas. Nuo to, kiek išplėtojama infrastruktūra, priklauso uosto konkurencingumas kitų uostų atžvilgiu. Turime infrastruktūrą, galime konkuruoti, neturime – konkuruoti nėra kaip“, – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jis teigė matantis pozityvų Uosto direkcijos darbuotojų požiūrį. Anksčiau daug darbų vyko smarkiai vėluojant, o dabar jau atsirado tokių, kurie atliekami pirma laiko. Kaip pavyzdį jis minėjo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo akvatorijos ir duobės iki 16 metrų,

Pagaliau: po kelerius metus trukusių ginčų, nesėkmingų viešųjų pirki-

mų pagaliau pajudės 90–96 krantinių rekonstrukcijos pabaigos darbai.

kur bus statomas pirsas ir švartuosis dujovežis ir dujų priėmimo laivas, gilinimą. „Kai atėjau į Uosto direkciją, gilinimo darbai keletą mėnesių jau vėlavo. Uosto direkcijos darbuotojai pasistengė, intensyviai dirbo su rangovu, operatyviai sprendė problemas, todėl projekto pagrindinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ galėjome pranešti, kad darbai baigti beveik dviem savaitėmis anksčiau, nei buvo numatyta pagal grafiką“, – prisiminė A.Vaitkus. Gilinant šio terminalo akvatoriją sutaupyta pinigų. Vietoje planuotų 84 mln. litų darbai atlikti už 78,8 mln. litų. Nepanaudotas planuotas rezervas. Kitas jo minėtas pavyzdys – operatyviai nukasta apie 4000 kubinių metrų grunto 8–9 krantinių šlaito zonoje. Dėl to prie šių krantinių jau gali švartuotis „Panamax“ tipo laivai, gabenantys beveik 70 tūkst. tonų Klaipėdos uoste naujo gele-

Vidmanto Matučio nuotr.

žies rūdos granulių krovinio. Pradėjo valyti dokų duobes

„Uosto naudotojus laikome bendros uosto veiklos partneriais. Graži partnerystė duoda naudą ir Uosto direkcijai, ir valstybei. Stengiamės sudaryti sąlygas kompanijoms pritraukti kuo daugiau krovinių, kurdami infrastruktūrą skatiname jas plėtoti savo suprastruktūrą“, – pastebėjo A.Vaitkus. Uosto direkcija yra numačiusi anksčiau nutiesti geležinkelį į bendrovės „Malkų įlankos terminalas“ naudojamą teritoriją. Naują sandėlį statanti bendrovė įgis visai kitas galimybes gabenti krovinius. Operatyviai sprendžiamos ir Malkų įlankos gylių problemos. „Diskutavome su Malkų įlankoje esančių kompanijų atstovais. Sutarėme, kad kompanijos susiderins savo investicinius planus taip, jog jie netrukdytų bendrai veiklai šioje įlankoje. Kartu iškėlėme ateities

Prognozės: „Ne viskas vyksta sklandžiai – reikia laiko situacijai „per-

laužti“, įvesti tokią kontrolę, kokios norėtųsi“, – aiškino Infrastruktūros departamento vadovas V.Paukštė.

tikslą, kad Malkų įlankos gylis turėtų būti ne 13,5 metro, o 14,5 metro, kaip visame uoste“, – tikino A.Vaitkus. Šios įlankos gilinimas įmanomas tik „Vakarų laivų gamykloje“ išvalius duobes po dokais. Teršalai tose duobėse kaupėsi nuo pat įmonės įkūrimo. Daug metų kalbėta apie jų išvalymą. Realiai darbai pradėti tik dabar. Vamzdynais iš dokų duobių teršalai transportuojami į sandėliavimo aikštelę Smeltės pusiasalyje – buvusioje valčių prieplaukoje. Situacijai „perlaužti“reikia laiko

Vienu metu Klaipėdos valstybiniame uoste vykdomos dešimtys įvairiausių infrastruktūros vystymo sutarčių – nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliasdešimt milijonų litų vertės. Sutapo, kad uoste užbaigti dideli objektai: kaip uosto pietinės dalies laivybos kanalo gilinimas ir platini-

233

– tiek milijonų litų šiemet uostui vystyti jau panaudojo Uosto direkcija.

mas, SGD terminalo duobės gilinimas, kiti objektai. Jie leido pasiekti ne tik rekordinius investicijų įsisavinimus – 233 mln. litų per 7 mėnesius, kai iki tol didžiausios metinės investicijos į uostą 2008 metais sudarė 166 mln. litų. Pasiektas ir didžiausias ES lėšų panaudojimo uoste skaičius – per pusmetį 87 mln. litų, kai iki tol didžiausias skaičius buvo 40,5 mln. litų – 2012 metais.

8

8

pirmADIENIS, rugpjūčio 19, 2013

rubrika JŪRA Tirs marias

Masiniai tikrinimai

Korekcijos uoste

Klaipėdos universitetas paskelbė konkursą išsinuomoti laivą Kuršių marių dugno nuosėdoms tirti. Per kelias ekspedicijas, kurios vyks šiemet nuo rugsėjo iki gruodžio, planuojama paimti vandens ir dugno nuosėdų mėginius Kuršių mariose nuo Nidos iki Juodkrantės, nuo Drevernos iki Ventės ir Rusnės.

Nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 d. Paryžiaus, kuriai priklauso ir Lietuva, bei Tokijo memorandumų šalys atliks masinius laivų tikrinimus. Vakarų Europoje ir Tolimųjų Rytų regionuose planuojama patikrinti per 10 tūkst. laivų. Dėmesys bus kreipiamas į laivų avarines sistemas, variklių eksploataciją.

Pagilinus Klaipėdos uosto akvatoriją, sutvarkius kai kurias krantines, uosto kapitono įsakymu padidintos laivų gramzdos iki 13 metrų prie 1 ir 2 krantinių, iki 13,4 metrų prie 8 ir 9 krantinių. Uosto laivybos kanale leista prasilenkti laivams iki 200 metrų ilgio, pučiant ne didesniam kaip 14 m/s vėjui.

Svarbiausias tikslas – vystyti uostą

Filmuotoje grafikoje pristatytas Šventosios uostas atrodo patraukliai, tačiau iki plano įgyvendinimo dar ilgas mažiausiai šešerių metų tarpsnis.

„Skaičiai gražūs, tačiau 7 vykdant uosto infrastruktūros statybos darbus ne vis-

kas rožėmis klota. Ne viskas vyksta sklandžiai – reikia laiko situacijai „perlaužti“, įvesti tokią kontrolę, kokios norėtųsi“, – aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė. Vystant infrastruktūrą uoste matyti nenutrūkstama grandinė – vieni darbai baigiami, kiti prasideda. Dar šiemet spalį bus baigtos statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo krantinės, nutiestas geležinkelis į šį terminalą, iki metų pabaigos įrengtas automobiliams įvažiavimas. Sprendžiama kokiomis lėšomis bus rekonstruota Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryža. Iš dalies bus naudojamas Uosto direkcijos, iš dalies ES finansavimas. Sudėlioti paraiškos pateikimo gauti ES paramą grafikai.

Realybė: daug metų merdintį Šventosios uostelį iš miego planuojama pra

Pajudėjo užšaldytos statybos

Nenutrūkstamai vyks ir SGD terminalo statybos darbai. Paskelbusi konkursą, kuriame vokai turėjo būti atplėšti rugpjūčio 13 d., Uosto direkcijos užsakymu bus atliekamas SGD terminalo veiklos modeliavimas. Jis atsakys į klausimą, ar reikės sutvirtinti Kiaulės Nugaros šlaitus. Tai bus žinoma maždaug po pusmečio. Dar šiemet turėtų prasidėti SGD terminalo pirso statyba. Jo techninis projektas turėtų būti pateiktas iki rugsėjo 1 dienos. Tikimasi, kad pagaliau bus baigti kelerius metus įstrigę „Klaipėdos Smeltės“ naudojamų 90–96 krantinių, skirtų konteinerių terminalo paskirstymo centrui, baigiamieji darbai. Juos vykdys bendrovė „Hidrostatyba“ kartu su partneriu „Klaipėdos monolitu“. Rugsėjo pradžioje „Klaipėdos Smeltė“ planuoja atsigabenti konteinerinį kraną. Iki to laiko jam turėtų būti įrengtas pokraninis kelias. Artimiausiu metu prasidės ir geležinkelių rekonstrukcija buvusio žvejybos uosto dalyje. Kroviniai į „Birių krovinių terminalą“ bus gabenami tiesiogiai iš Nemuno geležinkelio kelyno – „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo veiklai papildomai bus atlaisvintos aikštelės. A.Vaitkus aiškiai akcentavo, kad su minėto konteinerinio HUB–o atsiradimu, išgilinimu iki 14 metrų prie uosto pietinės dalies bendrovių krantinių, SGD terminalo statyba ir veiklos pradžia siejama kitais, o ypač 2015 metais gerokai turinti ūgtelėti Klaipėdos uosto krova.

Šventosios uosto Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Be savivaldos nebus gyvybės

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu bendrovė „Sweco Lietuva“ parengė Šventosios uosto koncepciją. Ji pristatyta Palangos miesto savivaldybei, ieškoma būdų, kaip kartu įgyvendinti tą koncepciją. „Iš savo darbo patirties Susisiekimo ministerijoje žinau: jei nebus savivaldos iniciatyvos, vien Šventosios uostelio infrastruktūros sukūrimas nieko neduos“, – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Jis prisiminė atvejį, kai Nemune nuo Kauno iki Klaipėdos buvo įrengtos gražiausios prieplaukos, tačiau turizmo pakilimas šioje upėje neįvyko. Turistai laivais neplaukė, nes prieplaukose išlipus į krantą jiems nebuvo ką veikti. Šventojoje situacija yra kiek kitokia. Nedidelis miestelis gali būti patrauklus jachtomis ir netgi mažais kruiziniais laiveliais atplaukiantiems turistams. Svarbu, kad savivaldybė tinkamai sutvarkytų privažiavimo prie uostelio kelius, pėsčiųjų takus, atsirastų talpios aikštelės automobiliams. Tikisi visų sutarimo Pristatymas: „Sweco Lietuva“ parengti Šventosios uosto grafiniai

vaizdai.

„Palangos miesto savivaldybės atstovams Šventosios uostelio kon-

cepcija yra iš esmės priimtina. Svarbu, kad įsitrauktų ir verslas – aplink uostelį kurtų viešbučių, restoranų tinklą, pramogų zonas“, – svarstė A.Vaitkus.

Šventosios uostelyje bus panašios medžiagos, kurios naudotos Klaipėdoje rekonstruojant Danės upės ir Pilies jachtų uostelio krantines. Dar reikės gerokai pasukti galvas, kaip į bendrą Šventosios uostelio struktūrą įkomponuoti pusiasalyje esančius nebaigtus statyti namus. Juos valdo SEB banko bendrovė „Litectus“, perėmusi statinius už skolas. Palangos savivaldybė yra pažadėjusi surasti kompromisus su „Energetiku“, kurio poilsio nameliai yra uostelio kaimynystėje. Pagal koncepciją Šventojoje būtų kuriamas žvejybos ir turizmo reikmėms skirtas uostelis. Jame numatyta galimybė avanuosto dalyje prie vidinių molų švartuoti ir kiek didesnius laivus. Planuojama, kad Šventosios uostelio šiaurinis molas bus tik apsauginis, o pietinis

9

pirmADIENIS, rugpjūčio 19, 2013

JŪRA Turistų antplūdis

Girtuokliai keltuose

Trąšų karas

Pagal jūrų turistų kiekį šiemet Taline viršijami rekordai. Liepą Taline ir Saremo salose iš viso lankėsi 88 kruiziniai laivai. Jie atplukdė beveik 145 tūkst. turistų. Tai didžiausias kada nors Taline per mėnesį apsilankęs jūrų turistų kiekis. Planuota, kad rugpjūtį lankysis 72 kruiziniai laivai su 120 tūkst. turistų.

Švedijos kompanija „Stena Line“ įvedė privalomą sunkvežimių vairuotojų tikrinimą alkoholio matuokliu, kai šie atplaukia į Geteborgo uostą. Laivuose įrengti specialūs vartai. Pravažiuojant juos nustatoma, ar vairuotojas vartojo alkoholio. Reikalavimą testuoti vairuotojus iškėlė Švedijos automobilininkų sąjunga.

Nebegalėdama eksportuoti trąšų į Kiniją, Baltarusija, siekdama išsaugoti gamybą ėmėsi „stumti“ jas į Rusijos rinką. Tai užrūstino Rusijos „Uralkalij“ gamyklą. Į Rusiją kalio trąšos parduodamos po 328 JAV dolerius už toną. Į Kiniją eksportuojamų baltarusiškų trąšų tona kainuodavo 400 JAV dolerių.

Konteinervežis, „sujudinęs“ Europą Didžiausias pasaulyje kada nors buvęs konteinerinis laivas su didžiuliu dėmesiu jau priimamas Vakarų Europos uostuose, o po kelių dienų pirmą kartą tokio dydžio laivas užsuks ir į Baltijos jūrą. Laivas: kur pažvelgsi, visur vien konteineriai.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

adėti žadinti 2015 metų pavasarį. KVJUD nuotr.

vizija – aktyvus, su pasivaikčiojimo takais. Prie pietinio molo, ties kranto linija ant paaukštinimo planuojama įrengti apžvalgos aikštelę. Atleido direktorę

A.Vaitkaus teigimu, realiausia Šventosios uosto statybos pradžia būtų 2015 metai, o pabaiga – 2019–ieji. Uostelis būtų statomas iš 2014–2020 metų ES lėšų. Jo statybai tikimasi gauti maksimalų ES finansavimą. Kiek galėtų kainuoti statyba, kol kas neaišku, nes dar neparengtas uostelio statybos techninis projektas. Jį rengti ėmusis Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos neseniai buvo atleista. Šventosios uosto statybą kuruojančioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje specialaus direktoriaus nebus – uostelio reikalais rūpinsis įvairios tarnybos pagal savo specializaciją. Preliminariai Šventosios nuostelio statybos kaina buvo įvardyta 200 mln. litų. A.Vaitkus tikino, kad su Palangos savivaldybės atstovais aptartos ir uostelio statybos medžiagos. Šventosios uostelyje bus panašios medžiagos, kurios naudotos Klaipėdoje rekonstruojant Danės upės ir Pilies jachtų uostelio krantines. Bet gali būti ir pakeitimų – viskas paaiškės parengus techninį projektą.

Reisas – per internetą

Europos jūrinė bendruomenė, ypač Danijos, kur registruotas šis laivas, su didžiuliu susidomėjimu sekė, kaip pirmąjį reisą iš Tolimųjų Rytų į Europą atliko konteinervežis „Maersk Mc–Kinney Moller“. Pietų Korėjos Pusano, Kinijos Kvanguango, Šanchajaus, Ningbo, Jantianio uostuose surinkęs net 18 tūkst. konteinerių (tokį kiekį konteinervežiai gabena pirmą kartą), jis daugiau kaip tris savaites plaukė per Indijos vandenyną, piratų vis dar kontroliuojamą Adeno įlanką, Sueco kanalą. Per piratų zoną konteinervežį lydėjo olandų fregata „Van Speijk F828“. Tikimybė, kad piratai pultų šį laivą ir taip buvo nedidelė. Pakrauto laivo borto aukštis yra didelis, piratams sunkiai įveikiamas. Be to, „Maersk Mc–Kinney Moller“ plaukimas dėl didžiulio susidomėjimo yra ypač viešas. Jo reisas per web kamerą transliuojamas į internetinius tinklus. Pirmasis gigantas Baltijoje

Pirmąjį uostą Europoje – Roterdamą –„Maersk Mc–Kinney Moller“ pasiekė rugpjūčio 16 dieną. Laivas dar užsuko į Vokietijos Bremerhaveną. Rugpjūčio 21 dieną „Maersk Mc–Kinney Moller“ per Danijos sąsiaurius įplauks į Baltijos jūrą. Jį po kelių dienų priims Lenkijos Gdansko uosto konteinerių terminalas. Tokio lygio laivas Baltijos jūroje lankysis pirmą kartą. Konteinervežis iš tiesų įspūdingas. Jis gali priimti iki 18340 TEU konteinerių. Iki šiol didžiausiuose konteinervežiuose tilpdavo per 16 tūkst. TEU.

„Maersk Mc–Kinney Moller“ ilgis 399 metrai, plotis – 59 metrai, aukštis 73 metrai. Gramzda iki 15,5metro. Jame sumontuoti du po 43 tūkst. AG varikliai. Laivas gali plaukti 23 mazgų greičiu. Laivas milžinas pavadintas neseniai mirusio per 90 metų sulaukusio „A.P. Moller–Maersk“ grupės įmonių įkūrėjo Maersk Mc–Kinney Moller garbei.

Jau projektuojami naujesnės „Malaccamax“ klasės konteinervežiai, kurie priims iki 22 tūkst. TEU konteinerių. Palyginimas: didžiausio „Triple E“ klasės konteinervežio pristatymas

ir palyginimas su pasaulyje žinomais objektais.

Projektuojami dar didesni

Kompanija „Maersk Line“ yra paskelbusi, kad iš viso bus pastatyta 20 vadinamosios „Triple E“ klasės konteinervežių. Kiekvieno tokio laivo statyba kainuoja apie 185 mln. JAV dolerių. Laivai statomi Pietų Korėjos „Daewoo Shipbuilding“ statykloje. Pirmasis laivas „Maersk Mc– Kinney Moller“ nuolat plaukios AE10 tarpkontinentinėje linijoje tarp Pietų Korėjos ir Šiaurės Europos. Ateityje nauji statomi laivai užpildys ir kitas linijas ne tik tarp Tolimųjų Rytų ir Europos, bet ir tarp Azijos ir Amerikos žemynų. „Triple E“ atvėrė naują konteinerinių laivų klasę. Tačiau ir tai, kas jau pastatyta, nelaikoma aukščiausiu pasiekimu konteinerinėje laivyboje. Jau projektuojami naujesnės „Malaccamax“ klasės konteinervežiai, kurie priims iki 22 tūkst. TEU konteinerių.

Klasė: „Triple E“ konteinervežiai sudarys atskirą didžiausią šio tipo lai-

vų grupę.

„A.P. Moller-Maersk“ grupės grafika

10

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

pasaulis Nup­jo­vė pe­nį

Prieš disk­ri­mi­na­ci­ją

Lau­kia teis­mo

Vie­na bra­zi­lė nu­pjo­vė su­tuok­ ti­niui pe­nį, kai už­klu­po jį su ki­ tu vy­ru. Su­ži­no­ju­si apie vy­ro neiš­ti­ki­my­bę, mo­te­ris iš kar­ to ne­siė­mė jo­kių veiks­mų, bet po ke­lių die­nų pa­siū­lė sek­so žai­di­mą. Per jį pri­ri­šo vy­rą prie lo­vos. In­ci­den­tas įvy­ko San­to­ se, 77 km į piet­ry­čius nuo San Pau­lo.

Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­ te­to pre­zi­den­tas Jacques’as Rog­ge pa­reiš­kė, kad 2014 m. žie­mos olim­pia­da So­čy­je tu­ri lik­ti at­vi­ra vi­siems, ne­pai­sant prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mų Ru­si­ jos vy­riau­sy­bės įsta­ty­mų prieš gė­jus. J.Rog­ge taip pat pa­si­sa­ kė prieš bet ko­kią disk­ri­mi­na­ ci­ją per olim­pia­dą.

Ne­ma­lo­nėn pa­te­ku­sio bu­vu­ sio Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­rio Bo Xi­lai teis­mo pro­ce­sas pra­si­dės šį ket­vir­ta­die­nį. Bo Xi­ lai kaž­ka­da bu­vo vie­nas įta­kin­ giau­sių Ki­ni­jos po­li­ti­nių ly­de­rių. Jis kal­ti­na­mas ky­ši­nin­ka­vi­mu ir pikt­nau­džia­vi­mu įga­lio­ji­mais. Di­de­lio at­gar­sio su­lau­kęs teis­ mo pro­ce­sas bus at­vi­ras.

Įtam­pa jau­čia­ma, bet gy­ven­ti ga­li­ma „Aš ti­kiuo­si, jog žmo­nės nu­si­ra­mins ir baigs pro­tes­tuo­ti, o val­džia suor­ga­ni­zuos rin­ki­mus, kad žmo­nės pa­sa­ky­tų sa­vo nuo­ mo­nę“, – „Klaipėdai“ sa­kė Egip­te gy­ve­nan­ ti Ha­jar. Ka­da šis no­ras iš­si­pil­dys – ne­ži­nia. Kol kas Egip­tas sken­di krau­jy­je...

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas, Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė Bi­jo pa­vo­jaus

Egip­to sos­ti­nė­je Kai­re gy­ve­nan­ ti Ha­jar pa­sa­ko­jo, kad kol kas su šei­ma lei­džia die­nas na­muo­se, nes bai­mi­na­si ne­ra­mu­mų. „Ma­no vy­ras tu­ri barz­dą. Ki­ tiems at­ro­do, kad jis is­la­mis­tas ra­ di­ka­las, to­dėl jį pa­pras­čiau­siai ga­ li nu­šau­ti. Žmo­nės pa­sa­ko­jo, jog to­kių in­ci­den­tų bū­ta ne vie­no“, – kal­bė­jo Ha­jar. Žu­vu­sių­jų skai­čius Egip­te jau vir­ ši­jo 750. Nie­kas nea­be­jo­ja, kad sker­ dy­nių au­kų bus ge­ro­kai dau­giau. Žu­dy­nės pra­si­dė­jo tre­čia­die­ nį, ka­riuo­me­nei nu­spren­dus štur­ muo­ti nu­vers­to pre­zi­den­to Mo­ha­ me­do Mor­si ša­li­nin­kų sto­vyk­las Kai­ro cent­re. Ar­mi­jai, re­gis, pa­vy­ko su­si­do­ro­ ti su di­džią­ja da­li­mi pro­tes­tuo­to­jų. Ha­jar pa­sa­ko­jo, kad Kai­re po tre­ čia­die­nio smur­to pro­trū­kio pa­dė­ tis sta­bi­li­za­vo­si. „Mes gy­ve­na­me kiek to­liau nuo įvy­kių epi­cent­ro. Pro lan­gus ma­ tau, kad vyks­ta įpras­tas gy­ve­ni­mas. Vai­kai kie­me žai­džia fut­bo­lą, nors, aki­vaiz­du, gat­vė­se ma­žiau žmo­ nių“, – sa­kė Ha­jar. Ku­ror­tuo­se dar ra­mu

Po­pu­lia­ria­me Egip­to ku­ror­te Hur­ ga­do­je gy­ve­nan­ti Ži­vi­lė „Klaipė­ dai“ sa­kė, kad mies­te tvy­ro ra­ my­bė, o tu­ris­tai pa­niš­kai iš Egip­to ne­bė­ga.

Vis­gi ji pri­dū­rė, jog ir Hur­ga­do­je bū­ta in­ci­den­tų. „Iš es­mės vis­kas čia bu­vo ra­mu, nors te­ko bū­ti bud­res­niems nei vi­ suo­met. Ir Hur­ga­do­je įvy­ko su­si­rė­ mi­mų tarp Mu­sul­mo­nų bro­li­jos bei po­li­ci­jos. Ne­pai­sy­da­mi to, tu­ris­tai le­pi­na­si sau­le ir jū­ra. Nak­ti­nis gy­ ve­ni­mas kiek ap­ri­mo, nes bū­ta gra­ si­ni­mų, jog ke­ti­na­ma sprog­din­ti nak­ti­nius klu­bus, ta­čiau ma­siš­kai nie­kas iš ku­ror­to ne­bė­ga. Ži­no­ma, ke­lio­nės į Kai­rą ar ki­tus ne­ra­mius Egip­to mies­tus su­stab­dy­tos, ta­čiau tu­ris­tai ir čia ma­lo­niai lei­džia lai­ką. Nors sau­gu­mas bu­vo su­stip­rin­tas, ko­men­dan­to va­lan­dos Hur­ga­do­je neį­ve­dė“, – pa­sa­ko­jo Ži­vi­lė.

Ma­no vy­ras tu­ri barz­ dą, ir ki­tiems atro­do, kad jis is­la­mis­tas, to­ dėl jį pa­pras­čiau­siai ga­li nu­šau­ti. Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai „TEZ Tour“ ir „No­va­tu­ras“ šeš­ta­die­ nį pa­skel­bė, kad lai­ki­nai su­stab­do ke­lio­nes į Egip­tą. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (URM) praė­ju­sią sa­vai­tę nu­ro­dė, kad į Egip­tą be bū­ti­ny­bės ke­liau­ ti ne­pa­ta­ria. Pa­sak „TEZ Tour“ ir „No­va­tu­ro“, ke­liau­to­jai, ku­rie yra įsi­gi­ję ke­lio­ nių pa­ke­tus į Egip­tą, tu­rė­tų ati­džiai

Jė­ga: Egip­to ka­riuo­me­nė pa­ro­dė sa­vo vei­dą – vi­si, kas stos ar­mi­jai sker­sai ke­lio, ke­liaus į mor­gą. „Reu­ters“ nuo­tr.

sek­ti ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių ir URM skel­bia­mą in­for­ma­ci­ją, kon­tak­tuo­ ti su sa­vo ke­lio­nių agen­tū­ra. Tiems, ku­rie jau yra Egip­te, re­ ko­men­duo­ja­ma bū­ti bud­riems, pa­lai­ky­ti ry­šį su ke­lio­nių or­ga­ni­ za­to­riais, sek­ti vie­tos val­džios pra­ ne­ši­mus, veng­ti ma­si­nio su­si­bū­ri­ mo vie­tų. Taip pat nu­ro­dy­ta vi­są lai­ką su sa­vi­mi tu­rė­ti as­mens do­ ku­men­tą su nuo­trau­ka. URM taip pat pa­tiks­li­no, kad Egip­te šiuo me­tu ga­li bū­ti apie 200 lie­tu­vių. Ta­čiau duo­me­nų apie nu­ ken­tė­ju­sius Lie­tu­vos pi­lie­čius nė­ra. Sus­ki­lo į dvi da­lis

Pak­laus­ta, kaip ver­ti­na M.Mor­ si nu­ver­ti­mą ir chao­są Egip­te, Ha­ jar tvir­ti­no, kad Egip­tas tar­si pa­ si­da­li­jo į dvi da­lis – vie­ni pa­lai­ko

ka­riuo­me­nę, tai dau­giau­sia se­ku­ lia­rūs vi­suo­me­nės sluoks­niai, ki­ti – Mu­sul­mo­nų bro­li­ją. „Tie, ku­rie pa­lai­ko ka­riuo­me­nę, tei­gia, kad ata­kuo­ja te­ro­ris­tai mu­ sul­mo­nai. Tai sa­ko vi­sos ži­niask­lai­ dos prie­mo­nės, jos net ženk­liu­kus pa­si­ka­bi­no, jog „Egip­tas ko­vo­ja su te­ro­ris­tais“. Taip išei­na, kad žmo­ nės prieš ku­rį lai­ką rin­ko į val­džią te­ro­ris­tus ir net pre­zi­den­tą te­ro­ris­ tą?“ – iro­niš­kai ka­bė­jo Ha­jar. Pa­sak jos, dar val­dant M.Mor­si Egip­to ži­niask­lai­da ver­tė vi­sas ša­ lies bė­das Mu­sul­mo­nų bro­li­jai. „Ži­niask­lai­da nuo­la­tos kar­to­ jo, kad elekt­ra din­go dėl vy­riau­sy­ bės kal­tės, kad nė­ra du­jų, van­dens, de­ga­lų ir dėl vis­ko kal­ta vy­riau­sy­ bė bei Mu­sul­mo­nų bro­li­ja. Stai­ga, nu­ver­tus M.Mor­si, vis­ko at­si­ra­do –

ir elekt­ros, ir du­jų, ir van­dens“, – pri­si­mi­nė Ha­jar. Pak­laus­ta, ko ti­ki­si to­liau, Ha­ jar at­sa­kė, jog ge­riau­sia bū­tų, kad žmo­nės nu­rim­tų. „Aš ti­kiuo­si, jog žmo­nės nu­si­ra­ mins ir baigs pro­tes­tuo­ti, o val­džia suor­ga­ni­zuos rin­ki­mus, kad žmo­ nės pa­sa­ky­tų sa­vo nuo­mo­nę. Ki­ to va­rian­to ne­ma­tau. Ne­gi ar­mi­ja vi­są lai­ką liks val­džio­je“, – vy­lė­ si mo­te­ris. Ta­čiau Ži­vi­lė tei­gė, kad, jos nuo­ mo­ne, pir­miau­sia Mu­sul­mo­nų bro­ li­jos na­riai yra at­sa­kin­gi už sui­ru­tę. „Ma­nau, kad Mu­sul­mo­nų bro­ li­jos ša­li­nin­kai, ban­dy­da­mi įro­dy­ ti sa­vo tie­sas, el­gia­si ne­tei­sin­gai. Nu­ver­tė M.Mor­si ir gy­ven­ki­me to­ liau. Kam lie­ti krau­ją?“ – re­to­riš­kai klau­sė mo­te­ris.

Žudynės „su­jau­di­no“ pa­sau­lį Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė per­spė­ jo Egip­tą, kad ne­to­le­ruos smur­to. Ir tai vis­kas? Gal­būt sker­dy­nės Egip­ te nie­kam ne­rū­pi?

Sker­dy­nės: tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ap­si­ri­bo­jo tik ap­gai­les­ta­vi­mais

dėl žu­dy­nių Egip­te.

AFP nuo­tr.

Vie­nin­te­lė Tur­ki­ja pik­tai su­rea­ ga­vo į smur­tą Egip­te. An­ka­ra at­ šau­kė sa­vo am­ba­sa­do­rių iš Egip­to, taip pat pa­ra­gi­no sku­biai su­šauk­ti Jungtinių Tautų Sau­gu­mo Ta­ry­bą. ES ly­de­riai Her­ma­nas Van Rom­ puy ir José Ma­nue­lis Bar­ro­so tik sek­ma­die­nį per­spė­jo Egip­to ar­mi­ ją ir lai­ki­ną­ją vy­riau­sy­bę, kad ES

yra pa­si­ren­gu­si „per­svars­ty­ti“ sa­ vo san­ty­kius su šia vals­ty­be, jei­ gu jo­je ne­si­baigs smur­tas ir ne­bus at­nau­jin­tas dia­lo­gas. Ta­čiau jo­kių konk­re­čių veiks­mų są­ra­šo ES va­ do­vai ne­pas­kel­bė. Pa­sy­viai į smur­tą žiū­rė­jo ir mu­ sul­mo­niš­kos vals­ty­bės. Pa­sak ana­ li­ti­kų, jos pa­ty­lo­mis pa­lai­ko kru­vi­ną Egip­to su­si­do­ro­ji­mą su Mu­sul­mo­ nų bro­li­ja. „Vi­sos Per­si­jos įlan­kos mo­nar­ chi­jos, iš­sky­rus Ka­ta­rą, taip pat Jor­da­ni­ja, bai­mi­no­si, kad į jas bus

eks­por­tuo­ta Mu­sul­mo­nų bro­li­jos re­ vo­liu­ci­ja, – tvir­ti­no Pa­ry­žiaus Pie­tų uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Khat­ta­ras Abou Dia­bas. – Dėl šios prie­žas­ties jos ti­ki­si, kad grįš kla­si­ki­nė pa­dė­tis – stip­ri val­džia Egip­te, le­mia­mo­je vals­ty­bė­je ara­bų pa­sau­ly­je.“ Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Li­nas Lin­ke­vi­čius, kaip ir dau­ge­ lis Va­ka­rų ša­lių at­sto­vų, pa­smer­kė smur­to pro­ver­žius Egip­te ir „ne­ pro­por­cin­gą jė­gos nau­do­ji­mą prieš de­monst­ran­tus“. BBC, BNS inf.

11

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

Į mokyklą

Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Kaip negalavimams užbėgti už akių Vi­sų taip lau­kia­ma va­sa­ra rū­pes­čių ne­ ke­lia, ko ge­ro, tik vai­kams. Tuo tar­pu jų tė­vai ar­tė­jant nau­jų moks­lo me­tų pra­džiai tu­ri pa­si­rū­pin­ti ne tik mo­kyk­li­niais reik­ me­ni­mis, bet ir at­ža­lų svei­ka­tos būk­le.

Li­na Lik­šai­tė Už­ker­ta ke­lią li­goms

Pa­žy­mas mo­ky­mo įstai­gos kas­met pra­šo pri­sta­ty­ti iki rug­sė­jo vi­du­rio. Ta­čiau, anot spe­cia­lis­tų, pro­fi­lak­ ti­nė vai­ko svei­ka­tos pa­tik­ra ne­tu­ rė­tų tap­ti for­ma­liu rei­ka­lu.

Kup­ri­nė su kny­go­ mis ne­tu­rė­tų su­da­ ry­ti dau­giau kaip 10– 12 pro­c. mo­ki­nio svo­ rio. Tad pir­mo­kas, sve­rian­tis maž­daug 25 kg, tu­rė­tų ne­šti ne sun­kes­nį kaip 2,5–3 kg mo­kyk­li­nį krep­šį. Jos me­tu gy­dy­to­jas pe­diat­ras vai­ko or­ga­niz­mo būk­lę įver­ti­na įvai­ria­pu­siš­kai – ma­žą­jį pa­sve­ria, pa­ma­tuo­ja, pa­tik­ri­na krau­jos­pū­dį, klau­są, re­gė­ji­mą, pa­tik­ri­na plau­čių bei šir­dies veik­lą. Ki­lus bent men­kiau­siam įta­ri­mui, pa­ste­bė­jus ko­kių nors, kad ir ne­di­ de­lių, svei­ka­tos su­tri­ki­mų, vai­kas

siun­čia­mas pas gy­dy­to­jus spe­cia­lis­ tus. Taip jis iš­ti­ria­mas nuo­dug­niau. Ko­kios pa­grin­di­nės moks­lei­vių svei­ ka­tos bė­dos ir kaip jų iš­veng­ti? Kup­ri­nė tu­ri bū­ti pa­to­gi

Gy­dy­to­jai or­to­pe­dai pri­pa­žįs­ta, jog dau­ge­lis šian­die­nos vai­kų, užuo­t laks­tę po lau­ką, plau­kio­ję van­dens tel­ki­niuo­se, kars­tę­si po me­džius ar ki­taip ak­ty­viai lei­dę lai­ką, di­džią­ją da­lį die­nos pra­lei­džia prie kom­piu­ te­rio ar te­le­vi­zo­riaus. Re­zul­ta­tas – iš­kry­pęs stu­bu­ras, ydin­ga lai­ky­se­na bei ki­to­kie ske­le­to bei rau­me­nų ne­ga­la­vi­mai. Vi­soms šioms moks­lei­vių bė­doms nea­be­ jo­ti­nai įta­kos tu­ri ir per sun­kios kup­ri­nės, ne­pa­to­gūs suo­lai. Iš­si­rink­ti kup­ri­nę vi­sai ne­sun­ku – pa­siū­la par­duo­tu­vė­se di­de­lė. Kur kas su­dė­tin­giau įver­tin­ti, ku­ri kup­ ri­nė bus pa­ti­ki­mes­nė svei­ka­tos at­ žvil­giu, ki­taip ta­riant, ar ap­sau­gos vai­ko stu­bu­rą ir leis džiaug­tis tai­ syk­lin­ga lai­ky­se­na. Kup­ri­nė su kny­go­mis ne­tu­rė­tų su­da­ry­ti dau­giau kaip 10–12 pro­c. mo­ki­nio svo­rio. Arit­me­ti­ka čia pa­ pras­ta: pir­mo­kas, sve­rian­tis maž­ daug 25 kg, tu­rė­tų ne­šti ne sun­ kes­nį kaip 2,5–3 kg mo­kyk­li­nį krep­šį.

14

Rei­ka­la­vi­mai: mo­kyk­li­nis krep­šys tu­ri bū­ti ne per sun­kus ir pa­to­gus – ne­spaus­ti, ne­trin­ti.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

12

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

rubrika Į mokyklą

Mo­kyk­li­nės pre­kės: svar­biau­sia – ko­ky­bė Li­na Lik­šai­tė Per 21 dar­bo me­tus ne vie­ną moks­ lei­vių kar­tą išau­gi­nęs kan­ce­lia­ ri­nių pre­kių par­duo­tu­vių tink­ las „Pi­no­kis“ ir šiems moks­lo me­ tams siū­lo aukš­čiau­sios ko­ky­bės mo­kyk­li­nes pre­kes bei pa­lan­kias nuo­lai­das. Kup­ri­nės sau­go nu­ga­rą

Tra­di­ciš­kai ypa­tin­gą dė­me­sį šis par­duo­tu­vių tink­las ski­ria pir­mak­ la­siams. „Kad ap­sau­go­tu­me vai­ką nuo di­ de­lių ir ne­tei­sin­gų krū­vių stu­bu­rui, la­bai svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mą kup­ ri­nę. Net ir tiems tė­ve­liams, ku­rių fi­ nan­si­nė pa­dė­tis ne­lei­džia skir­ti di­ de­lių su­mų mo­kyk­li­nėms pre­kėms, siū­ly­tu­me ne­tau­py­ti vai­ko svei­ka­tos są­skai­ta“, – tei­gė „Pi­no­kio“ tink­lo di­rek­to­rė Alek­sand­ra Vo­ro­no­va. Pa­sak jos, itin leng­vų „Her­litz“ fir­mos kup­ri­nių nu­ga­rė­lių for­ma ap­sau­go vai­ko stu­bu­rą. Re­gu­liuo­ ja­mais dir­že­liais kup­ri­nę ga­li­ma pri­tai­ky­ti in­di­vi­dua­liai, pa­gal vai­ ko ūgį. Taip pa­sie­kia­ma mak­si­ma­ laus kom­forto ją ne­šio­jant. Kup­ri­nių ga­min­to­jai taip pat pa­ si­rū­pi­no pa­to­giu mag­ne­ti­niu už­se­

gi­mu bei at­švai­tais, ku­rie už­tik­ri­na vai­ko sau­gu­mą.

mos kai­ria­ran­kiams jis lei­dža ra­šy­ ti taip, kad ran­ka ne­si­tep­tų ra­ša­lu ir bū­tų tai­syk­lin­gai pa­kreip­ta.

Prie­mo­nės – ir kai­ria­ran­kiams

Ra­šik­lių er­go­no­mi­kos ty­ri­mas pa­ ro­dė, kad jei moks­lei­viai ra­šy­mo prie­mo­nes lai­ko ne­tai­syk­lin­gai, ga­li ne tik su­pras­tė­ti jų pa­žy­miai, bet ir su­šlu­buo­ti svei­ka­ta. Vai­kai, mo­ky­da­mie­si ra­šy­ti, pir­ miau­sia tu­ri įval­dy­ti vi­siš­kai nau­ją ir su­dė­tin­gą ju­de­sių se­ką. Šiuo­lai­ ki­niai par­ke­riai daž­nai stab­do vai­kų ra­šy­bos pa­žan­gą, nes užuo­t gra­žiai sly­dę pa­vir­šiu­mi lie­ja ra­ša­lą, dras­ ko po­pie­rių, yra ne­pa­to­gūs, o kar­ tais net ma­ži­na vai­ko kon­cent­ra­ci­ ją ar no­rą mo­ky­tis. Ra­šik­lio „STA­BI­LO EA­SYo­ri­gi­ nal“ for­ma ir dy­dis bu­vo pa­rink­ti taip, kad ati­tik­tų vai­ko ran­kos ana­ to­mi­ją. Ra­šik­liai – skir­tin­gų mo­de­ lių: pri­tai­ky­ti ir kai­ria­ran­kiams, ir de­ši­nia­ran­kiams. Ši ra­šy­mo prie­mo­nė švel­niai slys­ta po­pie­riaus pa­vir­šiu­mi ir ne­lie­ja ra­ša­lo, ne­pa­lie­ka dė­mių ant pirš­tų. Kai­ria­ran­kiams toks ra­šik­lis su­for­ muo­ja tei­sin­gus ra­šy­mo įgū­džius, o tai la­bai svar­bu pir­mą­sias rai­des dė­ lio­jan­čiam vai­kui. Dėl ypa­tin­gos for­

Svar­bu ne kie­ky­bė

Tė­vams, be­si­rū­pi­nan­tiems bū­ti­ niau­siais vai­kų mo­kyk­los reik­me­ ni­mis, rei­kė­tų iš­mok­ti rink­tis ko­ ky­biš­kas pre­kes. „Jei pir­mo­kui ieš­ko­ma są­siu­ vi­nio, „Pi­no­ky­je“ siū­lo­me įsi­gy­ ti to­kį, ku­rio ko­ky­biš­kas po­pie­rius ne­pra­lei­džia ra­ša­lo. Jei rei­kia pieš­ tu­kų, siū­lo­me tik ge­rus, kad šer­ dys ne­lūž­tų. Po­pie­rius ak­va­re­lei tu­ri skir­tis nuo po­pie­riaus brai­žy­ bai. Tė­vai ne­su­si­mąs­to, kad pra­ stos prie­mo­nės daž­nai žlug­do vai­ ko pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, nes užuo­t mė­ga­vę­sis mo­ky­mo­si ar kū­ry­bi­ niu pro­ce­su, ma­žy­lis tu­ri iš­gy­ven­ ti, kad kaž­ko ne­spė­ja ar ne­su­ge­ba at­lik­ti taip ge­rai kaip ki­ti“, – sa­ kė A.Vo­ro­no­va. Pa­sak jos, tė­vai ne­tu­rė­tų ap­ krau­ti vai­ko dau­gy­be pi­gių daik­tų – ge­riau pa­si­rink­ti ma­ žiau, bet tik­rai pro­fe­sio­na­lių mo­kyk­lai rei­ka­lin­gų prie­mo­nių ir iš­mo­ ky­ti vai­ką at­sa­kin­ gai su jo­mis elg­tis.

Ko­dėl moks­lo me­tų pra­džia – rug­sė­jo 1-oji? Vi­siems ta­po įpras­ta, jog nau­jų­ jų moks­lo me­tų pra­džią ženk­li­na rug­sė­jo 1-oji. Moks­lo ir ži­nių die­ nos šven­tė vyks­ta vi­so­se Lie­tu­vos mo­ky­mo įstai­go­se, pra­de­dant pa­ grin­di­nė­mis, vi­du­ri­nė­mis ir bai­ giant aukš­tes­nio­sio­mis ar aukš­to­ sio­mis mo­kyk­lo­mis.

Kaip tei­gia day.lt, mū­sų ša­ly­je rug­ sė­jo 1-oji iš­kil­min­ga pro­ga ta­po nuo 1980-ųjų, kaip ir ki­to­se So­ vie­tų Są­jun­gos, ku­riai Lie­tu­va tuo me­tu pri­klau­sė, res­pub­li­ko­se. Šią die­ną vyks­ta įvai­rūs tra­di­ci­ niai ren­gi­niai, moks­lei­viai gė­lė­mis svei­ki­na mo­ky­to­jus. Ta­čiau ko­dėl moks­lo me­tai pra­ de­da­mi bū­tent rug­sė­jo 1-ąją? Tei­gia­ma, jog ši tra­di­ci­ja į Ru­si­ją, o vė­liau ir į vi­sas So­vie­tų Są­jun­gos ša­lis atė­jo iš Bi­zan­ti­jos, kur rug­ sė­jo 1-oji bu­vo ir Nau­jų­jų me­ tų pra­džia. Bu­vo ma­no­ma, kad bū­tent šią die­ ną Die­vas pra­dė­jo kur­ti pa­sau­lį. 1492 m. ca­ras Iva­nas III, ve­dęs pa­sku­ti­nę Bi­zan­ti­ jos prin­ce­

sę, rug­sė­jo 1-ąją pa­skel­bė Nau­jų­ jų me­tų pra­džia. Tik 1700 m. Pet­ro I įsa­ky­mu me­tų pra­džia pa­skelb­ta sau­sio 1-oji. Be­je, se­no­vės Ju­dė­jo­je rug­sė­jo 1-oji bu­vo šven­čia­ma kaip die­na, kai Iš­ga­ny­to­jas pir­mą kar­tą krei­ pė­si į žmo­nes. Rug­sė­jo 1-oji moks­lo me­tams nuo se­no bu­vo pa­lan­ki ir to­dėl, kad šiuo me­tu bai­gia­si vi­si lau­ko dar­bai, ku­riuos nu­dirb­ti žmo­nėms pa­dė­da­vo ir vai­kai. Tai­gi ru­de­nį jie sa­vo at­ža­las jau ga­lė­da­vo iš­leis­ti į moks­lus. Ki­to­se ša­ly­se moks­lo me­tų pra­džiai ne­ski­ria­ma tiek daug dė­me­sio. Štai Is­pa­ni­jo­je ar Pran­cū­zi­jo­je vai­kai į mo­kyk­lą at­ve­da­mi apy­ tik­riai rug­sė­jo spa­lio mė­ne­siais. JAV moks­ lo me­tai pra­si­de­da pir­mą­jį rug­sė­jo ant­ ra­die­nį. „Klai­pė­dos“, day.lt inf.

Rū­pes­čiai: rug­sė­jo 1-oji – ne vi­siems džiaugs­min­ga die­na. And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

13

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

Į mokyklą Be­si­bai­gian­ti va­sa­ra tė­ve­lius ir jų vai­kus iš­gi­nė į par­duo­tu­ves ieš­ko­ti mo­kyk­li­nių pre­kių, ku­rių pri­reiks nau­jai­siais moks­ lo me­tais. Spe­cia­lis­ tų tei­gi­mu, pa­reng­ti bū­ti­niau­sių kan­ce­ lia­ri­nių reik­me­nų krep­še­lį pra­di­nu­ kui ga­li­ma už 100 li­tų, o vy­res­niam moks­lei­viui – ir už ma­žes­nę kai­ną.

Pa­si­ruo­ši­mas: mo­kyk­li­nė­se mu­gė­se pir­miau­sia šluo­ja­mi reik­me­nys, skir­ti pra­di­nu­kams – vi­sa tai, kas nau­ja, spal­vo­ta ir ne­ma­ty­ta.

Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.

Par­duo­tu­vė­se tė­vai „me­džio­ja“ ak­ci­jas Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pir­ki­mus ska­ti­na lie­tus

Kaip tei­gė vie­no maž­me­ni­nės pre­ ky­bos tink­lo at­sto­vė Re­na­ta Sau­ly­tė, teo­riš­kai moks­lo me­tai par­duo­tu­vė­ se pra­si­de­da dar rugp­jū­čio pra­džio­ je, kai at­si­ran­da pir­mo­sios ak­ci­jos ženk­lu pa­žy­mė­tos pre­kės. „Lie­tu­vių ap­si­pir­ki­mo įpro­čiai sa­vo­tiš­ki. Iš pra­džių jie ap­si­žiū­ri ir tik vė­liau, su­lau­kę nuo­lai­dų, sku­ba kaž­ką įsi­gy­ti. Be to, pa­ste­bi­me, kad mo­kyk­li­nių pre­kių sky­riuo­se žmo­ nių pa­dau­gė­ja, kai ly­ja lie­tus“, – sa­ kė at­sto­vė. Anot jos, mo­kyk­li­nė­se mu­gė­ se pir­miau­sia šluo­ja­mi reik­me­nys, skir­ti pra­di­nu­kams, – vi­sa tai, kas nau­ja, spal­vo­ta ir ne­ma­ty­ta. Vė­liau pre­kių dai­ro­ma­si vy­res­niems moks­ lei­viams. Ruo­šian­tis rug­sė­jo 1–ajai dau­ giau­sia įsi­gy­ja­ma są­siu­vi­nių, ra­šy­ mo ir pie­ši­mo prie­mo­nių: tu­ši­nu­kų, plunks­na­ko­čių, pieš­tu­kų bei flo­ mas­te­rių. To­liau po­pu­lia­ru­mo są­ ra­še ri­kiuo­ja­si pie­ši­mo ir spal­vo­tas po­pie­rius bei brai­žy­mo įran­kiai ir,

ži­no­ma, kup­ri­nės. Šioms pre­kėms tė­vai par­duo­tu­vė­se iš­lei­džia dau­ giau­sia pi­ni­gų. Pa­sak R.Sau­ly­tės, bend­ras mo­ kyk­li­nių reik­me­nų kai­nų vi­dur­kis, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, iš­ li­ko ne­pa­ki­tęs. „Ga­li bū­ti, kad kai ku­rie daik­tai at­pi­go ar pa­bran­go ke­liais cen­tais, ta­čiau jo­kio kai­nų ki­li­mo iš tie­kė­jų ne­sa­me už­fik­sa­vę“, – pa­ti­ki­no pa­ šne­ko­vė. Per­kant tik kan­ce­lia­ri­nes prie­mo­ nes, be kup­ri­nės ar spor­ti­nės ap­ran­ gos, pa­si­ruo­šti vaiką moks­lo me­tų pra­džiai tu­rė­tų už­tek­ti 100 li­tų. Rinkdamiesi pre­kes tė­vai daž­ niau­siai at­si­žvel­gia į kai­nos ir koky­ bės san­ty­kį ir no­rė­da­mi su­tau­py­ti lau­kia ak­ci­jų bei nuo­lai­dų. Pas­te­bi­ ma, kad įsi­gy­da­mi mo­kyk­li­nes pre­ kes pir­kė­jai pa­si­žy­mi ra­cio­na­lu­mu. Pre­ky­bos cent­ruo­se 20 pa­pras­tų są­siu­vi­nių ga­li­ma įsi­gy­ti už maž­ daug 3 li­tus. Pie­ši­mo po­pie­rius kai­ nuo­ja apie 1,5 li­to. Pieš­tu­kai – nuo 20 cen­tų už vie­ną. 12 spal­vų flo­ mas­te­rių rin­ki­nys at­sieis kiek dau­ giau nei 2 li­tus.

Mo­te­ris pa­ti­ki­no, kad mo­kyk­li­nės pre­kės, pra­si­dė­jus ak­ci­jų, iš­par­da­ vi­mų ir nuo­lai­dų me­tui, ne­kai­nuo­ja tiek jau daug. „Są­siu­vi­niai, tu­ši­nu­kai ar pieš­ tu­kai – tik ne­di­de­lė da­lis iš­lai­dų, pa­tuš­tin­sian­čių pi­ni­gi­nę. Tuo la­ biau kad ne­ma­žai reik­me­nų lie­ka iš praė­ju­sių me­tų. Di­džiau­sios iš­lai­dos – dar prie­ša­ky­je. Sep­tin­to­kei duk­rai ir ant­ro­kui sū­nui reikės skir­ti pi­ni­gų pra­ty­bų są­siu­vi­niams, ku­rie iš­ties kai­nuo­ja ne­ma­žai. O di­džiau­sia da­ lis pi­ni­gų ati­ten­ka dra­bu­žiams, ava­ ly­nei ir spor­ti­nei ap­ran­gai įsi­gy­ti“, – kal­bė­jo R.Jur­gu­lie­nė. Pa­sak jos, „stam­biau­sias“ pir­ki­ nys kol kas – nau­ja kup­ri­nė duk­rai. „Mer­gai­tė sa­vą­ją iš­si­rin­ko in­ter­ ne­ti­nė­je par­duo­tu­vė­je. Te­ko su­mo­ kė­ti 100 li­tų. Paaug­liui svar­bi tam­ pa iš­vaiz­da ir no­ras iš­si­skir­ti, to­dėl duk­ra ieš­ko­jo ki­to­kio mo­de­lio nei įpras­ta pre­ky­bos cent­ruo­se. Ber­ niu­ko mo­kyk­li­nis krep­šys, pirk­tas in­ter­ne­tu praė­ju­siais me­tais, kai­ na­vo apie 120 li­tų. Ka­dan­gi mo­kyk­ la ar­ti na­mų, neieš­ko­jo­me kup­ri­nės su spe­cia­lia pa­kie­tin­ta nu­ga­rė­le“, – aiš­ki­no ma­ma.

Neuž­mirš­ta ir in­ter­ne­to

Tris vai­kus au­gi­nan­ti ir du iš jų į mo­kyk­lą lei­sian­ti Ra­min­ta Jur­gu­ lie­nė ti­ki­no, kad ar­tė­jan­tys moks­lo me­tai nė­ra to­kie bau­gi­nan­tys, kaip ga­li at­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio.

„Pas­ku­ti­nės mi­nu­tės“ pa­siū­ly­mai

Kaip tei­gė R.Jur­gu­lie­nė, ne vie­nų me­tų pa­si­ruo­ši­mo mo­kyk­lai pa­ tir­tis by­lo­ja, jog ko­ky­bė ilgainiui at­si­per­ka.

„Sten­gia­mės įsi­gy­ti ge­rus, pa­ti­ ki­mus ir jau iš­ban­dy­tus reik­me­nis. Gal kiek bran­giau kai­nuo­jan­čios, ta­ čiau ko­ky­biš­kos mo­kyk­li­nės pre­kės daž­nai atlaiko ir ke­lerius me­tus. Pa­

Ra­min­ta Jur­gu­lie­nė:

Vai­kai mo­ko­si pui­kiai, to­dėl jų no­rų nevar­ žau. Ma­nau, kad pa­tin­ kan­tys daik­tai yra pui­ kus pa­ska­ti­ni­mas.

vyz­džiui, su tais pa­čiais ge­rais spal­ vo­tais pieš­tu­kais vai­kas ga­li pieš­ti vi­so­se pra­di­nė­se kla­sė­se. Duk­ra jau yra iš­mė­gi­nu­si dau­gy­bę prie­mo­nių, to­dėl ži­no, ku­rį tu­ši­nu­ką, są­siu­vi­nį ar gua­šą įsi­gy­ti“, – tei­gė ma­ma. Pa­sak jos, svar­bu at­ža­las iš­mo­ky­ ti at­sa­kin­gai elg­tis su daik­tais ir ne­ mė­ty­ti jų kur pakliūva. R.Jur­gu­lie­nė pa­ty­rė, kad la­ bai anks­ti ruoš­tis mo­kyk­lai ne­ver­ ta. Anot jos, di­džiau­sios ak­ci­jos ir nuo­lai­dos kan­ce­lia­ri­nėms pre­kėms lau­kia pa­sku­ti­nę sa­vai­tę prieš rug­ sė­jo 1-ąją. „Pas­te­bė­jau, kad kai ku­riuo­ se pre­ky­bos cent­ruo­se nuo­lai­dos net iki 40 pro­c. tai­ko­mos vi­soms

pre­kėms, to­dėl ap­si­pirk­ti rugp­jū­ čio pra­džio­je ne­sku­bė­jo­me. Kiek pa­me­nu ap­si­lan­ky­mus pre­ky­bos cent­ruo­se anks­tes­niais me­tais, di­ des­nio kai­nų po­ky­čio neuž­fik­sa­vau. Su­ruoš­ti moks­lei­vio krep­še­lį ga­li­ma už pa­na­šią su­mą. Nau­do­jan­tis ak­ ci­jų pa­siū­ly­mais, vie­nam vai­kui už­ ten­ka iki 100 li­tų vi­soms prie­mo­ nėms. O pa­si­spau­dus, pa­tau­pius ir per­žiū­rė­jus praė­ju­sių me­tų at­sar­ gas – ir ge­ro­kai ma­žiau“, – aiš­ki­ no mo­te­ris. No­rų ne­ri­bo­ja

R.Jur­gu­lie­nė ti­ki­no, kad ne­drau­džia vai­kams iš­si­rink­ti gal šiek tiek bran­ ges­nio, bet gra­žes­nio daik­to. „Duk­ra mo­kyk­li­nė­mis pre­kė­ mis jau pa­si­rū­pi­na pa­ti. Ma­tau, kad mer­gai­tė ieš­ko la­biau iš­skir­ti­nių, ne kiek­vie­na­me pre­ky­bos cent­re ran­ da­mų daik­tų. Ma­ža­jam es­te­ti­ka nė­ra sva­rbi, ta­čiau pa­ti sten­giuo­si pa­rink­ ti pre­kes, ku­rios bū­tų ma­lo­nios akiai. Ga­liau­siai ant­ro­kui daug prie­mo­nių ir ne­rei­kia. Pa­me­nu, kad iš krū­vos praė­ju­siais me­tais su­pirk­tų są­siu­vi­ nių pa­nau­do­jo­me po 5 ar 6 lan­ge­liais ir li­ni­jo­mis“, – tei­gė ma­ma. Pa­sak jos, ren­kan­tis prie­mo­nes, at­ža­loms griež­to „ne“ ne­sa­ko. „Vai­kai mo­ko­si pui­kiai, to­dėl jų no­rų ne­var­žau. Ma­nau, kad pa­tin­ kan­tys daik­tai yra pui­kus pa­ska­ti­ni­ mas“, – sa­kė R.Jur­gu­lie­nė.

14

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

Į mokyklą

„Vaikystės sodas“ – ir Klaipėdoje Gi­ta­na Gu­ge­vi­čiū­tė Prieš tre­je­tą me­tų Lie­tu­vos iki­mo­ kyk­li­nio ug­dy­mo pa­sau­ly­je su­švi­ to nau­ja žvaigž­dė – al­ter­na­ty­vus vai­kų dar­že­lis „Vai­kys­tės so­das“, ku­rį įkū­rė edu­ko­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­rė, tarp­tau­ti­nių mo­kyk­lų ta­ ry­bos švie­ti­mo ver­tin­to­ja, tink­la­ raš­čio apie švie­ti­mą au­to­rė ir ke­ tu­rių vai­kų ma­ma Aus­tė­ja Lands­ ber­gie­nė.

Šian­dien vei­kia jau 4 „Vai­kys­tės so­dai“ Vil­niu­je ir vie­nas – Kau­ne, iki me­tų pa­bai­gos du­ris at­vers dar 2 dar­že­liai sos­ti­nė­je, veik­lą pra­dės „Ka­ra­lie­nės Mor­tos“ pra­di­nė mo­ kyk­la, o ge­gu­žės 30 d. bu­vo ofi­cia­ liai ati­da­ry­tas ir „Vai­kys­tės so­do“ pa­da­li­nys „Pa­jū­rio so­das“ Klai­pė­ do­je (K.Do­ne­lai­čio g. 19). Apie al­ter­na­ty­vų vai­kų ug­dy­ mą, švie­ti­mo ir kul­tū­ros są­sa­jas, kū­ry­biš­ku­mą ir ki­ta kal­ba­mės su A.Lands­ber­gie­ne. – Pir­miau­sia nuo­šir­džiai svei­ ki­nu su įkur­tu­vė­mis ir džiau­ giuo­si, kad pa­žan­gi ug­dy­mo įstai­ga įsi­kū­rė ir Klai­pė­do­je. Sa­ky­ki­te, ko­kie ženk­lai pa­ro­ dė, kad pa­jū­ris jau pa­si­ren­gęs da­ly­vau­ti kai­tos ir to­bu­lė­ji­mo pro­ce­se? – Aš taip pat la­bai džiau­giuo­si, kad at­ke­lia­vo­me į Klai­pė­dą: pa­ti esu jo­ je gi­mu­si, o di­džiau­sią im­pul­są da­ vė p. L.Guo­bu­žai­tė bei p. J.Clar­ke, vė­liau su­si­ra­šė­me ir su p. E.Kiu­du­ lu. Jie ma­ne įkvė­pė sa­ky­da­mi, kad Klai­pė­do­je yra al­ter­na­ty­vaus ug­ dy­mo įstai­gos po­rei­kis. Be to, „Vai­ kys­tės so­dą“ uos­ta­mies­ty­je nuo­lat ra­gi­no ati­da­ry­ti ir ma­no tink­la­raš­ čio skai­ty­to­jai. Tai­gi, įver­ti­nu­si vi­

sas ap­lin­ky­bes, ap­si­spren­džiau ke­ liau­ti ir į Klai­pė­dą. – Dar­že­ly­je įgy­ven­di­na­ma au­ to­ri­nė kon­teks­ti­nio ug­dy­mo pro­gra­ma. Gal ga­lė­tu­mė­te kiek pla­čiau ją pri­sta­ty­ti skai­ty­to­ jams? – „Vai­kys­tės so­do“ ug­dy­mo pro­gra­ mą įkvė­pė trys šal­ti­niai: Tarp­tau­ti­ nio ba­ka­lau­rea­to pro­gra­ma (pa­gal ją dir­ba Vil­niaus li­cė­jus, ta­čiau ji yra skir­ta vai­kams nuo tre­jų me­tų), Reg­gio Emi­lia (kū­ry­biš­ku­mą ska­ ti­nan­ti) pro­gra­ma ir Šve­di­jos na­ cio­na­li­nė (sa­va­ran­kiš­ku­mą ska­ti­

Austėja Landsbergienė:

Kūrybiškumas yra gebėjimas rasti sprendimus, gebėjimas pažvelgti į problemas taip, kaip dar niekas nežvelgė.

nan­ti) pro­gra­ma. Šios pro­gra­mos yra ge­riau­sia, ką ga­li­ma ras­ti XXI am­žiu­je (na, bent jau kol kas). Ka­ dan­gi ti­kiu, jog veiks­min­giau­sia yra rem­tis ge­ra pa­tir­ti­mi, tai neiš­ra­di­ nė­jau dvi­ra­čio, bet at­li­kau šių pro­ gra­mų sin­te­zę. Ko­dėl sin­te­zę? To­ dėl, kad ma­nau, jog tarp­tau­ti­nis ba­ka­lau­rea­tas yra šiek tiek per aka­ de­miš­kas tri­me­čiams – jiems rei­kia dau­giau kū­ry­biš­ku­mą ska­ti­nan­čių už­duo­čių, dau­giau dė­me­sio skir­ ti me­nams (jie tu­ri bū­ti in­teg­ruo­ti į vi­sas dis­cip­li­nas), dau­giau lai­ko

leis­ti gry­na­me ore. Taip pro­gra­ma „ap­si­lip­dė“ R.Emi­lia ir Šve­di­jos – ku­ri la­bai daug dė­me­sio ski­ria vai­ kų sa­va­ran­kiš­ku­mui ir lai­ko lei­di­ mui gry­na­me ore bet ko­kio­mis oro są­ly­go­mis – pro­gra­mų ele­men­tais. Ko­dėl „kon­teks­ti­nė“? To­dėl, kad vai­kai ge­riau­siai mo­ko­si per po­jū­ čius, sie­da­mi nau­ją in­for­ma­ci­ją su jau tu­ri­ma. Tą veiks­min­gai ga­li­ma da­ry­ti tik su­pran­tant vai­ko ap­lin­ ką ir in­teg­ruo­jant te­mas: jei­gu kal­ ba­me apie ryk­lius, tai kal­ba­me apie tai, kur jie gy­ve­na, skai­čiuo­ja­me jų dan­tis, kal­ba­me apie jų pe­le­kų for­ mas, skai­to­me apie juos kny­gas ir pa­na­šiai. Žo­džiu, pa­si­ne­ria­me į ryk­lių pa­sau­lį. Tik taip vai­kui bus įdo­mu, tik taip jis įsi­dė­mės, tik taip jis gy­vens tuo, ką pa­ti­ria dar­že­ly­je ar mo­kyk­lo­je. O juk bū­tent ta vi­di­ nė mo­ty­va­ci­ja ir yra svar­biau­sia – tą įro­dė jau be­ga­lė ty­ri­mų. – Esa­te sa­kiu­si: „No­riu, kad vai­kai, išei­da­mi iš „Vai­kys­ tės so­do“, su­pras­tų, jog dar­ bas – ver­ty­bė, kad mo­ky­ma­sis tu­ri truk­ti vi­są gy­ve­ni­mą, kad kiek­vie­nas, ku­ris pa­kan­ka­mai to no­ri, ga­li ras­ti sa­vo vie­tą po sau­le. Svar­biau­sia – mo­ty­va­ci­ ja ir kū­ry­biš­ku­mas. Ži­nios – tik įran­kis, ku­rį, be­je, iš vi­sų įran­ kių į(si)gy­ti XXI am­žiu­je yra leng­viau­sia“. Kas yra tas kū­ ry­biš­ku­mas ir kaip jū­sų „so­de­ liuo­se“ jis ug­do­mas? – Kū­ry­biš­ku­mas yra ge­bė­ji­mas ras­ti spren­di­mus, ge­bė­ji­mas pa­ žvelg­ti į pro­ble­mas taip, kaip dar nie­kas ne­žvel­gė. Pa­vyz­džiui, jei­ gu ne Al­ber­to Einš­tei­no kū­ry­biš­ ku­mas, tai šian­dien ne­tu­rė­tu­mė­ me re­lia­ty­vu­mo teo­ri­jos. Jei­gu ne Edi­so­no kū­ry­biš­ku­mas, tai šian­

Pa­tir­tis: pa­sak vai­kų dar­že­lio „Vai­kys­tės so­das“ įkū­rė­jos A.Lands­ber­

gie­nės, vai­kai ge­riau­siai mo­ko­si per po­jū­čius, sie­da­mi nau­ją in­for­ma­ ci­ją su jau tu­ri­ma. „Vai­kys­tės so­do“ ar­chy­vo nuo­tr.

dien vis dar sė­dė­tu­mė­me prie ži­ ba­li­nės lem­pos. Kū­ry­biš­ku­mas – ir drą­sa ban­dy­ti bei ne­pa­si­duo­ti, ti­kė­ji­mas, kad ga­li­ma pa­da­ry­ti kaž­ką ge­riau. Žo­džiu, į są­vo­ką tel­ pa be ga­lo daug. Ir – svar­biau­sia – tai be ga­lo rei­ka­lin­ga XXI am­ žiu­je, ku­ris yra nuo­la­ti­nės kai­ tos, glo­ba­li­za­ci­jos am­žius. Sa­ko­ ma, kad dau­gu­ma pro­fe­si­jų, ku­rių rei­kės šian­die­nos pir­mo­kams, dar neeg­zis­tuo­ja. Sa­ko­ma, kad mū­ sų vai­kai per gy­ve­ni­mą pa­keis ma­žiau­siai ke­lio­li­ka dar­bo vie­tų.

Tam rei­kia ne­ma­žai drą­sos, pa­si­ ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, ti­kė­ji­mo sa­vo jė­ go­mis ir kū­ry­biš­ku­mo ieš­kant sa­ vo vie­tos po sau­le. Tai­gi vai­kams esa­me už­si­brė­žę vi­sų pir­ma ug­dy­ti šiuos ge­bė­ji­mus, tam pa­si­tel­kia­me ir emo­ci­nio in­te­lek­to ug­dy­mo pro­ gra­mą, ku­rią in­teg­ruo­ja­me į sa­vo ug­dy­mo pro­gra­mą ir ku­rios vai­ sius šian­dien, po tre­jų me­tų veik­ los, jau drą­siai ga­liu sa­ky­ti, kad pra­dė­jo­me skin­ti: re­zul­ta­tus ma­ to ir il­giau lan­kan­čių vai­kų tė­vai, ir mes.

Kaip negalavimams užbėgti už akių 11

Tai­gi tuš­čios kup­ri­nės svo­ ris tu­rė­tų bū­ti ne di­des­nis kaip 1,5 kg. Mo­kyk­li­nis krep­šys pri­va­ lo bū­ti pa­to­gus – ne­spaus­ ti, ne­trin­ti. Ma­tuo­tis ge­ riau­sia ap­si­vil­kus striu­kę ir be jos, juk kup­ri­nę teks ne­ šio­ti ir žie­mą, ir va­sa­rą. Idea­lu, jei kup­ri­nės dir­ žų plo­tis – ne ma­žiau kaip 4 cm ir jie pa­minkš­tin­ti. Per sto­ri dir­žai vai­kui ga­li trin­ti pa­žas­tis, verž­ti. Kup­ ri­nės „nu­ga­ra“ tu­rė­tų bū­ti pa­ minkš­tin­ta, ran­ke­na – taip pat, kad bū­tų pa­to­gu ne­šti. Vai­kui už­si­dė­jus kup­ri­nę, ši ne­tu­rė­tų iš­kil­ti virš jo pe­čių. Re­gė­ji­mas pra­stė­ja

Be­sai­kis lai­ko lei­di­mas prie kom­ piu­te­rio ar te­le­vi­zo­riaus, ju­dė­ji­ mo bei gry­no oro sto­ka pra­sti­na ir vai­kų re­gė­ji­mą, or­to­pe­dams ant­ri­no gy­dy­to­ja of­tal­mo­lo­gė Vai­va Nas­vy­tie­nė. Pa­sak jos, moks­liš­kai įro­dy­ta, kad ak­ty­viai lai­ką lei­džiant lau­ke ma­žė­ja ir re­gė­ji­mo pro­ble­mų. „Gal kam ir sun­ku tuo pa­ti­kė­ ti, bet kiek­vie­na pa­pil­do­ma gry­na­ me ore pra­leis­ta va­lan­da per sa­vai­tę net 2 pro­c. su­ma­ži­na trum­pa­re­gys­

tės ri­zi­ką. Taip yra dėl to, kad akis tei­gia­mai vei­kia na­tū­ra­li švie­sa ir ga­li­my­bė žiū­rė­ti į to­liau esan­čius ob­jek­tus“, – aiš­ki­no V.Nas­ vy­tie­nė. Kaip tei­gė of­tal­mo­lo­gė, no­rint tu­rė­ti ne­ prie­kaiš­tin­gą re­gė­ji­mą ar bent jau jį pa­stip­ rin­ti, pa­tar­ti­na val­gy­ti kuo dau­giau mor­kų, mė­ly­nių, ža­lių la­pi­nių dar­žo­vių, pie­no ga­ mi­nių – šių pro­duk­tų su­dė­ty­je gau­su akims rei­ka­lin­gų me­džia­gų. V.Nas­vy­tie­nės tvir­ti­ni­mu, tarp suau­gu­ sių­jų vis dar yra ne­ma­žai to­kių, ku­riems at­ro­do, kad vai­kams ne­šio­ti aki­nius – tik­ra kan­čia. Esą bend­raam­žiai iš jų šai­po­si, o šis ak­se­sua­ras – ne­pa­to­gus, grei­tai lūž­tan­tis. „Anaip­tol. Aki­niuo­čiai bū­da­vo pa­juo­kia­ mi se­niau. Bū­da­vo šai­po­ma­si dėl sto­rų aki­ nių stik­lų, gre­mėz­diš­kų rė­me­lių. O ir pa­ tys aki­niai ne vi­sa­da bū­da­vo pa­to­gūs. Da­bar jų pa­siū­la vi­sai ki­to­kia. Vai­kai net ne­jau­čia juos ne­šio­jan­tys, be to, ga­li rink­tis tiek no­ ri­mą aki­nių rė­me­lių spal­vą, tiek for­mą“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja. Of­tal­mo­lo­gė pri­dū­rė, kad bai­gian­tis va­ sa­rai itin svar­bu pa­tik­rin­ti moks­lei­vių akis, gal­būt jų re­ga su­si­lpnė­jo ir į nau­jiems moks­lo me­tams rei­ka­lin­gų pir­ki­nių są­ra­ šą rei­kės įtrauk­ti ne tik kup­ri­nę, ra­šy­mo ar spor­to reik­me­nis, bet ir aki­nius. O jau ne­ šio­jan­tie­ji aki­nu­kus įsi­ti­kins, ar se­nie­ji dar tin­ka­mi. Skie­pai – bū­ti­ni

Kaip tei­gė bend­ro­sios pra­kti­kos gy­dy­to­ja Lai­ma Pet­raus­kie­nė, rū­pin­tis vai­ko svei­

ka­ta bū­ti­na komp­lek­siš­kai – pro­fi­lak­tiš­ kai lan­ky­tis pas gy­dy­to­jus spe­cia­lis­tus, lai­ku įver­tin­ti vai­ko sa­vi­jau­tos po­ky­čius ir moks­lo krū­vį, ne­pa­mirš­ti vi­sa­ver­tės mi­ty­ bos, ko­ky­biš­ko poil­sio, vi­ta­mi­nų bei mi­ne­ ra­li­nių me­džia­gų. Tik tuo­met vai­kas augs stip­rus, o at­ša­ lus orams jo ne­puls li­gos. Gy­dy­to­ja pri­du­ ria, jog ar­ti­nan­tis nau­jiems moks­lo me­ tams, tė­ve­liams ver­ta iš nau­jo at­si­vers­ti sa­vo at­ža­lų skie­pi­ji­mo pa­žy­mė­ji­mus bei ne­pa­mirš­ti pa­si­tik­rin­ti dan­tų. „Nuo dau­gu­mos už­kre­čia­mų­jų li­gų vai­kai bū­na pa­skie­py­ti pir­mai­siais sa­vo gy­ve­ni­mo me­tais, ta­čiau kai ku­rių vak­ci­nų su­da­ry­tas imu­ni­te­tas silps­ta, to­dėl pa­gal vai­kų pro­ fi­lak­ti­nių skie­pi­ji­mų ka­len­do­rių maž­daug 6–7 me­tų vai­kai tu­ri bū­ti pa­kar­to­ti­nai pa­ skie­py­ti nuo dif­te­ri­jos, stab­li­gės, kok­liu­šo, po­lio­mie­li­to, ty­mų, rau­do­nu­kės ir epi­de­ mi­nio pa­ro­ti­to. 15–16 me­tų paaug­liai pa­ kar­to­ti­nai skie­pi­ja­mi nuo dif­te­ri­jos ir stab­ li­gės“, – tei­gė L.Pet­raus­kie­nė. Dau­ge­lis me­di­ci­nos įstai­gų, su­da­riu­ sių su­tar­tis su te­ri­to­ri­nė­mis li­go­nių ka­so­ mis, 6–14 me­tų vai­kų krū­mi­nius dan­tis ne­mo­ka­mai den­gia si­lan­tais – spe­cia­lio­ mis skys­to­mis plom­bi­nė­mis me­džia­go­ mis, ap­sau­gančiomis svei­kų krū­mi­nių dan­ tų kram­to­mų­jų pa­vir­šių va­ge­les. Taip ne­lei­džia­ma su­si­da­ry­ti ėduo­niui – vie­nai la­biau­siai pa­sau­ly­je pa­pli­tu­sių dan­ tų li­gų tarp vai­kų ir paaug­lių. Ši pro­ce­dū­ra ne­skaus­min­ga, jos me­tu dan­tų gręž­ti ne­ rei­kia.

15

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

Į mokyklą

Kū­ry­biš­ki žmo­nės iš­gel­bės vals­ty­bę? Dau­ge­liui gal­būt tai nu­skam­bės ne­ti­kė­ tai, ta­čiau ty­ri­mai pa­ro­dė, kad kū­ry­ biš­kos as­me­ny­bės tu­ri di­de­lį po­vei­kį eko­no­mi­kai. Jų at­ ra­di­mai, ne­stan­dar­ ti­niai spren­di­mai ar veiks­mai gelbs­ ti dau­ge­ly­je si­tua­ ci­jų. Tad žmo­gaus kū­ry­biš­ku­mą svar­ bu ug­dy­ti nuo ma­ žų die­nų.

me­dis ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti ža­lias, o zui­kio au­sys il­gos. Įdo­miau­si vai­ kų dar­bai ir yra tie, ku­riuos jie ku­ ria at­pa­lai­da­vę fan­ta­zi­ją“, – pa­sa­ ko­jo V.Le­tu­kie­nė. Užg­niau­žia mo­kyk­lo­je?

V.Le­tu­kie­nė pri­pa­ži­no, jog šiuo­ lai­ki­niai vai­kai ki­to­kie nei prieš 40 me­tų. Tai jau nau­jų tech­no­lo­gi­jų, in­for­ma­ci­jos vai­kai. „Pas­kai­ty­ti pa­sa­ką jiems jau ne­ beuž­ten­ka. Šian­die­nos vai­kai yra ki­to­kie, jie įdo­miai sam­pro­tau­ja, pui­kiai imp­ro­vi­zuo­ja, svar­bu leis­ ti jiems iš­sa­ky­ti tą nuo­mo­nę. Ir iš­ mok­ti iš­girs­ti, ką jie kal­ba“, – ma­ no pe­da­go­gė. Vai­kams iš­lais­vė­ti ypač pa­de­ da dra­mos veik­la. Per teat­ri­nius žai­di­mus net komp­lek­suo­tie­ji iš­

Vir­gi­ni­ja Le­tu­kie­nė:

Kiek­vie­no­je pa­sau­lio vals­ty­bė­je to­kios as­ me­ny­bės darb­da­vių yra gei­džia­mos. Neį­ver­tin­ta: vai­ko kū­ry­biš­ku­mo reikš­mės jo atei­čiai iki ga­lo dar ne­su­vo­kia nei tė­vai, nei pe­da­go­gai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vai­kys­tės sva­jo­nė

Pir­mą­ją per­so­na­li­nę pie­ši­nių pa­ro­ dą klai­pė­die­tis Ar­das su­ren­gė bū­ da­mas še­še­rių sa­vo vai­kų dar­že­ly­je „Pu­rie­na“. Ša­lia jo dar­bų pa­ka­ bin­tas ir pa­ties jau­no­jo dai­li­nin­ko min­čių ap­ra­šas: „Nei tė­tis, nei ma­ma ne­pie­šia. Jie nuo vai­kys­tės ne­mė­go pieš­ti, už­tat ir neiš­mo­ko. O aš dar­že­ly­ je su­pra­tau, kad man pa­tin­ka pieš­ ti. Dau­giau­siai pie­šiu dar­že­ly­je, o na­mie tik iš rei­ka­lo – ma­mai pra­ džiu­gin­ti ar­ba kai rei­kia ko­kių at­ vi­ru­kų. Užau­gęs bū­siu ar­cheo­lo­ gas, ty­ri­nė­siu Egip­to pi­ra­mi­des. Bet pir­miau­sia se­ne­liui pa­ža­dė­jau iš­mok­ti ga­min­ti mais­tą, kad Egip­te ne­pra­žū­čiau. Gal rei­kės pa­si­mo­ky­ ti vi­rė­jų mo­kyk­lo­je. Jei­gu jau ga­vau vai­kys­tė­je po­mė­gį pieš­ti, ma­nau, jo ne­pra­ra­siu, to­dėl gal­vo­ju, kad pie­ šiu ir suau­gęs lais­va­lai­kiu.“

Šios įstai­gos va­do­vė Vir­gi­ni­ja Le­ tu­kie­nė tei­gė, kad nuo se­no dar­že­ liuo­se bu­vo sten­gia­ma­si ma­žuo­ sius ug­dy­ti kū­ry­biš­ku­mo dva­sia, nes tai vai­kui priei­na­miau­sia sri­ tis, kur jis ga­li sa­ve iš­reikš­ti. Ta­ čiau la­bai svar­bu, kad ta dva­sia ir to­liau nie­kur ne­ding­tų. Pa­sak pa­š ne­ko­v ės, nau­jau­s i moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad kū­ ry­bi­nės vai­ko ga­lios yra svar­bios jo vys­ty­mui­si ir to­les­niam gy­ve­ni­ mui. Ir esą ne­bū­ti­nai jis tu­ri tap­ ti me­ni­nin­ku. „Atei­tis pri­klau­so kū­ry­biš­kiems žmo­nėms. Kiek­vie­no­je pa­sau­lio vals­ty­bė­je to­kios as­me­ny­bės darb­ da­vių yra gei­džia­mos. Jau gal de­ šimt­me­tį Lie­tu­vo­je ir­gi gar­siau kal­ ba­ma apie ši­tuos da­ly­kus“, – tei­gė pe­da­go­gė. Pas­ku­ti­nius de­šimt­me­čius si­tua­ ci­ja esą kiek pa­leng­vė­jo, nes ug­dy­ mo įstai­goms leis­ta kur­ti in­di­vi­ dua­lias pro­gra­mas, kur jau ga­li­ma at­si­žvelg­ti ir į re­gio­no, ir į bend­ ruo­me­nės spe­ci­fik ­ ą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kas vei­kia ša­lies ūkį?

Pa­sak V.Le­tu­kie­nės, da­ro­ma vis­ kas, kad kuo dau­giau bū­tų iš­lai­ ky­tas vai­ko in­di­vi­dua­lu­mas. Esą žvel­giant į atei­tį vai­kų kū­ry­biš­ ku­mas kaž­ka­da tu­rės ne­men­ką po­vei­kį ne­tgi ša­lies eko­no­mi­kai. „Aps­kai­čiuo­ta, kad Švei­ca­ri­jo­ je prie bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to su­kū­ri­mo 80 pro­c. pri­si­de­da dir­ ban­čių­jų kū­ry­biš­ku­mas, Lie­tu­ vo­je, kaip tei­gia moks­li­nin­kai, tai su­da­ro tik 20 pro­c.“, – pa­ly­gi­no V.Le­tu­kie­nė. Pas mus esą tai li­ko kaip ta­ry­ bi­nių lai­kų šlei­fas, kai vi­sų vai­kų mo­ky­mas bu­vo su­vie­no­din­tas. „Bu­vo lai­kas, kai tu­rė­jo­me vi­si bū­ti vie­no­di, šiukš­tu ne­bu­vo ga­ li­ma iš­kiš­ti gal­vos aukš­čiau ki­ tų. Da­bar tam su­si­kaus­ty­mui gal kiek tu­ri įta­kos ir pa­čių tė­vų po­ žiū­ris į sa­vo vai­kus. Jis iš­li­ko au­to­ ri­ta­ri­nis. Kaip su­pla­na­vo suau­gęs, taip tu­ri pa­da­ry­ti vai­kas“, – dės­ tė spe­cia­lis­tė. Bet ku­rio­je veik­los sri­ty­je kū­ry­biš­ku­mas, pa­ža­din­tas

dar vai­kys­tė­je, esą pa­dės atei­ty­ je žmo­gui bet ku­rio­se si­tua­ci­jo­se ras­ti ne­ti­kė­tą ir gal­būt tin­ka­miau­ sią spren­di­mą. Suau­gu­sie­ji tu­ri ne­si­kiš­ti

„Moks­li­nin­kai sa­ko, kad no­rint kaž­ką su­kur­ti, rei­kia už­mirš­ti lai­ ką. Vai­kas tu­ri bū­ti ne­ri­bo­ja­mas. O kū­ry­biš­ku­mui truk­do net tie se­ni mū­sų pa­sta­tai, su­skirs­ty­ti į ne­di­ de­lius gar­de­lius. Tie­siog nė­ra tin­ ka­mų bui­ti­nių są­ly­gų vai­kų kū­ry­ bai“, – ma­no di­rek­to­rė. Ma­ža to, suau­gu­sie­siems sun­ku ne­si­kiš­ti į vai­ko kū­ry­bos pro­ce­są. Esą la­bai no­ri­si, kad vis­kas išei­tų gra­žiai, ir suau­gu­sie­ji sku­ba vai­ko ran­ką pa­kreip­ti, jų ma­ny­mu, rei­ kia­ma link­me ar pa­dė­ti ras­ti at­sa­ ky­mą į pa­teik­tą už­duo­tį. Tė­vams su­dė­tin­ga iš­lauk­ti, kad vai­kas pa­ts ras­tų spren­di­mą, at­sa­ ky­tų, kaip mo­ka, bet tai ga­lė­tų pa­ da­ry­ti pa­ts. „Mes sie­kia­me ne­kiš­ti vai­kams štam­pų, veng­ti ko­pi­ja­vi­mo. Juk

si­va­duo­ja iš sa­vo bai­mių. Ir į mo­ kyk­las, anot pa­šne­ko­vės, jie išei­na ne­bi­jo­da­mi pa­klaus­ti, su­vai­din­ti, do­mė­tis. Tei­gia­ma, kad jei vai­kas bus smal­sus ir suau­gu­sie­ji tai ska­tins, augs ir jo kū­ry­biš­ku­mas. Svar­bu neužg­niauž­ti jo kū­ry­biš­ku­mo mo­ kyk­lo­je. „Jei dar iki mo­kyk­los vai­kams lei­džia­me pa­žais­ti, pa­fan­ta­zuo­ti ir mes vi­si tuo ža­vi­mės, mo­kyk­ lo­je jie jau įsprau­džia­mi į rė­mus, kū­ry­bi­nis pra­das už­gniau­žia­mas. Kaip to iš­veng­ti, ne­tu­riu at­sa­ ky­mo. Keis­tis pir­miau­sia rei­kia mums, suau­gu­sie­siems“, – tei­gė V.Le­tu­kie­nė. Anot pe­da­go­gės, jei neug­dy­tu­me ma­žų­jų kū­ry­bos, po 20 me­tų ša­ly­je vaiz­das bū­tų liūd­no­kas. „Pa­žan­ga ne­ding­tų, bet įdo­ mių ir ne­ti­kė­tų da­ly­kų vi­suo­me­ nė­je ka­žin ar at­si­ras­tų. Vis dėl­ to nau­jo­vių pro­ver­žis atei­na per žmo­gaus kū­ry­bą. To­dėl tu­ri­me kuo dau­giau ska­tin­ti vai­kų kū­ ry­biš­ku­mą“, – įsi­ti­ki­nu­si V.Le­ tu­kie­nė.

16

Į mokyklą

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

17

pirmadienis, rugpjūčio 19, 2013

Į mokyklą

Ne­ma­ri Rug­sė­jo 1-osios tra­di­ci­ja Kad Lie­tu­vo­je išau­šo nau­jų­jų moks­lo me­tų pra­džios die­na, liu­ di­ja ne tik ka­len­do­rius – mies­tų ir mies­te­lių gat­ves, re­gis, už­lie­ ja mar­gas­pal­vių žie­dų jū­ra. Gė­lės ta­po neat­sie­ja­mu Rug­sė­jo 1-osios šven­tės at­ri­bu­tu, ir ši įsi­šak­ni­ju­si tra­di­ci­ja, re­gis, sėk­min­ gai gy­vuos dar il­gus me­tus. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Į na­mus – su 100 kar­de­lių

Klai­pė­die­tis flo­ris­tas Si­gi­tas Ka­ mins­kas taip pat pri­si­pa­ži­no ne­bu­ vęs išim­ti­mi – bū­da­mas moks­lei­vis šven­ti­nę nau­jų­jų moks­lo me­tų die­ ną į mo­kyk­lą žings­niuo­da­vo „ap­si­ gink­la­vęs“ gė­lė­mis. Ta­čiau, pa­sak pa­šne­ko­vo, ne­bū­ da­vo jo­kios po­mpas­ti­kos. „Nie­ka­ da nie­ko ne­pirk­da­vo­me. Gy­ve­no­me nuo­sa­va­me na­me, tad ką ras­da­vau dar­že­ly­je, tą ir nu­si­neš­da­vau“, – šyp­so­jo­si iš Dzū­ki­jos ki­lęs vy­ras. S.Ka­mins­ko ma­ny­mu, anuo­met žmo­nės į šią tra­di­ci­ją žiū­rė­da­vę pa­ pras­čiau. „Mo­ky­to­jams do­va­no­da­vo­me ast­ ras, kar­de­lius, ir la­bai kuk­liai, ne­ šda­vo­me ne ko­kias „šluo­tas“. Tais lai­kais ne­bu­vo to­kio gė­lių kul­to, kaip da­bar. Juk ir per ves­tu­ves nuo­ta­kos tu­rė­da­vo vos ke­lias ka­li­jas, ir vis­ kas“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas. Flo­ ris­tas juo­ka­vo, jog ir pa­tiems mo­ky­ to­jams gau­ti 100 kar­de­lių ar ro­žių ir ban­dy­ti vi­sas gė­les par­si­neš­ti na­mo bū­tų ne­men­kas iš­šū­kis. Do­va­no­ja ir spjau­na

Si­gi­tas lai­ko­si nuo­sta­tos, jog svar­ biau­sia ne gė­lių kie­kis ar jų kai­na, o požiūris į pa­tį žmo­gų, ku­riam ši do­ va­na skir­ta. „Jei do­va­no­ji iš pa­rei­gos, tik to­ dėl, kad ir ki­ti tai da­ro, jei pa­do­va­ no­jęs gė­lę už nu­ga­ros ant mo­ky­to­jo spjau­ni, kas da­bar ma­din­ga, tai ko­ kia pra­smė? – re­to­riš­kai klau­sė pa­ šne­ko­vas. – Aš sa­vo auk­lė­to­ją la­bai

my­lė­jau, ji man bu­vo kaip Die­vas, ga­li­ma sa­ky­ti, ant­ro­ji ma­ma. Ta­da ir tos do­va­no­ja­mos gė­lės įgau­na ki­ tą pra­smę.“ Si­gi­to tei­gi­mu, to­kiai pro­gai tin­ ka­mi bet ko­kie žie­dai. Ta­čiau, flo­ ris­to pa­ste­bė­ji­mu, tra­di­ci­nė­mis Rug­sė­jo 1-osios šven­tės gė­lė­mis ir šian­dien lie­ka kar­de­liai, taip pat po­ pu­lia­rios ro­žės.

Jur­ga Kar­čiaus­kai­tė-La­go:

Sū­nus gė­lių ne­ša, nes taip ma­ma lie­pia – man ši tra­di­ci­ja įau­gu­si į krau­ją.

„Nuo tra­di­ci­jų to­li ne­pa­bė­go­ me. Anks­čiau bū­da­vo už­sa­ko­mos ir bran­gios puokš­tės. Bet tai, ma­nau, ne­rei­ka­lin­ga, ne ta pro­ga. Už­sie­ny­je ap­skri­tai nie­kas net ne­šven­čia to­kios šven­tės“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­vas. At­ro­do, kad ap­si­me­ti­nė­ja

Ju­ve­ly­rė Jur­ga Kar­čiaus­kai­tė-La­go pa­sa­ko­jo, jog jos fo­toal­bu­me ga­li­ma su­ras­ti ne­ma­žai mo­kyk­li­nių nuo­ trau­kų, ku­rio­je rug­sė­jo 1-ąją ji įam­ žin­ta su gė­lė­mis. „Neš­da­vau vi­sa­da, daž­niau­siai „gla­dio­les“, ar­ba kar­de­lius“, – šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vė. Me­ni­nin­kė pri­si­pa­ži­no, jog jai ši tra­di­ci­ja at­ro­do gra­ži, prie­šin­gai nei su­tuok­ti­niui Li­no. „Pas juos to­kios šven­tės iš­vis nė­ ra, Is­pa­ni­jo­je vai­kai iš kar­to pra­de­da

mo­ky­tis, ži­no­ma, ir nuo mo­ky­to­jo pri­klau­so, ar na­mų dar­bų už­duo­ da jau pir­mą­ją moks­lo die­ną. Ma­no vy­rui at­ro­do, jog mes ap­si­me­ta­me, kad džiau­gia­mės, nes pra­si­de­dan­tys moks­lo me­tai vai­kams su­ke­lia daug stre­so. Da­bar mū­sų vy­res­nė­lis eis į aš­tun­tą kla­sę, ir jam tai vi­siš­kai ne­ lau­kia­ma šven­tė. Bet gė­lių ne­ša, nes taip ma­ma lie­pia – man ši tra­di­ci­ja įau­gu­si į krau­ją“, – juo­kė­si kū­rė­ja. Dė­me­sio ne­bū­na per daug

Mo­te­ris nea­be­jo­jo, jog ir šie­met jos ber­niu­kai žings­niuos į mo­kyk­lą ne­ ši­ni bū­tent kar­de­liais. „Man jie la­bai gra­žu – sti­lin­ga ir ret­ro“, – šyp­so­jo­ si pa­šne­ko­vė. Jur­ga pri­si­pa­ži­no, jog nau­jų moks­ lo me­tų pra­džios pro­ga ir pa­ti ne­ ven­gia pa­ro­dy­ti dė­me­sio sa­vo at­ža­ lų mo­ky­to­joms. „Nu­siun­čiu joms po elekt­ro­ni­nį laiš­ką su svei­ki­ni­mu, nes man mo­ ky­to­jas at­ro­do la­bai svar­bus žmo­ gus. Ma­nau, kad pe­da­go­go pro­fe­si­ja la­bai sun­ki, bet pas mus nu­ver­tin­ ta“, – ap­gai­les­ta­vo me­ni­nin­kė. Leng­vaat­le­tė klai­pė­die­tė Li­ na Grin­či­kai­tė taip pat ma­no, jog nė­ra blo­gai, kad Rug­sė­jo 1-osios pro­ga gė­lės žie­de­liu mo­ki­niai pa­ ger­bia sa­vo kla­sės auk­lė­to­ją, ki­tus mo­ky­to­jus. „Da­bar šei­mos in­di­vi­dua­liai ren­ ka­si, bet ma­nau, kad tai pra­smin­ga tra­di­ci­ja – tai yra moks­lo me­tų pra­ džia, gė­lių do­va­no­ji tiems, ku­rie ta­ve vi­sus me­tus ug­dys, tai yra tar­si pa­ dė­kos ženk­las“, – ma­no spor­ti­nin­ kė, ku­riai ši šven­tė pri­si­mi­ni­muo­se aso­ci­juo­ja­si su ro­žės žie­dais.

IELTS

Pro­ga: gė­lių žie­dai Rug­sė­jo 1-ajai nea­be­jo­ti­nai su­tei­kia šven­tiš­ku­mo ir

pa­ki­lu­mo.

Siū­lo „ne­pul­ti į rė­mus“

Vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos žve­jų Pau­lius Kor­sa­kas vi­du­ri­nę mo­kyk­ lą bai­gė Pa­lan­go­je ir, kaip pa­ti­ki­no, net bai­gia­mo­sio­se kla­sė­se Rug­sė­jo 1-ąją mo­kyk­lo­je be gė­lės žie­do ne­ pa­si­ro­dy­da­vęs. „Bu­vau pro­gre­sy­vus jau­nuo­lis, tad su gė­lė­mis vaikš­čio­ti man ne­bū­ da­vo ne­sma­gu, kaip tik gra­žu. Ga­ liau­siai ne­daž­nai jų ir do­va­no­da­vo­ me, per me­tus gal ko­kius tris kar­tus – ma­mai ir mo­ky­to­jai“, – šmaikš­

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

ta­vo pa­šne­ko­vas. Pau­liaus ma­ny­mu, rug­sė­jo 1-ąją gė­lė­mis pra­džiu­gin­ ti mo­ky­to­jus – svei­kin­ti­na tra­di­ci­ ja. Gal tik esą pa­tiems mo­ky­to­jams tą­dien sun­ko­ka jų glė­bius par­si­ga­ ben­ti į na­mus. „Ma­nau, rei­kia į vis­ką žiū­rė­ti po­ zi­ty­viai. Man as­me­niš­kai ši tra­di­ci­ja gra­ži, bet mes ne­re­tai iš kar­to puo­ la­me į rė­mus – ar tai at­gy­ve­na, ar ne. Tai­gi „fai­na“, kai vi­sa mo­kyk­ la pa­skęs­ta gė­lė­se“, – šyp­te­lė­jo pa­ šne­ko­vas.

23

pirmAdienis, rugpjūčio 19, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite labai energingas ir aktyvus, jausite jėgų antplūdį, todėl kils noras judėti į priekį. Viskas klostysis puikiai, todėl nepramiegokite savo galimybių. Jautis (04 21–05 20). Būsite neįprastos nuotaikos, iš naujo bandysite įvertinti savo pažiūras ir vertybes. Galbūt sutiksite patrauklų žmogų ir įsimylėsite. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti nuobodus, pavargęs ir liūdnas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena. Užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo. Liūtas (07 23–08 23). Būkite atsargus: teks rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas tam tikroms idėjoms. Norėsite prieštarauti, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Mergelė (08 24–09 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kažkas argumentuotai prieštaraus jums. Neskubėkite pateikti savo išvadų, nepalanki diena apibendrinti rezultatus ir rikiuoti naujus planus. Skorpionas (10 24–11 22). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia tiesiog patylėti ir imtis tik savo tiesioginių pareigų. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai sėkmingas laikotarpis, atsiras daugybė galimybių įgyvendinti savo planus. Netrūks energijos ir jėgų susitvarkyti su bet kokia užduotimi. Telieka įveikti tingulį ir šiuo metu apėmusį tam tikrą sąstingį. Vandenis (01 21–02 19). Esate susidomėję kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Kruopščiai tvarkykite patikėtus reikalus. Žuvys (02 20–03 20). Chaotiškas laikotarpis, galite patirti psichologinį spaudimą. Jausitės nesaugiai. Reikėtų pailsėti, išsiaiškinti situaciją, atsargiau kalbėti ir veikti.

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje numatoma lietinga. Šiandien daugelyje rajonų numatomas lietus. Temperatūra bus 19–25 laipsniai šilumos. Antradienio naktį vietomis palis, oro temperatūra laikysis apie 15 laipsnių, dieną – vėl lietus, oras šils iki 19–24 laipsnių.

Šiandien, rugpjūčio 19 d.

+22

Telšiai

+21

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+22

Utena

+24

6.15 21.02 14.47

231-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 134 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+26

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +22 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +19 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +21

kokteilis Pa­si­da­li­jo į dvi sto­vyk­las Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­skam­bi­nu­si Da­ nu­tė ana­pus lai­do vy­lė­si, kad bent nuo ki­to pa­va­sa­r io mies­te įsi­vy­raus tvar­ka, kai žo­lės pjo­vė­jai ne­kels žmo­ nių iš mie­go nuo ko­kios sep­tin­tos va­ lan­dos ry­to. „Kai rei­kia kel­tis į dar­bą, ba­la ne­ma­tė. Bet kai yra re­ta ga­li­my­bė il­giau pa­mie­ go­ti, o gar­siai ir įky­riai zir­zian­tys apa­ ra­tai – „tri­me­riai“ ar trak­to­riu­kai – pa­ža­ di­na, ga­li sprog­ti iš pyk­čio. Iki ko­kios de­šim­tos va­lan­dos pjo­vė­jai ga­lė­tų zir­ zin­ti ato­kiau nuo na­mų esan­čiuo­se žo­ ly­nuo­se, po to pjau­ti žo­lę prie gy­ve­na­ mų­jų na­mų“, – pa­ta­rė mo­te­ris. Pik­tas it bi­tė prieš lie­tų Alek­sand­ras ne­rin­ko ki­še­nė­je žo­džių: „Jei pa­sa­ky­ čiau, kad tie pjo­vė­jai ry­tais už­kni­sa, – tai bū­tų la­bai švel­nus api­bū­di­n i­mas. Jie – iki be­ga­ly­bės su­ner­vi­na“. Ne ma­ž iau įnir­šęs ir Sau­l ius: „Ke­le­ tą kar­tų, gal­vo­jau, ne­su­si­lai­ky­siu – iš­ šok­siu pro lan­gą iš­jung­ti tų bir­bian­čių apa­ra­tų. Krikš­čio­niš­kas nuo­lan­ku­mas vis su­stab­do...“ Kau­n ie­čiu pri­si­sta­tęs skai­ty­to­jas nu­ si­ste­b ė­jo: „Mies­to pi­žo­nams vis­kas truk­do. Nep­jau­na – rė­kia, pjau­na – vėl rė­kia“. „Tai ka­da jiems pjau­ti žo­lę? – klau­sė Val­ de­ma­ras. – Die­no­mis Lie­tu­vo­je karš­tis pa­ky­la iki 37 laips­nių. Karš­ta bū­na jau nuo de­vy­nių ry­to. Ne­no­rė­tu­mė­te, kad pjo­vė­jai zir­zin­tų iki 21-os ar 23-ios va­lan­ dos. Ne­kel­ki­te pro­ble­mos dėl nie­ko.“

Dar­bas: kol žo­lė žels, tol pjo­vė­jai

er­zins klai­pė­die­čius.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Nuo mei­lės iki nea­py­kan­tos – vie­nas kar­tas.

Me­di­kų žo­dis Tai, kad par­duo­da­ma la­bai daug mig­do­ mų­jų, pa­sa­ko daug. Mie­gas yra bū­ti­nas, to­dėl žmo­nės mie­go su­tri­ki­mus sten­gia­ si iš­spręs­ti įvai­riau­siais bū­dais. Jie ži­no, jog neiš­si­mie­go­ję bus ne­dar­bin­gi, gy­ve­ ni­mas ne­bus vi­sa­ver­tis, kan­kins blo­ga nuo­tai­ka, o gal ir svei­ka­ta su­triks. Dar daug ko apie mie­gą ne­ži­no­me, ta­ čiau aiš­ku, kad mie­gant vyks­ta daug gy­vy­biš­kai svar­bių pro­ce­sų: ga­mi­na­ mi hor­mo­nai, ki­ti che­mi­niai ele­men­ tai, bū­ti­ni mū­sų or­ga­niz­mui, stip­ri­nan­ tys mū­sų imu­ni­nę sis­te­mą.

Links­mie­ji tirš­čiai – Kas dvo­kia alu­mi, tu­ri še­šias ko­jas ir IQ vos 30? – Trys vy­rai, žiū­rin­tys spor­to var­žy­bas. Čes­ka (397 719; o jei­gu mies­te žo­lėms nuės­ti bū­tų lai­ko­mos ož­kos? Bū­tų ty­lu ir eg­zo­tiš­ka)

Kaunas Londonas +23 Madridas +39 Maskva +25 Minskas +27 Niujorkas +27 Oslas +22 Paryžius +24 Pekinas +33

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

4–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+23

Praha +23 Ryga +22 Roma +29 Sidnėjus +19 Talinas +20 Tel Avivas +31 Tokijas +34 Varšuva +26

Vardai Argaudas, Balys, Boleslovas, Emilija, Sebaldas, Tolvina.

RUGPJŪČIO 19-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+20

+21

+20

+21

3

+19

+19

+19

+19

4

+19

+20

+18

+19

4

rytoj

trečiadienį

1506 m. Vilniuje mirė Lietuvos didysis kuni­ gaikštis Aleksandras. 1871 m. gimė JAV išradė­ jas ir aviatorius Orvill'as Wrightas, kartu su bro­ liu 1903 metais sukons­ travęs pirmąjį vari­ klio pagalba skraidantį aparatą. 1788 m. gimė Augustas Gothilfas Krauzė, vokie­ čių istorikas, Mažosios Lietuvos kultūros tyri­ nėtojas. Mirė 1855 m.

1883 m. gimė garsi Par­ yžiaus madų dizainerė Gabrielle Coco Chanel.

Il­gai sva­jo­tos ves­tu­vės

1946 m. gimė JAV prezi­ dentas Billas Clintonas. 1991 m. JAV ir Britani­ ja įšaldė pagalbos pro­ gramas SSRS, prasidėjus dvi dienas trukusiam nesėkmingam pervers­ mui prieš Michailą Gor­ bačiovą. 2008 m. mirė vienas po­ puliariausių XX a. Lietu­ vos aktorių Algimantas Masiulis. Aktorius sukūrė daugiau nei 160 teatro ir 104 filmo vaidmenų. Gimė 1931 m. Anykščių rajone.

teleloto

Nr. 906

2013 08 18

As­ta Dy­ko­vie­nė

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 55 979 (1 x 55 979) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 13 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Šil­tą šeš­ta­die­nio pa­va­ka­rę Pa­lan­ gos baž­ny­čio­je am­ži­ną mei­lę sa­vo iš­rink­ta­jam pri­sie­kė ži­no­mos at­li­ kė­jos Bi­ru­tės Pet­ri­ky­tės duk­ra dai­ ni­nin­kė An­dže­li­ka.

§§ §§ 44 04 43 12 66 14 62 19 72 25 42 27 52 37 64 06 46 41 11 35 40 15 75 18 21 69 05 57 32 59 49 70 33 51 45 §§§ 08 54 17 13 07 §§ §§§ 71 38 60 28 67 §§§ §§§ §§§ 55 10 48 34 73

a.dykoviene@kl.lt

Be­si­šyp­san­ti, su gy­vo­mis ru­gia­ gė­lė­mis plau­kuo­se, pa­si­puo­šu­ si leng­vai krin­tan­čia žyd­ra su­kne­le 41-erių An­dže­li­ka, kiek vė­luo­da­ ma, įžen­gė į baž­ny­čią, kur jos jau lau­kė my­li­ma­sis vo­kie­tis Mi­chae­ lis Munch­te­das. Po­ra su­si­ti­ko prieš dve­jus me­tus An­dže­li­kos ir jos ma­mos įkur­ta­me res­to­ra­ne „Bi­ru­tės uos­tas“ Šven­to­ jo­je. Ten šeš­ta­die­nį ir vy­ko šven­ti­ nė puo­ta. Ves­tu­vių ce­re­mo­ni­jo­je jau­na­jam ver­tė­ja­vo gre­ta sto­vė­ju­si san­tuo­kos liu­di­nin­kė, ta­čiau prie­sai­kos žo­ džius Mi­chae­lis iš­ta­rė lie­tu­viš­kai. Džiaugs­mu tryš­ko ne tik An­dže­li­ka, bet ir jos ma­ma. „Esu la­bai lai­min­ga ir An­dže­li­ka lai­min­ga, dėl to ir tuo­ kia­si. Džiau­giuo­si, kad ji pa­ga­liau su­ti­ko sa­vo žmo­gų“, – prieš ce­re­ mo­ni­ją pra­si­ta­rė Bi­ru­tė Pet­ri­ky­tė. Yra prie­ta­ras: jei per ves­tu­ves ly­ja, po­rai vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą esą

Papildomi prizai: „Nissan Micra“ – 0309661 „Nissan Micra“ – 0206913 „Nissan Micra“ – 0204890 Antivirusinės progr. „Kaspersky“ – 009*124 Tel. 1634 (rugpjūčio 12 d.): 5 000 Lt – Mindaugas Valaitis iš Panevėžio 5 000 Lt – Darius Bukšnaitis iš Kauno 5 000 Lt – Remigijus Vaišvila iš Klaipėdos 5 000 Lt – Donatas Kolesovas iš Ukmergės raj. 5 000 Lt – Leta Vingelienė iš Kauno Kvietimai į TV: 019*101, 034*745, 023*529 Prognozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt

Lai­min­go­ji: dai­ni­nin­kė A.Pet­ri­ky­tė sa­vait­ga­lį Pa­lan­go­je su­mai­nė auk­

so žie­dus su sa­vo su­ža­dė­ti­niu Mi­chae­liu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ne­stin­ga pi­ni­gų, o jei ves­tu­vių die­ ną gied­ra, tei­gia­ma, kad ga­li bū­ ti vi­saip. „Šian­dien ne­ly­ja, aš ma­nau, kad nie­ko blo­go, ne pi­ni­guo­se lai­mė“, – tei­gė dai­ni­nin­kė B.Pet­ri­ky­tė.

A.Pet­ri­ky­tė dar prieš ves­tu­ves Pa­lan­gos apy­lin­kės teis­mui pa­tei­ kė pra­šy­mą, kad jai leis­tų bank­ ru­tuo­ti. Mo­te­ris pa­gei­dau­tų at­ si­kra­ty­ti įsi­sko­li­ni­mų ke­liems ban­kams.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

nusakomus įvykius, dėl kurių patirsi­ te didelių nuostolių ir nusivylimą. Sa­ pne matyti geležinkelio labirintą reiš­ kia ilgą ir varginančią kelionę. Jeigu sa­ pnuojate, kad pasiklydote labirinte, va­ dinasi, dėl jūsų sutuoktinio namuose bus slogi atmosfera, o vaikai parodys nepatrauklų, bjaurų charakterį. Jei moteris sapnuoja, kad tvarko kambarius, santykiai su vyru pagerės, o vaikai bus paklusnūs ir linksmi. Sa­ pne matyti nešvarias grindis ir nesu­ tvarkytą kambarį reiškia, kad laukia nusivylimai ir nelaimės. Jeigu sapne šluojate grindis – greitai kažkas mirs.

Sap­ni­nin­kas Sapnuoti popierių reiškia rūpesčius, rašyti jame – laukia nemalonūs laiškai. Popierius, lakiojantis po orą, – nusivyli­ mas, spalvotas – gera, o juodas – bloga žinia. Jei sapnuojate prirašytą popie­ rių, laukia puolimai. Sapne karpyti jį reiškia išsiskyrimą, draskyti – pyktis. Jeigu sapnuojate, kad esate labirinte – dėl finansinių reikalų netrukus at­ sidursite keblioje padėtyje, sapnuo­ ti, kad jame esate naktį arba tamso­ je, vadinais, laukia greitai praeinan­ čios ligos ir nemalonumai. Labirintas iš vynuogienojų ir medžių reiškia ne­

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 29 EUROJACKPOTAS 2013 00 002013 08 16

EUROJACKPOTAS – 53 661 -318 EUROJACKPOTAS 00Lt000 000 Lt 05 32 33 38 49 + 03 08 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 53 6610318 skaičiai 0 Lt 5+1 1 407 569 Lt 5 Prognozė: 731 936 Lt 4+2 10 522 Lt - 00Ltmln. Lt 4 Eurojackpote +1 738 4 382 Lt 3+2 163 Lt 3+1 75 Lt 2+2 49 Lt 3 49 Lt 1+2 30 Lt 2+1 27 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 34 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.