2013 08 20 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

antradienis, RUGPJĹŞÄŒIO 20, 2013

.;A?.162;6@ ?B4 =7�š6<

11

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

RUBRIKA

sveikata

HipnozÄ— gimdant: uĹž

Neseniai pasaulį sujaudinęs karaliť kasis gimdymas ap gaubtas paslapties. Britų spaudoje uŞsimin ta, kad kaip skaus mo malťinamoji prie monė galėjo bōti naudojama hipnozė. Ar ją galėtų rinktis ir Lietuvos gimdyvės?

D.Gry­baus­kai­tÄ— sie­kia, kad Tei­sÄ—­jĹł gar­bÄ—s teis­me bō­tĹł vi­suo­me­nÄ—s at­sto­vĹł.

Lietuva 8p.

Ra­dioak­ty­vios Se­mi­pa­la­tins­ko ban­dy­mų po­li­go­no pa­slap­tys.

Pasaulis 10p.

Po va­sa­ros – ne­ma­lo­nios per­mai­nos vei­de.

Vereta Rupeikai

ir prieĹĄ

tÄ—

danÄ?ius sertiďŹ katus, unodiena.lt Lietuvoje yra ne daugiau nei ran kĹł pirĹĄtĹł. PaĹĄnekovÄ— mokosi EuropietÄ—s renka gydyti hipnoze si hipnozÄ™ ÄŻvairiose Europos PraÄ—jusiÄ… savaitÄ™ DidĹžiosios BritaĹĄalyse daugiau kaip 10 metĹł ir vis nijos princas Willia dar tobulinasi. mas ir KembridĹžo hercogienÄ— Cat Moteris prasitarÄ— he itin kÄ— pirmagimio. De rine susilau- dedanti onkologiniams daug pataliĹł, kaip vyko ligoniams. Yra tekÄ™ padÄ—ti gimdymas, patei ir kelioms gimkiama labai saidyvÄ—ms. „Jos net kingai. Skelbiama, nesuprato, kakad gimdyme da spÄ—jo pagimdy dalyvavo kĹŤdikio ti“, tÄ—vas, o mama – prisiminÄ— psichoterapeutÄ—. prieĹĄ gimdymÄ… at Pasak jos, tai buskleidÄ—, kad kevo jos draugÄ—s ir ji tina gimdyti natĹŤ padÄ—jo joms paraliai. sitelkusi hipnozÄ™. Ĺ˝iniasklaidoje taip pat buvo skelbiama, kad herco gienei galÄ—jo bĹŤti taikytas skausmo maĹžinimo meto- Asta ValytÄ—: das – hipnozÄ—. Tai nesukÄ—lÄ— aĹžiotaĹžo, nes Anglijoje ĹĄis metodas yra Pati moteris gali paÄŻteisintas. Hipno zÄ—s specialistai daryti tai, kÄ… gautĹł aiĹĄkina, kad hipno zÄ— gimdant yra hip notizuojama. Ji veiksminga kaip vietinÄ— nejautra ar skausmÄ… malĹĄi turi bĹŤti pasiruo nantieji vaistai. ĹĄusi Internete galima rasti pasiĹŤly- gimdyti, turi mĹł ir Lietuvoje rink suprasti, tis gimdymÄ… su kas hipnoze. Vis dÄ—lto vyksta, ÄŻsisÄ…mone mai mamai kyla dau vienai bĹŤsi- ninti fiziologinius megybÄ— abejoniĹł: kas yra hipnozÄ—, kaip ji veikia, ar chanizmus. iĹĄties skausmas nu malĹĄinamas? Pasirodo, gydomo ji hipnozÄ— Lietuvoje kol kas nÄ— ra ÄŻteisinta. Vis dÄ—lto yra specialis tĹł, kurie greta savo legalios spe PsichoterapeutÄ— vi cialybÄ—s semiasi sĹł pirma neigÄ— ÄŻvairias klaidina hipnozÄ—s ĹžiniĹł ir praktikos uĹžsiemas nuogirdas apie nyje, gauna sertiďŹ hipnozÄ™. „Hipno katus, diplomus, zÄ— – bĹŤsena, kai Ĺžmogus at bet kol kas negali sipa teisÄ—tai naudoti Ä?iau visÄ… laikÄ… iĹĄlie laidavÄ™s, tajos savo praktikoje. ka sÄ…moningas ir bet kada gali Viena iĹĄ tokiĹł – iĹĄeiti iĹĄ hipnozÄ—s savo pavardÄ—s bĹŤsenos. Jei Ĺžmo nenorÄ—jusi vieĹĄin gus tampa nesÄ…ti hipnoterapijos moningas, tai jau atstovÄ— yra profe nebe hipnozÄ—, o sionali psichotekaĹžkas kita“, – ti rapeutÄ—. Gydomo kino psichoteraji hipnozÄ—, papeutÄ—. Pasak jos, sak jos, yra labai ge atsipalaidavimas ras ÄŻrankis, kuÄŻvyksta tada, kai be ris Europoje plaÄ?iai sÄ…lygiĹĄkai pasitai Latvijoje yra toliau komas. „Net tikima specialistu. paĹžengta nei Lietuvoje“, – pri dĹŤrÄ— paĹĄnekovÄ—. Pirma iĹĄvaduoja iĹĄ baimiĹł PaĹĄnekovÄ— tikra, PadÄ—jo kelioms draugÄ—ms kad jei gydomoji hipnozÄ— Lietuvo MedikÄ— pripaŞįsta, je bĹŤtĹł ÄŻteisinta, kad yra nemaĹžai ď Ž Eiga: WRV [\ _ ĹĄi skausmo malĹĄi savo paslaugas siĹŤ V ZN TVZ Qf aV `b UV] nimo priemonÄ— lanÄ?iĹł ĹĄarlatanĹł, [\ gR aNZ _b\ VN galÄ—tĹł padÄ—ti ne kurie skelbiasi at ZN `V V N[X` a\ vienai gimdyvei. liekantys hipno jÄ…. Moteris perspÄ— Taikyti hipnozÄ™, zÄ—s terapijÄ…, tad ban  @Uba aR_` a\PX• [b\ ja, pakartojo psidantieji ieĹĄkoti a_ gali bĹŤti panaudo kad hipnozÄ— vÄ—s, su ja reikia susi choterapeutÄ—, ga ĹĄios srities specia paĹžinti kur kas li tik kvaliďŹ kuota ir blogiems listĹł turi bĹŤti itin sÄ…monÄ™ atpalaiduo anksÄ?iau nei prieĹĄ tikslams. Blogai tas specialistas, ÄŻgi atsargĹŤs. Ratas uĹž ti nuo viso ĹĄito, pat gimdymÄ…. dirba tie, po kujÄ™s reikiamĹł Ĺžiburtas: kadangi kad jos vartai atsida riĹł hipnozÄ—s sean „Su moterimi reikÄ— niĹł ir patirties. hipnozÄ— pas mus rytĹł, kad vaikesĹł ĹžmonÄ—s iĹĄeina tĹł pabendrau- lis neÄŻteisinta, nÄ—ra ti, su sujaudinti, sudirgÄ™. atei ir kvaliďŹ kuotĹł spe Norint atskirti spe Visais atvejais vis sipaĹžinti, iĹĄsiaiĹĄkinti, kaip ji ÄŻ men tĹł ÄŻ ĹĄÄŻ pasaulÄŻ laisvai“, – kocialistĹł. cialistÄ… nuo pa ĹĄarlatano, jos teigi kÄ… reaguoja, kokiĹł tavo psichoterapeu cientas, pasak jos, LietuvÄ—s Ĺžiniomis, mu, reikia praĹĄyturi proble- zÄ—s tÄ—, hipnoturi jaustis mĹł. hipnotera- ti pa geriau nei prieĹĄ tai. specialistÄ—. Ji atkrei peutĹł, kurie turi DaĹžnai moterys tu rodyti atitinkamÄ… jĹł gebÄ—jimus ÄŻropÄ— dÄ—mesÄŻ, mokslo baibaimiĹł, pavyzdĹžiui, ri labai daug kad viso nÄ—ĹĄtumo lai gimo diplomÄ…, ser Jei ruoĹĄiamasi pa kotarpiu motepagimdyti netiďŹ katÄ…, licencidÄ—ti moteriai svei ris turi bĹŤti atitin gimdyti su hipnoze, kÄ… vaikÄ…. VisĹł pir kamai nusiteikupasak paĹĄnekoma reikia pa- si, ĹĄalinti visas baimes. vaikas turi bĹŤti laReikia moters bai laukiamas. v.rupeikaite@ka

190 (19 793)

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

Vai­ko prie­ťas – jis pa­ts Vi­dur­nak­tÄŻ ÄŻ vie­ no bu­to du­ris pa­ bel­dÄ— mur­zi­nas 12-me­tis. Nors ber­ niu­kas ti­ki­no, jog prieĹĄ tris die­nas ma­ma jÄŻ su­mu­ťÄ— ir iť­va­rÄ— iĹĄ na­mĹł, ne­tru­kus paaiť­kÄ—­ jo, kad tai ne­tie­sa. Dar dau­giau – jo pa­ ties biog­ra­fi­ja jau yra to­kia spal­vin­ga, kad jos ga­lÄ—­tĹł pa­ vy­dÄ—­ti net pa­ty­rÄ™ nu­si­kal­tÄ—­liai.

Va­gims lan­gai – ne kliō­tis Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— Uos­ta­mies­ty­je vÄ—l pa­si­py­lus va­gys­ Ä?iĹł iĹĄ bu­tĹł, esan­Ä?iĹł pir­muo­siuo­se dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł aukť­tuo­se, po­ li­ci­jos pa­rei­gō­nai pra­bi­lo apie ne­ sau­gius lan­gus bei iĹĄ ka­lÄ—­ji­mo grį­ Ĺžu­sius nu­si­kal­tÄ—­lius.

d.janauskaite@kl.lt

Pa­sa­ko­jo apie Ĺžiau­riÄ… ma­mÄ…

4

Te­ri­to­ri­jĹł pla­na­vi­mo ko­mi­te­to na­rÄŻ Be­ne­dik­tÄ… Pet­raus­kÄ… Bal­ti­jos jō­ro­je pla­nuo­ja­mas vÄ—­jo elekt­ri­niĹł par­kas ÄŻkvÄ—­pÄ— links­miems klau­si­mams.

2p.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ—

Ne­sip­rau­sÄ™s, iť­tep­tais marť­ki­nÄ—­ liais, ne­lai­min­gas ber­niu­kas nak­tÄŻ bu­vo pa­si­ry­ŞÄ™s pra­leis­ti net val­diť­ kuo­se na­muo­se. Ber­niu­kas ne­bi­jo­jo pa­si­sa­ky­ti sa­vo var­do, kur gy­ve­na, ma­mos ir mo­Ä?iu­tÄ—s pa­var­dĹžiĹł, kal­bÄ—­jo apie pa­ti­ria­mÄ… skriau­dÄ…. Eri­kas ne­pag­ ra­Şin­da­mas de­ta­lÄ—­mis pa­sa­ko­jo, jog pa­ma­Ä?iu­si jÄŻ prie du­rĹł, ma­ma lie­ pÄ— ne­ťdin­tis, ne­lei­du­si pa­siim­ti net megz­ti­nio.

„Ar die­nos ir nak­ties il­gu­mas ne­pa­si­keis?“

„„Pa­sek­mÄ—s: na­mĹł ĹĄi­lu­mos nuo ma­Şens ne­pa­Şi­nÄ™s vai­kas vÄ—­liau ne­be­no­ri gy­ven­ti sa­vo na­muo­se, o tÄ—­vai

ne­be­su­ge­ba kont­ro­liuo­ti jo el­ge­sio.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kas­kart, kai Klai­pÄ—­do­je pra­de­ da kar­to­tis vie­no­do brai­Şo nu­si­ kal­ti­mai, pa­rei­gō­nai ima kra­ty­ti at­min­tÄŻ bei var­ty­ti prieĹĄ ke­le­rius me­tus ÄŻvyk­dy­tĹł pa­na­ťiĹł nu­si­kal­ ti­mĹł by­las. Pa­sak jĹł, daŞ­niau­siai paaiť­kÄ—­ ja, kad at­li­kÄ™ baus­mÄ™ ir grį­ŞÄ™ na­mo nu­si­kal­tÄ—­liai ima­si se­nos veik­los. Pas­ta­rų­jĹł sa­vai­Ä?iĹł mies­to kri­ mi­na­li­niĹł ÄŻvy­kiĹł su­ves­ti­nÄ—­je vÄ—l mir­ga pra­ne­ťi­mai apie pro lan­gÄ… ÄŻ pir­muo­siuo­se aukť­tuo­se esan­ Ä?ius bu­tus ÄŻsi­bro­vu­ sius va­gis.

7

2

antradienis, rugpjūčio 20, 2013

miestas

Jū­rą ata­kuo­ja vė­jo ener­ge­ti­kai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Vers­li­nin­kai vis neat­si­sa­ko ke­ti­ni­ mų Bal­ti­jos jū­ro­je pa­ža­bo­ti vė­ją ir ga­min­ti elekt­ros ener­gi­ją – ren­gia­ mas jau ket­vir­tas jė­gai­nių par­ko pro­jek­tas, ta­čiau nė vie­nas jų dar ne­ta­po rea­ly­be.

Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­te va­ kar pri­sta­ty­ta vė­jų elekt­ri­nių par­ ko įren­gi­mo Bal­ti­jos jū­ro­je po­vei­ kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­gra­ma, at­lie­ka­ma bend­ro­vės „Re­ner­ga“ už­sa­ky­mu. Svars­to­mos dvi vie­tos, kur ga­lė­ tų at­si­ras­ti toks par­kas. Abi jos – maž­daug 40 km į va­ka­rus nuo Pa­ lan­gos kran­tų. Nu­ma­to­ma, kad vė­jo jė­gai­nių par­ko mak­si­ma­li ga­lia bū­tų apie 300 MW, ke­ti­na­ma pa­sta­ty­ti iki 60 įren­gi­nių. Pa­reng­tai pro­gra­mai, pa­gal ku­ rią bus ren­gia­ma po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­ta, pa­sta­bų tu­rė­ jo ir po­li­ti­kai, ir val­di­nin­kai. „Vė­jo ma­lū­nė­liai be ka­be­lių ne­veiks, to­dėl vi­sas jų svo­ris yra že­my­ni­nė­je da­ly­je. Prog­ra­mo­je ir rei­kė­tų nu­ma­ty­ti, ko­kią įta­ką tu­rės įvai­rių trans­for­ma­to­ri­nių, ka­be­lių at­si­ra­di­mas, kur jos bus sta­to­mos. Ko­kią įta­ką vė­jo jė­gai­ nių par­kas tu­rės išo­ri­niam jū­rų uos­tui?“ – klau­si­mus žė­rė Te­ri­ to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kė Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė. Prog­ra­mos ren­gė­jai tvir­ti­no, jog nu­ma­ty­ti du va­rian­tai, kaip vė­jo

elekt­ri­nių pa­ga­min­ta ener­gi­ja pa­ siek­tų že­my­ni­nę da­lį. Vie­nas jų – ka­be­liais ša­lia per Smil­ty­nę jau tie­sia­mos jung­ties su Šve­di­ja. Ki­tas ke­lias – ka­be­liai driek­tų­si pa­lei Lat­vi­jos sie­ną. „Blo­giau­sia tai, kad po­vei­kio ap­lin­kai ata­skai­to­se vi­sa­da ana­li­ zuo­ja­ma, ko­kią įta­ką vė­jo jė­gai­nės tu­rės paukš­čiu­kams, žu­vy­tėms, kli­ma­tui. Ta­čiau nie­ka­da ne­si­sten­ gia­ma ana­li­zuo­ti, kaip tai at­si­lieps ur­ba­nis­ti­kai. Ši klai­da šio­je pro­gra­ mo­je tu­ri bū­ti iš­tai­sy­ta“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sia­ sis ar­chi­tek­tas Al­man­tas Mu­rei­ka. Sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Be­ran­kie­nė nu­ro­dė pro­gra­mą pa­pil­dy­ti įra­šu, jog rei­kia iš­tir­ti, ko­kį po­vei­kį vė­jo jė­gai­nės da­rys jū­ros žin­duo­liams ir kli­ma­tui. „O man rū­pi, ar ne­pa­si­keis die­ nos ir nak­ties il­gu­mas“, – juo­ka­vo Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to na­ rys Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas. Vė­jo elekt­ri­nių par­ko Bal­ti­jos jū­ro­je po­vei­kio ap­lin­kai pro­gra­ mos ren­gė­jai pa­ti­ki­no, kad į vi­sas pa­sta­bas at­si­žvelgs ir do­ku­men­tą pa­tai­sys. Bend­ro­vė „Re­ner­ga“ yra jau ket­ vir­to­ji, ku­ri Bal­ti­jos jū­ro­je ke­ti­na sta­ty­ti vė­jo elekt­ri­nių par­ką. Trys bend­ro­vės po­vei­kio ap­lin­kai pro­ gra­mas jau yra pa­ren­gu­sios ir jos pa­tvir­tin­tos, ta­čiau dar neat­lik­tos ata­skai­tos, nes lau­kia­ma, kol rei­ kia­mus stra­te­gi­nius tei­sės ak­tus priims Vy­riau­sy­bė.

Sta­bi­lu: vė­jo jė­gai­nės Lie­tu­vo­je kol kas vei­kia tik ant že­mės. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Vie­ta: ke­tur­ko­jams skir­tą pa­plū­di­mį siū­lo­ma įreng­ti prie šiau­ri­nio mo­lo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Į pa­plū­di­mį – ir žir­gais Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se ga­li bū­ti įtei­sin­ tas ke­tur­ko­jus au­gi­nan­čių klai­pė­die­čių iš­sva­jo­ta­sis spe­cia­lus plia­žas šu­nims ir ki­tiems na­mi­niams gy­vū­nams. Pla­nuo­ja­ ma, kad pa­plū­di­miu tei­sė­tai bus ga­li­ma šuo­liuo­ti net žir­gais. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ste­bė­jo srau­tus

To­kia ga­li­my­bė nu­ma­ty­ta pa­reng­ ta­me Pa­jū­rio juos­tos že­my­ni­nės da­lies pa­plū­di­mių rek­rea­ci­jos pla­ ne. Jį Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos už­sa­ ky­mu pa­ren­gė Bal­ti­jos rek­rea­ci­nių sis­te­mų mo­de­lia­vi­mo ins­ti­tu­tas. Šu­nų plia­žas, anot pla­no ren­gė­ jų, ga­li bū­ti 500 m pa­plū­di­mio ruo­ žas nuo šiau­ri­nio mo­lo iki Pir­mo­ sios Meln­ra­gės cent­ri­nio įė­ji­mo. Prie­žas­tis – šio­je vie­to­je ne­ga­li bū­ ti ofi­cia­li mau­dyk­la. Pla­no ren­gė­jai esą tre­jus me­tus ty­rė, ko­kie yra žmo­nių srau­tai pa­ jū­rio pa­plū­di­miuo­se, ko­kie jų po­ rei­kiai. To­dėl ir pa­siū­ly­ta įsteig­ti šu­nų pa­plū­di­mį, ja­me įreng­ti rei­ ka­lin­gą inf­rast­ruk­tū­rą – pa­sta­ty­ti suo­liu­kus, šiukš­lia­dė­žes, dė­žes ke­ tur­ko­jų eksk­re­men­tams. „Mums gy­vu­lių plia­žus val­džia iš Vil­niaus lie­pė pa­nai­kin­ti, nes jie pra­si­len­kia su hi­gie­nos nor­mo­mis, bet gal jums pa­vyks jas apei­ti“, – ir svars­tė, ir pla­no ren­gė­jus įspė­jo Klai­pė­dos vy­riau­sia­sis ar­chi­tek­tas Al­man­tas Mu­rei­ka.

Vi­zi­jo­se – ba­sei­nai

Pla­no ren­gė­jai nu­ma­tė, kad Ne­mir­ se­to­je ga­lė­tų bū­ti įreng­tas plia­žas ark­liams. Šio­je gy­ven­vie­tė­je yra trys žir­gy­nai, to­dėl poil­siau­to­ jai daž­nai iš­si­ruo­šia pa­jo­di­nė­ti po pa­plū­di­mį. Da­bar tai – pa­žei­di­ mas, ta­čiau jei bū­tų įtei­sin­tas plia­

Al­man­tas Mu­rei­ka:

Mums gy­vu­lių plia­ žus val­džia iš Vil­ niaus lie­pė pa­nai­kin­ ti, nes jie pra­si­len­kia su hi­gie­nos nor­mo­ mis, bet gal jums pa­ vyks jas apei­ti.

žas ark­liams, ja­me jo­di­nė­ti bū­tų ga­li­ma tei­sė­tai. Tre­jus me­tus ty­rę poil­siau­to­jų srau­tus, pla­no ren­gė­ jai taip pat pa­siū­lė pa­di­din­ti spe­ cia­li­zuo­tus – vy­rų, mo­te­rų, nu­dis­ tų, neį­ga­lių­jų – pa­plū­di­mių ruo­žus, juos iš­plės­ti maž­daug 20 pro­c.

„Jūs mums kal­ba­te apie šu­nis, nu­ ro­do­te, kaip pa­plū­di­miuo­se per­kal­ ti kuo­liu­kus, ta­čiau es­mi­nių pro­ble­ mų spren­di­mų va­rian­tų ne­siū­lo­te“, – ant pla­no ren­gė­jų py­ko Te­ri­to­ri­ jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to, ku­riam va­ kar šis do­ku­men­tas bu­vo pri­sta­ty­ tas, na­rys Ri­man­tas Ci­baus­kas. Jo tei­gi­mu, kur kas svar­biau to­ kia­me pla­ne nu­ma­ty­ti, kur bū­ tų ga­li­ma įreng­ti pa­pil­do­mų au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų, aikš­te­lių dvi­ra­čiams pa­lik­ti ar net sto­te­lių, kur įkrau­ti elekt­ra va­ro­mas dvi­ra­ tes trans­por­to prie­mo­nes. „Jei jau žen­gia­me į ci­vi­li­zuo­tą pa­sau­lį, bū­tų ge­rai, jei pla­ne nu­ ma­ty­tu­mė­te, kur pa­plū­di­miuo­se bū­tų ga­li­ma įreng­ti at­vi­rus ba­sei­ nus, nes Bal­ti­jos jū­ra yra per šal­ ta mau­dy­tis“, – sa­vo vi­zi­jas dės­tė R.Ci­baus­kas. Rei­kia ra­šy­ti „rei­kia“

Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ra­mu­nė Sta­ še­vi­čiū­tė pla­no ren­gė­jus taip pat ra­gi­no bū­ti drą­ses­nius. „Ne­ra­ šy­ki­te, kad tą ir aną rei­kia įreng­ti „esant bū­ti­ny­bei“. Ne­ga­liu pa­kęs­ti šio žo­džio, nes tai ne­są­mo­nė. Pa­ra­ šy­ki­te, kad rei­kia ir vis­kas. Tik taip ju­dė­si­me į prie­kį“, – tei­gė R.Sta­ še­vi­čiū­tė. Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to na­riai ne­pri­ta­rė pa­teik­tam do­ku­ men­tui, nes jis esą per­ne­lyg svar­ bus ir ne­to­bu­las. Jo sta­tu­sas – spe­ cia­lu­sis pla­nas. Tai reiš­kia, kad vi­si mies­to ta­ry­bos priim­ti spren­di­mai tu­rės jį ati­tik­ti. To­dėl pla­no ren­gė­jų pa­pra­šy­ta do­ku­men­tą iš es­mės pa­to­bu­lin­ti ir dar kar­tą jį pri­sta­ty­ti ko­mi­te­tui.

Plas­ti­ki­niai kal­ne­liai gyvuoja pa­sku­ti­nes die­nas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je plas­ti­ki­nius grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lius bai­gia­ma pa­ keis­ti as­fal­to kliū­ti­mis. Tei­gia­ma, kad pa­sta­rosios pa­si­tvir­ti­no vi­sa­ pu­siš­kai.

Va­kar ry­tą į dar­bą sku­ban­tys klai­ pė­die­čiai Man­to gat­vė­je ga­lė­jo ste­bė­ti be­si­mė­tan­tį nu­plėš­tą plas­ ti­ki­nį grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lį. Kai ku­rie trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai va­žia­vo nė ne­si­steng­

da­mi ap­lenk­ti kliū­ties. „Ži­nau tą at­ve­jį. Ma­ny­čiau, kad šį kal­ne­lį nu­plė­šė gat­ves šluo­jan­ti ma­ši­na. Šiaip au­to­mo­bi­liai nuo­lat va­žiuo­ da­mi juos iš­kli­bi­na. Ten­ka tvir­tin­ti iš nau­jo. Ran­go­vams jau per­duo­ta, kad vėl pri­tvir­tin­tų konst­ruk­ci­ją, nes ji yra svei­ka“, – tei­gė Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­ kas Dū­da. Anot jo, plas­ti­ki­nių grei­čio slo­ pi­ni­mo kal­ne­lių mies­te ma­žė­ ja, tad jie re­čiau ir su­nio­ko­ja­mi. Il­gai­niui vi­si grei­čio slo­pi­ni­mo

kal­ne­liai bus pa­keis­ti kliū­ti­mis iš as­fal­to. „Pas­ta­rie­ji yra ir vos ne še­šis kar­tus pi­ges­ni, ir pa­tva­res­ni. Da­ bar jau di­džio­ji da­lis grei­čio slo­pi­ ni­mo kal­ne­lių yra pa­ga­min­ti iš as­ fal­to“, – tei­gė L.Dū­da. Iš pra­džių vai­ruo­to­jai pik­ti­no­si, kad as­fal­to kal­ne­liai sun­kiai pa­ ste­bi­mi. Ta­čiau, anot L.Dū­dos, pa­žy­mė­ti šach­ma­tais jie ta­po ge­ rai ma­to­mi. „Be to, žmo­nės pri­pra­to prie vie­ tų, kur įreng­ti kal­ne­liai, ir sa­vai­me pri­stab­do“, – tvir­ti­no L.Dū­da.

Įren­gi­nys: nu­plėš­tas grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lis va­kar ry­tą mė­tė­si tie­

siog Man­to gat­vė­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

antradienis, rugpjūčio 20, 2013

miestas už­terš­tas van­duo

Se­zo­nas – į pa­bai­gą

Da­lys pa­ta­ri­mus

Pa­lan­gos bend­ro­jo pa­plū­di­mio ir Rą­žės upės žio­čių mau­dyk­lo­ se van­dens ko­ky­bė nea­ti­ti­ko hi­ gie­nos rei­ka­la­vi­mų. Už­terš­tu­mas žar­ni­niais en­te­ro­ko­kais ir žar­ni­ nė­mis laz­de­lė­mis leis­ti­ną nor­mą vir­ši­jo nuo 1,5 iki 2,3 kar­to. Ki­to­ se pa­jū­rio mau­dyk­lo­se Pa­lan­go­ je, Klai­pė­do­je, Ne­rin­go­je van­dens ko­ky­bė ati­ti­ko rei­ka­la­vi­mus.

Klai­pė­do­je krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nas jau ei­na į pa­bai­gą. Šie­ met nu­ma­to­mi dar ke­tu­ri krui­ zi­nių lai­vų vi­zi­tai, iš ku­rių du – lai­ne­rio „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“. 290 m il­gio mil­ži­nas Klai­pė­dos uos­te šie­met lan­kė­si jau ke­tu­ris kar­ tus. Krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­ną rug­sė­jo 11 d. baigs at­plauk­sian­ tis „Delp­hin“.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos Jau­ni­mo dar­bo cent­ro sky­ riu­je ry­toj 14 val. vyks ren­gi­nių cik­lo ab­sol­ven­tams se­mi­na­ras „Prak­ti­niai pa­ta­ri­mai ieš­kant dar­ bo ES/EEE ša­ly­se na­rė­se“. Ja­ me bus su­pa­žin­di­na­ma su dar­bo ir gy­ve­ni­mo są­ly­go­mis šio­se ša­ ly­se, darb­da­vių rei­ka­la­vi­mais, pa­ tei­kia­ma pra­kti­nių pa­ta­ri­mų.

„Vik­to­ri­jos“ ak­ci­jos – vėl auk­cio­ne

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien 14 val. ro­tu­šė­je vyks mies­to ta­ry­bos So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dis. Jo na­riai svars­tys 7 klau­si­mus. 16 val. nu­ma­ty­tas mies­to ta­ ry­bos Sa­vi­val­dy­bės tur­to ko­mi­te­to po­ sė­dis. Jo na­riai svars­tys 4 klau­si­mus.

Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė par­da­vu­si, o pa­skui at­ga­vu­si da­lį jai pri­klau­san­ čios bu­vu­sį vieš­bu­ tį „Vik­to­ri­ja“ val­dan­ čios bend­ro­vės ak­ ci­jų vėl ban­dys už jas gau­ti pi­ni­gų.

Auk­c io­nas. Klai­p ė­dos ra­jo­no sa­v i­ val­dy­bės 216 ka­bi­ne­te šian­dien vyks vie­ši pri­va­ti­za­vi­mo auk­cio­nai. 10 val. – pir­ties pa­sta­to, esan­čio Pi­lia­kal­nio gat­ vė­je 27, Sko­man­t ų kai­me, 10.30 val. – mo­k yk­los pa­sta­to, esan­čio Vė­žai­čių gat­vė­je 19, Bro­ž ių kai­me. Kon­cer­tas. Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­ lio­te­kos Gi­r u­l ių fi­l ia­le (Šlai­to g. 10A) ry­toj 18 val. vyks pu­čia­mų­jų kvin­te­ to „De­be­suo­ta su pra­g ied­ru­liais“ kon­ cer­tas. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­k i­ nio teat­ro pu­čia­mų­jų kvin­te­to kon­cer­ ti­nė pro­gra­ma yra tarp­tau­ti­nio ope­ros ir sim­fo­ni­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio „Mu­ zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“ kon­cer­ti­nės pro­g ra­mos da­lis.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­tas va­kar vien­bal­siai pri­ta­rė, jog 22,57 pro­c. bend­ro­vės „Klai­pė­dos Vik­to­ri­ja“ ak­ci­jų pa­ke­tas bū­tų įtrauk­tas į pri­ va­ti­zuo­ja­mų ob­jek­tų są­ra­šą. 22,57 pro­c. yra 24 tūkst. 822 ak­ ci­jos, ku­rių vie­nos no­mi­na­li ver­tė – 100 li­tų. Įmo­nės įsta­ti­nis ka­pi­ta­las sie­kia 11 mln. li­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­ kie­nė ne­si­ry­žo pro­gno­zuo­ti, ko­kia ga­lė­tų bū­ti pra­di­nė ak­ci­jų par­da­ vi­mo kai­na. Ją esą tu­rė­tų nu­sta­ty­ti ne­prik­lau­so­mi tur­to ver­tin­to­jai. „Klai­pė­dos Vik­to­ri­jos“ ak­ci­jų par­ da­vi­mui dar tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ ry­ba. Šias ak­ci­jas Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė jau bu­vo par­da­vu­si 2009 m. Tą­syk san­do­ris ne­bu­vo itin sėk­ min­gas – pra­di­nė ak­ci­jų pa­ke­to kai­na sie­kė apie 5 mln. li­tų, ta­čiau

Ver­tė: vieš­bu­tį „Vik­to­ri­ja“ val­dan­ti bend­ro­vė jo re­konst­ruk­ci­jai yra ga­vu­si di­des­nę nei 6 mln. li­tų ES fon­dų pa­ra­mą.

vie­ši auk­cio­nai vis neį­vyk­da­vo, nes neat­si­ras­da­vo pir­kė­jų, to­dėl kai­na vis kri­to, kol pa­sie­kė tik 800 tūkst. li­tų. To­kia su­ma pir­kė­jams pa­si­ro­ dė jau pa­trauk­li ir ga­liau­siai auk­ cio­nas, skelb­tas 13-ą kar­tą, įvy­ko. Ta­čiau ta­da san­do­rį teis­mui ap­ skun­dė kont­ro­li­nio ak­ci­jų pa­ke­ to val­dy­to­jai. Jie įžvel­gė, jog bu­ vo pa­žeis­tas vie­ša­sis in­te­re­sas, nes esą ak­ci­jos par­duo­tos per pi­giai, be to, ra­do ir tei­si­nių klai­dų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė by­lą dvie­ jų ins­tan­ci­jų teis­muo­se pra­lai­mė­jo,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

o Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas skun­dą at­me­tė. Teis­mai san­do­rį pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čiu, tad sa­vi­val­dy­bė ak­ ci­jų pir­kė­jui tu­rė­jo su­grą­žin­ti 801 tūkst. li­tų. Kont­ro­li­nio ak­ci­jų pa­ke­to val­ dy­to­jai by­lą prieš sa­vi­val­dy­bę dėl per pi­giai par­duo­tų ak­ci­jų lai­mė­jo, nes kai tik įvy­ko san­do­ris, bend­ ro­vė ga­vo ES pa­ra­mą vieš­bu­čio re­konst­ruk­ci­jai. Po to­kių po­ky­ čių esą na­tū­ra­liai išau­go ir ak­ci­jų kai­na. Nors kol kas ne­skel­bia­ma, kiek sa­vi­val­dy­bė da­bar ga­li ti­kė­tis

gau­ti už jai pri­klau­san­čias bend­ ro­vės „Klai­pė­dos Vik­to­ri­ja“ ak­ci­ jas, Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­to po­sė­dy­je at­sar­giai įvar­dy­ta 4 mln. li­tų su­ma. Mies­to cent­re esan­čio le­gen­di­ nio vieš­bu­čio pa­sta­tas iš da­lies re­ konst­ruo­tas, ta­čiau vi­si dar­bai dar ne­baig­ti. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos Vik­to­ri­ja“ ak­ci­jos, be sa­vi­val­dy­bės, pri­klau­so dar dviem ju­ri­di­niams as­me­ni­mis. Vie­nas jų val­do apie 63 pro­c., o ki­ tas – maž­daug 9 pro­c. ak­ci­jų.

Uni­ver­si­te­tas priėmė 860 pir­ma­kur­sių Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pa­si­bai­gęs bend­ra­sis priė­mi­mas į pir­mo­sios pa­ko­pos – ba­ka­lau­ro – stu­di­jų pro­gra­mas Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­te uos­ta­mies­čio aka­de­mi­ nei bend­ruo­me­nei bu­vo džiu­gus: aukš­to­jo moks­lo įstai­ga nau­jus moks­lo me­tus pa­si­tiks be di­des­ nių nuo­sto­lių.

Aukš­to­sios mo­kyk­los stu­di­jų pro­ rek­to­rius pro­f. Min­dau­gas Ru­ge­vi­ čius in­for­ma­vo, kad rug­sė­jį ba­ka­lau­ro stu­di­jas uni­ver­si­te­te pra­dės 860 pir­ ma­kur­sių. Iš jų 550 stu­di­juos vals­ty­ bės ne­fin ­ an­suo­ja­mo­se vie­to­se. Vals­ty­bės lė­šo­mis Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­te (KU) mo­ky­sis 311 pir­ma­ kur­sių, 297 jų ga­vo stu­di­jų krep­še­ lį, o 14 stu­di­juos tiks­li­nė­se vie­to­se,

Dienos telegrafas

skir­to­se me­nų sri­ties stu­di­joms. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, vals­ty­bės lė­šo­mis stu­di­juo­sian­čių jau­nuo­lių skai­čius be­veik ne­pa­ki­ to. Per­nai jų bu­vo 315. Uni­ver­si­te­ to at­sto­vus šis fak­tas pra­džiu­gi­no, nes sto­jan­čių­jų skai­čius vi­so­je Lie­ tu­vo­je su­ma­žė­jo be­veik 3 tūkst., o vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų – dau­giau nei 1 tūkst. „Re­zul­ta­tai iš­ties ne­blo­gi. Pra­si­ dė­jus sto­ji­mui į aukš­tą­sias Lie­tu­vos mo­kyk­las bai­mi­no­mės dėl vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų. Bet jų ma­žiau tik ke­tu­rio­mis. Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­te, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, mo­ky­sis 10 pro­c. ma­žiau stu­den­tų, ta­čiau to­kie pat skai­čiai už­fik­suo­ti be­veik vi­suo­se Lie­tu­vos uni­ver­si­te­ tuo­se“, – aiš­ki­no pro­rek­to­rius. Api­bend­ri­nus sto­ji­mo į KU re­zul­ ta­tus taip pat paaiš­kė­jo, ku­rių stu­di­

jų pro­gra­mų bus at­si­sa­ky­ta. Jų uni­ ver­si­te­te šiais me­tais – sep­ty­nios. „Si­tua­ci­ja pa­pras­ta. Bu­vo or­ga­ ni­zuo­ja­mi trys priė­mi­mo eta­pai.

KU, pa­ly­gin­ti su praė­ ju­siais me­tais, mo­ky­ sis 10 pro­c. ma­žiau stu­ den­tų, ta­čiau to­kie pa­ tys skai­čiai už­fik­suo­ti be­veik vi­suo­se Lie­tu­ vos uni­ver­si­te­tuo­se. Po pir­mo­jo nie­kie­no ne­ver­čia­mi nu­trau­kė­me sto­ji­mą į ke­le­tą spe­ cia­ly­bių. Tai ne­reiš­kia, kad vi­siš­ kai ne­su­lau­kė­me no­rin­čių­jų mo­ ky­tis – jų bu­vo. Tie­siog žmo­nių

skai­čius gru­pė­se bu­vo per ma­žas“, – kal­bė­jo M.Ru­ge­vi­čius. Pa­sak jo, pro­gno­zuo­ta, kad pro­ gra­mos ga­li bū­ti eko­no­miš­kai nuo­ sto­lin­gos, tad jų bu­vo at­si­sa­ky­ta. „Ki­tos aukš­to­jo moks­lo įstai­ gos to ne­pa­da­rė ir da­bar tu­ri gru­ pių, ku­rio­se mo­ky­sis po vie­ną ar du stu­den­tus. O vie­nas stu­den­tas – pro­ble­ma. Sus­kai­čia­vau, kad Lie­ tu­vos ko­le­gi­jo­se ir uni­ver­si­te­tuo­se to­kių spe­cia­ly­bių šiais me­tais bus apie 40“, – tei­gė pro­rek­to­rius. Šiais me­tais KU bu­vo at­si­sa­ky­ta er­go­te­ra­pi­jos, kraš­to­vaiz­džio pla­ na­vi­mo ir ap­lin­kos di­zai­no, kraš­ to­vaiz­džio ar­chi­tek­tū­ros, sta­ti­nių ir par­kų res­tau­ra­vi­mo, lie­tu­vių fi­lo­lo­ gi­jos ir kal­bos tvar­ky­bos, kul­tū­ros ir me­di­jų fi­lo­so­fi­jos bei so­cia­li­nio dar­bo svei­ka­tos prie­žiū­ro­je stu­di­ jų pro­gra­mų.

Ty­ri­mai. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ ti­jos pa­jū­rio ap­lin­kos ty­ri­mų ir pla­na­ vi­mo ins­ti­tu­tas ne­se­niai bai­gė pir­mą­jį iš­sa­mų uos­to dug­no že­mė­la­pį. Pag­rin­ di­nis dė­me­sys skir­tas už­terš­to grun­to, sek­lu­mų že­mė­la­piams su­da­r y­t i, taip pat seis­mo­lo­g i­niams ty­ri­mams. At­mi­ni­mas. Šie­met mi­ni­mos 100-osios dai­li­nin­ko, ta­py­to­jo Bro­niaus Uo­g in­to gi­m i­mo me­t i­nės. Šia pro­ga Pa­lan­go­ je dai­l i­n in­k ų Uo­g in­t ų šei­mai pri­k lau­ san­čia­me na­me ati­deng­ta me­mo­r ia­ li­nė len­ta, ku­r io­je įam­ž in­tas B.Uo­g in­ to, jo žmo­nos Bro­nės Min­g i­lai­tės-Uo­ gin­tie­nės bei sū­naus Bro­niaus Uo­g in­ to jau­nes­nio­jo at­mi­ni­mas. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 12 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ma­ri­ja Sem­jo­no­ va (g. 1921 m.), Sta­nis­la­va Sap­ra­go­nie­ nė (g. 1922 m.), Ona Gu­rec­kie­nė (g. 1923 m.), Ona Kun­gie­nė (g. 1928 m.), Ol­ga Pa­ cho­mo­va (g. 1928 m.), Ona Ged­mi­nie­ nė (g. 1928 m.), An­ta­ni­na Kent­rie­nė (g. 1931 m.), Vla­di­mir Tiu­tiu­ni­kov (g. 1932 m.), Ro­za Ba­la­sa­no­va (g. 1932 m.), Ed­ mun­das Že­mai­tai­tis (g. 1946 m.), La­ri­sa Ka­l i­novs­ka­ja (g. 1947 m.), Jo­v i­ta Vait­ kie­nė (g. 1962 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Bi­r u­tė Ge­čie­nė, Sta­n is­la­va Sap­ra­ go­nie­nė, Ed­mun­das Že­mai­tai­tis, Ona Kun­gie­nė, An­ta­ni­na Kent­rie­nė, Vla­di­ mir Tiu­tiu­ni­kov, Ol­ga Pa­cho­mo­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 4 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

4

ANTRAdienis, rugpjūčio 20, 2013

miestas

Vai­ko prie­šas – jis pa­ts 1

Ber­niu­kas sa­kė, tie­siog la­bai no­rįs mie­go­ti sa­vo lo­vo­je. „Ma­ma lie­pė mo­čiu­tei ma­ nęs ne­priim­ti. Ei­čiau pas ki­tą mo­ čiu­tę, bet ji la­bai to­li gy­ve­na, ki­ta­ me mies­to ga­le. Ten ir ma­no tė­vas bū­na, jie il­gai ne­mie­ga, – trum­pais sa­ki­niais aiš­ki­no vai­kas. – Ma­ ma ge­ria. Ne daž­nai, tik kai pi­ni­ gų gau­na. Su pa­tė­viu ne­su­gy­ve­nu. Ne pir­mą kar­tą neį­si­lei­džia. Kar­ tą bu­vau pri­si­dir­bęs, par­duo­tu­vė­je sal­du­my­nų pa­vo­giau. Ta­da ji ma­ nęs ke­lias die­nas ne­pa­siė­mė iš Ši­ lu­tės plen­to.“ Pak­rei­pęs gal­vą vai­kas ro­dė ran­ dus ant kak­lo ir ti­ki­no, kad tai ma­ mos smū­gių pėd­sa­kai. Vy­ras, pas ku­rį ber­niu­kas pra­šė­ si per­nak­vo­ti, šiur­po nuo jo pa­sa­ ko­ji­mo. Vai­kas ti­ki­no, kad įsi­sko­li­nu­si už ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus ma­ma va­rė sū­nų vog­ti ir rei­ka­la­vo ne­grįž­ti be pi­ni­gų. Bū­tent va­gi­liau­da­mas iš par­duo­tu­vių jis bu­vo ne kar­tą įkliu­ vęs ap­sau­gi­nin­kams bei po­li­ci­nin­ kams. To­dėl, ne­pai­sant itin jau­ no am­žiaus, jau pa­bu­vo abie­juo­se mies­to po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tuo­se. Ti­ki­no, kad bu­vo su­muš­tas

Po vi­dur­nak­čio L.Gi­ros gat­vės 8-a­ sis na­mas bu­vo apim­tas tam­sos. Tik vir­šu­ti­nia­me aukš­te te­le­vi­zo­ rius sklei­dė mels­vą švie­są. Ten – Eri­ko mo­čiu­tės ir tė­vo na­mai. Ber­niu­kas pa­sa­ko­jo, kad tė­vas yra la­bai pra­si­sko­li­nęs, to­dėl pri­ vers­tas gy­ven­ti su sa­vo mo­ti­na. Du­ris ati­da­rė per 30-me­tį ge­ro­ kai per­ko­pęs vy­ras. Vai­kas šmurkš­ te­lė­jo į bu­to vi­dų, ir tik ta­da tė­vas jo pa­klau­sė: „Ką, vėl pri­si­dir­bai?“ Sū­nus pra­dė­jo ber­ti žo­džius, aiš­ ki­no nie­ko blo­go ne­pa­da­ręs, kad ma­ma gir­ta ir jo ne­lei­do na­mo, lie­ pė ei­ti, kur no­ri. Pak­laus­tas, ar taip daž­nai at­si­ tin­ka, vy­ras ban­dė neig­ti, ta­čiau tai da­rė taip neį­ti­ki­na­mai, kad vei­kiau pa­tvir­ti­no nei pa­nei­gė. Ki­tą die­ną Eri­kas su­si­sie­kė su drau­gais ir pa­pa­sa­ko­jo, jog tą pa­ čią nak­tį į mo­čiu­tės na­mus at­va­ žia­vo ma­ma, jį su­mu­šė ir iš­si­ve­žė.

Mu­ša­mas jis bu­vo ir na­muo­se. Vai­ kai ti­ki­no ma­tę drau­gą, iš­mar­gin­tą mė­ly­nė­mis. Pa­nei­gė bu­vęs skriau­džia­mas

Pir­ma­die­nį ži­nia apie mo­ti­nos iš na­mų va­ro­mą bei mu­ša­mą ma­ ža­me­tį dien­raš­čio ko­res­pon­den­ tų bu­vo per­duo­ta Klai­pė­dos vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos dar­buo­ to­jams bei ne­pil­na­me­čių rei­ka­ lų ins­pek­to­rei. Ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai su­sku­bo ieš­ko­ti ber­niu­ko ma­mos ir aiš­kin­tis, kas at­si­ti­ko. Mo­te­ris te­le­fo­nu at­si­lie­pė ne iš kar­to, ta­čiau paaiš­ki­no, jog ne­ga­ lė­jo kal­bė­ti, nes dir­ba – pre­kiau­ ja tur­ga­vie­tė­je. Ji ti­ki­no, kad jo­kio konf­lik­to ne­bu­vę, o sū­nus jai ge­ra­ no­riš­kai pa­de­da dar­buo­tis. Mo­te­ris pa­da­vė te­le­fo­no ra­ge­lį Eri­kui ir šis pa­nei­gė vis­ką, ką šeš­ ta­die­nio nak­tį pa­sa­ko­jo pa­žįs­ta­ mam vy­rui bei dien­raš­čio ko­res­ pon­den­tei. Ber­niu­kas įti­ki­nė­jo tik vie­ną nak­tį pra­lei­dęs pas mo­čiu­tę, o vi­są ki­tą lai­ką gy­ve­nęs na­muo­se. Tą pa­čią die­ną Vai­kų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bos vy­res­ny­sis spe­ cia­lis­tas Ai­ri­das Vit­ke­vi­čius su­si­ ruo­šė nu­va­žiuo­ti su­si­tik­ti su šiuo vai­ku ir jo mo­ti­na bei pa­ts pa­ma­ ty­ti, ar vai­kas nė­ra iš­mar­gin­tas mė­ly­nė­mis. „Jo la­bai la­ki fan­ta­zi­ja, ne­nus­ teb­čiau, jei bus pa­sa­kęs ne­tie­są, – tei­gė uos­ta­mies­čio Vai­kų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bos va­do­vė Gra­ži­na Au­ry­lie­nė. – Ne­nuos­ta­bu, jei ma­ ma tik­rai pyk­tų ant šio vai­ko, jis yra pri­krė­tęs ne­ma­žai ei­bių.“ Na­muo­se – tie­siog liūd­na

Eri­ko pa­var­dę ži­no abie­jų uos­ta­ mies­čio po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tų pa­ rei­gū­nai, pro­ku­ro­rai, Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jai. Vi­si jie tvir­ti­no, kad ber­niu­kas pra­stai pri­žiū­ri­mas šei­mos, ir tai yra vie­na pa­grin­di­nių vi­sų jo bė­dų prie­žas­čių. Ta­čiau ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad jis vi­siš­kai ne­rū­pi ma­mai. Ne­su­sit­ var­kan­ti su sa­vo pa­čios gy­ve­ni­mo pro­ble­mo­mis ji ne­su­ge­ba sū­naus su­lai­ky­ti na­muo­se.

Šią va­sa­rą mo­te­ris krei­pė­si į po­ li­ci­ją pra­šy­da­ma pa­gal­bos ieš­kant iš na­mų pa­bė­gu­sio sū­naus. Na­mie tą­kart jis ne­si­ro­dė ke­lias sa­vai­tes. Su­ras­tas ir nu­vež­tas į po­li­ci­ją jis bu­vo klau­si­nė­ja­mas, ko­dėl val­ka­ta­ vo. Vai­kas ta­da paaiš­ki­no, kad na­ muo­se jam liūd­na. Spal­vin­ga biog­ra­fi­ja ste­bi­na

Apie šio men­ko su­dė­ji­mo, pa­tir­to­ mis skriau­do­mis be­si­guo­džian­čio vai­ko nuo­ty­kius po­li­ci­nin­kai pa­ sa­ko­ja anek­do­tus, ku­rie nė­ra iš­ gal­vo­ti. Kar­tą su bū­riu pa­na­šaus am­ žiaus vai­kų Eri­kas šla­vė vie­no pre­ ky­bos cent­ro len­ty­nas. Pri­si­ki­šę ki­še­nes įvai­riau­sių pre­kių jie ban­ dė spruk­ti, bet ap­sau­gi­nin­kai juos pa­ste­bė­jo ir už­da­rė du­ris. Sup­ra­tę, kad pa­bėg­ti ne­pa­vyks, vai­kai grį­ žo į pre­ky­bos sa­lę ir at­si­kra­tė pa­ grob­tų daik­tų. Eri­kas kar­tą bu­vo nu­tver­tas, kai pa­vo­gė bu­te­lį al­ko­ ho­li­nio gė­ri­mo. O ki­tą kar­tą bu­ vo pri­čiup­tas gir­tas. Ta­da jam te­ ko pa­bū­ti Vai­kų li­go­ni­nė­je.

Ai­ri­das Vit­ke­vi­čius:

Išei­ni va­sa­rą ato­sto­ gų, ir vi­sas dar­bas pa­si­bai­gia.

Tei­gia­ma, kad bū­tent Eri­kas su­ gal­vo­jo bū­dą vog­ti iš par­da­vė­jų. Pa­sip­ra­šęs į tua­le­tą ma­žes­niuo­ se pre­ky­bos cent­ruo­se jis bū­da­vo įlei­džia­mas į tar­ny­bi­nes pa­tal­pas. Ta­da ir ap­šva­rin­da­vo dar­buo­to­jų ran­ki­nes. Šis ber­niu­kas jau da­ly­va­vo vie­ no­je ge­rai su­pla­nuo­to­je va­gys­tė­je iš te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės būs­ti­ nės, jo su­bur­ti ne­pil­na­me­čiai vei­ kia or­ga­ni­zuo­ta gau­ja ir va­gia vis­ ką, kas pa­kliū­va po ran­ka.

Dė­me­sys: ne­pri­žiū­ri­mi vai­kai ne­re­tai pra­si­ma­no nu­si­kals­ta­mų pra­mo­gų.

Ma­mai už tė­vų val­džios ne­pa­nau­ do­ji­mą jau su­ra­šy­ta be­ne 15 ad­mi­ nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mų pro­ to­ko­lų. Tai yra tiek kar­tų jos sū­nus bu­vo įkliu­vęs po­li­ci­jai, ta­čiau to­kio am­žiaus vai­kai ne­ga­li bū­ti bau­džia­ mi, tad at­sa­ko­my­bė ten­ka tė­vams. Kar­tą Eri­ko el­ge­sys jau bu­vo svars­ty­tas sa­vi­val­dy­bės Vai­ko ge­ ro­vės ko­mi­si­jo­je. Ta­da jam bu­vo skir­ta prie­žiū­ra, jis bu­vo įpa­rei­go­ tas lan­ky­tis die­nos cent­re. Vai­ku rū­pin­tis įpa­rei­go­ti dar­buo­ to­jai pri­pa­ži­no, kad cent­re ber­niu­ kas ne­si­lan­kė. Ir jį, ir jo ma­mą pri­ si­kvies­ti po­kal­biui be ga­lo sun­ku. Ki­tas žings­nis, ku­rį val­diš­kų ins­ ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jai tu­rė­tų ženg­ti – vėl svars­ty­ti Eri­ko el­ge­sį to­je pa­ čio­je ko­mi­si­jo­je ir skir­ti jam vi­du­ti­ nę prie­žiū­rą, o tai reiš­kia siųs­ti 12me­tį į vai­kų so­cia­li­za­ci­jos cent­rą. Taip da­bar va­di­na­mos įstai­gos, kur nuo vi­suo­me­nės izo­liuo­ja­mi ma­žie­ji nu­si­kal­tė­liai. Tarp čia lai­ko­ mų ne­pil­na­me­čių yra ne tik va­gių, bet ir plė­ši­kų, net žmog­žu­džių. Va­sa­rą vi­si ato­sto­gau­ja

Su­ra­šė jau 15 pro­to­ko­lų

Šio vai­ko šei­ma yra įtrauk­ta į ri­zi­ kos šei­mų ap­skai­tą, o pa­ts vai­kas – į po­li­ci­ją do­mi­nan­čių vai­kų są­ra­šą.

„Gai­la to­kį ma­žą vai­ką vež­ti į cent­ rą, ku­ris pri­lygs­ta įka­li­ni­mo įstai­ gai. Šie cent­rai dar nė­ra to­kie, ko­ kių no­rė­tu­me. Vai­kai ten ne­gau­na

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tik­ros pa­gal­bos. Vai­kai to­kiu bū­du izo­liuo­ja­mi me­tams. Po to jie grįš į sa­vo ap­lin­ką ir var­gu ar pa­si­tai­sę“, – tei­gė A.Vit­ke­vi­čius. Nors nuo pat ma­žu­mės ber­ niu­kas ste­bi­mas spe­cia­lis­tų, nė vie­nas jų ne­pa­žy­mė­jo, kad šis vai­kas yra įžū­lus ar ag­re­sy­vus. Be­veik vi­si pa­ste­bė­jo, kad vai­kas la­bai pa­si­duo­da vy­res­nių drau­ gų įta­kai. Šio spe­cia­lis­to pa­tir­tis ro­do, kad vai­kai grįž­ta į šei­mą ir pra­ de­da nor­ma­liai elg­tis, kai izo­ liuo­ja­mi nuo blo­gai be­siel­gian­ čių drau­gų. A.Vit­ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad vy­ res­nie­ji Eri­ko bend­ra­žy­giai jau iš­ va­žia­vo į so­cia­li­za­ci­jos cent­rus, ta­čiau šio ber­niu­ko el­ge­sys nuo to ne­pa­si­kei­tė. „Jei­gu pa­vyk­tų jį at­skir­ti nuo blo­gų drau­gų, ma­nau, ti­ki­my­bė, kad iš jo išaug­tų ge­ras pi­lie­tis, yra ne ką ma­žes­nė nei iš mū­sų vai­kų. Bet kaip tai pa­da­ry­ti? Išei­ni va­sa­rą ato­sto­gų, ir vi­sas dar­bas pa­si­bai­ gia. Atos­to­gų me­tu tai vie­no nė­ra, tai ki­to, ten­ka iš nau­jo aiš­kin­tis, su kuo jis bend­rau­ja, kur bū­na“, – at­vi­rai kons­ta­ta­vo Vai­kų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bos vy­res­ny­sis spe­ cia­lis­tas.

Klai­pė­die­čiams kurs ro­jų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to val­džia už ES pi­ni­gus gy­ve­ na­mą­jį kvar­ta­lą tarp Kau­no gat­vės, Da­nės upės, Ši­lu­tės plen­to ir Tai­kos pro­spek­to pa­si­ry­žo pa­vers­ti to­kiu, ku­ria­me no­rė­tų gy­ven­ti kiek­vie­ nas. To­dėl nu­ma­to­ma į šią te­ri­to­ri­ ją per sep­ty­ne­rius me­tus in­ves­tuo­ ti apie 200 mln. li­tų.

Ob­jek­tas: ap­griu­vu­sią Fut­bo­lo mo­kyk­lą už mi­li­jo­nus li­tų ke­ti­na­ma pa­

vers­ti mo­der­niu spor­to cent­ru, ku­rio du­rys bus at­vi­ros vi­siems klai­pė­ die­čiams. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­tų sky­riaus ve­dė­ja Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė tei­gė, jog Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja jau pa­tvir­ti­no, kad 2014–2020 me­ tais 500 mln. li­tų ES pa­ra­mos bus skir­ta pen­kiems di­die­siems Lie­tu­ vos mies­tams. Šių sa­vi­val­dy­bės tu­ ri tik iš­si­rink­ti tiks­li­nes te­ri­to­ri­jas, kur šiuos pi­ni­gus in­ves­tuo­ti. Siū­lo­ma, jog Klai­pė­do­je to­kia te­ ri­to­ri­ja bū­tų tarp Da­nės upės, Kau­ no gat­vės, Ši­lu­tės plen­to ir Tai­kos pro­spek­to.

Anot E.Jur­ke­vi­čie­nės, ši te­ri­to­ ri­ja pa­si­rink­ta, nes iki šiol į ją bu­ vo in­ves­tuo­ta la­bai ma­žai. Be to, dau­ge­lis gy­ve­na­mų­jų na­mų, vi­suo­ me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tų pra­šy­te pra­šo­si re­mon­to, apie 80 pro­c. ša­ li­gat­vių dan­gų yra keis­ti­nos, duo­ bė­ti ir dau­gia­bu­čių kie­mai. „Jei mies­to ta­ry­ba pri­tars, kad ši te­ri­to­ri­ja yra tiks­li­nė, į ją ir in­ves­ tuo­si­me tuos 100 mln. li­tų, ku­riuos per Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją tu­ri­ me gau­ti kaip ES pa­ra­mą“, – tei­gė E.Jur­ke­vi­čie­nė. Nu­ma­to­ma, kad už šiuos pi­ni­gus bus su­tvar­ky­ta II van­den­vie­tės te­ri­ to­ri­ja ir pri­tai­ky­ta moks­lo, tech­no­ lo­gi­jų ir kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų cent­ rui, Fut­bo­lo mo­kyk­la re­konst­ruo­ta į spor­to cent­rą, ku­ria­me ga­lės lan­ ky­tis vi­si klai­pė­die­čiai. Taip pat ke­ ti­na­ma Da­nės skve­rą pri­tai­ky­ti jau­ ni­mui, su­tvar­ky­ti vie­šą­ją erd­vę prie bu­vu­sio „Vai­di­los“ ki­no teat­ro, su­ tvar­ky­ti Da­nės kran­ti­nes nuo Bir­

žos til­to Mo­kyk­los gat­vės til­to link, pa­lei Tai­kos pro­spek­tą įreng­ti pro­ me­na­dą, ku­rio­je ga­lė­tų at­si­ras­ti ir smul­kio­jo vers­lo ob­jek­tai. Be­veik 22 mln. li­tų iš nu­ma­to­mų gau­ti 100 mln. li­tų ke­ti­na­ma iš­leis­ ti nau­jo til­to per Da­nę sta­ty­bai. Į mi­nė­tą kvar­ta­lą ke­ti­na­ma in­ ves­tuo­ti ir dar apie 100 mln. li­tų, ku­riuos ti­ki­ma­si gau­ti iš ki­tų ES fi­ nan­suo­ja­mų pro­gra­mų. Juos pla­nuo­ja­ma iš­leis­ti re­konst­ ruo­ti Se­no­jo tur­gaus san­kry­žą ir įreng­ti nau­ją Bas­tio­nų gat­vę, ku­ri ves­tų į nau­ją­jį til­tą per Da­nę. Pi­ni­gų taip pat no­ri­ma skir­ti Tai­ kos pro­spek­to nuo Til­tų iki Kau­no gat­vės re­konst­ruk­ci­jai, nu­tie­siant še­šias eis­mo juos­tas. Pla­nuo­se yra ir Tri­ny­čių par­ko tven­ki­nių iš­va­ly­ mas, ap­lin­kos su­tvar­ky­mas, Ąžuo­lų gi­rai­tės gra­ži­ni­mas, ug­dy­mo įstai­ gų re­no­va­ci­ja, die­nos cent­ro se­ny­ vo am­žiaus žmo­nėms stei­gi­mas, Šv. Jo­no baž­ny­čios bokš­to at­sta­ty­mas.

5

antradienis, rugpjūčio 20, 2013

miestas

Klai­pė­do­je pri­gy­ja „So­cia­li­nis tak­si“ Ais­tė Čiu­čiur­kai­tė Sos­ti­nė­je gi­mu­si „So­cia­li­nio tak­si“ idė­ ja pa­ma­žu ski­na­si ke­lią ir uos­ta­mies­ ty­je. Ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­ nės spe­cia­lų­jį trans­por­tą jau pa­si­tel­ kia ne tik ke­lio­nėms į li­go­ni­nę, bet ir iš­vy­koms prie jū­ros ar į ves­tu­ves. Pas­lau­ga po­pu­lia­rė­ja

„So­cia­li­nis tak­si“ Vil­niu­je at­si­ra­ do maž­daug prieš me­tus, o Klai­pė­ do­je šis pro­jek­tas star­ta­vo šių me­tų ge­gu­žę. Tai pir­mo­ji to­kio po­bū­džio pa­slau­ga Bal­ti­jos ša­ly­se. Idė­jos su­ma­ny­to­jai sie­kia, kad tu­ rin­tie­ji ne­ga­lią ga­lė­tų in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą. „No­ri­me, kad žmo­nės va­ži­nė­tų ne vien į li­go­ni­nes, bet ir į baž­ny­čią, pas drau­gus ar į teat­rą“, – aiš­ki­no pro­jek­ to koor­di­na­to­rė Oti­li­ja Pa­cuns­kai­tė. Per die­ną Vil­niu­je su­lau­kia­ma iki aš­tuo­nių už­sa­ky­mų. Ta­čiau ir Klai­ pė­do­je iš­kvie­ti­mų ne­trūks­ta. Uos­ta­mies­ty­je „So­cia­li­nio tak­si“ vai­ruo­to­ju dir­ban­tis Gus­tas Vyš­ niaus­kas pa­sa­ko­jo, jog kiek­vie­ną va­ka­rą in­ter­ne­te ma­to ry­to­jaus už­ sa­ky­mų skai­čių, to­dėl iš­kart ga­li orien­tuo­tis, kiek rei­kės dirb­ti. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, per die­ną vi­ du­ti­niš­kai su­lau­kia­ma še­šių sep­ty­ nių už­sa­ky­mų, o dau­giau­sia dar­bo pa­si­tai­ko šio­kia­die­niais. Pui­ki pra­kti­ka stu­den­tams

„Kiek­vie­nas at­ve­jis skir­tin­gas ir su vi­sais žmo­nė­mis įdo­mu pa­bend­ rau­ti. Ke­lei­vius te­ko vež­ti ir prie jū­ ros, ir į ne­se­niai at­si­da­riu­sį di­no­ zau­rų par­ką. Taip pat va­žia­vo­me į zoo­lo­gi­jos so­dą“, – po­ty­riais da­li­ jo­si G.Vyš­niaus­kas, nea­be­jo­jan­tis, jog „So­cia­li­nis tak­si“ – pui­ki ir pra­

smin­ga idė­ja. „Anks­čiau stu­di­ja­vau so­cia­li­nį dar­bą. Šiais me­tais įsto­jau nea­ki­vaiz­džiai į svei­ka­tos moks­ lų pro­gra­mą Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ te. Ma­nau, kad „So­cia­li­nio tak­si“ vai­ruo­to­jo dar­bas bū­tų ge­ra pra­kti­ ka stu­den­tams“, – pri­dū­rė pa­šne­ ko­vas. Pro­jek­to koor­di­na­to­rė nea­be­jo­ja, jog „So­cia­li­nis tak­si“ su­tei­kia uni­ ka­lios pa­tir­ties. „Dirb­da­mas to­kio­je sri­ty­je ga­ li įsi­ti­kin­ti, kad ta­vo pro­ble­mos yra menk­nie­kis. Žmo­nės, ku­riuos ve­ žio­ja­me, yra ypač po­zi­ty­vūs“, – sa­ kė O.Pa­cuns­kai­tė. Dar­buo­to­jai ne­si­ver­žia

Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­no, kad dirb­ ti „So­cia­li­nia­me tak­si“ žmo­nės kol kas siū­lo­si van­giai. Ta­čiau esą ti­ ki­ma­si, kad pra­si­dė­jus nau­jiems moks­lo me­tams at­si­lieps dau­giau stu­den­tų. „Ter­mi­nuo­ta su­tar­tis trun­ka tik iki gruo­džio mė­ne­sio, nes neaiš­ku, ko­kios bus to­les­nės do­ta­ci­jos pro­ jek­tui. Be to, tai tik ket­vir­tis eta­to – ma­žai ap­mo­ka­mas ir la­biau stu­ den­tams tin­ka­mas dar­bas. Dirb­da­ mas aš­tuo­nias die­nas per mė­ne­sį ga­li už­si­dirb­ti pa­pil­do­mų pi­ni­gų“, – kal­bė­jo G.Vyš­niaus­kas. O.Pa­cuns­kai­tė pa­sa­ko­jo, jog „So­ cia­li­nio tak­si“ pa­slau­gą il­gai­niui ke­ ti­na­ma pa­siū­ly­ti ir Kau­ne, Šiau­ liuo­se, Ute­nos ap­skri­ty­je, taip pat kai­my­nė­je Lat­vi­jo­je. „Ieš­ko­si­me ga­li­my­bių kel­tis į Smil­ty­nę ar va­žiuo­ti į Pa­lan­gos oro uos­tą. Be to, ša­lia Pa­lan­gos esan­čio­ se Mon­ciš­kė­se ren­ka­si Lie­tu­vos neį­ ga­lie­ji, tad bū­tų pa­to­gu juos čia nu­ vež­ti iš at­vy­ki­mo sto­čių“, – var­di­jo pro­jek­to koor­di­na­to­rė.

Pa­tir­tis. O.Pa­cuns­kai­tės tei­gi­mu, „So­cia­li­nio tak­si“ dar­buo­to­jai ga­li įsi­

ti­kin­ti, jog jų pro­ble­mos yra menk­nie­kis.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Prie­žas­tis: Mi­ni­jos gat­vės ir Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­ža bus re­konst­ruo­ja­ma, nes rei­kia nu­ties­ti nau­ją ke­

lią į sta­to­mą Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iš miesto iždo – nė lito Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė jau ėmė­si konk­re­ čių veiks­mų pra­dė­ti Mi­ni­jos gat­vės ir Bal­ ti­jos pro­spek­to san­kry­žos re­konst­ruk­ci­ją, ku­ri, pir­mi­niais skai­čia­vi­mais, kai­nuos per 21 mln. li­tų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sa­vi­val­dy­bė jau pa­ren­gė pa­raiš­ką gau­ti ES fi­nan­sa­vi­mą. Ją rei­kia pa­ teik­ti iki spa­lio 1 d. Pa­raiš­kos tei­ki­mui tu­ri pri­tar­ ti mies­to po­li­ti­kai. Pir­mie­ji nė kiek nea­be­jo­da­mi tai va­kar pa­da­rė Stra­ te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­to na­riai. Jų pa­si­rin­ki­mą lė­mė tai, kad san­ kry­žos re­konst­ruk­ci­jai sa­vi­val­dy­bė esą neiš­leis nė li­to, tu­rės pri­si­dė­ti tik val­di­nin­kų dar­bu. Nu­ma­to­ma, kad ES pa­ra­ma sieks 13 mln. 670 tūkst. li­tų, o Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja pri­ dės tiek, kiek rei­kės, bet ne dau­giau nei 7 mln. 607 tūkst. li­tų. „Sa­vi­val­dy­bė yra tik sta­ty­bų už­ sa­ko­vė, o su Uos­to di­rek­ci­ja pa­si­

ra­šy­si­me jung­ti­nės veik­los su­tar­tį, ku­rio­je ir nu­ma­ty­ta, kad pro­jek­ to ko­fi­nan­sa­vi­mo naš­tą ji ir pri­ siims“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Pro­jek­tų sky­riaus ve­dė­ja Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė. Mi­ni­jos gat­vės ir Bal­ti­jos pro­ spek­to san­kry­ža bus re­konst­ruo­ ja­ma, nes tai – bū­das su­jung­ti sta­ to­mą Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lą su šiuo pro­spek­tu. To­dėl pir­mą­jį sta­ty­bos eta­pą, ku­ rio fi­nan­sa­vi­mui gau­ti ir bus tei­kia­ ma pa­raiš­ka, nu­ma­to­ma, jog tri­ša­lė Mi­ni­jos gat­vės ir Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­ža taps ke­tur­ša­lė – bus nu­ ties­tas nau­jas ke­lias į ter­mi­na­lą. Taip pat nu­ma­to­ma įreng­ti dvi ap­tar­na­vi­mo gat­ves, po­že­mi­nę pės­čių­jų pe­rė­ją, ša­li­gat­vius, dvi­ ra­čių ta­kus.

Ant­rą­jį šio pro­jek­to eta­pą nu­ ma­to­ma įreng­ti dvie­jų ly­gių Mi­ ni­jos gat­vės ir Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­žą. „Aiš­ku, bū­tų ge­rai, jei tai bū­ tų pa­da­ry­ta da­bar, nes to­kia op­ ti­mis­ti­ne atei­ti­mi ne­ti­kiu. Kaip pa­da­ry­si­me da­bar, taip ir liks“, – pe­si­miz­mą de­monst­ra­vo Stra­te­gi­ nės plėt­ros ko­mi­te­to na­rys Arū­nas Barb­šys. Jį taip pat do­mi­no, ar sta­ty­boms tik­rai bus gau­ta ES pa­ra­ma. „Pi­ni­ gai jau pa­ža­dė­ti, li­ko tik pro­ce­dū­ ros“, – pa­ti­ki­no E.Jur­ke­vi­čie­nė.

21 mln . litų

– pirminiais skaičiavimais, tiek investicijų pareikalaus Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcija.

Pa­jū­ry­je – „ki­toks“ ki­nas Ka­ro­lis Pi­ly­pas Liut­ke­vi­čius Tarp­tau­ti­nis ki­no fes­ti­va­lis „Bal­ti­ jos ban­ga“ be­si­bai­giant va­sa­rai jau penk­tą­kart pa­jū­rio pub­li­ką pa­kvies su­si­pa­žin­ti su Bal­ti­jos ša­lių vai­dy­bi­ niais ir do­ku­men­ti­niais fil­mais.

Ne­mo­ka­mas ren­gi­nys pir­mo­jo sim­bo­li­nio ju­bi­lie­jaus – pen­ke­rių me­tų gy­va­vi­mo pro­ga su­teiks ga­ li­my­bę pa­si­mė­gau­ti ypač kruopš­ čiai su­da­ry­ta fes­ti­va­lio pro­gra­ma. Šiais me­tais fes­ti­va­lio geog­ra­fi­ nė amp­li­tu­dė aki­vaiz­džiai iš­si­plė­ tė – bus pa­ro­dy­ta 19 ki­no fil­mų iš 5

ša­lių: 7 iš Lie­tu­vos, po 4 iš Lat­vi­jos bei Es­ti­jos ir po 2 fil­mus iš skan­di­ na­viš­ko­jo Bal­ti­jos pa­jū­rio – Da­ni­ jos bei Suo­mi­jos. „Bal­ti­jos ban­gos“ ati­da­ry­mui rugp­jū­čio 23-ią­ją pa­si­rink­tas už­ sie­nio žiū­ro­vų sim­pa­ti­jas ir dau­ ge­lio fes­ti­va­lių pri­zus lai­mė­jęs lie­ tu­vių moks­li­nės fan­tas­ti­kos tri­le­ris „Au­ro­ra“. Fil­mą pri­sta­ty­ti at­vyks jo re­ži­sie­rė Kris­ti­na Buo­žy­tė, ak­ to­rė Jur­ga Ju­tai­tė bei pro­diu­se­rė Ie­va Nor­vi­lie­nė. Be pil­na­met­ra­žių ki­no fil­mų, į fes­ti­va­lio pro­gra­mą įtrauk­tas ir se­ mi­na­ras ki­no pro­fe­sio­na­lams, kvie­

sian­tis Lie­tu­vos, Lat­vi­jos bei Es­ti­jos ki­no kū­rė­jus dis­ku­tuo­ti apie kū­ry­ bi­nius san­ty­kius ir Bal­ti­jos kraš­tuo­ se su­si­klos­čiu­sias jų tra­di­ci­jas. Taip pat į kū­ry­bi­nius už­siė­mi­mus vai­kus ir jau­ni­mą kvies neat­sie­ja­ma fes­ti­va­lio da­li­mi ta­pu­si ani­ma­ci­jos mo­kyk­lė­lė. Rugp­jū­čio 22–29 die­no­mis „Bal­ ti­jos ban­gos“ vyks Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re „Agi­ la“, o kiek vė­liau, rugp­jū­čio 30, 31 die­no­mis, per­si­kels į Klai­pė­dą. Uos­ta­mies­čio Kul­tū­rų ko­mu­ni­ ka­ci­jų cent­re žiū­ro­vai ga­lės iš­vys­ti 6 fes­ti­va­lio pro­gra­mos fil­mus.

Sve­čiai: fil­mą „Au­ro­ra“ fes­ti­va­ly­je pri­sta­tys jo re­ži­sie­rė K.Buo­žy­tė, už šį

dar­bą pel­niu­si „Si­dab­ri­nės ger­vės“ ap­do­va­no­ji­mą. Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

6

ANTRAdienis, rugpjūčio 20, 2013

nuomonės

Ki­no teat­ras – it val­gyk­la

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Š

Vers­las yra vers­las

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

F

a­na­t i­kai, te­ro­r is­t ai, ekst­re­ mis­tai – to­k ių epi­te­t ų su­lau­ kė Egip­to mu­sul­mo­nų bro­l i­ jos na­riai. Tar­si prieš ku­rį lai­ ką tos ša­lies žmo­nės ne­bū­tų šių „fa­na­ti­ kų“ rin­kę į val­džią. Egip­to eli­to sluoks­niuo­se, ku­riuo­se, su­ pran­ta­ma, do­mi­nuo­ja ka­riuo­me­nės at­ sto­vai, skai­čiuo­ja­mi di­de­li pi­ni­gai. Ka­ riuo­me­nė Egip­te tie­s io­g iai už­s ii­ma vers­lu, ir nie­kam tai nė­ra pa­slap­tis. Po­ky­čiai Egip­te ga­li vyk­ti, ta­čiau tiek, kiek ne­pa­žeis ka­riš­kių in­te­re­sų. Ži­no­ma, at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kas ir kie­ no in­te­re­sus pa­žei­dė – su­dė­t in­ga. Ta­ čiau tarp ne­men­ką po­l i­t i­nę įta­ką įga­ vu­sios Mu­sul­mo­nų bro­l i­jos ir ka­riuo­ me­nės juo­da ka­tė tik­rai per­bė­go. Tai­gi, ka­riš­kiai su­si­tvar­kė su pro­ble­ma jiems bū­din­gais me­to­dais. Vers­las yra vers­ las, čia tiks­las pa­tei­si­na prie­mo­nes.

Re­for­mos Egip­te ga­li vyk­ti, ta­čiau tiek, kiek ne­pa­žeis ka­riš­kių in­te­re­sų. Ki­tas įdo­mus šios is­to­r i­jos as­pek­tas – tarp­tau­t i­nės bend­ruo­me­nės reak­ci­ja. Žu­dy­nės Egip­te nie­kuo ne­si­sky­rė nuo vy­ku­sių Si­ri­jo­je ar Li­bi­jo­je.Tie­sa, su­si­do­ ro­ji­mas su nu­vers­to­jo Egip­to pre­zi­den­ to Mo­ha­me­do Mor­si ša­li­nin­kais bu­vo „įvilk­tas“ į ko­vos su te­ro­riz­mu ir ko­vos su is­la­mi­za­ci­ja rū­bus. Tuo me­tu Si­r i­jo­je ko­vo­jan­t ie­ji ar Li­bi­ jo­je ko­vo­ju­sie­ji su re­ži­mu (šiuo at­ve­ju, Egip­te re­ž i­mas – tai ka­riuo­me­nė ir jos pa­skir­ta lai­ki­no­ji vy­riau­sy­bė) va­di­na­ mi su­ki­lė­liais, ko­vo­jan­čiais su ti­ro­nais. Ar tai nė­ra dve­jo­pi stan­dar­tai? Šį kar­tą Egip­to ka­riuo­me­nė lai­mė­jo, ti­ kė­ti­na, kad lai­mės dar ne kar­tą. Ar­mi­ ja Egip­te – jė­ga, su ku­ria de­rė­tų skai­ty­ tis ir sa­vo po­zi­ci­jų vals­ty­bė­je ji, pa­na­ šu, neat­si­sa­kys. Ta­čiau kru­vi­nas su­si­do­ro­ji­mas su Mu­ sul­mo­nų bro­li­jos ša­li­nin­kais jau įra­šy­ tas į is­to­ri­ją. Ga­li bū­ti, kad kai ku­rie bro­ li­jos na­riai ra­di­ka­lės ir ker­šys... Taip pat la­bai ti­kė­ti­na, jog es­mi­nių Egip­ to pro­ble­mų ar­mi­jos kumš­tis neišsp­ręs, o so­cioe­ko­no­mi­nė pa­dė­tis to­je ša­ly­je – pra­sta ir kol to­kia bus, vi­suo­me­nę slėgs įtam­pa. Žmo­nės Egip­te įbau­g in­t i, ta­čiau Ar­t i­ muo­siuo­se Ry­t uo­se jau bū­ta pa­v yz­ džių, kai is­la­miš­kos jė­gos su­si­tvar­ko su re­ži­mais. Šiuo at­ve­ju kal­ba čia apie Ira­ ną ir 1979 m. įvy­ku­sią Is­la­mo re­vo­liu­ci­ ją. Ar žengs vie­ną die­ną Egip­tas šiuo ke­ liu? Kol kas at­sa­ky­ti dar la­bai sun­ku.

ian­dien užė­jęs į ki­no teat­ rą ten ne­pa­ma­ty­si žmo­nių, su­si­rin­ku­sių žiū­rė­ti ki­ną. Anaip­tol, ten vei­kiau bus tik sau­je­lė spra­gė­sius sau­jo­mis kem­šan­čių gal­vų. To­kių, ku­rioms ne­rū­pi, ką jos žiū­rės ir ko­dėl, ku­ rios ne­mąs­to ne tik apie ki­tą žiū­ ro­vą ša­lia, bet ir apie pa­tį fil­mą, o ką jau kal­bė­ti apie re­ži­sie­rių ar ko­ kį nors po­li­ti­nį, kul­tū­ri­nį juos­tos kon­teks­tą. Šioms gal­voms rū­pi tik vie­na – jaus­tis sau­giai. Šiuo at­ve­ju tu­riu ome­ny­je iš­kreip­tą, 50 me­tų so­vie­ ti­jos tvar­te trū­ni­ju­sios, tau­ti­nės sa­ vi­mo­nės sau­gu­mo jaus­mą, tą, ku­rį ga­li­ma pa­ly­gin­ti su ban­dos ins­tink­ tu ar no­ru pri­tap­ti. Tai­gi, at­ro­do, kad svar­biau­sia – elg­tis taip, kaip ma­to­me, kad el­ gia­si vei­kė­jai že­miau­sio ly­gio Ho­ li­vu­do fil­muo­se, rek­la­mo­se ar, kaip mums at­ro­do, el­gia­ma­si Va­ka­ruo­ se ap­skri­tai. Spra­gė­sių dė­žė ir dan­tis vei­kiau­ siai pū­dan­tis gė­ri­mas – vis­kas, ko rei­kia, jei ei­ni į ki­no teat­rą. O tu­rė­tų bū­ti ki­taip. Ki­no teat­ ras iš es­mės yra ri­tua­las. Tuo­ se pa­čiuo­se Va­ka­ruo­se, Ame­ri­ ko­je, ku­rios kul­tū­ros ru­di­men­tus taip džiu­giai ir kli­juo­ja­me prie dar A.Sme­to­nos lai­kus me­nan­čių sa­ vo vei­dų, į ki­ną yra ei­na­ma ne dėl spra­gė­sių ar vais­van­de­nių. Ten ki­no sa­lė yra erd­vė, pa­de­dan­ti ki­no fil­mui at­si­skleis­ti taip, kaip tą su­ma­nė re­ži­sie­rius. Pa­na­šiai, kaip fil­har­mo­ni­jos sa­lės ar ope­ros ir ba­ le­to teat­rai. To neį­ma­no­ma at­kur­ti na­mie, ne­svar­bu ko­kio dy­džio te­le­ vi­zo­rių su­ge­bė­si įreng­ti.

N A

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ka­ri­na

Ne­rei­kia tiek šven­čių Pas­kir­tis: į ki­no sa­lę kai ku­rie žmo­nės atei­na ne tik žiū­rė­ti fil­mų, bet

ir pa­val­gy­ti bei iš­ger­ti.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ki­no sa­lė ku­ria at­mos­fe­rą, ku­ rią le­mia tik ki­no fil­mas, ir tai da­ ro di­de­lę įta­ką žiū­ri­mo fil­mo su­vo­ ki­mui. Šis fak­tas ei­nant į ki­ną tu­rė­tų bū­ti aiš­kus kiek­vie­nam, nes tik ta­ da žiū­ro­vas su­ge­bės ver­tin­ti ki­tą, sė­din­tį ša­lia. Ki­no sa­lė­je jam svar­biau­sia bus ne „aš“ ir „ma­no spra­gė­siai“, o bend­ra at­mos­fe­ra ir fil­mas. To­kiu at­ve­ju ir mi­nė­tie­ji spra­gė­siai ne­be­bus er­zi­ nan­tys, nes tai taps ne­be prio­ri­te­ tas ar bū­ti­ny­bė žiū­rint fil­mą. Re­tai ka­da su­si­mąs­to­me apie mums pri­mes­tas idė­jas, kul­tū­ rą, bet ko­kio su­bjek­ty­vaus da­ly­ko su­vo­ki­mą, nes vis­kas, ką ma­to­me idio­tiš­kos kas­die­ny­bės at­bu­kin­ tais vei­dais vėp­so­da­mi į te­le­vi­zo­

rių, ką skai­to­me laik­raš­čiuo­se, ką įžvel­gia­me rek­la­mo­se, nė­ra kves­ tio­nuo­ja­ma. Ab­so­liu­čiai vis­ką su­ge­ria­me ne tik pa­są­mo­ne, bet ir są­mo­ne, nė ne­pak­laus­da­mi sa­vęs: ko­dėl? Bū­ tent tai ir yra di­džiau­sia ki­no teat­ ro lan­ky­to­jo ar ap­skri­tai lie­tu­vio pro­ble­ma, ku­riai pa­si­reiš­kus ki­no teat­ras tam­pa tik val­gyk­la. Tai­gi, drįs­ki­te kar­tais sa­vęs pa­ klaus­ti: kas jums yra ki­no teat­ras? Es­ka­piz­mas, lais­va­lai­kio pra­lei­di­ mo bū­das, vie­ta pri­tap­ti? Bū­das „at­ka­bin­ti“ pro­tą nuo kas­die­ny­ bės? Ar vis dėl­to vie­ta ki­nui? Ma­nau, šis klau­si­mas yra svar­ bus, tad pa­si­sten­ki­te sau į jį at­ sa­ky­ti. Ka­ro­lis Pi­ly­pas Liut­ke­vi­čius

Ei­da­ma na­mo kar­tais pa­gal­vo­ ju, kiek sa­vi­val­dy­bė su­tau­py­tų pi­ ni­gų, ne­draus­da­ma pra­stes­nės būk­lės na­mų sie­nas ar be­to­ni­nius už­tva­rus pa­puoš­ti pie­ši­niais? Ne­ rei­kė­tų lė­šų nei da­žy­mui, nei sie­ nų va­ly­mui. O ir pa­tiems gra­fi­ti­nin­kams lei­ džia­mas vai­sius bū­tų ne toks sal­

dus. Kad ir kaip pa­žiū­rė­si­me, tai yra sa­vo­tiš­kas me­nas, o pik­čiur­ noms, ku­riems net spe­cia­liai už­sa­ ky­tas pie­ši­nys yra vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mas, rei­kė­tų ap­lan­ky­ti ko­ kią nors už­sie­nio me­no ga­le­ri­ją. Kas čia ži­no, gal ir pas mus pa­ sau­li­nio ly­gio ta­len­tas sle­pia­si? Kris­ti­na

Žmo­nės, at­si­kvo­šė­ki­te! Joks čia gė­ris. Ar nu­si­kal­ti­mo ženk­las ga­ li bū­ti lai­ko­mas gro­žiu? Nie­ka­da. Ta­da ir žu­dy­mas ar žmo­nių dau­ žy­mas yra gro­žis ir gė­ris. Sie­nas tep­lio­ja tik vi­siš­kai mo­ ra­liai deg­ra­da­vę as­me­nys, ku­rių vie­ta ne tarp nor­ma­lių žmo­nių, o ka­lė­ji­me. Juk jie ga­di­na, pur­vi­ na ir bjau­ro­ja sve­ti­mą tur­tą, taip jį ne tik su­nio­ko­da­mi, bet ir su­ma­

žin­da­mi jo ver­tę. Kaip va­gys. Jei­ gu nu­si­kal­tė­lis iš­dau­žo na­mo lan­ gus, ar jis ge­rai pa­da­ro? Ma­nau, jog kiek­vie­nas nor­ma­lus žmo­gus at­sa­ kys, kad ne. Tai­gi val­džios pa­stan­gos iš­va­ly­ti mies­tą nuo šios blo­gy­bės yra ska­ tin­ti­nos. Rei­kia ir to­liau ryž­tin­gai ko­vo­ti su šiuo blo­giu, o ne mė­gin­ ti pa­tei­sin­ti jį. Vi­ta Ta­ma­liū­nai­tė

Pri­ta­riu nuo­mo­nei, kad ne­rei­kia tiek daug šven­ti­nių ne­dar­bo die­ nų. Už­ten­ka Ve­ly­kų, Ka­lė­dų, Nau­ jų­jų me­tų ir Va­sa­rio 16-osios, tri­jų vals­ty­bi­nių šven­čių nie­kam ne­ rei­kia. O kam tos Jo­ni­nės, kam tos Min­dau­gi­nės? Daug šven­tų var­dų yra, tai ne­gi da­bar pa­gal vi­są var­ dų są­ra­šą ir ne­dirb­si­me? Žo­li­nė – se­na krikš­čio­niš­ka šven­tė, ta­čiau ga­li­ma juk į baž­ny­čią nuei­ti va­ka­ re, mi­šias iš­klau­sy­ti. Kam ne­dirb­ti, jei tai ken­kia vals­ty­bei, jei ma­žiau pro­duk­to su­ku­ria­ma? Tai tie­siog ne­rei­ka­lin­gas dar­bo die­nų švais­ ty­mas ir gir­tuok­lia­vi­mas. Ona

Disk­ri­mi­nuo­ja­mi silp­nes­nie­ji

Aš ma­nau, kad me­di­nis ta­kas iki šiau­ri­nio mo­lo Meln­ra­gė­je yra tik­ rai rei­ka­lin­gas. Mo­las – vi­sais me­tų lai­kais klai­pė­die­čių ir mies­to sve­ čių mėgs­ta­ma lais­va­lai­kio pra­lei­di­ mo vie­ta. Ir ne kiek­vie­nas yra kaip er­ži­las, ku­riam smė­lis – ne kliū­tis. Juk yra neį­ga­lių­jų, ma­mų su vai­kiš­ kais ve­ži­mė­liais, sun­kiau ju­dan­čių sen­jo­rų. Kas su­tei­kė mies­to val­di­ nin­kams tei­sę spręs­ti, kas ga­li pa­ tek­ti ant mo­lo, o kas ne? Juk tai silp­nes­nių­jų disk­ri­mi­na­ci­ja. Ir ne aš vie­nas taip gal­vo­ju. Pet­ras

Til­tas į Ne­rin­gą – rei­ka­lin­gas

Gir­dė­jau apie dis­ku­si­jas sta­ty­ti til­tą nuo mies­to iki Kur­šių ne­ri­jos ir ži­ nau, kad žmo­nės pa­si­skirs­tę: vie­ni tam pri­ta­ria, ki­ti – ne. O aš vi­siš­kai už to­kio til­to sta­ty­bą. Juk kel­tai ter­ šia van­de­nį, ma­ši­nų įvai­rūs te­pa­lai ir ne­šva­ru­mai taip pat lie­taus nu­plau­ na­mi į įlan­ką. Taip pat kal­ba­ma, kad pra­dės kur­suo­ti lai­vai į du­jų ter­mi­ na­lą, tai pro­ble­mų kils, kai jiems rei­ kės su kel­tais pra­si­lenk­ti, ga­li truk­ dy­ti vie­ni ki­tiems. Mo­kes­čius ir­gi bus ga­li­ma rink­ti, mo­ka­mą til­tą nu­ ties­ti, bus daug ge­riau, ne­be­rei­kės skir­ti pi­ni­gų kel­tams iš­lai­ky­ti. O ir mū­sų mies­to įvaiz­dis pa­si­keis, at­ro­ dys gra­žiai. At­va­žiuos už­sie­nie­čiai, ir iš to­lo ma­tys grakš­tų til­tą, vi­sai kaip Niu­jor­ke ar San Fran­sis­ke. Ri­man­tas Pa­ren­gė Gre­ta Alks­ny­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Aną die­ną pre­ky­bos cent­re pie­ti­nė­je mies­to pu­sė­je kaž­kas su­dau­žė bu­te­lį alaus. Ste­bė­jau si­tua­ci­ją ir ne­ga­lė­ jau at­si­ste­bė­ti – ne vie­na par­da­vė­ja praė­jo pro ša­lį ir net gal­vos ne­pa­su­ ko į tą pu­sę. Dvo­kas pa­skli­do, pa­ dai ki­bo prie lip­nių grin­dų, ta­čiau nie­kas ne­sku­bė­jo pa­va­ly­ti iš­si­lie­ju­ sio gė­ri­mo. Pa­na­šios si­tua­ci­jos ku­ rio­je nors Skan­di­na­vi­jos ša­ly­je ar Ame­ri­ko­je neį­si­vaiz­duo­čiau. Bū­tų jau po ke­lių aki­mir­kų vi­si pėd­sa­kai pa­nai­kin­ti. Ka­da mes rea­liai tap­si­ me eu­ro­pie­čiais, o ne tik dek­la­ruo­ si­me to­kie esą?

Na­mų tep­lio­ji­mas – nu­si­kal­ti­mas nks­čiau dau­gy­bė mies­tie­ čių vis kart­kar­tė­mis de­ juo­da­vo dėl to, kad mies­ tas ne­šva­rus, kad šu­nys ter­šia, kad vi­sas pie­ti­nis ra­jo­nas pri­ ter­lio­tas gra­fi­čių. Da­bar, kai val­džia ėmė­si veiks­mų bent jau prieš gra­ fi­čius pai­šan­čius iš­si­gi­mė­lius, vėl­ gi pa­si­girs­ta bal­sų, kad blo­gai, kad ne­rei­kia jų baus­ti, ne­tgi, kad gra­fi­ čiai yra gro­žis, gė­ris ir dar me­nas.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

Su­du­žęs bu­te­lis sklei­dė smar­vę

Gra­fi­čiai ga­lė­tų puoš­ti mies­tą e­sup­ran­tu, ko­dėl vi­ si puo­la gra­fi­ti­nin­kus? Man as­me­niš­kai vi­sai pa­tin­ka taip pa­puoš­ tas mies­tas. Sup­ran­ta­ma, yra vie­tų, kur pec­ kio­ti ne­de­rė­tų, ta­čiau ant bai­ses­nių pa­sta­tų nu­pai­šy­ti kū­ri­niai pui­kiai juos pa­gy­vi­na.

karštas telefonas

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ANTRAdienis, rugpjūčio 20, 2013

užribis Išė­jo ir dar ­ ne­grį­žo

Ne­pas­te­bė­jo, kaip ap­vo­gė

Mo­te­ris mu­šė vi­dur­die­nį

Lie­pos 9 d. iš na­mų Bu­del­kie­ mio g. išė­jo ir iki šiol ne­grį­žo 22 m. Jev­ge­ni­jus Plin­di­nas. Jis yra 180 cm ūgio, ru­dų akių, juo­ dų, trum­pai kirp­tų plau­kų, ga­ li bū­ti su barz­da. Ant abie­jų ko­ jų kulkš­nių yra ran­dai po ope­ra­ ci­jų. Ką nors ži­nan­čius apie vai­ ki­no bu­vi­mo vie­tą pra­šo­ma pa­ skam­bin­ti tel. 354 164 ar­ba 112.

Sek­ma­die­nio ry­tą Ma­ža­ja­ me Kai­me­ly­je esan­čio­je so­dų bend­ri­jo­je gy­ve­nan­tis klai­pė­ die­tis su­pra­to, kad jo na­muo­ se pa­bu­vo va­gys. Din­go du kom­piu­te­riai, dvi ran­ki­nės bei ki­ti daik­tai. Nuos­to­liai te­bes­ kai­čiuo­ja­mi. Pa­na­šu, kad nu­ ken­tė­ju­sy­sis nak­čiai ne­bu­vo už­si­ra­ki­nęs na­mo du­rų.

Pir­ma­die­nį apie 12 val. Smil­ ties Py­li­mo g. 53 m. klai­pė­ die­tis spy­rė 5 me­tais vy­res­ nei su­gy­ven­ti­nei į pil­vą. Mo­te­ ris pa­te­ko į li­go­ni­nę, o vy­ras – į areš­ti­nę. Tuo pa­čiu me­tu Sta­ty­bi­nin­kų pr. 20-me­tis su­ mu­šė sa­vo bend­raam­žę su­gy­ ven­ti­nę. Jau­nuo­lis taip pat už­ da­ry­tas į areš­ti­nę.

Nak­ti­nė­se par­duo­tu­vė­se – pa­žei­di­mai Vi­są pa­rą dir­ban­čios nak­ti­nės al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų par­duo­tu­vės-ka­vi­nės va­sa­ros se­ zo­no me­tu kles­ti. Prie jų kiek­vie­ną va­ka­ rą bū­riuo­ja­si žmo­nės. Ta­čiau to­kiuo­se „taš­kuo­se“ ne­trūks­ta pa­žei­di­mų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Par­duo­tu­vių su­ma­žė­jo

Uos­ta­mies­ty­je yra aš­tuo­nios nak­ti­ nės par­duo­tu­vės-ka­vi­nės. Pa­sak Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jos Jū­ra­tės Ma­čiu­lie­nės, pa­sta­ruo­ju me­tu to­ kių įstai­gų skai­čius yra su­ma­žė­jęs, – dvi ka­vi­nės-par­duo­tu­vės, ku­rio­ se vi­są pa­rą ga­li­ma įsi­gy­ti al­ko­ho­ li­nių gė­ri­mų, už­si­da­rė. Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos at­sto­ vai tei­gia, kad pe­rio­diš­kai or­ga­ni­ zuo­ja pa­tik­ri­ni­mus bū­tent to­kio­se įstai­go­se. Ste­bi­ma, ar par­duo­tu­ vių-ka­v i­n ių dar­b uo­to­jai klien­ tams ne­lei­džia iš­si­neš­ti al­ko­ho­li­ nių gė­ri­mų. Taip pat tik­ri­na­mos ir tos ka­vi­ nės, ku­rios ne­tu­ri lei­di­mų pre­kiau­ ti po 22 val. al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais ar­ba toks lei­di­mas joms vi­sai pa­ nai­kin­tas. Lei­džia iš­si­neš­ti al­ko­ho­lį

Klai­pė­dos mies­to 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Arū­ nas Pu­žaus­kas tvir­ti­no, kad su to­ kio­mis įstai­go­mis pro­ble­mų ky­ la nuo­lat. Pag­rin­di­nis pa­žei­di­mas yra tas, kad jos lei­džia klien­tams iš­si­neš­ti

al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, nors tai da­ ry­ti drau­džia­ma. Jie tu­ri lei­di­mus par­da­vi­nė­ti al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus var­to­ti vie­to­je. „To­kia pre­ky­ba – pel­nin­ga. Žmo­ nės nak­tį ne­tu­ri kur nu­si­pirk­ti al­ ko­ho­li­nių gė­ri­mų ir to­dėl va­žiuo­ja į to­kius „taš­kus“. Jei ka­vi­nė­je sto­vi vie­nas sta­liu­kas ir jo net ko­ja lūž­ta, tai aiš­ku, kad jis čia tik dėl vaiz­do“, – tvir­ti­no A.Pu­žaus­kas.

Al­bi­nas Mi­se­vi­čius:

Jei ne­su­ge­ba už­tik­rin­ ti, kad klien­tas neiš­si­ neš­tų gė­ri­mų, ta­da ne­ ga­li dirb­ti. Rei­das: uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pe­rio­diš­kai tik­ri­na vi­są pa­rą dir­ban­čias gė­ri­mų par­duo­tu­ves.

Sle­pia po stik­li­ne

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Lai­ki­nai Klai­pė­dos mies­to 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­ li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­rei­gas ei­nan­tis Al­bi­nas Mi­se­vi­čius pa­ brė­žė, jog nak­ti­nės par­duo­tu­vėska­vi­nės tu­ri už­tik­rin­ti, kad klien­ tas neiš­si­neš­tų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. To rei­ka­lau­ja Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mas. „Jei ne­su­ge­ba už­tik­rin­ti, kad klien­tas neiš­si­neš­tų gė­ri­mų, ta­da ne­ga­li dirb­ti. Ta­čiau par­duo­tu­vių dar­buo­to­jams at­ro­do, kad už­ten­

ka ati­da­ry­ti bu­te­lį ir leis­ti klien­tui jį iš­si­neš­ti. Tai yra ne­ge­rai“, – aiš­ ki­no A.Mi­se­vi­čius. Kai ku­rios nak­ti­nės par­duo­tu­vėska­vi­nės gud­rau­ja ki­taip. Jų dar­buo­ to­jai ant klien­to nu­pirk­to bu­te­lio už­de­da vien­kar­ti­nę stik­li­nę, kad ne­si­ma­ty­tų, jog šis neat­suk­tas. Sank­ci­jos – ir de­ga­li­nėms

Anot A.Mi­se­vi­čiaus, kiek­vie­no­ je nak­ti­nė­je ka­vi­nė­je-par­duo­tu­

vė­je yra ap­tik­ta pa­žei­di­mų. Vie­na, esan­ti J.Ja­no­nio gat­vė­je, tu­rė­jo už­ si­da­ry­ti. Lai­ki­nai bu­vo su­stab­dy­ta ir nak­ ti­nių par­duo­tu­vių Rim­kuo­se, Mi­ni­ jos gat­vė­je veik­la. Pas­ta­ro­jo­je įstai­ go­je ne­bu­vo net nė vie­no sta­lo. Ka­dan­gi čia pa­žei­di­mų bu­vo nu­ sta­ty­ta ne pir­mą kar­tą, in­for­ma­ci­ją po­li­ci­ja per­da­vė Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­ tui. Šis skirs nuo­bau­dą.

Pa­žei­di­mų bu­vo nu­sta­ty­ta ir ka­ vi­nė­je-par­duo­tu­vė­je Lau­ki­nin­kų gat­vė­je, Tai­kos pro­spek­te. „Vi­sos to­kios įstai­gos, esan­ čios mū­sų te­ri­to­ri­jo­je, yra baus­tos. Lei­di­mus to­kiai veik­lai iš­duo­da ir nai­ki­na sa­vi­val­dy­bė“, – pri­mi­nė A.Mi­se­vi­čius. Pa­žei­di­mų nu­sta­to­ma ir de­ga­ li­nė­se. Vie­no­je jų už­fik­suo­ta, kaip ci­ga­re­tės par­duo­da­mos ne­pil­na­ me­čiams.

Vagims langai – ne kliūtis 1

Pavojai: vagys akylai stebi pirmuose namų aukštuose esančius bu­

tus. Jei vakare juose neįsižiebia šviesos, naktį ne vieną jų apvagia.

Vytauto Petriko nuotr.

Viena nukentėjusioji apskaičiavo, kad iš jos pavogti papuošalai kainavo 500 litų, kita pagrobtas vertybes įkainojo pustrečio tūkstančio litų, o trečia nukentėjusioji prarado 4 tūkst. litų vertės daiktų. Visais atvejais vagys pateko į vidų pro langą, prieš tai laužtuvu atlenkę plastikinių langų rėmus. Pastebėtas ir dar vienas visiems šiems nusikaltimams būdingas bruožas – apvogtų butų šeimininkės keletą dienų buvo išvykusios. Vadinasi, nusikaltėliai stebi pasirinktus butus ir braunasi tik į tuos, kuriuose vakare neįsižiebia šviesos.

Pareigūnai teigia, kad plastikinių langų gamintojai neužtikrina klientams saugumo, nes lanksti medžiaga, iš kurios jie gaminami, nesunkiai pasiduoda išmanaus vagies jėgai. Beveik nėra abejonių, kad butų vagys veikia ne po vieną. Bendrininkai turi užtikrinti, kad pro langą lipantis į butą vagis nebus užtiktas atsitiktinio praeivio. Visų pastarojo meto vagysčių metu iš apvogtų butų dingo aukso papuošalai. Todėl policininkai įspėja, kad brangius daiktus reikėtų laikyti paslėptus, o slaptavietės turėtų būti išradingiau parinktos.

„Vagys patikrina tradicines vietas: spintoje po skalbiniais ar žieminių rūbų kišenėse, sekcijoje esančiuose induose. Todėl patartina aukso papuošalus bei santaupas išvykstant ilgesniam laikui paslėpti labai saugiai. Dar geriau, jei namuose kas vakarą kažkas iš patikimų artimų žmonių apsilankytų“, – patarė 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Kubilius. Pareigūnai neabejoja, jog vėl mieste pasirodę butų vagys netrukus bus sučiupti, tačiau iki tol nuo jų gali nukentėti dar ne vienas klaipėdietis.

8

AntrADIENIS, rugpjūčio 20, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Teisė­jus teis vi­suo­menė? Pre­zi­dentė tei­kia Sei­mui Teismų įsta­ty­mo pa­tai­sas, nu­ma­tan­čias įtrauk­ti vi­suo­menės at­stovus į Teisėjų garbės teis­mo su­dėtį.

Kaip va­kar pra­nešė Pre­zi­dentės spau­dos tar­ny­ba, Da­lia Gry­baus­ kaitė siū­lo, kad Teisėjų garbės teis­mas būtų su­da­ro­mas iš de­vy­ nių na­rių, iš jų pen­ki būtų teisė­jai ir ke­tu­ri – ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ ta­ci­jos vi­suo­menės at­sto­vai. Da­bar Teisėjų garbės teismą su­da­ro taip pat de­vy­ni na­riai, ta­čiau vi­si jie yra teisė­jai. „Teismų sis­te­ma tu­ri bū­ ti at­vi­ra ir skaid­ri tiek nag­rinė­jant by­las, tiek svars­tant pa­čių teisėjų el­gesį. Vi­suo­menė, pa­ti galė­da­ma da­ly­vau­ti ver­ti­nant teisėjų el­gesį ir ski­riant nuo­bau­das, bus tik­ra, kad Teisėjų garbės teis­me prii­ ma­mi spren­di­mai yra ob­jek­tyvūs ir tei­sin­gi“, – teigė Pre­zi­dentė. Jos tvir­ti­ni­mu, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­cijų at­stovų, žur­na­listų, moks­li­ninkų ir kitų as­menų da­ ly­va­vi­mas Teisėjų garbės teis­ mo veik­lo­je už­tik­rintų nuo­mo­

nių įvai­rovę, di­dintų vi­suo­menės pa­si­tikė­jimą tei­si­ne sis­te­ma. Teisėjų garbės teis­mas nag­ rinė­ja teisėjų pa­da­ry­tus nu­si­žen­ gi­mus ir ski­ria jiems draus­mi­nes nuo­bau­das. Pre­zi­dentū­ros pra­ne­ši­me pa­ brėžia­ma, kad Kons­ti­tu­ci­nis Teis­ mas yra išaiš­kinęs, jog įsta­ty­mu ga­li būti nu­sta­ty­tas tei­si­nis re­gu­ lia­vi­mas, kai į teismų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jas įeitų ne vien teisė­jai, bet ir ki­ti as­me­nys. „Klaipė­dos“, BNS inf.

Ver­dik­tas: po pa­si­ta­ri­mo su Pre­zi­den­te D.Gry­baus­kai­te prem­je­ras A.But­ke­

Vi­ce­mi­nistrė pa­si­traukė So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­ mi­nistrė An­gelė Ba­jo­rienė, ku­rią Vy­riau­sio­ji tar­ny­binės eti­kos ko­ mi­si­ja (VTEK) dar pa­va­sarį pri­pa­ ži­no su­pai­nio­jus in­te­re­sus anks­ tesnė­je dar­bo­vietė­je, nu­sprendė trauk­tis iš pa­reigų.

Šiuo me­tu ne­dar­bin­gu­mo pažy­ mėjimą tu­rin­ti vi­ce­mi­nistrė pa­rei­ gas pa­liks pa­svei­ku­si – pa­sku­tinė jos ne­dar­bin­gu­mo die­na bus ir pa­ sku­tinė die­na vi­ce­mi­nist­ro po­ste. Apie tokį vi­ce­mi­nistrės spren­ dimą BNS pir­ma­dienį in­for­ma­vo so­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nistrė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kienė. Mi­nistrės tei­gi­mu, A.Ba­jo­rienė trau­kia­si sa­vo no­ru, todėl jai išei­ tinė ne­bus mo­ka­ma. „Koa­li­ci­jos par­tne­riai pa­si­ūlys sa­vo kan­di­ datą“, – pa­klaus­ta, kas eis vi­ce­mi­ nist­ro pa­rei­gas pa­si­trau­kus A.Ba­ jo­rie­nei, sakė A.Pa­be­dins­kienė. Anot jos, vi­ce­mi­nistrą tu­ri pa­ si­ūly­ti so­cial­de­mok­ra­tai. VTEK ge­gužės vi­du­ry­je kons­ta­ ta­vo, kad A.Ba­jo­rienė su­pai­nio­jo

Kon­fe­ren­ci­ja vyks rugsė­jo 4–6 d., jo­je at­vyks­tant lau­kia­ma ES vy­ riau­sio­sios įga­lio­tinės už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jos ba­ro­nienės Ca-t­ he­ri­ne Ash­ton, NA­TO ge­ne­ra­li­

vi­čius pa­reiškė, kad skan­da­le mi­ni­mi dip­lo­ma­tai „pra­ra­do pa­si­tikė­jimą.“

e.sepetyte@diena.lt

Ne­laukė ty­ri­mo pa­bai­gos

in­te­re­sus anks­tes­nia­me dar­be, kai būda­ma Prienų glo­bos namų va­ do­ve sprendė ar­timųjų tar­ny­bos klau­si­mus. Pa­sak VTEK, A.Ba­jo­ rienė, va­do­vau­da­ma Prienų glo­ bos na­mams, sprendė šio­je įstai­ go­je dir­ban­čių sūnaus, bro­lio bei šio su­tuok­tinės (svainės) tar­ny­ bos ei­gos klau­si­mus. Taip ji pa­ žeidė įsta­ty­mo rei­ka­la­vimą veng­ ti viešųjų bei pri­va­čiųjų in­te­resų konf­lik­to ir rei­ka­la­vimą nu­si­ša­ lin­ti to­kiam konf­lik­tui iš­ki­lus. „Klaipė­dos“, BNS inf.

nio sek­re­to­riaus An­der­so Fog­ho Ras­mus­se­no ir kitų aukš­to ran­go pa­reigūnų. „Kon­fe­ren­ci­jos dar­bot­varkė­ je nu­ma­ty­ti klau­si­mai pui­kiai at­ spin­di ES dar­bot­varkės ak­tua­li­jas ir Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­ bai prio­ri­te­tus, o svar­bių sve­čių da­ ly­va­vi­mas ir jų dėme­sys šiai kon­ fe­ren­ci­jai aiš­kiai pa­ro­do ren­gi­nio svarbą bend­ros ES po­li­ti­kos for­ma­ vi­mo ir įgy­ven­di­ni­mo pro­ce­se“, – sakė Už­sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to pir­ mi­nin­kas Be­ne­dik­tas Juod­ka. „Klaipė­dos“, BNS inf.

Tre­čias po­sėdis Spren­d i­mas rengti Tarp­par­la­men­ mentų pir­m i­n inkų kon­fe­ren­c iją. tinę bend­ros už­sie­n io ir sau­g u­mo Pir­m a­s is kon­fe­ren­c i­j os po­s ėdis po­l i­t i­kos bei bend­ros sau­g u­mo įvy­ko pra­ėju­sių metų rugsė­jo 10 ir ir gy­ny­b os po­l i­t i­kos kon­fe­ren­ciją 11 d. Pa­fe (Kip­ras). Ant­ra­sis šių metų priim­tas per­nai ba­land­ž io 19–21 d. ko­vo 24–26 d. vyko Dub­li­ne (Ai­ri­ja), per Var­š u­vo­je vy­k u­s ią ES par­l a­ o tre­čia­sis rengiamas Vil­n iu­je.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Nuosp­ren­dis jau pa­skelb­tas? Eglė Še­pe­tytė

At­vyks įta­kingų sve­čių Rugsė­jo pra­džio­je Sei­me rengia­ ma Tarp­par­la­men­tinė bend­ros už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­kos bei bend­ros sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­kos kon­fe­ren­ci­ja, į ku­rią at­ vyks NA­TO ir ES aukš­to ran­go pa­ reigūnų.

Po po­kal­bio su Pre­zi­den­te prem­je­ras Al­gir­ das But­ke­vi­čius nu­tarė ne­lauk­ ti Už­sie­nio rei­ kalų mi­nis­te­ri­ jos (URM) vyk­ do­mo ty­ri­mo pa­bai­gos ir pa­ reiškė, kad į te­ le­fo­ni­nių įrašų skan­dalą pa­ tekę am­ba­sa­do­ riai „pra­ra­do pa­si­tikė­jimą“.

Tiek mi­nist­ras pir­mi­nin­kas A.But­ ke­vi­čius, tiek ša­lies va­dovės Da­lios Gry­baus­kaitės at­sto­vai ti­ki­na, kad konk­re­tus spren­di­mas dėl am­ba­ sa­do­rių, ku­rių po­kal­bių įra­šai pa­ vie­šin­ti in­ter­ne­te, bus pa­skelb­tas su­lau­kus URM iš­vadų. Ta­čiau sa­ vo nuo­monę apie tai A.But­ke­vi­ čius jau pa­skelbė. „Ry­te kalbė­jau su Pre­zi­den­te šiuo klau­si­mu. No­riu pa­sa­ky­ti, kad ši­tie am­ba­sa­do­riai yra pra­radę pa­si­tikė­jimą“, – va­kar žur­na­lis­tams sakė prem­je­ras. Pa­gal Kons­ti­tu­ciją dip­lo­ma­ti­nius at­sto­vus už­sie­nio ša­ly­se ski­ria ir at­šau­kia pre­zi­den­tas. URM po to, kai po­kal­biai bu­vo pa­vie­šin­ti, ga­vo Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riaus Azer­baid­ža­ne Artū­ro Žu­raus­ko pra­šymą at­šauk­ti jį iš pa­reigų. Am­ba­sa­ do­riaus Veng­ri­jo­je Re­na­to Juš­kos pra­šy­mo at­šauk­ti iš pa­reigų mi­ nis­te­ri­ja tei­gia ne­ga­vu­si. Ta­čiau, sprend­žiant iš prem­je­ro žod­žių, jo die­nos am­ba­sa­do­riaus po­ste vei­ kiau­siai ir­gi su­skai­čiuo­tos. Pa­si­sa­ky­mas sku­bo­tas

Sei­m o Na­c io­n a­l i­n io sau­g u­m o ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rio kon­ ser­va­to­riaus Ar­vy­do Anu­šaus­ ko tei­gi­mu, prem­je­ro frazė, kad am­ba­sa­do­riai pra­ra­do pa­si­tikė­ jimą, yra per anks­ty­va. „Kai kal­ ba­ma apie pa­si­tikė­jimą ar ne­ pa­si­tikė­jimą, kol kas iš­vadų mes ne­tu­ri­me. At­liks ty­rimą (URM – red. pa­st.) – ta­da gal taip. Ma­ nau, kad to­kie pa­reiš­ki­mai ga­li­mi tik at­li­kus vi­sus iš­sa­mius ty­ri­mus, pa­nau­do­jus vi­sas ga­li­mas prie­ mo­nes ir ėmu­sis už­tik­rin­ti mūsų dip­lo­matų kon­fi­den­cia­lių po­kal­ bių sau­gumą“, – pa­brėžė A.Anu­ šaus­kas. Po­li­ti­kas įžvel­gia, kad prem­je­rui ir Pre­zi­den­tei galė­jo užk­liū­ti ke­ le­tas įra­še nu­skambė­ju­sių fra­zių, ku­rias vald­žios at­sto­vai esą galė­jo priim­ti as­me­niš­kai.

„Sup­ran­tu, kad nėra ma­lo­nu iš­ girs­ti, jog kas nors ką nors siū­lo į ki­šenę įsidė­ti. Taip, tie pa­juo­ka­vi­ mai ne vie­to­je, bet aš jų ne­su­reikš­ min­čiau. <...> Ma­ny­čiau, šiuo at­ve­ju svar­bu, kad ne­būtų su­pai­nio­tos as­ me­ninės sim­pa­ti­jos ir an­ti­pa­ti­jos, ži­nant tą kaž­kie­no įra­šytų po­kal­bių tu­rinį. Ki­tas in­te­re­sas yra vals­tybės in­te­re­sas, šiuo at­ve­ju – ar mu­mis yra ma­ni­pu­liuo­ja­ma, jei­gu ­kas nors iš­vie­ši­na ko­kią nors ne­le­ga­lią in­for­ ma­ciją“, – sakė A.Anu­šaus­kas.

Ar­vy­das Anu­šaus­kas:

Šiuo at­ve­ju svar­bu, kad ne­būtų su­pai­ nio­tos as­me­ninės sim­pa­ti­jos ir an­ti­pa­ti­jos, ži­nant tą kaž­kie­no įra­šytų po­kal­bių tu­rinį.

Neiš­laikė at­sar­gu­mo tes­to

Kiek ki­to­kios nuo­monės lai­ko­si po­ li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis. Jo tei­gi­ mu, nie­kas nesi­gin­či­ja, kad pri­va­čių

po­kal­bių iš­vie­ši­ni­mas yra nu­si­kal­ ti­mas, ta­čiau am­ba­sa­do­riai vi­suo­ met tu­ri gal­vo­ti, ką kal­ba gar­siai. Vei­kiau­siai šį neat­sar­gumą, pa­sak L.Bie­li­nio, prem­je­ras ir turė­jo gal­ vo­je kalbė­da­mas apie pa­si­tikė­jimą. „Ma­no gal­va, tiek Pre­zi­dentė, tiek prem­je­ras tu­ri pui­kiai su­vok­ ti tą po­li­tinį si­tua­ci­jos su­bti­lumą. Tai, kad dip­lo­ma­tus to­kiu būdu sa­vo­tiš­kai pa­ki­šo, išdūrė tie, ku­ rie iš­vie­ši­no jų pri­vatų po­kalbį, ne­reiš­kia, jog dip­lo­ma­tai yra ne­ pro­fe­sio­nalūs. Vis dėlto jų neat­ sar­gu­mas, ne­su­vo­ki­mas, kad si­tua­ ci­ja la­bai su­dėtin­ga ir sa­vo min­tis rei­kia reikš­ti at­sa­kin­gai, pri­vedė prie to re­zul­ta­to, kokį da­bar tu­ri­ me. Natū­ra­lu, kad tiek Pre­zi­dentė, tiek prem­je­ras tu­ri su­vok­ti, jog bet koks iš­sa­ky­tas žo­dis ga­li lem­ti la­bai daug, o dip­lo­ma­tui tai ypač svar­ bu“, – dėstė po­li­to­lo­gas. L.Bie­li­nis URM at­lie­kamą ty­rimą va­di­na „tech­ni­niu veiks­mu“, pa­ dėsian­čiu iš­siaiš­kin­ti įvy­kio prie­ žas­tis, o aukš­čiau­sių vald­žios at­ stovų pa­si­sa­ky­mai yra po­li­ti­niai, pa­rem­ti po­li­ti­niu kon­teks­tu. „Dip­lo­ma­tai kar­tais ne­si­lai­ ko ele­men­ta­rių gy­ve­ni­mo tai­syk­ lių, ku­rios dik­tuo­ja, kad ne­vertėtų per daug plepė­ti vie­šo­jo­je erdvė­je, ypač ten, kur ga­li nu­girs­ti tre­čio­ ji pusė, ku­ri ne vi­sa­da pa­lan­ki tam dip­lo­ma­tui ar­ba Lie­tu­vai. <...> Net ir da­bar­ti­nis mūsų po­kal­bis, ku­ris iš prin­ci­po yra pri­va­tus, ga­li būti la­bai leng­vai iš­girs­tas kitų. Bet ko­kia­me po­kal­by­je bet koks gar­siai iš­sa­ky­tas žo­dis tu­ri būti pa­ma­tuo­tas bei at­ sa­kin­gas, ir dip­lo­ma­tai tai tu­ri pui­ kiai su­vok­ti“, – kalbė­jo L.Bie­li­nis.

In­for­ma­cinė pro­vo­ka­ci­ja Praė­jusį mėnesį in­ter­ne­to sve­tainė­je „You­T u­be“ bu­vo pa­skelb­t i gar­so įra­ šai, ku­r iuo­se, kaip tei­g ia­ma, girdė­t i Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riai Azer­baid­ža­ ne ir Veng­r i­jo­je, kal­ban­tys su dip­lo­ ma­tais bei vers­li­nin­kais Vil­niu­je.

liai da­li­ja­si as­me­ninė­mis pa­sta­bo­mis apie Azer­baid­ž a­no bei Armė­n i­jos san­ty­k ius, prem­je­ro A.But­ke­v i­čiaus vi­zitą į Ru­siją ir ki­tais klau­si­mais.

Lie­t u­vos pa­reigū­nai po­k al­bių pa­ vie­ši­n imą yra pa­va­d inę in­for­ma­ci­ Įra­šuo­se girdė­ti, kaip vy­rai ne­for­ma­ ne pro­vo­ka­ci­ja.

9

antrADIENIS, rugpjūčio 20, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,19 %

–0,03 %

+0,32 %

Smar­kiai su­ma­ži­no ­ inf­lia­ci­jos pro­gnozę

Nuo ru­dens – ­ grei­tes­nis in­ter­ne­tas

€

Lie­tu­vos ban­kas su­ma­ži­no šių metų vi­du­ tinės me­tinės inf­lia­ci­jos pro­gnozę iki 1,4 pro­c., o 2014 m. pro­gnozę – iki 1,5 pro­c. Ge­gužę cent­ri­nio ban­ko ana­li­ti­kai pro­gno­ za­vo, kad šie­met vi­du­tinė me­tinė inf­lia­ci­ ja sieks 2 pro­c., o kitą­met – 2,4 pro­c. Pro­ gnozė su­ma­žin­ta at­si­žvel­giant į ma­žesnę, nei tikė­ta­si, pa­starųjų mėne­sių inf­lia­ciją, ri­botą vie­ne­ti­nių dar­bo sąnaudų au­gimą ir pa­sau­li­nių ža­liavų kainų ten­den­ci­jas.

TEO LT nuo rugsė­jo 2 d. di­dins pla­čia­ juos­čio DSL tech­no­lo­gi­ja tie­kia­mo in­ter­ ne­to „Zeb­ra“ spartą: did­žia­jai da­liai kli­ entų grei­tis didės nuo pu­sant­ro iki dviejų kartų. Nuo rugsė­jo pra­džios planų „Ba­zi­ nis plius“, „Star­tas“ ir „Pa­ra“ grei­tis didės du kar­tus, pla­no „Op­ti­ma­lus plius“ pu­ sant­ro kar­to, o „Pre­mium plius“ var­to­to­ jai galės nau­do­tis mak­si­ma­lia DSL tech­ no­lo­gi­jos spar­ta.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,9019 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0496 JAV do­le­ris 1 2,5914 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5072 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9164 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1517 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3796 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8753 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7932

l.kivita@diena.lt

Po­li­ti­nis sa­vait­raš­tis „At­gi­mi­ mas“ vis dar neišb­ren­da iš fi­ nansų duobės. Dėl lei­dy­bai skir­ tų lėšų sty­giaus kol kas neaiš­ku, ka­da ji bus at­nau­jin­ta.

mokė­ti pa­tys vežė­jai, nes vals­tybės skir­tos lėšos baigė­si.

Andriaus Ufarto / BFL nuo­tr.

Vežė­jai ne­no­ri mokė­ti už vi­sus Spren­di­mas pa­pik­ti­no

Mi­nistrų ka­bi­ne­tas va­kar pri­tarė kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių, de­zin­ fe­kuo­jamų Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­ jos pa­sie­ny­je nuo af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro, mo­kes­čio įve­di­mui. Už kiek­ vieną sieną ker­tantį sunk­ve­žimį vežė­jams teks pa­klo­ti 25 li­tus. Vežėjų at­sto­vai tvir­ti­na, kad ne­ prieš­ta­rau­ja to­kio mo­kes­čio įve­ di­mui, ta­čiau, jų nuo­mo­ne, vi­sa naš­ta ne­turėtų kris­ti tik ant vežė­ jų pe­čių. „Vežė­jai juo­kau­d a­m i šį mo­ kestį jau va­di­na kiau­liš­ku mo­kes­ čiu, nes už tuos pi­ni­gus, ku­rie bus su­ren­ka­mi iš mūsų, bus de­zin­fe­ kuo­ja­mi ne tik sunk­ve­ži­miai, bet ir as­me­ni­niai leng­vie­ji au­to­mo­bi­ liai, gy­ven­tojų ava­lynė ir t. t.“, – dien­raš­čiui teigė vežėjų aso­cia­ci­ jos „Li­na­va“ at­sto­vas spau­dai Gy­ tis Vin­ce­vi­čius. Pa­sak jo, „Li­na­vos“ įsi­ti­ki­ni­mu, ana­lo­giš­kas mo­kes­tis tu­ri būti tai­ ko­mas ne tik vežė­jams, bet ir leng­ vie­siems au­to­mo­bi­liams bei sieną ker­tan­tiems trau­ki­niams. G.Vin­ce­vi­čius ti­ki­no, kad vežė­jai la­biau ne­ri­mau­ja ne dėl pa­ties 25 litų mo­kes­čio, o dėl to, kad jį įve­ dus ga­li pailgė­ti pa­sie­nio pro­cedū­ ros, nes teks iš­ra­šy­ti sąskai­tas, pil­ dy­ti dau­giau do­ku­mentų. „Be to, vežė­jai ir taip pri­va­lo de­ zin­fe­kuo­ti sa­vo sunk­ve­ži­mius bei kirs­da­mi sieną pa­teik­ti tai įro­dan­ čius do­ku­men­tus. Ne­sup­ran­ta­ma, kam dar rei­kia pa­pil­do­mos pro­

pokytis

–0,0138 % +0,0519 % +0,0425 % –0,1990 % +0,0142 % –0,2728 % –0,0160 % +0,2380 % +0,1255 %

Lu­kas Ki­vi­ta

Išei­tis: Bal­ta­ru­si­jos sieną per par­ą ker­ta apie 1000 sunk­ve­ži­mių. Už kiek­vie­no jų de­zin­fe­ka­vimą turės su­si­

l.miknevicius@diena.lt

kiekis Santykis

„At­gi­mi­mo“ li­ki­mas neaiš­kus

Vy­riau­sy­bei nu­ spren­dus, kad už sunk­ve­ži­mių de­ zin­fe­ka­vimą Bal­ta­ ru­si­jos pa­sie­ny­je turės su­si­mokė­ti pa­tys vežė­jai, jų at­sto­vai tai va­di­na kiau­liš­ku mo­kes­čiu ir pik­ti­na­si, kad toks mo­kes­tis ne­bus tai­ ko­mas ki­toms sieną ker­tan­čioms trans­ por­to prie­monėms.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

cedū­ros. Vis­kas ge­rai, kai kal­ba­me apie sunk­ve­ži­mius, ku­riais ve­ža­mi gy­vu­liai, bet kam pa­kar­to­ti­nis de­ zin­fe­ka­vi­mas rei­ka­lin­gas ki­tiems sunk­ve­ži­miams, va­žiuo­jan­tiems pa­grin­di­niais ke­liais?“ – pik­ti­no­ si „Li­na­vos“ at­sto­vas.

Gy­tis Vin­ce­vi­čius:

Vežė­jai juo­kau­da­mi šį mo­kestį jau va­di­na kiau­liš­ku mo­kes­čiu.

Jo tei­gi­mu, per par­ą Bal­ta­ru­si­ jos sieną ker­ta apie 1000 sunk­ve­ ži­mių, va­di­na­si, vals­tybė iš vežė­ jų per dieną su­rinks 20–25 tūkst. litų. Tie­sa, Vy­riau­sybė bei Vals­ty­ binė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba (VMVT) pla­nuo­ja per par­ą su­rink­ti apie 17 tūkst. litų – tiek sunk­ve­ži­ miams, leng­vie­siems au­to­mo­bi­liams ir gy­ven­tojų ava­ly­nei de­zin­fe­kuo­ti iš­leid­žia­ma šiuo me­tu.

Mo­kes­tis lai­ki­nas

VMVT va­do­vas Jo­nas Mi­lius pri­ minė, kad kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių ap­mo­kes­ti­ni­mas, ku­riam pri­tarė Mi­nistrų ka­bi­ne­tas, ša­ly­je tai­ko­ mas ne pirmą kartą – pa­na­šios pra­kti­kos bu­vo lai­ko­ma­si ir kai ša­ lis sau­go­jo­si snu­kio bei nagų li­gos, kitų užk­ratų. Pa­sak J.Mi­liaus, mo­kes­tis tai­ko­ mas tik kro­vi­ni­niams au­to­mo­bi­ liams, nes, ap­mo­kes­ti­nus pėsčiuo­ sius ir leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius, mo­kestį ad­mi­nist­ruo­ti bus bran­giau, nei bus su­ren­ka­ma lėšų. „Mo­kes­tis įve­da­mas tol, kol gau­si­me iš ES fi­ nan­sa­vimą. Rugsė­jo 9 ir 10 d. ren­ka­si nuo­la­ti­nis ko­mi­te­tas, ku­ris spręs dėl fi­nan­sa­vi­mo“, – sakė J.Mi­lius. Vy­riau­sybė de­zin­fek­ci­jai Bal­ta­ ru­si­jos pa­sie­ny­je yra sky­ru­si 750 tūkst. litų. Pa­sak J.Mi­liaus, šios lėšos jau iš­leis­tos, todėl ir priim­ tas spren­di­mas lai­ki­nai ap­mo­kes­ tin­ti sunk­ve­ži­mius. Pa­ni­kuo­ti kol kas ne­ver­ta

Vy­riau­sybė va­kar taip pat nu­ sprendė pa­keis­ti ekst­re­ma­lių įvy­ kių ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, kad ap­ sau­gai nuo af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro būti­nu at­ve­ju būtų ga­li­ma nau­do­ti Vy­riau­sybės re­zer­vo lėšas. Pla­nuo­ja­ma, kad ekst­re­ma­lio­ ji si­tua­ci­ja būtų skel­bia­ma, jei li­ gos ži­di­nys Bal­ta­ru­si­jo­je būtų už­ fik­suo­tas ar­čiau nei 50 ki­lo­metrų nuo Lie­tu­vos sie­nos. Tie­sa, prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­ čiaus tei­gi­mu, kol kas skelb­ti ekst­ re­ma­liąją si­tua­ciją nėra jo­kio rei­ka­lo. „Skelb­ti ekst­re­ma­liąją si­tua­ciją Lie­

tu­vo­je tik­rai nėra jo­kio tei­si­nio pa­ grin­do. Te­ko kalbė­tis ir su kitų ša­ lių, Lie­tu­vos tei­si­nin­kais. Jei­gu to­kia in­for­ma­ci­ja būtų pa­skelb­ta ir būtų priim­tas toks spren­di­mas, jų ma­ny­ mu, ta­da Lie­tu­vai ga­li būti užd­raus­ta iš­vež­ti mais­to pro­duk­tus į ki­tas ša­ lis“, – po Vy­riau­sybės po­sėdžio žur­ na­lis­tams teigė prem­je­ras. Vie­toj kiau­lių – pi­ni­gai

Lie­tu­va taip pat ke­ti­na pa­sie­ny­ je su­kur­ti bu­fe­rinę zoną be kiau­ lių. Ta­čiau tai bus da­ro­ma tik tuo at­ve­ju, jei Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) skirs lėšų ko­vai su af­ri­ki­niu kiau­ lių ma­ru. J.Mi­liaus tei­gi­mu, smul­kie­siems kiau­lių au­gin­to­jams, ku­rie tu­ri ūkius Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je, pla­ nuo­ja­ma skir­ti vien­kar­tinę 690 li­ tų iš­moką už vieną gy­vulį, kad au­ gin­to­jai dve­jus me­tus au­gintų kitų rūšių gy­vu­lius. Konk­re­čiai dėl iš­ mo­kos bus nu­spręsta, jei EK skirs Lie­tu­vai pi­nigų. Šiuo me­tu pa­sie­ny­je re­gist­ruo­ta 10 tūkst. kiau­lių. Lie­tu­va pra­šo EK 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) fi­ nan­sinės pa­ra­mos, iš jų 10 mln. eu­ rų (34,5 mln. litų) fi­nan­sinės pa­ra­ mos tvo­rai, ku­ri stab­dytų šernų mig­ra­ciją iš Bal­ta­ru­si­jos. Kol pa­ra­ ma ne­skir­ta, šernų med­žioklė ne­ri­ bo­ja­ma, ta­čiau med­žio­tojų būre­liai juos med­žio­ja tik sa­va­no­riš­kai. Da­bar ins­ti­tu­ci­jos ne­su­ta­ria, kas tu­ri pa­si­ra­šy­ti med­žio­ti šer­nus įpa­rei­go­jantį nu­ro­dymą, nes ša­ly­ je nėra pa­skelb­ta ekst­re­ma­lio­ji si­ tua­ci­ja dėl ga­li­mo af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro užk­ra­to.

Tai dien­raš­čiui pa­tvir­ti­no laik­raš­ čio da­li­ninkė Indrė Ma­ka­rai­tytė. „At­gi­mi­mas“ šiuo me­tu „ato­sto­ gau­ja“. Ki­taip ta­riant – jo lei­dy­ ba su­stab­dy­ta. Šiuo me­tu nie­ kas konk­re­čiai ne­ži­no, iki ka­da tai truks. Bus ma­ty­ti vėliau“, – kalbė­jo I.Ma­ka­rai­tytė. Lei­di­nio da­li­ninkės tei­gi­mu, es­minė to prie­žas­tis – di­delės fi­ nan­sinės pro­ble­mos. Ne­pa­kan­ ka­lėšų lei­dy­bai, todėl ją stab­dy­ti bu­vo vie­nin­telė li­ku­si išei­tis. „Iš prin­ci­po Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rėmi­mo fon­do ski­ riamų pi­nigų ne­pa­kan­ka, kad „At­gi­mi­mas“ galėtų sėkmin­gai gy­vuo­ti to­liau. O ki­to­kią pa­ ramą gau­ti be ga­lo sun­ku“, – sakė I.Ma­ka­rai­tytė. Paš­ne­kovės tei­gi­mu, sa­vait­raš­čio da­li­nin­ kai turė­jo tikslą jo lei­dybą at­ nau­jin­ti ru­denį, ta­čiau da­bar vis dar neaiš­ku, ar vi­zi­jos taps rea­ly­be.

Indrė Ma­ka­rai­tytė:

Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rėmi­mo fon­do ski­riamų pi­ nigų ne­pa­kan­ka, kad „At­gi­mi­mas“ galėtų sėkmin­gai gy­vuo­ti to­liau. Lei­di­nio „At­gi­mi­mas“ spaus­ din­ti­nio va­rian­to lei­dy­ba bu­vo su­stab­dy­ta dar šių metų pa­va­ sarį. Ne­se­niai nu­sto­jo veik­ti ir in­ter­ne­to po­rta­las. Tie­sa, I.Ma­ ka­rai­tytė ti­ki­no, kad po­rta­las „grei­čiau­siai ne­vei­kia dėl tech­ ni­nių kliū­čių. Tai ne pir­mas kar­tas, kai dėl fi­nan­si­nių trikd­žių stab­do­ma „At­gi­mi­mo“ veik­la. Dėl tos pa­ čios prie­žas­ties pra­ėju­sių me­ tų rugpjūtį neišė­jo vie­nas lei­ di­nio nu­me­ris, ta­čiau lei­dy­ba bu­vo grei­tai at­nau­jin­ta. Pa­na­ ši si­tua­ci­ja bu­vo su­si­klos­čiu­si ir 2009 m. žiemą. Sa­vait­raš­tis „At­gi­mi­mas“ yra nuo 1988 m. rugsė­jo 16 d. leid­ žia­mas po­li­ti­nis sa­vait­raš­tis. Tai pir­ma­sis nuo so­vie­tinės vald­žios ne­prik­lau­so­mas lei­di­nys.

10

antrADIENIS, rugpjūčio 20, 2013

pasaulis Ko­vos su ­ iš­ma­to­mis

At­lei­do ­ pro­ku­rorą

Įkaitų ­ dra­ma

Prancū­zi­jos Mont­ro Fo Jo­no mies­tas, esan­tis ne­to­li Pa­ry­ žiaus, nu­sprendė nau­jo­viš­kai ko­vo­ti su šunų iš­matų krūvelė­ mis gatvė­se – ne­draus­min­gi ke­tur­kojų šei­mi­nin­kai bus per­ se­kio­ja­mi, pa­si­tel­kiant vaiz­ do ka­merų įra­šus. Bau­dos už iš­matų ne­su­rin­kimą sieks 35 eu­rus (dau­giau nei 120 litų).

Af­ga­nis­ta­no pre­zi­den­tas Ha­ mi­das Kar­zai (nuo­tr.) at­lei­do iš pa­reigų ša­lies ge­ne­ra­linį pro­ ku­rorą Isaaqą Alo­ko, nes šis pa­reigū­nas su­rengė ne­sank­ cio­nuotą su­si­ti­kimą su Ta­li­ba­ no tai­kos de­ry­bi­nin­kais Jung­ti­ niuo­se Arabų Emy­ra­tuo­se. De­ ry­bos pra­si­dėjo 2010 m., ta­čiau rea­lios pa­žan­gos ne­pa­siek­ta.

Ba­va­ri­jos mies­te In­golš­ta­ te vie­nas vy­ras pa­ėmė įkai­ tais ke­lis žmo­nes per iš­puolį mies­to ro­tušė­je. Įkaitų dra­ma pra­si­dėjo li­kus ke­lioms va­lan­ doms iki Vo­kie­ti­jos kanc­lerės An­ge­los Mer­kel vi­zi­to šia­me mies­te per rin­kimų kam­pa­ni­ jos ren­ginį. Na­cio­na­li­niai rin­ki­ mai vyks rugsė­jo 22-ąją.

Bran­duo­linės pa­slap­tys Ka­zachs­ta­no stepė­se

Grėsmė: In­di­jos ge­le­žin­ke­liai

lai­ko­mi vie­nais pa­vo­jin­giau­ sių pa­sau­ly­je. AFP nuo­tr.

Trau­ki­nys traiškė žmo­nes In­diją su­krėtė tra­ge­di­ja, kai trau­ki­nys per­va­žia­vo ant bėgių su­gužė­ju­sius mal­di­nin­kus.

Ne­laimė įvy­ko In­di­jos ry­tuo­se esan­čia­me Sa­har­sos ra­jo­ne, Bi­ ha­ro vals­ti­jo­je, maž­daug už 200 km nuo vals­ti­jos sos­tinės Pat­ nos. Grei­ta­sis ke­lei­vi­nis trau­ki­ nys „Ra­jya Ra­ni Exp­ress“ įsirėžė į mal­di­ninkų mi­nią. Žu­vo ma­ žiau­siai 37 žmonės, ke­lios de­ šim­tys bu­vo su­žeis­ta. Pa­sak vals­ty­binės ge­le­žin­ke­ lių bend­rovės at­sto­vo Ami­tab­ho Prab­ha­ka­ro, „mal­di­nin­kai kir­ to bėgius, ne­pai­sy­da­mi rau­do­no sig­na­lo“. Vie­tos po­li­ci­ja nu­rodė, kad įtūžu­si mi­nia už­puolė trau­ kinį ir pa­degė ke­lis jo va­go­nus. Ku­ma­ras As­hu­tos­has, trau­ ki­nio ke­lei­vis, sakė, kad mi­nia jiems liepė ne­šdin­tis. „Stai­ga jie ėmė bėgti prie trau­ki­nio, lie­ pė iš­lip­ti. Ki­ti išt­raukė ma­ši­nistą bei jo pa­dėjėją ir juos su­mušė“, – pa­sa­ko­jo vy­ras. Ma­ši­nis­to būklė kri­tinė, jis nu­ga­ben­tas į li­go­ninę. K.As­hu­tos­has pri­pa­ži­no, kad da­lis kaltės ten­ka ir trau­ki­nio ma­ši­nis­tui. Nors sąsta­tui bu­vo leis­ta pra­va­žiuo­ti stotį ne­sus­ to­jant, ma­ši­nis­tas nė kiek ne­ su­ma­ži­no grei­čio sto­ty­je. Anot ge­le­žin­ke­lių be­drovės at­ stovų, trau­ki­nys va­žia­vo di­de­liu grei­čiu, ta­čiau ne­bu­vo nu­ma­ ty­ta, kad jis su­stos sto­ty­je. Vis­ gi mal­di­ninkų būrys įsi­taisė ant bėgių ir bandė trau­kinį stab­dy­ti. Sąsta­tas po su­si­dūri­mo su­sto­jo už 100 metrų nuo ava­ri­jos vie­tos. In­di­jos ge­le­žin­ke­liai tu­ri 9 tūkst. ke­lei­vi­nių trau­ki­nių, jais kas­dien per­ve­ža­ma 18 mln. ke­ lei­vių. Ta­čiau ša­lies ge­le­žin­ke­lių sis­te­ma lai­ko­ma vie­na pa­vo­jin­ giau­sių pa­sau­ly­je. Per pa­sta­ ruo­sius 5 me­tus per įvai­rius ge­ le­žin­ke­lių in­ci­den­tus žu­vo 1,2 tūkst. žmo­nių. „Huf­fing­ton Post“, BNS inf.

Ka­zachs­ta­nas ka­dai­se bu­vo vie­nas svar­ biau­sių Ta­rybų Sąjun­gos bran­duo­li­nio gink­lo ban­dymų po­li­gonų. Šim­tus ki­lo­ metrų be­si­drie­kian­čios re­tai ap­gy­ven­tos Ka­zachs­ta­no pla­tybės šiems ban­dy­mams pui­kiai ti­ko. Ban­dymų cent­ras

Se­mi­pa­la­tins­ko bran­duo­li­nių ban­ dymų po­li­go­ne, į piet­va­ka­rius nuo Se­m i­p a­l a­t ins­ko, Ka­zachs­ta­n o stepė­je TSRS at­li­ko apie 500 bran­ duo­li­nio gink­lo ban­dymų. Būtent čia bu­vo iš­ban­dy­ta pir­ mo­ji TSRS ato­minė bom­ba. Tai bu­vo pa­da­ry­ta 1949 m., pra­ėjus ket­ve­riems me­tams po to, kai JAV at­li­ko bran­duo­linį ban­dymą Nau­ jo­sios Mek­si­kos vals­ti­jo­je. 1955 m. TSRS šio­je stepė­je iš­bandė ir van­ de­ni­linę bombą, ku­rios stip­ru­mas pri­ly­go vie­nai me­ga­to­nai. Te­ri­to­ri­ja už 800 km nuo tuo­ metės Ka­zachs­ta­no sos­tinės Al­ma­ tos bu­vo sun­kiai priei­na­ma ir ge­rai įslap­tin­ta. Iki 1962 m. čia vyk­dy­ ti sprog­di­ni­mai at­mos­fe­ro­je, dau­ giau­sia šiau­rinė­je po­li­go­no da­ly­je. Nuo 1963 m. ban­dy­mai vyk­dy­ti gręži­niuo­se ir tu­ne­liuo­se Ba­lap­la­no vie­tovė­je, De­ge­lio kal­nuo­se.

Jie eks­ka­va­to­riais ka­sinė­jo žemę ir trau­ kė į pa­vir­šių ap­švi­tin­ tus va­rio ka­be­lius.

Bi­jo­jo te­ro­ristų

1991 m. Se­mi­pa­la­tins­ko bran­duo­li­ nis po­li­go­nas bu­vo už­da­ry­tas. Bė­ da ta, kad nie­kas ne­pa­gal­vo­jo, jog tu­ne­liuo­se po že­me li­ku­sio ura­no ir plu­to­nio at­sar­gos ga­li pa­tek­ti į ran­ kas te­ro­ris­tams. Ru­si­jos ir Jung­ti­nių Vals­tijų de­ ry­bos dėl pa­vo­jingų med­žiagų iš­ va­ly­mo Se­mi­pa­la­tins­ko po­li­go­ne tru­ko ne vie­nus me­tus. Ame­ri­kos moks­li­nin­kai bai­mi­ no­si, kad pri­sod­rin­tas ura­nas ir plu­to­nis ga­li būti pa­nau­do­ti ga­ mi­nant va­di­namą­sias ne­šva­rią­sias bom­bas, o galbūt ir kur kas įmant­ res­nius už­tai­sus. Ta­čiau Ru­si­ja il­gai at­si­kal­binė­ jo dėl va­ly­mo darbų, nes ta­da bū­ tų tekę at­skleis­ti TSRS bran­duo­li­ nes pa­slap­tis JAV. Vis dėlto Ru­si­jai ir JAV pa­ga­liau pa­vy­ko su­si­tar­ti, o

Ka­zachs­ta­nas par­ūpi­no moks­li­nin­ kams dar­bo jėgos ir ap­saugą. Tie­ sa, ka­za­chams ne­bu­vo leis­ta ži­no­ti, kas vyks­ta po­li­go­ne. Ope­ra­ci­ja bu­vo įslap­tin­ta. „Žmonės manęs klaus­ da­vo, ar el­giamės tei­sin­gai už­da­ry­ da­mi du­ris į tu­ne­lius? – sakė Kai­ra­ tas K.Ka­dyr­ža­no­vas, Ka­zachs­ta­no na­cio­na­li­nio bran­duo­li­nio cent­ ro ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. – Aš vi­ suo­met at­sa­ky­da­vau, kad nie­ko ne­ ži­nau ir ne­tu­riu teisės ži­no­ti.“ Slap­ta ope­ra­ci­ja

Po TSRS griū­ties po­li­goną sau­goję nuo 20 iki 30 tūkst. ka­rių bu­vo iš­ ves­ti. Se­mi­pa­la­tins­ko po­li­go­ne ta­ da bu­vo pa­lik­ta vos 500 ka­zachų ka­riš­kių. Siegf­rie­das Hec­ke­ris, buvęs Jung­ti­nių Vals­tijų Los Ala­mo­so na­cio­na­linės la­bo­ra­to­ri­jos di­rek­ to­rius, 1998 m. lankė­si vie­tovė­je. „Kai ten nu­vy­kau, tikė­jau­ si iš­vys­ti vai­ki­nus, kup­ra­nu­ga­riais trau­kian­čius va­rio ka­be­lius, ta­čiau iš­vy­dau dar­bi­ninkų ko­man­das. Jie eks­ka­va­to­riais ka­sinė­jo žemę, trau­ kė į pa­vir­šių ap­švi­tin­tus va­rio ka­ be­lius ir par­duo­da­vo juos kinų pre­ kei­viams“, – sakė S.Hec­ke­ris. Jung­tinės Vals­ti­jos fi­nan­sa­vo va­ ly­mo dar­bus, ku­rie, pa­sak „The New York Ti­mes“, kai­na­vo 150 mln. JAV do­le­rių. Moks­li­nin­kai ne be pa­grin­ do ne­ri­ma­vo, kad po­li­go­ne esan­čių med­žiagų, nau­do­jamų bom­boms ga­min­ti, ga­li įsi­gy­ti te­ro­ris­tai. Skli­do kal­bos, kad po­li­go­ne ap­ si­nuo­diję ra­dioak­ty­vio­sio­mis med­žia­go­mis žu­vo apie 10 žmo­nių. Nors 1999 m. JAV pa­reiškė, kad Se­mi­pa­la­tins­ko po­li­go­no tu­ne­liai bu­vo už­tai­sy­ti, iki 2004 m. me­ta­lo va­gys su­gebė­jo at­ver­ti 110 tu­ne­lių iš 181. „Ta­ry­bi­nio žmo­gaus men­ ta­li­te­tas pa­si­keitė. Prieš 50 metų pa­matę spyg­liuotą vielą ir be­to­no sieną jie būtų ėję ša­lin, o da­bar vis­ kas vyks­ta prie­šin­gai – jie lips per tvorą, kad pa­žiūrėtų, kas už jos“, – sakė K.K.Ka­dyr­ža­no­vas. Nuo 2009 m. ame­ri­kie­čiai spau­ dė eks­per­tus kuo sku­biau baig­ti dar­bus po­li­go­ne. K.K.Ka­dyr­ža­no­ vas pa­brėžė, kad tu­ne­liai bu­vo už­

Ban­dy­mas: Se­mi­pa­la­tins­ko bran­duo­li­nių ban­dymų po­li­go­ne TSRS

1949 m. iš­bandė pirmąją ato­minę bombą.

AFP nuo­tr.

Bran­duo­li­nis gink­las bu­vu­sio­se Ta­rybų Sąjun­gos res­pub­li­ko­se Bal­ta­ru­si­ja. Ša­lies te­ri­to­ri­jo­je žlu­

gus Ta­rybų Sąjun­gai li­ko 81 bom­ba. 1996 m. jos bu­vo grąžin­tos Ru­si­jai. 1992 m. ge­gužę Bal­ta­ru­si­ja pa­si­rašė Bran­duo­li­nio gink­lo ne­pla­ti­ni­mo su­ tartį (The Trea­ty on the Non-Pro­li­fe­ ra­tion of Nuc­lear Wea­pons).

grąžin­tos Ru­si­jai. Tais pat me­tais Ka­ zachs­ta­nas pri­si­jungė prie Bran­duo­li­ nio gink­lo ne­pla­ti­ni­mo su­tar­ties. Uk­rai­na. Ša­lies te­ri­to­ri­jo­je 1991 m.

li­ko apie 5 tūkst. bran­duo­li­nių už­taisų. Sug­riu­vus TSRS Uk­rai­nos bran­duo­ linės at­sar­gos bu­vo tre­čios pa­gal dy­ Ka­zachs­ta­nas. Pa­veldė­jo 1,4 tūkst. dį pa­sau­ly­je. Iki 1996 m. Uk­rai­na ati­ bran­duo­li­nių bombų ar­se­nalą iš TSRS. davė vi­sus bran­duo­li­nius gink­lus Iki 1995 m. vi­sos bom­bos bu­vo su­ Ru­si­jai.

Did­žiau­sios bran­duo­linės vals­tybės Jung­tinės Vals­ti­jos: ak­ty­vios bom­ In­di­ja: ak­ty­vios bom­bos – nėra bos – 2,1 tūkst., bend­ras bombų skai­ duo­menų, bend­ras bombų skai­čius – čius – 7,7 tūkst. 90–110. Ru­si­ja: ak­ty­vios bom­bos – 1,8 tūkst.,

Pa­kis­ta­nas: ak­ty­vios bom­bos – nė­

bend­ras bombų skai­čius – 8,5 tūkst.

ra duo­menų, bend­ras bombų skai­ čius – 100–120.

Jung­t inė Ka­r a­l ystė: ak­t y­v ios

bom­bos – 160, bend­ras bombų skai­ Šiaurės Korė­ja: ak­ty­vios bom­bos – nėra duo­menų, bend­ras bombų skai­ čius – 225. Prancū­zi­ja: ak­ty­vios bom­bos – 290, čius – apie 10. bend­ras bombų skai­čius – 300.

Vals­tybės, ne­pas­kel­bu­sios, kad tu­ri bran­duo­linį ginklą

Ki­ni­ja: ak­ty­vios bom­bos – nėra duo­ menų, bend­ras bombų skai­čius – 250.

Iz­rae­lis: ak­ty­vios bom­bos – nė­

Bran­duo­l i­n io gink­lo ne­pla­t i­n i­mo su­tar­ties ne­pa­si­ra­šiu­sios vals­tybės

ra duo­menų, bend­ras bombų skai­čius – 80.

pil­ti be­to­nu ir jis su­gėrė plu­to­nio li­ku­čius. „Tar­ki­me, blo­gas vai­ki­ nas at­vyks­ta pas Ka­zachs­ta­no pre­ zi­dentą ir sa­ko: „No­riu iš­gau­ti plu­ tonį iš šios vie­tos.“ Ga­liu pa­ti­kin­ti,

kad jam tektų la­bai il­gai plušė­ti. Atei­ties kar­toms bus be­veik ne­ įma­no­ma į tu­ne­lius pa­tek­ti“, – ra­ mi­no K.K.Ka­dyr­ža­no­vas. „The New York Ti­mes“ inf.

11

ANTRADIENIS, rugpjūčio 20, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Hip­no­zė gim­dant: už ir prieš Pa­sau­lį su­jau­di­nęs ka­ra­liš­ka­sis gim­dy­ mas ap­gaub­tas pa­slap­ties. Bri­tų spau­do­ je už­si­min­ta, kad kaip skaus­mo mal­ši­ na­mo­ji prie­mo­nė ga­lė­jo bū­ti nau­do­ja­ma hip­no­zė. Ar ją ga­lė­tų rink­tis ir Lie­tu­vos gim­dy­vės?

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Eu­ro­pie­tės ren­ka­si hip­no­zę

Neseniai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­ cas Wil­lia­mas ir Kemb­ri­džo her­co­ gie­nė Cat­he­ri­ne su­si­lau­kė pir­ma­gi­ mio. De­ta­lių, kaip vy­ko gim­dy­mas, pa­tei­kia­ma la­bai sai­kin­gai. Skel­ bia­ma, kad gim­dy­me da­ly­va­vo kū­ di­kio tė­vas, o ma­ma prieš gim­dy­ mą at­sklei­dė, kad ke­ti­na gim­dy­ti na­tū­ra­liai. Ži­niask­lai­do­je taip pat bu­vo skel­ bia­ma, kad her­co­gie­nei ga­lė­jo bū­ti tai­ky­tas skaus­mo ma­ži­ni­mo me­to­ das – hip­no­zė. Tai ne­su­kė­lė ažio­ ta­žo, nes Ang­li­jo­je šis me­to­das yra įtei­sin­tas. Hip­no­zės spe­cia­lis­tai aiš­ki­na, kad hip­no­zė gim­dant yra veiks­min­ga kaip vie­ti­nė ne­jaut­ra ar skaus­mą mal­ši­nan­tie­ji vais­tai. In­ter­ne­te ga­li­ma ras­ti pa­siū­ly­ mų ir Lie­tu­vo­je rink­tis gim­dy­mą su hip­no­ze. Vis dėl­to ne vie­nai bū­si­ mai ma­mai ky­la dau­gy­bė abe­jo­nių: kas yra hip­no­zė, kaip ji vei­kia, ar iš­ties skaus­mas nu­mal­ši­na­mas? Pa­si­ro­do, gy­do­mo­ji hip­no­zė Lie­ tu­vo­je kol kas nė­ra įtei­sin­ta. Vis dėl­to yra spe­cia­lis­tų, ku­rie gre­ta sa­vo le­ga­lios spe­cia­ly­bės se­mia­si hip­no­zės ži­nių ir pra­kti­kos už­sie­ ny­je, gau­na ser­ti­fi­ka­tus, dip­lo­mus, bet kol kas ne­ga­li tei­sė­tai nau­do­ti jos sa­vo pra­kti­ko­je. Vie­na iš to­kių – sa­vo pa­var­dės ne­no­rė­ju­si vie­šin­ti hip­no­te­ra­pi­jos at­sto­vė yra pro­fe­sio­na­li psi­cho­te­ ra­peu­tė. Gy­do­mo­ji hip­no­zė, pa­ sak jos, yra la­bai ge­ras įran­kis, ku­ ris Eu­ro­po­je pla­čiai tai­ko­mas. „Net Lat­vi­jo­je yra to­liau pa­ženg­ta nei Lie­tu­vo­je“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­vė. Pa­dė­jo ke­lioms drau­gėms

Me­di­kė pri­pa­žįs­ta, kad yra ne­ma­žai sa­vo pa­slau­gas siū­lan­čių šar­la­ta­nų, ku­rie skel­bia­si at­lie­kan­tys hip­no­ zės te­ra­pi­ją, tad ban­dan­tie­ji ieš­ko­ti šios sri­ties spe­cia­lis­tų tu­ri bū­ti itin at­sar­gūs. Ra­tas už­bur­tas: ka­dan­gi hip­no­zė pas mus neį­tei­sin­ta, nė­ra ir kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų. Lie­tu­vės ži­nio­mis, hip­no­te­ra­ peu­tų, ku­rie tu­ri jų ge­bė­ji­mus įro­

dan­čius ser­ti­fi­ka­tus, Lie­tu­vo­je yra ne dau­giau nei ran­kų pirš­tų. Paš­ ne­ko­vė mo­ko­si gy­dy­ti hip­no­ze įvai­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se dau­giau kaip 10 me­tų ir vis dar to­bu­li­na­si. Mo­te­ris pra­si­ta­rė itin daug pa­ de­dan­ti on­ko­lo­gi­niams li­go­niams. Yra te­kę pa­dė­ti ir ke­lioms gim­ dy­vėms. „Jos net ne­sup­ra­to, ka­ da spė­jo pa­gim­dy­ti“, – pri­si­mi­nė psi­cho­te­ra­peu­tė. Pa­sak jos, tai bu­ vo jos drau­gės ir ji pa­dė­jo joms pa­ si­tel­ku­si hip­no­zę.

As­ta Va­ly­tė:

Pa­ti mo­te­ris ga­li pa­ da­ry­ti tai, ką gau­tų hip­no­ti­zuo­ja­ma. Ji tu­ri bū­ti pa­si­ruo­šu­si gim­dy­ti, tu­ri su­pras­ti, kas vyks­ta, įsi­są­mo­ nin­ti fi­zio­lo­gi­nius me­ cha­niz­mus.

Psi­cho­te­ra­peu­tė vi­sų pir­ma nei­ gė įvai­rias klai­di­na­mas nuo­gir­das apie hip­no­zę. „Hip­no­zė – bū­se­ na, kai žmo­gus at­si­pa­lai­da­vęs, ta­ čiau vi­są lai­ką iš­lie­ka są­mo­nin­gas ir bet ka­da ga­li išei­ti iš hip­no­zės bū­se­nos. Jei žmo­gus tam­pa ne­są­ mo­nin­gas, tai jau ne­be hip­no­zė, o kaž­kas ki­ta“, – ti­ki­no psi­cho­te­ra­ peu­tė. Pa­sak jos, at­si­pa­lai­da­vi­mas įvyks­ta ta­da, kai be­są­ly­giš­kai pa­si­ ti­ki­ma spe­cia­lis­tu. Pir­ma iš­va­duo­ja iš bai­mių

Paš­ne­ko­vė tik­ra, kad jei gy­do­mo­ ji hip­no­zė Lie­tu­vo­je bū­tų įtei­sin­ta, ši skaus­mo mal­ši­ni­mo prie­mo­nė ga­lė­tų pa­dė­ti ne vie­nai gim­dy­vei. Tai­ky­ti hip­no­zę, pa­kar­to­jo psi­ cho­te­ra­peu­tė, ga­li tik kva­li­fi­kuo­ tas spe­cia­lis­tas, įgi­jęs rei­kia­mų ži­ nių ir pa­tir­ties. No­rint at­skir­ti spe­cia­lis­tą nuo šar­la­ta­no, jos tei­gi­mu, rei­kia pra­šy­ ti pa­ro­dy­ti ati­tin­ka­mą moks­lo bai­ gi­mo dip­lo­mą, ser­ti­fi­ka­tą, li­cen­ci­

Ei­ga: jei no­ri­ma gim­dy­ti su hip­no­ze, tam ruo­šia­ma­si iš anks­to.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vės, su ja rei­kia su­si­pa­žin­ti kur kas anks­čiau nei prieš pat gim­dy­mą. „Su mo­te­ri­mi rei­kė­tų pa­bend­rau­ ti, su­si­pa­žin­ti, iš­siaiš­kin­ti, kaip ji į vis­ką rea­guo­ja, ko­kių tu­ri pro­ble­ mų. Daž­nai mo­te­rys tu­ri la­bai daug bai­mių, pa­vyz­džiui, pa­gim­dy­ti ne­ svei­ką vai­ką. Vi­sų pir­ma rei­kia pa­ ša­lin­ti vi­sas bai­mes. Rei­kia mo­ters

są­mo­nę at­pa­lai­duo­ti nuo vi­so ši­to, kad jos var­tai at­si­da­ry­tų, kad vai­ke­ lis atei­tų į šį pa­sau­lį lais­vai“, – ko­ men­ta­vo psi­cho­te­ra­peu­tė, hip­no­ zės spe­cia­lis­tė. Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad vi­so nėš­tu­mo lai­ko­tar­piu mo­te­ ris tu­ri bū­ti ati­tin­ka­mai nu­si­tei­ku­ si, vai­kas tu­ri bū­ti la­ bai lau­kia­mas.

ją. Mo­te­ris per­spė­ja, kad hip­no­zė ga­li bū­ti pa­nau­do­ta ir blo­giems tiks­lams. Blo­gai dir­ba tie, po ku­ rių hip­no­zės sean­sų žmo­nės išei­na su­jau­din­ti, su­dir­gę. Vi­sais at­ve­jais pa­cien­tas, pa­sak jos, tu­ri jaus­tis ge­riau nei prieš tai. Jei ruo­šia­ma­si pa­dė­ti mo­te­riai gim­dy­ti su hip­no­ze, pa­sak pa­šne­ko­

12

12

ANTRADIENIS, rugpjūčio 20, 2013

rubrika sveikata

Hip­no­zė gim­dant: už ir prieš Gim­dy­ti pa­si­ruoš­da­vo pir­ty­se

11

„Kai at­pa­lai­duo­ji žmo­ gaus pa­są­mo­nę, at­si­pa­ lai­duo­ja vi­si ner­vai, rau­me­nys, gim­ dy­ti daug leng­viau. Daž­nai mo­te­rys, pra­dė­ju­sios gim­dy­ti, bū­na prie­šin­ go­je si­tua­ci­jo­je, di­džiau­sia­me stre­ se“, – pri­dū­rė psi­cho­te­ra­peu­tė. „Se­niau mo­te­rys gim­dy­da­vo pir­ ty­se. Ten bū­da­vo šil­ta, šioms apei­ goms bū­da­vo ruo­šia­ma­si ne die­ną ir ne dvi, o vi­są nėš­tu­mo lai­ko­tar­pį. Apie tai kal­bė­da­vo­si, bend­rau­da­vo, dai­nuo­da­vo, su pri­bu­vė­ja iš anks­ to su­si­pa­žin­da­vo“, – ži­nio­mis da­ li­jo­si spe­cia­lis­tė. Psi­cho­te­ra­peu­tė ne­per­ša hip­no­ zės, kaip ge­riau­sios pa­gal­bos gim­ dant. Gim­dy­ti be­si­ren­gian­čioms mo­te­rims, pa­sak jos, ga­li la­bai pa­ gel­bė­ti ge­ras žo­dis ir mal­da. „Ma­nęs daug kas pra­šo, kad per gim­dy­mą bent už ran­kos pa­lai­ky­ čiau, ta­čiau bū­ti su vi­sais nė­ra ga­ li­my­bės. Ge­riau to­kiu at­ve­ju pa­ bend­rau­ti prieš gim­dy­mą“, – tei­gė psi­cho­te­ra­peu­tė. Skaus­mą val­do mo­te­ris

Gy­dy­to­jai aku­še­rei-gi­ne­ko­lo­gei As­ tai Va­ly­tei per dau­giau kaip 20 me­ tų dar­bo pa­tir­ties ne­te­ko su­si­dur­ti su to­kiu at­ve­ju, kad bū­tų gim­do­ma pa­si­tel­kus hip­no­ti­zuo­to­ją. „Abe­jo­ ju, kad hip­no­zė ga­li pa­dė­ti nu­mal­ šin­ti kaip me­di­ka­men­tai, tai grei­ čiau­siai tei­kia tik psi­cho­te­ra­pi­nį efek­tą“, – svars­tė ji. Aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė A.Va­ly­tė ne­ma­to reik­mės gim­dy­mui nau­ do­ti hip­no­zę. „Pa­ti mo­te­ris ga­li pa­da­ry­ti tai, ką gau­tų per hip­no­zę. Ji tu­ri bū­ti pa­si­ruo­šu­si gim­dy­mui, tu­ri su­pras­ti, kas vyks­ta gim­dy­mo pro­ce­so me­tu, įsi­są­mo­nin­ti fi­zio­ lo­gi­nius me­cha­niz­mus“, – aiš­ki­ no A.Va­ly­tė. Pa­sak jos, gim­dant iš­si­ski­ria tam tik­ros me­džia­gos, vie­na iš jų – ok­si­ to­ci­nas. Tai hor­mo­ni­nio ti­po me­džia­ ga, ku­ri vei­ka eu­fo­ri­zuo­ja­mai. Vie­na ver­tus, ši me­džia­ga ska­ti­na gim­dy­ mą, iš ki­tos – tei­kia tam tik­rą skaus­

mo mal­ši­ni­mo efek­tą. Ki­taip ta­riant, jei mo­te­ris lau­kia bū­si­mo vai­ke­lio, ruo­šia­si jo atė­ji­mui, ne­bi­jo gim­dy­ ti, ji pa­ti su sa­vi­mi ga­li su­si­tvar­ky­ti – ne­rei­kia žmo­gaus iš ša­lies. „Jei bū­si­mo­ji ma­ma bi­jo gim­dy­ mo, ren­ka­si to­kius bū­dus, kai tar­si už ją yra vis­kas pa­da­ro­ma. Tai ga­ li bū­ti epi­dū­ri­nė ne­jaut­ra ar ki­to­ kia skaus­mo mal­ši­ni­mo rū­šis. Ne­ ma­nau, kad tiks­lin­ga per­kel­ti krū­vį kam nors – kad ir hip­no­zės spe­cia­ lis­tui“, – tei­gė A.Va­ly­tė. Gy­dy­to­ja pri­mi­nė, kad gim­dy­ me da­ly­vau­ja ar­ti­miau­si žmo­nės, daž­niau­siai – vai­ko tė­vas. Hip­no­ ti­zuo­to­jas bū­tų ant­ras žmo­gus, ku­ ris nė­ra šei­mos na­rys. Jį tu­rė­tų to­ le­ruo­ti me­di­ci­nos per­so­na­las. Yra ki­tų bū­dų at­si­pa­lai­duo­ti

A.Va­ly­tė ar­gu­men­tuo­ja, kad nė­ra vi­siš­kai aiš­ku, kas vyks­ta per hip­ no­zę. „Nė­ra pa­kan­ka­mai moks­li­ nių stu­di­jų, kaip hip­no­zė ga­li pa­ veik­ti vai­siaus būk­lę. Be abe­jo­nės, psi­cho­te­ra­pi­ja da­ro efek­tą. Šią psi­ cho­te­ra­pi­ją mo­te­ris ga­li gau­ti pa­ ti be­si­ruoš­da­ma kū­di­kio atė­ji­mui, lan­ky­da­ma įvai­rius nėš­čių­jų kur­ sus, mo­kyk­lė­les, kur mo­ko­ma na­ tū­ra­lių at­si­pa­lai­da­vi­mo me­to­dų. Hip­no­zės at­ve­ju išei­na, kad mo­te­ ris pa­ti ne­no­ri nie­ko da­ry­ti, o kaž­ kas ki­tas tu­ri da­ry­ti“, – kri­ti­ka­vo pa­šne­ko­vė. A.Va­ly­tės ver­ti­ni­mu, ne­rei­kė­tų pul­ti į kraš­tu­ti­nu­mus. Vie­na ver­tus, mo­te­rys bi­jo, kad gim­dy­mo me­tu bus nau­do­ja­ma daug me­di­ci­ni­nių inst­ru­men­tų, įran­gos, apa­ra­tū­ros – tai šiek tiek at­ri­bo­ja nuo na­tū­ra­laus pro­ce­so. Dėl to da­lis gim­dy­vių ren­ ka­si ki­tą kraš­tu­ti­nu­mą – gim­dy­mą na­muo­se, van­de­ny­je ir ki­ta. „Ma­nau, kad rei­kė­tų rink­tis auk­ so vi­du­rį. Mo­te­ris tu­ri bū­ti psi­cho­ lo­giš­kai pa­si­ruo­šu­si gim­dy­ti. Tu­ rint gal­vo­je, kad gy­ve­na­me XXI a., gim­dy­mai tu­rė­tų vyk­ti sta­cio­na­ rio­mis są­ly­go­mis, kiek įma­no­ma jas priar­ti­nant prie na­tū­ra­lių“, – re­ziu­ma­vo me­di­kė.

Hip­no­zės pra­di­nin­kai – ša­ma­nai, ži­niuo­nys Hip­no­zė – tai bū­se­na, ku­riai bū­din­gas rau­me­nų at­si­pa­lai­da­v i­mas, su­ge­b ė­ ji­mas at­si­r i­bo­t i nuo išo­r i­n io pa­sau­l io ir aukš­tas įtai­gos laips­n is. Tai lyg tar­ pi­nė bū­se­na tarp mie­go ir būd­ra­v i­ mo. Hip­no­zė bu­vo nau­do­ja­ma įvai­rio­ mis for­mo­mis dau­ge­ly­je kul­tū­r ų ir re­ li­gi­jų. Ma­no­ma, kad ją nau­do­jo šu­me­ rai 4 tūkst. m. pr. Kr., taip pat ša­ma­nai, ži­n iuo­nys, bur­t i­n in­kai. XVIII a. aust­ rų dak­ta­ras F.A.Mes­me­r is (1733–1815) šį se­no­v i­n į gy­dy­mo me­ną ėmė nau­ do­ti gy­dy­da­mas. Jis su­k ū­rė moks­li­nę hip­no­zės kon­cep­ci­ją. XIX a. pab. ško­tų chi­r ur­gas J.Brai­das (1795–1860) Mes­ me­rio gy­dy­mo me­to­dą pa­va­di­no hip­ no­ze. „Hyp­nos“ se­no­vės grai­k ų kal­bo­ je reiš­kia „mie­gas“. Jis nu­sta­tė, kad už­h ip­no­t i­z uo­t i žmo­nės ypač im­lūs ir jų el­

ge­sys pri­klau­so nuo hip­no­zi­nės įtai­gos. Pran­cū­zai A.A.Lie­beault (1823–1904), I.Bern­gei­mas (1837–1919), J.M.Char­cot (1825–1893) pa­tys pir­m ie­ji ap­ra­šė hip­ no­zę kaip nor­ma­lią žmo­gaus bū­se­ną. Z.Froi­das (1856–1939) pir­ma­sis nu­sta­tė, kad pa­są­mo­nė­je sly­pi psi­cho­pa­to­lo­gi­ niai su­si­rgi­mai. Jis do­mė­jo­si hip­no­ze, kaip bū­du gy­dy­ti psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­r in­čius as­me­n is. Tam tik­rą teo­r i­n į in­dė­l į apie hip­no­zės vei­k i­mą įne­šė ir ru­sų moks­li­nin­kas I.P.Pav­lo­vas (1849– 1936). Šiuo me­tu hip­no­zės gy­dy­mas pa­ pli­tęs vi­sa­me pa­sau­ly­je, at­lie­ka­mi įvai­ rūs ty­ri­mai. Pa­siek­ti re­zul­ta­tai gy­dant dep­re­si­ją, pri­klau­so­my­bę nuo al­ko­ho­ lio, ta­ba­ko, ma­ž i­nant skaus­mą, įvei­ kiant ant­svo­r į ir t.t. Ji ypač po­pu­l ia­r i Ru­si­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je. Šal­ti­nis: Lie­tu­vos hip­nop­si­cho­te­ra­pi­jos aso­cia­ci­ja

Są­mo­nin­gu­mas: me­di­kai pa­ta­ria su­li­jus kuo grei­čiau per­si­reng­ti, nes šla­pi dra­bu­žiai vė­si­na kū­ną.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Atvėsus – grėsmė peršalti Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Re­kor­diš­kai karš­tus orus pa­kei­ tu­si vė­sa į pa­jū­rį at­ne­šė ne tik lie­ taus de­be­sis, bet ir žmo­nių su­si­ rū­pi­ni­mą sa­vo svei­ka­ta. Li­go­ni­ nių dar­buo­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad grei­tu me­tu ti­ki­ma­si su­lauk­ti per­ša­li­mo ir slo­gos ka­muo­ja­mų pa­cien­tų.

„Grei­tos oro per­mai­nos or­ga­niz­ mui ga­li su­kel­ti ne­ma­lo­nių pa­ sek­mių. Są­na­rių ir stu­bu­ro pro­ ble­mų tu­rin­tys žmo­nės šiuos

po­ky­čius pa­jau­čia pir­mie­ji“, – nu­ro­dė šei­mos gy­dy­to­jas Čes­lo­ vas Va­si­liaus­kas. Pa­sak jo, kol kas per­ša­li­mo bu­ mas nė­ra jau­čia­mas, ta­čiau il­ ges­nį lai­ką be­si­tę­siant to­kiems orams li­go­ni­nes ga­li už­plūs­ti slo­ guo­jan­čių ir ko­sin­čių klai­pė­die­ čių ban­ga. „Di­džiau­sia klai­da, ku­rią at­vė­ sus orams da­ro žmo­nės – per šil­ta ap­ran­ga. Su­kai­tu­sius ir su­pra­kai­ ta­vu­sius as­me­nis leng­viau per­pu­ čia vė­jas“, – pa­ste­bė­jo me­di­kas. Pa­sak jo, ren­kan­tis dra­bu­žius, rei­kė­tų veng­ti ne­na­tū­ra­lių me­

džia­gų. To­dėl vie­toj sin­te­ti­nės striu­kės, nuo lie­taus ge­riau ap­si­ sau­go­ti skė­čiu. „Su­li­jus de­rė­tų kuo grei­čiau per­si­reng­ti, nes šla­pi dra­bu­žiai vė­ si­na kū­ną. O su­ša­lus pa­sek­mių ga­li bū­ti įvai­rių, nuo slo­gos iki gerk­lės skaus­mo ar si­nu­si­to“, – nu­ro­dė spe­cia­lis­tas, pa­brėž­da­mas, jog la­ biau­siai rei­kia sau­go­ti ko­jas. Ta­čiau pa­ti­ki­miau­siu bū­du ap­si­ gin­ti nuo li­gų Č.Va­si­liaus­kas įvar­ di­jo grū­di­ni­mą­si. „Juk ne­sun­ku kas­ryt pe­čius ar spran­do sri­tį ap­ si­praus­ti šal­tu van­de­niu“, – re­to­ riš­kai klau­sė jis.

VLK: kelio ir klubo sąnarių operacijos bus atliktos didesniam pacientų skaičiui Valstybinė ligonių kasa prie Svei­ katos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiemet klubo ir kelio sąnarių endoprotezų nu­ pirkta gerokai daugiau nei anks­ tesniais metais, todėl kelio ir klu­ bo sąnarių operacijos bus atlik­ tos didesniam pacientų skaičiui. Nupirktieji endoprotezai yra sė­ kmingai paskirstyti visoms gydy­ mo įstaigoms, atliekančioms mi­ nėtas operacijas.

Iš viso šiais metais nupirkta beveik 6 tūkst. kelio ir klubų endoprotezų, t. y. 20 proc. daugiau nei ankstes­ niais metais. Nupirktieji endopro­ tezai jau paskirstyti 22 gydymo įs­ taigoms. Endoprotezus gavusios įstaigos sėkmingai planuoja reikiamas ope­ racijas, todėl mažėja endoprotezų laukiančiųjų eilės. Kreiptis į gydy­

mo įstaigas bei gydytojus ir tartis dėl operacijos jau gali ir patys pa­ cientai. Apie šią galimybę juos in­ formavo atsakingi VLK specia­ listai. Pacientai buvo informuoti pasibaigus tarptautiniam viešų­ jų pirkimų konkursui, kurio metu nupirkti minėti kelio ir klubo sąna­ rių endoprotezai. VLK dėl tam tikrų priežasčių ragina žmones neskubėti patiems pirkti gamintojų siūlomų endo­ protezų. Pavyzdžiui, pacientas, neturėdamas reikiamų žinių, ga­ li įsigyti netinkamą endoprotezą. Jo įsigytas endoprotezas gali kai­ nuoti daug brangiau nei tas, ku­ rį nupirko VLK. Visi VLK nupirkti endoprotezai yra kokybiški, pati­ kimi ir sertifikuoti. Be to, visus dėl gaminių kokybės kilusius neaiš­ kumus ar klausimus tokiu atveju taip pat išspręstų VLK.

Taigi, užsiregistravus eilėje rei­ kiamo endoprotezo vertėtų pa­ laukti. Be to, eilės vietą galima keisti. Tereikia sekti eilių skirtu­ mus skirtingose gydymo įstaigo­ se ir užsiregistruoti toje gydymo įstaigoje, kurioje eilė endoprote­ zui gauti yra trumpesnė. Informa­ cija apie eiles nuolat atnaujinama ir skelbiama VLK interneto sve­ tainėje www.vlk.lt, skiltyje „Są­ narių endoprotezavimas“. Svarbu tai, kad pacientai gali kada panorė­ ję keisti savo prašymuose nurodytą gydymo įstaigą, kurioje pageidau­ ja operuotis. Detalesnė informacija gyventojams teikiama visose ligonių kasose bendruoju informacijos telefonu 8 700 88 888 ir el. paštu info@vlk.lt Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf. Užs. 1151057

13

ANTRADIENIS, rugpjūčio 20, 2013

sveikata Ma­ži­na skaus­mą

Prie­žas­tys iš­li­ko

Už­dir­ba dau­giau

Liau­dies me­di­ci­na by­lo­ja, kad ar­bū­zų sul­tys va­ro šla­pi­mą ir pui­kiai nu­mal­ši­na karš­čiuo­jan­ čių li­go­nių troš­ku­lį, ta­čiau nau­ jau­sias ty­ri­mas at­sklei­dė, kad tai – ne vie­nin­te­liai ar­bū­zo pri­ va­lu­mai. Anot moks­li­nin­kų, ar­ bū­zų sul­tys ga­li su­ma­žin­ti po in­ten­sy­vios tre­ni­ruo­tės jun­ta­ mus rau­me­nų skaus­mus.

Me­di­kų tei­gi­mu, lie­tu­viai svei­ ka­tos pro­fi­lak­ti­kai vis dar ski­ ria per ma­žai dė­me­sio. Sta­tis­ ti­ka ro­do, per 2012 m. Lie­tu­ vo­je mi­rė apie 41 tūkst. žmo­ nių – be­veik šim­tu ma­žiau nei 2011-ai­siais. Pag­rin­di­nės mir­ čių prie­žas­tys iš­lie­ka tos pa­ čios – krau­jo­ta­kos li­gos ir ne­ lai­min­gi at­si­ti­ki­mai.

Ty­ri­mas at­sklei­dė, jog rū­ka­lių al­ ga yra net 20 pro­c. ma­žes­nė nei tų, ku­rie šio ža­lin­go įpro­čio ne­tu­ ri. Ta­čiau žmo­nės, ku­rie me­tė rū­ ky­ti ir ne­rū­ko jau dau­giau nei vie­ nus me­tus, už­dir­ba apy­tiks­liai 7 pro­c. dau­giau ne­gu tie, ku­rie nie­ ka­da ne­trau­kė dū­mo. Ci­ga­re­čių at­si­sa­ky­mas išug­do stip­rią va­lią, gelbs­tin­čią įvai­rio­se si­tua­ci­jo­se.

Po va­sa­ros ma­lo­nu­mų – rū­pes­tis dėl odos Be­si­bai­gian­ti va­sa­ ra ga­li pa­lik­ti ne tik ma­lo­nių pri­si­mi­ ni­mų apie praė­ju­ sias ato­sto­gas, bet ir aki­vaiz­džių pa­ sek­mių vei­de – iš­ sau­sė­ju­sią ir sau­lės iš­var­gin­tą odą. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pa­vei­kė skir­tin­gai

Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės Odos ir ve­ne­ros li­gų po­lik­li­ ni­kos ve­dė­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Al­do­na Ka­ju­ty­tė tei­gė, kad sau­lės spin­du­liai, vė­jas ir van­duo va­sa­ rą žmo­nių vei­do odą pa­vei­kė dve­ jo­pai: vie­niems pa­ken­kė, ki­tiems at­ne­šė nau­dos. „Va­sa­rą la­biau pa­si­se­kė tiems, ku­rių vei­das nu­sė­tas spuo­ge­liais, o oda yra rie­bi. Žmo­nėms, tu­rin­ tiems bū­tent to­kį odos ti­pą, sau­ lė spuo­ge­lius iš­džio­vi­no, su­ma­ži­ no ka­muo­jan­čias pro­ble­mas. Be to, po sau­lės vo­nių rus­ves­nis ir pa­si­ kei­tęs odos at­spal­vis už­mas­ka­vo esan­čius ne­ly­gu­mus“, – kal­bė­jo A.Ka­ju­ty­tė. Šil­ta­sis me­tų se­zo­nas ne­bu­vo pa­lan­kus as­me­nims, ku­rių oda yra sau­sa ar nor­ma­li. Sau­lė ir van­duo vei­do odą iš­džio­vi­no, to­dėl jai, be­ si­bai­giant va­sa­rai, bū­ti­na pa­pil­do­ ma prie­žiū­ra ir pa­gal­ba. Kaip tei­gė Odos ir ve­ne­ros li­gų po­lik­li­ni­kos ve­dė­ja, rugp­jū­čiui ar­ tė­jant į pa­bai­gą, kiek­vie­nam jau­ čian­čiam pa­plū­di­mio se­zo­no pa­ sek­mes bū­ti­na pa­gal­vo­ti apie pa­pil­do­mas vei­do odos drė­ki­ni­mo prie­mo­nes.

Per­mai­nos: spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, kei­čian­tis se­zo­nui, kei­čia­si ir su oda su­si­ju­sios pro­ble­mos.

Pa­sak jos, tai ženk­las, kad li­ga jau pa­si­trau­ku­si, o li­ko tik pa­sek­mės. Daž­niau­siai mi­nė­tie­ji mik­ro­bai pa­

Šil­ta­sis me­tų se­zo­ nas ne­bu­vo pa­lan­ kus as­me­nims, ku­rių oda yra sau­sa ar nor­ ma­li. Sau­lė ir van­duo vei­do odą iš­džio­vi­ no, to­dėl jai, be­si­bai­ giant va­sa­rai, bū­ti­na pa­pil­do­ma prie­žiū­ra ir pa­gal­ba.

Vai­kams – dė­mės

Der­m a­to­ve­n e­ro­l o­g ė pa­s te­b ė­jo, kad be­si­bai­giant va­sa­rai, į me­di­ kus krei­pia­si ne­ma­žai tė­vų, ku­rių at­ža­loms ant vei­do at­si­ra­do švie­ sių dė­me­lių. Tai – va­sa­ros ma­lo­nu­ mų pa­sek­mės. „Vai­kų oda į sau­lę rea­guo­ja įvai­ riai. Ne­re­tai ant ma­žy­lių odos gy­ ve­na, at­ro­dy­tų, ne­kal­ti sta­fi­lo­ko­ko ar strep­to­ko­ko mik­ro­bai, ku­riuos sau­lės spin­du­liai su­nai­ki­na. Ta­čiau to­se vie­to­se, kur bu­vo su­si­tel­ku­sios mik­ro­bų ko­lo­ni­jos, lie­ka balkš­vos dė­mės. Tur­būt ne vie­nam te­ko pa­ ma­ty­ti vai­kų, ku­rių ru­dai nu­de­gu­ sius vei­dus „puo­šia“ švie­sios dė­ me­lės“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja.

ken­kia bū­tent vai­kų vei­do odai, ku­ri yra plo­nes­nė ir la­biau pa­žei­džia­ma. „Di­džiau­sia ma­mų klai­da – per vė­lai pa­ste­bė­ti pir­mie­ji simp­to­ mai. Ne­re­tai tė­ve­liai atei­na jau ta­ da, kai pa­dė­ti ne­be­ga­li­me. Suau­ gu­sie­ji pro akis pra­lei­džia ant vai­ko vei­do at­si­ra­du­sias šer­pe­to­ jan­čias raus­vas dė­me­les, ku­rios grei­tai nuo sau­lės pa­si­kei­čia į bal­ tas, ir jo­kie vais­tai vai­kui ne­be­ gelbs­ti“, – sa­kė gy­dy­to­ja. Anot jos, to­kio­se dė­me­lė­se ne­be­ lie­ka pig­men­to – me­la­ni­no – ku­ris tu­ri pa­si­ga­min­ti sa­vai­me.

So­lia­riu­mo grės­mė

Der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė A.Ka­ju­ty­tė pri­ pa­ži­no, kad šią va­sa­rą jau su­lau­kė mo­te­rų, ku­rios nu­ste­bi­no sa­vo neat­ sa­kin­gu po­žiū­riu į odos prie­žiū­rą. „Rugp­jū­čio vi­du­ry­je tu­rė­jau to­ kių pa­cien­čių, ku­rios po vi­są va­sa­rą tru­ku­sių sau­lės vo­nių pa­plū­di­my­je jau tei­ra­vo­si, ar nie­ko neat­si­tik­tų, jei jos pra­dė­tų lan­ky­tis so­lia­riu­me. Vos ke­lios de­be­suo­tos die­nos mo­ te­ris pri­ver­tė ne­ri­mau­ti, kur gau­ ti pa­pil­do­mų sau­lės spin­du­lių“, – ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vė, pri­dur­da­ma, kad toks žmo­nių po­žiū­ris ke­lia ne­ ri­mą ir ste­bi­na. Abe­jo­jan­čias mo­te­ris gy­dy­to­ ja pa­ti­ki­no, kad įpro­tis ne­sai­kin­gai de­gin­tis ir vaikš­čio­ti į so­lia­riu­mą yra tie­sus ke­lias į se­nat­vę. Spe­cia­ lis­tės tei­gi­mu, sau­lės spin­du­liai na­

tū­ra­liai iš­sau­si­na odą. Ši pro­ble­ma ypač ak­tua­li žmo­nėms, ku­rie il­gą lai­ką dir­ba lau­ke. „Va­žiuo­da­mi į pa­plū­di­mį jau pa­ gal­vo­ja­me apie ap­sau­gi­nius kre­ mus, ta­čiau vi­są die­ną dirb­da­mi so­de, pa­mirš­ta­me nei­gia­mą sau­lės po­vei­kį. Vy­rai į kre­mus ap­skri­tai žiū­ri skep­tiš­kai. Esą pa­si­te­pus spe­ cia­lio­mis prie­mo­nė­mis jie su­mo­te­ riš­kės“, – pa­ste­bė­jo A.Ka­ju­ty­tė. Gai­vin­ti in­di­vi­dua­liai

Tam, kad pa­le­pin­tu­me sau­lės spin­du­lių nu­var­gin­tą vei­dą, pir­ miau­sia rei­kia įver­tin­ti kiek­vie­no žmo­gaus odos bū­se­ną, ti­pą ir in­ di­vi­dua­lius po­rei­kius. „Di­džiau­sia klai­da, ku­rią da­ro mo­te­rys – pa­si­ti­kė­ji­mas kai­my­ nės pa­ta­ri­mais. Jei drau­gei pui­ kiai pa­de­da kaž­ku­ri prie­mo­nė, ne­ rei­kia ma­ny­ti, kad ji tiks ir man. Dai­lio­sios ly­ties at­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

sto­vėms pir­miau­sia siū­ly­čiau pa­ si­tar­ti su me­di­kais ar­ba ati­džiai ste­bė­ti sa­vo odą“, – sa­kė der­ma­ to­ve­ne­ro­lo­gė. Pa­sak jos, nė­ra vie­nos uni­ver­sa­ lios prie­mo­nės, ku­ri tik­tų vi­soms. Be­si­bai­giant va­sa­rai, kol orai dar šil­ti, me­di­kė pa­ta­ria vei­do odą le­ pin­ti drė­ki­na­mai­siais kre­mais. „Kai oras at­vės, pa­pūs šal­tas vė­ jas, pra­dė­si­me jaus­ti drėg­mę, rei­ kė­tų nau­do­ti drė­ki­na­mą­jį kre­mą nak­čiai, o mai­ti­na­mą­jį, rie­bes­nį, – ei­nant į lau­ką. Apsk­ri­tai kiek­vie­ną die­ną veid­ro­dy­je bū­ti­na pa­si­žiū­ rė­ti, kaip at­ro­do oda, ir pa­ste­bė­ ti pro­ble­mas. Kei­čian­tis se­zo­nui, kei­čia­si ir su oda su­si­ju­sios bė­ dos“, – pri­mi­nė A.Ka­ju­ty­tė. Pa­sak jos, kiek­vie­nam bū­ti­ na at­ras­ti tai, kas tin­ka la­biau­siai. Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, vie­nam tai bus pi­gus kre­mas, ant­ram – bran­gus, tre­čiam – na­tū­ra­lios prie­mo­nės.

14

ANTRAdienis, rugpjūčio 20, 2013

sportas

Prieš kovą su „Ekranu“ nugalėta „Dainava“ Panevėžyje svarbias Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynes antrąją vietą užimantis Klaipėdos „Atlantas“ šiandien 19.15 val. žais su trimis taškais mažiau turinčiu „Ekranu“.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Į miestą prie Nevėžio vakar klaipėdiečiai išvyko geros nuotaikos, Alytaus „Dainavą“ lengvai įveikę 4:1. „Ekranas“ praėjusį turą nežaidė. Jo rungtynės su Vilniaus „Žalgiriu“ (dėl sostinės ekipos varžybų Europoje) buvo nukeltos į rugsėjo mėnesį. Pirmąjį ratą Gargžduose „Dainavą“ priėmę klaipėdiečiai buvo pajėgesni 6:1, antrąjį – Alytuje – 2:1. Trečiąjį susitikimą dzūkai pradėjo kovingai nusiteikę ir neleido uostamiesčio klubui sukurti pavojingų progų. Tik įpusėjus kėliniui Konstantino Sarsanijos auklėtiniai rado spragą varžovų gynyboje. Iš gynėjo Deivido Padaigio perėmęs kamuolį Rolandas Baravykas beregint per-

Sporto telegrafas Sėkmė. Dvyliktą pergalę Lietuvos futbolo 1-osios lygos čempionate iškovojo lyderis Klaipėdos „Granitas“ (38 taškai), namuose 2:1 (1:1) įveikęs Vilniaus „Žalgirio-3“ (13 taškų) futbolininkus. Po 34ąją min. Vido Alunderio pasiekto įvarčio klaipėdiečiai pirmavo, tačiau po keturių minučių rezultatą išlygino Eimantas Skendelis. Pergalingą įvartį 72ąją min. įmušė Simonas Babilius. Antrąją vietą pirmenybėse užima Kauno „Spyrio“ komanda – 30 taškų, trečiąją – Kėdainių „Nevėžio“ vienuolikė – 29. Trofėjus. Antrus metus paeiliui ir šeštą kartą klubo istorijoje Italijos futbolo supertaurę iškovojo šalies čempionė Turino „Juventus“ vienuolikė, 4:0 (1:0) sutriuškinusi taurės savininkę Romos „Lazio“ komandą, kurios gretose nebuvo registruotas Marius Stankevičius. Ispanijoje. Sužaistos ketverios rungtynės naujajame Ispanijos futbolo čempionate. Įspūdingiausią pergalę iškovojo čempionė „Barcelona“, 7:0 (6:0) sutriuškinusi „Levante“ klubą. Nugalėtojams įvarčius įmušė: Alexis Sanchezas (3 min.), Lionelis Messi (12 ir 42 min. iš 11 m), Dani Alvesas (24 min.), Pedro (26 ir 73 min.) ir Xavi (45 min.). Madrido „Real“ išplėšė pergalę žaisdamas namie su „Real Betis“ komanda – 2:1 (1:1). „Karališkame“ klube pasižymėjo Karimas Benzema (26 min.) ir Isco (86 min.);

Gynyba: „Dainavos“ žaidėjai (balti marškinėliai) uoliai gynėsi, tačiau

keturių įvarčių neišvengė.

davė kamuolį Donatui Kazlauskui. Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjas taikliu smūgiu įžiebė švieslentėje vienetą. G.Padaigiui antrosios paeiliui rungtynės su „Atlantu“ virto košmaru. Antrojo rato varžybose jis, nukreipęs kamuolį į savo vartus, padėjo klaipėdiečiams švęsti pergalę, šįkart po jo šiurkščios klaidos subyrėjo darniai žaidusi dzūkų komanda. Antrasis kėlinys buvo panašus į pirmąjį – klaipėdiečiai atakavo, svečiai gynėsi. Ir kito įvarčio reikėjo laukti beveik tiek pat – 21-ą minutę, ir ataka, pasibaigusi rezultatyviai, buvo panaši. Kamuolį perėmęs R.Baravykas perdavė jį

D.Kazlauskui, tačiau šįkart saugas, įsiveržęs į baudos aikštelę, ne pats smūgiavo, o pasiuntė kamuolį Evaldui Razuliui. Puolėjas, aplenkęs jam sutrukdyti norėjusį gynėją, padidino skirtumą iki 2:0. Po penkių minučių – 71-ąją min. – „Atlanto“ futbolininkai sveikino ekipos debiutantą Ernestą Veliulį. Po preciziško M.Papšio perdavimo vos penkias minutes aikštėje buvusiam E.Veliuliui tereikėjo nukreipti kamuolį į tuščius vartus. 81-ąją min. dar vieną rezultatyvų perdavimą atliko M.Papšys. Šįkart kamuolys surado Tadą Eliošių. Puolėjas galvos smūgiu padidino skirtumą iki 4:0.

Vaikučiai: „Atlanto“ žaidėją M.Kazlauską po finalinio švilpuko užklu-

po tėviški rūpesčiai.

86-ąją min. „Atlanto“ gynėjai leido svečiams įmušti garbės įvartį. Iššokęs prieš vartininką Mantą Galdiką, progos pasižymėti nepraleido Teisis Leskauskas. Po rungtynių klaipėdiečių strategas K.Sarsanija prisipažino, kad tikėjosi tokio „Dainavos“ pasipriešinimo. „Ypač nelengva buvo žaisti iki tol, kol pasiekėme antrąjį įvartį, – sakė specialistas. – Įmušėme keturis, tačiau galėjome laimėti ir daug didesniu skirtumu.“ „Gal ir gerai, kad neišnaudojome viso įvarčių limito, – juokavo K.Sarsanija. – Jų galbūt reikės labiau svarbiose rungtynėse.“

Rinktinėje – keturi klaipėdiečiai Česlovas Kavarza Šiandien Palangoje prasidės 20-asis tarptautinis jaunių futbolo turnyras, kuriame varžysis penkių valstybių komandos iš Rusijos, Latvijos, Azerbaidžano, Baltarusijos ir Lietuvos.

Kurorte (vienerios rungtynės vyks Kretingoje) keturias dienas kovos futbolininkai, gimę 1997 metais ir vėliau. Rinktinės vyriausiasis treneris Darius Butkus į rinktinę pakvietė keturis klaipėdiečius – Vilių Grigaitį, Dovydą Virkšą, Ričardą Šveikauską ir Aurimą Jurgelevičių. Futbolininkai prieš turnyrą savaitę stovyklavo Palangoje. Turnyro metu jie bus išskirstyti į dvi komandas. Kokiose rinktinėse žais mūsų miesto žaidėjai bus žinoma šiandien. „Šiame turnyre mes stengsimės žaidėjus suvienyti, padaryti iš jų vieno tikslo siekiančią komandą, ruošime taktiškai. Kiekvienos tarptautinės rungtynės yra svarbios mūsų jaunimui, nes tik žaisdami su kitų šalių geriausiais bendraamžiais jie įgis reikiamos patirties“, – sakė D.Butkus.

Pasak trenerio, pagrindinis varžybų tikslas – parengti komandą spalio 19-24 d. mūsų šalyje vyksiančiam Europos jaunių (U-17) čempionato atrankos turnyrui. Šiandien pirmosios Palangos stadione varžysis Rusijos ir Lietuvos-2 rinktinės. 18 val. žais Lietuvos ir Baltarusijos komandos.

Grupės A gru­pė

Lietuva, Azerbaidžanas, Baltarusija. B gru­pė

Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynių statistika Klaipėdos „Atlantas“ – Alytaus „Dainava“ 4:1 (1:0). D.Kazlauskas (23), E.Razulis (66), E.Veliulis (71), T.Eliošius (81)/T.Leskauskas (86). „Atlantas“: M.Galdikas, K.Gnedojus, M.Kazlauskas, M.Beneta (nuo 70 min. Z.Jesipovas), R.Baravykas, M.Papšys (90+2 min. įspėtas), D.Navikas (nuo 74 min. A.Urbšys), G.Žukauskas, D.Kazlauskas (nuo 67 min. E.Veliulis), T.Eliošius, E.Razulis. „ Šiauliai“ – „Tauras“ 3:1 (0:0).A.Vaskela (51 – iš 11 m, 57), D.Veraja (74)/M.Stanaitis (68). „Sūduva“ – „Kruoja“ 4:0 (1:0). M.Šoblinskas (43), N.Valskis (53, 87), T.Radzinevičius (75).

Lietuvos U-17 rinktinė Vartininkai Marius Adamonis (Panevėžys), Lukas Jurgėlas (Kelmė). Gynėjai

Rugpjūčio 20 d. (antradienis)

Mantas Kuneika (Rietavas), Martinas Morozas (Vilnius), Dominykas Barauskas (Vilniaus „Žalgiris“), Erlandas Juška („Žalgiris“), Arvydas Miklovis (Šilutė), Vilius Grigaitis (Klaipėdos „Atlantas”), Deividas Knezius (Panevėžys), Mantas Kurapatkinas (Mažeikių „Atmosfera”).

15.30 val. Rusija – Lietuva-2

Saugai

Rusija, Latvija, Lietuva-2

Turnyro tvarkaraštis:

18 val. Lietuva – Baltarusija Rugpjūčio 21 d. (trečiadienis) 15.30 val. Lietuva-2 – Latvija 18 val. Baltarusija – Azerbaidžanas Rugpjūčio 23 d. (penktadienis) 15.30 val. Latvija – Rusija 18 val. Azerbaidžanas – Lietuva

Giedrius Matulevičius (Marijampolės „Sūduva“), Linas Mėgelaitis (Šilutė), Ričardas Šveikauskas (Klaipėda), Rimvydas Balčiūnas (Šiauliai), Dominykas Donėla (Panevėžys), Tautvydas Bracevičius (Panevėžys), Justas Lasickas („Žalgiris“), Jonas Skinderis (Panevėžys), Dovydas Virkšas („Atlantas”), Mantas Jakutavičius (Kaunas), Dominikas Stankevičius („Žalgiris”), Tomas Jonyka (Prienai). Puolėjai

Rugpjūčio 25 d. (sekmadienis) 11 val. rungtynės dėl 5-osios vietos (Kretinga) Patikra: R.Šveikauskas turės ga-

limybę įrodyti treneriams, ko yra vertas.

13 val. rungtynės dėl 3-iosios vietos 15 val. finalas

Edvinas Baniulis („Žalgiris“), Aurimas Jurgelevičius (Klaipėda), Markas Kardokas („Sūduva“), Klaidas Janonis (Kaunas), Audrius Laučys („Brentford“, Anglija), Lukas Valvonis (Vilnius), Rokas Mikuckis (Kėdainiai).

19

antrAdienis, rugpjūčio 20, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Vaikiškas nekaltumas antradienis – Draugystė trečiadienis – Tikras draugas penktadienis – Tarškesys Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Laima Kuprienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausitės nusivylęs savo karjera. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Jautis (04 21–05 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų įsitikinimams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Dvyniai (05 21–06 21). Puikiai seksis susitarti su aplinkiniais, nes būsite kalbus, lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Kol kas išsvajotos aukštumos nepasiekiamos. Todėl teks panuobodžiauti darbe, užsiimti neįdomiais darbais. Nenusiminkite, viskas pravers ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai įveiksite problemas, susijusias su ateitimi. Tik neatsipalaiduokite ir nesitikėkite fortūnos paramos rytoj, paskubėkite reikalus sutvarkyti šiandien. Mergelė (08 24–09 23). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, per kuriuos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Svarstyklės (09 24–10 23). Nepalanki diena spręsti svarbius klausimus. Bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Paklausykite vyresnio žmogaus patarimo, nes greitai įsitikinsite, kad jis buvo teisus. Skorpionas (10 24–11 22). Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tokia veikla vargu ar suteiks emocinio pasitenkinimo. Šaulys (11 23–12 21). Daug ginčysitės. Nesulauksite pritarimo, paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins. Ožiaragis (12 22–01 20). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šis bruožas padės jums išvengti nemalonumų. Vandenis (01 21–02 19). Galimas konfliktas su jaunu ar autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Žuvys (02 20–03 20). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje pranašaujami lietūs. Šiandien lis visoje Lietuvoje, vietomis – su perkūnija. Bus 19–25 laipsniai šilumos. Lietinga bus ir trečiadienio naktis, laikysis 15–17 laipsnių šiluma. Dieną galimi trumpi lietūs, oras sušils iki 20–22 laipsnių šilumos. Trumpi lietūs vietomis numatomi ir likusią savaitę.

Šiandien, rugpjūčio 20 d.

+20

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+21

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+22

Utena

+21

6.17 20.59 14.42

232-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 133 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+24

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +22 Brazilija +26 Briuselis +23 Dublinas +20 Kairas +34 Keiptaunas +19 Kopenhaga +20

kokteilis Iš­ti­ki­ma­sis šuo Vla­d i­m i­rov­ko­je (Amū­ro sri­t is) esan­ tis šuo ta­po ži­no­mas vi­so­je Ru­si­jo­je ir ne tik. Šio mies­te­lio gy­ven­to­jus po­tvy­nis už­ klu­po nak­tį, ket­vir­tą va­lan­dą. And­re­je­ vai sku­biai su­si­rin­ko svar­biau­sius daik­ tus ir iš­vy­ko į Bla­go­veš­čens­ką. Jie nu­ta­ rė pas mies­te gy­ve­nan­čius gi­mi­nai­čius ne­vež­ti šuns Dru­žo­ko (Drau­ge­lio), – pa­ li­ko neap­sem­tiems kai­my­nams. Po tri­jų die­nų ke­tur­ko­jis din­go. Su­ž i­ no­ję apie tai And­re­je­vai grį­žo ieš­ko­ti drau­go. Jiems ne­rei­kė­jo il­gai slam­pi­ nė­ti – iš­ti­ki­ma­sis au­gin­ti­nis šei­mi­nin­ kų lau­kė prie na­mų du­rų, tu­pė­da­mas iki pu­sės van­de­ny­je. Anot šei­mos na­rių, vi­są nak­tį taip iš­bu­ vu­sio Dru­žo­ko ne­ga­lė­jo paim­ti gel­bė­ to­jai, ne­lei­do priar­tė­ti. Pa­ma­tęs val­te­le at­plau­kian­tį šei­mi­nin­ką, šuo pa­ts ėmė plauk­ti jo link.

Kaunas Londonas +25 Madridas +38 Maskva +26 Minskas +28 Niujorkas +30 Oslas +22 Paryžius +25 Pekinas +29

Praha +20 Ryga +20 Roma +28 Sidnėjus +16 Talinas +21 Tel Avivas +31 Tokijas +34 Varšuva +27

Vėjas

3–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+20

+19

+19

3

+19

+20

+18

+17

4

rytoj

ketvirtadienį

+20

+19

+17

4

1741 m. da­nų ke­liau­to­jas Vi­tus Jo­nas Be­rin­gas at­ ra­do Alias­ką. 1899 m. ga­vus gu­ber­na­ to­r iaus lei­d i­mą pir­mą kar­t ą Lie­t u­vo­je vie­š ai su­vai­d in­tas spek­tak­l is lie­tu­vių kal­ba „Ame­ri­ka pir­ty­je“. Jis vy­ko Pa­lan­ go­je, gra­fo Tiš­ke­vi­čiaus dar­ž i­nė­je, sto­vė­ju­s io­je ant jū­ros kran­to. 1940 m. Mek­si­ko­je nu­ žu­dy­t as Ru­s i­j os re­vo­ liu­c io­n ie­r ius Le­v as Troc­k is.

Send­va­rio se­niū­ni­jo­je ūžė šven­tė

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kai kas juo­kau­ja, kad Ru­si­ja pra­si­de­da ten, kur bai­gia­si as­fal­tas. Bet už­tat ru­ sai tu­ri iš­ti­ki­mų šu­nų.

Nu­girs­tas po­kal­bis – Jo­nai, tu esi bu­vęs Tur­ki­jo­je? – Taip, per­nai. – O Egip­te? – Taip, šie­met. – O Kip­re? – Už­per­nai bu­vau. – Na, ir kur poil­sis ge­res­nis? – Ne­ž i­nau. Vi­sur bu­vau su žmo­na ir vai­kais.

Links­mie­ji tirš­čiai – Tu­riu dvi nau­jie­nas. – Ge­rai, pra­dėk nuo ge­ro­sios. – O kas tau sa­kė, kad yra ge­ra nau­jie­na? Čes­ka (397 719; kaip aš ga­liu pa­tik­rin­ti sa­vo šuns iš­ti­ki­my­bę, jei Klai­pė­dos kraš­te nė­ra po­tvy­nių?)

1975 m. gi­mė dai­n i­n in­ kė, žur­na­l is­tė Rū­ta Lu­ ko­še­vi­čiū­tė. 1980 m. ita­las Rein­hol­ das Mess­ne­r is ta­po pir­ muo­ju al­pi­n is­tu pa­sau­ ly­je, ku­riam pa­vy­ko vie­ nam įkop­ti į Eve­res­tą. 1980 m. mi­rė žy­mus pran­c ū­z ų dai­n i­n in­kas Joe Das­si­nas. 1991 m. Es­t i­ja pa­skel­bė ne­prik­lau­so­my­bę. 2009 m. mi­rė ži­no­mas Ru­si­jos ak­to­rius Se­mio­ nas Fa­ra­da.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sapnuose valgyti žemuoges – laukia

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė

Sud­man­tuo­se vy­ku­si tra­di­ci­nė Send­va­rio se­niū­ni­jos šven­tė vie­tos bend­ruo­me­nę vėl su­bū­rė į links­mą šur­mu­lį.

Dru­žo­kas pa­ga­liau su­lau­kė šei­ mi­nin­kų.

Bernardas, Beržas, Neringa, Svajūnė, Tolvinas.

1948 m. gi­mė le­gen­di­ nis gru­pės „Led Zep­pe­ lin“ mu­zi­kan­tas Ro­ber­ tas Plan­tas.

k.lenkaityte@kl.lt

He­ro­jus: na­mus sau­go­jęs šuo

Vardai

RUGPJŪČIO 20-ąją

Rytas

+19

+25

+23

Ren­gi­nio me­tu gy­ven­to­jai ne tik klau­sė­si ka­pe­los „Mart­ve­žiai“ mu­ zi­ki­nių svei­ki­ni­mų, šo­ko pa­gal gru­ pės „Di­na­mi­ka“ dai­nas, bet ir tu­rė­ jo pro­gą tap­ti ori­gi­na­lios dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ak­ci­jos da­ly­viais. „Klai­pė­da“ – ma­no akys į uos­ta­ mies­čio nau­jie­nų pa­sau­lį“ – to­kiu šū­kiu bu­vo pri­sta­ty­ta laik­raš­čio fo­ to­se­si­ja, kvie­tu­si vi­sus no­rin­čiuo­ sius įsiam­žin­ti su nuo­tai­kin­gu at­ ri­bu­tu – po­pie­ri­ne aki­mi. Iš vi­sų nu­si­fo­tog­ra­fa­vu­sių šven­ tės da­ly­vių bu­vo iš­rink­ta 20 lai­ min­gų­jų, ku­rie ap­do­va­no­ti ori­gi­ na­liais „Klai­pė­dos“ pri­zais. Links­my­bėms įsi­bė­gė­jus bu­vo pa­skelb­ti ir kon­kur­so „Gra­žiau­sia so­dy­ba“ re­zul­ta­tai. Šiais me­tais jo nu­ga­lė­to­ja ta­po Da­nu­tė Ge­lum­bic­ kie­nė. Už so­dy­bų puo­se­lė­ji­mą, bend­ ruo­me­niš­ku­mą ir ak­ty­vią veik­lą bu­vo ap­do­va­no­ti ir ki­ti Send­va­rio

At­rak­ci­ja: ren­gi­ny­je vi­si no­rin­tie­ji ga­lė­jo įsiam­žin­ti nuo­tai­kin­go­je fo­to­

se­si­jo­je „Klai­pė­da“ – ma­no akys į uos­ta­mies­čio nau­jie­nų pa­sau­lį“.

se­niū­ni­jos gy­ven­to­jai: Bi­ru­tė Va­ lan­čiaus­kie­nė, Ju­di­ta Ar­mo­nie­nė, Vai­da ir Vir­gi­ni­jus And­ri­jaus­kai, Bi­ru­tė Ta­mu­šaus­kie­nė, Ing­ry­da Ra­zu­tie­nė, Re­mi­gi­jus But­ke­vi­čius, Sil­vi­ja ir Vy­tau­tas Pau­lai bei Jo­nas Ka­va­liaus­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Šio­je bend­ruo­me­nė­je gy­ve­na la­bai šau­nūs ir ak­ty­vūs žmo­nės“, – pa­ste­bė­jo dien­raš­čio „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Mo­ni­ka Sal­to­nė, pri­pa­žin­da­ma, jog to­kio­se sma­gio­se ir nuo­šir­džio­se šven­tė­se ten­ka da­ly­vau­ti ga­na re­tai.

nemaloni naujiena, daugybė jų – įsimy­ lėsite, rinkti jas reiškia negalavimą. Sa­ pnuoti labai dideles žemuoges – įspėji­ mas dėl per didelio išdidumo, duoti jų kam reiškia, kad jus mini geruoju. Sapnuoti uogas reiškia atgailos aša­ ros, labai smulkias – pristigs lėšų atsa­ kingam darbui užbaigti, kai pusiauke­ lėje savo pažadų netesės rėmėjai ar patarėjai. Sapne pirkti uogas reiškia, kad klastingai išviliotas pažadas ne­ atneš laimės, nors ir bus ištesėtas. La­ bai rūgščios uogos reiškia progą išban­ dyti savo sugebėjimą taupyti. Sapnuo­ ti, kad pradėjote auginti uogas, reiškia paraginimą daugiau dėmesio skirti vaikams ar jauniems giminaičiams. Baltos uogos – turėtumėte neskubėti. Sapne rinkti prisirpusias uogas reiš­ kia džiaugsmą, o neprisirpusias – aša­ ras bei nusivylimą, raudonas – laukia artimo giminaičio mirtis, juodas – siel­ vartas. Rinkti uogas žiemą reiškia pa­ raginimą užbaigti tai, kas pradėta va­ sarą. Valgyti jas – vadinasi, ašaras pa­ keis džiaugsmas, valgyti baltas uogas reiškia pergalę. Jeigu sapnuojate viskio butelį, vadi­ nasi, susirūpinsite savo reikalų klestė­ jimu, jei šį gėrimą ragaujate – po dau­ gelio nusivylimų pajusite pusiausvy­ rą ir uoliai dirbdami pasieksite norimą rezultatą. Jei geriate viskį vienas – va­ dinasi, jūsų savimeilė ir egoizmas pri­ vers paaukoti draugus. Sapne sudau­ žyti viskio butelį reiškia netekti drau­ gų dėl nekilnaus jūsų poelgio.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.