2013 08 21 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

treÄ?iadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 21, 2013

191 (19 794)

10 A?2š6.162;6@ ?B4 =7�š6<

Klai­pÄ—­dos cent­rÄ… skan­di­no liō­tis.

Bu­vu­siam Pa­kis­ta­no ly­de­riui P.Mus­har­ra­fui gre­sia mir­ties baus­mÄ—.

So­do na­me­lis ta­po pa­to­giu ir jau­kiu bōs­tu.

namai UĹžuovÄ—ja

Pasistatyti namÄ… niekada ne vÄ—lu! Tai ÄŻrodÄ— pensininkĹł pora, atsisakiusi mies to privalumĹł ir visam laikui persikrausÄ?iu si ÄŻ sodus. Pinigus uĹž par duotÄ… butÄ… ir san taupas jie investavo ÄŻ pato gĹł ir jaukĹł bĹŤstÄ…. Vereta Rupeikai

Pasaulis 12p.

pensininkams –

ĹĄirdimi pastatyta s

tÄ—

puoselÄ—jamÄ… gam tos vykdavo autobusu. kampelÄŻ jie Kaskart bĹŤdavo liĹŤdna palikti iĹĄpuo iĹĄvaĹžiuoti nÄ—lÄŻ ĹžemÄ—s. RepĹĄiai selÄ—tÄ… lopiTĹŤkstanÄ?iai mies tieÄ?iĹł daugiabuturÄ—jo jaukĹł tradicinÄŻ sodo na Ä?iĹł gyventojĹł bent melÄŻ va krausto arÄ?iau gam sarai persi- ti – karkasinÄŻ dviĹĄ pernakvolaitÄŻ pastatÄ…, tos – ÄŻ sodus. apkaltÄ… dailylentÄ— Ĺ iltuoju metu jie mis gy deliuose, sovietme vena nedi- tÄ… bene populiariau ir nudaĹžysia lietuviĹĄkĹł Ä?iu statytuomedinukĹł spalva se vasarnamiuo – geltonai. se. Kai kas ÄŻsidrÄ…sina vadinamÄ… IĹĄÄ—jÄ™ ÄŻ uĹžtarnau tÄ… poilsÄŻ, sujÄŻ sodÄ… paversti tuoktiniai pano nuolatiniais savo ro namais. Nerevisam laikui apsigyventi vie tai tai daro jaunos toje, kuri tapo ĹĄeimos, neÄŻ- tar perkanÄ?ios namo si tÄ—viĹĄkÄ—. Tiesa, ar vasarnamÄŻ to, bet svajojanÄ?ios Ä?iau mies- reikÄ—jo pritaikyti patogiam gyveapie nuosavÄ… ni ĹžemÄ—s lopinÄ—lÄŻ ir mui, padidinti jÄŻ, nebijanÄ?ios kaso tai padaryti kliudÄ— jĹł „auginti nis“. Algirdas Jonas Rep Mat bemaĹž prieĹĄ 30 metĹł suĹĄys: tuoktiniai sklype pasodino graiDarbininkai labai kinÄŻ rieĹĄutmedÄŻ ir iĹĄnÄ— nepagalvojo, kad, uĹžaugus duk paikinti. Jie pir terims, jis iĹĄsikema ros it galiĹŤnas Ä…Ĺžuo bando iĹĄsiaiĹĄkinlas. RieĹĄutmedis ĹĄakomis apgau bÄ— jĹł vasarnamÄŻ, ti, kiek iĹĄmanai, nei ÄŻ aukĹĄtÄŻ, nei ÄŻ plo tatÄŻ plÄ—stis nebuvo kur. Ĺ iĹł mĹł ĹĄei da, liaudiĹĄkai sa mininkÄ— Laima kant, kategoriĹĄkainaprieĹĄ taravo, kad medis pradeda makaro bĹŤtĹł nupjautas. nus v.rupeikaite@die

na.lt

Pagaliau nereikia

kabinti.

Miestas 2p.

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

LaukÄ— kaimynĹł

verdikto

Tad, neliesdami nei nei rieĹĄutmedĹžio, vasarnamio, ď Ž Tandemas: N_ PUV aRX aN` . @ :RV Qb` QR RepĹĄiai ĹžvilgÄ?iojo ÄŻ kaimynĹł skly V [Ă› WR [N Z\ Nb a\ _VNV` cN QV [N V_ RV pe stovintÄŻ kiZV [V[ Xb` 9NV ZĂ– V_ .Y tÄ… vasarnamÄŻ. Vis Ĺ ei dien vaĹžinÄ—ti ÄŻ dar TV_ QĂ– 7\ [Ă– bÄ… po kelias depasiteirauda- dip mos galva turi inĹžinieriaus Ir taupÄ—, ir negailÄ— mi kaimyno, ar ĹĄis ĹĄimtis kilometrĹł. lomÄ…, taÄ?iau nesiÄ— jo neketina sodo mÄ— kĹŤrybos Pas namo – pertvarkyti pa namelio su sklypu tatui panaudota Tai kur kas papras tikÄ— daug natĹŤra- ran statybos vienam stambiam parduoti, vienÄ… Ä?iau, kai ne- die naliam architektui. jo profesio- laus medĹžio, jis ne govui. bereikia kas rytÄ… nÄ… RepĹĄiai sulaukÄ— iĹĄ pigiĹłjĹł. Tad, PasiklausinÄ—- spÄ— skubÄ—ti ÄŻ darbÄ…, teigiamo at- jÄ™s „Teko ir man pa sakymo. jo architektas, ne pagaliau galima paŞįstamĹł, pasam vaĹžinÄ—ti, bumÄ—gautis gamkiekvienam vo tos architektÄ… – An dÄ— savo kar- gali pavykti, pardavus matyti, kad ĹžmonÄ—s ta. IĹĄ pensijos pra ÄŽsigijus du sodo skly tanÄ… StanislovÄ… bĹŤstÄ… mies- re siekia gero dÄ—jusiĹł gyvenpus, ĹĄeimos Mei te, ÄŻsikurti name zultato. Dirbti su kraityje buvo jau ti Laimos ir Algir dĹł, kuris dirbo su visais patotokiais ĹĄeimidu va do su ninkais ĹĄeima gyveno dau Jono RepĹĄiĹł PardavÄ™ butÄ…, pen sarnamiai. amĹžiaus kolega RyÄ?iu panaĹĄaus gumais sode. „Šie Ĺžmo nÄ—s parda- dĹŤrÄ— buvo labai smagu“, – prisininkai kurÄŻ mai Petru Stri- vÄ— giabutyje, o lai butÄ… tuo metu, kai A.S.Meidus. laisvadienius pra Ä?iu. kÄ… gyveno savo gel leisda kainos buvo tonajame vapakilusios. Dabar Namo statyba tru sarnamyje, o kaimy PradÄ—jus ardyti Tai netrukdÄ— dary vo sode. lÄ—ĹĄĹł statybai bĹŤko kelerius kaimynĹł nanĹł namÄ… nutarÄ— ti net tai, kad re metus. Ĺ eiminin tĹł dar maĹžiau“, – mÄ… paaiĹĄkÄ—jo, kad ĹĄeima, auginusi konstruoti. ReikÄ— kai norÄ—jo, kad pridĹŤrÄ— projekpanaudoti sedvi dukteris, net jo, kad jis bĹŤtĹł interjere bĹŤtĹł ma to autorius. nas namo konstruk ir didesnis, ir ĹĄiltes neturÄ—jo nuosavo tyti tikros macijas nepavyks, nis, ir su visais automobilio. ÄŽ syvios medinÄ—s si buvo per prastos Antra vertus, kiek patogumais. jos, tad apsiĹĄarbĹŤklÄ—s. Liko tik vienas spren- va dimas buvo pasve vo kantrybe – rei pamatai, kuriuos kÄ—jo laukti, kol riamas pinigais. kai kur teko paiĹĄdĹžius mediena. BĹŤtent todÄ—l gyve platinti, o praplÄ—s Geriau lÄ—tai, bet namÄ…sias namo toje zonoje – iĹĄkokybiĹĄkai – ÄŻsiti zonas supa medie lieti naujai. kinÄ™ ĹĄeimininkai. na,o ÄŻvairios ĹŤkinÄ—s patalpos ÄŻreng „NeaiĹĄku, ar ap tos namo dalyje, skritai vertÄ—jo Norvegams – per kuri sumĹŤryta iĹĄ iĹĄlaikyti senus pa puoĹĄ blokeliĹł, nes tai matus, ar buvo „PabÄ—gome iĹĄ mies nu kainuoja pigiau. sutaupyta. Bent jau TodÄ—l beveik nuo to ir susikĹŤrÄ—Kaina jodaug nereikÄ—- nulio me sau jĹł ardyti. Vien sie noms iĹĄardy- dan projektuotas namas, suside- tis“, vietÄ…, kuria galima dĹžiaugnuo – dabar jau gali di tis iĹĄ mĹŤri LT/kv.m ti reikÄ—jo daug pastangĹł, nes dĹžiuotis sabuvo kasinÄ—s da nÄ—s ir medinÄ—s-kar- vo namais A.J.Rep siekiama iĹĄsaugo lies atrodo tarsi na ĹĄys. ti medienÄ… naumas su priestatu. Prie namo ÄŻreng jam namui“, – pa ta plati mesakojo A.S.Meidiena dengta lau Namo statybÄ… kiek Mob. 8 657 92 020 dus. ko terasa, atpigino ir ĹĄeimi tai, kad pats ĹĄeimi Kita vertus, seno ninkas prasitaria, taÄ?iau ninkas buvo stajo namo struk8 657 99 000 tĹŤra kad jam jos nÄ— nereikia – tybos darbus pri nekliudÄ— architek kur kas mieliau ĹžiĹŤrintis asmuo. tui, jis priwww.tauralaukioslenis basomis kojomis justi ĹžemÄ™. Te.lt taikÄ— senus pamatus didesniam Be to, kiekvienai darbĹł grandĹžiai ra rinkosi vis kitÄ…, sos, balkonai, jo statiniui. specializuotÄ…, ÄŻsitikinimu, daugiau reikalin darbininkĹł koman gi mieste, kur dÄ…, nepatikÄ—jo nÄ—ra savos ĹžemÄ—s.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

3 400

Do­va­na – nau­jas mo­kes­tis

Se­no­jo tur­gaus di­rek­to­rius Ar­vy­das Gau­die­ťius dÄ—­lio­ja si­tua­ci­jÄ…, jei ÄŻ ĹĄa­lÄŻ pa­tek­tĹł kiau­liĹł ma­ru uŞ­krÄ—s­ta sker­die­na.

Val­di­nin­kai klai­pÄ—­ die­Ä?iams ruo­ťia ne­ lauk­tÄ… nau­ja­me­tÄ™ do­va­nÄ… – nuo me­tĹł pra­dĹžios mies­tie­Ä?iai vei­kiau­siai pa­tys tu­rÄ—s mo­kÄ—­ti uĹž kie­ mĹł prie­Şiō­rÄ…. Kiek teks pa­plo­nin­ti pi­ni­ gi­nes, kol kas neaiť­ ku. Siō­lo­ma, kad gy­ ven­to­jai pa­tys rō­pin­ tų­si ne tik ĹĄiukť­liĹł rin­ki­mu, ĹĄie­na­vi­mu, snie­go va­ly­mu, bet ir kie­mĹł re­mon­tu.

3p.

Suk­Ä?iai ata­kuo­ja iĹĄ Egip­to Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

IĹĄ Egip­to siun­Ä?ia­mo­mis trum­po­ sio­mis Ĺži­nu­tÄ—­mis su­kÄ?iai ieť­ko au­kĹł tarp Lie­tu­vos te­le­ko­mu­ni­ ka­ci­jos bend­ro­viĹł klien­tĹł. Ĺ ÄŻ kar­ tÄ… Ĺžmo­nÄ—s vi­lio­ja­mi ĹĄim­ta­tĹŤks­ tan­ti­niais lai­mÄ—­ji­mais ir kvie­Ä?ia­ mi bend­rau­ti te­le­fo­nu ar­ba elekt­ ro­ni­niais laiť­kais.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Per­kels ant gy­ven­to­jĹł pe­Ä?iĹł

Da­bar tvar­ka di­dĹžio­jo­je da­ly­je uos­ ta­mies­Ä?io dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­mĹł rō­pi­na­si sa­vi­val­dy­bÄ—. Per­kel­ti ĹĄiÄ… funk­ci­jÄ… ant gy­ven­to­jĹł pe­Ä?iĹł sa­vi­val­ dy­bei lei­do Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­ mi­nist­ra­ci­nio teis­mo iĹĄaiť­ki­ni­mas. Jis at­me­tÄ— Vy­riau­sy­bÄ—s at­sto­vo Kau­no ap­skri­ty­je skun­dÄ… ir pri­pa­Şi­ no, kad gy­ven­to­jai pa­tys tu­ri tvar­ky­ ti nau­do­ja­mÄ… te­ri­to­ri­jÄ…, nors ĹĄi ir nÄ—­ra ÄŻtei­sin­ta.

4

„Jei jau at­va­Şiuos iki Klai­pÄ—­ dos, ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­sa Lie­tu­va – su­ga­din­ta.“

„„Iť­lai­dos: nuo ki­tĹł me­tĹł pra­dĹžios klai­pÄ—­die­Ä?iai vei­kiau­siai pa­tys tu­rÄ—s mo­kÄ—­ti uĹž kie­mĹł va­ly­mÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

„Jō­sĹł mo­bi­lio­jo te­le­fo­no nu­me­ris lai­mÄ—­jo 750 tĹŤkst. sva­rĹłâ€œ, – to­kia dĹžiu­gi Ĺži­nia nu­ťvi­to vie­nos bend­ ro­vÄ—s dar­buo­to­jĹł tar­ny­bi­niĹł te­le­ fo­nĹł ek­ra­nuo­se. To­je pa­Ä?io­je trum­po­jo­je Ĺži­nu­tÄ—­je bu­vo tei­gia­ma, jog lai­mÄ—­to­jas tu­rÄ—­ tĹł pa­skam­bin­ti nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu Ang­li­jo­je ar­ba su­si­siek­ti su ÄŻmo­ne nu­ro­dy­tu elekt­ro­ni­nio pa­ťto ad­re­ su, ÄŻra­ťy­ti sa­vo var­dÄ…, te­le­fo­no nu­ me­rÄŻ ir ĹĄa­lÄŻ, ku­rio­je lai­ mÄ—­to­jas gy­ve­na.

8

namas

2

trečiadienis, rugpjūčio 21, 2013

miestas Klai­pė­do­je va­kar ry­ tą pra­pliu­pęs smar­ kus lie­tus skan­di­ no mies­tą. Ne­ti­kė­tai už­klup­ti praei­viai ri­kia­vo­si pa­sta­tų priean­giuo­se, o drą­ ses­ni bri­do per įspū­ din­gus van­dens tel­ ki­nius – kai kur jie sie­kė net iki ke­lių.

Liū­tis pri­da­rė ei­bių Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Eg­za­mi­nas: smar­kaus lie­taus įkai­tais ta­po ir pės­tie­ji, ir ra­tuo­ti klai­pė­die­čiai.

Vėl ieš­ko nak­ti­nių ve­žė­jų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je vėl ieš­ko­ma ve­ žė­jų, ku­rie no­rė­tų šil­to­jo se­zo­no me­tu ap­tar­nau­ti nak­ti­nį marš­ru­ tą. Pir­mo­jo kon­kur­so me­tu pa­ siū­ly­mų ne­bu­vo su­lauk­ta. Šį kar­ tą da­ly­viams ke­lia­mi ma­žes­ni rei­ ka­la­vi­mai.

Pa­siū­ly­mų iš ve­žė­jų, ku­rie no­rė­tų ap­tar­nau­ti nak­ti­nį marš­ru­tą „Lie­ po­jos“ sto­te­lė – „Jū­ri­nin­kų“ sto­te­ lė, lau­kia­ma iki rug­sė­jo 23 d. Pla­nuo­ja­ma, kad kon­kur­so nu­ga­ lė­to­jas pa­slau­gas tu­rė­tų teik­ti nuo ki­tų me­tų ge­gu­žės 1 d. Šis marš­ru­ tas gy­vuo­tų iki rug­sė­jo 1-osios. Nak­ti­niai au­to­bu­sai mies­to gat­ vė­mis rie­dė­tų penk­ta­die­niais ir šeš­ta­die­niais kas va­lan­dą. Dar­bą jie pra­dė­tų vi­dur­nak­tį, o baig­tų 5 val.

Su­tar­tis su nu­ga­lė­to­ju bū­tų pa­si­ ra­šo­ma pen­ke­riems me­tams. Ka­dan­ gi pir­mo­jo kon­kur­so me­tu ne­su­lauk­ ta nė vie­no pa­siū­ly­mo, dar šią va­sa­rą nak­ti­nio marš­ru­to įdieg­ti ne­pa­vy­ko. Pa­sak vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­ dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jo And­riaus Sa­ mui­lo­vo, šį kar­tą rei­ka­la­vi­mai bus ne to­kie griež­ti. „Da­ly­vau­ti kon­kur­se ga­li ve­žė­jai, ku­rie tu­ri se­nes­nes ma­ši­nas. Pir­ mo­jo me­tu bu­vo rei­ka­lau­ja­ma ne se­nes­nių nei še­še­rių, da­bar – de­ šim­ties me­tų se­nu­mo trans­por­to prie­mo­nių. Ga­li bū­ti, kad tai tu­rė­ jo įta­kos, kad ne­su­lau­kė­me pa­siū­ ly­mų. Tiks­les­nės prie­žas­tys neaiš­ kios“, – kal­bė­jo A.Sa­mui­lo­vas. Nak­ti­niai marš­ru­tai bū­tų ap­tar­ nau­ja­mi ma­žos tal­pos – iki 20 vie­ tų, ne­skai­tant vai­ruo­to­jo, au­to­bu­ siu­kais.

Pa­si­rin­ki­mas: nak­ti­mis tu­rė­tų kur­suo­ti ne­di­de­lės tal­pos au­to­bu­sai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Apie 10 val. pra­si­dė­ju­si liū­tis su­ kė­lė pro­ble­mų ne tik vai­ruo­to­jams, ne­ga­lin­tiems iš­va­žiuo­ti už­sem­to­ mis gat­vė­mis, bet ir spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms. Nuo di­de­lio van­dens srau­to mies­te už­si­kim­šo lie­taus ka­ na­li­za­ci­ja. „Ava­ri­nės tar­ny­bos vis dar dir­ba, ieš­ko­ma, kur ką su­tvar­ky­ti, ta­čiau di­džio­ji da­lis van­dens jau nu­te­kė­ jo“, – va­kar praė­jus ke­lioms va­lan­ doms po liū­ties pa­sa­ko­jo įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ dis­pe­če­ri­nės va­do­vas Ma­rius Mar­ty­nai­tis.

Jo tei­gi­mu, siurb­li­nės tu­ri tam tik­ras ga­li­my­bių ri­bas, to­dėl stai­ giai pa­li­jus van­duo ir ne­spė­ja nu­te­ kė­ti. Tad esą jau­din­tis, jog smar­kiai ly­jant mies­te su­si­for­muo­ja di­des­ni van­dens tel­ki­niai, ne­rei­kė­tų. Liū­ties me­tu klai­pė­die­čiai su­si­ dū­rė ir su ki­ta pro­ble­ma. Tuo me­ tu ke­lias va­lan­das be elekt­ros bu­vo li­kę maž­daug tūks­tan­tis klai­pė­die­ čių, tarp jų – ir Se­no­jo tur­gaus dar­ buo­to­jai. Ta­čiau, pa­sak spe­cia­lis­tų, čia elekt­ra ga­lė­jo ding­ti ir dėl ki­tų prie­ žas­čių, ne­ti­kė­tai su­ta­pu­sių su uos­ ta­mies­tį už­lie­ju­sia lie­taus ban­ga.

Pa­ra­mos pra­šy­to­jų ma­žė­ja Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ir ne­mo­ka­mų pie­tų sa­vo vai­kams mo­kyk­lo­se, ir pa­ra­mos mo­ki­nio reik­me­nims įsi­gy­ti šie­met pra­šo treč­da­liu ma­žiau klai­pė­die­čių nei per­nai.

„Gal tai kaž­kiek lė­mė ge­rė­jan­ti eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja, yra ir ki­tų ob­ jek­ty­vių prie­žas­čių, ta­čiau fak­tas tas, jog pa­ra­mos ga­vė­jų ma­žė­ja“, – kons­ta­ta­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė. Šei­moms tei­kia­ma dve­jo­pa pa­ra­ ma – ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas mo­ kyk­lo­se ir pi­ni­gai mo­kyk­li­niams reik­me­nims prieš moks­lo me­tų pra­džią įsi­gy­ti. Praė­ju­siais moks­lo me­tais ne­mo­ ka­mai bu­vo mai­ti­na­mi 1 634 uos­ta­ mies­čio moks­lei­viai. Šiuo me­tu gau­ ta 1 012 pa­raiš­kų to­kiai pa­ra­mai. Pra­šy­mus dėl ne­mo­ka­mo mai­ti­ ni­mo, kad moks­lei­viai jį gau­tų nuo moks­lo me­tų pra­džios, rei­kia pa­ teik­ti iki rugp­jū­čio 25 d. Jei tai bus pa­da­ry­ta vė­liau, ne­mo­ka­mas mai­ ti­ni­mas vai­kui pri­klau­sys tik nuo tos die­nos, kai mo­kyk­la gaus in­ for­ma­ci­ją apie priim­tą spren­di­mą dėl pa­ra­mos sky­ri­mo. Pra­šy­mus dėl ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo ga­li­ma teik­ti vi­sus me­tus. „Jei tik šei­mo­je pa­si­kei­čia fi­nan­ si­nė si­tua­ci­ja, ji pa­blo­gė­ja, tė­vai iš­ kart ga­li kreip­tis į mus ir pra­dė­ti tvar­ky­tis do­ku­men­tus dėl ne­mo­ ka­mo mai­ti­ni­mo. Ta­čiau jei šei­ mos fi­nan­si­nė pa­dė­tis pa­ge­rė­ja, ji taip pat tu­ri apie tai in­for­muo­ ti mū­sų sky­rių, ta­da per­skai­čiuo­si­ me, ar pa­ra­ma tu­rė­tų bū­ti nu­trauk­ ta“, – aiš­ki­no A.Lie­sy­tė.

Val­gyk­la: skai­čiuo­ja­ma, jog ar­tė­jan­čiais moks­lo me­tais mo­kyk­lo­se ne­

mo­ka­mai bus mai­ti­na­ma ma­žiau moks­lei­vių nei per­nai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mo­ki­nio reik­me­nims įsi­gy­ ti ski­ria­ma 156 li­tų dy­džio su­ma per me­tus vie­nam mo­ki­niui. Jei šis au­ga so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­ je, pa­ra­ma tei­kia­ma kor­te­le, skir­ ta pirk­ti mo­ki­nio reik­me­nis par­ duo­tu­vė­se ir pre­ky­bos cent­ruo­se. „So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mos tik­rai nė­ra do­mi­nuo­jan­ti pa­ra­mos ga­vė­ jų gru­pė“, – pa­ti­ki­no A.Lie­sy­tė. Šiuo me­tu to­kia pa­ra­ma jau skir­ta 940 vai­kų, o per­nai tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu ją ga­vo 1 527 uos­ta­mies­ čio moks­lei­viai. Pra­šy­mai dėl pa­ ra­mos mo­ki­nio reik­me­nims įsi­gy­ti prii­ma­mi iki spa­lio 20 d. Vė­liau ši pa­ra­ma ne­bus ski­ria­ma. Tei­sę į so­ cia­li­nę pa­ra­mą moks­lei­viai tu­ri, jei pa­ja­mos vie­nam šei­mos na­riui per mė­ne­sį yra ma­žes­nės nei 525 li­tai. Išim­ti­niais at­ve­jais pa­ra­ma ski­ria­ ma, kai pa­ja­mos vie­nam šei­mos na­riui yra ma­žes­nės nei 700 li­tų.

„Klai­pė­die­čiai dar tu­rė­tų pa­sku­ bė­ti tvar­ky­tis do­ku­men­tus ir dėl ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo, ir dėl pa­ ra­mos mo­ki­nio reik­me­nims įsi­gy­ ti. Ge­riau su­si­tvar­ky­ti anks­čiau ir ra­miai pra­dė­ti moks­lo me­tus nei rug­sė­jo 1-ąją im­ti blaš­ky­tis“, – pa­ ta­rė A.Lie­sy­tė.

156 – tiek li­tų pa­ra­mos var­ gin­giau gy­ve­nan­čioms šei­moms ski­ria­ma vie­ nam vai­kui mo­ki­nio reik­me­nims nu­pirk­ti.

3

trečiadienis, rugpjūčio 21, 2013

miestas No­ri pirk­ti ke­pyk­lą

Pris­ta­tys ins­ta­lia­ci­ją

Ati­da­rys ta­ką Smil­ty­nė­je

Duo­nos ir kon­di­te­ri­jos ga­mi­nių ga­min­to­ja „Klai­pė­dos duo­na“ sie­kia įsi­gy­ti iki 88,5 pro­c. ke­pyk­ los „Ja­vi­nė“ ak­ci­jų. Kon­ku­ren­ci­ jos ta­ry­ba pra­ne­šė ga­vu­si pra­ šy­mą kon­cent­ra­ci­jai. „Klai­pė­ dos duo­na“ sa­vo veik­lą pra­dė­ jo 1993-iai­siais, „Ja­vi­nė“ yra se­ niau­sia uos­ta­mies­čio ke­pyk­la, pra­dė­ju­si veik­ti 1948 m.

Klai­pė­die­tis me­ni­nin­kas Ana­to­ li­jus Kle­men­co­vas (nuo­tr.) šią sa­vai­tę Ka­li­ning­ra­de pri­sta­tys erd­vi­nę ins­ta­lia­ci­ją „Am­ži­no­ sios tie­sos“, nag­ri­nė­jan­čią so­ cia­li­nių tink­lų reikš­mę, ga­li­my­bę vie­šai pa­si­sa­ky­ti ir ti­ki­my­bę bū­ti iš­girs­tam. Ki­tas A.Kle­men­co­vo su­kur­tas erd­vi­nis ob­jek­tas rug­ sė­jį bus pri­sta­ty­tas Gdans­ke.

Smil­ty­nė­je sek­ma­die­nį 12.15 val. bus ofi­cia­liai ati­da­ry­tas at­kur­tas Svei­ka­tin­gu­mo ta­kas. To­kios ini­ cia­ty­vos prieš me­tus ėmė­si or­ ga­ni­za­ci­ja „Mes ga­lim“. Ji sie­kė at­kur­ti Smil­ty­nės svei­ka­tin­gu­mo ta­ką neiš­lei­džiant nė li­to. Idė­ja ta­po rea­ly­be, ir nuo šiol Smil­ty­ nė­je ke­liau­jant jū­ros link bus ga­li­ ma ir pa­spor­tuo­ti.

Ma­ras – po di­di­na­muo­ju stik­lu

Dis­ku­si­ja. Penk­ta­die­n į 17 val. bu­vu­sio­ je Są­jū­džio sa­lė­je Lie­pų g. 3 vyks Ri­bent­ ro­po-Mo­lo­to­vo pa­kto ir Bal­ti­jos ke­lio su­ kak­t ies mi­nė­ji­mas-dis­k u­si­ja. Jo­je da­ly­ vaus Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to lek­to­r ius dr. Ju­l ius Žu­kas ir mies­to ta­r y­bos na­rė dr. Zi­ta Šli­čy­tė. Ren­gi­nio me­tu da­ly­viai nu­neš gė­l ių ant Lie­tu­vos ka­r ių ka­pų ir Kan­čių me­mo­ria­lo.

Nors ofi­cia­liai at­sar­ gu­mo prie­mo­nių prieš af­ri­ki­nį kiau­lių ma­rą Lie­tu­vo­je im­ ta­si tik prieš pu­sant­ ro mė­ne­sio, uos­ta­ mies­čio Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ ba jau nuo me­tų pra­džios ypač ati­ džiai ti­ria Kur­šių ne­ri­jo­je su­me­džio­tų šer­nų mė­są.

Pa­ro­da. Penk­ta­die­n į 18 val. Ba­ro­ti ga­le­ ri­jo­je (Aukš­to­ji g. 1) bus ati­da­ry­ta klai­pė­ die­tės Li­nos Prau­dzins­kai­tės ins­ta­lia­ci­ jos pa­ro­da „1 m2 erd­vės“. Pa­ro­da veiks iki rug­sė­jo 11 die­nos. Pra­ty­bos. Bal­ti­jos jū­ro­je vyks­ta tarp­tau­ ti­nė mi­nų paieš­kos ir nu­kenks­mi­n i­mo ope­ra­ci­ja „At­vi­ra dva­sia 2013“. Jo­se da­ ly­vau­ja 12 ka­ri­nių lai­vų. Iš­mi­na­vi­mo ra­ jo­ne dir­ba ke­t u­r ios na­r ų-iš­m i­nuo­to­jų ko­man­dos. Iš vi­so ope­ra­ci­jo­je da­ly­vau­ ja dau­giau nei 500 ka­rių iš 10 vals­ty­bių.

Kont­ro­lė: ve­te­ri­na­ri­jos ins­pek­to­riai nuo me­tų pra­džios pa­tik­ri­no 42 Kur­šių ne­ri­jo­je su­me­džio­tus šer­nus ir

af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro už­kra­to sker­die­no­je neap­ti­ko.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Šios tar­ny­bos at­sto­vų tei­gi­mu, in­ for­ma­ci­ją apie af­ri­ki­nį kiau­lių ma­ rą at­sa­kin­gi dar­buo­to­jai ėmė sek­ ti ge­ro­kai anks­čiau, kai jis dar tik apė­mė Ru­si­ją. „Ti­ria­me su­me­džio­tus šer­nus, ypač pa­sie­ny­je su Ru­si­jos Fe­de­ ra­ci­ja Kur­šių ne­ri­jo­je, kur jie ga­ li mig­ruo­ti. Nuo sau­sio iki da­bar bu­vo paim­ti 42 mė­gi­niai – gy­vū­ nų krau­jo ir vi­daus or­ga­nų. At­sa­ky­ mai nei­gia­mi, tai yra gy­vu­liai bu­ vo neužk­rės­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ jas Vir­gi­li­jus Va­lan­ti­nas. Lie­tu­vo­je įsa­ky­mas dėl tai­ko­mų af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro ap­sau­gos prie­mo­nių iš­leis­tas lie­pos 5 d. Da­

Dienos telegrafas

bar, kai pa­si­reiš­kė di­des­nė už­kra­to grės­mė, me­džiok­lės lai­mi­kių mė­ gi­nius tar­ny­ba esą ima daž­niau. „Ši li­ga atė­jo iš Kau­ka­zo, pa­sie­kė Cent­ri­nę Ru­si­ją ir per­si­ri­to į Bal­ ta­ru­si­ją. Pas­kai­čiuo­ta, kad vi­ru­ sas per me­tus nu­ke­liau­ja apie 300 km“, – sa­kė V.Va­lan­ti­nas. Pa­sak pa­šne­ko­vo, Ni­dos pa­sie­nio po­ste nu­ma­ty­ta iš Ru­si­jos įvež­tus mais­to pro­duk­tus per­duo­ti ve­te­ri­ na­ri­jos tar­ny­bai, kad ši juos uti­li­ zuo­tų. Ta­čiau per pu­sant­ro mė­ne­ sio esą to ne­pri­rei­kė, nes at­vy­kė­liai mais­to neat­si­ve­ža. Af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras yra ypač pa­vo­jin­ga už­kre­čia­mo­ji vi­ru­si­nė kiau­lių li­ga, ta­čiau žmo­nėms pa­ vo­jaus ne­ke­lia. Ja ser­ga tik kiau­lės ir šer­nai. Lie­tu­vo­je ši ypač pa­vo­jin­ga li­ga nie­ka­da ne­bu­vo nu­sta­ty­ta. Spe­

cia­lis­tų tei­gi­mu, var­to­ti kiau­lie­ ną – sau­gu. Af­ri­ki­niu kau­lių ma­ru ser­gan­čios kiau­lės nai­ki­na­mos ir į pre­ky­bą ne­pa­ten­ka. „Jei jau at­va­žiuos iki Klai­pė­dos, ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­sa Lie­tu­va – su­ga­din­ta. Kiau­lie­na iš Bal­ta­ru­si­ jos mū­sų pa­jū­rio tik­rai ne­pa­sie­kia. Pas mus pre­kiau­ja­ma lie­tu­viš­ka pro­duk­ci­ja“, – ti­ki­no bend­ro­vės „Se­na­sis tur­gus“ di­rek­to­rius Ar­ vy­das Gau­die­šius. Čia kiau­lie­ną iš vi­so esą par­da­vi­ nė­ja ma­žai pre­kiau­to­jų. „Šeš­ta­die­nį to­kių bu­vo 18, ir vi­ sa sker­die­na – lie­tu­vių au­gin­to­jų. Pir­ma­die­nį pre­kei­vių bu­vo tik 5. Dau­giau­sia kiau­lie­na pre­kiau­ja­ma penk­ta­die­niais ir šeš­ta­die­niais“, – ant­ri­no ir bend­ro­vės „Nau­ja­sis tur­gus“ lai­ki­nai di­rek­to­rės pa­rei­ gas ei­nan­ti Zi­nai­da Kar­pa­lo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Įma­no­ma ap­si­sau­go­ti Af­r i­k i­n io kiau­l ių ma­ro in­k u­ba­ci­n is lai­ko­tar­pis trun­ka nuo 5 iki 15 die­ nų, bet ga­l i už­si­tęs­t i ir il­g iau. Kiau­ lės nu­gaiš­ta per 6–13 die­nų nuo li­ gos pra­d žios. Af­r i­k i­n is kiau­l ių ma­ras per­duo­da­ mas tie­sio­g i­nio kon­tak­to bū­du, taip pat vi­ru­są per­ne­ša er­kės (Or­nit­ho­do­ ros) bei ne­t ie­sio­g i­n io kon­tak­to bū­ du – per ap­krės­tą in­ven­to­rių, rū­bus, trans­por­tą ir pa­na­šiai, še­riant kiau­ les ne­t in­ka­mai ap­do­ro­to­m is vir­t u­ vių at­lie­ko­mis. Paukš­čiai, mu­sės ir žmo­nės ga­l i fi­ ziš­kai per­neš­t i vi­r u­s ą iš už­k rės­t ų kiau­lių svei­koms.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­ riu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­d ie­čių mir­ tys. Mi­rė El­vy­ra Di­l iū­n ie­nė (g. 1920 m.), Bar­bo­ra Ku­li­kaus­kie­nė (g. 1921 m.), Bar­bo­ ra Šil­ga­lie­nė (g. 1929 m.), Vy­tau­tas Če­pas (g. 1938 m.), My­lė Kont­ri­mie­nė (g. 1949 m.), Va­len­tas Uba­ge­vi­čius (g. 1959 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi La­ ri­sa Ka­li­novs­ka­ja, Jo­vi­ta Vait­kie­nė, Kęs­ tu­tis Riau­ka, Bar­bo­ra Ku­li­kaus­kie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Ona Ged­m i­n ie­nė, Bar­bo­ra Šil­ga­l ie­nė, Va­len­tas Uba­ge­vi­čius. Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­t i­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si ne­r i­mo prie­puo­l iais, krau­jo­ta­kos su­t ri­ ki­mais, pil­vo skaus­mais.

Dėl bend­ra­bu­čių – kon­ku­ren­ci­ja Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Tri­juo­se vei­kian­čiuo­se Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bend­ra­bu­čiuo­se nau­ jais moks­lo me­tais įsi­kurs di­džio­ji dau­gu­ma čia no­rin­čių ap­si­gy­ven­ti stu­den­tų.

Uni­ver­si­te­to Inf­rast­ruk­tū­ros val­ dy­mo sky­riaus ve­dė­jas Vid­man­tas Do­le­ba in­for­ma­vo, kad iš vi­so šiais me­tais to­kius pra­šy­mus pa­tei­kė 280 stu­den­tų. Tei­gia­mo at­sa­ky­mo su­lau­kė 235 as­me­nys. Per ma­žiau nei dvi li­ku­sias sa­vai­tes iki stu­di­jų pra­džios gy­ve­na­mą­ją vie­tą ki­tur su­ si­ras­ti tu­rės 33 pir­ma­kur­siai.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, da­lis bū­si­mų nau­jo­kų vie­tos bend­ra­bu­čiuo­se ne­ ga­vo dėl tė­vų pa­ja­mų, ku­rios bu­vo per aukš­tos. „Ta­čiau pir­ma­kur­siams ne­rei­ kė­tų nu­si­min­ti. Kiek­vie­nais me­ tais rug­sė­jį bend­ra­bu­čiuo­se vyks­ta na­tū­ra­lus ju­dė­ji­mas. Da­lis stu­den­ tų pa­si­ren­ka nuo­mo­tis būs­tą, to­dėl vie­tų dar at­si­lais­vins. Be to, jei stu­ den­tai, ga­vę kam­ba­rius, iki rug­sė­jo 3 die­nos 17 val. neat­vyks į pa­skir­tą bend­ra­bu­tį, iš są­ra­šo bus iš­brauk­ ti, o į jų vie­tą priim­si­me „už bor­to“ li­ku­sius jau­nuo­lius“, – vil­ties stu­ den­tams su­tei­kė V.Do­le­ba. Anot jo, be pir­ma­kur­sių, vie­ tų bend­ra­bu­čiuo­se ne­ga­vo ir ke­

li aukš­tes­nių kur­sų stu­den­tai, ku­ rie va­sa­rą ne­no­rė­jo mo­kė­ti 50 li­tų mo­kes­čio, skir­to lai­ki­nai ato­sto­gų me­tu gy­ve­na­mą­ją vie­tą pa­lie­kan­ tiems as­me­nims. Stu­den­tai nu­trau­kė su­tar­tis ir tu­rė­jo iš nau­jo sto­ti į lau­kian­čių­ jų ei­lę. Šie­met ap­gy­ven­di­ni­mo bend­ra­ bu­čiuo­se mo­kes­tis šiek tiek paau­ go – stu­den­tams teks mo­kė­ti po 10 li­tų dau­giau nei per­nai už interne­ to paslaugą. Prik­lau­so­mai nuo bend­ra­bu­čio ir as­me­nų skai­čiaus vie­na­me kam­ba­ ry­je, ap­gy­ven­di­ni­mo mo­kes­tis vie­ nam stu­den­tui per mė­ne­sį at­sieis nuo 120 iki 210 li­tų.

Pa­to­gu­mas: šiais me­tais ap­gy­ven­di­ni­mo mo­kes­tis bend­ra­bu­ty­je vie­nam

as­me­niui išau­go 10 li­tų dėl įves­to in­ter­ne­to ry­šio.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

TRečiAdienis, rugpjūčio 21, 2013

miestas

Do­va­na – nau­jas mo­kes­tis

Komentaras

1

At­siž­velg­da­ma į teis­mo išaiš­ki­ni­mą, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ge­gu­žę pra­dė­jo reng­ ti Mies­to šva­ros ir tvar­kos tai­syk­ lių pa­kei­ti­mus, kad kie­mų prie­žiū­ra bū­tų už­krau­ta gy­ven­to­jams. Iš pra­džių pla­nuo­ta spren­di­mo pro­jek­tą mies­to ta­ry­bai teik­ti bir­ že­lį, ta­čiau jo pa­ruo­ši­mas už­tru­ko. „Šis klau­si­mas ke­lia daug dis­ ku­si­jų. Spren­di­mo pro­jek­tas dar ren­gia­mas“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Da­bar ti­ki­ma­si, kad mies­to ta­ ry­bai šio klau­si­mo svars­ty­mas bus pa­teik­tas rug­sė­jį ar spa­lį. Ma­no­ ma, kad nau­ja­sis mo­kes­tis įsi­ga­ lio­tų nuo sau­sio 1 d. „Po­li­ti­kai bu­vo iš­sa­kę to­kią nuo­ mo­nę. Ta­da bū­tų pa­reng­ta dau­giau de­ta­lių­jų pla­nų. Aiš­kiau ma­ty­tų­si skly­pų ri­bos“, – pa­sa­ko­jo di­rek­ to­rius.

Dai­va Ke­re­keš

Vy­r iau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je

P

rieš 6–7 me­tus klai­pė­die­čiai tu­rė­jo mo­kė­t i už kie­mų va­ ly­mą. Ta­čiau ta­da teis­mas išaiš­ki­no, kad už kie­mo tvar­ ky­mą tu­ri mo­kė­ti tie gy­ven­to­jai, prie ku­rių na­mo įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka yra pri­skir­tas že­mės skly­pas. Tai reiš­ kia, kad pa­sta­ra­sis tu­ri bū­ti įtei­sin­tas. Da­bar teis­mas į mo­kes­tį už kie­mo tvar­ ky­mą pa­žiū­rė­jo iš ki­tos pu­sės ir nu­sta­ tė, kad jį ga­li­ma rink­ti. Teis­mų pra­kti­ka pa­si­kei­tė. Ta­čiau Vy­r iau­sy­bės at­sto­ vo Kau­no ap­skri­ty­je tar­ny­ba krei­pė­ si į teis­mą dėl by­los at­nau­ji­ni­mo. Ji iš­ dės­tė ar­gu­men­tus, ko­dėl ne­su­ti­ko su ga­lu­ti­ne teis­mo nu­tar­ti­mi. Kol kas nė­ ra gau­ta at­sa­ky­mo iš teis­mo, ar bus by­ la at­nau­jin­ta.

Mo­kė­tų ir už re­mon­tą

Ke­ti­na­ma pa­teik­ti ke­lis va­rian­tus, dėl ku­rių tu­rės ap­si­spręs­ti mies­ to ta­ry­ba. Pa­gal vie­ną iš jų ant gy­ven­to­ jų pe­čių bū­tų per­kel­ta vi­sa kie­mų prie­žiū­ra – ne tik sa­ni­ta­ri­nis va­ ly­mas: šiukš­lių rin­ki­mas, šie­na­ vi­mas, snie­go va­ly­mas, bet ir re­ mon­tas. Pa­gal ki­tą – iš pra­džių tektų tik sa­ni­ta­ri­nis va­ly­mas, o sa­vi­val­dy­bei su­re­mon­ta­vus kie­mus, – ir vi­sa ki­ ta prie­žiū­ra. Tre­čia­me siū­ly­me nu­ma­ty­ta, kad gy­ven­to­jams bū­tų per­duo­tas tik sa­ni­ta­ri­nis va­ly­mas. „Kaip bus, vis­kas pri­klau­sys nuo po­li­ti­kų spren­di­mo“, – tvir­ti­no di­ rek­to­rius. Klai­pė­dos vi­ce­me­ro Ar­tū­ro Šul­ co nuo­mo­ne, priim­ti­niau­sias bū­tų tre­čia­sis va­rian­tas. „Teis­mas nei­šaiš­ki­no, ką reiš­kia „tvar­ky­ti“: ar tai tik sa­ni­ta­ri­nis va­ ly­mas, ar dan­gų re­mon­tas. Esa­me la­biau lin­kę, kad tai bū­tų sa­ni­ta­ri­ nis va­ly­mas. Kol kas to­kia nuo­mo­ nė“, – tei­gė vi­ce­me­ras. Kie­mus tu­ri ne vi­si

Klai­pė­do­je no­ri­ma nu­sta­ty­ti, kad gy­ven­to­jai rū­pin­tų­si de­ta­liai­siais pla­nais pri­skir­to­mis te­ri­to­ri­jo­mis. Jie yra pa­reng­ti apie 70 pro­c. na­ mų. Iš vi­so uos­ta­mies­ty­je yra apie 2 tūkst. dau­gia­bu­čių. Ta­čiau, anot L.Dū­dos, ky­la klau­ si­mas, ką rei­kės da­ry­ti su na­mais, prie ku­rių dar nė­ra su­for­muo­ta te­ ri­to­ri­jos. „Siū­ly­čiau nu­ma­ty­ti tam tik­rą at­stu­mą ap­link na­mą ir šia te­ri­ to­ri­ja tu­rė­tų rū­pin­tis gy­ven­to­jai. Pa­vyz­džiui, Kau­ne yra nu­ma­ty­ ta, kad gy­ven­to­jai tu­ri rū­pin­tis 20 met­rų ap­link na­mą. Ži­no­ma, ki­ ti ga­li gal­vo­ti ki­taip. Tai po­li­ti­kų ap­si­spren­di­mas“, – pa­brė­žė di­ rek­to­rius. Pa­sak A.Šul­co, ky­la klau­si­mas, kaip rei­kės pa­sielg­ti ir su tais na­ mais, prie ku­rių nė­ra kie­mo. To­kių na­mų, vi­ce­me­ro tei­gi­mu, yra se­na­ mies­ty­je – ša­lia pa­sta­to ir iš vie­nos, ir iš ki­tos pu­sės ša­li­gat­vis. L.Dū­da nea­be­jo­jo, jog liks plo­tų, ku­rie ne­bus pri­skir­ti na­mams. Jais to­liau rū­pin­sis sa­vi­val­dy­bė. „Ne­si­no­ri, kad tarp dau­gia­bu­čių lik­tų ne­di­de­li ruo­že­liai, o ran­go­

Ne­ži­no­my­bė: kiek klai­pė­die­čiams kai­nuos kie­mų va­ly­mas, kol kas nė­ra aiš­ku.

vas tu­rė­tų va­ži­nė­ti po vi­są mies­tą ir juos pri­žiū­rė­ti. Sa­vi­val­dy­bė tu­ rė­tų pri­žiū­rė­ti tas te­ri­to­ri­jas, ku­ rios drie­kia­si į par­kus, skve­rus, yra pa­lei gat­vę, ku­rių neį­ma­no­ma pri­ skir­ti nė vie­nam na­mui“, – dės­tė di­rek­to­rius. Dy­dis – su­tar­ti­nis

Kiek rei­kės mo­kė­ti gy­ven­to­jams už kie­mų prie­žiū­rą, nė­ra aiš­ku. Da­bar sa­vi­val­dy­bė tam tiks­lui per me­tus iš­lei­džia 2 mln. li­tų. Kie­mai va­lo­ mi du kar­tus per sa­vai­tę. Anot L.Dū­dos, jei ta­ry­ba pri­ tars, kad gy­ven­to­jai pa­tys tu­ri rū­ pin­tis kie­mų va­ly­mu, jie kon­kur­so bū­du tu­rės iš­si­rink­ti, kas teiks šią pa­slau­gą. Sa­vi­val­dy­bė ne­nus­ta­tys mak­si­ma­lių ta­ri­fų, kaip yra su ši­lu­ mos ūkio prie­žiū­ros ar ad­mi­nist­ra­ vi­mo mo­kes­čiais, tai drau­džia įsta­ ty­mas. „Įkai­nis bus su­tar­ti­nis. Pas­lau­ gą ga­lės teik­ti ne tik na­mų val­da, bet ir in­di­vi­dua­lia veik­la be­si­ver­ čian­ti mo­te­ris. Gy­ven­to­jai tu­rės pa­tys ap­si­spręs­ti. Jei pa­siū­ly­tos kai­nos pa­si­ro­dys per di­de­lės, ga­ lės skelb­ti kon­kur­są iš nau­jo. Ne­ ma­nau, kad įmo­nės, ku­rios no­rės teik­ti pa­slau­gą, kels kai­nas“, – tei­ gė va­do­vas. Anks­čiau na­mų val­dos bu­vo iš­ sa­kiu­sios nuo­mo­nę, jog lo­giš­ka, kad pa­tys gy­ven­to­jai tu­ri mo­kė­ti už kie­mų va­ly­mą. Ne­ma­ža da­lis jų yra ne­pa­ten­kin­ti kie­mų tvar­ky­mo, šie­na­vi­mo, snie­

go va­ly­mo ko­ky­be. Tai pa­tvir­ti­no ir ap­klau­sa. Gy­ven­to­jai blo­giau­siai įver­ti­no te­ri­to­ri­jų prie­žiū­rą. Pa­tys rū­pin­da­mie­si kie­mais gy­ ven­to­jai ga­lė­tų nu­sta­ty­ti ir kiek kar­tų per sa­vai­tę šie tu­ri bū­ti va­ lo­mi. Vie­niems už­ten­ka dvie­jų, ki­ tiems rei­kia net še­šių kar­tų per sa­ vai­tę.

Ar­tū­ras Šul­cas:

Teis­mas nei­šaiš­ki­ no, ką reiš­kia „tvar­ ky­ti“: ar tai tik sa­ni­ ta­ri­nis va­ly­mas, ar dan­gų re­mon­tas. Tei­gia­ma, kad kie­mų va­ly­mas gy­ven­to­jams at­siei­tų ke­lio­li­ka cen­ tų už kvad­ra­ti­nį met­rą. Pa­tys va­lo ir gat­vę

Pa­vyz­džiui, Dra­gū­nų kvar­ta­lo gy­ ven­to­jai už lau­ko te­ri­to­ri­jos tvar­ ky­mą kiek­vie­ną mė­ne­sį mo­ka per 10 li­tų. Mo­kes­tis ne­prik­lau­so nuo būs­to plo­to. „Kiek­vie­nam bu­tui yra pri­skir­ta vie­no­da skly­po da­lis. Tad ir mo­ kes­tis vie­no­das. Jis ne­prik­lau­so ir nuo me­tų lai­ko. Di­džią­ją jo da­lį su­da­ro at­ly­gis kiem­sar­giui. Esa­me ap­skai­čia­vę, kiek va­lan­dų jis dir­ ba“, – tvir­ti­no kvar­ta­lą ad­mi­nist­

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­žas

ruo­jan­čios įmo­nės va­do­vas Alek­ se­jus Je­go­ro­vas. Pa­sak jo, pa­gal­bi­nės prie­mo­nės, in­ven­to­rius, smė­lio drus­kos mi­ši­ nys yra per­ka­mi iš na­mo tech­ni­nės prie­žiū­ros lė­šų. A.Je­go­ro­vas pri­si­mi­nė, jog praė­ju­ sią žie­mą vie­ną mė­ne­sį neuž­te­ko su­ rink­tų lė­šų, nes bu­vo daug snie­go. „Per vie­ną mė­ne­sį iš­lei­do­me tiek pi­ni­gų, kiek už­tek­da­vo trims mė­ ne­siams. Žmo­nės tu­rė­jo pri­mo­ kė­ti po po­rą li­tų. Ta­čiau to­kie mė­ ne­siai yra iš­skir­ti­niai“, – aiš­ki­no va­do­vas. A.Je­go­ro­vo nuo­mo­ne, kai gy­ ven­to­jai pa­tys mo­ka už kie­mų va­ly­mą, ga­li rei­ka­lau­ti ko­ky­bės. Kie­mai va­lo­mi pen­kis kar­tus per sa­vai­tę. „Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad dir­ba nuo ry­to iki va­ka­ro, bet veik­los tu­ri. Nuo­rū­kos, po­pie­riai, ki­tos šiukš­ lės. Be to, gy­ven­to­jai mo­ka ir už pa­ grin­di­nės kvar­ta­lo Dra­gū­nų gat­vės tvar­ky­mą. Mies­tas jos ne­pri­žiū­ ri. Jei kie­mai bū­tų va­lo­mi du kar­ tus per sa­vai­tę, vaiz­das bū­tų liūd­ nas“, – tei­gė va­do­vas. Ne so­cia­liai rem­ti­ni

Klai­pė­die­čiai mo­kes­čio už kie­mų va­ly­mą su­grą­ži­ni­mą ver­ti­na skir­ tin­gai. Gy­ven­to­jai, ku­rie pa­tys jau rū­pi­na­si kie­mų va­ly­mu, tvir­ti­na, kad to­kio mo­kes­čio rei­kia. Mies­to val­džios at­sto­vų to­kie klai­pė­die­čiai klau­sia, ko­dėl jie pa­ tys tu­ri tvar­ky­ti te­ri­to­ri­jas, mo­kė­ti

mo­kes­čius už že­mę, o kaž­kam kie­ mus va­lo sa­vi­val­dy­bė ir tam lei­džia jų su­mo­kė­tus mo­kes­čius. „Kai žmo­nės iš­girs­ta apie nau­ ją mo­kes­tį, di­de­lio džiaugs­mo nė­ ra. Nuo­mo­nės prieš­ta­rin­gos. Ti­kiu, kad žmo­nės, ku­rie yra mąs­tan­tys, su­pran­ta, jog rei­kia pa­tiems tvar­ ky­ti že­mę ap­link sa­vo na­mą. Tie, ku­rie pra­tę, kad vis­ką už juos tu­ ri da­ry­ti sa­vi­val­dy­bė, pik­tin­sis. Ta­ čiau čia pa­si­rin­ki­mo nė­ra. Toks yra teis­mo spren­di­mas. Jis įsi­ga­lio­jęs ir ga­lu­ti­nis“, – tvir­ti­no vi­ce­me­ras A.Šul­cas. Ta­čiau Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Kau­ no ap­skri­ty­je tar­ny­ba yra krei­pu­sis į teis­mą dėl by­los at­nau­ji­ni­mo. Pa­sak L.Dū­dos, gy­ven­to­jai tu­ri su­pras­ti, kad pa­tys tu­ri pri­žiū­rė­ ti te­ri­to­ri­ją, ku­ria nau­do­ja­si. Prie­ šin­gu at­ve­ju yra ne­ly­gy­bė, pa­ly­gin­ti su pri­va­čių na­mų sa­vi­nin­kais, ku­rie pa­tys rū­pi­na­si sa­vo kie­mais. „Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai pa­tys pri­šiukš­li­na, bet kaž­ko­dėl už juos tu­ri tvar­ky­ti sa­vi­val­dy­bė – pa­ dė­ti kaip so­cia­liai rem­ti­niems. Vi­si tu­ri gau­ti vie­no­dą pa­ra­mą. Pri­vi­le­ gi­jų ne­ga­li bū­ti“, – pa­brė­žė di­rek­ to­rius. Cent­re – dvi­gu­ba rink­lia­va

No­ras, kad pri­si­skir­tų skly­pus prie dau­gia­bu­čių na­mų ir rū­pin­tų­si tvar­ka, bu­vo vie­nas mo­ty­vų, ko­dėl bu­vo įves­ta rink­lia­va už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­re esan­ čiuo­se kie­muo­se. Ta­čiau, įve­dus mo­kes­tį už kie­mų va­ly­mą, rink­lia­vos ne­ke­ti­na­ma pa­ nai­kin­ti. „Že­mė vis tiek liks vals­ty­bės. Žmo­nės ga­li įsi­tei­sin­ti skly­pus prie na­mų ir ta­da rink­lia­vos už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą ne­rei­kės mo­kė­ti“, – tei­ gė A.Šul­cas. Vi­ce­me­ro nuo­mo­ne, jei mies­to ta­ry­ba pa­tvir­tins, kad gy­ven­to­jai tu­ri mo­kė­ti už kie­mų va­ly­mą, ta­da dau­giau gy­ven­to­jų no­rės įsi­tei­sin­ti skly­pus prie dau­gia­bu­čių na­mų. Pla­nuo­ja­ma, kad už kie­mų va­ly­ mą su­tau­py­tus pi­ni­gus bū­tų ga­li­ ma pa­nau­do­ti jų re­mon­tui. Šie­met tam bu­vo skir­ta tik 150 tūkst. li­tų, o rei­kė­tų 10 kar­tų dau­giau. Dar 300 tūkst. li­tų bu­vo skir­ta mies­to cent­re esan­čių kie­mų re­ mon­tui. Šios lė­šos bu­vo iš rink­lia­ vos už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą.

5

trečiADIENIS, rugpjūčio 21, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Aukoms ne­leis at­si­sa­ky­ti pa­gal­bos Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Jei­gu Sei­mas pri­tars, atei­ty­je apie smur­to šei­mo­je at­ve­jus spe­cia­ li­zuo­tos pa­gal­bos cent­rus in­for­ muos pa­ti po­li­ci­ja, o ne nu­kentėję as­me­nys, kaip bu­vo iki šiol.

Da­bar ga­lio­jan­tis Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­ mas nu­ma­to, kad at­vykę į įvy­kio vietą smurtą pa­ty­rusį as­menį po­ li­ci­jos pa­reigū­nai tik in­for­muo­ja apie ga­li­mybę gau­ti pa­galbą. Spe­ cia­li­zuo­tiems pa­gal­bos cent­rams in­for­ma­ciją apie smur­to at­vejį po­li­ci­ja per­duo­da tik lei­dus nu­ kentė­ju­siam. Įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jektą Sei­me įre­gist­ra­vu­si so­cial­de­ mok­ratė Giedrė Pur­va­nec­kienė sa­ko, kad ši sis­te­ma tu­ri trūku­ mų. Smurtą pa­tyręs žmo­gus esą būna per­ne­lyg su­krėstas ir pa­ reigūnų su­teiktą in­for­ma­ciją tie­ siog pra­leid­žia pro au­sis. Tad pa­ gal­bos cent­rus apie įvykį, pa­sak Sei­mo narės, turėtų be išim­čių in­for­muo­ti pa­ti po­li­ci­ja.

Giedrė Pur­va­nec­kienė:

Tuo me­tu au­ka pa­ pras­tai ne­ži­no, ko ji no­ri, dėl to, aš bent taip įsi­vaiz­duo­ju, ji ne vi­sa­da pa­sa­ko, kad norėtų pa­gal­bos. „Pa­va­sarį Sei­mo Mo­terų par­ la­men­tinė grupė bu­vo su­si­ti­ku­si su spe­cia­li­zuotų pa­gal­bos centrų at­stovė­mis ir jos iš­sakė sa­vo su­ si­rūpi­nimą dėl kai ku­rių įsta­ty­ mo įgy­ven­di­ni­mo trūkumų. Kai po­li­ci­ja at­vyks­ta į įvy­kio vietą, jie kal­ba­si su au­ka, o au­ka pa­ pras­tai būna šo­ko būse­nos ir ne vi­sai į viską rea­guo­ja adek­va­čiai. Tuo me­tu au­ka pa­pras­tai ne­ži­ no, ko ji no­ri, dėl to, aš bent taip įsi­vaiz­duo­ju, ji ne vi­sa­da pa­sa­ ko, kad norėtų pa­gal­bos. Reiktų keis­ti įsta­tymą taip, kad po­li­ci­ja būti­nai kiek­vie­nu at­ve­ju in­for­ muotų pa­gal­bos centrą, o cent­ ras su­si­siektų su au­ka ir ji pa­ti

nu­spręstų, ar jai pa­gal­ba rei­ka­ lin­ga, ar ne“, – aiš­ki­no G.Pur­ va­nec­kienė. Par­la­men­tarė siū­lo ir dar vie­ ną pa­kei­timą: kiek­vie­nas smur­ tą šei­mo­je matęs ne­pil­na­me­tis, net jei­gu pa­ts fi­zinės prie­var­tos ne­pa­tyrė, turėtų ap­si­lan­ky­ti pas psi­cho­logą. Apie tai, kad ne­pil­ na­me­tis ta­po smur­to liu­di­nin­ku, po­li­ci­ja pa­gal­bos cent­rams turėtų pra­neš­ti ne vėliau kaip kitą dar­bo dieną po in­ci­den­to. Taip pat G.Pur­va­nec­kienė siū­ lo, kad nu­kentėjęs as­muo būtų ge­riau in­for­muo­ja­mas apie prie­ mo­nes, tai­ko­mas smur­tau­to­jui. Ki­taip au­kai esą ky­la pa­vo­jus, nes ji ne­ži­no, ka­da smur­tau­to­jas bus pa­leis­tas na­mo. Pa­sak Mo­terų in­for­ma­ci­jos cent­ ro di­rek­torės Jūratės Še­dui­kienės, Lie­tu­vo­je vei­kia 17 spe­cia­li­zuotų pa­gal­bos centrų. Di­rek­torės tei­ gi­mu, apie įsta­ty­mo pa­taisą, kad apie smur­to at­vejį pra­neštų pa­ ti po­li­ci­ja, pra­dėta mąsty­ti iš­ kart, kai jis bu­vo priim­tas 2011 m. gruodį. Vie­na ver­tus, pa­sak J.Še­ dui­kienės, at­vy­kus pa­reigū­nams nu­kentėjęs žmo­gus iš tiesų bū­ na pa­tyręs šoką ir pa­gal­bos at­si­ sa­ko pa­si­ūly­mo net ge­rai neaps­ varstęs. Ant­ra ver­tus, žmonės vis dar ne­la­bai ži­no, kas tie spe­cia­ li­zuo­tos pa­gal­bos cent­rai ir ko­ kios pa­gal­bos juo­se ga­li­ma tikė­tis. Jos tei­gi­mu, to­kių centrų at­ sto­vai pri­ta­ria įsta­ty­mo pa­tai­sai, nes bet ko­kiu at­ve­ju centrų dar­ buo­to­jai in­for­ma­ciją apie pa­galbą su­tei­kia pro­fe­sio­na­liau ne­gu po­ li­ci­jos pa­reigū­nai, ku­riems tai – ant­raei­lis rūpes­tis. Po­zi­ty­viai į nau­jovę esą rea­guo­ja ir dis­ku­si­ jo­se da­ly­vavę po­li­ci­jos at­sto­vai. Mo­terų in­for­ma­ci­jos cent­ro di­ rek­torė sakė, kad vos treč­da­lis vi­ sų nu­kentė­ju­sių nuo smur­to šei­ mo­je į pa­gal­bos cent­rus krei­pia­si pa­tys. O ir to­kių pra­ne­šimų sta­ tis­ti­ka ne­džiu­gi­nan­ti – jų vis daugė­ja. „Tų pra­ne­šimų nuo­lat daugė­ ja, pa­čio­je pra­džio­je, kai įsta­ty­ mas bu­vo priim­tas, jų bu­vo ne tiek daug, o da­bar die­na iš die­nos au­ga. Mes ap­tar­nau­ja­me pen­kis re­gio­nus, tai per dieną gau­na­me vieną du pra­ne­ši­mus“, – liūdną sta­tis­tiką at­skleidė J.Še­dui­kienė.

Rea­lybė: vos treč­da­lis visų nu­kentė­ju­sių nuo smur­to šei­mo­je į pa­

gal­bos cent­rus krei­pia­si pa­tys. O ir to­kių pra­ne­šimų sta­tis­ti­ka ne­ džiu­gi­nan­ti – jų vis daugė­ja. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Bau­dos ­ ba­lai su­grįš?

Suėmė ­ žu­di­kus

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­ man­tas Sin­ke­vi­čius sa­ko, kad bau­dos ba­lai pra­si­žen­ gu­siems vai­ruo­to­jams galė­ tų būti pra­dėti skai­čiuo­ti nuo 2014 m. va­sa­ros ar­ba 2015ųjų. Kiek anks­čiau prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius yra pa­ reiškęs, kad dėl to pa­vyks su­ si­tar­ti iki šių metų pa­bai­gos.

Pa­kis­ta­no pa­reigū­nai pra­ nešė, kad su­laikė 20 as­menų, ku­rie įta­ria­mi bir­želį už­puolę Nan­ga Par­ba­to kal­no ba­zinę sto­vyklą. Per šį iš­puolį bu­vo nu­žu­dy­tas pa­kis­ta­nie­tis ir 10 už­sie­nie­čių al­pi­nistų, tarp jų – ir lie­tu­vis Er­nes­tas Mark­šai­tis (nuo­tr.). Jo ko­le­ga Sau­lius Da­ mu­le­vi­čius mir­ties iš­vengė.

6

TRečiAdienis, rugpjūčio 21, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Kur pa­žvelg­si – ne­sub­ren­dė­liai

Nu­žu­dy­ti gai­de­lį sa­vy­je

A

Žvilgsnis

Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

J

ei po­l i­t i­kai ne­p as­kęs tuš­č iuo­ se de­ba­t uo­se, gal­būt ki­tą va­sa­ rą tu­rė­si­me pra­tin­tis prie nau­jos baus­m ių už Ke­l ių eis­mo tai­syk­ lių pa­žei­di­mus sis­te­mos. Da­bar­ti­nis ir bu­vęs su­si­sie­ki­mo mi­nist­ rai ryž­t in­gai nu­si­tei­kę su­g rą­ž in­t i se­ną­ ją tvar­ką, pa­gal ku­rią ne­draus­min­gi vai­ ruo­to­jai bū­t ų bau­d žia­m i ne tik bau­do­ mis, bet ir ba­lais. Kai ku­rie skep­ti­kai abe­jo­ja, ar šis nau­jasse­nas bū­das iš tik­r ų­jų bus tas gink­las, ku­r iuo vien pa­mo­sa­vus ke­l ių gai­de­l iai su­glaus spar­nus ir su­ma­ž ins grei­t į. Pri­si­me­na­mos ir ba­lų sis­te­mos spra­ gos, pro ku­rias an­tai iš­si­suk­da­vo pra­si­ žen­gu­sie­ji, ir nau­jos pa­gun­dos duo­ti (ar im­ti) ky­šį. Vis dėl­to eis­mo įvy­kių ša­lies ke­liuo­se sta­tis­ti­ka, ypač – po įpras­to va­ sa­ros sa­vait­ga­l io, rėk­te rė­k ia: rei­k ia ką nors da­ry­ti.

Pri­si­min­ki­me kad ir vaiz­dus, ku­riuos šį­ryt ma­tė­me pa­ke­liui į dar­bą. Ir tą „ką nors“ da­ry­ti tu­ri ne tik po­li­ti­kai ir eis­mo sau­gu­mu be­si­r ū­pi­nan­čios ins­ ti­tu­ci­jos. Sa­vo el­ge­sį pri­va­lo per­mąs­ty­ti kiek­vie­nas eis­mo da­ly­vis. O taip, ši fra­zė skam­ba ypač dek­la­ra­ty­ viai. Ta­čiau kū­nu pa­vir­tę žo­džiai tam­pa la­bai ga­lin­gi. Pri­si­min­ki­me kad ir vaiz­dus, ku­riuos šį­ryt ma­tė­me pa­ke­liui į dar­bą. Švie­siap­lau­kė prie pra­šmat­naus vi­su­rei­ gio vai­ro kaž­ką įnir­tin­gai aiš­ki­no mo­bi­ liuo­ju. Ir dar tuo pat me­tu su­ko į kai­rę. Ir dar ža­lias la­pas džiu­gi­no ap­lin­ki­nius ant ga­li­nio stik­lo. Už tai, kad jai pa­ke­l iui pa­si­pai­n io­jęs tvar­kin­gai per gat­vę ėjęs blon­di­nas juo­ dais ba­tais li­ko gy­vas, pa­sta­ra­sis tu­rė­tų dė­ko­t i sa­vo an­ge­lui sar­g ui. Kaip ir vai­ ku ve­d i­na jau­na ma­my­tė, pa­si­lei­du­si per gat­vę, nors ma­ty­mo lau­ke bu­vo net dvi pe­rė­jos. Ir vai­ko tė­ve­lis, la­bai mėgs­ tan­t is alų, o dar la­biau – tik­r in­t i po­l i­ci­ nin­k ų bud­r u­mą ir va­d i­na­muo­sius al­ ko­tes­te­rius. Ti­kė­k i­mės, šio ma­ž y­l io an­ge­las sar­gas taip pat ne­snaus, kai ku­rią die­ną jis, ne­ va de­monst­r uo­da­mas mer­g i­nai sa­vo vy­r iš­k u­mą, lėk­da­mas mies­to pro­spek­ tu spaus „iki dug­no“. Kad ir ko­k ios įtai­g ios bū­t ų pre­ven­ci­ nės prie­mo­nės, kad ir ko­k ios grės­m in­ gos at­ro­dy­t ų bau­dos, ry­to­jaus eis­mo įvy­kių sta­tis­ti­ka pri­klau­so nuo šian­die­ nos, o šei­mų tra­ge­di­jos – nuo vie­no eis­ mo da­ly­vio. Šios at­sa­ko­my­bės neįs­kie­pys net to­bu­ liau­sia baus­mių sis­te­ma.

k­sio­ma tei­gia: „Jau­nas ga­li bū­ti tik kar­tą, o ne­sub­ren­ dęs – vi­są gy­ve­ni­mą“. Re­ gis, nie­ko nau­jo čia ne­pa­ sa­ky­ta. Gy­ve­ni­me juk vis­ko bū­na. Bet ne­sub­ren­dė­lių tu­rė­tų bū­ ti vie­nas ki­tas. Bent jau mū­sų ap­ lin­ko­je. Ta­čiau taip ga­li at­ro­dy­ti tik iš pir­ mo žvilgs­nio, vaikš­ti­nė­jant pės­tu­ te par­ko ta­ke­liais. Vi­sai ki­ta – tie­ siog siau­bą ke­lian­ti si­tua­ci­ja mū­sų ke­liuo­se. Kaip neį­žei­džiant žmo­ gaus oru­mo ga­li­ma pa­va­din­ti as­ me­nį, ku­rio pro­tas ne­su­ge­ba su­ pras­ti, kad tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mai yra pri­va­lo­mi vi­siems. To ga­li ne­su­vok­ti tik as­muo, dar ne­sub­ren­dęs pro­tau­ti ir ver­tin­ ti si­tua­ci­ją. Si­tua­ci­ja ke­liuo­se by­lo­ja, kad to­ kių ne­sub­ren­dė­lių, sė­din­čių prie au­to­mo­bi­lio vai­ro, ma­nau, ne­suk­ ly­siu sa­ky­da­mas – bent jau de­vy­ ni iš de­šim­ties. Jei­gu to­kius ke­lių skra­jū­nus lai­ ky­tu­me su­bren­du­siais, bet są­mo­ nin­gai ne­si­lai­kan­čiais įsta­ty­mu įtvir­tin­tų nor­mų, tai jiems be­lie­ka tai­ky­ti tik nu­si­kal­tė­lio sta­tu­są. Be­je, jiems iš­ties ir tai­ko­mas, tik šiek tiek švel­nes­nis – pa­žei­dė­jo – sta­tu­sas. Vis dėl­to daž­niau­siai nor­ mi­nio ak­to rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mas trak­tuo­ja­mas kaip nu­si­kal­ti­mas. No­ri­si to ar ne, bet vėl ten­ka grįž­ ti prie žo­džio „nu­si­kal­tė­lis“. Ge­res­ nio api­bū­di­ni­mo, tin­kan­čio mū­sų ke­lių skra­jū­nams, aš ne­ma­tau. Gė­dos jaus­mo sto­ka – dar vie­nas ne­sub­ren­dė­lio bruo­žas. Liūd­niau­ sia, kad nie­ko to­kia si­tua­ci­ja ne­jau­ di­na. Pe­rio­diš­kai sė­da prie au­to­ mo­bi­lio vai­ro nau­jos ne­sub­ren­dė­lių gru­pe­lės, ku­rios ima pa­vyz­dį iš tų pa­čių ke­lių skra­jū­nų. Ir nė­ra ins­ti­ tu­ci­jos, ku­ri „pa­dė­tų pa­ga­liau su­ bręs­ti“ tiems, ku­rie ma­no, kad eis­ mą reg­la­men­tuo­jan­tys rei­ka­la­vi­mai ra­šy­ti ne jiems. Liūd­na, kad to­kių ne­sub­ren­dė­lių yra net tarp aukš­čiau­sius po­stus uži­man­čių­jų. Apie tai ne­dvip­ras­ miš­kai by­lo­ja kai ku­rios eis­mo įvy­ kių su­ves­ti­nės. Ne­ma­lo­nu, kad at­ si­ran­da ir juos už­ta­rian­čių­jų. Ki­ta ver­tus, jei­gu nė­ra ins­ti­tu­ci­jų, pa­jė­gių su­draus­min­ti ne­sub­ren­dė­ lius, gal­būt lai­kas bent jau kai ku­ riuo­se ke­liuo­se at­si­sa­ky­ti grei­čio ap­ri­bo­ji­mo ir ri­bo­ti jį tik ženk­lais ten, kur tai gy­vy­biš­kai bū­ti­na. Taip, kaip yra Vo­kie­ti­jo­je. Ir nie­ko. Ava­rin­gu­mas, ma­nau, nė­ra di­des­nis už vi­du­ti­nį Va­ka­rų Eu­ro­po­je. Ap­ri­bo­ji­mų pa­nai­ki­ni­mas bent jau stam­biau­siuo­se ma­gist­ra­li­ niuo­se ke­liuo­se ne disk­ri­mi­nuo­tų, o su­teik­tų ga­li­my­bę pa­si­rink­ti grei­ tį sa­vo nuo­žiū­ra ir tiems, ku­rie są­ ži­nin­gai vyk­do eis­mo tai­syk­lių rei­ ka­la­vi­mus. Jei­gu bent pu­sė tų, ku­rie mėgs­ ta grei­tį, mū­sų val­džios vy­rus už­ vers­tų ar­gu­men­tuo­tais rei­ka­la­vi­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Be­na­mių re­gi­niai at­si­bo­do

Jau at­si­bo­do vi­du­ry­je mies­to, Til­ tų gat­vė­je, nuo­lat ma­ty­ti be­na­ mius. Jie pri­si­gė­rę gu­li, smir­di. Ir pa­čiam ne­ma­lo­nu pro juos praei­ ti, mies­to sve­čius, už­sie­nie­čius gė­ da ves­tis. Ką nors rei­kia su jais da­ ry­ti – gy­dy­ti ar­ba izo­liuo­ti. Ir jo­kiu bū­du jiems ne­ga­li­ma duo­ti iš­mal­ dos. Juk taip su­si­ren­ka pi­ni­gų ir to­ liau ge­ria. Ma­tas

Ne­man­da­gios šei­mos pa­plū­di­my­je

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

mais keis­ti vie­ną ar ki­tą tai­syk­lių nuo­sta­tą, val­džia ne­ga­lė­tų ig­no­ ruo­ti tų rei­ka­la­vi­mų. Čia ga­li­ma pa­mi­nė­ti ir vi­siš­kai be­tiks­lį, o kar­tais net pa­vo­jin­gą ži­ bin­tų pleš­ki­ni­mą švie­siu pa­ros me­ tu, ir gau­sy­bę be jo­kio rei­ka­lo pa­ ke­lė­se pri­sta­ti­nė­tų grei­tį ri­bo­jan­čių ke­lio ženk­lų.

Gė­dos jaus­mo sto­ka – dar vie­nas ne­sub­ ren­dė­lio bruo­žas. Liūd­niau­sia, kad nie­ko to­kia si­tua­ci­ja ne­jau­di­na. O kol kas si­tua­ci­ja mū­sų ke­liuo­se ap­gai­lė­ti­nai liūd­na. De­ja, tai ne vie­nin­te­lė sri­tis, aki­ vaiz­džiai de­monst­ruo­jan­ti ne­sub­ ren­du­sio pro­to pa­vyz­džius. Na, kad ir pa­pras­tas ci­ga­re­čių pa­ ke­lis, ant ku­rio pui­kuo­ja­si už­ra­šas „Rū­ky­mas žu­do“. Ar­ba rek­la­ma, skel­bian­ti, kad al­ko­ho­lis griau­na šei­mos ge­ro­vę. Ta­čiau tuo pat me­ tu iš­duo­da­mos li­cen­ci­jos rū­ka­lų bei svai­ga­lų ga­my­bai ir pla­ti­ni­mui. Net at­ski­ros len­ty­nos ar net iš­ti­sos par­duo­tu­vės ski­ria­mos šioms pre­ kėms. Ir nė vie­no įka­lin­to ar bent nu­teis­to už tų „žu­dan­čių“ ar „ar­ dan­čių šei­mas“ pro­duk­tų ga­my­bą ir pla­ti­ni­mą, o gal ir už klai­di­nan­ čią „rek­la­mą“. Ši­to­kia dvip­ras­my­bė nie­kaip ne­ tel­pa į svei­ko pro­to ri­bas. Ku­rie iš jų tei­sūs: tie, ku­rie tei­gia, kad rū­ ky­mas žu­do, ar tie, ku­rie iš­duo­da lei­di­mus ci­ga­re­čių ga­my­bai ir pla­ ti­ni­mui? O gal ne­sub­ren­dė­liais rei­kia lai­ ky­ti tų pro­duk­tų var­to­to­jus? Bet to­kių – mi­li­jo­nai. Aps­tu ne­sub­ren­dė­liš­ku­mo ir rek­ la­mo­je. Te­le­vi­zi­jų pro­gra­mo­se rek­ la­ma net ne­tu­ri jos trans­lia­vi­mui

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

skir­to lai­ko. Ši kar­tais net šleikš­ tu­lį ke­lian­ti rek­la­ma bru­ka­ma vi­ sų be išim­ties pro­gra­mų trans­lia­ vi­mo me­tu. To­dėl mi­li­jo­nus žiū­ro­vų, ku­riems ji ne­rei­ka­lin­ga, tie­siog er­zi­na, o tie, ku­riems ga­li bū­ti rei­ka­lin­ga, net ne­ ži­no, ka­da ji trans­liuo­ja­ma. Ne­jau­ gi TV pro­gra­mų su­da­ry­to­jai ne­sup­ ran­ta, kad pro­gra­mos trans­lia­vi­mo per­trau­kų me­tu bru­ka­ma rek­la­ma že­mi­na tų pro­gra­mų rei­tin­gą, ma­ ži­na ją žiū­rin­čių žmo­nių skai­čių. Ko­dėl lai­dų su­da­ry­to­jai ją įsi­lei­ džia į sa­vo lai­das? Ar to­kią rek­la­mą ir jos pa­tei­ki­mą ga­li­ma lai­ky­ti bran­ daus pro­to kū­ry­ba? Gal­būt jau lai­kas TV lai­dų pro­ gra­mo­se skir­ti at­ski­rą konk­re­tų lai­ ką rek­la­mų bei skel­bi­mų trans­lia­ vi­mui ar­ba net pa­gal­vo­ti apie vien rek­la­mai bei skel­bi­mams skir­tą TV ka­na­lą? To­kio ka­na­lo žiū­ro­vų skai­čius tuo pat me­tu pa­tvir­tin­tų ir tos rek­ la­mos rei­ka­lin­gu­mą. Šiuo­lai­ki­nis TV trans­lia­vi­mo prie­mo­nių at­ga­li­ nis ry­šys lei­džia nu­sta­ty­ti kiek­vie­ nos pro­gra­mos žiū­ro­vų skai­čių, tai­ gi ir pro­gra­mos pa­klau­su­mą. Tai tik ke­le­tas mū­sų gy­ve­ni­mo epi­zo­dų. Neb­ran­daus pro­to še­ dev­rų daug ir dau­ge­ly­je ki­tų veik­ los sfe­rų. Ne­jau­gi vis dėl­to pa­sau­lį val­do pi­ni­gai, o ne svei­kas pro­tas? Čia ne išim­tis ir mū­sų te­le­vi­zi­jos, ra­di­jas, spau­da. Lyg pa­tvir­tin­da­mas ma­no sam­ pra­tą apie pro­to bran­dą, ne­ma­žą žiups­ne­lį ne­bran­daus pro­to „še­ dev­rų“ jau pa­tei­kė šių me­tų bir­že­ lio 15 die­nos dien­raš­čio „Klai­pė­da“ kok­tei­lis. Pa­sau­ly­je dau­gy­bė žmo­nių, ku­ riems nie­kas ne­pa­dė­jo nu­bus­ti, tei­ gė A.de Saint-Exupé­ry. Vis dėl­to ma­nau, jei­gu kas nors pa­dė­tų jiems nu­bus­ti, jie pa­tys pa­ ste­bė­tų ir su­pras­tų sa­vo klai­das. Po­vi­las Ši­lei­ka

Sa­vait­ga­lį bu­vau plia­že. Spe­cia­ liai at­va­žia­vau anks­ti, kad ras­čiau ge­rą vie­tą. At­si­gu­liau vie­na ko­po­ se, po kiek lai­ko atė­jo šei­ma su vai­ kais. Užuot vi­si su­gu­lę ša­lia vie­nas ki­to, duk­ra pa­si­tie­sė rankš­luos­ tį vie­no­je ma­no pu­sė­je, jos tė­vai – ki­to­je. Vi­są lai­ką taip ir vaikš­čio­jo „per gal­vą“ man, iš vie­nos pu­sės į ki­tą. Ga­lų ga­le neap­si­ken­tu­si nu­ li­pau nuo ko­pų že­myn, ta­čiau vėl at­bė­go ta pa­ti ša­lia ma­nęs gu­lė­ ju­si mo­te­riš­kė. Ji, ma­tyt, su­pra­to, kad dėl jų šei­mos man te­ko pa­si­ trauk­ti, tai ėmė at­si­pra­ši­nė­ti. Ge­ rai, kad bent tiek su­si­vo­kė, ta­čiau man nuo to ne­pa­ge­rė­jo. Anks­čiau mąs­ty­ti rei­kė­jo. Pau­li­na Z.

Gruo­dis ta­po „grau­džiu“

Ma­ne la­bai džiu­gi­na, jog Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­tas ren­gia lie­tu­vių kal­bos kur­sus už­sie­nie­čiams. Ko­ ne kas ry­tą gru­pe­lę to­kių stu­den­ tų su­tin­ku va­žiuo­jan­čių į pa­skai­tas. Jie taip gra­žiai mo­ko­si mū­sų kal­ bos, kad net šir­dį pa­glos­to. Aną­ dien jie mo­kė­si me­tų mė­ne­sių lie­ tu­viš­kų pa­va­di­ni­mų. Juo­kin­ga ir sy­kiu sma­gu bu­vo klau­sy­tis, kaip jie sten­gia­si iš­tar­ti „gruo­dis“, bet išei­na „grau­dis“. Ta­da ir su­pran­ti, ko­kia iš­ties sun­ki ta mū­sų lie­tu­vių kal­ba, bet ko­kia gra­ži. O dar sma­ giau, kad už­sie­nie­čiai jos mo­ko­si, o ne tik mes, lie­tu­viai, sten­gia­mės kal­ti ang­lų ar ki­tas kal­bas. Ne­mu­nas

Ner­vi­na ne­su­sip­ra­tė­liai

Dau­gy­bė žmo­nių džiau­gia­si, jog mies­te at­si­ra­do va­di­na­mų­jų eksp­ re­sų – mies­to au­to­bu­sų, ku­rie ry­ tais ir va­ka­rais pi­ko va­lan­do­mis ne­sto­ja kai ku­rio­se sto­te­lė­se, už­ tat jais grei­čiau ga­li­ma pa­siek­ti ke­lio­nės tiks­lą, pa­vyz­džiui, grįž­ti na­mo ar at­sku­bė­ti į dar­bą. Ta­čiau ste­bi­na tai, kad ne­ma­žai žmo­nių net ne­si­sten­gia ži­no­ti, kas vyks­ ta mū­sų mies­te. Ko­ne kas­kart, kai va­žiuo­ju eksp­re­so au­to­bu­su, pa­ si­tai­ko koks nors ne­su­sip­ra­tė­lis, ku­ris į jį įli­pa, o pa­skui rė­kia, pik­ ti­na­si, kal­ti­na vai­ruo­to­ją, kad jis ne­sto­ja kai ku­rio­se sto­te­lė­se. Ge­ rie­ji žmo­nės, jei jau li­pa­te į au­to­ bu­są, bū­ki­te tik­ri, kaip jie va­žiuo­ ja ir kur su­sto­ja. Be­ne­dik­tas Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

treÄ?iadienis, rugpjĹŤÄ?io 21, 2013

aktualijos

InformacinÄ— visuomenÄ—: darbui, kultĹŤrai, visuomeniniam gyvenimui Sutikite, informacinÄ—s technologijos padarÄ— pasaulÄŻ daug patogesnÄŻ. Net ir poilsio dienÄ…, fiziĹĄkai neaplankant nÄ— vienos valstybinÄ—s ÄŻstaigos, internetu galima susitvarkyti beveik visus reikalus. Skirmantas Tarvydas

Ar prieĹĄ deĹĄimtÄŻ metĹł kas nors galÄ—jo patikÄ—ti, kad sekmadienÄŻ sumanÄ™ paĹžvejoti galÄ—site Ĺžvejo bilietÄ… uĹžsisakyti ir gauti internetu neiĹĄÄ—jÄ™ iĹĄ namĹł, atsivertÄ™ kitÄ… interneto svetainÄ™ suĹžinoti, kokios eismo sÄ…lygos yra iki numatytos vietos, ir, jei nevairuojate, pakeliui deklaruoti savo pajamas ar uĹžsiraĹĄyti pas gydytojÄ…. „Šiuo metu vieĹĄojo administravimo ÄŻstaigos teikia nemaĹžai ÄŻvairiĹł e. paslaugĹł ir jĹł skaiÄ?ius kiekvienÄ… mÄ—nesÄŻ didÄ—ja. Kiekviena e. paslauga – tai sutaupytas laikas, pinigai, galĹł gale, eilÄ—se stovinÄ?iĹł ĹžmoniĹł nervai“, – sako InformacinÄ—s visuomenÄ—s plÄ—tros komiteto (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos direktorius Rytis Kalinauskas.

Dr. R.VarnienÄ—-Janssen:

ElektroninÄ— erdvÄ— suteikÄ— galimybÄ™ kultĹŤrinio ir istorinio paveldo vertybÄ—mis pasidalyti su plaÄ?iÄ…ja visuomene. DidĹžioji dalis vieĹĄojo administravimo ÄŻstaigĹł teikiamĹł e. paslaugĹł kuriamos pasinaudojant ES struktĹŤriniĹł fondĹł lÄ—ĹĄomis pagal Ekonomikos augimo veiksmĹł programos 3 prioritetÄ… „InformacinÄ— visuomenÄ— visiems“ (IVV). Vien pernai IVV prioriteto lÄ—ĹĄomis ÄŻgyvendinus projektus, ne viena savivaldybÄ— pradÄ—jo teikti e. demokratijos paslaugas, sukurta Aplinkosaugos leidimĹł sistema, kurioje internetu galima gauti reikiamus aplinkosaugos leidimus, sukurtos interneto svetainÄ—s, kuriose galima suĹžinoti apie Lietuvos DidĹžiosios KunigaikĹĄtystÄ—s istorijÄ…, perĹžiĹŤrÄ—ti 1918–1961 m. dokumentinÄ™ medĹžiagÄ…, ďŹ lmus ar Lietuvos muziejuose sukauptus unikalius ir vertingus kultĹŤros paveldo objektus, meno kĹŤrinius. Ĺ iemet taip pat gyventojams ir verslui bus pristatyta ne viena nauja e. paslauga. „Labai svarbu ir tai, kad kuriamos ÄŻvairiĹł sriÄ?iĹł e. paslaugos. Internetu galime ne tik sutvarkyti svarbius reikalus, pavyzdĹžiui, deklaruoti gyvenamÄ…jÄ… vietÄ…, uĹžsisakyti vairuotojo paĹžymÄ—jimÄ…. Ĺ˝monÄ—s gali naudotis skaitmeniniais kultĹŤros

paveldo archyvais, domÄ—tis Lietuvos istorija, aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime, vykdyti kitÄ… pilietinÄ™ ir akiratÄŻ pleÄ?ianÄ?iÄ… veiklą“, – akcentuoja IVPK direktorius. Nebereikia laukti eilÄ—se

2011-ĹłjĹł pabaigoje, baigus ÄŻgyvendinti ES struktĹŤriniĹł fondĹł lÄ—ĹĄomis ďŹ nansuotÄ… projektÄ…, pradÄ—jo veikti Lietuvos darbo birĹžos (LDB) prie SocialinÄ—s apsaugos ir darbo ministerijos interneto portalas „eDbirĹža“ (www.ldb.lt/epaslaugos), kuriame kasdien apsilanko apie 40 tĹŤkst. lankytojĹł. Visi LDB portalo naudotojai gali ieĹĄkoti darbo pasiĹŤlymĹł pagal pasirinktus kriterijus, uĹžsiregistravus portale galima sukurti ir redaguoti savo CV, nusiĹłsti jÄŻ darbdaviui, iĹĄsaugoti patinkanÄ?ius darbo pasiĹŤlymus, uĹžsisakyti e. paĹĄto Ĺžinutes apie dominanÄ?ius darbo pasiĹŤlymus. „Interneto svetainÄ—je bedarbiai gali susipaĹžinti su teikiamĹł paslaugĹł apraĹĄymu, surasti pageidaujamÄ… formaliojo ar neformaliojo mokymo programÄ…, pagal kuriÄ… norÄ—tĹł mokytis. Be to, ĹĄioje svetainÄ—je galima rasti informacijos apie darbo rinkos aktualijas – situacijos darbo rinkoje apĹžvalgÄ…, paklausiausiĹł profesijĹł deĹĄimtukus, patarimĹł, kaip greiÄ?iau susirasti tinkamÄ… darbą“, – pasakoja LDB InformaciniĹł technologijĹł skyriaus vedÄ—jo pavaduotojas Martynas Storasta. PradÄ—jus veikti portalui „eDbirĹža“, pirmus tris mÄ—nesius bedarbiai gali bĹŤti aptarnaujami tik e. paĹĄtu, nebereikia vykti ÄŻ LDB skyrius, laukti eilÄ—se, o tai itin aktualu regionĹł gyventojams. Taip pat darbo ieĹĄkantys asmenys gali uĹžpildyti iĹĄankstinÄ—s registracijos darbo birĹžoje formÄ… ir pasirinkti atvykimo laikÄ…, sudaryti preliminarĹł individualĹł uĹžimtumo veiklos planÄ…, tiesiogiai bendrauti su priskirtu darbo birĹžos specialistu, siĹłsdamas bei gaudamas Ĺžinutes portale, ir kt. DarbuotojĹł ieĹĄkantys ir portale uĹžsiregistravÄ™ darbdaviai turi galimybÄ™ ieĹĄkoti darbuotojĹł internetu, perĹžiĹŤrÄ—ti kandidatĹł CV, registruoti ir redaguoti darbo pasiĹŤlymus, uĹžsakyti darbo mugÄ™, elektroniniu bĹŤdu bendrauti su kandidatais ir darbo birĹžos specialistais, uĹžsakyti e. paĹĄto Ĺžinutes apie tinkamus kandidatus turimam darbo pasiĹŤlymui ir iĹĄsaugoti kandidatĹł informacijÄ…, kuriÄ… pageidauja perĹžiĹŤrÄ—ti vÄ—liau. „Kai buvo ÄŻdiegta sistema, e. paslaugomis naudojasi 170 tĹŤkst. aktyviĹł vartotojĹł. 2012-aisiais darbo birĹžos e. paslaugomis pradÄ—jo naudotis 39 tĹŤkst. darbo ieĹĄkanÄ?iĹł asmenĹł ir per 4 tĹŤkst. darbdaviĹł. 2013 m. naujĹł vartotojĹł registravimosi tempas nemaŞėja“, – sako M.Storasta. PolitikĹł veikla – internete

Nuo geguŞės 31 d., kai ES struktōrinių fondų lėťomis buvo įgyvendintas projektas „Elektroninės

ES parama informacinÄ—s visuomenÄ—s plÄ—trai 2007–2013 m. ES struktĹŤrinÄ—s paramos laikotarpiu informacinÄ—s visuomenÄ—s plÄ—tros projektai finansuojami Ekonomikos augimo veiksmĹł programos 3 prioriteto „InformacinÄ— visuomenÄ— visiems“ (IVV prioritetas) priemoniĹł lÄ—ĹĄomis. IVV prioriteto tikslas – sumaĹžinti geografiniĹł ir ekonominiĹł veiksniĹł nulemtÄ… skaitmeninÄ™ atskirtÄŻ ir skatinti informacinÄ—s visuomenÄ—s procesus plÄ—tojant e. sprendimus, didinant vieĹĄojo sektoriaus institucijĹł efektyvumÄ… ir skatinant e. verslo iniciatyvas ĹĄalyje, sukuriant tolygiÄ… ir saugiÄ… elektroniniĹł tinklĹł infrastruktĹŤrÄ… ĹĄalyje. 2007–2013 m. ES struktĹŤrinÄ—s paramos laikotarpiu IVV prioritetui ÄŻgyvendinti skirta 975,3 mln. Lt. IĹĄ jĹł 829 mln. Lt – Europos regioninio plÄ—tros fondo lÄ—ĹĄos.

„Lietuvos bibliotekos, muziejai, kitos ÄŻstaigos sukaupÄ— milĹžiniĹĄkas kultĹŤros paveldo vertybiĹł kolekcijas. TaÄ?iau nemaĹža dalis ĹĄiĹł kultĹŤriniĹł vertybiĹł, pavyzdĹžiui, retos knygos, seni periodiniai leidiniai, muziejĹł eksponatai dÄ—l kai kuriĹł jĹł blogos ďŹ zinÄ—s bĹŤklÄ—s ar unikalumo ilgÄ… laikÄ… buvo prieinama tik nedideliam skaiÄ?iui specialistĹł. ElektroninÄ— erdvÄ— suteikÄ— galimybÄ™ ĹĄiomis neÄŻkainojamomis kultĹŤrinio ir istorinio paveldo vertybÄ—mis pasidalyti su plaÄ?iÄ…ja visuomene“, – pasakoja Nacionalinio skaitmeninimo ir virtualios elektroninio paveldo sistemos (VEPS) centro direktorÄ— dr. Regina VarnienÄ—-Janssen. UĹž ES struktĹŤriniĹł fondĹł lÄ—ĹĄas sukurtame portale www.epaveldas.lt jau yra daugiau kaip 278 tĹŤkst. itin didelÄ™ vertÄ™ turinÄ?iĹł kultĹŤros paveldo objektĹł. Pasiď Ž Patogu: ]NWĂ­_V\ _RTV\[Ăş TfcR[a\WNV RYRXa_\[V[Ă›WR R_QcĂ›WR TNYV aVR`V\TVNV naudojus paieĹĄka, galima suĹži`aROĂ›aV `NcVcNYQfOVĂş aN_fOĂş ]\`Ă›Q Vb` ZNafaV ONY`NcVZĂş _RgbYaNab` `b noti, kokie istoriniai meno bei _N`aV _RVXVNZb` aRV`Ă›` NXab` CfaNba\ 9VNbQN[`XV\ [b\a_ mokslo ĹžmonÄ—s ir ÄŻvykiai uĹžďŹ ksuoti konkreÄ?iame miestelyje, gydemokratijos paslaugĹł pilieÄ?iams terneto puslapis su naujomis e. pas- venvietÄ—je ir kt., tereikia paieĹĄkos sukĹŤrimas ir plÄ—tra KlaipÄ—dos re- laugomis, suteikianÄ?iomis galimybÄ™ laukelyje ÄŻvesti reikiamÄ… miesto ar giono savivaldybiĹł administracijo- aktyviau dalyvauti regionĹł politinia- gyvenvietÄ—s pavadinimÄ…, ir sistese“, KlaipÄ—dos regiono gyventojai me gyvenime. TaÄ?iau, mano many- ma parodys visÄ… susijusiÄ… inforgali ne tik tiesiogiai stebÄ—ti regiono mu, svarbiausia jo dalis yra sukurta macijÄ… bei jos ĹĄaltinius. Radus politikĹł darbÄ…, bet ir patys aktyviai infrastruktĹŤra, kuri, atsiradus porei- reikiamÄ… informacijÄ… – vaizdÄ…, dalyvauti priimant sprendimus. kiui, leidĹžia sukurti beveik bet kokiÄ… knygÄ…, garso ÄŻraĹĄÄ… – jÄ… galima iĹĄKaip sakÄ— KlaipÄ—dos miesto sa- e. paslaugÄ…, padedanÄ?iÄ… efektyviau sisaugoti savo kompiuteryje. PorvivaldybÄ—s Informavimo ir e. pas- bendrauti politikams ir visuomenei. tale taip pat galima susikurti savo laugĹł skyriaus InformaciniĹł tech- Jei kam nors kils minÄ?iĹł, kokios tai asmeninÄ—s duomenĹł bazÄ—s pusnologijĹł poskyrio vedÄ—jas Darius galÄ—tĹł bĹŤti paslaugos, visada lauksi- lapÄŻ, sekti portalo naujienas, paKadys, e. demokratijos paslaugos me pasiĹŤlymĹłâ€œ, – sako D.Kadys. teikti klausimĹł. regione ÄŻdiegtos bendradarbiauDr. R.VarnienÄ—s-Janssen ĹžoDaugiau informacijos apie e. dejant KlaipÄ—dos, Kretingos, Skuodo mokratijos paslaugas KlaipÄ—dos re- dĹžiais tariant, skaitmeninis kulir Ĺ ilutÄ—s rajonĹł, Palangos miesto gione galima rasti interneto svetai- tĹŤros vertybiĹł duomenĹł bankas bei Neringos savivaldybÄ—ms. – tai puiki galimybÄ— gauti iĹĄsamiÄ… nÄ—je www.klaipeda.lt. VisĹł minÄ—tĹł regionĹł gyventojai informacijÄ… apie kultĹŤros ir meinternete dabar gali tiesiogiai ste- KultĹŤra ÄŻ namus no vertybes neiĹĄeinant iĹĄ namĹł. bÄ—ti savivaldybiĹł tarybĹł posÄ—dĹžius, Jau keletÄ… metĹł veikia Lietuvos na- Virtualusis mĹŤsĹł kultĹŤros pavelperĹžiĹŤrÄ—ti jĹł ÄŻraĹĄus, matyti balsavi- cionalinÄ—s Martyno MaĹžvydo bib- do portalas www.epaveldas.lt – tai mĹł rezultatus, stebÄ—ti sprendimĹł liotekos sukurtas Lietuvos kultĹŤ- ir veiksminga priemonÄ—, padedanti priÄ—mimo procedĹŤras nuo jĹł patei- rinio paveldo portalas www.epa- besimokantiems daugiau suĹžinoti, kimo iki priÄ—mimo, surasti reikia- veldas.lt. KiekvienÄ… mÄ—nesÄŻ ĹĄi vir- rengti mokslo darbus, straipsnius, tualioji lietuviĹł kultĹŤros erdvÄ— tai galimybÄ— mokytojams ir dÄ—stymus teisÄ—s aktus. Siekiant glaudesnio politikĹł ir sulaukia daugiau nei 20 tĹŤkst. lan- tojams pasinaudoti unikalia istoripilieÄ?iĹł ryĹĄio, savivaldybiĹł pus- kytojĹł, besidominÄ?iĹł mĹŤsĹł ĹĄalies ne medĹžiaga. PR lapiuose sukurta galimybÄ— reng- kultĹŤra ir istorija. ti visuomenÄ—s nuomonÄ—s apklausas, gyventojai gali teikti peticijas, siĹŤlymus, iĹĄsakyti savo nuomonÄ™ aktualiais klausimais forume. „PlaÄ?iajai visuomenei matomas ÄŻgyvendinto projekto rezultatas – in-

8

TRečiAdienis, rugpjūčio 21, 2013

užribis Mu­šė vė­ly­vus praei­vius

ap­vo­gė ­ poil­siau­to­ją

Pra­šo pa­žin­ti įta­ria­mą­jį

Vė­lų sek­ma­die­nio va­ka­rą už­ puo­li­kai pa­ty­ko­jo dvie­jų vy­rų ir juo su­mu­šę api­plė­šė. Lie­pų g. po smū­gio į gal­vą pi­ni­gi­nės ne­ te­ko 34 m. klai­pė­die­tis. Jis pra­ ra­do 2,1 tūkst. li­tų. O prie Mi­ni­ jos ir Se­no­sios Smil­te­lės g. san­ kry­žos nu­ken­tė­jo 49 m. vy­ras. Jis ne­te­ko pi­ni­gi­nės bei te­le­fo­ no. Ža­la – 2 tūkst. li­tų.

Pir­ma­die­nį per pie­tus Pa­lan­ go­je, Ron­žės g. iš neuž­ra­kin­to nuo­mo­ja­mo kam­ba­rio pa­vog­ tas 21 m. ute­niš­kei pri­klau­san­ tis ne­šio­ja­masis kom­piu­te­ris. Pa­rei­gū­nai su­lai­kė šiuo nu­si­kal­ ti­mu įta­ria­mą 28 m. pa­lan­giš­kį Ra­mū­ną A. Jis už­da­ry­tas į areš­ ti­nę, dėl va­gys­tės pra­dė­tas iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas.

Klai­pė­dos po­li­ci­ja ti­ria te­le­fo­no „Sam­sung Ga­la­xy S4“ va­gys­ tę, įvyk­dy­tą šie­met lie­pos 27 d. „Om­ni­tel“ sa­lo­ne, pre­ky­bos cent­re BIG. Spė­ja­ma, kad įta­ ria­mą­jį už­fik­sa­vo vaiz­do ka­me­ ros. Pa­ži­nu­sius šį vai­ki­ną pra­šo­ ma pa­skam­bin­ti ty­rė­jai tel. 354 389 ar­ba pa­ra­šy­ti elekt­ro­ni­niu pa­štu klaipėdos2pk@policija.lt.

Dėl tra­ge­di­jos kal­ti­ ir po­li­ci­nin­kai? Dai­va Ja­naus­kai­tė Di­tu­vos so­dų ma­sy­vo pa­kraš­ty­je šių me­tų va­sa­rio 11-ąją įvy­ku­sios tra­ge­di­jos, kai bu­vo nu­žu­dy­ta ke­ tu­rių vai­kų mo­ti­na, prie­žas­tys ne­ tru­kus bus narp­lio­ja­mos ke­liuo­se teis­muo­se.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas rug­ sė­jo pra­džio­je pra­dės teis­ti au­kos su­tuok­ti­nį, o tin­ka­mai į mo­ters pra­ne­ši­mą apie gre­sian­tį pa­vo­jų ne­su­rea­ga­vę pa­rei­gū­nai, vei­kiau­ siai bus tei­sia­mi Klai­pė­dos ra­jo­no apy­lin­kės teis­me. Rug­sė­jo 2-ąją prieš teis­mą stos 37 me­tų Po­vi­las Va­lei­ka. Jis kal­ti­ na­mas žiau­riu smur­tu prieš žmo­ ną bei jos nu­žu­dy­mu. Teis­mo po­sė­dis vyks už už­da­rų du­rų, nes aiš­ki­nan­tis mo­ters žū­ties ap­lin­ky­bes bus pa­lies­tos in­ty­maus šei­mos gy­ve­ni­mo de­ta­lės. Šių me­tų va­sa­rio vi­du­ry­je P.Va­ lei­ka jau tu­rė­jo iš­ke­liau­ti į pa­tai­sos na­mus, nes bu­vo su­bend­rin­tos ne vie­na už smur­tą prieš žmo­ną jam skir­ta baus­mė. Va­sa­rio 11-ąją mo­te­ris skam­bi­ no į po­li­ci­ją ir pra­ne­šė, kad į na­ mus grį­žo ne­blai­vus su­tuok­ti­nis, ku­riam teis­mo už­draus­ta prie jos ar­tin­tis. Nors vy­ras dar ne­bu­vo pra­dė­jęs smur­tau­ti, mo­te­ris pa­sa­ kė, kad jo bi­jo. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai į Va­lei­kų na­mus at­va­žia­vo tik ta­

da, kai ga­vo ži­nią, jog mo­te­ris ne­ be­gy­va. Šios sa­vai­tės pra­džio­je įta­ri­mai bu­vo pa­reikš­ti Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo po­sky­rio spe­cia­lis­tui Vy­ gan­dui V. Net­ru­kus jie bus įteik­ti ir vy­res­nia­jam po­sti­niui Ro­ber­tui R. Abu pa­rei­gū­nai įta­ria­mi neat­li­kę tar­ny­bos pa­rei­gų. Jiems teis­me teks aiš­kin­tis, ko­dėl ne­tin­ka­mai rea­ga­vo į mo­ters pa­ gal­bos pra­šy­mą, ko­dėl ne­su­ge­bė­jo koor­di­nuo­ti pa­tru­lių veiks­mų, o šie ne­ra­do Va­lei­kų na­mų. „Yra pa­kan­ka­mai duo­me­nų įtar­ ti, jog po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, bū­da­mi sta­tu­ti­niai vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir at­lik­da­mi sa­vo pa­rei­gas, pa­žei­ dė įsta­ty­mų ir ki­tų tei­sės ak­tų rei­ ka­la­vi­mus, su­lau­žė duo­tą prie­sai­ ką ir pa­že­mi­no pa­rei­gū­no var­dą. Taip su­da­ry­da­mi są­ly­gas for­muo­ tis nei­gia­mai vi­suo­me­nės nuo­mo­ nei apie po­li­ci­jos, kaip ins­ti­tu­ci­jos, at­sa­kin­gos už as­mens ir vi­suo­me­ nės sau­gu­mą bei vie­šo­sios tvar­ kos už­tik­ri­ni­mą, ne­veik­lu­mą bei ne­su­ge­bė­ji­mą tin­ka­mai at­lik­ti jai pa­ves­tų funk­ci­jų. Dėl to­kio pa­rei­ gū­nų ne­vei­ki­mo po­li­ci­jai ir vals­ty­ bei pa­da­ry­ta di­de­lė ne­tur­ti­nė ža­ la“, – tei­gė iki­teis­mi­niam ty­ri­mui va­do­vau­jan­ti Klai­pė­dos apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ros Klai­pė­dos apy­ lin­kės pro­ku­ro­rė Kris­ti­na Blinst­ ru­bie­nė.

Vi­lio­nė: džiu­gi ži­nia apie įspū­din­gą lai­mė­ji­mą kol kas ne­su­vi­lio­jo mū­sų kraš­to žmo­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Suk­čiai ata­kuo­ja iš Egip­to 1

Dau­ge­lis skai­čiu­sių­jų ži­ nu­tę ne­priė­mė šios in­for­ ma­ci­jos už gry­ną pi­ni­gą. Aki­vaiz­du, kad tai dar vie­nas su­kčių gun­dy­ mas. Ži­nu­čių siun­tė­jo nu­me­ris ro­ dė, kad SMS siun­čia­mos iš Egip­to. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­ to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ ro 1-ojo sky­riaus vy­riau­sio­ji ty­rė­ja Kris­ti­na An­ta­na­vi­čie­nė pa­sa­ko­ jo, jog pa­na­šios vi­lio­nės Lie­tu­vo­je ir mū­sų kraš­te – jo­kia nau­jie­na. Jau ke­le­rius me­tus mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­nų nau­do­to­jus už­plūs­ta ži­ nu­tės, pra­ne­šan­čios apie mil­ži­niš­ kus lai­mė­ji­mus, di­džiu­lį pa­li­ki­mą, pa­gal­bos mel­di­mą, pra­šy­mą pa­dė­ti per­ves­ti į sa­vo są­skai­tą ki­to­je ša­ly­je tu­ri­mą in­dė­lį ir pa­na­šių pais­ta­lų. Šie­met Klai­pė­do­je ne­gau­ta pra­ ne­ši­mų apie to­kių su­kčių ap­gau­tus ir taip nu­ken­tė­ju­sius žmo­nes.

Pa­va­sa­rį uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­ nai da­rė eks­pe­ri­men­tą su­si­ra­ši­nė­ da­mi su vie­nu to­kio vi­lio­ja­mo pa­ siū­ly­mo au­to­riu­mi.

Pa­ta­ria­ma ne tik ne­si­vel­ti į be­tiks­ lį su­si­ra­ši­nė­ji­mą su su­kčiais, bet ir ne­ skam­bin­ti nu­ro­dy­ tu te­le­fo­nu. Klas­ta išaiš­kė­jo la­bai grei­tai. Net­ ru­kus pa­rei­gū­nai vir­tua­lio­je erd­vė­ je bu­vo su­pa­žin­din­ti su lai­mė­ji­mą pa­ža­dė­ju­sios įmo­nės at­sto­vu ap­si­ me­tan­čiu as­me­niu. Pa­rei­gū­nų pa­ tir­tis by­lo­ja, kad su­si­ra­ši­nė­ji­mas su juo ga­li truk­ti iki be­ga­ly­bės.

Ta­čiau klas­ta išaiš­kė­ja kur kas grei­čiau. Jau po pir­mų­jų man­da­ gu­mo laiš­kų, ku­riuo­se bu­vo svei­ ki­ni­mai su lai­mė­ji­mu, pra­neš­ta, jog, no­rė­da­mas gau­ti di­džią­ją su­ mą, žmo­gus tu­ri at­siųs­ti tam tik­ rą su­mą pi­ni­gų. Jie esą rei­ka­lin­gi mo­kes­čiams bei per­siun­ti­mo iš­ lai­doms ap­mo­kė­ti. „Anks­čiau to­kie laiš­kai bū­da­ vo su­si­ję su Af­ri­kos vals­ty­bė­mis. Pas­ta­ruo­ju me­tu ži­nu­tės at­siun­ čia­mos iš Ang­li­jos, – aiš­ki­no pa­ rei­gū­nė. – Ga­liu pa­tar­ti tik vie­ na – ne­kreip­ti dė­me­sio į pa­na­šias ži­nu­tes, ta­da ir pa­sek­mių ne­rei­kės bai­min­tis.“ Pa­ta­ria­ma ne tik ne­si­vel­ti į be­ tiks­lį su­si­ra­ši­nė­ji­mą su su­kčiais, bet ir ne­skam­bin­ti nu­ro­dy­tu te­le­ fo­nu. Sąs­kai­ta ga­li bū­ti to­kia įspū­ din­ga, kad smal­sus žmo­gus ga­li pa­tir­ti di­džiu­lių nuo­sto­lių.

Iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė dar­bo vie­to­je Dai­va Ja­naus­kai­tė Vil­ki­ko vai­ruo­to­jas nu­si­žu­dė sun­ kias­vo­rės ma­ši­nos ka­bi­no­je, tuo su­kel­da­mas dau­gy­bę skaus­min­gų klau­si­mų ar­ti­mie­siems bei bend­ra­ dar­biams. Tei­sin­gu­mas: teis­mai tu­rės at­sa­ky­ti, kiek ku­ris kal­tas dėl ke­tu­rių vai­

kų mo­ti­nos žū­ties, – į tei­sia­mų­jų suo­lą sės žu­vu­sio­sios su­tuok­ti­nis ir du po­li­ci­nin­kai. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Atė­ję į dar­bą vie­nos ne­di­de­lės kro­ vi­nių per­ve­ži­mais be­si­ver­čian­čios įmo­nės dar­buo­to­jai ra­do vil­ki­ko „Vol­vo“ ka­bi­no­je ant dir­žo pa­si­ko­

ru­sį ko­le­gą. Tra­ge­di­ja įvy­ko Dum­ piuo­se, kur lai­ko­mi bend­ro­vės au­ to­mo­bi­liai. 50-me­tis vy­ras bu­vo ne­be­gy­vas. Kaip to­kiais at­ve­jais įpras­ta, Klai­ pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti. Pa­kal­bin­tas bend­ro­vės va­do­vas pa­sa­ko­jo, kad mi­ru­sy­sis jo įmo­nė­je dir­bo tre­jus me­tus. Va­do­vas ne­slė­ pė, kad šis vy­ras bu­vo ne kar­tą pra­

si­žen­gęs, o bet ku­rio­je ki­to­je įmo­ nė­je už to­kias pra­žan­gas jis bū­tų at­leis­tas. Ta­čiau ne­di­de­lė­je bend­ ro­vė­je šios nuo­dė­mės dar­buo­to­jui bu­vo at­leis­tos. Dar ket­vir­ta­die­nį va­ka­re bend­ra­ vęs su vai­ruo­to­ju, penk­ta­die­nio ry­ tą va­do­vas su­ži­no­jo apie jo mir­tį. Va­kar darb­da­vys tei­gė ma­nan­ tis, kad vai­ruo­to­ją į sa­vi­žu­dy­bę ga­lė­jo pa­stū­mė­ti ga­li­mos pro­ble­ mos šei­mo­je.

9

trečiADIENIS, rugpjūčio 21, 2013

OMX Vilnius

–0,45 %

OMX Riga

–0,40 %

ekonomika

OMX Tallinn

0,00 %

In­ter­ne­tu nau­do­ja­ma­si dau­giau

Bu­hal­te­rių griež­čiau ne­re­gu­liuos

€

In­ter­ne­tu Lie­tu­vo­je pirmą šių metų ket­ virtį nau­do­jo­si 68,5 pro­c. gy­ven­tojų, o 65 pro­c. tai darė bent kartą per sa­vaitę. Per me­tus 16–74 metų gy­ven­tojų, be­si­nau­do­ ju­sių in­ter­ne­tu, da­lis pa­didė­jo 1,5 pro­cen­ ti­nio punk­to (2012 m. pirmą ket­virtį jų bu­ vo 67 pro­c.). Mo­bilųjį te­le­foną ar ne­šio­ jamąjį kom­piu­terį su be­laid­žio ry­šio įran­ ga bent ret­kar­čiais nau­do­jo 25 pro­c. visų 16–74 metų gy­ven­tojų.

Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja siū­lo at­si­sa­ky­ti nuo 2016 m. pla­nuo­jamų griež­tes­nių rei­ka­la­ vimų bu­hal­te­riams. Siū­loma pa­nai­kin­ti dar ne­įsi­ga­lio­jusį rei­ka­la­vimą vy­riau­sie­siems bu­hal­te­riams nuo 2016 m. būti iš­lai­kiu­ siems pro­fe­si­nius bu­hal­te­rinės ap­skai­tos, fi­nan­sinės at­skai­to­mybės ir mo­kes­čių eg­ za­mi­nus, nes „rin­kos eko­no­mi­kos sąly­go­ mis jos da­ly­vių pa­slaugų ko­kybę le­mia rin­ kos po­rei­kiai, o ne vals­tybės re­gu­lia­vi­mas“.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,9026 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0506 JAV do­le­ris 1 2,5891 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4965 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9157 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1213 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3733 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8458 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8022

Lie­tu­vos uogų au­gin­to­jai di­de­lio nu­si­vy­li­mo šiais me­tais ne­jau­čia. Tie­sa, uogų kainų kel­ti nei­šei­na, nes vis di­desnę kon­ku­ren­ciją su­ da­ro tiek vie­tos au­gin­to­jai, tiek lenkų ūki­nin­kai.

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,0241 % +0,0247 % –0,0888 % –0,4268 % –0,0142 % –0,3729 % –0,1438 % –0,3746 % +0,3222 %

12–14 litų

– už tiek šiuo me­tu par­duo­da­mas ki­log­ramas ši­lauogių.

Skund­žia­si: ser­bentų au­gin­to­jai sa­ko, kad jų der­lius ne­blo­gas, tik su­pirkė­jai ne­no­ri už jį daug mokė­ti.

Rūtos Kal­mu­kos / BFL nuo­tr.

Au­gin­to­jai skai­čiuo­ja, kiek išs­paus iš uogų Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Kon­ku­ren­ci­ja au­ga

Pas­ta­rai­siais me­tais Lie­tu­vo­je spar­ čiai po­pu­liarė­jan­čias ši­lauo­ges Ši­ lalės ra­jo­ne au­gi­nan­ti ūki­ninkė Ona Sun­gai­lienė dien­raš­čiui teigė, kad šių metų der­liu­mi skųstis tik­ rai ne­ga­li. „Tu­rint ome­ny­je, ko­kia bu­vo žie­ma, kaip il­gai ne­pra­sidė­jo nor­ma­lus pa­va­sa­ris, tik­rai vis­kas yra ge­rai“, – teigė pa­šne­kovė. O.Sun­gai­lienės ūky­je užau­gin­tos ši­lauogės šiuo me­tu par­duo­da­mos už 12–14 litų už ki­log­ramą. Ūki­ ninkės tei­gi­mu, to­kia pat šių uogų kai­na bu­vo ir per per­nykštį se­zoną. Be to, ji pro­gno­zuo­ja, kad bent ar­ ti­miau­siais me­tais ši­lauogės ne­ brangs. „Ši­lauogės tik­rai la­bai po­ pu­liarė­ja, jų pa­klau­sa au­ga, ta­čiau kel­ti kainų nei­šei­na, nes au­ga ir kon­ku­ren­ci­ja. Ši­lauo­gių au­gin­tojų mūsų ša­ly­je pa­sta­ruo­ju me­tu la­ bai pa­daugė­jo“, – pa­sa­ko­jo aš­tuo­ ne­rius me­tus šias uo­gas au­gi­nan­ti O.Sun­gai­lienė. Pa­sak jos, dar prie­š ket­ve­rius me­tus tek­da­vo va­žinė­ti po ūki­ ninkų tur­ge­lius vi­so­je Lie­tu­vo­je, o pirkė­jams įsiū­ly­ti ši­lauo­gių bu­vo ne­leng­va. „Da­bar to­kios pro­ble­ mos tik­rai ne­bėra. Žmonės pamė­ go šias uo­gas ir mus pa­tys su­si­ran­ da. Be to, ši­lauogės tu­ri la­bai daug or­ga­niz­mui nau­dingų med­žiagų, tad daug šių uogų nu­per­ka svei­ka­ tos pro­blemų tu­rin­tys žmonės“, – dėstė pa­šne­kovė. Pak­laus­ta, ar sun­ku kon­ku­ruo­ti su stam­biais kai­mynės Len­ki­jos ši­ lauo­gių au­gin­to­jais, O.Sun­gai­lienė

teigė, kad vis­kas pri­klau­so nuo kai­ nos. „Jei ma­ny­si­me, kad lie­tu­viš­kos uo­gos tu­ri būti bran­gesnės, iš­kart kils pro­blemų. Bet mes lai­komės po­li­ti­kos, kad mūsų ši­lauo­gių kai­ na tu­ri būti to­kia pat kaip len­kiškų. Kai kai­na vie­no­da, žmonės, ži­no­ ma, mie­liau ren­ka­si lie­tu­viš­kas uo­ gas“, – sakė ūki­ninkė. Be to, ir da­lis O.Sun­gai­lienės ūky­je užau­gintų ši­lauo­gių iš­ke­liau­ ja į už­sienį. Tie­sa, pa­tys ūki­nin­kai eks­por­tu ne­si­rūpi­na. Tie­siog uo­ gas iš jų per­ka lie­tu­vių did­me­ni­ nin­kai, ku­rie jas vėliau per­par­duo­ da sve­tur. „Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je mūsų uogų par­duo­da­ma maž­daug po ly­giai. Gal vos vos dau­giau lie­ka mūsų ša­ly­je“, – skai­čia­vo ši­lauo­gių au­gin­to­ja.

Ši­lauogės tik­rai la­bai po­pu­liarė­ja, jų pa­klau­sa au­ga, ta­čiau kel­ti kainų nei­šei­na, nes au­ga ir kon­ku­ren­ci­ja. Daug eks­por­tuo­ja

Lie­tu­vos šal­ta­lan­kių au­gin­tojų aso­ cia­ci­jos pre­zi­dentė Dai­va Kve­da­ raitė sakė, kad kol kas su­pirkė­jai šių uogų kai­nos dar nėra nu­statę, nes šių uogų su­pir­ki­mo se­zo­nas dar tik pra­si­dės. Tie­sa, pa­ti pa­šne­kovė sa­vo ūky­je Aly­taus ra­jo­ne išau­gintų šal­ ta­lan­kių par­duo­ti su­pirkė­jams kol kas ne­ke­ti­na. Nus­kin­tos uo­gos šiuo me­tu šal­do­mos, nes ūki­ninkė ke­ti­na

in­ves­tuo­ti į jų per­dir­bi­mo įrangą ir pre­kiau­ti jau ga­ta­va pro­duk­ci­ja. Vis dėlto ji pro­gno­zuo­ja, kad su­ pirkė­jai už ki­log­ramą šal­ta­lan­kių uogų šie­met turėtų mokė­ti tiek pat, kiek mokė­jo ir per­nai, – apie 2–2,5 li­to. „O šiaip me­tai, sa­ky­čiau, vi­ du­ti­niš­ki – nei la­bai ge­ri, nei la­bai pra­sti. Na, gal tik uo­gos kiek ma­ žesnės nei per­nai, o tai reiš­kia, jog rei­kia jų dau­giau, kad pri­skin­tum tą ki­log­ramą. Bet tai jau pri­klau­ so nuo gam­tos, o ne nuo ūki­ninkų. Kaž­ku­riuo me­tu, ma­tyt, pri­trūko drėgmės, tai uo­gos ir už­derė­jo ma­ žesnės“, – kalbė­jo D.Kve­da­raitė. Ji taip pat teigė, kad šal­ta­lan­kių pa­klau­sa au­ga, au­gin­tojų at­si­ran­ da dau­giau, o di­delė da­lis Lie­tu­vo­je užau­gi­namų uogų eks­por­tuo­ja­ma. „Už­sie­nie­čiai tik­rai la­bai no­ri šių uogų. O pa­grin­dinės Lie­tu­vos šal­ ta­lan­kių au­gin­tojų eks­por­to kryp­ tys yra Vo­kie­ti­ja, Šve­di­ja, Suo­mi­ ja“, – var­di­jo pa­šne­kovė. Ji sakė, kad, prie­šin­gai nei ši­lauo­ gių au­gin­to­jams, šal­ta­lan­kių plan­ ta­ci­jas pri­žiū­rin­tiems ūki­nin­kams len­kai jo­kios grėsmės ne­ke­lia. „Len­ ki­jo­je yra šiek tiek šal­ta­lan­kių au­gin­ tojų, bet ne­daug. Ma­to­te, šal­ta­lan­kis yra spe­ci­finė uo­ga. Čia rei­kia la­bai daug rankų dar­bo, o kai rei­kia daug rankų dar­bo, tai ir kai­nos su­ma­žin­ ti nei­šei­na“, – aiš­ki­no D.Kve­da­raitė. Stam­bie­ji šal­ta­lan­kių au­gin­to­jai uogų sky­ni­mo se­zo­nu įdar­bi­na ir po ke­lis šim­tus pa­pil­domų dar­buo­tojų. Be­je, di­delė da­lis šal­ta­lan­kių su­ nau­do­ja­ma ne mais­to, o kos­me­ti­ kos pra­monė­je. Iš šių uogų ga­mi­ na­mi įvairūs kre­mai, kos­me­ti­niai alie­jai.

Liū­di­na su­pirkė­jai

O Anykš­čių ra­jo­ne ser­ben­tus au­ gi­nan­tis ūki­nin­kas Al­ber­tas Gri­ ga­liū­nas ne toks op­ti­mis­tiš­kas. Pa­ sak jo, der­lius ne­blo­gas, ser­ben­tai, kaip daž­nai pa­si­tai­ko, šie­met neiš­ ša­lo, ta­čiau su­pirkėjų už šias uo­gas siū­lo­ma kai­na ne­džiu­gi­na. Be to, ir len­kai sa­vo užau­gin­tus ser­ben­tus par­da­vinė­ja pi­giai. „Su­pirkė­jai šie­met daug ne­mo­ ka. Net ma­žiau nei per­nai. Šie­met už ki­log­ramą juodųjų ser­bentų ga­ li­ma gau­ti 1,2 li­to. Per­nai kai­na bu­ vo bent 20 centų di­desnė“, – teigė A.Gri­ga­liū­nas. Pa­sak jo, užau­gin­tus ser­ben­tus par­duo­dant tik su­pirkė­jams, vien iš šių uogų iš­gy­ven­ti būtu sun­ku ar net ne­įma­no­ma. Todėl ūki­nin­ kai ieš­ko išei­čių – vie­ni ima­si au­ gin­ti ne tik ser­ben­tus, ki­ti uo­go­ mis ban­do pre­kiau­ti pa­tys, o ne vež­ti jas su­pirkė­jams. „Tiems, ku­rie tur­guo­se tu­ri ge­ rą vardą, leng­viau, nes pre­ky­ba ten pa­judė­jo stip­riau. Pas­te­bi­me, kad žmonės šie­met per­ka dau­ giau“, – sakė ūki­nin­kas.

Nors Lie­tu­vo­je dek­la­ruo­ta apie 3 tūkst. ha ser­ben­tynų ir tai yra ant­ras pa­gal dydį skai­čius vi­sa­me pa­sau­ly­je, vis dėlto Lie­tu­vos ser­ bentų au­gin­to­jai la­bai pri­klau­so­mi nuo ša­lies, ku­ri pa­gal ser­ben­tynų plo­tus pa­sau­ly­je uži­ma pirmą vie­ tą, – Len­ki­jos. Vos lenkų au­gin­to­jai su­ma­ži­na kai­nas, tą pa­tį būna pri­vers­ti da­ry­ ti ir lie­tu­viai. O len­kiškų ser­bentų kai­nos pa­sta­ro­sio­mis sa­vaitė­mis kaip tik nu­kri­to. „Todėl la­bai džiaug­tis nėra kuo. Me­tai la­bai vi­du­ti­niš­ki, pa­ja­mos ne­di­delės. Ir ne­girdė­jau, kad ko­kie nors ser­bentų au­gin­to­jai gal­votų apie plėtrą, nes, ma­tyt, ir atei­ty­je ten­den­ci­jos bus pa­na­šios“, – re­ ziu­ma­vo A.Gri­ga­liū­nas.

Eks­por­tas: di­delė da­lis Lie­tu­vo­je užau­gintų šal­ta­lan­kių iš­ke­liau­ja į Vo­

kie­tiją ar Skan­di­na­vi­jos ša­lis ir ten virs­ta kos­me­ti­kos pro­duk­tais.

10

trečiadienis, rugpjūčio 21, 2013

namai Užuo­vė­ja pen­si­nin­kams – namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Pa­sis­ta­ty­ti na­mą nie­ka­da ne vė­lu! Tai įro­dė pen­si­nin­kų po­ra, at­si­sa­kiu­si mies­to pri­ va­lu­mų ir vi­sam lai­kui per­si­kraus­čiu­si į so­ dus. Pi­ni­gus už par­duo­tą bu­tą ir san­tau­pas jie in­ves­ta­vo į pa­to­gų ir jau­kų būs­tą.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Pa­ga­liau ne­rei­kia iš­va­žiuo­ti

Tūks­tan­čiai mies­tie­čių dau­gia­bu­ čių gy­ven­to­jų bent va­sa­rai per­si­ kraus­to ar­čiau gam­tos – į so­dus. Šil­tuo­ju me­tu jie gy­ve­na ne­di­ de­liuo­se, so­viet­me­čiu sta­ty­tuo­ se va­sar­na­miuo­se. Kai kas įsi­ drą­si­na va­di­na­mą­jį so­dą pa­vers­ti nuo­la­ti­niais sa­vo na­mais. Ne­re­ tai tai da­ro jau­nos šei­mos, neį­ per­kan­čios na­mo ar­čiau mies­ to, bet sva­jo­jan­čios apie nuo­sa­vą že­mės lo­pi­nė­lį ir ne­bi­jan­čios kas­

Al­gir­das Jo­nas Rep­šys:

Dar­bi­nin­kai la­bai iš­ pai­kin­ti. Jie pir­ma ban­do iš­siaiš­kin­ ti, kiek iš­ma­nai, ta­ da, liau­diš­kai sa­kant, pra­de­da ma­ka­ro­nus ka­bin­ti.

dien va­ži­nė­ti į dar­bą po ke­lias de­ šim­tis ki­lo­met­rų. Tai kur kas pa­pras­čiau, kai ne­ be­rei­kia kas ry­tą sku­bė­ti į dar­bą, pa­ga­liau ga­li­ma mė­gau­tis gam­ ta. Iš pen­si­jos pra­dė­ju­sių gy­ven­ ti Lai­mos ir Al­gir­do Jo­no Rep­šių šei­ma gy­ve­no dau­gia­bu­ty­je, o lais­va­die­nius pra­leis­da­vo so­de. Tai ne­truk­dė da­ry­ti net tai, kad šei­ma, au­gi­nu­si dvi duk­te­ris, net ne­tu­rė­jo nuo­sa­vo au­to­mo­bi­lio. Į

puo­se­lė­ja­mą gam­tos kam­pe­lį jie vyk­da­vo au­to­bu­su. Kas­kart bū­da­ vo liūd­na pa­lik­ti iš­puo­se­lė­tą lo­pi­ nė­lį že­mės. Rep­šiai tu­rė­jo jau­kų tra­di­ci­nį so­do na­me­lį per­nak­vo­ ti – kar­ka­si­nį dviš­lai­tį pa­sta­tą, ap­kal­tą dai­ly­len­tė­mis ir nu­da­žy­ tą be­ne po­pu­lia­riau­sia lie­tu­viš­kų me­di­nu­kų spal­va – gel­to­nai. Išė­ję į už­tar­nau­tą poil­sį, su­ tuok­ti­niai pa­no­ro vi­sam lai­kui ap­si­gy­ven­ti vie­to­je, ku­ri ta­po tar­si tė­viš­kė. Tie­sa, va­sar­na­mį rei­kė­jo pri­tai­ky­ti pa­to­giam gy­ve­ ni­mui, pa­di­din­ti jį, o tai pa­da­ry­ti kliu­dė jų „au­gin­ti­nis“. Mat be­maž prieš 30 me­tų su­ tuok­ti­niai skly­pe pa­so­di­no grai­ ki­nį rie­šut­me­dį ir nė ne­pa­gal­vo­jo, kad, užau­gus duk­te­rims, jis iš­si­ke­ ros it ga­liū­nas ąžuo­las. Rie­šut­me­ dis ša­ko­mis ap­gau­bė jų va­sar­na­mį, nei į aukš­tį, nei į plo­tį plės­tis ne­bu­ vo kur. Šių na­mų šei­mi­nin­kė Lai­ma ka­te­go­riš­kai prieš­ta­ra­vo, kad me­dis bū­tų nu­pjau­tas. Lau­kė kai­my­nų ver­dik­to

Tad, ne­lies­da­mi nei va­sar­na­mio, nei rie­šut­me­džio, Rep­šiai žvilg­ čio­jo į kai­my­nų skly­pe sto­vin­tį ki­ tą va­sar­na­mį. Vis pa­si­tei­rau­da­ mi kai­my­no, ar šis ne­ke­ti­na so­do na­me­lio su skly­pu par­duo­ti, vie­ną die­ną Rep­šiai su­lau­kė tei­gia­mo at­ sa­ky­mo. Įsi­gi­jus du so­do skly­pus, šei­mos krai­ty­je bu­vo jau du va­sar­na­miai. Par­da­vę bu­tą, pen­si­nin­kai ku­rį lai­ką gy­ve­no sa­vo gel­to­na­ja­me va­ sar­na­my­je, o kai­my­nų na­mą nu­ta­rė re­konst­ruo­ti. Rei­kė­jo, kad jis bū­tų ir di­des­nis, ir šil­tes­nis, ir su vi­sais pa­to­gu­mais.

Kaina

nuo

3 400LT/kv.m

Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt

Tan­de­mas: ar­chi­tek­tas A.S.Mei­dus (de­ši­nė­je) na­mo au­to­riais va­di­na ir šei­mi­nin­kus Lai­mą ir Al­gir­dą Jo­ną.

Šei­mos gal­va tu­ri in­ži­nie­riaus dip­lo­mą, ta­čiau ne­siė­mė kū­ry­bos – per­tvar­ky­ti pa­ti­kė­jo pro­fe­sio­ na­liam ar­chi­tek­tui. Pa­sik­lau­si­nė­ jęs pa­žįs­ta­mų, pa­sam­dė sa­vo kar­ tos ar­chi­tek­tą – An­ta­ną Sta­nis­lo­vą Mei­dų, ku­ris dir­bo su pa­na­šaus am­žiaus ko­le­ga Ry­čiu Pet­ru Stri­ mai­čiu. Pra­dė­jus ar­dy­ti kai­my­nų na­ mą paaiš­kė­jo, kad pa­nau­do­ti se­ nų na­mo konst­ruk­ci­jų ne­pa­vyks, bu­vo per pra­stos būk­lės. Li­ko tik pa­ma­tai, ku­riuos kai kur te­ko pa­ pla­tin­ti, o pra­plės­to­je zo­no­je – iš­ lie­ti nau­jai. „Neaiš­ku, ar ap­skri­tai ver­tė­jo iš­lai­ky­ti se­nus pa­ma­tus, ar bu­ vo daug su­tau­py­ta. Bent jau ne­ rei­kė­jo jų ar­dy­ti. Vien sie­noms išar­dy­ti rei­kė­jo daug pa­stan­gų, nes bu­vo sie­kia­ma iš­sau­go­ti me­ die­ną nau­jam na­mui“, – pa­sa­ko­ jo A.S.Mei­dus. Ki­ta ver­tus, se­no­jo na­mo struk­ tū­ra ne­kliu­dė ar­chi­tek­tui, jis pri­ tai­kė se­nus pa­ma­tus di­des­niam sta­ti­niui.

Ir tau­pė, ir ne­gai­lė­jo

Pas­ta­tui pa­nau­do­ta daug na­tū­ra­ laus me­džio, jis ne iš pi­gių­jų. Tad, spė­jo ar­chi­tek­tas, ne kiek­vie­nam ga­li pa­vyk­ti, par­da­vus būs­tą mies­ te, įsi­kur­ti na­me su vi­sais pa­to­ gu­mais so­de. „Šie žmo­nės par­da­ vė bu­tą tuo me­tu, kai kai­nos bu­vo pa­ki­lu­sios. Da­bar lė­šų sta­ty­bai bū­ tų dar ma­žiau“, – pri­dū­rė pro­jek­ to au­to­rius. Ant­ra ver­tus, kiek­vie­nas spren­ di­mas bu­vo pa­sve­ria­mas pi­ni­gais. Bū­tent to­dėl gy­ve­na­mą­sias na­mo zo­nas su­pa me­die­na, o įvai­rios ūki­nės pa­tal­pos įreng­tos na­mo da­ly­je, ku­ri su­mū­ry­ta iš blo­ke­lių, nes tai kai­nuo­ja pi­giau. To­dėl be­ veik nuo nu­lio pro­jek­tuo­tas na­ mas, su­si­de­dan­tis iš mū­ri­nės ir me­di­nės-kar­ka­si­nės da­lies at­ro­ do tar­si na­mas su prie­sta­tu. Na­mo sta­ty­bą kiek at­pi­gi­no ir tai, kad pa­ts šei­mi­nin­kas bu­vo sta­ ty­bos dar­bus pri­žiū­rin­tis as­muo. Be to, kiek­vie­nai dar­bų gran­džiai rin­ko­si vis ki­tą, spe­cia­li­zuo­tą, dar­bi­nin­kų ko­man­dą, ne­pa­ti­kė­jo

na­mo sta­ty­bos vie­nam stam­biam ran­go­vui. „Te­ko ir man pa­va­ži­nė­ti, bu­ vo ma­ty­ti, kad žmo­nės sie­kia ge­ro re­zul­ta­to. Dirb­ti su to­kiais šei­mi­ nin­kais bu­vo la­bai sma­gu“, – pri­ dū­rė A.S.Mei­dus. Na­mo sta­ty­ba tru­ko ke­le­rius me­tus. Šei­mi­nin­kai no­rė­jo, kad in­ter­je­re bū­tų ma­ty­ti tik­ros ma­ sy­vios me­di­nės si­jos, tad ap­si­šar­ va­vo kant­ry­be – rei­kė­jo lauk­ti, kol iš­džius me­die­na. Ge­riau lė­tai, bet ko­ky­biš­kai – įsi­ti­ki­nę šei­mi­nin­kai. Nor­ve­gams – per puoš­nu

„Pa­bė­go­me iš mies­to ir su­si­kū­rė­ me sau vie­tą, ku­ria ga­li­ma džiaug­ tis“, – da­bar jau ga­li di­džiuo­tis sa­ vo na­mais A.J.Rep­šys. Prie na­mo įreng­ta pla­ti me­ die­na deng­ta lau­ko te­ra­sa, ta­čiau šei­mi­nin­kas pra­si­ta­ria, kad jam jos nė ne­rei­kia – kur kas mie­liau ba­so­mis ko­jo­mis jus­ti že­mę. Te­ ra­sos, bal­ko­nai, jo įsi­ti­ki­ni­mu, dau­giau rei­ka­lin­gi mies­te, kur nė­ra sa­vos že­mės.

11

trečiadienis, rugpjūčio 21, 2013

namai

Silp­ny­bė: pen­si­nin­kai neat­sis­py­rė na­tū­ra­liai me­die­nai, tad jos gau­su tiek vi­du­je, tiek išo­rė­je.

šir­di­mi pa­sta­ty­tas na­mas

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Šei­mi­nin­kas yra na­tū­ra­lios me­ die­nos ger­bė­jas, tad ne­ki­lo dve­ jo­nių, kad na­mo išo­rės ap­dai­lo­ je vy­raus bū­tent ši me­džia­ga. Jis

ne­si­bai­mi­na, kad dai­ ly­len­tė­mis ap­kal­ tas na­mas grei­ tai taps naš­ta, nes rei­kės jas at­nau­jin­ti. „Dab ­ ar tech­n o­l o­ gi­jos vi­ sai ki­tos. Šios dai­ l y ­l e n ­t ė s bu­vo ap­ dirb­tos dar ga­m yk­l o­ je va­k uu­ mi­niu bū­du, il­gai ne­rei­ kės jų da­žy­ti. O ir da­žai šiuo­lai­ki­ niai – vi­sai ki­to­kie nei anks­čiau“, – dės­tė šei­mi­nin­kas. Taip pat ir in­ ter­je­re gau­su na­tū­ra­laus raš­to – lan­gai, grin­dys, dau­ge­lis bal­dų – iš na­tū­ra­laus me­džio. „Nie­kur taip ge­rai ne­si­jau­ čiu kaip miš­ke, gam­ta tei­kia di­ džiau­sią džiaugs­mą“, – pri­dū­rė A.J.Rep­šys, pro sa­vo sve­tai­nės ir mie­ga­mo­jo lan­gus ma­tan­tis bū­ tent miš­ką. Šių lie­tu­vių na­muo­se mėgs­ta vie­šė­ti me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros gar­ bin­to­jai nor­ve­gai – Rep­šių žen­tas su sa­vo tė­vais. Nor­ve­gai tvir­ti­na, kad jiems to­kie na­mai gra­žūs, bet pa­tys daug ką da­ry­tų pa­pras­čiau. „Ne­sa­me to­kie rūs­tūs kaip nor­ ve­gai, šiek tiek lin­kę į puoš­nu­mą“, – pa­ko­men­ta­vo pro­jek­to au­to­rius A.S.Mei­dus. „Nor­ve­gai lau­ko sie­nas ap­ka­la neob­liuo­to­mis me­di­nė­mis len­te­ lė­mis, nes ma­no, kad taip ge­riau lai­ko­si da­žai, o mes neob­liuo­tas

len­tas sle­pia­me. Tai pa­ro­do skir­ tin­gą nor­ve­gų ir lie­tu­vių po­žiū­rį“, – min­tį pa­pil­dė A.J.Rep­šys. Ne­si­lei­do maus­to­mas dar­bi­nin­kų

„Kai ma­nęs klau­sia, kiek kai­na­vo na­mas, at­sa­kau, kad dar ne­bai­ giau skai­čiuo­ti. Vis­kas pri­klau­ so nuo to, ko no­ri. Ga­li­ma pa­si­ sta­ty­ti ir už la­bai ne­di­de­lę kai­ną, ir at­virkš­čiai“, – juo­kė­si gu­vus šei­mi­nin­kas, prie na­mo daug dir­ bęs ir pa­ts. „Mo­ku ir brė­ži­nius skai­ty­ti, ir pi­ni­gus skai­čiuo­ti. Dar­bi­nin­kai la­ bai iš­pai­kin­ti. Jie pir­ma ban­do iš­ siaiš­kin­ti, kiek iš­ma­nai, ta­da, liau­ diš­kai sa­kant, pra­de­da ma­ka­ro­nus ka­bin­ti. Sun­kiau­sia bu­vo dar­bi­ nin­kus įti­kin­ti, kad pas ma­ne pi­ ni­gai ne lys­vė­je au­ga, kad aš juos tu­rė­jau už­dirb­ti, kad į juos su­dė­ tas vi­sas gy­ve­ni­mas“, – at­sklei­dė A.J.Rep­šys. Jis spė­jo įsi­ti­kin­ti, kad yra ne­ ma­žai dar­bi­nin­kų, ku­rie ne­ver­ti­ na už­sa­ko­vo pi­ni­gų ir lin­kę juos švais­ty­ti. Rep­šiai na­mą ga­lė­jo sta­ty­ti kur kas ar­čiau mies­to – ne už 30, bet už 15 ar 10 km, ta­čiau nu­ga­lė­jo sen­ ti­men­tai. „Su šia vie­ta jau bu­vo su­si­gy­ven­ ta, o prie­mies­ty­je na­mas bū­tų tar­si tas pa­ts dau­gia­bu­tis, tik ho­ri­zon­ta­ lio­je pa­dė­ty­je. Čia di­džiau­si pri­va­ lu­mai – pri­va­tu­mas, ra­my­bė, miš­ kas“, – tvir­ti­no A.J.Rep­šys. Iš­lai­ky­ti na­mą da­bar pi­giau nei bu­tą. „Na­mą šil­do­me mal­ko­mis. Mies­ to dau­gia­bu­ty­je už ši­lu­mą mo­kė­da­ vo­me apie 800 li­tų, da­bar už­ten­ka mal­kų už 300 li­tų. Pen­si­nin­kui tai – pri­va­lu­mas“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ ko­vas.

Ati­dė­jo: vie­na­me na­mo kam­pe yra nu­ma­ty­tas žie­mos so­das, ta­čiau jį šei­mi­nin­kai ža­da pa­si­sta­ty­ti vė­liau.

De­ta­lė: ar­ki­nė ni­ša iš se­nų ply­tų laip­ti­nė­je – šei­mi­nin­ko sa­vi­raiš­ka.

Iš­nau­do­ja: se­na­sis Rep­šių va­sar­na­mis pra­ver­čia, kai va­sa­rą į so­dy­bą

su­gu­ža duk­ros su šei­mo­mis.

Dekoras: takelis iš spygliuočių kamienų veda į mišką, kurį Repšiai ma-

to pro svetainės ir miegamojo langus.

12

trečiadienis, rugpjūčio 21, 2013

pasaulis NA­TO pra­ty­bos

Or­ga­ni­za­vo per­vers­mą

Nu­te­kė­jo ter­ša­lai

NA­TO pra­ne­šė, kad lapk­ri­tį Len­ki­jo­je ir Bal­ti­jos ša­ly­se vyk­ sian­čio­se ka­ri­nė­se pra­ty­bo­se „Stead­fast Jazz 2013“ da­ly­ vaus 6 tūkst. ka­rių. NA­TO ka­ri­ nių pa­jė­gų pra­ty­bos vyks lapk­ri­čio 2–9 d. Rug­sė­jį di­de­les pra­ty­bas „Za­pad 2013“ ren­gia Bal­ta­ru­si­ja ir Ru­si­ja. Jo­se da­ ly­vaus apie 12 tūkst. ka­rių.

JAV cent­ri­nė žval­gy­bos val­ dy­ba pri­pa­ži­no or­ga­ni­za­vu­si 1953 m. rugp­jū­tį Ira­ne įvy­ku­sį per­vers­mą, per ku­rį bu­vo nu­ ša­lin­tas prem­je­ras Mo­ham­ma­ das Mos­sad­deg­has, mė­gi­nęs na­cio­na­li­zuo­ti Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos val­dy­tą naf­tos bend­ro­ vę, kaip ro­do vie­nas ne­se­niai iš­slap­tin­tas do­ku­men­tas.

Fu­ku­ši­mos ato­mi­nę elekt­ri­ nę val­dan­ti bend­ro­vė „To­kyo Elect­ric Po­wer Co.“ pra­ne­šė, kad iš vie­no re­zer­vua­ro į ap­lin­ ką nu­te­kė­jo apie 300 to­nų ra­ dioak­ty­vaus van­dens. Pa­sak bend­ro­vės, už­terš­tas van­duo iš­si­lie­jo iš plie­ni­nio re­zer­vua­ ro, ku­rių Fu­ku­ši­mos ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je yra ke­li šim­tai.

Ar­mi­jos va­das ir pre­zi­den­tas Gi­mė 1943 m. rugp­jū­čio 11 d. In­di­

jo­je, De­lio mies­te. Yra su­si­tuo­kęs, tu­ri du vai­kus. 1961 m. įsto­jo į Pa­kis­ta­no ka­ro aka­

de­mi­ją. Da­ly­va­vo ka­re su In­di­ja 1965 m. Vė­liau įsto­jo į Ka­ra­liš­ką­jį ka­ry­bos

ko­le­džą Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. 1998 m. ta­po ke­tu­rių žvaigž­du­

čių ge­ne­ro­lu. Ta­po Pa­kis­ta­no ka­ riuo­me­nės va­du, juo iš­bu­vo iki 2007 m. Pa­te­ko į val­džią po 1999 m. ka­ri­

nio per­vers­mo. Nuo 2001 iki 2008 m. ėjo Pa­kis­ta­

no pre­zi­den­to pa­rei­gas. 2008 m. at­si­sta­ty­di­no iš pre­zi­

den­to po­sto, vė­liau pa­si­trau­kė į eg­ zi­lį, dau­giau­sia gy­ve­no Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je.

Iro­ni­ja: ka­dai­se jis bu­vo lai­ko­mas vie­nu įta­kin­giau­sių Pa­kis­ta­no žmo­nių, da­bar P.Mus­har­ra­fui gre­sia mir­ties baus­mė.

AFP nuo­tr.

Ge­ne­ro­las sto­jo prieš Te­mi­dę Kad ir kur bėg­tum, kad ir kiek slaps­ty­tu­meis, nuo kal­ti­ni­mų neiš­si­suk­si. Kaž­ka­da vie­ nu įta­kin­giau­sių Pa­kis­ta­no po­li­ti­kų va­din­tas bu­vęs ša­lies va­do­vas ir ka­riuo­me­nės va­ das Per­ve­zas Mus­har­ra­fas bus tei­sia­mas dėl bu­vu­sios ša­lies prem­je­rės Be­na­zir Bhut­to nu­žu­dy­mo. Opo­zi­ci­jos ly­de­rė

B.Bhut­to, po­pu­lia­ri Pa­kis­ta­no opo­ zi­ci­jos at­sto­vė, gy­vy­bės ne­te­ko 2007 m. per gink­luo­tų už­puo­li­kų ir mir­ti­nin­ko sprog­din­to­jo ata­ką. Pa­kis­ta­no mi­nist­re pir­mi­nin­ke B.Bhut­to, ku­rios tė­vas – Zul­fik ­ a­ras Ali Bhut­to, Pa­kis­ta­no liau­dies par­ ti­jos įkū­rė­jas ir bu­vęs ša­lies prem­ je­ras, dir­bo nuo 1988 iki 1990 m., o vė­liau nuo 1993 iki 1996 m. 1982 m. B.Bhut­to ta­po Liau­ dies par­ti­jos pir­mi­nin­ke, tuo me­ tu jai bu­vo vos 29-eri. Po­li­ti­kė bu­ vo pir­mo­ji mo­te­ris, užė­mu­si aukš­tą po­stą vie­no­je di­džiau­sių Pa­kis­ta­no po­li­ti­nių par­ti­jų. Po še­še­rių me­tų ji ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, ga­vu­sia ša­ lies mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Tie­sa, B.Bhut­to po­pu­lia­ru­mas po ku­rio lai­ko su­men­ko. Jai val­ dant ša­lį smau­gė ko­rup­ci­ja ir ne­ dar­bas, o eko­no­mi­ką iš­ti­ko re­ce­ si­ja. 1990 m. jos vy­riau­sy­bė bu­vo pri­vers­ta at­si­sta­ty­din­ti. Po tre­jų me­tų B.Bhut­to vėl bu­ vo iš­rink­ta ir ta­po ša­lies mi­nist­ re pir­mi­nin­ke. 1995 m. ji su­ge­bė­jo iš­veng­ti ka­ri­nio per­vers­mo, ta­čiau jos re­to­ri­ka su­griež­tė­jo. In­di­jo­je B.Bhut­to net bu­vo pra­min­ta ge­le­ ži­ne le­di.

Ta­čiau ne­si­bai­gian­tys ko­rup­ci­ jos skan­da­lai 1996 m. vėl su­žlug­ dė vy­riau­sy­bę. 1997 m. po­li­ti­kė pra­lai­mė­jo par­la­men­to rin­ki­mus ir pa­si­trau­kė į eg­zi­lį, nes jai grė­sė kal­ ti­ni­mai ko­rup­ci­ja. 1999 m. ji ap­si­ sto­jo Du­ba­ju­je, Jung­ti­niuo­se Ara­ bų Emy­ra­tuo­se. B.Bhut­to į gim­ti­nę grį­žo tik 2007 m. P.Mus­har­ra­fas jai su­tei­kė am­ nes­ti­ją, to­dėl jai bu­vo pa­nai­kin­ti kal­ti­ni­mai ko­rup­ci­ja. Ta­čiau tų pat me­tų gruo­dį, li­kus dviem sa­vai­tėms iki rin­ki­mų, į ją bu­vo sėk­min­gai pa­si­kė­sin­ta. Kal­ti­ni­mai nu­žu­dy­mu

Da­bar P.Mus­har­ra­fas kal­ti­na­mas opo­zi­ci­jos ly­de­rės žmog­žu­dys­te. Tei­gia­ma, kad tuo­me­tis ša­lies va­do­vas ži­no­jo apie pla­nuo­ja­mą pa­si­kė­si­ni­mą, ta­čiau neuž­kir­to jam ke­lio, o gal ir pa­ts pri­si­dė­jo jį or­ga­ ni­zuo­jant bai­min­da­ma­sis B.Bhut­to per­ga­lės 2008 m. rin­ki­muo­se. Kal­ti­ni­mai taip pat pa­teik­ti dar še­šiems pa­rei­gū­nams, tarp jų – dviem aukš­tiems bu­vu­siems Pa­ kis­ta­no po­li­ci­jos va­do­vams. P.Mus­har­ra­fas, ku­ris val­dė Pa­ kis­ta­ną nuo 2001 m., kai po 1999 m. ka­ri­nio per­vers­mo ta­po ša­lies

pre­zi­den­tu, iki 2008 m., kai at­si­ sta­ty­di­no, at­ro­do, nuo baus­mės ga­li neiš­si­suk­ti.

P.Mus­har­ra­fas kal­ti­ ni­mus ka­te­go­riš­kai nei­gia. Vien jau dėl to, kad da­bar Pa­kis­ ta­no prem­je­ro pa­rei­gas ei­na Na­wa­ zas Sha­ri­fas, ku­rį 1999 m. P.Mus­har­ra­fas ir iš­ver­tė iš po­sto. Pro­ku­ro­ras Mo­ham­ma­das Az­ ha­ras P.Mus­har­ra­fui pa­reiš­kė tris kal­ti­ni­mus: žmog­žu­dys­te, nu­si­ kals­ta­mu są­moks­lu įvyk­dy­ti žmog­ žu­dys­tę ir pa­gal­ba vyk­dant žmog­ žu­dys­tę. Gre­sia mir­ties baus­mė

Pats P.Mus­har­ra­fas kal­ti­ni­mus ka­ te­go­riš­kai nei­gia. Jis tei­gia įspė­jęs B.Bhut­to apie jai gre­sian­tį pa­vo­jų per rin­ki­mų mi­tin­gą, ta­čiau, pa­sak jo, po­li­ti­kė per­spė­ji­mus ig­no­ra­vo. Pa­kis­ta­no vy­riau­sy­bė 2007 m. su­si­do­ro­ji­mo su B.Bhut­to ren­gi­mu ap­kal­ti­no or­ga­ni­za­ci­jos „Teh­reeke-Ta­li­ban“ va­dei­vą Bai­tul­la­hą Meh­

su­dą. Šis 2009 m. žu­vo per JAV be­ pi­lo­čio lėk­tu­vo mi­si­ją. Jis vi­suo­met kal­ti­ni­mus ka­te­go­riš­kai nei­gė. By­los nag­ri­nė­ji­mas bu­vo ati­dė­ tas iki rugp­jū­čio 27 d. Po­sė­dis tru­ ko vos 20 mi­nu­čių. Pro­ku­ro­rai pa­reiš­kė, kad per sa­vai­tę su­for­mu­luos ir pa­teiks P.Mus­har­ra­fo kal­tės įro­dy­mus. Jei bus pri­pa­žin­tas kal­tu, bu­vu­ siam pre­zi­den­tui ga­li grės­ti įka­li­ ni­mas iki gy­vos gal­vos ar­ba mir­ ties baus­mė. Kol vyks­ta teis­mo pro­ce­sas, P.Mus­har­ra­fas lai­ko­mas sos­ti­nės Is­la­ma­ba­do pa­kraš­ty­je esan­čiuo­se na­muo­se. Jis na­mų areš­to są­ly­go­ mis gy­ve­na nuo ba­lan­džio 19 d. P.Mus­har­ra­fas bu­vo suim­tas po to, kai N.Sha­ri­fas lai­mė­jo par­la­ men­to rin­ki­mus. Bu­vu­siam pre­ zi­den­tui bu­vo už­draus­ta kan­di­da­ tuo­ti į par­la­men­tą, nes jam bu­vo pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai. Teis­mas tu­rė­jo įvyk­ti rugp­jū­čio 6 d., ta­čiau bu­vo nu­kel­tas dėl pa­ vo­jaus P.Mus­har­ra­fo gy­vy­bei. P.Mus­har­ra­fo by­la jau ap­taš­ky­ ta krau­ju. Ge­gu­žės pra­džio­je bu­vo nu­šau­tas spe­cia­lu­sis by­los pro­ku­ ro­ras Chaudh­ry Zul­fi­qa­ras Ali. „Reu­ters“, „US To­day“, BNS inf.

Pa­kis­ta­no ka­riuo­me­nė pra­ran­da įta­ką? Teis­mo pro­ce­sas tu­ri di­de­lę sim­bo­ li­nę reikš­mę. Pa­kis­ta­nas sie­kia at­si­ kra­ty­t i ka­r i­nės dik­ta­t ū­ros. Tai be­ ne pir­mas kar­tas Pa­kis­ta­no is­to­ri­jo­ je, kai kal­ti­ni­mai pa­reiš­kia­mi aukš­ to ran­go ka­riuo­me­nės pa­rei­g ū­nui. Nuo pat ša­lies ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo ka­riuo­me­nė Pa­kis­ta­no po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me vai­di­na la­bai svar­bų vaid­me­nį. Šiuo po­žiū­riu Pa­ kis­ta­nas la­bai pa­na­šus į Egip­tą, kur ka­riš­kiai il­gus me­tus mė­ga­vo­si ne­ lie­čia­mų­jų kas­tos pra­na­šu­mais. Pir­ma­sis ka­r iuo­me­nės suor­ga­n i­ zuo­tas ka­r i­n is per­vers­mas Pa­k is­ ta­ne įvyk­dy­tas 1958 m. Ka­riuo­me­ nės at­sto­vai ša­l į val­dė 1958–1971, 1977–1988 ir 1999–2008 m. 1958 m. Pa­k is­ta­no pre­z i­den­to pa­ rei­gas ei­nan­t is ge­ne­ro­las ma­jo­ras Is­kan­de­ras Mir­z a pa­lei­do Kons­ ti­t u­ci­nę asamb­lė­ją bei tuo­me­č io mi­n ist­ro pir­m i­n in­ko Fe­ro­zo Kha­ no Noo­no vy­riau­sy­bę ir su­tei­kė vy­ riau­sio­jo ka­ri­nio ad­mi­nist­ra­to­riaus įga­lio­ji­mus ge­ne­ro­lui Ayu­bui Kha­nui. 1977 m. bu­vo nu­vers­ tas Pa­k is­ta­no prem­ je­ras Z.A.Bhut­ to. Tuo me­t u k a ­r i u o ­m e ­n e i va­do­va­vo ge­ne­ ro­las Zia ul Ha­ qas. Z.A.Bhut­to kar­tu su bend­ra­ žy­g iais iš Pa­k is­ta­ no liau­d ies par­t i­ jos bu­vo suim­tas. 1999 m. ge­ne­ro­ las P.Mus­h ar­r a­ fas suė­mė prem­ je­rą N.Sha­ri­fą.

13

TRečiAdienis, rugpjūčio 21, 2013

sportas

Sporto karalienei – sava mokykla Klaipėdiečiai lengvaatlečiai turės savo sporto šakos – Lengvosios atletikos mokyklą. Pirmieji naujos biudžetinės įstaigos steigimui vakar pritarė Socialinių reikalų komiteto nariai. v.spuryte@kl.lt

Masiškumas: tikimasi, kad naujoje Lengvosios atletikos mokykloje sportuos keli šimtai klaipėdiečių vaikų.

paskęsdavo tarp kitų sporto šakų“, – aiškino M.Bagočius. KSC nuo kitų metų, miesto tarybos sprendimu, yra prijungiamas prie „Viesulo“ sporto centro. Reorganizuotoje įstaigoje lengvoji atletika nebebus kultivuojama, todėl ir steigiama atskira sporto mokykla. „Tokias mokyklas turi beveik visi didieji Lietuvos miestai“, – pabrėžė sporto funkcionierius.

Vytauto Petriko nuotr.

M.Bagočius taip pat patikino, jog nauja biudžetinė įstaiga papildomų pinigų iš miesto biudžeto nepareikalaus. „Reorganizuojamas Klaipėdos sporto centras bus prijungtas prie „Viesulo“. Sutaupyti etatai bus perkelti į naują mokyklą“, – aiškino vedėjas. Šiuo metu lengvąją atletiką KSC lanko 320 vaikų, kuriuos treniruoja 21 treneris.

M.Bagočius vylėsi, kad Lengvosios atletikos mokykloje sportuojančių vaikų bus dar daugiau. Nepaisant tokių aiškinimų, kai kuriems Socialinių reikalų komiteto nariams vis tiek buvo neaišku, kodėl Klaipėdoje imtasi sporto reformos. „Sporto karalienė norėjo savo sosto, kuris vadinasi maniežu“, – reziumavo komiteto narė Audronė Balnionienė.

Klaipėdiečiai – tarp geriausiųjų Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Jaunučių dviratininkų daugiadienėse lenktynėse Utenoje pergalę tarp komandų šventė uostamiesčio ekipa, kurios garbę gynė Laurynas Jucikas, Rojus Adomaitis, Justas Beniušis ir Sijandas Šereiva.

Ir asmeninėje įskaitoje Klaipėdos sportininkai užėmė aukštas vietas. Artūro Šiugždinio treniruojamas L.Jucikas generalinėje įskaitoje buvo geriausias antrus metus paeiliui,

Futbolas. Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynes vakar Panevėžyje žaidė „Ekranas“ ir Klaipėdos „Atlantas“ – 1:0 (0:0). Gargžduose rungtyniavo „Banga“ ir Marijampolės „Sūduva“ - 0:3 (0:2). Artėja. Klaipėdos futbolo federacijos (KLFF) prezidento rinkimuose, vyksiančiuose rugsėjo 3 dieną Sporto ir kūno kultūros skyriaus posėdžių salėje (Daukanto g. 24), varžysis du kandidatai – „Atlanto“ futbolo klubo prezidentas Romualdas Jonaitis ir viešosios įstaigos „Gargždų futbolas” dalininkas, buvęs valdybos pirmininkas Dainius Šatkus. Visuotiniame narių susirinkime, prasidėsiančiame 17 val., bus renkami ir KLFF valdybos nariai.

Virginija Spurytė

Jei mokyklos atsiradimui pritars ir miesto taryba, sportininkų kalvė pradės veikti nuo kitų metų. Jos buveinė bus lengvosios atletikos manieže. Numatoma, jog mokykloje bus 46 etatiniai darbuotojai, iš kurių daugiau nei pusė – treneriai. Direktorius, anot Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Manto Bagočiaus, bus ne paskirtas, o išrinktas konkurso būdu. „Mokykla steigiama, kad lengvoji atletika kaip sporto šaka būtų išgryninta. Ji iki šiol priklausė Klaipėdos sporto centrui (KSC) ir tarsi

Sporto telegrafas

o R.Adomaitis (treneris Edmundas Zakaras) užėmė trečiąją vietą. Taip pat gerai klaipėdiečiams sekėsi šalies čempionate Ukmergėje. S.Šereiva buvo greičiausias asmeninėse 10 km lenktynėse tarp vaikų. Jaunučių 15 km distancijoje geriausiai tarp klaipėdiečių pasirodęs R.Adomaitis iškovojo bronzos medalį. Tarp vaikų grupinėse 30 km varžybose nepralenkiamas buvo S.Šereiva. Jaunučiai kovojo 70 km distancijoje. Aukso medalį ir čempiono titulą pelnė R.Adomaitis.

Lyderiai: vieni labiausiai patyrusių tarp čempionų buvo V.Alunderis

(žali marškinėliai) ir R.Poškus.

LFF nuotr.

Auksą laimėjo kurorto komanda Paplūdimio futbolo čempionais tapo Palangos „Sporto lizdo“ komanda, kurioje rungtyniavo bemaž visi klaipėdiečiai.

L.Jucikas iš Aukštaitijos grįžo su taure.

Permainos. Vilniaus „Kibirkšties-VičiIki“ moterų krepšinio komandą į pergales ves viena garsiausių visų laikų Lietuvos krepšininkių Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. Jai talkins buvęs vyriausiasis treneris Tadas Stankevičius. Trenerių štabe liko ir fizinio rengimo specialistas Martas Skrabulis. Sostinės komandoje, kuri šią savaitę pradės ruoštis naujam sezonui, liko gynėjos Rima Valentienė, Eglė ir Greta Šniokaitės, puolėjos Mantė Kvederavičiūtė ir Vita Kuktienė bei vidurio puolėjos Lina Pikčiūtė ir Kristina Alminaitė. Pergalė. Sėkmingai Šiaurės Karolinos valstijoje (JAV) „Winston-Salem Open“ teniso turnyrą, kurio prizų fondą sudaro 575 tūkst. dolerių, pradėjo Ričardas Berankis. 126-ą vietą pasaulio tenisininkų klasifikacijoje užimantis 23-ejų lietuvis pirmajame ture per 1 val. 20 min. 7:6 (7:3), 6:4 įveikė 71-ą planetos raketę 26-erių prancūzą Kenny De Schepperį. Patekęs į šešioliktfinalį R.Berankis užsitikrino 10 ATP reitingo taškų ir 5270 JAV dolerių čekį.

Česlovas Kavarza

Nugalėtojai: dviratininkai S.Šereiva, R.Adomaitis, J.Beniušis ir

Taurė. Lietuvos futbolo taurės turnyre antrąjį etapą sėkmingai įveikė Lietuvos 2-osios lygos Pietų zonos čempionate žaidžianti Vilniaus MRU komanda, namuose 4:1 (3:1) nugalėjusi 1-osios lygos Kazlų Rūdos „Šilo“ ekipą. Anksčiau į trečiąjį etapą pateko 1-osios lygos lyderis Klaipėdos „Granitas“ ir Marijampolės „Švyturio“ vienuolikė.

Nugalėtojai po 7 rungtynių surinko 14 taškų. Jiems į nugarą alsavo dvi sostinės ekipos – „Igol“ (12 taškų) ir „Rings“ (11). Kurorto penketuką į priekį vedęs Robertas Poškus tapo rezultatyviausiu žaidėju. Klaipėdiečio sąskaitoje – 17 įvarčių. Be jo, „Sporto lizde“ dar rungtyniavo buvę nacionalinės rinktinės futbolininkai – Vidas Alunde-

ris, Saulius Mikalajūnas, Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai – Egidijus Žukauskas, Robertas Ringys, Liudvikas Valius, Karolis Atutis, Donatas Surblys. Tituluotų futbolininkų netrūko „Rings“ komandoje – Edgaras Jankauskas, Gražvydas Mikulėnas, Giedrius Barevičius.

Galutinė komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. Palangos„Sporto lizdas” 2. Vilniaus „Igol“ 3. Vilniaus „Rings” 4. Kazlų Rūdos „Stihl” 5. Kauno „Vilija”

Rungt. Taškai

7 7 7 7 4

14 12 11 6 2

Lygiosios. Europos vyrų krepšinio pirmenybėms Slovėnijoje besirengiantys lietuvių varžovai latviai antrąjį kontrolinį mačą svečiuose su Kroatijos krepšininkais baigė lygiosiomis 71:71 (21:18, 24:21, 15:15, 11:17). Pirmosios rungtynės baigėsi kroatų pergale 81:66 (21:14, 19:18, 26:25, 15:9). Be latvių, Lietuvos krepšininkų varžovai Europos čempionato Slovėnijoje (rugsėjo 4–22 d.) B grupėje bus Serbijos, Makedonijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės. Kroatų varžovai C grupėje bus Lenkijos, Slovėnijos, Ispanijos, Čekijos bei Gruzijos krepšininkai. Pralaimėjo. Nesėkme Turkijos futbolo pirmenybes pradėjo „Gaziantepspor“ klubas su vartininku Žydrūnu Karčemarsku ir puolėju Darvydu Šernu. Svečiuose „Gaziantepspor“ futbolininkai 1:2 (0:1) pralaimėjo Stambulo „Galatasaray“ komandai. Ž.Karčemarskas žaidė visas rungtynes, o D.Šerną nuo antro kėlinio pradžios pakeitė prancūzas Mustafa Durakas. Įvarčius į lietuvio saugomus vartus įmušė olandas Wesleys Sneijderis (8 min.) ir Burakas Yilmazas (51 min.). Svečių gretose pasižymėjo Muhammetas Demiras (76 min.).

19

trečiAdienis, rugpjūčio 21, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-

MAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Branginsite tai, kas vyksta jūsų gyvenime, net problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti reikalus, nes artėja nepalankus laikotarpis. Jautis (04 21–05 20). Jei jums kas nors trukdo, neskubėkite arba pasitraukite nuošaliau. Galite susikivirčyti ir likti nesuprastas. Todėl tylėjimas bus itin vertingas. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Bendraujant gali pritrūkti jėgų, kantrybės. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose situacijose. Liūtas (07 23–08 23). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei apsispręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite vėliau. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo ar diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Kils kūrybingų idėjų. Pamąstykite ne tik apie kasdienius, bet ir amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasvajokite. Šaulys (11 23–12 21). Aplinkiniai prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti jums neigiamos įtakos ateityje. Tai palankus metas kūrybai. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepatiks kitų žmonių mintys, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsų idėjoms. Aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Jeigu tai tiesa ir jūsų vertinimai yra teisingi, tikrai galite ginčytis, nes pasitelkus rimtus argumentus tai seksis puikiai. Vandenis (01 21–02 19). Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui – paburbuliuokite savyje ir nusiraminkite. Žuvys (02 20–03 20). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite.

Orai

Šiandien dar daug kur numatomi trumpi lietūs, oras šils iki 19–24 laipsnių. Ketvirtadienį didesnio lietaus jau neprognozuojama. Naktį ir rytą vietomis kils rūkas. Naktis bus truputį vėsesnė – 11–13 laipsnių, dieną sušils iki 19–24 laipsnių. Penktadienį ir šeštadienį turėtų šviesti saulė, o sekmadienį vėl gali truputį palyti.

Šiandien, rugpjūčio 21 d.

+21

+21

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+21

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+19

Utena

+20

6.19 20.57 14.38

233-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 132 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+22

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +21 Brazilija +26 Briuselis +25 Dublinas +21 Kairas +35 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20

kokteilis Keis­tas vil­nie­čių po­mė­gis Klai­p ė­do­je links­mai ir ne­r ū­pes­t in­ gai lai­ką lei­d žian­čios vil­n ie­tės Gre­ta ir Ais­tė „Kok­tei­liui“ pa­pa­sa­ko­jo, ko­kia ma­da siau­čia Vil­niu­je – žiū­rė­ti bū­nant že­myn gal­va. „Ir tuos pa­čius pa­sta­tus, mies­to vaiz­ dus ma­to­me vi­sai ki­to­kius – daug gra­ žes­nius“, – die­va­go­jo­si Gre­ta, nau­jo­viš­ ku žvilgs­niu – že­myn gal­va, žiū­rė­ju­si ir į Klai­pė­dą. Jai ant­ri­no Ais­tė, net py­ku­si, kad „Kok­ tei­lis“ ne­ti­ki. „Tik­rai, tik­rai, vis­kas ki­taip – gra­žiau at­ ro­do“, – an­ta­kius rau­kė vil­nie­tė. Vieš­nios iš sos­ti­nės pra­si­ta­rė, kad tai ne jų ori­gi­na­lus su­ma­ny­mas. Jas taip žiū­rė­ ti į pa­sau­lį pa­mo­kė sve­čias iš Gru­zi­jos.

Kaunas Londonas +25 Madridas +39 Maskva +26 Minskas +27 Niujorkas +32 Oslas +20 Paryžius +27 Pekinas +30

Praha +22 Ryga +21 Roma +30 Sidnėjus +18 Talinas +21 Tel Avivas +32 Tokijas +33 Varšuva +20

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+21

+17

+16

5

+18

+21

+18

+17

3

rytoj

PEnktadienį

+20

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Gaudvydas, Joana, Kazimiera (Kazė), Linda, Pijus, Medeinė, Violeta.

RUGPJŪČIO 21-ąją

Rytas

+17

+21

+19

+18

+16

2

1911 m. ita­las Vi­cen­zo Per­r ug­g ia iš Luv­ro mu­ zie­jaus Pa­r y­ž iu­je pa­vo­ gė gar­sų­jį Leo­nar­do da Vin­ci pa­veiks­lą „Mo­na Li­sa“. Kū­r i­nys bu­vo su­ ras­tas po tre­jų me­tų. 1929 m. gi­mė lat­vių ak­ to­rė, vie­na žy­miau­sių ta­ ry­bi­nių ar­tis­čių Vi­ja Art­ ma­nė (mi­rė 2008 m.). 1930 m. gi­mė Ber­nar­das Alek­na­v i­čius, Lie­t u­vos fo­tog­ra­fas, fo­to­žur­na­lis­ tas, kraš­to­ty­ri­nin­kas. 1958 m. gi­mė Lie­tu­vos

ba­le­to ar­tis­tė Lo­re­ta Bar­ tu­se­vi­čiū­tė-No­rei­kie­nė. 1959 m. Ha­va­jai ta­po 50ąja JAV vals­ti­ja. 1989 m. gi­mė ang­lų ak­ to­rius Ro­ber­tas Kno­xas, iš­gar­sė­jęs vaid­me­niu fil­ me „Ha­ris Po­te­ris“. 1990 m. Pra­hos cent­re 100 tūkst. žmo­n ių pir­ mą kar­tą su­si­rin­ko lais­ vai paminė­t i 1968 m. Var­šu­vos pa­k to in­va­z i­ jos į Če­kos­lo­va­ki­ją. 1990 m. at­kur­ta Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­my­bė.

Juodk­ran­tė­je – folk­lo­ro vė­ju­žis

1997 m. mi­rė SSRS liau­ dies ar­tis­tas, Mask­vos cir­ko „Cvet­noj bul­var“ di­rek­to­r ius Ju­r i­jus Ni­ ku­li­nas.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sapnuose šašuotam būti dažniau­

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Kur­šių ne­ri­jo­je ir šį sa­vait­ga­lį skam­bės uni­ka­lios liau­dies dai­nos, bus de­monst­ruo­ja­mi Ma­žo­sios Lie­ tu­vos ama­tai, pa­vel­das – šeš­ta­die­nį Juodk­ran­tė­je vyks jau 6-oji tra­di­ci­ nė folk­lo­ro šven­tė „Pūsk, vė­ju­ži!“

Keis­tuo­liai: žiū­rė­ti per­si­ver­tus

per tvo­rą ar ki­to­kią per­tva­rą že­ myn gal­va, kad ir kaip gal­vo­tu­ me, vis tiek yra keis­ta.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Nie­ko to­k io, mer­g i­nos. Ir gy­ve­n i­mas kar­tais ei­na ne į prie­kį, o at­gal.

Ki­ti mo­te­rų pais­ta­lai Su­sir­gau. Pa­lin­dau po ant­klo­de ir kvė­ puo­ju vir­tų bul­vių ga­rais. Dėl vi­sa ko dar paė­miau ša­ku­tę, gry­bu­kų ir deg­ti­ nai­tės. Gal pa­dės. Iki pa­sto­ji­mo mie­go­jau ant pil­vo. Pas­ to­ju­si – ant šo­no. Po gim­dy­mo ga­l iu mie­go­ti net ir sto­vė­da­ma. Vy­ras su­šnibž­dė­jo į au­sį: „Su­rišk ma­ne ir da­ryk ką no­ri“. Pri­ri­šau ir iš­va­žia­vau į nak­ti­nį klu­bą.

Ne­su­nai­kin­si­te ver­dan­čiu van­de­niu Tarp vil­n ie­čių sklan­do kal­bos, kad skruz­dė­ly­ną ga­li­ma su­nai­kin­ti jį api­ pi­lant ver­dan­čiu van­de­niu. Ta­čiau tai tė­ra tik mi­tas, ku­ris ne­pa­dės at­si­kra­ ty­ti įky­rių ken­kė­jų. Ver­dan­tis van­duo su­nai­kins tik ant skruz­dė­ly­no ar vir­ šu­t i­niuo­se jo sluoks­niuo­se esan­čias skruz­des. Daž­n iau­siai skruz­dė­ly­nai bū­na gi­liai po že­me, o juo­se ga­li gy­ven­ ti 2,5 tūkst. ir dau­giau skruz­džių dar­bi­ nin­kių. To­dėl no­rint at­si­kra­ty­ti skruz­ džių, rei­kia su­nai­kin­ti mo­ti­nė­lę. Jei ne­ pa­sie­kė­te skruz­dė­ly­no gi­lu­mo­je esan­ čios mo­ti­nė­lės su kiau­ši­nė­liais, va­di­na­ si, no­ri­mo re­zul­ta­to ne­su­lauk­si­te. Čes­ka (397 719; su­stab­dy­ki­te pa­sau­lį, no­riu iš­lip­ti)

Nuo anks­tes­nių­jų ji skir­sis tuo, jog šie­met šven­tė­je dė­me­sys bus skir­ tas ne tik Ma­ža­jai Lie­tu­vai (Prū­si­ jai), bet ir Že­mai­ti­jai. „Žmo­nės per pen­ke­rius me­tus jau su­ži­no­jo, kas yra Ma­žo­ji Lie­ tu­va, ko­kie jo­je pa­pro­čiai, dai­ nos, to­dėl į šven­tę nu­spren­dė­me kvies­ti ir įvai­rių ša­lies re­gio­nų at­ sto­vus. Šių­me­tės šven­tės sve­čiai – že­mai­čiai“, – pa­sa­ko­jo Juodk­ran­ tės Liud­vi­ko Rė­zos kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Na­ta­li­ja Li­sovs­kie­nė. Šven­tė „Pūsk, vė­ju­ži!“, anot pa­ šne­ko­vės, yra pa­ma­rio kraš­to at­ spin­dys. „Tai – ra­my­bė, gam­ta, žve­jy­ba, dai­na. Vis­kas har­mo­nin­ga ir jo­kio triukš­mo“, – ren­gi­nio es­mę api­bū­di­no N.Li­sovs­kie­nė. To­dėl ji ir ne­si­ste­bė­jo, jog tra­ di­ci­niu ta­pęs ren­gi­nys kas­met su­ lau­kia vis di­des­nio dė­me­sio. Anot pa­šne­ko­vės, žmo­nės trokš­ta su­si­ pa­žin­ti su sa­vo is­to­ri­ja, pa­pro­čiais, pa­bū­ti gam­to­je. „Ti­ki­mės ir šie­met su­lauk­ti tiek žmo­nių, kad Juodk­ran­tė taip šur­

Pra­mo­ga: vie­na links­miau­sių šven­tės da­lių – va­ka­ro­nė su folk­lo­ro an­

samb­liais.

mu­liuos, jog net uo­das ne­tu­rės kur „sna­po“ įkiš­ti“, – juo­ka­vo N.Li­ sovs­kie­nė. Ren­gi­niai Juodk­ran­tė­je pra­si­dės nuo ry­to – 10 val. ma­rių kran­ti­nė­ je bus ati­da­ry­tas „Žve­jo kie­mas“. Ja­me veiks tau­to­dai­li­nin­kų mu­ gė, ama­ti­nin­kų dirb­tu­vės. Žmo­nės ga­lės pa­si­mo­ky­ti drož­ti vėt­run­gę, kep­ti duo­ną, kal­vys­tės ama­to. Kiek vė­liau, nuo 14.30 val., – dar vie­nas uni­ka­lus re­gi­nys. Kur­šių ma­ rio­se ku­rė­nais bus pluk­do­mi an­ samb­liai, trauk­sian­tys Ma­žo­sios Lie­ tu­vos ir Že­mai­ti­jos liau­dies dai­nas. Ti­k i­m a­s i, jog ku­r ė­n ų už­teks ir jais pa­p luk­dy­t i vi­s us no­r in­ čiuo­s ius.

L.Rė­zos kul­tū­ros cent­ro nuo­tr.

Pa­sik­lau­sę dai­nų, vi­si bus kvie­ čia­mi ska­nau­ti žu­vie­nės, ki­tų gar­ džių pa­tie­ka­lų iš žu­vų. Va­ka­ro kon­cer­te pa­si­ro­dys de­vy­ni an­samb­liai: „Ra­my­tė“ (Ši­lu­tė), „Ka­ ma­na“ (Pa­gė­giai), „Gied­ru­žė“ (Ni­ da), „Mė­gu­va“ (Pa­lan­ga), „La­žu­pis“ (Do­vi­lai), „Šat­ri­ja“ (Luo­kė), „Ala­sė­ lis“ (Aly­taus raj.), „Auš­ri­nė“ ir „Kur­ ši­nin­kai“ (Juodk­ran­tė). Kon­cer­te bus pri­sta­to­mi ir re­konst­ruo­ti I–XIV a. že­mai­čių is­to­ri­niai kos­tiu­mai. „Šven­tė­je tik­rai ne­trūks nei at­ rak­ci­jų ir links­my­bių, nei ga­li­my­ bių pa­žin­ti sa­vo praei­tį ir pra­tur­ tin­ti da­bar­tį, pa­si­sem­ti įspū­džių“, – vi­sus šeš­ta­die­nį at­vyk­ti į Juodk­ ran­tę kvie­tė N.Li­sovs­kie­nė.

Šven­tės pro­gra­ma 10–20 val. – „Žve­jo kie­mas“ Kur­šių ma­rių 14.30–16 val. – „Ant ma­rių ma­re­lių“. kran­ti­nė­je ša­lia prie­plau­kos aikš­tės. 14.45–15.15 val. – te­mi­nis-pra­kti­nis už­ 12–12.30 val. – gė­l ių pa­dė­ji­mas prie siė­mi­mas „Ku­rė­no is­to­ri­nė reikš­mė Pa­ L.Rė­zos pa­mink­lo. ma­rio kraš­te“ ma­rių kran­ti­nė­je. 12.30–13.30 val. – šven­tės da­ly­vių ei­ty­ 15–16 val. – pa­skai­ta „Ma­žo­sios (Prū­sų) nės Ma­rių kran­ti­ne iki Evan­ge­li­kų liu­ Lie­tu­vos ir Že­mai­čių kraš­to dai­nuo­ja­ te­ro­nų baž­ny­čios. mo­sios tau­to­sa­kos pa­na­šu­mai ir skir­ tu­mai“ (pro­f. Ri­man­tas Sliu­ž ins­kas) 13.30–14.30 val. – šven­tės „Pūsk, vė­ju­ Liud­vi­ko Rė­zos kul­tū­ros cent­ro pa­ro­ ži!“ ati­da­ry­mas, folk­lo­ro an­samb­lių pri­ dų sa­lė­je. si­sta­ty­mas Liu­te­ro­nų evan­ge­li­kų baž­ ny­čio­je. 16–17 val. – pa­skai­ta „Žve­jai ir ku­ror­tas“

(doc. dr. Ni­jo­lė Stra­kaus­kai­tė) Liud­vi­ko Rė­zos kul­tū­ros cent­ro pa­ro­dų sa­lė­je. 14–16 val. – žve­jiš­kos links­my­bės. 17–17.30 val. – Bang­pū­čio apei­gos, žve­ jų pa­ger­bi­mas – vai­n i­ko nu­lei­d i­mas Kur­šių ma­rio­se. 17.30–19.30 val. – va­ka­ro kon­cer­tas „Pa­ jū­rė­ly, pa­ma­rė­ly“ Kur­šių ma­rių kran­ti­ nė­je. 19.30–21 val. – pa­va­ka­ro­ji­mas su folk­ lo­ro an­samb­liais, ka­pe­lo­mis.

siai reiškia pervargimą. Ant savo vei­ do matyti šašus dažniausiai simbo­ lizuoja perdėtą rūpinimąsi išvaizda. Jeigu sapnuojate, kad jūsų galva ša­ šuota, laukia liga arba nelaimingas at­ sitikimas, perspėjimas būti atsargiam. Sapne regėti šašuotą žmogų – blogas ženklas, tikėtina bloga savijauta ar iš­ siskyrimas su artimu žmogumi. Jei sa­ pnuojate šašuotą vaiką, vadinasi, lau­ kia rūpesčiai, nusiminimas, beviltiš­ kumas. Išsigydyti šašus sapne – ap­ kalbos jums nepakenks. Sapne regėti svarstykles arba ką nors jomis sverti reiškia įspėjimą saugotis nemalonių bylų, kad išvengtumėte kalėjimo. Sudaužyti svarstykles reiš­ kia didelius nuostolius. Jeigu moteris su vyriškiu sveriasi svarstyklėmis – kuris daugiau svers, tas bus teisinges­ nis. Pirkti svarstykles, vadinasi, greitai pradėsi kokį nors verslą. Narcizas simbolizuoja neištikimy­ bę. Jei sapnuojate, kad šios gėlės stai­ ga nuvyto, draugas ar mylimasis pa­ keis nuomonę apie jus. Sapne laistyti narcizus – nepavyks pakeisti egoisto, kad ir kaip stengtumėtės, kad ir kaip to norėtų kiti. Dovanoti narcizus reiš­ kia subtilią užuomina, kad tikitės ne­ savanaudiškos paramos. Gauti dova­ nų narcizų puokštę – nenoras pritarti partnerio pomėgiui gali išskirti. Šis sa­ pnas taip pat yra ir užuomina, kad ne­ mokate ir nenorite pataikauti, nors kai kam to labai reikia.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.