2013 08 22 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 22, 2013

www.kl.lt

192 (19 795)

10 82AC6?A.162;6@ ? B4=7�š6<

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb`

turtas

Reklamos rinko je – atsigavimo da

SunkmeÄ?iu itin nu kentÄ—jusi ĹĄalies rek lamos rinka pasta metu rodo atsiga ruoju vimÄ…, nors ir nela bai drÄ…sĹł. Tiesa, kol kovai labiau linkÄ™ kas uĹž investuoti ÄŻ rekla mos kiekybÄ™, taÄ?iau sapoĹžiĹŤris gali atsisuk toks ti prieĹĄ juos paÄ?ius.

Pa­jō­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rių D.Ni­cių ste­bi­na po­li­ci­jos dar­bo me­to­dai.

UĹžribis 7p.

UĹž JAV pa­slap­Ä?iĹł nu­te­ki­ni­mÄ… ei­li­nis B.Man­nin­gas ka­lÄ—s 35 me­tus.

Pasaulis 12p.

Rek­la­ma vis dar lie­ka pa­ts svar­biau­sias rin­kos va­rik­lis.

Lukas Miknevi

l.miknevicius@d

Ĺ iandien priedas

Emig­ra­ci­jos au­kos – vai­kai IĹĄs­va­jo­ta­sis ro­jus Ang­li­jo­je ne­re­tam emig­ran­tui ir jo ĹĄei­mai ap­kars­ta, nes da­lis at­vy­kÄ—­liĹł ne­pa­jÄ—­gĹŤs pri­si­tai­ ky­ti prie sve­ti­mos kul­tō­ros ir ap­lin­ kos. Be­ne la­biau­siai dÄ—l to ken­Ä?ia vai­ kai. Tuo ÄŻsi­ti­ki­nu­si vie­tos so­cia­li­niams dar­buo­to­jams ver­ tÄ—­jau­jan­ti Lo­re­ta Vil­ky­tÄ—.

Kaina 1,30 Lt

„DĹžiu­gu, kad nu­si­dÄ—­jÄ—­liai tvar­ kin­gai pas mus atei­na.“ Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dÄ—­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tÄ— dĹžiau­gÄ—­si, jog klai­pÄ—­die­Ä?iai yra sÄ…­mo­nin­gi ir ne­si­prie­ťi­na, kai juos bau­dĹžia.

Kur pradingo N.Puteikis? Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io kon­ser­va­to­riams dau­ge­lÄŻ me­tĹł va­do­va­vÄ™s Nag­lis Pu­tei­kis tar­si pra­din­go iĹĄ Klai­pÄ—­ dos po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo. Jis par­ti­ jos sky­riuo­se ne­bei­na jo­kiĹł va­do­ vau­ja­mĹł pa­rei­gĹł.

a.dykoviene@kl.lt

Tik­ras luo­ťi­ni­mas

4

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

2p.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ—

Klai­pÄ—­do­je dir­bu­si teat­ro mo­ky­ to­ja L.Vil­ky­tÄ— – mei­lÄ—s emig­ran­tÄ—. Mo­te­ris iť­te­kÄ—­jo uĹž ang­lo ir jau be­ veik 10 me­tĹł su ĹĄei­ma gy­ve­na Jor­ke. Mo­te­riai ne­sve­ti­mas lie­tu­viĹł emig­ ran­tĹł gy­ve­ni­mas, nes ji ver­tÄ—­jau­ja vie­tos so­cia­li­niams dar­buo­to­jams. Per sa­vo dar­bo pra­kti­kÄ… bu­vu­ siai klai­pÄ—­die­tei te­ko pa­tir­ti dau­ gy­bÄ™ dra­ma­tiť­kĹł iť­gy­ ve­ni­mĹł.

igai

Ä?ius

gu per 2012 m. sausį–geguŞę iena.lt – iĹĄ buklĹł nebus viso 1,79 mln. rek ir Ä?ia“, – prognoza lamos vienetĹł. vo R.Ragaliauskas. Atsigauna sparÄ?iau Kino reklama per pir ĹĄiĹł metĹł mÄ—nesius, mus penkis Tiesa, pasak paĹĄne PraÄ—jusiais metais kovo, ĹĄiemet Lie pa mos rinka ĹŤgtelÄ—jo tuvos rekla- 2012 m. sausiu–geguĹže lyginti su pastebimas situacijos vos stabilizavi, augo 13,1 masis pasiekÄ— bendrÄ… 343,1 0,7 proc. ir proc. Ĺ iais metais spaudoje, ypaÄ? Ĺžur kino mln. litĹł apy- bu nalĹł rinvartÄ…. TaÄ?iau jau vo parodyta 121 tĹŤkst. teatruose koje. ĹĄiĹł metĹł rezultareklaminiĹł klipĹł. „Net jei bendras tai turÄ—tĹł bĹŤti kur reklamos plokas tas Ĺžurnaluose pirma dÄ—l to, kad ga geresni. VisĹł kiek sumaŞėjo, na sparÄ?iai kyla Va jiems skiriami rek gyventojĹł vartoji saris OrĹžekauskas: lamos biudĹžetai mo rodikliai, kunesikeiÄ?ia, o kai ku rie tiesiogiai sieja riais atvejais ir si ir auga“, – sakÄ— R.Ra rinka, – kuo labiau su reklamos DaĹžnu atveju pagaliauskas. Jo ĹžmonÄ—s linteigimu, pirmiau kÄ™ leisti pinigus, sia tai pasakytituo daugiau atmirĹĄtamas kitĹł na apie moterĹł au siranda reklamos, Ĺžiditorijai skirtus kurios tikslas – niasklaidos kanaĹžurnalus, kuriuo kad tie pinigai bĹŤ se reklamuojami tĹł iĹĄ bĹŤtent dailiosios tam tikram produk leisti bĹŤtent lĹł ÄŻdirbis, dÄ—l ku lyties atstovÄ—ms tui. rio skirti produktai. RyĹĄkesniĹł reklamos rinkos atsiinternetas ir tam Pasak jo, laikraĹĄ gavimo ĹženklĹł bu pa vo galima ÄŻĹžvelgÄ?iuose reklamos apimtis ar efektyvus. ti jau pirmÄ… ĹĄiĹł me timiausiu metu tĹł pusmetÄŻ. PagreiÄ?iausiai toliau lyginti su tuo paÄ?iu maŞės, taÄ?iau praÄ—jusiĹł metĹł tai lems ir natĹŤra laikotarpiu, rekla lios prieĹžastys, mos rinka LietupavyzdĹžiui, tai, voje ĹĄiemet ĹŤgtelÄ— kad maŞės pajo beveik 3 proc. Ä?iĹł laikraĹĄÄ?iĹł, di Reklamos televizi Turint omenyje, kad dĹžioji dalis ĹĄalies joje apimtis per ÄŻ ĹĄÄŻ laikotarpÄŻ pen dienraĹĄÄ?iĹł nebepa nepatenka didĹžioji kis pirmus ĹĄiĹł me sirodys pirmadalis vasaros, kai tĹł mÄ— ne sius die augo tik 3,5 proc., aktyviai reklamuo niais, maĹžins tira o paĹĄalinus koĹžus. Kita verjasi, pavyzdĹžiui, tus, gali bĹŤti, kad vo mÄ—nesÄŻ pradÄ—to aludariai ar gaiviĹł daugiau reklajĹł gÄ—rimĹł gaminmatuoti kanalo mos atiteks tiems „RTR Planeta“ ÄŻta tojai, o prieĹĄ akis kÄ… – vos 0,8 proc. dar laukia naujĹł laikraĹĄÄ?iams, kurie leidybos po mokslo metĹł pradĹžia, Spaudos reklamos kyÄ?iĹł nesiims ir apimtis krito to rugsÄ—jÄŻ vyk- 7,7 liau skaitytojus pa siantis Europos vy proc. – laikraĹĄÄ?iuo rĹł krepĹĄinio Ä?emsieks visomis se reklamos ÄŻpras plotas maŞėjo 9,3 pionatas ir didĹžio tomis dienomis. proc., Ĺžurnaluosios Ĺžiemos ĹĄvense – 4,5 proc. tÄ—s, tikÄ—tina, kad 2013-ie ď Ž Krytis: YN OVNb Matyti geresniĹł leis lengviau atsikvÄ—p ji pagaliau Vis dÄ—lto spaudos `VNV ]R_ ]N `aN _b\ ĹženklĹł reklamos rinka ti tiek rekla- atei `Vb` ZR ab` `b Z Reklamos plana mos kĹŤrimo, tiek tyje turi nemaĹžai ga N Ă› W\ YNb X\ _RX Y vimo agentĹŤros planavimo agenlimybiĹł kil- „Ins N Z\` N]VZ aV` A\ dos rek ti. ÄŽvairĹŤs tyrimai tĹŤroms, tiek kana XV\` _RX YN Z\` QN pired UM“ direkto ON_ ZN VNb [Ra ]R[X rodo, kad tokia lĹł, rius Vasaris dabar lama jau pasiekÄ— dugnÄ…, ir bai ra OrĹžekauskas teigÄ—, aN QN YVb skleidĹžiama reklama, per kuriuos reklama yra bene ge mĹŤs. Tad, atsibu pajamĹł augimas kad pirmas metĹł dus baldĹł, riausiai ÄŻsimear maŞėji- namĹł savininkams. na mas priklausys nuo ketvirtis reklamos ma vartotojĹł, be apyvokos ir drabu rinkai buvo labai kiekvieno lei- to to, maĹžiausiai ĹžiĹł sekdinio pritraukia riaus ÄŻmonÄ—ms, prastas, antrasis – juos erzina. Tad ne Labiausiai augo mos auditorijos ÄŻtaka reklamos taip pat prastas, radijas kie rinkai turÄ—tĹł bĹŤti kiekio ir kokybÄ—s.“ kybÄ—s ieĹĄkantys rek kybÄ—s, o ko- bet jau kiek geresnis. Ĺ iuo metu galima juntama“, – teilamdaviai turÄ—TaÄ?iau ateityiĹĄskirti tris lagÄ— V.OrĹžekauskas. je matomi Ĺženklai PaĹĄnekovas taip tĹł atsigręŞti ÄŻ spau biausiai auganÄ?ias geresni. pat pabrėŞė, dÄ…. reklamos rĹŤkad reklamos biu „Antras pusmetis ĹĄis – interneto rek Tai, kad reklamos dĹžetus maĹžinanturÄ—tĹł bĹŤti gelamÄ…, reklamÄ…, laikraĹĄÄ?iuo- res Reklamuotis bus tys uĹž se bei Ĺžurnaluose rodomÄ… kino teat nis nei pirmas, vi priversti ruose prieĹĄ seanneverta skubÄ—ti sĹł pirma, dÄ—l kliau sakovai kartais pernelyg pasi- Agen gerÄ—janÄ?iĹł lĹŤkesÄ?iĹł nuraĹĄyti, rodo ir tĹŤros „Open Agen sus, ir reklamÄ… ra na interneto teikia kitĹł Baltijos ĹĄacy“ dijo eteryje. KitĹł vartotojĹł, kumo va mis do ga vas li- ArĹŤnas Keme mybÄ—mis ir neÄŻver rie pastebimai atsi liĹł pavyzdĹžiai. Lat rĹŤĹĄiĹł reklama kol Ĺžys teigÄ—, kad ĹĄie metina potencialios tiesia po krizÄ—s. vijoje ir Estijokas krinta arba tai reklamos rinkai naudos iĹĄ kitĹł rek Reklama turi savo je tokia reklama negali pasigirti di lamos kanalĹł. bus kur kas gepamaĹžu auga viinercijÄ…, t. y. iĹĄ deliu augimu. resni, nei buvo ga pradĹžiĹł padidÄ—ja „Spartus interne sus ĹĄiuos metus. Bend rovÄ—s TNS lima prognozuovartojimas ir tik to augimas laLT duo meti jĹł pradĹžioje. biausiai sietinas su tuomet reklama. nimis, radijo sto AtvirkĹĄtinio metuo, kad intertys netas laikomas ta „MetĹł pradĹžioje pro chanizmo dar nebu sausį–geguŞę trans per 2013 m. Tendencija – interne riamai labiausiai vo pasitaikę“, – gnozavome, tas kad jokio augimo investicijĹł grąŞą teigÄ— reklamos rin mln. sekundĹžiĹł rek liavo 2,601 Ĺ˝iniasklaidos plana pagrindĹžianÄ?iu ir ĹĄiemet nebus, kos eks vimo agentĹŤros lamos ir tai ditaÄ?iau jiems ÄŻpusÄ— iĹĄmatuojamu kana „Media House“ di Paklaustas, kuriems pertas. dĹžiausias augimas jus lu. TaÄ?iau daĹžnu rektorius Rolantarp visĹł rĹŤĹĄiĹł reklamos atveju reklamos rinka vis matome, jog kanalams ĹĄie me das Ragaliauskas reklamos. Radijo pamirĹĄtamas kitĹł gi turÄ—tĹł augtai bus geriausi, dienraĹĄÄ?iui sakÄ—, stotys reklamos Ĺžiniask- ti, ir tas laidos kanalĹł ÄŻdir o kuriems blogiau kad ryĹĄkesniĹł po transliavo net 42,4 augimas bus dides bis, dÄ—l kurio insi, paĹĄnekovas kyÄ?iĹł reklamos proc. daugiau rin nis nei pernykĹĄtis 0,7 pro ternetas ir tampa svarstÄ—, kad labai nei per tÄ… patÄŻ praÄ— koje ĹĄiais metais c.“, – teigÄ— paefek sunku pasakyti, jusiĹł metĹł lainesitiki. Pa- nes kino V.OrĹžekauskas. tyvus“, – ti- ĹĄnekovas. sak jo, bendra rin kotarpÄŻ. Tiesa, rek „geriausi“ ir „blo ka ir toliau turÄ—tĹł lamos radijuje giausi“ yra Anot jo, rinkÄ… pir subjektyvios kate AgentĹŤros „Inspi nuosaikiai augti, o apimties augimui miausia augina gorijos. red UM“ va- rek atskiri reklamos ÄŻtakÄ… padarÄ— ĹĄiĹł dovas taip pat svars lamos uĹžsakovai, kanalai taip pat ro „Internetas turÄ— metĹł pradĹžioje kurie nebijojo tÄ—, kad teigiadys panaĹĄius retĹł toliau augpradÄ—ta matuoti rizikuoti, imtis iĹĄ mÄ… poslinkÄŻ Lietu ti sparÄ?iausiai. Li zultatus, kaip iki ZIP FM radijo sto radingesniĹł rekvos reklamos rinkÄ™ Ĺžiniasklaidos ĹĄiol. tis, lamos kampanijĹł. kai turÄ—tĹł duoti to kanalai turÄ—tĹł iĹĄlik jos radijo reklamos taÄ?iau ir be „PagrindinÄ— ten kiĹł ti pre dencija, ĹžinostabilĹŤs arba kaip kÄ—s ĹženklĹł apimtis iĹĄau- ma, „Tokie uĹžsakovai nesmarkiai augti“, go 27,5 proc. „Ikea“ ir H&M atÄ— yra internetas. Ten metĹł pradĹžio– prognozavo jimas ÄŻ mĹŤsĹł je ir keliau- V.Or ĹĄalÄŻ. VisĹł pirma ne apie galimybÄ™ di ja didĹžioji dalis rek Ĺžekauskas. AutomatinÄ— inter dinti reklamos dÄ—l lamos pinigĹł. ne perkamos reklamos jĹł paÄ?iĹł nu- biudĹžetus kalbÄ—jo sistema „Evaliant“ to reklamos Bendros tendencijos labai atsargiai. kie ĹĄie siradusios didesnÄ—s kio, o dÄ—l at- TaÄ?iau dabar jie pa penkis ĹĄiĹł metĹł mÄ— per pirmus nau, niekaip nesikeis. met, ma- Ĺ˝emiau nebekris matÄ—, kad inkonkurencijos. ne Gal vestici „Patys prekÄ—s Ĺženk vo 18,1 proc. daugiau sius uĹžďŹ ksa- tesnio reklamos apim bĹŤt spar- Anot V.OrĹžekausko, lai nepakeis per ja ÄŻ efektyviÄ… reklamÄ… atsities augimo apim reklamos ne- ga reklamos rekla ka, lima tikÄ—tis televi mos iĹĄ tis leis ne rin ti be kos, pi tu ni rÄ— gai ta tĹł labiau kristi ir Ä?iau jie veikiauduoda grąŞą, zijoje, bet stetodÄ—l reklamos biu siai sujudins konku spaudoje: „Mano dĹžetĹł ne tik nerentus savo kamanymu, spaumaĹžina, bet juos tegorijose, kurie iĹĄ ir didina“, – sakÄ— esmÄ—s buvo laA.KemeĹžys.

„„Pa­tir­tis: ver­tÄ—­jau­da­ma so­cia­li­niams dar­buo­to­jams Ang­li­jo­je L.Vil­ky­tÄ— su­si­du­ria su dra­ma­tiť­kais ir skau­dĹžiais

at­ve­jais lie­tu­vių emig­ran­tų ťei­mo­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

TÄ—­vy­nÄ—s sÄ…­jun­gos-Lie­tu­vos krikť­ Ä?io­niĹł de­mok­ra­tĹł par­ti­ja Klai­pÄ—­ do­je tu­ri ne vie­nÄ…, o tris sky­rius. To­kia struk­tō­ra ÄŻves­ta per­nai va­sa­rÄ…. Tuo­met N.Pu­tei­kis ir ne­ te­ko sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gĹł, nors daug me­tĹł bu­vo ne­pa­kei­Ä?ia­ mas va­do­vas. Jis par­ti­jÄ… ÄŻ prie­kÄŻ ve­ dÄ— ir 2011 m. vy­ku­siuo­se sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se – sÄ…­ra­ťe bu­vo ÄŻra­ťy­tas pir­muo­ju nu­me­riu. Ta­Ä?iau lai­mÄ—­to mies­to ta­ry­bos na­rio man­da­to N.Pu­tei­kis at­si­ sa­kÄ— dÄ—l Sei­mo na­rio pa­rei­gĹł.

2

2

ketvirtadienis, rugpjūčio 22, 2013

miestas

At­min­ti­na die­na – Kur pradingo N.Puteikis? 1 ne­mi­ni­ma Juo­do­jo kas­pi­no ir Bal­ti­ jos ke­lio die­na, mi­ni­ma penk­ta­die­nį, Klai­pė­do­je ne­bus iš­skir­ti­nė – ne­ vyks jo­kių vie­šų ren­ gi­nių. Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai tik tik­ rins, ar gy­ven­to­jai ir įstai­gos lai­kė­si prie­ vo­lės prie pa­sta­tų iš­ kel­ti Lie­tu­vos vė­lia­vas, per­riš­tas juo­du kas­pi­nu. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Klau­si­mas, ar Klai­pė­do­je mi­nė­ ti Juo­do­jo kas­pi­no ir Bal­ti­jos ke­lio die­ną, ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­ tus yra itin ak­tua­lus. Ta­čiau sa­vi­ val­dy­bės biu­dže­te šie­met pi­ni­gų ren­gi­niams ne­nu­ma­ty­ta. Ne­te­ko gir­dė­ti, kad ir kas nors ki­tas juos or­ga­ni­zuo­tų. Taip išei­na, kad tą die­ną kiek­vie­nas mi­nė­si­me taip, kaip su­ge­bė­si­me“, – ne­slė­pė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Rai­ mon­da Ma­žo­nie­nė. Ji tvir­ti­no, jog tei­sės ak­tai sa­vi­ val­dy­bę įpa­rei­go­ja or­ga­ni­zuo­ti tik vals­ty­bi­nių šven­čių, pa­vyz­džiui, Va­sa­rio 16-osios ar Ko­vo 11-osios, ren­gi­nius. To­dėl sa­vi­val­dy­bė tai pa­ve­da sa­vo įstai­goms ar­ba per­ka ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo pa­slau­gą. „Juo­do­jo kas­pi­no die­ną ga­lė­tų or­ga­ni­zuo­ti ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ ga­ni­za­ci­jos. Jos ga­lė­tų pa­teik­ti pro­ jek­tą gau­ti pa­ra­mą iš sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros rė­mi­mo pro­gra­mos ir pi­ ni­gų vei­kiau­siai bū­tų skir­ta. Ta­čiau to­kių ini­cia­ty­vų pa­si­gen­da­me“, – tei­gė R.Ma­žo­nie­nė. Be to, ji svars­tė, jog mi­nė­ti Juo­do­jo kas­pi­no ir Bal­ti­jos ke­lio die­ną rei­kia ras­ti ir pa­trauk­lių for­mų. „Juk ne­va­ žiuo­si­me da­bar vi­si vėl sto­ti į Bal­ti­ jos ke­lią. Si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, var­gu ar kas be­va­žiuo­tų“, – sam­pro­ta­vo vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. Rugp­jū­čio 23-ią­ją, ry­toj, prie vi­ sų pa­sta­tų pri­va­lo­ma iš­kel­ti Lie­tu­ vos tris­pal­ves, per­riš­tas juo­du kas­ pi­nu.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­ na Vin­ti­lai­tė pa­tvir­ti­no, kad tą­dien spe­cia­lis­tai žiūrės, kaip mies­te lai­ ko­ma­si šios prie­vo­lės. „Tik­rin­si­me ne pir­mą ir tik­rai ne pa­sku­ti­nį kar­ tą, juo la­biau kad dar­bo die­na, tad or­ga­ni­zuo­ti tik­ri­ni­mus yra pa­pras­ čiau“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Rai­mon­da Ma­žo­nie­nė:

Juk ne­va­žiuo­si­me da­bar vi­si vėl sto­ti į Bal­ti­jos ke­lią. Si­tua­ ci­ja pa­si­kei­tė, var­gu ar kas be­va­žiuo­tų.

2012 m. į par­la­men­ tą Da­nės vien­man­da­ tė­je apy­gar­do­je jis bu­vo per­rink­tas ant­ra­jai ka­den­ci­jai. „Jis nie­kur ne­din­go – N.Pu­tei­kis yra Sei­me. Ga­li­ma sa­ky­ti, jog esa­ me su­ta­rę, kad jis dir­ba aukš­tes­ nia­ja­me sluoks­ny­je, o mes, li­ku­ sie­ji Klai­pė­do­je, čia ir tvar­ko­mės“, – tei­gė kon­ser­va­to­rių par­ti­jos Klai­ pė­dos sky­rių suei­gos va­do­vas Arū­ nas Barb­šys. Ne­se­niai par­ti­jos Da­nės sky­riu­je vy­ko pir­mi­nin­ko rin­ki­mai. Jų pri­ rei­kė, nes po vie­nų me­tų iš pa­rei­gų dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių ir užim­ tu­mo pa­si­trau­kė pir­mi­nin­kė Žu­žu­ na To­lei­kie­nė. Nau­juo­ju sky­riaus pir­mi­nin­ ku ta­po To­mas Meš­ki­nis, nu­run­ gęs Juo­zą Al­gi­man­tą Lie­sį ir Pau­ lių Mar­tin­kė­ną. N.Pu­tei­kis šiuo­se rin­ki­muo­ se ne­da­ly­va­vo. „Jis sa­vo kan­di­da­ tū­ros ne­kė­lė ir per­nai, kai sky­rius bu­vo iš­skai­dy­tas ir rei­kė­jo iš nau­ jo rink­ti pir­mi­nin­kus. Ta­da jis pa­ rė­mė Ž.To­lei­kie­nę – pa­ts ir pa­ siū­lė jos kan­di­da­tū­rą“, – pa­brė­žė A.Barb­šys. Bal­ti­jos sky­riui va­do­vau­ja Al­fon­ sas Vil­džiū­nas, o Ma­rių ir Pa­jū­rio – Ele­na Ben­di­kie­nė. Jie pir­mi­nin­kais dve­jų me­tų ka­den­ci­jai iš­rink­ti per­ nai bir­že­lį. „Ga­li­ma sa­ky­ti, jog ieš­ko­me nau­ jų ly­de­rių ar­tė­jan­tiems sa­vi­val­dos rin­ki­mams“, – ne­nei­gė A.Barb­šys. Nau­jus mies­to ta­ry­bos na­rius klai­pė­die­čiai rinks 2015 m. va­sa­rį. Pa­ties N.Pu­tei­kio pa­klaus­ti, ko­

to­rių ly­de­ris N.Pu­tei­kis Klai­pė­do­je ta­po tar­si ne­ma­to­mas.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

dėl jo ne­be­ma­ty­ti Klai­pė­dos po­ li­ti­nia­me gy­ve­ni­me, ne­bu­vo įma­ no­ma – Sei­mo na­rys dvi die­nas neat­si­lie­pė mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu.

Tar­ny­bi­nis te­le­fo­nas bu­vo iš­jung­ tas, o ki­to, ku­riuo par­la­men­ta­rui esą bet ka­da ga­li skam­bin­ti rin­ kė­jai, taip pat nie­kas ne­kė­lė.

Į bank­ro­tą – nau­jas po­žiū­ris As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ji pa­brė­žė, jog ir gy­ven­to­jai, ir ju­ri­ di­niai as­me­nys jau įpra­to per vals­ty­ bi­nes šven­tes ar nu­ro­dy­tas at­min­ti­ nas die­nas iš­kel­ti vals­ty­bi­nes vė­lia­vas – rei­dai da­vė re­zul­ta­tų, iš­mo­kė žmo­ nes lai­ky­tis tvar­kos. „Aiš­ku, 100 pro­c. draus­mės nė­ra, ta­čiau tei­gia­mi po­ky­čiai – di­džiu­liai. Bau­dos, nors ir ne­di­de­lės, tik­rai tu­ri įta­kos. Reikš­ min­ga de­ta­lė ir ta, jog pra­si­žen­gė­liai kvie­čia­mi ne­ven­gia at­vyk­ti į sa­vi­val­ dy­bę, kad jiems bū­tų su­ra­šy­tas pro­ to­ko­las“, – tvir­ti­no K.Vin­ti­lai­tė. Gy­ven­to­jai, ku­rie ne­si­lai­ko prie­ vo­lės iš­kel­ti vals­ty­bi­nę vė­lia­vą, pir­mą kar­tą ga­li bū­ti bau­džia­mi įspė­ji­mu ar­ba bau­da nuo 10 iki 30 li­tų, už pa­kar­to­ti­nį pa­žei­di­mą bau­ da sie­kia nuo 30 iki 60 li­tų.

Pa­dė­tis: mies­to ta­ry­bą į Sei­mą iš­kei­tęs bu­vęs uos­ta­mies­čio kon­ser­va­

Bank­ro­to pro­ce­dū­ros Klai­pė­do­je nuo by­los iš­kė­li­mo iki įmo­nės iš­ re­gist­ra­vi­mo ne­re­tai už­trun­ka net iki 5 me­tų. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­si­ rū­pi­no, kaip ne­mo­ku­mo pro­ce­dū­ ras pa­grei­tin­ti vi­so­se ES vals­ty­bė­ se na­rė­se.

Per 14 me­tų nuo 1999 iki 2003 m. ko­vo 8 d. Klai­pė­do­je baig­tos 896 įmo­nių bank­ro­to pro­ce­dū­ros. Tiek bend­ro­vių iš­re­gist­ruo­ta iš įmo­nių re­gist­ro. Nut­rauk­tos bank­ro­to pro­ce­dū­ ros tik 17 uos­ta­mies­čio bend­ro­vių. Jos su­ge­bė­jo at­si­skai­ty­ti su kre­di­ to­riais, pa­si­ra­šė tai­kos su­tar­tis ar pri­tai­kė sa­na­vi­mą.

Klai­pė­do­je šiuo me­tu vyks­ta 338 bank­ro­to pro­ce­dū­ros. Vien nuo šių me­tų pra­džios iki lie­pos 25 d. uos­ ta­mies­čio teis­muo­se iš­kel­tos 73 bank­ro­to by­los. Šiuo me­tu Klai­pė­ do­je or­ga­ni­zuo­ja­mos 9 bank­ru­ta­ vu­sių įmo­nių var­žy­ti­nės. Su­pap­ras­tin­ta tvar­ka bank­ro­to pro­ce­dū­ros nuo by­los iš­kė­li­mo iki įmo­nės iš­re­gist­ra­vi­mo truk­da­vo nuo 5 mė­ne­sių iki be­veik 5 me­tų. „Bank­ro­to pro­ce­dū­ros daž­niau­ siai už­trun­ka dėl to, kad bū­na iš­ke­ lia­mos ir bau­džia­mo­sios by­los. Be to, il­gai už­trun­ka teis­mo pro­ce­sai, ap­skun­džia­mi teis­mų nu­ta­ri­mai ir pa­na­šiai. Juk ta­da išau­ga ad­mi­nist­ ra­vi­mo iš­lai­dos ir tirps­ta kre­di­to­ rių da­lis“, – už­si­tę­sian­čių bank­ ro­to pro­ce­dū­rų blo­gy­bes var­di­jo Klai­pė­do­je dir­ban­tis bank­ro­to ad­

mi­nist­ra­to­rius Ri­man­tas Pet­kus. Jei­gu bū­tų pa­to­bu­lin­ti įsta­ty­ mai, bank­ro­tų pro­ce­dū­ros pa­grei­ tė­tų, įsi­ti­ki­nęs jis. Ūkio mi­nis­te­ri­ja vers­li­nin­kus, jų aso­cia­ci­jas ir ki­tus suin­te­re­suo­tus as­ me­nis kvie­čia da­ly­vau­ti Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos pa­skelb­to­je ap­klau­so­je ir pra­ šo pa­reikš­ti nuo­mo­nę dėl ne­mo­ku­mo pro­ce­dū­rų ES vals­ty­bė­se na­rė­se. At­siž­vel­gus į gau­tas nuo­mo­nes, bus sie­kia­ma mo­der­ni­zuo­ti įsta­ ty­mus. Apk­lau­sa vyks iki 2013 m. spa­lio 11-osios. ES kiek­vie­nais me­tais bank­ru­ tuo­ja vi­du­ti­niš­kai 200 tūkst. įmo­ nių. Dėl šios prie­žas­ties per me­tus dar­bo ne­ten­ka 1,7 mln. žmo­nių. Maž­daug ket­vir­ta­da­ly­je šių bank­ ro­to pro­ce­sų da­ly­vau­ja as­me­nys iš ke­lių ES vals­ty­bių na­rių.

Užt­ver­ti laip­tai erzina mies­tie­čius Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Ant Pi­lies til­to no­rin­tys už­lip­ti ar nuo jo nu­si­leis­ti pės­tie­ji jau ku­rį lai­ką su­si­du­ria su kliū­ti­mi – kran­ti­ nę ir til­tą jun­gian­tys ava­ri­nės būk­ lės laip­tai vis ren­gia­mi re­mon­tui.

Ne­sau­gūs: jau ku­rį lai­ką už­tver­ti laip­tai praei­vius ver­čia da­ry­ti lanks­tą. Kris­ti­nos Len­kai­ty­tės nuo­tr.

Nors iš abie­jų jų pu­sių pa­sta­ty­tos už­ tva­ros įspė­ja – čia ei­ti ne­ga­li­ma, ne vi­si sku­ban­tie­ji šio drau­di­mo pai­so. „Tiek me­tų li­pau ir nie­ko neat­ si­ti­ko. Ne­jau kai tik už­tvė­rė ir pa­

si­da­rė pa­vo­jin­ga?“ – re­to­riš­kai klau­sė pa­si­pik­ti­nu­si praei­vė. Pa­sak jos, kol pra­si­dės re­mon­to dar­bai, ji nė ne­ma­nan­ti vaikš­čio­ ti ap­lin­kui. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Liud­vi­kas Dū­da ti­ki­no, jog iki dar­bų pra­džios li­ko vi­sai ne­ daug. „Kon­kur­sas jau įvy­ko. Kas šiuos laip­tus re­mon­tuos, paaiš­kės rug­sė­jį“, – tei­gė jis. Pa­ti­ki­nęs, jog šiuo me­tu laip­tais vis dėl­to lip­ti pa­vo­jin­ga, L.Dū­da

pri­mi­nė, jog grei­tai čia pe­rė­ji­mo vi­sai ne­be­liks. „Vis­kas bus už­tver­ta, žmo­nės per upę ga­lės ei­ti ne­to­lie­se pa­sta­ty­tu pės­čių­jų til­tu“, – kal­bė­jo L.Dū­da. Ru­de­nį re­konst­ruk­ci­jai pla­nuo­ ja­ma už­da­ry­ti ir vi­są Pi­lies til­tą. Pla­nuo­ja­ma, kad eis­mas čia bus drau­džia­mas be­veik me­tus. Tuo me­tu, be lai­ki­no me­di­nio pe­rė­ji­mo per Da­nę pės­tie­siems, au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams mies­to cent­ro priei­ go­se ke­ti­na­ma įreng­ti ne­mo­ka­mų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių.

3

ketvirtadienis, rugpjūčio 22, 2013

miestas Nus­ta­tys du­jų kie­kį

Pa­ga­mi­no ma­žiau ši­lu­mos

Ra­do ka­ro lai­kų mi­nų

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja 5 me­ tams siū­lo nu­sta­ty­ti mi­ni­ma­ lų me­ti­nį du­ji­na­mų gam­ti­nių du­ jų kie­kį. Esą jis ga­lė­tų siek­ti 540 mln. kub. m. Mi­nis­te­ri­ja Vy­riau­sy­ bei tei­kia at­nau­jin­tą gam­ti­nių du­ jų tie­ki­mo di­ver­si­fi­ka­vi­mo tvar­ kos ap­ra­šą, ku­ris pa­reng­tas, at­ si­žvel­giant į pa­keis­tas ter­mi­na­lo įsta­ty­mo nuo­sta­tas.

Nep­rik­lau­so­mi ši­lu­mos ga­min­to­ jai šių me­tų ant­rą­jį ket­vir­tį pa­ga­ mi­no 3,9 pro­c. ma­žiau ši­lu­mos nei per­nai ba­lan­dį ir ge­gu­žę. „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ te­ri­to­ri­ja pa­gal ne­prik­lau­so­mų ga­min­to­jų par­duo­da­mos ši­lu­mos apim­tis uži­ma ant­rą­ją vie­tą. Įmo­nė ši­lu­ mą su­pir­ko vi­du­ti­niš­kai po 13,36 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę.

Tarp­tau­ti­nės iš­mi­na­vi­mo jū­ro­je ope­ra­ci­jos „At­vi­ra dva­sia 2013“ da­ly­viai – Olan­di­jos lai­vas „Mak­ kum“ ir Da­ni­jos „The­tis“ – Bal­ ti­jo­je, dau­giau nei 50 m gy­ly­je, ap­ti­ko po vie­ną ka­ro lai­kų mi­ną. Jos neil­gai tru­kus bus su­nai­kin­ tos. Iš vi­so šio­je ope­ra­ci­jo­je da­ ly­vau­ja 12 ka­ri­nių lai­vų ir 4 na­rų ko­man­dos.

Dar­buo­to­jai su­ju­di­no oro uos­tą

Po­sė­dis. Šian­d ien 13.30 val. ro­tu­šė­je po­sė­džiaus mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Dar­bot­var­kė­ je – 12 klau­si­mų.

Pa­lan­gos oro uos­to di­rek­to­rė Jo­lan­ta Ju­ ce­vi­čiū­tė ga­li­mai pai­nio­ja vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, nes gal­būt į dar­bą ku­ ror­te iš Klai­pė­dos va­ži­nė­ja tar­ny­bi­niu au­ to­mo­bi­liu, ta­čiau jos kal­tės įro­dy­ti neį­ ma­no­ma. Neaiš­ku ir tai, ar Pa­lan­gos oro uos­tui tik­rai rei­ka­lin­gas ku­ror­te esan­tis tar­ny­bi­nis bu­tas. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

To­kias iš­va­das pa­skel­bė Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­jo­je, ku­riai ir pa­val­dus Pa­lan­gos oro uos­tas, su­da­ry­ta spe­ cia­li ko­mi­si­ja. Ji nag­ri­nė­jo įmo­nės dar­buo­to­jų gau­tą skun­dą. Ja­me šie pik­ti­no­si, jog oro uos­tui va­do­vau­jant J.Ju­ce­vi­ čiū­tei nea­ti­da­ry­tas nė vie­nas nau­jos kryp­ties marš­ru­tas. Be to, di­rek­to­rė esą pai­nio­ja vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus bei ga­li­mai švais­to vals­ ty­bės pi­ni­gus, nes į dar­bą Pa­lan­go­ je iš na­mų Klai­pė­do­je va­ži­nė­ja tar­ ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vai pa­ti­ki­no, jog ko­mi­si­ja iš­sa­miai ir ob­jek­ty­viai iš­ty­rė gau­tą skun­dą. Ji iš­nag­ri­nė­jo Pa­lan­gos oro uos­to va­ do­vy­bės pa­teik­tus do­ku­men­tus, iš­ klau­sė J.Ju­ce­vi­čiū­tės paaiš­ki­ni­mų.

Ko­mi­si­jos ty­ri­mo iš­va­do­se kons­ ta­tuo­ta, kad Pa­lan­gos oro uos­te nė­ ra už­tik­rin­ta tin­ka­ma tar­ny­bi­nių au­to­mo­bi­lių nau­do­ji­mo kont­ro­lė ir tai lei­džia da­ry­ti prie­lai­dą, kad juos nau­do­jant ga­li­mai pai­nio­ja­mi vie­ šie­ji ir pri­va­tūs in­te­re­sai. To­dėl ko­mi­si­ja re­ko­men­da­vo įpa­rei­go­ti di­rek­to­rę at­nau­jin­ti tar­ ny­bi­nių au­to­mo­bi­lių nau­do­ji­mą ir kont­ro­lę įmo­nė­je reg­la­men­tuo­ jan­čius įsa­ky­mus, nu­sta­ty­ti de­ ga­lų li­mi­tus, tvar­ky­ti tar­ny­bi­nių au­to­mo­bi­lių iš­vy­kų žur­na­lą, nu­ sta­ty­ti tin­ka­mą to­kių ma­ši­nų lai­ ky­mo vie­tą ir ne­nau­do­ti tar­ny­bi­nių trans­por­to prie­mo­nių as­me­ni­nėms reik­mėms. Ko­mi­si­jos iš­va­do­se taip pat tei­ gia­ma, kad sie­kiant, jog vals­ty­bei pri­klau­san­tis Pa­lan­gos oro uos­to val­do­mas tur­tas bū­tų nau­do­ja­mas ra­cio­na­liai, bū­ti­na įver­tin­ti, ar įmo­

Van­duo. Dar kar­tą at­li­kus Rą­žės upės žio­čių van­dens ir Bal­t i­jos jū­ros van­ dens mik­ro­bio­lo­g i­n ius ty­r i­mus nu­ sta­ty­ta, kad tar­šos ro­d ik­l iai ne­v ir­ši­ja hi­g ie­nos nor­mų reg­la­men­tuo­t ų van­ dens ko­k y­bės rei­ka­la­v i­mų (žar­n i­n ių laz­de­lių skai­čius – 355 vie­ne­tai, žar­ni­ nių en­te­ro­ko­k ų skai­čius – 83 vie­ne­tai, žar­n i­n ių laz­de­l ių skai­čius – 236 vie­ ne­tai, žar­ni­nių en­te­ro­ko­k ų skai­čius – 95 vie­ne­tai 100 ml van­dens). Pa­kar­ to­ti­niai van­dens ty­ri­mai at­lik­ti po to, kai rugp­jū­čio 14-ąją bu­vo kons­ta­tuo­ta, kad mau­dyk­l ių van­dens mik­ro­bio­lo­ gi­niai tar­šos ro­dik­liai nea­ti­tin­ka hi­gie­ nos nor­mų rei­ka­la­vi­mų.

Po­zi­ci­ja: J.Ju­ce­vi­čiū­tė vie­šai tvir­ti­no, kad dar­buo­to­jų jai mes­ti kal­ti­ni­

mai yra ne­pag­rįs­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nės val­do­mas ku­ror­te esan­tis tar­ ny­bi­nis bu­tas oro uos­tui yra eko­no­ miš­kai nau­din­gas ir rei­ka­lin­gas. Atk­reip­tas dė­me­sys ir į tai, kad rei­kia to­bu­lin­ti per­so­na­lo po­li­ti­ką, nes dar­buo­to­jų kai­ta ga­li tu­rė­ti nei­ gia­mos įta­kos oro uos­to veik­lai. Ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, Pa­lan­gos

oro uos­to tar­ny­bų veik­lą tu­ri pa­ tik­rin­ti ir Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­ mi­nist­ra­ci­ja. Pa­ti J.Ju­ce­vi­čiū­tė ži­niask­lai­dai tei­gė, kad nu­si­žen­gi­mų, ku­riais ją kal­ti­na dar­buo­to­jai, nė­ra pa­da­riu­si, o dirb­da­ma lai­ko­si nu­sta­ty­tos tvar­ kos ir tei­sės ak­tų.

Prie dviračių ta­ko šiur­pi­na griu­ve­nos Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Rek­rea­ci­nio pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­ko, be­si­tę­sian­čio per Da­nės upės slė­nį, ruo­žai gąs­di­na šiukš­lių krū­ vo­mis ir ap­leis­tais bei griū­van­čiais pa­sta­tais.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus gau­ ta in­for­ma­ci­ja, jog nau­jai tie­sia­mo ta­ko, vin­giuo­jan­čio nuo Bir­žos til­to iki Pa­lan­gos ke­lio, ap­lin­ka yra ne­ tvar­kin­ga, pa­si­tvir­ti­no. Tik­rin­to­jai, va­žia­vę dvi­ra­čiais bei fo­tog­ra­fa­vę ap­leis­tas te­ri­to­ri­ jas, nu­sta­tė, jog tie­sia­mo­je dau­giau nei 7 km il­gio tra­so­je gau­su sta­ti­nių prie­žiū­ros bei mies­to tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syk­lių pa­žei­di­mų. Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio ve­dė­jas Ma­rius Poi­mans­ kis pa­ti­ki­no, kad ne­tru­kus bus su­ ra­šy­tas pa­tik­ri­ni­mo ak­tas, o pa­žei­ dė­jai ban­do­mi su­ras­ti.

Ri­zi­ka: Da­nės upės slė­nio te­ri­to­ri­jo­je tie­sia­mo dvi­ra­čių ta­ko priei­go­se

stūk­so ap­leis­ti pa­sta­tai.

„Ap­ti­ko­me ne­ma­žai poil­siau­to­ jų – vei­kiau­siai pa­čių klai­pė­die­čių – pa­lik­tų šiukš­lių. Iš at­lie­kų tu­ri­nio ga­li­ma spręs­ti, kad žmo­nės at­vyks­ ta pra­leis­ti lai­ką gam­to­je, o įvai­rias at­lie­kas pa­mirš­ta ar ne­no­ri iš­si­vež­ ti. To­kias vie­tas už­fik­sa­vo­me ne­to­ li Pa­ne­vė­žio gat­vės, kur priė­ji­mas

Dienos telegrafas

Reido organizatorių nuotr.

prie upės van­dens yra pa­to­gus“, – tei­gė M.Poi­mans­kis. Pa­sak jo, ka­dan­gi ne­tvar­ką pa­li­ ku­sių as­me­nų šio­je si­tua­ci­jo­je su­ ras­ti ne­bū­tų įma­no­ma, pa­si­rū­pin­ ti šiukš­lių iš­ve­ži­mu bus įpa­rei­go­tas Mies­to tvar­ky­mo sky­rius. „Ke­liuo­ se ruo­žuo­se už­fik­sa­vo­me gra­fi­čiais

iš­tep­lio­tas pa­sta­tų sie­nas. Ta­čiau di­des­nė pro­ble­ma – ap­leis­ti ir neuž­ san­da­rin­ti sta­ti­niai. Koš­ma­riš­ką si­ tua­ci­ją pa­ma­tė­me ne­to­li Klai­pė­dos gat­vės, kur di­de­lė­je te­ri­to­ri­jo­je griū­ va pa­sta­tai. Ieš­ko­si­me jų sa­vi­nin­kų ir skir­si­me bau­das. Atei­ty­je rei­kės pa­ gal­vo­ti, kaip sta­ti­nius už­san­da­rin­ti, nes da­bar jų būk­lė to­kia, jog ga­li pa­ kenk­ti žmo­nių svei­ka­tai ar net gy­vy­ bei“, – sa­kė po­sky­rio ve­dė­jas. Kaip tei­gė M.Poi­mans­kis, su šiukš­lių pro­ble­ma rek­rea­ci­nia­me ta­ke su­si­du­ria­ma nuo til­to Lie­pų gat­vė­je va­žiuo­jant Pa­ne­vė­žio gat­ vės link, o su ap­leis­tais sta­ti­niais – ke­liau­jant pir­mą­ją ta­ko da­li­mi nuo Bir­žos til­to. „Ka­dan­gi ta­kas dar nė­ra baig­tas, te­be­vyks­ta sta­ty­bos. Pa­gal pro­jek­ tą ran­go­vas yra įpa­rei­go­tas abie­jo­ se ta­ko pu­sė­se su­tvar­ky­ti po du su pu­se met­ro te­ri­to­ri­jos, to­dėl si­tua­ ci­ja dar ge­rės. Pra­šy­si­me, kad kai ku­riuos dar­bus jie at­lik­tų dar iki tie­si­mo pa­bai­gos“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

Pro­g a. Bu­v u­s io­j e Są­jū­d žio sa­lė­j e Lie­pų g. 3 ry­toj 17 val. vyks Ri­bent­ ro­po-Mo­lo­to­vo pa­k to ir Bal­t i­jos ke­ lio su­k ak­t ies mi­nė­ji­mas-dis­k u­s i­ja. Jo­je da­ly­vaus Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to lek­to­r ius dr. Ju­l ius Žu­kas ir mies­ to ta­r y­bos na­rė dr. Zi­ta Šli­čy­tė. Ren­ gi­nio me­tu da­ly­viai nu­neš gė­l ių ant Lie­t u­vos ka­r ių ka­pų ir Tau­tos kan­ čios me­mo­r ia­lo. Ra­lis. Sa­vait­ga­l į pa­jū­r į dre­bins kla­si­ ki­n ių au­to­mo­bi­l ių ir mo­to­cik­lų ra­l is. Rugp­jū­čio 24-ąją jis bus su­reng­tas Že­ mai­ti­jos, Ma­žo­sios Lie­tu­vos ir Kur­šių ne­ri­jos ke­liais. Fi­ni­šą vai­ni­kuos šven­ tė Ni­do­je. Ant­ro­ji marš­ru­to da­lis da­ly­ vius pa­k vies va­ž iuo­t i uni­ka­l iais Ma­ žo­sios Lie­tu­vos kam­pe­liais iki uos­ta­ mies­čio, kur mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas vi­sų lauks šven­tė­je pa­ čia­me mies­to cent­re. Sa­vo iš­puo­se­ lė­tus au­to­mo­bi­l ius da­ly­v iai iš­r i­k iuos mies­t ie­čių akims pra­d žiu­g in­t i, o pa­ tys tu­rės pro­gą pa­bend­rau­ti su bend­ ra­min­čiais. Mir­tys. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­ riu­je va­kar už­re­gist­ruo­tos pen­kių klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Aloy­zas Jen­cius (g. 1937 m.), Izi­do­r ius Ja­kai­t is (g. 1939 m.), Vla­di­mir Sko­ro­dins­k ij (g. 1954 m.), Kęs­tu­tis Riau­ka (g. 1963 m.), Ri­man­tas Lu­ko­še­vi­čius (g. 1964 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Fe­dot Gmy­ria. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 ber­niu­kai ir 3 mer­gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 62 iš­k vie­ ti­mų. Į me­di­kus klai­pė­die­čiai krei­pė­ si dėl skaus­mų krū­t i­nė­je, pa­gal­b os pri­rei­kė in­sul­to iš­t ik­tiems žmo­nėms. Daug iš­k vie­t i­mų su­lauk­ta ir dėl ne­ blai­vių vie­šo­sio­se mies­to vie­to­se pri­ gu­lu­sių as­me­nų.

4

ketvirtAdienis, rugpjūčio 22, 2013

miestas

Emig­ra­ci­jos au­kos – vai­kai

Emig­ra­ci­jos mas­tai Lie­tu­vo­je Ofi­cia­liai nuo 2001 iki 2012 m. iš Lie­ tu­vos emig­ra­vo 469 562 as­me­nys. Per tą lai­ko­tar­pį ma­žiau­siai žmo­nių iš­vy­ko 2002 m. – 16 719. Dau­g iau­sia iš Lie­t u­vos iš­va­ž ia­vo 2010 m. – net 82 157 as­me­nys. Per­nai iš Lie­tu­vos iš­vy­ko 41 100 gy­ ven­to­jų, tarp jų – 3 024 klai­pė­die­čiai. 2012 m. iš Lie­tu­vos iš­vy­ko 2 394 as­ me­nys nuo 0 iki 19 me­tų, tarp jų – 45 pro­c. vai­kai iki ket­ve­rių me­tų. Be­veik pu­sė vi­sų iš­vy­ku­sių­jų emig­ ra­vo į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę. Šal­t i­n is: Vals­ty­bi­n is sta­t is­t i­kos de­par­ta­men­tas

Tra­ge­di­ja: įmes­ti į sve­ti­mą ap­lin­ką emig­ran­tų vai­kai sun­kiai iš­gy­ve­na per­mai­nas.

1

Ir ji drą­siai tei­gia – sun­ kiau­siai emig­ran­tų da­lią pa­ke­lia vai­kai. Mi­tas yra ir tai, kad jie grei­čiau­siai adap­tuo­ja­si ir in­ teg­ruo­ja­si į nau­ją ap­lin­ką. L.Vil­ky­tė su­si­dū­rė su to­kiais at­ ve­jais, ku­riuos įvar­di­ja kaip emo­ci­ nį bei dva­si­nį vai­kų luo­ši­ni­mą. Pa­sak Lo­re­tos, ne­ma­žai emig­ ran­tų šei­mų, ku­rios pui­kiai įsi­kū­ rė ir ge­rai ver­čia­si, ta­čiau ne­ma­žai ir ki­to­kių, jas neiš­ven­gia­mai kont­ ro­liuo­ja so­cia­li­nės tar­ny­bos. Jei tė­vai pra­ran­da dar­bą, gy­ve­na iš pa­šal­pų, jų vai­kams ky­la ko­kių nors pro­ble­mų mo­kyk­lo­je, to­kioms šei­moms ski­ria­mas glo­bė­jas. „Ti­kiu, kad tarp emig­ran­tų yra to­kių, ku­rie per­pran­ta sis­te­mą, in­ teg­ruo­ja­si, dir­ba, mo­ko­si. Va­do­ vau­ju lie­tu­vių vai­kų ir tė­ve­lių klu­ bui Jor­ke, pas mus 18 šei­mų ir vi­si pui­kiai įsi­kū­rė, ta­čiau su­si­du­riu ir su ki­to­kiais at­ve­jais“, – pa­sa­ko­ jo Lo­re­ta. Di­de­lis ma­žo žmo­gaus siel­var­tas

Ar vai­kai emo­ciš­kai yra luo­ši­na­mi sve­ti­mo­je ap­lin­ko­je, vis­kas pri­ klau­so nuo šei­mos, nuo to, kaip jo tė­vai in­teg­ra­vo­si į vi­suo­me­nę ir ko­ kie jų san­ty­kiai su pa­čiu vai­ku, ti­ ki­no L.Vil­ky­tė. „Ma­ne iš­si­kvie­tė pa­si­kal­bė­ti su de­vyn­me­čiu lie­tu­vių ber­niu­ku, nes no­rė­jo iš­siaiš­kin­ti, ar jis psi­chiš­kai svei­kas, nes vai­kas ne­kal­bė­jo, tik dirb­ti­nai šyp­so­jo­si, nuo­lat ka­sė­ si ir lin­ga­vo. Man pa­čiai, kaip ma­ mai, per­vė­rė šir­dį nuo to, ką pa­ma­ čiau“, – pri­si­mi­nė Lo­re­ta. Ber­niu­kas mo­kyk­lą lan­kė pu­ sę me­tų ir per tą lai­ką neiš­mo­ko nė žo­džio ang­liš­kai. Mo­ky­to­ja aiš­ ki­no pa­mo­kas, jis nie­ko ne­sup­ra­ to. Nors ša­lia tu­rė­jo pa­dė­jė­ją, ku­ri ban­dė pie­ši­nu­kais jam vis­ką paaiš­ kin­ti in­di­vi­dua­liai. „Kai atė­jau ir jį pra­kal­bi­nau, jis la­bai nu­ste­bo, kad kal­ba­ma lie­tu­ viš­kai. Nus­ta­tė­me, kad vai­kas gra­ žiai kal­ba, mo­ka ra­šy­ti ir skai­ty­ti,

ži­no pa­sa­kų ir ei­lė­raš­čių. Nus­ta­tė­ me jo raš­tin­gu­mo ly­gį, jis pui­kiau­ siai mo­kė­jo gim­tą­ją kal­bą“, – pri­ si­mi­nė L.Vil­ky­tė. Ber­niu­kas sė­dė­jo at­ski­rai nuo ki­tų, vai­kai su juo ne­su­si­kal­bė­ jo, mo­ky­to­jai įta­rė, kad jam kaž­ kas ne­ge­rai. „Vai­kas bu­vo tie­siog įmes­tas į jam vi­sai sve­ti­mą ap­lin­ką. Ang­ lai tu­ri po­pu­lia­rų po­sa­kį „Išp­lauks kaip žu­vis“, esą per dve­jus me­tus iš­moks ang­liš­kai. Bet ką jis da­ro tuos me­tus, ko­kių trau­mų pa­ti­ria, kol iš­moks­ta tą kal­bą, ar bent kas nors su­vo­kia?“ – apie gy­ve­ni­mo per­mai­nų kan­čias kal­bė­jo ver­tė­ja. Lo­re­ta pa­sa­ko­jo, kad bu­vo pa­ reng­ta pro­gra­ma, kad kaž­kaip at­ kur­tų vai­ko sa­vi­ver­tę to­je mo­kyk­ lo­je. Juk jis at­vy­ko mo­kė­da­mas tik sa­vo gim­tą­ją kal­bą – vie­nin­te­liu įran­kiu ko­mu­ni­kuo­ti su žmo­nė­mis, o stai­ga ji ta­po ne­rei­ka­lin­ga. „Tė­vai pri­va­lė­jo ne­pa­lik­ti vai­ko vie­no. Juk jie ga­lė­jo atei­ti į mo­kyk­lą per per­trau­kas pa­bend­rau­ti su vai­ ku. 6 va­lan­das jis ne­tu­ri su kuo net pa­si­kal­bė­ti. Ir taip kiek­vie­ną die­ną. Kai ku­rie vai­kai tam­pa ag­re­sy­vūs, pik­ti, ei­na lauk iš mo­kyk­lų“, – ne­ slė­pė L.Vil­ky­tė. Su Lo­re­tos pa­gal­ba mo­ky­to­ jos ra­šė laiš­ką to ber­niu­ko tė­vams, kad ap­lan­ky­tų jį mo­kyk­lo­je, bet jie nea­tė­jo. Esą ir­gi kal­bos ne­mo­ka, daug dir­ba. „Bet jei kas nors nu­fil­muo­tų vai­ kus, kaip šie jau­čia­si kla­sė­je ir tė­ vams pa­ro­dy­tų, su­dre­bė­tų jų šir­ dys“, – įsi­ti­ki­nu­si L.Vil­ky­tė. mo­kyk­la – pri­va­lo­ma

Lo­re­ta su šei­ma gy­ve­na Jor­ke, maž­daug 100 km nuo Man­čes­ te­rio. Jor­ke su emig­ran­tų pro­ble­ mo­mis jai su­si­dur­ti ne­te­ko, ta­čiau ten­ka va­ži­nė­ti į gre­ti­mą mies­te­ lį, ku­ria­me yra pra­mo­ni­nis ra­jo­ nas su fab­ri­kais, juo­se dar­buo­ja­ si dau­giau­sia at­vy­kė­liai, taip pat ir iš Lie­tu­vos.

Ten so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ne­ re­tai kvie­čia­si ver­tė­jus į lie­tu­vių šei­mas. Pa­sak Lo­re­tos, ji pa­žįs­ta ne vie­ną šei­mą, ku­rių at­ža­los ne­lan­ko mo­ kyk­los. Esą tai nu­tin­ka dėl įvai­rių prie­žas­čių, ta­čiau daž­niau­siai – vai­kas ne­mo­kė­jo kal­bos ir iš jo šai­ pė­si vie­ti­niai. „Pa­žįs­tu vie­ną pen­kio­li­ka­me­ tį lie­tu­vį, ku­ris me­tė mo­kyk­lą, tė­ vai lau­kia, ka­da jam su­kaks 16 me­ tų ir ga­lės jį iš­siųs­ti kur nors dirb­ti. Jis ne­bai­gė mo­kyk­los, nes ne­su­ge­ bė­jo pri­tap­ti, – ne vi­si pa­ke­lia to­ kias dras­tiš­kas gy­ve­ni­mo per­mai­ nas“, – ma­no L.Vil­ky­tė.

Lo­re­ta Vil­ky­tė:

Jei kas nors nu­fil­ muo­tų vai­kus, kaip šie jau­čia­si kla­sė­je, ir tė­vams pa­ro­dy­tų, su­dre­bė­tų jų šir­dys.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Jei vai­kai ne­lan­ko mo­kyk­los, už tai bau­džia tė­vus. Iš pra­džių – pi­ ni­gi­nės bau­dos, ta­čiau, jei tai kar­ to­ja­si, tė­vams ga­li bū­ti ap­ri­bo­ja­ mos tei­sės ir iš jų ati­ma­mi vai­kai. Čia ker­ta­si lie­tu­viš­ki ir ang­liš­ki kul­tū­rų bei tei­si­niai ypa­tu­mai, taip pat po­žiū­ris į tuos pa­čius da­ly­kus“, – tei­gė L.Vil­ky­tė. Už dir­žą ap­ri­bo­jo tei­ses

Lie­tu­viai ir Ang­li­jo­je neat­si­sa­ko fi­ zi­nių baus­mių sa­vo vai­kams. Vie­ nas toks at­ve­jis ten lie­tu­vei ma­mai bai­gė­si liūd­nai. „Keis­ta is­to­ri­ja nu­ti­ko vie­no­ je lie­tu­vių emig­ran­tų šei­mo­je. Paaug­lė at­ve­dė drau­gą, abu iš­si­ ren­gė nuo­gai ir vie­nas ki­tą ap­žiū­ ri­nė­jo. Grį­žu­si na­mo ir juos ap­ti­ ku­si ma­ma sa­vo duk­rą paauk­lė­jo dir­žu. Ji atė­jo į mo­kyk­lą su ran­dais, iš kar­to bu­vo iš­kvies­tos tar­ny­bos. Ma­mai 8 mė­ne­siams teis­mas ap­ri­ bo­jo tei­ses“, – tei­gė L.Vil­ky­tė. Lo­re­ta ver­tė­ja­vo šios is­to­ri­jos da­ly­viams, ma­ma bu­vo šo­ki­ruo­ta, kad lie­tu­viš­kas auk­lė­ji­mas Ang­li­jo­ je ab­so­liu­čiai ne­priim­ti­nas. Bau­džia už ne­prie­žiū­rą

Po­žiū­rių skir­tu­mas

Ang­li­jo­je to­kia tvar­ka – tė­vai vai­ kus iš­lei­džia į mo­kyk­lą, jei jie jos ne­pa­sie­kia, mo­kyk­los at­sto­vai iš kar­to skam­bi­na tė­vams. Jei vai­kų nė­ra ir na­muo­se, pri­va­lo­ma pra­ neš­ti po­li­ci­jai. „Tė­vai pa­tys tu­ri pra­neš­ti, jei vai­kas dėl kaž­ko­kių prie­žas­čių nea­ tei­na į mo­kyk­lą. Jei jo nė­ra nei mo­ kyk­lo­je, nei na­muo­se, pra­si­de­da po­li­ci­jos paieš­ka. Pa­rei­gū­nams vi­ si ra­jo­nai yra ži­no­mi, jį grei­tai ap­ tin­ka“, – pa­sa­ko­jo L.Vil­ky­tė. Pa­sak Lo­re­tos, ne­re­tai lie­tu­vių šei­mos ap­gai­les­tau­ja, kad jų vai­kai neiš­siun­čia­mi į spe­cia­lias mo­kyk­ las ne­klau­ža­doms. Ta­čiau ten mo­ ko­si tik su­tri­ku­sio el­ge­sio, lin­kę nu­si­kals­ti vai­kai, ne vi­soms emig­ ran­tų at­ža­loms jos ir bū­ti­nos.

Ang­li­jo­je vai­kai iki 12 me­tų ne­ga­ li lik­ti na­muo­se vie­ni. Jei tė­vams rei­kia į dar­bą, o vai­kui – ato­sto­ gos, tė­vai pri­va­lo su­ras­ti, kas at­ ža­las pri­žiū­rės. Vai­kų prie­žiū­ra Ang­li­jo­je la­bai bran­gi, tad ne­nuos­ta­bu, kad auk­ lės pa­slau­gos dau­gu­mai emig­ran­ tų ne­priei­na­mos. „Lie­tu­vių šei­mos gau­na daug įspė­ji­mų, kad ne­pri­žiū­ri sa­vo vai­ kų ir net ne­sup­ran­ta, ko­dėl jų vie­ nų ne­ga­li­ma pa­lik­ti na­mie“, – tei­ gė L.Vil­ky­tė. Daž­niau­siai tar­ny­boms apie na­ muo­se vie­nus li­ku­sius vai­kus pra­ ne­ša kai­my­nai. Pa­sak L.Vil­ky­tės, tai – joks kerš­tas ar tau­ti­nė nea­ py­kan­ta. Tie­siog ang­lai ne­sup­ran­ ta, kaip ga­li­ma vai­kus na­muo­se pa­ lik­ti vie­nus.

„Tai yra tik­rai ne be rei­ka­lo, juk ša­ly­je gy­ve­na mi­li­jo­nai žmo­nių iš vi­so pa­sau­lio, kur vyks­ta ir įvai­ riau­si nu­si­kal­ti­mai, tarp jų – pe­ do­fil­ i­jos, dings­ta vai­kai, to­dėl nor­ ma­lu ne­pa­lik­ti be prie­žiū­ros. Mū­sų ša­lis ma­ža, mes ži­no­me, kas mū­sų kai­my­nai, vis­kas ki­taip. Bet, kai ten gy­ve­ni, su­vo­ki, kad tai yra rei­ka­lin­ ga“, – įsi­ti­ki­nu­si mo­te­ris. Pa­sak Lo­re­tos, ten – vi­si sve­ti­mi ir tik­rai nė­ra ga­ran­ti­jos, kad pa­lik­ tas vai­kas sau­gus. „Juk ne vi­si emig­ran­tai tu­ri ga­ li­my­bes įsi­kur­ti ge­ra­me ra­jo­ne. To­kia tvar­ka Ang­li­jo­je rei­ka­lin­ ga. Mo­ky­mo įstai­go­se ir­gi tas pa­ts. Kai pra­dė­jau dirb­ti mo­kyk­lo­je, pa­ ma­čiau, kad jos ap­tver­tos di­džiau­ sio­mis tvo­ro­mis, kaip ka­lė­ji­me“, – pri­si­mi­nė L.Vil­ky­tė. Pa­sak L.Vil­ky­tės, griež­ta vai­ kų prie­žiū­ra su­si­klos­tė is­to­riš­kai. Vei­kiau­siai bū­ta in­ci­den­tų, dėl ku­ rių priim­ti to­kie įsta­ty­mai, griež­ta ap­sau­ga. Vai­kai ne­ga­li išei­ti iš mo­ kyk­los te­ri­to­ri­jos. To­dėl su di­de­lė­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria emig­ran­tai, ku­rie be­veik ne­mo­ka kal­bos ir ne­su­vo­kia sis­te­ mos, ku­rio­je at­si­dū­rė. Tė­vų au­to­ri­te­tas nyks­ta

Ap­sisp­ren­di­mas iš­vyk­ti iš gim­ tos ša­lies – la­bai rim­tas da­ly­kas ir prieš tai rei­kia pa­si­ruoš­ti pa­tiems bei pa­ruoš­ti vai­kus. „Te­ko bend­rau­ti su to­kiais vai­ kais, ku­rie pa­sa­ko­jo, kad at­va­žia­ vo tė­čio ap­lan­ky­ti ir nie­ka­da ne­ beg­rį­žo į Lie­tu­vą. Kol čia pri­pra­to, kiek­vie­ną va­ka­rą verk­da­vo“, – tei­ gė Lo­re­ta. L.Vil­ky­tė ren­gia buk­le­tą emig­ ran­tams. Ji at­li­ko kal­bos ty­ri­mą, ar rei­kia iš­lai­ky­ti gim­tą­ją kal­bą, ko­ kia iš jos nau­da sve­tur. Dėl to daug bend­ra­vo su emig­ran­tais vai­kais, jų tė­vais. Pa­sak Lo­re­tos, kai šei­mo­je ne­ sau­go­ja­ma gim­to­ji kal­ba, vai­kai su tė­vais il­gai­niui be­veik ne­be­su­si­ kal­ba, at­ža­los grei­čiau pra­moks­ ta ang­liš­kai ir bend­rų są­ly­čio taš­ kų su gim­dy­to­jais lie­ka vis ma­žiau. Tė­vų au­to­ri­te­tas nyks­ta. „Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, gim­to­ji kal­ ba – žmo­gaus dva­si­nis stu­bu­ras. Ji bū­ti­na, kad at­vy­kė­lis nea­ti­tol­tų nuo sa­vo šak­nų. Kaip ki­taip per­ duo­ti mo­ra­li­nes ver­ty­bes ir pa­tir­ tį, jei ne gim­tą­ja kal­ba, kaip pa­dė­ti vai­kui su­si­tvar­ky­ti su iš­ti­ku­sio­mis dva­si­nė­mis pro­ble­mo­mis, ku­rios sve­tur neiš­ven­gia­mos?“ – klau­sė L.Vil­ky­tė.

5

ketvirtadienis, rugpjūčio 22, 2013

aktualijos

Stu­den­tų lau­kia sau­sa­kim­ši va­go­nai Vie­nas priim­ti­niau­sių bū­dų stu­den­tams grįž­ti į tė­vų na­mus – ke­lio­nė trau­ki­niu. Ta­ čiau ne­re­tai ji prailgs­ta, nes pri­sti­gus sė­di­ mų vie­tų ten­ka ko­ne vi­są ke­lią sto­vė­ti. Juo­lab kad pra­si­dė­jus nau­jiems moks­lo me­tams ke­lei­vių srau­tai in­ten­sy­vės.

Jus­ti­na Kond­ro­tai­tė

Kad ši trans­por­to prie­mo­nė itin po­pu­lia­ri tarp aka­de­mi­nės jau­ nuo­me­nės, ste­bė­tis ne­ver­ta – va­ žiuo­ti trau­ki­niu ge­ro­kai pi­giau nei au­to­bu­su. Di­džiau­sio to­kių klien­tų ant­plū­džio moks­lo me­tais bend­ ro­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ su­ lau­kia penk­ta­die­niais ir sek­ma­ die­niais. Kaip tei­gė įmo­nės at­sto­vas spau­ dai Vid­man­tas Gu­das, vie­nas po­ pu­lia­riau­sių marš­ru­tų – Klaipėda– Radviliškis–Klaipėda. Trau­ki­nys su­sto­ja ne tik di­džiuo­siuo­se, bet ir ma­žuo­se mies­tuo­se. Ja­me sė­di­mos vie­tos nė­ra su­žy­ mė­tos, to­dėl bi­lie­tų ne­re­tai par­ duo­da­ma per daug ir žmo­nėms ten­ka sto­vė­ti. „Vie­nin­te­lis trau­ki­nys, ku­ria­me su­žy­mė­tos ke­lei­vių vie­tos, kur­ suo­ja marš­ru­tu Vilnius–Klaipė­

da–Vilnius“. Trau­ki­niuo­se yra tam tik­ra žy­mė­ji­mo tvar­ka, pa­gal ku­rią vie­nuo­se sė­di­mų vie­tų nu­me­ra­ci­ ja ga­li­ma, ki­tuo­se ne“, – aiš­ki­no V.Gu­das.

„Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­lių“ at­sto­vas tei­ gė kol kas ga­lin­tis pa­tar­ti ke­lei­viams atei­ti anks­čiau ir už­siim­ti vie­tą.

Ke­lio­nė: jau ne­tru­kus trau­ki­niai su­lauks dau­giau ke­lei­vių – jų gre­tas pa­pil­dys ato­sto­gau­ti bai­gę stu­den­tai. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, marš­ru­ tu Klaipėda–Radviliškis–Klaipė­ da per die­ną vi­du­ti­niš­kai vyks­ ta 400 ke­lei­vių. Dar­bo die­no­mis ke­lei­viai už­pil­do tik pu­sę trau­ki­ nio, ta­čiau sa­vait­ga­lį, kai stu­den­

tai vyks­ta į na­mus, trau­ki­nys per­ pil­dy­tas. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­te stu­di­juo­jan­tis Ri­ čar­das ne­nei­gė, jog tuo me­tu, kai stu­den­tai ima in­ten­sy­viau ke­liau­ti trau­ki­niais, ne kar­tą yra te­kę ma­ ty­ti sto­vin­čių žmo­nių.

„Man pa­čiam nė­ra te­kę sto­vė­ ti, ta­čiau net ir sė­dint va­žiuo­ti ne­ pa­to­gu, nes vie­to­se, skir­to­se trims žmo­nėms, daž­nai sė­di­me ke­tu­rie­ se ir dar ten­ka ga­ben­tis daik­tus“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. Tuo tar­ pu „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­

vas V.Gu­das tei­gė kol kas ga­lin­tis pa­tar­ti ke­lei­viams atei­ti anks­ čiau ir už­siim­ti vie­tą. Anot jo, si­ tua­ci­ja iš es­mės tu­rė­tų pa­si­keis­ti atei­nan­čiais me­tais, ka­da at­si­ras elekt­ro­ni­nė bi­lie­tų re­zer­va­vi­mo sis­te­ma.

Ni­do­je to­bu­li­na­si ga­būs vai­kai Gargž­dai už­si­mo­jo e.zenkute@kl.lt

am­bi­cin­gam pro­jek­tui

Ta­len­tin­giau­si Lie­tu­vos jau­nuo­ liai ne­snau­džia ir va­sa­rą. Ne­rin­go­ je bend­ram tiks­lui – įgy­ti nau­jų ži­ nių – pa­jė­gas su­tel­kė bū­rys moks­ lei­vių bei aka­de­mi­nės, me­no ir kul­ tū­ros sri­ties žmo­nės.

Gargž­duo­se ša­lia S.Da­riaus ir S.Gi­rė­ no gat­vės ply­tin­čios pie­vos atei­ty­je tu­rė­tų tap­ti pa­trauk­lia mies­to vie­ ta. Sa­vi­val­dy­bė pla­nuo­ja reng­ti šios te­ri­to­ri­jos de­ta­lų­jį pla­ną, pa­gal ku­rį bū­tų nu­sta­ty­ta že­mės pa­skir­tis.

Rugp­jū­čio 16-ąją ga­biau­siems Lie­ tu­vos vai­kams Ni­do­je du­ris at­vė­rė Na­cio­na­li­nė moks­lei­vių aka­de­mi­ja. Jos mo­ki­niai šiais me­tais su­si­rin­ko į tra­di­ci­nę va­sa­ros se­si­ją. Į ju­bi­lie­ji­nį – de­šim­tą­jį ren­gi­ nį bu­vo pa­kvies­ti 72 ga­biau­si Na­ cio­na­li­nės moks­lei­vių aka­de­mi­jos 9–12 kla­sių mo­ki­niai. Tarp jų ži­ nių sė­mė­si ir ke­le­tas aš­tun­to­kų. 4 jau­nuo­liai at­vy­ko iš Vo­kie­ti­jos, o 68 at­sto­va­vo skir­tin­giems Lie­tu­ vos mies­tams. Na­cio­na­li­nės moks­lei­vių aka­ de­mi­jos pro­jek­tų va­do­vė Gied­ rė Pa­te­ria­bai­tė pa­sa­ko­jo, kad pa­ grin­d i­n iai at­ran­kos kri­te­r i­jai no­rin­tie­siems tu­ri­nin­gai pra­leis­ ti lai­ką bu­vo nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si re­zul­ta­tai bei res­pub­li­ki­nių olim­ pia­dų lai­mė­ji­mai. „Abu kri­te­ri­jai bu­vo svar­būs. Ta­čiau mo­ki­niai, ku­rie kruopš­čiai spren­dė už­duo­tis ir bu­vo įver­tin­ti aukš­čiau­siais ba­lais, kvie­ti­mus ga­ vo pir­mie­ji. Taip pat jų su­lau­kė kiek ma­žiau dė­me­sio sky­ru­sie­ji nuo­to­ li­nėms už­duo­tims, bet res­pub­li­ki­ nė­se olim­pia­do­se lai­mė­ję pri­zi­nes vie­tas“, – kal­bė­jo G.Pa­te­ria­bai­tė. Pa­sak jos, ši va­sa­ros se­si­ja Ni­do­ je pa­si­žy­mi spal­vin­ga ir tu­ri­nin­ga pro­gra­ma. Čia il­ges­niam ar trum­

Mies­to val­džia dis­ku­ta­vo, kaip atei­ ty­je tu­rė­tų at­ro­dy­ti nau­ja­sis kvar­ta­ las, sa­vo nuo­mo­nę kvie­čia­mi iš­sa­ ky­ti ir gy­ven­to­jai. „Tai bran­gi mies­to že­mė, ku­rią rei­kė­tų ra­cio­na­liai iš­nau­do­ti. Pa­ gal po­rei­kį čia ga­lė­tų bū­ti stei­gia­ mos švie­ti­mo, kul­tū­ros įstai­gos, tei­ kia­mos ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­slau­gos. Gargž­duo­se for­muo­tų­si dar vie­na trau­kos vie­ta“, – tei­gė Ar­chi­tek­tū­ ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus ve­dė­jas

Eve­li­na Zen­ku­tė

Gy­tis Kas­pe­ra­vi­čius. Ra­jo­no sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­ba jau pri­ta­rė dau­gia­ funk­cio cent­ro su ba­sei­nu, spor­to sa­le ir ma­nie­žu sta­ty­bai ša­lia S.Da­ riaus ir S.Gi­rė­no gat­vės. Anks­čiau šio­je te­ri­to­ri­jo­je bu­vo nu­ma­ty­ta ket­ vir­to­ji vi­du­ri­nė mo­kyk­la, ta­čiau pla­ nai li­ko neį­gy­ven­din­ti. Ap­tar­tos ga­l i­my­b ės nau­ja­m e kvar­ta­le sta­ty­ti lais­va­lai­kio cent­rą paaug­liams ir suau­gu­sie­siems, pa­ ro­dų, ama­tų ar­ba vers­lo cent­rus, pro­fe­si­nio ren­gi­mo mo­kyk­lą. Dis­ku­si­jų me­tu ki­lo idė­ja re­zer­vuo­ ti vie­tą ir sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tui, ta­čiau su šiuo siū­ly­mu su­ti­ko ne vi­si – esą ge­ riau sta­ty­ti prie­sta­tą, ne­gu iš­kel­ti sa­vi­ val­dy­bę iš is­to­ri­nio mies­to cent­ro. „Klai­pė­dos“ inf.

Mo­ky­ma­sis: su ta­len­tin­giau­siais Na­cio­na­li­nės moks­lei­vių aka­de­mi­jos

vai­kais sa­vo pa­tir­ti­mi da­li­jo­si apie 40 skir­tin­gų sri­čių dės­ty­to­jų.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

pes­niam lai­kui ap­si­lan­kė apie 40 skir­tin­gų sri­čių dės­ty­to­jų. Tarp jų – aka­de­mi­nio pa­sau­lio, vers­lo ar me­no at­sto­vai. Jau­ni­mas to­bu­li­no­si bio­che­mi­ jos, che­mi­jos, eko­no­mi­kos, lie­tu­ vių fi­lo­lo­gi­jos, fi­zi­kos, in­for­ma­ ti­kos, is­to­ri­jos, ma­te­ma­ti­kos bei mu­zi­kos sri­ty­se. Prog­ra­mo­je nu­ma­ty­ti ne tik de­ vy­nių sek­ci­jų da­ly­ki­niai, as­me­ny­ bės ug­dy­mo už­siė­mi­mai, bet ir va­ ka­ro ren­gi­niai su daug pa­sie­ku­siais ir ži­no­mais as­me­ni­mis. „Vai­kams di­de­lį įspū­dį pa­li­ko su­si­ti­ki­mas su

žur­na­lis­tu Ed­mun­du Ja­ki­lai­čiu bei ki­no re­ži­sie­re Gied­re Bei­no­riū­te. Su ne­kant­ru­mu moks­lei­viai lau­kia ir pa­si­ma­ty­mo su ra­šy­to­ju ir dai­ nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos at­li­kė­ju Vy­ tau­tu V.Lands­ber­giu“, – pa­sa­ko­jo G.Pa­te­ria­bai­tė. Va­sa­ros se­si­ją rugp­jū­čio 26-ąją vai­ni­kuos jos da­ly­vių kon­cer­tas kar­tu su Klai­pė­dos ka­me­ri­niu or­ kest­ru. Da­ly­vau­ti kiek­vie­ną die­ną nuo 19.30 val. vyk­sian­čiuo­se aka­de­mi­ jos ren­gi­niuo­se kvie­čia­mi ir ne­rin­ giš­kiai bei ku­ror­to sve­čiai.

Vi­zi­jos: nau­ja­ja­me kvar­ta­le pa­siū­ly­ta re­zer­vuo­ti vie­tą ir sa­vi­val­dy­bės

pa­sta­tui, ta­čiau ši idė­ja su­lau­kė ne­vie­na­reikš­miš­kų ver­ti­ni­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

ketvirtAdienis, rugpjūčio 22, 2013

nuomonės

Ge­rą nuo­tai­ką su­ga­di­no sū­ris

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Da­bar gy­ven­si­me kaip Eu­ro­po­je

Ge­ri ke­liai, blo­gi vai­ruo­to­jai

Ka­dan­gi Klai­pė­do­je esu sve­čias, ga­liu tik pa­gir­ti mies­to su­pla­na­vi­ mą ir ke­lius. La­bai pa­pras­ta orien­ tuo­tis mies­te, net jei ži­nai tik po­ rą pa­grin­di­nių gat­vių. Ne­rei­kia jo­kių že­mė­la­pių, o ir nu­kly­dus ne į tą pu­sę, vie­ti­niai vi­suo­met mie­ lai pa­de­da. O ir pa­čios gat­vės su­ tvar­ky­tos, ly­gios, nė­ra daug duo­ bių. Ta­čiau vai­ruo­to­jų kul­tū­ra šiek tiek ste­bi­na. Te­ko pa­ste­bė­ti, jog sė­din­tie­ji prie vai­ro vi­siš­kai ne­ krei­pia dė­me­sio į pės­čiuo­sius, jų ne­pra­lei­džia net san­kry­žo­se su švie­so­fo­rais.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

P

si­cho­zė, ku­rią Lie­tu­vo­je su­kė­lė dvie­jų pa­sau­li­nių pre­kės ženk­lų – „Ikea“ ir H&M – atė­ji­mas į mū­sų ša­lį, vie­na ver­tus, at­ro­do juo­kin­ gai. Kaip sa­vo tink­la­raš­ty­je rep­li­ka­vo žur­ na­lis­tas And­rius Ta­pi­nas, pa­žvel­gus į nie­ kaip ne­ma­žė­jan­čias ei­les prie „Ikeos“ par­ duo­tu­vės, at­ro­do, kad Lie­tu­vo­je yra tūks­ tan­čiai žmo­nių, ku­rie iki šių me­tų rugp­jū­ čio gy­ve­no be bal­dų, fak­tiš­kai ant grin­dų. Ki­taip var­gu ar įma­no­ma paaiš­kin­ti, ko­dėl šią par­duo­tu­vę už­plū­do mi­nios. Šeš­ta­die­nį, kai Vil­niu­je bus ati­da­ry­ta H&M dra­bu­žių par­duo­tu­vė, vei­kiau­siai bus ga­ li­ma juok­tis, kad dau­gy­bė lie­tu­vių iki šios va­sa­ros ne­tu­rė­jo ne tik bal­dų, bet ir kuo ap­ si­reng­ti.

J

au ne­be­ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti net ant mais­to pro­duk­tų nu­ro­dy­ to­mis jų ga­lio­ji­mo da­to­mis. Pir­ma­die­nį vie­na­me pie­ ti­nė­je mies­to da­ly­je esan­čia­me pre­ky­bos cent­re pir­kau de­ser­ti­nį varš­kės sū­rį su že­lės ga­ba­liu­kais. Juo su­si­gun­džiau tik to­dėl, kad bu­ vo ak­ci­ja. Ta­čiau at­krei­piau dė­me­sį į pre­ kės ga­lio­ji­mo da­tą – aiš­kiai bu­vo pa­ra­šy­ta, kad pro­duk­tas tin­ka­-

Juo­kas juo­kais, ta­čiau lie­tu­vių aist­ra ryš­ kiems pa­sau­li­niams pre­kės ženk­lams ga­ lė­tų bū­ti so­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo ob­jek­tas. Ir tur­būt paaiš­kė­tų, kad ar­gu­men­tas, jog šio­ se par­duo­tu­vė­se vis­kas pi­giau nei pas lie­ tu­vių pre­ky­bi­nin­kus, bū­tų ne pa­sku­ti­nė­je vie­to­je, bet tik­rai ne pa­ts svar­biau­sias. Iš tik­rų­jų juk nie­ko neį­vy­ko. Dau­gy­bė lie­tu­ vių jau se­niai mie­ga ant „Ikeos“ lo­vų, o „Ike­ os“ in­dus lai­ko tos pa­čios „Ikeos“ vir­tu­vi­nė­ se spin­te­lė­se. Skir­tu­mas tik tas, kad jos at­ si­vež­tos iš to pa­ties pre­kės ženk­lo par­duo­ tu­vės Var­šu­vo­je. Taip pat bū­tų sun­ku ras­ti lie­tu­vį, ku­ris, ato­ sto­gau­da­mas di­des­nė­je Eu­ro­pos sos­ti­nė­je ar lan­ky­da­mas Lon­do­ne už­dar­biau­jan­čius ar­ti­muo­sius, ne­bū­tų už­su­kęs į H&M pre­kės ženk­lo par­duo­tu­vę, kaip pa­ts sa­ko, „pri­si­ pirk­ti šmut­kių“. Vi­są šį triukš­mą dėl dvie­jų par­duo­tu­vių ga­ li­ma paaiš­kin­ti lie­tu­vių tau­tos ne­vi­sa­ver­ tiš­ku­mo komp­lek­sais. Ma­žos, ne­prik­lau­so­ my­bę ne­se­niai at­ga­vu­sios ša­lies no­ru „gy­ ven­ti kaip Eu­ro­po­je“. Juk at­si­ra­dus ga­li­my­bei pa­si­dai­ry­ti už ge­le­ ži­nės už­dan­gos pir­mie­siems tai pa­da­riu­sie­ siems Eu­ro­pa pir­miau­sia ir bu­vo vi­sos tos par­duo­tu­vės, ku­rio­se nie­ko ne­trū­ko. Dau­ ge­liui lie­tu­vių tu­ris­tų taip yra ir iki šiol. To­dėl da­bar lie­tu­vis ga­lės iš­di­džiai žiū­rė­ ti į akis vo­kie­čiui, bri­tui ar šve­dui ir sa­ky­ ti, kad tu­ri vis­ką, ką ir jie. Nes­var­bu, kad tas „vis­kas“ – spin­te­lė, su­ren­ka­ma iš da­lių, ku­ rias (ko­kia iro­ni­ja) lie­tu­viš­ka­me fab­ri­ke ga­ mi­no lie­tu­vių dar­bi­nin­kai.

tas tik­rai bu­vo pa­švin­kęs ir ne­tin­ ka­mas val­gy­ti. Sup­ran­ta­ma, nė­jau į par­duo­tu­vę ir ne­siaiš­ki­nau, nes iš pa­tir­ties ži­nau, kad nie­ko ne­ lai­mė­si, o tik su­de­gin­si ne­ma­žai ner­vų ląs­te­lių. Tik iki šiol svars­tau, kas kal­tas, kad ne­va tin­ka­mas var­to­ti ga­mi­nys bu­vo vi­sai nie­kam ti­kęs. Gal pre­ky­ bi­nin­kai jį ap­gau­lin­gai pa­ženk­li­no, o gal lai­kė ne­tin­ka­mai? Emi­li­ja

Jei keik­tis, tai bent lie­tu­viš­kai

Ma­ne la­bai ste­bi­na šiuo­lai­ki­nių vai­kų ir jau­ni­mo kal­bė­ji­mas. Ei­ nu gat­ve ir iš praei­nan­čių vai­kų gir­džiu tik ru­siš­kus ar ang­liš­kus keiks­ma­žo­džius. Kur žiū­ri jų tė­ vai, ko­dėl ne­draus­mi­na sa­vo at­ ža­lų? Šlykš­tu da­ro­si, jų klau­sant. Pa­ga­liau, juk pyk­čiui iš­reikš­ti yra daug gra­žes­nių lie­tu­viš­kų keiks­ mų, pa­vyz­džiui, „po šimts ge­gu­ čių“ ar „vel­nia­va“. Jur­ga

Kai­my­nai kan­ki­na sa­vo šu­nį

e­be­ga­li­me ra­miai gy­ven­ ti dėl kai­my­nų au­gi­na­mo šuns, nors ke­tur­ko­jis nie­ kuo dė­tas, kal­ti žmo­nės. Mū­sų dau­gia­bu­čia­me na­me kaž­ ku­ria­me bu­te nuo­lat kau­kia šuo. Iš jo bal­so, ma­nau, kad tai di­de­lis gy­ vū­nas. Sup­ra­tau, jog šuo kau­kia to­ dėl, kad lie­ka vie­nas, kai šei­mi­nin­ kai išei­na į dar­bą. Ir tas kauks­mas pra­de­da skam­bė­ti la­bai anks­ti, net mie­go­ti ne­lei­džia. Kai šei­mi­nin­kai va­ka­rais grįž­ ta na­mo, jie, ma­tyt, šu­nį mu­ša už tai, kad jis ne­pak­lus­nus, jog lei­ džia gar­sus. Apie šuns skriau­di­mą spren­džiu iš to, kad jis jau ne­be­ kau­kia, o gai­liai ir skau­džiai cy­pia. To­kia si­tua­ci­ja, kad gai­la ir sa­vęs, ir kai­my­nų, ir šuns.

Ži­bin­tai neapš­vie­čia gat­vių

Aną va­ka­rą ėjau na­mo nuo Nau­jo­ sios per­kė­los iki Bal­ti­jos pro­spek­ to. Pa­si­jau­čiau la­bai ne­sau­giai, kai už­ge­so dau­gu­ma lem­pų. Švie­ tė tik kas tre­čias ži­bin­tas. Mies­tą pri­žiū­rin­tys as­me­nys tu­rė­tų su­si­ rū­pin­ti. Juk ne tik mes, vie­ti­niai, vaikš­to­me, bet ir tu­ris­tai. Pras­tas uos­ta­mies­čio įvaiz­dis, ne­sau­gu­mo jaus­mas. Juo­lab kad gat­vė­se va­ka­ rais pil­na „tre­nin­guo­tų“ ti­pų le­di­ niais žvilgs­niais. Jur­gi­ta

Ne­pa­ken­čia­ma šiukš­lių smar­vė

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Žmo­nės, jei jau ne­tu­ri­te lai­ko sa­vo au­gin­ti­niui, jį kan­ki­na­te, tai gal ge­riau ati­duo­ki­te jį tiems, ku­rie jį my­lės. Tik­rai kreip­čiau­si ir į gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos spe­

cia­lis­tus, ta­čiau ne­ži­nau, ku­ ria­me bu­te tas šuo au­gi­na­mas, to­dėl ma­no krei­pi­ma­sis bū­tų be­ pras­mis. Ne­rin­ga

Mies­to var­ge­tos vi­siš­kai suį­žū­lė­jo

K

lai­pė­dos aso­cia­lai ab­so­ liu­čiai suį­žū­lė­jo. Jie pra­ dė­jo prie žmo­nių prie­ka­ biau­ti ne tik gat­vė­je, bet net ir jų pri­va­čio­je erd­vė­je. Pa­ti tai pa­ty­riau sa­vo kai­liu. Gy­ve­nu dau­gia­bu­čio na­mo ant­ ra­ja­me aukš­te. Ry­tą prieš dar­bą išė­jau į bal­ko­ną iš­ger­ti ka­vos ir pa­ rū­ky­ti. Stai­ga pa­si­gir­do bal­sas iš apa­ čios: „A girdž, nu­mesk ci­ga­re­tę“. Per­sis­vė­riau per bal­ko­ną, o iš apa­čios į ma­ne spok­so­jo aso­cia­lus

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

mas var­to­ti iki rugp­jū­čio 21-osios. Tos pa­čios die­nos, kai nu­si­pir­ kau tą de­ser­ti­nį ga­mi­nį, va­ka­ rą at­si­sė­dau prie te­le­vi­zo­riaus ir pa­ma­niau: da­bar jau sa­ve pa­le­ pin­siu. Bet kai pra­plė­šiau pa­kuo­ tę, pa­skli­do ne­ma­lo­nus kva­pas. Nie­ko blo­go neį­ta­riau, nes pa­gal­ vo­jau, kad pie­no pro­duk­tas, tai ir kva­pas ati­tin­ka­mas. Vis dėl­to kai to sū­rio at­si­kan­ dau, kąs­nį te­ko iš­spjau­ti – de­ser­

N

Triukš­mą dėl dvie­ jų par­duo­tu­vių ga­li­ma paaiš­kin­ti lie­tu­vių tau­ tos ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo komp­lek­sais.

Dai­nius

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Pa­siū­liau jam pa­siieš­ko­ti dar­bo, o ta­da ne­rei­kės kau­ly­ti nei ci­ga­re­ čių, nei deg­ti­nės. Ta­čiau kai jau po ku­rio lai­ko te­ ko ei­ti pro du­ris į lau­ką, tik­rai šiek tiek bi­jo­jau, kad tas „drau­gas“ ma­nęs ne­pa­ty­ko­tų prie lau­kų­ jų du­rų ir ne­ban­dy­tų at­ker­šy­ti už to­kį ma­no ne­ge­ra­no­riš­ką bend­ra­ vi­mą su juo. Lai­mė, vis­kas bai­gė­si ge­rai, aso­ cia­las jau bu­vo kaž­kur ki­tur nu­sliū­ ki­nęs kau­ly­ti ci­ga­re­čių.

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Gin­ta­ras

Ne­ran­da ve­te­ri­na­ri­jos vais­ti­nės

Gal kas ga­lė­tų pra­neš­ti, kur Klai­ pė­do­je ga­lė­čiau ras­ti vei­kian­čią ve­te­ri­na­ri­jos vais­ti­nę. Ku­rias ži­ no­jau – už­da­ry­tos. La­bai trūks­ ta in­for­ma­ci­jos apie spe­cia­li­zuo­ tas gy­vū­nų ir gy­vu­lių me­di­ci­ni­nes įstai­gas. Net ir kai­my­nai ne­ga­li pa­ tar­ti, nes ne­ži­no.

Ie­va

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

as­muo, ku­riam svar­biau­sias gy­ve­ ni­mo tiks­las tą ry­tą bu­vo gau­ti pa­ rū­ky­ti ir gal­būt „pa­tai­sy­ti“ svei­ ka­tą. At­sa­kiau, kad ci­ga­re­tės tik­rai ne­ me­siu, nes ji su­šlaps ir tiek. „Ta­da iš­mesk „kan­ca­rus“, ku­ riuos tu­ri“, – neats­to­jo tei­gia­mų emo­ci­jų ne­ke­lian­tis aso­cia­las. Ma­no at­sa­kas bu­vo, kad ir „kan­ ca­rų“ ne­me­siu, nes ga­liu bū­ti nu­ baus­ta už šiukš­li­ni­mą. „Ta­da iš­mesk „šnap­so“, – rė­žė ry­ti­nis „drau­gas“.

Kas­dien ei­nu pro Tur­gaus aikš­ tę. Kam­pe, prie ke­lio į se­na­mies­ tį, no­sį rau­kia su­tre­šu­sių šiukš­lių smar­vė, sklin­dan­ti iš kon­tei­ne­rių. Ypač kai karš­ta. Ge­rai, kad pe­rė­ jus gat­vę yra ke­pyk­lė­lė, ku­ri šiek tiek už­go­žia tą bjau­rų kva­pą. Ta­ čiau ne­sup­ran­tu, ko­dėl ne­ga­li­ma kon­tei­ne­rių per­kel­ti į nuo­ša­les­nę vie­tą, to­liau nuo se­na­mies­čio pra­ džios. Gal­būt kaž­kur, kur ma­žes­ nis žmo­nių srau­tas, nes čia vaikš­ to tik­rai daug dar­buo­to­jų, tu­ris­tų ir ma­mų su vai­kais.

Zig­mas Pa­ren­gė Ais­tė Čiu­čiur­kai­tė ir Gre­ta Alks­ny­tė

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtAdienis, rugpjūčio 22, 2013

užribis Din­go iš li­go­ni­nės

Se­nu­ką mu­šė šluot­ko­čiu

ap­vo­gė pen­kis­kart

Po­li­ci­ja pra­šo klai­pė­die­čių pa­gal­ bos ieš­kant 61 m. Mi­chai­lo Cy­ buls­kio, ku­ris iš­tik­tas prie­puo­lio pir­ma­die­nio nak­tį bu­vo nu­vež­ tas į li­go­ni­nę, ta­čiau iš priė­mi­mo sky­riaus pa­bė­go. Jis yra 180 cm ūgio, mė­ly­nų akių, ži­lų plau­kų, su­tvars­ty­ta gal­va. Ži­nan­čius, kur yra šis vy­ras, pra­šo­ma pa­skam­ bin­ti tel. 354 164 ar­ba 112.

Ant­ra­die­nį apie 11 val. uos­ta­ mies­čio po­li­ci­nin­kai sku­bė­jo į Ne­mu­no g. ir ban­dė spręs­ti su­ gy­ven­ti­nių konf­lik­tą. Šį kar­tą nu­ ken­tė­jo 75 m. se­no­lis, ku­rį šluo­ tos ko­tu su­mu­šė jo bend­raam­ žė su­gy­ven­ti­nė. Abu pen­si­nin­kai bu­vo ne­blai­vūs. Mo­te­ris bu­vo nu­ga­ben­ta į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tą, bet už gro­tų ne­pak­liu­vo.

Klai­pė­dos po­li­ci­jo­je už­re­gist­ ruo­tos pen­kios va­gys­tės iš vie­ nos par­duo­tu­vės. Mo­gi­lio­vo g. 12 esan­čio­je par­duo­tu­vė­je per lie­pos ir rugp­jū­čio mė­ne­sius kol kas ne­nus­ta­ty­ti vai­ki­nai ne­su­ mo­kė­ję iš­si­ne­šė pre­kių už ­ 1 250 li­tų. ma­no­ma, kad va­gys­ tės išaiš­kė­jo per­žiū­rė­jus vaiz­do ka­me­rų įra­šus.

Plėši­kų kol kas ras­ti ne­su­ge­bė­jo Dai­va Ja­naus­kai­tė Sa­vo na­mo kie­me api­plėš­tas Pa­ jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­ rius Da­rius Ni­cius ir po tri­jų sa­vai­ čių nuo įvy­kio neat­ga­vo pa­grob­to fo­toa­pa­ra­to, o po­li­ci­ja dar ne­nus­ ta­tė įta­ria­mų­jų, ku­rie iki šiol ne­ var­žo­mi vaikš­ti­nė­ja lais­vė­je, nors jiems ink­ri­mi­nuo­ja­mas sun­kus nu­si­kal­ti­mas. Re­bu­sas: Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jams teks iš­siaiš­kin­ti, ar po­duk­ras tvir­ki­nęs vy­ras jau ga­li bū­ti

tei­sia­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kal­ti­na­ma­sis sveiks­ta Ma­ža­me­čių po­duk­rų tvir­ki­ni­mu kal­tin­ tas vy­ras teis­mo nuo­spren­džio ne­su­lau­ kė, nes bu­vo pri­pa­žin­tas ne­pa­kal­ti­na­mu ir pa­siųs­tas pri­vers­ti­nai gy­dy­ti. Praė­jo ne­ma­žai lai­ko ir iš li­go­ni­nės iš­leis­tas vy­ras vėl at­si­dū­rė teis­me. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

2005 m. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me bu­vo nag­ri­nė­ja­ma bau­ džia­mo­ji by­la dėl sek­sua­li­nės prie­var­tos prieš dvi ma­ža­me­tes se­su­tes. Kal­ti­na­mų­jų suo­le ta­da sė­dė­jo mer­gai­čių pa­tė­vis 1962 m. gi­męs Ar­vy­das P. Ta­čiau teis­mas ap­kal­ti­na­mo­ jo nuo­spren­džio ne­pas­kel­bė. Nors psi­chiat­rai kons­ta­ta­vo, kad nu­si­ kal­ti­mo vyk­dy­mo me­tu kal­ti­na­

ma­sis bu­vo svei­kas ir su­vo­kė sa­vo veiks­mus, vy­ro el­ge­sys teis­me at­ ro­dė keis­tas. Tą­kart tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­siun­ tė Ar­vy­dą P. į Ute­ną iš­tir­ti jo psi­ chi­ką. Spe­cia­lis­tai pra­ne­šė, kad po me­tų ka­li­ni­mo šis žmo­gus bu­vo ta­pęs li­go­niu ir teis­ti jo ne­ ga­li­ma. Vy­ras bu­vo pa­gul­dy­tas į Ro­kiš­ kio psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nę, kur bu­ vo ne tik pri­vers­ti­nai gy­do­mas, bet ir aky­lai ste­bi­mas. Pa­laips­niui ste­bė­ji­mo re­ži­mas silp­nė­jo, o li­go­nis svei­ko.

Ga­liau­siai Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas ga­vo ži­nią, kad Ar­vy­das P. iš­leis­tas iš psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nės, jam skir­ta am­bu­la­to­ri­nė prie­žiū­ra. Šiuo me­tu vy­ras gy­ve­na Ši­lu­tės ra­ jo­ne, Ma­ci­kų so­cia­li­nės glo­bos na­ muo­se. Me­di­kų teis­mui at­siųs­ti do­ku­ men­tai dvip­ras­miš­ki. Ne­sup­ran­ta­ ma, ar žmo­gus svei­kas ir ga­li bū­ti tei­sia­mas, ar yra vis dar li­go­tas ir ne­pa­kal­ti­na­mas. Į teis­mo po­sė­dį va­kar jį at­ly­dė­ jo glo­bos na­mų dar­buo­to­ja. Klau­si­ nė­ja­mas apie pa­pras­tus da­ly­kus jis vis kar­to­jo ne­ži­nąs at­sa­ky­mo ir te­ be­var­to­jąs vais­tus. Pa­siaiš­kin­ti rū­pi­mus klau­si­mus dėl šio vy­ro pa­kal­ti­na­mu­mo teis­ mas ke­ti­na rug­sė­jo vi­du­ry­je. Ti­ki­ ma­si, kad apie kal­ti­na­mo­jo svei­ka­ tą dau­giau ga­lės pa­pa­sa­ko­ti Ši­lu­tė­je dir­ban­tis psi­chiat­ras. Per vi­są tą lai­ką nu­ken­tė­ju­sio­ sios jau užau­go. Apie joms pa­da­ry­tą skriau­dą, ku­ri ga­lė­jo at­si­liep­ti svei­ka­tai, kol kas duo­me­nų nė­ra.

Lie­pos 31-osios nak­tį Ram­by­ no gat­vės 6-aja­me na­me, vie­ na­me pir­mo­jo aukš­to bu­tų bu­vo triukš­mau­ja­ma. Ne tik to pa­ties, bet ir gre­ti­mo na­mo gy­ven­to­jai ne­ga­lė­jo už­mig­ti. D.Ni­cius išė­jo į kie­mą pa­žiū­rė­ti, iš kur sklin­da triukš­mas. Bal­ko­ne tuo me­tu rū­kė ke­li jau­ ni žmo­nės, ku­rių vy­ras pa­pra­šė pa­ ty­lin­ti mu­zi­ką, o kai jau­nuo­liai ėmė plūs­tis, juos nu­fo­tog­ra­fa­vo. Dėl to įšir­dę vai­ki­nas ir mer­gi­na iš­šo­ko iš bal­ko­no ir puo­lė D.Ni­ cių. Vy­ras bu­vo api­plėš­tas – ne­te­ ko tūks­tan­tį li­tų kai­na­vu­sio fo­toa­ pa­ra­to. Į įvy­kio vie­tą iš­kvies­ti po­li­ci­nin­ kai į bu­tą, ku­ria­me bu­vo triukš­ma­ da­riai ir plė­ši­kai ne­pa­te­ko, nes bu­ vo už­da­ry­tos laip­ti­nės du­rys. Pro at­vi­rą lan­gą jie taip pat ne­pa­ban­ dė lip­ti. Po­li­ci­nin­kai tie­siog pa­siū­lė nu­ken­tė­ju­sia­jam nu­vyk­ti į po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­tą ir pa­ra­šy­ti pa­ reiš­ki­mą. Praė­jo trys sa­vai­tės, ta­čiau re­ zul­ta­to nė­ra. Po ke­lių die­nų pa­ rei­gū­nai pa­bu­vo bu­te, iš ku­rio bal­ko­no į kie­mą iš­šo­ko vai­ki­nas ir mer­gi­na. Pak­vies­ti į po­li­ci­ją jau­nuo­liai neat­vy­ko, aiš­ki­no tu­rin­tys iš­va­ žiuo­ti, o po­li­ci­jo­je ža­dė­jo pa­si­ro­ dy­ti vė­liau. Be to, jie tvir­ti­no, kad mi­nė­tą nak­tį nė su kuo ne­konf­lik­

Da­rius Ni­cius:

Jei­gu kal­ti­nin­kai bū­ tų nu­sta­ty­ti tą pa­čią nak­tį, bū­tu­me vi­si su­ tau­pę lai­ko ir pa­rei­gū­ nų dar­bo. ta­vo, tie­sa, pri­pa­ži­no, kad mi­nė­tu lai­ku tu­rė­jo sve­čių. Po­li­ci­nin­kai apieš­ko­jo na­mus, ta­čiau D.Ni­ciaus fo­toa­pa­ra­to ne­ ra­do. Ty­rė­jai ti­ki­si ki­tą sa­vai­tę su­ reng­ti at­pa­ži­ni­mo pro­ce­dū­rą, ta­ čiau ga­ran­ti­jų, kad jų pla­nas pa­ vyks, nė­ra. Įvy­kio nak­tį kai­my­nai kal­bė­jo, kad bu­tas yra iš­nuo­mo­tas, o šei­ mi­nin­kė gy­ve­na už­sie­ny­je. „Ta­da pa­rei­gū­nai pa­kli­bi­no du­ ris, bet ki­tų bū­dų pa­tek­ti į vi­dų ne­ra­do. Ma­nau, rei­kė­jo tik tru­pu­tį dau­giau pa­stan­gų. Jei­gu kal­ti­nin­kai bū­tų nu­sta­ty­ti tą pa­čią nak­tį, bū­ tu­me vi­si su­tau­pę lai­ko ir pa­rei­gū­ nų dar­bo. Spė­ju, kad da­bar rei­ka­ las ga­li už­si­tęs­ti, o ir dėl re­zul­ta­to la­bai abe­jo­ju“, – kal­bė­jo D.Ni­cius.

Ap­suk­rus narkotikų „di­le­ris“ netrukus stos prieš teis­mą Dai­va Ja­naus­kai­tė Net­ru­kus teis­mas im­sis klai­pė­die­ čio 41 me­tų Ro­lan­do Ž. by­los. Šie­ met jis pa­gar­sė­jo ne tik kri­mi­na­li­ niuo­se sluoks­niuo­se, kai pa­si­slė­ pė nuo įka­li­ni­mo vie­na­me uos­ta­ mies­čio vieš­bu­ty­je, o jo suim­ti atė­ ję pa­rei­gū­nai kam­ba­ry­je ra­do ki­bi­ rą ka­na­pių.

Ki­bi­re po pu­sant­ro ki­log­ra­mo sve­ rian­čio­mis tri­mis pa­kuo­tė­mis su „žo­le“, ku­rių vie­na bu­vo praar­dy­

ta, ap­tik­ta ne­ma­žai tuš­čių pa­kuo­ čių. Ten pat ap­tik­tas la­pas, ku­ria­ me kaž­kas skai­čiuo­ta de­šim­ti­mis tūks­tan­čių. Šio kie­kio ka­na­pių juo­do­sios rin­ kos ver­tė sie­kia 50 tūkst. li­tų. Pa­ rei­gū­nai nea­be­jo­ja, kad iš čia ka­ na­pės pa­sklis­da­vo po Klai­pė­dą, o gal ir ge­ro­kai pla­čiau. Nu­si­kal­tė­ lio nuo­mo­ja­ma­me kam­ba­ry­je ras­ ta kny­gų apie ru­sų ma­fi­ją bei Auš­ ros Mal­dei­kie­nės vei­ka­las apie tai, kaip skai­čiuo­ti sa­vo pi­ni­gus. 41 me­tų Ro­lan­das Ž. anks­čiau

bu­vo sie­ja­mas su Sto­ri­nių gau­ja, drau­ge su jos na­riais jis bu­vo teis­ tas už nar­ko­ti­kus. 2009 m. pa­bai­go­je šis klai­pė­ die­tis bu­vo įta­ria­mas he­roi­no pla­ ti­ni­mu. Ta­da jis bu­vo su­lai­ky­tas su 50 gra­mų šių kvai­ša­lų. Ta­čiau tą­ kart ne­pa­ka­ko sva­rių įro­dy­mų jam ink­ri­mi­nuo­ti nu­si­kal­ti­mą, tad by­la bu­vo nu­trauk­ta. Po mė­ne­sio va­žiuo­da­mas iš sos­ ti­nės Ra­sei­nių ra­jo­ne šis klai­pė­ die­tis bu­vo su­stab­dy­tas mui­ti­ nės kri­mi­na­lis­tų. Jo vai­ruo­ja­ma­me

„Chrys­ler Voya­ger“ pa­rei­gū­nai ap­ ti­ko 826 gra­mus džio­vin­tų ka­na­pių bei pu­sę ki­log­ra­mo stip­rios kon­ cent­ra­ci­jos he­roi­no. Taip Ro­lan­dui Ž. ant­rą kar­tą iš­ ki­lo grės­mė sės­ti už gro­tų nuo 10 iki 15 me­tų. Kad ir keis­ta, Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mas už šį nu­si­kal­ti­mą jam sky­rė pu­sant­rų me­tų ne­lais­vės. Pro­ku­ra­tū­ra šį švel­nų nuo­spren­ dį ap­skun­dė, o Lie­tu­vos ape­lia­ci­ nis teis­mas nu­spren­dė, kad kal­ ti­nin­kas ver­tas 12 me­tų ne­lais­vės

baus­mės. Nors nu­teis­ta­sis iš­kart po šio spren­di­mo 2012 m. bir­že­ lį tu­rė­jo bū­ti suim­tas, po skun­do Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui baus­mės vyk­dy­mas bu­vo su­stab­dy­tas. Pa­ čio­je praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je šis teis­mas nu­spren­dė, kad 12 me­tų baus­mė Ro­lan­dui Ž. skir­ta pel­ny­ tai, ta­čiau pa­rei­gū­nai jo na­muo­se ne­ra­do. Ga­liau­siai paieš­kos po­li­ci­nin­kus nu­ve­dė į vieš­bu­tį Lie­po­jos gat­vė­ je. Da­bar jam gre­sia iki 15 me­tų ne­ lais­vės.

8

KetvirtADIENIS, rugpjūčio 22, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ta­da bu­vo­me vie­nin­gi Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Penk­ta­dienį sueis 24-eri Bal­ti­jos ke­liui. 1989 m. rugpjū­čio 23 d., mi­ nint 50-ąsias Mo­lo­to­vo–Rib­bent­ ro­po pa­kto, pa­nai­ki­nu­sio Bal­ti­ jos ša­lių ne­prik­lau­so­mybę, me­ti­ nes, žmo­nių gran­dinė su­jungė trijų Bal­ti­jos ša­lių sos­ti­nes – Vil­nių, Rygą ir Ta­liną.

„Kal­bant apie Bal­ti­jos ke­lią, tai bu­vo bend­ras visų Bal­ti­jos ša­lių žings­nis, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad lie­ tu­viai čia ko­kie nors ypa­tin­gi. Mes vis no­ri­me pa­si­pui­kuo­ti, ak­cen­ tuo­da­mi, kur bu­vo­me pir­mi, ką ap­lenkė­me“, – in­ter­viu „Klaipėdai“ teigė is­to­ri­kas Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to Nau­ jo­sios is­to­ri­jos ka­ted­ros vedė­jas pro­fe­so­rius Ze­no­nas But­kus. – Dar 1986 m. Lie­tu­va, kaip ir Lat­vi­ja bei Es­ti­ja, bu­vo vi­ siš­kai po­li­tiš­kai pa­klus­ni ša­ lis. Kas nu­ti­ko, kad jau 1989 m. jos vir­to tik­ro­mis maiš­ ti­ninkė­mis ir suor­ga­ni­za­vo Bal­ti­jos ke­lią? Kaip at­si­ti­ko, kad pa­sy­vi vi­suo­menė metė tokį iššūkį? – Pert­var­ka SSRS pra­si­dėjo į vald­ žią at­ėjus Mi­chai­lui Gor­ba­čio­vui 1985 m. Po­ky­čius did­žią­ja da­li­mi nulėmė ir lie­tu­vių tau­tos is­to­rinė pa­tir­tis. Be to, anks­čiau būta So­ vietų Sąjun­gos re­formų. Pa­vyzd­ žiui, po Jo­si­fo Sta­li­no mir­ties Lav­ ren­ti­jus Be­ri­ja kurį laiką valdė ir bandė li­be­ra­li­zuo­ti re­žimą. 1987–1988 m. lie­tu­vių tau­ta, kaip pa­ty­ru­si, ap­si­žvalgė ir pa­ matė, kad per­tvar­ka yra rea­li ir ga­li­ma ja pa­si­nau­do­ti bei iš­kel­ti is­to­ri­nius nu­si­kal­ti­mus – Mo­lo­ to­vo–Rib­bent­ro­po pa­ktą, oku­pa­ ciją – ir siek­ti sa­va­ran­kiš­ku­mo. Bal­ti­jos ke­lio veiks­mai bu­vo de­ ri­na­mi. Vi­sos Bal­ti­jos ša­lys veikė kar­tu. Es­tai rodė ini­cia­tyvą. Es­ tai ir da­bar pa­žan­ges­ni. Dėl to, kad dau­giau mo­terų yra to­je vi­ suo­menė­je. – Tai did­žiau­sia ini­cia­ty­va ki­ lo iš Es­ti­jos? – Taip ka­te­go­riš­kai ne­teig­čiau. Veiks­mus de­ri­no vi­sos trys ša­lys. Vi­so­se jų bu­vo įvai­rių sąjūdžių – kultū­ri­nių, gam­to­sau­gos. – Bal­ti­jos ke­lias – tai sa­vo­tiš­ kas re­fe­ren­du­mas Mask­vai? – Taip, tai la­bai svar­bus eta­pas. Jis daug lėmė ir su­vie­ni­jo Bal­ti­

jos ša­lis, iškėlė jų pro­ble­mas pa­ sau­ly­je: kad jos nėra sa­va­ran­kiš­ kai, sa­va­no­riš­kai įsto­ju­sios į SSRS būtent dėl tarp­tau­ti­nio Mo­lo­to­ vo–Rib­bent­ro­po pa­kto. Ži­nia, rugpjūtį vi­si ato­sto­gau­ ja. Did­žiau­si nu­si­kal­ti­mai da­ ro­mi prie­š aušrą ir per ato­sto­ gas. Adol­fas Hit­le­ris, J.Sta­li­nas ir Via­čes­la­vas Mo­lo­to­vas rengė sąmokslą, o Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai ato­sto­ga­vo. 1989 m. Bal­ti­jos ke­lias – di­de­lis žings­nis link Lie­tu­vos laisvės. – Su­tik­tumė­te su te­ze, kad prie Sąjūdžio la­biau­siai pri­ si­dėjo to me­to in­te­lek­tua­lai? – Ne. Ini­cia­ty­va vis tiek ki­lo iš apa­čios. Neį­ma­no­ma, kad kas su­kurs­tytų tautą. Tau­ta nuo se­ no yra ob­jek­ty­viai or­ga­ni­zuo­jan­ tis veiks­nys – da­ly­va­vo vi­si. Tie­ sa, nė vie­nas sąjūdis ne­vyks­ta be vadų. Žmonės, tu­rin­tys sa­vo in­te­ resų ir idėjų, iš­ke­lia ly­de­rius. Tai ir čia bu­vo bend­ras tau­tos sąjūdis, visų gy­ven­tojų, o tarp jų iš­ki­lo ly­de­riai in­te­lek­tua­lai – la­ biau­siai iš­si­la­vinę, iš­ma­nan­tys is­to­riją, su­pran­tan­tys, kas bu­vo tas tarp­tau­ti­nis nu­si­kal­ti­mas. In­te­lek­tua­lai vai­di­no svar­ bų vaid­menį, bet vis­gi bruzdė­ji­ mas pra­si­dėjo iš apa­čios. Dau­ge­ lis žmo­nių išė­jo į vie­šumą. Aišku, tuo, kas bu­vo ži­no­mes­nis, la­biau pa­si­tikė­ta. – Ku­rio­je ša­ly­je sąjūdis veikė veiks­min­giau? – Bal­ti­jos ša­lys ėjo pa­na­šiu ke­ liu. Bet, kaip man at­ro­do, Lie­tu­ vos tas sąjūdis veikė veiks­min­ giau ne­gu Lat­vi­jo­je ar Es­ti­jo­je. Kad ir kaip ten būtų, at­kūrus ne­ prik­lau­so­mybę, es­tai veikė efek­ty­ viau. Pir­miau­sia įsi­vedė va­liutą ir vykdė pri­va­ti­za­ciją, o Lie­tu­vo­je vis­kas vy­ko at­virkš­čiai. Ga­li bū­ ti, kad tai, kaip tei­gia ko­le­ga Ze­ no­nas Nor­kus, ir nulėmė Lie­tu­vos at­si­li­kimą. Iš tiesų, kal­bant apie Bal­ti­jos ke­lią, tai bu­vo bend­ras Bal­ti­jos ša­lių žings­nis, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad lie­tu­viai čia ko­kie nors ypa­ tin­gi. Mes vis no­ri­me pa­si­pui­ kuo­ti, ak­cen­tuo­da­mi, kur bu­vo­ me pir­mi, ką ap­lenkė­me. Kuo Lie­tu­vos vi­suo­menė bu­ vo ypa­tin­ga, kad prie­ši­no­si? Ma­ ny­čiau, tuo, kad iš­manė is­to­riją, per­duo­damą iš kar­tos į kartą. Su­ vokė sa­vo vals­ty­bin­gumą nuo vi­ du­ram­žių, ži­no­jo apie su­ki­li­mus, reng­tus kar­tu su len­kais, ir t. t.

Tak­ti­ka: is­to­ri­kas Z.But­kus pa­brėžia, jog Bal­ti­jos ke­lias pa­vy­ko tik

todėl, kad Bal­ti­jos ša­lys veikė kar­tu, o tai – di­delė ver­tybė.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Išs­kir­ti­niai: ša­lia tau­tos iš­rinktųjų šia­me vieš­bu­ty­je be­veik vel­tui įsikūrė ke­li jų pa­dėjėjai. Ar tai teisė­ta, taip

pat lie­ka klau­si­mas?

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Sei­mo vieš­bu­tis – pi­gus būstas pa­tep­tie­siems Pa­čia­me Vil­niaus cent­re pa­do­riai įreng­tas ne­di­du­kas bu­tas, ku­ rio nuo­ma – tik apie 150 litų per mėnesį. Tai ne fan­ta­zi­ja. Ta­ čiau stu­den­tams ar ki­tiems mir­tin­gie­siems, ieš­kan­tiems būsto, ge­riau ne­si­var­gin­ti. Pus­vel­čiui gy­ven­ti Vil­niu­je ga­li tik Sei­mo na­rių pa­dėjėjai. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Įkai­no­jo kan­ce­lia­ri­ja

ni­gių dyd­žiui“. Be to, kan­ce­lia­ri­ ja pa­brėžė, kad pa­pil­do­mai mo­ka­ mi nuo­mpi­ni­giai už kam­ba­riuo­se esan­čius bal­dus ir in­ven­to­rių, at­ si­žvel­giant į jų kiekį bei ko­kybę. Prie­m o­ka už bal­d us svy­r uo­ja nuo 15 iki 55 litų. Tai­gi vi­du­ti­niš­ kai už vie­no kam­ba­rio bu­to nuo­ mą Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja gau­na apie 150–180 litų. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos at­sto­vai nu­rodė, kad už ko­mu­na­ li­nes pa­slau­gas (elektrą, šil­dymą, van­denį, šiukš­lių iš­ve­žimą, ap­lin­ kos tvar­kymą ir kt.) Sei­mo vieš­ bu­čio įna­miai at­si­skai­to pa­gal su­ nau­dotą kiekį.

Vil­niaus šir­dy­je – Ge­di­mi­no pro­spek­te – įsikū­ru­sia­me vieš­bu­ty­je, pa­si­ro­do, ga­li glaus­tis ne tik tau­tos iš­rink­tie­ji, bet ir jų pa­dėjėjai. Joks įsta­ty­mas jiems to­kios pri­vi­le­gi­jos ne­nu­ma­to, ta­čiau Sei­mo kan­ce­lia­ ri­jos va­do­vai, re­gis, ma­no ki­taip. Paaiškė­jo, kad par­la­men­tarų vieš­bu­ty­je gy­ve­na ir ke­tu­ri po­li­ti­ nio pa­si­tikė­ji­mo veikė­jai. Ži­no­ma, jų bu­tai – ne to­kie di­de­li kaip tau­ tos iš­rinktųjų. As­me­nys glaud­žia­ si ke­tu­riuo­se be­veik 30 kvad­ra­ti­nių metrų vie­no kam­ba­rio bu­tuo­se. Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja dien­raš­čiui nu­rodė, kad įna­miai už vieną kvad­ ra­tinį metrą mo­ka kiek dau­giau nei 5 li­tus. Tai nu­ma­to per­nai iš­leis­tas Sei­mo kanc­le­rio Jo­no Mi­le­riaus įsa­ky­mas. „Nuom­pi­ni­gių dy­dis ap­skai­čiuo­tas va­do­vau­jan­tis Vals­ tybės ir sa­vi­val­dy­bių gy­ve­namųjų pa­talpų nuo­mos mo­kes­čio ap­skai­ čia­vi­mo tvar­ka, pa­tvir­tin­ta Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos ir Dau­gia­bu­čių namų ad­mi­nist­ra­vi­mo ta­rifų ap­ skai­čia­vi­mo me­to­di­ka“, – biu­rok­ ra­ti­ne kal­ba paaiš­ki­no Sei­mo kan­ ce­lia­ri­jos at­sto­vas Ma­rius Žiū­kas.

Tie­sa, Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja taip ir neatsk­leidė, kas tie ke­tu­ri lai­min­ gie­ji, ku­rie bu­tus ga­li nuo­mo­tis ne rin­kos kai­na. Dien­raš­tis iš­siaiš­ki­no, kad tai ke­lių Sei­mo na­rių pa­dėjėjai.

Už van­denį su­si­mo­ka

Sei­mo na­riams ne­tin­ka

Kan­ce­lia­ri­jos at­sto­vas ne­pa­mir­šo pri­dur­ti, kad nuo­mpi­ni­gių dy­dis per­žiū­ri­mas vieną kartą per me­ tus, „at­si­žvel­giant į pa­si­kei­tu­sius teisės ak­tus ir ki­tas ap­lin­ky­bes, ku­rios ga­li turė­ti įta­kos nuo­mpi­

Nuo­mo­jamų vie­no kam­ba­rio butų kai­ nos pa­na­šio­je vie­to­je svy­ruo­ja nuo 700 litų, daž­niau­siai tai yra 1 tūkst. litų.

J.Mi­le­rius, Sei­mo kanc­le­ris, tai pa­ tvir­ti­no: „Iš Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos ten nie­kas ne­gy­ve­na. Tie pa­dėjėjai yra Sei­mo na­rių, ku­rie at­vykę iš kitų miestų. Bu­tai nėra vi­sai tin­ka­mi gy­ven­ti Sei­mo na­riams.“

Kanc­le­ris įro­dinė­jo, kad blo­ giau būtų, jei tie ke­tu­ri bu­tai stovėtų tuš­ti. „Jei yra laisvų butų ir už juos mo­ka, mo­kes­čių mokė­to­ jams tai nie­ko ne­kai­nuo­ja. Už tuš­ čius reikėtų mokė­ti. Jie už ko­mu­ na­li­nes pa­slau­gas su­si­mo­ka kaip ir bet ku­ris Vil­niaus gy­ven­to­jas. Pa­ tikė­ki­te, nė vie­nas Sei­mo na­rys ten ne­gy­ventų“, – dėstė J.Mi­le­rius. Nuo­mo­ja be pa­grin­do

„Tai pa­pras­čiau­sia ne­tvar­ka. Sei­ mo kanc­le­ris turėtų jaus­ti at­sa­ko­ mybę“, – taip šią pi­gios nuo­mos is­to­riją ko­men­ta­vo kaž­ka­da Sei­ mo kan­ce­lia­ri­jai va­do­vavęs kon­ ser­va­to­rius Jur­gis Raz­ma. Jis pri­ minė, kad Sei­mo vieš­bu­ty­je ir taip trūksta vietų. Juk Uk­mergė­je pa­ va­sarį iš­rink­tas so­cial­de­mok­ra­tas Ka­zys Gry­baus­kas iki šiol į Vil­nių va­žinė­ja iš sa­vo mies­to. „Būstas turėtų būti nuo­mo­ja­ mas rin­kos kai­na. Juo­lab kad tai Sei­mo na­rių vieš­bu­tis. Nuo­mo­ ti par­la­men­tarų pa­tarė­jams to­kias pa­tal­pas nėra jo­kio tei­si­nio pa­grin­do“, – pa­reiškė J.Raz­ma. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­rovės „Ober-Haus“ Ver­ti­ni­mo ir rin­ko­ ty­ros sky­riaus va­do­vas Sau­lius Va­ go­nis teigė, kad to­kia kai­na rin­ko­ je, švel­niai ta­riant, ne­įpras­ta. „Kad ir kaip būtų tie bu­tai ap­sta­ty­ti, tai tik­rai ne rin­kos kai­na. Nuo­mo­jamų vie­no kam­ba­rio butų kai­nos pa­na­ šio­je vie­to­je svy­ruo­ja nuo 700 litų, daž­niau­siai tai yra 1 tūkst. litų“, – paaiš­ki­no ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­ čių spe­cia­lis­tas.

9

ketvirtadienis, rugpjūčio 22, 2013

klaipėdos verslas Pas­kirs­tė mi­li­jo­nus

Au­go pro­duk­ci­ja

Dar­bo rin­kos pokyčiai

Ūkio mi­nis­te­ri­ja skel­bia, jog ska­tin­da­ma ino­va­ci­jų die­gi­ mą 2007–2013 m. pa­skirs­ tė 572 mln. li­tų moks­li­nių ty­ri­ mų ir eks­pe­ri­men­ti­nės plėt­ros įmo­nių veik­lai. Di­džio­ji da­lis ES struk­tū­ri­nės pa­ra­mos – 108,7 mln. li­tų bu­vo pa­skirs­ty­ta in­ for­ma­ci­nių ir ry­šių tech­no­lo­gi­jų sri­ties veik­loms to­bu­lin­ti.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, lie­pą pra­mo­nės pro­ duk­ci­ja su­da­rė 5,835 mlrd. li­ tų ir, pa­ly­gin­ti su bir­že­liu, pa­di­ dė­jo 3,6 pro­c. La­biau­siai – 24,5 pro­c. au­go pa­grin­di­nių vais­tų pra­mo­nės ga­mi­nių ir far­ma­ci­nių pre­pa­ra­tų, taip pat – mi­ne­ra­li­ nių pro­duk­tų ga­my­ba (17 pro­c.), dra­bu­žių siu­vi­mas (14 pro­c.).

Praė­ju­sį mė­ne­sį Klai­pė­dos dar­ bo bir­žo­je už­si­re­gist­ra­vo 3 506 be­dar­biai. Jų san­ty­kis su dar­ bin­go am­žiaus gy­ven­to­jais – 8,3 pro­c., kaip ir bir­že­lį. Įdar­ bin­ta 2 111 be­dar­bių, į ak­ty­vias dar­bo rin­kos pro­gra­mas nu­ kreip­ti 678 as­me­nys, įre­gist­ ruo­tos 2 239 nau­jos lais­vos dar­bo vie­tos.

Vers­lui krui­zi­nis tu­riz­mas – la­šas jū­ro­je? Krui­zi­nio lai­vo ke­lei­vis Klai­pė­do­je iš­lei­ džia vi­du­ti­niš­kai iki 60 eu­rų. Per se­zo­ną iš ke­lei­vi­nių lai­ne­rių uos­tas su­ren­ka apie 2 mln. li­tų rink­lia­vų. Tai – vos 1 pro­c. vi­sų uos­to pa­ja­mų per me­tus. Klai­pė­dos vers­ las iš lai­vais at­vyks­tan­čių tu­ris­tų esą di­de­ lės nau­dos taip pat ne­pa­jun­ta. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Lai­vy­bos apim­tys smun­ka

Vi­sa­me Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne krui­ zi­nės lai­vy­bos smu­ki­mas ste­bi­mas nuo 2010 m. Tam nea­be­jo­ti­nai tu­ri įta­kos eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja: ma­žiau ke­liau­jan­čių­jų, ma­žiau tam ski­ria­ ma pi­ni­gų. Il­giau­siai lai­vas Klai­pė­dos uos­te iš­sto­vi vi­są die­ną – ry­tą at­plau­kia, va­ka­re iš­plau­kia. Per se­zo­ną uos­ to rink­lia­vų su­ren­ka­ma vi­du­ti­niš­ kai iki 2 mln. li­tų. Tai ne­di­de­lė su­ ma, nes per me­tus uos­to pa­ja­mos sie­kia iki 170 mln li­tų. Į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo kran­ ti­nę in­ves­tuo­ta 20 mln. li­tų, ki­taip ta­riant – in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks per 10 me­tų. Pa­gal krui­zi­nės lai­vy­bos apim­tis Klai­pė­da at­si­lie­ka ir nuo ar­ti­miau­sių kai­my­nų, bet esą ne­rei­ kia pa­mirš­ti, kad mū­sų uos­ta­mies­ tis nė­ra ša­lies sos­ti­nė, kaip di­džio­ji dau­gu­ma uos­tų. O ap­lan­ky­ti sos­ti­ nę, ku­ri yra vals­ty­bės vei­das, krui­ zi­niam ke­lei­viui esą kas ki­ta nei tie­ siog uos­ta­mies­tį. Tie­sa, Klai­pė­da tai kom­pen­suo­ ja ke­lio­nė­mis į Kur­šių ne­ri­ją, Pa­lan­ gą. Uos­ta­mies­čio ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­le, ku­ris jau šie­met pla­nuo­ ja pra­dė­ti veik­lą, ki­tais me­tais ke­ti­ na pri­si­švar­tuo­ti 4 lai­vai. Kai at­si­ras šis ter­mi­na­las, esą jau ne­bus pro­ble­ mos per die­ną priim­ti dau­giau nei du ke­lei­vi­nius lai­ne­rius. Kai vie­nu me­ tu trys krui­zi­niai lai­vai no­rė­da­vo įplauk­ti į uos­tą, iki šiol vie­ną tek­da­ vo švar­tuo­ti pra­mo­ni­nė­je zo­no­je. Smal­sūs tu­ris­tai – dau­gu­ma

Esą pa­sta­ruo­ju at­ve­ju iš­vi­lio­ti ke­ lei­vį iš lai­vo dar sun­kiau: kai tu­ris­ tas ma­to ne ke­lei­vi­nį ter­mi­na­lą, o – kra­nus, daž­nai tie­siog lie­ka lai­ve. Pa­sak Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ ros in­for­ma­ci­jos cent­ro va­do­vės Ro­ me­nos Sa­vic­kie­nės, yra tiks­liai ži­ no­ma, kiek ke­lei­vių at­vyks­ta ir kiek jų lie­ka lai­ve. „Iš ma­žes­nių lai­vų į eks­kur­si­jas iš­va­žiuo­ja apie 90 pro­c. ke­lei­vių, iš di­des­nių – maž­daug pu­ sė. Ki­ti pa­tys ban­do pa­žin­ti mies­tą. Ar vers­li­nin­kus ten­ki­na krui­zi­nės lai­vy­bos ne­ša­mas pel­nas? Ma­nau, kiek jie į tai įde­da, tiek ir gau­na“, – sa­kė R.Sa­vic­kie­nė.

Pa­gal ap­klau­sas to­kio dy­džio uos­te kaip Klai­pė­da krui­zi­nis tu­ ris­tas esą iš­lei­džia 50–60 eu­rų. Į tai ga­li bū­ti įskai­čiuo­tos ir eks­kur­ si­jos, ir su­ve­ny­rai, vie­ti­nio alaus ra­ga­vi­mas ir pa­na­šiai. Ki­tuo­se di­ des­niuo­se Bal­ti­jos jū­ros uos­tuo­se tu­ris­tai pa­lie­ka iki 100 eu­rų. Esą pri­klau­so nuo to, kaip vers­li­ nin­kai su­ge­ba pri­si­vi­lio­ti tuos tu­ris­ tus į sa­vo par­duo­tu­ves ar ka­vi­nes. Šian­dien Klai­pė­do­je jau penk­tą kar­tą šie­met vie­ši 290 m il­gio lai­ ne­ris „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“. Aki­vaiz­ du, kad tuo me­tu mies­te bū­na pil­ na žmo­nių iš lai­vo, ku­riuo pa­pras­tai at­plau­kia iki 2 tūkst. tu­ris­tų. Šis lai­ vas pas mus šiais me­tais lan­ky­sis iš

Nuo 1999 iki 2013 m. rug­sė­jo 11 die­nos Klai­pė­do­je ap­si­lan­ kys 593 krui­zi­niai lai­vai ir maž­daug 315 tūkst. ke­lei­vių. vi­so še­šis kar­tus. „Kai ku­rie tu­ris­tai ei­na į ka­vi­nes, nors jų sa­vi­nin­kai gal ir ne­la­bai pa­ten­kin­ti, kad sve­čiai per ma­žai val­go, bet juk už jų pie­tus jau su­mo­kė­ta lai­ve, na­tū­ra­lu, kad jie tik ra­gau­ja alų, vy­ną, py­ra­gus ar dar ką nors. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip vers­li­nin­kai su­ge­ba juos pri­trauk­ti“, – įsi­ti­ki­nu­si R.Sa­vic­kie­nė. Esą Ta­li­ne prie ka­vi­nių tu­ris­tų lū­ ku­riuo­ja tau­ti­niais rū­bais ap­si­ren­gę ka­vi­nių dar­buo­to­jai ir kvie­čia sve­čius pa­si­vai­šin­ti. Kar­tais krui­zi­nio lai­vo ke­lei­viams tai­ko­mos nuo­lai­dos. Ar Klai­pė­dos vers­li­nin­kai da­ ro pa­žan­gą, mė­gin­da­mi už­dirb­ti iš krui­zi­nių tu­ris­tų, esą ne­pas­te­bi­ma, nes ma­žai kas pa­si­kei­tė per pa­sta­ ruo­sius 10 me­tų. Lanks­čiau­siai kol kas dir­ba mu­ zie­jai, su ku­riais pa­vyks­ta su­si­tar­ti, kad at­plau­kus krui­zi­niam lai­vui jie veik­tų net ne­dar­bo die­no­mis. Sve­čiuo­sis jū­rų ste­buk­las

Ki­tų me­tų bir­že­lį Klai­pė­dą ap­lan­ kys dar vie­nas jū­rų gi­gan­tas – 317 m il­gio ame­ri­kie­čių krui­zi­nis lai­vas „Ce­leb­ri­ty Ec­lip­se“. Lai­vo grimz­lė 8,6 m, plo­tis – 36,8 m.

Įvy­kis: ki­tų me­tų bir­že­lį Klai­pė­do­je lau­kia­ma lig šiol čia ne­ma­ty­to dy­džio krui­zi­nio lai­vo – 317 m il­gio „Ce­

leb­ri­ty Ec­lip­se“.

Krui­zi­nis lai­ne­ris pa­sta­ty­tas vos prieš tre­jus me­tus. Lai­vas plau­kio­ ja su Mal­tos vė­lia­va, sa­vi­nin­kai – ame­ri­kie­čių bend­ro­vė „Royal Ca­ rib­bean Crui­se Li­ne“. Ki­tais me­tais į Klai­pė­dą at­vyks trys ši­tos kom­pa­ni­jos lai­vai, tarp jų ir „Ce­leb­ri­ty Ec­lip­se“. Šis lai­ne­ris pra­noks 2005–2008 m. į Klai­pė­dą ne vie­ną kar­tą at­plau­ku­sį 294 m il­gio lai­vą „Cons­tel­la­tion“ ir mū­sų uos­tą pa­mė­gu­sį 290 m il­gio krui­zi­ nį lai­ne­rį „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“. „Ce­leb­ri­ty Ec­lip­se“ yra 61 m aukš­čio ir pri­lygs­ta 20 aukš­tų na­ mui, juo į Klai­pė­dą pla­nuo­ja at­vyk­ ti iki 3 tūkst. tu­ris­tų, dau­giau­sia ame­ri­kie­čiai. Įgu­la – apie 1 tūkst. žmo­nių. „Kas­met da­ly­vau­ja­me pa­ro­do­ se, ten ir pa­vy­ko su­si­pa­žin­ti su šios lai­vy­bos kom­pa­ni­jos at­sto­vais. Lai­ vo marš­ru­tas ki­tais me­tais bus Bal­ ti­jos uos­tai – Ko­pen­ha­ga, Stok­hol­ mas, Sankt Pe­ter­bur­gas, Ta­li­nas, Ry­ga, Klai­pė­da, Gdans­kas“, – Lai­ vy­bos agen­ta­vi­mo bend­ro­vės at­ sto­vas Sau­lius Lau­me­nis pa­pa­sa­ ko­jo, kaip jiems pa­vy­ko pri­vi­lio­ti šį jū­rų di­džiū­ną. Tai – di­džiau­sias ka­ da nors į Klai­pė­dos uos­tą at­plau­kęs lai­vas. Jei krui­zas pa­si­tvir­tins, šis lai­vas pas mus pla­nuo­ja at­vyk­ti ir 2015 m. va­sa­rą. Uos­tas prii­ma vi­sus lai­vus

Klai­pė­dos uos­tas esą pa­si­ren­gęs priim­ti šį lai­vą ir ma­no­ma, kad pro­ble­mų ne­bus. Prieš dve­jus me­ tus iki lai­vo at­plau­ki­mo agen­ta­vi­ mo bend­ro­vės pa­pras­tai at­siun­čia už­klau­są, ar uos­tas priims to­kio dy­džio lai­ne­rį. „Mes prii­ma­me vi­sus lai­vus, ko­ kie tik at­plau­kia. Jau nu­siun­tė­ me pa­tvir­ti­ni­mą ir dėl šio“, – tei­gė Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­nas Ado­mas Alek­na.

i.dai­ly­mail.co.uk nuo­tr.

Uos­to ka­pi­to­no tar­ny­ba skirs loc­ ma­ną, lai­vas tu­rė­tų įplauk­ti pa­ts, be vil­ki­kų pa­gal­bos. Esą „Ce­leb­ri­ ty Ec­lip­se“ la­bai ma­nev­rin­gas. Be to, krui­zi­niai lai­vai – bal­ti, ir ka­pi­ to­nai ne­la­bai no­ri, kad vil­ki­kai iš­ tep­tų lai­vo bor­tus. „Lai­vas ga­lės ap­si­suk­ti KLAS­CO „ra­te“ ties 7–9 kran­ti­nė­mis, kur uos­to ak­va­to­ri­jos

plo­tis yra apie 460 m. Pas­kui at­bu­ li­ne ei­ga at­plauks ir pri­si­švar­tuos Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le. Ma­žes­ nie­ji lai­vai ap­si­su­ka prie ter­mi­na­lo kran­ti­nės“, – sa­kė A.Alek­na. Jau de­ri­na­mas ir 2015 m. lai­vų gra­ fi­kas, duo­ti lei­di­mai 9 lai­vams, tarp jų ir „Ce­leb­ri­ty Ec­lip­se“, ku­riam tai bū­tų ant­ro­ji vieš­na­gė Klai­pė­do­je.

Krui­zi­nė lai­vy­ba Klai­pė­do­je 1999–2013 m. 1999 m. at­plau­kė 15 lai­vų su 7 200 ke­ 2007 m. (re­kor­di­niai me­tai) – 65 krui­zi­ lei­vių. niai lai­vai ir 35 700 ke­lei­vių. 2000 m. – 15 lai­vų ir 4 600 ke­lei­vių.

2008 m. – 46 lai­vai ir 32 800 ke­lei­vių.

2001 m. – 22 lai­vai ir 11 900 ke­lei­vių.

2009 m. – 50 lai­vų ir 33 300 ke­lei­vių.

2002 m. – 23 lai­vai ir 7 800 ke­lei­vių.

2010 m. at­plau­kė 45 lai­ne­riai ir 32 200 ke­lei­vių.

2003 m. – 28 lai­vai ir 9 100 ke­lei­vių.

2011 m. – 36 lai­vai ir 21 500 ke­lei­vių (pir­ 2004 m. – 49 lai­vai (di­džiau­sias – 201 m mą­kart at­vy­ko su Ita­li­jos vė­lia­va plau­ kio­jan­tis 290 m il­gio „Cos­ta Pa­ci­fic ­ a“). il­gio „Mo­na Li­za“) ir 14 300 ke­lei­vių. 2005 m. – 59 lai­vai ir 23 700 ke­lei­vių 2012 m. – 43 lai­vai ir 28 800 ke­lei­vių. (pir­mą­kart at­plau­kė di­džiau­sias uos­ 2013 nu­ma­ty­ti 49 lai­vų at­vy­ki­mai. Kol to is­to­ri­jo­je lai­vas – 294 m „Ce­leb­ri­ty kas Klai­pė­do­je ap­si­lan­kė 28 000 krui­ Cons­tel­la­tion“). zi­nių ke­lei­vių. 2006 m. – 48 lai­vai ir 24 900 ke­lei­vių Nuo 1999 m. iki 2013 m. rug­sė­jo 11 d. (lan­kė­si ir jū­rų mil­ž i­nas – 294 m il­gio Klai­pė­do­je ap­si­lan­kys 593 krui­zi­niai „Cons­tel­la­tion“). lai­vai ir maž­daug 315 tūkst. ke­lei­vių.

10

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 22, 2013

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius

Rek­la­mos rin­ko­je – at­si­ga­vi Sunk­me­čiu itin nu­ken­tė­ju­si ša­lies rek­la­mos rin­ka pa­sta­ruo­ju me­tu ro­do at­si­ga­vi­mą, nors ir ne­la­bai drą­sų. Tie­sa, kol kas už­sa­ ko­vai la­biau lin­kę in­ves­tuo­ti į rek­la­mos kie­ky­bę, ta­čiau toks po­žiū­ris ga­li at­si­suk­ti prieš juos pa­čius. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

At­si­gau­na spar­čiau

Praė­ju­siais me­tais Lie­tu­vos rek­la­ mos rin­ka ūg­te­lė­jo vos 0,7 pro­c. ir pa­sie­kė bend­rą 343,1 mln. li­tų apy­ var­tą. Ta­čiau jau šių me­tų re­zul­ta­ tai tu­rė­tų bū­ti kur kas ge­res­ni. Vi­sų pir­ma dėl to, kad ga­na spar­čiai ky­la gy­ven­to­jų var­to­ji­mo ro­dik­liai, ku­ rie tie­sio­giai sie­ja­si ir su rek­la­mos rin­ka, – kuo la­biau žmo­nės lin­ kę leis­ti pi­ni­gus, tuo dau­giau at­ si­ran­da rek­la­mos, ku­rios tiks­las – kad tie pi­ni­gai bū­tų iš­leis­ti bū­tent tam tik­ram pro­duk­tui. Ryš­kes­nių rek­la­mos rin­kos at­si­ ga­vi­mo ženk­lų bu­vo ga­li­ma įžvelg­ ti jau pir­mą šių me­tų pus­me­tį. Pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­piu, rek­la­mos rin­ka Lie­tu­ vo­je šie­met ūg­te­lė­jo be­veik 3 pro­c. Tu­rint ome­ny­je, kad į šį lai­ko­tar­pį ne­pa­ten­ka di­džio­ji da­lis va­sa­ros, kai ak­ty­viai rek­la­muo­ja­si, pa­vyz­džiui, alu­da­riai ar gai­vių­jų gė­ri­mų ga­min­ to­jai, o prieš akis dar lau­kia nau­jų moks­lo me­tų pra­džia, rug­sė­jį vyk­ sian­tis Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­ pio­na­tas ir di­džio­sios žie­mos šven­ tės, ti­kė­ti­na, kad 2013-ie­ji pa­ga­liau leis leng­viau at­si­kvėp­ti tiek rek­la­ mos kū­ri­mo, tiek pla­na­vi­mo agen­ tū­roms, tiek ka­na­lų, per ku­riuos sklei­džia­ma rek­la­ma, sa­vi­nin­kams. La­biau­siai au­go ra­di­jas

Šiuo me­tu ga­li­ma iš­skir­ti tris la­ biau­siai au­gan­čias rek­la­mos rū­ šis – in­ter­ne­to rek­la­mą, rek­la­mą, ro­do­mą ki­no teat­ruo­se prieš sean­ sus, ir rek­la­mą ra­di­jo ete­ry­je. Ki­tų rū­šių rek­la­ma kol kas krin­ta ar­ba ne­ga­li pa­si­gir­ti di­de­liu au­gi­mu. Bend­ro­v ės TNS LT duo­m e­ ni­mis, ra­di­jo sto­tys per 2013 m. sausį–gegužę trans­l ia­vo 2,601 mln. se­kun­džių rek­la­mos ir tai di­ džiau­sias au­gi­mas tarp vi­sų rū­šių rek­la­mos. Ra­di­jo sto­tys rek­la­mos trans­lia­vo net 42,4 pro­c. dau­giau nei per tą pa­tį praė­ju­sių me­tų lai­ ko­tar­pį. Tie­sa, rek­la­mos ra­di­ju­je apim­ties au­gi­mui įta­ką pa­da­rė šių me­tų pra­džio­je pra­dė­ta ma­tuo­ti ZIP FM ra­di­jo sto­tis, ta­čiau ir be jos ra­di­jo rek­la­mos apim­tis išau­ go 27,5 pro­c. Au­to­ma­ti­nė in­ter­ne­to rek­la­mos sis­te­ma „Eva­liant“ per pir­mus pen­kis šių me­tų mė­ne­sius už­fik­sa­ vo 18,1 pro­c. dau­giau rek­la­mos ne­

gu per 2012 m. sausį–gegužę – iš vi­so 1,79 mln. rek­la­mos vie­ne­tų. Ki­no rek­la­ma per pir­mus pen­kis šių me­tų mė­ne­sius, pa­ly­gin­ti su 2012 m. sausiu–geguže, au­go 13,1 pro­c. Šiais me­tais ki­no teat­ruo­se bu­vo pa­ro­dy­ta 121 tūkst. rek­la­mi­ nių kli­pų.

Va­sa­ris Or­že­kaus­kas:

Daž­nu at­ve­ju pa­ mirš­ta­mas ki­tų ži­ niask­lai­dos ka­na­ lų įdir­bis, dėl ku­rio in­ter­ne­tas ir tam­pa efek­ty­vus. Rek­la­mos te­le­vi­zi­jo­je apim­tis per pen­kis pir­mus šių me­tų mė­ne­sius au­go tik 3,5 pro­c., o pa­ša­li­nus ko­ vo mė­ne­sį pra­dė­to ma­tuo­ti ka­na­lo „RTR Pla­ne­ta“ įta­ką – vos 0,8 pro­c. Spau­dos rek­la­mos apim­tis kri­to 7,7 pro­c. – laik­raš­čiuo­se rek­la­mos plo­tas ma­žė­jo 9,3 pro­c., žur­na­luo­ se – 4,5 pro­c. Vis dėl­to spau­dos rek­la­mos rin­ka atei­ty­je tu­ri ne­ma­žai ga­li­my­bių kil­ ti. Įvai­rūs ty­ri­mai ro­do, kad to­kia rek­la­ma yra be­ne ge­riau­siai įsi­me­ na­ma var­to­to­jų, be to, ma­žiau­siai juos er­zi­na. Tad ne kie­ky­bės, o ko­ ky­bės ieš­kan­tys rek­lam­da­viai tu­rė­ tų at­si­gręž­ti į spau­dą. Tai, kad rek­la­mos laik­raš­čiuo­ se bei žur­na­luo­se ne­ver­ta sku­bė­ti nu­ra­šy­ti, ro­do ir ki­tų Bal­ti­jos ša­ lių pa­vyz­džiai. Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­ je to­kia rek­la­ma pa­ma­žu au­ga vi­ sus šiuos me­tus. Ten­den­ci­ja – in­ter­ne­tas

Ži­niask­lai­dos pla­na­vi­mo agen­tū­ros „Me­dia Hou­se“ di­rek­to­rius Ro­lan­ das Ra­ga­liaus­kas dien­raš­čiui sa­kė, kad ryš­kes­nių po­ky­čių rek­la­mos rin­ko­je šiais me­tais ne­si­ti­ki. Pa­ sak jo, bend­ra rin­ka ir to­liau tu­rė­tų nuo­sai­kiai aug­ti, o at­ski­ri rek­la­mos ka­na­lai taip pat ro­dys pa­na­šius re­ zul­ta­tus, kaip iki šiol. „Pag­rin­di­nė ten­den­ci­ja, ži­no­ ma, yra in­ter­ne­tas. Ten ir ke­liau­ ja di­džio­ji da­lis rek­la­mos pi­ni­gų. Bend­ros ten­den­ci­jos šie­met, ma­ nau, nie­kaip ne­si­keis. Gal­būt spar­ tes­nio rek­la­mos apim­ties au­gi­mo ga­li­ma ti­kė­tis te­le­vi­zi­jo­je, bet ste­

buk­lų ne­bus ir čia“, – pro­gno­za­vo R.Ra­ga­liaus­kas. Tie­sa, pa­sak pa­šne­ko­vo, šie­met pa­ste­bi­mas si­tua­ci­jos sta­bi­li­za­vi­ ma­sis spau­do­je, ypač žur­na­lų rin­ ko­je. „Net jei bend­ras rek­la­mos plo­ tas žur­na­luo­se kiek su­ma­žė­jo, jiems ski­ria­mi rek­la­mos biu­dže­tai ne­si­kei­čia, o kai ku­riais at­ve­jais ir au­ga“, – sa­kė R.Ra­ga­liaus­kas. Jo tei­gi­mu, pir­miau­sia tai pa­sa­ky­ti­ na apie mo­te­rų au­di­to­ri­jai skir­tus žur­na­lus, ku­riuo­se rek­la­muo­ja­mi bū­tent dai­lio­sios ly­ties at­sto­vėms skir­ti pro­duk­tai. Pa­sak jo, laik­raš­čiuo­se rek­la­ mos apim­tis ar­ti­miau­siu me­tu grei­čiau­siai to­liau ma­žės, ta­čiau tai lems ir na­tū­ra­lios prie­žas­tys, pa­vyz­džiui, tai, kad ma­žės pa­ čių laik­raš­čių, di­džio­ji da­lis ša­lies dien­raš­čių ne­be­pa­si­ro­dys pir­ma­ die­niais, ma­žins ti­ra­žus. Ki­ta ver­ tus, ga­li bū­ti, kad dau­giau rek­la­ mos ati­teks tiems laik­raš­čiams, ku­rie lei­dy­bos po­ky­čių ne­siims ir to­liau skai­ty­to­jus pa­sieks vi­so­mis įpras­to­mis die­no­mis. Ma­ty­ti ge­res­nių ženk­lų

Rek­la­mos pla­na­vi­mo agen­tū­ros „Ins­pi­red UM“ di­rek­to­rius Va­sa­ris Or­že­kaus­kas tei­gė, kad pir­mas me­tų ket­vir­tis rek­la­mos rin­kai bu­vo la­bai pra­stas, ant­ra­sis – taip pat pra­stas, bet jau kiek ge­res­nis. Ta­čiau atei­ty­ je ma­to­mi ženk­lai ge­res­ni. „Ant­ras pus­me­tis tu­rė­tų bū­ti ge­ res­nis nei pir­mas, vi­sų pir­ma, dėl ge­rė­jan­čių lū­kes­čių var­to­to­jų, ku­ rie pa­ste­bi­mai at­si­tie­sia po kri­zės. Rek­la­ma tu­ri sa­vo iner­ci­ją, t. y. iš pra­džių pa­di­dė­ja var­to­ji­mas ir tik tuo­met rek­la­ma. At­virkš­ti­nio me­ cha­niz­mo dar ne­bu­vo pa­si­tai­kę“, – tei­gė rek­la­mos rin­kos eks­per­tas. Pak­laus­tas, ku­riems rek­la­mos ka­na­lams šie me­tai bus ge­riau­si, o ku­riems blo­giau­si, pa­šne­ko­vas svars­tė, kad la­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, nes „ge­riau­si“ ir „blo­giau­si“ yra su­bjek­ty­vios ka­te­go­ri­jos. „In­ter­ne­tas tu­rė­tų to­liau aug­ ti spar­čiau­siai. Li­kę ži­niask­lai­dos ka­na­lai tu­rė­tų iš­lik­ti sta­bi­lūs ar­ba ne­smar­kiai aug­ti“, – pro­gno­za­vo V.Or­že­kaus­kas. Že­miau ne­bek­ris

Anot V.Or­že­kaus­ko, rek­la­mos apim­tis ne­be­tu­rė­tų la­biau kris­ti ir spau­do­je: „Ma­no ma­ny­mu, spau­

Kry­tis: la­biau­siai per pa­sta­ruo­sius me­tus su­ma­žė­jo lau­ko rek­la­mos apim

dos rek­la­ma jau pa­sie­kė dug­ną, ir da­bar pa­ja­mų au­gi­mas ar ma­žė­ji­ mas pri­klau­sys nuo kiek­vie­no lei­ di­nio pri­trau­kia­mos au­di­to­ri­jos kie­kio ir ko­ky­bės.“ Paš­ne­ko­vas taip pat pa­brė­žė, kad rek­la­mos biu­dže­tus ma­ži­nan­ tys už­sa­ko­vai kar­tais per­ne­lyg pa­si­ kliau­na in­ter­ne­to tei­kia­mo­mis ga­li­ my­bė­mis ir neį­ver­ti­na po­ten­cia­lios nau­dos iš ki­tų rek­la­mos ka­na­lų. „Spar­tus in­ter­ne­to au­gi­mas la­ biau­siai sie­ti­nas su tuo, kad in­ter­ ne­tas lai­ko­mas ta­ria­mai la­biau­siai in­ves­ti­ci­jų grą­žą pa­grin­džian­čiu ir iš­ma­tuo­ja­mu ka­na­lu. Ta­čiau daž­nu at­ve­ju pa­mirš­ta­mas ki­tų ži­niask­ lai­dos ka­na­lų įdir­bis, dėl ku­rio in­ ter­ne­tas ir tam­pa efek­ty­vus“, – ti­ ki­no V.Or­že­kaus­kas. Agen­tū­ros „Ins­pi­red UM“ va­ do­vas taip pat svars­tė, kad tei­gia­ mą po­slin­kį Lie­tu­vos rek­la­mos rin­ kai tu­rė­tų duo­ti to­kių pre­kės ženk­lų kaip „Ikea“ ir H&M atė­ji­mas į mū­sų ša­lį. Vi­sų pir­ma ne dėl jų pa­čių nu­ per­ka­mos rek­la­mos kie­kio, o dėl at­ si­ra­du­sios di­des­nės kon­ku­ren­ci­jos. „Pa­tys pre­kės ženk­lai ne­pa­keis rek­la­mos rin­kos, ta­čiau jie vei­kiau­ siai su­ju­dins kon­ku­ren­tus sa­vo ka­ te­go­ri­jo­se, ku­rie iš es­mės bu­vo la­

bai ra­mūs. Tad, at­si­bu­dus bal­dų, na­mų apy­vo­kos ir dra­bu­žių sek­ to­riaus įmo­nėms, įta­ka rek­la­mos rin­kai tu­rė­tų bū­ti jun­ta­ma“, – tei­ gė V.Or­že­kaus­kas. Reklamuotis bus priversti

Agen­tū­ros „Open Agen­cy“ va­do­vas Arū­nas Ke­me­žys tei­gė, kad šie me­ tai rek­la­mos rin­kai bus kur kas ge­ res­ni, nei bu­vo ga­li­ma pro­gno­zuo­ ti jų pra­džio­je. „Me­tų pra­džio­je pro­gno­za­vo­me, kad jo­kio au­gi­mo šie­met ne­bus, ta­čiau jiems įpu­sė­jus ma­to­me, jog rek­la­mos rin­ka vis­gi tu­rė­tų aug­ ti, ir tas au­gi­mas bus di­des­nis nei per­nykš­tis 0,7 pro­c.“, – tei­gė pa­ šne­ko­vas. Anot jo, rin­ką pir­miau­sia au­gi­na rek­la­mos už­sa­ko­vai, ku­rie ne­bi­jo­jo ri­zi­kuo­ti, im­tis iš­ra­din­ges­nių rek­ la­mos kam­pa­ni­jų. „To­kie už­sa­ko­vai me­tų pra­džio­ je apie ga­li­my­bę di­din­ti rek­la­mos biu­dže­tus kal­bė­jo la­bai at­sar­giai. Ta­čiau da­bar jie pa­ma­tė, kad in­ ves­ti­ci­ja į efek­ty­vią rek­la­mą at­si­ per­ka, iš­leis­ti pi­ni­gai duo­da grą­žą, to­dėl rek­la­mos biu­dže­tų ne tik ne­ ma­ži­na, bet juos ir di­di­na“, – sa­kė A.Ke­me­žys.

11

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 22, 2013

turtas Dėl lė­šų ke­liams – ne­ži­nia

Oro uos­tuo­se ke­lei­vių bu­vo dau­giau

Vy­riau­sy­bė neap­sisp­ren­dė dėl Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mo ne­pri­tar­ti ke­ti­ni­mams iš ke­lių prie­žiū­ros pro­gra­mos dau­giau lė­šų skir­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­liams. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja siū­lo ne­pri­tar­ti par­la­men­ta­rų Ari­ man­to Dum­čiaus ir Ri­tos Ta­ma­šu­nie­nės pa­ reng­tiems įsta­ty­mų pro­jek­tams, ku­riais nu­ ma­to­ma pa­di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą sa­vi­val­dy­bių ke­liams nuo 20 iki 30–40 pro­c. ke­lių prie­žiū­ ros pro­gra­mos lė­šų.

Į Lie­tu­vos oro uos­tus per šių me­tų sausio–liepos mė­ne­sius at­vy­ko ir iš jų iš­vy­ko 1,937 mln. ke­lei­vių – 6,4 pro­c. dau­giau nei per ati­tin­ka­mą 2012-ųjų lai­ko­tar­pį. Vien lie­pos mė­ne­sį, pa­ly­ gin­ti su 2012 m. lie­pa, į ša­lies oro uos­tus at­vy­ ku­sių ir iš jų iš­vy­ku­sių ke­lei­vių skai­čius pa­di­ dė­jo 10,4 pro­c., o pa­ly­gin­ti su šių me­tų bir­že­ liu – išau­go 7,1 pro­c., iki 374 tūkst. Dau­giau­sia ke­lei­vių šie­met iš­vy­ko į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, Vo­ kie­ti­ją, Nor­ve­gi­ją, Ita­li­ją ir at­vy­ko iš jų.

i­mo dai­gai

m­tis. To­kios rek­la­mos da­bar ma­žiau net penk­ta­da­liu.

Di­džiau­si rek­lam­da­viai šie­met 1. „Tele2“ 2. „Stu­dio mo­der­na“ 3. „Procter&Gamble“ 4. „Om­ni­tel“ 5. „Ma­xi­ma LT“ 6. „Hen­kel“ 7. „Bi­tė“ 8. „Uni­le­ver“ 9. „4finance“ 10. „Pa­link“

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kas daž­niau­siai rek­la­ muo­ja­ma 1. Pre­ky­bos tink­lai 2. Mo­bi­lio­jo ry­šio išanks­ti­nio mo­kė­ji­mo kor­ te­lės 3. Grei­tie­ji kre­di­tai 4. Mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nai 5. Vais­ti­nės 6. Po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos kon­cer­tai, fes­ti­ va­liai 7. Pre­ky­bos cent­rai 8. Alus 9. Pas­ko­los, iš­per­ka­mo­sios nuo­mos pa­slau­gos 10. Vi­ta­mi­nai, žu­vų tau­kai, ki­ti prie­dai

Rek­la­mos apim­ties po­ky­tis* Ži­niask­lai­dos rū­šis Te­le­vi­z i­ja Laik­raš­čiai Žur­na­lai Ra­di­jas In­ter­ne­tas Lau­ko sta­t i­nė rek­la­ma Lau­ko vaiz­do rek­la­ma Ki­no rek­la­ma

Rek­la­mos apim­tis se­kun­dės kv. cm kv. cm se­kun­dės kar­tai kv. m se­kun­dės kar­tai

Po­ky­tis (pro­c .) +3,5 –9,3 –4,5 +42,4 +18,1 –21,5 –19 +13,1

* 2012 m. sausis–gegužė, pa­ly­g in­ti su 2013 m. sausiu–geguže. Šaltinis: TNS LT

999,8

mln. li­tų

– tiek sausį–liepą sie­kė „Sod­ros“ biu­dže­to de­fi­ci­tas.

Są­ly­gas dik­tuo­ja par­da­vė­jai Lie­tu­vos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ ko­je pir­mą šių me­tų pus­me­tį pa­ klau­sa au­go, o pa­siū­la ma­žė­jo, to­ dėl par­da­vė­jų po­zi­ci­jos su­stip­rė­jo ir jie pra­de­da dik­tuo­ti są­ly­gas.

Pa­sak bend­ro­vės „In­real“ Kon­sul­ ta­ci­jų ir ana­li­zės de­par­ta­men­to va­ do­vo Ar­nol­do An­ta­na­vi­čiaus, kri­zės me­tais do­mi­na­vu­sios va­di­na­mo­sios pir­kė­jų rin­kos po­zi­ci­jos silp­nė­ja – au­gant pa­klau­sai ir ma­žė­jant pa­ siū­lai vis dau­giau de­ry­bi­nių sver­tų at­si­ran­da par­da­vė­jų ran­ko­se. Jo tei­gi­mu, pir­mas šių me­tų pus­ me­tis būs­to sek­to­riu­je pa­si­žy­mė­jo ypa­tin­gu pir­kė­jų ak­ty­vu­mu – bu­vo su­da­ry­ta 12,1 tūkst. bu­tų pirkimo– pardavimo san­do­rių, ar­ba 21 pro­c. dau­giau nei per­nai sausio–birže­ lio mė­ne­siais. Au­gi­mas už­fik­suo­tas ir nau­jos sta­ty­bos bu­tų sek­to­riu­je – per pir­mą pus­me­tį par­duo­ta apie 1,4 tūkst. nau­jų bu­tų, ar­ba 48 pro­c. dau­ giau nei per pir­mą 2012 m. pus­me­tį. Lie­tu­vo­je per pus­me­tį pra­dė­tas par­da­vi­mas 29 nau­jų pro­jek­tų, ku­ riuo­se – dau­giau nei 1,2 tūkst. bu­tų. Pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­piu, nau­jų bu­tų rin­kai pa­siū­ly­ta be­veik per­pus ma­žiau. Anot „In­real“ ana­li­ti­kų, Vil­niaus rin­ko­je nau­jos sta­ty­bos bu­tų lik­vi­ du­mas be­veik pa­sie­kė prieš­kri­zi­ nį ly­gį – iš­par­duo­ti esa­mą pa­siū­ lą už­truk­tų apie 12 mė­ne­sių ir tai yra be­veik du­kart ge­res­nis ro­dik­lis nei prieš me­tus. Kau­ne būs­to rin­ ka taip pat įsi­bė­gė­jo – per pus­me­tį par­duo­ta 17 pro­c. dau­giau bu­tų nei prieš me­tus.

Perversmas: po kelerių metų

pertraukos už nekilnojamąjį turtą vėl tenka mokėti, kiek nori pardavėjas, o ne kiek siūlo pirkėjas.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

„Pa­jū­rio ku­ror­ti­niai mies­te­liai taip pat fik­sa­vo nau­jų bu­tų pa­klau­ sos šuo­lį: Pa­lan­go­je par­duo­ta be­veik dviem treč­da­liais, o Ne­rin­go­je – aš­ tuo­nis kar­tus dau­giau nau­jos sta­ty­

bos bu­tų nei 2012 m. pir­mą pus­me­ tį“, – tei­gė A.An­ta­na­vi­čius. Vie­nin­te­lė­je Klai­pė­do­je nau­jos sta­ty­bos bu­tų par­da­vi­mas su­men­ ko 20 pro­c., ta­čiau se­nų bu­tų pa­ klau­sa di­dė­jo. In­di­vi­dua­lių­jų na­mų bei že­mės skly­pų sek­to­riuo­se san­do­rių au­ gi­mas bu­vo nuo­sai­kes­nis – pir­ mą šių me­tų pus­me­tį Lie­tu­vo­je ­re­gist­ruo­ta 5 tūkst. in­di­vi­dua­lių­jų na­mų bei 17,1 tūkst. že­mės skly­pų pirkimo–pardavimo san­do­rių ir tai bu­vo ati­tin­ka­mai 3,5 pro­c. bei 9 pro­c. dau­giau nei 2012 m. pir­mą pus­me­tį. Po­pu­lia­riau­si bu­vo že­mės ūkio pa­skir­ties skly­pai, jie su­da­rė apie 72 pro­c. vi­sų san­do­rių. „Ko­mer­ci­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sek­to­riuo­se do­mi­na­vo Vil­nius. 2013 m. pir­mą pus­me­tį Vil­niaus vers­ lo cent­rų sek­to­riu­je nuo 7,1 iki 4,7 pro­c. ma­žė­jo neiš­nuo­mo­tas plo­tas, vi­du­ti­niš­kai 5 pro­c. di­dė­jo nuo­mos kai­nos“, – sa­kė A.An­ta­na­vi­čius. Pa­sak jo, tai pa­ska­ti­no nau­jų pro­ jek­tų at­si­ra­di­mą. Pus­me­čio pa­bai­ go­je, be jau plė­to­ja­mų pen­kių vers­lo cent­rų, ku­rie Vil­niaus biu­rų rin­ ką tu­rė­tų pa­pil­dy­ti apy­tiks­liai 40,8 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų nuo­mo­ ja­mo plo­to, pla­nuo­ja­ma pra­dė­ ti sta­ty­ti dar tris vers­lo cent­rus su 32,6 tūkst. tūkst. kvad­ra­ti­nių met­ rų nuo­mo­ja­mo plo­to. Įgy­ven­di­nus šiuos pro­jek­tus, Vil­niaus mo­der­nių biu­rų rin­ka išaugs penk­ta­da­liu. Ne to­kio­se ak­ty­vio­se Kau­no ir Klai­pė­dos rin­ko­se į šį sek­to­rių ir to­liau ven­gia­ma in­ves­tuo­ti. BNS inf.

Pas­ky­rė pir­mą­sias kom­pen­sa­ci­jas Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ jos ko­mi­si­ja, nag­ri­nė­jan­ti pra­šy­ mus kom­pen­suo­ti su­stab­dy­tus sau­lės elekt­ri­nių pro­jek­tus, jau pa­tvir­ti­no apie 270 tūkst. li­tų kom­ pen­sa­ci­jų.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pra­ne­ šė, kad pir­ma­die­nį įvy­ko pir­ma­ sis ko­mi­si­jos po­sė­dis. Ja­me bu­vo įver­tin­ta 41 pa­raiš­ka, iš jų 28 bu­vo nu­spręs­ta kom­pen­suo­ti, 6 – kom­ pen­suo­ti iš da­lies, 7 pa­reiš­kė­jų pa­ pra­šy­ta pa­tiks­lin­ti pa­teik­tus do­ku­ men­tus. „Bend­ra šių pa­reiš­kė­jų pra­šo­ma kom­pen­suo­ti su­ma bu­vo apie 370 tūkst. li­tų. At­siž­vel­giant į tai, kad ne vi­sos iš­lai­dos ati­ti­ko pa­tvir­tin­to iš­lai­dų, su­si­ju­sių su sau­lės švie­sos ener­gi­jos elekt­ri­nės pro­jek­to plė­to­ ji­mu, kom­pen­sa­vi­mo tvar­kos ap­ra­šo rei­ka­la­vi­mus, nu­spręs­ta kom­pen­ suo­ti apie 270 tūkst. li­tų“, – tei­gia­ ma mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me. Skelb­ta, kad iki rugp­jū­čio 8 d. Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja bu­vo ga­vu­si 381 pra­šy­mą kom­pen­ suo­ti su­stab­dy­tus sau­lės elekt­ri­

Per­si­gal­vo­jo: vals­ty­bė mo­ka, kad gy­ven­to­jai ne­bes­ta­ty­tų sau­lės elekt­

ri­nių, nes mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas už jų ga­mi­na­mą ener­gi­ją bū­tų daug bran­giau. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

nių pro­jek­tus po to, kai Sei­mas šių me­tų pra­džio­je su­stab­dė pro­jek­tų plėt­rą. Ins­pek­ci­ja pra­šy­mų lau­kia iki rug­sė­jo 1 d. Vy­riau­sy­bė nu­ma­to kiek­vie­ nam veik­los at­si­sa­kiu­siam sau­lės elekt­ri­nių plė­to­to­jui kom­pen­suo­

ti iki 100 tūkst. li­tų. Skai­čiuo­ja­ma, kad vi­soms kom­pen­sa­ci­joms pri­ reiks ne dau­giau kaip 200 mln. li­tų, kom­pen­sa­ci­joms nu­ma­to­ma nau­ do­ti lė­šas, gau­tas iš vie­šuo­sius in­ te­re­sus ati­tin­kan­čių pa­slau­gų. BNS inf.

12

ketvirtadienis, rugpjūčio 22, 2013

pasaulis Che­mi­nė ­ ata­ka?

Kri­ti­kos ­ strė­lės

Šū­viai ­ mo­kyk­lo­je

Si­ri­jos opo­zi­ci­ja pa­skel­bė, kad per che­mi­nę du­jų ata­ką Da­ mas­ko prie­mies­čiuo­se žu­vo 1300 žmo­nių, ir pa­tei­kė nuo­ trau­kų, ku­rio­se ma­ty­ti ant li­go­ ni­nės grin­dų su­gul­dy­ti de­šim­ tys kū­nų be ma­to­mų su­žei­di­ mų, tarp jų ir ma­žų vai­kų. Ofi­ cia­lu­sis Da­mas­kas griež­tai pa­ nei­gė nau­do­jęs che­mi­nį gink­lą.

An­ge­la Mer­kel ant­ra­die­nį ta­ po pir­muo­ju Vo­kie­ti­jos kanc­ le­rio po­stą uži­man­čiu pa­rei­ gū­nu, ap­lan­kiu­siu bu­vu­sią Da­ chau na­cių kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą, ta­čiau kri­ti­kai pa­ smer­kė jos spren­di­mą įtrauk­ti šį vi­zi­tą į rin­ki­mų kam­pa­ni­jos pro­gra­mą. Par­la­men­to rin­ki­ mai ša­ly­je vyks po mė­ne­sio.

Ka­laš­ni­ko­vo au­to­ma­tu gink­ luo­tas 20-me­tis jau­nuo­lis ant­ra­die­nį įžen­gė į JAV Džor­ dži­jos vals­ti­jos pra­di­nę mo­ kyk­lą ir paė­mė įkai­tais ke­lis dar­buo­to­jus. Pa­lei­dęs ke­lis šū­vius į at­vy­ku­sius po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, jis ga­liau­siai pa­ si­da­vė. Per šį in­ci­den­tą nie­ kas ne­bu­vo su­žeis­tas.

Se­na­sis re­ži­mas imasi revanšo Egip­to teis­mas va­kar pa­lei­do į lais­vę nu­vers­tą pre­zi­den­tą Hos­ ni Mu­ba­ra­ką. Eks­per­tai pro­gno­ zuo­ja, kad tai dar pa­di­dins įtam­ pą smar­kiai su­skal­dy­to­je ša­lies vi­suo­me­nė­je.

Ti­ki­ma­si, kad sun­kiai ser­gan­tis 85-erių bu­vęs pre­zi­den­tas Kai­ ro ka­lė­ji­mą pa­liks šian­dien, bet pro­ku­ra­tū­ra dar ga­li ap­skųs­ti teis­mo spren­di­mą pa­leis­ti jį už už­sta­tą. Bu­vęs pre­zi­den­tas per­nai pri­ pa­žin­tas kal­tu dėl ne­su­ge­bė­ji­mo už­kirs­ti ke­lią apie 900 pro­tes­ tuo­to­jų žū­čiai per 18 die­nų tru­ ku­sį su­ki­li­mą. Teis­mas jam sky­rė lais­vės atė­mi­mą iki gy­vos gal­vos, bet sau­sį šis nuo­spren­dis bu­vo pa­nai­kin­tas per ape­lia­ci­nį pro­ ce­są. Da­bar H.Mu­ba­ra­kas tei­sia­ mas iš nau­jo, nors jau yra iš­bu­vęs mak­si­ma­lų by­lo­je nu­ma­ty­tą kar­ do­mo­jo ka­li­ni­mo lai­ką. Dar vie­ną by­lą svars­tan­tis teis­ mas pir­ma­die­nį nu­ro­dė pa­leis­ ti H.Mu­ba­ra­ką, iš­nag­ri­nė­jęs by­ lą, ku­rio­je bu­vęs pre­zi­den­tas ir du jo sū­nūs kal­ti­na­mi ša­lies va­do­vo re­zi­den­ci­jai iš­lai­ky­ti skir­tų lė­šų grobs­ty­mu. H.Mu­ba­ra­ko sū­nus nu­ro­dy­ta pa­lik­ti už gro­tų. Pas­k u­t i­n ė li­k u­s i ko­r up­c i­jos by­la yra su­si­ju­si su įta­ri­mais, kad H.Mu­ba­ra­kas priim­da­vo do­ va­nas iš vals­ty­bei pri­klau­san­ čio lei­dė­jo. Ta­čiau H.Mu­ba­ra­ko šei­ma kom­pen­sa­vo do­va­nų ver­ tę pi­ni­gais. Eks­per­tai įspė­ja, kad spren­di­ mas pa­leis­ti H.Mu­ba­ra­ką tuo me­ tu, kai ša­lį kre­čia vie­na di­džiau­ sių smur­to ban­gų nuo šio ly­de­rio nu­ver­ti­mo, su­kels di­de­lį pa­vo­ jų ka­riš­kių pa­lai­ko­mai lai­ki­na­jai vy­riau­sy­bei. Toks žings­nis pa­ grin­džia kal­ti­ni­mus, kad ma­si­

niai pro­tes­tai, iš­pro­vo­ka­vę lie­pos 3-io­sios per­vers­mą, kai ka­riš­kiai nu­ša­li­no pir­mą­jį de­mok­ra­tiš­kai iš­rink­tą Egip­to ly­de­rį Mo­ham­me­ dą Mor­si, bu­vo su­kurs­ty­ti H.Mu­ ba­ra­ko lai­kų vei­kė­jų, sie­kian­čių su­grą­žin­ti anks­tes­nį re­ži­mą. ES už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai va­kar Briu­se­ly­je ta­rė­si, kaip eko­ no­mi­nė­mis prie­mo­nė­mis pri­vers­ ti ka­riuo­me­nės pa­lai­ko­mus Egip­ to va­do­vus už­baig­ti su­si­do­ro­ji­mą su nu­vers­to­jo pre­zi­den­to M.Mor­ si Mu­sul­mo­nų bro­li­ja. Po praė­ju­sios sa­vai­tės su­si­rė­ mi­mų, per ku­riuos žu­vo dau­giau nei 900 žmo­nių, ES ly­de­riai pa­ra­ gi­no per­svars­ty­ti Egip­tui skir­tą 5 mlrd. eu­rų pa­ra­mos pa­ke­tą. O Va­šing­to­nas jau at­šau­kė bend­ ras ka­ri­nes pra­ty­bas su Egip­tu.

Už ka­ri­nių ir dip­lo­ ma­ti­nių pa­slap­čių at­sklei­di­mą tink­la­ la­piui „Wi­ki­Leaks“ tei­sė­jas JAV ka­riuo­ me­nės ei­li­niui Brad­ ley Man­nin­gui va­ kar sky­rė 35 me­tus ka­lė­ji­mo.

BNS, BBC inf.

Ne­ra­mu­mų chro­no­lo­gi­ja

Žvaigž­dė: B.Man­nin­gą jo ša­li­nin­kai lai­ko did­vy­riu, nu­švie­tu­siu tam­sius

Ame­ri­kos už­sie­nio po­li­ti­kos už­ku­li­sius.

Rugp­jū­čio 18 d. 36 ka­li­niai is­la­

In­for­ma­to­rių pa­tup­dė il­gam

mis­tai nu­žu­dy­ti ve­ža­mi į ka­lė­ji­mą prie Kai­ro.

Emo­ci­jų ne­pa­ro­dė

Rugp­jū­čio 20 d. pa­rei­gū­nai pra­

ne­šė apie Mu­sul­mo­nų bro­li­jos ly­ de­rio Mo­ham­me­do Ba­die areš­tą. Rugp­jū­čio 19 d. įta­ria­mi ko­vo­

to­jai Si­na­jaus pu­sia­sa­ly­je nu­žu­dė 25 po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus.

Rugp­jū­čio 17 d. sau­gu­mo pa­jė­

gos iš­va­lė Kai­ro Fa­te­ho me­če­tę, ku­ri bu­vo M.Mor­si ša­li­nin­kų tvir­ to­vė. Rugp­jū­čio 16 d. 173 žmo­nės žu­

vo per su­si­rė­mi­mus ap­link Kai­ro Ram­zio aikš­tę. Rugp­jū­čio 14 d. pra­neš­ta, kad

sau­g u­m o pa­j ė­g oms vai­k ant M.Mor­si ša­li­nin­kų sto­vyk­las Kai­ re žu­vo 638 žmo­nės.

Praė­ju­sį mė­ne­sį teis­mas pri­pa­ži­ no 25 me­tų ka­riš­kį kal­tu dėl 20-ies nu­si­kal­ti­mų, iš ku­rių še­ši mi­ni­mi šni­pi­nė­ji­mo įsta­ty­me. Kal­tin­to­jai rei­ka­la­vo bent 60 me­ tų ka­lė­ji­mo, o B.Man­nin­go ad­vo­ka­ tas ti­kė­jo­si, kad baus­mė ne­vir­šys 25 me­tų, nes kai ku­rie do­ku­men­ tai, ku­riuos B.Man­nin­gas nu­te­ki­ no, bus iš­slap­tin­ti. Be ka­lė­ji­mo baus­mės, ka­ro tei­ sė­ja pul­ki­nin­kė De­ni­se Lind nu­ro­ dė gė­din­gai at­leis­ti ka­riš­kį iš gink­ luo­tų­jų pa­jė­gų. Klau­sy­da­ma­sis nuo­spren­džio, nu­teis­ta­sis ne­ro­dė jo­kių emo­ci­jų, jo te­ta ir pusb­ro­lis šluos­tė aša­ras. O ka­riš­kio ša­li­nin­kai gat­vė­je šau­kė: „Mes čia to­liau ko­vo­ja­me už ta­ve, Brad­ley! Mes ta­ve my­li­me, Brad­ ley!“ At­vė­rė vi­suo­me­nei akis

Nag­ri­nė­ji­mas: Egip­to teis­mas šiuo me­tu pa­kar­to­ti­nai svars­to H.Mu­

ba­ra­kui iš­kel­tą by­lą dėl 900 pro­tes­tuo­to­jų žū­ties.

„Reu­ters“ nuo­tr.

B.Man­nin­gas dir­bo jau­nes­niuo­ ju žval­gy­bos ana­li­ti­ku vie­no­je JAV ka­ri­nė­je ba­zė­je ne­to­li Bag­da­do, kai per­da­vė apie 700 tūkst. ata­skai­tų ir dip­lo­ma­ti­nių pra­ne­ši­mų vy­riau­sy­ bių pa­slap­tis vie­ši­nan­čiam po­rta­ lui „Wi­ki­Leaks“, įkur­tam Ju­lia­no Assange’o. Šis ka­rys bu­vo suim­tas Ira­ke 2010 m. ir nuo ta­da lai­ko­mas ka­ ri­nia­me ka­lė­ji­me.

Po areš­to B.Man­nin­gas tei­gė, kad no­rė­jo at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­ sį į ne­są­ži­nin­gą JAV už­sie­nio po­li­ ti­ką ir ne­tei­sė­tus jos ka­riuo­me­nės veiks­mus, dėl ku­rių žū­da­vo tai­kūs Ira­ko gy­ven­to­jai. Praė­ju­sią sa­vai­tę jis at­si­pra­šė dėl „ne­ti­kė­tų pa­da­ri­ nių“, ku­riuos Jung­ti­nėms Vals­ti­ joms su­kė­lė jo veiks­mai.

Ka­riš­kio ša­li­nin­kai gat­vė­je šau­kė: „Mes čia to­liau ko­vo­ja­ me už ta­ve, Brad­ley! Mes ta­ve my­li­me, Brad­ley!“ „At­sip­ra­šau, kad dėl ma­no veiks­ mų nu­ken­tė­jo žmo­nės. At­sip­ra­šau, kad dėl jų nu­ken­tė­jo Jung­ti­nės Vals­ ti­jos, – jis praė­ju­sią sa­vai­tę sa­kė JAV ka­ri­nei tei­sė­jai pul­ki­nin­kei D.Lind. – No­riu ženg­ti į prie­kį. Sup­ran­tu, jog pri­va­lau už tai su­mo­kė­ti.“ B.Man­nin­go nu­te­kin­ti Va­šing­to­ ną komp­ro­mi­tuo­jan­tys do­ku­men­ tai su­kė­lė Ame­ri­kos są­jun­gi­nin­kų pyk­tį, kai juos pa­skel­bė „Wi­ki­ Leaks“, o JAV pa­rei­gū­nai per­spė­jo, kad tai ga­li su­kel­ti pa­vo­jų ka­riams ir žval­gy­bi­nin­kams.

AFP nuo­tr.

Vie­nas la­biau­siai pa­gar­sė­ju­sių pa­vie­šin­tų do­ku­men­tų bu­vo vaiz­ do ir gar­so įra­šas „Ša­lu­ti­nė žmog­ žu­dys­tė“, nu­fil­muo­tas iš dvie­jų JAV ata­kos sraig­tas­par­nių „Apa­ che“, ku­rie ap­šau­dė ir nu­ko­vė 12 žmo­nių Bag­da­de 2007 m. Siū­lo No­be­lio pre­mi­jai

B.Man­nin­gą jo ša­li­nin­kai lai­ko did­ vy­riu, nu­švie­tu­siu tam­sius Ame­ri­ kos už­sie­nio po­li­ti­kos už­ku­li­sius. Dau­giau nei 100 tūkst. žmo­nių pa­si­ra­šė pe­ti­ci­ją, ra­gi­nan­čią pa­siū­ ly­ti B.Man­nin­gą pre­ten­den­tu į No­ be­lio tai­kos pre­mi­ją. Žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­ja „Am­nes­ty In­ter­na­tio­ nal“ ir Brad­ley Man­nin­go pa­lai­ky­ mo tink­las pa­skel­bė pra­dė­ję rink­ti pa­ra­šus pe­ti­ci­jai, ku­rio­je JAV pre­ zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos pra­šo­ma su­teik­ti nu­teis­ta­jam ma­lo­nę. B.Man­nin­go ka­li­ni­mas taip pat su­kė­lė daug dis­ku­si­jų. Žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai tvir­ti­no, kad tei­ sia­ma­jam da­ro­mas psi­cho­lo­gi­nis spau­di­mas. Pats B.Man­nin­gas at­ vi­ra­me laiš­ke, ku­rį iš­pla­ti­no per ad­vo­ka­tą, pa­pa­sa­ko­jo apie ka­li­ni­ mo są­ly­gas. Anot ka­riš­kio, jis bu­vo nuo­lat lai­ko­mas vie­nu­tė­je, o mie­ go­ti bu­vo ver­čia­mas nuo­gas, esą kad iš dra­bu­žių ne­pa­si­da­ry­tų kil­ pos ir ne­pa­si­kar­tų. BNS, CNN, ne­wsru.com inf.

13

ketvirtAdienis, rugpjūčio 22, 2013

sportas

Panevėžyje nusileido „Ekranui“

Sporto telegrafas Naujagimis. Vakar buvęs Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės puolėjas, Klaipėdos „Granito“ žaidžiantysis treneris Robertas Poškus ir jo žmona Atalija susilaukė pirmagimio – sūnaus. Krepšinis. Penktą pergalę Europos jaunių (iki 18 metų) merginų B diviziono krepšinio pirmenybėse Vengrijoje iškovojo Lietuvos rinktinė. Vakar pirmosiose antrojo etapo rungtynėse lietuvaitės 102:88 (24:14, 28:22, 25:26, 25:26) nugalėjo Bulgarijos ekipą bei tapo vienvaldėmis lyderėmis. 26 taškus pelnė Dalia Belickaitė, 23 – Laura Juškaitė. Svariai prie pergalės prisidėjo klaipėdietės. Roberta Mizgerytė surinko 17 taškų ir net 13 kartų atkovojo kamuolį. Agnės Černeckytės sąskaitoje 11 taškų. Šiandien Lietuvos rinktinės varžovė bus Ukrainos rinktinė.

Ambicijos: per visas rungtynes įvairiose aikštės vietose vyko nuožmios kovos dėl kamuolio.

„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.

„Atlanto“ futbolininkai, buvę arčiau pergalės, Panevėžyje pralaimėjo svarbias rungtynes turnyrinės rikiuotės kaimynams – „Ekrano“ žaidėjams 0:1.

Taurė. Ketvirtuoju Lietuvos futbolo taurės turnyro trečiojo etapo dalyviu tapo vienas šalies 1-osios lygos čempionate žaidžiantis Kauno „Spyris“, antrojo etapo mače 4:1 (1:0) įveikęs „Kauno“ vienuolikę. Anksčiau antrąjį etapą sėkmingai įveikė Klaipėdos „Granitas“, Marijampolės „Švyturys“ ir Vilniaus MRU.

Nuotaika: „Atlanto“ komandos treneriai S.Savčenkovas ir K.Sarsanija stadioną paliko rūškanais veidais.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pergalę šeimininkams lėmė taiklus Marko Vučetičiaus smūgis 50-ąją min. Susitikimą abi ekipos pradėjo atsargiai – didesnį dėmesį skirdamos savų vartų saugumui. 6-ąją min. gerą progą pasižymėti turėjo Donatas Kazlauskas, tačiau klaipėdietis, pasiuntęs kamuolį tiesiai vartininkui, smūgiavo nestipriai. Nors aikštės viduryje vyko atkakli kova, bet vartų sargams darbo nebuvo. 32-ąją min. dar kartą dėmesio centre atsidūrė D.Kazlauskas. „Atlanto“ saugas šįkart kirto stipriai – kamuolys prašvilpė virš skersinio. Kai atrodė, jog iki pertraukos nebus svarbesnių įvykių, susitikimo arbitrui teko skirti 11 m baudinį. 40-ąją min. savo aikštės pusėje suklydo panevėžiečių gynėjas Edgaras Baranauskas. Iš jo kamuolį atėmęs Evaldas Razulis įsiveržė į

Estijoje. Keturioliktą pergalę Estijos futbolo lygos pirmenybėse iškovojo ketvirtąją vietą tarp dešimties komandų užimanti „Kalev“ (47 taškai) ekipa. Silamiajės klubas, kuriame trys lietuviai, svečiuose 3:0 (2:0) nugalėjo penktojoje pozicijoje esančius „Paide Linnameeskond“ (34 taškai) futbolininkus. Visas rungtynes žaidė Mindaugas Bagužis ir Marius Činikas, o Gajus Kulbis rungtyniavo nuo 76-os minutės. Čempionate pirmauja Talino „Levadia“ (55 taškai) ekipa, lenkianti Talino „Nomme Kalju“ (52) ir Talino „Flora“ (47) komandas.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. Vilniaus „Žalgiris“ 2. Klaipėdos „Atlantas“ 3. Panevėžio „Ekranas“ 4. Marijampolės „Sūduva“ 5. Pakruojo „Kruoja“ 6. Gargždų „Banga“ 7. Šiaulių „Šiauliai“ 8. Alytaus „Dainava“ 9. Tauragės „Tauras“

Rungt. Taškai

20 22 21 22 21 22 21 22 21

53 47 44 40 32 23 20 12 4

baudos aikštelę. „Ekrano“ gynėjas, gelbėdamas situaciją, stvėrė uostamiesčio puolėją už marškinėlių. Prieš tai visus baudinius taikliai smūgiuodavęs E.Razulis Panevėžyje neįveikė Tado Kaunecko. „Ekrano“ vartininkas, atspėjęs kur muš klaipėdietis, atrėmė kamuolį. Antrasis kėlinys svečiams prasidėjo šaltu dušu. Tarp dviejų gynėjų gavęs kamuolį serbas M.Vučetičius nelaukė, kol priartės varžovai. Jo smūgis užklupo

„Atlanto“ vartininką Mantą Galdiką nepasirengusį. Po įvarčio šeimininkai dar labiau sustiprino savo vartų apsaugą. Klaipėdiečių atakos buvo neaštrios – „Ekrano“ futbolininkai gana nesunkiai išsaugojo pergalę. „Atlanto“ komandos vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija stebėjosi kai kuriais teisėjo ir savo žaidėjų sprendimais. „Panevėžiečio pražanga – akivaizdi paskutinės vilties pražanga. Už tai rodomos raudonos kortelės. O arbitras tik įspėjo varžovų žaidėją. Baigiantis rungtynėms gerą progą smūgiuoti į vartus turėjo Tadas Eliošius, tačiau puolėjas kažkodėl pasirinko kitą atakos tęsinį“, – stebėjosi K.Sarsanija. Anot specialisto, būtent tokiose rungtynėse grūdinasi, stiprėja jauni „Atlanto“ žaidėjai. Paklaustas, kodėl susitikimui baigiantis, kai reikėjo išlyginti rezultatą, buvo išleistas gynėjas Lukas Artimavičius, K.Sarsanija sakė, kad aukštam klaipėdiečiui būtų tekę kovoti

varžovų baudos aikštelėje, kai į ją aukšta trajektorija būtų siunčiamas kamuolys. Kitas rungtynes „Atlantas“ žais namie. Šeštadienį 14 val. uostamiesčio ekipa varžysis su Pakruojo „Kruoja“.

Rungtynių statistika „Ekranas“ – „Atlantas“ 1:0 (0:0). M.Vučetičius (50 min.). „Atlantas“: M.Galdikas, M.Beneta, M.Kazlauskas (nuo 79 min. L . A rtimavičius), K.Gnedojus, A.Jokšas (82 min. įspėtas), D.Navikas (nuo 70 min. A.Urbšys), G.Žukauskas, D.Kazlauskas (nuo 70 min. E.Veliulis), M.Papšys (61 min. įspėtas), T.Eliošius, E.Razulis (41 min. nerealizavo 11 m baudinio). „Banga“ – „Sūduva“ 0:3 (0:2). T. Rad z i nev ič iu s (23, 80), K.Chvedukas (38).

Lietuvis. Pirmosiose Čempionų lygos futbolo turnyro atkrintamųjų varžybų etapo rungtynėse stipriausia Kazachstano komanda Karagandos „Šachtior“ namuose 2:0 (1:0) įveikė Škotijos pirmenybių nugalėtoją Glazgo „Celtic“ vienuolikę. „Šachtior“ ekipoje Gediminas Vičius žaidė visas rungtynes, o įvarčius nugalėtojams pelnė Andrejus Finončenka (12 min.) ir Sergejus Chižničenka (77 min.). Antrasis įvartis į svečių vartus buvo įmuštas po tikslaus G.Vičiaus perdavimo. Atsakomąsias rungtynes komandos Glazge žais rugpjūčio 28 dieną. Kitų rungtynių rezultatai: „Eindhoven“ (Olandija) – „Milan“ (Italija) 1:1 (0:1), Liono „Olympique“ (Prancūzija) – „Real Sociedad“ (Ispanija) 0:2 (0:1), Plzeno „Vitoria“ (Čekija) – „Maribor“ (Slovėnija) 3:1 (1:0), „Pacos de Ferreira“ (Portugalija) – Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija) 1:4 (0:1). Tenisas. Sėkmingai JAV vykstančiame teniso turnyre, kurio prizų fondą sudaro 575 250 dolerių, žaidžia Ričardas Berankis. 126-ą vietą pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje užimantis 23-ejų Lietuvos tenisininkas šešioliktfinalyje per 63 min. 6:4, 6:4 nugalėjo Kijeve (Ukraine) gimusį 21-erių JAV atstovą Denisą Kudlą (ATP-105), kuris pakeitė dėl dešiniojo peties traumos iš turnyro pasitraukusią penktąją pasaulio raketę čeką Tomašą Berdychą. Po antrosios pergalės iš eilės šiame turnyre lietuvis užsitikrino 20 ATP reitingo taškų ir 8665 JAV dolerių čekį. Aštuntfinalyje R.Berankio varžovas bus 25-erių ispanas Roberto Bautista Agutas (ATP-64).

14

ketvirtAdienis, rugpjūčio 22, 2013

sportas

Klaipėdietis – vicečempionas Česlovas Kavarza Serbijoje prasidėjusiame pasaulio jaunių graikų ir romėnų imtynių čempionate nudžiugino klaipėdietis Paulius Galkinas, kovojęs svorio iki 63 kg grupėje.

Tarp 25 atletų rungtyniavęs Artūro Ševelkovo auklėtinis iškovojo sidabro medalį. Šešioliktfinalyje P.Galkinas 7:0 įveikė čeką Jakubą Bieleszą. Daug sunkesnės buvo aštuntfinalio varžybos su Reuvenu Zimkindu iš Izraelio. Uostamiesčio sportininkas šventė sėkmę 10:8 (6:4, 4:4). Ketvirtfinalyje jaunasis klaipėdietis 3:1 (2:1, 1:0) surietė Baltarusijos atstovą Vladimirą Saikovą. Pusfinalyje Lietuvos rinktinės narys 3:1 nugalėjo rumuną Mirceą

Ionescu. Finale dėl čempiono vardo P.Galkinas susikibo su Rusijai atstovavusiu Šiaurės Osetijos atletu Azamatu Tachojevu. Jėgos buvo nelygios. Dukart Rusijos jaunučių čempionas, praėjusių metų pasaulio jaunių vicečempionas, šių metų Europos jaunių pirmenybių bronzos medalininkas laimėjo kovą 8:0 (2:0, 6:0). P.Galkinas galės didžiuotis planetos vicečempiono titulu. Bronzos medaliai svorio iki 63 kg grupėje atiteko baltarusiui Vladimirui Saikovui ir armėnui Amirianui Koriunui. Svorio iki 76 kg grupėje (28 imtynininkai) Lietuvos garbę gynęs panevėžietis M.Nemsevičius pirmoje kovoje – šešioliktfinalyje 0:8 (0:6, 0:2) pralaimėjo Vengrijos atstovui Betalanui Pappui.

Nauda: pasak R.Javtoko, turnyras Vilniuje – labai reikalingas praktinis jėgų patikrinimas po treniruočių. Vyginto Skaraičio/BFL nuotr.

Akcentai – Graikijoje Per tris dienas – trys dvikovos su skirtingo pajėgumo varžovais. Tokiam išbandymui rengėsi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, turnyre Vilniuje išmėginsianti jėgas su suomiais, rusais ir čekais.

Balys Šmigelskas

b.smigelskas@diena.lt

Žais visi kandidatai

„Kol kas nesame optimalios sportinės formos, tad norime gerinti žaidimą ir tai darysime“, – sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Vakar lietuviai sostinėje rungtyniavo su Suomijos krepšininkais, šiandien – su Rusijos komanda, rytoj – su Čekijos nacionaline ekipa.

Tvirtybė: P.Galkinas (raudonas triko) pakeliui į finalą nugalėjo ketu-

ris varžovus.

– Treneri, kokias išvadas padarėte po kontrolinės dvikovos Makedonijoje? – paklausėme J.Kazlausko. – Tokios rungtynės, kaip Skopjėje, mūsų laukia ir Europos čempionato finalo turnyro grupės varžybose. Tai buvo tipiškas Jugoslavijos krepšinio mokyklos pavyzdys: jei jiems nesiseka, jie stengiasi neleisti žaisti

ir varžovams. Tokiais atvejais reikia atsilaikyti, tad šiuo požiūriu mačas Makedonijoje buvo naudingas. Sugebėjome nusiraminti, nors ir ne viskas sekėsi. – Anksčiau viena rinktinės bėdų buvo ginčai su arbitrais. Bandote išgyvendinti šią problemą? – Norėčiau, kad su teisėjais ginčyčiausi tik aš, o ne žaidėjai... Palaikau saviškius, suprantu, kad jiems kartais būna sunku susivaldyti, tačiau tokioms diskusijoms reikia rasti tinkamą laiką. – Kokį įspūdį susidarėte apie kitas rinktines? – Kol kas sunku vertinti, reikia pamatyti daugiau rungtynių. Daug kam atrodė, kad belgai – silpni, tačiau jie jau įveikė kelias pajėgias komandas. Rusų ekipą susilpnino tai, kad joje nėra Viktoro Chriapos

ir Andrejaus Kirilenkos, tačiau gerą šansą turi kiti žaidėjai. Išsiskiria gruzinai – jeigu jie ir pralaimi, tai labai mažu skirtumu. – Vilniuje jūsų vadovaujama komanda žais trejas rungtynes iš eilės. Ar išbandysite visus kandidatus į dvyliktuką? – Taip, šiame turnyre rungtyniaus visi 15 žaidėjų, tačiau didžiausią dėmesį skirsime pagrindiniams žaidėjams. Pagrindinis kontrolinių varžybų ciklo akcentas mums bus Akropolio turnyras Graikijoje. Reikia praktikos

Rinktinės kapitonas Robertas Javtokas tvirtino, kad pagrindinis tikslas turnyre Vilniuje – dar geriau susižaisti. „Jau pakankamai prisitreniravome, todėl dabar reikia praktikos. Susitiksime su stipresniais, nei iki šiol, varžovais, tad visi mačai bus naudingi“, – kalbėjo vidurio puolėjas. Martyno Pociaus nuomone, pasirengimo laikotarpiu verta išmėginti jėgas ir su silpnesniais, ir su pajėgiais varžovais. „Kai rungtynės lengvesnės, galima vykdyti įvairias užduotis. Makedonijoje mums teko vytis priešininkus, tai buvo jau kitokio pobūdžio išbandymas“, – sakė gynėjas.

Pergales šventė lietuvių varžovai Česlovas Kavarza Abi šalies jaunių rinktinės pralaimėjo pirmąsias rungtynes Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyre Palangoje.

Pagrindinė rinktinė neišlaikė turėtos persvaros prieš Baltarusijos komandą, pralaimėjusi jai 1:3, o rezervinė rinktinė neprilygo bendraamžiams iš Rusijos, po 80 min. rungtynių (du kėliniai po 40 min.) nusileidusi 0:4. Varžybose su baltarusiais mūsų šalies 17-mečiai pasižymėjo jau 13-ąją min., kai smūgiu galva įvar-

tį pasiekė Anglijoje rungtyniaujantis gynėjas Audrius Laučys. Tačiau nespėję pasidžiaugti įvarčiu lietuviai buvo priversti traukti kamuolį iš savo vartų tinklo. Suklydus gynėjams baltarusiai atsakė žaibiška kontrataka. Po pertraukos į lietuvių vartus buvo skirtas 11 metrų baudinys, kurį baltarusiai taikliai realizavo. Per paskutiniąsias minutes, kai šeimininkai stengėsi išlyginti rezultatą, Baltarusijos ekipa surengė trečią rezultatyvią ataką. Pagrindinėje rinktinėje žaidė du klaipėdiečiai. Ričardas Švetkauskas rungtyniavo visą laiką, o Auri-

mą Jurgelevičių 55-ąją min. pakeitė Rimvydas Balčiūnas. Rusijos futbolininkai į priekį išsiveržė 9-ąją min. Po pusvalandžio jų persvara padvigubėjo. Dar du įvarčiai krito po pertraukos – 64 ir 80+2 min. Antrajai komandai atstovavę du Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai Vilius Grigaitis ir Dovydas Virkšas kovojo visas rungtynes. Vakar Lietuvos-2 ekipa rungtyniavo su latviais, baltarusiai su azerbaidžaniečiais. Rytoj Palangoje 15.30 val. susirems Latvija – Rusija, 18 val. – Azerbaidžanas – Lietuva.

Klaipėdietis: Lietuvos A lygos čempionate žaidęs D.Virkšas (geltoni

marškinėliai) nepadėjo komandos draugams iškovoti bent taško.

19

ketvirtAdienis, rugpjūčio 22, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Galimos nemenkos išlaidos dėl informacijos netikslumo ar nesugebėjimo suvaldyti pagundą išlaidauti. Stenkitės, kad viršų imtų blaivus protas, jokiu būdu neduokite valios emocijoms,. Jautis (04 21–05 20). Mėgindami aprėpti daugybę sričių, greičiausiai nieko nelaimėtumėte. Būtų protingiau susikoncentruoti ties vienu darbu, kurį buvote pradėję anksčiau. Nauji darbai sunkiai įsibėgės. Dvyniai (05 21–06 21). Dabar jums labiausiai reikia ne pinigų, ne naujų įspūdžių ar naujų draugų, o daug poilsio ir miego. Pastaruoju metu per daug iš savęs reikalavote, esate ties išsekimo riba. Vėžys (06 22–07 22). Daug kas eisis ne taip, kaip planavote, erzins žmonių neatsakingumas, nekonkretumas. Pasistenkite padaryti viską, kas priklauso nuo jūsų, nesileiskite išbalansuojami įkyruolių. Liūtas (07 23–08 23). Į kritiką reaguosite jautriai ir skausmingai. Vis dėlto vertėtų atsieti asmeninius reikalus nuo darbo reikalų. Užuot graužusis – padaryti išvadas ir ištaisyti klaidas. Mergelė (08 24–09 23). Vargins darbų gausa, ne visi žmonės, su kuriais teks bendrauti, bus nusiteikę geranoriškai. Mėgindamas imtis visų darbų vienu metu, vargu ar visus atliksite kokybiškai. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtinos nesėkmės, jėgų stygius, kūrybinis ir veiklos sąstingis. Imkitės greitai nudirbamų, seniau pradėtų darbų. Naujiems planams bus palankesnės ateinančios dienos. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių rikiavimas gali baigtis konfliktais ir priešprieša su kolegomis. Pasitelkite diplomatiškumą, jei norite pagalbos, jokiu būdu neužkraukite kitiems savo darbų. Šaulys (11 23–12 21). Atsargiau imkitės naujų projektų, pasirašinėkite sutartis ir nuodugniau išsiaiškinkite, kokie žmonės peršasi jums į partnerius. Asmeniniame gyvenime laikas visiškai nepalankus santykių su partneriu aptarinėjimui. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepasiduokite lengvabūdiškai nuotaikai, būtinas susikaupimas. Darbų gausa neleis atsikvėpti iki vakaro, juos nudirbsite tik susidarę veiklos planą. Vandenis (01 21–02 19). Daug tuščių susitikimų, nekonkrečių pokalbių, taupykite energiją svarbiems reikalams. Neleiskite sau tinginiauti, nepasiduokite baimėms, neįsivelkite į nesibaigiančias intrigas. Žuvys (02 20–03 20). Galimos intrigos. Nepulkite įrodinėti savo teisumo. Pasistenkite, kad įtampa darbe netrukdytų džiaugtis asmenine laime.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus vidutiniškai šilta. Šiandien išliks debesuota su pragiedruliais. Vietomis, daugiausia rytinėje šalies pusėje, palis, galima perkūnija. Temperatūra sieks 18–23 laipsnius šilumos. Penktadienis turėtų būti be lietaus, vyraus vidutiniškai šilti orai. Naktį temperatūra sieks 1114, dieną šils iki 23 laipsnių. Savaitgalį turėtų išsilaikyti panašūs orai.

Šiandien, rugpjūčio 22 d.

+19

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+18

Utena

+21

6.21 20.54 14.33

234-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 131 diena. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+18

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +22 Brazilija +26 Briuselis +23 Dublinas +18 Kairas +36 Keiptaunas +14 Kopenhaga +19

kokteilis Šo­ki­ruo­jan­ti fo­to­se­si­ja Va­kar po se­na­mies­tį vaikš­ti­nė­ję klai­ pė­die­čiai ir sve­čiai tu­rė­jo ne­mo­ka­mą ga­li­my­bę ste­bė­ti ero­ti­nę fo­to­se­si­ją. Tai „Kok­tei­lis“ su­ži­no­jo iš pa­skam­bi­nu­ sios Dai­vos. „Bu­vau šo­ki­ruo­ta to, ką vi­du­die­n į ma­ čiau pa­čia­me mies­to cent­re, iš kar­to už Bir­žos til­to esan­čio­je lau­ko ka­vi­nu­kė­ je, – nu­ste­bu­siu bal­su sa­kė „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­ja. – Po­re­lės su­reng­tos fo­to­se­si­ jos me­tu vai­ki­nas sė­dė­jo ant pin­to krės­ lo, o ant ki­to – rai­tė­si pa­ne­lė. Vis­kas bū­ tų ge­rai – jau­ni ir gra­žūs žmo­nės puo­šia mies­tą. Kai mer­gi­na už­si­kė­lė ko­jas ant krės­lo at­lo­šo ir at­si­gu­lė vai­ki­nui ant ke­ lių, jos trum­pas si­jo­nė­lis ne­be­den­gė kel­ nai­čių, tiks­liau, juos­te­lės. Ir aš, ir praei­ viai ne­tu­rė­jo kur su­kti akių. Ne­pa­do­ru ap­žiū­ri­nė­ti sve­ti­mas ge­ni­ta­li­jas, bet kad taip jau at­vi­rai ro­do, ne­ju­čia akys kryps­ ta. Ma­nau, ge­ras gi­ne­ko­lo­gas ir dau­giau bū­tų įžvel­gęs. O tai mer­gi­nai – dzin.“

Kaunas Londonas +24 Madridas +34 Maskva +24 Minskas +26 Niujorkas +28 Oslas +21 Paryžius +28 Pekinas +30

Praha +20 Ryga +20 Roma +28 Sidnėjus +17 Talinas +17 Tel Avivas +32 Tokijas +33 Varšuva +21

Vėjas

4–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+18

Vilnius

Marijampolė

+17

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+20

+17

+15

3

+16

+20

+17

+14

2

+15

+19

+17

+14

2

rytoj

šeštadienį

1827 m. gi­mė kom­po­zi­to­ rius Jo­se­fas Straus­sas. 1862 m. gi­mė pran­cū­zų kom­po­zi­to­rius Claude‘as De­bus­sy. 1922 m. Lie­t u­vos Stei­ gia­ma­sis Sei­mas priė­mė Va­liu­tos įsta­ty­mą. Bu­vo įves­ta pi­ni­gi­nė sis­te­ma, grin­džia­ma auk­su, pi­ni­ gi­nis vie­ne­tas – li­tas. 1929 m. gi­mė poe­tas, ver­ tė­jas, Lie­t u­vos Per­sit­var­ ky­mo Są­jū­džio Ini­cia­ty­vi­ nės gru­pės na­rys Al­fon­sas Mal­do­nis (mi­rė 2007 m.).

1973 m. gi­mė Lie­tu­vos krep­ši­nin­kas Eu­re­li­jus Žu­kaus­kas.

Po lie­taus už­de­rė­jo gry­bų

Pro­fe­si­jos įver­ti­ni­mas Gi­ne­ko­lo­gas – žmo­gus, ieš­kan­tis pro­ ble­mų ten, kur ki­ti ieš­ko lai­mės.

Skruz­dės ne­mėgs­ta pa­par­čių

Su­si­ra­do švie­siap­lau­kė mer­gi­na vai­ki­ ną. Iš­va­žia­vo su juo į šiau­rę pa­si­mė­gau­ ti lau­ki­ne gam­ta. Ka­dan­gi abu bu­vo ne­ tur­tin­gi, ap­si­gy­ve­no na­me­ly­je, ku­ria­ me ne­bu­vo net elekt­ros. Dėl ne­pa­ke­lia­ mo šal­čio mer­gi­na nu­spren­dė nu­pirk­ ti elekt­ri­nį šil­dy­tu­vą. Grį­žu­si iš par­duo­ tu­vės, ji sku­bė­jo džiaug­tis pir­ki­niu. – Jo­nai, nu­pir­kau ra­dia­to­rių, da­bar ne­ bus mums šal­ta! – Kvai­ša tu! Čia elekt­ros nė­ra! – Aš ne kvai­ša! Apie vis­ką pa­gal­vo­jau! Aš ir ro­ze­tę nu­pir­kau! Čes­ka (397 719; gal jau ne­bek­laus­ki­te, ar aš ani­ma­ci­niuo­se fil­muo­se ne­si­fil­ma­vau)

1990 m. įtū­žę rū­ka­l iai Mask­vo­je blo­ka­vo gat­ves prie Rau­do­no­sios aikš­ tės, pro­tes­tuo­da­mi prieš ci­ga­re­čių trū­ku­mą. 1999 m. dau­g ia­d ie­n ių dvi­ra­čių lenk­ty­nių „Tour de Fran­ce“ nu­ga­lė­to­ja ta­ po dvi­ra­t i­n in­kė Dia­na Ži­liū­tė. 2000 m. pa­s kelb­t a, kad po­van­de­n i­n io lai­ vo „Kursk“ 118 jū­r i­n in­ kų įgu­la žu­vo. Ru­si­jos lai­vas nu­sken­do rugp­ jū­čio 4 d.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jeigu susapnavote aguonas, tai reiš­

ta duo­da dau­giau drą­sos ro­dy­ti sa­vo gro­žy­bes nei vy­rams.

Links­mie­ji tirš­čiai

Ipolitas, Karijotas, Laura, Rimantė, Sigitas, Zygfridas.

RUGPJŪČIO 22-ąją

Pa­ly­g i­n i­m as: mo­te­rims gam­

„Kok­tei­lis“ va­kar ra­šė, kad ne­pa­vyks su­ nai­kin­ti skruz­dė­ly­no api­py­lus jį ver­dan­ čiu van­de­niu. O daug kas tuo ti­kė­jo. Spe­cia­l is­tai tvir­t i­na, kad ver­dan­t is van­duo iš­nai­kins tik ant skruz­dė­ly­no ar vir­šu­ti­niuo­se jo sluoks­niuo­se esan­ čias skruz­des, ta­čiau ki­tos liks gy­vos. Al­do­na die­va­go­jo­si, kad tu­ri pa­čios pa­ tik­rin­tą ko­vos su šiais gy­viais va­rian­ tą. Kur ji pri­so­di­na pa­par­čių, ten ne­lie­ ka skruz­dė­lių. „Tai lai­ko pa­tik­rin­tas ko­ vos bū­das“, – tvir­ti­no mo­te­ris.

Vardai

Kai­nos: už pu­sę ki­log­ra­mo rau­don­vir­šių tur­gu­je pra­šo­ma 10, o ba­ra­vy­kų – 15 li­tų.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Miš­ko gė­ry­bių iš­siil­gę klai­pė­die­čiai jau ga­li įsi­gy­ti ne tik vo­ve­rai­čių, bet ir ba­ra­vy­kų, rau­don­vir­šių ar lep­šiu­ kių. To­kia pa­siū­la tur­ga­vie­tė­se liu­ di­ja – pra­si­dė­jo gry­bų me­tas.

Pre­ky­bi­nin­kai rau­don­vir­šių dė­žu­ tę, ku­ri sve­ria apie pu­sę ki­log­ra­mo, va­kar Se­na­ja­me tur­gu­je siū­lė nu­si­ pirk­ti už 10, o toks pat kie­kis ba­ra­ vy­kų pi­ni­gi­nę bū­tų pa­plo­ni­nęs 15 li­tų, ta­čiau už itin ma­žų ir vos spė­ ju­sių paaug­ti šių miš­ko ka­ra­lių krū­ ve­lę bū­tų te­kę pa­klo­ti ir 20 li­tų. Tur­gu­je vis dar gau­su vo­ve­rai­čių. Už pu­sę lit­ro šių miš­ko gė­ry­bių par­da­vė­jai pra­šė apie 7–8 li­tus. Ba­ra­vy­kais ir rau­don­vir­šiais pre­ kia­vu­si Liu­da pa­sa­ko­jo, jog gry­bų miš­kuo­se jau yra, o ar­ti­miau­sio­ mis die­no­mis esą už­de­rės ir dar dau­giau.

„Pas­te­bė­jo­me ne­ma­žai dar tik pra­de­dan­čių lįs­ti gal­vu­čių, to­dėl dar gau­ses­nio der­liaus lau­kia­me ne­tru­kus“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Pa­sak jos, klai­pė­die­čiai gry­bus per­ka no­riai. Ma­žes­nius rau­don­vir­ šius ar ba­ra­vy­kus iš kar­to pa­nau­do­ ja pa­tie­ka­lams ruoš­ti, o di­des­nius

Pre­kei­viai gry­bais ne­slė­pė, kad ki­bi­rus miš­ko gė­ry­bių ran­da tie, ku­rie ži­no, kur jų ieš­ko­ti.

esą džio­vi­na. „Pir­kė­jai sa­ko ne­bi­ jan­tys pe­rau­gu­sių ba­ra­vy­kų, ku­rie bū­na daž­niau su­kir­mi­ję nei ma­žes­ ni, nes to­kie pui­kiai tin­ka su­pjaus­ ty­ti į da­lis, su­džio­vin­ti ir pa­si­ruoš­ti žie­mai“, – aiš­ki­no mo­te­ris.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pre­kei­viai ne­slė­pė, kad ki­bi­rus gry­bų ran­da tie, ku­rie ži­no, kur jų ieš­ko­ti. Ant­raip žmo­nės iš miš­ko ga­li grįž­ti ir tuš­čiais krep­šiais, nors pre­kys­ta­liai tur­gu­je jau gau­siai nu­ klo­ti šio­mis gė­ry­bė­mis. Gry­bau­to­jai tei­gė, kad šiais me­ tais ba­ra­vy­kų, rau­don­vir­šių, lep­ šiu­kių pui­kiai už­de­rė­jo prie Švėkš­ nos, Dar­bė­nų ar Rie­ta­vo esan­čiuo­se miš­kuo­se. Pre­kiau­to­jai kaip su­si­ta­rę ti­ki­ no, kad gry­bai šiais me­tais – itin svei­ki. Ne vie­nas jų siū­lė įsi­gy­ti jau su­pjaus­ty­tų gry­bų ar­ba pa­pra­ šy­ti klien­to aki­vaiz­do­je įpjau­da­vo pa­si­rink­tą­jį, kad įro­dy­tų jį esant svei­ką. Kaip tei­gė gry­bus ti­rian­tys mi­ ko­lo­gai, Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ ne už­de­rė­ju­sios miš­ko gė­ry­bės – tin­ka­mų są­ly­gų pa­sek­mė. Jei drėg­ni ir šil­ti orai iš­si­lai­kys ir to­ liau, ga­li­ma ti­kė­tis dar gau­ses­nio der­liaus.

kia meilę, kad jūsų laukia periodas, pilnas malonumų. Tačiau turėtumė­ te nepamiršti, kad toks laiko praleidi­ mas yra tuščias ir paviršutiniškas. Jei sapnuojate, kad skinate žiedus, pavyks sukaupti daug turto be kitų pagalbos. Uostyti aguonas – trumpalaikis įsimy­ lėjimas, svaigus džiaugsmas. Jei jaučia­ te aguonų aromatą, toks sapnas reiškia, kad jūs pasiduosite veidmainių žmo­ nių provokacijoms. Jei sapnuojate la­ bai daug aguonų – laukia netikėti sve­ čiai. Jei sapne krečiate aguonų galvu­ tes – vaikai jus apkaltins, jog esate per­ nelyg griežti. Jei sapnuojate, kad ravite ar raunate aguonas, kils noras susirū­ pinti apleistais namais, kuriems skir­ ti daugiau dėmesio ir laiko trukdo kiti darbai. Sapnuoti, kad skolinatės aguo­ nų, kaimynai džiūgaus, kad jums ne­ siseka. Aguonos grūstuvėje arba trin­ ti jas – neištikimybė ar netikėti atsitikti­ niai lytiniai santykiai. Žydinčios aguo­ nos reiškia turtą ir džiaugsmą, valgyti jas – tuščias svajones.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.