2013 08 23 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

penktadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 23, 2013

193 (19 796)

=2;8A.162;6@ ?B4= 7�š6<

11 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Ya

pramogĹł

gidas

Ter­lio­to­jai uostamiesÄ?io ad­vo­ka­tĹł pra­ťÄ— de­be­siu­kĹł.

Miestas 5p.

D.Gry­baus­kai­tÄ—s vi­zi­tĹł sÄ…­ra­ťe – ir Bel­gi­jos ka­ra­lius, ir JAV pre­zi­den­tas.

Lietuva 8p.

RugsÄ—jÄŻ KlaipÄ—doje sveÄ?iuosis pasaulyje garsus dramaturgas M.Gavranas.

KlaipÄ—doje vieĹĄÄ—s pasaulinio garso raĹĄytojas

KlaipÄ—dieÄ?iĹł spektakliai sudomin o vienÄ… populiariausiĹł pasaulio dramaturgĹł – ÄŻ premjerÄ… uostamiestyje atvyks Miro Gavranas. Jam skirtas festivalis

RugsÄ—jo pabaigoje KlaipÄ—dos dramos teatras pakvies ĹžiĹŤrovus ÄŻ iĹĄskirtinÄ™ premjerÄ… – „Poros“ (reĹž. RamunÄ— M.Gavrano KudzmanaitÄ—). Premjera taps trijĹł gramos, skirtos kroatĹł dienĹł proM.Gavrano kĹŤrybai, dramaturgo dalimi. KlaipÄ—dieÄ?iĹł spektaklius kartu su publika ĹžiĹŤrÄ—s ir pats pjesiĹł autorius, iĹĄ Kroatijos specialiai atvyksiantis ÄŻ KlaipÄ—dÄ…. M.Gavranas (g. 1961) kinis kroatĹł raĹĄytojas, – ĹĄiuolaidramaturgas, Ĺžinomas ir vertinamas visame pasaulyje. Jo kĹŤrybos sÄ—kmÄ— tiesiog stulbinanti: kĹŤriniai iĹĄversti ÄŻ 35 kalbas, knygos sulaukÄ— 150 leidimĹł visame pasaulyje. pjeses pastatÄ— daugiau M.Gavrano atrĹł, o jo spektakliuosenei 200 teapsilankÄ— per 2 mln. ĹžiĹŤrovĹł. ÄŽdomi detalÄ—: M.Gavranas yra bene vienintelis pasaulyje dramaturgas, kuriam dar gyvam tebesant pradÄ—tas organizuoti tarptautinis jo kĹŤrybai skirtas teatro festivalis. Jis vadinasi „Gavranfest“. PrasidÄ—jÄ™s 2000-aisiais Slovakijoje, ĹĄis festivalis sÄ—kmingai tebevyksta iki ĹĄiol – neseniai pasibaigÄ— „Gavranfest“, surengtas ĹĄiemetis Lenkijoje, Krokuvoje.

sÄ—kmingai pasirodÄ— Europos teatrĹł festivalyje Rumunijoje. M.Gavrano trilogija DidĹžiausia ĹĄio pastatymo sÄ—kmÄ— – aktorÄ—s. Pagal autoriaus norÄ… (pjesÄ—s pradĹžioje RugsÄ—jo 25 d. 18 M.Gavranas nuval. – PREMJERA rodo: „pjesÄ— skirta „Poros“ (reĹž. R.KudzmanaitÄ—). vaidinti trims aktorÄ—ms“), visus 15 pjesÄ—s per- RugsÄ—jo sonaŞų-moterĹł ÄŻvairiausiais jĹł moteris“ 26 d. 18 val. – „Viskas apie gyvenimo tarpsniais (reĹž. D.TamuleviÄ?iĹŤtÄ—). darĹželio iki seneliĹł – nuo vaikĹł prieglaudos – RugsÄ—jo 27 d. 18 val. – „Viskas spektaklyje vaidina apie tik trys akto- vyrus“ (reĹž. A.LebeliĹŤnas). rÄ—s. Valentina LeonaviÄ?iĹŤtÄ—, NelÄ— SaviÄ?enko ir Regina Spektakliai bus rodomi Ĺ altenytÄ— KlaipÄ—dos Ĺžve– puikios, viena jĹł rĹŤmuose (Taikos kitos vertos parpr. 70). tnerÄ—s bet kuriame epizode. Kurdamos po penkis ÄŽÄ—jimas – su bilietais, vaidmenis, Ä?ia kuriuos rugsÄ—jo pat scenoje jos meistriĹĄkai pradĹžioje pradÄ—s platinti „BilietĹł papersi- saulis“. kĹŤnija iĹĄ vieno ÄŻ kitÄ…. je ÄŻdÄ—miai ÄŻsiklausyta SpektaklyÄŻ dramaturgo istorijoje pastabÄ…: „Kadangi – tÄ—vas ir du jo sĹŤnĹŤs, pjesÄ—s struktĹŤkuriĹł vienas kaltina ra sudÄ—tinga, bus tÄ—vÄ… dÄ—l motinos „sunku“ jÄ… skaisaviĹžudybÄ—s. Kitos tyti, statyti ir vaidinti. istorijos veikÄ—Patariu pje- jai sÄ™ skaityti labai atidĹžiai, – trys netradicinÄ—s orientacimatematiĹĄku tikslumu, statyti su jos vyriĹĄkiai, ketvirtosios namiĹĄkai“. Spektaklis vaidinti di- vieta – naktinis striptizoveiksmo iĹĄties dina- Spektaklio klubas. miĹĄkas, gyvas ir, ďŹ nale vÄ—l susitinka svarbiausia, jaupirmosios istorijos trijulÄ—, dinantis. kusi garbaus amĹžiaus... jau sulauPagrindinÄ— aĹĄis „Žinoma, ĹĄis spektaklis – meilÄ— – apie vyrus. Kadangi A.LebeliĹŤno reĹžisuotoje veikÄ—jai – vyrai, pjesÄ—je „Viskas apie M.Gavrano pagrindinÄ— aĹĄis, apie kuriÄ… visvyrus“ atsi- kas skleidĹžia intriguojantis sukasi, yra moterys. Kitaip ĹĄiuolaiki- riant, niĹł vyrĹł pasaulis. meilÄ—. MeilÄ—, virstanti taAnalizuojamos ÄŻ kanÄ?iÄ…, neapykantÄ…, esminÄ—s Ĺžmogaus iĹĄdavystÄ™, yra bĹŤties kategovedanÄ?ioji pastatymo rijos: gÄ—ris ir blogis, laisvÄ— ir nor- sakÄ™s idÄ—ja“, – yra mos, dvasingumas „KlaipÄ—dai“ jo reĹžisierius ir mas, moralÄ— ir etika, materializ- A.LebeliĹŤnas. Spektaklyje, individualybÄ— kuriame susipina komedija ir visuomenÄ—. Spektaklyje ir drama, rĹł tarpusavio santykius apie vy- vaidina aktoriai Edvardas kalbama su Igoris Brazys, Reklaitis, Rimantas Pelakauskas ir Kazimieras Ĺ˝vinklys.

200

Premjeroje – porų

santykiai

Po subtiliĹł vyrĹł ir moterĹł logijos studijĹł ankstesnÄ—se psichotrilogijos dalyse M.Gavranas – tiek teatrĹł pastatÄ— santykiĹł. Kitaip tariantÄ—mÄ—si porĹł – meilÄ—s ď Ž SveÄ?ias: X_\NaĂş Q_NZNab_ M.Gavrano pjeses. su visomis jos apraiĹĄkomis, intriTN` : 4Nc_N[N` gomis ir komplikacijomis Panoro pamatyti Ă 8YNV]Ă›QĂ– WV` Nac 9VRabc\WR YN[Xf` fX` ]N VĂ­_Ă›aV Ă˜VN pats V` ]V_ZĂ–XN_a ironija, ... ]N`aNafaĂş `Nc\ PjesÄ—je „Poros“ KlaipÄ—dos dramos ĹĄmaikĹĄÄ?iai, atsiskleidĹžia ]WR`VĂş savÄ…jÄŻ gyveniteatras, paĹžintÄŻ gal mÄ…, panaĹĄĹł ne toks paslaptingas su M.Gavrano kĹŤryba ÄŻ paradoksaliÄ… moza.`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b\ kaip pradÄ—jÄ™s nuo koji a_ bet ne maĹžiau ÄŻdomus, moterĹł, ikÄ…, bando suvaldyti legendinio, iki ĹĄiol Ĺžmogaus studija poros, porĹł rodomo ir pilnas dramatiĹĄ- draugai liktĹł tiesiog klaipÄ—dieÄ?iĹł kas ir tragikomiĹĄkas nebaigta. sales publikos sutraukianÄ?io ir prieĹĄai. Galop „Gavranfestas“, vyrĹł pasaulis. iĹĄaiĹĄkÄ—da- PjesÄ—s „Viskas speklyvaujant paÄ?iam taklio „Viskas apie Teatrui susisiekus apie vyrus“ siuĹže- ja, kad visa toji santykiĹł raizgalyautoriui. su autoriumi, moteris“ (reĹž. nÄ— glaudĹžiai tarpusavyje to linijos ĹĄis mielai Bus parodytos visos Dalia TamuleviÄ?iĹŤtÄ—, trys Klai- ko bendrair personaĹžai neturi nie- si: vyrai susiju2004), vÄ—- Negana sutiko bendradarbiauti. pÄ—dos liau jÄ… sÄ—kmingai ir moterys pjesÄ—je dramos teatro pastatytos su ankstesne M.Gavrano to – M.Gavranas pratÄ™sÄ— spektabarasi, taip sutaikosi, rÄ—Ĺžia ÄŻ akis pjese „Viskas apie M.Gavrano pjesÄ—s. sidomÄ—jo klaipÄ—dieÄ?iĹł kliu „Viskas apie tiesÄ… ir saldĹžiamoteris“. Nors ir vyrus“ (reĹž. ArlieĹžuvauja, giriasi stilius tarsi tas pats, sÄ—kme, kad nusprendÄ— spektakliĹł Jau legendiniu vydas LebeliĹŤnas, ir skundĹžiasi, ir tapÄ™s KlaipÄ—2007). drauge su dos syklÄ—s – tos paÄ?ios. Ĺžaidimo tai- taÄ?iau tai tarsi vienas Ĺžmona Tad, kai dramaturgas dramos teatro Vis dÄ—lto didelis naspektaklis naĹĄi paraĹĄÄ— pas- LietuvÄ… aktore Mladena atvykti ÄŻ „Viskas kutiniÄ…jÄ… trilogijos tik jĹł abiejĹł struktĹŤra: pa- mas, kurio kambariuose apie moteris“, ir pamatyti juos pats. dalÄŻ vis kiti kelio- ĹžmonÄ—s tas ĹĄviesaus atminimo reĹžisuo- lika personaŞų ir kelios jokiĹł klausimĹł nebekilo:„Poros“, ir jĹł istorijos... skirtingos, reĹžisierÄ—s bet susipinanÄ?ios KlaipÄ—- Parodys Premjeriniame D.TamuleviÄ?iĹŤtÄ—s, dos dramos teatras visus tris istorijos. Pirmoji yra spektaklyÄ—mÄ—si statyti Tad je vaidmenis liĹł laureatas, pelnÄ— keliĹł festiva- – apie tris 40-meÄ?ius ir treÄ?iÄ…jÄ… pjesÄ™. rugsÄ—jo pabaigoje prizus tarptauKitaip gavraniĹĄvyrus, kurie V.LeonaviÄ?iĹŤtÄ— kuria aktoriai KlaipÄ—doje, tiniame jau 20 metĹł yra neiĹĄskiriami Ĺ˝vejĹł rĹŤmuose, teatrĹł festivalyje ir R.Pelakauskas, ÄŻvyks neoďŹ cialus joje, teatrĹł festivaliuose Albani- liai, kol neiĹĄkyla ÄŻ vieĹĄumÄ… biÄ?iu- R.Ĺ altenytÄ— ir Vaidas JoÄ?ys, RenaLietuvoje, romanas vieno jĹł ta IdzelytÄ— su kito Ĺžmona. Antrojoje ir Liudas VyĹĄniauskas.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

ParengÄ— Rita BoÄ?iulytÄ—

Pa­vo­jus sly­pÄ—­jo tarp ei­lu­Ä?iĹł

„Paukť­Ä?iai apie orus ne­nu­si­ma­no.“ Ven­tÄ—s ra­go or­ni­to­lo­gi­jos sto­ties di­rek­to­rius Vy­tau­tas Ju­sys ti­ki­no, jog spar­nuo­Ä?iĹł el­ge­sys ne­lei­dĹžia nu­spÄ—­ti, koks ru­duo lau­kia.

20p.

Plia­Şuo­se geidĹžia ba­sei­nĹł Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Bal­ti­jos jō­ra per ĹĄal­ta, jo­je vai­kams su­dÄ—­tin­ga iť­mok­ti plauk­ti, to­dÄ—l Klai­ pÄ—­dos ar ki­tuo­se Lie­tu­vos pa­jō­riui pri­klau­san­Ä?iuo­se pa­plō­di­miuo­se rei­ kÄ—­tĹł ÄŻreng­ti at­vi­rĹł ba­sei­nĹł. Jie esÄ… di­ de­liĹł in­ves­ti­ci­jĹł ne­pa­rei­ka­lau­tĹł. Ĺ˝iō­ri ÄŻ per­spek­ty­vÄ…

„„Pas­merk­ti: di­dĹžių­jĹł pa­sau­lio lo­ťÄ—­jĹł Ĺžai­di­me 1939 m. rugp­jō­Ä?io 23 d. Lie­tu­vos li­ki­mas bu­vo pa­Şenk­lin­tas ge­du­lo spal­va.

Pa­sau­lio ga­lin­gie­ji prieĹĄ 74 me­tus spren­dÄ— mi­li­jo­nĹł Ĺžmo­niĹł, tarp jĹł – ir Lie­tu­vos gy­ven­to­jĹł, li­ki­mus. Ĺ ian­dien sun­ku pa­ti­kÄ—­ti, kad tuo­me­tÄ— mō­sĹł ĹĄa­lies val­dĹžia ne­nu­jau­tÄ— grÄ—s­miĹł. Nors „Lie­tu­vos ai­do“ pus­la­piuo­se po­li­ti­nÄ— ÄŻtam­pa tryť­ko kiek­vie­no­je Ĺži­nu­tÄ—­je, Vy­riau­sy­bÄ— de­monst­ra­vo keis­tÄ… ra­my­bÄ™.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Spau­do­je – ka­ro nuo­jau­tos

„Lie­tu­vos ai­das“ – tar­pu­ka­rio ofi­ cio­zas – bu­vo lei­dĹžia­mas kas die­ nÄ…, net sek­ma­die­niais. Laik­rať­Ä?iui Ĺžur­na­lis­tai siun­tÄ— Ĺži­ nias ir iĹĄ Ber­ly­no.

4

To­kiÄ… idÄ—­jÄ… gar­siai iť­sa­kÄ— mies­to ta­ry­bos na­rys Ri­man­tas Ci­baus­ kas. Jis Te­ri­to­ri­jĹł pla­na­vi­mo ko­ mi­te­te pa­pra­ťÄ—, kad Pa­jō­rio juos­ tos Ĺže­my­ni­nÄ—s da­lies pa­plō­di­miĹł rek­rea­ci­jos spe­cia­lia­ja­me pla­ne bō­ tĹł nu­ma­ty­tos vie­tos, kur bō­tĹł ga­li­ ma ÄŻreng­ti at­vi­rus ba­sei­nus. „Sa­vai­me su­pran­ta­ma, pir­miau­ sia tu­ri bō­ti su­tvar­ky­ta vi­sa pa­plō­ di­miĹł inf­rast­ruk­tō­ra – pri­ves­tas van­den­tie­kis, ÄŻreng­ti du­ťai, tua­le­ tai, pri­va­Şia­vi­mai prie pa­plō­di­miĹł.

3

2

penktadienis, rugpjūčio 23, 2013

miestas

Re­no­va­ci­jos kai­na neiš­gąs­di­no Uos­ta­mies­ty­je nu­ma­ty­tų re­no­vuo­ti na­ mų gy­ven­to­jų neiš­gąs­di­no dar­bų kai­nos. Skai­čiuo­ja­ma, kad jie at­sieis maž­daug iki 1,2 mln. li­tų, pri­klau­so­mai nuo pa­sta­to. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Su­si­rin­ki­mo, į ku­rį bu­vo su­kvies­ ti nu­ma­ty­tų re­no­vuo­ti 24 na­mų gy­ven­to­jai, me­tu bu­vo pri­sta­ty­ ti in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai, žmo­ nės ga­lė­jo klaus­ti jiems ak­tua­lių klau­si­mų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­ vi­kas Dū­da džiū­ga­vo, kad su­lauk­ta ne­ma­žai – apie 300 gy­ven­to­jų. Jis pa­ti­ki­no, kad dar­bų kai­nos žmo­nių neiš­gąs­di­no. Pir­mi­niais skai­čia­vi­mais, pri­klau­so­mai nuo na­mo, jo būk­lės, re­no­va­ci­ja ga­li kai­nuo­ti nuo 0,5 iki 1,2 mln. li­tų. „Ad­mi­nist­ra­to­rių at­sto­vams net ki­lo klau­si­mų, kad kai ku­rie dar­bai įver­tin­ti per pi­giai. Žiū­rė­si­me, tik­ rin­si­me“, – tvir­ti­no L.Dū­da. Da­bar ad­mi­nist­ra­to­riai ga­lės pa­ teik­ti sa­vi­val­dy­bei jiems iš­ki­lu­sius klau­si­mus. Tam duo­tas pen­kių die­ nų ter­mi­nas. Klau­si­mai bus per­ duo­ti pro­jek­tuo­to­jams. „Pas­ta­rie­ji per­žiū­rės pa­sta­bas, ar jos pa­grįs­tos, įver­tins pa­gei­da­vi­ mus ir ki­tą sa­vai­tę pa­teiks pa­ko­re­ guo­tus in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus. Šie bus pa­teik­ti Būs­to ener­gi­jos tau­py­ mo agen­tū­rai. Pas­ta­ro­ji juos pa­tik­ rins ir tu­rės pa­tvir­tin­ti“, – pa­sa­ko­ jo di­rek­to­rius.

Pa­sak L.Dū­dos, į su­si­rin­ki­mą atė­ ju­siems gy­ven­to­jams iš­ki­lo įvai­rių klau­si­mų. Vie­ni do­mė­jo­si, ar tik­ rai ne­rei­kės už­sta­ty­ti bu­to, ki­ti – per kiek lai­ko at­si­pirks dar­bai, ko­ kio dy­džio pa­ra­mą teiks vals­ty­bė, ar tik­rai, jei ne­pri­tars re­no­va­ci­jai, ne­ teks kom­pen­sa­ci­jų šil­dy­mui. „Klau­si­mai tie pa­tys. Ma­tyt, žmo­nės no­rė­jo pa­si­tiks­lin­ti“, – tei­gė di­rek­to­rius. L.Dū­dos žo­džiais, vie­nų gy­ven­ to­jų lū­kes­čiai ir no­rai ma­žy­čiai, o ki­ti su­pran­ta, kad tik vis­ką ka­pi­ ta­liai su­re­mon­ta­vus bus pa­siek­tas di­džiau­sias efek­tas. „Nie­kas ne­prieš­ta­ra­vo tei­gi­niui, kad re­no­va­ci­ja nie­ko ne­kai­nuos. Ji, ga­li­ma sa­ky­ti, bus at­lie­ka­ma vel­ tui. Jei žmo­nės ne­re­no­vuos na­mų, vis tiek mo­kės tiek pat už šil­dy­mą, kaip ir re­no­vuo­jant pa­gal nau­ją­ją pro­gra­mą“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ti dėl se­nų­ jų pa­sta­tų mo­der­ni­za­vi­mo 24 na­ mų gy­ven­to­jai tu­rės po rug­sė­jo 28-osios, ka­da mies­to ta­ry­ba bus pa­tvir­ti­nu­si re­no­va­ci­jos pro­gra­mą ir ad­mi­nist­ra­to­rius. „Pra­šo­me, kad ad­mi­nist­ra­to­riai jau da­bar gy­ven­to­jams išaiš­kin­tų apie re­no­va­ci­ją, reng­tų me­džia­gą dar­bų kon­kur­sams. O po rug­sė­jo 28 d. ma­siš­kai suor­ga­ni­zuo­tų ap­ klau­sas“, – dės­tė di­rek­to­rius.

Ten­den­ci­ja: pa­di­dė­jęs pir­mo­kė­lių ir dar­že­li­nu­kų skai­čius lei­džia pro­gno­zuo­ti, kad atei­ty­je mo­kyk­lo­se si­tua­

ci­ja ge­rės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mo­kyk­lo­se – ma­žiau vai­kų Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Rug­sė­jo 1-ąją uos­ta­mies­čio mo­kyk­ los pa­si­tiks op­ti­mis­tiš­kai: nors vai­ kų skai­čius įstai­go­se su­ma­žė­jo, ta­ čiau ne taip dras­tiš­kai kaip anks­ tes­niais me­tais. Vil­ties tei­kia ir bū­ si­mas gau­ses­nis bū­rys pir­mo­kų bei dar­že­li­nu­kų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus at­sto­vų pir­mi­niais duo­ me­ni­mis, nau­jus moks­lo me­tus bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se pa­ si­tiks 17 781 mo­ki­nys. Tai 483 vai­ kais ma­žiau nei per­nai. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, kla­sių skai­ čius uos­ta­mies­ty­je taip pat su­men­ ko: per­nai bu­vo su­komp­lek­tuo­tos 755, o nuo ru­dens jų bus 33 ma­žiau. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­ mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė tei­gė, kad vis dėl­to sta­tis­ti­ka nu­tei­kia vil­tin­gai. „Nors duo­me­nys dar nė­ra ga­lu­ti­ niai, moks­lei­vių skai­čius su­men­ko ne taip gau­siai, kaip bū­da­vo iki šiol. Anks­tes­niais me­tais Rug­sė­jo 1-ąją

mo­kyk­lo­se pa­si­tik­da­vo 800 ar net 1000 vai­kų ma­žiau. Tai­gi ga­li­ma sa­ky­ti, kad pa­dė­tis sta­bi­li­zuo­ja­si“, – kal­bė­jo V.Ka­za­kaus­kie­nė. Ge­ro­kai su­ma­žė­jo aukš­tes­nių kla­sių moks­lei­vių skai­čius. Šiais me­tais V–X kla­sė­se mo­ky­sis 518, o XI–XII kla­sė­se – 213 ma­žiau mo­ki­ nių nei per­nai. Kaip tei­gė V.Ka­za­kaus­kie­nė, džiu­gi­na ir už­fik­suo­tas gau­ses­nis pir­mo­kų skai­čius. „Rug­sė­jį į pir­mą kla­sę ke­liaus 90 vai­ku­čių dau­giau nei per­nai, o jiems bus su­komp­lek­tuo­tos dvi pa­ pil­do­mos kla­sės. Pa­ly­gin­ti su praė­ ju­siais me­tais, nuo ru­dens I–IV kla­sė­se mo­ky­sis 248 vai­kais dau­ giau, o kla­sių skai­čius ne­kis“, – tei­gė ve­dė­ja. Anot spe­cia­lis­tų, dar vie­na vil­ ties tei­kian­ti ten­den­ci­ja – di­des­ nis dar­že­li­nu­kų bū­rys. Jų šiais me­ tais skai­čiuo­ja­ma 169 dau­giau nei praė­ju­siai­siais. Iš vi­so uos­ta­mies­ čio dar­že­liuo­se bus ug­do­mi 1 704 prieš­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai. „Dau­giau pir­mo­kė­lių ir dar­že­ li­nu­kų lei­džia pro­gno­zuo­ti, kad

atei­ty­je mo­kyk­lo­se si­tua­ci­ja ne­bus pra­sta. Prieš ke­le­tą me­tų pa­di­dė­jęs gims­ta­mu­mas pa­dė­tį pa­ge­ri­no“, – tei­gė po­sky­rio ve­dė­ja. Kaip tei­gė V.Ka­za­kaus­kie­nė, ma­žė­jan­tis moks­lei­vių skai­čius da­ro įta­ką ir mo­ky­to­jų dar­bo krū­ viui. Kiek pe­da­go­gų tu­rės pa­lik­ ti sa­vo dar­bo vie­tas, paaiš­kės ki­ tą sa­vai­tę, ta­čiau ti­kė­ti­na, jog kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se ne­liks ir po ke­ lis eta­tus. Pos­ky­rio ve­dė­jos duo­me­ni­mis, liūd­niau­sios ži­nios lau­kia And­re­ jaus Rub­lio­vo bei „Sau­lė­te­kio“ pa­ grin­di­nių mo­kyk­lų pe­da­go­gų.

90 – tiek pir­mo­kų dau­giau nei praė­ju­siais me­tais pra­dės lan­ky­ti mo­kyk­lą.

J.Janonio gat­vė sken­di tam­so­je Mil­da Ski­riu­tė

Lai­kas: kol kas mies­te ma­ty­ti vos vie­nas ki­tas mo­der­ni­zuo­ja­mas na­

mas, ta­čiau pa­va­sa­rį re­no­va­ci­jos dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti dar 24 uos­ ta­mies­čio dau­gia­bu­čiuo­se. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Na­mai, ku­rie bus re­no­vuo­ti pir­mo eta­po me­tu Vy­tu­rio g. 7

Pu­šy­no g. 29, 29A

Smil­te­lės g. 9

Švy­tu­rio g. 8

Su­lu­pės g. 7, 13

Tai­kos pr. 9, 23, 27, 35B, 35C, 33, 41

Nai­ku­pės g. 8, 10

Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos g. 2

Mi­ni­jos g. 149

Sau­sio 15-osios g. 24

Spor­ti­nin­kų g. 8, 14, 16, 28

Rum­piš­kės g. 28

Re­konst­ruo­to­je J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je va­ka­rais klai­pė­die­čius pa­ si­tin­ka tam­sa. Ži­bin­tai ne­švie­čia nuo Man­to gat­vės pu­sės. Ža­da­ ma, kad jie tu­rė­tų bū­ti įžieb­ti ki­ tą sa­vai­tę.

Gat­vę re­konst­ra­vu­si įmo­nė dar­ bus bai­gė pa­gal nu­ma­ty­tą ter­mi­ną – lie­pos 31 d. Apie tai raš­tu bu­vo in­for­muo­ta mies­to sa­vi­val­dy­bė. Ta­čiau kol kas J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je nuo Man­to gat­vės pu­sės va­ka­rais ne­švie­čia ži­bin­tai. Ki­to­ je gat­vės da­ly­je, ku­ri bu­vo baig­ta re­konst­ruo­ti pir­miau, to­kių pro­ ble­mų nė­ra. Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ ros plėt­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis

spe­cia­lis­tas Ro­mual­das Sta­siu­ lis ga­lė­jo tik spė­lio­ti, ko­dėl pu­sė J.Ja­no­nio gat­vės su­te­mus sken­ di tam­so­je. „Ma­tyt, ži­bin­tai dar neį­jung­ ti. Ne­ži­nau ko­dėl. Pa­si­rū­pin­si­me, kad švies­tų. Kaž­kas kaž­ko ne­su­ žiū­rė­jo.Dar­bai šio­je gat­vės da­ly­je baig­ti ne­se­niai – prieš po­rą sa­vai­ čių. Ki­to­je – se­niau. To­dėl ten ži­ bin­tai ir švie­čia“, – aiš­ki­no vy­riau­ sia­sis spe­cia­lis­tas. Pa­sak R.Sta­siu­lio, ki­tą sa­vai­ tę gat­vę ap­žiū­rės pir­mo­ji sa­vi­val­ dy­bės ko­mi­si­ja ir ver­tins at­lik­tus dar­bus. Anot jo, po ap­žiū­ros vei­kiau­siai bus įjung­ti ir ži­bin­tai. Gat­vę taip pat dar tu­rės ver­tin­ ti Vals­ty­bi­nė ob­jek­to pri­pa­ži­ni­mo tin­ka­mu nau­do­ti ko­mi­si­ja.

Įjungs: „negyvi“ ži­bin­tai tu­rė­tų

sušvisti ki­tą sa­vai­tę.

3

penktadienis, rugpjūčio 23, 2013

miestas Di­di­na ka­pi­ta­lą

Vie­šė­jo lai­ne­ris

„Ache­mos gru­pės“ kont­ro­liuo­ja­ ma bend­ro­vė „Klai­pė­dos ke­lei­ vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las“ pa­pil­ do­mais pi­ni­gi­niais įna­šais di­di­ na įsta­ti­nį ka­pi­ta­lą nuo 18,536 iki 27,937 mln. li­tų. „Klai­pė­dos ke­lei­ vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las“ uos­te įgy­ven­di­na nau­jo ke­lei­vių ir kro­ vi­nių ter­mi­na­lo pro­jek­tą, į ku­rį in­ ves­tuo­ja­ma 70 mln. li­tų.

Klai­pė­do­je va­kar ry­tą pri­si­švar­ ta­vo di­džiau­sias šio se­zo­no krui­ zi­nis lai­ne­ris „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“, į uos­ta­mies­tį šiais me­tais at­plau­ kęs 5-ąjį kar­tą. 290 m il­gio lai­ vas at­pluk­dė per 3 tūkst. tu­ris­tų. Dau­giau­sia jų – vo­kie­čiai (apie 2 tūkst.). „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ į Klai­ pė­dą dar kar­tą tu­rė­tų at­plauk­ti rug­sė­jo 1-ąją.

Plia­žuo­se geidžia ba­sei­nų 1

O to­liau žiū­rė­ki­me į per­ spek­ty­vą, ir jo­je tik­rai ma­tau, kad pa­plū­di­miuo­se rei­kia at­vi­rų ba­sei­nų, ku­rių ir įren­gi­mo, ir eksp­loa­ta­ci­jos iš­lai­dos nė­ra di­de­lės“, – sa­vo idė­ja de­gė R.Ci­baus­kas. Jo nuo­mo­ne, to­kie ba­sei­nai rei­ka­ lin­gi to­dėl, kad Bal­ti­jo­je mau­dy­tis yra per šal­ta. Jū­ra tin­ka­mai įšy­la tik lie­pą, nors mė­gau­tis sau­le pa­plū­di­ miuo­se ga­li­ma ir ge­ro­kai anks­čiau. „Jei bū­tų ba­sei­nų, poil­siau­to­jai pa­plū­di­miuo­se jaus­tų­si pa­to­giau. Jie ga­lė­tų de­gin­tis plia­že ar ko­po­ se, o pa­skui ne lįs­ti į šal­tas ban­gas, o tie­siog pa­si­pliuš­ken­ti ge­ro­kai šil­ tes­nia­me ba­sei­no van­de­ny­je“, – dės­tė po­li­ti­kas. Vaiz­dui – kon­kur­sas

Jis tvir­tai įsi­ti­ki­nęs, kad at­vi­ri ba­ sei­nai pa­plū­di­miuo­se rei­ka­lin­gi ir tam, kad vai­kai iš­mok­tų plauk­ ti. „Jū­ro­je tai pa­da­ry­ti be­veik neį­ ma­no­ma, nes ji ban­guo­ta, yra sro­ vių. Jo­je net suau­gu­siam žmo­gui sun­ku plauk­ti, o ką jau kal­bė­ti apie vai­kus, ku­rie net ne­mo­ka iš­si­lai­ ky­ti ant van­dens. Ba­sei­nai pa­plū­ di­miuo­se bū­tų pui­kiau­sia išei­tis“, – tvir­ti­no R.Ci­baus­kas. Jo nuo­mo­ne, šiuo me­tu yra svar­ biau­sia, kad at­vi­rų ba­sei­nų pa­plū­ di­miuo­se idė­ja bū­tų rea­li­zuo­ta ren­gia­ma­me Pa­jū­rio juos­tos že­my­ ni­nės da­lies pa­plū­di­mių spe­cia­lia­ ja­me pla­ne. „Kai idė­ja bus įtei­sin­ta ju­ri­diš­ kai, ta­da jau ga­li­ma kal­bė­ti ir apie jos rea­li­za­vi­mą“, – pa­brė­žė pa­šne­ ko­vas. Paš­ne­ko­vo įsi­ti­ki­ni­mu, pa­ ra­mos at­vi­riems ba­sei­nams įreng­ ti pa­plū­di­miuo­se ga­li­ma ieš­ko­ti ES struk­tū­ri­niuo­se fon­duo­se ar­ba leis­ti tai pa­da­ry­ti pri­va­tiems vers­ li­nin­kams, ku­rie pa­tys ir pa­skai­ čiuo­tų, ar ap­si­mo­ka. „Ma­nau, jog bū­tų ga­li­ma pa­skelb­ ti ir ar­chi­tek­tū­ri­nį kon­kur­są, kaip

Vi­zi­ja: at­vi­ri ba­sei­nai pa­plū­di­miuo­se juos esą pa­da­ry­tų pa­trauk­les­nius ir klai­pė­die­čiams, ir tu­ris­tams.

tie ba­sei­nai tu­rė­tų at­ro­dy­ti. Ta­čiau svar­biau­sia, kad jų vi­zi­ja at­si­ras­tų do­ku­men­tuo­se, o ta­da jau bus ir am­ bi­ci­jų, ir pi­ni­gų tą vi­zi­ją įgy­ven­din­ ti“, – bu­vo tik­ras R.Ci­baus­kas.

Ma­rius Ju­no­kas:

Man to­kia idė­ja kaž­ko­dėl at­ro­do la­bai ro­ži­nė.

Išim­tis – Šven­to­ji

Vi­siš­kai prie­šin­gos po­zi­ci­jos lai­kė­ si Bal­ti­jos rek­rea­ci­nių sis­te­mų mo­ de­lia­vi­mo ins­ti­tu­to, ku­ris ir ren­gė spe­cia­lų­jį pla­ną, do­cen­tė Ra­mu­nė Ur­bo­nie­nė. „Klai­pė­da že­my­ni­nė­je da­ly­je tu­ ri tik ke­tu­rių su tru­pu­čiu ki­lo­met­ro ruo­žo pa­plū­di­mį, to­dėl idė­ją ja­me dar įreng­ti ir ba­sei­nų ver­ti­nu nei­ gia­mai. Tai – jaut­ri te­ri­to­ri­ja. Jei jau gal­vo­tu­me apie ba­sei­nus prie jū­ros, jų, aiš­ku, ga­lė­tų at­si­ras­ti, bet tik­rai

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

ne pa­čiuo­se pa­plū­di­miuo­se“, – įsi­ ti­ki­nu­si R.Ur­bo­nie­nė. Išim­tis, anot jos, ga­lė­tų bū­ti tik Šven­to­sios pa­plū­di­miai, Bū­tin­gė ir te­ri­to­ri­ja prie Lat­vi­jos sie­nos. Ten plia­žai esą ge­ro­kai pla­tes­ni nei ki­ to­se pa­jū­rio vie­to­se, be to, ga­li­ma iš­gau­ti geo­ter­mi­nio van­dens ir jį pa­nau­do­ti. „Ki­tuo­se pa­plū­di­miuo­se – Klai­ pė­do­je, Kark­lė­je, Pa­lan­go­je – ir vie­tos ba­sei­nams, kaip sta­ti­niams, nė­ra, ir eko­sis­te­ma per­ne­lyg jaut­ ri, kad dar „priim­tų“ to­kius įren­ gi­nius. Su­tik­čiau tik su tuo, kad tai bū­tų pri­pu­čia­mi ke­lių šim­tų lit­rų van­dens tal­pos ba­sei­nai vai­kams“, – nuo­mo­nę reiš­kė pa­šne­ko­vė. Nup­lau­tų ban­gos

Ke­lias ka­vi­nes Klai­pė­dos pa­plū­ di­miuo­se val­dan­tis vers­li­nin­kas Ma­rius Ju­no­kas taip pat ne­tryš­ ko en­tu­ziaz­mu dėl at­vi­rų ba­sei­nų plia­žuo­se. „Kiek­vie­na idė­ja, ku­ri į pa­plū­ di­mius pri­vi­lio­tų dau­giau žmo­ nių, ver­tin­ti­na tei­gia­mai. Ta­čiau

pir­miau­sia rei­kia iš­spręs­ti įsi­se­ nė­ju­sias pro­ble­mas – at­ves­ti van­ den­tie­kį, su­tvar­ky­ti vie­šuo­sius tua­le­tus, o pa­skui jau ga­li­ma kal­ bė­ti apie ba­sei­nų įren­gi­mą. Idė­ ja ge­ra, bet ji pa­gal ei­liš­ku­mą tik­rai yra ko­kio­je 17-o­je vie­to­je“, – tei­gė M.Ju­no­kas. Be to, jam svars­ty­mų su­kė­lė ir tech­no­lo­gi­jos, kaip pa­plū­di­miuo­se įreng­ti ba­sei­nus, nes Bal­ti­jos jū­ra yra aud­rin­ga, daž­nai pa­plau­nan­ ti plia­žus. „Ban­gos per aud­ras juk pa­sie­ kia ir ko­pas, tad tie ba­sei­nai bū­ tų ar­ba nu­plau­ti, ar­ba už­neš­ti smė­liu. Man to­kia idė­ja kaž­ko­ dėl at­ro­do la­bai ro­ži­nė. Gal ir yra spren­di­mų, ta­čiau ba­sei­nai tik­rai ne­tu­rė­tų tap­ti pa­plū­di­mių su­tvar­ ky­mo ir pa­slau­gų ko­ky­bės ge­ri­ni­ mo prio­ri­te­tu“, – tvir­tai kal­bė­jo vers­li­nin­kas. Jis pa­brė­žė, jog Bal­ti­jos jū­ra tik­rai nė­ra to­kia šal­ta ar už­terš­ta, kad jo­ je ne­bū­tų įma­no­ma mau­dy­tis, to­ dėl ir nė­ra bū­ti­ny­bės pa­plū­di­miuo­ se įren­gi­nė­ti ba­sei­nų.

Dėl ta­ko – pai­nia­va Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Prie Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to nu­tie­ sus dvi­ra­čių ta­kus sa­vi­val­dy­bei teks ap­si­spręs­ti, ką da­ry­ti su juos žy­min­čia li­ni­ja, esan­čia ant ša­li­ gat­vio. Tai ke­ti­na­ma pa­da­ry­ti, kai nau­jie­ji ta­kai bus pa­žy­mė­ti spe­cia­ liai­siais ženk­lais.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tui nu­tie­sus nau­jus rau­do­nų trin­ke­lių dvi­ra­čių ta­kus Man­to gat­vė­je, su­si­da­rė pai­ ni si­tua­ci­ja. Nors dar nė­ra iš­pieš­tų ženk­lų, dvi­ra­ti­nin­kai jau va­žiuo­ja šio­mis tra­so­mis. Bal­ta li­ni­ja, žy­ min­ti dvi­ra­čio ta­ką, drie­kia­si ir ša­li­

gat­viu. Pės­tie­ji pai­nio­ja­si, ar da­lį jo dar tu­ri pa­lik­ti ir dvi­ra­ti­nin­kams. Klaipėdos savivaldybės atstovai tvirtino, kad kol kas nesprendžia­ ma, ką daryti su šia šaligatvį žen­ klinančia linija. Esą kai Klaipėdos universite­ tas baigs darbus, naujieji dviračių takai bus pažymėti ženklais, ta­ da ir bus mąstoma apie kokį nors sprendimą. O raudonos trinkelės be ženklo savaime dar nieko ne­ reiškia. Tačiau balta linija ant šaliga­ tvio veikiausiai nebus panaikinta – pilkais dažais planuojama „re­ tušuoti“ tik dviračių taką žymin­ čius ženklus. Šveisti linijos esą

Dienos telegrafas Ra­lis. Sa­vait­ga­l į pa­jū­r į dre­bins kla­si­ ki­n ių au­to­mo­bi­l ių ir mo­to­cik­lų ra­l is. Šeš­ta­d ie­n į jis bus su­reng­tas Že­mai­t i­ jos, Ma­žo­sios Lie­tu­vos ir Kur­šių ne­ri­ jos ke­liais. Fi­ni­šą vai­ni­kuos šven­tė Ni­ do­je. Ant­ro­ji marš­ru­to da­l is da­ly­vius pa­kvies va­ž iuo­ti uni­ka­liais Ma­žo­sios Lie­tu­vos kam­pe­liais iki uos­ta­mies­čio, kur mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas vi­sų lauks džia­zo rit­mu pul­suo­jan­ čio­je šven­tė­je pa­čia­me mies­to cent­re. Sa­vo iš­puo­se­lė­t us au­to­mo­bi­l ius da­ ly­viai iš­ri­k iuos mies­tie­čių akims pra­ džiu­gin­ti, o pa­tys tu­rės pro­gą pa­bend­ rau­ti su bend­ra­min­čiais. Ter­mi­na­las. Sus­kys­t in­tų­jų gam­t i­nių du­jų ter­m i­na­lo sta­t y­bos Klai­p ė­do­je žen­g ia į ki­tą eta­pą. Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė jau da­vė pir­mą­jį sta­ty­bos lei­d i­ mą, skir­tą pa­ren­g ia­mie­siems du­jo­tie­ kio sta­ty­bos po Kiau­lės Nu­ga­ra ir ma­ rio­mis dar­bams pra­dė­ti. Pab­rė­ž ia­ma, toks lei­di­mas iš­duo­tas per trum­piau­ sią įma­no­mą ter­mi­ną. Pra­ty­bos. Va­kar Lie­tu­vos ka­r iuo­me­ nės Ka­r i­n ių jū­r ų pa­jė­g ų Jū­r ų gel­bė­ji­ mo koor­d i­na­v i­mo cent­ras or­ga­n i­za­ vo tri­ša­les ter­ši­mo in­ci­den­tų lik­vi­da­ vi­mo jū­ro­je pra­ty­bas „SPILL-2013“. Pra­ ty­bos vy­ko Bal­t i­jos jū­ro­je. Jo­se da­ly­ va­vo Lie­tu­vos, Len­k i­jos ir Ru­si­jos ke­ tu­r i gel­bė­ji­mo ir tar­šos lik­v i­da­v i­mo lai­vai bei Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­g ų lėk­tu­vas. Sau­gu­mas. Uos­ta­mies­čio po­li­ci­ja klai­ pė­die­čius sa­vo na­muo­se kvie­čia kur­ti „Sau­g ios kai­my­nys­tės“ gru­pes. Ma­no­ ma, kad to­kios gru­pės pa­de­da iš­veng­ ti nu­si­kal­ti­mų, ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų. Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, ant na­mo pa­ka­bin­ ta iš­ka­ba su už­ra­šu „Sau­g i kai­my­nys­ tė“ tar­si per­spė­ja as­me­nis, lin­ku­sius į nu­si­kal­t i­mus, jog čia ne­ga­l i­ma vog­t i, nes bū­si pa­ste­bė­tas ir per­duo­tas po­l i­ ci­jos pa­rei­g ū­nams. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 5 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Fe­dot Gmy­r ia (g. 1921 m.), Bro­n is­la­va Kul­v ins­k ie­nė (g. 1932 m.), Joa­na An­ge­lė Nau­jo­k ie­nė (g. 1943 m.), Jo­sif Ko­zič­ko (g. 1951 m.), Do­ mi­ny­ka Ona Vai­te­ly­tė (g. 2013 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Aloy­zas Jen­cius, Ri­man­tas Lu­ko­še­ vi­čius, Izi­do­r ius Ja­kai­t is, Pra­nas Čer­ niaus­kas, Jo­sif Ko­z ič­ko, Arū­nas Eit­ mo­na­vi­čius. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 12 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės (dvy­nės) ir 6 ber­niu­kai.

Įp­ro­tis: dvi­ra­ti­nin­kai jau va­žiuo­ja nau­jai nu­ties­tais, bet dar ne­pa­žy­mė­

tais rau­do­nų trin­ke­lių ta­kais.

nėra prasmės, nes ji viena nieko nereiškia – dviratininkai iš įpro­ čio neva vis tiek suks į taką, išklotą

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

raudonomis trinkelėmis. Tikimasi, kad balta linija per porą metų nu­ sitrins pati.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 58 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

4

penktadienis, rugpjūčio 23, 2013

miestas

Pa­vo­jus sly­pė­jo tarp ei­lu­čių

Komentaras

Arū­nas Bub­nys

Is­to­r i­kas, hu­ma­n i­ta­r i­n ių moks­lų dak­ta­ras

S

Ra­mi­no: 1939 m. rugp­jū­čio 24-ąją „Lie­tu­vos ai­do“ nu­me­ry­je to­kio­mis ži­nu­tė­mis, kad ša­liai nie­kas ne­gre­sia, ša­lies val­džia mė­gi­no ap­gau­ti ir sa­

ve, ir tau­tą.

Vi­są 1939 m. rugp­jū­ 1 tį ne­bu­vo die­nos, kad pir­ma­me dien­raš­čio pus­la­py­je ne­

mir­gė­tų nau­jie­nos iš Vo­kie­ti­jos, o jų tu­ri­nys bent kiek mąs­tan­čiam žmo­gui nea­be­jo­ti­nai tu­rė­jo kel­ti ne­ri­mą ir slo­gių min­čių dėl ne­to­ li­mos atei­ties. „Ber­ly­no po­li­ti­niai sluoks­ niai pla­čiai kal­ba, kad vi­so rei­ cho fab­ri­kuo­se bei biu­ruo­se dir­ban­tiems jau­niems vy­rams už­draus­ta nuo rugp­jū­čio 1 d. vyk­ti ato­sto­gų. Kai ku­rių įstai­ gų va­do­vy­bės yra pa­skel­bu­sios ato­sto­gų su­lai­ky­mą, iš­ka­bin­da­ mos ati­tin­ka­mus skel­bi­mus ant sie­nų. Rei­cho ofi­cia­lios įstai­gos šių ži­nių ne­pat­vir­ti­na, nu­ro­dy­ da­mos, kad rei­cho pa­si­ruo­ši­mai vi­so­kiems ga­li­mu­mams dar ne­są pa­sie­kę rei­kia­mų ri­bų“, – rugp­ jū­čio 2-ąją ra­šė „Lie­tu­vos ai­das“ (kal­ba au­ten­tiš­ka). Dar vie­na ne­di­de­lė ži­nu­tė taip pat ve­da­ma­ja­me laik­raš­čio pus­ la­py­je ro­do, kad tarp pir­mų­jų ne­ tru­kus įsi­plies­ku­sio Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro vei­kė­jų – Len­ki­jos ir Vo­kie­ti­jos – įtam­pa au­go: „Ber­ly­ nas. VIII.1. El­ta. Vo­kie­čių te­leg­ra­ mų agen­tū­ra pra­ne­ša: len­kų agen­ tū­ra ATE pa­skel­bė ži­nią, ku­rią pe­rė­mė ir len­kų laik­raš­čiai, kad Vo­ kie­ti­jo­je gy­ve­nan­tis len­kas Dr. Au­ gust Kos­ny bu­vęs Hit­le­rio Ber­ly­no agen­tų už­pul­tas ir „aki­vaiz­do­je di­ de­lės mi­nios“ už­muš­tas. Vo­kie­čių kom­pe­ten­tin­gos įstai­gos nu­ro­do, kad ži­nia nea­ti­tin­ka tik­ro­vei. Dr. Kos­ny su ke­liais drau­gais lan­kė­ si ke­liuo­se res­to­ra­nuo­se. Ki­tą die­ ną jis ras­tas pri­gė­ręs vie­na­me ka­ na­le. Ma­no­ma, kad jis bu­vo gir­tas ir pri­gė­ręs“. „Vo­kie­čių spau­da ypa­tin­gai iš­ ke­lia Len­ki­jo­je vo­kie­čių at­žvil­giu

Dien­raš­čio fak­si­mi­lė

tai­ko­mas prie­mo­nes, dėl ku­rių esą 76 000 vo­kie­čių tu­rė­jo pa­bėg­ti iš Len­ki­jos“, – dar vie­na keis­to tu­ ri­nio in­for­ma­ci­ja „Lie­tu­vos ai­de“ pa­si­ro­dė rugp­jū­čio 19 d. „Vo­kie­čiai, jei rei­kė­tų, įro­dy­tų sa­vo ka­rei­vio pra­na­šu­mą“, „Di­

An­ta­nas Sme­to­na:

Ir šit bi­jo­tas pa­vo­jus atė­jo: di­die­ji kai­my­ nai su­si­dū­rė ka­ru. Mes be­tgi ne­nu­si­mi­ nė­me, nes Vo­kie­ti­ja ir Len­ki­ja pa­reiš­kė mū­sų vy­riau­sy­bei, kad gerbs mū­sų neut­ra­lu­mą.

džių­jų vals­ty­bių gink­luo­tų­jų pa­ jė­gų de­monst­ra­ci­ja“, „Vo­kie­čiai kon­cent­ruo­ja ka­riuo­me­nę Si­le­zi­ jo­je“, „Vo­kie­čių kant­ry­bė iš­tver­ sian­ti, kol Len­ki­jos pre­ten­zi­jos pa­ si­reiš­kia kal­bo­mis“ – to­liau py­lė­si nie­ko ge­ra ne­ža­dan­čios ant­raš­tės, tarp ku­rių ei­lu­čių ne­tru­kus iš­ryš­ kė­jo ir grės­mės Lie­tu­vai – ar­tė­jo 1939 m. rugp­jū­čio 23-io­ji. Pas­ko­la – tik prie­dan­ga?

In­for­ma­ci­ja apie tarp­tau­ti­nius XX a. ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio pa­ bai­gos di­džių­jų vals­ty­bių tar­pu­ sa­vio san­ty­kius de­ta­liai at­sklei­ džia­ma kiek­vie­na­me svar­biau­sio tuo me­tu Lie­tu­vo­je laik­raš­čio nu­ me­ry­je. Apie Molotovo–Ribentropo pa­ ktą dar nė ne­bu­vo min­čių, ta­čiau

rugp­jū­čio 2 die­ną „Lie­tu­vos ai­do“ ve­da­ma­sis – „ Vo­kie­ti­ja ti­ki­si su­ si­tar­ti su So­vie­tais“ – tar­si pre­liu­ di­ja bū­si­mam Eu­ro­pos pa­si­da­li­ji­ mui, nors už­si­me­na­ma, kad šios dvi vals­ty­bės de­ra­si tik dėl eko­ no­mi­nės pa­ra­mos. Ir štai li­kus dviem die­noms iki Eu­ro­pos „py­ra­go“ da­ly­bų tarp So­vie­tų Są­jun­gos ir na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos, „Lie­tu­vos ai­do“ pir­ ma­me pus­la­py­je pa­si­ro­do in­for­ ma­ci­ja: „200 mln. vok. mar­kių kre­di­tas So­vie­tų Są­jun­gai. Su­da­ ry­ta So­vie­tų Są­jun­gos ir Vo­kie­ti­jos pre­ky­bos kre­di­tų su­tar­tis“. O ki­tą die­ną, rugp­jū­čio 22-ąją, „Lie­tu­vos ai­das“ jau ra­šė: „Vo­kie­ ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos ne­puo­li­ mo pa­ktas. Ry­toj Ri­bent­ro­pas vyks į Mask­vą“. Ta­me pa­čia­me laik­raš­čio nu­me­ ry­je pa­brė­žia­ma, kad „SSSR Vo­ kie­ti­jos ne­puo­li­mo pa­ktas – di­de­ lė sen­sa­ci­ja“. Straips­nio įžan­go­je ne­sle­pia­ma, kad tai – tie­sio­gi­nis smū­gis Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai. Abe­ jo­ja­ma, ar Len­ki­jos po­zi­ci­ja Vo­kie­ ti­jos at­žvil­giu ne­pa­si­kei­sian­ti. Iki kru­vi­no pro­trū­kio Eu­ro­po­je bu­vo li­ku­si vos dau­giau nei sa­vai­tė. Ži­no­jo, bet me­la­vo

To me­to „Lie­tu­vos ai­do“ tu­ri­nys stul­bi­na ope­ra­ty­viai pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja, jos ana­li­ze. Lem­tin­ gos Lie­tu­vai die­nos – rugp­jū­čio 23-io­sios – nu­me­ry­je be­veik vi­ sas dė­me­sys kryps­ta tik į so­vie­tų ir vo­kie­čių de­ry­bas. „Sen­sa­ci­ja, pa­si­pik­ti­ni­mas, pa­ si­ten­ki­ni­mas ir abe­jo­ji­mas“ – rė­ kia laik­raš­čio ant­raš­tė tą pa­čią die­ną, kai bu­vo pa­si­ra­šy­tas Molo­ tovo–Ribentropo pa­ktas. Straips­ny­je ap­žvel­gia­ma už­ sie­nio spau­da – pran­cū­zai iš­lai­ko

šal­tą pro­tą, Lon­do­nas kal­ba apie „smar­kų smū­gį de­mok­ra­ti­jai“, o „Prav­da“ tėš­kė, kad „SSSR ir Vo­ kie­ti­jos tau­tų drau­gys­tė jų prie­ šų bu­vo nu­va­ry­ta į klam­py­nę“. Ir be­gė­diš­kai me­la­vo, kad „su­tar­tis ga­lin­ti pa­leng­vin­ti ir tarp­tau­ti­nę pa­dė­tį“. Pa­ra­dok­sa­lu, bet pa­čių Lie­tu­ vos žur­na­lis­tų ar po­li­ti­kos ži­no­ vų nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu ša­ lies spau­do­je nė­ra. Tar­si tarp ei­lu­čių jun­ta­ma bai­mė pa­ra­šy­ti kaž­ką „ne taip“, kas ga­li su­pyk­ dy­ti di­džiuo­sius kai­my­nus. Jau­ čia­mas ir ban­dy­mas pa­drą­sin­ti sa­ve bei tau­tą, kad tai, kas vyks­ ta pa­sau­ly­je, mus vi­sus Lie­tu­vo­ je kaž­kaip „apeis“. Jau ki­tą die­ną, rugp­jū­čio 24-ąją, „Lie­tu­vos ai­do“ ne­be pir­ma­me, o ant­ra­me pus­la­py­je skel­bia­ma – „Bal­ti­jos vals­ty­bėms pa­vo­jaus ne­są – sa­ko vo­kie­čių spau­da“: „Ber­ly­ nas. VIII.23. El­ta. Ber­ly­no po­li­ti­ niai sluoks­niai ang­lų ir pran­cū­zų spau­dos ži­nias, ku­rios Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos ne­puo­li­mo pa­ktą įver­ti­na kaip gra­si­ni­mą Bal­ti­jos ir Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bėms, va­di­na juo­kin­go­mis. Tvir­ti­na­ma, kad kaip tik prie­šin­gai Ber­ly­ne esa­ma įsi­ti­ ki­ni­mų, kad pa­si­kei­ti­mas Vo­kie­ti­ jos So­vie­tų Są­jun­gos san­ty­kiuo­se tei­gia­mai pa­veiks mi­nė­tų vals­ty­ bių sau­gu­mą“. Tai bu­vo ci­niš­kas me­las, ku­rio jau po sa­vai­tės ne­be­ga­lė­jo nu­slėp­ ti na­ciai. Ta­čiau šiuo at­ve­ju mū­sų ša­lies gy­ven­to­jams la­biau­siai bu­ vo ap­mau­du dėl Lie­tu­vos val­džios ty­lė­ji­mo. Ir tik pra­si­dė­jus Ant­ra­jam pa­ sau­li­niam ka­rui, Lie­tu­vai pa­ skel­bus neut­ra­li­te­tą, pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na at­si­šau­ki­me į tau­tą ra­šė:

u­si­da­ro įspū­dis, kad tuo­me­tė Lie­tu­vos val­d žia nuo vi­suo­ me­nės ban­dė nu­slėp­ti ky­lan­ tį pa­vo­jų. Juk už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Juo­zas Urb­šys apie slap­tus pro­to­ko­lus su­ž i­no­jo tų pa­čių me­t ų spa­l į, kai Mask­vo­je vy­ko Lie­tu­vos ir So­vie­tų Są­jun­gos de­ry­bos dėl sa­vi­tar­ pio pa­gal­bos, kai bu­vo kal­ba­ma dėl Vil­n iaus per­da­v i­mo ir Rau­do­no­sios ar­mi­jos da­li­nių įve­di­mo į Lie­tu­vą. Jo­si­ fas Sta­li­nas ta­da aiš­kiai pa­sa­kė, kad jie su vo­kie­čiais su­si­ta­rė ir pa­si­da­li­jo te­ri­ to­ri­jas, to­dėl prie­šin­tis nė­ra rei­ka­lo. Jo­ kios pa­gal­bos esą iš nie­kur ne­bus. Lie­ tu­vos vy­riau­sy­bė aiš­kiai su­pra­to, kad ša­lis pa­kliu­vo į si­tua­ci­ją be išei­ties. Bet ši in­for­ma­ci­ja nie­kur ne­bu­vo pa­skleis­ ta, nors ją nea­be­jo­ti­nai ži­no­jo mi­nist­rų ka­bi­ne­tas, tu­rė­jo ži­no­ti ir am­ba­sa­do­ riai di­džio­sio­se ša­ly­se. Bu­vo pa­si­rink­ ta tau­tos ra­m i­n i­mo po­l i­t i­ka, ne­ma­ lo­nūs ir pa­vo­jin­g i da­ly­kai nu­t y­l i­m i. Lie­tu­va pa­skel­bė neut­ra­li­te­tą ir vy­lė­ si, kad tai ją ap­sau­gos. Silp­na­sis vi­sa­da gal­vo­ja, kad pa­vyks kaž­kaip iš­lik­ti, iš­ lauk­ti, kaž­kam bu­vo vil­ties, kad ma­ža Lie­tu­vos sa­le­lė ka­ro sū­ku­ry­je liks ne­ pa­lies­ta. Tai bu­vo iliu­zi­jos. Ta­čiau rea­ liai val­džia be­veik jo­kių al­ter­na­ty­vų ir ne­tu­rė­jo. Vie­nin­te­lė al­ter­na­ty­va bu­vo prie­šin­tis, bet ir tai bu­vo be­vil­tiš­ka.

Juo­di is­to­ri­jos pus­la­piai Mask­vo­je 1939 m. rugp­jū­čio 23 d. pa­si­ra­šy­tas na­cis­ti­nės Vo­k ie­ti­jos ir SSRS pa­k tas – ne­puo­l i­mo su­tar­t is bei slap­t i Vi­du­r io ir Ry­t ų Eu­ro­pos pa­da­li­ji­mo pro­to­ko­lai. Pak­tą pa­si­ra­šė ša­l ių už­sie­n io rei­ ka­lų mi­nist­rai – Joa­chi­mas fon Ri­ bent­ro­pas ir Via­čes­la­vas Mo­lo­to­ vas. To­dėl do­k u­men­tas il­gai­n iui įga­vo Molotovo–Ribentropo pa­ kto pa­va­di­ni­mą. Pa­gal šios su­tar­ties slap­tuo­sius pro­ to­ko­lus į SSRS įta­kos sfe­rą pa­te­ko Suo­m i­ja, Es­t i­ja, Lat­v i­ja, Ry­t ų Len­ ki­ja ir da­lis Ru­mu­ni­jos (Be­sa­ra­bi­ja). Vo­k ie­ti­jos įta­kon – Lie­tu­va ir Va­ka­ rų Len­k i­ja. Tik 1939 m. rug­sė­jo 28-ąją, jau pra­si­ dė­jus Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui, Vo­k ie­ti­ja ir SSRS pa­si­ra­šė sie­nos ir drau­gys­tės su­tar­t į, pa­gal ku­rią Lie­ tu­va per­leis­ta So­vie­tų Są­jun­gai. Šie su­si­ta­ri­mai nu­lė­mė 1940 m. pra­ si­dė­ju­sią Lie­tu­vos oku­pa­ci­ją ir rep­ re­si­jas.

„Ir šit bi­jo­tas pa­vo­jus atė­jo: mū­ sų di­die­ji kai­my­nai su­si­dū­rė ka­ ru. Mes be­tgi ne­nu­si­mi­nė­me, nes Vo­kie­ti­ja ir Len­ki­ja pa­reiš­kė mū­ sų vy­riau­sy­bei, kad gerbs Lie­tu­ vos neut­ra­lu­mą. Mums yra pa­ grin­do ti­kė­ti, kad jų duo­tas žo­dis bus te­sė­tas“. Ta­čiau žo­džio nie­kas ne­ke­ti­no te­sė­ti. Ir A.Sme­to­na tai ži­no­jo, bet tau­tai kal­bė­jo ki­taip.

5

penktadienis, rugpjūčio 23, 2013

miestas

Advokatams – terliotojų „dovana“ Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Van­da­lai įspū­din­go dy­džio ter­lio­ ne „pa­puo­šė“ ad­vo­ka­tų kon­to­ros mies­to cent­re pa­sta­to sie­ną. Toks iš­puo­lis – jau ne pir­mas.

Si­tua­ci­ja: vai­ruo­to­jai pik­ti­na­si, jog jau sa­vai­tę tu­ri va­žiuo­ti su­siau­rė­ju­siu Šiau­rės pro­spek­tu, kai ku­rie net

pa­ten­ka į iš­skob­tas ert­mes.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iša­rė Šiau­rės pro­spek­tą Uos­ta­mies­čio vai­ruo­to­jai maž­daug sa­vai­ tę pri­vers­ti va­ži­nė­ti ke­li­nin­kų iš­skap­tuo­tu Šiau­rės pro­spek­tu. Už ap­lai­du­mą sa­vi­val­ dy­bė ran­go­vams sky­rė bau­dą. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nu­bau­dė sim­bo­liš­kai?

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, jog si­tua­ ci­ja Šiau­rės pro­spek­te ži­no­ma. „Dar­buo­to­jai do­mė­jo­si, ko­dėl pa­lik­tos iš­skap­tuo­tos ert­mės. Jie aiš­ki­no, kad su­ge­do as­falt­be­to­nio mai­šyk­lė. Dėl to ke­lias die­nas ne­ ga­lė­jo dirb­ti. Aiš­ku, mes eks­per­tų ne­siun­tė­me ir ne­tik­ri­no­me, ar tik­ rai su­ge­do įren­gi­nys. Ta­čiau vai­ ruo­to­jai dėl to ne­kal­ti“, – ko­men­ ta­vo va­do­vas. Anot L.Dū­dos, šiau­ri­nės mies­to da­lies gat­ves lo­pan­čiai įmo­nei „Lem­ min­kai­nen Lie­tu­va“ už pa­lik­tas ert­ mes bus skir­ta 500 li­tų bau­da. „Trak­tuo­ja­me tai kaip ava­ri­nių duo­bių ne­su­re­mon­ta­vi­mą. Tik šiuo at­ve­ju jas ran­go­vas pa­da­rė pa­ts. Pa­gal su­tar­tį ava­ri­nes duo­bes įmo­ nė tu­ri su­tvar­ky­ti per 24 val. 500 li­tų jiems bus iš­skai­čiuo­ti iš mė­ne­ sio pa­bai­go­je pa­teik­tos są­skai­tos už dar­bus“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­si­tar­ti

L.Dū­dos tei­gi­mu, gat­vė­se pa­lie­ ka­mos ert­mės yra am­ži­na pro­ble­ ma. Apie tai ne kar­tą yra kal­bė­ta su ran­go­vais – pra­šy­ta, kad bū­tų pa­ da­ro­ma tiek ert­mių, kiek bus už­ tai­sy­ta per die­ną. Anks­čiau yra bu­vę at­ve­jų, kai ke­ li­nin­kų iš­skob­tos duo­bės bū­da­vo pa­lik­tos ir sa­vait­ga­liams. „Čia am­ži­na pro­ble­ma. Ke­li­nin­ kai vi­siš­kai at­si­pa­lai­da­vę. Nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­si­tar­ti. Tai chro­niš­ ka jų li­ga. Aiš­ku, jei bu­vo pa­sta­ty­ ti ženk­lai, įspė­jan­tys apie re­mon­ to dar­bus, tai lie­ka pu­sė kal­tės“, – dės­tė di­rek­to­rius. Įmo­nės „Lem­min­kai­nen Lie­tu­ va“ Va­ka­rų re­gio­no di­rek­to­rius Al­ gir­das Alū­zas aiš­ki­no, kad iš­skob­ tos ert­mės lai­ku neuž­tai­sy­tos dėl dvie­jų prie­žas­čių – lie­taus ir su­ge­ du­sios tech­ni­kos. „Ruo­šė­mės tvar­ky­ti duo­bes pa­ gal sa­vi­val­dy­bės pla­ną. Išs­ko­bė­me duo­bes ir pra­si­dė­jo lie­tin­gas oras.

Ne­ga­lė­jo­me as­fal­tuo­ti. Pa­ti sa­vi­ val­dy­bė ne­leis­tų re­mon­tuo­ti duo­ bių to­kio­mis są­ly­go­mis ar­ba jas iš­ brauk­tų iš pa­da­ry­tų dar­bų są­ra­šo“, – dės­tė di­rek­to­rius. Sku­ba su­re­mon­tuo­ti ert­mes

Pa­sak A.Alū­zo, as­falt­be­to­nio mai­ šyk­lė su­ge­do ne­ti­kė­tai. Tai bu­vo rim­tas ge­di­mas, bet jis bu­vo neil­ gai tru­kus pa­ša­lin­tas, nes vie­to­je tu­rė­ta at­sar­gi­nių da­lių. „Įren­gi­nys bu­vo su­re­mon­tuo­tas šian­dien per pie­tus. Iš kar­to iš­va­ žia­vo­me re­mon­tuo­ti duo­bių. Šian­ dien joms už­tai­sy­ti bus su­nau­do­ ta 14 to­nų as­fal­to. Ry­toj ke­ti­na­me pa­nau­do­ti dvi­gu­bą kie­kį. Jei ne­ spė­tu­me už­tai­sy­ti duo­bių per ryt­

die­ną, ta­da dar­bus baig­si­me šeš­ ta­die­nį iki pie­tų“, – va­kar ža­dė­jo di­rek­to­rius. Pak­laus­tas, ar ne­ga­li­ma gat­vė­se iš­skob­ti tiek duo­bių, kiek bū­tų ga­li­ ma su­re­mon­tuo­ti per die­ną, pa­šne­ ko­vas at­sa­kė: „Yra tam tik­ra me­to­di­ ka ir skai­čia­vi­mai. Jei taip elg­tu­mės, neuž­dirb­tu­me jo­kių pi­ni­gų. Dir­ba dvi ko­man­dos – vie­na ruo­šia dan­gą re­mon­tui, ki­ta as­fal­tuo­ja. Vis­ką rei­ kia da­ry­ti tvar­kin­gai“. A.Alū­zo nuo­mo­ne, su gat­vių re­ mon­tu šie­met įmo­nė su­si­tvar­ kė ge­rai – iš­skob­tų duo­bių bū­da­ vo pa­lie­ka­ma mi­ni­ma­liai. „Mai­šyk­lės šie­met su­ge­do pir­ mą­kart. At­sip­ra­šo­me eis­mo da­ly­vių už ne­pa­to­gu­mus. Ta­čiau iš­fre­zuo­tų vie­tų bu­vo pa­lie­ka­ma mi­ni­ma­liai. Kar­tais taip nu­tik­da­vo ir dėl šven­ čių, ku­rių Klai­pė­do­je va­sa­rą ne­ stin­ga. Ta­da steng­da­vo­mės nei­ti į pa­grin­di­nes gat­ves, o dirb­da­vo­me ša­lu­ti­nė­se. Gal ir lik­da­vo vie­na ki­ ta duo­bė. Taip nu­tik­da­vo ir dėl oro są­ly­gų, ku­rios nuo mū­sų ne­prik­lau­ so“, – aiš­ki­no di­rek­to­rius.

Po ket­vir­ta­die­nio nak­ties į dar­bą at­sku­bė­ję prie I.Kan­to ir S.Dau­ kan­to gat­vių san­kry­žos esan­čia­me pa­sta­te įsi­kū­rę tei­si­nin­kai nu­stė­ro – ant ne­se­niai per­da­žy­tų sie­nų vėl pui­ka­vo­si „švie­žia“ ter­lio­nė. Įs­pū­din­go dy­džio už­ra­šas skel­bė: „Pa­siil­gau de­be­siu­kų“. Skliaus­te­ liuo­se ma­žes­nė­mis rai­dė­mis dar bu­vo pa­tiks­lin­ta: „tik­rų“. Ter­lio­nė – be jo­kių gra­ma­ti­nių klai­dų. Ją iš­vy­dę ad­vo­ka­tai grie­bė­si už gal­vų, kad ir vėl teks or­ga­ni­zuo­ ti šios pa­sta­to da­lies per­da­žy­mą. Ryš­kiai gel­to­nais da­žais kon­to­ros

sie­nos bu­vo at­nau­jin­tos vi­sai ne­ se­niai – taip pa­slėp­tos anks­tes­nės ter­lio­nės. „Ne­ži­nau, ar mus čia kas nors er­zi­na, ar van­da­lams šiaip pa­tin­ka mū­sų pa­sta­tas, ta­čiau šis kar­tas – jau tre­čias“, – iš­puo­lius skai­čia­vo kon­to­ros dar­buo­to­jai. Jie ti­ki­no, jog ra­šys pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jai dėl nu­nio­ko­to tur­to ir vėl im­sis per­da­žy­ti sie­ną. Nuos­to­lių esą ne­pa­tirs, nes pa­sta­tas nuo van­ da­lų iš­puo­lių yra ap­draus­tas. Klai­pė­do­je nuo ge­gu­žės pra­džios Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius kiek­vie­ ną sa­vai­tę tik­ri­na, ar pa­sta­tų sa­vi­ nin­kai tin­ka­mai pri­žiū­ri sa­vo tur­tą, nu­va­lo ar už­da­žo sie­nų ter­lio­nes. Skai­čiuo­ja­ma, kad per pus­ket­ vir­to mė­ne­sio už­fik­suo­ta apie 130 at­ve­jų, kai sta­ti­nių sa­vi­nin­kai ne­ bu­vo pa­ša­li­nę ter­lio­nių. Jiems iš­ siųs­ti ra­gi­ni­mai su­si­tvar­ky­ti ir lai­ ky­tis mies­te nu­sta­ty­tos tvar­kos.

„Ori­gi­na­lu“: kaž­kas ad­vo­ka­tams itin di­de­liu už­ra­šu ban­dė pra­neš­ti,

jog pa­siil­go de­be­siu­kų.

Vir­gi­ni­jos Spu­ry­tės nuo­tr.

6

penktAdienis, rugpjūčio 23, 2013

nuomonės

Prie Die­vo na­mų – ne­tvar­ka

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ne do­tuo­ti, bet in­ves­tuo­ti

Violeta Juodelienė

N

au­jų moks­lo me­t ų iš­va­ka­ rė­s e prem­j e­ras pa­skel­b ė džiu­gi­nan­čią ži­nią – ki­tą sa­ vai­tę Vy­riau­sy­bė svars­tys, ar skir­ti kai­mo mo­kyk­loms pa­pil­do­mus ke­l ias­de­šimt mi­l i­jo­nų li­tų. Tu­r int ome­ ny­je, kad apie be­vil­tiš­kus rei­ka­lus prem­ je­ras kal­ba la­bai ne­no­riai, o šį­kart kal­ba­ ma daug ir iš­sa­miai, pi­ni­gai mo­kyk­loms vei­kiau­siai bus skir­ti. Ši ži­nia la­bai pra­džiu­gins kai­mų mo­kyk­ lų dar­buo­to­jus – pra­de­dant di­rek­to­riais, bai­giant sar­gais. Ir mo­ky­to­jai ga­lės leng­ viau at­si­pūs­ti: prem­je­ras ti­ki­na, jog at­si­ ra­sią ga­li­my­bių pa­kel­ti jiems al­gas. Li­t as ki­t as mo­k y­to­jo ki­š e­nė­j e tik­rai neuž­si­bus. Vie­nas pe­da­go­gas gal įsi­g is nau­ją ei­lu­tę – kad pa­ga­liau jaus­tų­si oriai. Ki­tas gal į iš­sva­jo­tą­jį teat­rą ar­ti­miau­sia­

P

rie Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­ čios Miš­ko ra­jo­ne esan­tis par­ke­lis šiur­pi­na ne­tvar­ka ir ne­ma­lo­nia ap­lin­ka, o per jį ke­liau­ti net ir švie­siu pa­ros me­ tu tam­pa vis la­biau ne­jau­ku. Ro­ dos, Die­vo ap­vaiz­da šią vie­tą ap­ len­kė ir pa­li­ko glo­bo­ti tam­ses­nėms jė­goms. Ma­ža to, kad ei­nant ta­ke­liu vi­sa­ da tu­ri ste­bė­ti, kur de­di ko­ją, kad neužk­liū­tum už iš­si­klai­piu­sių ply­ te­lių, par­ke­ly­je nuo­lat sė­di neaiš­ kios re­pu­ta­ci­jos as­me­nys. Prie baž­ny­čios įsi­kū­ru­sio­je poil­ sio zo­no­je pa­si­jau­ti vie­šo ste­bė­ji­ mo ob­jek­tu, ku­riam ten­ka at­lai­ky­ti ne­ma­lo­nius ant suo­liu­kų ge­rian­čių žmo­nių žvilgs­nius ar prie­ka­bes. Ar nuo šiol vie­šas gė­ri­mas baž­ny­ čios pa­šo­nė­je – nor­ma? „Tu­ri­nin­ gai“ lais­va­lai­kio su „bam­ba­liais“ ran­ko­se pra­leis­ti ten su­si­ren­ka ne tik „pa­dė­vė­ti“ aso­cia­lūs as­me­nys, bet ir ne­pil­na­me­čiai. Prieš ke­lias die­nas ma­čiau, kaip vie­nas ap­gir­tęs vy­riš­kis, lai­kan­ tis duo­nos ke­pa­liu­ką, pa­šo­ko nuo suo­liu­ko, duo­ną pa­li­ko gu­lė­ti ir nu­ vin­gia­vo prie tvar­kin­gai at­ro­dan­ čios mer­gi­nos. Pap­ra­šė ci­ga­re­tės. Re­gis, ga­vo. Lai­mė, kad ne­ga­vo dai­lio­sios ly­

me did­mies­ty­je nu­va­ž iuos. Tre­čias ku­ rį nors Vil­niaus ste­buk­lą ap­lan­kys. Ket­ vir­tas pa­ga­liau įpirks nau­jus aki­nius ar leis sau iš­mes­ti se­niai nu­dė­vė­tus ba­tus. Kur iš­leis penk­tas, ge­riau ne­klaus­ti: mi­ ni­ma­lią al­gą už­dir­ban­čių mo­ky­to­jų sva­ jo­nės daž­nam ga­li pa­si­ro­dy­ti vi­sai neo­ rios ir ba­na­lios. Tik ar iš tik­r ų­jų yra kuo džiaug­tis? Juk ta mi­li­jo­ni­nė in­jek­ci­ja iš­nyks kaip sal­dai­ nis iš vai­ko sau­jos. Kas bus ki­tą­met? Jei de­mog­ra­fi­nės ir re­gio­nų ūkio ten­den­ci­ jos ne­pa­si­keis, ki­tą­met rei­kės dar vie­nos in­jek­ci­jos. Po to – dar vie­nos, ir dar. Kai­mo mo­k yk­loms – kaip, be­je, ir did­ mies­čių – rei­k ia ne pi­n i­g ų. Pir­m iau­sia joms rei­kia mo­ki­nių. Vals­ty­bės biu­dže­ te vai­k ų nė­ra, ta­čiau yra pi­n i­g ų (kad ir ne­daug, bet, kaip ma­to­me, yra), ku­riuos de­rė­tų skir­ti ne do­ta­ci­joms, bet in­ves­ti­ ci­joms: tiems pa­t iems kai­mams ir kai­ me­liams rea­ni­muo­ti. To­les­nė įvy­kių gran­di­nė la­bai pa­pras­ta, vie­šai kar­to­ta šim­tus kar­tų. Pa­gal­ba vie­ tos vers­lams lei­d žia at­si­ras­t i nau­joms dar­bo vie­toms. Tai sa­vo ruož­tu reiš­k ia ma­žes­n į ne­dar­bą re­g io­nuo­se, ma­ž iau so­cia­l i­n ių pro­ble­mų (pra­de­dant smur­ tu šei­mo­je, bai­giant al­ko­ho­liz­mu), di­des­ nį var­to­ji­mą, vie­tos vers­lo plėt­rą ir taip to­liau. Ga­liau­siai ga­lė­tu­me pa­si­džiaug­ti tuo pa­čiu re­zul­ta­tu – pui­kiai gy­vuo­jan­ čio­m is kai­mo mo­k yk­lo­m is. Gal­būt net nau­jo­m is, su oriai be­si­jau­čian­čiais pe­ da­go­gais.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Er­zi­na sly­vos

Rea­ly­bė: par­ke­lis Miš­ko kvar­ta­le ga­lė­tų bū­ti ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų trau­

Pės­čio­mis ke­liau­da­ma Kre­tin­gos gat­ve Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­ go­ni­nės link, ne­be­ga­liu pa­kęs­ti ant dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­ko be­si­mė­tan­ čių gel­to­nų sly­vų. Žmo­nės jas traiš­ ko, nu­kri­tu­sios jos pra­de­da pū­ti ir skleis­ti ne­ge­rą kva­pą, ap­link jas su­ si­spie­čia tun­tai mu­sių. Jaus­mas, kai už­li­pi ant tų vai­sių, nė­ra ma­lo­nus. Ke­le­tą kar­tų ir slys­te­lė­ju­si bu­vau. Ne­ži­nau, kam pri­klau­so tos sly­vos, at­ro­do, kad ne pa­ke­lė­se gy­ve­nan­ tiems žmo­nėms. At­si­me­nu, kad, ro­dos, pa­va­sa­rį šie me­džiai ir ge­nė­ti bu­vo. Va­di­na­si, mū­sų pi­ni­gai švais­ to­mi vė­jais. Kam tos sly­vos iš vi­ so rei­ka­lin­gos? Gal reik­tų pa­gal­vo­ti apie jų nu­kir­ti­mą? Ar­ba kas nors tu­ rė­tų pa­si­rū­pin­ti nu­va­ly­ti ša­li­gat­vį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja

kos taš­ku, ta­čiau to­kie vaiz­dai čia už­suk­ti ne­vi­lio­ja.

ties at­sto­vė. Par­ke­lio gy­ven­to­jas ra­miai grį­žo prie oku­puo­to suo­ liu­ko ir vėl paė­mė duo­ną į ran­kas. Ir to­kie vaiz­dai – kas­die­ny­bė. Par­ke­lio praei­vius sa­vo pa­si­ro­ dy­mais ste­bi­na ne tik vie­ti­nė „fau­ na“, bet akį trau­kia ir „ža­vin­gos“ kraš­to­vaiz­džio de­ta­lės. Ja­me sto­ vin­čios šiukš­lia­dė­žės ne­tvar­kin­ gos, daž­nai po di­des­nių kom­pa­ni­

T

rum­pas so­cia­li­nis pro­lo­ gas. Ei­da­mas na­mo daž­ nai su­tin­ku vie­ną ir tą pa­tį be­na­mį, ku­ris, kaip ir ki­ ti jo gy­ve­ni­mo duo­na be­si­da­li­jan­ tys žmo­nės, iš­si­ski­ria su­dris­ku­siais rū­bais, nu­kleip­tais ba­tais, su­ski­lu­ siais aki­nių stik­lais. Kiek­vie­ną kar­tą, kai ei­nu pro jį ki­to­je gat­vės pu­sė­je, jis sten­gia­ si ne­pa­ro­dy­ti, kad iš šiukš­lių kon­ tei­ne­rių trau­kia tuš­čius alaus bu­ te­lius, kad ieš­ko kan­džių su­ga­din­tų dra­bu­žių ap­si­reng­ti, net to, kad jo ran­kos pur­vi­nos – jis pa­sle­pia jas ki­še­nė­se. Kiek­vie­ną kar­tą jam link­te­liu ar­ba, kaip ir su vi­sais pa­vie­niais praei­viais vė­lų va­ka­rą, pa­si­svei­ki­ nu. Jo at­sa­ky­mas vi­sa­da bū­na itin man­da­gus, san­tū­rus. Vie­ną die­ną tuš­čią bu­te­lį ra­dau sa­vo­je gat­vės pu­sė­je, tad jį pa­kė­ lęs nu­ne­šiau jam. Ži­no­te, ką jis at­ sa­kė? „Man be ga­lo gė­da, kad esu pri­vers­tas taip gy­ven­ti, ypač kai žmo­nės ma­nęs ša­li­na­si ar ba­do pirš­tais, bet esu la­bai tau dė­kin­gas, nors ma­ne to­kį ir pa­ma­tei. Ačiū.“ Gy­ve­na­me vi­suo­me­nė­je, ku­ ri ser­ga vi­sa pa­ra­ly­žiuo­jan­čia li­ ga – ne­ge­ba to­le­ruo­ti ki­to ar jam pa­dė­ti. Apie to­le­ran­ci­ją kal­bė­ti Lie­tu­ vo­je šiuo me­tu yra lyg dis­ku­tuo­ ti su gau­ja šim­pan­zių, įti­kė­ju­sių prieš dvi de­šim­tis su­kur­tu „lie­tu­

jų pa­si­sė­dė­ji­mo šiukš­lės jo­se virs­ta per kraš­tus. Tur­būt ten ne­ra­si­me ir nė vie­no vi­siš­kai svei­ko suo­liu­ko – fak­tiš­kai vi­sų jų len­tos iš­pu­vu­sios. Ži­nant, kad par­ke­lis įsi­kū­ręs prie Die­vo na­ mų, ja­me la­bai jau ma­žai švie­sos. O tai ga­lė­tų bū­ti pui­ki vie­ta poil­siui ar pra­mo­goms. Vik­to­ri­ja Gri­žai­tė

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

viš­kuo­ju mi­tu“ ir iš­mo­kiu­sio mus ne­to­le­ran­ci­jos. Len­kus ga­li­me keik­ti, es­tus, be­ je, len­kian­čius mus sa­vo eko­no­ mi­ka, at­ly­gi­ni­mais, iš­si­la­vi­ni­mu ir ap­skri­tai gy­ve­ni­mo ko­ky­be, ga­li­ me va­din­ti slun­kiais, dar ir Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čią ga­li­me vie­šai šmeiž­ti ir va­din­ti iš­kry­pė­lių gau­

ja, nes mū­sų pa­go­nys gi bu­vo tik ty­ros mer­gai­tės ir ber­nu­žė­liai do­ ri ka­rei­vė­liai. Ši­taip izo­liuo­ja­me sa­ve vals­ty­ bė­je, ku­riai po pen­kias­de­šim­ties me­tų prie­spau­dos bū­ti­na kvė­puo­ ti nau­jais pa­sau­lio vė­jais. Ir, ne­ga­ na to, jo­je už­si­da­ro­me įti­kė­ję, kad esa­me vir­šes­ni už ki­tus ir kad tu­ ri­me kuo di­džiuo­tis. Ser­ga­me kvai­la ir bu­ka pui­ky­be, esa­me „pa­si­kė­lę“, ne­mo­ka­me bū­ ti sa­vi­mi, vir­ti­nės va­žiuo­ja į Ang­li­ją va­ly­ti tua­le­tų (ko čia la­bai gė­di­ja­si), o grį­žę gim­ti­nėn nors su tru­pu­čiu pi­ni­gų pa­ma­no esą tur­tin­gi ir ke­lia ma­žas gal­vas aukš­tyn. Mū­sų uni­ver­si­te­tai tryp­čio­ja vie­ to­je su sa­vo re­for­mo­mis, pro­tin­gi jau­ni žmo­nės bė­ga, li­kę kvai­liai na­ cis­ti­nę sim­bo­li­ką pa­ver­čia „tau­tiš­ ka“ ir, ma­ža to, daž­nas čia dar ma­no esan­tis ge­res­nis už tą, ku­ris, kad iš­ gy­ven­tų, ieš­ko tuš­čių alaus bu­te­lių. Pas­ta­ruo­sius tik­riau­siai per vi­sus jau at­bu­ki­nu­sio krep­ši­nio rung­ty­ nes ir iš­tuš­ti­no tas, „ge­res­nis“. Mū­sų kul­tū­ra yra pyk­čio ir pa­nie­ kos kul­tū­ra su bai­mės prie­sko­niu. Žo­džiai „aš nie­ko ne­ži­nau, aš ne­ ma­čiau, aš ne­no­riu, ei­kit ša­lin“ jau tu­rė­tų bū­ti įtrauk­ti į mū­sų him­ną. Be ga­lo sun­ku su­ras­ti išei­tį to­ kio­je pa­dė­ty­je. Aki­vaiz­du, kad gy­ ve­na­me ša­ly­je, ku­rio­je pa­vo­jin­ga gy­ven­ti. Kon­ra­das

Ne­lo­giš­kas drau­di­mas

Drau­di­mas rug­sė­jo 1-ąją, kai ofi­cia­liai šven­tė vyks rug­sė­jo 2 die­ną, pre­kiau­ti al­ko­ho­liu yra vi­siš­kas ab­sur­das. Ko­ dėl man tu­ri ga­lio­ti ap­ri­bo­ji­mai nu­si­ pirk­ti alaus ar ki­tų gė­ri­mų, kai tą die­ ną moks­lei­viai ap­skri­tai ne­šven­čia moks­lo me­tų pra­džios? Klau­si­mas, ar to­kie įsta­ty­mai ne­pri­da­ro dau­giau ža­los nei nau­dos? Kam rei­kės, al­ko­ ho­lio nu­si­pirks dau­giau die­ną prieš. Tur­būt ir iš­gers dar di­des­nį kie­kį. Vy­tau­tas

Mu­zi­ka ir džiu­gi­na, ir er­zi­na

Daž­nai va­ži­nė­jant marš­ru­ti­niais au­ to­bu­siu­kais ten­ka iš­klau­sy­ti vi­są re­ per­tua­rą pa­čios bai­siau­sios mu­zi­kos. Nuo lie­tu­viš­ko „po­pso“ iki ru­siš­kų mu­zi­ki­nių „še­dev­rų“. Vie­na lai­mė, jei ne­ma­lo­nios au­siai me­lo­di­jos ne­ bū­na pa­lei­džia­mos vi­su gar­su ir ga­li ne­rėk­da­mas vai­ruo­to­jui pa­sa­ky­ti, kur su­sto­ti. Ta­čiau ne­se­niai va­žiuo­da­ma į dar­bą bu­vau ma­lo­niai nu­ste­bin­ta. Marš­ru­ti­nio au­to­bu­siu­ko vai­ruo­to­ jas vie­ną po ki­tos lei­do El­vio Pres­lio dai­nas. Ne­su la­bai di­de­lė šio at­li­kė­ jo ger­bė­ja, bet se­nos ir pui­kiai pa­žįs­ ta­mos me­lo­di­jos pui­kiai nu­tei­kė dar­ bo die­nai. Ki­ti vai­ruo­to­jai ga­lė­tų bū­ti to­le­ran­tiš­kes­ni ir ne­pirš­ti sa­vo šlykš­ taus mu­zi­ki­nio sko­nio ke­lei­viams. Ra­sa

Tak­si kai­nos šo­ki­ruo­ja

Kas pa­si­da­rė uos­ta­mies­čio tak­sis­ tams? Jei sa­vait­ga­lį pa­ry­čiais no­ri ra­ miai grįž­ti na­mo, ten­ka pa­klo­ti dvi­ gu­bai di­des­nę sumą, nei mo­kė­tum die­nos me­tu. Kai tak­si iš­si­kvie­ti pa­ skam­bi­nęs te­le­fo­nu, si­tua­ci­ja ne­bū­ na to­kia blo­ga. Ta­čiau jei sė­di į prie gat­vės lau­kian­tį au­to­mo­bi­lį, ste­bė­ ti be­si­kei­čian­čių skai­tik­lio rod­me­ nų ne­ten­ka. Vai­ruo­to­jai jo tie­siog neį­jun­gia, o vos įli­pus į ma­ši­ną pa­ sa­ko kai­ną. Jei ten­ka va­žiuo­ti die­ną, man už ke­lio­nę mo­kė­ti rei­kia iki 10 li­tų. Nak­tį tas pa­ts at­stu­mas ki­še­nę pa­tuš­ti­na 20 li­tų. Ir vi­si lyg su­si­ta­rę pra­šo tos pa­čios su­mos. Ri­mas Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

Kal­bė­ti apie to­le­ran­ci­ją be­viltiš­ka

Kai­mo mo­kyk­loms – kaip, be­je, ir did­mies­ čių – rei­kia ne pi­ni­gų. Pir­miau­sia joms rei­kia mo­ki­nių.

karštas telefonas

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktAdienis, rugpjūčio 23, 2013

užribis Va­gys už­ter­šė te­ri­to­ri­ją

Su­lai­kė ži­no­mą but­va­gį

Su­ža­lo­jo se­no­lį

Po­li­ci­jai pra­neš­ta, kad sek­ma­ die­nio nak­tį trys vai­ki­nai at­vy­ ko į vie­nos įmo­nės te­ri­to­ri­ją Ne­mu­no gat­vė­je ir pa­vo­gė tris nau­do­tas au­to­mo­bi­lių pa­va­rų dė­žes ir ke­tu­ris iš­me­ti­mo du­ jų ko­lek­to­rius. Krau­da­mi į ma­ ši­ną šiuos daik­tus, va­gys kie­me iš­py­lė te­pa­lus. Įmo­nė pa­ty­rė 1,5 tūkst. li­tų ža­lą.

Uos­ta­mies­čio 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai su­lai­kė ži­no­mą but­va­gį – 43 me­tų Vi­ ta­li­jų D. Įta­ria­ma, kad rugp­jū­čio pra­džio­je jis įsi­bro­vė į jau­nos klai­pė­die­tės bu­tą ir pa­gro­bė fo­ toa­pa­ra­tą bei te­le­fo­ną. Esa­ma įta­ri­mų, kad šis vy­ras Klai­pė­do­ je ga­li bū­ti pa­da­ręs dau­giau pa­ na­šių nu­si­kal­ti­mų.

Prie­ku­lė­je ant­ra­die­nį per pie­tus va­žiuo­da­mas au­to­mo­bi­liu „Opel Cor­sa“ 69 me­tų Ro­mual­das kliu­ dė 79-erių Erns­tą, ku­ris va­žia­ vo mo­to­ro­le­riu. Prie­ku­liš­kiui lū­žo abi kulkš­ne­lės, se­no­lis gy­do­mas am­bu­la­to­riš­kai. Ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ku­ris eis­ mo da­ly­vis kal­tas. Paim­ta abie­jų krau­jo pa­tik­rin­ti blai­vu­mą.

Dėl alaus butelio – peiliu prieš pardavėją Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tau­ra­lau­ky­je prie par­duo­tu­vės įpy­kęs pir­kė­jas pa­gra­si­no par­da­ vė­jai ir iš­si­rei­ka­la­vo bu­te­lį alaus.

Nu­si­kal­ti­mas pa­da­ry­tas apie 10 val. Jau­ni­mo gat­vė­je iš par­duo­tu­ vės į kie­mą išė­ju­si 21 me­tų par­da­ vė­ja su­ti­ko ne­pa­žįs­ta­mą jau­nuo­lį. Šis ran­ko­je tu­rė­jo pei­lį, pa­gra­si­no juo mer­gi­nai ir pa­rei­ka­la­vo grei­

tai at­neš­ti jam alaus. Iš­si­gan­du­ si par­da­vė­ja ne­tru­kus iš­ne­šė lit­ro tal­pos bu­te­lį alaus ir pa­da­vė plė­ ši­kui. Plė­ši­kas nuė­jo sa­vo ke­liais, o mer­gi­na iš­kvie­tė sau­gos tar­ny­bą. Ap­sau­gi­nin­kai nu­si­kal­tė­lio ne­ ra­do ir apie įvy­kį pra­ne­šė po­li­ci­ jai. Kal­ti­nin­ko jau ir pė­dos bu­vo atau­šu­sios. Įta­ria­ma­sis ga­li bū­ti apie 25 me­ tų am­žiaus, smul­kaus kū­no su­dė­ ji­mo, vil­kė­jo juo­dais spor­ti­niais rū­bais.

Pra­mo­gos: Klai­pė­do­je chu­li­ga­nai mėgs­ta sma­gin­tis nu­suk­da­mi ke­lio ženk­lus ir taip trik­dy­ti vai­ruo­to­jus. Ais­tės Čiu­čiur­kai­tės nuo­tr.

Ženk­lai – van­da­lų tai­ki­nys Iš Klai­pė­dos gat­vių dings­tan­tys ke­lio ženk­lai va­gia­mi tvo­roms tver­ti, ne­ša­mi į me­ta­lo su­pirk­tu­ves. Ne­re­tai chu­li­ga­nai tie­siog sma­gi­na­si juos nu­suk­da­mi į ki­tą pu­sę, kad ženk­lo ne­ma­ty­tų vai­ruo­to­jai. Ais­tė Čiu­čiur­kai­tė Klai­di­na eis­mo da­ly­vius

nęs in­for­muo­ti. Ban­dy­siu aiš­kin­ tis“, – ža­dė­jo uos­ta­mies­ty­je ke­lio ženk­lus pri­žiū­rin­čios bend­ro­vės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Lau­ ri­na­vi­čius. Jis pri­si­mi­nė pa­na­šių at­ve­jų, kai ke­lio ženk­lai bu­vo nu­nio­ko­ti. „Žie­ mą kaž­kas bu­vo nu­ka­bi­nęs ke­ lio ženk­lus nuo Bir­žos til­to ir juos nu­me­tęs į Da­nę“, – tei­gė A.Lau­ri­ na­vi­čius.

Vai­ruo­to­jai ste­bė­jo­si pa­ma­tę, kad Nau­jo­jo­je per­kė­lo­je trūks­ta nu­ro­ do­mo­jo po­sū­kio ženk­lo bei len­te­ lės su tak­si nu­me­riais. Ir ki­to­se mies­to vie­to­se pa­ste­bė­ti ke­li pu­siau nu­leis­ti ar vi­siš­kai nu­ kel­ti ženk­lai. To­kie trik­džiai er­zi­ no eis­mo da­ly­vius. „Kar­tais pa­ste­biu nu­su­ki­nė­tus ar vi­siš­kai nu­lauž­tus ženk­lus. Aiš­ ku, tai truk­do, su­trin­ku. Ne­ži­nau, ar čia ga­li­ma su­kti, ar ne­ga­li­ma dėl kaž­ko­kių ke­lio dar­bų ir ko­kių ki­tų prie­žas­čių“, – pik­ti­no­si vai­ruo­to­ jas To­mas. Už mies­to tvar­ką at­sa­kin­go Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės po­sky­rio ve­ dė­ja Ire­na Nach­čiu­no­va nu­ste­bo pa­klaus­ta apie pa­ste­bė­tus van­da­ liz­mo at­ve­jus. „Pas­ta­ruo­ju me­tu to­kios in­for­ ma­ci­jos ne­ga­vo­me. Bū­na, kad žmo­ nės pra­ne­ša apie nu­lauž­tą, pa­kreip­tą ženk­lą, bet kad jie pra­pul­tų – tik­rai keis­ta. Apsk­ri­tai, to­kių at­ve­jų be­veik ne­pa­si­tai­ko“, – ti­ki­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ros po­sky­ rio ve­dė­ja I.Nach­čiu­no­va.

Jis tvir­ti­no, kad pra­ne­ši­mų apie ke­lio ženk­lų nu­nio­ko­ji­mą su­lau­ kia­ma. „Gy­ven­to­jai pra­ne­ša, po­li­ci­ja su­ tei­kia ži­nių, štai ir jūs pa­skam­bi­no­ te. Ir pa­tys pa­ste­bi­me. Vie­niems su­si­tvar­ky­ti su de­šim­ti­mis tūks­ tan­čių ženk­lų neį­ma­no­ma“, – ti­ ki­no A.Lau­ri­na­vi­čius.

Nu­su­ko ir įme­tė į Da­nę

Pa­va­gia ir iš­ra­din­gai pri­tai­ko

„Ne­tu­ri­me jo­kios in­for­ma­ci­jos. Gal bri­ga­dos dar ne­spė­jo ma­

Daž­nai pa­si­tai­ko, kad ke­lio ženk­lai nu­su­kio­ja­mi ir nui­ ma­mi už­si­ma­nius pa­si­links­min­ti.

Pa­ban­dę pa­su­kio­ti pir­mą pa­si­tai­ kiu­sį ženk­lą, dien­raš­čio „Klai­pė­

da“ žur­na­lis­tai įsi­ti­ki­no, kad jie iš­ ties men­kai pri­tvir­tin­ti ir ga­li bū­ti leng­vai nui­ma­mi. „Už­ten­ka at­suk­tu­vė­lio ir nuim­si. Jei­gu leng­vai su­kio­ja­si, reiš­kia, at­ si­lei­dęs. Kai bū­na ge­rai pri­verž­tas, tai sun­kiau nuim­ti. Vib­ra­ci­ja, vė­jas iš­ju­di­na juos“, – aiš­ki­no bend­ro­vės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ va­do­vas. Ke­lio ženk­lai – ne itin pa­trauk­ lūs me­ta­lo va­gims, nes yra pa­deng­ ti sun­kiai nu­plė­šia­ma plė­ve­le, to­ dėl juos su­dė­tin­ga par­duo­ti me­ta­lo su­pir­kė­jams. Ta­čiau me­ta­li­nė, cin­ kuo­ta, maž­daug dvie­jų met­rų il­gio ke­lio ženk­lo at­ra­ma ga­li bū­ti nau­ do­ja­ma daug kur. „Vamz­džius ga­li nau­do­ti kur tik no­ri – net tvo­rą tver­ti“, – juo­ka­vo A.Lau­ri­na­vi­čius. Daž­nai pa­si­tai­ko, kad ke­lio ženk­ lai nu­su­kio­ja­mi ir nui­ma­mi už­si­ ma­nius pa­si­links­min­ti. „Ypač tie, ku­rie nu­su­ki­nė­ja į prie­šin­gą pu­sę, ieš­ko, kaip paiš­ dy­kau­ti. Šiuo at­ve­ju ga­li­ma tik to­ kia prie­žas­tis“, – ti­ki­no A.Lau­ri­ na­vi­čius.

Metodas: jaunas vyras taip norėjo alaus, kad ryžosi nusikaltimui. Vytauto Petriko nuotr.

Pa­sis­lė­pė nuo baus­mės Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai ieš­ko ven­gian­čių at­lik­ ti pa­skir­tas baus­mes as­me­nų ir pra­šo vi­suo­me­nės pa­gal­bos juos su­ras­ti.

Nuo šių me­tų bir­že­lio vi­du­rio ieš­ ko­mas už va­gys­tes me­tų ir 9 mė­ne­ sių ne­lais­vės baus­me nu­teis­tas 26erių Da­rius Va­go­nis. Nuo šių me­tų va­sa­rio ieš­ko­ma ir 27 me­tų Vid­man­to Kas­pu­čio. Jam bu­vo pa­skir­tas lais­vės ap­ri­bo­ji­

mas, ta­čiau šios baus­mės są­ly­gų jis ne­si­lai­kė, to­dėl teis­mo spren­ di­mu baus­mė jam pa­keis­ta į 920 pa­rų areš­to. Ta­čiau ir šis nu­teis­ta­ sis pa­si­slė­pė. Ką nors ži­nan­čius apie šių as­me­ nų bu­vi­mo vie­tą pra­šo­ma pa­skam­ bin­ti Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­ jos sky­riaus ty­rė­jai E.Po­cie­nei tel. 8 612 83 553 ar­ba bend­ruo­ju pa­gal­ bos te­le­fo­nu 112.

Nuos­to­liai – mil­ži­niš­ki

Par­duo­dant ke­lio ženk­lus me­ta­lo lau­ žo su­pir­kė­jams, mi­li­jo­nų tik­rai ne­pa­ vyks už­si­dirb­ti, ta­čiau tai ne­sus­tab­ do il­ga­pirš­čių no­ro nuim­ti vie­ną ki­tą me­ta­lo skri­tu­lį ar kvad­ra­tą. „Už cen­tus par­duo­da, o nuo­sto­ lių pa­da­ro už šim­tus li­tų. Vie­nas ženk­las kai­nuo­ja nuo aš­tuo­nias­ de­šim­ties iki šim­to li­tų. Įreng­ti vi­są ženk­lą – iki dvie­jų šim­tų li­tų. Be to, su­gaiš­ta­mas lai­kas, di­de­ lės de­ga­lų są­nau­dos“, – skai­čia­vo A.Lau­ri­na­vi­čius. Šią sa­vai­tę bend­ro­vės dar­bi­nin­kai Klai­pė­do­je tik­ri­no nu­nio­ko­tus ke­lio ženk­lus, juos tai­sė ir su­tvir­ti­no.

Ieš­ko­mi: po­li­ci­ja ieš­ko D.Va­go­nio ir V.Kas­pu­čio.

„Klai­pė­dos“ inf.

8

penktADIENIS, rugpjūčio 23, 2013

lietuva Ži­no, kur yra N.Venc­kienė

In­ci­dentą tirs pro­ku­ro­rai

Už de­zin­fek­ciją pi­nigų ne­rinks

Lie­tu­vos po­li­ci­jai yra ži­no­ma ieš­ko­mos Sei­mo narės Ne­rin­ gos Venc­kienės bu­vi­mo vie­ ta. Tai va­kar pa­reiškė lai­ki­na­ sis Kri­mi­na­linės po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas And­že­jus Ro­gins­ kis. „Ne­no­riu ko­men­tuo­ti, kur yra, ku­ria­me mies­te, bet jos bu­vi­mo vie­ta, ša­lis yra ži­no­ ma“, – teigė pa­reigū­nas.

Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ratū­ ra per­ėmė ty­rimą dėl in­ci­den­ to „Vi­chy“ van­dens par­ke, kai vie­na­me iš at­rak­cionų ėmė skęsti ma­ža­metė. Spren­di­ mas pe­rim­ti po­li­ci­jos pra­dėtą ty­rimą priim­tas at­si­žvel­giant į tai, kad įvy­kis su­krėtė dau­g žmo­nių, be to, yra su­si­jęs su visų par­ko lan­ky­tojų sau­gu­mu.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius įpa­rei­go­jo Vals­ty­binės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ bos (VMVT) di­rek­to­rių Joną Mi­lių ne­rink­ti įmokų už vil­kikų de­zin­fek­ciją nuo af­ri­ki­nio kiau­ lių ma­ro, nes lėšų tam ne­tru­ kus skir­ti pa­žadė­jo Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. De­zin­fek­ci­ja to­liau bus vyk­do­ma VMVT lėšo­mis.

Vi­zi­tai – nuo JAV iki Uk­rai­nos Rugpjūtį be­veik nie­kur ne­vy­ku­si ir nie­ko ne­lan­kiu­si ša­lies va­dovė Da­lia Gry­baus­ kaitė ateinantį mėne­sį kaip rei­kiant pa­ dirbės. Jos lau­kia net ke­tu­ri svarbūs vi­zi­ tai. Įspūdin­giau­sias, ži­no­ma, – su­si­ti­ki­mas su JAV va­do­vu. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Is­to­ri­nis su­si­ti­ki­mas?

„Po­li­ti­nis ru­duo pra­si­dės is­to­ri­niu, ša­lies sau­gu­mui ypač svar­biu vi­zi­tu į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas“, – taip iš­kil­min­gai išp­la­tin­ta­me pra­ ne­ši­me Lie­tu­vos pre­zi­dentū­ra api­ būdi­na rugpjū­čio 30 d. vyk­siantį su­si­ti­kimą su JAV pre­zi­den­tu Ba­ra­ ku Oba­ma. Tie­sa, D.Gry­baus­kaitė su did­žio­sios vals­tybės va­do­vu bend­ raus ne vie­na. Su­si­ti­ki­me taip pat da­ly­vaus Lat­vi­jos ir Es­ti­jos va­do­vai. Tai bus pir­ma­sis ofi­cia­lus Bal­ti­ jos ša­lių ir JAV pre­zi­dentų su­si­ti­ ki­mas po to, kai Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja įsto­jo į NA­TO 2004 m. Kaip skel­bia­ma, su JAV pre­zi­den­tu ša­ lies va­dovė ap­tars bend­ra­dar­bia­vi­ mo stip­ri­ni­mo ga­li­my­bes ka­ri­nio ir ener­ge­ti­nio sau­gu­mo sri­ty­se, Bal­ ti­jos ša­lių vaid­menį ES, san­ty­kius su Ru­si­ja ir Rytų par­tne­rystės ša­li­ mis, de­ry­bas dėl did­žiau­sio pa­sau­ ly­je pre­ky­bi­nio su­si­ta­ri­mo – ES ir JAV lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties. Pre­zi­dentū­ra in­for­ma­vo, kad po su­ si­ti­ki­mo bus pa­skelb­ta bend­ra Bal­ ti­jos ša­lių ir JAV pre­zi­dentų po­li­tinė dek­la­ra­ci­ja. Be­je, D.Gry­baus­kaitė ir B.Oba­ma jau bu­vo su­si­tikę 2011-ai­siais per Var­šu­vo­je vy­kusį Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bių va­dovų su­si­ti­kimą. Pa­ro­dys vietą Ru­si­jai

Ke­lis de­šimt­me­čius Bal­ti­jos ša­lių už­sie­nio po­li­ti­ka be­si­do­min­tis bri­

tų sa­vait­raš­čio „The Eco­no­mist“ ap­žval­gi­nin­kas Ed­war­das Lu­ca­ sas sa­ko, kad pa­grin­dinė prie­žas­ tis, kodėl Bal­ti­jos ša­lių pre­zi­den­tai vyks­ta į JAV, – ne stai­ga pa­didėjęs Ame­ri­kos su­si­domė­ji­mas Bal­ti­jos ša­lių rei­ka­lais, o ašt­rus san­ty­kių tarp JAV ir Ru­si­jos pa­blogė­ji­mas. Vi­ra­žai: 2010 m. D.Gry­baus­kaitė su­si­tik­ti su JAV va­do­vu at­si­sakė, ta­čiau da­bar būsi­mu vi­zi­tu Bal­tuo­siuo­se

rūmuo­se la­bai did­žiuo­ja­si.

Kęstu­tis Gir­nius:

Bal­ti­jos ša­lys yra kaip tik tos, ku­rios nuo­laid­žiau žiū­ri į Ame­ri­kos šni­pinė­ jimą, jaus­da­mos, kad Ru­si­ja tik­rai ne ma­žiau tai da­ro. „Taip pat įdo­mu tai, kad pre­zi­ den­tas B.Oba­ma ke­liaus į Stok­ holmą, kai Ru­si­jo­je vyks G 20 su­ si­ti­ki­mas. Tai tam tik­ras at­sa­kas į itin ne­ma­lonų Mask­vos el­gesį pa­ sta­ruo­ju me­tu“, – teigė jis.

Be ki­ta ko, E.Lu­ca­sas įsi­ti­kinęs, kad Bal­ti­jos ša­lių pre­zi­dentų vi­zi­ tas Va­šing­to­ne taip pat bus la­biau pa­ro­do­mo­jo po­būdžio. „Ne­ma­nau, kad ja­me bus ap­tar­ ta kas nors la­bai svar­baus. Ta­čiau vi­zi­tas yra svei­kin­ti­nas ir aš dėl to džiau­giuo­si“, – sakė E.Lu­ca­sas. Ge­rins įvaizdį

Pa­na­šios nuo­monės lai­ko­si ir po­ li­to­lo­gas Kęstu­tis Gir­nius. „Ame­ ri­kos įvaiz­dis blogė­ja. Da­bar toks lai­ko­tar­pis, kai B.Oba­mos ir Ame­ ri­kos po­pu­lia­ru­mas smukęs, bu­ vo la­bai di­de­lis Eu­ro­pos vals­ty­bių pa­si­pik­ti­ni­mas, kai su­ži­no­ta, kaip pla­čiai bu­vo šni­pinė­ja­ma. B.Oba­ mai ir Ame­ri­kai nau­din­ga pra­dėti šnekė­tis su to­mis ša­li­mis, ku­rios la­biau lin­ku­sios juos pa­lai­ky­ti. Bal­ti­jos ša­lys yra kaip tik tos, ku­ rios nuo­laid­žiau žiū­ri į Ame­ri­kos šni­pinė­jimą, jaus­da­mos, kad Ru­si­ ja tik­rai ne ma­žiau tai da­ro, kad tai būti­nas da­ly­kas“, – teigė K.Gir­ nius.

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­saitės nuo­tr.

Dar vie­nas mo­ty­vas su­si­tik­ti su Bal­ti­jos ša­lių va­do­vais, pa­sak po­ li­to­lo­go, – opo­nentų res­pub­li­konų de­mok­ra­tams že­ria­ma kri­ti­ka dėl per di­delės jų drau­gystės su Ru­si­ja, kur šiuo me­tu ap­si­stojęs Ed­war­das Snow­de­nas, ir esą per men­ko dia­ lo­go su Eu­ro­pos vals­tybė­mis. „Dėme­sio krei­pi­mas į Bal­ti­jos ša­ lis ir į Eu­ropą – kaip pa­sku­tinė ga­ li­mybė pa­sa­ky­ti Ru­si­jai: žiūrė­ki­te, jūs su E.Snow­de­nu tai ir tai da­ro­te, bet pri­si­min­ki­te, kad mes ir­gi ga­li­ me ką nors pa­da­ry­ti. Tai yra ir kaip sim­bo­li­nis krei­pi­ma­sis, bet šį tą jis reiš­kia“, – įžvelgė K.Gir­nius. Bend­raus su ka­ra­liu­mi

Iš­vy­ka į JAV – ne vie­nin­telė D.Gry­ baus­kaitės ke­lionė. Rugsė­jo 12 ir 13 d. Pre­zi­dentė su ofi­cia­liu vi­zi­ tu lan­ky­sis Briu­se­ly­je. Bel­gi­jos sos­ tinė­je vyks pir­ma­sis ša­lies va­dovės ir nau­jo­jo Bel­gi­jos ka­ra­liaus Filipo su­si­ti­ki­mas. Pre­zi­dentū­ra skel­bia, kad per šį vi­zitą Pre­zi­dentė taip pat ati­da­

rys pa­grin­dinį Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mui ES Ta­ry­bai skirtą kultū­ros ren­ginį. Be to, rugsė­jo 20 d. Pre­ zi­dentė, kaip ES Ta­ry­bai pir­mi­ nin­kau­jan­čios vals­tybės va­dovė, da­ly­vaus tarp­tau­tinė­je Jal­tos kon­ fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je Uk­rai­nos eu­ ro­pinėms per­spek­ty­voms ap­tar­ti, ir su­si­tiks su Uk­rai­nos pre­zi­den­tu Vik­to­ru Ja­nu­ko­vy­čiu­mi. O rugsė­jo pa­bai­go­je Lie­tu­vos va­dovė Niu­jor­ke da­ly­vaus kas­me­ čiuo­se Jung­ti­nių Tautų (JT) Ge­ ne­ra­linės Asamblė­jos de­ba­tuo­se, ku­rie šie­met skir­ti pa­ra­mai be­si­ vys­tan­čioms vals­tybėms ap­tar­ti. Lie­tu­va šie­met kan­di­da­tuo­ja į įta­kin­giau­sią JT po­li­tinę ins­ti­tu­ ciją – JT Sau­gu­mo Ta­rybą. Niu­ jor­ke Pre­zi­dentė taip pat su­si­tiks su bu­vu­sia JAV vals­tybės sek­re­to­ re Hil­la­ry Clin­ton ir jai įteiks Vy­ tau­to Did­žio­jo or­di­no Didįjį kry­ žių, ku­ris bu­vu­siai dip­lo­ma­ti­jos va­do­vei skir­tas už nuo­pel­nus stip­ ri­nant Lie­tu­vos ir JAV tarp­vals­ty­ bi­nius ry­šius.

Kai­mo mo­kyk­las gelbės pa­pil­do­mais mi­li­jo­nais Sie­kiant iš­sau­go­ti kai­mo mo­kyk­ las, joms pla­nuo­ja­ma skir­ti 66 mln. litų. Dėl šio fi­nan­sa­vi­mo bus sprend­žia­ma kitą sa­vaitę Vy­riau­ sybės po­sėdy­je. Taip pat ke­ti­na­ma su­da­ry­ti sąly­gas ra­jo­ninėms mo­ kyk­loms gy­vuo­ti net ir su ma­žes­ niu mo­ki­nių ar kla­sių skai­čiu­mi.

„Kalbė­jo­me apie fi­nan­sa­vi­mo ga­ li­my­bes kai­mo mo­kyk­loms. Yra ga­li­my­bių, ir kad jos ne­mažėtų, rei­kia pa­pil­domų 66 mln. litų. Bu­vo su­tar­ta, kad švie­ti­mo sis­te­ mai pi­ni­gai turėtų būti pa­lik­ti to

pa­ties ly­gio, koks bu­vo nu­ma­ty­tas šie­met“, – po su­si­ti­ki­mo su Sa­vi­ val­dy­bių aso­cia­ci­ja va­kar žur­na­ lis­tams sakė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Dėl su­mažė­ju­sio moks­lei­vių skai­čiaus švie­ti­mo sis­te­mai turėtų būti ski­ria­ma ma­žesnė pi­nigų su­ ma, ta­čiau li­ku­sias lėšas pla­nuo­ja­ ma ne pa­nau­do­ti ki­toms sri­tims, o skir­ti ma­žoms ra­jonų ir kaimų mo­ kyk­loms. Pa­sak prem­je­ro, būtų ga­li­ma pa­ di­din­ti ir ra­jonų mo­kyklų mo­ky­tojų at­ly­gi­ni­mus. „Sa­vai­me su­pran­ta­

ma, būtų at­ku­ria­mi kai ku­rie koe­ fi­cien­tai mo­ky­to­jams, ku­rių at­ly­ gi­ni­mai šian­dien sie­kia mi­ni­ma­lią mėne­sinę algą“, – sakė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Anot sa­vi­val­dy­bių at­stovų, rei­kia ne tik spręsti dėl fi­nan­sa­vi­mo, kad būtų pa­di­din­tas at­ly­gis mo­ky­to­ jams, bet ir keis­ti nuo 2015 m. įsi­ ga­lio­siantį Vy­riau­sybės nu­ta­rimą, dėl ku­rio ga­li būti už­da­ro­ma ne­ ma­žai mo­kyklų. „Prieš po­rą me­ tų Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja bu­vo pasi­ūliu­si Vy­riau­sy­bei pa­ko­re­guo­ ti tam tikrą spe­ci­fiką – 11-ose ir

12-ose klasė­se įves­ti po dvi būti­ nas kla­ses ir vie­toj pen­kio­li­kos – po dvi­de­šimt vaikų. Išė­jo taip, kad tas nu­ta­ri­mas, ku­ris turė­jo būti įgy­ven­ din­tas nuo 2015 m., iš esmės už­da­ro apie 200–250 kai­mo vi­du­ri­nių mo­ kyklų“, – teigė Sa­vi­val­dy­bių aso­ cia­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas ir Ig­na­li­ nos ra­jo­no me­ras Bro­nius Ropė. Anot Kau­no ra­jo­no me­ro Va­le­ ri­jaus Makū­no, di­des­nis fi­nan­sa­ vi­mas leis su­vie­no­din­ti mo­ky­tojų at­ly­gi­ni­mus. „Mo­ki­nių skai­čius mažė­ja, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad ten nėra mo­ki­nių, nėra tėvų ir ne­

ga­li būti tei­kia­ma pa­slaugų. Ga­ li­ma drąsiai da­bar pa­si­ųsti ži­nią, kad nuo kitų metų mo­ki­nių mažė­ ji­mo ten­den­ci­jos yra, bet fi­nan­sa­ vi­mas bus 60 mln. litų di­des­nis. O tai reiš­kia, kad ne­reikės išs­kir­ ti įvai­rių mo­kyklų mo­ky­tojų at­ ly­gi­nimų, mokė­ti jiems kom­pen­ sa­cijų už sąsiu­vi­nius“, – kalbė­jo V.Makū­nas Anot jo, svars­to­ma ra­jo­nuo­ se mo­kyk­las per­tvar­ky­ti taip, kad lėšos būtų mak­si­ma­liai iš­nau­do­ ja­mos. BNS inf.

9

penktadienis, rugpjūčio 23, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,27 %

–1,27 %

+0,17 %

Pel­nas su­ma­žė­jo treč­da­liu

Vis daž­niau mo­ka in­ter­ne­tu

Vals­ty­bės val­do­ma bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­liai“ pir­mą šių me­tų pus­me­tį už­dir­ bo 46,109 mln. li­tų gry­no­jo pel­no – 32 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ku, kai jis sie­ kė 67,68 mln. li­tų. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ par­da­vi­mo pa­ja­mos ly­gi­na­mu lai­ku smu­ko 8 pro­c., iki 781,933 mln. li­tų, kaip ra­šo­ma „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ pir­mo pus­me­čio veik­ los ata­skai­to­je. Di­džio­ji da­lis pa­ja­mų – 83,3 pro­c. – gau­ta iš kro­vi­nių ve­ži­mo.

Kre­di­to uni­jų klien­tų pa­ve­di­mai in­ter­ne­tu pir­ mą šių me­tų pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, išau­go 20 pro­c., iki 337,2 mln. li­tų. Elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės klien­ tų skai­čius di­dė­jo 23 pro­c., iki 33 tūkst. To­kius duo­me­nis skel­bia 63 iš 75 Lie­tu­vo­je vei­kian­ čių uni­jų vie­ni­jan­ti Lie­tu­vos cent­ri­nė kre­di­to uni­ja. Per še­šis mė­ne­sius kre­di­to uni­jų klien­tai su­mo­kė­jo 535 tūkst. įmo­kų už ko­mu­na­li­nes ir ki­tas pa­slau­gas.

€

Šiandien

Ku­ria­si ten, kur ran­da ge­rą vie­tą Lie­tu­va ta­po 50-ąja ša­li­mi, į ku­rios dra­ bu­žių rin­ką įžen­gė pa­sau­li­nis ma­dos tink­las H&M. Ry­toj sos­ti­nė­je du­ris at­ vers pir­mo­ji ša­ly­je šio tink­lo par­duo­tu­vė. H&M atstovę nustebino mū­sų ša­ly­je įsi­ dar­bin­ti pa­no­ru­sių žmo­nių skai­čius. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Per du aukš­tus įsi­kū­ru­sio­je par­duo­ tu­vė­je pre­kių sau ras mo­te­rys, vy­rai ir vai­kai. Vi­si dra­bu­žiai su­skirs­ty­ ti pa­gal sti­lių: kas­die­nis, spor­ti­nis, kla­si­ki­nis. Dau­ge­lis jų pa­siū­ti iš eko­lo­giš­kos med­vil­nės. Par­duo­tu­ vė­je įkur­ti ir ak­se­sua­rų sky­riai bei sky­rius na­mams – „H&M Ho­me“, ku­ria­me – rankš­luos­čiai, pa­ta­ly­ nė ir ki­ti reik­me­nys, skir­ti vo­nios ar mie­ga­mo­jo kam­ba­riams. Švies­ tu­vai, es­ka­la­to­rius vei­kia sau­go­da­ mi ap­lin­ką – tau­py­da­mi elekt­ros ener­gi­ją: nau­do­ja­mos švie­sos dio­ dų lem­pos, per­si­ren­gi­mo ka­bi­no­se, kai nė­ra žmo­nių, švies­tu­vai pri­gęs­ ta, o kai nie­kas ne­va­žiuo­ja es­ka­la­ to­riu­mi, jis su­lė­tė­ja. Par­duo­tu­vės va­do­vė Suo­mi­jos ir Bal­ti­jos ša­lims Ma­ri­ka Pyykkö tei­ gė, kad ne tik lie­tu­viai, bet ir pre­ kės ženk­lo at­sto­vai se­niai lau­kė šios ga­li­my­bės. Tie­sa, ry­toj du­ris at­ver­ sian­ti par­duo­tu­vė ne­bus vie­nin­te­ lė ša­ly­je. Dar šį­met ke­ti­na­ma vie­ną jų ati­da­ry­ti Klai­pė­dos „Ak­ro­po­ly­ je“, o ki­tą­met – dar tris Vil­niu­je („Oze“, „Pa­no­ra­mo­je“ bei „Ge­di­ mi­no 9“) ir vie­ną Šiau­liuo­se. De­ja, Kau­nui sa­vo ei­lės teks pa­lauk­ti. Apie dau­giau nei pus­šim­tį me­ tų skai­čiuo­jan­čios bend­ro­vės įsi­ kū­ri­mą Lie­tu­vo­je, pla­nus plės­tis, sėk­mės rak­tą ir dar­bą H&M dien­ raš­čiui pa­pa­sa­ko­jo į Lie­tu­vą at­vy­ ku­si M.Pyykkö. – Il­gai te­ko lauk­ti H&M Lie­tu­ vo­je, bet pa­ga­liau su­lau­kė­me. Kas lė­mė šį atė­ji­mą? – Kai ren­ka­mės vie­tą, kur ga­lė­tu­me ati­da­ry­ti par­duo­tu­vę, la­bai svar­bu ras­ti jai tin­ka­mą. Ir to­kią ra­do­me čia. Esu la­bai pa­ten­kin­ta, kad Lie­tu­ va taps 50-ąja ša­li­mi, ku­rio­je ati­da­ ro­me sa­vo ma­din­gų, už ge­rą kai­ną ir vi­sai šei­mai skir­tų dra­bu­žių par­duo­ tu­vę. Tik­rai bu­vo ver­ta to lauk­ti. – Kiek dar­bo vie­tų su­kū­rė­te Lie­tu­vo­je? – Kai pra­dė­jo­me rink­ti ko­man­dą pir­mo­sioms par­duo­tu­vėms Lie­tu­ vo­je, su­lau­kė­me dau­giau kaip 3,5 tūkst. pra­šy­mų. Su­si­do­mė­ji­mas per­žen­gė vi­sus lū­kes­čius. Da­bar tu­ ri­me pui­kią ko­man­dą, esa­me su­kū­ rę dau­giau kaip šim­tą dar­bo vie­tų.

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,9003 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0394 JAV do­le­ris 1 2,5900 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4705 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9141 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1256 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2538 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8024 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8025

pokytis

+0,5443 % +0,1984 % +0,6021 % +0,1256 % –0,0203 % –0,3422 % –1,5916 % –0,0615 % –0,0285 %

Krep­ši­nio nau­da – mi­li­jar­das kas­met v.kalinkaite@diena.lt

Krep­ši­nis – ne tik po­pu­lia­riau­sia spor­to ša­ka Lie­tu­vo­je, bet ir vers­ lo ni­ša, ku­rio­je su­ka­si ne­men­ka su­ ma pi­ni­gų. Tai tei­gia nau­jo ty­ri­mo au­to­riai.

Gausa: Vilniuje atidarytoje parduotuvėje prekių sau ras visa šeima.

Kai pra­dė­jo­me rink­ti ko­man­dą Lie­tu­vo­je, su­ lau­kė­me dau­giau kaip 3,5 tūkst. pra­šy­mų. Su­ si­do­mė­ji­mas per­žen­gė vi­sus lū­kes­čius.

Valiuta

Vai­da Ka­lin­kai­tė

– Iš vi­so per šiuos ir atei­nan­ čius me­tus mū­sų ša­ly­je pla­ nuo­ja­te ati­da­ry­ti še­šias par­ duo­tu­ves. Ta­čiau ta­me są­ra­še nė­ra ant­ro pa­gal dy­dį Lie­tu­vos mies­to – Kau­no. Ko­dėl? – Po­ten­cia­lo ma­to­me vi­so­se ša­ly­ se. Per­nai ati­da­rė­me dvi sėk­min­gai dir­ban­čias par­duo­tu­ves Lat­vi­jo­je, Ry­go­je, už tri­jų sa­vai­čių ati­da­ro­me pir­mą par­duo­tu­vę Es­ti­jo­je, ki­tą­met par­duo­tu­vių skai­čius išaugs ir Lie­ tu­vo­je. Svar­biau­sia – tin­ka­ma vie­ ta. Mums rei­kia di­de­lės erd­vės, kad sa­vo pro­duk­ci­ją ga­lė­tu­me pa­siū­ly­ti vi­siems klien­tams. Kai ra­si­me to­ kią Kau­ne, ati­da­ry­si­me ir ten, ta­ čiau kol kas dar teks pa­lauk­ti.

Ma­ri­ka Pyykkö:

Valiutų kursai

– Va­di­na­si, lie­tu­vių jau ma­tė­te ir ne­ma­žai su­ti­ko­te. Ką ma­no­ te apie žmo­nes, jų sti­lių? – Kal­bė­da­ma vien apie ko­man­dą ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jie fan­tas­tiš­ ki, drau­giš­ki, bend­rau­jan­tys. Čia daug są­mo­nin­gų ma­dos klien­ tų, ku­riems ma­da tik­rai rū­pi. Dėl to la­bai sma­gu. Ir dau­ge­lis jū­siš­ kių džiau­gė­si bei sa­kė: „Pa­ga­liau, lau­ki­mas bai­gė­si.“ (Šyp­so­si.)

– Bend­ro­vė spar­čiai au­ga ir ple­čia­si. Ko­kia jos sėk­mės pa­ slap­tis? – Ma­nau, tai pa­ti vers­lo idė­ja. Mes siū­lo­me ma­dą, ge­ras kai­nas ir ko­ky­bę. Mū­sų ir šū­kis toks. Sie­ kia­me pa­tei­sin­ti klien­tų lū­kes­čius tiek pro­duk­ci­jos, tiek pa­slau­gų at­ žvil­giu. No­ri­me, kad ap­si­pir­ki­mas mū­sų par­duo­tu­vė­se jiems pa­lik­tų ge­rą įspū­dį.

– H&M dir­bo su dau­ge­liu ži­ no­mų di­zai­ne­rių, ne vie­nas gar­sus žmo­gus pui­ka­vo­si jū­sų rek­la­mo­se. Kiek žy­mūs vei­dai le­mia bend­ro­vės sėk­mę? – Ma­nau, mes vi­sa­da sie­kia­me nu­ ste­bin­ti. Svar­biau­sia yra pa­ro­dy­ti ma­dą. Ren­ka­mės skir­tin­gus mo­de­ lius skir­tin­goms kam­pa­ni­joms, ga­ lin­čius ge­riau­siai joms at­sto­vau­ti. La­bai džiau­gia­mės, kad va­sa­rą tu­rė­ jo­me Beyoncé, o ru­de­nį – vie­ną gar­ siau­sių su­per­mo­de­lių Gi­se­le Bünd­ chen. Nuot­rau­kos bus nuo­sta­bios.

– Ma­ri­ka, ar tai pir­mas jū­sų vi­ zi­tas Lie­tu­vo­je? – Jau bu­vau čia, kai ap­žiū­ri­nė­jau vie­tas par­duo­tu­vėms. La­bai no­rė­ čiau čia at­vyk­ti kaip tu­ris­tė ir pa­ ma­ty­ti dau­giau.

– Ko­kios me­džia­gos nau­do­tos ru­dens ko­lek­ci­jai kur­ti ir ko­ kios pa­grin­di­nės vy­rau­jan­čios spal­vos? – Sa­vo dra­bu­žiams nau­do­ja­me daug eko­lo­giš­kos med­vil­nės. Šio

H&M nuo­tr.

ru­dens ko­lek­ci­jo­je vy­rau­ja vel­ve­tas, oda, vil­na. Kal­bant apie spal­vas, trum­pai ga­li­ma pa­sa­ky­ti – juo­da su­grį­žo. Ji vi­sa­da bu­vo ma­din­ga, bet šį ru­de­nį ji ypač svar­bi. Daug dė­me­sio skir­ta de­ta­lėms, kir­pi­mui. La­bai gra­žu, ga­lė­čiau nu­si­pirk­ti vi­są ko­lek­ci­ją. (Juo­kia­si.) – Ko­kių pla­nų tu­ri­te atei­čiai? – Ma­to­me sa­ve kaip di­džiau­ sią kon­ku­ren­tą. Spau­džia­me sa­ ve nuo­lat, su­ka­me gal­vą, kaip bū­ti ge­riau­siems ki­tą­met, kaip pa­tei­ sin­ti klien­tų lū­kes­čius ir pan. Par­ duo­tu­vė mums yra ge­riau­sia ko­ mu­ni­ka­ci­ja, mums la­bai svar­bu ži­no­ti, kas pa­tin­ka klien­tui. – Dir­ba­te H&M jau 24 me­tus. Ką reiš­kia dirb­ti šiam pre­kės ženk­lui? – Tai nuo­sta­bu. Kai pra­dė­jau dirb­ ti, par­duo­tu­vių skai­čius ne­sie­kė tri­jų šim­tų. Per tiek me­tų užau­go­ me be­veik iki tri­jų tūks­tan­čių. Ma­ tai tą au­gi­mą, nuo­lat pil­do­si ko­le­ gų gre­tos – dau­ge­lis čia no­ri dirb­ti, žmo­nėms su­tei­kia­mos kar­je­ros ga­ li­my­bės ir erd­vė to­bu­lė­ti. Čia daug iš­moks­ti. Nuos­ta­bu dirb­ti ke­liau­ jant po pa­sau­lį ir tik nuo kiek­vie­no pri­klau­so, kaip sa­ve rea­li­zuo­si.

Ty­ri­mą apie krep­ši­nio įta­ką Lie­tu­ vos eko­no­mi­kai at­li­ko DNB ban­ko ana­li­ti­kai. Va­kar jis bu­vo pri­sta­ty­tas į pa­gal­bą pa­si­tel­kiant Lie­tu­vos krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tą Ar­vy­dą Sa­bo­nį. Šis spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je džiau­gė­si, kad pa­ga­liau įro­dy­ta, jog krep­ši­nis ne tik ima, bet ir duo­da. „Apie 60 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­ to­jų sa­ve sie­ja su krep­ši­niu. Pa­ly­ gin­ti su ES, mes esa­me maž­daug treč­da­liu ak­ty­viau spor­tuo­jan­ti tau­ta“, – sa­kė DNB ban­ko vy­riau­ sio­ji eko­no­mis­tė Bal­ti­jos ša­lims Je­ ka­te­ri­na Ro­ja­ka. Ban­ko ana­li­ti­kai su­skai­čia­vo, kad tei­gia­mas krep­ši­nio po­vei­kis Lie­tu­ vos ūkiui at­neš­da­vo vi­du­ti­niš­kai po mi­li­jar­dą li­tų kas­met. „Jau da­bar ma­ty­ti, kad, tin­ka­ mai iš­nau­do­da­mi tu­ri­mą ba­zę, mes ga­li­me pa­di­din­ti eko­no­mi­nę nau­ dą“, – tvir­ti­no J.Ro­ja­ka. Ji taip pat ti­ki­no, kad ne­ver­ta ma­ ny­ti, jog krep­ši­nio, kaip vers­lo, pa­ nau­do­ji­mas yra epi­zo­di­nis. Tie­ sa, di­die­ji krep­ši­nio tur­ny­rai ne­bus ren­gia­mi kiek­vie­nais me­tais vien Lie­tu­vo­je. Ta­čiau lė­šų at­ne­ša ne tik jie. At­lie­kant ty­ri­mą bu­vo ap­skai­ čiuo­tas vi­du­ti­nis sir­ga­liaus iš­lai­dų krep­še­lis. Tai yra pi­ni­gai, ku­riuos sir­ga­lius iš­lei­džia var­žy­bų bi­lie­ tams, gė­ri­mams bei už­kan­džiams per jas ir trans­por­to, skir­to nu­vyk­ti iki var­žy­bų vie­tos, iš­lai­doms. Iš­lei­ džia­ma su­ma nuo 2000 m. pa­di­dė­ jo dvi­gu­bai ir ne­tgi ne­ma­žė­jo už­klu­ pus eko­no­mi­niam sunk­me­čiui. Skai­čiuo­jant krep­ši­nio at­ne­ša­ mą nau­dą, bu­vo at­si­žvelg­ta į dau­ ge­lį ki­tų as­pek­tų. Tai ne tik sir­ga­lių iš­lei­džia­mi pi­ni­gai krep­ši­nio ren­gi­ niams, bet ir krep­ši­nin­kų, tiek pro­ fe­sio­na­lų, tiek mė­gė­jų, in­ves­tuo­ja­ mi pi­ni­gai. Taip pat bu­vo at­kreip­tas dė­me­sys į tai, kad pa­sta­čius are­nas at­si­ra­do ga­li­my­bė reng­ti čem­pio­na­tus. Dėl jų į Lie­tu­vą at­vyks­ta vis dau­giau krep­ši­nio mė­gė­jų iš ki­tų vals­ty­bių. At­vy­kę čia jie iš­lei­džia pi­ni­gus var­ žy­boms, vieš­bu­čiui, mais­tui, gal­ būt ir su­ve­ny­rams. Per ti­ria­mą­jį lai­ko­tar­pį krep­ši­nio po­vei­kis vieš­ bu­čių ir res­to­ra­nų sek­to­riui sie­kė ne ma­žiau nei 240 mln. li­tų.

10

penktadienis, rugpjūčio 23, 2013

pasaulis Pa­leis ­ par­la­men­tą

Gre­sia ­ pa­ša­li­ni­mas

No­ri bū­ti ­ mo­te­ri­mi

Če­ki­jos pre­zi­den­tas Mi­lo­ šas Ze­ma­nas ofi­cia­liai pa­leis par­la­men­tą rugp­jū­čio 28 d. ir taip at­vers ke­lią pir­ma­lai­ kiams rin­ki­mams. Įs­ta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­sas Če­ki­jo­je įstri­go nuo bir­že­lio, kai prem­ je­ro Pet­ro Ne­čo (nuo­tr.) vy­ riau­sy­bė žlu­go dėl ko­rup­ci­jos ir šni­pi­nė­ji­mo skan­da­lo.

Mask­vos rin­ki­mų ko­mi­si­ja spręs, ar opo­zi­ci­jos pro­tes­ tų ly­de­riui Alek­se­jui Na­val­nui tu­ri bū­ti atim­ta tei­sė siek­ti Ru­si­jos sos­ti­nės me­ro po­sto per rug­sė­jo 8-ąją vyk­sian­čius rin­ki­mus. Jis kal­ti­na­mas pa­ žei­dęs agi­ta­ci­jos tvar­ką, pla­ ti­na­moje me­džia­goje ne­nu­ro­ dęs fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nio.

JAV ar­mi­jos ei­li­nis Brad­ley Man­nin­gas, ku­riam už slap­tų do­ku­men­tų pa­vie­ši­ni­mą skir­ ta 35 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė, va­kar pa­reiš­kė lai­kąs sa­ve mo­te­ri­mi ir pa­pra­šė bū­ti va­di­na­mas Chel­sea. Baus­mę B.Man­nin­gas at­liks ka­ri­nia­me ka­lė­ji­me, prieš tai gė­din­gai iš­ mes­tas iš ka­riuo­me­nės.

Aukš­tai ki­lęs at­si­dū­rė teis­me Su­si­komp­ro­mi­ta­vęs iš­ki­lus Ki­ ni­jos po­li­ti­kas Bo Xi­lai va­kar sto­ jo prieš teis­mą dėl ky­ši­nin­ka­vi­ mo, lė­šų grobs­ty­mo ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo, pra­dė­jus nag­ri­nė­ti di­ džiau­sio at­gar­sio per ke­lis pa­sta­ ruo­sius de­šimt­me­čius šio­je ša­ly­ je su­lau­ku­sią by­lą. Kal­ti­ni­mų puokš­tė

Bo Xi­lai kal­ti­na­mas pikt­nau­ džia­vęs sa­vo po­li­ti­ne įta­ka, kad ap­sau­go­tų žmo­ną, sie­ja­mą su Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vers­li­nin­ ko Nei­lo Hey­woo­do nu­žu­dy­mu 2011 m. Kal­tin­to­jai taip pat tei­gia, kad Bo Xi­lai ga­vo 21,8 mln. jua­nių (9,17 mln. li­tų) ky­šių, dirb­da­mas šiaur­ry­ti­nio Da­lia­no mies­to me­ ru, Liao­nin­go pro­vin­ci­jos ad­mi­ nist­ra­to­riu­mi ir na­cio­na­li­niu ko­ mer­ci­jos mi­nist­ru. Be to, po­li­ti­kas esą pa­si­sa­vi­no 5 mln. jua­nių (2,1 mln. li­tų) iš vie­šų­jų fon­dų. Kaip tei­gia­ma, ky­šiai jam bu­vo mo­ka­ mi per žmo­ną Gu Kai­lai ir sū­nų Bo Gua­gua. Pro­ku­ro­rai rei­ka­lau­ja nu­baus­ti Bo Xi­lai pa­gal įsta­ty­mą, nu­ma­ tan­tį ma­žiau­siai 10 me­tų lais­vės atė­mi­mo už ky­šių, ku­rių su­ma di­des­nė nei 100 tūkst. jua­nių, paė­mi­mą. Žlu­go švie­si kar­je­ra

Bo Xi­lai anks­čiau pri­klau­sė 25 na­rių Ko­mu­nis­tų par­ti­jos Po­li­ti­ niam biu­rui. Įta­kin­gam ir cha­riz­ ma­tiš­kam po­li­ti­kui, pel­niu­siam pri­pa­ži­ni­mą už ko­vą su nu­si­kals­ ta­mu­mu ir Ki­ni­jos ko­mu­nis­ti­nių ver­ty­bių sau­go­ji­mą, ne­tgi bu­vo pra­na­šau­ja­mas vie­nas aukš­čiau­ sių po­stų Ko­mu­nis­tų par­ti­jos va­ do­vy­bė­je – vie­na iš sep­ty­nių kė­ džių Po­li­ti­nio biu­ro Nuo­la­ti­nia­me Ko­mi­te­te, ku­ris prii­ma svar­biau­ sius vals­ty­bi­nius spren­di­mus. Bet

by­la, pra­dė­ta tuo me­tu, kai Ki­ni­ ja ruo­šė­si kar­tą per de­šimt­me­ tį vyks­tan­čiai va­do­vy­bės kai­tai, pa­lai­do­jo jo kar­je­rą. Kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai įta­ria, kad Bo Xi­lai įklam­pi­nę skan­da­lai yra su­si­ję su ko­va dėl val­džios Ko­ mu­nis­tų par­ti­jo­je. Jie taip pat at­ sklei­dė pra­ban­gų aukš­to ran­go pa­ rei­gū­nų gy­ve­ni­mo bū­dą ir tam­sius Ki­ni­jos po­li­ti­nio eli­to už­ku­li­sius. O par­ti­ja šį teis­mo pro­ce­są pa­ tei­kia kaip įro­dy­mą, kad ji nu­si­ tei­ku­si iš­rau­ti ko­rup­ci­ją.

Įta­kin­gam ir cha­ riz­ma­tiš­kam po­li­ti­ kui ne­tgi bu­vo pra­ na­šau­ja­mas vie­nas aukš­čiau­sių po­stų Ko­mu­nis­tų par­ti­jos va­do­vy­bė­je.

Mįs­lė: re­ži­mas ir su­ki­lė­liai dėl che­mi­nės ata­kos kal­tę ver­čia vie­ni ki­tiems.

Ka­re – lū­žio taš­kas? Mė­gė­jų vaiz­do įra­šai, ku­riuo­se už­fik­suo­ti ta­ria­mos che­mi­nio gink­lo ata­kos Si­ri­jos sos­ti­nės prie­mies­čiuo­se pa­da­ri­niai, ga­li tap­ti lem­tin­gu po­sū­kiu Si­ri­jos pi­lie­ti­nia­me konf­lik­te.

Žmo­nai – mir­ties baus­mė

Praė­ju­sių me­tų va­sa­rį Čong­čin­go mies­to po­li­ci­jos va­das Wang Li­ ju­nas ban­dė pa­si­slėp­ti JAV am­ba­ sa­do­je, kaip bu­vo pra­ne­ša­ma, po gin­čo su mies­to par­ti­niu ly­de­riu Bo Xi­lai. Net­ru­kus tei­sė­sau­ga pa­skel­ bė pra­dė­ju­si nau­ją bri­tų vers­li­nin­ ko N.Hey­woo­do žū­ties ty­ri­mą. Bo Xi­lai su­tuok­ti­nė Gu Kai­lai bu­vo pri­pa­žin­ta kal­ta dėl jo nu­žu­ dy­mo ir nu­teis­ta mir­ti, baus­mės vyk­dy­mą ati­de­dant. Čong­čin­go po­li­ci­jos va­das taip pat bu­vo nu­ teis­tas už šios žmog­žu­dys­tės ap­ lin­ky­bių nu­slė­pi­mą. Bo Xi­lai bu­vo pa­ša­lin­tas iš vi­ sų po­stų ir ap­kal­tin­tas ko­rup­ci­ja, ky­ši­nin­ka­vi­mu bei pikt­nau­džia­ vi­mu įga­lio­ji­mais.

Pa­ry­žius gra­si­na jė­ga

Pran­cū­zi­ja va­kar pa­reiš­kė, kad tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė tu­rė­tų pa­nau­do­ti ka­ri­nę jė­gą, jei­gu bū­tų pa­tvir­tin­ti kal­ti­ni­mai, jog Si­ri­jos vy­riau­sy­bės pa­jė­gos su­ren­gė ma­ si­nę che­mi­nę ata­ką prieš ci­vi­lius gy­ven­to­jus.

Tai neatitinka vi­ daus organų pažei­ dimų simptomų. To­ kiu atveju putos turėtų kraujo arba tulžies priemaišų.

at­skrie­jo iš su­ki­lė­lių kont­ro­liuo­ja­ mos te­ri­to­ri­jos. Šal­ti­nis Si­ri­jos sau­gu­mo ins­ti­ tu­ci­jo­se, pra­šęs ne­skelb­ti jo pa­var­ dės, nau­jie­nų agen­tū­rai AFP sa­kė, kad che­mi­nio gink­lo pa­nau­do­ji­mas prieš su­ki­lė­lius tuo me­tu, kai Si­ri­ jo­je dir­ba Jung­ti­nių Tau­tų (JT) ins­ pek­to­rių gru­pė, bū­tų bu­vu­si po­li­ti­ nė sa­vi­žu­dy­bė. „Tre­čia­die­nis bu­vo pir­mo­ji JT mi­si­jos dar­bo die­na, o che­mi­nių gink­lų pa­nau­do­ji­mas tuo me­tu bū­ tų bu­vu­si po­li­ti­nė sa­vi­žu­dy­bė, – sa­kė šal­ti­nis. – Vi­si ana­li­ti­kai sa­ko, kad che­mi­nio gink­lo nau­do­ji­mas, kai čia dir­ba ko­mi­si­ja, nea­ti­tik­tų mū­sų da­bar­ti­nių in­te­re­sų.“

BNS, BBC inf.

„Jei­gu tai bū­tų įro­dy­ta, Pran­ cū­zi­jos po­zi­ci­ja to­kia, kad tarp­ tau­t i­n ė bend­r uo­m e­n ė tu­r i rea­ guo­ti pa­nau­do­da­ma jė­gą Si­ri­jo­je, ta­čiau ne­ga­li bū­ti kal­bos apie ka­ rių pa­siun­ti­mą“, – sa­kė už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Laurent’as Fa­ biu­sas. „Yra ga­li­my­bių rea­guo­ti“, – pri­ dū­rė L.Fa­biu­sas, bet ne­de­ta­li­za­vo. Po­li­ti­nė sa­vi­žu­dy­bė

Pro­ce­sas: Bo Xi­lai nuo­spren­džio tu­rė­tų su­lauk­ti rug­sė­jo pra­džio­je.

AFP nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Si­ri­jos opo­zi­ci­ja tvir­ti­na, kad re­ ži­mo pa­jė­gos Da­mas­ko ry­ti­niuo­se prie­mies­čiuo­se tre­čia­die­nį įvyk­dė che­mi­nę ata­ką, ku­ri nu­si­ne­šė 1300 gy­vy­bių, tarp jų ne­ma­žai vai­kų. Ofi­cia­lu­sis Da­mas­kas nei­gia pa­ nau­do­jęs che­mi­nį gink­lą ir tvir­ti­ na, kad ra­ke­ta su che­mi­niu už­tai­su

Pėd­sa­kai ga­li iš­ga­ruo­ti

Pran­cū­zi­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ir dar trys de­šim­tys JT na­rių pa­rei­ka­la­vo, kad Si­ri­jo­je jau dir­ban­tys šios or­ ga­ni­za­ci­jos ins­pek­to­riai bū­tų įleis­ti į ta­ria­mos che­mi­nio gink­lo ata­kos vie­tą, bet pa­tir­tis ro­do, kad suor­ ga­ni­zuo­ti lei­di­mą ga­li už­truk­ti sa­ vai­tes ar­ba mė­ne­sius. Per to­kį lai­ką che­mi­nių me­džia­gų pėd­sa­kai ga­li pra­si­sklai­dy­ti, ir eks­per­tai ne­ga­lės pa­teik­ti vie­na­reikš­miš­kų iš­va­dų. JT ins­pek­to­riai į Da­mas­ką at­vy­ ko sek­ma­die­nį, tu­rė­da­mi griež­tą man­da­tą iš­tir­ti tris vie­to­ves, ku­rio­ se, kaip įta­ria­ma, che­mi­niai gink­ lai bu­vo pa­nau­do­ti anks­čiau per šį konf­lik­tą. Šiuo me­tu jie dir­ba Chan al Asa­lo vie­to­vė­je šiau­ri­nė­je Ale­po pro­vin­ ci­jo­je. Su­ki­lė­liai ir ar­mi­ja kal­ti­no

vie­ni ki­tus che­mi­nių gink­lų pa­ nau­do­ji­mu to­je vie­to­vė­je šių me­tų ko­vą, taip pat al Tai­bos apy­lin­kė­se ne­to­li Da­mas­ko ir Chim­so pro­vin­ ci­jo­je cent­ri­nė­je Si­ri­jo­je. BNS, BBC, „Eu­ro­news“ inf.

Eks­per­tų abe­jo­nės „Kai ku­riuo­se įra­šuo­se įvy­kiai at­ro­ do per­ne­lyg rea­lis­tiš­ki, tar­si šias sce­ nas bū­tų su­kū­ręs re­ži­sie­rius, – te­le­ vi­zi­jai „Eu­ro­news“ ko­men­ta­vo Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos gink­lų ir che­mi­ nių sprog­me­nų eks­per­tas Step­he­ nas John­so­nas. – Tai ne­reiš­kia, kad tai yra fal­si­fi­ka­ci­ja, bet tai su­ke­lia abe­jo­nių. Pa­vyz­džiui, ant kai ku­rių au­kų lū­pų yra pu­tų. Man jos at­ro­do per­ne­lyg bal­tos, per daug šva­rios. Tai nea­ti­tin­ka vi­daus or­ga­nų pa­žei­ di­mų simp­to­mų, ko rei­kė­jo lauk­ti. To­kiu at­ve­ju pu­tos tu­rė­tų krau­jo ar­ ba tul­žies prie­mai­šų.“ Eks­per­to nuo­mo­ne, vaiz­do įra­šuo­se ma­to­mi au­kų simp­to­mai la­biau pri­ me­na bend­rą ner­vų sis­te­mos pa­žei­ di­mą. „Šiuo me­tu vi­si no­ri iš­girs­ti vie­na­ reikš­miš­ką at­sa­ky­mą: bu­vo pa­nau­ do­tas che­mi­nis gink­las ar ne. Bet iš tu­ri­mų vaiz­do įra­šų kol kas per anks­ti da­ry­ti ko­kias nors iš­va­das“, – re­ziu­ma­vo S.John­so­nas.

Kas apnuodijo Sirijos gyventojus? Plačiau – šeštadienio priede

pasaulis

11

penktadienis, rugpjūčio 23, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

Klaipėdoje viešės pasaulinio garso rašytojas Klaipėdiečių spektakliai sudomino vieną populiariausių pasaulio dramaturgų – į premjerą uostamiestyje atvyks Miro Gavranas.

sėkmingai pasirodė Europos teatrų festivalyje Rumunijoje. Didžiausia šio pastatymo sėkmė – aktorės. Pagal autoriaus norą (pjesės pradžioje M.Gavranas nurodo: „pjesė skirta vaidinti trims aktorėms“), visus 15 pjesės personažų-moterų įvairiausiais jų gyvenimo tarpsniais – nuo vaikų darželio iki senelių prieglaudos – spektaklyje vaidina tik trys aktorės. Valentina Leonavičiūtė, Nelė Savičenko ir Regina Šaltenytė – puikios, viena kitos vertos partnerės bet kuriame epizode. Kurdamos po penkis vaidmenis, čia pat scenoje jos meistriškai persikūnija iš vieno į kitą. Spektaklyje įdėmiai įsiklausyta į dramaturgo pastabą: „Kadangi pjesės struktūra sudėtinga, bus „sunku“ ją skaityti, statyti ir vaidinti. Patariu pjesę skaityti labai atidžiai, statyti su matematišku tikslumu, vaidinti dinamiškai“. Spektaklis išties dinamiškas, gyvas ir, svarbiausia, jaudinantis.

Jam skirtas festivalis

Rugsėjo pabaigoje Klaipėdos dramos teatras pakvies žiūrovus į išskirtinę premjerą – M.Gavrano „Poros“ (rež. Ramunė Kudzmanaitė). Premjera taps trijų dienų programos, skirtos kroatų dramaturgo M.Gavrano kūrybai, dalimi. Klaipėdiečių spektaklius kartu su publika žiūrės ir pats pjesių autorius, iš Kroatijos specialiai atvyksiantis į Klaipėdą. M.Gavranas (g. 1961) – šiuolaikinis kroatų rašytojas, dramaturgas, žinomas ir vertinamas visame pasaulyje. Jo kūrybos sėkmė tiesiog stulbinanti: kūriniai išversti į 35 kalbas, knygos sulaukė 150 leidimų visame pasaulyje. M.Gavrano pjeses pastatė daugiau nei 200 teatrų, o jo spektakliuose apsilankė per 2 mln. žiūrovų. Įdomi detalė: M.Gavranas yra bene vienintelis pasaulyje dramaturgas, kuriam dar gyvam tebesant pradėtas organizuoti tarptautinis jo kūrybai skirtas teatro festivalis. Jis vadinasi „Gavranfest“. Prasidėjęs 2000-aisiais Slovakijoje, šis festivalis sėkmingai tebevyksta iki šiol – neseniai pasibaigė šiemetis „Gavranfest“, surengtas Lenkijoje, Krokuvoje.

Pagrindinė ašis – meilė

A.Lebeliūno režisuotoje M.Gavrano pjesėje „Viskas apie vyrus“ atsiskleidžia intriguojantis šiuolaikinių vyrų pasaulis. Analizuojamos esminės žmogaus būties kategorijos: gėris ir blogis, laisvė ir normos, dvasingumas ir materializmas, moralė ir etika, individualybė ir visuomenė. Spektaklyje apie vyrų tarpusavio santykius kalbama su

200

– tiek teatrų pastatė M.Gavrano pjeses.

Svečias: kroatų dramaturgas M.Gavranas Lietuvoje lankysis pirmąkart.

Į Klaipėdą jis atvyks pažiūrėti čia pastatytų savo pjesių.

Panoro pamatyti pats

Klaipėdos dramos teatras, pažintį su M.Gavrano kūryba pradėjęs nuo legendinio, iki šiol rodomo ir pilnas sales publikos sutraukiančio spektaklio „Viskas apie moteris“ (rež. Dalia Tamulevičiūtė, 2004), vėliau ją sėkmingai pratęsė spektakliu „Viskas apie vyrus“ (rež. Arvydas Lebeliūnas, 2007). Tad, kai dramaturgas parašė paskutiniąją trilogijos dalį „Poros“, jokių klausimų nebekilo: Klaipėdos dramos teatras ėmėsi statyti ir trečiąją pjesę. Kitaip gavraniš-

Asmeninio archyvo nuotr.

koji žmogaus studija liktų tiesiog nebaigta. Teatrui susisiekus su autoriumi, šis mielai sutiko bendradarbiauti. Negana to – M.Gavranas taip susidomėjo klaipėdiečių spektaklių sėkme, kad nusprendė drauge su žmona aktore Mladena atvykti į Lietuvą ir pamatyti juos pats. Parodys visus tris

Tad rugsėjo pabaigoje Klaipėdoje, Žvejų rūmuose, įvyks neoficialus

klaipėdiečių „Gavranfestas“, dalyvaujant pačiam autoriui. Bus parodytos visos trys Klaipėdos dramos teatro pastatytos M.Gavrano pjesės. Jau legendiniu tapęs Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Viskas apie moteris“, režisuotas šviesaus atminimo režisierės D.Tamulevičiūtės, yra kelių festivalių laureatas, pelnė prizus tarptautiniame teatrų festivalyje Albanijoje, teatrų festivaliuose Lietuvoje,

ironija, šmaikščiai, atsiskleidžia gal ne toks paslaptingas kaip moterų, bet ne mažiau įdomus, dramatiškas ir tragikomiškas vyrų pasaulis. Pjesės „Viskas apie vyrus“ siužeto linijos ir personažai neturi nieko bendra su ankstesne M.Gavrano pjese „Viskas apie moteris“. Nors ir stilius tarsi tas pats, ir žaidimo taisyklės – tos pačios. Vis dėlto panaši tik jų abiejų struktūra: keliolika personažų ir kelios skirtingos, bet susipinančios istorijos. Pirmoji – apie tris 40-mečius vyrus, kurie jau 20 metų yra neišskiriami bičiuliai, kol neiškyla į viešumą vieno jų romanas su kito žmona. Antrojoje

M.Gavrano trilogija Rugsėjo 25 d. 18 val. – PREMJERA „Poros“ (rež. R.Kudzmanaitė). Rugsėjo 26 d. 18 val. – „Viskas apie moteris“ (rež. D.Tamulevičiūtė). Rugsėjo 27 d. 18 val. – „Viskas apie vyrus“ (rež. A.Lebeliūnas). Spektakliai bus rodomi Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). Įėjimas – su bilietais, kuriuos rugsėjo pradžioje pradės platinti „Bilietų pasaulis“.

istorijoje – tėvas ir du jo sūnūs, kurių vienas kaltina tėvą dėl motinos savižudybės. Kitos istorijos veikėjai – trys netradicinės orientacijos vyriškiai, ketvirtosios veiksmo vieta – naktinis striptizo klubas. Spektaklio finale vėl susitinka pirmosios istorijos trijulė, jau sulaukusi garbaus amžiaus... „Žinoma, šis spektaklis – apie vyrus. Kadangi veikėjai – vyrai, pagrindinė ašis, apie kurią viskas sukasi, yra moterys. Kitaip tariant, meilė. Meilė, virstanti į kančią, neapykantą, išdavystę, yra vedančioji pastatymo idėja“, – yra sakęs „Klaipėdai“ jo režisierius A.Lebeliūnas. Spektaklyje, kuriame susipina komedija ir drama, vaidina aktoriai Edvardas Brazys, Igoris Reklaitis, Rimantas Pelakauskas ir Kazimieras Žvinklys. Premjeroje – porų santykiai

Po subtilių vyrų ir moterų psichologijos studijų ankstesnėse trilogijos dalyse M.Gavranas ėmėsi porų santykių. Kitaip tariant – meilės su visomis jos apraiškomis, intrigomis ir komplikacijomis... Pjesėje „Poros“ savąjį gyvenimą, panašų į paradoksalią mozaiką, bando suvaldyti poros, porų draugai ir priešai. Galop išaiškėja, kad visa toji santykių raizgalynė glaudžiai tarpusavyje susijusi: vyrai ir moterys pjesėje barasi, taikosi, rėžia į akis tiesą ir saldžialiežuvauja, giriasi ir skundžiasi, tačiau tai tarsi vienas didelis namas, kurio kambariuose vis kiti žmonės ir jų istorijos... Premjeriniame spektaklyje vaidmenis kuria aktoriai V.Leonavičiūtė ir R.Pelakauskas, R.Šaltenytė ir Vaidas Jočys, Renata Idzelytė ir Liudas Vyšniauskas. Parengė Rita Bočiulytė

12

penktadienis, rugpjūčio 23, 2013

pramogų gidas Juodkrantėje vyks folkloro šventė

Rytoj Juodkrantėje vyks VI regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“, gaivinanti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač kadaise labai savitas ir populiarias Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas. Šiemetės šventės vienas pagrindinių akcentų – Žemaitijos krašto etninės kultūros, dainuojamosios tautosakos pristatymas. Koncertuos folkloro ansambliai, juos po Kuršių marias plukdys kurėnai, vyks paskaitos ir praktiniai užsiėmimai, rekonstruotų I–XIV a. žemaičių genties istorinių kostiumų pristatymas, tradicinių amatų, tautodailės bei kulinarijos paveldo mugė, žvejiškos linksmybės. KUR? Juodkrantėje prie marių ir kultūros centre (L.Rėzos g. 8). KADA? Rugpjūčio 24 d. 10–23 val. KAINA? Nemokamai.

L.Švirinas: aš – smiltelė, mes – Smiltynė

Klaipėdietis bardas, dainų kūrėjas ir atlikėjas, muzikos pedagogas ir studijos „Grock“ įkūrėjas bei vadovas Linas Švirinas 50-metį sumanė švęsti su savo kūrybos gerbėjais. Ir ne bet kur, o Smiltynėje, po atviru dangumi, prie studijos „Grock“ vasaros rezidencijos. Ten jis su sūnumis Ryčiu (bosinė gitara) ir Jotvilu (perkusija) bei saksofonininku Andriumi Dereviančenka rytoj surengs maždaug valandos trukmės koncertą „Aš – smiltelė, mes – Smiltynė“. Jame Linas, pritardamas gitara ir klavišiniais, dainuos savo paties dainas – senesnes ir premjerines, įkvėptas pavasarojimų Smiltynėje. KUR? Prie studijos „Grock“ vasaros rezidencijos (Smiltynės g. 12). KADA? Rugpjūčio 24 d. 17.15 val. KAINA? Nemokamai.

„1m² erdvės“ – atminties archyvui Šiandien 18 val. uostamiesčio Baroti galerijoje atidaroma Linos Praudzinskaitės (Klaipėda) instaliacijos paroda „1m² erdvės“.

Instaliacija: L.Praudzinskaitės kūrinys „1m2 erdvės“ sukurtas iš pa-

prastų kartoninių dėžių.

Anot galerijos direktorės Andželikos Baroti, šios menininkės instaliacijas reikėtų suvokti veikiau intuityviai nei racionaliai. Ji tyrinėja santykį tarp to, kas jau turima ir dar tik įgyjama, domisi informacijos atranka, komunikacijos įtaka. Lina asmeninės atminties kaupimą suvokia kaip archyvavimo procesą. Jos darbe naudojamos paprastos kartoninės dėžės dėl jų laikinumo ir pagrindinės funkcijos. Stebėdama iš pasąmonės iškylančias formas ir schemas, atskirus „atminties dėžučių“ fragmentus menininkė konstruoja į vienalytę visumą.

„Mane domina aplinkos, komunikacijos įtaka asmenybės formavimuisi, santykis tarp patyrimo ir prigimties, informacijos atranka ir jos kaupimas, archyvavimas, asmeninis informacijos filtravimas, individualus požiūrio taško pasirinkimas, sukauptos informacijos laikinumas, kaita ar visiškas išsitrynimas, – aiškino parodos autorė, visą informaciją archyvuojanti savo „atminties dėžutėse“. – Mano darbe naudojama parasta kartoninė dėžė suvokiama kaip talpyklė. Noriu pasakyti, kad visi galime savo asmenybę įsprausti į tam tikras formas, schematizuoti. Save suvokiu kaip keturių etapų, įtakų asmenį.“ L.Praudzinskaitės instaliacijos „1m² erdvės“ paroda Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1) veiks iki rugsėjo 11 d.

Kurs klaipėdietišką suvenyrą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) nemokamose dizaino dirbtuvėse „Dizaino manufaktūra – 2013“ įsibėgėjo kūrybinis procesas: kol pirmoji šiemečio projekto grupė, ieškanti viršelio sprendimo planuojamai leisti knygai, pluša su eskizais, buriama dar viena, kursianti klaipėdietišką suvenyrą.

Rugsėjo 12-ąją „Dizaino manufaktūroje“ pradės veikti stiklo objektų dirbtuvės „Klaipėdos miesto suvenyras“. Jų metu stiklo menininkė Indrė Stulgaitė-Kriukienė supažindins su stiklu bei jo savybėmis, kurios vertinamos tūkstantmečius. Stiklas tvirtumu bei ilgaamžiškumu prilygsta marmurui, o iš jo sukurti objektai gali bū-

ti blizgūs ir matiniai, skaidrūs ir nepermatomi, įvairiausių spalvų bei faktūrų. Po teorinių paskaitų kiekvienas dalyvis pateiks savo idėjų eskizus. Juos vertins kompetentinga

„Dizaino manufaktūroje“ siekiama, kad jos dalyviai išplėtotų savo kūrybinę viziją nuo proto šturmo iki gaminio. komisija. Geriausia idėja bus realizuota Panevėžio meninio stiklo studijoje „Glasremis“: dalyvau-

jant autoriui, jo sukurtas suvenyras bus pagamintas karšto stiklo technologija. Šiemet liepą KKKC subūrė pirmąją šių metų „Dizaino manufaktūros“ dalyvių grupę, į kurią buvo pakviesti besidomintieji pramoninio bei grafinio dizaino naujovėmis. Dalyviai įgyvendina savo idėjas kurdami leidyklos „Mintis“ planuojamos leisti knygos viršelį. „Dizaino manufaktūroje“ siekiama, kad jos dalyviai išplėtotų savo kūrybinę viziją nuo proto šturmo iki gaminio. Vienas iš sėkmingiausių KKKC vykdomų kūrybinių industrijų projektų aprėpia nemokamų kūrybinių seminarų ir paskaitų, ekskursijų į gamybos įmones bei savarankiško kūrybinio darbo ciklą. KKKC „Dizaino manufaktūra“

Koncertas: teatralizuotuose „Sapn

„Klaipėdos“ inf.

rengiama trečiąjį kartą. Ankstesniais metais dalyviai, bendradarbiaudami su Klaipėdos bei kitų Lietuvos miestų įmonėmis ir specialistais, nagrinėjo žakardinio audimo subtilybes, mokėsi kurti suvenyrus, interjerą, vitražus, odos dirbinius, projektuoti baldus, maketuoti pakuotes ir kitų dizaino įdomybių. Projektą remia Lietuvos kultūros ministerija. „Dizaino manufaktūros“ užsiėmimai nemokami. Dalyvių skaičius ribotas, todėl vyks dalyvių atranka. Norintieji dalyvauti kūrybinėse stiklo dizaino dirbtuvėse prašomi siųsti savo gyvenimo aprašymą iki rugsėjo 6 d. elektroniniu paštu rasma@kkkc.lt. „Klaipėdos“ inf.

Kartu su šiųmetės Jūros šventės šurmuliu startavęs, Muzikinio teatro languose šėliojęs ir kone visą Lietuvos pajūrį aplankęs XVI „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ artėja prie finišo. Sekmadienį festivalį užbaigs teatralizuotas koncertas „Sapnai apie Brodvėjų“ su viena ryškiausių Baltarusijos operetės atlikėjų Margarita Aleksandrovič.

Išsiskyrė interaktyvumu

Dovana: stiklo suvenyrą „Kultūrpolis“ pernai „Dizaino manufaktūroje“

sukūrė klaipėdietė dizainerė Diana Maikštėnienė. Jį pagamino bendrovė „Glasremis“, bedradarbiaujanti su KKKC.

Kūrinys: I.Stulgaitės-Kriukienės iš stiklo sukurtos „Kilkės“.

Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šiemet žiūrovus kvietė ieškoti meilės lobio – stebuklingojo meilės eliksyro. Publikai buvo pasiūlyta 14 festivalio renginių – simfoninės, kamerinės, sakralinės muzikos koncertai, įvairios akcijos bei G.Donizetti

13

penktadienis, rugpjūčio 23, 2013

pramogų gidas Operoje „Faustas“ – vien vyrai

Šokiu įkūnijo G.Mahlerio muziką

Tris dienas vyksiantis VIII tarptautinis šiuolaikinių vaizduojamųjų ir atlikėjų menų festivalis „PLArTFORMA“ šiandien prasidės Ch.Gounod opera „Faustas“ (kamerinė versija), šiemet pastatyta Baltijos kamerinio operos teatro. Joje visas partijas atlieka vien vyrai: Daktaras Faustas – T.Pavilionis (tenoras), Mefistofelis – R.Juzuitis (bosas), Margarita – V.Gerasimovas (sopraninas), Valentinas – J.Sakalauskas (baritonas), Zybelis – A.Bagdonavičius (kontratenoras), Vagneris – V.Vepštas (baritonas). A.Areimos režisuota opera – be choro, baleto, didelio orkestro ir visos kitos pompastikos. KUR? „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3). KADA? Rugpjūčio 23 d. 19 val. KAINA? 43 Lt.

Per tris vakarus devynis muzikos ir poezijos, operos ir šokio teatro, kino bei dailės renginius pasiūlysianti „PLArTFORMA“ sekmadienį baigsis „Granhøj Dans“ trupės iš Danijos šokio spektakliu „2men2mahler“. Spektaklis balansuoja tarp dviejų kraštutinumų – svaigaus humoro ir giliausios rimties. Pasitelkdamas juoką ir vaikščiodamas rizikinga briauna tarp nevilties ir išganymo, vienatvės ir solidarumo, jame žymus choreografas P.Granhøjus tyrinėja skausmo ir ilgesio daugialypiškumą. G.Mahlerio muziką scenoje gyvai atlieka smuikininkas ir flamenko dainininkė. KUR? „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3). KADA? Rugpjūčio 25 d. 20 val. KAINA? 33 Lt.

uose apie Brodvėjų“ pasirodys visas būrys Klaipėdos muzikinio teatro artistų, atliksiančių populiarių miuziklų ištraukas. Klaipėdos muzikinio teatro archyvo nuotr.

Viešnia: M.Aleksandrovič yra viena ryškiausių Bal-

tarusijos valstybinio muzikinio teatro artisčių.

Festivalį užbaigs koncertas su Minsko operetės primadona komiškos operos „Meilės eliksyras“ premjera. „Tradiciškai festivalis aplankė gražiausias Lietuvos pajūrio vietoves, buvo įvairus ir išties interaktyvus. O pagrindinis jo akcentas – operos „Meilės eliksyras“ premjera – tapo ne tik festivalio, bet ir visų metų puošmena“, – mano Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys. XVI „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“ atidarę unikalia akcija Muzikinio teatro languose, vėliau festivalio organizatoriai pakvietė į baleto trupės kūrybines dirbtuves „Ore“, teatro svečius vaišino žolininkės Adelės Karaliūnaitės „Meilės eliksyru“, kompozitoriaus G.Verdi 200-ąsias gimimo metines paminėjo gluosnio sodinimo akcija Klaipėdos universiteto Botanikos sode. Tai – tik dalis šiųmečio festivalio atrakcijų. „Manau, jog meilės lobį žiūrovai rado ne tik didžiojoje vasaros premjeroje, bet ir kitose festivalio programose. Džiugesys, tolerancija, viltis, polėkis ir kiti „meilės eliksyro“ ingredientai klausytojams tapo atradimu, o mums patiems – kūrybiniu įkvėpimu ateičiai“, – renginio sėkme džiaugėsi R.Kaubrys. XVI tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį globo-

jo Klaipėdos miesto, Neringos, ir Pagėgių savivaldybių merai. Dalis renginių buvo nemokami. Tiesa, simboliškai pakvietęs ieškoti lobio, teatras šią vasarą ir pats jį „surado“ – padedant rėmėjams Klaipėdos muzikinio teatro orkestro duobėje jau stovi naujutėlaitis dirigento pultas. Pasak teatro vadovo, galimybės pakeisti senąjį nusidėvėjusį dirigento pultą nauju buvo ieškoma jau seniai. „Pirmiausia tai susiję su pagarba mūsų dirigentams, orkestro muzikantams ir, žinoma, teatro žiūrovams. Naudodami senąjį pultą, ilgai akinančia šviesa „kankinome“ dalį publikos. Nuo šiol daugiau komforto bus visiems“, – dėstė teatro vadovas.

Holivudo aktore Merlin Monroe, gyvenimo ir karjeros istorija kone geriausiai iliustruoja paties koncerto siužetinę liniją, kurios centre – sudėtingas atlikėjo kelias į pripažinimą. Minske gimusi ir augusi Margo vieną svarbiausių karjeros

Ramūnas Kaubrys:

Džiugesys, tolerancija, viltis, polėkis ir kiti „meilės eliksyro“ ingredientai klausytojams tapo atradimu, o mums patiems – kūrybiniu įkvėpimu ateičiai.

Iš statybvietės – į sceną

Jau šį sekmadienį, rugpjūčio 25 d., 19 val. XVI „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“ Klaipėdos muzikiniame teatre vainikuos ryškūs ir spalvingi „Sapnai apie Brodvėjų“. Iš žinomiausių pasaulio miuziklų ištraukų sudėtas teatralizuotas koncertas šįkart pristatys viešnią iš Baltarusijos akademinio valstybinio muzikinio teatro M.Aleksandrovič, kolegų ir gerbėjų vadinamą Margo. Įspūdingos išvaizdos solistės, dažnai lyginamos su legendine

sprendimų – tapti dainininke – priėmė ne iškart. Mokykloje buvusi pareiginga, tačiau mažai motyvuota, Margarita mokslus nutarė tęsti Minsko architektūros-civilinės inžinerijos technikume. Tačiau jį baigus jai nei dienos neteko dirbti pagal įgytą specialybę – jaunos patrauklios merginos vadovauti vyriškam kolektyvui statybvietėse tiesiog niekas nesamdė. Štai tuomet, kaip pati sakė,

ji „visa galva“ pasinėrė į muzikos pasaulį – įstojo į Baltarusijos valstybinės muzikos akademijos vokalo skyrių ir žingsnelis po žingsnelio ėmė artėti didžiosios scenos link. Čia merginą, tik pradėjusią gilintis į profesionalaus dainavimo subtilybes, pasitiko autoritetingų vokalo specialistų kritika ir rekomendacijos pamiršti apie solistės karjerą. Vis dėlto šiandien viena ryškiausių Baltarusijos valstybinio muzikinio teatro artisčių atlieka pagrindinius vaidmenis populiariausiuose teatro pastatymuose. Ji ir Odetė Darimon I.Kalmano operetėje „Bajaderė“, ir Silva to paties kompozitoriaus „Silvoje“, Marica, Liza – „Grafaitėje Maricoje“, Anina J.Strausso operetėje „Naktis Venecijoje“, Rozalinda, Adelė – „Šikšnosparnyje“, Valentina F.Leharo „Linksmojoje našlėje“ ir daugelis kitų muzikinio teatro scenos personažų. Sėkmės paslaptis

Tokio įkvepiančio pasisekimo paslaptis, M.Aleksandrovič žodžiais, paprasta: „Būtina tikrai mylėti gyvenimą, žmones, pasaulį aplink save, būti optimistu ir tikėti sėkme“, – viename interviu Baltarusijos leidiniui „Novaja gazeta“ tvirtino garsi solistė. Anot jos, vien geri techniniai dainininko duomenys be tam ti-

krų asmenybės bruožų, charakterio gali atvesti ne tik į sėkmę, bet ir į aklavietę. „Muzikantų, dirigentų, dainininkų profesija reikalauja kiekvieną dieną dirbti su savimi. Jei tam tikru momentu pamanai viską pasiekęs, tai jau žymi prasidėjusį kritimą žemyn. Tobulumui ribų nėra. Kaip profesionaliame sporte treneris, taip ir teatre geras reiklus režisierius turėtų niekuomet neleisti atlikėjui „suakmenėti“, – įsitikinusi Margo. Šio sekmadienio vakarą Klaipėdoje Rūtos Bunikytės pernai režisuotame dviejų dalių teatralizuotame koncerte „Sapnai apie Brodvėjų“ klausytojai išgirs ištraukas iš garsiausių miuziklų – J.Kanderio „Kabareto“, J.Hermano „Hello, Dolly“, Cy Colemano „Mielosios Čariti“, F.Loesserio „Kaip daryti karjerą“, R.Paulo „Sesers Kerės“, C.Porterio „Bučiuok mane, Keit“ ir kitų. Drauge su charizmatiškąja viešnia iš Minsko koncerte pasirodys Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, solistai, choro dainininkai ir baleto šokėjai. Diriguos Tomas Ambrozaitis. Bilietai į XVI festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ uždarymo koncertą – po 27 Lt. Juos platina teatro kasa ir „Bilietai.lt“. „Klaipėdos“ inf.

14

penktAdienis, rugpjūčio 23, 2013

sportas

Sporto telegrafas Pralaimėjo. Palangoje tęsiasi Lietuvos futbolo federacijos taurės jaunių turnyras. Antruoju pralaimėjimu B grupės varžybas baigė Lietuvos antroji vienuolikė, 0:1 (0:0) turėjusi pripažinti Latvijos bendraamžių pranašumą. Kamuolį į savo vartus per pridėtą laiką įmušė Mantas Kuneika. Trečia grupėje likusi lietuvių vienuolikė sekmadienį kovos dėl 5-osios vietos. Šiandien Palangoje 15.30 val. susirems Latvijos ir Rusijos komandos. 18 val. žais Azerbaidžano ir Lietuvos pirmoji rinktinė. Dubleriai. Lietuvos A lygos futbolo čempionate žaidžiančių komandų dublerių pirmenybėse susitiko pirmaujančios ekipos – Klaipėdos „Atlantas-2“ ir Panevėžio „Ekranas-2“. Atkakli kova baigėsi be įvarčių. Uostamiesčio dubleriai lenkia panevėžiečius 5 taškais, tačiau yra sužaidę vieneriomis rungtynėmis daugiau. Lygiosios. Pirmosios Ispanijos futbolo supertaurės rungtynės tarp taurės savininko Madrido „Atletico“ klubo ir čempionės „Barcelona“ vienuolikės baigėsi lygiosiomis 1:1 (1:0). Stebint 50 tūkst. žiūrovų, šeimininkai pirmavo po Davido Villos (12 min.) įvarčio. Rezultatą išlygino brazilas Neymaras (66 min.). Atsakomąsias rungtynes komandas Barselonoje žais kitą trečiadienį. Spėlionės. Europos vyrų krepšinio pirmenybių Slovėnijoje išvakarėse lažybų bendrovės pranašauja, jog Lietuvos krepšininkai prasibraus iki pusfinalio, tačiau iš varžybų grįš be medalių – lietuviai turėtų tenkintis ketvirtąja vieta. Favorite įvardijama Ispanijos rinktinė. Dėl antrosios vietos rimčiausia kova turėtų vykti tarp Prancūzijos ir Graikijos komandų. Tikimasi, jog tai bus labai panašaus pajėgumo komandos ir jų galimybės vertinamos identiškai. Lietuvos krepšininkai turėtų likti ketvirtoje vietoje. Lažybininkų nuomone, 43 proc. tikimybė, jog lietuviai savo grupėje, kurioje kovos su Serbija, Juodkalnija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina bei Latvija, bus pirmi. Anglijoje. Antrą pergalę Anglijos futbolo pirmenybėse iškovojo bei vienvaldžiu lyderiu tapo bronzos medalininkas Londono „Chelsea“ klubas, namuose 2:1 (1:1) įveikęs „Aston Villa“ futbolininkus. Pergalingą įvartį pasiekė Branislavas Ivanovičius (73 min.).

Lietuviai dirbo, suomiai – žaidė Lietuvos krepšininkai, 78:76 nugalėję suomius, laimėjo šeštąsias kontrolines rungtynes paeiliui. Tačiau ši dvikova atskleidė naujus mūsų rinktinės žaidimo trūkumus.

Balys Šmigelskas Romas Poderys Neapsigynė nuo tritaškių

Likus žaisti apie dvi minutes, lietuviai pirmavo 77:69, tačiau persvaros neįtvirtino. Suomiai grėsmingai sušvelnino skirtumą ir turėjo galimybę paskutine ataka išlyginti ar net persverti rezultatą savo naudai, bet Petterio Kopponeno tolimas šūvis buvo netaiklus. „Puikiai sužaidėme rungtynių pabaigą. Tokiais dramatiškais momentais geriausiai matyti, ar komanda turi charakterį, koks jos tikrasis potencialas“, – sakė Suomijos rinktinės vyriausiasis treneris Henrikas Dettmannas. Lietuviai nusileido suomiams tritaškių taiklumu. Vien per pirmą kėlinį svečiai pataikė 6 kartus iš 7. „Išryškėjo labai svarbios mūsų žaidimo problemos. Nesitikėjome, kad suomiai taip kibiai ginsis ir taip taikliai mėtys. Kai varžovai dvigubino gynybą, mūsų ryšiai tarp pirmosios ir antrosios grandies krepšininkų visiškai nutrūko. Žaidėme per daug saugiai, neaštrinome sa-

Taranas: kibią suomių gynybą L.Kleiza griovė veržlumu.

vo atakų. Akcentavome, kad suomiai – tritaškininkų komanda, tačiau jie vis tiek pasiekė savo tikslus. Mes aikštėje vėl sunkiai dirbome, o varžovai tiesiog žaidė“, – kalbėjo Lietuvos ekipos strategas Jonas Kazlauskas. Žingsnis atgal

„Suomiai sumaniai dalijosi kamuoliu, o mes viską darėme per jėgą. Nemažą atsakomybės dalį dėl sugriuvusio žaidimo prisiimu aš. Taip žaisti negalime. Žengėme žingsnį atgal“, – pripažino Mantas Kalnietis. „Kova buvo kieta. Man skyrė nesportinę pražangą, tačiau NBA lygoje teisėjai tokių dalykų nefiksuotų. Suomiai mus stumdė ir neleido pasinaudoti užtvaromis. Reikia žaisti paprasčiau. Daugiausia nerimo kelia deriniai „dviese prieš du“

– mes neišnaudojame savo galimybių. Privalome profesionaliau perduoti kamuolį, ne į kojas“, – mintimis dalijosi Linas Kleiza. Rinktinėje nebus M.Gecevičiaus

Vakar Lietuvos krepšininkai išmėgino jėgas su Rusijos rinktine. Per rytinę treniruotę J.Kazlauskas padėkojo už darbą bei pastangas 25-erių 193 cm Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos gynėjui Martynui Gecevičiui. Tad rinktinėje liko 14 žaidėjų. Rusai pirmąsias turnyro rungtynes netikėtai 72:74 pralaimėjo čekams. „Mes kol kas žaidžiame nedrausmingai. Du kėlinius viskas klostosi lyg ir neblogai, bet trečiame komanda pasikeičia – krepšininkai nepaiso trenerio nurodymų ir elgiasi taip, kaip nori“, – po varžybų

Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

teigė net 7 klaidas padaręs vienas Rusijos ekipos lyderių Aleksejus Švedas. Rytoj mūsiškiai žais su Čekijos komanda.

Turnyro statistika Lietuva – Suomija 78:76 (19:24, 20:18, 25:11, 14:23). L.Kleiza 17, J.Valančiūnas, M.Kuzminskas po 12, A.Juškevičius 8, R.Seibutis 7, J.Mačiulis 6, M.Gecevičius, M.Kalnietis po 5, K.Lavrinovičius, D.Motiejūnas po 3/P.Koponenas 20, S.Huffas 14, T.Kottis 11. Rusija – Čekija 72:74 (29:19, 12:11, 8:21, 23:23). V.Fridzonas 19, A.Švedas 17/T.Satoranskis 15, L.Bartonas ir J.Veselas po 12.

Pajūryje – rankinio aistros Česlovas Kavarza Lietuvos paplūdimio rankinio čempionate, vykusiame Melnragėje, pergalingai kovojo jaunieji klaipėdiečiai.

12–13 metų mergaičių grupėje (varžėsi 4 komandos) čempionėmis tapo Daivos Pakulienės treniruojamos uostamiesčio rankininkės. Ir antrąją vietą iškovojo mūsų miesto kita komanda, kuria ugdo Jovita Mikalauskienė. Bronzos medaliai atiteko pasvalietėms. Ir tarp vyresnių rankininkių, gimusių 1998–1999 m. (5 ekipos), geriausiai žaidė klaipėdietės, treniruojamos Auksuolės Stropienės. Sidabras atiteko Vilniaus komandai, o bronza – antrajai Klaipėdos ekipai (trenerė Jolanta Mižutienė).

Berniukams sekėsi prasčiau. 14–15 metų jaunučių varžybose, kuriose kovojo 7 komandos, A.Stropienės auklėjami rankininkai užėmė antrąją vietą. Geriau rungtyniavo svečiai iš Aukštaitijos – Pasvalio žaidėjai. Treti buvo tauragiškiai. Tų pačių miestų atstovai pasidalijo medalius ir jaunesnių, gimusių 2000–2001 m., berniukų grupėje (5 ekipos). Auksą irgi išsivežė pasvaliečiai. Sidabras iškeliavo į Tauragę, o bronza liko Klaipėdoje (treneris Vidmantas Toliušis). Iš viso pajūryje varžėsi 21 – 9 mergaičių ir 12 berniukų – komanda iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Tauragės, Pasvalio ir Šiaulių. Tai mažiau nei pastaraisiais metais. 2011-aisiais kovojo 30 ekipų, 2012aisiais – 29.

Geriausios: mergaičių grupėse

triumfavo klaipėdietės.

19

penktAdienis, rugpjūčio 23, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų norai prieštaraus jūsų interesams. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Jautis (04 21–05 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų išnaudoti savo kūrybiškumą. Dvyniai (05 21–06 21). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo draugų, vienišas. Būkite pasirengęs nemalonioms staigmenoms. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet tokia būsena greitai praeis ir ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo jausitės prislėgtas. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Paskaitykite romantišką knygą ar pažiūrėkite filmą. Bendraudamas būsite labai emocionalus. Apsispręskite, kas dabar jums svarbiau – seniai patikrinti dalykai ar naujos idėjos. Svarstyklės (09 24–10 23). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas atrodys malonus. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite įsitempęs ir irzlus. Kalbėsite painiai, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl verčiau patylėkite ir venkite konfliktų. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Praverstų gera knyga ar filmas. Tačiau rinkitės paprastus siužetus. Ožiaragis (12 22–01 20). Nebijokite svajoti. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Vandenis (01 21–02 19). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su įdomiais žmonėmis. Sugebėsite lengvai išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Penktadienis ir savaitgalis Lietuvoje bus vėsus, tačiau daug lyti neturėtų. Šiandien bus mažai debesuota, vietomis galimas nedidelis lietus. Temperatūra bus 19–21 laipsnis šilumos. Vėsūs orai prognozuojami ir savaitgalį: naktimis temperatūra laikysis apie 10–12 laipsnių. Dienomis bus mažai debesuota, oras sušils iki 17–18 laipsnių. Kitos savaitės pradžia bus lietinga.

Šiandien, rugpjūčio 23 d.

+19

+20

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+19

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+20

6.23 20.52 14.29

235-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 130 dienų. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+21

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +23 Brazilija +28 Briuselis +27 Dublinas +19 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +21

kokteilis Nuo­gy­bės – nie­ko to­kio? „Kok­tei­liui“ pa­skam­bi­nu­si Dai­va pa­pa­sa­ ko­jo, kaip po se­na­mies­tį vaikš­ti­nė­ję klai­ pė­die­čiai ir sve­čiai tu­rė­jo ne­mo­ka­mą ga­ li­my­bę ste­bė­ti ero­ti­nę fo­to­se­si­ją. „Bu­vau šo­ki­ruo­ta to, ką vi­du­die­nį ma­čiau pa­čia­ me mies­to cent­re esan­čio­je lau­ko ka­vi­ nu­kė­je. Kai mer­g i­na at­si­g u­lė vai­k i­nui ant ke­lių, jos trum­pas si­jo­nė­lis ne­be­den­ gė kel­nai­čių, tiks­liau, juos­te­lės“, – fo­to­se­ si­jos smulk­me­nas pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Ka­te­go­riš­kai rė­žęs skai­ty­to­jas Trys Ik­ sai pa­reiš­kė, kad ne­sup­ran­ta žmo­nių pa­sa­ky­mo „ne­tu­rė­jau kur dė­ti akių“. „Tai koks pas ju­mis bu­ku­mo ly­gis? Ką ten to­kio bai­saus pa­ma­tė­te? Ma­nau, ly­giai tą pa­tį, ką ir pa­ti tu­ri­te, – nir­šo Trys Ik­sai. – Per to­kias kaip jūs ir užau­ga vai­kai nie­ko ne­ži­nan­tys, iš smal­su­mo no­rin­tys pa­ma­ ty­ti nuo­gą kū­ną, nes jo nė­ra ma­tę ir jiems la­bai įdo­mu. O tų tė­vų, ku­rie ne­skie­pi­ja vai­kui, kad nuo­gas kū­nas ta­bu, vai­kai vi­ siš­kai ne­krei­pia dė­me­sio pa­ma­tę nuo­gą kū­ną, nes tai jiems at­ro­do na­tū­ra­lu.“

Kaunas Londonas +28 Madridas +36 Maskva +26 Minskas +16 Niujorkas +30 Oslas +22 Paryžius +30 Pekinas +34

Praha +22 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +19 Talinas +18 Tel Avivas +31 Tokijas +31 Varšuva +21

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+20

+18

+14

4

+15

+20

+17

+14

4

rytoj

sekmadienį

+20

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Girmantas, Pilypas, Rožė, Tautgailė.

RUGPJŪČIO 23-iąją

Rytas

+14

Marijampolė

4–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+19

+17

+15

2

1631 m. mi­rė Kons­tan­t i­ nas Sir­vy­das, pir­mo­jo lie­ tu­v iš­ko spaus­d in­to len­ kų–lotynų–lietuvių kal­bų žo­dy­no ir pa­moks­lų rin­ki­ nio „Punk­tai sa­ky­mų“ au­ to­rius (gi­mė 1579 m.) 1913 m. Ko­pen­ha­go­je iš­ kil­m in­gai ati­deng­ta gar­ sio­ji Un­di­nė­lės skulp­tū­ra. 1924 m. Kau­ne įvy­ko pir­ mo­ji Tau­ti­nė dai­nų šven­tė. 1939 m. bu­vo pa­si­ra­šy­ ta SSRS ir Vo­kie­t i­jos su­ tar­tis (Molotovo–Riben­ tropo pa­ktas), nu­lė­mu­si Lie­tu­vos oku­pa­ci­ją.

1967 m. gi­mė mu­zi­kan­ tas, pro­diu­se­ris, ak­to­rius bei gru­pės „Fo­jė“ įkū­rė­jas And­rius Ma­mon­to­vas.

Gand­rai pra­ne­ša apie ru­de­nį

1979 m. Mask­vos Di­džio­ jo teat­ro ba­le­to žvaigž­dė Alek­s and­ras Go­du­no­ vas pa­pra­šė ir ga­vo po­li­ ti­nį prie­globs­tį JAV. 1989 m. įvy­ko Lie­tu­vos, Lat­v i­jos ir Es­t i­jos tau­t ų vie­ny­bės ir pro­tes­to ak­ ci­ja – Gy­va­sis Bal­ti­jos ke­ lias, kai lie­tu­viai, lat­viai ir es­tai, su­si­k i­bę ran­ko­ mis nuo Vil­niaus iki Ta­li­ no, pa­de­monst­ra­vo lais­ vės sie­ki­mą. Ak­ci­jo­je da­ ly­va­vo apie 1 mln. Lie­tu­ vos gy­ven­to­jų.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sapnas, kuriame matote pusbrolį ar pusseserę, reiškia nusivylimus. Po to­ kio sapno gali įvykti nelinksmų įvykių. Jeigu sapne susirašinėjate su pusbro­ liu ar pussesere, toks sapnas reiškia, kad yra tikimybė susipykti su giminė­ mis. Jei sapnuojate, kad linksmai šne­ kučiuojatės su pusbroliu ar pussesere, gali tekti nutraukti santykius su šeima. Jeigu sapne pusseserė ar pusbrolis nu­ siminę – tai reiškia įspėjimą saugotis, kad kas nors neįtrauktų į nemalonią bylą, dėl kurios galite nukentėti. Sapnuoti žiburį reiškia viltį, kad gy­ venimas pagerės. Sapne regėti daug žiburių reiškia džiaugsmą. Žiburį be žibalo matyti – nusilps sveikata. Už­ gesinti žiburiai pranašauja liūdesį ir ašaras.

Nak­tį – sek­so sce­nos Pas­te­bė­to­jas krai­pė gal­vą: „La­bai jau grei­tai vi­si šo­ki­ruo­ja­tės, die­nos me­tu už­pa­ka­lį pa­ma­tę. Atei­ki­te nak­tį į se­na­ mies­tį, tai nei šo­ki­ruo­si­tės, nei ką, o pa­ ma­ty­si­te rea­lių sek­so sce­nų ir na­tū­ra­ lių snu­kių dau­žy­mų... Kaip sa­kė vie­nas „viars­li­ny­kas“ – toks yra gy­ve­ni­mas“.

Spė­lio­nė: jei Klai­pė­do­je daž­niau bū­

tų ren­gia­mos ero­ti­nės fo­to­se­si­jos, gal ne­rea­guo­tu­me į jas li­guis­tai.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Prieš sek­so sean­są mo­te­ris no­ri su­ž i­ no­ti „Ko­dėl?“, vy­ras – „Kur?“

Gal kas pa­tik­rins 206 – tiek kau­lų tu­ri suau­gęs žmo­gus.

Links­mie­ji tirš­čiai Aną­dien pa­g rin­di­ne Ber­ly­no gat­ve ėjo Štir­li­cas, ap­si­ren­gęs rau­do­nar­mie­čio uni­ for­ma ir pa­si­da­bi­nęs me­da­liais. Pro ša­lį mo­to­cik­lu pra­va­žia­vo du ese­si­nin­kai. „Ro­ke­riai“, – pa­gal­vo­jo Štir­li­cas. „Pan­kas“, – pa­gal­vo­jo ese­si­nin­kai.

Išsk­ren­da: na­cio­na­li­niu paukš­čiu ti­tu­luo­ja­mi gand­rai jau at­si­svei­ki­na su Lie­tu­va.

Į šil­tus kraš­tus jau pa­trau­kę gand­rai tar­si in­for­ma­vo, jog ru­duo šie­met bus anks­ty­vas, ne­truks už­klup­ti ir žie­ma.

Čes­ka (397 719; fo­tog­ra­fai, kai ki­tą kar­tą cent­ re reng­si­te ero­ti­nę fo­to­se­si­ją – pra­neš­ki­te. Atei­siu pa­žiū­rė­ti, ar tik­rai ne­gra­žu)

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Se­no­liai ru­dens orus bur­da­vo šv. Balt­ra­mie­jaus die­ną, ku­ri mi­ni­ma rugp­jū­čio 24-ąją. Pro­tė­viai sa­ky­ da­vo, kad jei gand­rai iki Balt­ra­mie­ jaus iš­skri­do, bus anks­ty­vas ru­duo ir žie­ma. „Mū­sų gand­rai sa­vo liz­dą pa­li­ko jau rugp­jū­čio 15 die­ną ir dau­giau

ne­beg­rį­žo. Jų da­bar lau­kia­me tik ki­tų me­tų ko­vo pa­bai­go­je“, – tei­ gė Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­jos sto­ties di­rek­to­rius Vy­tau­tas Ju­sys. Jo tei­gi­mu, gand­rai iš­skri­do nei per anks­ti, nei per vė­lai. Kas­met jie į pie­tus pra­de­da trauk­ti rugp­ jū­čio vi­du­ry­je ir įpras­tai pa­sku­ ti­nie­ji Lie­tu­vą pa­lie­ka iki rug­sė­jo pra­džios. „Ru­de­ni­nė paukš­čių mig­ra­ci­ ja šie­met pra­si­dė­jo bir­že­lio 16-ąją – 10 die­nų vė­liau nei per­nai. Aiš­ ku, pir­mie­ji iš­skri­do var­nė­nai. Jie iš­si­pe­rė­jo vai­kus ir pa­li­ko Lie­tu­vą. Tai, jog var­nė­nai iš­skri­do vė­liau nei per­nai, reiš­kia tik tai, kad pa­va­sa­ ris bu­vo vė­ly­vas, to­dėl paukš­čiai vė­liau pa­dė­jo kiau­ši­nius, iš­si­pe­rė­ jo vai­kus. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad ir ru­duo ateis vė­liau, nes per va­sa­ rą me­teo­ro­lo­gi­nės są­ly­gos iš­si­ly­gi­ no“, – aiš­ki­no V.Ju­sys. Jis pa­brė­žė, jog paukš­čiai, ap­ skri­tai, yra pra­sti si­nop­ti­kai ir jais ne­ga­li­ma pa­si­kliau­ti. „Spar­nuo­čiai

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

apie orus nie­ko ne­nu­si­ma­no. Iš jų el­ge­sio tik­rai ne­ga­li­ma nu­ma­ny­ti, koks bus ru­duo ar žie­ma. Paukš­čiai par­skren­da, pa­de­da kiau­ši­nius, iš­ si­pe­ri vai­kus, iš­mo­ko juos skrai­dy­ ti ir iš­skren­da. Vis­kas. Toks gam­tos dės­nis. Paukš­čiams vi­zų ne­rei­kia – jie skren­da ten, kur no­ri ir ka­da no­ ri“, – tvir­ti­no or­ni­to­lo­gas. Šiuo me­tu trauk­ti į pie­tus bū­ riuo­ja­si de­vyn­bal­sės, pe­čia­lin­dos, nend­ri­nu­kės, krakš­lės, til­vi­kai. „Nei paukš­čiai, nei gam­ta ne­pokš­ tau­ja – vis­kas vyks­ta pa­gal pla­ną“, – juo­ka­vo V.Ju­sys. Ki­tą sa­vai­tę Ven­tės ra­go or­ni­to­ lo­gi­jos sto­ty­je jau bus pa­ka­bin­tas di­dy­sis tink­las ir pra­si­dės pa­ts dar­ by­me­tis – mig­ruo­jan­čių paukš­čių, pa­te­ku­sių į tink­lą, žie­da­vi­mas. Per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­jos sto­ty­je su­žie­duo­ta 12,5 tūkst. paukš­čių, o rug­sė­jį ir spa­lį žie­dus ant ko­jų ke­ ti­na­ma už­mau­ti 60 tūkst. spar­ nuo­čių.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1067

2013 08 21 AUKSO PUODAS – 29 421 519 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 300 569 Lt 40 32 16 45 21 04 Auksinis skaičius 40 Papildomi skaičiai 03 44 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 25 181 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 3 597 Lt (8 priz.) 4 skaičiai 143 Lt (275 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (4309 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5829 priz.) Džokeris - bil. nr. 060 157 011 (118 713 Lt) Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 100 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.