2013 08 29 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

rugpjūčio 29–rugsėjo 4 d., 2013 m.

Nr. 35 (1536)

išeina ketvirtadieniais

2,50 Lt

suGr įŽima K.Kazl s vaidmenausKaitė

DOVANA

į susi Kūrė pati

Tel PRoGevizijos rugp RAMos Ru jūčio 31

2013 m.

Nr. 35

gsėjo – 6 d.

Vasaros palydų proga šaldyto jogurto „Yogis“ ledai už ypatingą kainą

Ne Ti Žiūrėk motek rų la imė 12

Taikik lyje

(Ne­)vykęs kamš­čiat­rau­kis Rugsė­jo 1-osios su jau­du­liu lau­ kia ne tik moks­ lei­viai, bet ir sos­ tinės vai­ruo­to­ jai bei vie­šo­jo trans­por­to ke­ lei­viai. Vėl nau­ ji tro­lei­busų ir au­to­busų gra-­ fi­kai, ne­baig­ti gat­vių tvarky­ mai – nieko gera nežadantis de­ri­nys. Sos­ tinės vald­žia, tie­sa, viską re­gi op­ti­mis­tiš­kai – dar šiek tiek kant­rybės ir vi­si ne­tru­kus šyp­so­simės.

T

tiraža s 33

Nep V he ailsta ro ja nty naršė po ds keliautoi žiungl jai es

Nors daug kam ma­no ir ma­ no ko­man­dos idė­jos at­rodė kaip skra­jo­ji­mas pa­de­be­siais, pa­si­žiūrė­ki­te – viską, apie ką mes sva­jo­jo­me, pa­vertė­me konk­re­čiais dar­bais.

650

Vil­niaus mies­to me­ras Artū­ras Zuo­kas

10p.

miestas

2p.

Nu­si­kaltė­liai įžūlėja Prieš už­si­da­rant du­r ims il­ga­pirš­t is stve­ria mo­ters pa­puo­šalą ir pa­bėga iš au­to­bu­so ar tro­lei­bu­so, o au­ka ir ap­l in­k i­n iai tik po ke­l ių se­k und­ž ių su­vo­kia, kas įvy­ko, bet jau būna vė­ lu. To­k ių įžūlių nu­si­kal­t imų pa­sta­ ruo­ju me­tu Vil­niu­je pa­daugė­jo.

Miestas

6p.

Kur slėptis nuo krep­ši­nio?

8 Tomo Lukšio / BFL nuo­tr.

vilniausdiena.lt

Pa­sau­lis

Įsi­ti­kinę, kad Va­karų in­ter­ven­ ci­ja į Si­riją yra neiš­ven­gia­ma, eks­per­tai jau nu­piešė šios ope­ ra­ci­jos sce­na­rijų, bet įspėjo ir apie pa­vo­jus, ku­rie ty­ko ne tik pi­lie­ti­nio ka­ro nua­lin­tos ša­lies, bet ir vi­so re­gio­no.

16p.

Sa­vait­ga­lis Tai – daik­tas, kurį no­ri­si su sa­vi­mi turė­ti, ku­ris, ti­ki, tau pa­dės bėdo­ se ir pri­šauks sėkmę. Aiš­ku, kad tai – ta­lis­ ma­nas. „Vil­ niaus die­na“ pa­si­domė­jo, ar ži­no­mi ša­lies žmonės tu­ri ta­lis­maną, ar ti­ki jo ap­sau­ga ir pa­gal­ba. 19p.

Ieškokite

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

palapinės

s k u la , s ę Tav vanosr do izai i s! pr eno m g i sta

Rugsėjo 6–8 d.

Sostinės dienose!

2

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Siau­tė­ja įžū­lūs va­gys Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Prieš už­si­da­rant du­rims il­ga­pirš­ tis stve­ria mo­ters pa­puo­ša­lą ir pa­bė­ga iš au­to­bu­so ar tro­lei­bu­ so, o au­ka ir ap­lin­ki­niai tik po ke­ lių se­kun­džių su­vo­kia, kas įvy­ ko, bet jau bū­na vė­lu. To­kių įžū­ lių nu­si­kal­ti­mų pa­sta­ruo­ju me­tu Vil­niu­je pa­dau­gė­jo.

Sprun­ka grei­tai

Pir­ma­die­nį tro­lei­bu­su link An­ta­ kal­nio va­žia­vu­sios vil­nie­tės Svet­ la­nos dė­me­sį pa­trau­kė vie­nos ke­lei­vės aik­te­lė­ji­mas ties Tra­kų sto­te­le Py­li­mo gat­vė­je. „At­sig­rę­ žiau ir pa­ma­čiau ap­stul­bu­sią ke­ lei­vę stik­li­nė­mis aki­mis. Ji bu­vo vy­res­nio am­žiaus ir lai­kė ran­ką prie kak­lo. Kol su­si­gau­dė­me, du­ rys už­si­da­rė, o lau­ke jau skuo­dė vy­riš­kis tam­siu spor­ti­niu kos­tiu­ mu“, – pa­sa­ko­jo vil­nie­tė.

Ran­ko­se, kaip paaiš­kė­jo, jis lai­ kė mi­nė­tos ke­lei­vės gran­di­nė­lę su di­de­liu jai la­bai bran­giu ir tik ne­ se­niai vai­kų pa­do­va­no­tu auk­si­niu kry­že­liu. „Mo­te­riš­kė la­bai su­si­krim­ to, puo­lė­me ją ra­min­ti, pa­ta­rė­ me kreip­tis į po­li­ci­ją. Ji tik­riau­siai duo­me­nų ba­zė­se tu­ri to­kių nar­ko­ ma­nų nuo­trau­kų, bet bė­da ta, kad nie­kas ne­ma­tė jo vei­do. Jis ne­slė­pė vei­do, ne­tu­rė­jo jo­kio gob­tu­vo, bet tro­lei­bu­sas bu­vo pus­tuš­tis, jis nu­ plė­šė gran­di­nė­lę iš nu­ga­ros, o ir aš jį ma­čiau jau nu­bė­gan­tį. Jis skuo­ dė iki san­kry­žos ir pa­su­ko Tra­kų gat­ve link se­na­mies­čio“, – pa­sa­ ko­jo Svet­la­na.

Nes­pė­ja su­rea­guo­ti

Be­veik iden­tiš­ką is­to­ri­ją pa­pa­sa­ ko­jo ir ki­tas as­muo, vil­nie­tis Ro­

mual­das, rugp­jū­čio 16-ąją dar­bo die­nai pa­si­bai­gus va­žia­vęs į Gri­ giš­kes 29 marš­ru­to au­to­bu­su. „Sa­va­no­rių pro­spek­to sto­te­lė­ je į au­to­bu­są pra­dė­jo lip­ti daug žmo­nių ir aš iš kar­to at­krei­piau dė­me­sį į vai­ki­ną, ku­ris vos įžen­ gęs pri­si­spau­dė prie du­rų, vers­ da­mas ki­tus ke­lei­vius brau­tis pro jį. Pa­gal­vo­jau, koks ne­nau­dė­lis, na, bet gal­būt ruo­šia­si lip­ti ki­to­ je sto­te­lė­je ir no­ri lik­ti prie du­ rų, – pa­sa­ko­jo vy­ras. – O ki­to­je, Ge­ro­sios Vil­ties, sto­te­lė­je du­rims jau už­si­da­rant jis žai­biš­kai nu­plė­ šė gran­di­nė­lę ke­lei­vei nuo kak­lo ir pa­spru­ko, pe­čiais jau kliu­dy­da­ mas du­ris. Dar aki­mir­ka, ir du­rys bū­tų jį pri­spau­du­sios“, – pa­sa­ko­ jo įvy­kio liu­di­nin­kas.

Se­zo­ni­nės va­gys­tės

Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Nu­si­kal­ti­ mų ty­ri­mo val­dy­bos Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo sky­riaus vir­ ši­nin­kas Si­gi­tas Še­mis pa­sa­ko­jo, kad mies­te vyk­do­mų va­gys­čių ti­ pas daž­nai pri­klau­so nuo se­zo­no. „Jei kal­bė­tu­me apie gran­di­nė­ lių va­gys­čių pa­vyz­džius, tai va­ sa­ros nu­si­kal­ti­mas. To­kių nu­ si­kal­ti­mų va­sa­rą pa­dau­gė­ja ir gat­vė­se. Ka­dan­gi va­sa­rą vir­šu­ ti­nius dra­bu­žius nu­si­me­ta­me, gran­di­nė­lės ma­to­mos ir nu­si­kal­ tė­liai tuo nau­do­ja­si“, – pa­sa­ko­ jo S.Še­mis.

Pa­sak jo, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­lai­ko ne­ma­žai įta­ria­mų­jų, nes da­ran­tys to­kį nu­si­kal­ti­mą daž­nai ne­sle­pia sa­vo vei­do, yra aso­cia­ lūs, var­to­jan­tys nar­ko­ti­kus. Tad di­džio­ji jų da­lis yra po­li­ci­jos kar­ to­te­ko­se ir duo­me­nų ba­zė­se, o nu­ ken­tė­ju­sie­ji žvilg­te­lė­ję į kar­to­te­kas ga­li juos leng­vai at­pa­žin­ti.

Perspėjimai: grandinėlių vagystės – vasaros tendencija, o šąlant

orams patariama saugotis rankines „tikrinančių“ kišenvagių.

Pas­to­liai ir pie­ši­nys ant bu­vu­sio „Lie­tu­ vos“ ki­no teat­ro jau at­krei­pė smal­sių praei­vių žvilgs­nius.

Net­ru­kus juos pa­ trauks dar ke­tu­rios at­vi­ros mies­to erd­ vės. Sos­ti­nė­je pra­ si­de­da pir­mą­kart Lie­tu­vo­je vyks­tan­ tis gat­vės me­no fes­ti­va­lis – „Vil­nius Street Art“.

„Shutterstock“ nuotr.

Kū­ri­nys: šis E.Za­cha­re­vi­čiaus dar­bas ant „Lie­tu­vos“ ki­no teat­ro sie­nos ta

Me­ni­nin­kai pa­puo

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Kvies praei­vius su­si­mąs­ty­ti

„Lie­tu­vos“ ki­no teat­ras, Ro­tu­šė, Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ras (ŠMC), Šv. Jo­kū­bo li­go­ni­nės ir pa­sta­to jau­ kio­je Od­mi­nių gat­vė­je sie­nos taps nau­jo Sos­ti­nės die­nų ren­gi­nio – „Vil­nius Street Art“ – erd­vė­mis gat­vės me­nui. Šiuos pa­sta­tus pa­ puoš gar­sių Lie­tu­vos ir už­sie­nio me­ni­nin­kų dar­bai. „At­vi­ro­se mies­to erd­vė­se ta­pan­ tiems me­ni­nin­kams vie­ta yra vie­ na svar­biau­sių są­ly­gų kū­ry­bai. Vil­ niaus gat­vės me­no fes­ti­va­lis sie­kia ap­leis­tiems ir reikš­min­giems pa­ sta­tams mies­to cent­re su­teik­ti pa­pil­do­mą krū­vį, pa­veik­ti ir pro­ vo­kuo­ti, kad il­ges­nį ar trum­pes­ nį lai­ką iš­lik­sian­tys gat­vės me­no dar­bai kvies­tų praei­vius pa­mąs­ ty­ti apie me­ną ir sa­vo san­ty­kį su juo“, – tei­gė fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­ to­riai.

Nors dau­gu­ma „Vil­nius Stre­ et Art“ fes­ti­va­lio dar­bų bus pri­ sta­ty­ti tik pir­mą rug­sė­jo sa­vait­ga­ lį, sa­vo kū­ri­nį ant „Lie­tu­vos“ ki­no teat­ro jau be­veik bai­gė Ma­lai­zi­jo­ je gy­ve­nan­tis lie­tu­vis me­ni­nin­kas Er­nes­tas Za­cha­re­vi­čius. Sa­vo dar­ bais dau­ge­ly­je Piet­ry­čių Azi­jos ša­

miestas per savaitę Penk­ta­die­nis Nuo penk­ta­die­nio sos­ti­nės Ro­tu­šės aikš­tė pa­si­nė­rė į vi­du­ram­žius – mies­to šir­dy­je pra­si­dė­ jo Balt­ra­mie­jaus mu­gė, ji tru­ko dvi die­nas. Po tra­di­ci­nių ama­ti­nin­ kų ei­ty­nių nuo Vo­ kie­čių Do­mi­ni­ko­nų, Pi­lies gat­vė­mis iki pat mies­to Ro­tu­šės mu­gė bu­vo ofi­cia­ liai ati­da­ry­ta. Šim­tai žmo­nių smal­siai žiū­ri­ nė­jo ama­ti­nin­kų par­duo­ da­mas pre­kes. Kai ku­rie vie­ to­je dir­bi­nius ga­mi­nan­tys spe­cia­lis­tai

lių iš­gar­sė­jęs me­ni­nin­kas yra ge­rai ži­no­mas kaip vie­nas ori­gi­na­liau­sių ir įdo­miau­sių pa­sau­lio gat­vės me­ no kū­rė­jų. Ga­lu­ti­nę sa­vo dar­bo ant „Lie­tu­vos“ ki­no teat­ro idė­ją jis lai­ ko pa­slap­ty­je, iki kū­ri­nys bus vi­siš­ kai baig­tas.

Išs­kir­ti­niai už­sie­nie­čių dar­bai

Pa­sak ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, gat­ vės me­no fes­ti­va­lis kal­bės apie Vil­nių kaip me­nui at­vi­rą mies­tą.

Sie­kiant pa­brėž­ti mies­to ir me­no ry­šį, ant vie­nos Ro­tu­šės ko­lo­nos tarp­tau­ti­nė me­ni­nin­kų ko­man­ da „Up­pers­tu­dio“ – ita­las Se­bas­ tia­no Maio­li­no ir gru­zi­nas Iva­ nė Ksne­laš­vi­li – ruo­šia ori­gi­na­lų pro­jek­tą. Šią sim­bo­li­nę ins­ta­lia­ ci­ją vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai iš­ vys rug­sė­jo 7 d.

Pen­kių skulp­tū­rų kom­po­zi­ci­ją ant ŠMC pa­sta­to sto­go kurs pa­sau­ li­nio gar­so ame­ri­kie­čių me­ni­nin­kas Mar­kas Jen­kin­sas – ge­riau­siai ži­ no­mas kaip įvai­rių skulp­tū­ri­nių ins­ta­lia­ci­jų gat­vė­se au­to­rius. Jo dar­bų ga­li­ma ras­ti di­džiau­sio­se ga­ le­ri­jo­se nuo Mask­vos iki Rio de Ža­ nei­ro gat­vių, ypač gim­to­sio­se JAV, kur jis šiuo me­tu gy­ve­na ir ku­ria su ko­le­ge Sand­ra Fer­nan­dez.

Paž­vel­gus į pro­vo­kuo­jan­čius ir tik­ro­viš­kus M.Jen­kin­so dar­bus ne­

Mar­kas Jen­kin­sas:

Klou­nai kur kas la­ biau ke­lia šiur­pą nei ma­no skulp­tū­ros. „Gy­ve­ni­mas pil­nas įvai­riau­sių da­ly­kų ir ge­ras me­nas tu­rė­tų bū­ ti to at­spin­dys, kaip ba­sei­nas, pil­ nas van­dens. Jis vis­ką pa­ro­do kiek ki­taip. Ži­no­ma, ga­lė­čiau kur­ti tik juo­kin­gus, links­mus da­ly­kus, bet ta­da ne­no­rė­čiau kar­je­ros da­ry­ ti kaip me­ni­nin­kas. Gal­būt ga­lė­ čiau kaip klou­nas, pu­čian­tis vai­ kams ba­lio­nus. Bet vėl­gi, klou­nai kur kas la­biau ke­lia šiur­pą nei ma­ no skulp­tū­ros“, – į klau­si­mą, ko­dėl jo dar­buo­se daug nei­gia­mo at­spal­ vio, su­si­ju­sio su mir­ti­mi, at­sa­kė M.Jen­kin­sas.

Jo kū­ri­nį ant ŠMC pa­sta­to sto­go bus ga­li­ma iš­vys­ti rug­sė­jo 8 d.

Pa­neigs vy­rau­jan­čią nuo­mo­nę

Į „Vil­nius Street Art“ fes­ti­va­lį pa­ kvies­ti ir du jau­ni jau pri­pa­žin­ti lie­

2013 08 22 2013 08 28

Šeš­ta­die­nis no­riai da­li­jo­si sa­vo ama­tų pa­slap­ti­mis ir ro­dė, kaip ga­mi­na­mas vie­noks ar ki­toks daik­tas, ku­rie bu­ vo pa­pli­tę nuo vė­ly­vų­jų vi­du­ram­žių iki Re­ne­ san­so epo­chos.

Mu­g ė­j e bu­vo re­ konst­r uo­j a­m i vė­ ly­v ų­j ų vi­d u­r am­ žių bei Re­ne­san­so epo­c hos ama­t ai ir ce­chų tra­di­ci­jos, par­ da­v i­n ė­j a­m i ama­t i­n in­ kų – siu­v ė­j ų, au­d ė­j ų, bat­siu­vių, od­mi­nių, sta­lių ir t. t. – ga­mi­niai.

ky­la klau­si­mų, ko­dėl žmo­nės daž­ nai sku­ba rink­ti pa­gal­bos nu­me­ rį 911.

1180 links­mai nu­si­tei­ku­sių mo­te­rų šeš­ ta­die­nį 21 val. sos­ti­nė­je star­ta­vo pir­mą­kart Lie­tu­vo­je su­reng­ ta­me nak­ti­nia­me mo­te­ rų bė­gi­me „We own the night“. Nors or­ga­ni­ za­to­rių tiks­las, kad ren­gi­ny­je da­ly­vau­tų 2000 mo­te­rų, ne­pa­ siek­tas, ge­ros nuo­ tai­kos ne­trū­ko.

Bė­gi­mui bu­vo nu­ma­ ty­tos 45 mi­nu­tės, bet ir po jo bu­vo kvie­čia­ma neiš­ sis­kirs­ty­ti bei pa­si­džiaug­ti ge­ra drau­gi­ja. Dar ge­ro­kai iki ren­gi­nio or­ga­ni­

Sek­ma­die­nis za­to­riai ža­dė­jo: šio 5 km ma­ra­to­no tiks­ las – ne kuo grei­čiau įveik­ti tra­są, o pa­si­links­min­ti ir ge­rai pra­ leis­ti lai­ką sma­gio­je kom­ pa­ni­jo­je. To­kie nak­ti­niai mo­te­rų bė­gi­mai jau ne vie­nus me­tus or­ ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rio­ se pa­sau­lio ša­ly­se.

Tūks­tan­čius da­ly­vių jie pri­trau­kia Lon­do­ ne, Pa­ry­žiu­je, Ams­ter­ da­me, Mi­la­ne, Ber­ly­ne.

Bir­že­lį Var­šu­vo­je įveik­ti tra­są pa­si­ry­žo dau­giau kaip 6 tūkst. mo­te­rų.

Vil­niu­je praū­žė ket­vir­tą kar­tą su­reng­ tas dvi­ra­čių spor­to en­tu­zias­tus vie­ni­jan­tis ren­gi­nys „Ve­lo­ ma­ra­to­nas 2013“.

Sa­vo jė­gas min­d a­ mi pe­da­lus iš­ban­ dė tri­jų ka­te­go­ri­jų dvi­ra­ti­nin­kai: vai­ kai, mė­g ė­j ai, ga­ lė­ję rink­tis 10, 20 bei 30 km dis­tan­ ci­ją, ir spor­ti­nin­kai, my­n ę 50 ar­ba 100 km. 10 val. ry­to star­ta­ vę vai­kai va­žia­vo 2,4 km il­ gio tra­są.

3

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

miestas

6p.

Pa­sis­lėp­ti nuo krep­ši­nio bus sun­ku.

Lais­vės dai­nos moks­lo die­ną Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Rug­sė­jo 1-ąją 19 val. tra­di­ciš­kai S.Dau­kan­to aikš­tė­je bus mi­ni­ma moks­lo me­tų pra­džios ir Lie­tu­vos lais­vės die­na. Šie­met jau 19-ą kar­tą vyk­sian­čio­je šven­tė­je „Beauš­tan­ti auš­re­lė“ skam­bės gra­žiau­sių lais­ vės dai­nų in­terp­re­ta­ci­jos.

Kas­met šis ne­mo­ka­mas kon­cer­ tas su­trau­kia daug vil­nie­čių ir net smal­sių tu­ris­tų, ku­rie ste­bi­si gra­ žiais lie­tu­viš­kais bal­sais. Šį sek­ ma­die­nį Lie­tu­vos lais­vės 20-me­tį mi­nin­čia­me kon­cer­te bus ga­li­ma iš­girs­ti to­kius į krau­ją įau­gu­sius kū­ri­nius kaip „Ko­kia nuo­sta­bi die­

na“, „Aša­ra Die­vo aky“, „Lais­vė“ ir t. t. Kiek­vie­nas šia­me ren­gi­ny­je skam­bė­sian­tis kū­ri­nys bus pui­kiai at­pa­žįs­ta­mas tau­tai. „Kiek­vie­nais me­tais pa­ren­ka­me ko­kią nors te­mą. Šiais me­tais ren­ gi­nys skir­tas Lais­vės die­nai“, – pa­ sa­ko­jo kon­cer­to me­no va­do­vė ir re­ ži­sie­rė Ire­na Di­džiu­lie­nė.

Kon­cer­te da­ly­vaus pro­fe­sio­na­ lūs cho­rai, gar­si­nan­tys Lie­tu­vą vi­ sa­me pa­sau­ly­je: cho­ras „Vil­nius“, vals­ty­bi­nis pu­čia­mų­jų inst­ru­men­ tų or­kest­ras „Tri­mi­tas“, ber­niu­kų ir jau­nuo­lių cho­rai „Ąžuo­liu­kai“ bei „Da­gi­lė­lis“.

Mu­zi­ki­nius kū­ri­nius taip pat at­ liks Vik­to­ri­ja Miš­kū­nai­tė, Je­ro­ni­

mas Mi­lius, Jo­vi­ta Vaš­ke­vi­čiū­tė.

Pa­si­ro­dys Na­cio­na­li­nės pre­mi­ jos lau­rea­tai Vy­tau­tas Juo­za­pai­ tis (nuotr.) ir Pet­ras Vyš­niaus­kas.

Taip pat skam­bės Lie­tu­vos ka­riuo­ me­nės or­kest­ras.

Par­ką gai­vins liau­diš­kais šo­kiais

aps įžan­gi­niu Vil­niaus gat­vės me­no fes­ti­va­lio kū­ri­niu.

oš sostinę

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

tu­vių gat­vės me­no at­sto­vai – An­ ta­nas Dub­ra ir Jur­gis Ta­ra­bil­da.

A.Dub­ra pri­sta­tys kū­ri­nį ant Šv. Jo­kū­bo li­go­ni­nės sie­nos (iš J.Tu­mo-Vaiž­gan­to gat­vės pu­sės), o J.Ta­ra­bil­da kurs ant tuš­čios sie­ nos Od­mi­nių gat­vė­je. „La­bai ne­mėgs­tu kal­bė­ti apie sa­vo dar­bus, sten­giuo­si, kad dar­ bai kal­bė­tų pa­tys. Taip pat pa­ lie­ku daug vie­tos pa­ties žiū­ro­ vo in­terp­re­ta­ci­joms. Bet jei la­bai trum­pai, sa­vo pie­ši­ny­je iro­ni­zuo­ da­mas vaiz­duo­siu sa­vo po­žiū­riu la­biau­siai nuo jau­ni­mo kar­tos nu­to­lu­sį žmo­gų, at­kreip­da­mas dė­me­sį į vi­suo­me­nė­je vy­rau­jan­ čią nuo­mo­nę, kad pie­ši­nys ant sie­nos – tai jau­nų „chu­li­ga­nų“ dar­bas“, – sa­vo bū­si­mą še­dev­rą api­bū­di­no J.Ta­ra­bil­da.

Jau­no­jo me­ni­nin­ko nuo­mo­ne, už­baig­tas pa­veiks­las yra ne ta­da, kai už­te­pa­mas pa­sku­ti­nis po­tė­ pis ar pa­de­da­mas pa­ra­šas. Ta­da jis esą tik pra­si­de­da. „To­dėl pub­li­kos, ap­lin­kos reak­ ci­ja yra tai, kas su­tei­kia kū­ri­niui ver­tę ir reikš­mę. Me­nas gat­vė­ je tuo ir ža­vi ma­ne, kad tai yra nuo­la­ti­nis kū­ri­nio ry­šys su žiū­ ro­vu. Ki­ta ver­tus, mies­tas įgau­na dau­giau gy­vy­bės, spal­vų“, – apie gat­vės me­ną kal­bė­jo J.Ta­ra­bil­da.

Po šių var­žy­bų ap­do­va­no­ta jau­niau­ sia ma­ra­to­no da­ly­vė – 2012 m. sau­ sio 24 d. gi­mu­si ir šven­tė­je tri­ ra­tu­ką my­nu­si mer­gai­tė. Jai ati­te­ko dvi­ra­tis. Ak­ty­viau­ sios ko­man­dos marš­ki­ nė­l iai ati­te­ko Jo­n a­vos bend­ruo­me­nės ko­man­ dai, su­tel­k u­s iai gau­s ų bū­rį da­ly­vių.

Iš vi­s o „Ve­l o­m a­r a­t o­ ne“ da­ly­va­vo maž­daug 8 tūkst. dvi­ra­ti­nin­kų.

Ren­gi­ny­je po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai taip pat ne­mo­ka­mai žy­mė­ jo dvi­ra­čius.

Šį ir atei­nan­tį ket­vir­ta­die­nį nuo 19 val. Re­for­ma­tų skve­re ora­ni­ zuo­ja­mi liau­diš­kų šo­kių va­ka­rai.

Sie­kiant keis­ti Re­for­ma­tų skve­ro įvaiz­dį links­my­bes čia už­kurs Tra­ di­ci­nių šo­kių klu­bas.

Rugp­jū­čio 29 d. ir rug­sė­jo 5 d. Vil­ niaus Re­for­ma­tų skve­re „Vil­niaus mies­to par­kai“ kar­tu su jau­nų­jų pro­fe­sio­na­lų pro­gra­mos „Kurk Lie­ tu­vai“ ko­man­da or­ga­ni­zuo­ja liau­ diš­kų šo­kių va­ka­rus. Į juos kvie­čia­ mi vi­si šo­kiui nea­be­jin­gi mies­tie­čiai. „Es­mė yra pa­ro­dy­ti ki­to­kias Re­for­ ma­tų par­ko nau­do­ji­mo ga­li­my­bes.

Šiuo me­tu liau­diš­kų šo­kių va­ka­ rai ket­vir­ta­die­niais vyks­ta ša­lia Šv.

Kot­ry­nos baž­ny­čios. Tie­siog ki­lo min­tis tuos liau­diš­kus šo­kius pa­ ban­dy­ti per­kel­ti į Re­for­ma­tų par­ką.

Kad praei­nan­čius žmo­nes pa­trauk­ tų mu­zi­ka, veiks­mas ir pa­na­šiai“, – pa­sa­ko­jo pro­jek­to su­ma­ny­to­ja, pro­gra­mos „Kurk Lie­tu­vai“ da­ly­ vė Rai­mon­da Bu­ni­ky­tė.

Skve­re liau­diš­kais šo­kiais praei­ vius ban­dys su­do­min­ti Tra­di­ci­nių šo­kių klu­bas, su ku­riuo ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai ir bend­ra­dar­biau­ja. „Gal­vo­ja­me apie tęs­ti­nį pro­jek­ tą, ta­čiau pa­žiū­rė­si­me, kas bus.

Vi­sa es­mė – at­gai­vin­ti Re­for­ma­tų par­ką. Jis tu­ri ga­nė­ti­nai nei­gia­mą

so­cia­li­nį at­spal­vį ir to­kiais pa­pras­ tais ren­gi­nu­kais ban­dy­si­me pa­keis­ ti tą so­cia­li­nį par­ko vei­dą“, – sa­kė R.Bu­ni­ky­tė.

Pir­mą kar­tą – bė­gi­mas gam­to­je Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Šeš­ta­die­nį pir­mą kar­tą Vil­niu­je or­ga­ ni­zuo­ja­mas bė­gi­mas gam­to­je „Good­ Li­fe cross count­ry“. Nuo pat ry­to suau­gu­sių­jų bei ma­žų­jų mies­tie­čių lau­kia ir ki­tos links­my­bės: gru­pi­niai spor­to bei šo­kių už­siė­mi­mai su pro­ fe­sio­na­liais inst­ruk­to­riais.

Me­nas: to­kį šo­ki­ruo­jan­tį dar­bą

ame­ri­kie­tis M.Jen­kin­sas pa­ tei­kė vie­no Pran­cū­zi­jos mies­tų gy­ven­to­jams. Įdo­mu, ko­kio­mis skulp­tū­ro­mis nu­ste­bins vil­nie­ čius.

Marko Jen­kin­so nuo­tr.

10 val. ry­to prie PC „Pu­pa“, Pi­lai­ tė­je, pra­si­dė­sian­čia­me ren­gi­ny­je da­ly­viai ga­lės bėg­ti 5 km ar 10 km ruo­žus na­tū­ra­lia dan­ga: tra­sa eis pro Sa­lo­tės eže­rą, upe­lius, įvai­riais miš­ko ta­ke­liais. Spe­cia­li 1 km tra­ sa bus skir­ta ir ma­žie­siems ren­gi­ nio da­ly­viams – vai­kams. „Ati­da­ ro­me nau­ją spor­to klu­bą Vil­niu­je.

Mes pa­gal sa­vo kon­cep­ci­ją bū­si­me

kiek ki­to­kie nei ki­ti – tai bus pir­ mas tik­ras spor­to klu­bas, orien­ tuo­tas į šei­mas: su vai­kų kam­ba­riu, gru­pi­niais už­siė­mi­mais. Ta pro­ ga mes ir or­ga­ni­zuo­ja­me ren­gi­nį, ku­rio pa­grin­di­nis ak­cen­tas – bė­ gi­mas“, – pa­sa­ko­jo klu­bo įkū­rė­jas ir ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius Man­tas Bal­čiu­ky­nas.

Ne­pa­no­rę bėg­ti mies­tie­čiai ga­ lės rink­tis ka­la­ne­ti­kos, an­ti­ce­liu­li­ ti­nių pra­ti­mų, ste­po, kū­no di­zai­no, Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių ir daug ki­ to­kių už­siė­mi­mų su pro­fe­sio­na­liais inst­ruk­to­riais.

Anot or­ga­ni­za­to­rių, gam­to­je or­ ga­ni­zuo­ja­mas to­kio ti­po bė­gi­mas vyks pir­mą kar­tą Vil­niaus mies­te.

Anks­čiau to­kie bė­gi­mai vyk­da­vo tik ki­tuo­se ša­lies re­gio­nuo­se.

Pir­ma­die­nis

Tre­čia­die­nis

Vai­do­tų ge­le­žin­ke­lio sto­ties te­ri­to­ri­jo­ je kap­su­lės įka­si­mo ce­re­mo­ni­ja pra­si­ dė­jo Vil­niaus vie­šo­jo lo­gis­ti­kos cent­ ro in­ter­mo­da­li­nio ter­mi­na­lo sta­ty­bos dar­bai. Bend­ra pro­jek­to ver­tė – 110 mln. li­tų, iš jų 85 mln. – ES pa­ra­ma.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei šis pro­ jek­tas svar­bus ne tik dėl di­džiu­lių kro­vi­nių, bet ir to­dėl, kad, pa­sta­čius ter­mi­na­lą, o pie­ti­nį Vil­niaus ap­link­ ke­lį su­jun­gus su Mins­ko plen­tu, Vil­ nius bus iš­va­duo­tas nuo sun­kias­vo­ rio trans­por­to: ter­mi­na­le bus ga­li­ma per­krau­ti iki 100 tūkst. kon­tei­ne­rių per me­tus, tad mies­to gat­vė­mis kas­dien rie­dės 273 sunk­ve­ži­miais ma­žiau.

??????

Ren­gi­ny­je taip pat veiks krau­jo do­no­rys­tės cent­ras, kur bus ga­li­ ma ne tik tap­ti do­no­rais, bet ir su­ ži­no­ti daug nau­din­gos in­for­ma­ci­ jos apie pa­čią do­no­rys­tę.

4

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

miesto sveikata

Svei­ka­tos re­for­ma: tarp ink­vi­zi­ci­jo Vie­toj dė­kin­gu­mo me­di­kams, gelbs­tin­tiems gy­vy­bę, – kal­ti­ni­mai ko­rup­ci­ja, abe­jin­gu­mu. Gy­dy­to­jai ne­be­ga­li bū­ti orūs, nes jų dar­ bo krū­viai be­pro­tiš­ki, at­ly­gi­ni­mai ma­ži. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­rui Vy­te­niui And­riu­kai­čiui vos pa­ban­džius ap­mal­šin­ti šiuos so­pu­lius, ki­lo pa­si­prie­ši­ni­mo ban­ga. Ko gi mes no­ri­me?

Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė m.jasaitiene@diena.lt

Min­tys bal­su su­kė­lė aud­rą

Rei­kia ar ne­be­rei­kia Lie­tu­vai svei­ ka­tos sis­te­mos re­for­mos? Ja nu­si­ vy­lę me­di­kai ir jų pa­cien­tai pa­sta­ rai­siais me­tais lyg ir nu­lei­do ran­kas, tar­si bū­tų su­si­tai­kę su li­ki­mu. Ta­ čiau sis­te­mą vos pa­ban­dęs pa­keis­ti praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ru ta­pęs V.And­riu­ kai­tis tar­si įe­lekt­ri­no nu­si­sto­vė­ju­ sius van­de­nis.

Ri­bo­ti pri­va­čių gy­dy­mo įstai­gų fi­ nan­sa­vi­mą iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to, už­draus­ti prie­mo­kas už me­di­ci­nos pa­slau­gas, ne­leis­ti jau­niems me­di­kams emig­ ruo­ti – vos pa­sa­ky­tos bal­su to­kios mi­nist­ro V.And­riu­kai­čio min­tys su­ kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mo aud­rą.

Mums vi­sa­da blo­gai? Sa­ko­ma, kad nė vie­na ša­lis, net pa­ti tur­tin­ giau­sia, nė­ra pa­ten­kin­ta sa­vo svei­ ka­tos sis­te­ma. Kuo gi ne­pa­ten­kin­ ti mū­sų me­di­kai? „Vis­kas ge­rai“, – sa­ko in­di­vi­ dua­liosios įmo­nės sa­vi­nin­kė ir va­ do­vė, šei­mos gy­dy­to­ja Ona Gu­re­ vi­čie­nė.

Va­di­na­si, ne­tie­sa, kad mi­nist­ras skriau­džia pri­va­čia veik­la be­si­ver­ čian­čius me­di­kus? Jų at­sto­vė, vi­ suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Šei­mos svei­ka­ta“, vie­ni­jan­čios 15 pri­va­čių šei­mos me­di­ci­nos ka­bi­ne­tų, pir­ mi­nin­kė O.Gu­re­vi­čie­nė pri­pa­žįs­ ta: pa­va­sa­rį, vos iš­gir­dę apie ga­li­ mus po­ky­čius, ji ir jos ko­le­gos bu­vo iš­si­gan­dę. „Iš pra­džių ne­bu­vo aiš­ku­mo.

Su­ne­ri­mo­me iš­gir­dę, kad bus ri­ bo­ja­ma pri­va­čios me­di­ci­nos veik­ la. Ta­čiau mi­nist­ro or­ga­ni­zuo­tuo­se su­si­ti­ki­muo­se bu­vo aiš­kiai at­sa­ky­ ta į vi­sus klau­si­mus. Juk nie­ka­da ne­bu­vo pa­sa­ky­ta, kad li­go­nių ka­ sos ne­be­su­da­rys su­tar­čių su pri­va­ čio­mis gy­dy­mo įstai­go­mis. Te­bu­vo kal­ba­ma apie jų tei­kia­mas pa­slau­ gas, bran­gių ty­ri­mų pa­grįs­tu­mą“, – patiks­li­no O.Gu­re­vi­čie­nė ir pa­ brėžė, kad šei­mos gy­dy­to­jai ski­ria tik ele­men­ta­rius pri­va­lo­mus krau­ jo, šla­pi­mo ty­ri­mus, nu­ro­do už­ra­ šy­ti šir­dies elekt­ro­kar­diog­ra­mą.

Tirtis mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ar kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fij­ os me­ to­dais pa­cien­tus siun­čia ant­ri­nio ly­gio spe­cia­lis­tai. Šei­mos gy­dy­to­ jai riboti ty­ri­mų neverčiami.

Or­ga­nų al­bu­mų ne­rei­kia

„Re­mian­tis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ro įsa­ky­mu dėl siun­ti­mų am­ bu­l a­to­r i­n ėms spe­c ia­l i­z uo­toms as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­ slau­goms gau­ti ir bran­giems ty­ ri­mams bei pro­ce­dū­roms at­lik­ti, gy­dy­to­jai pri­va­lo siųs­ti pa­cien­ tus tirtis tik tuo at­ve­ju, kai tai yra pa­grįs­ta“, – aiš­ki­no diag­nos­ti­kos cent­ro „Eu­ro­me­dic Lie­tu­va“ va­ do­vas Vi­ta­li­jus Or­lo­vas.

Jis ži­no, kad gy­dy­to­jai, iš­duo­ dan­tys siun­ti­mus atlikti ty­ri­mus, at­sa­ko už jų pa­grįs­tu­mą, o kom­ piu­te­ri­nės to­mog­ra­fij­ os bei mag­ ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mai tu­ri bū­ti ski­ria­mi tuo­met, kai ki­ti diag­nos­ti­ kos me­to­dai nein­for­ma­ty­vūs. „Jei pa­cien­tas nea­ti­tin­ka ap­ra­ šo, ku­riuo re­mian­tis jam ty­ri­mas bū­tų kom­pen­suo­ja­mas iš Pri­va­ lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­ do lė­šų, jis ga­li su­mo­kė­ti už ty­ri­ mą iš sa­vo ki­še­nės, pa­gal gy­dy­mo įstai­go­se ga­lio­jan­čią tvar­ką. Ta­ čiau ty­ri­mai, ku­rių me­tu nau­do­ja­ ma jo­ni­zuo­jan­ti spin­du­liuo­tė, ki­ taip ta­riant, ra­dia­ci­ja, neat­lie­ka­mi pa­cien­tams, jei jie ne­tu­ri gy­dy­to­jo siun­ti­mo“, – pa­brė­žė diag­nos­ti­kos cent­ro va­do­vas.

Li­nas Vit­kus:

Stip­rin­ti ra­jo­nų gy­ dy­mo įstai­gas bū­tų ne tik nee­ko­no­miš­ ka, bet ir ne­pa­ti­ki­ma.

Taip yra to­dėl, kad ty­ri­mai, ku­ riuose nau­do­jama ra­dia­ci­ja, to­ kie, kaip rent­ge­no, ma­mog­ra­fi­ jos, kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos, tu­ri ir nei­gia­mą po­vei­kį svei­ka­tai.

Tik gy­dy­to­jas ga­li įver­tin­ti ža­los ir nau­dos san­ty­kį, o ty­ri­mų pa­grįs­tu­ mą kont­ro­liuo­ja už juos ­mo­kan­čios li­go­nių ka­sos. „Vi­so­je Eu­ro­po­je au­ga bran­gių ty­ri­mų apim­tis, ta­čiau vi­sur jie kont­ro­liuo­ja­mi“, – pa­ti­ki­no V.Or­ lo­vas.

Kaup­ti or­ga­nų nuo­trau­kas dėl įdo­mu­mo, su­da­ry­ti jų al­bu­mus, anot spe­cia­lis­to, ga­lin­čio tai sau leis­ti, bū­tų ne­nor­ma­lu. „Ne­mo­ty­vuo­ti ty­ri­mai truk­do su­teik­ti pa­slau­gas tiems pa­cien­ tams, ku­rių gy­dy­mo ei­ga ir re­zul­ ta­tai tie­sio­giai pri­klau­so nuo lai­ku at­lik­tos diag­nos­ti­kos“, – V.Or­lo­ vas pa­mo­kė mus vi­sus bū­ti su­pra­ tin­gus.

Kai rei­kia bran­gių vais­tų

„Mes tei­kia­me pir­mo­jo ly­gio pa­ slau­gas ir pro­ble­mų šiuo klau­si­mu nė­ra. Vie­nin­te­lis ri­bo­ji­mas mums – kom­pen­suo­ja­mųjų vais­tų ir sa­na­

to­ri­nio gy­dy­mo kvo­tos. Prob­le­miš­ ka tai, kad štai tu­riu sun­kių li­go­ nių. Vie­nam, diag­no­za­vus cuk­ri­nį dia­be­tą, bū­ti­na skir­ti in­su­li­ną, ki­ tą nuo en­do­met­rio­zės rei­kės gy­dy­ ti pu­sę me­tų, o vais­tai per mė­ne­ sį kai­nuo­ja ke­lis šim­tus. Mer­gy­tei, ku­ri neau­ga, rei­ka­lin­gas hor­mo­ni­ nis gy­dy­mas, per mė­ne­sį kai­nuo­ jan­tis dau­giau kaip tūks­tan­tį li­tų“, – var­di­jo gy­dy­to­ja O.Gu­re­vi­čie­nė.

Ką gy­dy­to­ja da­rys, kai pa­nau­dos vi­są kom­pen­suo­ja­mie­siems vais­ tams skir­tą su­mą? Mo­te­ris pa­si­ guo­dė ra­šiu­si raš­tus li­go­nių ka­soms ir ga­vu­si pa­ta­ri­mą efek­ty­viau nau­ do­ti vi­di­nius re­zer­vus. Jų ieš­kos, o pro­ble­ma, anot O.Gu­re­vi­čie­nės, iš­ki­lo tik jai: ko­le­gos to­kių sun­kių li­go­nių ne­tu­ri ir lė­šų kom­pen­suo­ ja­mie­siems vais­tams li­mi­to jiems pa­kan­ka. Di­de­lė­se po­lik­li­ni­ko­se lė­ šas vais­tams pa­skirs­ty­ti leng­viau, nes jų pa­cien­tų yra ir leng­vų, ku­ rių są­skai­ta ga­li bū­ti kom­pen­suo­ja­ mi vais­tai sun­kiai ser­gan­tie­ms.

Vis dėl­to gy­dy­to­ja O.Gu­re­vi­čie­nė tu­ri ir kuo pa­si­džiaug­ti: dir­ban­tys pri­va­čio­se gy­dy­mo įstai­go­se ga­ li ope­ra­ty­viau priim­ti spren­di­mus, sie­kiant už­kirs­ti ke­lią plin­tan­čioms li­goms, pa­vyz­džiui, gri­pui. „Pa­di­dė­jo ser­ga­mu­mas – il­gi­ na­me dar­bo va­lan­das. Vals­ty­bi­nė­ se gy­dy­mo įstai­go­se toks dar­bo or­ ga­ni­za­vi­mas už­trun­ka, nes va­do­vas tu­ri ra­šy­ti įsa­ky­mą, de­rin­ti, o gri­ pas per tą lai­ką ima ir įsi­siau­čia“, – sakė O.Gu­re­vi­čie­nė ir ap­gai­les­ tavo, kad žmo­nės per ma­žai reikš­ mės ski­ria svei­ka­tos pro­fi­lak­ti­kai, sun­ku juos įkal­bė­ti da­ly­vau­ti vals­ ty­bės fi­nan­suo­ja­mo­se li­gų pre­ven­ ci­jos pro­gra­mo­se.

Vi­si ži­no, kad iš­veng­ti li­gos leng­ viau, nei ją iš­gy­dy­ti. Pro­fi­lak­ti­niai pa­tik­ri­ni­mai kai­nuo­ja tik­rai pi­giau – jiems vais­tų ne­rei­kia, tik ty­ri­mų.

Ką la­biau ri­bo­ti – nu­spręs svei­ka­ tos po­li­ti­kai.

At­ly­gi­ni­mai – vo­ke­liuo­se?

Gin­ta­ras Aukš­ta­kal­nis, Kau­no cent­ ro po­lik­li­ni­kos di­rek­to­rius, pa­klaus­ tas apie ne­va mi­nist­ro V.And­riu­kai­ čio su­kel­tą vals­ty­bi­nio ir pri­va­čiojo me­di­ci­nos sektorių su­prie­ši­ni­mą, grįž­ta į tuos lai­kus, kai dar 1991 m. bu­vo priim­ta es­mi­nius svei­ka­tos sis­ te­mos po­ky­čius nu­brė­žu­si Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė svei­ka­tos kon­cep­ci­ja. „Jo­je bu­vo įtvir­tin­ta, kad lei­džia­ ma teik­ti pri­va­čias me­di­ci­nos pa­ slau­gas. Kau­nas – veik­lių žmo­nių, grei­tai rea­guo­jan­čių į pa­si­kei­ti­mus, mies­tas, tik gai­la, kad čia pra­dė­ję vers­lą jo tęs­ti vers­li­nin­kai iš­va­žiuo­ja į Vil­nių. Tai­gi, Kau­ne pra­dė­jo kur­tis pri­va­tūs šei­mos gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tai, dau­giau­sia ap­link Cent­ro po­lik­li­ni­ ką. Mes, vals­ty­bi­nių gy­dy­mo įstai­gų me­di­kai, la­bai grei­tai su­si­dū­rė­me su me­lu“, – disk­ri­mi­na­ci­jos, te­be­kan­ ki­nan­čios iki šiol, užuo­maz­gas pri­ si­mi­nė G.Aukš­ta­kal­nis.

Ver­ti­ni­mas: nė vie­na ša­lis nė­ra pa­ten­kin­ta sa­vo svei­ka­tos sis­te­ma. Ne iš

Jis sa­kė ban­dęs ko­vo­ti: apie ne­ tei­sin­gus spren­di­mus su ko­le­go­mis ra­šė Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jai, Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­ jai, ta­čiau nie­kas jų neiš­gir­do. Kau­ no Cent­ro po­lik­li­ni­kos di­rek­to­rius yra įsi­ti­ki­nęs, kad pri­va­čius ka­bi­ ne­tus kū­rė ne šei­mos gy­dy­to­jai, o far­ma­ci­jos įmo­nės. „Tuo nė kiek nea­be­jo­ju. Nė vie­ nas gy­dy­to­jas tiek pi­ni­gų ne­tu­rė­jo, kad ga­lė­tų įkur­ti gy­dy­mo įstai­gą.

Prie kiek­vie­no net ma­žiau­sio šei­ mos gy­dy­to­jo ka­bi­ne­to bu­vo vais­ti­ nė“, – aki­vaiz­dų pa­vyz­dį kaip įro­ dy­mą pa­tei­kė gy­dy­to­jas chi­rur­gas G.Aukš­ta­kal­nis.

Jis pri­d ū­r ė, kad tuo­m et bu­ vo ga­li­ma priei­ti prie So­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­bos duo­me­ nų, su­ži­no­ti, kiek už­dir­ba pri­va­ čiai ir vals­ty­bi­nė­se po­lik­li­ni­ko­se dir­ban­tys gy­dy­to­jai. Pas­ta­ro­sio­se pir­mai­siais at­kur­to­sios ne­prik­ lau­so­my­bės me­tais at­ly­gi­ni­mai tik­rai ne­bu­vo di­de­li, to­dėl gy­dy­ to­jai pa­si­da­vė vi­lio­nėms už­dirb­ti dau­giau ir perei­ti į pri­va­čius ka­ bi­ne­tus. „Pra­dė­jo­me do­mė­tis, kiek at­ly­gi­ ni­mas pri­va­čio­se gy­dy­mo įstai­go­

Gin­ta­ras Aukš­ta­kal­nis:

Są­ly­gos už­si­dirb­ti ne­ ly­gios, nes mes ne­ga­li­ me im­ti prie­mo­kų už spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­ jas, o pri­va­ti­nin­kai ga­li. se di­des­nis nei pas mus. Paaiš­kė­jo, kad vos ne per­pus ma­žes­nis“, – kons­ta­ta­vo Cent­ro po­lik­li­ni­kos va­ do­vas G.Aukš­ta­kal­nis.

Ko­dėl gy­dy­to­jai ėjo ten, kur blo­ giau? Į šį klau­si­mą po­lik­li­ni­kos va­do­vas at­sa­kė vie­na­reikš­miš­kai: „Va­di­na­si, vo­ke­liuo­se gau­da­vo. Vi­si tai ži­no­jo, bet nie­kas ne­krei­pė dė­

5

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

miesto sveikata

os mi­nist­rui ir pa­garbos li­go­niui

Ona Gu­re­vi­čie­nė:

Mi­nist­ro or­ga­ni­zuo­ tuo­se su­si­ti­ki­muo­se bu­vo aiš­kiai at­sa­ky­ ta į vi­sus klau­si­mus.

Kai­mas lie­ka be me­di­kų

šim­tis ir Lie­tu­va, kur, kaip įsiti­ki­no emig­ran­tai, nė­ra taip jau blo­gai. „Shutt­res­tock“ nuo­tr.

me­sio, vi­siems bu­vo ge­rai. Ne­bau­ džia­mu­mas tę­sė­si, jo­kių pro­ble­mų nie­kam ne­bu­vo. Tai, kas neužd­raus­ta, – lei­džia­ma. Li­go­nių ka­sos su to­kio­mis kli­ni­ko­mis su­da­rydavo su­tar­tis, fi­nan­sa­vo jų pa­slau­gas.“ Vie­niems ga­li­ma, ki­tiems – ne

Ne­jau­gi dėl to vals­ty­bi­nių gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai te­be­jau­čia skriau­ dą? Juo­lab kad ne dėl vo­ke­lių mi­ nist­ras V.And­riu­kai­tis su­mo­ja­vo vėz­du virš pri­va­ti­nin­kų gal­vų.

Gy­dy­to­jas G.Aukš­ta­kal­nis chro­ no­lo­giš­kai išdės­tė pri­va­taus me­di­ ci­nos vers­lo mū­sų ša­ly­je plė­to­ji­mo is­to­ri­ją. Anot jo, šei­mos gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tų, ku­riuo­se dir­ba po vie­ ną du gy­dy­to­jus, sa­vi­nin­kai la­bai grei­tai su­pra­to, kad iš to­kios veik­ los vers­lo ne­pa­da­rys. Nusp­ren­dė, kad rei­kia dirb­ti taip kaip po­lik­li­ ni­ko­se: pra­dė­jo kur­ti ant­ri­nį ly­gį – įdar­bin­ti ir gy­dy­to­jus spe­cia­lis­tus: kar­dio­lo­gus, aku­še­rius-gi­ne­ko­lo­ gus ir ki­tus. Taip pra­si­dė­jo disk­ri­ mi­na­ci­ja. „Są­ly­gos už­s i­d irb­t i vals­ty­ bi­n ėms ir pri­va­č ioms gy­dy­m o įstai­goms ne­ly­gios, nes mes ne­ ga­li­me im­ti prie­mo­kų už spe­cia­

lis­tų kon­sul­ta­ci­jas, o pri­va­ti­nin­ kai ga­li. Tu­rė­da­mi pi­ni­gų jie ga­li įdar­bin­ti dau­giau spe­cia­lis­tų, to­ dėl pas juos nė­ra ei­lių. No­rė­da­mi pri­trauk­ti dau­giau pa­cien­tų, ga­li nu­si­sam­dy­ti pro­fe­so­rių“, – me­ di­ci­nos vers­lo eko­no­mi­ką aiš­ki­no G.Aukš­ta­kal­nis.

Tie pa­tys spe­cia­lis­tai dir­ba ir vals­ty­bi­nė­se, ir pri­va­čio­se gy­dy­ mo įstai­go­se. To­kių me­di­kų yra ir Cent­ro po­lik­li­ni­ko­je, nors čia per die­ną už­dir­ba daug ma­žiau nei pri­ va­čio­se per po­rą va­lan­dų. „Dar­bo pas mus ne­me­ta, nes ap­ si­drau­džia – ma­ža, kaip bus atei­ty­ je. Už­dar­biau­ti ei­na, nes tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, kur ir kiek dirb­ti“, – ne be ap­mau­do kal­bė­jo G.Aukš­ta­ kal­nis.

Jis pa­ti­ki­no, kad pa­cien­tų į vals­ ty­bi­nę po­lik­li­ni­ką pri­va­čio­se dir­ ban­tys gy­dy­to­jai ne­per­si­ve­da.

Juo­lab kad jau­ni­mas, anot me­di­ko, mie­liau ren­ka­si pri­va­ti­nin­kus: pas juos pa­pras­čiau pa­tek­ti, leng­viau gau­ti svei­ka­tos pa­žy­mą ir pan. „Ne­ga­lin­tys ar ne­no­rin­tys mo­ kė­ti už gy­dy­mą pri­va­čio­se kli­ni­ ko­se su­pran­ta, kad vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą ga­li gau­ti tik vals­ty­bi­nė­

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­n ist­ras V.And­riu­kai­tis nuo­šir­džiai su­si­ rū­pi­no ša­lies pro­vin­ci­jos, kai­mo gy­ven­to­jų svei­ka­ta. Vis dėl­to ke­ ti­ni­mas su­grą­žin­ti spe­cia­lis­tus į pro­vin­ci­ją taip pat priim­tas ne be kri­ti­kos.

Juk iš tie­sų iki šiol bu­vo lai­ko­ ma­si nuo­sta­tos, kad kiek­vie­na­ me kai­me po­lik­li­ni­kos ne­pas­ta­ ty­si, kiek­vie­nos ra­jo­no li­go­ni­nės nau­jau­sia apa­ra­tū­ra neap­rū­pin­ si. To ne­da­ro net tur­tin­gos ša­lys, juo­lab Lie­tu­vo­je net ir gy­ven­to­jų kai­me ma­žė­ja. „Stip­rin­ti ra­jo­nų gy­dy­mo įstai­ gas bū­tų ne tik nee­ko­no­miš­ka, bet ir ne­pa­ti­ki­ma, kai ten dir­ban­ tys, pa­vyz­džiui, chi­rur­gai at­lie­ka vos vie­ną ki­tą ope­ra­ci­ją per sa­vai­ tę ar net mė­ne­sį. Kiek­vie­nas spe­ cia­lis­tas kva­li­fi­ka­ci­jai iš­sau­go­ti tu­ri tu­rė­ti pa­kan­ka­mą dar­bo krū­ vį, – pa­brė­žė Res­pub­li­ki­nės Kau­ no li­go­ni­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius do­cen­tas Li­nas Vit­kus.

Ra­jo­nų gy­dy­mo įstai­go­se su­si­da­ ro už­bur­tas ra­tas: trūks­tant li­go­nių jau ima trūk­ti ir spe­cia­lis­tų, o su­ si­rgę gy­ven­to­jai ne­be­gau­na de­ra­ mos pa­gal­bos. Do­cen­tas L.Vit­kus pri­ta­ria idė­jai kur­ti gy­dy­mo įstai­gų klas­te­rius, kad di­džio­sios kli­ni­kos bend­ra­dar­biau­tų su ra­jo­nų li­go­ ni­nė­mis. To link jau ei­na Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Kau­ no kli­ni­kos: jų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius pro­fe­so­rius Re­nal­das Jur­ke­vi­ čius lan­ko­si ša­lies li­go­ni­nė­se, kad ap­tar­tų bend­ro dar­bo kryp­tis, li­go­ nių srau­tus. „Kau­no kli­ni­kos tu­ri bend­rau­ti su vi­so­mis ša­lies li­go­ni­nė­mis, ypač di­džio­sio­mis. Ten dir­ban­tys me­di­

kai – mū­sų par­tne­riai. Jie siun­čia mums tuos pa­cien­tus, ku­riems rei­ ka­lin­ga tik pas mus tei­kia­ma pa­gal­ ba. Mes tu­ri­me už­tik­rin­ti ry­šį tarp li­go­ni­nių, kad to­kie pa­cien­tai pas mus pa­tek­tų kuo grei­čiau. At­li­kus tai, ką rei­kia, gal­būt juos ga­li­ma grą­žin­ti at­gal. Svar­bu, kad ko­le­gos iš ki­tų li­go­ni­nių ži­no­tų, ko­kios ga­ li­my­bės pas mus, ir mums pa­cien­ tus siųs­tų ne pa­gal at­si­tik­ti­nius mo­ty­vus, o pa­gal sis­te­mą, kad ji bū­tų su­kur­ta“, – aiš­ki­no pro­fe­so­ rius R.Jur­ke­vi­čius.

Do­cen­tas L.Vit­kus pri­du­rė, kad pri­ty­rę, nau­jo­ves išmanan­tys di­ džių­jų mies­tų gy­dy­mo įstai­gų spe­cia­lis­tai ga­lė­tų va­žiuo­ti kon­ sul­tuo­ti li­go­nių į ra­jo­nus. Pa­cien­ tus, ku­riems bū­tų rei­ka­lin­gi nuo­ dugnesni ty­ri­mai ar su­dė­tin­ges­nis gy­dy­mas, nu­kreip­tų į įstai­gą, kur tai ga­li­ma at­lik­ti. „Pi­giau nu­vež­ti spe­cia­lis­tą į ra­ jo­ną, nei jį ten įdar­bin­ti nuo­lat, kad ne­rei­kė­tų lauk­ti pa­vie­nių pa­cien­ tų“, – api­bend­ri­no L.Vit­kus. Į klau­si­mą, ar ne­nu­ken­tės di­ džių­jų li­go­ni­nių pa­cien­tai, kai jų spe­cia­lis­tai, ku­rių dar­bo krū­vis ir taip di­de­lis, va­ži­nės po ra­jo­nus, do­cen­tas at­sa­kė op­ti­mis­tiš­kai: vis­ kas bus ap­skai­čiuo­ta, pa­sver­ta, pa­ ma­tuo­ta. „To­kia pra­kti­ka, kai spe­cia­lis­tai va­žiuo­da­vo kon­sul­tuo­ti į ra­jo­nus, jau bu­vo tai­ko­ma ir nie­kas ne­nu­ ken­tė­da­vo“, – pri­dū­rė Res­pub­li­ ki­nės Kau­no li­go­ni­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius L.Vit­kus.

Jis ne­kri­ti­kavo idė­jos su­jung­ti jo va­do­vau­ja­mą li­go­ni­nę su Kau­ no kli­ni­ki­ne, ku­rios stei­gė­ja tam­pa taip pat Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­ te­ri­ja. Anot L.Vit­kaus, iš­nyk­tų ne­ svei­ka kon­ku­ren­ci­ja, ne­si­dub­liuo­ tų pa­slau­gos. „Su­de­ri­nus veiks­mus, pri­tai­kius klas­te­rius, pa­slau­gas bū­tų ga­li­ma teik­ti ra­cio­na­liau, bet tai tik ma­ no as­me­ni­nė nuo­mo­nė. Spren­di­ mą priims mi­nist­ras“, – pa­si­da­li­jo min­ti­mis li­go­ni­nės va­do­vas.

Lais­vė ir at­sa­ko­my­bė

Mi­nist­ras V.And­riu­kai­tis tei­gia­mų re­zul­ta­tų ti­ki­si iš spren­di­mų su­ lai­ky­ti Lie­tu­vo­je jau­nus me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus. Vi­si ži­no, kad me­di­ kai, ieš­ko­da­mi leng­ves­nio, ge­riau or­ga­ni­zuo­to dar­bo, at­ly­gi­ni­mo už jį ir pa­gar­bos, emig­ruo­ja. „Grei­tai ga­li bū­ti taip, kad di­de­ lė­se gra­žio­se mū­sų ša­lies li­go­ni­nė­se ne­bus kam dirb­ti. Jau­nus slau­gy­ to­jus, net ir bai­gu­sius uni­ver­si­ te­ti­nes stu­di­jas, jau tam­pa sun­ku pri­kal­bin­ti atei­ti dirb­ti. Bū­ti­na pa­ kel­ti at­ly­gi­ni­mus, kad jie siek­ tų bent ša­lies vi­dur­kį“, – įsi­ti­ki­nęs pro­fe­so­rius

R.Jur­ke­vi­čius.

Jam la­bai gai­la, kad me­di­ci­nos stu­di­jas bai­gę spe­cia­lis­tai nu­spren­ džia dirb­ti ne Lie­tu­vo­je. Pro­fe­so­ rius pa­brė­žė, kad būdami ly­gia­tei­ siai ES ša­lių gy­ven­to­jai bei esant at­vi­rai dar­bo erd­vei vi­si tu­ri pa­si­ rin­ki­mo tei­sę, kur ir ką dirb­ti. „Vals­ty­bė in­ves­tuo­ja į jau­nų žmo­nių moks­lą ir kar­tais jie nė die­nos nea­ti­dir­bę iš­vyks­ta į ki­tą ša­lį. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ ras, kaip svar­biau­sias pa­rei­gū­nas, be­si­rū­pi­nan­tis Lie­tu­vos gy­ven­to­ jų svei­ka­ta, yra įpa­rei­go­tas mū­ sų ša­lies Kons­ti­tu­ci­jos už­tik­rin­ ti svei­ka­tos pa­slau­gų tink­lą vi­so­je ša­ly­je. Kaip tai pa­da­ry­ti? Jis ieš­ko bū­dų, kaip nu­lem­ti emig­ra­vi­mo ly­ gį. Su­ta­ri­mas tu­rės bū­ti ras­tas, kad ir sis­te­ma veiktų, ir jau­ni žmo­nės ne­si­jaus­tų nu­skriaus­ti. Juk ne­kal­ ba­ma, kad ki­tų spe­cia­ly­bių ab­sol­ ven­tai bū­tų įpa­rei­go­ja­mi ati­dirb­ti už stu­di­jas. Kaip tuos da­ly­kus su­ de­rin­ti – rei­ka­lin­ga dis­ku­si­ja, taip pat ir so­cia­li­nė“, – opų klau­si­mą svars­tė Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­ lų uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius R.Jur­ ke­vi­čius.

Re­nal­das Jur­ke­vi­čius:

Grei­tai ga­li atsitikti taip, kad di­de­lė­se gra­ žio­se mū­sų ša­lies li­ go­ni­nė­se ne­bus kam dirb­ti.

Gal­būt juos pa­dės iš­spręs­ti nau­ja ins­ti­tu­ci­ja – mi­nist­ro V.And­riu­kai­ čio ini­cia­ty­va su­kur­tas vy­riau­sių­ jų res­pub­li­kos ir kraš­tų spe­cia­lis­ tų kor­pu­sas. Jo na­rys, vy­riau­sia­sis Res­pub­li­kos chi­rur­gas, bu­vęs Kau­ no kli­ni­kų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius pro­fe­so­rius Juo­zas Pun­dzius kol kas to ne­ko­men­tuo­ja.

„Shutterstock“ nuotr.

je po­lik­li­ni­ko­je, kur dir­ba vi­sų sri­ čių spe­cia­lis­tai, yra vi­sa diag­nos­ ti­kos apa­ra­tū­ra. Tu­rin­tys pi­ni­gų ei­na į pri­va­čias kli­ni­kas, bet mū­sų žmo­nės ne­tur­tin­gi“, – api­bend­ri­no Cent­ro po­lik­li­ni­kos va­do­vas.

Jis sa­kė, jog pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ be­pa­si­tai­ko pikt­nau­džia­vi­mo fak­ tų, kai gy­dy­to­jai iš pri­va­čių kli­ni­ kų at­si­veda pa­cien­tų į po­lik­li­ni­ką iš­tir­ti. Jei taip bū­tų – ti­ki­si, su­ži­ no­tų. „Ar­ba tai da­ro la­bai slap­tai“, – pri­dū­rė.

Ar nuo to li­go­niams ge­riau?

Jiems – tas pa­ts. Svar­bu, kad bū­ tų tiks­liai diag­no­zuo­ta jų li­ga, lai­ ku pra­dė­tas gy­dy­mas.

6

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Ap­si­me­tė­lius gau­do tik­rie­ji kurč­ne­by­liai Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė m.vorobjovaite@diena.lt

Mies­te siau­tė­jan­čius sukčius, ku­ rie ap­si­me­ti­nėja kurč­ne­by­liais ar vi­lio­ja pi­ni­gus iš pa­tik­lių praei­ vių, tram­do ir pa­tys neį­ga­lie­ji.

Nors pa­gau­ti ap­ga­vi­kus ne­sun­ ku, jie, net nu­baus­ti, vos po ke­lių va­lan­dų ga­li tęs­ti sa­vo veik­lą.

Vy­rus pa­kei­tė mo­te­rys

Prieš ke­le­tą mė­ne­sių Vil­niu­je su­ lai­ky­ti vy­rai, ku­rie lo­bo iš praei­vių vi­lio­da­mi au­kas ne­va kur­tie­siems pa­rem­ti. Neil­gai tru­kus jų dar­bą pe­rė­mė mo­te­rų po­ra. Ap­si­me­tė­ lės kurč­ne­by­lės praei­viams gat­ vė­je bru­ka la­pus su ne­riš­liu teks­ tu: „Už varg­šų ir vai­kams. Mes no­ri­me tarp­tau­ti­nį cent­rą Su­ kur­ti (Su­kur­ti sta­ty­bos įran­gos).“ Taip pat bu­vo ra­gi­na­ma pa­teik­ti as­mens duo­me­nis, įra­šy­ti paau­ ko­tą su­mą. „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tams ėmus do­mė­tis, ko­dėl ir ko­kiam tiks­lui ren­ka­mos lė­šos, mo­te­rys at­ga­vo kal­bos do­va­ną. Ta­čiau čia pat ne­cen­zū­riš­kai iš­si­plū­du­sios tuo­jau pa­si­ša­li­no. Pri­sis­ta­ty­ti ne­ pa­no­ru­si pa­tik­li praei­vė at­vi­ra­vo gir­dė­ju­si apie pa­na­šaus po­bū­džio ap­ga­vys­tes, ta­čiau pri­si­mi­nė, kad ne­se­niai pla­čiai nu­skam­bė­ję ap­ ga­vi­kai bu­vo vy­rai, tad ne­pa­gal­ vo­jo, kad šios dvi mo­te­rys ga­li už­siim­ti tuo pa­čiu. Vil­nie­tės ne­ sug­lu­mi­no net tai, jog ap­si­me­ tė­lės ne­pa­tei­kė jo­kių pa­pil­do­mų do­ku­men­tų, au­kų rin­ki­mo la­pas bu­vo pra­stai nu­ko­pi­juo­tas, ja­me pui­ka­vo­si ne­riš­lus teks­tas.

Nu­si­kal­tė­liai įpras­tai ne tik kai­ šio­ja praei­viams la­pe­lius su pra­šy­ mu pa­rem­ti kur­čią­jį (ar kur­čiuo­ sius), bet ir siū­lo įsi­gy­ti nie­ku­čių – gė­lių ar pliu­ši­nių žais­liu­kų – už ge­ro­kai di­des­nę kai­ną, nei šie iš tie­sų ver­ti.

Gau­do kur­tie­ji

Ro­ma Kleč­kovs­ka­ja, Lie­tu­vos kur­čių­jų drau­gi­jos pre­zi­den­tė, ap­gai­les­ta­vo, kad to­kie ap­si­me­ tė­liai juo­di­na žmo­nes, tu­rin­čius rea­lią klau­sos ne­ga­lią. „Mes su to­mis ak­ci­jo­mis ne­ tu­ri­me nie­ko bend­ro, at­virkš­čiai, tuos ap­si­me­tė­lius vi­sais įma­no­ mais bū­dais sten­gia­mės pa­tys gau­dy­ti. Yra bu­vę to­kių at­ve­jų, kai jie net ges­tų kal­bos pra­moks­

ta, kad tik ap­mul­kin­tų žmo­nes, tuo­met pa­tys jiems mo­ra­lus at­ skai­to­me, kad ding­tų“, – pa­sa­ ko­jo Kur­čių­jų drau­gi­jos va­do­vė.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, pa­na­šio­ mis afe­ro­mis daž­niau­siai už­sii­ma at­vy­kė­liai iš ki­tų ša­lių – Bal­ta­ ru­si­jos, Bul­ga­ri­jos. Lie­tu­vių, ap­ si­me­tan­čių kurč­ne­by­liais ir ren­ kan­čių au­kas, ga­li­ma su­tik­ti vos vie­ną ki­tą, daž­niau­siai tai bū­na aso­cia­lūs as­me­nys.

Pri­si­gal­vo­ja is­to­ri­jų

Pa­na­šaus po­bū­džio ap­ga­vys­tės ži­no­mos ir po­li­ci­jai, ta­čiau tai ne vie­nin­te­lis bū­das vi­lio­ti pi­ni­gus iš praei­vių. Vil­nie­tis Os­ka­ras pa­ pa­sa­ko­jo ša­lia sa­vo dar­bo­vie­tės nuo­lat su­si­du­rian­tis su mo­te­ri­ mi, grau­de­nan­čia vis tą pa­čią is­ to­ri­ją. „Ji priei­na ir sa­ko, kad jai už­ blo­ka­vo ban­ko kor­te­lę, pra­šo pi­ ni­gų ta­lo­nė­liui. Ste­bi­na mo­ters įžū­lu­mas, nes tą pa­čią is­to­ri­ją ji vien man pa­sa­ko­jo ko­kius pen­kis kar­tus. Vie­ną kar­tą trū­kus kant­ ry­bei pa­klau­siau jos, ar jai ne gė­ da ši­taip me­luo­ti, juk aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, kad ji iš­vis jo­kios ban­ko kor­te­lės ne­tu­ri, o apy­lin­kė­se nė­ra jo­kių tro­lei­bu­so sto­te­lių, ta­čiau ji tik ap­si­su­ko ir nuė­jo. Po po­ros sa­ vai­čių vėl į ma­ne krei­pė­si ir pra­šė pi­ni­gų“, – dės­tė Os­ka­ras.

Gau­na tik bau­dą

Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vės Do­vi­lės Švo­baus­kie­nės tei­gi­mu, ap­gau­lė ir iš­mal­dos pra­šy­mas nė­ ra ta­pa­tūs da­ly­kai. „Pi­ni­gi­nes au­ kas ren­ka ofi­cia­lios or­ga­ni­za­ci­jos, o ap­ga­vi­kai pel­no­si su­kčiau­da­ mi – už tai Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­ sės pa­žei­di­mų ko­dek­se nu­ma­ty­ tos bau­dos“, – nu­ro­dė po­li­ci­jos at­sto­vė.

Ji pri­dū­rė, kad vie­ni žmo­nės pi­ ni­gus au­ko­ja, o ki­ti pa­ste­bi, kad tai ap­gau­lė, ir krei­pia­si į po­li­ci­ją.

Jei pa­gau­ti su­kčiai vėl ima­si to­kios veik­los, vie­nin­te­lis bū­das juos su­ tram­dy­ti – žmo­nėms pa­tiems bū­ ti bud­res­niems, kreip­tis į po­li­ci­ją, neau­ko­ti pi­ni­gų. Ta­čiau po­li­ci­jos at­sto­vė re­ko­men­duo­ja ne­ban­dy­ ti sa­va­ran­kiš­kai su­lai­ky­ti to­kių as­me­nų, o pa­ste­bė­jus ap­ga­vys­tę skam­bin­ti te­le­fo­nu 112 ar kreip­ tis į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rių.

Gre­tos: bir­že­lio pa­bai­go­je su­lai­ky­ti du iš praei­vių pa­ra­mos kau­li­ję

„kur­tie­ji“, ta­čiau jų vie­ta tuš­čia ne­li­ko – vil­nie­čius pa­sta­ruo­ju me­tu ne­vy­ku­siai ap­gau­di­nė­ja ir dvi mo­te­rys. Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Ne­gin­čy­ti­na: dau­gu­mos Vil­niaus ba­rų va­do­vai net ne­tu­ri min­čių per Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą ne­ro­

dy­ti rungtynių trans­lia­ci­jų.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Pa­sis­lėp­ti nuo krep­ši­nio bus sun­ku Vie­šo­sio­se mies­to įstai­go­se pa­si­slėp­ti nuo krep­ši­nio pir­mą­jį ru­ dens mė­ne­sį bus sun­ku. Rug­sė­jo 4–24 d. vyk­sian­tis Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas ai­dės be­veik vi­suo­se mies­to ba­ruo­se ir ka­vi­nė­se. Išim­tis – vos vie­nas ki­tas pra­ban­ges­nis res­to­ra­nas.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Krep­ši­nis – pir­mo­je vie­to­je

Apk­lau­sus po­pu­lia­riau­sius mies­to ba­rus ir mai­ti­ni­mo įstai­gas, ku­rio­ se įpras­tai ro­do­mos spor­to var­žy­ bos, paaiš­kė­jo, kad krep­ši­nio sir­ ga­liai bus lau­kia­mi iš­skės­to­mis ran­ko­mis. Ba­rų va­do­vams net ne­ ky­la klau­si­mas, ką per te­le­vi­zi­jos ek­ra­nus trans­liuo­ti sa­vo klien­tams rug­sė­jį.

Taip, mes šiek tiek la­biau pri­jau­čia­ me fut­bo­lui, bet per čem­pio­na­tą neiš­ven­ gia­mai pir­me­ny­bę teik­si­me krep­ši­niui.

Ba­ro „Juo­da. Rau­do­na“ ko­mer­ci­ jos di­rek­to­rius Ro­lan­das Že­muš­ke­ vi­čius sa­kė, kad, kaip ir vi­sa­da, per krep­ši­nio čem­pio­na­tą ba­re įpras­tai lais­vų vie­tų ne­lie­ka. Sus­kai­čiuo­ti, kiek klien­tų ap­si­lan­ko rung­ty­nių die­no­mis, kai žai­džia ša­lies rink­ti­ nė, ir­gi sun­ku, nes sten­gia­ma­si už­ pil­dy­ti vi­są įma­no­mą erd­vę. „Lie­tu­vos rink­ti­nė žai­džia – tai na­tū­ra­lu, kad dau­giau žmo­nių su­ si­ren­ka žiū­rė­ti“, – net kiek nu­ste­ bęs dėl klau­si­mo ko­men­ta­vo ba­ro „Pia­no Man“ va­do­vas Sau­lius Gal­ di­kas.

Vie­na­me po­pu­lia­riau­sių tarp jau­ni­mo ir už­sie­nie­čių „Grin­go“ ba­re, kur daž­niau­siai ren­ka­ma­si ste­bė­ti fut­bo­lo rungtynių, taip pat prio­ri­te­tu rug­sė­jį taps krep­ši­nis: „Taip, mes šiek tiek la­biau sim­pa­ ti­zuo­ja­me fut­bo­lui, bet per čem­ pio­na­tą neiš­ven­gia­mai pir­me­ny­bę teik­si­me krep­ši­niui. Bū­ti­nai ro­dy­ si­me – Lie­tu­va yra pir­mo­je vie­to­ je, be abe­jo“, – ti­ki­no ba­ro at­sto­ vas Ka­ro­lis.

Iš­guis net pro­tmū­šius

Per pa­sta­ruo­sius me­tus Vil­niu­je itin iš­po­pu­lia­rė­ję pro­tmū­šių va­ka­ rai taip pat tu­rės pa­lauk­ti iki čem­ pio­na­to pa­bai­gos. Dau­gu­mos ba­rų, kur ren­ka­si gau­sūs pro­tmū­šių mė­ gė­jų bū­riai, va­do­vai sa­ko, kad to­kio po­bū­džio var­žy­bos ga­li pa­lauk­ti, o krep­ši­nis – ne. „Jei­gu rung­ty­nės vyks, tai pir­ me­ny­bė teks rung­ty­nėms. Prot­mū­ šis ga­li ir pa­lauk­ti, nes jį žai­džia­me vi­są žie­mą, pa­va­sa­rį ir va­sa­rą“, – aiš­ki­no ba­ro „O’lounge“ di­rek­to­ rius Aud­rius Ja­nu­šaus­kas.

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir ba­ ro „Juo­da. Rau­do­na“ va­do­vas. „Po krep­ši­nio čem­pio­na­to pro­tmū­šiai star­tuos in­ten­sy­viau. Kol kas neor­ga­ni­zuo­si­me, kad ne­si­ dub­liuo­tų su rung­ty­nė­mis. Žiū­rė­ si­me, kaip lie­tu­viai skin­sis į prie­kį, o kai iš­kris, nie­kam jau ne­beį­do­ mu“, – atsižvelgdamas į čem­pio­ na­tų ste­bė­ji­mo pra­kti­ką at­si­žvelg­ da­mas kal­bė­jo R.Že­muš­ke­vi­čius.

Anot jo, jei­gu lie­tu­vių pa­si­ro­dy­ mas Eu­ro­pos čem­pio­na­te truk­tų trum­piau, ta­da grei­čiau lai­mė nu­ si­šyp­so­tų ir pro­tmū­šių mė­gė­jams.

Kiek ki­taip po­pu­lia­rių pro­tmū­ šių at­žvil­giu nu­si­tei­kęs res­to­ra­nų gru­pės „For­tas“ rin­ko­da­ros va­do­ vas Kęs­tu­tis Mar­ke­vi­čius. „Pa­žiū­rė­si­me, koks bus po­pu­ lia­ru­mas. Tik­riau­siai pro­tmū­šio ren­gė­jai šį klau­si­mą spręs. Bet jei­ gu žmo­nės la­biau rink­sis pro­tmū­ šius, juos ir pa­lik­si­me. Mes tu­ri­me su­si­for­ma­vu­sią pro­tmū­šio žai­dė­ jų ba­zę ir tik­rai ne­vai­ky­si­me sa­ vo sve­čių. Pas mus nė­ra spe­cia­li­ zuo­ta vie­ta krep­ši­niui, tad dau­giau ten­ki­na­me var­to­to­jų po­rei­kius“, – vers­lo su­bti­ly­bes aiš­ki­no K.Mar­ke­ vi­čius.

Ra­mu bus res­to­ra­nuo­se

Vis dėl­to no­rin­tys va­ka­ro­ti vie­šo­se vie­to­se, bet iš­veng­ti krep­ši­nio ke­ lia­mo šur­mu­lio ga­lės rink­tis res­ to­ra­nus. Kad ir kaip keis­ta, bū­tent

bran­ges­nė­se Vil­niaus mai­ti­ni­mo įstai­go­se krep­ši­nio ar ki­tų spor­to rung­ty­nių ste­bė­ji­mo kul­tū­ra ne­ pro­pa­guo­ja­ma.

Pa­vyz­džiui, krep­ši­nio va­ka­rų ne­ bus pra­ban­giam „Stik­lių“ vieš­bu­ čiui pri­klau­san­čio­je alu­dė­je. Tie­sa, „Vil­niaus die­nos“ klau­si­mas alu­dės dar­buo­to­ją net ge­ro­kai nu­ste­bi­no: „Ne. Pas mus ne­bus ga­li­ma žiū­rė­ti. Įp­ras­tai var­žy­bų mes ne­ro­do­me.“ Pa­na­šaus at­sa­ky­mo te­ko su­lauk­ ti ir iš ki­to pra­ban­gaus mies­to res­ to­ra­no „Ste­buk­lai“ ad­mi­nist­ra­to­ rės Gab­rie­lės lū­pų: „Pas mus, de­ja, ne­bus ro­do­ma. Mes tu­ri­me te­le­vi­ zo­rių, bet nie­ka­da nie­ko ne­ro­do­me.

Ir taip už­ten­ka žmo­nių, ne­si­sten­ gia­me jų to­kiu bū­du pri­trauk­ti.“

Komentaras

Vy­ta­ras Ra­dze­vi­čius Spor­to žur­na­l is­tas ir pro­t mū­šių or­ga­n i­za­to­r ius

K

ai pro­t mū­šių lai­kas ne­si­ kirs su Lie­tu­vos rink­t i­nės rung­t y­nė­m is, pro­t mū­šius ve­siu.

Abu da­ly­kai ke­lia azar­tą. Bet kai rung­ ty­niau­ja Lie­tu­vos rink­ti­nė, ne­svar­bu, ku­rios spor­to ša­kos, be abe­jo, tai jau – na­cio­na­li­nis in­te­re­sas. Ir tu­rė­tų bū­ti vi­ sos vals­ty­bės rei­ka­las. Ne vel­tui tar­pu­ ka­riu Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nė kar­tais bu­vo va­di­na­ma vals­ty­bi­ne rink­ti­ne.

Tai svar­bu, nes tai vi­sos Lie­tu­vos rink­ ti­nė. Lais­vos ša­lies lais­va­me pa­sau­ly­ je. Gal kam tai ir at­ro­do tik spor­tas, bet man, užau­g u­siam oku­puo­to­je Lie­tu­ vo­je, tai yra la­bai svar­bus tau­tos sa­vi­ raiš­kos bū­das. Tai ir spor­tas, ir pa­trio­ tiz­mas, ir ko­mu­ni­ka­ci­ja, ir azar­tas, ir dar daug kas.

8

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

miestas

Transporto revoliucija tęsiasi: V Va­sa­rą pra­si­dė­ju­sios vie­šo­jo trans­por­to marš­ru­tų ir vi­so eis­mo per­tvar­kos ru­de­nį smogs dar kar­tą – keisis viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai. Nors eks­per­tai ir su­tin­ka, kad da­lis klai­ dų iš­tai­sy­ta, nea­be­jo­ja, jog su­maiš­ties netrūks – ke­lio­nės kai ku­ riems ga­li pail­gė­ti ir du­kart.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Kai ką iš­tai­sė

Lie­pos 1-ąją sos­ti­nė­je ne­be­li­ko pri­va­ čių ve­žė­jų, gat­vė­se at­si­ra­do grei­tie­ji au­to­bu­sai, pa­ki­to vie­šo­jo trans­por­ to marš­ru­tai – vie­ni bu­vo pa­nai­kin­ti, ki­ti – su­jung­ti. Nau­jo­ji vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­ma kė­lė ne­ma­ža rū­pes­čių pa­tiems mies­tie­čiams – ir be­si­nau­ do­jan­tiems ja, ir tiems, ku­rie va­ži­nė­ ja nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu.

Bet, kaip sa­ko tech­no­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ras Vi­gi­li­jus Sa­daus­ kas, ge­rai, kad vi­si po­ky­čiai, nau­ jos sis­te­mos ban­dy­mas pra­si­dė­jo dar va­sa­ros pra­džio­je. Bu­vo lai­ ko trū­ku­mams įžvelg­ti ir mė­gin­ti juos keis­ti. „Kai bir­že­lį bu­vo iš­pieš­tos juos­ tos, te­ko va­ži­nė­ti ir ap­žiū­rė­ti, kaip mū­sų iš­sa­ky­tos pa­sta­bos dėl trans­ por­to sche­mos at­ro­do rea­ly­bė­je.

Di­džio­ji da­lis pa­sta­bų pa­si­tei­si­no.

Te­ko su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos at­sto­vais bend­rau­ti, aš su­pran­ tu, jie pa­da­rė tai, kas jiems bu­vo liep­ta. Jei bu­vo liep­ta pa­da­ry­ti au­ to­bu­sų juos­tą, o ke­lio pla­tin­ti to­ je vie­to­je ne­ga­li­ma, va­di­na­si, vie­ ną iš dvie­jų eis­mo juos­tų tu­rė­jo ati­duo­di vie­ša­jam trans­por­tui. Jei tai da­rai ne­la­bai mo­kė­da­mas ir su­ pras­da­mas, na­tū­ra­lu, kad pri­da­rai klai­dų“, – tei­gė V.Sa­daus­kas ir pa­ si­džiau­gė, kad į klai­das ir pa­ste­bė­ ji­mus bu­vo at­si­žvelg­ta.

Dar rugp­jū­tį at­si­žvel­giant į ke­ lei­vių srau­tus, pra­šy­mus ir vie­šo­ jo trans­por­to eis­mą bu­vo pa­keis­ti kai ku­rių au­to­bu­sų bei tro­lei­bu­ sų marš­ru­tų tvar­ka­raš­čiai ir eis­mo or­ga­ni­za­vi­mas (žr. len­te­lę „Po­ky­ čiai nuo rugp­jū­čio 1 d.“).

„Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ l. e. p.

Vie­šo­jo trans­por­to de­par­ta­men­ to va­do­vės Mo­des­tos Gu­sa­ro­vie­ nės tei­gi­mu, pa­di­dė­jus ke­lei­vių srau­tams į gat­ves iš­rie­dės dau­giau trans­por­to prie­mo­nių, nei bu­vo va­sa­rą. Tro­lei­bu­sų skai­čius dar­bo die­no­mis bus 185 (bu­vo 145), au­to­ bu­sų – 323 (bu­vo 277), poil­sio die­ no­mis tro­lei­bu­sų – 106, au­to­bu­ sų – 197.

Rug­sė­jis ne toks bai­sus tu­rė­ tų at­ro­dy­ti 14 tro­lei­bu­sų marš­ru­ to ke­lei­viams. Va­sa­ros se­zo­nui su­ trum­pin­tas marš­ru­tas nuo rug­sė­jo vėl pra­tę­sia­mas iki Sau­lė­te­kio. 3 marš­ru­to tro­lei­bu­sai nuo rug­sė­jo 1 d. keis va­žia­vi­mo kryp­tį (žr. len­ te­lę „Po­ky­čiai nuo rug­sė­jo 1 d.“).

At­siž­vel­giant į vil­nie­čių pra­šy­ mus ir sie­kiant pa­ge­rin­ti su­si­sie­ ki­mą su Lie­py­nės ka­pi­nė­mis, nuo ru­dens bus pa­keis­ta 2 au­to­bu­ sų marš­ru­to Stotis–Vikingų gatvė–Oro uos­tas tra­sa. Iš sto­ties šio marš­ru­to au­to­bu­sai va­žiuos Liep­ kal­nio, Dzū­kų, Vi­kin­gų gat­vė­mis iki Oro uos­to. At­gal – ta pa­čia tra­sa.

At­li­kus Laz­dy­nuo­se esan­čių mo­kyk­lų ap­klau­są, pa­keis­ta ir 68 marš­ru­to au­to­bu­sų tra­sa. Šio marš­ ru­to au­to­bu­sai iš Lent­va­rio va­žiuos į Laz­dy­nus, to­dėl, sa­vi­val­dy­bės tei­ gi­mu, Lent­va­rio, Kal­vų Slė­nio ir ap­lin­ki­nių gat­vių moks­lei­viai ga­lės ne­per­sės­da­mi pa­to­giai nu­va­žiuo­ti į mo­kyk­las Laz­dy­nuo­se. Šio marš­ ru­to eis­mo gra­fi­kas bus pri­de­rin­tas prie pa­mo­kų tvar­ka­raš­čių.

Taip pat tei­gia­ma, kad mo­ki­nių pa­to­gu­mui 76 marš­ru­to Atei­ties gatvė–Sakališkės–Bireliai au­to­ bu­sai kai ku­riais rei­sais (ku­rių lai­ kai pri­de­rin­ti prie pa­mo­kų tvar­ka­ raš­čio) už­va­žiuos į Bal­sių mo­kyk­lą, Pa­gu­bę, Ož­ki­nius.

Pa­ge­rins są­ly­gas moks­lei­viams

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė in­ for­muo­ja, kad, kaip ir kas­met, nuo rug­sė­jo 1 d. au­to­bu­sai ir tro­lei­bu­ sai pra­dės va­žiuo­ti pa­gal rudens– žiemos tvar­ka­raš­čius. To­dėl kei­sis vi­sų tro­lei­bu­sų ir au­to­bu­sų marš­ ru­tų dar­bas.

Per­ka ma­žos tal­pos au­to­bu­sų Va­sa­rį „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ pa­skel­bė kon­kur­są įsi­gy­ti ne­di­de­lės tal­pos au­to­bu­sų. „Ma­žos tal­pos au­to­ bu­sai bus skir­ti tiems marš­ru­tams, ku­riuo­se nė­ra di­de­lių ke­lei­vių srau­ tų ir į ku­riuos ne­tiks­lin­ga siųs­ti di­de­ lės tal­pos au­to­bu­sų. Kaip pa­vyz­dys – 88 au­to­bu­sų marš­ru­tas“, – sa­kė „Vil­ niaus vie­šo­jo trans­por­to“ ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius Gin­ta­ras Na­ku­tis.

Pa­sak jo, pa­gal pa­si­bai­gu­sio kon­kur­ so re­zul­ta­tus pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl dvy­li­kos „Mer­ce­des-Benz Sprin­ter“ 35 vie­tų (19 sto­vi­mų ir 16 sė­di­mų) au­ to­bu­sų įsi­gi­ji­mo. Įmo­nei jau pri­sta­ty­ ti še­ši to­kie au­to­bu­sai, li­ku­sius še­šis ji tu­rė­tų gau­ti ar­ti­miau­siu me­tu.

Juos­tų žy­mė­ji­mo ne­keis

Ren­gian­tis vie­šo­jo trans­por­to per­ tvar­kai, sa­vi­val­dy­bės tei­gi­mu, sos­ ti­nė­je bu­vo įreng­ta apie 13 km au­ to­bu­sų juos­tų. Di­džio­ji da­lis šių dar­bų bu­vo at­lik­ta pla­ti­nant gat­ ves. Taip A juos­tos bu­vo įreng­tos 8

km il­gio gat­vių ruo­žuo­se. Nuo rug­ sė­jo mies­te dar at­si­ras pa­pil­do­mų eis­mo juos­tų Kal­va­ri­jų, Ozo, Olan­ dų ir Bui­vy­diš­kių gat­vė­se. Dėl to nuo ru­dens eis­mo srau­tams vie­ šo­jo trans­por­to op­ti­mi­za­vi­mas, kaip sa­kė sa­vi­val­dy­bė, įta­kos ne­ be­tu­rės. Pla­nuo­ja­ma, kad vi­si dar­ bai bus baig­ti iki rug­sė­jo 1 d.

A juos­to­mis, kar­tu įren­giant ir tak­si, elekt­ro­mo­bi­lio bei 4+ juos­ tas, pa­žy­mė­ti gat­vių ruo­žai Kal­va­

4+ juos­tų da­ry­čiau dar dau­giau. Ir ska­ tin­čiau jų įkur­ti mie­ ga­muo­siuo­se ra­jo­ nuo­se, pa­vyz­džiui, Šeš­ki­nė­je Gel­vo­nų gat­vė­je, S.Sta­ne­vi­ čiaus gat­vė­je. ri­jų, Ozo, Uk­mer­gės, Švit­ri­gai­los, Olan­dų ir ki­to­se gat­vė­se, Lais­vės pro­spek­te.

V.Sa­daus­kas nors ir ne­pri­ta­ria žy­mė­ji­mui 4+, esą kur kas nau­ din­giau bū­tų, jei ga­lio­tų sche­ma 3+, ta­čiau tei­gia, kad ge­rai, jog di­ di­na­mas to­kių juos­tų skai­čius, tik dau­giau jų rei­kė­tų mie­ga­muo­siuo­ se ra­jo­nuo­se. „Ma­no ma­ny­mu, juos­tos su už­ ra­šu 3+ bū­tų veiks­min­ges­nės. Nes jei šei­mo­je yra du suau­gu­sie­ji ir vie­nas vai­kas, jos ta 4+ nau­do­tis ne­ga­li. Ži­no­ma, čia jau ne sa­vi­val­ dy­bės kom­pe­ten­ci­ja, tai yra Su­si­ sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos ir Vy­riau­sy­bės priim­tas spren­di­mas, bet aš jam ne­pri­ta­riu. Ga­na su­dė­tin­ga su­de­ rin­ti, kad ke­tu­ri as­me­nys va­žiuo­tų tuo pa­čiu marš­ru­tu. Bet ko­kiu at­ ve­ju to­kių juos­tų da­ry­čiau dar dau­ giau. Ir ska­tin­čiau jų įkur­ti mie­ga­ muo­siuo­se ra­jo­nuo­se, pa­vyz­džiui, Šeš­ki­nė­je Gel­vo­nų gat­vė­je, S.Sta­ ne­vi­čiaus gat­vė­je“, – sa­kė tech­no­ lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ras.

Iš­šū­kiai: Vil­niaus vai­ruo­to­jams spūs­čių dėl ma­siš­kai tvar­ko­mų gat­vių va

do­mų juos­tų au­to­bu­sams, gali būti, jog eis­mas strigs dar la­biau.

Ta­čiau „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ di­rek­to­rius Gin­tas Bliu­vas pa­ti­ki­ no, kad kol kas jo­kių juos­tų žy­mė­ ji­mo po­ky­čių da­ry­ti ne­ke­ti­na­ma, t. y. ne­pla­nuo­ja­ma 4+ keis­ti į 3+. „Juos­tos mies­te yra vos ke­lis mė­ ne­sius, to­dėl ko­kių nors pa­kei­ti­mų kol kas ne­pla­nuo­ja­me. Ti­ki­mės, kad vai­ruo­to­jai pa­ma­žu pri­pras prie sis­te­mos ir pra­dės ak­ty­viai ja nau­do­tis“, – sa­kė G.Bliu­vas.

Spūs­ty­se su­gaiš­ta du­kart il­giau

V.Sa­daus­kas, kal­bė­da­mas apie vie­ šo­jo trans­por­to sis­te­mą, ke­lia vie­ną klau­si­mą – ko ja sie­kia­ma: ar kad leng­va­sis trans­por­tas iš­vis ne­va­ žiuo­tų Vil­niaus gat­vė­mis, ar kad jo bū­tų kuo ma­žiau, bet su­si­sie­ki­mas žmo­nėms bū­tų pa­pras­tes­nis? Jo nuomone, vi­so­mis au­to­bu­sų juos­ to­mis mies­te turėtų būti lei­džia­ma va­žiuo­ti ir au­to­mo­bi­liams, ku­riuo­ se sė­di ke­tu­ri as­me­nys. „No­rint, kad vie­šo­jo trans­por­to bū­tų pa­kan­ka­mai, o leng­vų­jų au­ to­mo­bi­lių kuo ma­žiau, rei­kia, kad au­to­mo­bi­liu va­žiuo­tų ne vie­nas, bet ke­le­tas as­me­nų. Jei sie­kia­me, kad vie­ša­sis trans­por­tas bū­tų pa­ to­gus vil­nie­čiams, ne­ga­li­me jų vi­sų į jį su­kiš­ti. Kad jis ne­bū­tų ap­krau­ tas ir bū­tų spren­džia­mas spūs­

čių klau­si­mas, mies­te, ypač mie­ ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se, au­to­bu­sų juos­to­mis tu­rė­tų bū­ti lei­džia­ma va­žiuo­ti ir au­to­mo­bi­liams su ke­ tu­riais as­me­ni­mis“, – siū­ly­mus dės­tė V.Sa­daus­kas ir pri­dū­rė, kad to­kią tvar­ką mies­te bent pir­mo­sio­ mis die­no­mis tu­rė­tų ste­bė­ti po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nai, o pa­žei­dė­jus baus­ti.

Ta­da esą at­si­ras­tų nors kiek pa­gar­ bos ir su­vo­ki­mo tarp vai­ruo­to­jų.

Juos­tų klau­si­mą jis sa­kė siū­lan­ tis kaip mies­to gy­ven­to­jas ir eis­mo da­ly­vis. Esą kai ten­ka vež­ti vai­kus į dar­že­lį ir mo­kyk­lą, rei­kia daug lai­ko gaiš­ti spūs­ty­se, nes to­kia jau liūd­na sos­ti­nės pa­dė­tis, kad į dar­ že­lį ar mo­kyk­lą ša­lia na­mų vai­kai ei­ti ne­ga­li – juo­se nė­ra vie­tos. „Vež­da­mas ry­te vai­kus au­to­mo­ bi­liu su­gaiš­da­vau 45 mi­nu­tes, da­ bar su­gaiš­tu pu­sant­ros va­lan­dos.

Kol va­žiuo­ja­me ke­tu­rie­se, ga­liu nau­do­tis vie­šo­jo trans­por­to juos­ ta, o pa­skui ten­ka ke­liau­ti į bend­ rą srau­tą. Sa­kys, pa­si­rink ar­čiau na­mų esan­tį dar­že­lį ar mo­kyk­lą.

Mie­lai tai pa­da­ry­čiau, jei juo­se bū­ tų vie­tos“, – tei­gė V.Sa­daus­kas.

Kalti ne­sup­ra­tin­gi vai­ruo­to­jai

Ver­tin­da­mas vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą ir jos po­ky­čius, V.Sa­daus­

Po­ky­čiai nuo rug­sė­jo 1 d.

Gy­ven­to­jams pa­dės sa­va­no­riai

Va­sa­ros se­zo­nui su­trum­pin­tas 14 tro­ lei­bu­sų marš­ru­tas Antakalnis–Žygi­ mantų gatvė–J.Ba­sa­na­vi­čiaus gatvė– Gerosios Vil­ties sto­te­lė vėl pra­tę­sia­ mas iki Sau­lė­te­kio. Be to, šio marš­ru­ to tro­lei­bu­sai nuo rug­sė­jo 1-osios nuo Olan­dų žie­do va­žiuos per Žir­mū­nų til­ tą, Šei­my­niš­kių, Kal­va­ri­jų gat­vė­mis, Ža­liuo­ju til­tu, to­liau – įpras­ta tra­sa.

Au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų ke­lei­viams su­ su­si­pa­žin­ti su nau­jo­mis e. bi­lie­to ga­ si­pa­žin­ti su vie­šo­jo trans­por­to po­ky­ li­my­bėms, tarp jų – ir kaip at­si­skai­ty­ čiais vėl pa­dės sa­va­no­riai. Pla­nuo­ja­ ti in­ter­ne­tu. ma, kad jie in­for­ma­ci­ją vil­nie­čiams ir mies­to sve­čiams teiks iki rug­sė­jo 8 d.

3 marš­ru­to tro­lei­bu­sai taip pat nuo rug­sė­jo 1 d. pa­keis va­žia­vi­mo kryp­ tį: nuo Vil­niaus gat­vės va­žiuos Žy­gi­ man­tų, Ar­se­na­lo, T.Kos­ciuš­kos gat­vė­ mis, Žir­mū­nų til­tu, Šei­my­niš­kių, Kal­ va­ri­jų gat­vė­mis, Ža­liuo­ju til­tu, to­liau – įpras­ta sa­vo tra­sa.

At­siž­vel­gus į ke­lei­vių srau­tus ir pa­gei­ da­vi­mus, įreng­ta pa­pil­do­mų sto­te­lių au­to­bu­sų marš­ru­tuo­se: 82 – Avi­nė­lių

sto­te­lė ir 115 – Mi­lei­šiš­kės. 61 au­to­bu­ sų marš­ru­to Vyš­nių sto­te­lės pa­va­di­ ni­mas kei­čia­mas į So­dy­bų sto­te­lę.

Nau­jus tvar­ka­raš­čius ra­si­te in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.vil­niust­rans­port.lt.

Sa­va­no­riai dirbs pa­grin­di­nė­se au­to­bu­ sų ir tro­lei­bu­sų sto­te­lė­se. Rugp­jū­čio 28 d. jie dar­bą pra­dė­jo Pra­mo­gų are­nos, Tau­rag­nų, Ka­ra­liaus Min­dau­go, Kli­ni­ kų, An­ta­kal­nio žie­do, T.Nar­bu­to, Pa­pi­ lė­nų, Bal­tu­pių, Spau­dos rū­mų, Že­my­ nos, 29 d. – ir Ža­lio­jo til­to, Eu­ro­pos, Šeš­ ki­nės kal­vų ir Ku­ni­go Bro­niaus Lau­ri­ na­vi­čiaus sto­te­lė­se.

Sa­va­no­riai ne tik da­lys lanks­ti­nu­kus su vie­šo­jo trans­por­to sche­mo­mis, su­pa­žin­dins su marš­ru­tų tra­so­mis ir po­ky­čiais, bet ir at­sa­kys į vi­sus klau­ si­mus apie vil­nie­čio kor­te­lę, pa­dės

9

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

miestas

Vilnius nepasiklys?

Vež­da­mas ry­te vai­kus au­to­mo­bi­liu su­gaiš­da­vau 45 mi­nu­tes, da­bar su­gaiš­ tu pu­sant­ros va­lan­dos.

a­sa­rą iš­veng­ti ne­pa­vy­ko, ta­čiau, pa­si­bai­gus ato­sto­gų se­zo­nui ir nuo rug­sė­jo įren­gus pa­pil­

kas tei­gė su­pran­tan­tis, kad ji ne­ga­li bū­ti vi­siems pa­to­gi. Kad ir grei­tie­ ji au­to­bu­sai. Jų sto­te­lės iš­dės­ty­tos 2–3 km at­stu­mu ir ne vie­nam ten­ ka su­gaiš­ti ne­ma­žai lai­ko, kol ją pa­ sie­kia. Kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, ypač vy­res­nio am­žiaus žmo­nės var­giai su­ge­ba grei­tai ap­si­suk­ti, nors ne­va va­žiuo­ja grei­tuo­ju au­to­bu­su. „Ne­ga­li vie­šo­jo trans­por­to sis­ te­ma bū­ti vi­siems pa­to­gi ir idea­ li, bet ga­li­ma pa­da­ry­ti, kad ji bū­tų pa­trauk­li dau­gu­mai. Ta­čiau kad ir koks ge­ras bū­tų vie­šo­jo trans­por­ to spe­cia­lis­tas, jei­gu mies­to inf­ rast­ruk­tū­ra, so­cia­li­niai, kul­tū­ri­niai cent­rai iš­dės­ty­ti ne­ra­cio­na­liai, nie­ ko ne­ga­lė­si pa­da­ry­ti“, – kons­ta­ta­ vo V.Sa­daus­kas.

Pa­sak jo, na­tū­ra­lu, kad rug­sė­jo pra­džio­je mies­te vi­sad bū­na chao­

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

sas. Bet tai nu­tin­ka ne tiek dėl to, kad pa­di­dė­ja trans­por­to srau­tas, o la­ biau dėl to, kad at­si­ran­da nau­jų eis­ mo da­ly­vių. At­vy­kė­liai, V.Sa­daus­ko tei­gi­mu, dar ne­ži­no, kaip ge­riau kur nors nu­va­žiuo­ti, ban­do vie­ną at­stu­ mą, ma­to – spūs­tys, mė­gi­na nar­dy­ ti tarp ei­lių, ta­da pra­si­de­da vai­ruo­ to­jų kul­tū­ros klau­si­mas. „O kai kul­tū­ros nė­ra, pra­si­de­ da spūs­tys, – sa­kė tech­no­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ras. – Jau ne kar­tą esu sa­kęs, kad eis­mas tu­rė­tų vyk­ti už­ trauk­tu­ko prin­ci­pu. No­rint už­seg­ti už­trauk­tu­ką, na­re­liai tu­ri ei­ti taip: kai­rys – de­ši­nys, kai­rys – de­ši­nys.

Tas pa­ts ir gat­vė­je – jei yra dvie­jų juos­tų su­siau­rė­ji­mas į vie­ną, tu­rė­ tų bū­ti la­bai ne­su­dė­tin­ga pa­sta­ty­ti in­for­ma­ci­nį ženk­lą pir­mas – ant­ ras. Vai­ruo­to­jai vis dar ne­sup­ran­ta,

kad kur kas grei­čiau vi­si taip su­va­ žiuo­tų į vie­ną srau­tą.“ Įme­tė jis ak­me­nį ir į mo­te­rų dar­ žą. Va­sa­rą bu­vo at­lik­ti ste­bė­ji­mai, kiek mo­te­rų įlei­džia ki­tą au­to­mo­ bi­lį į sa­vo juos­tą. Kas ant­rą ma­ši­ ną pra­leis­da­vo 90 pro­c. vy­rų, mo­ te­rų – tik 30 pro­c. „Keis­ta, juk mo­te­rys, at­ro­ do, yra kul­tū­rin­ges­nės ir pan., bet joms la­bai trūks­ta su­vo­ki­mo šiuo klau­si­mu. Spūs­čių pa­ma­žė­ tų, jei iš­mok­tu­me su­si­ri­kiuo­ti į vie­ną ei­lę. Ma­nau, jei sa­vi­val­dy­ bė ste­bės, kur spūs­tys di­džiau­ sios, ir svars­tys, kaip bū­tų ga­li­ma jas pa­nai­kin­ti, o vai­ruo­to­jai bus ge­ra­no­riš­kes­ni, iki spa­lio vie­šo­jo trans­por­to si­tua­ci­ją bus ga­li­ma ir pa­ge­rin­ti“, – op­ti­miz­mo ne­prit­ rū­ko pa­šne­ko­vas.

Po­ky­čiai nuo rugp­jū­čio 1 d.

Pa­keis­ti 2G, 3G, 4G grei­tų­jų au­to­bu­

sų, 3, 12, 19, 24, 38, 41, 42, 43, 52, 53, 54, 56, 60, 73, 75, 78, 82 au­to­bu­sų ir 1, 2, 3, 4, 7, 9, 10, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21 tro­lei­ bu­sų marš­ru­tų tvar­ka­raš­čiai.

diškės au­to­bu­sas poil­sio die­no­mis iš Skai­diš­kių nuo rugp­jū­čio 1 d. iš­va­žiuo­ ja anks­čiau.

Antakalnis–Dvarčionys–Šilėnų gat­vė au­to­bu­sai į Dvar­čio­nis jau už­va­žiuo­ ja ir poil­sio die­no­mis.

Sie­kiant pa­ge­rin­ti su­si­sie­ki­mą Sa­

3G marš­ru­to Fabijoniškės–Centras–

li­nin­kų, Vai­do­tų, Kir­ti­mų gy­ven­to­ Pa­di­din­tas 53 marš­ru­to au­to­bu­sų jams ir ke­lei­viams, nu­spręs­ta pra­tęs­ skai­čius, au­to­bu­sai pra­dė­jo va­žiuo­ ti 3 au­to­bu­sų marš­ru­tą Stotis–Eišiš­ ti daž­niau. Dar­bo die­no­mis nuo 16 iki kių plentas–Dilgynė pro Sa­li­nin­kus 19 val. daž­niau pra­dė­jo va­žiuo­ti 2, 4, 7, iki Vai­do­tų. Nau­jo 3 marš­ru­to Stotis– Eišiškių plentas–Dilgynė–Salininkai– 10, 17 marš­ru­tų tro­lei­bu­sai.

12, 43, 52, 56, 60 ir 73 marš­ru­tų au­ Vaidotai au­to­bu­sai pra­dė­jo va­žiuo­ti to­bu­sai pra­dė­jo va­žiuo­ti grei­čiau. vi­są die­ną.

12 marš­ru­to Stotis–Rudamina–Skai­ Ke­lei­vių pa­to­gu­mui 38 marš­ru­to

Oro uos­tas au­to­bu­sai nuo lie­pos 4 d. sto­ja Da­riaus ir Gi­rė­no sto­te­lė­je.

Nuo rugp­jū­čio 5 d. į pre­ky­bos cent­

rą „Ikea“ va­žiuo­ja 2 marš­ru­to Stotis– Vikingų gatvė–Oro uos­tas au­to­bu­sai.

Taip pat nuo rugp­jū­čio 5 d. pa­keis­

ti 116 marš­ru­to Žvėrynas–Gudelių ši­ las–Bukčiai au­to­bu­sų tvar­ka­raš­čiai.

Pri­va­čių ve­žė­jų kon­kur­sas 15-ai marš­ru­tų gaičiai–Parko gatvė–Arimų gat­vė, Nr. 15 Antakalnis–Turniškės, Nr. 20 Že­ mie­ji Paneriai–Mūrinė Vokė–Lazdy­ nai, Nr. 28 Že­mie­ji Paneriai–Grigiškės, Nr. 38 Antakalnis–Dvarčionys–Šilė­ nų gat­vė, Nr. 57 Atei­ties gatvė–Bajo­ rai, Nr. 58 Stotis–Dzūkų gatvė–Kalnė­ nai, Nr. 61 Stotis–Kuprioniškės–Nemė­ žis, Nr. 82 Stotis–Salininkai–Miškiniai– Juodšiliai, Nr. 87 Ozo gatvė–Didlaukio Pla­nuo­ja­ma, kad kon­kur­so lai­mė­to­ gatvė–Jeruzalė–Molėtų plentas–Vana­ jai ke­lei­vius vež­tų šiais Vil­niaus mies­ ginė, Nr. 115 Antakalnis–Rokantiškės– to marš­ru­tais: Nr. 9 Ag­ras­tų stotelė– Parko gat­vė, Nr. 116 Bukčiai–Gudelių Zuikių gat­vė, Nr. 13 Že­ma­sis Pavilnys– šilas–Žvėrynas.

Markučiai–Stotis–Vilkpėdė, Nr. 14 Gri­ Marš­ru­tu Nr. 40 Fabijoniškės–S.Sta­ne­ Įmo­nė „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ lie­ pą pa­skel­bė kon­kur­są ke­lei­vių per­ve­ži­ mo vie­ti­nio re­gu­lia­raus su­si­sie­ki­mo marš­ru­tais pa­slau­goms pirk­ti. Kon­kur­ sas skir­tas 4-iems marš­ru­tų pa­ke­tams: trys – pri­va­tiems ve­žė­jams, dir­ban­tiems su ma­žos tal­pos trans­por­to prie­mo­nė­ mis (22–25 vie­tos), ir vie­nas – pri­va­čiam ve­žė­jui, dir­ban­čiam su di­de­lės tal­pos trans­por­to prie­mo­nė­mis (iki 100 vie­tų).

vi­čiaus gatvė–Centras tu­rė­tų kur­suo­ti iki 100 vie­tų pri­va­tus au­to­bu­sas.

Au­to­bu­suo­se tu­rės bū­ti e. bi­lie­to sis­ te­mos įran­ga, kad vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai juo­se ga­lė­tų nau­do­tis vil­nie­ čio kor­te­le. Pla­nuo­ja­ma, kad pa­si­bai­ gus kon­kur­sams pri­va­tūs ve­žė­jai į Vil­ niaus gat­ves ga­lė­tų iš­va­žiuo­ti dar šį ru­ de­nį. Be­je, „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­ tas“ vis dar ieš­ko vai­ruo­to­jų, tu­rin­čių ke­lei­vių ve­ži­mo dar­bo pa­tir­ties sos­ti­ nė­je. Iki rug­sė­jo 1 d. nu­ma­to­ma priim­ti 60 nau­jų dar­buo­to­jų. CV ga­li­ma siųs­ti e. pa­što ad­re­su dan­guo­le.bieliauskie­ ne@vilniausvt.lt.

10

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

(Ne)tu­ris­ti­nis vi­zi­tas

Evaldas Labanauskas

Š

ią sa­vai­tę Pre­z i­den­tė Da­l ia Gry­ baus­kai­tė kar­tu su Lat­v i­jos ir Es­ ti­jos va­do­vais lan­ky­sis di­d žio­sios pa­sau­l io vals­t y­b ės cent­re – Bal­ tuo­siuo­se rū­muo­se. Ir ne kaip tu­ris­tė...

Bū­tent apie tai, kad D.Gry­baus­kai­tė į Bal­ tuo­sius rū­mus pa­teks tik kaip tu­r is­tė, dar 2010-ai­siais skel­bė dau­gu­ma mū­sų ša­lies ži­niask­lai­dos. Mat Lie­tu­vos va­do­vė tuo­met at­si­sa­kė as­me­ni­nio JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ ko Oba­mos kvie­ti­mo su­da­ly­vau­ti iš­kil­min­ go­je va­ka­r ie­nė­je Pra­ho­je. Ši va­ka­rie­nė tu­ rė­jo pa­gerb­ti Ru­si­jos ir JAV su­si­ta­ri­mą dėl stra­te­g i­nės gink­luo­tės ma­ž i­ni­mo.

Tai sim­bo­li­nis su­si­ti­ki­mas, nu­sa­kan­tis ne nau­ją Lie­tu­vos san­ty­kių su JAV eta­pą, o pa­si­ kei­tu­sius Va­šing­to­no ir Mask­ vos san­ty­kius.

Ver­dik­tas, kad nuo ta­da vi­sam lai­kui D.Gry­ baus­kai­tei už­si­da­rė Bal­t ų­jų rū­mų du­r ys, rė­mė­si vie­na prie­lai­da – mi­n i­mas su­si­ta­ ri­mas lai­k y­tas pra­d žia nau­jo Va­šing­to­no ir Mask­vos bend­ra­dar­bia­v i­mo eta­po, dar ki­taip va­din­to „per­kro­vi­mu“. Kas pa­si­kei­tė per tre­jus me­tus? Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė il­gai ir nuo­šir­d žiai at­gai­la­vo?

Ne, ma­no stip­r iu įsi­t i­k i­n i­mu, pa­g rin­d i­nė prie­žas­tis – kei­čia­si B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ ci­jos po­li­ti­ka Ru­si­jos at­žvil­giu. T. y. „per­kro­ vi­mas“ ne­pa­vy­ko.

Be­je, links­ma de­ta­lė – dar 2009 m. tuo­me­ tė JAV vals­ty­bės sek­re­to­rė Hil­la­ry Clin­ton Ru­si­jos už­sie­n io rei­ka­lų mi­n ist­r ui Ser­ge­ jui Lav­ro­v ui įtei­kė sim­bo­l i­n į jun­g ik­l į, ant ku­r io bu­vo už­ra­šy­ta ne „Perk­ro­v i­mas“, o „Perk­ro­va“, t. y. per di­de­lė ap­kro­va.

At­ro­do, kad ši ap­mau­di ver­ti­mo klai­da bu­vo pra­na­šiš­ka. Šiuo me­tu Va­šing­to­nas ir Mask­ va tu­ri gau­sy­bę pro­ble­mi­nių te­mų: nuo Si­ri­ jos konf­lik­to iki JAV pa­slap­čių vie­šin­to­jo Ed­ war­do Snow­de­no prie­globs­čio Ru­si­jo­je.

Bū­tent to­kia­me kon­teks­te ir rei­kia žvelg­ti į D.Gry­baus­kai­tės ir ki­tų dvie­jų Bal­ti­jos va­do­ vų vi­zi­tą Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se. Ki­taip ta­ riant, Ame­ri­ka lei­džia su­pras­ti Ru­si­jai, kad, ne­pai­sant gau­sy­bės ki­tų pa­sau­l i­n ių iš­šū­ kių, į jos prio­ri­te­tų są­ra­šą su­grįž­ta Ry­tų Eu­ ro­pa, o ir jos po­zi­ci­jos ten te­bė­ra stip­rios. Ži­no­ma, per B.Oba­mos su­si­ti­ki­mą su Bal­ti­ jos ša­lių pre­zi­den­tais bus ap­tar­ta daug te­mų – nuo ES ir JAV lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties iki eko­no­mi­nio, ener­ge­ti­nio bei vi­so­kio ki­ to­kio bend­ra­dar­bia­vi­mo. Ta­čiau abe­jo­ti­na, kad jis bus is­to­ri­nis ar­ba per jį bus su­si­tar­ta dėl ko nors ypač reikš­min­go. Tai sim­bo­li­nis su­si­ti­ki­mas, nu­sa­kan­tis ne nau­ją Lie­tu­vos san­ty­kių su JAV eta­pą, o pa­si­kei­tu­sius Va­ šing­to­no ir Mask­vos san­ty­kius.

Ga­li­ma purkš­tau­ti, kad Bal­ti­jos ša­lys yra tik sta­tis­tės di­džia­ja­me di­džių­jų vals­ty­bių žai­ di­me. Ki­ta ver­tus, ga­li­ma džiaug­tis, kad Lie­ tu­va vėl at­si­du­ria dė­me­sio cent­re, ir siek­ti sa­ vų tiks­lų ar di­vi­den­dų iš di­džių­jų žai­di­mo.

Savaitės interviu

A.Zuo­kas sva­jo­nių at­si­sa­ky­ti

A

r­tė­jant ru­de­niui, vie­nas svar­biau­sių klau­si­mų mies­tie­čiams – kaip teks va­žiuo­ti į dar­bą, moks­lus ar tie­siog ke­liau­ti po mies­tą? Apie tai „Vil­ niaus die­nos“ skai­ty­to­jai ak­ty­viau­siai tei­ra­ vo­si Vil­niaus me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko.

– Ar žai­džia­te kom­piu­te­ri­nius žai­di­ mus? Jei taip, koks mėgs­ta­miau­sias ir ko­kį aukš­čiau­sią ly­gį pa­sie­kėt? (Ser­ge­ jus) – La­bai re­tai žai­džiu kom­piu­te­ri­nius žai­di­ mus, nes nė­ra lai­ko. Jei­gu tu­riu lais­vo lai­ko, ren­kuo­si ką nors skai­ty­ti. Išs­ky­rus tuos at­ve­ jus, kai skren­du lėk­tu­vu ar va­žiuo­ju au­to­mo­ bi­liu ir ne­tu­riu po ran­ka ką skai­ty­ti, tuo­met žai­džiu tuos žai­di­mus, ką ran­du, jei­gu vyks­ ta­me kar­tu, vai­kų kom­piu­te­ry­je ar iš­ma­nia­ ja­me te­le­fo­ne. Tai daž­niau­siai bū­na įvai­rios for­mos tet­ris, sta­lo te­ni­sas, lenk­ty­nės. Žmo­ na yra aist­rin­ga žai­dė­ja.

– Ar su­reng­tu­mėt va­ka­rė­lį mies­to gy­ ven­to­jams sa­vo na­muo­se? (Si­mo­nas) – Daž­nai ir su­ren­gia­me. Esu ne kar­tą or­ga­ ni­za­vęs sek­ma­die­nio pie­tus, žmo­nės per so­ cia­li­nį tink­lą „Fa­ce­book“ ga­lė­jo re­gist­ruo­ tis. Aiš­ku, ne­ga­liu su­reng­ti di­des­nių pie­tų, nei lei­džia ma­no vir­tu­vės ga­li­my­bės ir vie­tų skai­čius prie sta­lo. Ta­čiau pie­tus iki aš­tuo­nių kvies­ti­nių sve­čių esu ren­gęs ne kar­tą.

Aš pa­ts ga­mi­nu val­gy­ti – pir­mas ir ant­ras pa­tie­ka­las, tau­rė vy­no. Vi­si mes drau­giš­kai pa­si­da­ly­da­vo­me šių pie­tų iš­lai­das. Ka­dan­gi tu­ri­me gra­žų vaiz­dą, daž­nai pa­si­pra­šo ir jau­ na­ve­džiai mū­sų kie­me fo­tog­ra­fuo­tis. Mie­lai su­tin­ka­me ir net pa­vai­ši­na­me tau­re vy­no.

Na­muo­se esa­me ren­gę ir pa­dė­kos va­ka­rą pro­jek­to „Ne­delsk“, ku­rį glo­bo­ja ma­no žmo­ na Ag­nė, drau­gams, par­tne­riams, sa­va­no­ riams, ge­ros va­lios am­ba­sa­do­riams. Sve­čių su­si­rink­da­vo iki 200.

– Ar ne­ga­na jau skra­jot pa­de­be­siais – mes mir­tin­gie­ji gy­ve­na­me ant že­mės?

(As­ta) – Žmo­gus tu­ri ne­bi­jo­ti sva­jo­ti, nes jei­gu nė­ ra sva­jo­nių – nė­ra tiks­lų, nė­ra tiks­lų – nė­ ra jo­kio re­zul­ta­to. To­dėl nors daug kam ma­ no ir ma­no ko­man­dos idė­jos bei ini­cia­ty­vos at­ro­dė kaip sva­jo­nės ar­ba kaip skra­jo­ji­mas pa­de­be­siais, pa­si­žiū­rė­ki­te – vis­ką, apie ką mes sva­jo­jo­me, pa­ver­tė­me konk­re­čiais dar­ bais: oran­ži­niai dvi­ra­čiai, tak­si „Vil­nius ve­ ža“, oro li­ni­jų bend­ro­vė „Air Li­tua­ni­ca“, Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės per­kė­li­mas.

Vi­suo­met gir­dė­jau iš opo­nen­tų, kad man ne­pa­vyks, tai neį­ma­no­ma. Vis­ką, ką ki­ti sa­ kė, jog ne­pa­vyks, mes su ko­man­da įgy­ven­ di­no­me. Ir šie dar­bai pir­miau­sia rei­ka­lin­gi mums – vi­siems mir­tin­gie­siems.

Ta­čiau, de­ja, daž­nai su­tin­ku žmo­nių Lie­tu­ vo­je, ku­rie bi­jo net leis­ti sau to­kią pra­ban­gą kaip sva­jo­nės, kaip pa­kel­ti akis nuo že­mės ir pa­žiū­rė­ti į dan­gų. Ir tai daž­nai prie­žas­tis, ko­ dėl žmo­gus ne­ran­da išei­čių iš su­dė­tin­ges­nių gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jų, į ku­rias pa­ten­ka. Tie­siog pa­lūž­ta. No­riu pa­tar­ti to­kiems žmo­nėms, kad rei­kia pa­kel­ti akis į dan­gų. Vie­nas gra­žiau­ sių gy­ve­ni­mo po­sa­kių, ku­rį aš daž­nai var­to­ ju: ko­dėl gė­lė ne­ma­to sa­vo še­šė­lio? At­sa­ky­ mas la­bai pa­pras­tas – jos vi­są lai­ką žiū­ri į sau­lę. Tai­gi, ma­ty­ki­te sau­lę sa­vo gy­ve­ni­me.

– Ar atei­ty­je pre­ten­duo­sit į pre­zi­den­to po­stą? (Ta­das) – Ne­tu­riu at­sa­ky­mo į šį klau­si­mą. O ką pa­ tar­tu­mė­te jūs?

– Kaip jums ši va­sa­ra? Ar ato­sto­ga­vot?

Kur il­sė­jo­tės? (Ro­ber­tas) – Ši va­sa­ra bu­vo ypač įtemp­ta. Tai vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­ka (dau­ge­lis net neį­si­vaiz­ duo­ja, koks tai su­dė­tin­gas už­da­vi­nys), oran­ ži­nių dvi­ra­čių pro­jek­to grą­ži­ni­mas į Vil­nių, skry­džių bend­ro­vės „Air Li­tua­ni­ca“ veik­los

Lai­ky­se­na: A.Zuo­kas, net ir kri­ti­kų spau­džia­mas į kam­pą dėl vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­

kos bei ki­tų ra­di­ka­lių žings­nių, ra­mi­na – mies­tui bus ge­riau. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

pra­džia, gat­vių tvar­ky­mas ir pa­si­ruo­ši­mas pir­mi­nin­kau­ti ES, pa­pil­do­mų gru­pių dar­že­ liuo­se stei­gi­mas ir dau­ge­lis ki­tų dar­bų. Dau­ gu­ma jų įgy­ven­di­na­mi va­sa­rą.

Tai­gi pa­ste­bė­jau, kad bir­že­lis, jau atė­jo va­sa­ra, bet maž­daug rugp­jū­čio vi­du­ry­je su­ si­mąs­čiau, kad jau va­sa­ra bai­gia­si. Atos­ to­ga­vo­me su šei­ma rugp­jū­tį, plau­kio­jo­me Vi­ dur­že­mio jū­ro­je.

– Kas lau­kia Vil­niaus ru­de­nį? Ko­kie pla­ nuo­ja­mi pa­grin­di­niai iš­šū­kiai ir dar­bai?

(And­rius) – Pla­nuo­ja­me pa­baig­ti svar­bius trans­por­ to ob­jek­tus, pvz., Goš­tau­to gat­vės via­du­ką, kad bū­tų pra­dė­tas trans­por­to, gat­vių ap­švie­ ti­mo tink­lų mo­der­ni­za­vi­mas, bui­ti­nių at­lie­ kų ga­myk­los kon­kur­są, kad bū­tų kon­ku­ren­ci­ ja ir kuo ma­žes­nė kai­na gy­ven­to­jams. Ant­ro­je spa­lio pu­sė­je pla­nuo­ja­me pa­baig­ti ant­rą­ją va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio da­lį, via­du­ką į Pi­lai­tę, ke­lią į oro uos­tą pro IKEA. Svar­bus klau­si­mas iš­lie­ka dar­že­liai, ki­tų me­tų biu­dže­to for­ma­ vi­mas, ti­ki­mės su­tvar­ky­ti da­lį gat­vių, atei­ti į gy­ve­na­muo­sius kie­mus. Ti­ki­mės, kad pra­ dės veik­ti ne­prik­lau­so­mi ši­lu­mos ga­min­to­jai ir gy­ven­to­jams ma­žės ši­lu­mos kai­na.

– Ka­da bus su­tvar­ky­tos Kau­no gat­vės?

(Ri­ta) – Ri­ta, tik­riau­siai į šį klau­si­mą ge­riau­siai at­ sa­ky­tų Kau­no me­ras. Vien pa­va­sa­rį Vil­niu­

je bu­vo su­tvar­ky­ta 10 gat­vių, ku­rių il­gis sie­ka 3,8 km. Pa­ga­liau re­konst­ruo­ta Šven­ta­ra­gio gat­vė, su­tvar­ky­tos ir Švit­ri­gai­los, J.Ja­sins­kio, J.Tu­mo-Vaiž­gan­to, A.Goš­tau­to, Pa­mėn­kal­ nio, Py­li­mo, Pa­ro­dų gat­vės, Kal­va­ri­jų gat­vės ruo­žas nuo Ža­lio­jo til­to iki Kons­ti­tu­ci­jos pro­ spek­to ir at­nau­jin­tas Kons­ti­tu­ci­jos prospek­ tas–Geležinio Vil­ko žie­das. Ruo­šian­tis vie­šo­ jo trans­por­to op­ti­mi­za­vi­mui, pir­muo­ju eta­pu gat­vės bu­vo pla­tin­tos Lais­vės pro­spek­to, Uk­ mer­gės ir Kal­va­ri­jų gat­vių da­ly­se, ant­ruo­ju šie dar­bai at­lie­ka­mi Ozo, Olan­dų, Bui­vy­diš­ kių bei Kal­va­ri­jų gat­vių da­ly­se. Be šių dar­bų, šiuo me­tu tvar­ko­mi gat­vių ruo­žai. Ne­pai­sy­ da­mi su­dė­tin­gos fi­nan­si­nės si­tua­ci­jos da­ro­me vis­ką, kad Vil­nius bū­tų mies­tas, ku­riuo bū­tų ga­li­ma di­džiuo­tis.

– Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to par­ko am­ žius ba­do akis. Kai ku­rių au­to­bu­sų ke­ lia­mas triukš­mas tie­siog truk­do mie­ go­ti. No­riu pa­klaus­ti, ko­dėl į to­kius mie­ga­muo­sius ra­jo­nus, kaip San­ta­riš­ kės, au­to­bu­sai kas 10 mi­nu­čių kur­suo­ ja iki pat vi­dur­nak­čio ir nuo 5 val. ry­to?

Neį­ma­no­ma na­mie pail­sė­ti. Ar ne­bū­tų ga­li­ma su­trum­pin­ti kai ku­rių marš­ru­ tų, kad au­to­bu­sai ne­va­ži­nė­tų ve­žio­da­ mi orą nak­ti­mis po mie­ga­muo­sius ra­jo­ nus? (Ra­sa) – Ra­sa, tik­rai sten­gia­mės ir dir­ba­me dėl vil­ nie­čių. Kai ku­rie mies­tie­čiai dir­ba vė­liau ir

11

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

Ringas

ne­ke­ti­na Ar švie­ti­mo per­tvar­kos jiems tu­ri bū­ti su­da­ry­tos vie­no­dos są­ly­gos grįž­ti na­mo po dar­bų nau­do­jan­tis mies­to au­ to­bu­sais ir tro­lei­bu­sais. Bet ko­kiu at­ve­ju re­ ko­men­duo­ju vi­sus siū­ly­mus, pa­sta­bas, ku­rias tu­ri­te, pa­teik­ti vie­šo­jo trans­por­to spe­cia­lis­ tams ad­re­su vaziuoju@vilniustransport.lt.

Jie iš­nag­ri­nės vi­sus pa­siū­ly­mus ir, kiek įma­ no­ma, į juos at­si­žvelgs.

– Vyk­dant vie­šo­jo trans­por­to re­for­mą bu­vo pa­nai­kin­ti kai ku­rie marš­ru­tai, ta­ čiau da­bar žmo­nės skun­džia­si, ne­tel­pa į kai ku­riuos au­to­bu­sus. Ži­nia, pa­di­din­ tas kai ku­rių au­to­bu­sų tal­pu­mas. Bet ar ne­bū­tų bu­vę ge­riau pa­lik­ti kai ku­riuos marš­ru­tus? (Ru­gi­lė) – Sis­te­ma pra­dė­ta įgy­ven­din­ti ir spe­cia­lis­ tai, pa­ste­bė­ję, kad au­to­bu­sai ar tro­lei­bu­sai per­pil­dy­ti, iš kar­to į tai rea­guo­ja. Ne­se­niai priim­tas spren­di­mas tam tik­ruo­se marš­ru­ tuo­se dvia­šius au­to­bu­sus pa­keis­ti į tria­šius.

Tai jau at­lik­ta ko­re­guo­jant 1 grei­to­jo au­to­bu­ so marš­ru­to dar­bą. Pap­ra­šy­čiau kiek kant­ry­ bės – pa­laips­niui vis­kas bus su­re­gu­liuo­ta ir to­kių ne­pa­to­gu­mų iš­veng­si­me.

Nors daug kam mano ir mano komandos idėjos atrodė kaip skrajojimas padebesiais, pasižiūrėkite – viską, apie ką mes svajojome, pavertėme konkrečiais darbais.

– Jū­sų nuo­mo­ne, ar Vil­nius te­ri­to­ri­niu po­žiū­riu nė­ra per­ne­lyg iš­si­pū­tęs mies­ tas? Gal­būt rei­kė­tų svars­ty­ti apie Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jos su­ma­ži­ ni­mą – juk to­kios te­ri­to­ri­jos prie­žiū­ra la­bai bran­giai kai­nuo­ja? (Rokas) – Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jos ri­bos bu­ vo iš­plės­tos 1996 m. Vil­niaus ir Tra­kų ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ad­mi­nist­ra­ci­nių ri­ bų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mu, prie Vil­niaus mies­to pri­jun­gus Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės gy­ve­ na­mą­sias vie­to­ves ar jų da­lis. Pats mies­tas jo ri­bų kei­ti­mui, iš­plė­ti­mui ar su­ma­ži­ni­mui ne­ tu­ri daug įta­kos. Mies­to ad­mi­nist­ra­ci­nes ri­ bas ga­li­ma keis­ti tik Sei­mui priė­mus ati­tin­ ka­mą įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą, be to, sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jos kei­ti­mas su­si­jęs su il­go­mis ju­ri­di­ nė­mis pro­ce­dū­ro­mis, gre­ti­mų sa­vi­val­dy­bių in­te­re­sais bei di­de­lė­mis fi­nan­si­nė­mis iš­lai­ do­mis, to­dėl mies­to plėt­ra re­gu­liuo­ja­ma per pla­na­vi­mo do­ku­men­tus.

– Dau­ge­lio Eu­ro­pos mies­tų se­na­mies­ čiai yra sau­go­mos te­ri­to­ri­jos, o Vil­niu­je se­na­mies­tis yra vir­tęs tran­zi­ti­niu ra­jo­ nu. Ar ne­pla­nuo­ja­ma mąs­ty­ti, kaip rei­ kė­tų ap­sau­go­ti uni­ka­lų Vil­niaus vei­dą nuo au­to­mo­bi­lių? Gal­būt ap­mo­kes­tin­ ti tam tik­ras se­na­mies­čio gat­ves prieš tai jas su­tvar­kant ir pri­tai­kant pės­tie­ siems? (In­ga) – Šiuo me­tu ren­gia­mas Vil­niaus se­na­mies­ čio ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos spe­cia­lu­sis pla­nas, ku­rio tiks­las – už­tik­rin­ ti Vil­niaus se­na­mies­čio te­ri­to­ri­jos iš­sau­go­ji­ mą bei tai­ko­mų pa­vel­do­sau­gos rei­ka­la­vi­mų įtei­si­ni­mą. Pla­no ren­gi­mo or­ga­ni­za­to­rius – Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to prie Kul­tū­ ros mi­nis­te­ri­jos Vil­niaus te­ri­to­ri­nis pa­da­li­ nys. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė trans­por­to or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mus pla­nuos tik pa­tvir­ ti­nus mi­nė­tą do­ku­men­tą.

Tu­ri­te dau­giau klau­si­mų me­rui? Siųs­ ki­te juos klausimai@diena.lt ar­ba ra­šy­ ki­te „Vil­niaus die­nos“ pro­fi­ly­je so­cia­li­ nia­me tink­le „Fa­ce­book“.

ne­pa­kenks švie­ti­mui?

Atgarsiai Pas­kel­bus bū­si­mos re­for­mos gai­res, la­ biau­siai in­ter­ne­to ko­men­ta­to­rius su­do­ mi­no ža­da­mi tes­tai pra­di­nu­kams – „Vil­ niaus die­na“ pa­tei­kia die­na.lt feis­bu­ko pro­fi­lio lan­ky­to­jų nuo­mo­nes apie tai.

Eg­lė Še­rė­nie­nė

Švie­ti­mo sis­te­ma Lie­tu­vo­je iš­gy­ve­na nuo­la­ti­nę re­for­ mą. Apie kai ku­rias bū­si­mas nau­jo­ves pra­bi­lo švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis. Švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vas And­rius Na­ vic­kas nė­ra tik­ras, ar vis­kas veiks, kaip pla­nuo­ja­ma.

Pa­dau­gės vai­k ų sa­vi­ž u­dy­bių nuo įtam­pos ir stre­sų.

Au­ri­mas Bub­nys Taip, te­g u pra­t i­na­si prie ne­są­mo­n ių nuo ma­ žens. Po to eg­zas bus sto­jant į pir­mą kla­sę!

Neiš­lai­kai eg­zo – lau­k i ant­ro tu­ro, po to lie­k i dar­že­ly­je dar me­t us.

Ole­sia Pyls­ka­ja Eg­z a­m i­nus ir tes­t us tu­rė­t ų lai­k y­t i mi­n ist­rai ir sei­mū­n ai, ir kuo dau­g iau... Pra­d i­nu­k ams ir LR moks­lei­v iams jų ir taip pa­k an­k a, pa­t ar­ čiau pra­dė­t i nuo psi­cho­lo­g i­n ių... Žo­d žiu, kuo dau­g iau, tuo ge­r iau....

Žil­vi­nas Gu­da­vi­čius Po­nas (ne)ger­bia­mas mi­nist­re, jau tiek **** pri­ ma­lėt šių me­tų abi­tu­rien­tam, kad... O da­bar no­ rit kan­kint ir pra­di­nu­kus. Tai­gi jiem dar mo­ky­ tis ir mo­ky­tis, o rim­tai tik­rint ga­li­ma pra­dėt ir 8 kla­sė­je

Ni­jo­lė Čer­niaus­kie­nė-Bu­žins­kai­tė Pra­di­nu­kus ga­lė­tų pa­lik­ti ra­my­bė­je.

Mo­ni Ku­tė LŠDPS nuo­tr.

And­rius Na­vic­kas

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Gin­tau­tas Drą­su­tis

Dai­nius Pa­val­kis

Lie­tu­vos švie­t i­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos (LŠDPS) pir­m i­n in­kas

N

au­jo­vės dar ga­na švie­žios ir iš es­mės tai kol kas tik idė­jos. Pvz., mi­nist­ro ar­gu­men­tai, ko­dėl svars­to­ma apie tes­tų ket­vir­to­kams ir aš­tun­to­kams, gal­būt ir šeš­to­kams, įve­di­mą, mums neat­ro­do kvai­li. Ta­čiau kol ne­ži­no­mas me­cha­niz­mas, kaip tai veiks, sun­ku ką nors ko­men­tuo­ti. La­ bai svar­bu, kad ge­ros in­ten­ci­jos ir ge­ri no­rai neat­si­suk­tų prieš mo­ki­nį ar mo­ky­to­ją.

D.Pa­val­kis pa­brė­žė, kad, prieš kal­bant apie pe­da­go­gų kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­lus, pir­miau­sia bus ima­ma­si mo­kyk­los va­do­vų kva­li­fi­ka­ci­jos pa­tik­ros griež­ti­ni­mo. Čia mes vi­siš­kai su juo su­tin­ka­me, nes ug­dy­mo įstai­gų va­do­vų kom­ pe­ten­ci­ja – vie­nas silp­nes­nių švie­ti­mo as­pek­ tų. Nuo­lat su­si­du­ria­me su ne­de­mok­ra­tiš­ku, daž­nai net au­tok­ra­tiš­ku val­dy­mu, vi­siš­ku va­dy­bos neiš­ma­ny­mu, ne­pa­gar­ba ko­le­goms, ini­cia­ty­vu­mo sto­ka. To­kie va­do­vai ne­mo­ty­ vuo­ja mo­ky­to­jų (o tai at­si­lie­pia ir mo­ki­nių mo­ty­va­ci­jai), daž­nai ky­la ne­rei­ka­lin­gų konf­ lik­tų, tvy­ro įtam­pa, apie ug­dy­mo ko­ky­bę ta­ da la­bai sun­ku kal­bė­ti.

Mi­nist­ras la­bai mėgs­ta kal­bė­ti apie glo­ba­li­ za­ci­jas, skait­me­ni­za­ci­jas (dar vi­siš­kai neaiš­ku, ką jis tu­ri ome­ny­je), o mes pa­si­gen­da­me dė­ me­sio konk­re­čiai mo­kyk­lai, at­ski­rai bend­ruo­ me­nei. Pri­si­deng­da­mi ES do­ku­men­tais, re­ko­ men­da­ci­jo­mis, vi­suo­ti­nė­mis ten­den­ci­jo­mis, ne­ma­to­me to, ką tu­ri­me. Mes – už sa­vi­tu­mą, ge­rų­jų tra­di­ci­jų iš­sau­go­ji­mą, nes bėg­da­mi, sku­bė­da­mi į Eu­ro­pą ir pa­sau­lį pa­me­ta­me tai, ką tu­rė­jom ge­ro. Rim­ta pro­ble­ma yra gre­sian­ tis mo­ky­to­jų ne­dar­bas dėl vai­kų ma­žė­ji­mo. O juk vai­kų ma­žė­ji­mo pro­ble­mą ga­li­ma pa­vers­ ti pra­na­šu­mu: su­ma­žin­ti vai­kų skai­čių kla­sė­ se, tuo­met ir mo­ky­to­jų ne­reik­tų at­leis­ti, o ir dė­me­sio kiek­vie­nam mo­ki­niui jis ga­lė­tų skir­ti daug dau­giau. Šis pro­fsą­jun­gų siū­ly­mas mi­ nis­te­ri­jai yra ži­no­mas. Dar vie­na bė­da, ku­rią ma­to­me, – ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo sis­te­mos žlug­dy­mas. Tau­pant bu­vo ge­ro­kai ap­kar­py­ti mu­zi­kos, me­no ir spor­to mo­kyk­lų biu­dže­tai, la­bai ap­ri­bo­tos vai­kų ga­li­my­bės ug­dy­ti ki­tas gy­ve­ni­me la­bai rei­ka­lin­gas kom­pe­ten­ci­jas.

Švie­t i­mo ir moks­lo mi­n ist­ras

K

al­bant apie pa­grin­di­nius švie­ti­mo po­li­ti­kos už­da­vi­nius, tu­ri­me ak­cen­ tuo­ti ko­ky­bę ir veiks­min­gu­mą. Pa­ žiū­rė­jęs į tai, ko­kie yra pa­grin­di­niai švie­ti­mo už­da­vi­niai Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­ vi­mo ES kon­teks­te, kaip pa­grin­di­nius da­ly­ kus iš­skir­čiau aukš­to­jo moks­lo glo­ba­li­za­ci­ jos pro­ble­mą, ly­de­rys­tę švie­ti­me, pro­fe­si­nio mo­ky­mo įtrau­ki­mą ir svar­bą, at­vi­rus moks­ lo šal­ti­nius ir skait­me­ni­nį mo­ky­mą. Švie­ti­me tu­ri­me nu­sta­ty­tus ke­le­tą kont­ ro­li­nių skai­čių – ne­bai­gian­čių vi­du­ri­nio moks­lo pro­por­ci­ja ne­tu­rė­tų siek­ti 10 pro­c.

Ma­žiau­siai 40 pro­c. tu­ri bū­ti bai­gę aukš­tą­ jį moks­lą.

Mes tu­ri­me aiš­kią vi­zi­ją, kad rei­kia di­din­ti tarp­tau­ti­nį kon­ku­ren­cin­gu­mą ge­ri­nant ko­ ky­bę, nes kie­ky­bė pas mus tik­rai pa­kan­ka­ma.

Moks­lo ir švie­ti­mo priei­na­mu­mas tik­rai pa­ kan­ka­mas, ta­čiau ko­ky­bės at­žvil­giu mes ne­ tu­ri­me to, ko no­rė­tu­me.

Ly­de­rys­tės mo­kyk­lo­se pro­ble­ma la­bai svar­bi. Mo­kyk­lų va­do­vų kon­kur­sus vyk­do sa­vi­val­dy­bės. Net jei­gu mo­kyk­lai va­do­vau­ja ge­ras, bet „vy­res­nio am­žiaus“ žmo­gus, mes, tu­rint ome­ny­je mo­kyk­lų pa­sie­kia­mu­mą, ne­ tu­ri­me to­kių re­zul­ta­tų, ko­kius ga­lė­tu­me tu­ rė­ti. Yra ofi­cia­lūs duo­me­nys, kad be­veik 30 pro­c. mo­ki­nių mo­ky­mo­si re­zul­ta­tų pri­klau­so nuo mo­kyk­los va­do­vo, – t. y. ko­kią po­zi­ci­ją jis užė­mė mo­ky­me ir ki­to­se sri­ty­se.

O dėl ly­de­rys­tės švie­ti­me, tu­ri­me su­for­ muo­ti to­kią sis­te­mą, kad iš tik­rų­jų mo­kyk­ loms va­do­vau­tų tik ge­riau­si žmo­nės, to­dėl ar­ti­miau­siu me­tu bus svars­to­ma pe­da­go­gų ir ypač mo­kyk­los va­do­vų ro­ta­ci­jos tvar­ka.

Kal­bant apie mo­ki­nių pa­sie­ki­mų tes­tus ket­vir­to­je ir aš­tun­to­je kla­sė­se – mes sa­ko­ me, kad rei­kė­tų sis­te­mos, ku­ri, vie­na ver­tus, pra­tin­tų mo­ki­nius prie tam tik­ros kont­ro­lės, ki­ta ver­tus, leis­tų su­pras­ti, kurio­je vie­to­je bend­ro­je pa­sie­ki­mų ska­lė­je jie yra. Šie tes­tai ne­bū­tų pri­va­lo­mi – tai bus mi­ nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ci­ja, o ar juos vyk­dy­ti, spręs mo­kyk­los bend­ruo­me­nė.

Pa­ren­gė Lu­kas Ki­vi­ta

klausimas. Ar pritariate švietimo pokyčiams? (proc.)

18 Taip

42 Nežino

Dar ir dar­že­l i­nu­kams ką nors ga­lė­t ų su­gal­vo­ ti, va ta­da jau bus to­bu­la švie­t i­mo sis­te­ma!

39 Ne Šaltinis: diena.lt

O aš ma­nau kad ge­rai... Bil­lo Ga­te­so žo­d žiai: „Jū­sų mo­k yk­lo­je gal­būt skai­to­ma­si ir su lai­ mė­to­jais, ir su ne­v y­kė­l iais. Gy­ve­n i­me – ne.

Kai ku­r io­se mo­k yk­lo­se net ne­ra­šo nei­g ia­mų pa­ž y­m ių ir, no­rė­da­m i iš­g irs­t i tei­sin­gą at­sa­k y­ mą, su­tei­kia dau­gy­bę šan­sų. Tik­ra­me gy­ve­ni­ me nie­ko pa­na­šaus ne­v yks­ta.“

Li­na Rač­ke­vi­čie­nė Ne­g i jau to­k iems ma­ž iu­l iams rei­kės pa­t ir­t i stre­są?!

Do­man­tas Be­le­vi­čius Tai gal te­gu lai­ko iš­kart iš vis­ko, ko mo­ki­no­si?

Pri­vers­ti­nai lai­ko­ma ma­te­ma­ti­ka, lie­tu­vių, da­ bar jau pri­si­de­da is­to­ri­ja, greit pri­si­dės geog­ra­ fi­ja. Sa­kau, te­gu lai­ko iš­kart iš vis­ko! Nie­kaip ne­ sup­ran­tu, kam čia to rei­kia? Ko­kia nau­da iš to, kad vai­kams bus už­krau­na­mas toks krū­vis?

Tie­siog pa­dau­gės nu­si­v y­lu­sių, pa­si­duo­dan­ čių jau­nuo­lių... Ne­gi mes to ir sie­kia­me? Tai jau tam­pa ne­be švie­ti­mu, o dest­ruk­ci­ja...

Lu­kas Šal­na Pra­di­nu­kai tik­rai ne­nu­mirs dėl tų eg­za­mi­nų.

Ne­gi neat­si­me­na­te, kai tre­čio­je, ket­vir­to­je kla­ sė­je ra­šy­da­vo­te dik­tan­tus? Ne­rei­k ia pa­mirš­ ti, kad ir tie eg­za­mi­nai pra­di­nu­kams bus jų ly­ gio. Kaž­kas ge­rai pa­sa­kė, kad jei­gu nuo ma­žens pra­tin­si, vė­liau bus leng­viau.

Aud­rius Ul „Pra­di­nu­kai lai­kys lie­tu­vių kal­bos ir ma­te­ma­ ti­kos tes­tus“ – jei čia ne gra­ma­ti­nė klai­da, tai.... Švie­t i­mo ir moks­lo mi­n is­te­r i­jos at­sto­vams reik­tų pa­si­tik­rint sa­vo sme­ge­nis.

Lo­re­ta Gre­dec­kie­nė Dar vie­nas ne­su­sip­ra­tė­lis, gal ir dar­že­li­nu­kams reik tes­tų?..

12

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

lietuva

Ru­duo at­gai­vins pir­mi­nin­ka­vimą ES Po ga­na ne­įtemp­to rugpjū­čio Lie­tu­vos lau­kia su­dėtin­gas pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai rugsė­jis.

Ren­gi­nių nu­ma­to­ ma kas­dien, o į Lie­ tuvą su­gužės gau­ sus būrys įta­kin­ giau­sių pa­sau­ly­je as­menų.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Svar­bi kon­fe­ren­ci­ja

Rugsė­jo pra­džio­je Lie­tu­va su­lauks neei­li­nio ran­go sve­čių. Į Sei­me or­ga­n i­z uo­jamą Tarp­par­l a­m en­ tinę bend­ros už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­kos bei bend­ros sau­gu­mo ir gy­ny­b os po­l i­t i­kos kon­fe­ren­c iją at­vyks ES vy­riau­sio­ji įga­lio­tinė už­sie­nio rei­ka­lams bei sau­gu­mo po­li­ti­kai, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Cat­he­ri­ne Ash­ton ir NA­TO ge­ne­ra­li­nis sek­ re­to­rius An­der­sas Fog­has Ras­ mus­se­nas. Ši kon­fe­ren­ci­ja lai­ko­ma vie­nu svar­biau­sių ša­lies pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES Ta­ry­bai par­la­men­ti­nio mat­ mens ren­gi­nių. „Ana­li­zuo­si­me sau­gu­mo si­tua­ ciją pa­sau­ly­je, dis­ku­tuo­si­me apie ES ir NA­TO bend­ra­dar­bia­vimą, ES am­bi­ci­jas ir rea­lius pa­jėgu­mus gy­ ny­bos sri­ty­je, šių sri­čių san­tykį ir jų de­ri­ni­mo ga­li­my­bes. Kon­fe­ren­ ci­jo­je iš­sa­ky­tos min­tys ir priim­ tos iš­va­dos taps sva­riu par­la­men­ ti­niu indė­liu be­si­ruo­šiant gruod­žio mėne­sio Eu­ro­pos Va­dovų Ta­ry­bai,

DOVANA

ku­rio­je pa­grin­di­nis dėme­sys bus ski­ria­mas gy­ny­bos klau­si­mams“, – Sei­mo pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­ bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Artū­ras Pau­laus­kas. Įžan­gi­nia­me kon­fe­ren­ci­jos po­ sėdy­je svei­ki­ni­mo žodį tars ir Pre­zi­ dentė Da­lia Gry­baus­kaitė. Rugsė­jo 4 d. va­karą da­ly­vių lau­kia va­ka­ rienė LDK val­dovų rūmuo­se, kitą va­karą – Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bo­ ta­ni­kos so­de.

Sve­čiai iš už At­lan­to

Rugsėjį nu­ma­ty­ta ir kartą per pus­m etį pir­m i­n in­k au­j an­č io­ je vals­tybė­je ren­giamų ne­for­ma­ lių mi­nistrų su­si­ti­kimų. 5 ir 6 d.

Na­c io­n a­l inė­je dailės ga­l e­r i­jo­je vyks ne­for­ma­lus ES gy­ny­bos mi­ nistrų su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me taip pat pla­nuo­ja da­ly­vau­ti C.Ash­ton ir A.F.Ras­mus­se­nas.

Tarp su­s i­t i­k i­m o tikslų įvar­d i­ ja­m as pa­s i­r uo­š i­m as lapk­r itį Briu­s e­ly­j e vyk­s ian­č iai Už­s ie­ nio rei­kalų ta­ry­bai, ku­r io­je bus tvir­t i­n a­m i svar­b iau­s i bend­ro­ sios sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­ kos do­ku­men­tai.

Tiks­l as: JAV vals­tybės sek­re­to­rius J.Ker­ry turėtų ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­vo­je

­si­ti­kimą (GYM­NICH), ku­ris vyks rugsė­jo 6 ir 7 d.

Ap­tar­ti ei­namųjų ES už­sie­nio po­li­ti­kos klau­simų ne­for­ma­lio­ je ap­lin­ko­je rugsė­jo 6 ir 7 d. rink­ sis už­sie­nio rei­kalų mi­nist­rai. Nau­ jienų po­rta­las lry­tas.lt pra­ne­ša, kad į šį su­si­ti­kimą at­vyks ir JAV vals­ tybės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ry.

Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, į vieną iš su­si­ti­kimų Lie­tu­vo­je pla­nuo­ja at­vyk­ti ir JAV Kong­re­so na­rys res­ pub­li­ko­nas Joh­nas McCain’as.

Abu po­li­ti­kai su­kaupę did­žiulę pa­tirtį ir yra kan­di­da­tavę į Jung­ti­ nių Vals­tijų pre­zi­den­tus, de­ja, ne­ sėkmin­gai.

Bus daug veik­los

8–10 d. sa­vo sri­ties klau­si­mus ne­ for­ma­lia­me su­si­ti­ki­me nag­rinės ES žemės ūkio mi­nist­rai.

13 ir 14 d. pla­nuo­ja­mas ne­for­ma­ lus Eko­no­mi­kos ir fi­nansų rei­kalų ta­ry­bos (ECO­FIN) su­si­ti­ki­mas. 15 ir 16 d. Na­cio­na­linė­je dailės ga­le­ ri­jo­je su­si­burs su­si­sie­ki­mo mi­nist­ rai. 19 ir 20 d. ap­tar­ti klau­simų ten pat rink­sis ener­ge­ti­kos mi­nist­rai.

Rugsėjį ne­trūks ir aukš­to ly­gio eks­pertų su­si­ti­kimų, taip pat kon­ fe­ren­cijų bei se­mi­narų. Tarp jų – Re­gionų ko­mi­te­to Ap­lin­kos, kli­ma­to

Savaitraščio skaitytojams šaldyto jogurto „Yogis“ ledai už ypatingą kainą!

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Pasiūlymas galioja rugpjūčio 29–rugsėjo 4 d. kavinėje „Yogis“, Trakų g. 6.

Darbo laikas: kasdien 11–20 val.

Su šiuo kuponu viena vidutinė šaldyto jogurto porcija tik – 2,5 Lt.

13

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

lietuva vilniausdiena.lt/naujienos/lietuva

Lau­kia ra­mi vie­ta mi­nis­te­ri­jo­je?

Dip­lo­matų li­ki­mas nu­lem­tas. Vy­ riau­sybė tre­čia­dienį nu­sprendė siū­ly­ti Pre­zi­den­tei at­šauk­ti am­ ba­sa­do­rius Veng­ri­jo­je ir Azer­baid­ža­ne, ku­rių ta­ria­mi po­kal­biai bu­ vo pa­vie­šin­ti in­ter­ne­te. Abe­jo­ti­na, kad Pre­zi­dentė tam prie­šta­raus.

per Ne­for­malų ES už­sie­nio mi­nistrų su- „Scan­pix“ nuo­tr.

kai­tos ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos po­ sėdis bei se­mi­na­ras, Ly­čių ly­gybės dar­bo grupės po­sėdis ir Tre­je­to at­ stovų bei Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos su­si­ti­ ki­mas, fi­nansų fo­ru­mas „Eu­ro­fi“.

63

ES pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­niai nu­ma­ty­ti rugsėjį.

Am­ba­sa­do­rius Re­natą Jušką ir Ar­ tūrą Žu­rauską siū­lo­ma at­šauk­ti nuo rugsė­jo 30 d. „Jūs turė­tumė­te klaus­ti, kodėl toks spren­di­mas, už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ro, o aš tik bu­vau pa­klaus­ tas, ko­kia yra ma­no po­zi­ci­ja dėl to, kad vie­šo­jo­je erdvė­je yra to­kių ko­ men­tarų ar­ba to­kia yra vie­šai iš­ sa­ky­ta po­zi­ci­ja dėl mūsų am­ba­sa­ do­rių, ku­rie dir­ba ki­to­se ša­ly­se“, – po po­sėdžio žur­na­lis­tams sakė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius.

Jis teigė dėl po­kal­biuo­se gir­dimų pa­stabų apie sa­ve as­me­niš­kai ne­ įsi­žeidęs. „Man svar­biau­sia, kad am­ba­sa­do­riai dirbtų mūsų vals­ty­ bei ir mūsų Vy­riau­sy­bei“, – kalbė­ jo prem­je­ras.

R.Juš­ka ir A.Žu­raus­kas į skan­ dalą pa­te­ko, kai sve­tainė­je „You­ Tu­be“ bu­vo pa­skelb­ti slap­ta įra­ šy­ti jų po­kal­biai te­le­fo­nu. Juo­se dip­lo­ma­tai da­li­ja­si as­me­ninė­ mis pa­žiū­ro­mis apie Armė­ni­jos ir Azer­baid­ža­no konf­liktą, vi­daus si­ tua­ciją Turkmė­ni­jo­je ir lai­do rep­ li­kas apie vals­tybės va­do­vus. Šių gar­so įrašų au­ten­tiš­ku­mas ofi­cia­ liai ne­pat­vir­tin­tas.

A.Žu­raus­kas pa­rašė at­si­sta­ty­di­ ni­mo pa­reiš­kimą. Pa­ta­riamąjį bal­ są tu­rin­tis Sei­mo Už­sie­nio rei­kalų ko­mi­te­tas ne­pri­tarė am­ba­sa­do­rių at­lei­di­mui.

Pa­gal Kons­ti­tu­ciją am­ba­sa­do­ rius at­šauk­ti ga­li Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė, ga­vu­si ati­tin­kamą Vy­riau­sybės tei­kimą. Kiek anks­ čiau prem­je­ras A.But­ke­vi­čius už­ si­minė, kad ap­tarė dip­lo­matų li­ kimą su Pre­zi­den­te. „Ry­te kalbė­jau su Pre­zi­den­te šiuo klau­si­mu. No­ riu pa­sa­ky­ti, kad ši­tie am­ba­sa­do­ riai yra pra­radę pa­si­tikė­jimą“, – žur­na­lis­tams pra­ėju­sią sa­vaitę sa­ kė Vy­riau­sybės va­do­vas.

Pa­sak už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ro Li­no Lin­ke­vi­čiaus, dip­lo­ma­tai ne­ turės kreip­tis į dar­bo biržą – jie su­ grįš dirb­ti Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­jo­je. Taip jau su­si­klostė, kad po pa­na­šių skan­dalų dip­lo­ma­tai su­ grįžta į mi­nis­te­riją ir uži­ma am­ba­ sa­do­riaus ypa­tin­giems pa­ve­di­mams po­stą. Vie­nas to­kių – An­ta­no Va­ lio­nio at­ve­jis, kai dėl viešų ko­men­ tarų apie aukš­čiau­sius Lat­vi­jos pa­ reigū­nus jis bu­vo pri­vers­tas pa­lik­ti Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riaus Lat­vi­jo­je po­stą. Šiuo me­tu Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jo­je yra 20 am­ba­sa­do­rių ypa­tin­giems pa­ve­di­mams.

VD inf.

Išt­rau­kos iš pa­vie­šintų po­kal­bių Aš esu da­bar tas, pri­k lau­sau tiems, ku­r ie re­m ia armė­nus. Ka­ dan­g i jie yra krikš­č io­nys, jie ly­ giai taip pat nu­kentė­jo nuo Sta­l i­ no <...> žemė­la­pių brai­ž ytų kaip ir mes. Ir aš juos re­miu. La­bai pa­sy­ viai, bet... Žmo­g iš­kai ar re­l i­g iš­kai at­ro­ do, kad Armė­n i­ja ar­t i­mesnė, bet kad jie ten ir­g i, ži­nai, na­ba­gai par­ si­davę, tai čia ži­nai, kaip pa­ž iūrė­ si, iš ku­r ios pusės. Man tai da­bar svar­biau­sia, kad kaž­kaip ir tie, ir ki­t i būtų on board sum­m i­to kon­ teks­te.

Bu­vo ke­lios sa­vaitės, kai aze­ras ir armė­nas pa­si­keis­da­mi vaikš­čio­ da­vo pas mus jau kiek­vieną dieną, po ke­lis kar­tus atei­da­vo ir aiš­k in­ da­vo, – vie­nas sa­ky­da­vo, ko­k ia jū­ sų proarmė­n iš­ka po­z i­ci­ja, ki­tas – kad proa­zer­baid­ža­nie­tiš­ka.

Apie Pre­zi­dentę Ji da­bar pi­g ių skryd­ž ių bend­ ro­v ių lėktu­vais skrai­do. Kaž­kaip jai reikėtų pa­dėti. Net pa­do­va­no­ ti gal reikėtų?

Apie prem­jerą

Atei­tis: taip jau su­si­klostė, kad po pa­na­šių skan­dalų dip­lo­ma­tai su­

grįžta į mi­nis­te­riją ir uži­ma am­ba­sa­do­riaus ypa­tin­giems pa­ve­di­mams po­stą. Šarū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

O kram­to­mo­sios gu­mos įdė­ jai, uos­to­mo ta­ba­ko ko­kio, sem­kių.

Būtų la­bai kie­tas tas mūsų But­ke­ vi­čius.

14

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8792 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0028 JAV do­le­ris 1 2,5798 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4550 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9148 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1054 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2869 Ru­si­jos rub­lis 100 7,7740 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8098

pokytis

–0,2287 % –0,3336 % –0,1162 % +0,0897 % –0,0122 % –0,4202 % +0,3488 % –0,2604 % +0,2211 %

Su­tin­ka leng­vin­ti ­ sko­li­ninkų naštą

Pirkė­jai iš­leid­žia ­ vis dau­giau

Vy­riau­sybė pri­ta­ria Sei­mo na­rių ini­cia­ ty­vai ma­žin­ti dels­pi­ni­gius už lai­ku ne­su­ mokė­tus ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius. Vy­ riau­sybė tre­čia­dienį po­sėdy­je pri­tarė, kad gy­ven­tojų dels­pi­ni­giai būtų su­ma­žin­ti nuo 0,04 iki 0,02 pro­c. už dieną. Pa­taisų ini­ cia­to­riai nu­ro­do, kad da­bar dels­pi­ni­giai per me­tus sie­kia 14,6 pro­c., o tai nea­ti­tin­ ka tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir sąži­nin­gu­ mo kri­te­rijų.

Maž­me­ninės pre­ky­bos apim­tis Lie­tu­vo­ je, išs­ky­rus au­to­mo­bi­lių par­da­vimą ir re­ montą bei mai­ti­ni­mo ir gėrimų įmo­nes, šių metų sausio–liepos mėne­siais bu­vo 16,099 mlrd. litų (be PVM) – 4,7 pro­c. dau­ giau nei per tą pa­tį 2012-ųjų lai­ko­tarpį.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, šių metų liepą, pa­ly­gin­ti su bir­že­lio mėne­ siu, maž­me­ninės pre­ky­bos apim­tis Lie­tu­ vo­je pa­didė­jo 7,2 pro­c., iki 2,57 mlrd. litų.

Ka­napės – nau­ja se­na žemės

Nuo kitų metų Lie­tu­vos ūki­nin­kai vi­siš­kai le­ga­liai galės au­gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­pes. ES to­kią veiklą lei­do jau se­niai, ta­čiau iki šiol ka­na­pes au­ginę ūki­nin­kai turė­jo min­ti teismų slenks­ čius, ban­dy­da­mi įro­dy­ti sa­vo veik­los le­ga­lumą. Da­bar ti­ki­ma­si, kad jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je vešės tūkstan­čiai hek­tarų ka­na­pių.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

ir ki­ti ūki­nin­kai“, – sakė E.Ba­ba­ no­vas.

ES lei­do, Lie­tu­va draudė

Pro­ver­žis tik­rai bus

Bal­ti­jos pluoš­ti­nių kultūrų au­ gin­tojų ir per­dirbėjų aso­cia­ci­ jos (BPKA­PA) di­rek­to­rius Ed­ga­ras Ba­ba­no­vas džiau­gia­si, kad Lie­tu­ va ga­liau­siai pri­ėmė įsta­tymą dėl pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mo. Ta­ čiau tvir­ti­na, kad tai turė­jo būti pa­da­ry­ta dar 2004 m., kai Lie­tu­va ta­po ES na­re. Jo tei­gi­mu, pa­kei­tus įsta­tymą anks­čiau, pluoš­ti­nių au­ galų au­gi­ni­mo sek­to­riu­je si­tua­ci­ja da­bar būtų ge­ro­kai ki­to­kia.

Ka­na­pių au­gin­to­jas tvir­ti­no, kad 2006 m. ėmė aiškė­ti, jog linų sek­ to­rius žlun­ga. Todėl E.Ba­ba­no­ vas nu­sprendė im­tis pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mo. „Pa­gal ES įsta­ ty­mus pluoš­ti­nes ka­na­pes bu­vo ga­ li­ma sėti. ES įsta­ty­mas – aukš­čiau už Lie­tu­vos įsta­ty­mus, todėl mes nu­sprendė­me užsė­ti pir­mus 6 hek­ ta­rus. Na, po to bu­vo vi­sa is­to­ri­ja.

Dve­jus me­tus vy­ko teis­mi­niai pro­ ce­sai. Bu­vau ap­kal­tin­tas užau­ginęs 37 to­nas nar­ko­ti­nių med­žiagų. 2008 m. ES ma­ne iš­tei­si­no. Bu­vo tei­si­nis pre­ce­den­tas, kad Lie­tu­va ne­tu­ri tei­ sės draus­ti au­gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­ pes“, – pa­sa­ko­jo E.Ba­ba­no­vas.

Jis pri­si­minė, kad tais pa­čiais 2008-ai­siais Lie­tu­va au­gi­no 10 tūkst. hek­tarų linų, veikė 11 pir­ mi­nio per­dir­bi­mo fab­rikų. „Li­nai bu­vo aukš­tos ko­kybės. Ta­ čiau 2011 m. vis­kas žlu­go. Ūki­nin­ kai pra­dėjo au­gin­ti ne pluoš­ti­nis, o tik alie­ji­nius li­nus. Na, o dėl teisė­to pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mo įsta­ ty­mas vis dar ne­bu­vo priim­tas. Ta­ čiau nuo 2011 m., re­mian­tis tei­si­niu pre­ce­den­tu, kad ES leid­žia au­gin­ ti šiuos au­ga­lus, juos ėmė au­gin­ti

2

tūkst. ha – tiek pluoštinių kanapių Lietuvoje turėtų būti auginama kitais metais.

Pluoš­tinės ka­napės Lie­tu­vo­je bu­vo au­gi­na­mos jau nuo senų se­novės. „Tai mūsų tau­ti­nis pa­vel­das, ver­ ti­na­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jei­gu au­ga­lus ver­tin­tu­me pa­gal pluoštą, li­nai, ka­napės ir dilgėlės – Lie­tu­vos au­ga­lai – yra lai­ko­mi aukš­čiau­sios ko­kybės“, – tvir­ti­no ūki­nin­kas. Įtei­si­nus pluoš­ti­nių ka­na­pių au­ gi­nimą, šis au­ga­las at­ras­tas iš nau­ jo. „Šiais me­tais, po ge­gužės mėne­ sio, ga­li­ma sa­ky­ti, kad pra­si­dėjo au­gi­ni­mo ban­ga. Tai tar­si nau­ja kultū­ra, nau­jas vers­las, ir jis au­ga ne die­no­mis, o va­lan­do­mis. Ūki­ ninkų iš tiesų la­bai daug“, – sakė E.Ba­ba­no­vas.

Jis pri­dūrė, kad be­si­do­min­čių bu­vo ne­ma­žai ir se­niau. Pluoš­ tinė­mis ka­napė­mis domė­jo­si ne tik ūki­nin­kai, bet ir vers­li­nin­kai. De­ja, dau­ge­lis neišdrįs­da­vo sėti šio au­ ga­lo sa­vo ūky­je, nes vals­tybė ne­ teikė pa­ra­mos. Ta­čiau jau da­bar, nuo 2014 m., pla­nuo­ja­ma Lie­tu­ vo­je au­gin­ti dau­giau kaip 2 tūkst. hek­tarų pluoš­ti­nių ka­na­pių.

Pra­sidė­jo au­gi­ni­mo ban­ga. Tai tar­si nau­ ja kultū­ra, nau­jas vers­las, ir jis au­ga ne die­no­mis, o va­lan­ do­mis.

Grąža – de­šim­te­rio­pa

E.Ba­ba­no­vas ma­no, kad pir­mie­ji pluoš­tinė­mis ka­napė­mis turėtų su­ si­domė­ti eko­lo­gi­nių ūkių sa­vi­nin­ kai, nes jos pui­kiai tin­ka sėjo­mai­nai. Šis au­ga­las nėra reik­lus ir ga­na ge­rai au­ga bet ko­kio­je žemė­je. Ži­no­ma, der­lin­go­je žemė­je jis augs ge­riau.

Aug­da­mos ne­der­lin­go­je žemė­je ke­ le­rius me­tus iš eilės, ka­napės pa­ke­ lia der­lin­gu­mo lygį, iš­nai­ki­na pikt­ žo­les. Pluoš­ti­nių ka­na­pių šak­nys į žemę įsisk­ver­bia iki 2 metrų gy­lio, todėl jos pa­tręšia žemę.

Pikt­ž olės ka­n a­p ių lau­k uo­ se neau­ga dėl pluoš­ti­nių ka­na­pių

aukš­čio – jos išau­ga iki 2–2,5 met­ ro. Be­je, tai turėtų nu­ra­min­ti ir bi­ jan­čius, kad pluoš­ti­nių ka­na­pių lau­kuo­se ga­li būti au­gi­na­mos nar­ ko­tinės ka­napės. Nar­ko­tinės ka­ napės, kaip ir pikt­žolės, to­kia­me lau­ke pa­pras­čiau­siai neaugtų.

Be to, au­gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­ pes, E.Ba­ba­no­vo tei­gi­mu, nau­din­ga ir eko­no­mi­niu po­žiū­riu. Jis tvir­ti­ no, kad in­ves­ta­vus 1 litą ga­li­ma su­ lauk­ti iki 10 litų pel­no. „Po­rei­kis la­bai di­de­lis. Jau vien po pir­mi­nio per­dir­bi­mo ža­lia­ vas su­per­ka vo­kie­čiai, prancū­zai, švei­ca­rai, ne­tgi ki­nai ir ja­po­nai.

Tik rei­ka­lin­ga ko­kybė ir tam tik­ras kie­kis. Mes tiek ne­tgi ne­su­gebė­si­ me užau­gin­ti, koks yra po­rei­kis“, – sakė ūki­nin­kas.

Au­gins sėjo­mai­nai

E.Ba­ba­no­vas svars­to, kad yra ūki­ ninkų, ku­rie ka­na­pes au­gins tik sėjo­mai­nai ir net ne­svars­tys apie ga­lu­ti­nio pro­duk­to ga­mybą. „Jie tie­siog nuims sėklą, pa­va­sarį nu­ ims šiau­dus ir viską par­duos“, – sakė ka­na­pių au­gin­to­jas.

Ma­žie­ji ūki­nin­kai, pa­si­ryžę au­ gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­pes ne tik sėjo­mai­nai, ga­li in­ves­tuo­ti į tech­ niką, ga­min­ti įvai­rius pro­duk­tus iš ka­na­pių ir taip su­lauk­ti di­des­ nio pel­no. „In­ves­tavę į tech­niką, jie tu­ ri at­ski­rai pluoštą, spa­lius, sėklas, aliejų, išs­pau­das, ga­li ga­min­ti tra­ di­ci­nius ka­na­pi­nius pro­duk­tus.

Toks ūki­nin­kas, in­ves­tavęs 100– 200 tūkst. litų, pir­mais me­tais tuos pi­ni­gus at­gaus, ne­tgi au­gin­ da­mas vos 5 hek­ta­rus. Už­dirb­tas pel­nas pri­klau­so nuo in­ves­ti­cijų ir nuo koo­pe­ra­vi­mo­si. La­bai svar­bu, kad vi­si koo­pe­ruotų­si, o ne būtų kiek­vie­nas sau“, – sakė pa­šne­ko­ vas ir ti­ki­no, kad toks yra pa­grin­ di­nis BPKA­PA tiks­las. „Sie­kia­me su­jung­ti vi­sus ūki­ nin­kus, vers­li­nin­kus ir pra­mo­ ni­nin­kus, kad su­sėdę prie vie­no sta­lo galė­tu­me nu­spręsti, kiek au­ gin­ti, kokį pro­duktą ga­min­ti. Ka­ na­pių pro­duk­tai tik­rai rei­ka­lin­gi ir Eu­ro­pai, ir pa­sau­liui“, – tvir­ti­no E.Ba­ba­no­vas.

Jis teigė, kad lie­tu­viš­ko­mis pluoš­tinė­mis ka­napė­mis do­mi­si

Ko­va: dar iki prii­mant įsta­tymą pluoš­ti­nes ka­na­pes Lie­tu­vo­je au­ginęs

ne tik Eu­ro­pos vals­tybės, bet ne­tgi Ame­ri­ka ir Ja­po­ni­ja. „Nors jie tu­ri savų plotų, ži­no, kad pas mus užau­ga ko­ky­biš­kas pluoš­tas. Taip pat ka­napės, kaip ir ra­munėlės ar mėtos, tu­ri me­di­ci­ ninę vertę, ku­rios ne­tu­ri užau­gu­ sios ki­to­se ša­ly­se“, – ti­ki­no E.Ba­ ba­no­vas.

Pro­duk­ci­ja įvai­ri

Iš pluoš­ti­nių ka­na­pių ga­li­ma pa­ga­ min­ti gau­sybę pro­duktų. Se­novė­je iš jų bu­vo ve­ja­mos virvės, iš au­di­ nių – siu­va­mi dra­bu­žiai, o spa­liai bu­vo nau­do­ja­mi kaip šil­ti­ni­mo med­žia­ga sta­tant na­mus.

Pri­tai­kius šiuo­lai­ki­nes tech­no­ lo­gi­jas, ka­na­pes ga­li­ma pa­nau­do­ ti ne tik šiems dar­bams. Jas ga­li­ma nau­do­ti me­di­ci­no­je, iš jų ga­mi­na­ mi ap­šil­ti­ni­mo blo­ke­liai, ga­li­ma ne­tgi ga­min­ti ki­li­mus ir dau­gybę kitų pro­duktų. Daž­niau­siai už­ sie­nio pirkė­jus do­mi­na ku­ri nors konk­re­ti sri­tis. „Jie klau­sia, kiek ga­li­me užau­gin­ti žiedų me­di­ci­nai, pluoš­to teks­ti­lei, kiek ga­li­me tiek­ti siūlų. Gėda pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­va kol kas nie­ko ne­ga­li. Ta­čiau taip yra lai­ki­nai. Per tre­jus me­tus ši pra­ monė tik­rai la­bai stip­riai pa­kils“, – įsi­ti­kinęs E.Ba­ba­no­vas.

Ver­ti­na tei­gia­mai

Lie­tu­vos ūki­ninkų sąjun­gos (LŪS) pir­mi­nin­kas Jo­nas Tal­man­tas teigė, kad priimtą pluoš­ti­nių ka­na­pių au­

gi­ni­mo įsta­tymą ver­ti­na la­bai po­ zi­ty­viai. „Ži­no­me, kad li­nai iš­ny­ ko ir pluoš­tinės ka­napės la­bai ge­rai juos pa­kei­čia, – teigė jis. – Tik blo­ gai yra tai, kad su­ny­ko fab­ri­kai, ku­ riuo­se bu­vo per­dir­ba­mi ir ap­do­ro­ ja­mi li­nai. Fab­ri­kai būtų be­veik tikę ir ka­napėms per­dirb­ti.“ Ta­čiau kreip­da­mas dėmesį vien į lei­dimą au­gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­pes J.Tal­man­tas džiaugė­si, kad ga­liau­ siai bu­vo su­pras­tas skir­tu­mas tarp pluoš­tinės ir nar­ko­tinės ka­napės. „Čia vi­sai ki­to­kios ka­napės, jos ne­tu­ri nar­ko­ti­nių med­žiagų. Tuo la­biau, kaip tei­gia moks­li­nin­kai, pluoš­tinės ka­napės žydė­da­mos išsk­leid­žia med­žiagų, ku­rios truk­ do už­megz­ti sėklas, tu­rin­čias opi­ jaus. Tai kaip ir pre­ven­cinė prie­ monė“, – aiš­ki­no jis. Ūki­nin­kas ma­no, kad Lie­tu­vo­ je yra tik­rai la­bai daug šia ūkio ša­ ka su­si­domė­ju­sių žmo­nių, ku­rie im­sis šios veik­los. „Aš ma­nau, jei bu­vo toks įsta­ty­mas priim­tas, tai reiš­kia, kad pluoš­ti­nių ka­na­pių au­ gi­ni­mu daug kas domė­jo­si. Buvęs vi­ce­mi­nist­ras Auš­rys Ma­ci­jaus­kas ini­ci­ja­vo tą klau­simą ir bu­vo ap­ kal­tin­tas, kad už­sii­ma nar­ko­ma­ni­ ja. Bet vis dėlto tie žmonės, ku­rie nu­sprendė, ne­įsi­gi­linę į klau­simą, li­ko ne­teisūs. Ma­to­te, kad vis dėl to dau­ge­lis Sei­mo na­rių ap­si­skaitę, ži­no moks­li­nius ty­ri­mus ir pri­ėmė šį įsta­tymą“, – pri­ta­rimą įsta­ty­mui reiškė LŪS pir­mi­nin­kas.

15

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

ekonomika vilniausdiena.lt/naujienos/verslas

SEB ban­kas at­lei­do dar­buo­tojų Did­žiau­sio ko­mer­ci­nio ban­ko Lie­tu­vo­ je, SEB ban­ko, grupė šie­met ma­ži­no dar­ buo­tojų skai­čių. SEB ban­ko grupė­je Lie­tu­ vo­je – SEB ban­ke, „SEB in­ves­ti­cijų val­dy­ me“, „SEB li­zin­ge“ ir „SEB Ven­tu­re Ca­pi­ tal“ – bir­že­lio 30 d. dir­bo 1780 žmo­nių – 2,4 pro­c. (43) ma­žiau nei 2012 m. pa­bai­ go­je, kai grupė­je dir­bo 1823 dar­buo­to­jai.

To­kie skai­čiai skel­bia­mi ban­ko pir­mo šių metų pus­me­čio veik­los ata­skai­to­je.

ūkio ša­ka

E.Ba­ba­no­vas il­gai mindė teismų slenks­čius, kol pa­siekė per­galę.

BPKA­PA nuo­tr.

Lau­kus turės dek­la­ruo­ti Pluoš­t i­nių ka­na­pių au­g i­ni­mo įsta­ty­ mas priim­tas 2013 m. ge­g užės 23 d.

muo­t i Vals­t y­binę au­ga­l i­n in­k ystės tar­nybą.

Įsta­t y­mas nu­ro­do pluoš­t i­n ių ka­na­ pių au­g i­ni­mo ir prie­ž iū­ros rei­ka­la­vi­ mus, ka­na­pių sėklų im­por­ta­vi­mo li­ cen­ci­ja­vi­mo rei­ka­la­vi­mus.

At­siž­vel­g iant į pluoš­t i­n ių ka­na­pių įsta­tymą bu­vo pa­keis­tas Nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­n ių med­ž iagų kont­ rolės įsta­ty­mo 1 straips­nis. Jis nu­ro­ do, kad nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių med­žiagų įsta­ty­mas ne­bus tai­ko­mas ka­napėms, ku­rios reg­la­men­tuo­ja­mos Pluoš­ti­nių ka­na­pių įsta­ty­mu ir kul­ti­ vuo­ja­mos tik pra­mo­ni­niams tiks­lams.

Šiuo įsta­ty­mu pluoš­ti­nių ka­na­pių au­ gin­to­jai įpa­rei­go­ti iki kiek­vienų metų ba­land­ž io 1 d. dek­la­r uo­t i au­g i­namų ka­na­pių lau­k us, o per tris die­nas nuo au­galų žydė­ji­mo pra­d žios in­for­

Pluoš­ti­nių ka­na­pių plo­tai pa­sau­ly­je (2011 m.)

Len­ki­ja

Olan­di­ja

6

pro­c.

Prancū­zi­ja

55

pro­c.

Vo­kie­ti­ja

8,4

0,6 pro­c.

pro­c.

Aust­ri­ja

1 pro­c.

Ita­li­ja

2

pro­c.

Veng­ri­ja

8 pro­c.

Ru­mu­ni­ja

19

pro­c.

Bro­lių gin­čas – į ar­bit­ražą Vie­n os did­ž iau­s ių Lie­t u­v os bend­r o­v ių „VP grupė“ stam­ biau­s io ak­c i­n in­k o bei va­d o­v o Ne­ri­jaus Nu­ma­vi­čiaus ir jo bro­ lio Flo­ri­do­je (JAV) gy­ve­nan­čio Ju­liaus Nu­ma­vi­čiaus gin­čas dėl ak­cijų do­va­no­ji­mo su­tar­čių teis­ mo spren­di­mu tu­ri būti nag­rinė­ ja­mas ar­bit­ra­že.

Ta­čiau J.Nu­ma­vi­čiaus pra­šy­mas iš N.Nu­ma­vi­čiaus ir „VP grupės“ pri­teis­ti 29,721 mln. litų tur­tinės ža­los ir 100 tūkst. litų ne­tur­tinės ža­los to­liau bus nag­rinė­ja­mas Vil­niaus apy­gar­dos teis­me. Tokį spren­dimą pri­ėmė Lie­tu­vos ape­ lia­ci­nis teis­mas.

Teis­mas pa­li­ko ga­lio­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo bir­že­lio 5 d. nu­ tartį – tuo­met nu­tar­ta ne­nag­rinė­ ti Nu­ma­vi­čių gin­čo dėl ak­cijų do­ va­no­ji­mo su­tar­čių. Ape­lia­ci­nis teis­mas taip pat at­metė N.Nu­ ma­vi­čiaus pra­šymą pa­lik­ti ne­nag­ rinėtą bro­lio Ju­liaus pra­šymą dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo. „Minė­to­mis su­tar­ti­mis ša­lys aiš­kiai iš­reiškė sa­vo po­zi­ciją vi­sus gin­čus, ky­lan­čius iš šių su­tar­čių, spręsti ne teis­me, bet ar­bit­ra­že“, – ra­šo­ma Ape­lia­ci­nio teis­mo nu­

tar­ty­je. Anot jos, bro­liai ne­si­gin­ či­ja dėl ar­bit­ra­ži­nio su­si­ta­ri­mo, ku­rio rei­ka­lau­ja lai­ky­tis N.Nu­ ma­vi­čius, todėl su­si­ta­ri­mas yra pri­va­lo­mas.

Ta­čiau, anot Ape­lia­ci­nio teis­ mo, J.Nu­ma­vi­čius ne tik gin­či­ja do­va­no­ji­mo su­tar­tis, bet ir rei­ka­ lau­ja ža­los at­ly­gi­ni­mo. N.Nu­ma­ vi­čius teis­mui tvir­ti­no, kad šis rei­ ka­la­vi­mas tu­ri būti nag­rinė­ja­mas ar­bit­ra­že, ta­čiau teis­mas su tuo ne­su­ti­ko.

Minė­to­mis su­tar­ti­ mis ša­lys aiš­kiai iš­ reiškė sa­vo po­zi­ciją vi­sus gin­čus spręsti ne teis­me, bet ar­bit­ra­že. „Ieš­ki­ny­je reiš­kia­mi rei­ka­la­vi­ mai nėra tiek glaud­žiai su­si­ję, kad jų ne­būtų ga­li­ma nag­rinė­ti sky­ rium, kiek­vie­nas iš jų galėtų bū­ ti nag­rinė­ja­mas at­ski­rai vie­nas nuo ki­to kaip sa­va­ran­kiš­ko ieš­ki­ nio rei­ka­la­vi­mas. Be to, iš ieš­ki­

nio tu­ri­nio ne­ga­li­ma da­ry­ti iš­va­ dos, kad ža­la yra kil­di­na­ma tik iš do­va­no­ji­mo su­tar­čių“, – ra­šo­ma teis­mo nu­tar­ty­je.

Pa­sak Ape­lia­ci­nio teis­mo, kaip at­sa­kovė įtrauk­ta ir „VP grupė“, su ku­ria J.Nu­ma­vi­čius pa­si­rašė pa­slaugų su­tartį, – pa­gal ją dėl su­ tar­ties ky­lan­tys gin­čai yra sprend­ žia­mi teis­muo­se.

J.Nu­ma­vi­čius teis­me siekė pa­ nai­kin­ti 2010-ųjų kovą esą ap­gau­ le pa­si­ra­šy­tas bend­ro­vių „M.M.M. Pro­jek­tai“, „VP grupė“, „EVA gru­ pė“, „Ak­so“, „Ryt“, „Pe­ro­nas“ ak­cijų do­va­no­ji­mo su­tar­tis, ku­ rio­mis esą siek­ta pri­deng­ti N.Nu­ ma­vi­čiaus, J.Nu­ma­vi­čiaus ir Vla­ dis­lo­vo Nu­ma­vi­čiaus (Ju­liaus ir Ne­ri­jaus tėvo) su­si­ta­rimą dėl tur­ to per­da­vi­mo pa­sta­ra­jam lai­ki­nai neat­ly­gin­ti­nai val­dy­ti.

Anot J.Nu­ma­vi­čiaus, dėl su­tar­ čių nau­dos turė­jo N.Nu­ma­vi­čius, gavęs 115,2 mln. eurų (397,8 mln. litų) pa­jamų. Be to, anot J.Nu­ma­ vi­čiaus, „VP grupė“, kon­sul­ta­ vu­si dėl su­tar­čių, veikė išs­kir­ti­ nai N.Nu­ma­vi­čiaus nau­dai ir taip pa­žeidė 2006 m. pa­si­ra­šytą pa­ slaugų tei­ki­mo su­tartį.

BNS inf.

16

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

pAsaulis

In­ter­ven­ci­ja į Si­ri­ją: sce­na­ri­jai Eks­per­tai ir ap­žval­gi­nin­kai jau ne­bes­vars­ to, ar Va­ka­rų ša­lys su­rengs in­ter­ven­ci­ją į Si­ri­ją. Ka­riš­kiams ren­giant po­ten­cia­lios ata­kos pla­nus, li­ko tik du klau­si­mai – ka­ da ir pa­gal ko­kį sce­na­ri­jų.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Ri­bo­to mas­to smū­giai

Už­sie­nio ži­niask­lai­dos ci­tuo­ja­ mi šal­ti­niai tei­gia, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir jų są­jun­gi­nin­kai tri­ jų die­nų ope­ra­ci­ją Si­ri­jo­je pra­dės nak­tį į penk­ta­die­nį. Kas pri­si­jungs prie koa­li­ci­jos, iki ga­lo neaiš­ku.

Grai­ki­ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ža­ da leis­ti nau­do­tis jų ka­ro ba­zė­mis.

Tur­ki­ja ir Pran­cū­zi­ja ir­gi pa­si­ren­ gu­sios pri­si­dė­ti, to­kios pat po­zi­ci­ jos lai­ko­si Da­ni­ja. Sau­do Ara­bi­ja ir Ka­ta­ras reiš­kia po­li­ti­nę pa­ra­mą dėl įsi­ki­ši­mo.

JAV gy­ny­bos sek­re­to­rius Chuc­kas Ha­ge­lis ant­ra­die­nį pa­reiš­kė, kad Ame­ri­kos pa­jė­gos ta­me re­gio­ne „pa­si­ruo­šu­sios veik­ti“, jei­gu pre­zi­ den­tas Ba­rac­kas Oba­ma įsa­kys.

Bal­tų­jų rū­mų at­sto­vas Jay Car­ ney sa­kė, jog ša­lies va­do­vas dar ne­priė­mė ga­lu­ti­nio spren­di­mo dėl JAV at­sa­ko, bet be­veik nea­be­jo­ja­ ma, kad jis bus su­si­jęs su ka­ri­niais veiks­mais. Ta­čiau at­sto­vas tvir­ti­ no, jog Va­šing­to­nas ne­sie­kia „pa­ keis­ti re­ži­mo“, to­dėl ti­kė­ti­na, kad bet ko­kie ka­ri­niai smū­giai bus ri­ bo­to mas­to ir kad jais ne­bus sie­kia­ ma nu­vers­ti Bas­ha­ro al As­sa­do.

Pa­mirš­ki­te sau­su­mos ope­ra­ci­ją

Tiek ana­li­ti­kai, tiek Va­ka­rų ka­riuo­ me­nių at­sto­vai at­me­ta sau­su­mos ope­ra­ci­jos ga­li­my­bę. „Sau­su­mos ope­ra­ci­jai Si­ri­jo­je at­lik­ti rei­kia šim­tų tūks­tan­čių ka­ rių, kai kas kal­ba apie 350 tūkst., –

Pran­cū­zi­jos ži­niask­lai­dai sa­kė šios ša­lies ka­riuo­me­nės va­das ad­mi­ro­ las Édouard’as Guil­laud. – Kaip pa­ sa­ky­tų ame­ri­kie­čiai – pa­mirš­ki­te!

Si­ri­jos ka­riuo­me­nė ge­rai ap­rū­pin­ ta, pa­reng­ta ir vei­kia ryž­tin­gai.“

350 tūkst.

karių, kai kuriais skaičiavimais, reikėtų sausumos operacijai Sirijoje surengti.

Ko­va už de­mok­ra­ti­ ją – tai Si­ri­jos tau­tos rei­ka­las. To­dėl mes ne­pri­ta­ria­me už­sie­ nio įsi­ki­ši­mui, ar tai bū­tų pa­ra­ma re­ži­ mui, ar opo­zi­ci­jai.

Va­ka­rų eks­per­tai įvar­di­ja ke­le­tą pa­grin­di­nių sce­na­ri­jų, ku­riuos ga­ li pa­si­rink­ti JAV ir jų są­jun­gi­nin­kai.

Vie­nas jų – įves­ti ne­skrai­do­mą zo­ ną virš Si­ri­jos, kad re­ži­mo lėk­tu­vai ir sraig­tas­par­niai ne­ga­lė­tų ata­kuo­ti su­ki­lė­lių iš oro. Tai bū­tų di­de­lė pa­ spir­tis opo­zi­ci­jai, bet, kad už­tik­rin­tų ne­skrai­dy­mo zo­ną nau­do­da­mos lėk­ tu­vus, JAV pir­miau­sia tu­rės neut­ra­ li­zuo­ti Si­ri­jos oro gy­ny­bos sis­te­mą.

Tai bū­tų ga­na ri­zi­kin­ga, nes Ru­si­ja ža­dė­jo ap­rū­pin­ti Si­ri­ją mo­der­nio­ mis oro gy­ny­bos prie­mo­nė­mis. „Toks žings­nis pri­vers ame­ri­kie­ čius įsi­vel­ti į Si­ri­jos pi­lie­ti­nį ka­rą la­biau, nei jie no­rė­tų“, – Vo­kie­ti­jos trans­liuo­to­jui „Deuts­che Wel­le“ tei­gė Han­sas Joa­chi­mas Schmid­tas iš Vo­kie­ti­jos He­se­no ka­ro ir tai­kos ty­ri­mų fon­do.

Puo­li­mas: ke­tu­ri JAV es­kad­ri­niai mi­ni­nin­kai, gink­luo­ti spar­nuo­to­sio­mis ra­ke­to­mis „To­ma­hawk“ ir dis­lo­kuo­ti V

jo­je.

Rea­liau­sia – ra­ke­tų ata­ka

Ar Va­šing­to­nas pa­si­rinks šį sce­na­ ri­jų, abe­jo­ja ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos ty­ri­mų ins­ti­tu­to „Ox­ford Re­ search Group“ sau­gu­mo eks­per­tas Pau­las Ro­ger­sas. Jo nuo­mo­ne, la­ biau­siai ti­kė­ti­nos yra ata­kos spar­ nuo­to­sio­mis ra­ke­to­mis iš es­kad­ri­ nių mi­ni­nin­kų ar­ba po­van­de­ni­nių lai­vų. To­kios ra­ke­tos yra la­bai tiks­ lios, tu­ri vos 20 m pa­klai­dą ir ga­li skris­ti taip že­mai, kad Si­ri­jos gy­ ny­bos sis­te­mos ne­pa­jėgs jų su­stab­ dy­ti. „Ame­ri­kie­čiai ga­lė­tų pa­leis­ti šias ra­ke­tas iš Iz­rae­lio pa­kran­tės van­

de­nų, ga­vę jo lei­di­mą. Jos per­skris­ tų Ga­li­lė­ją ir Go­la­no aukš­tu­mas, o iš ten iki Da­mas­ko te­lie­ka 70–80 km“, – aiš­ki­no eks­per­tas.

Jau da­bar Vi­dur­že­mio jū­ro­je yra ke­le­tas JAV lai­vų, ku­rie ga­li su­ reng­ti ra­ke­tų ata­kas.

Nors svars­to­ma ir Si­ri­jos su­ki­lė­ lių ap­gink­la­vi­mo ga­li­my­bė, P.Ro­ ger­sas įspė­ja, kad toks žings­nis bū­tų pa­vo­jin­gas, nes gink­lai ga­li pa­tek­ti į stip­riau­sios su­ki­lė­lių gru­ puo­tės – is­la­mis­ti­nio „Al Nus­ros“ fron­to – ran­kas. Jung­ti­nės Tau­tos ir kai ku­rios vals­ty­bės jį lai­ko te­ro­ ris­tų or­ga­ni­za­ci­ja.

„Yra būgš­ta­vi­mų, kad pa­dė­tis Si­ ri­jo­je taps dar blo­ges­nė, jei­gu vie­toj B.al As­sa­do ją ims val­dy­ti is­la­mis­ tai“, – tei­gė P.Ro­ger­sas.

Ug­nies ka­muo­lys

Va­šing­to­nui ir są­jun­gi­nin­kams rei­kia at­si­žvelg­ti ir į at­sa­ko­mą­sias prie­mo­nes, ku­rių ga­li im­tis B.al As­sa­do re­ži­mas, pra­de­dant nuo ata­kų at­rė­mi­mo ir bai­giant te­ro­ riz­mo ak­tais. Da­mas­kas bu­vo įspė­ jęs, kad jo už­puo­li­mas pa­vers ug­ nies ka­muo­liu vi­są Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ną. Im­tis ak­ty­ves­nių veiks­mų ga­li Si­ri­jos są­jun­gi­nin­kai – Ira­nas

Ša­liai at­kur­ti pri­reiks daug lai­ko Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Oma­ras Adi gi­mė Vil­niu­je, bet su Si­ri­ja jį sie­ja krau­jo ry­šys. Vi­sai ne­ se­niai vy­ras par­ve­žė tė­vą iš ka­ro dras­ko­mos ša­lies. O.Adi įsi­ti­ki­nęs, kad už­sie­nio in­ter­ven­ci­ja yra vie­ nin­te­lė išei­tis, nors vi­sų pro­ble­mų ji neišsp­ręs.

– Va­ka­rai vis gar­siau kal­ba apie in­ter­ven­ci­ją į Si­ri­jos konf­lik­tą, ir ji jau at­ro­do neiš­ven­gia­ma.

Kaip ma­no­te, ar tai tei­sin­gas žings­nis?

– Taip, ži­no­ma. Šis re­ži­mas yra iš­ žu­dęs ne­ma­žai žmo­nių, be to, bu­vo pa­nau­do­tas che­mi­nis gink­las. Atė­ jo lai­kas im­tis pre­ven­ci­nių veiks­mų prieš to­kį re­ži­mą.

– Si­ri­jo­je tik­riau­siai tu­ri­te drau­gų ir ar­ti­mų­jų. Ko­kių ži­nių gau­na­te iš jų, kaip jie gy­ve­na?

– Su šio­kia to­kia bai­me. Ka­ras pa­ lie­tė kiek­vie­ną žmo­gų. Ap­ri­bo­ta ju­dė­ji­mo lais­vė, kar­tais žmo­nėms

ten­ka bū­ti įka­lin­tiems na­muo­se po ke­lias die­nas, nes jie bi­jo išei­ti į gat­vę. Aiš­ku, šioks toks gy­ve­ni­mas vyks­ta, dir­ba par­duo­tu­vės.

Da­bar­ti­nė val­džia su­ grio­vė ir su­bom­bar­ da­vo iš­ti­sus mies­tus.

Ir aš kal­bu apie mies­ tus, ku­rie ne­tgi di­ des­ni už Vil­nių.

– Kaip jū­sų tė­vas gy­ve­no Si­ ri­jo­je pa­sta­ruo­sius me­tus, kai vyks­ta konf­lik­tas?

– Jis jau išė­jęs į pen­si­ją, bet vys­ to sa­vo pro­jek­tus. Daug kas už­si­ da­rė, dirb­ti ta­po sun­kiau, pa­si­kei­tė va­liu­tos kur­sas, ban­kai neiš­duo­ da pi­ni­gų. Vi­sas gy­ve­ni­mas ap­vir­to aukš­tyn ko­jo­mis. At­kur­ti eko­no­mi­ką rei­kės la­bai il­gai. At­ro­do, kad Bas­ ha­ras al As­sa­das neį­ver­ti­no kai ku­ rių pa­da­ri­nių ir ti­ki­si iš­lai­ky­ti po­ stą, ne­svar­bu, ko­kia bū­tų to kai­na.

– O kaip ver­ti­na­te opo­zi­ci­ją, juk ji ir­gi ga­na mar­ga ir su­si­ skal­džiu­si?

– Taip, tai ga­na su­dė­tin­gas rei­ka­ las. Iš pra­džių ji tu­rė­jo bend­rą tiks­ lą nu­vers­ti pre­zi­den­tą. O da­bar at­ si­ra­do po­van­de­ni­nių sro­vių, vie­ni tam­pa ra­di­ka­les­ni, ki­ti at­vi­res­nių pa­žiū­rų. Tai­gi atei­ty­je ir­gi ga­li bū­ ti pro­ble­mų, ne­bent ateis stip­ri val­ džia ir vi­si su­tiks jai pa­klus­ti.

– Re­gio­ne tu­ri­me Egip­to pa­vyz­ dį, kur po re­vo­liu­ci­jos vėl pra­ si­dė­jo sui­ru­tė. Ar ne­bi­jo­te pa­ na­šių pa­da­ri­nių Si­ri­jo­je?

– Ma­to­te, Si­ri­ja is­to­riš­kai yra la­ biau mul­ti­kul­tū­ri­nė. Vie­no­je ša­ly­je gy­ve­na ir mu­sul­mo­nų, ir krikš­čio­ nių, daug jų at­ša­kų. To­dėl ne­ma­ nau, kad čia pa­si­kar­tos Egip­to is­ to­ri­ja, bet tu­rė­tų vys­ty­tis koks nors ki­tas sce­na­ri­jus. Aiš­ku, pa­ti pra­ džia tik­rai ne­bus leng­va.

– Ar ma­to­te ki­tų išei­čių, ar li­ ko vie­nin­te­lė – už­sie­nio in­ter­ ven­ci­ja?

Li­ki­mas: pi­lie­ti­nis ka­ras pa­kei­tė O.Adi ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­mą.

– Taip, nes šis ka­ras tę­sia­si jau dve­ jus su pu­se me­tų, dau­ge­ly­je mies­tų ne­be­li­ko ir pa­pras­čiau­sios inf­rast­ ruk­tū­ros. Da­bar­ti­nė val­džia su­grio­ vė ir su­bom­bar­da­vo iš­ti­sus mies­tus.

Ir aš kal­bu apie mies­tus, ku­rie ne­tgi

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

di­des­ni už Vil­nių. Aiš­ku, in­ter­ven­ ci­ja vi­sų pro­ble­mų neišsp­ręs. Ji su­ duo­tų smū­gį da­bar­ti­nei val­džiai, o vie­tos opo­zi­ci­nės gru­pės jau tu­rė­ tų im­tis sa­vo veiks­mų, kad nu­vers­ tų pre­zi­den­tą ir at­kur­tų ša­lį.

17

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

pasaulis

i ir pa­vo­jai Amerikie­ čiai galėtų paleisti ra­ ketas iš Izra­ elio pakran­ tės vandenų, jos perskris­ tų Galilė­ ją ir Golano aukštumas, o iš ten iki Damasko te­ lieka 70–80 km.

Vi­dur­že­mio jū­ro­je, pa­si­ren­gę smog­ti į tai­ki­nius Si­ri­ „Reu­ters“ nuo­tr.

ir Li­ba­no ka­ri­nė gru­puo­tė „Hez­ bol­lah“. „Ira­nas ga­li pa­ska­tin­ti „Hez­ bol­lah“ im­tis ak­ty­ves­nių veiks­ mų prieš Iz­rae­lį iš Li­ba­no te­ri­ to­ri­jos ar­ba pa­lai­ky­ti Ta­li­ba­ną, kad šis pri­da­ry­tų dau­giau nuo­ sto­lių ame­ri­kie­čiams Af­ga­nis­ta­ ne“, – svars­tė Vo­kie­ti­jos eks­per­ tas H.J.Schmid­tas. „Pla­čiau Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se, ne­pai­sant B.al As­sa­do re­ži­mo bru­ ta­lu­mo, ši in­ter­ven­ci­ja bus įver­tin­ ta kaip dar vie­nas Va­ka­rų ki­ši­mo­ si pa­vyz­dys po Ira­ko, Af­ga­nis­ta­no, Je­me­no, So­ma­lio ir Li­bi­jos“, – tei­

Komentaras

Eg­dū­nas Ra­čius

Vy­tau­to Di­d žio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­r ius

T

o­k io po­bū­d žio ka­r i­n ių in­ ter­ven­ci­jų tiks­las tu­rė­tų bū­ ti dve­jo­pas – nu­vers­ti esa­mą ne­pa­lan­kų ir ne­pa­ran­kų re­ ži­mą, o jo vie­ton pa­sta­ty­ti (po­li­tiš­kai ko­rek­tiš­kai – „su­da­ry­ti są­ly­gas“) pa­ran­ kų ir po­draug pa­lan­kų re­ži­mą. Nie­kas ne­tu­rė­tų abe­jo­ti JAV ga­li­my­bė­mis nu­ vers­ti da­bar­ti­nį Si­ri­jos re­ži­mą – to­kį sa­ vo su­ge­bė­ji­mą JAV jau de­monst­ra­vo de­šim­tis kar­tų. Ta­čiau JAV, kaip ir Ira­ ko, o ypač Li­bi­jos, at­ve­ju ne­tu­ri pa­ti­ki­ mų par­tne­rių Si­ri­jos vi­du­je, ku­rie ga­ lė­tų pre­ten­duo­ti užim­ti re­ž i­mo vie­tą.

Tad bū­tų la­bai ne­pa­gei­dau­ti­nas Li­bi­ jos sce­na­ri­jaus pa­si­kar­to­ji­mas.

Ki­ta ver­tus, anks­tes­ni pre­ce­den­tai ro­ do, kad JAV, iš nau­jo įsi­jau­tu­sios į „pa­

gė „Ox­ford Re­search Group“ ana­ li­ti­kas P.Ro­ger­sas.

P ra n ­c ū ­z i ­j os l a i k r­ a š ­č i o „L’Humanité“ kal­bin­tas Si­ri­jos na­ cio­na­li­nio koor­di­na­ci­nio ko­mi­te­to už de­mok­ra­ti­nes per­mai­nas ly­de­ris Hayt­ha­mas Man­na taip pat įspė­jo, kad ka­ri­niai veiks­mai ga­li apim­ti vi­są re­gio­ną ir tu­rė­ti to­kių pa­da­ri­ nių, kad si­rų tau­ta jau ne­be­pa­jėgs su­kur­ti tei­si­nės vals­ty­bės. „Ko­va už de­mok­ra­ti­ją – tai Si­ri­ jos tau­tos rei­ka­las. To­dėl mes ne­ pri­ta­ria­me už­sie­nio įsi­ki­ši­mui, ar tai bū­tų pa­ra­ma re­ži­mui, ar opo­zi­ ci­jai“, – sa­kė H.Man­na.

sau­lio po­li­ci­nin­ko“ vaid­me­n į, ga­li dar sy­k į ryž­t is pa­na­š aus po­bū­d žio ka­ ri­nei avan­t iū­rai. To­k iu at­ve­ju ir taip su­ny­kęs JAV įvaiz­d is re­g io­ne bei vi­ sa­me pa­s au­ly­je, dar la­biau su­pras­ tė­t ų, o ne­ga­ty­v ūs pa­da­r i­n iai Si­r i­jai ir pla­tes­n iam re­g io­nui sa­vo mas­t u ga­ lė­t ų pri­lyg­t i Ira­ko in­va­z i­jos ir oku­pa­ ci­jos pa­da­r i­n iams ar net juos vir­šy­t i.

Ne­g in­či­ja­mas esa­mo re­ž i­mo bru­ta­lu­ mas, bet ne­ga­li­ma ig­no­ruo­ti ir maiš­ti­ nin­kų vyk­do­mų nu­si­kal­ti­nų žmo­ni­jai bei ka­ro nu­si­kal­ti­mų ir, kad ir ne­tie­sio­ giai, idea­l i­z uo­t i re­ž i­mui iš­šū­k į me­tu­ sių maiš­ti­nin­k ų gru­pių.

JAV tu­rė­tų dė­ti dau­giau pa­stan­g ų įti­ kin­ti į de­ry­bas su re­ž i­mu ne­no­rin­čių ei­ti stam­biau­sių nuo­sai­kes­nių maiš­ti­ nin­kų gru­puo­čių va­dus sės­ti prie de­ ry­bų sta­lo, at­si­sa­k y­t i sie­k ių nu­vers­ ti re­ž i­mą ka­r i­nė­m is prie­mo­nė­m is ir su­si­tai­k y­t i su pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­ pio per­spek­ty­va. Taip pat JAV tu­rė­tų dė­ti di­des­nes pa­stan­gas pa­veik­ti Ru­ si­ją, kad ši nu­t rauk­t ų sa­vo bea­to­dai­ riš­ką apo­lo­ge­tiš­ką re­ži­mo pa­lai­ky­mą ir pri­si­jung­t ų prie pa­stan­g ų konf­l ik­ tą spręs­ti vi­soms vi­du­je suin­te­re­suo­ toms pu­sėms, o ne tik re­ž i­mui priim­ ti­na link­me.

Pilietinio karo kaina: viskas virsta pelenais Si­ri­jo­je trūks­ta mais­to, žlun­ga va­ liu­ta, sto­ja iš­ti­sos pra­mo­nės ša­ kos. Bet ir di­džiau­sios eko­no­mi­ nės pro­ble­mos, ku­rias su­kė­lė pi­ lie­ti­nis ka­ras, ne­pa­de­da jo su­ stab­dy­ti.

Vers­las lė­tai mirš­ta

Si­ro Wis­sa­mo vers­las tu­rė­tų kles­tė­ti, nes jis tie­kia li­go­ni­nėms tvars­čius, švirkš­tus ir de­zin­fek­ci­ jos prie­mo­nes – pro­duk­tus, ku­rie la­bai rei­ka­lin­gi kru­vi­na­me pi­lie­ti­ nia­me ka­re. De­ja, vers­li­nin­ko ga­ li­my­bės par­duo­ti sa­vo pre­kes yra men­kos. „Dau­giau kaip pu­sė Si­ri­jos svei­ ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos inf­rast­ ruk­tū­ros su­nai­kin­ta“, – sa­kė penk­tą de­šim­tį ei­nan­tis vy­ras.

Anot jo, iš 75 vals­ty­bi­nių li­go­ni­ nių vei­kia vos 30. Chim­so mies­te, kur vyks­ta ar­šios ko­vos, ati­da­ry­ta tik vie­na li­go­ni­nė iš 20-ies. Ara­ bų fi­lo­so­fo Al Kin­di var­du pa­va­ din­ta li­go­ni­nė Ale­pe, ka­dai­se di­ džiau­sia ir mo­der­niau­sia gy­dy­mo įstai­ga ša­ly­je, vir­to pe­le­nų krū­va.

Wis­sa­mas pui­kiai su­pran­ta pa­ dė­tį ir ją ver­ti­na ra­miai. Vy­ras pri­ pa­žįs­ta, kad jo vers­las mirš­ta lė­ ta mir­ti­mi.

Iki šiol tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­ nė dau­giau­sia dė­me­sio sky­rė hu­ ma­ni­ta­ri­nei kri­zei, ku­rią su­kė­lė jau dve­jus su pu­se me­tų vyks­tan­ tis konf­lik­tas. Ta­čiau jis taip pat su­luo­ši­no ša­lies eko­no­mi­ką, o tai ga­li bū­ti vie­nas veiks­nių, pa­dė­ sian­čių baig­ti šią sui­ru­tę.

Bū­tent to­dėl fak­tai ir skai­čiai, by­lo­jan­tys apie ka­ro po­vei­kį eko­ no­mi­kai, lai­ko­mi vals­ty­bės pa­ slap­ti­mi. Ta­čiau Wis­sa­mo ir ki­tų vers­li­nin­kų pa­sa­ko­ji­mai at­sklei­ džia, ko­kia pa­vo­jin­ga yra pa­dė­tis.

Ne­be­per­ka naf­tos

Eks­per­tai tei­gia, kad maž­daug 75 pro­c. ga­my­bos ob­jek­tų Ale­pe, Si­ ri­jos ko­mer­ci­jos sos­ti­nė­je, ne­be­ vei­kia. Kai ku­rios ga­myk­los bu­vo

su­bom­bar­duo­tos, ki­tos su­de­gin­ tos, tre­čios vir­to su­ki­lė­lių tvir­to­ vė­mis. Dar ki­tos ta­po ne­pa­sie­kia­ mos tvy­rant ypa­tin­gam pa­vo­jui.

Trans­por­to pro­ble­mos smo­gė ir že­mės ūkiui. Ūki­nin­kai ne­tu­ri ga­li­my­bės dirb­ti že­mę ir par­duo­ ti der­lių. Mais­to trūks­ta, jis smar­ kiai pa­bran­go. Gy­ven­to­jai ken­čia, au­ga jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ir nu­si­ vy­li­mas. Ban­dy­da­mas su­val­dy­ti pa­dė­tį, pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­ sa­do re­ži­mas im­por­tuo­ja grū­dus, ry­žius ir cuk­rų.

Ale­po Al Kin­di li­ go­ni­nė, ka­dai­se di­ džiau­sia ir mo­der­ niau­sia gy­dy­mo įstai­ga ša­ly­je, vir­to pe­le­nų krū­va.

Si­ri­jos eko­no­mi­kai la­bai pa­ken­ kė ir san­kci­jos, ku­rias įve­dė ES bei ki­tos ša­lys. Anks­čiau vals­ty­bė 95 pro­c. iš­gau­na­mos naf­tos eks­por­ tuo­da­vo į Eu­ro­pą. Da­bar pa­klau­sa su­ny­ko, o Si­ri­jos naf­tą per­ka vos ke­le­tas vals­ty­bių ir už ge­ro­kai ma­ žes­nę kai­ną.

Ira­nas, Ki­ni­ja, Ru­si­ja ir kai ku­ rios ki­tos ša­lys pa­de­da pa­lai­ky­ti Si­ri­jos va­liu­tą, bet per pa­sta­ruo­ sius ke­le­tą me­tų jos sva­ras vis tiek nu­ver­tė­jo be­veik treč­da­liu.

Vi­si šie veiks­niai smar­kiai ken­ kia ša­lies eko­no­mi­kai, nors nie­kas tiks­liai ne­ži­no ža­los mas­to. Skai­ čius, kiek per­nai su­men­ko Si­ri­jos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP), svy­ruo­ja nuo dvie­jų iki de­šim­ties pro­c.

Re­mia drau­giš­kos ša­lys

Si­ri­jos re­ži­mas ban­do pa­siek­ti at­sar­gas, lai­ko­mas už­sie­nio są­ skai­to­se, ku­rios bu­vo už­šal­dy­ tos įve­dus san­kci­jas. Tai ga­li bū­ti

des­pe­ra­ci­jos ženk­las. Prieš konf­ lik­tą Si­ri­jos už­sie­nio va­liu­tos at­ sar­gos sie­kė 13,5 mlrd. eu­rų, bet šie pi­ni­gai jau ga­lė­jo iš­sek­ti.

Sklan­do gan­dai, kad B.al As­sa­ do re­ži­mas ga­vo priei­gą prie mi­ li­jar­dų ver­tės slap­tų at­sar­gų. Kaip pra­ne­šė Si­ri­jos eko­no­mi­kos mi­ nist­ro pa­va­duo­to­jas Qad­ri Ja­mi­ las, Te­he­ra­nas su­tei­kė Da­mas­kui ne­ri­bo­tą kre­di­tą mais­tui ir naf­tos pro­duk­tams.

Re­ži­mas taip pat ban­do ma­žin­ ti iš­lai­das. Prieš ka­rą Da­mas­kas maž­daug 6 mlrd. eu­rų skir­da­vo to­kiems pro­duk­tams kaip du­ jos, de­ga­lai ir elekt­ra su­bsi­di­juo­ ti, kad jie kai­nuo­tų pi­giau. Da­bar ši su­ma tu­rė­jo ge­ro­kai su­menk­ti, nes šie pro­duk­tai vei­kiau­siai ne­ tie­kia­mi į re­gio­nus, ku­riuos kont­ ro­liuo­ja su­ki­lė­liai ar­ba ku­rie ta­po ne­priei­na­mi.

Si­ri­ja tu­ri vals­ty­bės tar­nau­to­jų, ku­riems mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mus ta­po pi­giau. Taip yra to­dėl, kad už naf­tą tra­di­ciš­kai at­si­skai­to­ma do­le­riais, o Si­ri­jos sva­ro nu­ver­tė­ji­mas reiš­ kia, kad vy­riau­sy­bė ga­li gau­ti tas pa­čias pa­ja­mas sva­rais par­duo­da­ ma ma­žiau naf­tos. „Ka­ro dar neį­pu­sė­jo­me“

Si­ri­jos vers­li­nin­kai ne­ti­ki, kad san­ kci­jos pa­spar­tins ka­ro pa­bai­gą. „Ira­ke san­kci­jos su­žlug­dė eko­ no­mi­nį gy­ve­ni­mą 13-ai me­tų, – aiš­ki­no Wis­sa­mas. – Bet Sad­da­ mas Hus­sei­nas su­ge­bė­jo iš­si­lai­ky­ti val­džio­je. O šio ka­ro mes dar net neį­pu­sė­jo­me.“ Eko­no­mi­ne sui­ru­te ak­ty­viai nau­do­ja­si nu­si­kal­tė­liai. „Opo­zi­ci­jos kont­ro­liuo­ja­mo­se te­ri­to­ri­jo­se su­kles­tė­jo juo­do­ji rin­ ka. Re­ži­mo pa­rei­gū­nai ima ky­šius už at­ski­rų ra­jo­nų ar kai­mų ap­ sau­gą. Kont­ra­ban­di­nin­kų tink­lai pel­no­si par­da­vi­nė­da­mi ba­ka­lė­jos pre­kes, de­ga­lus ir mais­tą“, – sa­ kė Wis­sa­mas. „Der Spie­gel“ inf.

10 proc.

– net tiek, kai kuriais skaičiavimais, pernai sumažėjo Sirijos BVP.

Pa­da­ri­niai: dau­gy­bė Si­ri­jos inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­tų bu­vo su­bom­bar­duo­ta, su­de­gin­ta ar­ba vir­to su­ki­lė­lių

tvir­to­vė­mis.

AFP nuo­tr.

18

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

sportas

Eu­ro­pos čem­pio­na­to ap­žval­ga (III da­lis) C gru­pės di­dy­sis tre­je­tas – Is­pa­ni­ja, Slo­vė­ni­ja ir Kroa­ti­ja – tie­siog per stip­rus, to­dėl če­kams, len­kams ir gru­zi­ nams grei­čiau­siai teks ko­vo­ti dėl ket­vir­tos vie­tos gru­pė­je.

Balys Šmigelskas

b.smigelskas@diena.lt

Len­ki­ja: ne­pa­si­se­kė bur­tai

Į rink­ti­nę su­grį­žęs vi­du­rio puo­lė­ jas Mar­ci­nas Gor­ta­tas ir ko­man­dos vai­rą pe­rė­męs Dir­kas Bauer­man­nas Slo­vė­ni­jo­je bus di­džiau­si Len­ki­jos švie­su­liai. Skam­bius pa­reiš­ki­mus po­li­ti­nė­je ir spor­to are­no­je mėgs­ tan­tys len­kų po­nai di­džiau­sią pro­ gą džiaug­tis pa­sta­ruo­ju me­tu tu­ rė­jo 2009-ųjų rug­sė­jį. Tuo­met len­kai Se­no­jo že­my­no pir­me­ny­ bes pra­dė­jo per­ga­lė­mis prieš Bul­ga­ ri­ją ir Lie­tu­vą. Vė­les­ni ke­tu­ri pra­ lai­mė­ji­mai iš ei­lės len­kus pri­ver­tė su­grįž­ti į rea­ly­bę. Ga­li­ma gin­čy­ tis, ta­čiau rea­liau­sia, kad Len­ki­jos rink­ti­nės eks­kur­si­ja po Slo­vė­ni­ ją baig­sis jau po pir­mo­jo eta­po. To prie­žas­tys – per­ne­lyg pa­jė­gus pir­ ma­sis gru­pės tre­je­tas.

Slo­vė­ni­ja: pir­ma­sis me­da­lis?

Čem­pio­na­to šei­mi­nin­kai fi­zi­niam pa­si­ren­gi­mui lau­ke ne­sky­rė nė die­ nos. Ko­dėl? „Tam nė­ra lai­ko. Pri­va­ lo­me tuč­tuo­jau ei­ti į sa­lę ir ge­rin­ ti krep­ši­nio įgū­džius“, – at­rė­žė vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Bo­ži­da­ras Mal­ko­vi­čius.

Prieš pra­si­de­dant kont­ro­li­nių rung­ty­nių cik­lui dau­ge­lis krep­ši­ nio spe­cia­lis­tų tei­gė, kad pa­ti­kė­ti rink­ti­nės vai­rą B.Mal­ko­vi­čiui ne­bu­ vo iš­min­tin­gas krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos spren­di­mas. Ti­tu­luo­to stra­te­go žai­ di­mo ašis – neį­ti­ki­mai ki­bi gy­ny­ba.

Pir­mo­sios drau­giš­kos rung­ty­nės skep­ti­kus tu­rė­jo ge­ro­kai nu­til­dy­ti – per sep­ty­nis ma­čus iš­ko­vo­tos še­šios per­ga­lės. Dar grės­min­giau at­ro­do tai, kad slo­vė­nai į sa­vo krep­šį var­ žo­vams vi­du­ti­niš­kai lei­džia įmes­ti

tik kiek dau­giau nei po 50 taš­kų.

Dau­ge­lis šią Slo­vė­ni­jos rink­ti­nę api­bū­di­na kaip ko­man­dą, kur sa­ vo gul­bės gies­mę su­gie­dos bū­tent šio­se pir­me­ny­ bė­se. Be var­ žo­vų veiks­mus kaus­tan­čios gy­ ny­bos, slo­vė­nai tu­rė­tų pa­ si­žy­mė­ti verž­liais ant­ ro­sios li­ni­jos žai­dė­jų rei­dais ir tri­taš­kė­ mis bom­bo­mis.

Klu­buo­se pui­ kiai rung­ty­ niau­jan­tys

krep­ši­nin­kai dar nė sy­kio nė­ra su­ ge­bė­ję at­ves­ti Slo­vė­ni­jos ant Eu­ro­ pos čem­pio­na­to pri­zi­nin­kų pa­ky­ los. Prieš ket­ver­tą me­tų slo­vė­nai ten­ki­no­si ket­vir­ta vie­ta, o 2011-ai­ siais jau ket­virt­fi­na­ly­je kri­to po Is­ pa­ni­jos ko­jo­mis.

Slo­vė­nai žais­da­mi na­mie jaus spau­di­mą, ta­čiau pa­ty­ru­siems krep­ši­nin­kams ypa­tin­gų pro­ble­mų tai su­kel­ti ne­tu­rė­tų. Rink­ti­nė tik­rai pa­jė­gi pri­si­kaps­ty­ti iki pir­me­ny­bių ket­virt­fi­na­lio, o ten vis­ką le­mia tik vie­nos rung­ty­nės.

pa­ni­jos ko­man­da ir to­liau tu­rė­tų iš­lai­ky­ti ki­bios gy­ny­bos bei ura­ ga­ni­nio puo­li­mo brai­žą.

Če­ki­ja: per­ga­lių vil­tis

Is­pa­ni­jos ko­man­da ir to­liau tu­rė­tų iš­lai­ ky­ti ki­bios gy­ny­bos bei ura­ga­ni­nio puo­ li­mo brai­žą.

Kroa­ti­ja: ne­sėk­mės baig­sis?

Is­pa­ni­ja: nu­ga­lė­ti neat­si­bos­ta

Pi­rė­nų pu­sia­sa­lio rink­ti­nė nė­ra pra­lei­du­si nė vie­no Eu­ro­pos čem­ pio­na­to fi­na­lo nuo 2007-ųjų, o tarp ke­tu­rių stip­riau­sių Se­no­jo že­my­ no ko­man­dų ji pa­ten­ka nuo 1999ųjų. Ži­no­da­mas šią sta­tis­ti­ką is­pa­ nų rink­ti­nės įžai­dė­jas Ric­ky Ru­bio ne­pa­si­kuk­li­no ir sa­vo ko­man­dai Slo­vė­ni­jo­je pro­gno­zuo­ja dar vie­ nus auk­so me­da­lius.

Bau­dos aikš­te­lė. Tai yra vie­ta, per ku­rią vi­si ban­dan­tys nu­ka­ rū­nuo­ti čem­pio­nus mė­gins pul­ ti pir­miau­sia. Ta­čiau ir ten jų jau lauks ge­r iau­s iai NBA ly­go­j e be­s i­g i­ nan­t is Mar­cas Ga­so­lis (nuo­tr.).

O José Ma­nue­ lis Cal­d eró­n as, Ru­dy Fer­nan­de­zas, Fer­nan­do San Eme­te­ rio, Vic­to­ras Cla­ve­ ras ir Ser­gio Llul­las vi­sa­da pa­si­ruo­šę timp­tel­t i buk­ suo­jan­č ią ko­ man­d ą. Is­

Kroa­ti­ja vėl ban­dys nu­ste­bin­ti ir iš­lįs­ti iš sa­vo pa­čios še­šė­lio.

Bal­ka­nų krep­ši­nis iš­gy­ve­na tik­rai ne ge­riau­sius lai­kus. NBA ir Eu­ro­ ly­gos krep­ši­nin­kų rin­ką šios vals­ ty­bės kas­met pa­pil­do dau­gy­be per­ spek­ty­vių ta­len­tų. Ta­čiau kai kal­ba pa­si­su­ka apie pa­sta­ro­jo de­šimt­ me­čio pa­sie­ki­mus rink­ti­nių fron­ te, bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos ša­lys pri­ vers­tos kuk­liai nu­na­rin­ti gal­vą.

Ne išim­tis ir vie­na pir­mų­jų iš bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos pa­si­trau­ku­si Kroa­ti­ja. Pas­ta­rą­jį me­da­lį Eu­ro­pos pir­me­ny­bė­se kroa­tams 1995-ai­ siais iš­ko­vo­jo to­kie krep­ši­nio kla­si­ kai kaip To­ni Ku­ko­čas ir Di­no Ra­đa.

Vė­liau nė sy­kio ne­pa­vy­ko per­ženg­ti ket­virt­fi­na­lio bar­je­ro, o aukš­čiau­ sias jų pa­sie­ki­mas per pa­sta­rą­jį lai­ ko­tar­pį – 2007-ai­siais ir 2009-a­ siais iš­ko­vo­ta šeš­ta vie­ta.

Vis­gi Jas­mi­no Re­pe­šos ko­man­ da Slo­vė­ni­jo­je pa­stum­dė­le tik­rai ne­bus. Pag­rin­di­nė kroa­tų bė­da ta, kad net ir tu­rė­da­ma pa­tir­ties bei ta­len­to ne­sto­ko­jan­čių žai­dė­jų rink­ ti­nė le­mia­mo­mis mi­nu­tė­mis ne­su­ ge­ba priim­ti tin­ka­mų spren­di­mų.

Bū­tent už­griu­vu­si įtam­pa ne­lei­ do kroa­tams du kar­tus iš ei­lės per­ ženg­ti ket­virt­fi­na­lio bar­je­ro.

Lie­tu­vos rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas po akis­ta­tos su če­kais šios ša­lies krep­ši­niui ne­ gai­lė­jo pa­gi­ria­mų­jų žo­džių: „Če­kai tu­ri daug pa­jė­gių aukš­taū­gių, ku­rie ga­li sėk­min­gai rung­ty­niau­ti ke­lio­ se po­zi­ci­jo­se.“ Ir iš­ties, če­kų krep­ši­nis iš­gy­ve­ na re­ne­san­są. Kad per­ga­lių Če­ki­ jos rink­ti­nės tre­ne­riui ti­kė­tis rea­lu, krep­ši­nin­kai įro­dė ir drau­giš­ko­ se rung­ty­nė­se įveik­da­mi tur­kų bei ru­sų pa­si­prie­ši­ni­mą.

Kad ir kaip bū­tų, če­kai ne­tu­ri ko pra­ras­ti ir Slo­vė­ni­jo­je tu­rė­tų pa­ro­ dy­ti na­gu­čius.

Gru­zi­ja: be po­mpas­ti­kos

Ka­ri­nių konf­lik­tų iš­var­gin­ti gru­zi­ nai Eu­ro­pos čem­pio­na­te de­biu­ta­vo vos prieš dve­jus me­tus, ta­čiau ten di­le­tan­tai tik­rai ne­bu­vo. Za­zos Pa­ ču­li­jos ve­da­ma rink­ti­nė nu­ga­lė­ju­si Bel­gi­ją ir Uk­rai­ną pa­te­ko tarp dvy­ li­kos ge­riau­sių čem­pio­na­to ko­man­ dų, o ten vos dvie­jų taš­kų skir­tu­mu bu­vo pri­vers­ta pri­pa­žin­ti Ma­ke­do­ ni­jos rink­ti­nės pra­na­šu­mą. Šie­met mi­nė­to­jo Z.Pa­ču­li­jos ne­ bus. Pas­veik­ti ne­spė­jo ir Bruk­li­ no „Nets“ gre­to­se pa­sta­rą­jį se­zo­ną rung­ty­nia­vęs Tor­ni­kė Šen­ge­li­ja.

Drau­giš­kų rung­ty­nių cik­le gru­ zi­nai jau spė­jo pra­lai­mė­ti bū­si­mie­ siems gru­pės var­žo­vams len­kams (87:75). Pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ne­ daug pri­dė­jo ir ne­sėk­mės žai­džiant su Pran­cū­zi­ja, Ita­li­ja ar Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na. Tie­sa, gru­zi­nai žais­ da­mi su bos­niais pa­sie­kė re­van­šą ir ne­ti­kė­tai įvei­kė ser­bus (75:71).

19

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

27p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Ta­lis­ma­nas – kiek­vie­nam sa­vas Tai – daik­tas, ku­rį no­ri­si su sa­vi­mi tu­ rė­ti, ku­ris, ti­ki, tau pa­dės bė­do­se ir pri­ šauks sėk­mę. Aiš­ku, kad tai – ta­lis­ma­nas. „Vil­niaus die­na“ pa­ si­do­mė­jo, ar ži­no­mi ša­lies žmo­nės tu­ri ta­lis­ma­ną, ar ti­ki jo ap­sau­ga ir pa­gal­ba.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Du švar­kai ir kry­že­lis

Pa­li­ki­mas: ro­ko dai­ni­nin­kas Po­vi­las Meš­kė­la nie­ka­da ne­si­ski­ria su gran­di­nė­le ir kry­že­liu, ta­čiau ta­lis­ma­nais va­di­na tė­vo odi­nį bei pi­to­no odos

švar­kus.

Ro­nal­do Gri­zic­ko / BFL nuo­tr.

Ro­ko dai­ni­nin­kas Po­vi­las Meš­kė­la nie­ka­da ne­si­ski­ria su gran­di­nė­le ir kry­že­liu, jais pa­si­puo­šęs li­pa į sce­ ną. Gal tas kry­že­lis – jo ta­lis­ma­nas, gal jis tu­ri ko­kią nors is­to­ri­ją, gal tai – ar­ti­mo žmo­gaus do­va­na? „Man tie­siog jį pa­da­rė ju­ve­ly­ras, toks And­re­jus. Tas kry­že­lis ne bet koks – įdo­mių da­ly­kų ja­me iš­gra­ vi­ruo­ta“, – sa­kė Po­vi­las.

Gal­būt prieš ei­da­mas į sce­ną ko­kį kar­tą jis pa­mir­šo už­si­dė­ti ant kak­ lo tą gran­di­nė­lę su kry­že­liu ir kon­ cer­tas ne­la­bai pa­vy­ko? „Aš tais da­ly­kais ne­la­bai ti­kiu. Jei tu bū­si pa­si­ruo­šęs ir ži­no­si, kur ei­ ni, vis­kas pa­vyks. Net ne­ži­nau, ar ti­kiu to­kiais da­ly­kais, ar ne­ti­kiu, – sa­kė P.Meš­kė­la. – Ma­no ta­lis­ma­ nas – tai ma­no tė­vo odi­nis švar­kas.

Me­tų jam – ko­kie 45-eri. Tais lai­ kais čia odi­nio švar­ko bu­vo neį­ma­ no­ma nu­si­pirk­ti, tai bu­vo di­džiau­ sia pra­ban­ga. Jis bu­vo at­vež­tas iš Suo­mi­jos. Po šiai die­nai jį tu­riu.

Va, čia – jė­ga, čia – ma­no ta­lis­ma­ nas. Dar tu­riu pi­to­no odos švar­ką.

Tie du švar­kai – ma­ no ta­lis­ma­nai.“

21

20

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

savaitgalis

Ne vie­nas vers­li­ nin­kas pri­si­pa­žįs­ta, kad sėk­mė yra la­bai svar­bus jų kar­je­ros ele­men­tas. Jei­gu tu­ri sėk­mės sim­ bo­lį, jis tar­si pa­de­ da sėk­mei veik­ti.

Tai ra­šo vers­lo dien­ raš­tis „Fi­nan­cial Ti­ mes“.

Ver­ta: ti­kė­ji­mas ri­tua­lais ir ta­lis­ma­nais ga­li pa­di­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, su­teik­ti žmo­nėms drą­sos, pa­ska­tin­ti juos iš­si­kel­ti di­des­nius tiks­lus, iš

kar­to ne­pa­si­duo­ti ir dėl­ to pa­siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­tų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ra­cio­na­lus po­žiū­ris į prie­ta­rus Tu­ri dau­ge­lis vers­li­nin­kų

Rya­nas Paug­has yra žmo­gus, ku­ris tu­ri sėk­mės ak­me­nė­lį. „Man jį da­ vė žmo­na. Sėk­mės ak­me­nė­lis yra iš San­ta Fė, Nau­jo­sios Mek­si­kos, ku­ri lai­ko­ma tam tik­ra pra­sme dva­sin­ga vie­ta. Ak­me­nė­lis tu­rė­tų ma­ne sau­ go­ti nuo blo­gų dva­sių ir pri­trauk­ ti tei­gia­mą ener­gi­ją. Tad kai sie­kiu gau­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą ar pa­lei­ džiu nau­ją pro­duk­tą į apy­var­tą, aš vi­sa­da lai­kau ak­me­nė­lį sa­vo ki­še­ nė­je“, – pa­sa­ko­jo eli­ti­nio klu­bo – tik kvie­ti­mo prin­ci­pu vei­kian­čios vers­li­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jos YEC – įkū­rė­jas.

Rya­nas tei­gė ne­ti­kin­tis, kad jo sėk­mės ak­me­nė­lis yra tik­rą­ja to žo­džio pra­sme pil­nas ma­giš­kų ke­ rų, ta­čiau pri­dū­rė: „Ge­ra jį tu­rė­ ti. Tai daik­tas, ku­ris pri­me­na, kad rei­kia steng­tis į vis­ką žiū­rė­ti po­zi­ ty­viai nu­si­tei­kus, taip pat pri­me­ na, kad dir­bu ir sten­giuo­si dėl sa­ vo šei­mos.“ „Tie­są pa­sa­kius, dau­ge­lis vers­li­ nin­kų už­sii­ma to­kiais da­ly­kais, bet ma­žai kas apie tai at­vi­rai šne­ka. Ta­ čiau dau­ge­lis tu­ri daik­tą ar dra­bu­žį, ku­ris yra es­miš­kai su­si­jęs su jų as­ me­ny­be“, – tvir­ti­no Rya­nas.

Net ta­po ma­ni­ja

Svar­bu tu­rė­ti ome­ny, kad net jei­ gu jūs ne­ti­ki­te sėk­me, la­bai ga­li­ mas daik­tas, jog žmo­nės, su ku­ riais dir­ba­te ar bend­ra­dar­biau­ja­te, ti­ki. Ki­tų žmo­nių ti­kė­ji­mas ga­li pa­ keis­ti jū­sų el­ge­sį, taip pat ir bend­ro dar­bo re­zul­ta­tus.

Dave’as Ker­pe­nas, so­cia­li­nės ži­ niask­lai­dos pro­gra­mi­nės įran­gos bend­ro­vės „Li­keab­le Lo­cal“ va­do­ vas, tu­ri la­bai vie­šą ta­lis­ma­ną: jis vi­suo­met avi oran­ži­niais ba­tais. „Aš tie­siog įsi­my­lė­jau oran­ži­ nę spal­vą, o sa­vo pir­mą­ją oran­ ži­nę po­rą nu­si­pir­kau prieš ke­le­tą

me­tų. Kai juos avė­da­vau, tą die­ ną man pui­kiai sek­da­vo­si“, – pri­ si­pa­ži­no jis.

Nuo ta­da nie­kas ne­ga­lė­jo nu­slo­ pin­ti Dave’o at­si­da­vi­mo oran­ži­ niams ba­tams: „Šiuo me­tu aš tu­ riu 23 oran­ži­nių ba­tų po­ras ir, tie­są pa­sa­kius, nea­viu jo­kių ki­tų ba­tų.

Kai pra­dė­jau avė­ti oran­ži­niais ba­ tais, rei­ka­lai pra­dė­jo pui­kiai klos­ ty­tis, tad kam gi su­sto­ti? Ma­no iš­ ti­ki­my­bė oran­ži­nei spal­vai pa­sie­kė to­kią sta­di­ją, kad aš da­bar jaus­ čiau­si fi­ziš­kai ne­pa­to­giai, jei­gu dė­ vė­čiau ki­tos spal­vos ba­tais.“ Dave’as ti­ki, jog oran­ži­nė yra ypač po­zi­ty­vi spal­va, bet pri­pa­žįs­ ta, kad gal­būt jis są­mo­nin­gai pa­ ren­ka fak­tus, ku­rie pa­tvir­ti­na jo teo­ri­ją. Vy­ras at­vi­rau­ja: „Jei­gu api­ bū­din­čiau sa­ve at­lai­džiai, tuo­met sa­vo ba­tus va­din­čiau keis­tu įpro­ čiu, bet jei­gu kri­tiš­kai, tuo­met tai jau tur­būt bū­tų ma­ni­ja.“ Ir ri­tua­las, ir ta­lis­ma­nas

D.Ker­pe­nas nė­ra vie­nin­te­lis žmo­ gus, tu­rin­tis lai­min­gą ba­tų po­ rą. „Aš tu­riu „Con­ver­se“ fir­mos sport­ba­čius, – pa­sa­ko­jo Matt­hew Ega­nas, paieš­kos sis­te­mų op­ti­mi­ za­vi­mo įmo­nės „Ima­ge Free­dom“ įkū­rė­jas. – Tuos sport­ba­čius įsi­gi­ jau ką tik pra­dė­jęs vers­lą. Mes pra­ dė­jo­me juo­kau­ti apie juos, nes kai aš jais avė­da­vau, vi­sa­da sėk­min­gai baig­da­vau de­ry­bas, pa­siek­da­mas mums nau­din­gą su­si­ta­ri­mą.“ Ta­čiau Matt­hew sa­vo sport­ba­čių kiek­vie­ną die­ną ne­dė­vi. Daž­niau­ siai jis avi biu­rui tin­ka­mą ava­ly­nę ir ste­buk­lin­guo­sius „Con­ver­se“ iš­si­ trau­kia, kai ei­na į de­ry­bas ar­ba no­ri par­duo­ti konk­re­tų pro­duk­tą klien­ tams. „Ba­tų raiš­te­lių ri­ši­mas ir pa­čių sport­ba­čių avė­ji­mas man yra kaž­ kas tarp ri­tua­lo ir ta­lis­ma­no. Kai

aš juos dė­viu, tar­si pa­ts sau sa­kau, kad ne­ga­liu pra­lai­mė­ti“, – at­vi­ra­ vo jis.

Aro­nas Schoen­fel­das, „Doi­tin­ per­son.com“ ren­gi­nių plat­for­mos stei­gė­jas, tei­gė, kad nie­ka­da neat­ si­lie­pia te­le­fo­nu sėdė­da­mas: „Toks ma­no el­ge­sys pra­si­dė­jo kaip įpro­tis, o da­bar ta­po tik­ru prie­ta­ru. Sto­vė­ ji­mas man su­tei­kia pa­pil­do­mo pa­ si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi net tuo­met, kai žmo­nės spok­so į ma­ne kaip į iš­ pro­tė­ju­sį.“

Tai daik­tas, ku­ris pri­me­na, kad rei­kia steng­tis į vis­ką žiū­ rė­ti po­zi­ty­viai nu­si­ tei­kus.

Gy­ve­ni­mo bū­do va­dy­bi­nin­kas ir dau­ge­lio kny­gų au­to­rius Mike’as Bru­ny vi­suo­met su sa­vi­mi tu­ri vy­ riš­ką pe­te­liš­kę. „Pe­te­liš­kės už­si­ri­ ši­mas, kai no­riu dirb­ti, yra vi­siš­kai są­mo­nin­gas ri­tua­li­nis el­ge­sys. Tai vi­siš­kai pa­kei­čia at­mos­fe­rą ir tuo­ met aš esu pa­si­ruo­šęs dirb­ti“, – pri­si­pa­ži­no vy­ras.

Išb­rau­kia 13-ą nu­me­rį

Prie­ta­rų lai­ky­ma­sis vers­lo pa­sau­ly­ je nė­ra tik as­me­ni­niai įsi­ti­ki­ni­mai.

Dau­ge­lis biu­rų pa­sta­tų su­ran­da bū­dų, kaip ne­pa­žy­mė­ti 13-o aukš­ to. O ne­kil­no­ja­mojo tur­to in­ter­ne­to pus­la­pis „Zoop­la“ tei­gia, kad dau­ ge­lis gat­vių pla­nuo­ja­mos ir pa­sta­ to­mos be 13-u nu­me­riu pa­žy­mė­to na­mo. Be to, spė­ja­ma, kad Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je 13-u nu­me­riu pa­ žy­mė­tas na­mas kai­nuo­ja 4 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (apie 16 tūkst. li­tų) pi­giau nei ki­ti.

Ki­ni­jo­je skai­čius 8 lai­ko­mas sėk­ mę ne­šan­čiu, tad juo pa­žy­mė­ti pa­ sta­tai itin po­pu­lia­rūs. Ta­čiau ne tik ki­nai, bet ir Va­ka­rų ne­kil­no­ja­mojo tur­to plė­to­to­jai daž­nai sam­do ki­nų feng­šui eks­per­tus siek­da­mi pa­ža­ bo­ti sėk­mę. Į 2009 m. Lon­do­ne sta­ty­to „He­ ron“ dan­go­rai­žio pa­ma­tus bu­vo įdė­tas vėž­lio šar­vas, ku­ris, anot feng­šui prin­ci­pų, ža­dą sėk­mę. Ir nors pa­ts feng­šui me­nas nė­ra svar­ biau­sias Lon­do­no nuo­mo­to­jų prio­ ri­te­tas, la­bai daž­nai jis yra svar­bus as­pek­tas tarp­tau­ti­nio vers­lo at­žvil­ giu.

In­di­jo­je ast­ro­lo­gai kon­sul­tuo­ ja vers­li­nin­kus ir po­li­ti­kus. Vers­lo pa­sau­ly­je dir­ban­tis ir vers­li­nin­kus kon­sul­tuo­jan­tis ast­ro­lo­gas Be­janas Da­ru­wal­la tei­gia: „Ast­ro­lo­gi­ja, o ne psi­cho­lo­gi­ja val­do In­di­ją. Ar klau­ si­mas yra iš ro­man­ti­nės sfe­ros, ar iš fi­nan­si­nės – pa­sku­ti­nį žo­dį iš es­ mės vi­sa­da ta­ria ast­ro­lo­gas.“ Eg­zis­tuo­ja ir pa­vo­jus

Ne­bū­ti­na ti­kė­ti prie­ta­rais no­rint pri­pa­žin­ti jų veiks­min­gu­mą. Vers­ lo įmo­nė ga­li iš­nuo­mo­ti 88-ą na­ mą, jei­gu ži­no, kad klien­tai įsi­ti­ ki­nę, jog tai ne­ša sėk­mę, o pa­gal feng­šui prin­ci­pus su­tvar­ky­tas pa­ sta­tas pa­da­rys nuo­mi­nin­kus lai­ min­gus. Svar­biau­sia ira­cio­na­lu­me įžvelg­ti sly­pin­tį ra­cio­na­lu­mą.

Va­dy­bos spe­cia­lis­tas Mar­chal­ las Golds­mit­has tei­gė, kad ri­tua­lai ir vi­so­kie ta­lis­ma­nai iš es­mės tu­ ri dvi pu­ses. Vie­na – ne­ga­ty­vio­ji – tai klai­din­gas ženk­lų ir re­zul­ta­tų su­sie­ji­mas: „Aš da­rau ši­taip ir tai at­ne­ša man sėk­mę. Va­di­na­si, tas konk­re­tus el­ge­sys vi­sa­da bus sėk­ min­gas. Taip ne­ma­žai žmo­nių iš­ ties tam­pa prie­ta­rin­gi.“ Jei tai tik klio­vi­ma­sis sėk­mės ak­me­nė­liu – tai bus ga­na ne­

kenks­min­gas įsi­ti­ki­ni­mas. Ta­čiau ti­kė­ji­mas klai­din­ga lo­gi­ka ga­li pri­ ves­ti prie ža­lin­gų ar net pa­vo­jin­ gų veiks­mų aukš­ti­ni­mo ir kar­to­ ji­mo.

Pa­de­da su­si­kaup­ti

Žmo­nių ti­kė­ji­mas sėk­mės ženk­ lais ir ta­lis­ma­nais tu­ri stip­res­nį psi­cho­lo­gi­nį po­vei­kį, nei ti­kė­ta­si.

Kel­no uni­ver­si­te­to 2010 m. at­lik­ tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad ti­kė­ji­mas ri­tua­lais ir ta­lis­ma­nais ga­li pa­di­ din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, su­teik­ti žmo­nėms drą­sos, pa­ska­tin­ti juos iš­si­kel­ti di­des­nius tiks­lus, iš kar­to ne­pa­si­duo­ti ir dėl ­to pa­siek­ti ge­ res­nių re­zul­ta­tų.

M.Goldsmitho tei­gi­mu, ri­tua­lai ga­li su­kel­ti po­zi­ty­vią reak­ci­ją: „Tai įpro­čiai, ku­rie pri­me­na mums, ką mes tu­ri­me da­ry­ti ir kaip. Tar­kim, krep­ši­nio žai­dė­jas prieš mes­da­mas ka­muo­lį į krep­šį jį tris kar­tus at­mu­ ša į že­mę. Šis trum­pas ju­de­sys pa­ ža­di­na rau­me­nų at­min­tį ir pa­de­da su­si­kon­cent­ruo­ti.“ Tai­gi, įpras­tas daik­tas, ta­lis­ma­ nas, ar ri­tua­las pa­de­da žmo­gui su­si­kon­cent­ruo­ti, kad jis at­lik­ tų už­duo­tį kaip įma­no­ma ge­riau.

Dau­ge­lis pri­si­lai­kan­čių prie­ta­rų vis­gi pri­pa­žįs­ta, kad jų ta­lis­ma­nas ar ri­tua­las pa­ts sa­vai­me nė­ra ste­ buk­lin­gas. „Con­ver­se“ sėk­mės sport­ba­ čių sa­vi­nin­kas M.Ega­nas pri­ta­ria: „Jei­gu pa­si­žiū­rė­tum iš šo­no, ži­no­ ma, kad sėk­mės ba­te­lių idė­ja yra vi­siš­kas ab­sur­das, bet tai vis tiek kai kas, ko aš ne­ga­liu ne­da­ry­ti. Tų sport­ba­čių avė­ji­mas man tar­si šū­ kis: „Tu esi ga­lin­gas, tu esi sa­vi­ mi pa­si­ti­kin­tis!“ Tam tik­ru po­žiū­ riu aš su­de­du vi­sas vil­tis į ba­tus, ir tuo­met jau ba­tai ga­li jau­din­tis dėl sėk­mės.“ Pa­ren­gė Ind­rė Pen­nock

21

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

savaitgalis

Ta­lis­ma­nas – kiek­vie­nam sa­vas 19 Ta­čiau pa­klau­sus apie tų ta­lis­ma­nų po­vei­kį dai­ni­nin­kas Ne ti­ki, o ži­no

ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kad jį jau­čiąs.

Vis dėl­to tai, kad tė­vo švar­kas – jo ta­lis­ma­nas, svar­bes­nis už kry­že­lį, vy­riš­kis jau­čia. Ir jam sma­gu, kad jį tu­ri. Pat­rin­tą, nu­di­lu­sį.

Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė:

Tie­siog žmo­gus tu­ri pa­jaus­ti, ar jam rei­ka­ lin­gas koks nors daik­ tas kaip ta­lis­ma­nas, ar ne. Aš to­kio ne­tu­riu. „Bet nuo to jo ko­ky­bė ir iš­skir­ ti­nu­mas ne­su­ma­žė­jo“, – įsi­ti­ki­ nęs ro­ke­ris. Ži­no­mas ak­to­rius Ma­ rius Jam­pols­kis, pa­klaus­tas, ar tu­ri sėk­mės ta­lis­ma­ną, sa­kė: „Aš trum­ pai pa­si­mel­džiu.“ Ar jis ti­ki, kad ta mal­da pa­de­da ei­nant į sce­ną ar žen­giant į fil­ma­ vi­mo aikš­te­lę? „Aš ne ti­kiu – aš ži­nau“, – trum­ pai at­sa­kė ak­to­rius.

Ge­rai ir be to­kių daik­tų

Sei­mo na­rė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė apie ta­lis­ma­ną nie­ka­da nė­ra su­si­mąs­čiu­ si. „Gal dėl to esu ne vi­sai tas žmo­

gus, ku­riam se­ka­si? – re­to­riš­kai klau­sė po­li­ti­kė. – Kai kam duo­ta Die­vo do­va­na pa­siek­ti vis­ką la­bai leng­vai. Jei­gu aš ko nors ir pa­sie­ kiu, tai per la­bai di­de­lį ir kruopš­tų dar­bą. Tai gal tiems, ku­rie tu­ri ta­ lis­ma­ną, vis­kas pa­vyks­ta leng­viau, ne­gu tiems, ku­rie jo ne­tu­ri? Tie­siog žmo­gus tu­ri pa­jaus­ti, ar jam rei­ka­ lin­gas koks nors daik­tas kaip ta­lis­ ma­nas, ar ne. Aš to­kio ne­tu­riu.“

Vi­li­ja Lo­ba­čiu­vie­nė

Lie­tu­vos vy­r iau­sio­ji ra­ga­na

T

Ak­me­nė­lis nuo jū­ros

Ki­tą Sei­mo na­rę – ne taip se­niai dar bu­vu­sią ūkio mi­nist­re Bi­ru­tę Vė­sai­tę – klau­si­mas apie ta­lis­ma­ ną pra­links­mi­no. „Taip, tu­riu. Tai – to­bu­los for­ mos Bal­ti­jos jū­ros ak­me­nė­lis“, – sa­kė po­li­ti­kė. Pap­ra­šius pa­tiks­lin­ ti, ko­kia for­ma, jos nuo­mo­ne, yra to­bu­la, ją api­bū­di­no: „Tai – šir­ dies for­mos ak­me­nė­lis su sky­lu­te vi­du­ry­je.“ Sa­vo sėk­mės ta­lis­ma­ną B.Vė­sai­tė ra­do Prei­lo­je prieš ko­kius ket­ve­rius me­tus. Nuo ta­da mo­te­ris jį ne­šio­ja­si ran­ki­nė­je.

Ar po­li­ti­kė ti­ki ta­lis­ma­no ap­sau­ ga, sėk­me? „Jis man bu­vo la­bai gra­žus. Be to, to­kie ak­me­nė­liai – la­bai re­ti, to­dėl ir ne­šio­juo­si, su ak­me­niu ran­ki­nė­ je vaikš­čio­ju. Gy­ve­ni­mu kol kas ne­ si­skun­džiu“, – juo­kė­si B.Vė­sai­tė, ne­ver­čian­ti kal­tės blo­gai sa­vo ta­ lis­ma­no ap­sau­gai dėl to, kad ne­te­ ko mi­nist­ro po­sto.

Komentaras

Re­li­gin­gas: ži­no­mas ak­to­rius M.Jam­pols­kis, pa­klaus­tas, ar tu­ri sėk­

mės ta­lis­ma­ną, sa­kė: „Aš trum­pai pa­si­mel­džiu.“

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

a­l is­ma­nas – vi­siš­kai as­me­ ni­nis, pri­va­tus daik­tas, kiek­ vie­nam – sa­vas, bend­r i­n io nė­ra. Jis ne­ro­do­mas, ne­de­ monst­ruo­ja­mas. Esi tu ir ta­vo ta­lis­ma­ nas, ku­r iuo ti­k i, su ku­r iuo su­si­ta­r i ir ran­di bend­rą kal­bą. O ka­dan­g i ti­kė­ji­ mo ne­pas­ver­si, ant lėkš­tu­tės ne­pa­dė­ si, to­dėl vi­sa­da ky­la sli­dus klau­si­mas: „Ar pa­dė­jo ta­lis­ma­nas, ar tik su­ta­po ap­ lin­ky­bės?“ Ki­ta ver­tus, tiek am­žių žmo­nės ti­ki ta­ lis­ma­nų ir amu­le­tų ap­sau­gi­ne ga­lia, ir jei­gu tai bū­tų ne­pa­gel­bė­ję, se­niai tai bū­ tų už­mir­šę kaip ne­rei­ka­lin­gą pa­sa­ką.

Kaž­ka­da bu­vo ne­šio­ja­mi ta­lis­ma­nai iš gam­tos – gi­lė, kaš­to­nas, ak­me­nu­kai su sky­lu­te. Su krikš­čio­ny­be Lie­tu­vo­je pa­ pli­to me­da­li­kė­liai, ku­rie ka­bi­na­mi ant pa­pras­to siū­lo, vir­vu­tės, odos. Jie dau­ giau ne­šio­ja­mi kaip ap­sau­ga. Bet žmo­ nės ne­skirs­tė – ta­lis­ma­nas ar amu­le­tas.

Amu­le­tas ne­šio­ja­mas prie kū­no, o ta­ lis­ma­nas – ne­bū­ti­nai. Ta­lis­ma­nas ga­ li bū­ti žais­las, ko­kie nors už­ra­šai, pri­ si­m i­n i­mų kny­ga – tai, kas su­si­ję su praei­t i­m i, ko­k iais nors įvy­k iais, ki­ tu žmo­g u­mi. Net ir lai­mė­tų var­ž y­bų marš­ki­nė­liai ga­li bū­ti kaip sėk­mės ta­ lis­ma­nas.

22

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

savaitgalis

Pen­kių vil­nie­čių gru­pelės žy­gis po pa­slap­tingąją Gren­ lan­diją tru­ko dvi sa­vai­tes. Per tą lai­ ką jie pa­tyrė to­kių įspūdžių, iš­ban­ dymų ir kont­rastų, apie ko­kius net ne­sva­jo­jo.

Au­ga­li­ja: Gren­lan­di­jo­je išp­li­tu­sio­je tund­ro­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir ryš­kias­pal­vių gėlių.

Žy­gis su sa­do­ma­zo­chiz­mo ele­m Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Kan­ki­nan­čios ke­lionės – ma­lo­nu­mas

Vil­niu­je įsikū­ru­sio spor­to ir tu­riz­ mo klu­bo „Vel­nio duobė“ na­riams il­gi ir se­ki­nan­tys žy­giai, ekst­re­ ma­lios ke­lionės yra įpras­ta. Gren­ lan­di­ja bu­vo tik dar vie­nas nau­jas iššū­kis, į kurį lei­do­si ke­lio­nių ma­ nia­kai: trys vai­ki­nai ir dvi mer­gi­ nos. Be­ne la­biau­siai pa­tyręs žy­gio da­ly­vis ir vie­nas „Vel­nio duobės“ įkūrėjų, Ma­rius, pra­ėjus vos ke­ lioms die­noms nuo ke­lionės pa­ bai­gos pa­si­da­li­jo vi­sais ne­įti­ki­mais įspūdžiais. „Tas ma­lo­nu­mas... Čia šiek tiek sa­do­ma­zo­chiz­mo ele­mentų vi­sa­ da yra, net nea­be­jo­ti­nai“, – juo­ka­ vo pa­šne­ko­vas.

Kar­tu su drau­ge ke­liau­jan­tis vy­ ras pa­sa­ko­jo, kad to­kios il­gos bei var­gi­nan­čios ke­lionės neap­siei­na be ašarų ar pyk­čių, ir ne­būti­nai su ant­rąja pu­se. „Konf­lik­tai ir trin­ tis iš prin­ci­po neiš­ven­gia­mi, ne­tgi tarp gerų bi­čiu­lių. Nors ir ge­rai vie­ni ki­tus pa­žįsta­me, to neiš­ven­ gia­me. To­kio­je ke­lionė­je iš tikrųjų pa­ma­tai, koks yra kiek­vie­nas in­ di­vi­das. To­kie žy­giai kaip šis rei­ ka­lau­ja dis­cip­li­nos ir tam tik­ros tvar­kos. Be dis­cip­li­nos ir gru­pi­ nio in­te­re­so, be vi­dinės mo­ty­va­ci­ jos už­sibrėžtų tikslų ne­pa­siek­si“, – pa­sa­ko­jo Ma­rius. Žy­gy­je po Gren­lan­diją at­si­kal­ binė­ji­mams ir tingė­ji­mui vie­tos taip pat ne­bu­vo. „Kai Lie­tu­vo­je sa­ vait­galį išei­ni pa­žy­giuo­ti, ru­ti­nos su­kur­ti nei­šei­na. Ta­čiau ten tam

15

kilogramų mais­to te­ko kiek­vie­nam per visą žygį.

tik­ros ru­ti­nos bu­vo. Jau ant­ra die­ na daug kam bu­vo pei­lis, nes die­ na il­ga – išė­jo­me ir gal 13 va­landų žy­gia­vo­me. Tie­siog ne­ra­do­me tin­ ka­mos vie­tos su­sto­ti nak­vy­nei. O aš dar vi­siems bu­vau pa­sakęs, kad leng­va die­na bus“, – pri­si­minė pa­ šne­ko­vas.

Kas tie Fa­re­rai? Į Gren­lan­diją!

Ke­lionę or­ga­ni­za­vu­siam Ma­riui pir­miau­sia bu­vo top­telė­ju­si idė­ja pa­pras­čiau­siai pa­ke­liau­ti ir pa­si­ žval­gy­ti po Fa­rerų sa­las. Tik kaž­ ku­riam iš draugų pa­juo­ka­vus, kad ge­riau į Gren­lan­diją ke­liau­ti, pir­ ma pai­ka pa­laikęs to­kią mintį, vy­ ras ėmė ir su­būrė gru­pelę en­tu­ ziastų.

Iš pra­džių kom­pa­ni­ja pa­si­domė­ jo, kas iš vi­so tai per sa­la ir ko­ kio ti­po, il­gio žygį ten būtų ga­li­ma suor­ga­ni­zuo­ti. Pla­na­vi­mo pro­ce­sas užt­ru­ko dau­giau nei pusę metų.

Tie­sa, iš pra­džių te­ko skris­ ti į Ko­pen­hagą, o tik vėliau, per­ nak­vo­jus oro uos­te, ki­tu lėktu­vu į Kan­ger­lu­suaką – cent­rinį už­po­ liarės oro uostą. Tai pa­ts did­žiau­ sias ten esan­tis oro uos­tas, ka­dai­se ten bu­vu­si ame­ri­kie­čių ka­rinė ba­ zė, ku­rią gren­lan­dai iš ame­ri­kie­čių per­pir­ko vos už 1 JAV do­lerį. Tai, pa­si­ro­do, vie­nin­te­lis Gren­lan­di­jo­ je tin­ka­mas di­de­liems lėktu­vams oro uos­tas. Kan­ger­lu­sua­ke ga­li­ma per­sėsti į ma­žes­nius lėktu­vus, ku­ rie kur­suo­ja į Gren­lan­di­jos gy­ven­ vie­tes.

Ir nors ke­lionė į Gren­lan­diją pra­ si­dėjo skland­žiai, vėliau gru­pelė vil­nie­čių ne kartą turė­jo ir dėl ko ne­ri­mau­ti.

At­si­pa­lai­davę vie­ti­niai

„Kas iš­syk iš­mušė iš vėžių – tai vėluo­jan­tis lėktu­vas, į kurį turė­jo­ me iš kar­to per­sėsti ir skris­ti į sos­ tinę Nūką. Ta­čiau skryd­žiai bu­vo at­šauk­ti, ir, pa­si­ro­do, tai nie­ko nuo­ sta­baus. Vie­nur ra­šo, kad skry­dis ati­dėtas, o nuei­ni pa­klaus­ti dar­buo­ to­jos – ši at­sa­ko, kad nea­tidė­tas...

Pra­ra­do­me visą žy­gio dieną“, –

apie chao­tišką nuo­tykį pa­sa­ko­jo Ma­rius.

Kom­pa­ni­ja vi­so žy­gio lai­ko­tar­ piu bu­vo nu­ma­čiu­si net dvi poil­sio die­nas, ta­čiau dėl trans­por­to vėla­ vimų jas abi ir pra­ra­do.

Bai­min­tis trans­por­to ne­sklan­ dumų te­ko ir ta­da, kai grupė, pa­ sie­ku­si žy­gio tikslą, ruošė­si iš vie­ no ma­žo mies­te­lio trauk­ti at­gal. „Bandė­me iš­sik­lau­sinė­ti, ar tik­rai ka­te­ris tą dieną plau­kia. Nes jei­gu jis ne­būtų išp­laukęs, – o plau­kia tik kartą per sa­vaitę, – būtu­me neiš­ vykę ir iš Nūko. Gal­vo­jom, kad čia kaip ir su lėktu­vais: ga­li at­plauk­ ti, o ga­li ir neatp­lauk­ti“, – juokė­ si Ma­rius.

O la­biau­siai lie­tu­viai ne­ri­ma­vo dėl su­grįži­mo: „Nėra nie­ko blo­giau nei tuo pa­čiu ke­liu grįžti at­gal – tai būtų pa­ts did­žiau­sias pei­lis. Grįž­ tant vaiz­dai jau ma­ty­ti, ne­be­žiū­ri, o yra su­dėtingų ruožų, bet mo­ralė jau stip­riai nu­kri­tu­si.“ Be to, su vie­ti­niais Gren­lan­di­jo­ je su­si­kalbė­ti ar iš­gau­ti iš jų in­for­ ma­ci­jos ga­na su­dėtin­ga – jie kal­ba sa­vo kal­ba ar­ba da­niš­kai.

Meš­ka juk toks žvėris, nuo ku­rio ap­si­sau­go­ti prie­mo­nių nėra.

Vis­kas su­sty­guo­ta

Apie to­kius žy­gius be spe­cia­lių ke­ lio­ni­nių kup­ri­nių ge­riau ne­drįsti ir pa­gal­vo­ti. Ke­lių sa­vai­čių trukmės žy­giui kiek­vie­nas vai­ki­nas tempė­si po 33–38 kg sve­rian­čią kup­rinę, o mer­gi­nos – po 25 ki­log­ra­mus. Vi­si drau­giš­kai pa­si­skirstė pa­čius svar­ biau­sius reik­me­nis, maistą ir kurą, kad galėtų ga­min­tis valgį. „Turė­jo­me dvi pa­la­pi­nes ir dar tentą, po ku­riuo ga­mi­no­me maistą, jei li­jo lie­tus. Nešėmės pri­musą ir ry­tais virėmės grei­tai pa­ga­mi­namą košę, šiek tiek uo­gienės įsidė­da­vo­ me pa­si­ska­nin­ti. Ir la­bai grei­tai pa­

ga­mi­na­ma, ir ku­ras tau­po­mas. Jį juk ir­gi rei­kia ant kuprų ne­štis“, – apie pra­ktiš­kus spren­di­mus pa­sa­ ko­jo pa­šne­ko­vas.

Pa­sak jo, vie­na iš pro­blemų bu­ vo klau­si­mas: kaip su­si­komp­lek­ tuo­ti maistą: „Yra ap­skai­čiuo­ta, kad die­nos mais­tas žmo­gui sve­ria 1 kg. Tai ir ne­šie­si pa­pil­do­mai 15 kg svo­rio. Vis dėlto mais­to bandė­me šiek tiek su­ma­žin­ti. Ei­nant su kup­ ri­ne visą dieną, jos svo­ris iš­nau­do­ ja 5–6 tūkst. ka­lo­rijų, o mais­to die­ nai bu­vo­me ap­skai­čiavę po 3 tūkst. ka­lo­rijų...“ Ma­rius pa­sa­ko­jo, kad Gren­lan­di­ jo­je jie kas va­karą būti­nai mėgau­ da­vo­si ir sal­du­my­nais: „Koks nors skanės­tas tu­ri būti va­ka­re – prie ar­ba­tos po po­rą sal­dai­nių pa­si­ da­ly­da­vo­me. Smulk­me­nos la­bai džiu­gi­na. Čia aš nie­ka­da ne­val­gau chal­vos, o ten su­stoję per pie­tus su­val­gy­da­vo­me po chal­vos ga­ba­ liuką. Čia nėra po­rei­kio, o ten vis­ kas ki­taip. Val­gai sal­dainį ir gal­vo­ji, kad už jį nie­ko nėra ska­niau.“ Vi­sas dvi sa­vai­tes kom­pa­ni­ ja kel­da­vo­si 6 val. ry­to ir gul­da­ vo 10 val. va­ka­re – griež­tu re­ži­ mu. O nak­vynės vie­tas rink­da­vo­si tik prie van­dens tel­ki­nių: upe­lių ar gėlų ežerų. Van­duo rei­ka­lin­gas ne tik mais­tui, praus­tis, bet ir būti­ nam dra­bu­žių skal­bi­mui. „Ne­si­maudė­me gal tik dvi die­ nas. Iš pra­džių šal­ta, le­das, net ko­ jas stingdė – ne­pas­tovė­si il­giau nei pusę mi­nutės. Ta­čiau vėliau įpra­ to­me. Bu­vo net po­ra eže­riukų, ku­ rie ge­rai pa­šilę: kas Lie­tu­vo­je at­ ro­do vėsu, ten pri­pra­tus ga­li­ma ir teš­ken­tis“, – pri­si­minė Ma­rius.

Pa­sak jo, to­kiuo­se žy­giuo­se dra­ bu­žiai džio­vi­na­mi tie­siog saulė­je, jei tai ne­pa­vyks­ta – kitą dieną pa­ ka­bi­nus ant kup­rinės. O pa­pras­ čiau­sias būdas – džio­vin­ti ant sa­ vęs: „Vi­sa­da rei­kia turė­ti bent po­rą sausų dra­bu­žių – juos va­di­ na­me nak­ti­nu­kais. Jie lai­ko­mi prie mieg­mai­šio ir ap­si­ren­gia­mi tik ei­ nant mie­go­ti. Tris die­nas per žygį ten li­jo ir mes šla­po­me, bet iš­sigrę­

ži dra­bu­žius, vi­du­ry pa­la­pinės pa­ ka­bi­ni džio­vin­ti, o kitą dieną vel­ kie­si tuos pa­čius drėgnus – daug dra­bu­žių ne­štis neap­si­mo­ka.“ Svar­biau­si šios ke­lionės reik­ me­nys bu­vo spe­cia­li ap­ran­ga: žy­ gio ba­tai, spe­cia­lios žy­gio kelnės, džem­pe­riai, megz­ti­niai, tam tik­ros striukės nuo lie­taus. Taip pat pa­ tva­rios ke­lio­ninės kup­rinės, me­ di­ci­ni­niai reik­me­nys ir įvai­riau­sių įran­kių komp­lek­tas ne­nu­ma­ty­ tiems at­ve­jams.

Pa­si­vaikš­čio­ji­mas ne iš lengvųjų

„Kiek­vie­nam ne­įlįsi į širdį, nie­kas ne­si­skundė. Pir­ma ir ant­ra die­nos bu­vo psi­cho­lo­giš­kai sun­kios, nes daug žy­gia­vo­me, er­zi­no tai, kad ne­ra­do­me vie­tos pa­la­pi­nei sta­ty­ti.

Kont­ras­tai: le­dyną vil­nie­čiai pa­matė

fiordų.

23

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

savaitgalis

Pa­ly­dovės: visą ke­lią lydė­ju­sios did­žiulės musės ten tu­

ri tik vieną prie­šą – vėją.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Eks­po­na­tai: el­nių ragų ir griau­čių žy­gei­viams te­

ko ma­ty­ti be­veik vi­so marš­ru­to me­tu.

Tiks­las: le­dy­nas den­gia 80 pro­c. Gren­lan­di­jos. Lie­tu­viai jį pa­siekė 11-ąją žy­gio dieną.

en­tais per at­šiau­rią Gren­lan­diją Ėjo­me fior­do pa­kran­te, ku­ri bu­vo ak­me­nin­ga ir sli­di, apau­gu­si krū­ mais“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas.

Prieš vyk­da­mi į Gren­lan­diją vil­ nie­čiai nuo­šird­žiai ne­ži­no­jo, ko tikė­tis. Pir­mas šo­ki­ravęs da­ly­kas bu­vo neaprė­pia­mi le­dy­nai. Ta­čiau ma­žiau­siai jie tikė­jo­si ap­tik­ti krū­ mų. Per juos te­ko brau­tis lie­tin­go­ mis die­no­mis: „Kaip į vo­ra­tinklį pa­puo­li. Pats šlykš­čiau­sias ėji­mas.

Miš­ku tai va­di­no­me – kar­tais iki juos­mens to miš­ko būda­vo.“ Tie­sa, Ma­rius su sa­vo gru­pe ekst­re­ma­lių si­tua­cijų iš­vengė, nors ir te­ko lip­ti į kal­nus, leis­tis skard­žiais, ei­ti slid­žio­mis vie­to­mis, kai nuo skard­žio ga­li nu­slįsti į van­denį. „Van­duo gra­žus ir skaid­rus, nie­ ko bai­saus ne­būtų įkris­ti, bet vi­si

pri­si­segė kup­ri­nes, o įkri­tus su jo­ mis vi­sa­da ky­la pa­vo­jus: at­si­seg­ si, neat­si­seg­si? Antrą dieną vie­nas iš kom­pa­ni­jos sly­do... Bet spėjo­me pa­gau­ti“, – įspūdžiais da­li­jo­si pa­ šne­ko­vas.

Ki­to­mis die­no­mis jiems te­ko ei­ti le­dy­nu, ku­ris pa­vo­jin­gas dėl įtrū­ kimų: „Mes tiek įran­gos ne­ėmėme, bet to­kiais le­dy­nais ei­nant rei­kia vir­ves pa­si­riš­ti. Jei pir­ma­sis kris­ tų, jį būtų ga­li­ma išt­rauk­ti. Tad te­ ko ri­zi­kuo­ti...“ Nors ke­liau­to­jai la­biau­siai bai­mi­ no­si baltųjų meškų, jų su­tik­ti ne­te­ ko. „Su vie­ti­niais kalbė­jo­me – jos la­bai re­tas sve­čias, gy­ve­na šiau­riau.

Ir joms bu­vo per šil­ta – va­sa­ra. Ta­ čiau pėdsa­kus vi­sa­da sekė­me. Ten pil­na ir el­nių pėdsakų. Ta­da žiū­ri,

ar ki­tas toks ne­pa­si­kar­tos? Ar tik ne­teks meš­kos su­tik­ti? Meš­ka juk toks žvėris, nuo ku­rio ap­si­sau­go­ti prie­mo­nių nėra“, – teigė pa­šne­ko­ vas. Jie ginklų į žygį ne­pa­siėmė.

Dar vie­nas ne­ma­lo­nes­nių ak­ centų Gren­lan­di­jo­je – did­žiulės musės ir uo­dai. „Jei­gu sėdi ne­ judė­da­mas, jos ap­lim­pa kaip bitės – nie­ko ne­ma­tyti. Jų kie­kis ten ne­ įsi­vaiz­duo­ja­mas. Ir val­gy­ti ne­įma­ no­ma – įsi­de­di košės ir su musėm ten­ka val­gy­ti“, – kalbė­jo Ma­rius.

Ne­tikė­ti kont­ras­tai

Ma­rius ti­ki­no, kad Gren­lan­di­jo­je be­veik kas­dien tek­da­vo iš­vys­ti vis naują kraš­to­vaizdį: „Daug kas įsi­ vaiz­duo­ja, kad ten tik ledą ir sniegą pa­ma­ty­si. Bet Gren­lan­diją 80 pro­c. den­gia ne­nu­tirps­tan­tis le­dy­nas, o pa­krantės, fior­dai ap­tirpę. Ne­se­ niai ten ne­tgi pra­dėta vys­ty­ti žem­ dir­bystė.“ Pa­sak vy­ro, šo­ki­ruo­ja ir pa­čių fi­ ordų įvai­ru­mas, le­dy­nai, ak­me­nin­ gi ruo­žai, sa­ma­nin­gi slėniai. Ma­ža to, ten gau­su šiaurės el­nių, ku­ rie vi­siš­kai ne­bailūs ir žmo­nių ne­ si­bai­do. „La­bai ge­rai, jie išbė­gio­ ja sa­vo ta­ke­lius, o mes jais ėjo­me.

Gyvū­nas ei­na ten, kur jam leng­ viau, juk ne­si­ren­ka sun­kes­nio ke­ lio. Jei­gu abe­jo­da­vo­me, kur su­kti, ei­da­vo­me būtent el­nių ke­liais“, – pri­si­minė pa­šne­ko­vas.

Lie­tu­vių kom­pa­ni­ja su­ti­ko ir bal­ tųjų kiš­kių, ku­rių drąsa taip pat stebė­jo­si. „Pa­ti Gren­lan­di­ja – nuo­ sta­bus kraštas, iš tikrųjų. Be­je, ke­ liau­da­mi ir la­šišų, upė­takį pa­ga­ vo­me. Bu­vo­me meš­kerę pa­si­ėmę – žuvį įtraukė­me į ra­cioną, kad su­ ma­žin­tu­me kup­ri­nių svorį. Iš tiesų iki tos žu­vies ėjo­me 11 dienų, kaip ir iki pa­ties sa­vo ke­lionės tiks­lo – le­ dynų. Kad pa­gau­tum fior­duo­se žu­ vies, rei­kia spe­ci­finės žve­jy­bos“, – sakė Ma­rius.

Nak­vynės vie­tos, ku­rias rin­ko­ si lie­tu­viai, bu­vo la­bai skir­tin­gos ir ne­įti­ki­mai gra­žios. O pa­si­sekė dar ne iš kar­to – iki jo vedė ne­ma­žai ki­lo­metrų nu­si­driekę slėniai ir kal­nai, ap­sup­ti ir dėl to, kad bu­vo la­bai ne­daug lai­ ko likę iki po­lia­rinės die­nos, – ne­

Gren­lan­di­jos sa­la Gren­lan­di­ja yra did­ž iau­sia pa­sau­lio sa­la. Prik­lau­so Da­n i­jai. Eu­ro­pie­čiai šią salą at­ra­do dar 875 m.

Ka­dai­se ten bu­vo įsi­ kūrę vi­k in­gai. Nuo 1979 m. Gren­lan­ di­ja ta­p o au­to­ no­miš­ka. Šiek tiek dau­ giau nei 80 pro­c. sa­los uži­ ma le­dy­nas, ta­ čiau kran­tai ge­ ro­k ai ap­t irpę, juos puo­š ia su­s i­ for­mavę fior­dai. Did­ž iau­sias sa­los mies­tas yra sos­tinė Nūkas. Šiuo me­tu vi­so­je sa­lo­je yra be­veik 60 tūkst. gy­ven­tojų.

Plo­tas uži­ma 2 175 600 km².

Kli­ma­tui įta­kos tu­ri Va­karų Gren­lan­

te­ko nau­do­ti pro­žek­to­rių, naktį bu­vo gana švie­su.

Le­dy­nai tirps­ta

„Patį tikrąjį le­dyną pa­siekė­me tik 11-ą žy­gio dieną. Vie­nas iš tiks­ lų, ne­skai­tant mėga­vi­mo­si kraš­to­ vaizd­žiu, ir bu­vo tas le­dy­nas. Ten taip gra­žu, kad net pa­tys nor­ve­gai at­vykę sa­ko, jog to­kios pa­sa­kos jie nėra matę. O juk Nor­ve­gi­ja taip pat iš­sis­ki­ria kalnų bei fiordų gro­žiu“, – teigė Ma­rius.

Le­dy­nas pa­si­rodė neap­sa­ko­mo dyd­žio. „Mes įkūrėme sto­vyklą, o apa­čio­je bu­vo le­dy­ni­nis fior­das – le­dai plau­kio­jo. At­ro­do, kad le­dy­ nas ša­lia. Kitą dieną pa­likę pa­la­pi­ nes ėjo­me prie to le­dy­no. Ta die­na ta­po vie­na sun­kiau­sių žy­gy­je: ei­ni ei­ni ir nie­kaip ne­priei­ni“, – kalbė­ jo eks­pe­di­ci­jos va­do­vas. „Ėjo­me ge­ rą pus­dienį iki le­dy­no... Ir nu­ėjo­me šiaip taip. Prieš tai dar girdė­jo­me dus­lius gar­sus, pri­lygs­tan­čius pa­ tran­kos gar­sui, – manė­me, ski­linė­ ja le­dy­nas ir tiek. O pri­ėję pa­matė­ me, kad tai griū­van­tys le­dai, ku­rie nuo jo at­lūžta. Jie tie­siog prie akių

di­jos šil­to­ji srovė, dėl ku­rios kli­ma­tas nėra toks at­šiau­rus, kaip galėtų at­ro­ dy­t i. Net sausį tem­p e­ratū­ra ten ne­nuk­ren­ta že­m iau 5 laips­nių Cel­si­jaus.

Vie­ti­niai kal­ba ofi­cia­ lia gren­landų kal­ba.

Vie­tos va­liu­ta – Da­ ni­jos kro­na.

Gren­lan­dai tu­ri ir sa­vo par­la­mentą – 31 vie­tos Las­t ingą.

Vy­r iau­s ybę val­do mi­n ist­ras pir­m i­n in­ kas Kuu­pi­kas Kleis­tas.

Ka­dan­g i Gren­lan­d i­ja lai­ ko­ma Da­n i­jos da­l i­m i, vie­t i­ niai ren­ka ir du sa­vo na­rius į šios ša­ lies par­la­mentą.

Dau­giau­sia Gren­lan­di­jos gy­ven­to­jai ver­čia­si iš tu­riz­mo vers­lo ir žve­jy­bos.

lūžta ir kren­ta did­žiau­si ga­ba­lai. Ta­ da su­pra­to­me, kad žemė­la­py­je pa­ žymė­ta le­dy­no ri­ba – bent ke­liais ki­lo­met­rais to­liau. O žemė­la­pis ne toks se­nas... Va­di­na­si, le­dy­nas jau tiek nu­tirpęs“, – įspūdžiais da­li­jo­si Ma­rius. Kom­pa­ni­ja matė ir tarp le­ dynų plau­kio­jan­čių ruo­nių.

Pa­žin­tis su vie­tos kultū­ra

Po did­žiųjų žy­gio įspūdžių lie­tu­ vių kom­pa­ni­ja lei­do sau at­si­pūsti ir ke­letą dienų pailsė­ti Gren­lan­di­jos sos­tinė­je Nūke, kur šiek tiek su­si­ pa­ži­no su vie­tos kultū­ra ir gy­ven­to­ jais. Kad ir kaip būtų keis­ta, Ma­rius pa­sa­ko­jo, jog pir­ma­sis į akį kritęs da­ly­kas – vie­ti­nių po­mėgis iš­ger­ti.

Be­je, kai­nos ten to­kios pat aukš­ tos, pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pa, net di­ desnės nei Skan­di­na­vi­jo­je – taip lie­tu­viams pa­si­rodė.

Su­žavė­jo lie­tu­vius ir pa­ts Nūko mies­tas – ne­to­li kran­to, se­na­mies­ tis nu­sėtas spal­vin­gais me­di­niais na­me­liais. Tie­sa, mo­der­nesnė­je mies­to da­ly­je ga­li­ma ap­tik­ti ir mūsų Perkūn­kie­mio ly­gio dau­gia­bu­čių – taip juo­ka­vo.

24

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

savaitgalis

„Jis tu­ri vis­ką, ko ieš­ko­jau vy­ruo­se“ „O ko­dėl gi ne lie­tu­vis?“ – nu­si­juo­kė etio­pė Es­ke­dar Ti­la­hun, iš­ gir­du­si klau­si­mą, ko­dėl šir­dies drau­gu pa­si­rin­ko vy­rą iš Lie­tu­vos. „Lie­tu­viai – la­bai gra­žūs ir ge­ri vy­rai. Ma­no my­li­ma­sis tu­ri vi­sas sa­ vy­bes, ko­kių ieš­ko­jau vy­ruo­se“, – lie­tu­viš­kai paaiš­ki­no Es­ke­dar.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Uni­ver­si­te­tą bai­gė Lie­tu­vo­je

E.Ti­la­hun pa­bė­go iš gim­to­sios Etio­pi­jos. Tarp­tau­ti­nę vers­lo fi­ nan­sų va­dy­bą Vil­niaus Ge­di­mi­ no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te (VGTU) bai­gu­si 27-erių eg­zo­tiš­ka gra­žuo­ lė įkū­rė Lie­tu­vos sos­ti­nė­je dra­bu­ žių par­duo­tu­vę. Su my­li­mu vy­ru lie­tu­viu ji au­gi­na sū­nų ir, re­gis, yra la­bai pa­ten­kin­ta sa­vo gy­ve­ni­mu.

Rugp­jū­čio 21-ąją sa­vo gim­ta­die­nį at­šven­tu­si Es­ke­dar daž­nai šyp­so­si.

Tei­gia­mą ener­gi­ją spin­du­liuo­jan­ti etio­pė šyp­so­si net pra­dė­jus kal­bė­ ti apie žie­mą. „Oi, ne, jau ne­bai­su, – su ak­ cen­tu, ta­čiau pui­kiai su­pran­ta­ mai lie­tu­viš­kai sa­ko nuo 2007 m. mū­sų ša­ly­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris.

– Pas­ta­ro­ji il­ga žie­ma Lie­tu­vo­ je bu­vo di­de­lis iš­ban­dy­mas, ta­ čiau iš­mo­kau ir pa­mėg­ti snie­gą, ir džiaug­tis žie­ma.“ Su duk­ra pa­ra­ga­vo snie­go

Pus­sep­tin­tų me­tų duk­rą Ha­ną ir dve­jų sū­nų Ma­ti­jų au­gi­nan­ti mo­ te­ris lie­tu­viš­ką žie­mą pa­ty­rė daug ge­rų emo­ci­jų. Es­ke­dar su vai­kais va­ži­nė­jo­si ro­gu­tė­mis ir net su­lau­ kė per­spė­ji­mo iš dar­že­lio, kad jos duk­ra val­go snie­gą. „Su duk­ra pa­kal­bė­jo­me apie tai, bet ki­tą die­ną, temp­da­ma ją ro­gu­ tė­mis, pa­gal­vo­jau... – Es­ke­dar kva­ to­ja­si. – Jei vai­kai ga­li val­gy­ti snie­ gą, ko­dėl ne­ga­liu aš? Ir pa­ra­ga­vau.

Bu­vo sma­gu. Šal­tas van­duo!“ Tie­sa, ji nie­ka­da ne­pa­mirš, ko­ kia pa­si­ro­dė žie­ma vos at­vy­kus į Lie­tu­vą. Oro uos­te iš lėk­tu­vo Es­ ke­dar iš­li­po sau­sį, spau­džiant tik­ ram spei­gui.

Etio­pė pri­si­pa­žįsta, kad pa­si­ju­to kaip ką tik gi­męs kū­di­kis: „Su­ži­no­ jau, kad ne­mo­ku vaikš­čio­ti. Ko­jos sli­di­nė­jo, bu­vo la­bai šal­ta. Iš Mal­ tos, kur gy­ve­nau dve­jus me­tus, at­ vy­kau ap­si­ren­gu­si šil­tais dra­bu­ žiais, bet Lie­tu­vos šal­čiams jie pa­si­ro­dė per men­ki.“ Il­ga ke­lio­nė per Sa­cha­rą

Daug aša­rų, skaus­mo, dep­re­si­ja.

Es­ke­dar ­sle­pia, kad visa tai jai te­ko pa­tir­ti. Bet ji pla­čiai šyp­so­si ir kar­ to­ja ži­no­mą fra­zę: „Kas mū­sų ne­ nu­žu­do, pa­da­ro stip­res­nius.“ Dar ne­mo­kė­da­ma kal­bė­ti lie­tu­ viš­kai etio­pė Lie­tu­vo­je nie­ko ne­ lauk­da­ma ėmė ieš­ko­tis dar­bo: iš pra­džių nak­ti­mis dir­bo grei­to­jo mais­to res­to­ra­ne „McDo­nald’s“, nu­mi­gu­si 4–5 va­lan­das die­no­mis triū­sė pre­ky­bos cent­re „Iki“, tau­pė pi­ni­gus moks­lams VGTU, iš Mal­ tos su ja at­ke­lia­vu­sią duk­re­lę lei­do į dar­že­lį. „Kai pra­de­di dirb­ti iš­kart ei­da­ mas va­do­vo pa­rei­gas, neį­ver­ti­

ni ki­tų žmo­nių pa­stan­gų, jų dar­ bo“, – da­bar nuo­sa­vą dra­bu­žių par­duo­tu­vę tu­rin­ti E.Ti­la­hun ne­ si­gė­di­ja sun­kių dar­bų.

Ko ge­ro, sun­kiau­sia, ką jai te­ ko iš­gy­ven­ti, bu­vo ke­lio­nė iš Etio­ pi­jos. Gim­to­jo­je ša­ly­je jau­na stu­ den­tė pa­si­nė­rė į po­li­ti­ką ir bu­vo pri­vers­ta bėg­ti iš tė­vy­nės. „Bu­vo la­bai sun­ku. Mes, dau­giau nei dvi­de­šimt žmo­nių gru­pė, bė­go­ me, va­žia­vo­me, ėjo­me pės­ti Sa­cha­ ros dy­ku­ma. Po to pa­te­ko­me į Li­ bi­ją ir ne­le­ga­liai lai­vu iš­plau­kė­me į Mal­tą, – Es­ke­dar nu­ty­la, pri­slėg­ta ne pa­čių ma­lo­niau­sių pri­si­mi­ni­mų.

Po aki­mir­kos mo­te­ris vėl šyp­so­si: – Rei­kė­jo daug va­lios, pa­stan­gų, pi­ ni­gų. Į Mal­tą at­vy­kau ne­tu­rė­da­ma nė vie­no daik­to, kry­že­lio ar fo­tog­ ra­fi­jos iš na­mų. Ka­da nors apie tai pa­ra­šy­siu kny­gą.“

Jei vai­kai ga­li val­gy­ ti snie­gą, ko­dėl ne­ga­ liu aš? Ir pa­ra­ga­vau.

Bu­vo sma­gu.

Rei­kia ne­pa­lūž­ti ir iš­lauk­ti

Ji pri­si­me­na dar vie­ną sun­kų iš­gy­ ve­ni­mą – nak­tį Kau­ne. Ją Es­ke­dar va­di­na vie­na bai­siau­sių nak­tų gy­ ve­ni­me.

Tuo­met ke­tu­ri suau­gu­sie­ji ir du vai­kai etio­pai tris mė­ne­sius gy­ve­ no vie­na­me ne­di­de­lia­me bu­te. Es­ ke­dar išė­jo pa­si­vaikš­čio­ti ir pa­si­ kly­do.

Ji at­si­dū­rė ne­ži­nia kur už mies­to ri­bų, grei­tai su­te­mo. Ne­mo­kė­jo lie­ tu­vių kal­bos, ne­tu­rė­jo pi­ni­gų, bu­vo tam­su, šal­ta. Be­si­bas­ty­da­ma priė­ jo ke­lis pri­va­čius na­me­lius. Su­tik­ti vai­ki­nai ne­mo­kė­jo ang­liš­kai. Ne­pa­ vy­kus su­si­kal­bė­ti, vie­nas kau­nie­ tis iš na­mų ne­tru­kus grį­žo su mik­ roau­to­bu­su. „Ži­no­jau, kad gy­ve­nu ne­to­li „Hy­per Ri­mi“, – sun­kią nak­tį pa­ me­na etio­pė. – Tas vai­ki­nas ma­ ne par­ve­žė. Jam esu la­bai dė­kin­ga, vė­liau, kai jau mo­kė­jau lie­tu­viš­kai, pa­skam­bi­nau, pa­dė­ko­jau. Jau gy­ ven­da­ma Vil­niu­je ne­kart gir­dė­jau, kad kau­nie­čiai – kon­ser­va­ty­vūs, na­cio­na­lis­tai, ta­čiau šia­me mies­ te su­ti­kau la­bai daug ge­rų, pui­kių žmo­nių, o to vai­ki­nu­ko žmoniš­ku­ mo nie­ka­da ne­pa­mir­šiu.“ Es­ke­dar ty­li. Gy­ve­ni­me ji pa­ ty­rė daug la­bai sun­kių si­tua­ci­jų. „Jų ne­pa­ty­ręs, tur­būt neį­ver­tin­ si džiaugs­mo, – ma­no ji. – Bu­ vo pra­ras­tos ir vėl at­ras­tos vil­ties.

Pa­tir­da­mi to­kias sun­kias pa­mo­ kas, to­bu­lė­ja­me, įgau­na­me pa­tir­ ties, su­vo­kia­me, kas yra lai­mė. Il­gai pa­bu­vęs tam­so­je, su­pran­ti, kas yra švie­sa. Sus­tin­gęs šal­ty­je ar tam­sią

nak­tį ne­pra­rask vil­ties. Rei­kia ne­ pa­lūž­ti ir kant­riai lauk­ti.“ Po­kal­bis su skus­ta­gal­viu

Es­ke­dar su šyp­se­na, be pyk­čio kal­ ba apie re­tus įžei­di­mus, ku­riuos pa­ty­rė dėl sa­vo odos spal­vos. Vi­ sur yra vi­so­kių žmo­nių. Es­ke­dar išauk­lė­ta taip, kad žo­dis „ne­gras“ jos kal­bo­je nie­ka­da neeg­zis­ta­vo. O Lie­tu­vo­je šį žo­dį etio­pė gir­dė­jo.

Kar­tą ji pa­ti priė­jo prie vie­ no skus­ta­gal­vio – tvir­to, aukš­to, maž­daug 21–23 me­tų vai­ki­no. Ir il­ gai bend­ra­vo. Skus­ta­gal­vio pir­mie­ji žo­džiai bu­vo pa­sta­ba, kad ji pri­va­lo iš­mok­ti kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. „Su­tin­ku. Jei gy­ve­ni to­je ša­ly­je, pri­va­lai gerb­ti tra­di­ci­jas, kul­tū­rą, ži­no­ti is­to­ri­ją. Juk tu čia at­vy­kai, tu tu­ri priim­ti nau­ją tė­vy­nę, ne ji ta­ve. Ly­giai tą pa­tį da­ry­čiau, jei pa­ tek­čiau į mu­sul­mo­nų ša­lį“, – tei­gia Es­ke­dar, ku­ri skus­ta­gal­viui pri­mi­ nė, kad jos ša­lis Etio­pi­ja – žmo­ni­ jos iš­ta­kos, lop­šys. Tai ša­lis, iš ku­ rios ne­bu­vo ga­be­na­mi ver­gai, ku­ri ne­bu­vo ko­lo­ni­zuo­ta, tu­ri se­niau­ sią ne­prik­lau­so­my­bę Af­ri­ko­je, ša­ lis, ku­ri pir­mo­ji pla­ne­to­je pra­dė­jo var­to­ti ka­vą. „Mums at­si­svei­ki­nant skus­ta­ gal­vis ta­rė, kad nie­ka­da ne­mu­ša sve­tim­tau­čių mo­te­rų, ir pa­ra­gi­no iš­mok­ti lie­tu­viš­kai“, – pri­si­me­na Es­ke­dar.

Kar­tu: Es­ke­dar žars­tė daug komp­li­men­tų sa­vo vy­rui – lie­tu­viui ka­riš­kiui.

Už tra­di­ci­nes šei­mos ver­ty­bes

Etio­pės my­li­ma­sis – gra­žus, stip­ rus, vy­riš­kas lie­tu­vis. Ka­riš­kis. Jie su­si­lau­kė sū­naus Ma­ti­jaus – da­vė var­dą, ku­ris bū­tų pa­na­šus į lie­tu­ viš­ką var­dą Ma­tas, bet ir ka­da nors nu­vy­kus į Etio­pi­ją neat­ro­dy­tų per­ ne­lyg eg­zo­tiš­kas.

E.Ti­la­hun gi­ria lie­tu­vius vy­rus ir žars­to komp­li­men­tus sa­vo drau­gui: „Ne­su fe­mi­nis­tė. Esa­me kon­ser­va­ ty­vi šei­ma, puoselėjanti tra­di­ci­nes ver­ty­bes. Ga­liu kal­bė­ti tik už sa­ve, bet esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ne­ver­ta ly­ gin­ti vy­rų su mo­te­ri­mis. Vy­rai tu­ri vie­no­kių stip­riųjų savybių, mo­te­ rys – ki­to­kių. Kaip ir silp­ny­bių. Aš pui­kiai ga­mi­nu ir mėgs­tu tai da­ry­ ti. Vy­ras ge­rai šie­nau­ja žo­lę. Ar dėl to tu­ri­me ly­gin­tis, ar ku­ris nors tu­ri bū­ti stip­res­nis arba silp­nes­nis? Juk nuo se­nų se­no­vės, tūks­tan­čius me­ tų mes, mo­te­rys ir vy­rai, ski­ria­mės fi­ziš­kai, psi­cho­lo­giš­kai.“ Etio­pė juo­kia­si: lie­tu­viai vy­rai jai la­bai gra­žūs. Da­bar, kai jau pri­pra­ to prie bal­tao­džių žmo­nių, gat­vė­je iš­vys­tas tam­siao­dis jai at­ro­do kaip eg­zo­ti­ka.

Ko­dėl ši ša­lis?

Tam­sios, bet ne juo­dos spal­vos odą tu­rin­ti mo­te­ris pa­ste­bė­jo, kad žie­ mą jos oda dar la­biau pa­švie­sė­ja: „Bet ar svar­bu odos spal­va? Svar­ bu, koks esi žmo­gus. Ma­no ša­lis

Švie­sa: Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­ti E.Ti­la­hun daž­nai šyp­so­si ir mo­ka džiaug­tis gy

krikš­čio­niš­ka, esu krikš­čio­nė, to­ dėl Lie­tu­vo­je man vi­si žmo­nės – bro­liai ir se­sės.“ Ko­dėl Lie­tu­va? Es­ke­dar ne­ga­ li tiks­liai at­sa­ky­ti ir sau. Kas nors pa­lie­ka sa­vo na­mus Plun­gė­je ir iš­ ke­liau­ja į Vil­nių ar net į ki­tą ša­lį.

Ji ti­ki li­ki­mu. Ma­no, kad pri­va­ lo iš­mok­ti ką nors nau­jo, to­bu­lė­ti: „Da­bar gy­ve­nu čia su šei­ma. Lie­ tu­va – nuo­sta­bi ša­lis. La­bai ža­lia.

De­mok­ra­tiš­ka, drau­giš­kas jau­ni­ mas, su­ra­dau daug drau­gų. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl čia žmo­nės skun­ džia­si val­džia, – juk pa­tys tu­ri ga­li­ my­bę siek­ti val­džios ir ­ką nors pa­ keis­ti.“

„Kas bus vė­liau ma­no gy­ve­ni­me, kur gy­ven­siu, ne­ži­nau. Bet kas tai ži­no?“ – nu­si­šyp­so Es­ke­dar.

Daug mel­džia­si

125 km nuo Etio­pi­jos sos­ti­nės Adis Abe­bos nu­to­lu­sia­me Am­bo mies­ te Es­ke­dar gy­ve­no su tė­vais, dviem bro­liais ir dar ke­lio­li­ka gi­mi­nių – iš vi­so 19 žmo­nių. Etio­pi­jo­je la­bai stip­rus gi­mi­nys­tės, bend­ruo­me­ niš­ku­mo jaus­mas.

Kai po dve­jų me­tų, jau pa­li­ku­si Etio­pi­ją, ji iš­gir­do tė­vų bal­sus, ap­ si­ver­kė. Tė­vy­nė­je mo­te­ris ne­bu­vo nuo 2005-ųjų. Taip, kar­tais ne­ti­ kė­tai lyg pei­lis į nu­ga­rą per­smelkia

25

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

La­ba­no­ro gi­rios įkvėp­ta Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Rug­sė­jo 3 d. Pran­cū­zi­jos sos­ti­nė Pa­ry­žius iš­vys dai­li­nin­kės Co­rin­ ne Un­ge­rer pa­veiks­lus, nu­ta­py­tus ne kur ki­tur, o La­ba­no­ro apy­lin­kė­ se, ku­rio­se mol­ber­tą at­sto­jo šim­ta­ me­tės rąs­tų klė­ties sie­na.

Kiek anks­čiau Stras­bū­re gy­ve­nan­ti C.Un­ge­rer Lie­tu­vo­je su­kur­tas dro­ bes eks­po­na­vo Pran­cū­zų kul­tū­ros ins­ti­tu­te Vil­niu­je.

– Co­rin­ne, kaip jums pa­ti­ko leis­ti lai­ką Lie­tu­vo­je, La­ba­ no­ro gi­rios apy­lin­kė­se? – prieš pa­ro­dos ati­da­ry­mą „Vil­niaus die­ na“ pa­si­tei­ra­vo me­ni­nin­kės.

– La­ba­no­ro gi­ria – tai vie­ta, ku­ ri ma­ne įkve­pia, kur sa­ve at­ran­du kiek­vie­ną die­ną. Man tai – ne­pa­ mirš­ta­ma pa­tir­tis. Be­veik per mė­ne­ sį čia nu­ta­piau de­vy­nis pa­veiks­lus.

– Ar mau­dė­tės eže­re, uo­ga­vo­ te, gry­ba­vo­te, ar vien ta­pė­te?

– At­vy­kau į Lie­tu­vą ta­py­ti, ta­čiau čia ga­lė­jau nau­do­tis vi­sais ma­žais gam­tos tei­kia­mais ma­lo­nu­mais: mau­dy­tis upė­je ir eže­re, rink­ti gry­ bus – tai pui­kus būdas at­si­pa­lai­ duoti.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Gal iš­mo­ko­te ku­rių nors lie­ tu­viš­kų pa­tie­ka­lų re­cep­tų, pa­ vyz­džiui, ga­min­ti šal­ti­barš­ čius, vir­ti uo­gie­nes?

– Lie­tu­viš­ka vir­tu­vė ne­re­tai ma­ne nu­ste­bi­na, ta­čiau, ki­ta ver­tus, sa­vo sko­niu ir su­dė­ti­mi ji daž­nai pri­me­ na El­za­so vir­tu­vę, ku­ri man ne­sve­ ti­ma, nes gi­miau, au­gau ir gy­ve­nu Stras­bū­re – El­za­so sos­ti­nė­je.

La­ba­no­re ra­ga­vau vi­sų jū­sų na­ cio­na­li­nių pa­tie­ka­lų: šal­ti­barš­čių, ce­pe­li­nų, bul­vi­nių bly­nų su grie­ti­ ne. La­bai pa­ti­ko ke­fy­ras su mė­ly­ nė­mis. Tiek mė­ly­nių nie­ka­da ne­su

su­val­giu­si, taip pat ir vo­ve­rai­čių su švie­žio­mis bul­vė­mis. Lie­tu­viai su­ ge­ba iš­nau­do­ti vi­sas gam­tos tei­kia­ mas ga­li­my­bes, jie yra įvai­rių rū­šių miš­ko uo­gų ir au­ga­lų ži­no­vai.

– Kas jū­sų pa­veiks­lų įkvė­pi­mo šal­ti­nis – gam­ta, mei­lė, vie­nat­ vė, pa­sau­lio tra­pu­mas?

– Me­ni­nin­kui vis­kas gy­ve­ni­me ga­li bū­ti įkvė­pi­mo šal­ti­nis. Bet re­tai tai tu­ri tie­sio­gi­nį ry­šį su su­kur­tu pa­ veiks­lu. Daž­niau­siai tai, ką pa­ma­ tai, pe­rei­na per pa­są­mo­nės filt­rą ir tik vė­liau su­pran­ti, kad pa­ma­ty­ tas ar pa­jus­tas įspū­dis ir bu­vo ta­ vo įkvė­pi­mo šal­ti­nis.

Man ta­py­ba nė­ra kas nors iš­skir­ti­nio, šven­to, – tai yra ma­ no as­me­ny­bės da­lis.

– Kaip žiū­ri­te į tai, kad da­bar me­ni­nin­ko pro­fe­si­ja – ne­po­ pu­lia­ri? Ar jau­čia­te dėl to dis­ kom­for­tą?

– Me­ni­nin­kai ži­no, kad, rink­da­mie­ si šią spe­cia­ly­bę, jie ri­zi­kuo­ja ne­ tu­rė­ti ma­te­ria­liai kom­for­tiš­ko gy­ ve­ni­mo. Dau­ge­lis ma­no pa­žįs­ta­mų me­ni­nin­kų Pran­cū­zi­jo­je tu­ri pa­pil­ do­mą dar­bą ar veik­lą, su­tei­kian­čią pa­ja­mų. Ta­čiau šian­dien nie­kas nė­ ra ap­sau­go­tas. Pa­žįs­tu įvai­rių, va­di­ na­mų­jų rim­tų, spe­cia­ly­bių žmo­nių, ku­rie šiuo me­tu li­kę be dar­bo. Su­ti­ki­ me, kad me­nas eg­zis­tuo­ja nuo to lai­ ko, kai tik žmo­gus są­mo­nin­gai ėmė su­vo­kti pa­sau­lį. Me­nas eg­zis­ta­vo ir eg­zis­tuo­ja, ne­pai­sant eko­no­mi­nių kri­zių, ki­tų ne­ga­ty­vių da­ly­kų.

– Kiek ži­nau, jūs ki­lu­si iš me­ ni­nin­kų šei­mos. O ar jū­sų pa­

čios vai­kai pa­su­ko tuo ke­liu?

– Taip, gi­miau me­ni­nin­kų šei­mo­ je. Ta­pau nuo ma­žens. Ma­no tė­vai mė­go ke­liau­ti, to­dėl ap­lan­kė­me vi­ sus žy­mes­nius Eu­ro­pos mu­zie­jus.

Ma­no ma­ma bu­vo bai­gu­si Pa­ry­ žiaus me­no aka­de­mi­ją, tai­gi mums, vai­kams, aiš­ki­no pa­veiks­lus, ir mes pra­leis­da­vo­me mu­zie­juo­se va­lan­dų va­lan­das. To­dėl man ta­py­ba nė­ra kas nors iš­skir­ti­nio, šven­to, – tai yra ma­no as­me­ny­bės da­lis.

Aš esu vy­riau­sia iš pen­kių vai­ kų. Ma­no bro­liai ir se­suo ta­po nuo ma­žens. Dvie­jų ma­no bro­lių, kaip ir se­sers, pro­fe­si­jos su­si­ju­sios su me­ nu. Ta­čiau net ir tas bro­lis, ku­ris ne­pa­si­rin­ko me­ni­nin­ko pro­fe­si­jos ir yra ad­vo­ka­tas, daug ta­po ir net eks­po­nuo­ja sa­vo dar­bus pa­ro­do­se.

Ma­no ke­tu­rios duk­ros ta­po nuo ma­žens, tik vy­riau­sio­ji pa­si­rin­ ko me­di­ci­nos se­sers pro­fe­si­ją, ki­tų pro­fe­si­jos su­si­ju­sios su me­nais. Dvi ma­no duk­ros jau iš­te­kė­ju­sios, tu­riu anū­ką ir anū­kę. Gy­ve­nu ir dir­bu Stras­bū­re. Duk­ros taip pat gy­ve­na Stras­bū­re, jau­niau­sia – dar su ma­ ni­mi. Daž­nai ma­to­mės ir la­bai tuo džiau­giuo­si. Di­džiau­sia šven­tė, kai sa­vait­ga­lį duk­ros ir aš ta­po­me ma­ no dirb­tu­vė­je. Ma­nau, kad ir anū­ kai grei­tai prie mū­sų pri­si­jungs.

– Gal kur nors dir­ba­te ar esa­ te lais­vo­ji me­ni­nin­kė, ku­ri pra­ gy­ve­na iš kū­ry­bos? Ar daž­nai ren­gia­te pa­ro­das?

– Aš dir­bu su Pa­ry­žiaus, Lon­do­no, Štut­gar­to, Že­ne­vos, Knok­ke-Zou­ te (ku­ror­tas Bel­gi­jo­je) ga­le­ri­jo­mis.

Pa­vyz­džiui, šie Lie­tu­vo­je, La­ba­no­ ro gi­rio­je, su­kur­ti pa­veiks­lai rug­ sė­jį bus eks­po­nuo­ja­mi „Vendô­me“ ga­le­ri­jo­je Pa­ry­žiu­je.

Lapk­ri­tį jie ke­liaus į Lon­do­ną.

Da­bar ma­no dar­bai eks­po­nuo­ja­ mi Bel­gi­jos Knok­ke-Zou­te ga­le­ri­ jo­je. Aš gy­ve­nu iš kū­ry­bos ir, ži­no­ ma, tuo džiau­giuo­si.

Die­not­var­kė: at­vy­ku­si į Lie­tu­vą

ta­py­ti, me­ni­nin­kė ga­lė­jo nau­do­ tis ir vi­sais ma­žais gam­tos tei­ kia­mais ma­lo­nu­mais: mau­dy­tis upė­je ir eže­re, rink­ti gry­bus – tai pui­kus būdas at­si­pa­lai­duoti.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

y­ve­ni­mu.

tė­vy­nės il­ge­sys. Jį ga­li su­kel­ti ka­ vos, mui­lo kva­pas, ty­la so­dy­bo­je ar anks­ti ry­te už­gie­do­jęs gai­dys, ku­ris pri­me­na vai­kys­tę.

Etio­pi­ją, kai tik at­si­ras ga­li­my­bė, Es­ke­dar bū­ti­nai ap­lan­kys. Kar­tu su my­li­muo­ju, lie­tu­viš­kai, ang­liš­kai ir šiek tiek etio­pų am­ha­rų kal­ba kal­ ban­čiais vai­kais Ha­na bei Ma­ti­ju­mi ir drau­gais lie­tu­viais.

O da­bar ji šyp­so­si, džiau­gia­si gy­ ve­ni­mu, sva­jo­ja apie etio­pų mais­to res­to­ra­nė­lį. Ir kas­dien mel­džia­si. „Die­vo pra­šau tai­kos, mei­lės ir svei­ka­tos, – šyp­so­si Es­ke­dar. – O kai tai tu­ri, ki­ti da­ly­kai gau­na­mi ne­sun­ kiai. Juk žmo­gui daug ne­rei­kia.“

Šven­tė: „La­ba­no­ro gi­ria – tai vie­ta, ku­ri ma­ne įkve­pia. Man tai – ne­pa­mirš­ta­ma pa­tir­tis“, – sa­kė pran­cū­zų dai­li­nin­kė C.Un­ge­rer, ato­sto­ga­vu­

si ir ta­piu­si šios gi­rios apy­lin­kė­se.

26

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kinomanams

KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3.

KA­DA? Nuo rugpjūčio 31 d.

N-13

Pasakojimas apie draugystę Harmoningai pindamas veiksmo filmo ir komedijos elementus režisierius Gore’as Verbinskis filme „Vienišas klajūnas“ pristato istoriją apie indėną Tonto, padėjusį eiliniam Teksaso reindžeriui Džonui Reidui tapti legendiniu kovotoju už teisybę. Du skirtingi vyrai, paties likimo suburti kovai su bendru priešu, privalo išmokti dirbti kaip viena komanda, nes tik taip juodu apgins tai, dėl ko kovoja.

N-7

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo rugpjūčio 30 d.

Genijaus meilės istorija Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis susitiko 1908 m. Rusijos caro kontroliuojamame Vilniuje. Jauna, žavi, atkali moteris palietė meniškos sielos keistuolio širdį. Šis gyvenimo periodas jam buvo nepaprastai turiningas – jis tapė paveikslų seriją, kūrė simfoniją ir nuolat rašė laiškus Sofijai, moteriai, kuri jį užbūrė. Filmas „Laiškai Sofijai“ supina tikrus istorinius įvykius, lietuvių genijaus biografijos faktus, išgalvotas siužeto interpretacijas.

N-16 „2 gink­lai“ Nuo 2013 08 31 Truk­mė 110 min.

Kur dvie­se stos, nu­veiks dau­giau Bai­gian­tis va­sa­rai pa­ste­bi­mai rimtė­ja ki­no teatrų re­per­tua­ras. Net­ru­kus daug gerų filmų pa­si­ūlys tra­di­ci­niai ru­dens ki­no fes­ti­va­liai. Vie­nas jų su­pa­žin­di­no mus su „2 ginklų“ re­ži­sie­riu­mi is­lan­du Bal­ta­sa­ru Kor­má­ku­ru.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Se­nas pa­žįsta­mas

N-7

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo rugpjūčio 30 d.

Kelias į šlovę Paauglių dievukai „One Direction“ išgarsėjo 2010-aisiais, kai užėmė trečią vietą Didžiosios Britanijos „X faktoriuje“. Nors ir nelaimėjo, jų potencialą įžvelgė genialusis Simonas Cowellas ir suteikė vaikinams galimybę naudotis savo įrašų studija. Išradingai išnaudodami socialinės medijos teikiamus pranašumus, vaikinai šovė į populiarumo viršūnę. „One Direction: tai mes“ yra ir 3D koncertas, ir dokumentika.

N-16

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“.

KA­DA? Nuo rugpjūčio 30 d.

Paprasti superherojai Filmo „Smūgis žemiau juostos“ kūrėjai siekia įrodyti, jog tapti superherojumi gali ir paprastas mirtingasis, neturintis jokių ypatingų galių. Iš užgauliojamo paauglio virtęs superherojumi charizmatiškas Kick-Ass Deivas įkvepia naują kaukėtų keršytojų judėjimą. Persekioti jaunuolius ima senas jų priešas piktadarys MF. Sustabdyti jį gali tik Mindė, kuriai koją pakiša teisėsauga, priverčianti ją pamiršti šlovingą superherojės praeitį.

B.Kor­má­kurą ne­blo­gai pa­žįsta­me (Lie­tu­vo­je jis ne kartą sve­čia­vo­si ki­no fes­ti­va­liuo­se „Sca­no­ra­ma“).

Matė­me ir svar­biau­sius jo dar­ bus, pra­de­dant di­delį įspūdį pa­da­ riu­sia ko­me­di­ja „101 Reik­ja­vi­kas“ (2000 m.), ku­ri ta­po šio re­ži­sie­ riaus vi­zi­ti­ne kor­te­le. Žiūrė­da­ mi jo sa­vi­tus fil­mus mąstėme apie tai, kad ir ma­žo­je ša­ly­je to­kių me­ ni­ninkų dėka ga­li gim­ti ori­gi­na­ lių kūri­nių. Džiu­gu bu­vo vie­na­me mis­ti­nių siaubų dva­sia al­suo­jan­čia­ me B.Kor­má­ku­ro fil­me („Trum­pa ke­lionė į dangų“, 2005 m.) ma­ty­ ti prie skan­di­na­viš­kos at­mos­fe­ros ge­rai pri­si­tai­kiusį mūsiškį ak­to­rių Vladą Bag­doną. Šis fil­mas jau bu­vo ku­ria­mas kar­tu su ame­ri­kie­čiais, o pa­grin­dinį vaid­menį ja­me su­vai­ di­no juo­daodė JAV ki­no žvaigždė Fo­res­tas Whi­ta­ke­ris. Jau ta­da bu­vo aiš­ku, kad B.Kor­má­ku­ras priartė­ jo prie Ho­li­vu­do slenks­čio. Be­li­ko lauk­ti, ka­da jis bus pa­kvies­tas pa­ dirbė­ti į Ame­riką. Šis is­to­ri­nis mo­ men­tas at­ėjo prie­š dve­jus me­tus.

Ki­no fes­ti­va­liuo­se iš­garsėjęs is­ landų re­ži­sie­rius ga­vo 25 mln. do­ le­rių biud­žetą, ke­lis gar­sius ame­ ri­kie­čių ak­to­rius ir kri­mi­na­li­nio

fil­mo sce­na­rijų. Taip gimė mūsų ma­ty­ta „Kont­ra­ban­da“.

Ryš­kiu ki­ne­ma­tog­ra­fi­jos pa­sau­ lio įvy­kiu šis fil­mas ne­ta­po. Grei­ čiau vi­siems aki­vaizd­žiai įrodė, kaip Ho­li­vu­de at­si­dūrę ori­gi­nalūs Eu­ro­pos re­ži­sie­riai grei­tai pri­si­tai­ ko prie ame­ri­kie­tiš­ko ko­mer­ci­nio ki­no stan­dartų, bet pra­ran­da sa­vi­ tumą. Di­de­lių at­ra­dimų ne­reikėtų lauk­ti ir iš da­bar did­žiuo­siuo­se ek­ ra­nuo­se pa­si­ro­dan­čio kri­mi­na­li­nio veiks­mo fil­mo „2 gink­lai“, ku­riam vi­sai ne­se­niai bu­vo su­teik­ta garbė ati­da­ry­ti pres­ti­žinį Lo­kar­no ki­no fes­ti­valį.

Ne­pa­kei­čiamų nėra!

Vie­nas svar­biau­sių ki­no fab­ri­ku ne­re­tai va­di­na­mo Ho­li­vu­do prin­ cipų skam­ba la­bai pa­pras­tai – ne­ pa­kei­čiamų nėra! Čia daž­nai filmą pra­de­da vie­nas re­ži­sie­rius, o bai­gia ki­tas. Pag­rin­di­nio vaid­mens at­likė­ jas (ypač jei­gu tai yra bran­giai kai­ nuo­jan­ti, bet žiū­ro­vams pa­tin­kan­ ti žvaigždė) yra kur kas svar­bes­nis už re­ži­sie­rių. Pas­ta­ro­ji pro­fe­si­ja da­bar ne­be­tu­ri to­kios vertės, kaip anks­čiau. Juk tvir­tai su­kaltą sce­ na­rijų ga­li nu­fil­muo­ti ir ope­ra­to­ rius, o vėliau šiai med­žia­gai stan­ dar­tinį pa­vi­dalą ne­sun­kiai su­teiks pro­fe­sio­na­lus mon­tuo­to­jas. Todėl

Kad­rai iš fil­mo

ro­ki­ruotės, kai vie­nus filmų kūrė­ jus leng­vai kei­čia ki­ti, se­niai nie­ko ne­bes­te­bi­na. Kiek­vie­no fil­mo pa­ ren­gia­muo­ju lai­ko­tar­piu stu­dijų va­do­vai ir pro­diu­se­riai išmė­gi­na ke­lis va­rian­tus, o pa­skui pa­tvir­ ti­na, jų ma­ny­mu, tin­ka­miau­sius. Štai ir pra­dinė „2 ginklų“ au­to­rių su­dėtis bu­vo vi­sai ki­ta. Re­ži­suo­ti bu­vo kvie­čia­mas Da­vi­das O.Rus­ sel­las, o pa­grin­di­niams vaid­me­ nims ban­dy­ti Owe­nas Wil­so­nas ir Vince’as Vaugh­nas turė­jo už­leis­ti vietą Den­ze­liui Was­hing­to­nui bei Mar­kui Wahl­ber­gui.

Tarp prie­ka­lo ir kūjo

Abu kri­mi­na­li­nia­me žan­re ge­ rai be­si­jau­čian­tys ak­to­riai šį kartą vai­di­na par­tne­rius. Pa­gal po­pu­lia­ rią to pa­ties pa­va­di­ni­mo ko­miksų se­riją su­kur­ti „2 gink­lai“ pa­sa­ko­ ja apie Ko­vos su nar­ko­ti­kais sky­ riaus agentą Bobį Trenčą (ak­to­ rius D.Was­hing­to­nas), ku­ris CŽV va­do­vybės nu­ro­dy­mu ban­do in­ filt­ruo­tis į nar­ko­tikų kar­telį. To pa­ties tiks­lo sie­kia buvęs jūrų pėsti­nin­kas Mar­ku­sas Stig­ma­nas (ak­to­rius M.Wahl­ber­gas). Abu kol kas ne­ži­no, kad juos sie­ja tas pa­ts tiks­las, bet da­ly­vau­ja bend­ro­ je ope­ra­ci­jo­je. Part­ne­riai pa­gro­ bia ma­fi­jai pri­klau­san­čius 50 mln. do­le­rių, bet ne­tru­kus paaiškė­ja, kad šie nu­si­kaltė­lių plau­na­mi pi­ ni­gai tu­ri dar vieną įta­kingą šei­ mi­ninką. Taip nau­jie­ji drau­gai at­ si­du­ria tarp prie­ka­lo ir kūjo. Da­bar juos med­žio­ja ir ban­di­tai, ir CŽV agen­tai. Vy­rukų bo­sai no­ri juos įkiš­ti į kalė­jimą, o ma­fi­ja – pa­kiš­ ti po že­me.

Pa­na­šią si­tua­ciją matė­me ne kar­ tą. Todėl ato­mazgą turė­tu­me ne­ sun­kiai nu­spėti. „2 gink­lai“ („2 Guns“) Kri­mi­na­li­nis veiks­mo fil­mas.

JAV, 2013 m.

Rež. B.Kor­má­ku­ras.

Vai­di­na D.Was­hing­to­nas, M.Wahl­ber­gas, Pau­la Pat­ton, Bil­las Pax­to­nas, Fre­das War­das.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

3

27

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

idėjos laisvalaikiui renginių kalendorius

knygų mėgėjams

Meilė ir nu­si­kal­ti­mas

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Rugpjūčio 29 d. 19 val. KIEK? 22–62 litai.

KUR? „Geltonos sofos klube“, A.Strazdelio g. 1.

KA­DA? Rugsėjo 1 d. 19 val. KIEK? 10–15 litų.

P.Čaikovskis, atliekamas akordeonu

Flamenko gitaros ir liutnios duetas

Kompozitorius Piotras Čaikovskis sužavėjo pasaulį tokiais šedevrais kaip „Gulbių ežeras“, „Spragtukas“, „Miegančioji gražuolė“. Šiandien jo kūriniai skamba ne tik klasikinės, bet ir džiazo, roko muzikos koncer­ tuose. O Kristupo vasaros festivalyje P.Čaikovskio šedevrai prabils akordeono balsu. Aštuoni talentingi akordeonistai, susibūrę specialiai festivalio koncertui į ansamblį „Oktako“, pasitelkę savo išradingumą, vaizduotę ir neribotas instru­ mento galimybes, įvilks P.Čaikovskio melodijas į naujo skambesio drabužį.

„Geltonos sofos klubas“ atidaro naują sezoną ir kviečia į ispaniškais ritmais ir barokiniu gracingumu persmelktą „Occo Duo“ koncertą.

Duetą sudaro bene vienintelis flamenko gitaros iniciatorius Lietuvo­ je Andrius Masilionis ir vienas pirmųjų liutnios atlikėjų šalyje Jonas Kublickas. Šiame koncerte muzikantai virtuoziškai sujungs flamenko gitarą ir liutnią, su­ vienys ispaniškų melodijų žavesį ir barokinės muzikos gracingumą, o šių stilių (flamenco & barocco) sintezėje ir gimė dueto pavadinimas – „Occo Duo“.

„Pajū­r io tro­ belė“ nu­ke­l ia į 1942-ųjų va­sarą.

Abe­jo­da­ma dėl sa­vo spren­d i­ mo tekė­t i Ana Ke­l ovėj pa­s i­ ryž­t a su drau­ ge Ki­te iš­v yk­ ti dirb­t i ka­ro slau­ge į Bo­ra Bo­ros salą Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne ir pa­j un­t a trauką pa­ slap­tin­gam ka­rei­viui Vest­riui. Il­gai­ niui jų drau­g ystė iš­s isk­leid­ž ia lyg kin­rožės žie­das. Kar­tu tvar­ky­da­mi ap­leistą pa­j ūrio tro­b elę, ku­r i, vie­ ti­n ių įsi­t i­k i­n i­mu, yra už­keik­t a, jie ne­tikė­tai tam­pa siau­bin­go nu­si­kal­ ti­mo liu­di­nin­kais... Net­ru­kus Vest­ris per­ke­lia­mas tar­nau­ti ki­tur. Ar juo­du dar su­si­tiks? Ar bus iš­narp­lio­tas nu­ si­kal­ti­mas? „Pajū­rio tro­belė“ – ant­ro­ji Sarah’os Jio kny­ga, iš­vers­ta į lie­tu­vių kalbą. S.Jio ro­ma­nai pa­ten­ka į „New York Ti­mes“ per­ka­m iau­s ių knygų sąra­šus.

pa­vo­jus vėl su­jungė

KUR? Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2.

KA­DA? Rugpjūčio 29 d. 18 val. KIEK? 5, 10 litų.

KUR? „La Crêpe terrasse“, Konstitucijos pr. 16 (VCUP stogas). KA­DA? Rugpjūčio 30 d. 20 val. KIEK? 44–354 litai.

KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Rugpjūčio 31 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

Vasaros uždarymo naktis

Stebuklinga veidrodžių karalystė

Ekskursijoje „Tradicinė ir alternatyvi ener­ getika“ susipažinsite su šiluminių, vandens, atominių elektrinių veikimo principais, šių elektrinių pranašumais ir trūkumais. Sužinosite apie alternatyvią saulės ir vėjo energetiką bei jos perspek­ tyvas. Ekskursijos pasakojimas iliustruojamas vei­ kiančiais įvairių tipų elektrinių modeliais. Būtina re­ gistracija, tel. 278 2085, e. paštas info@emuziejus.lt.

Vasaros išlydėtuvėse karščiausiais vasaros įspūdžiais su jumis dalysis ryškiausi Lietu­ vos elektroninės muzikos atlikėjai ir didžė­ jai. Koncertą rengia grupė „Electronic I“. Kartu su jais scenoje pasirodys ir šokių muzikos naujienomis da­ lysis Leonas Somovas, Simona Bandita ir L8M8. Ma­ gišką vakaro atmosferą dar labiau paryškins naktinė senamiesčio, Neries ir dangoraižių panorama.

Eiliuotą pasaką vaidinimui „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sukūrė dramaturgė, teatro „Lėlė“ aktorė Nijolė Indriūnaitė. Ji yra ir šio spektaklio režisierė. Yra toks stebuklingas veidrodis, kuris atspindi viską taip, kaip iš tikrųjų yra. Koks tai veidrodis? Iš kur tas veidrodis? Ar jis bus visada? Veidrodis – tai pasaulis, kuris atspindi mus pačius.

A.Aleksandravičius. „Porto II“. Portugalija, 2013.

Pažintis su Elektrinėmis

KUR? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12.

KA­DA? Rugpjūčio 31 d. 18 val. KIEK? 15–40 litų.

KUR? VU Botanikos sode Kairėnuose, Kairėnų g. 43.

KA­DA? Rugsėjo 1 d. 18 val. KIEK? 33 litai.

KUR? Prospekto galerijoje, Gedimino pr. 43.

KA­DA? Iki rugsėjo 7 d. KIEK? Nemokamai.

Spontaniškas duetas

Pabūti su savimi ir muzika

Paroda nuo... iki...

Paskutinę vasaros dieną susitiks ir vilnie­ čius pradžiugins du muzikai – tenoras Arū­ nas Dingelis ir pianistas Mantautas Kati­ nas. Buvusių „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos auklė­ tinių duetas linkęs į spontanišką kūrybos procesą, kur svarbiausia – tai, ką patiriate čia ir dabar. Tad jų kruopščiai rengiami pasirodymai neretai tampa il­ gai išliekančia menine patirtimi klausytojui.

Specialiai Bardų vasaros festivalio pabaigos koncertui paruoštoje programoje skambės ir pamirštos, ir visiškai naujos Domanto Ra­ zausko ir grupės dainos. Kaip teigia atlikėjas, vasaros pabaiga – puikus metas šventiniam koncertui tiems, kurie ilgisi mielo intymaus pasibuvimo su savimi ir tikra muzika. Todėl atlikėjas kviečia visus po atviru dangumi pasiklausyti dainuojamosios poezijos.

Algimanto Aleksandravičiaus parodoje „Nuo fado iki...“ – nuo ilgesingos fotografijos iš Por­ tugalijos gatvių iki lietuviško džiazo, nuo aki­ mirkų, užfiksuotų Europos miestuose, iki Lietuvos kul­ tūros ir meno žmonių portretų, nuo melancholijos iki psichologizmo. A.Aleksandravičius (g. 1960 m.) – Lie­ tuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laure­ atas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys.

Aud­r in­g ai iš­s is­ kyrę Nikė ir Se­ bas­t ia­n as ku­r ia sa­vo gy­ve­ni­mus to­l i vie­n as nuo ki­to. Iki tos die­ nos, kai pa­s lap­ tin­gai dings­ta jų sūnus Dže­re­mis.

Pabė­gi­mas? Pag­ ro­bi­mas? Norė­da­ma iš­sau­go­ti bran­ giau­sią žmogų pa­sau­ly­je, Nikė pri­ vers­ta kreip­tis į sa­vo bu­vusį vyrą, ku­rio ne­matė sep­ty­ne­rius me­tus.

Iš pa­rei­gos juo­du su­vie­ni­ja jėgas ir leid­žia­si ieš­ko­ti din­gu­sio sūnaus.

Ko­kie iš­ban­dy­mai jų lau­kia, ką jie at­ ras? At­sa­ky­mus su­ži­no­si­te per­skaitę Guillaume’o Mus­so ro­maną „Po 7 metų...“. Anks­čiau lei­dyk­los „Bal­tos lan­kos“ iš­leis­tas G.Mus­so ro­ma­nas „An­ge­lo kvie­ti­mas“ su­laukė di­de­lio Lie­tu­vos skai­ty­tojų su­si­domė­ji­mo ir pa­te­ko tarp per­ka­miau­sių knygų.

Kai no­rai iš­si­pil­do „Ma­no norų sąra­ šo“ he­rojė Žos­l i­ na nuo jau­nystės sva­j o­j o tap­t i gar­ sia dra­bu­žių di­zai­ ne­re, ta­čiau dir­ba nuo­s a­vo­j e siu­ vi­m o reik­m enų par­d uo­t uvė­j e. Ji ža­v i­s i dai­l io­m is kūno for­mo­mis, bet pa­ti to­li gra­žu ne­ga­li jo­mis pa­si­gir­ti. Mo­te­ris mėgs­ ta skai­ty­ti kny­gas ir ra­šo tink­la­raštį rank­dar­bių mėgėjoms. Žos­li­na laukė išs­va­jo­to prin­co, o ga­vo įprastą šei­ mos gy­ve­nimą, ku­riuo lyg ir ne­ga­li skųstis... Ta­čiau vieną dieną, įkalbė­ ta sa­vo drau­gių, ji nu­si­per­ka lo­te­ri­jos bi­lietą ir ne­tikė­tai iš­lo­šia dau­giau kaip aš­t uo­n io­l i­ka mi­l i­j onų eurų... „Ma­no norų sąra­šas“ prancūzų ra­šy­ to­jui Grégoire’ui Delacourt’ui at­nešė tarp­tau­tinę šlovę. Ro­ma­no ver­ti­mo teisės jau par­duo­tos dau­giau nei dvi­ de­šim­čiai ša­lių.

28

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

meilė Pa­si­ro­do, jau­na­ved­žiams, kaip ir stu­ den­tams prie­š eg­za­ mi­nus, pa­si­ruoš­ti did­žia­jai šven­tei pri­trūksta ke­le­to dienų. Taip tvir­ti­no pra­ėjusį šeš­ta­dienį auk­so žie­dus su­mainę 24-erių Vio­le­ta ir 26-erių Man­tas.

Var­gai: Vio­le­ta ir Man­tas pa­sa­ko­jo šven­tei be­si­ruošę me­tus, ta­čiau veik­los būta ir pa­s-

ku­tinė­mis die­no­mis.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Meilės užutė­kis vi­du­ram­žių ap­sup­ty­je Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Su­si­pa­ži­no ba­re

Šį kartą „Meilės“ rub­ri­kos he­ro­ jus pa­kal­bi­no­me Tra­kuo­se. Prieš­ pas­ku­tinį va­sa­ros sa­vait­galį žmo­ nių čia ne­trūko: būriai smal­suo­lių plūdo į pi­lies kiemą pa­si­žval­gy­ ti po Senųjų amatų dienų šven­ tę, ra­mus saulė­tas oras lei­do pa­ si­plau­kio­ti val­telė­mis ar van­dens dvi­ra­čiais, o tarp be­si­mėgau­jan­ čių poil­s iu bu­vo ga­l i­m a iš­v ys­t i vieną kitą jau­na­ved­žių ir jų pa­ly­ dos gru­pelę.

Pap­ras­tai at­šok­ti ves­tu­ves ir įsiam­žin­ti pi­lies fo­ne šventės kal­ ti­nin­kai į šį mies­telį at­vyks­ta iš ki­ tur. Ta­čiau Vio­le­tai ir Man­tui dėl to var­gin­tis ne­reikė­jo, jie pa­tys – tik­ ri tra­kiš­kiai.

Pak­laus­ti, kaip už­si­mezgė jų meilės is­to­ri­ja, jau­na­ved­žiai šyp­ so­jo­si. „Su­si­pa­ži­no­me ba­re, aš už ba­ro dir­bau, jis – klien­tas“, – pa­ sa­ko­jo Vio­le­ta.

!

Pa­si­pir­šo par­ke

Nuo pa­žin­ties iki ves­tu­vių die­nos pra­ėjo 5,5 metų. Ži­no­ma, prie­š tai Man­tas būsi­ma­jai žmo­nai pa­ si­pir­šo, tie­sa, dėl to­kio už­mo­ jo nu­kentė­jo vie­nas par­ko me­dis. „Par­ke iš­rai­žiau ant med­žio ir nu­ si­ved­žiau Vio­letą prie jo“, – šyp­ telė­jo jau­ni­kis.

Tąkart „ne­ty­čia“ nu­ves­ta prie lem­tin­go­jo med­žio mo­te­ris sakė ne­nu­jau­tu­si, kuo vis­kas baig­sis.

Net­ru­kus pra­si­dėjo ves­tu­vių šven­ tės pla­na­vi­mas.

Gra­žu, o kodėl gi ne?

Norė­jo­me pri­siek­ti prie­š Dievą.

Net 70 sve­čių

Jau­na­ved­žių tei­gi­mu, tai užt­ru­ ko apie me­tus, ta­čiau ruo­šos ne­ trūko ir pa­sku­tinė­mis die­no­mis.

At­sikvėp­ti bu­vo ga­li­ma tik ves­tu­

vių dieną. „Kaip vi­sa­da, pa­sku­ tinė­mis mi­nutė­mis lie­ka daug dar­ bų. Vi­si turbūt tą pa­tį pa­sa­kys, kad vi­siems trūksta dar dviejų die­ne­ lių“, – tar­si stu­den­tas prie­š eg­za­ miną at­sakė Man­tas.

Ta­čiau iš­si­rink­ti su­knelę nuo­takai daug lai­ko neužt­ru­ko. Nors bu­vo ir pa­ta­rian­čių, Vio­le­ta jau iš anks­ to ži­no­jo, ko ieš­ko. „Ne, su­knelę grei­tai. Padė­jo, bet ži­no­jau, ko no­riu, tad la­bai grei­tai“, – teigė nuo­ta­ka. Į šventę Vio­le­ta ir Man­tas pa­ kvietė apie 70 sve­čių. Kaip pa­tys sakė, „ar­timųjų ir ke­letą draugų“.

Pak­laus­ti, kas lėmė ap­si­spren­dimą ke­liau­ti prie al­to­riaus, jau­nie­ji sakė konk­re­čios prie­žas­ties ne­ma­tan­tys, toks no­ras ap­lankė sa­vai­me. „Gra­žu, o kodėl gi ne? Norė­jo­me pri­siek­ti prie­š Dievą“, – žvelg­da­ mas į žmoną api­bend­ri­no Man­tas.

O gal ži­no, koks yra lai­min­gos san­tuo­kos re­cep­tas? „Meilė, su­ pra­ti­mas, kant­rybė“, – vie­nas po ki­to at­sakė jau­na­ved­žiai.

„Vilniaus dienos“ rubrikoje „Meilė“ kviečiame jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teiraukitės e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.

29

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Ryga taps trečiu miestu, kur bus įmontuota plytelė Baltijos keliui atminti

Rugsėjį „Air Lituanica“ pradės skrydžius iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo rugsėjo 20 d. prie jau vykdomų trijų tiesioginių reguliarių maršrutų pridės skrydžius iš Vilniaus į Prahą, o nuo rugsėjo 21 d. – į Miuncheną. Abiem naujaisiais maršrutais bus skraidinama bendrovės „Air Lituanica“ antruoju orlaiviu „Embraer 175“.

86 vietų orlaivis nuomojamas iš gamintojo „Embraer“ antrinės įmonės „ECC Leasing“. Iki šiol visus skrydžius bendrovė vykdė bendradarbiaudama su Estijos oro linijų bendrove „Estonian Air“ iš jų nuomojamu orlaiviu „Embraer 170“.

Naujieji oro linijų bendrovės maršrutai bus vykdomi su „Air Lituanicos“ skrydžių numeriais ir įmonės IATA kodu LT. Į Miuncheno oro uostą bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9.50 val., o iš Miuncheno į Vilnių – 12.10 val. Kelionės trukmė į vieną pusę – 2 valandas.

Miunchenas yra antroji bendrovės „Air Lituanica“ kryptis į Vokietiją – nuo rugpjūčio 5 d. vykdomi skrydžiai į Berlyną. Skrydžiai į Prahos Václavo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penk-

Statybos ir remonto

Karjera

tadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9.45 val., ir kelionė truks 1.40 valandas. Iš Prahos į Vilnių kils 11.50 val. Kelionės trukmė – 1.35 valandos.

Nuo šiandien oro linijų bendrovės interneto svetainėje www.airlituanica.com jau galima įsigyti bilietus į Prahą ir Miuncheną. Bilieto kaina iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną – nuo 149 Lt. Šiuo metu „Air Lituanica“ taip pat vykdo skrydžius į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną. Iki 2015 m. „Air Lituanicos“ skrydžių žemėlapį sudarys 13–16 maršrutų. Per metus planuojama pervežti po 500– 600 tūkst. keleivių.

Rygoje rugpjūčio 30 d., penktadienį, 13 val. Vilniaus meras Artūras Zuokas, Rygos meras Nilas Ušakovas ir Talino meras Edgaras Savisaaras centrinėje Rygos aikštėje priešais Laisvės paminklą (28 Kalku iela) įmontuos atminimo plytelę su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdsakais. Tokia pat plytelė šių metų gegužės 24 d. buvo įmontuota Vilniaus Katedros aikštėje, o rugpjūčio 20 d. – Talino mieste, po plytelėmis užkastos atminimo kapsulės su tekstu ateinančioms kartoms.

Ceremonijoje, be trijų Baltijos valstybių sostinių merų, dalyvaus Lietuvos Respublikos ambasado-

Romualdo Požerskio nuotr.

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

Parduoda

Siūlo darbą

1068534

1152871

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.

Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093213

Įvairūs Rinkos tyrimų kompanija „GfK“, kviečia dirbti APKLAUSŲ ATLIKĖJAIS. Darbo pobūdis: pagal pateiktas metodikas savo miesto įmonėse, gatvėse, namuose atsitiktinai atrinktų žmonių apklausa. Mes siūlome lankstų darbo grafiką, socialines garantijas, atlyginimą, priklausantį nuo kokybiškai užpildytų anketų skaičiaus. Reikalavimai: vidurinis išsilavinimas, darbo kompiuteriu pagrindai, gera lietuvių kalba. Kreiptis tel.

(8 5) 219 2883 arba cv@gfk.lt.

1154195

Maisto pramonė Kepyklėlėje Vilniuje ir Lentvaryje reikalinga kepėja. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Be patirties - apmokome. Kreiptis tel. 8 685 69 231.

1141042

Žemės ūkis Anglija! Obuolių, kriaušių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

1150327

Paslaugos Pigiai gamina spintas stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1154837

1154213

1154209

1155117

Reikalingos valytojos Vilniuje, turinčios neįgalumo pažymėjimą. Kontaktinis tel. 8 600 16 887.

nį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pasiūlymai teikiami septynias dienas nuo paskelbimo.

Administratorius, tel. 8 601 38 067.

BUAB „Vantarija“ parduoda reikalavimo teisę į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pasiūlymai renkami 7 dienas nuo paskelbimo.

Administratorius, tel. 8 601 38 067.

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties statybininkai prie medinių karkasinių namų, apdailininkai (glaistymas–dažymas), linoleumo grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

Aptarnavimo sfera

rius Latvijoje J. E. Ričardas Degutis, Estijos Respublikos ambasadorius Latvijoje J. E. Mati Vaarmannas.

Visų trijų Baltijos valstybių sostinių centrinėse miesto vietose įmontuoti atminimo ženklus – tai Vilniaus miesto iniciatyva.

Ja norima priminti ateinančioms kartoms, kad 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo metines, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva, analogų pasaulyje neturinti, 600 kilometrų žmonių rankų grandinė. Šiais metais trijų Baltijos šalių sostinės švenčia bendradarbiavimo 20-ąsias metines.

Buitinės technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076347

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1129626

Nekilnojamąjį turtą Alytaus r., Nemunaičio sen. SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba ribojasi su Nemuno pakrante 480 metrų, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 999 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

1143777

Perka

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas. com.

1131011

Sveikatos ir grožio Anoniminė ir efektyvi pagalba medicinos centre „Neuromeda“. Detoksikacija, kodavimas. Speciali kaina psichiatro konsultacijai + kodavimui tik 299 Lt. Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603, Trinapolio g.

9C. www.neuromeda.lt.

1141033

Kviečia mokytis Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama būsto dalyvių švietimo programą, finansuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kviečia Fabijoniškių ir Šeškinės daugiabučių namų gyventojus į nemokamą seminarą, kuris vyks 2013 m. rugsėjo 11 d. 15 val. Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos aktų salėje (S.Stanevičiaus g. 98, Vilnius, II aukštas).

Seminaro metu bus nagrinėjami daugiabučių namų priežiūros (taip pat šilumos, karšto vandens bei kitų paslaugų) klausimai, remontų ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos bei finansų ir dokumentų valdymo klausimai. Išsamios informacijos teirautis: tel. 2611 003, 2120 647, e. paštas info@bustorumai.lt, www.bustorumai.lt.

1058721

1155162

1154247

Informuojame, kad Janinai Bražickajai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr.4132/0600:268 ir Nr.4132/0600:269, Žudiškių k., Vilniaus r. sav., Vilniaus apskrityje, ribos bus ženklinamos vietovėje š. m. rugsėjo 3 d. 11.30 val. Gretimo sklypo, kadastrinis Nr.4132/0600:93 savininkus Janiną Gucevič ir Sergejų Makejevą kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis į UAB „Geodeziniai matavimai”, Saltoniškių g. 29, Vilnius. Tel. 8 686 93 491. Matavimus atliks matininkas L. Karvelis, tel. 8 671 96 775.

BUAB „Novus Orbis“ parduoda materialų įmonės turtą ir reikalavimo teisę į civili-

Informuojame, kad Vilniaus r. Melekonių k. Svajonės 3-ioji g. 23, SB „Pagiriai“ bus atliekami žemės sklypo (kadadastrinis Nr. 4167/0602:201) kadastriniai matavimai, ženklinamos - parodomos sklypo

Įvairūs Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl prekybos pastato statybos ir eksploatacijos Priegliaus g. 2, Vilniuje poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Eika“, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: prekybos paskirties pastato statyba ir eksploatacija, Priegliaus g. 2, Vilnius. Atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 08 27 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-4234) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Eika“, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, e. p. j.kraskauskaite@vrd.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, e .p. j.kraskauskaite@vrd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje Ukmergės g. 369A, 8a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. 8 5 212 4777, e. p. daba@cowi. lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Kita

1152879

30

skelbimai

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

ribos vietovėje. Kviečiame 2013 09 11 nuo 10 val. gretimo sklypo (kadadastrinis Nr. 4167/0602:202) savininkus dalyvauti numatytų darbų metu. Įmonės, vykdančios darbus, kontaktiniai duomenys: tel. 8 630 06 574, e. paštas zydrune@geoforta.lt.

Adresas: P.Lukšio g. 7, Vilnius.

Skelbiame Žemės sklypo kad. Nr. 4142/ 0700:28, esančio Šumsko pl. 209, Juodalaukio k. Vilniaus raj. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimą. NŽT prie ŽŪ ministerijos Vilniaus raj. skyriaus vedėjo 2013 02 25 Įsakymas Nr. 48 VI-(14.48.2.)-455.

1153463

1154179

Yra vykdomas žemės sklypo, esančio SB JOVARAS, Vilnius, formavimo ir pertvarkymo projektas. Kviečiame gretimo sklypo, kad.

Nr. 0101/0037:14, savininkę Žydrūną Dervinytę, susipažinti su projektu nuo 2013 09 02 iki 2013 09 15, UAB PROJEKTITA patalpose, adresu Laisvės pr. 60, Vilnius. Informacija tel. 8 600 66 692.

1154913

Yra vykdomi žemės sklypų, esančių Ivoniškių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., kad. Nr. 4142/0500:240, 4142/0500:241 ir 4142/0500:239, kaimo plėtros projektai ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4142/0500:2 savininkų Stefano Klimovič ir Stanislavo Klimovič paveldėtojus, sklypo, kad. Nr. 4142/0500:247, savininką Edvardą Šmitą, sklypo, kad. Nr. 4142/0500:248, savininką Raimondą Mažeiką, susipažinti su projektu nuo 2013 09 02 iki 2013 09 15, UAB PROJEKTITA patalpose, adresu Laisvės pr. 60, Vilnius. Informacija tel. 8 600 66 692.

1154912

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio mėn. 12 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.49.2.)-1219 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Birelių g. 81, Verkių sen., Vilniaus m., (kad. Nr. 0101/0108:22), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatoriai: Loreta Bladžinauskienė, Vidmantas Bladžinauskis.

1152866

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio mėn. 12 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.49.2.)-1220 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Birelių g. 83, Verkių sen., Vilniaus m., (kad. Nr. 0101/0108:23), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorė – Vilma Gaidelienė.

1152865

Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. 10.00 val. Daržininkų kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone bus atliekami žemės sklypo kad. Nr.4162/0400:1056 kadastriniai matavimai, savininkai: Irena Gaidamovič, Česlav Gaidamovič. Prašome gretimo žemės sklypo kad. Nr.4162/0400:1607 savininkės Leonardos Salmanovič paveldėtojus, nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypą, dėl bendros žemės sklypų ribų suderinimo, arba kreiptis individualiai: S. Bumblausko įmonė ,,Matininkas’’, Rinktinės g. 55-18, LT09207 Vilnius, tel. 8 5 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1152302

Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.00 val. Rakonių kaime, Marijampolio seniūnijoje, Vilniaus rajone bus atliekami žemės sklypo kad. Nr.4154/1500:360 kadastriniai matavimai, savininkai:Vytautas Dulys, Česlava Dulienė. Prašome gretimo žemės sklypo kad. Nr.4154/1500:349 savininkės Satanislavos Ceškel paveldėtojus, nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypą, dėl bendros žemės sklypų ribų suderinimo, arba kreiptis individualiai: S. Bumblausko įmonė ,,Matininkas’’, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1152304

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt) 2013 09 05 atliks Vinco Kaminsko sklypo kadastrinius matavimus 10.00 val. skl. Nr. 1760, esančio Dambriškių k., Sudervės sen., Vilniaus r. Kviečiame gretimo sklypo kad.

Nr. 4184/0100:0161 savininkės Juzefos Šimanel pavedėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas. Pasiteirauti galima tel. 8 616 59 423.

1154030

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. 8 5 276 2085, e. paštas info@minorante.lt) 2013 09 03 d. 11.30 val. atliks Jelenos Timofejevos sklypo kadastrinius matavimus skl. Nr. 464, esančio Brinkiškių k., Vilniaus r. Kviečiame gretimo sklypo kad. Nr. 4124/0703:0027 savininką Deivį Karaliūną dalyvauti suderinant bendras ribas. Pasiteirauti galima tel. 8 612 66 569.

1154031

Detalieji planai Pradedamas rengti žemės sklypo Vilkiškės g. 41, kad. Nr. 0101/0162:313 detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, pakeisti komercinės paskirties objektų teritorijos (K) naudojimo būdą į gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdą (G), nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos pobūdį (G1), inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdą (I), bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos naudojimo pobūdį (I2) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus, sudalyti sklypus. Planavimo organizatorius: Remigijus Žitkevičius, Vanagiškių g. 16, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB Regroup projektavimas, informacija teikiama tel. 262 0353, Lukiškių g. 5-306, Vilnius.

chidelta.lt. Informaciją teikia: projekto vadovas architektas Andrius Bakanovas, tel.

8 615 28588, el. p. andrius@miestovizija.lt. Su parengtu detaliojo plano projektu bus galima susipažinti nuo 2013 09 05 iki 2013 10 02 plano rengėjo patalpose Žalgirio g. 90-304, III a, Vilnius. Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas nuo 2013-09-19 iki 2013-10-02 plano rengėjo patalpose Žalgirio g. 90-304, III a, Vilnius.

Viešas susirinkimas vyks 2013 10 03 15 val. plano rengėjo patalpose Žalgirio g. 90-307, III a, Vilnius. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1155382

laisvalaikis

1154839

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Rengiamas sklypo J. Tiškevičiaus g. 19, (kadastrinis Nr. 0101/0162:229) Panerių sen. detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2013 07 09 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042229N/042271 A615-81(2.15.1.7-AD4), 2013 08 13 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-294-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, komercinės paskirties objektų teritorijos (K) naudojimo būdo, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) naudojimo pobūdžio, nustatytų galiojančiu J. Tiškevičiaus g. 19 ir greta esančios teritorijos detaliuoju planu (registro Nr. 1857), specifikaciją papildyti degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3) žemės naudojimo pobūdžiu ir pakeisti (papildyti) minėtu sklypo detaliuoju planu nustatytus kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) nebus atliekamas. Susipažinti su motyvais, kodėl neatliekamas SPAV, galima kreipiantis nurodytais plano rengėjo kontaktiniais adresais. Planavimo organizatorius: Uždaroji akcinė bendrovė „NESTE LIETUVA“, P. Lukšio g. 32, Vilnius, tel. 8 5 212 3397, 8 655 34795, el. p. neste.lietuva@ nesteoil.com, www.neste.lt., ir UAB „HesPro Vilnius“, Labdarių g. 5, Vilnius, tel. 8 698 28086, el. p. lina.sulskute@rybvalda. lt. Plano rengėjas: UAB „archiDELTA“, Žalgirio g. 90-304, III a, 09303 Vilnius, www.ar-

„Vinetu Kaimas”- autentiška amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi vaizdingame Akmenos - Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: Sutikti krintančių spalvingų lapų mėnesį, pasisemiant indėnų išminties ir žinių, dalyvaujant pažintinėse-pramoginėse programose, akies taiklumą išbandyti šaudymo iš lanko, spjaudyklės ir ietės mėtymo turnyre, išsižiesti molines puodynes, bei pailsėti gamtoje !!!

Poilsiauti, pramogauti mistiniame indėnų name Vigvame, surūkyti „Taikos pypkę“; Išbandyti indėnišką „septynių sielos prakaitų“ pirtį – Inipi; Švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes.

Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis.

Sekmadieniais organizuojamos šeimos popietes.

Mus rasite: 15 km. nuo Klaipėdos, Kretingalės sen. Šlikių k.

Daugiau informacijos: www.vinetukaimas. lt tel.: +37060250008 1146357

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

AKCIJA KELTŲ BILIETAMS Į ŠVEDIJĄ Keltų linija Klaipėda–Karlshamnas ir Karlshamnas–Klaipėda 4 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai tik po 182 Lt.* 2 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai tik po 209 Lt.* Keturvietė kajutė + automobilis tik po 246 Lt.* Dvivietė „Commodore“ kajutė + pusryčiai + automobilis tik po 425 Lt.*

Akcijos galioja 2013 09 01–11 30 * Kaina nurodyta vienam asmeniui, į vieną pusę.

Pasiūlymų kiekis kiekviename reise ribotas. Yra papildomų sąlygų.

Daugiau informacijos www.krantas.lt.

31

rugpjūčio 29–rugsėjo 4, 2013

Dėl prašymų pateikimo rengiant Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 7 d. bus pradėtas rengti 639,07 ha teritorijos Vilniaus rajono Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Asmenys, pageidaujantys Glitiškių kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugsėjo 8 d. gali pateikti prašymus

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui.

Projektavimo darbus vykdo Lina Stonienė, (VĮ „Valstybės žemės fondas“, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Glitiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 9 aukšte., I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Mickūnų (dalies) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 1 d. bus pradėtas rengti 416,65 ha teritorijos (iš jų 295,24 ha saugomose teritorijose) Vilniaus rajono Mickūnų (dalies) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Asmenys, pageidaujantys Mickūnų (dalies) kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugsėjo 7 d.

gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Marija Nescer, (VĮ „Valstybės žemės fondas“, Konstitucijos pr.

23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818).

Su Mickūnų (dalies) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 9 aukšte, 907 kab., I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt

261 3653 261 3659 279 1370

Vieta jūsų reklamai. Skambinkite:

skelbimai

Orai

Vėjas 3–6 m/s

penktadienį +21

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje beveik nelis, oras šils iki 23 laipsnių. Temperatūra dieną bus 18–23 laipsniai šilumos. Penktadienį oras sušils iki 9–14 laipsnių šilumos naktį ir 22–23 laipsnių dieną. Lietaus tikimybė nedidelė. Nors artimiausiomis dienomis nelis, savaitgalį trumpi lietūs prognozuojami visoje Lietuvoje.

35-oji metų savaitė.

Saulė Mergelės ženkle.

Savaitgalio orai

+20

+20

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+20

Klaipėda

+9

Panevėžys

+22

3

+20

+21

šeštadienį +21

Naktis

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +19 Kairas +40 Keiptaunas +12 Kopenhaga +18

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+24 +24 +17 +18 +27 +19 +22 +28

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+9

+21

Vėjas (m/s)

+20

2

Vilnius

+19

+20 +21 +27 +22 +18 +33 +32 +22

Diena

Marijampolė

+21

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+10

Vėjas (m/s)

+20

5

Kalendorius Ketvirtadienis, rugpjūčio 29 D.

penktadienis, rugpjūčio 30 D.

šeštadienis, rugpjūčio 31 D.

pirmadienis, rugsėjo 2 d.

antradienis, rugsėjo 3 d.

trečiadienis, rugsėjo 4 d.

Teka 6.20 Leidžiasi 20.18

Teka 6.22 Leidžiasi 20.16

Teka 6.24 Leidžiasi 20.13

Teka 6.26 Leidžiasi 20.11

Teka 6.28 Leidžiasi 20.08

Teka 6.30 Leidžiasi 20.06

Teka 6.31 Leidžiasi 20.03

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Egidija, Egidijus, Gytautas, Gytis, Venera

VARDAI: Ingrida, Protenis, Steponas, Vilgaudas

VARDAI: Berta, Bronislovas, Bronislova, Sirtautas

VARDAI: Germantas, Germina, Girstautas, Ida, Rozalija

Mokslo ir žinių diena 1715 m. mirė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV. 1939 m. vokiečiai įžengė į Lenkiją – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

1962 m. gimė Ruudas Gullitas, buvęs Olandijos futbolininkas.

1966 m. gimė Timas Hardaway, buvęs NBA krepšininkas.

1974 m. gimė latvių grupės „Brainstorm“ lyderis Renaras Kauperas.

2004 m. Šiaurės Osetijoje ginkluoti grobikai įsiveržė į Beslano mokyklą ir paėmė įkaitais daugiau nei 1100 žmonių, tarp jų 777 vaikus. Žuvo daugiau nei 380 žmonių, sužeista apie 783.

1666 m. kepėjo namuose prasidėjo didysis Londono gaisras.

1937 m. mirė prancūzas modernių olimpinių žaidėjų įkūrėjas Pierre’as de Coubertinas.

1950 m. gimė aktorius Arūnas Storpirštis.

1964 m. gimė Kanados aktorius Keanu Reevesas.

1966 m. gimė meksikiečių aktorė Salma Hayek.

1973 m. mirė anglų rašytojas J.R.R.Tolkienas, geriausiai žinomas kaip „Žiedų valdovo“ autorius.

1988 m. gimė ispanų futbolininkas Javi Martínezas.

1991 m. JAV oficialiai pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę.

1658 m. mirė britų karvedys Oliveris Cromwellis.

1856 m. gimė modernios Amerikos architektūros pradininkas, pirmųjų dangoraižių projektuotojas Louisas Sullivanas.

1875 m. gimė austrų automobilių inžinierius Ferdinandas Porsche.

1883 m. mirė rusų rašytojas Ivanas Turgenevas.

1907 m. gimė režisierius ir aktorius Juozas Miltinis.

1953 m. gimė prancūzas Jeanas Pierre’as Jeunet, filmo „Amelija iš Monmartro“ režisierius.

1965 m. gimė amerikiečių aktorius Charlie Sheenas.

1973 m. gimė dviratininkė Zita Urbonaitė.

1907 m. mirė norvegų kompozitorius Edvardas Griegas.

1949 m. gimė aktorius, režisierius Adolfas Večerskis.

1951 m. mirė partizanas, kovotojas už Lietuvos laisvę Juozas Lukša-Daumantas.

1972 m. gimė futbolininkas, treneris Raimondas Žutautas.

1981 m. gimė amerikiečių dainininkė, aktorė, modelis Beyoncé Knowles.

1989 m. mirė detektyvinių knygų autorius prancūzas Georges’as Simenonas.

2006 m. nuo dygliauodegės rajos dūrio į krūtinę žuvo Australijos gamtininkas Steve’as Irwinas.

VARDAI: Adolfas, Beatričė, Gaudvydė, Svaigaudas

VARDAI: Feliksas, Gaudencija, Herbertas, Joris, Vesta

1862 m. gimė belgų poetas, dramaturgas, eseistas, Nobelio literatūros premijos laureatas Maurice’as Maeterlinckas.

1915 m. gimė švedų aktorė, trijų „Oskarų“ laureatė Ingrid Bergman. 1982 m. mirė per savo gimimo dieną.

1954 m. gimė aktorius Remigijus Sabulis.

1958 m. gimė JAV dainininkas Michaelas Jacksonas.

1970 m. gimė krepšininkas ir treneris Robertas Giedraitis.

1982 m. gimė Argentinos krepšininkas Carlosas Delfino.

2005 m. uraganas Katrina stipriai nuniokojo ir užtvindė Naująjį Orleaną (JAV).

1860 m. gimė rusų tapytojas peizažistas Isaakas Levitanas.

1954 m. gimė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

1958 m. gimė Rusijos žurnalistė, žmogaus teisių aktyvistė Ana Politkovskaja.

1972 m. gimė amerikiečių aktorė Cameron Diaz.

1982 m. gimė JAV tenisininkas Andy Roddickas, buvusi pirmoji pasaulio raketė.

1985 m. gimė Australijos plaukikė, triskart olimpinė, septyniskart pasaulio čempionė Leisel Jones.

2003 m. mirė lietuvių kilmės JAV aktorius Charlesas Bronsonas (tikrasis vardas Karolis Bučinskis).

5

7 5

9 3

3

1

6

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

7

3 7

5 4

6

2

7 7

karštOJI linija: 212

2

9

2

8 4

9

7

2 2

7 8

8

7

1

4

3

9

6 5

3

9 9

4

Laisvės diena Interneto dienoraščių diena 12 m. gimė Romos imperatorius Kaligula (tikrasis vardas Gajus Julijus Cezaris Germanikas).

1867 m. mirė prancūzų poetas ir meno kritikas Charles’as Baudelaire’as.

1949 m. gimė amerikiečių aktorius Richardas Gere‘as.

1974 m. gimė penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis.

1993 m. iš Lietuvos išvesti paskutiniai sovietų kariuomenės daliniai.

1997 m. Paryžiuje žuvo Velso princesė Diana ir milijonierius Dodi Al Fayedas.

1

2

7

2

VARDAI: Aristidas, Izabelė, Raimonda, Raimondas, Vilmantas, Vilmantė

9 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

sunkus sudoku

9

lengvas sudoku

sekmadienis, rugsėjo 1 d.

1 6

8 9

2

reklamos skyrius: 261

4 6

7

4

6 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

2

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 7

9

4

5

1

3

2

6

8

9

3

2

6

5

1

4

8

7

2

1

8

4

9

6

5

7

3

1

4

6

7

9

8

5

2

3

3

6

5

8

7

2

1

4

9

7

5

8

4

3

2

1

6

9

9

7

6

1

3

8

4

5

2

8

2

3

1

6

7

9

5

4

8

5

3

2

4

7

6

9

1

5

6

9

3

8

4

7

1

2

1

4

2

6

5

9

3

8

7

4

1

7

9

2

5

6

3

8

4

2

1

7

8

5

9

3

6

6

9

5

2

4

3

8

7

1

5

8

9

3

6

1

7

2

4

2

7

4

8

1

6

3

9

5

6

3

7

9

2

4

8

1

5

3

8

1

5

7

9

2

4

6

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

5 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3800.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653