2013 08 31 klaipeda internetas

rugpjūčio 31, 2013

Nr. 200 (19 803)

Eks­per­tai jau nu­pie­šė ti­kė­ti­ną Va­ka­rų in­ter­ven­ci­jos į Si­ri­jos konf­lik­tą sce­na­ri­jų.

Pasaulis 8p.

www.kl.lt

Tan­za­ni­jo­je ak­to­rė V.Ko­chans­ky­tė pa­si­ju­to tar­si nu­blokš­ta į vi­du­ram­žius.

Vakarė 13p.

Šuo­lis, pa­kei­tęs gy­ve­ni­mą

5p.

Gry­bau­ti sku­ba­ma ir į tur­gų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kol vie­ni iš miš­kų ki­bi­rais vel­ka ba­ra­vy­kus, ki­ti gry­bau­ja tur­ga­vie­ tė­se. Pre­ky­vie­tė­se ant sta­lų jau pil­ na gry­bų. Par­duo­da­mi ne tik ba­ra­ vy­kai ar vo­ve­rai­tės, bet ir rau­do­ni­ kiai, lep­šės. Kai­nos svy­ruo­ja nuo 10 iki 25 li­tų už ki­log­ra­mą.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kai­ną le­mia dy­dis

Ne­lai­mę iš­pra­na­ša­vo či­go­nė

4

„Drą­siai sa­kau, jog esu mo­ ky­to­jas, nors esu gir­dė­jęs rep­li­kų: „Pe­do­fi­las“. „Ver­de­nės“ pro­gim­na­zi­jos kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas Ma­rius Ko­mo­vas tik­rai di­džiuo­ja­si sa­vo pro­fe­si­ja.

Plau­ki­mo spor­to meist­ras klai­pė­die­ tis Gin­tas Jo­naus­kas ly­giai prieš 20 me­tų ne­sėk­min­gai pa­nė­ rė į tven­ki­nį. Po šio šuo­lio ta­da 28-erių vy­rui te­ko su­si­ tai­ky­ti su šiur­pia diag­no­ze – apa­ti­ nės kū­no da­lies pa­ ra­ly­žiu­mi. Ta­čiau klai­pė­die­tis ta­po uni­ka­liu pa­vyz­džiu, ką ga­li va­lios jė­ga.

G.Jo­naus­kas nuo anks­ty­vos jau­nys­ tės ak­ty­viai spor­ta­vo, įgi­jo plau­ki­ mo spor­to meist­ro var­dą.

Ne­lai­mė, pa­kei­tu­si li­ki­mą, taip pat įvy­ko van­de­ny­je. Gin­tas pa­sa­ ko­jo, kad tą lem­tin­gą va­sa­ros die­ ną su drau­gais poil­sia­vo prie vie­no tven­ki­nio Šiau­liuo­se. „Nė­riau iš aukš­tai ir blo­gu kam­ pu. Van­duo kar­tais bū­na kie­tes­nis už be­to­ną. Bai­siau­sia, kad ma­no žmo­nos vai­kas bu­vo ša­ lia ir vi­sa tai ma­tė.

Kaina 1,60 Lt

Da­ta: šį rugp­jū­tį su­ka­ko du de­šimt­me­čiai nuo to lem­tin­go G.Jo­naus­ko šuo­lio, po ku­rio jam te­ko iš es­mės

pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šiuo me­tu tur­ga­vie­tė­se gry­bų pa­si­ rin­ki­mas – ga­na di­de­lis. Daž­niau­ siai pre­kiau­ja­ma gry­bų ka­ra­liais – ba­ra­vy­kais. Už jų ki­log­ra­mą par­ da­vė­jai pra­šo 10, 12, 15, 20 ar 25 li­tų.

Kai­na pri­klau­so nuo gry­bų dy­džio. „Ma­žiu­kai kai­nuo­ja bran­giau, di­de­li – pi­giau“, – tvir­ti­no Se­na­ ja­me tur­gu­je pre­kiau­jan­ti So­na­ta.

Pre­kei­vė Alek­sand­ra įspė­jo, kad 10 li­tų kai­nuo­ja ne­per­žiū­rė­ti gry­ bai – tarp jų ga­li bū­ti su­kir­mi­ju­sių.

3

2

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

miestas

Miesto mo­kyk­los – tarp šalies ly­de­rių Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Nors ma­žė­jan­tis mo­ki­nių skai­čius ir vie­tų trū­ku­mas dar­že­liuo­se ke­ lia ne­ri­mą, uos­ta­mies­čio val­džia ir ug­dy­mo įstai­gos rug­sė­jį pa­si­ tik­ti ža­da ga­na pa­ki­liai. Po dve­jus me­tus tru­ku­sio Lie­tu­vos mo­kyk­ lų ver­ti­ni­mo paaiš­kė­jo, jog Klai­pė­ dos ly­gis ge­ro­kai aukš­tes­nis už ša­ lies vi­dur­kį.

Ne­lai­mė: Smil­ty­nė­je žir­gas įkan­do prie jo priė­ju­siai mer­gai­tei.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Žir­gas įkan­do mer­gai­tei Smil­ty­nė­je ka­rie­tas trau­kian­tis žir­gas įkan­do ma­ža­me­tei. Mer­gai­tė iš­vež­ta į li­go­ni­nę. Neo­ fi­cia­liais duo­me­ni­mis, jai su­ža­lo­ta krū­ti­nė.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas Smil­ty­ nė­je įvy­ko va­kar apie 15.30 val., kai vai­kas priė­jo prie ku­me­lės Ali­sos ir ši jai grybš­te­lė­jo. „Ne­ži­nau, kaip vis­kas įvy­ko. Pir­ mą kar­tą iš­gir­dau apie šį įvy­kį. Gal mer­gai­tė no­rė­jo pa­glos­ty­ti žir­gą.

Jos ma­ma kar­tą pas mus bu­vo atė­ ju­si jo­di­nė­ti. Gal dėl to vai­kas drą­ siai priė­jo prie žir­go. La­bai ne­ma­ lo­nus ir liūd­nas įvy­kis“, – tvir­ti­no Ali­sos sa­vi­nin­kas Ri­man­tas Pro­ ko­pas. Esą mer­gai­tė mai­ti­no vi­ sus žir­gus, o priė­ju­si prie Ali­sos jau nie­ko ne­be­tu­rė­jo. „Taip ga­lė­jo bū­ti. Žir­gas kaip žmo­gus. Jis vis­ką ma­to. Jei duo­di vie­nam, tu­ri duo­ti ir ki­tam. Ga­lė­ jo už­pyk­ti, kad ne­be­li­ko mais­to ir

grybš­te­lė­ti, o žir­go dan­tys ašt­rūs“, – svars­tė sa­vi­nin­kas.

Pa­sak R.Pro­ko­po, Ali­sa yra ge­ra, bet už­pyk­ti ga­li, kai il­si­si ir kas nors ne­ti­kė­tai su­truk­do jos ra­my­bę.

Ri­man­tas Pro­ko­pas:

Ga­lė­jo už­pyk­ti, kad ne­be­li­ko mais­to ir grybš­te­lė­ti, o žir­go dan­tys ašt­rūs.

„Vie­nas iš mū­sų žir­gų tik­rai yra pik­tas. Jam net ant­snu­kį de­da­me, kad nie­kam neį­kąs­tų. Sar­čiui la­ bai ne­pa­tin­ka, kai kas nors prie jo len­da. Ta­čiau šian­dien šiam žir­gui

bu­vo lais­va – jis il­sė­jo­si ga­nyk­lo­ je“, – pa­sa­ko­jo sa­vi­nin­kas.

Smil­ty­nė­je ka­rie­to­mis poil­siau­ to­jus ve­ža 12 žir­gų. Sa­vi­nin­kai ne­ slė­pė, kad at­ve­jų, kai ke­tur­ko­jai įkan­da prie jo len­dan­čiam žmo­gui, pa­si­tai­kė ne vie­nas. „Žmo­nės net neat­sik­lau­sę len­da prie gy­vu­lių. Pers­pė­ji, kad ga­li įkąs­ti, o jie vis tiek len­da. Kai grybš­te­li, ta­ da jau kal­tas žir­gas. Nė­ra ko lįs­ti. Bū­ na, iš­li­pa iš kel­to ir ki­ša ma­žus vai­ kus žir­gui į no­sį, net neat­sik­lau­sę“, – tvir­ti­no au­gin­ti­nių sa­vi­nin­kai.

Pa­sak sa­vi­nin­kų, kul­tū­rin­giau el­gia­si tik už­sie­nie­čiai. At­vy­kė­liai il­gai ste­bi žir­gą, pa­klau­sia, ar ga­li­ ma ką nors jam duo­ti.

R.Pro­ko­pas pa­brė­žė, kad prie žir­gų ga­li­ma ei­ti tik ta­da, kai jiems tu­ri do­va­ną: obuo­lį, sal­dai­nį, sau­ sai­nį ir tik su šei­mi­nin­ko lei­di­mu.

Glos­ty­ti gy­vu­lius ga­li­ma tik ta­da, kai šie ėda. „Rei­kia su­pras­ti ir tai, kad žir­gai pa­vargs­ta nuo dė­me­sio. Pro juos praei­na tūks­tan­čiai žmo­nių ir kiek­ vie­nas ban­do pa­glos­ty­ti. Ar koks žmo­gus tai at­lai­ky­tų?“ – klau­sė sa­vi­nin­kas.

2011–2013 m. at­lik­ta­me ty­ri­me da­ ly­va­vo be­veik vi­sos ša­lies sa­vi­val­ dy­bės. Mo­ky­mo įstai­gos bu­vo ver­ ti­na­mos pa­gal pen­kias veik­lų sri­tis: mo­kyk­los kul­tū­rą, ug­dy­mo ir mo­ ky­mo­si pro­ce­są, pa­sie­ki­mus ir jų re­zul­ta­tus, pa­gal­bą mo­ki­niui bei stra­te­gi­nį ug­dy­mo įstai­gų val­dy­ mą. Ver­ti­nant bu­vo at­si­žvel­gia­ma į 44 ro­dik­lius.

Iš­ty­rus 14 uos­ta­mies­čio mo­kyk­ lų pa­ste­bė­ta, jog re­zul­ta­tai ge­ro­kai aukš­tes­ni nei dau­ge­ly­je ki­tų sa­vi­ val­dy­bių.

„Yra po­zi­ci­jų, kuo Klai­pė­da ap­ skri­tai iš­si­ski­ria iš ki­tų. Tai – per­ so­na­lo val­dy­mas, lė­šų va­dy­ba, ly­ de­rys­tė mo­kyk­lo­je. Šie re­zul­ta­tai tik­rai la­bai džiu­gi­na“, – nu­ro­dė Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Pab­rėž­da­mas, jog uos­ta­mies­ čio mo­ki­niai ir jų tė­vai taip pat ga­ na ge­rai ver­ti­na mo­ky­mo įstai­gas, mies­to va­do­vas pa­ti­ki­no rug­sė­jį pa­si­tin­kan­tis ga­na pa­ki­liai. „Yra kur to­bu­lė­ti, ta­čiau ma­nau, jog šis pro­ce­sas yra di­na­miš­kas ir po­zi­ty­vus“, – kal­bė­jo jis, ma­ny­da­ mas, jog bend­ruo­me­niš­ku­mo trū­ ku­mą ga­li­ma paaiš­kin­ti tuo, kad ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se jis at­si­ ran­da na­tū­ra­liai.

Pri­pa­žin­da­mas, jog be­ne di­ džiau­sią ne­ri­mą ke­lia ki­tų me­tų po­ky­čiai ap­skai­to­je, kai bus įves­ ta cent­ra­li­zuo­ta biu­dže­ti­nių įstai­ gų bu­hal­te­ri­ja, me­ras vy­lė­si, jog šie spren­di­mai bus į nau­dą ne tik pa­ čiai švie­ti­mo sis­te­mai, bet ir vi­sam mies­tui.

Vai­ruo­to­jų lau­kia eis­mo trik­džiai

Si­tua­ci­ja: pir­mo­sio­mis rug­sė­jo die­no­mis mies­to au­to­bu­sai dėl įvai­rių

ren­gi­nių at­si­liks nuo gra­fi­kų.

Mil­da Ski­riu­tė Rug­sė­jo pir­mo­sio­mis die­no­mis vai­ruo­to­jams pri­reiks kant­ry­bės.

Uos­ta­mies­ty­je ne­trūks įvai­rių eis­ mo trik­džių. Eis­mą pa­ko­re­guos ir mo­ki­niai, ir stu­den­tai, ir ka­riai.

Pir­ma­die­nį, ka­da uos­ta­mies­ty­je vyks moks­lo me­tų pra­džios šven­ tė – pir­mo­ji pa­mo­ka Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je, nuo 7.30 iki 9.15 val. šiek tiek ki­taip va­žiuos 8 marš­ru­tu ve­ žan­tys au­to­bu­sai. Į šiau­ri­nę mies­to pu­sę iš pra­džių jie vyks pa­tvir­tin­tu marš­ru­tu, ta­da va­žiuos Til­tų, Lie­pų, Tri­la­pio, But­ kų Ju­zės gat­vė­mis. Į pie­ti­nę mies­ to da­lį šio marš­ru­to au­to­bu­sai kur­ suos įpras­tai.

Klai­pė­die­čiai įspė­ja­mi, kad dėl tra­di­ci­nių stu­den­tų ei­ty­nių, ku­ rios pra­si­dės 10.30 val., nuo gra­fi­kų at­si­liks vie­ša­sis trans­por­tas. Au­to­ bu­sai ga­li vė­luo­ti ir 20 min.

Ant­ra­die­nį nuo 15 iki 16 val. mies­te eis­mo są­ly­gos bus su­dė­tin­ ges­nės dėl ka­ri­nių pra­ty­bų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šiuo lai­ku pa­grin­di­nė­mis mies­to gat­vė­mis: Lie­po­jos, Man­to, S.Da­ riaus ir S.Gi­rė­no, J.Ja­no­nio, Nau­ ją­ja Uos­to, Pi­lies, Mi­ni­jos, Tai­kos pro­spek­tu, Kai­rių, Per­kė­los – va­ žiuos ka­ri­nio trans­por­to ko­lo­na. Ją ly­dės po­li­ci­jos eki­pa­žai. Dėl pra­ty­ bų nuo gra­fi­kų ga­li at­si­lik­ti mies­ to au­to­bu­sai.

Nuo sek­ma­die­nio mies­to au­to­ bu­sai pra­dė­jo kur­suo­ti pa­gal ru­ dens gra­fi­kus. Tra­di­ciš­kai re­čiau kur­suos 4, 6, 24 marš­ru­tų au­to­ bu­sai, daž­niau – 5, 8, 9.

Nai­ki­na­mas 4A marš­ru­tas, ku­ riuo ve­žan­tis au­to­bu­sas kur­suo­ da­vo į Gi­ru­lius.

Jį tra­di­ciš­kai pa­keis 5A marš­ru­ to au­to­bu­sas.

Sut­rum­pės ir 11 nu­me­riu pa­žy­ mė­to au­to­bu­so, ku­ris va­žiuo­ja į Lė­bar­tus, tra­sa. Nuo rug­sė­jo 1 d. jis va­žiuos iki Se­no­jo tur­gaus. Da­ bar ga­lu­ti­nė jo sto­te­lė yra Lie­tu­vi­ nin­kų aikš­tė­je.

Kei­čia­si ir 2B marš­ru­to tra­sa. Ja ma­ža­sis au­to­bu­siu­kas va­žiuos iki „Nai­ku­pės“ sto­te­lės.

3

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

miestas Sky­rė pre­mi­jas

Pa­vo­gė dvi­ra­čius

Tik­ri­no odon­to­lo­gus

Bro­nis­lo­vo Lu­bio lab­da­ros ir pa­ra­ mos fon­das bei Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to rek­to­riaus Vai­du­čio Lau­rė­ no su­da­ry­ta ko­mi­si­ja šie­met sky­ rė pre­mi­jas KU dar­buo­to­jams: Elekt­ro­tech­ni­kos ka­ted­ros ve­dė­jai Eleo­no­rai Gu­sei­no­vie­nei, So­cia­li­ nio dar­bo ka­ted­ros ve­dė­jai El­vy­rai Acie­nei, Me­nų fa­kul­te­to pro­fe­so­ rei Tat­ja­nai Ro­maš­ki­nai.

Į uos­ta­mies­čio po­li­ci­ją krei­ pė­si klai­pė­die­čiai, iš ku­rių po­ že­mi­nio ga­ra­žo pa­vog­ti dvi­ra­ čiai. Va­gys­tę žmo­nės pa­ste­bė­ jo ket­vir­ta­die­nį po pie­tų. Il­ga­ pirš­čiai įsi­lau­žė į Tai­kos pr. 114 esan­čio na­mo po­že­mi­nį au­ to­mo­bi­lių ga­ra­žą ir, su­lau­žę jo spy­ną, pa­vo­gė tris dvi­ra­čius. Ža­la – 3,4 tūkst. li­tų.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, pa­tik­ri­nu­ si ke­lias­de­šimt Klai­pė­dos, Tau­ra­ gės ir Tel­šių ap­skri­čių odon­to­lo­gi­ jos kli­ni­kų ir ka­bi­ne­tų, 90 pro­c. iš jų nu­sta­tė mo­kes­ti­nių pa­žei­di­mų.

Kai ku­rio­se įmo­nė­se nu­slėp­tos pa­ja­mos sie­kė iki 55 pro­c., da­lies įmo­nių sa­vi­nin­kų ne­dek­la­ruo­tos iš­mo­kos – per 0,6 mln. li­tų.

Gry­bau­ti sku­ba­ma ir į tur­gų Komentaras

An­ta­nas Bau­ža

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­r i­na­r i­jos tar­ny­bos vir­ši­n in­kas

P Gė­ry­bės: tur­ga­vie­tė­je jau ga­li­ma ras­ti ir rau­do­ni­kių.

1

Kre­t in­g iš­k is Aud­r ius pri­dū­rė, kad gry­bų kai­ na pri­klau­so ir nuo žmo­nių srau­tų.

Jei no­rin­čių­jų šių ru­dens gė­ry­bių yra dau­giau, kai­nos – ky­la.

Gry­bus per­ka no­riai

Gry­bais pre­kiau­jan­ti Alek­sand­ra at­krei­pė dė­me­sį, kad da­bar ba­ra­vy­ kai – ge­ro­kai pi­ges­ni. Dar prieš po­ rą sa­vai­čių, kai šie tik pa­si­ro­dė, už ki­log­ra­mą bu­vo pra­šo­ma 30 li­tų. „Ta­da ba­ra­vy­kai bu­vo la­bai ma­ žiu­kai. Vos iš­lin­dę“, – tvir­ti­no Alek­sand­ra. Par­da­vi­nė­ja­mi ir rau­ do­ni­kiai. Šių gry­bų ki­log­ra­mo kai­

Už ki­log­ra­mą ba­ra­vy­ kų par­da­vė­jai pra­šo 10, 12, 15, 20 ar 25 li­tų.

Kai­na pri­klau­so nuo gry­bų dy­džio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ir iš kar­to ant svies­to gry­bų gal­ve­ lių pa­si­kep­ti. Daž­niau­siai per­ka ba­ ra­vy­kus. Rau­do­ni­kių ir lep­šiu­kių ne tiek. Ba­ra­vy­kas – pa­ts mais­tin­giau­ sias gry­bas“, – ti­ki­no Alek­sand­ra.

Pre­kiau­ja­ma ir vo­ve­rai­tė­mis.

Ba­ra­vy­kai miš­kuo­se bai­gia­si

na pra­si­de­da nuo 10 li­tų. Ta­čiau, anot Aud­riaus, la­biau žmo­nės per­ ka ba­ra­vy­kus. Vie­ni no­ri ma­žiu­kų, ki­ti įsi­gy­ja di­des­nių. „Žmo­nės ir žie­mai at­sar­gas ruo­ šia: ma­ri­nuo­ja, džio­vi­na, šal­do. Gry­ bai juk la­bai mais­tin­gi. La­bai ska­nu

Va­kar pre­kei­viai tvir­ti­no, kad gry­ bus rin­ko Kre­tin­gos ra­jo­no miš­ kuo­se. Juo­se šie­met ypač daug ba­ ra­vy­kų. Su praė­ju­siais me­tais nė­ra net ko ly­gin­ti. „Ba­ra­vy­kų daug tik Že­mai­ti­jo­je.

Ki­to­se ša­lies vie­to­se jų nė­ra. Per­nai bu­vo tik vie­na de­šim­to­ji ba­ra­vy­kų,

a­g al tai­s yk­les tur­g a­v ie­tė­ se ga­l i­m a par­d a­v i­nė­t i tik vie­na­r ū­š ius gry­bus. Ne­ga­ li bū­t i mai­šy­t i. Drau­d žia­ma pre­k iau­t i ir kon­ser­v uo­t ais gry­bais.

Per­kant šias ru­dens gė­r y­bes, bū­t i­na įsi­ti­k in­ti, ar jas pa­ž įs­ti. Taip pat rei­k ia pa­si­ž iū­rė­t i, ar gry­bai nė­ra su­k ir­m i­ję.

Ga­l i­ma pa­pra­šy­t i, kad par­da­vė­jas at­ skir­tų jų ko­te­lį nuo gal­vu­tės ir ta­da vis­ kas pui­kiai ma­ty­ti. Šie­met skun­dų dėl gry­bų ne­tu­rė­jo­me. Pla­nuo­ja­me or­ga­ ni­zuo­ti pa­tik­ri­ni­mą.

pa­ly­gin­ti su šiais me­tais“, – pri­si­ mi­nė pre­kei­viai.

Ta­čiau, anot pre­kei­vės So­na­tos, tai – pa­sku­ti­nė ba­ra­vy­kų sa­vai­tė. Jų jau ma­žė­ja – ten­ka il­giau paieš­ko­ti. Šie­met gry­bai ir ma­žiau su­kir­mi­ ję. Tai pri­klau­so ir nuo miš­ko, ku­ ria­me jie rink­ti, lai­ko, ka­da rink­ti. „Kai yra prieš­pil­nis, gry­bai ma­ žiau su­kir­mi­ję. Be to, la­biau su­ kir­mi­ję gry­bai bū­na drėg­nuo­se miš­kuo­se, kur ma­žiau sau­lės“, – tvir­ti­no Alek­sand­ra.

Gry­bai par­da­vi­nė­ja­mi ir gat­vė­se.

Pen­kių lit­rų tal­pos ki­bi­rė­lį ba­ra­vy­ kų ga­li­ma nu­si­pirk­ti už 20 li­tų.

Van­da­lai nu­siau­bė At­gi­mi­mo aikš­tę Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Iš­var­ty­tos ply­te­lės, iš­gu­li­nė­ti gė­ ly­nai ir gra­fi­ti­nin­kų „še­dev­rai“ – toks vaiz­das va­kar „puo­šė“ At­gi­ mi­mo aikš­tę.

Pik­tin­da­mie­si, jog mies­to įvaiz­dį nuo­lat ga­di­nan­tys van­da­lai už­su­ko jau ir į pa­tį cent­rą, klai­pė­die­čiai tik trūk­čio­jo pe­čiais: kas bus to­liau? „Aiš­ku – tai pien­bur­nių dar­bas.

Ta­čiau ne­jau­gi nie­kas neuž­ma­tė, ka­da tai vy­ko?“ – ne­ga­lė­jo su­pras­ ti praei­vis Val­das.

Apie nu­nio­ko­tą aikš­tę bu­vo pra­ neš­ta ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riui. Jo ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė pa­ti­ki­no, jog grei­tu me­tu ši vie­ta bus pa­tik­rin­ta ir im­ ta­si ati­tin­ka­mų prie­mo­nių. Per sa­ vait­ga­lį, pa­sak jos, At­gi­mi­mo aikš­tė jau tu­rė­tų bū­ti su­tvar­ky­ta.

Dienos telegrafas Su­kak­t is. Klai­p ė­do­je bus mi­n i­mas oku­pa­ci­nės ka­r iuo­me­nės iš­ve­d i­mo iš Lie­tu­vos dvi­de­šimt­me­tis. Šian­dien 12 val. At­g i­m i­mo aikš­tė­je lauks Klai­ pė­dos įgu­los ka­r ių ri­k iuo­tė, iš­k il­min­ ga Lie­tu­vos ir vals­ty­bės is­to­r i­nės vė­ lia­vos iš­kė­l i­mo ce­re­mo­n i­ja bei nuo­ tai­k in­ga Ka­ri­nių jū­r ų pa­jė­g ų or­kest­ro mu­zi­k i­nė pro­g ra­ma.

Moks­lai. Moks­lo me­t ų pra­d žiai skir­ ti ren­gi­niai uos­ta­mies­ty­je pra­si­dės ry­ toj. Bus lai­ko­mos Mi­šios Ma­r i­jos Tai­ kos Ka­ra­l ie­nės baž­ny­čio­je – 10 val., Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je – 10.30 val., Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čio­je – 18 val., Šv. Bru­no­no Kver­fur­tie­čio baž­ny­čio­je – 13 val. Pir­ma­d ie­n į 8 val. Lie­tu­vi­n in­ kų aikš­tė­je tra­d i­ciš­kai vyks pir­mo­ ji pa­mo­ka „Va­sa­ra pa­si­t in­ka rug­sė­jį“.

9 val. Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­ čio­je lai­ko­mos Mi­šios.

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­p ė­dos sa­ vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 21 po­ra. Žie­dus su­mai­nys Rū­ta Vait­ke­v i­čiū­ tė ir To­mas Rud­m i­nai­t is (10.30 val.), Lau­ra Bi­t i­nai­tė ir Mar­t y­nas Juo­d is (11.30 val.), In­ga Žvink­ly­tė ir And­r ius Leng­vys (11.40 val.), Ži­vi­lė Bud­gi­nai­tė ir Ro­mas Vi­ta (12 val.), In­ga Za­vec­ky­ tė ir Sva­jū­nas Ta­mo­kai­t is (12.10 val.), Ju­l i­ja Deg­t ia­r io­va ir Ki­r il Ni­ko­la­jev (12.20 val.), Ma­r i­ja Tiš­čen­ko ir And­ rej Ta­tars­k ij (12.40 val.), In­ga Sind­r iū­ nai­tė ir Rus­la­nas Bra­zaus­kas (14.10 val.), Ra­sa Pu­lei­k y­tė ir Kęs­tu­t is Rov­ da­n i­kas (14.20 val.), Ne­r in­ga Pa­l iu­ly­ tė ir Ro­ber­tas Ka­taus­kas (14.30 val.), Svet­la­na Čel­pa­no­va ir Ser­gej Gor­nia­ kov (14.40 val.), Lai­ma Či­ž aus­k y­tė ir Min­dau­gas Dra­bun­tas (15.10 val.), Liud­mi­la Gri­gai­t ie­nė ir Egi­di­jus Nas­ tys (15.20 val.), Kris­t i­na Mont­v i­lai­ tė ir Man­tas Gai­ž u­t is (15.30 val.), Ra­ sa Užu­mec­kai­tė ir Ro­lan­das Ži­lys (15.40 val.), Alek­sand­ra Vovk ir Igor Či­bi­sov (15.50 val.), Je­ka­te­r i­na Ba­lov­ ne­va ir Mi­chail Si­la­kov (16 val.), Gied­ rė Pau­r ie­nė ir Sau­l ius Jo­nai­t is (16.10 val.), Mo­n i­ka Poš­kai­tė ir Ar­t ū­ras Ju­ re­v i­čius (16.20 val.), Je­le­na Mo­lot­ko­ va ir And­rej Pai­v in (16.30 val.), Li­ja­ na Ab­duls­k y­tė ir Ne­r i­jus Bla­ž ins­kas (16.40 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 4 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Jad­vy­ga Ju­re­vi­čie­ nė (g. 1927 m.), Ja­ni­na Ka­za­kaus­k ie­nė (g. 1934 m.), Ire­na Ba­la­lie­nė (g. 1940 m.), Al­ber­tas Gin­du­lis (g. 1953 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Alek­sandr Še­me­ta­va, Liud­mi­la Bo­ris, Al­ber­tas Gin­du­l is, Oleg Iva­nen­ko, In­ ga Ne­ve­rie­nė.

Pasidarbavo: per vieną naktį vandalai pridarė nemažai žalos.

Vytauto Petriko nuotr.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

4

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

miestas

Šuo­lis, pa­kei­tęs gy­ve­ni­mą Kar­tais at­ro­do, kad jam 1 tai bu­vo di­des­nė trau­ma nei man pa­čiam“, – skau­džią ne­lai­

mę pri­si­mi­nė da­bar 48 me­tų G.Jo­ naus­kas. Pa­si­tei­ra­vus, ar bu­vo ko­kia nors ne­lai­mės nuo­jau­ta ar­ba pra­na­ šiš­kų ženk­lų, ku­rie žmo­nėms pa­pras­ tai iš­ky­la at­min­ty­je po vis­ko, Gin­tas pa­tvir­ti­no, kad šiur­pų įspė­ji­mą jis iš­ gir­do dar ge­ro­kai ik)i vi­sų įvy­kių. „Man iš­pra­na­ša­vo dar vai­kys­tė­je, kad su­lau­kęs 28 me­tų pa­tir­siu kaž­ ką la­bai bai­saus, bū­siu ar­ti mir­ties.

Vie­na či­go­nė iš­bū­rė. Ta pra­na­šys­tė iš pra­džių pa­si­ro­dė juo­kin­ga, bet per tą lem­tin­gą 28-ąjį gim­ta­die­nį pa­si­ža­ dė­jau, kad rei­kės bū­ti at­sar­ges­niam.

Ne­pa­vy­ko“, – pa­sa­ko­jo Gin­tas.

Lū­žo šeš­ta­sis slanks­te­lis

Kaip iš­ni­ro iš van­dens, Gin­tas ne­pa­ me­na, ta­čiau są­mo­nę at­ga­vo grei­tai.

Bi­čiu­liai sku­biai jį iš­trau­kė iš tven­ ki­nio, pa­gul­dė į ma­ši­ną ir nu­ve­žė į li­go­ni­nę. „Pu­sės kū­no ne­be­ju­tau. Pa­čiam iš kar­to ta­po aiš­ku, ko­kia ma­no pa­dė­tis.

Po pir­mi­nės ap­žiū­ros paaiš­kė­jo, jog be­veik lū­žo šeš­ta­sis kak­lo slanks­te­ lis“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis.

Pap­ras­tai po to­kių tra­ge­di­jų žmo­ nėms ky­la įvai­riau­sių min­čių, tarp jų ir sa­vi­žu­diš­kų. Gin­tas pur­tė gal­vą, esą to­kios min­tys jo neap­lan­kė. „Pra­dė­jau gal­vo­ti, ką da­bar da­ry­ti.

Sup­ra­tau, kad gy­ve­ni­mas iš es­mės pa­si­kei­tė“, – ne­slė­pė G.Jo­naus­kas.

Klai­pė­die­tis pa­sa­ko­jo, jog la­bai grei­tai puo­lė spor­tuo­ti, mė­gin­da­ mas iš­ju­din­ti su­stin­gu­sį kū­ną. Vi­ sus me­tus jis pra­lei­do sa­na­to­ri­jo­se ir rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­ko­se.

Va­lios jė­ga neap­lei­do, net pa­tys chi­rur­gai ste­bė­jo­si, kad, įver­ti­nant trau­mos su­dė­tin­gu­mą, vy­rui taip grei­tai pa­vy­ko at­si­gau­ti.

Ve­ži­mė­liu – mies­to gat­vė­mis

G.Jo­naus­kas bu­vo vie­nas pir­mų­ jų Klai­pė­dos gy­ven­to­jų, ku­ris net ir ne­ga­lė­da­mas vaikš­čio­ti neuž­sisk­ len­dė na­muo­se tarp ke­tu­rių sie­nų.

Prieš 20 me­tų žmo­gus, sė­din­tis in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je, dar bu­vo re­te­ ny­bė Klai­pė­dos gat­vė­se. Apie neį­ ga­lių­jų in­teg­ra­ci­ją į vi­suo­me­nę ta­ da ne­bu­vo nė kal­bos. „Ša­li­gat­viai dar ne­bu­vo pri­tai­ky­ ti neį­ga­lių­jų ve­ži­mė­liams. To­dėl rie­ dė­da­vau va­žiuo­ja­mą­ja gat­vės da­li­mi.

Net pa­čiam juo­kin­ga bū­da­vo, kai vi­ si au­to­bu­so ke­lei­viai prie lan­gų pri­ lip­da­vo, no­rė­da­mi pa­ma­ty­ti, kas čia toks po ra­tais pai­nio­ja­si“, – pa­sa­ko­ jo klai­pė­die­tis. G.Jo­naus­kas tei­gė, kad va­ži­nė­ji­mas ve­ži­mė­liu di­de­liais

Ne­nus­tygs­tan­tis: net ir po siau­bin­gos trau­mos G.Jo­naus­kas ne­si­liau­ja už­sii­mi­nė­ti

Va­lia: in­ten­sy­viai spor­tuo­da­mas Gin­tas lig šiol ig­no­ruo­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ak­ty­viu poil­siu gam­to­je.

at­stu­mais ir­gi ta­po sa­vo­tiš­ku spor­ tu. Jis įveik­da­vo neį­ga­liam žmo­gui mil­ži­niš­kus at­stu­mus – nuo Žve­jy­ bos uos­to iki Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės ir at­gal. Per die­ną nu­va­žiuo­da­vo ma­ žiau­siai 15 km.

Gin­tas Jo­naus­kas:

Kaip ne­sug­niuž­ti net pa­kliu­vus į di­džiu­lę bė­dą, ro­dau sa­vo pa­ ties pa­vyz­džiu.

„Gy­ve­nau dau­gia­bu­ty­je, ket­vir­ ta­ja­me aukš­te, su­pran­ta­ma, pa­ts su ve­ži­mė­liu į vir­šų neuž­kop­da­vau.

Pa­dė­da­vo ša­lia gy­ve­nan­tys žmo­nės.

Pa­ju­tau, kad po ku­rio lai­ko kai­my­nai ma­nęs net ėmė ša­lin­tis, – kas no­ri ap­si­krau­ti sve­ti­mo­mis pro­ble­mo­ mis?“ – tvir­ti­no G.Jo­naus­kas.

Gin­tas pa­sa­ko­jo, kad nu­si­leis­ti laip­tais ve­ži­mė­liu iš­mo­ko pa­ts, ta­čiau ne­sle­pia, kad ne kar­tą su­si­ža­lo­jo.

Trau­ma pa­ža­di­no pa­vo­jams?

Vaikš­čio­ti ne­ga­lin­tis klai­pė­die­tis grei­tai su­vo­kė, kad in­va­li­do ve­ži­mė­ lis jam per ankš­tas. Net­ru­ko įsi­gy­ti au­to­mo­bi­lį, ku­ris pri­tai­ky­tas val­dy­ ti tik ran­ko­mis. Da­bar ke­ti­na įsi­gy­ti elekt­ra va­ro­mą, ne ypač ga­lin­gą ke­ tur­ra­tį. „Juk gy­ve­na­me prie jū­ros, man ir­gi no­ri­si pra­leis­ti lai­ką ant jū­ ros kran­to, žie­mą pa­si­va­ži­nė­ti per snie­gą. To­dėl iš kar­to pa­gal­vo­jau

apie ke­tur­ra­tį. Juo ga­lė­siu va­ži­nė­tis ir pės­čių­jų ta­ke­liais. Jo grei­tis ne­di­ de­lis – iki 35 km/val., bet ta­da aš ga­ lė­siu nu­va­žiuo­ti, kur tik no­rė­siu“, – džiau­gė­si Gin­tas.

20 me­tų ne­ga­lin­tis vaikš­čio­ti klai­ pė­die­tis pa­sa­ko­jo, kad ir to­liau plau­ kio­ja – tiek pa­ts, tiek bai­da­rė­mis, žai­džia bi­liar­dą, sta­lo te­ni­są, šau­ do iš lan­ko, iš­ban­dė ir ekst­re­ma­lius spor­tus. „Po to įvy­kio van­dens neiš­si­gan­ dau. Net nar­džiau, iš to­li įsi­bė­gė­ jęs ve­ži­mė­liu šo­kau į Dniep­rą Ki­je­ ve nuo mil­ži­niš­ko skar­džio, kaip nuo ko­kio tramp­li­no. Gai­la, fo­tog­ra­fi­ jų ne­tu­riu. Ve­ži­mė­lis bu­vo pri­riš­tas prie il­gos vir­vės, po to iš­trau­kė­me iš upės“, – apie ste­bi­nan­tį sa­vo poel­ gį pa­sa­ko­jo Gin­tas.

Ekst­re­ma­lių po­jū­čių mė­gė­jas, la­ biau nei kas ki­tas ži­nan­tis šių po­ mė­gių kai­ną, jau iš­ban­dė ir šuo­lį iš aukš­tai gu­ma. Dar pla­nuo­ja šok­ti iš lėk­tu­vo pa­ra­šiu­tu.

Iš­mo­ko gy­ven­ti vie­nas

G.Jo­naus­kas tei­gė, kad per tuos me­ tus iš­mo­ko gy­ven­ti ir su­si­tvar­ky­ti su sa­vo ne­ga­lia pa­ts vie­nas. Jis įsi­ti­ki­ nęs, kad ne­bep­ra­pul­tų ir be ki­tų pa­ gal­bos.

Da­bar esą gat­vės ir ša­li­gat­viai daug­maž pri­tai­ky­ti neį­ga­lie­siems, yra nuo­žul­nos ša­lia pa­sta­tų. Gy­ve­ ni­mas tar­si tu­rė­tų bū­ti leng­ves­nis.

Ta­čiau Gin­tas pri­pa­žįs­ta, kad be ar­ ti­mų­jų, ypač ma­mos ir se­sers, mo­ ra­li­nio pa­lai­ky­mo iš pra­džių sun­kiai bū­tų pa­kė­lęs ne­lai­mę.

Pa­si­tei­ra­vus apie gy­ve­ni­mo mo­te­ ris, Gin­tas, šel­miš­kai šyp­te­lė­jęs, pra­

ja fak­tą, kad ne­ga­li vaikš­čio­ti.

si­ta­rė, kad jos su juo il­gai ne­tve­ria. „Ša­lia ma­nęs mo­te­rys neišt­ve­ria dėl vie­no da­ly­ko – be­veik nie­ka­da ne­bū­nu na­mie“, – tei­gė Gin­tas.

Gy­ve­ni­mo ne in­va­li­do ve­ži­mė­ly­ je Gin­tas ne­beį­si­vaiz­duo­ja ir ma­no, kad bū­tent ne­lai­mė jam pa­dė­jo pa­ siek­ti tai, kas jis yra da­bar. „Jei to ne­bū­tų at­si­ti­kę, bū­čiau pa­ pras­tas šei­mos žmo­gus, au­gi­nan­tis vai­kus, o da­bar esu ki­toks. Da­bar ten­ka pa­dė­ti ki­tiems, ne­ma­nau, kad tai da­ry­čiau, jei pa­ts ne­bū­čiau iš­gy­ ve­nęs to­kios trau­mos“, – įsi­ti­ki­nęs klai­pė­die­tis.

Gin­tas pa­sa­ko­jo, jog tu­rė­jo idė­ją pa­ ro­dy­ti pa­sau­liui, kad ir neį­ga­lie­ji ga­li iš­gy­ven­ti ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis. „Juo­do­jo­je jū­ro­je at­ra­do­me sa­lą, kur no­rė­jo­me su­reng­ti neį­ga­lių­jų iš­ gy­ve­ni­mo rea­ly­bės šou. Tai ke­ti­no­me suor­ga­ni­zuo­ti kar­tu su ko­le­go­mis uk­ rai­nie­čiais. No­ri­si pa­ro­dy­ti, kad mes ne iš kel­mo spir­ti, mes ga­li­me vis­ką“, – pri­si­mi­nė G.Jo­naus­kas.

Bet tai kol kas esą li­ko tik idė­ ja, nes tam rei­kia ras­ti lė­šų. Ta­čiau Gin­tas ti­ki, kad ka­da nors ta min­tis virs kū­nu.

Bu­ria li­ki­mo drau­gus

El­ge­ta­vi­mo ne­pa­tei­si­na

Vos su­stip­rė­jęs po su­žei­di­mo, G.Jo­ naus­kas bran­di­no min­tį, kad leng­ viau bus, jei spor­tui ir lais­va­lai­kiui su­burs to­kių, kaip jis pa­ts, li­ki­mo drau­gų klu­bą.

Pa­sak Gin­to, spor­tuo­jan­čių neį­ga­ lių­jų Klai­pė­do­je yra ne­daug, jų skai­ čius ne­sie­kia de­šim­ties. „Ta­čiau ban­dau iš­trauk­ti iš na­mų ir tuos, ku­rie ne­ga­li spor­tuo­ti, kad jie bū­tų kar­tu su vi­sais, bend­rau­tų, neuž­sisk­lęs­tų. Yra to­kių, ku­rie net pa­tys ap­si­reng­ti be ki­tų pa­gal­bos ne­ga­li, bet jie no­ri vi­sur da­ly­vau­ti“, – tei­gė G.Jo­naus­kas.

Gin­tas ne­sle­pia, kad ne­re­tai ten­ka at­lik­ti ir psi­cho­lo­go dar­bą, nors spe­ cia­laus iš­si­la­vi­ni­mo tam ne­tu­ri. Ta­ čiau tu­ri kar­čios pa­tir­ties, ku­ri stip­ res­nė nei teo­ri­nės ži­nios. „Kaip ne­sug­niuž­ti net pa­kliu­vus į di­džiu­lę bė­dą, ro­dau sa­vo pa­ties pa­ vyz­džiu. Kai nar­džiau Ki­je­ve, pa­si­ kvie­čiau žmo­nių ir sa­kiau: pa­ro­dy­siu, ką aš ga­liu“, – tei­gė klai­pė­die­tis.

Sva­jo­nė­se – rea­ly­bės šou

Klai­pė­die­čio tei­gi­mu, šiais lai­kais neį­ga­lie­siems kur kas leng­viau nei prieš 20 me­tų. Ta­čiau esą kai ku­rie ne­ga­lin­tys vaikš­čio­ti žmo­nės pikt­ nau­džiau­ja sa­vo ne­ga­lia. „Prie pre­ky­bos cent­rų, ki­to­ se vie­šo­sio­se vie­to­se daž­nai pa­ste­ biu žmo­nes in­va­li­do ve­ži­mė­liuo­se ir ma­tau, kad jų ne­ga­lia nė­ra jau to­kia be­vil­tiš­ka. Ži­nau: jei jie tu­rė­tų ko­ jų pro­te­zus, ga­lė­tų kur kas dau­giau nu­veik­ti nei vien tik pra­šy­ti iš­mal­ dos“, – pa­ste­bė­jo Gin­tas.

G.Jo­naus­kas tei­gė ne kar­tą siū­ lęs to­kiam pa­dė­ti įsi­dar­bin­ti, kad žmo­gus ga­lė­tų iš­sau­go­ti sa­vo oru­ mą. Ta­čiau ne vi­siems, paaiš­kė­jo, tai – ver­ty­bė. „Nus­te­bi­no at­sa­ky­mas. Jis man tėš­kė, kad el­ge­tau­da­mas per die­ ną iš­tie­sęs ran­ką dau­giau su­si­ren­ ka nei gau­tų dirb­da­mas. To­kio po­ žiū­rio ne­pa­tei­si­nu ir ne­to­le­ruo­ju“, – šiuo klau­si­mu G.Jo­naus­kas ka­te­ go­riš­kas.

5

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

šeštadienio interviu

M.Ko­mo­vas – mo­ky­to­jas iš kie­mo Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

v.spuryte@kl.lt

K

lai­pė­die­tis Ma­rius Ko­mo­ vas jau nuo penk­tos kla­sės ži­no­jo, kad užau­gęs bus kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas.

Iš nors į Klai­pė­dą stu­di­juo­ti at­va­žia­vo aša­ro­da­mas ne iš džiaugs­mo, bū­tent uos­ta­mies­ty­je iš­si­pil­dė jo sva­jo­nė – 31-erių vy­ras jau de­vin­ti me­tai dir­ba „Ver­de­nės“ pro­gim­na­zi­jo­je. „Ne­bi­jau pa­sa­ky­ti, kad mo­kyk­la man – ant­rie­ ji na­mai“, – pa­šau­ki­mu ug­dy­ti vai­kus ne­lei­do sua­be­jo­ti pa­šne­ko­vas.

Gi­mė 1982 m. lie­pos 3 d. Ma­žei­kiuo­se.

2000-ai­siais įsto­jo į Klai­pė­dos uni­

ver­si­te­to Pe­da­go­gi­kos fa­kul­te­tą stu­ di­juo­ti kū­no kul­tū­ros ir spor­to pe­da­ go­gi­kos.

Nuo 2005 m. rug­sė­jo dir­ba „Ver­de­

nės“ pro­gim­na­zi­jo­je kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ju, tu­ri me­to­di­nin­ko laips­nį.

Ve­dęs. Su žmo­na Ju­di­ta au­gi­na sū­

nų Jo­rin­tą.

– Bet už­dir­bu są­ži­nin­gai, o veik­los tu­ riu per akis. Esu ne tik „Ver­de­nės“ pro­ gim­na­zi­jos kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas ir aš­tun­to­kų auk­lė­to­jas, bet ir Fut­bo­lo mo­kyk­los tre­ne­ris bei Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to fut­bo­lo ko­man­dos va­do­vas.

Bė­gu, le­kiu, bet vi­sur su­spė­ju.

Pa­vai­ruo­tų trau­ki­nį

– Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad 31-erių vy­ ru­kas dir­ba mo­kyk­lo­je mo­ky­to­ju ir dar tuo la­bai džiau­gia­si, spin­ du­liuo­ja en­tu­ziaz­mu. Ar tai tik­ rai sva­jo­nių pro­fe­si­ja?

– Įdo­mus rei­ka­las ta pe­da­go­gi­ka ir ma­no su­si­dū­ri­mas su ja. Ma­no ma­ ma – mo­ky­to­ja, ji dir­ba su spe­cia­ lių­jų po­rei­kių tu­rin­čiais vai­kais.

To­dėl tik­rai ne­bi­jau nu­si­šyp­so­ti vai­ kui, mo­ku su jais bend­rau­ti. Pir­ma­ sis „rim­tas“ ma­no pe­da­go­gi­nis dar­ bas bu­vo tuo­met, kai man bu­vo gal 12 ar 13 me­tų. Kie­me su­si­rink­da­vau vi­sus „kru­pius“ ir mo­ky­da­vau juos žais­ti fut­bo­lą, ves­da­vau tre­ni­ruo­ tes. Ta­čiau di­džiau­sią įta­ką tam, kad esu kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas, man, ma­tyt, pa­da­rė ma­no auk­lė­ to­ja, ku­ri bu­vo ir ma­no kū­no kul­tū­ ros mo­ky­to­ja. Jau­na mo­ky­to­ja bu­vo už­de­gan­ti en­tu­ziaz­mu, idė­jo­mis, tai ma­ne ir įkvė­pė sek­ti jos pė­do­mis. Aš ir šian­dien la­bai my­liu sa­vo auk­lė­ to­ją, kai tik grįž­tu pas tė­vus į Ma­ žei­kius, iš kur esu ki­lęs, vi­sa­da ir ją ap­lan­kau.

– Ran­ko­se tu­rė­da­mas bran­ dos ates­ta­tą nė ne­sud­ve­jo­jo­te, kur stu­di­juo­ti, ko­kią spe­cia­ly­ bę rink­tis?

– Šio­kių to­kių svars­ty­mų bu­vo gal 10 ar 11-oje kla­sė­je. Ma­no tė­vu­kas yra trau­ki­nio ma­ši­nis­tas. Man šis dar­ bas taip pat at­ro­do įspū­din­gas, kai rei­kia su­val­dy­ti to­kį gi­gan­tą, kaip trau­ki­nys. Bet ma­nęs tech­ni­ka ne­ trau­kia ir tiek, nors trau­ki­nį tur­būt ir da­bar pa­vai­ruo­čiau. Kai bai­giau 12ą kla­sę, pra­šy­me stu­di­juo­ti įra­šiau Šiau­lių ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tus.

Kai į Šiau­lius neįs­to­jau ir su­ži­no­ jau, kad teks stu­di­juo­ti Klai­pė­do­ je, net ap­si­ver­kiau. Kaž­kaip Šiau­liai la­biau trau­kė, ma­tyt, to­dėl, kad bu­ vo ar­čiau na­mų. Ta­čiau uos­ta­mies­ ty­je ap­si­pra­tau per sa­vai­tę ir da­bar ne­be­no­rė­čiau gy­ven­ti nie­kur ki­tur. „Nus­ke­na­vo“ ir priė­mė

– Jau­ni žmo­nės, bai­gę pe­da­go­ gi­kos stu­di­jas, skun­džia­si, jog sun­ku gau­ti dar­bą, nes esą vi­ sas vie­tas yra užė­mę jau pa­gy­ve­ nę mo­ky­to­jai. Pra­dė­jo­te dirb­ti iš­ kart po stu­di­jų. Kaip tai pa­vy­ko?

– Ma­nau, kad tai – li­ki­mo do­va­na.

Kai bai­giau uni­ver­si­te­tą, tų pa­čių me­ tų rug­sė­jo pir­mo­sio­mis die­no­mis pa­ skam­bi­no ma­no pra­kti­kos va­do­vas Jo­nas Ku­lie­šius ir pa­sa­kė, kad „Ver­ de­nės“ pro­gim­na­zi­ja ieš­ko kū­no kul­ tū­ros mo­ky­to­jo. Pa­si­čiu­pau ba­ka­lau­ ro dip­lo­mą ir nu­lė­kiau į mo­kyk­lą. Jo­je pir­mo­sios su­tik­tos mo­ters pa­klau­ siau, kur ras­ti mo­ky­to­ją Ve­ro­ni­ką.

Ma­nęs klau­sia, ko­dėl jos ieš­kau. At­

Iš lo­vos – abiem ko­jo­mis

Pa­šau­ki­mas: kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas M.Ko­mo­vas nea­be­jo­ja, jog jam dar­be se­ka­si to­dėl, kad pe­da­go­go

pro­fe­si­ja yra jo iš­si­pil­džiu­si sva­jo­nė.

sa­kau, kad dėl dar­bo atė­jau. Ta mo­ te­ris, ku­ri ir bu­vo mo­ky­to­ja Ve­ro­ni­ka, paė­mė ma­ne už ran­kos, nu­si­ve­dė pas di­rek­to­rę. „At­si­ve­džiau ber­niu­ką“, – te­pa­sa­kė. Ji „nu­ske­na­vo“ ma­ne ir to už­te­ko, kad gau­čiau dar­bą.

– Jūs – ne tik kū­no kul­tū­ros mo­ ky­to­jas, bet ir aš­tun­to­kų auk­lė­to­ jas. Kaip se­ka­si šia­me amp­lua?

– Ši aš­tun­to­kų lai­da bus ma­no ant­ ro­ji. Vi­si ma­no vai­kai yra pui­kūs.

Apsk­ri­tai, ma­nau, kad jų blo­gų ne­ bū­na, blogiukais juos pa­ver­čia vi­ suo­me­nė, ap­lin­ka, ku­ri pir­miau­sia yra šei­mo­je. Į rep­li­kas ne­rea­guo­ja

– Vie­šo­jo­je erd­vė­je vy­rau­ja nuo­ mo­nė, jog mo­kyk­la mo­ky­to­jams – tar­si pra­ga­ras. Vai­kai mo­ky­to­ jų ne­ger­bia, ne­klau­so, juos kei­ kia, net smur­tau­ja. Ar tai tie­sa?

– Ne­su­tin­ku su tuo. Aiš­ku, su vai­ kais nė­ra leng­va, gai­la, kad ne­ma­ žai jų iš­ties ne­ger­bia suau­gu­sių­jų.

Ta­čiau vai­kus rei­kia steng­tis su­ do­min­ti ir ta­da jie at­si­ly­gins tuo pa­čiu. Pats na­mie ku­riu įvai­rius pra­ti­mus, ban­dau juos, kad vai­ kams ga­lė­čiau pa­ro­dy­ti per kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas, kad jie no­rė­tų spor­tuo­ti. Mo­kyk­lo­je tik­rai ne­ga­ li­ma dirb­ti tik nuo skam­bu­čio iki skam­bu­čio. Rei­kia, bu­džiu ir dis­ ko­te­ko­se, nors už tai gal ir ne­mo­ ka­mas at­ly­gi­ni­mas. Bet kaip ga­li­ ma vai­kus pa­lik­ti be pri­si­mi­ni­mų apie mo­kyk­los dis­ko­te­kas?! Aš tik­ rai ne­bi­jau pa­sa­ky­ti, kad mo­kyk­la man yra ant­rie­ji na­mai. Tie­siog la­ bai my­liu sa­vo dar­bą, bend­ra­vi­mą su vai­kais. Drą­siai sa­kau, jog esu mo­ky­to­jas, nors esu gir­dė­jęs rep­ li­kų: „Pe­do­fi­las“. Taip ga­li sa­ky­ti tik tie žmo­nės, ku­rie nie­ko ne­sup­ ran­ta, to­dėl bū­tų vi­siš­ka ne­są­mo­nė į tai rea­guo­ti. Ta­čiau pyk­te­liu, kai iš­girs­tu, jog mo­ky­to­jas – ne vy­riš­ ka pro­fe­si­ja. Pa­lau­ki­te, – tik­rai ne kiek­vie­nas vy­ras iš­drįs­tų ir su­ge­ bė­tų at­si­sto­ti prieš vai­kus.

– Tai moks­lo me­tų pra­džia jums tik­rai yra šven­tė?

– Taip, nuo­šir­džiai. Dar nė­ra taip bu­vę, kad ne­lauk­čiau Rug­sė­jo 1-osios ir ti­kiuo­si, kad toks lai­kas nea­teis.

Iš­va­di­no idio­tu

– At­ro­dy­tų, kad esa­te ra­dęs ste­ buk­lin­gą re­cep­tą, kaip bend­rau­ ti su vai­kais. Koks jis?

– Su vai­kais rei­kia mo­kė­ti ir pa­juo­ kau­ti, ir pa­bend­rau­ti, ir pa­šėl­ti, ta­ čiau rei­kia aiš­kiai ži­no­ti, kad esi jų mo­ky­to­jas, tu­ri ro­dy­ti pa­vyz­dį. Vai­ kais rei­kia pa­si­ti­kė­ti, nes jie yra ge­ ri, ta­čiau rei­kia ir tik­rin­ti. Va­do­vau­ da­ma­sis to­kia tai­syk­le, ne­bi­jau sa­vo auk­lė­ti­nių vež­tis į eks­kur­si­jas, net į žy­gius su nak­vy­ne. Vai­kai ži­no, kad yra tai­syk­lės, ku­rių pri­va­lo lai­ky­tis, o jei jas pa­žeis, nie­kur ne­be­va­žiuo­ si­me. Be to, aš juos kiau­riai per­ma­ tau, nes pa­ts mo­kyk­lo­je tik­rai ne­bu­ vau pa­vyz­din­gas mo­ki­nys.

– Tai mo­kyk­lo­je bu­vo­te ne tarp moks­liu­kų, o tarp pa­tra­kė­lių?

– Tik­rai ne­bu­vau pir­mū­nas, bu­vau la­bai jud­rus ber­niu­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

žaiz­dos jau už­gi­jo, bet tą­kart tik­rai bu­vo skau­du.

– Ar grą­žin­tu­mė­te fi­zi­nes baus­ mes į mo­kyk­lą?

– Ne, nes tai nie­ko neišsp­ręs­tų. Kaip elg­sie­si su vai­kais, taip jie elg­sis su ta­vi­mi. Vie­ną mė­ne­sį tu­rė­jau at­lik­ti pra­kti­ką mo­ky­da­mas ant­ro­kus. Kai bai­gė­si pra­kti­kos lai­kas, vai­kai su­ sto­jo at­si­svei­kin­ti – kas pie­ši­nį pa­ do­va­no­jo, kas ei­lė­raš­tį pa­dek­la­ma­vo.

At­sis­to­jo vie­nas ber­niu­kas, pa­da­ vė gė­lę ir nuo­šir­džiai iš­rė­žė: „Lin­kiu jums už­dirb­ti tūks­tan­tį li­tų“. Dėl to­ kių aki­mir­kų ir dir­bu mo­kyk­lo­je.

Už­dir­ba lyg už­sie­ny­je

– O kas mo­ky­to­jui yra kar­je­ra, ko­kių aukš­tu­mų esa­te nu­si­tei­ kęs siek­ti?

– Man mo­ky­to­jo kar­je­ra yra pa­ts dar­ bas. Šiais me­tais su­si­klos­tė taip, kad ne­ma­žai drau­gų bu­vo pri­vers­ti keis­ ti dar­bą ar jo ne­te­ko. Sup­ra­tau, kad sa­vo dar­bą rei­kia la­bai bran­gin­ti. Tai ir da­rau. Man bū­tų pa­ts bai­siau­sias da­ly­kas iš­va­žiuo­ti dirb­ti į už­sie­nį.

– Ir mo­kyk­los lan­gai du­žo?

– Tik vie­ną kar­tą ir tik vie­nas lan­ gas. Vis­ko bu­vo, bet nie­ka­da ne­že­ min­da­vau mo­ky­to­jų, suau­gu­sių­jų, to­dėl da­bar ap­mau­du, kad vai­kams nie­ko ne­reiš­kia ge­ro­kai už sa­ve vy­ res­nį žmo­gų pa­siųs­ti „ant tri­jų rai­ džių“. Vie­na ne­ma­lo­niau­sių pa­tir­čių iš dar­bo mo­kyk­lo­je – ant sie­nos at­ si­ra­dęs di­džiu­lis už­ra­šas „Ko­mo­vas idio­tas“. To­kio „įver­ti­ni­mo“ nu­si­ pel­niau už tai, kad mo­ki­niui už kū­no kul­tū­rą tri­mest­re iš­ve­džiau de­vy­ne­ tą, o ne de­šim­tu­ką.

– Ko­dėl?

– Esu ne­pa­gy­do­mas pa­trio­tas, to­dėl ir mo­kyk­lo­je per vals­ty­bi­nes šven­tes vi­sa­da or­ga­ni­zuo­ju įvai­rias ak­ci­jas.

Gal mei­lė Lie­tu­vai to­kia di­de­lė to­dėl, kad pui­kiai pri­si­me­nu tą lem­tin­gą­ ją sau­sio 13-ąją. Kai pa­bu­dau nak­ tį, ma­ma ver­kė, bu­vo bai­su, o pa­skui ėjo­me prie Ma­žei­kių pa­što. My­liu Lie­tu­vą ir ne­no­riu jos pa­lik­ti. Tur­būt to­dėl man čia ir se­ka­si, ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad čia už­dir­bu tiek, kiek emig­ran­tai ne­ga­li už­dirb­ti už­sie­ny­ je. Net pik­ta bū­na, kai jie par­va­žiuo­ja ato­sto­gų, par­si­ve­ža tuos sa­vo tik­rai kru­vi­nu pra­kai­tu už­dirb­tus pi­ni­gus ir mus, gy­ve­nan­čius Lie­tu­vo­je, va­di­na ver­gais. Pa­žiū­rė­ki­te į sa­ve!

– Iš­siaiš­ki­no­te, kas tai pa­da­rė?

– Taip. Ir nu­bau­džiau ne kaž­kaip ki­ taip, o taip, jog tas vai­kas ži­no, kad aš ži­nau, jog jis tai pa­da­rė. Da­bar

– Kai vi­si skun­džia­si ma­žais at­ ly­gi­ni­mais, ga­na drą­sus jū­sų pa­ reiš­ki­mas, kad už­dir­ba­te dau­ giau nei emig­ran­tai.

– Ir iš pa­mo­kų bėg­da­vo­te?

– Ži­no­ma.

– Ir šei­ma ne­prie­kaiš­tau­ja?

– Ma­no žmo­na Ju­di­ta – Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro so­lis­tė. Ji pa­ti tu­ ri la­bai daug veik­los, to­dėl ir ma­ ne pui­kiai su­pran­ta. La­bai džiau­ giuo­si, kad mus su­ve­dė li­ki­mas, kad žiū­ri­me ta pa­čia kryp­ti­mi.

– Kaip ju­du su Ju­di­ta su­si­pa­ži­ no­te?

– Stu­den­tų bend­ra­bu­ty­je. Ji į Klai­ pė­dą stu­di­juo­ti Me­nų fa­kul­te­te at­ vy­ko me­tais vė­liau nei aš. Li­ki­mas lė­mė, kad ji at­si­kraus­tė gy­ven­ ti į tą pa­tį bend­ra­bu­tį. Kai pir­ mą kar­tą ją pa­ma­čiau, at­si­su­kau dar pa­si­žiū­rė­ti, kai praė­jo ir pa­ sa­kiau: „Va, ši­ta tai gra­ži“. Pas­kui pro lan­gą se­kio­da­vau aki­mis, ka­da ir kur ji išei­na, ka­da grįž­ta. Pra­dė­ jo­me bend­rau­ti, drau­gau­ti, o maž­ daug po me­tų su­si­tuo­kė­me. Šei­ma esa­me jau sep­tin­ti me­tai. Man šei­ ma – ver­ty­bė, ku­rią sau­gau, bran­ gi­nu. Po dar­bo man ge­riau­sia bū­ti su žmo­na ir sū­nu­mi Jo­rin­tu, ku­ riam še­še­ri, su jais pa­si­vaikš­čio­ti prie jū­ros, pa­si­va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais, o ne ei­ti links­min­tis su drau­gais.

– Bet da­lį lai­ko iš šei­mos „pa­ va­gia“ ir fut­bo­las.

– Nie­ka­da pro­fe­sio­na­liai ne­spor­ ta­vau, Ma­žei­kiuo­se trum­pai lan­ kiau tre­ni­ruo­tes ir tiek. Klai­pė­do­je ne­ti­kė­tai pa­te­kau į gar­saus tre­ne­rio Šen­de­rio Gir­šo­vi­čiaus, ku­ris tre­ni­ ra­vo uos­ta­mies­čio ko­man­dą „Ro­ do­vi­tas“, žai­du­sią Lie­tu­vos fut­bo­ lo I ly­go­je, ran­kas. Pas­kui žai­džiau Kre­tin­gos, Ši­lu­tės ko­man­do­se, o da­bar pa­bė­gio­ju už le­gen­di­nius „Pli­kius“, ku­rių gre­to­se bu­vau ir 2009 me­tais, kai Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos tau­rės var­žy­bo­se nu­ga­ lė­jo­me net Vil­niaus „Žal­gi­rį“. Žai­ džiu sa­vo ma­lo­nu­mui.

– Jū­sų en­tu­ziaz­mas ir op­ti­miz­ mas – neį­ti­kė­ti­ni. Kiek­vie­ną ry­tą pra­bun­da­te gal­vo­da­mas, kad ši die­na bus nuo­sta­bi?

– Tu­riu prie­ta­rą, ku­rio lai­kau­si. Iš lo­vos kiek­vie­ną ry­tą iš­li­pu abiem ko­jo­mis ir ta­da ne­ga­liu skųs­tis, kad iš­li­pau ne ta, to­dėl nuo­tai­ka blo­ga. Bū­na vi­so­kių die­nų, ne tik sau­lė švie­čia, ta­čiau iš klai­dų pa­ si­mo­kai, jas pa­mirš­ti ir ke­liau­ji to­ lyn. At­vi­rai pa­sa­ky­siu – esu la­bai lai­min­gas žmo­gus.

6

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

miestas

Ryš­kes­nės pe­rė­jos – ne vi­sur Kas­me­tis pės­čių­jų pe­rė­jų at­nau­ji­ni­mas prieš rug­sė­jo pir­mą­ją ap­len­kia kai ku­rias mo­kyk­las. Ban­gų gat­vė­je esan­tis „Šal­ti­nė­ lis“ lie­ka nu­skriaus­tas jau ke­lin­tus me­tus iš ei­lės.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Pastebėjimas: Bangų gatvėje ties ugdymo įstaiga perėja neatnaujina-

ma jau keletą metų.

Vytauto Petriko nuotr.

„Nuo tre­jų me­tu­kų vai­ką ve­du į šį dar­že­lį, ta­čiau pa­ryš­kin­ti pės­čių­jų pe­rė­jos per ke­le­tą me­tų nie­kas ne­ si­tei­kė“, – skun­dė­si bū­si­mos pir­ mo­kės ma­ma Ra­sa.

Pa­sak jos, di­de­liu grei­čiu le­kian­ čių ma­ši­nų vai­ruo­to­jai ga­li nė ne­ pas­te­bė­ti per ke­lią ei­nan­čių ma­

žy­lių, juo­lab jog „Šal­ti­nė­lį“ lan­ko ir dar­že­li­nu­kai, ir pra­di­nių kla­sių mo­ki­niai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to prie­žiū­ros po­sky­rio vy­riau­sio­ ji spe­cia­lis­tė Lai­ma Jū­re­vi­čie­nė nu­ro­dė, jog vi­sos pės­čių­jų pe­rė­ jos at­nau­ji­na­mos pa­gal Švie­ti­ mo sky­riaus siun­čia­mus są­ra­šus.

Pas­ta­rie­ji yra de­ri­na­mi su drau­di­ mo kom­pa­ni­jo­mis. „Šiais me­tais

pa­da­ry­ta vis­kas, kas bu­vo su­pla­ nuo­ta – nu­pieš­ti 197 „Ap­sau­gok ma­ne“ ženk­lai bei at­nau­jin­tos 56 pės­čių­jų pe­rė­jos“, – pa­ti­ki­no ji.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, są­ra­šas nuo­lat to­bu­li­na­mas, to­dėl esant ga­li­my­ bei „Šal­ti­nė­lis“ ga­li į jį pa­tek­ti. „Jei bus fi­nan­sa­vi­mas, pe­rė­ją su­ tvar­ky­si­me dar šiais me­tais, jei ne – teks lauk­ti ki­tų“, – nu­ro­dė L.Jū­ re­vi­čie­nė

Viešasis transportas dar tobulės Prieš dešimtį metų, 2003 m. rugsėjo 1-ąją, viešąjį transportą Klaipėdos mieste ėmė organizuoti naujai įsteigta VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT). Per tą laiką viešojo transporto sistema susigrąžino savo keleivius. Dabar mūsų uždavinys – gausinti keleivių skaičių ir savo paslaugą padaryti dar kokybiškesnę.

Techniškai ją sukurti nėra sudėtinga. Pažangiuose Europos regionuose ta sistema netgi integruoja skirtingas transporto rūšis: traukinius, tramvajus, autobusus, metro.

Mūsų užduotis paprastesnė, tereikia tik politinės valios kurti ir palaikyti vieningais principais veikiantį tinklą.

Priemiesčiai – ilgalaikė plėtros kryptis

Mažosios stotys

Per pastaruosius dešimtmečius daugelis klaipėdiečių išsikėlė į priemiesčio gyvenvietes. Absoliuti dauguma jų į darbą važiuoja, vaikus veža į miestą asmeniniais automobiliais. Apytikriais skaičiavimais, dabar apie pusę transporto piko metu miesto gatvėmis važiuojančių automobilių yra iš priemiesčio. Tai kelia savaime suprantamas spūsčių, automobilių statymo vietų stygiaus, ekologijos, eismo saugumo problemas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių pradėjome viešojo transporto plėtrą į priemiesčius.

Augimo potencialą matome čia nemažą. 2007-aisiais, kai pradėjome rimtai nagrinėti šios veiklos krypties galimybes, viešuoju transportu naudojosi tik 6 proc. priemiesčio gyventojų. Dabar, nutiesus pirmuosius pagal vieningo bilieto sistemą dirbančius maršrutus, ta dalis žymiai gausėja. Ekonomiški maži autobusai ir racionalus jų važiavimo grafikas leidžia tuos maršrutus aptarnauti sąlygiškai nedidelėmis sąnaudomis.

Vieninga regiono transporto sistema

Tų maršrutų sąnaudos nedidelės – tačiau pajamos yra dar mažesnės.

Retai gyvenami (palyginti su miestu) priemiesčiai objektyviai negali sukurti didelių keleivių srautų. Neturime galimybės neribotai maršrutų tinklo plėsti dėl pačios plėtros; taip mes skriaustume Klaipėdos mieste gyvenančius keleivius. Todėl pagrįstai laukiame kaimyninių savivaldybių paramos.

Silpnos jungtys su priemiesčiais, su tokiais svarbiais regionui objektais kaip oro uostas, trukdo ne tik Klaipėdos, bet ir viso regiono plėtrai. Vieninga regiono transporto sistema neturi būti tik Klaipėdos miesto rūpestis, ji naudinga ir kaimynams.

Geografinė Klaipėdos miesto forma skatina galvoti apie mažas autobusų stotis (su dengtais laukimo peronais atskiriems maršrutams), kuriose keleiviai iš privežamųjų maršrutų persėstų į didžiųjų miestų autobusų maršrutus. Viena tokia galima Ligoninių miestelyje, kita – prekybos centro BIG kaimynystėje, kur jau šiuo metu pradeda ir baigia darbą 4–6 privežamųjų maršrutų autobusai. Jau dabar mes ten formuojame keleivių persėdimo centrus.

Tokios stotys kaip pastatai maršrutų funkcionavimui nėra funkciškai būtinos. Tačiau jos pagerintų kelionės komfortą, padidintų viešojo transporto patrauklumą. Komercinis tokių nemažą žmonių srautą turinčių vietų patrauklumas leidžia galvoti apie galimą viešojo ir privataus sektorių partnerystę statant tokias mažas stotis.

Terminuotieji tampa vis racionalesni

Kiekvienas miestas susiduria su prieštaravimu tarp įstatymu įtvirtintos pareigos užtikrinti viešąjį transportą visiems savo gyventojams – ir kuklių sistemos finansinių galimybių. Nutiesti tokį maršrutų tinklą, kad be persėdimo iš kiekvienos vietos būtų galima nuvažiuoti į bet kurią kitą miesto vietą – nėra įmanoma. Taip tiesiog būtų „vežiojamas oras“, ir tokios sistemos išlaikyti nebūtų jokių galimybių.

Privežamųjų maršrutų ir pačioje Klaipėdos miesto teritorije yra, ir jų nemažės. Keleivių, kurie norėdami pasiekti kelionės tikslą turės persėsti į kitą autobusą – taip pat nemažės. Tokiems keleiviams vis racionalesnis tampa terminuotasis bilietas.

Verta pastebėti, kad po pernykščio privežamųjų maršrutų starto Klaipėdoje netrukus buvo sumažintos terminuotųjų bilietų kai-

nos. Išplėtota, keliasdešimt rūšių (nuo vienos dienos iki metų galiojimo) turinti terminuotųjų bilietų rūšių sistema leidžia pasirinkti ekonomiškiausią atsiskaitymo už kelionę būdą.

Kartu nediskriminuojame ir kartiniais bilietais besinaudojančių keleivių. Pas mus kioske, skirtingai nei Vilniuje, galima nusipirkti net ir popierinį kartinį bilietą. Tiesiog tikime keleivių racionalumu ir sugebėjimu skaičiuoti savo pinigus. Ir pagal parduodamų bilietų struktūros pokyčius matome, kad terminuotuosius bilietus „atranda“ vis daugiau keleivių.

Mieste – greitis ir komfortas

Nors vidutinis maršrutinis greitis Klaipėdos mieste yra kur kas didesnis nei sostinėje, jį galima ir reikia dar padidinti. Tam būtina pailginti autobusams skirtas juostas. Šiais metais įsibėgėja autobusų parko atnaujinimas. Tačiau mes iki šiol vidutiniu transporto priemonių amžiumi atsiliekame nuo Vilniaus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar nebrangs bilietai? – Šiemet tokios galimybės nesvarstome.

Kaip pareikšti pretenziją dėl aptarnavimo kokybės? – Nemokamu

(iš visų tinklų, išskyrus „Ežį“) telefonu 8 800 12344, el. paštu sekretoriatas@klaipedatransport.lt.

Kada pradės važiuoti naktinis autobusas? – Pirmas konkursas dėl naktinių autobusų neįvyko, neatsirado norinčiųjų vežti, bet nenuleidžiame rankų. Bandysime vėl.

Kaip mums pasiekti, kad raudonieji autobusiukai į Klaipėdą važiuotų ir pro mūsų priemiesčio gyvenvietę? – Bendruomenės lyderiai turi kreiptis į mus ir į savo savivaldybės valdžią.

Andrius Samuilovas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Užs. 1154977

Taip buvo iki įkuriant KKT. Pagal 2003-iųjų metų spaudą Nelegali prekyba licencijomis:

„Parduoda: „Ford Transit (1990 m.), su licencija ir 5-uoju, 14-uoju maršrutais.“ Nepatikimas susisiekimas:

„Dėl smarkiai spustelėjusio šalčio miesto transporte susidarė ekstremali situacija. Tradicinį rytais skubančių keleivių srautą papildė nuosavų automobilių į trasą neišvilkę miestelėnai. O gatvėse kaip tyčia – dingo įprastiniu laiku važiavę autobusai, „litinukai“ pralėkdavo nelyginant ekspresai, kai kurie aklinai prikimšti stovinčių keleivių; vėluojantys į darbą miestelėnai desperatiškai gaudė taksi, rovėsi plaukus, kad neužsisakė iš namų, buvo atidedamos kelionės.“

Nedrausmingi maršrutinių taksi vežėjai: „...Savivaldybės 2 a fojė vyksiančiame komisijos posėdyje bus svarstomi [13 pavardžių] individualių įmonių keleivių vežimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. [...] „ Patikrinimų rezultatai: „Reidas pradėtas nuo galutinės stotelės „Miesto ligoninė“.

Pamatę tikrintojus, iš aikštelės dingo maždaug trylika iš 20 mikroautobusų vairuotojų.“ Atsipalaidavę didžiųjų autobusų vežėjai:

„Privataus bendrovės [...] autobusų parko didžiųjų autobusų vairuotojai neturėjo firmos darbuotojų pažymėjimų, pateiktas tik vienas maršruto leidimas. [...] autobusų parko 1-ojo ir 12-ojo maršrutų vairuotojai turėjo nebegaliojančius maršrutų leidimus.“

7

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

lietuva

Bal­tie­ji rū­mai pri­si­mi­nė Bal­ti­jos vals­ty­bes Vė­lų penk­ta­die­nio va­ka­rą Lie­tu­vos lai­ku ša­lies va­do­vė Da­lia Gry­baus­kai­tė kar­ tu su Lat­vi­jos ir Es­ti­jos pre­zi­den­tais Bal­ tuo­siuo­se rū­muo­se tu­rė­jo su­si­tik­ti su ga­ lin­giau­sios pa­sau­ly­je vals­ty­bės – Jung­ti­ nių Vals­ti­jų – pre­zi­den­tu Ba­rac­ku Oba­ma.

Val­das Rum­ša v.rumsa@diena.lt

Daug įdo­mių te­mų

Su­si­ti­ki­mo iš­va­ka­rė­se Bal­tų­jų rū­ mų ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­vie­ši­no JAV vi­cep­re­zi­den­to Joe Bi­de­no laiš­ką Bal­ti­jos ša­lių žmo­nėms. Straips­ ny­je, be ki­ta ko, tei­gia­ma, kad Bal­ ti­jos ša­lių pa­stan­gos di­ver­si­fi­kuo­ti ener­gi­jos šal­ti­nius ir kur­ti skaid­ res­nę ener­ge­ti­kos rin­ką tu­ri JAV pa­lai­ky­mą.

Bū­tent su JAV vi­cep­re­zi­den­tu ir tu­rė­jo įvyk­ti pir­mas su­si­ti­ki­mas Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se penk­ta­die­ nio pa­va­ka­re. Tie­sa, į Va­šing­to­ną at­vy­kę D.Gry­baus­kai­tė, Lat­vi­jos pre­zi­den­tas And­ris Bėr­zi­nis ir Es­ti­ jos va­do­vas Too­mas Hend­ri­kas Il­ ve­sas Bal­ti­jos re­gio­nui ak­tua­liau­ sius klau­si­mus pir­miau­sia ža­dė­jo ap­tar­ti tri­se. Vė­liau Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se pla­nuo­tas vi­sų Bal­ti­jos vals­ty­bių dar­bo su­si­ti­ki­mas su JAV vi­cep­re­zi­den­tu J.Bi­de­nu, o ga­liau­ siai – ir su pre­zi­den­tu B.Oba­ma.

JAV stip­riai re­mia Bal­ti­jos vals­ty­bių pa­stan­gas plė­to­ti vie­ti­nius ener­gi­jos šal­ti­nius ir ieš­ko­ti ap­lin­kai ne­kenks­ min­gų spren­di­mų.

Dar prieš iš­vyk­da­ma į Va­šing­to­ ną D.Gry­baus­kai­tė vi­zi­tą įvar­di­jo kaip „Bal­ti­jos ša­lių ir JAV bend­ra­ dar­bia­vi­mo tęs­ti­nu­mą už­tik­ri­nan­ tį su­si­ti­ki­mą“.

Pla­nuo­ta di­džiau­sią dė­me­sį per su­si­ti­ki­mą skir­ti ener­ge­ti­nio sau­ gu­mo klau­si­mams, eko­no­mi­niam bend­ra­dar­bia­vi­mui, san­ty­kiams su Ry­tų par­tne­rys­tės ša­li­mis ir Ru­si­ ja. Taip pat kal­bė­ti apie ES de­ry­bas su JAV dėl Tran­sat­lan­ti­nės pre­ky­ bos su­tar­ties.

Anks­čiau Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­ kai­tė sa­kė be­si­džiau­gian­ti, kad mi­ si­ja pra­dė­ti to­kias de­ry­bas te­ko bū­ tent Lie­tu­vai.

šius. Su­tar­tis ne tik su­kurs aukš­tų stan­dar­tų ir vi­sa­pu­sį su­si­ta­ri­mą, pa­dė­sian­tį stip­rin­ti tarp­tau­ti­nę pre­ky­bos sis­te­mą, bet ir ska­tins kon­ku­ren­cin­gu­mą bei au­gi­mą“, – skel­bia­ma ša­lių va­do­vų pa­si­ra­šy­to­ je po­li­ti­nė­je dek­la­ra­ci­jo­je.

Do­ku­men­te ap­si­keis­ta ir dip­lo­ ma­ti­nė­mis fra­zė­mis džiau­gian­ tis dėl stip­rė­jan­čių po­li­ti­nių bei eko­no­mi­nių ša­lių sai­tų, pri­si­min­ ta prieš 15 me­tų pa­si­ra­šy­ta Bal­ti­jos ša­lių bei JAV par­tne­rys­tės ir bend­ ra­dar­bia­vi­mo char­ti­ja. Pab­rėž­ ta, kad per dau­giau nei dvi­de­šimt me­tų Bal­ti­jos ša­lys ne tik ta­po vi­ sa­ver­tė­mis de­mok­ra­ti­nė­mis vals­ ty­bė­mis, bet da­bar jau yra ir pa­ vyz­dys ki­toms ša­lims.

Ypa­tin­gas dė­mesys ener­ge­ti­kai

Dar vie­nas dek­la­ra­ci­jos ak­cen­tų – ir Bal­ti­jos re­gio­no ener­ge­ti­nio sa­ va­ran­kiš­ku­mo klau­si­mas. „Ka­dan­gi pa­ti­ki­mas ir įvai­ rus ener­gi­jos tie­ki­mas yra es­mi­nė eko­no­mi­nio kles­tė­ji­mo są­ly­ga, mes pa­tvir­ti­na­me su­si­ta­ri­mą stip­rin­ ti Bal­ti­jos re­gio­no eko­no­mi­nį sau­ gu­mą. <...> JAV stip­riai re­mia Bal­ ti­jos vals­ty­bių pa­stan­gas plė­to­ti vie­ti­nius ener­gi­jos šal­ti­nius ir ieš­ ko­ti ap­lin­kai ne­kenks­min­gų spren­ di­mų“, – skel­bia­ma do­ku­men­te.

Dek­la­ra­ci­jo­je už­si­min­ta ir apie bū­ti­ny­bę stip­rin­ti ki­ber­ne­ti­nį sau­ gu­mą, t. y., bend­ra­dar­biau­ti ieš­ kant bū­dų jį su­kur­ti ir ti­riant jau pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus. Kal­ba­ma ir apie vals­ty­bių in­dė­lį per mi­si­ ją Af­ga­nis­ta­ne. Taip pat už­si­min­ ta apie įsi­pa­rei­go­ji­mą gy­ny­bai skir­ ti 2 pro­c. BVP. Tai pir­ma­sis Pre­zi­den­tės D.Gry­ baus­kai­tės vi­zi­tas į Bal­tuo­sius rū­mus. Iki šiol ji ke­lis kar­tus su B.Oba­ma bend­ra­vo tarp­tau­ti­niuo­ se ren­gi­niuo­se.

Jau anks­čiau po­li­to­lo­gai šį pre­ zi­den­tų su­si­ti­ki­mą yra pa­va­di­nę nau­din­ges­niu JAV, nes per vi­zi­tą konk­re­čių spren­di­mų ne­pla­nuo­ta, o B.Oba­mos su­si­ti­ki­mas su JAV po­ li­ti­kai nuo­sai­kių Bal­ti­jos vals­ty­bių va­do­vais esą ge­ri­na smu­ku­sį Va­ šing­to­no įvaiz­dį.

Po­li­ti­nė dek­la­ra­ci­ja

Per su­si­ti­ki­mą taip pat tu­rė­jo bū­ ti pa­skelb­ta bend­ra Lie­tu­vos, Lat­ vi­jos, Es­ti­jos ir JAV pre­zi­den­tų dek­la­ra­ci­ja. Vie­nas jos ak­cen­tų – Tran­sat­lan­ti­nės pre­ky­bos su­tar­ ties svar­ba ES ir Jung­ti­nėms Vals­ ti­joms. „Pri­pa­žįs­ta­me ir dar kar­tą pa­ tvir­ti­na­me mū­sų su­si­ta­ri­mą dėl Tran­sat­lan­ti­nės pre­ky­bos su­tar­ ties de­ry­bų kaip ga­li­my­bės iš­plės­ti tvir­tus Eu­ro­pos ir Jung­ti­nių Vals­ti­ jų kul­tū­ri­nius bei eko­no­mi­nius ry­

4

- tiek kartų iki penktadienio D.Grybauskaitė buvo susitikusi su B.Obama.

Pa­tir­tis: iki penktadienio Lie­tu­vos va­do­vė D.Gry­baus­kai­tė buvo susitikusi su JAV pre­zi­den­tu B.Oba­ma tarp­

tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se.

„Scan­pix“ nuo­tr.

8

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

Naujausios žinios apie Sirijos krizę – kl.lt

pasaulis In­ter­ven­ci­ja į Si­ri­ją: sce­na­r pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Eks­per­tai ir ap­žval­gi­nin­kai jau ne­bes­vars­ to, ar Va­ka­rų ša­lys su­rengs in­ter­ven­ci­ją į Si­ri­ją. Ka­riš­kiams ren­giant po­ten­cia­lios ata­kos pla­nus, li­ko tik du klau­si­mai – ka­ da ir pa­gal ko­kį sce­na­ri­jų.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Ri­bo­to mas­to smū­giai

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos par­la­men­ tui ket­vir­ta­die­nį nu­bal­sa­vus prieš ka­ri­nius veiks­mus Si­ri­jo­je, Va­ka­ rams te­ko bent ke­lioms die­noms ati­dė­ti pla­nuo­ja­mą in­ter­ven­ci­ ją į dve­jus su pu­se me­tų trun­kan­tį konf­lik­tą. Jung­ti­nės Vals­ti­jos šiai ope­ra­ci­jai sie­kia su­kur­ti tarp­tau­ ti­nę koa­li­ci­ją, bet ša­lies pa­rei­gū­ nai taip pat už­si­me­na, kad Va­šing­ to­nas gin­da­mas sa­vo tarp­tau­ti­nius in­te­re­sus ga­li im­tis ir vie­na­ša­liš­ kų veiks­mų.

JAV gy­ny­bos sek­re­to­rius Chuc­kas Ha­ge­lis ant­ra­die­nį pa­reiš­kė, kad Ame­ri­kos pa­jė­gos ta­me re­gio­ne „pa­si­ruo­šu­sios veik­ti“, jei­gu pre­zi­ den­tas Ba­rac­kas Oba­ma įsa­kys.

Bal­tų­jų rū­mų at­sto­vas Jay Car­ ney sa­kė, jog ša­lies va­do­vas dar ne­priė­mė ga­lu­ti­nio spren­di­mo dėl JAV at­sa­ko, bet be­veik nea­be­jo­ja­ ma, kad jis bus su­si­jęs su ka­ri­niais veiks­mais. Ta­čiau at­sto­vas tvir­ti­ no, jog Va­šing­to­nas ne­sie­kia „pa­ keis­ti re­ži­mo“, to­dėl ti­kė­ti­na, kad bet ko­kie ka­ri­niai smū­giai bus ri­ bo­to mas­to ir kad jais ne­bus sie­kia­ ma nu­vers­ti Bas­ha­ro al As­sa­do.

Pa­mirš­ki­te sau­su­mos ope­ra­ci­ją

Tiek ana­li­ti­kai, tiek Va­ka­rų ka­riuo­ me­nių at­sto­vai at­me­ta sau­su­mos ope­ra­ci­jos ga­li­my­bę. „Sau­su­mos ope­ra­ci­jai Si­ri­jo­je at­lik­ti rei­kia šim­tų tūks­tan­čių ka­ rių, kai kas kal­ba apie 350 tūkst., –

Pran­cū­zi­jos ži­niask­lai­dai sa­kė šios ša­lies ka­riuo­me­nės va­das ad­mi­ro­ las Édouard’as Guil­laud. – Kaip pa­ sa­ky­tų ame­ri­kie­čiai – pa­mirš­ki­te!

Si­ri­jos ka­riuo­me­nė ge­rai ap­rū­pin­ ta, pa­reng­ta ir vei­kia ryž­tin­gai.“ Va­ka­rų eks­per­tai įvar­di­ja ke­le­tą pa­grin­di­nių sce­na­ri­jų, ku­riuos ga­ li pa­si­rink­ti JAV ir jų są­jun­gi­nin­kai.

Vie­nas jų – įves­ti ne­skrai­do­mą zo­ ną virš Si­ri­jos, kad re­ži­mo lėk­tu­vai ir sraig­tas­par­niai ne­ga­lė­tų ata­kuo­ti su­ki­lė­lių iš oro. Tai bū­tų di­de­lė pa­ spir­tis opo­zi­ci­jai, bet, kad už­tik­rin­tų ne­skrai­dy­mo zo­ną nau­do­da­mos lėk­ tu­vus, JAV pir­miau­sia tu­rės neut­ra­ li­zuo­ti Si­ri­jos oro gy­ny­bos sis­te­mą.

Tai bū­tų ga­na ri­zi­kin­ga, nes Ru­si­ja ža­dė­jo ap­rū­pin­ti Si­ri­ją mo­der­nio­ mis oro gy­ny­bos prie­mo­nė­mis. „Toks žings­nis pri­vers ame­ri­kie­ čius įsi­vel­ti į Si­ri­jos pi­lie­ti­nį ka­rą la­biau, nei jie no­rė­tų“, – Vo­kie­ti­jos trans­liuo­to­jui „Deuts­che Wel­le“ tei­gė Han­sas Joa­chi­mas Schmid­tas iš Vo­kie­ti­jos He­se­no ka­ro ir tai­kos ty­ri­mų fon­do.

Rea­liau­sia – ra­ke­tų ata­ka

Ar Va­šing­to­nas pa­si­rinks šį sce­na­ ri­jų, abe­jo­ja ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ty­ri­mų ins­ti­tu­to „Ox­ford Re­search Group“ sau­gu­mo eks­per­tas Pau­ las Ro­ger­sas. Jo nuo­mo­ne, la­biau­ siai ti­kė­ti­nos yra ata­kos spar­nuo­ to­sio­mis ra­ke­to­mis iš es­kad­ri­nių mi­ni­nin­kų ar­ba po­van­de­ni­nių lai­ vų. To­kios ra­ke­tos yra la­bai tiks­lios, tu­ri vos 20 m pa­klai­dą ir ga­li skris­ti taip že­mai, kad Si­ri­jos gy­ny­bos sis­ te­mos ne­pa­jėgs jų su­stab­dy­ti.

„Ame­ri­kie­čiai ga­lė­tų pa­leis­ti šias ra­ke­tas iš Iz­rae­lio pa­kran­tės van­ de­nų, ga­vę jo lei­di­mą. Jos per­skris­ tų Ga­li­lė­ją ir Go­la­no aukš­tu­mas, o iš ten iki Da­mas­ko te­lie­ka 70–80 km“, – aiš­ki­no eks­per­tas.

Ko­va už de­mok­ra­ti­ ją – tai Si­ri­jos tau­tos rei­ka­las. To­dėl mes ne­pri­ta­ria­me už­sie­ nio įsi­ki­ši­mui, ar tai bū­tų pa­ra­ma re­ži­ mui, ar opo­zi­ci­jai.

Jau da­bar Vi­dur­že­mio jū­ro­je yra ke­le­tas JAV lai­vų, ku­rie ga­li su­ reng­ti ra­ke­tų ata­kas.

Nors svars­to­ma ir Si­ri­jos su­ki­lė­ lių ap­gink­la­vi­mo ga­li­my­bė, P.Ro­ ger­sas įspė­ja, kad toks žings­nis bū­tų pa­vo­jin­gas, nes gink­lai ga­li pa­tek­ti į stip­riau­sios su­ki­lė­lių gru­ puo­tės – is­la­mis­ti­nio „Al Nus­ros“ fron­to – ran­kas. Jung­ti­nės Tau­tos ir kai ku­rios vals­ty­bės jį lai­ko te­ro­ ris­tų or­ga­ni­za­ci­ja. „Yra būgš­ta­vi­mų, kad pa­dė­tis Si­ ri­jo­je taps dar blo­ges­nė, jei­gu vie­toj B.al As­sa­do ją ims val­dy­ti is­la­mis­ tai“, – tei­gė P.Ro­ger­sas.

Ug­nies ka­muo­lys

Va­šing­to­nui ir są­jun­gi­nin­kams rei­kia at­si­žvelg­ti ir į at­sa­ko­mą­sias prie­mo­nes, ku­rių ga­li im­tis B.al As­sa­do re­ži­mas, pra­de­dant nuo

Sugriautai ša­liai at­kur­ti pri­reiks d Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Oma­ras Adi gi­mė Vil­niu­je, bet su Si­ri­ja jį sie­ja krau­jo ry­šys. Vi­sai ne­ se­niai vy­ras par­ve­žė tė­vą iš ka­ro dras­ko­mos ša­lies. O.Adi įsi­ti­ki­nęs, kad už­sie­nio in­ter­ven­ci­ja yra vie­ nin­te­lė išei­tis, nors vi­sų pro­ble­mų ji neišsp­ręs.

– Va­ka­rai vis gar­siau kal­ba apie in­ter­ven­ci­ją į Si­ri­jos konf­lik­tą, ir ji jau at­ro­do neiš­ven­gia­ma.

Kaip ma­no­te, ar tai tei­sin­gas žings­nis?

– Taip, ži­no­ma. Šis re­ži­mas yra iš­ žu­dęs ne­ma­žai žmo­nių, be to, bu­vo pa­nau­do­tas che­mi­nis gink­las. Atė­ jo lai­kas im­tis pre­ven­ci­nių veiks­mų prieš to­kį re­ži­mą.

Puo­li­mas: ke­tu­ri JAV es­kad­ri­niai mi­ni­nin­kai, gink­luo­ti spar­nuo­to­sio­

mis ra­ke­to­mis „To­ma­hawk“ ir dis­lo­kuo­ti Vi­dur­že­mio jū­ro­je, pa­si­ren­gę smog­ti į tai­ki­nius Si­ri­jo­je. „Reu­ters“ nuo­tr.

– Si­ri­jo­je tik­riau­siai tu­ri­te drau­gų ir ar­ti­mų­jų. Ko­kių ži­nių gau­na­te iš jų, kaip jie gy­ve­na?

– Su šio­kia to­kia bai­me. Ka­ras pa­ lie­tė kiek­vie­ną žmo­gų. Ap­ri­bo­ta ju­dė­ji­mo lais­vė, kar­tais žmo­nėms ten­ka bū­ti įka­lin­tiems na­muo­se po ke­lias die­nas, nes jie bi­jo išei­ti į gat­vę. Aiš­ku, šioks toks gy­ve­ni­mas vyks­ta, dir­ba par­duo­tu­vės.

da pi­ni­gų. Vi­sas gy­ve­ni­mas ap­vir­ to aukš­tyn ko­jo­mis. At­kur­ti eko­ no­mi­ką rei­kės la­bai il­gai. At­ro­do, kad Bas­ha­ras al As­sa­das neį­ver­ti­ no kai ku­rių pa­da­ri­nių ir ti­ki­si iš­ lai­ky­ti po­stą, ne­svar­bu, ko­kia bū­ tų to kai­na.

Da­bar­ti­nė val­džia su­ grio­vė ir su­bom­bar­ da­vo iš­ti­sus mies­tus.

Ir aš kal­bu apie mies­ tus, ku­rie ne­tgi di­ des­ni už Vil­nių.

– O kaip ver­ti­na­te opo­zi­ci­ją, juk ji ir­gi ga­na mar­ga ir su­si­ skal­džiu­si?

– Taip, tai ga­na su­dė­tin­gas rei­ ka­las. Iš pra­džių ji tu­rė­jo bend­rą tiks­lą nu­vers­ti pre­zi­den­tą. O da­ bar at­si­ra­do po­van­de­ni­nių sro­ vių, vie­ni tam­pa ra­di­ka­les­ni, ki­ti at­vi­res­nių pa­žiū­rų. Tai­gi atei­ty­je ir­gi ga­li bū­ti pro­ble­mų, ne­bent at­ eis stip­ri val­džia ir vi­si su­tiks jai pa­klus­ti.

– Kaip jū­sų tė­vas gy­ve­no Si­ ri­jo­je pa­sta­ruo­sius me­tus, kai vyks­ta konf­lik­tas?

– Jis jau išė­jęs į pen­si­ją, bet vys­to sa­vo pro­jek­tus. Daug kas už­si­da­ rė, dirb­ti ta­po sun­kiau, pa­si­kei­tė va­liu­tos kur­sas, ban­kai neiš­duo­

– Re­gio­ne tu­ri­me Egip­to pa­vyz­ dį, kur po re­vo­liu­ci­jos vėl pra­ si­dė­jo sui­ru­tė. Ar ne­bi­jo­te pa­ na­šių pa­da­ri­nių Si­ri­jo­je?

9

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

pasaulis Lau­kia ­ re­for­mos

Gy­dy­tis ­ neiš­leis

Pri­siė­mė ­ at­sa­ko­my­bę

Po­pie­žius Pran­ciš­kus (nuotr.) ren­gia­si at­lik­ti rim­tą Va­ti­ka­no per­tvar­ky­mą ir pa­keis­ti įta­kin­ gą vals­ty­bės sek­re­to­rių Tar­ ci­sio Ber­to­ne, ku­ris pa­si­ro­ dė kaip skal­dan­ti fi­gū­ra Baž­ ny­čios cent­ri­nė­je ad­mi­nist­ra­ ci­jo­je. Jis bu­vo kri­ti­kuo­ja­mas dėl pra­stų spren­di­mų skirs­ tant po­stus ir fa­vo­ri­tiz­mo.

Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ ras Ja­nu­ko­vy­čius va­kar pa­ reiš­kė ne­tu­rin­tis tei­si­nių ga­ lių leis­ti sa­vo ka­li­na­mai po­ li­ti­nei var­žo­vei Ju­li­jai Ty­mo­ šen­ko iš­vyk­ti gy­dy­tis į už­sie­ nį, kaip siū­lė kai ku­rių Eu­ro­ pos ša­lių vy­riau­sy­bės, ieš­ ko­da­mos išei­ties iš po­li­ti­nės ak­la­vie­tės.

Tarp­tau­ti­nio dži­ha­dis­tų tink­ lo „Al Qae­da“ ko­vo­to­jų gru­ puo­tė „Ira­ko ir Le­van­to is­la­ mo vals­ty­bė“ va­kar pa­skelb­ ta­me pra­ne­ši­me pri­siė­mė at­ sa­ko­my­bę už vir­ti­nę sprog­ di­ni­mų Bag­da­de. Vi­so­je ša­ ly­je per smur­to iš­puo­lius šią sa­vai­tę žu­vo 75 žmo­nės, dar per 200 bu­vo su­žeis­ta.

r­ i­jai ir pa­vo­jai ata­kų at­rė­mi­mo ir bai­giant te­ro­ riz­mo ak­tais. Da­mas­kas bu­vo įspė­ jęs, kad jo už­puo­li­mas pa­vers ug­ nies ka­muo­liu vi­są Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ną. Im­tis ak­ty­ves­nių veiks­mų ga­li Si­ri­jos są­jun­gi­nin­kai – Ira­nas ir Li­ba­no ka­ri­nė gru­puo­tė „Hez­ bol­lah“. „Ira­nas ga­li pa­ska­tin­ti „Hez­ bol­lah“ im­tis ak­ty­ves­nių veiks­ mų prieš Iz­rae­lį iš Li­ba­no te­ri­ to­ri­jos ar­ba pa­lai­ky­ti Ta­li­ba­ną, kad šis pri­da­ry­tų dau­giau nuo­ sto­lių ame­ri­kie­čiams Af­ga­nis­ta­ ne“, – svars­tė Vo­kie­ti­jos eks­per­ tas H.J.Schmid­tas. „Pla­čiau Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se, ne­pai­sant B.al As­sa­do re­ži­mo bru­ ta­lu­mo, ši in­ter­ven­ci­ja bus įver­tin­

Komentaras

Eg­dū­nas Ra­čius

Vy­tau­to Di­d žio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­r ius

T

o­k io po­bū­d žio ka­r i­n ių in­ ter­ven­ci­jų tiks­las tu­rė­tų bū­ ti dve­jo­pas – nu­vers­ti esa­mą ne­pa­lan­kų ir ne­pa­ran­kų re­ ži­mą, o jo vie­ton pa­sta­ty­ti (po­li­tiš­kai ko­rek­tiš­kai – „su­da­ry­ti są­ly­gas“) pa­ran­ kų ir po­draug pa­lan­kų re­ži­mą. Nie­kas ne­tu­rė­tų abe­jo­ti JAV ga­li­my­bė­mis nu­

ta kaip dar vie­nas Va­ka­rų ki­ši­mo­ si pa­vyz­dys po Ira­ko, Af­ga­nis­ta­no, Je­me­no, So­ma­lio ir Li­bi­jos“, – tei­ gė „Ox­ford Re­search Group“ ana­ li­ti­kas P.Ro­ger­sas.

P ra n ­c ū ­z i ­j os l a i k r­ a š ­č i o „L’Humanité“ kal­bin­tas Si­ri­jos na­ cio­na­li­nio koor­di­na­ci­nio ko­mi­te­to už de­mok­ra­ti­nes per­mai­nas ly­de­ris Hayt­ha­mas Man­na taip pat įspė­jo, kad ka­ri­niai veiks­mai ga­li apim­ti vi­są re­gio­ną ir tu­rė­ti to­kių pa­da­ri­ nių, kad si­rų tau­ta jau ne­be­pa­jėgs su­kur­ti tei­si­nės vals­ty­bės. „Ko­va už de­mok­ra­ti­ją – tai Si­ri­ jos tau­tos rei­ka­las. To­dėl mes ne­ pri­ta­ria­me už­sie­nio įsi­ki­ši­mui, ar tai bū­tų pa­ra­ma re­ži­mui, ar opo­zi­ ci­jai“, – sa­kė H.Man­na. vers­ti da­bar­ti­nį Si­ri­jos re­ži­mą – to­kį sa­ vo su­ge­bė­ji­mą JAV jau de­monst­ra­vo de­šim­tis kar­tų. Ta­čiau JAV, kaip ir Ira­ ko, o ypač Li­bi­jos, at­ve­ju ne­tu­ri pa­ti­ki­ mų par­tne­rių Si­ri­jos vi­du­je, ku­rie ga­ lė­tų pre­ten­duo­ti užim­ti re­ži­mo vie­tą.

Tad bū­tų la­bai ne­pa­gei­dau­ti­nas Li­bi­ jos sce­na­ri­jaus pa­si­kar­to­ji­mas.

Ki­ta ver­tus, anks­tes­ni pre­ce­den­tai ro­ do, kad JAV, iš nau­jo įsi­jau­tu­sios į „pa­ sau­lio po­li­ci­nin­ko“ vaid­me­n į, ga­li dar sy­k į ryž­t is pa­na­š aus po­bū­d žio ka­ ri­nei avan­t iū­rai. To­k iu at­ve­ju ir taip su­ny­kęs JAV įvaiz­d is re­g io­ne bei vi­ sa­me pa­s au­ly­je, dar la­biau su­pras­ tė­t ų, o ne­ga­ty­v ūs pa­da­r i­n iai Si­r i­jai ir pla­tes­n iam re­g io­nui sa­vo mas­t u ga­ lė­t ų pri­lyg­t i Ira­ko in­va­z i­jos ir oku­pa­ ci­jos pa­da­r i­n iams ar net juos vir­šy­t i.

Ne­g in­či­ja­mas esa­mo re­ž i­mo bru­ta­lu­

350

tūkst.

karių, kai kuriais skaičiavimais, reikėtų sausumos operacijai Sirijoje surengti. mas, bet ne­ga­li­ma ig­no­ruo­ti ir maiš­ti­ nin­kų vyk­do­mų nu­si­kal­ti­nų žmo­ni­jai bei ka­ro nu­si­kal­ti­mų ir, kad ir ne­tie­sio­ giai, idea­l i­z uo­t i re­ž i­mui iš­šū­k į me­tu­ sių maiš­ti­nin­k ų gru­pių.

JAV tu­rė­tų dė­ti dau­giau pa­stan­g ų įti­ kin­ti į de­ry­bas su re­ž i­mu ne­no­rin­čių ei­ti stam­biau­sių nuo­sai­kes­nių maiš­ti­ nin­kų gru­puo­čių va­dus sės­ti prie de­ ry­bų sta­lo, at­si­sa­k y­t i sie­k ių nu­vers­ ti re­ž i­mą ka­r i­nė­m is prie­mo­nė­m is ir su­si­tai­k y­t i su pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­ pio per­spek­ty­va. Taip pat JAV tu­rė­tų dė­ti di­des­nes pa­stan­gas pa­veik­ti Ru­ si­ją, kad ši nu­t rauk­t ų sa­vo bea­to­dai­ riš­ką apo­lo­ge­tiš­ką re­ži­mo pa­lai­ky­mą ir pri­si­jung­t ų prie pa­stan­g ų konf­l ik­ tą spręs­ti vi­soms vi­du­je suin­te­re­suo­ toms pu­sėms, o ne tik re­ž i­mui priim­ ti­na link­me.

daug lai­ko – Ma­to­te, Si­ri­ja is­to­riš­kai yra la­ biau mul­ti­kul­tū­ri­nė. Vie­no­je ša­ly­je gy­ve­na ir mu­sul­mo­nų, ir krikš­čio­ nių, daug jų at­ša­kų. To­dėl ne­ma­ nau, kad čia pa­si­kar­tos Egip­to is­ to­ri­ja, bet tu­rė­tų vys­ty­tis koks nors ki­tas sce­na­ri­jus. Aiš­ku, pa­ti pra­ džia tik­rai ne­bus leng­va.

– Ar ma­to­te ki­tų išei­čių, ar li­ ko vie­nin­te­lė – už­sie­nio in­ter­ ven­ci­ja?

– Taip, nes šis ka­ras tę­sia­si jau dve­jus su pu­se me­tų, dau­ge­ly­ je mies­tų ne­be­li­ko ir pa­pras­čiau­ sios inf­rast­ruk­tū­ros. Da­bar­ti­nė val­džia su­grio­vė ir su­bom­bar­da­ vo iš­ti­sus mies­tus. Ir aš kal­bu apie mies­tus, ku­rie ne­tgi di­des­ni už Vil­ nių. Aiš­ku, in­ter­ven­ci­ja vi­sų pro­ ble­mų neišsp­ręs. Ji su­duo­tų smū­gį da­bar­ti­nei val­džiai, o vie­tos opo­ zi­ci­nės gru­pės jau tu­rė­tų im­tis sa­ vo veiks­mų, kad nu­vers­tų pre­zi­den­ tą ir at­kur­tų ša­lį.

Pa­da­ri­niai: dau­gy­bė Si­ri­jos inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­tų bu­vo su­bom­

bar­duo­ta, su­de­gin­ta ar­ba vir­to su­ki­lė­lių tvir­to­vė­mis.

Viskas virsta pelenais Si­ri­jo­je trūks­ta mais­to, žlun­ga va­liu­ta, sto­ja iš­ti­sos pra­mo­nės ša­kos. Bet ir di­džiau­sios eko­no­ mi­nės pro­ble­mos, ku­rias su­kė­lė pi­lie­ti­nis ka­ras, ne­pa­de­da jo su­ stab­dy­ti.

Vers­las lė­tai mirš­ta

Si­ro Wis­sa­mo vers­las tu­rė­tų kles­tė­ti, nes jis tie­kia li­go­ni­nėms tvars­čius, švirkš­tus ir de­zin­fek­ci­ jos prie­mo­nes – pro­duk­tus, ku­ rie la­bai rei­ka­lin­gi kru­vi­na­me pi­ lie­ti­nia­me ka­re. De­ja, vers­li­nin­ko ga­li­my­bės par­duo­ti sa­vo pre­kes yra men­kos. „Dau­giau kaip pu­sė Si­ri­jos svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos inf­ rast­ruk­tū­ros su­nai­kin­ta“, – sa­kė penk­tą de­šim­tį ei­nan­tis vy­ras.

Anot jo, iš 75 vals­ty­bi­nių li­ go­ni­nių vei­kia vos 30. Chim­so mies­te, kur vyks­ta ar­šios ko­vos, ati­da­ry­ta tik vie­na li­go­ni­nė iš 20ies. Ara­bų fi­lo­so­fo Al Kin­di var­ du pa­va­din­ta li­go­ni­nė Ale­pe, ka­ dai­se di­džiau­sia ir mo­der­niau­sia gy­dy­mo įstai­ga ša­ly­je, vir­to pe­le­ nų krū­va.

Wis­sa­mas pui­kiai su­pran­ta pa­dė­tį ir ją ver­ti­na ra­miai. Vy­ras pri­pa­žįs­ta, kad jo vers­las mirš­ta lė­ta mir­ti­mi.

Ne­be­per­ka naf­tos

Li­ki­mas: pi­lie­ti­nis ka­ras pa­kei­tė O.Adi ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­mą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Eks­per­tai tei­gia, kad maž­daug 75 pro­c. ga­my­bos ob­jek­tų Ale­pe, Si­ ri­jos ko­mer­ci­jos sos­ti­nė­je, ne­be­ vei­kia. Kai ku­rios ga­myk­los bu­vo su­bom­bar­duo­tos, ki­tos su­de­gin­ tos, tre­čios vir­to su­ki­lė­lių tvir­to­ vė­mis.

Trans­por­to pro­ble­mos smo­gė ir že­mės ūkiui. Ūki­nin­kai ne­tu­ri ga­li­my­bės dirb­ti že­mę ir par­duo­ti der­lių. Mais­to trūks­ta, jis smar­ kiai pa­bran­go. Gy­ven­to­jai ken­čia,

AFP nuo­tr.

au­ga jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ir nu­ si­vy­li­mas. Ban­dy­da­mas su­val­dy­ti pa­dė­tį, pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­ sa­do re­ži­mas im­por­tuo­ja grū­dus, ry­žius ir cuk­rų.

Si­ri­jos eko­no­mi­kai la­bai pa­ ken­kė ir san­kci­jos, ku­rias įve­dė ES bei ki­tos ša­lys. Anks­čiau vals­ ty­bė 95 pro­c. iš­gau­na­mos naf­tos eks­por­tuo­da­vo į Eu­ro­pą. Da­bar pa­klau­sa su­ny­ko, o Si­ri­jos naf­tą per­ka vos ke­le­tas vals­ty­bių ir už ge­ro­kai ma­žes­nę kai­ną.

Ira­nas, Ki­ni­ja, Ru­si­ja ir kai ku­ rios ki­tos ša­lys pa­de­da pa­lai­ky­ti Si­ri­jos va­liu­tą, bet per pa­sta­ruo­ sius ke­le­tą me­tų jos sva­ras vis tiek nu­ver­tė­jo be­veik treč­da­liu.

Vi­si šie veiks­niai smar­kiai ken­ kia ša­lies eko­no­mi­kai, nors nie­kas tiks­liai ne­ži­no ža­los mas­to. Skai­ čius, kiek per­nai su­men­ko Si­ri­jos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP), svy­ruo­ja nuo dvie­jų iki de­šim­ties pro­c. „Ka­ro dar neį­pu­sė­jo­me“

Si­ri­jos vers­li­nin­kai ne­ti­ki, kad san­kci­jos pa­spar­tins ka­ro pa­bai­ gą. „Ira­ke san­kci­jos su­žlug­dė eko­ no­mi­nį gy­ve­ni­mą 13-ai me­ tų, – aiš­ki­no Wis­sa­mas. – Bet Sad­da­mas Hus­sei­nas su­ge­bė­ jo iš­si­lai­ky­ti val­džio­je. O šio ka­ro mes dar net neį­pu­sė­jo­me.“ Eko­no­mi­ne sui­ru­te ak­ty­viai nau­do­ja­si nu­si­kal­tė­liai. „Opo­zi­ci­jos kont­ro­liuo­ja­mo­ se te­ri­to­ri­jo­se su­kles­tė­jo juo­do­ ji rin­ka. Re­ži­mo pa­rei­gū­nai ima ky­šius už at­ski­rų ra­jo­nų ar kai­ mų ap­sau­gą. Kont­ra­ban­di­nin­ kų tink­lai pel­no­si par­da­vi­nė­da­ mi ba­ka­lė­jos pre­kes, de­ga­lus ir mais­tą“, – sa­kė Wis­sa­mas. „Der Spie­gel“ inf.

10

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Da­mas­ke. KA­DA? Šeš­ta­die­nį, rugp­jū­čio 31 d.

laukiama išvadų Jung­ti­nių Tau­tų ins­pek­to­riai, ti­rian­tys rugp­jū­čio 21 d. Da­mas­ko prie­mies­ čiuo­se įvyk­dy­tos che­mi­nės ata­kos ap­lin­ky­bes, baigs sa­vo mi­si­ją, ir jau tą pa­ čią die­ną, kaip ti­ki­ma­si, pa­teiks pir­mi­nius re­zul­ta­tus. Si­ri­jos su­ki­lė­liai tvir­ti­ na, kad maž­daug 1300 gy­vy­bių nu­si­ne­šu­sią ata­ką su­ren­gė pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do pa­jė­gos, ta­čiau ofi­cia­lu­sis Da­mas­kas tei­gia, jog ra­ke­ta su che­ mi­niu už­tai­su bu­vo pa­leis­ta iš opo­zi­ci­jos kont­ro­liuo­ja­mos te­ri­to­ri­jos.

Ar Če­ki­jos ko­mu­ nis­tų par­ti­ja (KSČM) grįš į val­džią? Dau­ ge­lis če­kų, pa­var­gę nuo ko­rup­ci­jos ir rie­te­nų ša­lies po­li­ti­ nė­je pa­dan­gė­je, ke­ ti­na bal­suo­ti už ko­ mu­nis­tus. Šie ra­gi­ na Če­ki­ją iš­sto­ti iš NA­TO.

16

pro­c. če­kų no­rė­tų ma­ty­ti Ko­mu­nis­tų par­ti­jos de­le­ga­tus ša­lies par­la­men­te.

KUR? Bes­la­ne. KA­DA? Sek­ma­die­nį, rug­sė­jo 1 d.

Tra­ge­di­jos me­ti­nės Ru­si­ja pa­mi­nės de­vin­tą­sias Bes­la­no tra­ge­di­jos me­ti­nes. 2004 m. rug­sė­jo 1-ąją te­ro­ris­tai užė­mė šio Šiau­rės Ose­ti­jos mies­to mo­kyk­lą ir tris die­nas lai­kė įkai­ tais 1100 žmo­nių – į nau­jų­jų moks­lo me­tų šven­tę su­si­rin­ku­sių moks­lei­vių, jų tė­vų ir mo­kyk­los dar­buo­to­jų. Ga­liau­siai per chao­tiš­ką Ru­si­jos spe­cia­lių­jų pa­ jė­gų štur­mą žu­vo 334 žmo­nės, tarp jų – 186 vai­kai. Ge­du­lo ren­gi­niai vyks tiek Bes­la­ne, tiek Mask­vo­je, Sankt Pe­ter­bur­ge ir ki­tuo­se Ru­si­jos mies­tuo­se.

Rezultatas: jau kelis mėnesius trunkančią politinę krizę Čekijoje vainikav

Į val­džios olim­pą g Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Vy­riau­sy­bės griū­tis

KUR? Sankt Pe­ter­bur­ge. KA­DA? Ket­vir­ta­die­nį, rug­sė­jo 5 d.

susitikimas atšauktas Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G 20) vals­ty­bių va­do­vai su­si­rinks į vir­šū­nių su­si­ti­ ki­mą, ku­ria­me pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos pro­ble­mas ga­li už­gož­ti Si­ri­jos konf­ lik­tas. Be to, Bal­tie­ji rū­mai at­šau­kė JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos su­si­ti­ ki­mą su ko­le­ga iš Ru­si­jos Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu, dvie­jų ša­lių san­ty­kiams at­ša­lus po to, kai Mask­va su­tei­kė lai­ki­ną prie­globs­tį Va­šing­to­no žval­gy­bos pa­slap­tis pa­vie­ši­nu­siam ir tarp­tau­ti­nį skan­da­lą su­kė­lu­siam Ed­war­dui Snow­de­nui.

KUR? Vo­lo­po sa­lo­je. KA­DA? Penk­ta­die­nį, rug­sė­jo 6 d.

Mė­nu­lio ty­ri­mas JAV na­cio­na­li­nė ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so ad­mi­nist­ra­ci­ja (NA­SA) į Mė­nu­lį pa­leis ne­di­de­lį, leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio dy­džio, be­pi­lo­tį kos­mi­nį apa­ra­tą „Lu­ nar At­mosp­he­re and Dust En­vi­ron­ment Exp­lo­rer“. Jis pa­kils iš Vo­lo­po sa­ los prie JAV At­lan­to van­de­ny­no pa­kran­tės ir per 100 die­nų mi­si­ją su­rinks duo­me­nų apie Mė­nu­lio at­mos­fe­rą. NA­SA pa­skel­bė, kad pir­mą kar­tą duo­me­ nims per­duo­ti bus nau­do­ja­mas ne ra­di­jo ry­šys, o la­ze­rio spin­du­lys.

Če­ki­jo­je po dar vie­nos po­li­ti­nės kri­zės skel­bia­mi pir­ma­lai­kiai par­ la­men­to rin­ki­mai.

Kri­zė šio­je ša­ly­je ki­lo va­sa­ros pra­džio­je. Uo­liu ko­vo­to­ju su ko­ rup­ci­ja pri­si­sta­ty­da­vęs bu­vęs cent­ ro de­ši­nių­jų koa­li­ci­jos prem­je­ras Pet­ras Ne­šas bir­že­lį at­si­sta­ty­di­no iš po­sto. Jo ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vė, o gal ir mei­lu­žė, kaip tvir­ti­no če­ kų ži­niask­lai­da, Ja­na Na­gyová bu­vo ap­kal­tin­ta įsa­kiu­si ka­ri­nei žval­gy­ bai šni­pi­nė­ti prem­je­ro žmo­ną Rad­ ką, taip pat stū­mu­si į aukš­tus vals­ ty­bės įmo­nių po­stus sau pa­lan­kius par­la­men­to na­rius.

Pi­lie­ti­nės de­mok­ra­ti­jos par­ti­ jos (ODS), ku­riai va­do­va­vo P.Ne­ čas, mun­du­ras bu­vo kaip rei­kiant iš­tep­tas.

Po šio skan­da­lo Če­ki­jo­je ki­lo po­ li­ti­nė kri­zė. Da­lis kai­rių­jų par­ti­jų, tarp jų di­džiau­sia So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja (ČSSD), ėmė rei­ka­lau­ti pir­ ma­lai­kių rin­ki­mų, de­ši­nie­ji at­rė­žė, kad ne­ke­ti­na ati­duo­ti val­džios par­ la­men­to ma­žu­mai ir lauks 2014 m. rin­ki­mų. ČSSD rin­ki­mų iš pre­zi­den­to Mi­ lo­šo Ze­ma­no pra­šė ne vel­tui. Apk­lau­sos ro­do, kad so­cial­de­mok­ra­ tai – ab­so­liu­tūs rin­ki­mų ly­de­riai.

Jiems bal­są skir­tų apie 27 pro­c. če­ kų. Ma­ža to, rin­kė­jai ke­ti­na gau­siai bal­suo­ti ir už ki­tas kai­rią­sias par­ti­ jas, net ko­mu­nis­tų. Ši po­li­ti­nė jė­ga, ku­rios ly­de­rio ka­ bi­ne­te te­be­ka­ba Kar­lo Mar­xo po­rtre­tas ir ku­ri ra­gi­na Če­ki­ją iš­sto­ ti iš NA­TO, nuo pat Ak­so­mi­nės re­ vo­liu­ci­jos lai­kų ne­da­ly­va­vo nė vie­ nos vy­riau­sy­bės dar­be.

Cent­ro de­ši­nių­jų koa­li­ci­jos griū­tis

Cent­ro de­ši­nie­ji iš ODS par­ti­jos ir jų ma­žes­nie­ji są­jun­gi­nin­kai TOP 09 prie­ši­no­si pir­ma­lai­kių rin­ki­ mų idė­jai, tie­sa, kon­ser­va­ty­vio­ ji TOP 09 vė­liau sa­vo są­jun­gi­nin­ kus iš­da­vė ir pa­reiš­kė, kad sa­vo jė­gas rin­ki­muo­se vis dėl­to iš­ban­ dys. Pir­ma, par­ti­jos ga­li­my­bės ver­ ti­na­mos ge­rai – skai­čiuo­ja­ma, kad už už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro Ka­re­ lo Schwar­zen­ber­go ve­da­mą po­li­ti­ nę jė­gą rin­ki­muo­se bal­suo­tų apie 13 pro­c. če­kų.

ČSSD, KSČM ir pa­ties M.Ze­ma­no įkur­tos Pi­lie­ti­nių tei­sių par­ ti­jos, dar va­di­na­mos ze­ma­nis­tų, koa­li­ci­ ja lai­ko­ma pa­čia rea­ liau­sia.

Ma­ža to, proeu­ro­pie­tiš­kus TOP 09 va­do­vus pik­ti­no P.Ne­šo va­do­ vau­ja­mos, ta­čiau bu­vu­sio ša­lies va­ do­vo eu­ros­kep­ti­ko Václa­vo Klau­so įkur­tos ODS par­ti­jos prieš ES nu­ kreip­ta po­li­ti­ka.

Pas­ku­ti­nę vi­nį į koa­li­ci­jos kars­ tą įka­lė V.Klau­so am­nes­ti­jos įsta­ ty­mas, ku­riam pri­ta­rė P.Nečas ir ku­ris su­kė­lė Če­ki­jo­je tik­rą aud­rą.

Bu­vo am­nes­tuo­ta apie 3 tūkst. už rim­tus eko­no­mi­nius nu­si­kal­ti­mus nu­teis­tų as­me­nų.

Pre­zi­den­to žai­di­mas

Svar­bus vei­kė­jas po­li­ti­nia­me žai­ di­me – ir ša­lies va­do­vas M.Ze­ma­ nas. Šis pa­reiš­kė, kad at­si­sta­ty­di­

nus P.Ne­čui lai­ki­nai ša­lį val­dys jo ar­ti­mas są­jun­gi­nin­kas eko­no­mis­ tas Jiří Rus­no­kas. Tie­sa, šis nie­ko ne­lauk­da­mas, tik­riau­siai tu­rė­da­ mas M.Ze­ma­no pri­ta­ri­mą, ėmė­ si „va­ly­mų“ vals­ty­bi­nė­se ša­lies bend­ro­vė­se ir mi­nis­te­ri­jo­se.

Tai su­kė­lė di­džiu­lį par­la­men­to ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ir net pre­zi­den­ to už­nu­ga­rio J.Rus­no­kui ne­pa­ka­ ko po­stui iš­sau­go­ti. Par­la­men­tas bal­sa­vi­mu pa­reiš­kė, kad ne­pa­si­ti­ ki vy­riau­sy­be, ku­ri, par­la­men­ta­rų nuo­mo­ne, vir­ši­jo įga­lio­ji­mus.

Ga­liau­siai ne­li­ko ki­tos išei­ties kaip tik par­la­men­tui nu­trauk­ ti dar­bą. Taip praė­ju­sią sa­vai­tę jis ir pa­da­rė. O šią sa­vai­tę for­ma­liai par­la­men­tą pa­lei­do pre­zi­den­tas ir pa­skel­bė, kad pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai vyks spa­lio pa­bai­go­je.

Ka­dan­gi ap­klau­sos ro­do, jog rin­ ki­mus tik­riau­siai lai­mės kai­rie­ ji, M.Ze­ma­nas įgaus dar dau­giau įta­kos.

Tra­di­ciš­kai Če­ki­jos pre­zi­den­tas ne­tu­ri sver­tų par­la­men­tui pa­veik­ ti, ta­čiau tu­rė­da­mas ne­ma­žai įta­ kos kai­rių­jų par­ti­jų vi­du­je M.Ze­ ma­nas vei­kiau­siai taps svar­biau­sia po­li­ti­ne fi­gū­ra ša­ly­je. Kad di­des­ nė įta­ka ša­lies vi­daus gy­ve­ni­me – jo tiks­las, M.Ze­ma­nas nie­kuo­met ne­slė­pė. ČSSD lai­ko­ma proeu­ro­pie­tiš­ka par­ti­ja. Jos pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ ta ap­mo­kes­tin­ti ener­gi­jos bei te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jų tie­kė­jus ir ban­ kus, pa­di­din­ti mo­kes­čius dau­giau už­dir­ban­tiems, ska­tin­ti in­ves­tuo­ti į inf­rast­ruk­tū­rą, būs­to sta­ty­bą bei eko­lo­gi­ją. ČSSD ly­de­ris Bo­hus­la­vas So­bot­ ka sa­kė, kad po rin­ki­mų par­ti­ja ga­ lė­tų ir vie­na su­da­ry­ti vien­par­ti­nę ma­žu­mos vy­riau­sy­bę, jei­gu ją par­

11

šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

pasaulis Po­li­ti­nė kri­zė Če­ki­jo­je Pre­zi­den­to rin­ki­mai. Kai­rio­jo M.Ze­ ma­no per­ga­lė Če­ki­jos pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se šių me­tų pra­džio­je su­si­lpni­ no val­dan­čią­ją cent­ro de­ši­nių­jų koa­ li­ci­ją. M.Ze­ma­nas 1998–2002 m. va­do­ va­vo Če­ki­jos mi­nist­rų ka­bi­ne­tui, o šių me­tų pra­džio­je pir­muo­siuo­se tie­sio­gi­ niuo­se ša­lies pre­zi­den­to rin­ki­muo­se įvei­kė sa­vo var­žo­vą už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą K.Schwar­zen­ber­gą. M.Ze­ma­ nas pri­pa­ži­no, kad sieks di­des­nės įta­ kos ša­lies vi­daus gy­ve­ni­me.

Vy­riau­sy­bės kri­ti­kas. M.Ze­ma­nas vi­suo­me­nės po­pu­lia­ru­mą pelnė kri­ ti­kuo­da­mas griež­tas at­si­sta­ty­di­nu­ sio prem­je­ro P.Nečo biu­dže­to kon­so­ li­da­vi­mo re­for­mas. Tik iš­rink­tas ša­ lies pre­zi­den­tu M.Ze­ma­nas pa­reiš­kė, kad vy­riau­sy­bė tu­rė­tų at­si­sta­ty­din­ti dėl ne­po­pu­lia­ru­mo ir trūks­ta­mų bal­ sų par­la­men­to dau­gu­mai su­for­muo­ ti. P.Ne­čas ta­da at­rė­žė, kad jis ne­tu­ri jo­ kios prie­žas­ties pa­si­trauk­ti iš po­sto iki 2014 m. pla­nuo­tų rin­ki­mų.

vo parlamento paleidimas.

la­men­te pa­lai­ky­tų ko­mu­nis­tai bei ki­tos ma­žo­sios par­ti­jos.

Bū­tent ČSSD, KSČM ir pa­ties M.Ze­ma­no įkur­tos Pi­lie­ti­nių tei­ sių par­ti­jos, dar va­di­na­mos ze­ma­ nis­tų, koa­li­ci­ja lai­ko­ma pa­čia rea­ liau­sia. Žmo­nės nu­si­vy­lę po­li­ti­kais

Tie­sa, Če­ki­jos gat­vė­se nuo­tai­kos – slo­gios. Dau­gu­ma če­kų ga­lu­ti­nai nu­si­vy­lė po­li­ti­kais, net tais, ku­ rie sa­kė­si esan­tys ko­vo­to­jai su ko­ rup­ci­ja. „Vis jie – kiau­lės. Net ne­ži­nau, už ką rei­kė­tų bal­suo­ti tuo­se rin­ki­ muo­se, – pa­klaus­tas pik­tai at­sa­kė pen­si­nin­kas Václa­vas, kel­da­mas stik­li­nę šal­to alaus vie­no­je Pra­hos alu­džių. – Vis­kas, ką mes gir­di­me, tai nuo­la­ti­nės kal­bos apie ko­rup­ci­ ją ir biu­rok­ra­ti­ją.“ Rin­kė­jams nė mo­tais, kad šį ket­ vir­tį Če­ki­jos eko­no­mi­ka pa­ga­liau ėmė at­si­gau­ti po re­ce­si­jos – il­giau­ sios nuo pat 1993 m.

Ga­lu­ti­nis smū­gis če­kams, re­gis, bu­vo po­no šva­ruo­lio, kaip va­din­

tas P.Ne­šas, at­si­sta­ty­di­ni­mas. Po­ nas šva­ruo­lis ža­dė­jo, kad iš­gy­ven­ dins ko­rup­ci­ją ir Če­ki­ja iš­lips iš ES ko­rum­puo­čiau­sių ša­lių są­ra­šo dug­ no, ta­čiau pa­ts įsi­vė­lė į ko­rup­ci­jos skan­da­lą.

M.Ze­ma­nui prie­ši­nin­kų iš ODS nuo­smu­kis bu­vo kaip do­va­na. Už­ kie­tė­jęs rū­ka­lius ir stik­liu­ko mė­gė­ jas šių me­tų pra­džio­je bu­vo iš­rink­ tas pir­muo­siuo­se tie­sio­gi­niuo­se Če­ki­jos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

Ka­dai­se M.Ze­ma­nas, bu­vęs ko­ mu­nis­tas, jau va­do­va­vo ša­liai, tie­ sa, kaip prem­je­ras. 1998–2002 m. jis bu­vo ma­žu­mos vy­riau­sy­bės, kai dar bu­vo ČSSD na­rys, mi­nist­ru pir­mi­nin­ku. Tie­sa, vė­liau iš ČSSD M.Ze­ma­nas pa­si­trau­kė, kai šios ly­de­riai ne­pa­rė­mė jo sie­kio tap­ ti Če­ki­jos pre­zi­den­tu 2003 m. rin­ ki­muo­se.

Da­bar M.Ze­ma­nas grį­žo su trenks­mu. Jis gar­siai pa­reiš­kė, kad sim­bo­li­niu ša­lies va­do­vu ne­bus. Če­kai mėgs­ta M.Ze­ma­ną. „P.Ne­ čas? Jis nie­kuo­met ne­tu­rė­jo tvir­ tos ran­kos, o bū­tent to rei­kia šiai

Cher­chez la fem­me Dau­ge­lis ste­bi­si, kaip iš­si­moks­li­nęs, man­da­gus ir švel­nių ma­nie­rų P.Ne­čas pa­kliu­vo po pa­du J.Na­gyov­ái (nuotr.), ku­ri ži­niask­lai­dos vaiz­duo­ja­ma kaip tuš­tu­tė, egois­tė ir iš­troš­ku­si val­džios.

Pa­sak laik­raš­čių, ji elg­da­vo­si kaip tik­ra pri­ma­do­na. Per rei­dą jos na­muo­se po­li­ ci­ja ra­do „Louis Vuit­ton“ ran­ki­nu­kų pir­ ki­mo kvi­tų, ku­rių bend­ra su­ma vir­ši­jo 120 tūkst. eu­rų (414 tūkst. li­tų). „J.Na­gyová bu­vo pa­pras­ta, bet tu­rė­jo ge­rą po­li­ti­nę nuo­jau­tą, – ra­šė laik­raš­ čio „Li­dov­ky No­vi­ny“ ap­žval­gi­nin­kas Mar­ti­nas Weis­sas. – Ji bu­vo prem­je­ro

akys ir au­sys par­la­men­te, ji tar­pi­nin­ ka­vo su­si­ta­ri­mams ir lai­kė par­ti­ją val­ džio­je. P.Ne­čas yra ga­na ne­lanks­tus, be­veik au­tis­tiš­kas vy­ru­kas – jis vi­siš­ kai ne­tu­rė­jo to­kių sa­vy­bių.“ „P.Ne­čas ėjo dėl jos iš pro­to, – ano­ni­miš­kai sa­kė vie­nas Če­ki­jos dip­lo­ma­tas. – Jis bu­ vo la­bai re­li­gin­gas ka­ta­li­kas iš ma­žo pro­ vin­ci­jos mies­te­lio, ve­dęs vai­kys­tės drau­ gę ir su­si­lau­kęs su ja ke­tu­rių vai­kų. Bet su­lau­kęs ke­tu­rias­de­šim­ties jis ne­ti­kė­tai at­ra­do, kad yra toks da­ly­kas, va­di­na­mas sek­su. Tai su­su­ko jam sme­ge­nis.“ „The In­de­pen­dent“ inf.

vals­ty­bei“, – pik­ti­no­si pen­si­nin­ kas Václa­vas, to­liau mė­gau­da­ma­ sis alu­mi.

Tie­sa, ČSSD, ti­kė­ti­na, ne­bus šil­ ki­nis avi­nė­lis M.Ze­ma­nui. Tarp jo ir da­bar­ti­nio ČSSD ved­lio B.So­ bot­kos ne sy­kį yra per­bė­gu­si juo­da ka­tė. Ne­nuos­ta­bu, kad kal­bė­da­mas apie bū­si­mą­jį ša­lies prem­je­rą po rin­ki­mų M.Ze­ma­nas var­to­jo ter­ mi­ną lai­mė­ju­sios par­ti­jos „at­sto­ vas“, o ne „ly­de­ris“.

Vis dėl­to Jiří Stránský, ve­lio­nio Če­ki­jos pre­zi­den­to Václa­vo Ha­ve­lo drau­gas, pa­reiš­kė, kad vi­si ko­mu­ nis­tai – pa­vo­jin­gi po­pu­lis­tai. „Man liūd­na, kad po 24 me­tų ša­ lis pa­te­ko į to­kią pa­dė­tį, nors mes pra­dė­jo­me taip nuo­sta­biai“, – ap­ gai­les­ta­vo di­si­den­tas ra­šy­to­jas.

Vis dėl­to sce­na­ri­jus, kad KSČM taps koa­li­ci­jos na­re, – la­bai ti­kė­ ti­nas. Ma­žo­sios kai­rio­sios par­ti­ jos kol kas ne­su­rink­tų pa­kan­ka­mai bal­sų, kad su jo­mis ČSSD ga­lė­tų for­muo­ti koa­li­ci­ją nu­stum­da­ma ko­mu­nis­tus. Šie, be­je, yra at­si­pra­ šę če­kų už praei­ties nu­si­kal­ti­mus.

P.Ne­čo ro­ma­nas. Cent­ro de­ši­nių­jų prem­je­ras at­si­sta­ty­di­no ki­lus šni­pi­nė­ ji­mo ir ko­rup­ci­jos skan­da­lui. Prem­je­ ro ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vei 49-erių Ja­ nai Na­gyov­ái bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo ir pikt­nau­džia­vi­mo val­džia. Ži­niask­lai­da tvir­ti­no, kad J.Na­ gyová ga­lė­jo bū­ti prem­je­ro mei­lu­žė. Pa­ sak pro­ku­ro­rų, ji bu­vo nu­ro­džiu­si šni­ pi­nė­ti P.Ne­čo žmo­ną Rad­ką, su ku­ria prem­je­ras po ku­rio lai­ko iš­si­sky­rė.

Ne­pa­si­ti­kė­ji­mas vy­riau­sy­be. M.Ze­ ma­nas P.Ne­čui pa­si­trau­kus pa­sky­ rė į ša­lies prem­je­ro po­stą sa­vo są­jun­ gi­nin­ką eko­no­mis­tą J.Rus­no­ką. Ta­ čiau rugp­jū­čio pra­džio­je par­la­men­ tas pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vy­riau­sy­ be, esą ši vir­ši­jo įga­lio­ji­mus. Po sa­vai­ tės J.Rus­no­kas at­si­sta­ty­di­no. M.Ze­ma­ nas pa­reiš­kė, kad šauks pir­ma­lai­kius par­la­men­to rin­ki­mus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

grįž­ta ko­mu­nis­tai?

to, dau­ge­lis am­nes­tuo­tų as­me­nų bu­ vo įvyk­dę rim­tus eko­no­mi­nius nu­si­ kal­ti­mus.

Vi­di­nės ko­vos. Vi­di­nę ne­san­tai­ką val­dan­čio­jo­je tri­jų par­ti­jų koa­li­ci­jo­je su­kė­lė proeu­ro­pie­tiš­kos TOP 09 par­ ti­jos rei­ka­la­vi­mas vy­riau­sy­bei pri­si­ jung­ti prie ES fis­ka­li­nio pa­kto. P.Ne­ čas šiam žings­niui prie­ši­no­si. Ga­liau­ siai, at­si­sta­ty­di­nus P.Nečo vy­riau­sy­ bei, TOP 09 pa­lai­kė pir­ma­lai­kių rin­ki­ mų ini­cia­ty­vą.

Am­nes­ti­jos klau­si­mas. TOP 09 su­ pyk­dė P.Ne­čo spren­di­mas pa­tvir­tin­ ti tuo­me­čio ša­lies va­do­vo V.Klau­so su­teik­tą am­nes­ti­ją be­veik 3 tūkst. ka­ li­nių. Pa­sak TOP 09, mi­nist­rai iš ki­tų koa­li­ci­jos par­ti­jų ne­bu­vo in­for­muo­ ti apie to­kį prem­je­ro spren­di­mą, be

Di­džiau­sios Če­ki­jos po­li­ti­nės par­ti­jos Šiuo me­tu Če­ki­jos par­la­men­te po­stus uži­ma še­šios par­ti­jos: So­cial­de­mok­ra­ tų (ČSSD), Pi­lie­ti­nės de­mok­ra­ti­jos (ODS), TOP 09, Ko­mu­nis­tų (KSČM), Vie­šų­jų rei­ka­lų (VV) ir SNK Eu­ro­pos de­mok­ ra­tų par­ti­ja (SNK ED). Vi­sos jos, iš­sky­ rus SNK ED, tu­ri po­stų tiek že­muo­siuo­ se par­la­men­to rū­muo­se, tiek aukš­tuo­ siuo­se – Se­na­te. Taip pat Se­na­te po­stų tu­ri Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų są­jun­gaČe­kos­lo­va­ki­jos liau­dies par­ti­ja (KDUČSL) ir par­ti­ja „Se­ve­ro­če­ši.cz“ (S.cz). ČSSD. Že­muosiuo­se par­la­men­to rū­ muo­se tu­ri 56, o Se­na­te – 41 na­rį. Kai­ rio­sios pa­krai­pos po­li­ti­nė jė­ga. Par­ti­ jai iki 2010 m. va­do­va­vo bu­vęs Če­ki­ jos prem­je­ras Jiří Pa­rou­be­kas.

ODS. Že­muosiuo­se par­la­men­to rū­ muo­se tu­ri 53, Se­na­te – 25 na­rius. Cent­ ro de­ši­nio­ji par­ti­ja, švel­niai eu­ros­kep­ tiš­ka, įkur­ta bu­vu­sio Če­ki­jos pre­zi­den­ to V.Klau­so. Par­ti­jos va­do­vu, iki at­si­sta­ ty­di­no, bu­vo P.Ne­čas.

TOP 09. Že­muosiuo­se par­la­men­to rū­muo­se tu­ri 41, o Se­na­te – pen­kias vie­tas. Pa­lai­ko fis­ka­li­nį kon­ser­va­tiz­ mą, ra­gi­na ma­žin­ti biu­dže­to iš­lai­das, proeu­ro­pie­t iš­ka. Par­t i­jos ly­de­r is – K.Schwar­zen­ber­gas.

KSČM. Že­muosiuo­se par­la­men­to rū­ muo­se tu­ri 26, o Se­na­te – dvi vie­tas.

Kraš­tu­ti­nė kai­rio­ji par­ti­ja, bu­vu­sios Če­kos­lo­va­ki­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos įpė­di­nė. Nuo Če­ki­jos ne­prik­lau­so­my­ bės pa­skel­bi­mo nie­kuo­met ne­bu­vo nė vie­nos koa­li­ci­jos na­rė.

VV. Že­muosiuo­se par­la­men­to rū­muo­ se tu­ri 22 na­rius, o Se­na­te vie­tų ne­tu­ ri. Griež­tai pa­si­sa­ko prieš ko­rup­ci­ją, lai­ko­si kon­ser­va­tiz­mo ir li­be­ra­liz­mo idė­jų. Daž­niau­siai kal­ti­na­ma po­pu­ liz­mu.

SNK ED. Že­muosiuo­se par­la­men­to rū­muo­se tu­ri dvi vie­tas, o Se­na­te nė vie­nos. Pa­si­sa­ko už ko­vą su ko­rup­ci­ ja, taip pat lai­ko­si kon­ser­va­tiz­mo ir li­ be­ra­liz­mo idė­jų.

KDU-ČSL. Že­muosiuo­se par­la­men­to rū­muo­se vie­tų ne­tu­ri, o Se­na­te tu­ri pen­kias. Vi­du­ti­nio dy­džio par­ti­ja, ku­ rios bas­tio­nu lai­ko­mas Pie­tų Mo­ra­vi­ jos re­gio­nas. Po 2010 m. rin­ki­mų pir­ mą­syk pra­ra­do vie­tą že­muosiuo­se par­la­men­to rū­muo­se.

S.cz. Že­muosiuo­se par­la­men­to rū­ muo­se vie­tų ne­tu­ri, o Se­na­te tu­ri dvi vie­tas. Bas­tio­nu lai­ko­mas Bo­he­mi­jos re­gio­nas.

12

šeštAdienis, rugpjūčio 31, 2013

sportas

Rinktinėje liko T.Delininkaitis Europos krepšinio čempionato finalo turnyrui besirengianti Lietuvos vyrų rinktinė tarptautiniame Akropolio taurės turnyre Graikijoje užėmė antrą vietą, o treneriai pasirinko kovinį dvyliktuką.

Įsitikinimas: anot R.Pakso, sportas gerina šalies įvaizdį, turtina žmo-

nių laisvalaikį.

R.Paksas: reikia peržiūrėti sporto finansavimo praktiką Penktadienio rytą dauguma Lietuvos futbolo mėgėjų užgniaužę kvapą laukė žinių iš Monako, kur sprendėsi tolesnis Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo likimas Europos lygoje. Rezultatą jau žinome: burtai lėmė, kad puikiai pirmuose trijuose etapuose pasirodžiusi ir gražiu žaidimu stebinusi sostinės komanda baigė savo pasirodymą Europos lygoje.

Pasak prezidento R.Pakso, reikia pripažinti, kad, deja, reprezentacinių mūsų klubinių komandų egzistavimas šiandien dažnai priklauso nuo atsitiktinumo: geros savivaldybių valios, Vyriausybės rezervo fondo gausumo ar pavienių privačių rėmėjų dosnumo. Kaip galėjo atsitikti, kad geriausių mūsų klubinių komandų likimą Europos varžybose nulemia burtų kamuoliukas? Atsakymas aiškus: Lietuvoje iki šiol nėra sukurtos sisteminės valstybės klubinio sporto finansavimo politikos. „Paklauskime savęs, kodėl tapo įprasta girdėti naujienas apie krepšinio ar futbolo žaidėjams neišmokamus atlyginimus ar bankrutuojančius sporto klubus? Mes dažnai ir daug kalbame apie užsienio investicijų pritraukimo politiką, tačiau visiškai neišnaudojame potencialo, kurį jau turime. Privalome skirti klubiniam sportui deramą dėmesį, kurio jis jau seniai nusipelnė. Turime atsisakyti „gaisrų gesinimo“ ir gelbėjimo nuo bankrotų politikos ir pereiti prie sisteminio klubinio sporto finansavimo politikos“, – sakė R.Paksas.

Krepšininkams, tiesa, iš dalies pasisekė ir po 2011 metų Euro-

pos čempionato Lietuvoje bent jau yra kelios modernios ir aukščiausius standartus atitinkančios arenos, kurios kartu tapo ir naujais kultūros židiniais. Tačiau Europos standartus atitinkančio futbolo stadiono sostinėje iki šiol nėra. Legendinis „Žalgirio“ stadionas stovi apleistas, puikias futbolo tradicijas turinčioje Klaipėdoje nėra tinkamos infrastruktūros, o Kauno stadione nebeliko kam žaisti. Nejaugi lauksime Europos futbolo čempionato Lietuvoje, tikėdamiesi permainų? Galime ir nesulaukti...

DnB bankas išstudijavęs pranešė, kad krepšinio poveikis Lietuvos ūkiui pastaraisiais metais siekia 1 milijardą litų kasmet ir kad kiekvienas šiai sporto šakai skirtas litas atnešė 40 procentų grąžą. Ne mažesnis tikriausiai yra ir futbolo – populiariausios sporto šakos pasaulyje ir masiškiausios tarp Lietuvos vaikų ir mėgėjų – poveikis Lietuvos ekonomikai, nors atskiros studijos apie tai niekas ir nedarė.

Vyriausybė ir Seimas turėtų nuspręsti, kaip geriausiai tai būtų galima padaryti: kuriant specialų Sporto fondą su naujais finansavimo šaltiniais, taisant Labdaros ir paramos įstatymą ar priimant naują Sporto rėmimo įstatymą. „Viena aišku: ilgiau delsti ir stebėti, kaip vegetuoja geriausi šalies klubai ir išsivažinėja geriausi Lietuvos sportininkai, būtų tiesiog nusikalstamas aplaidumas. Nesame tokie turtingi, kad galėtume sau tai leisti,“ – tvirtino partijos Tvarka ir teisingumas vadovas.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

„Klaipėdos“ inf.

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Paskutinėse rungtynėse lietuviai 94:73 (27:24, 25:16, 20:13, 22:20) nugalėjo Bosnijos ir Hercegovinos ekipą, su kuria susitiks ir „EuroBasket 2013“ B grupėje.

Turnyrą laimėjo graikai, 79:65 (24:17, 22:13, 13:17, 20:18) įveikę trečioje pozicijoje likusius Italijos krepšininkus.

Rytoj 19 val. paskutines – dvyliktąsias – kontrolines rungtynes su Gruzijos komanda mūsų šalies rinktinė žais Kauno „Žalgirio“ arenoje. Po varžybų bus surengtos Lietuvos krepšininkų išleistuvės į Europos čempionato finalo turnyrą.

Su gruzinais tikrai nerungtyniaus gynėjai Adas Juškevičius ir Vytenis Čižauskas – jie nepateko į galutinį rinktinės dvyliktuką. Į rinktinę po pertraukos vėl pateko klaipėdietis Tomas Delininkaitis. „Iki kelionės į Slovėniją surengsime dar kelias treniruotes, nežinia, kas gali nutikti. Jeigu, neduok Dieve, kuris nors iš pagrindinių

lio čempionate bronzą laimėjęs T.Delininkaitis vėl grįžo į nacionalinę komandą.

– pirmasis jaunučių (iki 15 metų) ir 11-asis jaunių (iki 17 metų).

Tai svarbiausios šios sporto šakos varžybos uostamiesčio sporto istorijoje. Jose laukiama jaunųjų sportininkų iš 40 Senojo žemyno šalių.

Daugiausia atletų deleguos Rusijos, Prancūzijos, Italijos, Bulgarijos, Armėnijos, Azerbaidžano valstybės. Jų rinktinėse bus dau-

giau nei po 20 sunkiaatlečių. Mūsų šaliai atstovaus 23 sportininkai: jaunučių varžybose – 14 (8 vaikinai, 6 merginos), jaunių – 9 (8; 1).

Daugiausia tikimasi iš jaunių – Lietuvos čempionų ir rekordininkų – klaipėdiečio Gedo Guiskio (svorio iki 94 kg grupė), rokiškėno Svajūno Aleksiejaus (iki 56 kg) ir telšiškio Viliaus Rubino (iki 77 kg).

Darbai: rengiant areną čempionatui, pirmiausia buvo padėta pakyla.

Vytauto Petriko nuotr.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rugsėjo 2-oji Klaipėdoje pakvies ne tik į mokyklas moksleivius, bet ir sporto mėgėjus į Lengvosios atletikos maniežą.

Savaitę, iki rugsėjo 9-osios, lengvaatlečių kalvėje vyks Europos sunkiosios atletikos čempionatai

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

„Klaipėdos“ inf.

Sugrįžtuvės: 2010-aisiais pasau-

Štangos laukia sunkiaatlečių

reklamos skyrius: 397

Administratorė Daiva Bendikienė –

žaidėjų susižeistų, Adas galėtų jį pakeisti, – sakė vyriausiasis treneris J.Kazlauskas. – A.Juškevičius ir V.Čižauskas – jauni krepšininkai, jiems viskas dar priešakyje. Tikiuosi, kad tas laikas, kurį jie praleido šią vasarą su rinktine, jiems bus labai naudingas. Šiais metais jiems nepavyko, bet jei ir toliau taip stengsis, netrukus tikrai pravers rinktinės duris. Mano nuostata – paprasta: rinktinėje turi žaisti geriausi žaidėjai, o mūsų aukštaūgiai yra visa galva pranašesni. Kitos komandos, kurios taikosi į aukščiausius tikslus, taip pat sukomplektuotos labai panašiai.“ J.Kazlauskas pripažino, kad tikėjosi sudėtingesnio pasirengimo etapo, tačiau iš tikrųjų jis susiklostė gana sklandžiai. „Prieš kibdamas į darbą galvojau, kad viskas bus blogiau. Vis dėlto džiaugtis anksti, nes viską lems Europos čempionatas. Labiausiai nerimą kelią tai, kad krepšininkai kartais nesugeba susitvarkyti su savo nervais, tad varžybos Slovėnijoje bus rimtas išbandymas. Pagrindinių žaidėjų sportinė forma gera ir tai džiugina“, – teigė J.Kazlauskas.

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, rugpjūčio 31, 2013

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Dievo už­kam­py­je – gy­vy­bė už 5 li­tus Per Var­šu­vą, Do­hą, Ka­ta­rą, Dar es Sa­ la­mą nu­si­drie­kęs marš­ru­tas ir apie 40 va­lan­dų truk­mės ke­lio­nė – to­kia bu­vo Vir­gi­ni­jos Ko­chans­ ky­tės uver­tiū­ra į dau­ge­liui mums ne­ pa­žįs­ta­mą ir eg­zo­ tiš­ką Tan­za­ni­ją. Įs­ta­ bios gam­tos, gy­vū­ ni­jos tur­tin­go­je Af­ ri­kos ša­ly­je ak­to­rę pri­bloš­kė ne­žmo­ niš­kas skur­das – pa­šne­ko­vė pri­si­pa­ ži­no, jog pa­si­ju­to tar­si nu­blokš­ta į gū­ džius vi­du­ram­žius.

Misija: Virginija atsisveikina su paskiepyta mergaite iš salos.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

To­kią juo­dą rea­ly­bę iš­vy­do šio­je ša­ly­je be­veik sa­vai­tę pra­lei­dę UNI­ CEF pa­siun­ti­niai iš Lie­tu­vos.

Elekt­ra – pra­ban­ga

Nors bū­da­ma UNI­CEF ge­ros va­ lios am­ba­sa­do­re Lie­tu­vo­je Vir­gi­ ni­ja jau ne pir­mą­kart vyks­ta į šios or­ga­ni­za­ci­jos mi­si­ją, ta­čiau prie to­kių vaiz­dų, ku­riuos jai te­ko re­ gė­ti Kam­bo­džo­je, o ne per se­niau­ siai – ir Tan­za­ni­jo­je, pri­pras­ti neį­ ma­no­ma.

Mo­te­ris liūd­nai šyp­te­li, jog dau­ ge­liui tau­tie­čių bū­tų pra­var­tu su­ reng­ti to­kią „eks­kur­si­ją“, kad žmo­nės su­vok­tų, ko­kie jie vi­sais at­žvil­giais yra tur­tin­gi ir ko­kių ga­ li­my­bių, gė­ry­bių jiems su­tei­kė ci­ vi­li­za­ci­ja.

Jei Tan­za­ni­jo­je šei­ma mū­sų pi­ ni­gais per sa­vai­tę už­si­dir­ba 30 li­ tų – tai lai­ko­ma mil­ži­niš­kais pi­ni­ gais. Apie elekt­rą ato­kio­se kai­mo vie­to­vė­se nė­ra net kal­bos, as­fal­ tuo­ti ke­liai – re­te­ny­bė net di­des­ niuo­se ra­jo­nų cent­ruo­se. Skur­džia­ me ko­ne kiek­vie­nos šei­mos ra­cio­ne – vien ku­ku­rū­zų mil­tų ko­šė, kar­ tais – bul­vės, o kur dar kas­die­nis ali­nan­tis dar­bas.

Lai­kas ati­duo­ti sko­las

Mi­si­jo­je da­ly­va­vę klai­pė­die­tis ak­ to­rius Gied­rius Sa­vic­kas ir lai­dų ve­dė­ja Bea­ta Ni­chol­son vieš­na­gės me­tu pa­ren­gė ir ke­lis re­por­ta­žus, ku­rie bus pa­ro­dy­ti spa­lio 11-ąją per TV3 spe­cia­laus ren­gi­nio trans­lia­ci­ jo­je. Jos me­tu žiū­ro­vai bus kvie­čia­ mi ne­lik­ti abe­jin­gi tiems, ku­riems li­ki­mas pa­šykš­tė­jo to­kių ga­li­my­bių kaip mums.

V.Ko­chans­ky­tei nė ne­ky­la klau­ si­mas, ko­dėl Lie­tu­vos, ku­rio­je taip pat ne­stin­ga skur­džiai gy­ve­nan­čių šei­mų, gy­ven­to­jams tu­rė­tų rū­pė­ti sve­ti­mos ša­lies pro­ble­mos.

Esą ka­dai­se pa­ti Lie­tu­va, ga­vu­ si pa­ra­mos iš UNI­CEF, ki­tų fon­dų, šian­dien jau pa­jė­gi iš­ties­ti ran­ką ge­ro­kai skur­džiau gy­ve­nan­čioms ša­lims.

Anot pa­šne­ko­vės, ar la­bai di­de­ lė au­ka yra 5 li­tai, jei už to­kią su­mą tie­sio­gi­ne pra­sme ga­li­ma iš­gel­bė­ ti vie­no vai­ko gy­vy­bę – bū­tent tiek kai­nuo­ja skie­pas nuo še­šių mir­ti­nų

vai­kiš­kų li­gų. Ką jau kal­bė­ti apie 86 cen­tus, už ku­riuos ga­li­ma nu­pirk­ ti vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų pri­so­tin­tą spe­cia­lią rie­šu­tų pa­stą „plum­pi­ na­tą“ (plumpy‘nut), ku­rią UNI­ CEF su­kū­rė nu­si­lpu­siems kū­di­ kiams gy­dy­ti ir stip­rin­ti. Į mo­kyk­lą – 8 km pės­čio­mis

„Tai yra opiau­sios šios ša­lies pro­ ble­mos. Vai­kams ne tik trūks­ta šių skie­pų, bet daž­nas jų tie­siog neiš­ gy­ve­na nė mė­ne­sio, nes ba­dau­jan­ čios mo­ti­nos ne­tu­ri pie­no. Net jei kū­di­kiai iš­gy­ve­na, ne­gau­da­mi or­ ga­niz­mui bū­ti­nų me­džia­gų, fi­ziš­ kai ir psi­chiš­kai vys­to­si ne­vi­sa­ver­ čiai. UNI­CEF su­kur­ta rie­šu­tų pa­sta jiems tam­pa iš­si­gel­bė­ji­mu. Ži­no­ma, dar vie­na di­džiu­lė pro­ble­ma – AIDS. Ser­gan­tiems tė­vams mi­rus, vai­kai lie­ka vie­ni. Ten nė­ra in­ter­na­tų, vai­ kų na­mų, ma­žie­ji sten­gia­si iš­gy­ven­ti pa­tys, kaip ga­li, pa­de­da­mi gi­mi­nių, kai­my­nų“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Mi­si­jos da­ly­vių šir­dis su­grau­ di­no dvie­jų naš­lai­tė­mis li­ku­sių se­su­čių is­to­ri ­ja – apie jas žiū­ ro­vai taip pat iš­vys re­por­ta­žą.

14

Realybė: nors mažieji aprengti spalvingais drabužėliais, jų vaikystė –

niūri ir pilka.

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 31, 2013

vakarė

Dievo už­kam­py­je – gy­vy­bė už 5 li­tus „Jos gy­ve­na iš to, ką už­ 13 siau­gi­na. Į mo­kyk­lą ei­ na į prie­kį ir at­gal po 8 km, o pa­ke­

liui dar rei­kia per­kop­ti du kal­nus ir įkop­ti į tre­čią. Jos no­riai ei­na į mo­ kyk­lą, nes abi sva­jo­ja bū­ti vie­nuo­ lė­mis. Kai tai iš­gir­dau, šmėkš­te­lė­jo – čia iš Vaiž­gan­to raš­tų ar iš ke­lin­ to am­žiaus. Juk ka­dai­se ir ne­ma­žai Lie­tu­vos žmo­nių ga­lė­jo gau­ti iš­si­ moks­li­ni­mą, įsto­ję į ku­ni­gų se­mi­ na­ri­ją ar­ba išė­ję į vie­nuo­ly­nus“, – są­sa­jų įžvel­gė pa­šne­ko­vė.

Sus­to­jęs lai­kas

Vir­gi­ni­ją nu­ste­bi­no, jog šio­je ša­ ly­je moks­las, nors tai ir ne­di­de­lės su­mos, mo­ka­mas vi­siems, iš­sky­ rus naš­lai­čius.

Pri­va­lo­mos tik 4 kla­sės. Daž­ na šei­ma neiš­ga­li to­liau moks­lin­ti sa­vo at­ža­lų, nes ūky­je rei­kia dar­ bo ran­kų.

Ap­si­lan­kę vie­tos kai­mo mo­kyk­ lo­je mi­si­jos da­ly­viai iš­vy­do tik juo­ dą len­tą ir bal­tas krei­du­tes. Ant se­ no­viš­ko suo­lo bu­vo li­kęs vie­nas pra­ty­bų są­siu­vi­nis, ku­rį kaž­koks vai­kas rū­pes­tin­gai ap­len­kė vir­še­ liais iš kar­to­ti­nės dė­žės, o nu­ga­rė­ lę su­dygs­nia­vo siū­lais. „Nė­ra jo­kių va­do­vė­lių, ne­ra­si jo­kio gaub­lio ar pa­sau­lio že­mė­la­ pio. Neį­ma­no­ma to ap­sa­ky­ti, lyg bū­tu­mei ne ta­me am­žiu­je. Su­vo­ ki, kad toks jų gy­ve­ni­mas, ir ne­ga­ li pa­sa­ky­ti, kad tai yra jų ne­lai­mė.

Jie tuo­kia­si, su­si­lau­kia vai­kų, pa­ ti­ria mei­lę, tu­ri sa­vų šven­čių. Bet api­ma jaus­mas, kad čia lai­kas tar­ si su­sto­jęs. Mes lyg ir esa­me ta­ me pa­čia­me lai­ke, bet kiek vis­ko pa­ty­rę, kiek vis­ko į sa­ve su­siur­ bę“, – įžval­go­mis da­li­jo­si V.Ko­ chans­ky­tė.

ly­je, ku­rio­je mes bu­vo­me, tu­ris­tų ne­ra­si. Nes iš­ties vaiz­dai pri­bloš­ kia. Kai­mai la­bai nu­to­lę nuo cent­ rų – au­to­mo­bi­liu tek­da­vo va­žiuo­ ti po po­rą tre­je­tą va­lan­dų. Aiš­ku, duo­bė­tais mo­lio ke­liais, ku­rie liū­ čių se­zo­nu tam­pa neišb­ren­da­mi.

Pa­ke­liui – jo­kių au­to­mo­bi­lių, kar­ tais pa­si­tai­ky­da­vo vie­ni­šas mo­to­ ro­le­ris ar asi­liu­ku, bui­vo­lu trau­ kia­mas ve­ži­mas. Žmo­nės gy­ve­na sės­liai, vei­kiau pas juos kaž­kas at­ va­žiuo­ja ir su­per­ka jų pre­kes ta­da, kai jie užau­gi­na der­lių“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Gy­ve­ni­mas ver­da mo­li­nė­se tro­ be­lė­se šiau­di­niais sto­gais, ša­lia – ant ke­lių ply­tų už­dė­tas puo­das mais­tui ruoš­ti.

Kai­me­liuo­se žmo­nės ver­čia­si iš že­mės ūkio – daž­niau­siai au­gi­na ku­ku­rū­zus, bul­ves, taip pat po­mi­ do­rus, sa­lo­tas, ba­na­nus, ar­bū­zus, įvai­rius eg­zo­tiš­kus vai­sius, ar­ba­tą, ka­vą, že­mės rie­šu­tus. Šal­dy­tu­vų ne­tu­rin­tiems gy­ ven­to­jams neap­s i­m o­ka sa­vo reik­mėms au­gin­ti di­de­lių kiau­ lių – pa­sker­dę gy­vu­lį, jie tu­ri kuo grei­čiau jį su­do­ro­ti, kad mė­sa ne­ su­ges­tų.

Dovanos: vaikams saldainių niekada ir niekur nebūna per daug – G.Savickas galėjo pasijusti it Kalėdų Senelis.

Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­tė:

Api­ma jaus­mas, kad čia lai­kas tar­si su­sto­ jęs. Mes lyg ir esa­me ta­me pa­čia­me lai­ke, bet kiek vis­ko pa­ty­rę, kiek vis­ko į sa­ve su­ siur­bę

Akibrokštas: vietos kaimelyje – civilizacijos grimasos.

Ste­bi­no bal­tao­džiai

Tan­za­ni­jo­je lie­tu­vių gru­pė „pa­puo­ lė“ į te­nykš­tę žie­mą, tad maž­daug 30 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra at­vy­kė­ liams pa­si­ro­dė ga­na kom­for­tiš­ka.

Ka­dan­gi ne­bu­vo pra­si­dė­jęs liū­čių se­zo­nas, ne­te­ko bai­min­tis ir uo­dų ant­puo­lių. „Vys­tant į Kam­bo­džą, nė į gal­ vą nea­tė­jo, kad rei­kia pa­si­skie­py­ti.

Ta­čiau kai per­nai Lie­tu­vos UNI­CEF na­cio­na­li­nio ko­mi­te­to vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė Jo­vi­ta Ma­jaus­kai­tė iš Sie­ ra Leo­nės grį­žo sirg­da­ma ma­lia­ri­ja, tai bu­vo rim­tas sig­na­las. Šiai ke­lio­ nei pa­si­skie­pi­jo vi­si gru­pės na­riai“, – pa­sa­ko­jo V.Ko­chans­ky­tė.

Mi­si­jos da­ly­viai ap­si­sto­jo ne­di­ de­lia­me vieš­bu­ty­je, iš ku­rio kas ry­ tą vi­su­rei­giais ke­liau­da­vo į ato­kiai esan­čius kai­me­lius su­si­tik­ti su vie­ tos šei­mo­mis.

Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nė, jog į vie­ną me­di­ci­nos punk­tą žmo­nės ke­lia­vo net po pen­kis ki­lo­met­rus, kad ga­ lė­tų iš­vys­ti sve­tim­ša­lius. Pra­mo­gų čia re­ta, o ir bal­tao­džiai vie­ti­niams yra vi­siš­ka eg­zo­ti­ka.

Di­de­lių kiau­lių neau­gi­na

Pa­sak Vir­gi­ni­jos, į šią ša­lį at­vyks­ tan­čius tu­ris­tus vei­kiau vi­lio­ja Ki­ li­man­dža­ras, Vik­to­ri­jos bei ki­ti įspū­din­gi eže­rai, žvė­rių ke­liai, me­ džiok­lės ga­li­my­bės. „Irin­ge ma­tė­me ne­di­de­lę gru­ pe­lę bal­tao­džių – ita­lų stu­den­tai me­di­kai čia at­li­ko pra­kti­ką. Taip pat vieš­bu­ty­je su­si­dū­rė­me su vie­ nu olan­du, ku­ris bu­vo at­vy­kęs taip pat dar­bo rei­ka­lais. To­je ša­lies da­

Že­mės ne­par­duo­da

„Vi­sur mo­lis, smė­lis, ne juo­dže­ mis. Ma­ty­da­ma, kaip ten žmo­ nės ver­čia­si, pa­gal­vo­jau, kaip mes ne­my­li­me ir ne­bran­gi­na­me sa­ vo že­mės. Ži­no­ma, ir į Tan­za­ni­ ją skver­bia­si už­sie­nio ka­pi­ta­las – čia vers­lą ku­ria ita­lai, ki­nai, pie­tų ko­rė­jie­čiai. Ta­čiau už­sie­nie­čiams že­mė ne­par­duo­da­ma, tik nuo­ mo­ja­ma, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vė.

– Pas mus kaip tik da­bar spren­ džia­mas že­mės par­da­vi­mo už­sie­ nie­čiams klau­si­mas ir bū­da­mas to­kio­je ša­ly­je la­bai aiš­kiai su­vo­ ki, kad ir kas be­nu­tik­tų, jei tu­rė­si sa­vo že­mės ga­ba­lė­lį, vi­sa­da iš­gy­ ven­si, vi­sa­da pra­si­mai­tin­si. Že­mė yra vis­kas, nė­ra jos – nė­ra tau­tos.

Tas, kas ją nu­si­pirks, dik­tuos sa­ vas tai­syk­les.“ Pa­sak pa­šne­ko­vės, skur­das dau­ ge­lio vie­tos žmo­nių neiš­lei­džia iš jų gim­ti­nės. Ta­čiau ak­to­rė pri­si­pa­ži­ no bu­vu­si nu­ste­bin­ta vie­no jau­no vy­ro nuo­sta­tų. „Zan­zi­ba­re su­si­pa­ži­no­me su vie­ nu jau­nu vy­ru. Ma­ty­ti, kad žmo­ gus ap­si­skai­tęs, pra­si­la­vi­nęs, jud­ rus. Ir jis bet ka­da ga­lė­tų at­gręž­ti nu­ga­rą sa­vo ša­liai. Jis pri­pa­ži­no – taip, jo ša­lis var­gin­ga, skur­di, bet jis ne­si­ruo­šia iš jos bėg­ti, nes vis­ kas pa­ma­žu kei­čia­si ir ka­da nors čia gy­ve­ni­mas tik­rai bus ge­res­nis“, – pri­si­mi­nė Vir­gi­ni­ja, ap­gai­les­ta­vu­ si, kad daž­nam lie­tu­viui to­kio pa­ trio­tiz­mo pri­stin­ga.

Skurdas: V.Kochanskytei ir G.Savickui buvo graudu regėti,

kokiomis sąlygomis mokosi Tanzanijos vaikai.

Veidas: Zanzibare keliautojų akys krypo į

vietinės architektūros ženklus.

Išeitis: gyvenantieji šalia vandens savo racioną gali papildyti bent jau žuvimis.

Organizatorių nuotr.

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 31, 2013

vakarė Ne vie­nas vers­li­ nin­kas pri­si­pa­žįs­ ta, kad sėk­mė yra la­bai svar­bus jų kar­je­ros ele­men­ tas. Jei­gu tu­ri sėk­ mės sim­bo­lį, jis tar­si pa­de­da sėk­ mei veik­ti. Tai ra­ šo vers­lo dien­raš­tis „Fi­nan­cial Ti­mes“.

Ver­ta: ti­kė­ji­mas ri­tua­lais ir ta­lis­ma­nais ga­li pa­di­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, su­teik­ti žmo­nėms drą­sos, pa­ska­tin­ti juos iš­si­kel­ti di­des­nius tiks­lus, iš

kar­to ne­pa­si­duo­ti ir dėl­ to pa­siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­tų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ra­cio­na­lus po­žiū­ris į prie­ta­rus Tu­ri dau­ge­lis vers­li­nin­kų

Rya­nas Paug­has yra žmo­gus, ku­ris tu­ri sėk­mės ak­me­nė­lį. „Man jį da­ vė žmo­na. Sėk­mės ak­me­nė­lis yra iš San­ta Fė, Nau­jo­sios Mek­si­kos, ku­ri lai­ko­ma tam tik­ra pra­sme dva­sin­ga vie­ta. Ak­me­nė­lis tu­rė­tų ma­ne sau­ go­ti nuo blo­gų dva­sių ir pri­trauk­ ti tei­gia­mą ener­gi­ją. Tad kai sie­kiu gau­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą ar pa­lei­ džiu nau­ją pro­duk­tą į apy­var­tą, aš vi­sa­da lai­kau ak­me­nė­lį sa­vo ki­še­ nė­je“, – pa­sa­ko­jo eli­ti­nio klu­bo – tik kvie­ti­mo prin­ci­pu vei­kian­čios vers­li­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jos YEC – įkū­rė­jas.

Rya­nas tei­gė ne­ti­kin­tis, kad jo sėk­mės ak­me­nė­lis yra tik­rą­ja to žo­džio pra­sme pil­nas ma­giš­kų ke­ rų, ta­čiau pri­dū­rė: „Ge­ra jį tu­rė­ ti. Tai daik­tas, ku­ris pri­me­na, kad rei­kia steng­tis į vis­ką žiū­rė­ti po­zi­ ty­viai nu­si­tei­kus, taip pat pri­me­ na, kad dir­bu ir sten­giuo­si dėl sa­ vo šei­mos“. „Tie­są pa­sa­kius, dau­ge­lis vers­li­ nin­kų už­sii­ma to­kiais da­ly­kais, bet ma­žai kas apie tai at­vi­rai šne­ka. Ta­ čiau dau­ge­lis tu­ri daik­tą ar dra­bu­žį, ku­ris yra es­miš­kai su­si­jęs su jų as­ me­ny­be“, – tvir­ti­no Rya­nas.

Net ta­po ma­ni­ja

Svar­bu tu­rė­ti ome­ny, kad net jei­ gu jūs ne­ti­ki­te sėk­me, la­bai ga­li­ mas daik­tas, jog žmo­nės, su ku­ riais dir­ba­te ar bend­ra­dar­biau­ja­te, ti­ki. Ki­tų žmo­nių ti­kė­ji­mas ga­li pa­ keis­ti jū­sų el­ge­sį, taip pat ir bend­ro dar­bo re­zul­ta­tus.

Dave’as Ker­pe­nas, so­cia­li­nės ži­ niask­lai­dos pro­gra­mi­nės įran­gos bend­ro­vės „Li­keab­le Lo­cal“ va­do­ vas, tu­ri la­bai vie­šą ta­lis­ma­ną: jis vi­suo­met avi oran­ži­niais ba­tais. „Aš tie­siog įsi­my­lė­jau oran­ži­ nę spal­vą, o sa­vo pir­mą­ją oran­ ži­nę po­rą nu­si­pir­kau prieš ke­le­tą

me­tų. Kai juos avė­da­vau, tą die­ ną man pui­kiai sek­da­vo­si“, – pri­ si­pa­ži­no jis.

Nuo ta­da nie­kas ne­ga­lė­jo nu­slo­ pin­ti Dave’o at­si­da­vi­mo oran­ži­ niams ba­tams: „Šiuo me­tu aš tu­riu 23 oran­ži­nių ba­tų po­ras ir, tie­są pa­ sa­kius, nea­viu jo­kių ki­tų ba­tų. Kai pra­dė­jau avė­ti oran­ži­niais ba­tais, rei­ka­lai pra­dė­jo pui­kiai klos­ty­tis, tad kam gi su­sto­ti? Ma­no iš­ti­ki­my­ bė oran­ži­nei spal­vai pa­sie­kė to­kią sta­di­ją, kad aš da­bar jaus­čiau­si fi­ ziš­kai ne­pa­to­giai, jei­gu a­vė­čiau ki­ tos spal­vos ba­tais“.

Dave’as ti­ki, jog oran­ži­nė yra ypač po­zi­ty­vi spal­va, bet pri­pa­žįs­ ta, kad gal­būt jis są­mo­nin­gai pa­ ren­ka fak­tus, ku­rie pa­tvir­ti­na jo teo­ri­ją. Vy­ras at­vi­rau­ja: „Jei­gu api­ bū­din­čiau sa­ve at­lai­džiai, tuo­met sa­vo ba­tus va­din­čiau keis­tu įpro­ čiu, bet jei­gu kri­tiš­kai, tuo­met tai jau tur­būt bū­tų ma­ni­ja“.

Ir ri­tua­las, ir ta­lis­ma­nas

D.Ker­pe­nas nė­ra vie­nin­te­lis žmo­ gus, tu­rin­tis lai­min­gą ba­tų po­ rą. „Aš tu­riu „Con­ver­se“ fir­mos sport­ba­čius, – pa­sa­ko­jo Matt­hew Ega­nas, paieš­kos sis­te­mų op­ti­mi­ za­vi­mo įmo­nės „Ima­ge Free­dom“ įkū­rė­jas. – Tuos sport­ba­čius įsi­gi­ jau ką tik pra­dė­jęs vers­lą. Mes pra­ dė­jo­me juo­kau­ti apie juos, nes kai aš jais avė­da­vau, vi­sa­da sėk­min­gai baig­da­vau de­ry­bas, pa­siek­da­mas mums nau­din­gą su­si­ta­ri­mą.“ Ta­čiau Matt­hew sa­vo sport­ba­čių kiek­vie­ną die­ną ne­dė­vi. Daž­niau­ siai jis avi biu­rui tin­ka­mą ava­ly­nę ir ste­buk­lin­guo­sius „Con­ver­se“ iš­si­ trau­kia, kai ei­na į de­ry­bas ar­ba no­ri par­duo­ti konk­re­tų pro­duk­tą klien­ tams. „Ba­tų raiš­te­lių ri­ši­mas ir pa­čių sport­ba­čių avė­ji­mas man yra kaž­ kas tarp ri­tua­lo ir ta­lis­ma­no. Kai

aš juos dė­viu, tar­si pa­ts sau sa­kau, kad ne­ga­liu pra­lai­mė­ti“, – at­vi­ra­ vo jis.

Aro­nas Schoen­fel­das, „Doi­tin­ per­son.com“ ren­gi­nių plat­for­mos stei­gė­jas, tei­gė, kad nie­ka­da neat­ si­lie­pia te­le­fo­nu sėdė­da­mas: „Toks ma­no el­ge­sys pra­si­dė­jo kaip įpro­tis, o da­bar ta­po tik­ru prie­ta­ru. Sto­vė­ ji­mas man su­tei­kia pa­pil­do­mo pa­ si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi net tuo­met, kai žmo­nės spok­so į ma­ne kaip į iš­ pro­tė­ju­sį“.

Tai daik­tas, ku­ris pri­me­na, kad rei­kia steng­tis į vis­ką žiū­ rė­ti po­zi­ty­viai nu­si­ tei­kus.

Gy­ve­ni­mo bū­do va­dy­bi­nin­kas ir dau­ge­lio kny­gų au­to­rius Mike’as Bru­ny vi­suo­met su sa­vi­mi tu­ri vy­ riš­ką pe­te­liš­kę. „Pe­te­liš­kės už­si­ri­ ši­mas, kai no­riu dirb­ti, yra vi­siš­kai są­mo­nin­gas ri­tua­li­nis el­ge­sys. Tai vi­siš­kai pa­kei­čia at­mos­fe­rą ir tuo­ met aš esu pa­si­ruo­šęs dirb­ti“, – pri­si­pa­ži­no vy­ras.

Išb­rau­kia 13-ą nu­me­rį

Prie­ta­rų lai­ky­ma­sis vers­lo pa­sau­ly­ je nė­ra tik as­me­ni­niai įsi­ti­ki­ni­mai.

Dau­ge­lis biu­rų pa­sta­tų su­ran­da bū­dų, kaip ne­pa­žy­mė­ti 13-o aukš­ to. O ne­kil­no­ja­mojo tur­to in­ter­ne­to pus­la­pis „Zoop­la“ tei­gia, kad dau­ ge­lis gat­vių pla­nuo­ja­mos ir pa­sta­ to­mos be 13-u nu­me­riu pa­žy­mė­to na­mo. Be to, spė­ja­ma, kad Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je 13-u nu­me­riu pa­ žy­mė­tas na­mas kai­nuo­ja 4 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (apie 16 tūkst. li­tų) pi­giau nei ki­ti.

Ki­ni­jo­je skai­čius 8 lai­ko­mas sėk­ mę ne­šan­čiu, tad juo pa­žy­mė­ti pa­ sta­tai itin po­pu­lia­rūs. Ta­čiau ne tik ki­nai, bet ir Va­ka­rų ne­kil­no­ja­mojo tur­to plė­to­to­jai daž­nai sam­do ki­nų feng­šui eks­per­tus siek­da­mi pa­ža­ bo­ti sėk­mę. Į 2009 m. Lon­do­ne sta­ty­to „He­ ron“ dan­go­rai­žio pa­ma­tus bu­vo įdė­tas vėž­lio šar­vas, ku­ris, anot feng­šui prin­ci­pų, ža­dą sėk­mę. Ir nors pa­ts feng­šui me­nas nė­ra svar­ biau­sias Lon­do­no nuo­mo­to­jų prio­ ri­te­tas, la­bai daž­nai jis yra svar­bus as­pek­tas tarp­tau­ti­nio vers­lo at­žvil­ giu.

In­di­jo­je ast­ro­lo­gai kon­sul­tuo­ ja vers­li­nin­kus ir po­li­ti­kus. Vers­lo pa­sau­ly­je dir­ban­tis ir vers­li­nin­kus kon­sul­tuo­jan­tis ast­ro­lo­gas Be­janas Da­ru­wal­la tei­gia: „Ast­ro­lo­gi­ja, o ne psi­cho­lo­gi­ja val­do In­di­ją. Ar klau­ si­mas yra iš ro­man­ti­nės sfe­ros, ar iš fi­nan­si­nės – pa­sku­ti­nį žo­dį iš es­ mės vi­sa­da ta­ria ast­ro­lo­gas“.

Eg­zis­tuo­ja ir pa­vo­jus

Ne­bū­ti­na ti­kė­ti prie­ta­rais no­rint pri­pa­žin­ti jų veiks­min­gu­mą. Vers­ lo įmo­nė ga­li iš­nuo­mo­ti 88-ą na­ mą, jei­gu ži­no, kad klien­tai įsi­ti­ ki­nę, jog tai ne­ša sėk­mę, o pa­gal feng­šui prin­ci­pus su­tvar­ky­tas pa­ sta­tas pa­da­rys nuo­mi­nin­kus lai­ min­gus. Svar­biau­sia ira­cio­na­lu­me įžvelg­ti sly­pin­tį ra­cio­na­lu­mą.

Va­dy­bos spe­cia­lis­tas Mar­chal­ las Golds­mit­has tei­gė, kad ri­tua­lai ir vi­so­kie ta­lis­ma­nai iš es­mės tu­ ri dvi pu­ses. Vie­na – ne­ga­ty­vio­ji – tai klai­din­gas ženk­lų ir re­zul­ta­tų su­sie­ji­mas: „Aš da­rau ši­taip ir tai at­ne­ša man sėk­mę. Va­di­na­si, tas konk­re­tus el­ge­sys vi­sa­da bus sėk­ min­gas. Taip ne­ma­žai žmo­nių iš­ ties tam­pa prie­ta­rin­gi.“ Jei tai tik klio­vi­ma­sis sėk­mės ak­me­nė­liu – tai bus ga­na ne­

kenks­min­gas įsi­ti­ki­ni­mas. Ta­čiau ti­kė­ji­mas klai­din­ga lo­gi­ka ga­li pri­ ves­ti prie ža­lin­gų ar net pa­vo­jin­ gų veiks­mų aukš­ti­ni­mo ir kar­to­ ji­mo.

Pa­de­da su­si­kaup­ti

Žmo­nių ti­kė­ji­mas sėk­mės ženk­ lais ir ta­lis­ma­nais tu­ri stip­res­nį psi­cho­lo­gi­nį po­vei­kį, nei ti­kė­ta­si.

Kel­no uni­ver­si­te­to 2010 m. at­lik­ tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad ti­kė­ji­mas ri­tua­lais ir ta­lis­ma­nais ga­li pa­di­ din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, su­teik­ti žmo­nėms drą­sos, pa­ska­tin­ti juos iš­si­kel­ti di­des­nius tiks­lus, iš kar­to ne­pa­si­duo­ti ir dėl ­to pa­siek­ti ge­ res­nių re­zul­ta­tų.

M.Goldsmitho tei­gi­mu, ri­tua­lai ga­li su­kel­ti po­zi­ty­vią reak­ci­ją: „Tai įpro­čiai, ku­rie pri­me­na mums, ką mes tu­ri­me da­ry­ti ir kaip. Tar­kim, krep­ši­nio žai­dė­jas prieš mes­da­mas ka­muo­lį į krep­šį jį tris kar­tus at­mu­ ša į že­mę. Šis trum­pas ju­de­sys pa­ ža­di­na rau­me­nų at­min­tį ir pa­de­da su­si­kon­cent­ruo­ti“.

Tai­gi, įpras­tas daik­tas, ta­lis­ma­ nas, ar ri­tua­las pa­de­da žmo­gui su­si­kon­cent­ruo­ti, kad jis at­lik­ tų už­duo­tį kaip įma­no­ma ge­riau.

Dau­ge­lis pri­si­lai­kan­čių prie­ta­rų vis­gi pri­pa­žįs­ta, kad jų ta­lis­ma­nas ar ri­tua­las pa­ts sa­vai­me nė­ra ste­ buk­lin­gas. „Con­ver­se“ sėk­mės sport­ba­ čių sa­vi­nin­kas M.Ega­nas pri­ta­ria: „Jei­gu pa­si­žiū­rė­tum iš šo­no, ži­no­ ma, kad sėk­mės ba­te­lių idė­ja yra vi­siš­kas ab­sur­das, bet tai vis tiek kai kas, ko aš ne­ga­liu ne­da­ry­ti. Tų sport­ba­čių avė­ji­mas man tar­si šū­ kis: „Tu esi ga­lin­gas, tu esi sa­vi­ mi pa­si­ti­kin­tis!“ Tam tik­ru po­žiū­ riu aš su­de­du vi­sas vil­tis į ba­tus, ir tuo­met jau ba­tai ga­li jau­din­tis dėl sėk­mės“.

Pa­ren­gė Ind­rė Pen­nock

16

šeštADIENIS, rugpjūčio 31, 2013

vakarė

Pen­kių lietuvių gru­ pelės žy­gis po pa­ slap­tingąją Gren­lan­ diją tru­ko dvi sa­vai­ tes. Per tą laiką jie pa­ tyrė to­kių įspūdžių, iš­ban­dymų ir kont­ rastų, apie ko­kius net ne­sva­jo­jo.

Au­ga­li­ja: Gren­lan­di­jo­je išp­li­tu­sio­je tund­ro­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir ryš­kias­pal­vių gėlių.

Žy­gis su sa­do­ma­zo­chiz­mo ele­m Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Kan­ki­nan­čios ke­lionės – ma­lo­nu­mas

Spor­to ir tu­riz­mo klu­bo „Vel­nio duobė“ na­riams il­gi ir se­ki­nan­tys žy­giai, ekst­re­ma­lios ke­lionės yra įpras­ta. Gren­lan­di­ja bu­vo tik dar vie­nas nau­jas iššū­kis, į kurį lei­do­ si ke­lio­nių ma­nia­kai: trys vai­ki­nai ir dvi mer­gi­nos. Be­ne la­biau­siai pa­ tyręs žy­gio da­ly­vis ir vie­nas „Vel­nio duobės“ įkūrėjų, Ma­rius, pra­ėjus vos ke­lioms die­noms nuo ke­lionės pa­bai­gos pa­si­da­li­jo vi­sais ne­įti­ki­ mais įspūdžiais.

Kar­tu su drau­ge ke­liau­jan­tis vy­ ras pa­sa­ko­jo, kad to­kios il­gos bei var­gi­nan­čios ke­lionės neap­siei­na be ašarų ar pyk­čių, ir ne­būti­nai su ant­rąja pu­se. „Konf­lik­tai ir trin­ tis iš prin­ci­po neiš­ven­gia­mi, ne­tgi tarp gerų bi­čiu­lių. Nors ir ge­rai vie­ ni ki­tus pa­žįsta­me, to neiš­ven­gia­ me. To­kie žy­giai kaip šis rei­ka­lau­ja dis­cip­li­nos ir tam tik­ros tvar­kos“, – pa­sa­ko­jo Ma­rius.

Žy­gy­je po Gren­lan­diją at­si­kal­ binė­ji­mams ir tingė­ji­mui vie­tos taip pat ne­bu­vo. „Kai Lie­tu­vo­je sa­ vait­galį išei­ni pa­žy­giuo­ti, ru­ti­nos su­kur­ti nei­šei­na. Ta­čiau ten tam tik­ros ru­ti­nos bu­vo. Jau ant­ra die­ na daug kam bu­vo pei­lis, nes die­ na il­ga – išė­jo­me ir gal 13 va­landų žy­gia­vo­me. Tie­siog ne­ra­do­me tin­ ka­mos vie­tos su­sto­ti nak­vy­nei. O aš dar vi­siems bu­vau pa­sakęs, kad leng­va die­na bus“, – pri­si­minė pa­ šne­ko­vas.

Kas tie Fa­re­rai? Į Gren­lan­diją!

Ke­lionę or­ga­ni­za­vu­siam Ma­riui pir­miau­sia bu­vo top­telė­ju­si idė­ja pa­pras­čiau­siai pa­ke­liau­ti ir pa­si­ žval­gy­ti po Fa­rerų sa­las. Tik kaž­ ku­riam iš draugų pa­juo­ka­vus, kad ge­riau į Gren­lan­diją ke­liau­ti, pir­ ma pai­ka pa­laikęs to­kią mintį, vy­ ras ėmė ir su­būrė gru­pelę en­tu­ ziastų.

Iš pra­džių kom­pa­ni­ja pa­si­ domė­jo, kas iš vi­so tai per sa­la ir ko­kio ti­po, il­gio žygį ten būtų ga­

Gren­lan­di­jos sa­la Gren­lan­d i­ja yra did­ž iau­sia pa­sau­l io ma­tas nėra toks at­šiau­r us, kaip ga­ sa­la. Prik­lau­so Da­ni­jai. Eu­ro­pie­čiai šią lėtų at­ro­dy­t i. Net sausį tem­pe­ratū­ salą at­ra­do dar 875 m. Ka­dai­se ten bu­ ra ten ne­nuk­ren­ta že­miau 5 laips­nių vo įsikūrę vi­k in­gai. Nuo 1979 m.

Cel­si­jaus.

Gren­lan­d i­ja ta­po au­to­no­ Vie­t i­n iai kal­b a ofi­c ia­l ia miš­ka. gren­landų kal­ba. Vie­ Šiek tiek dau­g iau tos va­liu­ta – Da­ni­jos nei 80 pro­c. sa­los kro­na. uži­m a le­dy­n as, Gren­lan­dai tu­ri ir ta­č iau kran­t ai sa­vo par­la­mentą – ge­ro­k ai ap­t irpę, 31 vie­tos Las­t ingą. juos puo­šia su­si­ Vy­ r iau­sybę val­do for­m avę fior­d ai. mi­ n ist­ras pir­mi­nin­ Di-d­ž iau­sias sa­los kas Kuu­ pi­kas Kleis­ mies­tas yra sos­tinė tas. Ka­dan­g i Gren­lan­ Nūkas. Šiuo me­t u vi­ di­ja lai­ko­ma Da­n i­jos da­ so­je sa­lo­je yra be­veik 60 li­mi, vie­ti­niai ren­ka ir du sa­vo tūkst. gy­ven­tojų. Plo­tas uži­ma na­rius į šios ša­lies par­la­mentą.

2 175 600 km².

Kli­ma­t ui įta­kos tu­r i Va­karų Gren­ lan­d i­jos šil­to­ji srovė, dėl ku­r ios kli­

Dau­giau­sia Gren­lan­di­jos gy­ven­to­jai ver­čia­si iš tu­riz­mo vers­lo ir žve­jy­bos.

li­ma suor­ga­ni­zuo­ti. Pla­na­vi­mo pro­ce­sas užt­ru­ko dau­giau nei pu­ sę metų.

Kelionė prasidėjo skrydžiu į Ko­ pen­hagą, o tik vėliau, per­nak­vo­ jus oro uos­te, ki­tu lėktu­vu į Kan­ ger­lu­suaką – cent­rinį už­po­liarės oro uostą. Tai pa­ts did­žiau­sias ten esan­tis oro uos­tas, ka­dai­se ten bu­ vu­si ame­ri­kie­čių ka­rinė bazė, ku­rią gren­lan­dai iš ame­ri­kie­čių per­pir­ko vos už 1 JAV do­lerį. Tai, pa­si­ro­do, vie­nin­te­lis Gren­lan­di­jo­je di­de­liems lėktu­vams tin­ka­mas oro uos­tas.

Kan­ger­lu­sua­ke ga­li­ma per­sėsti į ma­žes­nius lėktu­vus, ku­rie kur­suo­ja į Gren­lan­di­jos gy­ven­vie­tes.

Ir nors ke­lionė į Gren­lan­diją pra­ si­dėjo skland­žiai, vėliau gru­pelė ne kartą turė­jo ir dėl ko ne­ri­mau­ti.

Vis­kas su­sty­guo­ta

Apie to­kius žy­gius be spe­cia­lių ke­ lio­ni­nių kup­ri­nių ge­riau ne­drįsti ir pa­gal­vo­ti. Ke­lių sa­vai­čių trukmės žy­giui kiek­vie­nas vai­ki­nas tempė­si po 33–38 kg sve­rian­čią kup­rinę, o mer­gi­nos – po 25 ki­log­ra­mus. Vi­si drau­giš­kai pa­si­skirstė pa­čius svar­ biau­sius reik­me­nis, maistą ir kurą, kad galėtų ga­min­tis valgį.

Ei­nant su kup­ri­ne visą dieną, jos svo­ris iš­nau­do­ja 5–6 tūkst. ka­lo­rijų, o mais­to die­nai bu­vo­me ap­ skai­čiavę po 3 tūkst. ka­lo­rijų...

At­si­pa­lai­davę vie­ti­niai

„Kas iš­syk iš­mušė iš vėžių – tai vėluo­jan­tis lėktu­vas, į kurį turė­jo­ me iš kar­to per­sėsti ir skris­ti į sos­ tinę Nūką. Ta­čiau skryd­žiai bu­vo at­šauk­ti, ir, pa­si­ro­do, tai nie­ko nuo­ sta­baus. Vie­nur ra­šo, kad skry­dis ati­dėtas, o nuei­ni pa­klaus­ti dar­buo­ to­jos – ši at­sa­ko, kad nea­tidė­tas...

Pra­ra­do­me visą žy­gio dieną“, – apie chao­tišką nuo­tykį pa­sa­ko­jo Ma­rius.

Kom­pa­ni­ja vi­so žy­gio lai­ko­tar­ piu bu­vo nu­ma­čiu­si net dvi poil­sio die­nas, ta­čiau dėl trans­por­to vėla­ vimų abi jas pra­ra­do.

Bai­min­tis trans­por­to ne­sklan­ dumų te­ko ir ta­da, kai grupė, pa­ sie­ku­si žy­gio tikslą, ruošė­si iš vie­ no ma­žo mies­te­lio trauk­ti at­gal. „Bandė­me iš­sik­lau­sinė­ti, ar tik­rai ka­te­ris tą dieną plau­kia. Nes jei­gu jis ne­būtų išp­laukęs, – o plau­kia tik kartą per sa­vaitę, – būtu­me neiš­ vykę ir iš Nūko. Gal­vo­jome, kad čia kaip ir su lėktu­vais: ga­li at­plauk­ ti, o ga­li ir neatp­lauk­ti“, – juokė­ si Ma­rius.

Be to, su vie­ti­niais Gren­lan­di­jo­ je su­si­kalbė­ti ar iš­gau­ti iš jų in­for­ ma­ci­jos ga­na su­dėtin­ga – jie kal­ba sa­vo kal­ba ar­ba da­niš­kai.

„Turė­jo­me dvi pa­la­pi­nes ir dar tentą, po ku­riuo ga­mi­no­me maistą, jei li­jo lie­tus. Nešėmės pri­musą ir ry­tais virėmės grei­tai pa­ga­mi­namą košę“, – apie pra­ktiš­kus spren­di­ mus pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Pa­sak jo, vie­na iš pro­blemų bu­ vo klau­si­mas, kaip su­si­komp­lek­ tuo­ti maistą: „Yra su­skai­čiuo­ta, kad die­nos mais­tas žmo­gui sve­ria 1 kg. Tai ir ne­šie­si pa­pil­do­mai 15 kg svo­rio. Vis dėlto mais­to bandė­me šiek tiek su­ma­žin­ti. Ei­nant su kup­ ri­ne visą dieną, jos svo­ris iš­nau­do­ ja 5–6 tūkst. ka­lo­rijų, o mais­to die­ nai bu­vo­me ap­skai­čiavę po 3 tūkst. ka­lo­rijų...“ Ma­rius pa­sa­ko­jo, kad Gren­lan­di­ jo­je jie kas va­karą būti­nai mėgau­ da­vo­si ir sal­du­my­nais: „Koks nors skanės­tas tu­ri būti va­ka­re – prie ar­ba­tos po po­rą sal­dai­nių pa­si­ da­ly­da­vo­me. Smulk­me­nos la­bai džiu­gi­na. Čia aš nie­ka­da ne­val­gau chal­vos, o ten su­stoję per pie­tus su­val­gy­da­vo­me po chal­vos ga­ba­ liuką. Čia nėra po­rei­kio, o ten vis­ kas ki­taip. Val­gai sal­dainį ir gal­vo­ji, kad už jį nie­ko nėra ska­niau“.

Vi­sas dvi sa­vai­tes kom­pa­ni­ ja kel­da­vo­si 6 val. ry­to ir gul­da­ vo 10 val. va­ka­re – griež­tu re­ži­ mu. O nak­vynės vie­tas rink­da­vo­si tik prie van­dens tel­ki­nių: upe­lių ar gėlų ežerų. Van­duo rei­ka­lin­gas ne tik mais­tui, praus­tis, bet ir būti­ nam dra­bu­žių skal­bi­mui. „Ne­si­maudė­me gal tik dvi die­ nas. Iš pra­džių šal­ta, le­das, net ko­ jas stingdė – ne­pas­tovė­si il­giau nei pusę mi­nutės. Ta­čiau vėliau įpra­ to­me. Bu­vo net po­ra eže­riukų, ku­ rie ge­rai pa­šilę: kas Lie­tu­vo­je at­ ro­do vėsu, ten pri­pra­tus ga­li­ma ir teš­ken­tis“, – pri­si­minė Ma­rius.

Pa­sak jo, to­kiuo­se žy­giuo­se dra­ bu­žiai džio­vi­na­mi tie­siog saulė­je, jei tai ne­pa­vyks­ta – kitą dieną pa­ ka­bi­nus ant kup­rinės. O pa­pras­ čiau­sias būdas – džio­vin­ti ant sa­ vęs: „Vi­sa­da rei­kia turė­ti bent po­rą sausų dra­bu­žių – juos va­di­ na­me nak­ti­nu­kais. Jie lai­ko­mi prie mieg­mai­šio ir ap­si­ren­gia­mi tik ei­ nant mie­go­ti. Tris die­nas per žygį ten li­jo ir mes šla­po­me, bet iš­sigrę­ ži dra­bu­žius, vi­du­ry pa­la­pinės pa­ ka­bi­ni džio­vin­ti, o kitą dieną vel­ kie­si tuos pa­čius drėgnus – daug dra­bu­žių ne­štis neap­si­mo­ka“.

Svar­biau­si šios ke­lionės reik­ me­nys bu­vo spe­cia­li ap­ran­ga: žy­ gio ba­tai, spe­cia­lios žy­gio kelnės, džem­pe­riai, megz­ti­niai, tam tik­ros striukės nuo lie­taus. Taip pat pa­ tva­rios ke­lio­ninės kup­rinės, me­ di­ci­ni­niai reik­me­nys ir įvai­riau­sių įran­kių komp­lek­tas ne­nu­ma­ty­ tiems at­ve­jams.

Pa­si­vaikš­čio­ji­mas ne iš lengvųjų

„Kiek­vie­nam ne­įlįsi į širdį, nie­kas ne­si­skundė. Pir­ma ir ant­ra die­nos bu­vo psi­cho­lo­giš­kai sun­kios, nes daug žy­gia­vo­me, er­zi­no tai, kad ne­ra­do­me vie­tos pa­la­pi­nei sta­ty­ti. Ėjo­me fior­do pa­kran­te, ku­ri bu­vo ak­me­nin­ga ir sli­di, apau­gu­si krū­ mais“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas.

Prieš vyk­da­mi į Gren­lan­diją žy­ geiviai nuo­šird­žiai ne­ži­no­jo, ko tikė­tis. Pir­mas šo­ki­ravęs da­ly­kas

17

šeštADIENIS, rugpjūčio 31, 2013

vakarė

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kont­ras­tai: le­dyną žygeiviai pa­matė ne iš kar­to – iki jo vedė ki­lo­metrai slėnių ir kal­nų.

en­tais per at­šiau­rią Gren­lan­diją bu­vo neaprė­pia­mi le­dy­nai. Ta­čiau ma­žiau­siai jie tikė­jo­si ap­tik­ti krū­ mų. Per juos te­ko brau­tis lie­tin­go­ mis die­no­mis: „Kaip į vo­ra­tinklį pa­puo­li. Pats šlykš­čiau­sias ėji­mas.

Miš­ku tai va­di­no­me – kar­tais iki juos­mens to miš­ko būda­vo“.

Tie­sa, Ma­rius su sa­vo gru­pe ekst­re­ma­lių si­tua­cijų iš­vengė, nors ir te­ko lip­ti į kal­nus, leis­tis skard­žiais, ei­ti slid­žio­mis vie­to­mis, kai nuo skard­žio ga­li nu­slįsti į van­denį. „Van­duo gra­žus ir skaid­rus, nie­ ko bai­saus ne­būtų įkris­ti, bet vi­si pri­si­segė kup­ri­nes, o įkri­tus su jo­ mis vi­sa­da ky­la pa­vo­jus: at­si­seg­ si, neat­si­seg­si? Antrą dieną vie­nas iš kom­pa­ni­jos sly­do... Bet spėjo­me pa­gau­ti“, – įspūdžiais da­li­jo­si pa­ šne­ko­vas.

Ki­to­mis die­no­mis jiems te­ko ei­ti le­dy­nu, ku­ris pa­vo­jin­gas dėl įtrū­ kimų: „Mes tiek įran­gos ne­ėmėme, bet to­kiais le­dy­nais ei­nant rei­kia vir­ves pa­si­riš­ti. Jei pir­ma­sis kris­ tų, jį būtų ga­li­ma išt­rauk­ti. Tad te­ ko ri­zi­kuo­ti...“ Nors ke­liau­to­jai la­biau­siai bai­mi­ no­si baltųjų meškų, jų su­tik­ti ne­te­ ko. „Su vie­ti­niais kalbė­jo­me – jos la­bai re­tas sve­čias, gy­ve­na šiau­riau.

Ir joms bu­vo per šil­ta – va­sa­ra. Ta­ čiau pėdsa­kus vi­sa­da sekė­me. Ten pil­na ir el­nių pėdsakų. Ta­da žiū­ri, ar ki­tas toks ne­pa­si­kar­tos? Ar tik ne­teks meš­kos su­tik­ti? Meš­ka juk toks žvėris, nuo ku­rio ap­si­sau­go­ti prie­mo­nių nėra“, – teigė pa­šne­ko­ vas. Jie ginklų į žygį ne­pa­siėmė.

Dar vie­nas ne­ma­lo­nes­nių ak­ centų Gren­lan­di­jo­je – did­žiulės musės ir uo­dai. „Jei­gu sėdi ne­ judė­da­mas, jos ap­lim­pa kaip bitės – nie­ko ne­ma­tyti. Jų kie­kis ten ne­ įsi­vaiz­duo­ja­mas. Ir val­gy­ti ne­įma­ no­ma – įsi­de­di košės ir su musėm ten­ka val­gy­ti“, – kalbė­jo Ma­rius.

Ne­tikė­ti kont­ras­tai

Ma­rius ti­ki­no, kad Gren­lan­di­jo­je be­veik kas­dien tek­da­vo iš­vys­ti vis naują kraš­to­vaizdį: „Daug kas įsi­ vaiz­duo­ja, kad ten tik ledą ir sniegą

pa­ma­ty­si. Bet Gren­lan­diją 80 pro­c. den­gia ne­nu­tirps­tan­tis le­dy­nas, o pa­krantės, fior­dai ap­tirpę. Ne­se­ niai ten ne­tgi pra­dėta vys­ty­ti žem­ dir­bystė“.

Pa­sak vy­ro, šo­ki­ruo­ja ir pa­čių fi­ ordų įvai­ru­mas, le­dy­nai, ak­me­nin­ gi ruo­žai, sa­ma­nin­gi slėniai. Ma­ža to, ten gau­su šiaurės el­nių, ku­ rie vi­siš­kai ne­bailūs ir žmo­nių ne­ si­bai­do. „La­bai ge­rai, jie išbė­gio­ ja sa­vo ta­ke­lius, o mes jais ėjo­me.

Gyvū­nas ei­na ten, kur jam leng­ viau, juk ne­si­ren­ka sun­kes­nio ke­ lio. Jei­gu abe­jo­da­vo­me, kur su­kti, ei­da­vo­me būtent el­nių ke­liais“, – pri­si­minė pa­šne­ko­vas.

Lie­tu­vių kom­pa­ni­ja matė ir bal­ tųjų kiš­kių, ku­rių drąsa taip pat stebė­jo­si. „Pa­ti Gren­lan­di­ja – nuo­ sta­bus kraštas, iš tikrųjų. Be­je, ke­ liau­da­mi ir la­šišų, upė­takį pa­ga­ vo­me. Bu­vo­me meš­kerę pa­si­ėmę – žuvį įtraukė­me į ra­cioną, kad su­ ma­žin­tu­me kup­ri­nių svorį. Iš tiesų iki tos žu­vies ėjo­me 11 dienų, kaip ir iki pa­ties sa­vo ke­lionės tiks­lo – le­dynų. Kad pa­gau­tum fior­duo­se žu­vų, rei­kia spe­ci­finės žve­jy­bos“, – sakė Ma­rius.

Nak­vynės vie­tos, ku­rias rin­ko­ si lie­tu­viai, bu­vo la­bai skir­tin­gos ir ne­įti­ki­mai gra­žios. O pa­si­sekė dar ir dėl to, kad bu­vo la­bai ne­daug lai­ ko likę iki po­lia­rinės die­nos, – ne­ te­ko nau­do­ti pro­žek­to­rių, naktį bu­vo gana švie­su.

Le­dy­nai tirps­ta

„Patį tikrąjį le­dyną pa­siekė­me tik 11-ą žy­gio dieną. Vie­nas iš tiks­ lų, ne­skai­tant mėga­vi­mo­si kraš­to­ vaizd­žiu, ir bu­vo tas le­dy­nas. Ten taip gra­žu, kad net pa­tys nor­ve­gai at­vykę sa­ko, jog to­kios pa­sa­kos jie nėra matę. O juk Nor­ve­gi­ja taip pat iš­sis­ki­ria kalnų bei fiordų gro­žiu“, – teigė Ma­rius.

Le­dy­nas pa­si­rodė neap­sa­ko­mo dyd­žio. „Mes įkūrėme sto­vyklą, o apa­čio­je bu­vo le­dy­ni­nis fior­das – le­dai plau­kio­jo. At­ro­do, kad le­dy­ nas ša­lia. Kitą dieną pa­likę pa­la­pi­

nes ėjo­me prie to le­dy­no. Ta die­na ta­po vie­na sun­kiau­sių žy­gy­je: ei­ni ei­ni ir nie­kaip ne­priei­ni“, – kalbė­jo eks­pe­di­ci­jos va­do­vas. „Ėjo­me ge­ rą pus­dienį iki le­dy­no... Ir nu­ėjo­ me šiaip taip. Prieš tai dar girdė­ jo­me dus­lius gar­sus, pri­lygs­tan­čius pa­tran­kos gar­sui, – manė­me, ski­ linė­ja le­dy­nas ir tiek. O pri­ėję pa­ matė­me, kad tai griū­van­tys le­dai, ku­rie nuo jo at­lūžta. Jie tie­siog prie akių lūžta ir kren­ta did­žiau­si ga­ba­ lai. Ta­da su­pra­to­me, kad žemė­la­ py­je pa­žymė­ta le­dy­no ri­ba – bent ke­liais ki­lo­met­rais to­liau. O žemė­ la­pis ne toks se­nas... Va­di­na­si, le­ dy­nas jau tiek nu­tirpęs“, – įspū­ džiais da­li­jo­si Ma­rius. Kom­pa­ni­ja matė ir tarp le­dynų plau­kio­jan­čių ruo­nių.

Eks­po­na­tai: el­nių ragų ir griau­čių žy­gei­viams te­ko ma­ty­ti be­veik vi­

so marš­ru­to me­tu.

Pa­žin­tis su vie­tos kultū­ra

Po did­žiųjų žy­gio įspūdžių lie­tu­ vių kom­pa­ni­ja lei­do sau at­si­pūsti ir ke­letą dienų pailsė­ti Gren­lan­ di­jos sos­tinė­je Nūke, kur šiek tiek su­si­pa­ži­no su vie­tos kultū­ra ir gy­ ven­to­jais. Kad ir kaip būtų keis­ta, Ma­rius pa­sa­ko­jo, jog pir­ma­sis į akį kritęs da­ly­kas – vie­ti­nių po­mėgis iš­ger­ti.

Be­je, kai­nos ten to­kios pat aukš­ tos, pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pa, net di­ desnės nei Skan­di­na­vi­jo­je – taip lie­tu­viams pa­si­rodė.

Su­žavė­jo lie­tu­vius ir pa­ts Nūko mies­tas – ne­to­li kran­to, se­na­mies­ tis nu­sėtas spal­vin­gais me­di­niais na­me­liais. Tie­sa, mo­der­nesnė­ je mies­to da­ly­je ga­li­ma ap­tik­ti ir dau­gia­bu­čių.

Pa­ly­dovės: visą ke­lią lydė­ju­sios did­žiulės musės ten tu­ri tik vieną

prie­šą – vėją.

15

kilogramų mais­to te­ko kiek­vie­nam per visą žygį.

Tiks­las: le­dy­nas den­gia 80 pro­c. Gren­lan­di­jos. Lie­tu­viai jį pa­siekė 11-

ąją žy­gio dieną.

18

šeštADIENIS, rugpjūčio 31, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Astrologinė prognozė rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 dienoms ŠAU­LYS (11 23–12 21)

AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį būsite gana pre­ tenzingi, visur ieškantys kaltų arba savo elgesiu šokiruojan­ tys kitus. Regis, stengsitės susido­ roti su daugybe buitinių bei kitokių problemų. Kitą savaitę pradėsi­ te būdami nusiteikę malonumams, pramogoms, sportui, flirtams, ben­ dravimui su vaikais. Džiugins flir­ tai. Nuo ketvirtadienio pats me­ tas galvoti apie naujus darbus, juos planuoti. Jeigu pradėsite mankštin­ tis, laikytis sveikos mitybos prin­ cipų, tobulinti įvaizdį, tai šie nauji įgūdžiai prigis gana lengvai.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Pa­li­ki­mas: P.Meš­kė­la nie­ka­da ne­si­ski­ria su gran­di­nė­le ir kry­že­liu, ta­

čiau ta­lis­ma­nais va­di­na tė­vo odi­nį bei pi­to­no odos švar­kus.

Ro­nal­do Gri­zic­ko / BFL nuo­tr.

Savaitgalį jus vilios ekskur­ sijos, susitikimai su drau­ gais. Netikėtas skambutis gali sudrumsti ramybę ir pažadinti fan­ taziją. Regis, laukia pasimatymas su asmeniu, kuris jums daug reiš­ kia. Kitą savaitę iki ketvirtadienio daugiausia orientuositės į kasdie­ nius darbus, buitines problemas.

Kita vertus, teks ieškoti sutarimo su sunkaus būdo, užsispyrusiais asmenimis. Nuo ketvirtadienio seksis reikalai, susiję su pramogų verslu, šou renginiais, vaikais.

Savaitgalį gali nutikti spon­ taniškų dalykų. Galbūt vai­ kai iškrės tai, kas jums kainuos, o galbūt ne itin maloniai nustebins gerbėjas, mylimas žmogus, pra­ šydamas pinigų, brangių pirkinių ar pan. Tiktų grąžinti ir atsiimti skolas. Kitą savaitę galite pakliū­ ti į įtakingą draugiją ir padary­ ti įspūdį. Kita vertus, jums derė­ tų nusileisti nuo puikybės bokšto.

Nuo ketvirtadienio kils ūpas pa­ sireikšti darbe. Tai įmanoma, tik reikia racionaliai planuoti bei pa­ sitelkti valią, kompetenciją.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalio atkarpa bus geresnė, jeigu niekur to­ li nevyksite ir nieko sunkaus ne­ dirbsite. Tiktų užsiimti menine kūryba, labdara, pabūti gamto­ je. Pravartu laikytis sveikos die­ tos, valyti organizmą, atsikratyti žalingų įpročių. Kitą savaitę bū­ site aktyvūs, impulsyvūs, linkę į jausmingumą, riziką. Nuo ketvir­ tadienio pradėkite itin pozityviai galvoti apie žmones bei planuo­ jamus darbus – geros mintys pri­ vilios sėkmę.

Ta­lis­ma­nas – ir jūros akmenėlis Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį norėsis lėkti ten, kur renkasi bendraminčiai ir liejasi vynas ar alus. Bus nenuo­ bodu, tik venkite skubotai dalyti pažadus, paskolas, pirkti brangius daiktus ar rizikingai investuoti.

Kitą savaitę pradėsite be įtampos, jeigu neprivalote dirbti komandi­ nio darbo ir galite patys susida­ ryti dienotvarkę. Kad ir kaip būtų, stenkitės nepervargti, tausokite sveikatą. Nuo ketvirtadienio dau­ gės progų labiau atsiskleisti, pade­ monstruoti, ką sugebate.

Komentaras

Daik­tas, ku­rį no­ri­si su sa­vi­mi tu­ rė­ti, ku­ris, ti­ki, tau pa­dės bė­do­se ir pri­šauks sėk­mę – aiš­ku, kad tai – ta­ lis­ma­nas.

Ro­ko dai­ni­nin­kas Po­vi­las Meš­kė­la nie­ka­da ne­si­ski­ria su gran­di­nė­le ir kry­že­liu, jais pa­si­puo­šęs li­pa į sce­ ną. Gal tas kry­že­lis – jo ta­lis­ma­nas, gal jis tu­ri ko­kią nors is­to­ri­ją, gal tai – ar­ti­mo žmo­gaus do­va­na? „Man tie­siog jį pa­da­rė ju­ve­ly­ras, toks And­re­jus. Tas kry­že­lis ne bet koks – įdo­mių da­ly­kų ja­me iš­gra­ vi­ruo­ta“, – sa­kė Po­vi­las.

Gal­būt prieš ei­da­mas į sce­ną ko­kį kar­tą jis pa­mir­šo už­si­dė­ti ant kak­ lo tą gran­di­nė­lę su kry­že­liu ir kon­ cer­tas ne­la­bai pa­vy­ko? „Aš tais da­ly­kais ne­la­bai ti­kiu.

Ma­no ta­lis­ma­nas – tai ma­no tė­vo odi­nis švar­kas. Me­tų jam – ko­kie 45-eri. Tais lai­kais čia odi­nio švar­ ko bu­vo neį­ma­no­ma nu­si­pirk­ti, tai bu­vo di­džiau­sia pra­ban­ga. Jis bu­vo at­vež­tas iš Suo­mi­jos. Po šiai die­nai jį tu­riu. Va, čia – jė­ga, čia – ma­no ta­lis­ma­nas. Dar tu­riu pi­to­no odos švar­ką. Tie du švar­kai – ma­no ta­ lis­ma­nai“, – teigė atlikėjas. Ži­no­mas ak­to­rius Ma­rius Jam­ pols­kis, pa­klaus­tas, ar tu­ri sėk­mės ta­lis­ma­ną, sa­kė: „Aš trum­pai pa­si­ mel­džiu.“ Ar jis ti­ki, kad ta mal­da pa­de­da ei­nant į sce­ną ar žen­giant į fil­ma­vi­mo aikš­te­lę? „Aš ne ti­kiu – aš ži­nau“, – trum­ pai at­sa­kė ak­to­rius.

Sei­mo na­rė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė apie ta­lis­ma­ną nie­ka­da nė­ra su­si­ mąs­čiu­si. „Gal dėl to esu ne vi­sai tas žmo­gus, ku­riam se­ka­si? – re­ to­riš­kai klau­sė po­li­ti­kė. – Kai kam duo­ta Die­vo do­va­na pa­siek­ti vis­ką la­bai leng­vai. Jei­gu aš ko nors ir pa­

Vi­li­ja Lo­ba­čiu­vie­nė

Lie­tu­vos vy­r iau­sio­ji ra­ga­na

T

a­l is­ma­nas – vi­siš­kai as­me­ ni­nis, pri­va­tus daik­tas, kiek­ vie­nam – sa­vas, bend­r i­n io nė­ra. Jis ne­ro­do­mas, ne­de­ monst­r uo­ja­mas. Esi tu ir ta­vo ta­l is­ ma­nas, ku­riuo ti­ki, su ku­riuo su­si­ta­ri ir ran­di bend­rą kal­bą. O ka­dan­gi ti­kė­ ji­mo ne­pas­ver­si, ant lėkš­tu­tės ne­pa­dė­ si, to­dėl vi­sa­da ky­la sli­dus klau­si­mas: „Ar pa­dė­jo ta­lis­ma­nas, ar tik su­ta­po ap­ lin­ky­bės?“ Ki­ta ver­tus, tiek am­žių žmo­nės ti­ki ta­ lis­ma­nų ir amu­le­tų ap­sau­gi­ne ga­lia, ir jei­gu tai bū­tų ne­pa­gel­bė­ję, se­niai tai bū­ tų už­mir­šę kaip ne­rei­ka­lin­gą pa­sa­ką.

Kaž­ka­da bu­vo ne­šio­ja­mi ta­lis­ma­nai iš gam­tos – gi­lė, kaš­to­nas, ak­me­nu­kai su sky­lu­te. Su krikš­čio­ny­be Lie­tu­vo­je pa­ pli­to me­da­li­kė­liai, ku­rie ka­bi­na­mi ant pa­pras­to siū­lo, vir­vu­tės, odos. Jie dau­ giau ne­šio­ja­mi kaip ap­sau­ga. Bet žmo­ nės ne­skirs­tė – ta­lis­ma­nas ar amu­le­tas.

Amu­le­tas ne­šio­ja­mas prie kū­no, o ta­ lis­ma­nas – ne­bū­ti­nai. Ta­lis­ma­nas ga­ li bū­ti žais­las, ko­kie nors už­ra­šai, pri­ si­m i­n i­mų kny­ga – tai, kas su­si­ję su praei­t i­m i, ko­k iais nors įvy­k iais, ki­tu žmo­gu­mi.

sie­kiu, tai per la­bai di­de­lį ir kruopš­ tų dar­bą“.

Ki­tą Sei­mo na­rę – ne taip se­niai dar bu­vu­sią ūkio mi­nist­re Bi­ru­tę Vė­sai­tę – klau­si­mas apie ta­lis­ma­ ną pra­links­mi­no. „Taip, tu­riu. Tai – to­bu­los for­ mos Bal­ti­jos jū­ros ak­me­nė­lis“, – sa­kė po­li­ti­kė.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį jautriai reaguosi­ te į kitų dirglumą, o ir pa­ tys būsite linkę tirštinti spalvas.

Tai skatins neramumus santykiuo­ se. Antra vertus, staiga prasiveržęs atvirumas gali išsklaidyti įsisenėju­ sius nesusipratimus. Nuo pirmadie­ nio porą dienų reikėtų skirti finan­ siniams dokumentams peržiūrėti, sutartims pratęsti ar užbaigti ir pan.

Periodo pabaiga – palankus metas naujiems užmojams. Regis, imsitės svarbių juridinių arba su mokslu, studijomis susijusių klausimų.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalį galvosite apie pirkinius, mokesčius, gy­ venimo sąlygų gerinimą. Regis, lėksite į prekyvietes. Yra vilties, kad įsigyti pirkiniai ilgai lai­ kys ir bus kokybiški. Kitą savai­ tę vikriai suksitės planinių dar­ bų verpete. Galite gauti aktualią informaciją. Saugokitės avarinių situacijų. Nuo ketvirtadienio aktualūs dalykai bus nuosavy­ bė, artimi žmonės ir jų reikalai.

Vaikai turėtų atsidurti pirmame plane, nenumokite ranka į jų el­ gesio pokyčius.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį būsite linkę priekabiai vertinti šalia esantį žmogų, demonstruoti priešiškumą, jeigu jis gina ki­ tokį požiūrį. Regis, sekmadienį imsite elgtis išmintingiau, nors ir tebebūsite labai jautrūs. Gali sutrikti virškinimo traktas. Ki­ tą savaitę turėsite reikalų, su­ sijusių su nuosavybe, remontu, verslo susitarimais ar kt. Nuo ketvirtadienio seksis bendrau­ ti, teikti paslaugas, prekiau­ ti, mokytis. Metas naujiems startams.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Jeigu savaitgalį tikitės viešo dėmesio, ruošiatės rengi­ niui, pokyliui, tai nerimas, dirglu­ mas vis kaitaliosis su optimizmu, garbėtroška. Galite susitikti su as­ meniu, su kuriuo jus sieja anks­ tesnė veikla, bendri prisiminimai.

Kitą savaitę skubėkite aptarti ko­ lektyvinius klausimus, rasti ben­ draminčių, gauti rekomendacijas, patvirtinimus. Nuo ketvirtadienio jau sunkiau seksis sulaukti pritari­ mo iš aplinkinių, jūsų dažniau ne­ girdės, nepastebės. Jei esate kažką nuslėpę, užmaskavę klaidą, melą, tai gali iškilti į paviršių.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Šis savaitgalis žada turiningą laisvalaikį įdomioje draugi­ joje ar šiaip nekasdieniškoje aplin­ koje. Patiks megzti kontaktus su nepažįstamais žmonėmis. Galbūt per kilusią nervingą situaciją išsi­ spręs kažkokie nebaigti reikalai. Ki­ tą savaitę daugiausia pastangų bus nukreipta į įsitvirtinimą darbe. Tai gali būti realizuota tik turint gerų pagalbininkų, bendraminčių. Kaip tik nuo ketvirtadienio prasideda draugiško solidarumo, visuome­ niškumo metas. Burkite savo ko­ mandą, būkite pilietiški.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalis nepalankus sveikatai, tad galvokite, ką dedate į burną, kaip elgiatės su technika ir gyvūnais. Jei domėsi­ tės, rasite naudingų patarimų dėl sveikatos profilaktikos, mankštos, reabilitacijos. Regis, pagaliau im­ sitės susikaupusių ūkinių darbų.

Kitą savaitę galima prieštaringa situacija, kai bus sudėtinga tei­ singai pasirinkti ir pasielgti. Bū­ kite apdairūs, kad vėliau netektų skaičiuoti nuostolių dėl savo neiš­ manymo ar kitų apsukrumo. Nuo ketvirtadienio jau galvosite apie naujas galimybes, reformas. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį jums ypač norė­ sis meilės ir pramogų, o gal ir pasireikšti šou žaidime, scenoje, pasimėgauti aplodismentais. Vai­ kai naudosis jūsų dosnumu ir ga­ lite dėl jų išleisti nemažai pinigų.

Kitą savaitę prieštaringų emocijų patirsite dėl darbo arba sveikatos.

Galbūt pagaliau susivoksite, kaip esate vertinami kolegų, darbdavio arba kad sveikata išties yra bran­ giausias turtas. Trečiadienį gresia apgaulės. Neklimpkite į melą. Nuo ketvirtadienio daugės šansų įgyti Sidonija sąjungininkų.

13 21 13 19 21

2AC6?A.162;6@ ?B4=7Ϲ6< & 82AC6?A.162;6@ ?B4=7Ϲ6< & 62;6@ ?B4=7Ϲ6< & šeštadienis, rugpjūčio 31, 2013

vaikų alėja 4–7 m.

Sveiki, mažieji skaitytojai ir jų vyresnieji padėjėjai! Šio šeštadienio „Vaikų alėja“ skirta 4 –7 metų vaikams, bet ne visi jie moka skaityti.

Tad, mieli tėveliai, seneliai, broliukai ir sesutės, padėkite jiems perskaityti ir atlikti užduotis bei dalyvauti konkurse.

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda arba el. paštu konkursas@kl.lt.

Žalią šviesoforo šviesą degame trims šauniems piešinių konkurso „Būk atsargus gatvėje“ laimėtojams. Jais tapo: Rimas Eitutis, Gabrielė Tamošauskaitė, Rasa Eitutytė.

Darbelių autoriai prizus gali atsiimti dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje (Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, I aukštas, skelbimų skyrius).

Gabrielė Tamošauskaitė, 7 metai.

.

ai 7 met , ė t Eituty Rasa

Rimas Eitutis, 6 metai.

Orai

Šiandien dieną lietus vakarinėje Lietuvoje sustiprės, rytinėje dalyje lis trumpai. Temperatūra sieks 19– 21 laipsnį šilumos. Rytoj daug kur trumpai palis. Naktį laikysis 12–15 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 16– 21 laipsnio. Lietingas bei vėsus oras išsilaikys ir pirmadienį, tačiau likusią ateinančią savaitę prognozuojami kiek šiltesni ir sausesni orai.

Šiandien, rugpjūčio 31 d.

+16

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+20

Utena

+17

6.38 20.32 13.54

243-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 122 dienos.

Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+20

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +22 Brazilija +28 Briuselis +19 Dublinas +18 Kairas +38 Keiptaunas +13 Kopenhaga +18

kokteilis Su pa­rei­gū­nais ne­pa­juo­kau­si „Nie­kas iš is­pa­nų, skir­tin­gai nei Lie­tu­ vo­je, ne­no­ri bū­ti in­va­li­dais, – tvir­ti­no klai­pė­die­tė Jo­li­ta, to­je vals­ty­bė­je šau­ niai pra­lei­du­si ato­sto­gas. – Ga­li ne­bū­ti vie­tos kur pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lio, su­ ks ra­tus ieš­ko­da­mas jos, bet nie­ka­da is­ pa­nas ne­pa­liks ma­ši­nos neį­ga­lių­jų au­ to­mo­bi­liams skir­to­se vie­to­se.“ Anot mo­ters, ji Klai­pė­do­je daž­nai ma­to to­kių „in­va­li­dų“, ku­rie, iš­li­pę iš di­de­lių au­to­mo­bi­lių, ei­na siū­buo­da­mi į šo­nus pla­čiai iš­žerg­to­mis ko­jo­mis. „Kad ei­na iš­si­žer­gę, ma­nau, tai rim­tos li­gos simp­to­mas, – šai­pė­si Jo­li­ta. – Sun­ ku to­k į ne­ga­la­vi­mą iš­g y­dy­t i. Ne­bent me­tams iš Is­pa­ni­jos at­siųs­ti šios ša­lies ke­lių eis­mo pa­tru­lius, tuo­met Klai­pė­ do­je li­go­nių tik­rai su­ma­žė­tų.“ Pa­sak „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­jos, is­pa­nų po­l i­ci­n in­kai – be skru­pu­lų. Ir bau­dų sky­ri­mo tvar­ka sa­vo­tiš­kai įdo­mi. Is­pa­ ni­jo­je re­gist­ruo­tas žmo­gus mo­ka pu­sę nu­sta­ty­tos bau­dos, už­sie­nie­tis – vi­są.

Sa­vo kai­l iu tai pa­t ir­t i te­ko klai­pė­die­ čiui Li­nui, „ne­ty­čia“ kir­tu­siam dvi­g u­ bą iš­ti­si­nę juos­tą. Jį nuo di­de­lės bau­ dos iš­gel­bė­jo ap­lin­ky­bės – dir­ba Is­pa­ ni­jo­je, mo­ka jai mo­kes­čius, to­dėl ir bau­ dą ga­vo „is­pa­niš­ką“ – pu­sę su­mos.

Vaiz­de­lis „Iš­par­da­vi­mai“ Pas­ta­r uo­sius du mė­ne­sius Is­pa­n i­jos par­duo­tu­vė­se vy­ko in­ten­sy­vūs iš­par­ da­v i­mai, ku­r ie tu­rė­jo baig­t is va­kar – rugp­jū­čio 30-ąją. Lie­tu­viams neįp­ras­ ta, ta­čiau šio­je ša­ly­je iš­par­da­vi­mų lai­ ką, kaip su­pra­to klai­pė­die­tė Jo­li­ta, reg­ la­men­tuo­ja vy­r iau­sy­bė. Nuo rug­sė­jo par­duo­tu­v ių vit­r i­nos bus nu­k rau­tos ru­dens se­zo­no pre­kė­mis.

Iš­p ar­d a­v i­mo me­t u ga­l i­ma ma­t y­t i links­mų vaiz­de­lių iš se­ria­lo „Iš­par­da­ vi­mai“. Kaip an­tai: ėjo nuo se­nat­vės ge­ ro­kai su­lin­ku­si gum­buo­to­mis ko­jo­mis se­nu­tė, įsi­ki­bu­si se­ne­liu­kui į pa­ran­kę ir ne­šė­si bran­gios par­duo­tu­vės fir­mi­ nį krep­šį su nau­jais ba­te­liais. „Bran­giau­sio­se par­duo­tu­vė­se ge­ro­kai pa­gy­ve­nu­sių mo­te­riš­kių, ap­si­kars­čiu­ sių per­lais ir auk­sais, – dau­gy­bė, – sa­ kė Jo­l i­ta. – Jos ne tik dai­ro­si ir čiu­pi­ nė­ja, bet per­ka. Šau­nuo­lės bo­bu­ly­tės.

Jų se­niu­kai ar­ba ša­lia tryp­čio­ja, ar­ba lau­ke su šu­niu­kais lau­kia. Tai bent se­ nat­vė!“ Čes­ka (o Lie­tu­vos val­džia pro­ble­mų ne­spren­džia, ji jas fi­nan­suo­ja)

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+20 +29 +19 +21 +29 +18 +24 +29

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+23 +18 +27 +24 +18 +31 +34 +23

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+18

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Albertinas, Aristidas, Izabelė, Raimunda, Raimundas, Raimondas, Vilmantas, Vilmantė.

RUGPJŪČIO 31-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+17

+17

+16

7

+16

+17

+17

+13

10

+15

+16

+17

+16

9

rytoj

pirmadienį

1263 m. bu­vo nu­žu­dy­tas Lie­t u­vos ka­ra­l ius Min­ dau­gas.

1559 m. tarp LDK ir Li­vo­ ni­jos or­d i­no pa­si­ra­šy­ta Vil­niaus su­tar­tis.

1880 m. gi­mė Olan­di­jos ka­ra­l ie­nė Vil­hel­m i­n a, ku­ri, bū­da­ma de­šim­ties, ta­po ka­ra­l ie­ne ir val­dė ša­lį iki 1948 m.

1980 m. po du mė­ne­sius tru­k u­sių strei­k ų Len­k i­ jos vy­r iau­s y­b ė su­t i­ko im­tis re­for­mų bei pri­pa­

žin­ti ne­prik­lau­so­mą „So­ li­da­ru­mo“ pro­fsą­jun­gą.

1991 m. Uz­be­kis­ta­nas ir Kir­gi­zi­ja ta­po 9-a ir 10-a SSRS res­pub­li­ko­mis, pa­ skel­bu­sio­mis ne­prik­lau­ so­my­bę.

1993 m. iš Lie­t u­vos te­ ri­to­r i­jos iš­ves­t i pa­sku­t i­ niai so­v ie­t ų ka­r iuo­me­ nės da­li­niai.

1994 m. Ru­si­ja bai­gė iš­ ves­t i sa­vo ka­r iuo­me­nę iš Vo­k ie­t i­jos ir Bal­t i­jos vals­ty­bių.

Sa­vait­ga­lį – ru­de­niš­ki orai Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pas­ku­ti­nės rugp­jū­čio die­nos klai­ pė­die­čius dar džiu­gi­no va­sa­riš­ kais orais. Ta­čiau si­nop­ti­kai pro­ gno­zuo­ja, kad jau sa­vait­ga­lis bus lie­tin­gas ir vė­juo­tas.

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­ zių sky­riaus me­teo­ro­lo­gas Aud­rius Bal­bie­rius, dau­giau lis nak­ti­mis, o die­no­mis tu­rė­tų kart­kar­tė­mis pa­ si­ro­dy­ti sau­lė. Sa­vait­ga­lį ti­kė­ti­nos ir per­kū­ni­jos.

Die­no­mis oras teį­šils maž­daug iki 17–19, nak­ti­mis lai­ky­sis 13–16 laips­nių aukš­čiau nu­lio.

Pa­sak si­nop­ti­ko, po­ky­čių lau­ kia­ma nuo ant­ra­die­nio – orai sau­ sės, šil­tės ir bus dau­giau sau­lės, bet nak­tys iš­liks vė­so­kos.

Die­no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­ lis tu­rė­tų kil­ti iki 20–21, nak­ti­mis sieks 7–8 laips­nius ši­lu­mos. To­ lė­liau nuo Klai­pė­dos, Kre­tin­go­ je, nak­ti­mis jau ga­li at­vės­ti ir iki 5 laips­nių ši­lu­mos.

Vardai

Se­zo­nas: kai orai pa­ma­žu vės­ta, džiu­gi­na ir gied­ras dan­gus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

1997 m. au­toa­va­r i­jo­ je Pa­r y­ž iu­je, bėg­da­m i nuo juos per­se­k io­ju­ sių fo­tog­ra­fų, žu­vo Vel­ so prin­ce­sė Dia­na ir jos drau­gas mi­l i­jo­n ie­r ius Do­di Al Faye­das.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu su­sap­na­vo­te triu­šį, toks sap­nas reiš­k ia, kad atei­ty­je įvy­k iai su­si­k los­tys sėk­m in­gai, pa­ja­mos pa­d i­dės. Jei­g u su­ sap­na­vo­te, kaip ap­l ink jus ne­r ū­pes­t in­ gai šo­ki­nė­ja triu­šiai, toks sap­nas reiš­kia, kad vai­kai jums su­teiks daug džiaugs­ mo. Sap­nuo­se gau­dy­t i triu­šį – men­kas pel­nas, nu­si­vy­li­mas. Jei­gu sap­nuo­ja­te žy­din­čius agur­kus, ga­l i bū­t i, kad lau­k ia šei­mos pa­d i­dė­ji­ mas. Jei sap­ne val­go­te agur­k us – su­si­ tik­si­te su ne­ma­lo­niu žmo­gu­mi. Sap­nuo­ti kie­no nors baus­mę yra blo­ gas ženk­las, ap­kal­bos. Bū­t i nu­baus­tam reiš­kia, kad bus su­duo­tas smū­gis jū­sų iš­ di­du­mui, pa­tir­si­te gė­dą. Jei­gu tė­vai sap­ nuo­ja, kad bau­džia sa­vo vai­kus, va­di­na­ si, jie ne­tei­sin­gai juos auk­lė­ja bei neug­ do pa­gar­bos ki­t iems. Sap­ne re­gė­t i mi­ nią žmo­nių, ku­rie atė­jo pa­žiū­rė­ti mir­ties baus­mės, reiš­kia ne­gan­das ir ne­ma­lo­nu­ mus dar­be. Sap­ne žiū­rė­ti leng­vo tu­ri­nio pje­sę reiš­ kia, kad da­ly­vau­si­te kaž­ko­k ia­me pa­si­ links­mi­ni­me. Sap­ne gir­dė­ti plokš­te­lių mu­zi­ką reiš­ kia se­ny­vo žmo­gaus li­gą. Sap­nuo­ti ves­tu­vi­nį žie­dą ant ki­tos ran­ kos – ap­gau­lin­gi pa­ža­dai. Jei per­ka­te ves­ tu­vi­nį žie­dą, reiš­kia grei­tu lai­ku įsi­my­lė­ si­te. Jei­gu mo­te­ris sap­nuo­ja sa­vo ves­tu­ vi­nį žie­dą, va­di­na­si, ji ap­sau­go­ta nuo rū­ pes­čių ir neiš­ti­ki­my­bės. Jei­gu sap­nuo­ja­ te, kad pa­me­tė­te ves­tu­vi­n į žie­dą ar­ba jį su­lau­žė­te, jus ap­lan­kys liū­de­sys.