2013 09 05 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, RUGsÄ—jo 5, 2013

www.kl.lt

204 (19 807)

10 82AC6?A.162;6@ ?B 4@Âź7< "

NagNYf[N`-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR[XbaĂ›

atĹžalynas

Ketvirtadienis – pa Şangos diena

Naujus mokslo metus dienraĹĄtis „KlaipÄ—da“ pa

G.Nau­sÄ—­da paaiť­ki­no, ko­dÄ—l vers­li­nin­kai ne­ran­da kva­li­fi­kuo­tĹł dar­buo­to­jĹł.

Ekonomika 8p.

JAV monst­ras A.Cast­ro ka­lÄ—­ji­mo ka­me­ro­je ras­tas ka­ban­tis kil­po­je.

Pasaulis 12p.

Nau­jas „Klai­pÄ—­dos“ prie­das vi­siems be­si­mo­kan­tiems.

Klaipėdos universitete – nauji vėjai iť Amerikos. Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijų katedroje visą rudens semest rą dirbs profesorius Frankas Barnasas iť Valdostos universiteto DŞordŞijos valstijoje.

laisvalaikio ir sa sitinka atsinauji viraiĹĄkos centnÄ™s. rus kvie Ä?iame dalytis sa vo naujienomis, pasieki KiekvienÄ… ketvir mais, laimÄ—jimais tadienÄŻ skaityar uĹžgriuvusiais tojus nuo ĹĄiol pa rĹŤpesÄ?iais. Ĺ˝iniÄ… sieks priedas „AtĹžalynas“, specialus ar norimÄ… publi kuoti informaciskirtas ak- jÄ… tualiausioms uos galite siĹłsti elekt tamiesÄ?io ĹĄvietironiniu paĹĄtu atĹžalynas@kl.lt ar mo temoms. Aka deminÄ™ bendruoba skambinti telefonu (8 46) 39 77 menÄ™, mokyklas, darĹželius, vaikĹł 04. „KlaipÄ—dos“ inf.

ď Ž GalimybÄ—s:

Žurnalistams – pro fesoriaus iť JAV

Evelina Zenku

3 /N_ [N `N` cV Q b _f WR ]N aV XV [\ R`N[ aV` Na cV _N` ]N `VĂ­ Yf ZNZ` V_ OR[Q _N QN_ OVN cV ZbV `b 8B `ab QR[ aNV`

tÄ—

e.zenkute@kl.lt naujienĹł tarnybai rengia vietiniĹł padÄ—ties maĹžino naujienĹł reporta Ĺžus“, – dÄ—stytojo iĹĄlaidas ir rengÄ— didelÄŻ konkursÄ…. nuopelnus vardijo Patirtis televizi joje Daug vilÄ?iĹł, jog D.JanaviÄ?ienÄ—. dÄ—stytojÄ… iĹĄ JAV pa Profesorius KlaipÄ— vyks prisivilioti dos universitete ÄŻ KlaipÄ—dÄ…, neturÄ— DĹžiaugÄ—si sutiki (KU) Ĺžurnalistikos mu ta. bakalauro studijĹł Kaip teigÄ— vedÄ—ja, studentams dÄ—stys ď Ž Verdiktas: ]R[ XVN ZR Ă˜VNV N_ R VN profe pro ZR Ă˜VNV [\_` V_ ]N „NaujienĹł rengimas fesinÄŻ dalykÄ… jo Fulbrighto fondo sorius laimÄ—- Daiva aV ]`V PU\ Y\ TV XNV QN_ [Ă›

Ă&#x;` aN _NV QR` Z\ XN `XNV sti JanaviÄ?ienÄ—: ir raĹĄymas“, o _N ]N `V _R[ TĂ? YN[ X Ă˜Vb\ magistro dÄ—l turi galimybÄ™ dau pendijÄ… ir tof aV Z\ XfX Y\` studijĹł „Medi giau nei keturis  @Uba aR_` a\PX• [b\ a_ nikacija“ studentams jos ir komu- mÄ—nesius gyventi uostamiestyje bei Jei bus rodoma abi– tiniĹł Amerikos Vals kursÄ… „Jung- dirbti KlaipÄ—dos uni pusÄ— iniciatyva, versi tijĹł medijos“. „Kviesdami sveÄ?iÄ… tete. KlaipÄ—dos univer F.Barsiteto SocialiÄŻ mĹŤsĹł uni- nasas versitetÄ…, Ä—jome niĹł mokslĹł fakul galÄ—s ne tik teto Komunikajau pramintais keliais. PrieĹĄ po cijĹł katedros vedÄ— skaityti paskai rÄ… me ja dr. Daiva Jatas ar vieĹĄÄ—jo ir Informo tĹł pas mus naviÄ?ienÄ— pasako jo, kad Valdostos lo jĹł programos stu gijos studi- vesti seminarus, bet universitete F.Bar Kristina Lenkai tytÄ— nasas dÄ—sto prodentams dÄ—stÄ— ir k.lenkaityte@kl.lt pagal Fulbrighto fesinius Ĺžurnalis organizuoti pra „TÄ—vai mano, jog tikos dalykus ir moks mokantis skaiktinĹł programÄ… pakvies liniĹł mai- nius yra akademinÄ—s Ä?iuoti ir paŞįstan ĹžurnalistĹł benduĹžsiÄ—mimus. tis raides vaikas rius Delmusas Wil tas profesoruomenÄ—s preziden jau gali lankyti PsichologĹł pata mokyklÄ…. TaÄ?iau rimĹł neklausanliamsas iĹĄ JAV tas. Ohajo valstijos Ac taip nÄ—ra. Kur kas Ä?ios mamos sa „Profesorius turi vo atĹžalas ÄŻ uos rono universisvarbiau yra jo ilgametÄ™ darta- psichologi teto. Ĺ iais metais bo televizijo miesÄ?io mokyklas nis brandumas. Jei norÄ—jome bĹŤtent tempia nuo penĹĄeĹĄia- bendradar je patirtÄŻ ir glaudĹžiai Ĺžurnalis metis negali susi keriĹł metĹł. Ta TaÄ?iau sÄ—kmingai tikos specialybÄ—s biauja su Ä?iau neretai joms kaup uĹžpildyta aplistuden- kacija vargsta – mokyklai ti, greitai pa- vizija, sujungdamas vietine tele- tams suteikti gali tenka nusivilti ir aukĹĄta profeso – pedagogai negaimybÄ™ pasisemti jis dar nÄ—ra paĹžurnalistikos Ĺži riaus kvaliďŹ kacija leido jam studijas ir prakti siruoĹĄÄ™s“, – tikino lestingai konsta niĹł iĹĄ ĹĄios srities tuoja, kad vaikas laimÄ—ti stipendikÄ… darbo vietoE.LiutkuvienÄ—. profesionalo“, jÄ… ir pradÄ—ti darbÄ… – kalbÄ—jo D.Jana se. Valdostos uni Ä?ia atkeliavo ge Jos teigimu, pirmo rokai per anksti. viÄ?ienÄ—. KU. ver pradĹžiÄ… profesorius PrieĹĄ rugsÄ—jo kos yra deĹĄimt mi kams pamo- jĹł studija sutarties siteto mediPasak jos, ĹĄiais me nuÄ?iĹł trumpesF.Barnasas appagrindu CNN tais Fulbrighto silankÄ— SocialiniĹł fondas dÄ—l ne itin nÄ—s nei kitiems, „Pagal visus ÄŻro mokslĹł fakultete, taÄ?iau ir tai iĹĄsÄ—dytus tyrimus ir geros ďŹ nansinÄ—s susitiko su fakul dÄ—ti iki galo pavyks psichologo reko teto dekanu prof. mendacijas, vaita ne visiems. Vieni vaikai per kÄ… ÄŻ mokyklÄ… derÄ— vargsta greiÄ?iau, tĹł leisti nuo sepkiti dar praĹĄo papil tyneriĹł metĹł. Anks domos veiklos. Ä?iau, padarius brandumo testus, PedagogÄ— prisimi ÄŻ pirmÄ… klasÄ™ bunÄ—, jog nuo minÄ?iĹł apie mokyklÄ… vo galima atvesti ir gabesnius ĹĄeĹĄiane kartÄ… teko atkalbÄ—ti ir penkiame meÄ?ius. TaÄ?iau pa sitai Ä?iĹł tÄ—vus, tvirtai psichologĹł gavÄ™ nei kydavo, jog iĹĄ ÄŻsitikinusius savo atĹžalos gabumais. gia Nors priÄ—mimas tÄ—vai vis tiek tvirtin mÄ… atsakymÄ…, Teigdami, jog vai ÄŻ profesines mokas davo, jog vaikas kyklas dar tÄ™sia mai didelis, pasta jau pakankaper gabus sÄ—dÄ—ti si, jau aiĹĄku, kad namuose, todÄ—l jÄŻ rieji sulaukdavo nemaĹžai mokyk tik vieno atsakymo tekdavo priimti su lĹł turÄ—s formuotÄ—vĹł sutikimu“, – ti papildomas dar pasidĹžiaugti vai „leiskite jam – pasakojo „Gilijos“ grupes siekdamos kyste“. pradinÄ—s mopriimti visus no kyklos direktoriaus PabrÄ—Ĺždama, jog rinÄ?iuosius. pavaduotoja ugtokie atvejai vienetiniai, o ir dymui Edita Liutku ĹĄeĹĄiameÄ?iĹł movienÄ— Iki ĹĄios savaitÄ—s kykla turi vos ke Pasak jos, pernai, lis, paĹĄnekovÄ— vis pradĹžios nopasikeitus tairÄ… mokytis profe dÄ—lto sutiko, jog syklÄ—ms, ĹĄi tvarka sinÄ— prieĹĄmokyklinis buvo se pareiĹĄkÄ— daugiau se mokyklota. Nuo tada, norint sugrieĹžtin- pasiruoĹĄimas vai kui yra ÄŻ naudÄ…. leisti jaunesnÄŻ pre ten den tĹł. Pa nei 19 tĹŤkst. „Labai jauÄ?iamas nei 7 metĹł vaikÄ… ÄŻ mokyklÄ…, bĹŤtiskirtumas, kuris gei mokytis profesinio dau jan Ä?iĹł jĹł vaikas atÄ—jo iĹĄ dar na gauti teigiamas Ĺželio, kuris iĹĄ namokymo ÄŻstaipsichologo iĹĄgose skaiÄ?ius jau mĹł. Juk maĹžylis, vadas. Kitaip ma pratÄ™s nuolat bĹŤvirĹĄijo nustatytÄ… Ĺžylis ÄŻ pirmokus priÄ—mimo planÄ…. ti tarp vaikĹł, daug kandidatuoti galÄ—s lengviau adaptik po metĹł. ď Ž Populiarumas: tuojasi ir Ä?ia“, – Beveik penkiasde nurodÄ— ji. ĹĄimÄ?ia procentĹł 9VR ab c\` ]_\ SR ` V [Ă› `R Z\ XfX Y\ ` daugiau norinÄ?iĹłjĹł QV [V` [\ _V[ Ă˜VĂş Ă&#x;Tf R SVX `b\ WN ZN` _R sulaukÄ— Vilniaus aV NZN aĂ– Z\ XV [ X\_ automecha VĂş `XNV Ă˜Vb` nikos ir vers  @Uba aR_` a\PX• [b\ a_ Ĺ˝eimelio ĹžemÄ—s ĹŤkio lo mokykla, mokykla, treÄ?-

patirtis

PenkiameÄ?iui mokykloje – ne vie ta

Profesinėse mokyk lose – ťturmas

Ĺ iandien priedas

Sig­na­li­za­ci­ja va­ro iĹĄ pro­to Dra­gō­nĹł kvar­ta­lo gy­ven­to­jus nak­ti­ mis iĹĄ lo­vos iť­ver­Ä?ia be jo­kios prie­Şas­ties ÄŻsi­jun­gian­ti prieť­ gais­ri­nÄ— sig­na­li­za­ci­ ja. Bō­na at­ve­jĹł, kai ji ply­ťau­ja pu­sant­ ros ar dvi va­lan­ das. Nuo­lat neiť­si­ mie­gan­tys gy­ven­to­ jai bai­mi­na­si, kad ki­ lus rea­liam gais­rui ÄŻ sig­na­li­za­ci­jÄ… pa­pras­ Ä?iau­siai nie­kas ne­ be­rea­guos.

Kaina 1,30 Lt

„Avie­na ĹĄi­ta­me kam­pe ne­pri­gi­jo“. Klai­pÄ—­die­Ä?iĹł mi­ty­bos ÄŻpro­Ä?ius api­bō­di­no „Se­no­jo tur­gaus“ di­rek­to­rius Ar­vy­das Gau­die­ťius.

9p.

Dar­Şe­liai pilni tik po­pie­riuo­se Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­dos val­dĹžia pa­si­ry­Şo skelb­ ti ko­vÄ… sa­vo at­Şa­las ÄŻ uos­ta­mies­ Ä?io dar­Şe­lius uŞ­ra­ťiu­siems, ta­Ä?iau jĹł ten ne­ve­dan­tiems tÄ—­vams. Gim­ dy­to­jĹł at­sa­kin­gu­mÄ… ke­ti­na­ma ug­ dy­ti abo­nen­ti­niais mo­kes­Ä?iais ir nai­ki­na­mo­mis leng­va­to­mis.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Vie­tos uŞim­tos teo­riť­kai

Sis­te­mos nie­kas ne­pri­Şiō­ri

42 me­tĹł klai­pÄ—­die­tis su ĹĄei­ma Dra­gō­nĹł kvar­ta­le gy­ve­na ket­ve­ rius me­tus. IĹĄ pra­dĹžiĹł jie bu­vo ÄŻsi­ kō­rÄ™ Dra­gō­nĹł gat­vÄ—s 18, da­bar – 10 na­me. Vy­ras pa­sa­ko­jo, jog ĹĄei­mos ra­ my­bÄ™ nuo­lat drums­Ä?ia ÄŻsi­jun­gian­ti ap­lin­ki­niĹł na­mĹł prieť­gais­ri­nÄ— sig­ na­li­za­ci­ja. Su ĹĄia pro­ble­ma su­si­du­ ria­ma nuo ÄŻsi­kō­ri­mo mi­ nÄ—­ta­me kvar­ta­le.

4

„„Triukť­mas: da­lis Dra­gō­nĹł kvar­ta­lo gy­ven­to­jĹł ne tik die­no­mis, bet ir nak­ti­mis tu­ri kÄ™s­ti ply­ťau­jan­Ä?iÄ… prieť­

gais­ri­nÄ™ sig­na­li­za­ci­jÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Klai­pÄ—­do­je ĹĄiuo me­tu yra per 700 vai­kĹł, no­rin­Ä?iĹł lan­ky­ti dar­Şe­lÄŻ, ta­ Ä?iau ÄŻ juos ne­pa­ten­kan­Ä?iĹł, nes nÄ—­ra lais­vĹł vie­tĹł. To­dÄ—l ir bu­vo su­da­ry­ ta spe­cia­li dar­bo gru­pÄ—, ku­riai bu­vo pa­ves­ta ieť­ko­ti bō­dĹł, kaip ĹĄiÄ… pro­ ble­mÄ… sprÄ™s­ti. Gru­pÄ—, ku­riai va­do­ va­vo Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ug­ dy­mo ir kul­tō­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ— Ni­jo­lÄ— Lau­Şi­kie­nÄ—, nu­sta­ tÄ—, jog uos­ta­mies­Ä?io dar­Şe­liuo­se yra dau­gy­bÄ— tik teo­riť­kai, o ne rea­liai uĹžim­tĹł vie­tĹł.

11

2

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

miestas

Dvi­ra­čių ta­kui Karklėje ieš­ko­ma mi­li­jo­nų Ke­ly­je per Kark­lės gy­ven­vie­tę tu­rin­tiems iš­si­tek­ti au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams bei dvi­ ra­ti­nin­kams – ir ge­ros, ir blo­gos nau­jie­nos. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jau pa­reng­tas pro­jek­tas, kaip dvi­ra­ti­ nin­kus „nu­kel­ti“ nuo va­žiuo­ja­mo­sios da­lies, ta­čiau kol kas ne­nu­ma­ty­ta pi­ ni­gų nau­jam dvi­ra­čių ta­kui nu­ties­ti. „Tu­ri­me ne tik pro­jek­tą, bet ir sta­ ty­bų lei­di­mą. Nu­ma­ty­ta, kad abie­jo­ se ke­lio pu­sė­se bus įreng­ti pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­kai. Jie driek­sis apie ke­tu­ris ki­lo­met­rus – per vi­są Kark­lės gy­ven­ vie­tę. Bė­da tai, jog kol kas ne­nu­ma­ ty­ta pi­ni­gų to­kiems ta­kams įreng­ti“, – pa­sa­ko­jo bend­ro­vės „Klai­pė­dos re­ gio­no ke­liai“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Vy­tau­tas Gru­žas. Da­bar nuo Va­sa­ros est­ra­dos dvi­ ra­čių ta­ku Klaipėda–Palanga rie­ dan­tys dvi­ra­ti­nin­kai Kark­lė­je tu­ri įveik­ti tik­rą kliū­čių ruo­žą. Ties šia

gy­ven­vie­te dvi­ra­čių ta­kas „iš­nyks­ ta“, tad dvi­ra­ti­nin­kai tu­ri va­žiuo­ ti ke­liu, ku­riuo eis­mas ypač va­sa­rą yra in­ten­sy­vus. Dvi­ra­čių ta­kas vėl

Fi­nan­sa­vi­mas ke­lių prie­žiū­rai ir plėt­rai ne­di­dė­ja, o pro­ble­ mi­nių vie­tų dau­gė­ja. Ats­tu­mas: ta­me pa­čia­me ke­ly­je Kark­lė­je tu­ri iš­si­tek­ti dvi­ra­ti­nin­kai ir au­to­mo­bi­liai.

pra­si­de­da jau per­va­žia­vus Kark­lės gy­ven­vie­tę, kai pa­su­ka­ma Pla­zės re­zer­va­to link. „Ži­no­me, šią pro­ble­mą. Ne vel­ tui ir yra pa­reng­tas nau­jų dvi­ra­čių ta­kų įren­gi­mo tech­ni­nis pro­jek­tas, gau­tas sta­ty­bos lei­di­mas. Ga­lė­tu­

me jau skelb­ti kon­kur­są pa­rink­ti ran­go­vų, bet, de­ja, yra neišsp­ręs­tas fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas“, – ap­gai­ les­ta­vo Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­ lių di­rek­ci­jos Pers­pek­ty­vi­nio pla­ na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Ar­tū­ras Auš­ra. Pa­sak jo, paaiš­kė­jus, kiek

pi­ni­gų Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mai bus skir­ta ki­tiems me­ tams, taps aiš­ku, ar Kark­lės ke­lio re­konst­ruk­ci­ja pa­teks tarp fi­nan­ suo­ja­mų pro­jek­tų. „Ta­čiau pa­ža­dė­ti tik­rai ne­ga­liu. Es­mė tai, kad fi­nan­sa­vi­mas ke­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lių prie­žiū­rai ir plėt­rai ne­di­dė­ja, o pro­ble­mi­nių vie­tų dau­gė­ja“, – aiš­ ki­no A.Auš­ra. Skai­čiuo­ja­ma, jog abi­pus Kark­ lės ke­lio įreng­ti dvi­ra­čių ir pės­čių­ jų ta­kus kai­nuo­tų dau­giau nei 10 mln. li­tų.

Ilsėtis prie tven­ki­nio trukdo šiukš­lės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Net­var­ka prie mies­to van­dens tel­ ki­nių er­zi­na čia lai­ką lei­džian­čius mies­tie­čius. Pa­dan­gų, bu­te­lių, ki­tų šiukš­lių pri­mė­to­ma ne tik pa­kran­ tė­se, bet ir į van­de­nį.

Uos­ta­mies­ty­je yra 17 van­dens tel­ ki­nių, už ku­rių tvar­ką at­sa­kin­ga mies­to sa­vi­val­dy­bė. Tarp jų – ne tik tven­ki­niai, bet ir jach­tų uos­te­ lis, Da­nės pa­plū­di­mys Ma­ža­ja­me Kai­me­ly­je, kran­ti­nės. Prie tven­ki­nio „Ąžuo­ly­no“ gim­na­ zi­jos pa­šo­nė­je daž­nai lai­ką lei­džian­ tys klai­pė­die­čiai džiau­gia­si su­tvar­ ky­ta ap­lin­ka, ta­čiau ne pa­čiu van­dens tel­ki­niu – žmo­nės pik­ti­na­si, kad van­ de­ny­je pil­na vi­so­kių at­lie­kų. „Pri­m ė­ty­ta kaž­ko­k ių len­t ų, neaiš­kių daik­tų. Pik­ta, kad žmo­ nės taip ter­šia ap­lin­ką“, – skun­ dė­si klai­pė­die­tė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ja Ire­na Nach­čiu­no­va tvir­ti­no, kad mies­ to van­dens tel­ki­niai ir jų pa­kran­

tės tvar­ko­mi du kar­tus per mė­ ne­sį. Ran­go­vas ne tik su­ren­ka šiukš­les kran­te, bet ir iš­grie­bia jas iš van­dens. „Plau­kia val­ti­mi ir ren­ka. Šiukš­ lin­to­jai pri­da­ro daug rū­pes­ čių, ypač per šven­tes“, – tvir­ti­no I.Nach­čiu­no­va. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, jei žmo­nės pri­šiukš­li­na van­dens tel­ki­nius, tai at­lie­kos juo­se plū­du­riuos tol, kol vėl ateis lai­kas va­ly­ti. „Kal­ti ne tie, ku­rie tvar­ko, o tie, ku­rie ter­šia. Šian­dien su­tvar­kė, gra­žu, o ry­toj vėl ga­li bū­ti ne­beg­ ra­žu, nes kaž­kas pri­ter­šė. Žmo­nės šiukš­li­na vi­sur. Ir sta­ty­bi­nį lau­žą prie kon­tei­ne­rių pi­la, ir pa­dan­gas de­da, nors tai da­ry­ti drau­džia­ma“, – tei­gė L.Dū­da. Ar­ti­miau­siu me­tu va­ly­ti iš pa­ grin­dų mies­to tven­ki­nių ne­pla­nuo­ ja­ma. Pas­ku­ti­nį kar­tą bu­vo iš­va­ly­ ti trys Drau­gys­tės par­ke esan­tys tven­ki­niai. Ar­ti­miau­siu me­tu bus tę­sia­mas Mum­lau­kio eže­ro va­ly­mas.

Prib­jau­ro­jo: tven­ki­nio prie „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos ne­puo­šia plū­du­riuo­

jan­tis šiukš­ly­nas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

miestas Ieš­ko sko­lin­to­jų

Mi­nės ju­bi­lie­jų

Sta­tys ka­ti­li­nę

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė pa­skel­bė at­vi­rą kon­kur­są pa­si­sko­lin­ti 1 mln. 535 tūkst. eu­rų (5 mln. 296 tūkst. li­tų). Kon­kur­so lai­mė­to­jas pa­sko­ lą tu­rė­tų su­teik­ti 10-čiai me­tų. Pi­ ni­gai bus skir­ti fi­nan­suo­ti il­ga­lai­ kius pro­jek­tus, ku­rių są­ra­šą pa­ tvir­ti­no mies­to ta­ry­ba. Sa­vi­val­dy­ bės paim­tų pa­sko­lų su­ma vir­šys 100 mln. li­tų.

„Vil­ties li­ni­ja“, tei­kian­ti psi­cho­lo­ gi­nę ano­ni­mi­nę pa­gal­bą te­le­fo­ nu suau­gu­sie­siems, ry­toj Klai­ pė­do­je or­ga­ni­zuo­ja kon­fe­ren­ci­ ją „Žvel­giant su vil­ti­mi“. Ji skir­ta „Vil­ties li­ni­jos“ 25 me­tų ju­bi­lie­ jui ir Pa­sau­li­nei sa­vi­žu­dy­bių pre­ ven­ci­jos die­nai pa­mi­nė­ti. Kon­fe­ ren­ci­ja nuo 14 val. vyks I.Si­mo­ nai­ty­tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je.

Ši­lu­mos tie­ki­mo bend­ro­vė „Klai­ pė­dos ener­gi­ja“ sko­lin­sis 10 mln. li­tų 16 me­ga­va­tų ga­lios bio­ku­ro ka­ti­li­nės sta­ty­bai. Ka­ti­li­nę pla­nuo­ ja­ma pa­sta­ty­ti už 20,328 mln. li­ tų. Ją pa­sta­čius, per me­tus bend­ ro­vė su­tau­py­tų apie 20 mln. li­tų, ku­riuos iš­lei­džia gam­ti­nėms du­ joms, bei 6,5 mln. li­tų, iš­lei­džia­mų ši­lu­mos ener­gi­jai su­pirk­ti.

Poilsio na­me­liai – iš ran­kų į ran­kas Na­me­lius poil­siau­ to­jams Pa­jū­rio kem­ pin­ge už ES pi­ni­ gus pa­sta­čiu­si uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bė da­bar juos sie­ kia iš­nuo­mo­ti vers­ li­nin­kams.

Kon­fe­ren­ci­ja. Šian­d ien 10 val. vieš­bu­ čio, esan­čio Žve­jų gat­vė 20, kon­fe­ren­ci­ jų sa­lė­je vyks Lie­tu­vos re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rų aso­cia­ci­jos or­ga­ni­zuo­ ja­ma tarp­tau­t i­nė kon­fe­ren­ci­ja „At­l ie­k ų tvar­ky­mo ten­den­ci­jos“. Jo­je da­ly­vaus ne tik vi­sų Lie­tu­vos re­gio­ni­nių at­lie­kų cent­ rų va­do­vai, bet ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos, sa­vi­val­dy­bių ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tai, sve­čiai iš Lat­vi­jos. Kon­fe­ren­ci­joje bus pri­ sta­ty­tos at­lie­kų tvar­ky­mo ak­tua­li­jos, pla­ nuo­ja­mos sis­te­mos per­mai­nos. Do­va­na. Ry­toj 12 val. M.Maž­vy­do alė­ jo­je bus ati­deng­ta dar vie­na skulp­t ū­ ra, pa­puo­šian­t i suo­l iu­ką. Tai – bend­ ro­vės „Va­ka­r ų me­die­nos gru­pė“ do­va­ na mies­tui. Skulp­tū­rą „Ma­no“ su­k ū­rė skulp­to­rius Klau­di­jus Pū­dy­mas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nus­ta­tė įkai­nius

Aš­tuo­ni na­me­liai 4 žvaigž­du­čių Pa­jū­rio kem­pin­ge jau pa­sta­ty­ti, o ke­tu­rių sta­ty­ba tu­ri bū­ti baig­ta ne­ tru­kus. Mies­to ta­ry­ba dar prieš ke­lis mė­ne­sius pa­tvir­ti­no įkai­nius, kiek poil­siau­to­jai tu­rės su­si­mo­kė­ti už nak­vy­nę na­me­ly­je. Po­li­ti­kai nu­ spren­dė, kad na­me­lio nuo­ma pa­rai ne se­zo­no me­tu kai­nuos 140–160 li­tų, o va­sa­rą – 180–220 li­tų. Na­me­lius esą tu­rė­tų nuo­mo­ti Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ras, ku­riam pla­ nuo­ta per­duo­ti val­dy­ti šį tur­tą. Ta­čiau rea­ly­bė pa­si­ro­dė ki­to­kia – sa­vi­val­dy­bė ir po­li­ti­kai na­me­lių nuo­mos įkai­niams ne­ga­li da­ry­ti jo­ kios įta­kos. „Iš aukš­tes­nių ins­ti­tu­ci­jų ga­vo­ me išaiš­ki­ni­mą, jog na­me­lių ne­ ga­li­me šiaip per­duo­ti val­dy­ti sa­vo vie­ša­jai įstai­gai, kad ji juos ga­lė­tų nuo­mo­ti pa­gal mies­to ta­ry­bos nu­ sta­ty­tus įkai­nius. Es­mė tai, jog tu­ ri­me vie­šai pa­rink­ti ope­ra­to­rių – pa­si­ra­šy­ti kon­ce­si­jos su­tar­tį, pa­gal

Dienos telegrafas

Tur­tas: Gi­ru­liuo­se esan­čia­me kem­pin­ge pa­sta­ty­ti na­me­liai su­kė­lė są­my­šį.

ku­rią ir bū­tų eksp­loa­tuo­ja­mas Pa­ jū­rio kem­pin­gas. Ta­po­me šo­kiais to­kiais si­tua­ci­jos įkai­tais“, – ne­ slė­pė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė. Sie­kia­my­bė – 0 li­tų

Ji pa­brė­žė, jog kon­ce­si­jos kon­kur­se ga­lės da­ly­vau­ti ir vie­šie­ji, ir pri­va­ tūs ju­ri­di­niai as­me­nys. To­dėl neat­ me­ta­ma ti­ki­my­bė, kad kem­pin­gą val­dys Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­ tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ras, kaip ir bu­vo pla­nuo­ta. „Reng­si­me kon­ce­si­jos kon­kur­ so są­ly­gas. Mū­sų sie­kia­my­bė yra tai, jog kem­pin­go iš­lai­ky­mas mies­ to biu­dže­tui nie­ko ne­kai­nuo­tų, kad ne­rei­kė­tų mo­kė­ti kon­ce­si­jos mo­kes­ čio, nes kem­pin­gas juk yra eko­no­ mi­nė veik­la“, – tei­gė A.Ve­ly­kie­nė. Ta­čiau ji pri­pa­ži­no, jog sa­vi­ val­dy­bė ne­be­tu­rės įta­kos na­me­

lių nuo­mos poil­siau­to­jams kai­nai. Esą jas nu­si­sta­tys kon­kur­są lai­mė­ jęs kon­ce­si­nin­kas. „Mies­to ta­ry­

Alina Velykienė:

Mies­to ta­ry­bos spren­ di­mas, ku­riuo nu­sta­ ty­ti na­me­lių nuo­mos įkai­niai, tu­rės bū­ti pa­nai­kin­tas.

bos spren­di­mas, ku­riuo nu­sta­ty­ ti na­me­lių nuo­mos įkai­niai, tu­rės bū­ti pa­nai­kin­tas“, – ti­ki­no A.Ve­ ly­kie­nė. Ti­ki­si iš­peš­ti nau­dos

Ji vy­lė­si, jog kem­pin­go val­dy­to­ją pa­vyks iš­rink­ti ki­tų me­tų pra­džio­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

je. Kol kas na­me­liai yra ne­nau­do­ja­ mi, ta­čiau sa­vi­val­dy­bė vis tiek ti­ki­ si iš­peš­ti nau­dos. To­dėl pa­skelb­tas kon­kur­sas iš­ nuo­mo­ti aš­tuo­nis na­me­lius. Kon­ kur­są lai­mė­jęs nuo­mi­nin­kas tu­rė­ tų mo­kė­ti nuo­mą sa­vi­val­dy­bei, bet na­me­lius ga­lė­tų nuo­mo­ti poil­siau­ to­jams ir iš jų rink­ti pi­ni­gus. Kon­kur­sas iš­nuo­mo­ti vi­sus aš­ tuo­nis na­me­lius pa­skelb­tas jau ant­rą kar­tą, nes pir­ma­ja­me ne­su­ lauk­ta nė vie­no pa­siū­ly­mo. Pra­di­nė nuo­mos kai­na – be­veik 574 li­tai (be PVM) per mė­ne­sį už vie­ną na­me­lį. Nuo­mi­nin­kai pa­pil­ do­mai tu­rė­tų mo­kė­ti ir ko­mu­na­li­ nius mo­kes­čius. Na­me­lius sa­vi­val­dy­bė kon­kur­so lai­mė­to­jui nuo­mo­tų tol, kol su­ras­ tų kon­ce­si­nin­ką. Pa­jū­rio kem­pin­ge pa­sta­ty­ti 12 na­me­lių iš ES fon­dų skir­ta apie 350 tūkst. li­tų.

At­sis­vei­ki­ni­mas. Šeš­ta­die­nį 12 val. Vil­ kyš­kių baž­ny­čio­je vyks at­si­svei­ki­ni­mas su Til­žės ak­to sig­na­ta­ru bei lie­tu­vy­bės puo­se­lė­to­ju, iš­k i­l iu bu­r iuo­to­ju, Klai­pė­ dos ge­le­ž in­ke­lio ruo­žo gy­dy­to­ju Val­te­ riu Di­džiu. Po baž­ny­ti­nės ce­re­mo­ni­jos V.Di­d žio bei jo žmo­nos pa­lai­kai at­g uls Bi­tė­nų ka­pi­nai­tė­se. V.Di­d žys bu­vo vie­ nas iš 24 sig­na­ta­r ų, ku­ris 1918 m. lapk­ri­ čio 16 d. pa­si­ra­šė Til­žės ak­tą, kraš­to lie­ tu­vių pri­ly­g in­tą Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­ my­bės 1918 m. va­sa­rio 16 d. ak­tui. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 4 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ga­li­na Skrip­nik (g. 1922 m.), Tat­ja­na Snars­ka­ja (g. 1924 m.), Bro­nė Pa­li­naus­k ie­nė (g. 1931 m.), Ach­ sar Džio­jev (g. 1948 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ana­to­l i­jus Kon­dau­ro­vas, Gin­t au­t as Juo­zas Be­rei­ša. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 3 mo­te­r ys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir ber­ niu­kas.

Įs­tai­gų lau­kia įkur­tu­vės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lapk­ri­tį dvi įstai­gos – Klai­pė­dos spor­to me­di­ci­nos cent­ro bei Neį­ga­ lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ ny­ba ir Tech­ni­nės pa­gal­bos neį­ga­ lie­siems cent­ras – per­si­kels į nau­jus na­mus. Ši­lu­tės plen­te ša­lia esan­čių dvie­jų ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­sta­tų sta­ ty­bos ar­tė­ja prie pa­bai­gos.

Klai­pė­dos spor­to me­di­ci­nos cent­ ro di­rek­to­rė Si­gi­ta Ki­bil­die­nė tvir­ti­no, kad dar­bo dar yra. Li­ko įreng­ti vi­dų, su­tvar­ky­ti ap­lin­ką: pa­so­din­ti žel­di­nius, įreng­ti tvo­ re­lę, ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, iš­klo­ti trin­ke­les.

„Džiau­gia­mės, kad vis­kas vyks­ ta pa­gal pla­ną. Dau­giau nei tris­de­ šimt me­tų lau­kia­me, ka­da ga­lė­si­me per­si­kel­ti į nau­jas pa­tal­pas“, – pa­ brė­žė S.Ki­bil­die­nė. Dvie­jų aukš­tų, 935 kv. met­ rų plo­to, stik­li­nio fa­sa­do pa­sta­tas, ku­ria­me įsi­kurs Klai­pė­dos spor­to me­di­ci­nos cent­ras, pra­dė­tas sta­ ty­ti praė­ju­sių me­tų gruo­dį. Ja­me bus ne tik ka­bi­ne­tai gy­dy­ to­jams, fi­zio­te­ra­peu­tams, ki­ne­zi­ te­ra­peu­tams, ma­sa­žuo­to­jams, bet ir per­si­ren­gi­mo pa­tal­pos su du­šais pa­cien­tams ir per­so­na­lui. Dar­bai kai­nuos apie 4 mln. li­tų. Iki šiol Klai­pė­dos spor­to me­di­ ci­nos cent­ras te­bė­ra įsi­kū­ręs Pie­ vų Ta­ko gat­vė­je. Šių pa­tal­pų būk­lė

yra pra­sta, trūks­ta ir ka­bi­ne­tų dar­ buo­to­jams. Už poros mėnesių bus ­baig­tas ir ki­tas pa­sta­tas, ku­ria­me įsi­kurs Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ ty­mo tar­ny­ba ir Tech­ni­nės pa­gal­ bos neį­ga­lie­siems cent­ras. Pa­sak Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Vy­tau­tės Po­lu­jans­ kie­nės, jau vyks­ta bai­gia­mie­ji dar­ bai. Pas­ta­to sta­ty­bos at­sieis apie 5 mln. li­tų. Už­bai­gus jį po vie­nu sto­gu įsi­ kurs vi­si Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­ mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bos Klai­pė­dos sky­riai. Da­bar du jos sky­riai yra įsi­ kū­rę K.Do­ne­lai­čio gat­vė­je, tre­čia­ sis – Ban­gų gat­vė­je.

Fi­ni­šas: pa­sta­tas, ku­ria­me įsi­kurs Klai­pė­dos spor­to me­di­ci­nos cent­

ras, jau bai­gia­mas sta­ty­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

miestas

Sig­na­li­za­ci­ja va­ro iš pro­to 1

Pa­sak gy­ven­to­jo, bū­na, kad iš lo­vos kau­ki­mas iš­ ver­čia ir pa­ry­čiais – 4–5 va­lan­dą. Pa­si­tai­ko, jog prieš­gais­ri­nė sig­na­li­ za­ci­ja be rim­tos prie­žas­ties įsi­jun­ gia ir ke­lis kar­tus per sa­vai­tę. „Po na­mais yra įreng­ti po­že­ mi­niai ga­ra­žai. Juo­se su­mon­tuo­ta gar­si­nė prieš­gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ ja. Pas­ta­ro­ji nuo­lat įsi­jun­gia. Taip bū­na ir die­ną, ir pa­ry­čiais“, – pa­ sa­ko­jo klai­pė­die­tis. Anot vy­ro, jei sig­na­li­za­ci­ja kauk­ tų 5 mi­nu­tes, jis ne­si­skųs­tų. Ta­čiau praei­na 1,5–2 va­lan­dos, kol ši iš­si­ jun­gia. „Įsi­jun­gia ir kau­kia. Nie­kas neat­va­žiuo­ja net pa­si­žiū­rė­ti, ar iš tik­ro ki­lo gais­ras“, – tvir­ti­no klai­ pė­die­tis. Pa­sak jo, daž­niau­siai gy­ven­to­jų ra­my­bę drums­čia Dra­gū­nų gat­vės 11 na­mo prieš­gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ ja. Ta­čiau kau­kia ir 10 bei ki­tų ap­ lin­ki­nių na­mų. Įsi­jun­gia dėl au­to­mo­bi­lių

Klai­pė­die­tis tvir­ti­no, kad dėl šios pro­ble­mos krei­pė­si į Dra­gū­nų kvar­ ta­lo ad­mi­nist­ra­to­rių, ta­čiau nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Prieš­gais­ri­nė sig­na­li­ za­ci­ja įsi­jun­gi­nė­ja to­liau. „Ad­mi­nist­ra­to­rius bu­vo at­va­ žia­vęs pa­tik­rin­ti, bet pa­sa­kė, kad tech­niš­kai vis­kas yra ge­rai. Paaiš­ ki­no, jog sig­na­li­za­ci­ja įsi­jun­gia, kai vai­ruo­to­jai il­giau įjun­gi­nė­ja ma­ši­nų va­rik­lius, su­si­kau­pia dū­mų. Kaž­kas pa­ry­čiais va­rik­lį įjun­gė, „pa­ga­za­ vo“ ir iš­va­žia­vo, o pu­sė na­mo ir ne­ mie­ga“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­jas. Vy­rui keis­ta, kad nė­ra su­da­ry­ta su­tar­tis su tar­ny­ba, ku­ri rea­guo­tų, kai įsi­jun­gia po dau­gia­bu­čiu na­ mu esan­čios au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lės sig­na­li­za­ci­ja. „Klau­siau, ko­dėl taip yra. Ad­mi­ nist­ra­to­rius aiš­ki­no, kad dėl to tu­ ri ap­si­spręs­ti gy­ven­to­jai. Ta­čiau jis tu­rė­tų pa­siū­ly­ti spren­di­mą“, – tei­ gė klai­pė­die­tis. Ne­ži­no, kaip elg­tis

Vy­rui ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl nė­ ra pa­teik­ta in­for­ma­ci­jos gy­ven­to­ jams, kaip elg­tis, įsi­jun­gus sig­na­ li­za­ci­jai. „Pra­bu­dau, iš­gir­dau – ir ką da­ ry­ti? Grieb­ti vai­kus, do­ku­men­tus, kel­ti kai­my­nus, kvies­ti ug­nia­ge­ sius, po­li­ci­ją, grei­tą­ją? Ma­nau, to­

Komentarai Vir­gi­ni­jus Ba­ne­vi­čius

Klai­pė­dos ap­skri­t ies prieš­gais­r i­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos Vals­ty­bi­nės prieš­gais­r i­nės prie­ž iū­ros sky­r iaus vir­ši­n in­kas

P

rieš­g ais­r i­n ės sig­n a­l i­z a­c i­ jos ar au­to­ma­t i­nės ge­si­n i­ mo sis­te­mos, įreng­tos pa­ sta­tuo­se, tu­ri bū­ti tin­ka­mai pri­ž iū­ri­mos. Už tai at­sa­kin­gas na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius. Prieš­gais­ri­nė sig­na­ li­za­ci­ja tu­ri bū­t i tik­ri­na­ma kar­tą per me­tus. Jei yra trū­k u­mų, jie tu­r i bū­t i pa­ša­l in­t i. Sun­ku pa­sa­ky­t i, ko­dėl sig­ na­l i­za­ci­ja įsi­jun­g i­nė­ja, ne­ž i­nant, ko­ kia ji. Ta­čiau spren­d i­mų vi­sa­da yra. Gal ga­l i­ma su­ma­ž in­t i da­v ik­l ių jaut­ ru­mą, jos gar­są. Sup­ran­ta­ma, kai sig­ na­l i­za­ci­ja daž­nai įsi­jun­g ia be rim­to pa­vo­jaus, ki­lus gais­r ui, žmo­g us ga­l i ne­su­rea­guo­ti. Taip už­mig­do­mas gy­ ven­to­jų bud­r u­mas, jie ne­bek­rei­pia dė­me­sio į sig­na­l i­za­ci­ją. Sau­g iau, kai įsi­jun­gus sig­na­li­za­ci­jai, rea­guo­ja sam­ dy­ta tar­ny­ba. Ta­čiau dėl to tu­ri ap­si­ spręs­ti pa­tys gy­ven­to­jai.

Ma­rius Pan­ke­vi­čius

Gau­sa: daž­niau­siai dėl kau­kian­čių au­to­mo­bi­lių sig­na­li­za­ci­jų skun­džia­si mie­ga­mų­jų ra­jo­nų gy­ven­to­jai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kia in­for­ma­ci­ja tu­rė­tų bū­ti pa­teik­ta ne tik ga­ra­že. O kas bus, jei tar­ny­ bos su­va­žiuos, o pa­vo­jaus nė­ra?“ – retoriškai klausė vy­ras. Gy­ven­to­jas nuo­gąs­ta­vo, kad dėl to­kių klai­din­gų sig­na­li­za­ci­jos su­ vei­ki­mų, šiai pra­dė­jus kauk­ti, iš­ti­ kus gais­rui, nie­kas ga­li ne­rea­guo­ti. „Nie­kas ne­bek­reips dė­me­sio. Ma­nys, kad dar vie­nas ne­tik­ras pa­vo­jus. Rei­kė­tų su­ma­žin­ti sig­na­ li­za­ci­jos jaut­ru­mą, su­trum­pin­ti jos kau­ki­mo lai­ką iki 5 mi­nu­čių, su­da­ ry­ti su­tar­tį su tar­ny­ba, ku­ri į ją rea­ guo­tų. Ma­nau, žmo­nės ne­pa­gai­lė­tų po 2 li­tus“, – siū­lė klai­pė­die­tis. Pa­sak vy­ro, sig­na­li­za­ci­ją gir­ di ne vi­sų bu­tų gy­ven­to­jai. Vis­kas pri­klau­so nuo to, į ku­rią pu­sę yra kam­ba­rių lan­gai. Kal­ti ir pri­svi­lę bly­nai

Dra­gū­nų kvar­ta­lą ad­mi­nist­ruo­jan­ čios įmo­nės „Ad­min­ta“ va­do­vas Alek­se­jus Je­go­ro­vas aiš­ki­no, jog yra ke­lios prie­žas­tys, ko­dėl pra­de­ da kauk­ti prieš­gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ ja. Pa­si­tai­ko, kad ją įjun­gia vai­kai. „Tė­vai pa­si­ti­ki vai­kais, duo­da rak­tą, kad pa­tek­tų į rū­sį ir pa­siim­tų dvi­ra­tu­ką, o jie įjun­gia sig­na­li­za­ci­ ją. Po­rą kar­tų te­ko už­kli­juo­ti pul­te­lį

lip­nia juos­ta, kad ne­priei­tų“, – pa­ sa­ko­jo va­do­vas. A.Je­go­ro­vas pri­pa­ži­no, kad bu­ vo ke­le­tas at­ve­jų, kai prieš­gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ja įsi­jun­gė nak­tį, ta­čiau tai nė­ra toks daž­nas reiš­ki­nys, kaip pa­sa­ko­jo pa­si­pik­ti­nęs gy­ven­to­jas. „Taip nu­ti­ko, kai įjun­giant ma­ ši­nos va­rik­lį bu­vo už­dū­min­ta pa­ tal­pa. Jei kas nors va­žiuo­ja anks­ti gry­bau­ti, nie­ko ne­pa­da­ry­si. Gy­ve­ ni­mas nė­ra idea­lus“, – tei­gė di­rek­ to­rius.

Alek­se­jus Je­go­ro­vas:

Jei 6 val. ry­to įsi­jun­gė sig­na­li­za­ci­ja, bud­rus žmo­gus tik­rai nuei­ tų pa­si­žiū­rė­ti, ar ne­ lieps­no­ja jo ma­ši­na.

Anot A.Je­go­ro­vo, sig­na­li­za­ci­ja ga­li įsi­jung­ti ir dėl elekt­ros įtam­pos svy­ra­vi­mų, o tai nuo ad­mi­nist­ra­to­ riaus ne­prik­lau­so. Dra­gū­nų gat­vės 2 na­me sig­na­ li­za­ci­ja ga­li įsi­jung­ti net kai­my­nui

pri­svi­li­nus bly­nus. Bu­tuo­se esan­tys da­vik­liai čia pri­jung­ti prie bend­ros sis­te­mos. Kol dū­mai ne­pa­si­ša­lins, sig­na­li­za­ci­ja kauks. Ki­tuo­se na­muo­se to­kių pro­ble­ mų nė­ra. Bu­tuo­se įreng­ti au­to­no­ mi­niai da­vik­liai. Įsi­jun­gus sig­na­li­za­ci­jai, va­do­ vas pa­ta­rė skam­bin­ti jam. A.Je­go­ ro­vas pa­brė­žė, kad at­va­žiuos ir iš­ jungs bet ku­riuo pa­ros me­tu, net pa­ry­čiais. „Man žmo­nės skam­bi­na pra­neš­ti apie pro­ble­mą ir 2, ir 4 va­lan­dą ry­ to. Vi­sa­da rea­guo­ju“, – tvir­ti­no di­ rek­to­rius. Tai­syk­les ma­to ne vi­si

Pa­sak A.Je­go­ro­vo, vie­nin­te­lis Dra­ gū­nų gat­vės 2 na­mas yra su­da­ręs su­tar­tį su sau­gos tar­ny­ba, kad ši rea­guo­tų, įsi­jun­gus prieš­gais­ri­nei sig­na­li­za­ci­jai. „Tas na­mas yra 19 aukš­tų. Be to, pri­duo­tas vie­nas iš pa­sku­ti­nių. Jam bu­vo ke­lia­mi ki­to­kie rei­ka­la­ vi­mai nei že­mes­niems ar anks­čiau už­baig­tiems na­mams. Tai pa­di­din­ to pa­vo­jin­gu­mo ob­jek­tas“, – tei­gė va­do­vas. A.Je­go­ro­vas pa­brė­žė, jog gy­ven­ to­jai pa­tys tu­ri ap­si­spręs­ti, ar no­ri, kad įsi­jun­gus prieš­gais­ri­nei sig­na­ li­za­ci­jai rea­guo­tų sau­gos tar­ny­ba. „O ir jei 6 val. ry­to su­vei­kė sig­ na­li­za­ci­ja, bud­rus žmo­gus tik­rai nu­si­leis­tų pa­si­žiū­rė­ti, ar ne­lieps­ no­ja jo ma­ši­na. Nie­kas grei­čiau už gy­ven­to­jus ne­su­ži­nos, kad ki­ lo gais­ras. Kol eki­pa­žas at­va­žiuo­ tų iš mies­to cent­ro, pa­da­ri­niai ga­li bū­ti skau­dūs. Ki­lus gais­rui svar­ bi kiek­vie­na mi­nu­tė. Sig­na­li­za­ci­ja yra įreng­ta pa­čių gy­ven­to­jų la­bui“, – pa­brė­žė va­do­vas. A.Je­go­ro­vas tvir­ti­no, kad po­že­ mi­nė­je aikš­te­lė­je prie prieš­gais­ ri­nės sig­na­li­za­ci­jos pul­to yra su­ ra­šy­ta, ką rei­kia da­ry­ti, su­ge­dus sig­na­li­za­ci­jai, ki­lus gais­rui. „Aiš­ku, jei žmo­gus ne­tu­ri vie­tos ga­ra­že, ta­da vi­sos tos in­for­ma­ci­jos ne­ma­to“, – tei­gė va­do­vas. Sa­vi­nin­kų ieš­ko po­li­ci­ja

Kur kas daž­niau klai­pė­die­čių ra­ my­bę trik­do pra­dė­ju­sios kauk­ti au­to­mo­bi­lių sig­na­li­za­ci­jos. Uos­

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Ad­m i­n ist­ra­ci­n ių pa­žei­d i­mų ty­r i­mo po­sky­r io ve­dė­jas

B

e rim­tos prie­žas­ties kau­kian­ čios sig­na­li­za­ci­jos, iš­sky­rus gy­ve­na­mų­jų na­mų, ne­t u­r i trik­dy­t i gy­ven­to­jų rim­t ies. Tai nu­ma­ty­ta mies­to ta­ry­bos pa­tvir­ tin­to­se tai­syk­lė­se. Sa­v i­n in­kams au­ to­mo­bi­lių, ku­rių sig­na­li­za­ci­jos nuo­lat kau­k ia be rim­tos prie­žas­t ies, ga­l i­ma skir­ti nuo­bau­dą. Ji sie­kia iki 2 tūkst. li­ tų. To­kių nu­si­skun­di­mų ne­sa­me ga­vę. Daž­niau žmo­nės dėl kau­kian­čių au­to­ mo­bi­lių krei­pia­si į po­li­ci­ją. Dėl gy­ve­na­ mų­jų na­mų su­dė­tin­giau. Rei­kė­tų ana­ li­zuo­ti konk­re­tų at­ve­jį. Ta­da paaiš­kė­tų, ar tai pa­žei­di­mas.

ta­mies­čio po­li­ci­ja to­kių pra­ne­ši­mų su­lau­kia kas­dien po ke­lis. „Rea­guo­ja­me. Ban­do­me nu­ sta­ty­ti, kam pri­klau­so trans­por­to prie­mo­nės, skam­bi­na­me sa­vi­nin­ kams, kad iš­jung­tų“, – pa­sa­ko­ jo Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Vir­ gi­ni­jus Zu­baus­kas. Dėl kau­kian­čių ma­ši­nų daž­niau­ siai krei­pia­si mie­ga­mų­jų ra­jo­nų gy­ ven­to­jai. Ne­ma­žai klai­pė­die­čių ky­la klau­ si­mas, kam rei­ka­lin­ga sig­na­li­za­ci­ ja au­to­mo­bi­ly­je, jei sa­vi­nin­kas jai įsi­jun­gus ne­rea­guo­ja. Ta­čiau, anot V.Zu­baus­ko, triukš­mas ga­li iš­bai­ dy­ti va­gį. Ki­tų ša­lių val­džia, pa­vyz­džiui, Ru­si­jos dū­ma, siū­lo ap­skri­tai vi­ siš­kai už­draus­ti au­to­mo­bi­lių gar­si­ nes sig­na­li­za­ci­jas, nes į jas sa­vi­nin­ kai ne­rea­guo­ja, o triukš­mas trik­do gy­ven­to­jų ra­my­bę. De­pu­ta­tų nuo­mo­ne, ga­li­ma nau­ do­tis da­bar par­da­vi­nė­ja­mo­mis sig­ na­li­za­ci­jo­mis, ku­rios iš­siun­čia au­ to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kui gar­si­nę ar teks­ti­nę ži­nu­tę į te­le­fo­ną. V.Zu­baus­kas tvir­ti­no, kad už­sie­ ny­je neiš­gir­si kau­kian­čios au­to­mo­ bi­lių sig­na­li­za­ci­jos. „Ten nau­do­ja­mos blo­kuo­jan­čios pa­te­ki­mą į au­to­mo­bi­lį ar­ba jo va­ rik­lio įjun­gi­mą. Yra ir to­kių, ku­ rios iš­siun­čia pra­ne­ši­mą apie pa­ vo­jų sa­vi­nin­kui į te­le­fo­ną. Ko­kią sig­na­li­za­ci­ją ga­li­ma nau­do­ti, pri­ klau­so nuo tos ša­lies tvar­kos. Užd­ rau­dus gar­si­nes, tik­rai at­si­ras­tų dau­giau ra­my­bės“, – pa­brė­žė pa­ rei­gū­nas.

5

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

lietuva Kaip apei­ti vie­šo­ jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ ras? Pa­teik­ti to­kias de­ta­lias kon­kur­ so są­ly­gas, kad jas ati­tik­tų tik no­ri­mas nu­ga­lė­to­jas. Pa­vyz­ džiui, Lie­tu­vos miš­ kų urė­di­jų iš­kel­tas są­ly­gas gali ati­tikti vie­nin­te­lis au­to­mo­ bi­lis pa­sau­ly­je.

17

kon­kur­sų bai­gė­si be jo­kios kon­ku­ren­ci­jos, nes da­ly­vau­ti pa­no­ro vie­nin­te­lis au­to­mo­bi­lių tie­kė­jas. Schema: vieną ar kitą automobilį pašalinti iš konkurso nesunku. Užtenka nurodyti kėbulo matmenis.

Tomo Raginos nuotr.

Au­to­mo­bi­liai – įtar­ti­nų pir­ki­mų re­zul­ta­tas Ta­das Šir­vins­kas t.sirvinskas@diena.lt

Ren­ka­si iš vie­no

„Dau­ge­ly­je vie­šo­jo pir­ki­mo kon­ kur­sų net ne­ver­ta da­ly­vau­ti, nes ieš­ko­mų au­to­mo­bi­lių ap­ra­šy­mai bū­na la­bai konk­re­tūs. Kai ku­rios rei­ka­lau­ja­mos są­ly­gos net pra­si­len­ kia su lo­gi­ka. Ta­čiau tai ne­bes­te­bi­ na – to­kių pir­ki­mų bū­na nuo­lat“, – tei­gė vie­nai Vo­kie­ti­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų at­sto­vau­jan­čios įmo­nės dar­buo­to­ja. Jos žo­džius pa­tvir­ti­na lei­di­ nio at­lik­ta urė­di­jų vyk­dy­tų pir­ki­ mų ana­li­zė. Iki rugp­jū­čio vi­du­rio Lie­tu­vos urė­di­jos jau bu­vo bai­gu­ sios 22 vie­šo­jo au­to­mo­bi­lių pir­ki­ mo kon­kur­sus. 17 kon­kur­sų bai­gė­si be jo­kios kon­ku­ren­ci­jos, nes da­ly­ vau­ti pa­no­ro vie­nin­te­lis au­to­mo­bi­ lių tie­kė­jas. Va­di­na­si, tik pen­kiais at­ve­jais iš­dės­ty­ti rei­ka­la­vi­mai ti­ ko dau­giau nei vie­nam au­to­mo­bi­ lio mo­de­liui. Pa­na­ši keis­tai ma­ža kon­ku­ren­ci­ja pa­ste­bi­ma per­žvel­gus ir praė­ju­sių me­tų urė­di­jų at­lik­tus vie­šo­jo au­to­ mo­bi­lių pir­ki­mo kon­kur­sus. Prieb­lan­dos ju­tik­liai – pri­va­lo­mi

Vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­sus or­ga­ ni­zuo­jan­čios įstai­gos į per­ka­mam ob­jek­tui ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų są­ra­ šą ga­li įra­šy­ti ką tik no­ri, ta­čiau tu­ ri paaiš­kin­ti, kam vie­na ar ki­ta pir­ ki­nio ypa­ty­bė bū­ti­na. Kai ku­riems urė­di­jų va­do­vams tai pa­da­ry­ti bu­ vo sun­ku. „Fuuu“, – į te­le­fo­no ra­ge­lį pūs­ te­lė­jo ir, re­gis, ke­lioms se­kun­dėms su­stin­go Tra­kų miš­kų urė­di­jos va­ do­vas Vy­gan­tas Mier­kis, pa­klaus­ tas, kam urė­di­jos au­to­mo­bi­liui bū­ ti­na be­rak­tė pa­lei­di­mo sis­te­ma. Ji įdieg­ta dve­juo­se šie­met pirk­tuo­se vi­su­rei­giuo­se „Su­zu­ki Grand Vi­ ta­ra“. „As­me­ni­nė ma­no žmo­nos ma­ ši­na to­kią sis­te­mą tu­ri. Pa­to­giau – tą pul­te­lį įsi­de­di, ne­rei­kia su­kio­ti... Na, gal ir bu­vo ga­li­ma ne­ra­šy­ti to rei­ka­la­vi­mo, nes jis nė­ra pa­grin­di­ nis. Mums svar­biau­sia kai­na, au­ to­mo­bi­lio aukš­tis, pra­va­žu­mas,

de­ga­lų są­nau­dos“, – po trum­pos pau­zės dės­tė urė­das. Dar ne­šne­kes­nis bu­vo ato­sto­ gau­jan­tį Kre­tin­gos miš­kų urė­ dą pa­va­duo­jan­tis Si­gi­tas Kup­šys. Pa­ban­dy­ti at­sa­ky­ti į vi­sus klau­si­ mus ža­dė­jęs vy­ras su­si­kir­to jau po pir­mo­jo: kam urė­di­jos au­to­mo­bi­ liui rei­ka­lin­gi lie­taus ir prie­blan­ dos ju­tik­liai? „Ne­ga­liu ko­men­tuo­ti. Rei­kia įsi­ gi­lin­ti į są­ly­gas. Aš bu­vau ato­sto­go­ se. Jūs su­ra­šy­ki­te klau­si­mus raš­tu, ta­da at­sių­si­me at­sa­ky­mus“, – iš­ gir­dęs klau­si­mą po trum­pos pau­ zės nu­kir­to pa­va­duo­to­jas. Vė­liau urė­di­ja elekt­ro­ni­niu laiš­ ku at­sa­kė, kad au­to­ma­tiš­kai įsi­jun­ gian­tys va­ly­tu­vai ir ži­bin­tai pa­di­di­ na vai­ruo­to­jo, ke­lei­vių ir ki­tų eis­mo da­ly­vių sau­gu­mą. Pri­min­si­me, kad Ke­lių eis­mo tai­ syk­lės rei­ka­lau­ja su įjung­tais ži­ bin­tais va­žiuo­ti kiau­rą pa­rą. Tad lo­giš­ka bū­tų rei­ka­lau­ti už­ve­dus au­ to­mo­bi­lį au­to­ma­tiš­kai įsi­žie­bian­čių ži­bin­tų, o ne to­kių, ku­rie įsi­jung­tų užuo­dę prie­blan­dą.

šy­ti iš „RAV4“ tech­ni­nių ypa­ty­bių kny­gos. Vos ne žo­dis žo­din ap­ra­šy­ tos bū­ti­nos au­to­mo­bi­lio sis­te­mos. Kai ku­rias jų tu­ri tik „Toyo­ta“. „Ra­šo­mos to­kios są­ly­gos, ku­ rios mums rei­ka­lin­gos, bet jos tik­ rai nė­ra pri­tai­ky­tos vie­nam ga­min­ to­jui“, – die­va­go­jo­si Kau­no miš­kų urė­di­jos urė­das Ed­mun­das Ko­val­ či­kas. „Toyo­tos“ – ge­ri au­to­mo­bi­liai. Mes jas pa­ban­dė­me, jos mums tin­ka. To­dėl sva­jo­jo­me nu­si­pirk­ti „Toyo­tą“, bet ne­su­tin­ku, kad są­ ly­gos pri­tai­ky­tos vie­nam au­to­mo­ bi­liui. Vis­kas pa­da­ry­ta pa­gal įsta­ ty­mą“, – urė­dui į pa­gal­bą atė­jo vy­riau­sia­sis urė­di­jos in­ži­nie­rius Sau­lius La­zaus­kas.

As­me­ni­nė ma­no žmo­nos ma­ši­na to­ kią sis­te­mą tu­ri. Pa­ to­giau – tą pul­te­lį įsi­de­di, ne­rei­kia su­ kio­ti...

Rei­ka­la­vi­mai – lyg iš buk­le­to

Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ja ra­šė, kad taip pat dėl žmo­nių sau­gu­mo ir sie­ kiant trans­por­to prie­mo­nę ap­sau­go­ti nuo ap­ga­di­ni­mo rei­ka­lin­ga au­to­mo­ bi­lio ga­le įreng­ta vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ra. O šo­ni­niai ga­li­nio vaiz­do veid­ro­dė­liai esą bū­ti­nai tu­ri bū­ti kė­ bu­lo spal­vos ir su in­teg­ruo­tais po­sū­ kio sig­na­lais dėl to pa­ties sau­gu­mo ar net tau­py­mo su­me­ti­mų. Tarp pri­va­lo­mų rei­ka­la­vi­mų pa­ mi­nė­ta ir ga­li­nių sė­dy­nių su­lanks­ ty­mo sis­te­ma konk­re­čiu pa­va­di­ni­ mu „Ea­sy Flat“. To­kį šios sis­te­mos pa­va­di­ni­mą var­to­ja tik „Toyo­ta“. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad su­dė­jus vi­ sus rei­ka­la­vi­mus į krū­vą urė­di­jai au­to­mo­bi­lį ten­ka rink­tis iš vie­nin­ te­lio va­rian­to – „Toyo­tos RAV4“. Į to­kią pat pa­dė­tį per­nai pa­te­ ko ir Kau­no miš­kų urė­di­ja. Vie­šo­ jo pir­ki­mo kon­kur­sas taip su­si­klos­ tė, kad ji ne­tu­rė­jo ki­to pa­si­rin­ki­mo, kaip tik pirk­ti „Toyo­tą RAV4“. Ki­ taip ir ne­ga­lė­jo bū­ti, nes rei­ka­la­vi­ mai šiam pir­ki­niui bu­vo lyg nu­ra­

Sa­vo po­z i­c i­jos jis ne­pa­kei­ tė ir pa­klaus­tas, ko­dėl tarp bū­ti­ nų rei­ka­la­vi­mų au­to­mo­bi­liui bu­ vo pa­mi­nė­ta ir sta­bi­lu­mo sis­te­ma konk­re­čiu pa­va­di­ni­mu VSC. To­ kio pa­va­di­ni­mo sis­te­mos mon­tuo­ ja­mos tik į au­to­mo­bi­lius „Toyo­ta“ ir to pa­ties ja­po­nų kon­cer­no ga­mi­ na­mus „Le­xus“. Su­ta­pi­mų vir­ti­nė

Peržiūrint viešųjų pirkimų princi­ pu perkamiems automobiliams ke­ liamus privalomus reikalavimus, pirmiausia užkliūva labiausiai iš­ skirtiniai mašinų bruožai, tačiau įsigilinus į sąlygas galima aptikti ir daugiau reikšmingų detalių. Pavyzdžiui, pirkdami jau anks­ čiau minėtą „RAV4“, Kauno urė­ dijos darbuotojai nurodė, kad mašinos darbo tūris turi būti ne mažesnis nei 2 litrų. „RAV4“ tu­ ri tokius variklius, o jų techniniai duomenys stebėtinai sutampa su

kitais urėdijų keliamais reikalavi­ mais – bent 150 arklio galių, kai variklis pasiekia 6200 apsisuki­ mų per minutę. „Toyotos“ atstovai Lietuvoje nurodo, kad šių variklių techniniai duomenys tokie: 151 ar­ klio galia, kai pasiekiama 6200 ap­ sisukimų per minutę. Pas­ta­ruo­ju me­tu vie­nas la­biau­ siai urė­di­jų gi­ria­mų ir per­ka­mų au­to­mo­bi­lių „Toyo­ta Hi­lux“ kro­ vi­ni­nių vi­su­rei­gių kla­sė­je tu­ri ne vie­ną kon­ku­ren­tą. „Mit­su­bis­hi L200“ – vie­nas di­džiau­sių. At­ro­ dy­tų, kad tos pa­čios kla­sės ir maž­ daug pa­na­šių tech­ni­nių ypa­ty­bių au­to­mo­bi­liai vie­šuo­siuo­se kon­ kur­suo­se tu­rė­tų tu­rė­ti apy­ly­ges ga­li­my­bes, ta­čiau taip nė­ra. Per praė­ju­sius ir šiuos me­tus urė­di­ jos „Toyo­tų Hi­lux“ nu­pir­ko 56, o „L200“ – 22. Vie­ną ar ki­tą au­to­mo­bi­lį pa­ša­ lin­ti iš kon­kur­so ne­sun­ku. Už­ ten­ka nu­ro­dy­ti kė­bu­lo mat­me­nis. Pa­vyz­džiui, Pak­ruo­jo miš­kų urė­ di­ja prieš po­rą me­tų pir­ko vi­su­ rei­gį, ku­ris ne­ga­lė­jo bū­ti trum­pes­ nis nei 5,2 met­ro, bet ir il­ges­nis nei 5,27 met­ro. 7 cen­ti­met­rais il­ges­nė trans­por­to prie­mo­nė ne­bū­tų til­pu­ si į urė­di­jos ga­ra­žą? Urė­di­ja neat­ sa­kė. Tais pa­čiais me­tais pirk­da­mi leng­vą­jį au­to­mo­bi­lį Pak­ruo­jo miš­ ki­nin­kai jo ma­žiau­sią pri­va­lo­mą il­gį nu­ro­dė net pu­sės cen­ti­met­ ro tiks­lu­mu. Nė ne­rei­kė­jo klaus­ti, ko­kį au­to­mo­bi­lį urė­di­ja įsi­gi­jo. Jam iš­kel­ti tech­ni­niai rei­ka­la­vi­mai aki­ vaiz­džiai su­ta­po su „Toyo­tos Aven­ sis“, tu­rin­čios ben­zi­ni­nį va­rik­lį ir uni­ver­sa­lo kė­bu­lą, ypa­ty­bė­mis. Rei­ka­la­vi­mų są­ra­še bu­vo nu­ro­ dy­ta, kad rat­lan­kiai tu­ri bū­ti 17 co­ lių aukš­čio, o ba­ga­ži­nės tal­pa siek­ti 540 ku­bi­nių de­ci­met­rų. „Aven­sis“ ba­ga­ži­nės tal­pa – 543 ku­bi­niai de­ ci­met­rai. Ma­ši­nos aukš­tis tu­rė­jo bū­ti ne ma­žes­nis nei 1,48 met­ro. Bū­tent to­kio aukš­čio ir yra „Toyo­ta“. Įdo­ mu, ar ji urė­dams tik­tų, jei rat­lan­ kiai bū­tų 16, o ne 17 co­lių aukš­čio? Juk to­kiu at­ve­ju au­to­mo­bi­lis bū­tų tru­pu­tį že­mes­nis.

Au­to­mo­bi­lius per­kan­čių urė­di­ jų ke­lia­mų ab­sur­diš­kų rei­ka­la­vi­ mų są­ra­šas la­bai il­gas. Pa­vyz­džiui, vie­no pir­ki­mo au­to­riams vi­siš­kai neį­do­mu, ko­kius de­ga­lus nau­dos ma­ši­na – ben­zi­ną ar dy­ze­li­ną, ta­ čiau au­to­mo­bi­ly­je pri­va­lo bū­ti de­ ga­lų ba­ko dang­te­lio už­rak­tas, o oro tar­ša ne­vir­šy­ti ga­na griež­tų rei­ka­ la­vi­mų. Pra­dė­tas ty­ri­mas

Au­to­mo­bi­lių par­da­vė­jai į kal­bas apie vie­šuo­sius urė­di­jų pri­ki­mus ne­si­lei­do. Vie­nas jų ano­ni­miš­kai pa­kuž­dė­jo, kad ne­ma­žo­je da­ly­ je kon­kur­sų neį­ma­no­ma da­ly­vau­ ti vien dėl įsi­pa­rei­go­ji­mo pri­sta­ty­ ti au­to­mo­bi­lius per ke­lis mė­ne­sius. Va­di­na­si, vie­ša­ja­me kon­kur­se da­ ly­vau­ti nu­spren­du­si bend­ro­vė pir­ ki­mo ob­jek­tą – au­to­mo­bi­lį – jau tu­ri tu­rė­ti san­dė­ly­je prieš iš­reikš­ da­ma no­rą da­ly­vau­ti kon­kur­se. „Mums pri­sta­ty­ti au­to­mo­bi­ lio lai­ku neį­ma­no­ma“, – kons­ta­ ta­vo vie­no urė­di­jų vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­sų są­ly­gas per­žiū­rė­jęs spe­ cia­lis­tas. Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba savait­ raš­tį in­for­ma­vo, kad ji ty­ri­mų dėl urė­di­jų vyk­do­mo au­to­mo­bi­lių pir­ ki­mo nė­ra at­li­ku­si, ta­čiau yra ga­ vu­sį skun­dą, ku­rio pa­grin­du Spe­ cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Po­pu­lia­riau­sia – „Toyo­ta Hi­lux“ Per šiuos ir praė­ju­sius me­tus Lie­tu­ vos urė­di­jos dau­giau­sia nu­pir­ko au­ to­mo­bi­lių „Toyo­ta Hi­lux“. Urė­dų tei­ gi­mu, šie au­to­mo­bi­liai pa­si­tei­si­no, yra pra­na­šes­ni už dau­ge­lį kon­ku­ ren­tų. Ant­ro­je vie­to­je pa­gal po­pu­lia­ru­mą yra ne­bran­gūs ru­sų ga­my­bos „La­da Ni­va“. Ta­čiau šia tech­ni­ka va­ži­nė­ja ma­žu­ma urė­di­jų dar­buo­to­jų. Vos ne pu­sę vi­sų ru­siš­kų au­to­mo­bi­lių nu­pir­ko vie­na – Šal­či­nin­kų – urė­di­ ja. Dau­ge­lis ki­tų urė­dų la­dų ven­gia – tei­gia, kad jos la­bai ne­pa­ti­ki­mos.

6

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Si­ri­jos eg­za­mi­nas Lie­tu­vai

Ar leis­ti R.Pak­sui kan­di­da­tuo­ti į pre­zi­den­tus? Ig­nas Ja­čaus­kas

A

r Sei­mas pa­ga­liau įgy­ven­dins Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo (EŽTT) spren­di­mą ir at­šauks iki gy­ vos gal­vos ga­lio­jan­tį drau­di­mą kan­di­da­tuo­ti į aukš­tus po­stus as­me­nims, ku­rie pri­pa­žin­ti su­lau­žę prie­sai­ką? Apie tai – Sei­mo na­riai Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis ir Sta­sys Šed­ba­ras.

Už

Prieš

Evaldas Labanauskas

S

i­r i­jos Bas­ha­ro al As­s a­do re­ ži­mas su­l auks ka­r i­n io at­s a­ ko už rugp­jū­čio 21-osios che­ mi­nę ata­ką. Dėl to nė­ra jo­k ios abe­jo­nės. Sa­vait­ga­l į JAV dar kar­tą pa­ tvir­t i­no, kad be­veik pu­sant­ro tūks­tan­ čio žmo­n ių, tarp jų ke­l is šim­tus vai­k ų, nu­ž u­džiu­sią che­mi­nio gink­lo ata­ką su­ ren­gė B.al As­sa­do re­ži­mas. Va­šing­to­nas taip pat ne­dvip­ras­miš­kai pa­reiš­kė, kad at­sa­kas bū­ti­nas ir net be Jung­ti­nių Tau­ tų pri­ta­r i­mo. Prie­žas­t is pa­pras­ta – che­ mi­n io gink­lo pa­nau­do­ji­mas per­žen­g ia vi­sas ri­bas. Tai ne­ga­li bū­ti to­le­ruo­ti­na, o ata­ka Si­ri­jo­je ne­tu­ri tap­ti pre­ce­den­tu to­ les­niam šio gink­lo nau­do­ji­mui. Ki­taip ta­r iant, pa­sau­l io po­l i­ci­n in­ke va­ di­na­ma Ame­ri­ka pa­pras­čiau­siai ne­ga­li ne­nu­baus­ti Si­ri­jos re­ž i­mo, nes ki­taip su­ grius Va­šing­to­no au­to­ri­te­tas ir kar­tu vi­ sa da­bar­ti­nė tarp­tau­ti­nė sis­te­ma. Dar įdo­miau, kad spren­džiant šį klau­si­ mą to­li gra­žu ne pa­sku­ti­nį vaid­me­nį su­ vai­dins Lie­tu­va.

Lie­tu­vos sos­ti­nė­je sprę­sis to­les­ni Eu­ro­pos veiks­mai Si­ri­jos at­žvil­giu ir tai taps vie­nu di­džiau­sių eg­za­mi­nų Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­jai. Aiš­k u, kad ka­r i­nė ope­ra­ci­ja ne­pra­si­dės anks­čiau nei rug­sė­jo 9-ąją, kai tu­rė­tų su­ si­r ink­t i JAV Kong­re­sas ir pri­tar­t i šiems veiks­mams. Iki to lai­ko Ame­ri­kos dip­lo­ ma­t i­jos lau­k ia mil­ž i­n iš­kas už­da­v i­nys – pa­ban­dy­ti su­val­dy­ti įvy­kius pa­čio­je Si­ri­ jo­je po šių ata­kų ir už­si­tik­rin­ti kuo pla­tes­ nį tarp­tau­ti­n į pa­lai­ky­mą. Bū­tent dėl pa­ sta­ro­jo iš­šū­k io Va­šing­to­nas ir ti­k i­si pa­ gal­bos iš Vil­niaus. Šiuo me­tu pa­grin­di­nė ES pir­mi­nin­kau­jan­čios Lie­tu­vos už­duo­ tis – kad ne­pa­si­kar­to­tų Ira­ko ka­ro sce­na­ ri­jus, kai Eu­ro­pa su­ski­lo į ka­ro prie­ši­nin­ kus ir iš­ti­ki­mus Va­šing­to­no są­jun­gi­nin­ kus. Ne vel­tui į šią sa­vai­tę vyk­sian­t į ne­ for­ma­lų ES už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rų su­ si­ti­ki­mą Vil­niu­je tu­rė­tų at­vyk­ti JAV vals­ ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ry. Penk­ta­ die­nį ir šeš­ta­die­nį Lie­tu­vos sos­ti­nė­je bus ap­ta­ria­mi to­les­ni Eu­ro­pos veiks­mai Si­ri­ jos at­ž vil­giu ir tai taps vie­nu di­džiau­sių eg­za­mi­nų mū­sų dip­lo­ma­ti­jai. Kad Lie­tu­vos vaid­muo spren­džiant Si­ri­ jos kri­zę svar­bus, by­lo­ja ir Ru­si­jos veiks­ mai. Krem­liaus ana­li­ti­kai pra­kal­bo apie Bal­t i­jos vals­t y­bių oku­pa­ci­ją, kaip at­sa­ ką į Ame­ri­kos ata­ką prieš Si­ri­ją. Gal­būt dau­ge­l iui tai pa­si­ro­dė juo­k in­ga, ta­čiau tai bu­vo aiš­kus sig­na­las ir ban­dy­mas pa­ gąs­din­ti Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bę.

397 728

telefonas@kl.lt

Žar­dės tven­ki­nys liū­di­na

No­riu pa­si­sa­ky­ti apie Klai­pė­dos tven­ki­nius. Juk jie yra mies­to puoš­ me­na. Žmo­nės čia ga­li pail­sė­ti, pa­si­ gro­žė­ti van­de­niu, gam­ta. Štai Drau­ gys­tės par­ke tven­ki­niai su­tvar­ky­ti, klai­pė­die­čiai il­si­si, džiau­gia­si. O bū­ da­mas prie Žar­dės ra­jo­ne esan­čio tven­ki­nio ne­jau­ti jo­kio ma­lo­nu­mo – gal tik koks treč­da­lis van­dens tel­ki­ nio nea­pau­gęs bai­siais mel­dais. Vie­ nais me­tais iš­kir­to krū­mus, vie­na­me šo­ne pa­ly­gi­no kran­tus. Kam­pe, kur dar ma­ty­ti van­duo, iš­grįs­ta trin­ke­ lė­mis. Ir vis­kas, dau­giau nie­ko ne­si­ ma­to, vien mel­dų miš­kai. Įdo­mu, ką gal­vo­ja at­sa­kin­gi mū­sų sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai, taip už­lei­dę šį kam­pe­lį. Dar dve­ji tre­ji me­tai, ir vi­sas tven­ki­ nys bus mel­dais apau­gęs. Al­ber­tas

Spor­ti­nin­kai barz­do­čiai

Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vas: – Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­ja jau yra pa­si­sa­kiu­si – šiuo me­tu pro­jek­tas svars­to­mas Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­ var­kos ko­mi­te­te, bet ko­mi­te­tas dar neap­sisp­ren­dė – atei­nan­tį ar­ba dar ki­tą tre­čia­die­nį pro­jek­tas bus įtrauk­tas į dar­bot­var­kę, vė­liau ke­liaus į Sei­mą, kur bal­suos vi­si Sei­mo na­riai. Da­bar es­mi­nis pa­siū­ly­mas – leis­ti kan­di­da­tuo­ti rin­ ki­muo­se tiek bu­vu­siam pre­zi­den­tui, tiek ki­tiems as­ me­nims, ku­rie yra da­vę prie­sai­ką, į tas pa­čias pa­rei­ gas, nuo teis­mo spren­di­mo, kad prie­sai­ka su­lau­žy­ta, praė­jus 8 me­tams. Yra gin­čas – ar ne­tu­rė­tų bū­ti 12, 14 ar­ba 6 me­tai. Mes ma­no­me, kad to me­tų cen­zo ne­ tu­rė­tų bū­ti vi­sai, nes po­li­ti­kas ren­ka­mas vie­nai ka­ den­ci­jai, tad drau­di­mas ir tu­ri ga­lio­ti iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos. Aiš­ku, tam rei­kia keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją, o tam rei­kia dvie­jų treč­da­lių, t. y. 94, Sei­mo na­rių bal­sų. Nuo­ mo­nių yra įvai­rių ir pa­čio­je Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­jo­ je: Kęs­tu­tis Ma­siu­lis sa­ko, kad vi­siš­kai ne­ga­li­ma leis­ti kel­ti kan­di­da­tū­ros, bet yra ir la­biau pa­grįs­tų nuo­mo­ nių, kad rei­kia įgy­ven­din­ti teis­mo spren­di­mą, ku­ris ak­tua­lus ir kai ku­riems bu­vu­siems tei­sė­jams, ad­ vo­ka­tams, vals­ty­bės kont­ro­lie­riams, – ap­kal­ta ga­ li grės­ti kiek­vie­nam: yra ne tik Ro­lan­do Pak­so, Li­no Ka­ra­liaus at­ve­jai, ji ga­li grės­ti ir Ne­rin­gai Venc­kie­nei, ir man, ir bet ku­riam po­li­ti­kui. Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, už­tek­tų nu­ma­ty­ti, kad kan­di­da­tuo­ti drau­džia­ma ne konk­re­tų skai­čių me­tų, o, sa­ky­ki­me, dvi ka­den­ci­jas. Taip, yra kas iš to no­ri da­ry­ti po­li­ti­ką. Di­džiau­si opo­nen­tai – kon­ser­va­to­ riai, ta­čiau yra ir blai­viai mąs­tan­čių, ku­rie pri­pa­žįs­ ta, kad sie­kis už­draus­ti kan­di­da­tuo­ti iki gy­vos gal­vos yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Tad bent jau Tei­sės ir tei­sėt­ var­kos ko­mi­te­to spren­di­mų rei­kė­tų ti­kė­tis ar­ti­miau­ siu me­tu.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Mo­ni­ka

Šiur­pi­na be­jė­gys­tė

Tai, kas da­bar vyks­ta Bir­žuo­se, ma­ no nuo­mo­ne, tik dar kar­tą įro­do, kad mes iki šiol ne­sa­me su­kū­rę jo­kios vals­ty­bės. Dir­ba­me ne­ži­nia kam ir ne­ži­nia, pa­gal ko­kią mu­zi­ką šo­ka­me. Go­ro pro­vin­ci­jo­je mū­sų ka­riuo­me­ nei pi­ni­gų už­ten­ka, o to­kia­me Bir­ žų mies­te­ly­je dir­ba du po­li­ci­nin­kai. To­dėl ban­di­tai kles­ti kaip pir­mai­siais ne­prik­lau­so­my­bės me­tais, kai siau­ tė­jo vi­so­kios bri­ga­dos. Da­bar išau­go nau­ja kar­ta ir dar drą­ses­nių, šau­do jau žmo­nes die­nos me­tu. Vi­si Bir­žai dre­ba, žmo­nės bi­jo išei­ti į gat­vę. Ir nie­kas nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. Pa­na­ šu, kad mes kaž­ko­kį fa­šiz­mą ku­ria­ me, ne vel­tui Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius svas­ti­ką ant krep­šio nu­si­pai­šė. Au­gus­ti­nas

Ap­taš­kė – pa­ti kal­ta

Pers­kai­čiau „Karš­to te­le­fo­no“ ži­ nu­tę „Ant pės­čio­jo – gat­vės ba­la“ ir ne­ga­liu su­pras­ti, kaip žmo­gui atei­na min­tis dėl to kreip­tis į laik­raš­tį. Mo­ te­ris pa­sa­ko­ja, kad sto­vė­jo prie gat­ vės, at­lė­kė vai­ruo­to­jas di­de­liu grei­ čiu ir ap­taš­kė. Kas jai lie­pė sto­vė­ti prie ba­los pu­sę met­ro nuo no­sies? Ar žmo­gus, va­žiuo­da­mas gat­ve, tu­ ri ma­ty­ti tą ba­lą? Su­tin­ku, kad kar­ tais vai­ruo­to­jai ga­lė­tų va­žiuo­ti lė­ čiau, bet 90 pro­c. kal­tės yra tam, ku­ris sto­vi prie tos ba­los. Pet­ras Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Sta­sys Šed­ba­ras, Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas: – Nors ko­mi­te­te spren­di­mo dar nė­ra, links­ta­ma link to Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos va­rian­to, kad su­lau­žius prie­sai­ ką bū­tų drau­džia­ma kan­di­da­tuo­ti į bet ku­rias prie­sai­ kos rei­ka­lau­jan­čias pa­rei­gas 10 me­tų be tei­sės bū­ti Sei­ mo pir­mi­nin­ku, pa­va­duo­to­ju ar kan­di­da­tuo­ti į vals­ty­bės va­do­vo pa­rei­gas. Tai­gi, bū­tų lei­džia­ma kan­di­da­tuo­ti tik į par­la­men­tą. EŽTT at­si­žvel­gė tik į pro­to­ko­lą, ku­ris nu­ ma­to bet ku­rio pi­lie­čio tei­sę į sa­vo rei­ka­lų tvar­ky­mą, t. y. tei­sę bū­ti par­la­men­te. Jie nu­ro­dė, kad ga­li bū­ti ri­bo­ ji­mų, bet ši tei­sė ne­ga­li bū­ti atim­ta iki gy­vos gal­vos. Bet pre­zi­den­to ar Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gos yra rep­re­zen­ ta­ci­nės, or­ga­ni­za­ci­nės. Kons­ti­tu­ci­jo­je pa­sa­ky­ta, kad as­muo, ku­ris tu­ri tei­ sę bū­ti Sei­mo na­riu, ga­li kan­di­da­tuo­ti į Sei­mo na­rius, bet yra pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų. Taip, to­kia si­tua­ci­ja, kaip R.Pak­so, neap­tar­ta. Bet tą pro­ble­mą su­kū­rė Kons­ ti­tu­ci­nis Teis­mas. Tad mes tu­ri­me spren­di­mo lai­ky­tis. Na, jei Sei­me bus priim­tas toks spren­di­mas, koks da­bar siū­lo­mas, bus ga­li­ma vėl kreip­tis į EŽTT, ta­čiau EŽTT spren­di­me taip pat ne­kal­ba­ma apie vals­ty­bės va­do­vus, va­di­na­si, mums, kaip vals­ty­bei, pa­lik­ta tei­sė spręs­ti sa­ va­ran­kiš­kai. Ar ne­bus prie­kaiš­tų, kad Sei­mas su­ra­do spra­gą EŽTT spren­di­me? Ne­ma­nau – taip ne­ga­lė­tų sa­ky­ti nei moks­ li­nin­kai, nei rin­kė­jai, nes Teis­mas, kaip mi­nė­jau, pa­si­ sa­kė tik dėl kan­di­da­ta­vi­mo į par­la­men­tą. Ko­kia ma­no nuo­mo­nė? Nuo pra­džios ma­niau, kad ri­bo­ji­mas iki gy­ vos gal­vos yra ne­pro­por­cin­gas. Ri­bo­ji­mas kan­di­da­tuo­ti į vals­ty­bės va­do­vo po­stą – na, la­bai abe­jo­ju, ar tai rei­ kia įra­šy­ti į Kons­ti­tu­ci­ją. Rin­kė­jai pa­kan­ka­mai iš­min­tin­ gi, var­gu ar jie rink­tų­si as­me­nį, pa­ša­lin­tą ap­kal­tos bū­ du. Tad, ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, po tam tik­ro lai­ko ga­li bū­ti ir lei­džia­ma tap­ti pre­zi­den­tu, ir drau­džia­ma, o Kons­ti­tu­ci­jos tai­sy­ti vi­siš­kai ne­rei­kia. Kaip bal­suo­siu? Vei­kiau­siai su­si­lai­ky­siu.

Aną­dien žiū­rė­jau mū­sų krep­ši­nio ko­man­dos rung­ty­nes su Gru­zi­jos at­sto­vais. La­bai bu­vo keis­ta ma­ty­ti jau­nus gra­žius mū­sų spor­ti­nin­kus, ku­rių di­džio­ji da­lis apau­gę barz­do­ mis. At­ro­do, lyg iš ko­kio vi­du­gi­rio iš­lin­dę. Ar čia ko­kia nau­ja ma­da, ar bai­si tin­gi­nys­tė, nie­kaip ne­sup­ran­tu. Nie­kaip ne­sup­ran­tu ir to, kam jau­ niems vy­ru­kams taip su­si­sen­din­ti, spės dar barz­do­mis ap­žel­ti. Tik kai „stuk­te­lės“ po 40–50 me­tų, ka­žin ar pa­tys tų barz­dų no­rės. O kal­bos apie spor­ti­nius prie­ta­rus tik juo­ki­na.

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

užribis

Pa­mirš­tas ženk­las su­kė­lė pyk­tį Di­tu­vo­je bu­vu­sį grei­čio ma­tuok­lį į ki­tą vie­ tą pa­sta­tę ke­li­nin­kai bu­vo pa­mir­šę per­ kel­ti ir apie ma­tuok­lį in­for­muo­jan­tį ke­lio ženk­lą. Tai su­kė­lė kai ku­rių vai­ruo­to­jų pa­ si­pik­ti­ni­mą. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Grei­čio ma­tuok­lis, prieš ku­rį ne­ bu­vo apie tai įspė­jan­čio ženk­lo, ku­rį lai­ką pik­ti­no vai­ruo­to­jus, va­ žiuo­jan­čius iš Prie­ku­lės Klai­pė­dos link. Anks­čiau grei­čio ma­tuok­lis sto­ vė­jo Di­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Ta­čiau ke­li­nin­kai jį per­kė­lė už 200 met­rų, o apie tai įspė­jan­tį ženk­lą per­kel­ ti pa­mir­šo. Vai­ruo­to­jų nuo­mo­ne, kol šio ženk­lo ne­bu­vo, ra­da­ro už­fik­suo­ ti grei­čio pa­žei­dė­jai ne­tu­rė­tų bū­ti bau­džia­mi. „Aš pa­ts vai­ruo­ju sau­giai, ta­čiau no­riu pa­dė­ti ki­tiems. Prieš grei­čio

ma­tuok­lį tu­ri sto­vė­ti įspė­ja­ma­sis ženk­las. Ko­dėl tu­ri bū­ti tai­ko­mos nuo­bau­dos už kaž­kie­no ap­lai­du­ mą?“ – klau­sė vie­nas vai­ruo­to­jų. Įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­ liai“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vy­ tau­tas Gru­žas aiš­ki­no, kad grei­čio ma­tuok­lį į nau­ją vie­tą per­kė­lė įmo­ nė „Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“, ku­ri tie­sia Prie­ku­lės ap­link­ke­lį. Įren­gi­nį rei­kė­jo iš­kel­ti, nes šis bu­vo at­si­dū­ ręs san­kry­žo­je – vie­to­je, kur nau­jas ke­lias įsi­lies į pa­grin­di­nį. „Jie tu­rė­jo per­kel­ti ir įspė­jamajį ženk­lą“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas, ta­čiau pa­brė­žė, kad ke­liuo­se vai­ ruo­to­jams rei­kia va­žiuo­ti nor­ma­ liu grei­čiu – ta­da ne­rei­kės pyk­ti, kad ženk­las ne­per­kel­tas.

Komentaras

Min­dau­gas Džer­mei­ka

Klai­pė­dos ke­l ių po­l i­ci­jos biu­ro Ad­m i­n ist­ra­ci­nės veik­los po­sky­r io vir­ši­n in­kas

M Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

es kont­ro­liuo­ja­me eis­ mo sau­g u­mą. Jei vai­ ruo­to­jas vir­š i­ja grei­t į ir tai už­fik­sa­vo grei­čio ma­tuok­l is, jis tu­ri at­sa­ky­t i už pa­žei­ di­mą. Toks mū­sų dar­bas. Jei ne­bu­ vo įspė­ja­mo­jo ženk­lo apie ma­tuok­lį, nors šis pri­va­lė­jo bū­ti, vai­ruo­to­jas ga­ li ap­skųs­ti mū­sų spren­di­mą. Įro­di­nė­ ti, kad jis pa­žei­di­mą pa­da­rė, nes ne­ bu­vo įspė­tas. Kaip teis­mas nu­spręs, taip mes ir da­r y­si­me. Jei vai­r uo­to­ jas to­k io­je si­tua­ci­jo­je bū­tų pri­pa­ž in­ tas tei­siu, pa­nai­k in­tu­me nuo­bau­dą. Ta­čiau sau­gaus eis­mo rei­k ia lai­k y­ tis vi­sa­da.

tu grei­čiu ir pa­ma­tė matuoklį, o apie tai įspė­jan­čio ženk­lo ne­bu­ vo, ir ku­riam su­ga­di­no­me ke­lio­nę. Tai di­džiu­lis nu­si­žen­gi­mas. La­bai blo­gai. At­sip­ra­šo­me“, – tvir­ti­no

įmo­nės „Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“ Va­ka­rų re­gio­no di­rek­to­rius Al­gir­ das Alū­zas. Pa­sak jo, šis ženk­las jau pa­sta­ty­ tas sa­vo vie­to­je.

Po­zi­ci­ja: vai­ruo­to­jas pik­ti­no­si, kad grei­čio ma­tuok­lis bu­vo per­kel­tas,

o apie jį in­for­muo­jan­tis ženk­las – ne.

„Vi­si pyks­ta, nes pa­tys kal­ti. Jei vi­si vai­ruo­to­jai bū­tų pro­tin­gi, ra­da­rų iš­ vis ne­rei­kė­tų“, – pa­brė­žė V.Gru­žas. „La­bai at­si­pra­šo­me vai­ruo­to­ jo, ku­ris va­žia­vo sa­vo pa­si­rink­

Pre­ky­bos ba­zė­je – sa­va­va­liš­ka ka­na­li­za­ci­ja? As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Bu­vu­sios Klai­pė­dos pre­ky­bos ba­ zės Ši­lu­tės plen­te te­ri­to­ri­jo­je ga­lio­ ja sa­vi įsta­ty­mai. Vie­na įmo­nė, ne­ tu­rė­da­ma jo­kių lei­di­mų, nu­spren­ dė vals­ty­bės že­mė­je įsi­reng­ti sa­va­ va­liš­ką ka­na­li­za­ci­ją. Ka­sė fe­ka­li­jų duo­bę

Vie­nos įmo­nės dar­buo­to­jai, iš­vy­dę prie­šais sa­vo lan­gus ne­ti­kė­tai pa­si­ ro­džiu­sius sta­ty­bi­nin­kus, su­si­do­ mė­jo, kas ir ko­dėl ka­sa že­mę. „Pa­ma­tė­me, kad dar­bi­nin­kai jau lei­džia be­to­ni­nius ren­ti­nius. Pa­si­ do­mė­jo­me, kas čia bus įreng­ta. Iš­ gir­do­me, kad kai­my­nai no­ri įsi­reng­ ti vie­ti­nę ka­na­li­za­ci­ją“, – pa­sa­ko­jo gre­ti­ma­me pa­sta­te įsi­kū­ru­sios įmo­ nės di­rek­to­rė Ida Ba­ra­ba­no­va. Il­gą lai­ką tuš­čias sto­vė­ju­sias pa­ tal­pas esą bu­vo nu­spręs­ta iš­nuo­ mo­ti. Ta­čiau nuo­mi­nin­kai ne­di­ de­lio na­me­lio sa­vi­nin­kams iš­kė­lė są­ly­gą – pa­tal­po­se tu­ri bū­ti įves­ tas van­den­tie­kis ir ka­na­li­za­ci­ja. „Bent bū­tų mo­der­nią vie­ti­nę ka­ na­li­za­ci­ją įsi­ren­gę. O jie įka­sė ke­ lis šu­li­nio žie­dus ir ke­ti­no įsi­reng­ ti iš­grie­bi­mo duo­bę“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Lei­di­mų ne­tu­ri

Įmo­nės dar­buo­to­jai su­klu­so, su­ži­ no­ję, kad jiems po lan­gais bus fe­ ka­li­jų iš­grie­bi­mo duo­bė. „Kaip mums teks dirb­ti, kai čia at­va­žiuos ma­ši­na ir siurbs ka­na­li­ za­ci­jos šu­li­nį? Bus bai­si smar­vė“, – pik­ti­no­si mo­te­ris. Bu­vu­sios pre­ky­bos ba­zės te­ri­ to­ri­ja drie­kia­si vals­ty­bi­nės že­mės skly­pe. Čia yra iš­ve­džio­ta ka­na­li­ za­ci­jos sis­te­ma. „Ji yra ap­verk­ti­nos būk­lės, per žie­mą ke­lis kar­tus vamz­džiai bu­ vo už­ša­lę. Nuo­te­kų tink­lus pri­ žiū­rin­čiai įmo­nei te­ko re­mon­tuo­ ti, at­kas­ti vamz­džius“, – pa­sa­ko­jo I.Ba­ra­ba­no­va. Paaiš­kė­jo, kad ka­na­li­za­ci­jos duo­ bę no­rė­jo iš­si­kas­ti įmo­nės „Gargž­ dų ai­bė“ va­do­vai. Pa­sak Na­cio­na­ li­nės že­mės tar­ny­bos Klai­pė­dos sky­riaus, ši įmo­nė šiais me­tais nė­ ra pra­šiu­si lei­di­mo at­lik­ti dar­bus, įren­giant vie­ti­nę ka­na­li­za­ci­ją. Gre­sia bau­dos

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­di­mų po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­

cia­lis­tė Gin­ta­rė Ka­šie­nė ti­ki­no, kad vers­li­nin­kai iš tie­sų šei­mi­nin­ ka­vo vals­ty­bi­nė­je že­mė­je. „Skly­po ri­bų nė­ra, že­mė – vals­ ty­bės. Nu­va­žia­vo­me į vie­tą ir įsi­ ti­ki­no­me, kad prie pat pa­sta­to yra įleis­ti ren­ti­niai. Kiek ži­no­ma, bu­ vo ke­tin­ta čia įreng­ti vie­ti­nę ka­na­ li­za­ci­ją. Dar­bai bu­vo su­stab­dy­ti“, – aiš­ki­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ja. G.Ka­šie­nei kol kas ne­pa­vy­ko su­ si­siek­ti su įmo­nės va­do­vais. Mo­ bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no ra­ge­lio vers­ li­nin­kai ne­kė­lė ir va­kar. „Ne­ga­liu jų pa­klaus­ti, ko­dėl jie taip drą­siai el­gė­si sve­ti­mo­je že­mė­ je? Nes jo­kių lei­di­mų jie ne­tu­ri. To­ kiu at­ve­ju bus su­ra­šy­tas pro­to­ko­las ir už to­kius dar­bus gre­sia bau­da“, – ti­ki­no G.Ka­šie­nė. Pa­sak G.Ka­šie­nės, pir­mą kar­tą už to­kį nu­si­žen­gi­mą gre­sia 50 li­tų bau­da, ta­čiau jei vers­li­nin­kai ir to­ liau ne­pai­sys nu­ro­dy­mų, grės ir di­ des­nė nuo­bau­da. „Ši te­ri­to­ri­ja yra pro­ble­miš­ka, ta­čiau neį­ti­kė­ti­na, kad ga­li­ma ši­ taip sa­va­va­liš­kai šei­mi­nin­kau­ti?“ – ste­bė­jo­si G.Ka­šie­nė.

50

– tiek li­tų bau­dą ga­li tek­ti su­si­mo­kė­ti sa­va-­ va­liš­kai ka­na­li­za­ci­ją mė­gi­nu­siems įreng­ti vers­li­nin­kams.

Sa­vi­va­lė: be lei­di­mų vie­ti­nę ka­na­li­za­ci­ją no­rė­ję įsi­reng­ti vers­li­nin­kai

ne­pa­gau­na­mi net sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­ky­čiai: ti­ki­ma­si, kad iš so­viet­me­čiu KGB dar­buo­to­jus glau­du­sio pa­

sta­to Pa­lan­gos po­li­ci­ja per­si­kels į nau­jai re­konst­ruo­tas pa­tal­pas Ga­ nyk­lų gat­vė­je. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­lan­gos ko­mi­sa­ria­tas lau­kia įkur­tu­vių As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Jau kar­tą žlu­gu­sios Pa­lan­gos po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nų vil­tys per­si­kel­ti į nau­jas ko­mi­sa­ria­to pa­tal­pas gai­ vi­na­mos nau­jo­mis ran­go­vo paieš­ ko­mis.

Anks­čiau skelb­tą ko­mi­sa­ria­to re­ konst­ruk­ci­jos kon­kur­są lai­mė­ju­si bend­ro­vė „Vėt­rū­na“ ne­vyk­dė įsi­ pa­rei­go­ji­mų. Pa­lan­gos po­li­ci­nin­ kai jau šiais me­tais tu­rė­jo įsi­kel­ti į nau­jai re­konst­ruo­tas pa­tal­pas Ga­ nyk­lų gat­vė­je. „Mums bu­vo per­duo­tos vals­ty­ bės įmo­nės poil­sio na­mų „Bal­ti­ja“ pa­tal­pos. Jos yra mies­to cent­re, ir žmo­nėms bū­tų kur kas pa­to­giau nei da­bar­ti­nis ko­mi­sa­ria­tas, ku­ris yra ko­ne už­mies­ty­je. Ta­čiau su­ tar­tis su ran­go­vu bu­vo nu­trauk­ ta, nes re­konst­ruk­ci­jos dar­bai bu­ vo su­žlug­dy­ti. Pas­kelb­tas nau­jas kon­kur­sas“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos

ap­skri­ties Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Sil­vi­jus Ba­ra­naus­kas. Jei kon­kur­sas įvyks sklan­džiai, dar šį ru­de­nį ti­ki­ma­si, kad nau­jas ran­go­vas im­sis dar­bų. „Nau­jo­se pa­tal­po­se bus kur kas dau­giau erd­vės, bus nau­ja, mo­der­ ni bu­dė­to­jų da­lis. Nu­ma­ty­ta įreng­ti lai­ki­no su­lai­ky­mo ka­me­ras, o mies­ tą pa­rei­gū­nai ga­lės ste­bė­ti mo­der­ nia ste­bė­ji­mo sis­te­ma“, – aiš­ki­no S.Ba­ra­naus­kas. Ku­rį lai­ką Ga­nyk­lų gat­vė­je bu­vo įkur­din­tas mig­ra­ci­jos po­sky­ris. Nau­jo ko­mi­sa­ria­to įkur­di­ni­mui nu­ma­ty­ta 5,3 mln. li­tų. Pa­lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas iš Vy­tau­to gat­vės, kur bu­vo anks­ čiau, į da­bar­ti­nę sa­vo vie­tą iš­kel­ tas dar 1996 m. So­viet­me­čiu šia­me pa­sta­te bu­ vo įsi­kū­ręs KGB val­dy­bos pa­da­li­ nys, sau­go­jęs vy­riau­sy­bi­nius pa­ sta­tus ku­ror­te.

8

KetvirtADIENIS, rugsėjo 5, 2013

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8985 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0827 JAV do­le­ris 1 2,6217 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4908 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9146 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1007 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3203 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8359 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7962

pokytis

–0,2134 % +0,1054 % +0,0076 % +0,1407 % –0,0020 % –0,0839 % +0,2506 % –0,2393 % –0,0572 %

De­zin­fek­ci­jai – per 6 mln. litų

Eu­ro zo­na ­ kaps­to­si iš duobės

Lie­tu­vai sie­kiant už­kirs­ti ke­lią af­ri­ki­nio kiau­ lių ma­ro užk­ra­tui, vil­kikų de­zin­fek­ci­jai Lie­ tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je per tre­jus me­tus nu­ma­to­ma iš­leis­ti 6,05 mln. litų (su PVM). Vals­ty­binė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ ny­ba rugpjū­čio 28 d. pa­si­rašė naują to­kios vertės su­tartį su bend­ro­ve „De­zin­fek­ci­jos pa­slau­gos“. Cent­ri­nia­me viešųjų pir­kimų po­rta­le skel­bia­ma, kad „De­zin­fek­ci­jos pa­ slau­gos“ bu­vo vie­nin­telė kon­kur­so da­lyvė.

Eu­ro zo­na pa­ga­liau įveikė nuo­smukį, ku­ris tęsėsi net 18 mėne­sių. Re­gio­no bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) balandžio–birže­ lio mėne­siais, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niu ket­ vir­čiu, pa­ūgėjo 0,3 pro­c., kaip ro­do ga­lu­ti­ niai „Eu­ros­tat“ skai­čia­vi­mai. Antrą ket­virtį tarp ES ša­lių ge­riau­sius re­zul­ta­tus pa­siekė Por­tu­ga­li­ja, ku­rios BVP pa­didė­jo 1,1 pro­c. Vo­kie­ti­jos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, Suo­mi­jos ir Lie­tu­vos BVP pa­didė­jo po 0,7 pro­c.

Ša­lių lenk­tynė­se pra­lai­mi­me Pa­sau­li­nia­me ša­lių kon­ku­ren­cin­gu­mo rei­tin­ge Lie­tu­va nu­si­ri­to per tris po­zi­ci­jas. Ta­čiau kur kas blo­giau tai, kad pa­gal gebė­jimą pri­trauk­ti kva­li­fi­kuotų spe­cia­listų ir juos iš­lai­ky­ti mūsų ša­lis vel­ka­si pa­čio­je vals­ty­bių sąra­šo uo­de­go­je. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Yra kur pa­si­temp­ti

Nuos­mu­kis: Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mo ša­lių kon­ku­ren­cin­gu­mo rei­

tin­ge Lie­tu­va nu­si­lei­do ke­liais laip­te­liais že­myn.

Sau­liaus Žiū­ros / BFL nuo­tr.

2013 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos bankas išleidžia į apyvartą 50 litų kolekcinę (proginę) sidabro monetą, skirtą

Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai

Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mas va­ kar pa­skelbė vals­ty­bių kon­ku­ren­ cin­gu­mo rei­tingą, ku­ria­me yra 148 pa­sau­lio ša­lys. Lie­tu­va šia­ me rei­tin­ge at­si­dūrė 45-oje vie­to­ je – tri­mis po­zi­ci­jo­mis že­miau nei per­nai. Mūsų ša­lis kol kas len­kia kai­ mynę Lat­viją, ku­ri iš 55-os pa­ki­lo į 52-ą po­zi­ciją, ta­čiau smar­kiai at­ si­lie­ka nuo Es­ti­jos. Ši vals­tybė rei­ tin­ge pa­ki­lo iš 34-os į 32-ą vietą. Nors už mūsų ri­kiuo­ja­si dau­giau kaip du treč­da­liai Pa­sau­lio eko­no­ mi­kos fo­ru­mo rei­tin­guo­jamų vals­ ty­bių, kai ku­rie ver­tin­ti kri­te­ri­jai nu­tei­kia vi­sai ne op­ti­mis­tiš­kai. Že­miau­sias vie­tas tarp 148 pa­ sau­lio ša­lių Lie­tu­va uži­ma pa­gal ša­ lies gebė­jimą pri­trauk­ti ta­len­tingų spe­cia­listų (135 vie­ta), įdar­bi­ni­mo ir at­lei­di­mo iš dar­bo pra­ktiką (130 vie­ta), ša­lies gebė­jimą iš­lai­ky­ti ta­ len­tin­gus spe­cia­lis­tus (127 vie­ta), mo­kes­čių po­veikį ska­ti­ni­mui dirb­ ti (120 vie­ta), mo­kes­čių po­veikį in­ ves­ta­vi­mui ska­tin­ti (114 vie­ta), at­ lei­di­mo iš dar­bo iš­lai­das (111 vie­ta), vers­lo įtaką tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ ves­ti­cijų val­dy­mui (111 vie­ta), ban­ kų pa­ti­ki­mumą (111 vie­ta), įmo­nių bran­duo­lių iš­vys­ty­mo lygį (109 vie­ ta), vals­tybės vie­šuo­sius pir­ki­mus, ska­ti­nan­čius ino­va­ci­jas (109 vie­ta) ir vald­žios re­gu­lia­vi­mo naštą (107 vie­ta). Tei­gia­mo įspūdžio ne­pa­lie­ka

Monetos dailininkas – Petras Repšys Monetos nukaldintos UAB Lietuvos monetų kalykloje Tiražas – 3 000 monetų Monetos pardavimo kaina (su PVM) reprezentacinėje dėžutėje – 150 litų, be reprezentacinės dėžutės – 135 litai Monetas galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151), taip pat Kaune (Maironio g. 25) Išsamesnė informacija Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0316, (8 5) 268 0326 arba el. paštu info@lb.lt

Vie­šo­sios įstai­gos „In­ves­tuok Lie­ tu­vo­je“ ge­ne­ra­linės di­rek­torės Mil­dos Dar­gu­žaitės tei­gi­mu, to­kie Lie­tu­vos re­zul­ta­tai pa­sau­li­nia­me kon­ku­ren­cin­gu­mo rei­tin­ge ro­do, kad mūsų ša­liai dar yra kur pa­si­ temp­ti. „Tai sig­na­las, kad Lie­tu­vai rei­kia re­for­muo­ti tam tik­ras dar­ bo san­ty­kių re­gu­lia­vi­mo da­lis. Ši sri­tis – vie­nas iš svar­bių kri­te­rijų, ku­riuos ver­ti­na už­sie­nio in­ves­tuo­ to­jas, rink­da­ma­sis šalį. Jiems tei­ gia­mo įspūdžio apie Lie­tuvą ne­ ku­ria fak­tai, kad pa­sau­ly­je pa­gal dar­buo­tojų pri­ėmi­mo ir at­lei­di­mo lanks­tumą, at­lei­di­mo kainą, ša­lies ga­li­my­bes pri­trauk­ti ta­lentų ir juos iš­lai­ky­ti esa­me sąra­šo pa­bai­go­je“, – teigė M.Dar­gu­žaitė. Anot jos, tai, kad dar­bo san­ty­ kių re­gu­lia­vi­mas Lie­tu­vo­je per­ne­

lyg griež­tas, pa­tvir­ti­na ir fak­tas, jog pa­gal dar­bo rin­kos efek­ty­vu­ mo ver­ti­nimą šie­met nu­kri­to­me per ke­tu­rias vie­tas ir at­si­dūrėme 69 vie­to­je pa­sau­ly­je – že­miau nei ki­tos Bal­ti­jos ša­lys. „Už­sie­nio in­ves­tuo­tojų nuo­mo­ ne, vie­nu iš spren­dimų ga­li tap­ti ga­li­mybė vers­lui lanks­čiau su­da­ry­ti ter­mi­nuo­tąsias su­tar­tis. Šian­dien tai ga­li­ma tai­ky­ti tik nau­jai stei­ gia­moms dar­bo vie­toms ir ne­nuo­ la­ti­nio po­būdžio dar­bams. Be to, bend­rovės, su ku­rio­mis dir­ba­me, pa­stebė­jo, kad joms ky­la sun­kumų dėl se­zo­ni­nio dar­bo su­tar­čių, – da­lis spe­cia­ly­bių, ku­rių po­rei­kis išau­ga tam tik­ru metų lai­ku, vis dar ne­pri­pažįs­ta­mos kaip se­zo­ ninės“, – Lie­tu­vos trūku­mus var­ di­jo M.Dar­gu­žaitė.

Gi­ta­nas Nausė­da:

Yra dvi pro­ble­mos. Pir­mo­ji ta, kad Lie­tu­va pra­ran­da ta­len­tus. Ki­ta – kad sve­tur tie ta­len­tai daž­nu at­ve­ju dir­ba ne pa­gal kva­li­fi­ka­ciją. Ji pa­sa­ko­jo, kad dir­bant su už­ sie­nio in­ves­tuo­to­jais iš­ryškė­jo dar vie­na pro­ble­minė sri­tis: bend­rovės, su­si­dūru­sios su eko­no­mi­niais sun­ ku­mais ar tie­siog norė­da­mos efek­ ty­vin­ti veiklą, pa­ti­ria ne­ma­žai pro­ blemų, siek­da­mos op­ti­mi­zuo­ti sa­vo dar­buo­tojų skai­čių. „Su dar­buo­to­ju, ku­ris dir­ba nee­ fek­ty­viai ir ku­rio re­zul­ta­tai pra­sti, nėra ga­li­mybės grei­tai at­si­svei­kin­ ti, iš­mo­kant di­desnę išei­tinę iš­ moką. Be to, at­lei­di­mo prie­žas­tys daž­nai gin­či­ja­mos teis­me, o šian­ dien su­si­da­riu­si teismų pra­kti­ka –

itin ne­pa­lan­ki darb­da­viui“, – sakė „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ va­dovė. Dar­bo san­ty­kiai – ne vis­kas

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­tarė­jas Gi­ta­nas Nausė­da lai­ko­si kiek ki­ to­kios po­zi­ci­jos dėl Lie­tu­vo­je eg­ zis­tuo­jan­čio dar­bo san­ty­kių reg­ la­men­ta­vi­mo. Jo tei­gi­mu, dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mas tik­rai ne­ būtų ta pa­nacė­ja, ku­ri mūsų šalį kon­ku­ren­cin­gu­mo rei­tin­ge galėtų kaip rei­kiant kils­telė­ti į viršų. „Jei pa­žiūrė­tu­me į ša­lis, ku­ rios bend­ra­me rei­tin­ge yra ge­ro­ kai aukš­čiau už Lie­tuvą, pa­ma­ ty­tu­me, kad jo­se dar­bo san­ty­kiai reg­la­men­tuo­ja­mi taip pat griež­tai ar dar griež­čiau nei Lie­tu­vo­je. Pa­ vyzd­žiui, Vo­kie­ti­jo­je dar­bo san­ty­ kiai reg­la­men­tuo­ja­mi ko­ne griež­ čiau­siai vi­so­je ES. Todėl, ma­nau, Lie­tu­vai reikėtų ieš­ko­ti ir kitų as­ pektų, ku­rie mūsų šalį pa­keltų“, – svarstė pa­šne­ko­vas. Pak­laus­tas, kas Lie­tu­vai truk­ do pri­trauk­ti kva­li­fi­kuotų spe­cia­ listų ir juos iš­lai­ky­ti, G.Nausė­da mes­telė­jo ak­menėlį ir į vers­li­ninkų daržą. „Ten­ka bend­rau­ti su vers­li­ nin­kais, ku­rie skund­žia­si, kad ne­ ran­da kva­li­fi­kuotų dar­buo­tojų. Ta­ čiau pa­si­domė­jus, kiek jie tiems dar­buo­to­jams mo­ka, paaiškė­ja, kad mi­ni­mumą. Tuo­met ky­la klau­si­ mas, ko tu skun­die­si“, – sakė eko­ no­mis­tas. Jo tei­gi­mu, kad su­pras­tum, jog mūsų ša­liai sun­kiai se­ka­si iš­lai­ky­ ti ge­riau­sius dar­buo­to­jus, spe­cia­lių ty­rimų net ne­rei­kia – už­ten­ka pa­ si­žiūrė­ti į to­kių dar­buo­tojų emig­ ra­ci­jos ro­dik­lius. „Yra dvi pro­ble­mos. Pir­mo­ji ta, kad Lie­tu­va pra­ran­da ta­len­tus. Ki­ ta – kad sve­tur tie ta­len­tai daž­nu at­ve­ju dir­ba ne pa­gal kva­li­fi­ka­ciją, neiš­nau­do­da­mi sa­vo po­ten­ci­jos“, – pa­brėžė G.Nausė­da. Pa­si­tei­ra­vus, kodėl pa­gal bankų pa­ti­ki­mu­mo kri­te­rijų Lie­tu­va uži­ ma tik 111 vietą, nors mūsų ša­ly­ je be­veik vi­si vei­kian­tys ban­kai yra tie pa­tys kaip Skan­di­na­vi­jos ša­ly­ se, SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­tarė­ jas teigė, kad tai nulėmė „Sno­ro“ ir Ūkio ban­ko bank­ro­tai. „Du žlugę ban­kai per dve­jus me­ tus yra trak­tuo­ja­mi kaip daž­ni at­ ve­jai. Nea­be­jo­ju, kad prie­š po­rą metų minė­tas kri­te­ri­jus būtų bu­ vęs įver­tin­tas vi­sai ki­taip“, – sakė G.Nausė­da.

9

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

KLAIPėdos Verslas Ne­rei­kės ­ ant­spau­dų

Uos­tų ­ iš­šū­kiai

Šok­te­lė­jo ­ ne­dar­bas

Ūkio mi­nis­te­ri­ja siū­lo pa­nai­kin­ ti rei­ka­la­vi­mą vers­lo įmo­nėms tu­rė­ti ant­spau­dą. Esą ant­ spau­das dub­liuo­ja as­mens pa­ ra­šo funk­ci­ją, kar­tu di­di­na ad­ mi­nist­ra­ci­nę naš­tą ir pa­pil­do­ mas iš­lai­das. Pa­rei­ga nau­do­ ti ant­spau­dą iš­lie­ka vals­ty­bės bei sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­joms, no­ta­rams bei ant­sto­liams.

Šian­dien Klai­pė­do­je pra­si­dė­jo dvi die­nas truk­sian­ti tarp­tau­ti­ nė Bal­ti­jos uos­tų or­ga­ni­za­ci­jos kon­fe­ren­ci­ja ir me­ti­nė ge­ne­ra­ li­nė asamb­lė­ja. Kon­fe­ren­ci­jo­je „Bal­ti­jos uos­tų iš­šū­kiai nau­jo­ mis rin­kos są­ly­go­mis“ bus ap­ žvel­gia­mos ES uos­tų po­li­ti­kos gai­rės, nau­jų rin­kos są­ly­gų įta­ ka uos­tų val­dy­mui ir veik­lai.

Šių me­tų rug­sė­jo 1 d. ša­lies te­ri­to­ri­nė­se dar­bo bir­žo­se bu­ vo re­gist­ruo­ta 190,1 tūkst. be­ dar­bių ir jie su­da­rė 10,4 pro­c. ša­lies dar­bin­go am­žiaus gy­ ven­to­jų. Kaip pa­pras­tai, va­sa­ ros pa­bai­go­je su­ma­žė­jus lai­ki­ no užim­tu­mo da­ly­vių skai­čiui, 0,3 pro­c., pa­di­dė­jo re­gist­ruo­ tas ne­dar­bas.

Sub­jau­ro­ti na­mai – ne pel­no šal­ti­nis? Už su­bjau­ro­tus pa­sta­tų fa­sa­dus bau­džia­mi na­mų sa­vi­nin­kai ar ad­mi­nist­ra­to­riai nu­si­tei­kę kant­riai kęs­ti iš­puo­lius ir to­liau ap­ mo­kė­ti van­da­lų pa­da­ry­tus nuo­sto­lius. Iš­ter­lio­tų sie­nų res­tau­ra­ ci­ja vers­li­nin­kų kol kas ne­su­do­mi­no, taip pat ir drau­di­kai ne­sku­ ba draus­ti pa­sta­tų fa­sa­dų nuo tep­lio­nių. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Esą neap­si­mo­ka, su­mos – ne­di­de­ lės, o var­go – daug.

Skai­čiuo­ja ter­lio­nes

Stu­mia į bank­ro­tą

Pas­ta­tų su van­da­lų su­nio­ko­tais fa­sa­dais Klai­pė­do­je kol kas už­fik­ suo­ta apie 80, ta­čiau tai dar ne vi­sa sta­tis­ti­ka. Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­ buo­to­jai pra­dė­jo tik­rin­ti šiau­ri­nę mies­to da­lį, da­bar ar­tė­ja link pie­ ti­nių gy­ve­na­mų­jų ra­jo­nų. „Mes su­bjau­ro­tus fa­sa­dus skai­ čiuo­ja­me nuo šių me­tų ge­gu­žės. Per tą lai­ką jau su­ra­šy­ta 50 ad­mi­ nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ ko­lų už sta­ti­nių prie­žiū­ros tai­syk­lių pa­žei­di­mą. Bau­da už tai sie­kia iki 2 tūkst. li­tų, bet pir­mą kar­tą mes tik įspė­ja­me“, – ti­ki­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys. Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­ buo­to­jų tei­gi­mu, sa­vi­nin­kams ar na­mų ad­mi­nist­ra­to­riams ski­ria­mas pro­tin­gas ter­mi­nas fa­sa­dams su­si­ tvar­ky­ti, Esą jei nu­ma­ty­tas res­tau­ ra­ci­jos pla­nas, ati­de­da­mas rei­ka­la­ vi­mas su­tvar­ky­ti. Tei­gia­ma, kad kol kas dras­tiš­kai nie­ko ne­bau­džia. Tvar­ko­si sa­vo jė­go­mis

Dau­g ia­b u­č ių na­m ų bend­r i­jos „Nag­lis“ pir­mi­nin­kė Sta­nis­la­va Pu­jaus­kie­nė sa­kė, jog jos na­mo fa­ sa­das Kau­no gat­vė­je ne taip se­niai bu­vo nu­nio­ko­tas sie­nų ter­lio­to­jų. „Mes vis­ką nu­si­va­lė­me pa­tys. Mū­sų kiem­sar­gis su dar vie­nu pa­ gal­bi­nin­ku vis­ką nu­try­nė, šian­dien žiū­riu – vėl kaž­kas už­tep­lio­ta. Ap­ sid­raus­ti ne­ban­dė­me, pa­tys su­si­ tvar­ko­me“, – tei­gė S.Pu­jaus­kie­nė. Dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jos „Dis­vi­tis“ pir­mi­nin­kė Ire­na Ke­ kie­nė, ku­ri ad­mi­nist­ruo­ja du na­ mus Lau­ki­nin­kų gat­vė­je, pa­sa­ko­jo, kad per­nai nu­si­va­lė iš­tep­tus fa­sa­ dus, šie­met vėl pri­pai­šy­ta. „Per­da­žy­mas mums kai­na­vo apie 800 li­tų. Van­da­liz­mas kar­to­ja­si, ta­čiau ga­li­my­bės ap­si­draus­ti nuo to­kių da­ly­kų bend­ri­jo­je ne­svars­tė­ me“, – tei­gė I.Ke­kie­nė. Kol kas pa­slau­gų res­tau­ruo­ti na­ mų fa­sa­dus ne­siū­lo ir vers­li­nin­kai.

Vie­ni pir­mų­jų fa­sa­do dar­ky­to­ ją pri­čiu­po Žve­jų rū­mų dar­buo­ to­jai. Ta­da kreip­ta­si į po­li­ci­ją, su­ skai­čiuo­ta są­ma­ta – 1 kv. m ply­tų mū­ro sie­nos va­ly­mas ir už­da­žy­ mas be pa­den­gi­mo vaš­ku kai­na­vo nuo 111 iki 144 li­tų. Ka­dan­gi ter­ šė­jas bu­vo pri­čiup­tas, jis nu­pir­ko da­žus, ta­čiau su­nio­ko­tą sie­ną su­ si­tvar­kė pa­tys Žve­jų rū­mų dar­buo­ to­jai, nes taip bu­vo pi­giau. Įs­tai­gos va­do­vas Al­vy­das Len­kaus­ kas sa­kė, kad fa­sa­do ap­draus­ti vis tiek ne­ke­ti­na, nors to­kių in­ci­den­ tų ga­li pa­si­kar­to­ti ir nuo­sto­lius ga­ li tek­ti pa­deng­ti pa­tiems. „Mes esa­me biu­dže­ti­nė įstai­ga ir ypač kruopš­čiai skai­čiuo­ja­me iš­lai­ das. Jei ap­draus­tu­me nuo van­da­lų pa­sta­to fa­sa­dą, mus iš­tik­tų bank­ ro­tas. Bu­vo at­ve­jis, kai mums nuo ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų siū­lė ap­ draus­ti vi­sus Žve­jų rū­muo­se ap­ si­lan­kan­čius ren­gi­nių lan­ky­to­jus, bet mums tai – kos­mi­nės su­mos“, – ne­slė­pė Žve­jų rū­mų va­do­vas. Aps­kai­čiuo­ta, kad vie­no kvad­ra­ ti­nio met­ro tin­kuo­tos sie­nos nu­ va­ly­mas ir nu­da­žy­mas kai­nuo­tų 53 li­tus. Ta­čiau tei­gia­ma, kad daž­

nu at­ve­ju ant sie­nos lie­ka dė­mė, nes pri­tai­ky­ti net tuos pa­čius da­ žus neį­ma­no­ma. To­dėl ten­ka per­ da­žy­ti vi­są sie­ną ir iš­lai­dos išau­ga de­šim­te­rio­pai. Drau­di­kai in­te­re­so ne­ro­do

Drau­di­mo bend­ro­vės vers­lo ri­zi­kos va­do­vas Arū­nas Ra­ziū­nas ti­ki­no, kad ap­si­draus­ti at­ski­rai tik dėl gra­fi­čių pa­da­ry­tos ža­los pa­sta­tų fa­sa­dams kom­pa­ni­ja ne­siū­lo, esą toks „pro­ duk­tas“ bū­tų ne­pat­rauk­lus klien­tui dėl ri­bo­tos ri­zi­kos ir kai­nos. „Ats­ki­rai fa­sa­dai ne­drau­džia­mi, tai – su­dė­ti­nė pa­sta­to da­lis. Gy­ ven­to­jai net ne­pa­gei­da­vo draus­ti tur­tą da­li­mis. Ta­čiau dau­gia­bu­čių drau­di­mas Lie­tu­vo­je iš vi­so ma­žai iš­vys­ty­tas. Es­ti­jo­je dau­gia­bu­čių drau­di­mas įsi­bė­gė­jo, pas mus tos kul­tū­ros dar nė­ra“, – tei­gė ir ki­tos drau­di­mo bend­ro­vės at­sto­vė Li­na Ja­ku­čio­nie­nė. „Jei pa­sta­tai ar pa­sta­tas drau­džia­ mi ri­zi­kų pa­ke­tu, to­kia drau­di­mo ap­sau­ga pa­pras­tai ap­rė­pia ir nuo­ sto­lius dėl pik­ta­va­lių as­me­nų su­ga­ di­ni­mų gra­fi­čiais, ta­čiau toks įvy­kis tu­ri at­si­tik­ti tik dėl ne­tei­sė­tų pik­ta­ va­liš­kų veiks­mų, pa­da­ry­tų tre­čių­jų as­me­nų, pie­ši­nys ne­tu­ri bū­ti at­si­ra­ dęs prieš drau­di­mo su­tar­ties su­da­ ry­mą“, – pri­dū­rė A.Ra­ziū­nas.

Ne­vi­lio­ja: Klai­pė­dos gy­ven­to­jai yra abe­jin­gi avių au­gin­to­jų siū­lo­mai

pro­duk­ci­jai.

Avie­na – re­ta ir bran­gi pre­kė As­ta Dy­ko­vie­nė Klai­pė­dos tur­ga­vie­tė­se avie­na ir ėrie­na – itin re­ta pre­kė. Klai­pė­dos se­no­jo­je tur­ga­vie­tė­je avių sker­ die­nos nė­ra jau nuo lie­pos pa­bai­ gos. Klai­pė­die­čiai kaž­ko­dėl ne­lin­ kę pirk­ti šios bran­gios, nors ir be­ ne svei­kiau­sios mė­sos. Avių ūkiai re­gio­ne au­ga

Lie­tu­vos avių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Al­gir­das Vi­li­mas pri­pa­žįs­ ta, kad avių ūkių Klai­pė­dos re­gio­ ne nė­ra daug, ta­čiau vi­so­je Lie­tu­ vo­je avių au­gin­to­jų yra dau­giau nei 5 tūkst., ku­rie au­gi­na dau­giau nei 110 tūkst. avių. Mū­sų ša­ly­je au­gi­ na­mos 32 veis­lių avys. Tei­gia­ma, kad avi­nin­kys­tė ne itin grei­tas pa­si­pel­ny­mo šal­ti­nis. Esą kol gy­vu­lys tin­ka sker­di­mui, praei­na 2 me­tai. Vis dėl­to šią ūkio ša­ką do­tuo­ja vals­ty­bė, jei ji ne­bū­ tų re­mia­ma, esą sker­die­na bū­tų dar bran­ges­nė. „Kiek­vie­nas ūki­nin­kas ap­skai­ čiuo­ja iš­lai­das, kiek in­ves­tuo­ja į avį, kad bent kaž­kiek jam tai at­si­ pirk­tų, to­dėl avie­na nė­ra pi­gi“, – paaiš­ki­no A.Vi­li­mas. Vie­na­me ūky­je Kau­no ra­jo­ ne par­duo­da­ma 60–65 Vo­kie­ti­jos juod­gal­vių avių ban­da, avys ėrin­ gos, vie­nos kai­na – 550 li­tų. Pa­ly­ gi­ni­mui: ver­šin­ga kar­vė kai­nuo­ja iki 3,5 tūkst. li­tų, o triu­šin­ga triu­ šio pa­te­lė – 60 li­tų. Din­go nuo pre­kys­ta­lių

Ni­ša: vers­li­nin­kai kol kas neiš­nau­do­ja ga­li­my­bės už­dirb­ti va­ly­da­mi ir

da­žy­da­mi van­da­lų su­bjau­ro­tus pa­sta­tų fa­sa­dus ar til­tus Klai­pė­do­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Avių su­pir­ki­mo kai­na yra ga­na di­ de­lė, gy­vo svo­rio ki­log­ra­mas sie­kia 5,5 li­to. Ta­čiau išei­ga yra tik apie 50 pro­c. gry­no svo­rio, to­dėl sker­die­ nos kai­na di­de­lė ir sie­kia iki 40 li­tų už ki­log­ra­mą. Pa­ly­gi­ni­mui – kiau­ lie­nos gy­vo svo­rio su­pir­ki­mo kai­na va­sa­rą sie­kė 4 li­tus už ki­log­ra­mą. „Avie­na mū­sų tur­ga­vie­tė­je pre­ kiau­ja­ma la­bai re­tai ir la­bai ma­žai. Tur­būt nė­ra po­rei­kio. Avie­na kaž­ ko­dėl ši­ta­me kam­pe ne­pri­gi­jo, ne­ sup­ran­tu, ko­dėl. Pa­na­šiai yra ir su

jau­tie­na“, – tei­gė bend­ro­vės „Se­ na­sis tur­gus“ di­rek­to­rius Ar­vy­das Gau­die­šius. „Pas­ta­rą­jį kar­tą avie­na ir ėrie­na mū­sų tur­ga­vie­tė­je pre­kiau­ta prieš pu­sant­ro mė­ne­sio, lie­pos pa­bai­ go­je. Čia to­kia re­ta ir bran­gi pre­kė. Tai – ne kiau­lie­na ir ne men­kė“, – tei­gė bend­ro­vės „Se­na­sis tur­gus“ ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­ja Li­li­ja­ na Le­pars­kai­tė. Avių mė­sa to­kia bran­gi, nes į avie­nos ki­log­ra­mą vis­kas įskai­ čiuo­ta – nuo sker­di­mo pa­slau­gų iki pre­ky­bos vie­tos tur­ga­vie­tė­je. „Yra vie­nas ki­tas klien­tas, ku­ris pa­gei­dau­ja ėrie­nos ar avie­nos. Tai yra bran­gus ma­lo­nu­mas. Nors pa­ na­šiai kai­nuo­ja ir ver­šie­nos ki­log­ra­ mas“, – pa­tvir­ti­no L.Le­pars­kai­tė. Ma­žas klien­tų ra­tas

Ta­čiau bent jau tarp pa­vie­nių žmo­ nių avie­nos po­rei­kis gy­vuo­ja. Yra ten­den­ci­ja, kad kiek­vie­nas ūki­ nin­kas tu­ri sa­vo klien­tus: kas res­ to­ra­nus, kas pri­va­čius žmo­nes. Pre­ky­bos cent­ruo­se daž­niau­siai pre­kiau­ja­ma iš Len­ki­jos at­vež­ta avie­na. Ji tru­pu­tį pi­ges­nė, kai­na – apie 35 li­tus už kg mė­sos. „Avie­na pas mus pre­kiau­ja­ma ma­žai, ma­tyt, to­dėl, kad lie­tu­vių var­to­ji­mo tra­di­ci­jos nė­ra nu­kreip­ tos į avie­ną. Šiaip tai avie­na la­ bai ge­ra mė­sa ir jos rei­kė­tų var­to­ti dau­giau. Juk tas gy­vū­nas – gry­nas žo­lė­dis. Ge­ra ten­den­ci­ja – au­gi­na­ mų avių skai­čius au­ga“, – tvir­ti­ no Klai­pė­dos mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža. Lie­tu­vo­je jau at­si­ran­da įmo­nių, ku­rios ap­do­ro­ja ir avių vil­ną. Ta­ čiau po­rei­kis dar ne­di­de­lis. „Vie­nas di­džiau­sių avių au­gin­to­jų Bal­ti­jos ša­ly­se, au­gi­nan­tis 2 tūkst. avių ban­dą, ti­ki­na, kad di­de­lių pel­ nų ne­skai­čiuo­ja, pa­ten­ki­na sa­vo reik­mes ir in­ves­tuo­ja į ūkį. Avi­ni­ nin­kys­tė di­de­lio ir grei­to pel­no ne­ ne­ša, ši­tą dar­bą rei­kia ir su­pras­ti, ir mėg­ti“, – pa­brė­žė A.Vi­li­mas.

10

atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

atžalynas

Ket­vir­ta­die­nis – pa­žan­gos die­na Nau­jus moks­lo me­tus dien­raš­tis „Klai­pė­da“ pa­si­tin­ka at­si­nau­ji­nęs.

Kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį skai­ty­ to­jus nuo šiol pa­sieks spe­cia­lus prie­das „At­ža­ly­nas“, skir­tas ak­ tua­liau­sioms uos­ta­mies­čio švie­ti­ mo te­moms. Aka­de­mi­nę bend­ruo­ me­nę, mo­kyk­las, dar­že­lius, vai­kų

lais­va­lai­kio ir sa­vi­raiš­kos cent­ rus kvie­čia­me da­ly­tis sa­vo nau­ jie­no­mis, pa­sie­ki­mais, lai­mė­ji­mais ar už­griu­vu­siais rū­pes­čiais. Ži­nią ar no­ri­mą pub­li­kuo­ti in­for­ma­ci­ ją ga­li­te siųs­ti elekt­ro­ni­niu pa­štu atžalynas@kl.lt ar­ba skam­bin­ti te­ le­fo­nu (8 46) 39 77 04. „Klaipėdos“ inf.

Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­te – nau­ji vė­jai iš Ame­ri­kos. So­cia­ li­nių moks­lų fa­kul­ te­to Ko­mu­ni­ka­ci­ jų ka­ted­ro­je vi­są ru­dens se­mest­rą dirbs pro­fe­so­rius Fran­kas Bar­na­sas iš Val­dos­tos uni­ ver­si­te­to Džor­dži­ jos vals­ti­jo­je.

Ga­li­my­bės: F.Bar­na­sas pa­ti­ki­no esan­tis at­vi­ras pa­siū­ly­mams ir bend­ra­da

Žur­na­lis­tams – pro­fe­so­ria Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

nau­jie­nų tar­ny­bai ren­gia vie­ti­nių nau­jie­nų re­por­ta­žus“, – dės­ty­to­jo nuo­pel­nus var­di­jo D.Ja­na­vi­čie­nė.

Pa­tir­tis te­le­vi­zi­jo­je

Ver­dik­tas: pen­kia­me­čiai ar še­šia­me­čiai, nors ir pa­žįs­ta rai­des, mo­ka skai­čiuo­

ti, psi­cho­lo­giš­kai dar nė­ra pa­si­ren­gę lan­ky­ti mo­kyk­los.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pen­kia­me­čiui mo­kyk­lo­je – ne vie­ta Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Psi­cho­lo­gų pa­ta­ri­mų ne­klau­san­ čios ma­mos sa­vo at­ža­las į uos­ta­ mies­čio mo­kyk­las tem­pia nuo pen­ ke­rių me­tų. Ta­čiau ne­re­tai joms ten­ka nu­si­vil­ti – pe­da­go­gai ne­gai­ les­tin­gai kons­ta­tuo­ja, kad vai­kas čia at­ke­lia­vo ge­ro­kai per anks­ti.

„Pa­gal vi­sus įro­dy­tus ty­ri­mus ir psi­cho­lo­go re­ko­men­da­ci­jas, vai­ ką į mo­kyk­lą de­rė­tų leis­ti nuo sep­ ty­ne­rių me­tų. Anks­čiau, pa­da­rius bran­du­mo tes­tus, į pir­mą kla­sę bu­ vo ga­li­ma at­ves­ti ir ga­bes­nius še­šia­ me­čius. Ta­čiau pa­si­tai­ky­da­vo, jog iš psi­cho­lo­gų ga­vę nei­gia­mą at­sa­ky­mą, tė­vai vis tiek tvir­tin­da­vo, jog vai­kas per ga­bus sė­dė­ti na­muo­se, to­dėl jį tek­da­vo priim­ti su tė­vų su­ti­ki­mu“, – pa­sa­ko­jo „Gi­li­jos“ pra­di­nės mo­ kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­ dy­mui Edi­ta Liut­ku­vie­nė. Pa­sak jos, per­nai, pa­si­kei­tus tai­ syk­lėms, ši tvar­ka bu­vo su­griež­tin­ ta. Nuo ta­da, no­rint leis­ti jau­nes­nį nei 7 me­tų vai­ką į mo­kyk­lą, bū­ti­ na gau­ti tei­gia­mas psi­cho­lo­go iš­ va­das. Ki­taip ma­žy­lis į pir­mo­kus kan­di­da­tuo­ti ga­lės tik po me­tų.

„Tė­vai ma­no, jog mo­kan­tis skai­ čiuo­ti ir pa­žįs­tan­tis rai­des vai­kas jau ga­li lan­ky­ti mo­kyk­lą. Ta­čiau taip nė­ra. Kur kas svar­biau yra jo psi­cho­lo­gi­nis bran­du­mas. Jei še­šia­ me­tis ne­ga­li su­si­kaup­ti, grei­tai pa­ vargs­ta – mo­kyk­lai jis dar nė­ra pa­ si­ruo­šęs“, – ti­ki­no E.Liut­ku­vie­nė. Jos tei­gi­mu, pir­mo­kams pa­mo­ kos yra de­šimt mi­nu­čių trum­pes­ nės nei ki­tiems, ta­čiau ir tai iš­sė­ dė­ti iki ga­lo pa­vyks­ta ne vi­siems. Vie­ni vai­kai per­vargs­ta grei­čiau, ki­ti dar pra­šo pa­pil­do­mos veik­los. Pe­da­go­gė pri­si­mi­nė, jog nuo min­ čių apie mo­kyk­lą ne kar­tą te­ko at­ kal­bė­ti ir pen­kia­me­čių tė­vus, tvir­tai įsi­ti­ki­nu­sius sa­vo at­ža­los ga­bu­mais. Teig­da­mi, jog vai­kas jau pa­kan­ka­ mai di­de­lis, pa­sta­rie­ji su­lauk­da­vo tik vie­no at­sa­ky­mo – „leis­ki­te jam dar pa­si­džiaug­ti vai­kys­te“. Pab­rėž­da­ma, jog to­kie at­ve­jai vie­ne­ti­niai, o ir še­šia­me­čių mo­ kyk­la tu­ri vos ke­lis, pa­šne­ko­vė vis dėl­to su­ti­ko, jog prieš­mo­kyk­li­nis pa­si­ruo­ši­mas vai­kui yra į nau­dą. „La­bai jau­čia­mas skir­tu­mas, ku­ris vai­kas atė­jo iš dar­že­lio, ku­ris iš na­ mų. Juk ma­žy­lis, pra­tęs nuo­lat bū­ ti tarp vai­kų, daug leng­viau adap­ tuo­ja­si ir čia“, – nu­ro­dė ji.

Pro­fe­so­rius Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te (KU) žur­na­lis­ti­kos ba­ka­lau­ro stu­di­jų stu­den­tams dės­tys pro­fe­si­nį da­ly­ką „Nau­jie­nų ren­gi­mas ir ra­šy­mas“, o ma­gist­ro stu­di­jų „Me­di­jos ir ko­mu­ ni­ka­ci­ja“ stu­den­tams – kur­są „Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų me­di­jos“. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­ nių moks­lų fa­kul­te­to Ko­mu­ni­ka­ ci­jų ka­ted­ros ve­dė­ja dr. Dai­va Ja­ na­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad Val­dos­tos uni­ver­si­te­te F.Bar­na­sas dės­to pro­ fe­si­nius žur­na­lis­ti­kos da­ly­kus ir yra aka­de­mi­nės žur­na­lis­tų bend­ ruo­me­nės pre­zi­den­tas. „Pro­fe­so­rius tu­ri il­ga­me­tę dar­ bo te­le­vi­zi­jo­je pa­tir­tį ir glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja su vie­ti­ne te­le­ vi­zi­ja, su­jung­da­mas žur­na­lis­ti­kos stu­di­jas ir pra­kti­ką dar­bo vie­to­ se. Val­dos­tos uni­ver­si­te­to me­di­ jų stu­di­ja su­tar­ties pa­grin­du CNN

pa­dė­ties ma­ži­no iš­lai­das ir ren­gė di­de­lį kon­kur­są. Daug vil­čių, jog dės­ty­to­ją iš JAV pa­vyks pri­si­vi­lio­ti į Klai­pė­dą, ne­tu­rė­ta.

Džiau­gė­si su­ti­ki­mu

Kaip tei­gė ve­dė­ja, pro­fe­so­rius lai­mė­ jo Fulb­righ­to fon­do sti­pen­di­ją ir to­ dėl tu­ri ga­li­my­bę dau­giau nei ke­tu­ris mė­ne­sius gy­ven­ti uos­ta­mies­ty­je bei dirb­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te. „Kvies­da­mi sve­čią į mū­sų uni­ ver­si­te­tą, ėjo­me jau pra­min­tais ke­liais. Prieš po­rą me­tų pas mus vie­šė­jo ir In­for­mo­lo­gi­jos stu­di­ jų pro­gra­mos stu­den­tams dės­tė pa­gal Fulb­righ­to moks­li­nių mai­ nų pro­gra­mą pa­kvies­tas pro­fe­so­ rius Del­mu­sas Wil­liam­sas iš JAV Oha­jo vals­ti­jos Ac­ro­no uni­ver­si­ te­to. Šiais me­tais no­rė­jo­me bū­tent žur­na­lis­ti­kos spe­cia­ly­bės stu­den­ tams su­teik­ti ga­li­my­bę pa­si­sem­ti ži­nių iš šios sri­ties pro­fe­sio­na­lo“, – kal­bė­jo D.Ja­na­vi­čie­nė. Pa­sak jos, šiais me­tais Fulb­righ­to fon­das dėl ne itin ge­ros fi­nan­si­nės

Dai­va Ja­na­vi­čie­nė:

Jei bus ro­do­ma abi­ pu­sė ini­cia­ty­va, F.Bar­ na­sas ga­lės ne tik skai­ty­ti pa­skai­tas ar ves­ti se­mi­na­rus, bet ir or­ga­ni­zuo­ti pra­kti­ nius už­siė­mi­mus. Ta­čiau sėk­min­gai už­pil­dy­ta ap­li­ ka­ci­ja ir aukš­ta pro­fe­so­riaus kva­li­ fi­ka­ci­ja lei­do jam lai­mė­ti sti­pen­di­ ją ir pra­dė­ti dar­bą KU. Prieš rug­sė­jo pra­džią pro­fe­so­rius F.Bar­na­sas ap­ si­lan­kė So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­te, su­si­ti­ko su fa­kul­te­to de­ka­nu pro­f.

Pirmenybė – Nors priė­mi­mas į pro­fe­si­nes mo­ kyk­las dar tę­sia­si, jau aiš­ku, kad ne­ma­žai mo­kyk­lų tu­rės for­muo­ ti pa­pil­do­mas gru­pes siek­da­mos priim­ti vi­sus no­rin­čiuo­sius.

Po­pu­lia­ru­mas: Lie­tu­vos pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se fik­suo­ja­mas re­kor­

di­nis no­rin­čių įgy­ti ama­tą mo­ki­nių skai­čius.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Iki šios sa­vai­tės pra­džios no­ rą mo­ky­tis pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­ se pa­reiš­kė dau­giau nei 19 tūkst. pre­ten­d en­t ų. Pa­gei­d au­jan­č ių­j ų mo­ky­tis pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­ go­se skai­čius jau vir­ši­jo nu­sta­ty­tą priė­mi­mo pla­ną. Be­veik pen­kias­de­šim­čia pro­cen­tų dau­giau no­rin­čių­jų su­lau­kė Vil­niaus au­to­me­cha­ni­kos ir vers­lo mo­kyk­la, Žei­me­lio že­mės ūkio mo­kyk­la, treč­

11

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

atžalynas Ro­dys eks­pe­ri­men­tus

Są­ly­gos ge­rės

Sky­rė lė­šų

Rug­sė­jo 11–12 d. Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Jū­rų tech­ni­kos fa­kul­te­ te bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su che­ mi­jos ir ap­lin­kos ty­ri­mo me­to­ dais, la­bo­ra­to­ri­ne įran­ga. Lan­ky­ to­jai ga­lės da­ly­vau­ti pa­ro­do­muo­ siuo­se eks­pe­ri­men­tuo­se at­lie­kant naf­tos, ap­lin­kos oro už­terš­tu­mo, ap­lin­kos triukš­mo ly­gio ir me­ta­lų kie­tu­mo ty­ri­mus.

Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no mo­ki­nio krep­še­lio lė­šų ap­skai­čia­vi­mo ir pa­skirs­ty­mo me­to­di­kos pa­kei­ ti­mus. Įtei­sin­tos nuo­sta­tos pa­ dės iš­lik­ti ma­žoms kai­mo mo­kyk­ loms, dau­giau vi­du­ri­nių mo­kyk­lų ga­lės pre­ten­duo­ti tap­ti gim­na­zi­ jo­mis, pa­dės spręs­ti kla­sių komp­ lek­tų fi­nan­sa­vi­mo, pe­da­go­gų kai­ tos pro­ble­mas.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja, at­si­žvelg­da­ma į esa­ mą vai­kų die­nos cent­rų tei­kia­mų die­nos so­cia­li­nės prie­žiū­ros pa­ slau­gų po­rei­kį, vai­kų die­nos cent­ rų plėt­rai pa­pil­do­mai sky­rė 500 tūkst. li­tų. Pro­jek­tų ver­ti­ni­mo ir at­ran­kos ko­mi­si­ja tei­gia­mai įver­ ti­no 30 rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čių pro­jek­tų.

Dar­že­liai pilni tik po­pie­riuo­se 1

ar­bia­vi­mui su KU stu­den­tais.

Ri­tos Go­ro­dec­kie­nės nuo­tr.

aus iš JAV pa­tir­tis dr. An­ta­nu Bu­čins­ku, Ko­mu­ni­ka­ci­ jų ka­ted­ros dar­buo­to­jais, ap­žiū­rė­jo Me­di­jų la­bo­ra­to­ri­ją ir au­di­to­ri­jas. Pro­fe­so­rius pa­si­džiau­gė drau­ giš­ku su­ti­ki­mu. Nors į Klai­pė­dą jis at­vy­ko tik prieš sa­vai­tę, jo pa­ ties žo­džiais ta­riant, jau bai­gia pri­ si­tai­ky­ti prie lai­ko skir­tu­mo ir yra pa­si­ren­gęs bend­ra­dar­biau­ti su ka­ ted­ros ko­lek­ty­vu. Kal­bės lė­čiau

„Pro­fe­so­rius ži­no­jo, kur vyks­ta. Be to, jam bu­vo pa­ro­dy­tos ka­ted­ro­ je esan­čios ga­li­my­bės. Dės­ty­to­jas pa­ti­ki­no, kad yra at­vi­ras pa­siū­ly­ mams ar bend­ra­dar­bia­vi­mui. Daug kas šio­je si­tua­ci­jo­je pri­klau­so ir nuo pa­čių stu­den­tų. Jei bus ro­do­ma abi­ pu­sė ini­cia­ty­va, F.Bar­na­sas ga­lės ne tik skai­ty­ti pa­skai­tas ar ves­ti se­mi­ na­rus, bet ir or­ga­ni­zuo­ti pra­kti­nius už­siė­mi­mus“, – sa­kė ve­dė­ja. Fulb­righ­to sti­pen­di­ją F.Bar­na­ sas lai­mi ne pir­mą kar­tą. Pro­fe­ so­rius pra­si­ta­rė, kad jo gy­ve­ni­

mo cre­do – ke­liau­ti. Jis yra dės­tęs Ru­si­jos, Ma­lai­zi­jos, Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos, Vo­kie­ti­jos uni­ver­si­ te­tuo­se. KU pro­fe­so­rius pa­si­rin­ ko to­dėl, kad tai, jo nuo­mo­ne, nau­jas uni­ver­si­te­tas, o žur­na­lis­ ti­kos stu­di­jų pro­gra­ma „pa­si­ren­ gu­si to­bu­lė­ti“. „Pas­kai­tos au­di­to­ri­jo­se vyks ang­ lų kal­ba. Ba­ka­lau­ro laips­nio sie­kian­ tiems stu­den­tams šios pa­skai­tos yra lais­vai pa­si­ren­ka­mos. Jo­se ska­ti­na­ me da­ly­vau­ti ir ki­tų fa­kul­te­tų jau­ ni­mą. Įs­pė­jo­me pro­fe­so­rių, jog KU stu­den­tams ang­lų kal­ba yra iš­mok­ta, to­dėl pa­skai­tų me­tu ga­li kil­ti ne­di­de­ lių pro­ble­mų“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Anot jos, jis pa­ža­dė­jo kal­bė­ti kuo su­pran­ta­miau ir lė­čiau. Rug­sė­jo 2 d. vy­ku­sio pri­sta­ty­mo me­tu F.Bar­ na­sas jau pa­de­monst­ra­vo, kad šne­ ka su­pran­ta­mai ir aiš­kiai. „Dės­ty­to­jo iš JAV vieš­na­gė su­ teiks pro­gą to­bu­lė­ti ne tik stu­den­ tams, bet ir ka­ted­ros dar­buo­to­ jams“, – džiau­gė­si D.Ja­na­vi­čie­nė.

Tad ei­lių pa­tek­ti į juos ga­lė­tų ir ne­bū­ti. „Si­tua­ ci­ja to­kia, kad apie 50 pro­c. vai­kų, ku­rie yra už­ra­šy­ti į dar­že­lius, jų ne­ lan­ko. Ki­taip ta­riant, jei gru­pė­je tu­ ri bū­ti 20 dar­že­li­nu­kų, tai jo­je kas­ dien vi­du­ti­niš­kai bū­na 10–12 vai­kų. Iš vi­so Klai­pė­dos iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­go­se yra apie 450 gru­pių. Jei į kiek­vie­ną jų leis­tu­me pa­pil­do­ mai priim­ti po du vai­kus, ei­lių ne­be­ lik­tų“, – skai­čia­vo N.Lau­ži­kie­nė. Ta­čiau eg­zis­tuo­ja hi­gie­nos nor­ ma, ku­rio­je nu­sta­ty­ta, kad iki­mo­ kyk­li­nu­kų gru­pė­se teo­riš­kai ne­ga­ li bū­ti dau­giau nei 20 vai­kų. „Šios nor­mos kol kas ne­ke­ti­na­ma keis­ ti, to­dėl pa­tys ir ieš­ko­jo­me bū­dų, kaip spręs­ti pro­ble­mą“, – pa­brė­ žė N.Lau­ži­kie­nė.

ir į at­si­lais­vi­nu­sią vie­tą priim­ti ki­ tą vai­ką, ku­ris lau­kia ei­lė­je“, – aiš­ ki­no N.Lau­ži­kie­nė. Įmo­ka bus fik­suo­ta

Dar vie­nas bū­das, ku­ris esą pri­ vers­tų tė­vus ves­ti sa­vo vai­kus į dar­že­lį, o ne vie­tą užim­ti tik teo­ riš­kai – mo­kes­čiai.

Leis nea­tei­ti 4–5 die­nas

Ji kons­ta­ta­vo, jog šiuo me­tu Klai­ pė­do­je ga­lio­jan­ti dar­že­lių lan­ky­ mo ir mo­kes­čių už juos tvar­ka yra per­ne­lyg li­be­ra­li. Pa­vyz­džiui, vai­ kas be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą ga­li bū­ti neat­ve­da­mas net pu­sę die­nų, kai pri­va­lo dar­že­lį lan­ky­ti. „Tuo ir nau­do­ja­si ma­mos, ku­rios yra mo­ti­nys­tės ato­sto­go­se, au­gi­na ma­žą vai­ke­lį ir gau­na mo­ti­nys­tės iš­mo­ką, o sy­kiu pri­žiū­ri ir jau šiek tiek ūg­te­lė­ju­sias at­ža­las, ku­rias yra už­ra­šiu­sios į dar­že­lius. Taip vie­ta uži­ma­ma, bet ji rea­liai lais­va. Yra dau­gy­bė ir ki­tų prie­žas­čių, dėl ku­ rių tė­vai ne­ve­da sa­vo vai­kų į dar­ že­lius, nors tu­ri juo­se vie­tą. Ir tos prie­žas­tys ne­pa­tei­si­na­mos“, – tei­ gė N.Lau­ži­kie­nė. To­dėl dar­bo gru­pė nu­spren­dė, jog rei­kia griež­tin­ti to­kią tvar­ką ir nu­ sta­ty­ti, kad vai­kai be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties dar­že­lio ga­li ne­lan­ky­ ti tik 20 pro­c. per mė­ne­sį lan­ky­ti­ nų die­nų. Ki­taip ta­riant, be pa­tei­ si­na­mos prie­žas­ties ga­li­ma vai­ko į dar­že­lį ne­ves­ti ke­tu­rias ar pen­kias die­nas per mė­ne­sį. „Jei šis skai­čius bus vir­šy­tas, įstai­gos tu­rė­tų vie­na­ ša­liš­kai nu­trauk­ti su­tar­tį su tė­vais

Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė:

Pab­rėž­ti­na, kad jei tė­ vai sa­vo at­ža­las są­ži­ nin­gai ve­da į dar­že­lį kiek­vie­ną die­ną, mo­ kes­tis jiems ne­di­dė­ja.

Dar­že­liuo­se da­bar ren­ka­mos tri­ jų rū­šių įmo­kos: už mais­to pro­duk­ tus, už mais­to ga­mi­ni­mą ir už ug­ dy­mą. Pas­ta­ra­sis yra abo­nen­ti­nis ir sie­kia 13 li­tų per mė­ne­sį. Ki­ti du mo­kes­čiai ap­skai­čiuo­ja­mi pa­gal tai, kiek die­nų vai­kas per mė­ ne­sį lan­kė dar­že­lį. Įkai­nis už mais­to ga­mi­ni­mą yra 1,6 li­to per die­ną. „Šie pi­ni­gai yra ski­ria­mi mo­kė­ti at­ly­gi­ni­ mus vi­rė­joms. Jos dir­ba tiek pat, ne­ prik­lau­so­mai nuo to, ar į gru­pę atė­jo 20, ar 10 vai­kų. Puo­dą rei­kia mai­šy­ ti to­kį pat, at­ly­gi­ni­mą taip pat mo­ kė­ti to­kį pa­tį. To­dėl lo­giš­ka ir so­cia­ liai tei­sin­ga, kad mo­kes­tis už mais­to ga­mi­ni­mą bū­tų fik­suo­tas“, – dar­bo gru­pės iš­va­das ci­ta­vo N.Lau­ži­kie­

nė. Jei po­li­ti­kai pri­tar­tų ir mo­kes­tis už mais­to ga­mi­ni­mą tap­tų abo­nen­ ti­niu, jis per mė­ne­sį siek­tų 33,6 li­to. „Pab­rėž­ti­na, kad jei tė­vai sa­vo at­ža­ las są­ži­nin­gai ve­da į dar­že­lį kiek­vie­ ną die­ną, mo­kes­tis jiems ne­di­dė­ja. Pi­ni­gų dau­giau tu­rės su­mo­kė­ti tie, ku­rie yra lin­kę pikt­nau­džiau­ti ir vai­ kų į dar­že­lį ne­ves­ti be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties“, – tvir­ti­no Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė. Mo­kes­čio už mais­to pro­duk­tus siū­lo­ma ne­keis­ti. Jis šiuo me­tu vi­ du­ti­niš­kai sie­kia 7,76 li­to per die­ną. Sus­kai­čiuo­ta, kad dėl to, jog tė­vai, ku­rie vai­kų ne­ve­da į dar­že­lius, nors ir uži­ma vie­tą, už tas die­nas ne­mo­ka mo­kes­čių, į mies­to biu­dže­tą per me­ tus ne­su­ren­ka­ma apie 3,5 mln. li­tų. Tė­vų už dar­že­lius su­mo­kė­tų mo­kes­čių dy­dis per me­tus vir­ši­ja 8 mln. li­tų. Tvar­ka – nuo sau­sio

„Ma­no­me, jog tik­rai nee­tiš­ka, kad 700 vai­kų lau­kia ei­lės pa­tek­ti į dar­ že­lius, kai juo­se rea­liai yra lais­vų vie­tų. To­dėl tvar­ką iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se pir­miau­sia rei­ kia griež­tin­ti ne dėl pi­ni­gų, kad jų su­rink­tu­me dau­giau, o to­dėl, kad ne­be­lik­tų lau­kian­čių­jų pa­tek­ti į iki­mo­kyk­li­nes ug­dy­mo įstai­gas ei­ lių“, – pa­brė­žė N.Lau­ži­kie­nė. Val­di­nin­kai taip pat per­žiū­rė­jo ir į dar­že­lius vai­kus ve­dan­tiems tė­ vams tai­ko­mas mo­kes­čių leng­va­ tas ir da­lį jų siū­lo pa­nai­kin­ti. Per­žiū­rė­ju­si leng­va­tų sis­te­mą, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja po­li­ ti­kams siū­lys pri­tar­ti, jog 50 pro­c. ma­žiau už dar­že­lį rei­kė­tų mo­kė­ti tik stu­den­tų šei­moms ir gim­dy­to­ jams, at­si­dū­ru­siems sun­kio­je ma­ te­ria­li­nė­je pa­dė­ty­je. Vi­siš­kai už dar­že­lį siū­lo­ma leis­ti ne­mo­kė­ti tiems tė­vams, ku­rie gau­ na so­cia­li­nę pa­šal­pą. Vi­si šie po­ky­čiai iki­mo­kyk­li­nė­ se įstai­go­se, jei jiems pri­tars ta­ry­ ba, tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nuo ki­tų me­tų pra­džios. Klai­pė­dos dar­že­lius lan­ ko apie 8,5 tūkst. vai­kų.

paprastoms profesijoms da­liu – Bir­žų tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo mo­ky­mo cent­ras, Dau­gų tech­no­lo­ gi­jos ir vers­lo mo­kyk­la. Tarp sie­kian­čių­jų įgy­ti pro­fe­si­ją taip pat po­pu­lia­rios Kau­no pa­slau­ gų vers­lo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro, Vil­niaus pa­slau­gų ir vers­lo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nio ren­ gi­mo cent­ro, Pa­ne­vė­žio pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro, Ra­sei­nių tech­no­ lo­gi­jos ir vers­lo mo­kyk­los, Elekt­ rė­nų pro­fe­si­nio mo­ky­mo cent­ ro, Va­rė­nos tech­no­lo­gi­jos ir vers­lo mo­kyk­los, Klai­pė­dos pa­slau­gų ir vers­lo mo­kyk­los ir ki­tų mo­kyk­lų siū­lo­mos pro­gra­mos. Be­veik pu­ sė, apie 8,4 tūkst., iš pa­reiš­ku­sių­jų

no­rą mo­ky­tis pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­go­se yra įgi­ję vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ ni­mą. Dau­giau nei tūks­tan­tis pre­ ten­den­tų jau tu­ri aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mą. Per 70 ša­lies pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gų siū­lo apie 300 įvai­rių pro­fe­ si­nio mo­ky­mo pro­gra­mų: ar­chi­tek­tū­ ros ir sta­ty­bos, ga­my­bos ir per­dir­bi­ mo, in­ži­ne­ri­jos, kom­piu­te­ri­jos, me­no, so­cia­li­nių pa­slau­gų, svei­ka­tos prie­ žiū­ros, trans­por­to, že­mės ūkio, miš­ ki­nin­kys­tės ir žu­vi­nin­kys­tės ir ki­tų. Į mo­kyk­las prii­ma­mi as­me­nys nuo 14 me­tų. Priė­mi­mas į pro­fe­si­nes mo­kyk­las tę­sia­si iki rug­sė­jo 15 d. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos inf.

Ne­lan­ko: ty­ri­mas at­sklei­dė – nors dar­že­lių gru­pė­se tu­ri bū­ti po 20 vai­kų, jų vi­du­ti­niš­kai bū­na per­pus ma­žiau.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

12

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

pasaulis Įs­pė­jo dėl ­ ag­re­si­jos

Per­vers­mo ­ re­pe­ti­ci­ja?

Iš­žu­dė ­ šei­mą

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­ mi­ras Pu­ti­nas neat­me­tė už­ sie­nio ka­ri­nės in­ter­ven­ci­jos į Si­ri­jos konf­lik­tą ga­li­my­bės, bet tik ga­vus Jung­ti­nių Tau­ tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos san­kci­ ją. Prie­šin­gu at­ve­ju, pre­zi­den­ to tei­gi­mu, jė­gos nau­do­ji­mas prieš su­ve­re­nią vals­ty­bę pri­ lyg­tų ag­re­si­jai.

70 pro­c. Ve­ne­sue­los ant­ra­ die­nį li­kus be elekt­ros ener­ gi­jos, pre­zi­den­tas Ni­colás Ma­du­ro ap­kal­ti­no opo­zi­ci­ ją sa­bo­ta­žu ir pa­reiš­kė, kad tai bu­vo per­vers­mo re­pe­ti­ci­ ja. Dėl elekt­ros tink­lų ava­ri­ jos 12-oje vals­ti­jų ki­lo chao­ sas, sos­ti­nė­je ne­dir­bo met­ro, ban­kai ir par­duo­tu­vės.

Į pie­tus nuo Bag­da­do ko­vo­to­ jams va­kar anks­ti ry­te ap­šau­ džius ir su­sprog­di­nus du gre­ ti­mus na­mus, pri­klau­san­čius dviem bro­liams šii­tams, žu­vo 18 šios šei­mos na­rių. Tarp žu­ vu­sių­jų yra ma­žiau­siai pen­ kios mo­te­rys ir še­ši vai­kai. Die­ną prieš tai per iš­puo­lius Bag­da­de žu­vo 40 žmo­nių.

Monst­ras kan­kin­to­jas pa­si­rin­ko mir­tį De­šimt­me­tį tris mo­te­ris sa­vo na­muo­se Kliv­lan­de lai­kęs bei ža­gi­nęs ir už tai ka­lė­ ti iki gy­vos gal­vos nu­teis­tas ame­ri­kie­tis ras­tas ka­ban­tis kil­po­je ka­lė­ji­mo ka­me­ro­je. At­gai­vin­ti ne­pa­vy­ko

Oha­jo vals­ti­jos ka­lė­ji­mų sis­te­mos at­sto­vė Jo El­len Smith sa­kė, kad 53-ejų Arie­lis Cast­ro bu­vo ras­tas pa­si­ko­ręs sa­vo ka­me­ro­je ant­ra­ die­nį maž­daug 21.20 val. Ka­lė­ji­mo me­di­kai ban­dė gai­vin­ti vy­rą ir nu­ ve­žė jį į li­go­ni­nę, kur bu­vo kons­ta­ tuo­ta jo mir­tis. Dėl įvyk­dy­tų nu­si­kal­ti­mų sun­ ku­mo A.Cast­ro bu­vo lai­ko­mas vie­ nas spe­cia­lio­je ka­me­ro­je, ku­rią kas pus­va­lan­dį apei­da­vo sar­gy­bi­niai. Bū­tent per šį lai­ką jis ir spė­jo pa­ si­kar­ti.

Mes gy­ve­na­me ci­ vi­li­zuo­to­je vi­suo­ me­nė­je, ir nie­kam ne­rei­kė­tų švęs­ti jo mirties. Nu­teis­to­jo ad­vo­ka­tas Crai­gas Weint­rau­bas sa­kė, jog ka­lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­rė­jo im­tis dau­ giau prie­mo­nių, kad bū­tų iš­veng­ ta jo ga­li­mos sa­vi­žu­dy­bės. Jis pra­šė at­lik­ti ne­prik­lau­so­mą A.Cast­ro kū­ no eks­per­ti­zę, bet iš­gir­do nei­gia­mą at­sa­ky­mą. „Bu­vau ap­stul­bęs, – sa­kė tei­si­nin­ kas. – Ma­nau, la­bai neįp­ras­ta, kad vos mė­ne­sį ka­lė­ji­me iš­bu­vęs ka­li­nys ran­da­mas ne­gy­vas ka­me­ro­je.“ „Kai kam jo mir­tis ga­li pa­si­ro­dy­ti kaip lai­min­ga šios is­to­ri­jos pa­bai­ ga, grei­ta ir pa­tei­si­na­ma pa­bai­ga. Bet mes gy­ve­na­me ci­vi­li­zuo­to­je vi­ suo­me­nė­je, ir nie­kam ne­rei­kė­tų to švęs­ti“, – pri­dū­rė ad­vo­ka­tas. Kan­kin­to­jo au­kos nu­spren­dė ne­ da­ry­ti jo­kių pa­reiš­ki­mų dėl jo mir­ ties. Iš­ven­gė mir­ties baus­mės

Mi­nė­tos trys mo­te­rys at­ski­rai din­ go 2002–2004 m., kai joms bu­vo 14, 16 ir 20 me­tų. Jos iš­trū­ko ge­gu­ žės 6 d., kai vie­na mo­te­rų iš­lau­žė da­lį du­rų ir pri­si­šau­kė kai­my­no pa­ gal­bą. Tą pa­tį va­ka­rą A.Cast­ro bu­ vo areš­tuo­tas. Bu­vęs mo­kyk­los au­to­bu­so vai­ ruo­to­jas A.Cast­ro rugp­jū­čio 1 d. bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­ vos ir dar tūks­tan­čiui me­tų – pa­ gal su­si­ta­ri­mą pri­pa­žin­ti kal­tę dėl 937 kal­ti­ni­mų, tarp ku­rių yra kal­ ti­ni­mai pa­gro­bi­mais ir ža­gi­ni­mais. Vie­ną mo­te­rų, ku­ri bu­vo nėš­čia, A.Cast­ro ma­ri­no ba­du ir mu­šė, dėl

to ji pa­ty­rė per­si­lei­di­mą, ku­ris teis­ mo bu­vo kvalifi­kuo­tas kaip žmog­ žu­dys­tė. Vie­nai įkai­čių pa­ban­džius pa­bėg­ti, pa­gro­bė­jas smau­gė ją dul­ kių siurb­lio lai­du. Su­si­ta­ri­mas pri­pa­žin­ti kal­tę pa­ dė­jo A.Cast­ro iš­veng­ti mir­ties baus­mės. „Aš – ne monst­ras“

Per teis­mą pa­dri­kai ne­va mė­gin­da­ mas at­si­pra­šy­ti sa­vo au­kų A.Cast­ro tvir­ti­no, kad vei­kė pa­gau­tas im­pul­ so, ku­rio prie­žas­tis – pri­klau­so­my­ bė nuo sek­so, po­rnog­ra­fij­ os ir mas­ tur­ba­ci­jos. „Aš – ne monst­ras. Aš sir­gau“, – sa­kė A.Cast­ro. Jis tei­gė, kad iki šiol ne­ga­li su­pras­ ti, kas pa­ska­ti­no jį lai­ky­ti ne­lais­vė­je tris mo­te­ris, bet tvir­ti­no, kad „tuo­ se na­muo­se bu­vo san­tar­vė“. Jis taip pat tvir­ti­no, jog au­kos me­la­vo, kai sa­kė, kad jis jas mu­ šė ir ža­gi­no, ir pa­reiš­kė: „Aš ne­su smur­tau­to­jas.“ A.Cast­ro taip pat pri­dū­rė, kad „dau­gu­ma to sek­so“ vy­ko „abi­pu­ siu su­ti­ki­mu“. O nu­ken­tė­ju­sio­sios teis­me pa­sa­ko­jo, kaip jis kiek­vie­ ną sek­ma­die­nį ei­da­vo į baž­ny­čią, o grį­žęs jas kan­kin­da­vo. „11 me­tų gy­ve­nau pra­ga­re. Da­ bar ta­vo pra­ga­ras tik pra­si­de­da. Tu gy­ven­si pra­ga­re am­ži­nai“, – teis­me sa­kė Mi­chel­le Knight, vie­nin­te­lė iš nu­ken­tė­ju­sių, ku­ri teis­me su­si­ti­ko akis į akį su sa­vo kan­kin­to­ju. 42 kg gran­di­nių

Jo nu­si­kal­ti­mai išaiš­kė­jo 27-erių Aman­dai Ber­ry iš­trū­kus su sa­vo še­še­rių me­tų duk­te­ri­mi – ji ge­gu­ žės 6 d. pro už­ra­kin­tas na­mo du­ris pri­si­šau­kė kai­my­no pa­gal­bą. DNR ty­ri­mai pa­tvir­ti­no, kad še­šia­me­tės tė­vas yra A.Cast­ro. Teis­mas vi­sam gy­ve­ni­mui už­drau­dė nu­teis­ta­jam su ja ma­ty­tis. Tuo­se ne­šva­riuo­se tam­siuo­se na­muo­se, kur mo­te­rys bu­vo lai­ ko­mos už­ra­kin­tuo­se kam­ba­riuo­se su len­to­mis už­kal­tais lan­gais, bu­vo ras­ta dau­giau kaip 42 kg gran­di­nių. Jo­mis, kaip tei­gė pro­ku­ro­rai, mo­te­ rys bu­vo ra­ki­na­mos prie stul­po na­ mo rū­sy­je ir ra­dia­to­riaus. Po teis­mo pro­ce­so val­džia nu­ro­ dė nu­griau­ti na­mą, ku­ria­me bu­vo ka­li­na­mos ir kan­ki­na­mos mo­te­ rys. Rugp­jū­čio pra­džio­je bul­do­ ze­riai su­ly­gi­no jį su že­me, ai­dint kai­my­nų ir vie­nos au­kų džiaugs­ mo šū­kiams. BNS, BBC, CNN inf.

Sa­vi­žu­dy­bė: A.Cast­ro priėmė kal­tės pri­pa­ži­ni­mo su­si­ta­ri­mą, kad iš­veng­tų mir­ties baus­mės, bet ka­lė­ji­mo

ka­me­ro­je pa­ts už­si­nė­rė kil­pą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Pag­ro­bė­jo au­kos A.Ber­ry din­go 2003 m. ba­lan­džio

M.Knight din­g o Kliv­l an­d e 2002 Gi­na, pa­sku­ti­nį kar­tą iki pa­gro­bi­mo m., tuo­met jai bu­vo 20 me­tų. Apie bu­vo pa­ste­bė­ta Kliv­lan­de prie tak­so­ jos din­gi­mo ap­lin­ky­bes bu­vo ži­no­ fo­no 2004 m. ba­lan­džio 2 d. po pie­tų. ma ne­daug, laik­raš­čiai apie tai be­ 14-me­tė su kla­sės drau­ge ėjo iš mo­ veik nie­ko ne­ra­šė. Mer­gi­na taip pat kyk­los na­mo. Drau­gės mo­t i­na ne­lei­ ne­bu­vo įtrauk­ta į Oha­jo vals­ti­jos ofi­ do jai nak­vo­ti G.De­Je­sus na­muo­se, to­ cia­lų din­gu­sių­jų be ži­nios są­ra­šą. Šei­ dėl paaug­lės iš­si­sky­rė. 2006 m. po­li­ mos na­riai ma­nė, kad ji nie­ko ne­pra­ Kliv­lan­do po­li­ci­ja ga­vo ne vie­ną pra­ ci­ja su­lai­kė du įta­ria­mus pa­g ro­bė­jus, ne­šu­si pa­ti išė­jo iš na­mų pra­dė­ti sa­ ne­ši­mą, kur ga­li bū­ti din­gu­si mer­gi­na, bet ne­ra­du­si kal­tės įro­dy­mų juos pa­ va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo po to, kai iš jos bet vi­sos nuo­ro­dos bu­vo klai­din­gos. lei­do. Vė­liau tais pa­čiais me­tais ga­vę bu­vo atim­ta sū­naus glo­bos tei­sė. 2012 m. vie­nas vy­riš­k is nu­ro­dė vie­tą, pra­ne­ši­mą apie ga­li­mą mer­gai­tės pa­ Ar­t i­mie­ji pa­sa­ko­jo ke­le­tą kar­t ų Kliv­ kur už­kas­ti A.Ber­ry pa­lai­kai. lai­k ų bu­v i­mo vie­tą pa­rei­g ū­nai išar­ lan­de ma­tę į M.Khight pa­na­šią mo­te­ Pa­rei­g ū­nai iš­ka­sė vie­to­vę, bet nie­ko dė vie­no ga­ra­žo be­to­n i­nes grin­d is, rį su vy­res­niu vy­ru. ne­ra­do. Vy­ras už klai­di­nan­čius pa­ro­ bet vėl nie­ko ne­ra­do. Kar­tą jos mo­čiu­tė Bar­ba­ra Knight ne­tdy­mus ir truk­dy­mą tei­sė­sau­gos dar­ G.De­Je­sus pus­se­se­rė Syl­via Co­lon pa­ gi pa­šau­kė ją, bet mo­te­r is neat­sig­rę­ bui bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti ket­ve­rius su sa­ko­jo, kad jos šei­ma nie­ka­da ne­bu­vo žė, o vy­ras čiu­po ją už ran­kos ir nu­si­ pu­se me­tų. pra­ra­du­si vil­ties. ve­dė ša­lin.

21 ., 17-ojo gim­ta­die­nio iš­va­ka­rė­se, išė­ ju­si iš dar­bo Kliv­lan­do už­kan­di­nė­je. Mer­gi­na spė­jo pa­skam­bin­ti se­se­riai ir pra­neš­ti, kad ją pa­vė­žės iki na­mų, bet taip ir ne­grį­žo. Po ke­le­to me­tų be­vai­ sių paieš­kų 2006-ai­siais mi­rė pri­slėg­ ta jos mo­ti­na.

Geor­gi­na De­Je­sus, va­din­ta tie­siog

13

ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013

sportas

Žygis į naują viršūnę prasidėjo Be skambių pažadų, tačiau su didelėmis viltimis – taip į 38-ojo Europos čempionato finalo turnyrą išvyko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, vakar jau kovojusi su Serbijos rinktine. Marius Bagdonas Romas Poderys

Šiemetė rinktinė turi viską – patyrusių trenerių štabą, aukščiausio lygio subrendusių ir jaunų perspektyvių žaidėjų, aiškų tikslą bei ateities viziją. Neturi superžvaigždžių, tokių kaip prancūzas Tony Parkeris ar ispanas Marcas Gasolis? Tačiau dar ryškiau gali įsižiebti Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, Donatas Motiejūnas, gal net ir Linas Kleiza. Lietuvių žaidimas pasirengimo laikotarpiu nekėlė pribloškiančio žavesio, todėl lyg ir praslydo pro akis Europos krepšinio ekspertams, kurie pirmiausia matė Ispanijos, Graikijos ar Prancūzijos komandų pergales?

„Spręsti apie rinktinės pajėgumą vien pagal kontrolinių rungtynių rezultatus nereikėtų. Labai svarbu, kad žaidėjai oficialioms varžyboms būtų pasirengę tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Džiugu, kad šiemet krepšininkai išvengė traumų, tad Europos čempionate žais visi pajėgiausieji“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis. Galinga Lietuvos ekipos puolėjų rikiuotė ir jai nelygiavertė įžaidėjų, gynėjų grandis? O ar kuri nors kita „EuroBasket 2013“ komanda turi bent daugmaž subalansuotą sudėtį? Šiuo požiūriu dešimtuku savęs neįvertins nei prancūzai ar ispanai, nei graikai ar serbai, juolab rusai ar italai.

Lietuvių rungtynės 5 d. (ketvirtadienis) 22 val.: su Makedonija 6 d. (penktadienis) 18.45 val.: su Latvija 8 d. (sekmadienis) 22 val.: su Juodkalnija 9 d. (pirmadienis) 18.45 val.: su Bosnija ir Hercegovina

Pirmieji rezultatai Izraelis – Didžioji Britanija 71:75 (17:22, 13:12, 22:13, 14:19, pratęsimas 5:9). Latvija – Bosnija ir Hercegovina 86:75 (20:20, 23:13, 19:24, 24:18). Gruzija – Lenkija 84:67 (20:14, 19:8, 16:15, 29:30) Kartos: J.Kazlauskui šio Europos čempionato finalo turnyras su naci-

onaline rinktine bus ketvirtasis, D.Motiejūnui – pirmasis.

Žais Balkanų pragare Balys Šmigelskas Retas atvejis: „EuroBasket 2013“ finalo turnyro B grupėje – net trys komandos, kurios kartu kovėsi ir 2011-aisiais Alytuje, tačiau šį kartą makedonų, bosnių ir juodkalniečių kompanijoje – Balkanų krepšinio grandai serbai bei dvi ekipos nuo Baltijos jūros. Mirzos mįslė

Prieš dvejus metus Mirzos Teletovičiaus ir Henry Domercanto vedama Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė Alytuje nukovė Juodkalniją ir Kroatiją, tačiau netikėtai net 64:92 pralaimėjo suomiams. Prasibrauti tolyn bosniams šiemet lengviau nebus. Naujasis rinktinės strategas Aleksandras Petrovičius subūrė naują komandą, kurioje Europos pirmenybių parako yra uostę vos 5 žaidėjai, be to, treneris nesureikšmina ilgamečio lyderio M.Teletovičiaus vaidmens. Bosnių vežimą kartu su M.Teletovičiumi turėtų tempti H.Domercantą pakeitęs Zackary Wrightas ir Nihadas Džedovičius. Patirties turėtų pridėti Nemanja Gordičius, Edinas Bavčičius ir Elmedinas Kikanovičius. Tie patys makedonai

Trečia vasara – trečias vyriausiasis treneris. Tokia negailestinga makedonų rinktinės statistika. Po pernykštės nesėkmės olimpinės atrankos turnyre komandą grasino palikti Vlado Illievskis, Pero Antinius ir Todoras Gečevskis. Tačiau jie persigalvojo. Prie jų pridėję virtuozą Lesterį Bo McCalebbą, gynėją Vojdaną Stojanovskį ir Lietuvos krepšinį gerai pažįstantį vidurio puolėją Predragą Samardžiskį turėsime tą

pačią smogiamąją jėgą, 2011-aisiais ketvirtfinalyje privertusią kapituliuoti Lietuvos rinktinę. Sąskaitas su makedonais norės suvesti ne tik beveik visi kaimynai, bet ir lietuviai, tačiau vargu ar derėtų iš anksto mojuoti kardais, turint galvoje 2011-ųjų staigmenas? Juodkalnija – be N.Pekovičiaus

Juodkalniečiai į „EuroBasket 2013“ finalo turnyrą pateko laimėję visas 10 atrankos etapo rungtynių, o vyšnaite ant torto tapo dvi pergalės prieš Serbijos rinktinę. Vis dėlto juodkalnietišką pasaką aptemdė debesys – iš Minesotos „Timberwolves“ klubo neatvyko 211 cm ūgio Nikola Pekovičius, komandoje taip pat nebėra kito milžino Slavko Vranešo (230 cm) ir naujojo Vilniaus „Lietuvos ryto“ įžaidėjo Omaro Cooko. Tačiau šios Balkanų ekipos gretose – antrasis geriausias kovotojas dėl kamuolio NBA lygoje Nikola Vučevičius. 22-ejų metų Orlando „Magic“ vidurio puolėjas pasižymėjo ir per kontrolines rungtynes. Vyriausiasis treneris Luka Pavičevičius remsis kadaise Vilniuje žibėjusiu Milko Bjelica, taip pat Vladimiru Dasičiumi, Seadu Sehovičiumi ir Blagota Sekuličiumi. Pagrindinėje sudėtyje – dar vienas Lietuvoje žaidęs legionierius Tyresas Rice. Serbiški kalneliai

Per pastaruosius 10 metų – vos vienas medalis. Tokiais laimėjimais nuo 2003-iųjų gali pasigirti serbų rinktinė. 2002-ųjų pasaulio čempionai visišką fiasko patyrė 2005-ųjų Europos čempionate, kai savo aikštėje nesugebėjo prasibrauti net į ketvirtfinalį, tačiau 2008-aisiais nacionalinės komandos vairą per-

ėmęs legendinis Dušanas Ivkovičius per metus sugebėjo nulipdyti Europos vicečempionus, o pasaulio čempionate serbai pasiekė pusfinalį, kur tik po itin nervingos kovos pripažino turkų pranašumą. 2011-aisiais Lietuvoje serbai tenkinosi 8-ąja vieta ir vos įveikė atranką į „EuroBasket 2013“. Šiemetėje rinktinėje nėra net trijų krašto puolėjų – Duško Savanovičiaus, Zorano Ercego bei Novicos Veličkovičiaus, sveikatos problemos sustabdė Milošą Teodosičių, bet geros sportinės formos yra su „Golden State Warriors“ sutartį sudaręs Nemanja Nedovičius, vis dar galingas „centras“ Nenadas Krstičius, o padėti lyderiams pasirengę Bogdanas Bogdanovičius, Raško Katičius ar Danilo Andžušičius. Nauji lūkesčiai

2009-ųjų Europos čempionato finalo turnyre Lenkijoje latviai kūrė ambicingus planus, o komandą tuomet treniravo Kęstutis Kemzūra. Tačiau koją kaimynams pakišo tarpusavio nesutarimai ir jie pasirodymą baigė jau po pirmojo etapo. Ainaro Bagatskio treniruojami latviai prieš dvejus metus Lietuvoje vykusiame čempionate pralaimėjo visas penkerias rungtynes. Ką šiemet pasieks iš jaunų ir patyrusių žaidėjų suburtas kolektyvas? „Europos dvidešimtmečių čempionate blykstelėjęs Janis Berzinis į vyrų rinktinę pakviestas tikrai ne kaip turistas. Tikiu, kad jis sudarys rimtą konkurenciją savo pozicijos žaidėjams“, – lūkesčiais dalijosi A.Bagatskis. Ar jaunimas privers pasitempti senbuvius Janį Blūmą, Armandą Škelę? Ar nepristigs veteranai kvapo, nes A.Bagatskis reikalauja didelio greičio, intensyvumo?

Artūro Morozovo nuotr.

Turkija – Suomija 55:61 (8:10, 11:22, 19:17, 17:12).

R.Jonaitis – vėl prezidentas Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos (KLFF) visuotiniame narių susirinkime kitai ketverių metų kadencijai prezidentu perrinktas Romualdas Jonaitis.

Už „Atlanto“ klubo prezidento kandidatūrą balsavo visi 11 KLFF juridinių narių iš Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Kretingos, Palangos ir Šilutės.

R.Jonaitis pristatė kandidatus į KLFF valdybą. Po atskirų balsavimų ją sudarys: Rimantas Skersys (bus atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą), Ričardas Tilvikas (už senjorų futbolą), Vacys Lekevičius (už profesionalųjį futbolą) ir perrinktas Edmundas Mieliulis (atstovaus Klaipėdos regiono teisėjams). „Klaipėdos“ inf.

Tarptautinis V. Garasto taurės

VYRŲ KREPŠINIO

TURNYRAS Rugsėjo 7-10 d., Klaipėda

Dalyvauja:

Oficialus transliuotojas:

Turnyro informaciniai rėmėjai: www.kl.lt

Bilietai platinami:

19

ketvirtAdienis, rugsėjo 5, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Daliaus (ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.

D. (ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 10 d.

Avinas (03 21–04 20). Susigrąžindami prarastas pozicijas profesinėje veikloje, neskubėkite – rinkitės paprastesnius metodus, ieškokite lengvesnių sprendimų. Kruopščiai planuokite kiekvieną žingsnį, stebėkite žmones su kuriais bendraujate. Jautis (04 21–05 20). Palanku pamažu ieškoti naujų erdvių, perspektyvų. Kita vertus į atsiveriančias galimybes žiūrėkite kritiškiau, kiekvieną sulauktą pasiūlymą nuodugniai apsvarstykite. Dvyniai (05 21–06 21). Dvyniams patartina tausoti jėgas, šaltakraujiškai analizuoti aplinkybes. Kliūtys, su kuriomis susidūrėte, greičiausiai tik jums atrodo neįveikiamos. Didžiosios problemos šios savaitės ar mėnesio gale jau bus įveiktos. Vėžys (06 22–07 22). Per skubėjimą galite tapti žaisliuku nešvariame žaidime, įsipainioti smulkiuose buitiniuose interesuose. Jokiu būdu netaupykite sveikatai – jei pastai jaučiatės, apsilankykite pas gydytoją ar bent pasidovanokite poilsio vakarą. Liūtas (07 23–08 23). Asmeniniame gyvenime vėl tikėtina sumaištis, sugrįžta dvejonės. Per aukštai keldamas kartelę kitam ir nieko nereikalaudamas iš savęs, galite likti vienas. Mergelė (08 24–09 23). Mergelėms patartina nepamiršti savęs. Pamaloninkite save, atlikite ar įsigykite tai, kas jus asmeniškai džiugina, ką vertinate ir mėgstate, pajuskite gyvenimo skonį. Šiandien sveikas egoizmas ne nuodėmė, o būtinybė. Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien kiek atsitraukite į šalį, pamirškite skubėjimą, įkvėpkite gryno oro. Remkitės draugais ir bendraminčiais, kurie palaiko keisčiausias jūsų idėjas. Neskubėkite prisiimti atsakomybės už svetimas klaidas. Skorpionas (10 24–11 22). Nurims aistros, ateis ramybė, pamažu rasite išmintingą sprendimą seniai ramybės nedavusiam klausimui. Asmeniniame gyvenime turėkite omeny, kad antrajai pusei būtina parama. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien nervų sistema bus itin lengvai pažeidžiama. Turėkite minty, kad nereikia skubėti, karščiuotis, pataupykite energiją. Atskirkite savas problemas nuo svetimų, pasitelkite atsargumą. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepatartina daug bendrauti, ieškoti kontaktų. Verčiau apmąstykite, kas konkrečiai jūsų netenkina ir ką įmanoma palaipsniui pakeisti. Vadovaukitės tik savo nuomone, tačiau neskubėkite. Vandenis (01 21–02 19). Imkitės tų darbų, kuriuos įmanoma greitai užbaigti. Po pietų itin rizikinga pasirašinėti sutartis, dalyvauti derybose, diskusijose – jų baigtį būtų sudėtinga prognozuoti. Vakare nepamirškite pasidomėti partnerio reikalais. Žuvys (02 20–03 20). Situacija asmeniniuose santykiuose vis dar kebloka, gausu painiavos. Pamėginkite ramiau į viską pažiūrėti, išvykite vienas į nedidelę kelionę, pamąstykite, neskubėkite priimti sprendimo.

Orai

Šiandien lietaus tikimybė bus maža. Įdienojus termometrai rodys 1722 laipsnių šilumą. Penktadienį numatomi panašūs orai. Naktį atvės iki 5-10 laipsnių, dieną oras šils iki 18-23 laipsnių.

Šiandien, rugsėjo 5 d.

+17

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+17

Utena

+18

6.48 20.19 13.31

248-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 117 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+19

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +22 Brazilija +28 Briuselis +29 Dublinas +17 Kairas +33 Keiptaunas +17 Kopenhaga +19

kokteilis Me­rui ne­sant – le­tar­gas „Klai­p ė­dos mies­to sa­v i­val­dy­b ės ad­ mi­n ist­ra­ci­jo­je svar­bių su­si­t i­k i­mų, po­ sė­d žių, pa­si­ta­r i­mų ne­nu­ma­ty­ta“, – kai mies­to ži­n iask­lai­d i­n in­kai gau­na to­k ią ry­to­jaus „dar­bų“ iš­klo­ti­nę iš In­for­ma­vi­ mo ir e.pa­slau­gų sky­riaus Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio spe­cia­lis­tų, jie yra ga­ran­tuo­ti, kad me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ar­ba ato­sto­gau­ja, ar­ba ko­man­di­ruo­tė­je. Pa­kan­ka mies­to gal­vai kur nors iš­vyk­ ti ar­ba su žmo­na In­ga ir vai­ku­čiais ato­ sto­gau­ti, Klai­pė­dos val­di­nin­kus api­ma le­tar­go bū­se­na. Ir mie­guis­ti biu­rok­ra­tai bū­na iki tol, kol Kon­gas su­grįž­ta į dar­bą. O tuo­met vėl – po­sė­d žiai, pa­si­ta­r i­mai: funk­cio­nie­riai plu­ša (ar­ba bent tai vaiz­ duo­ja) iki de­vin­to pra­kai­to. Iki ki­to me­ro iš­vy­ki­mo.

Nuo­var­g is: vi­sas die­nas prie

kom­piu­te­rių pra­lei­džian­tys val­ di­nin­kai tik­rai pa­vargs­ta.

Kaunas Londonas +28 Madridas +28 Maskva +12 Minskas +16 Niujorkas +26 Oslas +20 Paryžius +31 Pekinas +26

Šiandien

Kai Bal­ta­r u­si­jos pre­z i­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka mo­kė­si žais­t i le­ do ri­tu­l į, kiek­vie­na­me ko­lū­ky­je įren­ gė le­do ri­tu­lio aikš­te­les. O da­bar vi­sur sta­to bib­lio­te­kas.

Ir ru­sai yra links­mi Va­kar į „Kok­tei­lį“ pa­te­ko Si­gi­to nu­fo­tog­ ra­f uo­to au­to­mo­bi­l io nuo­t rau­kos, ku­ rio­se bu­vo ma­ty­ti, kaip jis bu­vo api­pa­ vi­da­lin­tas pie­ši­niais ir fra­zė­mis. Di­de­lis „Kok­tei­lio“ drau­gas ka­li­ning­ra­ die­tis Ole­gas at­siun­tė nuo­trau­kų kaip įro­dy­mą, kad ir Ru­si­jo­je vai­r uo­to­jai yra links­mų plau­čių – ne­ven­gia sa­vo ma­ši­nas pa­puoš­ti pie­ši­niais.

+19

+18

Vėjas

2–5 m/s

orai klaipėdoje

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+17

+15

+12

3

+12

+17

+16

+12

3

rytoj

šeštadienį

+11

+17

+16

+12

2

Pa­si­bai­gus ak­ty­viam va­sa­ros tu­riz­mo se­ zo­nui, klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi pa­si­ner­ti į ru­de­ni­nių ke­lio­nių džiaugs­mus. Uos­ta­ mies­čio Tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ras tra­di­ciš­kai ren­gia vie­nos die­nos truk­mės eks­kur­si­jas, ku­rios skir­tos ge­riau pa­žin­ti gim­tą­jį kraš­tą.

Rug­sė­jo šeš­ta­die­niais su­pla­nuo­tos ke­tu­rios to­kios ke­lio­nės, ku­rių me­ tų no­rin­tie­ji ga­lės ke­liau­ti po Tel­ šių kraš­tą, Ši­lu­tės ra­jo­ną, ap­lan­ky­ti Že­mai­ti­jos dva­rus, taip pat Mer­ki­ nės pi­ra­mi­dę, Liš­kia­vos komp­lek­ są bei Drus­ki­nin­kus. Kaip tei­gė Tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­

1946 m. gi­mė gru­pės „Queen“ vo­k a­l is­t as Fred­d ie Mer­cu­r y. Mi­ rė 1991 m.

me­na Sa­vic­kie­nė, to­kios eks­kur­si­ jos, įpras­tai or­ga­ni­zuo­ja­mos du­kart per me­tus pa­va­sa­rį ir ru­de­nį, pir­ miau­sia tam­pa iš­si­gel­bė­ji­mu neiš­ ga­lin­tiems ke­liau­ti sa­va­ran­kiš­kai. „Ži­no­ma, ne vi­sa­da pa­vyks­ta su­ rink­ti gru­pes, ta­čiau šios ke­lio­nės po­pu­lia­rė­ja, ir tai mus džiu­gi­na. Sa­ ky­ki­me, tai yra ir duok­lė tiems klai­ pė­die­čiams, ku­rie no­rė­tų ap­lan­ky­ti ap­lin­ki­nius mies­te­lius, bet ne­tu­ ri sa­vo trans­por­to ar­ba am­žius jau

ne­be toks, kad pa­tys ga­lė­tų vai­ruo­ti. Juo­lab kad kar­tu vyks­ta ir gi­das, ku­ ris pa­tei­kia daug įdo­mios in­for­ma­ ci­jos. Tad dau­giau­sia į to­kias eks­ kur­si­jas va­žiuo­ja vy­res­nio am­žiaus žmo­nės“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Šį ru­de­nį pa­siū­ly­tos trys nau­jos kryp­tys – eks­kur­si­ja į Tel­šius, į Že­ mai­ti­jos dva­rus bei Drus­ki­nin­kus. „Or­ga­ni­zuo­da­mi ke­lio­nes pai­ so­me ne vie­no fak­to­riaus – ir kad kai­na neiš­gąs­din­tų, ir kad iš­vy­ ka ne­bū­tų la­bai to­li­ma, var­gi­nan­ ti, vis dėl­to rei­kia „įsi­tek­ti“ į vie­ną die­ną“, – aiš­ki­no R.Sa­vic­kie­nė. Ke­lio­nių kai­nos, pri­klau­so­mai nuo po­bū­džio, svy­ruo­ja nuo 85 iki 130 li­tų, tam tik­roms gru­pėms žmo­nių tai­ko­mos nuo­lai­dos. Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­no, jog to­kios eks­kur­si­jos Tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­rui pel­nų ne­krau­na. „Džiau­gia­mės, kad jų or­ga­ni­za­vi­ mas išei­na „ant nu­lio“, – juo­kė­si įstai­gos va­do­vė.

Žvaigž­dės: au­to­mo­bi­lį pa­puo­šė

„Na­ša Ra­ša“ he­ro­jai.

Links­mie­ji tirš­čiai Mo­te­ris skun­džia­si gy­dy­to­jui, kad jos vy­ras pra­ra­do sek­sua­li­nę ener­gi­ją. – O kiek jam me­tų? – 75. – Na, to­k ia­me am­ž iu­je iš jo ne­ga­li­ma daug rei­ka­lau­t i. O ka­da pir­mą kar­tą tai pa­ste­bė­jo­te? – Va­kar... ir šian­dien ry­te taip pat. Čes­ka (397 719; pa­ti­kė­ki­te, vai­din­ti, kad dir­bi, yra la­bai ne­leng­va)

Taš­kas: vie­nos klai­pė­die­čiams skir­tos eks­kur­si­jos marš­ru­tas drie­kia­si ir per Drus­ki­nin­kų ku­ror­tą.

Laurynas, Erdenis, Dingailė, Justina, Stanislava, Stasė.

1948 m. Ro­kiš­ky­je gi­mė ak­to­rė Vai­va Mai­ne­ly­tė. 1997 m. mi­rė Mo­ti­na Te­ re­sė. Gi­mė 1910 m. 2000 m. Ha­go­je pra­dė­ jo veik­ti Lie­tu­vos am­ba­ sa­da Ny­der­lan­dų Ka­ra­ lys­tė­je. 2001 m. Va­šing­to­ne su­ reng­to­j e kon­fe­ren­c i­jo­ je moks­l i­n in­kai pa­tei­ kė sva­rių įro­dy­mų, kad Paukš­č ių Ta­ko cent­re eg­zis­tuo­ja juo­do­ji sky­lė. 2009 m. Du­bin­gių pi­lia­ vie­tė­je Mo­lė­tų ra­jo­ne iš­

Dienos išvyka – Lie­tu­vai pa­žin­ti

l.bieliauskaite@kl.lt

Vardai

RUGsėjO 5-ąją

Rytas

Li­na Bie­liaus­kai­tė „Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Praha +21 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +22 Talinas +18 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +19

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

kil­min­gai per­lai­do­ti Lie­ tu­vos Di­d žio­sios Ku­n i­ gaikš­t ys­tės (LDK) di­d i­ kų Rad­v i­lų gi­m i­nės at­ sto­vų pa­lai­kai. 2011 m. mi­rė iš­ki­lus Ita­li­ jos ope­ros te­no­ras Sal­va­ to­re Li­cit­ra. 2012 m. Fi­li­pi­nuo­se mi­ rė vy­riau­sias (111 me­tų) ša­l ies Ant­ro­jo pa­sau­l i­ nio ka­ro ve­te­ra­nas, ku­ ris spė­jo pa­bėg­ti nuo ja­ po­nų ka­rių prieš mir­ties žy­gį Ba­ta­no pu­sia­sa­ly­je ir ta­po par­ti­za­nu.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu sap­na­vo­te žmo­gų in­va­li­do ve­ži­ mė­ly­je, lau­ki­te sun­kių lai­k ų, ku­rių me­tu pa­dė­si­te žmo­nėms. Jei pa­tys esa­te in­va­ li­do ve­ž i­mė­ly­je, tai ga­li reikš­ti, kad pa­ts lai­kas per­mai­noms. Jei stu­mia­te tuš­čią ve­ž i­mė­l į, ga­li­mi svei­ka­tos su­tri­ki­mai. Sap­nuo­ti duo­nos rie­kę reiš­kia, kad rei­ kė­tų bū­ti tau­pes­niems. Sap­ne re­gė­ti au­gant barz­dą reiš­kia, jog jū­sų tur­tas taip pat augs. Nu­si­kirp­ti barz­ dą – pa­da­r y­t i kam nors skriau­dą. Sap­ nuo­ti, kad sku­ta­tės barz­dą, reiš­kia, kad pra­ra­si­te ar­ti­muo­sius ar­ba tur­tą. Jei sap­nuo­ja­te, kad jus kaž­kas už­krė­ tė sun­kia li­ga, pa­tar­t i­na dau­g iau lai­ko pra­leis­t i su šei­ma. Tai ga­l i reikš­t i ir pa­ vo­jų – kaž­kas no­r i pa­si­sa­v in­t i jū­sų tei­ sė­tą tur­tą. Sap­ne mo­ky­tis ma­te­ma­ti­kos – ne­ma­ lo­nu­mai, vi­so­kios pink­lės. Jei mo­ky­si­te ki­tus – bū­si­te ro­do­mas pa­vyz­džiu. Jei­gu sap­nuo­ja­te tven­ki­nį, va­di­na­si, kaž­ko­k ie blo­g i įvy­k iai ne­su­teiks liū­de­ sio, o li­k i­mas iš­sau­gos ra­my­bę. Sap­ne re­gė­ti tven­ki­n į, pil­ną žu­vų, reiš­kia, kad rei­ka­lai pa­ge­rės, o jū­sų lau­kia pa­si­links­ mi­ni­mai. Jei­gu sap­ne tven­ki­nys ne­šva­ rus, lau­kia bar­niai na­muo­se, gal­būt nu­ liū­dins kaž­kie­no li­ga. Mau­dy­tis tven­ki­ ny­je – ne­di­de­lis pel­nas. Sap­nuo­ti, kad se­ mia­te van­de­nį iš tven­ki­nio, ga­li bū­ti, kad pa­si­r ink­si­te ne­t in­ka­mą bū­dą ir pra­lai­ mė­si­te. Jei tven­ki­nys iš­džiū­vęs, ga­li bū­ ti, kad su­lauk­si­te gi­mi­nai­čių prie­kaiš­tų, jog jų neap­lan­ko­te. Ka­sa­mas ar gi­l i­na­ mas tven­ki­nys – at­kak­lus nau­din­g ų pa­ žin­čių ieš­ko­ji­mas ne­liks be nau­dos.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.