2013 09 05 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

rugsėjo 5–11 d., 2013 m. Nr. 36 (1537)

Savaitraštis miestui rugs ėjo 5–11,

2013

spor Re tas@ Ro daktor dien mas a.lt iu Po s de rys

Leid pris inį tato

Sie

ks

Kre pši

201 vir 3

nau jos

Eu

ropo

s vy

n is

rų kr nauj epšini ieno o če m s viln ir užkupionat iaus lis o dien iai – a.lt

šūn ės

išeina ketvirtadieniais

Dovana

du

otis

Nr. 3

2013 6 m.

Tiražas

Šiandien su „Vilniaus diena“ – žurnalas 370 ir specialus priedas KREPŠINIS

: LK

0

TV HE ROJU S

SKAN AU

Seni žmoniausias patieS jos isto kala s rijo

je AR Britų ŽINO Hugh kino perlaJAI? Gra s

s!

2

Iš pra­džių – vie­tos dar­že­ly­je ar ge­ros mo­kyk­los paieš­ kos, o da­bar, pra­si­ dėjus moks­lo me­ tams, – dar vie­nas tėvų gal­vos skaus­ mas: ko­kia bus vai­ kų po­pa­mo­kinė veik­la? Vil­niu­je gau­su vaikų būre­ lių, bet kai ku­rio­ se spor­to mo­kyk­ lo­se vietų jau nėra.

Pa­vyzd­žiui, į plau­ ki­mo tre­ni­ruo­tes vai­ko jau be­veik ne­įma­no­ma už­ra­šy­ti.

ntas

KIN

TEd LISy­ti Mūsų tiks­las bu­vo pa­OrFOo­ Vil­nių ir kaip mo­dernų, di­na­mišką, at­virą me­nams, kultū­rai, kas­met gražė­jantį miestą.

K Aliasarštas kr kos le aujas dynu ose

Sos­tinės dienų or­ga­ni­za­to­rius Re­mi­gi­jus Mer­ke­lys

10p.

miestas

4p.

„Ro­ton­dai“ at­gim­ti prireiks laiko Vy­res­n i vil­n ie­čiai dar pa­me­na „Ro­ ton­dos“ lai­k us, ta­č iau jau ke­l is de­ šimt­me­č ius uni­k a­lus sta­t i­nys sto­ vi ap­leis­tas. Pa­sta­t ui su­t var­k y­t i rei­ kėtų 2–3 mln. litų. Tad ar jo lau­k ia re­ne­s an­s as?

Miestas

6p.

Vi­ce­me­ras me­ro vers­ti ne­ža­da

8 Tomo Avižinio montažas

vilniausdiena.lt

Kaip apei­ti vie­šo­jo pir­ki­mo pro­cedū­ras?

Pa­teik­ti to­kias de­ta­lias kon­kur­ so sąly­gas, kad jas ati­tiktų tik no­ri­mas nu­galė­ to­jas. Pa­vyzd­žiui, Lie­tu­vos miškų urė­dijų iš­kel­tas sąly­gas ga­li ati­ tik­ti vie­nin­te­lis au­to­mo­bi­lis pa­sau­ly­je.

13p.

34 92

„LIET BALS UVOS ARCHO“ ITEKT AS

Mar speklygio eneriųnė turi kiau cas Ga su atei tyvi bren šta viską Min gali įsi solis tie ų ža du bą idė sių , au – pa N s vi Mo dauga žieb ? Ta ti Jo čiau tie pran eturi ziją. jų, ai ir jau kščiau ­ s na škų nų ­ cūza supe Li jūna Ku da tiks per­ laiko etuvi s, gal zmins s Vala r ry s To ržvaig lą be ny žave tarpi ų žai net Li kas, nčiūna š­ rin Par ždžių, i keris toki akis sio, u ne dimas nas Kl Donata s, li ktinė Art ar is ų kaip tam Eurotodėl kėlė pr pasire eiza. s tų nių ru s pajė ūro Mo pana ng gum . roz pani s, ku pos lyg ir ibloš ngim ovo s ci Laba ty nu otr kom jos, rie pi krepši prasly kianči o tie aliom i sv nių re ą vien .

G r iš s va arbu zu o andų rai mia nio do k ki pr Džiu fiziš ržybo , ka ltatų nekontro per jos usia ekspe o d gale ar Pr matė r­ ven gu, ka kai, tie ms bū žaidė reikė ­ s. „S an ­ jai d šie k tų Is pi gė pręs cūzijo ­ kė onate traum met psich pasire ofi­ ti ap s žais ų, ta krep ologi ngę Li (LKF etu ška ie vo visi d Eu šini das ) pre s kr pajė ropo nkai iš­i.

Sabo zide epši giau s če m­ nis. ntas nio si“, Arvy fede – sa raci ­ ­ jos

Lietuva

2,50 Lt LRT KU LTŪRO S IR PR AMOGŲ UŽTA ISAS

1

Vaikų būre­liai – dar vie­nas tėvų gal­vos skaus­mas Už

Be F iš k s vil kamb ė lė tiks lą ti J.K az l nato mis – ių pa aus ž ko ri nk t rų k fina taip į adų, i nei ta lo – p 22-ą repši turn 38-ojo čiau a te k ti n į „Eu noz ją suž io rin yrą iš Euro su did r o Ba s ke ės ir ino ktin vyk pos elė t 2 013“ lūk sime ė. V o Lie čem mis pa ė esč p tu , jė g Ma iau iai. ko ve liausia vos iosių Ro rius Ba pen v rto mas g ke t s vi i rugs yPo dona u ką de Nė . sos ėjo rys s, ra Šie žvai pro tyrumetė gždžių grin sio sių tr kti ? Bu

TAIKIK LYJE

Sa­vait­ga­lis

Šių laikų Ba­be­lio bokš­tu virtęs Eu­ ro­pos Par­la­men­tas tra­ge­di­jos dėl kalbų mai­ša­lynės neiš­gy­ve­na. Dėl vie­nos pa­pras­tos prie­žas­ties: net 25 pro­c. visų Par­la­men­to dar­buo­ tojų – vertė­jai. Kaip jų dar­bas at­ ro­do iš vi­daus?

19p.

Vaikų die­na

Nuo šiol „Vil­niaus die­no­je“ nau­ja rub­ri­ka jau­nie­siems skai­ty­to­jams – „Vaikų die­na“. Jo­je siū­lo­ma nu­si­kel­ ti į linksmą ir spal­vingą Dže­ro­ni­mo Stil­to­no pa­saulį. Be to, skaitytojų laukia dovana – knyga apie Stil­toną „Mu­sių šer­be­tas gra­fui“.

25p.

2

RUGSĖJO 5–11, 2013

MIESTAS

Susitikime Sostinės dienose: b Dūzgiantis prospektas

„Tau, Vilniau!“

KUR? Nuo Katedros iki Lukiškių aikštės. KADA? Rugsėjo 6 d. 12–23.30 val. Rugsėjo 7 d. 10–23.30 val. Rugsėjo 8 d. 10–22.30 val.

Žaidimų ir sveikatos parkas

Knygų alėja

Gardžių lauktuvių kelias

Menų ir muzikos gatvė

Prie Lukiškių aikštės lau kia gausybė lau ko ir sta lo žaidimų, specia lių at rakcijų vai kams ir jau nimui, spor to ren gi nių. Čia bus žaid žia mi aikštės šach matai, smi ginis, vyks įvairūs sportiniai pasirodymai, veiks netradicinės medicinos, masa žo ir kitokie sveikatingumo sean sai. Ypač smagūs nuotykiai ruošia mi vai kams – gi gantiški plasti ki niai burbu lai didelia me basei ne. Scenoje koncer tuos įvairių žanrų muzikos atlikėjai.

Dūzgiančio prospekto tradicija tapusi knygų mugė šiemet išsidėstys aplink rašytojos Žemaitės paminklą (nuo A.Jakšto iki Vasario 16-osios gatvės). Čia leidyklos pristatys knygų pasaulio naujoves, vyks susitikimai su žinomais autoriais, bus galima įsigyti knygų pigiau. Šioje vietoje organizatoriai pažadėjo ramią oazę knygų mėgėjams, kurie patogiai įsitaisę ant sėdmaišių ir gurkšnodami gardžią kavą galės klausyti jaukių bardų dainų.

Nuo Jogailos iki A.Jakšto gatvės besidriekiantis vadi na ma sis lauktuvių ke lias vi lios sma li žius ir gur ma nus. Ke liauda mi juo ra site įvai riau sių skanėstų: duo nos, pie no, me daus, mėsos ga mi nių, žuvies, sūrių, saldu mynų ir daug kitų. Vie na šio fes tiva lio naujienų ta, kad vi si mais to pro duk tai bus su gru puo ti, todėl jei jums reikės duonos, galė site vie noje vietoje rink tis iš gau sybės duo nos ga mi nių ir t. t.

Nuo Katedros iki V.Kudirkos aikštės bus įreng tos vi zua liųjų menų eks po zi cijos, pro fe sio na lių daili ninkų pa ro dos, bus ga li ma apžiūrėti ir įsi gy ti ke ra mikų bei tapy tojų darbų, įvai riau sių me no dir bi nių. Sce no se prie V.Ku dirkos bei Lu kiš kių aikš čių ir Naciona li nio dra mos teat ro vyks įvairių sti lių mu zi kos grupių koncertai, spek tak liai ir nuotai kin gi projek tai, vaikų ir jau ni mo kolek tyvų pa si ro dy mai.

Rugsėjo 8 d. 11– 16 val. jau devintą kartą Katedros aikštėje vyks Lietuvos spe cia lio sios kūrybos draugijos „Guboja“ organizuojamas rengi nys, ku rio tikslas – suar tinti neįga liuosius ir svei kus žmones. Orga ni zatorių tei gi mu, tai ga li mybė ne įga liems žmonėms pri staty ti vi suomenei savo kūrybi nius bei darbi nius pasieki mus ir pa rody ti neišsen kančią dvasios stiprybę. Į šventę suvažiuos apie 1,5 tūkst. neįgaliųjų iš visos Lietuvos. Čia vyks koncertai, liaudies amatų mugė, kitos pramogos.

Vilniaus g.

5

g. evsk io T.Vru bl

g.

ėn

ka ln

io

g.

4 Siena Odminių g. 6. Kūrinio autorius –

4

Jurgis Tarabilda.

5 Buvusios Šv. Jokūbo ligoninės fasa-

g. 2). Kūrinio autoriai – amerikiečiai Markas Jenkinsas ir Sandra Fernandez.

das (Vasario 16-osios g. 10). Kūri nio autorius – Antanas Dubra.

Šventaragio g.

S.Daukanto aikštė

Pylimo g.

Šv.

Ig

no

to g

Pilies g.

2 Šiuolaikinio meno centras (Vokiečių

Katedros aikštė

.

ųg

.

on nik

mi

Do

.

g. 17). Kūrinio autorius – Malaizijoje gyvenantis lietuvis Er nestas Zacha revičius.

nio autoriai – duetas „Upperstudio“: italas Sebastia no Maioli no ir gru zi nas Ivanė Ksnelašvili.

Pa m

Didž ioji g

1 Buvęs kino teatras „Lietuva“ (Pylimo

3 Vilniaus rotušė (Didžioji g. 31). Kūri-

ektas ilos

Pirmą kartą Lietuvoje pristatomas Vilniaus gatvės meno festivalis. Penkiose sostinės vietose dirbs septyni menininkai.

prosp

Joga

„Vilnius Street Art“

V.Kudirkos aikštė

Totorių g.

antis

Vilniaus g.

Dūzgi

.

g Trakų

k Vo ieč

1

Rotušės aikštė

ių g.

.

og uk

Maironio g.

Žemaitės skv.

2

3

ard

g au

N

MIESTAS PER SAVAITĘ Sekmadienis Minint okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-metį ant Žaliojo tilto Vilniuje valdžios atstovai atidengė atminimo lentą. Tačiau ceremonija neapsiėjo be konfliktų – įpykę piliečiai protestavo dėl planų restauruoti Žaliojo tilto skulptūras. Dar prieš atminimo lentos atidengimo ceremoniją ant Žaliojo tilto būriavosi ne itin draugiškai mero Artūro Zuoko atžvilgiu nusiteikę piliečiai, prisistatę kaip Lietuvos laisvės gynėjai.

Jie nešėsi plakatus su užrašais „Vilnius mūsų – Zuokas rusų“ ir „Gana niekinti laisvės aukų atminimą ir baikite gerbti okupantų-kolaborantų stabus“.

2013 08 29 2013 09 04

Pirmadienis

Į Vilniaus gatves išriedėjo 12 naujų mažos talpos „Mercedes-Benz O616“ 35 vietų (16 sėdimų ir 19 stovimų) autobusų. Nauji autobusai yra žemagrindžiai, todėl keleiviai gali greitai ir patogiai įlipti bei išlipti. Be to, juose sumontuo-

ta keleivių informavimo sistema BUSE, pranešanti keleiviams apie stoteles, įrengta elektroninio bilieto įranga – kompiuteris, kortelių skaitytuvai. Autobusuose už kelionę galima sumokėti ir vilniečio kortele.

Antradienis

Paviešinta „Vilmorus“ apklausa, kuri parodė, jog Vilniaus gyventojai gana smarkiai skiriasi nuo likusių Lietuvos gyventojų. 40,6 proc. vilniečių nurodė, kad labiausiai „nevirškinami“ žmonės jiems yra šou žvaigždės, 34,5 proc. paminėjo politikus. Likusioje Lietuvos dalyje situacija priešinga – tik 26,8 proc. gyventojų nemėgsta žvaigždžių, tačiau net 41,7 proc. labiausiai nepatinka politikai.

Vilniečiai taip pat mažiau negu likę Lietuvos gyventojai mėgsta žurnalistus, tačiau sostinės gyventojams labiau negu kitiems patinka valstybės tarnautojai ir verslininkai. Valstybės tarnautojų ir verslininkų „nevirškina“ atitinkamai 4,7 proc. ir 2 proc. vilniečių.

3

RUGSĖJO 5–11, 2013

MIESTAS

10p.

Apie Sostinės dienų užkulisius – interviu su jų organizatoriumi R.Merkeliu.

bus linksma!

Kvietimai į koncertą Užutrakio dvare

Festivalį atidarys publikos numylėti niai, dvidešimt metų gy vuojanti garsiausia Baltijos šalių muzikos grupė – lat viai „Brainstorm“, pa sivadinę savo gimtą ja kalba – „Prāta Vētra“.

Knygos

PASINAU DOK

PROGA!

Kvietimai į nuotykių parką  Rugsėjo 7 d. 21 val.

Bernardinų sodas

Tikro garso ir vaizdo koncerte šėlti kvies britų grupė „Touch and Go“, ka ra liaujanti pa sau lio šokių aikštelėse. Juos apšildys Lietuvos elekt roninės mu zi kos grupė „Golden Parazyth“.

in gi

Abonementas į teatrą

 Rugsėjo 6 d. 21 val.

lai m

Rugsėjo 8 d.

11 val. var tus vilniečiams ir mies to svečiams pa galiau at vers neat pažįs ta mai pa sikeitęs buvęs Sereikiškių parkas, dabar vėl vadinamas senuoju vardu – Bernardinų sodu. Rekonstruota me sode junta ma XIX a. dvasia. Čia išvysite Botani kos ir Vienuolyno sodų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną, tvenkinį, muzikinį fontaną, net dvi vaikų žaidimo aikšteles. Sodas neabejotinai taps patrauk liausia sostinės rek reacine zona ir puikia laisvalai kio leidimo vieta.

Koncertai Katedros aikštėje

et ai

Bernardinų sodo atidarymas

Bilietai į kiną

li i b s Vi s o i loterij Bilietai į teatrą

Knygyno dovanų kuponas Taip nem pat – o fotokama ses ija

 Rugsėjo 8 d. 20 val.

Didįjį miesto festivalį vainikuos lietuviškos scenos mohikanai – grupė „Antis“ – su naują ja programa „Baisiai džiu gu“ ir nepa mirštais, nerūdijančiais hitais.

Trečiadienis

Vilniuje vyko renginiai, skirti palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės į Lietuvą 20-mečiui paminėti. Arkikatedros šventoriuje buvo iškilmingai atidaryta „Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės į Lietuvą“ fotografijų paroda. Tą patį vakarą Vilniaus kongresų rūmuose skambėjo lenkų kompozitoriaus Michało Lorenco „Missa Magna Beatificationis“. Jono Pauliaus II kelionės į Lietuvą 20-mečiui skirtus renginius organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus arkivyskupija ir bendrija „Wspólnota Polska“.

Per Sostinės dienas užsuk į „Vilniaus dienos“ palapinę (prie V.Kudirkos a.) ir dalyvauk prenumeratos akcijoje. Tavęs laukia daugybė prizų, didžiausias jų – skrydis oro balionu!

4

rugsėjo 5–11, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

„Erd­vė­lai­vis Že­mė“ vėl skrai­dins į moks­lo pa­sau­lį Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Šie­met jau 10-ą kar­tą pen­kiuo­ se ša­lies mies­tuo­se, tarp ku­rių ir Vil­nius, vyks na­cio­na­li­nis moks­ lo fes­ti­va­lis „Erd­vė­lai­vis Že­mė“.

Rug­sė­jo 10–19 d. vyk­sian­čio fes­ ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai mies­to gy­ ven­to­jus ban­dys suint­ri­guo­ti įvai­ riais ne­mo­ka­mais ren­gi­niais.

Vil­nie­čiai sa­vo aki­mis ga­lės pa­ ma­ty­ti, kaip ga­mi­na­mi vi­sa­me pa­ sau­ly­je gar­sūs lie­tu­viš­ki la­ze­riai, kaip uni­ka­lia­me reak­to­riu­je au­gi­ na­mi pus­lai­di­nin­kiai kris­ta­lai, taip pat kaip ku­ria­mi vais­tai nuo vė­žio ir dar daug įdo­mių da­ly­kų.

Tai pui­ki pro­ga su­ ži­no­ti karš­čiau­sias moks­lo bei tech­no­ lo­gi­jų nau­jie­nas.

Fes­ti­va­lio lan­ky­to­jams moks­li­nin­ kai ves pa­skai­tas apie vyk­do­mus lie­ tu­vių ge­no­mo ty­ri­mus, pa­sa­kos, kaip ti­ria­ma ir ra­šo­ma Lie­tu­vos is­to­ri­ja, aiš­kins, ko­dėl moks­li­nin­kai kom­ piu­te­riais mo­de­liuo­ja bak­te­ri­jų ju­ dė­ji­mą skys­ty­je. Tra­di­ciš­kai ir šie­met daug dė­me­sio bus ski­ria­ma mus su­ pan­čiai gam­tai. Bus pa­sa­ko­ja­ma apie

Pa­ži­ni­mas: kas­met moks­lo fes­ti­va­lis pri­trau­kia vis dau­giau moks­lei­vių.

įvai­riau­sius au­ga­lus ir gry­bus. Mėgs­ tan­tys gam­tos te­mą tu­rės ga­li­my­bę iš­vys­ti me­teo­ri­tų ko­lek­ci­ją, švy­tin­ čias chro­mo­so­mas, bal­ty­mus „pro­ žek­to­rius“ ir ki­to­kių įdo­my­bių.

Fes­ti­va­ly­je ža­da da­ly­vau­ti ne tik pro­fe­so­rių iš Lie­tu­vos, bet ir sve­ čių iš už­sie­nio: Var­šu­vos M.Ko­ per­ni­ko moks­lo cent­ro di­rek­to­rius Ro­ber­tas Firm­ho­fe­ris pa­pa­sa­ kos apie moks­lo mu­zie­jų reikš­ mę, ska­ti­nant moks­lei­vių ir vi­ suo­me­nės moks­li­nį smal­su­mą, o BBC žur­na­lis­tas ir do­ku­men­ti­nių fil­mų au­to­rius Chris­top­he­ris Ri­ ley pri­mins int­ri­guo­jan­čius fak­ tus apie „Apol­lo“ kos­mi­nę pro­ gra­mą ir pa­ro­dys sa­vo re­ži­suo­tą fil­mą „Mė­nu­lio še­šė­ly­je“.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

„Or­ga­ni­zuo­ti fes­ti­va­lį man pa­ siū­lė į sve­čius at­vy­kęs Eu­ro­pos moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo ren­gi­nių aso­cia­ci­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­ rius Pe­te­ris Re­ber­ni­kas. Šią idė­ją pa­lai­kė Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ te­ri­ja ir taip mes pra­dė­jo­me. Ka­ dan­gi ren­gi­niuo­se mie­lai da­ly­vau­ ja ša­lies moks­li­nin­kai, ją pa­lai­ko ir mū­sų par­tne­riai, mes šią tra­di­ci­ją ir tę­sia­me“, – pa­sa­ko­jo fes­ti­va­lio „Erd­vė­lai­vis Že­mė“ or­ga­ni­za­to­ rius Ro­lan­das Mas­ko­liū­nas.

Pa­sak or­ga­ni­za­to­riaus, moks­ lo fes­ti­va­lio lan­ky­to­jus la­biau­siai do­mi­na pra­kti­niai už­siė­mi­mai, eks­kur­si­jos moks­lo cent­ruo­se, la­ bo­ra­to­ri­jo­se. Kas­met ren­gi­niuo­se ap­si­lan­ko vis dau­giau moks­lei­vių.

Kvies į ki­to­kį cir­ką Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Rug­sė­jo 3–9 d. Me­nų spaus­tu­vė vėl su­rengs fes­ti­va­lį „Nau­jo­jo cir­ ko sa­vait­ga­lis“. Jau aš­tun­tą kar­ tą or­ga­ni­zuo­ja­mas al­ter­na­ty­vaus cir­ko fes­ti­va­lis pa­kvies links­min­ tis kiek ki­taip, nei įpras­ta tra­di­ci­ niuo­se cir­kuo­se.

„Cir­kas ne vai­kams“ – bū­tent to­ kiu šū­kiu šie­met fes­ti­va­lis kvie­čia pa­žin­ti pa­sau­ly­je spar­čiai po­pu­ lia­rė­jan­tį šiuo­lai­ki­nį cir­ką. Mies­ tie­čiai bus kvie­čia­mi ne tik pa­si­ links­min­ti, bet ir su­si­mąs­ty­ti. „Nau­jo­jo cir­ko sa­vait­ga­lio“ da­ ly­viai įpras­tai drą­siai lau­žo nu­si­

sto­vė­ju­sius tra­di­ci­nio cir­ko stan­ dar­tus ir ku­ria nau­jas šios me­no ša­kos for­mas. Jiems cir­kas – ga­li­ my­bė ne tik ste­bin­ti žiū­ro­vus įsta­ biais triu­kais, bet ir, pa­si­tel­kiant žmo­gaus kū­no bei pro­to įgū­džius, pa­sa­ko­ti is­to­ri­ją taip, kaip to ne­ pa­da­ry­tų nie­kas ki­tas. Šiuo­lai­ki­nis cir­kas yra vie­nas nau­jau­sių reiš­ki­nių ir api­ma dau­ gy­bę me­no sri­čių: vai­dy­bą, ju­de­sį, šo­kį, mu­zi­ką, li­te­ra­tū­rą. Pa­sak Me­ nų spaus­tu­vės va­do­vo Aud­ro­nio Imb­ra­so, Lie­tu­vos ir jos sos­ti­nės pub­li­ka vis dar ne­tu­ri ga­li­my­bės ma­ty­ti kai ku­rių ryš­kių pa­sau­li­nės kul­tū­ros įdo­my­bių, to­dėl šiuo cir­ku ir ban­do­ma šią spra­gą už­pil­dy­ti.

Pasklis ja­po­niš­ka dvasia Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Jau penk­tą kar­tą Vil­niu­je skam­bės di­džiau­sias Bal­ti­jos ša­ly­se tra­di­ci­ nės ir šiuo­lai­ki­nės ja­po­nų kul­tū­ros fes­ti­va­lis „now­Ja­pan“. Rug­sė­jo 10– 15 d. vyk­sian­tis fes­ti­va­lis kvies da­ ly­vau­ti ne tik įvai­riuo­se kon­cer­tuo­ se, bet ir me­ni­nin­kų pa­ro­do­se, pa­ skai­to­se, kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se.

Fes­ti­va­ly­je bus ga­li­ma iš­girs­ti eks­ pe­ri­men­ti­nės ir kla­si­ki­nės Ja­po­ni­jos mu­zi­kos gar­sus. Fes­ti­va­lio ati­da­ry­ mo kon­cer­te ant­ra­die­nį Šv. Kot­ry­ nos baž­ny­čio­je bus ga­li­ma pa­si­ner­ti į Ja­po­ni­jos eg­zo­ti­ka al­suo­jan­tį džia­ zą, at­lie­ka­mą ja­po­nų pia­nis­to Yu­ ki Deai. Taip pat bus ga­li­ma iš­girs­

Ge­di­mi­no kal­no pa­pė­dė­je stūk­san­ ti „Ro­ton­da“ vie­ną die­ną bus pri­kel­ ta nau­jam gy­ve­ni­ mui. Tik ta die­na iš­ auš dar ne­grei­tai.

ti jau­no­jo ja­po­nų dai­ni­nin­ko Hi­de­ki Sa­ko­mi­zu akus­ti­ne gi­ta­ra akom­pa­ nuo­ja­mas me­lo­di­jas.

Vie­ną iš fes­ti­va­lio die­nų vyks „Pe­cha Ku­cha“. Šis Lie­tu­vo­je ma­ žai kam pa­žįs­ta­mas pa­va­di­ni­mas reiš­kia „trum­pą pa­si­ple­pė­ji­mą“.

Jo me­tu apie Te­kan­čios Sau­lės ša­lį pa­sa­kos me­no at­sto­vai, ke­liau­to­ jai, vers­li­nin­kai, mu­zi­kan­tai.

Pas­ku­ti­nę fes­ti­va­lio die­ną vyks kas­met di­džiau­sio fes­ti­va­lio lan­ ky­to­jų dė­me­sio su­lau­kian­tis Ja­ po­ni­jos po­pu­lia­rio­sios kul­tū­ros fe­no­me­nas – per­si­ren­gė­lių kon­ kur­sas „Cosp­lay“. Ja­me var­žo­si ir iš­ra­din­gus kos­tiu­mus de­monst­ ruo­ja da­ly­viai ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir čia at­vy­kę už­sie­nio sve­čiai.

Truk­džiai: no­rė­da­mi pra­dė­ti res­tau

čius ir ge­rai pa­kra­ty­ti ki­še­nę.

Sun­kus biu „Ro­ton­dos“ Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ko­ją ki­ša ka­si­nė­ji­mai

Jau be­veik de­šimt­me­tį iš vie­nų nuo­mi­nin­kų į ki­tų ran­kas ke­liau­ jan­ti le­gen­di­nė ka­vi­nė-le­dai­nė nie­kaip ne­su­lau­kia nau­jo gy­ve­ni­ mo pra­džios. Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bei pri­klau­san­ti „Ro­ton­da“ pa­gal nuo­mos su­tar­tį ka­dai­se bu­vo per­leis­ta bend­ro­vei „Gai­rė“. Pas­ ta­rą­ją įsi­gi­jus bend­ro­vei „Vi­čiū­nų res­to­ra­nų gru­pė“, nuo­mos su­tar­ tis pe­rė­jo į šios įmo­nės ran­kas. Įmo­nės „Vi­čiū­nų res­to­ra­nų gru­ pė“ va­do­vas Ge­di­mi­nas Bal­nis tei­ gė, kad „Ro­ton­do­je“ ke­ti­na įkur­ti ka­vi­nę. Tie­sa, ne vis­kas taip pa­ pras­ta, kaip at­ro­do iš šo­no. No­rint pra­dė­ti re­konst­ruk­ci­jos dar­bus, pir­miau­sia rei­kia nu­ties­ti ko­mu­ ni­ka­ci­jas, nes ten nė­ra van­dens, elekt­ros. No­rint vi­sa tai pa­da­ry­ti, kaip aiš­ki­no pa­šne­ko­vas, rei­ka­lin­ gi ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai.

„Su­dė­tin­ga ten te­ri­to­ri­ja, rei­kės ar­cheo­lo­gi­nių ka­si­nė­ji­mų, de­ri­ni­ mų. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti lai­ko, ka­da ka­vi­nė ga­lė­tų bū­ti ati­da­ry­ta. Vis­ kas da­bar yra pro­jek­tuo­ja­ma ir tai ga­li už­truk­ti ne vie­nus me­tus“, – sa­kė G.Bal­nis.

Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ka­ da ka­vi­nė ga­lė­tų bū­ti ati­da­ry­ta. Vis­kas da­ bar yra pro­jek­tuo­ja­ ma ir tai ga­li už­truk­ti ne vie­nus me­tus.

Res­tau­ra­ci­jai – ke­li mi­li­jo­nai

„Vi­čiū­nų res­to­ra­nų gru­pės“ va­do­ vo tei­gi­mu, bend­ra su­ma, no­rint vis­ką su­tvar­ky­ti, įskai­tant ir pa­ sta­to res­tau­ra­ci­ją, ga­li siek­ti 2–3 mln. li­tų.

Atei­tis: taip „Ro­ton­da“ tu­rė­tų at­ro­dy­ti pa­gal Vil­niaus pi­lių vals­ty­bi­nio

kul­tū­ri­nio re­zer­va­to di­rek­ci­jos su­de­rin­tą pro­jek­tą.

Vil­niaus pi­lių vals­ty­bi­nio kul­tū­ri­nio re­zer­va­to di­rek­ci­jos vizualizacija.

5

rugsėjo 5–11, 2013

miestas

8p.

J.Lennono paminklas Viniuje iškils po metų.

Ne­ri­mi plauks kas kaip iš­ma­no Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Atei­nan­tis šeš­ta­die­nis vil­nie­ čiams bus spor­tiš­kas. Rug­sė­jo 7 d. or­ga­ni­zuo­ja­ma jau 13-oji Vil­niaus re­ga­ta. Pra­mo­gi­nį po­bū­dį įga­vu­ sios irk­la­vi­mo var­žy­bos Ne­ries upe kas­met su­trau­kia šim­tus da­ ly­vių, ku­rie irk­luo­ja įvai­riau­sias plau­ki­mo prie­mo­nes.

u­ruo­ti „Ro­ton­dą“, prieš tai nuo­mi­nin­kai tu­rės per­ženg­ti ar­cheo­lo­gų slenks­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

u­rok­ra­ti­nis “ ke­lias G.Bal­nio tei­gi­mu, kur kas pa­ pras­čiau bū­tų pa­sta­tą nu­griau­ti ir pa­sta­ty­ti nau­ją, nes esą res­tau­ruo­ti la­bai bran­gu. Bet to da­ry­ti ne­ga­li­ ma, nes pa­sta­tas pa­gal Vil­niaus pi­ lių vals­ty­bi­nio kul­tū­ri­nio re­zer­va­to di­rek­ci­jos pa­tvir­tin­tą pro­jek­tą tu­ri iš­lik­ti koks bu­vęs. „Įmo­nė tu­ri jau se­niai mū­sų pa­ tvir­tin­tą pro­jek­tą, pa­gal jį „Ro­ ton­da“ iš­lie­ka to­kia, kaip bu­ vo anks­čiau, so­viet­me­čiu, kai čia rink­da­vo­si me­ni­nin­kai, kai ji bu­vo po­pu­lia­ri tarp vil­nie­čių. Bė­da ta, kad, no­rint pa­sta­tą at­kur­ti nau­jam gy­ve­ni­mui ir įreng­ti ja­me ka­vi­nę, bū­ti­na nu­ties­ti ko­mu­ni­ka­ci­jas. Ta­ čiau prieš tai – at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­ nius ka­si­nė­ji­mus, o ar­cheo­lo­gai yra bran­gi­nin­kai“, – si­tua­ci­ją su­dė­lio­ jo Vil­niaus pi­lių vals­ty­bi­nio kul­tū­ ri­nio re­zer­va­to di­rek­ci­jos va­do­vė Aud­ro­nė Kas­pe­ra­vi­čie­nė.

Di­rek­to­rės tei­gi­mu, laik­ro­dis tik­ si, vi­si „Ro­ton­dos“ jau se­niai ne­ kant­riai lau­kia, bet, kaip ji sa­kė, nuo jų įstai­gos nie­kas ne­prik­lau­so. „Čia vis­ką le­mia ap­lin­ky­bės. Ma­ tot, nuo­mi­nin­kai juk ir nuo­mą už tą pa­sta­tą mo­ka, aiš­ku, jie suin­te­re­ suo­ti, kad vis­kas vyk­tų grei­čiau. Ži­no­ma, ta ar­cheo­lo­gi­ja la­bai bran­ gi, ta­čiau mū­sų te­ri­to­ri­jo­je ji bū­ti­ na. Mes pa­da­ry­ti nie­ko ne­ga­li­me.

Pas­ta­tas ne mū­sų, jis tik sto­vi mū­ sų že­mė­je. Kiek ga­li­me, tiek ini­ci­ juo­ja­me jo su­tvar­ky­mą“, – tvir­ti­no A.Kas­pe­ra­vi­čie­nė.

Su­kū­rė in­for­ma­ci­nius sten­dus

Kol vi­si lau­kia pra­si­de­dan­čių dar­ bų ir nors ko­kio ženk­lo, kad „Ro­ ton­da“ dar tik­rai su­lauks sa­vo ei­lės, di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai su­ma­nė vie­ ną pro­jek­tą. Jie pa­ren­gė dvi­de­šimt sten­dų, ku­riuo­se bus nuo­trau­kos ir trum­pi ap­ra­šai apie „Ro­ton­dą“, ją su­pan­čią ap­lin­ką, įdo­mes­nius is­to­ ri­jos mo­men­tus.

„Tais sten­dais no­ri­me su­kur­ti šio­kią to­kią int­ri­gą mies­tie­čiams, kad jie atei­tų, pa­si­do­mė­tų, su­ži­ no­tų ko ne­ži­no­ję, pa­ma­ty­tų se­nų nuo­trau­kų. Sten­duo­se bus ga­li­ma iš­vys­ti ir to­kių da­ly­kų kaip tram­ va­jus Ka­ted­ros aikš­tė­je, bu­vęs Šu­ ma­no pa­si­links­mi­ni­mo par­kas, Vil­ niaus po­tvy­niai ir ki­tų“, – pro­jek­tą api­bū­di­no di­rek­to­rė.

Sten­dus vil­nie­čiams ke­ti­na­ ma pri­sta­ty­ti jau rug­sė­jo pra­džio­ je. Kiek il­gai jie sto­vės ap­link se­ną­ ją „Ro­ton­dą“, kol kas ne­nusp­ręs­ta.

Ti­ki­ma­si, kad Pi­lių par­ko lan­ky­to­ jai jų ne­su­nio­kos. „Aš ir pa­ti jau­nys­tė­je ten gė­riau ka­vą, kai mo­kiau­si Dai­lės ins­ti­tu­ te. Val­gy­da­vo­me ten le­dus, rink­ da­vo­si me­ni­nin­kai, bu­vo toks lais­ vė­jan­čios vi­suo­me­nės kam­pe­lis. „Ro­ton­da“ ne­nau­do­ja­ma jau ge­rus dvi­de­šimt me­tų. Ta ka­vi­nė jau ta­po is­to­ri­ja. Nors pa­sta­ty­tas 1956 m., pa­sta­tas neats­pin­di tos sta­li­nis­ti­ nės ideo­lo­gi­jos, nes bu­vo su­kur­tas pa­gal XIX a. so­dų ir par­kų pa­vil­jo­ nus“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si at­ gims­tan­čios „Ro­ton­dos“ ne­kant­ riai lau­kian­ti pa­šne­ko­vė.

2–3

mln. li­tų

ga­li kai­nuo­ti „Ro­ton­dos“ re­konst­ru­ci­ja.

Kaip tei­gia ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­ riai, nuo 2001 m. or­ga­ni­zuo­ja­mos var­žy­bos nė­ra įpras­tas ko­mer­ci­ nis, ta­čiau iš šir­dies or­ga­ni­zuo­ja­ mas ren­gi­nys. „Ši idė­ja gi­mė nuo dū­šios ir tę­ sia­si nuo dū­šios, nes ki­taip nie­kas jos ne­da­ry­tų. Pag­rin­di­nė min­tis yra su­rink­ti bend­ra­min­čius. Pir­ mo­ji min­tis bu­vo – ką veik­ti, kai bai­gia­si va­sa­ra? Rei­kia su­si­rink­ti, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais ir pri­trauk­ ti drau­gų drau­gus. Dar da­bar ta min­tis yra be­si­plė­to­jan­ti ir vis di­ dė­jan­ti. Ypač pa­sta­rai­siais me­tais ten­ka džiaug­tis, kad gre­tos tų, ku­ rie no­ri pir­mą­jį rug­sė­jo sa­vait­ga­ lį su­si­tik­ti, pra­plauk­ti ir į Vil­nių pažiū­rė­ti iš upės pu­sės, tik dau­ gė­ja“, – pa­sa­ko­jo vie­nas ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių Li­nas Sa­maš­ka.

Pa­sak jo, Vil­niaus re­ga­ta jau na­ tū­ra­liai tam­pa tra­di­ci­ja. Irk­luo­to­jų skai­čius, pa­ly­gin­ti su pir­mai­siais var­žy­bų or­ga­ni­za­vi­mo me­tais, yra smar­kiai išau­gęs. Per­nai Ne­ries upe plau­kė 318 da­ly­vių, iš vi­so bu­ vo net 128 eki­pa­žai. Kaip jau įpras­ ta, var­žy­bų da­ly­viai plauks 10 km ruo­žą nuo Va­la­kam­pių II pa­plū­di­ mio iki pės­čių­jų til­to Žvė­ry­ne.

Nuo­šir­du­mas: 13-ą kar­tą or­ga­ni­zuo­ja­ma Vil­niaus re­ga­ta – gra­žio­

mis idė­jo­mis pa­rem­tas ren­gi­nys.

Ši idė­ja gi­mė nuo dū­šios ir tę­sia­si nuo dū­šios, nes ki­taip nie­kas jos ne­da­ry­tų.

Kaip skel­bia ren­gi­nio or­ga­ni­za­ to­riai, var­žy­bo­se plauk­ti bus ga­li­ ma bet ko­kio­mis irk­lu va­ro­mo­mis plau­ki­mo prie­mo­nė­mis. „Jūs ga­li­te at­si­da­ry­ti net la­bai di­džiu­lę špro­ tų dė­žu­tę, su drau­gais juos su­val­ gy­ti ir įli­pę į tą dė­žu­tę nu­plauk­ti iki Žvė­ry­no til­to, ir tai bus įskai­ty­ta

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

kaip tam tik­ra plau­ki­mo prie­mo­nė.

Ir ji da­ly­vaus rung­ty­je, tu­rės kon­ ku­ren­ci­nę kla­sę. Ki­ti gal plauks di­ de­lia­me drau­gų ko­los bu­te­ly­je“, – šmaikš­ta­vo L.Sa­maš­ka. Vil­niaus re­ga­tos da­ly­viai taip pat sau lei­džia pa­šmaikš­tau­ti ir pa­si­tel­kia kū­ry­bi­ nę fan­ta­zi­ją. Kas­met čia su­si­ren­ka eta­ti­niai da­ly­viai, ku­rie ban­do su­ si­kur­ti vis ki­to­kią plau­ki­mo prie­ mo­nę, pa­si­ren­ka vis ki­tas te­mas.

Yra bu­vę at­ve­jų, kai da­ly­viai plau­ kė pa­si­da­bi­nę šal­mais iš ar­bū­zų, su­si­ren­tę plaus­tą iš li­ku­sių po na­ mo sta­ty­bos me­džia­gų ar net pa­ nau­do­tų bu­te­lių. Dar ki­ti at­si­ve­ža se­no­vi­nius luo­tus.

Mu­zi­ki­nės šei­mos su­si­rin­ki­mas Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Šį sa­vait­ga­lį sos­ti­nė­je mu­zi­kos klau­sy­tis kvies ta­len­tin­giau­si Lie­ tu­vos ir ša­lių kai­my­nių at­li­kė­jai.

Rug­sė­jo 6–8 d. jau ant­rą kar­tą vyk­ sian­čia­me fes­ti­va­ly­je „Mu­sic Week 2013“ no­rą pa­reiš­kė da­ly­vau­ti pu­ sant­ro šim­to gru­pių ir at­li­kė­jų.

Kaip ir praė­ju­siais me­tais, vie­ nas pa­grin­di­nių fes­ti­va­lio tiks­ lų – pri­sta­ty­ti mu­zi­kan­tus pro­fe­ sio­na­liems mu­zi­kos pirk­liams bei pla­čia­jai vi­suo­me­nei. Per­nai daug su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kęs ren­gi­nys šie­met oku­puos net 16 Vil­niaus se­ na­mies­čio vie­tų, tarp ku­rių – ir ba­ rai. Pla­nuo­ja­ma įreng­ti 12 sce­nų.

Pag­rin­di­nis tiks­ las yra skleis­ti ži­nią apie Lie­tu­vo­je ku­ ria­mą mu­zi­ką ir kar­ tu pri­sta­ty­ti ša­lių kai­my­nių gru­pes. „Į ren­gi­nį su­si­ren­ka ne­ma­žai žur­na­lis­tų iš įvai­riau­sių ša­lių. Mu­ zi­kos agen­tų šie­met tu­ri­me daug gau­ses­nį bū­rį nei per­nai ir juos do­mi­na konk­re­tūs klau­si­mai: jie no­ri pirk­ti gru­pes, no­ri jas kvies­ ti kon­cer­tuo­ti, no­ri apie jas ra­šy­ti.

Pag­rin­di­nis tiks­las yra skleis­ti ži­ nią apie Lie­tu­vo­je ku­ria­mą mu­zi­ ką ir kar­tu pri­sta­ty­ti ša­lių kai­my­ nių gru­pes“, – pa­sa­ko­jo ren­gi­nio

Ga­li­my­bė: dau­ge­lis fes­ti­va­ly­je da­ly­vau­jan­čių gru­pių ti­ki­si ne tik klau­

sy­to­jų, bet ir pro­fe­sio­na­lių mu­zi­kos agen­tų dė­me­sio.

or­ga­ni­za­to­rius Lau­ras Lu­čiū­nas.

Pa­sak or­ga­ni­za­to­riaus, fes­ti­va­ly­ je da­ly­vau­jan­čios gru­pės vie­niems ma­žiau ži­no­mos, ki­tiems – la­biau, ta­čiau vi­si šie mu­zi­kan­tai yra at­ kak­lūs ir no­ri da­ly­vau­ti. „Iš es­mės mū­sų kri­te­ri­jai yra kū­ry­biš­ku­mas ir pro­fe­sio­na­lu­mas.

Mes ne­si­sten­gia­me gru­pių ver­tin­ti sti­lis­tiš­kai, nors yra gru­pių, ku­rios jau be­si­ruoš­da­mos ren­gi­niui su­ pra­to, kad jiems čia da­ly­vau­ti dar anks­ti. Šiaip sten­gia­mės priim­ti vi­sus“, – sa­kė L.Lu­čiū­nas.

Nors ša­ly­je per va­sa­ros se­zo­ną nu­vil­ni­jo ne­ma­žai mu­zi­kos fes­ti­ va­lių, šis – kiek iš­skir­ti­nis re­kor­ di­niu da­ly­vau­jan­čių žmo­nių skai­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

čiu­mi. Pa­sak or­ga­ni­za­to­riaus, toks skai­čius žmo­nių ne­gro­ja nė vie­na­ me iš Lie­tu­vo­je vyks­tan­čių fes­ti­ va­lių. Ki­tas ren­gi­nio iš­skir­ti­nu­ mas – in­teg­ra­ci­ja į pa­tį mies­tą.

Prie ren­gi­nio or­ga­ni­za­vo pri­si­de­ da ne­ma­žai ba­rų ir vieš­bu­čių. „Mū­sų fes­ti­va­lis yra tar­si mu­ zi­ki­nės šei­mos su­si­ti­ki­mas. Tarp­ tau­ti­nės šei­mos. Vi­si vie­ni ki­tus su­pran­ta, pa­de­da ir pa­lai­ko“, – ti­ki­no L.Lu­čiū­nas.

Gru­pės ren­gi­ny­je iš­si­bars­tys Lu­ kiš­kių aikš­tė­je, Dra­mos teat­ro ni­ šo­je, V.Ku­dir­kos aikš­tė­je, Že­mai­tės skve­re, ba­ruo­se „Soul­box“, KAS KAS, „Stu­dio 9“, „Va­sa­ros te­ra­so­ je“ ir dau­ge­ly­je ki­tų vie­tų.

6

rugsėjo 5–11, 2013

miestas

Po­li­ti­kos už­ku­li­siuo­se int­ri­gų ne­trūks Rug­sė­jo 11-ąją Vil­niaus mies­to ta­ry­ba pra­ de­da nau­ją po­li­ti­nį se­zo­ną. Lau­kia dau­ gy­bė svar­bių klau­si­mų ir daug sun­kaus dar­bo. Me­ro kė­dė se­no­kai kli­ba, bet ar bus vi­siš­kai iš­kli­bin­ta?

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ne­su­ta­ri­mus pa­mir­šo

Dar ne taip se­niai Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) at­sto­vo vi­ce­me­ro Jo­ no Pins­kaus ir me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko bend­ra­dar­bia­vi­mą bu­vo per­bė­gu­ si juo­da ka­tė. Įsip­lies­kus skan­da­ lui dėl at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­myk­los pro­jek­ta­vi­mo ir sta­ty­bų kon­kur­ so, vi­ce­me­ras su­lau­kė ašt­rių me­ro rep­li­kų ir kri­ti­kos. J.Pins­kų ši kri­ ti­ka už­ga­vo ir jis net sua­be­jo­jo val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos tvir­tu­mu. „Tuos ne­su­ta­ri­mus ir koa­li­ci­jos gy­va­vi­mo klau­si­mus iš kaž­kur iš­ kė­lė ži­niask­lai­da. Aiš­ku, mes daž­ nai pa­si­gin­či­jam, na­tū­ra­lu, kad tu­ri­me skir­tin­gas nuo­mo­nes. Ne­ si­gin­či­ja ar­ba ne­dis­ku­tuo­ja tie, ku­ rie ne­dir­ba. O šiaip dir­bam daug, dir­bam kar­tu, re­zul­ta­tai pra­de­ da ma­ty­tis“, – į klau­si­mą, kaip klos­to­si san­ty­kiai su me­ru, at­sa­ kė J.Pins­kus.

Vis dėl­to vi­ce­me­ras nea­be­jo­ ja, kad Vil­niaus me­ro kė­dė vi­sa­ da bus kli­bi­na­ma, esą vi­sa­da bus įvai­rių kal­bų, ir vi­sai ne­svar­bu, ar tuo­met jo­je sė­dės A.Zuo­kas, ar kas nors ki­tas. „Aš nie­ko to­kio ne­da­rau. Aš la­ biau nu­si­tei­kęs dirb­ti, o ne per­ vers­mus da­ry­ti. Kol kas su da­bar­ ti­niu me­ru gal ir pa­si­gin­či­jam, bet bend­rą var­dik­lį at­ran­dam, – pa­nei­ gė sklan­dan­čias kal­bas J.Pins­kus, ta­čiau pri­dū­rė: – Jei to ne­bus, ta­ da, aiš­ku, aš kel­siu tą klau­si­mą.“

Opo­zi­ci­ja ga­lan­da pei­lius

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir opo­zi­ ci­jos at­sto­vas mies­to ta­ry­bo­je Vi­das Ur­bo­na­vi­čius. Pa­sak jo, me­ro kė­dė kli­ba, bet ar ji bus vi­siš­kai iš­kli­bin­ta, pri­klau­so nuo di­džio­sios da­lies val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos frak­ci­jų. „Jei­gu jie tu­ri svei­ko pro­to, ma­ ty­da­mi, kas da­bar vyks­ta trans­por­ to, ši­lu­mos, at­lie­kų tvar­ky­mo sri­ ty­se, ką nors da­rys. Jie re­mia, lai­ko, tai yra ir jų at­sa­ko­my­bė, tai ne vie­ nas me­ras. Tiek Dar­bo par­ti­ja, tiek so­cial­de­mok­ra­tai, jie taip pat pri­ siė­mė ir da­li­ja­si tuos blo­gus dar­ bus. Tai­gi jei jie pa­ga­liau at­si­pei­ kės, mes vi­sa­da pa­lai­ky­si­me to­kias ini­cia­ty­vas, nes bet ku­ris ki­tas me­ ras bū­tų daug ge­riau nei esa­mas“, – tei­gė V.Ur­bo­na­vi­čius.

Neišsp­ręs­tas at­lie­kų klau­si­mas

Kol kas mies­to gal­vos vie­ni ki­tiems ne­skel­bia ka­ro ir vi­si dar nu­si­tei­kę dirb­ti. Nes, kaip sa­kė J.Pins­kus, dar­bų šį nau­ją se­zo­ną mies­to ta­ry­ bos lau­kia iš tie­sų daug ir įvai­rių.

Vie­nas svar­biau­sių klau­si­mų yra pa­sta­tų re­no­va­ci­ja. „Vil­niu­je yra dau­giau­sia re­no­ vuo­ti­nų dau­gia­bu­čių, su­si­du­ria­me su daug pro­ble­mų, ko­mu­ni­ka­vi­mo taip pat, ku­rias spręs­ti rei­kė­tų daž­ niau su­si­tin­kant. Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­ja iki rug­sė­jo 20 d. yra pa­skel­bu­si ant­rą pa­raiš­kų tei­ki­mo eta­pą. Šian­ dien jau tu­ri­me apie 170 re­no­vuo­ti­nų na­mų gyventojų su­ti­ki­mų“, – sa­kė vi­ce­me­ras. Ant­ras svar­bus klau­ si­mas yra at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­

Drau­gys­tė: vi­ce­me­ras J.Pins­kus (kai­rė­je) ti­ki­na, kad su me­ru A.Zuo­ku nuo­lat gin­či­ja­si, bet bend­rą var­dik­lį

at­ran­da, o jei to ne­bus, tuo­met ir sprę­sis mies­to va­do­vo li­ki­mas.

ma. Tą pa­tį klau­si­mą ak­cen­tuo­ ja ir opo­zi­ci­ja. Pa­sak ta­ry­bos na­rio V.Ur­bo­na­vi­čiaus, at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­myk­los klau­si­mas – dar praė­ju­ sio se­zo­no ne­baig­tas dar­bas. „Nuo to pri­klau­so vi­sų mū­sų mo­kė­ji­mai už at­lie­kų tvar­ky­mą.

Bus la­bai įdo­mu, kaip tai iš­sprę­si­ me. Ir vie­šo­je, ir ne­vie­šo­je erd­vė­je pa­si­ro­dan­ti in­for­ma­ci­ja, kad da­bar vie­nin­te­lis li­kęs siū­ly­mas yra net ke­liais šim­tais mi­li­jo­nų li­tų blo­ges­ nis nei ki­ti, ver­čia su­si­mąs­ty­ti“, – svars­tė V.Ur­bo­na­vi­čius.

Aiš­kin­sis dėl te­ri­to­ri­jos

„Ar­tė­ja mo­men­tas, kai Vil­nius tu­ rės pe­rim­ti ši­lu­mos tink­lus, man bus la­bai įdo­mu, ko­kius pa­si­ruo­ šia­muo­sius dar­bus pra­dės da­ry­ti val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja. Nes vis dėl­ to tai yra di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė, ir

ga­liau­siai, jei jie yra to­kie pro­fe­ sio­na­lūs ir kom­pe­ten­tin­gi, ga­lės pa­si­ro­dy­ti, kaip ga­li su­ma­žin­ti ši­ lu­mos kai­nas gy­ven­to­jams“, – to­ liau nau­jo­jo se­zo­no ta­ry­bos dar­bus var­di­jo V.Ur­bo­na­vi­čius.

Pa­sak jo, svar­bus yra dar vie­nas nau­jai iš­ki­lęs skan­da­lin­gas klau­si­ mas, kad An­ta­kal­ny­je, Žo­ly­no gat­ vė­je, gal­būt, iš­kraus­tant tro­lei­bu­sų par­ką ir vai­kų na­mus, yra for­muo­ ja­mas di­džiu­lis skly­pas. „Kam jis for­muo­ja­mas, ko sie­kia­ ma to­kiais da­ly­kais ir kaip el­gia­ma­ si su tais vai­kais? Drįs­čiau pa­sa­ky­ti – ne­žmo­niš­kai, kai jie per prie­var­ tą grū­da­mi į nu­gy­ven­tus so­cia­li­ nius būs­tus. Tai, sa­ky­čiau, dau­giau opo­zi­ci­jos klau­si­mas iš­siaiš­kin­ti ir su­stab­dy­ti, jei iš tik­rų­jų to­kie da­ly­ kai vyks­ta. Sos­ti­nė­je to bū­ti ne­ga­ li, su vai­kais el­gia­ma­si kaip su ko­

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

kiais bau­džiau­nin­kais“, – pik­ti­no­si V.Ur­bo­na­vi­čius.

Vi­ce­me­ro J.Pins­kaus tei­gi­mu, svar­bi ir 2014–2020 m. ES pa­ra­ mos per­spek­ty­va. Ren­gia­ma per 300 pro­jek­tų, yra ap­svars­ty­tos ir tiks­li­nės te­ri­to­ri­jos, ku­rios ta­ry­ bai tu­ri bū­ti pa­tvir­tin­tos per pir­ mą po­sė­dį. „To­se te­ri­to­ri­jo­se vi­si pro­jek­tai įgy­ja ati­tin­ka­mus prio­ri­te­tus. Ka­ dan­gi 2014–2020 m. lai­ko­tar­pis bus, kai dau­gu­ma di­džių­jų mies­tų pa­sku­ti­nį kar­tą ga­lės pa­si­nau­do­ti ES pi­ni­gais, di­džiu­lį dė­me­sį kreip­ si­me į tų pro­jek­tų pa­ren­gi­mą, kad Vil­nius bū­tų tarp ly­de­rių ES pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mo at­žvil­giu. Tam ruo­ šia­ma ir in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų val­ dy­mo pro­gra­ma, kur ga­lė­si­me su­ dė­ti vi­sus tuos pro­jek­tus ir juos kont­ro­liuo­ti“, – dės­tė J.Pins­kus.

Va­žiuos be­veik ne­mo­ka­mai Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Per pir­mą Vil­niaus mies­to ta­ry­bos po­sė­dį nu­ma­to­ma svars­ty­ti apie 50 klau­si­mų. Vie­nas jų – dėl vie­šo­jo trans­por­to – au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų – kai­nų nu­sta­ty­mo pa­kei­ti­mo.

„Šio spren­di­mo pro­jek­tas skir­tas, kad nuo Nau­jų­jų me­tų at­si­ras­tų nau­jos ka­te­go­ri­jos bi­lie­tai ir de fac­ to as­me­nims, ku­riems yra su­ka­kę 80 me­tų ir dau­giau, bei per 1939– 1990 m. oku­pa­ci­ją nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims – po­li­ti­niams ka­li­niams ir trem­ti­niams – bi­lie­tai at­pig­tų“, – tei­gė ta­ry­bos sek­re­to­rius Mi­ros­ la­vas Mon­ke­vi­čius.

As­me­nims, ku­riems yra 80 (Vil­ niu­je to­kių yra per 20 tūkst.) ir dau­giau me­tų, me­ti­nis bi­lie­tas kai­nuo­tų tik 10 li­tų, o po­li­ti­niams ka­li­niams ir trem­ti­niams – 25 li­ tus. „Bet, aiš­ku, jei po­li­ti­niai ka­ li­niai ar trem­ti­niai yra su­lau­kę 80 ar dau­giau me­tų, jiems ga­lios me­ ti­nis bi­lie­tas už 10 li­tų“, – pa­tiks­ li­no M.Mon­ke­vi­čius.

Ki­tas nu­ma­to­mas svars­ty­ti klau­ si­mas su­si­jęs su 2013–2016 m. ap­ lin­ko­sau­gos in­ves­ti­ci­jų pla­nu. Nuo 2016-ųjų, kaip sa­kė ta­ry­bos sek­ re­to­rius M.Mon­ke­vi­čius, įsi­ga­lios

Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius:

Jei mū­sų įren­gi­niai nea­ti­tiks tų rei­ka­la­ vi­mų, juos rei­kės su­ stab­dy­ti ar­ba teks mo­ kė­ti di­de­les bau­das. kur kas griež­tes­ni Eu­ro­pos Par­la­ men­to bei Eu­ro­pos Ta­ry­bos di­rek­ ty­vo­se nu­sta­ty­ti rei­ka­la­vi­mai ir jie bus tai­ko­mi vi­siems, taip pat Vil­ niu­je esan­tiems ši­lu­mos ener­gi­jos ga­min­to­jams. „Jei mū­sų įren­gi­niai nea­ti­tiks tų rei­ka­la­vi­mų, juos rei­kės su­stab­dy­

ti ar­ba teks mo­kė­ti di­de­les bau­das.

To­dėl ir šis pla­nas, ku­ris yra tei­kia­ mas šiai ta­ry­bai svars­ty­ti, yra su­ si­jęs su daug in­ves­ti­ci­nių prie­mo­ nių bū­tent tam, kad mū­sų ši­lu­mos įren­gi­niai ati­tik­tų tuos rei­ka­la­vi­ mus, iš­mes­tų ma­žiau ter­ša­lų bei ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mi ir po 2016ųjų“, – paaiš­ki­no mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rius.

Ki­tas, pa­sak jo, ak­tua­lus klau­si­ mas yra už­terš­tos bu­vu­sios „Skai­ teks“ ga­myk­los te­ri­to­ri­jos su­tvar­ ky­mas. „Yra su­pla­nuo­tas, su­pro­jek­tuo­ tas pui­kus ar­chi­tek­tū­ros par­kas, taip pat siū­lo­ma pa­si­ra­šy­ti bend­rą su­tar­tį dėl sa­vi­val­dy­bės ir pri­va­čių in­ves­tuo­to­jų in­ves­ti­ci­jų į šią te­ri­to­ ri­ją. Da­lį pro­jek­to fi­nan­suo­tų ir Eu­ ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­das“, – sa­kė M.Mon­ke­vi­čius.

Taip pat ta­ry­bai bus tei­kia­mas klau­si­mas dėl są­var­ty­nų var­tų mo­kes­čio ve­žė­jams. Šio mo­kes­čio tiks­las, M.Mon­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, kad ve­žė­jai kuo la­biau rū­šiuo­tų at­lie­kas ir kuo ma­žiau jų pa­tek­tų į są­var­ty­nus, o bū­tų pa­nau­do­ja­mos ant­rą kar­tą ir ki­tiems tiks­lams. O di­des­nis var­tų mo­kes­tis, pa­sak ta­ ry­bos sek­re­to­riaus, ska­tin­tų ve­žė­ jus tai da­ry­ti.

7

Rugsėjo 5–11, 2013

parama kaimui

Vilniaus rajono VVG atradimai Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP) įgyvendinamas LEADER metodas padėjo Vilniaus rajono bendruomenių nariams susikurti regiono plėtros strategiją ir ją įgyvendinti per vietos projektus. Realizuoti užsibrėžtus tikslus padėjo Vilniaus rajono vietos veiklos grupė (VVG).

Laisvė Aužbikavičienė Parama – 16 mln. litų

„Pradžioje tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės į VVG kvietimus žiūrėjo atsargiai. Tačiau per kelerius metus tai pasikeitė. Dabar esu tikra: jei tik paskelbtume kvietimą, tuoj pat sulauktume daugybės paraiškų“, – mintimis dalijasi Vilniaus rajono VVG projekto vadovė Violeta Jankauskienė. Šiuo metu Lietuvoje veikia 51 VVG. Šios grupės – tai energingų žmonių komandos, padedančios bendruomenės nariams panaudoti ES ir valstybės biudžeto lėšas, skirtas gyvenimo kokybei ir ekonomikos būklei kaimo vietovėse gerinti.

Kiekviena VVG įgyvendina konkrečiai vietovei sukurtą strategiją.

Jas VVG rengė 2009 ir 2010 m., atsižvelgdamos į savo administruojamos vietovės ypatybes bei poreikius. Bendromis pastangomis sukurti strategiją ir žengti pirmuosius žingsnius, diegiant LEADER metodą Lietuvoje, visoms VVG padėjo priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ parama.

Vilniaus rajono VVG įgyvendina vietos veiklos strategiją, kurios vertė – net 16 mln. litų. Šią paramą panaudoti padeda Vilniaus rajono VVG penkių žmonių komanda.

Jie priima ir vertina bendruomenių pateiktus projektus, skiria paramos lėšas ir talkina tinkamai administruojant projektų veiklas.

Vilniaus VVG šiuo metu prižiūri apie 100 įvairių vietos bendruomenių projektų. „Visi mūsų vietos projektai dideli. Jų vertė – nuo 70 iki 200 tūkst. litų, o įgyvendinimo laikas vidutiniškai siekia dvejus metus. Žinoma, visiems tenka nemažai padirbėti, tačiau nei jėgų, nei laiko negaila – tai rimti, svarūs projektai, kurie iš tikrųjų padeda bendruomenėms stiprėti ir stotis ant kojų“, – sako Vilniaus rajono VVG projekto vadovė V.Jankauskienė.

Pritrūksta kompromisų

Vadovaudamos strategijos įgyvendinimui, VVG atlieka daug svarbių užduočių: savarankiškai skelbia kvietimus teikti vietos projektus, vertina šių paraiškų tinkamumą gauti paramą ir administruoja finansuoti tinkamų projektų įgyvendinimą. Kad visi šie procesai būtų atlikti laiku ir tinkamai, stebi Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).

Ne mažiau svarbi VVG užduotis – paskatinti vietos bendruomenes rengti projektus ir taip savarankiškai spręsti opiausias savo problemas. Ši užduotis nebuvo lengva ir Vilniaus rajono VVG komandai. „Iš pradžių motyvuoti žmones buvo sudėtinga. Tačiau rengėme mokymus, drauge su bendruome-

nėmis analizavome jų galimybes, galimas grėsmes. Pradžioje iš dešimties projektų tinkamai parengti pasisekdavo tik penkis“, – pirmuosius priemonės įgyvendinimo metus prisimena V.Jankauskienė.

Jos teigimu, geriausiai nuo pat pradžių sekdavosi stiprioms bendruomenėms. Tačiau net ir šioms iškildavo sunkumų. „Vizijų ir energijos jas įgyvendinti bendruomenės nariams nepristigdavo, tačiau neretai išsiskirdavo nuomonės, požiūrio taškai“, – sako V.Jankauskienė. Anot jos, pradžioje tai neretai pakišdavo koją net vieningoms ir aktyvioms bendruomenėms – kai kurioms jų pavykdavo pateikti paraiškas tik per ketvirtą ar penktą kvietimą. „Tačiau šiuo metu visos aktyvesnės bendruomenės jau įgyvendina savo vietos projektus“, – džiaugiasi Vilniaus rajono VVG projekto vadovė.

VVG užduotis – paskatinti vietos bendruomenes rengti projektus ir taip savarankiškai spręsti opiausias savo problemas.

Padėjo atrasti atsitiktinumas

Pasiteiravus, kokių rezultatų davė bendras VVG ir bendruomenių darbas, V.Jankauskienė pirmiausia pamini Vilniaus rajono Šumsko miestelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios didžiojo altoriaus tapybos atidengimą.

2005 m. šioje bažnyčioje tarnaujantis kunigas plaudamas altoriaus sienas atsitiktinai aptiko ant tinkuoto paviršiaus nutapytus baroko stiliaus didžiojo altoriaus retabulus. Restauravimo tarybos specialistai, apžiūrėję iliuzorinę sieninę tapybą, konstatavo, kad Lietuvos sakralinėje architektūroje ji labai reta ir turi didžiulę meninę bei istorinę vertę. 2009 m. atlikus išsamius didžiojo altoriaus tyrimus paaiškėjo, kad po dažų sluoksniu tapyba puikiai išsilaikiusi. Restauravimo taryba konstatavo, kad tokio dydžio centrinių nutapytų bažnyčios altorių mūsų šalyje nėra išlikę. „Taigi, turime vienintelį tokį altorių Lietuvoje. Parama, gauta pateikus vietos projektą, padėjo išsaugoti istorinę ir meninę vertę turintį kaimo paveldo objektą. Dabar visus kviečiame pas mus atvažiuoti ir šią brangenybę apžiūrėti“, – sako V.Jankauskienė. Šumsko miestelio Šv. arkangelo Mykolo parapijos įgyvendinamo vietos projekto vertė – 222 tūkst. litų.

Tarp kitų reikšmingų projektų – Mostiškių kaime Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokyklos įgy-

vendintas vietos projektas, skirtas aktyvaus laisvalaikio leidimo formoms, susijusioms su sveikatingumu, užsiėmimams organizuoti. Šio vietos projekto vertė – kiek daugiau nei 274 tūkst. litų. Už gautą paramą buvo įsigyta sporto inventoriaus, įrengtos sporto trasos ir maršrutai, Mostiškėse ir aplinkiniuose kaimuose gyvenantiems žmonėms suteikta galimybė nemokamai naudotis kokybiška įranga, pasikonsultuoti su sporto specialistais.

Vilniaus krašto etnografinis muziejus taip pat įgyvendina tiesioginį poveikį bendruomenėms turintį vietos projektą, skirtą Vilniaus rajono mėgėjų meno kolektyvams tobulėti. Vietos projektas padėjo sukurti neformalią organizaciją „Menų karavanas“ ir įsigyti mobilią koncertų bazę, kuri prieinama viso Vilniaus rajono muzikos kolektyvams.

Kaip pastebi V.Jankauskienė, jaunus žmones į bendruomenes dažniausiai suburia būtent sportas ir kultūra. „Be to, pastebėjome, kad tokio pobūdžio projektų paraiškas mūsų jaunimas teikia vis aktyviau“, – sako V.Jankauskienė.

Sulaukia daugiau pasitikėjimo

Visos Lietuvos mastu iki šių metų rugpjūčio pabaigos finansavimą jau gavo 2580 vietos projektų, kuriuos VVG teikė įvairūs vietos pareiškėjai – tiek paprasti kaimo gyventojai, tiek susivienijusios vietos bendruomenės. Dauguma projektų paraiškų, kuriomis siekiama gauti ES paramą, jau patvirtintos visuose Lietuvos regionuose.

Kaip pastebi NMA Kaimo vystymo programų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jogėlienė, VVG iš visos Lietuvos per šešerius metus jau sukaupė pakankamai projektų įgyvendinimo ir teisės aktų nagrinėjimo patirties, todėl VVG vis profesionaliau atlieka joms patikėtas administracines užduotis. Atsižvelgiant į tai, šiemet vietos projektų finansavimas pradėtas vykdyti pagal naują, lengvesnę, tvarką – paramos sutartį turi pasirašyti tik VVG ir projektų vykdytojai. Ankstesniais metais ši sutartis buvo trišalė – ją pasirašydavo ir NMA. Remiantis bendra Lietuvos vietos projektų įgyvendinimo statistika tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų išlieka viešojo pirkimo konkurso taisyklių pažeidimai, o didžiausia kliūtimi laiku įgyvendinti numatytus projektus tampa tai, kad pareiškėjams pritrūksta apyvartinių lėšų.

Sėkmei reikia komandos

NMA specialistai pastebi, kad VVG sėkmė nevienoda. Vienos įgyvendina daugiau projektų, kitos – mažiau. Tokius skirtumus lemia ne tik skirtingi VVG administraciniai gebėjimai, VVG dydis, bet ir mokėjimas motyvuoti žmones pačius imtis gaivinti savo bendruomenę.

Atradimas: 2005 m. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje atsitiktinai ap-

tiktas baroko stiliaus didžiojo altoriaus retabulas.

Paprašyta įvardyti, kas, jos manymu, lemia bendruomenės sėkmę, Vilniaus rajono VVG projekto vadovė V.Jankauskienė įvardija komandinį darbą. „Vienas žmogus, kad ir koks iniciatyvus būtų, turi turėti komandą. Keliese darbus dirbti daug lengviau. Be to, pastebime, kad itin gerai sekasi toms bendruomenėms, kurios palaiko draugiškus santykius su seniūnijomis, prireikus gali kreiptis į jas pagalbos. Be abejo, yra labai savarankiškų ir sėkmingai veikiančių bendruomenių, kurios tvarkosi pačios“, – pasakoja V.Jankauskienė.

LEADER metodas suteikia vietos pareiškėjams galimybę, atsižvelgiant į regiono vietos plėtros strategiją, pasirinkti įvairias alternatyvias žemės ūkiui KPP priemones. Daugiausia vietos projektų paraiškų teikiama pagal KPP trečios krypties priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Gavus paramą, remontuojami bendruomeniniai

Vilniaus rajono VVG archyvo nuotr.

statiniai, jie įrengiami, tvarkomos kitos viešosios erdvės. Ne mažiau aktyviai organizuojami renginiai, padedantys įtraukti daug žmonių į projektus, ugdyti jiems įgyvendinti reikiamus įgūdžius.

Populiari galimybė organizuoti renginius, skirtus bendruomenėms supažindinti su jų gyvenama vietove, jos istorija ir iškiliomis asmenybėmis. Vangiausiai bendruomenės teikia paraiškas pagal priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.

PR

Informacija VVG – vietos iniciatyva, tam tikra dalimi atliekanti NMA funkcijas regione: rengianti vietos plėtros strategiją, skelbianti kvietimus teikti vietos projektus, juos vėliau vertinanti ir stebinti jų įgyvendinimą.

8

rugsėjo 5–11, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Vil­niu­je be­ne po­ pu­lia­riau­si vai­kų bū­re­liai – įvai­rios spor­to tre­ni­ruo­tės.

Kai ku­rio­se spor­ to mo­kyk­lo­se vie­ tų jau nė­ra. Sėk­mė nu­si­šyp­so­jo tiems, ku­rių tė­vai į bū­re­ lius vai­kus su­sku­ bo už­re­gist­ruo­ti dar pa­va­sa­rį.

Neiš­si­ten­ka: VVSM ne­ga­li vir­šy­ti van­dens spor­tui skir­tų va­lan­dų skai­či

Vie­ta vai­kų bū­re­ly­je ga­l Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Bū­re­lių pa­si­rin­ki­mas pla­tus

Lietuvos vai­kų ir jau­ni­mo cent­re (LVJC) įvai­riau­sių veik­lų, skir­tų vai­kams, per akis – jų net 400. Į po­pu­lia­riau­sių veik­lų pir­mas vie­ tas įpras­tai iš­si­ri­kiuo­ja spor­ti­niai už­siė­mi­mai – pra­de­dant plau­ki­ mu, bai­giant kon­cer­ti­ne gim­nas­ ti­ka ar šach­ma­tais. Tie­sa, po­pu­ lia­ru­mo ne­trūks­ta ir kai ku­rioms me­ni­nėms veik­loms. „Ba­sei­nas yra vie­nas po­pu­lia­ riau­sių. Prik­lau­so nuo va­do­vų ir nuo veik­los. Spor­ti­nės veik­los pa­ gal vi­sas sta­tis­ti­kas pa­čios po­pu­lia­ riau­sios: ka­ra­tė, sta­lo te­ni­sas (nors su­si­ža­vė­ji­mas juo po tru­pu­tė­lį ir ma­žė­ja). Iš me­ni­nių veik­lų pas mus la­bai po­pu­lia­rus liau­dies an­samb­ lis, ku­ria­me šo­ka ir pa­tys ma­žiau­ sie­ji, ir tė­ve­liai. La­bai po­pu­lia­rios dai­na­vi­mo stu­di­jos, po­pu­lia­ri dai­lė, ke­ra­mi­ka, įvai­rūs rank­dar­bių bū­re­ liai, ko­mik­sų pie­ši­mas“, – pa­sa­ko­ jo LVJC Rin­ko­da­ros sky­riaus ve­dė­ ja As­ta Grab­liaus­kie­nė.

Pa­sak jos, ne į vi­sus už­siė­mi­mus dėl di­de­lio po­pu­lia­ru­mo pa­ten­ka vi­si no­rin­tys. Įp­ras­tai jau ge­gu­žę po­pu­lia­riau­si lai­kai į kai ku­riuos bū­re­lius bū­na užim­ti.

Ver­žia­si į ba­sei­ną

Vie­na sun­kiau­sių už­duo­čių – pa­ tek­ti į van­dens spor­to už­siė­mi­ mus. Nors LVJC sa­vo pa­sta­te tu­ ri net du ba­sei­nus – vie­nas skir­tas ma­žie­siems iki 7 me­tų, o ki­tas – vy­res­niems, vie­tos vi­siems anaip­ tol neuž­ten­ka. „Mes ne­tu­ri­me la­bai daug vie­tų, kad ga­lė­tu­me vi­sus no­rin­čius su­ tal­pin­ti. Įp­ras­tai moks­lei­viai ren­ ka­si bū­re­lius lan­ky­ti tik po pa­mo­ kų, tad į už­siė­mi­mus, vyks­tan­čius nuo 14 val. iki va­ka­ro, vie­nu me­ tu su­tal­pi­na­me kiek ga­li­me. Per mė­ne­sį ba­sei­ne ap­si­lan­ko 2500 moks­lei­vių“, – pa­sa­ko­jo LJVC Rin­ko­da­ros sky­riaus ve­dė­ja.

Vi­si no­rin­tys ne­tel­pa ir į Laz­dy­ nų ba­sei­ną, kur spor­tuo­ja Vil­niaus van­dens spor­to mo­kyk­lai (VVSM) pri­klau­san­tys mo­ki­niai.

„Dar ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kiek nau­ jų no­rin­čių at­si­ra­do šiems moks­lo me­tams, bet mū­sų mo­kyk­lo­je vi­ du­ti­niš­kai moks­lo me­tų pra­džio­je bū­na per 800 mo­ki­nių. No­rin­čių kur kas dau­giau, bet mes fi­ziš­kai ne­ga­li­me jų priim­ti. Mums trūks­ ta veid­ro­di­nio van­dens plo­to, mes ne­tu­ri­me tiek ga­li­my­bių“, – aiš­ ki­no VVSM di­rek­to­rius Ro­mual­ das No­rei­ka. Pa­sak jo, ga­li­my­bių plės­tis nė­ra, nors su­si­do­mė­ji­mas van­dens spor­tu kas­met au­ga.

Įp­ras­tai moks­lei­ viai ren­ka­si bū­re­ lius lan­ky­ti tik po pa­mo­kų, tad į už­siė­ mi­mus, vyks­tan­čius nuo 14 val. iki va­ka­ ro, vie­nu me­tu su­tal­ pi­na­me kiek ga­li­me.

Tie­sa, ne vi­si vai­kai į van­dens spor­to tre­ni­ruo­tes su­si­ren­ka nu­ si­tei­kę rim­tam spor­tui. „Gru­pės pas mus yra spor­ti­nės.

Jei­gu kal­bė­tu­me mo­kyk­los ter­mi­ no­lo­gi­ja, kla­sės vi­siš­kai su­komp­ lek­tuo­ja­mos ir ta­da su­da­ro­mi at­ sar­gi­niai są­ra­šai su kon­tak­tiniais duomenimis. Bū­na, kas tu­ri aler­gi­ ją chlo­rui, pra­de­da sirg­ti. O kai ku­ rie pa­lie­ka ba­sei­ną po tri­jų mė­ne­ sių – da­lis tė­vų vai­kus čia ati­duo­da tik tam, kad jie iš­mok­tų plauk­ti. O čia yra van­dens spor­to mo­kyk­la, ne bū­re­lis“, – pa­sa­ko­jo R.No­rei­ka.

To­kiems vai­kams pa­li­kus už­siė­ mi­mus, tuoj pat pa­kvie­čia­ma ki­tų iš tu­ri­mų są­ra­šų. Tad per moks­ lo me­tus VVSM lan­kan­čių vai­kų skai­čius iš­lai­ko­mas ir jų trū­ku­mo mo­kyk­la nie­ka­da ne­jau­čia.

Be abe­jo, pa­sta­rai­siais me­tais prie di­dė­jan­čio van­dens spor­to po­pu­lia­ru­mo pri­si­de­da ir aukš­ti ša­lies plau­ki­kų pa­sie­ki­mai.

Ga­li­my­bę vai­kams lan­ky­ti ba­ sei­ną tie­sio­giai su­tei­kia ir pa­ts Laz­dy­nų ba­sei­nas, ku­ria­me šie­ met se­zo­nas pra­si­dės jau rug­

sė­jo 9-ąją. Į jam pri­klau­san­čių tre­ne­rių už­siė­mi­mus vai­kai prii­ ma­mi nuo 6–7 me­tų, te­rei­kia įsi­ gy­ti abo­ne­men­tą. Tie­sa, to­kie už­ siė­mi­mai nė­ra skir­ti spor­ti­niams pa­sie­ki­mams ge­rin­ti.

Leng­va­jai at­le­ti­kai – sun­kios die­nos

Nors no­rin­čių už­siim­ti leng­vą­ ja at­le­ti­ka vai­kų skai­čius iš­lie­ka maž­daug pa­sto­vus, juos ir­gi da­ro­ si vis sun­kiau su­tal­pin­ti – trūks­ta spor­to ba­zių. „Mums nė­ra pro­ble­mos su­rink­ ti vai­kų, bet pro­ble­ma – kaip juos su­tal­pin­ti į vie­ną ma­nie­žą. Aiš­ku, mes ban­do­me juos su­tal­pin­ti, bet vis kiek­vie­nais me­tais, ypač per praei­tus me­tus, jau­čia­mas di­de­ lis pa­gau­sė­ji­mas. Ne­ži­nau, ar čia dėl to, kad leng­vaat­le­čių re­zul­ta­ tai bu­vo ge­ri? Vi­sa­da kai re­zul­ta­tai ge­res­ni, kai per te­le­vi­zi­ją pa­ro­do, kad leng­vaat­le­čiai ten ir ten ge­rai star­ta­vo, ir su­si­do­mė­ji­mas di­des­ nis“, – džiau­gė­si Vil­niaus leng­vo­ sios at­le­ti­kos mo­kyk­los (VLAM) di­rek­to­rius Ma­rius Ju­ko­nis.

Pa­sak jo, jei bū­tų su­tei­kia­mos ge­res­nės są­ly­gos spor­tui, at­le­ti­ ka tap­tų dar po­pu­lia­res­ne spor­to ša­ka. Di­džiau­sia pro­ble­ma šiuo me­tu – ne­baig­tas re­no­vuo­ti sta­ dio­nas. Tad VLAM spor­ti­nin­kai glau­džia­si kur tik su­ge­ba. „Jei­gu są­ly­gos pra­stes­nės, atei­ na tė­vai, pa­si­žiū­ri, kad sta­dio­nas pra­stes­nis ar per­si­ren­gi­mo kam­ ba­riai pra­stes­ni, ir pa­si­ren­ka ko­ kius nors pri­va­čius spor­to klu­bus.

Yra tė­vų, ku­rie ga­li sau tai leis­ti. Šiaip su­si­do­mė­ji­mas tik­rai ne­ma­ žas. Bet trūks­ta spor­to ba­zių. Yra šiuo me­tu vie­nas ma­nie­žas, kur mes spor­tuo­jam nuo spa­lio iki ba­ lan­džio. O va­sa­rą ei­da­vo­me į Vin­ gio sta­dio­ną. Ir jis nuo pa­va­sa­rio yra už­da­ry­tas bei re­no­vuo­ja­mas.

Bu­vo ža­dė­ta jį su­tvar­ky­ti iki bir­ že­lio vi­du­rio, bet šiuo me­tu dar ne­baig­ta, dar­bai, kiek ži­nau, su­ sto­ję. Tad glau­džia­mės Vil­niaus uni­ver­si­te­te Sau­lė­te­ky­je, ei­na­me į bu­vu­sį „Di­na­mo“ sta­dio­ną“, – guo­dė­si M.Ju­ko­nis.

Pa­sak VLAM di­rek­to­riaus, dėl to są­ly­gos pa­si­ruoš­ti pa­sau­lio čem­

9

rugsėjo 5–11, 2013

miestas

20p.

M.Pociui žmona Viktorija dar negrojo pianinu, bet šokti jau mokė.

J.Len­no­no skulptūra į stoties rajoną įneš ro­man­tikos Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Jau ki­tais me­tais mies­tie­čiai ga­ lės iš­vys­ti le­gen­di­niam bri­tų at­li­ kė­jui Joh­nui Len­no­nui skir­tą pa­ mink­lą. Šį kar­tą iš me­ta­lo su­kur­ ta skulp­tū­ra bus ati­deng­ta vie­na­ me Vil­niaus skve­rų. Jau ži­no­ma ir kaip ji at­ro­dys.

700

jau­nuo­lių lan­ko Vilniaus krepšinio mokyklą.

iaus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

li bū­ti ir de­fi­ci­tas pio­na­tams, pir­me­ny­bėms ir vi­soms žai­dy­nėms bu­vo su­dė­tin­gos. „Vil­niu­je vai­kų dau­gė­ja, o ba­ zių ma­žė­ja“, – ab­sur­diš­ką si­tua­ci­ ją įvar­di­jo M.Ju­ko­nis. „Va­gia“ vai­kus

Ki­to­kią pro­ble­mą įžvel­gia Vil­niaus krep­ši­nio mo­kyk­los (VKM) di­rek­ to­rius An­ta­nas Na­ru­še­vi­čius. Pa­ sak jo, VKM tu­rė­tų daug dau­giau auk­lė­ti­nių, jei ne pri­va­čių mo­kyk­ lų „va­gys­tės“. „Ofi­cia­liai vai­kų tu­ rė­si­me apie 700. Jei­gu ne­bū­tų to­ kių mo­kyk­lų, ku­rios įsi­kū­ru­sios pa­si­pi­ni­gau­ti, ta­da skai­čiai aug­tų, ir la­bai stip­riai. Ga­liu drą­siai pa­ sa­ky­ti, pas mus vis­gi mo­kyk­la nuo 1958 m. gy­vuo­ja – tu­ri­me sa­vo tra­ di­ci­jas, įdir­bį, o kas­met į sto­vyk­ las iš­va­žiuo­ja be­veik 70 pro­c. mū­ sų moks­lei­vių. Ta­čiau vyks­ta vai­kų „va­gys­tė“, – pik­ti­no­si A.Na­ru­še­ vi­čius.

Pa­sak jo, prieš 3 me­tus Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja priė­mė spe­ cia­lų reg­la­men­tą, pa­gal ku­rį pri­ va­čios mo­kyk­los, pri­kal­bi­nu­sios vai­kus atei­ti spor­tuo­ti pas jas, tu­ri

su­mo­kė­ti anks­tes­nei mo­kyk­lai tam tik­rą mo­kes­tį. De­ja, šio do­ku­men­ to nie­kas ne­pai­so: pri­va­čios spor­to mo­kyk­los pri­kal­bi­na vai­kus keis­ti spor­ti­nio ug­dy­mo mo­kyk­lą, ta­čiau bu­vu­sia­jai už tai neat­sis­kai­to. „Čia vi­sos res­pub­li­kos krep­ši­ nio mo­kyk­lų ko­va su Mar­čiu­lio­ nio mo­kyk­la. Jiems ne­svar­bu, kas iš to vai­ko bus atei­ty, – jiems rei­ ka­lin­ga per­ga­lė šian­dien. Ge­riau jau šian­dien tos per­ga­lės ne­bū­ tų, o po trejų me­tų jis bū­tų toks kaip Jo­nas Va­lan­čiū­nas. Pas ma­ ne da­bar sė­di ge­riau­sias tre­ne­ ris Lie­tu­vo­je ir mes ap­ta­rė­me šių me­tų per­spek­ty­vas. Pas mus pro­ ble­ma yra tik ta, kad trūks­ta ba­ zių“, – apie krep­ši­nio po­li­ti­ką aiš­ ki­no VKM di­rek­to­rius.

Itin po­pu­lia­ri spor­to ša­ka iš­lie­ ka ir fut­bo­las. Jo po­pu­lia­ru­mą šie­ met pa­di­di­no pir­mą kar­tą vy­kęs jau­ni­mo Eu­ro­pos čem­pio­na­tas bei pui­kus Vil­niaus „Žal­gi­rio“ klu­bo žai­di­mas – su­si­do­mė­ji­mas ge­ro­ kai di­des­nis nei per­nai. Šiuo me­tu Vil­niaus fut­bo­lo mo­kyk­la tu­ri apie 600 ug­dy­ti­nių.

LVJC veiklos Dai­na­vi­mas Bal­so stu­di­ja Vaiz­duo­ja­mie­ji me­nai Mu­zi­ka ir gro­ji­mas Šo­kių stu­di­jos Dvi­ko­vos Liau­dies an­samb­lis

„Ug­ne­lė“ Nykš­tu­kų mo­kyk­lė­lė

Vei­klos neį­ga­lie­siems Dra­mos stu­di­jos Vers­lu­mas ir ko­mu­ni­ka­ci­jos Už­sie­nio kal­bos Ba­sei­nas Gim­nas­ti­ka, tre­ni­ruok­lių sa­lė Sta­lo te­ni­sas Šach­ma­tai Stu­di­ja „Jau­na­sis ku­li­na­ras“

Už­siė­mi­mų įkai­niai vai­kams Laz­dy­nų ba­sei­ne Mė­ne­si­niai abo­ne­men­tai

Ba­sei­nas vai­kams ir moks­lei­viams,

no­rin­tiems iš­mok­ti plauk­ti su tre­ne­ no­rin­tiems iš­mok­ti plauk­ti su tre­ne­ rio pa­gal­ba, 12 kar­tų po 1 aka­de­mi­nę rio pa­gal­ba, 4 kar­tai po 1 aka­de­mi­nę va­lan­dą – 175 li­tai. va­lan­dą – 70 li­tų.

Vien­kar­ti­nis bi­lie­tas Ba­sei­nas vai­kams ir moks­lei­viams,

Ba­sei­nas vai­kams ir moks­lei­viams,

Ba­sei­nas vai­kams ir moks­lei­viams, no­rin­tiems iš­mok­ti plauk­ti su tre­ne­ no­rin­tiems iš­mok­ti plauk­ti su tre­ne­ rio pa­gal­ba, 8 kar­tai po 1 aka­de­mi­nę rio pa­gal­ba, 1 aka­de­mi­nė va­lan­da (45 va­lan­dą – 125 li­tai. mi­nu­tės) – 25 li­tai.

Są­sa­jų ieš­ko­ti ne­rei­kia

Dar prieš me­tus Vil­niaus Lu­kiš­ kių aikš­tė­je bu­vo iš­dy­gu­si gar­sio­ jo J.Len­no­no skulp­tū­ra iš smė­lio, ku­rią su­kū­rė gar­si lat­vių me­ni­ nin­kų gru­pė „Fros­tiart Bal­tic“.

Ta­čiau il­gai smė­lio skulp­tū­ra sos­ ti­nė­je neuž­si­bu­vo. Ži­no­mas fo­ to­me­nin­kas Sau­lius Paukš­tys jau pri­sta­tė sa­vo ini­ci­juo­tą nau­jo le­ gen­di­niam at­li­kė­jui skir­to pa­ mink­lo pro­jek­tą, ku­ris tu­rė­tų bū­ ti įgy­ven­din­tas per me­tus. „Mes su­gal­vo­jo­me pa­sta­ty­ ti pa­mink­lą J.Len­no­nui kaip to­ kiam me­ni­nin­kui, ku­rio idė­jos ir kū­ry­ba pa­da­rė įta­ką vi­so pa­sau­ lio žmo­nėms, jų me­no ir mu­zi­ kos sam­pra­tai, su­dė­jo pa­grin­dus jau tur­būt ke­lioms žmo­nių kar­ toms“, – aiš­ki­no idė­jos ini­cia­to­ rius S.Paukš­tys.

Pa­sak jo, ieš­ko­ti J.Len­no­no są­ sa­jų su Vil­niu­mi bū­tų ga­li­ma, ta­ čiau tai bū­tų spe­ku­lia­ci­jos. To­kį su­ma­ny­mą ga­li­ma paaiš­kin­ti tuo, kad Vil­nius, kaip ir pa­ties J.Len­ no­no kū­ry­ba, yra har­mo­nin­gas, be­si­vys­tan­tis, po­zi­ty­vus bei tai­ kus mies­tas. „Tur­būt pa­ti Vil­niaus dva­sia api­ma ir jo kū­ry­bos dva­sią.

Toks ar­ti­mu­mas ir bu­vo aks­ti­nas pra­dė­ti pa­mink­lo sta­ty­mo dar­ bus“, – pa­sa­ko­jo S.Paukš­tys.

Me­džia­ga: pla­nuo­ja­ma, kad J.Len­no­nui skir­tas pa­mink­las bus pa­ga­

min­tas iš me­ta­lo. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

bus iš ke­lių ar ke­lio­li­kos mo­du­lių, kiek­vie­na­me jų bus pa­vaiz­duo­ ta po ko­kį nors vei­do frag­men­tą.

Ir tie mo­du­liai erd­vė­je, žiū­rint iš ku­rio nors taš­ko, su­si­dė­lios į vi­su­ mą. To­je vi­su­mo­je ir ga­lė­si­me at­ pa­žin­ti he­ro­jų“, – apie idė­ją pa­sa­ ko­jo ini­cia­to­rius.

Pla­n uo­ja­m a, kad pa­s ta­ty­ ti skulp­tū­rą kai­nuos ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų, ta­čiau tiks­li ver­ tė dar neaiš­ki. Šiuo me­tu pro­jek­tui ren­ka­mi pi­ni­gai, juos au­ko­ja įmo­ nės ar pri­va­tūs as­me­nys. Bū­tent dėl il­go pi­ni­gų rin­ki­mo pro­ce­so le­gen­di­nės žvaigž­dės pa­mink­lo rei­kės lauk­ti bent me­tus.

Mo­der­ni kon­cep­ci­ja

Šiuo me­tu jau yra pa­reng­tas kon­ cep­ci­nis pro­jek­tas ir pa­mink­las ar­chi­tek­tū­ri­niu po­žiū­riu su­de­rin­ tas su vie­ta, kur jis sto­vės. Erd­vi­ nei skulp­tū­ri­nei kom­po­zi­ci­jai pa­ rink­tas skve­re­lis, esan­tis prie­šais „Com­fort“ vieš­bu­tį, Min­dau­go g.

27. Ža­da­ma, kad ne­di­de­lė­je aikš­ tė­je bus įreng­ta ir suo­liu­kų, at­si­ ras gė­ly­nų. „Ma­nau, kad me­džia­ga, iš ku­ rios bus pa­ga­min­ta skulp­tū­ri­ nė kom­po­zi­ci­ja, bus me­ta­las. Ji

Per daug dė­me­sio

Pats pa­mink­lo kon­cep­ci­jos au­ to­rius skulp­to­rius Jo­nas Gen­ce­ vi­čius apie idė­jos įgy­ven­di­ni­mą taip drą­siai dar ne­kal­ba. Pa­sak jo, dar nė­ra iki ga­lo su­pla­nuo­tas pa­ ties fi­zi­nio daik­to dy­dis, vie­ta, ki­ tos de­ta­lės. „Ne­sa­kau, kad jau im­si­me ir sta­ty­si­me skulp­tū­rą, bet taip, to­ kių min­čių yra. Ver­ti­ni­mas toks – nuo pra­gma­tiz­mo iki iro­ni­jos. Ma­ no gal­va, ga­li bū­ti, kad ta skulp­tū­ra

su­reikš­mi­na­ma šiek tiek la­biau nei de­rė­tų. Ma­nau, kad tų skulp­tū­rų vi­sa­me pa­sau­ly­je ga­li bū­ti ga­ly­bės, kaip ir Vil­niaus mies­te. Nors da­ bar ir vyks­ta tų skulp­tū­rų karš­ti­nė, ma­nau, jų ga­li bū­ti ir ge­ro­kai dau­ giau“, – aiš­ki­no J.Gen­ce­vi­čius.

Sva­jo­to­jams

„Ka­dan­gi J.Len­no­nas man vi­sur aso­ci­juo­ja­si su vie­na dai­na – „Ima­ gi­ne“, tai jos prie­dai­ny­je yra toks teks­tas: „You can say i am a drea­ mer, but i am not the on­ly one“ („Ga­li sa­ky­ti, kad esu sva­jo­to­jas, ta­čiau ne­su toks vie­nin­te­lis“ – angl.). Tie, kam pa­tin­ka J.Len­no­ nas, ga­lė­tų pa­tys pa­si­jaus­ti sva­jo­ to­jais“, – pa­sa­ko­jo me­ni­nin­kas.

Skulp­tū­rai nu­ma­ty­ta vie­ta, pa­ sak J.Gen­ce­vi­čiaus, ir­gi ro­man­ti­ zuo­ta: „Ka­dan­gi to­je vie­to­je, kur sto­ties priei­gos, kaž­ka­da bu­vo san­dė­liai, pu­siau de­pų ra­jo­nas, o da­bar ten pa­sta­tė gra­žių šių die­ nų gy­ve­na­mų­jų pa­sta­tų, to­kia­me ra­jo­ne ir­gi, at­ro­do, yra sva­jo­to­jų.

Kas ga­li to­kio­je vie­to­je im­ti kur­ ti to­kią ro­ma­ni­zuo­tą erd­vę? Tai­ gi, man ta vie­ta su tais dai­nos žo­ džiais su­si­ju­si.“

10

RUGSĖJO 5–11, 2013

NUOMONĖS

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Sirijos egzaminas Lietuvai Evaldas Labanauskas

S

i rijos Basha ro al Assado reži mas su lauks ka ri nio at sa ko už rugpjūčio 21-osios cheminę ataką. Dėl to nė ra jokios abejonės. Savaitga lį JAV dar kar tą patvir ti no, kad beveik pusantro tūkstančio žmonių, tarp jų kelis šimtus vai kų, nu žudžiusią cheminio ginklo ataką surengė B.al Assado režimas. Vašingtonas taip pat nedviprasmiškai pareiškė, kad atsakas būtinas ir net be Jung tinių Tautų pritarimo.

Pa sau lio polici nin ke vadi na ma Ameri ka paprasčiau siai nega li nenubausti Si rijos režimo, nes kitaip sugrius Vašing tono autoritetas ir kar tu visa dabar ti nė tarptautinė sistema.

Tad lieka esminis klausimas: kada tai bus ir koks tai bus atsa kas? Dar įdomiau, kad sprendžiant šį klausi mą toli gra žu ne paskutinį vaidmenį suvaidins Lietuva.

Lietuvos sostinėje spręsis tolesni Europos veiksmai Sirijos atžvilgiu ir tai taps vienu didžiausių egzaminų Lietuvos diplomatijai.

Aišku, kad karinė operacija neprasidės anksčiau nei rugsėjo 9-ąją, kai turėtų susirinkti JAV Kongresas ir pritarti šiems veiksmams.

Iki to laiko Amerikos diplomatijos laukia milžiniškas uždavinys – pabandyti suvaldyti įvykius pačioje Sirijoje po šių atakų ir užsitikrinti kuo platesnį tarptautinį palaikymą.

Būtent dėl pasta rojo iššū kio Va šing tonas ir tikisi pagalbos iš Vilniaus, su kuriuo, cituojant Lietuvos Prezidentę, „pradėjo naują strategi nio bend radarbiavi mo etapą“. Šiuo metu pagrindinė ES pirmininkaujančios Lietuvos užduotis – kad nepasi kartotų Irako karo scenarijus, kai Europa suskilo į aršius karo priešininkus ir ištikimus Vašing tono są jungininkus.

Net menkiausias Irako istorijos šešėlis yra pra gaištin gas. Ne veltui į šią savaitę vyksiantį nefor ma lų ES užsienio rei ka lų minist rų su siti ki mą Vil niuje tu rėtų at vykti Jung ti nių Vals tijų vals tybės sek retorius Johnas Kerry. Penktadienį ir šeštadienį Lietuvos sosti nėje bus apta ria mi tolesni Europos veiksmai Sirijos at žvilgiu ir tai taps vienu didžiausių egzaminų Lietuvos diplomatijai.

Kad Lietuvos vaidmuo sprendžiant Sirijos kri zę labai svarbus, rodo ir Rusijos veiksmai. To įrodymas – neseniai nuskambėjusi naujiena, kad Krem liaus ana liti kai prakalbo apie Baltijos valstybių okupaciją, kaip atsa ką į Ameri kos ata ką prieš Si riją.

Galbūt daugeliui tai pasi rodė juokinga, tačiau tai buvo aiškus sig na las arba bandymas pagąsdinti Lietuvos Vyriausybę. Prieš pradėdama ką nors daryti, esą ši turi susimąstyti, kokie gali būti padariniai.

Savaitės interviu

Čia susipina tradicijos ir n Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

P

rieš beveik dvidešimtmetį pradėta rengti Sostinės dienų šventė šiandien yra sėkmingas savo pagrindinę idėją išlaikantis renginys. Kokia buvo ta idėja, kaip keitėsi šventės veidas, kodėl anksčiau ji buvo rengiama rugsėjo antroje pusėje? „Vilniaus diena“ apie tai kalbėjosi su Sostinės dienų organizatoriumi Remigijumi Merkeliu.

– Prisiminkite Sostinės dienų pradžią, kaip viskas prasidėjo?

– Sostinės dienos jau skaičiuoja devyniolika metų. Pačioje pradžioje šventę rengė įvairios organizacijos, o kuravo Vilniaus miesto savivaldybė. 2003 m., kai buvo įsteigta mūsų bendrovė „Vilniaus festivaliai“, kurios atsiradimą inicijavo didžiausi kultūros ir meno festivaliai Vilniuje, šį renginį savivaldybė perdavė mums. Mums visiems tai buvo nauja – surengti Sostinės dienas tuomet buvo didelis iššūkis, nes šis renginys buvo visai kitokio pobūdžio, negu mūsų rengiami festivaliai. Pirmieji žingsniai buvo gana nedrąsūs, tada Sostinės dienos tikrai nebuvo taip masiškai lankomos kaip dabar. Norėjosi surengti miesto festivalį ne bet kaip ir didelį dėmesį skirti kokybei. Ilgainiui pavyko suburti skirtingas sritis, organizacijas bei žmones ir sukurti tokį šventės modelį, kuris gyvuoja jau šešerius septynerius metus ir yra tikrai sėkmingas. Tik kasmet tenka sukti galvas, kaip papildyti programą, ką įdomaus žmonėms parodyti, kaip praplėsti jų akiratį. Šiandien turime Sostinės dienas, kuriose – gausybė įvairaus žanro renginių, visi jie nemokami ir pritraukia masę žmonių.

Mūsų tikslas buvo parodyti Vilnių ir kaip modernų, dinamišką, atvirą menams, kultūrai, kasmet į gera besikeičiantį, gražėjantį miestą.

– Kuo išskirtinė ši šventė?

– Iš kitų švenčių išsiskiriame tuo, kad mūsų pagrindinis prioritetas yra nešti kultūrinę žinią ir suteikti žmonėms ypatingų įspūdžių, nepakartojamų akimirkų visoje mūsų įgyvendinamų šventės renginių gausybėje.

Stengiamės, kad šventė kvėpuotų ne praeitimi, o šiandiena, kaip ir pats Vilnius. Tačiau kartu stengiamės, kad ši šventė būtų jauki visiems vilniečiams bei miesto svečiams ir turėtų kuo didesnę trauką. Kadangi renginys yra masinis, tikrai esame atviri įvairiems sumanymams, netikėčiausioms idėjoms. Ypač jaunimui suteikiame galimybių pasireikšti.

Jaunimas švęsti visada mokėjo, manau, mokės ir ateity. Kad ir ką sakytume, jaunimas yra šventės varomoji jėga.

– Kokia buvo Sostinės dienų idėja?

– Mūsų idėja – pristatyti Vilnių ne tik kaip kultūringą, gerbiantį savo tradicijas ir turtingą istoriją turintį miestą. Be viso to, siekiame parodyti Vilnių ir kaip šiuolaikišką, dinamišką, kuriantį, atvirą menams, kultūrai, kasmet gražėjantį, žodžiu, ypatingą miestą. Sostinės dienose visi šie dalykai susipina, o pačią šventės idėją įgyvendiname laiko patikrintu būdu: simbolinėse Vilniaus erdvėse – Gedimino prospekte bei pagrindinėse sostinės aikštėse – koncentruotai ir labai prieinamai žmonėms pateikiame itin daug įvairiausių renginių, kruopščiai atrinktų, kokybiškų ir tinkamų tokio miesto bei tokio masto šventei.

 Vieta: apytuštis Gedimino prospektas jau rytoj virs Dūzgiančiu. Jame, kaip pažadėjo Sos-

tinės dienų vadovas R.Merkelys, rasite pramogų, geros muzikos, knygų alėją, įvairiausių skanumynų.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

– Kitose šalyse veikiausiai irgi vyksta panašių miesto renginių. Ar teko juose lankytis, gal semiatės praktikos iš užsienio šalių?

– Teko būti kai kuriose miestų šventėse užsienyje. Iš esmės daug kas panašu – dauguma renginių susiję su tų miestų tradicijomis, istorija. Kai kuriuose taip pat siekiama įgyvendinti naujus originalius sumanymus ir suteikti žmonėms nepakartojamų įspūdžių.

Galima pasisemti daug įvairios patirties, žinoma, tai ir darome. Dabar pasaulis atviras, galime daug ką įdomaus perimti arba perduoti savo patirtį kitiems. Šios šventės esmė – kad viskas vyksta gatvėje. Nereikia eiti į koncertų sales, teatrą, tie dalykai patys ateina. Iš kitų kraštų, ypač pietų – Ispanijos, Italijos – miestų, švenčių galime pasisemti įdomių ir pas mus rečiau ar sunkiau įgyvendinamų dalykų, kaip antai gatvės teatro žanras, kuris pas juos labai išplėtotas. Apskritai tokios šventės parodo, kas miestui svarbu, daro jį gyvą, o tai ir yra svarbiausia.

– Kaip per tiek metų pakito Sostinės dienų veidas?

– Šventė keitėsi, bet, atrodo, ta kaita vos pastebima, nes praėjo gana nemažai laiko. Nuo pirmo renginio pokytis vis dėlto radikalus.

Pirmose mūsų rengtose Sostinės dienose nebuvo Dūzgiančio prospekto. Buvo įvairių eitynių, maršų su pučiamaisiais orkestrais, pamenu, kaip Rotušės aikštėje pjaustėme re-

kordinio dydžio, bene 10 metrų ilgio, duonos kepalą... Vėliau supratome, kad per mažai veiksmo, kad šventė per trumpa, norint, jog šventinė atmosfera būtų juntama ilgesnį laiką. Kai kurie mažesni miestai daro vienos dienos šventes, o Vilnius, kaip sostinė, gali ir visą savaitgalį leisti žmonėms džiaugtis renginiais. Dabar turime gausybę renginių Gedimino prospekte, penkias skirtingas scenas, knygų mugę, galerijų, visi gali kaip bitutės dūgzti pirmyn atgal po prospektą ir kaskart surasti ką nors nauja. Manau, toks modelis pasiteisino. Mėginimai plėsti šventę – ir geografiškai, ir laiko atžvilgiu – nepasirodė labai sėkmingi. Nes tada žmonės išsisklaido, nebelieka to jausmo, kad visi esame kartu, kad galime smagiausioje miesto erdvėje patirti daugybę įvairių įspūdžių ir puikių emocijų.

– Kas labiausiai džiugina šiųmetėje šventės programoje?

– Labiausiai džiugina pirmą kartą Lietuvoje rengiamas Vilniaus gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“. Šis renginys labai susijęs su miesto kultūra, todėl jis puikiai papildo miesto šventę ir prideda labai svarbų vizualinį aspektą. Paradoksas, kad šiame renginyje nėra nieko tradiciškai šventinio, jokio masinio šurmulio, – tarsi pažiūrėjai į milžinišką paveikslą ant vieno ar kito pastato, ir tiek. Tačiau šis renginys atneša miestui naujų emocijų, papildo jo kultūrinę dvasią ir keičia identitetą.

11

rugsėjo 5–11, 2013

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

nau­jo­vės – No­rint su­reng­ti Vil­niaus gat­vės me­no fes­ti­va­lį te­ko min­ti sa­vi­val­dy­bės ke­lius dėl lei­di­mų kur­ti ant pa­sta­tų. Kaip ap­ skri­tai se­ka­si bend­ra­dar­biau­ti su mies­ to val­džia?

– Gau­ti no­ri­mą vie­tą vie­nam ar ki­tam su­ ma­ny­mui įgy­ven­din­ti vi­sa­da yra sun­kiau­sia.

Ypač gau­ti lei­di­mus kur­ti ant pa­sta­tų. Jie bu­vo gau­ti, bet tai už­tru­ko. Mies­te nė­ra to­kio žan­ro ren­gi­nių tai­syk­lių. Kai ren­gia­me Sos­ti­nės die­ nas, pra­šo­me lei­di­mo ren­gi­niui, ir tai kur kas pa­pras­čiau, nes jau yra nu­si­sto­vė­ju­si tvar­ka.

O čia vos ne sta­ty­bos lei­di­mą rei­kia gau­ti. Įdo­mi yra ki­tų ša­lių pa­tir­tis šio­je sri­ty­ je. To­kie ren­gi­niai kaip gat­vės me­no fes­ti­va­ lis vyks­ta dau­ge­ly­je di­džių­jų pa­sau­lio mies­ tų. Pa­vyz­džiui, Lon­do­ne vie­tos po­li­ci­ja tu­ri Me­no ko­mi­si­ją, ku­ri nu­spren­džia, ar pa­da­ry­ tas vi­zua­lus vie­šas dar­bas yra me­no kū­ri­nys, ar ne. Jei ne, jį nu­pie­šęs žmo­gus su­mo­ka sim­ bo­li­nę bau­dą ir gau­na įspė­ji­mą, o ant­rą kar­tą už to­kį „dar­bą“ ski­ria­ma la­bai griež­ta bau­ da. Pas mus ir­gi ga­lė­tų bū­ti įves­ta ko­kia nors tvar­ka, aiš­kiai reg­la­men­tuo­jan­ti, su­tei­kian­ ti lei­di­mus ant vie­no ar ki­to pa­sta­to me­ni­ nin­kams pri­sta­ty­ti sa­vo dar­bus. Aiš­ku, rei­kia dar at­si­žvelg­ti ir į tai, kad ne­ma­žai pa­sta­tų pri­klau­so kul­tū­ros pa­vel­dui.

Svar­biau­sia, kad vi­si Vil­niaus gat­vės me­ no fes­ti­va­lio dar­bai da­ro­mi le­ga­liai, nes iki šiol net ir kai ku­rie šio žan­ro me­ni­nin­kai, ku­ rie no­rė­jo pa­si­reikš­ti ir ką nors ge­ro nu­ta­py­ti, tai da­ry­da­vo ne­le­ga­liai. O da­bar jie ap­stul­ bę, kad šia­me fes­ti­va­ly­je tai ga­li­ma da­ry­ti le­ ga­liai. (Šyp­so­si.)

– Tai yra pro­švais­čių, jog sa­vi­val­dy­bė ims keis­ti mies­to tvar­ką reg­la­men­tuo­ jan­čius įsta­ty­mus, kad to­kius fes­ti­va­lius ga­lė­tu­mė­te reng­ti?

– Ma­nau, jie da­bar iš­gir­do vi­sas fes­ti­va­lio ren­gė­jų pa­sta­bas bei pa­siū­ly­mus, ir ti­kiu, kad su­gal­vos, ras bū­dą, kaip ta tvar­ka ga­lė­tų bū­ ti reg­la­men­tuo­ta.

– Ar Sos­ti­nės die­nų da­ta tu­ri ko­kią nors reikš­mę?

– Kai pe­rė­mė­me Sos­ti­nės die­nas, jų da­ta bu­ vo apie rug­sė­jo 20–25 d. Tuo­me­tė­je sa­vi­val­ dy­bė­je bu­vo hi­po­te­zių, kad apie to­kį lai­ką Ge­ di­mi­nas su­sap­na­vo sa­vo gar­sų­jį sap­ną apie Vil­niaus su­kū­ri­mą. Kiek ži­nau, šios hi­po­te­ zės nė­ra is­to­riš­kai pa­tvir­tin­tos. Ir mums bu­ vo lie­pia­ma iš­lai­ky­ti pa­na­šią da­tą. Pir­mą­sias šven­tes da­rė­me to­kiu lai­ku ir su­pra­to­me, kad ši da­ta tik­rai ne­tin­ka­ma mies­to šven­tei. Nes rug­sė­jo pa­bai­ga ge­ro­kai vė­ses­nė, ypač va­ka­ rais bū­na šal­to­ka, žmo­nėms ne­be­si­no­ri bū­ti lau­ke. To­dėl nu­spren­dė­me Sos­ti­nės die­nų da­ tą per­kel­ti į pir­mą rug­sė­jo sa­vait­ga­lį. Pa­va­ sa­rį tu­ri­me „Ka­ziu­ką“, va­sa­ra dau­ge­liui yra ato­sto­gų me­tas, tai­gi Sos­ti­nės die­noms ge­ riau­sia pa­ti ru­dens pra­džia.

– Ati­da­ry­mo kon­cer­te penk­ta­die­ nį Lie­tu­vos pub­li­kai kon­cer­tuos gru­pė „Brains­torm“ (da­bar jau „Prāta Vētra“).

Kaip su­ma­nė­te juos pa­si­kvies­ti?

– Jau per­nai no­rė­jo­me juos pa­si­kvies­ti, bet ne­pa­vy­ko. Na, tai yra vie­na gar­siau­sių Bal­ ti­jos ša­lių gru­pių, tu­rin­ti dau­gy­bę ger­bė­jų ir Lie­tu­vo­je. Jų mu­zi­ko­je yra pui­ki pusiaus­ vyra tarp tra­di­ci­nio skam­be­sio ir nau­jo­vių, ori­gi­na­les­nių ele­men­tų. Pa­ties gru­pės ly­de­ rio ir vo­ka­lis­to as­me­ny­bė žmo­nes la­bai ža­vi, trau­kia. Džiau­gia­mės, kad pa­vy­ko su­si­tar­ ti. Su­de­ri­no­me da­tas, be to, dar pa­ma­tė­me, kad penk­ta­die­nį kaip tik Lie­tu­vos rink­ti­nė su lat­viais žai­džia krep­ši­nį, šiam pa­si­bai­gus vi­si ga­lės trauk­ti į kon­cer­tą Ka­ted­ros aikš­tė­je.

Vi­są in­ter­viu skai­ty­ki­te www.vil­niaus­die­na.lt

Ringas

Ko­men­ta­ras

Prezidento rinkimai – su R.Paksu ar be jo?

Ar Sei­mas pa­ga­liau įgy­ven­dins Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo (EŽTT) spren­di­mą ir at­šauks iki gy­ vos gal­vos ga­lio­jan­tį drau­di­mą kan­di­da­tuo­ti į aukš­ tus po­stus as­me­nims, ku­rie pri­pa­žin­ti su­lau­žę prie­ sai­ką? Apie tai – Sei­mo na­riai Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis ir Sta­sys Šed­ba­ras.

Sta­sys Šed­ba­ras

Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Seime

Tvar­kos ir tei­sin­g u­mo par­t i­jos at­sto­vas Seime

N

ors ko­mi­te­te spren­di­mo dar nė­ra, links­ta­ma link to Kons­ti­tu­ci­jos pa­ tai­sos va­rian­to, kad su­lau­žius prie­ sai­ką bū­tų drau­džia­ma kan­di­da­tuo­ti į bet ku­rias prie­sai­kos rei­ka­lau­jan­čias pa­rei­ gas 10 me­tų be tei­sės bū­ti Sei­mo pir­mi­nin­ku, pa­va­duo­to­ju ar kan­di­da­tuo­ti į vals­ty­bės va­ do­vo pa­rei­gas. Tai­gi, bū­tų lei­džia­ma kan­di­ da­tuo­ti tik į par­la­men­tą. EŽTT at­si­žvel­gė tik į pro­to­ko­lą, ku­ris nu­ma­to bet ku­rio pi­lie­čio tei­sę į sa­vo rei­ka­lų tvar­ky­mą, t. y. tei­sę bū­ ti par­la­men­te. Jie nu­ro­dė, kad ga­li bū­ti ri­bo­ ji­mų, bet ši tei­sė ne­ga­li bū­ti atim­ta iki gy­vos gal­vos. Bet pre­zi­den­to ar Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gos yra rep­re­zen­ta­ci­nės, or­ga­ni­za­ci­nės.

Kons­ti­tu­ci­jo­je pa­sa­ky­ta, kad as­muo, ku­ ris tu­ri tei­sę bū­ti Sei­mo na­riu, ga­li kan­di­da­ tuo­ti į Sei­mo na­rius, bet yra pa­pil­do­mų rei­ ka­la­vi­mų. Taip, to­kia si­tua­ci­ja, kaip R.Pak­so, neap­tar­ta. Bet tą pro­ble­mą su­kū­rė Kons­ti­ tu­ci­nis Teis­mas. Tad mes tu­ri­me spren­di­ mo lai­ky­tis. Na, jei Sei­me bus priim­tas toks spren­di­mas, koks da­bar siū­lo­mas, bus ga­li­ ma vėl kreip­tis į EŽTT, ta­čiau EŽTT spren­di­ me taip pat ne­kal­ba­ma apie vals­ty­bės va­do­ vus, va­di­na­si, mums, kaip vals­ty­bei, pa­lik­ta tei­sė spręs­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Ar ne­bus prie­kaiš­tų, kad Sei­mas su­ra­do spra­gą EŽTT spren­di­me? Ne­ma­nau – taip ne­ ga­lė­tų sa­ky­ti nei moks­li­nin­kai, nei rin­kė­jai, nes Teis­mas, kaip mi­nė­jau, pa­si­sa­kė tik dėl kan­di­ da­ta­vi­mo į par­la­men­tą. Ko­kia ma­no nuo­mo­ nė? Nuo pra­džios ma­niau, kad ri­bo­ji­mas iki gy­vos gal­vos yra ne­pro­por­cin­gas. Ri­bo­ji­mas kan­di­da­tuo­ti į vals­ty­bės va­do­vo po­stą – na, la­bai abe­jo­ju, ar tai rei­kia įra­šy­ti į Kons­ti­tu­ci­ ją. Rin­kė­jai pa­kan­ka­mai iš­min­tin­gi, var­gu ar jie rink­tų­si as­me­nį, pa­ša­lin­tą ap­kal­tos bū­du. Tad, ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, po tam tik­ro lai­ko ga­li bū­ti ir lei­džia­ma tap­ti pre­zi­den­tu, ir drau­ džia­ma, o Kons­ti­tu­ci­jos tai­sy­ti vi­siš­kai ne­rei­ kia. Kaip bal­suo­siu? Grei­čiau­siai su­si­lai­ky­siu.

K

ons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­ja jau yra pa­ si­sa­kiu­si – šiuo me­tu pro­jek­tas svars­to­mas Sei­mo Tei­sės ir tei­ sėt­var­kos ko­mi­te­te, bet ko­mi­te­tas dar neap­sisp­ren­dė – atei­nan­tį ar­ba dar ki­tą tre­čia­die­nį pro­jek­tas bus įtrauk­tas į dar­bot­ var­kę, vė­liau ke­liaus į Sei­mą, kur bal­suos vi­si Sei­mo na­riai. Da­bar es­mi­nis pa­siū­ly­ mas – leis­ti kan­di­da­tuo­ti rin­ki­muo­se tiek bu­vu­siam pre­zi­den­tui, tiek ki­tiems as­me­ nims, ku­rie yra da­vę prie­sai­ką, į tas pa­čias pa­rei­gas, nuo teis­mo spren­di­mo, kad prie­ sai­ka su­lau­žy­ta, praė­jus 8 me­tams. Yra gin­ čas – ar ne­tu­rė­tų bū­ti 12, 14 ar­ba 6 me­tai.

Mes ma­no­me, kad to me­tų cen­zo ne­tu­rė­ tų bū­ti vi­sai, nes po­li­ti­kas ren­ka­mas vie­nai ka­den­ci­jai, tad drau­di­mas ir tu­ri ga­lio­ti iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos.

Aiš­ku, tam rei­kia keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją, o tam rei­kia dvie­jų treč­da­lių, t. y. 94, Sei­mo na­rių bal­sų. Nuo­mo­nių yra įvai­rių ir pa­čio­je Kons­ ti­tu­ci­jos ko­mi­si­jo­je: Kęs­tu­tis Ma­siu­lis sa­ko, kad vi­siš­kai ne­ga­li­ma leis­ti kel­ti kan­di­da­tū­ ros, bet yra ir la­biau pa­grįs­tų nuo­mo­nių, kad rei­kia įgy­ven­din­ti teis­mo spren­di­mą, ku­ris ak­tua­lus ir kai ku­riems bu­vu­siems tei­sė­jams, ad­vo­ka­tams, vals­ty­bės kont­ro­lie­riams, – ap­ kal­ta ga­li grės­ti kiek­vie­nam: yra ne tik Ro­ lan­do Pak­so, Li­no Ka­ra­liaus at­ve­jai, ji ga­li grės­ti ir Ne­rin­gai Venc­kie­nei, ir man, ir bet ku­riam po­li­ti­kui.

Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, už­tek­tų nu­ ma­ty­ti, kad kan­di­da­tuo­ti drau­džia­ma ne konk­re­tų skai­čių me­tų, o, sa­ky­ki­me, dvi ka­den­ci­jas. Taip, yra kas iš to no­ri da­ry­ ti po­li­ti­ką. Di­džiau­si opo­nen­tai – kon­ ser­va­to­riai, ta­čiau yra ir blai­viai mąs­tan­ čių, ku­rie pri­pa­žįs­ta, kad sie­kis už­draus­ti kan­di­da­tuo­ti iki gy­vos gal­vos yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Tad bent jau Tei­sės ir tei­sėt­ var­kos ko­mi­te­to spren­di­mų rei­kė­tų ti­kė­tis ar­ti­miau­siu me­tu.

Pa­ren­gė Ig­nas Ja­čaus­kas

Dienos klausimas. Ar leis­ti R.Pak­sui kan­di­da­tuo­ti į prezidentus? (proc.)

63 6 31 Taip Nežino Ne Šaltinis: diena.lt

Pap­jau­ti viš­tą de­dek­lę

Doc. dr. Gin­tau­tas La­ba­naus­kas

P

ap­jau­ti viš­tą de­dek­lę – to ne­leis­tų pa­ da­ry­ti jo­kia kai­mo bo­bu­tė, ta­čiau Sei­ mo na­riai ga­li, ypač jei kal­ba­ma apie de­dek­lę, ku­ri į Lie­tu­vos bend­rą­jį vi­ daus pro­duk­tą įde­da apie 12,9 pro­c., o tai su­ da­ro nei daug, nei ma­žai – 14,5 mlrd. li­tų.

Bū­tent tai siū­lo Sei­mo na­riai Ari­man­tas Dum­čius ir Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė. Jų tei­kia­mos įsta­ty­mo pa­tai­sos nu­ma­to, kad me­ti­nė­se Ke­ lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos lė­šų nau­ do­ji­mo są­ma­to­se vals­ty­bei, sa­vi­val­dy­bėms vie­ti­nės reikš­mės ke­liams (gat­vėms) ties­ti, tai­sy­ti, pri­žiū­rė­ti ir sau­gaus eis­mo są­ly­goms už­tik­rin­ti tu­ri bū­ti nu­ma­to­ma 30 pro­c. (vie­ toj 20 pro­c.) pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo lė­šų.

Pa­siū­ly­mas su­ma­žin­ti fi­ nan­sa­vi­mą ma­gist­ra­li­ niams Lie­tu­vos ke­liams pra­žū­tin­gas Lie­tu­vai kaip tran­zi­ti­nei vals­ty­bei.

Eko­no­mi­nė ša­lies plėt­ra tie­sio­giai su­si­ju­si su trans­por­to inf­rast­ruk­tū­ros iš­vys­ty­mo ly­ giu. In­teg­ra­vus ge­rai iš­vys­ty­tą trans­por­to sis­ te­mą į bend­rą­ją ES sis­te­mą, at­si­ran­da ga­li­my­ bė iš­lai­ky­ti tran­zi­ti­nius trans­por­to srau­tus ir pa­pil­do­mai pri­trauk­ti nau­jų. Ta­čiau tam rei­ ka­lin­ga vi­sa­pu­siš­ka trans­por­to inf­rast­ruk­tū­ ros plė­to­tė, trūks­ta­mų trans­por­to gran­džių (uos­tų, ter­mi­na­lų, lo­gis­ti­kos cent­rų) die­gi­ mas į bend­rą ša­lies lo­gis­ti­kos gran­di­nę.

Tai­gi pa­siū­ly­mas su­ma­žin­ti fi­nan­sa­vi­mą ma­gist­ra­li­niams Lie­tu­vos ke­liams vys­ty­ti ir esa­mai būk­lei pa­lai­ky­ti, da­lį lė­šų pa­pil­do­mai ski­riant ša­lies mies­tų gat­vėms tvar­ky­ti, yra pra­žū­tin­gas Lie­tu­vai kaip tran­zi­ti­nei vals­ty­bei.

Skir­da­mi ne­pa­kan­ka­mą fi­nan­sa­vi­mą ma­gist­ ra­li­niams ke­liams tvar­ky­ti, mes da­lį tran­zi­ti­ nio kro­vi­nio ati­duo­si­me ša­lims kai­my­nėms, nes šian­dien kiek­vie­na vals­ty­bė tran­zi­ti­nio ve­ži­mo per sa­vo te­ri­to­ri­ją ga­li­my­bes mo­ty­ vuo­ja ne tik pa­to­gia geog­ra­fi­ne pa­dė­ti­mi, ta­ čiau ir ge­rai iš­vys­ty­ta inf­rast­ruk­tū­ra. Šian­dien tur­būt vi­siems aiš­ku, kad išau­gęs tran­zi­ti­nių kro­vi­nių srau­tas su­da­ry­tų prie­lai­ das kles­tė­ti mū­sų trans­por­to įmo­nėms, dau­ giau žmo­nių gau­tų ga­li­my­bę įsi­dar­bin­ti trans­ por­to pa­slau­gų sek­to­riu­je ir, be jo­kios abe­jo­nės, tai pa­jus­tų mū­sų na­cio­na­li­nis biu­dže­tas ne tik tie­sio­gi­nių, bet ir pri­dė­ti­nė­se trans­por­to pa­ slau­gų sfe­ro­se įmo­kė­tų mo­kes­čių for­ma.

Ki­ta ver­tus, Sei­mo na­riai, teik­da­mi pa­siū­ ly­mą paim­ti da­lį pi­ni­gų iš ma­gist­ra­li­nių ke­lių tvar­ky­mo mies­tų ir mies­te­lių duo­bėms as­fal­ tuo­ti, tik­riau­siai už­mirš­ta, kad vi­si tų pa­čių Lie­tu­vos mies­tų bei mies­te­lių gy­ven­to­jai nau­ do­ja­si tais pa­čiais ma­gist­ra­li­niais ke­liais ir nė vie­nas jų ne­no­ri, kad jie bū­tų pa­na­šūs į iš­dau­ žy­tas ir su­lo­py­tas mies­tų gat­ves. Ir tuo­met da­lis kro­vi­nių siun­tė­jų, ope­ra­to­rių pa­si­rink­ tų ne Klai­pė­dos, o Vents­pi­lio ar Ry­gos uos­tus su ge­riau su­tvar­ky­tais Lat­vi­jos ke­liais.

Tai­gi iš­va­da pa­pras­ta: rei­kia ras­ti lė­šų mies­ tų gat­vėms tvar­ky­ti ne­ma­ži­nant lė­šų, skir­tų ma­gist­ra­li­niams ke­liams. Vie­na išei­čių ga­ lė­tų bū­ti glau­des­nis mies­tų va­do­vų bend­ra­ dar­bia­vi­mas su vers­lu, ren­giant mies­tų gat­ vių tvar­ky­mo kon­ce­si­jas. Be jo­kios abe­jo­nės, tai sun­kiau, ne­gu tie­siog pa­rei­ka­lau­ti pi­ni­gų iš vals­ty­bės, bet kam ta­da sa­vi­val­da?

12

rugsėjo 5–11, 2013

lietuva

Mi­nis­te­ri­jo­se – at­ski­ra dip­lo­ma­tų kas­ta Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nė­se at­sto­vy­bė­se dir­ba maž­daug šim­tas spe­ cia­lių­jų ata­šė, de­le­guo­tų 14-os mi­nis­te­ri­jų. Nuo že­mės ūkio at­sto­ vo Ro­mo­je iki trans­por­to ata­šė Ki­ni­jo­je. Ar mi­nis­te­ri­jų tar­nų ka­ riau­na, ku­riai iš­lei­džia­mi mi­li­jo­nai, – be rei­ka­lo neiš­si­pū­tu­si?

Jus­ti­nas Ar­gus­tas Už­si­mo­ję pla­čiai

Ata­šė pa­rei­gy­bių tu­ri vi­sos ša­lies mi­nis­te­ri­jos. Ta­čiau jų skai­čius – skir­tin­gas. Tarp mi­nis­te­ri­jų ata­šė skai­čiu­mi ly­de­riau­ja Ūkio mi­nis­ te­ri­ja. Dip­lo­ma­ti­nė­se at­sto­vy­bė­se už­sie­nio vals­ty­bė­se dir­ba be­veik 19 mi­nis­te­ri­jos de­le­guo­tų ata­šė.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja yra de­le­ga­vu­si 12 gy­ny­bos ata­šė. Kul­ tū­ros mi­nis­te­ri­ja – maž­daug tiek pat. Sup­ran­ta­ma, tu­rė­ti kul­tū­ros ata­šė JAV ar Ru­si­jo­je – bū­ti­ny­bė.

Ta­čiau ką jie vei­kia, tar­ki­me, Kroa­ ti­jo­je ar Slo­va­ki­jo­je?

nė­je at­sto­vy­bė­je Ki­ni­jo­je. Įdo­mu, kad šias pa­rei­gas ei­na bu­vęs su­si­ sie­ki­mo mi­nist­ro Eli­gi­jaus Ma­siu­ lio pa­ta­rė­jas Ro­lan­das Bra­žins­kas.

Jis Ki­ni­jo­je at­si­dū­rė, kai paaiš­kė­ jo, kad Li­be­ra­lų są­jū­dis ne­pa­teks į Vy­riau­sy­bę.

Taš­ko pi­ni­gus?

Kęs­tu­tis Ma­siu­lis:

Jų dar­bo pa­ma­tuo­ ti neį­ma­no­ma, o at­ si­sa­kę to­kių pa­rei­ gy­bių su­tau­py­tu­me ne­ma­žai pi­ni­gų.

Šil­ta vie­te­lė Ki­ni­jo­je

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja nuo­la­ti­nė­je Lie­ tu­vos at­sto­vy­bė­je ES (Briu­se­ly­je) yra de­le­ga­vu­si de­šimt mi­nis­te­ri­jos spe­ cia­lių­jų ata­šė. Dar per­nai to­kių bu­vo tik še­ši. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­ja nu­ro­do, kad at­sto­vy­ bė­je prie ES iš jų mi­nis­te­ri­jos dir­ba trys ata­šė ir vie­nas pa­va­duo­to­jas.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja tei­ gia tu­rin­ti aš­tuo­nis ata­šė. Vie­nas jų – trans­por­to ata­šė dip­lo­ma­ti­

ri net žu­vi­nin­kys­tės ir ve­te­ri­na­ri­ jos, fi­to­sa­ni­ta­ri­jos ata­šė Lie­tu­vos at­sto­vy­bė­je prie ES, ne­tgi že­mės ūkio ata­šė Ro­mo­je. Iš vi­so Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja yra de­le­ga­vu­si 13 ata­šė.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ ja taip pat tu­ri tris ata­šė. Vi­si jie dir­ba nuo­la­ti­nė­je Lie­tu­vos at­sto­ vy­bė­je ES. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ ja yra de­le­ga­vu­si sep­ty­nis ata­šė. O Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja tu­ri du ata­šė prie ES spe­cia­liai­siais tei­sė­ sau­gos klau­si­mais. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je šių pa­ rei­gū­nų taip pat ne­trūks­ta. Ji tu­

Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Kęs­ tu­tis Ma­siu­lis sa­ko jau se­niai ste­ bįs ata­šė pa­rei­gy­bių skai­čiaus di­ dė­ji­mą. Jis daug me­tų klau­sia, ar Lie­tu­vai tik­rai rei­kia tiek mi­nis­te­ ri­jų at­sto­vų už­sie­nio vals­ty­bė­se. „Neaiš­ku, ko­kią pri­dė­ti­nę ver­tę su­ku­ria, pa­vyz­džiui, kul­tū­ros ata­ šė Pran­cū­zi­jo­je ar že­mės ūkio ata­šė Ro­mo­je. Jų dar­bo pa­ma­tuo­ti neį­ ma­no­ma, o at­si­sa­kę to­kių pa­rei­gy­ bių su­tau­py­tu­me ne­ma­žai pi­ni­gų.

Rei­ka­lus ga­lė­tų pe­rim­ti Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai“, – nu­ro­dė K.Ma­siu­lis.

Be ki­ta ko, K.Ma­siu­lis pri­mi­nė, kad mi­nis­te­ri­jų de­le­guo­ti ata­šė yra fi­nan­suo­ja­mi ne iš Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jos biu­dže­to, o iš juos de­le­ga­vu­sių mi­nis­te­ri­jų. „Tai­gi iš­ lai­dos už­sie­nio rei­ka­lams smar­kiai išau­ga“, – sa­kė jis.

Mas­tas: be­veik šim­to mi­nis­te­ri­jų de­le­guo­tų ata­šė vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­

lai­ky­mas kai­nuo­ja mi­li­jo­nus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

At­siei­na ne­ma­žai Duo­me­nys, kiek mi­nis­te­ri­joms kai­nuo­ ja iš­lai­ky­ti ata­šė, ne­gau­sūs. Tar­ki­me, Ūkio mi­nis­te­ri­ja šioms pa­rei­gy­bėms iš­lai­ky­ti už­per­nai sky­rė apie 1 mln. li­tų.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja – be­veik 3 mln. li­tų. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai už­

per­nai iš­lai­ky­ti ata­šė kai­na­vo 839 tūkst. li­tų. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai – apie 1 mln. li­ tų. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja iš­lei­do apie 580 tūkst. li­tų, o Ap­lin­kos – apie pu­ sę mi­li­jo­no. Ata­šė at­ly­gi­ni­mas svy­ruo­ja nuo 4 iki 6 tūkst. li­tų po­pie­riu­je.

13

rugsėjo 5–11, 2013

lietuva Kaip apei­ti vie­šo­ jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ ras? Pa­teik­ti to­kias de­ta­lias kon­kur­ so są­ly­gas, kad jas ati­tik­tų tik no­ri­mas nu­ga­lė­to­jas. Pa­vyz­ džiui, Lie­tu­vos miš­ kų urė­di­jų iš­kel­tas są­ly­gas gali ati­tikti vie­nin­te­lis au­to­mo­ bi­lis pa­sau­ly­je.

17

kon­kur­sų bai­gė­si be jo­kios kon­ku­ren­ci­jos, nes da­ly­vau­ti pa­no­ro vie­nin­te­lis au­to­mo­bi­lių tie­kė­jas.

Schema: vieną ar kitą automobilį pašalinti iš konkurso nesunku. Užtenka nurodyti kėbulo matmenis.

Tomo Raginos nuotr.

Au­to­mo­bi­liai – įtar­ti­nų pir­ki­mų re­zul­ta­tas Ta­das Šir­vins­kas t.sirvinskas@diena.lt

Ren­ka­si iš vie­no

„Dau­ge­ly­je vie­šo­jo pir­ki­mo kon­ kur­sų net ne­ver­ta da­ly­vau­ti, nes ieš­ko­mų au­to­mo­bi­lių ap­ra­šy­mai bū­na la­bai konk­re­tūs. Kai ku­rios rei­ka­lau­ja­mos są­ly­gos net pra­si­len­ kia su lo­gi­ka. Ta­čiau tai ne­bes­te­bi­ na – to­kių pir­ki­mų bū­na nuo­lat“, – tei­gė vie­nai Vo­kie­ti­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų at­sto­vau­jan­čios įmo­nės dar­buo­to­ja.

Jos žo­džius pa­tvir­ti­na lei­di­ nio at­lik­ta urė­di­jų vyk­dy­tų pir­ki­ mų ana­li­zė. Iki rugp­jū­čio vi­du­rio Lie­tu­vos urė­di­jos jau bu­vo bai­gu­ sios 22 vie­šo­jo au­to­mo­bi­lių pir­ki­ mo kon­kur­sus. 17 kon­kur­sų bai­gė­si be jo­kios kon­ku­ren­ci­jos, nes da­ly­ vau­ti pa­no­ro vie­nin­te­lis au­to­mo­bi­ lių tie­kė­jas. Va­di­na­si, tik pen­kiais at­ve­jais iš­dės­ty­ti rei­ka­la­vi­mai ti­ ko dau­giau nei vie­nam au­to­mo­bi­ lio mo­de­liui.

Pa­na­ši keis­tai ma­ža kon­ku­ren­ci­ja pa­ste­bi­ma per­žvel­gus ir praė­ju­sių me­tų urė­di­jų at­lik­tus vie­šo­jo au­to­ mo­bi­lių pir­ki­mo kon­kur­sus.

Prieb­lan­dos ju­tik­liai – pri­va­lo­mi

Vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­sus or­ga­ ni­zuo­jan­čios įstai­gos į per­ka­mam ob­jek­tui ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų są­ra­ šą ga­li įra­šy­ti ką tik no­ri, ta­čiau tu­ ri paaiš­kin­ti, kam vie­na ar ki­ta pir­ ki­nio ypa­ty­bė bū­ti­na. Kai ku­riems urė­di­jų va­do­vams tai pa­da­ry­ti bu­ vo sun­ku. „Fuuu“, – į te­le­fo­no ra­ge­lį pūs­ te­lė­jo ir, re­gis, ke­lioms se­kun­dėms su­stin­go Tra­kų miš­kų urė­di­jos va­ do­vas Vy­gan­tas Mier­kis, pa­klaus­ tas, kam urė­di­jos au­to­mo­bi­liui bū­ ti­na be­rak­tė pa­lei­di­mo sis­te­ma. Ji įdieg­ta dve­juo­se šie­met pirk­tuo­se vi­su­rei­giuo­se „Su­zu­ki Grand Vi­ ta­ra“. „As­me­ni­nė ma­no žmo­nos ma­ ši­na to­kią sis­te­mą tu­ri. Pa­to­giau – tą pul­te­lį įsi­de­di, ne­rei­kia su­kio­ti...

Na, gal ir bu­vo ga­li­ma ne­ra­šy­ti to rei­ka­la­vi­mo, nes jis nė­ra pa­grin­di­ nis. Mums svar­biau­sia kai­na, au­ to­mo­bi­lio aukš­tis, pra­va­žu­mas,

de­ga­lų są­nau­dos“, – po trum­pos pau­zės dės­tė urė­das.

Dar ne­šne­kes­nis bu­vo ato­sto­ gau­jan­tį Kre­tin­gos miš­kų urė­ dą pa­va­duo­jan­tis Si­gi­tas Kup­šys.

Pa­ban­dy­ti at­sa­ky­ti į vi­sus klau­si­ mus ža­dė­jęs vy­ras su­si­kir­to jau po pir­mo­jo: kam urė­di­jos au­to­mo­bi­ liui rei­ka­lin­gi lie­taus ir prie­blan­ dos ju­tik­liai? „Ne­ga­liu ko­men­tuo­ti. Rei­kia įsi­ gi­lin­ti į są­ly­gas. Aš bu­vau ato­sto­go­ se. Jūs su­ra­šy­ki­te klau­si­mus raš­tu, ta­da at­sių­si­me at­sa­ky­mus“, – iš­ gir­dęs klau­si­mą po trum­pos pau­ zės nu­kir­to pa­va­duo­to­jas.

Vė­liau urė­di­ja elekt­ro­ni­niu laiš­ ku at­sa­kė, kad au­to­ma­tiš­kai įsi­jun­ gian­tys va­ly­tu­vai ir ži­bin­tai pa­di­di­ na vai­ruo­to­jo, ke­lei­vių ir ki­tų eis­mo da­ly­vių sau­gu­mą.

Pri­min­si­me, kad Ke­lių eis­mo tai­ syk­lės rei­ka­lau­ja su įjung­tais ži­ bin­tais va­žiuo­ti kiau­rą pa­rą. Tad lo­giš­ka bū­tų rei­ka­lau­ti už­ve­dus au­ to­mo­bi­lį au­to­ma­tiš­kai įsi­žie­bian­čių ži­bin­tų, o ne to­kių, ku­rie įsi­jung­tų užuo­dę prie­blan­dą.

šy­ti iš „RAV4“ tech­ni­nių ypa­ty­bių kny­gos. Vos ne žo­dis žo­din ap­ra­šy­ tos bū­ti­nos au­to­mo­bi­lio sis­te­mos.

Kai ku­rias jų tu­ri tik „Toyo­ta“. „Ra­šo­mos to­kios są­ly­gos, ku­ rios mums rei­ka­lin­gos, bet jos tik­ rai nė­ra pri­tai­ky­tos vie­nam ga­min­ to­jui“, – die­va­go­jo­si Kau­no miš­kų urė­di­jos urė­das Ed­mun­das Ko­val­ či­kas. „Toyo­tos“ – ge­ri au­to­mo­bi­liai.

Mes jas pa­ban­dė­me, jos mums tin­ka. To­dėl sva­jo­jo­me nu­si­pirk­ti „Toyo­tą“, bet ne­su­tin­ku, kad są­ ly­gos pri­tai­ky­tos vie­nam au­to­mo­ bi­liui. Vis­kas pa­da­ry­ta pa­gal įsta­ ty­mą“, – urė­dui į pa­gal­bą atė­jo vy­riau­sia­sis urė­di­jos in­ži­nie­rius Sau­lius La­zaus­kas.

As­me­ni­nė ma­no žmo­nos ma­ši­na to­ kią sis­te­mą tu­ri. Pa­ to­giau – tą pul­te­lį įsi­de­di, ne­rei­kia su­ kio­ti...

Rei­ka­la­vi­mai – lyg iš buk­le­to

Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ja ra­šė, kad taip pat dėl žmo­nių sau­gu­mo ir sie­ kiant trans­por­to prie­mo­nę ap­sau­go­ti nuo ap­ga­di­ni­mo rei­ka­lin­ga au­to­mo­ bi­lio ga­le įreng­ta vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ra. O šo­ni­niai ga­li­nio vaiz­do veid­ro­dė­liai esą bū­ti­nai tu­ri bū­ti kė­ bu­lo spal­vos ir su in­teg­ruo­tais po­sū­ kio sig­na­lais dėl to pa­ties sau­gu­mo ar net tau­py­mo su­me­ti­mų.

Tarp pri­va­lo­mų rei­ka­la­vi­mų pa­ mi­nė­ta ir ga­li­nių sė­dy­nių su­lanks­ ty­mo sis­te­ma konk­re­čiu pa­va­di­ni­ mu „Ea­sy Flat“. To­kį šios sis­te­mos pa­va­di­ni­mą var­to­ja tik „Toyo­ta“.

To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad su­dė­jus vi­ sus rei­ka­la­vi­mus į krū­vą urė­di­jai au­to­mo­bi­lį ten­ka rink­tis iš vie­nin­ te­lio va­rian­to – „Toyo­tos RAV4“. Į to­kią pat pa­dė­tį per­nai pa­te­ ko ir Kau­no miš­kų urė­di­ja. Vie­šo­ jo pir­ki­mo kon­kur­sas taip su­si­klos­ tė, kad ji ne­tu­rė­jo ki­to pa­si­rin­ki­mo, kaip tik pirk­ti „Toyo­tą RAV4“. Ki­ taip ir ne­ga­lė­jo bū­ti, nes rei­ka­la­vi­ mai šiam pir­ki­niui bu­vo lyg nu­ra­

Sa­vo po­z i­c i­jos jis ne­pa­kei­ tė ir pa­klaus­tas, ko­dėl tarp bū­ti­ nų rei­ka­la­vi­mų au­to­mo­bi­liui bu­ vo pa­mi­nė­ta ir sta­bi­lu­mo sis­te­ma konk­re­čiu pa­va­di­ni­mu VSC. To­ kio pa­va­di­ni­mo sis­te­mos mon­tuo­ ja­mos tik į au­to­mo­bi­lius „Toyo­ta“ ir to pa­ties ja­po­nų kon­cer­no ga­mi­ na­mus „Le­xus“.

Su­ta­pi­mų vir­ti­nė

Peržiūrint viešųjų pirkimų princi­ pu perkamiems automobiliams ke­ liamus privalomus reikalavimus, pirmiausia užkliūva labiausiai iš­ skirtiniai mašinų bruožai, tačiau įsigilinus į sąlygas galima aptikti ir daugiau reikšmingų detalių.

Pavyzdžiui, pirkdami jau anks­ čiau minėtą „RAV4“, Kauno urė­ dijos darbuotojai nurodė, kad mašinos darbo tūris turi būti ne mažesnis nei 2 litrų. „RAV4“ tu­ ri tokius variklius, o jų techniniai duomenys stebėtinai sutampa su

kitais urėdijų keliamais reikalavi­ mais – bent 150 arklio galių, kai variklis pasiekia 6200 apsisuki­ mų per minutę. „Toyotos“ atstovai Lietuvoje nurodo, kad šių variklių techniniai duomenys tokie: 151 ar­ klio galia, kai pasiekiama 6200 ap­ sisukimų per minutę.

Pas­ta­ruo­ju me­tu vie­nas la­biau­ siai urė­di­jų gi­ria­mų ir per­ka­mų au­to­mo­bi­lių „Toyo­ta Hi­lux“ kro­ vi­ni­nių vi­su­rei­gių kla­sė­je tu­ri ne vie­ną kon­ku­ren­tą. „Mit­su­bis­hi L200“ – vie­nas di­džiau­sių. At­ro­ dy­tų, kad tos pa­čios kla­sės ir maž­ daug pa­na­šių tech­ni­nių ypa­ty­bių au­to­mo­bi­liai vie­šuo­siuo­se kon­ kur­suo­se tu­rė­tų tu­rė­ti apy­ly­ges ga­li­my­bes, ta­čiau taip nė­ra. Per praė­ju­sius ir šiuos me­tus urė­di­ jos „Toyo­tų Hi­lux“ nu­pir­ko 56, o „L200“ – 22.

Vie­ną ar ki­tą au­to­mo­bi­lį pa­ša­ lin­ti iš kon­kur­so ne­sun­ku. Už­ ten­ka nu­ro­dy­ti kė­bu­lo mat­me­nis.

Pa­vyz­džiui, Pak­ruo­jo miš­kų urė­ di­ja prieš po­rą me­tų pir­ko vi­su­ rei­gį, ku­ris ne­ga­lė­jo bū­ti trum­pes­ nis nei 5,2 met­ro, bet ir il­ges­nis nei 5,27 met­ro. 7 cen­ti­met­rais il­ges­nė trans­por­to prie­mo­nė ne­bū­tų til­pu­ si į urė­di­jos ga­ra­žą? Urė­di­ja neat­ sa­kė.

Tais pa­čiais me­tais pirk­da­mi leng­vą­jį au­to­mo­bi­lį Pak­ruo­jo miš­ ki­nin­kai jo ma­žiau­sią pri­va­lo­mą il­gį nu­ro­dė net pu­sės cen­ti­met­ ro tiks­lu­mu. Nė ne­rei­kė­jo klaus­ti, ko­kį au­to­mo­bi­lį urė­di­ja įsi­gi­jo. Jam iš­kel­ti tech­ni­niai rei­ka­la­vi­mai aki­ vaiz­džiai su­ta­po su „Toyo­tos Aven­ sis“, tu­rin­čios ben­zi­ni­nį va­rik­lį ir uni­ver­sa­lo kė­bu­lą, ypa­ty­bė­mis.

Rei­ka­la­vi­mų są­ra­še bu­vo nu­ro­ dy­ta, kad rat­lan­kiai tu­ri bū­ti 17 co­ lių aukš­čio, o ba­ga­ži­nės tal­pa siek­ti 540 ku­bi­nių de­ci­met­rų. „Aven­sis“ ba­ga­ži­nės tal­pa – 543 ku­bi­niai de­ ci­met­rai.

Ma­ši­nos aukš­tis tu­rė­jo bū­ti ne ma­žes­nis nei 1,48 met­ro. Bū­tent to­kio aukš­čio ir yra „Toyo­ta“. Įdo­ mu, ar ji urė­dams tik­tų, jei rat­lan­ kiai bū­tų 16, o ne 17 co­lių aukš­čio?

Juk to­kiu at­ve­ju au­to­mo­bi­lis bū­tų tru­pu­tį že­mes­nis.

Au­to­mo­bi­lius per­kan­čių urė­di­ jų ke­lia­mų ab­sur­diš­kų rei­ka­la­vi­ mų są­ra­šas la­bai il­gas. Pa­vyz­džiui, vie­no pir­ki­mo au­to­riams vi­siš­kai neį­do­mu, ko­kius de­ga­lus nau­dos ma­ši­na – ben­zi­ną ar dy­ze­li­ną, ta­ čiau au­to­mo­bi­ly­je pri­va­lo bū­ti de­ ga­lų ba­ko dang­te­lio už­rak­tas, o oro tar­ša ne­vir­šy­ti ga­na griež­tų rei­ka­ la­vi­mų.

Pra­dė­tas ty­ri­mas

Au­to­mo­bi­lių par­da­vė­jai į kal­bas apie vie­šuo­sius urė­di­jų pri­ki­mus ne­si­lei­do. Vie­nas jų ano­ni­miš­kai pa­kuž­dė­jo, kad ne­ma­žo­je da­ly­ je kon­kur­sų neį­ma­no­ma da­ly­vau­ ti vien dėl įsi­pa­rei­go­ji­mo pri­sta­ty­ ti au­to­mo­bi­lius per ke­lis mė­ne­sius.

Va­di­na­si, vie­ša­ja­me kon­kur­se da­ ly­vau­ti nu­spren­du­si bend­ro­vė pir­ ki­mo ob­jek­tą – au­to­mo­bi­lį – jau tu­ri tu­rė­ti san­dė­ly­je prieš iš­reikš­ da­ma no­rą da­ly­vau­ti kon­kur­se. „Mums pri­sta­ty­ti au­to­mo­bi­ lio lai­ku neį­ma­no­ma“, – kons­ta­ ta­vo vie­no urė­di­jų vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­sų są­ly­gas per­žiū­rė­jęs spe­ cia­lis­tas.

Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba savait­ raš­tį in­for­ma­vo, kad ji ty­ri­mų dėl urė­di­jų vyk­do­mo au­to­mo­bi­lių pir­ ki­mo nė­ra at­li­ku­si, ta­čiau yra ga­ vu­sį skun­dą, ku­rio pa­grin­du Spe­ cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Po­pu­lia­riau­sia – „Toyo­ta Hi­lux“ Per šiuos ir praė­ju­sius me­tus Lie­tu­ vos urė­di­jos dau­giau­sia nu­pir­ko au­ to­mo­bi­lių „Toyo­ta Hi­lux“. Urė­dų tei­ gi­mu, šie au­to­mo­bi­liai pa­si­tei­si­no, yra pra­na­šes­ni už dau­ge­lį kon­ku­ ren­tų.

Ant­ro­je vie­to­je pa­gal po­pu­lia­ru­mą yra ne­bran­gūs ru­sų ga­my­bos „La­da Ni­va“. Ta­čiau šia tech­ni­ka va­ži­nė­ja ma­žu­ma urė­di­jų dar­buo­to­jų. Vos ne pu­sę vi­sų ru­siš­kų au­to­mo­bi­lių nu­pir­ko vie­na – Šal­či­nin­kų – urė­di­ ja. Dau­ge­lis ki­tų urė­dų la­dų ven­gia – tei­gia, kad jos la­bai ne­pa­ti­ki­mos.

9-OSIOS KAUNO BIENALĖS „UNITEKSTAS“ RENGINIŲ IR PARODŲ PROGRAMA KVIESTŲJŲ MENININKŲ PARODOS

PERFORMANSAI ATIDARYMŲ DIENOMIS

TAIP PAT REKOMENDUOJAME PAMATYTI:

VIETA: 1 Parodos laikas: 2013 09 13–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 13 d. 18:00 Kuratorė: Virginija Vitkienė

VIETA: 1 M. Žilinsko dailės galerijoje Koordinatorės: Vaida Tamoševičiūtė, Daina Pupkevičiūtė

Paroda DUETAI: LAIMA ORŽEKAUSKIENĖ. VLADAS ORŽEKAUSKAS VIETA: 9 Parodos laikas: 2013 09 12–2013 09 27

PATRICIA PICCININI. Ilgai lauktas, 2008

Rugsėjo 13 d. 19:00–21:00 Rubiane Maia (BR). Laike vykstantis performansas iš serijos „Spalvų tetralogija“. AKISTATA. IR TUOMET IŠTARIAU: „TAIP, SUTINKU“ Chun Hua Dong (CN/CA) DVIGUBAS Rugsėjo 14 d. 11:00–14:00 Rubiane Maia (BR). Laike vykstantis performansas iš serijos „Spalvų tetralogija“. AKISTATA. IR TUOMET IŠTARIAU: „TAIP, SUTINKU“

LIETUVOS TEKSTILĖS MENO EKSPOZICIJA. VIETA: J Parodos laikas: 2013 09 13–2013 12 31 Performansas: Vaida Tamoševičiūtė KASDIENYBĖS RITUALAI: PA(SI)KLOTI LOVĄ. VIETA: J Performanso laikas: 2013 10 05, visa diena.

Aušra Kleizaitė (LT). SOME THINGS ARE CLOSER THAN THEY APPEAR VIETA: 3 Parodos laikas: 2013 09 14–2013 09 28 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 17:00 Feliksas Jakubauskas (LT). KALBĖJIMAS – SIDABRAS...

VIETA: 4 Parodos laikas: 2013 09 05–2013 11 30 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 18:00 Zinaida Vogelienė (LT). SIDABRINIS ŠNABŽDESYS VIETA: 4 Parodos laikas: 2013 09 05–2013 11 30 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 18:30

Rugsėjo 15 d. 13:00–15:00 Tamar Nissim (IL) performansas BŪK MANO SVEČIAS ir diskusija su menininke„Raudona gija“ Nuo 16:00 Rubiane Maia (BR) laike vykstantis performansas iš serijos„Spalvų tetralogija“. GĖLĖS ODA Patricia Piccinini (Australija) NEMATOMA SAULĖ SU MUMIS Gao Yuan (Taivanas) NAUJOJI EPOCHA Monika Žaltauskaitė-Grašienė ir Bronė Neverdauskienė (Lietuva) ABSOLIUTI LYGYBĖ. Kuratorius Ignas Kazakevičius

Kęstutis Grigaliūnas (LT). Interaktyvus projektas MARGINIMAS VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 14–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 16:30

Jolanta Šmidtienė (LT). UGNIES ŠOKIS (bendradarbiaujant su Kauno šokio teatru AURA) VIETA: 5 Parodos laikas: 2013 09 14–2013 11 14 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 20:00 Jūratė Petruškevičienė (LT). HUMANA: LAIMINGAS PUSVALANDIS VIETA: 5 Parodos laikas: 2013 09 14–2013 11 14 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 20:30 AUŠRA KLEIZAITĖ. Red, 2013

LYDINČIOS PARODOS IR PROJEKTAI KONKURSINĖ PARODA VIETA: 1 Parodos laikas: 2013 09 13–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 13 d. 18:00 Kuratorė: Virginija Vitkienė Žiuri nariai: Yves Aupetitallot (pirmininkas, Grenoblio šiuolaikinio meno centro „Le Magasin“ direktorius, Prancūzija), Patricia Piccinini (menininkė, Australija), Osvaldas Daugelis (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, Lietuva), dr. Skaidra Trilupaitytė (menotyrininkė, Lietuva), Ernestas Parulskis (menotyrininkas, kuratorius, Lietuva)

BARBORA GEDIMINAITĖ. Šviesos dialogas – daiktai II, 2013

JAUNŲJŲ MENININKŲ PROJEKTAI

Karina Bisch (FR) LE TÉMOIN (Liudininkas) Pristato: Grenoblio nacionalinis šiuolaikinio meno centras „Le Magasin“ bendradarbiaujant su VDU menų galerija „101“ VIETA: 7 Parodos laikas: 2013 09 13–2013 10 11 Atidarymas: rugsėjo 13 d. 16:00

JUDIT HETTEMA. Laminae + Serendipity, 2010

EDUKACINĖ PROGRAMA Vadovė: Vėjūnė Sudarytė Kūrybinės dirbtuvės PAŽINK IR KURK SU ŠEIMA Ruošė: Adomas Danusevičius, Aistė Jančiūtė, Neringa Kisielienė, Augustinas Kluoda, Renata Laurinavičiūtė, Rūta Naujalytė, Laura Selmistraitytė, Marija Šnipaitė, Renata Vinckevičiūtė, Vidmina Stasiulytė, Aušra Sedlevičiūtė, Rolandas Dabrukas, Aukštaitijos kūrybinių dirbtuvių kolektyvas „Drevinė pušis“, laikraščio „Meno propaganda“ komanda. VIETOS: 12 Dirbtuvių laikas: kiekvieną spalio ir lapkričio savaitgalį, nuo 12:00–16:00 Pamokos netradicinėje aplinkoje MOKYKIS SU KAUNO BIENALE Chemijos, biologijos, literatūros ir kt. pamokas parengė: Kauno bienalės edukacinė komanda, Gedimino sporto ir sveikatinimo mokyklos mokytojai. VIETOS: 12 Pamokos vedamos: kiekvieną spalio ir lapkričio trečiadienį. Pamokų užsakymas: tel. +370 620 52104, vejune@biennial.lt PAŽINK IR SUSIPAŽINK SU MENININKU Apžvalginiai turai.

Veda: doc. Vita Gelūnienė, dr. Virginija Vitkienė, prof. dr.

Rasa Andriušytė-Žukienė. VIETOS: 123456 Laikas: rugsėjo 21, 28, lapkričio 16 dienomis.

VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 13–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 13 d. 21:00 22:00 grupė BIONICS atliks audiovizualinį performansą.

Modris Tenisons (LV), Armands Strazds (LV), Vytautas Tumėnas (LT). Interaktyvus projektas LAIMOS TINKLAS VIETA: 1 Projekto laikas: 2013 09 14–2013 11 30 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 14:00

Kuratorė: Ana Čižauskienė Kūrybinė komanda: Agnė Pinigienė, Dovilė Stirbytė, Vaida Stepanovaitė, Lukas Motiejūnas

Lina Jonikė (LT). REVERSINĖS TRAJEKTORIJOS VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 14–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 15:00

Menininkai: Linas Blažiūnas, Adomas Danusevičius, Barbora Gediminaitė, Gabrielė Gervickaitė, Aistė Jančiūtė, Neringa Kisielienė, Tim Kliukoit, Augustinas Kluoda, Renata Laurinavičiūtė, Rūta Naujalytė, Paul Paper, Povilas Ramanauskas, Laura Selmistraitytė, Rūta Šatalovaitė, Marija Šnipaitė, Karolis Vaivada, Renata Vinckevičiūtė, Vytautas Viržbickas

Giedrė Kriaučionytė (LT). SUFORMATUOTA VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 14–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 15:30

1 M. Žilinsko dailės galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Nepriklausomybės a. 12, LT-44311 Kaunas Galerija dirba: II–VII 11:00–17:00

3 Kauno menininkų namai V. Putvinskio g. 56, LT- 44211 Kaunas Galerija dirba: I–V 10:00–17:00

5 Galerija „Balta“ M. Valančiaus g. 21, LT-44275 Kaunas Galerija dirba: I–V 11:00–19:00 , VI 11:00–16:00

7 VDU galerija „101“ Laisvės al. 53 – 101, LT-44309 Kaunas Galerija dirba: I–V 11:00–17:00

9 Galerija „Aukso pjūvis“ BLC, K. Donelaičio g. 62, LT-44248 Kaunas Galerija dirba: I–V 10:00–17:00

2 Kauno Paveikslų galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus K. Donelaičio g. 16, LT-44213 Kaunas Galerija dirba: II–VII 11:00–17:00

4 A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus V. Putvinskio g. 64, LT- 44211 Kaunas Galerija dirba: II–VII 11:00–17:00

6 Galerija „Meno parkas“ Rotušės a. 27, LT- 44279 Kaunas Galerija dirba: II–V 12:00–18:30, VI 11:00–17:00

8 Senamiesčio klubas Vilniaus g. 34, LT- 44287 Kaunas

J Studio Casa S. Daukanto g. 13, LT 44305 Kaunas Darbo laikas: I–V 10:00–19:00, VI 10:00–16:00

Menininkai: Naglis Rytis Baltušnikas (LT), Horia Boboia (US), Chun Hua Dong (CN/CA), Craig Fisher (UK), Silvia Giambone (IT), Judit Hettema (NL), Ai Ito (JP), Audrius Janušonis (LT), Jūratė Jarulytė (LT), Sadik Kwaish Alfraji (IQ / NL), Violeta Laužonytė (LT), Chi-Yu Liao (TW), Marija Marcelionytė-Paliukė (LT), Tamar Nissim (IL), Boris Oicherman (IL), Rubiane Maia (BR), Dana Sederowsky (SE), Kristina Sereikaitė (LT), Vidmina Stasiulytė (LT), Liu Wei (CN), Victoria Marchenkova (RU), Danny Winkler ir Emilia Loseva (UK)

Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (LT).

IŠARDYMAI VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 14–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 16:00

AYAKO MATSUMURA. Kūno kostiumas, 2013

TAPISERIJOS NOVA: JAPONIJA – LIETUVA VIETA: 6 Parodos laikas: 2013 09 14–2013 10 15 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 21:00 Partneris: VDA Kauno dailės fakultetas.

Kuratorės: Keiko Kawashima (JP) ir Vita Gelūnienė (LT).

Menininkai: Yasuko Fujino, Yuki Osumi, Miyuki Tatsumi, Ai Ito, Misao Watanabe, Toko Hayashi, Kanae Tsutsumi, Saori Sakai, Kumiko Sagawa, Yuko Enomoto, Ayako Matsumura (JP), Monika Beniulytė, Živilė Labutytė, Simona Skeltytė, Arūnė Deksnienė, Viltė Akromaitė, Kristina Čyžiūtė, Aistė Jančiūtė, Edita Karvelytė (LT)

Susitikimai su menininkais. Dalyvauja: Linas Blažiūnas, Barbora Gediminaitė, Gabrielė Gervickaitė, Aistė Jančiūtė, Neringa Kisielienė, Tim Kliukoit, Renata Laurinavičiūtė, Povilas Ramanauskas, Laura Selmistraitytė, Rūta Šatalovaitė, Karolis Vaivada, Vytautas Viržbickas. VIETOS: 278 Susitikimų laikas: spalio 10, 13, 20, 31 dienomis, lapkričio 7, 10, 14, 16, 21, 23, 28 dienomis.

Marijos Šnipaitės tinklaraštis. VIETA: www.bienale.lt Laikas: 2013 10 01–2013 11 30 Seminaras kuratoriams. Organizatoriai: „Ecole du Magasin” (Grenoblis, Prancūzija), bendradarbiaujant su VDU galerija „101”. Veda Lore Gablier ir Nataša Ilić.

VIETA: 7 Laikas: 2013 10 28–2013 10 31

BIENALĖS RENGINIŲ VIETOS

15

rugsėjo 5–11, 2013

ekonomika

Tamsus košmaras ar skaistus rytas?

Lie­tu­va po tru­putį ima lip­ti iš krizės liū­no.

Vie­ni eko­no­mis­tai ža­da, kad ša­lis turėtų grei­tai at­si­gau­ti, nes jau da­bar jos au­gi­ mas vie­nas spar­čiau­sių vi­so­je ES. Ta­čiau ki­ti tvir­ti­na, kad tai tik iliu­zi­ja ir eko­no­minė si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je ne­gerė­ja, o atei­tis – tam­si.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Ką ma­no cent­ri­nis ban­kas?

Lie­tu­vos ban­kas ke­tu­ris kar­tus per me­tus nu­ma­to ga­li­mas eko­no­mi­ kos rai­dos per­spek­ty­vas. Re­mian­tis rugpjū­čio mėne­sio pro­gnozė­mis, Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ga­na sta­bi­liai au­ga. Ti­ki­ma­si, kad bend­ra­sis vi­ daus pro­duk­tas (BVP) ne tik šiais, bet ir atei­nan­čiais me­tais kils.

Di­delę įtaką ūkio plėtrai, ban­ko tei­gi­mu, te­be­da­ro eks­por­tas. Gau­ sus anks­tes­nių metų der­lius žemės ūkio sek­to­riu­je di­di­no eks­portą.

2012 m. pa­bai­go­je ir 2013 m. pra­ džio­je eks­por­tas su­mažė­jo. Ta­čiau da­bar jį pa­lai­ko pa­didė­ju­si naf­tos pro­duktų ga­my­ba.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad prie eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo reikš­min­gai pri­si­de­da at­si­bun­dan­ ti vi­daus pa­klau­sa. Ak­cen­tuo­ja­ma, kad tam įta­kos tu­ri di­des­nis, nei tikė­ta­si, pri­va­tus var­to­ji­mas. Jį le­ mia au­gan­čios dis­po­nuo­ja­mos pa­ ja­mos. Pa­ja­mos didė­ja dėl pa­ki­lu­ sio dar­bo už­mo­kes­čio ir didė­jan­čio užim­tu­mo.

Vald­žia tu­ri tau­py­ti

Ta­čiau Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to vy­riau­sia­sis eks­per­tas Vy­tau­tas Žu­kaus­kas at­krei­pia dė­ mesį į ki­tus eko­no­mi­kos as­pek­tus.

Jis dien­raš­čiui tvir­ti­no, kad vie­ na iš grėsmių, au­gant ša­lies BVP ir mažė­jant vals­tybės biud­že­to de­fi­ ci­tui, ga­li būti at­gims­tan­tis po­li­ tikų no­ras iš­lai­dau­ti. „Vald­žios sek­to­rius ne­turėtų pa­ mirš­ti, jog vals­tybės biud­že­tas vis dar ne­su­ba­lan­suo­tas, vals­tybės sko­la spar­čiai au­ga, o po­rei­kis gy­ ven­ti pa­gal iš­ga­les yra būti­nas“, – pa­tarė V.Žu­kaus­kas.

Taip pat jis ak­cen­ta­vo, kad vals­ tybės fi­nan­sai turėtų būti tvar­ko­ mi at­si­žvel­giant į ne­rei­ka­lin­gas iš­ lai­das, o ne į mo­kes­tinės gy­ven­tojų naš­tos di­di­nimą. „Svar­bu tęsti so­ cia­li­nio drau­di­mo, švie­ti­mo, svei­ ka­tos sek­to­rių re­for­mas, orien­tuo­ tas į gy­ven­tojų pa­si­rin­kimą, naš­tos vals­tybės fi­nan­sams ma­ži­nimą.

Taip pat, nors eko­no­mi­ka au­ga,

2013 m. opia pro­ble­ma iš­liks di­de­lis ne­dar­bas, ku­ris metų pa­bai­go­je vis dar sieks dau­giau nei 10 pro­c., kaip metų pra­džio­je pro­gno­za­vo pa­tys rin­kos da­ly­viai,“ – apie ky­lan­čias pro­ble­mas dėstė V.Žu­kaus­kas.

Už darbą nor­ma­liai ne­mo­ka­ma

Eko­no­mistė Auš­ra Mal­dei­kienė švie­sio­mis eko­no­minė­mis per­ spek­ty­vo­mis abe­jo­ja. „Iš tiesų ši ša­lis re­mia­si tuo, kad ga­li­ma il­gai temp­ti laiką, ne­mo­kant žmonėms už darbą. Mo­ka tik tiek, kiek ga­li, o ne tiek, kiek dar­bas kai­nuo­ja“, – tvir­ti­no A.Mal­dei­kienė.

Jos tei­gi­mu, to­kios eko­no­minės sis­te­mos grei­tai žlun­ga, nes yra pa­ jėgios iš­si­lai­ky­ti tik prie­var­ta. Kaip pa­vyzdį eko­no­mistė pa­teikė So­vietų Sąjungą. „Ji taip il­gai laikė­si dėl to, kad laikė už­da­ry­tas sie­nas“, – įsi­ti­ki­nu­si A.Mal­dei­kienė.

Nuomonės: dauguma analitikų Lietuvos ūkiui prognozuoja kad ir nelabai spartų, bet stabilų ir užtikrintą augi-

mą, tačiau netrūksta ir skeptiškų balsų, skelbiančių apie tykančias dideles grėsmes.

Specialistė sakė, kad Lie­tu­va jau da­bar su­si­du­ria su keb­lu­mais eko­no­mi­kos sri­ty­je. Padėtį gelbė­ ja tik įtemp­ta si­tua­ci­ja vi­so­je Eu­ ro­po­je ir grįžtan­tys emig­ran­tai. „Na, da­bar toks me­tas, kai žmo­ nės įgąsdin­ti ir ty­liai sėdi. Bet vis tiek per ko­kius ket­ve­rius ar pen­ ke­rius me­tus tos pro­ble­mos iš­kils į šviesą“, – aiš­ki­no eko­no­mistė.

ma­žus dar­bo už­mo­kes­čius. Rea­liai kon­ku­ren­ci­ja vyks­ta ken­kiant dar­ buo­to­jams. Pa­ly­gi­nus dar­bo už­mo­ kes­čio didė­ji­mo ten­den­ci­jas, ku­rios yra Lie­tu­vo­je, su pra­monės ir vers­ lo au­gi­mo ten­den­ci­jo­mis, ma­to­ ma, kad jos skir­tin­gos. Vers­las ga­ na smar­kiai šovė į prie­kį, bet apie dar­bo už­mo­kes­čius to pa­sa­ky­ti ne­ ga­li­ma. Dėl to, kol ne­bus iš­ju­din­tas vi­di­nis var­to­ji­mas, aš to­kių di­de­lių, švie­sių per­spek­tyvų ne­ma­tau“, – sakė A.Čer­niaus­kas.

Jis teigė, kad rea­lus dar­bo už­mo­ kes­tis vis dar ne­pa­siekė prie­škri­zi­ nio lai­ko­tar­pio už­mo­kes­čio ly­gio ir tai ska­ti­na žmo­nes emig­ruo­ti. „Žmonės pra­ran­da norą dirb­ti, nes gau­na­mas dar­bo už­mo­kes­tis neuž­ tik­ri­na net mi­ni­ma­lių jų po­rei­kių.

Pers­pek­ty­vos nėra ge­ros, net dar­bo jėgos at­žvil­giu. Spe­cia­lis­tai emig­ruo­ ja ir tuoj ateis toks mo­men­tas, kai ne­ bus kam dirb­ti. Ta­da pra­monė pra­dės buk­suo­ti dėl spe­cia­listų trūku­mo.

Todėl reiktų at­si­gręžti į dar­buo­to­ jus ir skir­ti jiems bei dar­bo už­mo­ kes­čiui di­desnį dėmesį“, – įsi­ti­kinęs pro­fsąjungų ly­de­ris.

At­ly­gis – pa­ska­ta emig­ruo­ti

Už­mo­kes­tis pa­kan­ka­mas

Auš­ra Mal­dei­kienė:

Iš tiesų ši ša­lis re­ mia­si tuo, kad ga­ li­ma il­gai temp­ ti laiką, ne­mo­kant žmonėms už darbą.

A.Mal­dei­kie­nei pri­ta­ria ir Lie­tu­vos pro­fe­si­nių sąjungų kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kas Artū­ras Čer­niaus­kas.

Jis tvir­ti­no, kad yra džiu­gu, jog au­ga BVP, vys­to­si pra­monė. Bet at­kreipė dėmesį, kad vi­sa tai vyks­ta dėl eks­ por­to. „Turbūt svar­biau­sia dir­ban­ tiems žmonėms yra tai, kad eks­por­ to pre­kių kon­ku­ren­cin­gu­mas le­mia

Ta­čiau eko­no­mistė Rūta Vai­nienė ne­pri­ta­ria A.Mal­dei­kie­nei. Ji tei­ gia, kad at­ly­gi­ni­mai ati­tin­ka žmo­ nių at­lie­ka­mus dar­bus. „Ma­nau, kad ne at­ly­gi­nimų, o rin­kos dy­dis šiuo at­ve­ju yra trūku­ mas. Pa­ro­dy­ki­te šal­tinį, iš ku­rio mokė­ti di­desnę algą. Aš to­kio šal­ti­ nio ne­ma­tau“, – sakė R.Vai­nienė.

Eko­no­mi­ka per­nai ir atei­ties per­spek­ty­vos 2012

2013

Vi­du­tinė me­tinė inf­l ia­ci­ja (pro­c.)

Me­tai

3,2

1,4

2014 1,5

Dar­bo už­mo­kes­čio au­g i­mas (pro­c.)

3,4

4,1

3,2

Bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to au­g i­mas (pro­c.)

3,7

2,8

3,5 3,3

Pri­va­taus var­to­ji­mo iš­laidų au­g i­mas (pro­c.)

4,3

2,9

Vald­ž ios sek­to­r iaus var­to­ji­mo iš­laidų au­g i­mas (pro­c.)

0,4

1,6

2,1

Pre­k ių ir pa­slaugų eks­por­to au­g i­mas (pro­c.)

11,9

7,1

6,3

Pre­k ių ir pa­slaugų im­por­to au­g i­mas (pro­c.)

6,6

7,5

7,0

Ne­dar­bo ly­g is (pro­c.)

13,2

11,6

10,3 Šal­ti­nis: Lie­tu­vos ban­kas

Pa­sak jos, vi­daus rin­ka nėra tik dar­bo už­mo­kes­tis. Tai ir įmo­nių gau­na­mas pel­nas. „Iš tikrųjų ma­ nau, kad ne­svar­bu kaip, ar per at­ly­ gi­ni­mus, ar per vers­lo pa­ja­mas, yra už­dir­ba­mos pa­ja­mos vi­daus rin­ko­ je“, – teigė pa­šne­kovė.

Eks­portą kom­pen­suos

Ban­ko „Nor­dea“ eko­no­mis­tas Žy­ gi­man­tas Mau­ri­cas į eko­no­mi­kos per­spek­ty­vas žvel­gia po­zi­ty­viai ir yra įsi­ti­kinęs, kad vi­daus rin­ko­ je si­tua­ci­ja gerė­ja, o rin­ka nėra per ma­ža. „Na, aš ne­no­riu būti per­dėm po­zi­ty­vus, bet tik­rai džiu­gi nau­jie­ na yra ta, kad pra­ėjus pen­ke­riems me­tams, po eko­no­minės krizės,

Vitalijaus Bilevičiaus montažas

vi­daus var­to­ji­mas jau tvir­tai sto­ja­ si ant kojų. Ži­no­ma, gal ne vi­suo­se re­gio­nuo­se ir ne vi­suo­se sek­to­riuo­ se, bet ap­skri­tai ta ten­den­ci­ja yra.

Nes tiek mažė­jan­tis ne­dar­bo ly­gis, tiek šiais me­tais pra­dėjęs didė­ti dar­bo už­mo­kes­tis ska­ti­na gy­ven­ to­jus pla­čiau at­ver­ti sa­vo pi­ni­gi­nes.

Jie ne tiek jau­di­na­si dėl sa­vo atei­ ties“, – tvir­ti­no Ž.Mau­ri­cas.

Eko­no­mis­tas ne­nei­gia, jog Lie­ tu­va ga­li su­si­dur­ti su spe­cia­listų trūku­mo pro­ble­ma, bet yra įsi­ti­ kinęs, kad ga­na pi­gi dar­bo jėga ša­ ly­je yra tei­gia­mas Lie­tu­vos as­pek­ tas, ypač at­si­žvel­giant į tai, jog dar­buo­tojų kva­li­fi­ka­ci­ja ne­daug ski­ria­si nuo kitų vals­ty­bių.

2013 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos bankas išleidžia į apyvartą 50 litų kolekcinę (proginę) sidabro monetą, skirtą

Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai

Monetos dailininkas – Petras Repšys Monetos nukaldintos UAB Lietuvos monetų kalykloje Tiražas – 3 000 monetų Monetos pardavimo kaina (su PVM) reprezentacinėje dėžutėje – 150 litų, be reprezentacinės dėžutės – 135 litai Monetas galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151), taip pat Kaune (Maironio g. 25) Išsamesnė informacija Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0316, (8 5) 268 0326 arba el. paštu info@lb.lt

16

rugsėjo 5–11, 2013

pasaulis

Mask­vos me­ro rin­ki­mai – tie­sos Mask­vos me­ro – tre­čio­jo as­mens vals­tybė­je – rin­ki­muo­se do­mi­ nuo­ja ne mies­to pro­ble­mos, o klau­si­mas, kiek dar sos­tinė pa­si­ti­ ki cent­ri­ne vald­žia. Šįkart Krem­liui ne­rei­kia nei triuš­ki­na­mos per­galės, nei fal­si­fik ­ a­cijų.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Oku­pa­vo eterį

Mask­vie­tis Mak­si­mas laik­raš­čiui pa­sa­ko­jo ne­tu­rin­tis jo­kių iliu­zijų dėl šio sa­vait­ga­lio rin­kimų. „Var­žo­si ga­na daug kan­di­datų, bet šansų be­veik nie­kas ne­tu­ri, – sakė vy­ras. – Da­bar­ti­nis me­ras Ser­ge­jus So­bia­ni­nas pa­si­nau­do­ jo jau pa­tik­rin­ta vald­žios tak­ti­ka: jo­kių de­batų. Ki­ti pen­ki kan­di­da­ tai da­ly­va­vo de­ba­tuo­se, o jis tie­ siog oku­puo­ja eterį, jį ro­do kas­dien ir daug, bet ko­kia pro­ga, ar rugsė­ jo 1-ąją su vai­kais, ar ki­to­mis pro­ go­mis. Ka­dan­gi dau­gu­ma žmo­nių žiū­ri te­le­vi­zo­rių, re­zul­ta­tas turėtų būti aiš­kus.“ Rin­kimų de­ba­tuo­se nė kar­to ne­ da­ly­va­vo nei Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, nei vieną ka­ den­ciją šias pa­rei­gas ėjęs Dmit­ri­ jus Med­ve­de­vas.

Tęsda­mas šią tra­di­ciją, S.So­bia­ ni­nas paaiš­ki­no laik­raš­čiui „Ve­do­

mos­ti“, kad dis­ku­si­jos su ma­žai ži­ no­mais po­li­ti­kais tik pri­de­da šiems po­pu­lia­ru­mo, o jis nėra tuo suin­te­ re­suo­tas. „Tai ži­no­ma tech­no­lo­gi­ja: jei­gu ta­vo kon­ku­rentų ži­no­mu­mas ge­ ro­kai ma­žes­nis už ta­viškį, per to­ kius ren­gi­nius tu tie­siog juos po­ pu­lia­ri­ni. Tam ne­tgi ga­li­ma būtų ryž­tis, bet dis­ku­si­jos, ku­rios da­bar vyks­ta, daž­nai būna la­bai nu­to­lu­ sios nuo rea­lių pro­blemų“, – sakė S.So­bia­ni­nas.

Di­delę juo­ko bangą pra­ėjusį mėnesį su­kėlė vals­ty­bi­nio Ru­si­ jos vi­suo­menės nuo­monės ty­rimų cent­ro pra­ne­ši­mas, kad 6 pro­c. res­ pon­dentų pa­reiškė stebėję rin­kimų de­ba­tus su S.So­bia­ni­nu.

Ti­ki­si ant­ro tu­ro

Ki­tos ap­klau­sos nėra to­kios juo­ kin­gos, ypač pa­čiam S.So­bia­ni­ nui. Re­mian­tis Le­va­dos vie­šo­sios nuo­monės ty­rimų cent­ro pra­ėjusį sa­vait­galį at­lik­ta ap­klau­sa, už da­ bar­tinį mies­to va­dovą pa­si­ryžę bal­

suo­ti 58 pro­c. mask­vie­čių – net 20 pro­c. ma­žiau nei liepą. Ant­ro­je vie­ to­je žen­gian­čio opo­zi­ci­jos ly­de­rio Alek­se­jaus Na­val­no rei­tin­gai per tą pa­tį laiką šok­telė­jo 10 pro­centinių punktų – nuo 8 iki 18 pro­c. „Aš ma­tau, kad esa­me per plau­ ką nuo ant­ro tu­ro, – ko­men­tuo­da­ mas šiuos skai­čius sakė A.Na­val­ nas. – Dar 30 pro­c. rinkėjų nėra iki ga­lo ap­si­sprendę. Ma­nau, per pa­sku­tinę sa­vaitę pa­da­ry­si­me spurtą ir ei­si­me į ant­rą turą. O ant­ ra­me tu­re vis­kas pa­si­keis ir, ma­nau, per­galė yra rea­li.“ Po­li­ti­kos eks­per­tai gi­ria A.Na­ val­no rin­kimų kam­pa­niją, vyk­ domą iš apa­čios, ir ly­gi­na ją su JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos agi­ ta­ci­ja. A.Na­val­no šta­bas su­rin­ko dau­giau nei mi­li­joną do­le­rių pa­ ra­mos, pri­traukė tūkstan­čius sa­ va­no­rių, įrengė sos­tinė­je šim­tus „kubų“, ku­riuo­se sa­va­no­riai da­li­ja buk­le­tus ir agi­tuo­ja už kan­di­datą. „Pirmą kartą, ir ne per pa­sta­ ruo­sius de­šimt metų, o nuo SSRS žlu­gi­mo, Ru­si­jo­je vyks­ta tik­ra rin­ kimų kam­pa­ni­ja, – rašė ap­žval­gi­ ninkė Ju­li­ja La­ty­ni­na. – Kad ir kaip būtų pa­ra­dok­sa­lu, rusų de­mok­ra­ tai nuo 1991 m. dar nė kar­to ne­ vykdė vi­sa­vertės tik­ro­sios rin­ kimų kam­pa­ni­jos, kai kan­di­datą ban­do­ma par­duo­ti rinkė­jams kaip skar­dinę ko­ka­ko­los. Vi­si jie – nuo Gai­da­ro iki De­ši­niųjų jėgų sąjun­ gos – manė, kad jie to­kie šaunūs, jog ap­si­švie­tu­si tau­ta pa­ti juos iš­ rinks. Vaikš­čio­ti pas rinkė­jus, su­ si­ti­kinė­ti su jais po tris kar­tus per dieną, da­ly­ti lanks­ti­nu­kus, aiš­kin­ti kiek­vie­nai mo­čiu­tei, kad rei­kia bal­ suo­ti už ta­ve, – to Ru­si­jos de­mok­ ra­tai nie­ka­da ne­darė.“ Prog­ra­mos – vie­no­dos

Pers­pek­ty­vos: su­rinkęs dau­giau balsų, nei per 2012 m. pre­zi­den­to rin­

ki­mus Mask­vo­je su­rin­ko V.Pu­ti­nas (kairė­je), S.So­bia­ni­nas su­tvir­tintų sa­vo, kaip po­li­tinės figū­ros, po­zi­ci­jas.

Ru­si­jos po­li­to­logų nuo­mo­ne, išė­ji­ mas į ant­rą turą, kad ir jį pra­laimė­ jus, jau būtų di­delė per­galė A.Na­ val­nui. Tai būtų pir­mas žings­nis jam iš tink­la­raš­ti­nin­ko ir gatvės pro­testų ly­de­rio tam­pant fe­de­ra­li­ nio lyg­mens po­li­ti­ku. Tik dau­gu­ma Ru­si­jos eks­pertų vis dėlto abe­jo­ ja, ar ant­ro tu­ro pri­reiks. So­cio­lo­ gai paaiš­ki­no, kad rei­tingų šuo­lius va­sa­ros pa­bai­go­je lėmė iš ato­stogų grįžę mask­vie­čiai ir kad iki rin­kimų jie smar­kiai keis­tis ne­turėtų.

Opo­zi­ci­jos kan­di­da­tams sun­ ku kri­ti­kuo­ti S.So­bia­niną. Kalbė­ da­mi apie mies­to pro­ble­mas, jie pri­vers­ti kar­to­ti jo te­zes, dėl to vi­ sų še­šių kan­di­datų pro­gra­mos be­ veik ne­si­ski­ria. Vi­si jie pa­si­ryžę ko­ vo­ti su trans­por­to pro­ble­mo­mis ir ne­le­ga­lia mig­ra­ci­ja, kur­ti pa­lan­ kias sąly­gas vers­lui ir to­bu­lin­ti so­ cia­linę po­li­tiką – pa­dėti pen­si­nin­ kams, sta­ty­ti vaikų dar­že­lius.

Po­li­to­lo­go Dmit­ri­jaus Oreš­ki­no nuo­mo­ne, vi­suo­menė pa­si­da­li­jo į dvi ne­ly­gias da­lis: maž­daug treč­ da­lis pa­lai­ko pro­tes­tuo­tojų pa­žiū­ ras, o likę du treč­da­liai, eks­per­to žod­žiais, „mąsto ra­cio­na­liai“.

Agi­ta­ci­ja: eks­per­tai džiau­gia­si pirmą kartą Ru­si­jo­je pa­matę tikrąją rin­kimų

„Tie, kas mąsto ra­cio­na­liai, ma­ no, kad S.So­bia­ni­nas yra ne­blo­ gas me­ras. Ir tai iš tikrųjų yra tie­ sa. Ge­res­nis nei Ju­ri­jus Luž­ko­vas, ma­žiau va­gia, o gal ir iš­vis ne­va­ gia, mes to ne­ži­no­me. As­fal­tas klo­ja­mas, šiukšlės iš­ve­ža­mos, šal­ tas ir karš­tas van­duo yra, elekt­ ra yra, žolė ža­liuo­ja. Apskritai – jis dir­ba, ir tai ma­ty­ti. Kodėl gi jo ne­ pa­lai­ky­ti? Tai ab­so­liu­čiai nor­ma­li, pra­gma­tiš­ka po­zi­ci­ja“, – aiš­ki­no D.Oreš­ki­nas.

Li­li­ja Šev­co­va:

V.Pu­ti­nui rei­kia bū­ tent vi­du­ti­nių S.So­bia­ ni­no re­zul­tatų, nea­ be­jo­ti­nos per­galės, bet ne triuš­ki­na­mos.

Ją rei­kia pra­skies­ti A.Na­val­no kok­tei­liu.

Rei­kia sąži­ningų rin­kimų

Pag­rin­di­nis prie­kaiš­tas, kurį S.So­ bia­ni­nui reiš­kia jo prie­ši­nin­kai, yra tai, kad jis yra V.Pu­ti­no ko­man­dos

na­rys. Todėl Mask­vos me­ro rin­ki­ mai ver­ti­na­mi kaip re­fe­ren­du­mas dėl pa­si­tikė­ji­mo vald­žia ap­skri­tai.

Tai su­pran­ta ir Krem­lius, todėl, at­ si­žvelg­da­mas į pa­lan­kius rei­tin­gus, sten­gia­si, kad S.So­bia­ni­no per­galė būtų sąži­nin­ga ir keltų kuo ma­žiau abe­jo­nių.

Straips­ny­je su iro­niš­ka ant­raš­te „Par­ti­ja pa­sakė: ne­rei­kia!“ Ru­si­jos laik­raš­tis „Ve­do­mos­ti“ rašė, kad rin­kimų ko­mi­si­joms iš vir­šaus duo­ ti nu­ro­dy­mai už­kirs­ti ke­lią tie­sio­ ginėms fal­si­fi­ka­ci­joms. „Jo­kių pa­ pil­domų sąrašų, vi­siš­ka stebė­ji­mo laisvė, skru­pu­lin­gas visų pro­cedūrų lai­ky­ma­sis. Ša­lin­ti stebė­to­jus ga­li­ ma tik jų vi­siš­kai nea­dek­va­taus el­ ge­sio at­ve­ju, o pro­to­kolų ko­pijų jiems rei­kia duo­ti tiek, kiek pa­pra­ šys“, – Mask­vos Šiaurės Va­karų ad­mi­nist­ra­cinės apy­gar­dos pre­fek­to inst­ruk­ci­jas ci­ta­vo „Ve­do­mos­ti“.

Mask­vos Car­ne­gie cent­ro eks­ pertės Li­li­jos Šev­co­vos nuo­mo­ne, triuš­ki­nan­ti S.So­bia­ni­no per­galė Krem­liui ir­gi ne­rei­ka­lin­ga, ypač jei­gu jis Mask­vo­je su­rinktų ge­ro­kai dau­giau balsų, nei per 2012 m. pre­ zi­den­to rin­ki­mus sos­tinė­je su­rin­ ko V.Pu­ti­nas. Tuo­met už da­bar­tinį pre­zi­dentą Mask­vo­je bal­sa­vo tik 47 pro­c. rinkėjų.

17

rugsėjo 5–11, 2013

pasaulis

aki­mir­ka ir Krem­liui, ir opo­zi­ci­jai Rin­kimų var­žo­vai Ser­ge­jus So­bia­

Iva­nas Mel­ni­ko­

Ni­k o­l a­j us Le­v i­

ni­nas, val­dan­čio­ ji par­ti­ja „Vie­nin­ go­ji Ru­si­ja“. Vyk­ do pa­sy­vią rin­ kimų kam­pa­niją, re­tai duo­da in­ter­ viu ar tie­sio­giai su­si­tin­ka su gy­ven­to­jais. Ne­da­ly­va­ vo de­ba­tuo­se, at­si­sakė tie­sio­ginės li­ ni­jos su sos­tinės gy­ven­to­jais per te­le­ vi­ziją, bet vie­no­je ra­di­jo lai­do­je su­dai­ na­vo dainą apie rin­ki­mus. Kan­di­da­to rin­kimų kam­pa­niją penk­ta­dienį vai­ni­ kuos už­da­ras kon­cer­tas, ku­ria­me lau­ kia­ma 30 tūkst. jo rėmėjų.

vas, Ko­m u­n istų par­ti­ja. Vyk­do tra­ di­c inę ko­m u­n istų kam­p a­n iją: ža­d a ma­ž in­t i pra­r ają tarp vargšų ir tur­t ingų, di­d in­t i var­ to­t o­j o krep­š elį, per­s kai­č iuo­t i vi­ sas so­cia­li­nes iš­mo­kas. Ra­gi­na per­ žiūrė­ti mais­to pro­duktų ir vaistų kai­ no­darą, kri­ti­kuo­ja per di­delę biud­že­ tinės sfe­ros ko­mer­cia­li­za­ciją. Turė­ da­mas Mask­vos vals­ty­bi­nio uni­ver­ si­te­to pro­fe­so­riaus laipsnį, gi­na ne­ mo­kamą aukštąjį mokslą.

če­vas, par­ti­ja „Tei­ sin­go­ji Ru­si­ja“. Ak­ ty­v iai kri­t i­k a­v o A.Na­valną, kai šio na­muo­se bu­vo at­ lie­k a­m os kra­t os, bet ga­l iau­s iai pa­ reiškė, kad pa­si­ryžęs pa­si­trauk­ti iš rin­kimų ki­to kan­di­da­to nau­dai ir pa­ dėti jam pa­tek­ti į ant­rąjį turą. Ta­čiau rin­kimų ko­mi­si­ja pa­sku­tinę sa­vaitę prie­š rin­ki­mus jam to pa­da­ry­ti ne­ lei­do, o po­li­to­lo­gai pra­bi­lo apie rim­ tą „Tei­sin­go­sios Ru­si­jos“ krizę ir ko­ vas jos vi­du­je.

Alek­se­jus Na­

Mi­chai­las

Ser­ge­jus Mit­ro­

val­nas, ne­par­ti­nis, iš­kel­tas li­be­ra­lios par­ti­jos RPR-PAR­ NAS. Vyk­do ryž­ tingą, ame­ri­kie­tiš­ ko sti­liaus rin­kimų kam­pa­niją, sa­vo po­pu­lia­rumą di­di­na pa­si­telk­da­mas in­ter­netą. Tapęs Mask­vos me­ru ža­da ri­bo­ti imig­ra­ciją ir leis­ti vals­ty­binėms įstai­goms sam­dy­ti tik aukš­tos kva­li­fi­ ka­ci­jos už­sie­nie­čius, reng­ti ne­prik­lau­ so­mas eks­per­ti­zes di­di­nant ko­mu­na­li­ nius mo­kes­čius, tai­kos teisė­jus pa­da­ry­ ti ren­ka­mus.

kam­pa­niją, kai kan­di­datą rinkė­jams ban­do­ma par­duo­ti kaip skar­dinę ko­ka­ko­los. „Reu­ters“ nuo­tr.

„V.Pu­ti­nui ne­rei­kia jo­kio žmo­ gaus, pri­pa­ž in­to ma­s i­n iu bal­ sa­v i­m u did­ž iau­s ia­m e Ru­s i­j os mies­te. Todėl, jei­g u kalbė­s i­m e lai­ky­da­mie­si vien­val­dystės ir le­ gi­ti­mu­mo lo­gi­kos, V.Pu­ti­nui rei­ kia būtent vi­du­ti­nių S.So­bia­ni­no re­zul­tatų, nea­be­jo­ti­nos per­galės,

Komentaras

Ber­na­ras Iva­no­vas

Vy­tau­to Did­ž io­jo uni­ver­si­te­to do­cen­tas

A

leksejaus Na­val­no da­ly­va­ vi­mas Mask­vos me­ro rin­ ki­muo­se by­lo­ja apie nau­ ją kryptį Vladimiro Pu­ti­no ir Krem­liaus po­li­ti­ko­je. Blogė­jant eko­ no­mi­nei si­tua­ci­jai Ru­si­jo­je, Krem­lius pa­su­ko „pliu­ra­liz­mo“ ke­liu. Tai bu­vo dek­la­ruo­ta ofi­cia­liai per ofi­cia­lią ži­ niask­laidą. Idė­ja čia pa­pras­ta: rinkė­jams per­duo­da­ma tar­si di­desnė da­lis at­sa­ko­ mybės už tai, kas vyks­ta ša­ly­je. Tai, ga­ li­ma sa­ky­ti, – nau­jas re­ži­mo įtei­si­ni­mo įran­kis. A.Na­val­nas ga­na meist­riš­kai

vald­žios per­galės, bet ne triuš­ ki­na­mos per­galės. Ją rei­kia pra­ skies­ti A.Na­val­no kok­tei­liu. Taip pat vald­ž iai ne­rei­k ia ypa­t ingų ma­ni­pu­lia­cijų, nes tai tik su­teiks pa­pil­domų taškų A.Na­val­nui kaip po­l i­t i­n iam ly­d e­r iui“, – aiš­k i­n o eks­pertė. iš­nau­do­ja šitą si­tua­ciją ir grei­čiau­siai gaus sa­vo 15 pro­c. balsų per rin­ki­mus.

Tai, kas šiek tiek nu­vi­lia, – po­zi­ty­vio­ji A.Na­val­no pro­gra­ma. Jis iš esmės nie­ ko nau­jo ne­si­ūlo. Vi­sos jo idė­jos apie ko­ mu­na­li­nio ūkio per­tvar­kas ar mies­tie­ čių in­for­ma­vimą apie šiukš­lių iš­ve­žimą ne­ga­li būti ver­ti­na­mos kaip an­ti­sis­te­ minės. Tai yra rim­ta pro­ble­ma. V.Pu­ti­ no po­li­tinė sis­te­ma ro­do ga­na ne­blogą su­gebė­jimą adap­tuo­ti į ją pa­te­ku­sius opo­zi­cio­nie­rius, tad A.Na­val­no da­ly­va­ vi­mas rin­ki­muo­se es­mi­nių per­mainų po­li­ti­nia­me Ru­si­jos gy­ve­ni­me ne­įneš.

Padėtį galėtų keis­ti tik dar la­biau pa­ blogė­ju­si eko­no­minė si­tua­ci­ja ir re­ž i­ mo ne­su­gebė­ji­mas vyk­dy­ti fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­jimų. Tai galėtų ins­pi­r uo­t i dalį po­li­ti­nio eli­to im­tis ak­ty­vių veiks­ mų. Vis dėl to tai taip pat Ru­si­jos prie de­mok­ra­t i­jos ne­priar­t ins, o su­da­r ys pa­pil­do­mas ga­li­my­bes įsi­vy­rau­ti nau­ jiems kla­nams Ru­si­jos po­li­ti­ko­je.

Deg­ tia­re­vas, Li­b e­r al­ de­m ok­r atų par­t i­ ja. Anks­čiau garsė­ jęs vien sa­vo pa­s i­ū ly­m u su­t eik­t i mo­te­rims po dvi išei­g i­n es „kri­t inė­ mis die­no­mis“, rin­kimų kam­pa­ni­jai ei­ nant į pa­baigą jis ta­po ak­ty­ves­nis. Pa­ reiškė lai­kan­tis sa­ve stip­riau­siu kan­di­ da­tu, nes yra aukš­tas ir spor­tiš­kas, tu­ ri tvirtą sta­čia­ti­kių šeimą. Jo rin­kimų kam­pa­ni­ja re­mia­si V.Pu­ti­no įsa­kais.

La­bai nemėgs­ta A.Na­val­no ir kal­ti­na jį veid­mai­nys­te.

chi­nas, li­be­ra­lio­ji par­t i­j a „Jab­l o­k o“. Ža­d a su­g rąžin­t i vald­ž ią mask­v ie­ čiams ir kal­t i­n a S.So­b ia­n iną nau­ do­jant ad­mi­nist­ra­ ci­nius iš­tek­lius rin­kimų agi­ta­ci­jai. Dėl ga­na ak­ty­vios kam­pa­ni­jos – gau­sių rek­la­mi­nių pla­katų ir da­li­jamų lanks­ ti­nukų – per rin­kimų kam­pa­niją su­ gebė­jo pa­di­din­ti sa­vo rei­tin­gus nuo 1 iki 5 pro­c. Prik­lau­so nuo­sai­kia­jai Ru­ si­jos opo­zi­ci­jai, ku­ri ra­gi­na keis­ti vald­žią be re­vo­liu­cijų.

18

rugsėjo 5–11, 2013

sportas

Krep­ši­nio še­šė­ly­je – fut­bo­lo ru­dens der­lius Ver­dant Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­ to Slo­vė­ni­jo­je aist­roms, fut­bo­lo ger­bė­jai taip pat ne­liks nu­skriaus­ti.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Ar int­ri­ga su­grįš?

Lie­tu­vos A ly­gos ly­de­ris Vil­niaus „Žal­gi­ris“ jau bai­gė kaip nie­kad sėk­ min­gą pa­si­ro­dy­mą „Eu­ro­pos tau­rės“ at­ran­kos var­žy­bo­se. Ru­de­nį žal­gi­rie­ čiai vi­są dė­me­sį vėl ga­lės skir­ti vi­ daus čem­pio­na­to ko­voms. Iki jų pa­ bai­gos vil­nie­čiams dar li­ko su­žais­ti de­šimt rung­ty­nių. Vi­są se­zo­ną už­ tik­rin­tai pir­mau­jan­tis klu­bas žings­ niuo­ja link pir­mo­jo čem­pio­nų tro­fė­ jaus nuo 1998–1999 m. se­zo­no.

Vos vie­ną pra­lai­mė­ji­mą per 22 ma­čus pa­ty­rę žal­gi­rie­čiai praė­ju­ sią sa­vai­tę Ma­ri­jam­po­lė­je pra­ra­do 2 taš­kus, kai su vie­tos „Sū­du­vos“ vie­nuo­lik­tu­ku su­žai­dė ly­gio­sio­mis 1:1. Ar­ti­miau­sias vil­nie­čių per­ se­kio­to­jas Klai­pė­dos „At­lan­to“ klu­bas yra su­žai­dęs net dve­jo­mis rung­ty­nė­mis dau­giau ir nuo „Žal­ gi­rio“ at­si­lie­ka 6 taš­kais.

Vi­si ženk­lai ro­do, kad į sos­ti­nę su­grįž­ta ge­riau­sias fut­bo­las. Jei­gu vil­nie­čiai taš­kų ne­bars­tys, čem­ pio­na­to nu­ga­lė­to­jas ga­li paaiš­kė­ ti jau grei­tai.

Ar­ti­miau­sio­mis sa­vai­tė­mis ly­gos ly­de­rių lau­kia itin svar­bios dvi­ko­ vos su len­te­lės kai­my­nais. Rug­ sė­jo 17 d. uos­ta­mies­ty­je Ma­re­ko Zu­bo tre­ni­ruo­ja­mas „Žal­gi­ris“ su­ si­tiks su „At­lan­tu“, o 25 d. na­mie ban­dys įveik­ti tre­čio­je vie­to­je šiuo me­tu žen­gian­čius Pa­ne­vė­žio „Ek­ ra­no“ fut­bo­li­nin­kus.

Re­zul­ta­ty­viau­sių čem­pio­na­to žai­dė­jų lenk­ty­nė­se int­ri­gos kur kas dau­giau. Kol kas čia pir­mau­ja 17

kar­tų var­žo­vų var­ti­nin­ką nu­gink­ la­vęs „Žal­gi­rio“ puo­lė­jas Ka­mi­ lis Bi­lins­kis ir tiek pat taik­lių šū­vių sa­vo tau­pyk­lė­je tu­rin­tis „Sū­du­vos“ snai­pe­ris Ne­ri­jus Vals­kis. Tre­čias šia­me gar­bin­ga­me są­ra­še žen­gia 15 kar­tų taik­liai smū­gia­vęs „At­lan­to“ šau­lys Eval­das Ra­ziu­lis. Čem­pio­nų ly­gos spin­de­sys

Į di­džiuo­sius Eu­ro­pos sta­dio­nus aukš­čiau­sios pra­bos fut­bo­las su­grįš jau po pu­sant­ros sa­vai­tės. Pres­ti­ ži­nio tro­fė­jaus – Čem­pio­nų ly­gos tau­rės – me­džiok­lę prie star­to li­ni­ jos pra­dės 32 pa­jė­giau­si Se­no­jo že­ my­no klu­bai. Di­džiau­sią aist­ruo­lių dė­me­sį šal­tais ir il­gais va­ka­rais prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų kaus­tys F gru­pės ko­man­dų akis­ta­tos.

Sa­vo jė­gą de­monst­ruos tarp­se­ zo­niu ge­ro­kai at­si­nau­ji­nęs Lon­ do­no „Ar­se­nal“, praė­ju­sių me­ tų tur­ny­ro fi­na­li­nin­kė Dort­mun­do „Bo­rus­sia“, Mar­se­lio „Olym­pi­que“ ir Nea­po­lio „Na­po­li“ klu­bai.

Il­gą lai­ką su praė­ju­sia­me se­zo­ne trium­fa­vu­sia Miun­che­no „Bayern“ eki­pa sie­tas Ro­ber­tas Le­wan­dows­ kis dar me­tams lie­ka Dort­mun­de, o Lon­do­no klu­bas va­sa­ros tur­ gų už­bai­gė įspū­din­gu pir­ki­niu – iš Mad­ri­do „Real“ įsi­gy­tu sau­gu Me­ su­tu Özi­lu. 24-erių vo­kie­čiui pa­ gi­ria­mų­jų žo­džių ne­gai­li net pa­ts į „Chel­sea“ su­grį­žęs le­gen­di­nis tre­ ne­ris José Mou­rin­ho. Pag­rįs­tų pre­ ten­zi­jų pa­tek­ti tarp 16 stip­riau­sių tur­ny­ro ko­man­dų tu­ri „Na­po­li“ ir „Olym­pi­que“ klu­bai.

Ki­to­se gru­pė­se sa­vo ver­tę iš nau­ jo sieks įro­dy­ti į Mad­ri­do „Real“

Čem­pio­nai: jei­gu Vil­niaus „Žal­gi­ris“ taš­kų ne­bars­tys, jau grei­tai ga­lės di­džiuo­tis Lie­tu­vos A ly­gos nu­ga­lė­to­

jo ti­tu­lu.

per­si­kė­lęs Ga­ret­has Bale’as, ša­ lia ge­riau­sio pla­ne­tos fut­bo­li­nin­ko Leo­ne­lio Mes­si Bar­se­lo­nos klu­be „Bar­ce­lo­na“ žai­sian­tis Ney­ma­ ras ir į Mi­la­no „AC Mi­lan“ su­grį­ žęs Ka­ká.

Be mi­nė­tų ko­man­dų, mak­si­ma­ lius tiks­lus tra­di­ciš­kai sau ke­lia Lon­do­no „Chel­sea“, „Man­ches­ter Uni­ted“, „Man­ches­ter Ci­ty“, Tu­ri­ no „Ju­ven­tus“ ir Pa­ry­žiaus „Saint Ger­main“ klu­bai.

Ar pavyks atsirevanšuoti?

Šį penktadienį Rygos „Skonto“ stadione Lietuva žais 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato at­

rankos turnyro rungtynes su Latvijos rinktine. Šiuo metu Lietuva pasaulio fut­ bolo čempionato Europos zonos G grupės lentelėje su viena pergale, dvejomis lygiosiomis ir trejomis pralaimėtomis rungtynėmis užima ketvirtą vietą. Vienu tašku mažiau surinkę latviai yra penkti.

Abi rinktinės jau palaidojusios viltis kovoti dėl vietos pagrindinia­ me pasaulio čempionato turnyre, tad vienintelė artėjančių rungty­ nių intriga – ar pavyks lietuviams atsirevanšuoti už vieną skaudžiau­ sių pralaimėjimų šalies futbolo is­ torijoje. Csabos László auklėtiniai

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

praėjusiais metais gavo ypač skau­ dų latvių antausį – Baltijos taurės turnyro pusfinalyje kaimynams buvo beviltiškai pralaimėta 0:5.

32

pa­jė­giau­si Eu­ro­pos klu­bai jau grei­tai pra­dės Čem­pio­nų ly­gos tau­rės me­džiok­lę.

19

rugsėjo 5–11, 2013

27p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Mai­ša­ly­nė: EP įtei­sin­tos 24 ofi­cia­lios kal­bos ir ne­pa­sik­lys­ti tarp jų, su­ras­ti bend­rą kal­bą pa­de­da 1,7 tūkst. ver­tė­jų.

Ve­re­tos Ru­pei­kai­tės nuo­tr.

Briu­se­lio kal­bų la­bi­rin­to gi­dai Šių lai­kų Ba­be­lio bokš­tu vir­tęs Eu­ro­pos Par­la­men­tas (EP) tra­ge­ di­jos dėl kal­bų mai­ša­ly­nės neiš­gy­ve­na. Dėl vie­nos pa­pras­tos prie­žas­ties: net 25 pro­c. vi­sų EP dar­buo­to­jų – ver­tė­jai. Kaip jų dar­bas at­ro­do iš vi­daus?

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Vi­sų kal­bų ne­mo­ka

Pir­mą­kart ap­si­lan­kius EP rū­muo­se, ar tai bū­tų Briu­se­lis, ar Stras­bū­ras, sle­gia ne tik di­džiu­lės erd­vės, bet ir kal­bų miš­rai­nė – nuo lie­pos 1-osios prie ES pri­si­jun­gus dar ir Kroa­ti­jai, EP įtei­sin­tos 24 ofi­cia­lios kal­bos (iš vi­so yra 28 vals­ty­bės, ta­čiau kai ku­ rių jų vals­ty­bi­nės kal­bos su­tam­pa).

Ta­čiau su­si­šne­kė­ti pro­ble­mų nė­ra.

Po­pu­lia­riau­sia kal­ba čia, var­to­ja­ ma tiek dar­be, tiek per neo­fi­cia­lius po­kal­bius, kaip įpras­ta, yra ang­lų.

Ta­čiau ne­ma­ža da­lis eu­ro­par­la­ men­ta­rų, ypač iš Pie­tų Eu­ro­pos, šne­ka tik gim­tą­ja kal­ba. Tad eu­ro­ par­la­men­ta­rų ir vi­sų ES ša­lių pi­lie­ čių pa­to­gu­mui dir­ba ma­žiau­siai 1,7 tūkst. ver­tė­jų, iš ku­rių apie 60 ver­ čia ir į lie­tu­vių kal­bą bei iš jos. Be­je, at­ran­kos vyk­do­mos ga­na griež­tai, o Lie­tu­vos ver­tė­jų biu­ ro EP sie­kia­my­bė –

21

20

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis

„Dabar jau žmona“ Dar ne­se­niai pa­klaus­ta, ką pa­siim­tų į ne­gy­ve­na­mą sa­lą, šo­kė­ ja Vik­to­ri­ja Ku­naus­kai­tė tei­gė, kad tai bū­tų šu­niu­kas Knop­kė ir dan­tų še­pe­tė­lis. Da­bar 24-erių Vik­to­ri­ja, ta­pu­si Po­cie­ne, gy­ve­ni­ mo ne­gy­ve­na­mo­je sa­lo­je neį­si­vaiz­duo­tų be my­li­mo vy­ro – Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­ko Mar­ty­no Po­ciaus.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Bran­da ir at­sa­ko­my­bė

„Da­bar pri­sta­tys ma­ne kaip krep­ ši­nin­ko žmo­ną, o ne šo­kė­ją, – šyp­ te­lė­jo spor­ti­niais šo­kiais ir šo­kių pro­jek­tais iš­gar­sė­ju­si V.Po­cie­nė. – Bet šo­kė­ja kaip bu­vau, taip ir te­be­ su. Tai – ma­no sie­lo­je.“ Vers­lo va­dy­bos ba­ka­lau­rą įgi­ju­ si Vik­to­ri­ja da­bar Ve­ne­ci­jos uni­ver­ si­te­tui pri­klau­san­čia­me Eu­ro­ly­gos uni­ver­si­te­te mo­ko­si spor­to va­dy­ bos rin­ko­da­ros ma­gist­ran­tū­ro­je.

Jos grei­tai lau­kia dip­lo­mi­nis dar­ bas vie­na­me ro­man­tiš­kiau­sių pa­ sau­lio mies­tų.

Po dve­jų me­tų drau­gys­tės ji ir Mar­ty­nas am­ži­ną mei­lę pri­sie­kė Va­rė­nos ra­jo­ne, Liš­kia­vos švč. Tre­ jy­bės baž­ny­čio­je. „Ar jau pripra­tau prie su­tuok­tu­vių žie­do? Juk pa­klau­sė­te mo­ters, ku­ri mėgs­ta mū­vė­ti žie­dus. Ant ši­to pirš­ to žie­de­lį ne­šio­jau ir anks­čiau, tai – ma­mos do­va­na, – šyp­te­lė­jo Vik­to­ri­ ja, o po to jau rim­tai tę­sė: – San­tuo­ka tar­si nie­ko ne­pa­kei­tė, bet kar­tu ta­ pau bran­des­nė, la­biau suau­gu­si, su­ vo­kiau, kad esu at­sa­kin­ga ir už sa­ve, ir už my­li­mą žmo­gų. Sup­ran­tau, kad nie­kas gy­ve­ni­me neat­neš tau vis­ ko ant lėkš­tu­tės, tu­riu dau­giau pa­ rei­gų. Anks­čiau ma­ni­mi rū­pin­da­vo­ si tė­vai, se­ne­liai, o da­bar mes su vy­ru tu­ri­me rū­pin­tis vie­nas ki­tu.“ V.Po­cie­nė tik nu­si­juo­kė, iš­gir­ du­si klau­si­mą, ko­dėl ne­ta­po, kaip da­bar ma­din­ga, Ku­naus­ke ar Po­ce.

To ji net ne­svars­tė: „Šimt­me­čius mo­te­ris priim­da­vo vy­ro pa­var­dę.

To no­rė­jau ir aš.“ Vik­to­ri­jai pa­ti­ko ir tra­di­ci­nė lie­tu­viš­ka iš­te­kė­ju­sios mo­ters pa­var­dės prie­sa­ga.

Šven­tė ne vi­sam pa­sau­liui

Ko­dėl Vik­to­ri­ja ir Mar­ty­nas, prie­ šin­gai nei dau­ge­lis šou žvaigž­džių, ne­si­pui­ka­vo sa­vo ves­tu­vė­mis, o į ba­ro­ki­nį Švč.Tre­jy­bės baž­ny­čios ir do­mi­ni­ko­nų vie­nuo­ly­no komp­ lek­są Liš­kia­vo­je prie Ne­mu­no pa­si­ kvie­tė tik pa­čius ar­ti­miau­sius šei­ mos na­rius? „Mes – ne šou ar vers­lo pa­sau­ lio žmo­nės. Jis – spor­ti­nin­kas, aš – spor­ti­nių šo­kių šo­kė­ja, – trum­pam nu­ti­lo jau­na mo­te­ris. – Ši šven­tė la­bai gra­ži, sak­ra­li­nė, to­dėl to­kias aki­mir­kas tu­ri iš­gy­ven­ti tik pa­čių ar­ti­miau­sių žmo­nių būryje, o ne da­ly­tis su vi­su pa­sau­liu.“ Tik su pa­čiais ar­ti­miau­siais žmo­ nė­mis, jos ir Mar­ty­no tė­vais, Vik­ to­ri­ja pra­lei­do bend­ras ato­sto­gas ir me­daus mė­ne­sį Mal­dy­vuo­se. „Ten jau bu­vo­me praė­ju­sias me­ tais. Ži­not, kai pa­do­va­no­ja at­vi­ru­ką su nuo­sta­biu vaiz­du, ma­nai, kad tai tik ap­gau­lė, pa­gra­žin­tas vaiz­das, – už­si­sva­jo­jo V.Po­cie­nė. – Bet Mal­ dy­vuo­se vis­kas kaip at­vi­ru­ke. Ir net gra­žiau, pra­no­ko vi­sus mū­ sų lū­kes­čius. Ten ga­li pa­bėg­ti nuo ci­vi­li­za­ci­jos, kom­piu­te­rio, mo­bi­ lių­jų te­le­fo­nų. Ir pa­bū­ti su bran­ giau­siais žmo­nė­mis, su tė­vais, o kar­tu – dvie­se.“ Mo­ko­si Eu­ro­ly­gos uni­ver­si­te­te

Ko­kia ji? Mer­gi­na iš Elekt­rė­nų ra­jo­ no, Vie­vio se­niū­ni­jos, už­bū­ru­si Lie­ tu­vos rink­ti­nės ir Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­ko M.Po­ciaus šir­dį? „Duk­ra. Da­bar jau žmo­na, – rin­ ko žo­džius Vik­to­ri­ja. – Ko­mu­ni­ka­ bi­lus, sa­vo tiks­lo sie­kian­tis, tu­rin­ tis daug am­bi­ci­jų, vi­sa­da ran­dan­tis išei­tį iš keb­liau­sių si­tua­ci­jų žmo­ gus. Ge­riau­siai ma­ne api­bū­di­nan­

Šo­kė­ja: Vik­to­ri­ja – am­bi­cin­ga, gy­ve­ni­me ne­švais­tan­ti lai­ko, ko­mu­ni­ka­

bi­li op­ti­mis­tė.

Rolando Grizicko / BFL nuo­tr.

tis bruo­žas – op­ti­miz­mas.“ Kam spor­ti­nių šo­kių ger­bė­jai pri­rei­kė mo­ky­tis spor­to va­dy­bos ir rin­ko­ da­ros? Ar tam, kad tap­tų Mar­ty­no va­dy­bi­nin­ke?

Vik­to­ri­ja nu­si­juo­kė: „Ne, ne... Ši pro­fe­si­ja man se­niai pa­ti­ko. Ma­no ba­ka­lau­ras bu­vo vers­lo va­dy­ba. Be to, tai moks­las, pa­rem­tas pra­kti­ ka. Jei pa­vyks, tap­siu ly­gos ar klu­ bo va­dy­bi­nin­ke.“ Įs­to­ju­si į Ve­ne­ci­jos uni­ver­si­te­ tą in­ter­ne­tu Vik­to­ri­ja Bar­se­lo­no­ je bai­gė vie­ną se­si­ją, Lon­do­ne, per Eu­ro­ly­gos fi­na­li­nio ket­ver­to var­žy­ bas, – ant­rą, o da­bar lau­kia dip­lo­ mi­nio dar­bo gy­ni­mas Ve­ne­ci­jo­je. „Šo­kis – sie­los ir kū­no ma­lo­nu­ mas. Be jo ne­ga­liu. Moks­lo rei­kia to­bu­lė­ji­mui, iš­si­la­vi­ni­mui. No­riu ženg­ti į prie­kį“, – ta­rė ji.

V.Po­cie­nė ma­no, kad gy­ve­ni­mas duo­tas ne vel­tui, to­dėl rei­kia iš­ nau­do­ti jo su­tei­kia­mas ga­li­my­bes, siek­ti tiks­lo, ne­švais­ty­ti tuš­čiai lai­ko, ne­bū­ti vis­kam apa­tiš­kam: „Kad paskui ne­si­gai­lė­tum, jog ko nors ne­pa­da­rei, iš­si­gan­dai, pri­sti­ gai ryž­to. Kai šok­da­vau pro­fe­sio­ na­liai, mo­kiau­si, lan­kiau mu­zi­kos mo­kyk­lą ir mo­kė­jau de­ta­liai su­pla­ nuo­ti dar­bus. Ir man lai­ko ne­sti­go, už­tek­da­vo ir lais­va­lai­kio.“

Už pi­ni­gus ne­nu­si­ pirk­si di­džiau­sio tur­to – lai­mės, svei­ ka­tos, op­ti­miz­mo, drau­gys­tės, šei­mos ir mei­lės.

Ko ne­nu­si­pirk­si už pi­ni­gus

Ne, ji ne­pa­na­ši į tas gra­žuo­les, ku­ rios tik fo­tog­ra­fuo­ja­si pa­pū­tu­sios lū­pas ar de­monst­ruo­ja vi­siems si­ li­ko­ni­nius prie­dus.

Baig­da­ma ket­vir­tą kur­są Lie­tu­ vo­je Vik­to­ri­ja šo­ko, da­ly­va­vo pro­ jek­tuo­se ir iš­vy­ku­si į Mad­ri­dą, kur Mar­ty­nas žai­dė „Real“, nė ne­sva­ jo­jo, kad nie­ko ne­veiks ir tik vaikš­ čios po par­duo­tu­ves.

Is­pa­ni­jos sos­ti­nė­je ji pra­dė­jo mo­ ky­tis fla­men­ko me­no, va­sa­rio mė­ ne­sį – in­ten­sy­viai mo­ky­tis ma­gist­ ran­tū­ro­je: „No­riu ­ką nors at­ras­ti, veik­ti, da­ry­ti ir ne­sė­dė­ti ran­kų su­ dė­ju­si.“ Vik­to­ri­ja ne­pa­na­ši ir į iš­pai­kin­ tą gra­žuo­lę, ku­rios spin­to­je ka­ bo pra­ban­gūs žy­mių di­zai­ne­rių dra­bu­žiai. Ji vi­są lai­ką in­ten­sy­viai dir­bo, o bran­giau­sias jos dra­bu­žis – 3500 li­tų kai­na­vu­si šo­kiams pri­ va­lo­ma su­kne­lė. „Ar iš tie­sų žmo­nėms bū­ti­nai rei­kia pra­ban­gos? – svars­tė V.Po­ cie­nė. – Ka­ra­liš­kų krės­lų, šim­tų su­kne­lių? Kam tai – pa­si­pui­kuo­ti?

Sa­vo tuš­ty­bei pa­ro­dy­ti?“ „Pi­ni­gai, – kal­bė­jo Vik­to­ri­ja, – pa­de­da gy­ven­ti ir siek­ti kai ku­rių tiks­lų. Bet už pi­ni­gus ne­nu­si­pirk­si

Ves­tu­vės: sak­ra­li­nę šven­tę Po­ciai sky­rė ne vi­sam pa­sau­liui, o tik pa­tiems

di­džiau­sio ir svar­biau­sio žmo­gaus tur­to – lai­mės, svei­ka­tos, op­ti­miz­ mo, drau­gys­tės, šei­mos ir mei­lės.“

ko­lus. Be to, la­bai pa­tin­ka ir fut­bo­ las, te­ni­sas, „For­mu­lė-1“.“ Su­ža­vė­jo pro­tu, at­ra­do gė­rį

Po­ra gy­vens Ža­lia­kal­ny­je

Pa­juo­ka­vus, ar ne­bus bai­su iš Mad­ ri­do grįž­ti į Kau­ną, Vik­to­ri­ja nu­si­ juo­kė ir nuo­šir­džiai pri­si­pa­ži­no, kad Is­pa­ni­jos sos­ti­nė­je jai la­bai pa­ ti­ko ir ar­chi­tek­tū­ra, ir kli­ma­tas, ir žmo­nės. „Vis dėl­to aš gi­miau Kau­ne, čia pra­lei­dau vai­kys­tę, pui­kiai pa­ žįs­tu šį mies­tą, žmo­nes, – kal­bė­ jo V.Po­cie­nė. – Kad ir kur bū­tum, ne­svar­bu, kuria­me pa­sau­lio kam­ pe­ly­je, la­bai svar­bu su­kur­ti tau pa­ tin­kan­čią ap­lin­ką, kad ta­ve su­ptų tau pa­tin­kan­tys žmo­nės. Ko­kio­ mis spal­vo­mis nu­da­žy­si ta­ve su­ pan­tį pa­sau­lį, toks jis ir bus.“ Po­ciai gy­vens Ža­lia­kal­ny­je. Vik­ to­ri­ja nu­si­kva­to­jo, kad da­bar jau bus pri­vers­ta sirg­ti už Kau­no „Žal­ gi­rį“: „Oi, ne, ne pri­vers­ta. Iš tik­rų­ jų aš, kaip ir ma­no tė­vai, jau se­niai sir­go­me tik už „Žal­gi­rį“ ir Lie­tu­ vos krep­ši­nio rink­ti­nę. Ma­nęs ne­ rei­kė­jo mo­ky­ti, kas yra aikštės gy­ ny­ba. Krep­ši­nis man ne­bu­vo nau­jas ste­buk­las. Nuo ma­žens žais­da­vau aikš­te­lė­je prie na­mų, 10 kla­sė­je net pil­džiau krep­ši­nio var­žy­bų pro­to­

Kuo su­ža­vė­jo Mar­ty­ną ši ža­vi tam­ siap­lau­kė, apie ku­rią cho­reog­ra­ fas Ju­ri­jus Smo­ri­gi­nas ka­dai­se pa­ sa­kė, kad ji ver­ta tik­ro vy­ro, ku­ris pa­ste­bė­tų ne tik išo­ri­nį, bet ir vi­ di­nį gro­žį ir įver­tin­tų jos darbš­tu­ mą bei sva­jo­nes?

Vik­to­ri­ja kuk­liai šyp­so­jo­si: „Pa­ ma­tai žmo­gų ir no­ri vėl su juo su­si­ tik­ti. Ir vėl. Vis­kas išė­jo na­tū­ra­liai.

Vėliau drau­gys­tė tę­sė­si per at­stu­ mą. Mar­čius ma­ne su­ža­vė­jo pro­tu, bend­ra­vi­mu ir hu­mo­ro jaus­mu. Iš krep­ši­nin­kų jis iš­si­ski­ria ir ra­my­ be – ne­kart ma­čiau, kai jis bu­vo ir psi­cho­lo­gas ko­man­dos drau­gams.

O pa­ži­nu­si jį at­ra­dau rū­pes­tin­gu­ mą ir ab­so­liu­tų ge­ru­mą.“ Jie skir­tin­gi: Mar­ty­nas ra­mus, o Vik­to­ri­ja ug­nin­ga, greit už­si­plies­ kian­ti, ta­čiau abie­jų ver­ty­bės ir po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą la­bai pa­na­ šūs: „Vie­nas ką nors pa­sa­ko, o ki­ tas pri­si­pa­žįs­ta, kad ly­giai tą pa­tį pa­gal­vo­jo.“ Ra­my­bė ir šo­kis

Mėgs­tan­ti pa­kal­bė­ti V.Po­cie­nė pri­ pa­ži­no, kad kar­tais ty­la gy­ve­ni­me

21

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ko­kio­mis spal­vo­mis nu­da­žy­si ta­ve su­pan­tį pa­sau­lį, toks jis ir bus.

Briu­se­lio kal­bų la­bi­rin­to gi­dai kad dar­buo­to­jai mo­ 19 kė­tų bent pen­kias už­sie­nio kal­bas.

Sė­dint EP ple­na­ri­niuo­se ar ko­ mi­te­tų po­sė­džiuo­se ga­li at­ro­dy­ ti, kad kiek­vie­nos ša­lies ver­tė­jai mo­ka ko­ne vi­sas 24 kal­bas. Lie­ tu­vos ver­tė­jų de­le­ga­ci­jai EP va­ do­vau­jan­tis Gin­ta­ras Mor­kū­nas nu­ra­mi­na – taip nie­ka­da ne­bus, nes tuo­met par­la­men­te įsi­vy­rau­ tų chao­sas. „Aiš­ku, mes ne­mo­ka­me vi­sų ES vals­ty­bių kal­bų, nė­ra nė vie­no­je ka­ bi­no­je to­kių ver­tė­jų. Se­nų­jų vals­ty­ bių na­rių ka­bi­nos daž­niau­siai tu­ri dau­giau ga­li­mų kal­bų kom­bi­na­ci­jų, nei nau­jų­jų vals­ty­bių, bet taip pat ne vi­sas. Jei bū­tų ver­čia­ma iš vi­sų kal­bų į vi­sas, si­tua­ci­ja bū­tų ne­val­ do­ma – tų de­ri­nių teo­riš­kai bū­tų dau­giau nei 500.

Tad vis­kas pa­da­ry­ta pa­pras­ čiau: kai pra­ne­šė­jas kal­ba ma­žiau pa­pli­tu­sia kal­ba, sa­ky­ki­me, lat­ viš­kai, lie­tu­viš­kai, suo­miš­kai, ne­ tgi po­rtu­ga­liš­kai, – iš jų ver­čia­ma į la­biau­siai pa­pli­tu­sias ES kal­ bas, t. y. ang­lų, pran­cū­zų, vo­kie­ čių, o to­liau ver­čia­ma į vi­sas li­ku­ sias. Sa­ky­ki­me, lie­tu­vių kal­bą, be mū­sų, mo­ka vie­nin­te­lis vo­kie­čių ver­tė­jas. Tad vi­są dar­bą dir­ba lie­ tu­vių ver­tė­jai – pri­klau­so­mai nuo to, kas yra klau­sy­to­jai, ver­čia­me į ang­lų, pran­cū­zų, taip pat į ita­lų bei is­pa­nų kal­bas. Tad taip, ver­ ti­mas yra dvi­gu­bas“, – pri­pa­ži­no G.Mor­kū­nas.

Pa­ta­ri­mas – kal­bė­ki­te lie­tu­viš­kai

Jis ne­su­ti­ko, jog dėl dvi­gu­bo sinch­ro­ni­nio ver­ti­mo pa­si­sa­ky­mai kar­tais nu­tols­ta nuo rea­ly­bės, – EP esą dir­ba pro­fe­sio­na­lai, ku­rie ver­ čia ne pa­žo­džiui, o sie­kia per­teik­ti min­tį, tad to­kių pro­ble­mų pa­vyks­ ta iš­veng­ti.

Daug dis­ku­si­jų vy­ko ir dėl Lie­ tu­vos mi­nist­rų pri­si­sta­ty­mo EP –

vie­ni tai ban­dė da­ry­ti už­sie­nio kal­ bo­mis, ki­ti pri­si­deng­da­mi tuo, jog „lie­tu­vių kal­ba – vie­na se­niau­sių ir gra­žiau­sių in­doeu­ro­pie­čių kal­ bų“, sa­vo pir­mi­nin­ka­vi­mo pla­nus pri­sta­tė lie­tu­viš­kai. G.Mor­kū­nas ma­no pa­na­šiai – pir­mi­nin­ka­vi­mas, anot jo, yra pa­ti ge­riau­sia pro­ga pa­brėž­ti sa­vo kal­bos svar­bą.

Kal­bė­da­mas už­sie­ nio kal­ba daž­nai ga­ li pa­sa­ky­ti tik tai, ką ga­li pa­sa­ky­ti, o ne ką no­rė­tum. „Di­des­nė da­lis pir­mi­nin­ka­vu­ sių vals­ty­bių at­sto­vų kal­bė­jo sa­vo gim­tą­ja kal­ba. Be to, kal­bė­da­mas už­sie­nio kal­ba daž­nai ga­li pa­sa­ ky­ti tik tai, ką ga­li pa­sa­ky­ti, o ne ką no­rė­tum, – yra ir šis niuan­ sas. EP yra tur­būt vie­nin­te­lė ins­ ti­tu­ci­ja, ku­r nu­ma­ty­ta ne ga­li­my­ bė, o tei­sė kal­bė­ti vie­na iš ofi­cia­lių ES kal­bų, – ta tei­sė ir yra tam, kad kiek­vie­nos vals­ty­bės at­sto­vai ga­ lė­tų ne­var­žo­mi var­to­ti sa­vo kal­ bą. Aiš­ku, ga­li iš­kil­ti ir pa­si­ti­kė­ji­ mo ver­tė­jais klau­si­mas – ver­tė­jai kar­tais kri­ti­kuo­ja­mi dėl klai­din­ gų ver­ti­mų. Taip, pa­si­tai­ko vis­ko, ta­čiau vi­sas pro­ble­mas ga­li­ma iš­ spręs­ti bend­ra­dar­biau­jant su ver­ tė­jais, pa­vyz­džiui, iš anks­to at­ne­ šant sa­vo pa­si­ruoš­tą kal­bą į ver­tė­jų ka­bi­ną“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Pag­rin­di­nė EP pri­si­sta­čiu­sių Lie­tu­vos at­sto­vų bė­da – skai­ty­mas iš la­po. Anot G.Mor­kū­no, lais­va, šiek tiek imp­ro­vi­zuo­ta kal­ba ne tik efek­ty­viau pa­siek­tų klau­sy­to­ jus, ta­čiau bū­tų dar­bo pa­leng­vi­ ni­mas ir pa­tiems ver­tė­jams, nes žo­džiu dė­lio­ja­mas min­tis vers­ti daž­nai bū­na leng­viau.

Pas­tip­ri­ni­mo ne­pri­rei­kė

Be­je, tri­mis ar dau­giau kal­bų pui­ kiai kal­ban­čių eu­ro­par­la­men­ta­rų yra už­tek­ti­nai. Yra ir tu­rin­čių ke­ lias gim­tą­sias kal­bas. Ta­čiau ne­re­ tai karš­ta­ko­šiš­ki EP na­rių pa­si­sa­ ky­mai vė­liau ban­do­mi pa­tei­sin­ti pra­stu ver­ti­mu, nors ver­tė­jų kal­ tės čia bū­na ma­žiau­siai.

Vis dėl­to, kad ver­ti­mo klai­dos ne­pe­raug­tų į dip­lo­ma­ti­nius konf­ lik­tus, EP yra tei­si­nė nuo­sta­ta, jog sinch­ro­ni­nis ver­ti­mas ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas tiks­lia pa­si­sa­ky­mo ver­ si­ja, – rei­kia lauk­ti ofi­cia­lios ste­ nog­ra­mos. „Ir to­kia nuo­sta­ta yra su­pran­ta­ ma – teks­tus tu­ri­me ne vi­suo­met, juos kal­bė­to­jai daž­nai skai­to la­bai grei­tai, to­dėl dar­bo są­ly­gos kar­tais bū­na to­kios, kad tiks­liai iš­vers­ti, pa­teik­ti vi­so ver­ti­mo neį­ma­no­ ma“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Ver­t ė­jai at­ren­ka­m i tai­kant bend­rus ES ins­ti­tu­ci­jų rei­ka­la­vi­ mus – kiek­vie­nai ka­bi­nai pa­tei­ kia­mas lais­vai sam­do­mų ver­tė­jų są­ra­šas, kiek­vie­nas ver­tė­jų pa­da­li­ nys nu­si­sta­to, ku­rios kal­bos svar­ biau­sios. Lie­tu­vos at­ve­ju tai yra di­džio­sios kal­bos – ang­lų, pran­ cū­zų, vo­kie­čių, is­pa­nų, ita­lų. Nes bū­tent per jas ver­čia­ma į ki­tas už­ sie­nio kal­bas.

Pa­sak G.Mor­kū­no, prieš Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­džią ne­bu­vo įdar­bin­tas nė vie­nas pa­ pil­do­mas ver­tė­jas – iš­si­ver­čia­ma su tu­ri­mais, da­lis lais­vai sam­do­mų ver­tė­jų dir­ba dar ir ki­to­se eu­ro­pi­ nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se.

Gel­bė­ja ir ko­le­gos

Be­je, ver­tė­jai daž­nai bū­na pa­ tys pir­mie­ji į ES šei­mą kan­di­ da­tuo­jan­čios vals­ty­bės at­sto­vai EP. Ver­tė­jai iš Kroa­ti­jos dir­bo jau prieš ge­rus me­tus. Ly­giai taip pat ir su lie­tu­viais – jie pra­dė­jo dar­ bą 2003-iai­siais, kai EP pa­si­ro­dė

va­di­na­mie­ji ste­bė­to­jai iš Lie­tu­vos.

Tie­sa, G.Mor­kū­nas pa­me­na ir pir­ muo­sius ver­ti­mo ku­rio­zus. „Bu­vo vie­n as pir­m ų­j ų mū­ sų ple­na­ri­nių po­sė­džių, ku­ria­me kal­bė­jo mū­sų eu­ro­par­la­men­ta­ ras, ver­tė­jai ver­tė į ang­lų kal­ bą. Ver­tė­jas ne­pa­si­žiū­rė­jo, kad jo ver­ti­mas bu­vo trans­liuo­ja­mas per ne­nau­do­ja­mą ka­na­lą. Bū­tų to ver­ti­mo nie­kas ne­gir­dė­jęs, ta­čiau ang­lų kal­bos ver­tė­jai pa­ma­tė, kad lie­tu­viai dir­ba, ir pa­tys sa­vo ini­ cia­ty­va kar­to­jo lie­tu­vių ver­tė­jo žo­džius. Tad, ga­li­ma sa­ky­ti, jie mus iš­gel­bė­jo“, – pri­si­mi­nė Lie­ tu­vos ver­tė­jų EP va­do­vas.

Vi­lio­jan­tis at­ly­gi­ni­mas Iš vi­so EP dir­ba apie 1,7 tūkst. ver­tė­ jų – tai, kaip tei­gia­ma, su­da­ro maž­ daug 25 pro­c. vi­sų šios ins­ti­tu­ci­jos dar­buo­to­jų.

Par­la­men­te nuo­la­ti­nes dar­bo su­ tar­tis tu­ri 10 lie­tu­vių kal­bos ver­ tė­jų, dar apie 50 dir­ba kaip lais­vai sam­do­mi – jie taip pat tal­ki­na ir Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo bei ki­to­se ES ins­ti­tu­ ci­jo­se.

Nors ba­zi­nis at­ly­gi­ni­mas čia pa­ pras­tai sie­kia apie 2300 eu­rų (8 tūkst. li­tų), pri­klau­so­mai nuo dar­ bo pa­tir­ties, vi­si EP dir­ban­tys ver­ tė­jai pri­ski­ria­mi bent 5-ajai ka­te­go­ ri­jai – šios ka­te­go­ri­jos spe­cia­lis­tai už­dir­ba maž­daug 4,5–5,5 tūkst. eu­ rų (15,5–19 tūkst. li­tų).

Be to, kiek­vie­nas į Briu­se­lį ar Stras­ bū­rą at­vy­kęs dar­buo­to­jas gau­na vien­kar­ti­nę apie 15 pro­c. ba­zi­nio at­ ly­gi­ni­mo su­da­ran­čią įsi­kū­ri­mo iš­ mo­ką, Taip pat eg­zis­tuo­ja įvai­rios iš­mo­kos šei­mai iš­lai­ky­ti ir pa­pil­do­ mos su­mos au­gi­nan­tiems ne­pil­na­ me­čius vai­kus.

s ar­ti­miau­siems žmo­nėms.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

la­bai nau­din­ga: „Ta­čiau paskui tur­ būt vėl pra­pliurp­čiau.“ Be­je, bū­ tent ra­my­bės, pa­pras­tes­nio po­žiū­ rio į gy­ve­ni­mą M.Po­cius ir su­tei­kė op­ti­mis­tei Vik­to­ri­jai. O ši tur­būt jį mo­kė šok­ti?

V.Po­cie­nė šyp­sojosi: „Te­ko mo­ ky­ti ir lė­to val­so, ir rum­bos, ir ča ča.“ O su kuriuo šo­kiu pa­ly­gin­tų sa­vo gy­ve­ni­mą Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­ko žmo­na, šo­kė­ja Vik­ to­ri­ja? „Esu ma­čiu­si ir šil­to, ir šal­to.

Gy­ve­ni­mas tur­būt yra vi­sų šo­ kių at­spin­dys. Jei rei­kė­tų iš­rink­ti tris – tai bū­tų lė­tas val­sas, ča ča ir kviks­te­pas“, – svars­tė ji. Tie­sa, ne vie­no šo­kio Mar­ty­ną mo­kiu­ si Vik­to­ri­ja vy­rui dar nie­ka­da ne­ gro­jo pia­ni­nu. Jos se­nu­tė­lis my­li­ mas inst­ru­men­tas – neap­dul­kė­jęs ir nea­pau­gęs vo­ra­tink­liais, ta­čiau sto­vi tė­vų na­muo­se Vie­vy­je. Ko­ kią me­lo­di­ją ji vis dėl­to su­gro­tų sa­vo my­li­mam vy­rui? Ar pa­kar­to­ tų te­le­vi­zi­jos pro­jek­te gro­tą dai­ nos „I Lo­ve You Li­ke a Lo­ve Song“ versiją?

V.Po­cie­nė nu­ti­lo ir su­si­mąs­tė: „Ne. Mar­čiui su­gro­čiau „Lin­kin Park“ gru­pės dai­nos „Numb“ me­ lo­di­ją pia­ni­nu. Ji – pa­sa­kiš­ko gro­ žio. Ir net da­bar skam­ba au­sy­se.“

1,7 tūkst.

vertėjų dirba EP. Pa­si­ti­kė­ji­mas: daž­niau­siai Lie­tu­vos at­sto­vams ten­ka vers­ti klau­san­tis sinch­ro­ni­nio ki­to­je ka­bi­no­je sė­din­čių ko­le­gų ver­ti­mo, ta­čiau dėl dar­

buo­to­jų pro­fe­sio­na­lu­mo di­des­nių klai­dų, anot mū­siš­kių, ne­pa­si­tai­ko.

Ve­re­tos Ru­pei­kai­tės nuo­tr.

22

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis

Al­pių viršukalnių vaiz­dai sva Ne vi­si ato­sto­gau­ to­jai va­sa­rą ren­ka­ si žyd­rą jū­rą, auk­ sas­pal­vį smė­lį ir gai­ viuo­sius kok­tei­lius.

Ki­ti vel­ka­si šil­tes­ nes striu­kes, au­na­ si sto­ra­pa­džius ba­ tus ir mi­na pu­rų bal­ tą snie­gą. Aki­nan­ti Pran­cū­zi­jos sau­lė dos­ni vi­siems – ne tik be­si­pliuš­ke­nan­ tie­ms jū­ro­je, bet ir nar­dan­tiems po vir­ šu­kal­nių de­be­sis.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskiene@diena.lt

Al­pių pa­veiks­las kas­kart ki­toks

Ša­mo­ni. Pir­mo­ji pa­žin­tis su Pran­ cū­zi­jos Al­pių mies­te­liu, esan­čiu Bal­ta­ja­me slė­ny­je 1042 m virš jū­ ros ly­gio, prieš at­vyks­tant bu­vo chres­to­ma­ti­nė: pir­mo­sios žie­mos olim­pi­nės žai­dy­nės 1924 m., il­ giau­sia Eu­ro­po­je 22 km sli­di­nė­ji­ mo tra­sa. Ir skau­džios lie­tu­vių al­ pi­nis­tų ne­tek­tys, ko­piant į iš­di­dų­jį Monb­la­ną. Ir ne tik jų – aukš­čiau­ sia Al­pių vir­šu­kal­nė kas­met pa­rei­ ka­lau­ja au­kų.

At­va­žia­vus ma­žas jau­kus mies­ te­lis ap­gau­bė ma­lo­nia vė­sa, kal­ nų gai­va ir bū­riais tu­ris­tų, šmi­ri­ nė­jan­čių ke­lio­mis pa­grin­di­nė­mis gat­ve­l ė­m is. Kas ke­l ias­d e­š imt met­r ų iš­s i­d ės­č iu­s ios spor­t i­n ių dra­bu­žių ir kal­nų in­ven­to­riaus gar­sių var­dų par­duo­tu­vės – ko ge­ro, pa­klau­siau­sios. Net ir at­vy­ kęs va­sa­rą iš Pran­cū­zi­jos Riv­je­ros čia ra­si vis­ko, ko ga­lė­tų pri­reik­ti pir­mai akis­ta­tai su snie­guo­to­mis Al­pė­mis.

Sa­ko­ma, kal­nų ne­my­li tik tie, ku­rie juo­se ne­bu­vo, – bent sy­kį pa­ bu­vę no­rės su­grįž­ti ir vėl. Tuo dar kar­tą įsi­ti­ki­ni, ste­bė­da­mas va­ka­rė­ jan­čio Ša­mo­ni vaiz­dus.

Su­si­sie­ki­mas: kal­nų ap­žval­gos aikš­te­les jun­gia laip­tai, tu­ne­liai, til­te­liai ir lif­tas.

Ko­ne kas va­lan­dą vis ki­tas pei­ za­žas: be­si­lei­džian­čios sau­lės ir be­si­kei­čian­čių de­be­sų nu­tvieks­ tas mies­te­lis at­ro­do vis nau­jai, kol ga­lop su­te­mus jau­tie­si, lyg bū­tum už­si­klo­jęs ne tik ant­klo­de, bet ir kal­nais – jie vi­sai čia pat.

Ap­link – sau­lė­je spin­din­tis snie­gas.

Spen­gian­čią ty­lą dras­ko tik su­si­ža­vė­ ju­sių tu­ris­tų bal­sai.

Per me­tus – 0,5 mln. lan­ky­to­jų

Ry­tą vos pra­mer­kus akis pir­mas ri­tua­las – iš­siaiš­kin­ti, koks oras už lan­go. No­rint pa­si­kel­ti į kal­nus tai itin svar­bu. Į Al­pes iš Ša­mo­ni ve­ ža šim­ta­me­tis tram­va­jus ir trau­ki­

nys, o į snie­guo­tas vir­šu­kal­nes ke­ lia kel­tu­vas.

Su­ži­no­ti die­nos orų pro­gno­zės ir pa­žvelg­ti į in­ter­ne­to ka­me­ras, fik­ suo­jan­čias, kas de­da­si aukš­tai kal­ nuo­se, pė­di­na­me į kel­tu­vų sto­tį – čia to­kių smal­suo­lių ne vie­nas.

Sau­lė vir­šu­je kaip­mat su­sta­to vi­ sus į il­gą ei­lę – su­mo­kė­ję už kel­tu­ vo bi­lie­tą 50 eu­rų ir pa­lau­kę apie pus­va­lan­dį, pa­ga­liau ky­la­me aukš­ ti­kal­nių link ir per 20 minučių įvei­ kia­me 2747 m. Per va­lan­dą kel­tu­vai pa­ke­lia 600 žmo­nių, o per me­tus – ko­ne pu­sę mi­li­jo­no no­rin­čių pa­ žvelg­ti Monb­la­nui į akis.

Ap­link vi­sur – sau­lė­je spin­din­ tis snie­gas. Ke­li laips­niai šal­čio.

Spen­gian­čią ty­lą dras­ko tik su­ si­ža­vė­ju­sių tu­ris­tų bal­sai. Gied­ rą die­ną at­si­ve­ria pa­sa­kiš­ka kal­nų pa­no­ra­ma, žvilgs­niu ga­li­ma pa­ lies­ti net Ita­li­jos bei Švei­ca­ri­jos vir­šu­kal­nes bei dirs­te­lė­ti į Ša­mo­

ni iš dau­giau kaip pust­re­čio ki­lo­ met­ro aukš­čio.

ro gylio pra­ra­ja. Da­bar at­lie­ka­mi šios konst­ruk­ci­jos pa­ren­gia­mie­ ji dar­bai.

Po ko­jo­mis – ki­lo­met­ro pra­ra­ja

Al­pių aukš­ti­kal­nė­se yra ke­lios ap­ žval­gos aikš­te­lės, tarp jų ve­da laip­ tai, tu­ne­liai ir til­te­liai. Į re­kor­di­ nin­kę „Ai­guil­le du Mi­di“, esan­čią 3842 m aukš­ty­je, ke­lia lif­tas. Tai aukš­čiau­sia vie­ta, į ku­rią ga­li pa­si­ kel­ti in­te­li­gen­tiš­ko (ne)ko­pi­mo en­ tu­zias­tai.

To­lu­mo­je snie­ge vos įžiū­ri­mi juo­ di ma­žy­čiai taš­ke­liai – tik­rie­ji al­pi­ nis­tai, lyg skruz­dė­liu­kai ko­pian­tys 4810 m Monb­la­no link, – juos pa­ si­se­ka įžiū­rė­ti tik vaiz­dą priar­ti­nus fo­to­ka­me­ra.

Atei­ty­je Ša­m o­n i Al­p ių kal­n ų my­lė­to­jai, tar­si Di­džia­ja­me Kan­ jo­ne Ame­ri­ko­je, tu­rės pui­kią ga­ li­my­bę pa­ka­bo­ti stik­li­nė­je ka­bi­ no­je, po ku­rios per­ma­to­momis grin­dimis žiojęs ko­ne ki­lo­met­

Dan­gu­je – kaip ir ant že­mės

Le­do tu­ne­ly­je pri­ver­čia nu­si­šyp­so­ ti šmaikš­tus už­ra­šas-pri­mi­ni­mas: „Tu­ne­lis – ne tua­le­tas.“ Ma­tyt, kai kam nuo gra­žių vaiz­dų ne tik gal­ va svaigs­ta... Vė­liau nuo to ken­čia ir tu­ris­tai, ir le­do tu­ne­lį pri­žiū­rin­ tis per­so­na­las.

Kad dan­gu­je yra taip, kaip ir ant že­mės, pa­liu­di­ja ir nuo­sta­bus re­ gi­nys – jau­na­ve­džių po­ra. At­ro­do, ves­tu­vių fo­tog­ra­fai pran­cū­zai Al­ pė­se tu­ri sa­vų idė­jų.

Bal­ta­pū­kė jau­no­ji, lai­kan­ti gy­ vų gė­lių puokš­tę, ir kos­tiu­muo­tas jau­na­sis, avin­tis spor­ti­niais ba­te­ liais, spau­džiant ke­lių laips­nių šal­ tu­kui Monb­la­no fo­ne at­ro­do la­bai neįp­ras­tai ir su­ke­lia tu­ris­tų plo­ji­ mų la­vi­ną.

23

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis

ai­gi­na la­biau nei šam­pa­nas

50

Įžy­my­bės: ant se­niau­sios pa­sau­ly­je Ša­mo­ni kal­nų gi­dų kom­pa­ni­jos na­

mo sie­nos iš­pieš­tos svar­biau­sios Monb­la­no is­to­ri­jo­je fi­gū­ros.

eurų

kai­nuo­ja kel­tu­vo bi­lie­tas vie­nam žmo­gui.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Fon­diu – pa­gal kiek­vie­no sko­nį

Į kel­tu­vą, nu­lei­džian­tį į Ša­mo­ni, rei­kia su­skub­ti iki 17.30 val. – tai pa­sku­ti­nė ga­li­my­bė prieš nak­tį su­ grįž­ti į mies­te­lį. Nors Ša­mo­ni tu­ri ir gol­fo aikš­te­lių, ir nak­ti­nių klu­bų, ir net lošimo namų, vis dėl­to pir­ miau­sia de­rė­tų pri­sės­ti ir pa­ra­gau­ti sū­rio fon­diu – įvai­rų jo pasirinki­ mą ra­si­te ko­ne kiek­vie­na­me res­to­ ra­nė­ly­je. Ma­lo­nu­mas bran­gus, bet ver­tas pa­gy­rų – juk į pran­cū­ziš­ką fon­diu pi­la­ma net šam­pa­no.

Vis dėl­to Ša­mo­ni la­biau­siai svai­ gi­na ne vy­nas ar šam­pa­nas, o Al­pių ir le­dy­nų vaiz­dai. Mies­te­lio cent­ re sto­vi skulp­tū­ra: gar­sus al­pi­nis­tas Jac­que­sas Bal­ma­tas ran­ka ro­do fi­zi­ kui ir geo­lo­gui Ho­ra­ce’ui Bé­né­dic­tui de Saussure’ui tie­siai į Monb­la­ną – vir­šu­kal­nę, ku­rios neį­ma­no­ma ne­ ma­ty­ti, o pa­ma­čius dar sun­kiau pa­ mirš­ti. Ko­ne kiek­vie­nas čia leng­vai ap­svai­gęs nuo kal­nų.

Tvarka: kiek­vie­nas al­pi­nis­tas at­sa­kin­gai ren­gia­si kop­ti į kal­nus.

Vaizdas: Ša­mo­ni iš pust­re­čio ki­lo­met­ro aukš­čio.

24

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis

Geležinkelis kaip ir gyvenimas Trau­ki­nių ma­ši­nis­tai sa­ko, kad vie­niems jų pa­si­se­ka la­biau, ki­tiems – ma­žiau. Apie 20 me­tų elekt­ri­nį trau­ki­nį vai­ruo­jan­čiam Ta­deu­šui Or­lovs­kiui pa­si­se­kė – per vi­ są kar­je­rą jo val­do­mas trau­ki­nys mir­ti­nai par­tren­kė tik vie­ną žmo­gų.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Psi­cho­lo­giš­kai sun­ki pro­fe­si­ja

„Stai­ga ne­to­li Vil­niaus ant bė­gių prieš at­va­žiuo­jan­tį trau­ki­nį išė­ jo mo­te­ris. Iki jos te­bu­vo apie 100 met­rų“, – apie įvy­kį, ku­rio ne­pa­ mirš nie­ka­da gy­ve­ni­me, ėmė pa­sa­ ko­ti T.Or­lovs­kis.

Mo­ters vei­do ne­spė­jęs pa­ma­ty­ ti ma­ši­nis­tas aki­mirks­niu įjun­gė gar­si­nį sig­na­lą, stab­dė, ta­čiau ži­ no­jo – vė­lu. Mo­te­ris sto­vė­jo ant bė­gių ir lau­kė tra­giš­ko li­ki­mo. Va­ žiuo­jan­čio trau­ki­nio iš­kart su­stab­ dy­ti neį­ma­no­ma: apie 100 km/val. grei­čiu le­kian­tis trau­ki­nys su­stab­ dy­tas dar slys­ta bė­giais apie 500– 800 m. Į ma­ši­nis­to ka­bi­ną žur­na­lis­tą su fo­tog­ra­fu pa­kvie­tęs Ta­deu­šas ati­ džiai žvel­gė į ke­lią ir prieš ke­lio­nę iš Kau­no į Vil­nių dar kar­tą pa­tik­ri­no prie­tai­sų pa­ra­met­rus, stab­džius.

T.Or­lovs­kis ne­gir­dė­jo, kad žmo­ nes mir­ti­nai su­ža­lo­ję jo ko­le­gos būtų kreipę­si į psi­cho­lo­gą ar me­ tę dar­bą, nors Eu­ro­po­je trau­ki­nio ma­ži­nis­to pro­fe­si­ja lai­ko­ma vie­ na tų, ku­rių at­sto­vams itin daž­nai ten­ka kreip­tis į psi­cho­lo­gą. „Man pa­si­se­kė, – pa­kar­to­jo T.Or­lovs­kis. – Yra ko­le­gų, ku­rie mir­ti­nai su­ža­lo­jo 10 ir net 15 žmo­ nių.“ „Iš pa­tir­ties ži­nau, kad nuo­jau­ta kar­tais net svar­biau už reak­ci­ją“, – ta­rė T.Or­lovs­kis.

žmo­gų, tu­ri svei­ka­tos pro­ble­mų, pa­di­dė­ja krau­jos­pū­dis, tam­pa ner­ vin­ges­ni. Neat­si­tik­ti­nai ma­ši­nis­tai į pen­si­ją anks­čiau ga­lė­jo išei­ti su­ lau­kę 55 me­tų. Ir dau­ge­ly­je vals­ty­ bių ge­le­žin­ke­lių bendrovės neat­ si­sa­kė šios tai­syk­lės dėl sau­gu­mo.

De­ja, Lie­tu­vo­je šis am­žiaus ap­ri­bo­ ji­mas pa­nai­kin­tas.“ Nuo už­ra­šų su­ka­si gal­va

Mi­tas, nors kai ku­rie žmo­nės juo ti­ki, kad trau­ki­nio ma­ši­nis­tas be­ veik nie­ko ne­vei­kia: įsė­da, įjun­gia vai­ra­laz­dę ir va­žiuo­ja sau. „Da­bar trau­ki­nys val­do­mas au­ to­ma­tiš­kai, ta­čiau aš jį pro­gra­ muo­ju, – pa­sa­ko­jo T.Or­lovs­kis, mus priė­męs prieš pen­ke­rius me­ tus pirk­to nau­jo če­kų elekt­ri­nio trau­ki­nio EJ 575 ma­ši­nis­to ka­bi­no­ je. – Tu­ri­me ir ana­lo­gi­nį, ir skait­ me­ni­nį ra­di­jo ry­šį. Taip pat – ke­lis trau­ki­nio va­žia­vi­mo sau­gu­mą už­ tik­ri­nan­čius prie­tai­sus, yra bor­ to kom­piu­te­ris, pa­de­dan­tis val­dy­ ti trau­ki­nį, už­tik­ri­nan­tis nuo­la­ti­nį grei­tį, kont­ro­liuo­jan­tis trau­ki­nio sis­te­mas, įran­gos dar­bą, pa­tei­kian­ tis vi­są in­for­ma­ci­ją.“ Val­dy­mo ka­bi­no­je – dau­gy­ bė myg­tu­kų, svir­te­lių su už­ra­šais: „in­for­ma­ci­nė sis­te­ma“, „komp­re­ so­riai“, „stik­lų va­ly­tu­vas“, „pro­ žek­to­riai“, „trau­ki­nio šil­dy­mas“, „bud­ru­mas“, „švil­pu­kas“...

Per ke­lio­nę be­veik ne­bu­vo mi­ nu­tės tar­po, kad Ta­deu­šas ne­būtų pas­paudęs bent vie­no myg­tu­ko.

Neį­ma­no­ma grįž­ti ir vėl va­ žiuo­ti tuo pa­ čiu ke­liu. Ir jei pa­vė­la­vai, ką ­nors pra­lei­dai, kaip ir gy­ve­ ni­me, – sun­ku pa­vy­ti ar ką nors pa­keis­ti.

Jis jau ne­bes­kai­čiuo­ja, kiek žmo­ nių, iš­gir­dę lai­ku įjung­tą sig­na­lą, at­šo­ka, nu­li­pa nuo bė­gių. Ma­ši­ nis­tas tik pa­me­na, kai prie Pa­ne­rių stai­ga prie­te­mo­je iš už po­sū­kio iš­ vy­do bė­gių link žen­gian­čią gru­pe­ lę vai­kų.

T.Or­lovs­kis spė­jo grei­tai pa­ spaus­ti gar­si­nį sig­na­lą ir jį iš­gir­dę vai­kai pa­sku­ti­nę aki­mir­ką per­bė­ go bė­gius. „Net pa­čiam aki­mir­ką blo­ga pa­ si­da­rė pa­gal­vo­jus, kiek trū­ko iki ne­lai­mės, – pri­si­pa­ži­no 50 me­tų Ta­deu­šas. – Ži­nau, kad di­de­lė psi­ cho­lo­gi­nė naš­ta anks­čiau ar vė­liau pa­lie­ka pėd­sa­ką ir kai ku­rie ma­ši­ nis­tai, mir­ti­nai su­ža­lo­ję ne vie­ną

Daž­niau­siai, ži­no­ma, jis jun­gė gar­ si­nius sig­na­lus – prieš tu­ne­lį, til­tus, po­sū­kius, per­va­žas ir ki­tas vie­tas.

Bud­ru­mo myg­tu­kas? Ma­ši­nis­tas pa­ke­lia uni­for­mos švar­ko ran­ko­vę ir ro­do Ru­si­jo­je, ra­di­jo ga­myk­lo­ je, ku­ri ga­mi­na įvai­rius įren­gi­nius ir ka­ro pra­mo­nei, pa­ga­min­tą juo­dą plast­iki­nę apy­ran­kę-mik­ros­che­mą ant de­ši­nės ran­kos. „Tai – su­dė­tin­gas sau­gos sis­te­ mos prie­tai­sas – įran­gos re­ži­mas.

Jis ske­nuo­ja in­for­ma­ci­ją nuo kon­ tak­tuo­jan­čių su ma­no ran­kos oda elekt­ro­dų, ku­rią per­duo­da be­ laidžiu bū­du į pa­grin­di­nį trau­ki­nio sau­gos sis­te­mos blo­ką. Jei aš neį­ vyk­dy­siu ­ko­kios nors ko­man­dos,

Sta­žas: T.Or­lovs­kis ma­ši­nis­tu dir­ba be­veik 20 me­tų.

už­si­sva­jo­siu, ne­pas­pau­siu kurio nors per ke­lio­nę už­prog­ra­muo­to ar bū­ti­no myg­tu­ko, pa­si­girs gar­ si­nis sig­na­las. Tuo­met pri­va­lau pa­spaus­ti vie­ną ar ki­tą myg­tu­ką „bud­ru­mas“, – T.Or­lovs­kis ro­dė vie­ną myg­tu­ką vir­šu­je ir ki­tą – ant val­dy­mo pul­to. – Jei per sep­ty­ nias se­kun­des ne­pas­pau­siu myg­ tu­ko „bud­ru­mas“, trau­ki­nys pra­ dės sto­ti au­to­ma­tiš­kai.“ „Ga­li­me va­žiuo­ti iki 120 km/val. grei­čiu. Jei vir­šy­si­me grei­tį nors pen­kiais ki­lo­met­rais per va­lan­dą, gau­si­me di­de­lę nuo­bau­dą, – ma­ ši­nis­tas ro­dė į ne­di­de­lį juo­dą įren­ gi­nį. – Tai – vi­sų pa­ra­met­rų at­ min­ti­nė, ku­rią prieš iš­vykdami už­prog­ra­muo­ja­me. Kaž­kas pa­na­ šaus į juo­dąją dė­žę lėk­tu­vuo­se.“

Po­li­ci­jos su­lai­ky­tiems vai­ki­nams ma­ši­nis­tas at­lei­do ir pa­si­džiau­gė, kad to­kie chu­li­ga­niz­mo at­ve­jai Lie­ tu­vo­je re­te­ny­bė. „Ge­rai, kad pas mus ne­po­pu­lia­ rūs Ru­si­jo­je ar Lo­ty­nų Ame­ri­ko­ je įpras­ti bū­dai pa­vo­jin­gai kvai­lio­ ti, kai gu­la­si ant bė­gių, bė­ga prieš trau­ki­nį ar li­pa ant va­go­nų vir­šaus.

Ant sto­go la­bai pa­vo­jin­ga – elekt­ ra ga­li mir­ti­nai nu­trenk­ti, ne­rei­kia net pri­si­lies­ti prie kon­tak­ti­nio lai­ do“, – per­spė­jo T.Or­lovs­kis.

Di­džiau­si chu­li­ga­nai, su ku­ riais su­si­du­ria Ta­deu­šas, – gra­fi­ čių pie­šė­jai ir kai ku­rie fut­bo­lo sir­ ga­liai, ku­rie triukš­mau­ja, kar­tais ge­ria al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, ne­no­ ri su­si­mo­kė­ti už bi­lie­tą, nors vis­ kas fik­suo­ja­ma ir ma­to­ma vaiz­do ka­me­ro­se.

Per stik­lą įlė­kė ak­muo

Iš trau­ki­nio ma­ši­nis­to ka­bi­nos ge­ ru oru ma­to­mu­mas bū­na 2–3 km.

Sun­kiau­sia vai­ruo­ti žie­mą, per rū­ ką. Jau se­niai fo­tog­ra­fi­ją mėgs­ tan­tis ir vi­są lai­ką be­si­ve­žio­jan­tis fo­toa­pa­ra­tą Ta­deu­šas la­biau­siai ža­vi­si ru­de­niu. „O pa­ts gra­žiau­sias vaiz­das – anks­ty­vas ry­tas, kai bun­da gam­ta, tvy­ro rū­kas, – ma­ši­nis­tui ne­sve­ti­ mas ro­man­tiz­mas ir mei­lė gam­tai.

– Nuos­ta­biai at­ro­do Kau­no tu­ne­ lis ry­te, pa­ke­lė­je ma­to­mi kai­me­ liai, baž­ny­čios, nak­tį – ap­švies­ta Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio sto­tis.“ Vis dėl­to kiek­vie­ną aki­mir­ką ma­ ši­nis­tas pri­va­lo bū­ti bud­rus. Prieš 10 me­tų T.Or­lovs­kis pa­ste­bė­jo ant gre­ti­mų bė­gių su­vers­tus ak­me­nis, me­ta­li­nius daik­tus ir kai, pa­kė­lęs ra­ge­lį, no­rė­jo apie tai pra­neš­ti sto­ ties bu­dė­to­jui, stai­ga pa­ma­tė pro stik­lą į jį skrie­jan­tį ak­me­nį. Jis pa­ tai­kė į ran­ką. Lai­mė, ne į gal­vą. Šios pla­čiai pa­gar­sė­ju­sios is­to­ ri­jos kal­ti­nin­kai – paaug­liai chu­ li­ga­nai, ku­rie kvai­lai po­kšta­vo.

Ne mi­nist­rai, bet ma­ši­nis­tai

Daž­niau­siai pa­rą su per­trau­ko­mis dir­ban­tis ma­ši­nis­tas kar­tais trau­ ki­nius ir sap­nuo­ja. „Ne­se­niai per mie­gus pa­ma­čiau be ma­ši­nis­to va­žiuo­jan­tį ki­tą trau­ ki­nį, – nu­si­juo­kė Ta­deu­šas. – Sus­ tab­džiau sa­vo trau­ki­nį, per­bė­gau į ki­tą ir spė­jau jį su­stab­dy­ti. Pra­bu­ dau ne­ga­lė­da­mas ap­si­spręs­ti, ku­rio trau­ki­nio ma­ši­nis­tu pri­si­sta­ty­ti. O daug ma­ši­nis­tų sap­nuo­ja koš­ma­ rus, kad per­va­žiuo­ja de­gant rau­do­ nam švie­so­fo­ro sig­na­lui ar­ba ne­ga­ li su­stab­dy­ti trau­ki­nio.“ Dar­be bū­na ir ku­rio­zų. Kar­ tą su­sto­jęs sto­ty­je T.Or­lovs­kis pro trau­ki­nio lan­gą iš­gir­do, kaip vai­kai svars­to, ei­ti į mo­kyk­lą ar ne. „Jei ei­si­te ir ge­rai mo­ky­si­tės, bū­ si­te mi­nist­rais, jei ne – ma­ši­nis­ tais“, – per­spė­jo vai­kus Ta­deu­šas. Šie jam iš­pyš­ki­no: „O, ta­da į mo­ kyk­lą nei­si­me!“ Pa­si­tei­ra­vus, ko­dėl tarp trau­ ki­nio ma­ši­nis­tų nė­ra mo­te­rų, Ta­ deu­šas pa­tiks­li­no, kad Kau­ne jau

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

yra ma­ši­nis­to pa­dė­jė­ja, o Ru­si­jo­je – ir ma­ši­nis­tė. „Mo­te­rys, – aiš­ki­no T.Or­lovs­kis, – ga­li bū­ti ma­ši­nis­tės, ta­čiau jos – emo­cin­ges­nės, grei­tai su­pa­ni­kuo­ja, o bū­na si­tua­ci­jų, kai ne­ga­li­ma nė aki­mir­kos pa­si­duo­ ti pa­ni­kai ir rei­kia žai­biš­kai priim­ti tei­sin­gą spren­di­mą.“ T.Or­lovs­kiui te­ko va­žiuo­ti trau­ ki­nio ma­ši­nis­to ka­bi­no­je Len­ki­jo­je.

Jis ti­ki­no, kad Lie­tu­vo­je sis­te­mos mo­der­nes­nės nei ša­ly­je kai­my­nė­ je: len­kai tuo me­tu ne­tu­rė­jo tech­ ni­kos, ku­ri nu­sta­ty­to, kad prie­šais tais pa­čiais ge­le­žin­ke­lio bė­giais va­ žiuo­ja ki­tas trau­ki­nys.

Ja­po­ni­jos grei­ta­sis trau­ki­nys „Haya­bu­sa“ T.Or­lovs­kiui ne­ke­lia ypa­tin­gų emo­ci­jų, ta­čiau jis mie­lai no­rė­tų iš­ban­dy­ti 300 km/val. grei­ čiu va­žiuo­jan­tį Pran­cū­zi­jos TVG trau­ki­nį. „Ge­le­žin­ke­lis – kaip ir gy­ve­ni­ mas, – fi­lo­so­fiš­kai kalbėjo Ta­deu­ šas. – Ja­me yra tai­syk­lin­gų ir ne­ tai­syk­lin­gų, at­ro­dan­čių tie­siai, bet iš­ties vin­giuo­tų ke­lių. Yra ak­la­ke­lių ir ša­lu­ti­nių ke­lių. Daug lei­džia­ma, bet dar dau­giau drau­džia­ma. Neį­ ma­no­ma grįž­ti ir vėl va­žiuo­ti tuo pa­čiu ke­liu. Ir jei pa­vė­la­vai, ką nors pra­lei­dai, kaip ir gy­ve­ni­me, – sun­ ku pa­vy­ti ar ką nors pa­keis­ti.“

Kai ku­rie trau­ki­nių gar­si­niai sig­na­lai Trys trum­pi sig­na­lai – su­sto­ji­

mas; vie­nas il­gas – iš­vy­ki­mas; vie­nas il­gas ir du trum­pi – gais­ras

trau­ki­ny­je; il­gas, trum­pas ir vėl il­gas sig­na­

las – vie­nas svar­biau­sių gar­si­nių sig­ na­lų, per­spė­jan­čių ant bė­gių dir­ban­ čius ge­le­žin­ke­lio dar­buo­to­jus apie ar­tė­jan­tį trau­ki­nį.

25

RUGSĖJO 5–11, 2013

VAIKŲ DIENA Mieli bičiuliai graužikai, sveiki atvykę į Džeronimo Stiltono pasaulį!

Pasikuitęs „Graužikų aido“ redakcijos knygų lentynoje atradau ne ką kita, o tikrą lobį – tris naujausias knygas Musių šerbetas grafui. Ar norėtum, kad viena jų atitektų tau ir tik tau?

Tuomet perskaityk šios knygos ištrauką ir atsakyk į puslapio apačioje esantį laaaaabai paprastą klausimą. Atsakymą siųsk e.paštu vaikudiena@vilniausdiena.lt , iki 2013 m. rugsėjo 10 dienos.

Trims teisingai atsakiusiems padovanosiu po knygą Musių šerbetas grafui. Stiltono garbės žodis!

Musių šerbetas grafui (Ištrauka) Graužiko garbės žodis Tą akimirką išgirdau brakštelėjimą. Mano sesutė liuoktelėjusi užstojo man kelią.

Paklausiau: – Kas yra? Ką čia darai?

– Nieko, nieko. Koks tu įtarus!

Liuoktelėjau kairėn, bet Tėja buvo greitesnė. Liuoktelėjau dešinėn, bet ji ir vėl spėjo greičiau už mane.

– Ganaaaa! Ką ten slepi už nugaros?

Tėja purkštelėjo: – Skrynią!

Tą akimirką skrynia sujudėjo, tarsi būtų gyva, paskui dangtis atsivožė ir pasirodė dvi mažos ausytės.

Tai buvo Bendžaminas, mano sūnėnas:

– Labas, dėde Dži!

– Ką čia veikia Bendžaminas? – sušukau. – Negalime tokio mažo peliuko vežtis į Trans-

pelakiją!

– Aš ne

mažas! Man jau beveik devyneri! – suspiegė sūnėnas.

– Be to, teta Tėja sakė, kad praversiu. Jai reikalingas padėjėjas, kuris atliktų įvairius pavedimus, paneštų skrynią...

– Ne, ne ir dar kartą ne!

Nė nesvajokite! Negali būti nė kalbos! Duodu jums graužiko garbės žodį, kad šį kartą bus taip, kaip pasakysiu. Jei ne, aš nebe Džeroni-

transpelakiškame rūke, stovi Pelinskio rūmai, apgaubti paslapties skraiste...

Bendžaminas įsitaisė po mano paltu.

– Brrr, kaip šalta. Bet nieko tokio, aš taip džiaugiuosi, kad keliauju su tavimi, dėde Džeronimai! – ciepsėjo patenkintas. Švelniai paglosčiau jam ausytes.

mas Stiltonas!

Peliiiiinskio stotis...

Po dešimties minučių visi trys sėdėjome ant atlenkiamų kėdžių traukinio vagone ir lėkėme tolyn.

– Grrr... – griežiau dantį.

O mano sesutė buvo nusiteikusi kuo puikiausiai ir garsiai skaitė Transpelakijos kelionių vadovą: – Ant sunkiai prieinamos viršukalnės, paskendę

Bendžaminas yra mylimiausias mano sūnėnas...

Česnakai, česnakai, česnakai – Gal malonėtumėte pasakyti, kaip nueiti į Pelinskio rūmus? – paklausiau praeivio. Jis pažvelgė į mane išplėtęs akis, pasičiupinėjo česnakų vėrinį, kabantį ant kaklo, o tada, netaręs nė žodžio, tyliai spruko šalin ir dingo rūke. Tėja purkštelėjo: – Paklausiu aš.

Tu nemoki! Atleiskite, gal galite parodyti kelią į fon Pelinskio rūmus?

– paklausė vienos kaimietės.

– Cyyyyyyy! – suspiegė ji, mojuodama česnako skiltelių apyranke.

Užsukome į stoties suvenyrų parduotuvėlę.

Vitrinoje stovėjo klaikus kaukolės formos puodelis, šiurpą keliantis karsto pavidalo drožtukas ir niūrūs atvirukai su užrašu...

Slinko valandos: gamtovaizdis darėsi vis niūresnis.

Kelionės pradžioje buvęs pilnutėlis traukinys palengva ištuštėjo. Kai privažiavome Pelinskio stotį, traukinyje buvome likę tik mes trys. „Linkėjimai iš Transpelakijos!“ – Pelinskis! Pelinskio stoUž prekystalio stovintis tis! – tirštėjančiame rūke graužikas smalsiai žvelgė į aidėjo kimus balsas.

mus.

– Būkite malonus, gal galite nupasakoti kelią į...

– Taiiip?

– ...grafo...

– Taiiip?

– ...Pelinskio rūmus?

Išgirdęs paskutinius žodžius jis išvertė akis, čiupo pirmą po ranka pasitaikiusį česnakų vėrinį, persimetė jį per kaklą ir mums parodė duris. Tuomet tas vyrukas, tiksliau, peliukas, skubiai nuleido žaliuzes. Žingsniavome pro restoraną.

– Česnakų suflė, česnakų šašlykai, česnakų pyragas.

Koks keistas meniu! Nusipurčiau.

Restorano šeimininkas iškišo nosį: – Užsuksite papietauti, pone?

– Ačiū, neee! – išveblenau gaudydamas orą. – Gal galėtumėte parodyti kelią į fon Pelinskio rūmus?

Restorano šeimininkas čiupo didžiulį butelį ir užsivertęs išmaukė – sprendžiant iš kvapo, tai turbūt buvo česnakų sultys.

– Cyyypt! – suspiegė ir užtrenkė mums prieš nosį duris.

KLAUSIMAS: Kodėl Pelinskio gyventojai valgo tiek daug česnakų?????

26

rugsėjo 5–11, 2013

meilė

Svar­biau­sia: Do­vas ir Re­da sa­vo san­tuo­ką bū­ti­nai no­rė­jo įtvir­tin­ti Die­vo aki­vaiz­do­je.

To­mo Luk­šio nuo­tr.

„Ne šiaip su­si­ta­ri­mo rei­ka­las, o gi­liau“ Do­vas ir Re­da Vyš­niaus­kai po tre­jų me­tų drau­gys­tės ir ne­tra­ di­ci­nių pirš­ly­bų su­si­tuo­kė baž­ny­čio­je. Kaip šiais lai­kais re­ta, šiai jau­nai po­rai jung­tu­vės Die­vo aki­vaiz­do­je bu­vo la­bai svar­ bus mo­men­tas.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Pa­si­pir­šo de­ga­li­nė­je

„Su­si­pa­ži­no­me, kai aš sa­va­no­ ria­vau to­kia­me vie­nuo­ly­ne Za­ra­ sų ra­jo­ne, o ji čia kar­tais at­va­žiuo­ da­vo į sto­vyk­las“, – apie pa­žin­tį su žmo­na ant­ro­po­lo­ge pa­sa­ko­jo skulp­to­rius Do­vas. Tie­sa, jau­na­ ve­džiai šiuo me­tu už­sii­ma kiek ki­ to­kia veik­la.

Po tre­jų me­tų drau­gys­tės praė­ ju­sių me­tų spa­lį vai­ki­nas sa­vo bū­ si­mai nuo­ta­kai pa­si­pir­šo ke­lio­nė­je po Veng­ri­ją. Do­vas ir Re­da ke­lia­ vo au­tos­to­pu iš Ser­bi­jos, kur mer­ gi­na stu­di­ja­vo pa­gal ERAS­MUS pro­gra­mą, į Veng­ri­ją. Po­ra mėgs­ ta taip ke­liau­ti. „Vie­no­je de­ga­li­nių aš pa­si­pir­ šau. Ban­džiau po ka­vos puo­de­ liu žie­dą pa­dė­ti, bet vis­kas kiek komp­li­kuo­tai išė­jo, bu­vo fias­ ko“, – apie ne­ti­kė­tas pirš­ly­bas pa­sa­ko­jo Do­vas.

Pa­gel­bė­jo bū­rys drau­gų

Po­ra ves­tu­ves pla­na­vo pa­ti, tie­ sa, la­bai daug pa­gal­bos su­lau­kė iš

!

sa­vo di­de­lio bū­rio drau­gų. Jau­na­ ve­džiai la­bai džiau­gė­si, kad daug drau­gų su­ti­ko da­ly­vau­ti ne tik ves­tu­vė­se, bet su­pra­to jų rū­pes­ čius ir ves­tu­vių pla­na­vi­mą ge­ro­ kai pa­leng­vi­no. Praė­ju­sį šeš­ta­die­ nį vy­ku­siai tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­jai

Su­si­jun­gi­mas į vie­na Die­vo aki­ vaiz­do­je mums svar­bus – svar­bi ce­ re­mo­ni­ja baž­ny­čio­ je, o pa­skui – šven­tė su drau­gais.

įsi­my­lė­jė­liai pa­si­rin­ko sos­ti­nės se­na­mies­ty­je esan­čią Šv. Mi­ka­ lo­jaus baž­ny­čią. Jiems la­bai svar­ bus pats San­tuo­kos sak­ra­men­tas: „Kad bū­tų ne šiaip toks su­si­ta­ri­ mo rei­ka­las, o gi­liau.“ „Su­si­jun­gi­mas į vie­na Die­vo aki­vaiz­do­je mums svar­bus – svar­

bi ce­re­mo­ni­ja baž­ny­čio­je, o pa­ skui – šven­tė su drau­gais. Šven­tė­ me Anykš­čių ra­jo­ne, šim­ta­me­tė­je so­dy­bo­je, vien­kie­my­je, ap­lin­kui tik stir­nos ir ki­ti gy­vū­nė­liai laks­ to“, – ro­man­tiš­ku po­ky­liu džiau­ gė­si jau­na­ve­džiai.

Ke­liaus į Ita­li­ją

Miš­kuo­se, se­no­vi­nė­je so­dy­bo­ je, vy­ku­sio­je puo­to­je, kur su­til­po net 70 sve­čių, gro­jo po­ros drau­ gai – mo­der­nios mu­zi­kos at­li­kė­ jai „Gar­ba­no­tas Bo­sis­tas“, „Bal­ ta­sis ki­ras“, at­li­kė­jas iš už­sie­nio Mar­ti­nas Bal­las ir dar vie­nas pa­ žįs­ta­mas mu­zi­kan­tas iš Jung­ti­nių Vals­ti­jų.

Fo­tog­ra­fuo­ti ves­tu­vių šven­ tės po­ra taip pat pa­si­kvie­tė sa­vo drau­gus pro­fe­sio­na­lius fo­tog­ra­fus – To­mą Luk­šį ir Ge­di­mi­ną Venc­ kų. Po­ra no­rė­jo įsiam­žin­ti net ke­ lių skir­tin­gų sti­lių fo­tog­ra­fi­jo­se – kla­si­ki­nio ir pub­li­cis­ti­nio.

Praė­jus kiek lai­ko po įspū­din­gų tuok­tu­vių Do­vas ir Re­da me­daus mė­ne­sio ruo­šia­si vyk­ti į jau­kų Ita­ li­jos kam­pe­lį.

„Vilniaus dienos“ rubrikoje „Meilė“ kviečiame jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teiraukitės e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.

27

rugsėjo 5–11, 2013

idėjos laisvalaikiui

Užut­ra­kio dva­ras kvie­čia mu­zi­kos gur­ma­nus Ru­dens pra­džio­je, po po­ros mė­ne­sių per­trau­kos, Užut­ra­ kio rū­mų Bal­to­jo­je sa­lė­je vėl su­skam­ bės mu­zi­kos gar­sai.

Rugsėjo–gruodžio mė­ne­sių re­per­tua­ re – kla­si­ka, džia­ zas, šiuo­lai­ki­nė mu­zi­ka.

Tur­tin­ga is­to­ri­ja Pu­sia­sa­lis tarp Gal­vės ir Skais­čio eže­rų is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­ mas nuo XIV a. XIX a. ant­ro­je pu­sė­je jį įsi­gi­jo gra­fas Juo­za­pas Tiš­ke­vi­čius.

Po jo mir­ties 1891 m. dva­rą pa­vel­dė­jo jau­niau­sias sū­nus, taip pat Juo­za­pas, čia jis įkū­rė Užut­ra­kio dva­ro so­dy­bą.

Pa­gal len­kų ar­chi­tek­to Jo­ze­fo Hu­so pro­jek­tą ant Gal­vės eže­ro kran­to pa­ sta­ty­ti pra­ban­gaus Liud­vi­ko XVI sti­ liaus in­ter­je­ru de­ko­ruo­ti is­to­riz­mo sti­liaus rū­mai su įspū­din­ga, at­vi­rais pa­vil­jo­nais ka­rū­nuo­ta te­ra­sa.

Trau­ka: ka­me­ri­niai kon­cer­tai, mu­zi­kos ir poe­zi­jos va­ka­rai, spek­tak­liai, ku­rių skai­čius jau sie­kia be­maž aš­

tuo­nias de­šim­tis, Užut­ra­kio dva­ro so­dy­bos rū­muo­se pra­dė­ti reng­ti 2009-ai­siais.

Lau­kia ir at­si­nau­ji­nu­si sa­lė

Rug­sė­jo 8 d. 15 val. čia vyks pir­ ma­sis ru­dens se­zo­no Užut­ra­kio rū­muo­se kon­cer­tas „Gy­ve­ni­mo at­spin­džiai dai­nų cik­luo­se“. Mu­ zi­kos gur­ma­nai dėl vo­ka­li­nei mu­ zi­kai ypač tin­kan­čios sa­lės akus­ti­ kos ga­lės gė­rė­tis emo­ci­jas su­bti­liai per­tei­kian­čio te­no­ro Hécto­ro Pa­la­ cio (JAV) jau­di­nan­čiai sod­rių to­nų bal­su. So­lis­tui akom­pa­nuos ypa­ tin­gu mu­zi­kos par­tne­rio pa­jau­ti­ mu ap­do­va­no­tas lie­tu­vių pia­nis­ tas And­rius Va­si­liaus­kas. Dvie­jų me­ni­nin­kų mu­zi­ki­nis po­kal­bis ves per įvai­rias­pal­vio gy­ve­ni­mo vin­ gius, at­si­spin­din­čius ita­lų ir is­pa­ nų kom­po­zi­to­rių kū­ri­niuo­se.

Kon­cer­to iš­skir­ti­nu­mą pa­brėš ir klau­sy­to­jus pa­si­tik­sian­ti at­nau­jin­ ta Bal­to­ji sa­lė: vie­toj anks­čiau čia bu­vu­sių ne itin pa­to­gių ir sti­lis­ tiš­kai prie sa­lės in­ter­je­ro ne­de­rė­ ju­sių kė­džių sto­vės Liud­vi­ko XVI sti­liaus bal­dai, rū­mams pa­ga­min­ ti pa­gal spe­cia­lų už­sa­ky­mą.

Nuo šiol Bal­to­ji sa­lė iš tie­sų bus bal­ta, o iš­tai­gin­gas ir sko­nin­gas in­

ter­je­ras at­skleis har­mo­ni­zuo­jan­čią es­te­ti­nio pa­si­gė­rė­ji­mo ver­tę ir jė­gą.

Nuo šiol Bal­to­ji sa­ lė iš tie­sų bus bal­ta, o iš­tai­gin­gas ir sko­ nin­gas in­ter­je­ras at­skleis har­mo­ni­ zuo­jan­čią es­te­ti­nio pa­si­gė­rė­ji­mo ver­tę ir jė­gą.

Gau­sy­bė gar­sių var­dų

Rugsėjo–gruodžio mė­ne­sių re­ per­tua­re skam­bės to­kių so­lis­tų kaip Sa­bi­na Mar­ti­nai­ty­tė, Kris­ti­na Zmai­lai­tė, H.Pa­la­cio, Liu­das Mi­ka­ laus­kas, Ed­mun­das Sei­lius bal­sai, gar­sių lie­tu­vių poe­tų ly­ri­ką skai­tys ak­to­rius Vy­tau­tas Rum­šas, džia­ zo kom­po­zi­ci­jas at­liks sak­so­fo­ no žvaigž­dė Liu­das Moc­kū­nas. Su jais mu­zi­kuos Lie­tu­vos na­cio­na­li­

nės pre­mi­jos lau­rea­tas Čiur­lio­nio kvar­te­tas, trio „Cla­vio­la“, kvar­te­ tas „Chor­dos“.

Pa­kar­to­ti­nai bus ro­do­mas ypa­tin­ go žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kęs spek­tak­lis „Al­to­rių še­šė­ly“, skir­ tas lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­ko Vin­ co My­ko­lai­čio-Pu­ti­no 120-osioms gi­mi­mo ir ro­ma­no „Al­to­rių še­šė­ly“ 80-osioms iš­lei­di­mo me­ti­nėms.

Ne­pa­kar­to­ja­mos „Fa­zio­li“ for­te­ pi­jo­no gar­sų spal­vos at­si­skleis per pia­nis­to Gin­ta­ro Ja­nu­še­vi­čiaus re­ či­ta­lį. Kon­cer­te skam­bės at­li­kė­jo iki smul­kiau­sių de­ta­lių at­kur­ta 1913 m. įvy­ku­sio ge­nia­lio­jo ru­sų kom­ po­zi­to­riaus, pia­nis­to ir di­ri­gen­to Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo kon­cer­ tų tu­ro po Ry­tų Eu­ro­pą ir Di­džią­ ją Bri­ta­ni­ją pro­gra­ma.

Jau pa­si­ruoš­ta net Ka­lė­doms

Gruo­džio pa­bai­go­je klau­sy­to­jai bus kvie­čia­mi į nuo­tai­kin­gus šven­ti­ nius kon­cer­tus.

Kad Ka­lė­dų ste­buk­lą ir ge­ru­mą šir­dy­je ga­li įžieb­ti nuo­šir­dūs mu­zi­ kos gar­sai, vi­sai šei­mai skir­to­je pro­

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

gra­mo­je liu­dys kū­ry­bin­gas dai­ni­ nin­kės Vy­tau­tės Pup­šy­tės ir džia­zo pia­nis­to Vy­čio Smols­kaus due­tas.

Pa­ki­lų Nau­jų­jų me­tų lau­ki­mą pa­brėš Sos­ti­nės va­rio kvin­te­to pro­gra­ma.

Ne­pap­ras­ta au­ra ap­sup­to­je erd­ vė­je nau­ja­me­tį va­ka­rą kon­cer­tuos ži­no­mi Lie­tu­vos at­li­kė­jai, neat­sie­ ja­mi sce­nos par­tne­riai Ra­sa Ju­zu­ko­ ny­tė, Dei­vi­das Sta­pon­kus ir Auš­ra Mo­tu­zie­nė. Gir­dė­si­me ele­gan­tiš­ kos mu­zi­kos pro­gra­mą, nu­ke­lian­čią į praė­ju­sio šimt­me­čio vi­du­rį, kai ki­ no ek­ra­nuo­se, ra­di­jo trans­lia­ci­jo­se, plokš­te­lių įra­šuo­se ka­ra­lia­vo Ma­ri­ ka Rökk, Lo­li­ta Tor­res, Fran­kas Si­ nat­ra, Ma­rio Lan­za...

Be­je, iki pat gruo­džio 31 d. Užut­ ra­kio rū­muo­se veiks len­kų ta­py­to­ jų Woj­cie­cho Weis­so ir jo žmo­nos Ane­ri ta­py­bos dar­bų pa­ro­da „Mei­ lė ir epo­cha“. Tad ap­si­lan­ky­mas Užut­ra­ky­je taps ne tik pa­si­vaikš­ čio­ji­mu ma­lo­nia­me gam­tos prie­ globs­ty­je, bet ir pa­žin­ti­mi su dar­ niai tar­pu­sa­vy­je per­si­pi­nan­čio­mis me­no ver­ty­bė­mis.

Uni­ka­lus Tra­kų kraš­to­vaiz­dis ir iš­ skir­ti­nė vie­to­vės au­ra lė­mė ne tik gra­fo pa­si­rin­ki­mą čia gy­ven­ti, bet ir ypa­tin­gą dė­me­sį su­pan­čiai ap­lin­ kai. Ją su­tvar­ky­ti gra­fas pa­ti­kė­jo žy­ miam pran­cū­zų kraš­to­vaiz­džio ar­ chi­tek­tui Édouard’ui Fran­çois An­ dré, ku­ris at­vy­ko į Užut­ra­kį 1898 m. ir su­pla­na­vo jo kū­ry­bai bū­din­go miš­raus sti­liaus par­ką. Prie­šais rū­ mus su­pro­jek­tuo­ti tai­syk­lin­gų for­ mų par­te­riai su kar­po­mų lie­pų alė­ jo­m is, or­na­men­t i­n iais gė­ly­nais, mar­mu­ro va­zo­mis ir skulp­tū­ro­mis.

Rū­mus su pran­cū­ziš­kais par­te­riais su­pa pei­za­ži­nis par­kas. É.F.André meist­riš­kai pa­nau­do­jo kont­ras­tin­ gą pu­sia­sa­lio pei­za­žą, dirb­ti­nių uo­ lų kom­po­zi­ci­jo­mis pa­brėž­da­mas jo kal­vas, o di­din­gą Gal­vės ir Skais­čio spin­de­sį pa­pil­dy­da­mas pa­že­mė­ji­ muo­se ir pel­ku­tė­se iš­kas­tų tven­ki­ nių veid­ro­džiais.

Užut­ra­kio rū­mų Bal­to­ji sa­lė – ypa­ tin­ga akus­ti­ka pa­si­žy­min­ti kon­cer­ ti­nė erd­vė. O sa­lė­je sto­vin­tis nau­ ju­tė­lai­tis, tik žie­mos pra­džio­je į rū­ mus at­vež­tas „Fa­zio­li“ fir­mos for­te­ pi­jo­nas trau­kia kon­cer­tuo­ti tiek pia­ nis­tus, tiek įvai­rius an­samb­lius. Ka­ me­ri­niai kon­cer­tai, mu­zi­kos ir poe­ zi­jos va­ka­rai, spek­tak­liai, ku­rių skai­ čius jau sie­kia be­maž aš­tuo­nias de­ šim­tis, Užut­ra­kio dva­ro so­dy­bos rū­ muo­se pra­dė­ti reng­ti 2009-ai­siais.

VD inf.

„Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? VU Botanikos sode Kairėnuose, Kairėnų g. 43.

KA­DA? Rugsėjo 8 d. 19 val.

KIEK? 30–60 litų.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Rugsėjo 8 d. 19 val.

KIEK? 10–30 litų.

KUR? „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Rugsėjo 10 d. 18.30 val. KIEK? Nemokamai. Registruotis vilmantas@teatraslele.lt iki rugsėjo 9 d.

KUR? Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Didžioji g. 4.

KA­DA? Rugsėjo 11 d. 19 val.

KIEK? 32–102 litai.

Paskutinį sekmadienį...

Tarp Katalonijos ir Norvegijos

Ar tai meilė, ar komedija?

A.Rybako smuiko pasaka

Paskutinis „Kristupo piknikų“ sekma­ dienis bus šiek tiek nostalgiškas. Liu­ das Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas paruošė programą, kurioje netrūks geros nuo­ taikos ir vaidybos. Dainininkai nukels į tarpuka­ rį, skambant tokioms puikiai žinomoms melodi­ joms kaip „Onyte, einam su manim pašokti“, „Ar­ monika“, „Sudiev, sudiev“, „Kariškas vaizdelis“, „Pa­ langos jūroj“, „Paskutinį sekmadienį“ ir kt.

Ansamblis „Hirundo maris“ (jūros kregž­ dės – lot.) aprėpia muziką nuo Kataloni­ jos iki Norvegijos ir atspindi šių skirtin­ gų regionų muzikos tradicijas. Į muzikinę kelionę ves Arianna Savall (balsas, gotikinė arfa) ir Pette­ ris Udlandas Johansenas (balsas, Hardangerio fi­ delis, mandolina). Prieš dvejus metus parengtos programos mintis – muzikos garsais susieti Pietų ir Šiaurės jūras.

Spektaklis „1 for 2“ pagal Samuelio Becket­ to „Komediją“ – skirtingos teatrinės patir­ ties kūrėjų iš Lietuvos, Rusijos, Prancūzijos ir Brazilijos bendras darbas. „Nuo mažens mums pa­ sakoja gražias istorijas apie meilę. Kai suaugame, su­ sirandame savo princeses ir princus... Įsimylim, su­ situokiam, pavyduliaujam, meluojam, kenčiam, ne­ kenčiam… Ar tai meilė? O gal visa tai tik komedija?“ – klausia viena spektaklio autorių Jūratė Trimakaitė.

Kristupo vasaros festivalyje – muziki­ nė intriga: su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu Donato Katkaus, pasirodys charizmatiškasis Aleksandras Ryba­ kas iš Norvegijos. Dainininkas, išgarsėjęs po per­ galės „Eurovizijoje“, pirmą kartą Lietuvoje pasiro­ dys kaip rimtosios muzikos atlikėjas. Ši jo veiklos pusė mažai pažįstama, tačiau smuikas A.Rybako gyvenime užima nepaprastai svarbią vietą.

28

rugsėjo 5–11, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ–S NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybÄ—, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybÄ— socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ–S ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSÄ„ ÄŽRENGTI IR EKSPLOATUOTI SPORTO IR POILSIO KOMPLEKSÄ„ TERITORIJOJE PRIE BALTOJO TILTO Konkurso tikslas – ÄŻrengti ir eksploatuoti miesto savivaldybÄ—s administracijos Intesporto ir poilsio kompleksÄ… apie 16 000 kv. resantĹł aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos m. ploto teritorijoje prie Baltojo tilto, skirtÄ… pr. 3, 16 ir 17 langeliuose, dalyviams pateivilnieÄ?iams sportuoti kokybiĹĄkai ÄŻrengtose kus raĹĄytinÄŻ laisvos formos praĹĄymÄ… ir supaplĹŤdimio tinklinio, krepĹĄinio, rieduÄ?iĹł ir mokÄ—jus 100 Lt ÄŻ Vilniaus miesto savivaldyriedlenÄ?iĹł aikĹĄtelÄ—se, organizuoti varĹžybas bÄ—s administracijos FinansĹł departamento ir turnyrus, turiningai praleisti laisvalai- (departamento kodas 188708377) a. s. LT kÄŻ. Konkurso laimÄ—tojas turÄ—s teisÄ™ ÄŻreng- 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus ti, eksploatuoti ir nuolat priĹžiĹŤrÄ—ti sporto ir banke (banko kodas 70440) uĹž Sporto ir poilsio kompleksÄ… teritorijoje prie Baltojo poilsio komplekso teritorijoje prie Baltojo tilto 2014, 2015 ir 2016 m. Konkurso objek- tilto ÄŻrengimo ir eksploatavimo operatotas ÄŻ dalis neskaidomas. riaus parinkimo konkurso dokumentus.

Konkurso organizavimo pagrindas – Konkurso dalyviai iki 2013 m. rugsÄ—jo 25 Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administraci- d. 8.30 val. pateikia dokumentus uĹžklijuojos direktoriaus 2013 m. rugsÄ—jo 3 d. ÄŻsa- tame ir uĹžantspauduotame voke su uĹžrakymas Nr. 30-1904 „DÄ—l sporto ir poilsio ĹĄu „Sporto ir poilsio komplekso teritorijoje komplekso teritorijoje prie Baltojo tilto prie Baltojo tilto ÄŻrengimo ir eksploataviÄŻrengimo ir eksploatavimo operatoriaus mo operatoriaus parinkimo konkursui“ ÄŻ parinkimo konkurso nuostatĹł tvirtinimo“.

Vilniaus miesto savivaldybės administraciSporto ir poilsio komplekso teritorijoje jos Interesantų aptarnavimo skyrių (Konsprie Baltojo tilto planuojami laikini stati- titucijos pr. 3, 16 ir 17 langeliuose). niai įrengiami pagal nustatyta tvarka paKonkursiniame pasiōlymai esantys dotvirtintą projektą. kumentai (su priedais) turi bōti parengti Konkurso vertinimo kriterijai: valstybine kalba, sunumeruoti, susiōti ir – siōlomas paramos socialinės infras- paskutinio lapo antroje pusėje patvirtinti truktōros plėtrai kiekvienais metais dydis; įmonės vadovo paraťu ir antspaudu. – planuojamas didŞiausias investicijų Vokų su konkursiniais pasiōlyme atplėį sporto ir poilsio komplekso teritorijoje ťimas įvyks 2013 m. rugsėjo25 d. 8.30 val. prie Baltojo tilto įrengimą dydis; 216 kabinete (Konstitucijos pr. 3). – projektinių siōlymų sprendiniai; Papildoma informacija teikiama tele– trumpiausias sporto ir poilsio kom- fonu 211 2269 arba e. paťtu audrone.kerplekso teritorijoje prie Baltojo tilto įrengi- nagiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos mo terminas mėnesiais.

Konkurso dalyviai registruojami ir daly- ir investicijų departamento darbo laikas: viams konkurso dokumentų paketai iťduo- I–IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15. Pietų perdami nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus trauka 12.30–13.15.

SiĹŤlo darbÄ… UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties statybininkai prie mediniĹł karkasiniĹł namĹł, apdailininkai (glaistymas-daĹžymas), linoleumo grindĹł klojÄ—jai. Reikalavimai: anglĹł kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

1155122

atrinktĹł ĹžmoniĹł apklausa. Mes siĹŤlome lankstĹł darbo grafikÄ…, socialines garantijas, atlyginimÄ…, priklausantÄŻ nuo kokybiĹĄkai uĹžpildytĹł anketĹł skaiÄ?iaus. Reikalavimai: vidurinis iĹĄsilavinimas, darbo kompiuteriu pagrindai, gera lietuviĹł kalba. Kreiptis tel. (8 5) 219 2883 arba cv@ gfk.lt.

„Grinda“ aukcione pardavinÄ—s turtÄ…, kurio vertÄ— siekia 4,5 milijono litĹł ÄŽmonÄ— „Grinda“ planuoja vieĹĄo aukciono bĹŤdu parduoti nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…, kurio vertÄ— siekia 4,5 milijono litĹł.

ÄŽ parduodamo nekilnojamojo turto sÄ…raĹĄÄ… yra ÄŻtrauktas administracinis bei buitinis pastatas, garaĹžas, gamybinis pastatas, sandÄ—lis, degalĹł kolonÄ—lÄ— ir naftos purvo gaudytuvas. Ĺ ie statiniai yra 1,0420 ha ploto Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. ÄŻsakymu Nr. 30-1789 Miesto plÄ—tros departamentui pavesta organizuoti apie 0,4 ha teritorijos prie J. iĹĄkeviÄ?iaus ir E.PliaterytÄ—s gatviĹł detaliojo plano rengimÄ…. Planavimo tikslas – nekeiÄ?iant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniĹł ir sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:511) pagrindinÄ—s ĹžemÄ—s naudojimo paskirties (kitos), naudojimo bĹŤdo (gyvenamosios teritorijos (G) ir naudojimo pobĹŤdĹžio (vienbuÄ?iĹł (dvibuÄ?iĹł) gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), pakeisti sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:1992) pagrindinÄ™ ĹžemÄ—s naudojimo paskirtÄŻ iĹĄ ĹžemÄ—s ĹŤkio ÄŻ kitos paskirties ĹžemÄ™, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) ĹžemÄ—s naudojimo bĹŤdÄ…, vienbuÄ?iĹł (dvibuÄ?iĹł) gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1) ĹžemÄ—s naudojimo pobĹŤdÄŻ, planuojamoje teritorijoje suformuoti sklypus, prijungti naudojamÄ… ir tarp gatvÄ—s ribĹł ÄŻsiterpusiÄ… valstybinÄ™

Statybos ir remonto

valstybinės Şemės sklype Elektrinės g. 3. Žemės sklypas visiťkai aprōpintas inŞinerine ir susisiekimo infrastruktōra. Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius Şemės sklypas patenka į rajono centrų ir kitą miťrią didelio uŞstatymo intensyvumo teritoriją, kurioje leistinas maksimalus uŞstatymo intensyvumas – 3,0; leistinas pastatų aukťtis – iki 35 m (jei tai bus nusta-

tyta Aukťtybinių pastatų iťdėstymo specialiajame plane). Žemės sklypo paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos, inŞinerinės infrastruktōros teritorijos, susisiekimo ir inŞinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos.

Planuojama, kad aukcionas bus rengiamas spalÄŻ.

ĹžemÄ™, nustatyti sklypĹł ribas ir plotus, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimus ir statybos reglamentus.

Miesto ĹŤkio ir transporto departamentas ÄŻpareigojamas iĹĄduodamose planavimo sÄ…lygose nustatyti reikalavimÄ…, kad esant Vilniaus miesto savivaldybÄ—s poreikiui (planuojamo ĹžemÄ—s sklypo dalis patenka ÄŻ suplanuotas ar preliminarias gatvÄ—s raudonÄ…sias linijas) turi bĹŤti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inĹžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktĹŤrai ÄŻrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2641.

Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. ÄŻsakymu Nr. 30-1791 keiÄ?iamas Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus 2013 m. balandĹžio 25 d. ÄŻsakymo Nr. 30-952 „DÄ—l pavedimo organizuoti apie 12 ha terito-

rijos prie GuriĹł gatvÄ—s detaliojo plano rengimą“ 2 punktas ir iĹĄdÄ—stomas taip: „2. N u s t a t a u, kad detaliojo plano rengimo tikslas – nekeiÄ?iant Vilniaus miesto savivaldybÄ—s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniĹł, suformuoti naujus sklypus, nustatyti ĹžemÄ—s naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ…, gyvenamosios teritorijos (G), inĹžinerinÄ—s infrastruktĹŤros teritorijos (I), visuomeninÄ—s paskirties (V) naudojimo bĹŤdus ir daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł ir bendrabuÄ?iĹł statybos (G2), susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos (I2), mokslo, kultĹŤros, sporto ir gydymo paskirties pastatĹł bei statiniĹł statybos (V3) naudojimo pobĹŤdĹžius ir kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ—s aktus leistinus ĹžemÄ—s sklypo tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus.“

www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

8 656 97 046, (8 5) 205 2603; www.neuromeda.lt. Trinapolio g. 9C.

1093214

KelioniĹł IĹĄ/ÄŻ LondonÄ… veĹžame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1154196

1155068

Reikalingos valytojos Vilniuje, turinÄ?ios neÄŻgalumo paĹžymÄ—jimÄ…. Kontaktinis tel. 8 600 16 887.

Anoniminė ir efektyvi pagalba medicinos centre „Neuromeda“. Detoksikacija, kodavimas. Speciali kaina psichiatro konsultacijai + kodavimui tik 299 Lt. Registracija tel.

Sveikatos ir groĹžio

Aptarnavimo sfera 1152872

Nekilnojamasis turtas, statyba

VANDENS GRÄ˜Ĺ˝INIAI, GEOTERMINIS Ĺ ILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje iĹĄtisus metus! Garantija, aptarnavimas.

1155277

Technikos remonto Taisome visĹł tipĹł KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. AtriĹĄame ĹžaidimĹł kompiuterius. Suteikiame garantijÄ….

Tel. 8 647 07 741.

1076348

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1129627

UAB „Kovenda� darbui Švedijoje (su sutartimi), ieťko fasado ťiltintojo. Tel. (8 5) 276 7449, 8 686 30 534 (Robertas), e.paťtas info@kovenda.lt.

1158508

Žemės ōkis Anglija! Obuolių, kriauťių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebōtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

1150326

Rinkos tyrimĹł kompanija „GfK“, kvieÄ?ia dirbti APKLAUSŲ ATLIKÄ–JAIS. Darbo pobĹŤdis: pagal pateiktas metodikas savo miesto ÄŻmonÄ—se, gatvÄ—se, namuose atsitiktinai

NQZV[V`a_NPVW\` QVQ V\W\WR `NYÛWR ?V[XaV[Û` T " CVY[Vb` ;NPV\[NYV[Û Z\XÛWVZ\ , 4 + 3

NTR[aĂ­_N ]_VR RZĂ›` Ă­XV\ ZV[V`aR_VW\` \_TN[Vgb\WN V[S\_ZNPV[Ă&#x; `RZV[N_Ă–

Paslaugos Pigiai gamina spintas stumdomomis durimis, virtuvÄ—s, miegamojo, kt. baldus pagal individualius uĹžsakymus. Tel. 8 676 80 295.

Vilniuje, paÄ?ioje miesto ĹĄirdyje, atsidaranti nauja prancĹŤziĹĄka kepyklÄ—lÄ—, kepanti aukĹĄÄ?iausios kokybÄ—s natĹŤralius kepinius, ÄŻ savo darnĹł kolektyvÄ… priims

kepÄ—jÄ… (arba kepÄ—jÄ…-konditerÄ™), turinÄ?iÄ… darbo kepykloje patirties.

SiĹŤlome gerÄ… oficialĹł, visada laiku mokamÄ… atlyginimÄ…, patogĹł darbo grafikÄ…, mokamas atostogas, puikius santykius kolektyve.

Teirautis telefonu: 8 615 85 436.

2013 m. sausio 23 d., treÄ?iadienÄŻ, 10 val. Aleksandro Stulginskio universitete 214 kab. # ) ' &!% (& /! ! $. ) " ! ' # &$ ()! #' $ )# * &' ( ( $"% )( & 2 ' !3 kompiuteriĹł salÄ—je (StudentĹł g. 13, Akademija, Kauno r.) Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerija organizuoja () #(2 " )#$ & - "3' 1 $ " # '( & $& # ,)$ # $&" #0 & # #0 6[S\_Zb\WNZR XNQ Z _bT`Ă›W\ & Q ]V_ZNQVR[Ă&#x; cNY CVY[VNb` _ `NcVcNYQfOĂ›` informacinÄŻ renginÄŻ

1154838

3 - 4 2

* 1 * 0

 @b ]Y\ab `b`VWb`Vú ]_VRZ\[Vú ]NTNY 9VRabc\` XNVZ\ ]YÛa_\`

4 * $“ Z ]_\T_NZÖ Z NQZV[V`a_NcVZ\ NXabNYVW\`•

# #+ * 4 " !+* )( 3 2 !+( )' ! # $' &)' # # 2 '* ! $ !)# 3' & '2

@RZV[N_N` `XV_aN` ]N_NZ\` b

RZĂ›` Ă­XV\ [NbQZR[Ăş V_ XVab` ]Y\ab` ]N_NV XĂş * ! . $ ' # 2 ( *$ & $ . $ & $#2 ' * * ! + 2 " # '(& 2 " ! $& $' '% ! '( tracijĹł melioracijos specialistai.

NQZV[V`a_NcVZ\ ORV X\[a_\YÛ` NXabNYVW\Z` N]aN_aV à _R[TV[V\ QNYfcVú _í]VZb` XYNb`VZb` Na`NXf` _NW\[\ ]N_NV XN` NQZV[V`a_b\WN[af` ;NPV\[NYV[Û` Z\XÛWVZ\ Renginys nemokamas.

TrukmÄ—: ~2NTR[aĂ­_\` `]RPVNYV`aNV 8\[a_\YĂ›` QR]N_aNZR[a\ Na`a\cNV val.

/'

@RZV[N_R XcVRĂ˜VNZV QNYfcNbaV CVY[VNb` V_cV[aĂş V_ A_NXĂş _NW\[Ăş Ă­XV[V[XNV `R[VĂ­[VWĂş QN_Ob\a\WNV cVRa\` RZQV_OVĂş `NcVcNYQ\` Na`a\cNV ]N_RV XĂ›WNV V_ cV`V XNZ NXabNYV V\ `RZV[N_\ aRZN @RZV[N_N` [RZ\XNZN` A_bXZĂ›' N]VR “ cNY

=NTN_OVNV ;NPV\[NYV[Û Z\XÛWVZ\ NTR[aí_N

29

rugsėjo 5–11, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Parduoda Parduodu kokybišką, šviežią, natūralų medų. 1 kg kaina – 17 Lt. Pristatymas į namus nemokamas. Tel. 8 648 25777.

1159020

čio konferencijų centre (Sausio 13-osios g.

2, Vilnius). Seminaro metu bus nagrinėjami daugiabučių namų priežiūros (taip pat šilumos, karšto vandens bei kitų paslaugų) klausimai, remontų ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos bei finansų ir dokumentų valdymo klausimai. Išsamios informacijos teirautis tel. 261 1003, 212 0647, e. paštas info@bustorumai.lt; www.bustorumai.lt.

1158874

1143778

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058722

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068535

Kviečia mokytis Šnekamosios ANGLŲ kalbos kursai tiesioginiu metodu. Tel. 8 657 88 501.

1158053

Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama būsto dalyvių švietimo programą, finansuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kviečia Justiniškių, Pašilaičių ir Perkūnkiemio daugiabučių namų gyventojus į nemokamą seminarą, kuris vyks 2013 m. rugsėjo 18 d. 15 val. „Karolinos“ viešbu-

AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS Keltų linija Klaipėda–Kylis 4 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai – tik 726 Lt* 2 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai – tik 418 Lt* Vienvietė „Commodore“ kajutė + pusryčiai +automobilis – tik 495 Lt Dvivietė „Commodore“ kajutė + pusryčiai +automobilis – tik 844 Lt* Keturvietė kajutė + automobilis – tik 987 Lt*

Pamestą UAB ISPS antspaudą, laikyti negaliojančiu. k.

1158058

Pradedamas rengti žemės sklypų, buv.

Gurelių km., Panerių sen. (kad Nr. 0101/0165:678, kad. Nr. 0101/0165:718), detalusis planas. Planavimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 03 02 įsakymas Nr. 30-459 ir Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2013 04 30 sutartis Nr. 042246, registracijos Nr. A615-57(2.15.1.7-AD4). Planavimo organizatoriai – Petras Augustinavičius, Regina Augustinavičienė. Planavimo tikslai – vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais pakeisti žemės paskirtį į gyvenamąsias teritorijas (vienbučiams ir dvibučiams namams statyti) ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijas (apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų), sudalyti sklypais, nustatyti statybos reglamentus: gyvenamosios paskirties sklypams užstatymo intensyvumas iki – 0,8, negyvenamosios paskirties sklypams iki – 2,0, aukštingumas iki – 4 aukštų įskaitant mansardą. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Projektavimo strategija“, adresas: A.Juozapavičiaus g. 11-313, LT-09311, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 675 43 255, e. paštu info@projektavimostrategija.lt.

1156127

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Informuojame, kad pradedamas rengti žemės sklypo Kryžiokų k. (kadastro Nr. 0101/0115:16) -1,5351 ha detalusis planas.

Planavimo pagrindas – 2013 m. balandžio 26 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-41-(2.15.1.7-AD4). Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti žemės sklypo naudojimo paskirtį – kitą, naudojimo būdus – gyvenamosios teritorijos – (G) ir atskirų želdynų teritorijos (E), pobūdžius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) ir rekreacinės paskirties želdynų (E1) bei kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, padalyti sklypą.

Planuojamas žemės sklypų būdas ir pobūdis – gyvenamoji naudojimo būdo, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, atskirų želdynų teritorijos, rekreacinės paskirties želdynų ir inžinerinės infrastruktūros būdo bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių pobūdžio. Numatomi statyti statiniai - gyvenamieji vienbučiai/dvibučiai namai, inžinerinės ir susisiekimo komunikacijos. Planavimo organizatorius – Genoefa Lapševič (Kryžiokų g. 300, Vilnius, tel. 231 8508). Planavimo terminai – 2013 06 - 2013 12. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel.

8 686 80 136. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka – pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys, gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekci-

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Pamesta (laikyti negaliojančiu) Pamestas UAB „Trikobalta“ (įm.

123854587) registracijos pažymėjimas.

Detalieji planai

Nekilnojamąjį turtą

1157761

1155408

Įvairūs

Alytaus r., Nemunaičio sen. SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba ribojasi su Nemuno pakrante 480 metrų, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 700 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

jos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Keltų linija Klaipėda–Karlshamnas 4 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai – tik 726 Lt* 2 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai – tik 418 Lt* Keturvietė kajutė + automobilis – tik 984 Lt* Dvivietė „Commodore“ kajutė + pusryčiai + automobilis – tik 850 Lt* Akcijos galioja 2013 09 01–11 30 * Kaina nurodyta į vieną pusę.

Pasiūlymų kiekis kiekviename reise ribotas. Yra papildomų sąlygų.

Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Kita 2013 09 06 nuo 9 iki 9.15 val. Vilniaus m., Antakalnio sen., Vinciūniškių sodų 16-oji g.

4, nuo 11.30 iki 11.45 val. Vilniaus raj., Dukštų sen., Antakalnių k., Airėnų sodų 2-oji g.

11 bei nuo 12 iki 12.15 val. Vilniaus raj., Dūkštų sen., Brinkiškių k., Žaros 21-oji g. 5 bus ženklinamos sklypų ribos. Gretimo sklypo SB „Žara“ Nr. 280 savininkas, SB „Airėnų“ skl.Nr. 244 savininkas ir skl. kad. Nr. 0101/0007:1897 mirusios savininkės Reginos Bronislavos Banelienės paveldėtojai kviečiami dalyvauti ženklinime. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90 - 502, Vilnius, tel. 8 611 31 242.

1155971

Rengiamas žemės sklypo Skroblų g. 13 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės 2013 06 28 įsakymas Nr. A301602. Rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Išsamesnės informacijos prašome kreiptis į SĮ VILNIAUS PLANAS, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 527 kab. Tel. 8 698 81 851, matininkas A.Kunigėlis.

30

rugsėjo 5–11, 2013

skelbimai

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2013 08 30 įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2.)

- 2421 yra patvirtintas žemės sklypo esančio Kalvelių sen., Kenos glž. st., Kalabariškių k., formavimo ir pertvarkymo projektas.

Planavimo tikslas – supaprastinta tvarka suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, adresu Kalvelių sen., Kenos glž. st., Kalabariškių k., reikalingą AB „Lietuvos geležinkeliai” patikėjimo teise valdomo statinio naudojimui pagal paskirtį. Planavimo organizatorius – AB „Lietuvos geležinkeliai“ a. k. 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas - uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“ I. Kanto g. 25, LT-44296, Kaunas. Teirautis grupės vadovo Evaldo Grybausko, tel. (8 37) 205 229, arba inžinierės Daivos Sinkevičiūtės tel. 8 614 23 301, e. paštas Daiva.Sinkevičiūtė@kelprojektas.lt; www.kelprojektas.lt.

1157246

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2390 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Karveliškių k., Riešės sen., Vilniaus raj., (kad. Nr. 4170/1000:550), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Česlav Rauba.

1157946

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITĄ. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovas: UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, tel.: 8 5 268 5989, faks.: 8 5 268 5988. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting”, S. Žukausko 33-53, LT – 09129, Vilnius, Tel. 8 5 278 9595 Faks. 8 5 277 8195, mob. 8 655 42 182; Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Ga-

mybinio pastato rekonstrukcija įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Geologų g. 12A, Vilnius, Vilniaus apskr. PAV subjektai, nagrinėjantys dokumentus, teikiantys išvadas: Vilniaus visuomenės sveikatos centras; KPD Vilniaus teritorinis padalinys; Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakinga institucija priimsianti sprendimą: Vilniaus Regioninis aplinkos apsaugos departamentas (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius). Susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita galima nuo rugsėjo 9 d. iki rugsėjo 23 d. Naujininkų seniūnijoje (Dariaus ir Girėno g. 11, LT-02170 Vilnius) darbo dienomis: pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–16.30 val., penktadieniais 7.30–15.15 val. Pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai

institucijai) prašome teikti PAV dokumentų rengėjui UAB “R.A.C.H.E.L Consulting” S. Žukausko 33-53, LT – 09129 Vilnius (kontaktinis asmuo V.Beržinytė, vaiga@rachel.lt), raštu, el.paštu nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, per 10 d.d. nuo šios informacijos paskelbimo dienos iki viešo svarstymo ir 10 d.d. dienų po jo. Informuojame, kad viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita vyks 2013 m. rugsėjo 23 dieną 15 val.

Naujininkų seniūnijos patalpose.

1159080

Pranešame, kad UAB „MJRgroup“ 2013 rugsėjo 16 d. 9.00 val. atliks Eglės Valiulytės sklypo Kad. Nr. 4154/1102:241, esančio Migūnų 8-oji g. 14, SB „Migūnai“, Pakovarniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo Kad. Nr. 4154/1102:0141 savininką Roman Skėrlo dalyvauti nustatant sklypų bendrą ribą. UAB „MJRgroup“ adresas Ulonų g. 5, LT-08240, Vilnius. Tel. 8 675 31 877, e. p. info@mjrgroup.lt.

1156229

laisvalaikis

„Vinetu Kaimas” – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: sutikti krintančių spalvingų lapų mėnesį, pasi-

semiant indėnų išminties ir žinių, dalyvaujant pažintinėse-pramoginėse programose, akies taiklumą išbandyti šaudymo iš lanko, spjaudyklės ir ietės mėtymo turnyre, išsižiesti molines puodynes, bei pailsėti gamtoje!!! Poilsiauti, pramogauti mistiniame indėnų name vigvame, surūkyti taikos pypkę; išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį – inipi; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Sekmadieniais organizuojamos šeimos popietės. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės sen. Šlikių k. Daugiau informacijos: www.vinetukaimas.lt, tel.: +370 602 50 008 1146358

Dėl prašymų pateikimo rengiant Geisiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 16 d. bus pradėtas rengti 233,75 ha teritorijos Vilniaus rajono Geisiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Geisiškių kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugsėjo 16 d. gali pateikti prašymus Naci-

onalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Irena Sinkevič ir Marija Nescer (VĮ „Valstybės žemės fondas“ Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Geisiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 11 aukšte., I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 1 d. bus pradėtas rengti 22.4900 ha teritorijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai,

pirkti arba nuomoti (prie nuosavybės teise turimų statinių) iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. rugsėjo 13 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui. Projektavimo darbus vykdo Genovaitė Indrulėnaitė, (Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas Vilniaus žemėtvarkos skyrius, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2853). Su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 807 kab., darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 iki 15.45 val.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 10 d. bus pradėtas rengti 102,45 ha teritorijos Vilniaus rajono Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Asmenys, pageidaujantys Raudondvario kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugsėjo 14 d.

gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Jelena Gordej, (VĮ Valstybės žemės fondas, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Raudondvario kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g.

147, Vilnius, 9 aukšte, 905 kab., IV 8.30–12 val.

Orai

Vėjas 3–4 m/s

penktadienį +18

Ši savaitė turėtų baigtis be lietaus – sinoptikai prognozuoja, kad artimiausios dienos bus saulėtos, o lietaus iki kitos savaitės nenumatoma. Šiandien temperatūra pakils iki 17–21 laipsnio, lietaus neprognozuojama. Penktadienio naktį temperatūra laikysis apie 5–10, dieną 17–22 laipsnius šilumos.

Panašūs orai išsilaikys ir savaitgalį: naktimis temperatūra bus apie 5–11, o dieną 20–22 laipsnius šilumos.

36-oji metų savaitė.

Saulė Mergelės ženkle.

Savaitgalio orai

+20

+19

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+19

Klaipėda

+7

Panevėžys

+30 +24 +28 +30 +16 +33 +18 +20

+19

6

+18

+20

šeštadienį

Tauragė

+20

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+30 +30 +12 +18 +26 +19 +32 +26

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+6

+19

Vėjas (m/s)

+21

3

Vilnius

+18

+23 +20 +29 +28 +20 +31 +31 +21

Diena

Marijampolė

+19

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+6

Vėjas (m/s)

+22

4

Kalendorius Ketvirtadienis, rugsėjo 5 d.

penktadienis, rugsėjo 6 d.

šeštadienis, rugsėjo 7 d.

sekmadienis, rugsėjo 8 d.

pirmadienis, rugsėjo 9 d.

antradienis, rugsėjo 10 d.

trečiadienis, rugsėjo 11 d.

Teka 6.33 Leidžiasi 20.01

Teka 6.35 Leidžiasi 19.58

Teka 6.37 Leidžiasi 19.56

Teka 6.39 Leidžiasi 19.53

Teka 6.41 Leidžiasi 19.51

Teka 6.42 Leidžiasi 19.48

Teka 6.44 Leidžiasi 19.46

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Dingailė, Erdenis, Justina, Laurynas

VARDAI: Beata, Faustina, Faustas, Tautas, Vaištautas

VARDAI: Bartas, Klodas, Palmyra, Regina

VARDAI: Adriana, Daumantė, Klementina, Marė, Marija

VARDAI: Argintas, Ramutė, Sergijus, Sonata

VARDAI: Dionyzas, Konstancija, Salvija, Tautgirdas

VARDAI: Augantas, Daugmantas, Gytautė, Nutautas

1638 m. gimė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, dar vadinamas Karaliumi Saule.

1666 m. baigėsi Didysis Londono gaisras. 10 tūkst. pastatų, tarp jų ir Šv. Pauliaus katedra, buvo sunaikinta. Gaisras nusinešė 6 žmonių gyvybę.

1946 m. Zanzibare gimė britų grupės „Queen“ lyderis, dainininkas, dainų autorius Freddie Mercury (tikrasis vardas Farrokas Bulsara).

1948 m. gimė teatro ir kino aktorė Vaiva Mainelytė.

1997 m. mirė Motina Teresė, albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė.

1920 m. gimė poetas Paulius Širvys.

1943 m. gimė britų grupės „Pink Floyd“ muzikantas Rogeris Watersas.

1972 m. gimė futbolininkas Saulius Mikalajūnas.

1986 m. gimė krepšininkas, Lietuvos rinktinės įžaidėjas Mantas Kalnietis.

1991 m. Sovietų Sąjunga pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę.

1998 m. mirė japonų kino režisierius Akira Kurosawa.

2004 m. mirė poetas, rašytojas, vertėjas Vladas Šimkus.

2007 m. mirė italų operos solistas Luciano Pavarotti.

Panevėžio miesto diena 1533 m. gimė Anglijos karalienė Elžbieta I. 1812 m. įvyko Borodino mūšis: rusai, pralaimėję Napoleono vadovaujamai prancūzų armijai, paliko Maskvą.

1829 m. gimė chemikas Friedrichas Augustas Kekulé. Jis laikomas organinės chemijos tėvu.

1870 m. gimė rusų rašytojas Aleksandras Kuprinas.

1949 m. gimė JAV dainininkė Gloria Gaynor.

1952 m. gimė lietuvių literatūros tyrinėtoja Jūratė Sprindytė.

1961 m. gimė teatro režisierius Gintaras Varnas.

Šilinės (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena) Vytauto Didžiojo karūnavimo diena Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena Tarptautinė raštingumo diena 1157 m. gimė Anglijos karalius Ričardas I, dar vadinamas Ričardu Liūtaširdžiu.

1841 m. gimė čekų kompozitorius romantikas Antonínas Dvořákas.

1928 m. gimė režisierius Petras Abukevičius.

1971 m. gimė amerikiečių aktorius Davidas Arquette’as.

1979 m. gimė JAV dainininkė Pink.

Tarptautinė grožio diena Testuotojų diena 1585 m. gimė kardinolas Rišeljė.

1828 m. gimė rusų rašytojas Levas Tolstojus.

1901 m. mirė prancūzų dailininkas ir litografas Henri de Toulouse’as-Lautrecas.

1932 m. gimė rašytojas Vytautas Bubnys.

1934 m. mirė kompozitorius Juozas Naujalis.

1960 m. gimė aktorius Hugh Grantas.

1966 m. gimė amerikiečių aktorius Adamas Sandleris.

1975 m. gimė Kanados dainininkas Michaelas Bublé.

1980 m. gimė amerikiečių aktorė Michelle Williams.

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena 1933 m. gimė vokiečių dizaineris Karlas Lagerfeldas.

1950 m. gimė grupės „Aerosmith“ narys Joe Perry.

1960 m. gimė aktorius Colinas Firthas.

1968 m. gimė britų režisierius Guy Ritchie.

1974 m. gimė NBA krepšininkas Benas Wallace’as.

1976 m. gimė profesionalus brazilų tenisininkas Gustavo Kuertenas, buvusi pirmoji pasaulio raketė.

1977 m. gimė laidų vedėja, folkloro dainininkė, etnomuzikologė Loreta Sungailienė.

1978 m. gimė krepšininkas Ramūnas Šiškauskas.

1885 m. gimė anglų rašytojas Davidas Lawrence’as.

1937 m. gimė poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova.

1940 m. gimė JAV režisierius Brianas De Palma.

1945 m. gimė buvęs vokiečių futbolininkas Franzas Beckenbaueris.

1961 m. mirė išeivijos rašytojas Antanas Škėma.

1965 m. gimė JAV muzikantas Moby.

2001 m. JAV buvo įvykdytas teroro aktas: du pagrobti lėktuvai trenkėsi į Pasaulio prekybos centro Niujorke dangoraižius, vienas – į Pentagoną, dar vienas nukrito Pensilvanijoje.

1 6

2

3

8

1

lengvas sudoku

4 7

7

4

1

5

7

7 karštOJI linija: 212

5 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

1 9

8 7

3

9

1

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

4

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

9

4

5

5

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

6

8 9

8

9 8

8 3

3

1 4 3

3

7

6

2 sunkus sudoku

6

1

7

9 2

7

reklamos skyrius: 261

6 5

1

9 6

3

3 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

2

9

6

5

3

7

4

2

8

1

5

7

3

4

2

1

8

6

9

4

3

8

5

2

1

9

7

6

9

4

6

5

8

7

2

1

3

7

2

1

6

8

9

5

4

3

1

2

8

3

6

9

4

7

5

8

5

4

7

9

6

1

3

2

8

6

4

9

7

5

3

2

1

3

1

6

4

5

2

8

9

7

7

5

2

1

3

6

9

8

4

2

7

9

1

3

8

6

5

4

3

9

1

2

4

8

7

5

6

5

9

7

2

1

3

4

6

8

4

1

5

8

9

2

6

3

7

6

8

2

9

4

7

3

1

5

6

8

9

7

5

3

1

4

2

1

4

3

8

6

5

7

2

9

2

3

7

6

1

4

5

9

8

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

8 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1372 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3800.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242