PIRMAS miesto dienraštis
penktadienis, RUGsėjo 6, 2013
www.kl.lt
Kam iš tiesų dirba dešinieji politikai?
Nuomonės 6p.
R.Paksas nori, kad V.Žirinovskis būtų nepageidaujamas asmuo visoje ES.
Australijos rinkėjai metro ilgio balsalapiuose bandys susigaudyti didinamaisiais stiklais.
Lietuva 8p.
Pasaulis 12p.
„Deimanto“ bylos bėglys Žmogžudystė se naties neturi. Paties garsiausio juvely rinės parduotuvės „Deimantas“ apiplė šimo istorija Klaipė doje – dar be pabai gos. Pagrindinis pik tadarys klaipėdie tis Sigitas Norkus šiandien turėtų bū ti 45-erių. Dėl dvigu bos žmogžudystės ieškomas vyras nuo teisingumo slapstosi jau 18 metų.
„Žmogus išeina į pensiją, neturi veiklos ir numiršta.“ Skaudžią tiesą įvardijo miesto tarybos narys Artūras Razbadauskas, siekiantis, kad Klaipėdoje senjorai senėtų sveikai.
Picerijose pasigesta tualetų Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Picas pardavinėja, staliukai pa tiekalams pasidėti pastatyti, o net nėra kur rankų prieš valgant nusiplauti“, – kai kuriomis uosta miesčio picerijomis baisėjosi klai pėdiečiai.
a.dykoviene@kl.lt
Peržengę ribą
4
Kaina 1,30 Lt
3p.
Asta Dykovienė
1995-ųjų kovo pabaigoje į juvelyri nių dirbinių parduotuvę „Deiman tas“ Lietuvininkų aikštės kampe įsiveržė du jauni vyrai, vienas jų – ginkluotas pistoletu. Tikslas ba nalus – brangenybių vagystė, tačiau padariniai – kraupūs. Per išpuolį septyniais šūviais buvo mirtinai su žalotas Klaipėdos apsaugos polici jos vyresnysis policinin kas 45 m. Zigmas R.
205 (19 808)
Paieška: klaipėdietis S.Norkus, ieškomas dėl dvigubos žmogžudystės juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, nuo
teisingumo slapstosi jau daugiau nei 18 metų.
Vytauto Petriko fotomontažas
Tačiau viešojo maitinimo įstai gas tikrinantys specialistai tokius skundus vadino nepagrįstais, nes esą klientai tiesiog kelia per dide lius reikalavimus. Klientai ypač priekaištus žėrė pi cerijoms „Pizza Express“, kurios veikia net penkiose Klaipėdos vie tose. Jose išties nėra įrengta tuale tų, kuriais galėtų pasinaudoti picas perkantys klaipėdiečiai. „Visos šios picerijos turi mais to tvarkymo pažymė jimus.
2
Skandalas dėl įtartinos apžiūros Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Agronomui apkarto mašinos pir kimo istorija. Patikėjęs pardavėju ir techninės apžiūros dokumentu, vyras tik po sandorio įforminimo sužinojo, kad mašina apskritai ne tinkama eksploatuoti. Patikėjo talonu
„Opel Omega“ automobilį įsigijęs 62 metų Vacys Zieringis įtaria, kad
techninės apžiūros talonas jo auto mobiliui buvo išduotas neteisėtai. „O tiksliau, nupirktas. Žinote, juk dabar visko pasitaiko. Kiekviename kaime žmonės turi savo kontraban dinio benzino tiekėją ar cigarečių pardavėją. Spėju, kad ir automobilių prekeiviai turi savo kontaktų techni nei patikrai“, – kalbėjo agronomas. Kretingalėje gyvenantis vyras inter nete aptiko skelbimą, kad parduoda mas 1997 metais paga mintas „Opel Omega“.
7
Pirkinys: šis „Opel Omega“ automobilis prieš metus buvo pripažintas techniškai tvarkingas, o dabar juo
draudžiama važinėti.
Asmeninio archyvo nuotr.
2
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
miestas
Ištaigingos santuokos – emigrantų ženklas Pasibaigus vasarai, Klaipėdos savivaldy bės Civilinės metrikacijos ir registraci jos skyriaus darbuotojai atokvėpio nesiti ki – intensyvus darbymetis truks iki pat spalio. Vien artėjantį savaitgalį čia ketina ma sutuokti beveik tris dešimtis porų. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Pasak Civilinės metrikacijos po skyrio vedėjos Zitos Dapšienės, ir šiemet besituokiantys uosta miesčio gyventojai ištikimi tradi cijoms. Populiariausia alternatyvi vieta santuokai registruoti išlie ka Klaipėdos piliavietės poternos, taip pat dažnai sulaukiama pagei davimų susirašyti pajūryje, univer siteto Botanikos sode ar laive. „Kadangi nemažai korekcijų įne ša orai, žmonės įprastai stengia si virš galvos turėti stogą. Bet jei pasitaiko graži diena, tiems, kurie buvo pasirinkę ceremoniją po at viru dangumi, išties pasiseka. Bet kokiu atveju prašome pavėsinės tipo stogelio, nes reikia apsaugoti dokumentus, jei lytų. Vieni tuo pa sirūpina, kiti ne, tad tenka pakliū
ti į įvairias situacijas“, – pripažino pašnekovė. Pasak Z.Dapšienės, jei alternaty vias santuokos įregistravimo vietas besirenkančių porų pastaraisiais
Viena ryškiausių naujų tendencijų – tai, jog santuokos tapo gerokai kuklesnės.
metais ir daugėja, esą tikrai nežy miai. Per tam skirtą dieną netenka daugiau kaip keturis kartus vykti į išskirtinesnes vietas. Kaip teigė Klaipėdos rajono sa vivaldybės Civilinės metrikaci jos skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Jurgulienė, populiariau
Rizika: tuoktuvių ceremoniją po atviru dangumi besirenkantys jaunieji neapdrausti nuo gamtos pokštų. „Shutterstock“ nuotr.
sia vieta, pasirinkus ne „valdišką“ įstaigą, yra pajūris, įprastai Olando Kepurės skardis. Tarp kitų mėgstamų vietų – kai mo turizmo sodybos, kai kurie jau nieji susirašyti pageidauja net savo namuose. „Kokių nors keistų, ekstrava gantiškų pageidavimų nesame sulaukę. Viena originalesnių vie tų – piliakalniai, po atvejį buvo ir
praėjusiais metais, ir šiemet. To kios ceremonijos primena pago niškas apeigas su lininiais drabu žiais, lauko gėlėmis“, – šyptelėjo pašnekovė. R.Jurgulienės pastebėjimu, be sirenkančių alternatyvias tuoktu vių vietas porų pastaraisiais metais po truputį daugėja ir neretai tai bū na nebe pirmą kartą besituokian tys žmonės.
Viena ryškiausių naujų tenden cijų, R.Jurgulienės teigimu, tai, jog santuokos tapo gerokai kuklesnės, neretai palyda minimali – tik jau nieji ir liudytojai, o jei ir yra porų – po tris, daugiausia – penkios. „Prašmatnesnes, prabangesnes vestuves paprastai kelia emigran tai ir savo iškilmes jie dažniausiai patiki vestuvių planuotojams“, – pastebėjo pašnekovė.
Picerijose pasigesta tualetų Juos išduodant, buvo 1 pateiktas ir veiklos ap rašymas, o jame numatyta, kad
tose picerijose maisto produktai parduodami išsinešti, o ne varto ti vietoje. Todėl tualetų klientams ir neprivaloma įrengti“, – aiški no Klaipėdos apskrities valstybi nės maisto ir veterinarijos tarny bos viršininkas Antanas Bauža. Jis įžvelgė, jog problemų, matyt, nekiltų, jei nebūtų pastatyta staliu kų. Jiems esant žmonės ir supran ta, kad picas ar kitus užkandžius galima valgyti ir vietoje, nepriva loma išsinešti. „Jei žmonės skundžiasi, būtinai patikrinsime šias prekybos vietas, ar tikrai jose viskas yra tinkamai daroma“, – patikino A.Bauža. Jo teigimu, tualetai tokiose pice rijose vis dėlto yra, tačiau jie skirti darbuotojams. „Jei kokį klientą prispirtų mirti nas reikalas, gal darbuotojai leistų pasinaudoti tualetu“, – geranoriš
kumo aptarnavimo sferoje tikėjosi viršininkas. Dar kartą patikinęs, jog tuale tų klientams tose vietose, kur par duodamas maistas išsinešti, įrengti neprivaloma, jis vylėsi, jog versli ninkai bus supratingesni. „Aišku, kad galėtų įrengti tų tua letų, juk taip ir klientai jaustųsi la biau gerbiami, jų daugiau ateitų, padidėtų apyvarta“, – galimą įvy kių seką vardijo A.Bauža. „Pizza Express“ picerijas Klai pėdoje valdančios bendrovės di rektorius Tomas Tuskevičius tei gė, jog tualetų klientams įrengti neįmanoma, nes patalpos tiesiog per mažos. „Mūsų veiklos koncepcija yra pi cos išsinešti. Kėdes ir aukštus sta liukus pastatėme, kad klientams būtų patogiau laukti, kol iškeps picos. Jau ne mūsų reikalas, jei jie sugalvoja prie tų staliukų ir paval gyti“, – abejingas kai kurių klientų skundams buvo T.Tuskevičius.
Samprata: „Pizza Express“ veiklos pobūdis yra prekiauti picomis išsi
nešti, todėl esą klientai neturėtų reikalauti galimybės nusiplauti ran kų ar pasinaudoti tualetu. Vytauto Petriko nuotr.
3
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
miestas Leido pirkti akcijų
Kainos nekito
Studijuoja užsieniečiai
Bendrovei „Klaipėdos duona“ leista įsigyti 88,5 proc. kepyklos „Javinė“ akcijų. Tokį prašymą va kar patenkino Konkurencijos ta ryba. Registrų centro duomeni mis, „Javinės“ akcijas valdo 47 fiziniai asmenys. Kepykla pernai uždirbo 281 tūkst. litų pelno – 41 proc. daugiau nei užpernai. „Ja vinėje“ dirba 110 darbuotojų.
Klaipėdoje parduodamų butų kainos rugpjūtį, palyginti su lie pa, nepakito ir vidutiniškai buvo 3320 litų už kv. m. Vilniuje rugp jūtį kainos pakilo ir dabar siekia iki 4148 litų už kv. m, Kaune su mažėjo iki 3221 lito už kv. m. Par duodamų butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuo se per metus sumenko 0,5 proc.
Rugsėjo pirmoji savaitė yra iš skirtinė ne tik Klaipėdos univer siteto (KU) pirmakursiams, bet ir užsienio studentams. Rudens semestrą KU mokysis 34 stu dentai iš Ispanijos, Turkijos, Itali jos, Čekijos, Vokietijos, Baltarusi jos, Rumunijos, Malaizijos, Kroa tijos, Portugalijos, Nigerijos, Ar mėnijos bei Kazachstano.
Ieškos pinigų sveikai senatvei Klaipėda sensta. No rint išsaugoti pagy venusius žmones gyvybingus reikia sukurti sveiko senė jimo koncepciją. To kį tikslą užsibrėžė kai kurie miesto ta rybos nariai, kurie jau kitų metų biu džete prašys pinigų įvairiems senjorų užsiėmimams.
Pažymėjimas. Šiandien 11 val. Klaipė dos Liudviko Stulpino prog imnaz ijo je bus pristatytas Elektron in io mok i nio paž ymėjimo dieg imo bandoma sis projektas. Keleiviai. Rugpjūt į miesto autobusais važ iavo per 692 tūkst. keleiv ių. Popu liar iausios stotelės buvo „Bibl iotekos“, važ iuojant iš šiaur inės į piet inę mies to pusę, „Smiltelės“, važ iuojant iš piet i nės į šiaurinę miesto pusę, „Atg imimo“, važ iuojant iš šiaur inės į piet inę mies to pusę.
Įrodyta: viena pagrindinių sąlygų, jog pagyvenę žmonės būtų sveiki ir jaustųsi laimingi – jų užimtumas.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Visuomenė, ne tik klaipėdiečiai, sensta ir tai visiems aišku“, – ten denciją įvardijo Klaipėdos miesto tarybos narys, Strateginės plėtros komiteto pirmininkas Artūras Raz badauskas. Pasaulinės sveikatos organiza cijos (PSO) vertinimu, šiuo metu senu įvardijamas žmogus, sulau kęs 75-erių ir daugiau metų. As muo nuo 65-erių iki 75 metų lai komas pagyvenusiu. Tačiau PSO jau vyksta disku sijos, jog vertėtų peržiūrėti se nų žmonių amžiaus ribą ir ją pa kelti iki 80 metų. Kitaip tariant, 79-erių žmogus dar būtų pagyve nęs, o jau tik įkopęs į devintą de šimtį – senas.
Dienos telegrafas
„Kai visuomenė šitaip sensta, iš ties reikia kalbėti apie sveiką senė jimą. Dabar senatvę suvokiame tik taip, kad vyresnio amžiaus žmonės geria tabletes ir viskas. Jie uždary ti tarp keturių sienų, žiūri televi zorių, nueina tik iki šaldytuvo, nu tunka ir numiršta. Turime rūpintis, kad taip neatsitiktų“, – entuzias tingai kalbėjo A.Razbadauskas. Jo iniciatyva ir Klaipėdos stra teginiame plane iki 2020 metų at sirado įrašas, jog būtina sukur ti sveiko senėjimo koncepciją, ją įgyvendinti, taip užimti kuo dai giau senjorų, kad jie jaustųsi rei kalingi ir gyvybingi. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jei žmogui, ypač vyresnio am žiaus, stinga veiklos, jis nesijaučia reikalingas, jo sveikata labai pa šlyja. Pagrindiniai sveiko senėjimo
„Shutterstock“ nuotr.
principai ir yra senjorų užimtumas, fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Šiuos dalykus ir reikia propaguo ti“, – pabrėžė politikas. Šiuo metu Klaipėdoje veikia Tre čiojo amžiaus universitetas, tačiau jo egzistavimas pakibo ant plauko. „Jį lanko daugybė senjorų ir ne to dėl, kad įgytų išsilavinimą, o tam, kad pabendrautų, susirastų bend raminčių, turėtų veiklos. Tačiau miesto valdžia Trečiojo amžiaus universitetui nėra skyrusi nė lito, jį išlaiko Klaipėdos universitetas. Jis taip pat nesitaško pinigais, todėl jau prabilta, jog senjorams malonią veiklą galbūt teks nutraukti“, – apie grėsmę prakalbo A.Razbadauskas. Jis teigė, jog Bendruomenės sveikatos taryba, kuriai politikas vadovauja, teiks ne vieną pasiū lymą, kurios senjorų sveiko senė
jimo priemonės būtų finansuoja mos iš miesto biudžeto. „Aišku, pinigų viskam neužteks, bet bent kažkiek reikia skirti. Tie sen jorai yra mūsų tėvai, seneliai, grei tai ir patys jais būsime. Gal kas nors ir norėtų juos kuo greičiau palaido ti, kad nereikėtų mokėti pensijų, bet mes savo artimais žmonėmis norime džiaugtis kuo ilgiau, todėl reikia su teikti jiems galimybę senti sveikai“, – pabrėžė A.Razbadauskas.
22,1 – tiek proc. klaipėdiečių yra pensinio amžiaus.
Renginys. Šiandien Nidoje vyks tradi cinis, 15-asis architekto Alg imanto Za višos (1935–1998) labdaros ir paramos fondo reng inys. Penktadien į architek tai rinksis į sem inarą-disk usiją tema „Šiuolaikinė architektūra ir viešasis in teresas Kuršių nerijoje“. Po reng inio 16 val. Nidos etnografi nėse kapinėse bus lankomas architekto A.Zavišos kapas. Vakare prieplaukos vyninėje vyks ge riausių rekreacinės, poilsio, landšafto, urbanistinių sprendimų parodos-kon kurso darbų pristatymas ir A.Zav išos fondo įsteigto apdovanojimo „Už ge riausią rekreacinės architekt ūros kū rin į“ įteik imas. Mirtys. Vakar Klaipėdos sav ivaldybės Civ il inės metr ikacijos ir reg istracijos skyr iuje užreg istr uotos 3 klaipėd iečių mirtys. Mirė Eugen ija Krasausk ienė (g. 1931 m.), Julija Šmaukštienė (g. 1934 m.), Valerija Muzalevskaja (g. 1935 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Jul ija Šmaukšt ienė, Liudm ila Ščeba kova, Bronė Palinausk ienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 6 mergaitės ir berniukas.
Apie atliekų išvežimą praneša SMS žinute Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Lietuvos regioninių atliekų tvar kymo centrus sudomino latvių patirtis. Šios įstaigos šalyje kai mynėje ne tik renka pinigus, bet ir rūpinasi šiukšlių išvežimu, rū šiavimu, perdirbimu ir net žmo nių švietimu. Dėl naujovės – diskusijos
Vakar Klaipėdoje vyko tradicinė Lietuvos regioninių atliekų tvarky mo centrų asociacijos organizuoja ma tarptautinė konferencija. Konferencijoje dalyvavo visų Lietuvos regioninių atliekų tvar kymo centrų vadovai, Aplinkos ministerijos ir savivaldybės spe cialistai, svečiai iš Latvijos.
Aplinkos ministerijos spe cialistai konferencijoje prista tė naują rinkliavos už atliekų tvarkymą skaičiavimo metodi ką, kuri galioja jau nuo liepos 1 d., tačiau savivaldybės ja kol kas nesivadovauja. Numatyta, kad naujoji rinkliavos skaičiavimo sistema turi būti įgy vendinta per dvejus metus. Pagrindinis naujosios rinkliavos skaičiavimo tvarkos skirtumas tas, kad ji tampa dvinarė – atsi randa pastoviosios ir kintamosios išlaidos. Lietuvos regioninių atliekų tvar kymo centrų vadovai domėjosi, kiek įmanoma ją pritaikyti prakti koje, ar tai paskatins žmones rū šiuoti atliekas, ar bus iš to naudos, kaip kis rinkliavos dydis.
Gauna pranešimą telefonu
Ypač didelio susidomėjimo sulaukė svečio iš Latvijos – ZAAO regioni nės įmonės vadovo Aivaro Sirmais
Aivaras Sirmais:
Pastatyti konteine rius atliekoms rū šiuoti paprasta, bet iš mokyti į juos žmones mesti atliekas – pats sunkiausias darbas.
pranešimas apie regioninių atliekų tvarkymo sistemą Valmieroje. Čia galiojanti sistema visiškai skiria
si nuo Lietuvos. Latvijos regioni nių atliekų tvarkymo centrai ne tik administruoja rinkliavą, bet ir su renka šiukšles, jas išveža, išrūšiuo ja ir iš dalies perdirba. Tai savival dybės įmonės. Minėtas Latvijos centras turi apie 30 tūkst. klientų ir pagal sutartis nu stato individualų atliekų išvežimą. Anot A.Sirmais, dieną prieš at liekų išvežimą žmogus gauna pra nešimą SMS žinute. Jei šis nenori, kad atliekos būtų iš vežtos, gali parašyti, jog pas jį maši na nevažiuotų, o jei prikaupė dides nį kiekį šiukšlių, gali parašyti, kad šiukšliavežiai atvyktų papildomai. Toks bendravimas vyksta ne tik su privačių namų savininkais, bet ir daugiabučių namų administrato riais, bendrijomis. Be to, kiekvienas
žmogus gauna žemėlapį su informa cija, kada bus išvežamos atliekos. Veda ekologijos pamokas
Dalis tokiuose centruose dirbančių žmonių yra atestuoti pedagogai. Jie veda ekologijos pamokas mo kiniams, rengia ekskursijas. Švie čiami ir suaugusieji. Jiems organi zuojamos paskaitos. „Pastatyti konteinerius atlie koms rūšiuoti paprasta, bet išmo kyti į juos žmones mesti atliekas – pats sunkiausias darbas“, – pa brėžė A.Sirmais. Lietuvos regio ninių atliekų tvarkymo centrus sudomino latvių patirtis. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad kaimy nai dirba ilgiau – 15 metų. Lietu voje atliekų tvarkymo centrai vei kia 10 metų.
4
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
miestas
„Deimanto“ bylos bėglys 1
Vieno iš plėšikų A.P. liudijimu, jo bendras S.Norkus iš pareigūno atėmė tar nybinį pistoletą ir nušovė jį jo pa ties ginklu. Nužudyta ir 25 m. par davėja Edita S., iš pradžių jai smogta per galvą metaliniu strypu. Moteris buvo nėščia. Vėliau žudiko bendras pasakojo, kad S.Norkus, šaudamas į ją, nu sisuko. Plėšikai paspruko, kažkur gat vėje numesdami nužudymo įran kį – pareigūno ginklą, kuris neras tas iki šiol. Tai buvo lig tol neregėto įžūlu mo nusikaltimas pačiame Klaipė dos centre. Fatališki sutapimai
Valdas Balynas prieš trejus metus atsisveikino su tarnyba policijoje ir išėjo į pensiją. Tačiau buvusio Štabo komisaro atmintyje šiandien vis dar neišblėso šie 18 metų senumo įvy kiai, kuriuose jam pačiam teko ak tyviai dalyvauti ir išgyventi praga riškų emocijų. Fatališki sutapimai – garsiojo ju velyrinės parduotuvės „Deimantas“ apiplėšimo dalyvis A.P. nusikaltimo metu dirbo policijoje ir buvo V.Ba lyno pavaldinys, kurį vėliau pats ko misaras ir sulaikė. Antrasis plėšikas – lig šiol ieško mas S.Norkus buvo V.Balyno kai mynas. Jo šeima nuomojosi būstą toje pačioje laiptinės aikštelėje ša lia komisaro buto Mogiliovo gatvės daugiabutyje. Spontaniškas sprendimas?
S.Norkus – buvęs policininkas, dir bo Viešosios policijos padaliniuo se, tačiau buvo atleistas. V.Balynas teigia neprisimenantis, kokie bu vo nušalinimo nuo tarnybos moty vai, tačiau esą S.Norkus buvo kaž kuo rimtai prasižengęs. „Tada dirbau Štabo komisaru, štabo sudėtyje buvo valdymo or ganizavimo skyrius, visi budėtojai. Antrasis plėšikas A.P. – tuo metu dirbo budėtojo padėjėju, buvo poli cijos viršila. Asmeniškai pažinojau abu to nusikaltimo dalyvius“, – pa tvirtino V.Balynas. Buvęs komisaras vėliau nemažai analizavo apiplėši mo, nužudymo priežastis ir yra įsi tikinęs, kad tai buvo spontaniškas, lengvabūdiškas poelgis, kuris virto sunkiu nusikaltimu. „Paskui jau, kai Vilniuje sulaikė me A.P. ir vežėme jį į Klaipėdą, jis kalbėjo, kad norėjo pavogti auksą, išvežti ir parduoti jį kur nors Latvi joje, nes troško gerai gyventi“, – pa sakojo buvęs komisaras.
Neišblėso: už V.Balyno nugaros – pastatas, kuriame beveik prieš du dešimtmečius veikė juvelyrinių dirbinių par
duotuvė. Joje dėl aukso 1995 m. kovą plėšikai nužudė pardavėją ir policininką.
„Pamenu, grįžo A.P. motina, ji buvo lengvai išgėrusi alaus ir visą laiką juokavo, tačiau, kai suvokė, kas čia vyksta, išsiblaivė per 5 minutes“, – prisiminė V.Balynas. Skambutis į namus
Neilgai trukus, Vilniuje besislaps tančiam A.P. neatlaikė nervai ir jis paskambino savo viršininkui V.Ba lynui į namus.
Valdas Balynas:
Praeis dar 10 metų ir jau nebeliks tų, kas galėtų jį atpažinti.
„Sako: komisare, esu Vilniuje, at važiuokite manęs pasiimti, jeigu kas bus ne taip, pagrasino, kad šaudys, nes turi ginklą. Pradėjo aiškinti, jog nusprendė pasiduoti ir norėtų, kad jo suimti atvykčiau būtent aš, kal bėjo, kad mane vertina kaip gerą va dovą“, – pasakojo V.Balynas. Vėliau paaiškėjo, kad A.P. sa vo bendrui S.Norkui esą pasakęs, kad pasiduoda, nes nemato pra smės daugiau slapstytis. A.P. tei gė, kad S.Norkus prašęs jį nušau ti, o tik tada pasiduoti policijai, bet viskas pakrypo kitaip. Plėši kai išsiskyrė. Pateikė reikalavimus
Nusikaltimą atskleidė žaibiškai
Sklando kalbos, esą iškart po nužu dymo nusikaltėliai netoliese esan čiame skverelyje sėdėjo ir gėrė alų. Tačiau, pareigūnų duomenimis, jie tą vakarą skubėjo buvusio Kalo tės sąvartyno link, kur pernakvojo. O ryte prekinio traukinio pusvago niu ant anglių krūvos nusibeldė iki Vilniaus. Tačiau nusikaltimo dalyviai iden tifikuoti neįtikėtinai greitai. Nes pa čioje policijoje labai greitai pasigesta tarnybinio ginklo ir nustatyta, kas jo negrąžino į seifą. Todėl pareigūnai A.P. namuose surengė pasalą, kur jo laukė dvi paras. S.Norkaus bute du rų niekas neatidarė.
Su vadovybės žinia V.Balynas iš vyko į Vilnių neturėdamas men kiausio supratimo, kaip vystysis reikalai. Paaiškėjo, kad A.P. slaps tėsi Žemaitės gatvėje, dabartinio Sporto departamento patalpose, kur sargu dirbo jo dėdė. A.P. pateikė savo reikalavimus. Į Vilnių turėjo atvykti pats V.Baly nas savo asmenine mašina, priva lėjo kartu važiuoti ir A.P. žmona. Atvykus reikėjo paskambinti A.P. tetai, kuri ir nurodė, kur jo ieškoti. Į kelionę asmeniniu V.Balyno au tomobiliu išvyko tuometis Šta bo komisaras, du jo kolegos ir A.P. žmona. Pareigūnai pasiėmė auto matus ir neperšaunamas liemenes.
Ideali sulaikymo operacija
Vytauto Petriko nuotr.
Dėl tarnybinio ginklo, kurio A.P. po budėjimo nesugrąžino į seifą ir jį panaudojo nusikaltimui, liko kal tas tiesioginis jo viršininkas – Šta bo komisaras V.Balynas. „Ta diena buvo savaitgalis ir aš nedirbau, o budėjimą perėmė vienas vyriausiojo komisaro pavaduotojų – pulkininkas Benas Šimkus. Vėliau jis tapo mero pavaduotoju. Kad ir keis ta, nuobaudos jam netaikė. Papeiki mą gavau aš“, – nuoskaudos neslė pė buvęs Štabo komisaras. Papeikimas skirtas dar ir dėl to, kad V.Balynas, sulaikydamas A.P., rizikavo savo gyvybe. „Nesmerkiu nieko dėl tos nuo baudos. Tokia tvarka, kas nors juk turėjo atsakyti už tą nepadėtą į seifą ginklą. Budėtojai nubausti griežtais papeikimais, man skyrė papeikimą. Apmaudu buvo, bet ką darysi“, – teigė V.Balynas.
„Pamenu, buvo kovo 29 d., turėjome švęsti mano sūnaus gimtadienį, bet aš išvažiavau į Vilnių parvežti plėši ko. Kai atvykome, buvo naktis, šal ta, plikšala. Paskambinau A.P. tetai, ji davė telefono numerį, kuriuo pri siskambinau tiesiogiai A.P. Jis liepė ateiti su jo žmona. Jis bijojo sulai kymo, nes pats buvo policininkas ir žinojo, kad sulaikant įvyksta įvairių dalykų“, – pasakojo V.Balynas. Pareigūnas prisiminė, kad iš ap šviestos gatvės įėjo į tamsų pasta tą su vitrininiais langais ir buvo ge rai matomas. A.P. žmona V.Balynui įsikibo į parankę. Tolumoje korido riuje atsirėmęs į sieną, dešinę ranką užsikišęs už nugaros, o kaire – lai kydamas cigaretę stovėjo A.P. „Galvojau, kad čia ir būsiu pagul dytas. Niekas negalėjo prognozuoti, kas jo galvoje, juk apiplėšimą jau bu vo įvykdęs. Ginklą laikiau striukės kišenėje paruoštą kovinėje padėty je. Žmona pašaukė jį vardu, nustū miau ją už nugaros, nežinau, gal jis planavo ją nušauti ir nusišauti pats. Pasisveikinome iš tolo. Paklausiau, ar jis žino, kaip elgtis. Jis ištrau kė ranką iš už nugaros“, – įtemptos nakties įvykiai iki šiol gyvi V.Baly no atmintyje. Rankoje ginklo nebuvo. Komisaras sakė, jog nuo širdies nuriedėjo dide lis akmuo. A.P. nusisuko veidu į sie ną, pakėlė rankas, ginklas buvo už kištas nugaroje už kelnių diržo. A.P. dėdė maldavo nesegti antrankių, ta čiau jo prašymų niekas nepaisė. Radijo ryšiu V.Balynas pakvietė savo kolegas iš mašinos, apžiūrėjo patalpas, ieškodami ir S.Norkaus, bet jo ten nebuvo. „A.P. buvo apimtas baisaus stre so, negalėjo ištarti nė žodžio, ban dėme išgauti, kur yra S.Norkus, jis tik pasakė, kad nežino“, – pasako jo V.Balynas. S.Norkų sulaikė vėliau Studen tų miestelio bendrabučio tualete. Puikiai dirbo operatyvininkai. Ta čiau vėliau kažkas kitas neatliko sa vo darbo.
Sulaikytas S.Norkus veržėsi į lais vę. Tų pačių 1995-ųjų liepą, nak tį iš 23-iosios į 24-ąją, kartu su 13 suimtųjų jis išardė skylę sienoje ir pabėgo iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinės Jū ros gatvėje. „Reikia pripažinti, kad tai bu vo didelis areštinės darbuotojų ap laidumas. Jie turėjo daryti apžiū ras, bet to nepadarė. Bėgliai pateko į staliaus patalpas, paskui pro lau ko duris – į Jūros gatvę. Paskutinis iš kameros pasišalino S.Norkus“, – prisiminė V.Balynas. Visi bėgliai kone per naktį, išsky rus S.Norkų, buvo surasti. Sulaiky tųjų teigimu, pabėgimą suorganiza vo būtent jis. Pareigūnai tuomet perspėjo, kad S.Norkus yra labai pavojingas vi suomenei, nes, žinodamas, kad jo laukia griežtas nuosprendis, gali da ryti kitus sunkius nusikaltimus. Klaipėdos policija asmeniui, sutei kusiam realią informaciją, padėsian čią sulaikyti besislapstantį S.Norkų, buvo pažadėjusi 4 tūkst. litų premiją. Tačiau bėglys dingo be pėdsakų.
Vietoj apdovanojimo – nuobauda
Slapstėsi M.Mažvydo alėjoje?
Be šūvio sulaikęs plėšiką V.Balynas buvo ne apdovanotas, o nubaustas.
Pabėgimas iš kalėjimo
Akivaizdu, kad bene labiausiai tuo metu ieškotas S.Norkus be ki
tų žmonių pagalbos ilgai slapsty tis nebūtų pajėgęs. Tačiau kas bu vo tie „geradariai“, šiandien sunku nuspėti. Operatyviniai darbuotojai ilgą lai ką vis gaudavo padrikos informaci jos apie vienoje ar kitoje vietoje ma tytą bėglį. Patikrinimai jokio rezultato ne davė. Pasakojama, kad tuo metu vi suomenė irgi buvo labai aktyviai įsi jungusi į paiešką. Žmonės negalėjo atsitokėti dėl tokio įžūlaus žudikiš ko apiplėšimo. Policininkai teigia sulaukdavę daug skambučių, tačiau paieška bu vo bevaisė. Nuo žudynių buvo praėję daugiau nei 10 metų, kai viena klaipėdietė, dirbanti naktiniame klube, bendra darbiams pasakojo apie savo draugę, kuri tvirtino metus po nusikaltimo slėpusi S.Norkų savo nuomojama me bute M.Mažvydo alėjoje. Mergina pasakojo, kad S.Norkus per tuos metus nedrįsęs net prieiti prie lango, kurio užuolaidos esą visą tą laiką ir taip būdavo užtrauktos. Po to jis esą persikėlė kažkur kitur, o iš savo „gelbėtojos“ buto išvyko per sirengęs moterimi. Nepatikrinta informacija
Esą turėta operatyvinių duomenų, kad S.Norkus labai atsargiai palai kė ryšius su savo šeima. Pareigūnai ne vieną karto tykojo ir tikėjosi, kad S.Norkus bandys grįžti namo, tačiau šis buvo atsargus. Mažai kas kalba apie per apiplė šimą dingusį auksą, vieni teigia, kad jo pagrobti nespėjo, kiti įvardi ja milžinišką sumą ir tvirtina, kad grobio niekas taip ir nerado. Puse lūpų prasitarta, esą dingu sio plėšiko artimieji ilgus metus iš kažkur gaudavę finansinę paramą. Tačiau ir ši informacija niekur ne buvo patvirtinta. Išvengė mirties bausmės
S.Norkaus ieškoma jau 18 metų. Gali būti, kad jis kažkur užsieny je, o gal – jau miręs. Būta duome nų, kad galbūt jis slapstosi Čečėni joje arba Sibire. „Pasak A.P., S.Norkaus gimi naičiai gyveno Sibire, pats Sigitas ten kartais atostogaudavo. Gal jis ir yra ten. Bet praeis dar 10 metų ir jau nebeliks tų, kas galėtų jį at pažinti“, – teigė buvęs komisaras V.Balynas. Vidaus reikalų ministerija me džiagą apie S.Norkų išsiuntinėjo į Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ru sijos (Kaliningrado srities) tarny bas. Tačiau visi šie žingsniai jokių rezultatų iki šiol nedavė. A.P. buvo nuteistas 9 metus ka lėti. Jo bendras S.Norkus yra din gęs iki šiol ir vadinamas vienu ieš komiausių Lietuvos nusikaltėlių. „Iškart po pabėgimo su komi saru N.Akimovu nuvažiavome pas S.Norkaus tėvus. Paklausėme: kur Sigitas, jo tėvas sako: taigi kalėji me. Mes pranešėme, kad jis pabė go. Mačiau, kaip jo motina lengviau atsiduso. Juk jei tada būtume jį su gavę, jam grėsė aukščiausia – mir ties bausmė“, – apie susitikimą su „Deimanto“ bylos bėglio tėvais pa sakojo V.Balynas. Mirties bausmės taikymą Lietu voje Seimas panaikino tik 1998 m. gruodžio 21 d.
5
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
aktualijos
Taikos metu kariai tarnaus civiliams Kristina Lenkaitytė k.lenkaityte@kl.lt
Technikos evakuacija ir cheminio, biologinio, radiacinio užterštumo šalinimas. Šių dviejų dalykų išmo kę kariai netgi taikos metu galės būti naudingi civiliams.
Kairių poligone dvi dienas vyks ta karinės pratybos, pavadintos „Geležiniu drakonu“, kurios skir tos karius išmokyti taikos meto už duočių. „Nors šiuo metu kariai veikia daugiau pagal karinį scenarijų, ta čiau viską galima pritaikyti ir tai kos metu. Mokėdami ištraukti už strigusią karinę techniką, jie galės pagelbėti ir civiliniam transpor tui“, – pasakojo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų batalio no S5 skyriaus viršininkas kapito nas Vaidas Bimbiris.
Kita pratybų dalis buvo skirta biologiniam, cheminiam ar radia ciniam užterštumui šalinti. Jų me tu paeiliui buvo demonstruojama švarinimo eiga – nuo žmogaus pa tikrinimo ir nupurškimo tam tik romis priemonėmis, iki nusiprau simo duše. Kariai, turėdami būtiną įranga, per valandą gali atlikti 100 žmonių bei 20 transporto priemo nių švarinimą. Taikos metui skirtos pratybos buvo pradėtos dar užvakar, kai ka rinių mašinų kolona judėjo pagrin dinėmis miesto gatvėmis. Taikos meto užduotys yra skir tos reaguoti į valstybės suverenite to pažeidimus, esant būtinybei su stiprinti valstybės sienos apsaugą, vykdyti svarbių valstybės objektų apsaugą bei jų gynybą nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių iš puolių, taip pat ekstremaliomis si tuacijomis teikti pagalbą valstybės institucijoms.
Šilutėje varžysis žuvienės virėjai
Valgis: kiekvienas, apsilankęs Žuvienės virimo čempionate, bus pavai
šintas šia unikalia sriuba.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Jubiliejinį Lietuvos žuvienės vi rimo čempionatą rengiantys ši lutiškiai, jame nesulaukę Klaipė dos komandos, ketina boikotuo ti Jūros šventę ir nebevažiuoti į ją linksmintis.
„Mes, organizatoriai, tikrai svars tome galimybę Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui parašyti ir įteikti peticiją, kurioje pareikši me ultimatumą. Klaipėdiečiai tik rai moka virti žuvienę, tuo net nea bejojame. Tačiau, matyt, yra tiek išmandrėję, kad dalyvauti Šilutė je vykstančiame Žuvienės virimo čempionate nesirengia. Todėl jei ir kitais metais Klaipėdos meras su savo komanda nedalyvaus čempio nate, šilutiškiai nebevažiuos į Jūros šventę“, – pusiau juokais, pusiau rimtai grasino vienas Lietuvos žu vienės virimo čempionato organi zatorius Marijus Budraitis. Grandiozinis renginys Šilutėje vyks jau šį šeštadienį. Penktą kartą organi zuojamame čempionate šiemet daly vaus rekordiškai daug komandų – jau užsiregistravo 44. Pavyzdžiui, pernai Žuvienės virimo čempionate varžė si 26 komandos, kurios išvirė apie 1,2 tūkst. litrų šios sriubos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Garantuojame, kad šiemet žu vienės bus išvirta daugiau nei 2 tūkst. litrų, todėl visi žiūrovai tik rai ja bus pavaišinti. Šventės idėja ir yra tokia, kad žuvienės pardavi nėti negalima, ją privaloma dalyti dykai“, – pabrėžė M.Budraitis. Komandų kulinarinius sugebėji mus vertins kompetentinga komi sija, kurioje bus ir įžymių žmonių, ir žuvienės virimo specialistų. Kol specialistai virs žuvienę, žiū rovai galės klausytis koncertų, da lyvauti įvairiose atrakcijose. Su
Marijus Budraitis:
Garantuojame, kad šiemet žuvienės bus išvirta daugiau nei 2 tūkst. litrų. sirinkusiesiems koncertuos grupė „Vairas“, Inga Valinskienė ir Šilu tės ansamblis „Karčema“. Žuvienės virimo čempionate bus pagerbti ir iš pamario krašto kilę sportininkai, kurie įvairiose olim piadose yra iškovoję medalių. Šilutės uoste jau įrengtas Olimpiečių skve ras. Jame šeštadienį bus atidengta disko metiko Romo Ubarto pėda.
Pagalba: kariai, turėdami būtiną įrangą, per valandą gali atlikti 100 žmonių bei 20 transporto priemonių
švarinimą.
Vytauto Petriko nuotr.
6
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
nuomonės
Gėda dėl perkeltos šventės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Oranžinis desertas
Š
Balys Šmigelskas
A
bejing ieji krepšin iui šiomis dienomis vengia bet kokios informacijos apie vakar Slo vėnijoje prasidėjusias Euro pos pirmenybes. Kiti neišlenda iš rung tynių statistikos ir analizių srauto. Gali ma suprasti abi puses. Pasikartojant i informacija, smulkmenų sureikšm in imas iš kantr ybės išveda ir pakančiausią. Ką daryti? Gyvenime tik rai yra daug prasmingesnės veiklos, nei kiaurą dieną stebėti čempionato rėmėjų reklamos klipus ir eilinį „išskirtinį repor tažą“. Gauti naudos iš oranž inės šventės suinteresuot i daugel is – ir tai savaime suprantama.Galima suprasti ir krepšinio fanatikus. Čempionatas žadina jiems ne tik malon ius prisim in imus, bet ir įkve pia kasd ienėje veikloje ar suteik ia pui kią progą užmegzt i pokalbį. Jeig u nau jienų apie krepšin į skaitymas ir komen tar ų rašymas padeda užpildyt i viduje tvyrančią tuštumą – puiku. Kiekvienas atsipalaiduojame savaip. Tik sunku su prast i tuos piktus komentatorius, kurie mano žiną viską, tačiau patys krepšinio aikštelėje sunkiai sugauna kamuol į.
Gal geriau savo komandą palaikykime? Juk sirgti nėra sveika. Šiame kontekste paradoksaliai skamba žod is „sirgt i“. Gal ger iau savo komandą palaikykime? Juk sirgti nėra sveika. Daugel iui labiaus iai pat ink a mėgau tis krepšiniu. Ir tikrai neskauda širdies, kad Juodkalnijos atakoms diriguoja bu vęs „Liet uvos ryto“ įžaidėjas Tyresas Rice‘as, o Makedon iją į priek į tempia Lester is Bo Mcalebbas. Priešingai. Na tūralizuoti amerikiečiai Balkanų rinkti nėms suteikia papildomą prieskon į. Suom ių pergalė prieš Turk iją – sensa cija? Nebent patiems turkams. Jei prieš dvejus metus Lietuvoje kai kas ir neįver tino šiauriečių keliamo pavojaus, abejo nes dėl jų discipl inos ir gebėjimo žais ti turėjo išsklaidyti šios vasaros kontro linės rungtynės. NBA žvaigždės pralai mėjo pelnytai. O drausmingieji vokiečiai palaužė išg irt uosius prancūz us. Mėgs tant ieji nuspėt i grupės ar viso čempio nato rik iuotę po to, žinoma, tik stebisi. Bet juk visi matėme du vokietuk ų tritaš kius su pražangomis rungtynių pabaigo je. Jiems tik pasisekė? O žaisti 39 minu tes su Europos vicečempionais taškas į tašką – tai irgi tik atsitiktinumas? Užuot svarstę, kuo mums baigsis šis čempionatas, dar yk ime, kaip sako Ar vydas Sabonis: tiesiog pasimėgaukime desertu.
ios mintys kilo rugsėjo 1 die ną pasivažinėjus dviračių ta kais. Tačiau šį kartą rašau ne apie dviračių takus, dvirati ninkus ir pėsčiuosius ir net ne apie dviračius bei šunis. Visi žino, kad pagrindinis mies to dviračių takas driekiasi bent pro 10 Klaipėdos mokyklų. Sekmadie nį pravažiuodamas pro jas tikėjau si pamatyti mokyklų kiemus, pil nus margai pasidabinusių vaikučių, išgirsti jų klegesį, išvysti šypsenas ir jūras gėlių. Juk tądien buvo rug sėjo 1-oji. Taip norėjosi šią datą rašyti di džiąja raide, deja... Visu taku nuvažiavau per išmi rusį miestą, mačiau tuščius mo kyklų kiemus, užvertas duris, nors buvo – Rugsėjo 1-oji, mano atmin tyje į kūną ir dvasią įaugusi kaip di delė šventė, kuri, mano suprati mu, negalėtų būti perkėlinėjama į kitą dieną, kaip negali būti per keltos Kalėdos, Velykos ar Naujie ji metai. O paaiškėjo, šventės perkėlimo motyvacija tokia primityvi ir papras ta – ji sutampa su poilsio diena. Viešpatie švenčiausiasis, mo kytojai, pasirodo, tiek išvargo per atostogas, kad dar dieną prirei kė pailsėti. Mokinukams gal ir džiaugsmas – mažesniesiems dar viena diena pasilakstymui, didie siems – galimybė mokslo metų pradžią net „aplaistyti“.
S
N
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Dėl pelkių kalti projektuotojai
Nuostata: Mokslo ir žinių dieną švęsti linkę toli gražu ne visi.
Bet juk šie „džiaugsmai“ Rugsė jo 1-ąją ištrina kaip šventę, ją suni veliuoja su paprastomis dienomis. O tai yra skaudu. Skaudu ne tik susiju siems su šia diena, skaudu net tiems seniokams, tik pravažiuojantiems tą dieną pro mokyklas dviračiu.
Rugsėjo 1-ąją prava žiavus pro tuštuma dvelkiančius mo kyklų kiemus, už valdė mintis – suma terialėjome, ponai. Juodai.
Girdėjau, jog yra labai svarbus dar ir ekonominis šios šventės per kėlimo motyvas, kad pagal įstaty mą už darbą poilsio dieną reikia mokėti dvigubai. Viešpatie, kokia gėda. Negi atsi rastų tokių, kurie to dvigubo atly gio reikalautų per teismus? Juk ne dirbti tą dieną eina pedagogai. Juk net ir darbo dieną, švenčiant Rug sėjo 1-ąją, pamokų beveik nebūna. Ateinama tik švęsti, pasimatyti po vasaros, pasidžiaugti. Bet taip turbūt galvojame tik mes, vyresnioji karta. Rugsėjo 1-ąją pra važiavus pro tuštuma dvelkiančius mokyklų kiemus, teko labai nusi vilti, užvaldė mintis – sumateria lėjome, ponai. Juodai.
Alma
Visa diena – sunki
Esu pasipiktinusi elektros tiekimo įmone – išjungia elektrą net ne pranešę. Turiu mažamečių vaikų, tai sunku visą dieną būti be elekt ros. Net nenumanau, kur kreip tis. Įmonės atstovai nuolat tiki na, kad nieko nežino, kad galbūt kažkas netikėtai sugedo. O kai rei kia sąskaitas sumokėti – patys ta ve suranda. Ir ketvirtadienį nebu vo elektros. Kiek išsiaiškinau, – iki aštuntos valandos vakaro. Bet nie kas apie tai net neįspėjo. Ir tai jau vyksta ne pirmą kartą.
Priėjau prie tos vietos, kur ja pre kiaujama. Stoviu, laukiu ir stebiu, kaip pardavėjas pietauja – lapno ja kiaušinienę. Kadangi laukti, kol atkreips į mane dėmesį, teko ilgai, tai jau geriau būčiau apsisukusi ir nuėjusi kur kitur kavos nusipirkti, tik, deja, nebuvo kur. Po kiek laiko pardavėjas pakė lė akis į mane ir sako: „A norėsi
Rusijos ateina grėsmė ir visas įma nomas blogis? Taip, čia jūs būsite teisūs: iš tiesų vienas dešiniųjų politikų „arkliu kų“ ir yra Rusijos demonizavimas. Tačiau pasižiūrėkime į šią veik lą atidžiau, atmetę visas nereika lingas emocijas ir ypač – į rezulta tą, kurio įkaitais jau seniai tapo visi Lietuvos gyventojai. Kuo šitie vei kėjai labiau skalija apie grėsmes iš Rytų, tuo mūsų didžiajai kaimynei yra naudingiau finansiškai. Po prie šiškų lietuvių pareiškimų rusai tar si įgyja moralinę teisę pabranginti
Asta
Šlapinosi ant gatvės
ko nors?“ Maždaug: ko čia pietau ti trukdai. Taip ir norėjosi atšauti: ne, aš čia tik šiaip stoviu, kad galė čiau pasigrožėti, kaip tu valgai. Visas susiraukęs tas tipas įpy lė man kavos. Pasijutau tikrai ne kaip. Jei taip aptarnauja visus žmo nes, tai iš kur toje Palangoje rudenį gali būti poilsiautojų? Vaida
Ketvirtadienį važiuojant į darbą teko pamatyti tikrai nemalonų vaizdą. Ir dar viduryje miesto. Vyras, atsisto jęs prie pat gatvės važiuojamosios dalies, šlapinosi. Kaip galima ši taip elgtis? Nejaugi tokie pažeidėjai nebaudžiami? Suprantu, kad kiek vieno policija nesugaudys ir nenu baus. Bet kaip žmogui ne gėda? Vi siems gali pasitaikyti – padaugini, užsimanai ir nesulaikai. Bet nede rėtų taip atvirai visiems rodyti sa vo grožybių. Reikėtų mieste viešųjų tualetų įrengti. Gal taip būtų galima išvengti tokių vaizdinių važiuojant į darbą ir dar miesto centre. Agnė
Bus taip pat, kaip Irake
mums dujas, už kurias ir taip mo kame brangiausiai visoje ES, o gal ir visame pasaulyje. Po ultimatu mų atlyginti okupacijos žalą rusai elgiasi labai pragmatiškai: sustab do mūsų pieno produktų importą ir taip paralyžiuoja dalį žemės ūkio produktų apdirbimo pramonės, da lį logistikos bendrovių. Įdomu tik, kaip rusai užsako šią mūsų valdžioje sėdinčių marione čių „muziką“? Kokiais kanalais? Va, čia turėtų pasidomėti specia liosios tarnybos. V.Stanislovaitis
Amerikiečiai tikrai sukels karinį konfliktą su Sirija. Vėl būsime ties Trečiojo pasaulinio karo riba. Kaip aiškėja, yra tik įrodymų, kad Sirijoje buvo panaudotas cheminis ginklas, tačiau kas jį panaudojo, žinių nė ra. Viskas bus pagal tą patį scena rijų, kokį jau matėme Irake. Po karo paaiškėjo, kad jokio cheminio ginklo nė nebuvo. Tik tūkstančius žmonių per karinius veiksmus pasiuntė ana pilin. Taip, matyt, atsitiks ir šįsyk. Baisu. Juk tai tikras nusikaltimas žmonijai. Kažkodėl amerikiečiai vis įsivelia į karinius konfliktus ten, kur yra naftos. Kas atsakys, kodėl? Rimantas Parengė Roberta Vičiulytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Perskaičiau „Karšto telefono“ ži nutę „Aptaškė – pati kalta“ ir no riu duoti atkirtį nuomonę išsakiu siam Petrui. Esu pasipiktinusi ne tik pono Petro pasisakymu, bet ir miesto projektuotojais. Jie pėstie siems paliko vietos tarp dviračių tako ir važiuojamosios gatvės da lies. Prie pėsčiųjų perėjų taip pat vos palijus atsiranda pelkių, net per gatvę sausas negali pereiti. Ir kaip žmogus gali likti neaptašky tas? Teko pakliūti į tokią situaciją, kai iš vienos pusės važiuoja auto mobilis per pelkes, o iš kitos pusės – dviratininkas. Ir kur man reikėjo dėtis? Jau turbūt ir sakyti nereikia, kaip tada turėjau atrodyti.
Eugenijus Urmanas
Mūsų valdžia dirba rusams? ežinau, kaip kitiems at rodo, tačiau, mano nuo mone, nemažai valdžioje esančių žmonių jau dau gybę metų nuosekliai dirba Rusijos naudai. Kad ir kaip atrodytų keista, tai daro dešinieji politikai ir jiems prijaučiantys asmenys, patys visa da mėgstantys pabrėžti, kad jų opo nentai – socialdemokratai ir „dar biečiai“ – prorusiškos partijos. Čia galioja taisyklė: kuo patys kvepia, kitus tepa. Paklausite, kaip taip gali būti: juk dešinieji visada akcentuoja, kad iš
reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
397 713
397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –
397 728
telefonas@kl.lt
Pietūs svarbesni už klientą avaitgalį lankiausi Palangoje. Kurorte jau nebeliko vasa riško šurmulio. Pagrindinė mis miesto gatvėmis vaikšto vienas kitas žmogus. Susidaro įspūdis, kad, pasibaigus sezonui, dar tebedirbantys prekei viai tų kelių poilsiautojų nelaiko žmonėmis. J.Basanavičiaus gat vėje norėjau nusipirkti kavos.
karštas telefonas
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
užribis Tikėjo kyšio galia
Apšvarino arbatinę
tikrino vairuotojus
Sulaikytas kyšį siūlęs vai ruotojas. Policijos pareigūnai 35 m. D.P. patikrinti sustab dė Klaipėdos raj., Derceklių k., Pavasario g. Vyras mašiną vairavo būdamas girtas, jam nustatyta 3,41 prom. alkoho lio garų. Norėdamas išveng ti bausmės, vairuotojas parei gūnui davė 140 litų.
Uostamiesčio policija aiški nasi, kas Klaipėdos centre įsi brovė į arbatinę. Kurpių g. įsi kūrusi maitinimo įstaiga vei kiausiai apvogta naktį, nes įsi laužimas pastebėtas tik ryte. Į darbą atėję įstaigos darbuo tojai aptiko, kad vagys išnešė televizorių, dviratį ir čia rastus 59 litus. Įvykį tiria policija.
Klaipėdos apskrityje įkliuvo 22 neblaivūs vairuotojai. Ly giai tiek pat asmenų buvo svaiginęsi alkoholiu, tik jo kie kis šių vairuotojų kraujyje ne viršijo nustatytos ribos. 9 dvi ratininkai mynė pedalus ne blaivūs. Iš viso akcijos metu mūsų apskrityje patikrintas 2 510 vairuotojų blaivumas.
Skandalas dėl įtartinos apžiūros 1
„Aš esu kaimietis, man tereikėjo didesnės ma šinos į turgų nuvažiuoti. Smulkius gedimus juk galiu ir pats susitvar kyti. Mašiną apžiūrėjau Maciuičių kaime, netoli Gargždų. Pardavėjas paprašė 1400 litų. Nors pardavi mo sutartyje jis nurodė, kad maši ną pardavė už 750 litų“, – pasako jo vyras. Pirkėjas apžiūrėjo techninės ap žiūros taloną. „Apžiūra buvo atlikta prieš me tus. Kadangi mašiną apžiūrinėjome sekmadienį, net nebuvo galimybių nuvažiuoti į arčiausiai esantį auto servisą, kad nuodugniau patikrin tų automobilį. Aš patikėjau, kad jis techniškai tvarkingas, nes iš išorės atrodė gana gražiai“, – prisiminė V.Zieringis. Sugedo stabdžiai
Praėjus trims dienoms po mašinos įsigijimo, vyrui teko važiuoti į au toservisą pakeisti nutrūkusį ranki nio stabdžio trosą. Pakėlus automobilį keltuvu, vy ras apžiūrėjo mašinos apatinę da lį ir nustėro. „Ten viskas supuvę, surūdiję, ke leivio pusėje stipriau pastūmus ko ja turbūt dugnas išlūžtų. Vietomis metalas taip sutrupėjęs, kad net taisant nėra kaip tvirtinti detalių. Nemanau, kad tokia mašina galėjo būti pripažinta techniškai tvarkin ga“, – nuomonę dėstė vyras. Pripažino netinkama naudoti
V.Zieringis iš karto paskambino mašiną pardavusiam vaikinui. Ta čiau, pasak V.Zieringio, jis net ne sileido į kalbas apie sandorio anu liavimą. „Jei esu pirkėjas ir gavau netin kamą prekę, aš turiu teisę ją grą
Paradoksas: paaiškėjo, kad mašinos apačia yra visiškai surūdijusi, tačiau formaliai ji yra vis tiek tvarkinga.
žinti. Jei žmogus užsiima prekyba ir tikisi toliau vystyti savo vers lą, jis bent mėgina spręsti proble mą. Tačiau man buvo pasakyta, kad neieškočiau teisybės, ir nie kas man pinigų negrąžins“, – ti kino vyras. Pirkėjas spėjo pasakyti parda vėjui, jog už tai, kad buvo apgau tas, pardavėjui gali grėsti nemalo numai. Vyriškis surašė skundą polici jai ir išsiuntė į Vilnių, elektroniniu paštu, o kopijas išsiuntė Susisieki mo ministerijai, Seimo nariams. Užvakar vyras sulaukė techni nes apžiūras Klaipėdos apskrityje atliekančios įmonės „Transkona“ vadovo kvietimo atvykti nuodu gniai apžiūrai. „Atvykau į Kretingoje esantį pa tikros centrą. Susirinko visa val džia. Mano mašiną patikrino pa gal visus parametrus, ilgai vyrai ją apžiūrinėjo, fotografavo. Galų ga le gavau lapą, kad mašina yra ne tinkama eksploatuoti“, – pasako jo vyras.
Net ir praradęs 1,4 tūkst. litų V.Zieringis nenuleidžia rankų. „Suprantu, kad pinigus jau išme čiau į balą, bet gal po šio sujudini mo pasikeis požiūris, gal kas nors pasikeis visoje šioje sistemoje?“ – vylėsi agronomas.
Paulius Pleskovas:
Prieš pirkdamas žmogus gali pasitikrinti mašinos techninę būklę. Kodėl klientai nesinaudoja šia paslauga, o įsigyja nežinia ką? Lūženą įvertino kretingiškiai
Įmonės „Transkona“ vadovas Pau lius Pleskovas tikino, kad labai rimtai aiškinsis nuskriausto vai ruotojo skundą. „Tačiau šią akimirką sunku pa sakyti, ar tikrai automobilyje nu statyti gedimai yra atsiradę per
šiuos metus eksploatuojant maši ną. Mums kyla įtarimų, kad kai ku rie gedimai galėjo būti ir anksčiau, bet nuo patikros praėjo daug lai ko“, – aiškino P.Pleskovas. Įmonės darbuotojų komisija, ap žiūrėjusi automobilį, įvertino tai, kad techninė apžiūra buvo atlikta prieš metus ir tris mėnesius. Per šį laiką automobilis galėjo gesti, tuo labiau kad juo yra nuvažiuota ne mažai kilometrų. „Tačiau mes nuodugniai aiškin simės, nes mesti labai rimti kalti nimai korupcija. Ar galėjo būti, kad techninės apžiūros talonas išduo tas neteisėtai, tikrai išsiaiškinsi me. Situacija nemaloni, bet kon trolės sistemą esame sustiprinę“, – tikino P.Pleskovas. Jau žinoma, kad šios mašinos techninę būklę vertino Kretingo je esančio patikros centro darbuo tojas. „Pagrindiniai klausimai yra dėl kėbulo būklės, o visi kiti gedimai galėjo atsirasti ir eksploatacijos metu. Žmogus nusipirko ne tai, ką
Asmeninio archyvo nuotr.
jis tikėjosi. Tačiau čia mes niekuo dėti“, – tvirtino P.Pleskovas. Galėjo pasitikrinti pirkinį
Pasak P.Pleskovo, bet kuris maši nos pirkėjas turi galimybę pasiti krinti savo pirkinį. „Prieš pirkdamas žmogus ga li pasitikrinti mašinos techni nę būklę. Kompleksinis patikrini mas kainuoja 30 litų. Kodėl klientai nesinaudoja šia paslauga, o įsigy ja nežinia ką? Juk galima stabdžius patikrinti, išmetamųjų dujų koky bę, šviesų būklę, ir žmogus žinos, kokį daiktą jis renkasi“, – siūlė įmonės vadovas. Prieš metus šios įmonės veiklą buvo sukrėtęs skandalas dėl už ky šius išduodamų techninės apžiūros talonų. STT agentai darbo vietoje sulaikė visą Šilutės techninių ap žiūrų centro pamainą. Tuomet įmonė dar kartą griežti no darbuotojų kontrolę, centruose atsirado po papildomą darbuotoją, kuris privalėjo stebėti, ar darbuo tojai neužsiima neteisėta veikla.
Po nelaimės laive – tyrimas Saulės smūgis išgelbėjo gyvybę Asta Aleksėjūnaitė
Klaipėdos uoste vykstant krovos darbams laive buvo sužalotas darbi ninkas. Žmogui lūžo blauzdikauliai.
Nelaimė nutiko trečiadienį, kai bu vo iškraunamas laivo krovinys. Au tokrautuvą vairavęs kitas darbinin kas nepastebėjo už mašinos galo buvusio žmogaus. Autokrautuvas tuo metu važia vo atbulas. Jį vairavo 34 metų do kininkas-mechanikas. Įvykio me tu nukentėjo 58 metų darbininkas. Vyrui nustatytas dešinės kojos abiejų blauzdikaulių atviras lūžis. Darbininkas gydomas ligoninėje, incidentą tiria Jūrų uosto policija.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Išgelbėti žmogų nuo savižudy bės gali ir saulės smūgis. Tuo praėjusią savaitę įsitikino Smil tynės paplūdimyje dirbantys gelbėtojai.
Lūžis: darbininkui lūžo kojos kaulai, kai jį kliudė autokrautuvas.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki pasakojo, kad pavakariais į juos kreipėsi apie 30 metų amžiaus vyras, vilkintis juo dais drabužiais. Jis tvirtino patyręs saulės smūgį. Prieš tai vyras sėdė
jo kopose ir gėrė stiprų alkoholinį gėrimą. „Diena buvo karšta. Nieko nuo stabaus, kad sėdėdamas kopo se vyras patyrė saulės smūgį. Be to, jis buvo neblaivus“, – tvirtino A.Siakki. Kol pliaže budinčios slaugės tei kė pagalbą, vyras pasakojo, kad mirė jo vaikas, o čia atėjo nusižu dyti, nes nebenori gyventi. Vyras perduotas greitosios pagalbos me dikams. „Gerai, kad vyras vilkėjo juodais drabužiais. Saulės smūgis išgelbėjo gyvybę“, – samprotavo A.Siakki.
8
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Kirtis Biržų gaujai Policija po metus trukusios Pane vėžio kriminalistų operacijos va kar pranešė sulaikiusi penkis įta riamuosius, kurie siejami su Biržų miesto nusikaltėliais.
Sulaikytieji, kuriems yra nuo 28 iki 47 metų, įtariami reketavę Panevė žio regiono ūkininkus. Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pareiškė, kad policija kontroliuoja ir stebi visas šalyje veikiančias nusikalstamas grupuotes. „Jokia nusikalstama grupuotė nevaldo ir nevaldys nė vieno Lie tuvos miesto“, – pranešime spau dai teigė policijos vadovas. Per operaciją, kurioje dalyvavo antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, penkiuose Lie tuvos miestuose atlikta 13 kratų. Sulaikytieji yra anksčiau teisti Virginijus Jonaitis, Kęstutis Kop lunas ir Valdas Žukauskas, neteis ti Gerhardas Jonaitis ir Giedrius Rimkus. Policijos teigimu, praė jusių metų pabaigoje gauta infor macija buvo nuodugniai tikrina ma, palaipsniui fiksuojami įkalčiai, renkami kiti įrodymai. 2012 m. pabaigoje į pareigūnus kreipėsi individualia žemės ūkio veikla užsiimantis apskrities gy ventojas. Jis pranešė, kad, grasin dama susidorojimu, grupė asmenų reikalauja iš jo 150 tūkst. litų. Per ikiteisminį tyrimą buvo nu statyta, kad veikdami organizuoto je grupėje sulaikytieji siekė atimti ir atiminėjo pinigines lėšas, gaunamas iš Nacionalinės mokėjimo agentū ros, siekė užvaldyti žemės sklypus. „Klaipėdos“, BNS inf.
Pastangos: Biržai galės ramiau
atsipūsti – įtariami reketininkai sulaikyti vakar.
Tomo Urbelionio / BFL nuotr.
Rusijos politikos ra dikalui Vladimi rui Žirinovskiui vie šai paraginus „oku puoti arba sunai kinti“ Baltijos vals tybes, pasigirdo siū lymų įtraukti poli tiką į ES nepagei daujamų asmenų sąrašą. Tačiau mū sų valdžios atstovai atkirčio nerengia. Požiūris: nors V.Žirinovskio pareiškimai Lietuvos politikų nevertinami kaip rimti grasinimai, šis asmuo
neretai viešai išsako neoficialią Kremliaus laikyseną įvairiais klausimais.
Andriaus Žuko / BFL nuotr.
Į grasinimus atsakys tyla Gvidas Karčinskas g.karcinskas@diena.lt
Dirbtinės eilės iš Kaliningra do srities į Lietuvą vykstantiems vairuotojams su užuominomis į „nurodymus iš Maskvos“ ir vis aštrėjanti Rusijos radikalų reto rika verčia ne juokais susirūpinti tiek Lietuvos gyventojus, tiek kai kuriuos mūsų politikus. Pastaro siomis dienomis iš didžiosios Rytų kaimynės pasigirdo visai nesubti lių užuominų, kad JAV ėmusis ka rinių veiksmų Sirijoje Rusija tu rėtų atsakyti veiksmais Baltijos regione. Pirmasis apie tai daugiau nei prieš savaitę prabilo prokremliš ka propaganda garsėjančio Nepriklausomų valstybių sandrau gos Baltijos šalių instituto vadovas Michailas Aleksandrovas. Prieš kelias dienas prie jo prisijungė ir politikos radikalas, ne taip seniai dar ėjęs Rusijos Dūmos vicepirmi ninko pareigas V.Žirinovskis. „Rusija turi aiškiai parodyti Va karams, kad už agresiją prieš Siri ją jiems teks sumokėti didelę kai ną. Todėl Rusija turi paspausti ten, kur mes turime aiškų strateginį pranašumą, tai yra Baltijos šaly se“, – savo tinklaraštyje mintimis dalijosi M.Aleksandrovas. Jis pri dūrė, kad Rusijos karių įvedimas į Baltijos šalis „apsieitų su minima liais nuostoliais arba visai be jų“. Antrasis apie tai prabilo V.Žiri novskis. „Kai tokie šunyčiai kiauk
si pasauliniame procese, po to juos okupuoja <...>. Visos Baltijos šalys būtinai bus okupuotos arba sunai kintos“, – pareiškė Lietuvos, Lat vijos ir Estijos nebyliu pritarimu galimiems JAV veiksmams Sirijoje pasipiktinęs V.Žirinovskis. Jis taip pat pasiūlė nutraukti visus ekono minius ryšius su Baltijos valstybė mis, o krovinius gabenti per Rusi jos uostus.
Rolandas Paksas:
V.Žirinovskis turi būti paskelbtas ES nepageidaujamu as meniu. Diplomatinė formuluotė „nerea guoti“ tikrai nepa kankama.
Iki vakar vakaro oficialūs Lie tuvos asmenys nepateikė jokios reakcijos į išsakytus grasinimus. Tiesa, į aštr ėjanč ią prob lem ą pirmasis dėmesį atkreipė euro parlamentaras Rolandas Paksas, jis iškėlė idėją, kad į V.Žirinovs kio pareišk im us ne tik būt in a reag uot i, bet Užs ien io reikal ų min ister ija (URM) tur ėt ų ap svarstyti galimybę įtraukti rusų radikalą į ES nepageidaujamų as menų sąrašą.
„V.Žirinovskis ES turi būti pa skelbtas nepageidaujamu asme niu. Šis įžūlus išpuolis prieš NATO ir ES valstybes yra įvykdytas su dėtingos tarptautinės situacijos kontekste, todėl negali likti be at sako. Manau, kad diplomatinė for muluotė „nereaguoti“ šiuo atveju tikrai nepakankama“, – pareiš kė Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas. Pasak R.Pakso, V.Žirinovskis jau seniai yra peržengęs visas politinio padorumo ribas. Įžūlių šio veikėjo išpuolių prieš Lietuvą ir kitas Bal tijos šalis reguliariai iškyla sudė tingų pasaulio įvykių fone. Tačiau tokia retorika negali būti priimti na ir „turi išnykti iš viešosios tarp tautinių santykių erdvės kaip dū mas“. Tačiau užsienio reikalų minist ras Linas Linkevičius vakar spau dos konferencijoje tvirtino, kad ministerija nekomentuos ir ki taip nereaguos į radikalius pa reiškimus. „Aš tikrai nenoriu komentuo ti tokių pareiškimų Baltijos šalių atžvilgiu. Jų būna dažnai: ir poli tologai kalba, ir kai kurie politikai. Gal nebus įžeidu pasakyti, kad kai kurie pareiškimai prasilenkia su sveiku protu, bet turbūt net netu rėčiau jų komentuoti. Ne apie tai kalba. Mes tiesiog kalbame, kad turi būti argumentų diskusija, o ne iš jėgos pozicijų, ne kokie grasini mai. Tai yra esmė“, – vakar dėstė L.Linkevičius.
Komentaras
Česlovas Iškauskas Pol itologas
Į
sidėmėt ina, kad pastar uoju me tu tok ių akibrokšt ų Balt ijos šal ių atž vilg iu pasipylė ir daug iau – ir M.Aleksandrovo, kurį apžvalginin kai pavad ino ir šizofren ik u, ir V.Žir i novsk io. Būtent šiuo metu, kai Lietu va pirmin inkauja ES. Prisidengdami galima JAV agresija prieš Siriją jie šau do iš propagandinių patrank ų į Balti jos šalis, tarsi čia būtų silpniausia vieta, nesant i po NATO sparnu nuo 2004ųjų. Taip zonduojama pasaul io, mū sų nuomonė tuo pat metu, kai Barackas Obama nepageidauja susitikti su pačiu Vladimiru Putinu. Viskas tam pa informaciniu žaidimu, kuris ribo jasi su rimtomis provokacijomis, – ga lima prisiminti ir 1940-uosius. Tačiau nemanau, kad Rusija imsis veiksmų, apie kuriuos šneka V.Žirinovskis. Pro pagandiniame kare yra du reakcijos būdai: visai nereaguoti ir duoti rimtą atkirtį. Tai jau daro politikos apžvalgi ninkai, bet visuomenė turi žinoti, kad Maskvoje sėdi žmonių, nelinkinčių ge ro Baltijos valstybėms. Tad man atro do, kad URM lygiu būtina reaguoti į to kius akibrokštus.
9
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
gidas Nauja pradžia – su M.Rubackyte Jubiliejinį, 10-ąjį koncertinį sezoną Klaipėdos koncertų salė (KKS) rytoj pradės neįprastai ir ypatingu renginiu, kuriame muzikuos pasaulinio masto muzikos atlikėja pianistė Mūza Rubackytė. Šis koncertas bus vienintelis Lietuvoje. Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Nepaprasta, intymi muzika
Jame su Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu violončelininko Mindaugo Bačkaus, pianistė leisis į nuostabią kelionę „Romantikos keliais“, skambindama Frédérico Chopino koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, e-moll. Orkestras dar atliks kitą emociškai stiprų kūrinį – Franzo Schuberto kvartetą „Mirtis ir mergelė“. Skambės abiejų opusų versijos styginių orkestrui. Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti M.Rubackytė specialiai dėl šio koncerto atvyko iš užsienio. „Paskambino M.Bačkus ir kukliai, labai nedrąsiai paklausė apie tokią galimybę. Man tai atrodo nuostabi idėja. Klaipėdoje grosiu jau ketvirtąkart, bet iki šiol dar nė sykio neteko scenoje pasirodyti su jūsų orkestru. Šiandien su juo repetavome – esu patenkinta, maloniai nudžiuginta požiūriu, įsiklausymu“, – vakar pasakojo pianistė apie šio koncerto atsiradimo aplinkybes. Ji tvirtino ne be reikalo pasitikėjusi profesiniais gandais ir Klaipėdos kamerinio orkestro, kurio iki šiol nebuvo girdėjusi, reputacija: „Žinojau, kad bus vertas dėmesio šis bendradarbiavimas“. „Stengiamės spėti su pasauliniu tempu. Su tuo sunku kovoti – žmonėms norisi vis naujų įspūdžių. Ir
mes siekiame bendradarbiauti su tais, kas pasaulyje skleidžia muzikos meną, – kalbėjo M.Bačkus. – Muzikantui didžiausias džiaugsmas – groti su geriausiais pasaulio menininkais. Tai suteikia prasmės jausmo ir pasitikėjimo savimi. Be to, mūsų profesija – viena gražiausių, nes turime galimybę kasdien groti vis kažką naujo. Būsimo koncerto muzika – nepaprasta ir labai intymi.“ „Su šia koncertine programa einame priešinga kryptimi nei gyvenimo tempas – į intymumą, – tęsė mintį M.Rubackytė. – Dar gerai, kad mes dirbame kartu be dirigento. Čia man visai ir nereikia jo, kuris tik trukdytų natūraliam muzikos tekėjimui. Šiandien turime galimybę užuosti vystančių rožių žiedlapių kvapą...“ „...Mūsų uždavinys, kad tas aromatas pasiektų ir salės galą“, – šypsojosi orkestro vadovas. „Pajutau repeticijoje, kad labai malonu klausytis to intymaus fortepijono ir orkestro pokalbio“, – pastebėjo KKS direktorės pavaduotoja Loreta Narvilaitė. Dalysis savo talentu
M.Rubackytė aiškino, kad buvo keli šios programos variantai, bet ji pati pasiūlė F.Chopino koncertą: „Nes labai intensyvus gyvenimas, daug keliauju, koncertuoju. Programos susiklosto tam tikrais periodais – dabar šis kūrinys yra mano repertuare.
Trečiadienio vakarą atvykusi į Klaipėdą, pianistė apsigyveno „Navalio“ viešbutyje. Vakar rytą ir popiet jau repetavo su Klaipėdos kameriniu orkestru. Šiandien tarp repeticijų ji dar apsilankys Klaipėdos universitete, kur susitiks su dėstytojais ir studentais, ves meistriškumo pamoką gabiausiems jauniesiems pianistams. „Mūsų orkestro idėja, kad atvykstantys garsūs menininkai įneštų savo indėlį ir į Klaipėdos universiteto veiklą, kad jie dalytųsi savo talentu ir meile muzikai“, – pažymėjo M.Bačkus. „Aš labai vertinu galimybę pasimatyti su jaunimu, įpūsti pozityvios energijos. Gimtojoje Lietuvoje man itin svarbu išgirsti jaunus muzikantus, „patikrinti temperatūrą“ ir kažką nuveikti kartu“, – teigė viešnia. M.Rubackytė pajūryje praleis visą savaitgalį. Šiandien iš Ženevos atskris jos vyras, kartu jiedu ruošiasi aplankyti draugus Palangoje, būtinai nueiti prie jūros. „Net maudymosi kostiumėlį pasiėmiau. Žiūrėsim, kas iš to išeis“, – juokėsi pianistė. Ji nuolat koncertuoja visoje Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Azijoje. Jos svarbiausių gastrolių sąraše – Argentina, Urugvajus, Kolumbija, Peru, Čilė, Meksika, Japonija. M.Rubackytės rečitaliai rengiami garsiose koncertų salėse, ji muzikuoja su įvairiais orkestrais. Taip pat pianistė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono festivalio įkūrėja ir meno vadovė, šių metų lapkritį rengianti jau trečiąjį festivalį, be to, ji – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, vedanti meistriškumo kursus visame pasaulyje. Vyksta geriausi dalykai
KKS direktorė Danutė Žičkuvienė džiaugėsi jubiliejinio sezono užmojais ir tempais. Koncertas
Jubiliejinis: M.Bačkus, D.Žičkuvienė, M.Rubackytė ir L.Narvilaitė pasidalijo mintimis apie išskirtines 10-ojo
Klaipėdos koncertų salės sezono programas.
Vytauto Petriko nuotr.
Su šia koncertine programa einame priešinga kryptimi nei gyvenimo tempas – į intymumą.
Trauka: Nacionalinės kultūros ir meno premijos laure-
atė pianistė M.Rubackytė dažnai koncertuoja įvairiose Žemės rutulio vietose, bet ją vis traukia grįžti į Lietuvą.
su M.Rubackyte bus vienintelis ir nepakartojamas – uostamiesčio koncertinė įstaiga jį pristato savarankiškai, ir jis nebus dubliuojamas. „Mes kasmet taip darysim nuo šiol. Tai naujos tradicijos pradžia – sakė ji. – Ir festivalis „Permainų muzika“, anksčiau pradėdavęs sezoną, ateityje vyks kiek vėliau, kaip šiemet. Atkreipkite dėmesį – šis renginys keičia dislokaciją. Šiemet jis nukeliaus ir į Klaipėdos geležinkelio stotį. Dar vienas išskirtinis projektas su puikiu čekų kilmės pianistu mūsų kamerinio orkestro ir publikos laukia spalio pabaigoje – skambės du W.A.Mozarto koncertai. Sezoną užbaigsime irgi ne bet kaip...“ „Sostinė – ne vienintelė vieta, kur vyksta geriausi dalykai, – tvirtino M.Bačkus. – Dar vienas įrodymas: birželį ruošiamės atlikti G.Gershwino operą „Porgis ir Besė“. Ji retai būna scenose. Pagrindines partijas dainuos tamsiaodžiai solistai, prie Klaipėdos kamerinio orkestro prisijungs Liepojos simfoninis orkestras. Kartu sieksime labai stilingo rezultato.“ L.Narvilaitė priminė, kad rugsėjo 19-ąją prasidės KKS festivalis „Permainų muzika“, kviečiantis atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams. Šiemetis festivalis bus jau 9-asis. Jo pro-
gramoje – šeši koncertai, o festivalio pradžia ir pabaiga spalio 4-ąją vėlgi siejama su Klaipėdos kameriniu orkestru, kurio naujose koncertinėse programose skambės amerikiečių ir lietuvių kompozitorės Ramintos Šerkšnytės muzika. Festivalio videoklube svečiuosis pianistas Rokas Zubovas, pristatysiantis naują vaidybinę kino juostą „Laiškai Sofijai“, kurioje jis pasirodo kitame amplua; bus galima pamatyti į filmą nepatekusius kadrus. Festivalyje svečiuosis kanadiečių saksofonų kvartetas „Quasar“, Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas prof. Juozo Domarko, pateiks lietuvių kompozitorių kūrinių koncertą, kartu pasirodys garsūs solistai instrumentalistai Mike Svoboda, Petras Geniušas, Indrė Baikštytė ir Ingrida Armonaitė. Spalio 1-ąją, Pasaulinę muzikos dieną, „Permainų muzika“ su styginių kvartetu „Chordos“ nukeliaus į geležinkelio stotį – koncerte „Garsų traukiniai“ bus atliktas to paties pavadinimo Steve’o Reicho kūrinys. Naująjį KKS sezoną savo programomis džiugins ir kiti tradiciniai festivaliai – „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Salve Musica“, publikai žadantys daug naujų potyrių.
10
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
pramogų gidas Vyksta festivalis „Sound Around“
Žmogiškasis faktorius – dėžėje
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre vakar prasidėjo ir rytoj baigsis tarptautinio garso meno ir eksperimentinės muzikos festivalio „Sound Around“ renginiai. Šįvakar jo dalyviai iš trijų šalių – Rusijos Lenkijos ir Lietuvos – pakvies į pirmąjį festivalio koncertą uostamiesčio Meno kieme. Ten solinius pasirodymus surengs bei kolektyvinėse improvizacijose dalyvaus svečiai iš Gdansko R.Suszko-Dat Rayon ir M.Liberakas-Verbalizer, kaliningradiečiai S.Ivanovas-Kratong ir K.Traščenkovas, vilnietis G.Skudžinskas-GyS bei klaipėdiečiai D.Bielkauskas-d.n.s. ir V.Manomaitis. KUR? Meno kieme (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10). KADA? Rugsėjo 6 d. 19 val. KAINA? Nemokamai.
Uostamiestyje šiandien atidaroma iš Klaipėdos rajono kilusio, dabar Vilniuje gyvenančio ir kuriančio skulptoriaus Andriaus Ermino (g. 1971) instaliacijos paroda „Žmogiškasis faktorius. Dėžė“. Eksponuojami objektai yra tik nuoroda į galimai dėžėje esantį, buvusį, būsiantį daiktą, nenurodant formos, paskirties ar kitos informacijos. Tai lyg žaidimas: matomas-nematomas, vidinis-išorinis. „Tarsi tatuiruotė ant kūno, kuri esti kaip užuomina apie žmogaus būdo savybes. Niekada nežinai, kas iš tikrųjų yra viduje. Kol neatidarai dėžės“, – šypsojosi autorius. Paroda veiks iki spalio 1 d. KUR? „si:said“ galerijoje (Galinio Pylimo g. 28). KADA? Vernisažas – rugsėjo 6 d. 19 val. KAINA? Nemokamai.
Klaipėdos lėlių teatre – taškuotas sezonas Klaipėdos lėlių teatras visą naująjį sezoną kvies keliauti nuo vieno kūrybinio taško iki kito – į klaipėdiečių lėlininkų premjeras ir publikos pamėgtus spektaklius, edukacinius renginius mažiesiems bei parodas. moteris, vyras. Sena kaip pasaulis romantinių santykių struktūra – trikampis. Meilė – rimta ar juokinga? „Komedija“, kaip sufleruoja pavadinimas, yra spektaklis ne tik apie santykius, bet ir apie scenos meną. Lėlių teatro galimybės daugiasluoksniam S.Becketto kūriniui suteikia papildomą dimensiją. Scenoje santykius narplioja lėlė ir aktorius žmogus. Spektaklis vienu metu bus rodomas išskirtinai mažai – vos 20 žmonių – auditorijai. Bilieto kaina – 20 Lt, studentams ir moksleiviams – 10 Lt. Bilietai parduodami Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4) II–V 13–17 val. bei prieš valandą iki spektaklio. Bilietų rezervacija – tel. 239 932.
Rugsėjo 14 ir 15 d. 12 val. režisierė Karolina Jurkštaitė pristatys premjerą „Arbatėlė“. Taip, taip, viskas prasideda nuo arbatos gėrimo, kaip H.K.Anderseno pasakoje apie šeivamedžio močiutę. Tai – atspirtis netikėčiausių įvykių virtinei, kuri laukia K.Jurkštaitės sukurtoje istorijoje. „Ji – apie tai, kiek daug įvairių dalykų turime savyje ir kaip įdomu juos atrasti“, – sakė režisierė, šiame spektaklyje įgyvendinanti seniai puoselėtą idėją pasitelkti neįprastus aktorius – oro balionus. Spektaklyje vaidins Erika Mažulienė ir Justina Jukonytė, kompozitorė – Aušra Vaštakaitė, dailininkė – Viktorija Dambrauskaitė. Dar viena šio sezono premjera planuojama lapkritį. Režisierė Gintarė Radvilavičiūtė repetuoja spektaklį pagal lietuvių liaudies pasaką. Jį įkvėpė šešėlio galimybės. „Radau labai gražią mintį, kad šešėlis gali daugiau nei šviesa. Iš tiesų – jis patenka už uždarų spintos durų, į sugniaužtą kumštį, į užčiauptą burną ir apskritai į žmogaus vidų“, – kalbėjo šiuo metu į kūrybinį procesą pasinėrusi režisierė, vaidinime šešėlius išleisianti į sceną.
Premjeros – visai šeimai
Kviečia mokyklėlė ir paroda
Iliustracija: R.Joni piešinys.
Klaipėdos lėlių teatro komanda naująjį sezoną pasitinka filosofiniais pamąstymais apie tašką. Tašką, kuriuo prasideda kiekvienas kūrinys. Tašką, kurį kartais norisi padėti, kad pradėtum iš naujo ieškoti išeities taško. Ir retsykiais kylantį nenumaldomą norą viską užtaškuoti… „Gyvenime sieki keliauti kaskart iki aukštesnio taško. O Klaipėdos lėlių teatre – naujas virsmo taškas, už kurio – dar daugybė taškų. Juos norime sujungti, kaip vaikiškame žaidime, o rezultatu pasidžiaugti su teatro mėgėjais. Koks jis bus, pamatysime – leiskimės į kelionę!“ – ragina teatro lėlės ir žmonės.
trų festivalis bei Šarlevilio-Mezjer aukštoji nacionalinė lėlių teatro meno mokykla yra žinoma visame pasaulyje ir sutraukia talentingus kūrėjus iš įvairiausių kraštų. Šitaip susitiko skirtingos profesionalios teatrinės patirties turintys kūrėjai: Jūratė Trimakaitė iš Lietuvos, Vera Rozanova iš Rusijos, Lucas Prieux iš Prancūzijos ir Thais Trulio iš Brazilijos, susibūrę į nepriklausomą trupę.
Klaipėdos lėlių teatre – naujas virsmo taškas, už kurio – dar daugybė taškų.
Pradžioje – apie meilę
Rugsėjo 7 ir 8 d. 17 ir 19 val. tarptautinė lėlininkų trupė „23:50“ pristatys vizualiai bei emociškai išskirtinį spektaklį jaunimui ir suaugusiesiems „1 for 2“ pagal Samuelio Becketto pjesę „Komedija“ (režisierė Vera Rozanova). Trupės nariai susipažino lėlių teatro mekoje Šarlevilyje (Prancūzija). Šarlevilio tarptautinis lėlių tea-
Savo pirmam bendram darbui – spektakliui „1 for 2“ – trupė pasirinko absurdo literatūros klasiko S.Becketto pjesę „Komedija“, kurios pavadinimas angliškai skamba kaip „Play“. Veikėjų sąrašas įtaigus savo trumpumu: M1, M2, V – pirma moteris, antra
Jausmai: tarptautinės lėlininkų grupės iš Prancūzijos spektaklio „1 for 2“ jaunimui ir suaugusiesiems cen-
Savo ruožtu mažųjų klaipėdiečių draugas Karakumų asilėlis paskelbė registraciją į savo mokyklėlę – jau pamėgtą ir aktyviai lankomą. Čia laukiami ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo vienerių drauge su tėveliais. Mokyklėlės tikslas – supažindinti mažiausiuosius su lėlių teatru, mokyti reikšti mintis, nebijoti išreikšti save ir pažinti kitus. Registracija vyksta tel. 239 932 bei elektroniniu paštu klaipedosleles@ gmail.com iki rugsėjo 27 d. Karakumų asilėlio mokyklėlės mokslo metai prasidės spalio 8 d. Klaipėdos lėlių teatre nuo rugsėjo 7 d. bus eksponuojami knygų iliustratorės, animacijos kūrėjos, įvairių edukacinių projektų vadovės Rasos Joni darbai. Jos iliustruotos bei maketuotos knygos nesyk buvo pripažintos gražiausiomis knygomis vaikams, iliustracijos eksponuotos daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybinga jauna menininkė parodoje pristatys savo knygų „Žvaigždėtasis Arkliukas ir Meškiukas Panda“, „Mano draugas Paukštelis“, Romo Sadausko knygos „Kaip tapti karaliumi“ iliustracijas bei darbus, papuošusius Pietų Korėjoje išleistas knygas mažiesiems. Paroda veiks rugsėjo–lapkričio mėnesiais.
Organizatorių nuotr.
„Klaipėdos“ inf.
tre – beketiškas meilės trikampis.
Nuo rugsėjo 14-osios Klaipėdos lėlių teatras spektaklius rodys kiekvieną savaitgalį – šeštadienį bei sekmadienį 12 val. Žiūrovai laukiami publikos simpatijas pelniusiuose spektakliuose bei kviečiami įvertinti premjeras, kurias rengia teatro kolektyvas.
Kaligrafija: Z.Inčirauskienės „Medij
Rude Šiandien Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) rudens renginių sezoną pradės iškart trys vernisažai.
Rašto meno diskursas
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) 17 val. lankytojams duris atvers kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija&naujosios. medijos“, kuri kelia klausimą – ar skaitmeninio turinio ir virtualiosios erdvės dominavimo laikais, kurie verčia abejoti rašymo ranka įgūdžių tvarumu, išliks rašto menas? Sparti technologijų raida ir virtualiojo pasaulio plėtra, globalizacija ir mėginimas koegzistuoti kultūrinėje erdvėje sukuria aplinkybes, kuriomis galime prarasti pamatinius kalbos (autentiškų žodynų) bei tradicinio rašymo ranka įgūdžius. Kitaip tariant, imame vienodėti. Projektu žadinama diskusija, ar tūkstantmečius gyvavusi kaligrafijos, rašto meno tradicija gali išsaugoti savo raiškos unikalumą šių dienų sąlygomis. Projekto koncepcijai pasirinkta šiuolai-
11
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
pramogų gidas Suvažiavo iš aštuonių valstybių
Pristatys Moravijos meno kolekciją
Parodos atidarymu Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ šiandien Kuršių nerijoje prasideda XIX tarptautinė kūrybinė stovykla-pleneras „Nidos ekspresija“, kuriame šiemet svečiuojasi 10 Latvijos Saulkrastų miesto menininkų. Kartu su būriu tapytojų iš Lietuvos, Lenkijos, Armėnijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos ir Nairobio jie iki rugsėjo vidurio kurs Nidoje. Rugsėjo 15-ąją pleneras persikels į Juodkrantę ir ten vyks dar savaitę. Kaip sakė renginio organizatorius ir kuratorius tapytojas Saulius Kruopis, šiemet plenero dalyviai iš natūros tapys figūrines kompozicijas – tokia tema. KUR? Nidos „Agiloje“ (Taikos g. 4). KADA? Atidarymas – rugsėjo 6 d. 16 val. KAINA? Nemokamai.
jos medyje Nr.4“ ir R.Renardo „Rumunija. Notre Pre 2“.
Kitą savaitę Klaipėdoje, I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“, bus pristatyta daugiau nei 30-ies šiuolaikinių menininkų, kuriančių rytinėje Čekijos Respublikos dalyje – istorinėje Moravijos teritorijoje – darbai. Manoma, kad jie geriausiai reprezentuoja dominuojančias tendencijas čekų mene. Parodos sudarytojai didesnį dėmesį skyrė vyresniosios ir viduriniosios kartos autoriams, kurių kūryba pradėjo reikštis regioninės izoliacijos laikotarpiu. Iki spalio 1 d. Klaipėdoje viešėsiančios parodos atidaryme dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Radekas Pechas. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Vernisažas – rugsėjo 11 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Grafika: U.Balčaitės spalvotas ofortas „Viskas, ko Voveraitei reikėjo“.
eninis parodų maratonas kiniam pasauliui aktuali naujųjų medijų apibrėžtis – kaligrafija naujųjų medijų kontekste: santykis ir diskursas. Atsiliepdami į kuratorės menotyrininkės Godos Giedraitytės kvietimą, autoriai parodai pateikė darbus, balansuojančius ant skirtingų medijų platformų. Vieni kūrėjai išlieka artimi rašto meno prigimčiai, kiti ieško jo transformacijų ir/ ar adaptacijų galimybių, pasitelkdami gamtos ar programinę intervenciją, treti persikelia į virtualios erdvės paraštes, kurdami naująją rašto estetiką.
Ar tūkstantmečius gyvavusi kaligrafijos, rašto meno tradicija gali išsaugoti savo raiškos unikalumą šių dienų sąlygomis?
Parodoje dalyvauja 12 menininkų iš Rumunijos (Ciprian Chirileanu, Rene Renard, Andor Komives) ir Lietuvos (Santa Čipkutė, Zita Inčirauskienė, Vaidotas Janulis, Lidija Kuklienė, Mindaugas Petrulis, Donata Porvaneckaitė, Jūratė Rekevičiūtė, Rimas Sakalauskas, Laimonas Zakas). Susipažinti su kaligrafija ir jos diskursu naujųjų medijų kontekste žiūrovai kviečiami iki rugsėjo 29 d. Projekto metu taip pat veiks kaligrafijos dirbtuvės. Klaipėda seniai tituluojama Lietuvos kaligrafijos sostine. Prie
šio vardo įsitvirtinimo itin prisidėjo garsus kaligrafijos meistras prof. Algis Kliševičius. Klaipėdoje inicijuotos ir surengtos keturios svarbiausios Lietuvos rašto meno ir kaligrafijos parodos, leidžiamas vienintelis Lietuvoje tęstinis leidinys „Kaligrafijos sąsiuviniai“. 2012 m. projektas „Kaligrafija Klaipėdai“ pristatė unikalią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje rašto meno parodą „Kaligrafija ant burių“, kurios metu kaligrafijos kūriniai buvo eksponuoti ant specialiai pagamintų burių Danės upėje. Reportažai be įvykių
KKKC Parodų rūmuose klaipėdietis fotografas Arvydas Stubra 18 val. pristatys savo fotografijų parodą „Kasdienybės šviesa“ bei to paties pavadinimo fotoalbumą, skirtą įsimintinai nuotraukų serijai, sukurtai 1984–1988 m. ir nuspalvintai melancholiškos „nuobodulio estetikos“. Per ketverius metus A.Stubra sukūrė nuotraukų seriją „Kasdienybės šviesa“. Fotografijose – daugiausia Klaipėdos vaizdai, tarp kurių įsiterpia ir nuotraukos iš Palangos bei Nidos. Autorius kūrė tai, ką pats vadina „reportažu be įvykio“. Anot menotyrininko Tomo Pabedinsko, A.Stubros darbuose jungiasi, atrodytų, prieštaringi požiūriai į kūrybą ir nesuderinamos kūrybinės praktikos tendencijos. Laikotarpis, kuriuo buvo sukurta albume pristatoma darbų serija, ir dalis fotografijų stiliaus bruožų A.Stubros kūrybą leidžia sieti su XX a. devintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijos kryptimi, ku-
riai apibrėžti menotyrininkė Agnė Narušytė suformulavo „nuobodulio estetikos“ sąvoką. Dalis įamžintų vaizdų atrodo buitiški ir nereikšmingi. Akimirkos fiksavimą A.Stubros fotografijose kartais keičia ilgesnės ekspozicijos, dėl judesio išsilieję objektai, o kartais – tiesiog jokio įvykio, jokio siužeto neužpildyti vaizdai. Aiškiai fotografijų estetikoje matomas „nuobodulys“ buvo būdas išreikšti gyvenimo monotoniją. Perteikti vėlyvojo tarybinio Lietuvos istorijos laikotarpio sąstingį, fiksuoti be reikšmingų pokyčių tekantį kasdienybės laiką labiausiai tiko fotografija, kuri prasmingo veiksmo požiūriu atrodė tokia pat tuščia, kaip ir pats gyvenimas. Nesusitikę žmonių žvilgsniai, lankytojų nesulaukusios ar jų jau apleistos kavinės, tuščias dangus su vos matomais praskrendančiais paukščiais – nebuvę įvykiai, kuriuos ateičiai išsaugojo A.Stubros fotografijos. Ši ateitis, anot T.Pabedinsko, atėjo kaip tik dabar: „Šiandien į fotografo darbus ir dėl jų sukūrimo laiko, ir dėl autoriaus kūrybinio braižo įdomiausia žiūrėti kaip į tam tikro savito laikotarpio ženklą ir to laikotarpio nulemtos fotografo asmeninės patirties išraišką. Nei anksčiau, nei vėliau, autorius teigia, nieko panašaus į „Kasdienybės šviesos“ seriją nekūręs“. Lietuvoje prasidėjus Sąjūdžiui, fotografas baigė ir minėtą seriją – joje įamžintas laikotarpis nutolo į asmeninio gyvenimo praeitį ir šalies istoriją, o laisvės sąlygomis ankstesnės kritinės nuostatos ir jas perteikęs kūrybinis braižas nebeteko aiškaus taikinio ir prasmės.
Fotografija: A.Stubros nuotrauka iš ciklo „Kasdienybės šviesa“.
Permąstyti vaizdų archyvai
Kita šiandien KKKC Parodų rūmuose 18 val. atidaroma paroda „Vaizdų archyvai“ sutelkė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje baigusias jaunas menininkes, kurios nesistengia pabėgti nuo šiuolaikinio meno kontekste dažnai negyvėle pavadinamos grafikos. Dauguma eksponuojamų darbų atlikti tradicinėmis grafikos technikomis – ofortu, sausa adata, ksilografija, šilkografija. „Vaizdų archyvus“ sudarė atmintin įstrigę vaizdiniai, svarbūs gyvenimo įvykiai ir patyrimų atgarsiai bei juos lydėję apmąstymai ir pamąstymai. Menininkai, kaip archyvai, kaupia ir saugo viską savyje tol, kol galiausiai chaotiškos pasąmonės bylos ima prašytis apdorojamos – permąstomos vizualiai ir konceptualiai. Išgrynintos vaizdų, idėjų, prisiminimų nuotrupos nugulė medžio, meta-
lo, plastiko klišėse, šilkografijos trafaretuose, kompiuterių ekranuose... Jaunos menininkės neapsiribojo vien savo darbų eksponavimu: beveik kiekvieną darbą lydi jo suvokimo lauką praplečiančios detalės. Dažnai tai yra atvirukai, kuriuos lankytojai gali priglausti savo asmeniniuose archyvuose. Žiūrovas kviečiamas pasidalyti savo patirtimis ir kiek galima asmeniškiau suvokti parodos eksponatus, kurie byloja paprasta vaizdų kalba. Parodos kuratorės ir koncepcijos autorės – Toma Šlimaitė ir Urtė Balčaitė. Parodoje dalyvauja U.Balčaitė, Milda Dainovskytė, Elena Grudzinskaitė, Aistė Papartytė, Monika Puzauskaitė, Laura Selmistraitytė, Ieva Stasevičiūtė, Vilma Šlimaitė ir Toma Šlimaitė. Pastarosios dvi parodos taip pat veiks iki rugsėjo 29 d. „Klaipėdos“ inf.
12
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
pasaulis Sulaikė įtariamąjį
Pasikėsinimas į ministrą
Gyva siena
Pakistane sulaikytas buvęs sukarintos grupuotės „Teh rik-i-Taliban“, uždraustos šio je šalyje, vadeiva Qaribullah, dar vadinamas Hasanu. Jis įtariamas sąsaja su lietuvio Ernesto Markšaičio ir dar ke lių užsienio alpinistų nužudy mu šiemet birželį netoli Nan ga Parbato kalno.
Egipto sostinėje vakar su rengtas išpuolis prieš vidaus reikalų ministro Mohamme do Ibrahimo automobilių kor težą. Automobilyje paslėp ta bomba sprogo ir apgadi no kelis kortežo automobilius, bet ministras nenukentėjo. Tai pirmas toks išpuolis Egipto sostinėje per daugelį metų.
Sirijos prezidento Basharo al Assado šalininkai Damas ke pradėjo statyti gyvą sieną prie objektų, kurie gali tap ti Vakarų raketų atakų taiki niais. JAV Senato Užsienio santykių komitetas trečiadie nį pritarė jėgos naudojimui prieš Siriją, dabar klausimą svarstys visas Senatas.
Rinkimų biuleteniuose – margumynas Australijos rinkimų komisija užsakė 40 tūkst. didinamųjų stiklų, kurie rytoj pa dės rinkėjams susigaudyti metro ilgio bal savimo biuleteniuose. Sekso partija
Dėl vietos Australijos aukštesniuo siuose parlamento rūmuose šešta dienį varžysis 54 partijos – dvigu bai daugiau nei 2010-aisiais. Tarp jų yra prieš keletą metų įsteigta Sekso partija, kuriai vado vauja buvusi sekso industrijos dar buotoja Fiona Patten. Savo rinkimų kampanijai išleidusi specialią pre zervatyvų seriją, ši politinė jėga žada legalizuoti marihuaną ir vie nos lyties asmenų santuokas. „Šiandien Australijoje šešiolik mečiui lengviau įsigyti marihuanos suktinę negu cigaretę, – aiškino F.Patten. – Kukliausiais skaičia vimais, kanapių pramonė Austra lijoje verta maždaug 6 mlrd. do lerių. Įvedę 30 proc. akcizą ir 10 proc. prekių bei paslaugų mokes tį, atriektume iš šios pramonės 2,4 mlrd. dolerių mokesčių.“ Sekso partija taip pat ketina įtei sinti eutanaziją. To paties tiks lo siekia ir Savanoriškos eutana zijos partija, vadovaujama Philipo Nitschke, kurį žiniasklaida prami nė Daktaru Mirtimi. Žengė į politiką
Tarp septynių „WikiLeaks“ partijos iškeltų kandidatų yra ir šio skanda lingo tinklalapio įkūrėjas Julianas Assange’as, gavęs Ekvadoro poli tinį prieglobstį ir jau metus namų arešto sąlygomis gyvenantis šios šalies ambasadoje Londone. Šiemet kovą įsteigta partija žada ginti pilietines teises ir laisves, už tikrinti valstybės institucijų skaid rumą ir atskaitingumą piliečiams,
kovoti su kišimusi į privatų gyveni mą. Tūkstančius slaptų JAV karinių ir diplomatinių dokumentų pavie šinęs J.Assange’as Švedijoje kal tinamas prievartavimu. Jis teigia, kad kaltinimai yra politiškai moty vuoti, ir baiminasi, jog bus išduo tas Jungtinėms Valstijoms, kurios nori ji teisti. Naujo „Titanico“ kūrėjas
Anglies kasybos magnatas Clive’as Palmeris į rinkimus žengia su savo įsteigta Palmerio jungtine partija. Pagrindinis milijardieriaus dekla ruojamas tikslas – uždrausti poli tinių lobistų veiklą.
Šiandien Australi joje šešiolikmečiui lengviau įsigyti ma rihuanos suktinę negu cigaretę.
C.Palmeris neseniai išgarsėjo vi same pasaulyje paskelbdamas, kad stato naują „Titanico“ versiją. „Ti tanice II“ bus modernių pakeitimų, bet bus stengiamasi jį pastatyti kuo panašesnį į originalą, kuris 1912 m. nuskendo susidūręs su ledkalniu. Pasak C.Palmerio, laivo statybos prasidės kitų metų kovą Kinijoje. C.Palmeris sako, kad dešimtys tūkstančių žmonių jau užsiregist ravo į pirmąją šio laivo kelionę, ku ri planuojama 2016 m.
Permainos: konservatorius T.Abbottas (dešinėje) ketina užbaigti šešerius metus trukusį K.Ruddo vadovau
jamų kairiųjų valdymą.
Pergalę švęs opozicija?
Ekspertai prognozuoja, kad dide lis kandidatuojančių partijų mar gumynas apsunkins veiksnios vy riausybės formavimą. „Atsižvelgiant į didelį skaičių kandidatų ir partijų, kurios kan didatuoja į Senatą, gali būti dau giau laimėtojų iš mažesnių parti jų, – sakė Adelaidės universiteto politologas Deanas Jaenschas. – Todėl galima prognozuoti, kad Se natas po rinkimų liks pakibęs ore ir bus labai svarbu, kas užtikrins val džios pusiausvyrą.“ Pagrindinė kova rinkimuose vyks tarp dabartinio premjero Kevino Ruddo Darbo partijos, kurios pa
grindu buvo suformuota dabartinė mažumos vyriausybė, ir opozicijos lyderio Tony Abbotto vadovauja mos konservatyviosios koalicijos. Nuomonių apklausos pergalę pro gnozuoja pastarajam, bet stabiliai koalicijai suformuoti jam reikės mažesnių partijų paramos. Pelnė populiarumą
55 metų užkietėjęs konservatorius, monarchistas ir vienos lyties as menų santuokų priešininkas T.Ab bottas per plauką netapo premjeru per 2010 m. rinkimus. Jo reitingai ėmė kilti po to, kai ministrė pir mininkė Julia Gillard spaudžia ma žaliųjų sulaužė rinkimų paža
AFP nuotr.
dą ir įvedė papildomus mokesčius didžiausiems šalies teršėjams. Dėl to pakilo energijos kainos vartoto jams ir verslui. BBC, „Bloomberg“, „The Wall Street Journal“ inf.
54 partijų
varžosi Australijos parlamento rinkimuose.
Balsuoti – privaloma tvarka Australijoje, kur balsavimas rin kimuose yra privalomas, jau maž daug šimtmetį nenutyla diskusi jos, ar tokia taisyklė nesikerta su demokratijos principais.
Aktyvumas: pastaruosiuose rinkimuose 2010-aisiais rinkimuose da
lyvavo 94 proc. australų.
AFP nuotr.
Visame pasaulyje žmonės kovoja už teisę balsuoti, o australai neturi pasirinkimo. Jų valstybė yra viena iš 23 visame pasaulyje, kur galioja privalomo balsavimo įstatymai. Registruotis balsuoti ir eiti bal suoti yra kiekvieno australo, vyres nio nei 18 metų, pareiga. Jos neatli kus gresia bauda ir diena teisme. Australijos apžvalgininko Jaso no Kento nuomone, tai kertasi su pagrindiniais demokratijos prin cipais.
„Žmonėms atimama laisvė už tai, kad jie nebalsuoja. Tai šlykštu! Tai nedemokratiška. Mes nesame demokratija, jei negalime demok ratiškai balsuoti“, – teigė jis. Bet Sidnėjaus universiteto politi kos mokslų daktaras Peteris Chenas įsitikinęs, kad tokia retorika perdė ta. Anot jo, nueiti į rinkimus nėra didelė našta. „Sistema demonst ruoja lūkesčius, kad kiekvienas turi dalyvauti rinkimuose kas keletą me tų, ir tai yra geras dalykas“, – tvirti no jis. Nors gresianti bauda nedide lė – 20 Australijos dolerių (48 litai), australai rinkimuose dalyvauja ga na pavyzdingai. Pastaruosiuose fe deraliniuose rinkimuose šalyje da lyvavo 94 proc. rinkėjų. Didžiosios
Britanijos parlamento rinkimuo se 2010 m. aktyvumas tesiekė 65 proc., o JAV prezidento rinkimuo se 2012-aisiais – tik 57 proc. Protestuodami kai kurie austra lai meta į balsadėžes tuščius arba netaisyklingai užpildytus biulete nius. Per 2010-ųjų rinkimus tokių balsalapių buvo 6 proc. Bet dau guma australų visgi pritaria priva lomam balsavimui, ir nepaisyda mi nesibaigiančių debatų politikai nesiryžta imtis keisti taisyklių. „Daugeliui australų atrody tų įtartini bandymai keisti tvarką. Mes pasitikime savo rinkimų sis tema labiau nei savo politikais“, – sakė politologas P.Chenas. BBC inf.
13
penktadienis, rugsėjo 6, 2013
sportas
J.Kazlauskas: serbai mus apdaužė ir primušė Serbijos rinktinės vidurio puolėjas Nenadas Krstičius į šipulius sudaužė Lietuvos krepšininkų gynybą, nors mūsiškiai prieš dvikovą tvirtino, kad rengiasi sustabdyti varžovų taraną ir žino, kaip tai padaryti. Tačiau – 56:63. Marius Bagdonas
Specialiai „Klaipėdai“ iš Jesenicių (Slovėnija)
Duda vėl pranašesnis
Lietuvių nuo pralaimėjimo „EuroBasket 2013“ finalo turnyre neišgelbėjo ir tai, kad Jonas Kazlauskas yra treniravęs N.Krstičių Maskvos CSKA klube, Darjušas Lavrinovičius – žaidęs su juo, o Serbijos krepšininko ginklų arsenalas mūsiškiams – gerai žinomas. Varžovų strategas Dušanas „Duda“ Ivkovičius pergudravo J.Kazlauską dramatiškame 2012 m. Eurolygos finale, kai sensacingai atvedė Pirėjo „Olympiakos“ ekipą į viršūnę, pergudravo ir šįsyk, nors į Slovėniją atsivežė jauną, neužgrūdintą, tačiau degančiomis akimis komandą. Skirtumas tas, kad pernai N.Krstičius buvo J.Kazlausko kariaunoje, o dabar – D.Ivkovičiaus. Šį kartą N.Krstičius pelnė 20 taškų ir atkovojo 9 kamuolius. Mūsų aukštaūgių šešetas – Donatas Motiejūnas, Jonas Valančiūnas, Robertas Javtokas, Linas Kleiza ir broliai Lavrinovičiai – surinko 24. „Nesuprantu, kaip galėjo taip nutikti. Mano manymu, jei negali apsiginti vienas prieš vieną, tai
kažkas kitas turi padėti. To šį kartą pasigedau“, – mūsiškių žaidimo taktika stebėjosi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis. Sutrikdė ir jaudulys
„Mačo pirmoje dalyje nesusitvarkėme su N.Krstičiumi ir su starto jauduliu. Tai, ko gero, ir buvo pagrindinės priežastys, kodėl varžovai lemtingai nutolo. Vėliau broliai Lavrinovičiai pakeitė situaciją, buvo momentas, kai galėjome įsižaisti savo ritmu, bet skuboti sprendimai viską pavertė niekais, – po rungtynių sakė J.Kazlauskas. – Serbai niekuo nenustebino – žaidė taip pat, kaip ir pastaruosius kelerius metus. Jie mus apdaužė ir primušė. O mes buvome kitokie. Nenorėčiau galvoti, kad kai kuriems mūsų žaidėjams užteko vien patekti į rinktinės dvyliktuką. Tikiuosi, kad jie atsiskleis ateityje“, – teigė J.Kazlauskas. „Nusipelnėme šios pergalės. Kontroliavome rungtynių eigą visą laiką. Labai gerai pasiruošėme šiai dvikovai, kruopščiai atlikome namų darbus, užtikrintai gynėmės. Per mačą su Lietuvos ko-
Ryngtynių rezultatai A grupė Didžioji Britanija – Izraelis 75:71 (22:17, 12:13, 13:22, 19:14, 9:5). Ukraina – Belgija 58:57 (11:12, 15:24, 14:12, 18:9). Vokietija – Prancūzija 80:74 (27:14, 16:25, 14:17, 23:18). Ukraina – Izraelis 74:67 (19:13, 16:13, 18:20, 21:21).
Pastangos: M.Kalnietis mėgino savo azartu ir veržlumu įkvėpti visus
komandos draugus.
Artūro Morozovo nuotr.
manda praleisti tik 56 taškus – tai jau šis tas, – kalbėjo D.Ivkovičius. – Ši pergalė dar labiau įkvėps mūsų žaidėjus ateities kovoms.“ Vakar serbai išmėgino jėgas su bosniais, kurie pirmame ture 75:86 nusileido latviams. „Žinojome, kad bosnių lyderis Mirza Teletovičius nepersistengia gindamasis, tad tuo ir pasinaudojome. Jis surinko savo taškų normą, bet komandinis žaidimas mūsų varžovams nesisekė“, – paaiškino Latvijos rinktinės vyriausiasis treneris Ainaras Bagatskis. Latviai antrame ture ketvirtadienį susitiko su Juodkalnijos komanda.
Šiame Balkanų atstovų mače daug aistrų sukėlė paskutinis epizodas: po netaiklaus Georgijaus Čekovskio metimo makedonai kovojo dėl kamuolio, o jiems sutrukdyti bandęs juodkalnietis Milko Bjelica truktelėjo krepšio tinkliuką žemyn ir kamuolys neįkrito. Iš pradžių arbitrai įskaitė du taškus, tačiau po keliolikos sekundžių pasitarimo pakeitė sprendimą Juodkalnijos ekipos naudai. Makedonai pateikė apeliaciją, tačiau Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Europos skyriaus techninis komitetas ją atmetė. Viena didžiausių pirmo turo sensacijų – Vokietijos krepšininkų pergalė 80:74 prieš 2011-ųjų Europos vicečempionę Prancūzijos ekipą. Vokiečiai pataikė net 60 proc. tritaškių (9/15), prancūzai – 36 proc. (9/25). Be to, nugalėtojai laimėjo kovą dėl kamuolio 29:18.
Vokiečių staigmena
Vakar Lietuvos krepšininkai kovėsi su taip pat pralaimėjimo kartėlį jau žinančiais makedonais – jie 80:81 kapituliavo prieš juodkalniečius.
Vis dar laukiame medalių Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdoje vykstančiame Europos jaunučių (iki 15 metų) ir jaunių (iki 17 metų) sunkiosios atletikos čempionate lietuviams prizininkų pakyla – per aukšta.
Geriausiai tarp mūsų šalies atletų pasirodęs klaipėdietis Rokas Šiaulys (svorio iki 45 kg grupė, treneris
Mantas Žvirblis), jaunučių pirmenybėse užėmė ketvirtą vietą. Trečiadienį jaunių čempionato svorio iki 62 kg grupėje kovojo du Arvydo Bušecko auklėtiniai – Einaras Butkus ir Linas Kecorius. Geriau sekėsi pastarajam atletui, bendroje įskaitoje užėmusiam šeštąją vietą. E.Butkus liko paskutinis – devintas. L.Kecorius rovimo veiksmu iškėlė 80 kg ir išstūmė 93 kg sveriančią štangą.
Septintas: E.Mikalauskas, nors neužėmė aukštos pozicijos, savo pasi-
rodymu nenuvylė specialistų.
Vytauto Petriko nuotr.
Vakar tarp jaunučių varžėsi 14metis Edvinas Mikalauskas (treneris Regimantas Mikalauskas). Svorio iki 69 kg grupėje varžęsis klaipėdietis užėmė septintą vietą tarp septynių dalyvių. Tačiau Lietuvos rinktinės treneriai liko patenkinti atleto pasirodymu. E.Mikalauskas, rovimo veiksmu iškėlęs 70 kg, o stūmimo – 84 kg štangą, pagerino savo asmeninius rezultatus.
B grupė Latvija–Bosnija ir Hercegovina 86:75 (20:20, 23:13, 19:24, 24:18). Juodkalnija–Makedonija 81:80 (25:24, 20:22, 19:21, 17:13). Juodkalnija – Latvija 72:73 (17:17, 20:20, 15:17, 20:19). C grupė Gruzija – Lenkija 84:67 (20:14, 19:8, 16:15, 29:30). Ispanija – Kroatija 68:40 (24:9, 9:11, 16:17, 19:3). Slovėnija – Čekija 62:60 (21:19, 15:13, 15:14, 11:14). Kroatija – Gruzija 77:76 (17:15, 18:19, 15:18, 27:24). D grupė Suomija – Turkija 61:55 (10:8, 22:11, 17:19, 12:17). Graikija – Švedija 79:51 (15:13, 24:8, 20:14, 20:16). Rusija – Italija 69:76 (18:25, 11:17, 13:14, 27:20). Suomija – Švedija 81:60 (27:27, 21:4, 19:15, 14:14).
9-oji Adolfo taurė Prisiekęs teniso entuziastas Adolfas Krizonis kviečia visus šios sporto šakos mėgėjus į 9-ąjį jo taurės turnyrą, kuris, prasidėjęs rytoj, baigsis sekmadienį.
Jau žinoma, kad Skulptūrų parko teniso aikštyne kovos garsių trenerių Romano Revuto, Juozo Povilaičio, Tomo Butvilo, Vyto Bartninko, Jolantos Romančikienės auklėtiniai. Taip pat laukiama dau-
giau tenisininkų iš Klaipėdos, kitų miestų, gal net užsienio. Adolfo didžioji taurė, du kartus laimėjusiam Dainiui Diržauskui, jei ir jis šįmet švęstų pergalę, būtų įteikta visam laikui. Taip pat žaidėjų laukia prizai, įsteigti Sergejaus Gorbunovo ir bendrovės „Segosta“. Jie atiteks žvaliausiems, techniškiausiems ir kitaip pasižymėjusiems tenisininkams. „Klaipėdos“ inf.
19
penktAdienis, rugsėjo 6, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Daliaus (ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.
D. (ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 10 d.
Avinas (03 21–04 20). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Jautis (04 21–05 20). Viskas erzins ir pykdys. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir pasidalyti mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena priimti svarbius sprendimus. Jūsų nuojauta atvers naujas galimybes. Išmušė realių veiksmų valanda, nepraleiskite pasitaikiusios progos. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Rytoj taip pat neturėtų būti jokių nemalonių staigmenų. Mergelė (08 24–09 23). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti, pamedituoti. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite nusiteikęs naujiems iššūkiams ir darbams. Kai kas gal ir nesupras jūsų idėjų, bet įvertins jūsų originalumą bei sugebėjimus. Skorpionas (10 24–11 22). Esate nusiteikęs iš naujo įvertinti savo gyvenimą. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus, kad netyčia neįskaudintumėte artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Ožiaragis (12 22–01 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas, sąžiningumas ir atvirumas. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų ir jaunų žmonių požiūriai išsiskirs. Tačiau neskubėkite ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, lengvai spręsite problemas. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus šilta, be lietaus. Šiandien bus mažai debesuota, temperatūra 19-20 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį kai kur rūkas, oro temperatūra sieks 4–6 laipsnius šilumos, dieną bus 20– 21 laipsnis šilumos. Saulėtus orus sinoptikai prognozuoja ne tik artėjantį savaitgalį, bet ir kitos savaitės pradžioje.
Šiandien, rugsėjo 6 d.
+19
+17
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+20
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+19
Utena
+19
6.50 20.16 13.26
249-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 116 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
Tauragė
+21
Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +25 Brazilija +27 Briuselis +29 Dublinas +15 Kairas +33 Keiptaunas +21 Kopenhaga +22
kokteilis Pasišaipė iš vairuotojo Skaitytojai vis randa linksmais pieši niais nudažytų automobilių, kaip aną dien „Kokteiliui“ atsiųstose Sigito nuo traukose. Vakar pasistengė Kal iningrade „Klai pėdą“ skaitantis Olegas, įrodęs, kad ir Rusijoje yra linksmų plaučių žmonių, automobil į papuošusių „Naša Raša“ herojais. Užatlantėje gyvenantis Pranas taip pat pamatė įdomų kažkurio amerikiečio sprend imą – nudaž ytas kabinos du ris. Iš tolo, jei vairuotojas yra prie vai ro, atrodo, kad jis, kelnes nusileidęs, sė di ant unitazo.
Kaunas Londonas +18 Madridas +30 Maskva +13 Minskas +17 Niujorkas +21 Oslas +20 Paryžius +26 Pekinas +27
Praha +23 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +24 Talinas +20 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +21
Vėjas
3–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+20
+19
Marijampolė
Vilnius
+20
Alytus
Vardai Beata, Faustas, Magnas, Tautenė, Vaištautas.
RUGsėjO 6-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+17
+16
+12
3
+12
+17
+15
+13
3
+12
+17
+15
+13
1
rytoj
sekmadienį
1901 m. Niujorke buvo šauta į Jungtinių Ameri kos Valst ijų prez identą (1897–1901 m.), Williamą McKinley’į, kuris po aš tuonių dienų numirė. 1917 m. Vilniuje išleistas pirmasis laikraščio „Lie tuvos aidas“ numer is, kur io redaktor ium i bu vo Antanas Smetona. 1975 m. teniso žvaigždė čekė Martina Navratilo va Niujorke JAV ten iso turnyro metu pasiprašė politinio prieglobsčio.
1986 m. Kaune gimė krepš in inkas Mant as Kalnietis.
1991 m. antram didžiau siam Rusijos miestui Le ningradui buvo grąž in tas Sankt Peterburgo vardas. 1991 m. SSRS pripaž ino Lietuvos, Latvijos ir Esti jos nepriklausomybę. 1997 m. princesės Dia nos laidot uves Londo ne stebėjo daugiau kaip 2 mln. žmonių. 2007 m. eidamas 72-uo sius metus mirė garsus operos solistas Luciano Pavarotti.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Jei sapnuojate, kad melžiate ožką, nu
Piešinys: taip išdažytos durys
priverčia nusišypsoti kolegas kelyje.
„Kokteilio“ pozicija Nenusimink ite, jei vaik ystė prabėgo. Senatvėje vėl tapsime vaikais.
Nugirstas pokalbis
vils nedidelis pelnas. Joti ant ožkos – gė da, ypač renginyje, kur bus daug vyr ų. Sapnuoti ožį, ypač be rag ų – meilė be at sako. Jei sapnuojate, kad ganote ožkas, dar tą pat į mėnesį pateksite į dėmesio centrą, bus išbandyta jūsų kantrybė ar sugebėjimai. Ožkos kailis sapne – skur das, kur io nepav yks nuslėpt i nuo ne nuošird žių smalsuol ių. Šis sapnas gal i reikšti ir dalybas, kuriomis nebūsite pa tenkintas. Pirkti ožką – praž ūtingas tau pumas. Jei sapne keliaujate po nepažįstamas, niūr ias vietas, tai dažn iaus iai reišk ia sveikatos problemas. Jei kel iaujate su malon iais žmonėmis, turėsite nemalo numų, bet draugai padės. Sapne regėti, kad kel iauja jūsų art im ieji, reišk ia, kad dėl savo kaltės pakliūsite į bėdą.
– Kok ie šiand ien vad inamieji naujie ji čiukčiai? – Tai tok ie, kur ie važ inėja pasik inkę 600 elnių.
Pasižvalgius po gatves Apie kai kurių markių automobilių vai ruotojus girdėti nemažai įvairių pasa kojimų ar mit ų – tie gandai iš piršto laužt i ar atspind i realybę? Galbūt iš tiesų tam tikr ų mark ių automobilius tur int ieji leidžia sau nesilaikyt i kelių eismo taisyklių, demonstruoti ne tar pusavio pagarbą, o savo viršenybę ke liuose? Anok ia paslapt is, daug iausia gandų, anot autog idas.lt apk lausos, sklando apie BMW vairuotojus, vienas kitas – apie „Audi“, „Fiat“ ir „Renault“ mark ių automobilių vairuotojus. Garsiai kalbama, kad BMW vairuoto jai mėgsta greitį, jie mano, kad niekas jų negali aplenkti, nesilaiko kelių eis mo taisykl ių ir nepaž įsta kel io ženk lų, neretai stovėjimo aikštelėje jiems nepakanka vienos vietos automobi liui, gąsdina praeivius. Jiems neegzis tuoja posūkių signalai – retai kada iš vysi BMW vairuotoją, rodant į, į kurią pusę pasuks, taip pat jie nepraleidžia pėsčiųjų. Česka (397 719; BMW automobilių vairuotojai – kažkoks siaubas)
VIKINGŲ LOTO
Nr. 1069
2013 09 04 AUKSO PUODAS - 8 210 116 Lt DIDYSIS PRIZAS - 4 479 183 Lt 12 33 14 08 13 47 Auksinis skaičius 03 Papildomi skaičiai 48 27 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 22 735 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 12 991 Lt (2 priz.) 4 skaičiai 153 Lt (232 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (4031 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5655 priz.) Džokeris - bil. nr. 080 074 629 (107 182 Lt) Prognozė: Aukso puode – 12 mln. Lt Didysis prizas – 6 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt