2013 09 23 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, RUGSÄ–JO 23, 2013

www.kl.lt

219 (19 821)

=6?:.162;6@ ?B4@ Âź7<

11

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

„Klaipėdos Sme

JĹŞRA

ltės“ vizija virsta rea

Pra­si­dÄ—­ju­sios karĹĄt­li­giť­kos kal­tų­jĹł paieť­kos Ĺžiau­riai nu­Şu­dy­tos mer­gi­nos ne­be­sug­rÄ…­Şins.

A.Mer­kel ieťko komp­ro­mi­sų, bet ne­pri­pa­Şįs­ta au­to­ri­te­tų.

Lietuva 5p.

Pasaulis 15p.

Nau­ji kon­ku­ren­tai Klai­pÄ—­dos uos­tui ga­li at­si­ras­ti Ka­li­ning­ra­de.

lybe

ď Ž Planai: [Ra_bXb` Ă&#x; Â 8YN

V]ÛQ\` @ZRYa�• Ob` NaTNOR[aN _Vú ]N`XV_`afZ\ PR[a_\ cVgVWÖ ` ]V_ZN`V` @A@ X_N[N` `b_V[X cR_` _RNYfOR aN` @b\ZVW\WR Xb_V` X\[aRV[R

Buvusio Ĺžvejybos uosto, dabar laivĹł krovos „KlaipÄ—dos Smeltė“ teritorija virsta didĹžiuliuakcinÄ—s bendrovÄ—s skirstymo centru. konteineriĹł paDidesnÄ—s apimties jis turÄ—jo funkcion ĹĄiemet. DÄ—l susivÄ—lin uoti jau usiĹł krovos planai perkeliam uosto 90-96 krantiniĹł statybĹł dideli i ÄŻ kitus metus. Vidmantas

 8YNV]Ă›Q\` @ZRYaĂ›`• [

Matutis

b\a_

liuoti. IĹĄ jĹł trys blokai–Ref neriams su specialiomis kontei- kroviniams ÄŻ juos krauti pritaikoma mis ir elektros prijungimoetaĹžerÄ—- buvusio „Progreso“ teritorija iĹĄ viso Dar devyni konteineriĹł lizdais. vienu metu bus galima sandÄ—liuosandÄ—lia- ti iki vimo blokai bus 30 tĹŤkst. 6 metrĹł ÄŻrengti ilgio jĹŤriniĹł „Progreso“ teritorijoje, buvusio konteineriĹł (TEU). kuri virsta

ÄŽvaĹžiavimo problema pastatai. Ilgai truko ÄŻvairiĹł „KlaipÄ—dos SmeltÄ—s“ rengimas, projektavimai, planĹł UnikalĹŤs statiniai teritoristatybĹł Pro R.JuĹĄkos jÄ… neatpaŞįstama dokumentĹł rengimai. PalankesnÄ— situacija kabineto langÄ… matoi keiÄ?ia konteiDar ilgiau si ĹĄalia neriĹł paskirstymo uĹžsitÄ™sÄ— Uosto direkcijos „Dabar jau viskas administracijos pastato centrui ÄŻrengti yra aiĹĄkiau. su staimtos paskolos – Uosto direkcija rangovais dÄ—l krantiniĹł ginÄ?ai tomas konteineriĹł krovos per 250 mln. liiki metĹł pabaitechnikos staty- aptarnavimo tĹł. Apie 110 mln. bos uĹžbaigimo jas gos paĹžadÄ—jo baigti centras – mechanilitĹł pritaikant konrekonstruoti teineriĹł vos technikai ÄŻsigyti, skirta kronÄ—s dirbtuvÄ—s. Jo 90–96 krantines. terminalui. aukĹĄÄ?iausia dadaugiau nei Mes 120 mln. litĹł statyboms, lis bus iki 35 metrĹł lio pradĹžioje oďŹ cialiai patys spaVÄ—luojama maĹždaug aukĹĄÄ?io. Pastakita dalis ÄŻbetonuosi- „KlaipÄ—dos metus. tas bus mokymams, ÄŻrangos me konteineriĹł paskirstymo pastatytas Smeltė“ ir kitos techcen- gojimĹł bankams, turi ÄŻsiparei- kad per ĹžiemÄ… ĹĄiemet iki ĹĄalÄ?iĹł, nikos ÄŻsigijimo reikmÄ—ms, tro statybos pradĹžios bĹŤtĹł galima atlikpagrindiniam teritorijos formavimui. ti visus vidaus ÄŻrengimo ĹĄÄŻ mÄ—nesÄŻ, tikimÄ—s, kapsulÄ™. Dar savo klientui MSC laivybos komrugsÄ—jo 30–ąjÄ…, Per teritorijÄ… tiesiami darbus. Tai bus unikalus ir apdailos panijai. Jei MSC priimsime Suomijoje nebĹŤtĹł nauji inĹžistatinys ne neriniai tinklai ir specialiai konteineriamspagamintÄ… susijusi su „KlaipÄ—dos tiesiogiai tik KlaipÄ—dos uoste, komunikacijos, bet ir Europos SmeltÄ—s“ konteineriĹł iĹĄ dideliĹł pagrindiniu atvestos galingesnÄ—s laivĹł iki 12 tĹŤkst. Rimantas terminalĹł akcininku elektros maiTEU JuĹĄka: istorijoje. tinimo linijos, pastatyta DirbtuvÄ—s ÄŻ vidĹł tÄ… STS kraną“, – aiĹĄkinokrauti skir- neriĹł terminalĹł operatorekonteipriims per 30 bendrovÄ—s panija kom- metrĹł aukĹĄÄ?io moderni transformatorin galinga ir „KlaipÄ—dos Smeltė“ „Terminal Investment RTR kranus. Dabar Mums suteikia vilties Ä—. Taip pat generalinis diLi- tokiĹł kranĹł rekonstruojami veterinarijos mited“, ji bĹŤtĹł rektorius Rimantas yra du, o iĹĄ viso jĹł pasirinkusi kitÄ… JuĹĄka. ir ďŹ tobus Ĺžymiai pagerÄ—jÄ™s Vysanitarijos postai. septyni. terminalÄ… Baltijos R.JuĹĄka akcentavo Netrukus, pasirajĹŤros regione Ĺžymiai palan- arba riausybÄ—s, SusisieĹĄius paskutiniÄ…jÄ… sutartÄŻ Didieji STS kranai, kesnÄŻ ne tik KlaipÄ—dos bĹŤtĹł pareikalavusi dÄ—l buvusio taip pat viiĹĄ „Klai- siĹĄkai ĹĄprotĹł cecho perÄ—mimo, jĹŤrĹł uosto direkcijos valstybinio pÄ—dos SmeltÄ—s“ kompensacijĹł kimo ministerij surinkti, os ir dÄ—l dos Smeltę“. keliaus ÄŻ „KlaipÄ—giama formuoti teritorija bus baivo Arvydo Vaitkaus, ir jos vado- laiku nevykdomĹł Pirmasis – ĹĄiemet Uosto direkcijos ÄŻsipareigojimĹł. bet visus senuosius pastatus,iĹĄperkant rugsÄ—jo pabaigoje, kimo ministro Rimantoir susisie- Dabar MSC su vÄ—lavimais poantrasis – kitĹł ĹžiĹŤris kuriuos taiksto- metĹł vasarÄŻ, Sinkevi- si ir su teks nugriauti. Visos ÄŻ „KlaipÄ—dos Ä?iaus, VyriausybÄ—s nerimu Ĺžvelgia, treÄ?iasis – kitĹł metĹł statybos, nuvadovo Algirdo matytos per tris etapus, ma pasaulyje konteineriĹłkaip pir- geguŞę. Gal po 4–6 ButkeviÄ?iaus dÄ—mesÄŻ SmeltÄ—s“ konteiner „KlaipÄ—dos metĹł, ĹĄio kontei- mo iĹł SmeltÄ—s“ teritorijoje neriĹł terminalo vystymui laivybos kompanija gabeni- bus rekonstruotos 97–100 kai tik terminalo turi bĹŤti baig„Maersk nÄ—s, planuojama krantiKlaipÄ—- Line“ tos iki 2014 metĹł vystymÄ…. dos uoste. didina konteineriĹł pabaigos. ÄŻsigyti dar tris Daug srautus dĹžiausio projektĹł „KlaipÄ—dos per Gdansko KonteineriĹł paskirstymo pajÄ—gumo STS kranus.diSmeltÄ—s“ dalycentro tymo centrÄ…, konteineriĹł skirsje turÄ—s atlikti ir KlaipÄ—dos Ĺ iuo metu vyksta kĹŤrimo „KlaipÄ—dos nors apie ir ÄŻprastĹł bei didĹžiule SmeltÄ—s“ te- ti nio jĹŤrĹł uosto direkcija. valstybiritorijoje procesas tokÄŻ centrÄ… Baltijos idÄ—jÄ… kur- vadinamĹłjĹł Ref konteineriĹł aikĹĄte. Viename Jau prasidÄ—tÄ™siasi net nuo bloke vi- jo geleĹžinkelio ne pirmoji prabilo jĹŤros regio- ti ĹĄaldytiems kroviniams), (skir- dutiniĹĄkai talpinama 2008–ųjĹł. Buvusio perkÄ—limo „KlaipÄ—dos apie 800 konkaip tik MSC. Ĺžvejybos uosblokĹł teineriĹł. aikĹĄteliĹł statyba. Ir tokio to teritorijoje baigiami Vienu metu „KlaipÄ—dos SmeltÄ—s“ teritorijoje darbai. Tai IĹĄ viso dabartinÄ—s griauti seni uostas. centro vieta – KlaipÄ—dos „KlaipÄ—dos atSmeltÄ—s“ teritorijoje SmeltÄ—s“ teritorijoje jĹł planuoja- laisvins teritorijÄ… ir papildomai padidins konteineriĹł ma laikyti iki bus 21 blokas konteineriams terminalo krovÄ… sandÄ—- su tuĹĄtiems 23 tĹŤkstanÄ?iĹł. Kartu apie 250 tĹŤkst. TEU konteineriams laikyti, per metus. v.matutis@kl.lt

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

Eu­ras – ne pie­tĹŤs uĹž dy­kÄ…

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s dar­buo­to­jĹł pro­fe­si­nÄ—s sÄ…­jun­gos pir­mi­nin­kÄ— Ire­na Ĺ a­ka­lie­nÄ— ÄŻsi­ti­ki­nu­si, kad ma­Şin­ti rei­kia ne pa­pras­tĹł val­di­nin­kĹł, o vir­ťi­nin­kĹł skai­Ä?iĹł.

Jau ne­to­li­mos atei­ ties 2015-ie­ji Lie­ tu­vai tu­rÄ—­tĹł tap­ ti reikť­min­ga da­ ta – bō­tent tuo me­ tu, pro­gno­zuo­ja­ma, ĹĄa­lies gy­ven­to­jĹł pi­ ni­gi­nÄ—­se vie­to­je li­ tĹł tu­rÄ—­tĹł su­ťla­mÄ—­ti ir su­Şvan­gÄ—­ti eu­rai. Vie­nĹł lau­kia­mas, ki­tiems ne­mie­las pi­ni­gas mō­sĹł gy­ve­ ni­mo aukť­tyn ko­jo­ mis, ti­ki­na­ma, neap­ vers, ta­Ä?iau au­kĹł pa­rei­ka­laus.

6p.

De­vy­niems bu­tams – 1,3 mln. li­tĹł Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?iai sa­vi­val­dy­bÄ™ uŞ­ver­ tÄ— pa­siō­ly­mais pirk­ti jĹł bu­tus – pa­ raiť­kĹł pa­teik­ta be­veik dvi­gu­bai dau­giau, nei pa­gei­dau­ja­ma ÄŻsi­gy­ ti bĹŤs­tĹł.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Ar ne per di­de­lÄ— kai­na?

Ne­mo­ka­mĹł pie­tĹł nÄ—­ra, kal­bÄ—­da­ma apie Lie­tu­vos sie­kÄŻ tap­ti eu­ro zo­ nos na­re, pri­pa­Şįs­ta ir eko­no­mis­ tÄ— Auť­ra Mal­dei­kie­nÄ—. „Eu­ras ne eko­no­mi­nis, o po­li­ti­nis fe­no­me­nas. Gy­ve­na­me be jo ir ne­ gi mirť­ta­me? Ta­Ä?iau tai yra tas ele­ men­tas, ku­ris mus vi­sus su­vie­ni­ja vie­no­je erd­vÄ—­je.

4

„Ge­rai su­sty­guo­tas sky­rius ga­li dirb­ti ir be ve­dÄ—­jo, bet be spe­cia­lis­tĹł – ne.“

„„Prog­no­zÄ—s: eu­ro ne­lau­kian­tys Lie­tu­vos gy­ven­to­jai bai­mi­na­si, kad jis ant pe­Ä?iĹł uŞ­kraus pa­pil­do­mÄ… fi­nan­si­

nÄ™ nať­tÄ….

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

4

Uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ— dar lie­pÄ… su­Şi­no­jo, kad Vy­riau­sy­bÄ— sky­rÄ— 1,3 mln. li­tĹł so­cia­li­nio bĹŤs­to plÄ—t­rai – nu­pirk­ti nau­jĹł bu­tĹł, ÄŻ ku­riuos ga­lÄ—­ tĹł ÄŻsi­kraus­ty­ti so­cia­li­nio bĹŤs­to lau­ kian­tys Ĺžmo­nÄ—s. IĹĄ pra­dĹžiĹł pla­nuo­ta, jog uĹž skir­ tÄ… su­mÄ… pa­vyks nu­si­pirk­ti 11 bu­tĹł, ta­Ä?iau ÄŻver­ti­nÄ™ ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kÄ…, spe­cia­lis­tai apskai­Ä?ia­vo, jog uĹž 1,3 mln. li­tĹł ga­li­ma ÄŻsi­gy­ti de­ vy­nis bu­tus. Ĺ io mÄ—­ne­sio pra­dĹžio­ je jiems pirk­ti bu­vo pa­skelb­tas kon­ kur­sas. Nu­ro­dy­ta, kad bus per­ka­mi dvie­jĹł kam­ba­riĹł bu­tai, ku­riĹł plo­ tas yra 42–56 kvad­ra­ti­ niai met­rai.

2

2

pirmadienis, rugsėjo 23, 2013

miestas Bai­ke­riai už­da­rė se­zo­ną Apie 150 bai­ke­rių iš vi­ sos Že­mai­ti­jos šeš­ta­die­ nį at­si­svei­ki­no su va­sa­ros se­zo­nu. Mo­to­cik­lų gau­ desiu, bai­ke­riai apie sa­ ve mies­tie­čiams pri­mi­nė ko­lo­na va­žiuo­da­mi cent­ ri­nė­mis mies­to gat­vė­ mis iki pat pa­jū­rio ir at­ gal. Klai­pė­die­čių bai­ke­rių klu­bas vie­ni­ja 50 na­rių, jis įkur­tas 1994 me­tais.

De­vy­niems bu­tams – 1,3 mln. li­tų Mies­to da­lis, ku­rio­je yra 1 bu­tas, ne­svar­bi. Įsi­gy­ jant tur­tą bus at­si­žvel­gia­ma į pra­

šo­mą kai­ną ir bu­to būk­lę. Pa­siū­ly­mai iš klai­pė­die­čių pirk­ ti jų bu­tus sa­vi­val­dy­bė­je prii­mi­nė­ ti tik va­lan­dą. Per ją pa­teik­ta 16 pa­ raiš­kų.

Pa­siū­ly­mai iš klai­pė­ die­čių pirk­ti jų bu­tus sa­vi­val­dy­bė­je prii­mi­ nė­ti tik va­lan­dą.

„Vo­kų dar neatp­lė­šė­me, to­dėl ne­ži­no­me, nei ko­kius bu­tus žmo­ nės siū­lo, nei kiek už juos no­ri gau­ ti pi­ni­gų. Tai pa­da­ry­si­me šią sa­vai­ tę. Ta­da tik­rin­si­me, ar pa­teik­ti vi­si nu­ro­dy­ti do­ku­men­tai, pa­skui vyk­ si­me ap­žiū­rė­ti bu­tų, ver­tin­si­me jų būk­lę, bus nu­sta­to­ma ir rea­li tur­to

ver­tė, o ta­da jau de­ra­ma­si su sa­vi­ nin­ku dėl pir­ki­mo“, – apie lau­kian­ čias pro­ce­dū­ras pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė. Šie­met ke­ti­na­ma skelb­ti dar vie­ ną kon­kur­są bu­tams iš klai­pė­die­ čių pirk­ti. Nu­ma­to­ma, kad bus per­ka­mi trys būs­tai, o jiems įsi­gy­ti iš mies­to biu­dže­to skir­ta apie 300 tūkst. li­tų. Per­nai sa­vi­val­dy­bė so­cia­li­nio būs­to fon­dą pa­pil­dė 16 vie­no kam­ ba­rio bu­tais, o šie­met nu­spręs­ta pirk­ti di­des­nius būs­tus, nes toks po­rei­kis. Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bei pri­klau­ so apie 1 tūkst. 700 gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos, iš ku­rių apie 260 yra so­ cia­li­niai bu­tai. Jie nuo gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų ski­ria­si tuo, jog su nuo­mi­ nin­kais su­da­ro­mos tre­jų me­tų ter­ mi­nuo­tos su­tar­tys. Ei­lės so­cia­li­niam būs­tui gau­ ti Klai­pė­do­je lau­kia apie 2,5 tūkst. žmo­nių.

Anks­čiau: mies­to ta­ry­bos na­riai šį mė­ne­sį po­sė­džiaus ne pa­sku­ti­nį­jį jo ket­vir­ta­die­nį, kaip įpras­ta, o tre­čia­

die­nį.

Po­li­ti­kai keičia po­sė­džio ­tra­di­cijas Klai­pė­dos me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ko spren­di­mas mies­to ta­ry­bos po­sė­dį su­šauk­ti ne pa­sku­ti­nį mė­ne­sio ket­vir­ta­die­nį, kaip įpras­ ta, o die­na anks­čiau, su­kė­lė kai ku­rių po­li­ti­kų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pla­nai: įvai­rio­se mies­to vie­to­se esan­čiuo­se dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se

sa­vi­val­dy­bė šie­met ke­ti­na nu­pirk­ti 12 dvie­jų kam­ba­rių bu­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos darbų rugsėjo 24 dieną nuo 8 iki 16 valandos bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems namams: Darželio g. 1, 3, 4, 6, 8. Nidos g. 9. Kalnupės g. 6, 25. Poilsio g. 10, 12. Rambyno g. 3, 4, 6.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Tik­rai bu­vo mies­to ta­ry­bos na­ rių, ku­rie skam­bi­no ir pik­ti­no­ si, kad po­sė­dis vyks ne ket­vir­ta­ die­nį, o tre­čia­die­nį. Esą tai jau­kia jų pla­nus. Ta­čiau spren­di­mą, ka­ da su­šauk­ti mies­to ta­ry­bos po­sė­ dį, prii­ma Klai­pė­dos me­ras. Jis taip nu­spren­dė ir jo­kio tei­sės ak­to ne­ pa­žei­dė, nes mies­to ta­ry­bos veik­ los reg­la­men­te pa­ra­šy­ta, kad po­ sė­džiai įpras­tai vyks­ta pa­sku­ti­nį­jį mė­ne­sio ket­vir­ta­die­nį, ta­čiau juos ga­li­ma reng­ti ir ki­to­mis die­no­mis“, – tei­gė Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rė Vai­da Žvi­kie­nė. V.Grub­liaus­kas paaiš­ki­no, jog po­ sė­dį su­šauk­ti tre­čia­die­nį, rug­sė­jo 25-ąją, o ne die­na vė­liau, nu­spren­ dė dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių. Jam iš anks­to bu­vo ži­no­ma, kad ket­vir­ta­

die­nį, rug­sė­jo 26-ąją, po­sė­dy­je ne­ ga­lė­tų da­ly­vau­ti 4–5 po­li­ti­kai. „Mies­to ta­ry­bos reg­la­men­te nu­ ro­dy­mas, jog po­sė­džiai įpras­tai vyks­ta pa­sku­ti­nį­jį mė­ne­sio ket­ vir­ta­die­nį, tar­si pa­lie­ka erd­vę rea­ guo­ti į konk­re­čias si­tua­ci­jas ir po­ sė­džius reng­ti ki­to­mis die­no­mis. Šiuo at­ve­ju ma­ty­da­mas bū­si­mo mies­to ta­ry­bos dar­bot­var­kę ir ži­ no­da­mas ga­li­mą po­li­ti­kų ak­ty­vu­ mą, nu­spren­džiau po­sė­dį su­šauk­ti die­na anks­čiau nei įpras­ta. Dar­bot­ var­kė­je yra la­bai svar­bių klau­si­mų, to­dėl no­ri­si, kad po­sė­dy­je da­ly­vau­ tų ir mak­si­ma­liai, kiek ga­li­ma, ta­ ry­bos na­rių“, – sa­vo spren­di­mą ko­men­ta­vo V.Grub­liaus­kas. Jis pa­brė­žė, jog po­sė­džio da­ta tik­rai paanks­tin­ta ne to­dėl, jog yra ti­ki­my­bė, kad ne­su­si­rink­tų kvo­ru­ mas – dau­giau nei pu­sė mies­to ta­ ry­bos na­rių.

„Lai­mė, to­kių si­tua­ci­jų dar tik­rai nė­ra bu­vę. Ta­čiau tie po­li­ti­kai, ku­ rie po­sė­dy­je ne­ga­li da­ly­vau­ti ket­ vir­ta­die­nį, nu­ro­dė tik­rai svar­bias prie­žas­tis, to­dėl ir paanks­ti­nau jo da­tą. Bet tai ne­reiš­kia, kad ki­tą kar­tą, jei ke­li ta­ry­bos na­riai su­gal­ vos iš­vyk­ti į cho­rų ar šo­kių šven­ tę, dėl jų taip pat bus anks­čiau šau­ kia­mas mies­to ta­ry­bos po­sė­dis“, – pa­brė­žė V.Grub­liaus­kas. Jis tvir­ti­no, jog tarp pra­ne­šu­sių­ jų, kad ne­ga­lės da­ly­vau­ti ket­vir­ ta­die­nį pla­nuo­ja­ma­me po­sė­dy­je, bu­vo ir val­dan­čio­sios dau­gu­mos, ir opo­zi­ci­jos at­sto­vų. „Nie­kam ne­s i­ren­g iu kenk­t i. Tie­są sa­kant, bu­vo ti­ki­my­bė, kad ir pa­ts ket­vir­ta­die­nį ne­ga­lė­čiau da­ly­vau­ti po­sė­dy­je, nes bu­vo su­ pla­nuo­tas iš­vy­ki­mas, ta­čiau pla­ nai pa­si­kei­tė“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras.

3

pirmadienis, rugsėjo 23, 2013

miestas

Bai­ke­riai už­da­rė se­zo­ną

Nelaukiamas šil­dy­mo se­zo­nas ar­tė­ja Ap­niu­kę orai ir ma­žė­jan­ti pa­ros vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra pri­me­na apie ar­tė­jan­tį šil­dy­ mo se­zo­ną. Gy­ven­to­jai šil­dy­tis ga­li pra­ dė­ti ir ne­lauk­da­mi, kol jo pra­džią pa­ skelbs mies­to sa­vi­val­dy­bė. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Svar­biau­sia – pa­ruoš­tas na­mas

Pa­gal tei­sės ak­tus šil­dy­mo se­zo­nas ofi­cia­liai pra­de­da­mas tuo­met, kai tris pa­ras vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­ tū­ra sie­kia ma­žiau nei 10 laips­nių ši­lu­mos. Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis bu­vo 13–14 laips­nių ši­lu­mos. „Tik­rai dar ne­pla­nuo­ja­me pra­ dė­ti šil­dy­mo se­zo­no. Ne­bent bū­tų ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja – stai­ga smar­ kiai at­šal­tų. Pap­ras­tai šil­dy­mo se­ zo­nas Klai­pė­do­je pra­de­da­mas spa­ lio vi­du­ry­je ar pa­bai­go­je – dar li­ko ge­ras mė­nuo“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­tis. Ta­čiau pri­me­na­ma, kad gy­ven­to­ jai ga­li pa­tys ap­si­spręs, ka­da pra­ dė­ti šil­dy­ti na­mą. „Svar­biau­sia, kad na­mas bū­tų tam pa­ruoš­tas. Da­bar už tai at­sa­kin­gas bend­ri­jos pir­mi­nin­kas ar ad­mi­nist­ ra­to­rius. Kont­ro­lės, kaip anks­čiau, nė­ra“, – tvir­ti­no A.Gai­žu­tis. Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­ dė­jas abe­jo­jo, ar šie­met bus na­mų, ku­rie nu­spręs anks­čiau pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną, nei bus pa­skelb­ ta ofi­cia­li jo pra­džia. Grei­čiau jau žmo­nės steng­sis kuo vė­liau pra­ dė­ti šil­dy­ti sa­vo būs­tus.

Al­gis Gai­žu­tis

Tik­rai dar ne­pla­nuo­ ja­me pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­no. Ne­bent bū­tų ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja – stai­ga smar­kiai at­šal­tų. „Ši­lu­mos kai­na Klai­pė­do­je yra vie­na ma­žiau­sių Lie­tu­vo­je. Ta­čiau pa­tal­pų šil­dy­mas vis tiek kai­nuo­ja, kad ir koks pa­sta­tas bū­tų. Di­des­ nio­ji da­lis sta­ti­nių su­var­to­ja daug ši­lu­mos. Tad rei­kė­tų im­tis na­mų at­nau­ji­ni­mo. Juk di­de­lės są­skai­tos už šil­dy­mą su­si­da­ro ne tik to­dėl, kad ši­lu­ma bran­gi, bet ir to­dėl, kad

ji ne­ra­cio­na­liai pa­nau­do­ja­ma, pa­ skirs­to­ma“, – pa­brė­žė A.Gai­žu­tis. Ga­li pra­dė­ti ir vė­liau

Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai bend­ri­jos vė­ liau pra­de­da šil­dy­mo se­zo­ną, nei pa­skel­bia­ma ofi­cia­li jo pra­džia. Ta­čiau, anot A.Gai­žu­čio, to­kia pra­kti­ka yra blo­ga. Daž­niau­siai to­ kiuo­se na­muo­se pa­si­pi­la skun­dai iš ne­pa­ten­kin­tų gy­ven­to­jų, ku­rie ser­ ga ar au­gi­na ma­žus vai­kus. „Esa­me kal­bė­ję apie to­kius at­ ve­jus su pir­mi­nin­kais. Jei yra ne­ pa­si­ten­ki­ni­mas, kad na­mas ne­šil­ do­mas, o ofi­cia­li se­zo­no pra­džia pa­skelb­ta, rei­kia įjung­ti šil­dy­mą, nors dau­gu­ma to ne­no­ri. Prie­šin­ gu at­ve­ju bus pa­žei­džia­mos ma­žu­ mos tei­sės“, – aiš­ki­no ve­dė­jas. Pa­sak A.Gai­žu­čio, gy­ven­to­jai tu­rė­tų gal­vo­ti apie pa­sta­to su­tvar­ ky­mą taip, kad ši­lu­ma bū­tų pa­tie­ kia­ma į na­mą, o kiek­vie­na pa­tal­pa ga­lė­tų šil­dy­tis tiek, kiek rei­kia. Prog­no­zuo­ti kai­nos ne­drį­so

Ve­dė­jo tei­gi­mu, su­dė­tin­ga pro­gno­ zuo­ti, kiek gy­ven­to­jai tu­rės mo­kė­ti už šil­dy­mą šio se­zo­no me­tu. „Kol kas ši­lu­mos kai­na ma­žė­ja. Ji pri­klau­sys nuo du­jų kai­nos. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad yra ne­prik­lau­so­ mų ga­min­to­jų, iš ku­rių su­per­ka­ma per­tek­li­nė ši­lu­ma, pra­dė­jo veik­ ti ter­mo­fi­ka­ci­nė jė­gai­nė. Tai pa­dės sta­bi­li­zuo­ti ši­lu­mos kai­ną“, – pro­ gno­za­vo ve­dė­jas. Praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­tu vi­du­ti­nė ši­lu­mos kai­na sie­kė 25,47 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę be pri­dė­ ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Prog­no­zuo­ ta, kad šį se­zo­ną ji tu­rė­tų bū­ti 4,4 pro­c. ma­žes­nė.

Dienos telegrafas Brie­dis. Nak­t į iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­ die­n į apie 2.40 val. Klai­pė­dos ra­jo­ne, ma­g ist­ra­lė­je ne­to­l i End­r ie­ja­vo, vi­su­ rei­g is „Mit­su­bis­hi Pa­je­ro“ su­si­dū­rė su brie­d žiu ir ap­v ir­to. Au­to­mo­bi­l iu po me­d žiok­lės Rie­ta­vo miš­k uo­se na­mo į Klai­pė­dą va­žia­vo pen­ki me­džio­to­jai. Per ava­ri­ją žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo. Ava­ri­ja. Sek­ma­d ie­n į per pie­t us ke­ ly­je Klaipėda–Šilutė ant šo­no nu­v ir­ to sunk­ve­ž i­m is, ve­žęs rap­sų iš­spau­ das. Ne­lai­mė nu­ti­ko ties po­sū­k iu į ke­ lią Klaipėda–Veiviržėnai.

Šil­dy­mo se­zo­nas Klai­pė­do­je ofi­cia­ liai pra­dė­tas: 2004 m. – spa­lio 12 d. 2005 m. – spa­lio 18 d. 2006 m. – spa­lio 26 d. 2007 m. – spa­lio 15 d. 2008 m. – spa­lio 27 d. 2009 m. – spa­lio 13 d. 2010 m. – spa­lio 11 d. 2011 m. – spa­lio 19 d. 2012 m. – spa­lio 17 d.

Praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­ tu 1 kv. m met­ro ap­šil­dy­mas vi­ du­ti­niš­kai at­siė­jo 4,15 li­to be pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Ly­gi­nant su prieš tai bu­vu­siu se­zo­nu – 8,35 pro­c. bran­giau.

Pei­lis. Šeš­ta­d ie­n į apie 18.10 val. į li­go­ ni­nę at­ga­b en­t as sun­k ios būk­lės 54 me­t ų P.Č. Vy­ras at­vež­tas iš Kau­no gat­ vė­je esan­čio sa­vo bu­to. Me­d i­kai klai­ pė­d ie­č iui kons­t a­t a­vo dur­t i­nes žaiz­ das gal­vo­je, ran­ko­je, krū­t i­nė­je ir pil­ ve. Nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­ro­dė, kad jį pei­ liu na­muo­se su­ža­lo­jo sū­nus. Įta­ria­ma­ sis 24 me­t ų A.Č. su­lai­k y­tas ir už­da­r y­ tas į areš­t i­nę. Sū­nus na­m ie ras­tas ne­ blai­v us, jo or­ga­n iz­me ras­ta 1,22 pro­ mi­lės al­ko­ho­l io. Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 5 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ana Šul­g i­na (g. 1927 m.), Ma­r i­jo­na Da­nu­tė Ja­sie­nė (g. 1930 m.), Ana­to­lij Saf­ro­nov (g. 1934 m.), Juo­zas Al­gir­das Fa­bi­jo­na­vi­čius (g. 1937 m.), Vla­di­mir Cve­lov (g. 1954 m.). Nau­ja­gi­miai. Per sa­vait­ga­l į pa­g im­dė 18 mo­te­r ų. Gi­mė 10 mer­gai­čių ir 8 ber­ niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­tri­k i­mais, trau­mo­mis.

Re­no­va­ci­jai gy­ven­to­jai abejingi Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ant­ra­sis re­no­va­ci­jos eta­pas pa­gal nau­ją­jį mo­de­lį uos­ta­mies­ty­je, pa­ na­šu, pa­ty­rė fias­ko. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bė su­lau­kė tik dvie­jų na­mų pa­raiš­kų dėl pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mo.

Praė­jęs penk­ta­die­nis bu­vo pa­sku­ ti­nė die­na, kai bu­vo ga­li­ma teik­ti pra­šy­mus dėl da­ly­va­vi­mo ant­ra­ja­ me re­no­va­ci­jos pa­gal nau­ją­jį mo­ de­lį eta­pe. Jų gau­ta tik du. Vie­nas iš na­mų yra įkū­ręs bend­ri­ją, ki­tą ad­mi­nist­ruo­ja na­mų val­da. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, jog šis skai­čius ga­li bū­ti dar ne ga­lu­ti­ nis. Dar nė­ra aiš­ku, kiek na­mų to­ kius pra­šy­mus pa­tei­kė ad­mi­nist­ra­ to­riams.

„Dar ne­tu­ri­me ofi­cia­lių pra­ne­ši­ mų iš na­mų val­dų. Pir­ma­die­nį tu­ rė­si­me ga­lu­ti­nius skai­čius. Pa­pil­ do­mai klau­si­me ad­mi­nist­ra­to­rių“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ros sky­ riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė tvir­ti­no, jog su­si­do­mė­ji­mas ga­li­ my­be re­no­vuo­ti na­mus bu­vo di­de­ lis. Klai­pė­die­čiai skam­bi­no, klau­ si­nė­jo. Ti­kė­ta­si, kad dau­giau na­mų pa­teiks pa­raiš­kas. „Ti­kė­jo­mės, kad bus ant­plū­dis, bet taip nė­ra. In­for­ma­ci­jos apie šią ga­li­my­bę tik­rai ne­trū­ko“, – pa­brė­ žė V.Gem­bu­tie­nė. Ant­ro­jo eta­po me­tu bu­vo tai­ko­ mi šiek tiek ma­žes­ni rei­ka­la­vi­mai nei pir­mo­jo. Į pa­ra­mą iki 40 pro­c. re­no­va­ci­jos dar­bams ga­lė­jo pre­ ten­duo­ti na­mai, ku­rie vie­no kvad­ ra­ti­nio met­ro ap­šil­dy­mui su­var­to­

ja ma­žiau nei 150 ki­lo­vat­va­lan­džių per me­tus. Ne­be­bu­vo krei­pia­mas dė­me­sys, ar na­mas yra se­na­mies­ ty­je. Bu­vo tei­gia­ma, kad pir­me­ny­bė tei­kia­ma pa­ro­džiu­siems ini­cia­ty­vą na­mams. Pla­nuo­ta, jog ant­ro­jo eta­ po me­tu pa­gal nau­ją­jį mo­de­lį no­rės at­si­nau­jin­ti apie 20 na­mų. „Pa­si­ro­do, žmo­nės abe­jin­gi. Jie tin­gi ką nors da­ry­ti pa­tys. Vis­kuo abe­jo­ja. Rei­kia, kad kas nors už juos gal­vo­tų, da­ry­tų, siū­ly­tų. Tai pui­ki ga­li­my­bė re­no­vuo­ti na­mus. Juo­ lab kad gy­ven­to­jams ne­rei­kia už­ sta­ty­ti sa­vo bu­tų, dar­bai są­skai­ tų nei­šau­gins – rei­kės mo­kė­ti tiek, kiek per­nai mo­kė­jai už ši­lu­mą“, – dės­tė L.Dū­da. Pa­sak jo, in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai, ku­rie bu­vo ren­gia­mi 24 sa­vi­val­dy­ bės at­rink­tiems na­mams, pa­ro­dė, kad ga­li­ma su­tau­py­ti iki 66 pro­c. ši­lu­mos.

Ne­pa­sit­vir­ti­no: pa­raiš­kas re­no­va­ci­jos ant­ra­ja­me eta­pe sa­vi­val­dy­bei

pa­tei­kė tik du na­mai, kai pla­nuo­ta, kad to­kių bus apie 20.

4

pirmadienis, rugsėjo 23, 2013

miestas

Eu­ras – ne pie­tūs už dy­ką 1

Bend­ra va­liu­ta vi­sai eu­ro zo­nai pa­de­da bū­ti tamp­ riau su­si­ju­siai. Tad eu­ras mus po­ li­tiš­kai la­biau įtvir­ti­na ES. Jei mes prii­ma­me eu­rą kaip tam tik­rą po­li­ ti­nį spren­di­mą bū­ti la­biau šio­je są­ jun­go­je, tai už tai ir tu­ri­me su­mo­ kė­ti – vis­kas kai­nuo­ja, pro­ble­ma, ar mums mo­kė­ti ne­bus per daug“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė. Kaip pa­vyz­dį A.Mal­dei­kie­nė pa­ mi­nė­jo es­tus, ku­rie jau su­mo­kė­jo mi­li­jar­di­nes su­mas grai­kams gel­ bė­ti, nors for­ma­liai Es­ti­jos pi­lie­ čiai nė­ra to­kie tur­tin­gi kaip Grai­ ki­jos. Esą tai gre­sia ir mums. Re­mian­tis ki­tų eu­ro zo­nos ša­lių pa­tir­ti­mi, su bend­ro pi­ni­gi­nio vie­ ne­to įve­di­mo pro­ce­su neiš­ven­gia­ mai su­si­jęs kai­nų ki­li­mas – to ne­ pa­vy­ko iš­veng­ti net to­kiai tai­syk­les mėgs­tan­čiai ir dis­cip­li­nuo­tai vals­ ty­bei kaip Vo­kie­ti­ja. Ne tik vo­kie­čiai su nos­tal­gi­ja pri­si­me­na sa­vo „doič­mar­kę“. Štai 2011-ai­siais prie eu­ro zo­nos pri­si­ jun­gę es­tai, ži­niask­lai­dos tei­gi­mu, taip pat il­gi­si sa­vo na­cio­na­li­nės va­ liu­tos. Ša­lies gy­ven­to­jai pa­ste­bė­jo, kad iš­lei­džia dau­giau pi­ni­gų. Ta­ čiau sy­kiu pri­pa­žįs­ta­ma, jog es­tų iš­lai­das pa­di­di­no ir inf­lia­ci­ja, bran­ go mais­tas. Ap­va­li­no į di­des­nę pu­sę

Dar tik ke­ti­nan­tys eu­rą įsi­ves­ti lat­ viai jau da­bar raš­ko šio sie­kio vai­ sius. Nuo spa­lio 1-osios Lat­vi­jo­je kai­nas rei­kės nu­ro­dy­ti ir la­tais, ir eu­rais. Nors ša­ly­je pra­si­dė­jo kam­ pa­ni­ja, ku­ria no­ri­ma pa­ska­tin­ ti vers­li­nin­kus elg­tis są­ži­nin­gai, ne­se­niai pa­si­ro­dė pra­ne­ši­mų, kad dau­ge­lis vers­lo at­sto­vų jau ėmė­si ap­va­lin­ti kai­nas, kaip ir bu­vo ga­li­ ma ti­kė­tis, ne į ma­žes­nę, o į di­des­ nę pu­sę. To­kios ten­den­ci­jos, kal­bant apie eu­ro įve­di­mą, be­ne la­biau­siai ke­lia ne­ri­mą ir Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. „Bi­jo­ti to, ko nė­ra, ga­li­ma, bet ne­la­bai pro­tin­ga. O pa­mąs­ty­ti, kur ga­li bū­ti ri­zi­kos, ver­ta. Tei­gi­nys, kad kai­nos šiek tiek pa­kils, nė­ra ne­pag­rįs­ta“, – pri­pa­ži­no A.Mal­ dei­kie­nė. Anot pa­šne­ko­vės, vi­si pa­ti­ki­ni­ mai, kad taip ne­bus, nė­ra įtei­sin­ti įsta­ty­miš­kai. „Net jei pa­si­žiū­rė­tu­me į Vy­riau­ sy­bės pa­tvir­tin­tą Na­cio­na­li­nį eu­ ro įve­di­mo pla­ną, ja­me su­ras­tu­me ga­nė­ti­nai keis­tų fra­zių. Pa­vyz­džiui, kad vals­ty­bės rink­lia­vos ga­li tik mi­ni­ma­liai nu­tol­ti nuo tų dy­džių, ku­rie bū­tų gau­na­mi per­skai­čiuo­ jant pa­gal neat­šau­kia­mai nu­sta­ty­tą eu­ro ir li­to skai­čia­vi­mo kur­są. Ką reiš­kia „mi­ni­ma­liai nu­tol­ti“? Jei per­skai­čiuo­ja, tai te­gu ne­ nu­tols­ta. Vie­nas li­tas prie ki­to ir, žiū­rėk, su­si­da­ro vi­ sai nor­ma­lūs pi­ni­gai. Tai­gi to­kios ri­zi­kos iš­ties lo­ giš­kai eg­zis­tuo­ja.

Šiuo at­ve­ju jau pa­tys žmo­nės tu­rė­ tų rei­ka­lau­ti iš val­džios aiš­kes­nių žai­di­mo tai­syk­lių“, – ma­no eko­ no­mis­tė.

Li­nas Juo­zai­tis:

Ar ne­bus čia toks pat bur­bu­las, kai kaž­kas pro­gno­za­vo, kad per krep­ši­nio čem­pio­ na­tą į Klai­pė­dą pri­ va­žiuos už­sie­nie­čių, su­kils bu­tų nuo­mos kai­nos. Bet vi­si li­ko it mu­sę kan­dę. Pa­lan­kių si­tua­ci­jų ne­stin­ga

Pa­sak pa­šne­ko­vės, na­tū­ra­lu, kad kai ku­rios pre­kės, pa­slau­gos šiek tiek brangs, nes vers­li­nin­kai ape­ liuos į tai, kad jiems te­ko in­ves­ tuo­ti į bu­hal­te­ri­nių pro­gra­mų, ka­ sos apa­ra­tų per­tvar­ky­mą, kai­nų per­skai­čia­vi­mą ir pa­na­šiai. Ta­čiau klau­si­mas – kiek? „Kai val­džia dek­la­ruo­ja, kad rei­ kia veng­ti ne­pag­rįs­to kai­nų au­gi­ mo, no­ri­si pa­klaus­ti, o ar yra koks nors pa­grįs­tas kai­nų au­gi­mas? 3 pro­c. pa­grįs­tas au­gi­mas, o 7 pro­c. – ne­be? Tai gal 20 pro­c. pa­grįs­tas? Ži­nant Lie­tu­vos vers­li­nin­kus, kai kam ga­li at­ro­dy­ti, kad ir pa­dvi­gu­ bė­ju­si kai­na yra pa­grįs­ta“, – kal­ bė­jo A.Mal­dei­kie­nė. Eko­no­mis­tė spė­jo, jog įsi­ ve­dant eu­rą „pa­sa­la“ gal­ būt ga­li lauk­ti tų, ku­ rie tu­ri būs­to pa­sko­las li­tais. „Tik­rai ne­ma­nau, jog ver­ta bi­jo­ti, kad li­tą per­sies su eu­ru ko­kiu nors ki­to­kiu s a n ­t y ­ kiu nei 3,45.

Ta ­ čiau ar b a n ­k a i , ki­tos fi­nan­ sų ins­ti­tu­ci­ jos ne­su­gal­vos už tai paim­ti pi­ ni­gų. Štai tu­ri žmo­ gus su­tar­tį li­tais, o jam sa­ko – da­bar pa­si­ra­šo­ me nau­ją eu­rais ir ima­me dar kar­tą su­tar­ties su­da­ry­mo mo­kes­tį. O tas su­tar­ties su­da­ ry­mas, kaip dau­ge­lis ži­no­me, ga­ li kai­nuo­ti vi­sai ne­blo­gai“, – aiš­ki­ no pa­šne­ko­vė. Varg­šai pa­ken­tės

A.Mal­dei­kie­nė ne­pa­ta­ria puo­se­lė­ti ir di­de­lių iliu­zi­jų dėl at­ly­gi­ni­mų.

„Tu­ri­me pa­tir­ties, kad jie ne­di­ dė­ja, kaip ir pa­sku­ti­nis at­ve­jis, kai Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) nu­sta­ tė, jog ne­ga­li­ma skriaus­ti tur­tin­ gų­jų, o varg­šai juk ga­li pa­ken­tė­ti“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė, tu­rė­da­ma gal­vo­je praė­ju­sią sa­vai­tę KT priim­ tą spren­di­mą, pa­gal ku­rį nuo spa­ lio dar­bo už­mo­kes­tis di­dės da­liai vals­ty­bės tar­nau­to­jų. Ne­pai­sant to, eko­no­mis­tė įsi­ti­ ki­nu­si, jog įve­dus eu­rą nei jos, nei ki­tų vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­nan­čių ša­lies pi­lie­čių gy­ve­ni­mas ypa­tin­ gai ne­pa­si­keis. „Ar bus eu­ras, ar ne, as­me­niš­kai man vi­siš­kai tas pa­ts. Vers­lui, ku­ ris tu­ri ry­šių su už­sie­niu, tai, ži­no­ ma, la­bai svar­bu. Jei orien­tuo­si­mės į to­kius žmo­nes, kaip aš, su vi­du­ ti­nė­mis pa­ja­mo­mis, nie­kas mū­ sų gy­ve­ni­me la­bai ne­pa­si­keis, tad ne­rei­kia pa­ni­kuo­ti. O iš es­mės eu­ rą tam tik­ra pra­sme jau tu­ri­me, nes li­tas prie jo „pri­riš­tas“, – pri­pa­ži­ no pa­šne­ko­vė.

gry­nų­jų, bet ma­nau, kam rei­kė­jo, tas jau spė­jo tai su­si­tvar­ky­ti. Ma­ ny­čiau, kad di­džiau­sias ti­kė­ti­nas NT rin­kos po­ky­tis, jog kai­nos ga­ li keis­tis į di­des­nę pu­sę jas ap­va­li­ nant“, – spė­jo pa­šne­ko­vas. Ar ame­ras, ar vorl­das

Įsi­lie­ti į eu­ro zo­ną Lie­tu­va įsi­pa­rei­ go­jo sto­ji­mo į ES su­tar­ti­mi. Ta­čiau tam ša­lis tu­ri ati­tik­ti va­di­na­muo­ sius Mast­rich­to kri­te­ri­jus. Jei šį eg­za­mi­ną Lie­tu­va ir iš­lai­ky­tų, klai­pė­die­tis rin­ko­da­ros pa­ ta­rė­jas Rai­mun­das Vai­tie­ kū­nas pri­si­pa­ži­no ma­ nąs, jog iki 2015-ųjų neiš­si­lai­kys ir pa­ ti ES. „Tie­siog vi­sur gy­ve­ni­me tu­ ri bū­ti pro­ p o r ­c i ­j o s – tiek me­ne, tiek

NT rin­kos per­vers­mo ne­si­ti­ki

Kai ku­rie ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) eks­per­tai tvir­ti­na, jog eu­ro įve­di­ mas neiš­ven­gia­mai da­ro įta­ką NT rin­kai. Jau da­bar pa­si­girs­ ta pro­gno­zių, kad Lie­tu­vo­je ga­li pa­si­kar­to­ti eu­ro zo­ nos ša­lių pa­tir­tis, kai NT bran­go maž­daug me­tai iki ir po eu­ ro įve­di­mo. Ta­čiau bend­ ro­vės „OberHaus“ Va­ k a ­r ų Lie­t u­ vos

re­ gio­ no va­ d o ­v a s Li­nas Juo­ zai­t is ma­n o, jog ra­di­ka­lių po­ ky­čių rin­ko­je ne­tu­ rė­tų bū­ti, ne­bent esą at­si­ras­tų koks pa­pil­do­ mas rim­tes­nis veiks­nys. „Ar ne­bus čia toks pat bur­bu­las, kai kaž­kas pro­gno­za­ vo, kad per krep­ši­nio čem­pio­na­tą į Klai­pė­dą pri­va­žiuos už­sie­nie­čių, su­kils bu­tų nuo­mos kai­nos. Nei kas la­bai ver­žė­si nuo­mo­tis, nei ba­ruo­ se gė­rė, vi­si li­ko it mu­sę kan­dę, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas. – Šioks toks ju­dė­ji­mas dėl eu­ro gal ir ti­kė­ti­nas. Gal kai ku­riuos tie­siog pa­ža­din­tų in­for­ma­ci­ja, kad įve­dus eu­rą NT pa­brangs. Bet žmo­nės jau yra iš­gy­ ve­nę kri­zę, ta­po ge­ro­kai at­sar­ges­ni. Be to, ma­nau, kad ke­le­tą mė­ne­sių, įve­dus eu­rą, prie­šin­gai – pa­jau­si­me stag­na­ci­ją. Tie­siog žmo­nės pra­tin­ sis prie nau­jos va­liu­tos ir, ko ge­ro, jiems bus sun­kiau su tuo pi­ni­gu iš­ si­skir­ti.“ Anot eks­per­to, sta­bi­lios NT kai­ nos lai­ko­si apie po­rą me­tų ir jis ne­ ma­tąs pre­teks­to joms kil­ti. „Ne­bent toks pre­teks­tas at­si­ras­ tų, jei bū­tų nu­ma­ty­ti kei­čia­mų pi­ ni­gų su­mų ap­ri­bo­ji­mai, gal kaž­kas no­rės į NT in­ves­tuo­ti di­de­lį kie­kį

„Mū­sų vals­ ty­b in­g u­m as, trad ­ i c­ i ­ jos, žmo­ nės man bran­ giau

sta­ t y ­b o ­j e ar ar­chi­ t e k ­t ū ­r o ­j e . O kai biu­rok­ ra­tų kie­kis ir jų už­dar­biai pa­di­dė­ja ne­pro­por­cin­gai gau­ na­moms rea­lioms ša­lies pa­ja­moms, jau yra pro­ble­ ma“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. Sa­ve vals­ty­bi­nin­ku va­di­nan­ tis R.Vai­tie­kū­nas tei­gė, jog jam Lie­tu­vos vals­ty­bė be sa­vo na­cio­ na­li­nio pi­ni­go neį­si­vaiz­duo­ja­ma.

ne­ g u kaž­k oks eu­ras, ku­ ris po kiek lai­ko ga­li virs­ti ko­kiu nors ame­ ru ar vorl­du. Juo­lab kad iš prin­ci­po tą eu­ rą jau tu­ri­me, – kal­bė­ jo pa­šne­ko­vas. – Eu­ras nė­ ra pa­na­cė­ja nuo vi­sų li­gų, jis ly­giai taip pat inf­liuo­ja. Nė­ra tai kaž­koks ste­buk­las ir tu­ri tas pa­čias pro­ble­mas, kaip ir do­le­ris, – „vir­ tua­lių“ pi­ni­gų taip pat pri­ga­min­ ta so­čiai.“ Kas Lie­tu­vo­je dė­sis prieš įve­ dant ar įve­dus eu­rą, anot pa­šne­ ko­vo, pa­vyz­džių to­li ieš­ko­ti ne­ rei­kia. „Kas bu­vo Es­ti­jo­je, tą pa­tį gaus ir lat­viai, ir mes. Jei 2015 m. ateis eu­ras, tu­rė­si­me kai­nų pa­ki­li­mą, dar di­des­nę at­skir­tį tarp tų, ku­rie yra val­džio­je, ir tų, ku­rie dirbs, dar ašt­ res­nį san­ty­kį tarp darb­da­vių ir dar­ buo­to­jų, di­des­nį ju­dė­ji­mą į tas ša­ lis, ku­rio­se ga­li­ma už­dirb­ti dau­giau pi­ni­gų, o kai­nos, ma­tyt, bus to­kios, kaip vi­so­je Eu­ro­po­je“, – ne­graž­by­ lia­vo pa­šne­ko­vas.

Pat­rauk­lu­mas: kal­bant apie eu­ro pliu­sus, pir­miau­sia ak­cen­tuo­ja­ma, kad

jo įve­di­mas duo­tų di­de­lę nau­dą Lie­tu­vos vers­lui, su­teik­tų ga­li­my­bę plės­ tis eko­no­mi­kai bei at­ver­tų pla­tes­nes ga­li­my­bes tarp­tau­ti­nei rin­kai.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

5

pirmadienis, rugsėjo 23, 2013

lietuva Po šiur­paus nu­si­ kal­ti­mo Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne, kai bu­vo iš­ prie­var­tau­ta ir nu­ žu­dy­ta 17-me­tė mer­ gi­na, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras sa­ko, kad po­li­ci­ja sa­vo dar­bą at­li­ko tin­ka­mai. Bet Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro (BPC) va­do­ vų gal­vos grei­čiau­ siai lėks.

Ne­vil­tis: Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne nu­žu­dy­ta mer­gi­na prieš mir­tį pri­si­skam­bi­no į BPC, ta­čiau jos bu­vi­mo vie­tos nu­sta­ty­ti ne­pa­vy­ko.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po nu­si­kal­ti­mo – kal­tų­jų paieš­kos „Di­rek­to­rius vis­ko ne­pa­da­rė“

Šeš­ta­die­nį Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne įvyk­ dy­ta žiau­ri žmog­žu­dys­tė, kai, kaip ma­no­ma, 17-me­tė bu­vo pa­grob­ta, iš­ža­gin­ta, o vė­liau su­de­gin­ta au­to­ mo­bi­ly­je miš­ke, su­krė­tė vi­są ša­lį. Nors au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nė­ je vež­ta mer­gi­na skam­bi­no į BPC, cent­ro spe­cia­lis­tams ne­pa­vy­ko nu­ sta­ty­ti jos bu­vi­mo vie­tos, nes, kaip ma­no­ma, ji skam­bi­no iš te­le­fo­no, ku­ria­me ne­bu­vo SIM kor­te­lės. Vis dėl­to to­kie BPC va­do­vų paaiš­ki­ni­mai neį­ti­ki­no vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ro Dai­lio Al­fon­so Ba­ra­ kaus­ko. Po va­kar mi­nis­te­ri­jo­je su­ reng­to pa­si­ta­ri­mo jis žur­na­lis­tams pa­reiš­kė, kad kels klau­si­mą dėl BPC va­do­vo tin­ka­mu­mo to­liau ei­ ti pa­rei­gas. „No­riu pa­brėž­ti, kad į pra­ne­ši­mą bu­vo su­rea­guo­ta tin­ka­mai, po­li­ci­ ja ope­ra­ty­viai iš­siun­tė vi­sas pa­jė­ gas į spė­ja­mą nu­si­kal­ti­mo vie­to­vę, o įta­ria­mi as­me­nys bu­vo su­lai­ky­ ti per la­bai trum­pą lai­ką. Pag­rin­di­ nis klau­si­mas: ko­dėl ne­bu­vo gau­ti vie­tos nu­sta­ty­mo duo­me­nys BPC iš jud­rio­jo ry­šio ope­ra­to­riaus, ku­ rio pa­slau­go­mis nau­do­jo­si žu­vu­ sio­ji? Aš as­me­niš­kai no­riu pa­brėž­ti, jog BPC di­rek­to­rius ne­pa­da­rė vis­ ko, kad vie­tos nu­sta­ty­mo duo­me­ nys bū­tų gau­na­mi iš ope­ra­to­rių, ir

už tai tu­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­ bę“, – kal­bė­jo mi­nist­ras. Pra­dės pa­tik­ri­ni­mą

D.A.Ba­ra­kaus­kas sa­kė įpa­rei­go­jęs Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­ mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rių Re­mi­ gi­jų Ba­niu­lį sku­biai at­lik­ti tar­ny­bi­ nį pa­tik­ri­ni­mą, kad bū­tų įver­tin­ta, ar BPC di­rek­to­rius Ar­tū­ras Ke­da­ vi­čius ėmė­si bū­ti­nų prie­mo­nių dėl skam­bin­to­jų vie­tos nu­sta­ty­mo. Ta­čiau, pa­sak mi­nist­ro, tai, kad BPC ne­ga­vo duo­me­nų apie mer­ gi­nos bu­vi­mo vie­tą, – ne cent­ ro kal­tė. „Tai tik­rai ne BPC kal­tė – jis ne­ ga­vo tų duo­me­nų, ku­riuos tu­rė­jo per­duo­ti mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­ riai, ku­riems pri­klau­so ši konk­re­ tus te­le­fo­no nu­me­ris“, – kal­bė­jo D.A.Ba­ra­kaus­kas. Be to, jis sa­kė, jog krei­pė­si į Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bą, kad šis įvar­ dy­tų, dėl ko­kių prie­žas­čių BPC ne­ ga­lė­jo nu­sta­ty­ti mer­gi­nos vie­tos. Pats D.A.Ba­ra­kaus­kas sa­kė ne­ ma­tan­tis sa­vo as­me­ni­nės at­sa­ko­ my­bės. Šian­dien jis si­tua­ci­ją ke­ ti­na ap­tar­ti su prem­je­ru Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi. Pas­lau­gą tei­kia ne vi­si

Nus­ta­ty­ti, kur yra te­le­fo­nas, iš ku­ rio skam­bi­na­ma, ga­li­ma ir tuo­met,

kai ja­me nė­ra SIM kor­te­lės. Te­le­fo­ no apa­ra­to bu­vi­mo vie­ta to­kiu at­ ve­ju nu­sta­to­ma pa­gal uni­ka­lų te­le­ fo­no IMEI ko­dą.

„Tele2“ at­sto­vas spau­dai And­ rius Ba­ra­naus­kas tei­gė, kad skam­ bin­to­jo bu­vi­mo vie­tos nu­sta­ty­mo pa­slau­gą bend­ro­vė BPC ne­mo­ka­ mai tei­kia nuo 2008 m. rugp­jū­čio 1 d. BPC va­do­vas A.Ke­da­vi­čius sa­kė, kad nu­sta­ty­ti ki­tų ope­ra­to­rių te­ le­fo­nų bu­vi­mo vie­tą, jei juo­se nė­ ra SIM kor­te­lės, šiuo me­tu neį­ma­ no­ma. Siū­lo grą­žin­ti mir­ties baus­mę

Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas:

Pag­rin­di­nis klau­si­ mas: ko­dėl ne­bu­vo gau­ti vie­tos nu­sta­ty­ mo duo­me­nys BPC iš jud­rio­jo ry­šio ope­ra­ to­riaus? Ta­čiau, ro­dos, to­kią ga­li­my­bę BPC yra su­tei­kęs vie­nin­te­lis ša­ lies mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­rius – bend­ro­vė „Te­le2“.

Po sa­vait­ga­lį įvy­ku­sios tra­ge­di­jos kai ku­rie po­li­ti­kai pra­bi­lo ir apie ga­li­my­bę grą­žin­ti mir­ties baus­mę. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pak­sas pa­ reiš­kė svars­tan­tis ga­li­my­bę siū­ly­ ti Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei tai­ky­ti to­kią baus­mę išim­ti­niais at­ ve­jais. „Už žmo­gaus su­vo­ki­mo ri­bų įvyk­dy­tas nu­si­kal­ti­mas, kai Pa­ne­ vė­žio apy­lin­kė­se žiau­riai nu­žu­dy­ ta ne­pil­na­me­tė mer­gi­na, o vals­ ty­bė­je nie­kas ne­ga­lė­jo adek­va­čiai su­rea­guo­ti į jos pa­gal­bos šauks­ mą. Vy­riau­sy­bė tu­ri iš­for­muo­ti ne­funk­cio­nuo­jan­tį BPC, nu­sta­ty­ ti ir pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ ko­my­bėn as­me­nis, su­si­ju­sius su šios ane­miš­kos ins­ti­tu­ci­jos kū­ri­ mu ir mil­ži­niš­kų ES pa­ra­mos lė­šų iš­švais­ty­mu. As­me­niš­kai do­mė­

siuos šio ty­ri­mo ei­ga“, – kal­bė­jo R.Pak­sas. Jis sa­kė pa­rei­ka­la­vęs sa­vo par­ ti­jos ko­le­gos D.A.Ba­ra­kaus­ko ne­ del­siant nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gų BPC va­do­vą bei ki­tus at­sa­kin­gus as­me­ nis ir iš­tir­ti, ar jų veik­lo­je nė­ra nu­ si­kals­ta­mo ap­lai­du­mo. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Su­lai­ky­ti trys įta­ria­mie­ji Ti­rdami krau­pų žmo­gaus nu­žu­dy­ mą Pa­ne­vė­žio ra­jo­no Ke­ra­vos kai­ me, pa­rei­gū­nai su­lai­kė tre­čią įta­ria­ mą­jį. Tai va­kar pra­ne­šė Pa­ne­vė­žio ap­skri­ ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tas. Tei­gia­ma, kad į areš­ti­nę už­da­ry­ tas pa­ne­vė­žie­tis A.J., gi­męs 1992 m. Šeš­ta­die­nį skelb­ta, kad po­piet pa­ rei­gū­nai su­lai­kė du įta­ria­muo­sius. Nu­si­kal­ti­mu taip pat įta­ria­mas pa­ ne­vė­žie­tis J.J., gi­męs 1980 m., anks­ čiau pen­kis kar­tus teis­tas, ir Pa­ne­ vė­žio ra­jo­no gy­ven­to­jas D.A., gi­męs 1991 m., ne­dir­ban­tis, anks­čiau ke­tu­ ris kar­tus teis­tas. Pas­ta­ra­jam pa­rei­ gū­nai nu­sta­tė 0,3 pro­mi­lės gir­tu­mą. Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties vy­riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te pra­dė­tas iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas dėl nu­žu­dy­mo.

6

pirmadienis, rugsėjo 23, 2013

nuomonės

Vals­ty­bės tar­nau­to­jų – per daug?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

v.spuryte@kl.lt

Būtina lai­ky­tis pa­ža­dų

K

ons­ti­tu­ci­nis Teis­mas jau prieš ku­r į lai­ką išaiš­k i­no, jog vals­ty­bės tar­nau­to­jams pri­va­lo­ma at­kur­ti per sunk­ me­t į su­ma­ž in­tus at­ly­g i­ni­mus. Toks išaiš­k i­ni­mas Vy­riau­sy­bės at­sto­vus ir Sei­mo na­rius ver­čia su­kti gal­vas, iš kur gau­ti pi­ni­g ų val­di­nin­kams pa­kel­ti al­gas. Vie­nas to­kių siū­ly­mų – ma­ž in­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čių ir taip esą ra­sis pi­ni­g ų li­ku­siems mo­kė­ti di­des­nius at­ly­g i­ni­mus. Tei­g ia­ma, jog val­di­nin­k ų skai­čių jau se­niai rei­ kė­jo su­ma­ž in­ti, nes Lie­tu­vo­je su­ma­žė­jo gy­ven­to­jų. Ta­čiau pa­tys vals­ty­bės tar­nau­to­jai prieš to­k ius už­mo­jus sto­ja pies­ tu – esą ir da­bar dar­bo tiek, kad spe­cia­lis­tai ne­be­su­ge­ba su­ktis, tad jei su­ma­žės dar­buo­to­jų, jiems teks dirb­ti net nak­ti­ mis. Ar rei­k ia ma­ž in­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čių?

Už

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

Prieš

L

ie­tu­vos san­ty­k iai su Ru­si­ja pa­s ie­kė tur­būt že­m iau­s ią taš­k ą per vi­s ą ne­prik­lau­ so­my­bės lai­ko­tar­pį. Ko­dėl kar­tais sun­k u ras­t i ob­jek­t y­v ių prie­ žas­čių, ta­čiau konf­l ik­tai ky­la? Tar­k i­me, yra dvi vals­t y­b ės A ir B. Konf­l ik­tas tarp šių dvie­jų ša­l ių yra il­ ga­lai­k is, nors ob­jek­t y­v ių prie­žas­čių ne­su­ta­ri­mams nė­ra. Šiuo at­ve­ju svar­ bios yra bend­ros vy­rau­jan­čios idė­jos, jų at­si­ra­di­mas ir pri­g im­t is. Vals­ty­bės A pa­rei­gū­nai su­vo­kia vals­ ty­bę B kaip prie­šiš­ką. Prie­žas­tys ga­l i bū­ti is­to­ri­nės, kul­tū­ri­nės, po­li­ti­nės ir t.t. Il­ga­lai­k is su­vo­k i­mas, kad vals­t y­ bė B – ag­re­so­rė, le­mia, jog vals­ty­bės A pa­rei­g ū­nai ga­l iau­siai įpran­ta ver­ tin­t i kiek­v ie­ną vals­ty­bės B veiks­mą kaip prie­š iš­ką. Tie pa­rei­g ū­nai, for­ muo­da­mi už­sie­n io po­l i­t i­ką, iš anks­ to (au­to­ma­t iš­kai) ži­no, kad bet ku­ ris vals­t y­b ės B veiks­mas bus prie­ šiš­kas.

Ko­dėl kar­tais sun­ku ras­ti ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, ta­ čiau konf­lik­tai ky­la? B vals­ty­bės pa­rei­g ū­nų veiks­mai ga­l i va­do­vau­t is to­k ia pat lo­g i­ka. Čia nė­ra „blo­go­jo“ ar „ge­ro­jo“... Taip pat yra ir dėl drau­g iš­k u­mo. Jei vals­ty­bės A pa­rei­g ū­nai ap­skri­tai su­ pran­t a vals­t y­b ę B kaip drau­g iš­k ą, ge­r i san­ty­k iai il­gai­n iui tam­pa įpras­ ti. Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos ir Jung­t i­n ių Vals­t i­jų san­ty­k iai čia bū­t ų ge­ras pa­ vyz­dys. Bet koks įpro­t is le­m ia stag­n a­c i­j ą. Tarp vals­t y­bių ne­v yks­t a dia­lo­gas, tvy­ro ne­pa­si­t i­kė­ji­mo at­mos­fe­ra, ky­ la pa­v ie­n iai konf­l ik­tai. Be­je, ob­jek­ty­ vaus pa­g rin­do šiems konf­l ik­tams ga­ li ir ne­bū­t i. Prak­t i­nis pa­vyz­dys: Ar Bal­t i­jos ša­lys ke­lia pa­vo­jų Ru­si­jai? Ob­jek­ty­viai – ne. Vis dėl­to Ru­si­jo­je ga­jus įsi­t i­k i­ni­mas, kad Bal­t i­jos ša­lys pa­vo­jų ke­l ia. Lie­tu­ vo­je kiek­vie­nas Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ ti­kos veiks­mas trak­tuo­ja­mas kaip ža­ lin­gas. To­dėl ne­v yks­ta de­r y­bos, pa­ lai­ko­ma konf­ron­ta­ci­ja, kas ga­l iau­siai virs­ta tuo, ką ma­to­me pa­sie­ny­je. Pras­tus Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­k ius (di­de­le da­li­mi) le­mia įpro­tis, ku­rio pri­ gim­tis – tarp Ru­si­jos ir Lie­tu­vos pa­rei­ gū­nų įsi­vy­ra­vęs prie­šiš­kas vie­nų į ki­ tus po­ž iū­r is. Šis įpro­t is – ydin­gas. Jo bū­t i­na at­si­sa­ky­t i.

Par­duo­tu­vė­se prie spe­cia­lių sky­ rių, ku­riuo­se pre­kiau­ja­ma ta­ba­ko ga­mi­niais, skel­bia­ma, kad čia siū­ lo­mas pre­kes įsi­gy­jan­tys klien­tai ap­tar­nau­ja­mi be ei­lės. Ta­čiau vie­ na­me pre­ky­bos cent­re ten­ka il­giau­ siai sto­vė­ti ir lū­ku­riuo­ti, kol ka­si­ nin­kė teik­sis at­kreip­ti dė­me­sį, mat ji ap­tar­nau­ja ki­tą, iš pre­ky­bos sa­lės pu­sės nu­si­drie­ku­sią žmo­nių ei­lę. Ne­tu­riu nie­ko prieš tuos pir­kė­jus, bet man ne­sup­ran­ta­ma par­duo­tu­ vės po­zi­ci­ja – tai kam ta­da ap­skri­tai rei­kia skelb­ti to­kią in­for­ma­ci­ją? Mo­des­ta

Pra­džiu­gi­no del­fi­nai

La­bai sma­gu, kad į mū­sų Jū­rų mu­ zie­jaus del­fi­na­riu­mą pa­ga­liau su­grį­ žo del­fi­nai. Juk jie tam tik­ru po­žiū­riu yra mū­sų mies­to sim­bo­lis, iš­skir­ti­ nu­mo da­lis, tai, kuo ga­li­me pa­si­di­ džiuo­ti prieš Klai­pė­dos sve­čius. Esu ne kar­tą bu­vu­si del­fi­nų pa­si­ro­dy­ muo­se ir džiau­giuo­si, kad vėl tu­rė­ siu pro­gą pa­si­gro­žė­ti jų šou. An­ge­lė

Er­zi­na sir­ga­liai Eli­gi­jus Ma­siu­lis, Sei­mo na­rys:

– Pi­ni­gų vals­ty­bės tar­nau­to­jų al­goms at­kur­ti iš dan­ gaus ne­nuk­ris, to­dėl rei­kia ieš­ko­ti pa­pil­do­mų re­zer­vų. Jei vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čių su­ma­žin­tu­me bent 5 pro­c., tai tas re­zer­vas dar­bo už­mo­kes­čio fon­de, ku­rio rei­kia al­ goms pa­kel­ti, ir at­si­ras­tų. Pats ket­ve­rius me­tus dir­bau vyk­do­mo­jo­je val­džio­je ir per tą lai­ko­tar­pį te­ko ne kar­tą ma­žin­ti tiek Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos, tiek jai pa­val­džių ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jų skai­čių. Ga­liu pa­sa­ky­ti, jog re­zer­ vų tam tik­rai bu­vo ir dar­bas ne­nu­ken­tė­jo. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ir da­bar, jei su­ma­žin­tu­me vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­ čių, pa­siek­tu­me, jog val­diš­kos ins­ti­tu­ci­jos dirb­tų efek­ ty­viau, su­ma­žė­tų biu­rok­ra­ti­jos. Be to, la­bai daug vie­šų­jų pa­slau­gų jau per­kel­ta į elekt­ro­ni­nę erd­vę ir šis pro­ce­sas tę­sia­mas. Tai­gi, in­te­re­san­tams ap­tar­nau­ti rei­kia vis ma­ žiau dar­buo­to­jų. Ne­rei­kia pa­mirš­ti ir to, kad per pa­sta­ ruo­sius 20 me­tų vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čius Lie­tu­vo­je spar­čiai au­go, o žmo­nių ma­žė­jo, tad ir į tai rei­kia rea­guo­ ti. Vi­sa tai api­bend­ri­nus, ga­li­ma sa­ky­ti, jog su­ma­ži­nus vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čių bū­tų pa­siek­ta so­cia­li­nė ly­ gy­bė – žmo­nės val­diš­ko­se ins­ti­tu­ci­jo­je gau­tų pa­do­res­ nius at­ly­gi­ni­mus už nor­ma­lų dar­bo krū­vį.

Ire­na Ša­ka­lie­nė, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kė:

– Jei klau­si­mas for­mu­luo­ja­mas, ar rei­kia ma­žin­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čių, at­sa­kau, kad ne. Pir­ miau­sia rei­kė­tų pa­da­ry­ti re­vi­zi­ją, pa­si­žiū­rė­ti, kas kiek dar­bo tu­ri įvai­rio­se sri­ty­se vals­ty­bės tar­ny­bo­je. Pa­ vyz­džiui, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė gau­na vis dau­giau įvai­rių nau­jų funk­ci­jų, o pa­pil­do­mų žmo­nių dirb­ti ne­prii­ma­ma. Tad jei bū­tų su­ma­žin­tas ir esa­mų spe­ cia­lis­tų skai­čius, li­ku­sie­ji tu­rė­tų dirb­ti nak­ti­mis, nes ki­taip ne­be­su­sit­var­ky­tų su dar­bu. O tai, kad vals­ty­ bės tar­nau­to­jams rei­kia at­kur­ti at­ly­gi­ni­mus, jau se­ niai aiš­ku ir se­niai tai tu­rė­jo bū­ti pa­da­ry­ta. Tik­rai ne­nor­ma­lu, kai spe­cia­lis­tai į ran­kas gau­na 1,2 ar 1,5 tūkst. li­tų. Ir ma­no, ir Pro­fe­si­nės są­jun­gos ko­mi­te­to nuo­mo­ne, jei jau bū­ti­na kal­bė­ti apie vals­ty­bės tar­ nau­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mą, tai žiū­rė­ti ga­li­ma tik į va­do­vau­ja­mas po­zi­ci­jas. Gal tik­rai rei­kė­tų su­jung­ ti ke­lis de­par­ta­men­tus, sky­rius. Ta­čiau tik­rą­jį dar­bą dir­ban­čių spe­cia­lis­tų lies­ti ne­ga­li­ma. Fak­tas tas, jog ge­rai su­sty­guo­tas sky­rius ga­li dirb­ti ir be ve­dė­jo, bet be spe­cia­lis­tų – ne.

Atgarsiai

Tes­tuo­ti rei­kia ir da­bar­ti­nius tar­nau­to­jus V.Spu­ry­tė. „Vals­ty­bei tar­naus au­tis­tai?“, „Klai­pė­da“, 2013 09 20. ***

Tik švo­ge­riai ga­lė­tų iš­spręs­ti to­kį tes­tą, tu­rė­da­mi at­sa­ky­mus. Vis­kas pa­gal pla­ną – sve­ti­mi čia ne­praeis. tik

***

Vi­sų pir­ma bū­tų tei­sin­ga pa­tik­ rin­ti ir esa­mų vals­ty­bės tar­nau­to­jų ži­nias bei vie­šai pa­skelb­ti šių tes­tų re­zul­ta­tus. Ta­da vi­suo­me­nė nea­be­ jo­tų dėl tar­nau­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Ža­lin­gas įpro­tis

karštas telefonas

em­ma

Lai­kiau, iš­lai­kiau 90 pro­c. Ne­su au­tis­tė, ne­lai­kau sa­vęs ge­ni­ju­mi, nor­ma­liai dir­bu su žmo­nė­mis, esu jų pa­lan­kiai ver­ti­na­ma. Nor­ma­ lus tas tes­tas, o straips­nis šiek tiek ten­den­cin­gas. Pik­tin­tis tes­tu ga­li tik „su­si­reikš­mi­nę žą­si­nai“, įpra­ tę daug kal­bė­ti ir nie­ko ne­pa­sa­ky­ ti, o gal­vo­ti, kad jiems vi­sos du­rys tu­ri bū­ti at­vi­ros... Aš dar siū­ly­čiau tą ga­lu­ti­nį po­kal­bį per­kel­ti į VTD ir kas­me­ti­nį vals­ty­bės tar­nau­to­

Pre­ten­den­tė

Man­tas

Bo­bu­tės plė­ši­kės

Ties pre­ky­bos cent­ru M.Maž­vy­do alė­jo­je se­zo­no me­tu įsi­ku­ria imp­ ro­vi­zuo­tas tur­ge­lis. Ne­se­niai ir aš su­ma­niau įsi­gy­ti po­mi­do­rų, ta­čiau bu­vau ap­stul­bin­ta – o juk bo­bu­ tės tik­ros plė­ši­kės. Už 1 kg dar­žo­ vių bu­vo pra­šo­ma net 6 li­tų. Kur tai ma­ty­ta? Ar jie ko­kie auk­si­niai, ar auk­so trą­šo­mis pa­tręš­ti? Par­duo­ tu­vė­je ga­li­ma įsi­gy­ti už 3–4 li­tus, tie­są sa­kant, taip ir pa­da­riau. Ma­ža to, kad žmo­nės vi­siš­kai ne­si­gau­do rin­kos dės­niuo­se, tai dar, įta­riu, ir pre­kiau­ja ne­le­ga­liai, be lei­di­mų. Ilo­na

***

Te­ko ir man spręs­ti kaž­ką pa­na­ šaus, kai gy­džiau­si Vil­niu­je Va­sa­ ros g. 5 nuo gi­lios dep­re­si­jos. Pa­na­ šu, kad jau ne vien tik tau­ta į mū­sų val­džiu­kę žiū­ri kaip į dur­ny­ną, o ir pa­ti val­džiu­kė pa­ga­liau su­si­pra­to to­kia be­san­ti. te­ko Portalo kl.lt skaitytojų komentarai

Neprošal di­des­ni nu­me­riai

Ga­lė­tų ir mū­sų mies­to val­džia pa­ si­nau­do­ti svei­kin­ti­nu Plun­gės pa­ vyz­džiu. Ne­se­niai te­ko pra­va­žiuo­ti pro šį mies­te­lį ir man la­bai pa­ti­ko, kad na­mai pa­ženk­lin­ti di­džiu­liais, tur­būt ko­kiais 1 kv. m plo­to nu­me­ riais – vis­kas aiš­ku, iš to­lo ma­ty­ti ir ne­rei­kia klai­džio­ti. Dan­guo­lė Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

***

jų ver­ti­ni­mą, o nuo to pri­klau­san­ čias ka­te­go­ri­jas ir prie­dus su­sie­ti su šiuo tes­tu jo ne­lai­kiu­siems.

Esu krep­ši­nio ger­bė­jas ir ma­ne la­bai pik­ti­na „šiau­di­niai“ sir­ga­liai, ku­rie mėgs­ta sa­ky­ti – „mes lai­mė­jo­me“, kai spor­ti­nin­kai pa­do­va­no­ja aist­ruo­ liams per­ga­lę, ir „jie pra­lai­mė­jo“, kai ten­ka su­si­tai­ky­ti su ne­sėk­me. Per­ ga­lės at­ve­ju mū­sų krep­ši­nin­kus to­ kie sir­ga­liai pa­si­ry­žę ne­šio­ti ant ran­ kų, jiems mels­tis, bet jei tik, ne­duok Die­ve, šie nu­si­lei­džia var­žo­vams – yra su­mai­šo­mi su že­mė­mis. Juk čia spor­tas, kar­tais sėk­mė ga­li ir nu­si­ suk­ti. Ma­žiau bam­bė­ki­me, dau­giau džiau­ki­mės mū­sų pa­sie­ki­mais, ku­ rie yra iš­ties šau­nūs, juo la­biau, kad esa­me ne­di­de­lė ša­lis.

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, rugsėjo 23, 2013

8p.

turtas Kaip pre­kės ženk­lą pa­vers­ti pi­ni­gais?

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Savaitės citata

Bet ko­kios Lie­tu­vos eko­ no­mi­nės san­kci­jos di­de­ lės įta­kos Ru­si­jai ne­tu­rė­ tų, bet su­teik­tų jai ofi­cia­lų pre­teks­tą rim­tes­niam eko­no­mi­niam ka­rui. „Swed­bank“ eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis ne­ma­no, kad Lie­tu­va tu­ri sa­vų gink­lų at­si­kirs­ti ka­rą Lie­tu­vos ve­žė­ jams pa­skel­bu­siai Ru­si­jai.

Savaitės Įmonė Kol Lie­tu­vos ve­žė­jai kan­ki­na­si ei­lė­se Ru­si­jos mui­ti­nė­se, „Vi­čiū­nų“ įmo­nių gru­pė pa­skel­bė, kad šią sa­vai­tę pla­ nuo­ja pra­dė­ti kol­dū­nų eks­por­tą į šią ša­lį. Į Ru­si­ją bus ve­ža­ma „Vi­čiū­nų“ įmo­ nių gru­pei pri­klau­san­čios nau­jos kol­ dū­nų ga­myk­los „Or­ka Foods“ Plun­gė­ je pro­duk­ci­ja. „Vi­čiū­nų“ val­dy­bos pir­ mi­nin­kas Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis ti­ki­na pro­ce­dū­rų Ru­si­jos mui­ti­nė­se ne­bi­jan­ tis: „Nie­ko bai­saus. Mui­ti­nės tam ir yra, kad tik­rin­tų, o pro­duk­ci­ja už­šal­dy­ta.“

Savaitės skaičius

9

pro­c.

– toks lengvatinis PVM ta­ri­fas nuo 2015 m. bus tai­ko­mas vieš­bu­čiams. Anks­čiau siū­lyta tai­ky­ti 5 pro­c. PVM ta­ri­fą. Vertybės: pasak S.Jokužio, spaustuvininkai – specifinė publika. Jiems už piniginį atlygį svarbesnė galimy­

bė krapštytis prie knygų ir kitų leidinių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Spaus­tu­vė­je – tar­si teat­re

Savaitės tendencija

Lie­tu­vos įmo­nės tarp 500 di­džiau­sių Vi­du­rio Eu­ro­pos bend­ro­vių

Tre­čią de­šimt­me­tį spaus­tu­vės vers­le be­si­su­kan­tis klai­pė­die­tis Sau­lius Jo­ku­žys sa­ko kar­tais pa­si­jun­tan­tis lyg re­ži­sie­rius. Kiek­vie­nas nau­jas lei­di­nys jam – lyg teat­ro prem­je­ra, ku­riai pa­ ruoš­ti rei­kia dau­gy­bės įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tų pa­stan­gų.

10

Įmo­nė „Or­len Lie­tu­va“ „Vil­niaus pre­ky­ba“ „Ma­xi­ma gru­pė“ „Ache­mos gru­pė“ Vi­sa­g i­no ato­mi­nė elekt­ri­nė „Lu­koil Bal­ti­ja“ „Ache­ma“ „Les­to“ „Pa­l ink“ „Sa­ni­tex“ „Lie­tu­vos du­jos“ „Lie­tu­vos ge­le­ž in­ke­liai

Vie­ta 16 55 59 129 266 309 337 347 350 439 440 482

Vie­ta prieš me­tus 11 49 64 161 286 319 373 347 368 456 449 Ne­pa­te­ko

Šaltinis: Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Deloitte“

8

pirmADIENIS, rugsėjo 23, 2013

turtas

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8243 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0966 JAV do­le­ris 1 2,5518 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4831 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9148 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2187 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3779 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0383 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8003

pokytis

+0,1987 % –0,4012 % +0,0902 % –0,6681 % +0,0020 % –0,5963 % –0,4683 % –0,4483 % +0,1323 %

Kro­vi­nių ga­be­na­ma dau­giau

Pra­dė­jo skry­džius į Pra­hą

Lie­tu­vo­je pir­mą šių me­tų pus­me­tį ga­ben­ ta 53,746 mln. kro­vi­nių, ar­ba 4 pro­c. dau­ giau nei per­nai sausį–birželį, ir per­vež­ta 203 mln. ke­lei­vių – 1,1 pro­c. dau­giau nei per tą pa­tį praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­pį. Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, ge­ le­žin­ke­lių kro­vi­nių su­ma­žė­jo 0,4 pro­c., iki 23,448 mln., au­to­mo­bi­lių – išau­go 8,6 pro­c., iki 26,166 mln. to­nų, o gabenamų jū­rų lai­vais – 1,7 pro­c., iki 3,689 mln. to­nų.

Vil­niaus val­džios kont­ro­liuo­ja­ma skry­džių bend­ro­vė „Air Li­tua­ni­ca“ pra­dė­jo skry­džius į Če­ki­jos sos­ti­nę Pra­hą ir Vo­kie­ti­jos mies­tą Miun­che­ną. Tai ket­vir­tas ir penk­tas šie­met pra­dė­ju­sios veik­ti įmo­nės tie­sio­gi­niai re­ gu­lia­rūs marš­ru­tai. Skry­džiai vyks ke­tu­ris kar­tus per sa­vai­tę – pir­ma­die­niais, tre­čia­ die­niais, penk­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais. „Air Li­tua­ni­ca“ šiuo me­tu tai pat skrai­di­na į Ams­ter­da­mą, Briu­se­lį, Ber­ly­ną.

TEma

Kaip pre­kės ženk­lą pa­vers­ti Lie­tu­vos vers­li­nin­kai, ro­dos, pa­ly­gin­ti ne­se­niai su­pra­to, kad jų įmo­nių pre­kės ženk­lai taip pat yra tur­tas, ku­riuo ga­li­ma pa­si­ nau­do­ti ban­dant gau­ti fi­nan­sa­vi­mą. Tie­sa, to­kių at­ve­jų ne itin gau­su, nes lietuviški pre­kės ženk­lai nė­ra la­bai ži­no­mi ir ver­tin­gi. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Su­sig­rą­ži­no iš ban­ko

Kiek­vie­nas pre­kės ženk­las tu­ri sa­vo ver­tę. Kuo jis ži­no­mes­nis ir mėgs­ ta­mes­nis var­to­to­jų, tuo ta ver­tė di­ des­nė. O tu­rint iš­ties ver­tin­gą pre­ kės ženk­lą tei­ses į jį ga­li­ma įkeis­ti sie­kiant gau­ti pa­sko­lą. Pa­ly­gin­ti su pa­sau­li­nė­mis ten­ den­ci­jo­mis, Lie­tu­vo­je pre­kės ženk­ lų įkei­čia­ma la­bai ne­daug, dar vos prieš ge­rą de­šimt­me­tį to­kių at­ve­jų ap­skri­tai ne­bu­vo ar pa­si­tai­ky­da­vo vos vie­nas ki­tas.

Alek­sand­ras Abi­ša­la:

Jei tu­ri­me šim­tus tūks­tan­čių įmo­nių, o pre­kės ženk­lų per me­tus įkei­čia­ma apie šim­tą, tai tik­rai la­bai ma­žai. Cent­ri­nės hi­po­te­kos įstai­gos duo­me­ni­mis, įkei­čia­mų pre­kės ženk­lų skai­čius ypač išau­go gi­liau­ sios kri­zės me­tais. Įmo­nių, ku­rios tuo me­tu ne­be­ga­lė­jo gau­ti fi­nan­ sa­vi­mo ki­tais bū­dais, sa­vi­nin­kai tuo me­tu ap­si­žiū­rė­jo, kad yra dar vie­na ga­li­my­bė, – pa­siū­ly­ti ban­ kams įkeis­ti tei­ses į įmo­nės pre­ kės ženk­lą. Nors da­lis taip pa­siel­gu­sių įmo­ nių sa­vi­nin­kų tai da­rė ne iš ge­

ro gy­ve­ni­mo, ne­trūks­ta ir at­ve­jų, kai pre­kės ženk­lo įkei­ti­mo ga­li­my­ be pa­si­nau­do­ja di­de­lės, sėk­min­gai vei­kian­čios bend­ro­vės. Pa­vyz­džiui, ne­se­niai bu­vo skel­ bia­ma, kad „Nor­dea Bank Lie­tu­va“ re­fi­nan­suos Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­ po­je vei­kian­čios pa­sta­tų prie­žiū­ros bend­ro­vės „Ci­ty Ser­vi­ce“ pa­sko­lą „Swed­bank“. Šią pa­sko­lą, už ku­rią „Ci­ty Ser­vi­ ce“ įsi­gi­jo įmo­nę Len­ki­jo­je, „Swed­ bank“ bu­vo su­tei­kęs už įkeis­tą „Ci­ ty Ser­vi­ce“ pre­kės ženk­lą. „Nor­dea Bank Lie­tu­va“ mi­nė­ tą pa­sko­lą re­fi­nan­suo­ja jau ki­to­mis są­ly­go­mis, tad pre­kės ženk­las grį­žo į „Ci­ty Ser­vi­ce“ sa­vi­nin­kų ran­kas. Ko­kia su­ma bu­vo įver­tin­tas „Ci­ ty Ser­vi­ce“ pre­kės ženk­las, nė vie­ na san­do­rio ša­lis neatsk­lei­dė. Kiek­vie­nas at­ve­jis uni­ka­lus

Vis dėl­to ne vis­kas įkei­čiant pre­ kės ženk­lą taip pa­pras­ta. Pir­miau­ sia dėl to, kad sun­ku nu­sta­ty­ti pa­ čių pre­kės ženk­lų ver­tę. Pre­kės ženk­lo ver­tė jo įkei­ti­mo at­ve­ju iš es­mės ga­li bū­ti nu­sta­ty­ ta dviem bū­dais – lais­vu ša­lių su­ si­ta­ri­mu ar­ba ne­prik­lau­so­mų tur­ to ver­tin­to­jų. Pa­sak Lie­tu­vos tur­to ver­tin­to­jų aso­cia­ci­jos Vers­lo ver­ti­ni­mo ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kės Da­lios Alek­nie­ nės, daž­niau­siai įkei­čia­mo pre­kės ženk­lo ver­tė nu­sta­to­ma ša­lių su­ si­ta­ri­mu, o į tur­to ver­tin­to­jus dėl to­kių da­ly­kų, bent jau Lie­tu­vo­je, krei­pia­ma­si itin re­tai. Pa­sak jos, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tę ga­li­ma nu­sta­ty­ti pa­gal bend­

Su­mos įspū­din­gos 2013 m. rug­sė­jo 10 d. Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos hi­po­te­kos re­gist­ro duo­me­ni­mis, bu­vo įkeis­ta 420 pre­kės ženk­lų. Hi­ po­te­kos re­gist­re įre­gist­ruo­tuo­se įkei­ ti­mo san­do­riuo­se bu­vo nu­ro­dy­ta tik 82-ų įkeis­tų pre­kės ženk­lų ver­tė, to­dėl Cent­ri­nė hi­po­te­kos įstai­ga ne­ga­li at­sa­ ky­ti į klau­si­mą, ko­kia bend­ra Lie­tu­vo­ je įkeis­tų pre­kės ženk­lų ver­tė. Bend­ra Hi­po­te­kos re­gist­re įkeis­tų 82 pre­kės ženk­lų ver­tė sie­kia 394,8 mln. li­tų. Ke­l ių pre­kės ženk­lų ver­tė įkei­t i­mo san­do­rių ša­lių su­si­ta­ri­mu bu­vo nu­ro­ dy­ta vos 1 li­tas, ne­ma­žai pre­kės ženk­

ras rin­kos ten­den­ci­jas, o pre­kės ženk­lo, ku­ris nė­ra ma­te­ria­lus tur­ tas, kai­na – ga­na keb­lus da­ly­kas. Vis dėl­to, pa­sak D.Alek­nie­nės, ir šiuo at­ve­ju ga­lio­ja tam tik­ri dės­niai.

Da­lia Alek­nie­nė:

Pag­rin­di­nis klau­si­ mas bū­tų, ko­kią po­ ten­cia­lią nau­dą tas pre­kės ženk­las ga­li at­ neš­ti jo tu­rė­to­jui? „Jei kal­ba­me apie pre­kės ženk­lų ver­tę, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad kiek­vie­ nas at­ve­jis ab­so­liu­čiai in­di­vi­dua­lus. Vis dėl­to jei pas ma­ne atei­tų vers­li­ nin­kas ir pa­pra­šy­tų konk­re­čia pi­ni­ gi­ne iš­raiš­ka įver­tin­ti jam pri­klau­ san­tį pre­kės ženk­lą, pa­grin­di­nis klau­si­mas bū­tų, ko­kią po­ten­cia­lią nau­dą tas pre­kės ženk­las ga­li at­ neš­ti jo tu­rė­to­jui?“ – aiš­ki­no Tur­ to ver­tin­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vė. Pa­sak jos, įkai­no­jant pre­kės ženk­lą taip pat neį­ma­no­ma neat­ siž­velg­ti į bend­rą įmo­nės, ku­riai tas pre­kės ženk­las pri­klau­so, si­tua­ci­ją, ge­ne­ruo­ja­mas pa­ja­mas, fi­nan­si­nius srau­tus. Nors ir ne pa­čius ge­riau­ sius lai­kus iš­gy­ve­nan­čių bend­ro­vių pre­kės ženk­lai tam tik­rais at­ve­jais ga­li bū­ti la­bai ver­tin­gi. Nė­ra to­kios pra­kti­kos

Vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos vers­lo kon­sul­tan­tų, bend­ro­vės „A.Abi­ša­ la ir par­tne­riai“ va­do­vas Alek­sand­

Ne­ver­ti­na: spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je įkei­čia­ma ne­daug pre­kės ženk­lų

trauk­lus ban­kams.

ras Abi­ša­la svars­tė, jog mū­sų ša­ly­ je įkei­čia­ma ne­daug pre­kės ženk­lų pir­miau­sia dėl to, kad tie­siog nė­ra ga­na stip­rių pre­kės ženk­lų. „Jei tu­ri­me šim­tus tūks­tan­čių įmo­nių, o pre­kės ženk­lų per me­tus įkei­čia­ma apie šim­tą, tai tik­rai la­ bai ma­žai. Mū­sų ša­ly­je tie­siog nė­ra to­kios pra­kti­kos. Bet rei­kia pa­sa­ky­ ti, kad ir stip­rių pre­kės ženk­lų daug ne­tu­ri­me“, – kal­bė­jo A.Abi­ša­la. Pa­sak jo, pa­ly­gin­ti ne­di­de­lį už pa­sko­las įkei­čia­mų pre­kės ženk­ lų skai­čių vei­kiau­siai le­mia ir ban­ kų po­zi­ci­ja, ku­riems toks tur­tas dėl

sa­vo spe­ci­fi­kos ne­la­bai pa­trauk­lus. „Jei­gu pre­kės ženk­lą įkei­tu­si įmo­ nė ne­vyk­do sa­vo fi­nan­si­nių įsi­pa­ rei­go­ji­mų ir dėl to pre­kės ženk­las yra pe­ri­ma­mas, tai ką ban­kui su juo da­ry­ti? Ar­ba ieš­ko­ti pir­kė­jo, bet tai pa­pil­do­mi rū­pes­čiai, o pre­kės ženk­las nė­ra ma­te­ria­lus tur­tas, ku­ rį par­duo­ti bū­tų ga­na leng­va. Ar­ba pa­čiam ban­kui tek­tų im­tis vers­lo, su ku­riuo pre­kės ženk­las sie­ja­mas. Bet toks vers­las nė­ra ban­ki­nė veik­ la“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Anot A.Abi­ša­los, tik­rai stip­rius ir ne tik mū­sų ša­ly­je ži­no­mus lie­

Įkei­čia­mų pre­kės ženk­lų skai­čiaus di­na­mi­ka 280

lų įver­tin­ti dau­giau nei ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų li­tų. Bran­g iau­sias Lie­tu­vos Res­pub­l i­kos hi­po­te­kos re­gist­re šiuo me­tu įkeis­tas pre­kės ženk­las įkai­no­tas dau­giau nei 80 mln. li­tų.

105

Pir­ma­sis pre­kės ženk­lo įkei­ti­mas Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos hi­po­te­kos re­gist­re įre­gist­ruo­tas 1999 m. gruo­dį. Pre­kės ženk­lai įkeis­ti Lie­tu­vo­je vei­ kian­tiems ban­kams, kre­di­to uni­joms ir ki­tiems ju­ri­di­niams as­me­nims. Šal­ti­nis: Cent­ri­nė hi­po­te­kos įstai­ga

168

140

41 0

5

30

52

96

75

91

27

5

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

2012 2013 (per 8 mė­n.)

Šal­ti­nis: Cent­ri­nė hi­po­te­kos įstai­ga

9

pirmADIENIS, rugsėjo 23, 2013

turtas kl.lt/naujienos/ekonomika

Už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos – 42,4 mlrd. li­tų Su­kaup­tos tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­ jos (TUI) Lie­tu­vo­je šių me­tų bir­že­lio pa­ bai­go­je sie­kė 42,4 mlrd. li­tų. Vie­nam ša­ lies gy­ven­to­jui vi­du­ti­niš­kai te­ko 14,36 tūkst. li­tų TUI. Pir­mą šių me­tų pus­me­tį gry­na­sis TUI įplau­kų srau­tas bu­vo tei­gia­ mas – jų pa­dau­gė­jo 486,6 mln. li­tų (0,9 pro­c. šio lai­ko­tar­pio BVP), ta­čiau tik ant­ rą ket­vir­tį TUI su­ma­žė­jo 599,5 mln. li­tų (2 pro­c. BVP), kaip pra­ne­šė Lie­tu­vos ban­kas.

pi­ni­gais?

15

proc.

– tiek šie­met su­ma­žė­jo ke­lei­vių Lie­tu­vos skry­džių bend­ro­vė­se.

Pa­sau­lio bran­giau­si Ty­r i­m ų bend­r o­v ė „Mill­w ard Brown“ kas­met skel­bia ver­tin­g iau­ sių pa­sau­l io pre­kės ženk­lų šim­tu­ ką „BrandZ Top 100“. Praė­ju­sių me­ tų ty­r i­mas ro­do, kad, ne­pai­s ant sunk­me­čio, di­džiau­sių ir ži­no­miau­ sių pa­sau­li­nių pre­kės ženk­lų ver­tė tik au­go. „Mill­ward Brown“ ver­ti­ni­ mu, nuo 2006 m. iki 2012 m. šim­to bran­giau­sių pa­sau­ly­je pre­kių ženk­ lų ver­tė paau­go 66 pro­c. ir pa­sie­kė bend­rą 2,4 trln. do­le­rių su­mą. Pa­tei­k ia­me de­š imt ver­t in­g iau­sių pa­sau­lio pre­kės ženk­lų praė­ju­siais me­tais pa­gal „Mill­ward Brown“. 1. „App­le“ (183 mlrd. JAV do­le­rių)

2. IBM (116 mlrd. JAV do­le­rių)

3. „Goog­le“ (108 mlrd. JAV do­le­rių)

Bank­ro­to kai­na 2011 m. pa­bai­go­je bank­ru­ta­vu­sio ir lik­vi­duo­ja­mo ban­ko „Sno­ras“ ad­ mi­nist­ra­vi­mas jau kai­na­vo apie 245 mln. li­tų, be­veik pu­sė jų skir­ta kon­sul­tan­tams.

Per vi­są „Sno­ro“ bank­ro­to ad­ mi­nist­ra­vi­mo lai­ką (nuo 2011 m. gruo­džio iki šių me­tų bir­že­lio pa­ bai­gos) jo iš­lai­dos sie­kė 244,597 mln. li­tų, 120,997 mln. li­tų iš jų iš­ mo­kė­ta kon­sul­tan­tams, kaip nu­ro­ do­ma nau­jau­sio­je „Sno­ro“ veik­los ata­skai­to­je kre­di­to­riams. Dar 73,477 mln. li­tų pa­nau­do­ ta ad­mi­nist­ra­vi­mui, 9,279 mln. li­ tų iš­mo­kė­ta bu­vu­siems dar­buo­ to­jams, 40,844 mln. li­tų iš­leis­ta ki­tiems mo­kė­ji­mams. Vien ant­rą šių me­tų ket­vir­tį „Sno­ro“ iš­lai­dos sie­kė 16,873 mln. li­tų, 9,419 mln. li­tų iš jų skir­ta kon­ sul­tan­tams, 6,408 mln. li­tų – veik­ los są­nau­doms. Dar 10 tūkst. li­tų iš­mo­kė­ta bu­vu­siems ban­ko dar­ buo­to­jams (pir­mos ei­lės kre­di­to­ riams), 1,036 mln. li­tų iš­leis­ta ki­ tiems mo­kė­ji­mams. „Sno­ro“ veik­los są­nau­dos ant­ rą ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su pir­mu šių me­tų ket­vir­čiu, su­ma­žė­jo 26 pro­c., ar­ba 5,932 mln. li­tų.

Ant­rą ket­vir­tį „Sno­ras“ ga­ vo 133,379 mln. li­tų pa­ja­mų, iš jų 69,548 mln. li­tų – iš pa­sko­lų, 12,579 mln. li­tų – iš at­gau­to fi­nan­si­nio tur­ to, o 48,549 mln. li­tų – Kai­ma­nų sa­lų pa­sko­lų grą­ži­ni­mo lė­šos, lai­ ko­mos įšal­dy­to­je są­skai­to­je. Ant­rą ket­vir­tį „Sno­ro“ pa­ja­mos iš nuo­mos sie­kė 2 mln. li­tų, iš pa­lū­ka­ nų už ver­ty­bi­nius po­pie­rius ir pi­ni­ gų li­ku­čius – 1,495 mln. li­tų. Iš il­ga­ lai­kio tur­to par­da­vi­mo „Sno­ras“ per ket­vir­tį ga­vo 313 tūkst. li­tų. Iki šių me­tų bir­že­lio pa­bai­gos „Sno­ras“ ga­vo iš vi­so 1,656 mlrd. li­tų pa­ja­mų, iš ku­rių 875,974 mln. li­tų te­ko su pa­sko­lo­mis su­si­ju­siems mo­kė­ji­mams, 563,604 mln. li­tų – su­si­grą­žin­toms lė­šoms iš fi­nan­si­ nių įstai­gų, 157,781 mln. li­tų – at­ gau­tam fi­nan­si­niam tur­tui. „Sno­ro“ tur­to ba­lan­si­nė ver­tė bir­že­lio pa­bai­go­je bu­vo 3,224 mlrd. li­tų – 17,6 pro­c. ma­žiau nei 2011 m. gruo­džio 7 d., kai ban­kui bu­vo iš­ kel­ta bank­ro­to by­la. Bir­že­lio pa­bai­go­je di­džio­ji „Sno­ ro“ tur­to da­lis te­ko pa­sko­loms – 1,485 mlrd. li­tų, pi­ni­gams ir jų ek­vi­va­len­tams – 689 mln. li­tų, fi­ nan­si­niam tur­tui – 763 mln. li­tų. BNS inf.

4. „McDonald’s“ (95,2 mlrd. JAV do­ le­rių)

ų, nes to­kio po­bū­džio mū­sų įmo­nių tur­tas tie­siog nė­ra la­bai ver­tin­gas ir pa­ „Scan­pix“ nuo­tr.

tu­viš­kus pre­kės ženk­lus ga­li­ma su­ skai­čiuo­ti ant pirš­tų. Vers­l o kon­s ul­tan­to ma­ny­ mu, ver­tin­giau­si lie­tu­viš­ki pre­kės ženk­lai daž­niau­siai žy­mi ne pa­čias įmo­nes, ku­rioms jie pri­klau­so, o tų įmo­nių ga­mi­na­mą pro­duk­ci­ją. Pir­ma ver­ti­na pa­tį vers­lą

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­ jas ir vers­lo ban­ki­nin­kys­tės va­do­ vas Ai­va­ras Či­če­lis taip pat pri­ta­ria A.Abi­ša­los nuo­mo­nei, kad tik­rai ver­tin­gų pre­kės ženk­lų mū­sų ša­ ly­je nė­ra itin daug. Pa­sak jo, bū­tent dėl to pre­kės ženk­las, kaip už­sta­tas, yra dau­giau išim­tis nei tai­syk­lė: „Pa­vyz­džiui, SEB už­sta­ty­tų pre­kės ženk­lų tu­ ri ne­daug.“ „Į už­sta­tą ban­kui ga­li pre­ten­ duo­ti pre­kės ženk­lai, su­si­ję su ma­si­ne ga­my­ba. Tai, pa­vyz­džiui, mais­to pro­duk­tų ar pie­no pro­duk­ tų ga­my­ba, maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­lų ženk­lai. Ta­čiau Lie­tu­vo­je iš­ ties ver­tin­gų pre­kės ženk­lų, ku­rie bū­tų ži­no­mi ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­nio rin­ko­se, dar tu­ri­me la­bai ne­daug“, – sa­kė A.Či­če­lis. Jo ma­ny­mu, pa­ti to­kio tur­to kaip pre­kės ženk­las ver­tė už­sta­ty­mo mo­men­tu ban­kui nė­ra itin svar­bi –

pa­sko­lą su­tei­kian­ti fi­nan­sų įstai­ ga vis tiek pir­miau­sia ver­ti­na pa­ tį vers­lą ir jo ku­ria­mus pi­ni­gi­nius srau­tus. „Šiuo at­ve­ju pre­kės ženk­lo ver­ tės klau­si­mas iš­kil­tų tik bank­ro­to at­ve­ju, tuo­met ir išaiš­kė­tų tik­ro­ ji pre­kės ženk­lo ver­tė“, – aiš­ki­no A.Či­če­lis. Kaip pa­vyz­dį jis pa­tei­kė bank­ru­ ta­vu­sią bend­ro­vę „Krai­te­nė“. Vie­ nas svar­biau­sių šios įmo­nės tur­tų bu­vo „Zig­mo“ pre­kės ženk­las. „Ga­li pri­si­pirk­ti pa­sta­tų, įren­gi­ nių, ta­čiau vis tiek es­mi­nis klau­si­ mas bus pro­duk­ci­jos par­da­vi­mas. To­dėl vie­nas svar­biau­sių nau­jų bu­vu­sios „Krai­te­nės“ sa­vi­nin­kų pir­ki­nių ir bu­vo „Zig­mo“ pre­kės ženk­las“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

67 974 – tiek pre­kės ženk­lų re­gist­ruo­ta Lie­tu­vos pre­kių ženk­lų duo­me­nų ba­zė­je.

5. „Mic­ro­soft“ (76,7 mlrd. JAV do­le­rių)

Atseikėjo: didžioji dalis „Snoro“ administravimo išlaidų teko įvairiems

6. „Co­ca-Co­la“ (74,3 mlrd. JAV do­ le­rių)

7. „Marl­bo­ro“ (73,6 mlrd. JAV do­le­rių)

konsultantams.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

Praktiniai elektroninių viešųjų pirkimų (CVP IS) mokymai:

2013 m. naujovės – konsultaciniai mokymai Seminarai vyks: Klaipėdoje – spalio 4 d.

Programa 8. „AT&T“ (68,9 mlrd. JAV do­le­rių)

9. „Ve­ri­zon“ (49,1 mlrd. JAV do­le­r ių)

10. „Chi­na Mo­bi­le“ (45,8 mlrd. JAV do­le­rių)

1. Viešųjų elektroninių pirkimų teisinis reglamentavimas. 2013 m. naujovės. 2. Elektroninis parašas ir elektroniniai dokumentai. 3. Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (CVP IS). 4. Tiekėjo elektroninio pasiūlymo pateikimas. 5. Skelbiamų ir neskelbiamų pirkimų vykdymo CVP IS ypatumai bei skirtumai. 6. Elektroninio aukciono vykdymas. 7. Mažos vertės elektroninių pirkimų ypatumai tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms. 8. Pirkimo skelbimo ir sąlygų publikavimas, kai nevykdomas elektroninis pirkimas. 9. Metinių pirkimų planų publikavimas ir koregavimas. 10. Techninių specifikacijų projektų skelbimas. 11. Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių publikavimas. 12. Viešųjų pirkimų ataskaitų pateikimo tvarkos pakeitimai.

Mokymai – 299 Lt (be PVM) Registracija interneto svetainėje www.dorevi.lt, e. paštu seminarai@dorevi.lt, tel. (8 37) 713 344, 8 615 85 387.

10

pirmADIENIS, rugsėjo 23, 2013

turtas klaipėdos verslas

Spaus­tu­vi­nin­kų gil­di­jos vei­das Klai­pė­die­tis žur­na­lis­tas ir fo­tog­ra­fas Sau­ lius Jo­ku­žys jau tre­čią de­šimt­me­tį su­ka spaus­tu­vės vers­lą, ku­rio sėk­mės ga­ran­ tas – ne tik in­tui­ty­vios įžval­gos, drą­sios in­ves­ti­ci­jos, pa­gar­ba dar­buo­to­jams, bet ir mo­ra­li vers­lo fi­lo­so­fi­ja. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Lei­dy­ba – tar­si teat­ras

Pa­sak S.Jo­ku­žio, lei­dy­ba – ne vi­sai ti­piš­kas vers­las, nes ja­me la­bai daug kū­ry­bi­nių ele­men­tų, tai nė­ra au­to­ ma­ti­zuo­ta lus­ti­nių laik­ro­džių ga­my­ ba gra­žio­je Tai­lan­do Ka­ra­lys­tė­je. „Čia kaip teat­re, nes vyks­ta la­ bai daug prem­je­rų. Tai – nau­ji lei­ di­niai, juos ku­riant da­ly­vau­ja dai­ li­nin­kai, di­zai­ne­riai, tech­no­lo­gai, ko­rek­to­riai, spau­dė­jai, lo­gis­tai. Tur­būt nie­ka­da ne­bū­čiau kū­ręs spaus­tu­vės, jei ne­bū­čiau tu­rė­jęs la­bai svar­bios gy­ve­ni­mo uni­ver­si­ te­to pa­tir­ties kū­ry­bi­nia­me ko­lek­ ty­ve – tiek „Lie­tu­vos žve­jo“, tiek „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­jo­se“, – ti­ki­no spaus­tu­vi­nin­kas. S.Jo­ku­žio tei­gi­mu, ten jis su­si­ for­ma­vo kaip as­me­ny­bė, ga­liau­siai, pa­ži­no spau­dos kva­pą ir iš­siug­dė di­džiu­lį at­sa­ko­my­bės jaus­mą. „Vi­si su­vo­kia­me, kad laik­raš­ tis ne­ga­li nei­šei­ti, ne­svar­bu, kad tą die­ną dir­ba tik vai­ruo­to­jas su sar­ gu. Tas dar­bas ma­ne iš­mo­kė vi­di­ nės dis­cip­li­nos, įsi­pa­rei­go­ji­mo, iš­ siug­džiau at­sa­ko­my­bės jaus­mą ne tik sau pa­čiam, bet ir ko­le­gų at­žvil­ giu. Vi­sa tai at­si­ne­šiau į vers­lą“, – pa­sa­ko­jo S.Jo­ku­žys. Pra­lau­žė le­dus

S.Jo­ku­žio spaus­tu­vė vei­kia jau 24 me­tus. Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­ so­my­bę, tuo me­tu dien­raš­čio fo­to­ žur­na­lis­tu dir­bęs S.Jo­ku­žys tei­gia pa­ju­tęs, kad at­si­ra­do spaus­din­to žo­džio po­rei­kis. Įž­val­gos pa­si­ro­dė tu­rin­čios per­spek­ty­vą. „Ne­be­li­ko va­di­na­mo­jo „Glav­li­ to“, tai yra ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri cen­ zū­ra­vo spaus­din­tą žo­dį. Juk ta­ry­ bi­niais lai­kais po­žiū­ris į spaus­tu­ves

bu­vo la­bai griež­tas, tai bu­vo ka­ri­ nio ly­gio ob­jek­tas, ku­ris bet ku­riuo mo­men­tu ga­lė­jo tap­ti pro­pa­gan­dos įran­kiu, ir to la­bai bi­jo­ta“, – pri­si­ mi­nė S.Jo­ku­žys. Di­de­lei vals­ty­bei tai kė­lė tam tik­ rą pa­vo­jų, juk nuo pat spaus­din­to žo­džio at­si­ra­di­mo esą su­vok­ta, kad spau­da da­ro įta­ką žmo­nių są­mo­nei. „O ta­ry­bi­nė­je san­tvar­ko­je to bi­ jo­ta pa­niš­kai, pa­gal­vo­ki­te, kas bū­tų at­si­ti­kę, jei laik­raš­čiai vie­ną die­ną bū­tų at­spaus­di­nę vi­są tei­sy­bę apie pa­čią „tei­sin­giau­sią“ vals­ty­bę pa­ sau­ly­je. To­dėl spaus­tu­vės bu­vo griež­tai kont­ro­liuo­ja­mos“, – tei­ gė S.Jo­ku­žys. Spe­ci­fin ­ ė pub­li­ka

Kai jau vei­kė S.Jo­ku­žio spaus­tu­vė, pa­kri­ko 80 me­tų Klai­pė­do­je gy­va­ vu­sios spaus­tu­vės „Ry­tas“ veik­la. „Kai vy­ko tie po­ky­čiai, lū­žiai, pri­va­ti­za­ci­jos, su­by­rė­jo įmo­nė, ku­ ri tu­rė­jo mil­ži­niš­ką lei­dy­bos pa­tir­tį, pa­ruoš­tus spe­cia­lis­tus. Ge­rai, kad vie­ni ge­riau­sių „Ry­to“ dar­buo­to­jų atė­jo pas mus. Džiau­giuo­si, kad ta jų pa­tir­tis nie­kur ne­din­go, kai ku­rie įsi­lie­jo į mū­sų ko­man­dą ir dir­ba iki šiol“, – džiau­gė­si S.Jo­ku­žys. Spaus­tu­vė­je su­si­bū­ręs be­veik šim­to žmo­nių ko­lek­ty­vas, ku­rio pu­sė dir­ba dau­giau nei 10 me­tų. S.Jo­ku­žys tei­gia su jais kar­tu iš­ gy­ve­nęs pa­ki­li­mų ir nuo­smu­kių. Dar­buo­to­jus įmo­nė­je su­lai­ko ne tik pra­kti­niai da­ly­kai – sta­bi­lus dar­bo už­mo­kes­tis, so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos. „Spaus­tu­vi­nin­kai – spe­ci­fi­nė pub­li­ka, čia nė­ra ypač di­de­lių al­ gų, nes mū­sų pro­duk­tas – ne naf­ tos kro­va. Ma­ny­čiau, čia dir­ban­ tiems žmo­nėms dar­bas pa­tin­ka, jie mėgs­ta krapš­ty­tis su to­mis kny­go­ mis, tai nė­ra mo­no­to­niš­kas už­siė­ mi­mas“, – įsi­ti­ki­nęs S.Jo­ku­žys.

Pa­si­tei­si­no: pra­si­dė­jus eko­no­mi­kos nuo­smu­kiui 2007–2008 m. S.Jo­

ku­žys ne­pa­bi­jo ri­zi­kuo­ti ir įsi­gi­jo mo­der­nią spaus­tu­vės įran­gą, skir­tą itin aukš­tos ko­ky­bės ma­žų ti­ra­žų lei­di­niams spaus­din­ti.

Leidiniai: šei­mos ar dar­bo ko­lek­ty­vų fo­tog­ra­fi­jų lei­di­niai S.Jo­ku­žio spaus­tu­vė­je be­ne pa­tys po­pu­lia­riau­si.

Jo spaus­tu­vė­je la­bai daug žmo­nių dir­ba šei­mo­mis. Esą, kai dar­buo­to­ jas įgau­na įgū­džių, jis jau­čia­si pa­ kan­ka­mai ra­mus ir sau­gus esa­mo­je dar­bo­vie­tė­je. Daug le­mia ir žmo­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kiai įmo­nė­je. At­sa­ko­my­bė už žmo­gų

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ab­sur­das, bet taip yra. Kal­ba­ ma, kad pi­ni­gai ga­di­na as­me­ny­ bę, bet jų kie­kis – vi­suo­me­nės ge­ ro­vės ma­tas. Pi­ni­gai toks da­ly­kas, kad jų vi­sa­da trū­ko ir trūks. Bet mū­sų vers­lui pa­vy­ko iš­lik­ti gy­vam. O 23 įmo­nės me­tai pri­lygs­ta dau­ giau nei 100 žmo­gaus me­tų. Mū­sų įmo­nė pa­kan­ka­mai užau­gu­si ir su­ bren­du­si, ji grei­čiau­siai neil­gai tru­ kus iš­gy­vens tai, ką ir vi­sa vals­ty­bė, – kar­tų kai­tos pro­ble­mą“, – tei­gė S.Jo­ku­žys.

Pap­ras­tai tuos san­ty­kius dik­tuo­ ja įmo­nės sa­vi­nin­kas ir va­do­vas. S.Jo­ku­žys ne­mėgs­ta at­ski­ro di­rek­ to­riaus ka­bi­ne­to, daž­niau­siai jis dir­ba bend­ro­je pa­tal­po­je kar­tu su vi­sais. „Vis­kas pri­klau­so nuo si­tua­ci­ jos, kar­tais rei­kia ką nors pa­keis­ti, nes žmo­nės ato­sto­gau­ja. Juk va­do­ vas – ne Die­vo pa­siun­ti­nys, jis tu­ ri mo­ky­tis ir pa­ts bend­rau­da­mas su dar­buo­to­jais, iš jų pa­si­sem­ti, ko trūks­ta pa­čiam, ir ko­man­do­je tu­rė­ ti to­kių spe­cia­lis­tų, ku­rie tam tik­ rus da­ly­kus su­ge­ba pa­da­ry­ti ge­riau nei jis“, – tei­gė spaus­tu­vi­nin­kas. S.Jo­ku­žys ti­ki­no ne­ke­ti­nan­tis vi­ sų spe­cia­lis­tų pra­lenk­ti sa­vo ži­nių gau­sa, kiek­vie­nas esą tu­ri dirb­ti sa­vo dar­bą. O va­do­vas tu­ri nu­ma­ ty­ti vi­su­mą. „Va­do­vo dar­bas ne­si­bai­gia kiau­rą pa­rą. Net ir po krep­ši­nio rung­ty­nių ne tik gal­vo­ju apie le­mia­mą Li­no Klei­zos tri­taš­kį, – gir­džiu, pra­si­ dė­jo lie­tus, ne­ra­mu, ar ne­pra­kiu­ro spaus­tu­vės sto­gas. Va­do­vo dar­bas – kaip vėž­liui kiau­tas: jis vi­sur su ta­vi­mi, kad ir kur bū­tum“, – ma­ no S.Jo­ku­žys. Pa­sak spaus­tu­vi­nin­ko, at­sa­ko­ my­bė pa­rei­ka­lau­ja sa­vo už­mo­kes­ čio. Esą už vis­ką rei­kia su­mo­kė­ti svei­ka­ta ar dar kuo nors.

Esą tie ve­te­ra­nai, ku­rie vi­sa tai su­kū­rė, išeis il­sė­tis. Pa­sak S.Jo­ku­ žio, atei­na nau­ja kar­ta, ku­ri dik­ tuos sa­vo po­žiū­rį į pa­sau­lį, tiek į bend­raž­mo­giš­kas ver­ty­bes, tiek ir į tech­no­lo­gi­nes re­vo­liu­ci­jas. „Ma­nau, kad nau­ja kar­ta ne­ pa­da­rys blo­giau, nei mes da­rė­ me. Gal­būt mes jų ir ne­sup­ra­si­me. Svar­bu, kad ne­bū­tų pa­žeis­tas lais­ vės prin­ci­pas: būk lais­vas, bet ne­ pa­kenk ki­tam. Jei tos ver­ty­bės, ku­ rios su­si­dė­lio­jo mū­sų spaus­tu­vė­je, ku­rias mes dek­la­ruo­ja­me ir sie­kia­ me iš­lai­ky­ti, iš­liks – bus vis­kas ge­ rai. Tai su­si­ję ne tik su spaus­tu­ve“, – kal­bė­jo S.Jo­ku­žys.

Už­duo­tis nau­jai kar­tai

Ne­pag­rįs­ta ne­pa­gar­ba

S.Jo­ku­žys tu­ri sa­vi­tą po­žiū­rį į pi­ni­ gus, esą tai – vie­na di­džiau­sių ci­vi­ li­za­ci­jos blo­gy­bių, ku­ria ma­tuo­ja­ ma vi­suo­me­nės ge­ro­vė.

Sau­lius Jo­ku­žys:

Va­do­vo dar­bas – kaip vėž­liui kiau­tas: jis vi­sur su ta­vi­mi, kad ir kur bū­tum.

S.Jo­ku­žio tei­gi­mu, yra su­si­for­ma­ vu­si nuo­sta­ta, kad ten, kur vers­las, vis­kas esą ne­la­bai šva­ru ir į pri­dė­ ti­nę ver­tę ku­rian­tį žmo­gų pa­pras­tai

žiū­ri­ma su tam tik­ru įta­ri­mu. „Iš­ ki­lę į val­džios aukš­tu­mas po­li­ti­kai ne­re­tai mėgs­ta pa­nie­ki­nan­čiai pa­ šiep­ti ua­bė­lius, tar­si vers­li­nin­ kai bū­tų ken­kė­jai. Ta­čiau pri­dė­ ti­nę ver­tę ku­rian­tys žmo­nės yra di­džiu­lis Lie­tu­vos tur­tas. Mes ne ka­žin ko­kius iš­tek­lius tu­ri­me, kad bū­tų nie­ki­na­mi tie, ku­rie dir­ba“, – įsi­ti­ki­nęs S.Jo­ku­žys. Spaus­tu­vi­nin­kas ti­ki­si, kad vis dėl­to su­ma­žės val­džios ci­niz­mas ir pa­ga­liau bus su­vok­ta, jog dar­bo žmo­gus „ne ver­šis, ku­riam ga­li­ma nu­lup­ti de­vy­nias odas“. „Juk dir­ban­tys žmo­nės ne­sai­kin­ gai ap­mo­kes­tin­ti įvai­riau­siais vals­ ty­bės mo­kes­čiais. Jau pra­si­dė­jo ne­ drą­sūs šū­kiai, kad mi­ni­ma­lią al­gą už­dir­ban­tis žmo­gus jos ne­gau­na, nes pi­ni­gai nu­by­ra per pre­kes, ak­ ci­zus, PVM ir pa­na­šiai. Mo­kes­čiai tu­rė­tų bū­ti hu­ma­niš­kes­ni“, – tei­ gė vers­li­nin­kas. S.Jo­ku­žys sa­ko su­vo­kian­tis, kad vals­ty­bė­je yra daug da­ly­kų, ku­ riems rei­kia pi­ni­gų, ir kad daug kas bran­giai kai­nuo­ja, ta­čiau vals­ty­bės ūkį esą bū­tų ga­li­ma tvar­ky­ti at­sa­ kin­giau ir dir­ban­čiam žmo­gui tu­ rė­tų bū­ti dau­giau pa­gar­bos. „Ne­ži­nau to­kių vals­ty­bių, ku­rių gy­ven­to­jai ne­si­skųs­tų per di­de­liais mo­kes­čiais. Nes vi­sa­da per­ka­ma „per bran­giai“, o par­duo­da­ma – „per pi­giai“. No­rė­tų­si sta­bi­lu­mo, kad val­džia liau­tų­si ste­bin­ti nau­ jais ne­ti­kė­tais mo­kes­čiais. No­rė­tų­ si, kad po­li­ti­kai ne­be­me­luo­tų ir ne­ lai­ky­tų žmo­nių kvai­liais, nes mums tai ne­pa­tin­ka“, – sa­vo po­zi­ci­ją iš­ reiš­kė spaus­tu­vi­nin­kų gil­di­jos at­ sto­vas S.Jo­ku­žys. Vers­li­nin­kas tei­gė, kad lie­tu­viai ne to­kio tem­pe­ra­men­to kaip grai­kai ir laz­dų į ran­kas grei­čiau­siai neims, bet to­kia bū­se­na esą ska­ti­na dep­re­ si­ją bei emig­ra­ci­ją.

11

pirmADIENIS, rugsėjo 23, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

„Klaipėdos Smeltės“ vizija virsta realybe

Planai: netrukus į „Klaipėdos Smeltę“ bus atgabentas pirmasis STS kranas, surinktas Suomijoje, kuris konteine-

rių paskirstymo centro viziją vers realybe.

„Klaipėdos Smeltės“ nuotr.

Buvusio žvejybos uosto, dabar laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorija virsta didžiuliu konteinerių paskirstymo centru. Didesnės apimties jis turėjo funkcionuoti jau šiemet. Dėl susivėlinusių uosto 90-96 krantinių statybų dideli krovos planai perkeliami į kitus metus. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Palankesnė situacija

„Dabar jau viskas yra aiškiau. Uosto direkcija iki metų pabaigos pažadėjo baigti rekonstruoti 90–96 krantines. Mes patys spalio pradžioje oficialiai įbetonuosime konteinerių paskirstymo centro statybos pradžios kapsulę. Dar šį mėnesį, tikimės, rugsėjo 30–ąją, priimsime Suomijoje pagamintą specialiai konteineriams iš didelių laivų iki 12 tūkst. TEU krauti skirtą STS kraną“, – aiškino bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška. R.Juška akcentavo žymiai palankesnį ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir jos vadovo Arvydo Vaitkaus, bet ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus dėmesį šio konteinerių terminalo vystymui Klaipėdos uoste. Konteinerių paskirstymo centro kūrimo „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje procesas tęsiasi net nuo 2008–ųjų. Buvusio žvejybos uosto teritorijoje baigiami griauti seni

pastatai. Ilgai truko įvairių planų rengimas, projektavimai, statybų dokumentų rengimai. Dar ilgiau užsitęsė Uosto direkcijos ginčai su rangovais dėl krantinių statybos užbaigimo jas pritaikant konteinerių terminalui. Vėluojama maždaug metus. „Klaipėdos Smeltė“ turi įsipareigojimų bankams, pagrindiniam savo klientui MSC laivybos kompanijai. Jei MSC nebūtų tiesiogiai susijusi su „Klaipėdos Smeltės“ pagrindiniu akcininku konteinerių terminalų operatore kompanija „Terminal Investment Limited“, ji būtų pasirinkusi kitą terminalą Baltijos jūros regione arba būtų pareikalavusi iš „Klaipėdos Smeltės“ kompensacijų dėl laiku nevykdomų įsipareigojimų. Dabar MSC su vėlavimais taikstosi ir su nerimu žvelgia, kaip pirma pasaulyje konteinerių gabenimo laivybos kompanija „Maersk Line“ didina konteinerių srautus per Gdansko konteinerių skirstymo centrą, nors apie idėją kurti tokį centrą Baltijos jūros regione pirmoji prabilo kaip tik MSC. Ir tokio centro vieta – Klaipėdos uostas.

liuoti. Iš jų trys blokai–Ref konteineriams su specialiomis etažerėmis ir elektros prijungimo lizdais. Dar devyni konteinerių sandėliavimo blokai bus įrengti buvusio „Progreso“ teritorijoje, kuri virsta

Įvažiavimo problema

Unikalūs statiniai

Pro R.Juškos kabineto langą matosi šalia administracijos pastato statomas konteinerių krovos technikos aptarnavimo centras – mechaninės dirbtuvės. Jo aukščiausia dalis bus iki 35 metrų aukščio. Pastatas bus pastatytas šiemet iki šalčių, kad per žiemą būtų galima atlikti visus vidaus įrengimo ir apdailos darbus. Tai bus unikalus statinys ne tik Klaipėdos uoste, bet ir Europos konteinerių terminalų istorijoje. Dirbtuvės į vidų priims per 30 metrų aukščio RTR kranus. Dabar tokių kranų yra du, o iš viso jų bus septyni. Didieji STS kranai, taip pat visiškai surinkti, keliaus į „Klaipėdos Smeltę“. Pirmasis – šiemet rugsėjo pabaigoje, antrasis – kitų metų vasarį, trečiasis – kitų metų gegužę. Gal po 4–6 metų, kai tik bus rekonstruotos 97–100 krantinės, planuojama įsigyti dar tris didžiausio pajėgumo STS kranus. Šiuo metu vyksta ir įprastų bei vadinamųjų Ref konteinerių (skirti šaldytiems kroviniams), blokų aikštelių statyba. Iš viso dabartinės „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje bus 21 blokas konteineriams sandė-

kroviniams į juos krauti pritaikoma buvusio „Progreso“ teritorija iš viso vienu metu bus galima sandėliuoti iki 30 tūkst. 6 metrų ilgio jūrinių konteinerių (TEU).

Rimantas Juška:

Mums suteikia vilties žymiai pagerėjęs Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos ir Uosto direkcijos požiūris į „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo vystymą. didžiule aikšte. Viename bloke vidutiniškai talpinama apie 800 konteinerių. Vienu metu „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje jų planuojama laikyti iki 23 tūkstančių. Kartu su tuštiems konteineriams laikyti,

„Klaipėdos Smeltės“ teritoriją neatpažįstamai keičia konteinerių paskirstymo centrui įrengti imtos paskolos – per 250 mln. litų. Apie 110 mln. litų skirta krovos technikai įsigyti, daugiau nei 120 mln. litų statyboms, kita dalis mokymams, įrangos ir kitos technikos įsigijimo reikmėms, teritorijos formavimui. Per teritoriją tiesiami nauji inžineriniai tinklai ir komunikacijos, atvestos galingesnės elektros maitinimo linijos, pastatyta galinga ir moderni transformatorinė. Taip pat rekonstruojami veterinarijos ir fitosanitarijos postai. Netrukus, pasirašius paskutiniąją sutartį dėl buvusio šprotų cecho perėmimo, bus baigiama formuoti teritorija išperkant visus senuosius pastatus, kuriuos teks nugriauti. Visos statybos, numatytos per tris etapus, „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje turi būti baigtos iki 2014 metų pabaigos. Daug projektų „Klaipėdos Smeltės“ dalyje turės atlikti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jau prasidėjo geležinkelio perkėlimo „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje darbai. Tai atlaisvins teritoriją ir papildomai padidins konteinerių terminalo krovą apie 250 tūkst. TEU per metus.

12

12

pirmADIENIS, rugsėjo 23, 2013

rubrika JŪRA Chemija Baltijoje

Drevernos apžvalga

Grūdai uostuose

Baltijos jūroje daugėja laivų, kurie gabena chemines medžiagas. Jei įvyktų cheminio tanklaivio avarija, mažos šalys, kaip Lietuva, Latvija ar Estija, sunkiai susitvarkytų su pakrančių tarša. Estija pareikalavo, kad ES skirtų daugiau pinigų aplinkosauginėms priemonėms prieš taršą iš laivų stiprinti.

Kitų metų sezonui Drevernos prieplaukoje planuojama įrengti 15 metrų aukščio medinį apžvalgos bokštą. Jame būtų dvi apžvalgos aikštelės skirtinguose aukščiuose. Iš bokšto atsivertų Drevernos krašto apylinkės, Drevernos upė, Kuršių marių vaidas bei Kuršių nerijos kraštovaizdis ties Juodkrante.

Liepojos uoste grūdų krova sumažėjo net 38 proc. Įtakos turėjo Klaipėdos uoste atsiradę nauji grūdų krovos terminalai. Klaipėdos uostininkai nuolat guodėsi, kad stokojant grūdų krovos pajėgumų Lietuvos ūkininkų produkcija iškeliauja į Liepojos uostą. Šiemet lietuviškų grūdų Liepojoje sumažėjo.

Ka­li­ning­ra­do pla­nuo­se – nau­ji uos­tai Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­tis neat­si­sa­ko pla­nų sta­ty­ti nau­jus uos­tus ir iš anks­to įvar­di­ja, kad jie tu­rės kon­ku­ruo­ti su Klai­pė­da. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pas­lap­tin­gas in­ves­tuo­to­jas

Darbai: pro R.Juškos kabineto langą atsiveria būsimojo kranų aptarnavi-

mo centro – mechaninių dirbtuvių statybų vaizdas.

Vidmanto Matučio nuotr.

„Klaipėdos Smeltės“ vizija virsta realybe Atlaisvintoje vietoje 11 „Klaipėdos Smeltė“ yra numačiusi papildomai įrengti šešis

konteinerių sandėliavimo blokus. 2015 metais, kaip tikisi R.Juška, bus įrengta ir buvusio „Progreso“ bei „Klaipėdos Smeltės“ teritorijas jungianti estakada, kuri eis per Ne­ muno gatvę ir geležinkelio kelius. Dabar įvažiavimas į „Klaipėdos Smeltę“ išlieka probleminis – per parą apie keturias valandas įvaža uždaroma dėl intensyvaus trau­ kinių eismo pagal Nemuno gatvę. Estakada prasidės iš buvusio „Pro­ greso“ teritorijos, kur net du hek­ tarai bus skirti krovininiams au­ tomobiliams stovėti, jų muitinės formalumams atlikti. Klaipėdos savivaldybė iškėlė aiškią užduotį – nė vienas krovininis automobi­ lis, važiuojantis į „Klaipėdos Smel­ tės“ konteinerių terminalą, negalės stovėti miesto gatvėse. Sulauks gigantų

Kartu vis labiau bus didinama ir konteinerių krova. Realiai kitų me­ tų pabaigoje „Klaipėdos Smeltė“ turės įrengtus pajėgumus kontei­ nerių krovai iki 700 tūkst. TEU. Kitais metais numatyta krauti per 430 tūkst. TEU konteinerių, o per septynerius metus išeiti maž­ daug į vieno milijono TEU kontei­ nerių krovos lygį. Tai įmanoma. Kai Gdansko uostas tapo „Maersk Li­ ne“ konteinerių skirstymo centru, jo krova nuo 96 tūkst. TEU 2007 metais išaugo beveik iki vieno mi­ lijono 2012 metais. Didieji okeani­ niai konteineriniai laivai „Klaipėdos Smeltėje“ bus kraunami prie 90– 96 krantinių, mažesni, vadinamie­ ji fideriniai, kurie išgabens kontei­ nerius į kitus Baltijos jūros uostus – prie 82–89 krantinių, kur ir toliau bus naudojama dabartinė konteine­ rių krovos technika. Uosto direkcija jau paskelbė, kad į „Klaipėdos Smeltę“ galės atplaukti konteinervežiai iki 340 metrų ilgio. Teoriškai tokie laivai gali gabenti iki 12 tūkst. TEU konteinerių.

Realiai tokius gigantus „Klaipė­ dos Smeltėje“ galime išvysti jau kitais metais. Jie galėtų atplaukti ir dabar, tik nepilnai pakrauti. Da­ bar gylis prie krantinių yra 12 me­ trų. Uosto direkcija pagal „Klai­ pėdos Smeltės“ parengtą techninį projektą 82–89 ir 90–96 krantines planuoja išgilinti iki 14 metrų. Klaipėdos uoste modeliuojama situacija priimti į uostą ir šiuo me­

Darbai konteinerių paskirstymo centre „Klaipėdos Smeltėje“ įsibėgės per metus.

tu didžiausius pasaulyje 18 tūkst. TEU konteinervežius. Toks laivas jau lankėsi Gdansko uoste. Realiai galima tikėtis, kad Klai­ pėdos uostas ateityje bus pasiruo­ šęs priimti konteinervežį iki 360 metrų ilgio, o „Klaipėdos Smeltė“ galės juos aptarnauti. Tai atitinka 14 tūkst. TEU laivo dydį. Šiuo me­ tu „Klaipėdos Smeltės“ užsakymu gaminami STS kranai gali pasiekti 18 konteinerių eilių laive, o ateityje, pamodifikavusi šiuos STS kranus, iškrautų konteinerius iš laivų su 19 eilių. Didžiausi laivai turi 20–21 konteinerių eilių. Juos „Klaipėdos Smeltė“ tikisi priimti apie 2018– 2019 metus, kai pagilinus Klaipėdos uosto laivybos kanalą iki 16 metrų ir rekonstravus 97–100 krantines, pritaikius jas patiems didžiausiems konteineriniams laivams priimti „Klaipėdos Smeltė“ įsigis dar ga­ lingesnius kranus. Bendrovės „Klaipėdos Smel­ tė“ konteinerių terminalo paskir­ tis – užtikrinti antros pagal dy­ dį pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijos MSC laivų priėmimą ir aptarnavimą pačiu aukščiausiu ly­ giu ir terminais. Jeigu bus poreikis aptarnauti didesnius laivus, tam bus skiriamos ir investicijos tam.

Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je bu­vo su­ reng­tas Bal­ti­jos trans­por­to fo­ru­ mas. Šios sri­ties inf­rast­ruk­tū­ros mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas Alek­se­jus Kliu­ne­vas ti­ki­no, kad pla­nuo­ja­ mas sta­ty­ti Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­ de­nis uos­tas jau tu­ri in­ves­tuo­to­ ją. Kas jis, mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas neį­var­di­jo – kol kas in­ves­tuo­to­jas ne­va ne­no­rin­tis vie­šu­mos, jis ke­ ti­nan­tis „išei­ti į vie­šu­mą“ per ar­ ti­miau­sią mė­ne­sį. Tuo pat me­tu ti­ki­na­ma, kad yra kom­pa­ni­jos, ku­ rios pa­si­ren­gu­sios sa­vo kro­vi­nius krau­ti per bū­si­mą­jį Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­nį uos­tą. A.Kliu­ne­vas pa­tei­kė ir nau­jų de­ ta­lių apie Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­ nį uos­tą. Pla­na­vę to­kį uos­tą sta­ty­ ti Aist­ma­rė­se ar­ba Ka­li­ning­ra­do įlan­ko­je prie Bal­ga pu­sia­sa­lio, da­ bar ka­li­ning­ra­die­čiai nu­ro­do nau­ją vie­tą – prie Jan­tar­nij gy­ven­vie­tės. Nu­ma­ty­ti mi­li­jar­dai

Ru­si­jos trans­por­to mi­nist­ras Vik­ to­ras Olers­kis jau ne­tgi įvar­di­jo, kad Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­ba pra­si­dės po dve­jų me­tų. „Mes esa­me rea­lis­tai ir su­pran­ ta­me, kad sta­ty­ti gi­lia­van­de­nį uos­ tą Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je rei­kės eta­ pais. Šiais me­tais iša­na­li­zuo­si­me ir įver­tin­si­me in­ves­ti­ci­jų srau­ tus, 2014-aisiais vyks pro­jek­ta­vi­ mo dar­bai, o 2015 me­tais pra­si­dės Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bos. Pa­ra­le­liai tu­ri­me ge­rin­ti mui­ti­nės ad­mi­nist­ra­vi­mo veik­lą, kad pri­trauk­tu­me ne tik Ka­li­ning­ ra­do sri­ty­je dir­ban­čias kom­pa­ni­ jas“, – aiš­ki­no V.Olers­kis. Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­ba yra įtrauk­ta į Ru­si­jos trans­ por­to sis­te­mos vys­ty­mo 2010–2015 me­tais fe­de­ra­li­nę pro­gra­mą, taip pat Ru­si­jos vals­ty­bi­nę Ka­li­ning­ ra­do sri­ties so­cia­li­nio ir eko­no­mi­ nio vys­ty­mo pro­gra­mą. To­kio uos­

to sta­ty­bai Ru­si­jos inf­rast­ruk­tū­ros vys­ty­mo pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ta 18 mi­li­jar­dų rub­lių, ver­ti­nant li­tais – apie 1,4 mi­li­jar­do. Mi­nė­ta Ru­si­jos inf­rast­ruk­tū­ros vys­ty­mo fe­de­ra­li­ nė pro­gra­ma tu­ri bū­ti įgy­ven­di­na­ ma iki 2020 me­tų. Kon­ku­ren­tas „pri­bal­tams“

Pag­rin­di­niai ak­cen­tai pri­sta­tant Ka­ li­ning­ra­do gi­lia­van­de­nį uos­tą yra to­kie: „neuž­šą­lan­tis gi­lia­van­de­nis uos­tas, į ku­rį at­plauks dideli lai­vai, tu­rės su­da­ry­ti kon­ku­ren­ci­ją Pri­bal­ ti­kos (taip Ru­si­jo­je, kaip so­viet­me­ čiu, te­be­va­di­na­mos Lie­tu­va, Lat­vi­ ja ir Es­ti­ja) uos­tams“. Nors Ru­si­ja yra įtrau­ku­si Ka­ li­ning­ra­do sri­ties gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bą į fe­de­ra­li­nio in­ves­ ta­vi­mo pla­nus, trans­por­to mi­nist­ ras V.Olers­kis ma­no, kad pro­jek­tui vys­ty­ti bū­ti­nas ge­ne­ra­li­nis in­ves­ tuo­to­jas. Neo­fi­cia­liai to­kiu in­ves­ tuo­to­ju bu­vo įvar­di­ja­ma pa­sau­li­ nė kon­tei­ne­rių ga­be­ni­mo lai­vy­bos kom­pa­ni­ja „Maersk Li­ne“. Bet ky­la abe­jo­nių, kam jai uos­tas Ka­li­ning­ ra­do sri­ty­je, jei ji jau su­kū­rė Bal­ti­ jos jū­ros kon­tei­ne­rių pa­skirs­ty­mo cent­rą ne­to­lie­se esan­čia­me Len­ki­ jos Gdans­ko uos­te?

Tarp in­ves­tuo­to­jų, bent to­kių, su ku­riais de­ra­ma­si, bu­vo įvar­di­ja­ma ir Ru­si­jos naf­tos gi­gan­tė kom­pa­ni­ ja „Ros­neft“. Priims fut­bo­li­nin­kus

Be gi­lia­van­de­nio uos­to, Ka­li­ning­ ra­do sri­ties Pio­ners­ko ra­jo­ne ar­ba jau mi­nė­ta­me Jan­tar­nij mies­te­ly­je pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti apie 5 mi­li­jar­ dus rub­lių (apie 390 mln. li­tų) kai­ nuo­sian­tį keleivinį/kruizinį uos­tą. Tei­gia­ma, kad ja­me bus dvi kran­ ti­nės. Tai tu­rė­tų bū­ti di­džiu­lis mo­ der­nus įren­gi­nys. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti, kad šiuo me­tu Klai­pė­do­je bai­gia­mas sta­ty­ti Klai­ pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­ las su ga­li­my­be švar­tuo­ti tris lai­vus vie­nu me­tu (iš es­mės nau­jas ke­lei­vi­ nis-krui­zi­nis uos­tas), be pri­va­žia­vi­ mo ke­lių tvar­ky­mo, kai­nuos iki 300 mln. li­tų. Klai­pė­do­je bai­gia­mas sta­ ty­ti ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las at­ro­dys kaip nykš­tu­kas prieš pa­na­šų ob­jek­tą Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Nau­jas keleivinis/kruizinis ter­mi­na­las Ka­ li­ning­ra­do sri­čiai rei­ka­lin­gas kaip inf­rast­ruk­tū­ros dalis 2018 me­tais Ru­si­jo­je ren­giant pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tą. Ka­li­ning­ra­de vyks vie­ nas iš šio čem­pio­na­to eta­pų.

Tem­pai: jau dau­giau nei de­šimt­me­tį Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je pla­nuo­ja­ma

sta­ty­ti nau­ją gi­lia­van­de­nį uos­tą.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Kel­tą „Kau­nas Sea­ways“ ap­ta Vid­man­tas Ma­tu­tis Kel­tų lai­vy­bos li­ni­jos iš Klai­pė­dos į Zas­ni­cą už­da­ry­mas „DFDS Sea­ ways“ kom­pa­ni­jos lai­vy­bo­je pa­ tei­kė nau­jų po­ky­čių.

Nuo rug­sė­jo 4 d. jau at­šauk­ti vi­ si tre­čia­die­nio rei­sai iš Zas­ni­co ir ket­vir­ta­die­nio rei­sai iš Klai­pė­dos. Rug­sė­jo pa­bai­go­je ši li­ni­ja bus vi­

siš­kai už­da­ry­ta. Li­ni­ją ap­tar­na­vęs kel­tas „Kau­nas Sea­ways“ nuo spa­ lio pra­dės plau­kio­ti nau­ju marš­ru­ tu tarp Es­ti­jos Pal­dis­ki ir Šve­di­jos Ka­pells­kar uos­tų. Kom­pa­ni­jos „DFDS Sea­ways“ va­do­vas An­der­sas Refs­gaar­das aiš­ki­no, kad nau­jo­je li­ni­jo­je plau­ kio­sian­čia­me kel­te „Kau­nas Sea­ ways“ bus žy­mių pa­si­kei­ti­mų. Kel­to štur­ma­nų ir tech­ni­nis per­

so­na­las liks tas pa­ts, ta­čiau kei­sis ap­tar­nau­jan­tys dar­buo­to­jai. Dirb­ ti į kel­tą bus priim­tas es­tų ap­tar­ nau­jan­tis per­so­na­las. 10 va­lan­dų rei­se tarp Pal­dis­ki ir Ka­pells­kar kel­tas „Kau­nas Sea­ ways“ plau­kios kar­tu su da­bar šią li­ni­ją ap­tar­nau­jan­čiu kel­tu „Pat­ria Sea­ways“, kaž­ka­da taip pat dir­bu­ siu li­ni­jo­se iš Klai­pė­dos. Da­bar vie­ no kel­to „Pat­ria Sea­ways“ ap­tar­

13

pirmADIENIS, rugsėjo 23, 2013

JŪRA Silamejos nafta

Britanijos laivynas

Nauji dujovežiai

Silamejos uostas tampa Rusijos interesų zona Estijoje. Rusijos kompanija „STK Group“ jame planuoja statyti naftos perdirbimo gamyklą. Ketinama investuoti 75 mln. eurų. Gamyklą pastatytų per dvejus metus. Ji per metus apdorotų apie du milijonus tonų naftos ir iš karto eksportuotų per uostą.

Po pasaulinės laivybos krizės atsigauna Didžiosios Britanijos prekybinis laivynas ir jo sistema. Jūrinio laivyno šaka kasmet į valstybės biudžetą atseikėja apie 8,5 milijardo svarų sterlingų. Laivyno industrijoje dirba 537 tūkst. žmonių. Laivais gabenama 95 proc. Didžiosios Britanijos prekių.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ patvirtino, kad iki 2020 metų pasistatys 12 dujovežių, kurie priims dujas Rusijos Arkties zonose. Laivai bus pritaikyti gabenti 170 tūkst. tonų suskystintųjų dujų. Mažiausiai keturi dujovežiai dirbs Tolimųjų Rytų zonoje. Likę plukdytų dujas iš Arkties į Europą.

Nuo me­tų pra­džios vis dar iš­lai­kiu­si tei­gia­mą kro­vos ba­lan­są, rugp­jū­ tį Klai­pė­dos uos­to, kaip ir kai­my­ni­nių uos­tų, kro­va ryš­kiai smuk­te­lė­jo.

Ten­den­ci­ja: ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tuo­se nuo­lat au­gan­ti iš­lie­ka kon­tei­ne­rių kro­va.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Kro­vi­niai ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tuo­se sen­ka Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lė­mė bal­ta­ru­siš­kos trą­šos

Per 8 mė­ne­sius Klai­pė­dos uos­tas kar­tu su Bū­tin­gės ter­mi­na­lu iš­lai­kė tei­gia­mą kro­vos ten­den­ci­ją. Krau­ ta 28,4 mln. to­nų, ar­ba 1,1 pro­c., dau­giau nei per­nai. Vien Klai­pė­ dos uos­to kro­va su­da­rė 22,3 mln. to­nų. Ji 2,7 pro­c., ar­ba 620 tūkst. to­nų, ma­žes­nė nei per­nai. Di­džiau­sią įta­ką Klai­pė­dos uos­to kro­vai rugp­jū­tį tu­rė­jo net 54,7 pro­c. kri­tu­si bi­rių trą­šų kro­va. Bal­ta­ru­ si­jai taip ir ne­pa­vy­ko vėl su­si­tar­ ti dėl di­de­lių par­ti­jų „Be­la­rus­ka­lij“ trą­šų į Ki­ni­jos rin­kas. Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tui Alek­sand­rui Lu­ka­šen­ kai ne­pa­lan­ki Ru­si­jos in­ter­ne­ti­nė ži­niask­lai­da skel­bia, kad šios ša­lies vals­ty­bi­nė trą­šų ga­my­bos įmo­nė „Be­la­rus­ka­lij“ ky­bo ant bank­ro­to ri­ bos. Per 8 mė­ne­sius bi­rių trą­šų kro­ va Klai­pė­dos uos­te su­da­rė 4,7 mln. to­nų. Ji bu­vo 17,1 pro­c., ar­ba 964 tūkst. to­nų, ma­žes­nė nei per­nai. Šie­met Klai­pė­dos uos­te ma­žiau krau­ta dur­pių (-31,9 pro­c.), me­ta­ lo konst­ruk­ci­jų (-36,2 pro­c.), cuk­ raus ža­lia­vos (-16,1 pro­c.), ro ro

kro­vi­nių (-4,1 pro­c.), naf­tos pro­ duk­tų (-1,7 pro­c.), ma­žiau at­plau­kė ke­lei­vių (-16,1 pro­c.). Ta­čiau dau­ giau krau­ta ge­le­žies ly­di­nių (+ 99,4 pro­c.), že­mės ūkio pro­duk­tų (+73,5 pro­c.), sta­ty­bi­nių me­džia­gų (+19,6 pro­c.), me­ta­lo lau­žo (+10,2 pro­c.). Tiek Klai­pė­dos, tiek kai­my­ni­ niuo­se Ry­gos ir Ta­li­no uos­tuo­se iš­lie­ka tei­gia­ma kon­tei­ne­rių kro­ va. Klai­pė­do­je krau­ta 261 735 TEU kon­tei­ne­rių, ar­ba 4,7 pro­c., dau­ giau nei per­nai. Mū­sų uos­ta­mies­ tis iš­lie­ka kon­tei­ne­rių kro­vos ly­de­ ris tarp ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tų. Ne­ten­ka Ru­si­jos ža­lia­vų

Jei Klai­pė­dos uos­to kro­vą ma­ži­ na bal­ta­ru­siš­kos trą­šos, tai Lat­vi­jos uos­tai la­biau­siai pa­ju­to, kad ge­ro­kai ma­žiau ang­lių per­ka Ki­ni­jos ir In­di­ jos var­to­to­jai. Pag­rin­di­nis Ry­gos uos­to kro­vi­nys yra ang­lys, ku­rios su­da­ro apie pu­sę šio uos­to apy­var­tos. Per aš­tuo­nis mė­ne­sius ang­lių kro­va Ry­gos uos­te kri­to 8,9 pro­c. Ji su­da­rė per 9 mln. to­nų. Taip pat žy­miai Ry­gos uos­ te kri­to naf­tos pro­duk­tų (-11 pro­c.), me­die­nos (-8,3 pro­c.) kro­va. Ry­gos uos­te net 79 pro­c. ma­žiau krau­ta

grū­dų. Bet tai uos­tui di­des­nės įta­ kos ne­tu­rė­jo, nes grū­dų kie­kis Ry­ go­je yra mi­ni­ma­lus. Vents­pi­lio uos­te per 8 mė­ne­sius krau­ta 22,2 mln. to­nų kro­vi­nių. Tai 5 pro­c. ma­žiau nei per­nai. 40 pro­c. ma­žiau krau­ta mi­ne­ra­li­nių trą­šų, 11

Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai plečia konteinerių terminalų pajėgumus ir tikisi deramai konkuruoti su Rusijos uostais.

pro­c. ma­žiau ang­lių, 10 pro­c. dy­ ze­li­nio ku­ro. Ta­čiau Vents­pi­ly­je net 33 pro­c. šok­te­lė­jo ma­zu­to, 43 pro­c. ben­zi­no, net 93 pro­c. rū­dos kro­va. Vents­pi­ly­je at­si­ra­do di­de­lės kro­ vos žirk­lės pa­gal kom­pa­ni­jas. Pa­ vyz­džiui, „Ven­tall Ter­minals“ kro­va šie­met yra net 91 pro­c. di­des­nė nei per­nai, „Vent­bun­kers“ – 51 pro­c. di­ des­nė, kai „Vents­pils Grain Ter­mi­

nal“ ji smu­ko net 63 pro­c., „Kali­ja par­ks“ – 40 pro­c. Vents­pi­ly­je, kaip ir Klai­pė­do­je, rugp­jū­tį kro­va bu­vo ma­žes­nė nei per­nai. Ji su­da­rė 2,2 mln. to­nų ,ar­ba 8,3 pro­c., ma­žiau. Ta­li­no uos­tas per 8 mė­ne­sius kro­vė 19,4 mln. to­nų, ar­ba 4,1 pro­c., ma­žiau nei per­nai. Net 26,7 pro­c. kri­to naf­tos pro­duk­tų kro­va. Tą kri­ti­mą iš da­lies kom­pen­sa­vo spar­tus – net 8,5 pro­c. – kon­tei­ne­ rių kro­vos au­gi­mas. Šie­met Ta­li­no uos­te ge­ro­kai dau­giau pluk­dy­ta ke­ lei­vių. Sėk­min­gai dir­bo lai­vy­bos li­ ni­ja Talinas–Helsinkis (au­gi­mas 3,9 pro­c.). Di­džiau­sias – net 26,7 pro­c. pa­ki­li­mas kel­tų li­ni­jo­je Pal­ diski–Kapellskar, ku­rią ap­tar­nau­ja kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ways“. Aki­vaiz­dus Ust Lu­gos ki­li­mas

Bal­ti­jos uos­tų kro­vai di­džiu­lės įta­ kos tu­rė­jo spar­tus Ru­si­jos Ust Lu­ gos uos­to au­gi­mas. Per 8 mė­ne­sius jo kro­va au­go 36,9 pro­c. iki 40 mln. to­nų. Eks­per­tų tei­gi­mu, jo au­gi­mas la­biau­siai pa­vei­kė Ta­li­no uos­to kro­ vą. Taip pat jis tu­rė­jo įta­kos ir Ry­gai, Vents­pi­liui. Ust Lu­gos uos­tas pe­ri­ ma naf­tos pro­duk­tus ne tik iš mi­ nė­tų Bal­ti­jos ša­lių uos­tų, bet ir iš

pa­čios Ru­si­jos Sankt Pe­ter­bur­go ir Pri­mors­ko uos­tų. Sankt Pe­ter­bur­go uos­to kro­va šie­met ma­žes­nė 16 pro­c. (iš vi­so per 8 mė­ne­sius krau­ta 42,6 mln. to­nų), Primorsko – 2,7 pro­c. (iš vi­so krau­ta 37,8 mln. to­nų). Šie­met pa­ste­bi­mai ki­lo Ka­li­ning­ ra­do uos­to kro­va – 10,8 pro­c. iki 9,3 mln. to­nų, Vi­soc­ko uos­to kro­ va – 29 pro­c. iki 11 mln. to­nų. Ust Lu­gos uos­tas kol kas la­biau vei­kia Ry­tų Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no naf­tos pro­duk­tų ir ang­lių kro­vą. Jis ne­tru­kus iš ap­lin­ki­nių uos­tų pra­dės „temp­ti“ ir ru­siš­kus kon­tei­ne­rius. Ru­si­jos eks­per­tai ma­no, kad Ust Lu­ gos uos­to ter­mi­na­las la­biau­siai „pri­ temps“ kon­tei­ne­rius iš ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­lių uos­tų. Bal­ti­jos ša­lių uos­tuo­se tuo kol kas ne­la­bai ti­ki­ma, to­dėl ple­čia­mi kon­tei­ne­rių kro­vos pa­jė­gu­mai. Spar­čiu Ust Lu­gos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo au­gi­mu ne­la­bai ti­ki­ma ir Sankt Pe­ter­bur­ge. Ma­no­ma, kad kon­ tei­ne­riai ke­liaus į Sankt Pe­ter­bur­gą ir ša­lia sta­to­mą „Bron­kos“ uos­tą, nes iš čia pa­to­giau juos iš­vež­ti į pa­tį Sankt Pe­ter­bur­gą ir Mask­vą. Tuo me­tu į Ust Lu­gą, ku­ri yra apie 150 ki­lo­met­rų nuo Sankt Pe­ter­bur­go, pri­va­žia­vi­mo ke­liai nė­ra su­tvar­ky­ti.

ar­naus es­tai nau­ja­mas marš­ru­tas tarp Es­ti­jos ir Šve­di­jos nė­ra pa­to­gus ke­lei­viams. Lai­vas plau­kia vi­są die­ną, ke­lei­ viams ne­pa­to­gu ja­me lū­ku­riuo­ti 10 va­lan­dų. At­si­ra­dus dar vie­nam kel­ tui, plau­ki­mai bus nak­ti­niai, ke­lei­ viai jų be­veik ne­pa­jus, nes ga­lės pa­ to­giai mie­go­ti lai­vo ka­ju­tė­se. 1989 me­tais kaip ge­le­žin­ke­lio są­ sta­tų ga­be­ni­mo kel­tas sta­ty­tas „Kau­ nas“ 1994-ai­siais bu­vo iš es­mės per­

tvar­ky­tas. Ja­me ke­lei­viams įreng­tos 198 vie­tos ka­ju­tė­se bei 64 sė­di­mos vie­tos sa­lo­ne. Kel­te yra du res­to­ra­ nai, trys ba­rai, par­duo­tu­vė, sau­na, vai­kų žai­di­mų kam­ba­rys. Jis yra ana­ lo­giš­kas kel­tui „Pat­ria Sea­ways“, tik šiek tiek lė­tes­nis („Kau­nas Sea­ways“ grei­tis – 16,5 maz­go, kai „Pat­ria Sea­ ways“ - 18 maz­gų). Kel­te „Pat­ria Sea­ways“ yra 207 vie­tos ka­ju­tė­se bei 51 sė­di­ma vie­ta sa­lo­ne.

Po­ky­tis: kel­tas „Kau­nas Sea­ways“ iš Klai­pė­dos per­si­kels į Es­ti­jos ir Šve­di­jos li­ni­ją.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

14

pirmADIENIS, rugsėjo 23, 2013

JŪRA

Norvegija investuos į Šiaurės jūrų kelią Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Rusija jau nebėra vieniša „pramušinėdama” naują laivybos maršrutą per poliarinę zoną tarp Europos ir Azijos.

Vertybė: Piris Reisas ir jo sudaryto pasaulio žemėlapio fragmentas.

Turkų admirolą išgarsinęs žemėlapis Lygiai prieš 500 metų turkų admirolas Hadžis Achmedas Muhidinas Piris (1465– 1551) Konstantinopolyje sudarė viso pasaulio žemėlapį, kuris pasižymi tą laikotarpį pranokstančiu tikslumu. Venantas Butkus Netikėtas radinys

Didžiųjų geografinių atradimų laikais (XV–XVI a.) Europoje garsėjo Ispanijos, Portugalijos ir kai kurių kitų šalių jūrų keliautojai, kartografai, geografai. Apie Osmanų imperijos pasiekimus šiose srityse buvo žinoma mažiau. Europiečiams labiau rūpėjo turkų agresija, negu jų geografinės kelionės ir atradimai. Matyt, todėl žinia apie Pirio 1513 metais sudarytą pasaulio žemėlapį tuomet nesulaukė didesnio dėmesio. Ilgainiui apie jį pamiršo ir patys turkai.

Atrastas Pirio Reiso žemėlapis iš karto sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą, kuris neatslūgsta iki šiol.

Nežinia dar kiek ilgai Pirio portulanas (jūrų žemėlapis su detaliai pavaizduota pakrante) būtų dūlėjęs Topkapio rūmų archyvuose, jei ne vokiečių teologas Gustavas Deissmannas (1866-1937). Jis 1929 metais paprašė turkų paieškoti jų archyvuose kokių nors reliktų, susijusių su ankstyvąja krikščionybe, gyvavusia Romos provincijose, kurias vėliau užvaldė Osmanų imperija. Taip į jo rankas pateko šūsnis senų žemėlapių, kuriuose galėjo būti pažymėtos katalikų šventovės. Tarp jų buvo ir seniai pamirštas portulanas, vaizduojantis Senojo ir Naujojo pasaulio pakrantes. Pasaulis ant gazelės odos

Žemėlapiai buvo pasirašyti Piri Reis, kas reiškia „kapitonas Piris“, vardu. Iš pradžių apie atrasto žemėlapio autorių buvo mažai kas žinoma. Vėliau Osmanų imperijos archyvuose buvo rastas tikrasis jo vardas, kurį jau minėjome šio rašinio pradžioje. Daugiau sužinota ir apie jo gyvenimo kelią. Pirio dėdė Kemalis buvo garsus

Osmanų imperijos kaperis. Jo globojamas Piris pradėjo jūrininko karjerą, dalyvavo daugelyje jūros mūšių prieš Ispaniją, Genują, Venecijos Respubliką, o taip pat Egipto užkariavime. Mūšiuose pasižymėjusiam Piriui buvo suteiktas laivyno admirolo rangas. Jį paskyrė vadovauti turkų laivams, kariaujantiems Indijos vandenyne. Vėliau jis buvo Osmanų imperijos gubernatorius Egipte. Grįžęs į tėvynę, Piris ėmėsi kartografo darbo. Savo garsųjį pasaulio žemėlapį jis nubraižė ant kelių maždaug vieno kvadratinio metro ploto gazelės išdirbtos odos gabalų. Dabar šis darbas saugomas Topkapio rūmų bibliotekoje Stambule, bet paprastai nerodomas visuomenei.

Per šiaurines jūras einančiais laivybos keliais susidomėjo Norvegijos valdžia. Apie tai pranešė oficialus Norvegijos informacijos kanalas „Norginfo“. „Arkties ledynai tirpsta ir tai atveria puikias tolesnio verslo perspektyvas Norvegijai“, - teigiama pranešime. Norvegija susidomėjo ne tik per Rusijos zonas einančiu Šiaurės jūrų keliu, bet ateityje atsiversiančiais ir perspektyviais naujais laivybos maršrutais ties Aliaska ir Kanados šiaurinėmis dalimis. Pačioje Norvegijoje vis dažniau pasigirsta politikų raginimų ieškoti naujų perspektyvių verslų. Didelius valstybės rezervus iš Šiaurės jūroje rastos naftos sukaupusi Norvegija privalanti skirti pinigų naujų rinkų paieškoms. Šiuo metu bene perspektyviausiu ateities verslu laikoma energetinių išteklių - dujų ir naftos paieškos šiaurės regionuose.

Kita kryptis – laivybos kelių kūrimas ne tik šiems energetiniams resursams išgabenti, bet ir sujungti atskirus regionus trumpesniais bei pigesniais jūrų keliais. Norvegija jau išbandė Šiaurės jūrų kelią. Keli jos laivai, lydimi Rusijos ledlaužių, gabeno krovinius iš Norvegijos šiaurinių regionų į Kiniją. Tam, kad Šiaurės jūrų kelias galėtų realiai funkcionuoti ir taptų rimtu tarptautiniu laivybos maršrutu, reikalingos rimtos investicijos. Rusijoje kalbama apie naujų le-

„Dnevniki.ykt.ru“

dlaužių statybas, šiaurės jūrų uostų infrastruktūros gerinimą. Tačiau tai kol kas ir lieka daugiau kalbomis arba gerais norais. Pati Rusija neturi pakankamai lėšų didžiulėms investicijoms. Norvegijos finansinis potencialas yra kur kas didesnis. Taip pat kinta ir norvegų požiūris į verslą Rusijoje. Iš užsienio kalbų rusų kalba Norvegijoje yra viena populiariausių. Norvegijos verslininkai ne šiaip sau jos mokosi, o tikėdamiesi iš verslo Rusijos rinkose turėti naudos.

Vandens dviračių populiarumo bumas

Sumanymas: vandens dviračiai primena nedidelius vienviečius laivelius.

Stebina savo tikslumu

Atrastas Pirio Reiso žemėlapis iš karto sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą, kuris neatslūgsta iki šiol. Reikalas tas, kad šiame žemėlapyje labai tiksliai pavaizduotos vakarinės Europos ir Šiaurės Afrikos pakrantės, jame nesunkiai atpažįstama Brazilijos krantų linija, Pietų Amerikos rytinis pakraštys. Be to, žemėlapyje pavaizduotos Azorų, Kanarų ir kitos salos Atlanto vandenyne. Galbūt pavaizduota Antarktida, kuri oficialiai buvo atrasta tik 1820 metais. Mokslininkai iki šiol stebisi kaip Piriui Reisui pavyko taip tiksliai pavaizduoti tokias tolimas pakrantes, nes jis pats niekada nedalyvavo geografinėse kelionėse. Žemėlapio sudarytojas yra nurodęs, kad jis naudojosi skirtingais šaltiniais, tarp jų ir labai senais, siekiančiais Aleksandro Makedoniečio laikus. Senovės žinių likučiai Osmanų imperijoje tuo metu buvo labiau prieinami, negu Europoje. Buvo remiamasi ir portugalų bei ispanų keliautojų, Pirio amžininkų, paviešintais liudijimais. Spėjama, kad jis galėjo pasinaudoti ir Kolumbo žemėlapiais. Turkai labai didžiuojasi savo garsiuoju kartografu Piriu Reisu. Jo sukurtas pasaulio žemėlapis iki 2009 metų pinigų reformos buvo vaizduojamas ant kai kurių nominalų liros banknotų.

Realybė: Šiaurės jūrų keliu jau naudojasi ir skandinavijos šalių laivai.

Vidmantas Matutis Lietuvoje nedaug žinome apie vandens dviračius – pas mus pramogoms dažniausiai naudojami dviviečiai ar keturviečiai, iš pirmo žvilgsnio gremėzdiški vandens dviračiai.

Pasaulyje šios žmogaus jėgos varomos transporto priemonės yra pakankamai populiarios – netgi rengiami jų lenktynių čempionatai. Dar 1974 metais amerikiečiai sukūrė vandens dviračių asociaciją „Human Proportion Vehicles”. Ji ėmėsi rengti vandens dviračių lenktynes, išpopuliarino juos.

Vandens transporto priemonės ypač populiarios tapo Vakarų Europos šalyse. Važinėti sausumos dviračiais mėgstantys europiečiai, norėdami atsipalaiduoti, mielai sėdasi į vandens dviračius. Vandens dviračių čempionatai sulaukia rėmėjų ir valdžios dėmesio. Patrauklios techninės varžybos sutraukia ir smalsuolių būrius. Vandens dviračių sporto šakoje yra sugalvotos tokios varžybų rungtys: 100 metrų sprinto lenktynės, ilgų distancijų lenktynės, slalomas, specialios varžybos, kur lenktynių sąlygos nustatomos prieš pat startą, ilgos distancijos įveikimas pagal nustatytą

laiką. Taip pat vyksta skoningiausiai ir originaliausiai sukonstruotų vandens dviračių pasirodymai. Šiuo metu greičiausias vandens dviratis yra Švedijos Stokholmo universiteto studentų sugalvota žmogaus raumenų varoma vandens transporto priemonė. Specialiu vandens dviračiu 7 kilometrus studentai įveikė per 50 minučių. Greitos, žmogaus jėga varomos plaukimo priemonės paslaptis slypi jos formoje. Ji turi povandeninius sparnus. Kai pradedama minti vandens dviratį, jo nosis sumontuotų sparnų pagalba pakyla virš vandens. Sumažėja vandens pasipriešinimas. Dviračio galinėje dalyje, panašiai kaip motoriniuose laivuose, yra sraigtas, kuris sumažėjus pasipriešinimui greičiau varo šią vandens plaukimo priemonę. Greitas dviratis nebūtinai turi būti su sraigtu. Laurus ne vienose varžybose nuskynė studentai iš Austrijos. Jie sukonstravo dviratį, kurį varo du dideli vandens ratai. Kai kuriuos sukurtus dviračius varo ne sraigtas ar vandens ratas, o plaukmuo, panašus į žuvies uodegą. Tokie dviračiai ne patys greičiausi, bet jie išsiskiria originalumu.

Varžybos: viena sudėtingiausių rungčių – važiavimas vandens dviračiu 24 valandas.

“Korabley.net”. nuotr.

15

pirmadienis, rugsėjo 23, 2013

pasaulis Sie­kia pri­pa­ži­ni­mo

Pa­dė­jo taš­ką

Per plau­ką

Ira­no pre­zi­den­tas Has­sa­nas Row­ha­ni sa­kė, kad Va­ka­rai pri­ va­lo pri­pa­žin­ti Ira­no tei­sę sod­ rin­ti ura­ną. H.Row­ha­ni ko­men­ ta­ras bu­vo iš­sa­ky­tas per me­ ti­nį ka­ri­nį pa­ra­dą, prieš jam iš­ vyks­tant į Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ ne­ra­li­nę asamb­lė­ją, kur jis tu­ri su­si­tik­ti su Pran­cū­zi­jos pre­zi­ den­tu Fran­çois Hollande’u.

Su­si­komp­ro­mi­ta­vęs Ki­ni­jos po­li­ti­kas Bo Xi­lai nu­teis­tas ka­ lė­ti iki gy­vos gal­vos. Spren­di­ mas pa­skelb­tas po sen­sa­cin­ go ir di­de­lio dė­me­sio su­lau­ku­ sio teis­mo pro­ce­so Ki­ni­jo­je per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius. Bo Xi­lai bu­vo nu­teis­tas už ky­ ši­nin­ka­vi­mą, grobs­ty­mą ir pikt­ nau­džia­vi­mą įga­lio­ji­mais.

JAV oro pa­jė­gos 1961 m. at­si­ tik­ti­nai vos ne­de­to­na­vo ga­lin­ gos ter­mob­ran­duo­li­nės bom­ bos virš Šiau­rės Ka­ro­li­nos, kaip ro­do ne­se­niai iš­slap­tin­ ti do­ku­men­tai. Dvi van­de­ni­li­ nės bom­bos bu­vo at­si­tik­ti­nai iš­mes­tos virš Golds­bo­ro mies­ to, kai jas skrai­di­nan­tis lėk­tu­ vas B-52 su­by­rė­jo ore.

Atsargumas gyvenime gėdos nedaro Ar An­ge­la Mer­kel – įta­kin­giau­sia pa­sau­lio mo­te­ris? Eu­ro­po­je jai ly­gių iš tie­sų nė­ra, o Vo­kie­ti­jo­je po­li­ti­kės po­pu­lia­ru­mas ste­ bi­na net daug ko ma­čiu­sius. Kaip? Ge­ras klau­si­mas. Po­li­ti­nės dis­ku­si­jos šei­mo­je

A.Mer­kel daž­nai va­di­na­ma iš Ry­ tų Vo­kie­ti­jos ki­lu­sia po­li­ti­ke, nors gi­mė ji Ham­bur­ge, Va­ka­rų Vo­kie­ ti­jo­je. 1954 m. jos tė­vas, liu­te­ro­nų pa­sto­rius Hors­tas, kai An­ge­lai bu­ vo ke­lios sa­vai­tės, su šei­ma per­si­ kė­lė į Ry­tų Vo­kie­ti­ją. A.Mer­kel tė­vas ne­bu­vo apo­li­tiš­ kas, prie­šin­gai, dis­ku­si­jos po­li­ti­ nė­mis te­mo­mis vyk­da­vo net prie pie­tų sta­lo. Ži­no­ma, iki 1989 m. A.Mer­kel sa­vo po­li­ti­nių pa­žiū­rų gar­siai ne­reiš­kė. Į po­li­ti­ką bū­si­mo­ ji kanc­le­rė žen­gė su­lau­ku­si 35-erių. Prieš tai ji ap­si­gy­nė dak­ta­ro di­ser­ ta­ci­ją iš kvan­ti­nės che­mi­jos. Ki­tas įdo­mus po­sū­kis A.Mer­kel kar­je­ro­je bu­vo tas, kad iš Ry­tų Vo­ kie­ti­jos ki­lu­si po­li­ti­kė įsto­jo į Krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ją (CDU). Jau 1990 m. A.Mer­kel ta­po CDU na­re Vo­kie­ti­jos par­la­men­te, o ta­da nuo­sek­liai ki­lo kar­je­ros laip­tais. Iš­šū­kis men­to­riui

Tuo­me­tis Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris Hel­ mu­tas Koh­lis no­rė­jo, kad jo pir­ ma­ja­me po su­si­vie­ni­ji­mo mi­nist­rų ka­bi­ne­te dirb­tų ra­mi mo­te­ris, ge­ riau­sia iš Ry­tų Vo­kie­ti­jos. A.Mer­kel H.Koh­liui ti­ko kuo pui­kiau­siai. Ta­čiau po ku­rio lai­ko A.Mer­kel ir jos men­to­riaus ke­liai su­si­kry­žia­vo.

Paaiš­kė­jo, kad H.Koh­lis par­ti­jos pi­ni­gais slap­ta at­si­ly­gin­da­vo sa­vo pa­žįs­ta­miems. Tuo me­tu nie­kas par­ti­jo­je ne­bu­vo pa­si­ruo­šęs mes­ ti iš­šū­kio H.Koh­liui, o A.Mer­kel iš­drį­so. Ji pa­ra­gi­no kanc­le­rį pa­si­ trauk­ti iš po­sto. Pa­sak Jo­nat­ha­no Po­wel­lo, bu­ vu­sio Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės prem­ je­ro To­ny Blai­ro ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vo, A.Mer­kel bu­vo ir yra ne­ gai­les­tin­ga sa­vo po­li­ti­niams opo­ nen­tams. „Ji ma­kia­ve­liš­kais me­to­dais su­ si­do­ro­jo su sa­vo po­li­ti­niais opo­ nen­tais CDU“, – pa­sa­ko­jo bri­tų dip­lo­ma­tas. 2000 m. A.Mer­kel ta­po CDU va­ do­ve, o po pen­ke­rių me­tų – pir­mą­ja mo­te­ri­mi kanc­le­re Vo­kie­ti­jos is­to­ri­ jo­je. Gal­būt A.Mer­kel val­dy­mas bū­ tų pra­si­dė­jęs ir pa­si­bai­gęs, jei ne eu­ro zo­nos kri­zė, iš­kė­lu­si Vo­kie­ti­jos po­li­ ti­kę į Eu­ro­pos ga­lin­gų­jų vir­šū­nę. At­sar­gi ir sie­kian­ti komp­ro­mi­sų – to­kią A.Mer­kel pa­žįs­ta jos ko­ le­gos. „Ga­li­te tik įsi­vaiz­duo­ti kri­ zę, ku­ri lie­čia dau­gy­bę žmo­nių. A.Mer­kel vi­suo­met ži­no­jo, ko­kių ri­bų ji ne­per­žengs, ta­čiau vi­suo­ met sten­gė­si ras­ti to­kį spren­di­mą, ku­ris leis­tų vi­siems ei­ti kar­tu“, – sa­kė Ur­su­la von der Leyen, dir­ban­ ti su A.Mer­kel nuo 2005 m.

Ji ma­kia­ve­liš­ kais me­to­dais su­si­do­ro­jo su sa­vo po­li­ti­niais opo­nen­tais CDU.

Myli: vokiečių, kitaip nei kitų Europos valstybių rinkėjų, nuomone, A.Merkel vadovaujama vyriausybė dirbo

gerai.

Kai kas ly­gi­na A.Mer­kel su bri­ tų prem­je­re Mar­ga­ret That­cher. Tiek bri­tų prem­je­rė, tiek A.Mer­ kel – darbš­čios, reik­lios ir gud­rios po­li­ti­kės. Ta­čiau A.Mer­kel nie­kuo­ met ne­siė­mė žy­gių prieš pro­fsą­jun­ gas, ne­pa­si­sa­kė prieš so­cia­li­nį so­li­ da­ru­mą, ma­ža to, ji yra komp­ro­mi­so žmo­gus. Li­ki­mas – par­tne­rių ran­ko­se

Apk­lau­sos prieš Vo­kie­ti­jos rin­ ki­mus ro­dė, kad A.Mer­kel tvir­ tai lai­mi prieš sa­vo var­žo­vą Pee­

AFP nuotr.

rą Steinbrüc­ką. Pa­ra­dok­sas, ta­čiau A.Mer­kel, ki­taip nei Pran­cū­zi­jos, Grai­ki­jos, Ita­li­jos ar Is­pa­ni­jos ly­de­ riai, ku­rie bu­vo pri­vers­ti pa­si­trauk­ ti kri­zės me­tais, su­ge­bė­jo tap­ti dar po­pu­lia­res­nė tė­vy­nė­je. Vis dėl­to par­ti­jų dė­lio­nė A.Mer­kel ga­li pa­kiš­ti ko­ją. A.Mer­kel va­do­vau­ ja­ma koa­li­ci­ja tu­ri ma­žą per­sva­rą prieš opo­nen­tus. O, pa­sak vo­kie­čių ži­niask­lai­dos, dau­ge­lis rin­kė­jų ga­li ap­si­spręs­ti pa­sku­ti­nę mi­nu­tę. „Lie­ka neaiš­ku, ar to­liau val­dys ši koa­li­ci­ja“, – sa­kė po­li­to­lo­gas Ge­

ro Neu­ge­baue­ris iš Ber­ly­no lais­vo­jo uni­ver­si­te­to. Pa­sak jo, A.Mer­kel Achi­lo kul­nas – jos koa­li­ci­jos par­tne­riai iš Lais­vo­ sios de­mok­ra­tų par­ti­jos, ku­riems, nors ža­da­mas pa­te­ki­mas į par­la­ men­tą, ga­li trūk­ti bal­sų sva­riai pa­ rem­ti CDU. Jei lai­mė­ti ne­pa­vyks, ti­kė­ti­na, kad A.Mer­kel bus pri­vers­ta dirb­ ti su prie­ši­nin­kais so­cial­de­mok­ ra­tais, su ku­riais da­li­jo­si val­džia 2005–2009 m. BBC, BNS inf.

Krau­ju pa­ženk­lin­tas sa­vait­ga­lis Ke­ni­jo­je Ke­ni­jos sos­ti­nė Nai­ro­bis dar me­na 1998 m. „Al Qae­dos“ su­reng­tą ata­ ką prieš JAV am­ba­sa­dą, per ku­rią žu­vo dau­giau nei 200 žmo­nių. Šeš­ ta­die­nį su „Al Qae­da“ sie­ja­mi ko­vo­ to­jai su­ren­gė Nai­ro­by­je dar vie­ną kru­vi­ną iš­puo­lį.

Slė­pė­si: šim­tai „West­ga­te“ pre­

ky­bos cent­re Ke­ni­jos sos­ti­nė­je Nai­ro­by­je bu­vu­sių žmo­nių spru­ ko nuo mir­ties. „Reu­ters“ nuo­tr.

Su „Al Qae­da“ sie­ja­mos So­ma­lio ko­ vo­to­jų gru­puo­tės „Al Sha­baab“ ka­ riai vie­na­me Nai­ro­by­je esan­čia­me pre­ky­bos cent­re su­ren­gė sker­dy­nes. Pa­sak Ke­ni­jos pa­rei­gū­nų, per ata­ką žu­vo apie 50 žmo­nių. „Al Sha­baab“ pa­reiš­kė, jog ker­ši­ja Ke­ ni­jos vy­riau­sy­bei už tai, kad šios ka­riai So­ma­ly­je ka­riau­ja su vie­tos is­la­mis­tais. „Al Sha­baab“ na­riai įsi­ver­žė į pra­ban­gų pre­ky­bos cent­rą „West­ ga­te“ šeš­ta­die­nį per pie­tus. Už­puo­ li­kai, pa­sak liu­di­nin­kų, ėmė žu­dy­ ti vi­sus ne mu­sul­mo­nus pre­ky­bos

cent­ro lan­ky­to­jus. Pa­rei­gū­nai juos ga­liau­siai už­spei­tė vie­na­me par­ duo­tu­vės aukš­tų, ta­čiau įkai­tų dra­ ma tę­sė­si dau­giau nei pa­rą. Sek­ma­die­nį ap­link pre­ky­bos cent­rą te­beai­dė­jo šū­viai. Pa­sak po­ li­ci­jos, is­la­mis­tai bu­vo paė­mę de­ šim­tis žmo­nių įkai­tais. Po­li­ci­jos ir ka­riuo­me­nės at­sto­vai nu­ro­dė, kad už­puo­li­kai, ku­rių bu­vo apie de­šimt, bu­vo ge­rai or­ga­ni­zuo­ ta te­ro­ris­tų gau­ja. „West­ga­te“ pre­ky­bos cent­rą už­ puo­li­kai pa­si­rin­ko neat­si­tik­ti­nai. Šis pre­ky­bos cent­ras lai­ko­mas vie­ na pa­grin­di­nių Nai­ro­by­je gy­ve­nan­ čių va­ka­rie­čių lais­va­lai­kio vie­tų. Apie vi­dur­die­nį, kai pra­si­dė­jo ata­ ka, par­duo­tu­vė­je bu­vo apie tūks­ tan­tį žmo­nių. Ke­ni­jos pa­jė­gos įžen­gė į So­ma­ lį prieš dve­jus me­tus kau­tis su „Al Sha­baab“ ir pa­lai­kė Af­ri­kos Są­jun­

gos mi­si­ją. Iš vi­so So­ma­ly­je ka­riau­ ja apie 4 tūkst. Ke­ni­jos ka­rių. Vie­nas įvy­kių liu­di­nin­kas pa­sa­ ko­jo gir­dė­jęs už­puo­li­kus kal­bant ara­biš­kai ar­ba so­ma­lie­tiš­kai, taip pat ma­tė, kaip jie vyk­do eg­ze­ku­ci­ jas pre­ky­bos cent­ro lan­ky­to­jams. „Jų kal­ba pa­na­ši į ara­bų ar so­ ma­lie­čių, – tei­gė liu­di­nin­kas var­du Jay. – Ma­čiau, kaip žmo­nėms bu­vo įvyk­dy­tos eg­ze­ku­ci­jos, prieš tai pa­ pra­šius, kad jie ką nors pa­sa­ky­tų.“ Bu­vo ma­ty­ti, kaip su­krės­ti žmo­nės bė­ga iš „West­ga­te“, lai­ky­da­mi ran­ ko­se vai­kus, ki­ti slin­ko pa­lei sie­nas, sau­go­da­mie­si at­si­tik­ti­nių kul­kų. Kai ku­riuos žmo­nes kul­kos pa­kir­to au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je, ki­tus – par­duo­tu­vė­je. Ko­ri­do­riuo­se telk­ šo­jo krau­jo kla­nai. Pra­džio­je ma­ny­ta, kad pre­ky­bos cent­rą ban­dy­ta ap­vog­ti, ta­čiau vė­ liau pra­neš­ta, kad tai – te­ro­ro ak­

tas. Te­ri­to­ri­ją ap­lin­kui pre­ky­bos cent­rą ap­su­po ar­mi­jos da­li­niai, o spe­cia­lių­jų pa­jė­gų ka­riai tuo me­tu nars­tė vie­ną aukš­tą po ki­to ieš­ko­ da­mi te­ro­ris­tų. Ap­si­pirk­ti į pre­ky­bos cent­rą at­ vy­kęs Ken­net­has Ke­ri­chas pa­sa­ko­ jo apie ki­lu­sią pa­ni­ką. „Stai­ga iš­gir­dau šū­vius ir pa­ma­ čiau, kaip vi­si ap­link bė­ga, to­dėl mes at­si­gu­lė­me. Ma­čiau du žmo­ nes, ku­rie gu­lė­jo ir krau­ja­vo, – ma­ nau, į juos pa­tai­kė kul­kos“, – pa­ sa­ko­jo jis. Dar vie­nas liu­di­nin­kas sa­kė ma­ tęs ne­gy­vą vai­ką, iš­ve­ža­mą iš pre­ ky­bos cent­ro ve­ži­mė­ly­je. „Už­puo­li­kai mė­gi­no šau­ti man į gal­vą, bet ne­pa­tai­kė. Nu­šau­ta bent 50 žmo­nių. Nea­be­jo­ti­na, kad au­ kų daug“, – sa­kė pre­ky­bos cent­ro dar­buo­to­jas Sud­ja­ras Sing­has. BBC, BNS inf.

16

pirmadienis, rugsėjo 23, 2013

sportas Pergalė ir nesėkmė

„Ekranas“ suklupo

Klaipėdiečio triumfas

Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai dvejomis rungtynėmis su Baltarusijos komandomis pradėjo Baltijos rankinio lygos pirmenybes. Šeštadienį klaipėdiečiai nusileido nugalėtojo titulą ginantiems Minsko ASK rankininkams 29:33, vakar Migliaus Astrausko auklėtiniai palaužė Bresto „Meškov-2“ septynetuką 26:25.

Lietuvos futbolo A lygos čempionate Vilniaus „Žalgiris“ namie 2:0 įveikė „Šiaulių“ vienuolikę. Įvarčius pasiekė Kamilis Bilinskis ir Vaidotas Šilėnas. Pakruojyje suklupo dėl 2-osios vietos su Klaipėdos „Atlantu“ kovojantis Panevėžio „Ekranas“. Čempionus 1:0 nugalėjo „Kruoja“. Taikliai spyrė Ričardas Beniušis.

Teniso turnyre Turkijoje vienetų ir dvejetų varžybose pergales iškovojo Laurynas Grigelis. ATP klasifikacijoje 453-ią vietą užimantis klaipėdietis finale 6:2, 6:3 nugalėjo italą Claudio Fortuną (ATP-514). Dvejetų finale L.Grigelis ir italas Federico Gaio 6:3, 7:6 įveikė rusus Aleksandrą Krasnoruckį bei Antoną Manginą.

J.Kazlauskui pergalės su rinktine – ypatingos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę į 38ojo Europos čempionato finalą atvedęs treneris Jonas Kazlauskas netikėtai prabilo apie galimą dar vieną naują savo tolesnės karjeros posūkį. Išbandymas: J.Kazlauskas pripažino, kad šis Europos čempionato fi-

nalo turnyras irgi nepašykštėjo psichologinių ir fizinių sukrėtimų.

Marius Bagdonas Romas Poderys Grąžino skolą A.Saboniui

Vakar mūsų krepšininkai „EuroBasket“ finale kovėsi su 2011-ųjų Europos vicečempionais prancūzais, o dėl bronzos medalių varžėsi Kroatijos ir Ispanijos komandos. „Bus nelengvos rungtynės. Abi komandos – motyvuotos, nereikės papildomai nuteikti žaidėjus. Pirmame mūsų susitikime prancūzai galbūt neparodė tikrojo meistriškumo, galbūt mums šiek tiek sekėsi. Prancūzijos ekipa puikiai atsiskleidė pusfinalyje su ispanais“, – lemiamos dvikovos išvakarėse kalbėjo J.Kazlauskas. – Treneri, kas, jūsų nuomone, šiame čempionate žaidė stabiliau: lietuviai ar prancūzai? – paklausėme Lietuvos rinktinės stratego. – Sunku pasakyti. Prancūzai žaidė irgi pakankamai stabiliai. Pusfinalyje nukovė Ispaniją, o ketvirtfinalyje – varžybų šeimininkus slovėnus. Vis dėlto ir mes sužaidėme neblogų rungtynių. – Ar tikėjotės rungtyniauti finale? – Tiesiog dirbu savo darbą. Jei kažkas pavyksta, nusiraminu, užplūsta ramybė. Nėra ko papildomai nervintis ir perduoti įtampą žaidėjams. Laikas, kai reikėjo kažką taisyti, jau praėjo. – Riba tarp fiasko rungtynėse su bosniais ir dabar, kai medaliai jau garantuoti, buvo ypač trapi... – Dėl aukso kaunasi 24 komandos. Ar manote, kad tos kitos 23 ekipos – labai blogos? Taip nėra. Kasmet vis sunkiau. – Ar nekeista, kad Lietuvoje rinktinės žaidimas sulau-

kia daugiau kritikos nei užsienyje? – Aš prašau žaidėjų neskaityti spaudos ir komentarų internete. Noriu, kad palauktume iki pat pabaigos ir tada darytume išvadas. Nėra nekritikuojamų žmonių. Jei nesi kvailas, nekreipi dėmesio į kritiką ir nesimokai iš jos. Jeigu kritika tendencinga, siekianti pakenkti, tuomet tegu tie kritikuojantieji galvoja, kad jie – protingiausi. Ką su jais padarysi. – Kai kurie šios kartos Lietuvos krepšininkai jau pirmame savo Europos čempionate iškovos medalius. Ar vėliau jiems nepritrūks motyvacijos? – Jei tuo pasitenkins ir bus sotūs, tada gali taip nutikti. Privalai būti alkanas nuo vienų rungtynių iki kitų. – Grįžote į rinktinę ketverių metų ciklui ir iškart iškovojote medalius. Kartelę išsikėlėte labai aukštai... – Trenerio darbas – toks: jei sekasi, visi plekšnoja per petį, jei nesiseka – apipila visais tais... Aš savo duoklę atidaviau, daugiau niekam nebeskolingas (J.Kazlauskas turėjo mintyje pažadą Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Arvydui Saboniui – aut. past.). Man nusišypsojo laimė daug kur dirbti, tačiau pergalės, iškovotos su Lietuvos rinktine, visada yra kitokios – ypatingos. Vis dėlto dažnai pagalvoju: ar man dar reikia tos įtampos ir deginti nervus? – Taip galvosite ir po šio čempionato? – Be abejonės. – Po Londono olimpiados su rinktine atsisveikino keli žaidėjai. Kaip manote, kiek jų gali būti šiemet?

Istorija: Lietuvos ir Prancūzijos krepšininkai pirmą kartą susikovė Eu-

ropos čempionato finale.

Artūro Morozovo nuotr.

– Nežinau. Mano nuostata: jei žaidėjas – tinkamas, į jo pasą nežiūriu. Po čempionato bus galima daug kalbėti. Svarbiausia, kad patekome į kitąmet Ispanijoje vyksiantį pasaulio čempionatą. Jei būtume nepatekę, metai būtų laisvi, o tai nėra gerai.

vičiai, jie – mobilūs aukštaūgiai. Rinktinė pasikeitė. Negalima sakyti, kad šįkart rinktinė – stipresnė, geresnė nei anksčiau, nes vienas kitas nepataikytas metimas galėjo daug ką pakeisti. Esame geri tik tada, kai dirbame aikštėje, o ne kai iš jos išeiname.

– Ar rinktinėje yra žaidėjų, kurie šiemet atliko ryškų kokybinį šuolį, kokio tikrai nesitikėjote? – Rinktinė žaidžia gerai. Manau, kad visų žaidėjų meistriškumo kartelės yra labai aukštai ir nė vienas jos dar tikrai nepasiekė. Noriu pabrėžti: ši rinktinė kaunasi. Kad ir kokioje situacijoje būtų, jie kovoja iki galo, sukandę dantis. Jie dirba, paniurzga, bet vėl eina į priekį. Tai – normalu.

Formatas kol kas nesikeis

jo Lietuvos, Prancūzijos, Kroatijos, Slovėnijos, Ukrainos ir Serbijos krepšininkai. Afrikos kontinentą reprezentuos Angolos, Egipto ir Senegalo ekipos, Amerikos – Meksikos, Puerto Riko, Argentinos ir Dominikos Respublikos rinktinės, Azijos – Filipinų, Irano ir Pietų Korėjos krepšininkai, o Okeanijos regionui atstovaus Australija ir Naujoji Zelandija. Likusias keturias vietas užims vardinius kvietimus gavusių šalių komandos. Tai paaiškės šiemet lapkričio 23–24 d. Argentinoje vyksiančiame Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) kongrese. Neoficialiais duomenimis, europiečiai gali tikėtis ne daugiau kaip dviejų vardinių kvietimų, kiti tikriausiai bus skirti Amerikos, Azijos ir Afrikos šalims.

2013-ųjų rinktinė – kitokia

„Dabar visi patenkinti, kad mes pasiekėmę finalą, bet nepamirškime ir rungtynių su bosniais, kai labai nedaug trūko, kad grįžtume namo nuleistomis galvomis ir apipilti purvais“, – svarstė vienas Lietuvos rinktinės lyderių Mantas Kalnietis. – Mantai, ar komanda jau susiklijavo, ar tas procesas persikels į kitų metų pasaulio čempionatą Ispanijoje? – Jei jau nužygiavome iki Europos čempionato finalo, manau, nesame atskiri vienetai. Neblogai nusiteikiame rungtynėms, vienas kitam padedame, atsarginių suolelis – gyvas, niekas nėra nepatenkintas, nestokojame motyvacijos. – Kuo šių metų rinktinė stipresnė už pernykštę? – Kiekviena komanda turi savo privalumų ir trūkumų. Mūsų puolėjai – jauni žmonės, patobulėję NBA. Šiemet vėl padėjo broliai Lavrino-

Ukrainos krepšinio federacijos (UKF) prezidentas Aleksandras Volkovas patvirtino, kad „EuroBasket“ formatas kol kas nesikeis – 2015-aisiais Ukrainoje vyksiančiame finalo turnyre dalyvaus taip pat 24 rinktinės. „Kitaip bus tik 2017-aisiais, o mūsų šalyje žais tiek pat komandų kaip ir Slovėnijoje, nes mes to norime. Tai galbūt kažkiek egoistinis požiūris, žinome, kad žaidėjams – sunkus išbandymas, tačiau mes nieko nekeisime“, – sakė A.Volkovas. Be to, UKF vadovas pareiškė, kad šiame „EuroBasket“ finale palaikys lietuvius. „Labai džiaugiausi, kad Lietuvos krepšininkai pateko į finalą. Jie – mūsų seni draugai ir konkurentai. Mes gerbiame lietuvius, mūsų santykiai – šilti, bičiuliški. Mokomės iš lietuvių ir ateityje tikimės juos įveikti“, – kalbėjo A.Volkovas. UKF prezidentą labiausiai nuvylė Rusijos, Turkijos ir Graikijos rinktinių pasirodymai, o maloniai nustebino suomiai ir švedai. Keturi nežinomieji

Pasibaigus 38-ajam Europos vyrų krepšinio čempionatui, žinomos jau 20 rinktinių iš 24, kurios kitąmet dalyvaus pasaulio čempionate Ispanijoje. Pirmiausia vietas sau užsitikrino varžybų šeimininkai ispanai ir 2012 m. olimpinė čempionė JAV komanda. „EuroBasket“ finalo turnyre Slovėnijoje kelialapius iškovo-

Rungtynių statistika Pusfinalis: Lietuva – Kroatija 77:62 (24:19, 16:18, 21:8, 16:17). J.Mačiulis 23, L.Kleiza 22, M.Kalnietis 18, J.Valančiūnas 6, R.Javtokas 4, R.Seibutis, D.Lavrinovičius po 2/B. Bogdanovičius 15, K.Simonas 9, L.Žoričius 8, A.Tomičius 7, D.Draperis, D.Rudežas, D.Markota po 5, D.Šaričius 4, L.Andričius 3, R.Ukičius 1. Pusfinalis: Prancūzija – Ispanija 75:72 (14:18, 6:16, 23:15, 22:16, 10:7). T.Parkeris 32 taškai, A.Diotas 10/M.Gasolis 19, R.Fernandezas 17, S.Rodriguezas 11. Dėl 5–6 vietų: Slovėnija – Ukraina 69:63 (16:23, 24:13, 14:8, 15:19). G.Dragičius 19/E.Jeteras, I.Zaicevas po 12, A.Lipovyjus 10. Dėl 7–8 vietų: Serbija – Italija 76:64 (27:11, 14:16, 14:17, 21:20). N.Krstičius 17, S.Markovičius, N.Bjelica, N.Nedovičius po 12/L.Datome 19, A.Gentile 14, A.Cinciarini 11.

23

PIRMadienis, rugsėjo 23, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.A.Shaffer ir A.Barrows knygą „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“.

M.A.Shaffer ir A.Barrows. „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“. Jauna rašytoja, gyvenanti Londone, pradeda susirašinėti su vienu Gernsio salos gyventoju. Pamažu jis atskleidžia salos gyventojų istorijas, vykusias karo su vokiečiais metais ir jam pasibaigus. Galiausiai rašytoja nusprendžia susipažinti su tais žmonėmis, apie kurių gyvenimą ji daug sužino iš laiškų. Nuvykusi į salą ji greit įsilieja į bendruomenę ir pamilsta jos žmones. O viename iš jų atranda tai, ko ilgai ieškojo, – tyrą ir tikrą meilę.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 1 d.

Avinas (03 21–04 20). Pasistenkite išvengti konflikto su žmogumi, kuriam nesate abejingas. Būkite pasirengęs nusileisti. Šiandien teks kontroliuoti save kiekvieną sekundę, kad nelepteltumėte kvailystės. Netinkama diena imtis radikalių veiksmų. Jautis (04 21–05 20). Šią dieną netrūks nesusipratimų, barnių, įtampos, visgi būsite priversti padaryti viską, kas įmanoma, ir įrodyti, ką sugebate. Vakare būtinai raskite laiko pabūti vieni ir išgryninti mintis bei jausmus. Dvyniai (05 21–06 21). Dvyniams teks tvirtai suimti save į rankas.Atrodys, jog visi susimokę prieš jus. Diena netinkama esminiams pokyčiams gyvenime, lemiamų sprendimų priėmimui. Išvadų taip pat nesubėkite daryti. Vėžys (06 22–07 22). Iš esmės jūsų veiksmus šiandien lems emocijos, tad ieškoti logikos tame, kas vyksta, tikriausiai neverta. Darbe venkite pernelyg karštų ginčų ar diskusijų, namiškiams būkite kiek įmanoma atlaidesni. Liūtas (07 23–08 23). Pats laikas ruoštis šuoliui į priekį. Dar kartą išanalizuokite senas klaidas, padarykite išvadas. Pasistenkite sutramdyti savo išdidumą, įsiklausykite ir išgirskite vyresnybės reikalavimus – tik priimti sprendimų dar neskubėkite. Mergelė (08 24–09 23). Būtų protingiausia neskubinti įvykių – skubėdami rizikuojate neapskaičiuoti jėgų. Skirkite pakankamai laiko senoms problemoms spręsti. Galite tikėtis draugų ir artimųjų pagalbos. Svarstyklės (09 24–10 23). Svarstyklėms – netikėtumų ir daug žadančių atradimų diena darbe ir asmeniniame gyvenime. Būkite atsargus su verslo partneriais – jus gali apgauti arba nesąžiningai tvarkyti reikalus. Skorpionas (10 24–11 22). Karštligiškas veržimasis į tikslą, kad ir kaip jis viliotų, nieko gera neduos. Diena visiškai netinkama bendrauti. Jokiu būdu neskirkite pasimatymų, ypač su nauju pažįstamu ar pažįstama – vakaras greičiausiai neatneš džiaugsmo. Šaulys (11 23–12 21). Kuo mažiau fantazuokite, veikite kiek įmanoma apdairiau ir atsargiau. Profesines ambicijas vertėtų truputėlį prislopinti. Neprovokuokite konfliktinių situacijų – labiausiai pakenktumėte sau pačiam. Ožiaragis (12 22–01 20). Šiandien būtina rimtai pagalvoti, prieš imantis rizikingos veiklos. Nuo jūsų nuovokumo ir atsargumo priklausys, kaip klostysis reikalai artimiausioje ateityje, tad verčiau dešimt kartų pamatuokite prieš kirpdami. Vandenis (01 21–02 19). Nesiimkite nieko reikšminga: permainos šiandien nieko gera neatneš. Dabar vertėtų susikaupti ties rutininiais tarnybos ar verslo reikalais. Palaikykite kontaktus su žmonėmis, kurie gali būti naudingi profesinėje srityje. Žuvys (02 20–03 20). Pirmoji dienos pusė bus sėkmingesnė nei antroji, bet neskubinkite įvykių. Jei ketinate tobulintis, atidėkite šiuos planus porai dienų. Vakarą planuokite kuo ramesnį.

Orai

Šiandien Lietuvą pasieks aktyvus Šiaurės Atlanto ciklonas, kuris atneš darganotus orus. Pūs gūsingas šiaurės vakarų vėjas. Dieną daug kur jo gūsiai sieks 15–20 m/s. Temperatūra dieną svyruos tarp 11–16 laipsnių šilumos. Rytoj orai keisis mažai. Išliks gūsingas šiaurės vakarų, šiaurės vėjas. Temperatūra naktį nukris iki 6–11, dieną pakils iki 10–15 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 23 d.

+13

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+12

Utena

+14

7.23 19.32 12.09

266-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 99 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+13

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +18 Brazilija +30 Briuselis +19 Dublinas +18 Kairas +31 Keiptaunas +15 Kopenhaga +16

kokteilis Vie­to­je lai­ko – tam­su­ma „Ant bend­ro­vės „Klai­p ė­dos kra­nai“ ad­mi­n ist­ra­ci­nio pa­sta­to dau­ge­l į me­ tų lai­ką ro­dęs laik­ro­dis ne­vei­kia: vie­ to­je skai­čių – nie­ko, tam­su­ma, – pa­si­ guo­dė ta­me ra­jo­ne gy­ve­nan­t i Ma­ry­ tė. – Anks­čiau kiek­vie­ną­kart ei­da­ma ar va­žiuo­da­ma pro laik­ro­dį žvilg­te­lė­ da­vau, kiek­gi yra va­lan­dų.“ Anot klai­pė­die­tės, nors ir bū­da­vo ant ran­kos laik­ro­dis, ta­čiau vi­suo­met pa­ žiū­rė­da­vo į virš pa­sta­to esan­t į­jį, kiek va­lan­dų. „Net pa­ly­g in­da­vau, ar mū­sų – ma­no ir įmo­nės – lai­kas su­tam­pa“, – juo­ka­vo mo­te­ris. Ma­ry­tė pri­si­mi­nė, kad pa­na­šus elekt­ ro­ni­nis laik­ro­dis bu­vo ir virš Mu­zi­ki­ nio teat­ro, ta­čiau jis ne­vei­k ia gal de­ šimt me­tų. „Di­de­lis, aukš­tai įreng­tas vie­šas laik­ro­ dis tik­riau­siai bė­ra vie­nas – ant se­no­ sios „Bal­ti­jos“ lai­vų sta­tyk­los pa­sta­to, – min­ti­jo skai­ty­to­ja. – Pas­ta­rai­siais me­ tais mies­te įren­gė laik­ro­džių prie ša­li­ gat­vių ar ant jų, ta­čiau ne vi­sa­da jie ro­ do lai­ką. O jei ir ro­do, tai ne­si ga­ran­tuo­ tas, kad jis tiks­lus. Daž­nai ma­tai „to­kias pie­vas“, – net juo­kas ima.“

Kaunas Londonas +21 Madridas +31 Maskva +10 Minskas +11 Niujorkas +19 Oslas +15 Paryžius +22 Pekinas +27

Praha +17 Ryga +12 Roma +23 Sidnėjus +20 Talinas +12 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +17

Vėjas

8–18 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+13

+13

Marijampolė

Vilnius

+13

Alytus

Vardai Linas, Teklė, Galintas, Galintė, Lina, Linė.

RUGsėjO 23-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+14

+13

+13

12

+12

+13

+10

+10

9

+10

+12

+10

+8

6

rytoj

trečiadienį 1943 m. gi­mė is­p a­ nų dai­n i­n in­kas Ju­l io Ig­le­sias.

1973 m. mi­rė vie­nas di­ džiau­sių XX a. Lo­t y­nų Ame­r i­kos poe­t ų, kū­r u­ sių is­pa­nų kal­ba, Pab­lo Ne­ru­da. 1971 m. jis bu­vo ap­do­va­no­tas No­be­lio li­ te­ra­tū­ros pre­mi­ja. Gi­mė 1904 m. Či­lė­je. 1990 m. Ira­ko pre­zi­den­ tas Sad­da­mas Hus­sei­ nas pa­reiš­kė, jog su­nai­ kins Iz­rae­lį bei pa­skelbs vi­suo­t i­n į ka­rą prieš JT san­kci­jas, ku­r io­mis, pa­ sak jo, sie­k ia­m a „už­ smaug­ti“ Ira­ką.

1991 m. Ar­mė­ni­ja pa­skel­ bė ne­prik­lau­so­my­bę. 1992 m. AT Ats­ki­ria­mo­jo Sei­mo pre­zi­diu­mo įsa­ku rug­sė­jo 23-io­ji pa­skelb­ta Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. 1993 m. Sid­nė­jus nu­run­ gė Pe­ki­ną dėl 2000-ųjų va­sa­ros olim­pi­n ių žai­ dy­nių or­ga­ni­za­vi­mo. 1998 m. ma­ž iau­siai 108 žmo­nės žu­vo ir 100 tūkst. li­ko be pa­sto­gės, ura­ga­ nui Geor­ges praū­žus pro Ka­ri­bų jū­ros sa­las.

teleloto

Nr. 911

2013 09 22

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 55 168 (2 x 27 584) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 38 23 36 29 39 19 50 11 54 10 42 61 56 08 06 22 09 03 34 52 28 27 65 26 17 14 74 05 46 48 75 60 43 64 32 §§§ 66 37 69 73 25 §§ §§§ 47 49 18 41 16 §§§ §§§ §§§ 15 53 02 07 31 58

Trau­ka: ant pa­sta­tų įreng­ti laik­

ro­džiai ma­to­mi iš to­lo, to­dėl į juos daž­nai at­krei­pia­me dė­me­sį.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Gal kra­ni­nin­kai ne­pas­te­bė­jo, kad laik­ ro­džio ele­men­tai iš­se­ko?

Vie­no­je Klai­pė­dos po­lik­li­ni­ko­je Už­ra­šas ant gy­dy­to­jo ka­bi­ne­to du­r ų: „Gė­lių ir sal­dai­nių ne­ge­riu“.

Pri­sie­ku­siems gry­bau­to­jams Su­šal­dy­ti ga­li­te švie­žius, tik ką iš miš­ ko par­neš­tus gry­bus. Ba­ra­vy­kus, rau­ don­vir­šius ir ki­tus ver­tin­ges­nius gry­ bus nu­va­ly­ki­te, jei rei­kia, su­pjaus­ty­ki­te ir, įdė­ję į plas­ti­ki­nes dė­žu­tes, su­šal­dy­ ki­te. Prieš su­šal­dant jų plau­ti ir merk­ti į van­de­nį ne­rei­kia. Vi­sus ki­tus ruo­šia­mus su­šal­dy­ti gry­ bus iš­v ir­k i­te, nu­koš­k i­te ir no­r i­mais kie­kiais, su­dė­ję į dvi­gu­bus po­lie­ti­le­no mai­še­lius, su­šal­dy­ki­te šal­dik­ly­je.

Links­mie­ji tirš­čiai Įra­šas au­toat­sa­kik­ly­je: – Grei­čiau­siai aš da­bar na­mie. Bet aš ne­no­riu kal­bė­ti su vie­nu idio­tu. Pa­li­ki­ te ži­nu­tę, ir jei aš jums ne­pas­kam­bin­ siu, grei­čiau­siai tas idio­tas – jūs. Čes­ka (397 719; spė­ju, kad jū­sų nuo­tai­ka šian­dien la­bai ge­ra, nes lie­tu­viai krep­ši­nin­kai įvei­kė pran­cū­zus)

Papildomi prizai: „Ford Fiesta“ (TV) Milda Eugenija Kriukelienė „Renault Thalia“ (TV) Egidijus Baltrušaitis „Fiat Punto“ – 0111362 „Fiat Punto“ – 0242368 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 020*260 Tel. 1634 (rugsėjo 16 d.): 5 000 Lt – Juozas Kulvinskas iš Panevėžio 5 000 Lt – Sigitas Stankevičius iš Kauno 5 000 Lt – Renata Klimašauskienė iš Marijampolės raj. 5 000 Lt – Vilius Žekonis iš Panevėžio raj. 5 000 Lt – Leonas Kirkila iš Raudondvario Kvietimai į TV: 005*036, 043*493, 016*623 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

Nr. 34 EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS

2013 00 00 2013 09 20

EUROJACKPOTAS – 60 253-929 EUROJACKPOTAS 00 Lt000 000 Lt 02 06 15 18 24 + 05 07 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 60 2530929 skaičiai 0 Lt 5+1 478 663 Lt 5 Prognozė: 148 608 Lt 4+2 8 836 Lt - 00Ltmln. Lt 4 Eurojackpote +1 577 4 267 Lt 3+2 159 Lt 3+1 60 Lt 2+2 46 Lt 3 43 Lt 1+2 30 Lt 2+1 25 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 72 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.