2013 10 03 vilniaus diena by Diena Media News

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

SAVAITRAŠTIS MIESTUI

SPALIO 3–9 d., 2013 m. Nr. 40 (1541)

IŠEINA KETVIRTADIENIAIS

SUGR ĮŽIMA S

2,50 Lt

G.LEŠ KEVIČI LAIDO JE „24US – GREI VALA TOSIO NDOS“ S PAGA LBOS

Nr. 4

2013 0 m.

Tiražas

33 30

TAIKIK LYJE

SPA

Milijoninių aferų tvaikas

SVET

UR Karš seksata pramoga s tele vizijoje–

Iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) valdomos Vilniaus rajono savivaldybės galėtų pasimokyti ir Ostapas Benderis. Beveik 1 mln. litų per pastaruosius kelerius metus Vilniaus rajonas skyrė tik 250-ies egzempliorių tiražu leidžiamam savaitraščiui, kurio akcininkai – merės Marijos Rekst partijos bendražygiai Seimo nariai ir kuris, be kita ko, rėmė LLRA net finansiškai.

Laim namaie kvepian tys

Pesi mis kosmtinė 20 inė o 13-ų disėja jų

A.Kut portrecherio tas

12p.

MIESTAS

4p.

Dėl bažnyčios – pykčio žiežirbos Net toks, regis, šventas reikalas, kaip bažnyčios statyba, gali virsti nesantaikos ir intrigų židiniu. Planai Pašilaičiuose pastatyti Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčią jau šešerius metus skendi šiame liūne. Vieni architektai laimėjo konkursą, kitų projek tas pati ko arkivyskupijai – konfliktas užprogramuotas.

MIESTAS

8p.

Vilniaus politikos turčiai ir vargšai

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

vilniausdiena.lt

Ekonomika

bų leidimai.

Mo tojas yra ir poKliINOciFOninSKky TELIS ANAU S AR jas, ŽINO ir tėtis, ir makas, ir teisė JAI? ma, jei kas ne taip, iškart pradedama galų ieškoti.

Lietuvių kalbos mokytojas ir sunkiojo metalo grupės muzikantas Rimantas Ganseniauskas

 Ignoruoja: aferų meistro S.Rachinšteino bendrovėms – nė motais staty-

„LRT LVINGA SE ZO KULTŪRO S NO G ŪSIS S“

Šešėlinis milijonierius Sergejus Rachinšteinas nesuka galvos, kaip gauti leidimą statyboms Vilniaus centre. Jo statytinių vadovaujamos bendrovės stato ką tik nori ir kur nori. Jie įsitikinę: bus pastatas – atsiras ir leidimas. Nes Aukščiausiasis Teismas pagalbos ranką S.Rachinšteinui ištiesia net tuomet, kai visi kiti teismai jau būna priėmę priešingus spren13p. dimus. PR

miestas

spalio 3–9, 2013

6p.

Pramogų vilniečiams netrūks ir šaltuoju sezonu.

Vilniečio kortele netrukus galės naudotis ir vairuotojai Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt

Vairuotojai už automobilio staty mo paslaugas vėliausiai nuo ki tų metų pradžios galės atsiskaity ti elektroniniais vilniečio korte lės pinigais. Jau seniai tokį paža dą skelbusi, tačiau užtrukusi įgy vendinti Vilniaus savivaldybė ža da ir kitokių naujovių.

Sostinę Ruduo Vilniuje jau neįsivaizduojamas ir be džiazo muzi kos. Spalio 9–13 d. miestas vėl paskęs spalvinguose festi valio „Vilnius Jazz“ ritmuose.

Pokyčiams – 1,7 mln. litų

Artimiausiu metu Vilniaus mies te atsiras bent 100 naujų automo bilių stovėjimo bilietų automatų. Jiems sostinės valdžia išleis apie 1,7 mln. litų. Nors tai tik mažiau nei pusė sostinėje įrengtų auto matų, – jų iš viso yra apie 220, – manoma, kad tai miestui padės sutaupyti nemažą dalį pinigų. „Artimiausiu metu, spalio bei lapkričio mėnesiais, mieste jau bus galima išvysti naujų parko matų ir jais naudotis. Jų bus 100 vienetų“, – sakė Vilniaus miesto tarybos narė Indrė Jakaitytė.

Indrė Jakaitytė:

Pavyzdžiui, bilie tas bus įsigyjamas telefonu ir sugene ruojamas mobiliojo je programėlėje. Tai reiškia, kad kortelių nereikės apskritai. Anot jos, pagrindinė priežas tis, dėl kurios automobilių stovėji mo automatai keičiami, – jie yra se ni, atgyvenę, o jų priežiūra kainuoja itin brangiai: „Neapsimoka jų laiky ti ir tiesiog reikia naujos kartos par komatų. Priežiūra atsieis mažiau.“

Priežastis: artimiausiu metu Vilniuje atsiras bent 100 naujų automobilių stovėjimo bilietų automatų, nes

senųjų priežiūra daug kainuoja, be to, reikia pritaikyti automatus vilniečio kortelėms naudoti.

Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

Tomo Urbelionio / BFL nuotr.

Šiuo metu savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ per me tus automatų priežiūrai išleidžia iki 100 tūkst. litų. Pasak I.Jakaity tės, įrengus naujus aparatus, prie žiūros išlaidos per metus sumažė tų mažiausiai perpus. Naujieji įrenginiai, kaip žada ma, turės ir kitų pranašumų. Jie bus maitinami saulės baterijomis, o tai padės sumažinti elektros są naudas. Taip pat jie bus traukti į bendrą sistemą, kuri automatiš kai identifikuos gedimus, tad ne bereikės reguliariai vykti apžiūrė ti jų techninės būklės. Ilgas procesas

Dar praėjusių metų rugpjūtį pri statęs vilniečio kortelę, idėjos ini ciatorius meras Artūras Zuokas nestokojo jai liaupsių. Užsiminta apie galimybę vilniečio kortelė mis atsiskaityti už stovėjimą mo kamose miesto aikštelėse. „Dar kai įvedėme vilniečio kor telę, buvo idėja, kad ji ne tik atlik tų bilieto funkciją, bet ir būtų ga limybė iš joje esančios piniginės atsiskaityti už daugiau paslaugų. Tas pats automobilio stovėjimas, galbūt ir taksi paslaugos“, – aiš kino I.Jakaitytė. Prieš metus rugpjūčio pabaigoje buvo paskelbtas viešasis konkur sas transporto priemonių stovėji

mo bilietų automatų ir automatų sistemos priežiūros bei stebėjimo programos nuomos ir priežiūros paslaugoms teikti. Jau tada buvo numatyta, kad naujieji įrengti au tomobilių statymo automatai su teiks galimybę už paslaugas atsi skaityti vilniečio kortelėmis. Tuomet visų keturių konkur se dalyvavusių įmonių pasiūly mai buvo atmesti dėl kvalifikaci jos reikalavimo neatitikimo arba dėl per didelės pasiūlytos kai nos. Tik po derybų šių metų bir želį pasirašyta bilietų automatų įsigijimo sutartis. Juos sostinė je statys įmonė „Parkeon“, anks čiau siūliusi savivaldybei neįkan damą kainą. Pažadai bus įgyvendinti

Pasak I.Jakaitytės, pastačius nau jus įrenginius, kol kas mokėjimas išliks standartinis – grynaisiais pinigais. Su vilniečio kortele su sijusios paslaugos teks palaukti kiek ilgiau. Šią naujovę ketinama įvesti šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje. „Viešieji pirkimai visada ilgai trunka. Mes irgi tikėjomės, kad paslauga bus pradėta teikti gerokai anksčiau, bet turime tik dabar“, – teisinosi tarybos narė. Anot politikės, mokėjimo už automobilių stovėjimo aikšte

miestas per savaitę

les problema bus sprendžiama kompleksiškai. Netolimoje atei tyje žadama sukurti ir specialių mobiliųjų programėlių išmanie siems telefonams, kuriose būtų visos vilniečio kortelės funkcijos ir galimybės. „Pavyzdžiui, bilietas bus įsigy jamas telefonu ir sugeneruojamas mobiliojoje programėlėje. Tai reiš kia, kad kortelių nereikės apskri tai“, – aiškino I.Jakaitytė. Galimybė sumokėti už automo bilių stovėjimo aikštelėse paslau gas SMS žinute taip pat išliks, nes ne visi turi galimybę naudotis iš maniaisiais telefonais. Tačiau sis temai bus siūloma esminė alter natyva. „Nauja autom ob il ių staty mo sistema veiks „start-stop“ principu: bus mokama už fakti nį prastovėtą laiką. Aišku, siste ma naudotis bus patogiausia per mobiliąją programėlę“, – pasako jo I.Jakaitytė. Be grynųjų pinigų ir mobiliojo ryšio operatorių teikiamos SMS paslaugos, už automobilių sto vėjimą šiuo metu dar galima at siskaityti ir specialiomis įmonės „Susisiekimo paslaugos“ korte lėmis. Jas bet kada galima papil dyti. Kaip planuojama netolimo je ateityje, tokiu principu veiks ir vilniečio kortelės.

Į festivalį suvažiuos nemažai gar sių užsienio muzikantų, taip pat ja me gros Lietuvos džiazo žvaigždės. Tarp jų – Vladimiras Čekasinas, vie nas Lietuvos džiazo mokyklos kūrė jų, džiazo saksofonininkas, klarne tininkas, kompozitorius, pedagogas, režisierius. Prieš festivalį su V.Čeka sinu kalbėjosi „Vilniaus diena“. – Maestro, kokį kūrinį atliksite festivalyje „Vilnius Jazz“? – Tokias variacijas, kurias pava dinau „Įsiveržimais“. Tai – totali nė koncepcija, daug programų joje. Vieną atliksime drauge su Vladimi ru Tarasovu. Bus toks mano kūry bos ir klasikos motyvų miksas. Vi sa kūrinio koncepcija, struktūra – mano. Tokios programos Vilniu je dar nebuvo. – Kurio klasiko motyvų pasi girs tame kūrinyje? – Bus elementų iš Sergejaus Prokof jevo kūrinių. Bet S.Prokofjevas ne bus originalus. – Ar jums įdomus festivalis „Vil nius Jazz“? Turbūt klausėtės jo koncertų pernai, užpernai? – Labai įdomus. Atvyksta gerų mu zikantų. Praėjusio festivalio kon certų klausiausi, buvo tiek daug ge rų muzikantų, kad visų net negaliu prisiminti. Iš Prancūzijos visada at važiuoja labai įdomių muzikantų.

2013 09 26 2013 10 02

Ketvirtadienis

Sekmadienis

Viln iaus miesto sav ivald yb ė patei kė Būsto energijos taupymo agentū rai (BETA) sąrašą 209 daugiabučių, kurių gyventojai panoro išskirtinėmis sąlygomis modernizuoti savo namus. Valstybės parama sudaro net 40 proc. projekto vertės. Gyventojams teks mo kėti 60 proc. sumos. Be to, suteikiama 100 proc. valstybės parama nepasitu rintiems gyventojams, 100 proc. vals tyb ės param a proj ekto pareng im o, įgyvendinimo administravimo ir sta tybos techninės priežiūros išlaidoms padengti.

„Rinkis kelią į sveiką širdį“ – tokiu šūkiu paminėta Pasaulinė širdies diena. Vilnie čiai šia proga buvo kviečiami į renginį Ro tušės aikštėje, kur buvo galima pasitikrin ti kraujospūdį, pasiklausyti patarimų, kaip išvengti širdies ligų rizikos, ar dalyvau ti dviračių žygyje. Per renginį gyventojai taip pat supažindinti su taiči sveikatingu mo pratimais, šiaurietiškojo ėjimo tech nika, žolininko patarimais, taip pat vyko koncertas. Šiemet patarimai, kaip apsi saugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų grėsmės, daugiausia buvo skirti vaikams ir jaunoms šeimoms. Nes jauni žmonės

Pirmadienis linkę keisti gyvense ną ir atsižvelgti į me dikų patarimus, tad tikimybė užkirsti kelią būsimoms ligoms didesnė. Renginyje daly vavo ir sveikatos apsaugos minis tras Vytenis An driukaitis. Jis aktyviai įsiliejo į besimankštinan čių gretas.

Pranešta, kad, siekiant mažinti maždaug 1 mlrd. litų siekiančią Vilniaus miesto skolą, savivaldybei skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį kitąmet siūloma didinti 6 procentiniais punktais, iki 48 proc. Finansų ministerijos teigimu, Vilniaus savivaldybės finansiniai ištekliai neleidžia jai vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų – savivaldybė negali lai ku atsiskaityti su tiekėjais. Anot minis terijos, padidinus Vilniui tenkančią GPM dalį, miesto pajamos išaugtų 64,5 mln. litų, o dėl kitų siūlomų Metodikos įstaty mo pataisų – dar 36,5 mln. litų.

spalio 3–9, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

įsiūbuos „Vilnius Jazz“ – Į tą klausimą niekada neatsa kau. Prie to atsakymo einu iš kito kio požiūrio taško. Apie tai būtų il gas teorinis pokalbis. – Ar dar kuriate muziką kinui? Kažkada puikių rezultatų pa siekėte su režisieriumi Pavelu Lunginu. – O, darbas su Paša buvo seniai. Paskui buvo daug kitų režisierių, filmų, įvairių projektų. Net pa miršau, koks buvo naujausias fil mas. Bet pastaruoju metu užsaky mų kurti muziką kinui neturėjau. Kūriau muzikinius-režisūrinius darbus scenai. Pavyzdžiui, dariau miuziklą pagal Leonido Andreje vo veikalą „Žmogaus gyvenimas“. Kūriau jam muziką, režisavau. Tai buvo Rusijoje, Permėje, ten didelis teatras. – Ar niekada nepasigailėjote, kad prieš keturis dešimtme čius iš Rusijos, gimtojo Jekate rinburgo, atvažiavote gyventi į „Pribaltiką“ – Lietuvą, Vilnių? – Ne. Tai buvo kūrybinė būtinybė.

Pažadas: džiazo maestro V.Čekasinas apie netrukus prasidėsiantį „Vil

nius Jazz“ ir savo pasirodymą: „Tokios programos Vilniuje nebuvo.“

Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.

– Ekonominis sunkmetis, ko gero, greitai nesibaigs. Mu zikantai sulaukia vis mažiau kvietimų koncertuoti. O kaip sekasi jums? – Aš niekada nedirbau tik koncer tuose. Aš darau projektus, būna už sakymų kurti muziką, režisuoti. Tie projektai susideda iš daugelio įvai rių elementų. Įprastų turų, kuriuos rengia muzikantai, aš nerengiu – taip nedirbu. – 1971–1987 m. buvote Lietu vos džiazą plačiai garsinusio Viačeslavo Ganelino trio GTČ narys. V.Ganelinui išvykus gy venti į Izraelį, trio išsiskirstė. O gal pastaruoju metu kur nors vėl grojote drauge? – Ne. Kai buvo užsakymų, grojome Anglijoje, Vokietijoje. Jei yra užsa kymas, finansavimas, galime su

sitikti ir dirbti įvairiose pasaulio vietose. – Koncertai su V.Ganelino trio jums, kaip muzikantui, turbūt labai daug davė? – Be abejo. V.Ganelinas – genialus muzikantas. Galima sakyti, man pasisekė. – Kuris jūsų koncertas – su V.Ganelino trio, savo kvarte tais ar Lietuvos muzikos ir teat ro akademijos bigbendu – buvo ypatingas? Neužmirštamas? – Turėjau šimtus programų, pro jektų. Neatsimenu. Negaliu pasa kyti. Kiekvienąkart sprendi konk retų uždavinį. – Ar jaunystėje turėjote, o gal ir dabar turite savo džiazo dievai tį – idealą?

– Jeigu būtumėte likęs Jekate rinburge, ar būtumėte pasiekęs tiek daug, kiek pasiekėte apsi gyvenęs Lietuvoje? – Tai priklauso nuo žmonių. Į Vil nių atvažiavau tam, kad dirbčiau su V.Ganelinu ir V.Tarasovu, – ta da buvo mūsų trio. Buvo konkretus tikslas – kūrybinis. Specialiai dėl jo 1971 m. ir atvažiavau. – Kokį įspūdį tada jums pada rė Vilnius? – Buvo labai mažas miestas. Žavus. Jekaterinburgas už jį buvo daugiau kaip triskart didesnis. Mėgstu Vil nių ir Lietuvą. Neseniai važiavau Panemunės keliu ir turėjau tokį di delį malonumą. Gyvenau sodyboje. Viskas padaryta pasakiškai. Kau no senamiestį aplankiau – nebuvau ten gal 35-erius metus. Kai atva žiuoji į Kauną, dirbi arba Filharmo nijoje, arba Muzikiniame teatre, ki tur nueiti nėra laiko. O senamiestis ten – puikus. Jame buvo tokia pui ki atmosfera. Vilnius – tai apskritai atskira daina. Kai kur nors išvažiuoju, – pavyzdžiui, Vokietijoje reikėjo gy venti septynis mėnesius, – jau po dviejų savaičių pradedu krausty tis iš proto. Šiaip taip pratraukiau tuos septynis mėnesius, – reikėjo ten dirbti, buvo visokių reikalų, – kol atėjo laikas grįžti į Vilnių.

„Sodo kraitė“ vėl kviečia miestiečius mokytojų namų kiemelyje bus vaišinama karšta šviežia sriuba tiesiai nuo laužo. Na, o šeštadienį 12 val. kiemelis kvies vaikučius. Čia vyks „Mini Cooper“ automobilių pleneras-piknikas, kurį organizuoja Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla. Vaikai savo meninius sugebėjimus galės atskleisti piešdami ant automobilių. Šį renginį vainikuos pasivažinėjimas išmargintais automobiliais. Tie, kurie į mugę apsipirkti vyksta kasmet, turėtų rasti ir jau pamėgtų produktų. Vilniaus mokytojų namų renginių vadybininkės Ramunės Butkutės teigimu, kai kurie pardavėjai dalyvauja nuo pat pirmosios mugės. „Prekybininkai suvažiuoja iš Biržų, Panevėžio rajono, Grūto, daug kauniečių atvyksta. Tikrai didelė dalis atvykstančių prekybininkų, kurių šiais metais turėsime apie 60, atvažiuoja iš įvairių Lietuvos kampelių“, – tikino R.Butkutė.

Vaida Kalinkaitė v.kalinkaite@diena.lt

Spalio 4 ir 5 d. jau 23-ią kartą Vilniaus gatvėje ir Vilniaus mokytojų namų kiemelyje įsikurs rudens mugė „Sodo kraitė“. Vilniečiai galės įsigyti rudens gėrybių, įvairių sodinukų ir sudalyvauti renginiuose.

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje mugės metu taip pat veiks Vilniaus ikimokyklinių įstaigų vaikų ir mokytojų paroda „Skulptūros iš rudens gėrybių“. Ją bus galima apžiūrėti iki pat spalio 10 d.

Tikrai didelė dalis atvykstančių prekybininkų, kurių šiais metais turėsime apie 60, atvažiuoja iš įvairių Lietuvos kampelių.

Eismo ribojimai Visos šventės metu kiemelyje turėjo būti eksponuojama ir Silvijos Petniūnaitės rankdarbių paroda. Tačiau likus kelioms dienoms paaiškėjo, kad dėl techninių kliūčių lankytojai parodos negalės išvysti. Džiugi žinia norintiems pasišildyti – penktadienį nuo 13 val.

Organizuojant mugę-parodą „Sodo kraitė“, bus ribojamas transporto eismas Vilniaus gatvės dalyje tarp Benediktinių ir Klaipėdos gatvių. Taip pat renginio vietoje bus draudžiamas automobilių stovėjimas.

Tradicija: kurie į mugę apsipirkti vyksta kasmet, turėtų rasti ir jau

pamėgtų produktų.

Antradienis

Savivaldybė suteikė leidimą koncer no „Icor“ netiesiogiai valdomai įmo nei „Reenergy“ Vilniuje, šalia Gariūnų turgavietės, statyti 250 mln. litų atlie kų deginimo gamyklą. Jos projektas jau baigtas, tačiau statybų pradžios da ta nežinoma. Statybos užtruktų apie pustrečių metų. Gamykla statoma pri vačiomis lėšomis. Nei valstybės, nei ES fondų paramos statyboms nebus pra šoma. Planuojama, kad gamykla sunau dos apie 170 tūkst. tonų komunalinių at liekų per metus, o jos šiluminė galia bus 49,9 MW.

Pradėta prekybos parko „DomusPro“ ties Ukmergės ir Bieliūnų gatvių sankryža statybos darbai. Pirmas etapas bus baig tas jau 2014 m. pavasarį. Pabaigus sta tybas bus sukurta apie 200 darbo vietų,

Margaritos Vorobjovaitė nuotr,

o 12 tūkst. kv. metrų prekybos parke įsi kurs 25 parduotuvės. Miesto meras Artū ras Zuokas sveikindamas įmonę džiaugė si, kad statybų rinka atsigauna, o miesto vakarinė dalis plečiasi bei gražėja.

spalio 3–9, 2013

miestas

Bažnyčios statyba skendi intrig Net toks, regis, šventas reikalas, kaip baž nyčios statyba, gali virsti nesantaikos ir intrigų židiniu. Planai Pašilaičiuose pasta tyti Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčią jau šešerius metus skendi šiame liūne. Rugilė Ereminaitė r.ereminaitė@diena.lt

Pradėjo išsisukinėti

Dar 2007-aisiais Vilniaus arkivys kupijos ekonomo tarnybos ir Lie tuvos architektų sąjungos suor ganizuoto atviro architektūrinio konkurso 1-oji vieta atiteko Donal do Trainausko vadovaujamai ar chitektų grupei. Ją iš 20 konkuren tų pasirinko speciali komisija, kurią sudarė ne tik architektai, bet ir pa tys arkivyskupijos atstovai. Vis dėl to tuo Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios „statybos“ ir baigėsi. „Arkivyskupijos kurija, kuri ir buvo konkurso užsakovė, mums žadėjo, kad projektas neilgai tru kus bus pradėtas įgyvendinti. Ta čiau nuo pastarojo mūsų pokalbio praėjus maždaug metams jie ži niasklaidoje paskelbė, kad ruošia

si vykdyti kitą projektą“, – pasa kojo architektas D.Trainauskas. Pasak jo, arkivyskupijos ekono mas Rimantas Dalgėda projekto vil kinimą vis argumentuodavo pinigų stoka dėl krizės ar kitomis proble momis. Ekonomas taip pat žadėda vo susisiekti, tačiau jo skambučių D.Trainauskas vis nesulaukdavo. Neįtiko asmeniškai A.J.Bačkiui?

„Vėliau jie mums pasakė, kad da ro kažkokį kitą projektą, tačiau iš jų nesulaukėme jokio argumento, ko dėl mūsų projektas netinkamas“, – skundėsi architektas. „Mes suprantame, kad visur yra savi interesai, statybos, pinigai. Bet kai tokius dalykus pradeda da ryti Bažnyčia… Vėliau sužinojome, kad pačiam kardinolui Audriui Juo zui Bačkiui projektas neįtiko asme niškai, nors mes laimėjome, o ko

misija buvo sudaryta ir iš kurijos atstovų“, – pridūrė jis. D.Trainauskas su kolegomis to kį elgesį apskundė Lietuvos archi tektų sąjungai, kuri buvo viena iš konkurso organizatorių. Sąjungos etikos komisija patvirtino, kad toks elgesys nekorektiškas, tačiau arki vyskupijos atstovų šis nutarimas nė kiek nesujaudino. Tiesa, architektas dar tikisi, kad, į valdžią atėjus naujam arkivyskupui Gintarui Grušui, reikalai pajudės.

Žinote, kaip pas mus, šeimininkas yra ir savo žodžio šeimi ninkas: noriu – duo du žodį, noriu – at siimu. Tarp tokių žmonių – ir dvasiniai vadovai. Pasirinko kitą

Vis dėlto šių metų pavasarį pa skelbta, kad arkivyskupijos kuri ja pasirinko kitą architektą Kęstu tį Pempę bažnyčiai Pašilaičiuose projektuoti.

„Idėją jau seniai nešiojau savo širdyje: kaip įamžinti palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje? Rugsėjį sukaks lygiai 20 metų, kai Šventasis Tėvas čia lan kėsi, tad gimė idėja tarp Justiniš kių ir Pašilaičių kurti jo vardu pa vadintą parapiją. Ten gyvena daug žmonių, tikintiesiems nėra kur su sirinkti, reikia važiuoti arba į Vil niaus Palaimintojo Jurgio Matulai čio parapiją, arba į Kalvarijas, nes Fabijoniškėse taip pat nieko nėra“, – tuomet delfi .lt sakė kardinolas A.J.Bačkis. Bet nepaminėjo, kad projektas buvo atrinktas be jokio viešo kon kurso. Pats architektas K.Pempė nelabai nusiteikęs bendrauti su žiniasklai da ir nenorėjo pasakoti apie santy kius su arkivyskupija. „Niekas man jokių kaltinimų ne meta ir niekas ten dabar nevyksta. Nesijaudinkite, galite ramiai mie goti. Aš apie tai visiškai nieko neži nau, nieko negaliu pakomentuoti. Tame etape turėjau tokį pasiūly mą, pagimdžiau idėją, o toliau nie ko nežinau – ne aš sprendžiu“, – aptakiai kalbėjo jis. Pirminio bažnyčios projekto, su kuriuo konkursą laimėjo D.Trai nausko architektų grupė, stilisti

ka – skandinaviška minimalistinė. Pasak projekto autorių, modernia me nykiame mikrorajone tiktų bū tent tokio architektūrinio stiliaus objektas. K.Pempės projektas – kiek kitoks. Jo siūloma bažnyčia ne tokia minimalistinė, jos stilis tika labiau bizantinė. Bažnyčios elgesys stebina

Lietuvos architektų sąjungos pir mininkas Gintautas Blažiūnas sa kė, kad tokių atvejų, kai ignoruo jami architektūrinių konkursų laimėtojai, Lietuvoje tikrai ne vie nas. Tačiau atvejis, kai taip elgiasi Bažnyčia, jam irgi atrodo keistas. „Vilniuje buvo visokio plauko konkursų, kurie nesibaigė niekuo. Šiuo atveju konkurso nugalėto jas buvo išrinktas. Architektūrinio projekto autorių pakeitimas įvyko be mūsų žinios. Jei būtume žinoję tokį dalyką, būtume jam priešinę si“, – aiškino G.Blažiūnas. Jis pri sipažino, kad ir jam neaišku, kaip vykstant projektui atsirado naujas architektas. „Žinote, kaip pas mus, šeiminin kas yra ir savo žodžio šeimininkas: noriu – duodu žodį, noriu – atsii mu. Kad ir kaip būtų gaila, tarp to kių žmonių – ir dvasiniai vadovai“, – pridūrė jis. Kurija problemų nemato

mln. litų – tokia bažnyčios, dėl kurios vyksta kova, statybų kaina.

Išmetė: architekto D.Trainausko vadovaujamos architektų grupės parengtas Pašilaičių rajono bažnyčios projektas, kaip tikina autoriai, neįtiko

buvusiam arkivyskupui A.J.Bačkiui.

Projekto autorių iliustracija

Su arkivyskupijos ekonomu R.Dal gėda susisiekti nepavyko, tačiau už jį atsakymus pateikė ekonomo tarnybos advokatas Darius Kruko nis. Pasak jo, ekonomas už bažny čios Pašilaičiuose, dabar jau pava dintos Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčia, projekto įgyvendinimą ir su juo susijusius sprendimus nė ra atsakingas. Visi sprendimai, kur, kada ir kaip bus statoma bažnyčia, išimtine teise – arkivyskupo ran kose. „Bažnyčios visada ilgai planuo jamos ir statomos. Yra daug pa vyzdžių, kai bažnyčias kelis šimtus metų stato. Ekonomo tarnyba tik rai nieko nežino. Konkursą organi zavo Lietuvos architektų sąjunga, o ekonomo tarnyba tik pinigus mo kėjo – tai du skirtingi dalykai“, – tikino advokatas. Jo teigimu, šiuo metu jokių parengtų bažnyčios statymo projektų nėra. O Lietuvos architektų sąjun ga tik rekomendavo vieną iš gali mų projektų, kuris, advokato žo džiais, tik galbūt tiktų bažnyčiai.

„Vilniaus dienos“ skaitytojai – nepakartojama Rugilė Ereminaitė Į Sostinės dienų šurmulį įsilieju si „Vilniaus dienos“ komanda su rengė prenumeratos akciją, o sa vaitraščio prenumeratorei Aušrai Grigelionienei atiteko nepakarto jamas skrydis virš sostinės oro ba lionu.

Praėjusį savaitgalį A.Grigelionienė oro balionu pakilo su savo vyru. Pasirodo, tai buvo jųdviejų svajo nė, kurią planavo įgyvendinti atei nantį pavasarį. „Mes jau seniai planavome tai daryti. Čia toks atsitiktinumas. Kai reikėjo traukti iš vazos lape

lį, vyro paklausiau: „Ar nori?“ ir jis atsakė: „Taip.“ Ištraukėme la pelį... Ir yra! Tikrai būtume ir pa tys susiruošę skristi, tik nežinau, ar rudenį“, – pasakojo vilnietė. Ji sak ė bes id žiaug iant i, kad skristi teko būtent rudenį, kai oras nekarštas ir toks gražus krašto vaizdis. „Kaip Vilnių įsivaizduoji iš apačios, taip panašiai ir viršu je atrodo. Tik, sakyčiau, geru laiku skridome, nes ruduo, o ne pavasa ris. Labai spalvingi lapai ir visi ki ti dalykai – tikrai gražiau. Nors dėl oro skrydis buvo keletą kartų ati dėtas, galiausiai pataikėme pakilti tikrai labai geru oru“, – džiaugė si „Vilniaus dienos“ prenumera

Kai reikėjo trauk ti iš vazos lapelį, vy ro paklausiau: „Ar nori?“ ir jis atsakė: „Taip.“ Ištraukėme lapelį... Ir yra!

torė. Moteris su savo vyru balio nu Lietuvoje skrido pirmą sykį, bet užsienyje jiems yra tekę į orą kilti ne kartą. Pasak jos, virš Vil niaus mielai pakiltų dar – svarbu, kad tik su gera kompanija.

„Dėl žiūrėjimo į miestą iš vir šaus gal ne. Bet jei su miela kom panija, kodėl ne? Tai tiesiog gra ži pramoga, o ne tikslas kokių nors žinių pasisemti. Aš taip įvardyčiau skrydį. Nors gal kam nors pramo ga ir kavinėje pasėdėti...“ – min timis dalijosi vilnietė. Savo skaitytojams norime pri minti, kad nuo šiandien praside da nauja savaitraščio „Vilniaus diena“ prenumeratos akcija. Iki lapkričio 10 d. prenumeratą me tams bus galima įsigyti už specia lią 96 litų kainą. Taip pat visiems naujiems prenumeratoriams pa dovanosime po vieną žurnalo GEO numerį.

Laimėtoja: „Vilniaus diena“ įgyvend

skristi virš Vilniaus oro balionu.

spalio 3â&#x20AC;&#x201C;9, 2013

miestas

6p.

Norite tapti seniĹŤnaiÄ?iu? Pirmyn! Rinkimai prasidÄ&#x2014;jo.

ÂgoÂse ArÂkiÂvysÂkuÂpiÂja stabÂdo ir sanÂktuaÂriuÂmo proÂjekÂtÄ&#x2026;

RaÂdiaÂtoÂriai jau ĹĄilÂdo

NT rinÂka atÂsiÂgauÂna

VilÂniaus ikiÂmoÂkykÂliÂnio ugÂdyÂmo ÄŻstaiÂgoÂse, moÂkykÂloÂse ir liÂgoÂniÂnÄ&#x2014;Âse ÄŻjungÂtas ĹĄilÂdyÂmas. GyÂveÂnaÂmĹłÂjĹł naÂmĹł ir kiÂtĹł paÂtalÂpĹł saÂviÂninÂ kai, tinÂkaÂmai paÂrenÂgÄ&#x2122; saÂvo ĹĄilÂdyÂmo sisÂ teÂmas ir neÂskoÂlinÂgi ĹĄiÂluÂmos tieÂkÄ&#x2014;Âjui, gaÂli su dauÂguÂmos suÂtiÂkiÂmu kreipÂtis ÄŻ ,,VilÂniaus enerÂgiÂjosâ&#x20AC;&#x153; KlienÂtĹł apÂtarÂnaÂviÂmo centÂrÄ&#x2026; ir paÂpraÂĹĄyÂti ÄŻjungÂti ĹĄilÂdyÂmÄ&#x2026; anksÂÄ?iau, nei bus priimÂtas VilÂniaus saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s sprenÂ diÂmas praÂdÄ&#x2014;Âti viÂsuoÂtiÂnÄŻ ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnÄ&#x2026;.

VaÂsaÂros mÄ&#x2014;ÂneÂsiais nauÂjos staÂtyÂbos buÂtĹł parÂdaÂviÂmas VilÂniuÂje buÂvo net 42 proÂc. diÂdesÂnis neÂgu praÄ&#x2014;ÂjuÂsiais meÂ tais, o, ReÂgistÂrĹł centÂro duoÂmeÂniÂmis, ĹĄi vaÂsaÂra 31 proÂc. akÂtyÂvesÂnÄ&#x2014; sanÂdoÂ riĹł atÂĹžvilÂgiu nei perÂnai. TreÂÄ?iÄ&#x2026; 2013 m. ketÂvirÂtÄŻ neÂkilÂnoÂjaÂmoÂjo turÂto (NT) vysÂ tyÂtoÂjai VilÂniuÂje parÂdaÂvÄ&#x2014; dauÂgiau nei 650 buÂtĹł, viÂduÂtiÂniĹĄÂkai beÂveik po 220 buÂtĹł per mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ.

Vandentvarkos problemos Naujojoje Vilnioje jau greit bus iĹĄsprÄ&#x2122;stos Dalia GiriĹŤnaitÄ&#x2014; PrieĹĄ keÂleÂtÄ&#x2026; meÂtĹł LieÂtuÂvos lenÂkĹł rinÂkiÂmĹł akÂciÂjos atÂstoÂvai (LLRA) buÂvo paÂsiÂĹĄoÂvÄ&#x2122; VilÂniaus AnÂtaÂkalÂ nio raÂjoÂne staÂtyÂti DieÂvo gaiÂlesÂtinÂ guÂmo sanÂktuaÂriuÂmÄ&#x2026;. TuoÂmet LLRA atÂstoÂvai teiÂgÄ&#x2014;, kad speÂciaÂlus ĹĄvenÂtykÂlĹł kompÂlekÂsas gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti ÄŻsteigÂtas GryÂbo gatÂvÄ&#x2014;Â je, neÂtoÂli ĹĄv. FausÂtiÂnos naÂmo, kuÂ riaÂme, paÂsak leÂgenÂdĹł, vieÂnuoÂlei apÂsiÂreiĹĄÂkÄ&#x2014; JÄ&#x2014;Âzus. Toks siĹŤÂlyÂmas buÂvo arÂguÂmenÂtuoÂjaÂmas paÂdiÂdÄ&#x2014;Â sianÂÄ?iais tuÂrisÂtĹł, piÂligÂriÂmĹł srauÂ tais VilÂniuÂje. Jei tuo meÂtu VilÂniaus arÂkiÂvysÂkuÂpiÂ jos kuÂriÂja bĹŤÂtĹł paÂteiÂkuÂsi siĹŤÂlyÂmĹł ir priÂtaÂruÂsi sanÂktuaÂriuÂmo staÂtyÂboms sosÂtiÂnÄ&#x2014;Âje, miesÂto valÂdĹžia proÂjekÂtui bĹŤÂtĹł uĹžÂdeÂguÂsi ĹžaÂliÄ&#x2026; ĹĄvieÂsÄ&#x2026;. TaÂÄ?iau kuÂriÂjos atÂstoÂvai tuoÂmet atÂrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad plaÂnĹł ÄŻgyÂvenÂdinÂti toÂkÄŻ proÂjekÂtÄ&#x2026; nieÂkaÂda rimÂtai neÂsvarsÂtÄ&#x2014;.

ArÂkiÂvysÂkuÂpiÂja iĹĄ jĹł neÂpaÂsiÂrinÂko nÄ&#x2014; vieÂno. ArÂkiÂvysÂkuÂpiÂjos koÂmuÂniÂkaÂciÂ jos koorÂdiÂnaÂtoÂrÄ&#x2014; Ĺ˝iÂviÂlÄ&#x2014; Ĺ eÂpoÂ raiÂtyÂtÄ&#x2014; taip pat tvirÂtiÂno, kad nÄ&#x2014; vieÂnas proÂjekÂtas neÂbuÂvo paÂsiÂ rinkÂtas. O kaÂda proÂceÂsas gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł paÂjuÂdÄ&#x2014;Âti, kuÂriÂjos atÂstoÂvai minÂ Ä?iĹł neÂtuÂri, nes nauÂjaÂsis arÂkiÂvysÂ kuÂpas ĹĄiuo meÂtu tik peÂriÂma viÂ sus vysÂkuÂpiÂjos darÂbus ir banÂdo ÄŻ juos ÄŻsiÂgiÂlinÂti. â&#x20AC;&#x17E;Bus apÂsvarsÂtyÂti viÂsi â&#x20AC;&#x17E;uĹžâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;prieĹĄâ&#x20AC;&#x153;, kaip ir kiÂtuoÂse sprenÂdiÂ muoÂse. ReiÂkia apÂsvarsÂtyÂti daug daÂlyÂkĹł, lÄ&#x2014;ÂĹĄos taip pat yra vieÂnas jĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; Ĺ˝.Ĺ eÂpoÂraiÂtyÂtÄ&#x2014;. BeÂje, jei bĹŤÂtĹł paÂsiÂrinkÂtas kuÂ ris vieÂnas iĹĄ ĹĄiĹł dvieÂjĹł proÂjekÂ tĹł, baĹžÂnyÂÄ?ios staÂtyÂbĹł kaiÂna neÂ siÂkeisÂtĹł â&#x20AC;&#x201C; atÂsieiÂtĹł apie 6 mln. liÂtĹł.

a doÂvaÂna

Naujosios Vilnios gyventojai gali ramiau atsikvÄ&#x2014;pti. IĹĄ mirties taĹĄko pagaliau pajudÄ&#x2014;jo bene labiausiai lauktas pastarojo meto projektas â&#x20AC;&#x201C; jau visai netrukus kai kuriose rajono gatvÄ&#x2014;se bus pradÄ&#x2014;ti tiesti centralizuoto vandentiekio ir nuotekĹł tvarkymo tinklai. Tinklus nuties iki 2014 m. pabaigos

ÄŽgyvendinus antrÄ&#x2026;jÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus vandenysâ&#x20AC;&#x153; projekto â&#x20AC;&#x17E;Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo infrastruktĹŤros renovavimas ir plÄ&#x2014;tra Vilniaus miesteâ&#x20AC;&#x153; etapÄ&#x2026;, nauji vandentiekio ir nuotekĹł tinklai nusidrieks ne tik Naujosios Vilnios bei KairÄ&#x2014;nĹł, bet ir septyniĹł kitĹł gyvenvieÄ?iĹł â&#x20AC;&#x201C; AntaviliĹł, DaniliĹĄkiĹł, Pavilnio, SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ eĹĄkinÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, SB â&#x20AC;&#x17E;Jurginasâ&#x20AC;&#x153;, GineitiĹĄkiĹł, TrakĹł VokÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; teritorijose. Pirmosios sutartys su atskirĹł didĹžiojo projekto â&#x20AC;&#x17E;Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo infrastruktĹŤros renovavimas ir plÄ&#x2014;tra Vilniaus miesteâ&#x20AC;&#x153; daliĹł rangovais pasiraĹĄytos dar 2012 m. vasaros pabaigoje. DÄ&#x2014;l kilusiĹł teisminiĹł ginÄ?Ĺł su konkurso dalyviais uĹžsitÄ&#x2122;sÄ&#x2014; Naujosios Vilnios ir KairÄ&#x2014;nĹł projekto pirkimo procedĹŤros, taÄ?iau rugsÄ&#x2014;jÄŻ su rangove UAB â&#x20AC;&#x17E;Litconâ&#x20AC;&#x153; pasiraĹĄyta projektavimo ir statybos darbĹł sutartis. BendrovÄ&#x2014; projektÄ&#x2026; tikisi ÄŻgyvendinti iki 2014 m. pabaigos, tad vietos gyventojai jau maĹždaug po metĹł galÄ&#x2014;s dĹžiaugtis puikios kokybÄ&#x2014;s geriamuoju centralizuotai tiekiamu vandeniu ir civilizuotu, visas sanitarines ir ekologines normas atitinkanÄ?iu nuotekĹł tvarkymu. â&#x20AC;&#x17E;Naujosios Vilnios projektÄ&#x2026; sudaro du etapai â&#x20AC;&#x201C; nuotekĹł tinklĹł ÄŻrengimas paÄ?ioje Naujojoje Vilnioje ir tolesni vandentiekio bei nuotekĹł tinklĹł plÄ&#x2014;tros darbai KairÄ&#x2014;nuose. Darbai Naujojoje Vilnioje prasidÄ&#x2014;s dar ĹĄiemet, nes tai teritorijai jau parengtas techninis projektas, o KairÄ&#x2014;nuose vieĹĄojo pirkimo konkursÄ&#x2026; laimÄ&#x2014;jusi ÄŻmonÄ&#x2014; turÄ&#x2014;s pirmiausia parengti techninÄŻ projektÄ&#x2026; ir tik tada galÄ&#x2014;s vykdyti statybas. TaÄ?iau darbai ir ten prasidÄ&#x2014;s visai netrukus â&#x20AC;&#x201C; pavasarÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; komentavo UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus vandenysâ&#x20AC;&#x153; PlÄ&#x2014;tros ir pardavimo skyriaus direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas. Gyvens patogiau

diÂno A.GriÂgeÂlioÂnieÂnÄ&#x2014;s svaÂjoÂnÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; praÂ ReÂdakÂciÂjos arÂchyÂvo nuoÂtr.

Naujojoje Vilnioje bus nutiesta 8,104 km nuotekĹł tinklĹł, pastatytos dvi nuotekĹł siurblinÄ&#x2014;s. Ĺ iame etape nuotekĹł tinklĹł statybos darbai bus vykdomi G.Ĺ˝emkalnio, S.RaĹĄtikio, B.LaurinaviÄ?iaus, BiÄ?iĹł, Medaus, KloniĹł, RugiagÄ&#x2014;liĹł, DraugystÄ&#x2014;s, TopoliĹł, GandrĹł, UĹž-

kiemio, Kampo, A.KojelaviÄ?iaus gatvÄ&#x2014;se. KairÄ&#x2014;nuose planuojama nutiesti 4,7 km nuotekĹł tinklĹł, 5,1 km vandentiekio tinklĹł ir pastatyti 3 nuotekĹł siurblines. Vandentiekio tinklai bus klojami AsiĹŤkliĹł, GailiĹł, GubojĹł, LubinĹł, MeldĹł, LiĹžiĹĄkiĹł, Ä&#x152;.Kudabos, J.Ä&#x152;erskio, T.Ivanausko gatvÄ&#x2014;se, nuotekĹł tinklai â&#x20AC;&#x201C; GailiĹł, LubinĹł, LiĹžiĹĄkiĹł, Ä&#x152;.Kudabos, T.Ivanausko, J.Ä&#x152;erskio gatvÄ&#x2014;se. L.Didrikas atkreipÄ&#x2014; dÄ&#x2014;mesÄŻ, kad gyvenvieÄ?iĹł teritorijos, kuriose vykdomi vandentiekio ar nuotekĹł tinklĹł tiesimo darbai, buvo atrinktos pagal ďŹ ziniĹł rodikliĹł kiekÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Naujoji Vilnia â&#x20AC;&#x201C; didelÄ&#x2014; teritorija, dalis jos gyventojĹł jau turi vandens ir nuotekĹł tinklus, taÄ?iau nemaĹžai ĹžmoniĹł dar ne. ÄŽgyvendindami projektÄ&#x2026; tinklus paklosime teritorijoje, kur daugiausia gyventojĹł. TolesnÄ&#x2014; Naujosios Vilnios plÄ&#x2014;tra numatyta bĹŤsimuose plÄ&#x2014;tros etapuose iki 2020 m.â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo specialistas. Naujojoje Vilnioje ir KairÄ&#x2014;nuose prie centralizuotĹł vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł planuojama prijungti 700 gyventojĹł. IĹĄ viso ÄŻgyvendinus projektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo infrastruktĹŤros renovavimas ir plÄ&#x2014;tra Vilniaus miesteâ&#x20AC;&#x153; tokiĹł ĹžmoniĹł bus daugiau kaip pustreÄ?io tĹŤkstanÄ?io. Prijungs ir mokyklas

Tiek Naujojoje Vilnioje, tiek KairÄ&#x2014;nuose centralizuoto vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł laukia ne tik gyvenamĹłjĹł namĹł gyventojai, bet ir Naujojoje Vilnioje esanÄ?iĹł Vilnios pagrindinÄ&#x2014;s mokyklos bei Juzefo Ignacijaus KraĹĄevskio vidurinÄ&#x2014;s mokyklos darbuotojai bei mokiniai. Iki ĹĄiol centralizuotos nuotekĹł sistemos neturÄ&#x2014;jusios mokyklos iĹĄgyveno sudÄ&#x2014;tingÄ&#x2026; laikotarpÄŻ. J.I.KraĹĄevskio vidurinÄ&#x2014;s mokyklos direktorÄ&#x2014; Gelena JuchneviÄ? pasakojo, kad mokymo ÄŻstaiga veikia nuo 1953 m., todÄ&#x2014;l vietinÄ&#x2014;s kanalizacijos sistema bei vamzdynai jau pasenÄ&#x2122; ir reikalauja atnaujinimo: â&#x20AC;&#x17E;Taisymas Ä?ia jau nebepadÄ&#x2014;s, reikia diegti naujÄ&#x2026; sistemÄ&#x2026;. Turime 500 mokiniĹł, be administracijos, vadinasi, ir nuotekĹł susidaro nemaĹžai. NuotekĹł iĹĄveĹžimÄ&#x2026; mums apmoka savivaldybÄ&#x2014;, bet per metus susidaro apie 30 tĹŤkst. litĹł â&#x20AC;&#x201C; tai didĹžiulÄ&#x2014; suma. Labai laukiame suplanuotĹł vamzdyno tiesimo darbĹł.â&#x20AC;&#x153; Mokykla permainĹł laukÄ&#x2014; jau kurÄŻ laikÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;DaugybÄ&#x2122; metĹł naudojamÄ&#x2014;s vietinÄ&#x2014;s kanalizacijos tinklu â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ surinktuvÄ&#x2026; surenkamos nuotekos, jas reikia iĹĄveĹžti vienÄ&#x2026;, du kartus per savaitÄ&#x2122;. Kai lyja smarkus lietus, surinktuvas prisipildo dar

ď Ž Darbai: V cV`\ Ă&#x;TfcR[QV[b` ]_\WRXaĂ&#x2013; Ob` [baVR`aN $ XZ cN[QR[aVR

XV\ V_ !& % XZ [b\aRXĂş aV[XYĂş

greiÄ?iau, tada bÄ&#x2014;ga per virĹĄĹł, kyla daug problemĹł, â&#x20AC;&#x201C; kraupiÄ&#x2026; situacijÄ&#x2026; apibĹŤdino mokyklos direktorÄ&#x2014;s pavaduotoja ĹŤkio reikalams Galina Gaidij. â&#x20AC;&#x201C; Viso kvartalo gyventojai senojoje Naujosios Vilnios dalyje turi tokiĹł bÄ&#x2014;dĹł, mes kreipÄ&#x2014;mÄ&#x2014;s ÄŻ Seimo narius, savivaldybÄ&#x2122; ir seniai laukiame pokyÄ?iĹł.â&#x20AC;&#x153; TokiÄ&#x2026; susidariusiÄ&#x2026; situacijÄ&#x2026;, kai centralizuoto nuotekĹł tvarkymo neturi mokymo ÄŻstaiga, L.Didrikas aiĹĄkino chaotiĹĄka miesto plÄ&#x2014;tra: â&#x20AC;&#x17E;Kai Vilniuje buvo planuojami daugiabuÄ?iĹł kvartalai, ten pirmiausia buvo klojami komunikacijĹł tinklai, tada jau statomi namai, asfaltuojami keliai, statoma socialinÄ&#x2014; infrastruktĹŤra, o privaÄ?iĹł namĹł kvartalai stichiĹĄkai plÄ&#x2014;tÄ&#x2014;si pleÄ?iantis miestui, ten paruoĹĄtĹł tinklĹł jau nebuvo.â&#x20AC;&#x153; ÄŽgyvendina reikalavimus

Pagal ES direktyvas kiekvienas pilietis turi turÄ&#x2014;ti priÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; prie ĹĄvaraus geriamojo vandens, o nuotekos miestuose turi bĹŤti tvarkomos centralizuotai. ES siekia, kad visose ĹĄalyse narÄ&#x2014;se iki 2015 m. 95 proc. urbanizuotĹł teritorijĹł gyventojĹł bus suteiktas priÄ&#x2014;jimas prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł. Tam ir ÄŻgyvendinami tinklĹł plÄ&#x2014;tros projektai.

Pirmajame vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł plÄ&#x2014;tros Vilniaus mieste projekto etape aĹĄtuoniose minÄ&#x2014;tose gyvenvietÄ&#x2014;se buvo paklotos centralizuotos tinklĹł magistralÄ&#x2014;s. Vykdant antrojo etapo darbus klojami kvartaliniai tinklai. UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus vandenysâ&#x20AC;&#x153; projektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo infrastruktĹŤros renovavimas ir plÄ&#x2014;tra Vilniaus miesteâ&#x20AC;&#x153; ÄŻgyvendina pagal ES Sanglaudos skatinimo veiksmĹł programos â&#x20AC;&#x17E;Aplinka ir darnus vystymasisâ&#x20AC;&#x153; prioriteto priemonÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo sistemĹł renovavimas ir plÄ&#x2014;traâ&#x20AC;&#x153;. Projekto vykdytojai UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus vandenysâ&#x20AC;&#x153; projektui ÄŻgyvendinti skirta 31 004 897,67 Lt: 27 741 224,23 Lt ES fondo ir 3 263 897,67 Lt valstybÄ&#x2014;s biudĹžeto lÄ&#x2014;ĹĄĹł. Projekto vykdytojas ÄŻsipareigojo projektui ÄŻgyvendinti skirti ne maĹžiau nei 1 633 219,83 Lt. ES parama â&#x20AC;&#x201C; investicija ÄŻ jĹŤsĹł ateitÄŻ! UĹžs. 1170255

spalio 3–9, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Pramogų vilni Nors žiemos sezonas dar neprasidėjo, jau rūpinamasi, kaip aktyviai galės jį leisti miesto gyventojai. Rudenį bėgsi me krosą, žiemą – slidinėsime ir, jei pasi seks, čiaužysime didžiausioje Vilniaus čiuožykloje po atviru dangumi. Rinkimai: norėdami tapti seniūnaičiu, nueikite į savo seniūniją, ten gausite parašų rinkimo lapus, o tada tu

rėsite apklausti savo seniūnaitijos teritorijoje esančius kaimynus. Surinkę parašus lapus atiduoti turite per spalį. Edgaro Anisimenkos / BFL nuotr.

Norite tapti seniūnaičiu? Pirmyn! Indrė Pepcevičiūtė Visą spalį vyks Vilniaus miesto se niūnaitijų seniūnaičių rinkimai. Jei turite noro aktyviai užsiimti bendruomenine veikla, į šį trauki nį dar galite suspėti.

500 žmonių, seniūnaičių rinkimas vyksta gyventojų susirinkime bal suojant už vieną ar kitą asmenį. Jei seniūnaitija didesnė, renkami se niūnaitijos gyventojų parašai.

Kandidatuoti galite ir jūs

Prieš dvejus metus atsiradusios se niūnaitijos išsirinko ir savo seniū naičius. Suėjus dvejiems kadenci jos metams, šįmet birželį jau įvyko pirmasis naujų seniūnaičių rinki mo etapas. Per jį buvo išrinkta 110, o dabar – visą spalį, vykstant ant rajam rinkimų etapui, – renkami 28 Vilniaus miesto seniūnaičiai. „Lapkričio pradžioje susirinkusi komisija apibendrins rezultatus ir išrinks seniūnaičius“, – sakė Ver kių seniūnas Vaclavas Gulbinovi čius. Jei tai domina ir jus, į traukinį dar nepavėlavote, kaip sakė Vil niaus tarybos sekretorius Miros lavas Monkevičius. Pasak jo, galite nueiti į savo seniūniją, ten gausi te parašų rinkimo lapus, o tada tu rėsite apklausti savo seniūnaitijos teritorijoje esančius kaimynus. Su rinkę parašus lapus atiduoti turi te per spalį. „Gyventojai gali ne tik rinkti, bet ir patys kandidatuoti. Turite būti pilnametis, deklaravęs savo gyve namąją vietą seniūnaitijos terito rijoje, turėti rinkimų teisę, mokėti valstybinę kalbą, turėti mažiau siai vidurinį išsilavinimą. Jeigu jums rūpi bendruomenės proble mos, rūpesčiai, sprendimo būdai, jų ieškojimas, galite kandidatuoti ir paskatinti kitus“, – teigė M.Mon kevičius.

Miroslavas Monkevičius:

Gyventojai gali ne tik rinkti, bet ir pa tys kandidatuoti. „Kitaip tariant, tie keli kandi datai, kurie nusprendė, kad kan didatuoja, vaikšto ir renka gyven tojų parašus. Visą parašų rinkimo tvarką ir konkrečius parašus pri žiūri seniūnaičių rinkimo komisi ja, kuri yra patvirtinta savivaldy bės administracijos direktoriaus įsakymu. Jie turi mėnesį, per kurį privalo surinkti parašus ir prista tyti seniūnaičių rinkimų komisijai. Ši suskaičiuoja, kiek kuris surinko parašų, ir daugiausia jų surinkęs kandidatas laikomas išrinktu“, – rinkimų tvarką nupasakojo tary bos sekretorius. Akys ir patarėjai

Nelikite abejingi

Neturintys minčių kelti savo ar ku rio nors pažįstamo žmogaus kandi datūrą skatinami prisidėti prie bal savimo. Jis gali būti dvejopas. Jeigu seniūnaitijoje gyvena mažiau nei

M.Monkevičius pridūrė, kad gy ventojai kviečiami balsuoti, nes esą juk nuo mūsų pačių priklau so, kaip greitai susitvarkysime sa vo gyvenamąją aplinką. Pasak ta rybos sekretoriaus, seniūnaitis yra

tarsi tarpininkas tarp gyventojų ir seniūnų. „Dabar seniūnijose liko vos po du žmones. Tai tie du žmonės – ką jie gali padaryti? O seniūnaičiai yra tarsi savo atstovaujamos teritorijos akys ir seniūno patarėjai“, – jam pritarė ir Verkių seniūnas V.Gul binovičius. Į seniūnaičius kandidatus gali kelti ir nevyriausybinės organiza cijos, asociacijos, įstaigų bei orga nizacijų kolektyvai, veikiantys se niūnaitijoje, patys gyventojai. „Taigi natūralu, kad seniūnaitis tampa būtent jų atstovu. Su tuo su sijusios ir seniūnaičių funkcijos: jie gali svarstyti, teikti pasiūlymą dėl seniūnijos veiklos programų, įvairių projektų, dėl metinės seniūno ver tinimo ataskaitos, dėl įvairių šeimų ir vaikų teisių apsaugos jų teritori joje, dėl laisvalaikio, poilsio organi zavimo. Kitaip tariant, viskuo, kas vyksta seniūnaitijoje, seniūnaitis turi rūpintis, būti gyventojų atsto vu ir padėti seniūnui spręsti tuos klausimus“, – seniūnaičio funkci jas įvardijo M.Monkevičius.

Algos negauna, bet pinigus skirsto Vilniaus mieste iš viso yra 21 seniūni ja ir 166 seniūnaitijos. Seniūnai patys yra parengę kiekvienos seniūnijos se niūnaitijų sudarymo projektus. Kiek seniūnaitijų turi viena ar kita seniūni ja, priklauso nuo seniūnijos dydžio. Seniūnaičių pareigos yra visuome ninės. Bet pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei miesto savi valdybės inicijuotą programą seniū naitijų taryboms skiriamas tam tik ras krepšelis. Šiems metams bend ra suma Vilniaus miesto seniūnaiti joms siekė daugiau kaip 2 mln. litų. Kur tuos pinigus panaudoti, spren džia pačios seniūnaitijos.

Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Čiuožykla Vingio parke

Kaip sakė VšĮ „Sveikas miestas“ vadovas Mantas Paulauskas, ką tik su trenksmu baigėsi vasaros sezonas, o žiemos – dar nepas kelbtas. Tačiau jau visi suka gal vas, kokios veiklos vilniečiams pasiūlyti žiemą. „Viena galiu pažadėti, kad tik rai bus įkurta čiuožykla Rotušės aikštėje. Ji veiks visą šventinį lai kotarpį ir po jo, apie porą mėne sių“, – sakė M.Paulauskas. Praėjusias žiemas mieste nedi delės čiuožyklos buvo ir Lukiš kių aikštėje, ir prie Baltojo tilto. M.Paulauskas atskleidė, kad kaip tik šiuo metu tariamasi dėl di džiulės čiuožyklos išliejimo Vin gio parke. Ji būtų įrengta teritori joje priešais estradą. „Norėtume įvykdyti tokį planą chuliganą – padaryti Vingio par ke prie estrados didžiulę čiuožyk lą žiemai. Artimiausiu laiku su sitiksime su parko direktoriumi, kalbame su žmonėmis, kurie ga lėtų ją administruoti, prisipirk ti pačiūžų, jas nuomoti ir pan. Jeigu būtų čiuožykla, garantuo ju, kad žmonės ten atvažiuotų. Stengtumės ją išlaikyti visą žie mą“, – tvirtino „Sveiko miesto“ vadovas.

Rudenį – krosas, žiemą – slidės

Kad ir kaip ten bus, ne tik pačiū žomis derėtų pasirūpinti. Kaip ir praėjusią žiemą, taip ir šią veiks slidinėjimo trasos. Jos bus įkurtos Vingio parke, Sapieginės miškuo se Antakalnyje, nuo Verkių parko iki Žaliųjų ežerų. Tiesa, gali bū ti, kad Vingio parke atsiras slidžių nuomos punktas. Kol lauksime sniego, visi kvie čiami išbandyti savo jėgas varžy bose „Saucony rudens krosų tau rė 2013“ (anksčiau jos vadinosi Vilniaus miesto „Rudens krosų taurė“). Krosai jau vyksta, arti miausi bėgimai numatyti spalio 5 d. Salotėje, spalio 12 d. – Tur niškėse, spalio 19 d. – Sapiegi nėje. Registruotis gali visi norin tys. Praėjusį savaitgalį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ praū žė didžiulė Vilniaus sporto mu gė. Spalio 19 ir 20 d. vilniečių ir miesto svečių dar laukia Žydrūno Savicko organizuojamas tarptau tinis sporto festivalis „Siemens“ arenoje. Praėjusiais metais jame dalyvavo daug pasaulio galiūnų, atvyko įvairių sportininkų iš už sienio. Šiųmetis renginys, M.Pau lausko teigimu, taip pat turėtų su laukti daug dalyvių ir svečių. Mokyklose tebevyksta taiči už siėmimai senjorams, jie planuoja mi ir šaltuoju metų laiku. M.Pau

Mankštos pasiteisino Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt

Nuo pavasario dviejose Vilniaus mokyklose pradėtas įgyvendinti mokinių mankštų projektas pasi teisino. Šį rugsėjį prie jo prisijun gė dar šešios ugdymo įstaigos.

Balandžio mėnesį dvi miesto pro gimnazijos – Žemynos ir Pet ro Vileišio – oficialiai pradėjo ga na novatorišką projektą. Mokyklos įsitraukė į prevencinę programą vaikams „Sveika ateitis“. Pozityvia animacija paremtas projektas ska tina vaikus mokyklose sportuoti ir taip ugdyti geresnę fizinę bei psi chologinę būklę. Šį rugsėjį prie programos prisijungė ir dar šešios Vilniaus ugdymo įstaigos: lopše liai-darželiai „Pilaitukas“, „Bitu tė“, „Lakštingala“, „Žirmūnėliai“, Vilniaus privati gimnazija, Vilniaus Vilkpėdės darželis-mokykla. Projekto idėjos autorius San tariškių klinikų kineziterapeu tas Nerijus Braždžiūnas sako, kad vaikams ekrane rodoma anima

cija, kurioje sportuoja personažai Sveikatos Princas bei Grožio Prin cesė, išties patraukli vaikams. „Mokiniai į mankštą noriai rea guoja, viskas gerai. Ypač vaikai, lankantys pradines klases. Jie netgi kartais prašo patys, sako, kad nori pajudėti“, – pasakojo N.Braždžiū nas. Jis taip pat tvirtino, kad vaikai jaučia naudą ir norą. Tiesa, mankšta nepriverstinė ir mokiniai gali patys pasirinkti, at likti ją ar ne. Pasitelkiant pozityvią anima ciją atliekami sporto pratimai yra naudingi vaiko sveikatai, nes skatinamas ir taisyklingas kvė pavimas, o tai mažina organiz mo stresą. Kiekvienoje mokykloje, kurio je vykdoma prevencinė progra ma, mokytojams ne tik suteikiama animuota vaizdinė mankštos me džiaga, tačiau taip pat specialistai apmoko, kaip elgtis su vaikais ir kaip jų veiksmus koreguoti. Pasak N.Braždžiūno, prevenci nę programą itin palaiko sostinės savivaldybė bei Sveikatos apsau

spalio 3–9, 2013

miestas

iečiams netrūks ir šaltuoju sezonu

mln. litų – mažiausiai tiek reikia norint sutvarkyti Laimio kalną. Klausimas: kol kas dar neaišku, ar šią žiemą slidinėsime nuo Laimio kalno.

lauskas užsiminė, kad ketina tartis ir su jogos klubais dėl nemokamų treniruočių miestiečiams. Laukia naujų šeimininkų

„Dar ne viskas suplanuota žie mos sezonui. Turime visokių min čių, idėjų, žiūrėsime, ką leis biudže tas, kokios bus galimybės“, – sakė M.Paulauskas. Jei grįžtume prie sli dinėjimo, pašnekovas užsiminė ir apie laimėtą konkursą įsigyti 70 m keltuvą vaikams. Jį ketinama įreng ti Laimio kalne, o gal ir kur kitur,

kad būtų galima organizuoti slidi nėjimo pamokėles mažiesiems. Tie sa, kas laukia paties Laimio kalno – jau seniai domina visus slidininkus ir snieglentininkus. Praėjusiais metais susirūpinęs senųjų šeimininkų pra stai prižiūrimu kalnu miestas jį var gais negalais perėmė į savo rankas. „Paskelbtas konkursas rasti nau ją šeimininką. Pagal visas progno zes turėtų ateiti kolegų iš Latvi jos, labai tikiuosi, kad taip ir bus. Jie turi daug tokių kalnų tvarkymo patirties“, – vylėsi M.Paulauskas.

o ir plinta gos ministerija. Ateityje planuoja, kad tokia mankštos vizija pasklis bei bus pradėta įgyvendinti ir kitų šalies miestų mokyklose. Projekte dalyvaujančios Žemynos progimnazijos direktoriaus pava duotoja ugdymui Irmina Veikutie nė virtualios mankštos rezultatais džiaugiasi ir palaiko tolesnę jos sklaidą kitose ugdymo įstaigose. „Didžioji dalis mokinių pamo kos pradžioje jau klausdavo, kur mankštelė, jeigu ją būdavau numa čiusi pamokos pabaigoje“, – džiau gėsi I.Veikutienė. Nors mankštą labiausiai mėgsta pradinių klasių mokiniai, šiemet mokykloje į pro gramą žadama integruoti ir dau giau penktų klasių mokinių. „Negaliu pasakyti, kad visi 100 proc. mokinių taip labai norėjo, darė ir teigiamai reagavo. Kiekvie noje klasėje atsirasdavo tokių, kurie darė, bet ironiškai žvalgėsi“, – pa sakojo I.Veikutienė. Tačiau ugdy mo specialistė pastebėjo, kad atlikę mankštą pamokų pradžioje moki niai labiau nusiramina, susitelkia, dirba susikoncentravę.

Norėtume įvykdy ti tokį planą chu liganą – padaryti Vingio parke prie estrados didžiulę čiuožyklą žiemai. Neaišku, ar veiks šįmet

Šiemet, jo teigimu, kardinalių po kyčių tikėtis neverta, nes jų tikrai

nebus. Pašnekovo tvirtinimu, no rint atnaujinti slidinėjimo kalną, reikia nemažų investicijų – ma žiausiai 2 mln. litų – ir daug darbo. Šiemet esą jau ką nors keisti vėlu, nes darbus pradėti reikėjo dar pa vasarį, nutirpus sniegui. Jis nega lėjo pasakyti, ar kalnas apskritai veiks šią žiemą. „Kol kas neaišku, ką nuspręs naujieji šeimininkai. Praėjusiais metais kalnas veikė, tačiau da bar yra daug dalykų, kuriuos rei kia keisti: keltuvus reikia remon

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

tuoti, retrakas, kas vakarą turintis sutvarkyti sniegą, sugedęs, sniego patrankos praėjusiais metais pa skutinę sekundę buvo išnuomotos Čekijoje. Daug visokių niuansų, todėl sunku dabar ką nors pasaky ti“, – teigė „Sveiko miesto“ direk torius. Tačiau jis įsitikinęs, kad Lai mio kalne įsikūrus naujiesiems šeimininkams ši vieta bus pri kelta antram gyven im ui ir per artimiausius porą metų pasikeis neatpažįstamai.

Nuotykių parkas veiks ir žiemą Indrė Pepcevičiūtė Lipimas kopėčiomis, tinklu, šuolis iš 16 m aukščio, sūpynės, važiavi mas snieglente, rogutėmis ir dau gelis kitų atrakcijų. Visus metus veikiantis „Uno“ parkas ir šaltuo ju metų laiku kviečia vilniečius būti aktyvius – ne lindėti namuo se, o ateiti pasimankštinti ir papra mogauti.

Drambliaskrydis: rungtis, iš

troškusiems adrenalino. Iš 16 m aukščio skriejama žemyn.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Miške prie Neries įsikūrusiame nuotykių parke Antakalnyje tikrai pasijunti Tarzanu. Aštuonios tra sos, iš jų dvi skirtos vaikams, 140 skirtingų rungčių. Jėgas čia išban dyti smalsu net ir patiems stip riausiems. Trasos, vyriausiojo parko inst ruktoriaus Igno Brasevičiaus tei gimu, skirstomos pagal sudėtin gumą ir aukštį. Pati lengviausia ir žemiausia yra žalia trasa, paskui jos kyla ir keičiasi jų spalvos – mėlyna, raudona, o juoda yra pati sunkiausia. Norintys dar daugiau adrenalino gali sliuogti medžiu į viršų ir iš ten pririštomis virvė

mis šokti žemyn iš 16 m aukščio. Ši rungtis vadinama drambliaskrydžiu. Joje reikia tiesiogine to žodžio prasme skrieti per upę ir tokiu pat principu grįžti atgal.

Žiemą puikiai tinka tiesiog slidinėjimo apranga, pirštinės, nereikia labai storų. Aukščiausia parko vieta yra 17 m. „Fiziškai nepasiruošęs žmo gus tokiame aukštyje įveikdamas rungtis didelio malonumo nejaus. Reikia ten rankų jėgos, ištver mės, nes savo svorį laikote ranko mis“, – kad trasas derėtų rinktis atsižvelgiant į savo fizinę formą, patarė instruktorius. Dėl saugumo jis įspėjo nesijau dinti. Visiems uždedami profesio nalūs alpinizmo apraišai, sutei kiamas instruktažas. Svarbiausia – išgirsti, ką sako instruktoriai, ir tų taisyklių laikytis.

I.Brasevičiaus teigimu, trejus metus tuoj švęsiantis parkas dir ba vasarą ir žiemą, kai šviečia sau lė, lyja lietus ar sninga, išskyrus, kai lauke siaučia vėtra ar žaibuo ja. Galima čia nuotykių ieškoti ir naktį. Čia yra ką veikt i ir pat iems maž iaus iems, jiems sukonst ruotos tinklo trasos. Jos užda ros, saugios, vaikai iš jų negali iškristi. Nenusiteikę patys paju dėti tėveliai čia gali atvežti bent jau savo atžalas, o patys įsidėję term os ą arbatos ir sum ušt in ių prisėsti vienoje pavėsinių. Be je, kai kurios jų įrengtos tiesiog medžiuose. Pašnekovas įspėjo, kad šalčio nereikia bijoti, nes judant orga nizmas šyla, karstantis po me džius šalta tikrai nebūna. „Žiemą puikiai tinka tiesiog slidinėjimo apranga, pirštinės, nereikia labai storų. Kai laipio ji, tikrai nešalta, todėl skatina me miestiečius nebijoti to šaltu ko ir iškišti nosį iš namų“, – kvietė I.Brasevičius.

spalio 3–9, 2013

miestas

Penktadalis miesto politikų – m Turtingiausių Vilniaus politikų gretose pasikeitimų nedaug: di džiausius turtus sukaupęs meras Artūras Zuokas, nedaug at silieka vicemeras Jonas Pinskus, o štai dideliais turtais pasigir ti negalinčio vicemero Romo Adomavičiaus deklaracija Mo kesčių inspekcijos šiemet nepasiekė. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

tūkst. litų, Vilniaus vicemeras taip pat turi ir negrąžintą 15 tūkst. li tų paskolą.

Turčiai vadovai

Mero A.Zuoko finansinė padėtis per metus iš esmės nepakito – jis liko turtingiausias sostinės savi valdybės taryboje. Kartu su žmona, parlamentare Agne Zuokiene, me ras iš viso deklaravo daugiau nei 5,7 mln. litų. Pats A.Zuokas 2012 m. valdė turtą, vertą 4,9 mln. litų, ir turėjo dar 402 tūkst. litų santau pų, jo žmona A.Zuokienė deklara vo 445 tūkst. litų vertės turtą bei 10 tūkst. litų grynaisiais. Tiesa, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, A.Zuokas bu vo paskolinęs 1,1 mln. litų ir pats pasiėmęs 1,5 mln. litų paskolą. Sostinės valdžios milijonie rių gretose – ir Darbo partijos at stovas vicemeras J.Pinskus, kurio kartu su sutuoktine Živile valdo mo turto vertė ir grynieji siekia 3,4 mln. litų. Vicemeras nurodo turin tis 929 tūkst. litų vertės turto, dar 973 tūkst. litų sukaupęs santaupų, jo žmona – atitinkamai per 1 mln. litų turto ir beveik 0,5 mln. litų santaupų. Pinskai taip pat yra pa skolinę 225 tūkst. litų. Gan kukliai sostinės valdžios kontekste atrodo Lietuvos len kų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Jaroslavo Kaminskio šeimos turtas – jis su santaupomis įvertintas 488

Lyderiai – konservatoriai ir zuokistai

Tarp eilinių tarybos narių taip pat apstu milijonierių, daugiausia jų, beje, – konservatorių gretose. Jei nevertintume 938 tūkst. litų pa skolos, tarybos narys, buvęs meras konservatorius Raimundas Alekna su žmona Dalia būtų milijonieriai – abu sutuoktiniai lygiomis dali mis valdo beveik 1,4 mln. litų ver tės turtą, įskaitant 45 tūkst. litų grynaisiais. Konservatorė Rasa Baškienė kar tu su vyru deklaravo 1,8 mln. turto, iš jų apie 430 tūkst. litų – piniginės santaupos. R.Baškienės vyras Gedi minas buvo suteikęs 130 tūkst. litų paskolą, abiejų sutuoktinių pečius slėgė apie 330 tūkst. litų paskola. Mil ijon o kartel ę perž eng ęs R.Baškienės partijos kolega Povi las Tamošauskas su žmona Jūrate deklaravo 1,1 mln. litų. Savivaldybės milijonierių klu be – ir socialdemokratė Vitalija Kliukienė. Jos su vyru Sigitu tur tas bei santaupos vertinami beveik 1,3 mln. litų, iš jų 350 tūkst. – pi niginės lėšos. Buvęs savivaldybės administra cijos direktorius socialdemokratas Vytautas Milėnas taip pat VMI nu rodė su žmona Stase turintis apie

milijonierių yra Vilniaus savivaldybės taryboje.

1,5 mln. litų turto bei santaupų, taip pat paskolinęs 68 tūkst. litų. Daugiau nei 1,8 mln. litų – tiek deklaravo A.Zuoko partijos bičiu lis Kęstutis Nėnius, tiesa, žmonos Danguolės turto eilutėje puikuoja si nuliai. Kitas šios politinės jėgos atstovas Algimantas Vakarinas ir jo sutuoktinė Rasuolė nurodė turin tys 1,1 mln. litų. Stipruolis A.Zuoko koalicijos narys Žydrūnas Savic kas su žmona valdo 1,4 mln. vertės turtą, sutuoktiniai kartu yra sutei kę 225 tūkst. litų paskolų. Milijoną peržengė Algimanto Za rembos šeimos turtas, tiesa, su žmo na Janina Darbo partijos atstovas tu ri ir įsipareigojimų – 80 tūkst. litų paskolą. Tvarkos ir teisingumo par tijos atstovo Kazio Zulono 2012 m. turėtas turtas – 1,1 mln. litų vertės. Vos keli litai nuo simbolinės mi lijono ribos skiria ir LLRA atstovo Zbignievo Maciejevskio turtą – jis

Padangės: 5,7 mln. litų valdantis A.Zuokas su šeima ir 3,4 mln. vertės tur

su žmona deklaravo 991 tūkst. li tų turto ir santaupų. Jaunasis kon servatorių atstovas taryboje Gedi minas Švilpa su žmona Dovile irgi beveik patenka į milijonierių gre tas – jie deklaravo 950 tūkst. litų vertės turtą. Deklaracijos pasiklydo?

Tačiau ne visi sostinės politikai lai kėsi prievolės skelbti turto dekla racijas – pavyzdžiui, kyšio ėmi mu įtariamo ir šiuo metu teisiamo vicemero socialdemokrato Romo Adomavičiaus duomenų aptikti nepavyko. Tačiau VMI atstovai nu rodė, jog „Valstybės žinių“ priede

yra visi išrašai deklaracijų, kurios buvo pateiktos VMI.“ „Sakote, nepateikta? Aš būti nai pasitikslinsiu, kasmet dekla racijas teikiu elektroniniu būdu – tiesa, šįkart prašiau, kad padėtų sūnus. Būtinai pasidomėsiu, ko dėl deklaracija nepasiekė“, – „Vil niaus dienai“ teisinosi pats R.Ado mavičius. Politikas patikino, kad turtas per metus mažai tepakito. „Tiesa, šiek tiek sumažėjo pini ginės lėšos. O kaip jūs manote? Gy venti juk iš ko nors reikia“, – tikino beveik metus atlyginimo negaunan tis vicemeras. Jis taip pat suabejojo,

Žvilgsnis į Vilnių – pro Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt

Vilniuje prisiekusiems alaus mėgė jams įdomių vietų mažoka, tačiau alaus revoliucija jau prasidėjo ir tik rai užsuks į sostinę – tuo įsitikinęs nepriklausomas alaus ekspertas vil nietis Vidmantas Laurinavičius.

– Kaip susidomėjote alumi? – Pasakyčiau, kad tai lietuviams į kraują įaugę. Pažintis su alumi pra sidėjo seniai – esu tikras vilnietis, bet atostogoms tėvai mane išsiųsda vo į alaus kraštus: Pakruojį, Pasva lį, Panevėžį. Alų darydavo seneliai, giminės. Susidomėjimas alumi ki lo studentavimo, prasiblaškymo su draugais laikais, o rimtu užsiėmimu alus tapo 1998 m., kai dirbau viena me verslo leidinyje ir mano pasirink ta tematika buvo barai bei alus. Susipažinau su daugybe aludarių, dirbau įmonėje, kur su kitais reng davome tarptautinę alaus šven tę „Tris dienas, tris naktis“ Vingio parke, įkūriau tinklalapį. Taip ir iki šiol gyvenimas sukasi apie alų. Atradimas: pasak V.Laurinavičiaus, Vilniuje veikia daugiau kaip dvi de

šimtys alaus mėgėjams įdomių vietų.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

– Ar pats verdate alų? – Taip, su žmona namie išsiverda me. Bet tikrai ne tiek daug, kad ne

bepirktume alaus. Mėgstame eks perimentuoti – pastarąjį kartą virėme bananų alų. Mūsų alus gal labiau suvenyrinis, skirtas drau gams, taip pat nusivežti į renginius, kuriuose dalyvaujame. – Nepagalvojate apie alaus ga mybą kaip apie galimą verslą? – Ne. Pernelyg gerai išmanau Lie tuvos įstatymus, kurie susiję su al koholio gamyba. Į tą liūną nenoriu lįsti. Geriau virsiu tik sau. Sakau, kad dabar atidaryti alaus daryklą, barą gali tik labai didelis entuzias tas arba idiotas. Reikia turėti ge ležinę kantrybę, nes iš tokio verslo daugiau vargo nei pelno. – Vis dar gyvas mąstymas, kad keli alaus gurkšneliai vaikams net labai sveika, gerina apetitą ir pan. Kokia jūsų nuomonė? – Taip nemanau. Esu griežtai nusi teikęs prieš nepilnamečių girdymą ir savo paties vaikams alaus neduodu. O jei prie kokio kiosko ar parduotu vės nepilnamečiai paprašo manęs nupirkti alaus, tai paimu pinigus ir nuperku už juos „Buratino“ ar kokio kito limonado. Ir tada bandau kuo greičiau bėgti iš tos vietos, nes kartą Pašilaičiuose gana ilgai būrelis vijo si. Esu ir pieno vietoj vyno pirkęs.

– Tikriausiai tenka girdėti kal bas, kad po alaus mėgėjų var du tiesiog slepiama yda. Ką at sakote? – Yda yra besaikis alkoholio varto jimas. Alaus vartotojų, kurie tiesiog geria alų, yra daug, o alaus mėgė jas – žmogus, kuris ragauja ir ži no ką, išsirenka kokybišką produktą ir žino, kada sustoti. Alaus kultūra

Sostinė iš alaus turizmo galėtų turėti nemažų pajamų, o dabar jas praranda. Pažvelkim į Prahą. yra daug platesnė ir įdomesnė, tu rinti gerokai ilgesnę istoriją nei vy no kultūra. Tik apie ją dar kalbama mažai, kažkodėl plačiau paplitęs požiūris, kad alus – skirtas prisi gerti, krepšinio „atributas“ ir pan. Su Alaus brolija, kurios seniūnas esu, stengiamės tai pakeisti ir pa rodyti, kad pasaulyje alaus kultūra laikoma lygiaverte vyno, viskio kul tūrai. Alaus brolijos nariams įdomu ne išgerti kelis bokalus alaus, o pa ragauti keliolikos, keliasdešimties

spalio 3–9, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

milijonieriai

Kompensacijų prašytojų eilės didėja Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt

Prasidedant naujam šildymo se zonui kompensacijų už būsto šil dymą panorę vilniečiai vėl rikiuo jasi ilgose eilėse. Vilniaus sociali nės paramos centre (VSPC) mies tiečiai kasdien lūkuriuoja net nuo 5 val. ryto. Šiemet gyventojų, pra šančių kompensacijos, daugiau nei pernai. Visi nori suspėti

rto sukaupęs J.Pinskus – turtingiausi Vilniaus politikai.

ar jam yra išlikusi prievolė teikti tur to deklaracijas. Tačiau VMI atstovai patvirtino, jog tai padaryti politikas turėjo, nes iki nušalinimo nuo parei gų 2012-aisiais jis daugiau nei pus metį ėjo vicemero pareigas. Pernai R.Adomavičius deklaravo tik 277 tūkst. litų turto bei santau pų, taip pat nurodė paskolinęs 546 tūkst. litų ir pats pasiskolinęs 450 tūkst. litų. „Milijonierius ir dabar nesu“, – informavo jis. Be R.Adomavičiaus, deklaracijų nepateikė konservatorius Valdas Benkunskas ir A.Zuoko partijos bi čiulis Žilvinas Šilgalis. Šis to daryti ir neprivalėjo, nes tarybos nariu ta

Tomo Lukšio / BFL nuotr.

po tik šiemet, o kodėl turto nedek laravo V.Benkunskas, nežinia. Vilniaus „skurdžiausi“

Beje, yra ir tarybos narių, kurių turtas siekia vos 100 tūkst. litų. Pavyzdžiui, Vienas „skurdžiausių“ sostinės savivaldybėje – A.Zuo ko koalicijai priklausantis tary bos narys Juozas Antanaitis, kar tu su žmona valdantis 130 tūkst. litų turtą. Už jį dar mažiau turto – tik 80 tūkst. litų – deklaravo Edga ras Stanišauskas. O LLRA atstovas Eduardas Trusevičius nurodo, kad visas jo turtas – 106 tūkst. litų pi niginių santaupų.

o alaus putą rūšių alaus, susipažinti su naujo mis jo rūšimis, daryklomis. – Ar susidomėjimas alaus kul tūra gali tapti pragyvenimo šal tiniu? – Taip. Pagrindinis mano verslas, iš kurio užsidirbu mokesčiams už butą ir dešrai, yra alaus turizmas. Esu alaus gidas, vežioju turistus po įvairius rajonus – tai Biržai, Pak ruojis, Pasvalys ir kt. Taip pat ren giu alaus degustacijas. – Ar alų tiktų vadinti moterų gėrimu? – Mūsų brolijoje yra gal net treč dalis moterų. Alų istoriškai pradė jo gaminti moterys. Alus iki vidu ramžių, kol atsirado vienuolynai ir vienuolių tradicijos, buvo eilinis jų namų ruošos darbas. O atsira dus vienuolynams, kur moterų ne buvo, vyrai buvo priversti pradė ti virti alų. Moterys geriau jaučia skonį bei aromatus ir reikia pripa žinti, kad jos yra geriausios aluda rės Lietuvoje bei pasaulyje. – Koks būtų jūsų maršrutas po Vilnių alaus mėgėjui? – Panašus kaip „Alutinio mara tono 2013“ žemėlapyje – 21 vieta. Žmones, pavyzdžiui, praleidžian

čius vieną vakarą Vilniuje, nuvedu į vietas, kurios įdomios ne tik dėl ge ro alaus, – tokias kaip barai „Būsi trečias“, „Prie Katedros“, „Šneku tis“, „Špunka“ ir t. t. – Kaip manote, Vilniuje galėtų klestėti alaus turizmas? – Tikrai taip. Tač iau Viln iu je alaus šventės baigėsi, kai me rijoje pasikeitė valdžia. Norėjome šiemet Vilniuje padaryti alaus fes tivalį, deja, valdžia neišdavė leidi mo. Tačiau jį sėkmingai surengėme Pakruojyje: dalyvavo 20 aludarių, buvo beveik 40 rūšių pilstomo alaus, miesto, kur gyvena 5 tūkst. žmonių, šventėje sulaukta apie 10 tūkst. lankytojų. Manau, Vilniuje alaus festivalis galėjo pritraukti ir 100 tūkst. žmo nių. Kitais metais numatome alaus festivalius ne tik Pakruojyje, bet ir Biržuose bei dar poroje miestų. O Vilnių vėl kol kas, matyt, teks ap lenkti. Sostinė iš alaus turizmo ga lėtų turėti nemažų pajamų, o da bar jas praranda. Be jokio pagrindo aiškinama, kad dėl to visi prasigers, pridarys problemų, nuostolių. Paž velkim į Prahą, kur alaus turizmas klesti: alumi mėgaujasi ir vietiniai, ir turistai, ir dėl to miestas toli gra žu neturi prastos reputacijos.

Nors pateikti prašymams gau ti kompensaciją už būsto šildymą laiko dar yra daug, – terminas nu matytas iki gruodžio 31 d., – Vil niaus gyventojai nori apsidrausti kuo greičiau. Dėl to pašalpas gau ti norintiems vilniečiams VSPC tenka atstovėti eilėse ne po vieną ar kelias valandas. „Laukiu nuo pusės šešių ryto. Kai paėmiau talonėlį, tai kurį laiką laukiau, bet ten buvo apie pusant ro šimto žmonių. Nusprendžiau nuvažiuoti namo per tą laiką, kol mano eilė ateis. Kol suvažinėjau, mano eilė praėjo ir nepatekau. Antrą kartą numeriuko paimti negaliu, nes jų nėra“, – skundėsi į keblią situaciją patekęs vilnietis Denisas Krasnoselskis. Vaikinas skundėsi, kad dėl su sidariusios situacijos nebuvo darbe, o kitos laisvos dienos ga li ir negauti. „Darbuotoja (VSPC darbuotoja – red. past.) man lie pė sugrįžti rytoj, o tai reiškia, kad vėl teks pusę penkių ryto keltis ir važiuoti čia“, – aiškino pasipikti nęs vaikinas. Reikia užsiregistruoti

Pasak Vilniaus savivaldybės So cialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės, eilės Kauno gatvėje įsikūrusiame VSPC susi daro dėl to, kad gyventojai nesi registruoja iš anksto. „Kabinetai, kurie priima gy ventojus be išankstinės regist racijos, kol kas yra tik trys. Gy ventojai nesinaudoja galimybe iš anksto registruotis ir nori pateik ti prašymus jau dabar. Dėl to eilė ir atsiranda“, – aiškino specialistė. Pasak jos, kiekvienas turi teisę tvarkyti savo reikalus, kada no ri ir kaip nori. „Iš tikrųjų, gali mybės yra kelios. O teisės aktas, kur is regl am ent uoja komp en sacijų teikimą, leidžia mokėti kompensacijas už du praėjusius

Auga: per šių metų rugsėjį jau pateikti 4343 prašymai dėl kompensa

cijų už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį. Tai 4,7 proc. dau giau nei pernai. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

mėnesius, jeigu asmuo atitinka įstatymo sąlygas“, – teigė I.Pa beržienė.

Kai paėmiau talo nėlį, tai kurį laiką laukiau, bet ten bu vo apie pusantro šimto žmonių. Anot jos, dažnai būna ir taip, kad gyventojai į eilę užsiregist ruoja iš anksto, tačiau vis tiek at vyksta ir stovi eilėje fiziškai – tai jau tapo savotiška tendencija. „Būna, užsiregistruoja ir nea teina, nepraneša bei neatšaukia to laiko. Kiti žmonės nemato laisvų vietų ir pyksta, kad pas mus ka lendorius užimtas“, – skundėsi I.Paberžienė. Norinčių daugiau nei pernai

2012–2013 m. šildymo sezonu kompensacijas už būsto šildymą gavo 37 062 asmenys, už geria mąjį vandenį – 5887, karštą van denį – 30 047 asmenys. Iš viso pernai buvo išmokėta apie 24,2 mln. litų.

Per šių metų rugsėjį jau pateik ti 4343 prašymai dėl kompensa cijų už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį. Tai yra pateik ta 205 prašymais (4,7 proc.) dau giau nei 2012 m. tuo pačiu laiko tarpiu (4138). „Dar anksti kalbėti, koks bus galutinis besikreipiančių asme nų skaičius. Rugsėjį prašymų pa teikta 4 proc. daugiau nei pernai. O kaip bus toliau, neaišku. Nes aktualiausi mėnesiai yra spalis ir lapkritis. Tik paskui bus galima kalbėti, ar bus daugiau. Tuo la biau kad prašymo pateikimas ir pačios kompensacijos gavimas yra skirtingi dalykai“, – aiškino I.Pa beržienė. Planuojama, kad kompensa cijų suma šiemet bus lygi praė jusių metų sumai. Visi asmenys, kurie į miesto Socialinių išmokų skyrių kreipsis iki Naujųjų metų, įgis teisę gauti kompensaciją at galine data nuo šių metų spalio 1 d. Kompensacijos už būsto šil dymą gali tikėtis tie asmenys, ku rių būsto šildymo išlaidos viršija 20 proc. skirtumą tarp asmens ar bendrai gyvenančių asmenų paja mų ir valstybės remiamų pajamų (350 litų), taip pat registruoti dar bo biržoje ar neįgalūs asmenys.

SPALIO 3–9, 2013

LIETUVA

Vilniaus rajono pinigų plovykla Schema paprasta – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) valdomo Vilniaus rajono milijonai atiduodami partijos kolegų laikraščiui vaiduokliui, o šis atsidėkodamas dar ir paremia pačią partiją pinigais. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Užburti laimėjimai

Dar 2010-aisiais laikraščius „Tygodnik Wileńszczyzny“ bei „Vilniaus krašto savaitraštis“ leidžianti UAB „Rejspa“, kurios akcininkai yra LLRA atstovai Seime Michalas Mackevičius ir Vanda Kravčionok, laimėjo net 0,5 mln. litų vertės Vilniaus rajono savivaldybės viešinimo lietuvių ir lenkų kalbomis konkursą. Po metų LLRA atstovų valdomos bendrovės apetitas padidėjo – jai, įvertinus numatytas galimybes pratęsti sutartį, Vilniaus rajono savivaldybė garantavo 1,5 mln. litų dydžio pajamas per kelerius metus. Tiesa, Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė sutarties galiojimą (nes ji sudaryta tik po neskelbtinų derybų, be viešojo pirkimo konkurso) ir savivaldybei teko „pasitaisyti“: paskelbti du atskiri viešojo pirkimo konkursai – informacijai viešinti lenkų bei lietuvių kalbomis. Be abejo, abu laimėjo „Rejspa“. Lietuviškajam leidiniui „Vilniaus krašto savaitraštis“ bei lenkiškajam „Tygodnik Wileńszczyzny“ metams ji užsitikrino po 250 tūkst. litų savivaldybės injekciją. 2012-aisiais krizė Vilniaus rajone tikriausiai visiškai baigėsi, o gal sutapo su rinkimais į Seimą, ir „Tygodnik Wileńszczyzny“ buvo apdovanotas 250 tūkst. litų, „Vilniaus krašto savaitraštis“ – rekordine 430 tūkst. litų suma.

suose yra tik vienas dalyvis laimėtojas. Kodėl? Atsakymas paprastas – į konkurso sąlygas įtraukiama iškalbinga sąlyga: „Ne mažiau kaip 90 proc. lietuvių kalba leidžiamo leidinio tiražo per pastarąjį kalendorinį mėnesį turi būti išplatinama Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.“ Lyg to nebūtų gana, nurodoma, jog leidinys per pastaruosius trejus metus turi būti įgyvendinęs „bent 1 spaudos paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų“. Be abejo, bent vienos iš šių sąlygų neatitinka nė vienas kitas laikraštis Lietuvoje, išskyrus „Vilniaus krašto savaitraštį“. Beje, palyginkime, Vilniaus miesto savivaldybė informacijai viešinti visais kanalais per metus išleidžia apie 300 tūkst. litų. Spauda remia partiją

Dar vienas iškalbingas faktas – ryšys tarp dosniosios LLRA valdomos savivaldybės ir „Rejspos“ toli gražu nėra vienapusiškas. Be gražių straipsnių apie Vilniaus rajoną, kuriam vadovauja LLRA, įmonės valdomoje žiniasklaidoje, ši bendrovė sunkiu metu net ir parėmė LLRA tiesiogiai.

Kol jie bus valdžioje, savo spaudai ims ne vieną milijoną, nors rajono žmonės vos galą su galu suduria.

nemato niekas – lenkai skaito „Tygodnik“. Sakot, kreiptis į savivaldybės Tarnybinės etikos komisiją? Taigi ten taip pat vieni LLRA atstovai, išskyrus vadovą. Skaudu, kad tos sąlygos pritaikytos tam vienam laikraščiui, tas pusė milijono nukeliauja jiems, nors rajonui tai – didžiuliai pinigai“, – teigė opozicijos atstovė, „Sąjungos TAIP“ narė Janina Šimkuvienė. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos bei Seimo narys Ryšardas Maceikianiecas, anksčiau rajone irgi leidęs laikraštį lenkų kalba „Nasz czas“, teigė, kad beveik pusė milijono per metus niekieno neskaitomam savaitraščiui yra „Dievo dovana“. „Jie gi prieš dvejus metus pusantro milijono įkišo tiems laikraščiams iš biudžeto – niekas neliepė grąžinti, net finansų ministrei rašiau laišką, bet niekas nesureagavo. Nei aš, nei kiti protingesni žmonės tų laikraščių neskaito. Visi gi suprantame – laisva spauda yra tokia, kuri kritiškai vertina valdžią. Jei spauda savo pagrindinės misijos nevykdo, o taip ir yra, tai tėra žalinga makulatūra. O kai jai skiriami milijonai, išvadas pasidaryti nesunku. Pažiūrėkite, koks to lietuviško laikraščio tiražas, – 200 ar 250 laikraščių. Man pačiam anksčiau teko leisti laikraštį, tikrai žinau, kad už 100 tūkst. litų per metus kukliai, su keliais darbuotojais galima išgyventi. O jie gauna milijonus. Kol jie bus valdžioje, savo spaudai ims ne vieną milijoną, nors rajono žmonės vos galą su galu suduria“, – piktinosi R.Maceikianiecas.

Už 250 laikraščių – milijonai

Viskas kartojasi ir šiemet: liepą vėl triumfavo 2645 egzempliorių tiražu leidžiamas „Rejspos“ lenkiškasis savaitraštis, informacijai viešinti skirta suma – standartinė, 250 tūkst. litų. Spalio 2 d. turėjo būti atplėšti ir lietuviškojo konkurso, verto vėl 430 tūkst. litų, vokai, paskelbtas laimėtojas, t. y. vienintelis konkurso dalyvis – tas pats LLRA valdomas leidinys „Vilniaus krašto savaitraštis“. Tačiau „Vilniaus dienai“ pradėjus domėtis konkursu, savivaldybė netikėtai jį pratęsė dar savaitei. Įdomiausia, kad „Vilniaus krašto savaitraštis“ kas savaitę išeina vos 250-ies egzempliorių tiražu. Specialiai parengtos sąlygos

Visuose konkursuose pageidaujamos skelbti informacijos kiekis, įkainiai, kitos sąlygos – identiškos. Beje, įkainiai – kosminiai ir pavydėti turėtų net didžiausi dešimtimis tūkstančių egzempliorių tiražu leidžiami bei Vilniaus rajone taip pat gan skaitomi nacionaliniai dienraščiai. Bet pastarieji net nedalyvauja ir visuose konkur-

Pavyzdžiui, per 2011-ųjų savivaldybių tarybų rinkimus „Rejspa“ LLRA skyrė 42,3 tūkst. litų (maksimalią tuo metu įstatymų leistiną sumą). Tuomet LLRA iškovojo rekordinį skaičių mandatų – 11 – Vilniaus miesto savivaldybėje. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad bandyta pervesti dar vieną tokio pat dydžio sumą, tačiau ji nebuvo įskaityta, nes viršytas tuo metu galiojęs juridinių asmenų paramos partijai limitas. Laikraštis vaiduoklis

Opozicijoje esantys Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai teigia, kad toks Vilniaus rajono pinigų plovimas – vieša paslaptis. „Niekam nėra paslaptis, kad konkursai skirti LLRA valdomiems laikraščiams. Bet niekas čia nieko ir nepakeis – ten reikia diplomatiškai ir gudriai dirbti, jei nori ką nors pasiekti, kitaip baigsi liūdnai. Nes visame rajone dirba vieni giminės. Manau, kad niekas nieko ir nebandė daryti, skundų niekas nerašo. Beje, to lietuviško laikraščio

Vsio zakonno

Vilniaus rajono savivaldybės atstovai po bene savaitės atsiųstuose atsakymuose į „Vilniaus dienos“ klausimus apeliavo į įstatymus. „Atvirame konkurse gali dalyvauti visi paslaugos teikėjai, kurie atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus. Perkančioji organizacija nenustato reikalavimo leidinio tipui. Atvirame konkurse gali dalyvauti visi paslaugos teikėjai, kurie atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus“, – dėstė Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Levko ir pridūrė, kad, pvz., 200 egzempliorių reikalavimas buvo nustatytas „remiantis Kultūros ministerijos skelbiama informacija apie vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų vidutinį tiražą“. Rajono merė LLRA atstovė Marija Rekst apie partijos bičiulių laimimus konkursus taip pat nelabai buvo linkusi kalbėti. „Negaliu kalbėti. Kada galėsiu? Nežinau, kreipkitės per sekretorę. Jūs norite visko staigiai – nežinau, kas ką ten valdo, jūs štai žinote gerai,

930 tūkst. litų

– mažiausiai tiek per pastaruosius kelerius metus Vilniaus rajonas skyrė 250-ies egzempliorių tiražu leidžiamam savaitraščiui.

 Veikėjai: LLRA atstovės M.Rekst (nuotr. apačioje) vadovaujamas Vilniau

V.Kravčionok valdomai įmonei.

o aš ne. Tikrai nežinau. Tai negaliu nieko ir atsakyti“, – kartojo merė. Laikosi nuošaly?

„Rejspos“ akcininkė Seimo narė ir LLRA atstovė V.Kravčionok tikino visiškai nesidominti, kas vyksta jos valdomoje įmonėje. „Aš net nežinau, kad vyksta konkursas, kad laimėtojai skelbiami, – jūs man tai sakote. Taip, įmonės akcijos man formaliai priklauso, bet aš nuo tos veiklos dabar lyg ir laikausi nuošaliau. Reikalus tvarko direktorė, tai nežinau nieko ir apie konkurso sąlygas. Ar pakanka 250 -ies egzempliorių tiražo informacijai? Manau, kaip rajonui, visai pa-

kanka“, – ramiai aiškino Seimo narė. Ji taip pat tikino, kad, nepaisant glaudžių „Rejspos“ ryšių su LLRA bei Vilniaus rajono savivaldybe, net ir per savivaldos rinkimus jos partija minėtuose laikraščiuose nebuvo liaupsinama, o laikraščiui skirti piniginę paramą partijai įstatymai esą taip pat nedraudė. „Na, taip, buvo parama ir partijai. Aišku, galima į viską žiūrėti ir pesimistiškai, kaip ir jūs žiūrit, kad viskas blogai. Bet aš pati, kaip Seimo narė, nesijaučiu supainiojusi jokių interesų. Pelno jokio nematome – nepamenu, kad kada nors būtų buvę mokėti dividendai“, – skundėsi V.Kravčionok.

SPALIO 3–9, 2013

LIETUVA

14p.

Ginklas lengvatikių medžioklėje – fantastiški darbo pasiūlymai.

A.Sabonis: nekenčiu intrigų Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Lietuvos krepšinyje – revoliucija: tarsi žaibu iš giedro dangaus trenkė Krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, pareikšdamas, jog traukiasi iš pareigų. Be to, vis mažiau vilties, kad savo poste išliks ir nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Įžvelgė kenkimą

Lietuvos krepšinio vairą A.Sabonis laikė nuo 2011-ųjų spalio. Netrukus, 2012-ųjų rudenį, į rinktinę sugrįžo J.Kazlauskas. Trenerio sutartis su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) galiotų iki 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, tačiau, įpusėjus Slovėnijoje vykusio Europos čempionato finalo turnyrui, papūtė kiti vėjai. 58-erių J.Kazlauskas prieš pat „EuroBasket“ finalo rungtynes su Prancūzija užsiminė, jog kažin ar norėtų toliau eiti savo pareigas. Grįžęs į Lietuvą strategas pažėrė kritikos LKF. „Buvo pora specialiai parašytų straipsnių, kuriuos greičiausiai organizavo žmonės, dirbantys federacijai. To negalėjo būti. Tai buvo padaryta tam, kad būtų pakenkta komandai. Ten buvo pasakyta, jog treneris – niekam tikęs, toks ir anoks. Jei žaidėjai suabejoja treneriu, kaip jie jo klausys?“ – svarstė J.Kazlauskas. Po trečiadienį įvykusio LKF Vykdomojo komiteto posėdžio nusprendė netylėti ir A.Sabonis. LKF prezidentas netikėtai pareiškė pasitraukiantis iš pareigų, o pagrindine sprendimo priežastimi įvardijo žiniasklaidos spaudimą nuo pirmosios rengimosi Europos čempionato finalo turnyrui dienos. Įžeidė partneriai

„Praėjo dveji metai, kai aš čia atėjau. Norėjau padėti krepšiniui, kai kas buvo nuveikta, kai kas – ne. Džiaugiuosi, kad mūsų rink-

tinė šiemet sužaidė labai gerai ir laimėjo sidabro medalius. Už tai norėčiau padėkoti žaidėjams ir treneriui J.Kazlauskui, kuris per trumpą laiką sugebėjo išspausti tikrai daug. Europos čempionato finalo turnyre buvau su komanda. Iš pradžių buvo sunku, antras etapas – lengvesnis. Vyrai parodė savo charakterį, – kalbėjo A.Sabonis. – Nuo pirmos dienos, kai buvo paskirtas J.Kazlauskas, prasidėjo spaudimas. Rinktinės dusinimas vyko iš lėto, o galiausiai buvo prieita prie įžeidinėjimų. Nesuprantu kodėl. Vyrai susirinko, stengėsi. Nesuprantu – kodėl mes džiaugiamės ir didžiuojamės savo krepšiniu, tačiau nuo pat pirmos dienos jį smaugiame? Prieš antro etapo rungtynes – trenksmas lyg iš giedro dangaus. Puikiai suprantu, kodėl Jonas įsižeidė.“

Atėjau čia dirbti norėdamas krepšiniui gero, tačiau dabar nusprendžiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą ir viską užbaigti.

A.Sabonis įvardijo ir žiniasklaidos priemonę, kuri užrūstino J.Kazlauską. Treneris įsižeidė dėl portale basketnews.lt po pirmojo varžybų etapo pasirodžiusio Roko Buračo rašinio „Fiasko išvengėme. Kas toliau?“. Būtent po šios publikacijos prieš pirmąsias Europos čempionato antro etapo rungtynes su prancūzais dėl atsistatydinimo apsisprendė ir A.Sabonis. „Labiausiai įžeidė basketnews.lt . Portalas – federacijos partneris ir taip užpuolė. Už ką? Už vienas pralaimėtas rungtynes Balkanų pragare? Jie visur skrido kartu, visur dalyvavo ir taip elgėsi, – apmaudo neslėpė A.Sabonis. – Aš trenerio

vietoje irgi įsižeisčiau. Jei rinktinės trenerį aš pakviečiau, vadinasi, šešėlis krenta ir ant manęs. Buvo bandyta kiršinti J.Kazlauską su Gintaru Krapiku. Normalus darbinis įvykis, o iš to buvo išpūstas burbulas. Atėjau čia dirbti norėdamas krepšiniui gero, tačiau dabar nusprendžiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą ir viską užbaigti. Nekenčiu intrigų ir jose nedalyvausiu.“ Laukia trenerio žodžio

Nors A.Sabonis parašė atsistatydinimo pareiškimą, jį dar turės patvirtinti neeilinė LKF konferencija. Anot LKF atstovo Daliaus Matvejevo, jos data bus paskelbta artimiausiu metu. J.Kazlauskas antradienį stebėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Rygos VEF ekipų rungtynes Eurolygos atrankos turnyre, o vakar anksti ryte, nelaukdamas LKF Vykdomojo komiteto posėdžio išvadų, išskrido į Kiniją, kur treniruos Guangdongo „Southern Tigers“ komandą. „Treneris pats pasakys, ką nuspręs“, – teigė A.Sabonis. Trečiadienį J.Kazlauskas telefonu neatsiliepė. Paklaustas apie galimą įpėdinį, A.Sabonis buvo nekalbus. „Tas žmogus tikrai atsiras ir, manau, bus dar geriau. Aš šiuose reikaluose daugiau nedalyvausiu. Tai kainuoja daug nervų, o man daktarai liepia patausoti sveikatą“, – kalbėjo krepšinio legenda.

Įvertinimas LKF Vykdomasis komitetas įvertino Lietuvos rinktinių pasirodymus šių metų pasaulio ir Europos čempionatuose. Sidabro medalius iškovojusios vyrų rinktinės pasiekimas įvertintas labai gerai, Europos čempionato pirmo etapo barjero neįveikusi moterų rinktinė – nepatenkinamai, o visų amžiaus grupių jaunimo rinktinių pasirodymai – gerai.

us rajonas skiria milijonus partijos kolegų Seimo narių M.Mackevičiaus bei BFL nuotr.

Komentaras

Žydrūnas Plytnikas VPT di rek torius

ei nebū na konk re čių skundų, į Vie šų jų pirki mų tar nybos (VPT) akiratį tokie atvejai paprastai nepaten ka. Yra juk ne tik 60 savivaldybių, bet apskritai 6 tūkst. perkančių jų organizacijų. Bet jei

gauname informacijos, kad yra dirbtinai ribojančios są lygos arba są lygos tinka tik vienam dalyviui, žiniasklaidos leidiniui ar kitam paslaugų teikėjui, VPT visada tai tik ri na. Nebūti na laukti, kol įvyks konkursas ir bus paskelbti laimėtojai. Kaip suprantu, konkurso sąlygų niekas neskundė, tačiau dar viena bėda yra tai, kad net ir gavus skundą kar tais sunku nustatyti, kur yra pa žeidi mas, nes preten zijos surašomos abstrakčiai, be detalių. Dėl šio konkurso – jo skaidrumas tikrai kelia daugybę abejonių, ta suma tikrai didžiulė, vertinant rajono savivaldybės kontekste. Tad kai tik gausime skundą, pradėsime tyrimą.

 Problemos: neoficialių šaltinių teigimu, A.Sabonį (dešinėje) ir J.Kazlauską paveikė trintis pačioje LKF. BFL nuotr.

spalio 3–9, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

Mokytojas iš pašaukimo Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Koks tikslas, tokios priemonės

Valentinas Beržiūnas

ei Liet uvos užsien io pol it ikos for muotojų tikslas – būt i matom iems Europoje ir pasaulyje, turbūt reikė tų sut ikt i, kad dabart inė šal ies už sienio pol itika – efektyvi. Syk į Liet uva kėlė tiksl ą būt i matomai. 2004 m. Vilniaus universitete buvo prista tyta Lietuvos – „reg iono lyderės“ idėja. Lie tuva, kaip kok ios Jungtinės Valstijos, tada „band žiusios demokrat iz uot i“ Vidur in ius Rytus, ėmėsi panašaus darbo Ryt ų Euro poje. Deja, nei supervalst ybei , nei super valstybės sąjung ininkei – Lietuvai – nepa vyko atlikti darbo tinkamai. Tiesa, Lietuva, jos užsien io pol it ikos formuotojų suprat i mu, kur į laiką pabuvo „matoma“ ir, matyt, tai jau gerai...

Primena iš kaimo į miestą at vykusį žmogų, kuris visaip bando tapti „miestiečiu“, nes mano, kad kiekvienas mies tietis neva į jį žiūri iš aukšto. Dabar Lietuva vėl „matoma“, tiksliau, ban do būt i matoma ir pavyzd ine sąjung in in ke. Nesen iai pirm in inkavo Europos sau gumo ir bendradarbiav imo organ izacijai, dabar ES Vadovų Tarybai, vėliau tikisi tap ti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nenuolatine nare... Jeig u Lietuvoje žmonės gyventų kaip ko kioje Skandinavijoje, šie Lietuvos užsienio politikos prioritetai galbūt nebūtų kritikuo tini. Kodėl gi ne! Tačiau Lietuvoje žmonės neg yvena taip gerai, todėl valstybės apa ratas turėtų matyti, kok ios bėdos sleg ia vi suomenę, ir pasitelkdamas užsienio politi ką jas spręsti. Sunku pasakyti, kaip postas JT Saugumo Taryboje galėtų padėti spręs ti emigracijos problemą... Kas iš tiesų motyvuoja Lietuvos užsien io pol it ikos formuotojus priimt i vienus ar ba kitus sprend imus – sudėt inga pasak y ti. Tačiau bendros tarp jų vyraujančios idė jos leidžia kelti prielaidą, kad egzistuoja ne visavert išk umo jausmas. Šis rag ina juos įtikt i, pritapt i, įsiteikt i... Primena iš kaimo į miestą atvykusį žmog ų. Jis visaip bando tapt i „miest iečiu“, nes mano, kad kiekv ie nas miestietis neva į jį žiūri iš aukšto. Lie tuvos visuomenėje toks pož iūris dar labai gajus. Taip pat ir valst ybė. Atrodo, kad Liet uva, užs ien io pol it ikos formuotojų akim is, – „prov incija, privalant i įsiteikt i Vakarams, į kur iuos būt ina lyg iuot is“. Galbūt ger iau būtų ne įsiteikti, o tapti lyg iaverčiams, kad mus iš tiesų pripaž intų?

eštadienį dauguma mūsų vienai die nai sugrįšime į mokyklą – pasveikinti mokytojų jų dienos proga. Šį atsakin gą darbą dirbti gali tikrai ne kiekvie nas, kaip įsitikinęs aštuoniolika metų lie tuvių kalbos mokytoju dirbantis Rimantas Ganseniauskas. „Būdamas penkiolikos šešiolikos jau žino jau, kad būsiu mokytojas“, – interviu „Vil niaus dienai“ sakė Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje lietu vių kalbą dėstantis ir sunkiojo metalo mu zikos grupėje „Mandragora“ gitara grojantis 41-ų R.Ganseniauskas. Sakysite, kas gali bū ti bendra tarp tokio solidaus dėstomo dalyko ir metalo? Muzika yra R.Ganseniausko pomė gis, kuriuo puikiai sugeba paįvairinti savo tik rąja veikla visada laikytą mokytojo darbą.

– Rimantai, užsiminėte, kad apie moky tojo profesiją minčių turėjote jau paaug lystėje. Kas pastūmėjo šio kelio link? – Vaikystėje svajojau tapti karininku, bet paskui pasaulėžiūra apsivertė. Būdamas penkio likos šešiolikos jau žinojau, kad būsiu moky tojas. Buvau humanitaras, reikėjo nuspręsti tik viena – kurį dalyką pasirinkti. Iš pradžių norėjau tapti vokiečių kalbos mokytoju, bet tikriausiai tas tautinis atgimimas (mokyklą baigė 1990 m. – red. past.), perversmo vėjai paskatino labiau domėtis lituanistika. Buvo me pirmoji laida, kuri gavo Lietuvos Respub likos atestatus. – Kokio požiūrio iš kitų sulaukiate, kad esate mokytojas ir muzikantas? – Nemanau, kad tai kas nors neįprasta. Tu riu daug draugų, kurie dirba mokytojais ir groja tą pačią muziką. Manau, kad nieko tai nestebina. – Kaip muzikinis kelias atvedė iki gru pės „Mandragora“? – Brązginau gitara, bet nemaniau, kad pra dėsiu rimčiau groti. Mano krikštatėvis ko kiais 1978 m., tais hipių laikais, turėjo grupę. Jis man nupirko gitarą, parodė pirmuosius akordus, tačiau tada manė, kad pagrosiu me tus ir numesiu. Bet užsikabinau. O grupę su kūriau jau baigęs universitetą. – Kas labiausiai žavi mokytojo darbe? – Iššūkiai. Pats turėjau labai šaunių moky tojų. Tarybiniais laikais vyko tokia laida „10 x 10“, tarpusavy kovodavo miestai. Ukmer gės komandai atstovavo mano mokyklos mo kytojai. Tais laikais jie mums buvo žvaigždės. Įsivaizduokit, buvo vienas vienintelis kana las ir per jį rodydavo žaidime dalyvaujančius mūsų mokytojus. Jie buvo pavyzdys, žinojau, kad tas darbas yra pilnas iššūkių ir kad ne bet kas gali jį dirbti. Tai buvo ir iššūkis sau pa čiam – ar galėsi tai daryti? Kita vertus, tais laikais nebuvo labai didelio profesijų pasirin kimo, tai atsirado vėliau. Aš augau tada, kai buvo kelios pagrindinės profesijos – moky tojo, gydytojo, policininko (šypsosi). Į tai ir orientavausi. – Nuo ko labiausiai pavargstate mokyk loje? – Krūviai dideli, ne visada pavyksta įdomiai pravesti pamoką, nes turint šešias septynias pamokas per dieną ir fiziškai, ir protiškai yra sunku kiekvienai jų pasiruošti, kad būtų nuo iki. O norisi, kad būtų. – Ar dideli dabar mokinių reikalavimai mokytojams? – Manau, kad taip. Reikalavimai dideli ne tik mokinių, bet ir tėvų. Mokytojas yra ir policininkas, ir teisėjas, ir tėtis, ir mama, jei

Veidas: R.Ganseniauskas teigia nesąs nei griežtas, nei per daug atlaidus, tiesiog stengia

si bendrauti nuoširdžiai, diegti vaikams didžiausią sau vertybę – žmoniškumą.

kas ne taip, iškart pradedama galų ieškoti. Mokytojas iš tikrųjų turi labai daug nerašy tų pareigų. – Kokių savybių reikia norint pelnyti vaikų pasitikėjimą, išpuoselėti tą drau gišką santykį? – Na, čia, manau, labai svarbus pats situaci jos valdymas psichologiniu požiūriu. Pažįstu daug puikių specialistų lituanistų, bet moky tojais dirbti jie negali. Nežinau, ar tų savybių galima išmokti, gal tai įgimti dalykai?

Vaikai yra skeneriai. Nes varbu, tu vyras ar mote ris, vaikai nuskenuoja tave per kelias minutes.

– Ar įmanoma suderinti lietuvių kalbą ir muziką? Kaip per pamokas panaudojate savo muzikinius sugebėjimus? – Būna, kad pagrojame ir padainuojame. Ir Salomėjos Nėries „Senelės pasaką“ kažkada dainavome roko stiliumi. Įmanoma visa tai suderinti, ir mokiniams tai labai įdomu, ki taip, netradiciška. – Kalbant apie mokymo sistemą, modu lį, ko, jūsų galva, trūksta? Ką būtų gali ma daryti kitaip? – Vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse ugdymas yra profiliuotas, pasiūla nemaža ir įdomi. Bet, manau, reikėtų daugiau praktinių da lykų – ekonomikos, kas jiems būtų pravar tu, teisinių pagrindų ir panašiai. Tokių daly kų trūko, kai aš baigiau mokyklą, bet trūksta jų ir dabar. Duodame daug sausų žinių. Pa vyzdžiui, mūsų laikais buvo toks mokoma sis dalykas – šeima. Žinojai, kas yra vyras, kas moteris, kas tie santykiai, kaip juos kur ti. Manau, toks dalykas irgi praverstų. – Kokias vertybes puoselėjate pats ir ko mokote vaikus? – Didžiausia vertybė man yra žmoniškumas. Kad žmogus žmogui būtų ne vilkas, o žmo gus. Žinoma, pasidaliji ir ta per gyvenimą sukaupta patirtimi.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

– Gal prisimenate kokią linksmą ar ne itin malonią mokinių jums iškrėstą išdaigą? – Buvo viena tokia, kai dirbau Pilaitėje. Sa vo spintelėje laikydavau bandeles. Kartą per pertrauką, kol manęs nebuvo, kažkas ten įlin do, į bandelę įkišo nulaužtą šakutę ir pripy lė lipalo. Tai buvo toks neskaniausias mano išbandymas. – Lengva su mokiniais rasti bendrą kal bą? Ar jie vis dėlto linkę šiauštis? – Tai ir yra pedagogo menas, turi rasti priė jimą prie kiekvieno, vaikai skirtingi. Manau, nuoširdumas paperka. Jei nepateiki savęs kaip diktatoriaus, esi atviras, problemų nė ra. Daugelis dabar baisisi, koks čia jaunimas, kokia karta. O iš tiesų – puikiausi. Išleidau dvyliktokus – nuostabūs mokiniai, iniciaty vūs, veržlūs, ir pats kartais šio to iš jų pa simokydavau. Nebijo, bando, jie visai kito kie, nei mes buvome. Jie laisvesni. Esu labai pozityviai nusiteikęs dėl ateities. Visos ži nios prasideda nuo kraupiausių dalykų, o ge ri, pozityvūs paskęsta toje jūroje. – Ar vyrui mokytojui lengviau? – Na, žinot, yra tokių moteriškių, kurios puikiai tvarkosi. Ir yra vyrų, kurių ūgis – du metrai, bet jiems nepavyksta. Vaikai yra ske neriai. Nesvarbu, tu vyras ar moteris, vai kai nuskenuoja tave per kelias minutes. Gerai būtų, jei mokykloje būtų pusiausvyra – pa našus skaičius mokytojų vyrų ir moterų, kad vaikai gautų ir vyriško, ir moteriško auklėji mo, kaip šeimoje. – Kaip manote, ar kada nors pasuksite iš mokyklos kur nors kitur? – Norėčiau pamėginti pagyventi be mokyk los, bet nežinau, kiek ilgai ištverčiau. Gyve nime daug darbelių esu išbandęs, bet visi jie buvo kaip pašaliniai. Pagrindinė mano veik la yra mokykla. – Sakote, nežinote, ar ištvertumėte. Tai kas labiausiai čia šaukia sugrįžti? – Pats procesas. Jei jau aštuoniolika metų dirbu mokytoju, matyt, čia jau mano vieta.

Visą interviu skaitykite vilniausdiena.lt/

spalio 3–9, 2013

ekonomika Didžiulis pastatas Vilniuje kyla be jokių leidimų, o kai inspektoriai nurodo jį nugriauti, staiga pasikeičia statybų bendrovės. Tačiau statybas prižiūrintys pareigūnai kažkodėl nepastebi, kad joms vadovauja tas pats žmogus.

Ignoruoja: aferų meistro S.Rachinšteino (dešinėje) bendrovėms – nė motais statybų leidimai, nes jis jaučiasi po teisėjų sparneliu. Pavyzdžiui,

VAT teisėjas D.Rinkevičius yra priėmęs net kelis S.Rachinšteino bendrovei „Serneta“ palankius sprendimus.

Stebuklai – ir statybų aikštelėje, ir teisme Lina Bagdžiūnaitė

administraciją per tris mėnesius išduoti naują.

Leidimą kažkas pataisė

Šešėlinis milijonierius Sergejus Rachinšteinas nesuka galvos, kaip gauti statybų leidimą. Jo statytinių vadovaujamos bendrovės stato ką nori ir kur nori. Jie įsitikinę: bus pastatas – atsiras ir leidimas. Vilniuje kartą taip jau nutiko. Pačiame sostinės centre, Teatro gatvėje, vietoj garažo iškilo trijų aukštų namas. Su S.Rachinšteinu siejama bendrovė „Grangeras“ 2008 m. buvo gavusi leidimą tik rekonstruoti garažą. Tačiau Vilniaus savivaldybės išduotą dokumentą kažkas ištaisė – baltos spalvos korekciniu pieštuku buvo užtušuotas žodis „rekonstrukcija“, o ant jo užrašyta – „nauja statyba“. Dėl pastato statybų kilęs skandalas išgąsdino ir Seimo narę Aureliją Stancikienę, nes pastatas kilo vietoj jos tėvų garažo. S.Rachinšteinas iš šios situacijos išsisuko jam įprastu būdu – pasinaudojo tuo, kad yra pristeigęs daugybę bendrovių. „Grangeras“ namą skubiai pardavė bendrovei „Finiens“, o ši – įmonei „Emilė“. Vėliau teisme niekas net nekreipė dėmesio, kad visos šios bendrovės siejamos su S.Rachinšteinu. Praėjusių metų pabaigoje teisėjo Ramūno Gadliausko pirmininkaujamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad statybos leidimas buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau priėmė S.Rachinšteinui palankų sprendimą. Teismas nurodė panaikinti seną statybų leidimą, tačiau kartu įpareigojo Vilniaus savivaldybės

Inspektoriai nuleido rankas

Įsitikinęs, kad leidimai atsiranda tada, kai jų reikia, šešėlinis milijonierius griebėsi naujų statybų. Justiniškių gatvėje jis nusprendė padidinti beveik 5 tūkst. kv. metrų ploto pastatą, kuris anksčiau priklausė Taupomajam bankui. Darbų vėl ėmėsi jo paties bendrovės. Oficialia pastato savininke tapo bendrovė „Finiens“, o jį stato kita pogrindinio milijonieriaus statytinio Andrejaus Nikitenkos vadovaujama įmonė „Bordolina“. Be leidimų statomą pastatą greitai pastebėjo statybos inspekcija ir įpareigojo nugriauti savavališkai suręstas konstrukcijas. Tuomet vietoj bendrovės „Bordolina“ darbus buvo įpareigota atlikti to paties A.Nikitenkos vadovaujama įmonė „Grangeras“. Tai ta pati bendrovė, kuri gavo suklastotą leidimą statyboms Teatro gatvėje. Tuomet užsimerkė ir statybas prižiūrintys inspektoriai. Kelis kartus paprašę pašalinti trūkumus jie galiausiai nusprendė, kad statybos darbai nevyksta. Užsakė vieni, mokėjo kiti

S.Rachinšteinas ir jo statytiniai numoja ranka ir į statybų inspektorius, ir į įvairius darbus statybose atliekančias bendroves. Ne viena S.Rachinšteino užsakymu pastatus stačiusi įmonė vėliau atsidūrė prie bankroto ribos. Milijonierius joms ne tik vengia mokėti pinigus, bet ir pateikia didžiulius ieškinius. Viena apgautų – Taikomosios gruntų mechanikos mokslo ins-

titutas. Ši įstaiga pagal sutartį su bendrove „Grangeras“ atliko dalį statybos darbų. Tačiau už šiuos darbus 45 tūkst. litų sumokėjo ne „Grangeras“, bet kita S.Rachinšteino įmonė – dabartinė pastato Teatro gatvėje savininkė „Emilė“. Netrukus po to, kai buvo padarytas šis pervedimas, „Emilė“ kreipėsi į teismą ir reikalavo, kad institutas grąžintų pinigus. Esą ši įstaiga neatliko pagal sutartį numatytų darbų. Vilniaus apygardos teismas (VAT) patenkino šios bendrovės prašymą.

Ne viena S.Rachinšteino užsakymu pastatus stačiusi įmonė vėliau atsidūrė prie bankroto ribos.

Pastato niekas nestatė?

Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavo ir bendrovė „Tradicija“. Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, parduotuvių pastatą stačiusi „Tradicija“ teismuose iš šešėlinio milijonieriaus įkurtos bendrovės LNTV bandė atgauti pinigus už statybos darbus. Pirmosios instancijos teismai statybininkų ieškinį patenkino, tačiau verslininkus pribloškė Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės vadovaujamos kolegijos sprendimas. Nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas, AT kolegija nusprendė, kad sutarties dėl jo

statybos visai nebuvo, nes neišliko jos originalas. Kas lankstosi aferų meistrui?

AT, vadovaujamas Gintaro Kryževičiaus, pagalbos ranką S.Rachinšteinui ištiesia net tuomet, kai visi kiti teismai jau būna priėmę priešingus sprendimus. Šio teismo teisėjos S.Rudėnaitės vadovaujamos kolegijos priimtas sprendimas dėl pastato Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, nustebino daugybę verslininkų. Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavusi statybos bendrovė „Tradicija“ bandė iš LNTV už darbus išieškoti pinigų, tačiau kažkur dingo darbų sutarties originalas. AT kolegija nusprendė, kad tokios sutarties visai nebuvo, nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas. Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas patikėjo S.Rachinšteino advokatų pateiktais akivaizdžiai suklastotais dokumentais apie ypač gerą bendrovės LNTV finansinę padėtį ir atsisakė jai kelti bankroto bylą. LVAT teisėjo Ramūno Gadliausko vadovaujama kolegija pripažino, kad S.Rachinšteino bendrovių pateiktas leidimas statyti pastatą Teatro gatvėje buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti naują. VAT teisėjas Dainius Rinkevičius yra priėmęs kelis S.Rachinšteino bendrovei „Serneta“ palankius sprendimus. Praėjusių metų vasarį D.Rinkevičius patenkino bendrovės „Serneta“ prašymą dėl prastos finansinės padėties atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Nepraėjus nė

metams, šios bendrovės padėtis staiga pagerėjo ir VAT atsisakė kelti jai bankroto bylą. Vasarį D.Rinkevičius paskelbė dar vieną sveiku protu sunkiai suvokiamą sprendimą. Jis nurodė bendrovėms „Rivona“ ir „Norfos mažmena“ grąžinti S.Rachinšteinui 7 mln. litų, kuriuos prieš penkerius metus jis išleido Rusijoje pirkdamas žemės sklypus. Bendrovėms „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ liko tik Rusijos įmonių pavadinimai. Tačiau jose nebėra jokio turto, nes S.Rachinšteinas tuos sklypus jau pardavė. VAT teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė sustabdė didžiulę finansinių nusikaltimų bylą, kurios įkalčius prokurorai rinko keletą metų. Ji nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad jis išaiškintų, ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras gali patikslinti kaltinimus. KT sprendimą priims tik gruodį, o kitų metų pradžioje bylai sueis senatis. Kauno apygardos teismo teisėjai Izoldai Nėnienei atitenka nagrinėti dauguma su S.Rachinšteinu susijusių įmonių bylų. Ir beveik visos šios bylos išsprendžiamos šešėlinio milijonieriaus naudai. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tadeušas Osipovičius nematė reikalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad S.Rachinšteino bendrovė „Serneta“ iš valstybės bandė susigrąžinti per 119 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija neabejoja, kad toks bandymas buvo neteisėtas, nes bendrovė „Serneta“ kelis kartus pateikė visiškai skirtingas ataskaitas apie 2006 m. turėtą turtą. PR

spalio 3–9, 2013

ekonomika

Lengvatikių medžioklėje – fantasti Nors savo elektroninio pašto adreso nedalijame į kairę ir į deši nę, mus dažnai pasiekia laiškai, siūlantys kokias nors paslaugas: sudalyvauti loterijoje, stebuklingai sulieknėti, ką nors pasididin ti ar pasimažinti. O kartais gauname ir darbo pasiūlymą. Bet susi gundyti gražiais pažadais nereikėtų.

Vaida Kalinkaitė v.kalinkaite@diena.lt

Stulbinančios galimybės

„Laba diena, aš esu didelės tarp tautinės bendrovės žmogiškųjų išteklių atstovas. Mūsų bendrovė aktyviai dalyvauja ne tik savo, bet ir savo antrinių įmonių vykdomo je veikloje. Šiuo metu mes ieškome vadybininkų, galinčių dirbti Euro poje“, – maždaug taip prasideda visi laiškai, siūlantys darbą. Toliau vardijama, kad pustre čio tūkstančio eurų siekiančią al gą dar galima pasididinti gaunant premijas už gerą darbą. Dirbti te reikia 2–3 valandas per dieną ir ku riuo paros metu tai darysite, visiš kai priklauso nuo jūsų. Laiškas baigiamas prašymu at siųsti asmeninius duomenis: vi są vardą ir pavardę, šalies ir mies to, kuriame gyvenate, pavadinimus, elektroninio pašto adresą bei tele fono numerį. Jei tiksite darbui, su jumis telefonu arba elektroniniu paštu susisieks už tai atsakingas as muo. Be to, paraginama, kilus klau simų, kreiptis elektroniniu paštu. Viskas atrodo per gerai, kad bū tų tiesa? Taip ir yra. Nors esame įpratę, kad sukčiai dažniausiai nori pasisavinti mū sų pinigus, jie gali pavogti ir kai ką vertingesnio – mūsų tapatybę. Nurodytu paštu nusiuntę savo as meninius duomenis jūs ne tik ne sulauksite darbo pasiūlymo, jūsų vardu gali būti įvairiai sukčiauja ma, vykdoma kita nusikalstama veikla užsienio valstybėse. Iškart atsiuntė sutartį

Dienraščio žurnalistai nuspren dė pasinaudoti pasiūlymu pateikti klausimų ir patikrinti, kiek išmo nės turi sukčiai.

„Laba diena, gavau jūsų laišką su darbo pasiūlymu. Mane labai sudomino jūsų įmonės siūlomos galimybės. Bet prieš išsiųsdama CV norėčiau paklausti kelių kilu sių klausimų. Pastebėjau, kad laiške nepami nėjote įmonės pavadinimo. No rėčiau pasidomėti, kokiai įmo nei atstovaujate. Taip pat norėčiau pasitikslinti, kokias pareigas turėtų prisiimti vadybininkas? Jūsų įmo nė plėtoja verslą daugelyje sričių: nekilnojamojo turto, naujų bend rovių steigimo ir t. t. Ar tektų dirb ti konkrečioje srityje? Be to, iš anksto norėčiau sužino ti, kokios yra algos didėjimo gali mybės ateityje? Ar galėsiu nuolat dirbti iš savo namų?“ – tokio turi nio laišką nusiuntėme tariamiems darbdaviams. Atsakymo teko palaukti keletą dienų, tačiau paaiškėjo, kad apga vikai netgi labai atsidavę savo veik lai. Jie atsiuntė laišką su atsaky mais ir į tuos klausimus, kurie net nebuvo iškelti. Be to, pridėjo ir ta riamo įmonės direktoriaus jau pa sirašytą bei nuskenuotą bandomo jo laikotarpio darbo sutartį. Ne viskas sutampa

„Laba diena, dėkojame už jū sų susidomėjimą nuostabia mūsų „Megatrade Holding“ kompani ja, – laišką pradeda Hulio Bestovu pasivadinęs tariamas žmogiškų jų išteklių vadybininkas. – Mūsų įmonei priklauso daugybė indust rinių ir konsultacijų įmonių.“ Klaidų galima pradėti ieškoti jau dabar. Tiesa, šią gal pastebėti būtų daug sunkiau, jei ne prieš tai minė ta darbo sutartis, pridėta prie laiš ko. „Megatrade Holding“ bendro vė iš tiesų egzistuoja. Bet įmonės logotipas jos tinklalapyje yra vi

Praktiniai elektroninių viešųjų pirkimų (CVP IS) mokymai:

2013 m. naujovės – konsultaciniai mokymai Seminarai vyks: Vilniuje – spalio 18 d.

Programa 1. Viešųjų elektroninių pirkimų teisinis reglamentavimas. 2013 m. naujovės. 2. Elektroninis parašas ir elektroniniai dokumentai. 3. Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (CVP IS). 4. Tiekėjo elektroninio pasiūlymo pateikimas. 5. Skelbiamų ir neskelbiamų pirkimų vykdymo CVP IS ypatumai bei skirtumai. 6. Elektroninio aukciono vykdymas. 7. Mažos vertės elektroninių pirkimų ypatumai tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms. 8. Pirkimo skelbimo ir sąlygų publikavimas, kai nevykdomas elektroninis pirkimas. 9. Metinių pirkimų planų publikavimas ir koregavimas. 10. Techninių speciﬁkacijų projektų skelbimas. 11. Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių publikavimas. 12. Viešųjų pirkimų ataskaitų pateikimo tvarkos pakeitimai.

Mokymai – 299 Lt (be PVM) Registracija interneto svetainėje www.dorevi.lt, e. paštu seminarai@dorevi.lt, tel. (8 37) 713 344, 8 615 85 387.

siškai kitoks nei ant atsiųstos su tarties. Be to, tikroji įmonė užsii ma išskirtinai su statyba susijusia veikla: inžinerija, elektromechani ka, statybomis. Su konsultacijomis, nekilnojamuoju turtu, logistika ar kitomis išvardytomis veiklomis ji neturi nieko bendra. „Tarp mūsų pagrindinių veiklų yra įvairios produkcijos infrastruk tūrų kūrimas besivystančiose šaly se ir naujų produktų bei paslaugų technologinė plėtra, – skambiais žodžiais laišką tęsia sukčiai. – Mes taip pat įgyvendiname klientų pa geidavimus tam, kad optimizuotu me esamų klientų verslą ir pavers tume jį pelningu.“

Žinoma, laiško pa baigoje nepamirš tama dar kartą pa prašyti asmeninių duomenų.

Toliau laiške aiškinama, kad dėl įmonės plėtros atsirado laisvų po zicijų Įmonės verslo ir inovaci jų departamente, kuris rūpina si inovatyviomis technologijomis bei teikia finansines konsultacijas klientams. „Šioje įmonės pozicijo je laimingasis kandidatas bus atsa kingas už įvairių nebrangių rinko daros tyrimų vykdymą“, – aiškina H.Bestovas. Kažkodėl staiga darbo pobūdis iš inovacijų pasikeitė į rinkos ty rimus. Bet kiekvienas norėtų būti, kaip sako apsimetėlis vadybinin kas, laiminguoju kandidatu, todėl su sukčiais palaikome ryšį toliau. „Pavyzdžiui, verslininkui Bo bui priklauso didelė įmonė Kini joje ir jis trokšta išplėsti rinką bei pardavinėti savo produktus Ispa nijoje“, – lyg iš knygelės vaikams ištrauktą frazę skaitau darbo pobū dį aiškinančiame laiške. Sukčius nurodo, kad įprastas bū das plėtoti rinką – pradėti derybas su keliomis panašią produkciją par duodančiomis įmonėmis Ispanijoje,

Vilionės: jei gavote laišką, kuriame dėstomi pasiūlymai atrodo pernelyg g

duomenis išgauti bandantys sukčiai.

o susitarus nugabenti visas prekes, mokant didžiulius mokesčius, į Ispa niją. Kitas būdas – įkurti savo įmonę, ieškoti tinkamų patalpų ir darbuoto jų, o tai taip pat reikalauja daugybės lėšų. Tačiau butaforinė įmonė turi daug geresnį variantą. Ji kliento už sakymu reklamuoja norimą parduoti produktą internete bei žiniasklaidoje ir taip sudomina klientus. Argi tai ne džiugi žinia versli ninkams? Toliau laiške pateikiama džiugi žinia ir norintiems įsidar binti: nereikia jokios patirties nei pardavimo, nei reklamos srityje. „Jums tereikia mokėti sukurti ryšius su klientais ir būti pasiry žusiems sunkiai dirbti“, – tikina H.Bestovas ar kad ir kas jis būtų. Sąlygos vis keičiasi

Dabar galime trumpai aptarti, ką iki šiol sužinojome iš sukčių. Iš pradžių įmonė ieškojo vadybininko. Pas kui – verslo ir inovacijų specialis to, kuris staiga tapo rinkos tyrimų specialistu. Na, o į laiško pabaigą paaiškėja, kad vis dėlto teks dirb ti su pardavimu ir reklama susiju sioje srityje. Bet gal ne taip svarbu, kuo reiks dirbti, juk patirtis nebū tina. „Klientų aptarnavimo vadybi

ninko pareigoms priklauso ši veikla (bet tuo neapsiribojama): duome nų tvarkymas virtualioje erdvė je, apskaitos procesai, asistavimas reklamuojant ir parduodant pro duktus, asmeninė klientų konsulta cija“, – aiškina tariami darbdaviai. Nepaisant to, kad vėl pasikeitė dar bo pozicijos pavadinimas ir atsira do iki tol neminėtų pareigų, kyla dar vienas klausimas: kaip konsultuoti klientus, kaip laiške rašoma, akis į akį, jei esi kitoje šalyje? Laiške nurodomos tokios įdarbi nimo sąlygos: 1. bandomuoju laikotarpiu ski riame tiesioginius seminarus in ternetu, skirtus darbuotojams ap mokyti; 2. konkurencingas atlyginimas: 1000 eurų per mėnesį dirbant ne visu etatu ir 2300 eurų dirbant vi su etatu; 3. darbuotojui skiriamos vieno mėnesio mokamos atostogos; 4. sėkmingai dirbantiems va dybininkams bus pasiūlyta vykti į vieną regioninių departamentų. Be to, vis žadamas geras kolek tyvas, galimybė mokytis ir tobulė ti, gauti vis didesnę algą, taip pat pakilti karjeros laiptais.

Nukentėjo apie 100 tūkst. lietuvių Apie 21 proc. šalies gyventojų yra su laukę telefoninių sukčių skambučių, 4 proc. savo elektroninio pašto dėžu tėje yra radę apgaulingų elektroninių laiškų. Nors tik viena iš 50-ies šių sukčių atakų baigiasi realia žala, šiuo metu daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra dides nės rizikos zonoje, tai yra gali nukentėti nuo potencialių sukčių bandymų išvi lioti gyventojų asmeninius duomenis ar pasisavinti jų pinigus. Tai parodė „Swed bank“ užsakymu bendrovės „Spinter ty rimai“ vasarą atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. gyventojų, sulaukusių telefoninių sukčių skambučių, teigė, kad sukčiai jų prašė padengti žalą, kurią neva pada rė artimieji ar pažįstami. Apie 15 proc. su telefoniniais sukčiais kalbėjusių gy ventojų sakė, kad apgavikai prašė pa skolinti pinigų, 13 proc. pasakojo, kad jų buvo prašoma atskleisti finansinius duomenis – banko sąskaitos numerį, elektroninės bankininkystės slapta žodį ir saugumo kodus.

institucijų pareigūnais, bankų ar drau dimo bendrovių darbuotojais, taip pat šeimos nariais ar draugais.

Remiantis tyrimu, šiuo metu Lietuvo je nuo sukčių gali būti nukentėję apie 3,4 proc. šal ies gyventojų, t. y. dau giau kaip 100 tūkst. žmon ių. Beveik kas penktas (17 proc.) žmog us, susi dūręs su sukčiais, turėjo investuoti lė šų į savo saug umą. Susidūrę su sukčiais gyventojai dažn iausiai turėjo keist i telefono numer į ar savo elekt Tyrimas parodė, kad apgavikai daž roninės bankininkystės prisijungimo niausiai gyventojams prisistato įvairių duomenis.

spalio 3–9, 2013

ekonomika

iški darbo pasiūlymai Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai Piniginio prizo laimėjimas. Sukčių

taikinys gauna žinutę, kad jo telefo no numeris buvo ištrauktas totali zatoriuje, kurio prizas, pavyzdžiui, 3 tūkst. litų. Susisiekus su tariamais totalizatoriaus organizatoriais šie užsimena apie vieną smulkmeną – „laimėtojas“ turi nusipirkti telefono papildymo kortelę už 99 litus ir pra nešti jos serijos numerį. Pinigai už kortelę esą būsią grąžinti. Tai pada rius bet kokie kontaktai nutrūksta. Mobiliojo telefono laimėjimas.

Gaunamos, pavyzdžiui, tokio turi nio žinutės: „Sveikiname, jūsų nu meris tapo laimingas, MMM dova noja jums 1000 litų čekį ir naują te lefoną. Dėl prizų prašome registruo tis telefonu.“ Susisiekus nurodytu numeriu, paprašoma už kelis šim tus litų nupirkti mobiliojo ryšio są skaitų papildymo kortelių ir padik tuoti jų numerius. Daiktinio prizo laimėjimas. Lietu

gerai, kad būtų tiesa, galite beveik neabejoti, jog jį atsiuntė jūsų asmeninius „Shutterstock“ nuotr.

Žinoma, laiško pabaigoje nepa mirštama dar kartą paprašyti asme ninių duomenų. O gavus laišką, ku rio priede yra bandomojo laikotarpio įdarbinimo sutartis, to paties papra šoma šiek tiek subtiliau: „Užpildy kite laikinąją darbo sutartį, esan čią laiško priede, kuri taip pat yra ir bandomojo laikotarpio sutartis tarp įmonės ir darbuotojo. Jei kandidatas įrodys, kad yra padorus ir tinkamas žmogus šiam darbui, bus pasiūlyta ilgalaikė darbo sutartis.“ Vartoja tikrus vardus

Minėtąją sutartį sudaro du pusla piai. Pirmajame reikalaujama as meninės darbuotojo informaci jos: viso vardo ir pavardės, adreso, mobiliojo telefono numerio, gimi mo datos, taip pat banko sąskaitos informacijos – banko pavadinimo, sąskaitos savininko viso vardo bei pavardės ir sąskaitos numerio. Antrame puslapyje nurodomos darbuotojo pareigos ir kita įdarbi nimo informacija. Paryškintu šrif tu rašoma, kad darbuotojo atly gis yra „2000 eurų per mėnesį ir 5 proc. priedas nuo kiekvienos mo kėjimo operacijos dirbant su klien tais“. Puslapio apačioje direkto

riaus Fredriko Skoglundo parašas ir vieta darbuotojo parašui. F.Skoglundas yra tikras žmogus, kaip „Megatrade Holding“ – tikra bendrovė. Iš tiesų, pasaulyje gyve na ne vienas F.Skoglundas. Bet išky la ta pati bėda kaip ir su įmone – nė vienas nėra susijęs su „Megatrade Holding“. Interneto platybėse gali ma rasti informacijos apie tokį vardą ir pavardę turintį finansų analitiką, dirbantį „Deutsche Bank“, taip pat Tarptautinio kalbų instituto direk torių ar netgi studentą ir daug kitų. Laiške tvirtinama, kad darbuo tojų ieško daugelyje sričių dirban ti pasaulinė įmonė, tačiau nei apie įmonę, nei apie jos vadovą infor macijos internete nepavyksta rasti. Kaip tarptautinė aukšto lygio įmo nė, konsultuojanti klientus inter netu, vykdanti įvairias bankines operacijas, veikia neturėdama sa vo interneto tinklalapio? To dienraščio žurnalistai pa klausė ir H.Bestovu pasivadinu sio žmogaus. Tiksliau, tiesiog pa prašė nuorodos į įmonės interneto tinklalapį, nes jos nepavyksta ras ti, naudojantis paieškos sistema. Po šio klausimo susirašinėjimas staiga nutrūko.

voje buvo atvejis, kai 29 metų šiau lietis T.P., sulaukęs mobiliuoju tele fonu sukčių pasiųstos žinutės ir pa tikėjęs laimėjimu loterijoje, prarado 1090 litų, taip ir nesulaukęs žadėto jo mobiliojo ryšio telefono, 1000 litų ir automobilio „Peugeot 206CL“. T.P sukčių auka tapo, kai patikėjęs pri zų realumu pervedė pinigus „už do kumentų sutvarkymą“ į jų nurody tą sąskaitą. Pranešimas apie laimėjimą lote

rijoje elektroniniu paštu. Žmogus elektroniniu paštu gauna praneši mą apie milžinišką laimėjimą kokio je nors tarptautinėje loterijoje. Taip pat informuojama, kad jo laimingas adresas buvo pasirinktas kompiute riu atsitiktinai. Tame pačiame laiške duodamas laimėjimo numeris, kurį reikia rašyti susirašinėjant dėl pinigi nio prizo atsiėmimo. Susirašinėjant žmogaus paprašoma nurodyti savo asmens duomenis ir pateikti banko kortelės duomenis ar persiųsti tam tikrą sumą pinigų, reikalingą mokes čiams už piniginio prizo pervedimą į sąskaitą sumokėti. Tai daugelyje ša lių paplitusi apgaulė, nuo kurios jau daug vartotojų nukentėjo, nes nuro dę visus savo duomenis ar pervedę pinigus laukto prizo taip ir negavo. Reikalavimas sumokėti laimėto

daiktinio prizo PVM. Mobiliuoju te lefonu ar elektroniniu paštu gauna mas pranešimas apie tariamoje lote rijoje laimėtą daiktinį prizą. Tačiau iškeliama papildoma sąlyga – tūks tantinės vertės prizas atiteks, jei „lai mėtojas“ už jį sumokės kelis šimtus litų pridėtinės vertės mokesčių. Tai padarius, žinoma, nebūna nei prizo, nei pinigų.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Vartotojams reikėtų žinoti, jog jeigu pranešime siūlomi dalykai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, grei čiausiai tai ir yra apgaulė.

paprastai prašoma atsakyti nedel

Taip pat apgavystės pasižymi tuo, kad:

saugotis pranešimų apie loterijos

visuomet patikrinti į namus atėjusio siant, nes kitaip prizas ar pinigai gali pardavėjo dokumentus; atitekti kam nors kitam. valdyti situaciją ir nebijoti užduoti klausimų; Todėl vartotojai turėtų:

nepasirašyti iš karto jokių dokumentų laimėjimus, darbo pasiūlymus, kurie ir neskubėti priimti bet kokio sprendimo; garantuoja sėkmę, taip pat pranešimų nepasiduoti taktiniam „prekybinin atsiimant žadamą laimėjimą; kų“ spaudimui; prašoma nurodyti sąskaitos nume apie pigias paskolas ir dovanas; rį, kredito kortelės duomenis ar kitą nesiųsti pinigų, kurių prašoma prieš neteikti jokios finansinės informacijos konfidencialią informaciją; atsiimant prizus ir laimėjimus; ar asmens duomenų, kol nėra įsitikinę, skambinantis nepažįstamasis no nepasitikėti „ankstesnių laimėtojų“, kad besikreipianti organizacija teisėta. ri būti geriausiu draugu ar yra perne kurie giriasi gavę kokius nors laimėji Šaltinis: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba lyg malonus; mus arba prizus, rekomendacijomis; dažnai prašoma atsiųsti pinigų prieš

Apmovė: sukčius iš Nigerijos išradingas lietuvis privertė vaizduoti

mūsų šalies krepšinio sirgalius.

Karolio Žukausko nuotr.

Apgavikus iš Nigerijos privertė apsikvailinti Su internetiniais sukčiais prieš porą metų buvo susidūręs ir rek lamos specialistas Karolis Žu kauskas. Tada ši istorija apskrie jo, matyt, visą Lietuvą.

Vyras interneto skelbimuose ban dė parduoti nebenaudojamą fo toaparatą. Su juo susisiekė Dorra prisistačiusi moteris. Esą ji ka nadietė, nori nupirkti fotoapara tą dovanų savo sūnui, studijuo jančiam Nigerijoje. K.Žukauskas nesutriko ir su sukčiais ėmė susirašinėti. Šie pra šė išsiųsti fotoaparatą, kai tik jis gaus banko patvirtinimą, kad pi nigai iš Dorros sąskaitos perves ti į K.Žukausko. Po kelių dienų nuo susirašinėjimo pradžios toks laiškas tikrai atėjo. Jame sukčiai iš Nigerijos pasivargino pasisko linti realaus banko pavadinimą ir sukurti savo logotipą bei kitus, jų nuomone, banko atributus. Be to, sukčiai nieko nenutuokė apie Lietuvą. K.Žukauskas Dorrą informavo, kad Nigerija įtraukta į rizikingų valstybių sąrašą, to dėl ką nors siunčiant reikia gavė jo nuotraukų, įrodančių, kad tai realus žmogus. Atsiųstose nuo traukose – baltaodė, šviesiap laukė moteris ir jos sūnus. Ro dos, viskas atitinka, bet sukčiai šiuo atveju patingėjo ieškodami nuotraukų – atsiųstoje sūnaus fo tografijoje matyti aktorius Jame sas Franko. Negana to, nuotrau ka – kadras iš filmo, kuriame jis vaidina. K.Žukauskas savo ruož tu nusiuntė netikrą pašto patvir tinimą, esą fotoaparatas išsiųstas į Nigeriją. Tuo viskas nesibaigė. K.Žukauskas tęsė susirašinėjimą ir paprašė Dorros papasakoti apie save. Ji pasisakė esanti našlė, vie na auginanti sūnų ir negalinti su mokėti už jo mokslus. Susirašinėjimas trunka dau giau kaip dvi savaites. Viename laiškų K.Žukauskas pasako, kad į siuntinį su fotoaparatu įdėjo do vaną Dorros sūnui – 100 eurų. Be to, pažadėjo pagelbėti ir perves ti 1000 eurų, kad Lekanas Gibso nas – Dorros sūnus – galėtų tęs ti mokslus. K.Žukauskas vis atrasdavo ta riamų keblumų, dėl kurių esą ne galėdavo pervesti pinigų. Pagauti godumo sukčiai patys tapo ap gauti ir šventai tikėjo viskuo, ką jiems sakė K.Žukauskas.

Galiausiai jis pasiūlė sukčiams sudalyvauti tariamame Europos krepšinio čempionato geriausių sirgalių konkurse. Nors ilgai ne sutiko, sukčiai galiausiai iš Nige rijos atsiuntė nuotraukų, kuriose laiko plakatus su užrašu „Lietu va, krepšinis ir varškė“. Net ir tada sukčiai nesupra to, kad patys yra kvailinami. Ga liausiai K.Žukauskas jiems pa rašė, kad atskrenda į Nigeriją su žadėtu 1000 eurų. Bet netikėtai, važiuojant į Nigerijos sostinę, au tobusą užgrobė ir pavogė tuos pi nigus.

Ilgai nesutikę, ga liausiai sukčiai iš Nigerijos atsiuntė nuotraukas, kurio se laiko plakatus su užrašu „Lietuva, krepšinis ir varškė“. Istorija baigėsi tuo, kad K.Žu kauskas suk čiams nus iunt ė straipsnį apie šią istoriją. Matyt, išsivertę straipsnį jie suprato, kad patys buvo apgauti, ir į K.Žukaus ko laiškus nebeatsakė. „Paguglinęs L.Gibsono duotą adresą, radau žinučių vengrų, če kų ir rusų forumuose. Visur bu vo įdėtas panašus laiškas, kaip ir mes gavome, ir klausimas, ar tai gali būti realus pirkėjas. Tik vie toj Dorros buvo kiti personažai, bet istorija ta pati. O L.Gibsono vardas kartojasi – vadinasi, šitas asmuo tikras. Kas būsite Nigeri jos Akūrės mieste – aplankykite jį ir perduokite linkėjimus“, – savo forume pasakodamas šią istorija juokavo K.Žukauskas.

2300

eurų

už kelių valandų darbą per dieną pasiūlė sukčiai.

spalio 3–9, 2013

pAsaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Briuselyje. KADA? Spalio 3 d.

Naujas derybų raundas Belgijos sostinėje bus surengtas naujas derybų dėl Padniestrės konflikto su reguliavimo raundas, kuriame dalyvaus Moldavijos ir nuo jos atsiskirti sie kiančio bei Maskvos remiamo Padniestrės regiono pareigūnai. Konflikto ša lys bandys spręsti žmonių ir krovinių judėjimo, dokumentų išdavimo problemas. Padniestrė taip pat ketina kelti klausimus dėl tarptautinės laivybos at naujinimo Dniestro upe ir dėl oro susisiekimo per Tiraspolio oro uostą.

KUR? Romoje. KADA? Spalio 4 d.

Spręs buvusio premjero likimą Specialusis Italijos Senato komitetas balsuos, ar atimti senatoriaus mandatą iš buvusio šalies premjero Silvio Berlusconi, praėjusį mėnesį nuteisto kalėti vie nus metus už mokestinį sukčiavimą, kuris buvo vykdomas jo valdomoje ži niasklaidos imperijoje „Mediaset“. Buvusio premjero partija „Laisvės tauta“, val dančiosios koalicijos partnerė, praėjusį savaitgalį pastūmėjo šalį prie naujos po litinės krizės, kai penki jos ministrai pareiškė, kad pasitraukia iš vyriausybės.

KUR? Balyje. KADA? Spalio 7 d.

Gimtadienį sutiks Balyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (nuotr.) savo 61-ąjį gimtadienį sutiks Indonezijos Balio saloje, kur dalyvaus Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime. 21-os ša lies atstovai aptars regioninio bendradarbiavimo, prekybos liberalizavimo ir tolesnės integracijos klausimus. Ar susitikime dalyvaus JAV prezidentas Barackas Obama, iki galo neaišku dėl jo šalyje kilusios biudžeto krizės.

KUR? Azerbaidžane. KADA? Spalio 9 d.

rinkimai be staigmenų Azerbaidžane vyks prezidento rinkimai, kuriuose dėl šalies vadovo posto var žysis dešimt kandidatų, nors niekas neabejoja dabartinio prezidento Ilhamo Ali jevo (nuotr.) pergale. 2003 m. valstybės vairą iš tėvo perėmęs I.Alijevas žmogaus teisių gynėjų kaltinamas politinių oponentų persekiojimu. Pasak aktyvistų, už grotų laikomi 142 politiniai kaliniai, o Vakarai nedrįsta priekaištauti Azerbaidža nui, nes šis užima strategiškai svarbią padėtį tarp Turkijos, Rusijos ir Irano.

Iki šiol gyvenę pa vyzdinėje demokra tijos ir rinkos ekono mikos šalyje, ame rikiečiai antradie nį pabudo tarsi ba nanų respublikoje. Kongresui ir Baltie siems rūmams ne pavykus sutarti dėl federalinio biudže to, dalis valstybinių institucijų ėmė ir užsidarė.

300

mln. dolerių nuostolių kiekvieną vyriausybės prastovos dieną patirs JAV ekonomika.

Staigmena: visas pasaulis nustebo, kai didžiausią ekonomiką ir kariuome

Liko apsaugoti nuo te Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt

Baigėsi degalai

Federalinė vyriausybė – tai tarsi automobilis, o pinigai – jos dega lai. Įstatymų leidėjai ilgai negalėjo susitarti, kuria kryptimi judėti, to dėl važinėjo ratais, kol bakas visiš kai ištuštėjo. Be degalų automobilis negali važiuoti, nors dalis jo siste mų tebeveikia. Šitaip JAV žurnalas „Time“ siū lo amerikiečiams paaiškinti vai kams, kas per vieną naktį nutiko jų šalyje. Užsienio turistai bei atostogau jantys amerikiečiai gali pamiršti ekskursijas į Laisvės statulą ir Di dįjį kanjoną, muziejus ir zoologijos sodus, taip pat išvykas į nacionali nius parkus. Visi jie uždaryti. Nors nebepriima lankytojų, Na cionalinis zoologijos sodas Vašing tone užtikrino sunerimusius gy vūnų mylėtojus, kad prieš mėnesį gimusi pandos jauniklė bei jos tėvai neliks be priežiūros ir bus maitinami. Tačiau šeimynos gyvenimą internete gyvai transliavusi vaizdo kamera fi nansinių žirklių neišvengė ir užgeso. Oro uostų dispečeriai dirba, tad keliaujantiems į užsienį problemų kilti neturėtų, tik jeigu jie spėjo lai ku susitvarkyti pasus. Taip pat su triko licencijų išdavimas – pavyz džiui, vaistų gamybai. Laukti, kol politikai susitars dėl biudžeto, teks ir norintiems įsigyti leidimą laikyti ginklą, nes vyriausy bės uždarymas taip pat palietė Al koholio, tabako, šaunamųjų gink lų ir sprogmenų biurą. Po pastarųjų metų tragedijų virtinės savo gretas gerokai papildę ginklų priešininkai dėl to galės tik pasidžiaugti. Pavojus sveikatai

Tūkstančiai federalinių darbuoto jų antradienį atvyko į savo biurus

vien tam, kad susitvarkytų darbo stalus ir išgirstų, jog jie nėra gyvy biškai būtina JAV vyriausybės apa rato dalis. Uždarius dalį federalinių įstaigų, priverstinių nemokomų atostogų iš viso turi išeiti 800 tūkst. žmonių. Įstatymai užtikrina tik būtiniausias valstybės funkcijas, pirmiausia, – na cionalinio saugumo, gyvybės ir nuo savybės apsaugos. Todėl kariai nesu dės ginklų, ligoninės pacientai gaus būtiniausias paslaugas, o staiga sune galavę sulauks greitosios pagalbos. Tiesa, Gynybos departamentas vis dėlto turėjo išleisti priverstinių atostogų pusę savo civilių darbuo tojų, kuriems šiemet sumažinus gynybos biudžetą jau teko dykai atostogauti šešias dienas. Taip pat gali būti atidėti kai kurie mokymai ir karinių sutarčių vykdymas. Šiek tiek daugiau nei pusę dar buotojų priverstinių atostogų iš leido ir JAV sveikatos bei socialinių reikalų departamentas. Eksper tai būgštauja, kad ligų kontrolės ir prevencijos centrai perėjo prie mi nimalaus darbo režimo tokiu metu, kai artėja gripo sezonas. Ši tarnyba, kuri stebi ligų protrūkius, atlieka genetinius ir molekulinius tyrimus, buvo priversta sustabdyti savo kas metę gripo prevencijos programą. Maisto ir vaistų administracija, kuri, be kitų funkcijų, tikrina im portuojamą maistą bei kosmetiką, taip pat negali dirbti visu pajėgu mu. Aplinkos apsaugos agentūro je iš 16 tūkst. darbuotojų liko dirb ti tik tūkstantis. Sąžinės balsas

Nors dalis rinkėjų su tuo nesutik tų, JAV prezidento bei kongresme nų pareigos taip pat priskirtos prie gyvybiškai svarbių, todėl jie toliau dirba ir gauna atlyginimą, nors da lis Baltųjų rūmų ir Kongreso admi nistracijos darbuotojų priversti sė

dėti namuose. Susiklosčius tokiai situacijai, kai kuriems politikams pabudo sąžinė – senatorius Te das Cruzas pažadėjo, kad kol bus atnaujintas normalus vyriausy bės darbas, kiekvienos dienos at lyginimą skirs labdarai. Senatorius per metus uždirba 174 tūkst. dole rių (440 tūkst. litų). Socialinę atsakomybę parodė ir vienas greitojo maisto kavinių tinklas Vašingtone – jis pažadėjo nemokamų mėsainių federaliniams darbuotojams, kurie bus priversti atostogauti. „Jei žmonės neis į darbą, jie ga li ateiti ir gauti mėsainį keturio se „Z-Burger“ kavinėse sostinės regione paskirtomis valandomis vidurdienį bei pavakarę“, – sakė tinklo įkūrėjas ir valdytojas Pete ris Tabibianas. P.Tabibianas, kurio šeima de vintajame dešimtmetyje emigra vo iš Irano, pripažino, kad praras pinigų, jei dalinis vyriausybės už darymas truks 20 dienų, bet sakė norintis padėti valstybinių įstai gų tarnautojams, kurie sudaro di delę jo klientūros dalį. Vašingtone ir jo priemiesčiuose yra 320 tūkst. federalinių darbuotojų – maždaug 15 proc. visų federalinei vyriausy bei dirbančių žmonių. Verslas taip pat kenčia

Valstybės aparato paralyžius skau džiai atsiliepė ne tik 800 tūkst. atostogauti priverstų tarnautojų, bet ir tiems, kas vykdo verslą vals tybinėse įstaigose, muziejuose ar nacionaliniuose parkuose. Bradas Hillas, Laisvės statuloje ir Eliso saloje prekiaujantis suveny rais bei maistu, taip pat buvo pri verstas nutraukti veiklą. „Ką tik atleidome 110 darbuotojų, įskaitant ir mane patį“, – antradienį televizijai CNN sakė B.Hillas. Vos prieš metus vyras išgyve

spalio 3–9, 2013

pasaulis

Nors dalis rin kėjų su tuo ne sutiktų, JAV prezidento bei kongres menų parei gos taip pat priskirtos prie būtiniau sių, todėl jie toliau dirba ir gauna atlygi nimą.

enę turinti valstybė pakabino iškabą „Uždaryta“.

„Reuters“ nuotr.

eroristų, bet beginkliai prieš gripą no uraganą Sandy, kuris buvo nu traukęs jo verslą aštuoniems mė nesiams. Visą šį laiką šešis vaikus turintis B.Hillas vos sudūrė galą su galu. „Visi tikimės, kad tai bus labai trumpas atleidimas, – sakė versli ninkas apie laikiną vyriausybės už darymą ir politines batalijas Kong rese. – Tai netinkama vieta tokiems ginčams. Jie turėjo 364 dienas šiam reikalui išspręsti. Tiek laiko pakan ka biudžetui priimti.“ Kaltina oponentus

JAV prezidentas Barackas Obama, kuris dėl susiklosčiusios padėties atšaukė kitą savaitę turėjusį įvyk ti oficialų vizitą Malaizijoje, antra dienį kalbėdamas prie Baltųjų rū mų užsipuolė respublikonus, esą dėl jų buvo sustabdyta vyriausybės veikla. Šalies vadovas pavadino jų veiksmus ideologiniu kryžiaus žy giu, kuriuo siekiama sužlugdyti jo parašu patvirtiną sveikatos apsau gos įstatymą. „Aš raginu Atstovų Rūmų res publikonus vėl leisti veikti vyriau sybei“, – sakė B.Obama Baltuo siuose rūmuose ir pabrėžė sveikatos apsaugos reformų programos, ku ri formaliai įsigaliojo šį antradienį,

svarbą. Vyriausybės veikla sustab dyta pirmą kartą per 17 metų, nes Atstovų Rūmuose daugumą turin tys respublikonai susiejo vyriausy bės veiklos finansavimą naujaisiais biudžetiniais metais su reikalavi mais metams atidėti „Obamacare“ vadinamą sveikatos reformą. Kiek vieną tokį respublikonų mėginimą Senate daugumą turintys demok ratai atmesdavo. Tačiau laikas, skirtas vyriausy bės finansavimui patvirtinti, bai gėsi naktį į antradienį. Todėl nuo šios dienos tūkstančiai federali nės valdžios tarnautojų neišėjo į darbą. „Dėl respublikonų kilusio vy riausybės sustabdymo neturė jo būti – aš noriu, kad kiekvienas amerikietis suprastų, kas įvyko, – kaltę oponentams vertė B.Obama. – Jie sustabdė vyriausybę ideolo giniu kryžiaus žygiu, kad paneigtų milijonams amerikiečių prieinamą sveikatos apsaugą.“ Sveikatos apsaugos reforma B.Obamai yra asmeninio presti žo reikalas. Jo pasiūlytos naujovės, kurios turėtų smarkiai atpigin ti sveikatos draudimą, buvo vienas pagrindinių jo rinkimų programos punktų. Jungtinėse Valstijose gy

ventojų sveikatos draudimas nė ra privalomas, kaip daugelyje Eu ropos šalių. Todėl iki šiol maždaug kas šeštas amerikietis tokio drau dimo neturėjo. Rizikingas žaidimas

Pagrindinis prezidento priešinin kas – Atstovų Rūmų pirmininkas resp ubl ikon as John as Boehn e ris – sakė, kad B.Obama naudoja „išdegintos žemės“ taktiką, atsi sakydamas derėtis, kai abiejų sto vyklų retorika pasiekusi naujas įtampos aukštumas ir blėsta vil tys, jog ši priešprieša bus greitai išspręsta. Tačiau bent jau šiuo metu J.Boehnerio politinė strategija at rodo labai rizikinga. Kvinipiakų universiteto atlik ta apklausa rodo, kad 72 proc. rin kėjų prieš 22 proc. nepritaria res publikonų pastangoms palaikyti vyriausybės uždarymą kaip prie monę, galinčią padėti sužlugdyti „Obamacare“. Politologai primena, kad Kong resas pritarė sveikatos apsaugos reformai dar 2009 m. ir ameri kiečiai turėjo trejus metus viskam gerai apsvarstyti prieš perrinkda mi prezidentą.

Vyriausybės aparato paralyžius Kalėjimų prižiūrėtojai nebus varo

mi priverstinių atostogų, bet teisėsau gos sistema gali atidėti civilinių bylų nagrinėjimą. Teismai be finansavimo iš federalinio biudžeto galės funkcio nuoti maždaug 10 dienų.

je kosminėje stotyje. Raudonąją pla netą tyrinėjantis marsaeigis „Curiosi ty“ perjungtas į miego režimą. Kai kurios valstybinės įstaigos dir

ba sutrumpintą darbo dieną, kitos pri verstinių atostogų išsiųstiems dar JAV pašto tarnyba, turinti pusę mili buotojams uždraudė dirbti net na jono darbuotojų, veiklos nenutraukė muose: tikrinti darbinį elektroninį pa ir neapribojo, nes pati išsilaiko, nors štą, naudotis tarnybiniais nešiojamai priklauso federalinei vyriausybei. siais kompiuteriais bei telefonais. Policija ir mokyklos finansuojamos

Uždarytos netgi JAV karių kapinės

ne iš federalinio, o iš valstijų biudžetų, todėl jų darbas nesutriko. Vietos val džia paprastai rūpinasi ir atliekų išve žimu, bet ne Vašingtone, kurio biu džetą taip pat tvirtina Kongresas. To dėl sostinė gali paskęsti šiukšlėse.

Europoje, bet šalies diplomatinės at stovybės užsienyje vykdo savo funk cijas ir išduoda vizas. Prezidento B.Obamos inicijuota ir

nesantaikos obuoliu tapusi sveika tos apsaugos programa pradėjo funk Nacionalinėje aeronautikos ir kos cionuoti antradienį, ir dalinis vyriau moso agentūroje liko dirbti tik Skry sybės uždarymas jai įtakos neturės, džių valdymo centras, kuris koordi nes lėšų šiai programai jau buvo skir nuoja astronautų darbą Tarptautinė ta anksčiau.

JAV skolos limitas 17,5 JAV skola (trln. dolerių)

16,7

JAV skolos ribos (trln. dolerių)

14,5

Tyko didesnis pavojus Valstybės išlaidos sudaro maždaug penktadalį JAV bendrojo vidaus pro dukto, todėl dalinis vyriausybės už darymas turės ekonominių padari nių. Kokių nuostolių patirs ekonomika, priklausys nuo to, kiek ši padėtis truks. Tyrimų agentūros IHS prognozėmis, kiekviena prastovos diena šalies eko nomikai kainuos 300 mln. dolerių.

savaitės prastova gali sumažinti augi mą 0,2 proc., o trijų savaičių, kaip bu vo prieš 17 metų, – 0,9–1,4 proc. Mėne sio pertrauka vyriausybės įstaigų dar be gali sumažinti bendrojo vidaus pro dukto augimą 2 proc. – beveik iki nulio. Nors iš dalies uždaryta vyriausybė ne moka atlyginimų daliai darbuotojų, tai nereiškia, kad jai pavyks sutaupyti.

13,5 kad Jungtinės Valstijos jau po kelių sa vaičių gali bankrutuoti. Nuo spalio 17 d. valstybė negalės vykdyti savo įsiparei gojimų, jeigu Kongresas neleis skolintis daugiau ir nepadidins skolos ribų, ku rios jau dabar siekia 16,7 trln. dolerių.

Po trijų savaičių JAV ižde liks tik 30 mlrd. dolerių, o valstybės finansiniai įsipareigojimai tuo laikotarpiu bus Agentūra anksčiau prognozavo, kad Priešingai, pastaroji trijų savaičių pra dukart didesn i. Ekonom istai įspėja, JAV ekonomika paskutin į šių metų stova vyr iausybei kainavo 1,4 mlrd. kad jeig u JAV taps nemok i, tai turės ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiko doler ių. Vis dėlto ši biudžeto krizė at katastrofinių padarinių viso pasaulio tarpiu pernai, ūgtels 2,2 proc. Tačiau rodo menka, palyginti su perspektyva, ekonomikai.

8 6

4,7 4,7

1995

7,7 5,7

2000

2005

2010

2013

spalio 3–9, 2013

sportas vilniausdiena.lt/naujienos/sportas

sporto aistruolio kalendorius

KUR? SEB arenoje, Vilniuje. KADA? Spalio 4, 5 d.

Vaikų teniso turnyras Tarptautiniame vaikų ir jaunių turnyre „Future Tennis Cup 2013“ dėl SEB ban ko taurės varžysis Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunųjų tenisininkų komandos. Tenisininkai varžysis keturiose (9, 10, 12 ir 14 metų) amžiaus grupėse, koman dose bus po 12 tenisininkų.

Pradžia: tik 6 taškus pelnęs ir tiek pat kamuolių praradęs Š.Jasikevičius pripažino, kad vos po vienos tre

niruotės naujajame klube žaidimas ir negali blizgėti.

Aliaus Koroliovo / BFL nuotr.

Š.Jasikevičius:

„Aš esu laimingas“ KUR? Tauro sporto salėje, LEU sporto salėje. KADA? Spalio 5 d. 13, 15 val.

Moterų rankinio lyga Moterų rankinio mėgėjams – net dvejos rungtynės šeštadienį: pirmosiose susi tiks Vilniaus „LEU Eglė-Šviesa“ ir Kauno rajono „HC Garliava Sm-Cascada“, ant rasis mačas – tarp Vilniaus „SM Tauro-Vilniaus kolegijos“ ir Šiaulių „SM Duby sos-HC Urtvidos“.

Kaip Arvydas Sabonis, taip ir kitas vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Šarūnas Jasikevičius karjeros saulėly dį pasirinko sutikti Kauno „Žalgiryje“. 37-erių įžaidėjas teigia, kad tai jo sena svajonė. Marius Bagdonas, Zigmas Jurevičius Vienų metų sutartis

Auksiniu berniuku vadinamas krepšininkas oficialiai pasira šė daugkartinių Lietuvos čempio nų pasiūlytą vienų metų sutartį ir spėjo sužaisti pirmąsias rungtynes su Kazanės „Uniks“. Nors debiutas nebuvo itin sėkmingas, Š.Jasikevi čius tikisi pagerinti žaidimą jau ar timiausiu metu. „Esu labai laimingas, kad baigė me derybas. Dvi tris savaites derė jomės, tačiau kortas sumaišė Euro pos čempionatas ir agentų darbai. Pagaliau atstovausiu savo gimto jo miesto komandai, už kurią sir gau būdamas mažas vaikas. Žais ti „Žalgiryje“ buvo mano pirmoji svajonė“, – pasirašęs sutartį sakė Š.Jasikevičius. „Ar tai Šarūno labdara „Žalgi riui“? Turint galvoje žaidėjų rin ką, galima ir taip pasakyti. Gal ne labdara – jis tiesiog sutiko padė ti komandai, – svarstė „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motie jūnas. – Manau, toks vardas pri trauks dar daugiau žiūrovų į „Žal girio“ rungtynes. Tai bus impulsas pasitempti visiems: komandos ad ministracijai, žaidėjams, Kauno sa vivaldybei ir Lietuvos Vyriausybei, sirgaliams.“

„Susitarti nepavyko pirmą kartą, kai pasirašiau sutartį su „Lietuvos rytu“ (1998 m. – red. past.), pa skui nepavyko, kai sukirtau ranko mis su Liublianos „Union Olimpi ja“ (1999 m.). Nepavyko daug kartų susitarti ir tada, kai „Žalgirio“ klu bui vadovavo Vladimiras Romano vas. Daug kartų nepavyko... Visi žino, iš kokio miesto esu kilęs. Abu kartus vilniečių pasiūlymą priė miau tuomet, kai nepavyko susitar ti su „Žalgiriu“. Vis dėlto apie sos tinės klubą negaliu pasakyti nieko bloga. Žmogus tiesiog dirba savo darbą. Visada svajojau žaisti „Žal giryje“ ir to niekada neslėpiau. At rodė, kad ši svajonė neišsipildys, tad ir galvos nesukau dėl to, bet gyve nimas viską sudėliojo į savo vietas. „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ prieš priešos dar tikrai nejaučiu. Manau, kad ji labiausiai įsižiebia prieš LKL superfinalus. Bus įdomu tai patir ti“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.

savo genialiais perdavimais, patai kė vieną kitą metimą, bet dar to li gražu neatskleidė visų kozirių. O jų net ir ketvirtą dešimtį baigiantis naujasis žalgirietis turi ne vieną. Pats įžaidėjas po rungtynių tvirti no, kad tikėtis ko nors kito vos po vienos treniruotės būtų nelogiška.

Abu kartus vilnie čių pasiūlymą žais ti priėmiau tuomet, kai nepavykdavo su sitarti su „Žalgiriu“.

– Kaip jaučiatės išbėgęs į aikš tę jau kaip „Žalgirio“, o ne var žovų narys? – Aš esu laimingas, kad gavau tru putį pabėgioti. Sakau: gero žaidi mo tikėtis tikrai negalima. Išėjo ge ra treniruotė prieš Eurolygos lygio komandą. Svarbiausia buvo pra sibėgti, pagauti kondiciją. Reikia dirbti – tik vakar pirmą kartą visi susirinkome. Dar labai toli iki gra žaus žaidimo. Nors ir šiandien buvo gerų minučių. Apie komandą taip pat dar negaliu daug pasakyti.

Debiutas neįspūdingas Sentimentai – nuo vaikystės

Pats Š.Jasikevičius pripažino, kad net ir po stulbinančios karjeros, praleistos geriausiuose Europos klubuose – Tel Avivo „Maccabi“, „Barcelonoje“, Atėnų „Panathi naikos“, bei daugybės ankstesnių nesėkmingų derybų su „Žalgirio“ vadovais smagu atsidurti gimtojo miesto komandoje.

„Šarūnas – kaip subrendęs vy nas“, – palygino Ilias Zouras. Nežinia, ar Kauno „Žalgirio“ treneris iš Graikijos yra išrankus vynui, tačiau jo auklėtiniu tapęs Š.Jasikevičius pirmosiose sezono kontrolinėse rungtynėse su Kaza nės „Uniks“ rugsėjo 30-ąją dar ne parodė visko, ką sugeba (pralaimė ta 58:79). Šaras kelissyk blykstelėjo

– Jūsų žaidime buvo daugoka klaidelių (prarado 6 kamuolius – red. past). Kuo tai paaiškin tumėte? – Viskas labai paprasta – kitaip ir būti negali. Treneris drabužinė je sakė, kad jei gerai žaistume pir mą dieną susirinkę, tai būtų ne labai logiška. Aš apskritai vakar turėjau pirmą rimtą treniruotę po kokių trijų savaičių. Visada rinkti nėje sakydavau, kad pirmos dienos yra absoliutus kosmosas. Čia yra lygiai tas pats: nežinai, kur bėgti, nežinai, kaip gintis. Tai normalu. Net negalima kitaip tikėtis.

– Ar kalbėjotės su I.Zouru apie tai, ko jis tikisi iš jūsų? – Nekalbėjome, nebuvo kada. Šįryt dar buvau medicininės apžiūros. Be to, dar namus reikia išsirinkti. Yra daug rūpesčių.

spalio 3–9, 2013

26p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

Ryšys: „Turėjau puikią mamą, turiu puikią žmoną ir žinau, kad be jų aš būčiau niekas“, – sakė 90-ies metų jubiliejų pasitinkantis rašytojas A.Bieliauskas.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

A.Bieliauskas: „Mes visi kuo nors kalti“ Rašytojas Alfonsas Bieliauskas, itin populiarus buvęs tarybiniais laikais, savo 90-ojo jubiliejaus spalio 5 d. nauju romanu nepasitiks – jam išleisti Kultūros ministerija nesky rė paramos. Bet ne tai svarbiausia. Rašytojui neramu dėl to, kokiu keliu nueis Lietuva. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

tojai buvo tarybiniai, ne tarybinių nebuvo“, – sakė A.Bieliauskas.

tikra data, yra romanas, yra proga išleisti.

Apie dabartį ir tarybinius laikus, eli tinių žmonių valstybę ir demokrati jos stoką, pinigus ir rašytojo laisvę, gyvenimą Lakajos kaime ir Vilniuje – interviu su rašytoju A.Bieliausku. Anais laikais daugelis skaitė po puliarius A.Bieliausko romanus „Rožės žydi raudonai“, „Mes dar susitiksim, Vilma!“, „Kauno ro manas“ ir kitus. „Susitarkim dėl terminų. Kalbė damas apie anuos laikus, aš sakau „tarybiniai“, o ne „sovietiniai“, ir nebijau to žodžio. Tada visi rašy

– Gerbiamas Alfonsai, su ko kiomis mintimis ir darbais – galbūt su nauju romanu – pa sitinkate jubiliejų? – paklausiau A.Bieliausko. – Natūralu, visi rašytojai nori jubi liejų pasitikti su darbo rezultatais. Leidyklai romanas buvo atiduo tas 2011 m., bet neišleistas – nega vo valstybės paramos. Ne tas auto rius šiais laikais, ir parama nebuvo paskirta. Paramos leidykla į Kul tūros ministeriją kreipėsi turėda ma omenyje, kad man sukanka tam

Yra rašytojų, kurie patys eina, prašo. Gėda man eiti, aš ne galiu eiti prašyti pa ramos – esu per se nas žemintis. Turi biurokratui nusilenkti. Yra rašytojų, kurie patys eina, pra šo. Gėda man eiti, aš negaliu ei

ti prašyti paramos – esu per senas žemintis. Jaunam rašytojui reikia prasiveržti, prasimušti – išleis ti pirmąjį knygą, gal antrą. Aš jau prileidau tų knygų, man jau nėra reikalo eiti ir maldauti. Jeigu mato, kad nereikalinga, kad nevertas, tai nevertas. Ir dar turiu romaną, ku rį rašau. – Kaip manote, kas nutiko Lie tuvai? Emigracija ir nedarbas pasitraukia į antrą planą – Lie tuvoje žmonės jau deginami automobilių bagažinėse. – Lietuvą sukūrėm tokią, kokią tu rim. Čia niekas neatėjo, neatvažia

vo, niekas mūsų neokupavo – patys sukūrėm. Ką sukūrėm, tai ir turim. Tai, kas nutiko Panevėžyje, gali pa sikartoti. Juk rūpinamės ES reikalais, ge ru svečių priėmimu. Valdžios eli tas ypač susirūpinęs aukštų valdi ninkų atlyginimais, nes tai jų pačių interesai. Tie vadinamieji elitiniai lietuviai žiūri, kad būtų savas vy riausiasis prokuroras, kad jis da rytų taip, kaip prokuroras turi „daryti“. Neteko girdėti, kad būtų laiku išnagrinėtos bylos, kad ne sitęstų po dešimtmetį tos, kurios žmones iš tikrųjų domina. Daug kas, netgi rinkimai dažnai atrodo kaip parodija. Išrenkami tie pa tys žmonės, nes balsai už juos nu perkami. Kur pinigų valdžia, visur viskas perkama. Trumpiau pasa kius, eilinis žmogus nėra šeiminin kas savo žemėje, savo valstybėje.

spalio 3–9, 2013

savaitgalis

A.Bieliauskas: „Mes visi kuo nors 19

Gaila, bet štai tokią sukūrėme valstybę. Mes visi kuo nors kalti, kad nemo kėjome Lietuvos valstybės pasta tyti ant tinkamų vėžių pradžio je, kai visų pastangomis nelengvai buvo iškovota nepriklausomybė. Tai puikiai prisimename, ir reikia tą laikotarpį vertinti. Bet tuo metu mes – eiliniai piliečiai, kurių balsas tuomet labai daug reiškė, – tik pri siminkim Baltijos kelią! – nesuge bėjome pastatyti tos valstybės ant bėgių, kuriais mūsų tautinis trau kinys būtų galėjęs nuvažiuoti ten, kur važiuoja visos progreso sie kiančios tautos ir valstybės.

Kiekviena santvar ka turi savo priori tetus. Tarybiniais laikais ideologinis prioritetas buvo me nas. Dabar ideologi nis prioritetas yra pinigas. O mes trypčiojam vietoje ir ilgai trypčiosim, nes – liūdna tai sakyti – esam biurokratinė elito valstybė. Mes nesam demokratinė valstybė, nes paprasti mūsų žmonės neturi lemiamo balso. – Ką, jūsų galva, reiktų daryti, kad mūsų valstybė taptų normali? – Kad valstybė būtų normali, rei kia, jog vadovavimas jai būtų nor malus. Jos tvarkymas turi būti šiuolaikinis, demokratiškas, lemia mas eilinių, o ne elitinių žmonių in teresų. Mes manom, kad demokra tija yra tik išrinktiesiems. Bet taip negali būti. Sakau: ką sukūrėm, tai ir turim. Su kava, saldainiais į kamba rį įplaukia linksmai nusiteikusi A.Bieliausko žmona Marija. „Alfa man – artimas giminaitis, – juo kėsi Marija. – Ne tas žodis, kad su tuoktiniai per gyvenimą supanašė ja, – jie tampa kaip giminės.“ „Turėjau puikią mamą, turiu puikią žmoną ir žinau, kad be jų aš būčiau niekas“, – tarė A.Bieliaus kas, kai kalba vienu momentu pa krypo apie moteris. Nuo balandžio iki lapkričio Bieliauskai gyvena Lakajos kai me Švenčionių rajone, prie Laka jos upės ir Juodųjų Lakajų ežero, o žiemoti grįžta į Vilnių, nes ten už pusto keliukus. „Reikia ir Vilniuj pagyvent šiek tiek“, – nusišypsojo A.Bieliauskas. Paskui prakalbo apie Lakają – Marija tuoj balnosianti savo „žir gą“ kelionei į šį nuostabų kaimą. „Lakaja – tai mano tėviškė, pa ties sukurta. Sodybą Lakajos kai me pasistatėm tarybiniais metais. Ir sunkiomis sąlygomis – buvo vi sokių skundų. Pasistačiau ją iš ho norarų. Šiais laikais negirdėjau, kad iš honorarų kas nors statytų si namus. Už pastarąjį išleistą ro maną gavau 2000 litų. Lakajoje mes ne vasarojam – ten gyvenam ir dirbam. Tai – esmė. Marytė ten dirba nuo ryto iki va karo. Ir šienauk, ir sodą žiūrėk, ir

bulves kask – ten vyksta toks ūkiš kas gyvenimas“, – pasakojo A.Bie liauskas. Tas ūkiškas gyvenimas rašytojui labai patiktų, jei jis galėtų žmonai padėti. Tačiau padėti negali dėl ko jos – jam atlikta kelio sąnario ope racija, todėl viena koja negali tvirtai remtis į žemę. „Negaliu pjaut, ka pot malkų, nešt, kuolo kalt, – var dijo vyriškis. – Norisi dirbti, nori si padėti Marytei, bet negaliu. O aš labai mėgstu tuos darbus.“ Tad gal Marija gali paprašyti kai miečių, kad sode žolę išpjautų? Gal dar ne visi emigravę? Anot rašytojo, neįmanoma: „Nė ra jau tokių mūsų kaime. Mūsų kai mas – išmirštančių žmonių kai mas. Dažniausiai jie yra emigravę į kapines.“ „Kadangi mes – anų laikų žmo nės, esam įpratę dirbt. Jis dirba prie savo „staklių“ – prie stalo, ką nors rašo, o aš dirbu žemę. Nieka da nemaniau, kad norėsiu dirb ti žemę. Vienintelis būdas žmogui gerai jaustis – tai dirbti darbą, kai pats matai jo rezultatą. O kad už tavo darbą viršininkas gerai mo kėtų, šioje žemėje taip nebus. Taip bus tik danguje. Kad sveikatos tu rėčiau ir galėčiau dirbti lauko dar bus danguje, būtų puiku“, – pokštavo M.Bieliauskienė. Žmon ai nen or ėjo nus il eist i A.Bieliauskas: „Kai išmoksiu gerai dirbti kompiuteriu, gal Dievas ma ne priims į dangaus raštinę.“ Marija suspėja ir į žūklę išsireng ti. „Rugsėjo vidury su valtimi La kajos upely apvirtau, kojom dug no nesiekiau. Inkarą traukiau per šoną – ne pagal taisykles. Inkaras traukiamas tik per valties galą. Ži nau instrukcijas, bet jų nepaisiau – skubėjau“, – juokėsi moteris. „Marytė pratęsė maudymosi se zoną“, – linksmai pridūrė vyras.

Norėjau pasakyti: ne vien literatūrinis elitas kuria literatū rą. Netgi manau, kad elitas kuria ne dau giausia. Literatūrą kuria ne genijai, o ra šytojai.

„Aha, maudymosi sezoną buvome užbaigę rugsėjo 2-ąją ir aš netyčia jį pratęsiau, – pritarė žmona. – Pate kęs į ekstremalią situaciją žmogus net nežino, kiek turi jėgų. Sugebė jau ir valtį išlaikyti, kad srovė nenu neštų, ir išsikapanoti į krantą.“ – Alfonsai, tarybiniais laikais nemažai rašytojų gyveno iš kū rybos, buvo labiau vertinami. Dabar rašytojas turi galvoti, kaip užsidirbs duonai, kaip iš laikys šeimą, o rašyti gali pri puolamai – kai turi valandėlę laisvo laiko. – Tai – skaudi tema. Tai būdin ga visai tautos kultūrai. Gyvenda mi tarp materialinių vertybių, pa mirštam dvasines – tai, kuo tauta gyva. Ji gyva ne vien materialiniais pasiekimais, kuriuos matom, kurie tikrai yra, bet pirmiausia tautine

Gyvenimas: „Daug kas, netgi rinkimai dažnai atrodo kaip parodija. Išrenkami tie patys žmonės, nes balsai

už juos nuperkami. Kur pinigų valdžia, visur viskas perkama. Eilinis žmogus nėra šeimininkas savo žemėje, savo valstybėje“, – kritiškas buvo rašytojas A.Bieliauskas. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

kultūros savimone. Nuo seno lietu viai turi aukštą kultūrinį mentali tetą, nors jį slopino kas galėjo – ir svetimtaučiai, ir savi. Ir tie litera tūros, dailės, muzikos, teatro talen tai nepanaudojami šiuolaikiniam ir ateities lietuviui kurti. Kiekviena santvarka turi sa vo prioritetus. Tarybiniais laikais ideologinis prioritetas buvo me nas. Dabar ideologinis prioritetas yra pinigas. Socializmo ideologijai reikėjo didžiulės meno paramos, ir to meto veikėjai tai suprato, todėl stengėsi sudaryti kūrėjams tam tik ras sąlygas. Jie suprato, kad norint pasiekti savo tikslus reikia pasi telkti meną, kūrybą, ir jie pasitelkė, sudarė sąlygas, nes buvo tuo suin teresuoti. O dabartiniai – nesuin

teresuoti. Jie mano, kad jei duosim daugiau pinigų valdininkams, tei sėjams, prokurorą savą turėsim, tai ir menui bus geriau. Ir kam čia rūpi ta kultūra – pakaks televizijos. Ne tiek apie pinigą čia kalbu – tiesiog mes neturim valstybinio požiūrio į kultūros reikalus. Mes manom, kad jeigu turim du tris ra šytojus, vardus, to Lietuvai pakan ka, – Lietuva juk maža. Bet tai – baisi klaida. Literatūrą kuria ne du trys vadinamieji klasikai, o daugu ma rašančių ir mąstančių. Ir kar tais toks parašo kūrinį, kurį malo nu skaityti, ir jis paveikia žmogų. Iš tų nedidukų kūrinių susilipina bendra kultūrinė literatūrinė mo zaika, ir tai jau veikia tautos są monę. Aišku, veikia ir tie didžiu

liai, pirmos klasės, kūriniai. Bet ne jie vieni. Norėjau pasakyti: ne vien literatūrinis elitas kuria literatū rą. Netgi manau, kad elitas kuria ne daugiausia. Literatūrą kuria ne genijai, o rašytojai. Tač iau kiekv ien ai valst yb ei, kiekvienai visuomenei reikalingos dvi trys pavardės: rašytojų, dai lininkų, artistų, režisierių. Joms nereikia 300 rašytojų, 300 daili ninkų, 300 artistų, 300 režisierių. Joms reikia dviejų trijų. Lengviau pris im int i, min ėt i, prem ij uot i, paskelbti Nacionalinės premijos laureatais. Tada vadams lengva mąstyti: anas premiją gavo per nai, tam duosim šiemet, jeigu ne numirs. Tai – banalus, biurok rat in is mąst ym as. Biurokrat in ė

spalio 3â&#x20AC;&#x201C;9, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

s kalÂtiâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arena kvieÄ?ia RaÂĹĄyÂtoÂjo keÂlias AlÂfonÂs as BieÂl iausÂkas â&#x20AC;&#x201C; proÂz iÂ ninÂkas, pubÂl iÂcisÂtas, liÂteÂraÂt ĹŤÂros kriÂt iÂkas. GiÂmÄ&#x2014; 1923 m. spaÂl io 5 d. NauÂjuoÂs iuoÂse NeÂveÂroÂnyÂse, PaÂĹžaisÂl io valsÂÄ?iuÂje (KauÂno r.). 1937â&#x20AC;&#x201C;1941 m. moÂkÄ&#x2014;Âsi KauÂno 3-ioÂ joÂje valsÂt yÂbiÂnÄ&#x2014;Âje gimÂnaÂz iÂjoÂje. AntÂroÂjo paÂsauÂliÂnio kaÂro meÂtais, paÂsiÂtrauÂkÄ&#x2122;s ÄŻ RuÂsiÂjos giÂluÂmÄ&#x2026;, dirÂ bo miĹĄÂk Ĺł darÂbiÂn inÂk u, tarÂnaÂvo 16-ojoÂje lieÂtuÂviĹĄÂkoÂjoÂje diÂviÂziÂjoÂje. 1944â&#x20AC;&#x201C;1946 m. vaÂdoÂvaÂvo KauÂno miesÂto komÂjauÂn iÂmo orÂgaÂn iÂzaÂ ciÂjai. 1951 m. baiÂgÄ&#x2014; liÂtuaÂnisÂtiÂkos stuÂd iÂjas VilÂn iaus uniÂverÂsiÂteÂte. 1949â&#x20AC;&#x201C;1970 m. dirÂbo â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vyÂt uÂr ioâ&#x20AC;&#x153; ĹžurÂnaÂle. 1970â&#x20AC;&#x201C;1976 m. buÂvo LieÂ tuÂvos raÂĹĄyÂtoÂjĹł sÄ&#x2026;ÂjunÂgos valÂdyÂ bos pirÂmiÂninÂkas. IĹĄÂleiÂdo roÂmaÂnus â&#x20AC;&#x17E;RoÂĹžÄ&#x2014;s ĹžyÂdi rauÂ doÂnaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;KauÂno roÂmaÂnasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Mes dar suÂsiÂtikÂsim, VilÂma!â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;TaÂda, kai liÂjoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;RaÂmĹŤs laiÂkaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;VilÂniaus kalÂ neÂliaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;UgÂneÂlÄ&#x2014; mĹŤs krauÂjoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;PaÂ toÂgi moÂteÂrisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;KiÂtĹł gyÂveÂniÂmasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;AmÂĹžiai su amĹŤÂraisâ&#x20AC;&#x153;. Taip pat iĹĄÂleiÂdo liÂteÂraÂt ĹŤÂros kriÂ tiÂkos, noÂveÂl iĹł knyÂg Ĺł, penÂk ias priÂsiÂmiÂniÂmĹł knyÂgas. Tai â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;GieÂ danÂt is gluosÂn isâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Po MarÂso raÂ taisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;MoÂliÂnis kalÂnasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;PaÂĹžink saÂ vo arÂt iÂmÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;BaÂsas per duÂĹžeÂnasâ&#x20AC;&#x153;.

paÂĹžiĹŤÂra ÄŻ meÂnÄ&#x2026;, kĹŤÂryÂbÄ&#x2026;, kĹŤÂryÂ bos ĹžmoÂgĹł. â&#x20AC;&#x201C; VaÂkaÂrĹł EuÂroÂpos liÂteÂraÂtĹŤÂ ra stipÂriai yrÄ&#x2014;Âsi ÄŻ prieÂkÄŻ â&#x20AC;&#x201C; giÂ liÂnoÂsi ÄŻ ĹžmoÂgĹł, o koÂmuÂnisÂ tiÂnÄ&#x2014;s ideoÂloÂgiÂjos priÂspausÂti taÂryÂbiÂniai raÂĹĄyÂtoÂjai banÂdyÂ daÂvo iĹĄÂsiÂsuÂkiÂnÄ&#x2014;Âti â&#x20AC;&#x201C; griebÂdaÂ voÂsi ezoÂpiÂnÄ&#x2014;s kalÂbos... â&#x20AC;&#x201C; Ĺ iÂtos maÂno minÂtys neÂtuÂrÄ&#x2014;Â tĹł bĹŤÂti suÂprasÂtos kaip nosÂtalÂgiÂ ja ar paÂneÂgiÂriÂka aniems laiÂkams. KĹŤÂryÂbiÂnÄ&#x2014; laisÂvÄ&#x2014; taÂda buÂvo riÂboÂ ta. IĹĄÂraiĹĄÂkos prieÂmoÂnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; irÂgi. Bet buÂvo gaÂliÂmyÂbÄ&#x2014; iĹĄÂsiÂverĹžÂti â&#x20AC;&#x201C; vieÂniems su ezoÂpiÂne kalÂba, kiÂ tiems â&#x20AC;&#x201C; be ezoÂpiÂnÄ&#x2014;s. AĹĄ ir MyÂ koÂlas SlucÂkis saÂvo roÂmaÂnuoÂse ĹĄneÂkÄ&#x2014;Âjom be ezoÂpiÂnÄ&#x2014;s kalÂbos â&#x20AC;&#x201C; tai aiĹĄÂkus sÄ&#x2026;ÂmoÂnÄ&#x2014;s srauÂtas. RaÂĹĄyÂtoÂjo proÂfeÂsiÂja neÂbuÂvo taip laÂbai skaÂtiÂnaÂma taÂryÂbiÂniais meÂ tais. ReiÂkÄ&#x2014;Âjo paÂsiekt tam tikÂrÄ&#x2026; lyÂ gÄŻ, kad gaÂlÄ&#x2014;Âtum raÂĹĄyÂti, nes kiekÂ vieÂnas piÂlieÂtis priÂvaÂlÄ&#x2014;Âjo kur nors dirbt. UĹž ideoÂloÂgiÂnes paÂĹžiĹŤÂras â&#x20AC;&#x201C; kad mes raÂĹĄom taÂryÂbiĹĄÂkai â&#x20AC;&#x201C; piÂniÂ gais mĹŤÂsĹł nieÂkas neaÂpiÂberÂdaÂvo. PiÂniÂgus reiÂkÄ&#x2014;Âjo uĹžÂdirbt. Ir man, kaip ir viÂsiems, reiÂkÄ&#x2014;Âjo valÂgyÂti, gyÂvenÂti, auÂginÂti vaiÂkus. AĹĄ buÂ vau sÄ&#x2026;ÂlyÂgiÂnai laisÂvas raÂĹĄyÂtoÂjas. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vyÂtuÂrioâ&#x20AC;&#x153; ĹžurÂnaÂle iĹĄÂdirÂbau 21-us meÂtus. BuÂvau skyÂriaus veÂ dÄ&#x2014;Âjas, reÂdakÂtoÂriaus paÂvaÂduoÂtoÂjas, reÂdakÂtoÂrius â&#x20AC;&#x201C; esu peÂrÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s viÂsus laipÂteÂlius. ReÂdakÂtoÂriuÂmi dirÂbau 16 meÂtĹł. Ten dirbÂdaÂmas paÂraÂĹĄiau tris ar keÂtuÂris roÂmaÂnus, iĹĄÂleiÂdau liÂteÂraÂtĹŤÂros kriÂtiÂkos knyÂgÄ&#x2026;. Ĺ˝urÂnaÂlisÂtĹł atÂlyÂgiÂniÂmai taÂ ryÂbiÂniais meÂtais buÂvo neÂdiÂdeÂli. RaÂĹĄyÂdaÂvau straipsÂnius ÄŻ dienÂ raĹĄÂÄ?ius, saÂvaitÂraĹĄÂtÄŻ â&#x20AC;&#x17E;LiÂteÂraÂtĹŤÂ ra ir meÂnasâ&#x20AC;&#x153;. Man paÂtikÂdaÂvo straipsÂnius raÂĹĄyÂti. StraipsÂnis â&#x20AC;&#x201C; konkÂreÂtus daÂlyÂkas, uĹž jÄŻ gauÂni hoÂnoÂraÂrÄ&#x2026;. O roÂmaÂnas â&#x20AC;&#x201C; po darÂ bo. KarÂtais raÂĹĄyÂti likÂdaÂvau reÂ dakÂciÂjoÂje.

sutikti Naujuosius metus Jau tradiciĹĄkai treÄ?ius metus iĹĄ eilÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arena kvieÄ?ia sutikti Naujuosius metus. Ĺ iemet gruodĹžio 31 d. 20 val. ĹžiĹŤrovĹł akis ir ausis dĹžiugins visÄ&#x2026; pasaulÄŻ apkeliavÄ&#x2122;s sÄ&#x2014;kmingiausias atlikÄ&#x2014;jo Roberto Wellso ĹĄou â&#x20AC;&#x17E;Rhapsody In Rockâ&#x20AC;&#x153;. ď Ž Populiarus: ? DRYY`bV f_N aRXĂ? T_\aV `b QNbTfOR ]N`NbYV[V\ YfTV\ cNVT Q VĂş

Ĺ ventei â&#x20AC;&#x201C; garsiausias ĹĄou

Kartu su R.Wellsu scenoje pasirodys LaGaylia iĹĄ Ĺ vedijos, MerĹŤnas Vitulskis, Vilija MataÄ?iĹŤnaitÄ&#x2014;, Povilas MeĹĄkÄ&#x2014;la ir Kauno miesto simfoninis orkestras. Po ĹĄventinio koncerto prie arenos nugriaudÄ&#x2014;s didingas 2014-ĹłjĹł fejerverkas. IĹĄskirtinÄ&#x2014; akcija taikoma pirmiesiems bilietams â&#x20AC;&#x201C; tik 74 Lt. SkubÄ&#x2014;kite ÄŻsigyti â&#x20AC;&#x17E;Ticketproâ&#x20AC;&#x153; ir arenos bilietĹł kasose. NaujametÄ&#x2122; naktÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arenoje pristatomas ĹĄou â&#x20AC;&#x17E;Rhapsody In Rockâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; sÄ&#x2014;kmingiausias muzikinis ĹĄou, sukurtas ir prodiusuotas pasaulinio lygio ĹžvaigĹždÄ&#x2014;s R.Wellso. Jau nuo pirmojo ĹĄou pristatymo 1989 m. jÄŻ lydÄ&#x2014;jo neÄŻtikima sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014; visame pasaulyje. Renginio DVD pagal populiarumÄ&#x2026; ir pardavimo skaiÄ?iĹł pripaĹžintas septynis kartus auksiniu ir dukart platininiu. â&#x20AC;&#x17E;NaujĹłjĹł metĹł sutikimas â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arenoje jau tapo graĹžia tradicija. ÄŽ ĹĄventinÄŻ renginÄŻ susirenka tiek ĹĄeimos su vaikais, tiek draugĹł kompanijos, daugiatĹŤkstantinÄ&#x2014; minia prie arenos gÄ&#x2014;risi fejerverku, â&#x20AC;&#x201C; sutikti Naujuosius â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arenoje kvietÄ&#x2014; jos direktorÄ&#x2014; AngelÄ&#x2014; DementaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; DĹžiaugiamÄ&#x2014;s, jog ĹĄiemet ĹžiĹŤrovus galime pakviesti ÄŻ tokio aukĹĄto lygio viso pasaulio publikos pamÄ&#x2014;gtÄ&#x2026; ĹĄou. R.Wellsas ÄŻ LietuvÄ&#x2026; atvyksta pirmÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; ir pasirodys iĹĄskirtinai tik â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arenoje.â&#x20AC;&#x153;

2000-ĹłjĹł rekordas â&#x20AC;&#x201C; per penkias savaites parodyti 26 ĹĄou padedant 110-iai pagalbininkĹł, ĹĄis turas neoďŹ cialiai vadintas bemiegiu turu. Rekordas pagerintas 2003 m. â&#x20AC;&#x201C; 26 ĹĄou per keturias savaites. Pasaulinio lygio ĹžvaigĹždÄ&#x2014;

R.Wellsas â&#x20AC;&#x201C; talentingas kompozitorius, pianistas ir atlikÄ&#x2014;jas, jo kuriamas dainas atlieka pati CĂŠline Dion, jomis Ĺžavisi visa Ĺ vedijos karaliĹĄkoji ĹĄeima ir tik jis vienintelis iĹĄ VakarĹł valstybiĹł muzikantĹł buvo pakviestas pasirodyti olimpinÄ&#x2014;se ĹžaidynÄ&#x2014;se Pekine. Ir tai tik maĹža dalis nuopelnĹł, uĹž kuriuos ĹĄis universalus muzikantas buvo apdovanotas prestiĹžiniu Jo DidenybÄ&#x2014;s Ĺ vedijos karaliaus medaliu uĹž ypatingus nuopelnus meno ir kultĹŤros srityje. ÄŽ LietuvÄ&#x2026; R.Wellsas atvyks su ritmo grupe ir ÄŻspĹŤdingo balso soliste LaGaylia iĹĄ Ĺ vedijos. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arenos ĹžiĹŤrovams naujametÄŻ vakarÄ&#x2026; bus pristatyta dviejĹł daliĹł muzikinÄ&#x2014; programa: savo virtuoziĹĄkumÄ&#x2026; grodamas ir dainuodamas demonstruos pats R.Wellsas, balso galimybÄ&#x2014;mis stebins LaGaylia, pasirodys lietuviĹł atlikÄ&#x2014;jai, taip pat ĹĄventinÄ&#x2122; nuotaikÄ&#x2026; kurs ĹĄou elementai. Ĺ˝iĹŤrovĹł lauks ir staigmena â&#x20AC;&#x201C; R.Wellsas uĹždainuos lietuviĹĄkai! â&#x20AC;&#x17E;Koncertuodamas ÄŻvairiose pasaulio ĹĄalyse atlikÄ&#x2014;jas ÄŻ ĹĄou programÄ&#x2026; ÄŻtraukia populiariausius tos

Anglijos karaliĹĄkojoje muzikos akademijoje, kur atlikÄ&#x2014;jÄ&#x2026; visada lydÄ&#x2014;jo ÄŻvairiĹł stiliĹł muzika. Pradedant nuo klasikinÄ&#x2014;s, kaip atskaitos taĹĄko, iki dĹžiazo, bugivugio, liaudies dainĹł, miuziklĹł ir sunkiojo roko muzikos. ď Ž R.Wellsas dÄ&#x2014;l savo iĹĄvaizdos ir neei-

liniĹł muzikiniĹł gebÄ&#x2014;jimĹł Ĺ vedijos Ĺžiniasklaidos tituluojamas JÄ&#x2014;zumi, galinÄ?iu vaikĹĄÄ?ioti vandeniu. Kai kuriuose koncertuose atliekant dainÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Smoke

on the Waterâ&#x20AC;&#x153; scenoje tyvuliuoja vanduo, o iĹĄ dĹŤmĹł kamuolio su sintezatoriumi rankose pasirodo Robertas. ď Ž R.Wellsas kuria muzikÄ&#x2026; garsiems

pasaulio atlikÄ&#x2014;jams. Su C.Dion kartu Las Vegase ÄŻraĹĄÄ&#x2014; dainÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Song For Youâ&#x20AC;&#x153;. 2008 m. per gastroles Ĺ vedijoje C.Dion pakvietÄ&#x2014; R.WellsÄ&#x2026; ÄŻ scenÄ&#x2026; kartu atlikti dainos. ď Ž R.Wellsui yra tekÄ&#x2122; groti su daugybe

pasaulinio lygio ĹžvaigĹždĹžiĹł. Per Ĺ vedijos princesÄ&#x2014;s Victorios gimtadienÄŻ

ĹĄventinis tortas ir iki ryto skambÄ&#x2014;s Ĺžinomiausios dainos. â&#x20AC;&#x17E;NaujametÄŻ vakarÄ&#x2026; putojanÄ?io vyno taurÄ&#x2014;mis susidauĹĄ daugiau nei 600 restorano sveÄ?iĹł, o tikro garso muzika, Ĺžinomiausi hitai bei ĹĄventinÄ&#x2014; vakarienÄ&#x2014; vakarÄ&#x2026; pavers tikrai nepamirĹĄtamu, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo â&#x20AC;&#x17E;14 10â&#x20AC;&#x153; restorano pardavimo vadovas Audrius KasperaviÄ?ius. â&#x20AC;&#x201C; Lankytojai iĹĄ anksto kvieÄ?iami iĹĄsirinkti ĹĄventinÄ&#x2014;s vakarienÄ&#x2014;s variantÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; Papildomus bilietus ÄŻsigyti galima visose â&#x20AC;&#x17E;Ticketproâ&#x20AC;&#x153; ir arenos bilietĹł kasose. PasiĹŤlymas galioja tik naujameÄ?io koncerto â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arenoje ĹžiĹŤrovams.

ĹĄalies atlikÄ&#x2014;jus ir simfoninius orkestrus, â&#x20AC;&#x201C; programos detales atskleidÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arenos renginiĹł organizavimo vadovas Renatas NaÄ?ajus. â&#x20AC;&#x201C; NaujametÄŻ vakarÄ&#x2026; kartu scenoje pasirodyti buvo pakviestas M.Vitulskis, V.MataÄ?iĹŤnaitÄ&#x2014;, P.MeĹĄkÄ&#x2014;la ir Kauno miesto simfoninis orkestras.â&#x20AC;&#x153; Po koncerto â&#x20AC;&#x201C; rokenrolo naktis

Papildomai po koncerto ir fejerverkĹł ĹžiĹŤrovĹł lauks rokenrolo naktis â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; arenos â&#x20AC;&#x17E;14 10â&#x20AC;&#x153; restorane su grupe â&#x20AC;&#x17E;Blues Makersâ&#x20AC;&#x153;. Vakaro metu stebins virtuvÄ&#x2014;s ĹĄefo sukurti gurmaniĹĄki patiekalai, smaliĹžiĹł lauks

VD inf.

ď Ž Kulminacija: ]\ cR[aV[V\ X\[PR_a\ ]_VR N_R[\` [bT_VNbQĂ&#x203A;` QVQV[TN`

! ĂşWĂş SRWR_cR_XN`

R.Wellso gerbÄ&#x2014;jai â&#x20AC;&#x201C; nuo karaliĹł iki C.Dion ď Ž R.Wellso muzikinis kelias prasidÄ&#x2014;jo

<_TN[VgNa\_VĂş N_PUfc\ [b\a_

1NV[VNb` 2_Z\[\ [b\a_

Svarbiausi faktai apie R.WellsÄ&#x2026; kartu su Robertu scenoje pasirodÄ&#x2014; tokie atlikÄ&#x2014;jai kaip Ronanas Keatingas, Lionelis Richie ir Sankt Peterburgo simfoninis orkestras. ď Ž 2008 m. R.Wellso kĹŤrinys orkestrui

buvo pasirinktas kaip teminÄ&#x2014; muzika olimpinÄ&#x2014;ms ĹžaidynÄ&#x2014;ms Pekine. UĹž tai Robertas buvo apdovanotas prestiĹžiniu Kinijos apdovanojimu. Verta paminÄ&#x2014;ti, kad tÄ&#x2026;kart jis buvo vienintelis VakarĹł atlikÄ&#x2014;jas, pakviestas pasirodyti olimpiniĹł ĹžaidyniĹł scenoje.

ď Ž Jauniausias studentas KaraliĹĄ-

kojoje muzikos akademijoje Anglijoje. ď Ž Muzikos profesorius Kinijoje nuo

2005 m. ď Ž Pekino olimpiniĹł ĹžaidyniĹł kom-

pozitorius 2008 m. ď Ž Virtualios fortepijono mokyklos

kingofpiano.com anglĹł, ĹĄvedĹł ir kinĹł kalbomis ÄŻkĹŤrÄ&#x2014;jas.

spalio 3–9, 2013

savaitgalis

Ruduo nejučiomis verčia susimąsty ti apie skubantį lai ką. Trumpas druge lių plazdėjimas Grė venmacherio tropi kų sode Liuksem burge ir III a. pasta tyti juodieji Tryro vartai Vokietijoje, valandėlei sustingę magai gatvėse ir jau dešimtmečius skai čiuojantys neby lūs istorijos ženklai Mozelio slėnyje su stabdo akimirkas ir atgaivina prisi minimus.

Triukas: neįtikimas magų šou gatvė

se sutraukia nemažai smalsuolių.

Grėvenmacheris: tropikų sode au

ginama per 50 rūšių atogrąžų dru gelių, jie girdomi net apelsinų sulti mis. Asmeninio archyvo nuotraukos

Vieta: nuo Liuksemburgo tvirtovės atsiveria viso miesto panorama.

Dramblių paradas ir kabantys magai Loreta Galubauskienė l.galubauskiene@diena.lt

23 km gynybos tunelių tinklas, iš raizgęs miestą po žeme. Turistams atverta tik dalis jų.

Kiekvienai ES šaliai – po medį

Europos viduryje klestintis Liuk semburgas atrodo tikrai solidžiai: 25 kartus už Lietuvą mažesnė valstybė yra viena ES įkūrėjų, turi įspūdingą svarbiausių ES institu cijų kvartalą, per 150 bankų ir net tris valstybines kalbas – liuksem burgiečių, prancūzų ir vokiečių. ES dvasia čia persmelktos net su venyrų parduotuvės, kuriose turis tams siūloma įsigyti mėlynųjų skė čių ar kepurėlių su ES simbolika. Lietuvišką tautinę trispalvę iš vysi ne prie vieno Liuksemburgo miesto pastato, o istoriją prisiminsi stabtelėjęs trikampio formos klevų giraitėje Kirchberge. Čia rasi ir Lietuvos įstojimui į ES atminti pasodintą medį su užrašu „Lituanie 2004“. Kiek ES šalių na rių – tiek ir medžių giraitėje, o šalia grindinyje iškaltas valstybės pava dinimas ir įstojimo į ES data. Po mažąjį Liuksemburgo miestą geriausia keliauti pėsčiomis: žavi ne vien istorinės įžymybės, bet ir nuo tiltų slėnyje atsiveriantys nuostabūs statinių bei žalumos koliažai. Seniausią miesto praeitį mena Liuksemburgo Dievo Motinos ka tedra, Didžiojo kunigaikščio rūmai ir į UNESCO kultūros paveldo są rašą įtraukti kazematai – istorinis

kiečių. Net 800 jų atgulė nežinomo kareivio kape. Istorinė Kristaus tunika

Drugelių raštai ir spalvų deriniai ga lėtų drąsiai konku ruoti su garsiausių dizainerių drabužių kolekcijomis. Kritę kare visi lygūs

Antrojo pasaulinio karo istorija amžiams įrašyta ir Liuksemburgo žemėje. Vos per pusantro kilomet ro vieni nuo kitų ilsisi tūkstančiai šiame kare buvusių priešų – žuvę amerikiečių ir vokiečių kareiviai. Žvilgsniu sunkiai aprėpiama 5 000 baltų kryžių jūra žalioje ve joje, plevėsuojant JAV vėliavoms, verčia prisiminti kadaise vadovė liuose skaitytą istoriją ir matytus karo filmų vaizdus. Ant iškilaus memorialo amerikiečių kariams atminti sienų pavaizduotos Antro jo pasaulinio karo fronto schemos. Vokiečių karių kapinės kiek ki tokios: tarp medžių stovinčiuose akmeniniuose kryžiuose iškalta po dvi pavardes iš abiejų pusių, jose palaidota beveik 11 tūkst. Antraja me pasauliniame kare kritusių vo

Mozelio slėnyje derėtų aplankyti ir seniausiu tituluojamą Vokietijos miestą Tryrą, juolab kad nuo Liuk semburgo sostinės iki jo – tik 48 km. Sustingusio laiko pėdsakų čia rasi ne vieną. III a. romėnų staty ti juodieji miesto vartai Porta Nig ra kasdien sutraukia begalę miesto svečių. Simbolinėmis romėnų to gomis vilki net gidai. Smalsuoliai būriuojasi ir prie Karlo Marxo muziejaus. Vis dėlto įdomiau aplankyti ne jį, o Šv. Petro katedrą, kurioje yra šventoji tunika, – ją, kaip manoma, kryžiuojamas vilkėjo Kristus. Teigiama, kad IV a. imperatorienė Elena šią tuniką ir kitų relikvijų iš Šventosios Že mės atgabeno į Tryrą. Katedroje stovinti skrynia, ku rioje saugomas šis istorinis dra bužis, atveriama kas keliasdešimt metų – pvz., 1933, 1959, 1996 m., o pastarąjį kartą buvo atidaryta 2012 m. pavasarį ir sutraukė bū rius piligrimų iš viso pasaulio. Dėmesio: mieste – drambliai!

Iki spalio vidurio Liuksemburgo ir Tryro gatvėse sutiksi... dramblių! Tiesa, ne gyvų, o meniškai deko ruotų. Per 100 margaspalvių pu santro metro aukščio, apie 70 kg

Menas: po Liuksemburgą ir Tryrą keliauja per 100 skirtingų dekoratyvinių drambliukų.

sveriančių drambliukų išsibarstę pačiose netikėčiausiose vietose – kiekvienas vis kitoks. Tokia paroda skambiu pavadini mu „Dramblių paradas“ surengta siekiant padėti išsaugoti nykstančių Azijos dramblių populiaciją, kuri per pastaruosius keletą dešimtme čių sumažėjo net 150 tūkst., – šiuo metu pasaulyje telikę mažiau nei 35 tūkst. Azijos dramblių. Tai didžiau sia pasaulyje po atviru dangumi su rengta meno paroda. Specialiame žemėlapyje pažymė ti visi mieste „gyvenantys“ dramb liukai. Nors ir be žemėlapio savo kelyje jų tikrai neišvengsi. Specia liose dirbtuvėse-parduotuvėlėje už 35 eurus gali nusipirkti mažes nių baltų keraminių drambliukų ir kartu su menininkais juos deko ruoti pats. Gyvūnų globos ir meno sintezės idėja tikrai įspūdinga. Magiški gatvės triukai

Dar viena Liuksemburgo ir Try ro miestų gatvių atrakcija, pri traukianti daug žiūrovų, – ore ka bantys magai. Be jokių pertvarų ar juodų audeklų. Kad ir kiek vaikš čiotum aplink, sunku nuspėti, kaip atliekamas šis triukas: ant grindi nio sėdintis magas rankoje telaiko ilgą lazdą, kurios viršutinį galą nu tvėręs antrasis magas kybo ore tie siai virš jo ir mielai šypsosi spok santiems turistams.

Noras atskleisti šio triuko pa slaptį verčia ne vieną čia pat gar siai išsakyti savo nuomonę. Vie no tokio gatvės eksperto pateikta versija pasirodė labiausiai įtiki ma: virš ut in is ir apat in is magai suj ungt i itin tvirta po drab u žiais pas lėpta konstr ukc ija, ku rią išor ėje jung ia rankom is lai koma lazda. Ar tai tiesa, belieka spėlioti. Tarp drugelių – tarsi saunoje

Prie Mozelio upės įsikūręs Liuk semburgo miestelis Grėvenma cheris garsus ne tik vynu ir futbo lo komanda, bet ir Drugelių sodu. Čia plazda šimtai kone 50-ies rū šių atogrąžų drugelių. Pravėrus 600 kv. m dengto so do duris iškart plūstelėja šiluma – pasijunti tarsi saunoje: 27 laips nių karštis, tvyrant daugiau nei 80 proc. drėgmei, iškart verčia pra kaituoti. Įvairiaspalviai drugeliai, tropi niai augalai, nuostabiausių gėlių žiedai, chameleonai, vėžliai, basei nėlyje plaukiojančios raudonšonės žuvys, tarp kojų nardančios kininės putpelės ir čiauškantys egzotiniai paukšteliai – tik spėk dairytis. So de stovi bičių avilys, drugeliams atsigaivinti net papjaustyta apel sinų, o nuošalioje specialioje spin toje kabo kokonai – būsimųjų dru gelių namai. Posakis, kad drugelio gyvenimas yra tik trapi akimirka tarp gimimo ir mirties, ne visada teisingas – tai priklauso nuo drugelių rūšies. Ge riausios menininkės – Gamtos – sukurti drugelių raštai ir spalvų deriniai galėtų drąsiai konkuruoti su garsiausių dizainerių drabužių kolekcijomis ar aksesuarais, juo lab kai toks gražuolis nutupia ant peties ir atrodo tarsi puošniausia sagė. Po viešnagės drugelių kara lystėje dar ilgai mirga akyse, o nak tį lanko spalvoti sapnai.

spalio 3–9, 2013

savaitgalis

A.Rožickas nežino, kas yra meilė Po ilgos pauzės vėl pasirodęs televizijoje, šįsyk – kaip laidos „Auk sinis balsas“ vedėjas, Andrius Rožickas žengia naują žingsnį sa vo gyvenimo kelyje – skiriasi. Vis dėlto subtilius juokelius laidantis nestandartinis vyras viešai savo apatinių neskalbia.

Darius Sėlenis

noriu staiga išbandyti beprotiškų ekstremalių nesąmonių.

– Po 12 metų trukusios santuo kos bendru sutikimu skiriesi su žmona Aurelija. Turbūt da bar kaip niekad sulauki daug dėmesio. – Pernelyg daug dėmesio nesulau kiau. Mūsų visuomenė supratinga. Bent jau mano aplinkoje dauguma el giasi civilizuotai, supranta, kad gy venime visko būna, ir į akis nelenda.

– Tai gal dar ne krizė? Andrius Mamontovas kadaise ironiškai pasakė, kad jei gyvensi 100 me tų, vidurio amžiaus krizė dar neatėjo, jei 60 – ji jau praėjo. – (Juokiasi.) Jis pažvelgė gan mate matiškai. Negvildenu to. Mes daž nai patys sukuriame problemas iš nieko.

d.selenis@diena.lt

– Turbūt pasitaiko ir tokių, ku rie tiesmukai klausia, kodėl skiriesi, ar įsimaišė kas nors trečias ir pan.? – Įvairiai. Kartais nieko neatsakau. Kartais sulaukia mano šypsenos ir patarimo verčiau atidžiau pažvelgti į savo gyvenimą. Jei žmogus neišsi lavinęs, neturi takto ir supratimo, ko nederėtų klausti, su juo riboju santy kius. Kam savo aplinkoje bendrauti su nekultūringais žmonėmis? – Ar tau tai labai skaudus įvy kis? Ar viskas įvyko savaime, laiku ir civilizuotai? – Labai gražiai, draugiškai, ramiai. Ir dabar skambinamės, bendrauja me. Tuo džiaugiuosi ir nesigailiu, kad gyvenau su šia moterimi. Ji ma ne praturtino ir gyvenime davė labai daug. Už tai esu jai labai dėkingas. Tai, kad ji – geras žmogus, įrodo ir taikios, kultūringos skyrybos. – Vis dėlto skamba paradoksa liai – geras žmogus, puikiai su tariate, bet skiriatės. Įsiterpė trečias žmogus? Ar tiesa, kad tas trečias žmogus, kaip ilgalie žuviai kalba, žavioji tavo kole gė TV eteryje Beata Tiškevič? – Tikrai ne. Jokiu būdu. Su Beata esame scenos partneriai, draugai. Man ji labai patinka kaip jauno ji kolegė, mano mokinė. Bet mū sų tikrai nesieja jokie romantiniai santykiai. – Kaip apibūdintum savo da bartinį gyvenimo laikotarpį? – (Pauzė.) Pats geriausias. Vienas buvęs bendraklasis pasakė, kad jam geriausi gyvenimo metai buvo mo kykloje. Man jo gaila. Nesu iš tų žmonių, kurie mano, kad geriausias jo gyvenimo laikotarpis buvo kaž kur praeityje ar bus ateityje. Man geriausias laikas yra dabar. – Tau – 42-eji. Moterys mėgs ta tėkštelėti, kad jei vyras, bū damas tokio amžiaus, skiria si, žaidžia įvairius personažus, žaidimus, jaučia vidurio am žiaus krizę. – (Juokiasi.) Gal tai ir įvardijama kaip vidurio amžiaus krizė, tačiau jei ji mane ištiko, negaliu to įvertin ti adekvačiai. Gal kada nors pasa kysiu, kad tai buvo krizė ir elgiausi netinkamai. O dabar jaučiuosi la bai gerai, galva nesvaigsta ir ne

– Tad A.Rožicko su į jo parankę įsikibusia 18–20 metų gražuole nepamatysime? – Ne! Ir, oi, nenorėčiau. Kiek teko bendrauti su labai jaunomis da momis, jos kelia šypseną, bet tik ne mintis apie rimtus santykius.

Mano aplinkoje dau guma elgiasi civili zuotai, supranta, kad gyvenime visko bū na, ir į akis nelenda. – Tu mėgaujiesi šlove, viešu mu, pinigais, o tokios jaunos, kaip žinoma, tiesia priklijuotus nagučius ir nori išpūstomis lū pomis bučiuoti tokius vyrus. – Tegul, esu už visus personažus. Nenorėčiau iš gyvenimo išbraukti nei valkatų, nei barakudų, nei visų kitų. Jie sudaro mūsų margąją vi suomenės dalį. Jei visi būtų vieno di, būtų nuobodu. Be to, tai pade da išryškinti vertybes. – Prieš dvejus metus gan neti kėtai grįžai į televiziją, nors iki to laiko atkakliai vengei viešu mo. Kodėl? – To man tiesiog nereikėjo. Ir da bar dirbu savo darbą – esu filmų dubliažų režisierius, man užten ka darbo ir pinigų pragyventi. Pro diuseriai, matyt, nerasdami naujų veidų, žinodami, kad turiu labai di delės patirties televizijoje, scenoje, ne pirmą sezoną siūlė grįžti. – Bet juk ne kalašnikovo auto matu grasino. – Ne, ne. Prašė, įkalbinėjo, savi meilę paglostė. Be to, mačiau, ko kia apgailėtina situacija Lietuvos televizijose. Laidų, renginių vedė jai – tarsi plastikiniai. Nuspren džiau parodyti, kaip reikia tai da ryti. Pasipūtėliška frazė, bet kaip kitaip žmonėms parodyti, kaip at rodo normaliai vedama laida? – Oho, nekukliai! Meti akmenį Arūnui Valinskui, Algiui Ra manauskui-Greitai, Justinui Jankevičiui, Rolandui Vilkon čiui ir visiems kitiems? – (Juokiasi.) Taip. Žiūrovai patys mato.

– Kuo A.Rožickas kitoks? – Tuo, kad jie lochai, o aš – ne. Ar ba atvirkščiai. – Mėgsti pasijuokti iš savęs? – Taip, taip. Tai viena žmogaus, turinčio savikritikos ir saviironijos, savybių. Ar įlįsiu į tuos standar tus ir tapsiu plastmasinis – neži nau. Tikiuosi, jei taip nutiks, drau gai pasakys: eik pailsėti. Draugiški patarimai man labai svarbūs. – Kuo save pavadintum – laidos vedėju ar humoristu? Dar nuo „Bentski šou“ laikų tau prilipo humoristo etiketė. – Net ir tais laikais nebuvau humo ristas. Turbūt tik lengviau taip va dinti. Esu žmogus, turintis humo ro jausmą. Ir moku vedėjauti. Esu ir labai geras dubliažo, dar kelių sri čių režisierius. – Kas pasikeitė tavyje, įžengus į penktą dešimtį? Daugiau lais vės ar baimės, kad jau antra gy venimo pusė? Daugiau atsako mybės ar brandos? – Tapau drąsesnis, laisvesnis, pa prastesnis. Supratau, kad nereikia vaidinti, nereikia kaukių, bereikš mių iliuzijų. Neeikvoju jėgų būti ne savimi. Mes nuo jaunystės mokomi būti ne savimi, o kuo nors kitu. Tai – vienas blogiausių dalykų, su kuriuo žmogus kovoja iki tam tikro amžiaus. Tai supratęs tapau laisvesnis. – Sakoma, kad gyvenimas yra amžina kova. Su kuo tu kovo ji, nusiplėšęs kaukes ir būda mas savimi? – Mano gyvenimas – ne kova, o tu sovkė, džiaugsmas ir laimė. Gyve nimas duotas ne kovoti, dirbti, bet jaustis laimingam. – Kas tau yra būti laimingam? – Jausti, kad yra įdomu. Tai sutei kia džiaugsmo ir laimės. – Sutinki, kad vyrai – amžini vaikai? – Taip. Jie vaikai, kurie žaidžia, smalsūs, ieškantys. Vis dėlto ne galima visko absoliutinti, žmonės yra skirtingi – ir vyrai, ir moterys. Bet tokie pasakymai, kad vyrai – tai žaidžiantys vaikai, smagūs. – Nesi šiuolaikinio pasaulio vartojimo, susvetimėjimo, IT vergas? – Naujos technologijos man la bai patinka, seku jų naujoves, bet nesu jų vergas. Ekranas, IT ar gy vas bendravimas? Be konkurencijos renkuosi pastarąjį. Jis labiau pra turtina. – Kaip reaguoji į šiuolaikinį to lerantiškąjį ir feminizmo eta pą? – Tolerancija ir feminizmas – tai du vienas kitam priešingi žodžiai. Aš toleruoju save, savo teises. Ir ne

Kolegos: „Mūsų tikrai nesieja jokie romantiniai santykiai“, – patikino

A.Rožickas apie santykius su scenos partnere B.Tiškevič.

toleruoju, kai supriešinamos dvi skirtingos, netgi priešiškos žmonių grupės. Nenoriu priešinti vyrų ir moterų, žmonių pagal socialinį sta tusą, orientaciją, giminę, rasę. Esu tolerantiškas beveik viskam. Be veik. O nesu tolerantiškas, kai ne paisoma mano laisvės, asmeninės erdvės ribų. Gerbiu kitų erdvę, bet noriu, kad gerbtų ir manąją. Tole rancija – tai ne leidimas kitiems bet kaip elgtis su tavimi. – Ar yra dalykų, kurių gailėtu meisi, skaudėtų širdį, nes ką nors praleidai, ko nors nepada rei, o tai jau niekada nesugrįš? – Jei pasiknaisiočiau, ką nors ras čiau. Tai – žmonės, kurių jau ne sugrąžinsi. – Niekas nežino, kiek gyvens, bet kokį save įsivaizduoji dar po 20 metų? – Savęs neįsivaizduoju. Dabar man atrodo, kad įdomumas baigsis po 10 metų, nes mačiau pakankamai daug ir labai įdomaus. Tad neįsivaizduo ju, kas mane dar nustebins.

Mindaugo Ažušilio nuotr.

– Gal po 20 metų nusipirksi bi lietą į Marsą ir vaikščiosi po raudonąją planetą? – (Juokiasi.) Nesąmonė. Būnant to kio amžiaus skristi uždarytam kaž kokioje telefono būdelėje ir žiūrėti pro langelį? Tai – neromantiška.

Tapau drąsesnis, laisvesnis, papras tesnis. Supratau, kad nereikia vaidinti, nereikia kaukių, be reikšmių iliuzijų – Tuomet kas tau yra romanti ka? – Ro-man-ti-ka. (Kartoja neskubė damas) Nežinau. Aš net nežinau, kas yra žodis „meilė“. O tu – žinai? – Kuo daugiau sužinai, tuo labiau supranti, kad nieko nežinai? – Klasikinė frazė, kuria galima baigti pokalbį...

spalio 3–9, 2013

meilė

Vestuvių tradicijos – kokios ir kodėl? Ar kada klausėte savęs, kodėl nuotaka dėvi šydą ir turi per ves tuves dėvėti ką nors pasiskolin to? Toliau garsi JAV laidų vedė ja ir gyvenimo būdo mokytoja Martha Stewart pateikia popu liariausius ir netikėčiausius ves tuvinius prietarus, tradicijas bei jų priežastis.

Anglakabėse šalyse yra gerai ži nomos eilės, kurios pataria nuo takai turėti ką nors seno, naujo, pasiskolinto ir mėlyno. Pasirodo, kad seno daikto dėvėjimas sim bolizuoja nuotakos praeitį, o nau jo – laimingą poros ateitį. Nuo taka turėtų pasiskolinti ką nors iš žmogaus, kurio paties santuo ka yra laiminga: tikimasi, kad to žmogaus laimė kaip nors ateis pas jaunavedžius. Na, o mėlyna spal va yra ištikimybės ir meilės sim bolis. Paprotys dėvėti šydą atėjęs iš Romos. Tuomet tikėta, kad nuo taka turi slėpti savo veidą nuo piktųjų dvasių pavydo, nes jos esą pavyduliauja jaunajai laimės. Įsitikinimas, kad jaunavedžiai neturi matytis prieš vestuves, yra atėjęs iš laikų, kai jaunieji dar neturėjo teisės rinktis ir būda vo superšami tėvų. Tuomet tikė ta, kad jeigu pora pamatys vienas kitą prieš vestuves, jie gali per sigalvoti ir atsisakyti santuokos. Šiandien daugelis porų susitin ka prieš ceremoniją, o kai kurios net surengia vestuvinę fotosesi ją prieš pasakydami vienas kitam „taip“. Kai vestuvių dieną lyja, kai ku riose šalyse tuo labai džiaugiama si. Ten žmonės mano, kad lietus ne tik apvalo, bet ir simbolizuo ja vaisingumą. Tautosakos žin ovai dažn ai perspėja, kad peilis yra suardy tų santykių simbolis. Tad dova noti per vestuves peilių rinkinio nevertėtų. O jaunavedžiai, jeigu koks nors nesusipratėlis vis dėl to įteikia peilį, turėtų nesutrikti ir duoti jam atgalios šiek tiek pi

nigų. Tuomet peilis bus jau ne be dovana, o pirkinys ir nelaimės nebegrės. Tradicija nuotaką pernešti per slenkstį atėjo iš viduramžių, kai buvo tikima, kad jaunosios yra ypač lengvai pažeidžiamos pik tųjų dvasių per padus. Kad kartu neįsineštų į namus visokio blogio, jaunikiai turėjo nešti savo nuota kas ant rankų. Daugelis manytų, kad pastebė ti bjaurų vorą ant savo vestuvi nės suknelės yra tikras vestuvinis košmaras. Tačiau, anot senų Ang lijos tradicijų, voras ant vestuvi nės suknelės – geras ženklas. Kai kas tiki, kad jeigu nuotaka pradeda naudoti savo būsimo vy ro pavardę dar neištekėjusi, ji er zina savo likimą ir iškyla pavojus, jog vestuvės gali iš viso neįvyk ti. Taip pat gąsdinama, kad jeigu nuotaka pakeliui į savo vestuves sutiks vienuolį arba vienuolę, ji bus prakeikta, taps bevaisė ir li kusią gyvenimo dalį gyvens iš iš maldos. Airijoje tradiciškai per vestu ves muša varpais, kad išbaidy tų piktąsias dvasias ir užtikrintų harmoningą jaunųjų šeimyninį gyvenimą. Kai kurios airių nuo takos kartais varpeliais papuošia savo puokštę, jie turėtų jai pri minti santuokos įžadus. Tad ne veltui šioje šalyje varpai dažnai dovanojami per vestuves. Užtat Italijoje nemažai jauna vedžių su įkarščiu daužo vazas ar stiklines per savo vestuves. Pasak itališkų tradicijų, kiek bus šukių – tiek metų laimingai tęsis nau joji santuoka. Galiausiai, manoma, kad ge ras ženklas, jeigu nuotaka verkia savo vestuvių dieną. Tikima, kad ji išlieja visas ašaras ir jų jau ne beprireiks per visą likusį gyve nimą. Tad jeigu ašaros nesuval domai kris jums iš akių per jūsų ypatingąją dieną, tik džiaukitės ir gal dar iš anksto pasirūpinkite vandeniui atspariu tušu! Parengė Indrė Pennock

Svarbiau sia yra tikė jimas, kad viskas bus gerai ir vis kas pavyks, kai tikrai ti ki, tai viskas ir sekasi.

Patikrino: iki vestuvių pora draugavo net trejus metus. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Kai viskas suplanuota – galvos neskauda Net ir prasidėjus rudeniui bei pirmosioms šalnoms jaunavedžių, atvykstančių prie Užupio tiltelio, skaičius nemažėja. Šešta dienio popietę čia sutikti laimingi ir švytintys jaunieji papasako jo apie savo pažintį bei meilės istoriją. Margarita Vorobjovaitė m.vorobjovaite@diena.lt

Tikėta staigmena

„Mus supažindino draugai. Iki ves tuvių draugavome tradiciškai: tre jus metus. O kad jis man pasipirš būtent mūsų pažinties sukaktuvių dieną – aš nesitikėjau. Bet viskas buvo labai gražu: pasikvietė į res toraną pavakarieniauti, priklau pė ant vieno kelio“, – romantiš komis piršlybų detalėmis dalijosi nuotaka. Žinoma, kiek kitaip šią istoriją prisimena pats jaunikis: „Visiems šis mano žingsnis buvo tikėtas ir netgi lauktas – mūsų draugams, tėvams, galų gale man, – o jai, štai, pasirodo, buvo staigmena.“ Pasiteiravus apie vieną malo niausių vestuvinių rūpesčių – suknelės paieškas – linksmai nusi teikusi pora vėl pateikė skirtingas versijas. Anot jaunikio, jo mylimo ji rinkosi suknelę „vos kiek mažiau nei pusmetį“, bet pati nuotaka at kakliai tvirtino, kad puošnų apda rą išsirinko vos pamačiusi.

„Shutterstock“ pieš.

„Kuo daugiau vaikų“

Vestuvių dieną jaudulys – neišven giamas. Kaip su tuo susitvarkyti? „Tam, kad vestuvių diena netaptų stresu, reikia labai gerai ir kruopš čiai viską apgalvoti, – tvirtino jau nikis. – Svarbiausia yra tikėti, kad viskas bus gerai ir viskas išeis, ir tada viskas pavyksta.“ Paprašius pasakyti laimingos sąjungos recep tą, poros nuomonė buvo viena. Pri tardami vienas kitam jie vardijo to kius svarbius dalykus kaip meilė ir gebėjimas vienas kitą suprasti, taip pat buvimas kartu. „Ir būtinai kuo daugiau vaikų“, – į pokalbį su lin kėjimais įsiterpė poros pabrolys. Beje, išaiškėjo, kad būtent tradici jos bei pagarba tėvų nuomonei pa dėjo porai suplanuoti šventę: „Mes laikomės senųjų tradicijų, tikėjimo, todėl tuokėmės cerkvėje. Be to, labai gerbiame savo tėvus, o jie taip mums liepė, stengiamės prisilaikyti senųjų tradicijų, likti joms ištikimi.“ Egiptas sujaukė planus

Dar viena įdomi detalė: vieninte liu dalyku, dėl kurio teko pakeisti

vestuvių planus, tapo... neramu mai Egipte! „Planavome poves tuvinę kelionę ir labai norėjome nuvažiuoti į Egiptą, bet teko labai nusivilti, kai ten prasidėjo tie nera mumai. Kitos povestuvinės kelio nės nepuolėme planuoti ir, tiesą sakant, net nelabai žinome, kur ji bus ir kokia, nes tai mums rengia ma staigmena, – turėtume ją gau ti dovanų“, – dėstė pora. Radę vienas kitą jauni žmonės negailėjo patarimų kitiems įsimy lėjėliams. Anot jų, tam, kad ves tuvių diena būtų tikrai įsimintina, reikia ne tik viską kruopščiai su planuoti, bet ir gyventi vidiniu ti kėjimu, kad tiek šią dieną, tiek vi są likusį gyvenimą viskas seksis puikiai. „Svarbiausia yra tikėjimas, kad viskas bus gerai ir viskas pavyks, kai tikrai tiki, tai viskas ir sekasi, – entuziastingai pasakojo laiminga jaunoji. – Visiems jaunavedžiams iš tiesų norėtume palinkėti tarpu savio supratimo, meilės ir ištiki mybės. Tai – geros ir tvirtos šei mos pagrindas.“

„Vilniaus dienos“ rubrikoje „Meilė“ kviečiame jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teiraukitės e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.

spalio 3–9, 2013

vaikų diena Sveiki, vaikai! Brrrr, kaip šalta! Tikriausiai ir tu pajutai, kad vasara jau atsisveikino ir netrukus mums ranka pamos žiema. Bet kol ši atkeliaus, gamtoje įvyks daug pokyčių: sutrumpės dienos, šalnos numargins medžių lapus, išskris Lietuvoje vasarojantys paukščiai... Ar žinojai, kad gandrai ilgai kelionei pradeda ruoštis rugpjūtį? Būriuojasi, suka ratus aukštai padangėje, kol vieną dieną išlekia! O štai gervės ir žąsys sparnus kelia tyliai ir kiek vėliau – spalio pradžioje. Ei, klausyk, o ar žinai, kurie paukščiai Lietuvoje tik vasaroja, o kurie nuolat suka lizdus mūsų miškuose? O gal kada teko paukščius stebėti? Tyliai sėdėti vidur pievos su žiūronais ar fotoaparatu ir apsimesti nematomam? Visai smagus ir naudingas užsiėmimas!

Na, o burtas lėmė, kad po knygelę „Kukis grįžta“ laimėjo:

andras 1. Juodasis g ublys 2. Didysis ba 3. Pempė lėda 4. Naminė pe asis fazanas 5. Medžiojam kragas 6. Ausuotasis lė 7. Baltoji kie ė sniegena 8. Juodagalv 9. Kėkštas 10. Svirbelis

Štai dešimt paukščių, parašyk jų pavadinimus ir galbūt būsi tas laimingasis, kuriam padovanosime nepamainomą Remigijaus Karpuškos knygą „Paukščių stebėjimas“. Savo atsakymus siųsk e. paštu vaikudiena@vilniausdiena.lt iki 2013 m. spalio 7 d.

Mantė Pranckūnaitė, Augustinas Punis, Rimgailė Šegždaitė. Primenu, reikėjo atsakyti į klausimą: kuriuos Ondros žaislus mama sukrovė į juodą maišą ir išmetė į šiukšlių konteinerį? Atsakymas: spalvoto popieriaus skiauteles, įvairiaspalvius flomasterius, į pistoletą panašų pagaliuką, sulūžusį lėktuvą ir raudoną pliušinį meškutį – Kukį. Už paukščių iliustracijas leidykla „Baltos lankos“ dėkoja Lietuvos ornitologų draugijai ir Sauliui Karaliui.

spalio 3–9, 2013

idėjos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

Sezoną pasitinka skan Penktadienį „Piano.lt“ koncertų salė naująjį sezoną pradės su džiazo dainininkių trio „The Ditties“, desertų studijos „Tie kepėjai“ meistrais ir „Kvapų namais“. Muzikos gerbėjai kvie čiami ne tik pasiklausyti ankstyvojo svingo, bet ir paska nauti rankų darbo desertų. „The Ditties“ – tai profesiona lių džiazo dainininkių trio, atlie kantis ankstyvojo svingo stiliaus muziką. Merginos žavi savo bal sų darna, žaismingumu, vintaži nio stiliaus drabužiais ir specialiai parinktu repertuaru, nukeliančiu į svinguojantį ketvirtąjį dešimt metį. Atlikėjos klausytojus užbu ria savo energija, subtilumu ir gera nuotaika. Šis trio nepaliks abejin gų ir tų, kas pasiilgo šiais laikais retai išgirstamo autentiško, akus tinio ir jaukaus džiazo skambesio. Dainininkėms akompanuos pro fesionalus jaunosios kartos džiazo muzikantų trio „The Schwings“,

kuris koncertuoja ne tik Lietuvo je, bet ir užsienyje.

Rudens svingo kon certas – tai nepa mirštamas, jaukus, skanus, kvapnus ir šiltas vakaras. Koncerto svečius vaišins ir jau kumą kurs desertų studijos „Tie kepėjai“ kulinarai, kurie apie sa ve sako: „Esame įsitikinę, jog

Teatro mėgėjams

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KADA? Spalio 6 d. 18.30 val. KIEK? 33–43 litai.

skaniausi pyragai iškepami tik iš kokybiškiausių produktų. Gami namiems skanumynams nuolat ieškome kuo natūralesnių sude damųjų dalių. Norime žinoti viską apie kiekvieną produktą, kuris at keliauja į mūsų skonio fabriką.“ „Kvapų namai“ koncerto klau sytojams atvers duris į naują kva pų pasaulį, atskleis muzikos ir kvapų dermę. Kaip sako „Kva pų namų“ įkūrėja Laimė Kiškū nė, „kvapas yra itin plastiškas ir nepastovus, savarankiškas kom ponentas, dar daugiau – meno priemonė, leidžianti kurti, keisti, pripildyti. Kvapas sklinda netoly

muzikos mėgėjams

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Spalio 5 d. 19 val. KIEK? 17–47 litai.

Kai nebėra ateities

Beyoncé’s gerbėjams

Senelių prieglaudoje susitinka trys Pirmojo pasaulinio karo veteranai, kiekvienas iš jų turi savo praeitį, bet dabar juos sieja bendra ateitis, tiksliau, jos nebuvimas. Géraldo Sibleyraso pjesės „Vėjas tuopų viršūnėse“ stichija – juokas, švelnumas, meilė žmogui. Čia herojai nebėga nuo gyvenimo, jie kovoja su aplinkybėmis, kompleksais, ligomis. Jie nusipelnė pergalės.

Po ilgos pertraukos popmuzikos dievaitės Beyoncé Knowles geriausios dainos sugrįžta į Lietuvos muzikos sceną. Nepraleiskite progos išvysti atnaujintą Girmantės Vaitkutės projektą „Beyoncé unplugged“. Išgirsite puikiai pažįstamus Beyoncé’s hitus. Naujai aranžuotus kūrinius scenoje Girmantei atlikti padės specialiai šiam projektui surinkta profesionalių muzikantų grupė.

KUR? Teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Spalio 8 d. 19 val. KIEK? 44 litai.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Spalio 5 d. 19 val. KIEK? 22–72 litai.

Nauji V.Bareikio iššūkiai

L.vAn Beethoveno koncertai fortepijonui

„Nematomi monstrai“ – tai naujausias režisieriaus Vido Bareikio ir „No theatre“ darbas, antroji dipticho pagal Chucko Palahniuko kūrybą dalis. Spektaklio kūrėjai kelia sau naujus iššūkius ir šį kartą stengiasi sujungti dvi medijas. Žiūrovai turės progą stebėti didžiuliame ekrane gyvai kuriamą filmą ir matys visą filmavimo aikštelės virtuvę, kurioje suksis spektaklio kūrybinė komanda.

Jaunas ir talentingas pianistas Lukas Geniušas kaskart stebina naujais iššūkiais. Klausytojų mylimas dėl savo nuoširdumo ir meilės muzikai, o kritikų liaupsinamas už tai, kad nepasiduoda norui sužavėti aplinkinius ir lieka ištikimas savo misijai – skausmingoms modernaus atlikimo stiliaus paieškoms. Šį kartą išgirsite penkis Ludwigo van Beethoveno koncertus fortepijonui.

spalio 3–9, 2013

idėjos laisvalaikiui

niai, kvapniai ir svingo ritmu Apie „Piano.lt“

Išskirtinės: „The Ditties“ merginos žavi savo balsų darna, žaismingumu, vintažinio stiliaus drabužiais ir

specialiai parinktu repertuaru, nukeliančiu į svinguojantį ketvirtąjį dešimtmetį.

giai, vingiuotai, aukštyn žemyn, į kairę ir dešinę, sau patogiomis trajektorijomis“. Tam tikrus kvapus sujungus su muzika bus sukurta nemato ma, trapi, dinamiška, nuolat be sikeičianti gyva erdvė, kuri kiek

vienam klausytojui sukels gilias emocijas. Be to, prie „The Ditties“, „Kva pų namų“ ir „Tų kepėjų“ prisidės dizainerių duetas Simona Slavins kaitė ir Kristina Valančiūtė. Vyks tant koncertui bus eksponuojami

Organizatorių nuotr.

šių kūrėjų darbai. Rudens svingo koncertas – tai nepamirštamas, jaukus, skanus, kvapnus ir šiltas vakaras, kuriame skambės pui kiausia muzika, kvepės skaniau si desertai...

Ne tik vaikams

KUR? Trakų salos pilyje, Kęstučio g. 4, Trakai. KADA? Spalio 6 d. 16 val. KIEK? 20, 30 litų.

KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KADA? Spalio 5 d. 12, 14 val. KIEK? 10 litų.

VD inf.

„Piano.lt“ – tai netradicinė, jauk i, elegantiška, puikios akustikos kon certinė erdvė Vilniaus senamies tyje, savo veiklą pradėjusi ir duris melomanams atvėr usi 2008 m. „Piano.lt“ rengia įsimintinus ir neei linius koncertus, klausytojus stebi na garsių tiek Lietuvos, tiek užsie nio muzikantų pasirodymais. Atli kėjus į šią koncertų erdvę traukia ne tik puikios akustikos salė, bet ir čia esantys fortepijonai. Per savo gyvavimo laiką „Piano.lt“ surengė tris vasaros festivalius, kuriuos pri statydama ne tik skraidino fortepi joną oro balionu, bet ir plukdė jį Ne rimi. „Piano.lt“ koncertų salė spėjo suburti gausią gerbėjų kompaniją ir pelnyti melomanų liaupses. Kur? „Piano.lt“ koncertų salėje, Trakų g. 9 / 1. Kada? Spalio 4 d. 18.30 val. kiek? Nuo 29 litų.

Smalsiems

KUR? Pradžia prie Katedros aikštės varpinės. KADA? Spalio 4 d. 19 val. KIEK? 39 litai.

Karaliaus Mindaugo moterys

skatinantis mąstyti Spektaklis

Nuodėmių Vilnius

Programoje „Karaliaus Mindaugo mylėtos mote rys“ Čiurlionio kvarteto muzikantai, trupės „Festa cortese“ šokėjai ir aktorius Vytautas Rumšas per kels į Mindaugo laikų pasaulį su jo dievybėmis, žyniais ir pa sakos trijų Mindaugo žmonų akimis regimų pranašiškų sapnų istorijas. Čia susipins pasakojimai apie dvaro gyvenimą, šeimos tradicijas ir papročius, pagoniškas šventes, ritualus.

„Batuotas Katinas“ – muzikinis spek taklis vaikams, kuriame gausu cirko ir akrobatikos numerių, juos atlieka viduramžių gatvės artistais persirengę akto riai. Spalvingame ir žaismingame spektaklyje vaikai ne tik susipažins su tradicine pasakos fa bula, bet ir bus skatinami sąmoningai mąstyti.

Ekskursijoje išgirsite faktų apie pačią seniausią pasaulyje profesiją – pros titučių. Nustebsite sužinoję, kokias nuodėmes slepia senamiesčio gatvelės, ku riomis vaikščiojo ne tik didikai ar kunigaikščiai, bet ir laisvo elgesio merginos. Sužinosite, kiek jos uždirbdavo, kaip gyveno, kas jas globojo.

KUR? „Geltonos sofos klube“, A.Strazdelio g. 1 (Artoteka). KADA? Spalio 6 d. 19 val. KIEK? 10–20 litų.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KADA? Spalio 6 d. 12 val. KIEK? 12–22 litai.

KUR? Bernardinų bažnyčioje, Maironio g. 10. KADA? Spalio 5 d. 16 val. KIEK? Renkamos aukos.

Naujai skambančios liaudies dainos

Kaip surasti bendrą kalbą

Bernardinų istorijos

„Žalvarinis“ – ekspresyvios folkroko muzikos gru pė. Jų atliekamos liaudies dainos skamba naujai ir neįprastai. Vienas pagrindinių grupės tikslų – at gaivinti nykstančias lietuvių liaudies dainas, pateikti jas mo derniai ir patraukliai. Pavadinimas „Žalvarinis“ tarsi prilipo. Grupės nariai ieškojo to, kas reprezentuotų, kad jie dainuos senąsias lietuvių liaudies dainas – ne XIX a., o ankstesnes.

Spektaklis „Brangusis atrakcionų par ko dėde!“ pasakoja apie atrakcionų par ke nuobodų darbą dirbantį Dėdę, ma žai su kuo bendraujantį, ne itin mėgstantį links mybes ir triukšmą, bet jį nuolat supa grojantis, šokantis ir dainuojantis giminaičių būrys. Kaip šioms dviem pusėms surasti bendrą kalbą?

Apsilankymas Bernardinų ansambly je paliks neišdildomą prisiminimą. Su žinosite XV a. viduryje prasidėjusią Bernardinų istoriją, turėsite progą išvysti atnau jintą senąjį ansamblį. Pavaikščiosite vienuolyno koridoriais, nusileisite į požemius ir gynybinių bokštelių sraigtiniais laiptais pakilsite į palėpę.

knygų mėgėjams

Šiuolaikinio pasaulio pavojai Gyv e n i m a s skaitm en inėje glob al ioj e vi suomenėje turi daug pranašu mų. Tačiau kelia ir daug pavojų. Mes tampame vis labiau pri klausomi nuo skaitm en in io pasaulio. Bet ar tos institucijos, kurios mus saugo gat vėse, jau išmoko mus apsaugoti ir vir tualioje erdvėje? O gal mes per daug pasikliauname saugumo iliuzija ir per nelyg lengvai dalijamės savo asmeni niu gyvenimu su tais, kurie gali lengvai tuo pasinaudoti? Mishos Glenny kny goje „Nematoma rinka: elektroniniai nusikaltimai ir jūs“ atskleidžiamos trys pagrindinės grėsmės, su kuriomis šian dien susiduriame: skaitmeniniai nusi kaltimai, skaitmeniniai karai ir skaitme ninis pramoninis šnipinėjimas.

auklėjimo menas Knyga „Mokė kime vaikams pasakyti „ne“ – puiki paspirtis šiuolaikiniams tėvams. Joje pa teikta daug pra ktinių patari mų ir pasiūly mų, kaip sklan džiau ir malo niau bendrau ti su vaikais. Autorius Robertas Langi sas neaukština dar neseniai vyravusio valdingo autoriteto, kaip tik ragina jį ro dyti apgalvotai ir veiksmingai. Pasak jo, svarbiausia – šeimos laimė ir visų jos narių tarpusavio pagarba. Tačiau de ra atminti, kad, norint sėkmingai auklė ti vaikus ir įskiepyti jiems svarbiausias vertybes, būtina mokėti pasakyti „ne“ – ne tik tvirtai, bet ir argumentuotai, ne iš pykčio, bet su meile. R.Langisas daugelį metų dirba vaikų ugdymo srityje.

Literatūros legenda Aukštai Himala jų kalnuose su dūžta lėktuvas. Likę keturi gyvi jo keleiviai Tibe to plynaukštėje leidžiasi ieško ti paslaptingojo Šangrilos vie nuolyno – apie jį mirdamas jiems spėjo užsiminti lėktuvo pilotas... Neilgai trukus jie įžen gia į paslapties gaubiamą Mėlynojo Mėnulio slėnį, neregėto grožio žemę, – joje žmonės, sukaupę tūkstantmečių išmintį, taikoje ir ramybėje gyvena ilgai nesendami... Jameso Hiltono romanas „Dingęs horizontas“ – literatūros legen da. Pagal jame aprašytą vietovę Šangri la buvo pavadintas ištisas Kinijos regio nas ir prabangių Azijos viešbučių tink las, šiuo vardu savo rezidenciją prami nė JAV prezidentas Franklinas Roose veltas. Kūrinys buvo du kartus ekrani zuotas, pagal jį pastatytas miuziklas.

spalio 3–9, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2055 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,2 ha teritorijos šalia P.Vaičaičio gatvės detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m., suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti, nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2519. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2056 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,66 ha teritorijos šalia Molėtų plento detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m., suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti, nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo po-

būdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2519. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2057 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,46 ha teritorijos šalia Visorių gatvės detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m., suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti, nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į

suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2519. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2041 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypo Žemaitės g. 22 (kadastro Nr. 0101/0055:8) detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. bei jo sprendinių ir esamos sklypo kitos žemės paskirties, nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos (K) naudojimo būdą bei prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) naudojimo pobūdį, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2633. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2042 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 11 000 kv. m sklypo Savanorių pr. 139 (kadastro Nr. 0101/0052:101) ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą. PRANAŠAVIMO CENTRAS AREMA. Astrologija, numerologija, Taro kortos, meditacija, Feng Shui. Senovės išmintis. Sėkmės galimybės. Tel. 8 699 94 323.

Siūlo darbą UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo grindų klojėjai ir statybininkai statyti medinius karkasinius namus. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

1163304

Parduoda

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2100 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 1,17 ha teritorijos šalia Molėtų plento detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m., suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti, nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpaUAB „Valeramas“ investuoja į žemės ūkio paskirties žemę ir miškus visoje Lietuvoje. Tel. 8 673 19 696.

1169229

Brangiai perkame mišką arba mišką išsikirsti. Tel. 8 613 74 861. 1161981

UAB BEST COMPANY.LT PERKA: KARVES, TELYČIAS, BULIUKUS, AVIS. Atsiskaitome iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, (8 310) 48 323.

1166942

Daugiabučius namus administruojanti bendrovė priims į darbą šilumos ūkio eksploatavimo specialistą, turintį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, leidžiantį eksploatuoti šildymo ir karšto vandens ruošimo įrenginius ypatinguose statiniuose. Būtina gerai mokėti lietuvių kalbą, sugebėti savarankiškai teikti gyventojams paaiškinimus ir ruošti raštus. Kreiptis tel. 8 672 54 130.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, pakeisti sklypo ribas prijungiant prie jo laisvos valstybinės žemės plotą, nustatyti sklypo komercinės paskirties objektų naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1) bei kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2633.

Technikos remonto

1168485

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 87 513.

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741.

1164502

1076352

Sveikatos ir grožio

1164942

Transportas, logistika Rudeninė akcija – iki lapkričio 1 d. ypatinga nuolaida nugaros skausmams gydyti (perkantiesiems abonementą). Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. Senjorams, neįgaliesiems, studentams ir vaikams iki 14 metų – nuolaidos iki 40 % (perkant abonementą). Tel. 8 662 25 881. 1162865

Anoniminė ir efektyvi pagalba medicinos centre „Neuromeda“. Detoksikacija, kodavimas. Speciali kaina psichiatro konsultacijai + kodavimui – tik 299 Lt. Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603. Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt. 1168797

UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius CE kategoriją. Darbas maršrutais EU-RUS (120 kub. m). Tel. 8 601 01 400.

Perka

Paslaugos Statybos ir remonto

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Kitos

1093218

1143782

Parduodami: katilinė (95,41 kv. m), prekybos paskirties pastatas (1335,21 kv. m), šiltnamiai (1606,00 kv. m; 8 x 605,00 kv. m; 11 x 1046,00 kv. m), transformatorinė (64,24 kv. m). Adresas: Oslo g. 1, Vilnius (valstybinės žemės skypas). Tel. 8 671 20441. 1170672

1169661

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

Nekilnojamąjį turtą Alytaus r., Nemunaičio sen., SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba 480 metrų ribojasi su Nemuno pakrante, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 700 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1166192

1058726

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068539

Kviečia mokytis NEMOKAMOS anglų kalbos pamokos Callan metodu. Registruotis tel. 8 657 88 501. 1160710

Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama būsto dalyvių švietimo programą, finansuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kviečia Naujamiesčio, Vilkpedės ir Naujininkų daugiabučių namų gyventojus į nemokamą seminarą, kuris vyks 2013 m. spalio 16 d. 15 val. Vilkpedės bendruomenės socialinių paslaugų centre (Skroblų g. 27, Vilnius). Seminaro metu bus nagrinėjami daugiabučių namų priežiūros (tame tarpe šilumos, karšto vandens bei kitų paslaugų) klausimai, remontų ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos bei finansų ir dokumentų valdymo klausimai. Išsamios informacijos teirautis: www.bustorumai.lt, tel. 261 1003, 212 0647, el. paštas info@bustorumai.lt. 1170213

reigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2519. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-1459 „Dėl tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. 1-1042 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas patikslintas Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. biudžetas. Sprendimo tikslas – patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. biudžetą bei Vilniaus miesto savivaldybės investicijų programą. Sprendimas paskelbtas http://www.vilnius.lt/index.php?1243390490 interneto puslapyje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-1488 pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 1-1521 „Dėl nuolatinių susirinkimų vietų ir laiko nustatymo“. Sprendimo esmė – neteko galios tarybos sprendimas, kuriuo buvo nustatytos nuolatinės susirinkimų vietos Kalnų parke ir automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V.Gerulaičio gatvės. Visas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra paskelbtas interneto tinklalapyje www.vilnius.lt.

Įvairūs Taksi atestavimo liudijimą T-11/2939, išduotą 2011 11 20, laikyti negaliojančiu. 1167150

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti žemės sklypų Sandėlių g. 26 (kadastro Nr. 0101/0165:1114), Sandėlių g. 30 (kadastro Nr. 0101/0165:1115), Sandėlių g. 28 (kadastro Nr. 0101/0165:1116) ir Sandėlių g. 32 (kadastro Nr. 0101/0165:1117), Panerių seniūnijoje, detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2013 06 10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-1306 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „IBC Logistika“. Detaliojo planavimo organizatorius – UAB „IBC Logistika”, Palangos g. 4, 01402 Vilnius, tel. 8 698 82 508, faks. (8 5) 273 3065. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faksas (8 5) 261 7507, e. p. info@sweco.lt, www. sweco.lt. Detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių bei teritorijos pagrindinės pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės naudojimo paskirties bei naudojimo būdo, suformuoti žemės sklypą sujungiant sklypus; pakeisti teritorijos naudojimo pobūdį iš sandėliavimo statinių statybos (P2) į pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1), numatant statyti pramonės, gamybos, įmonių bei sandėlių pastatus, įskaitant atliekų apdorojimo (išskyrus šalinimą), naudojimo (įskaitant perdirbimą), laikino laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo trumpiau nei 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo trumpiau nei 1 metus) ir surinkimo objektus, įrenginius bei statinius, ir nustatyti kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Planavimo darbų programa – planavimo proceso etapai: 1. Parengiamasis etapas; 2. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas; 3. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas; 4. Baigiamasis etapas: 4.1. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija; 4.2. Teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo stadijos – esamos būklės analizės, koncepcijos nustatymo ir sprendinių konkretizavimo – sujungiamos, planavimo organizatoriaus pritarimui bus teikiama užbaigta detaliojo plano rengimo etapo dokumentacija. Detaliojo plano derinimo, tvirtinimo ir viešojo svarstymo su visuomene

spalio 3–9, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt tvarka - bendroji. Detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijoje bus atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūros. Planuojamas žemės sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P), pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1). Planuojamoje teritorijoje numatoma Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyba. Detaliojo plano projekto rengimo terminas: 2013-2014 metai. Viešas svarstymas – apie galimybę susipažinti su parengto detaliojo plano sprendiniais, taip pat viešo susirinkimo vietą ir laiką bus pranešta atskiru pranešimu. Pasiūlymų teikimo tvarka – pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui arba plano rengėjui teikiami raštu aukščiau nurodytais adresais visą planavimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo pabaigos. 1170754

Informuojame, kad pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4170/1100:14), esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Ažulaukės k., Tylioji g. 1, detalusis planas. Planavimo tikslas: padalyti žemės sklypą į sklypus, nustatyti jų ribas ir plotus. Projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G/G1) žemės sklypus. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams, gyvenamųjų teritorijų – iki dviejų aukštų. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 284-13, 2013 06 11. Planavimo organizatorius: Svajūnas Kižys, gyv. Birjagalos k., Rozalimo sen., Vilniaus r. sav. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Valtraksa“, Kalvarijų g. 125-813, 08221 Vilnius, tel. 8 672 77 911, e. paštas valtraks@gmail.com. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti pateikiamos detaliojo plano organizatoriams arba rengėjams iki viešo susirinkimo pabaigos, kurio vieta ir laikas bus paskelbta vėliau. 1169548

Informuojame, kad pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4177/0200:288), esančio Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamtos g. 5, detalusis planas. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Z funkcinio prioriteto zonos reglamentus, suformuojant kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G/G1) žemės sklypą prie esamų pastatų. Padalyti sklypais, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 398-13, 2013 07 18. Planavimo organizatoriai: Lilija Petrauskienė, Irina Karpovič, gyv. Rudaminos k., Vilniaus r., Aleksandr Karpovič, gyv. Mechanikų g. 34, Vilniuje, Zofija Choroševič, gyv. Gamtos g. 5, Rudaminos k., Vilniaus r. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Valtraksa“, Kalvarijų g. 125-813, 08221 Vilnius, tel. 8 672 77 911, e. paštas valtraks@ gmail.com. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti pateikiamos detaliojo plano organizatoriams arba rengėjams iki viešo susirinkimo pabaigos, kurio vieta ir laikas bus paskelbta vėliau. 1169524

Parengtas 5,7068 ha teritorijos (sklypų kad. Nr. 0101/0023:327, 0101/0023:328 ir 0101/0023:329) Verkių g. 44, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, žemės sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis - kita), nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos (K) ir gyvenamosios teritorijos (G) naudojimo būdus, prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2) naudojimo

pobūdžius bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Planavimo organizatorius: UAB „MC turtas“, UAB „MC turtas 1“, UAB „MC turtas 2“, Verkių g. 44, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB ,,Regroup projektavimas“, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. 85 262 0353, el. paštas algirdas@regroup.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2013 m. spalio mėn. 22 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. Žirmūnų seniūnijos patalpose, Žirmūnų g. 143, LT-09128 Vilnius. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas įvyks 2013 m. lapkričio 5 d. 11 val. Verkių g. 44, H korpusas (administracinis), 313 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1170751

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl skardos lakavimo, litografijos ir dangtelių tipo „Twist-off“ štampavimo gamyklos statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Elmoris“, Savanorių pr. 174C, LT-03153 Vilnius, tel. 85 231 1840, faks. 85 231 1853. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta – skardos lakavimas, litografija ir metalinių dangtelių tipo „Twistoff“ štampavimas Savanorių pr. 219A, Vilniuje. Atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 09 30 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-4793) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Elmoris“, Savanorių pr. 174C, LT-03153 Vilnius, tel. 85 231 1840, faks. 85 231 1853. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. 85 210 2561, 85 210 2491, el. p. v.gerybaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd. am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. 85 210 2516; 85 210 2491, el. p. j.kraskauskaite@vrd.am.lt; i.kilikeviciene@ vrd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos departamente Ukmergės g. 369A, 8a., LT-12142 Vilnius, tel. 85 210 7558, faks. 85 212 4777, el. p. daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. 1170679

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 09 26 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2866 yra patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio Saulės g. 30, Avižienių k. Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektas. Tel. 8 698 09 970, e. paštas geo5311@gmail.com. 1169694

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs 375-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos reikalavimo teisę į: Andrej Novikov, Vida Videikienė, Vilija Kiubertienė, Juozas Ražanauskas, Jonas Paškevičius, Vigintas Baronas, Stanislovas Pedzevičius, Olimpijada Kučevskaja, Levas Kačenovas, Rimantas Galkis, Anatolij Rastenec, Algirdas Gedvilas, Aurita Palukaitė, Stefa Jankauskienė, Edmundas Bukauskas, Asta Bizukoit, Anatoli Kvetkovski, Jolanta Paviržitė įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių 375-oji GSEB, remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/12/20/1. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio

skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169593

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2841 dėl valstybinės žemės, esančios Vilniaus rajone, Bezdonių sen., Bilkiškių k., sodininkų bendrijoje „Gojus“, sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo, yra patvirtintas UAB „Matavimų studija“ parengtas žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų žemės sklypai) valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorius – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, iniciatorius – sodininkų bendrija „Gojus“, rengėjas – UAB „Matavimų studija“. 1170272

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs SB „Gulbiniai“ reikalavimo teisę į: Arūnas Gataveckas, Dimitrij Šavrov, Vladislav Michnovič įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Gulbiniai“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/09/18/2. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą.

„Rasa“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/11/07/2. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169586

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs sodininkų bendrijos „Elfa“ reikalavimo teisę į: Igoris Parasockis, Antanas Gaušas, Kristina Pliavgo, Tatjana Nedveckaja, Juozas Tuninas, Vera Žolnerova, Jadviga Krasovskaja, Andrius Milukas, Fridrikas Černiavskis, Andrius Augulis, Algimantas Mickevičius, Ričardas Sa-

balys, Romualdas Rutkauskas, Tatjana Kryštopanis, Alvydas Dzemionas, Rasa Dževeckytė, Valentin Nikulin, Vera Lašova, Daiva Vijeikytė, Alina Parangovskaja, Genoefa Urbanovič, Ana Voitova, Daina Lingienė, Miroslav Jodko, Jonas Kairys, Nadežda Novoselova, Saulius Truncė, Rimas Dainys įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Elfa“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/08/09/1. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169597

Netekome doro, drąsaus žmogaus, didžiąją savo gyvenimo dalį skyrusio Lietuvos laisvės bylai, demokratijai Tėvynėje puoselėti. Jis buvo Politikas, Gydytojas, visada laikęsis Hipokrato priesaikos ir tarnystės žmonėms bei Tėvynei priesaikų. Dėl daktaro, buvusio Seimo nario Kazio Bobelio mirties leiskite pareikšti nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems. Su giliu liūdesiu sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis

1169595

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs SB „Kilimai“ reikalavimo teisę į: Dalia Micevičienė, Valerijus Micevičius, Rimantas Antanėlis, Ala Kulik, Larisa Mackevičienė, Valerij Tracevič įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Kilimai“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/13/03/12/1. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169596

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs SB „Rasa“ reikalavimo teisę į: Regina Jasionienė, Stasys Augul, Jonas Balazaras, Stanislava Stražinskienė, Irena Kamarauskienė, Sigitas Čapas, Juozas Steponas Stepšys, Janas Jagėlo, Juozas Bernatonis, Vitalijus Geržonas, Stanislava Stražinskienė, Regina Banilytė, Audronė Paukštytė, Viktoras Chovanskis, Sofija Česnovič, Irena Glumbakienė, Lechas Česnovičius, Marytė Steponavičienė, Raimundas Vizbaras, Irena Kunigėlienė, Robertas Lukošius, Virgilijus Būzas, Bronius Bajerskas, Rimas Galatietis, Rimantas Zabulis, Mečislovas Voišnis, Giedrus Jakubonis, Vladas Lapkauskas, Onutė Bogvilienė, Vilma Kochanovskienė, Viktor Žukovskij, Rimas Marcinkevičius, Jonas Naujalis, Nila Nauženienė, Živilė Naujalienė, Vytautas Mileris, Rimantas Junda, Zita Jokubauskienė, Zigmas Jašinskis, Vytautas Kanapeckas, Edmundas Štrupaitis, Valentinas Karosas, Gintaras Briedis, Olegas Moškovas, Simonas Babrauskas, Galina Karpova, Algis Jakučionis, Ramūnė Putrimaitė, Vaclovas Buinickas, Viktoras Dudžinskis, Margarita Grigienė, Aurėlija Rimšienė, Petras Teličienas, Kestutis Meidus, Antanas Putys, Julijan Moroz, Teodoras Mozūraitis, Vytautas Kapočius, Saulius Rimša, Ramūtė Genytė, Kazimieras Tijunėlis, Violeta Žvirblienė, Dalia Grigaitienė, Danuta Pavlova, Ramūnas Guobys, Aleksandras Kolesovas, Narūnas Savickas, Ernestas Kardelis, Onutė Savickienė, Nijolė Skruzdienė, Antanas Lakštutis, Janina Kondratovič, Viktor Bagdanovič, Janina Lastovskaja, Kestutis Vaškelis, Vitalijus Mikalajūnas, Irena Vyšniauskaitė įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE VISUOMENEI SVARBIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR STATYBOS DARBŲ PRADŽIĄ Rengiamas naujos statybos ypatingo statinio techninis projektas – daugiabučių gyvenamųjų namų, Viršuliškių skg. 26, Vilniuje, statybos projektas. Statybvietės adresas: Viršuliškių skg. 26, Vilnius. Statinio naudojimo paskirtis: gyvenamoji. Teritorijų planavimo dokumentas: detalusis planas, registracijos Nr. 2816 (žiūr. VMSA MPD archyve). Planuojama statinio projektavimo ir statybos pradžia bei pabaiga: 2013– 2014 metai; 2014–2016 m. Projektuotojas: UAB „Viltekta“, buveinės adresas A. Goštauto g. 8, Vilnius. Projekto vadovas: Martynas Bružas, at. Nr. 26499, tel. 8 652 92 199, e.p. martynas.b@viltekta.lt. Statytojas: UAB „YIT Kausta būstas“, Savanorių pr. 174A, Vilnius. Statytojo kontaktinis asmuo: Vytautas Grigelionis, mob. tel. 8 614 09 707, e.p. vytautas.grigelionis@yit.lt

skelbimai

spalio 3–9, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs sodų bendrijos „Bebrynė“ reikalavimo teisę į: Valerij Moskvin, Valerij Aškelovič, Olga Koržikienė, Ivan Starikov, Vitalij Obracovas, Inga Dedovaitė, Janina Bužinskaja, Romualdas Briedis, Irena Gramauskienė, Tatjana Žukovskaja, Dainius Surgėla, Viktor Tulev, Inga Dedovaitė, Dana Matiuk, Irena Gramauskienė, Aleksandra Gargažina, Vanda Lunkevič, Ivan Starikov įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Bebrynė“, remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/09/20/3. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą.

Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169588

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs SB „Šermukšnėlė“ reikalavimo teisę į: Adolfas Puslys, Eglė Radušytė, Genė

1169594

Karščiausi kelionių pasiūlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

1169587

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs sodų bendrijos „Statybininkas“ reikalavimo teisę į: Jurijus Pavlovičius, Ala Svirskaja, Larisa Trukšanina, Janina Pečinikova, Jūratė Jolanta Petronienė, Natalija Dovger,Falevič, Tamara Popova, Kristina Bakutienė, Kostas Martinkėnas, Marat Ogonian, Algimantas Kriščiūnas, Jakov Rivkin, Pranas Stankevičius, Birutė Žuromskienė, Juozas Norkūnas įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Statybininkas“, remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/08/23/1.

Radušienė įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Šermukšnėlė“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/13/03/06/4. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą.

NAUJAMETIS KRUIZAS 3 dienų naujametinis kruizas Ryga–Stokholmas – nuo 485 Lt* Kruizas, vakarienė ir gėrimai į kainą įskaičiuoti. Programa lietuvių kalba! KELTŲ BILIETAI Klaipėda–Kylis – nuo 81 Lt Klaipėda–Karlshamnas – nuo 81 Lt

Talinas–Helsinkis – nuo 80 Lt Ryga–Stokholmas – nuo 99 Lt KRUIZAI Viduržemio jūros kruizas – nuo 1533 Lt* Artimųjų Rytų kruizas – nuo 1826 Lt* Azijos kruizas – nuo 1909 Lt* Pietų Amerikos kruizas – nuo 5700 Lt* *Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Orai

Vėjas 2–4 m/s

penktadienį +9

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojami saulėti ir vėsūs orai. Naktimis vietomis gali kilti rūkas. Šiandien sušils iki 8–11 laipsnių šilumos, bus mažai debesuota. Penktadienio naktį visoje šalyje prognozuojamas rūkas, temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną bus mažai debesuota, bus 9–13 laipsnių šilumos. Savaitgalį naktys bus kiek šiltesnės – neigiamos temperatūros neprognozuojama, dienomis sušils iki 14 laipsnių. Kitos savaitės pradžioje numatomi šiltesni, bet lietingi orai.

40-oji metų savaitė. Saulė Svarstyklių ženkle.

Savaitgalio orai

+11

+10

Telšiai

+10

Klaipėda

+21 +13 +30 +18 +17 +30 +20 +12

Diena

–1

Panevėžys

Vėjas (m/s)

+10

Utena

+10

šeštadienį

Tauragė

Naktis

Kaunas

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Naktis

Šiauliai

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+19 +26 +6 +7 +25 +11 +22 +22

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

Vėjas (m/s)

+11

Vilnius

+9 +10 +23 +18 +12 +29 +28 +10

Diena

Marijampolė

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

Vėjas (m/s)

+11

Kalendorius Ketvirtadienis, spalio 3 d.

penktadienis, spalio 4 d.

šeštadienis, spalio 5 d.

sekmadienis, spalio 6 d.

pirmadienis, spalio 7 d.

antradienis, spalio 8 d.

trečiadienis, spalio 9 d.

Teka 7.25 Leidžiasi 18.50

Teka 7.27 Leidžiasi 18.47

Teka 7.29 Leidžiasi 18.45

Teka 7.31 Leidžiasi 18.42

Teka 7.33 Leidžiasi 18.40

Teka 7.34 Leidžiasi 18.37

Teka 7.36 Leidžiasi 18.35

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Alanas, Evaldas, Kristina, Valda

VARDAI: Edvinas, Eivydas, Mąstautas, Pranciškus,

VARDAI: Edvinas, Flavijus, Gilda, Palemonas

VARDAI: Eismantas, Renata, Renatas, Vytenė

VARDAI: Butnorė, Butrimas, Daunoras, Daunora

VARDAI: Demetra, Demetrijus, Gaivenė, Gaivenis

VARDAI: Dionizas, Virbutas, Virgailas, Virgailė

1226 m. mirė pranciškonų ordino įkūrėjas Pranciškus Asyžietis. 1458 m. gimė šv. Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Kazimiero ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus, Lietuvos globėjas. 1895 m. gimė Rusijos poetas Sergejus Jeseninas. 1954 m. gimė bliuzo gitaristas Stevie Ray Vaughan. 1962 m. gimė amerikiečių muzikantas Tommy Lee. 1964 m. gimė britų aktorius Clive’as Owenas. 1968 m. gimė dainininkė Džordana Butkutė. 1969 m. gimė grupės „No Doubt“ vokalistė Gwen Stefani.

Šv. Pranciškus Pasaulinė gyvūnų globos diena 1669 m. mirė olandų tapytojas portretistas Rembrandtas. 1893 m. gimė aviatorius Stasys Girėnas (tikra pavardė Girskis). 1946 m. gimė amerikiečių aktorė Susan Sarandon. 1958 m. gimė estrados dainininkas Egidijus Sipavičius. 1959 m. gimė vienas iš britų dueto „Pet Shop Boys“ narių Chrisas Lowe. 1961 m. gimė dainininkas, dainų autorius Gytis Paškevičius. 1970 m. mirė amerikiečių dainininkė Janis Joplin.

Tarptautinė mokytojų diena Kūno kultūros ir sporto diena 1460 m. gimė Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. 1880 m. mirė vokiečių kilmės Prancūzijos kompozitorius Jacques’as Offenbachas. 1936 m. gimė Václavas Havelas, buvęs Čekijos prezidentas. 1947 m. gimė britų dainininkas, AC/DC muzikantas Brianas Johnsonas. 1975 m. gimė britų aktorė Kate Winslet. 2011 m. mirė kompiuterinės įrangos milžinės „Apple“ įkūrėjas Steve’as Jobsas.

1745 m. Lenkijoje gimė klasicizmo dailininkas Pranciškus Smuglevičius. 1892 m. mirė anglų poetas Alfredas Lordas Tennysonas. 1914 m. gimė norvegų tyrinėtojas Thoras Heyerdahlas. 1940 m. gimė kino, teatro ir televizijos aktorius Juozas Budraitis. 1993 m. Michaelas Jordanas pasitraukė iš profesionaliojo krepšinio pareiškęs, kad prarado norą žaisti ir nebeturi daugiau ką įrodinėti. 1995 m. kovą jis sugrįžo. 2007 m. mirė lietuvių poetas ir vertėjas Alfonsas Maldonis.

Pasaulinė architektūros diena Krašto apsaugos diena Diena už orų darbą 1849 m. mirė amerikiečių rašytojas, poetas Edgaras Allanas Poe. 1885 m. gimė danų fizikas, Nobelio premijos laureatas Nielsas Bohras. 1944 m. žuvo poetas Vytautas Mačernis. 1952 m. gimė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. 1968 m. gimė amerikiečių dainininkė Toni Braxton. 1968 m. gimė anglų grupės „Radiohead“ vokalistas Thomas Yorke’as. 2006 m. nužudyta Rusijos žurnalistė, žmogaus teisių aktyvistė Ana Politkovskaja.

1934 m. gimė prozininkas, scenaristas Icchokas Meras. 1936 m. gimė grafikos restauratorė, chemikė, visuomenės veikėja Gražina Drėmaitė. 1938 m. gimė chemijos mokslų daktaras, verslininkas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Lubys. 1949 m. gimė amerikiečių aktorė Sigourney Weaver. 1954 m. gimė amerikiečių aktorius Michaelas Dudikoffas. 1970 m. mirė kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų Jonas Kazlauskas. 1970 m. gimė amerikiečių aktorius, „Oskaro“ laimėtojas Mattas Damonas.

Pasaulinė pašto diena 1835 m. gimė prancūzų kompozitorius, pianistas, dirigentas Camille’is SaintSaënsas. 1850 m. gimė Vincas Pietaris, pirmojo lietuvių romano „Algimantas“ autorius. 1892 m. gimė rusų poetė Marina Cvetajeva. 1940 m. gimė grupės „The Beatles“ lyderis Johnas Lennonas. Tą pačią dieną 1975 m. jam gimė sūnus dainininkas Seanas Ono Lennonas. 1967 m. mirė Kubos revoliucionierius Che Guevara. 1974 m. mirė Oskaras Schindleris, vokiečių kilmės pramonininkas, gelbėjęs žydus per Antrąjį pasaulinį karą.

5 1

9 9

2 5

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

1 9

6 5

5 8

6 4

8 5

sunkus sudoku

lengvas sudoku

1 2

reklamos skyrius: 261

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

9 1

3654

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 2

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

Prenumeratos skyrius: 261 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3380.

1688

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

@.C.6A?. A6@ :62@AB6

AN]X CVY[VNb` QNYVZV N` [ N c \ 1R[bZR_Na\_VNZ

` \ a _N R Z N b [ PVW R _ X = N Z

aVX &# 9a

` N Y N [ _ b 42<

.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ Q

=_R[bZR_b\aV TNYVZN _RQNXPVW\WR . @ZRa\[\` T " CVY[Vb` ßÛWVZN` V QR V[Û` ]N`aNa\ ]b`Û` QN_O\ YNVXN`' QN_O\ QVR[\ZV` % $ cNY V[aR_[Rab ddd QVR[N Ya ]_R[bZR_NaN N_ON ddd ]_R[bZR_NaN Ya 6[S\_ZNPVWN aRY % " # #" % #! ! $ # R ]N ab ]_R[bZR_NaN-cVY[VNb`QVR[N Ya

./ 9VRabc\` ]N a\ `Xf_Vb\`R ]_R[bZR_b\aV NXPVW\` XNV[N [ROb` TNYVZN