2013 10 07 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

pirmadienis, SPALIO 7, 2013

231 (19 833) =6?:.162;6@ @=.96< $

11

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Eks­mi­nist­ro D.Krei­vio is­to­ri­ja – EK aki­ra­ty­je.

Lietuva 5p.

JAV pa­jÄ—­gos ne­ti­kÄ—­tai smo­gÄ— te­ro­ris­tams.

Pasaulis 15p.

Klai­pÄ—­dos uos­tui – prem­je­ro dÄ—­me­sys.

Uostas tikisi didesnÄ—s ES

KlaipÄ—dieÄ?iai mano, kad uosto, kuris duoda didĹžiausiÄ… ekonominÄ™ grąŞą, projektams yra skiriama per maĹžai ES paramos.

paramos

Vidmantas Matutis

v.matutis@kl.lt

Uostas pajuto ES nau dÄ…

ES lÄ—ĹĄos ÄŻvairiems projek tams Lietuvoje skiriamos nuo 2001 metĹł. KlaipÄ—dos uoste jos pra dÄ—tos naudoti tik nuo 2008-ĹłjĹł. ApÄ?iuopiamesnÄ™ ES paramÄ… KlaipÄ— dos uostas pajuto tik pastaraisiais metais. IĹĄ 2007–2014 metĹł ES ďŹ nansavimo laikotarpio uos to objektams skirta 177,8 mln. litĹł paramos. Bendra projektĹł, kuriems skirta parama, vertÄ— su darÄ— 257,6 mln. litĹł. KlaipÄ—dos uoste su ES parama ď Ž Projektas: ONV TVN ZN` `aN af aV 8YNV iĹĄgilintas ir praplatintas ]Ă› Q\` XR YRV cVĂş V_ X_\ c laivybos V [VĂş aR_ ZV [N YN` f_N cVR kanalas. Bendra projek [N` \O WRX aĂş Xb _VNZ VXV V\Y ]N to vertÄ— be [Nb Q\ aN QV QR` [Ă› 2@ ]V PVM – 107 mln. litĹł, [V TĂş QN YV` ES parama cija ir Kur ĹĄiĹł nerijos ĹĄlaito tvirtini– 82 mln. litĹł. Taip pat CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜V\ [b\ su ES pa- mas (bend a_ ras lÄ—ĹĄĹł poreikis – apie rama baigiama pastaty SvarbiausiĹł objektĹł sÄ…ra ti KlaipÄ—- 150 mln. ĹĄe bendlitĹł, ES paramos poreiKlaipÄ—dos valstybinio jĹŤ dos keleiviĹł ir kroviniĹł ras lÄ—ĹĄĹł poreikis yra 825 rĹł uosto terminalo kis – 127 mln. litĹł. direkcijos va mln. litĹł); ÄŻplaukos kainfrastruktĹŤra. Jos bend dovas Arvydas VaitIĹĄ jĹł ES paramos porei ra vertÄ— be nalo gilini kis sudaro kus mano, mas (bendras poreikis PVM – 90,7 mln. litĹł. kad Ĺ ventosios uostui apie 701 mln. litĹł. – IĹĄ jĹł ES pa- 200 mln. turÄ—tĹł bĹŤti grÄ…Ĺžinta litĹł, ES paramos – apie rama sudaro 61,7 mln. Ĺ iuo metu Susisiekimo litĹł. minis- fondo. 2007–2014 skola iĹĄ KeliĹł 170 mln. litĹł); MalkĹł ÄŻlan PerkÄ—los ir KairiĹł gatvÄ—ms terija ÄŻ finansuojamĹł ob kos gilimetĹł ďŹ nansatvar- nimas iki 14,5 met jektĹł sÄ…- vimo projek kyti iĹĄ ES skirta 21,3 ro (bendras potuose ĹĄiam uostui staraĹĄÄ… yra pasiĹŤliusi ÄŻtrauk mln. litĹł. reikis – 70 ti pro- tyti jau buvo mln. litĹł, ES paramos Bendra projekto vertÄ— be numatyta 200 mln. jek tus, kuriĹł bendra PVM su- poreikis – ver tÄ— 484 litĹł, bet neparen 59,5 mln. litĹł); ÄŻvaĹžiadarÄ— 32,6 mln. litĹł. Dar mln. litĹł, o ES lÄ—ĹĄos su gus laiku doku6,4 mln. vimo estaka darytĹł 411 mentĹł pi dos ÄŻ buvusiame ĹžvelitĹł iĹĄ ES buvo skirta nigai buvo atiduoti kemln. litĹł. Ĺ ventosios jybos uos liams tiesti. te esanÄ?ias kompanijas uosto techniniams doku Nors tai bĹŤtĹł didĹžiau mentams statyba (bend sia ka da Svarstant kai kuriuos ras poreikis – apie 25 parengti, 4,8 mln. litĹł nors ES paramos lÄ—ĹĄo projektus privaĹžia- mln. litĹł, RS mis ďŹ nan- iĹĄryĹĄkÄ—ja dalis – 21,5 mln. livimo keliams ÄŻ uostÄ… tvar skirtingi uosto ir miessuota objektĹł dalis, bet kyti, 1,5 tĹł) ir iĹĄorinio tai suda- to poĹžiĹŤriai. uosto techninio promln. litĹł – geleĹžinkeliams KlaipÄ—dos savivalrytĹł tik treÄ?dalÄŻ to, koks Andrius Ĺ niuolis: ÄŻ uostÄ… jekto rengimas poreikis dybÄ—s Urba rekonstruoti. (bendras poreikis – nistinÄ—s plÄ—tros deyra KlaipÄ—dos uoste, arba maĹždaug partamento 70 mln. litĹł, ES parama Su uostu susijusiems direktoriaus KastyÄ?io pusÄ™ to, kiek reikia pagrin – apie 59,5 ES nuostata yra projek- mln. litĹł). Vi dinio sÄ…- Macijausko krosi ĹĄie projektai galÄ—tĹł tams skirtos sumos nÄ— nuomone, kalbama raĹĄo objektams. ra didelÄ—s. bĹŤti ďŹ nan apie uosto gilinimÄ…, kro suojami iĹĄ ES Sanglau- vinius nuo keliĹł perUosto kompanijĹł vado vos vai nuolat dos fondo. nimÄ…, bet nekalbama apie didikelti ant geleĹžinkeliĹł, AbejonÄ—s dÄ—l atsipirki kÄ—lÄ— klausimÄ…, kad ĹĄiems tai, kaip projekmo Dar 4 projektai galÄ—tĹł iĹĄveĹžti krovinius iĹĄ uos tams turÄ—tĹł bĹŤti skiria KalbÄ—dami, jog ilgÄ… lai bĹŤti ďŹ - taip pat prio to. Savivalma daugiau nansuoja kÄ… ES lÄ—ĹĄos dybÄ—s at ritetai mi iĹĄ Europos regioninÄ—s paramos. stovai norÄ—tĹł, kad daugiau uostui buvo skiriamos re zervuotai, dÄ—mesio bĹŤ teikiami vandentvarplÄ—tros fondo. Tai bĹŤtĹł tĹł skiriama privaĹžiavikompanijĹł vadovai prabi Ĺ ventosios lo apie tai, mo keliams. uosto statyba, sudary Poreikis didesnis kad skiriant lÄ—ĹĄas reikÄ—tĹł ta iĹĄ dvie- kos projektams. vertinti jĹł jĹł daliĹł: molĹł statybos A.Vaitkaus teigimu, jis jau 2014–2020 metĹł ďŹ nan atsipirkimÄ…. ir krantine karsavimo lai- niĹł staty tÄ… ir savivaldybÄ—je kalbÄ— bos bei gilinimo. Molams kotarpiui Uosto direkci Suabejota, ar reikia skir jÄ™s, kad auja Susisie- statyti rei ti 200 gantis uosto pie kalinga dalis yra 124 mln. kimo ministerijai patei mln. litĹł Ĺ ventosios uos tinÄ—s dalies kroviniĹł kÄ— 1,6 mili- litĹł su 105 to staty- srautas atei mln. litĹł galima parama. jardo litĹł bendros vertÄ—s tyje bai – projektui, kuris ka (bendras poreikis – 70 mln. projektĹł Gilinimui ir Ĺžin ar kada bĹŤti nukreip Minijos gatve turÄ—s krantinÄ—ms statyti reilitĹł, ES nors atsipirks? sÄ…raĹĄÄ…. IĹĄ jĹł ES parama tas ÄŻ pietinÄŻ aplinkkeparama – 59,5 mln. litĹł) sudarytĹł kÄ—tĹł dar maĹž lÄŻ, kurÄŻ dar reikÄ—s pastaty bei pastadaug 76 mln. litĹł. IĹĄ jĹł 1,14 milijardo litĹł. Ĺ ventosios uosto sta ti. Ĺ io aptyti KlaipÄ—doje maŞųjĹł tyba yra linkkelio sta ES parama – apie 64 mln. ir pramogi- valstybÄ—s SvarbiausiĹł projektĹł sÄ… tybos ÄŻ ES lÄ—ĹĄomis ďŹ litĹł. pavedimas, todÄ—l jam niĹł raĹĄe yra lai vĹł prie plau Su kÄ… ES parama Uosto direk (bendras lÄ—ĹĄĹł privalo nansuojamus uosto pro devyni objektai: molĹł re ma skirti pinigĹł. Sta cija poreikis – 40 mln. jektus nÄ—ra konstruk- yra numa ty- ÄŻtrauktos, bet jos litĹł. IĹĄ jĹł para- ti Ĺ ven Ä?iusi ir ÄŻsigyti ĹžemsiurbÄ™ turÄ—tĹł atsirasti tosios uostÄ… numato mos poreikis – apie 34 ma tarp ES ďŹ nansuo mln. litĹł). 2015–2017 metais. jamĹł keliĹł statybĹł.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

13

Po­li­ti­ko sō­nui – ES lÄ—­ťos Klai­pÄ—­dos ra­jo­nÄ… su­ dre­bi­no skan­da­ las, ku­ris jau ly­gi­ na­mas su gar­siÄ…­ja mai­liaus by­la. Tu­ rÄ—­jÄ™s pri­Şiō­rÄ—­ti, ar tei­sin­gai ir be­ťa­liť­ kai skirs­to­ma ES pa­ ra­ma Ĺžve­jams, ra­jo­ no me­ro pa­va­duo­ to­jas su sō­nu­mi ÄŻkō­ rÄ— ÄŻmo­nÄ™, ku­riai pa­ skir­ta be­veik 150 tĹŤkst. li­tĹł.

Bau­dos pa­vys ir iĹĄ uŞ­sie­nio Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

UŞ­sie­ny­je nu­baus­ti Lie­tu­vos pi­ lie­Ä?iai ne­be­ga­li ti­kÄ—­tis, kad sve­tur gau­tos bau­dos tÄ—­vy­nÄ—­je jĹł ne­pa­ sieks. Mō­sĹł ĹĄa­lies teis­mus uŞ­plō­ do pra­ťy­mai pri­pa­Şin­ti fi­nan­si­nes san­kci­jas, tai­ky­tas mō­sĹł tau­tie­ Ä?iams ki­to­se vals­ty­bÄ—­se.

a.aleksejunaite@kl.lt

Pa­ra­ma – sa­vam verslui

4

Klai­pÄ—­dos jung­ti­nÄ—s pa­gy­ve­nu­siĹł Ĺžmo­niĹł bend­ri­jos pir­mi­nin­kÄ— Al­do­na Ma­ri­ja Ged­vi­lie­nÄ— paaiť­ki­no, ko­dÄ—l dar ne­rei­kia ÄŻjung­ti ĹĄil­dy­mo.

6p.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ—

ÄŽ Ĺ˝u­vi­nin­kys­tÄ—s re­gio­no vie­tos veik­ los gru­pÄ—s, ku­ri ir at­ ren­ka pro­jek­tus pa­ ra­mai gau­ti, val­dy­bÄ… vi­ce­me­ras KÄ™s­tu­tis Cir­tau­tas bu­vo de­le­guo­ tas nuo Klai­pÄ—­dos ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bÄ—s. Pu­sÄ™ vie­tos veik­ los gru­pÄ—s val­dy­ bos pri­va­lo su­da­ry­ ti bend­ruo­me­nÄ—s at­sto­vai, 25 pro­c. su­da­ro vers­lo, o li­ku­ sius 25 pro­c. – sa­vi­val­ dy­bÄ—s at­sto­vai.

„Bo­bĹł va­sa­ra jau grei­tai pra­si­dÄ—s.“

Pil­dys Lie­tu­vos biu­dĹže­tÄ…

„„In­te­re­sai: Klai­pÄ—­dos ra­jo­no vi­ce­me­ras K.Cir­tau­tas ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad pa­tei­kÄ™s pro­jek­tÄ… sō­naus vers­lo fi­nan­sa­

vi­mui eti­kai ne­nu­si­Şen­gÄ—.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nors ÄŻsta­ty­mas, rei­ka­lau­jan­tis uŞ­sie­ny­je pra­si­Şen­gu­siĹł as­me­ nĹł bau­das iĹĄieť­ko­ti mō­sĹł ĹĄa­ly­je, ga­lio­ja nuo 2007 me­tĹł, ma­siť­kai ÄŻgy­ven­din­ti jis pra­dÄ—­tas ĹĄiĹł me­ tĹł lie­pÄ…. „Bet ko­kÄŻ nu­si­kal­ti­mÄ… ar tei­ sÄ—s pa­Şei­di­mÄ… pa­da­rÄ™ lie­tu­viai ar­ ba as­me­nys, mō­sĹł ĹĄa­ly­je tu­rin­tys tur­to ar Ä?ia dek­la­ra­vÄ™ gy­ve­na­mÄ…­jÄ… vie­tÄ…, skir­tĹł bau­dĹł mo­ kÄ—­ji­mo neiť­vengs.

3

2

pirmadienis, SPALIO 7, 2013

miestas

Krau­jo uostamiestyje duo­da­ma ak­ty­viau Klaipėdoje pa­dau­gė­jo krau­ją do­va­no­ jan­čių as­me­nų. Spe­cia­lis­tų įsi­ti­ki­ni­mu, pa­di­dė­jęs ak­ty­vu­mas su­si­jęs su moks­lo me­tų pra­džia.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­pė­ dos fi­lia­lo Do­no­rų ir krau­jo kom­ po­nen­tų ruo­ši­mo ir iš­ty­ri­mo sky­ riaus ve­dė­ja Re­na­ta Po­vi­liū­nie­nė in­for­ma­vo, kad per rug­sė­jo mė­ne­sį krau­jo do­no­rais ta­po apie 1,4 tūkst. žmo­nių. Iš jų apie 30 pro­c. krau­jo do­va­no­jo neat­ly­gin­ti­nai. Dar­buo­to­jų tei­gi­mu, pa­ly­gin­ti su ru­dens pra­džia, va­sa­rą skai­čiai bu­ vo ge­ro­kai liūd­nes­ni: šil­to­jo se­zo­ no me­tu kiek­vie­ną mė­ne­sį atei­da­ vo apie 900 do­no­rų. „Kiek­vie­nas fi­lia­lo dar­buo­to­jas, ra­dęs lais­vą mi­nu­tę, im­da­vo te­le­

1,4

– tiek tūks­tan­čių do­no­rų da­vė krau­jo rug­sė­jį.

fo­ną į ran­kas ir skam­bin­da­vo jau do­va­no­ju­siems krau­ją žmo­nėms. Va­sa­ra mums kiek­vie­nais me­tais tam­pa sun­kiau­siu lai­ko­tar­piu. Juo­ kau­da­mi sa­ko­me, kad šią iš­gy­ve­ no­me su įkai­tu­siais te­le­fo­nais“, – kal­bė­jo R.Po­vi­liū­nie­nė. Pa­sak jos, pa­sta­ruo­ju me­tu pa­di­ dė­jęs duo­dan­čių­jų krau­ją skai­čius sie­ja­mas su moks­lo me­tų pra­džia. „Į uni­ver­si­te­tus iš ki­tų mies­tų grįž­ta stu­den­tai. Ga­li bū­ti, kad il­ ges­nį lai­ką ne­do­va­no­ję krau­jo jie pri­si­me­na, jog ir vėl ga­li pa­da­ry­ti ge­rą dar­bą. Ki­ti žmo­nės va­sa­rą ato­ sto­gau­ja, už­sii­ma įvai­ria veik­la, už­ dar­biau­ja už­sie­ny­je, to­dėl do­no­rys­tė lie­ka ant­ro­je vie­to­je“, – sa­kė ve­dė­ja, pri­dur­da­ma, kad to­kia si­tua­ci­ja kar­ to­ja­si kiek­vie­nais me­tais. Kaip tei­gė sky­riaus ve­dė­ja, jei Klai­pė­dos fi­lia­lo dar­buo­to­jai pa­tys ne­bū­tų ėmę­si ini­cia­ty­vos, rug­sė­jį vie­toj 1,4 tūkst. žmo­nių bū­tų atė­ję apie tūks­tan­tis. Fi­lia­lo dar­buo­to­jai aiš­ki­no, jog krau­jo, ku­rį su­ren­ka įstai­ga, vos

Prie­žas­tis: rug­sė­jį uos­ta­mies­ty­je krau­jo do­no­rų pa­dau­gė­ja dėl į aukš­to­jo moks­lo įstai­gas grįž­tan­čių stu­den­tų.

už­ten­ka uos­ta­mies­čio li­go­ni­nėms. „Da­bar tik­rai dau­giau jau­ni­mo. Tam įta­kos tu­ri ir įstai­gos geog­ra­fi­ nė pa­dė­tis: ne­to­li jos yra mo­kyk­los, aukš­to­jo moks­lo įstai­gos. Džiu­gi­na ten­den­ci­ja, jog krau­jo duo­ti atei­na­ ma su bend­ra­moks­liais, drau­gais, ko­le­go­mis, o ne po vie­ną. Vyks­ta sa­vo­tiš­ka gran­di­ni­nė reak­ci­ja“, – kal­bė­jo R.Po­vi­liū­nie­nė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sta­tis­ti­ka ir fak­tai 2012 m. bend­ras do­no­rų skai­čius vi­so­je Lie­tu­vo­je – 6 388 as­me­nys. Iš jų 2 223 žmo­nės krau­jo da­vė neat­ly­gin­ti­nai. 2012 m. Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­pė­dos fi­lia­le 1 015 žmo­nių krau­jo

paau­ko­jo neat­ly­gin­ti­nai. 2011 m. to­kių bu­vo 1 943.

Parodos „Grožis“ organizatorė: „stilius + įvaizdis = sėkmė“ Spalio 18–20 dienomis Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje, organizuojama tarptautinė grožio industrijos, ma­ dos ir stiliaus idėjų paroda, „Grožis 2013“. Tai vienintelė paroda skirta grožiui, madai ir įvaizdžio kūrimui Vakarų Lietuvoje. Jau devintą kar­ tą rengiama paroda šiais metais stebins, džiugins ir intriguos. Apie parodos pokyčius bei joje laukian­ čius siurprizus mielai sutiko pasi­ dalyti parodos organizatorė Dovi­ lė Vertelytė – Saldukienė.

Keičiasi ne tik parodos pavadini­ mas, bet ir veidas. Tiek grožio, tiek sveikatos srityje atsiranda vis dau­ giau naujų įmonių. „Rinka, klientų ir lankytojų poreikiai bei mūsų pa­ čių interesai diktavo pokyčius. Tik tokiu keliu galėjome išbaigti rengi­ nio koncepciją bei išvengti chaoso. Tad taip gimė dvi atskiros parodos – paroda Grožis“ ir „Sveikata“, – organizavimo užkulisius atsklei­ džia Dovilė. Šiais metais parodos „Grožis“ tema – stiliaus ir įvaizdžio keiti­ mas. Anot parodos organizatorės, tai ne ekspromtu sugalvota pa­ traukli frazė. Parodos idėja gimė diskutuojant su autoritetingais vizažo, stiliaus meistrais, tyrinė­ jant rinką ir analizuojant šiuolaiki­ nio žmogaus poreikius bei kasdie­ nybę. Įtemptas gyvenimo ritmas dažnai užgožia norus bei svajones. Retas žmogus gali skirti pakanka­ mai laiko savo išvaizdai, ypač leisti sau ekspermentuoti bei pasiduo­ ti pokyčiams. Mitai ir realybė. Šiuolaikinė ži­ niasklaida dažnai klaidina žmogų.

Kaip teigia parodos „Grožis“ or­ ganizatorė, mados ir stiliaus tele­ vizijos laidos, žurnalai ar interne­ tiniai portalai formuoja požiūrį, jog stilisto paslaugos – prabangos ženklas. Tai nusistovėjęs ir klai­ dinantis visuomenės stereotipas. Žmonės nepagalvoja, jog daug pi­ nigų išvaisto rūbams, kirpėjų pas­ laugoms, tačiau lieka nepatenkinti gautu rezultatu. Profesionalūs sti­ liaus meistrai gali padėti išspręsti šias problemas. „Jie išsiaiškins ta­ vo norus, gyvenimo būdą, mie­ lai praleis su tavimi dieną ir pa­ dės priimti optimaliausius stiliaus sprendimus bet kokioje situacijo­ je. Šie patarimai, drauge praleis­ tas laikas ir atsakymai į galbūt il­ gai ramybės nedavusius klausimus šiandien gali kainuoti apie 200 li­ tų. Sukurtas stilius pagal tavo iš­ vaizdą, charakterį gali pakeisti ne tik išvaizdą, bet ir žmogaus gyve­ nimą. Tai gali padėti susirasti nau­ ją darbą, padėti pasitikėti savimi, susirasti partnerį, drąsiai žengti pirmyn ir su šypsena pasitikti ry­ tojų. Įvaizdžio suformavimas kei­ čia žmogaus psichologiją bei san­ tykį su savimi. O stilisto paslaugos šiandien kainuoja tikrai pigiau nei vizitas pas psichologą,“ – šypte­ li Dovilė ir akcentuoja, jog parodos tikslas paneigti stilistams klijuoja­ mos prabangos etiketės principą. Tiek specialistui, tiek galutiniam vartotojui. Parodos metu vyksian­ čių renginių spektras itin platus. Čia akį nuolat trauks ir stiliaus idėjas bei naujoves pateiks ne vie­ nas drabužių dizaineris. Vienas žy­ miausių Lietuvos dizainerių/stilis­

tų Liutauras Salasevičius pristatys 2013 metų vakarinių suknelių ko­ lekciją. Taip pat vyks „Bogomolov school“ įvaizdžio kūrėjų pristaty­ mas – „Mada, spalvos“, kolekcijų „It`s my party“ (vizažistė Olesia Žuravliova „Make up and Ima­ ge school“ ir „Ivory“ vestuvinių suknelių namai), „Prisilietimas“ (Laura Viliūtė) , „10in1“ (Lina Za­ veckienė) pristatymai. Parodos organizatorė Dovi­ lė džiaugiasi, jog parodoje sulauks svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir už­ sienio. Sugužėjusius į „Švyturio“ areną stebins italų pasirodymai. (The Internetional team academy show). Daugkartiniai Europos ir pasaulio kirpimų čempionai, pa­ saulinio lygio žvaigždės – Devis Menin, Alberto Menin ir Alessan­ dro Vecchiato. 10 atrinktų laimin­ gųjų parodos metu turės unikalią ir neįkainojamą galimybę atsiduoti į aukščiausio lygio specialistų ran­ kas. Pasirodymo metu grožio, sti­ liaus bei įvaizdžio kūrimo meistrai vykdys įstabius ir stulbinamus kir­ pimus. Taip pat parodoje madin­ giausius kirpimus pristatys Euro­ pos čempionas, Rusijos kirpėjų ir kosmetologų asociacijos treneris ir teisėjas Andrej Bongin. Kirpėjų ir grožio specialistų aso­ ciacija renginio metu organizuos VII atvirą Vakarų Lietuvos čem­ pionatą kirpėjams ir grožio meis­ trams. Patiems geriausiems bus suteikta galimybė prisijungti prie Lietuvos nacionalinės komandos, kuri atstovauja mūsų šaliai Eu­ ropos, pasaulio bei kituose tarp­ tautiniuose čempionatuose, kar­

tu treniruotis su visame pasaulyje pripažintais meistrais ir treneriais, atstovauti sau ir savo šaliai bei to­ bulintis ir kelti savo profesinę kompetenciją. Parodos metu vyks net 14 spe­ cializuotų seminarų bei mokymų. „Aidos studijos“, „Make up and image school“, Įvaizdžio ir makia­ žo mokyklos, Permanentinio ma­ kiažo meistrų asociacijos bei kitų grožio industrijos įstaigų atstovai nuoširdžiai dalysis patirtimi, ži­ niomis bei atskleis stiliaus, grožio ir mados subtilybes. Lai pelenės istorija tęsiasi. Šne­ kučiuojantis su Dovile, vaizduo­ tėje iškyla mums visiems gerai žinomos pasakos „Pelenė“ siu­ žetas. Paroda „Grožis“ suteiks progą kiekvienai norinčiai tapti princese. „Nesvarbu, ar realiame

gyvenime esi namų šeimininkė, ar galbūt karjeros siekianti darboho­ likė. Kiekviena iš mūsų pirmiau­ sia esame moteris. Norime atro­ dyti gražios, sulaukti dėmesio bei nuoširdžių komplimentų. Juk gra­ ži moteris – laiminga moteris. O grožis atsiskleidžia per išvaizdą, pasitikėjimą savimi, charakterį bei charizmą. Stilius + įvaizdis = sėkmė“ – pasakoja Dovilė. Spalio 18–20 dienomis Klaipėda pulsuos grožio ir stiliaus dvasia. Čia Jūsų laukia daugybė grožio ir mados pasaulio naujovių. Parodoje siūlomų paslaugų bei prekių asor­ timentas pranoks net pačio išran­ kiausio lankytojo lūkesčius. O ren­ giniai, vyksiantys scenoje, nepaliks abejingų. Laukiame Jūsų!

3

pirmadienis, SPALIO 7, 2013

miestas Už sto­te­lės – ne­švan­ky­bės

spro­go ba­lio­nas

Lieps­nojo kon­tei­ne­riai

Sek­ma­die­nį apie 5.50 val. praei­viai pa­šiur­po pa­ma­tę Ši­ lu­tės pl. už au­to­bu­sų sto­te­ lės ora­li­niu bū­du san­ty­kiau­jan­ čius du vy­rus. Po­li­ci­nin­kai nu­ trau­kė gir­tų 31 m. di­zai­ne­rio ir 22 m. bū­si­mo tei­si­nin­ko or­gi­ją. Už vie­šo­sios tvar­kos su­trik­dy­ mą jiems gre­sia bau­da nuo 100 iki 300 li­tų.

Klai­pė­do­je šeš­ta­die­nį po pie­tų ma­rio­se, ne­to­li nau­jo­sios per­kė­ los dar­bo me­tu sun­kiai su­žeis­ tas į li­go­ni­nę pa­te­ko na­ras. Vie­ no­je bend­ro­vė­je dir­ban­tis 1979 m. gi­męs na­ras me­di­kams tei­gė, kad bu­vo su­ža­lo­tas spro­gus oro ba­lio­nui. Jam diag­no­zuo­ta po­lit­ rau­ma, vy­ras gy­do­mas li­go­ni­nės rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je.

Sa­vait­ga­lį, ne­pai­sant drėg­no oro, skir­tin­go­se uos­ta­mies­čio pu­sė­se su­pleš­kė­jo še­ši bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­riai. Plast­ma­si­ nės šiukš­lių dė­žės su­ga­din­tos ne­pa­tai­so­mai. Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ug­nia­ge­siai neį­ta­ria pa­de­gi­mų, ma­no­ma, kad ug­nis ga­lė­jo įsi­plieks­ti nuo nuo­rū­kų.

NA­TO lai­vai bu­vo sve­tin­gi Pra­mo­go­mis ne­le­pi­ nu­sį sa­vait­ga­lį klai­ pė­die­čiai iš­nau­do­ jo pro­gą pa­si­sve­ čiuo­ti į Klai­pė­dos uos­tą už­su­ku­siuo­se NA­TO tri­jų lai­vų flo­ ti­lės lai­vuo­se.

Dienos telegrafas Iš­si­rin­ko. Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je vy­ko VII vi­suo­t i­n is Li­be­ra­lų są­jū­d žio su­va­ž ia­v i­ mas. Jo me­tu iš­rink­tas par­ti­jos pir­mi­nin­ kas. Juo tapo Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Sek­ma­die­ nį paaiš­kė­jo, kad Li­be­ra­lų są­jū­d į į Eu­ro­ pos Par­la­men­to rin­ki­mus 2014 me­tų ge­ gu­žę ves par­t i­jos pir­m i­n in­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šeš­ta­die­nį po pie­tų mies­tie­čių smal­su­mą ten­ki­no Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės fre­ga­tos „De Ruy­ter,“ „Evert­sen“ ir Bel­gi­jos Ka­ra­lys­tės fre­ga­tos „Lou­sie Ma­rie“ įgu­los. Šie lai­vai bu­vo pri­si­švar­ta­vę Krui­ zi­nių lai­vų ter­mi­na­le. Prieš­lėk­tu­vi­ nei gy­ny­bai pri­tai­ky­ti lai­vai už­su­ko į mū­sų uos­tą drau­giš­ko vi­zi­to. Fre­ga­ta „Evert­sen“ yra nuo­la­ti­ nė Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­ro­se vyks­ tan­čių pra­ty­bų da­ly­vė, pa­tru­liuo­ ja prie So­ma­lio kran­tų sau­go­da­ma pre­ky­bos mo­tor­lai­vius nuo įžū­lių pi­ra­tų iš­puo­lių.

Smal­su­mas: klai­pė­die­čiai plū­do į nau­jau­sia tech­ni­ka ap­gink­luo­tus NA­TO lai­vus.

Lai­vus su­ma­nę ap­lan­ky­ti smal­ suo­liai tu­rė­jo pa­ro­dy­ti, ar ne­tu­ ri ran­ki­nė­se ko nors drau­džia­mo. Lai­vų įgu­los ma­lo­niai at­sa­kė į eks­ kur­san­tų klau­si­mus bei pa­dė­jo su­ sio­rien­tuo­ti.

Fre­ga­tos „Evert­sen“ de­ny­je bu­vo eks­po­nuo­ja­ma Lie­tu­vos ir Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės is­to­ri­nes są­sa­jas, kul­tū­ri­nį bei eko­no­mi­ nį bend­ra­dar­bia­vi­mą at­spin­din­ ti pa­ro­da.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ka­ro lai­vuo­se „De Ruy­ter“ ir „Evert­sen“ klai­pė­die­čiai tu­rė­jo ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su gink­luo­ te, val­dy­mo me­cha­niz­mais, na­vi­ ga­ci­jos ir ry­šių prie­tai­sais, jū­ri­nin­ kų bui­ties są­ly­go­mis.

Bau­dos pa­vys ir iš už­sie­nio 1

To­kių by­lų kiek­vie­nas tei­sė­jas jau iš­nag­ri­nė­ jo ne vie­ną“, – tei­gė Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­ja Zi­ta Ro­ma­no­vai­tė. Di­džią­ją dau­gu­mą pra­šy­mų mū­ sų teis­mai pa­tvir­ti­na. Ki­to­se ša­ly­ se pa­skir­tos, bet Lie­tu­vo­je išieš­ ko­tos bau­dos pa­pil­dys mū­sų ša­lies biu­dže­tą. Stu­den­tas už­mi­go aikš­tė­je

Praė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­me tu­rė­jo bū­ti nag­ri­ nė­ja­mos ke­lios to­kios by­los. Vie­na jų – Klai­pė­do­je įsi­kū­ru­ siai bend­ro­vei skir­ta 12 tūkst. eu­ rų bau­da už ne­le­ga­lų dar­bi­nin­ kų įdar­bi­ni­mą Vo­kie­ti­jo­je. Dar 3 tūkst. li­tų rei­ka­lau­ja­ma by­li­nė­ji­ mo­si iš­lai­dų. Tie­sa, kol kas nu­baus­tos bend­ ro­vės at­sto­vų į teis­mą pri­si­kvies­ ti ne­pa­vy­ko. Ne­se­niai uos­ta­mies­čio mies­to apy­lin­kės teis­mas pa­ten­ki­no Olan­ di­jos teis­mo pra­šy­mą baus­ti stu­ den­tą 300 eu­rų bau­da už tai, kad

Kyšiai. Vairuotojai vėl bandė papirkti policininkus. Vienas jų įpūtė į alkoho­ lio matuoklį 0,44 promilės ir pasiūlė pa­ reigūnams 200 litų atlygį, prašydamas nefiksuoti jo nusižengimo taisyklėms. O šeštadienio ryte 27 metų klaipėdietis buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir įkliuvo pareigūnams. Jis pasiūlė 50 litų kyšį.

Zi­ta Ro­ma­no­vai­tė:

Su­ver­čia kal­tę ki­tiems

Ne nau­jie­na, kad pra­si­žen­gę už­sie­ nio ša­ly­se tau­tie­čiai pa­rei­gū­nams pa­sa­ko ne­tei­sin­gus as­mens duo­ me­nis ar­ba me­luo­ja esą ne tie, kas iš tie­sų yra. Nag­ri­nė­jant to­kias by­las Lie­tu­ vo­je teis­mai pri­va­lo įsi­ti­kin­ti, kad tas as­muo ži­no, jog jam pa­skir­ta san­kci­ja.

Pa­ro­da. Spa­l io 8 d., ant­ra­d ie­n į, 17 val. Klai­pė­dos ap­skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­ nai­ty­tės bib­lio­te­kos Ga­le­ri­jo­je 13L vyks Va­si­l i­jaus Deg­t ia­r io­vo fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­ dos „Sen­ti­kiai“ ati­da­ry­mas. Nusk­riau­dė. Šeš­ta­die­n į va­ka­re Klai­pė­ dos gat­vė­je prie til­to per Da­nę du vy­rai pa­gra­si­no pei­liu 20-me­čiam vai­ki­nui ir atė­mė kom­piu­te­r į bei du te­le­fo­nus. Ža­la – 4,5 tūkst. li­tų.

jis mie­go­jo sa­vo ma­ši­no­je, ku­ri su­ sto­jo mies­to aikš­tė­je ir truk­dė au­ to­mo­bi­lių eis­mui.

To­kių by­lų ima­ma­ si pa­gal už­sie­ny­je nu­ baus­to as­mens gy­ve­ na­mą­ją vie­tą mū­sų ša­ly­je. Bau­dos pa­sie­ kia ne tik fi­zi­nius, bet ir ju­ri­di­nius as­me­nis.

Kon­cer­tas. Pir­ma­die­nį 17 val. Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­ lio­te­kos Ren­g i­n ių sa­lė­je vyks se­no­sios mu­z i­kos an­samb­l io iš Vil­n iaus „Af­fec­ tus“ kon­cer­tas „Nau­ja se­no­ji mu­zi­ka“.

Tvar­ka: už­sie­ny­je bau­dą ga­vę Lie­tu­vos pi­lie­čiai ne­be­ga­li ti­kė­tis, kad

grį­žę į tė­vy­nę jos ne­mo­kės.

Be to, teis­mai tu­ri įsi­ti­kin­ti, kad žmo­gus ar įmo­nė ne­bū­tų nu­baus­ti du kar­tus, juk nu­baus­ta­sis ga­li bū­ti su­mo­kė­jęs, bet ne­pa­tei­kęs tai pa­ tvir­ti­nan­čių kvi­tų. Teis­mai ga­li ne­pri­pa­žin­ti pa­ skir­tos bau­dos ir to­kiu at­ve­ju, jei­ gu mū­sų ša­ly­je už to­kią vei­ką ne­ bau­džia­ma. Ants­to­liams pa­dau­gės dar­bo

„To­kių by­lų ima­ma­si pa­gal už­sie­ ny­je nu­baus­to as­mens gy­ve­na­mą­ ją vie­tą mū­sų ša­ly­je. Bau­dos pa­sie­ kia ne tik fi­zi­nius, bet ir ju­ri­di­nius as­me­nis. Ly­giai to­kiu pat bū­du el­ gia­si ir mū­sų vals­ty­bė su čia nu­si­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

žen­gu­siais as­me­ni­mis“, – aiš­ki­no tei­sė­ja Z.Ro­ma­no­vai­tė. Įs­ta­ty­mas nu­ma­to ga­li­my­bę to­kias by­las nag­ri­nė­ti ir už akių, jei tai lei­ džia by­lo­je esan­tys įro­dy­mai. Išieš­ ko­ji­mo tvar­ka – to­kia pat, kaip ir ki­tais at­ve­jais, jei­gu ge­ra­no­riš­kai ne­ su­mo­ka­ma, rei­ka­lo ima­si ant­sto­liai. Mū­sų ša­lies įsta­ty­mai nu­ma­to at­ve­jus, ka­da Lie­tu­vos teis­mai ga­li at­si­sa­ky­ti pri­pa­žin­ti to­kias san­kci­ jas. Vie­nas jų – kai ne­ga­li­ma teig­ ti, kad pra­šo­ma baus­ti tą as­me­nį, ku­ris nu­si­kal­to. Jau bū­ta at­ve­jų, kai žmo­gus pa­tei­kia įro­dy­mų, jog bu­ vo Lie­tu­vo­je, kai ne­va jis bu­vo nu­ baus­tas už­sie­nio vals­ty­bė­je.

Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos pen­kių klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Sta­nis­la­va Ra­zu­ tie­nė (g. 1921 m.), Ol­ga Po­le­no­va (g. 1925 m.), Vla­das Gal­di­kas (g. 1928 m.), Da­nu­tė Zad­raus­kie­nė (g. 1946 m.) ir Jo­lan­ta Le­ vic­kie­nė (g. 1965 m.). Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­d ie­n į per sta­t is­t i­nę pa­rą gim­dė 7 mo­te­rys, vi­soms joms gi­ mė mer­gai­tės, sek­ma­die­nį gim­dė 11 mo­ te­r ų, gi­mė 6 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos pri­rei­kė 53 klai­pė­die­čiams. Bu­vo karš­čiuo­jan­čių, trau­muo­tų bui­ti­nių konf­ lik­tų me­tu, ke­liems lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­ gan­t iems li­go­n iams paū­mė­jo ne­ga­la­v i­ mai, me­d i­k ų pa­gal­bos pra­šy­ta vie­šo­se vie­to­se gir­tiems gu­lė­ju­siems as­me­nims.

4

pirmadienis, spalio 7, 2013

miestas

Po­li­ti­ko sū­nui – ES lė­šos

Komentaras

1

Pa­dir­bė­jęs val­dy­bos na­riu, per­nai gruo­dį K.Cir­tau­tas su sū­nu­mi Mant­vy­du įkū­rė ma­žą­ją bend­ri­ją „Man­to žu­vys“, o šiais me­ tais įmo­nė jau pa­tei­kė pa­raiš­ką „No­ va­to­riš­kų žu­vų au­gi­ni­mo tech­no­lo­ gi­jų die­gi­mas“ ir pa­pra­šė 149 tūkst. 950 li­tų. „Per val­dy­bos po­sė­dį sa­kė­me, kad gal ir bū­tų ne­ko­rek­tiš­ka, ta­čiau ka­dan­gi nie­kas dau­giau šių pi­ni­gų ne­no­ri, skir­si­me. Mums juk rei­kia stra­te­gi­jos ro­dik­lius pa­siek­ti. Ki­ta ver­tus, gal ir at­ro­do ne­ko­rek­tiš­ka, bet tei­si­niu as­pek­tu šios pa­raiš­kos ne­ga­lė­jo­me at­mes­ti“, – ti­ki­no ki­tas šios gru­pės val­dy­bos na­rys Vir­gi­ni­ jus Eu­ge­ni­jus Kirs­nic­kas.

Ser­ge­jus Mu­rav­jo­vas

„Trans­pa­ren­cy In­ter­na­t io­nal“ Lie­tu­vos sky­r iaus va­do­vas

V

Ne­ga­lė­jo ne­skir­ti

Fak­te, kad pi­ni­gai skir­ti ką tik įkur­ tai įmo­nei, V.E.Kirs­nic­kas neįž­vel­ gė nie­ko blo­go. „Nie­kur nė­ra išaiš­kin­ta, kad įmo­nė tu­ri bū­ti vei­ku­si me­tus. Jei ji įkur­ta, kad ir pa­sku­ti­nę me­tų die­ną, ki­tų me­tų sau­sio 1-ąją ji jau ga­li da­ly­vau­ti tei­kiant pa­raiš­ką“, – paaiš­ki­no V.E.Kirs­nic­kas. Pa­sak val­dy­bos na­rio, pa­raiš­ka ga­li bū­ti at­mes­ta tik įsta­ty­mo ak­ tu ar­ba re­mian­tis ad­mi­nist­ra­vi­mo tvar­ka. „Iš mo­ra­li­nių pa­ska­tų, aš su­pran­tu, kaip po­li­ti­kas jis tu­rė­tų va­do­vau­tis ki­tais mo­ra­li­niais kri­ te­ri­jais. Pro­jek­to at­ran­kos ko­mi­te­ to na­riai tu­ri reg­la­men­tą, ku­ria­me pa­sa­ky­ta, ka­da mes ga­li­me bal­suo­ ti už ar­ba prieš ir ka­da ati­dė­ti pa­ raiš­ką. Eks­per­tai pri­sta­to iš­va­das, ir val­dy­bos na­riai iš­sa­ko sa­vo nuo­ mo­nę, pa­rem­tą tei­sės ak­tu. Mes ne­ga­li­me bal­suo­ti, sa­ky­da­mi, kad mums tai ne­pa­tin­ka“, – sche­mą, kaip bu­vo skir­ta pa­ra­ma vi­ce­me­ro įmo­nei, pa­sa­ko­jo V.E.Kirs­nic­kas. Pro­jek­tas ga­li bū­ti at­mes­tas tik tuo­met, jei jis nea­ti­tin­ka spe­cia­lių­ jų rei­ka­la­vi­mų, nes ki­taip pa­reiš­kė­ jas ga­li pa­si­skųs­ti teis­mui. „Są­ly­gos yra to­kios li­be­ra­lios, kad bet kas ga­li ei­ti ir im­ti pi­ni­ gus“, – ne­slė­pė V.E.Kirs­nic­kas.

Pla­nas: Gargž­dų gy­ven­to­jai ne­tru­kus tu­rės ga­li­my­bę įsi­gy­ti žu­vų – kai­my­no K.Cir­tau­to na­muo­se bus vi­sas

žu­vi­vai­sos ce­chas.

mas įsi­kū­ręs ša­lia to­kių pat pri­va­ čių na­mų. Ar ga­li bū­ti, kad iš ES lė­šų, ku­ rios tu­rė­tų bū­ti skir­tos tiks­li­nei veik­lai, vi­ce­me­ras su­si­re­mon­tuos ūki­nį pa­sta­tą? Pa­si­ro­do, pa­raiš­ko­je tam ir pra­ šo­ma pi­ni­gų.

Vir­gi­ni­jus E.Kirs­nic­kas:

Juk to­kios lan­dos pa­lik­tos, o pa­pras­ti žmo­ge­liai jų ne­ži­no.

Su­re­mon­tuos ūki­nį pa­sta­tą

Pak­laus­tas, ar val­dy­bai ži­no­ ma, kaip nau­dos ma­žo­ji bend­ri­ja „Man­to žu­vys“ skir­tus 150 tūkst. li­tų, V.E. Kirs­nic­kas ti­ki­no, kad to­ kiai veik­lai rei­kia vi­so ūkio. „Gal jie tu­ri sa­vų pi­ni­gų? Ta­čiau no­rint au­gin­ti žu­vis už­da­ro­je re­cir­ ku­lia­ci­nė­je sis­te­mo­je, rei­kia in­ves­ ti­ci­jų. Gal jie tu­ri 100–150 kvad­ra­tų pa­sta­tė­lį ir ja­me su­mon­tuos sis­te­mą. Ki­tas klau­si­mas, kaip tai įgy­ven­din­ti mies­te?“ – aiš­ki­no V.E.Kirs­nic­kas. Vi­ce­me­ro ir jo sū­naus įmo­nė re­ gist­ruo­ta K.Cir­tau­to pri­va­čia­me na­me Gargž­duo­se. Dviaukš­tis na­

„Taip, kiek pa­me­nu, ten taip pa­ra­ šy­ta“, – pa­tvir­ti­no V.E.Kirs­nic­kas. Pa­si­tei­ra­vus, ar skau­dė­jo šir­dis bal­suo­jant už to­kį pro­jek­tą, val­dy­ bos na­rys aiš­ki­no, kad nie­ko ne­ga­ lė­jo pa­keis­ti net ir no­rė­da­mas. V.E.Kirs­nic­kas aiš­ki­no, kad fon­ das tu­rė­tų fi­nan­suo­ti tas ini­cia­ty­ vas, ku­rios ky­la „iš apa­čios“ – iš žve­jų. „Jo­kie po­li­ti­kai ne­tu­rė­tų gau­ti šių lė­šų. Mes iš­si­ko­vo­jo­me, kad ki­ tais me­tais ne­bū­tų po­li­ti­kų ir ki­tų po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo dar­buo­to­jų.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Jiems čia ne­vie­ta ir jie mums ne­rei­ ka­lin­gi“, – ti­ki­no V.E.Kirs­nic­kas. Įta­ri­mai dėl lė­šų skirs­ty­mo?

Ši į vie­šu­mą iš­ki­lu­si is­to­ri­ja iliust­ ruo­ja ša­ly­je ga­ją sis­te­mą, kai ži­ nan­tie­ji tei­sės ak­tų lan­das su­ge­ba pa­si­nau­do­ti ES lė­šo­mis. „Juk to­kios lan­dos pa­lik­tos, o pa­ pras­ti žmo­ge­liai jų ne­ži­no“, – sa­vo iš­va­dą pa­tei­kė V.E.Kirs­nic­kas. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Gam­tos ir ma­te­ma­ti­kos moks­lų fa­kul­te­to pro­de­ka­nas stu­di­jų rei­ka­lams An­ ta­nas Kon­tau­tas net drą­siau įvar­ di­jo ga­li­mus pa­vo­jus. „Kur pi­ni­gai, ten daug no­ro pa­si­sa­ vin­ti, tam tik­ras kri­mi­na­li­za­ci­jos pa­ vo­jus“, – vie­šai tvir­ti­no lek­to­rius. A.Kon­tau­to ma­ny­mu, di­džiau­ sios grės­mės vyks­ta ne ra­jo­no ly­ giu, o sos­ti­nė­je. „Ra­jo­ni­niu ly­giu to­kios bė­dos ky­la dėl neiš­ma­ny­mo. Gir­dė­jau, kad Ši­lu­tės, Ig­na­li­nos, Tau­ra­gės ra­jo­nas tu­rė­jo bė­dų. Kal­bė­da­mas apie kri­mi­na­li­za­ci­jos pa­vo­jus aš tu­rė­jau gal­vo­je tam tik­rus man ži­ no­mus fak­tus Vil­niu­je“, – pra­si­ta­ rė A.Kon­tau­tas. Uni­ver­si­te­to lek­to­rius pri­si­mi­nė, kad skirs­tant ES pa­ra­mą 2007–2013 me­tų pro­gra­moms lė­šos net bu­vo ski­ria­mos be šau­ki­mo. „Po ke­lis mi­ li­jo­nus skirs­tė. Ar­ba nu­tik­da­vo taip, kad pi­ni­gai bu­vo skir­ti, o pro­jek­tas ne­bu­vo vyk­do­mas ir jį jau bu­vo ban­ do­ma par­duo­ti. Va­di­na­mo­ji mai­liaus by­la – jau praė­jęs eta­pas, yra nau­jes­ nių is­to­ri­jų“, – ti­ki­no A.Kon­tau­tas. Nu­si­ša­li­no nuo bal­sa­vi­mo

Pats Klai­pė­dos ra­jo­no vi­ce­me­ras K.Cir­tau­tas ne­sup­ran­ta, už ką bu­

vo įsuk­tas į ra­jo­ni­nio ly­gio mai­liaus by­lą, ir aiš­ki­na, kad nie­ko blo­go ne­pa­da­rė, o tik su­kū­rė dar­bo vie­ tą sa­vo sū­nui. „Aš juk nu­si­ša­li­nau ir ne­da­ly­ va­vau bal­sa­vi­me. Mes su sū­nu­ mi iš tie­sų įkū­rė­me ma­žą­ją bend­ ri­ją. Jau­nas žmo­gus, no­ri­si, kad jis neiš­vyk­tų į už­sie­nį, kad už­si­ka­bin­ tų. Pa­ren­gė­me pa­raiš­ką, ją pa­tei­kė­ me vie­tos veik­los gru­pei, o ji iš­nag­ ri­nė­ju­si pa­raiš­kai pri­ta­rė“, – nie­ko blo­go neįž­vel­gė K.Cir­tau­tas. Pak­laus­tas, ar stip­riai ža­da pra­ si­gy­ven­ti iš nau­jo biz­nio, po­li­ti­kas tik at­si­du­so. „Koks čia biz­nis, kiek tų žu­vų ša­ly­je yra? Di­džiu­lis klau­si­ mas, kur rei­kės rea­li­zuo­ti tas žu­vis. Į rin­ką įei­ti neį­ma­no­ma, juk len­kai ją oku­pa­vę“, – tei­gė vi­ce­me­ras. K.Cir­tau­tas ti­ki­no, kad 150 tūkst. li­tų už­teks vers­lui įsuk­ti, liks li­tų ir ūki­nu­ko re­mon­tui. „Rei­kės ap­šil­tin­ti pa­sta­tą, yra ka­ ti­liu­kas šil­dy­mui, pui­kiau­siai ga­li­ ma įreng­ti vi­są šią sis­te­mą“, – tvir­ ti­no ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jas. Pa­si­džiau­gęs šei­mos vers­lu, K.Cir­tau­tas pyk­te­lė­jo po klau­si­ mo, ar ne­su­pai­nio­jo vie­šų­jų ir pri­ va­čių in­te­re­sų sa­vo veik­lo­je. „Ar čia ka­ži koks biz­nis bus? Per pir­muo­sius ke­lis me­tus bus nu­li­ nis pel­nas. Ta­čiau jei nie­ko ne­da­ ry­si­me, Lie­tu­vo­je vie­ni pen­si­nin­kai gy­vens“, – paaiš­ki­no K.Cir­tau­tas. Sa­vi­val­dy­bė­je ma­žai už­dir­ba?

Vi­ce­me­ras ti­ki­no, kad ne vog­ti atė­jo į po­li­ti­ką, ir pri­sie­ki­nė­jo, jog bran­gi­na sa­vo dar­bo vie­tą. „Juk tuo­met, kai mes su sū­nu­mi tei­kė­me pa­raiš­ką, nie­kas ki­tas ne­ tei­kė. Bu­vo tų lė­šų. Ne­jau aš ne­tu­

i­siems pa­na­šiems at­ve­jams ga­lio­ja la­bai pa­pras­ta tai­syk­ lė – po­li­ti­kas tu­ri pa­da­ry­ti vis­ ką, kad jo veiks­muo­se ne­bū­ tų įžvelg­ta net ga­li­mų in­te­re­sų konf­lik­to re­gi­my­bės. Taip pat jei jo spren­di­mai ga­li da­ry­ti įta­ką jo ar su juo su­si­ju­sių žmo­nių vers­lui ir sėk­mei. Ta­čiau la­bai daž­nai ne­ ži­no­me vis­ko, kas vyks­ta už ku­li­sų. Daug vals­ty­bės tar­nau­to­jų pri­pa­žįs­ta, kad po­li­ ti­kai ban­do da­ry­ti spau­di­mą siek­da­mi as­ me­ni­nės nau­dos. O ir pa­čios par­ti­jos vei­ kia kaip di­de­li vers­lai. To­dėl rei­kia siek­ti skaid­ru­mo ir rei­ka­lau­ti kuo di­des­nio at­ skai­tin­gu­mo. Ma­no ma­ny­mu, po­li­ti­kas, pa­te­kęs į ko­kią nors įstai­gą ar ins­ti­tu­ci­ją, tu­ri vi­sas ga­li­my­bes pikt­nau­džiau­ti sa­vo veiks­mais. Jei to­kios abe­jo­nės iš­ky­la, pa­ts po­li­ti­kas tu­ri pa­da­ry­ti vis­ką, kad šias abe­ jo­nes iš­sklai­dy­tų. Juk nuo po­li­ti­ko spren­ di­mų pri­klau­so dau­ge­lio žmo­nių ge­ro­vė. Kaip ro­do ty­ri­mai, po­li­ti­kai daž­niau­siai tu­ri sa­vų in­te­re­sų. Tai, kad žmo­gus yra vers­lus, nė­ra blo­gai. Ta­čiau klau­si­mas tas, kaip jis su­val­do sa­vo in­te­re­sus ir ar nei­na į val­džią, kad gau­tų nau­dos sau? Tai su­ dė­tin­gas iš­šū­kis aiš­ki­nan­tis to­kius in­te­re­ sus, ta­čiau šia­me pro­ce­se pri­va­lo­me da­ ly­vau­ti ir mes, rin­kė­jai.

riu kons­ti­tu­ci­nės tei­sės da­ly­vau­ti šia­me pro­jek­te?“ – re­to­riš­kai klau­ sė po­li­ti­kas. K.Cir­tau­tas tei­gė, kad jo sū­nus dir­ba Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bė­je in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tu. „Va­kuu­mas ta­me, kad, ma­tyt, čia per ma­žai mo­ka­ma“, – sa­kė K.Cir­tau­tas. Po­li­ti­kas aiš­ki­no, jog jam nie­kas nė­ra už­drau­dęs do­mė­tis pa­raiš­kų kon­kur­sais. „Gal kas iš miš­ko iš­lin­dęs ir ne­ži­no. Aš juk do­mė­jau­si tuo se­ niai. Iš ki­tos pu­sės, pa­vyz­džiui, vie­ tos veik­los gru­pė­je „Pa­jū­rio kraš­tas“ ko­ne kiek­vie­nas iš 9 val­dy­bos na­rių at­sto­vau­ja ko­kiam nors pro­jek­tui“, – ne­ke­ti­no slėp­ti K.Cir­tau­tas. Vi­ce­me­ras įsi­ti­ki­nęs, kad vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų ne­su­pai­nio­jo. „In­for­ma­ci­jos ži­no­ji­mas neužd­ rau­džia žmo­gui ja nau­do­tis“, – aiš­ ki­no Klai­pė­dos ra­jo­no vi­ce­me­ras. K.Cir­tau­tas įsi­ti­ki­nęs, kad vi­sa ši is­to­ri­ja į die­nos švie­są iš­trauk­ta spe­cia­liai, opo­zi­ci­jos ran­ko­mis. „Te­gul pa­sa­ko spe­cia­lis­tai: kal­tas aš ar ne. Te­gul aiš­ki­na­si eti­kos sar­ gai, pa­žiū­rė­si­me, kuo tai baig­sis“, – ne­bi­jo­jo vi­ce­me­ras. Klai­pė­dos ra­jo­no ta­ry­bos opo­zi­ ci­ja ruo­šia in­ter­pe­lia­ci­ją vi­ce­me­rui bei ža­da dėl ES lė­šų sky­ri­mo kreip­ tis į pro­ku­ra­tū­rą.

Po ply­te­le – ty­ko­jan­tys spąs­tai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Spąs­tai au­to­mo­bi­liams vai­ruo­to­jų ga­ li ty­ko­ti pa­čio­je ne­ti­kė­čiau­sio­je vie­to­ je. Tuo įsi­ti­ki­no pa­gy­ve­nęs vai­ruo­to­ jas, pa­su­kęs į įva­žą ša­lia vie­šo­sios pir­ ties uos­ta­mies­čio Tri­la­pio gat­vė­je.

Vie­šo­ji pir­tis te­bė­ra la­bai mėgs­ ta­ma klai­pė­die­čių, tad ne­re­tai net

die­nos vi­du­ry­je čia su­ka dau­gy­bė au­to­mo­bi­lių. Penk­ta­die­nį po pie­tų rau­do­ną „Opel“ mar­kės au­to­mo­bi­lį vai­ra­ vu­siam vy­rui ki­ti eis­mo da­ly­viai pra­dė­jo ne­kant­riai sig­na­li­zuo­ti. Jis pa­su­ko į įva­žą. Čia jo lau­kė ne­ ti­kė­tu­mas – po be­to­ni­ne ply­te­ le ne­bu­vo ma­ty­ti duo­bės. Ga­li­nis ra­tas pa­tai­kė tie­siai į ją, ir ma­ši­na įsmu­ko iki pat ašies.

Au­to­mo­bi­lio svo­ris pri­spau­dė dus­lin­tu­vo vamz­dį. Bū­rys smal­suo­lių su­sku­bo pa­ žiū­rė­ti, kas at­si­ti­ko. Vy­rai ban­dė pa­tar­ti vai­ruo­ to­jui, ką da­ry­ti, ta­čiau bu­vo aki­vaiz­du, kad be tech­ni­kos iš duo­bės jam ma­ši­nos iš­trauk­ti ne­pa­vyks. Dar ne­ži­nia, ko­kių ge­di­mų ma­ši­ na pa­ty­rė.

Ne­ti­kė­tu­mas: rau­do­no ope­lio sa­vi­nin­kas net neį­ta­rė, kad pa­su­kęs iš

Tri­la­pio gat­vės pir­ties link ap­ga­dins au­to­mo­bi­lį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

pirmadienis, spalio 7, 2013

lietuva Spau­di­mas ­ tę­sia­si

Kan­di­da­to ­ dar ne­siū­lys

Pa­gal­ba ­ neį­ga­lie­siems

Ru­si­jos var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­bos („Ros­pot­reb­ na­dzor“) va­do­vas Ge­na­di­jus Oniš­čen­ka pra­ne­šė, kad nuo šian­dien pra­de­da­mas ri­bo­ti lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų įve­ ži­mas į Ru­si­ją. Pasak jo, Ru­si­ jos var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba tu­ri pre­ten­zi­jų lie­tu­ viš­kų pie­no pro­duk­tų ko­ky­bei.

So­cial­de­mok­ra­tai šeš­ta­die­nį vy­ku­sia­me par­ti­jos ta­ry­bos po­ sė­dy­je nu­spren­dė, kad šie­met kan­di­da­to į pre­zi­den­tus dar ne­siū­lys. Pa­sak par­ti­jos ly­de­rio Al­gir­do But­ke­vi­čiaus, tai bus da­ro­ma prieš pat rin­ki­mus. Taip pat A.But­ke­vi­čius pa­tvir­ti­ no, kad in­ter­pe­lia­ci­ją Ne­rin­gai Venc­kie­nei jo par­ti­ja pa­lai­kys.

Po dienraščio pub­li­ka­ci­jos apie neį­ga­lie­siems vis ne­ pri­tai­ko­mą Bend­ro­jo pa­gal­ bos cent­ro pra­ne­ši­mų sis­te­ mą val­džios at­sto­vai pa­ža­ dė­jo, kad nuo Nau­jų­jų me­tų klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tys as­ me­nys jau ga­lės iš­si­kvies­ti pa­gal­bą trum­pą­ja ži­nu­te nu­ meriu 112.

Trauks į Ki­ni­ją

Ti­ki­my­bė, kad su bu­vu­sio ūkio mi­ nist­ro Dai­niaus Krei­vio skan­da­lu su­si­ju­sios ir 6 mln. li­tų ES pa­ra­mos ga­ vu­sios bend­ro­vės iš ba­los iš­lips sau­ sos, – ne­di­de­lė. Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ja šį at­ve­jį vis dar ti­ ria ir bent da­lį lė­šų vers­li­nin­kai tik­riau­ siai tu­rės grą­žin­ti.

Pen­ki Lie­tu­vos Sei­mo na­riai pla­ nuo­ja vyk­ti į Ki­ni­ją ge­rin­ti dvi­ša­ lių san­ty­kių, ta­čiau dar ne­ži­nia, ar po Da­lai La­mos vi­zi­to Ki­ni­ja neat­ šauks at­siųs­to kvie­ti­mo.

Ne­no­ri: su pa­čiu D.Krei­viu su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko. Anks­čiau jis ti­ki­no,

kad lė­šos bet ko­kiu at­ve­ju liks Lie­tu­vo­je. Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

D.Krei­vio skan­da­lo ato­maz­ga ar­tė­ja Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai ne­ sii­ma spė­ti, ka­da Eu­ro­pos Ko­ mi­si­ja įver­tins gau­tą in­for­ma­ci­ ją, nors po skan­da­lo, kai iš po­sto tu­rė­jo trauk­tis tuo­me­tis ūkio mi­ nist­ras D.Krei­vys, praė­jo dau­giau kaip dve­ji me­tai. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja šiuo me­tu ana­li­zuo­ja Eu­ro­pos ko­ vos su su­kčia­vi­mu tar­ny­bos iš­va­ das, ku­rio­se tei­gia­ma, kad Vil­niaus „Ąžuo­ly­no“ pa­grin­di­nės mo­kyk­ los ir Ka­ro­li­niš­kių gim­na­zi­jos re­ no­va­ci­jos dar­bams skir­tos lė­šos iš ES fon­dų bu­vo pa­nau­do­tos ne­tin­ ka­mai. „Ąžuo­ly­no“ mo­kyk­lai tą­ kart skir­ta 3,64 mln. li­tų, Ka­ro­li­ niš­kių gim­na­zi­jai – 2,34 mln. li­tų. Skan­da­las ki­lo paaiš­kė­jus, kad tuo­me­tis ūkio mi­nist­ras, da­bar vėl į Sei­mą iš­rink­tas kon­ser­va­to­rius D.Krei­vys, sa­vo pa­ra­šu sky­rė ES pi­ ni­gų sa­vo mo­ti­nos Flo­ren­ti­nos Krei­ vie­nės iš da­lies val­do­moms bend­ro­ vėms sta­ty­bų dar­bams at­lik­ti. Dėl įta­ria­mų pa­žei­di­mų ty­ri­mą at­li­ko VšĮ Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­ tū­ra (LVPA), sa­vo iš­va­dą, skel­bian­ čią apie vie­šų­jų bei pri­va­čių­jų in­te­ re­sų konf­lik­tą, pa­tei­kė ir Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK). „LVPA, kaip ji įpa­rei­go­ta tei­sės ak­tuo­se, nu­sta­tė, kad da­lis pro­jek­

tų iš­lai­dų ne­tin­ka­mos fi­nan­suo­ti ES fon­dų lė­šo­mis. Ne­tin­ka­mos fi­ nan­suo­ti iš­lai­dos bus su­si­grą­ži­na­ mos tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka iš pro­jek­tų vyk­dy­to­jų ir bus nau­do­ ja­mos ki­tiems pro­jek­tams fi­nan­ suo­ti“, – tei­gia­ma Fi­nan­sų mi­nis­ te­ri­jos pa­teik­ta­me at­sa­ky­me.

Da­lis pro­jek­tų iš­lai­ dų ne­tin­ka­mos fi­ nan­suo­ti ES fon­dų lė­šo­mis.

sa­kė V.Len­ku­tis. Su pa­čiu D.Krei­ viu „Klai­pė­dai“ su­si­siek­ti ne­pa­ vy­ko. Jis jau anks­čiau yra iš­reiš­kęs abe­jo­nių dėl VTEK iš­va­dų ir teis­ me ban­dė jas gin­čy­ti, ta­čiau ne­ sėk­min­gai. D.Krei­vys yra ti­ki­nęs, kad lė­šos bet ko­kiu at­ve­ju liks Lie­ tu­vo­je. Po­li­ti­ko po­žiū­riu, jo pa­ra­ šas ski­riant pa­ra­mą mo­kyk­lų re­ no­va­ci­jai te­bu­vo for­ma­lu­mas. Be to, kaip tei­si­no­si D.Krei­vys, ran­ go­vus mo­kyk­lų re­no­va­ci­jai at­rin­ ko ne jis, o Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bė.

Šiai ko­man­di­ruo­tei penk­ta­die­nį pri­ta­rė Sei­mo val­dy­ba, ta­čiau dar iki ga­lo neaiš­ku, ar po Da­lai La­mos priė­mi­mo Lie­tu­vo­je Ki­ni­ja neat­ šauks anks­čiau at­siųs­to kvie­ti­mo. „Kol kas yra tik val­dy­bos pri­ta­ ri­mas, dar lau­kia­me pa­tvir­ti­ni­mo iš Ki­ni­jos, nes da­bar bend­ra­vi­mas bent vals­ty­bi­niu ly­giu iš Ki­ni­jos pu­sės su­ma­žė­jęs“, – BNS sa­kė Sei­ mo vi­ce­pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ ra­tas Al­gir­das Sy­sas. Val­dy­ba pri­ta­rė jo, Dar­bo par­ti­jos na­rio Va­len­ti­no Bu­kaus­ko, li­be­ra­ lo Kęs­tu­čio Gla­vec­ko, kon­ser­va­to­ riaus Ser­ge­jaus Jo­vai­šos bei Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­rės Jo­li­tos Vaic­kie­nės ko­man­di­ruo­tei spa­lio 19–26 d. Pa­sak A.Sy­so, Lie­tu­vos Sei­me lan­kė­si Ki­ni­jos ir Lie­tu­vos drau­ gys­tės gru­pės na­riai, jie ir pa­kvie­tė Lie­tu­vos par­la­men­ta­rus at­sa­ko­mo­ jo vi­zi­to. Ka­dan­gi kvie­ti­mas gau­tas dar prieš Lie­tu­vo­je ap­si­lan­kant Ti­ be­to dva­si­niam ly­de­riui Da­lai La­ mai, Sei­mo na­riai nė­ra tik­ri, ar ki­ nai neat­šauks sa­vo kvie­ti­mo. „Ki­ni­ja la­bai ati­džiai ste­bi, kas vyks­ta, ir la­bai jaut­riai rea­guo­ja

dėl Da­lai La­mos <...>. Da­bar Ki­ni­ jo­je šven­tės, maž­daug po sa­vai­tės ži­no­si­me, ar vyk­si­me“, – tvir­ti­no A.Sy­sas. Pak­laus­tas, ar ne per di­de­lė Sei­ mo de­le­ga­ci­ja su­si­ruo­šė vyk­ti į to­li­mą kraš­tą, par­la­men­to vi­ce­ pir­mi­nin­kas tvir­ti­no, kad tarp­par­ la­men­ti­nių ry­šių su Ki­ni­ja gru­pė Sei­me – vie­na di­džiau­sių. Be to, esą Lie­tu­vos Sei­mui kai­nuos tik bi­ lie­tai – apie 2200 li­tų žmo­gui, vi­ sa ki­ta ža­da ap­mo­kė­ti prii­man­čio­ ji ša­lis. „Tiek bi­lie­tai į Pa­ry­žių, Ber­ly­ną kai­nuo­ja“, – sa­kė A.Sy­sas. Pak­laus­tas, ką pla­nuo­ja veik­ti Ki­ni­jo­je, po­li­ti­kas sa­kė: „Ge­rin­si­ me Lie­tu­vos ir Ki­ni­jos san­ty­kius.“ „Klaipėdos“, BNS inf.

11

tūkst. li­tų

– tiek kai­nuos par­la­men­ta­rų ke­lio­nė į Ki­ni­ją.

Dėl Da­lai La­mos – pro­ble­mos Ti­be­to dva­si­nis ly­de­ris Da­lai La­ma Lie­tu­vo­je vie­šė­jo rug­sė­jį. Jis lan­kė­ si Sei­me, neo­fi­cia­liai su juo su­si­ti­ko Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Dėl to Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rė Pe­ki­ne bu­vo iš­kvies­ta į Ki­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­ją.

Pats Ti­be­to dva­si­nis va­do­vas, ku­ris 1959 m. pa­bė­go į In­di­ją po ne­sėk­min­go su­ki­li­mo Ti­be­te prieš Ki­ni­jos val­dy­mą, tei­gia te­no­rin­tis di­des­nės au­to­no­mi­jos sa­vo tė­vy­nei Hi­ma­la­jų kal­nuo­se.

Lie­tu­va Hi­ma­la­jų kal­nuo­se esan­tį Ti­ be­to re­gio­ną lai­ko Ki­ni­jos da­li­mi, ta­ Ki­ni­ja jau dau­ge­lį me­tų pro­tes­tuo­ja čiau kar­tu su ki­to­mis ES ša­li­mis pa­si­ prieš už­sie­nio ly­de­rių su­si­ti­ki­mus su sa­ko už tai­kų Ki­ni­jos val­džios ir Da­lai Da­lai La­ma, ku­rį va­di­na smur­tą kurs­ La­mos bei jo at­sto­vų san­ty­kių su­re­gu­ tan­čiu se­pa­ra­tis­tu. lia­vi­mą.

Po­li­ti­kas ar vers­li­nin­kas? Jei­gu Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja nu­ spręs, kad iš­lai­dos ar jų da­lis bu­vo pa­nau­do­tos ne­tei­sė­tai, konk­re­čią nu­sta­ty­tą su­mą dar­bus vyk­džiu­ sios bend­ro­vės tu­rės grą­žin­ti, o pi­ni­gai nu­ke­liaus ki­tiems pro­ jek­tams fi­nan­suo­ti. Pa­sak Fi­nan­ sų mi­nis­te­ri­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­ riaus ve­dė­jo Vy­tau­to Len­ku­čio, toks sce­na­ri­jus – ti­kė­ti­nas. „Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ar­ba pri­pa­ žins, kad lė­šos bu­vo ne­tei­sė­tai pa­ nau­do­tos, ta­da rei­kės su­grą­žin­ti, ar­ba nu­spręs, kad tei­sė­tai. Pap­ras­ tai po to, kai mū­siš­kiai nu­sta­to, jog yra pa­žei­di­mas, rei­kia ma­ny­ti, kad ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­pa­žins“, –

Per­nai D.Krei­vys vėl su­si­grą­ži­no prieš tai mo­ti­nai pri­klau­siu­sias ak­ ci­jas. Prieš 2012 m. spa­lį vy­ku­sius Sei­mo rin­ki­mus po­li­ti­kas dek­la­ra­ vo, kad tu­ri UAB „Ca­tus“ ak­ci­jų, o ši bu­vo mo­kyk­lų re­no­va­ci­jo­je da­ly­va­ vu­sios D.Krei­vio mo­ti­nos iš da­lies val­dy­tos bend­ro­vės „Spe­cia­li­zuo­ ta komp­lek­ta­vi­mo val­dy­ba“ ak­ci­ nin­kė. D.Krei­vys taip pat tu­ri vers­lo ry­ šių su UAB „Sta­ty­bų gau­sa“ ir UAB „Mak­ve­ža“, val­dan­čia pre­k y­bos tink­lą „Mo­ki – ve­ži“. Sei­mo na­rys yra ir VšĮ De­mok­ra­ti­nės po­li­ti­kos ins­ti­tu­to da­li­nin­kas bei na­rys.

Nu­ra­mi­no: A.Sy­sas ti­ki­no, kad su­pla­nuo­tą ke­lio­nę dar ga­li at­šauk­ti pa­

ti Ki­ni­ja.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

6

pirmadienis, spalio 7, 2013

nuomonės

Šil­dy­mo se­zo­no dar ne­rei­kia?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ša­lį val­do Vi­tio­cha

m.skiriute@kl.lt

Li­guis­ti prin­ci­pai

P

a­gal tei­sės ak­tus ofi­cia­lią šil­dy­mo se­zo­no pra­džią rei­kia skelb­ti, kai tris pa­ras vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ ra yra ma­žes­nė nei 10 laips­nių ši­lu­mos. Nors že­mes­nė tem­pe­ra­tū­ra jau vy­rau­ja ge­ro­kai il­giau – dau­giau nei sa­vai­tę, mies­to val­džia ne­sku­ba įjung­ti šil­dy­mo vi­sa­me mies­te. Praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je leis­ta šil­dy­tis vai­kų lop­še­liams-dar­že­liams, at­si­žvel­gus į bū­ti­ny­bę. Mo­kyk­los dar nė­ra šil­do­mos. Vie­ni gy­ven­ to­jai pik­ti­na­si, kad val­džia del­sia pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną, ir bu­tus šil­do­si elekt­ri­niais šil­dy­tu­vais, ki­ti džiau­gia­ si, jog pa­vyks su­tau­py­ti. Ar rei­kia mies­te ofi­cia­liai pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną?

Prieš

Saulius Pocius

P

Pa­ro­dy­ki­te su­vi­rin­to­ją, tu­rin­tį tur­to už 166 mi­ li­jo­nus ir dar val­dan­ tį vals­ty­bę? Tai „Vi­kin­gų lo­to“ bi­lie­tas, vi­sais at­ve­ jais le­mian­tis lai­min­gą pa­bai­gą. ir šian­d ien ro­m iai sau sė­dė­t ų par­la­men­ to pir­m i­n in­ko pa­va­duo­to­jo kė­dė­je ir jo neiš­ju­d in­t ų jo­k ie po­g rin­d i­n iai cu­na­m iai val­dan­čio­jo­je koa­l i­ci­jo­je. O Vik­to­ras vie­ nas du ir iš­spren­dė šį grau­dų po­li­ti­nį re­bu­ są, „za od­no“ vie­nu pirš­to mos­te­lė­ji­mu pa­ keis­da­mas ir Sei­mo pir­mi­nin­ką Vy­dą Ged­ vi­lą, ku­riam pa­ža­dė­jo pel­nin­gą­jį Eu­ro­pos Par­la­men­tą. Juk ir et­nog­ra­fi­niam dur­ne­liui aiš­ku, kad ten bet ku­ris mo­ne­ta­riš­kai mąs­ tan­t is lie­tu­v is taps ge­ro­kai lai­m in­ges­n is, nei trin­da­mas val­džios ko­ri­do­rius čia. Ko­kia yra V.Us­pas­ki­cho po­pu­lia­ru­mo pa­ slap­tis? Iš­ties, pa­ro­dy­ki­te su­vi­rin­to­ją, tu­rin­ tį tur­to už 166 mi­li­jo­nus ir dar val­dan­tį vals­ ty­bę? Jis toks pat vie­nin­te­lis, kaip Len­ki­jo­ je san­tech­ni­kas Le­chas Wa­łę­sa. Tai lyg „Vi­ kin­gų lo­to“ bi­lie­tas, vi­sais at­ve­jais le­mian­ tis lai­min­gą pa­bai­gą. Kai tra­di­ci­nės par­ti­ jos par­da­vė „Lie­tu­vos te­le­ko­mą“, V.Us­pas­ki­ cho ne­bu­vo. Kai „Ma­žei­kių naf­tą“ jos do­va­ no­jo ame­ri­kie­čiams ir dar ša­lį pa­li­ko sko­ lin­gą, Vik­to­ro taip pat ne­bu­vo. Kai „Lie­tu­ vos ku­rą“ pri­va­ti­za­vo už vie­ną li­tą, jo taip pat ne­bu­vo ša­lia. Nes­to­vė­jo jis ir prie „Leo LT“, Val­do­v ų rū­mų iš­ta­k ų ar dar ties ko­ kia nors kla­si­ka ta­pu­sia po­li­ti­ne afe­ra. Tai­ gi „ge­ras bi­čas“ Vi­tio­cha ša­liai ir žmo­nėms ne­pa­da­rė nie­ko blo­go. Ne taip, kaip vi­si tie, ku­rių vis rie­bė­jan­čius vei­dus kas­dien re­gi­ me žyd­ro­jo gal­vos kvar­šin­to­jo ek­ra­ne.

Jau tur­būt vi­si pa­var­go kal­bė­ti, kaip šal­ta na­muo­se ir mo­kyk­lo­ se. Ta­čiau na­muo­se bent ga­li šil­ čiau ap­si­reng­ti, o štai mo­kyk­lo­je – ne­lei­džia­ma. Ma­no duk­ra mo­ ko­si vie­no­je Klai­pė­dos gim­na­zi­ jo­je, su­pran­ta­ma, pri­va­lo dė­vė­ti uni­for­mą. Bet ko­kio­mis są­ly­go­mis po švar­ku pa­si­vilk­ti šil­čiau ne­ga­ li­ma, nes to­kia tvar­ka. Kaip ko­ kio­je ka­tor­go­je, pa­gal inst­ruk­ci­ją – nė žings­nio į šo­ną. O ma­nė­me, kad lais­vo­je ša­ly­je gy­ve­na­me. Bet, re­gis, prin­ci­pai čia svar­bes­ni nei vai­kų svei­ka­ta. Vy­tau­tas

Ma­ši­nos nuo­di­ja žmo­nes

Vy­tau­tas Lu­pei­ka, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys: – Šil­dy­mo se­zo­ną mies­te jau rei­kė­tų pra­dė­ti. Apie mo­ kyk­las net ne­kal­bu. Jei vai­kai pa­mo­ko­se sė­di ap­si­vil­kę striu­kes, va­di­na­si, tik­rai yra šal­ta. Sup­ran­ta­ma, gal­būt bu­tuo­se šal­ta yra ne vi­siems gy­ven­to­jams. Ta­čiau to­kie klai­pė­die­čiai, pa­skel­bus šil­dy­mo se­zo­no ofi­cia­lią pra­ džią, ga­lė­tų su­rink­ti dau­gu­mos būs­tų sa­vi­nin­kų pa­ra­ šus ir ati­dė­ti šil­dy­mo įjun­gi­mą na­me. Nak­tys tik­rai yra šal­tos. Oro tem­pe­ra­tū­ra ati­tin­ka hi­gie­nos nor­mos rei­ka­ la­vi­mus, pa­gal ku­riuos rei­kia skelb­ti šil­dy­mo se­zo­ną. Tos nor­mos tik­rai ne­bu­vo su­gal­vo­tos šiaip sau, o at­li­kus ste­ bė­ji­mus. Jo­mis ir rei­kė­tų va­do­vau­tis. Ma­nau, kad mū­sų mies­to kli­ma­tui, kur vy­rau­ja vė­jai ir drėg­mė, šil­dy­mas jau tu­rė­tų bū­ti įjung­tas. Aiš­ku, kad žmo­nės no­ri tau­py­ti, bet tik­rai tai da­ry­ti rei­kė­tų ne svei­ka­tos są­skai­ta. Ži­no­ ma, ge­riau­sia bū­tų, kad ši­lu­mos maz­gai pa­tys rea­guo­tų į tem­pe­ra­tū­rą ir, pa­vyz­džiui, nak­ti­mis at­ša­lus, bu­tai bū­tų pra­dė­ti šil­dy­ti. Ta­čiau taip pas mus dar nė­ra.

Al­do­na Ma­ri­ja Ged­vi­lie­nė, Klai­pė­dos jung­ti­nės pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė: – Pra­dė­ti šil­dy­ti dau­gia­bu­čius na­mus dar tik­rai ne­rei­ kia. Grei­tai, spa­lio vi­du­ry­je, pra­si­dės va­di­na­mo­ji bo­ bų va­sa­ra, orai at­šils. Kar­tais tuo me­tu bū­na taip šil­ta, kaip tik­rą va­sa­rą. Ta­da šil­dy­mas tik­rai bū­tų per­niek. Tad įjung­ti šil­dy­mo dar tik­rai ne­rei­kė­tų sku­bė­ti. Juk ga­li­ma ke­lias die­nas pa­ken­tė­ti. Bo­bų va­sa­ra jau grei­tai pra­si­dės. Be to, na­muo­se dar taip pat nė­ra la­bai šal­ ta. Svar­biau­sia tin­ka­mai ap­si­reng­ti. Sup­ran­ta­ma, gal šil­dy­mo rei­kia šei­moms, au­gi­nan­čioms ma­žus vai­kus. Ma­nau, jog tie, ku­rie jų ne­tu­ri, tik­rai ne­no­ri dar šil­dy­ mo pra­džios. Be to, kol ne­šil­do­ma, ga­li­ma ir šiek tiek su­tau­py­ti. Juk šil­dy­mas tik­rai daug kai­nuo­ja, o vi­sas se­zo­nas dar prieš akis. Jei ma­nęs da­bar atei­tų pra­šy­ti, kad pri­tar­čiau šil­dy­mo se­zo­no pra­džiai, tik­rai ne­su­ tik­čiau. Ma­no nuo­mo­ne, šil­dy­mo se­zo­ną rei­kia pra­ dė­ti tik po va­di­na­mo­sios bo­dų va­sa­ros. Ta­da jau šil­ dy­ti rei­kė­tų be jo­kių prieš­ta­ra­vi­mų.

Atgarsiai

Šiau­rie­tiš­kai vaikš­čio­ti – nau­din­ga A.Ka­mins­kai­tė. „Šiau­rie­tiš­kas vaikš­čio­ji­mas – kvai­lys­tė“, „Klai­pė­da“, 2013 10 03.

N

e­ga­liu lik­ti abe­jin­ga pa­ reikš­tai nuo­mo­nei apie šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo „ne­ nau­dą“. Aš pa­ti esu ser­ti­ fi­kuo­ta šiau­rie­tiš­ko­jo vaikš­čio­ji­mo inst­ruk­to­rė, jau tre­čius me­tus mo­ kau tei­sin­gos vaikš­čio­ji­mo tech­ ni­kos ir ve­du re­gu­lia­rius už­siė­mi­ mus. O ir sa­vo ma­gist­ro dar­be, taip pat rem­da­ma­si pra­kti­ne ir moks­li­ne pa­tir­ti­mi, ana­li­zuo­ju šiau­rie­tiš­ko­ jo ėji­mo psi­cho­fi­zio­lo­gi­nį po­vei­kį. Api­bend­rin­da­ma sa­vo pa­tir­tį no­ rė­čiau at­sa­ky­ti į gerb. Al­do­nos Ka­ mins­kai­tės nei­gia­mus pa­ste­bė­ji­mus apie šiau­rie­tiš­ką­jį ėji­mą. Vis di­dė­jan­tis fi­zi­nis pa­sy­vu­mas ir pa­pli­tu­sios ne­jud­raus gy­ve­ni­mo bū­do su­kel­tos li­gos šian­dien tam­pa pa­grin­di­nė­mis pa­sau­lio svei­ka­tos pro­ble­mų prie­žas­ti­mis. Ga­lė­čiau teig­ti, jog bū­tent dėl šių pro­ble­ mų ky­la bū­ti­ny­bė at­ras­ti efek­ty­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė

Už

raė­ju­sią sa­vai­tę net ir di­d žiau­ siam šak­n ia­vai­siui ta­po aiš­k u, kas iš tie­sų val­do Lie­t u­vą. Kol mū­sų po­l i­t i­kos ir rei­t in­g ų bao­ ba­bai džiau­g ia­si va­do­va­v i­mu Eu­ro­p os Ta­ry­bai ir mū­ri­ja stra­te­g i­nes smė­l io pi­l is, paaiš­kė­jo, kad įta­kin­giau­sias žmo­gus su­ki­ nė­ja­si čia pat, po no­si­mi. Tai nea­be­jo­ti­nai Vik­to­ras Us­pas­ki­chas. „Sa­ vas bi­čas“, „ge­ras ba­chū­ras“, pa­ga­liau šiaip drau­giš­kai – Vi­tio­cha. Jo iš­tar­tas „blin“ dau­ ge­lio lū­po­se pa­kei­tė ta pa­čia rai­de pra­si­de­ dan­tį sla­viš­ką keiks­ma­žo­dį ir ta­po kas­die­ ne fi­lo­lo­gi­ne gro­žy­be, ku­ria gė­ri­si tūks­tan­ čiai pi­lie­čių, lau­kian­čių, kol mi­ni­ma­li al­ga pa­kils iki ža­dė­tų­jų 1 111 li­tų. Vik­to­ras per vie­ną va­ka­rą iš­spren­dė pro­ ble­mą, ku­ria Sei­mas mir­ti­nai ga­la­vo­si jau il­gą lai­ką, – nu­teis­ta­sis Vy­tau­tas Gap­šys

karštas telefonas

Ai­ri­da

Ne­rei­kia derg­ti val­di­nin­kų

Esu la­bai dė­kin­gas Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­riui L.Dū­ dai, ku­ris su­ge­ba at­si­spir­ti iš­le­ pu­sių po­nių no­rams ir neį­jun­gia šil­dy­mo, kol lau­ke pa­kan­ka­mai šil­ta. Juk nie­kas ne­truk­do šą­lan­ čiai po­niai Vir­gi­ni­jai, ku­ri skun­ dė­si „Karš­tam te­le­fo­nui, šil­dy­tis in­di­vi­dua­liai, kiek tik ji pa­gei­dau­ ja, jei jau ji ne­su­ge­ba grū­din­tis. Ir ne­rei­kia vi­sų klai­pė­die­čių var­du derg­ti val­di­nin­kų, pui­kiai at­lie­ kan­čių sa­vo dar­bą. Al­vy­das

cho­les­te­ro­lio kie­kį, kre­šu­lių su­si­ da­ry­mo ga­li­my­bę bei ar­te­ri­jų kal­ kė­ji­mą. Taip ma­ži­na­ma os­teo­po­ro­ zės, in­fark­to ti­ki­my­bė, per trum­pą lai­ką pa­gy­vi­na­mos ki­tos pa­grin­di­ nių or­ga­nų ir sis­te­mų veik­los. Tai­gi no­riu teig­ti, jog šiau­rie­tiš­ka­ sis ėji­mas ga­li bū­ti pui­ki pre­ven­ci­nė prie­mo­nė ir svei­ka­tos sie­ki­mo mo­ty­ va­to­rius. Vaikš­čio­da­mi laz­do­mis ga­ li­me kom­pen­suo­ti kas­die­nį ju­dė­ji­mo sty­gių ir už­kirs­ti ke­lią dau­ge­liui li­gų. Lie­tu­vos gy­dy­mo įstai­gos šiau­rie­tiš­ ką­jį ėji­mą re­ko­men­duo­ja kaip veiks­ min­gą rea­bi­li­ta­ci­jos prie­mo­nę. Ir pa­ga­liau – šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­ mas – tai pui­kus lai­ko lei­di­mas gam­to­je, at­si­pa­lai­da­vi­mo, bend­ra­ vi­mo su bend­ra­dar­biais, drau­gais ir šei­ma bū­das, gam­tos ir vie­to­vių pa­ži­ni­mo da­lis, nes fi­zi­nį ju­dė­ji­mą pa­pil­do daug džiaugs­mo tei­kian­tys bend­ra­vi­mo ir pa­ži­ni­mo įspū­džiai. Ina Lu­ko­še­vi­čie­nė Klai­pė­dos fi­zi­nio ak­ty­vu­mo cent­ro di­rek­to­rė

Dėl eu­ro – re­fe­ren­du­mas

Skai­čiau „Karš­ta­me te­le­fo­ne“ apie tai, ar eu­ras neat­neš vien aša­rų. Net ne­be­jo­ju, kad bus tų aša­rų, ir ne vie­nam. Kons­ti­tu­ci­jo­je yra pa­ ra­šy­ta, kad svar­biau­siais vals­ty­bės klau­si­mais tu­ri bū­ti šau­kia­mas re­ fe­ren­du­mas, bet mū­sų kler­kai spe­ ku­liuo­ja tuo, kad mes, bal­suo­da­mi už na­rys­tę ES, bal­sa­vo­me ir už eu­ ro įve­di­mą. Pri­si­min­ki­me, kaip tas re­fe­ren­du­mas vy­ko, bu­vo pa­žeis­ta krū­va įsta­ty­mų, pra­de­dant rek­la­ma re­fe­ren­du­mo die­ną. Tas eu­ro įve­di­ mas nau­dą at­neš tik tur­tuo­liams, o varg­šai dar la­biau nu­skurs. Juk ži­ no­me, su ko­kia šird­gė­la žmo­nės pri­si­min­da­vo li­tą, kai bu­vo įves­ tas rub­lis. Pra­džio­je ne­tek­si­me sa­ vo va­liu­tos, pa­skui – vals­ty­bės, vi­ si iš čia iš­va­žiuos, ir Lie­tu­va iš­nyks nuo že­mės pa­vir­šiaus. Ma­no ma­ ny­mu, re­fe­ren­du­mas dėl li­to bū­ti­ nai rei­ka­lin­gas. Sta­sys Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

viau­sius ir kiek­vie­nam priim­ti­nus svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mo bū­dus. Vie­nas to­kių iš­ras­tų me­to­dų – šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­mas, vaikš­čio­ji­ mas spe­cia­liai pri­tai­ky­to­mis laz­do­ mis (ne sli­di­nin­ko). Tai da­rant ypač ak­ty­vuo­ja­mi vir­šu­ti­nės kū­no da­lies rau­me­nys, la­biau dirb­ti pri­ver­čia­mi pe­čių, ran­kų ir lie­mens rau­me­nys. Sis­te­min­gas vaikš­čio­ji­mas laz­ do­mis sto­ri­na ir tvir­ti­na ske­le­to kau­lus, gau­si­na kau­lų ląs­te­les, di­ di­na­mas rau­me­nų ener­ge­ti­nis po­ ten­cia­las, ak­ty­vi­na­mos ae­ro­bi­nės ir anae­ro­bi­nės reak­ci­jos (rau­me­ny­ se pa­dau­gė­ja miog­lo­bi­no), tei­gia­ mai vei­kia­ma krau­jo­ta­kos sis­te­ma, šir­dis (at­si­ran­da dau­giau me­džia­gų: gli­ko­ge­no, bal­ty­mi­nių jun­gi­nių). Vaikš­čio­ji­mas taip pat stip­ri­na rau­me­nis, esan­čius prie stu­bu­ro, ma­ži­na su­si­kau­pu­sių tok­si­nų po­ vei­kį, trig­li­ce­ri­dų bei „blo­go­jo“

Ko­dėl vai­ruo­to­jai sa­vo au­to­mo­bi­ lius sta­to ga­lu į pės­čių­jų ta­ką? Kar­ tais lan­kau­si di­džiau­sia­me pre­ky­ bos cent­re. Nuo gat­vės rei­kia ei­ti pės­čių­jų ta­ku. Ten iš abie­jų pu­sių sto­vi ma­ši­nos ga­lais į šį ta­ką. Vie­ ni au­to­mo­bi­liai at­va­žiuo­ja – lei­ džia dū­mus, ki­ti iš­va­žiuo­ja – vėl tas pa­ts. Pės­tie­ji ei­na lyg per ko­ kią rū­kyk­lą. Ko­dėl vai­ra­vi­mo mo­ kyk­los mo­ko sta­ty­ti ma­ši­nas ga­ lais į pės­čių­jų ta­kus ir taip nuo­dy­ti žmo­nes?

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PIRMADIENIS, SPALIO 7, 2013

8p.

turtas Kas Lietuvos įmones skatina jungtis į klasterius?

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

SAVAITĖS CITATA

Aišku, nepasiekėme tokio ekstremalaus lygio, kad reikėtų taupyti ir nevalyti kelių žiemą, tačiau turimų lėšų nepakaks kelių būklei gerinti, pakaks tik situacijai palaikyti. Kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas prognozuoja, kad kitiems metams kelių priežiūrai skirtų pinigų neužteks.

SAVAITĖS ĮMONĖ Maž me ni nės dra bu žių pre ky bos gru pė „Apranga“, iš Latvijos ir Estijos įmo nių pe rė mu si penkias „Mango“ parduotuves, tapo vienintele vieno didžiau sių pa sau lio mados ženklų atstove Baltijos šalyse. Ispanijos tinklas „Mango“ yra geografiškai plačiau siai paplitęs pasaulio mados ženklas – 2012 m. pabaigoje ji valdė 2600 parduotuvių 107-iose pasaulio šalyse. Kontro liuo jan čio sios bendrovės „Mango“ apy var ta 2012 m. siekė 5,8 mlrd. litų (1,7 mlrd. eurų).

SAVAITĖS SKAIČIUS

1,4

mlrd. litų  Sukaktis: V.Daukintis prisimena, kaip lygiai prieš devynerius metus spalio 6 d. įkūrė bendrovę, lig šiol sėk-

mingai prekiaujančią prestižiniais baldais.

Vytauto Petriko nuotr.

Sėkmės raktas –

išskirtinumas Ne visi nori gyventi taip pat kaip kiti. Išskirtinumo ieškantys žmonės irgi turi rasti, kas patinka jiems. Taip beveik prieš dešimtmetį nusprendęs klaipėdietis Vaclovas Daukintis ėmėsi avantiūros – įsteigė bendrovę „Vadasiga“ ir pradėjo prekiauti prestižiniais pasaulinio garso gamintojų baldais.

10

– toks „Sodros“ biudžeto deficitas planuojamas ateinančiais metais. SAVAITĖS TENDENCIJA

Numatomos valstybės investicijos artimiausiais metais (mlrd. litų) 4,75

5,063

4,714 3,108

2013 m.

2014 m. planas

2015 m. planas

2016 m. planas

8

pirmADIENIS, spalio 7, 2013

turtas

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,7779 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0906 JAV do­le­ris 1 2,5348 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4542 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9139 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2251 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2509 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8970 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8199

pokytis

+0,0360 % –0,6364 % –0,1300 % –0,2195 % +0,0081 % +0,1827 % +0,4513 % –0,0961 % +0,1172 %

Dėl ato­mi­nės tu­ri bend­rą po­zi­ci­ją

At­si­li­ko­me tik nuo Liuk­sem­bur­go

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja Vy­riau­sy­bei ne­tru­kus ke­ti­na pri­sta­ty­ti bend­rą Bal­ti­jos ša­lių ener­ge­ ti­kos įmo­nių ir Ja­po­ni­jos kor­po­ra­ci­jos „Hi­ta­ chi“ po­zi­ci­ją dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės Vi­sa­gi­ne pro­jek­to. „Taip, yra bend­ra po­zi­ci­ja. Tai di­de­lis pa­sie­ki­mas, ir tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti. Tu­ri­nio ne­ no­rė­čiau ko­men­tuo­ti, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jis konst­ruk­ty­vus“, – sa­kė ener­ge­ti­kos įmo­ nių kont­ro­liuo­jan­čio­sios bend­ro­vės „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ va­do­vas Da­lius Mi­siū­nas (nuo­tr.).

Maž­me­ni­nės pre­ky­bos me­ti­nis au­gi­mas Lie­ tu­vo­je rugp­jū­tį iš­li­ko ant­ras di­džiau­sias ES ir nu­si­lei­do tik vie­nin­te­lio Liuk­sem­bur­go, kaip skel­bia Eu­ros­ta­tas. Rugp­jū­tį, pa­ly­gin­ti su 2012 m. tuo pa­čiu mė­ne­siu, Lie­tu­vo­je maž­ me­ni­nė pre­ky­ba au­go 6,1 pro­c. Liuk­sem­bur­ gas to­liau šie­met ly­de­ria­vo, o pre­ky­ba šok­te­ lė­jo 15,3 pro­c., kaip ro­do ES sta­tis­ti­kos tar­ny­ bos duo­me­nys. Lat­vi­jo­je rugp­jū­tį re­gist­ruo­tas 2,1 pro­c., Es­ti­jo­je – 3,6 pro­c. me­ti­nis au­gi­mas.

TEma

Na­mie kon­ku­ren­tai, sve­tur – par­tne­riai Il­gą lai­ką ga­na įta­riai į klas­te­rius žvel­gu­sios Lie­tu­vos įmo­nės pa­ sta­ruo­ju me­tu at­ran­da bend­ro vei­ki­mo nau­dą ir kon­ku­ruo­ti tarp­tau­ti­nė­se rin­ko­se ban­do su­rė­mu­sios pe­čius. Klas­te­rių stei­ gi­mą ska­ti­na ir ES pa­ra­ma, vis dėl­to pa­grin­di­nis įmo­nių vie­ni­ji­ mo­si mo­ty­vas – ga­li­my­bė kar­tu nu­veik­ti dau­giau nei pa­vie­niui. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Jun­ta­mas pro­ver­žis

Kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų klas­te­ris „Re­ di­rec­ted“, Na­tū­ra­laus mi­ne­ra­li­nio van­dens klas­te­ris, In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų me­di­ci­no­je klas­te­ris, au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų klas­te­ris. Tai – tik ke­li nau­ji įmo­nių su­si­vie­ ni­ji­mai, at­si­ra­dę vien per pa­sta­rą­ jį pus­me­tį. Ži­nių eko­no­mi­kos fo­ru­mo eks­ per­tai skai­čiuo­ja, kad mū­sų ša­ly­ je šiuo me­tu yra apie 60 vei­kian­ čių klas­te­rių ir jų užuo­maz­gų. Dar prieš po­rą me­tų skai­čiai bu­vo kur kas kuk­les­ni. Tie­sa, klas­te­rių plėt­ ra be­si­rū­pi­nan­čios vie­šo­sios įstai­ gos „Vers­li Lie­tu­va“ ver­ti­ni­mai kiek san­tū­res­ni. „Užuo­maz­gų yra daug, bet, mū­ sų skai­čia­vi­mais, tik­rai vei­kian­čių ir jau įsi­bė­gė­ju­sių klas­te­rių Lie­tu­ vo­je yra apie tris­de­šimt“, – dien­ raš­čiui sa­kė „Vers­lios Lie­tu­vos“ klas­te­rių plėt­ros koor­di­na­to­rius Da­rius La­sio­nis. Vis dėl­to ir trys de­šim­tys įmo­ nių su­si­vie­ni­ji­mų nė­ra ma­žai, tu­ rint ome­ny­je, kad iš es­mės ak­ty­ viau klas­te­riai pra­dė­ti steig­ti tik šiais me­tais. „Taip, iš tie­sų ga­li­ma sa­ky­ti, kad pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­mas tam tik­ras klas­te­rių stei­gi­mo bu­mas. Iš da­lies tai lė­mė ir šie­met vei­ku­si spe­ cia­liai klas­te­riams skir­ta ES pa­ra­mos prie­mo­nė. Bet tik iš da­lies, nes įmo­ nių, ku­rios pa­tei­kė pa­raiš­kas gau­ ti fi­nan­sa­vi­mą, yra ma­žiau, nei stei­ gia­ma pa­čių klas­te­rių. Tai vyks­ta dėl ele­men­ta­raus nau­dos kri­te­ri­jaus. Mū­sų ša­lies bend­ro­vės tie­siog at­ ran­da klas­te­rių nau­dą ir ima su­vok­ti, kad bend­ro­mis jė­go­mis ga­li nu­veik­ ti dau­giau bei at­ras­ti nau­jų eks­por­to ke­lių“, – kal­bė­jo D.La­sio­nis. Am­bi­ci­jų ne­trūks­ta

„Vers­lios Lie­tu­vos“ duo­me­ni­mis, dau­giau­sia klas­te­rių ku­ria­si pa­ slau­gų sek­to­riu­je, ku­ria­me to­kių da­ri­nių skai­čius yra daug di­des­nis

nei pra­mo­nės sek­to­riuo­se, ypač daug klas­te­ri­nių jun­gi­nių ini­ci­juo­ ja­ma pa­slau­gų, klien­to fi­zi­nes ar pro­ti­nes sa­vy­bes kei­čian­čių (ypač svei­ka­ti­ni­mo ir kul­tū­ri­nių in­dust­ ri­jų sri­ty­se) bei in­for­ma­ci­nių pa­ slau­gų sek­to­riu­je. Ap­dir­ba­mo­sios pra­mo­nės sek­to­riuo­se dau­giau­sia klas­te­ri­nių da­ri­nių ku­ria­si che­mi­ jos pra­mo­nės ir mais­to bei gė­ri­mų pra­mo­nės sek­to­riuo­se. Ma­žiau­siai klas­te­rių yra teks­ti­lės, me­die­nos ir bal­dų pra­mo­nės sek­to­riu­je. Klas­te­riai Lie­tu­vo­je ku­ria­si eko­ no­miš­kai stip­riau­siuo­se mies­tuo­ se (Vil­niu­je, Klai­pė­do­je, Kau­ne, Aly­tu­je), kur di­džiau­sia vei­kian­ čių ūkio su­bjek­tų kon­cent­ra­ci­ja ir užim­tų gy­ven­to­jų skai­čius. Ta­čiau Lie­tu­vos re­gio­nuo­se taip pat ga­li­ ma ap­tik­ti tam tik­rų mik­rok­las­te­rių užuo­maz­gų, kai ku­rie re­gio­nai tu­ri sa­vo aiš­kią spe­ci­fi­ką (Bir­žai, Drus­ ki­nin­kai, Kė­dai­niai, Ma­žei­kiai, Ig­ na­li­na ir kt.). Kaip pa­sa­ko­jo D.La­sio­nis, ypa­ tin­go­mis sėk­mės is­to­ri­jo­mis lie­ tu­vių klas­te­riai pa­si­gir­ti kol kas ne­ga­li: „Ko­kių nors mil­ži­niš­kų pa­sie­ki­mų dar nė­ra. Bet rei­kia su­ pras­ti, kad klas­te­ri­za­ci­ja mū­sų ša­ ly­je yra dar la­bai jau­nas pro­ce­sas, to­dėl ir rei­ka­la­vi­mai tu­ri bū­ti ati­ tin­ka­mi.“ „Ka­mie­ni­nių ląs­te­lių, la­ze­rių, me­di­ci­nos tu­riz­mo, la­bai įdo­mus Bir­žų tu­riz­mo – tai klas­te­riai, ku­ rie, ma­no su­bjek­ty­via nuo­mo­ne, tu­ri dau­giau­sia po­ten­cia­lo, – var­ di­jo „Vers­lios Lie­tu­vos“ at­sto­vas. – Ta­čiau yra ir nau­jų la­bai am­bi­cin­gų įmo­nių su­si­vie­ni­ji­mų.“ At­si­ran­da, kuo pa­si­gir­ti

Kas pa­sta­ruo­ju me­tu ska­ti­na Lie­ tu­vos įmo­nes vie­ny­tis? Pir­miau­ sia, di­des­nės ga­li­my­bės kon­ku­ruo­ ti eks­por­to rin­ko­se. Juk vie­na, kai po­ten­cia­liems par­tne­riams sa­kai, kad ta­vo įmo­nės apy­var­tą su­da­ro po­ra mi­li­jo­nų li­tų, o dir­ba de­šimt žmo­nių, ir vi­sai kas ki­ta – kad pri­ klau­sai įmo­nių gru­pei, ku­rios apy­ var­ta su­da­ro de­šim­tis ar net šim­tus

mi­li­jo­nų li­tų. Ant­ruo­ju at­ve­ju į ta­ve žvel­gia­ma vi­sai ki­taip, esi ver­ti­na­ mas kur kas pa­lan­kiau, ke­li di­des­ nį pa­si­ti­kė­ji­mą.

Ly­de­riai: eks­per­tų ver­ti­ni­mu, bio­tech­no­lo­gi­jos, svei­ka­ti­ni­mas ir in­for­ma­c

riau­siai iš­nau­do­ja klas­te­rių tei­kia­mus pra­na­šu­mus.

Svar­biau­sia eks­por­tas

Da­rius La­sio­nis:

Mū­sų ša­lies bend­ro­ vės tie­siog at­ran­da klas­te­rių nau­dą ir ima su­vok­ti, kad bend­ro­ mis jė­go­mis ga­li nu­ veik­ti dau­giau. Be to, klas­te­riai pri­trau­kia nau­jų tech­no­lo­gi­jų, kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­ to­jų ir in­ves­ti­ci­jų į moks­li­nius ty­ri­ mus. Vis svar­bes­ne sėk­mės są­ly­ga kon­ku­ren­cin­gu­mui tam­pa įmo­nių gru­pių bend­ra­dar­bia­vi­mas, ku­ris lei­džia su­ma­žin­ti iš­lai­das įsi­gy­jant ži­nių ar tech­no­lo­gi­jų, su­ku­ria dau­ giau ga­li­my­bių mo­ky­tis, lei­džia pa­ skirs­ty­ti ri­zi­ką ir moks­li­nių ty­ri­mų bei tai­ko­mo­sios veik­los iš­lai­das, ska­ti­na lanks­tu­mą, taip pat pa­de­da su­ma­žin­ti nau­jų pro­duk­tų ar pro­ ce­sų įve­di­mo į rin­ką lai­ką.

Nors eks­per­tai var­di­ja daug tei­gia­ mų klas­te­rių sa­vy­bių, jė­gas vie­ni­ jan­čioms Lie­tu­vos įmo­nėms vis dėl­to svar­biau­sia ga­li­my­bė di­din­ ti eks­por­to apim­tį. Tai su­pras­ti ne­sun­ku – Lie­tu­vos rin­ka ne­di­de­ lė, tad jo­je ga­li­ma ga­na sėk­min­gai veik­ti ir pa­vie­niui. Ta­čiau su­si­ruo­ šus už­ka­riau­ti už­sie­nio la­biau ap­ si­mo­ka, kad kon­ku­ren­tai na­muo­se tap­tų drau­gais. Bir­že­lį veik­lą pra­dė­ju­sio In­for­ ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų me­di­ci­no­je klas­te­rio įmo­nės taip pat ne­sle­pia am­bi­ci­jų pa­tek­ti į stam­bių už­sie­nio už­sa­ko­vų aki­ra­tį. „Su­si­bū­ri­mas į klas­te­rį su­tei­kia ga­li­my­bę ne­di­de­lėms įmo­nėms glau­džiau bend­ra­dar­biau­ti at­lie­ kant moks­li­nių ty­ri­mų ir rin­ko­ da­ros veik­las, ku­riant ino­va­ty­vius komp­lek­si­nius pro­duk­tus, kei­čian­ tis ge­rą­ja pa­tir­ti­mi. Pa­si­tel­kus vi­ sų įmo­nių pa­jė­gu­mus, bus ga­li­ma vyk­dy­ti di­des­nės apim­ties na­cio­ na­li­nius ir tarp­tau­ti­nius pro­jek­ tus, di­din­ti eks­por­tą. Pla­nuo­ja­me užim­ti kon­ku­ren­cin­gas po­zi­ci­jas tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je“, – sa­kė klas­ te­rio na­rės In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gi­jų me­di­ci­no­je aso­cia­ci­jos pre­zi­ den­tas Vy­tau­tas Baub­lys. Anot jo, komp­lek­si­nės pro­gra­ mi­nės me­di­ci­nos įran­gos kū­ri­mas yra nau­ja ir per­spek­ty­vi sri­tis vi­ sa­me pa­sau­ly­je. Vis daž­niau svei­ ka­tos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos die­gia in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spren­ di­mus siek­da­mos už­tik­rin­ti efek­ ty­vų dar­bą, svei­ka­tos pa­slau­gų priei­na­mu­mą ir ge­res­nę ko­ky­bę.

Me­di­ci­nos sri­ties in­for­ma­ci­ja api­ ma la­bai daug – nuo pa­pras­čiau­sios in­for­ma­ci­jos apie svei­ka­tos pa­slau­ gas, svei­ka­tin­gu­mą iki šiuo­lai­ki­nės me­di­ci­nos įran­gos val­dy­mo, kli­ni­ ki­nių spren­di­mų, te­le­me­di­ci­nos ir pan. Šiuo me­tu in­for­ma­ci­nės sis­ te­mos pa­de­da op­ti­mi­zuo­ti pro­ce­ sus di­de­lė­se li­go­ni­nė­se, iš­lais­vin­ti gy­dy­to­jus nuo kas­die­nio po­pie­ rių pil­dy­mo, pa­slau­gos tam­pa pa­ trauk­les­nės var­to­to­jams. Pla­nuo­ja­ma, kad, su­jun­gus klas­ te­ry­je da­ly­vau­jan­čių bend­ro­vių kū­ ry­bi­nį po­ten­cia­lą, rin­ko­je bus pa­ teik­ta nau­ja ino­va­ty­vi pa­slau­ga, ku­rios pa­grin­di­nis iš­skir­ti­nu­mas – vi­sa­pu­siš­ku­mas, nes klas­te­rio na­riai ap­rėps pla­čią li­go­ni­nės, kli­ ni­kos ar ki­tos me­di­ci­nos įstai­gos po­rei­kių ga­mą. Kar­tu stip­res­ni

Į klas­te­rį ge­gu­žę su­si­bū­rę Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių da­lių ga­min­to­jai taip pat pa­brė­žia, kad bent jų sri­ty­je ma­žos mū­sų ša­lies įmo­nės ne­tu­ri di­de­lių ga­li­my­bių pa­vie­niui pra­si­ brau­ti į už­sie­nio rin­kas. Juo­lab kad pa­grin­di­niai pro­duk­ci­jos už­sa­ko­vai pa­sta­ruo­ju me­tu lin­kę ma­žin­ti tie­ kė­jų skai­čių ir rink­tis stam­biau­sius bei pa­ti­ki­miau­sius. Šie­met įsteig­tas Bal­ti­jos au­to­mo­ bi­lių de­ta­lių klas­te­ris vie­ni­ja 13 vers­ lo įmo­nių ir dvi mo­ky­mo įstai­gas – Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą ir Kau­no me­cha­ni­kos mo­kyk­lą. „Bend­rau­ja­me su di­džiu­lė­mis kor­po­ra­ci­jo­mis, ku­rios pa­sta­ruo­ju me­tu pa­sau­ly­je jun­gia­si, stam­bė­ ja ir ma­ži­na tie­kė­jų skai­čių. Au­to­

9

pirmADIENIS, spalio 7, 2013

turtas

14

Elekt­ros jung­čiai ­ ti­ki­si ES pa­ra­mos Net­ru­kus pra­si­dė­sian­čioms Lie­tu­vos ir Len­ ki­jos elekt­ros li­ni­jos „Lit­Pol Link“ sta­ty­boms iš ES pa­ra­mos fon­dų ti­ki­ma­si gau­ti maž­daug 200 mln. li­tų. To­kius skai­čius nu­ro­dė bend­ros Lie­tu­vos ir Len­ki­jos įmo­nės „Lit­Pol Link“ va­ do­vas Ar­tū­ras Vi­li­mas. Anot jo, pa­raiš­kas nu­ ma­to­ma teik­ti 2014 m. kovo–gegužės mė­ne­ siais, o pa­ra­mos su­ma sieks ne ma­žiau kaip 200 mln. li­tų. Fi­nan­sa­vi­mo ti­ki­ma­si iš nau­jo 2014–2020 m. ES fi­nan­si­nio lai­ko­tar­pio.

proc.

– tiek pernai išaugo kelionių organizatoriaus „Novaturo“ pajamos.

Kas yra klas­te­ris? Har­var­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ rius Mi­chae­las Por­te­ris pa­tei­kia to­kią la­biau­siai pa­pli­tu­sią klas­te­ rio api­brėž­tį: „Klas­te­ris – tai geog­ ra­fi­nė tar­pu­sa­vy­je su­sie­tų įmo­ nių, spe­cia­li­zuo­tų tie­kė­jų, pa­slau­ gų tei­kė­jų, su­sie­tų pra­mo­nės ša­kų įmo­nių ir tam tik­ros kryp­ties aso­ ci­juo­tų ins­ti­tu­ci­jų (pre­ky­bi­nių, ga­ my­bi­nių aso­cia­ci­jų, uni­ver­si­te­tų, mo­ky­mo įstai­gų), ku­rios kon­ku­ ruo­ja, bet taip pat bend­ra­dar­biau­ ja, kon­cent­ra­ci­ja.“ Kla­si­k i­n ia­me klas­te­r y­je su­si­pi­ na įvai­rių sek­to­rių įmo­nės, ku­rių veik­la su­telk­ta į konk­re­čias ver­tės gran­di­nes. Sri­tys, į ku­rias klas­te­rio da­ly­viai nu­krei­pia sa­vo veik­lą: in­for­ma­ci­ja ir ko­mu­ni­ka­ci­ja, bend­ra­dar­bia­vi­mas, mo­ky­mai ir kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­

mas, ino­va­ci­jos ir tech­no­lo­gi­jos, bend­ra rin­ko­da­ra,

­ci­nės tech­no­lo­gi­jos – tai sri­tys, ku­rio­se vei­kian­čios Lie­tu­vos įmo­nės ge­ To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

mo­bi­lių de­ta­les ga­mi­nan­čios Lie­ tu­vos bend­ro­vės yra ma­žos – 10 mln. li­tų ar ge­riau­siu at­ve­ju 100 mln. li­tų me­ti­nė apy­var­ta tarp­ tau­ti­nė­je šios pra­mo­nės are­no­je yra la­bai ma­ži pi­ni­gai. To­dėl pa­ vie­niui mū­sų ga­min­to­jams be­veik neį­ma­no­ma pra­si­brau­ti į tie­kė­jų gre­tas“, – sa­kė bend­ro­vės „Ar­gin­ ta En­gi­nee­ring“ vers­lo plėt­ros di­ rek­to­rius ir klas­te­rio val­dy­bos pir­ mi­nin­kas To­mas Jas­ke­le­vi­čius. Pa­sak jo, mi­nė­tą įmo­nių dy­džio pro­ble­mą pra­ktiš­kai iš­spren­dė klas­ te­rio įkū­ri­mas. Bend­ra šio susivie­ nijimo na­rių me­ti­nė apy­var­ta per­ nai sie­kė 203 mln. eu­rų (700 mln. li­tų), dar­buo­to­jų skai­čius bu­vo apie 2 tūkst. „Vers­lios Lie­tu­vos“ klas­te­rių plėt­ros koor­di­na­to­rius D.La­sio­ nis taip pat nea­be­jo­jo, kad au­to­ mo­bi­lių da­lių ga­min­to­jų spren­ di­mas steig­ti susivienijimą bu­vo pro­tin­gas žings­nis. „Da­lis bend­ro­vių dir­ba tik su Ru­si­jos rin­ka, ki­tos – tik su Va­ ka­rais. Da­lis šiam klas­te­riui pri­ klau­san­čių įmo­nių kon­ku­ruo­ja – ga­mi­na pa­na­šias de­ta­les. Ta­čiau klas­te­ris įgau­na di­de­lį eko­no­mi­nį svo­rį ir įmo­nės su­pran­ta, kad jam pri­klau­sy­da­mos tu­ri daug dau­ giau ga­li­my­bių gau­ti už­sa­ky­mų iš di­de­lių už­sie­nio už­sa­ko­vų“, – svars­tė jis. Drau­gau­ti no­ri ne vi­si

Kal­bė­da­mi apie klas­te­rius spe­cia­ lis­tai įžvel­gia nau­dą ne tik juo­se da­ly­vau­jan­čioms įmo­nėms, bet ir tie­sio­gi­nę jų įta­ką bend­ram ša­lies

kon­ku­ren­cin­gu­mui. Daug me­tų vei­kian­čių klas­te­rių pa­tir­tis liu­ di­ja, kad to­kio po­bū­džio su­si­vie­ ni­ji­mai la­bai rei­ka­lin­gi smul­kio­ sioms ir vi­du­ti­nėms įmo­nėms. Tuo­met jos ga­li tap­ti vie­ni­jan­ čia jė­ga ir da­ry­ti įta­ką at­ski­ruo­se re­gio­nuo­se, tu­rė­ti tam tik­rą bal­ są spren­džiant įvai­rius re­gio­ni­nės plėt­ros ir vers­lo klau­si­mus. „Štai Ita­li­jos kė­džių klas­te­ry­ je pa­ga­mi­na­ma apie 70 pro­c. vi­sų Ita­li­jos kė­džių. Jis yra di­džiau­sias pa­sau­ly­je kė­džių eks­por­tuo­to­ jas“, – yra sa­kęs Moks­lo, ino­va­ ci­jų ir tech­no­lo­gi­jų agen­tū­ros di­ rek­to­rius Arū­nas Kar­lo­nas. Tie­sa, mū­sų ša­ly­je vis dar yra ne­ma­žai vers­li­nin­kų, ku­rie ne­ sup­ran­ta klas­te­rio pra­na­šu­mų ir į ki­tas įmo­nes ne­su­ge­ba pa­žvelg­ti kaip į po­ten­cia­lias par­tne­res. Pa­vyz­džiui, bend­ro­vės „Ban­ king Clus­ter Lt“ di­rek­to­rius Min­ dau­gas Leo­na­vi­čius tink­la­la­piui es­pa­ra­ma.lt yra pa­sa­ko­jęs, su ko­ kiais sun­ku­mais su­si­dū­rė klas­te­ rio stei­gi­mo pra­džio­je. „Iš pra­džių no­rą jung­tis pa­ reiš­kė dau­giau bend­ro­vių, bet su­si­dū­rė­me su lie­tu­viš­ku vers­ lo men­ta­li­te­tu. Stab­dy­ti ini­cia­ty­ vą pra­dė­jo kai ku­rie įmo­nių sa­vi­ nin­kai dėl as­me­ni­nių am­bi­ci­jų ir praei­ties še­šė­lių. Paaiš­kė­jo, kad tas ne­drau­gau­ja su tuo, o štai tas su anuo tu­rė­jo rei­ka­lų 1990-ai­ siais“, – pa­sa­ko­jo jis. Ga­liau­siai, pa­sak jo, prie klas­ te­rio idė­jos dau­giau­sia li­ko ma­žų įmo­nių va­do­vai, jau­nes­nės kar­tos vers­li­nin­kai.

tarp­tau­ti­nė plėt­ra, par­tne­rys­tė

su ki­tais klas­te­riais, lo­biz­mas.

Jun­gi­mo­si į klas­te­rius nau­da: veik­los si­ner­gi­ja; bend­ro tie­ki­mo ga­li­my­bės;

Bir­žie­čiai tu­ris­tus vi­lio­ja kar­tu Lu­kas Mik­ne­vi­čius Kai dau­gu­ma lie­tu­vių klas­te­rių ieš­ ko eks­por­to ke­lių, vie­nas įdo­miau­ sių – Bir­žų tu­riz­mo klas­te­ris – el­ gia­si prie­šin­gai – į mū­sų ša­lį vi­lio­ ja sve­čius. Ir vi­lio­ja tuo, kuo la­biau­ siai gar­sė­ja Bir­žų kraš­tas, – alu­mi.

Bir­žų kraš­te ne­trūks­ta kul­tū­ros ir ar­chi­tek­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų ir, ži­no­ma, alaus da­ryk­lų. Vi­sų šių ob­jek­tų šei­ mi­nin­kai per­nai su­pra­to, kad tu­ris­ tus ge­riau­sia bū­tų vi­lio­ti ne pa­vie­ niui, o kar­tu, siū­lant ne ko­kią nors vie­ną pra­mo­gą, o vi­są jų pa­ke­tą. Dėl to praė­ju­sių me­tų gruo­dį bu­ vo įsteig­tas Bir­žų tu­riz­mo klas­te­ ris, į ku­rį su­si­bū­rė 12 vers­lo at­sto­ vų, Bir­žų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja ir Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras. Kaip dien­raš­čiui tei­gė Bir­žų tu­ riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro ir klas­ te­rio va­do­vė Gied­rė Vi­soc­kie­ nė, praė­jo dar per ma­žai lai­ko, kad bū­tų ga­li­ma klas­te­rio at­neš­tą nau­ dą įver­tin­ti pi­ni­gi­ne iš­raiš­ka, ta­čiau vie­nas tei­gia­mas da­ly­kas jau da­bar aki­vaiz­dus. „Ma­nau, di­džiau­sia nau­da, ku­ rią ga­vo­me, yra tai, kad vers­lui ir vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms pa­ ga­liau pa­vy­ko su­sės­ti prie bend­ro sta­lo, pa­si­kal­bė­ti ir nu­spręs­ti, jog rei­kia dirb­ti kar­tu, nes nau­dos gaus ir vie­ni, ir ki­ti. Anks­čiau to su­si­ kal­bė­ji­mo ir vie­nas ki­to su­pra­ti­ mo gal kiek trū­ko, o klas­te­ris tik­rai iš­spren­dė šią pro­ble­mą“, – kal­bė­ jo G.Vi­soc­kie­nė. Jos tei­gi­mu, pir­ mie­ji Bir­žų tu­riz­mo klas­te­rio veik­

los me­tai bu­vo la­biau žval­gy­bi­niai, kai vi­si jo na­riai ta­rė­si, kal­bė­jo­si, ieš­ko­jo bū­dų veik­ti efek­ty­viau. „Ži­no­ma, vi­suo­met no­ri grei­ tes­nių re­zul­ta­tų, bet lai­ko vis dėl­to rei­kia. Pla­nuo­ja­me, kad jau ki­tą­met klas­te­rio veik­la bus daug rim­tes­ nė“, – sa­kė G.Vi­soc­kie­nė. Vi­sų pir­ma ji pa­mi­nė­jo ke­ti­ni­mus klas­te­rio pa­siū­ly­mus pri­sta­ty­ti Ry­ go­je vyks­tan­čio­je tu­riz­mo pa­ro­do­ je „Balt­tour“. „Lat­vi­jos rin­ka mums la­bai svar­ bi, nes Bir­žų kraš­tas yra ša­lia šios vals­ty­bės sie­nos, iš Lat­vi­jos pas mus at­vyks­ta ne­ma­žai tu­ris­tų“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Anks­čiau to su­si­kal­ bė­ji­mo ir vie­nas ki­to su­pra­ti­mo gal kiek trū­ko, o klas­te­ris tik­ rai iš­spren­dė šią pro­ble­mą. Ką Bir­žų kraš­to sve­čiams siū­lo klas­te­rio na­riai? Ke­lio­nė tik­rai ne­ bus nuo­bo­di – ap­lan­ky­si­te kars­ ti­nes įgriu­vas Bir­žų re­gio­ni­nia­me par­ke, Bir­žų pi­lies mu­zie­jų, ga­lė­si­ te pa­plau­kio­ti bai­da­rė­mis, pa­žais­ti gam­to­je ori­gi­na­lų žai­di­mą mon­te­ bo­lą, ku­rį iš­ra­do bir­žie­čiai. Ir, ži­ no­ma, tu­rė­si­te pro­gą su­si­pa­žin­ti su vie­ti­nė­mis alaus vi­ri­mo tra­di­ci­jo­ mis, pa­ma­ty­ti, kaip ga­mi­na­mas šis gė­ri­mas, ir de­gus­tuo­ti įvai­riau­sių rū­šių tra­di­ci­nį alų.

leng­viau ir pi­giau gau­ti spe­cia­li­

zuo­tos in­for­ma­ci­jos; leng­viau išei­ti į ki­tas rin­kas:

bend­ra rin­ko­da­ra ir par­da­vi­mas; ga­li­my­bė vyk­dy­ti di­de­lius už­

sa­ky­mus, da­ly­vau­ti pir­ki­mo kon­ kur­suo­se; ge­res­nės są­ly­gos ino­va­ci­joms; kon­ku­ren­ci­ja vi­daus ir tarp­tau­

ti­nė­se rin­ko­se – klas­te­rio įmo­nės pa­si­žy­mi di­des­niu kon­ku­ren­cin­ gu­mu; kva­li­fi­kuo­ta dar­bo jė­ga (spe­cia­

lis­tų ren­gi­mo ir kva­li­fi­ka­ci­jos di­ di­ni­mo ins­ti­tu­ci­jos kur kas la­biau suin­te­re­suo­tos bend­ra­dar­biau­ ti su vers­lo įmo­nių gru­pe, įsi­klau­ sy­ti į ko­lek­ty­vi­nius įmo­nių po­rei­ kius ir pa­gei­da­vi­mus); klas­te­riai rei­ka­lin­giau­si vi­du­ti­ nėms ir smul­kio­sioms vers­lo įmo­ nėms, kad jos tu­rė­tų są­ly­gas kon­ ku­ruo­ti tuo, ką su­ge­ba da­ry­ti ge­ riau­siai. Šal­ti­nis: „Vers­li Lie­tu­va“

Didžiuojasi: alus ir tradicinės biržiečių virtuvės patiekalai – vienas tu­

ristų traukos objektų.

Kęstučio Vanago / BFL nuotr.

10

pirmADIENIS, spalio 7, 2013

turtas klaipėdos verslas

Vers­las pra­si­dė­jo nuo kė­dės Ly­giai prieš de­vy­ne­rius me­tus klai­pė­die­ tis Vac­lo­vas Dau­kin­tis įkū­rė bend­ro­vę „Va­da­si­ga“ ir ry­žo­si avan­tiū­rai. Vy­ras nu­ spren­dė pre­kiau­ti iš­skir­ti­niais, pres­ti­ži­ niais pa­sau­li­nio gar­so bal­dais. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Su­do­mi­no iš­skir­ti­niai bal­dai

Pa­sak įmo­nės va­do­vo, vers­lo pra­ džia bu­vo Klai­pė­do­je, pa­skui at­ si­ra­do fi­lia­lai Vil­niu­je ir Kau­ne, o šian­dien dau­gu­ma bend­ro­vės klien­tų yra už Lie­tu­vos ri­bų. „Kai Lie­tu­va įsto­jo į ES, svars­tė­ me, ko­kia veik­la už­siim­ti. Nes ap­ lin­kui vi­rė gy­ve­ni­mas, pra­si­dė­ jo ne­ma­ži pro­jek­tai – kū­rė­si nau­ji biu­rai, res­to­ra­nai, vieš­bu­čiai. Su­ vo­kė­me, kad vi­si jie no­rės iš­si­skir­ ti sa­vo sti­liu­mi. Ta­da te­ko daug va­ ži­nė­ti po įvai­rias vers­lo pa­ro­das ir pa­ma­čiau bal­dų, ku­rių Lie­tu­vo­je dar ne­bu­vo te­kę ma­ty­ti“, – vi­sa ko pra­džią pri­si­mi­nė V.Dau­kin­tis. Taip jam ki­lo idė­ja at­si­rink­ti tuos bal­dus, ku­rie yra ki­to­kie pa­gal sa­vo pa­skir­ tį, funk­ci­jas, di­zai­ną. „Tie bal­dai kai­nuo­ja ne­pi­giai, ta­ čiau yra il­gaam­žiai. Praė­jo de­vy­ne­ri me­tai, o klien­tai bal­dų dar ne­kei­čia. Tai tu­ri ir pliu­sų, ir mi­nu­sų, jie grei­tai ne­nu­si­dė­vi, ne­rei­kia nau­jų. Bet mes pri­vers­ti ieš­ko­ti nau­jų rin­kų“, – sa­kė vers­li­nin­kas. Esą yra bend­ro­vių, ku­ rių pa­grin­di­nė kon­cep­ci­ja – pi­gūs ir daž­nai kei­čia­mi bal­dai. „Va­da­si­gos“ tiks­lai prie­šin­gi. Bend­ro­vė pre­kiau­ja aukš­čiau­sios kla­sės pro­duk­ci­ja. Tiems, ku­rie ver­ti­na ko­ky­bę

„Aiš­ku, ne kiek­vie­nas iš­drįs­tų tiek daug mo­kė­ti už biu­ro kė­dę, ta­čiau tie, ku­rie ją iš­ban­do, nu­spren­džia įsi­gy­ti. Žmo­nės ap­skai­čiuo­ja ir tai, kad po pen­ke­rių me­tų tos kė­dės keis­ti dar ne­rei­kės, to­dėl jos ir ver­ tė ki­to­kia“, – tei­gė V.Dau­kin­tis.

Vie­nas „Va­da­si­gos“ klien­tų Klai­ pė­do­je – ka­vi­nė „Frid­ri­cho pa­sa­ žas“. Ten lau­ke sto­vin­čių bal­dų neį­vei­kia net pa­jū­rio kli­ma­tas, jie kie­me – žie­mą va­sa­rą. „Kas tin­ka lau­kui, be abe­jo, tin­ ka ir vi­dui, čia – pa­jū­ris, ap­lin­kui daug ku­ror­tų, res­to­ra­nų, ka­vi­nių. Mū­sų klien­tai yra ir ban­kai, ir biu­ rai, ir kon­fe­ren­ci­jų cent­rai ir van­ dens par­kai, ir Lie­tu­vos am­ba­sa­ dos už­sie­nio vals­ty­bė­se“, – var­di­jo vers­li­nin­kas. Esą bend­ro­vės klien­tai – nuo stu­den­to iki pre­zi­den­to. Dau­ge­lis įsi­vaiz­duo­ja, kad „Va­da­si­gos“ par­ duo­da­mų bal­dų kai­nos la­bai aukš­ tos. Ta­čiau čia ga­li­ma ras­ti iš­skir­ti­ nio di­zai­no kė­dę už 200–300 li­tų, ku­ri at­lai­kys ne vie­nus me­tus, kaip ti­ki­no bend­ro­vės va­do­vas. „Mes pre­kiau­ja­me va­di­na­mai­ siais kon­tak­ti­niais bal­dais, ki­taip ta­riant, jų nė­ra sa­lo­nuo­se, jie ga­ mi­na­mi konk­re­čiam pro­jek­tui, pa­ ren­ka­mos konk­re­čios spal­vos, for­ mos, mat­me­nys, me­džia­gos. Mes duo­da­me ne ma­žiau kaip pen­ke­rių me­tų ga­ran­ti­ją, nors pa­gal ES tai­ syk­les bal­dams pa­pras­tai tai­ko­ma tik dve­jų me­tų ga­ran­ti­ja“, – pa­sa­ ko­jo V.Dau­kin­tis.

Svar­bu: bend­ro­vės „Va­da­si­ga“ at­sto­vai daž­nai da­ly­vau­ja bal­dų ir in­ter­je­ro pa­ro­do­se vi­sa­me pa­sau­ly­je, kur

se­mia­si nau­jų idė­jų sa­vo vers­lui.

bai pa­to­gus daik­tas, ku­ris be­veik ne­nu­si­dė­vi“, – įsi­ti­ki­nęs vers­li­ nin­kas. V.Dau­kin­tis juo­ka­vo, kad šio­je kė­dė­je va­do­vas jau­čia­si kaip „Fer­ ra­ri“ vai­ruo­to­jas. „Kad ir kaip bū­tų keis­ta, net kri­zės lai­kais iš šios bend­ro­vės pi­gių kė­džių ne­pirk­da­vo­me, tik ši­tas. Kai pra­de­ di ieš­ko­ti pi­gių, pa­si­ro­do, yra dar pi­ges­nių. O rei­kia ge­ros. P.Pi­nin­fa­ ri­nos var­dą ži­no vi­si au­to­mo­bi­li­nin­ kai. Esu tik­ras, kad ir po de­šim­ties me­tų ši­ta kė­dė at­ro­dys taip pat kaip šian­dien“, – sa­kė V.Dau­kin­tis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tiems, ku­riems jie tin­ka pa­gal ūgį. Aukš­tes­niems žmo­nėms stan­dar­ ti­nis sta­las vi­sai ne­tin­ka, kai ku­ riems jo rei­kia ge­ro­kai aukš­tes­nio, kad dirb­ti bū­tų pa­to­gu. Yra sta­lų, ku­rių aukš­tis re­gu­liuo­ja­mas“, – pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas.

Ne kiek­vie­nas iš­drįs­ tų tiek daug mo­kė­ti už biu­ro kė­dę, ta­čiau tie, ku­rie ją iš­ban­do, nu­spren­džia įsi­gy­ti.

Kaip iš „Fer­ra­ri“

Pa­ties V.Dau­kin­čio mėgs­ta­miau­ sias bal­das – biu­ro kė­dė. Tai – ypa­tin­gas in­ži­nie­riaus, su­kū­ru­sio „Fer­ra­ri“ vei­dą, Pao­lo Pi­nin­fa­ri­ nos di­zai­no bal­das. „Pir­mą­kart ši­tas kė­des pa­ma­čiau in­ter­je­ro ir bal­dų pa­ro­do­je Mi­la­ne. Tai mėgs­ta­miau­sias ma­no bal­das, ant jo sė­džiu vi­są die­ną. Tai – la­

Ne­pa­to­gu­mai ke­lia stre­są

Pa­sak V.Dau­kin­čio, Va­ka­rų Eu­ro­ po­je ypač po­pu­lia­rė­ja bal­dai, ku­ rie ga­li ko­re­guo­ti dar­buo­to­jų dar­bo na­šu­mą. Lie­tu­vo­je esą dar ne vi­si ži­no, kad to­kių bal­dų esa­ma. „Lie­tu­vo­je jau ir­gi yra bend­ro­vių, ku­rios įsi­gy­ja to­kių bal­dų. Juk tie stan­dar­ti­niai dar­bo sta­lai tin­ka­mi

Esą prie ne­pa­to­gaus sta­lo dir­ban­ čio dar­buo­to­jo or­ga­niz­mas pa­ti­ria stre­są. Tin­ka­mas sta­las, pa­kel­tas į rei­kia­mą aukš­tį, vei­kia žmo­gaus or­ga­niz­mą prie­šin­gai – kū­nas iš­si­ tie­sia, krau­ja­gys­lės ge­riau iš­ne­šio­ja krau­ją, pa­di­dė­ja dar­bin­gu­mas.

Sta­las au­ga su vai­ku

„Va­da­si­go­je“ pre­kiau­ja­ma ir ra­šo­ mai­siais sta­lais, ku­rie „au­ga“ kar­tu su vai­ku. V.Dau­kin­tis pa­sa­ko­jo, kad jį su­ža­vė­jo šio bal­do idė­ja. „Pa­me­nu, ma­no sū­nui ta­da bu­vo tre­ji me­tai. Nu­vy­ko­me į vie­ną pa­ ro­dą, ku­rio­je pa­ma­čiau ra­cio­na­ lų sta­lą. To­kių bal­dų iki šiol Lie­tu­ vo­je ne­bu­vo. Paa­na­li­za­vę si­tua­ci­ją rin­ko­je, su­ri­zi­ka­vo­me at­si­vež­ti čia jų di­des­nį kie­kį ir juos mie­lai per­ ka“, – džiau­gė­si vers­li­nin­kas. Pa­sak V.Dau­kin­čio, tai vie­na po­ pu­lia­riau­sių pre­kių. Esą vi­si žmo­ nės no­ri ko­ky­biš­kų pa­tva­rių daik­ tų, bet to­kie kai­nuo­ja ne­pi­giai. Juk prie to pro­duk­to kū­ri­mo pri­si­de­da dau­gy­bė žmo­nių. „La­bai ma­lo­nu gir­dė­ti, kai klien­ tai sa­ko, kad mū­sų bal­dai yra la­bai ge­ri. Bet kad Lie­tu­va šiam vers­ lui yra ma­ža. To­dėl ten­ka ieš­ko­ti klien­tų vi­sa­me pa­sau­ly­je“, – sa­kė V.Dau­kin­tis.

„Poin­tas“: eks­pe­ri­men­tas pa­si­tei­si­no Lu­ka Leo­nai­ty­tė Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je, To­mo g. 10, įsi­kū­ru­sio­je ka­vi­nė­je „Poin­tas“ sve­čius ste­bi­na neįp­ras­ta tvar­ka – čia ne­mo­ka­mai ga­li­ma vai­šin­ tis ka­va ir ska­nės­tais, su­si­mo­kė­ti rei­kia tik už pra­leis­tą lai­ką. Klai­ pė­die­tis Ja­nis Že­ka­nis, vie­nas ka­ vi­nės įkū­rė­jų, šią idė­ją at­si­ve­žė iš Ry­tų Eu­ro­pos did­mies­čių. Tai jau­ na­jam vers­li­nin­kui – la­biau ho­bis nei vers­las.

Nau­jie­na: ka­vi­nė­je „Poin­tas“ kai­nuo­ja tik pra­leis­tas lai­kas, ka­va ir ska­

nės­tai – ne­mo­ka­mi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Vers­li­nin­kai ven­gia kur­tis ir dirb­ti se­na­mies­ty­je, esą – ne­ pers­pek­ty­vu. Bend­ros tvy­ran­ čios nuo­tai­kos įkur­ti ka­vi­nę To­mo gat­vė­je jū­sų neat­bai­dė? – Ap­lin­kui dau­gy­bė ge­rų pa­vyz­džių, at­si­da­ro ka­vi­nių ir Klai­pė­dos se­na­ mies­ty­je. Be­je, jos sėk­min­gai vei­kia. Si­tua­ci­ja ge­rė­ja, mes dar­buo­ja­mės jau dau­giau nei pu­sę me­tų ir esa­ me pa­ten­kin­ti. Sup­ran­ta­me, kad iš

pra­džių pel­no ti­kė­tis nė­ra ko, ta­čiau vis­kam atei­na sa­vo lai­kas. – Kuo jū­sų ka­vi­nė ki­to­kia nei ap­lin­ki­nės, kuo jūs pri­trau­kia­ te žmo­nių? – Mū­sų ka­vi­nė „Poin­tas“ yra lais­ vo­ji erd­vė. Čia klien­tai tu­ri lais­vę rink­tis, kaip pra­leis­ti sa­vo lais­va­ lai­kį. Mū­sų sve­čiai mo­ka tik už lai­ ką, ku­rį čia lei­džia. Tuo me­tu žmo­ gus ga­li nau­do­tis in­ter­ne­tu, skai­ty­ti laik­raš­čius ar kny­gą, žais­ti sta­lo ar kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus. Ka­va, ar­ba­ta bei ska­nės­tais vai­ši­na­me vel­tui ir ne­ri­bo­tai. – Tai – nau­jie­na. Klai­pė­do­je dar ne­te­ko bū­ti ka­vi­nė­je, ku­rio­je ne­rei­kia mo­kė­ti už ka­vą. – Ry­tų Eu­ro­pos did­mies­čiuo­se to­kių ka­vi­nių ne­ma­žai. Jas la­bai mėgs­ta stu­den­tai, tai pui­ki vie­ta pra­leis­ti lai­ką. Ta­čiau pas mus atei­na pa­čių įvai­riau­sių žmo­nių. Lai­ko pra­lei­di­ mo kai­na ne­di­de­lė, va­lan­da – 9 li­

tai, ki­ta pra­leis­ta va­lan­da kai­nuo­ja jau tris­kart pi­giau. Tai­ko­mos įvai­ riau­sios ak­ci­jos. Ki­taip ta­riant, kai­na priei­na­ma. – Ka­vi­nės in­ter­je­ras pri­me­na na­mų ap­lin­ką, ar tai bu­vo spe­ cia­lus su­ma­ny­mas? – Taip, sten­gė­mės, kad in­ter­je­ras pri­min­tų na­mus. Čia ga­lio­ja ne­ra­šy­ tos tai­syk­lės: pas mus nė­ra al­ko­ho­ lio ir at­si­neš­ti jo ne­ga­li­ma, bet ga­li­ ma at­si­neš­ti sa­vo mais­to, pa­val­gy­ti, at­si­ger­ti ka­vos, pa­nar­šy­ti in­ter­ne­te ar pa­skai­ty­ti kny­gą, jei tu­ri­te lais­vą va­lan­dą. Yra ga­li­my­bė at­si­spaus­din­ ti ar nu­si­ko­pi­juo­ti rei­kia­mą in­for­ma­ ci­ją. Be to, pas mus vyks­ta la­bai daug ren­gi­nių, žai­di­mų, se­mi­na­rų, me­ no dirb­tu­vių, ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je skai­to­mos pa­skai­tos. Ka­vi­nė­je lau­ kia­me pro­fe­sio­na­lų, ku­rie no­ri pa­ si­da­ly­ti sa­vo ge­bė­ji­mais, ne­mo­ka­ mai eks­po­nuo­ja­me įvai­rias pa­ro­das. „Poin­tas“ – pui­ki vie­ta at­si­skleis­ti. Užs. 1148105

11

pirmADIENIS, spalio 7, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Uos­tas ti­ki­si di­des­nės ES pa­ra­mos Klai­pė­die­čiai ma­ no, kad uos­to, ku­ ris duo­da di­džiau­ sią eko­no­mi­nę grą­ žą, pro­jek­tams yra ski­ria­ma per ma­ žai ES pa­ra­mos.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Uos­tas pa­ju­to ES nau­dą

ES lė­šos įvai­riems pro­jek­tams Lie­ tu­vo­je ski­ria­mos nuo 2001 me­tų. Klai­pė­dos uos­te jos pra­dė­tos nau­ do­ti tik nuo 2008-ųjų. Ap­čiuo­pia­ mes­nę ES pa­ra­mą Klai­pė­dos uos­tas pa­ju­to tik pa­sta­rai­siais me­tais. Iš 2007–2014 me­tų ES fi­nan­ sa­vi­mo lai­ko­tar­pio uos­to ob­jek­ tams skir­ta 177,8 mln. li­tų pa­ra­ mos. Bend­ra pro­jek­tų, ku­riems skir­ta pa­ra­ma, ver­tė su­da­rė 257,6 mln. li­tų. Klai­pė­dos uos­te su ES pa­ra­ma iš­gi­lin­tas ir pra­pla­tin­tas lai­vy­bos ka­na­las. Bend­ra pro­jek­to ver­tė be PVM – 107 mln. li­tų, ES pa­ra­ma – 82 mln. li­tų. Taip pat su ES pa­ ra­ma bai­gia­ma pa­sta­ty­ti Klai­pė­ dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­ra. Jos bend­ra ver­tė be PVM – 90,7 mln. li­tų. Iš jų ES pa­ ra­ma su­da­ro 61,7 mln. li­tų. Per­kė­los ir Kai­rių gat­vėms tvar­ ky­ti iš ES skir­ta 21,3 mln. li­tų. Bend­ra pro­jek­to ver­tė be PVM su­ da­rė 32,6 mln. li­tų. Dar 6,4 mln. li­tų iš ES bu­vo skir­ta Šven­to­sios uos­to tech­ni­niams do­ku­men­tams pa­reng­ti, 4,8 mln. li­tų pri­va­žia­ vi­mo ke­liams į uos­tą tvar­ky­ti, 1,5 mln. li­tų – ge­le­žin­ke­liams į uos­tą re­konst­ruo­ti. Su uos­tu su­si­ju­siems pro­jek­ tams skir­tos su­mos nė­ra di­de­lės. Uos­to kom­pa­ni­jų va­do­vai nuo­lat kė­lė klau­si­mą, kad šiems pro­jek­ tams tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma dau­giau pa­ra­mos. Po­rei­kis di­des­nis

2014–2020 me­tų fi­nan­sa­vi­mo lai­ ko­tar­piui Uos­to di­rek­ci­ja Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­jai pa­tei­kė 1,6 mi­li­ jar­do li­tų bend­ros ver­tės pro­jek­tų są­ra­šą. Iš jų ES pa­ra­ma su­da­ry­tų 1,14 mi­li­jar­do li­tų. Svar­biau­sių pro­jek­tų są­ra­še yra de­vy­ni ob­jek­tai: mo­lų re­konst­ruk­

Pro­jek­tas: bai­gia­mas sta­ty­ti Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las yra vie­nas ob­jek­tų, ku­riam iki šiol pa­nau­do­ta di­des­nė ES pi­ni­gų da­lis.

ci­ja ir Kur­šių ne­ri­jos šlai­to tvir­ti­ni­ mas (bend­ras lė­šų po­rei­kis – apie 150 mln. li­tų, ES pa­ra­mos po­rei­ kis – 127 mln. li­tų); įplau­kos ka­ na­lo gi­li­ni­mas (bend­ras po­rei­kis – 200 mln. li­tų, ES pa­ra­mos – apie 170 mln. li­tų); Mal­kų įlan­kos gi­li­ ni­mas iki 14,5 met­ro (bend­ras po­ rei­kis – 70 mln. li­tų, ES pa­ra­mos po­rei­kis – 59,5 mln. li­tų); įva­žia­ vi­mo es­ta­ka­dos į bu­vu­sia­me žve­ jy­bos uos­te esan­čias kom­pa­ni­jas sta­ty­ba (bend­ras po­rei­kis – apie 25 mln. li­tų, RS da­lis – 21,5 mln. li­ tų) ir išo­ri­nio uos­to tech­ni­nio pro­ jek­to ren­gi­mas (bend­ras po­rei­kis – 70 mln. li­tų, ES pa­ra­ma – apie 59,5 mln. li­tų). Vi­si šie pro­jek­tai ga­lė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­mi iš ES Sang­lau­ dos fon­do. Dar 4 pro­jek­tai ga­lė­tų bū­ti fi­ nan­suo­ja­mi iš Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do. Tai bū­tų Šven­to­sios uos­to sta­ty­ba, su­da­ry­ta iš dvie­ jų da­lių: mo­lų sta­ty­bos ir kran­ti­ nių sta­ty­bos bei gi­li­ni­mo. Mo­lams sta­ty­ti rei­ka­lin­ga da­lis yra 124 mln. li­tų su 105 mln. li­tų ga­li­ma pa­ra­ma. Gi­li­ni­mui ir kran­ti­nėms sta­ty­ti rei­ kė­tų dar maž­daug 76 mln. li­tų. Iš jų ES pa­ra­ma – apie 64 mln. li­tų. Su ES pa­ra­ma Uos­to di­rek­ci­ja yra nu­ma­čiu­si ir įsi­gy­ti žem­siur­bę

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

And­rius Šniuo­lis:

ES nuo­sta­ta yra kro­ vi­nius nuo ke­lių per­ kel­ti ant ge­le­žin­ke­lių, taip pat prio­ri­te­tai tei­kia­mi van­dent­var­ kos pro­jek­tams.

(bend­ras po­rei­kis – 70 mln. li­tų, ES pa­ra­ma – 59,5 mln. li­tų) bei pa­sta­ ty­ti Klai­pė­do­je ma­žų­jų ir pra­mo­gi­ nių lai­vų prie­plau­ką (bend­ras lė­šų po­rei­kis – 40 mln. li­tų. Iš jų pa­ra­ mos po­rei­kis – apie 34 mln. li­tų).

Svar­biau­sių­ob­jek­tų są­ra­še bend­ ras lė­šų po­rei­kis yra 825 mln. li­tų. Iš jų ES pa­ra­mos po­rei­kis su­da­ro apie 701 mln. li­tų. Šiuo me­tu Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­ja į fi­nan­suo­ja­mų ob­jek­tų są­ ra­šą yra pa­siū­liu­si įtrauk­ti pro­ jek­t us, ku­r ių bend­ra ver­t ė 484 mln. li­tų, o ES lė­šos su­da­ry­tų 411 mln. li­tų. Nors tai bū­tų di­džiau­sia ka­da nors ES pa­ra­mos lė­šo­mis fi­nan­ suo­ta ob­jek­tų da­lis, bet tai su­da­ ry­tų tik treč­da­lį to, koks po­rei­kis yra Klai­pė­dos uos­te, ar­ba maž­daug pu­sę to, kiek rei­kia pa­grin­di­nio są­ ra­šo ob­jek­tams. Abe­jo­nės dėl at­si­pir­ki­mo

Kal­bė­da­mi, jog il­gą lai­ką ES lė­šos uos­tui bu­vo ski­ria­mos re­zer­vuo­tai, kom­pa­ni­jų va­do­vai pra­bi­lo apie tai, kad ski­riant lė­šas rei­kė­tų ver­tin­ti jų at­si­pir­ki­mą. Sua­be­jo­ta, ar rei­kia skir­ti 200 mln. li­tų Šven­to­sios uos­to sta­ty­ bai – pro­jek­tui, ku­ris ka­žin ar ka­da nors at­si­pirks? Šven­to­sios uos­to sta­ty­ba yra vals­ty­bės pa­ve­di­mas, to­dėl jam pri­va­lo­ma skir­ti pi­ni­gų. Sta­ty­ ti Šven­to­sios uos­tą nu­ma­to­ma 2015–2017 me­tais.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Ar­vy­das Vait­ kus ma­no, kad Šven­to­sios uos­tui tu­rė­tų bū­ti grą­žin­ta sko­la iš Ke­lių fon­do. 2007–2014 me­tų fi­nan­sa­ vi­mo pro­jek­tuo­se šiam uos­tui sta­ ty­ti jau bu­vo nu­ma­ty­ta 200 mln. li­tų, bet ne­pa­ren­gus lai­ku do­ku­ men­tų pi­ni­gai bu­vo ati­duo­ti ke­ liams ties­ti. Svars­tant kai ku­riuos pro­jek­tus iš­ryš­kė­ja skir­tin­gi uos­to ir mies­ to po­žiū­riai. Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­ par­ta­men­to di­rek­to­riaus Kas­ty­čio Ma­ci­jaus­ko nuo­mo­ne, kal­ba­ma apie uos­to gi­li­ni­mą, kro­vos di­di­ ni­mą, bet ne­kal­ba­ma apie tai, kaip iš­vež­ti kro­vi­nius iš uos­to. Sa­vi­val­ dy­bės at­sto­vai no­rė­tų, kad dau­giau dė­me­sio bū­tų ski­ria­ma pri­va­žia­vi­ mo ke­liams. A.Vait­kaus tei­gi­mu, jis jau ne kar­ tą ir sa­vi­val­dy­bė­je kal­bė­jęs, kad au­ gan­tis uos­to pie­ti­nės da­lies kro­vi­nių srau­tas atei­ty­je Mi­ni­jos gat­ve tu­rės bū­ti nu­kreip­tas į pie­ti­nį ap­link­ke­ lį, ku­rį dar rei­kės pa­sta­ty­ti. Šio ap­ link­ke­lio sta­ty­bos į ES lė­šo­mis fi­ nan­suo­ja­mus uos­to pro­jek­tus nė­ra įtrauk­tos, bet jos tu­rė­tų at­si­ras­ti tarp ES fi­nan­suo­ja­mų ke­lių sta­ty­bų.

13

12

pirmADIENIS, spalio 7, 2013

rubrika JŪRA „Skal­vio“ re­mon­tas

Pi­ni­gai Šven­to­jo­je

„Vi­kin­go“ kon­ku­ren­tas

Iš pa­grin­dų bus re­mon­tuo­ja­mas Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­ vas „Skal­vis“. Tai yra 650 t van­ den­tal­pos ka­ri­nis lai­vas. Jis bus sta­to­mas į do­ką, iš­ke­lia­mas ir per­da­žo­mas. Da­lis lai­vo kor­pu­so yra iš me­ta­lo, da­lis – iš me­džio. Re­mon­to me­tu bus kei­čia­ma ir da­lis de­ta­lių, va­lo­mi įvai­rūs lai­ vo maz­gai.

Dėl už­neš­to lai­vy­bos ka­na­lo į Šven­to­sios uos­te­lį šie­met jach­ tos ne­plau­kė. Iš ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to nuo­mos Uos­to di­rek­ci­ ja ga­vo 143 tūkst. li­tų pa­ja­mų. Ji iki 2015 me­tų ke­ti­na iš­nuo­mo­ti ne tik na­me­lius, bet ir vi­są uos­to te­ri­to­ri­ją, nors uos­to iki to lai­ko ne­gi­lins ir lai­vų priė­mi­mo veik­ los ne­vyk­dys.

Es­ti­jos ir Lat­vi­jos uos­tus su Uk­ rai­nos sos­ti­ne Ode­sa jun­gian­ tis ge­le­žin­ke­lio trau­ki­nys „Zu­ br“ yra į šią ša­lį va­žiuo­jan­čio lie­ tu­viš­ko trau­ki­nio „Vi­kin­gas“ kon­ ku­ren­tas. Jis vys­to kro­vi­nių ga­ be­ni­mą į vie­nin­te­lį Mol­do­vos uos­tą Džur­džu­leš­tą. Šie­met per 8 mė­ne­sius ga­ben­ti 83 dideli kon­tei­ne­riai.

Vyriausybės rūmuose - dėmesys Klaipėdos uostui Vilniuje, Vyriausybės rūmuose, surengtas aukšto lygio Klaipėdos uosto pristatymas, pademonstravęs, kad uostas yra Lietuvos transporto širdis. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Pokyčiai akivaizdžiai matomi

Vyriausybės rūmuose atidarytoje parodoje ir forume „Lietuvos transporto širdies – Klaipėdos uosto raida“ pristatytos uosto nuotraukos (diptikai), iliustruojančios sparčią uosto plėtrą. Šalia senos nuotraukos buvo parodytas dabartinio uosto vaizdas. Uosto vystymo pokyčiai yra akivaizdūs. Kartais vaizdas uoste akivaizdžiai pasikeičia per keletą savaičių. Taip pat pristatyti didžiausių Klaipėdoje statytų laivų maketai.Laivų statybos bendrovės Klaipėdoje yra pastačiusios įvairaus tipo laivų– vilkikų, žvejybos laivų, netgi vėjo jėgainių aptarnavimo platformas. Parodos atidaryme susirinkusius klaipėdiečius, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovus ir Vyriausybės narius pasveikino ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Svečiams atminimui buvo įteiktos nuotraukos su Klaipėdos vaizdais. Į pristatymą atvyko ne tik atskirų ministerijų ministrai, viceministrai, bet ir užsienio šalių ambasadoriai. Savo apsilankymu Klaipėdos uostą pagerbė Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas. Jis ypač domisi Klaipėdos uosto veikla. Baltarusijos įmonės yra vienos svarbiausių Klaipėdos uosto partnerių. Ši paroda Vyriausybės rūmuose veiks nuo spalio 2 iki 18 dienos. Vėliau ji bus pristatyta Susisiekimo ministerijoje, grįš į Klaipėdą, kur taip pat bus pristatyta viešosiose erdvėse. Premjeras – uosto ambasadorius

Forume buvo diskutuojama aktualiomis uosto istorijos, plėtros projektų ir reikšmės Lietuvai bei kiekvienam iš mūsų temomis. Forumas ir paroda surengti neatsitiktinai – jais siekiama atkreipti dėmesį į uosto aktualijas, akcentuoti uosto indėlį į šalies ekonomiką ir socialinį gyvenimą, siekti tampresnio bendradarbiavimo tarp

Dėmesys: Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui ir įvairiems svečiams pristatyta nuotraukų paroda apie Klaipėdos uosto plėtrą.

sprendimus priimančių institucijų ir uosto bendruomenės. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus įsitikinęs, kad valdžios atstovams Vilniuje reikia ne priekaištauti, kad jie ko nors nežino ar nesupranta apie uostą, o kantriai aiškinti jo reikšmę mūsų valstybės ekonomikos vystymui. Jo įsitikinimu, supratimo apie uostą Vyriausybėje daugėja. Prie to prisideda ir puikiai uosto reikalus išmanantis, susisiekimo ministru dirbęs premjeras A.Butkevičius. Jis ir pristatyme pasidžiaugė Klaipėdos uostu, kaip Lietuvos ekonomikos varikliu.

Akivaizdūs Klaipėdos uoste vykstantys pokyčiai geriausiai matomi gretinant prieš kelis metus fotografuotus ir dabartinius uosto vaizdus.

Premjero supratimas apie strateginių įmonių naudą valstybei persidavė ir Seimui. Praėjusią savaitę priimtas sprendimas neimti pelno mokesčio iš strateginių įmonių, kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuris investuojamas į ekonomikos skatinimą. Pranešimą apie tai, kaip vystėsi Klaipėdos uostas, pristatė klaipėdietis, buvęs ilgametis Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas. Jis daug prisidėjo, kad sėkmingai būtų padėti pagrindai šiandieniniam uosto vystymui – aiškiai su-

dėliotos Klaipėdos kaip universalaus uosto vystymo kryptys. Apie uosto veiklą, jo kasdienybę priimant ir išlydint laivus kalbėjo uosto kapitonas Adomas Alekna. Uosto kapitono tarnyba yra viena svarbiausių uoste. Į jį atplaukia vis didesni laivai, kuriuos uosto tarnybos turi tinkamai ir saugiai priimti. Uoste vertinama partnerystė

Klaipėdos uostas Lietuvoje suprantamas žymiai platesniame kontekste ne tik kaip vieta, kur pakraunami ar iškraunami laivai. Tai daugybę jūrinių veiklų jungianti visuma. Apie laivybos sektoriaus iššūkius užsiminė Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdoma direktorius Gintautas Kutka. Laivų statybos veiklą pristatė Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas, Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.Krovos kompanijas pristatė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika. Tiek krova, tiek laivų statyba yra pagrindinės Klaipėdos uosto veiklos šakos. Joms vystyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skiria daug dėmesio ir investicijų. Dėl geresnės ir konkurencingesnės krovos Klaipėdos uostas nuolat gilinamas, rekonstruojamos jo krantinės, sukuriamos sąlygos kompanijoms kurti našesnę suprastruktūrą. Nuo užteršto grunto pradėtos valyti ir dokų duobės. Tai sudarys sąlygas ateityje Klaipėdos uoste priimti statyti ir remontuoti didesnius laivus. Ne kartą akcentuota, kad Klaipėdos uostas sėkmingai vystosi

Jūriškumas: simbolinį jūrinį mazgą tarp Klaipėdos ir Vilniaus surišo

premjeras A.Butkevičius ir Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.

Pasiekimas: Vyriausybės nariams pristatyti Klaipėdoje pastatytų lai­

vų modeliai.

tinkamai vertindamas partnerystę tarp uosto veiklos administravimo ir verslo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reikšmė Lietuvos ekonomikai yra didžiulė. Lietuvoje nėra kitos verslo šakos, kur įdėtos investicijos at-

Vytauto Karaciejaus nuotr.

sipirktų per rekordiškai trumpą 2,5 metų laikotarpį. Apie tai, kad uostą reikia vystyti, stengiantis išsilaikyti konkurencinėje kovoje su kitais uostais, kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A.Vaitkus.

13

pirmADIENIS, spalio 7, 2013

JŪRA Ma­ra­to­nas Bal­ti­jo­je

Lai­vo ju­bi­lie­jus

Kon­tei­ne­rių „Goog­le“

Bal­ti­jos jū­ro­je at­si­ra­do maž­daug 800 jūr­my­lių il­gio re­ga­ta iš Vo­ kie­ti­jos į Ru­si­ją ne­sus­to­jant. Re­ ga­ta pa­va­din­ta „Nord Stre­ am Ra­ce“. Ji vyks­ta pa­gal Ru­ si­ją ir Vo­kie­ti­ją jun­gian­tį du­jo­ tie­kį „Nord Stream“. Kon­cer­no „Gazp­rom“ re­mia­ma nau­ja re­ga­ ta ta­po po­pu­lia­ri, pri­trau­kė bu­ riuo­to­jų iš įvai­rių ša­lių.

Spa­lio 1 die­ną su­ka­ko 100 me­tų, kai da­nų kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ ways“ įsi­gi­jo pir­mą­jį lai­vą „Sea­ lan­dia“ su dy­ze­li­niu va­rik­liu. Jis 1913 m. spa­lio 9 d. iš­plau­kė iš Ko­pen­ha­gos į Bos­to­ną per Cris­ tia­ni­ją (da­bar Os­las). DFDS lai­ vą bu­vo pra­ra­du­si, bet vėl per­pir­ ko 1945 m. Jis plau­kio­jo iki 1959 me­tų.

Pran­cū­zi­jos Mar­se­lio mies­te su­ kur­ta „Goog­le“ pra­min­ta kon­tei­ ne­rių se­ki­mo sis­te­ma. Ant kon­ tei­ne­rio pa­ka­bi­na­mas ne­di­de­lis mik­rop­ro­ce­so­rius, ku­ris tei­kia in­ for­ma­ci­ją apie kon­tei­ne­rio ke­lio­ nę vi­sų rū­šių trans­por­tu, jo kro­ vi­mą į lai­vus. Fik­suo­ja jis ir ap­lin­ kos po­ky­čius, kon­tei­ne­rių ga­be­ ni­mo klai­das.

Štral­zun­dą ir Klai­pė­dą jun­gia jū­rų mu­zie­jai Nors Riu­ge­no sa­lą jun­gian­tis jū­rų til­tas – lai­vy­bos li­ni­ja už­da­ry­ta, iš­li­ko ry­šiai, sie­ jan­tys šį Vo­kie­ti­jos re­gio­ną su Klai­pė­da. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Gar­si­na švy­tu­rys ir gam­ta

Tarp Vo­kie­ti­jos že­my­ni­nės da­lies ir Riu­ge­no sa­los esan­tis Štral­zun­ do mies­tas yra tar­si Vo­kie­ti­jos jū­rų mu­zie­jų sos­ti­nė. Štral­zun­de vei­kia net trys jū­rų mu­zie­jai – „Mee­res­ mu­seum“, „Nau­ti­neum“ ir „Ozea­ neum“. Dar vie­nas mu­zie­jus, ku­ris va­di­na­si „Na­tu­reum“, yra už ke­ lias­de­šim­ties ki­lo­met­rų Dars mies­ te­ly­je prie Bal­ti­jos jū­ros. Šio na­cio­na­li­nia­me par­ke „Bod­ den­lands­ca­pe“ esan­čio mu­zie­jaus po at­vi­ru dan­gu­mi įžy­my­bės – 160 me­tų švy­tu­rys ir na­tū­ra­li pa­ jū­rio gam­ta. „Mee­res­mu­seum“ įkur­tas bu­vu­ sia­me do­mi­ni­ko­nų vie­nuo­ly­no pa­ sta­te. Eks­po­zi­ci­jos iš­dės­ty­tos aukš­ to­je erd­vė­je trim ly­giais. Baž­ny­čią pri­me­nan­čia­me go­ti­ki­nia­me pa­sta­te iš­dės­ty­ti ak­va­riu­mai su vėž­liais, Bal­ ti­jos, Šiau­rės, Vi­dur­že­mio jū­rų ir net tro­pi­kų zo­nų van­dens gy­vū­nais. Šis mu­zie­jus yra se­niau­sias Štral­zun­de ir vie­nas se­niau­sių Vo­kie­ti­jo­je. Mu­zie­jus gar­sė­ja ban­gi­nių ske­le­tų ko­lek­ci­ja. Čia yra ir 1993 me­tais į Bal­ti­jos jū­rą at­kly­ du­sio ir prie Riu­ge­no sa­los iš­mes­to 15 met­rų il­gio fin­va­lo ske­le­tas. Įsi­kū­rė se­na­mies­ty­je

Už ke­lių šim­tų met­rų nuo šio mu­ zie­jaus yra, ko ge­ro, pa­ts nau­jau­sias Vo­kie­ti­jo­je jū­rų mu­zie­jus okea­na­ riu­mas („Ozea­neum“). Šiuo­lai­ki­ nis jo pa­sta­tas įsi­ter­pęs tarp se­ no­sios ar­chi­tek­tū­ros Štral­zun­do na­mų pa­čia­me se­na­mies­ty­je, ša­lia prie­plau­kos. Ati­da­ry­tas 2008 me­tų va­sa­rą jis su­lau­kė fan­tas­ti­nio pa­si­ se­ki­mo. Lan­ky­to­jai į mu­zie­jų plū­

do mi­nio­mis. Per pir­muo­sius me­ tus jį ap­lan­kė daugiau nei 1 mln. žmo­nių. Per pen­ke­rius me­tus mu­ zie­ju­je ap­si­lan­kė 3,6 mln. žmo­nių. Neat­si­tik­ti­nai 2010 me­tais Štral­ zun­do okea­na­riu­mas bu­vo pri­pa­ žin­tas Eu­ro­pos me­tų mu­zie­ju­mi. Štral­zun­do okea­na­riu­me yra 45 įvai­raus dy­džio ak­va­riu­mai. Jis iš­ si­ski­ria ir lenk­tu ak­va­riu­mu, kur žu­vys plau­kio­ja lan­ky­to­jams iš šo­ nų ir virš gal­vų, bei di­džiau­siu 2,6 mln. lit­rų tal­pos di­de­liu Šiau­rės jū­

Baltijos jūros pakrantės nuo Klaipėdos iki Štralzundo muziejai sukūrė bendrą tinklalapį „Balticmuseums. net“, kuris pristato Klaipėdos, Kaliningrado, Gdynės, Ščecino ir Stralzundo jūrų muziejus. ros van­dens ak­va­riu­mu, tu­rin­čiu 30 cen­ti­met­rų sto­rio stik­lus. Šia­me ak­va­riu­me na­ras ban­dė mai­tin­ti žu­vis su­teik­da­mas lan­ky­ to­jams pa­pil­do­mo ža­ve­sio. Pa­si­ ro­dy­mas bu­vo nu­trauk­tas, nes ak­ va­riu­me plau­kio­ja di­de­lės žu­vys, ku­rios ga­li kel­ti pa­vo­jų na­rui. Di­džiau­sia mu­zie­jaus lan­ky­to­jų at­rak­ci­ja – ping­vi­nų mai­ti­ni­mas. Jie tar­si žmo­nės par­duo­tu­vė­je sto­ ja­si į ei­lę ir lau­kia, kol iš mai­tin­to­ jų ran­kų gaus žu­vų.

Vi­lio­nės: ping­vi­nų mai­ti­ni­mas – lan­ky­to­jus trau­kian­ti at­rak­ci­ja.

Ste­bi­na ir iš­kam­šos

Štral­zun­do okea­na­riu­me ga­li­ma iš­vys­ti ir ne­tikė­tų da­ly­kų. Pa­vyz­ džiui, spe­cia­lia­me ak­va­riu­me pa­ ro­dy­ta, kaip į kran­tą ri­ta­si ban­gos, da­ro po­vei­kį pa­kran­tės van­dens gy­vū­nams. Ste­bi­na ir di­de­lė­je erd­vė­je tar­ si plau­kio­jan­čios na­tū­ra­laus dy­ džio ban­gi­nių, ryk­lių, kar­džu­vių iš­kam­šos. Štral­zun­do už­mies­ty­je esan­čia­ me „Nau­ti­neum“ mu­zie­ju­je su­ rink­ti žu­vi­nin­kys­tės ir jū­rų moks­ li­nių ty­ri­mų, įskai­tant is­to­ri­nius, eks­po­na­tai. Čia yra se­no­vė­je nau­ do­tos tik­ros žve­jų val­tys, tink­lai, ne­tgi di­des­ni lai­ve­liai. Iš šio mu­ zie­jaus at­si­ve­ria pui­kus vaiz­das į Štral­zun­do lai­vų sta­tyk­lą, ku­rios veik­la taip pat pra­si­dė­jo nuo žve­ jy­bi­nių lai­vų sta­ty­bos. Štral­zun­de tai­ko­ma įdo­mi jū­ ri­nių mu­zie­jų lan­ky­mo nuo­lai­da. Šiaip bi­lie­tas suau­gu­siam žmo­ gui į „Ozea­neum“ kai­nuo­ja 16 eu­ rų, į „Mee­res­mu­seum“ – 9 eu­rus, į „Na­tu­reum“ – 5 eu­rus, į „Nau­ti­ neum“ – 4 eu­rus. Ta­čiau par­duo­

Įs­pū­dis: kai iš šo­nų ir vir­š gal­vos plau­kio­ja žu­vys, tar­si su­si­lie­ji su ak­

va­riu­mo gy­ven­to­jais.

da­mas ir Štral­zun­do jū­ros mu­zie­ jų lan­ky­to­jo ku­po­nas. Vi­sus tris Štral­zun­de esan­čius mu­zie­jus – „Ozea­neum“, „Mee­res­mu­seum“ ir „Nau­ti­neum“ – ga­li­ma ap­lan­ky­ti už 23 eu­rus ir su­tau­py­ti 6 eu­rus. Lan­kan­tis „Nau­ti­neum“ mu­ zie­ju­je paaiš­kė­jo, kad Vo­kie­ti­jos Štral­zun­do jū­rų mu­zie­jai bend­ra­ dar­biau­ja su Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ ju­mi. Net­gi Klai­pė­do­je elekt­ro­ni­

ne sis­te­ma bi­lie­tus ga­li­ma įsi­gy­ti ne tik į Vo­kie­ti­jos Štral­zun­do, bet ir į Len­ki­jos Gdy­nės, Šče­ci­no, Ka­ li­ning­ra­do pa­sau­lio van­de­ny­no mu­zie­jus. Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tės nuo Klai­pė­dos iki Štral­zun­do mu­zie­jai su­kū­rė bend­rą tink­la­la­pį „Bal­tic­ mu­seums.net“, ku­ris pri­sta­to Klai­ pė­dos, Ka­li­ning­ra­do, Gdy­nės, Šče­ ci­no ir Štral­zun­do jū­rų mu­zie­jus.

Uos­tas ti­ki­si di­des­nės ES pa­ra­mos 11

Uos­to, Mal­kų įlan­ kos gi­li­ni­mas, es­ta­ka­ dos į bu­vu­sį žve­jy­bos uos­tą tie­si­ mas yra nea­ti­dė­lio­ti­ni ob­jek­tai. Į kai ku­riuos ob­jek­tus in­ves­ta­vus ES pi­ni­gų, ska­ti­na­mos to­les­nės Uos­ to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­jos. Ji pri­va­lės nu­ma­ty­ti pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą konk­re­čioms kran­ti­nėms re­konst­ ruo­ti, gi­li­ni­mams prie jų. Kei­čia­si ES nuo­sta­tos

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Van­dens ir ge­le­žin­ke­lių trans­por­to po­li­ti­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius And­rius

Šniuo­lis tei­gė, kad 2014–2020 me­ tų ES fi­nan­sa­vi­mo po­li­ti­ka ge­ro­kai ski­ria­si nuo bu­vu­sios 2007–2014 me­tais. Prio­ri­te­tai tei­kia­mi pro­ jek­tams, ku­riuo­se do­mi­nuo­ja ap­ lin­ko­sau­ga. Ge­ro­kai ma­žiau pi­ni­gų ski­ria­ma ke­liams ties­ti, – ES nuo­sta­ta yra kro­vi­nius nuo ke­lių per­kel­ti ant ge­ le­žin­ke­lių. Taip pat prio­ri­te­tai tei­ kia­mi su van­dent­var­ka su­si­ju­siems pro­jek­tams. Anot A.Šniuo­lio, svars­tant ES fi­n an­s uo­ja­m us pro­jek­t us, di­d ės Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos įta­ka. Jei Lie­

tu­vos ins­ti­tu­ci­jos pri­tars vie­nam ar ki­tam pro­jek­t ui, tai dar ne­ reiš­k ia, kad jis bus įgy­ven­d i­n a­ mas. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja bet ka­da ga­lės ve­tuo­ti pi­ni­gų sky­ri­mą vie­ nam ar ki­tam na­cio­na­li­niam pro­ jek­tui. A.Šniuo­lio nuo­mo­ne, yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad uos­to pa­siū­ly­tiems pro­jek­tams ko­kių nors kliū­čių iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ne­bus, nes uos­ tas yra įsi­kū­ręs ša­lia sau­go­mų te­ ri­to­ri­jų ir gam­to­sau­gi­niu po­žiū­riu yra la­bai svar­bu, kad jis bū­tų tvar­ kin­gas.

Ga­li bū­ti, kad tie uos­to pro­jek­tai, ku­rie lyg ir ne­pak­liū­va į 2014–2020 me­tų prio­ri­te­ti­nių są­ra­šą, vis tiek bus fi­nan­suo­ja­mi. Jie įtrauk­ti į re­ zer­vi­nį są­ra­šą. Su­mų, ku­rios pla­nuo­ja­mos uos­ to pro­jek­tams, nu­ma­ty­mas dar ne­ reiš­kia, kad bū­tent tiek ir bus skir­ta su uos­to veik­la su­si­ju­siems ob­jek­ tams. Ne­ma­žai pi­ni­gų at­ski­rai bus skir­ ta ne tik ke­liams vys­ty­ti, bet ir ge­ le­žin­ke­liams ties­ti. Pa­gal at­ski­rą pro­gra­mą bus fi­nan­suo­ja­mi in­for­ ma­ci­nės vi­suo­me­nės kū­ri­mo pro­

jek­tai, tarp jų ir uos­to. Bend­rai su­ si­sie­ki­mo sis­te­mos in­for­ma­ci­nėms tech­no­lo­gi­joms to­bu­lin­ti 2014– 2020 me­tais nu­ma­to­ma per 1 mi­ li­jar­do li­tų ES pa­ra­ma. Bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ Plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Vir­gi­li­jaus Jast­rems­ko tei­ gi­mu, iki 2020 me­tų Klai­pė­do­je į ge­le­žin­ke­lių vys­ty­mą nu­ma­to­ma in­ves­tuo­ti be­veik 400 mln. li­tų. Iš jų 238 mln. li­tų su­da­ry­tų ES pa­ra­ ma, 60 mln. li­tų – „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­lių“ lė­šos, 90 mln. li­tų – Uos­ to di­rek­ci­jos pi­ni­gai.

14

pirmADIENIS, spalio 7, 2013

JŪRA

Ei­lės pa­sie­ny­je tu­ri įta­kos uos­tui Jau maž­daug mė­ne­sį pa­sie­nio erd­vė­je su Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja yra nu­tį­su­sios ke­lių ki­lo­met­rų sunk­ve­ži­mių ei­lės. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Praė­ju­sią sa­vai­tę maž­daug 10 ki­ lo­met­rų il­gio ei­les Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je sa­vo aki­mis te­ko ma­ty­ ti Medininkų–Kamenyj Log vals­ ty­bės sie­nos pe­rė­ji­mo punk­te. Vi­zua­liai di­des­nės ei­lės yra Bal­ta­ ru­si­jos pu­sė­je. Pa­sie­nio kont­ro­lės punk­tų di­rek­ ci­ja skel­bė, kad spa­lio pir­mo­sio­mis die­no­mis kas­kart įva­žiuo­ti į Lie­tu­ vą šia­me po­ste ei­lė­je lau­kė apie 1,2 tūkst. sunk­ve­ži­mių. Tink­la­la­py­je http://www.pkpd.lt/lt/border ofi­ cia­liai bu­vo skel­bia­ma, kad per va­ lan­dą vi­du­ti­nis pa­sie­nio po­sto lai­ du­mas yra 25 sunk­ve­ži­miai. Lie­tu­vos mui­ti­nės tink­la­la­py­ je http://www.cust.lt nu­ro­do­mas de­ta­les­nis kiek­vie­nos va­lan­dos sunk­ve­ži­mių lai­du­mas. Ma­ty­ti, kad nak­tį lai­du­mas su­ma­žė­ja iki 20–23 sunk­ve­ži­mių per va­lan­dą. Nors ofi­

cia­liai ti­ki­na­ma, kad į ei­lės ga­lą at­ si­sto­jęs sunk­ve­ži­mis sie­ną įvei­kia maž­daug per pa­rą, teo­riš­kai prie sie­nos ten­ka lauk­ti apie dvi pa­ras. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos rin­ko­da­ros ir ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rius Ar­tū­ras Drun­gi­ las sa­kė ne­ga­lin­tis vie­na­reikš­miai pa­sa­ky­ti, kad šie­met rug­sė­jį au­to­ mo­bi­lių srau­tas per jū­rų per­kė­lą, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų rug­sė­ ju, su­ma­žė­jo 8,5 pro­c. dėl iš­skir­ ti­nai di­de­lių ei­lių Bal­ta­ru­si­jos pa­ sie­ny­je. Ne vien tik ei­lės pa­sie­ny­je tu­rė­jo įta­kos sunk­ve­ži­miais ga­be­ na­mų kro­vi­nių kri­ti­mui. „Var­to­ji­mas vėl ma­žė­ja, ypač Ru­ si­jos rin­ko­je. Tai liu­di­ja kel­tais ga­ be­na­mų kro­vi­nių kri­ti­mas ir rugp­ jū­tį, nors tuo­met to­kių ei­lių kaip da­bar pa­sie­ny­je ne­bu­vo“, – pa­ste­ bė­jo A.Drun­gi­las. Jo nuo­mo­ne, uos­tas ei­les prie sie­nų ryš­kiau pa­jus­tų, jei jos tęs­ tų­si 3–4 mė­ne­sius. Di­des­nė da­lis

Vaiz­de­lis: Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je pra­va­žiuo­jan­čių tu­ris­ti­nių au­to­bu­sų ke­lei­viai ma­to ke­lis ki­lo­met­rus be­si­

drie­kian­čias į Lie­tu­vą no­rin­čių pa­tek­ti sunk­ve­ži­mių ei­les.

kro­vi­nių iš Ru­si­jos ar Bal­ta­ru­si­jos į Klai­pė­dos uos­tą ga­be­na­ma ge­le­ žin­ke­liais. Juo­se nė­ra jo­kių mui­ti­ nės ar pa­sie­nio pa­tik­ri­ni­mų su­tri­ ki­mų.

Di­des­nės ar ma­žes­nės ei­lės prie sie­nos su Ru­si­ja ar Bal­ta­ru­si­ja, anot A.Drun­gi­lo, su­si­da­ro jei ne kas­met, tai kas dve­ji me­tai tik­rai. Jo nuo­ mo­ne, ve­žė­jai pri­si­tai­ko, ir kro­vi­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

niai kaip rie­dė­jo, taip ir rie­da. Di­ des­nę ža­lą dėl ei­lių pa­sie­ny­je jau­čia Lie­tu­vos eks­por­tas ir im­por­tas, bet ne tran­zi­ti­niai kro­vi­niai, ku­rie ke­ liau­ja per Klai­pė­dos uos­tą.

Grai­kų krei­se­rio nuo­pel­nai

Menas: Graikų dailininko Sortirios Christidis (1858-1940) litografijoje

pavaizduotas „Georgios Averof“.

nuo­se, Vi­dur­že­mio jū­ro­je dau­giau kaip pu­sę am­žiaus ko­vo­ju­sį li­ni­ji­nį lai­vą „Wars­pi­te“, nors bu­vo siū­ly­ mų pa­vers­ti jį mu­zie­ju­mi. Pa­na­šiai pa­siel­gė tur­kai su sa­ vo šar­vuo­čiu „Ya­vuz“, ku­ris jiems tar­na­vo iki 1973 me­tų. Dau­ge­ lį pran­cū­zų, ita­lų, bu­vu­sios Aus­ trijos–Vengrijos im­pe­ri­jos lai­vų, pa­si­žy­mė­ju­sių mū­šiuo­se, ga­li­ ma iš­vys­ti tik pa­veiks­luo­se, se­no­ se nuo­trau­ko­se ar ki­no kro­ni­ko­se. Jų me­ta­las bu­vo rei­ka­lin­gas nau­ jiems lai­vams sta­ty­ti ar ki­tai ka­ri­ nei tech­ni­kai. Tarp iš­sau­go­tų šim­ta­me­čių ka­ri­ nių lai­vų, ko ge­ro, la­biau­siai ži­no­mi Cu­si­mos mū­šio (1905 m.) da­ly­viai – ru­sų krei­se­ris „Au­ro­ra“ ir ja­po­nų šar­vuo­tis „Mi­ka­sa“. Prie šios po­ ros rei­kė­tų pri­skir­ti ir grai­kų krei­ se­rį „Geor­gios Ave­rof“. Fi­lant­ro­po do­va­na

Įam­ži­no: krei­se­ris „Geor­gios Ave­rof“ ir jo va­do ad­mi­ro­lo P.Koun­tou­

rio­tis sta­tu­la Fa­li­ro įlan­kos pa­kran­tė­je.

Ve­nan­tas But­kus Pen­kis ka­rus ir du maiš­tus per­gy­ ve­nęs, šimt­me­tį at­šven­tęs grai­kų krei­se­ris „Geor­gios Ave­rof“ vis dar te­bė­ra ak­ty­vio­je tar­ny­bo­je. Ge­le­ži­nių monst­rų pa­li­kuo­nys

Gar­bin­go am­žiaus su­lau­kę bur­lai­ viai, ku­rių de­niuo­se ka­dai­se griau­

Ve­nan­to But­kaus ar­chy­vo nuo­tr.

dė­jo pa­būk­lai, vis dar puo­šia dau­ge­ lio uos­ta­mies­čių kran­ti­nes. Ta­čiau ge­le­ži­nių jū­ros monst­rų, ku­rie ko­ vė­si praė­ju­sio šimt­me­čio pra­džio­ je, be­veik ne­be­li­ko. Šve­dai neiš­sau­ go­jo dvie­jų pa­sau­li­nių ka­rų da­ly­vio šar­vuo­čio „Gus­tav V“, ku­ris bu­vo sta­to­mas fi­nan­siš­kai re­miant tau­ tie­čiams. Bri­tai su­pjaus­tė į me­ta­lo lau­žą At­lan­to ir In­di­jos van­de­ny­

Šian­dien į gi­lią eko­no­mi­nę kri­zę kri­tu­sių grai­kų rū­pes­tin­gai pri­žiū­ ri­mas is­to­ri­nis krei­se­ris bu­vo pra­ dė­tas sta­ty­ti 1910 me­tais Ita­li­jos mies­te Li­vor­ne. Jo kai­na bu­vo mi­li­ jo­nas sva­rų ster­lin­gų. Be to, sta­tyk­ la rei­ka­la­vo, kad lai­vo pir­kė­jas treč­ da­lį tos su­mos su­mo­kė­tų avan­su. Grai­ki­jos vals­ty­bi­nia­me iž­de to­ kių pi­ni­gų ne­bu­vo, ta­čiau tur­tin­ gas grai­kų vers­li­nin­kas ir fi­lant­ro­ pas Geor­gios Ave­rof (1815–1899) mir­da­mas pa­li­ko tes­ta­men­tą, pa­ gal ku­rį 20 pro­c. jo pa­li­ki­mo tu­rė­jo bū­ti ski­ria­ma grai­kų ka­ri­niam jū­ rų lai­vy­nui stip­ri­nti. Tie­sa, su są­ ly­ga, kad vie­nas nau­jau­sių lai­vų bus pa­va­din­tas jo var­du. Vyk­dant tas są­ly­gas ir bu­vo įsi­gy­tas nau­jas 140 met­rų il­gio, ge­rai gink­luo­tas krei­se­ris, ku­rio įgu­lą su­da­rė 670 žmo­nių. Maiš­tas dėl sū­rio

Iš sta­tyk­los nau­ja­sis krei­se­ris 1911 m. va­sa­rą pir­miau­sia iš­plau­kė į Di­

džią­ją Bri­ta­ni­ją da­ly­vau­ti Ang­li­jos ka­ra­liaus Jur­gio V ka­rū­na­ci­jos gar­ bei su­reng­ta­me lai­vų pa­ra­de. Lai­ vui va­do­va­vo ne­la­bai pa­ty­ręs ka­ri­ nin­kas, ku­ris už­pluk­dė krei­se­rį ant sek­lu­mos. Lon­do­ne besisvečiuojantiems grai­kų jū­rei­viams, bri­tai, no­rė­da­ mi pa­ro­dy­ti sa­vo vai­šin­gu­mą, pa­ siun­tė rink­ti­nius pa­tie­ka­lus, ku­rie su­kė­lė maiš­tą vos ne taip pat, kaip ru­sų šar­vuo­ty­je „Po­tiom­ki­nas“. Kal­ti­nin­ku ta­po de­li­ka­te­si­nis stil­ to­no sū­ris, ku­ris ne­daug kuo ski­ ria­si nuo rok­fo­ro. Grai­kų jū­ri­nin­ kai pa­si­pik­ti­no, kad juos mai­ti­na su­pe­li­ju­siais pro­duk­tais. Lai­vo va­

Gar­bin­go am­žiaus su­lau­kę bur­lai­ viai, ku­rių de­niuo­ se ka­dai­se griau­dė­ jo pa­būk­lai, vis dar puo­šia dau­ge­lio uos­ ta­mies­čių kran­ti­nes.

das ne­su­ge­bė­jo nu­ra­min­ti įsi­siau­ tė­ju­sios ko­man­dos, ir apie tai bu­ vo pra­neš­ta Atė­nams. Jį pa­keis­ti iš Grai­ki­jos at­vy­ko au­to­ri­te­tin­ gas pir­mo­jo ran­go ka­pi­to­nas Pav­ los Koun­tou­rio­tis (1855–1935). Jis įve­dė tvar­ką lai­ve ir par­pluk­dė jį į Grai­ki­ją. Pen­kių ka­rų da­ly­vis

1912 me­t ų pa­bai­go­je pra­s i­d ė­jo Pir­ma­sis Bal­ka­nų ka­ras. Krei­se­ ris „Geor­gios Ave­rof“ pa­si­žy­mė­ jo dvie­juo­se mū­šiuo­se. Jų me­tu Os­m a­n ų im­p e­r i­jos ka­ro lai­v y­ nui bu­vo su­duo­tas triuš­ki­namas smū­gis, ir vie­nas pa­ts lai­vas už­ blo­ka­vo Dar­da­ne­lų są­siau­rį. Iki 1919 me­tų, kol Eu­ro­po­je pa­ga­liau

įsi­vy­ra­vo tai­ka, krei­se­ris „Geor­ gios Ave­rof“ da­ly­va­vo net ke­tu­ riuo­se ka­ruo­se, ku­rie vy­ko Bal­ ka­nų re­gio­ne. Jiems pa­si­bai­gus, krei­se­ris bu­vo mo­der­ni­zuo­tas, o jo va­das P.Koun­tou­rio­tis, ku­riam bu­vo su­teik­tas ad­mi­ro­lo laips­nis, ta­po Grai­ki­jos Res­pub­li­kos pre­zi­ den­tu. Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras bu­ vo jau penk­tas grai­kų krei­se­rio są­ skai­to­je. 1941 me­tais vo­kie­čiams įsi­ver­žus į Grai­ki­ją, „Geor­gios Ave­ rof“ įgu­la ne­pak­lu­so sa­vo va­do­vy­ bės įsa­ky­mui nu­skan­din­ti krei­se­rį ir nu­plau­kė į Alek­sand­ri­ją. Vė­liau ang­lai jį nu­siun­tė pa­tru­liuo­ti į In­ di­jos van­de­ny­ną. Po Atė­nų iš­va­da­ vi­mo krei­se­ris, be­je, va­do­vau­ja­mas jau mi­nė­to ad­mi­ro­lo sū­naus, par­ ga­be­no į tė­vy­nę emig­ra­ci­jo­je bu­vu­ sią Grai­ki­jos vy­riau­sy­bę. Pa­ver­tė mu­zie­ju­mi

Iki 1954 me­tų krei­se­ry­je bu­vo dis­lo­kuo­tas Grai­ki­jos ka­ri­nio jū­ rų lai­vy­no šta­bas. Šta­bą per­kė­lus ki­tur, lai­vas be­veik 20 me­tų iš­sto­ vė­jo Grai­ki­jos ka­ri­nio jū­rų lai­vy­ no ba­zė­je Po­ro­so sa­lo­je. Įver­ti­ nant krei­se­rio nuo­pel­nus dvie­jų Bal­ka­no ka­rų ir Pir­mo­jo pa­sau­li­ nio ka­ro metu, bu­vo nu­tar­ta pa­ vers­ti jį plau­kio­jan­čiu mu­zie­ju­mi, ku­ris ska­tin­tų is­to­ri­nę grai­kų kon­ so­li­da­ci­ją, pri­min­tų grai­kų jū­ri­nes tra­di­ci­jas. Da­bar krei­se­ris „Geor­gios Ave­ rof“ sto­vi prie kran­ti­nės Fa­li­ro įlan­ko­je ne­to­li Atė­nų. Lai­vas vis dar lai­ko­mas esan­tis ak­ty­vio­je ka­ ri­nio jū­rų lai­vy­no tar­ny­bo­je. Ja­me kiek­vie­ną ry­tą pa­ke­lia­mas ad­mi­ ro­lo vim­pe­las. Kiek­vie­nas Grai­ki­ jos ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no lai­vas, pra­ plauk­da­mas pro krei­se­rį, ati­duo­da pa­gar­bą. Moks­lei­viams, o vi­siems ki­tiems – na­cio­na­li­nių šven­čių die­no­mis lai­vo-mu­zie­jaus lan­ky­ mas yra ne­mo­ka­mas.

15

pirmadienis, spalio 7, 2013

pasaulis Pa­ta­rė ­ pail­sė­ti

Su­lai­kė ­ „ken­kė­jus“

Grą­žins ­ į dar­bą

Ar­gen­ti­nos pre­zi­den­tei Cris­ ti­nai Fernán­dez gy­dy­to­jai nu­ ro­dė mė­ne­sį pail­sė­ti dėl krau­ jo iš­si­lie­ji­mo po kie­tuo­ju sme­ ge­nų dan­ga­lu. 60-me­tė pre­zi­ den­tė pa­ty­rė sme­ge­nų trau­mą rugp­jū­čio mė­ne­sį. Gy­dy­to­jai ap­ti­ko krau­jos­ru­vą tarp sme­ ge­nų dan­ga­lų, ku­ri su­si­da­ro dėl smar­kaus smū­gio į gal­vą.

Ira­ne, pa­sak ša­lies pa­rei­gū­ nų, bu­vo su­lai­ky­ti ke­tu­ri as­ me­nys, įta­ria­mi ken­kę vie­ nam bran­duo­li­niam ob­jek­tui. Tai pa­reiš­kė Ato­mi­nės ener­ ge­ti­kos or­ga­ni­za­ci­jos va­do­ vas Ali Ak­ba­ras Sa­le­hi. Tie­sa, ne­pa­tiks­lin­ta, kaip su­lai­ky­tie­ ji „ken­kė“. Kol kas, pa­sak pa­ rei­gū­nų, at­lie­ka­mas ty­ri­mas.

Pen­ta­go­nas pra­ne­šė grą­žin­ sian­tis į dar­bą dau­gu­mą iš 350 tūkst. JAV Gy­ny­bos de­par­ta­ men­to ci­vi­lių dar­buo­to­jų, iš­ leis­tų ne­mo­ka­mų ato­sto­gų dėl vi­suo­ti­nio fe­de­ra­li­nių ins­ti­tu­ci­ jų veik­los su­stab­dy­mo. Ci­vi­liai Pen­ta­go­no dar­buo­to­jai su­da­ro be­veik pu­sę iš maž­daug 800 tūkst. fe­de­ra­li­nių tar­nau­to­jų.

Bi­jo­ti per vė­lu

JAV spe­cia­lio­sios pa­jė­gos šeš­ta­die­ nį slap­ta smo­gė dviem ka­ri­niams tai­ki­niams Af­ri­ko­ je. Vie­nas rei­das su­ reng­tas So­ma­ly­je, ki­tas – Li­bi­jo­je. Šios ša­lies sos­ti­nės Tri­ po­lio vie­no­je gat­ vių su­lai­ky­tas įta­ ria­mas te­ro­ris­tas.

Si­ri­jos pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­ sa­das, duo­da­mas in­ter­viu Vo­kie­ ti­jos dien­raš­čiui „Der Spie­gel“, pa­ reiš­kė, kad „Va­ka­ruo­se juo kaž­ko­ dėl pa­si­ti­ki­ma ma­žiau nei „Al Qae­ dos“ te­ro­ris­tais“.

Slap­ta: JAV spe­cia­lio­sios pa­jė­gos Li­bi­jo­je ir So­ma­ly­je su­ren­gė du rei­dus.

AFP nuo­tr.

Vie­ną su­čiu­po, ki­tas pa­bė­go Du slap­ti rei­dai

Pa­sak ži­niask­lai­dos, JAV pa­jė­goms pa­vy­ko Tri­po­ly­je su­lai­ky­ti aukš­to ran­go „Al Qae­dos“ ko­vo­to­ją Abu Ana­są al Li­by. Ki­ta ope­ra­ci­ja bu­vo su­reng­ ta prieš So­ma­ly­je vei­kian­čios is­ la­mis­tų gru­puo­tės „Al Sha­baab“ ly­de­rio na­mus Ba­ra­vos uos­ta­ mies­ty­je. Tie­sa, or­ga­ni­za­ci­jos, ku­ ri pri­siė­mė at­sa­ko­my­bę už Ke­ni­ jo­je esan­čio „West­ga­te“ pre­ky­bos cent­ro už­puo­li­mą, va­do­vo su­čiup­ ti ne­pa­vy­ko, nors bu­vo nu­kau­ti ke­li „Al Sha­baab“ na­riai. Mi­si­ja bu­vo nu­trauk­ta, kai spe­ cia­lių­jų pa­jė­gų ka­riai su­si­dū­rė su ar­šiu pa­si­prie­ši­ni­mu. „Rei­das Ba­ra­vo­je bu­vo nu­ma­ ty­tas prieš sa­vai­tę“, – sa­kė vie­ nas at­skleis­ti var­do ne­pa­no­ręs JAV sau­gu­mo pa­rei­gū­nas. – Pla­nuo­ta su­gau­ti aukš­tus „Al Sha­baab“ va­ do­vus po ata­kos Ke­ni­jo­je.“ „Al Sha­baab“ pa­tvir­ti­no, kad į jų kont­ro­liuo­ja­mą mies­tą jū­ra at­ plau­kė „bal­tų­jų ka­rei­vių“, ta­čiau pri­dū­rė, jog ko­vo­to­jams pa­vy­ko at­rem­ti puo­li­mą. „Al Sha­baab“ at­sto­vas Ab­du­ la­zi­zas Abu Mu­sa­bas sa­kė, kad „žlu­gu­siam“ štur­mui pa­plū­di­

my­je va­do­va­vo Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ir Tur­ki­ja. Lon­do­nas pa­nei­gė bet ko­kį da­ ly­va­vi­mą to­je ope­ra­ci­jo­je. Tur­ki­ ja taip pat pa­nei­gė pa­si­ro­džiu­sius pra­ne­ši­mus, kad ša­lies pa­jė­gos da­ ly­va­vo JAV ko­man­do­sų rei­de So­ ma­ly­je. „Mes vi­siš­kai nei­gia­me tuos kal­ti­ni­mus“, – sa­kė vie­nas Tur­ ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nas.

„Al Sha­baab“ pa­tvir­ ti­no, kad į jų kont­ro­ liuo­ja­mą mies­tą jū­ ra at­plau­kė „bal­tų­jų ka­rei­vių“. Ryž­to ne­pra­ra­do

A.A.al Li­by JAV ieš­ko­jo se­niai. Ma­no­ma, kad šis as­muo ga­lė­jo pri­si­dė­ti prie 1998 m. teroro ak­ tų vykdymo Ke­ni­jo­je ir Tan­za­ni­ jo­je prie JAV am­ba­sa­dų. Per tas ata­kas žu­vo dau­giau nei 200 žmo­nių. A.A.al Li­by bu­vo įtrauk­tas JAV Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų

biu­ro (FTB) ieš­ko­miausių as­me­nų są­ra­šą. Už jį bu­vo siū­lo­mas 5 mln. do­le­rių at­ly­gis. JAV dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Joh­ nas Ker­ry sa­kė, kad „Jung­ti­nės Vals­ti­jos ne­pra­ra­do ryž­to me­džio­ ti te­ro­ris­tus“. „Mes ti­ki­mės, kad da­bar aki­ vaiz­du, jog JAV nie­ka­da neat­si­sa­ kys sa­vo pa­stan­gų per­se­kio­ti už te­ro­ro ak­tus at­sa­kin­gus as­me­nis, – sa­kė jis. – Tie „Al Qae­dos“ ir ki­ tų or­ga­ni­za­ci­jų na­riai ga­li pa­bėg­ti, bet ne­ga­li pa­si­slėp­ti.“

A.A.al Li­by: fak­tai ir kal­ti­ni­mai

Me­džiok­lė tę­sia­si

Niu­jor­ko teis­mo pro­ku­ro­rai ma­

Pa­sak A.A.al Li­by ap­lin­kos, Tri­po­ ly­je jį suė­mė ge­rai gink­luo­ti bal­tie­ ji ka­riš­kiai. Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad bėg­ lio au­to­mo­bi­lį ap­su­po trys ma­ši­ nos. Vie­nas ka­rys iš­dau­žė A.A.al Li­by au­to­mo­bi­lio lan­gą, ta­da gra­ sin­da­mas gink­lu iš­trau­kė te­ro­ris­tą lau­kan ir sku­biai pa­si­ša­li­no. Kaip tvir­ti­no pa­grob­to­jo žmo­na, vy­rą iš­si­ve­žė už­sie­nie­čiai ka­riš­kiai iš spe­cia­lių­jų pa­jė­gų. JAV ka­riuo­me­nė pa­tvir­ti­no, kad vy­riš­kis bu­vo su­lai­ky­tas, iden­ti­fi­ kuo­tas ir tuč­tuo­jau iš­ga­ben­tas iš Li­bi­jos.

Gi­mė 1964 m. ko­vo 30 d. Tri­po­ly­

O.bin La­de­no nu­žu­dy­mo bu­vo pa­skelb­ tas „Al Qae­dos“ va­do­vu. Ma­no­ma, kad A.al Za­wa­hi­ri ga­lė­jo pri­si­dė­ti prie rug­sė­ jo 11-osios ata­kų JAV or­ga­ni­za­vi­mo. Už jo gal­vą JAV siū­lo 25 mln. do­le­rių at­ly­gį. Sai­fas al Ade­las. Ko­vo­jo su SSRS pa­

jė­go­mis Af­ga­nis­ta­ne, bu­vo O.bin La­ de­no ap­sau­gos va­das. Ma­no­ma, kad ga­lė­jo pri­si­dė­ti prie Egip­to pre­zi­den­to An­wa­ro Sa­da­to nu­žu­dy­mo 1981 m. Nas­se­ras Ab­du­las Ka­ri­mas al Wu­

hays­hi. Bu­vo as­me­ni­nis O.bin La­de­no sek­re­to­rius. Jis lai­ko­mas Ara­bi­jos pu­ sia­sa­lio „Al Qae­dos“ (AQAP) ly­de­riu. AQAP, pa­sak JAV ko­vos su te­ro­riz­mu pa­rei­gū­nų, yra vie­na ak­ty­viau­siai vei­ kian­čių „Al Qae­dos“ pa­da­li­nių.

Jei aš ko nors bi­jo­ čiau, se­niai bū­čiau pa­li­kęs Si­ri­ją.

je, Li­bi­jo­je. Dar ži­no­mas kaip Na­zi­ has Ab­du­las Ha­me­das al Ru­qai. Ma­no­ma, kad prie „Al Qae­dos“

pri­si­jun­gė praė­ju­sio am­žiaus pa­ sku­ti­nia­ja­me de­šimt­me­ty­je. Yra ga­vęs po­li­ti­nį prie­globs­tį

Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. 2011 m. Li­bi­jo­je vyks­tant ka­rui

grį­žo į tė­vy­nę. no, kad A.A.al Li­by yra su­si­jęs su 1998 m. spro­gi­mais Ke­ni­jo­je ir Tan­ za­ni­jo­je. FTB bu­vo pa­skel­bęs jį vie­nu ieš­

ko­miau­sių pa­sau­lio te­ro­ris­tų. Už jį siū­ly­ta 5 mln. do­le­rių pre­mi­ja.

Pa­sak Pen­ta­go­no, rei­das bu­vo su­ reng­tas su Li­bi­jos val­džios ži­nia. Pas­ta­ruo­ju me­tu JAV spe­cia­lio­ sios pa­jė­gos ak­ty­viai gau­do te­ro­ ris­tus po vi­są pa­sau­lį. 2011 m. Pa­ kis­ta­ne per vie­ną slap­tų ope­ra­ci­jų bu­vo nu­kau­tas „Al Qae­dos“ va­das Osa­ma bin La­de­nas. BBC, BNS inf.

Ieš­ko­mi „Al Qae­dos“ va­do­vai Ay­ma­nas al Za­wa­hi­ri. 2011 m. po

B.al As­sa­das kar­to­jo, kad „su­ki­lė­ liai – te­ro­ris­tai“, „Va­ka­rai me­luo­ja“, o „jis ban­do ša­ly­je at­kur­ti tvar­ką“. Taip pat Si­ri­jos va­do­vas pa­nei­ gė, kad pa­nau­do­jo che­mi­nį gink­lą prieš sa­vo ša­lies gy­ven­to­jus. „Mes ne­nau­do­jo­me che­mi­nio gink­lo. Tai klai­di­nan­ti in­for­ma­ ci­ja. Ta­čiau ma­ne jūs vaiz­duo­ja­te kaip žmo­gų, ku­ris žu­do sa­vo žmo­ nes“, – pik­ti­no­si B.al As­sa­das. Pa­ sak jo, Jung­ti­nių Tau­tų ata­skai­ta apie che­mi­nio gink­lo pa­nau­do­ji­ mą Si­ri­jo­je jam ke­lia abe­jo­nių. Jis ap­kal­ti­no su­ki­lė­lius, kad šie nau­ do­jo za­ri­no du­jas.

pa­lai­ko ry­šius su Ira­nu. 2003 m. Ira­ne Abou Mos­sa­bas Ab­de­lis Wa­dou­das. jis bu­vo su­lai­ky­tas, ta­čiau, pa­sak neo­fi­ Jis yra Is­la­miš­ko­jo Mag­ri­bo „Al Qae­ cia­lių šal­ti­nių, 2011 m. pa­leis­tas. dos“ (AQIM) va­das. Jo va­do­vau­ja­ma Ma­tiu­ras Reh­ma­nas. Lai­ko­mas „Al or­ga­ni­za­ci­ja pri­siė­mė at­sa­ko­my­bę už Qae­dos“ iš­puo­lių pla­nuo­to­ju. Ma­no­ma, dau­gy­bę iš­puo­lių Šiau­rės Af­ri­ko­je. kad yra su­si­jęs su 2002 m. įvy­ku­siu „Wall Kha­li­das al Ha­bi­bas. Ma­no­ma, kad Ad­na­nas el Shuk­ri­ju­mah. Ma­no­ma, Street Jour­nal“ žur­na­lis­to Da­nie­lio Pear­lo yra ki­lęs iš Ma­ro­ko ar­ba Egip­to. Jis kad šis „Al Qae­dos“ ly­de­ris at­sa­kin­gas už pa­gro­bi­mu ir nu­žu­dy­mu Pa­kis­ta­ne. 2005 m. va­do­va­vo „Al Qae­dos“ pa­jė­ Af­ga­nis­ta­no ri­bų įvyk­dy­tas ope­ra­ci­jas. Jis Ada­mas Ga­dah­nas. Užau­go Ka­li­for­ni­ goms Af­ga­nis­ta­ne. 2006 m. pra­neš­ta, yra gy­ve­nęs Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se. Už jo jos vals­ti­jo­je. Ta­čiau šiuo me­tu yra lai­ko­ kad K.al Ha­bi­bas žu­vo per JAV oro ant­ gal­vą JAV siū­lo 5 mln. do­le­rių pre­mi­ją. mas vie­nu svar­biau­sių „Al Qae­dos“ pro­ skry­dį, ta­čiau Pa­kis­ta­no sau­gu­mo tar­ ny­bos šios in­for­ma­ci­jos ne­pat­vir­ti­no. Mus­ta­fa Ha­mi­das. Ma­no­ma, kad pa­gan­di­nin­kų. 1998 m. iš­vy­ko iš JAV.

„Mes esa­me vi­siš­kai skaid­rūs. Tarp­tau­ti­niai eks­per­tai ga­li pa­tek­ ti į vi­sas vie­tas, į ku­rias no­ri. Mū­sų vy­riau­sy­bė su­tei­kia vi­są in­for­ma­ci­ ją. Kol ne­bus su­nai­kin­ti, che­mi­niai gink­lai bus griež­tai kont­ro­liuo­ja­ mi“, – ža­dė­jo Si­ri­jos pre­zi­den­tas. Kar­tu jis pa­žė­rė kri­ti­kos tarp­ tau­ti­nei bend­ruo­me­nei. „Man at­ ro­do, kad Va­ka­rai ma­ni­mi ma­žiau pa­si­ti­ki nei „Al Qae­da“, – iro­ni­za­ vo B.al As­sa­das. Ko­men­tuo­da­mas JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos pa­reiš­ki­mus jis pa­brė­žė, kad „JAV ly­de­ris me­luo­ja“. „Ru­si­ja ge­ro­kai la­biau su­pran­ ta mū­sų si­tua­ci­ją“ , – sa­kė B.al As­ sa­das. Vo­kie­ti­jai jis pa­siū­lė tar­pi­nin­ kau­ti spren­džiant konf­lik­tą. „La­bai no­rė­čiau, kad jū­sų ša­lies at­sto­vų at­vyk­tų į Si­ri­ją ir ga­lė­tu­ me dis­ku­tuo­ti“, – sa­kė Si­ri­jos va­ do­vas. Pak­laus­tas, ar ga­li­ma ban­dy­ ti de­ry­bo­mis iš­spręs­ti kri­zę, B.al As­sa­das at­rė­žė: „De­rė­tis su su­ki­ lė­liais? Ne. Tik­ro­ji po­li­ti­nė opo­zi­ ci­ja ne­tu­ri sa­vo ka­riuo­me­nės.“ Ga­liau­siai B.al As­sa­das pri­pa­ži­ no, kad pa­da­rė klai­dų. „Kiek­vie­ nas žmo­gus da­ro klai­dų. Pre­zi­den­ tas ir­gi. Nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad pa­da­rė vis­ką, kas įma­no­ma“, – sa­ kė Si­ri­jos va­do­vas. Pak­laus­tas, ar ne­bi­jo dėl sa­vęs pa­ties, B.al As­sa­das at­sa­kė: „Jei aš ko nors bi­jo­čiau, se­niai bū­čiau pa­ li­kęs Si­ri­ją.“ „Der Spie­gel“ inf.

16

pirmadienis, spalio 7, 2013

sportas

Žinomi „Neptūno“ varžovai

Sezonas pradėtas pergale Rungtynių statistika

Barselonoje (Ispanija) ištraukti 2013-2014 metų sezono Europos taurės krepšinio turnyro burtai, po kurių paaiškėjo Klaipėdos „Neptūno“ komandos varžovai pirmajame etape.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalininkai klaipėdiečiai H grupėje rungtyniaus su Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija), Stambulo „Bešiktaš“ (Turkija), Atėnų „Panionios“ (Graikija), Kragujevaco „Radnički“ (Serbija) ir Loimos „Bisons“ (Suomija) komandomis. Pirmąsias rungtynes „Neptūnas“ žais Suomijoje. Spalio 23 d. Klaipėdoje priims vienus iš grupės favoritų – turkus. Vėliau Kazio Maksvyčio auklėtiniai rungtyniaus Atėnuose. Ketvirtosios rungtynės – namie su serbais, o pirmasis ratas bus baigtas Sankt Peterburge. Liublianos „Union Olimpija“ (Slovėnija) klubas su buvusiu „Neptūno“ krepšininku Deividu Gailiumi C grupėje kovos su Varezės „Cimberio“ (Italija), Valensijos „Basket“ (Ispanija), Vilerbano ASVEL (Prancūzija), Ulmo „Ratiopharm“ (Vokietija) bei Paryžiaus „Levallois“ (Prancūzija) krepšininkais. D grupę sudarys klaipėdiečio Donato Zavacko ir Beno Veikalo Bonos „Telekom Baskets“ (Vokietija) komanda, Berlyno „Alba“ (Vokietija), Saragosos CAI (Ispanija), Romos „Virtus“ (Italija), Monso Eno „Belfius“ (Belgija) ir Gravlino-Diunkerko BCM (Prancūzija) ekipos. Ramūno Butauto treniruojamas Latvijos čempionas Rygos VEF klubas su Tomu Delininkaičiu iš Klaipėdos pateko į G grupę su Kazanės „Unics“ (Rusija), Bandirmos „Banvit“ (Turkija), Haifos „Maccabi“ (Izraelis), Skopjės „MZT Aerodrom“ (Makedonija) ir Talino „Kalev-Cramo“ (Estija) krepšininkais. Kęstučio Kemzūros ugdomam Nymburko ČEZ (Čekija) klubui A grupėje teko Kantu „Pallacanestro“ (Italija), Le Mano „Sarthe Basket“ (Prancūzija), Ostendės „Telenet“ (Belgija), Zagrebo „Cibona“ (Kroatija) bei Kvakenbriuko „Artland Dragons“ (Vokietija) krepšininkai. Bilbao „Basket“ (Ispanija) komanda su Antanu Kavaliausku pateko į B grupę kartu su Zagrebo „Cedevita“ (Kroatija), Sasario „Dinamo“ (Italija), Šarlerua „Belgacom Spirou“ (Belgija), Šalono „Elan“ (Prancūzija) ir Oldenburgo „EWE Baskets“ (Vokietija) ekipomis. Rimo Kurtinaičio treniruojamas Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) penketukas E grupėje varžysis su Izmiro „Pinar Karsiyaka“ (Turkija), Jeruzalės „Hapoel“ (Izraelis), Aleksandrovaco „Igokea“ (Bosnija ir Hercegovina), Sofijos „Lucoil Academic“ (Bulgarija) bei Ploješčio „CSU Asesoft“ (Rumunija) atstovais. Varžybos prasidės spalio 15 dieną ir baigsis gruodžio 18-ąją. Trys geriausios kiekvienos grupės komandos pateks į antrąjį Europos taurės vyrų krepšinio turnyro etapą. „Klaipėdos“ inf.

„Nafta-Universitetas“ – „Palanga“ 92:59 (17:17, 27:12, 21:20, 27:10). D.Matutis 14, V.Chodosovskis 12, V.Tarolis 11, T.Maželis, M.Grigaitis po 9, M.Airošius 8, A.Montrimavičius 7, L.Jonuška, H.Venskus, G.Sakalas po 6, D.Norkus 4/R.Biliartas 14, I.Pavilonis 13, K.Jonuška 10, T.Jonelis 9. „Žalgiris-2“ – „Nafta-Universitetas“ 87:78 (26:12, 22:25, 24:18, 15:23). J.Tamulis 24, D.Tarolis 16, L.Lekavičius 15, N.Barauskas 14, A.Kojenecas 14, R.Ulvydas, I.Fiodorovas po 2/V.Chodosovskis 17), D.Anužis 16, T.Maželis 14, D.Norkus 12, G.Sakalas 5, A.Montrimavičius 4, M.Grigaitis, M.Airošius po 3, V.Tarolis, L.Jonuška po 2.

Kiti rezultatai

Persvara: klaipėdiečiai, akivaizdžiai pranokę palangiškius, dažnai šeimininkavo prie jų krepšio. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Naftos-Universiteto“ krepšininkai nori kuo greičiau užmiršti praėjusį sezoną, per kurį laimėjo vos keletą rungtynių. Ir jiems tai sekasi – laimėjo jau pirmąsias 2013–2014 metų Nacionalinės krepšinio lygos varžybas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

33 taškų skirtumu – 92:59 sutriuškinta ne kokia nors pilka komanda, o pastaraisiais metais tarp stipriausių šalies ekipų Lietuvos krepšinio lygoje žaidusi „Palanga“. Vėl į klubą grįžusio vyriausiojo trenerio Ryčio Vaišvilos vadovaujami klaipėdiečiai pergalingą šuolį atliko antrąjį kėlinį, kurį laimėję 27:12, ir ilsėtis išėjo pirmaudami 44:29. Po pertraukos kurorto krepšininkams pavyko sustabdyti šeimininkus, tačiau per paskutinią-

sias dešimt minučių studentai vėl siautė, laimėję paskutinį ketvirtį 27:10. Klaipėdiečiai akivaizdžiai laimėjo kovą po krepšiais dėl atšokusių kamuolių (58:39) ir gerokai rečiau klydo (10:21). Pergalinga nuotaika pabjuro kitądien Kaune. Uostamiesčio ekipa neatsilaikė prieš bronzos medalininkus – „Žalgirio“ dublerius, pralaimėjusi jiems 78:87. „Žalgiris-2“ krepšininkai nuo pirmųjų minučių užkūrė pirtį. Gana kaitrią – 17:2. Ypač pasistengė „Naftos-Universiteto“ ekipoje žaidžiančio

Valento Tarolio brolis Donatas, neseniai dar gynęs Klaipėdos V.Knašiaus krepšinio mokyklos garbę, o šią vasarą su šalies jaunimo rinktine planetos pirmenybėse tapęs prizininku. Iš Gargždų kilusio krepšininko sąskaitoje – 16 taškų. Antrąjį kėlinį svečiams pavyko sumažinti skirtumą iki 7 taškų – 30:37, tačiau kauniečiai vėl atitolo – 48:37. Po pertraukos „Nafta-Universitetas“ dar kartą priartėjo – 44:50. „Žalgiris-2“ krepšininkai neleido gimti kulminacijai, pabėgę į priekį 63:45.

Molėtų „Tiumenas-Ežerūnas“ – Plungės „Olimpas“ 77:71, „Trakai“ – „Mažeikiai“ 76:59, Joniškio „Delikatesas“ – Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ 70:77, Birštono „Jazz-KTU“ – Šakių „Zanavykas“ 78:67, „Šilutė“ – „VilniusMRU“ 63:61, „Radviliškis-Juodeliai“ – Jonavos „Petrochema“ (buv. „Triobet“) 70:76, „Mažeikiai“ – „Šilutė“ 82:67, „Vilnius-MRU“ – „Tiumenas-Ežerūnas“ 63:82, „Olimpas“ – „Jazz-KTU“ 83:95, „Sūduva-Mantinga“ – „Radviliškis-Juodeliai“ 84:61, „Palanga“ – „Trakai“ 58:80, „Zanavykas“ – „Delikatesas“ 64:88.

Per paskutiniąsias minutes klaipėdiečiai sumažino skirtumą iki vienaženklio skaičiaus, bet išsigelbėti nepavyko. Uostamiesčio ekipoje vienas rezultatyviausių buvo į komandą grįžęs Deividas Anužis. Jis pelnė 16 taškų ir gerai dirigavo atakoms, atlikęs 6 rezultatyvius perdavimus. Prieš čempionatą gynėjas matavosi kitos ekipos marškinėlius, tačiau galiausiai vėl grįžo į savo gimtą klubą. Spalio 11 d. „Nafta-Universitetas“ rungtyniaus Mažeikiuose su NKL čempionais „Mažeikiais“, o 12 d. vyks į Trakus, kur Klaipėdos žaidėjų lauks „Trakai“.

Įveiktas „Tauras“ Česlovas Kavarza „Atlanto“ futbolininkai į savo sąskaitą Lietuvos futbolo A lygos čempionate įsirašė dar tris taškus. Vakar klaipėdiečiai palaužė itin nesėkmingai pirmenybėse rungtyniaujančią „Tauro“ vienuolikę 3:0.

Su 61 tašku Konstantino Sarsanijos auklėtiniai sutvirtino poziciją kovoje dėl sidabro medalių. Ypač palankiai baigėsi šeštadienio susitikimas Marijampolėje, kur „Sūduva“ (53 taškai) ir Panevėžio „Ekranas“ (57 taškai) sužaidė lygiosiomis 0:0. Vilniaus „Žalgiris“ kukliu skirtumu 1:0 įveikė Alytaus „Dainavą“.

Stipresni: vakar klaipėdiečiai (geltoni marškinėliai) ketvirtą kartą šiame čempionate įveikė Tauragės futbo-

lininkus.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

23

pirmadienis, spalio 7, 2013

įvairenybės

Bibliotekoje skambės nauja senoji muzika Šiandien 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos renginių salėje vyks nemokamas senosios muzikos ansamblio „Affectus“ (Vilnius) koncertas „Nauja senoji muzika“.

Senosios muzikos ansamblis „Affectus“ susibūrė 2004-aisiais. Tai viena iš tų retų Lietuvos muzikinių grupių, kurios nariai nuosekliai domisi XVII–XVIII a. Europos muzika ir ją groja istoriniais instrumentais. Ansamblio nariai – Rima Švėgždaitė (barokinis smuikas), Vytenis Giknius (skersinė barokinė fleita, kornetas), Vaiva

Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas), Roma Jaraminaitė (barokinė violončelė) entuziastingai gilinasi į istorinės muzikos atlikimo niuansus, reguliariai stažuojasi pas žinomus Europos lektorius bei atlikėjus, tokius kaip R.Palacios (Meksika), Markku LuolajanasMikkola (Suomija), Raineris Zipperlingas (Vokietija), Edgardo Campusas (Paryžius), Imbi Tarum (Estija), Michele Barchi (Italija), Nicola Cumeris (Bazelis) ir kiti. Koncertui Klaipėdoje „Affectus“ parinko programą, apimančią daugiau nei šimtmečio laikotarpį – italų, vokiečių ir anglų kompozito-

rių kūrinius. Senosios muzikos ansamblis pagros muzikinių naujienų iš XVII a. Italijos: kūrinius atliks moderniais to meto instrumentais – kornetu ir smuiku. Ir palyginimui paruošė keletą XVIII a. kompozicijų, parašytų tuomet madingiems baroko instrumentams – skersinei baroko fleitai (traversui), smuikui ir basso continuo grupei. Įdomu, kad kornetas (arba cinkas), buvęs svarbiausias solinis pučiamasis instrumentas XVII a. Italijoje, XVIII a. beveik išnyko, tapo senamadiška atgyvena, užleidusia vietą barokiniam obojui bei skersinei baroko fleitai (traversui). To

meto muzika patyrė net keletą didžiulių pasikeitimų: atsirado opera, vietoje daugiabalsės polifonijos imta naudoti solinį balsą su pritarimu, instrumentinėje muzikoje – naujus retorikos ir improvizacijos principus. „Vis iš naujo atrandame, kad progreso idėja muzikai netinka. Keičiasi grožio bei įtaigumo suvokimas, keičiasi muzikinė kalba. Tačiau užmiršti kūriniai labai dažnai suskamba ne kaip beviltiškas retro, o kaip įdomios ir geros naujienos. Jomis ir norime dalytis su klausytojais“, – intrigavo „Affectus“ ansambliečiai. „Klaipėdos“ inf.

kryžiažodis

niais instrumentais.

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Baltos lankos“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame G.Simenon knygą „Megrė ir žmogžudystė prie upės“.

G.Simenon. „Megrė ir žmogžudystė prie upės“. Pliaupiant lietui ir tvyrant rūkui upių uosto arklidėje netoli šliuzo nr. 14. randamas madingais drabužiais vilkinčios moters lavonas. Kas ji ir kaip tokioje vietoje atsidūrė? Tai, rodos, neįmenama paslaptis, bet atplaukia sero Volterio Lempsono jachta ir paaiškėja, kad velionė – ponia Meri Lempson. Įtarimai išsyk krinta ant abejingo jos vyro. Kol narpliojama ši byla, kanale randamas sero Lempsono kompaniono lavonas... Prieš komisaro Megrė akis atsiveria aistrų kupinas uosto gyvenimas, ir jis netrunka savęs paklausti, ar Meri Lempson – tikrai Meri Lempson?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Autentika: „Affectus“ groja istori-

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 15 d.

Avinas (03 21–04 20). Diena palankesnė ramesnei veiklai. Veiksmingiausi bus taikūs problemų sprendimo būdai, šturmu mažai ką laimėtumėte, be to, veltui iššvaistytumėte energiją. Prašykite, ir būsite išklausyti. Jautis (04 21–05 20). Visais klausimais stenkitės turėti savo nuomonę, tik nepirškite jos įkyriai. Daugiau dėmesio skirkite šeimai. Su vaikais stenkitės susitarti gražiuoju, motyvuokite savo prašymus. Dvyniai (05 21–06 21). Kuo mažiau reaguokite į aplinkinių nuotaikas – stenkitės būti atlaidūs, korektiški, bet tvirti. Nesileiskite išmušami iš vėžių, neprisiimkite svetimų darbų. Vakare sulauksite ramybės. Vėžys (06 22–07 22). Planus gali suardyti netikėtos kliūtys. Nesinervinkite – verčiau ramiai palaukite, kol aplinkybės pasikeis į gerą pusę. Ginčai su sutuoktiniu gali baigtis visišku nesusipratimu. Liūtas (07 23–08 23). Venkite avantiūrų, rizikingų finansinių operacijų, neskubinkite įvykių. Būdami itin patiklūs rizikuojate įsivelti į abejotinus reikalus. Atidžiau pasirašinėkite dokumentus. Mergelė (08 24–09 23).Tvarkos, aiškumo, teisingumo diena. Laikykitės prisiimtų įsipareigojimų, nelaužykite duoto žodžio. Būkite principingi. Dvasinės atgaivos, ramybės ieškokite šeimoje ar tarp artimų draugų. Svarstyklės (09 24–10 23). Itin svarbu mokėti atsipalaiduoti, nereaguoti asmeniškai į jums išsakytas pastabas. Venkite skubotų, emocijų padiktuotų sprendimų. Atsargiau aiškinkitės santykius su žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Atsargiau priiminėkite atsakingus sprendimus, prieš kirpdami devynis kartus pamatuokite. Darbus stenkitės dirbti iš širdies. Galimos naujos, įdomios pažintys. Šaulys (11 23–12 21). Visą dieną jausite laiko trūkumą. Atradęs laisvą minutę pamąstykite, ar ne per daug darbų ir pareigų prisiėmėte. Bent vakare pasistenkite atgauti ramybę, išeikite pasivaikščioti ar nueikite į kiną. Ožiaragis (12 22–01 20). Darbe gali prisidėti papildomų pareigų. Pajamos dėl to nepadidės, tačiau įgysite naudingos patirties. Susilaikykite nuo skubotų sprendimų. Vandenis (01 21–02 19). Venkite greitų sprendimų, aktyvios veiklos, bet kokio blaškymosi. Daugiau dėmesio skirkite šeimai, vaikams, mėgstamam užsiėmimui. Tikrą ramybę ir poilsį rasite namuose. Žuvys (02 20–03 20). Labai svarbu, kad savo jėgas skirtumėte veiklai, kurią iš tiesų mėgstate. Jei santykiai su partneriu ėmė atrodyti nuobodūs, pamėginkite sugalvoti, kaip juos paįvairinti.

Orai

Šiandien drieksis žemi debesys. Vietomis dulksnos. Vyraus vidutinio stiprumo pietvakarių vėjas. Temperatūra dieną 11–16 laipsnių šilumos. Antradienį orai mažai keisis. Žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį ir rytą vietomis kils rūkas. Vėjas pietvakarių, vidutinio stiprumo. Temperatūra naktį 7–12, dieną 12–17 laipsnių.

Šiandien, spalio 7 d.

+13

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+14

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+12

Utena

+14

7.50 18.55 11.05

280-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 85 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+12

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +16 Brazilija +30 Briuselis +18 Dublinas +18 Kairas +28 Keiptaunas +17 Kopenhaga +15

kokteilis Pa­va­sa­ris ru­de­nį Sek­ma­d ie­n is Klai­p ė­do­je nu­ste­bi­no ma­lo­nia ši­lu­ma – it bū­tų pa­va­sa­ris ar­ ba va­sa­ros pra­d žia. Anot si­nop­t i­k ų, orai dar la­biau šils ir sieks be­veik 20 laips­n ių. Ko ge­ro, to­m is die­no­m is ir bus mū­sų sva­jo­to­ji bo­bų va­sa­ra, dėl ku­rios ter­mi­nų ne­su­ta­ria­ma. O kai kas, pirš­tais ne­ro­dy­si­me, įky­riai kal­ba apie šil­dy­mo se­zo­no pra­d žią. Jau ne kar­tą ir ne du įsi­ti­ki­no­me, jog, pra­dė­jus kais­t i ra­d ia­to­r iams, šast, ir lau­ke at­si­ran­da ge­ras oras. O ta­da pra­ vė­rę lan­gus ir bal­ko­nų du­ris ai­ma­nuo­ ja­me, kaip bu­tuo­se šil­ta. Be­je, bo­bų va­sa­rą taip (bo­bų) va­di­na tik ry­tų sla­vai ir lie­tu­viai. Šiau­rės Ame­ ri­ko­je toks lai­ko­tar­pis pa­pras­tai va­di­ na­mas in­dė­nų va­sa­ra. Pi­rė­nuo­se, Ita­ li­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je – šv. Mar­ti­no va­sa­ ra, Bul­ga­ri­jo­je ir Ser­bi­jo­je – či­go­nų va­ sa­ra, Vo­kie­ti­jo­je – se­ne­lių va­sa­ra, Če­ki­ jo­je – vo­ra­tink­lių va­sa­ra. Lat­viai iš­sau­ go­jo se­ną gra­žų žo­dį „at­va­sa­ra“, su­grį­ žu­si va­sa­ra. Vie­nas aiš­ki­ni­mų, ko­dėl šis me­tas va­ di­na­mas bo­bų va­sa­ra, – tai pa­sku­t i­ nės me­t ų die­nos, kai se­nos mo­te­rys ga­li pa­si­šil­dy­ti sau­lė­kai­to­je.

Pot­rau­kis: at­ši­lus orui, kai ku­rie

klai­pė­die­čiai vėl va­žia­vo prie jū­ros.

Kaunas Londonas +18 Madridas +22 Maskva +12 Minskas +12 Niujorkas +24 Oslas +17 Paryžius +19 Pekinas +24

Praha +18 Ryga +14 Roma +22 Sidnėjus +20 Talinas +13 Tel Avivas +26 Tokijas +21 Varšuva +14

4–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+13

+11

Marijampolė

Vilnius

+12

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+11

+12

+12

+11

7

+11

+12

+12

+11

6

rytoj

trečiadienį

+12

Butrimas, Daunora, Eivina, Morkus, Renatas.

SpaliO 7-ąją

Rytas

+11

Vardai

+12

+11

7

2003 m. Ho­li­vu­do ak­to­ rius Ar­nol­das Schwar­ ze­neg­g e­r is bu­vo iš­ rink­tas Ka­li­for­ni­jos gu­ ber­na­to­riu­mi.

1920 m. Su­v al­k uo­s e Lie­tu­va ir Len­ki­ja su­da­ rė su­tar­t į, ku­r ia Vil­n ius bu­vo pri­pa­ž in­tas Lie­tu­ vai. Spa­lio 9 die­ną Len­ ki­ja su­lau­žė su­si­ta­ri­mą, užė­mu­si Vil­n ių bei Vil­ niaus kraš­tą. 1939 m. Vo­kie­ti­ja krei­pė­ si į Lie­tu­vą, Lat­vi­ją ir Es­ ti­ją dėl šio­se ša­ly­se gy­ ve­nan­čių vo­kie­čių iš­lei­ di­mo į Vo­kie­ti­ją. 1944 m. bū­da­mas 23 me­ tų žu­vo poe­tas Vy­tau­tas Ma­čer­nis.

Ger­bė­jai pa­tvir­ti­no „Fo­je“ šlo­vę

1982 m. Niu­jor­ko Vin­ter­ gar­de­no teat­re de­biu­ta­ vo miu­zik­las „Cats“. 1997ai­siais jis ta­po il­giau­siai ro­do­mu miu­zik­lu Brod­ vė­jaus is­to­ri­jo­je. 1988 m. Ge­di­mi­no pi­lies bokš­te bu­vo iš­kil­min­gai iš­kel­ta Lie­tu­vos tau­ti­nė vė­lia­va. 1991 m. Lie­tu­va priim­ta į UNES­CO. 2006 m. su­lau­kęs 79erių po sun­k ios li­gos mi­rė Ge­d i­m i­nas Jo­k ū­ bo­nis.

teleloto

Nr. 913

2013 10 06 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 62 326 (1 x 62 326) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 11 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 9 Lt §§ §§ 29 04 23 60 46 48 41 16 51 50 47 31 68 09 42 22 65 12 38 57 37 20 02 36 53 17 07 69 01 55 35 13 03 56 24 §§§ 45 66 72 63 43 §§ §§§ 26 10 30 34 52 §§§ §§§ §§§ 06 28 73 14 Papildomi prizai: „Hyundai i20“ – 0120625 „Hyundai i20“ – 0215226 „Hyundai i20v“ – 0029700 Antivirusinės progr. „Kaspersky“ – 047*265 Tel. 1634 (rugsėjo 30 d.): 10 000 Lt – Aldona Putrienė iš Palangos 10 000 Lt – Egidijus Batulevičius iš Šakių 10 000 Lt – Rita Šiaudinienė iš Ignalinos raj. 10 000 Lt – Irena Mardosienė iš Utenos 10 000 Lt – Rita Mikalauskienė iš Šiaulių

Legenda: dau­ge­lio lie­tu­vių vai­kys­tę ir jau­nys­tę pri­me­nan­čios „Fo­je“ dai­nos bu­vo su­tik­tos ova­ci­jo­mis.

Kvietimai į TV: 041*599, 028*077, 003*888 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Nors vi­sos dai­nos bu­vo dau­gy­bę kar­tų gir­dė­tos, ap­švie­ti­mas, re­ži­ sū­ra bei sce­nog­ra­fij­ a ver­tė ža­vė­tis kū­rė­jų iš­mo­ne ir dar la­biau kai­ti­ no žiū­ro­vų aist­ras. Tri­bū­no­se su­ sė­dę žiū­ro­vai sun­kiai nu­sty­go vie­ to­se, o tie, kas no­rė­jo lais­vai ju­dė­ti, iš­si­lie­jo are­nos par­te­ry­je. Tai bu­vo pir­ma­sis iš kon­cer­tų tu­ ro „AM+FOJE=30“ pa­si­ro­dy­mas, ku­rio me­tu sce­no­je gro­jo dau­ge­lis kar­tu su A.Ma­mon­to­vu per vi­sus šiuos me­tus dir­bu­sių mu­zi­kan­tų. Nuo pir­mų­jų „Fo­je“ die­nų drau­ ge su A.Ma­mon­to­vu ku­rian­tis eks­ cent­riš­ka­sis Ar­nol­das Lu­ko­šius links­mi­no žiū­ro­vus tik jam bū­din­ga šo­kių plas­ti­ka. Ant­ro­jo­je kon­cer­to da­ly­je sce­no­je jis pa­si­ro­dė ško­tiš­ką

kil­tą pri­me­nan­čiu si­jo­nu, o ant gal­ vos bu­vo už­si­maukš­li­nęs švie­čian­ čią, sar­gį pri­me­nan­čią ke­pu­rę. Kon­cer­tas už­tru­ko be­veik pust­re­čios va­lan­dos, ta­čiau ir mu­zi­ kan­tams pa­li­kus sce­ną žiū­ro­vai ne­ sku­bė­jo skirs­ty­tis ir vis kvie­tė le­ gen­da ta­pu­sį at­li­kė­ją grįž­ti. A.Ma­mon­to­vas pri­pa­ži­no, kad šis mies­tas star­tui pa­si­rink­tas neat­si­ tik­ti­nai. „Ne tik to­dėl, kad Klai­pė­da – mies­tas, ku­ria­me yra daug „Fo­ je“ ger­bė­jų. Ir so­li­nės kar­je­ros me­ tais pa­ste­bė­jau, kad nuo­tai­ka čia – ypa­tin­ga, vi­sa­da la­bai leng­va gro­ti. Vi­sas tu­ras su­dė­lio­tas kaip sim­bo­ li­nė ke­lio­nė per Lie­tu­vą – pra­dė­si­ me prie jū­ros, baig­si­me Vil­niu­je“, – at­sklei­dė dai­ni­nin­kas.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne drie­žą re­gė­ti reiš­kia, kad tu­

dramb­lį sap­ne – sėk­mės ženk­las, jo­t i juo – lai­mė vi­sur, sė­dė­t i ant dramb­lio reiš­kia pa­ger­bi­mą, pa­dė­ ko­ji­mą. Jei sap­nuo­ja­te nu­kau­tą dramb­ lį ar­ba pa­ts jį sap­ne nu­ko­vė­te, tai reiš­ kia, kad ga­li žlug­ti su­ma­ny­mai.

ri­te slap­tų prie­šų ar­ba tie­siog teks bū­ ti gau­sia­me ne­ma­lo­nių, ne­mie­lų žmo­ nių bū­ry­je, drie­žą sap­ne už­muš­ti – pa­ vo­jus nu­ga­lė­si­te. Jei sap­nuo­ja­te del­fi­nus, su­lauk­si­te ne­ ti­kė­tos pa­ra­mos iš ap­lin­ki­nių, ta­čiau šiek

tiek sa­va­nau­diš­kos. Sap­ne ma­ty­ti jū­ro­je links­mai žai­d žian­čius del­fi ­nus reiš­k ia links­my­bes bei nau­jas pa­ž in­tis, ku­rios ne­bus vy­ku­sios. . Jei sap­ne re­gi­te vo­rą, tai reiš­kia iš­da­ vys­tes, rie­te­nas, ap­gau­les, ta­čiau te­rei­ kia bū­ti ati­diems ir ak­ty­viems.

Pa­si­ro­do, ne tik sau­lė, bet ir mei­lė šil­do. Tik rei­kia ja už­sii­mi­nė­ti.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Ne­mo­ka­mi pa­ta­ri­mai

Šeš­ta­die­nį va­ka­re Klai­pė­dos are­ no­je And­rius Ma­mon­to­vas pa­si­ tik­ri­no, ar jo kar­je­ros 30-me­čiui pa­reng­tas kon­cer­tas pa­tiks pub­li­ kai. Klai­pė­die­čiai pa­tvir­ti­no – „Fo­ je“ na­riai vis dar my­li­mi.

Jei rū­sy­je tu­ri­te bul­vių ir lai­ko­te jas dė­ žė­se, įdė­ki­te į jas ke­le­tą obuo­lių – bul­ vės ne­su­dygs. Bū­ti­na ži­no­ti, kad dė­žė­ se lai­ko­mos bul­vės – ne­pū­va. O kad grei­čiau iš­džiū­tų rū­sys, pa­sta­ty­ ki­te ja­me in­dą su švie­žio­mis deg­to­mis kal­kė­mis. Su­gė­ru­sios drėg­mę, kal­kės su­by­ra. Jei­g u rū­sys vis dar drėg­nas, kal­kes pa­keis­ki­te nau­jo­mis.

Links­mie­ji tirš­čiai Pir­ma nak­tis. Jau­nie­ji sė­di ant lo­vos ir kal­ba­si. Žmo­na: – Ži­nai, no­riu tau pri­si­pa­žin­ti. Aš anks­ čiau my­lė­jau du vy­rus. Ir taip stip­riai, kad pri­si­mi­ni­mui iš­ta­tui­ra­vau jų po­ rtre­tus sau ant krū­tų. Vy­ro vei­das skaus­min­gai per­si­krei­pė, bet po to jis ėmė smar­kiai juok­tis: – Ko tu juo­kie­si? – Na, įsi­vaiz­da­vau jų snu­kius po dvi­de­ šim­ties me­tų. Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lio“ val­dy­mo pul­te­lį dviem sa­vai­tėms pa­ti­kė­siu As­tai. Klau­sy­ki­te jos, da­ry­ki­te, kaip lieps)

d.janauskaite@kl.lt

Nau­ją kon­cer­tų se­zo­ną uos­ta­mies­ čio are­na pra­dė­jo anš­la­gu. Žmo­nės rin­ko­si į kon­cer­tą, ta­ry­tum no­rė­ da­mi grįž­ti į sa­vo vai­kys­tę bei jau­ nys­tę. Vis­kas, ką jie iš­gir­do, bu­vo taip ge­rai pa­žįs­ta­ma ir sa­va, to­dėl taip bran­gu. Pub­li­ka A.Ma­mon­ to­vo ir jo drau­gų il­gai ne­pa­lei­do iš sce­nos.

Sap­ni­nin­kas  Ma­ty­ti

Nr. 36 EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS

2013 00 00 2013 10 04 EUROJACKPOTAS 00 000 EUROJACKPOTAS – 34 528-000 Lt 000 Lt 01 07 16 21 48 + 01 08 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: skaičiai 0 Lt 5 Papildomi + 2 34 5280000 5 + 1 1 299 843 Lt 5 Prognozė: 337 959 Lt 4 Eurojackpote + 2 18 350mln. Lt Lt - 00 4 + 1 918 Lt 4 439 Lt 3 + 2 201 Lt 3 + 1 77 Lt 2 + 2 49 Lt 3 49 Lt 1 + 2 33 Lt 2 + 1 29 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 37 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.