2013 Sveikatos zurnalas

2013 pavasaris

Sveikata

TURINYS 44

Sveikatos klinika – kiekvienuose namuose

59

Ar pa­sau­lis pa­si­ruo­šęs nau­jo ti­po vi­ru­sams?

6

7 8

Svei­ka­ta ir eti­ke­tas

11

Pir­mas vi­zi­tas pas odon­to­lo­gą? Klaus­ki­te!

12

Aler­gi­ja – žu­di­kė, ty­kan­ti už kam­po

33

Ope­ra­ci­ja, ku­rios ne­be­rei­kia bai­min­tis

34

Pas odon­to­lo­gą – su įžy­my­bės nuo­trau­ka

36

Nau­ja „Me­dea diag­nos­ti­ka“ kryp­tis – ni­ši­niai MR ty­ri­mai

38 40

Žu­dyk skaus­mą, bet ne sa­ve

43

La­ze­rio ga­lia: at­si­mer­ki ir ma­tai

44

Svei­ka­tos kli­ni­ka – kiek­vie­nuo­se na­muo­se

46

Nesveikos patalpos mus susargdina!

48

Ser­ga vai­kas: Kam, kiek ir kaip slau­gy­ti?

52

Ke­lio­nės su šei­ma: skry­džiai per At­lan­tą ir gy­ve­ni­mas kem­pe­ry­je

56

Ne­ka­ra­liš­ki lie­tu­vių įpro­čiai tua­le­te

58

Mais­to ne­to­le­ra­vi­mo tes­tas – rak­tas į svei­kes­nį gy­ve­ni­mą

59

Ar pa­sau­lis pa­si­ruo­šęs nau­jo ti­po vi­ru­sams?

61 62

Kad pir­mo­ji mei­lė neap­kars­tų

Įsibėgėja Sveikatingumo metai

14 Iš­šū­kis tė­vams:

lai­mė­ti lenk­ty­nes su li­ga

20 24

Ra­mios mo­ti­nys­tės užu­tė­ky­je

Se­nat­vės prie­šauš­ris ar ant­ro­ji jau­nys­tė?

26 28

Kas vyks­ta vy­rų or­ga­niz­me?

40 Di­džiau­sia liek­nė­jan­čių­jų klai­da – ti­kė­tis ste­buk­lų

Bo­na vi­ta so­jos pro­duk­tai – ne­pra­len­kia­mas ir neiš­sen­kan­tis svei­ka­tos ban­kas

Rei­ka­la­vi­mai pa­di­dė­ja, ga­li­my­bės su­ma­žė­ja

30

Gy­ve­ni­mo nuo­dy­to­ja, var­du ak­nė

32

Nau­ja vil­tis tu­rė­ti dan­tis

Di­džiau­sia liek­nė­jan­čių­jų klai­da – ti­kė­tis ste­buk­lų

Vi­sa tie­sa apie svei­ka­tą

28

14 Iš­šū­kis tė­vams: lai­mė­ti lenk­ty­nes su li­ga

Rei­ka­la­vi­mai pa­didė­ja, ga­li­my­bės su­ma­žė­ja

3

2013 pavasaris

REDAKTORĖS ŽODIS

Fotografija: Andriaus Aleksandravičiaus Šukuosena ir makiažas: grožio namai MADDAM

Sveikata

Už lan­go pa­ga­liau – pa­va­sa­ris, pa­ga­ liau ga­li­ma at­si­k vėp­ti ir gy­ven­ti be­ veik va­sa­ros rit­mu – mau­dy­tis gam­ tos spal­v ų, gar­sų ir kva­pų jū­ro­je. De­ ja, XXI a. žmo­gaus rea­ly­bė šiek tiek ki­to­k ia.

Dau­gu­mai mū­sų pa­va­sa­ris aso­ci­juo­ ja­si ne su lakš­tin­ga­lų gies­mė­mis ar aly­ vų žie­dais, bet su ci­vi­li­za­ci­jos pa­ly­do­ vės – aler­gi­jos – siau­tė­ji­mu. Jei šios li­ gos pli­ti­mo tem­pai ne­si­keis, jau po dve­ jų me­tų ji kan­kins kas ant­rą pla­ne­tos gy­ven­to­ją, pa­ste­bi gy­dy­to­jai aler­go­lo­ gai, pa­va­sa­ri­nia­me mū­sų žur­na­lo nu­ me­ry­je de­mas­kuo­jan­tys ne vie­ną mi­tą apie šią li­gą.

Pra­si­ma­ny­mus apie ki­tą, tik sta­tis­ tiš­kai ne­fik­suo­ja­mą epi­de­mi­ją – liek­ nė­ji­mo ma­dą pa­nei­gia ir kū­no ge­ro­vės spe­cia­lis­tai. Pag­rin­di­nė liek­nė­jan­čių­jų klai­da – ti­kė­tis grei­to efek­to, sa­ko jie ir, re­gis, pa­tei­kia re­cep­tą dau­g y­bei gy­ve­ ni­mo at­ve­jų.

Pa­ra­dok­sas, ta­čiau pa­na­šiai kal­ba skir­tin­gi „Svei­ka­tos“ pa­šne­ko­vai. Kant­ ry­bė, nuo­sek­lu­mas – šios sa­v y­bės pra­ ver­čia ir au­gi­nant kū­di­kį, ir paaug­ liams aiš­ki­nant sek­so pa­slap­tis, net ren­kant vais­ta­žo­les na­mų vais­ti­nė­lei.

O ra­miai nu­si­tei­kus ir pa­k lau­sius psi­ cho­te­ra­peu­to Ole­go La­pi­no pa­ta­ri­mo, ga­li­ma įveik­ti net (ir ne tik) vi­du­rio am­žiaus kri­zę: „Vis­kas pri­k lau­so nuo žmo­gaus są­mo­nin­gu­mo. Jei­gu jis su­vo­ kia sa­vo po­zi­ci­ją, jis ją ga­li pa­keis­ti.“

Nuoširdžiai Violeta juodelienė „SVEIKATOS“ REDAKTORĖ

Redaktorė Violeta Juodelienė Autoriai: Vaida Milkova, Eglė Morkienė, Rūta Grigolytė, Jurgita Šakienė, Olegas Lapinas, Janina Pauliuvienė, Lina Bieliauskaitė, Asta Dykovienė, Valentinas Beržiūnas Fotografija: Gediminas Bartuška (viršelio nuotr.), Artūras Morozovas, Tomas Ragina, Vytautas Petrikas, „Shutterstock“ Dizaineris Petras Babušis Maketuotojai: Romualdas Latvis, Dalia Šalnienė Techninės redaktorės: Henrieta Dumbliauskienė, Dalia Šalnienė Kalbos redaktorės: Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė Tiražas 45 000

Redakcija: Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas Tel. (8 37) 302 250 Faksas (8 37) 423 404 Reklamos pardavimo skyrius Tel.: (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 Platinimo tarnyba Tel.: (8 37) 302 242, (8 46) 397 713, (8 5) 261 1688

Viršelyje: Do­vi­lė Žeb­raus­kė Fotografija: Gediminas Bartuška

Leidėjas UAB „Diena Media News“ Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Žurnalas platinamas su dienraščiais „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“ 5

2013 pavasaris

Sveikata

BONA VITA sojos produktai – nepralenkiamas ir neišsenkantis SVEIKATOS BANKAS Kas gali būti bendro tarp maisto produktų ir banko ?- paklausite Jūs.

Ryšys tiesioginis. Tiesiog naudojamės nūdienos leksika: jeigu kalbama apie bankus, vadinasi svarbu...

V

iena iš banko funkcijų – mokėti procentus nuo įdėtos sumos.

Su šia mintimi ir grįžkime prie maisto produktų. Keli tūkstantmečiai prieš Kristų pasaulio civilizacijoms dar nebuvo žinomas žodis „bankas“, tačiau senovės rytų kultūroms jau tada savaime suprantamas buvo požiūris: „žmogus tampa tuo, ką jis valgo“. Kitaip tariant, jo galimybės kariauti, pratęsti giminę, ilgai bei kokybiškai gyventi didele dalimi priklauso nuo maisto. Augalinis maistas tose kultūrose visada buvo labai svarbus ir rezultatai akivaizdūs iki šių dienų: Japonijoje ir Kinijoje daugiausiai ilgaamžių, ten itin retos krūties ir prostatos vėžio ligos. Taigi kokybiškas maistas ir yra mūsų SVEIKATOS BANKAS. Ten mes investuojame ir tikimės grąžos (aišku, jei turime pakankamai žinių ir sveiko proto...).

Žmogus tampa tuo, ką jis valgo.

Sveikatą įvairiais pavidalais dabar siūlo, kas netingi. O teisingai pasirinkti – tai jau mūsų pačių reikalas.

Vienintelė įtikinama pasiūlymų kalba turėtų būti argumentų, skaičių ir faktų kalba.

Taigi, kodėl verta pasitikėti BONA VITA sojos produktų „sveikatos banku“?

Kodėl mes tikime, kad BONA VITA suteiks mums „ilgalaikį sveikatos poliusą“?

Perskaitykite klausimus bei atsakymus ir Jūs nuspręsite teisingai.

6

KODĖL man tai turėtų būti įdomu ir naudinga?

Todėl, kad amžių patikrinta. Jau daugiau nei 4 tūkstančiai metų prieš Kristų Kinijos, Japonijos, Rytų Azijos, Filipinų gyventojai maistui naudojo SOJOS produktus.

O Europoje soja paplito tik XIX amžiuje. Dabar palyginkime šių šalių gyventojų tankumą... Kurie jaučiasi sveikesni ir laimingesni? Tie, kurie su soja gauna daug augalinių estrogenų, o šie saugo nuo vėžį sukeliančių hormoninių pokyčių.

KAS tai yra, kokia sojos stebuklo paslaptis?

BONA VITA – jau pats pavadinimas kalba už save – „Geras gyvenimas“ (isp.).

O geras jis todėl, kad sveikas.

Sojos pupelės – didžiausias augalinių baltymų, riebalų ir angliavandenių sandėlis gamtoje.

Itin svarbus sojos baltymų privalumas – juose nėra cholesterolio. Ir ne tik.

Sojos produktai – vitaminų ir mineralų bazinis šaltinis: a) ypač vertingi iš jų vitaminai – A, B, D, kurie gerina mūsų regėjimą ir atsparumą šiuolaikiniams stresams; b) šiuose produktuose gausu kalcio, stiprinančio mūsų kaulus; kalio, kuris reguliuoja kraujospūdį; magnio – reikalingo širdies ir raumenų veiklai; geležies – būtinos kraujo gamybai.

Ir visa tai – su soja organizmas pasisavina labai lengvai.

Todėl, sojos produktai ypač tinka aktyviai gyvenantiems ir norintiems sulieknėti.

Taigi: aktyvus, gražus, savim pasitikintis žmogus = geras gyvenimas –BONA VITA!

KAM tai suteikia daugiausiai naudos?

Visiems. O ypač ribinių ir ekstremalių amžiaus grupių žmonėms – paaugliams, nėščioms moterims, vyresnėms moterims klimakteriniu laikotarpiu, sergantiems diabetu bei turintiems viršsvorio. Kodėl?

Todėl, kad: a) visiems – augantiems, bręstantiems, senstantiems yra būtinos sojoje esančios nepakeičiamos amino rūgštys; b) sojoje esančios medžiagos stabdo osteoporozę; c) sojoje yra lytinių hormonų pakaitalų, lengvinančių menopauzės problemas.

KAIP, kokiu pavidalu sojos produktai gali mus pasiekti, kaip juos naudoti?

Labai įvairiai. Sojoje baltymų yra 1.5 – 2 kartus daugiau nei mėsoje. Todėl: labai sėkmingai naudojame „sojos mėsą“- paplotėlių, faršo, kepsnelių pavidalu; sojos pienas – maistingas, nekaloringas, lengvai virškinamas produktas, – puiki alternatyva negalintiems gerti karvės pieno; sojos grietinėlė – skaniai balina kavą ir arbatą; tinka sriuboms ir padažams;

sojos miltai – aukščiausios rūšies sojos pupelių produktas. Sumaišyti su kitų rūšių miltais, sojos miltai sumažina iš jų pagamintų konditerijos gaminių riebumą.

KUR greičiausiai galima įsigyti BONA VITA sojos produktų?

VISOSE Lietuvos maisto prekių parduotuvėse!

Patikėkime savo mitybos įpročius BONA VITA sojos produktų „sveikatos bankui“ ir tikrai ilgai džiaugsimės uždirbtais procentais – puikia sveikata ir visaverčiu gyvenimu.

BONA VITA = Geras gyvenimas!

Svei­ka­ta ir eti­ke­tas Ele­gan­tiš­ka slo­ga Pa­gal šiuo­lai­k i­nio eti­ke­to tai­syk­ les lin­kė­ti čiau­din­čia­jam svei­ka­ tos ne­pri­va­lo­ma – taip esą pa­brė­ žia­ma, kad pa­sta­ra­sis tu­ri trū­ ku­mą, ku­ris sun­k iai de­ri­na­si su vi­sur vis­ką spė­jan­čio šių die­nų žmo­gaus įvaiz­džiu: ser­ga. Lin­kė­ ti svei­ka­tos de­ra ne­bent ta­da, kai čiau­din­t y­sis aki­vaiz­džiai ti­k i­si su­lauk­ti reak­ci­jos ar pa­ts at­k rei­ pia dė­me­sį į sa­vo ne­ga­la­v i­mą.

■■ Jo­kių ne­ti­kė­tų vi­zi­tų, net jei ke­ti­ na­te ei­ti ne­ši­ni bran­gia do­va­na ar ska­nės­tais. Man­da­gu at­si­klaus­ti, ar sy­kiu ga­li atei­ti ir jū­sų vy­ras, drau­ gas: anaip­tol ne vi­sos mai­ti­nan­čios mo­ti­nos jau­čia­si jau­kiai, jei šne­ ku­čiuo­jan­tis atei­na lai­kas mai­tin­ti ma­žy­lį sve­ti­mo vy­ro aki­vaiz­do­je.

■■ Rink­da­mi do­va­ną ma­žy­liui ir jo tė­ vams, pa­si­tel­ki­te fan­ta­zi­ją. Ne vien to­dėl, kad pa­sta­rie­ji tik­rai ne­ži­nos, ką da­ry­ti su dar vie­na vai­kiš­ka ant­ klo­dė­le: dė­kin­gu­mo ga­li­te su­lauk­ti už sim­bo­li­nę do­va­ną ir pa­si­siū­ly­mą pa­gel­bė­ti na­mų ruo­šo­je ar nu­ves­ti į ki­ną ki­tus šei­mos vai­kus.

■■

■■ Jei da­ly­vau­da­mi ofi­cia­lia­me ren­ gi­ny­je, su­si­ti­k i­me pa­ju­to­te, jog bū­ti­na iš­si­pūs­ti no­sį, vei­k iau at­ si­pra­šy­k i­te ir nuei­k i­te į tua­le­tą.

Taip bus ge­riau­sia ne tik eti­ke­to, bet ir hi­gie­nos po­žiū­riu: tu­rė­si­te ga­li­my­bę nu­si­plau­ti ran­kas ir iš­ mes­ti už­terš­tą no­si­nai­tę.

Vi­zi­tas pas nau­ja­gi­mį Drau­gai ar gi­mi­nai­čiai su­lau­kė gand­r ų? Pir­miau­sia pa­svei­k in­ ki­te nuo­to­li­niu bū­du – nu­siųs­k i­ te puokš­tę gė­lių (tik kuo ma­žiau kve­pian­čių ir jo­k ių va­zo­ni­nių au­ ga­lų), trum­pa ži­nu­tė, elekt­ro­ni­ nis laiš­kas daug ge­riau nei skam­ bu­tis dar li­go­ni­nė­je esan­čiai mo­ ti­nai. Iš­lau­kę man­da­gią ke­lių die­nų ar sa­vai­tės pau­zę, at­sar­giai pa­si­tei­rau­k i­te mo­ti­nos, ka­da ga­ lė­tu­mė­te ap­lan­k y­ti nau­ja­gi­mį.

Vos per­žen­gę ma­žy­lio na­mų slenks­tį, nu­si­plau­ki­te ran­kas. No­ rė­da­mi paim­ti kū­di­kį, bū­ti­nai at­ si­klaus­ki­te tė­vų ir neį­si­žeis­ki­te, jei su­lauk­si­te nei­gia­mo at­sa­ky­mo. Šiukš­tu, ne­bu­čiuo­ki­te kū­di­kio, ge­ riau ne­lies­ki­te jo vei­do, o ei­da­mi lan­ky­ti ne­si­kvė­pin­ki­te ypač ašt­ riais kve­pa­lais. Pir­ma­sis vi­zi­tas te­ bū­nie neil­gas – jei pa­ste­bė­jo­te, kad kū­di­kis ima da­ry­tis ne­ra­mus ar mo­ti­nos vei­de ryš­kė­ja nuo­var­gio ženk­lai – su­ki­te du­rų link. Šiukš­ tu, ne­lan­ky­ki­te kū­di­kių sirg­da­mi.

Ma­žy­liui ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga ir ne­ kal­čiau­sia slo­ga ar her­pe­so vi­ru­sas.

■■ Man­da­giau­sia san­tū­riai iš­klau­sy­ ti mo­ti­nos pa­sa­ko­ji­mo apie ma­žy­ lio gi­mi­mą ir kuo ma­žiau leis­tis į pri­si­mi­ni­mus apie tai, ko­kių kan­ čių pa­ty­rė­te pa­čios. Pa­ti­kė­ki­te: ką tik net ir tre­čią ar ket­vir­tą kū­di­kį pa­gim­džiu­siai ma­mai kol kas svar­ biau­si yra jos iš­gy­ve­ni­mai. Ga­liau­ siai vi­zi­tas ne­tu­rė­tų virs­ti pa­šne­ke­ siu „tarp mū­sų, mo­te­rų“ – ypač, jei sy­kiu bend­rau­ja ir vy­rai, ku­riems kai ku­rios mo­te­riš­ko gy­ve­ni­mo pa­ slap­tys ar pa­sa­ko­ji­mai apie skaus­ min­gas pa­tir­tis ke­lia al­pu­lį.

2013 pavasaris

Sveikata

Aler­gi­ja – žudikė, tykanti už kampo

Dau­gė­ja suau­gu­sių­jų, stai­ga su­ser­gan­čių aler­gi­ja. Kiau­rus me­tus leis­da­vę­si į il­gus pa­si­vaikš­ čio­ji­mus, pa­va­sa­rį jie ne­be­ga­li išei­ti į lau­ką; pa­ra­ga­vus mėgstamų rie­šu­tų, ūmai iš­be­ria kū­ną ir pra­si­de­da du­su­lio prie­puo­liai. Kodėl vis dažniau alergija užklumpa netikėtai?

TEKSTAS: Vai­da Mil­ko­va

„Per­si­šal­do“ pa­na­šiu lai­ku Stu­d en­t ė Gin­t a­r ė Dumb­l iaus­k ai­t ė aler­g i­ ja su­s i­r go bū­d a­m a abi­t u­r ien­t ė. „Pa­v a­s a­ rį su šei­m a va­ž ia­vo­me į so­d y­b ą, bu­vo pa­t s au­g a­lų žy­d ė­ji­mo me­t as. Čiau­d ė­j au, aša­r o­ jau ir ne­s up­r a­t au, kas man da­r o­s i – gal­ vo­j au, gal per­s i­š al­d žiau. De­j a, tas „per­s i­ šal­d y­m as“ kas­met pa­n a­š iu lai­k u – ba­l an­ dį, pra­ž y­dus ber­ž ams ir pu­š ims, – pa­s i­ kar­t o­d a­vo“, – pri­s i­me­n a G.Dumb­l iaus­ kai­t ė, tik­r ą­j ą diag­no­z ę – šien­l i­g ę, ar­b a aler­g i­j ą žie­d a­dul­k ėms, – su­ž i­no­ju­s i kur kas vė­l iau.

Net­ru­kus jos ap­lin­ko­je at­si­ra­do ke­le­tas drau­g ų, taip pat stu­den­tiš­kais me­tais su­ sirgu­sių aler­gi­ja. „Su šia diag­no­ze ne­si­jau­čiu vie­ni­ša. Drau­gai juo­kau­ja, kad aš juos šien­ li­ge už­k rė­čiau. Da­bar su jais se­ka­me, ka­da pra­de­da žy­dė­ti mus er­zi­nan­t ys au­ga­lai“, – pa­sa­ko­jo kau­nie­tė.

Jiems pra­ž y­dus, maž­daug mė­ne­sį mer­gi­ na sten­gia­si kuo ma­žiau lai­ko pra­leis­ti lau­ ke. „Tarp ke­tu­rių sie­nų vi­są mė­ne­sį neiš­sė­ dė­si, bet į iš­k y­las ei­ti tuo me­tu at­si­sa­kau. Ži­ nau, kad gam­to­je vis tiek ra­miai ne­pa­bū­ siu“, – pri­si­pa­ži­no mer­gi­na, sep­t y­ne­rius me­ tus kan­k i­na­ma aler­gi­jos.

8

Bri­gi­ta Šit­kaus­kie­nė:

Aler­gi­ja yra ne or­ga­ niz­mo už­terš­tu­mas, o pa­di­dė­ju­si imu­ni­nė reak­ci­ja į aler­ge­nus.

Pir­miau­sia rei­kia va­ ly­ti ne or­ga­niz­mą, o ap­lin­ką.

Kal­tas pa­vo­jin­gas vais­tas?

Pa­na­šiu lai­ku kaip šien­li­gė mer­gi­nai at­si­ra­ do ir aler­gi­ja laz­dy­no rie­šu­tams, obuo­liams.

Už­ten­ka su­val­g y­ti po­rą laz­dy­no rie­šu­tų, ir iš­tins­ta lie­žu­v is. Dėl šios aler­gi­jos mer­gi­na ne­ga­li val­g y­ti kai ku­rių šo­ko­la­do rū­šių, sau­ sai­nių, šo­ko­la­di­nio kre­mo. „Jei rie­šu­tų mais­to pro­duk­te yra san­t y­k i­ nai ne­daug, ant jo pa­kuo­tės di­de­lė­mis rai­ dė­mis apie tai ne­ra­šo­ma. O gai­la, nes man ir nuo „rie­šu­tų pėd­sa­kų“ pra­de­da grauž­ti go­

mu­rį, iš­be­ria“, – pa­ste­bė­jo mer­gi­na, visada per­skai­tanti ant pa­kuo­tės ma­žo­mis rai­de­lė­ mis su­ra­šo­mas mais­to pro­duk­tų su­de­da­mą­ sias da­lis.

G.Dumb­liaus­kai­tė įsi­ti­k i­nu­si, kad aler­gi­ jos jai at­si­ra­do me­tus pa­nau­do­jus jau­nat­v i­ niams spuo­gams gy­dy­ti der­ma­to­lo­gės skir­ tą kont­ra­cep­ti­ką, ku­ris dėl ke­tu­rių mo­te­r ų mir­t į at­ne­šu­sio ša­lu­ti­nio po­vei­k io ne­se­niai už­draus­tas Pran­cū­zi­jo­je.

Stu­den­tės nuo­gąs­ta­v i­mams da­vė pa­grin­do ir jos drau­gės pa­tir­tis: pa­sta­ro­ji ūmiai at­si­ra­ du­sią aler­gi­ją braš­kėms su­sie­jo su ki­tos rū­ šies kont­ra­cep­ti­nė­mis tab­le­tė­mis.

Su­sir­go po gim­dy­mo Kai ku­rios mo­te­r ys skun­džia­si po gim­dy­ mo at­si­ra­du­sio­mis aler­gi­nė­mis reak­ci­jo­mis.

Po ant­ro­sios duk­ters gi­mi­mo aler­gi­ja šal­čiui ėmė kan­k in­ti Hen­rie­tą. Žie­mą pe­rė­jus per lau­ką pa­raus­da­vo, pa­tin­da­vo vei­das, neuž­si­ mo­v us pirš­ti­nių – ir ran­kos. Mo­te­ris ne­ga­lė­ jo val­g y­ti le­dų. „Kar­tą iš šal­dik­lio iš­siė­miau mė­są pie­ tums ga­min­ti – per ke­lias se­kun­des su­ti­no pirš­tai“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris. Iš gy­dy­to­jų iš­ gir­do diag­no­zę: aler­gi­ja šal­čiui. „Džiau­k i­tės, kad ne karš­čiui: nuo šal­čio daug leng­v iau

2013 pavasaris

ap­si­sau­go­ti nei va­sa­rą nuo karš­čio“, – tą­kart pa­g uo­dė gy­dy­to­jas.

Po gim­dy­mo at­si­ra­du­sia aler­gi­ja laz­dy­nų rie­šu­tams skun­dė­si ir Lau­r y­na. 30 me­tų juos val­giau ne­si­sau­go­da­ma, o gi­mus sū­nui su­ pra­tau, kad esu jiems aler­giš­ka. „Ne­be­ga­liu jų val­g y­ti – iš kar­to iš­be­ria“, – sa­kė mo­te­ris.

Atsiradimo priežastys Ko­dėl suau­g u­sy­sis stai­ga tam­pa aler­giš­kas?

Me­di­kai pa­ste­bi, kad aler­gi­nė reak­ci­ja or­ ga­niz­me įpras­tai ne­pra­si­de­da stai­ga. Pa­ sak Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LMSU) li­go­ni­nės Kau­no kli­ni­kų Kli­ni­k i­ nės imu­no­lo­gi­jos ir aler­go­lo­gi­jos sek­to­riaus va­do­vės pro­fe­so­rės Bri­gi­tos Šit­kaus­k ie­nės, aler­gi­nė­mis li­go­mis su­ser­ga­ma dėl dvie­jų pa­grin­di­nių prie­žas­čių: pa­vel­di­mu­mo ir ap­ lin­kos veiks­nių (aler­ge­nų, lė­ti­nių li­g ų, ža­lin­ gų veiks­nių). „Aler­gi­ja pa­si­reiš­k ia pa­di­dė­jus or­ga­niz­ mo jaut­ru­mui įvai­rioms iš išo­rės pa­ten­kan­ čioms, to­k ioms kaip mais­tas, vais­tai, che­mi­ ka­lai, vabz­džių nuo­dai, ir pa­čia­me or­ga­niz­ me su­si­da­ran­čioms me­d žia­goms“, – pri­mi­ nė pro­fe­so­rė.

Dau­gė­ja moks­li­nių duo­me­nų, ro­dan­čių, kad ir va­ka­rie­tiš­kas gy­ve­ni­mo bū­das, di­dė­ jan­ti ur­ba­ni­za­ci­ja, nau­ji aler­ge­nai (kom­bi­ nuo­tas ir ge­ne­tiš­kai mo­di­fi ­kuo­tas mais­tas, ag­re­sy­v iai vei­k ian­t ys odą che­mi­niai jun­gi­ niai ir ki­ta) di­di­na ri­zi­ką su­si­rgti aler­gi­ja. „Di­dė­jant ap­lin­kos tar­šai ir dau­gė­jant ap­ lin­ko­je nau­ja­da­r ų – mo­di­fi ­kuo­tų che­mi­nių jun­gi­nių, mū­sų imu­ni­nė sis­te­ma vei­k ia­ma nei­gia­mai, pa­k in­ta imu­ni­nis at­sa­kas į ap­lin­ kos veiks­nius. Tam tik­ros me­d žia­gos iden­ti­ fi­kuo­ja­mos kaip ge­ne­tiš­kai sve­ti­mos, tai yra kaip aler­ge­nai, ir prieš jas ima­mi ga­min­ti an­ti­kū­nai“, – aiš­k i­no B.Šit­kaus­k ie­nė.

Šalutinis poveikis Pas­te­bi­ma, kad suau­g u­sie­siems bū­din­ges­nės tam tik­ros aler­gi­jos rū­šys. Pa­v yz­d žiui, šien­ li­gė, me­di­ka­men­ti­nė aler­gi­ja, aler­gi­ja kai ku­riems mais­to pro­duk­tams.

Iš va­d i­na­mo­jo mais­to pro­duk­t ų di­d žio­ jo aš­tuo­ne­to (pie­nas, kiau­ši­niai, že­mės rie­ šu­tai, ki­t i rie­šu­tai, žu­v ys, jū­r ų gė­r y­bės, so­ jos, kvie­čiai), kurie sukelia be­veik 90 pro­c. vi­sų aler­g i­nių reak­ci­jų į mais­tą, vai­k ai la­ biau aler­g iš­k i pie­nui, kiau­ši­niams, kvie­ čiams, so­joms, o suau­g u­sie­ji – žu­v ims, jū­ rų gė­r y­bėms. „Įvai­r ūs pa­pil­dai, kon­ser­van­tai, da­žik­liai ir ki­tos che­mi­nės me­d žia­gos mais­to pro­duk­ tuo­se nei­gia­mai vei­k ia mū­sų imu­ni­nę sis­te­ mą ir tai taip pat le­mia vis daž­nes­nes aler­gi­ nes reak­ci­jas“, – pa­ste­bi B.Šit­kaus­k ie­nė.

Aler­gi­ja vais­tams iš­si­v ys­to vi­du­ti­niš­kai 2–5 pro­c. jais gy­dy­tų li­go­nių.

Jū­ra­tė Stai­kū­nie­nė

Aler­gi­jos kli­ni­kos „CD8 kli­ni­ka“ di­rek­to­rė, gyd ­ yt­oj­a aler­go­lo­gė, LSMU do­cen­tė

L

a­bai daž­nai aler­gi­ja mu­my­se glū­di, ir mes nė neį­ta­ria­me ją tu­rin­tys. Ga­li praei­ti ir ke­le­tas me­tų, kai žmo­gus jau yra įsi­ jaut­ri­nęs dul­kėms, žie­da­dul­kėms ar mais­to pro­duk­tams, iki tos die­nos, kai aler­gi­ja pa­si­reikš tam tik­rais simp­to­mais – jis pra­dės slo­guo­ti, čiau­dė­ti, pa­sun­kės kvė­pa­vi­mas, aša­ros, pa­raus ir nie­žės akys.

Tiks­liai ne­ži­no­ma, ko­dėl aler­gi­ ja pa­si­reiš­kia vie­nu ar ki­tu me­tu, ta­čiau tai tik­rai yra su­si­ję ir su žmo­gaus vi­di­ne or­ga­niz­mo bū­se­ na, ir su aler­ge­nų kie­kiu ap­lin­ko­je.

Daž­nai at­li­kus ty­ri­mus ir nu­sta­čius, kad žmo­gus yra įsi­jaut­ri­nęs vie­nam ar ki­tam aler­ge­nui, jis nu­stem­ba: man nie­ko nė­ra, ne­jau­čiu jo­kių simp­to­mų. Pas­kui at­vyks­ta po me­tų ir sa­ko: taip, man jau pra­si­dė­jo aler­gi­ja. Tai­gi, mes iš anks­to, dar ne­pa­si­reiš­kus aler­gi­jai, ga­li­me per­ spė­ti žmo­nes, ko­kių aler­ge­nų jie tu­rė­tų veng­ti.

Ne­ga­li­ma teig­ti, kad mo­te­ rys yra aler­giš­kes­nės nei vy­rai.

Tie­sa, kar­tais aler­gi­ja mo­te­rims ga­li at­si­ras­ti dėl hor­mo­ni­nių po­ky­čių or­ga­niz­me. Nėš­tu­mas, gim­dy­mas, stre­sas – pa­si­kei­tu­ sios vi­di­nės or­ga­niz­mo bū­se­nos, su­si­ju­sios su po­vei­kiu imu­ni­nei sis­te­mai. Ir bū­tent esant to­kiems po­ky­čiams ga­li pra­si­dė­ti aler­gi­ja, nors mo­te­ris grei­čiau­siai jau prieš tai bu­vo jaut­ri tam tik­riems aler­ge­ nams. Ga­li bū­ti pa­vie­nių at­ve­jų, kai nau­do­jant kont­ra­cep­ti­kus dėl vyks­tan­čių hor­mo­ni­nių po­ky­čių pa­si­reiš­kia aler­gi­ja. Bet šio­je sri­ ty­je ne­pa­kan­ka duo­me­nų, kad tai bū­tų įro­dy­ta moks­liš­kai.

Sveikata

Vie­nin­te­lė aler­gi­nė li­ga, kur mo­te­rys ly­de­riau­ja, – tai aler­gi­nis kon­tak­ti­nis der­ma­ti­tas, ar­ba eg­ze­ma, su­kel­ta kos­me­ti­kos prie­mo­nių ir che­mi­nių me­džia­gų, nau­do­ja­mų bui­ty­je. Taip yra dėl to, kad mo­te­rys daž­niau šias prie­mo­nes nau­do­ja. Tai – ir aler­gi­ja kva­pams, me­ta­lams. Mo­te­ rys daž­niau kve­pi­na­si, puo­šia­si bi­ žu­te­ri­niais ga­mi­niais, ku­riuo­se gau­su ni­ke­lio. Iš me­ta­lų bū­tent ni­ke­lis daž­niau­siai su­ke­lia aler­gi­ją. Ni­ke­lio yra vi­sur, kur nau­do­ja­mi ne­tau­rie­ji me­ta­lai: mo­ne­to­se, net bal­taja­me auk­se, kai ku­rio­se si­dab­ro rū­šy­se pa­si­tai­ko ni­ke­lio prie­mai­šų. Tai tam­ pa di­de­le pro­ble­ma, nes apie 10 pro­c. Eu­ro­pos mo­te­rų yra aler­giš­kos ni­ke­liui. To­dėl da­bar ant ko­ky­biš­kų me­ta­li­nių pre­kių daž­niau­siai pa­ žy­mi­ma, kad jo­se nė­ra ni­ke­lio. Ar žmo­gus aler­giš­kas ni­ke­liui, svar­bu iš­siaiš­kin­ti prieš pro­te­zuo­jant dan­tis, nes šio me­ta­lo de­da­ma į pi­ges­nius dan­tų imp­lan­tus.

La­bai svar­bu nu­sta­ty­ti ir pa­tvir­tin­ti, kam konk­re­čiai žmo­gus aler­giš­kas.

Jei žmo­gų po pie­tų res­to­ra­ne iš­ti­ko gy­vy­bei pa­vo­jin­gas ana­fi­lak­si­nis šo­kas, jis ga­li ap­skri­tai pra­dė­ti bi­jo­ti val­gy­ti. Svar­bu nu­sta­ty­ti tiks­lią diag­no­zę, išaiš­kin­ti mais­to pro­duk­ tą, su­kė­lu­sį aler­gi­ją. Tai nu­ra­mi­na pa­cien­tą – jis ži­no, ko sau­go­tis. O esant ner­vi­nei įtam­pai, ku­ri vei­kia mū­sų imu­ni­nę sis­te­mą, su­si­da­ ro pa­lan­kes­nės są­ly­gos aler­gi­jai pa­si­reikš­ti, ja jau ser­gant – li­gai paū­mė­ti. Šian­dien, kai aler­gi­ja mais­tui daž­nė­ja ypač tarp vai­kų ir kū­di­kių, su­ke­lia pa­vo­jų jų gy­vy­bei, rei­kia skleis­ti ži­nias apie aler­gi­ją, mo­ky­ti ne tik pa­cien­tą, jo tė­vus, bet ir vi­suo­me­nę apie aler­gi­jos po­žy­ mius, kaip elg­tis stai­ga aler­gi­jai pa­si­reiš­kus.

Aler­gi­jos kli­ni­ko­je „CD8 kli­ni­ka“ tai­ko­me vie­ną efek­ty­viau­sių šiais lai­kais aler­gi­jos gy­dy­mo bū­dų – imu­no­te­ra­pi­ją. Skir­tin­gai nei įpras­ti vais­tai, imu­no­te­ra­pi­ja ne slo­pi­na aler­gi­jos simp­to­mus, o su­for­muo­ja or­ga­niz­mo to­le­ran­ci­ją aler­ge­nui.

Ser­gan­tie­siems lei­džia­mos ne­di­ de­lės aler­ge­nų do­zės, gy­dy­mo kur­sai kar­to­ja­mi 3–5 me­tus. Po to­kio gy­dy­mo su­si­da­ro il­ga­lai­kė imu­ni­nė to­le­ran­ci­ja aler­ge­nams, ga­lin­ti truk­ti de­šimt­me­čius. Ne­be­ lie­ka aler­gi­jos simp­to­mų, ma­žė­ja įsi­jaut­ri­ni­mas ir ki­tiems aler­ge­nams.

Imu­no­te­ra­pi­ja efek­ty­vi ser­gant aler­gi­ne slo­ga, šien­li­ge, ast­ma ir gy­dant ge­lian­čių vabz­džių su­kel­tas aler­gi­nes reak­ci­jas.

9

www.imunoterapija.lt

Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT) unikalus ir vienintelis gydymo būdas, veikiantis alerginės ligos atsiradimo priežastis: t sumažina (ar pašalina) alerginės ligos požymius; t jau per pirmuosius gydymo metus sumažina vaistų nuo alergijos vartojimo poreikį (vietinių gliukokortikoidų, antihistamininių vaistų, ilgo veikimo β2 agonistų); t neleidžia atsirasti kitoms alergijoms; t iš alerginio rinito nesivysto bronchinė astma.

Pro­fe­so­rės tei­gi­mu, aler­gi­ją ga­li su­kel­ti bet ku­ris vais­tas, kaip ir bet ku­ris mais­to pro­ duk­tas. La­bai il­gas ir daž­nas vais­to var­to­ji­ mas, di­de­lės do­zės, var­to­ji­mo bū­das, kai vais­ tas ski­ria­mas in­jek­ci­joms, ge­ne­ti­niai veiks­niai pa­di­di­na me­di­ka­men­ti­nės aler­gi­jos ri­zi­ką.

Ar kont­ra­cep­ti­niai, hor­mo­ni­niai vais­tai ga­li iš­pro­vo­kuo­ti aler­gi­ją mais­to pro­duk­ tams, šien­li­gę? „Per ma­no pra­kti­ką ne­bu­vo to­k io at­ve­jo, kad ga­lė­čiau teig­ti, jog kont­ra­cep­ti­niai vais­ tai iš­pro­vo­ka­vo aler­gi­nes reak­ci­jas ne pa­ čiam vais­tui, o mais­tui ar žie­da­dul­kėms.

Prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių moks­li­nė­je li­te­ ra­tū­ro­je bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma, ar kont­ra­cep­ ti­niai vais­tai ga­li su­kel­ti aler­gi­ją mais­tui.

Paaiš­kė­jo, kad daž­niau jie ga­li bū­ti ne aler­ gi­jos, o mais­to ne­to­le­ra­v i­mo ir ki­tų ne­pa­ gei­dau­ja­mų reiš­k i­nių prie­žas­tis. Jei­g u mo­te­ ris ser­ga tam tik­ro­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis, yra su­tri­ku­si or­ga­niz­mo neu­roen­dok­ri­ni­nė sa­ vi­re­g u­lia­ci­ja, pa­k i­tęs hor­mo­nų ba­lan­sas, – tai ga­li iš da­lies nu­lem­ti di­des­nį įsi­jaut­ri­ni­ mą vie­niems ar ki­tiems aler­ge­nams“, – tvir­ ti­no pro­fe­so­rė.

Or­ga­niz­mo va­ly­mas ne­pa­de­da Me­d i­k ai pa­ste­bi ten­den­ci­ją: vis dau­g iau žmo­nių su­si­v i­l io­ja aler­g i­jas gy­dy­t is va­ly­

da­m i or­ga­niz­mą. Šį gy­dy­mo bū­d ą siū­lo ne­ tra­d i­ci­nės me­d i­ci­nos at­sto­vai. Taip be­si­g y­ dan­t ys žmo­nės ali­na sa­ve il­ga­lai­kė­m is die­ to­m is, po ku­r ių aler­g i­nės reak­ci­jos kar­tais net pa­d i­dė­ja, ga­l i pa­d i­dė­t i ir im­lu­mas in­ fek­ci­joms. Pro­fe­sio­na­lūs me­d i­k ai spe­cia­l ias die­tas be aler­ge­nų ski­r ia tik tais at­ve­jais, kai aler­g i­jos prie­ž as­t is – mais­to aler­ge­nai. „Atei­na li­go­nių su la­bai įsi­se­nė­ju­siais aler­g i­jos simp­to­mais, ku­r ie po pus­me­t į va­ lo or­ga­niz­mą, nau­do­ja au­ga­l i­nės kil­mės pre­pa­ra­t us, bi­čių pro­duk­t us, o li­gos prie­ žas­t is yra, pa­v yz­d žiui, įsi­jaut­r i­ni­mas žie­da­ dul­k ių aler­ge­nams, to­dėl to­k ie gy­dy­mo bū­ dai ga­l i tik stip­r in­t i simp­to­mus. No­r iu pa­ brėž­t i, kad aler­g i­ja yra ne or­ga­niz­mo už­ terš­t u­mas, o pa­d i­dė­ju­si imu­ni­nė reak­ci­ja į aler­ge­nus. Pir­m iau­sia rei­k ia va­ly­t i ne or­ ga­niz­mą, o ap­l in­k ą – ma­žin­t i jo­je, mais­te esan­čius aler­ge­nus“, – tvir­t i­no gy­dy­to­ja.

Pa­sak B.Šit­k aus­k ie­nės, vi­suo­me­nė­je ga­ jus ir ki­tas klai­d in­gas įsi­t i­k i­ni­mas: su­sir­ gau aler­g i­ja, nes nu­si­lpo imu­ni­te­tas. „Atei­ na žmo­nės ir pra­šo skir­t i ko nors imu­ni­ te­t ui pa­stip­r in­t i. O yra prie­šin­gai: aler­g i­ ja yra pa­d i­dė­jęs or­ga­niz­mo at­sa­k as aler­ge­ nams, kai or­ga­niz­mo imu­ni­nė sis­te­ma per ak­t y­v iai rea­g uo­ja į ap­l in­k ą. Ir gy­dy­da­m i aler­g i­ją mes kaip tik ne ska­t i­name, o slo­pi­ name or­ga­niz­mo reak­ci­ją į aler­ge­ną“, – sa­ kė pro­fe­so­rė.

Civilizacijos liga ■■ Aler­gi­ja va­di­na­ma ci­vi­li­za­ci­jos li­ga, nes kuo ge­riau iš­plėto­ta ša­lies eko­no­ mi­ka, tuo dau­giau gy­ven­to­jų ken­čia nuo aler­gi­jos. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, Eu­ro­po­je dau­giau kaip 100 mln. gy­ven­to­jų ser­ga aler­gi­nė­mis li­go­mis, 25 pro­c. ser­gan­čių­jų yra vai­kai.

■■ Ser­ga­mu­mas šio­mis li­go­mis spar­čiai au­ga vi­sa­me pa­sau­ly­je. Aler­gi­nės li­gos uži­ma penk­tą vie­tą tarp vi­sų am­žiaus gru­pių lė­ti­nių li­gų ir yra tre­čia pa­gal daž­nu­mą vai­kų iki 18 me­tų lė­ti­nė li­ga.

■■ Jei ser­ga­mu­mas aler­gi­nė­mis li­go­mis di­dės to­kiais pat tem­pais kaip iki šiol, 2015 m. aler­gi­ne li­ga sirgs kas ant­ras pa­sau­lio gy­ven­to­jas, to­dėl aler­gi­ja daž­nai va­di­na­ma XXI a. epi­de­mi­ja.

■■ Aler­gi­nės li­gos la­bai pa­blo­gi­na pa­cien­to gy­ ve­ni­mo ko­ky­bę, kar­tais ga­li su­kel­ti net mir­tį.

Pra­si­dė­ju­si aler­gi­nė reak­ci­ja iš­de­ri­na imu­ni­ nę sis­te­mą ir, ypač ne­gy­dant, vie­na aler­gi­jos for­ma ga­li virs­ti ki­ta ar­ba iš­pro­vo­kuo­ti ir ki­tos aler­gi­nės li­gos pa­si­reiš­ki­mą (vie­nu me­tu sirg­ti ke­lio­mis aler­gi­nė­mis li­go­mis), pvz., aler­gi­nis ri­ni­tas ga­li su­kel­ti vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų komp­li­ka­ci­jas – si­nu­si­tus, oti­tus, ga­li pe­raug­ti į aler­gi­nę ast­mą.

■■ Ne­gy­dant aler­gi­nio ri­ni­to, la­bai nu­ken­čia ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, ga­li su­trik­ti mie­gas, su­ma­ žė­ja dar­bin­gu­mas, ge­bė­ji­mas su­si­kaup­ti ir įsi­sa­vin­ti ži­nias, at­lik­ti tiks­lų dar­bą.

3LUPDV YL]LWDV SDV RGRQWRORJÇ" .ODXVNLWH

9LOQLDXV LPSODQWRORJLMRV FHQWUR J\G\WRMDV RGRQWRORJDV SHULRGRQWRORJDV $OJLUGDV 3XLē\V 3HU SDVWDUÇMë GHēLPWPHWë VSDUÏLDL Y\VW×VL LPSODQWRORJLMD EHL ēLXRODLNLQ× EXUQRV YHLGR LU ĨDQGLNDXOLġ FKLUXUJLMD DWVLUDGR QDXMġ WHFKQRORJLMġ PHWRGġ PHGĨLDJġ UHLNDOLQJġ VXQ\NXVLR ĨDQGLNDXOLġ NDXOLQLDP DXGLQLXL DWQDXMLQWL .DLS JU\Eġ SR OLHWDXV /LHWXYRMH SULG\JR LU ëYDLULġ NOLQLNġ VLęODQÏLġ VDYR SDVODXJDV ēLRMH VULW\MH ħLQLDVNODLGRV SULHPRQ×PLV PXV SDVLHNLD GLGĨLXOLV VUDXWDV LQIRUPDFLMRV DSLH GDQWġ LPSODQWDYLPÇ LU SDVLNHLWXVLÇ SDFLHQWġ J\YHQLPR NRN\EÙ SR MR %HYHLN YLVRV WHOHYL]LMRV WUDQVOLXRMD UHDO\E×V ēRX NXULġ PHWX SDFLHQWDPV JUHLWDL ëVWDWRPL QDXML GDQW\V DU NLWDLS DWVWDWRPD EXUQRV HVWHWLND 'DĨQDV SDFLHQWDV JDOYRMDQWLV DSLH GDQWġ LPSODQWDFLMÇ VXVLGXULD VX GDXJ\EH NODXVLPġ LU LQIRUPDFLMRV SDWLNLPXPR SUREOHPD 'DĨQLDXVLDL LēN\OD NODXVLPDL $U ëPDQRPD SR SLUPR DSVLODQN\PR SDV J\G\WRMÇ LēHLWL VX QDXMDLV GDQWLPLV" $U VNDXG×V" $U WDL EUDQJX" .RNë J\G\WRMÇ SDVLULQNWL" .DLS HOJWLV SULHē Lē SR SURFHGęUġ" $U VS×VLX VXVLG×WL GDQWLV WUXPSDP JUëĨÙV ë /LHWXYÇ" 1H PDĨLDX VYDUEęV LU GLG×MDQW\V SDFLHQWġ HVWHWLQLDL UHLNDODYLPDL 'DU SULHē GHēLPWë PHWġ YLHQÇ DU NHOHWÇ GDQWġ SUDUDGÙ ĨPRQ×V SUDē\GDYR ëVWDW\WL QHLēLPDPÇ GDQWë GDEDU JL MLH UHLNDODXMD ëVWDW\WL QHLēLPDPÇ JUDĨġ GDQWë Ēë PHGLFLQRV VULWLV WDLS SDW DSDXJR PLWDLV

'DQW\V SHU YDODQGÇ Ǟ QH YLVLHPV 9LVL SDFLHQWDL RGRQWRORJR NDELQHWH QRU×Wġ XĨWUXNWL NXR WUXPSLDX .DL NXULHPV Lē WLHVġ SDVLVHND MHL JDOLPD ëVULHJWL LPSODQWXV LU WÇ SDÏLÇ GLHQÇ SULWYLUWLQWL QDXMXV GDQWLV YDGLQDPXV NDUęQ×O×PLV 7XRPHW VDNRPD NDG SDFLHQWDV GDQWLV JDYR SHU YDODQGÇ 7DÏLDX ēLV PHWRGDV WLQND WROL JUDĨX QH YLVLHPV 7DL SDURGR LēVDPęV W\ULPDL NXULXRV EęWLQD DWOLNWL SULHē SUDGHGDQW EHW NRNLDV LPSODQWDFLMRV SURFHGęUDV 9LHQD GDĨQLDXVLġ SULHĨDVÏLġ NRG×O QHJDOLPD SDFLHQWR LēOHLVWL QDPR VX QDXMDLV GDQWLPLV SR SLUPRMR YL]LWR NDXOLQLR DXGLQLR

WUęNXPDV .DG LPSODQWDV SULJ\Wġ UHLNLD SDNDQNDPR NDXOR NLHNLR -HL MR QHSDNDQND NDXOÇ UHLNLD DWNXUWL ħPRQ×PV QHVHQLDL QHWHNXVLHPV YLHQR DU NHOHWR GDQWġ DWOLHNDQW GDQWġ LPSODQWDFLMÇ SUREOHPġ SDSUDVWDL QHN\OD 7DÏLDX EęQD VLWXDFLMġ NDL ĨPRJXL G×O SHULRGRQWR OLJRV DU VHQLDL LēUDXWġ GDQWġ VXWLUSÙV ĨDQGLNDXOLR NDXODV DUED WUDXPRV PHWX SUDUDVWL GDQW\V 7XRPHW UHLNLD FKLUXUJR SDJDOERV SUDUDVWDP NDXOR WęULXL LU IRUPDL DWVWDW\WL

,ēURY× GDQWë ëVWDW× LPSODQWÇ" 'DĨQDV DWYHMLV NDL QXRVDYR GDQWLHV LēVDXJRWL QHSDY\NVWD LU JHULDXVLDV J\G\PR EęGDV Më SDēDOLQWL ,ēURYXV GDQWë LPSODQWÇ Lē NDUWR VULHJWL JDOLPD WLN WXRPHW MHL ēDOLQDQW GDQWë QHNLOR MRNLġ NRPSOLNDFLMġ QHEXYR ëVLPHWXVLġ LQIHNFLMġ MHL SDFLHQWR GDQWHQRV LU NDXOLQLV DXGLQ\V \UD SDNDQNDPDL VWRURV ÎLD JDOLRMD WDLV\NO× GHY\QLV NDUWXV SDPDWXRN LU GHēLPWÇ NLUSN QHV SDVNXE×MXV ëVULHJWDV LPSODQWDV JDOL SDSUDVÏLDXVLDL LēOęĨWL DU LēNULVWL *\G\WRMDV WXUL DWOLNWL W\ULPXV LU DWVDNLQJDL ëYHUWLQWL VLWXDFLMÇ QHV JDOL SULUHLNWL LOJR SDUXRēLDPRMR J\G\PR QH WLN SDēDOLQWL GDQWLV EHW LU DWDXJLQWL NDXOÇ J\G\WL SDURGRQWR]Ù RUJDQL]PR LQIHNFLMDV ,PSODQWDFLMRV SURFHGęURV YLGXWLQLēNDL WUXQND QXR LNL P×QHVLġ 7DÏLDX WLQNDPDL ëVWDW\WDV LU Y×OLDX SULĨLęULPDV LPSODQWDV WDUQDXV LOJXV PHWXV

2013 pavasaris

Sveikata

1HPDORQLġ SRMęÏLġ SR SURFHGęURV SDGHGD LēYHQJWL QXVNDXVPLQDPLHML YDLVWDL 7DÏLDX PDĨGDXJ SXVHL SDFLHQWġ NLWÇ GLHQÇ SR LPSODQWDFLMRV YDLVWġ QXR VNDXVPR QHEHUHLNLD 7DG QHELMRNLWH NDOE×WLV LU NODXVWL VDYR J\G\WRMR *HULDX WXU×WL YLVÇ LQIRUPDFLMÇ SULHē LPSODQWR ëVWDW\PÇ QHL VXDEHMRWL VDYR VSUHQGLPX SURFHVR HLJRMH ĒWDL NODXVLPġ NXULXRV SDWDULDPH EęWLQDL XĨGXRWL RGRQWRORJXL SLUPRMR YL]LWR PHWX 1. $U PDQR EHQGUD VYHLNDWRV EęNO× WLQNDPD LPSODQWDFLMDL" 2. $U PDQR EXUQRV EęNO× GDQWHQRV NDXOLQLR DXGLQLR VWRULV OHLGĨLD DWOLNWL LPSODQWDFLMÇ" 3. $U PDQ JDOLPD LPSODQWDFLMD LēNDUW SR GDQWLHV URYLPR DU JHULDX SDODXNWL LU NRG×O" 4. $U GDQWġ LPSODQWDV \UD JHULDX XĨ VXWDLV\WÇ WDÏLDX VLOSQÇ VDYÇ GDQWë" 5. .RNLXV W\ULPXV PDQ DWOLNVLWH LU NÇ MLH SDURG\V" 6. .XR VNLULDVL MęVġ VLęORPRV LPSODQWġ VLVWHPRV" 7. .RNLR JDPLQWRMR LPSODQWXV UHNRPHQGXRMDWH LU NRG×O" 8. $U LēGXRVLWH LPSODQWġ SDVÇ VXWHLNVLWH JDUDQWLMÇ" 9. .LHN ODLNR PDQ JDOL XĨWUXNWL GDQWġ LPSODQWDFLMD DU SULUHLNV QHGDUELQJXPR" 10. .LHN PDQ NDLQXRV YLVRV GDQWġ LPSODQWDYLPR SURFHGęURV"

1DXMD VYHWDLQ× SDFLHQWDPV 6LHNGDPL DWVDN\WL ë YLVXV SDFLHQWġ NODXVLPXV LēVNODLG\WL PLWXV LU SDWHLNWL MLHPV WLN NYDOLȌNXRWÇ EHL SDWLNLPÇ LQIRUPDFLMÇ /LHWXYRV RGRQWRORJDL SULNODXVDQW\V ,7, 7DUSWDXWLQHL LPSODQWRORJġ GUDXJLMDL ×P×VL LQLFLDW\YRV P VSDOLR G YLVXRPHQHL SULVWDW\WD QDXMD LQWHUQHWR VYHWDLQ× PDQRLPSODQWDL OW 6YHWDLQ× VNLUWD SDFLHQWDPV ÎLD MLH JDO×V UDVWL LēVDPLÇ EHL WHLVLQJD LQIRUPDFLMÇ DSLH GDQWġ LPSODQWXV VNLUWLQJXV J\G\PR EęGXV -XN NLHNYLHQR SDFLHQWR EXUQRV EęNO× LU J\G\PR PHWRGDL VNLULDVL 0DQRLPSODQWDL OW J\G\WRMġ NRPDQGRV WLNVODV ēYLHVWL SDFLHQWXV SDG×WL MLHPV SULLPWL ODEDL VYDUEġ LU QH SLJġ VSUHQGLPÇ WDLS NDG PDNVLPDOLDL VXJUëĨWġ QH WLN NUDPW\PR HIHNW\YXPDV EHW LU MDXQ\VW× SDVLWLN×MLPDV VDYLPL 6YHWDLQ×MH WDLS SDW SDWHLNLDPDV VÇUDēDV SDWLNLPġ RGRQWRORJġ ëYDLULXRVH /LHWXYRV PLHVWXRVH 3DFLHQWDL JDO×V SDVLULQNWL VDYR J\G\WRMÇ XĨGXRWL MDP NODXVLPXV *\G\WRMDL GDOLQVLV SDWLUWLPL WDOSLQV SDFLHQWġ LVWRULMDV UDē\V DSLH LPSODQWRORJLMRV QDXMLHQDV NRPHQWXRV QDXMLHQDV ULQNRMH LU SDQ

7LOĨ×V J ĒLDXOLDL

9\WDXWR SU .DXQDV

%H VNDXVPR EH SMęYLR 3DFLHQWDPV QHULPÇ NHOLD QH WLN LOJDV J\G\PDV DU FKLUXUJLQ×V SURFHGęURV EHW LU VNDXVPDV NXUë MRV JDOL VXNHOWL 9LVRV FKLUXUJLQ×V LQWHUYHQFLMRV DWOLHNDPRV SULWDLNLXV YLHWLQÙ QHMDXWUÇ WRG×O SDFLHQWDV VNDXVPR QHMDXÏLD ,PSODQWDFLMRV SURFHGęUÇ PHGLNDL SULO\JLQD SDSUDVWR GDQWLHVēDOLQLPXL NXRPHW WDLS SDW JHOEVWL QHMDXWUD

5DP\JDORV J 3DQHY×Ĩ\V

3RORFNR J ħYLUJĨG\QR J 9LOQLXV

'DXJLDX NOLQLNġ UDVLWH ZZZ PDQRLPSODQWDL OW 11

2013 pavasaris

Sveikata

Įsibėgėja Sveikatingumo Opi triukš­mo pro­ble­ma

Iniciatyva: kiekvienas šalies pilietis kviečiamas propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir skleisti sveikatingumo žinią.

2013-uo­sius Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas pa­skel­bė Svei­ka­tin­ gu­mo me­tais. Šia pro­ga vi­si Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ins­ti­tu­ci­jos ir or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia­mi skleis­ti svei­ka­tin­gu­mo ži­nią ir pri­si­ dė­ti kuriant svei­ką vi­suo­me­nę.

Ak­ty­vu­mas len­kia lū­kes­čius Svei­ka­tin­g u­mo me­tų pro­ga vi­so­je Lie­tu­vo­ je or­ga­ni­zuo­ja­ma per tūks­tan­t į įvai­raus po­ bū­džio ren­gi­nių. Be­ne kas­dien įvai­riuo­se ša­ lies mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se žmo­nės ren­ ka­si pa­si­k lau­sy­ti pa­skai­tų, pa­si­mankš­tin­ ti, da­ly­vau­ti spor­to šven­tė­se, vik­to­ri­no­se ar pro­tmū­šiuo­se. Svei­ka­tin­g u­mo me­tams nea­ be­jin­gos ir dau­ge­lis ša­lies bib­lio­te­kų – jo­se svei­ka­tos te­ma ren­gia­mos įvai­rios pa­ro­dos.

Praė­jus jau dau­giau kaip trims Svei­ka­tin­ gu­mo me­tų mė­ne­siams Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (SAM) džiau­gia­si, kad lie­tu­v iai vis gau­siau įsi­trau­k ia į or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­ gi­nius ir vis au­ga ini­cia­t y­va do­mė­tis svei­ka gy­ven­se­na. Sveikatos apsaugos vi­ce­mi­nist­ ras Eri­kas Ma­čiū­nas sa­ko, kad žmo­nių ak­t y­ vu­mas pra­len­kė lū­kes­čius. „Ži­nią, kad ga­li pri­si­dė­ti ir da­ly­vau­ti įvai­ riau­siuo­se ren­gi­niuo­se, žmo­nės sklei­d žia la­ bai ak­t y­v iai. Ne­re­tai jie pa­t ys su­ren­gia ir pa­ ro­dų apie svei­ka­tą, pa­v yz­d žiui, bib­lio­te­ko­ se. At­v i­rai ta­riant, bu­vau nu­ste­bin­tas žmo­ nių ini­cia­t y­vos, kad jie pa­t ys, sa­va­no­riš­kai, 12

be jo­k ių pa­pil­do­mų pa­stan­g ų, be pa­pil­do­mų fi­nan­sų at­ran­da vi­są in­for­ma­ci­ją ir iš­reiš­ kia ak­t y­v ų no­rą da­ly­vau­ti. Tai yra pa­ts svar­ biau­sias da­ly­kas, ko­k į ga­li­me pa­siek­ti. Ren­ gi­nių kar­tais ga­li bū­ti daug, bet jei juo­se nie­ kas ne­da­ly­vaus, tai ne­bus ir nau­dos“, – tei­gė E.Ma­čiū­nas.

Vi­ce­mi­nist­ro tei­gi­mu, prio­ri­te­tų vie­no­k iems ar ki­to­k iems ren­gi­niams ne­tei­k ia­ma, nes vi­si jie vie­no­dai svar­būs. Vis dėl­to yra sri­ čių, į ku­rias vi­suo­me­nė tu­rė­tų at­k reip­ti di­ des­nį dė­me­sį. Ba­lan­džio 24-ąją bus mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė triukš­mo su­vo­k i­mo die­na, skir­ ta ska­tin­ti vi­suo­ti­nį su­si­rū­pi­ni­mą il­ga­lai­k io triukš­mo ža­la svei­ka­tai. Nors apie triukš­mo ke­lia­mas bė­das Lie­tu­vo­je nė­ra kal­ba­ma taip pla­čiai kaip apie ki­tas grės­mes svei­ka­tai, PSO jau se­no­kai skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais – pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos ap­lin­ko­sau­ gos sri­ti­mis, ap­lin­kos triukš­mo ke­lia­ma li­g ų naš­ta pa­gal sa­vo mas­tą yra ant­ra po oro tar­ šos ir tam­pa vis di­dė­jan­čia vi­suo­me­nės svei­ ka­tos grės­me. Ak­cen­tuo­ja­ma, kad triukš­mas gy­ven­to­jus ne tik var­gi­na ar trik­do mie­gą, bet ga­li su­kel­ti ir šir­dies prie­puo­lius, spen­gi­ mą au­sy­se, su­si­lpnin­ti ge­bė­ji­mą mo­k y­tis.

Ko­vo­da­mos su šia pro­ble­ma ES vals­t y­bės su­da­ro stra­te­gi­nius triukš­mo že­mė­la­pius. Įgy­ven­din­da­ma ap­lin­kos triukš­mo di­rek­ ty­vą, 2007 m. to­k io žings­nio ėmė­si ir Lie­tu­ va – triukš­mo že­mė­la­piai su­kur­ti pen­k iuo­se di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se. Jie skel­bia­mi mies­tų sa­v i­val­dy­bių in­ter­ne­to pus­la­piuo­se ir yra at­nau­ji­na­mi kas pen­ke­rius me­tus. E.Ma­ čiū­no tei­gi­mu, Lie­tu­va triukš­mui val­dy­ti ski­ria gana daug dė­me­sio, ta­čiau žmo­nės šia sri­ti­mi tu­rė­tų do­mė­tis ir sa­va­ran­k iš­kai, pa­ vyz­džiui, keis­da­mi gy­ve­na­mą­ją vie­tą pa­tik­ rin­ti, koks jo­je triukš­mo ly­gis. „Triukš­mas vi­sa­da ša­lia mū­sų, tą nei­gia­ mą triukš­mo pa­tir­t į tu­ri­me mes vi­si. Blo­gas da­ly­kas – ne tik trans­por­to, bet ir kai­my­ nų ke­lia­mas triukš­mas. Šiuo po­žiū­riu svar­ bu pa­teik­ti daug in­for­ma­ci­jos, kaip sau­go­tis, ką nau­do­ti, kaip or­ga­ni­zuo­ti tin­ka­mą ap­

2013 pavasaris

mo metai lin­ką dau­gia­bu­čiuo­se, kad kai­my­nai ne­bū­tų nu­skriaus­ti ir ne­pa­ten­k in­ti mū­sų links­my­ bė­mis ar re­mon­to dar­bais. Triukš­mo su­vo­ ki­mo die­na yra svar­bi tuo, kad ga­lė­tu­me at­ kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį ir pa­ra­gin­tu­me ne­triukš­mau­ti“, – dės­tė E.Ma­čiū­nas.

Triukš­mo su­vo­ki­mo die­nai skir­ti ren­gi­niai bus or­ga­ni­zuo­ja­mi Vil­niu­je, Šiau­liuo­se, Bir­ žuo­se ir Pas­va­ly­je. O vi­so­je Lie­tu­vo­je ba­lan­ džio 24 d. nuo 14.15 iki 14.16 val. skel­bia­ma sim­bo­li­nė ty­los mi­nu­tė. Per ją kvie­čia­ma vi­sus dar­bus ati­dė­ti į ša­lį ir pa­si­mė­gau­ti ra­my­be.

Fi­zi­niam ak­ty­vu­mui skir­ti ren­gi­niai vyks vi­są ge­gu­žę.

Dė­me­sys ju­dė­ji­mui ir rū­ky­mui Taip pat or­ga­ni­za­to­riai ka­len­do­riu­je ra­gi­ na pa­si­žy­mė­ti ge­gu­žės 10-ąją. Tą­dien mi­ni­ ma Ju­dė­ji­mo svei­ka­tos la­bui die­na. Svei­ka­tos spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, per­ne­lyg ma­žas tau­tie­čių ak­t y­v u­mas vis dar yra di­de­lė pro­ble­ma, nors vi­suo­me­nės švie­ti­mas jau duo­da vai­sių ir vis dau­giau žmo­nių ne­pa­tin­gi į dar­bą at­va­žiuo­ ti dvi­ra­čiu ar il­gė­liau pa­si­vaikš­čio­ti. Ak­ci­jos, skir­tos šiai die­nai pa­mi­nė­ti, vyks įvai­riuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se: bus or­ ga­ni­zuo­ja­mos mankš­tos, vi­sai šei­mai skir­tos spor­to šven­tės ir var­žy­bos, tu­ris­ti­niai žy­giai dvi­ra­čiais. Kai ku­riuo­se mies­tuo­se fi­zi­niam ak­t y­v u­mui skir­ti ren­gi­niai vyks vi­są ge­g u­žę.

Di­de­lį dė­me­sį ra­gi­na­ma at­k reip­ti ir į ge­ gu­žės 31-ąją – Pa­sau­li­nę die­ną be ta­ba­ko.

E.Ma­čiū­nas sa­ko, kad, nors eg­zis­tuo­ja įvai­rių drau­di­mų ir apie rū­ky­mo ke­lia­mą ža­lą kal­ ba­ma tik­rai daug, ši pro­ble­ma – vis dar opi. „Di­džiau­sia pro­ble­ma yra jau­ni­mo, o svar­ biau­sia – mer­gi­nų, mo­te­rų rū­ky­mas. Vy­rų rū­ky­mas sta­bi­li­za­vo­si ir ne­tgi ma­žė­ja, o mo­te­ rys kaž­ko­dėl pra­de­da dau­giau rū­ky­ti ir sie­kia pa­v y­ti vy­rus. Tad tu­ri­me nu­kreip­ti pa­stan­gas į mo­te­rų rū­ky­mą ir jį bent kiek sta­bi­li­zuo­ti.

Rei­kia ne­nu­leis­ti ran­kų – dar­bų dar daug“, – tvir­ti­no svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­ras. Įvai­rio­mis ak­ci­jo­mis, kon­kur­sais ir ren­ gi­niais Pa­sau­li­nę die­ną be ta­ba­ko pa­si­r y­žę pa­mi­nė­ti dau­ge­lis Lie­tu­vos mies­tų. Lie­tu­ vos pi­lie­čiams te­rei­k ia lik­ti nea­be­jin­giems ir pa­si­sem­ti ži­nių apie svei­ką gy­ven­se­ną – vi­ są in­for­ma­ci­ją apie Svei­ka­tin­g u­mo me­tams skir­tus ren­gi­nius ga­li­ma ras­ti SAM in­ter­ne­ to tink­lala­py­je www.sam.lt.

Data

Renginio pavadinimas

Sveikata

Renginio vieta

Renginiai Tarptautinei triukšmo suvokimo dienai paminėti 2013 04 24 2013 04 24 2013 04 24 2013 05 20 2013 04 2–31

Akcija Tarptautinei triukšmo suvokimo dienai paminėti Renginys Tarptautinei triukšmo suvokimo diena „Sužinok kaip tau kenkia triukšmas“ Mokinių konferencija „Triukšmo mažinimo mokykloje gerosios patirties pasidalinimas“ Triukšmas šalia mūsų (Pasaulinė kovos su triukšmu diena) Triukšmo lygio matavimas Šiaulių miesto sveikatą stiprinančiose mokyklose

Biržai Pasvalys Šiauliai Vilnius Šiauliai

Nacionalinis renginys „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“ Nacionalinis renginys „Sveikatą stiprinančių mokyklų idėjų banga per 2013 04 01–30 Lietuvą“, skirtas Lietuvos įsitraukimo į Europos sveikatą stiprinančių Lietuva mokyklų tinklą 20-osioms metinėms paminėti Bėgimas „Už blaivią ir sveiką Lietuvą“ Bėgimas už blaivybę ir sveikatą. Bėgimai vyksta visoje Lietuvoje ir kitose šalyse (Niujorkas, Londonas, Norvegija). Daugiau informacijos apie kas Pasaulis 2013 05 03 mėnesį vykstančius bėgimus – „Facebook“ grupėje „Lietuvių bėgimas už blaivybę“ (http://www.facebook.com/groups/lietuviubegimasuzblaivybe/) Renginiai judėjimo sveikatos labui dienai paminėti 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 10 2013 05 01-31 2013 05 01-31 2013 05 01-31 2013 05 01-31

Akcija, skirta judėjimo sveikatos labui dienai paminėti Visuotinė mankšta Kėdainių rajono mokyklose ir mokyklose-darželiuose Renginys, skirtas Judėjimo sveikatos labui dienai Akcijos mokyklose „Judame sveikatos link“ Šeimų sporto šventė ,,Aš, tėtis ir mama – sportuojanti šeima“ Renginys „Mokyklų bendruomenių mankšta“ Šiaurietiško ėjimo renginys – judėjimo sveikatos labui dienai Rajoninė akcija miete ir ugdymo įstaigose Akcija „Velamaratonas“ Tarpklasinės kvadrato varžybos 5–10 klasėms. Šeimos šventė „Sportuokime kartu“ Sporto varžybos Sporto šventė „Sportuojanti šeima – laiminga šeima“ Varžybos „Išgelbėk draugą“ Turistinis žygis su mokyklos bendruomene ir mokinių tėvais „Judėjimas – sveikata“ Masinės mankštos mokyklose Renginys „Rūpinkimės savo sveikata“ Renginiai Judėjimo sveikatos labui dienai paminėti Renginiai Judėjimo sveikatos labui dienai paminėti Dviračių žygis. Pradinių klasių mokinių turizmo diena Mėnuo „Judėjimas – tai gyvybė ir sveikata“: paskaitos, diskusijos

Biržai Kėdainiai Panevėžys Panevėžys Radviliškis Šilalė Švenčionys Ukmergė Varėna Mockaičiai Kolainiai Užventis Kražiai Kaunas Jonava Utena Kruopiai Pagėgiai Šilutė Tytuvėnai Lietuva

Renginiai Pasaulinei dienai be tabako paminėti 2013 05 29 2013 05 30 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 31 2013 05 01-31 2013 05 01-31 2013 05 01-31 2013 05 01-31 2013 05 13-17 2013 05 01-31 2013 05 13-17 2013 05 20-31 2013 05 27-31

Akcija „Pasaulinei dienai be tabako“ paminėti Akcija miesto mokyklose „Mes už teisę kvėpuoti grynu oru“ Renginys „Pasaulinei dienai be tabako“ paminėti Akcijos „Pasaulinė diena be tabako: gimiau nerūkantis“ Konkursas–viktorina 9–11 klasių mokiniams „Nerūkau pats ir tau patariu“ Renginys Pasaulinei dienai be tabako paminėti Akcija „Gėlė vietoj cigaretės“. Miesto mokyklose ir miesto aikštėje – bendruomenei Akcija Pasaulinei dienai be tabako paminėti Renginys „Plaučiai šaukia dūmams NE“ Akcija ,,Gimiau nerūkantis“ Pasaulinei dienai be tabako paminėti Akcija „Laikyk gėlę vietoj cigaretės“ Akcija „Tu rūkai, rūkau ir aš...“ Akcija Pasaulinei dienai be tabako paminėti Akcija Pasaulinei dienai be tabako paminėti Piešinių konkursas „RŪKYMUI NE“ Akcija „Pūsk muilo burbulus, o ne tabako dūmus“ Renginys ,,Aš galiu pasakyti ne, o tu...“ Akcija ,,Laikykime gėles vietoj cigarečių“ Akcija: „Keisk cigaretę į saldainį“ Sporto šventė „Sportuok ir būsi sveikas“ Akcija „Būk stilingas – nerūkyk!“ – 7-8 kl. mokiniams Renginys Pasaulinei dienai be tabako paminėti Renginys Pasaulinei dienai be tabako paminėti Akcija „Gimiau nerūkantis, nerūkanti“ Akcija „Mano plaučiai sveiki“ Renginių ciklas „Protų mūšiai“ Akcija „Gimiau nerūkantis, nerūkanti“ Renginių ciklas „Protų mūšiai“ Piešinių konkursas–paroda „Mes prieš rūkymą“ Akcija „Nerūkyk“

Renginiai Pasaulinei sveikatos dienai paminėti Rašinio konkursas „Noriu gyventi kitaip“ – Pasaulinei sveikatos dienai 2013 04 01-30 paminėti miesto mokyklose vyresniųjų klasių mokiniams 2013 04 01-30 Sporto šventė „Būk sveikas ir stiprus“ 2013 05 06 Sporto šventė „Augu sveikas ir stiprus“

Žeimiai Panevėžys Biržai Kėdainiai Ukmergė Panevėžys Panevėžys Pasvalys Pasvalys Radviliškis Šiauliai Šiauliai Švenčionys Ukmergė Kolainiai Kaunas Joniškis Žagarė Jonava Jonava Tiskūnai Pagėgiai Šilutė Šilutė Pakražantis Klaipėda Šilutė Klaipėda Mockaičiai Vilainiai Panevėžys Tytuvėnai Bukonys

13

2013 pavasaris

Sveikata

Iššūkis tėvams: laimėt Vis la­biau įsi­ga­lint pa­va­sa­riui, bai­gia­si ak­ty­vus per­ša­li­mo li­gų se­zo­nas, ta­čiau ke­lio pas me­ di­kus ne­de­rė­tų pa­mirš­ti. Da­bar – pa­ts laikas pro­fi­lak­tiš­kai pa­tik­rin­ti at­ža­lų svei­ka­tos būk­lę.

Ar­tė­jan­ti va­sa­ra – pui­kus me­tas vai­kų svei­ka­tos puo­se­lė­ji­mą pa­vers­ti sma­giu žai­di­mu.

TEKSTAS: Eg­lė Mor­kie­nė

5-8

metų vaikų daž­na pro­ble­ma – Stu­bu­ro de­for­ma­ci­ja.

14

2013 pavasaris

Sveikata

ėti lenktynes su liga Už­ra­šo­ma elekt­ro­kar­diog­ra­ma Bir­že­lis ir lie­pa – tin­ka­miau­si mė­ne­siai dar­ že­li­nu­kams ir moks­lei­viams gau­ti rei­ka­lin­gą pri­va­lo­mą svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo me­di­ci­ni­ nę pa­žy­mą. Gydytojui pui­k iai įver­ti­nus vai­ ko svei­ka­tos būk­lę, šei­ma ga­lės ra­mia šir­di­mi poil­siau­ti ar­ba lai­ku už­siim­ti at­ža­los gy­dy­mu. „Svei­ka­tos pa­žy­mą į mo­kyk­las ir dar­že­lius rei­kia at­neš­ti kas­met ir vai­kų tė­vams tai – ne nau­jie­na. Prob­le­ma ta, kad dau­gu­ma tė­vų vai­ kų svei­ka­ta su­si­rū­pi­na tik va­sa­ros pa­bai­go­ je. Tuo­met prie gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tų nu­si­drie­kia mil­ži­niš­kos ei­lės, gy­dy­to­jams ten­ka il­gin­ti dar­ bo va­lan­das“, – pa­ste­bi „Sau­lės šei­mos me­di­ci­ nos cent­ro“ šei­mos gy­dy­to­ja As­ta Ba­ku­tie­nė.

Per pa­tik­ri­ni­mą gy­dy­to­jas įver­ti­na vai­ko rai­dą ir vys­t y­mą­si, at­lie­ka­mi krau­jo ir šla­ pi­mo ty­ri­mai. Specialistas taip pat įver­ti­na, ar šal­tuo­ju me­tų lai­ku daž­nai vai­ką ka­ma­ vo per­ša­li­mo li­gos, ir re­ko­men­duo­ja, kaip stip­rinti imu­ni­te­tą. Vai­kams tik­ri­na­ma re­ ga, klausa ir už­ra­šo­ma elekt­ro­kar­diog­ra­ma.

Jei reikia, vaikas nukreipiamas konsultuotis pas kitus specialistus.

Re­tas vai­kas – svei­kas Pa­tik­ri­nus vai­kų svei­ka­tą, me­di­kai ma­žie­ siems daž­niau­siai nu­sta­to re­gė­ji­mo su­tri­k i­

Pa­ta­ri­mas: gy­dy­to­ja A.Ba­ku­tie­nė pri­me­na – stip­ri­nant vai­kų imu­ni­te­tą, pra­var­tu lai­ky­tis die­ nos re­ži­mo.

mų, ne­tai­syk­lin­gą lai­k y­se­ną, ran­da ka­rie­so pa­žeis­tų dan­tų. Tai – pa­čios opiau­sios svei­ ka­tos pro­ble­mos, ku­rias pro akis daž­niau­siai pra­lei­d žia tė­vai. To­dėl ma­žie­ji pa­cien­tai vis daž­niau pra­ve­ria ir oku­lis­tų, or­to­pe­dų bei odon­to­lo­g ų ka­bi­ne­tų du­ris.

„Dau­gė­ja nu­tu­ku­sių vai­kų. De­ja, ma­žiau to­k ių vai­kų, po ku­rių ap­žiū­ros į pa­ž y­mas įra­šo­me, kad svei­kas“, – ap­gai­les­tau­ja šei­ mos gy­dy­to­ja ir siū­lo vai­kams ak­t y­v iau gy­ ven­ti.

Dar­že­lių ir pra­di­nių kla­sių mo­k i­nu­kai ser­ga itin daž­nai, nes yra nuo­lat ata­kuo­ja­ mi ki­tų vai­kų bak­te­ri­jų ir vi­ru­sų. To­dėl vai­ kų imu­ni­te­tą rei­k ia stip­rin­ti nuo­lat – va­sa­rą tam ypač pa­lan­k ios są­ly­gos.

Me­di­kė dar kar­tą pri­me­na svei­kos gy­ven­ se­nos tai­syk­les, ku­rias daž­nai pa­mirš­ta­me: kuo dau­giau lai­ko leis­k i­te gry­na­me ore, ke­ liau­k i­te, plau­k io­k i­te, va­ži­nė­k i­tės dvi­ra­čiu ir spor­tuo­k i­te. Spor­tuo­da­mi, laks­t y­da­mi, žais­ da­mi lau­ke vai­kai grū­di­na­si, tam­pa at­spa­ res­ni li­goms.

Va­sa­rą vai­kams ne­rei­k ia ger­ti mais­to pa­ pil­dų ar vi­ta­mi­nų, imu­ni­te­tui stip­rin­ti už­ ten­ka švie­žių vai­sių ir dar­žo­v ių. „Mi­t y­bos ra­cio­ną tu­ri su­da­r y­ti daug švie­ žių vai­sių ir dar­žo­v ių, ku­rie ap­r ū­pi­na or­ga­ niz­mą vi­ta­mi­nais. Pra­var­tu lai­k y­tis die­nos re­ži­mo – ne­nak­ti­nė­ti, ge­rai iš­si­mie­go­ti. Rei­ kia ne­pa­mirš­ti ir pro­fi ­lak­ti­nių skie­pų, ku­ rie sau­go mū­sų ma­žuo­sius nuo itin pa­vo­jin­ gų li­g ų“, – pa­ta­ri­mų tė­vams ne­šykš­ti pa­t y­ ru­si gy­dy­to­ja.

Skie­py­tis nuo er­k i­nio en­ce­fa­li­to siū­lo­ma pa­va­sa­rį, o vyks­tant į eg­zo­ti­nes ke­lio­nes bū­ ti­na įver­tin­ti, ar ne­rei­k ia spe­cia­lių skie­pų.

Na­diež­da Rož­no­va kar­dio­lo­gė

J

ei­gu vai­kas nuo pir­mos gi­ mi­mo die­nos ne­ser­ga krau­ ja­gys­lių ir šir­dies li­go­mis, tuo­met, prieš jam ei­nant į mo­kyk­lą, rei­kia at­lik­ti elekt­ ro­kar­diog­ra­mą. Jei­gu vai­ko šir­dies veik­la yra ne­sut­ri­ku­si ir šei­mos gy­dy­to­jas ne­tu­ri jo­kių įta­ri­mų, pas kar­dio­lo­gą pro­fi­ lak­tiš­kai lan­ky­tis ne­rei­kia.

Rū­pes­tis: ypa­tin­gą dė­me­sį rei­kia skir­ti spor­tuo­jan­čių vai­kų šir­dies ty­ri­mams.

Vai­kams šir­dies pro­ble­mų at­si­ ran­da per­si­rgus sun­kio­mis li­go­ mis. Pro­fe­sio­na­lius spor­ti­nin­kus taip pat nuo­lat ste­bi­me – kiek­ vie­nas spor­ti­nin­kas ap­si­lan­ko pas kar­dio­lo­gus. Daž­nai ma­no­ ma, kad kas ket­vir­tas penk­tas suau­gęs žmo­gus ser­ga šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, o vi­si vai­ kai yra svei­ki, bet tai – klai­din­ ga nuo­mo­nė. Daž­nai vai­kams diag­no­zuo­ja­me pa­vel­di­mas šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas.

15

2013 pavasaris

Sveikata

Eg­lė Slab­šins­kie­nė Lie­tu­vos

P

svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to

ir­mą kar­tą pas odon­to­lo­gą vai­kas tu­rė­tų ap­si­lan­ky­ ti tuo­met, kai jam iš­dygs­ta pir­mas vir­šu­ti­nis kan­dis. Me­di­kas paaiš­kin­ tų ma­žo vai­ko bur­nos hi­ gie­nos ypa­ty­bes, pa­rink­tų tin­ka­mas bur­nos hi­gie­nos prie­mo­nes. Vė­liau rei­kė­tų pa­si­ro­dy­ti kas pus­me­tį, bet tai – svei­ko vai­ko pro­fi­lak­ ti­kos pla­nas. Jei at­si­ran­da pir­mų bu­te­liu­ko ėduo­nies po­žy­mių, rei­kė­tų pa­si­ro­ dy­ti kar­tą per du mė­ne­ sius. Kiek kar­tų per me­tus vai­kas tu­rė­tų at­vyk­ti pas dan­tų gy­dy­to­ją, tu­ri spręs­ti jį gy­dan­tis odon­to­lo­gas, įver­ti­nęs vai­ko bur­nos pro­ ble­mas.

Pra­dė­jus dyg­ti nuo­la­ti­niams kan­džiams ir pa­ste­bė­jus dan­tų pa­dė­ties pa­ki­ti­mų, rei­ kė­tų kreip­tis į or­to­don­tą.

Bur­nos

prie­žiū­ros ir vai­kų odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos do­cen­tė

Apie penk­tus šeš­tus me­tus vai­kams pra­de­da dyg­ti nuo­ la­ti­niai kan­džiai ir pir­mie­ji krū­mi­niai dan­tys. Jei vai­kas tu­ri daug su­ge­du­sių pie­ni­nių dan­tų, daž­nai tė­ve­liai ne­ pas­te­bi iš­dy­gu­sio nuo­la­ti­nio krū­mi­nio dan­ties ir la­bai nu­stem­ba per ap­žiū­rą, kai, praė­jus me­tams po iš­dy­gi­ mo, pir­mi krū­mi­niai dan­tys yra stip­riai pa­žeis­ti ėduo­ nies, su api­ru­siais vai­ni­kais.

O kar­tais, praė­jus po­rai me­tų po iš­dy­gi­mo, kai ėduo­ nies pro­ce­sas komp­li­kuo­ja­si ir žūs­ta ner­vas, dėl ne­su­si­for­ ma­vu­sių šak­nų ir stip­riai api­ ru­sio dan­ties vai­ni­ko ten­ka rau­ti pir­mą krū­mi­nį nuo­la­ti­nį dan­tį. Tai di­džiu­lis pra­lai­ mė­ji­mas! Pir­mas nuo­la­ti­nis krū­mi­nis dan­tis at­lie­ka vie­ną pa­grin­di­nių funk­ci­jų smul­ ki­nant mais­tą, tu­ri di­de­lės reikš­mės tai­syk­lin­gam są­kan­ džiui for­muo­tis. To iš­veng­ti

pa­de­da krū­mi­nių dan­tų va­ge­lių den­gi­mas si­lan­tais.

Pir­mi krū­mi­niai nuo­la­ti­niai dan­tys si­lan­tais den­gia­mi vi­siš­kai jiems iš­dy­gus, kai vai­kui suei­na 6–7 me­tai.

Ypač no­rė­čiau at­kreip­ti tė­vų dė­me­sį į vai­kų kvė­pa­vi­mą pro bur­ną. Tai daž­niau­siai vyks­ta dėl iš­ve­šė­ju­sio lim­foi­ di­nio au­di­nio no­sia­ryk­lė­je – ade­noi­dų ar di­de­lių ton­zi­lių, nes su­ma­žė­ja oro pa­te­ki­ mas pro kvė­pa­vi­mo lan­das.

To­kie vai­kai mie­ga iš­si­žio­ję, ne­re­tai knar­kia. Šiuo at­ve­ju bū­ti­na ausų–nosies–gerklės spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­ja ir gy­dy­mas. Il­ga­lai­kis kvė­ pa­vi­mas pro bur­ną, ypač for­muo­jan­tis nuo­la­ti­niam są­kan­džiui, ska­ti­na vir­šu­ti­nio žan­di­kau­lio su­siau­rė­ji­mo ir aukš­to go­mu­rio vys­ty­mą­si.

Per anks­ti iš­rau­ti pie­ni­niai dan­tys taip pat yra vie­na iš

Kad nu­ga­ry­tės bū­tų tie­sios Stu­bu­ro de­for­ma­ci­ja – daž­na 5–8 me­tų vai­kų pro­ble­ma. Anot spe­cia­lis­tų, to­k io am­žiaus vai­ kai daug lai­ko ski­ria įvai­riems ne­jud­riems už­siė­mi­mams – pie­ šia, žai­džia įvai­rius sta­lo žai­di­ mus, ta­čiau vi­sai ne­kont­ro­liuo­ja sa­vo lai­k y­se­nos.

Pra­dė­jus lan­k y­t i mo­k yk­lą, vai­ko stu­bu­ras ken­čia ir nuo ne­t in­k a­mos ar per sun­k ios kup­r i­nės, to­dėl rū­pes­t in­g ų tė­ vų pa­rei­ga – nuo­lat ste­bė­t i vai­ ko lai­k y­se­ną ir pa­si­r ū­pin­t i, kad bent kar­t ą per me­t us spe­cia­ lis­tas ap­žiū­rė­t ų ir stu­bu­rą.

Dar ge­riau, jei vai­ko stu­ bu­rą pa­rio­diš­kai tik­rins ir pa­t ys tė­vai. Vai­kas tu­ri at­ si­sto­ti tie­siai, nu­ga­ra į ap­ žiū­rin­t į­jį, ku­ris tu­ri įver­ tin­ti, ar at­ža­los pe­čiai ir men­tės kau­lai yra vie­na­ me ly­g y­je. Vė­liau vai­kas tu­ri pa­si­lenk­ti pir­myn – taip tė­vai ga­lės įver­tin­ti stu­bu­ro slanks­te­lių bū­ klę, įver­tin­ti, ar vie­no­ dai iš­k i­lę šon­kau­liai.

Vai­kui at­si­sto­jus šo­nu, de­rė­tų at­k reip­ti dė­me­sį 16

są­kan­džio ano­ma­li­jų prie­ žas­čių. La­bai svar­bu, kuo il­ giau iš­sau­go­ti pie­ni­nes il­tis, kad ne­nuk­ryp­tų be­si­for­muo­ jan­čio nuo­la­ti­nio są­kan­džio cent­ro li­ni­ja. Lai­mė, dėl sto­res­nio ema­lio sluoks­nio jos at­spa­res­nės ėduo­niui.

Per anks­ti iš­rau­ti pie­ni­niai krū­mi­niai dan­tys taip pat tu­ri įta­kos nuo­la­ti­nio są­kan­džio for­ma­vi­mo­si su­tri­ki­mams.

To­dėl juos bū­ti­na gy­dy­ti.

Paaug­lys­tė­je dėl hor­mo­nų kai­tos pra­si­de­da gin­gi­vi­tas, ku­ris, esant blo­gai as­mens bur­nos hi­gie­nai, ga­li komp­ li­kuo­tis į sun­kes­nę su­si­rgi­mo for­mą. To­dėl paaug­liams rei­ka­lin­ga pro­fe­sio­na­li bur­nos hi­gie­nos pro­ce­dū­ra.

Pro­fe­sio­na­li bur­nos hi­gie­nos pro­ce­dū­ra api­ma dan­tų ap­na­šų, dan­tų ak­me­nų ša­li­ni­mą, dan­tų pa­vir­šių po­li­ra­vi­mą. į pe­čius, ar jie ne­pa­lin­kę į prie­ kį. Be to, stovint to­k ia po­za, ga­ li­ma įžvelg­t i, ar vai­ko stu­bu­ras tai­syk­lin­gai iš­lin­kęs – ties krū­ ti­ne ir kryž­k au­liu jis tu­ri bū­ ti iš­lin­kęs į nu­ga­rą, krū­t i­nės ir kak­lo sri­t y­je – į prie­k į.

2013 pavasaris

Sveikata

Atostogos: gražiomis vasaros dienomis vaikams derėtų kaip niekad daug laiko praleisti lauke, o ne prie kompiuterių ar televizorių.

Va­sa­ros tai­syk­lės akims Kas svei­k iau ir įdo­miau: kas­dien tris va­lan­das gry­na­me ore jud­ riai leis­ti lais­va­lai­k į ar kas va­ lan­dą de­šimt mi­nu­čių skir­ti akių mankš­tos pra­ti­mams?

Moks­l i­n in­k ai įro­dė: jud­ rus lais­v a­lai­k is ir gry­nas oras – pui­k us de­r i­nys no­r in­t iesiems iš­veng­t i akių li­g ų ir aki­n ių. Kad va­s a­r a – ato­s to­g ų me­t as, skir­t as ne va­do­vė­l iams grauž­t i ar in­ ter­ne­te nar­š y­t i, o mė­gau­t is sau­ le ir van­de­n iu, svar­bu pri­si­m in­ ti ne tik vai­k ams, bet ir jų tė­ vams. „Pa­d au­ž ų ber­n iu­k ų, ku­r ie mėgs­t a žais­t i fut­b o­l ą ar krep­ ši­n į, akys yra svei­k es­n ės nei tų pro­t in­g ų mer­g ai­č ių, ku­r ios net ir per ato­s to­g as iš ran­k ų ne­p a­ lei­d žia kny­g os ar nau­j ie­n as se­ ka in­t er­n e­t e. Va­s a­r ą pa­m irš­ ki­t e kny­g as, kom­piu­t e­r ius ir te­l e­v i­z o­r ius – tap­s i­t e svei­k es­ ni“, – jud­r aus lais­v a­l ai­k io mė­ gė­j us džiu­g i­n o Vil­n iaus uni­ ver­s i­t e­t o Vai­k ų li­g o­n i­n ės Vai­ kų akių li­g ų sky­r iaus ve­d ė­j a gy­d y­t o­j a of­t al­m o­l o­g ė Sa­l o­m ė­j a Ig­n o­t ie­n ė.

Tie­s a, me­d i­k ė per­spė­ja: bū­ ti­na ne­šio­t i aki­n ius nuo sau­lės, van­dens tel­k i­n iuo­s e ar ba­s ei­ne nar­dy­t i su plauk­t i skir­t ais aki­ niais, tuo­met, kai žy­d i so­d ai ir pie­vos ar noks­t a braš­k ės bei že­ muo­gės, pa­si­s au­go­t i akių aler­ gi­jos.

Akių li­g ų gy­dy­to­ja ti­k i, kad ak­t y­v us lais­va­lai­k is pa­de­da pa­ nai­k in­ti smul­k ias re­gos pro­ble­ mas, ta­čiau dar neiš­rastas re­cep­ tas, kaip pa­dė­ti vai­kams iš­veng­ti sun­k ių akių li­g ų. „Bent kar­t ą per me­t us re­ ko­men­duo­ju pa­s i­t ik­r in­t i re­g ą.

Jei vai­k as stai­g iai paau­go dau­ giau nei 10 cm, ga­l i iš­s i­v ys­t y­t i trum­p a­re­g ys­t ė. Lai­k u ma­ž y­l iui ne­d iag­no­z a­v us to­l ia­re­g ys­t ės, jis ga­l i tap­t i žvai­r as. O žvai­ ru­m as ga­l i iš­pro­vo­k uo­t i dau­ gy­b ę sun­k es­n ių li­g ų“, – įspė­ jo me­d i­k ė, Ji siū­lo tė­v ams pri­si­m in­ ti, ko­k io­m is li­go­m is ser­ga ar­t i­ mie­ji ir, lai­k u pa­t ik­r i­nus vai­k ų re­g ą, ap­s au­go­t i juos nuo sun­ kių li­g ų.

Pir­mą kar­tą pas of­tal­mo­lo­gą pa­ta­ria­ma ap­si­lan­k y­ti iki vie­nų me­tų ar iki tre­jų, še­še­rių ir še­šio­ li­kos me­tų.

17

2013 pavasaris

Sveikata

Pa­de­da ak­me­nu­kai ir žo­lė

Moks­lų sėk­mės pa­slap­tys – lo­go­pe­do ka­bi­ne­te Tė­vams, ku­rių at­ža­los ar­ti­miau­ siu me­tu pir­mą kar­tą at­vers dar­ že­lio ar mo­k yk­los du­ris, ver­tė­tų įsi­ti­k in­ti, ar jų vai­kai kal­ba pa­ kan­ka­mai sklan­džiai, o jų var­to­ ja­mas žo­dy­nas nė­ra per skur­dus. „Ma­ma, pa­lo­dyk, kul yla la­dia­to­ lius?“ – šau­k ia tri­me­tė mer­gai­tė. „Gerr­rai“, – po il­gos pau­zės die­ nos įvy­k ius re­ziu­muo­ja paaug­lys sū­nus. Ar trum­pa­lai­k is švep­la­v i­ mas ir mik­čio­ji­mas yra nor­ma­lu? „Suau­g u­sie­ji daž­nai sa­ve guo­ džia, kad kal­bos pro­ble­mos dings sa­vai­me, vai­kai jas iš­ augs, – pa­ste­bi Klai­pė­dos vai­ kų li­go­ni­nės lo­go­pe­dė Mi­la­na Gaupšie­nė. – Vis dėl­to, jei­g u vai­ kas yra ner­v in­ges­nis ir jam su­ trin­ka kal­ba ar ji nesivysto, bū­ ti­na kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją ir pa­pra­šy­ti siun­ti­mo neu­ro­lo­go ar lo­go­pe­do kon­sul­ta­ci­jai.“ „Tė­vai tu­ri skir­ti lai­ko sa­vo at­ ža­loms. Su jais svar­bu bend­rau­ti, reikš­ti emo­ci­jas“, – pri­me­na me­ di­kė. Ne­se­niai gi­mu­sį kū­di­k į bū­ ti­na va­din­ti var­du, su juo kal­bė­ti ir jam dai­nuo­ti, žais­ti su įvai­rias­ pal­v iais žais­lais. Tuo­met tu­rė­ tų pa­v yk­ti iš­veng­ti kal­bos rai­dos vė­la­v i­mo: ke­tu­rių mė­ne­sių vai­ kas jau tu­ri skie­me­nuo­ti, aš­tuo­ nių – tarti suporintus skie­me­ nis, o vie­nų me­tų vai­kas tu­rė­tų mo­kė­ti pa­sa­k y­ti pir­muo­sius žo­ džius. Tre­jų me­tų vai­kas tu­rė­tų pa­sa­k y­ti sa­k i­nį – ne­bū­ti­nai riš­lų, nors ir iš dvie­jų žo­d žių.

Ypač ati­džiai į at­ža­lų kal­bą, pa­sak me­di­kės, tu­rė­tų įsi­k lau­sy­ ti tė­vai, ku­rie au­gi­na iki­mo­k yk­ li­nio am­žiaus vai­kus. „Jei vai­ko žo­dy­nas yra ri­bo­tas, jei jis kal­ ba neaiš­k iai ar jo žo­d žiai ve­lia­ si, jei val­g y­mo įpro­čiai yra neiš­ la­v in­ti, tė­vai tik­rai tu­rė­tų kreip­ tis į me­di­kus – į psi­cho­lo­g us, lo­ 18

go­pe­dus, neu­ro­lo­g us“, – sa­ko M.Gaupšie­nė.

Ma­žus kal­bos de­fek­tus ga­li­ ma grei­tai pa­ša­lin­ti. Tri­me­tis iš­ vengs mik­čio­ji­mo ar ki­tų kal­bos pro­ble­mų, jei prieš ei­nant į dar­ že­lį tė­vai jį su­pa­žin­dins su dar­ že­lio ap­lin­ka. Var­to­ja­mą žo­dy­ną pa­dės pra­plės­ti tė­v ų se­ka­mos pa­ sa­kos ar dai­nuo­ja­mos lop­ši­nės.

Kal­bos raiš­kai įta­kos tu­ri ir val­g y­mo įpro­čiai. Il­gai val­gant skys­tą ar trin­tą mais­tą ne­si­v ys­ to ar­ti­ku­lia­ci­jos apa­ra­tas. To­dėl me­di­kė pri­me­na: še­šių mė­ne­ sių vai­kas mai­ti­na­mas šaukš­tu­ ku ir pra­ti­na­mas ger­ti iš puo­de­

lio, me­tų – ru­pes­nį mais­tą ban­do val­g y­ti pa­ts ir mo­ka at­si­ger­ti iš puo­de­lio, dve­jų me­tų vai­kas jau tu­ri val­g y­ti su vaikiška ša­ku­te.

Tė­vai tu­ri bū­ti ati­des­ni, jei at­ ža­los ar­ti­miau­siu me­tu pra­dės lan­ky­ti mo­kyk­lą. Vai­kui, ku­ris ken­čia nuo kal­bos su­tri­k i­mų, bus sun­ku mo­ky­tis – jis ra­šys ir skai­ tys su klai­do­mis. Kar­tais ne­ri­mą jau­čian­t ys paaug­liai mik­čio­ja.

Pro­fi ­lak­tiš­kai pas lo­go­pe­dą vai­kams rei­kė­tų ap­si­lan­k y­ti iki vie­nų me­tų, vė­liau – kar­tą per me­tus. Bū­ti­na ap­si­lan­k y­ti, kai vai­kas ža­da pra­dė­ti lan­k y­ti dar­ že­lį ar eis į pir­mą kla­sę.

Pa­si­r ū­pin­k i­te šal­mu, al­k ū­nių ir ke­l ių ap­sau­gais ir lė­k i­te į lau­k ą va­ži­nė­t i dvi­ra­čiais ar rie­du­čiais.

Tik žai­d žiant ir ak­t y­v iai ju­dant pa­ma­žu dings lai­k i­nos ei­se­nos pro­ble­mos. „Va­sa­rą daž­niau nu­si­spir­k i­ te ba­t u­kus ir laks­t y­k i­te ba­si po žo­lę, smė­l į, žvy­rą ar ki­t us ne­ly­ gius pa­v ir­šius. Ak­t y­v i mankš­ ta su­stip­r i­na ko­jų, blauz­dos rau­ me­nis, ku­r ie su­for­muo­ja ko­jų skliau­tą ir pė­d ą“, – pa­ta­r ia Lie­ tu­vos svei­k a­tos moks­lų uni­ver­ si­te­to li­go­ni­nė­je Kau­no kli­ni­ ko­se dir­ban­t is vai­k ų or­to­pe­dastrau­ma­to­lo­gas dr. Emi­l is Če­k a­ naus­k as. „Brai­dy­mas po ra­so­tą pie­vą neiš­g y­dys rim­t ų or­to­pe­d i­nių li­ gų, ta­čiau jos – re­tos“, – spe­cia­ lis­tas pa­ste­bi, kad vai­k ų ei­se­nos ar lai­k y­se­nos pro­ble­mos yra per

2013 pavasaris

daug iš­pūs­tos ir daž­niau­siai ne­ pag­r įs­tos.

Or­to­pe­d i­nes pro­ble­mas daž­ niau­siai įžvel­g ia tė­vai, šei­mos gy­dy­to­jai ir rea­bi­li­to­lo­gai, to­dėl bent kar­tą per me­tus spe­cia­lis­tas pa­ta­ria ap­si­lan­k y­t i pas or­to­pe­dą. „Daž­nai ne spe­cia­lis­tai pikt­ nau­d žiau­ja plokš­čia­pa­dys­tės, ne­ nor­ma­lios lai­k y­se­nos, ko­jų il­g io skir­tu­mo diag­no­z ė­mis. Daž­nai ne­tai­syk­lin­ga ar ne­nor­ma­li lai­ ky­se­na, ko­jų ašies iš­k ry­pi­mas, pseu­dop­lokš­čia­pa­dys­tė yra fi­zio­ lo­g i­niai da­ly­k ai, ir tik or­to­pe­ das ga­li tiks­liai pa­sa­k y­t i, ar ma­ to­mas at­ve­jis nea­t i­t in­k a stan­ dar­t ų ar nor­mų. Ne­re­tai įvai­r ūs nuo­k ry­piai yra bū­d in­g i tam tik­ ro am­žiaus vai­k ams“, – me­d i­k as pri­du­ria, kad tė­vai daž­nai su­ trin­k a iš­g ir­dę, jog vai­k ų lai­k y­ se­nos pro­ble­mos yra tik įsi­vaiz­ duo­ja­mos.

Tė­vams neramu, kai pa­si­kei­ čia vai­k ų pė­da ar ko­jų ašies for­ ma: daž­niau­siai lai­k y­se­na pa­

kin­ta pra­si­dė­jus pir­ma­jam au­ gi­mui – kai su­k an­k a 6–8 me­tai – ar­ba kai vai­k ai ly­t iš­k ai bręs­ ta – apie 13–14 me­t us. „Tuo­met tė­vams at­ro­do, kad vai­k ai yra krei­v i ir šlei­v i, – šyp­so­si E.Če­ ka­naus­k as. – Ga­liu at­skleis­t i to­ kius kont­ro­ver­siš­kus da­ly­kus – ne kup­ri­nės svo­ris ar ne­t in­k a­ mas sta­lo aukš­t is bei ne­t in­k a­ma lai­k y­se­na iš­k rai­po stu­bu­rą: tai ga­li tik lai­k i­nai pa­keis­t i lai­k y­se­ ną, o stu­bu­ro iš­k ry­pi­mas yra ge­ ne­t i­nė li­ga.“

Kaip vaikš­tai – taip jau­tie­si Apie 13 metus, kai baigia for­ muotis fiziologinė pėdos sanda­ ra, įvai­rių or­to­pe­d i­nių pro­ble­ mų ga­li­ma ap­t ik­t i at­li­kus spe­cia­ lius ty­ri­mus. Pvz., kom­piu­te­ri­nis ty­ri­mas, parodantis einančiojo krūvio paskirstymą pėdoje, lei­ džia diag­no­zuo­t i įvai­rias pė­dos de­for­ma­ci­jas.

Va­sa­rą daž­niau nu­si­ spir­ki­te ba­tu­kus ir laks­ ty­ki­te ba­si po žo­lę, smė­lį, žvy­rą ar ki­tus ne­ly­gius pa­vir­šius.

Ei­se­nos ana­li­zė lei­džia at­ skleis­ti ne­tai­syk­lin­g us pė­dos ju­ de­sius, iden­ti­fi ­kuo­ti pė­dos zo­nas, ku­rioms ten­ka per di­de­lis krū­v is, ir pa­ga­min­ti or­to­pe­di­nius įdėk­ lus, ku­rie mi­ni­mi­zuo­ja stre­są, ke­lia­mą są­na­riams ir rau­me­nims dėl to, kad pė­da ne­tai­syk­lin­gai sta­to­ma, ar dėl ne­to­ly­gaus slė­gio pa­si­skirs­t y­mo.

Pa­sak KMUK gy­dy­to­jo or­to­ pe­do-trau­ma­to­lo­go Gin­tau­to Po­ ciaus, pa­do­ba­rog­ra­f u at­lie­ka­mu ty­ri­mu pra­var­tu su­si­do­mė­ti ir pa­tiems suau­g u­sie­siems. „Re­ko­men­duo­čiau iš­si­tir­ti be­ si­skun­džian­tiems pė­dų, kul­nų ir blauz­dų nuo­var­giu, skaus­mais, žmo­nėms, ku­riems sun­ku pri­ si­tai­k y­ti įpras­tą ava­ly­nę, tu­rin­ tiems įvai­rių įgim­tų ar įgy­tų pė­ dos de­for­ma­ci­jų (plokš­čia­pa­dys­ tė, šlei­va­pa­dys­tė, aukš­tas pė­dos skliau­tas, va­di­na­ma­sis iš­šo­kęs kau­liu­kas, reu­ma­toi­di­nė pė­da, dia­be­ti­nė pė­da ir t.t.). Taip pat ši įran­ga pa­gel­bė­ja įver­ti­nant pė­

Sveikata

dos ope­ra­ci­jos ir rea­bi­li­ta­ci­nio gy­dy­mo efek­t y­v u­mą. To­k iu at­ve­ ju pa­cien­tas iš­ti­ria­mas prieš ir po ope­ra­ci­jos, se­ka­ma pė­dų būk­lė rea­bi­li­ta­ci­nio gy­dy­mo lai­ko­tar­ piu“, – pa­ste­bė­jo G.Po­cius.

Anot spe­cia­lis­to, spor­t i­nin­ kams šis ty­ri­mas pa­deda pri­tai­ ky­t i tin­ka­mus įdėk­lus į spor­t i­nę ava­ly­nę, ku­rie bū­t i­ni, sie­k iant to­ ly­giai pa­skirs­t y­t i pė­dos krū­v į ir ap­sau­go­t i są­na­rius, saus­g ys­les ir rau­me­nis nuo ne­rei­ka­lin­go krū­ vio per in­ten­sy­v ias tre­ni­r uo­tes.

Po ty­ri­mų įver­ti­nus pro­ble­mos mas­tą, spe­cia­lis­tai pa­dės ap­si­ spręs­ti dėl gy­dy­mo – chi­rur­gi­nio ar tai­kant ki­tas or­to­pe­di­jos prie­ mo­nes – spe­cia­lius pė­dos įtva­rus ar įdėk­lus į ava­ly­nę. Šios pa­t y­ru­ sių spe­cia­lis­tų pa­ga­min­tos vie­ ne­ti­nės funk­cio­na­lios prie­mo­nės pagerina ne tik pė­dos ir blauz­dos kau­lų, są­na­rių ir rau­me­nų bio­ me­cha­ni­ką žen­giant žings­nį, bet ga­liau­siai ir bend­rą or­ga­niz­mo sa­v i­jau­tą.

2013 pavasaris

Sveikata

Ra­mios mo­ti­nys­tės užu­tĖ­ky­je

Gy­ve­nant ne pa­gal griež­tą dirb­ti­nį re­ži­mą, o taip, kaip šir­dis sa­ko, kas­die­ny­bė­je ne­lie­ka tiek stre­so ir ru­ti­nos. Pu­sės me­tų Ie­vu­tę au­gi­nan­ti Do­vi­lė Žeb­raus­kė tik juo­kia­si pri­si­min­da­ma se­nuo­sius vai­kų au­gi­ni­mo bū­dus.

TEKSTAS: Rū­ta Gri­go­ly­tė fotografija: Gediminas Bartuška

Trys kar­tos po vie­nu sto­gu Mo­ti­nys­tės ato­sto­g ų rit­mu gy­ve­nan­ti ak­ to­rės Vai­vos Mai­ne­ly­tės ir ope­ra­to­riaus Ri­ man­to Juod­val­k io duk­tė nuo­bo­du­lio ne­jau­ čia. Spin­din­čio­mis aki­mis, to­k io­mis pa­na­ šio­mis į ma­mos V.Mai­ne­ly­tės, Do­v i­lė žiū­ri į ve­ži­mė­ly­je mie­gan­čią duk­rą. „Ma­tė­te nuo­ trau­kas, kur aš dar kū­di­k is? Mes su duk­ ra tie­siog vie­no­dos“, – mo­ters vei­dą nu­švie­ tė šyp­se­na.

Do­v i­lė pri­si­pa­ži­no vis dar gy­ve­nan­ti įkur­ tu­v ių nuo­tai­ka: ne­se­niai vil­nie­čių šei­ma per­si­kė­lė gy­ven­ti su mo­čiu­te. „No­rė­jo­me, kad lik­tų mo­čiu­tei įpras­tų daik­tų, bal­dų, juk ir taip daug vie­tos oku­pa­vo­ me“, – ro­dy­da­ma į sve­tai­nę kal­bė­jo Do­vi­lė. „O čia – ma­no kam­ba­rys, – ves­da­ma­si į vir­tu­vę, ku­rio­je pa­vai­ši­no bur­no­je tirps­tan­čiu py­ra­gu, juo­ka­vo D.Žeb­raus­kė. – Daž­nai sal­du­my­nų ne­ke­pu, kad mo­čiu­tės neer­zin­tu­me, – jai dėl svei­ka­tos daug cuk­raus ne­ga­li­ma var­to­ti. Ta­ čiau Mo­tie­jų pa­le­pin­ti vis tiek rei­kia.“ Į šeš­tą kla­sę pro­gim­na­zi­jo­je ei­nan­tis Mo­ tie­jus nau­juosius na­mus pir­miau­siai jau­k i­no­ si. Įp­ra­tęs gy­ven­ti sos­ti­nės cent­re, kur su ma­ ma ir bro­liu gy­ve­no pas Vai­v u­tę, – taip švel­ niai Do­vi­lė va­di­na sa­vą­ją ma­mą, Mo­tie­jus ma­nė, kad va­ži­nė­ti į mo­kyk­lą bus ne­pa­to­gu. „Iš pra­džių taip ir li­ko gy­ven­ti pas Vai­v u­ tę, o vė­liau pa­ma­tė, kad va­ži­nė­ti nė­ra taip 20

jau bai­su, su­lau­kė, kol iki ga­lo įsi­kur­si­me, nes rei­kė­jo daug re­mon­tuo­ti bu­tą, ir da­bar jau gy­ve­na čia“, – šyp­so­jo­si Do­v i­lė.

Tu­rė­da­ma ir suau­gu­sį sū­ nų – dvi­de­šimt­me­tį Jo­kū­bą, ir paaug­lį, ir kū­di­kė­lį, Do­vi­lė sa­ko, kad ge­riau­sia jai bend­ rau­ti su vai­kais na­tū­ra­liai, drau­giš­kai.

Be griež­tų tai­syk­lių Griež­tų tai­syk­lių jau­nat­v iš­ka tri­jų vai­kų ma­ma ne­ku­ria ir ki­to­se gy­ve­ni­mo sri­t y­se.

Tu­rė­da­ma ir suau­g u­sį sū­nų – dvi­de­šimt­me­t į Jo­kū­bą, ir paaug­lį, ir kū­di­kė­lį, Do­v i­lė sa­ko, kad ge­riau­sia jai bend­rau­ti su vai­kais na­tū­ ra­liai, drau­giš­kai.

Tie­sa, Mo­t ie­jui bū­t i prie kom­piu­te­r io lai­ kas gal­būt šiek tiek ri­bo­ja­mas, ta­čiau už­ draus­t i jo vai­k ui ne­ga­l i­ma. „Da­bar daug ir mo­k yk­los dar­bų rei­k ia at­l ik­t i kom­piu­te­ riu“, – tai, kad vai­ko izo­l ia­v i­mas nuo nau­ jo­v ių per daug iš jo atim­t ų, pri­m i­nė Do­v i­lė. Švel­niai mo­ters pri­gim­čiai ar­ti­mes­nis ir da­

bar­ti­nis vai­kų au­gi­ni­mo su­pra­ti­mas, kai ne­ rei­k ia griež­tai tai­k y­ti dirb­ti­nio re­ži­mo. „Kai Mo­tie­jus bu­vo ma­žas, vai­kų au­gi­ni­ mo su­pra­ti­mas jau bu­vo la­bai pa­si­kei­tęs, pa­ ly­gin­ti su tuo, ku­ris vy­ra­vo, kai au­gi­nau Jo­ kū­bą. Anks­čiau juk bū­da­vo pri­myg­ti­nai mo­ ti­noms re­ko­men­duo­ja­ma vai­kus mai­tin­ti kas tris va­lan­das, jei­gu tuo lai­ku mie­ga – ža­din­ti, jei­gu ne­val­go – pie­ną nu­trauk­ti. Ir ne vi­suo­ met tiek ma­moms, tiek vai­kams tai ge­ruo­ju baig­da­vo­si“, – li­be­ra­les­nė­mis kū­di­k ių au­gi­ ni­mo re­ko­men­da­ci­jo­mis džiau­gė­si Do­vi­lė.

Ji ti­k i­na: ra­mus bū­das ir kant­ru­mas lei­ džia iš­ties mė­gau­tis mo­ti­nys­te. „Jei­g u vi­si trys bū­tų pa­me­ti­nu­kai, gal­būt tuo­met ir to­k ios di­de­lės kant­r y­bės, ko­k ią tu­ riu, pri­trūk­tų, ta­čiau man, ma­nau, la­bai pa­ si­se­kė“, – pa­sa­ko­jo D.Žeb­raus­kė ir pri­dū­rė, kad Ie­v u­tė yra ra­mi ir nak­ti­mis ge­rai mie­ga.

Ra­mi ma­ma – ra­mus ir vai­kas.

Iš na­mų ne­si­ver­žia Sa­vo dar­bą di­de­lė­je tarp­tau­ti­nė­je kom­pa­ni­ jo­je D.Juod­val­k y­tė-Žeb­raus­kė mėgs­ta, ta­čiau sa­ko ne­san­ti iš tų mo­ti­nų, ku­rios sten­gia­ si kuo grei­čiau iš­trūk­ti iš na­mų. Su sū­nu­mis Jo­kū­bu ir Mo­tie­ju­mi Do­v i­lė bu­vo, iki jiems suėjo tre­ji, tad mo­te­riai sun­ko­ka įsi­vaiz­duo­ ti, kaip rei­kės pa­lik­ti duk­rą pri­žiū­rė­ti ki­ tiems, kai jai sueis dve­ji. „Pa­siilgs­tu bend­ra­dar­bių, pa­tin­ka dar­bas, ta­čiau vis­kam sa­vas lai­kas. Au­gin­da­ma vai­ kus jau­čiuo­si ra­miai, ne­si­ver­žiu iš na­mų“, – pa­sa­ko­jo per­so­na­lo va­dy­bos spe­cia­lis­tė.

D.Žeb­raus­kės dar­be bū­na ir stre­so, ir krū­ vio, ta­čiau ne tiek, kad rei­kė­tų su­ne­rim­ti dėl svei­ka­tos. Pail­si ir at­si­gau­na mo­te­ris ne per ekst­re­ma­lius už­siė­mi­mus ar spor­tuo­da­ma, o mie­liau at­si­ver­čia kny­gą, mez­ga, nuei­na į ki­ ną. „Da­rau mankš­tą, jei­g u už­si­ma­nau, bet la­biau mėgs­tu pa­skai­t y­ti, pa­sva­jo­ti“, – sa­ kė mo­te­ris.

2013 pavasaris

Sveikata

21

2013 pavasaris

Sveikata

Vi­zi­jo­se pie­šia so­dy­bą Su vy­ru ope­ra­to­riu­mi My­ko­lu Žeb­raus­ku mo­te­ris tu­ri bend­rą vi­zi­ją – gy­ven­ti so­dy­bo­je. „Nors kol kas mies­tas ir jo tei­k ia­mi pa­to­g u­mai mums dar ak­tua­lūs, bet esu ir gam­tos vai­kas. Man pa­tin­ka ra­vė­ti, mėgs­tu že­mės ūkio dar­bus. Su vy­res­niai­siais vai­kais va­sa­ro­mis gy­ven­ da­vau so­de, tu­rė­jau la­bai di­de­lį se­ne­lių pa­lik­tą dar­ž ą. Pas­kui ne­be­bu­vo kam tų šilt­na­mių pri­žiū­rė­ti, tad te­ko so­dą už­sė­ti žo­ ly­te. Tą dvie­se su Vai­v u­te ir pa­da­rė­me. Da­bar rei­kės vėl lys­ve­les da­r y­ti – no­ri­si kaž­ką da­r y­ti, neį­do­mu be veik­los sė­dė­ti“, – pa­ sa­ko­jo Do­v i­lė.

Dar ne­grei­tai atei­sian­čią se­nat­vę so­dy­bo­je be­si­ti­k in­ti pra­leis­ ti mo­te­ris ma­no, kad žmo­nės ga­na spar­čiai sten­gia­si grįž­ti prie gam­tos. Ir kiek­v ie­nas – sa­vaip.

Ką da­r y­čiau ten gy­ven­da­ma? Gal­būt ir nie­ko, gal ta­da jau nie­ko da­r y­ti ne­si­no­rė­tų, – juo­kė­si Do­v i­lė. – Skai­t y­čiau, megz­ čiau, gė­les ir ska­nias dar­žo­ves au­gin­čiau, avi­nu­ką, viš­tą. Nors ži­nau, kaip grei­tai le­k ia lai­kas, bet vis­kas dar at­ro­do la­bai to­li­ ma. Rei­k ia įsi­kur­ti. Juk kar­tais ir na­mą pa­sta­t y­ti už­trun­ka vi­są gy­ve­ni­mą, kai ne­tu­ri to mi­li­jo­no ir ga­li­my­bės yra ri­bo­tos.“

Išlė­kiau iš kam­ba­rio, vis šiek tiek pra­da­ry­davau du­ris pa­ žiū­rė­ti, ar jis dar ten. Vie­ną­ kart pa­ma­niau, kad jau ne­bė­ ra, at­si­gu­liau, o jis spin­to­je krebž­da.

Skra­jū­nai – tik per at­stu­mą Vis dėl­to, jei­g u iš­si­pil­dys no­ras atei­t y­je gy­ven­ti so­dy­bo­je, teks įpras­ti ir prie ma­žiau ma­lo­nių gam­tos iš­dai­g ų. Paukš­čiai ir šikš­nos­par­niai – šiuos gy­v ū­nus Do­v i­lė, švel­niai ta­riant, ne­la­ bai mėgs­ta. Tie­sa, pa­t ys paukš­čiai jai pa­tin­ka, bet tik ne tuo­ met, kai įskren­da į pa­tal­pas. „Man la­bai bai­su, kai paukš­čiu­kai įskren­da į kam­ba­rį ar­ ba įstik­lin­tą bal­ko­ną. O Vai­v u­tė ap­skri­tai bi­jo paukš­čių. Jie ga­ li bū­ti ma­to­mi iš to­lo, bet ne­tu­ri pri­si­lies­ti“, – pa­sa­ko­jo D.Žeb­ raus­kė.

Dar dau­giau siau­bo mo­te­riai yra įva­ręs į kam­ba­rį nak­t į įskri­dęs šikš­nos­par­nis. Vy­ras bu­vo iš­v y­kęs dar­bo rei­ka­lais. Pro pra­v i­rą lan­gą kaž­kam įsmu­kus, Do­v i­lė tam­so­je pa­ma­nė, kad tai paukš­tis. Ir taip bū­tų ne­sma­g u, bet, kai įjun­g u­si švie­są mo­ te­ris pa­ma­tė šikš­nos­par­nį, tie­siog pa­k rau­po. „Išlė­k iau iš kam­ba­rio, vis šiek tiek pra­da­r y­davau du­ris pa­ žiū­rė­ti, ar jis dar ten. Vie­ną­kart pa­ma­niau, kad jau ne­bė­ra, at­ si­g u­liau, o jis spin­to­je krebž­da, – iš­g y­ven­tu koš­ma­ru da­li­jo­ si D.Žeb­raus­kė. – Vė­liau per­skai­čiau, kad šikš­nos­par­niai pa­t ys la­bai bi­jo ir kad jų ne­ga­li­ma lies­ti, nes jie la­bai tra­pūs, bet to­k ia yra na­tū­ra­li reak­ci­ja – api­ma bai­mė, ir tiek.“ Do­vi­lė kiek pri­si­bi­jo ir aukš­čio, ta­čiau dau­giau bai­mių tei­gia ne­tu­rin­ti. „Šiek tiek su baime galvoju apie tai, kad tik vis­kas bū­ tų ge­rai, bet tai grei­čiau ne bai­mė, o kiek­v ie­nam vai­kų tu­rin­ čiam žmo­gui bū­din­gas troš­k i­mas“, – šyp­so­jo­si D.Žeb­raus­kė.

22

Genai: dukros nuotraukose savo pačios kūdikiškų bruožų radusi D.Žebrauskė pati šiandien žvelgia mamos, garsios aktorės, akimis.

2013 pavasaris

Sveikata

Ypa­tin­ga­sis Do­vi­lės py­ra­gas „Kol kas mū­sų šei­mo­je mė­sy­tės ne­val­go tik Ie­vu­tė.

Aš la­biau­siai mėgs­tu jū­rų gė­r y­bes, tad kar­tais pa­si­le­pi­na­me jo­mis. Ga­mi­nu pie­tus kas­dien, nes šei­my­na ne­ma­ža. Pa­tie­ka­lai – pa­tys įvai­riau­si.

Vy­ras ga­mi­na dau­giau gur­ma­niš­kus pa­tie­ka­lus, pa­vyz­džiui, jau­tie­nos kar­pa­čio, ki­bi­nus, su­šius, o aš – dau­giau tra­di­ci­nius ba­lan­dė­lius, žu­vis, paukš­tie­ną, sal­du­my­nus“, – pa­sa­ko­jo Do­vi­lė ir at­skleidė vie­no bur­no­je tirps­tan­čio py­ra­go re­cep­tą.

■■ 100 g juo­do­jo šo­ko­la­do, ■■ 100 g bal­to­jo šo­ko­la­do, ■■ 4 šaukš­tai ko­ko­sų drož­lių, ■■ 1 in­de­lis su­tirš­tin­to pie­no su cuk­ru­mi, ■■ 100 g rie­šu­tų svies­to, ■■ 280 g mig­do­li­nių sau­sai­nių. Įkai­tin­ki­te or­kai­tę iki 180 laips­nių. Sau­sai­nius su­ tru­pin­ki­te ir su­mai­šy­ki­te su rie­šu­tų svies­tu. Skar­dą ir jos kraš­tus iš­klo­ki­te ke­pi­mo po­pie­riu­mi.

Su­ber­ki­te sau­sai­nių ma­sę į skar­dą, iš­ly­gin­ki­te ir šiek tiek šaukš­tu pa­spaus­ki­te. Ant sau­sai­nių už­pil­ki­te su­tirš­tin­tą pie­ną ir jį pa­skirs­ty­ki­te ly­giu sluoks­niu. Ant vir­šaus už­ber­ki­te ko­ko­sų drož­les ir ma­žais ga­ba­lė­liais su­smul­kin­tą šo­ko­la­dą.

Kep­ki­te 20–25 mi­nu­tes, kol šiek tiek pa­ru­duos.

23

2013 pavasaris

Sveikata

Se­nė­ji­mas – na­tū­ra­lus fi­ zio­lo­gi­nis pro­ce­sas. Bė­ gant me­tams, žmo­gaus or­ga­niz­me vyks­tan­tys įvai­rūs po­ky­čiai, su­si­ję su ly­ti­nių hor­mo­nų ma­žė­ji­ mu, pa­si­reiš­kia tam tik­rais simp­to­mais. Šis mo­te­rų gyvenimo lai­ko­tar­pis va­ di­na­mas me­no­pau­ze, o vy­rų – and­ro­pau­ze.

Se­nat­vės prie­šauš­ris ar ant­ro­ji jau­nys­tė?

TEKSTAS: Jur­gi­ta Ša­kie­nė

Š

ias va­do­vė­li­ų ži­nias pir­mą­kart iš­girs­ta­me dar mo­k yk­lo­je. Vė­ liau apie var­gi­nan­čias or­ga­niz­ mo per­mai­nas su­ži­no­me iš sa­vo tė­v ų. Kuo ar­čiau pau­zės am­žius, tuo įky­res­nė at­ro­do ir įvai­rių jai įveik­ti skir­ tų mais­to pa­pil­dų rek­la­ma. Kas­kart ją iš­v y­ dus no­ri­si per­jung­ti te­le­v i­zi­jos ka­na­lą – taip ne­są­mo­nin­gai ti­k i­mės iš­veng­ti ir pa­čios mis­ ti­fi ­kuo­tos pau­zės. De­ja, ji neiš­ven­gia­ma, ta­ 24

čiau nė­ra neį­vei­k ia­ma. Ypač, jei pa­si­tin­k i ją pa­si­r ū­pi­nęs pui­k iu gink­lų ar­se­na­lu – ži­nio­ mis apie tai, kas ir ko­dėl vyks­ta su mū­sų kū­ nais ir kaip gy­ven­ti, kad pau­zė tap­tų ne pa­ bai­ga, bet nau­ja pra­džia.

Ne­sup­ra­to, kas da­ro­si Kai pe­da­go­gę Vy­tę Mar­ke­v i­čie­nę pra­dė­ jo daž­nai pil­ti karš­tis, ta­po dirg­les­nė nei pa­

pras­tai, ji ne­sku­bė­jo re­gist­ruo­tis pas aku­še­ rį-gi­ne­ko­lo­gą. Ar ver­ta? Juk tai – kla­si­k i­niai me­no­pau­zės po­ž y­miai, o ši – neiš­ven­gia­ma. Į or­ga­niz­mo per­mai­nas mo­te­ris pa­ž vel­gė ki­ taip, pa­ste­bė­ju­si, kad pra­dė­jo blo­gė­ti at­min­ tis, ėmė daž­nai keis­tis nuo­tai­ka, už­k lup­da­ vo net pa­ni­kos prie­puo­liai. „Jau­čiau­si la­bai keis­tai, ne­sup­ra­tau, kas su ma­ni­mi da­ro­si.

Pra­dė­jo dau­gė­ti ne­su­sip­ra­ti­mų dar­be, bui­t y­ je. Žmo­nės ėmė į ma­ne ki­taip žiū­rė­ti“, – apie

2013 pavasaris

ne­ma­lo­nius virs­mus pa­sa­ko­jo 51 me­tų pe­ da­go­gė. Šian­d ien V.Mar­ke­v i­čie­nė pri­si­pa­žįs­ta net bi­jan­t i pa­gal­vo­t i, kuo vis­k as bū­t ų pa­si­bai­ gę, jei duk­ra ne­bū­t ų jos nu­ve­du­si pas me­ di­k us. „Nė neį­ta­r iau, kad šios ma­no pro­ ble­mos – dėl kli­mak­so“, – nu­si­ste­bė­jo pa­ šne­ko­vė.

Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no: iš pra­d žių ji gė­di­jo­ si kam nors pa­sa­ko­ti apie sa­vo iš­g y­ve­ni­mus ir virs­mus. „Iš­veng­ti kli­mak­so ne­ga­la­v i­mų mo­te­rims ne­pa­dė­siu, bet gal bent ga­lė­siu patarti, ko­ kios ga­li bū­ti jų prie­žas­t ys, kad ne­rei­k ia kęs­ ti vie­noms, kad ga­li­ma ras­ti pa­gal­bą. Ne­ži­ no­my­bė yra la­bai bai­si. Tuo įsi­ti­k i­nau sa­vo kai­liu“, – at­si­du­so V.Mar­ke­v i­čie­nė.

Ga­li trik­ti mąs­ty­mas Gy­dy­to­ja aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė Vil­ma Alek­ no­nie­nė me­no­pau­zę pri­ly­gi­no re­vo­liu­ci­jai or­ga­niz­me. „Dėl ly­ti­nių hor­mo­nų pu­siaus­ vy­ros su­tri­k i­mo kei­čia­si vi­so or­ga­niz­mo veik­la. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad pa­si­kei­čia ir mo­ters sa­v i­jau­ta“, – kal­bė­jo me­di­kė.

Anot jos, karš­čio ban­gos, gau­sus pra­kai­ ta­v i­mas, stai­ga pa­raus­tan­tis vei­das, kak­las – vi­sa tai dėl est­ro­ge­nų trū­ku­mo su­tri­ku­sių or­ga­niz­mo ter­mo­re­g u­lia­ci­jos pro­ce­sų. „Dar vie­nas la­bai var­gi­nan­tis da­ly­kas – dirg­lu­mas, ener­gi­jos sty­gius, at­si­ra­dęs po­ rei­k is daž­nai šla­pin­tis, kar­to­ja­si šla­pi­mo pūs­lės už­de­gi­mai“, – gy­dy­to­jai pri­ta­rė jos pa­cien­tė V.Mar­ke­v i­čie­nė.

Me­no­pau­zė pa­kei­čia ne tik mo­ters sa­v i­ jau­tą, bet ir ap­skri­tai svei­ka­tą. „An­tai vie­ na pa­cien­tė dėl nuo me­no­pau­zės at­si­ra­du­ sių gal­vos skaus­mų net alp­da­vo“, – pa­sa­ko­ jo aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė. Ne vie­nai jos gy­dy­ tai mo­te­riai la­bai pa­di­dė­jo bend­ras cho­les­ te­ro­lio kie­k is krau­jy­je, suak­t y­vė­jo ate­rosk­ le­ro­zė – pa­di­dė­jo ti­k i­my­bė su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­g ys­lių sis­te­mos li­go­mis.

Per me­no­pau­zę net ga­li im­ti trik­ti mąs­ ty­mas, vys­t y­tis silp­nap­ro­t ys­tė, pa­di­dė­ja ga­ li­my­bė su­si­rgti gal­vos sme­ge­nų in­sul­tu, pa­ ste­bė­jo me­di­kė.

Gąs­di­na raukš­lės Ne pa­slap­tis, kad mo­te­ris kli­mak­sas gąs­di­na ne tik dėl sa­v i­jau­tos, svei­ka­tos po­k y­čių, bet ir po­vei­k io iš­vaiz­dai.

Dėl est­ro­ge­nų sto­kos oda raukš­lė­ja­si, sau­ sė­ja, plo­nė­ja, kar­tu ma­žė­ja ir krū­ti­nės stang­ ru­mas. Ne vie­na mo­te­ris, pra­si­dė­jus kli­mak­ sui, pa­ste­bi, kad ima spar­čiau slink­ti plau­ kai, lū­ži­nė­ja na­gai.

Klau­sy­da­ma šių kla­si­k i­nių me­no­pau­zės po­ž y­mių V.Mar­ke­v i­čie­nė link­čio­jo gal­va. „Ir dar la­biau au­ga svo­ris“, – iš sa­vo pa­tir­ties pri­dū­rė pe­da­go­gė.

Ge­nu­tė Pet­ro­nie­nė Psi­cho­lo­gė

M

o­te­rims stip­rus hor­ mo­nų ki­ti­mas ga­li pra­si­dė­ti nuo 45-erių, bet grei­tai vyks­ta tarp 50–53 me­tų, jį ly­di daug so­ma­ti­ nių simp­to­mų, ku­rių ryš­kiau­sias – karš­čio ban­gos, nuo­tai­kos kai­ta – dis­fo­ri­ja ar­ba dep­re­si­ja.

Dau­giau nei treč­da­lis pen­kias­de­ šimt­me­čių ti­ki­na, kad jų svei­ka­tos būk­lė yra blo­ga. Vy­rų hor­mo­ni­niai po­ky­čiai vyks­ta pa­laips­niui, tes­tos­ te­ro­no kie­kis kas­met su­ma­žė­ja 1–2 pro­c. ir 60-me­čiams jo tė­ra pu­sė to kie­kio, ku­ris yra jau­nuo­lio or­ga­ niz­me. Ma­žė­ja po­ten­ci­ja, kei­čia­si kū­nas: su­ma­žė­ja rau­me­nų ma­sė, jė­ga, kau­lų tan­kis, plo­nė­ja oda, grei­čiau au­ga ant­svo­ris. Pu­sei vy­rų pa­si­reiš­kia pro­sta­tos pro­ble­mų.

Dėl hor­mo­nų po­ky­čių stai­gu­mo mo­te­rų kli­mak­so psi­cho­lo­gi­niai veiks­niai yra la­biau ma­to­mi. Vis dėl­to, nors se­nė­ji­mo ir ne­sus­tab­dy­ si, nuo­tai­kos po­ky­čiai, o tam tik­ra da­li­mi ir svei­ka­ta, smar­kiai pri­klau­ so nuo pa­čios mo­ters. Pap­ras­tai, esant to­kio am­žiaus, at­si­ran­da ki­tų, tie­sio­giai su svei­ka­ta ne­su­si­ju­sių psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų: kar­je­ra yra su­sto­ju­si ar­ba iš vi­so ne­ten­ka­ ma dar­bo ir ne­beį­ma­no­ma jo ras­ti.

Mo­te­rys, ku­rios pa­siau­ko­jo šei­mai, iš­gy­ve­na tuš­čio liz­do sin­dro­mą,

Sveikata

taip pat daž­nai už­griū­na suau­gu­sių vai­kų pro­ble­mos.

Ypač stip­ri pro­ble­ma – sens­tan­ti iš­vaiz­da. Į tai rea­guo­ja­ma dve­jo­pai: ar­ba ima­ma­si vi­sų įma­no­mų kos­me­ ti­nių prie­mo­nių, plas­ti­nių ope­ra­ci­jų – rea­ly­bės mis­ti­fi­ka­ci­ja, pa­de­dan­ti ne­ ma­ty­ti tik­ro­vės, ar­ba ap­si­lei­džia­ma iš vi­so ir nė kiek ne­be­sis­ten­gia­ma.

Vis dėl­to blo­gai jau­čia­si to­li gra­ žu ne vi­sos mo­te­rys. Tai mo­te­rys, ku­rios daug pa­sie­kė ir, pra­si­dė­jus kli­mak­sui, kaip tik yra sa­vo kar­je­ros vir­šū­nė­je, ku­rias dar do­mi­na dar­bas ir ku­rios tu­ri kar­je­ros ga­li­my­bių, yra ini­cia­ty­vios ir kū­ry­biš­kos.

Tos mo­te­rys, ku­rių san­ty­kiai su ar­ti­ mai­siais jau yra nu­si­sto­vė­ję, jau­čia­ si my­li­mos ir ar­ti­mie­ji joms pa­de­da leng­viau per­gy­ven­ti hor­mo­nų po­ky­ čius. Ge­ra fi­nan­si­nė pa­dė­tis ir su­ ma­žė­ję rū­pes­čiai dėl vai­kų lei­džia dau­giau lai­ko skir­ti sau – spor­tuo­ti, ge­rai mai­tin­tis, gi­lin­tis į psi­cho­lo­gi­ją ir dva­si­nius da­ly­kus, kul­tū­rą, skir­ti lai­ko mėgs­ta­mai veik­lai.

Vai­kai tuo me­tu jau išau­gę iš paaug­ lys­tės ir ga­li­ma pa­si­džiaug­ti san­ty­ kiais su jais bei anū­kais, ma­žiau sle­gia iš tė­vų šei­mos at­si­neš­tos pro­ ble­mos, ma­žiau bi­jo­ma­si vie­nat­vės.

Tai­gi, šiam pe­rio­dui rei­kia ruoš­tis iš anks­to, nes tai – ypa­tin­gas iš­ban­dy­ mas, o kai jis atei­na, skir­ti dau­giau ener­gi­jos sa­vo fi­zi­nei ir psi­chi­nei būk­lei ge­rin­ti.

Spe­cia­lis­tų pa­ta­ri­mai Me­no­pau­zė – neiš­ven­gia­ma, bet or­ga­niz­mo po­ky­čius leng­viau iš­gy­ven­ti pa­ dės tin­ka­ma mi­ty­ba ir įpro­čiai.

Var­to­ti: ■■ Kuo dau­giau vai­sių ir dar­žo­vių. Jie lė­ti­na ate­rosk­le­ro­zės pro­gre­sa­vi­ mą, pa­de­da iš­veng­ti pil­vo pū­ti­mo.

■■ Sek­ti cho­les­te­ro­lio ly­gį krau­jy­je.

Var­to­ti kuo ma­žiau so­čių­jų rie­ba­ lų rūgš­čių ir dau­giau ne­so­čių­jų.

Ma­žiau rie­bios mė­sos, rie­bių pie­no pro­duk­tų.

■■ Į val­gia­raš­tį 2–3 kar­tus per sa­vai­ tę įtrauk­ti rie­bių žu­vų (pvz., la­ši­šų, skumb­rių, upė­ta­kių) ar­ba ger­ti žu­vų tau­kų. Jie stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą, pa­de­da ap­si­sau­go­ti nuo ate­rosk­le­ro­zės, ma­ži­na šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ką.

■■ Re­tė­jan­čius kau­lus pa­stip­rin­ti ga­li­ma var­to­jant kuo dau­giau pie­no pro­duk­tų.

■■ Iš­ban­dy­ki­te li­nų sė­me­nis. Juo­se yra izof­la­vo­nų, ku­rie ma­ži­na karš­čio ban­gas, pra­kai­ta­vi­mą.

■■ De­rė­tų var­to­ti ma­žiau drus­kos ir ap­do­ro­tų ang­lia­van­de­nių – jie ska­ti­na van­de­nį su­si­lai­ky­ti or­ ga­niz­me, val­gy­ti ru­pios duo­nos, dau­giau vai­sių ir dar­žo­vių.

■■ Kuo dau­giau ju­dė­ti. Ypač tin­ka pa­si­vaikš­čio­ji­mas gry­na­me ore.

■■ Tei­gia­mai vei­kia nuo­la­ti­nė pro­ti­ nė veik­la.

Veng­ti: ■■ Ko­fei­no, al­ko­ho­lio, šo­ko­la­do, rau­ do­no­jo vy­no, ait­rio­sios pa­pri­kos, nes jie ga­li su­kel­ti karš­čio ban­gas.

■■ Ants­vo­rio. Ap­kū­nioms mo­te­rims pa­si­reiš­kia sun­kes­ni me­no­pau­zės simp­to­mai.

25

2013 pavasaris

Sveikata

Taip yra to­dėl, kad šiuo mo­ters gy­ve­ni­mo pe­rio­du rie­ba­lai ima la­biau kaup­tis, nes ma­ žė­ja rau­me­nų ma­sė, silp­nė­ja ly­gių­jų rau­me­nų to­nu­sas, lė­tė­ja or­ga­niz­mo me­džia­gų apy­kai­ta. „Svar­biau­sia, kaip mo­te­ris to­k iu me­tu ga­li sau pa­dė­ti – la­biau rū­pin­tis sa­vi­mi, sau skir­ ti dau­giau dė­me­sio ir mei­lės“, – pa­ste­bė­jo gy­ dy­to­ja aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė V.Alek­no­nie­nė.

vė­ži­nių užuo­maz­gų rizika Aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė V.Alek­no­nie­nė įspė­jo: pra­si­dė­jus kli­mak­sui, sun­k iau įsi­sa­v i­na­mas kal­cis, tad dėl re­tė­jan­čių kau­lų pa­di­dė­ja jų lū­žių ti­k i­my­bė. Su tuo su­si­ju­si ir su­si­lpnė­ju­si ju­de­sių koor­di­na­ci­ja, pu­siaus­v y­ros me­cha­ niz­mo su­tri­k i­mai.

Me­di­kė pa­ta­rė ne­pa­mirš­ti ir pa­di­dė­ju­sios on­ko­lo­gi­nių li­gų ti­ki­my­bės. „Kai or­ga­niz­ me vyks­ta toks re­vo­liu­ci­nis pa­si­kei­ti­mas kaip per me­no­pau­zę, daž­niau nei įpras­tai su­trin­ka imu­ni­nė sis­te­ma, to­dėl yra pui­k i pro­ga ke­ro­ tis vė­ži­nėms užuo­maz­goms“, – kal­bė­jo ji.

Paš­ne­ko­vė ypač pa­ta­rė su­si­rū­pin­ti, jei mė­ne­ si­nių cik­las tę­sia­si ir po 55 me­tų. Est­ro­ge­nų ne­ ma­žė­ji­mas, anot jos, ro­do, kad or­ga­niz­me ga­li bū­ti suak­ty­vė­ję pik­ty­bi­niai pro­ce­sai. Ji pa­ste­bė­ jo, kad ne­ma­žai mo­te­rų, vi­sus ne­ga­la­vi­mus nu­ ra­šy­da­mos kli­mak­sui, da­ro di­de­lę klai­dą.

Jei­g u sa­v i­jau­tos pa­k i­ti­mai la­bai var­gi­na, bū­ti­na nuei­ti pas gy­dy­to­jus, o ne sa­va­ran­ kiš­kai ieš­ko­ti, kaip pa­leng­v in­ti simp­to­mus. „Net ir prieš įsi­g y­jant įvai­rių mais­to pa­pil­ dų, žo­li­nių, ho­meo­pa­ti­nių pre­pa­ra­tų, ku­rie tu­rė­tų pa­ge­rin­ti sa­v i­jau­tą, jau ne­kal­bu apie pa­kai­ti­nę hor­mo­nų te­ra­pi­ją, bū­ti­na pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju“, – kal­bė­jo V.Alek­no­nie­nė.

Skai­čiai ir fak­tai ■■ Mo­ters kli­mak­sas – pe­rei­na­ mo­ji fa­zė, trun­kan­ti nuo pu­sės iki pen­ke­rių me­tų, vi­du­ti­niš­ kai – pusantrų–dvejus me­tus.

Tuo me­tu mo­ters or­ga­niz­mas pri­si­tai­ko prie pa­ki­tu­sios hor­mo­nų veik­los – kiau­ši­dės nu­sto­ja ga­min­ti est­ro­ge­nus.

■■ Kli­mak­so sta­di­jos: pre­me­no­ pau­zė (pra­si­de­da tarp 40–45 me­tų ir trun­ka tol, kol iš­nyks­ta mė­ne­si­nės); me­no­pau­zė (mė­ ne­si­nių iš­ny­ki­mas, tarp 45–55 me­tų); po­stme­no­pau­zė (pra­si­ de­da iš­ny­kus mė­ne­si­nėms).

■■ Vi­du­ti­nė mo­ters gy­ve­ni­mo truk­mė il­gė­ja, ta­čiau kli­mak­so pra­džia ne­si­kei­čia.

26

Kas vyks­ta v y

Po­pu­lia­rio­ji me­di­ci­nos li­te­ra­tū­ra, įkan­din jos – vais­tų rek­ la­ma ak­cen­tuo­ja me­no­pau­zę ir per ją mo­te­rims ky­lan­čias svei­ka­tos pro­ble­mas. Spe­cia­lis­tai ak­cen­tuo­ja: sens­tant kei­ čia­si ir vy­rų or­ga­niz­mas.

„Vy­rams sens­tant pa­laipsniui ma­žė­ja ly­ti­ nių hor­mo­nų kie­k is (dau­giau­sia tes­tos­te­ ro­no kon­cent­ra­ci­ja krau­jo se­ru­me), to­dėl vy­r ų and­ro­pau­zė pa­si­reiš­k ia pa­ma­žu, o kar­tais ap­skri­tai lie­ka ne­pas­te­bė­ta“, – pa­ ste­bi gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Li­na Ra­dže­ vi­čie­nė.

Tes­tos­te­ro­no kie­k is vy­ro or­ga­niz­me ma­žė­ja sens­tant. And­ro­pau­zė vy­ro or­ ga­niz­me, pra­si­dė­ju­si apie 40-uo­sius me­ tus, trun­ka dau­ge­lį me­tų. Anot L.Ra­dze­ vi­čie­nės, tes­tos­te­ro­no kie­k is to pa­ties am­ žiaus vy­ro or­ga­niz­me ga­li bū­ti skir­tin­gas, nes tai pri­k lau­so nuo ge­ne­ti­kos, kū­no san­ da­ros, gy­ve­ni­mo bū­do, ža­lin­g ų įpro­čių ir

gre­tu­ti­nių li­g ų. Pa­v yz­džiui, ser­gant cuk­ri­ niu dia­be­tu, ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja, tes­tos­ te­ro­no kie­k is yra 10–15 pro­c. ma­žes­nis ne­ gu to pa­ties am­žiaus svei­ko vy­ro.

Kuo hor­mo­n i­n ių po­k y­č ių po­vei­k is vy­ rams ski­r ia­si nuo mo­te­r ų? „And­ro­pau­z ė ga­l i pa­si­reikš­t i pa­v ie­n iais simp­to­mais ar la­bai iš­reikš­t u simp­to­mų komp­lek­su, ku­ ris la­bai pa­blo­g i­na vy­ro gy­ve­n i­mo ko­k y­ bę, – pa­ste­bi gy­dy­to­ja. – Su­ma­ž ė­jus hor­ mo­no tes­tos­te­ro­no kie­k iui krau­jy­je, vy­ro or­ga­n iz­me pra­de­d a trik­t i rie­ba­lų ir bal­ ty­mų apy­k ai­t a. Dėl šios prie­ž as­t ies vy­ res­n io am­ž iaus vy­r ams su­ma­ž ė­ja rau­me­ nų ma­s ė, pa­d i­dė­ja kū­no ma­s ė.“

2013 pavasaris

Sveikata

v y­rų or­ga­niz­me?

Su­ma­žė­jus rau­me­nų ma­sei, pro­por­cin­gai ma­žė­ja ir rau­me­nų jė­ga, to­dėl iš­r yš­kė­ja di­ des­nis nuo­var­gis per fi­zi­nį krū­v į. Or­ga­niz­ me kau­pian­tis rie­ba­lams vyks­ta me­ta­bo­li­ niai po­k y­čiai: pa­di­dė­ja že­mo tan­k io li­pop­ ro­tei­nų (blo­go­jo cho­les­te­ro­lio) ir su­ma­žė­ja di­de­lio tan­k io li­pop­ro­tei­nų kie­k is, di­dė­ja ri­ zi­ka su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­g ys­lių li­go­mis.

Taip pat su­ma­žė­ja jaut­ru­mas in­su­li­nui, ma­ žė­ja kau­lų ma­sė, vys­to­si os­teo­po­ro­zė, di­dė­ja kau­lų lū­žių ri­zi­ka. „Be so­ma­ti­nių svei­ka­tos su­tri­k i­mų, per and­ro­pau­zę pa­si­reiš­k ia dau­g y­bė psi­cho­lo­gi­ nių simp­to­mų. Pa­ma­žu ma­žė­ja vy­ro ly­ti­nė funk­ci­ja, silp­nė­ja erek­ci­ja. Dėl šių prie­žas­čių dau­ge­liui vy­rų pra­si­de­da dep­re­si­ja, su­ma­žė­ja pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi. At­si­ran­da mie­go, ape­ti­ to su­tri­k i­mų, pa­di­dė­ja ner­vin­gu­mas, pra­kai­ ta­vi­mas. Ne­re­tai at­si­ran­da at­min­ties, dė­me­ sio su­te­lki­mo pro­ble­mų“, – vy­rus ka­muo­jan­ čius svei­ka­tos su­tri­k i­mus var­di­jo gy­dy­to­ja.

Moks­li­nin­kai ti­k i­na, kad leng­v iau iš­g y­ ven­ti me­no­pau­zę, and­ro­pau­zę ir net ap­si­ sau­go­ti nuo kai ku­rių jų simp­to­mų pa­de­da

pa­pras­čiau­sia svei­ka mi­t y­ba, re­g u­lia­rus fi­zi­ nis krū­v is, mie­gas ir pro­fi ­lak­ti­nis svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mas. „Svar­bu ne­pa­mirš­ti, kad tes­tos­te­ro­no kie­ kiui krau­jy­je tu­ri įta­kos stre­sas, ste­roi­dų var­to­ji­mas, al­ko­ho­lis, rū­k y­mas ir ki­ti veiks­ niai. Jei­g u at­li­kus ty­ri­mus nu­sta­to­mas ne­ pa­kan­ka­mas tes­tos­te­ro­no kie­k is ir dėl to or­ ga­niz­me vyks­ta and­ro­pau­zės pro­ce­sai, tai­ ko­ma pa­kai­ti­nė tes­tos­te­ro­no te­ra­pi­ja, ga­lin­ ti pa­dė­ti su­švel­nin­ti to­k ius simp­to­mus kaip su­ma­žė­jęs ly­ti­nis po­trau­k is, dep­re­si­ja ir nuo­var­gis“, – pa­sa­ko­jo L.Ra­dze­v i­čie­nė.

Tie­sa, kaip ir tai­kant pa­kai­ti­nę hor­mo­ nų te­ra­pi­ją mo­te­rims, taip ir vy­rams at­si­ran­ da ri­zi­ka pa­tir­ti ša­lu­ti­nių po­vei­k ių: pa­kai­ti­ nė tes­tos­te­ro­no te­ra­pi­ja ga­li pa­di­din­ti ri­zi­ką su­si­rgti pro­sta­tos vė­žiu. „Vy­rai, prieš pra­de­ dant gy­dy­mą ir ku­rie gy­do­mi pa­kai­ti­ne tes­ tos­te­ro­no te­ra­pi­ja, per pir­mus gy­dy­mo me­ tus tu­rė­tų bent kas 90 die­nų ap­si­lan­k y­ti pas gy­dy­to­ją, ku­ris įver­tin­tų ne tik bend­rą pa­ cien­to būk­lę, krau­jo ty­ri­mus, bet ir pro­sta­ tos dy­dį“, – pa­ste­bė­jo me­di­kė.

Požymis: vy­rams sens­tant, pa­laips­niui ma­žė­ja ly­ti­nių hor­mo­nų kie­kis, to­dėl vy­rų and­ro­pau­zė pa­si­reiš­kia pa­ma­žu, o kar­tais ap­skri­tai lie­ka ne­pas­te­bė­ta.

2013 pavasaris

Sveikata

Am­žiaus vi­du­rio kri­zė daž­niau­siai vyks­ta esant

40-46 metų.

Nuo 40 me­tų vy­ro or­ga­niz­mas ga­mi­na maž­daug 15 pro­c. ma­ žiau tes­tos­te­ro­no, dėl to ma­žė­ja sek­sua­li­nis pa­jė­gu­mas. Tai at­si­ spin­di jo san­ty­kiuo­se su šei­ma ir žmo­na.

TEKSTAS: Ole­gas La­pi­nas Psi­cho­te­ra­peu­tas ir sek­so­lo­gas

Rei­ka­la­vi­mai pa­didė­ja, ga­li­my­bės su­ma­žė­ja

Ge­na se­nė­ji­mo šmėk­lą

Žmo­nos tuo me­tu pa­sie­k ia sa­vo sek­sua­lu­mo pi­ką. Tad vy­rams rei­ka­la­v i­mų pa­dau­gė­ja, o ga­li­my­bių su­ma­žė­ja. Pa­ly­gin­ti su 20-30 me­ tų vy­rais, si­tua­ci­ja ap­si­ver­čia.

Tai su­ke­lia vy­rams tam tik­r ų abe­jo­nių dėl vy­riš­ko vaid­mens pa­si­kei­ti­mo. Vie­ni grie­ bia­si erek­ci­ją ge­ri­nan­čių vais­tų, ki­ti se­nė­ji­ mo šmėk­lą nuo sa­vęs ge­na in­ten­sy­v iai spor­ tuo­da­mi, ban­dy­da­mi mes­ti svo­rį, vaikš­čio­ da­mi po nak­ti­nius klu­bus.

Ne­re­tai už­mez­ga­mas ro­ma­nas su jau­nes­ ne mo­te­ri­mi. Juo vy­ras tar­si ban­do sau ir ki­ tiems įro­dy­ti, kad jis vis dar yra pa­trauk­lus.

Ar­tė­jant pen­si­niam am­žiui, ima ryš­kė­ti tik­rie­ji vy­ro cha­rak­te­rio bruo­žai. Iki šiol vy­ ras tu­rė­jo at­lik­ti daug so­cia­li­nių vaid­me­nų, o da­bar jis jau ga­li tap­ti in­di­v i­dua­ly­be.

Jei­g u vy­ras bu­vo vers­li­nin­kas, jam jau ne­ be­rei­k ia vi­są lai­ką pra­pul­ti dar­be, kaip kad esant 35 me­tų. Vai­kams ne­be­rei­ka­lin­ga nuo­ la­ti­nė pa­ra­ma, jie gy­ve­na at­ski­rai. Vy­ras tu­ri dau­giau lais­vo lai­ko. Ir tą lai­ką sėk­mės ly­di­ mas vy­ras dau­giau­sia ir iš­nau­do­ja sa­vo fi­zi­ nei ge­ro­vei ar­ba ke­lio­nėms, pa­žin­ti­nei veik­ lai. Vy­rui, ku­ris jau­nys­tė­je daug dė­me­sio sky­rė svei­ka­tin­g u­mui, tai yra pa­kan­ka­mai ge­ras pe­rio­das.

Jei­g u vy­ras anks­čiau ne­si­r ū­pi­no sa­vo svei­ ka­ta, jam ga­li kil­ti šir­dies ir krau­ja­g ys­lių sis­ te­mos pro­ble­mų, jis pra­de­da var­to­ti daug vais­tų, lan­k y­tis po­lik­li­ni­ko­se, li­go­ni­nė­se, sa­na­to­ri­jo­se. Jis pra­de­da rink­ti gy­ve­ni­mo bū­do, ku­rį gy­ve­no, der­lių. Vis dėl­to, net ir esant to­k io am­žiaus, yra vi­sos ga­li­my­bės pa­ ge­rin­ti sa­vo svei­ka­tą.

28

Am­žiaus vi­du­rio kri­zė daž­niau­siai vyks­ ta esant 40–46 me­tų. Vis dėl­to net ir bū­da­ mi 55-erių kai ku­rie vy­rai vis dar jau­čia šią kri­zę.

Vy­ras skun­džia­si, kad jo nie­ kas ne­my­li, žmo­na ne­jau­di­na ar net nuo­di­ja gy­ve­ni­mą.

At­si­ran­da nau­jų iš­šū­kių Kri­z ė – kai, mū­sų gy­ve­n i­me at­si­r a­dus nau­jo­v ių, ne­no­r i­ma priim­t i gy­ve­n i­mo iš­ kel­t ų už­d a­v i­n ių. Pa­v yz­d žiui, gy­ve­n i­mas iš­si­k raus­č ius vai­k ams.

Anks­č iau vai­k ų poreikiai lemdavo, kur leis­t i pi­n i­g us, su kuo kal­b ė­t is, kuo rū­pin­ tis. O jiems užau­g us, lie­k a­ma tik su žmo­ na, ku­r i ne­b ė­r a to­k ia pa­t rauk­l i kaip jau­ na sek­re­to­rė ar jau­na ko­le­gė. Tai vy­r ui ir­ gi yra iš­š ū­k is. Kaip su tuo su­si­t var­k y­t i? Ar at­si­duo­t i pa­g un­d ai? O jei­g u to­k ios pro­gos dau­g iau ne­pa­si­k ar­tos? Jei­g u taip ir nu­m irs nie­ko ne­pa­t y­ręs? Štai to­k ios di­le­mos vy­r ui yra nau­jos.

Vie­nus vy­rus to­k ia si­tua­ci­ja gramz­di­na į dep­re­si­ją, ki­tus, at­v irkš­čiai, mo­bi­li­zuo­ja, ska­ti­na keis­tis.

Ypač sun­ku bū­na vy­rams, tu­rin­tiems pa­ sy­v ią gy­ve­ni­mo po­zi­ci­ją. Pa­v yz­džiui, toks vy­ras skun­džia­si, kad jo nie­kas ne­my­li,

žmo­na ne­jau­di­na ar net nuo­di­ja gy­ve­ni­mą.

Tai vy­ras, ku­ris ga­lė­tų kaž­ką keis­ti, bet nie­ ko ne­da­ro. Toks vy­ras links­ta į dep­re­si­ją, al­ ko­ho­liz­mą, vais­tus.

Vis­kas pri­k lau­so nuo žmo­gaus są­mo­nin­ gu­mo. Jei­g u jis su­vo­k ia sa­vo po­zi­ci­ją, jis ją ga­li pa­keis­ti.

Kaip pa­dė­ti vy­rui? Žo­dis „pa­dė­ti“ aso­ci­juo­ja­si su žo­džiu „au­ ka“. Ne­rei­k ia kal­bė­ti apie pa­gal­bą vy­rui, tuo la­biau apie jo gel­bė­ji­mą. Vy­rui bū­ti­na im­tis at­sa­ko­my­bės pa­čiam už sa­ve. Tai yra jo už­ da­v i­nys. Ša­lia esan­t ys žmo­nės, no­rė­da­mi pa­dė­ti, ga­lė­tų ro­dy­da­mi ge­rą pa­v yz­dį.

Pa­v yz­džiui, ma­no žmo­na la­bai anks­ti pra­ dė­jo me­di­tuo­ti. Aš į tai žiū­rė­jau la­bai kri­ tiš­kai. Man tai at­ro­dė kaip sek­ta, ne­tei­sin­ ga, ne­moks­liš­ka, neį­ro­dy­ta veik­la ir aš, kaip dak­ta­ras, skai­t y­da­vau jai pa­skai­tas.

Bet per 10 me­tų pa­ma­čiau, kaip kei­čia­ si jos nuo­tai­ka, jos iš­vaiz­da, pa­sau­lė­žiū­ra, ir su­pra­tau, kad me­di­tuo­ti yra ge­rai. Ir įsi­trau­ kiau pa­ts. Pas­kui žmo­ną.

Jei­g u ša­lia gy­ve­nan­tis žmo­g us pa­ro­do, ką reiš­k ia at­sa­ko­my­bė už sa­ve, vy­ras ga­li ir­gi no­rė­ti kaž­ką pa­na­šaus da­r y­ti. Ži­nau at­ve­jų, kai vy­rai įsi­t rau­kė į jo­gą, me­ni­nę veik­lą. Dar vie­nas pa­v yz­dys: žmo­ na nu­ta­rė išei­t i iš dar­bo, sto­t i į Dai­lės aka­ de­m i­ją ir tap­t i tuo, kuo no­rė­jo bū­t i vi­są gy­ ve­ni­mą. Vy­ras net ne­k al­bi­na­mas, pa­ts sa­ vo ini­cia­t y­va, bū­da­mas įmo­nės va­do­vas, pra­dė­jo lan­k y­t i cho­rą. Jis pa­ma­tė, kad nea­ ti­t in­k a žmo­nos ly­g io, sa­vo ly­g į pa­ko­re­ga­ vo pa­ts.

-20% 182 .$53 Ō ,5 1$* Ō *5<%(/,2

WARTNER

®

0HGLFLQLQòV SDVNLUWLH SUHNòV WARTNER® SLHwWXNDV PO s YHLNVPLQJD SULHPRQò NDUSRPV wDOLQWL EH VNDXVPR 3LHwWXNR DSOLNDWRULXMH \UD QDXMDV ODEDL NRQFHQWUXRWRV UŅJwWLHV NDUSō wDOLQLPR JHOLV WULFKURODFWR UŅJwWLHV JHOLV

9HLNGDPDV YLHWLwNDL FKHPLQLX EŅGX MLV QDLNLQD SDSUDVWàVLDV LU SòGō NDUSDV *HOLV VXNHOLD SDSUDVWRVLRV NDUSRV UDJLQLR VOXRNVQLR OXSLPàVL LU VXDUGR YLUXVR VXNòOòMà 3R WR NDL QXVLOXSD NDUSD RGD YòO DWVLQDXMLQD 3ULHPRQò YHLNLD QHVNDXVPLQJDL LU JUHLWDL ǟ WDLNRPD WLN VHNXQGHV *\GDQW PDŗDV NDUSDV DWVLUDGXVLDV QHVHQLDL WXUòWō SDNDNWL YLHQRV SURFHGŅURV 3UDòMXV ǟ GLHQō SR SURFHGŅURV NDUSD SDWDPVòMD VXGŗLŅQD LU LwQ\NVWD -HL NDUSRV \UD SDNDQNDPDL VHQRV LU JLOLRV JDOL SULUHLNWL ǟ SURFHGŅUō WDUS NXULō UHLNLD GDU\WL ǟ GLHQō WDUSà 9LHQDV GX WU\V LU EDLJWD WARTNER® PO s NULRWHUDSLMD s NDUSō J\G\PDV wDOLQLPDV wDOèLX 7DL NDUSō wDOLQLPR SULHPRQò SDJUĊVWD WXR SDèLX wDOG\PR PHWRGX NXUĊ QDXGRMD J\G\WRMDL -XR YHLNVPLQJDL LU JUHLWDL wDOLQDPRV SDSUDVWRV LU SòGō NDUSRV MDV XŗwDOGDQW 'DŗQLDXVLDL MRV VXQ\NVWD MDX SR YLHQNDUWLQLR SDYDUWRMLPR LU SR s GLHQō QXNUHQWD R SR MRPLV DWDXJD QDXMD VYHLND RGD 1$,/(;3(57 E\ :$571(5® PO s JUHLWDP QDJō JU\EHOLR J\G\PXL 7DL PHGLFLQRV SULHPRQò SDVLŗ\PLQWL QDXMRYLwNX WLNVOLQLX J\G\PX 1$,/(;3(57 E\ :$571(5® JDOL ODEDL JUHLWDL LwQDLNLQWL QDJō JU\EHOĊ ML VXQDLNLQD LQIHNFLMà LU VWDEGR MRV WROHVQĊ SOLWLPà WDLS SDW SDGHGD DWDXJWL VYHLNLHPV QDJDPV .OLQLwNDL ĊURG\WD s JUHLWDL SDVWHELPL UH]XOWDWDL SHU VDYDLWHV 3LHwWXNDV NDUSRPV wDOLQWL /W /W 3ULHPRQò J\G\PXL NULRWHUDSLMD /W /W NUO 3ULHPRQò e1DLOH[SHUWp /W /W

/W

182 5ñ0 (16

RENNIE

Nereceptinis vaistinis preparatas NUDPWRPRVLRV WDEOHWòV

9HLNOLRVLRV PHGŗLDJRV .DOFLR NDUERQDWDV PJ 0DJQLR NDUERQDWDV PJ ,QGLNDFLMD 6LPSWRPLQLV JDVWURH]RIDJLQLR UHƮLXNVR LU SDGLGòMXVLR VNUDQGŗLR UŅJwWLQJXPR VXNHOLDPō QHJDODYLPō SY] DWVLUŅJLPō UòPHQV LU HSL]RGLQLR VNUDQGŗLR VNDXVPR J\G\PDV 5HNRPHQGXRMDPD YDUWRWL WDEOHWHV SUDòMXV YLHQDL YDODQGDL SR SXVU\èLō SLHWō EHL YDNDULHQòV LU SULHw PLHJà -HL YDUJLQD UòPXR DUED VNDXVPDV VXNUDPW\NLWH ǟ WDEOHWHV VNDXVPR PHWX EHW QH GDXJLDX NDLS WDEOHèLō SHU GLHQà 9DLVWLQĊ SUHSDUDWà UHLNLD YHQJWL YDUWRWL LOJDL e5HQQLHp QHUHNRPHQGXRMDPD YDUWRWL MDXQHVQLHPV NDLS PHWō YDLNDPV .RQWUDLQGLNDFLMRV SDGLGòMôV MDXWUXPDV YHLNOLRVLRPV PHGŗLDJRPV DUED EHW NXULDL SDJDOELQHL PHGŗLDJDL 6XQNXV LQNVWō QHSDNDQNDPXPDV +LSHUNDOFHPLMD LU DUED VX MD VXVLMXVLRV EŅNOòV ,QNVWō DNPHQOLJò +LSRIRVIDWHPLMD e5HQQLHp QòwWXPR LU ŗLQG\PR ODLNRWDUSLX YDUWRWL ODLNDQWLV UHNRPHQGDFLMō JDOLPD EHW UHLNLD YHQJWL LOJDODLNLR YDUWRMLPR e5HQQLHp QHJDOLPD YDUWRWL HVDQW KLSHUNDOFLXULMDL 9DLVWDV QHWXUòWō EŅWL QDXGRMDPDV VX GLGHOLX NLHNLX SLHQR DU MR SURGXNWDLV 3UDwRPH ĊGòPLDL SHUVNDLW\WL SDNXRWòV ODSHOĊ LU YDLVWà YDUWRWL NDLS QXURG\WD / /7

/W

6SLQGòNLWH 3DVLUŅSLQNLWH VDYR JURŗLX LU VYHLNDWD GDEDU

9LVà EDODQGŗLR PòQHVĊ %(18 YDLVWLQòVH QXRODLGRV NRVPHWLNDL LU PDLVWR SDSLOGDPV QHW

-40 LNL

%

DLs TeLUDuNLtòs %(18 Y specialaus grRŗiR leidiniR DUtLPLDusLRMe

. tLnòMe

SORBEX® s LU VNUDQG\MH WYDUND SORBEX® JUDQXOLXRWD DNW\YLQWD DQJOLV PJ 9HLNVPLQJD SDJDOED LU MRNLō QHSDWRJXPō

-30

%

0DLVWR SDSLOGDV NDSVXOLō

625%(;® SDGHGD SDwDOLQWL WRNVLQXV Lw RUJDQL]PR LU SDJHULQWL VNUDQGŗLR EHL ŗDUQ\QR YHLNOà 1XR SDSUDVWRVLRV DNW\YXRWRV DQJOLHV 625%(;® VNLULDVL \UD WXR NDG JDPLQDPDV Lw VPXONLDL GLVSHUJXRWō PLOWHOLō GDOHOLō G\GLV \UD PDŗHVQLV QHJX PP 7RGòO 625%(;® SDVLŗ\PL U\wNHVQLX LU LOJDODLNLX SRYHLNLX VXVLMXVLX VX GLGHVQLX DGVRUEXRMDPX JUDQXOLDWR SDYLUwLXPL 5HNRPHQGXRMDPD YDUWRWL QHWLQNDPDL PDLWLQDQWLV HVDQW NHQNVPLQJRPV DSOLQNRV VàO\JRPV NDXSLDQWLV RUJDQL]PH WRNVLQDPV NHOLRQLō PHWX NHLèLDQW YDOJ\PR ĊSURèLXV DUED NOLPDWR MXRVWà 5HNRPHQGXRMDPD SDURV QRUPD s ǟ NDSVXOòV 9DUWRNLWH ǟ YDO SULHw DUED SR YDOJLR 6RUEH[TM NDSVXOòV DWLWLQND YLVXV QDXMDXVLXV DGVRUEHQWō UHLNDODYLPXV GLGHOĊ HIHNW\YXPà JUHLWà SRYHLNĊ VDXJō LU SDWRJō YDUWRMLPà 6YDUEX ĊYDLUL LU VXEDODQVXRWD PLW\ED EHL VYHLNDV J\YHQLPR EŅGDV

/W /W

www.benu.lt tl.unwww.benu.lt eb.www <SDWLQJRV NDLQRV JDOLRMD s G 1XRODLGRV LU \SDWLQJRV NDLQRV QHVXPXRMDPRV 3UDwRPH ĊGòPLDL SHUVNDLW\WL LQIRUPDFLQĊ ODSHOĊ LU YDLVWà YDUWRWL WDLS NDLS QXURG\WD -HL VLPSWRPDL QHLwQ\NVWD DUED DWVLUDQGD wDOXWLQLV SRYHLNLV EŅWLQD SDVLWDUWL VX J\G\WRMX DU YDLVWLQNX

2013 pavasaris

Sveikata

Gy­ve­ni­mo nuo­dy­to­ja, var­du ak­nė Pa­čio­je ma­to­miau­sio­je vei­ do vie­to­je iš­dy­gęs pū­lin­gas spuo­gas – tik pra­ša­lai­čiui tai ga­li at­ro­dy­ti ne­reikš­min­ga smulkmena. Tiems, ku­riems yra te­kę su­si­dur­ti su pa­pras­ tai­siais spuo­gais – ac­ne vul­ ga­ris, ži­no, kad jie anaip­tol nė­ra leng­va bręs­tan­čio vai­ko ar net paaug­liš­kus marš­ki­ nė­lius išau­gu­sio jau­nuo­lio kas­die­ny­bės de­ta­lė.

li­kuo­t is iš­pli­tu­siais gi­lu­mi­niais maz­gais ir neiš­ven­gia­mai pa­lik­t i ran­dų.

La­ze­ris gy­do grei­čiau

Prieš procedūrą

TEKSTAS: Ja­ni­na Pau­liu­vie­nė

Vy­rai ig­no­ruo­ja pro­ble­mą Kaip tei­gia me­di­kai ir sta­tis­ti­ka, ak­nė yra vie­na la­biau­siai pa­pli­tu­sių odos li­g ų: ja ser­ ga iki 95 pro­c. paaug­lių, kas penk­tam iš jų ji lie­ka ir per­ko­pus 20-ies ri­bą. De­šim­ta­da­lis su ak­ne tu­ri gy­ven­ti net ir su­lau­kęs 25-erių.

Kaip pa­ste­bi gy­dy­to­ja der­ma­to­lo­gė Jo­lan­ta Ži­lie­nė, vai­k i­nai daž­niau ser­ga sun­k ių for­ mų ak­ne, ta­čiau į gy­dy­to­jus daž­niau krei­pia­ si mer­gi­nos ir jau­nos mo­te­r ys. „Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, dėl ku­rios at­si­ran­ da ak­nė – odos rie­ba­li­nių liau­kų ak­t y­v u­mas ir pa­di­dė­ju­si rie­ba­lų ga­my­ba. Rie­ba­lų liau­ kas pa­ža­di­na bręstant or­ga­niz­me spar­čiai di­dė­jan­tis ly­ti­nių hor­mo­nų kie­k is“, – aiš­k i­ no Gro­žio te­ra­pi­jos ir chi­rur­gi­jos kli­ni­kos „Su­gi­ha­ra“ spe­cia­lis­tė.

Pa­k i­tus odos ra­gė­ji­mui, po­ro­se iš su­li­pu­ sių ne­g y­v ų odos ląs­te­lių for­muo­ja­si kamš­ čiai, ku­rie už­kem­ša rie­ba­lų liau­kas ir su­trik­ do jų dre­na­ž ą. Su­si­kau­pus rie­ba­lams, su­si­ da­ro pui­k ios są­ly­gos dau­gin­tis bak­te­ri­joms, pra­si­de­da už­de­gi­mas. Odą nu­sė­ja bal­ti ar juo­di inkš­ti­rai, už­de­gi­mų maz­ge­liai, pū­li­ nė­liai.

Iš ne­v il­ties ar ne­ži­no­ji­mo dau­ge­lis ak­nę ban­do gy­dy­tis pa­t ys, ne­si­tar­da­mi su gy­dy­to­ jais, pa­si­k liau­da­mi drau­g ų pa­ta­ri­mais, daž­ nai tik nu­to­lin­da­mi pro­ble­mos spren­di­mą ir ap­sun­k in­da­mi gi­ji­mą.

Negalima delsti Gy­dy­to­jai der­ma­to­lo­gai pri­me­na: ak­nė – lė­ ti­nė, pa­si­kar­to­jan­ti, kar­tais net me­di­ka­men­ tais sun­k iai gy­do­ma li­ga, ku­rios gy­dy­mo me­to­dai la­bai in­di­v i­dua­lūs.

30

Po procedūrų kurso

■■ Itin veiksmingas aknės gydymas naujos kartos dvigubo spindulio dažnio lazeriu.

■■ Greitas aknės pažeistos odos būklės pagerėjimas pastebimas po 12 val. nuo aknės gydymo lazeriu procedūros.

■■ Greita procedūra, trunkanti iki 20–30 min.

■■ Itin efektyvus gydymas, lyginant su alternatyviais gydymo metodais.

■■ Neinvazyvi, itin saugi procedūra pacientui.

■■ Uždegiminių pažeidimų sumažėjimas tęsiasi iki 4–6 savaitės po gydymo. Įp­ras­tai ak­nė gy­do­ma įvai­riais vie­t i­niais ar/ir ge­ria­mai­siais vais­tais. Dau­ge­liui pa­ cien­t ų šis gy­dy­mas yra efek­t y­v us, ta­čiau jis tu­ri ir trū­ku­mų: ne­pa­gei­dau­ja­mas vais­t ų po­vei­k is, bak­te­ri­jų at­spa­r u­mas vais­tams, il­ ga gy­dy­mo truk­mė ir pan. „Ak­nė pa­si­reiš­k ia ne tik vi­siems pa­ste­bi­ mais spuo­gais, bet ir ge­ro­kai pa­blo­gi­na nuo­ tai­k ą. Dau­g y­bę me­t ų be­si­tę­sian­t i li­ga, ne­ re­tai ly­di­ma psi­cho­lo­gi­nių iš­g y­ve­ni­mų, ga­li lem­t i dep­re­si­ją ir pa­blo­gin­t i gy­ve­ni­mo ko­ ky­bę“, – sa­kė J.Ži­lie­nė ir pa­ste­bė­jo: ne­g y­do­ ma, sa­va­ran­k iš­kai ar ne­mok­šiš­kai gy­do­ma ak­nė ga­li pe­rei­t i į sun­kes­nę for­mą, komp­

XXI a. vi­siems priei­na­mos me­di­ci­nos tech­ no­lo­gi­jos lei­d žia gy­dy­t i ak­nę ne tik daug grei­čiau, ne­var­to­jant an­t i­bio­t i­kų, bet ir įvei­ kia li­gą ak­t y­v iuo­ju jos eta­pu – esant už­de­ gi­mui, kai kan­k i­na cis­t i­niai ar pū­liuo­jan­ tys spuo­gai. „Kai la­bai be­ria­ma, svar­bu kuo sku­biau su­val­dy­t i li­gą: kad kuo ma­žiau at­si­ras­t ų nau­jų spuo­g ų, grei­čiau gy­t ų jau esan­t ys“, – pa­ste­bė­jo gy­dy­to­ja der­ma­to­lo­gė ir iš­sky­rė ak­nės gy­dy­mo la­ze­riu pri­va­lu­mus.

La­ze­rio spin­du­lių su­kel­ta ši­lu­ma suar­do rie­ba­lų liau­ko­se su­si­kau­pu­sių bak­te­ri­jų sie­ ne­lių bal­t y­mus (vei­k ia bak­te­ri­jas), pa­kei­čia mik­ro­cir­ku­lia­ci­ją už­de­gi­mo ži­di­ny­je, to­dėl ma­ž ė­ja pa­rau­di­mas, spar­tė­ja gi­ji­mas ir su­ ma­ž ė­ja nau­jų spuo­g ų at­si­ra­di­mo ti­k i­my­bė. „Pro­ce­dū­ra ne­skaus­min­ga, o re­zul­ta­ tas grei­tas ir aki­vaiz­dus. Jau po 12 va­lan­dų rau­do­nas, skau­dus, di­de­lis ir kie­tas spuo­ gas pra­de­da slūg­t i, blykš­ta ir ma­ž ė­ja. Po 1–2 pro­ce­dū­r ų aki­vaiz­d žiai pa­ge­rė­ja. At­lie­ka­ mos 3–4 pro­ce­dū­ros kas­dien, vė­liau da­ro­ma 2–4 sa­vai­čių per­trau­ka“, – sakė J.Ži­lie­nė.

Kad ne­lik­tų ran­dų Gy­dy­mas la­ze­riu ne­ga­ran­tuo­ja, kad ne­bus pa­pras­tai ak­nės pa­lie­ka­mų ran­dų. „Ran­dė­ ji­mo pro­ce­są le­mia in­di­v i­dua­lios or­ga­niz­mo sa­v y­bės, li­gos for­ma, sun­ku­mo laips­nis, bė­ ri­mų ti­pas, gy­dy­mo tak­t i­ka ir efek­t y­v u­mas.

La­ze­ris pa­de­da spar­čiai pa­ge­rin­t i odos būk­ lę, su­švel­nin­t i li­gos ei­gą, o pa­g rei­tė­jus gi­ji­ mui, silp­nė­ja ir ran­dė­ji­mo pro­ce­sas“, – pa­ ste­bė­jo gy­dy­to­ja.

Kiek­v ie­nam ser­gan­čia­jam ak­ne gy­dy­to­ ja pa­ta­rė dau­giau rū­pin­t is odos prie­žiū­ra – svar­bu, kad ji bū­t ų tin­ka­ma. „Ver­tė­t ų ri­bo­t i pie­no pro­duk­tus ir leng­ vai įsi­sa­v i­na­mus ang­lia­van­de­nius, at­si­sa­k y­t i mais­to pa­pil­dų su B gru­pės vi­ta­mi­nais. Rei­ kė­t ų svei­kai mai­t in­t is, ger­t i daug van­dens, ge­rai iš­si­mie­go­t i, spor­tuo­t i“, – sa­kė gy­dy­to­ ja ir pa­brė­ž ė, kad ak­nė nė­ra li­ga, ku­ri trun­ ka vi­są gy­ve­ni­mą. Tin­ka­mai gy­do­ma, per ke­le­rius me­tus ji praei­na ir ga­li ne­be­pa­si­ kar­to­t i.

UAB „Grožio terapijos ir chirurgijos klinika“ Č.Sugiharos g. 3, LT-05115 Vilnius tel.: (8 5) 270 5710, (8 5) 270 5777, mob. (8 698) 53 901 www.sugihara.lt

Šiuo me­tu di­džiau­sio­je ša­ly­je ne­vai­sin­gu­mo pro­ble­mų gy­dy­mo įstai­go­je „Vai­sin­gu­mo kli­ni­ ka“ at­lie­ka­ma dau­giau­sia pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­ mo pro­ce­dū­rų, ti­ria­mos ir gy­do­mos ne­vai­sin­gos po­ros. 2000 m. įkur­tos „Vai­sin­gu­mo kli­ni­kos“ spe­cia­lis­tams pa­de­dant, jau gi­mė dau­giau kaip 1 000 kū­di­kių. Apie ne­vai­sin­gu­mo pro­ble­mas ir kli­ni­kos veik­lą pa­sa­ko­ja Kau­no fi­lia­lo va­do­vė, vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je ap­gy­nu­si dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ ją ne­vai­sin­gu­mo gy­dy­mo te­ma, med. dr. gy­dy­ to­ja aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė Eg­lė Dre­je­rie­nė.

TEKSTAS: LO­RE­TA GA­LU­BAUS­KIE­NĖ

Kar­tais gam­tai rei­kia šiek tiek pa­dė­ti – Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­ me­ni­mis, pa­sau­ly­je 10–15 pro­c. šei­mų tu­ri ne­vai­sin­gu­mo pro­ble­mų, o pa­kar­to­ti­nai ne­ ga­li pa­sto­ti dar 10–25 pro­c. po­rų. Ka­da po­ra tu­rė­tų su­ne­rim­ti dėl ga­li­mo ne­vai­sin­gu­mo?

– Į spe­cia­lis­tus re­ko­men­duo­ja­ma kreip­tis po vie­nerių me­tų, kai po­ra gy­ve­na nor­ma­lų ly­ti­nį gy­ve­ni­mą ir ne­nau­do­da­ma kont­ra­cep­ti­nių prie­ mo­nių me­tus mo­te­ris ne­ga­li pa­sto­ti. Ne­vai­sin­ gu­mas – di­de­lė psi­cho­lo­gi­nė pro­ble­ma. Ma­žy­lio ne­su­lau­kian­čios po­ros pa­ti­ria di­de­lį stre­są ir ne vi­sa­da drą­siai pra­ve­ria kli­ni­kos du­ris, kai ku­rioms rei­kia psi­cho­lo­go ar psi­cho­te­ra­peu­to pa­gal­bos. La­bai svar­bus par­tne­rio su­pra­ti­mas ir pa­lai­ky­mas, nes tai po­ros, o ne vie­no žmo­gaus, pro­ble­ma.

Anks­čiau į kli­ni­ką at­vyk­da­vo dau­giau vy­res­ nių nei 35 me­tų pa­cien­tų ir ne­su­lau­kian­čių­jų nėš­tu­mo 5–10 me­tų, pa­sta­ruo­ju me­tu dau­ giau jau­nų pa­cien­tų ir tų, ku­rių ne­vai­sin­gu­ mo truk­mė – 1–2 me­tai. Dau­gė­ja po­rų, ku­rių vai­sin­gu­mo su­tri­ki­mo prie­žas­tis – vy­riš­ko­ji, t. y. blo­gos ko­ky­bės sper­ma.

vai­kų. Tai va­di­na­ma­sis neaiš­kios kil­mės ne­ vai­sin­gu­mas, ku­rį ir­gi ga­li­ma gy­dy­ti. Vis dėl­to kuo il­ges­nė ne­vai­sin­gu­mo truk­mė, tuo ma­žes­ nė sa­vai­mi­nio pa­sto­ji­mo ar gy­dy­mo sėk­mės ti­ki­my­bė. Mo­ters vai­sin­gu­mui di­de­lę įta­ką tu­ri ir jos am­žius – vy­res­nės nei 35 me­tų mo­te­rys, net ir vi­siš­kai svei­kos, ga­li ne­su­si­lauk­ti vai­kų dėl kiau­ši­džių re­zer­vo ma­žė­ji­mo.

per 100 nau­jų vai­sin­gu­mo pro­ble­mų tu­rin­čių po­rų. Po pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­rų čia kiek­vie­nais me­tais nėš­tu­mo su­lau­kia per 60 mo­te­rų, dar tiek jų pa­sto­ja po gy­dy­mo vais­tais. Daug su­lau­kia­me mo­te­rų, ku­rios at­vyks­ta pro­fi­lak­tiškai pasitikrinti ar įta­ria gi­ne­ko­lo­gi­nes pro­ble­mas, ku­rias mes taip pat gy­do­me.

– „Vai­sin­gu­mo kli­ni­ka“ vei­kia Vil­niu­je, Kau­ ne ir Klai­pė­do­je. Ko­kios gy­dy­mo pa­slau­gos tei­kia­mos jos pa­da­li­niuo­se?

– Sie­kiant už­tik­rin­ti aukš­čiau­sią pa­slau­gų ko­ky­ bę, pa­grin­di­nė kli­ni­kos pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo la­bo­ra­to­ri­ja vei­kia Vil­niu­je. Pa­cien­tai iš­ti­ria­mi ir pa­ruo­šia­mi pro­ce­dū­roms pa­gal bend­rus kli­ni­ kos stan­dar­tus vi­suo­se pa­da­li­niuo­se, o Vil­niaus pa­da­li­ny­je at­lie­ka­mos tik tos pro­ce­dū­ros, ku­rias ne­tiks­lin­ga at­lik­ti Kau­ne ir Klai­pė­do­je.

Kau­no pa­da­li­ny­je at­lie­ka­mi sper­mos ty­ri­mai, ti­ria­ma ir ver­ti­na­ma mo­ters kiau­ši­džių funk­ci­ja, at­lie­ka­mi ki­ti en­dok­ri­ni­nės sis­te­mos ty­ri­mai, ver­ti­na­ma ma­žo­jo du­bens būk­lė. Tai­ko­mas me­ di­ka­men­ti­nis ovu­lia­ci­jos su­tri­ki­mų gy­dy­mas, pa­gal­bi­niai ap­vai­si­ni­mo bū­dai – int­rau­te­ri­ni­ nė spe­cia­liai pa­ruoš­tos sper­mos in­se­mi­na­ci­ja į gim­dą (IUI), po­ros ruo­šia­mos ap­vai­si­ni­mo mė­gin­tu­vė­ly­je pro­ce­dū­rai. Tei­kia­me ir ki­tas pa­slau­gas: pri­žiū­ri­me nėš­čią­sias, kon­sul­tuo­ja­ me gi­ne­ko­lo­gi­nių pro­ble­mų tu­rin­čias mo­te­ris, at­lie­ka­me ly­tiš­kai plin­tan­čių li­gų diag­nos­ti­ką.

– In­ter­ne­te gau­su at­si­lie­pi­mų apie gy­dy­to­ jus. Ką jums reiš­kia ge­ras įver­ti­ni­mas?

– Jei su­ge­bi pa­dė­ti, tai yra ge­riau­sias įver­ti­ ni­mas. To­dėl dar­bas su pa­ti­ki­ma ko­man­da, gy­dy­to­jų pro­fe­sio­na­lu­mas ir pa­žan­giau­si gy­ dy­mo me­to­dai yra svar­biau­si ele­men­tai mū­sų pra­kti­ko­je.

Vi­sa­da sten­gia­mės to­bu­lė­ti, to­dėl „Vai­sin­gu­ mo kli­ni­ka“ kon­sul­tuo­ja­si su Tel Avi­vo me­di­ ci­nos uni­ver­si­te­to Ra­bi­no me­di­ci­nos cent­ro pro­fe­so­riu­mi Do­vu Feld­ber­gu, o vi­si kli­ni­kos gy­dy­to­jai yra Eu­ro­pos žmo­gaus rep­ro­duk­ ci­jos ir emb­rio­lo­gi­jos drau­gi­jos (ESH­RE) na­riai.

– O jei ty­ri­mų re­zul­ta­tai ge­ri, ar tai įro­do, kad po­ra vai­sin­ga?

– Kar­tais to­kios po­ros vis tiek ne­ga­li su­si­lauk­ti

– Ar daug po­rų ieš­ko pa­gal­bos ir krei­pia­si į „Vai­sin­gu­mo kli­ni­kos“ gy­dy­to­jus?

– Tar­kim, į Kau­no pa­da­li­nį kas­met krei­pia­si

– Kaip pa­drą­sin­tu­mė­te po­ras, vis dar ne­su­ si­lau­kian­čias vai­kų?

– No­rė­čiau jas pa­kvies­ti da­ly­vau­ti mū­sų pro­gra­mo­je – vi­są pa­va­sa­rį kar­tą per mė­ne­sį „Vai­sin­gu­mo kli­ni­ka“ do­va­no­ja po vie­ną ne­ mo­ka­mą pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­rą, te­rei­kia už­pil­dy­ti an­ke­tą. Dau­giau in­for­ma­ci­ jos ieš­ko­ki­te mū­sų kli­ni­kos in­ter­ne­to pus­la­ py­je www.vai­sin­gu­mas.lt.

Ne­dels­ki­te ir pa­si­ti­kė­ki­te gy­dy­to­jais. Kar­tais gam­tai rei­kia šiek tiek pa­dė­ti.

31

2013 pavasaris

Sveikata

Nau­ja vil­tis tu­rė­ti dan­tis „Dar prieš me­tus 95 pro­c. pa­cien­tų, no­rin­čių tu­rė­ti nau­jus dan­tis ant imp­lan­tų, ga­lė­jau pa­sa­ky­ti – „taip“. Šian­dien „taip“ ga­liu pa­sa­ky­ti pra­ktiš­kai 100 pro­c. pa­cien­tų“, – tvir­ti­no Dan­tų prie­žiū­ros cent­ro (DPC) va­do­vas Si­mo­nas Ban­kaus­kas, pri­ sta­ty­da­mas nau­jo­vę Lie­tu­vo­je – Šve­di­jos kom­pa­ni­jos „No­bel Bio­ca­re“ su­kur­tus imp­lan­tus „Zy­go­ma“.

TEKSTAS: Vai­do­tas Si­rei­ka

Gyd. S.Bankauskas: „Naudojant „Nobel Biocare” implantus, dantis atkurti galima iki 6 kartų greičiau nei įprastai.”

D

an­tų prie­žiū­ros cent­re dir­ban­ ti gy­dy­to­jų ko­man­da pir­mo­ ji ir kol kas vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­ je juos nau­do­ja dan­tims at­kur­ti.

Nau­do­jant šiuos imp­lan­tus da­ bar įma­no­ma at­kur­ti dan­tis ir tiems, ku­rių vir­šu­ti­nis žan­di­kau­lis su­ny­kęs, ne­li­kę vie­tos, kur tvir­tin­ti imp­lan­tą.

KTU dės­t y­to­ja doc. Gied­ra Dau­no­rie­nė – pir­mo­ji S.Ban­kaus­ko pa­cien­tė, ku­riai bu­ vo įdė­ti imp­lan­tai „Zy­go­ma“. Mo­te­ris tvir­ti­ na: „Jau­čiuo­si ypa­tin­gai! Man tai bu­vo la­bai svar­bu ir fi­ziš­kai, ir psi­cho­lo­giš­kai. Daug ko gy­ve­ni­me ga­li at­si­sa­k y­ti, kad ga­lė­tum taip su­si­t var­k y­ti dan­tis.“

gi­ji­mo lai­ko rei­ka­lau­jan­ti pro­ce­dū­ra. Sie­kiant mak­si­ma­liai su­trum­pin­ti dan­tų at­kū­ri­mo lai­ką, iš­veng­ti ne­ma­lo­nių pro­ce­dū­rų bei ga­ li­mų komp­li­ka­ci­jų ir bu­vo su­kur­ti imp­lan­tai „Zy­go­ma“. Jie ge­ro­kai il­ges­ni nei įpras­ti­niai, srie­gia­mi į skruos­ti­kau­lį ar ki­tą imp­lan­tuo­ti tin­ka­mą vie­tą“, – apie nau­jo­vę Lie­tu­vo­je, bet jau se­niai nau­do­ja­mą dan­tų at­kū­ri­mo bū­dą pa­sau­ly­je pa­sa­ko­jo S.Ban­kaus­kas.

Pa­sak jo, gy­dy­mas su įpras­tais imp­lan­tais, ku­rie de­da­mi į žan­di­kau­lį, ir su „Zy­go­ma“ imp­lan­tais pa­na­šus. Daž­niau­siai per tą pa­t į vi­zi­tą pritvirtinami lai­k i­ni dan­t ys. Vė­liau jie pa­kei­čia­mi nuo­la­ti­niais. „Pri­va­lu­mų dir­bant su „Zy­go­ma“ la­bai daug, – tvir­ti­no gy­dy­to­ jas. – No­rint įdė­ti įpras­tą imp­lan­tą pa­cien­ tams, ku­rių vir­šu­ti­nia­me žan­di­kau­ly­je ne­ pa­kan­ka kau­lo, rei­kė­tų kau­lo priau­ginimo, si­nu­so dug­no pa­kė­li­mo ope­ra­ci­jos, po ku­rių rei­ka­lin­gas tam tik­ras gi­ji­mo lai­ko­tar­pis, o vė­liau dar vie­na ope­ra­ci­ja – pa­ties imp­lan­ to įsriegimas. Nau­do­jant „Zy­go­ma“ – vis­ kas daug grei­čiau ir mak­si­ma­liai pa­to­g u pa­ cien­tui.“

Iš­si­gel­bė­jo nuo dan­tų stik­li­nė­je

Žan­di­kau­lis ga­li su­nyk­ti, kai il­gai ne­šio­ja­mi nui­ma­mi pro­te­zai, kai prie svei­kų dan­tų tvir­ ti­na­mi til­te­liai. Da­lies žan­di­kau­lio ga­li­ma ne­ tek­ti dėl on­ko­lo­gi­nių su­si­rgi­mų vei­do sri­ty­je, pa­ty­rus trau­mas. Pap­ras­tai to­k iems pa­cien­ tams re­ko­men­duo­ja­ma priau­gin­ti žan­di­kau­ lio kau­lą. „Tai ga­na su­dė­tin­ga, sun­k iau kont­ ro­liuo­ja­ma, spe­cia­lios prie­žiū­ros ir il­ges­nio

„Silp­nus dan­tis pa­vel­dė­jau. Vi­są gy­ve­ni­mą sten­giau­si juos pri­žiū­rė­ti, bet pro­ble­mų iš­ veng­ti ne­pa­v y­ko. Dėl pa­ro­don­to­zės dan­t ys sil­po, te­ko juos vie­ną po ki­to iš­rau­ti. Gel­bė­ jau­si nui­ma­mo­mis plokš­te­lė­mis, ta­čiau su jo­mis sun­ku kram­t y­ti, val­g y­da­vau la­bai at­ sar­giai, – pa­sa­ko­jo G.Dau­no­rie­nė. – Imp­lan­ tuo­ti dan­tis įkal­bi­no vy­ras, nes ma­tė, kaip vargs­tu. Jis pa­ts gy­dė­si pas S.Ban­kaus­ką.“ Po­niai Gied­rai bu­vo pri­tai­k y­ta uni­ka­ li „All-on-4“ (iš­ver­tus iš ang­lų k. – „vi­si ant ke­tu­rių“) me­to­di­ka ir at­kur­ti abie­jų žan­di­ kau­lių dan­t ys. „Nau­do­jant šią me­to­di­ką vie­

Su „No­bel Bio­ca­re“ imp­lan­tais dir­ba ir „No­belGui­de“ me­to­di­ką Kau­ne tai­ko

Gyd. S.Ban­kaus­kas Dantų priežiūros centras (DPC)

Daugiau informacijos apie „Nobel Biocare“ implantus ir unikalias implantavimo metodikas

Savanorių pr. 271, Kaunas Tel.: 8 612 36 694, 8 699 73 712

Nau­ji dan­tys – grei­tai ir sau­giai

www.nobelsypsena.lt 32

www.dpc.lt

no žan­di­kau­lio dan­tims at­kur­ti vie­toj tra­ di­ciš­kai srie­gia­mų 6–8 imp­lan­tų nau­do­ja­mi tik ke­tu­ri. Tai iš es­mės kei­čia gy­dy­mo ei­gą, lai­ką ir iš­lai­das. Gy­dant šiuo bū­du – ma­žiau am­žiaus ir bend­ros svei­ka­tos būk­lės ap­ri­bo­ ji­mų. Nau­ji dan­t ys ant imp­lan­tų at­ro­do kaip na­tū­ra­lūs ir pa­pras­tai tar­nau­ja iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos“, – uni­ka­laus me­to­do pri­va­lu­mus var­di­jo S.Ban­kaus­kas. „Vir­šu­ti­nis žan­di­kau­lis bu­vo su­ny­kęs, gy­ dy­to­jas pa­siū­lė dė­ti imp­lan­tus „Zy­go­ma“. Jis kon­sul­ta­vo­si su ko­le­go­mis Šve­di­jo­je. Ope­ ra­ci­ja tru­ko apie 4 va­lan­das. Su S.Ban­kaus­ ku dir­bo imp­lan­tuo­jan­tis gy­dy­to­jas, bur­nos chi­rur­gi­jos re­zi­den­tas Do­na­tas Jur­gai­tis ir vei­do chi­rur­gas Sau­lius Puo­lis. Nes­kau­dė­ jo, iš kar­to pritvirtino lai­k i­nus dan­tis, tai­ gi nė die­nos ne­bu­vau be dan­tų. Val­g y­ti ga­liu net ir kie­tą mais­tą, tik iš įpro­čio – ne­drą­siai.

Ir psi­cho­lo­giš­kai da­bar jau­čiuo­si pui­k iai“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Imp­lan­tų ypa­tu­mai „Dir­bu su šve­dų kom­pa­ni­jos „No­bel Biocare“ imp­lan­tais. Jiems ga­min­to­jas su­tei­kia vi­so gy­ve­ni­mo ga­ran­ti­ją. Nau­do­jant šiuos imp­lan­ tus ir tai­kant mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas, dan­ tis at­kur­ti ga­li­ma iki še­šių kar­tų grei­čiau nei įpras­tai imp­lan­tuo­jant, – tei­gė S.Ban­kaus­ kas. – Tai­kant „No­bel Bio­ca­re“ me­to­di­ką „No­bel­Gui­de“ dan­tys imp­lan­tuo­ja­mi pa­gal kom­piu­te­riu su­kur­tą pla­ną. Chi­rur­gi­nė pro­ ce­dū­ra su­pla­nuo­ja­ma itin tiks­liai, gy­dy­mas yra mak­si­ma­liai trum­pas, ir imp­lan­tuo­jant, ir po pro­ce­dū­ros pa­pras­tai ne­skau­da, gy­ja grei­tai ir sklan­džiai.“ „No­bel Bio­ca­re“ imp­lan­tai iš pra­džių ga­ li pa­si­ro­dy­ti bran­ges­ni. Vis dėl­to pa­cien­tai tu­ ri at­kreip­ti dė­me­sį į ga­lu­ti­nę vi­so gy­dy­mo su­ mą. Nau­do­jant šiuos imp­lan­tus ga­li­ma iš­veng­ ti dau­ge­lio tar­pi­nių pro­ce­dū­rų, ku­rios kai­ nuo­ja ir uži­ma lai­ko. „Nau­do­ja­me uni­ka­lias me­to­di­kas ir mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas, ku­rios su­trum­pi­na ir pa­leng­vi­na gy­dy­mą, daž­nai lei­ džia iš­veng­ti kau­lo priau­gi­ni­mo ope­ra­ci­jos, ki­tų gy­dy­mo eta­pų. Pa­v yz­džiui, tai­kant mo­ men­ti­nį imp­lan­ta­vi­mą, imp­lan­tas įde­da­mas į ką tik pa­ša­lin­to dan­ties vie­tą, ne­rei­kia lauk­ti, kol su­gis, ir tik ta­da imp­lan­tuo­ti, – ypa­tu­mus var­di­jo DPC va­do­vas. – Be­je, „No­bel Bio­ca­re“ imp­lan­tus sa­vo dar­be nau­do­ja ir žy­miau­sios pa­sau­lio odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos.“

2013 pavasaris

Sveikata

V

is dau­giau vy­ res­nių žmo­ nių skun­džia­ si silps­tan­čiu re­gė­ji­mu: da­ ro­si sun­ku skai­t y­ti, vai­ruo­ ti au­to­mo­bi­lį, už­siim­ti po­ mė­giais. Dau­g u­ma pacien­ tų į gy­dy­to­ją kreip­tis ne­sku­ ba, ta­čiau silps­tan­tis re­gė­ji­ mas yra pa­grin­di­nis vie­nos daž­niau­sių akių li­g ų – ka­ ta­rak­tos – simp­to­mas. Ko­ kia tai li­ga, ka­da rei­kė­tų su­ si­r ū­pin­ti ir kaip gy­dy­ti ka­ ta­rak­tą, klau­sia­me il­ga­me­ tę dar­bo pa­tir­t į su­kau­pu­sio Akių chi­rur­gi­jos cent­ro gy­ dy­to­jo of­tal­mo­lo­go Al­gir­do Šid­laus­ko.

Akių chirurgijos centro chirurgas A.Šidlauskas įsitikinęs: svarbiausia nedelsti – laiku ir profesionaliai atlikta kataraktos operacija yra nesudėtinga ir labai veiksminga.

Ope­ra­ci­ja, ku­rios ne­rei­kia bai­min­tis – Ka­ta­rak­ta – ko­kia tai li­ga? Kokios jos atsiradimo priežastys?

– Ka­ta­rak­ta – lę­šiu­ko drums­tu­mas, ga­lin­tis su­kel­ti re­gė­ji­mo pro­ble­mų. Kadangi lęšiuko drumstėjimas dažniausiai išsivysto dėl orga­ nizme vykstančio senėjimo proceso, didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės. Tačiau katarakta nėra vien tik vyresnių žmonių liga. Ji taip pat ga­li pa­si­reikš­ti kaip įvai­rių li­gų, pa­vyz­džiui, cuk­ra­li­gės, komp­li­ka­ ci­ja, ga­li bū­ti ge­ne­tiš­kai nu­lem­ta ar įgim­ta. Tad kartais katarakta neaplenkia ir jaunų pacientų.

– Ka­da rei­kė­tų įtar­ti, kad ser­ga­te ka­ta­rak­ta?

– Ka­ta­rak­tą įtar­ti rei­kė­tų pa­ste­bė­jus pa­ma­žu silps­tan­tį re­gė­ji­mą. Daž­nai ser­gan­tie­ji skun­džia­ si at­si­ra­du­siu rū­ku prieš akis, daik­tų dve­ji­ni­mu­ si, spal­vos at­ro­do lyg iš­blu­ku­sios, ga­li at­si­ras­ti jaut­ru­mas ryš­kiai švie­sai, o vė­les­nė­mis li­gos sta­ di­jo­mis ga­li­mas ir vi­siš­kas re­gė­ji­mo iš­ny­ki­mas.

Sumažėjus kontrastiniam jautrumui žmogui sunku skaityti, darosi sudėtinga dirbti smulkius kasdienius darbus. Kai lę­šiu­ko drums­tis pra­ de­da truk­dy­ti vi­sa­ver­čiam gy­ve­ni­mui, dar­bui, rei­kė­tų ne­dels­ti ir kreip­tis į spe­cia­lis­tą.

– Ko­kie ka­ta­rak­tos gy­dy­mo bū­dai?

– Vie­nin­te­lis efek­ty­vus ka­ta­rak­tos gy­dy­mo me­to­das – mik­ro­chi­rur­gi­nė akies ope­ra­ci­ja, per ku­rią pa­ša­li­na­mas su­drums­tė­jęs lę­šiu­kas, o į jo vie­tą įde­da­mas nau­jas. Vais­tų ka­ta­rak­tai gy­dy­ti

nė­ra. Daugeliu atvejų kataraktos operacijos atliekamos taikant vietinį skausmo šalinimą, netaikant bendrosios anestezijos. Todėl opera­ cijos metu žmogus išlieka sąmoningas, tačiau visiškai nejaučia skausmo. Šian­dien, pa­si­tel­kiant šiuo­lai­kiš­ką mik­ro­chi­rur­gi­nę įran­gą – fa­koe­mul­ si­fi­ka­to­rių, ka­ta­rak­ta ope­ruo­ja­ma per ma­žes­nį nei 2,5 mm pjū­vį. Kadangi pjūviai labai maži, jų siūti nereikia. Ope­ra­ci­ja pa­pras­tai už­trun­ka apie 30 min., po ope­ra­ci­jos ne­rei­ka­lin­gas sta­cio­na­rus gy­dy­mas, pacientas gali vykti namo.

– Ar del­si­mas tu­ri įta­kos ope­ra­ci­jos su­dė­tin­ gu­mui ir re­zul­ta­tams?

– Taip, ir ga­na di­de­lę. Dažnai žmonės mano, kad operaciją galima atidėti vėlesniam laikui, kol matymas visai pablogės, tačiau tai klaidin­ gas mąstymas. Pas­te­bė­jus pir­muo­sius li­gos po­žy­mius re­ko­men­duo­ja­ma iš­kart kreip­tis į gy­dy­to­ją. Ka­ta­rak­ta gy­do­ma daug sėk­min­giau, esant pra­di­nei sta­di­jai, kol dar nė­ra ryš­kių pa­ ki­ti­mų. Per il­gai lau­kiant li­ga pro­gre­suo­ja – iš­ si­vys­to va­di­na­mo­ji per­bren­du­si ka­ta­rak­ta, ku­ri ga­li tu­rė­ti įta­kos tam, kad at­si­ras­tų ant­ri­nė glau­ko­ma ar akies skaus­mai. To­kiais at­ve­jais ope­ra­ci­ja bū­na tech­niš­kai su­dė­tin­ga, pa­di­dė­ja poo­pe­ra­ci­nių komp­li­ka­ci­jų ri­zi­ka, re­gė­ji­mas at­ku­ria­mas per il­ges­nį lai­ko­tar­pį.

– Kaip pa­si­kei­čia re­gė­ji­mas po ope­ra­ci­jos?

– Ka­ta­rak­tos ope­ra­ci­ja la­bai efek­ty­vi – dau­

gu­ma žmo­nių iš­kart po ope­ra­ci­jos pa­ste­bi stai­gų re­gė­ji­mo pa­ge­rė­ji­mą, ta­čiau vi­siš­kas at­si­kū­ri­mo pe­rio­das ga­li už­truk­ti ke­le­tą sa­ vai­čių. Ne kartą teko matyti pacientų, kurie prieš operaciją būdami visiškai akli ar tik gebantys atskirti šviesą nuo tamsos, iškart po operacijos pradėjo matyti. Per kiek lai­ko pa­cien­tui re­gė­ji­mas at­si­kurs, tiks­liai pa­sa­ky­ti ne­ga­li­ma, nes ope­ra­ci­jos re­zul­ta­tas pri­klau­ so nuo dau­ge­lio veiks­nių: ki­tų re­gė­ji­mo su­tri­ki­mų (geltonosios dėmės būklės, įgimtų refrakcijos ydų), ka­ta­rak­tos sta­di­jos, gy­dy­to­jo meist­riš­ku­mo, nau­do­ja­mos įran­gos ir kt.

La­bai svar­bu tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti aki­mis, ne­lauk­ti, kol li­ga komp­li­kuo­sis, ope­ra­ci­jai pa­si­ryž­ti lai­ku.

Vi­sus, ku­riems gy­dy­to­jai diag­no­za­vo ka­ta­ rak­tą ir rei­k ia at­lik­ti ope­ra­ci­ją, kvie­čia­me į Akių chi­rur­gi­jos cent­rą, esan­t į Sa­va­no­rių pr. 66, Kau­ne. Šiuo­lai­k i­nė mik­ro­chi­rur­gi­jos įran­ga, ko­ ky­biš­kos prie­mo­nės, pro­fe­sio­na­li pa­t y­ru­sių spe­cia­lis­tų ko­man­da pa­dės pa­siek­ti pui­k ių re­zul­ta­tų.

Re­gist­ruo­ki­tės te­le­fo­nu (8 37) 750 805. www.akiu­chi­rur­gi­ja.lt.

33

2013 pavasaris

Sveikata

Pas odon­to­lo­gą – su į Re­tas pa­neig­tų, kad aki­na­mu bal­tu­mu spin­din­ti šyp­se­na jos sa­vi­nin­kui su­tei­kia dau­giau ža­ve­ sio, pa­trauk­lu­mo ir ap­lin­ki­nių pa­lan­ku­mo, va­di­na­si, ir di­des­nio pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Kad tai svar­bi įvaiz­džio de­ta­lė, pui­kiai ži­no ir te­le­vi­zi­jos ek­ra­nuo­se, žur­na­lų vir­še­liuo­se šmė­žuo­jan­ čios žvaigž­dės. Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad dan­tų ba­li­ni­mo pa­slau­gos pa­gei­dau­jan­tiems žmo­nėms eta­lo­nu ne­re­tai tam­pa pra­mo­gų pa­sau­lio gar­se­ny­bės.

TEKSTAS: Li­na Bie­liaus­k ai­tė

Pa­si­žiū­ri į akis Uos­ta­mies­čio odon­to­lo­gi­jos kli­ ni­kos „Dan­vi­tė plius“ va­do­vė Ri­ ta Ba­ra­naus­k ie­nė pri­pa­ži­no, kad pa­sta­rai­siais me­tais ši pa­slau­ga vis la­biau po­pu­lia­rė­ja, o pa­cien­ tų am­žius jau­nė­ja. Pa­si­tai­ko, kad į spe­cia­lis­to ka­bi­ne­tą sa­vo at­ža­las, daž­niau­siai duk­ras, at­ve­da pa­čios ma­mos.

Me­d i­kė spė­jo, kad tam įta­ kos tu­r i ir rek­la­ma, ir vie­šu­mo­ je ryš­k iai ma­to­mų as­me­nų pa­ vyz­dys.

„Žmo­nės sie­k ia ly­giuo­tis į dai­ ni­nin­kus, ak­to­rius, at­si­ne­ša net gar­se­ny­bių nuo­trau­kų ir ro­do, ko­k ius dan­tis jie no­rė­tų tu­rė­ti, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. – Ki­ta ver­ tus, ne­re­tai tai iš­k rei­pia rea­ly­bę.

Taip, la­bai bal­tus, gra­žius dan­tis ga­li tu­rė­ti vi­si, bet jau ne­be ba­li­ na­mo­sio­mis me­džia­go­mis, o pa­ si­tel­kus es­te­ti­nį plom­ba­v i­mą, por­­ce­lia­ni­nes plokš­te­les ir pan.“ R.Ba­ra­naus­k ie­nė pri­pa­ži­no, kad ba­li­nant dan­tis pa­švie­sin­ ti juos tri­mis to­nais įma­no­ma dau­ge­liui žmo­nių, ta­čiau aki­na­ mo bal­tu­mo šyp­se­na – tik­rai ne

Bal­tos šyp­se­nos prie­šai: ■■ ka­va, ■■ juo­do­ji ar­ba­ta, ■■ ta­ba­kas, ■■ rau­do­na­sis vy­nas, ■■ ge­le­žies pre­pa­ra­tai, ■■ per di­de­lis fluo­ro kie­ kis van­de­ny­je.

Ba­li­nant dan­tis pa­švie­ sin­ti juos tri­mis to­nais įma­no­ma dau­ge­liui žmo­nių, ta­čiau aki­na­mo bal­tu­mo šyp­se­na – tik­rai

34

ne vi­siems pa­sie­kia­ma sva­jo­nė.

Bet ko­kiu at­ve­ju ba­li­ni­mo pro­ce­sas yra grįž­ta­mas, nes kas­dien nau­do­ja­me daug da­žomų­­jų me­džia­ gų.

vi­siems pa­sie­k ia­ma sva­jo­nė, o ir ne­bū­ti­na sie­k ia­my­bė. Kon­sul­ tuo­da­mi dėl dan­tų ba­li­ni­mo spe­ cia­lis­tai kaip eta­lo­ną daž­niau­ siai pa­si­tel­k ia žmo­gaus akies bal­ ty­mą.

Tet­ra­cik­li­no pra­keiks­mas Gy­dy­to­ja odon­to­lo­gė pri­pa­ži­no, kad dan­tų ba­li­ni­mas – aikš­tin­ ga pro­ce­dū­ra, tad nie­ka­da ne­ga­li bū­ti ga­ran­tuo­tas, kad re­zul­ta­tas pa­tei­sins lū­kes­čius. „Kiek­v ie­no žmo­gaus dan­ties struk­tū­ra yra in­di­v i­dua­li, to­dėl la­bai sun­ku iš kar­to nu­ma­t y­ti re­ zul­ta­tą, ar jie tik­rai iš­bals“, – pa­ ste­bė­jo spe­cia­lis­tė. Šios pro­ce­dū­ros odon­to­lo­gė taip pat ne­re­ko­men­duo­tų tiems, ku­rie tu­ri va­di­na­muo­sius tet­ra­ cik­li­ni­nius dan­tis.

Dėl ta­r y­bi­niais lai­kais pla­čiai var­to­to an­ti­bio­ti­ko tet­ra­cik­li­ no kai ku­rių žmo­nių dan­t ys įga­ vo pilkš­vai mels­vą at­spal­v į ir šie fak­tiš­kai ne­pa­si­duo­da ba­li­ni­mui. „Ne­ga­lė­čiau sa­k y­ti, kad tai vi­ siš­kai ne­pa­de­da, ta­čiau aki­vaiz­ daus re­zul­ta­to ne­bus, juo la­biau jei no­rė­si­me aki­na­mo bal­tu­mo.

Pap­ras­tai to­k ie dan­t ys pa­švie­sė­ ja la­bai ma­žai, pa­cien­tas pa­ts ne­ la­bai pa­ste­bi. Tad ar ver­ta tai da­ ry­ti?“ – re­to­riš­kai klau­sė R.Ba­ra­ naus­k ie­nė.

Neį­vei­kia sve­tim­kū­nių Bal­tos šyp­se­nos prie­šais spe­cia­ lis­tė įvar­di­jo ne tik tam­saus pig­ men­to mais­to pro­duk­tus, bet ir am­žių. Il­gai­niui dan­tų ema­ lis plo­nė­ja, o kai jis nu­si­dė­vė­jęs, dan­tų ba­lin­ti ne­va­lia. Šios pro­ce­dū­ros ne­ga­li­ma at­ lik­ti ir esant dan­te­nų už­de­gi­mui, pe­rio­don­ti­tui (pa­ro­don­to­zei), nėš­čio­sioms, mai­ti­nan­čioms mo­ te­rims, vai­kams iki 18 me­tų. Tu­ rė­tu­me ži­no­ti, kad ba­li­ni­mui ne­ pa­si­duo­da sve­tim­kū­niai – plom­ bos, pro­te­zai.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, ne­svar­bu, ko­kiu bū­du bus ba­li­na­mi dan­tys – ar sa­va­ran­kiš­kai, ar pa­de­dant odon­to­lo­gui, vi­sa­da pra­var­tu pir­ ma pa­si­kon­sul­tuo­ti su spe­cia­lis­tu.

Nors dan­tų ba­li­ni­mo tech­no­ lo­gi­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu nie­ko nau­jo neiš­ran­da­ma, R.Ba­ra­naus­ kie­nės nuo­mo­ne, šiai pro­ce­dū­rai at­lik­ti siū­lo­ma pa­kan­ka­mai prie­ mo­nių ir bū­dų.

Pap­ras­čiau­si – spe­cia­lios dan­tų pa­stos. Vis dėl­to spe­cia­lis­tė pri­ pa­ži­no, kad tai vei­k iau pro­fi ­lak­ ti­kos prie­mo­nė.

Svar­bu ne­per­sis­teng­ti „Pas­to­se esan­čios la­bai smul­k ios ab­ra­zy­vo da­le­lės vei­k ia kaip švei­

2013 pavasaris

Sveikata

u įžy­my­bės nuo­trau­ka vaikams iki

18

metų amžiaus dantų balinti negalima. čia­mo­ji me­džia­ga. Jos pa­dės nu­ va­ly­ti ap­na­šas, pa­lai­k y­ti na­tū­ ra­lią dan­tų spal­vą ir bur­nos hi­ gie­ną. Ko­k y­biš­kes­nė ab­ra­zy­vo pro­ce­dū­ra at­lie­ka­ma ir odon­to­ lo­go ka­bi­ne­te – dan­t ys nu­purš­ kia­mi smė­lias­ro­ve“, – aiš­k i­no pa­ šne­ko­vė.

In­ten­sy­ves­nio ba­li­ni­mo me­ džia­g ų pa­grin­dą įpras­tai su­da­ ro van­de­ni­lio pe­rok­si­das. Jo ga­li­ ma ras­ti ir ba­li­na­mų­jų pa­stų su­ dė­t y­je. „Tik tiek, kad jo kon­c ent­r a­ ci­j a to­k ia ma­ž a, jog stul­bi­n a­ mo re­z ul­t a­t o ti­k ė­t is ne­v er­t a, o plo­n as ap­n a­š o sluoks­n is, be abe­j o, ap­s i­v a­l ys“, – tei­g ė odon­ to­l o­g ė.

Tiek vie­ną, tiek ki­tą dan­tų pa­ stą spe­cia­lis­tė įspė­ja nau­do­ti sai­ kingai, ant­raip ji pa­kenks ema­ liui, dan­t ys taps la­bai jaut­r ūs.

To­k ių pro­f i­l ak­t ikos prie­m o­ nių nau­j o­v ė – ak­t y­v aus de­g uo­ nies pre­p a­r a­t ai. Tai ga­l i bū­ ti ir dan­t ų pa­s ta, ir ska­l a­v i­ mo skys­t is. Ga­m in­t o­j ų tei­g i­ mu, šios prie­m o­n ės yra vi­s iš­ kai sau­g ios ir ne­s u­k e­l ia dan­t ų jaut­r u­m o.

Eko­l o­g iš­k os gy­ven­s e­n os ša­ li­n in­k ai siū­l o al­t er­n a­t y­v ias pro­f i­l ak­t i­k os me­d žia­g as: Hi­ ma­l a­j ų drus­k ą, so­d ą, ar­b at­m e­ džio ete­r i­n į alie­j ų, ku­r io la­š e­ lio pa­k aks už­v ar­v in­t i ant dan­ tų pa­s tos.

Ba­li­na mie­gant Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, to­k ios prie­ mo­nės, kaip ba­li­ni­mas spe­cia­lio­ mis juos­te­lė­mis, pieš­tu­kais ar la­ kais, ga­na po­pu­lia­rios dėl priei­ na­mos kai­nos, be to, jas pa­pras­ ta nau­do­ti.

Vis dėl­to ba­li­ni­mo juos­te­lių dy­dis yra stan­dar­ti­nis, to­dėl jos ga­li tin­ka­mai ne­pa­deng­ti dan­ tų ir re­zul­ta­tas bus ne­ko­k y­biš­kas.

Di­d žiau­sias pieš­tu­kų ir la­ko trū­ ku­mas – už­te­pus ba­li­ni­mo me­ džia­gos, da­lis jos neiš­ven­gia­mai nu­r y­ja­ma.

R.Ba­ra­naus­k ie­nės nuo­mo­ne, pa­to­giau­sias bū­das ba­lin­ti dan­tis ka­po­mis. Jų taip pat bū­na stan­ dar­ti­nių, ta­čiau in­di­v i­dua­liai žmo­g ui pa­ga­min­tas pro­duk­tas vi­sa­da bus pra­na­šes­nis. „Jei ka­pos pa­ga­min­tos ko­k y­ biš­kai, ge­lis tik­rai ne­pa­teks nei ant dan­te­nų, nei į skran­dį“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Įp­ras­tai ka­pas su ba­li­na­muo­ ju ge­liu re­ko­men­duo­ja­ma dė­vė­ ti 10 nak­tų. Ne­kant­rau­jan­tie­ji re­ zul­ta­tu ga­li džiaug­tis jau ir po va­lan­dos.

Grei­tai, bet ne­pi­giai Šiuo at­ve­ju ba­li­na­ma­sis ge­lis ant dan­tų vei­k ia­mas spe­cia­lių lem­pų švie­sa ar­ba la­ze­riu, ta­čiau ir van­ de­ni­lio pe­rok­si­do kon­cent­ra­ci­ja me­d žia­go­je bus ge­ro­kai di­des­nė. „Tai da­ro įta­ką dan­tų jaut­ru­ mui. Be abe­jo, jis neiš­ven­gia­mas ir nau­do­jant ka­pas, ta­čiau ge­ ro­kai ma­žes­nis. Ga­li­ma guos­tis tik tuo, kad po ko­k ių tri­jų die­ nų jaut­ru­mas praei­na“, – aiš­k i­no spe­cia­lis­tė.

Jei ba­l i­nant ka­p o­m is dan­t ys tam­pa la­bai jaut­r ūs, odon­to­lo­

gė pa­t a­r ia pir­m iau­sia su­re­t in­ ti pro­c e­dū­r ų daž­n į – jas kar­to­ ti ne kas­nakt, o kas ant­r ą nak­t į.

Jei tai ne­pa­de­d a, ba­l i­n i­m ą ver­ tė­t ų nu­t rauk­t i. Jaut­r u­mui slo­ pin­t i nau­do­ja­mos spe­c ia­l ios me­d žia­gos, ku­r ių de­d a­m ą į ka­ pas, taip pat yra spe­c ia­l ių dan­ tų pa­s tų.

Spe­c ia­l is­t ė ne­nei­gė, kad grei­ ta­sis ba­l i­n i­mo pro­c e­s as švie­ sa ir la­z e­r iu bus bran­g iau­

sias – vi­du­t i­n iš­k ai at­sieis nuo 600 iki 900 li­t ų. Ba­l i­n ant ka­p o­ mis, kai­n a sie­k ia maž­d aug nuo 350 li­t ų. „Bet ko­k iu at­ve­ju ba­li­ni­mo pro­ce­sas yra grįž­ta­mas, nes kas­ dien nau­do­ja­me daug da­žomų­ jų me­džia­g ų. Tad, no­rint iš­lai­ ky­ti ba­li­nant pa­siek­tą re­zul­ta­tą, maž­daug kas pus­me­t į ver­tė­tų po ke­le­tą nak­tų pa­nau­do­ti ka­pas“, – pa­ta­rė spe­cia­lis­tė.

NAU­JA „ME­DEA DIAG­NO KRYP­TIS – NI­ŠI­NIAI MRT T Daugiausia mag­ne­ti­nio re­zo­ nan­so to­mog­ra­fi­jos (MRT) pa­slau­gas tei­kian­ti „Me­dea diag­nos­ti­ka“ jau ke­le­rius me­tus di­di­na au­gi­mo tem­pą ir ne­ke­ti­na su­sto­ti. „Eu­ro­me­ dic In­ter­na­tio­nal“ bend­ro­vei pri­klau­san­ti įmo­nių gru­pė ple­čia ni­ši­nių MRT ty­ri­mų spekt­rą.

36

Š

iuo me­tu daž­niau­siai at­lie­ka gal­ vos, stu­bu­ro ir są­na­rių mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mus. Pag­rin­di­niai gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai, siun­čian­ tys at­lik­ti šių MRT, yra neu­ro­lo­ gai, neu­ro­chi­rur­gai, trau­ma­to­lo­gai ir chi­rur­ gai. To­kios ni­ši­nės sri­tys kaip of­tal­mo­lo­gi­ja, oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­ja (LOR), uro­lo­gi­ja ir gi­ne­ ko­lo­gi­ja vis dar nė­ra iš­nau­do­tos. Moks­li­nė ir kli­ni­ki­nė pra­kti­ka ro­do, kad dėl to­kių ra­dio­ lo­gi­nių ty­ri­mų kaip MRT ga­li­my­bių ir anks­ ty­vos diag­nos­ti­kos pa­sau­ly­je smar­kiai su­ma­ žė­jo gi­gan­ti­nių tu­mo­rų iš­pli­ti­mas. Be to, ne­ re­tas dar grei­čiau­siai ne­ži­no, kad MRT ty­ri­

mas ne­pa­mai­no­mas atliekant du­bens or­ga­nų li­gų diag­nos­ti­ką įvertinant – sto­ro­sios žar­nos, gim­dos ir jos prie­dų, pro­sta­tos, šla­pi­mo pūs­ lės na­vi­ki­nių pro­ce­sų iš­pli­ti­mą. „Ver­ta pri­si­ min­ti dar vie­ną fak­tą, ku­ris itin svar­bus mū­ sų pa­cien­tams, kad MRT yra nein­va­zi­nis ty­ ri­mo me­to­das, ku­riuo li­ga nu­sta­to­ma grei­tai, tiks­liai ir be jo­kio ša­lu­ti­nio po­vei­kio žmo­gaus svei­ka­tai“, – kal­bė­jo Vi­ta­li­jus Or­lo­vas, įmo­nių „Me­dea diag­nos­ti­ka“ gru­pės va­do­vas. „Tu­ri­ me mo­der­nią įran­gą ir aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų, ku­rie pe­rio­diš­kai siun­čia­mi sve­ tur to­bu­lin­ti sa­vo ži­nių ir įgū­džių. Tad esa­ me pasiryžę pa­si­da­ly­ti tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja ir

2013 pavasaris

Sveikata

Of­tal­mo­lo­gi­ja Kli­ni­ki­nės in­di­ka­ci­jos: ■■ iš­vers­ta­ku­mas ar pa­si­slin­kęs akies obuo­lys; ■■ čiuo­pia­mas aki­duo­bės da­ri­nys; ■■ aki­duo­bės už­de­gi­mai; ■■ aša­rų liau­kų pa­di­dė­ji­mas; ■■ ma­žė­ja vie­nos akies re­ga ir ki­tais me­to­dais ne­diag­no­zuo­ja­ma akies obuo­lio li­ga; ■■ akip­lo­čio po­ky­čiai, su­kel­ti ne akies li­gų; ■■ vien­pu­sis re­gos ner­vo dis­ko pa­bur­ki­mas; ■■ prie­no­si­nių an­čių li­gos, ga­lin­čios pa­žeis­ti aki­duo­bę; ■■ kau­ko­lės pa­ma­to, kak­ti­nės da­lies na­vi­kai, ga­lin­tys pe­raug­ti į aki­duo­bę; ■■ įta­riant de­mie­li­ni­zuo­jan­tį pro­ce­są; ■■ greiv­so of­tal­mo­pa­ti­jos diag­no­zei pa­tiks­lin­ti.

oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­ja Kli­ni­ki­nės in­di­ka­ci­jos: ■■ klau­sos ner­vo neu­ri­no­mos; ■■ na­zo­lik­vo­rė­ja; ■■ au­sų, no­sies, gerk­lų, ryk­lės aug­liai; ■■ lė­ti­niai hi­perp­las­ti­niai si­nu­si­tai; ■■ ūmi­niai ir lė­ti­niai prie­no­si­nių ert­mių už­de­gi­mai su (ar­ba) įta­ria­mo­mis int­raor­ bi­ti­nė­mis ar int­rak­ra­ni­ji­nė­mis komp­li­ka­ci­jo­mis; ■■ no­sies, prie­no­si­nių an­čių, aki­duo­bių trau­mos ir sve­tim­kū­niai (kai ga­lu­ti­nės iš­va­dos ne­ga­li­ma pa­da­r y­ti iš rent­ge­nog­ra­mų);

NOS­TI­KA“ T TY­RI­MAI su­kaup­ta pa­tir­ti­mi su mi­nė­tų ni­ši­nių sri­čių gy­dy­to­jais spe­cia­lis­tais. Mus vie­ni­ja bend­ras tiks­las – už­tik­rin­ti kuo in­for­ma­ty­ves­nę me­ di­ci­nos pa­gal­bą lai­ku vi­siems mū­sų pa­cien­ tams“, – tę­sė di­rek­to­rius. „Es­mi­nė prie­žas­tis, dėl ku­rios to­kios MRT sri­tys bu­vo „ne­ma­to­mos“ – tai kli­ni­ki­nių in­di­ ka­ci­jų trū­ku­mas. Vis dėl­to, ak­ty­viai bend­ra­dar­ biau­jant me­di­kų bend­ruo­me­nei su at­sa­kin­go­ mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, bu­vo pa­siek­ta rei­kia­mų re­ zul­ta­tų“, – aiš­ki­no di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Or­lo­vas.

Iš­sa­mes­nės in­for­ma­ci­jos apie tei­k ia­mas pa­slau­gas ir re­gist­ra­ci­ją ga­li­te ieš­ko­ti in­ter­ ne­to sve­tai­nė­je ad­re­su www.eu­ro­me­dic.lt.

■■ lė­ti­niai os­ti­tai ir int­rak­ra­ni­ji­nės komp­li­ka­ci­jos (smil­kin­kau­lio ir sme­ge­nų to­mog­ ra­fi­ja); ■■ ūmi­niai pū­lin­gi os­ti­tai ir nee­fek­ty­vus gy­dy­mas; ■■ ūmi­nių oti­tų komp­li­ka­ci­jos.

At­ve­jis: 63 me­tų mo­te­ris, 6 mė­ne­sius be­si­skun­džian­ti ne­spe­ci­fin ­ iu gal­vos skaus­mu, ne­sta­bi­ lu­mo po­jū­čiu, ūže­siu de­ši­nė­je au­sy­je. Nus­ta­ty­ta nor­ma­li klau­sa ir 100 pro­c. klau­sos disk­ri­mi­na­ci­ja. Oto­neu­ro­lo­giš­kai pa­ste­bė­ta iš­ly­gin­ta de­ši­nė na­zo­la­bia­li­nė raukš­lė.

At­li­kus gal­vos MRT ras­ta ves­ti­bu­li­nė šva­no­ma de­ši­nia­ja­me til­to-sme­ge­nė­lių kam­pe.

e. paštas info@euromedic.lt www.euromedic.lt www.euromedic.com 37

2013 pavasaris

Sveikata

Žudyk Skaus­mą, bet ne save Pui­ki sa­vi­jau­ta ir vi­di­nė har­mo­ni­ja, kai nie­ko ne­ skau­da, lei­džia gy­ven­ti įdo­mų ir vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­ mą, ta­čiau ne­re­tai neaiš­ku iš kur at­si­ra­dęs skaus­mas su­jau­kia vi­sus pla­nus, pri­ver­čia grieb­tis tra­di­ci­nių tab­le­čių.

TEKSTAS: Kamilė Altrikaitė

G

y­dy­to­jas ref­lek­ so­te­ra­peu­tas Il­ ja Sel­di­nas pa­ta­ ria rink­tis ki­to­ kį ge­ros sa­vi­jau­ tos už­tik­ri­ni­mo šal­ti­nį – al­ter­na­ ty­vius skaus­mo mal­ši­ni­mo bū­ dus, ku­rie bū­na ne ma­žiau veiks­ min­gi už tra­di­ci­nius, nes pa­de­ da pa­ša­lin­ti ne tik pa­tį skaus­mą,

38

bet ir jo at­si­ra­di­mo prie­žas­tis. Al­ ter­na­t y­viems skaus­mo mal­ši­ni­ mo bū­dams pri­ski­ria­mos in­va­zi­ nės tech­ni­kos – kla­si­k i­nė ir šiuo­ lai­k i­nė aku­punk­tū­ra, rau­me­nų kil­mės skaus­mams (mio­fas­ci­nio skaus­mo sind­ro­mas) gy­dy­ti tai­ ko­ma mio­fas­ci­nė taš­k i­nė te­ra­pi­ ja, taip pat bio­me­zo­te­ra­pi­ja (ref­ lek­so­te­ra­pi­jos rū­šis, kai spe­cia­lio­

mis ada­to­mis į aku­punk­tū­ri­nius taš­kus, raukš­les, pa­kenk­tos odos plo­te­lius su­lei­džia­ma ho­meo­pa­ti­ nių vais­tų komp­lek­sų). Po bio­me­ zo­te­ra­pi­jos pro­ce­dū­rų oda tam­ pa stang­res­nė, ly­ges­nė ir elas­tin­ ges­nė.

Nein­va­zi­nių bū­dų, kai po me­ di­kų ap­žiū­ros, tei­sin­gai pa­si­rin­ kus, kai ku­riuos jų ga­li­ma tai­ky­ ti ir na­muo­se, spekt­ras pla­tes­nis.

Tai os­teo­pa­ti­ja (diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo me­to­das, kai gy­dy­to­jas os­teo­pa­tas, leng­vai čiuop­da­mas ran­ko­mis, nu­sta­to pir­mi­nę li­gos prie­žas­tį ir ją ko­re­guo­ja), chi­rop­ rak­ti­ka.

Jei žmo­gaus stu­bu­ras yra tai­ syk­lin­gos for­mos, o ner­v ų sis­te­ ma tin­ka­mai funk­cio­nuo­ja, or­ ga­niz­mas tu­ri už­tek­ti­nai ga­lių iš­ si­g y­dy­ti pa­ts. Per chi­rop­rak­ti­kos pro­ce­dū­ras at­lie­ka­ma stu­bu­ro ko­rek­ci­ja, at­lais­vi­nan­ti stu­bu­ro slanks­te­lių už­spaus­tus ner­v us.

Sau ga­li­ma pa­dė­ti ir akup­re­ sū­ra – aku­punk­tū­ri­nius taš­kus spau­džiant pirš­tais ar ma­sa­žuo­ jant pirš­tų ga­liu­kais su­ka­mai­siais ju­de­siais. „Prik­lau­so­mai nuo to, kaip spau­džia­ma, ener­gi­jos srau­ tą ga­li­ma ak­ty­vin­ti, su­lė­tin­ti ar iš­sklai­dy­ti, o jei pa­spau­si­te ki­tą taš­ką, sau ne­pa­kenk­si­te – pa­pras­ čiau­siai ši te­ra­pi­ja ne­duos jo­k io efek­to, kol neat­ra­si­te rei­ka­lin­gų taš­kų“, – pa­ste­bi I.Sel­di­nas.

Gy­dy­ma­sis vais­ta­žo­lė­mis ir aro­ma­te­ra­pi­ja la­biau pa­de­da esant gal­vos skaus­mams: ra­my­ bė, jau­k i ap­lin­ka ir ma­lo­nūs kva­ pai lei­džia at­si­pa­lai­duo­ti. Ga­li­ma iš­mė­gin­ti ir jo­gos pra­ti­mus, ki­tas re­lak­sacijos sis­te­mas ar hip­no­zę.

Ko­kius skaus­mus nu­mal­ši­na to­kie al­ter­na­ty­v ūs bū­dai?

Gy­dy­to­jo var­di­ja­mas są­ra­šas il­gas: pe­rios­ti­nių, fas­cia­li­nių už­ de­gi­mų skaus­mai, su­ma­žė­ja rau­ me­nų spaz­mai ir rau­me­nų de­ for­ma­ci­jos, lik­vi­duo­ja­mi są­na­rių pa­ni­ri­mai, per­si­skirs­to rau­me­nų to­nu­sas. Taip pat yra ska­ti­na­mas kor­ti­zo­no, en­dor­fi­nų, lai­mės hor­ mo­no se­ro­to­ni­no ir ki­tų skaus­mo mal­ši­na­mų­jų me­džia­gų ga­mi­ni­ ma­sis ser­gan­čio­jo or­ga­niz­me.

Kaip ne­re­tai bū­na, gy­dy­mo pra­džio­je iš­ban­džius nau­ją svei­ ki­mo bū­dą ar or­ga­niz­mui ne­pa­ žįs­ta­mus me­di­ka­men­tus, vi­sa­da jau­čia­si ne­ga­la­vi­mų paū­mė­ji­mas.

Ken­čian­čiam skaus­mą as­me­ niui iš­si­rink­ti pa­tį efek­ty­viau­sią skaus­mo mal­ši­ni­mo bū­dą ar vie­ nin­te­lį gy­dy­mo me­to­dą, gy­dy­to­ jo I.Sel­di­no tei­gi­mu, yra sun­ku, nes svei­ki­mo pro­ce­sas rei­ka­lau­ ja pa­stan­gų, dė­me­sio ir lai­ko sa­vo svei­ka­tai, nuo­la­ti­nio rū­pi­ni­mo­ si sa­vi­mi.

No­rin­tys grei­čiau pa­ sveik­ti žmo­nės pri­va­ lo lai­ky­tis ir šiuo­lai­ki­ nių pa­cien­to tai­syk­lių: do­mė­tis sa­vo svei­ka­tos pro­ble­mo­mis ieš­kant at­sa­ky­mų spau­do­je ar in­ter­ne­te, iš­k lau­sy­ti ati­ tin­ka­mų spe­cia­lis­tų pa­ ta­ri­mus, pa­si­kal­bė­ti su tu­ rin­čiais to­k ių pat pro­ble­mų pa­cien­tais.

Paš­ne­ko­vas ne­sle­pia: svar­bu pa­si­do­mė­ti pa­si­ rink­to gy­dy­to­jo kva­li­fi­ ka­ci­ja, pa­sie­k i­mais gy­dant konk­re­čias li­gas, iš­girs­ti ne­ su­si­ju­sių me­di­kų nuo­mo­nes apie li­gos prie­žas­tis, gy­dy­mo ga­li­my­bes ir svei­k i­mo pro­ gno­zes.

Didžiausias cukraus priešas

Mulberry™ SDGŝMR VXUHJXOLXRWL FXNUDXV NLHNů PDQR NUDXM\MH Solveiga, kaip ir tūkstančiai žmonių, ieško būdų, kaip būtų galima kraujyje palaikyti normalų cukraus kiekį.

Tai padaryti gali padėti šilkmedžių lapų tabletės Mulberry.

„N

ȱ ŗşşŜȬā āȱ ȱ Ȭ āȱ ½ ȱ ȱ ȱ ¢ ǯȱ ċ ȱ ½ Ïȱ ȱ Ïȱ ¢ ȱ Ā ȱ ȱ ǰȱ ȱ ȱ ȱ ¢ ȱ ȱ ȱ ċ ȱ ¢ ȱ āȱ ² ȱ Ȭ ǯȱ ½ ǰȱ ȱ ȱ ȱ ȱ ¢ ȱ ¢ ²ȱ ½ ǯȱ ȱ ċ ȱ Ȭ ² ȱ ȱ ñ ­ȱ ­ȱ Mulberryǰȱ ¢ ȱ ñ ȱ ¢ āȱ Ȭ ċ āǰȱ ² āȱ Ȭ āȱ ¢ ­ǰȱ Ȭ ċ ȱ Ïȱ ñ ¢ ǯȱ ȱ ȱ Ȭ āȱ āȱ ½ ǰȱ ȱ Ȭ ȱ ȱ ¢ ȱ ċ½Ȭ ǯȱ ȱÏ ǰȱ ȱMulberry ½ ȱ ȱ ½ ǰȱ ȱ ȱ ȱ ȱ ¢ ȃǰȱ Ȯȱ ċ ȱ Ȭ ȱ ħȱ­ȱ ȱ ǯ

£ ȱ ā āȱ ñ ċ āȱ āȱ ȱ ȱ ǯȱ Mulberry ² āȱ ½ ¢ ȱ ȱ Ȭ ȱ ȱ ¢ ȱ ­ȱ £½ ȱ ħȱ­ȱ Ȭ ¢ ȱ ȱ āȱ āǰȱ āȱ ȱ ¢ āȱ £ ­ǯȱ ȱ ½ǰȱ ȱ ǰȱ ȱ ² ȱ ȱ Ȭ ċ ȱ ½ āȱ ċ ȱ Ȭ ȱ ­ȱ ñȱ ȱ ȱ ¢ āȱ ­ȱ £½ ȱ ħȱ­ȱ ¢ ȱ ȱ Ȭ ǯȱ ȱ ȱ ȱ Ȭ £½ ȱ Ïȱ ¢ ǰȱ Mulberry ȱ ǯȱ ȱ ȱ ŗȱ ¿ȱ ŗśȱ ² āȱ ñȱ Ȭ Ïȱ řȱ ȱ ȱ ­ȱ ǰȱ ȱ ½ ǯȱ ȱÏ ȱ ȱ Ȭ ȱ ¢ ȱ ȱ ȱ ¢ ȱ Ā ǯȱ

Šilkmedis

½ ¿ ȱ ȱ ȱ Ȭ ¢ ȱ¢ ȱřȮŚȱ ǯȱ āȱ ¢ āǰȱ ² ȱ ȱ ȱ ȱ Ï ǯȱ ȱ ½ ¿ ȱ ȱ Ȭ ȱ ȱ ȱ Ȭ ¢ ȱ ¢ ȱ ǰȱ ȱ ȱ ċ ȱ āȱ ­ǰȱ ǰȱ ǰȱ ¢ ǯȱ ȱ Ȭ £ ȱ ȱ ¢ ȱ ½ ǰ ½ ȱ ċ ȱċ ½ ȱ ȱ Ȭ ǯȱ ² ȱ ȱ ² ½ Ïȱ ȱ Ïȱ ¢Ȭ ǰȱ ħȱāȱ ȱ ñ Ȭ ǯȱ ȱ ȱ ȱ ² ȱ ¢ ȱÏ ² ȱǻ £ǯǰȱ ȱ āȱ Ǽǰȱ ¢ Ȭ ȱ Ā ­ȱǻ £ǯǰȱ Ǽȱ ǰȱ ȱ ǰȱ ȱ ǯ

i ċ āȱ ȱ ħȱ ǰȱ Ȭ ħȱ ȱ ȱ ȱ ñ ¢ ȱ ȱ ȱ ȱ ½Ȭ ȱ ȱ ȱ ¢Ȭ ǯȱ i ċ āȱ ȱ ¢ ȱ Ȭ Ā ǰȱ ñ ȱ ¢ ȱ ċ ǰȱ ȱ ȱ ǻŗȬ Ǽǯȱ ȱ ñȬ ȱ ȱ ȱ Ȭ ȱ ȱ āȱ āȱ Ȭ ȱÏȱ £¿ȱ ­ǯȱ ½ ȱ ȱ ȱÏȱ ­ȱ ȱ ċ ȱ £½ ȱ ǯ

Faktai apie skandinaviškas tabletes Mulberry

ȱ ȱ Mulberryȱ Ȭ ȱ i ħȱ ȱ ñȱ Ȭ

Per didelis cukraus kiekis yra žalingas

Kur įsigyti Mulberry tablečių?

āȱMulberry ² āȱ ȱÏ ¢ ȱ ½ ȱ ȱ ȱ ȱ ½ ȱ www.newnordic.lt.

Turite klausimų?

½ ȱ ȱ ȱ ħ ǰȱ ȱ ȱǻŞȱřŝǼȱŘŘŘȱŖŘřȱ ȱ ¢ ȱ ȱ ½ ȱwww.newnordic.lt.

Ar cukraus kiekis jūsų kraujyje normalus?

Nustatyta, kad normalus cukraus kiekis kraujyje yra tuomet, kai gliukozės koncentracija yra 3,3–5,5 mmol/l kapiliariniame kraujyje.

Kaip apsaugoti organizmą?

Esant padidėjusiam cukraus kiekiui kraujyje, rekomenduojama laikytis mažai angliavandenių turinčios dietos, atsisakyti žalingų įpročių, padidinti fizinį aktyvumą. Tai gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

Jeigu gliukozės kiekis jūsų kraujyje yra padidėjęs ir jums yra paskirti gliukozės kiekį kraujyje mažinantys vaistai, prieš vartodami Mulberry, pasitarkite su gydytoju.

Ar cukraus kiekis jūsų kraujyje nėra padidėjęs? ċ ȱñ ȱ ñ ¢ ǰȱ ȱ ċ Ā ċ ȱ Ā ȱ ¿ ȱ ȱ ñ ¿ ċ ȱ ȱ ¢ ȱ ¢ ā ȱ ȱ ȱ ȱ ȱ

Jei teigiamai atsakėte bent į tris teiginius, rekomenduojama pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje.

TAIP NE

2013 pavasaris

Sveikata

Di­džiau­sia liek­nė­jan­čių­jų klai­da – ti­kė­tis ste­buk­lų

Ar­tė­jant va­sa­rai, ne­ma­žai žmo­nių ati­džiau pa­žvel­gia į sa­vo kū­no for­mas. Ka­da ge­riau­sia pra­dė­ti liek­nė­ti?

Ko­kios daž­niau­siai da­ro­mos klai­dos?

TEKSTAS: Jur­gi­ta Ša­kie­nė

Į

šiuos ir ki­tus klau­si­mus at­sa­ko daug­kar­ ti­nė Lie­tu­vos leng­vo­jo kul­tū­riz­mo čem­ pio­nė, pa­sau­lio ir Eu­ro­pos si­dab­ro me­ da­lio lai­mė­to­ja, gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Lau­ ra Ro­me­rai­tė (L.R.) ir dip­lo­muo­tas kū­no ge­ro­vės spe­cia­lis­tas, svei­ka­tos ir kū­no ge­ ro­vės mo­ky­to­jas Ša­rū­nas Na­vic­kis (Š.N.).

– Ko­dėl sun­ku ko­re­guo­ti mi­ty­bą, įpro­čius, gy­ve­ni­mo bū­dą, net kai aki­vaiz­džiai su­pran­ ta­ma, kad dėl to blo­gė­ja sa­vi­jau­ta, svei­ka­ta?

L.R.: Įp­ro­čiai daž­niau­siai su­si­for­muo­ja vai­ kys­tė­je ir per dau­ge­lį me­tų taip gi­liai įlei­džia šak­nis į mū­sų pa­są­mo­nę, kad ne­leng­va jų at­si­sa­ky­ti, ta­čiau tik­rai įma­no­ma. Š.N.: Ką nors keis­ti iš tik­rų­jų žmo­nės ven­gia, kaip tik ga­li, o gy­ve­ni­mo są­ly­gų pa­si­kei­ti­mas yra ne­lai­mė. To­dėl ir pa­lin­kė­ji­mas „kad tu gy­ven­tum per­mai­nų lai­kais“ pri­ly­gi­na­mas blo­go lin­kė­ji­mui.

Pa­ra­dok­sas! Išei­ti už va­di­na­mo­sios kom­ for­to zo­nos ri­bų dau­gu­mai mū­sų pri­lygs­ta as­me­ni­nei tra­ge­di­jai, nors gy­ven­ti iš iner­ci­jos ir yra pa­ts blo­giau­sias ir be­pras­miš­kiau­sias iš vi­sų gy­ve­ni­mo va­rian­tų.

Rek­la­ma čia ir­gi dir­ba iš­si­juo­su­si – pa­si­ žiū­rė­ki­te, kiek žmo­nių par­duo­tu­vė­je per­ka vi­so­kį da­žy­tą birz­ga­lą su bur­bu­liu­kais ir net lei­džia ger­ti jį vai­kams, o ant eti­ke­čių kaž­ko­ dėl ra­šo­ma „gai­vie­ji gė­ri­mai“, nors tu­rė­tų bū­ti „nuo­dai“. Ir ką?

Mes, svei­ka­tos ir kū­no ge­ro­vės mo­ky­to­jai, esa­me bal­sai, šau­kian­tys ty­ruo­se, pa­ly­gi­nus su su­per­ga­lin­ga pra­mo­ni­ne-rek­la­mi­ne ma­ši­ na, ki­šan­čia šiukš­lia­mais­tį ir me­luo­jan­čia tiek daug, kad ima ro­dy­tis, kad ki­taip ir bū­ti ne­ga­li. „Bioak­ty­vių jo­gur­tų“ ar­ba „svei­kes­nio mė­sai­nio“ rek­la­ma juk ne­beat­ro­do kaž­kas keis­to, ar ne?

– Ko­kios daž­niau­sios klai­dos liek­nė­jant?

L.R.: Žmo­nės daž­niau­siai lai­ko­si po­pu­lia­ rių die­tų, ku­rios duo­da trum­pa­lai­kį efek­tą, ne­pa­de­da iš­siug­dy­ti svei­kos mi­ty­bos įpro­čių ir ne­duo­da tei­gia­mo po­vei­kio svei­ka­tai. Ki­ta daž­nai pa­si­tai­kan­ti klai­da – val­go­ma ne­re­ gu­lia­riai ir per re­tai. Daž­nai pra­lei­džia­mi pus­ry­čiai, o va­ka­rie­nė tam­pa pa­grin­di­niu ir so­čiau­siu val­gy­mu per vi­są die­ną. Š.N.: Di­džiau­sia klai­da – ti­kė­tis ste­buk­lų, t.y. kad at­si­ras kaž­ko­kia ste­buk­lin­ga die­ta ar dar ste­buk­lin­ges­nė pi­liu­lė ir vis­ką už jus pa­da­rys. Taip net pa­sa­ko­se ne­bū­na, už­tat

40

2013 pavasaris

Sveikata

bū­na ko­mer­ci­nė­se rek­la­ mo­se. O pa­skui man ir ko­le­goms rei­kia tie­sio­gi­ne žo­džio pra­sme tuos ap­gau­ tus ir su­ve­džio­tus žmo­nes gel­bė­ti, vi­sų pir­ma, pa­de­dant jiems su­si­vok­ti, kaip čia vis­kas iš tie­sų vyks­ta. Dėl žmo­nių pa­tik­lu­mo ir tarps­ta vi­so­kių pi­liu­lių ga­min­to­jai ir par­da­vė­jai, o žur­na­lai gau­na daug rek­la­mos, pa­puoš­tos „sėk­min­gai su­liek­nė­ju­sių“ var­to­jant tą ar ki­tą pro­duk­tą liu­di­ji­mais. Es­mė yra la­bai pa­pras­ta – mū­sų kū­nai tiks­liai at­spin­di tą gy­ve­ni­ mo bū­dą, ku­rį mes gy­ve­na­ me, ki­taip sa­kant, jie pri­si­tai­ko prie gy­ve­ni­mo są­ly­gų. No­ri ki­to­kio kū­no – pra­dėk ki­taip gy­ven­ti. Mi­ty­ba yra la­bai svar­bi, bet ne vie­nin­te­lė, o tik su­dė­ti­ nė šios sche­mos da­lis.

– Su ko­kiais konk­re­čiais la­biau­siai įsi­mi­nu­siais at­ve­jais te­ko su­si­dur­ ti, kai žmo­gus taip ir ne­pa­kei­tė mi­ty­bos, įpro­čių ir kai žmo­gus aki­ mirks­niu pa­kei­tė?

L.R.: De­ja, bet daž­niau­siai žmo­nės su­si­mąs­to ir kar­di­ na­liai kei­čia gy­ve­ni­mo bū­ dą tik tuo­met, kai jau su­ser­ ga. La­bai svar­bus veiks­nys yra pa­lai­ky­mas, to­dėl vi­sa­da sa­vo pa­cien­tams paaiš­ki­nu, kad neuž­ten­ka vie­nos gy­dy­to­jo die­to­lo­go kon­sul­ta­ci­jos. Reikia ne­pert­rau­kia­mai bend­rauti su spe­cia­lis­tu, sie­kiant il­ga­ lai­kių re­zul­ta­tų. Š.N.: Kal­bant apie ne­sėk­ mės at­ve­jus, pa­pras­tai tai bū­na pu­sam­žė mo­te­ris, ku­ri at­seit ne­tu­ri lai­ko pa­da­ry­ti mankš­tos, bet, ana­li­zuo­jant jos die­ną, pa­si­ro­do, kad va­ka­rais žiū­ri te­le­vi­zo­rių ir ką nors krams­no­ja. Jei­gu tai vy­ras – dar ir gurkš­no­ja.

Pil­vas, į ku­rį jie tas šiukš­les kem­ša, pa­si­da­ro šiukš­lių dė­žės dy­džio. Be to, jis ir bran­giai kai­nuo­ja – juk 120 g sve­rian­tis bul­vi­nių traš­ku­ čių pa­ke­lis kai­nuo­ja tiek pat kiek ki­log­ra­mas tik­rų bul­vių, tai­gi nu­tu­ki­mas yra bran­gus ir iš­mė­ty­tų pi­ni­gų pra­sme. Kai to­kiam sto­ru­liui pa­sa­kai, kad 42

jam kaip gel­bė­ji­mo ra­to rei­kia dau­giau ju­dė­ti, jis ne tik „ne­tu­ri lai­ko“, bet dar ir „tu­ri pa­ gal­vo­ti“, nes spor­to klu­bo abo­ne­men­tas „yra bran­gus“. Apie mi­ty­bos pro­gra­mą ir pa­gal­bą ją įgy­ven­di­nant at­gra­su net kal­bė­ti – to­kiems da­ly­kams sal­du­my­nus kem­šan­tys ir alu­tį plem­pian­tys sto­ru­liai ne­tu­ri pi­ni­gų. Vis dėl­to ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad kaip tik šiuo me­tu ga­vau vie­nos sa­vo mo­ki­nės nuo­trau­kas, kur ji mė­gau­ja­si tuo, kad su­tir­pi­no 17 kg rie­ba­lų ir sėk­min­gai ju­da to­liau už­si­brėž­to tiks­lo link.

Pa­mi­nė­siu, kad tai dir­ban­ti mo­ti­na, ku­riai ir­gi ne­ly­ja pi­ni­gų lie­tus, ta­čiau ji su­ge­ba mąs­ty­ti sa­va­ran­kiš­kai ir siek­ti to, ko no­ri.

– Kas jus ste­bi­na gir­dint apie die­tas?

L.R.: Kad žmo­nės ga­li net ke­lis mė­ne­sius iš ei­ lės val­gy­ti vie­ną pro­duk­tą, pvz., ko­pūs­tų sriu­ bą, ar­ba iš vi­so ba­dau­ti, o pa­keis­ti ke­lių įpro­čių ne­si­sten­gia, nes gal­vo­ja, kad ne­su­ge­bės. Š.N.: Jau nie­kas ne­bes­te­bi­na (juo­kiasi).

– Su ko­kiais pa­cien­tų, vi­suo­me­nės mi­ty­bos, die­tų mi­tais esa­te su­si­dū­ręs?

L.R.: Vie­nas iš jų, kad gy­dy­to­jas die­to­lo­gas kon­sul­tuo­ja tik tu­rin­čiuo­sius ant­svo­rio ir nu­tu­ku­siuo­sius. Ki­tas, dėl ku­rio vi­sa­da la­bai pyks­tu, kad spor­tuo­jant bū­ti­ni bal­ty­mų (ami­no rūgš­čių) pa­pil­dai, o ang­lia­van­de­nių kie­kis ri­bo­ ja­mas ir per tre­ni­ruo­tę drau­džia­ma ger­ti skys­ čius – tai ga­li su­kel­ti rim­tų svei­ka­tos su­tri­ki­mų!

– Ar yra pro­duk­tų, ku­rių, ser­gant kai ku­rio­ mis li­go­mis, bū­ti­na vi­sai at­si­sa­ky­ti? O gal tik už­ten­ka juos var­to­ti sai­kin­gai? Š.N.: Cuk­raus – vie­na­reikš­miš­kai. Ir at­si­sa­ky­ ti jo rei­kė­tų ge­ro­kai anks­čiau, nei pra­si­de­da li­gos. Bė­da ta, kad pa­ti pir­mo­ji li­ga, ku­ri net ne­lai­ko­ma su­si­rgi­mu (!), yra pri­klau­so­my­bė nuo pa­ties cuk­raus. Al­ko­ho­liz­mas, be­je, vie­na iš jos for­mų.

L.R.: Mais­tas tu­ri bū­ti la­bai įvai­rus, kad gau­tu­me vi­sų or­ga­niz­mui bū­ti­nų me­džia­gų, ku­rių yra per 40, su­ba­lan­suo­tas – tu­ri bū­ti tin­ka­mas bal­ty­mų, rie­ba­lų, ang­lia­van­de­nių, vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų san­ty­kis ir op­ti­ma­lus mais­to pro­duk­tų ener­gi­jos kie­kis.

Be abe­jo, svar­bu ir sai­kas. Ser­gant tam tik­ro­ mis li­go­mis, to­kio­mis kaip cuk­ri­nis dia­be­ tas, už­de­gi­mi­nės žar­nų li­gos, pank­rea­ti­tas, he­pa­ti­tas, po­dag­ra, inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mas ir ki­tos, bū­tina sai­kin­gai ar griež­tai ri­bo­ti kai ku­riuos pro­duk­tus.

– Ku­ris lai­ko­tar­pis, kei­čiant mi­ty­bą, įpro­ čius, yra sun­kiau­sias? Maž­daug per kiek lai­ko or­ga­niz­mas pri­si­tai­ko prie pa­ki­tu­sios mi­ty­bos, įgy­ja­mi nau­ji įpro­čiai?

L.R.: Moks­li­nin­kai tei­gia, kad per dvi sa­vai­tes žmo­gaus or­ga­niz­mas pri­si­tai­ko prie pa­ki­ tu­sių mi­ty­bos įpro­čių ir ne­be­jau­čia stip­raus stre­so. Iš pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad per 3–6 mė­ne­sius vi­sam gy­ve­ni­mui ga­li­ma pa­keis­ti mi­ty­bos įpro­čius. Š.N.: Nė­ra jo­kio sun­kaus pe­rio­do – tai dar vie­nas mi­tas. Prie­šin­gai, kuo grei­čiau ir be jo­kių ati­dė­lio­ji­mų pra­dė­si­te, tuo grei­čiau jū­sų or­ga­ niz­mui pa­si­da­rys leng­viau, o ne sun­kiau – gy­ ven­ti ir veik­ti. Ir kuo to­liau, tuo la­biau leng­vės. Štai ir vis­kas. O nau­jus įpro­čius for­muo­ti ir ypač juos įtvir­tin­ti už­trun­ka ne ma­žiau kaip še­šis mė­ne­sius. Kei­čiant gy­ve­ni­mo bū­dą at­si­ ran­da neį­ti­ki­mai daug įtam­pos tarp as­mens ir jį su­pan­čios ap­lin­kos – pvz., at­seit ge­ro lin­kin­tys gi­mi­nės ir ar­ti­mie­ji su drau­gais ir bend­ra­dar­ biais, at­ro­do, lai­ko tie­siog sa­vo pa­rei­ga pa­vai­šin­ ti tor­tu­ku ar pa­kvies­ti su­val­gy­ti pi­cos ir alaus.

– Ar la­bai svar­bi ar­ti­mų­jų pa­ra­ma? Gal rei­kia ko­re­guo­ti ne vie­no as­mens, o vi­sos šei­mos mi­ty­bą? Ko­kie to pliu­sai?

L.R.: Mi­ty­bos įpro­čius for­muo­ja mū­sų ar­ti­mie­ ji vai­kys­tė­je, to­dėl la­bai svar­bu, kad suau­gusieji tu­rė­tų tei­sin­gų ži­nių apie svei­ką mi­ty­bą ir įdieg­tų jas sa­vo at­ža­loms. Kal­bant apie svo­rio ko­rek­ci­ją, be abe­jo, ne­pap­ras­tai svar­bus šei­mos pa­lai­ky­mas. Juk jei ar­ti­mie­ji nuo­lat steng­sis pa­šiep­ti liek­nė­jan­čio­jo pa­stan­gas, na­mie bus ne­re­ko­men­duo­ja­mų pro­duk­tų ir pa­tie­ka­lų, o šei­mos na­riai va­ka­rie­niaus vė­lų va­ka­rą, var­gu ar pa­vyks siek­ti už­si­brėž­tų tiks­lų.

– Ko­kių ži­no­te gud­ry­bių, ku­rios pa­dė­tų pa­ keis­ti mi­ty­bą, įpro­čius?

L.R.: Vi­sa­da re­ko­men­duo­ju pra­dė­ti spor­tuo­ti.

Tai pa­de­da lai­ky­tis re­ži­mo ir re­gu­lia­riai val­gy­ti.

Be to, spor­tuo­jant iš­si­ski­ria lai­mės hor­mo­nų, to­dėl jau­čia­mės grakš­tūs, ener­gin­gi ir lai­min­gi. Š.N.: Ne­rei­kia jo­kių gud­ry­bių, rei­kia mė­gau­tis gy­ve­ni­mo tei­kia­mais ma­lo­nu­mais, ku­rių vi­si iki vie­no pa­ti­ria­me kaip tik per kū­ną. Pa­ti­ kė­ki­te, jų tik­rai ne­ver­ta au­ko­ti dėl nuo­la­ti­nio ap­siė­di­mo, yra gy­ve­ni­me ir ge­res­nių da­ly­kų.

– Kas jums bu­vo sun­kiau­sia? Ar daž­nai nu­ si­de­da­te? Ką ta­da da­ro­te?

L.R.: Sun­kiau­sia ne­nu­leis­ti ran­kų pu­siau­ke­lė­je ir su­lauk­ti to sal­daus jaus­mo, kai rie­ba­liu­kai ima tirp­ti, jau­čia­mas leng­vu­mas ir ener­gi­jos ant­plū­dis. Vi­sa­da svar­bu iš­lai­ky­ti ba­lan­są tarp su­var­to­ja­mo ener­gi­jos kie­kio ir išeik­vo­ja­mo.

Jei su­val­gė­te tor­to ga­ba­lė­lį, ku­riuo sa­vo gim­ ta­die­nio pro­ga pa­vai­ši­no drau­gas ar ko­le­ga, tie­siog va­ka­rie­nei rin­ki­tės leng­vą ne­ka­lo­rin­gą pa­tie­ka­lą ar ei­ki­te pa­si­vaikš­čio­ti, ir ba­lan­sas bus iš­lai­ky­tas. Juk tai ir yra vie­nin­te­lė ge­ros svei­ka­tos ir grakš­taus kū­no pa­slap­tis.

2013 pavasaris

Sveikata

La­ze­rio ga­lia: at­si­mer­ki ir ma­tai Nu­sil­pus re­gė­ji­mui, blo­gai ma­tant ten­ka rink­tis: aki­niai, kon­tak­ti­niai lę­šiai ar­ba var­gas be­si­sten­giant ką nors įžiū­rė­ti.

O gal ope­ra­ci­ja?

Me­to­das: ope­ra­ci­ja trun­ka apie pus­va­lan­dį, per ją li­go­nis ga­li bend­rau­ti su gy­dy­to­ju.

TEKSTAS: Jur­gi­ta Ša­kie­nė

At­lie­ka­ma tik suau­gu­sie­siems Gy­dy­to­ja Li­na So­ce­v i­čie­nė ži­no: ope­ra­ci­ joms žmo­nės ryž­ta­si ta­da, kai pa­vargs­ta nuo aki­nių ar kon­tak­ti­nių lę­šių. „Tai ga­li su­pras­ti tik tie, ku­rie pri­vers­ ti jais nau­do­tis. Pa­v yz­d žiui, aki­niai ri­bo­ja ak­t y­v ią veik­lą, truk­do spor­tuo­jant, ra­so­ja, kren­ta. Kon­tak­ti­niai lę­šiai dir­gi­na akis, gre­ sia in­fek­ci­jos, ne­ma­lo­nu juos įsi­dė­ti“, – trū­ ku­mus var­di­jo L.So­ce­v i­čie­nė.

La­ze­riu ga­li­ma ko­re­g uo­ti ref­rak­ci­jos ydas: trum­pa­re­g ys­tę, to­lia­re­g ys­tę, as­tig­ma­tiz­mą.

To­k ia re­gė­ji­mo ko­rek­ci­ja at­lie­ka­ma tik suau­ gu­sie­siems, kai ref­rak­ci­jos yda sta­bi­li bent vie­nus me­tus.

Gy­dy­to­ja pa­brė­žė: ope­ra­ci­ja ne­re­ko­men­ duo­ja­ma pa­cien­tams, ku­riems diag­no­zuo­ ta re­gė­ji­mui įta­kos tu­rin­ti ki­ta akių li­ga, taip pat cuk­ri­nis dia­be­tas, reu­ma­ti­nės, au­toi­mu­ ni­nės li­gos. Ven­gia­ma ope­ruo­ti ir to­k iais at­ ve­jais, kai pa­cien­to lū­kes­čiai yra di­des­ni nei chi­rur­gi­nės ga­li­my­bės.

Trun­ka iki pus­va­lan­džio La­ze­ri­nės ko­rek­ci­jos re­zul­ta­tas, anot me­di­ kės, – mak­si­ma­lus re­gė­ji­mo ašt­ru­mas. „Konk­re­tūs re­zul­ta­tai ap­ta­ria­mi su kiek­ vie­nu pa­cien­tu in­di­v i­dua­liai, įver­ti­nus jo akis, re­gė­ji­mą, am­žių, veik­los po­bū­d į“, – aiš­k i­no L.So­ce­v i­čie­nė.

Tiems, kuriems tin­ka chi­rur­gi­nis gy­dy­mas, pro­ce­dū­rai rei­kia kruopš­čiai pa­si­reng­ti. Pir­ miau­sia – nuo­dug­niai iš­tir­ti akis, o nu­spren­ dus ope­ruo­ti bū­ti­na dvi sa­vai­tes ne­nau­do­ti kon­tak­ti­nių lę­šių“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja.

Ope­ra­ci­jos die­ną, anot jos, jo­k io ypa­tin­go pa­si­ruo­ši­mo ne­rei­k ia.

Pa­ti ope­ra­ci­ja trun­ka apie 20–30 mi­nu­čių.

Akių ne­jaut­ra su­ke­lia­ma įla­ši­nus vais­tų. Pa­

cien­tas per vi­są pro­ce­dū­rą ga­li bend­rau­ti su chi­rur­g u. „Net ir jaut­r iau­si akių pro­c e­dū­roms žmo­nės be var­go iš­bū­na vi­s ą rei­k a­l in­gą ko­rek­c i­jai la­z e­r iu lai­k ą“, – pa­s te­b ė­jo gy­ dy­to­ja.

Rei­kia lai­ko pri­si­tai­ky­ti

Li­na So­ce­vi­čie­nė:

Šiuos trum­pa­lai­kius ne­pa­to­gu­mus grei­tai pa­kei­čia tei­gia­mos emo­ci­jos.

Po ope­ra­ci­jos gy­dy­to­ja pa­ta­rė vengti ak­t y­ vios veik­los. „Tau­so­jan­tis re­ži­mas bū­ti­nas tol, kol su­ dė­tin­gas re­gos neu­ro­re­g u­lia­ci­nis me­cha­niz­ mas pri­si­tai­k ys prie vi­siš­kai nau­jos si­tua­ci­ jos“, – ak­cen­ta­vo L.So­ce­v i­čie­nė.

Po ope­ra­ci­jos ke­lias die­nas ver­tė­tų veng­ ti dar­bo kom­piu­te­riu, lais­va­lai­k io prie te­le­ vi­zo­riaus. Nuo ryš­k ios švie­sos ar sau­lės akis ge­riau slėp­ti po tam­siais aki­niais.

Akis ke­lias die­nas ga­li per­štė­ti, jos ga­ li aša­ro­ti, bū­ti jaut­res­nės. „Šiuos trum­pa­lai­ kius ne­pa­to­g u­mus grei­tai pa­kei­čia tei­gia­mos emo­ci­jos, kai ry­te at­si­mer­k i ir iš kar­to ma­ tai“, – ti­k i­no L.So­ce­v i­čie­nė.

2013 pavasaris

Sveikata

Svei­ka­tos kli­ni­ka – kiek­vie­nuo­se na­muo­se

Kiek­vie­nuo­se na­muo­se daž­niau­siai yra pir­mo­sios pa­gal­bos vais­ti­nė­lė, ku­rio­je – rei­ka­lin­giau­si me­di­ka­men­tai, vais­tai nuo skaus­mo, nuo žar­ ny­no su­tri­ki­mų, tvars­čiai. Gar­si Že­mai­ti­jos žo­li­nin­kė Ja­ni­na Da­nie­lie­ nė sa­ko, kad ko­ne vi­sus che­mi­nius vais­tus ga­li­ma pa­keis­ti žo­le­lė­mis, ku­rios au­ga be­veik kiek­vie­na­me už­mies­čio kie­me ar pie­vo­je.

TEKSTAS: As­ta Dy­ko­vie­nė

Pra­džia – as­me­ni­nė pa­tir­tis Šie­met jau 20 me­tų, kai J.Da­nie­ lie­nė įvei­kė sun­k ią li­gą – me­di­ kai mo­te­riai bu­vo diag­no­za­vę IV sta­di­jos žar­ny­no vė­žį. „Ma­no są­mo­nin­gas ke­lias kaip tik pra­si­dė­jo bū­tent po li­gos. Per tą lai­ką iš­ban­džiau vis­ką, kas ga­ lė­tų pa­dė­ti pa­sveik­ti. Mai­ti­nau­si tik dar­žo­vė­mis, var­to­jau įvai­rias žo­le­les, kad at­kur­čiau vi­ta­mi­nų pu­siaus­v y­rą, po ope­ra­ci­jos rei­kė­ jo at­kur­ti ir žar­ny­no pe­ris­tal­ti­ ką“, – pa­sa­ko­jo J.Da­nie­lie­nė. Žo­ly­nų pa­sau­lis mo­te­riai nie­ ka­da ne­bu­vo sve­ti­mas: ma­ma ir se­ne­lė bu­vo kai­mo žo­li­nin­kės, tad ir Ja­ni­na vai­kys­tė­je jo­kių tab­ le­čių ne­re­gė­jo. Ga­liau­siai, sun­kios li­gos pri­spir­ta, ji ir pa­ti nuė­jo šei­ mos mo­te­rų pra­min­tu ke­liu – žo­ le­lių pa­slap­tis stu­di­ja­vo sa­va­ran­ kiš­kai, mo­kė­si, sy­kiu re­cep­tus ir iš­ban­dy­da­ma. Da­bar sa­vo pa­tir­ti­ mi da­li­ja­si su ki­tais.

Žo­le­lės vai­kams gy­dy­ti Anot Ja­ni­nos, be­veik kiek­vie­no­je šei­mo­je au­ga vai­kai. Daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čios yra per­ša­li­mo li­ 44

Ja­ni­na Da­nie­lie­nė:

Vais­tų ir žo­le­ lių ne­ga­li­ma mai­šy­ti. gos. To­dėl na­muo­se bū­ti­na tu­rė­ti avie­čių – tin­ka džio­vin­ti stie­be­ liai, la­pai, ša­ke­lės su uo­go­mis. „Avie­tes vais­tams ga­li­ma skin­ti ir kai žy­di, ir kai jau su­ bran­di­na uo­gas. Rei­kė­tų tu­rė­ ti čiob­re­lių, taip pat ša­la­v i­jų, jie la­bai tin­ka su­skau­du­siai gerk­lei ska­lau­ti ir virš­k i­ni­mui suak­t y­ vin­ti“, – sa­kė žo­li­nin­kė.

Pa­sak Ja­ni­nos, pui­kus au­ga­ las – pu­ti­nas. Pu­ti­nų uo­gos tin­ ka nuo ko­su­lio, bron­chi­to, nu­ sil­pus or­ga­niz­mui. „Nuo per­ša­li­mo tin­ka ir rau­ do­nė­liai. Juos sa­vo dar­že au­gi­ na be­veik kiek­v ie­na šei­mi­nin­kė.

Rau­do­nė­lius ga­li­ma už­siau­gin­

ti net va­zo­nuo­se ant pa­lan­gės.

Rei­kė­tų na­mų vais­ti­nė­lė­je tu­rė­ ti lie­pų žie­dų ir la­pų“, – ti­k i­no J.Da­nie­lie­nė.

Jų ne­ga­li­ma skin­ti pa­ke­lė­se.

Vi­sas žo­les, jei jos ren­ka­mos na­ tū­ra­liai au­gan­čios gam­to­je, rei­ kia skin­ti ato­k iau nuo pra­mo­ nės ob­jek­tų. Žo­lės nie­ka­da ne­plau­na­mos.

Ma­ža to, rei­k ia su­spė­ti pri­si­ skin­ti lie­pų žie­dų, kol jų žie­da­ dul­k ių ne­nup­lo­vė lie­tus – ta­da jie tam­pa be­ver­čiai.

Pie­vos pil­nos gė­ry­bių Žo­li­nin­kė siū­lo pa­si­r ū­pin­ti juo­ dų­jų aro­ni­jų uo­go­mis, taip pat juo­dų­jų šer­mukš­nių uo­go­mis – jos stip­rins krau­ją.

Ne­rei­kė­tų nu­ver­tin­ti gys­lo­čių – jie la­bai tin­ka žaiz­doms gy­dy­ti.

Ir ne tik – taip pat tin­ka žar­ny­no veik­lai ir virš­ki­ni­mui ska­tin­ti.

Vais­ti­nė­lė­je rei­kė­tų tu­rė­ti ir džio­vin­tų krau­ja­žo­lių – jos tin­ka vi­soms vi­daus li­goms gy­dy­ti. La­ pai – vi­du­riams lais­vin­ti, o žie­ dai – žar­ny­no veik­lai sta­bi­li­zuo­ti.

Ry­šu­lė­lis pe­ly­nų, ar­ba kar­čių­ jų kie­čių, bū­ti­nas kiek­v ie­nuo­ se na­muo­se. Įme­tus po ma­ž ą žiups­ne­lį į ar­ba­tą, jis pa­dės iš­

va­r y­ti iš or­ga­niz­mo įvai­rius pa­ ra­zi­tus.

Ne­tin­gė­k i­te pri­si­rink­ti dil­gė­ lių, pa­ta­ria žo­li­nin­kė. Jos stip­ri­ na krau­ją, tin­ka nuo mo­te­riš­kų li­g ų ir vy­rams nuo pro­sta­tos ar šla­pi­mo li­g ų. Na­mie tu­rė­tų bū­ti kra­pų ir kmy­nų, net mor­kų la­ peliai yra vais­tai.

Ma­žų gė­le­lių ste­buk­lai La­bai svar­bios na­mų vais­ti­nė­lė­ se – me­det­kos, ma­žos dar­že­lio gė­ly­tės, pri­me­nan­čios sau­lu­tes oran­ži­niais žied­la­piais. „Tai de­zin­fe­kuo­jan­ti prie­mo­ nė, tin­ka už­de­gi­mams gy­dy­ ti. Tik bū­ti­na ži­no­ti, ka­da rink­ti žo­les, pa­v yz­džiui, me­det­kas rei­ kia skin­ti, kai tik žie­de­liai pra­si­ sklei­džia ir nuo jų nu­džiūs­ta ra­ sa“, – mo­kė žo­li­nin­kė.

O kai me­det­kų iš­si­sklei­dę žie­ dai pa­bū­na ke­le­tą die­nų, pra­ ran­da da­lį sa­vo vais­ti­nės ver­ tės. Esą ly­giai tas pa­ts – su vi­sais vais­ta­žo­lių žie­dais. Žie­das yra ver­tin­gas pra­si­sklei­dęs 1–2 die­ nas, to­dėl žo­li­nin­kai dar iš va­ ka­ro ap­žiū­ri vi­sus sa­vo lau­kus ir ma­to, ką ry­te rei­kės skin­ti.

Ne vi­sos pikt­žo­lės – be­ver­tės, ti­k i­na J.Da­nie­lie­nė. Daž­nai ra­

„Ši­tų liau­diš­kų gy­dy­mo rei­ ka­lų ga­li­ma im­tis kiek­v ie­no­ je šei­mo­je. Mo­kė­ji­mas, ži­no­ma, bū­ti­nas. Bet šiais lai­kais yra la­ bai daug li­te­ra­tū­ros ir in­for­ma­ ci­jos in­ter­ne­te, tad iš­mok­ti ne­ su­dė­tin­ga“, – įsi­ti­k i­nu­si J.Da­ nie­lie­nė.

Vais­tai ir liau­diš­ka me­di­ci­na de­ra?

vė­da­mos dar­žus šei­mi­nin­kės esą be gai­les­čio lauk me­ta dir­vi­nes, ar­ba tris­pal­ves, naš­lai­tes. Mi­nia­ tiū­ri­nės gė­ly­tės nė­ra pikt­žo­lės, o la­bai ver­tin­gos vais­ta­žo­lės. Žo­li­nin­kė tei­gia, kad naš­lai­tes rei­k ia rau­ti su vi­so­mis šak­ni­mis ir jas džio­vin­ti. Ly­giai taip pat – ir rak­ta­žo­les. Jas rei­k ia skin­ti tik pra­žy­du­sias. Rak­ta­žo­lės tin­ka ke­pe­nų li­goms gy­dy­ti.

Kiek­v ie­nas au­ga­las esą tu­ ri bū­ti ren­ka­mas tinkamu lai­ ku. J.Da­nie­lie­nė tei­gia, kad be rei­ka­lo šei­mi­nin­kės sa­vo dar­že­ liuo­se ėmė au­gin­ti pe­tu­ni­jas ir ki­to­k ias at­vež­ti­nes gė­les, ku­rios nė­ra lie­tu­v iš­kos kil­mės. „Už­mirš­tos se­no­vi­nės gė­lės, pa­v yz­džiui, di­džio­sios nas­tur­tės. Šios gė­le­lės ypač tin­ka per­ša­li­mo li­goms gy­dy­ti. Tin­ka ir žie­de­liai, ir sėk­los, ir la­pe­liai, o ru­de­nį prieš šal­nas rei­kia iš­rau­ti jas su šak­ni­ mis ir iš­džio­vin­ti“, – sa­kė Ja­ni­na.

Pir­mie­ji pa­va­sa­rio pra­na­šai Jau grei­tai pie­vo­se pa­si­ro­dys šal­pus­niai – pir­mie­ji tik­ro pa­va­ sa­rio pra­na­šai. Žo­li­nin­kė sa­ko, vos pa­si­ro­džius, rei­kės skin­ti jų žie­de­lius. Kiaul­pie­nę žo­li­nin­kė va­di­na lie­tu­v iš­ku žen­še­niu.

„Žie­de­lius rei­k ia rink­ti, kol jie dar su­si­glau­dę, neiš­sisk­lei­dę, kai jie iš­si­sklei­dę, grei­tai pa­v irs į pū­ kus. Šie­met pa­va­sa­ris la­bai vė­ luo­ja, to­k iu lai­ku jau kas­da­vo­me kiaul­pie­nių šak­nis, o da­bar snie­ gą kaps­to­me“, – juo­ka­vo Ja­ni­na.

Kiau­lės tau­kai – te­pa­lams Dau­g u­ma džio­v in­tų au­ga­lų tin­ ka ir ar­ba­toms ger­ti, ir vo­ne­ lėms, ir in­ha­lia­ci­joms, ir te­pa­ lams ga­min­ti.

Ga­mi­nant vais­ti­nius te­pa­ lus, ge­riau­si – kiau­lių tau­kai. Jie vais­tams bu­vo nau­do­ja­mi nuo se­no­vės. Tau­kais gy­dy­da­vo net ir be prie­dų, ti­k i­no J.Da­nie­lie­nė. „In­dą su tau­kais rei­k ia tir­pin­ ti įsta­čius į puo­dą su van­de­niu, ku­ris iš lė­to kai­ti­na­mas, kad ne­ su­deg­tų nau­din­gos me­džia­gos.

Ta­da su­mal­tus džio­v in­tų kaš­to­ nų žie­dus ir vai­sius, aly­v ų žie­ dus ir kau­la­žo­les per­si­jo­ti ir su­ pil­ti į tau­kus. Lė­tai mai­šant, rei­ kia vir­ti“, – mo­kė žo­li­nin­kė. Šis te­pa­las bus skir­tas są­na­ rių, rau­me­nų skaus­mams gy­ dy­ti, ve­nų iš­si­plė­ti­mui ma­žin­ti, kau­lams stip­rin­ti. Iš­te­pus ši­uo te­pa­lu skau­da­mą vie­tą, bū­ti­nai rei­k ia šil­tai ap­riš­ti.

Var­to­jant che­mi­nius vais­tus la­ bai svar­bu ži­no­ti, kad jų ne­ga­li­ ma ger­ti vie­nu kar­tu su vais­ta­žo­ lė­mis. Tu­ri praei­ti ma­žiau­siai dvi va­lan­dos, o ge­riant kai ku­riuos stip­rius vais­tus, net – pus­die­nis. „Vais­tų ir žo­le­lių ne­ga­li­ma mai­šy­ti. Pa­v yz­džiui, nuo per­ ša­li­mo žmo­g us ge­ria an­ti­bio­ti­ kus ir dar no­ri gy­dy­tis liau­diš­ kai. Tai da­r y­ti ka­te­go­riš­kai ne­ re­ko­men­duo­ja­ma, ši­taip ga­li­ma tri­g u­bai suak­t y­v in­ti an­ti­bio­ti­kų vei­k i­mą“, – tei­gė žo­li­nin­kė.

O gy­dant lė­ti­nes li­gas su ak­ ty­v iais au­ga­lais, pa­v yz­džiui, pa­ pras­tuo­ju ama­lu, rei­k ia net at­ lik­ti or­ga­niz­mo va­ly­mą. „Ar­ba­tas rei­k ia ger­ti tvar­k in­ gai ir lai­ku, prieš val­gį ar­ba po jo, bet ne val­gant. Vais­ti­nes ar­ba­ tas tu­rė­tų ger­ti ir svei­ki žmo­nės, nes jos stip­ri­na imu­ni­te­tą, at­spa­ ru­mą li­goms – žmo­nės ma­žiau sirgs“, – pa­brė­žė J.Da­nie­lie­nė. Žmo­nėms, ku­riems tai­ko­ma che­mo­te­ra­pi­ja, rei­kė­tų nuo­lat stip­rin­ti imu­ni­te­tą, kad or­ga­ niz­mas tai at­lai­k y­tų. „To­k iu at­ve­ju tin­ka įvai­rių vai­sių, uo­g ų, juo­dų­jų džio­v in­ tų ser­ben­tų uo­g ų ar la­pų, taip pat erš­kėt­ro­žių, ku­rios gydo nuo dau­ge­lio ne­ga­la­v i­mų, arba­ tos“, – sa­kė žo­li­nin­kė.

Anot Ja­ni­nos, uo­gas re­ko­men­ duo­ja­ma ne tik džio­vin­ti, bet ir už­šal­dy­ti. Tai esą idea­lus bū­ das iš­lai­ky­ti jų vais­ti­nes sa­v y­bes.

Ne­tin­ka­mo­je džio­v yk­lė­lė­je ir žo­ le­les, ir uo­gas ar vai­sius ga­li­ma ir su­ga­din­ti, jei nė­ra ven­ti­lia­ci­jos, kad ne­si­kon­cent­ruo­tų drėg­mė. Žo­li­nin­kė J.Da­nie­lie­nė ti­k i­ na, kad apie to­k ius ele­men­ta­ rius da­ly­kus rei­kė­tų kuo dau­ giau pa­sa­ko­ti žmo­nėms, kad jie ži­no­tų, jog, be tab­le­čių, yra ir pa­pras­tes­nių bei pi­ges­nių bū­dų pa­sveik­ti ir iš­lik­ti svei­k iems.

2013 pavasaris

Sveikata

Nesveikos patalpos mus susargdina!

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų teigimu, patalpų oro kokybė yra svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko: patalpų oras gali būti net 4–6 kartus labiau užterštas.

S

ąvoka „Nesveiko pastato sindromas“ (Sick Building Syndrome) atsirado XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Ja buvo apibrėžiama medicininė-ekologinė problema, susieta su įvairios paskirties patalpų poveikiu žmogaus sveikatai. Šis sindromas ypač dažnas tose patalpose, kurioms įrengti naudotos įvairios sintetinės ir cheminės medžiagos, naudojama kondicionavimo sistema ir oras cirkuliuoja uždaro rato principu. Dažnai tai naujos statybos pastatai ar renovuotos patalpos.

Nesveiko pastato sindromą (NPS) apibūdina 5 pagrindinės simptomų grupės: akių, nosies, gerklės dirginimas arba sausumas, odos dirginimas; centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai; nespecifinės pakitusios reakcijos, uoslės ir skonio pakitimai. Galvos skausmai ir alerginės reakcijos ilgainiui pradeda žmones varginti ne tik specifiniuose pastatuose, bet ir kitoje aplinkoje. Mažėja darbingumas, atsiranda somatiniai skausmai, neturintys konkrečios organinės priežasties.

Mažėja atsparumas stresui, didėja dirglumas.

Ilgą laiką buvo teigiama, kad nesveikų pastatų sindromui būdingi požymiai atsiranda tik biuruose. Šiuo metu įrodyta, kad nesveikų pastatų sindromas vystosi ir gyvenamosiose patalpose.

Žalingas sauso oro ir kompiuterių poveikis

Pasaulyje atliktų išsamių patalpų oro poveikio sveikatai tyrimų rezultatai įrodė, kad daugelio ligų priežastis yra prasta patalpų oro kokybė. Įprastai biuruose temperatūra svyruoja nuo 22 °C iki 26 °C, nors Europos Komisijos rekomenduojama temperatūra yra mažesnė nei 20 °C. Statistika patvirtina, kad yra tiesioginis ryšys tarp patalpų temperatūros (>22 °C) ir NPS. Esant aukštesnei temperatūrai, biurų baldų ir įrenginių paviršiai pradeda išskirti lakias, kvėpavimo takus, akies paviršių, odą dirginančias medžiagas. Žemas patalpų drėgmės koeficientas (<20%) sustiprina šį poveikį bei smarkiai didina aplinkos elektrostatinį krūvį, dėl kurio aplinkoje esančios dalelės greičiau patenka ant akių ir kvėpavimo takų gleivinių. Elektros prietaisai (pvz., kompiuteriai) taip pat didina aplinkos elektrostatinį krūvį, o kopijavimo aparatai, lazeriniai spausdintuvai dar išskiria ozoną, kuris dirgina akių, kvėpavimo takų gleivines. Kompiuteriai daro žalą mūsų akims ne tik keisdami oro elektrostatinį krūvį ir drėgmę. Žiūrėdami į ekraną mes koncentruojame dėmesį į gana ribotą plotą ir nevalingai pradedame mirksėti rečiau. Tai pailgina žalojančios aplinkos poveikį akies paviršiui. Biurai dažnai būna iškloti kilimine danga, daug dirbama su popieriais, o tai padidina smulkių dalelių koncentraciją ore. Kenksmingos yra ir medžiagos (biocidai), kurios naudojamos kondicionavimo sistemose oro apsaugai nuo mikrobų.

Dirbant tokiose patalpose vargina kvėpavimo takų sausumas, atsiranda sausas kosulys ar sloga, sukeliamos alerginės reakcijos, sausėja oda, vystosi akių sausumas. Dažnai

SAS simptomai ■■ Akys gali parausti, daugiau ašaroti.

■■ Vargina niežėjimo, perštėjimo, deginimo, smėlio ar svetimkūnio buvimo akyje jausmas.

■■ Gali būti jaučiamas akių nuovargis, matymo pablogėjimas, kartais neilgalaikis aštrus skausmas.

■■ Prasčiau toleruojami kontaktiniai lęšiai.

46

tai įvardijama kaip akių nuovargis. Tačiau tai yra sausų akių sindromas (SAS).

Kas yra sausų akių sindromas?

Sausų akių sindromas – tai ašarų plėvelės ir akies paviršiaus liga, pasireiškianti akių diskomfortu, regos sutrikimais, ašarų osmoliariškumo (druskų kiekio) padidėjimu bei akies paviršiaus pažeidimais dėl uždegimo (International Dry Eye Work Shop 2007 ). Viena dažniausių SAS priežasčių – intensyvesnis vandens išgaravimas nuo akies paviršiaus dėl mūsų pasirinkto gyvenimo būdo: nuolatinio buvimo nesveikose patalpose, darbo kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimo, dažnai atliekamo darbo, kuris reikalauja dėmesio koncentracijos.

Ašaros sandara Akį dengianti ašaros plėvelė sudaryta iš trijų sluoksnių: viršutinio lipidinio (riebalinio), vidurinio-vandens ir arčiausiai akies paviršiaus esančio mukozinio (mucino). Sveikoje ašaroje visi trys sluoksniai yra kokybiški, atlieka savo funkcijas ir ašarų plėvelėje išlaikomas fiziologinis balansas tarp druskų bei vandens, todėl akies paviršiaus ląstelės nepraranda gyvybiškai joms reikalingo vandens ir nesivysto uždegimas (1 pav.) SAS metu nė vienas iš šių sluoksnių neatlieka savo funkcijos: lipidinė plėvelė sutrūksta ir vanduo greičiau išgaruoja nuo akies paviršiaus; ašaroje susidaro didesnė druskų koncentracija nei akies paviršiaus ląstelėje, todėl vanduo ištraukiamas iš ląstelių, ląstelės žūsta (2 pav.). Tai sukelia uždegimą ir su tuo susijusius nemalonius jutimus akyje.

Kaip padėti akims Norint sumažinti žalingų veiksnių įtaką akims, rekomenduotina patalpas reguliariai ir dažnai vėdinti, drėkinti orą, dirbant kompiuteriu daryti akims skirtus pratimus, naudoti akis drėkinančius preparatus.

Sausų akių profilaktikos ir gydymo tikslas vienas: mes patys turime gaminti visavertes ašaras ir apsaugoti savo akis pačiu natūraliausiu būdu. Galima lašinti įvairias dirbtines ašaras, kurios iš dalies kompensuoja vandeninio ar net visų trijų ašarų plėvelės sluoksnių sutrikimus, bet tai tik laikina pagalba – veikia tol, kol lašiname. Dirbtinai atkurti ašarų plėvelę reikia

2013 pavasaris

nuolatos, be to, atkuriant drėgmę akies paviršiuje neužtikriname ląstelių apsaugos nuo streso, sukeliamo joms prarandant vandenį (3 pav.).

Natūraliai žmogaus organizmo ląstelės yra saugomos osmoprotektorių – neutralių dalelių, kurios, patekusios į ląsteles, vandenį jose tarsi užrakina. Taip apsaugomi visi gyvybiškai svarbūs žmogaus organai, kai netenkame didelio kiekio vandens. Šiuo metu jau sukurti sausų akių lašai, kuriuose panaudotos technologijos, saugančios akies paviršių osmoprotekcijos pagrindu: vanduo „užrakinamas“ akies paviršiaus ląstelėse ir visą gyvavimo ciklą apsaugo ląsteles nuo vandens praradimo net ir esant „druskingoms“ ašaroms. Tai vadinama osmoprotekcija. Ląstelės, neprarasdamos vandens, nestresuoja, atsikuria sveikas akies paviršiaus ląstelių sluoksnis, todėl nesivysto uždegimas, normaliai funkcionuoja visos ašarų gamybos grandys, atsikuria visi trys ašarų plėvelės sluoksniai (4 pav.). Mes patys gaminame sveikas ašaras!

natūralus akių apsaugos procesas Sausų akių sindromui gydyti skirti preparatai dažniausiai mažina simptomus (1), sute-

Sveikos akies paviršiaus ląstelės ir sveika ašarų plėvelė. (1 pav.)

pa akies paviršių (2), kai kurie dar stabilizuoja ašaros riebalinę plėvelę ir mažina vandens išgaravimą nuo akies paviršiaus (3). OptiveTM lašai – šių visų savybių derinys, papildytas akies paviršiaus gijimą skatinančiu poveikiu (4) ir unikalia osmoprotekcinę funkciją užtikrinančia formule (5). Patekęs į ląstelę OptiveTM neleidžia joms prarasti vandens, „užrakindamas“ vandenį ląstelių viduje ir apsaugo jas nuo žūties. Akies paviršiaus ląstelės, neprarasdamos vandens, nepatiria streso, todėl mažėja uždegiminių medžiagų išsiskyrimas ir sudaromos sąlygos sveikų ašarų gamybai.

Sveikata

Sausos, vandenį praradusios ląstelės ir sausa ašarų plėvelė. (2 pav.)

Akies paviršiaus drėkinimas be osmoprotekcijos. (3 pav.)

OptiveTM lašai Kol kas yra vieninteliai, pasižymintys visomis penkiomis savybėmis: ■■ mažina SAS simptomus, atkuria komforto jausmą, ■■ atkuria visus tris ašarų plėvelės sluoksnius, ■■ atkuria vandens pusiausvyrą akies paviršiaus ląstelėse, ■■ greitina akies paviršiaus gijimą, ■■ ilgam saugo akies paviršiaus ląsteles nuo vandens praradimo.

Akies paviršiaus drėkinimas su osmoprotekcija. (4 pav.)

Tekstas parengtas pagal Sick Building Syndrome Practical Guide. Commission of European Communities, 1989, ir International Dry Eye Work Shop 2007

OptiveTM naudojamos OsmoMaxTM technologijos padės išvengti akių sausumo net ir nesveikuose pastatuose ar patalpose.

Lengviau įsilašinti OptiveTM lašų, nei pakeisti gyvenimo būdą!

Šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti: OptiveTM 10 ml, Optive PlusTM 10 ml ir OptiveTM UD (akių lašai be konservantų vienkartiniuose lašintuvuose) 47

2013 pavasaris

Sveikata

Ser­ga vai­kas: kam, kiek ir kaip slau­gy­ti?

Sa­vai­tė – dar­že­ly­je ar mo­kyk­lo­je, dvi – li­gos pa­ta­le. To­kiu rit­mu gy­ve­na ne vie­na at­ža­lų tu­rin­ti šei­ma. Kuo ma­žes­ni vai­kai, tuo ma­žes­ni ir in­ter­va­lai tarp li­gų, tuo sun­kiau tė­vams ne tik pla­ nuo­ti as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą – su­dė­tin­giau ir dirb­ti. Strin­gan­tys svar­būs pro­jek­tai, žlu­gu­sios ga­ li­my­bės iš­vyk­ti į ko­man­di­ruo­tes, sker­si ko­le­gų ir vir­ši­nin­kų žvilgs­niai – vi­sa tai sun­ki­nan­čios ap­lin­ky­bės, ku­rio­mis daž­nas tė­vas ar mo­ti­na tu­ri nu­spręs­ti, kaip at­sa­ky­ti į gy­dy­to­jo klau­si­mą „Ar im­si­te ne­dar­bin­gu­mą?“ TEKSTAS: Ja­ni­na Pau­liu­vie­nė

Fi­zio­lo­gi­nė būklė ir psi­cho­lo­gi­ nis kom­for­tas glau­džiai su­si­ję tar­pu­sa­vy­je: kuo ser­gan­tis vai­ kas jau­čia­si ra­mes­nis ir sau­ges­ nis, tuo la­biau jo or­ga­niz­mas ga­li su­si­telk­ti ko­vai su li­ga.

2013 pavasaris

Sa­vai­tė – dar­že­ly­je, trys – na­muo­se 33-ejų Sa­lo­mė­ja – trans­por­to va­ dy­bos spe­cia­lis­tė. Iš­syk po stu­ di­jų bai­gi­mo pa­gim­džiu­si pir­ ma­gi­mę, ne­tru­ko su­si­lauk­ti ir pa­me­ti­nu­kų sū­nų. Kai tre­čia­jam ma­ž y­liui suė­jo tre­ji, šei­ma nu­ spren­dė: šau­nia­jai ma­my­tei me­ tas grįž­ti į pro­fe­si­nę veik­lą.

Sun­k iai ras­tas darb­da­v ys, įveik­ta bai­mė dėl per sep­t y­ne­ rius me­tus ga­li­mai pra­ras­tų dar­ bo įgū­džių ir ži­nių, ne­sle­pia­mas džiaugs­mas pa­ga­liau iš­trū­kus iš na­mų – ir vi­siš­kas fias­ko. Ne dėl neįp­ras­to veik­los tem­po ar kom­ pe­ten­ci­jos sto­kos. „Ma­no sė­k min­gas grį­ži­mas į va­dy­bos pa­sau­lį bai­gė­si su­lig tre­čią­ja rug­sė­jo sa­vai­te. Iš pra­ džių su­si­rgo ma­žiau­sias: tri­me­ čiai dar­že­li­nu­kai daž­nai ser­ga vir­šu­ti­nių kvė­pa­v i­mo ta­kų li­go­ mis. Šiam be­sveiks­tant, vi­du­ri­ ny­sis iš dar­že­lio par­si­ne­šė vė­ja­ rau­pių vi­ru­są, ku­riuo iš pra­d žių už­si­k rė­tė ir ma­ža­sis, po to – ir duk­ra. Mė­nuo – tiek tru­ko ma­ no pir­ma­sis ne­dar­bin­g u­mo laikotarpis“, – koš­ma­ru vir­tu­sį šei­ mos ban­dy­mą gy­ven­ti nau­ju rit­ mu pri­si­mi­nė Sa­lo­mė­ja.

Kol at­ža­los iš­si­kaps­tė iš li­gų, iš­ kri­to ir snie­gas. O su juo, sa­vai­ me su­pran­ta­ma, atė­jo ir se­zo­ni­ nių vi­ru­sų ban­ga. Pri­sik­lau­siusi sve­ti­mų pa­tir­čių su ne­są­ži­nin­ go­mis auk­lė­mis, šei­ma ne­svars­ tė ga­li­my­bės sve­ti­mam, ope­ra­ty­ viai ras­tam, tai­gi ne­pa­žįs­ta­mam žmo­gui pa­lik­ti vai­kų, juo­lab ser­ gan­čių. Abie­jų tė­vai – dar dar­bin­ go am­žiaus, to­dėl vai­kų slau­ga vėl te­ko rū­pin­tis šei­mos ma­mai.

Kar­je­ra – ne vai­kas, pa­lauks Gra­žių­jų žie­mos šven­čių lau­ ki­mas Sa­lo­mė­jai vir­to koš­ma­ ru. Darb­da­v iui su­ti­kus, mo­te­ris ban­dė dirb­ti iš na­mų neim­da­ma ne­dar­bin­g u­mo pa­ž y­mė­ji­mo. „Kai pri­si­me­nu – net gė­da.

Dras­kiau­si tarp kom­piu­te­rio, žvilg­čio­ji­mo į laik­ro­dį, ter­mo­ met­ro, ar­ba­tė­lių ir sriu­bos vi­ri­ mo. Bu­vau ne ra­my­bę sklei­džian­ ti, slau­gan­ti ma­ma, bet su­dir­gu­ si mo­te­ris, la­biau­siai pyks­tan­ti

ant iš­da­vi­kės są­ži­nės, grau­žian­ čios, kad man dar­bas svar­biau už vai­ką. Po tri­jų die­nų pa­si­da­ viau – pra­šiau iš­ra­šy­ti ne­dar­bin­ gu­mą“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Ar be­rei­k ia sa­k y­ti, kad su­ lig pir­mą­ja nau­jų­jų me­tų dar­bo die­na Sa­lo­mė­ja pa­ra­šė pra­šy­mą bū­ti at­lei­d žia­ma iš dar­bo? „Vie­nin­te­lis, kas dėl to nu­ken­ tė­jo, tai šei­mos biu­dže­tas. Ta­čiau juk tai lai­ki­nai...“ – mo­te­ris nea­ be­jo­ja, kad vie­ną die­ną uni­ver­si­te­ to dip­lo­mas bus iš­trauk­tas iš stal­ čiaus ir vėl pra­vers ieš­kant dar­bo.

Vie­nin­te­lis klau­si­mas jai ne­ duo­da ra­my­bės: ka­da gi išauš to­k ia die­na? Kai vai­kams sueis de­v y­ne­ri? Pa­me­na, kad kai ji pa­ ti bu­vo de­v y­ne­rių, lik­da­vo sirg­ti vie­na ir pus­die­nį, iki iš mo­k yk­ los grįš vy­res­nis bro­lis, ra­miai gu­lė­da­vo lo­vo­je, lai­ku iš­ger­da­vo vais­tus. O gal slau­g y­ti šiuo­lai­k i­ nius la­bai jaut­rius vai­kus pri­va­ lu iki vė­ly­vos paaug­lys­tės?

Ra­my­bė ir sau­gu­mas „Kai ser­ga­me, prie­žiū­ros, slau­ gos ar pa­gal­bos rei­k ia ar­ba bent jau no­ri­si kiek­v ie­nam. Ser­gan­ čiam vai­kui fi­zi­nės pa­gal­bos ir psi­cho­lo­gi­nės pa­ra­mos rei­k ia juo la­biau. Ir ne­svar­bu, ar vai­kui tre­ji, ar de­v y­ne­ri“, – sa­ko psi­ cho­lo­gė, tė­v ų mo­k y­mo auk­lė­ti vai­ką pro­gra­mos STEP koor­di­ na­to­rė dr. Jo­li­ta Jo­ny­nie­nė.

Ma­ma ar tė­tis, se­ne­liai ar auk­ lė bū­ti­ni tam, kad pa­dė­tų fi­ziš­ kai ir pa­lai­k y­tų emo­ciš­kai. Anot spe­cia­lis­tės, net ir ypač sa­va­ran­ kiš­kas ir pa­rei­gin­gas vai­kas, ga­ lin­tis sa­v i­mi bent mi­ni­ma­liai pa­ si­rū­pin­ti (rei­k ia­mu lai­ku iš­ger­ti vais­tus, pa­val­g y­ti, nu­si­praus­ti ir pan.), sirg­da­mas jaus­tų­si ra­miau ir sau­giau, jei ša­lia bū­tų bent vie­ nas ar­ti­miau­sias žmo­gus. „Juk fi­zio­lo­gi­nė bū­k lė ir psi­ cho­lo­gi­nis kom­for­tas glau­džiai su­si­ję tar­pu­sa­v y­je: kuo ser­gan­tis vai­kas jau­čia­si ra­mes­nis ir sau­ ges­nis, tuo la­biau jo or­ga­niz­mas ga­li su­si­telk­ti ko­vai su li­ga“, – pa­ste­bi psi­cho­lo­gė.

Ar svar­bu, kas slau­go vai­ką – ma­ma, tė­tis, se­ne­liai ar auk­lė?

Ir taip, ir ne. Anot J.Jo­ny­nie­nės, ser­gan­čiam vai­kui svar­biau­sia, kad ša­lia jo bū­tų, juo rū­pin­tų­si jam

Sveikata

2013 pavasaris

Sveikata

ar­ti­miau­sias žmo­gus, su ku­riuo vai­kas jau­ čia­si sau­gus, ku­ris ga­li pa­guos­ti ar net pra­links­ min­ti. „Auk­lė taip pat ga­li bū­ti ar­ti­ma, rū­pes­ tin­ga ir ma­lo­ni. Bū­ti slau­go­mam auk­lės nie­ko blo­go, bent jau ge­riau, nei leis­ti die­ną vie­nam.

Vis dėl­to, ar tik­rai auk­lė ga­li pa­keis­ti ma­mą ar­ ba tė­tį?“ – re­to­riš­kai klau­sė spe­cia­lis­tė.

Tai, ko­k io am­žiaus vai­ką ga­li­ma pa­lik­ ti vie­ną li­go­ni­nė­je ar sa­na­to­ri­jo­je, pri­k lau­ so nuo vai­ko svei­ka­tos, emo­ci­nės būk­lės ir įstai­gos vi­daus tai­syk­lių. Spe­cia­lis­tė pri­mi­nė: li­go­ni­nės ar sa­na­to­ri­jos ap­lin­ka – sve­ti­ma ir ne­pa­žįs­ta­ma, pil­na ne­pa­žin­tų, ne vi­suo­met ma­lo­nių gar­sų, kva­pų, daik­tų, pa­ti sa­vai­me ke­lia įtam­pą vai­kui. Tai­gi ar­ti­mo­jo čia rei­k ia ge­ro­kai la­biau nei ser­gan­čia­jam na­muo­se.

ti (gal­būt net žai­di­mo for­ma pa­dė­ti ma­mai ar tė­čiui dirb­ti, jei tai įma­no­ma). Vai­kui bus ge­ro­kai leng­v iau lauk­ti ma­mos ar tė­čio dar­ bo na­muo­se pa­bai­gos, jei po to bus su­tar­ ta drau­ge nu­veik­ti ką nors links­mo ar įdo­ maus“, – pa­ta­ri­mų ne­šykš­tė­jo J.Jo­ny­nie­nė.

Vi­sa­ga­lės tai­syk­lės

Kaip pa­dė­ti paaug­liams?

Dau­giau nei įpras­ta sal­du­my­nų ar prie te­ le­v i­zo­riaus, kom­piu­te­rio pra­leis­tų va­lan­dų, lei­di­mas mie­go­ti tė­v ų lo­vo­je – šiuos ne­me­di­ ka­men­ti­nius vais­tus ma­žie­ji li­go­niai įsi­me­na il­gam. Li­go­niu­kui ne­re­tas gim­dy­to­jas lei­d žia nu­si­ženg­ti įpras­toms na­mų tai­syk­lėms, ri­ zi­kuo­da­mas, kad pa­svei­ku­si at­ža­la ir to­liau spe­ku­liuos tė­v ų ge­ru­mu. „Vis­kas yra ge­rai, kas da­ro­ma su sai­ku, – ti­ki­na J.Jo­ny­nie­nė. – Ser­gan­tį vai­ką tė­vai no­ri pa­le­pin­ti kiek dau­giau nei įpras­tai. Sup­ran­ta­ ma, juk ser­gan­tis vai­kas jau­čia­si silp­niau, jis irz­les­nis, o nuo­tai­ka niū­res­nė. Vis dėl­to tė­v ų ir vai­ko iki li­gos su­tar­tos el­ge­sio, bend­ra­vi­mo tai­syk­lės tu­rė­tų iš­lik­ti. Ži­no­da­mas įpras­tus su­si­ta­ri­mus vai­kas jau­čia­si sau­gus ir ži­no, ko ti­kė­tis iš ar­ti­miau­sios ap­lin­kos.“

Ko­k ie yra psi­cho­lo­gi­niai ser­gan­čio paaug­lio po­rei­k iai? Juk daž­nas jų nie­ku gy­v u ne­pri­si­ pa­žins, kad no­rė­tų bū­ti slau­go­mas, jam li­ga (ži­no­ma, kai kal­ba­ma ne apie sun­k ią ne­ga­ lią) – ga­li­my­bė įro­dy­ti, kad yra sa­va­ran­k iš­ kas ir su­ge­ba pa­ts sa­v i­mi pa­si­r ū­pin­ti.

J.Jo­ny­nie­nės tei­gi­mu, vie­na ver­tus, paaug­ lys – vai­kas, tu­rin­tis tuos pa­čius po­rei­k ius bū­ti svar­bus ki­tam ir psi­cho­lo­giš­kai sau­g us.

Iš ki­tos pu­sės, tai – tar­si ma­žas suau­g usysis, be­si­mo­kan­tis elg­tis at­sa­k in­gai, trokš­tan­tis sa­va­ran­k iš­kai priim­ti spren­di­mus ir pa­si­r ū­ pin­ti sa­v i­mi. „Su­sir­gęs paaug­lys ga­li (ne)tie­sio­giai pra­ šy­ti ar­ti­mų­jų pa­gal­bos, glo­bos, prie­žiū­ros ar­ba jos at­si­sa­k y­ti, de­monst­ruo­da­mas sa­

Dar­bas ir slau­ga – su­de­ri­na­mi Pa­g uo­dos žo­džių psi­cho­lo­gė ran­da ir tė­ vams, ku­rie net ir teo­riš­kai slau­g y­da­mi vai­ ką, pra­ktiš­kai vie­na ran­ka dir­ba. „Ser­gan­tis vai­kas ga­li ma­t y­ti, kad li­kę na­ muo­se jo slau­g y­ti ma­ma ar­ba tė­tis tu­ri bent kiek lai­ko ir dė­me­sio skir­ti dar­bui. Jei slau­ gan­čios ma­mos ar tė­čio el­ge­sys ap­si­ri­bo­ja tuo, kad vai­kas lai­ku gau­tų vais­tus ar pa­val­ gy­tų, o emo­ci­nei pa­ra­mai ir bu­v i­mui „čia ir da­bar“ ne­ski­ria­ma jo­k io dė­me­sio, vai­kas tik­ rai ga­li pa­ma­ny­ti, kad ne tik li­ga nė­ra svar­bi tė­vams, bet ir jis pa­ts“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Slau­gan­tie­ji tu­rė­tų nuo­šir­d žiai įsi­trauk­ti į vai­ko glo­bą, skir­ti pa­kan­ka­mai lai­ko pa­šne­ ke­siams su sa­vo at­ža­la ir jo my­li­mai veik­ lai – skai­ti­niams, dė­lio­nėms, konst­ra­v i­mui.

Tuo­met ma­ž y­lis jau­sis sau­g us ir svar­bus. „Net jei ir tek­tų pa­dir­bė­ti, vai­kui ga­li­ma pa­pras­tai ir nuo­šir­d žiai paaiš­k in­ti, kad tė­ čiui ar ma­mai yra la­bai svar­bu vie­ną ar ki­tą va­lan­dė­lę pa­skir­ti dar­bui (ga­li­ma net įvar­ dy­ti, ką pa­da­r y­ti), pa­dė­ti vai­kui su­gal­vo­ ti, ką įdo­maus jis tuo me­tu ga­lė­tų nu­veik­ 50

Tė­vų ir vai­ko iki li­ gos su­tar­tos el­ge­sio, bend­ra­vi­mo tai­syk­lės tu­rė­tų iš­lik­ti.

van­k iš­ku­mą. Nei vie­nu, nei ki­tu at­ve­ju ne­ rei­kė­tų nu­steb­ti. Ser­gan­čiam paaug­liui šiuo at­ve­ju svar­bu su­teik­ti tai, ko jis pra­šo. Jei paaug­lys no­ri ma­mos ar tė­čio slau­gos ar­ba dė­me­sio, ver­ta tai duo­ti. Jei no­ri sa­va­ran­k iš­ kai pa­si­r ū­pin­ti sa­v i­mi – svar­bu pa­dė­ti mo­ ky­tis at­sa­ko­my­bės ir drą­sin­ti už sa­va­ran­k iš­ ką, at­sa­k in­gą el­ge­sį“, – pa­ta­rė spe­cia­lis­tė.

Tė­vai ga­lė­tų už­re­gist­ruo­ti paaug­lį pas gy­ dy­to­ją ir jį ten pa­ly­dė­ti ar­ba pa­ska­tin­ti pas gy­dy­to­ją už­si­re­gist­ruo­ti pa­čiam, pa­ro­dy­ti, kaip tai pa­da­r y­ti. Drau­ge nu­ke­liau­ti į vais­ti­ nę įsi­g y­ti gy­dy­to­jo pa­skir­tų vais­tų. Drau­ge ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos apie na­tū­ra­lias gy­dy­mo­ prie­mo­nes ir ap­tar­ti vais­tų var­to­ji­mo re­ži­ mą. Pa­si­tei­rau­ti, ko­k ios tė­v ų pa­gal­bos rei­kė­ tų ser­gan­čiam paaug­liui.

Svar­bu bū­ti pa­si­ren­g u­siam pa­dė­ti ir emo­ ciš­kai pa­lai­k y­ti, jei paaug­liui to pri­reik­tų.

Pas­te­bė­ti ir įver­tin­ti paaug­lio pa­stan­gas bū­ti sa­va­ran­k iš­kam, sa­kant, pa­v yz­džiui, „pas­te­ bė­jau, kad lai­ku iš­gė­rei vais­tus“ ar­ba „pas­te­ bė­jau, kad at­sa­k in­gai lai­kai­si gy­dy­to­jo re­ko­ men­da­ci­jų“ ir pan. Drą­sin­ti paaug­lio sa­va­ ran­k iš­ku­mą ir at­sa­k in­g u­mą pa­svei­kus. „Ži­no­ma, net ir pa­lai­kant ser­gan­čio paaug­ lio sa­va­ran­kiš­ku­mą, tė­v ų pa­rei­ga ir at­sa­ko­ my­bė – bū­ti ša­lia ir ste­bė­ti ser­gan­čio­jo svei­ ka­tos būk­lę. Jei paaug­lys ke­ti­na ne­tin­ka­mai var­to­ti vais­tus ar­ba ne­si­lai­ko gy­dy­to­jo re­ko­ men­da­ci­jų, kad pa­sveik­tų, ver­ta su juo tai ap­ tar­ti. Juo la­biau, jei paaug­lio svei­ka­ta ima blo­ gė­ti, tė­vai pri­va­lo ne­del­siant kreip­tis pa­gal­bos į me­di­kus, net jei paaug­lys tam ne­pri­ta­ria“, – tė­v ų pa­rei­gas pri­mi­nė psi­cho­lo­gė.

2013 pavasaris

Sveikata

Ke­lio­nės su šeima: skry­džiai per At­lan­tą ir gy­ve­ni­mas kem­pe­ry­je Nak­ti­puo­dis, saus­kel­nių at­sar­gos, prie­mo­nės nuo nu­de­gi­mų ir vabz­džių įkan­di­mų – be šių at­ri­bu­tų į ke­lio­nę iš­si­ruo­šia re­ta šei­ma su ma­žais vai­kais. Vie­ni tė­vai su kū­di­kė­liais ryž­ta­si ap­lan­ky­ti ir to­li­mas už­sie­nio ša­lis, ki­ti šį lai­ko­tar­pį lin­kę pra­ leis­ti ar­čiau na­mų.

Bet koks ma­ žas dir­gik­lis ga­li ap­sun­ kin­ti pa­pras­ tą rei­są: ki­ti vai­kai, slo­ ga, kvai­ li kai­my­nai gre­ti­mo­ se vie­to­se, blo­gos vie­ tos lėk­tu­ve ir pan.

Užu­tė­kis: E.Jen­nings ir J.Di­džiu­lis tris sa­vai­tes lie­tu­viš­ką žie­mą bu­vo iš­kei­tę į ko­lum­bie­tiš­ką va­sa­rą.

Jei ke­liau­ja­te su atžalomis ■■ Mau­dy­ti jū­ro­je, eže­re ar upė­je re­ko­men­duo­ja­ma kū­di­kį nuo 8–10 mėn. Jū­ros van­duo tu­rė­tų bū­ti su­ši­lęs iki 19–20, eže­ro – iki 22 laips­nių. Ne­ mau­dy­ki­te kū­di­kio, jei­gu van­ dens tel­ki­nys – ša­lia ga­nyk­lų ar­ba fer­mų. Vai­ką iš van­dens iš­trau­ki­te, vos pra­de­da ka­len­ti dan­ti­mis, pa­šiurps­ta ir pa­ mėls­ta oda.

■■ Ke­liau­jant su kū­di­kiu au­to­mo­ bi­liu, įjung­ti kon­di­cio­nie­riaus ne­pa­tar­ti­na: pu­čia­mas la­bai šal­tas oras su­da­ro di­džiu­lį kont­ras­tą lau­ko tem­pe­ra­tū­rai.

Ne­ga­li­ma ir lan­gų ati­da­r y­ti – ma­žy­lį ga­li per­pūs­ti. Ge­riau kas kiek lai­ko su­sto­ti, iš­lip­ti su kū­di­kiu, įjung­ti kon­di­cio­nie­rių ir taip at­vė­sin­ti au­to­mo­bi­lį.

Jei au­to­mo­bi­ly­je yra kli­ma­to kont­ro­lė, ją įjun­gus su kū­di­kiu ke­liau­ti sau­gu.

■■ Jei vai­kas ser­ga su­pi­mo li­ ga – va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu, skren­dant lėk­tu­vu, plau­kiant lai­vu vai­ką py­ki­na, jis ve­mia, lei­džian­tis į ke­lio­nę rei­kia pa­ si­rū­pin­ti vais­tais nuo vė­mi­mo.

Ser­gan­tiems šia li­ga vai­kams ke­ly­je ne­duo­ki­te var­ty­ti kny­gų, pa­pra­šy­ki­te, kad ne­žiū­rė­tų pro šo­ni­nį ma­ši­nos lan­gą, ge­riau­ sia – kad lai­ky­tų žvilgs­nį virš ho­ri­zon­to. Jei įma­no­ma, vai­ką rei­kė­tų pa­gul­dy­ti ant nu­ga­ros ir pa­pra­šy­ti, kad už­si­merk­tų. Kai ku­riems vai­kams nuo py­ki­ni­mo pa­de­da le­di­nu­kas bur­no­je.

Di­džiu­lių as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

TEKSTAS: Vai­da Mil­ko­va

Ki­to­je pa­sau­lio pu­sė­je

Dai­nin­giau­sia Lie­tu­vos po­ra Eri­ca Jen­nings ir Jur­gis Di­džiu­lis da­lį šal­tos lie­tu­v iš­kos žie­ mos įpra­to iš­keis­ti į ko­lum­bie­tiš­ką va­sa­rą.

52

Šį kar­tą vi­sa Di­džiu­lių šei­ma: tė­vai su pen­ ke­rių Pra­nu Emi­li­ju­mi ir tre­jų An­ta­nu ten, kur šil­ta iš­ti­sus me­tus, pra­lei­do tris sa­vai­tes. Į ki­tą pa­sau­lio pu­sę Di­džiu­liai su vai­kais ke­ lia­vo ne pir­mą kar­tą. Ke­lio­nė­je jie spė­jo nu­ fil­muo­ti šei­mos due­to „The Ball and Chain“ dai­nos vaiz­do kli­pą, ap­lan­k y­ti Jur­gio gi­mi­ nes, pa­si­mė­gau­ti sau­le ir ma­rias lai­ko pra­

leis­ti su vai­kais. Dai­ni­nin­kai džiau­gė­si, kad šie­met ke­ly­je iš Vil­niaus į Ko­lum­bi­jos sos­ti­ nę jie pra­lei­do „tik“ 16 va­lan­dų – at­nau­ji­nus tie­sio­gi­nius rei­sus iš Frank­f ur­to į Bo­go­tą, ne­pri­rei­kė pa­ke­liui nak­vo­ti.

Gar­si po­ra ne­lin­ku­si at­v i­rau­ti apie sa­vo at­ža­las. Pak­laus­tas apie tai, kaip jų ma­ža­me­ čiai vai­kai iš­t vė­rė var­gi­na­mą ke­lio­nę,

0$*1,2 k$/7,1,6

MAGNE B

3UDQFŅ]LwNDV e0DJQH % p ĊYHLNLD PDJQLR WUŅNXPà

Nereceptiniai vaistiniai preparatai GHQJWōMō WDEOHèLō JHULDPRMR WLUSDOR DPSXOLō

9HLNOLRVLRV PHGŗLDJRV VWLSUXPDV WDEOHWòMH \UD PJ PDJQLR ODNWDWR GLKLGUDWR LU PJ SLULGRNVLQR KLGURFKORULGR YLWDPLQR % 9LHQRMH PO DPSXOòMH \UD PJ PDJQLR ODNWDWR GLKLGUDWR PJ PDJQLR SLGRODWR PJ SLULGRNVLQR KLGURFKORULGR ,QGLNDFLMRV e0DJQH % p VNLUWDV PDJQLR WUŅNXPR VXNHOWLHPV VLPSWRPDPV J\G\WL 9DUWRMLPR EŅGDV LU GR]DYLPDV WDEOHWHV UHLNLD QXU\WL XŗJHULDQW VWLNOLQH YDQGHQV 6XDXJXVLHVLHPV SDURV GR]ò \UD ǟ WDEOHWòV NXULà UHLNLD LwJHUWL SHU ǟ NDUWXV YDOJDQW 9DLNDPV SDURV GR]ò \UD ǟ PJ NJ NŅQR VYRULR *HULDPRMR WLUSDOR DPSXOòV WXULQĊ LwWLUSLQWL SXVòMH VWLNOLQòV YDQGHQV 6XDXJXVLHVLHPV SDURV GR]ò \UD ǟ DPSXOòV Mà UHLNLD LwJHUWL SHU ǟ NDUWXV WDUS YDOJ\Pō 9DLNDPV LU NŅGLNLDPV VYHULDQWLHPV GDXJLDX NDLS NJ SDURV GR]ò \UD ǟ PJ NJ NŅQR VYRULR DUED ǟ DPSXOòV SHU ǟ NDUWXV WDUS YDOJ\Pō 6SHFLDOŅV ĊVSòMLPDL MHL \UD VXPDŗòMôV LU PDJQLR LU NDOFLR NLHNLV PDJQLR WUŅNXPà EŅWLQD wDOLQWL SLUPLDX QHL NDOFLR -HLJX \UD YLGXWLQLR VXQNXPR LQNVWō IXQNFLMRV QHSDNDQNDPXPDV PHGLNDPHQWR UHLNLD YDUWRWL DWVDUJLDL QHV JDOL SDVLUHLNwWL KLSHUPDJQH]HPLMD ,QIRUPDFLMD FXNULQLX GLDEHWX VHUJDQWLHPV SDFLHQWDPV SOòYHOH GHQJWRMH WDEOHWòMH JDOL EŅWL VDFKDUR]òV -HLJX VHUJDWH LQNVWō wLUGLHV LU NUDXMDJ\VOLō OLJD SULHw SUDGHGDQW YDUWRWL SUHSDUDWR UHLNLD SDVLWDUWL VX J\G\WRMX 3LNWQDXGŗLDXMDQW YLWDPLQX % SDNHQNLDPL MXWLPLQLDL SHULIHULQLDL QHUYDL DWVLUDQGD WLUSLPDV LU SDGòWLHV MXWLPR SDEORJòMLPDV JDOŅQLō GUHEXO\V LU NRRUGLQDFLMRV VXWULNLPDL 1XVWRMXV YDUWRWL YDLVWà SDŗHLGLPDL SDSUDVWDL LwQ\NVWD .RQWUDLQGLNDFLMRV SUHSDUDWR YDUWRWL GUDXGŗLDPD MHLJX \UD SDGLGòMôV MDXWUXPDV YHLNOLDMDL DUED EHW NXULDL SDJDOELQHL e0DJQH % p PHGŗLDJDL \UD VXQNXV LQNVWō IXQNFLMRV QHSDNDQNDPXPDV YDUWRMDPD OHYRGRSRV NUO

/W

GHQJWōMō WDEOHèLō /W DPSXOLō /W

NUO SKAU SMO

2/)(1

NUO SKAU SMO

™

PJ YDLVWLQLV SOHLVWUDV GLNORIHQDNR QDWULR GUXVND Nereceptinis vaistinis preparatas DUED SOHLVWUō

9LHQDPH YDLVWLQLDPH SOHLVWUH \UD PJ GLNORIHQDNR QDWULR GUXVNRV ,QGLNDFLMRV ORNDODXV VNDXVPR VXNHOWR SY] VSRUWR WUDXPRV GòO ŅPDXV VDXVJ\VOLō UDLwèLō VàQDULō DU UDXPHQō SDWHPSLPR VXPXwLPR DU VàQDULō SDQLULPR PDOwLQLPXL 'R]DYLPDV LU YDUWRMLPR PHWRGDV VXDXJXVLHPV ŗPRQòPV YDLVWLQĊ SOHLVWUà UHLNLD SULOLSLQWL DQW VNDXGDPRV YLHWRV NDUWXV SHU GLHQà U\WH LU YDNDUH 9DUWRWL DQW RGRV 0DNVLPDOL GLHQRV GR]ò ǟ YDLVWLQLDL SOHLVWUDL QHW MHLJX \UD SDŗHLVWD GDXJLDX QHL YLHQD YLHWD 9LHQX PHWX J\GRPD WLN YLHQD SDŗHLVWD YLHWD e2OIHQp SOHLVWUR YDLNDPV EHL MDXQHVQLHPV NDLS P SDDXJOLDPV YDUWRWL QHUHNRPHQGXRMDPD .RQWUDLQGLNDFLMRV SDGLGòMôV MDXWUXPDV YHLNOLDMDL PHGŗLDJDL GLNORIHQDNXL DUED SDJDOELQòPV SUHSDUDWR PHGŗLDJRPV NLWLHPV VNDXVPà LU XŗGHJLPà VORSLQDQWLHPV QHVWHURLGLQLDPV YDLVWDPV DUED DFHWLOVDOLFLOR UŅJwèLDL DVWPD GLOJòOLQò DU ŅPLQLV ULQLWDV NXULH SDVLUHLwNò SDYDUWRMXV DFHWLOVDOLFLOR UŅJwWLHV DUED NLWō QHVWHURLGLQLō YDLVWō QXR XŗGHJLPR HVDPD VNUDQGŗLR DU ŗDUQō RSD DWYLURV ŗDL]GRV QXGHJLPDL RGRV LQIHNFLMRV DU HJ]HPD SDVNXWLQLDL WU\V QòwWXPR PòQHVLDL 6SHFLDOŅV ĊVSòMLPDL LU DWVDUJXPR SULHPRQòV SDFLHQWDPV NXULH VHUJD DU DQNVèLDX VLUJR EURQFKLQH DVWPD DUED DOHUJLMRPLV JDOL EŅWL EURQFKō VSD]PDV -HLJX SDYDUWRMXV YDLVWLQLR SOHLVWUR DWVLUDGR LwEòULPō J\G\Pà UHLNLD QHGHOVLDQW QXWUDXNWL e2OIHQp YDLVWLQĊ SOHLVWUà DWVDUJLDL YDUWRWL SDFLHQWDPV NXULH VHUJD LQNVWō NHSHQō DU wLUGLHV QHSDNDQNDPXPX WDLS SDW NXULH VHUJD DU DQNVèLDX EXYR VNUDQGŗLR LU GY\OLNDSLUwWòV ŗDUQRV RSD ŗDUQ\QR XŗGHJLPDV DU SROLQNLV Ċ NUDXMDYLPà %ŅWLQD VDXJRWL NDG SOHLVWUR PHGŗLDJō QHSDWHNWō Ċ DNLV DU DQW JOHLYLQLō e2OIHQp SOHLVWUR DWVDUJLDL UHLNLD YDUWRWL VHQ\YLHPV SDFLHQWDPV NDGDQJL \UD GLGHVQLV QHSDJHLGDXMDPR SRYHLNLR SDYRMXV *\GRPà YLHWà QXòPXV SOHLVWUà UHLNLD VDXJRWL QXR WLHVLRJLQLō VDXOòV LU XOWUDYLROHWLQLō VROLDULXPR VSLQGXOLō GLHQà NDG QHSDVLUHLNwWō SDGLGòMXVLR MDXWUXPR wYLHVDL UHDNFLMD

/W

NUO

SOHLVWUDL /W SOHLVWUDL /W SOHLVWUō /W

IBUMETIN 200 mg

e,EXPHWLQp s YLVDGD WXUòN VX VDYLP Nereceptinis vaistinis preparatas SOòYHOH GHQJWō WDEOHèLō

9HLNOLRVLRV PHGŗLDJRV VWLSUXPDV YLHQRMH WDEOHWòMH \UD PJ LEXSURIHQR ,QGLNDFLMRV VLOSQR DU YLGXWLQLR VWLSUXPR VNDXVPR WRNLR NDLS JDOYRV GDQWō UDXPHQō VàQDULō PHQVWUXDFLMō PDOwLQLPDV .RQWUDLQGLNDFLMRV DOHUJLMD EHW NXULDL VXGHGDPDMDL e,EXPHWLQp PHGŗLDJDL DFHWLOVDOLFLOR UŅJwèLDL DUED NLWLHPV QHVWHURLGLQLDPV YDLVWDPV QXR XŗGHJLPR VHUJDWH DUED VLUJRWH VNUDQGŗLR DU GY\OLNDSLUwWòV ŗDUQRV RSD DUED NUDXMDYLPX Lw YLUwNLQDPRMR WUDNWR NROLWX VHUJDWH VXQNLX NHSHQō wLUGLHV DU LQNVWō IXQNFLMRV VXWULNLPX SDVNXWLQLō WULMō QòwWXPR PòQHVLō DU ŗLQG\PR ODLNRWDUSLV MDXQHVQL NDLS PHWō YDLNDL 6SHFLDOŅV ĊVSòMLPDL VSHFLDOLō DWVDUJXPR SULHPRQLō UHLNLD MHL LQNVWō NHSHQō DUED wLUGLHV IXQNFLMD \UD VXWULNXVL VXWULNôV NUDXMR NUHwòMLPDV DUED YDUWRMDPL DQWLNRDJXOLDQWDL VHUJDPD FXNULQLX GLDEHWX UDXGRQàMD YLONOLJH .URQR OLJD RSLQLX NROLWX KLSHUWHQ]LMD DVWPD wLHQOLJH \UD QRVLHV SROLSō DU OòWLQLō LQIHNFLQLō NYòSDYLPR WDNō OLJō VHQ\YLHPV ŗPRQòPV 9DUWRMLPR EŅGDV LU GR]DYLPDV VXDXJXVLHVLHPV LU Y\UHVQLHPV NDLS PHWō YDLNDPV ĊSUDVWD SDURV GR]ò s WDEOHWòV ǟ PJ GLGŗLDXVLD SDURV GR]ò s WDEOHWòV PJ ,EXPHWLQ

/W

www.benu.lt tl.unwww.benu.lt eb.www <SDWLQJRV NDLQRV JDOLRMD s G 1XRODLGRV LU \SDWLQJRV NDLQRV QHVXPXRMDPRV 3UDwRPH ĊGòPLDL SHUVNDLW\WL LQIRUPDFLQĊ ODSHOĊ LU YDLVWà YDUWRWL WDLS NDLS QXURG\WD -HL VLPSWRPDL QHLwQ\NVWD DUED DWVLUDQGD wDOXWLQLV SRYHLNLV EŅWLQD SDVLWDUWL VX J\G\WRMX DU YDLVWLQNX

2013 pavasaris

Sveikata

Ver­ta pa­si­skie­py­ti ■■ Vyks­tant į kai ku­riuos kraš­tus re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­skie­py­ti nuo kai ku­rių sun­kių už­kre­čia­ mų­jų li­gų. Jei jū­sų po­lik­li­ni­ko­je skie­pi­ja­ma ne nuo vi­sų li­gų, bū­din­gų tam re­gio­nui, į ku­rį ke­liau­ja­te, šei­mos gy­dy­to­jas nu­kreips jus į ati­tin­ka­mas gy­ dy­mo įstai­gas. Gy­dy­to­jas taip pat įver­tins ke­lio­nės ri­zi­kos veiks­nius, ke­liau­to­jo svei­ka­ tos būk­lę ir su­da­r ys op­ti­ma­lų ap­si­sau­go­ji­mo nuo in­fek­ci­nių li­gų pla­ną.

■■ Ka­dan­gi pa­kan­ka­mas imu­ni­ te­tas pa­si­skie­pi­jus su­si­da­ro tik po tam tik­ro lai­ko, į gy­dy­mo įstai­gą rei­kė­tų kreip­tis ne vė­ liau, kaip li­kus 4–6 sa­vai­tėms iki ke­lio­nės pra­džios.

■■ Dau­gu­mos skie­pų su­kel­to imu­ni­te­to truk­mė – 10 me­tų.

Praė­jus šiam lai­ko­tar­piui, rei­ kia skie­py­tis pa­kar­to­ti­nai.

■■ Net ir planuojant atostogas užsienyje, nedera pamiršti apie Lietuvoje tykančius pavo­ jus, taip pat ir apie pavojin­ gas ligas platinančias erkes.

Kad gerų atsiminimų apie vasarą neužtemdytų rūpesčiai dėl sveikatos, medikai pataria pasiskiepyti nuo erkinio ence­ falito.

J.Di­džiu­lis at­sa­kė: „Mū­sų vai­kai jau kaž­ kiek pri­pra­tę prie ke­lio­nių ir ži­no, ko ti­kė­ tis. Ži­no­ma, bet koks ma­žas dir­gik­lis ga­li ap­sun­k in­ti pa­pras­tą rei­są: ki­ti vai­kai, slo­ga, kvai­li kai­my­nai gre­ti­mo­se vie­to­se, blo­gos vie­tos lėk­tu­ve ir pan.“ Pa­sak dai­ni­nin­ko, ke­liau­jan­tie­ji su vai­kais daž­nai kar­to­ja tą pa­čią klai­dą: pri­si­de­da per daug ke­lio­nę ap­sun­k i­nan­čių daik­tų. „Svar­ bu mak­si­ma­liai eko­no­mi­zuo­ti daik­tų kie­ kį, kad ga­lė­tum mik­liai su­ktis oro uos­tuo­ se ir tu­rė­tum lais­vas ran­kas gau­dy­ti, val­dy­ti ir tram­dy­ti vai­kus“, – pa­ta­rė bu­vęs „InCul­ to“ ly­de­ris.

Nusk­ri­dus ke­liau­nin­kų lau­kė ne tik stai­ gus me­tų lai­kų po­k y­tis iš žie­mos į va­sa­rą, bet ir lai­ko juos­tos pa­si­kei­ti­mas. Kai Lie­tu­ vo­je ke­lia­ma­si, Ko­lum­bi­jo­je ei­na­ma mie­go­ ti – ša­lis ski­ria aš­tuo­nių va­lan­dų lai­ko skir­ tu­mas. „Pir­mos die­nos po ke­lio­nės vi­sa­da bū­na su­dė­tin­gos. Ge­riau­sia ban­dy­ti pri­si­ tai­k y­ti prie vie­ti­nio die­nos re­ži­mo kuo grei­ čiau. Ta­da ne­duo­di sau ir vai­kams pa­mie­go­ ti iki va­ka­ro, o ry­te sten­gie­si kel­tis“, – pa­sa­ ko­jo „The Ball and Chain“ na­r ys.

Ke­lio­nė su vai­kais – daug sės­les­nė nei dvie­se, pri­pa­žįs­ta dai­ni­nin­kų šei­ma. „Sup­ ra­to­me, kad ato­sto­gos su vai­kais nė­ra šven­ tė mums. Vai­kai mėgs­ta pa­pras­tus ma­lo­nu­ mus. Įs­pū­din­g ų vie­tų jiems ne­rei­k ia, už­ten­ ka na­mu­ko prie jū­ros ar­ba so­dy­bos su ba­sei­ nu. Ten ge­riau­siai ir lei­do­me lai­ką“, – pri­si­ mi­nė J.Di­džiu­lis.

Ke­liau­jan­tie­siems į Ko­lum­bi­ją, ku­rios jū­ ri­nė­se pa­k ran­tė­se ypač drėg­na, su­si­ti­k i­mų su uo­dais grei­čiau­siai ne­pa­v yks iš­veng­ti, to­ dėl dai­ni­nin­kas pa­ta­ria mė­ne­sį iki ke­lio­nės sai­k in­gai di­din­ti vi­ta­mi­no B kie­k į krau­jy­je – esą uo­dai ma­žiau puo­la tuos, ku­rių krau­jy­je šio vi­ta­mi­no ne­trūks­ta.

Į pa­jū­rį – kem­pe­riu Ži­no­mų ak­to­rių Ug­nės ir Ri­do Žir­g u­lių šei­ ma, au­gi­nan­ti tris ber­niu­kus – sep­t yn­me­ tį Vė­ją Ri­dą ir pen­k ia­me­čius dvy­nius Kip­rą ir Her­kų, kas­met kar­tu iš­si­ruo­šia prie jū­ros. Šei­ma pa­pras­tai ke­liau­ja kem­pe­riu ar­ba nuo­ mo­ja­si na­me­lį. „Nuo­mo­tis na­me­lį pa­to­g u, nes čia, skir­ tin­gai nei ap­si­sto­jus vieš­bu­t y­je, vai­kus iš pat

Mū­sų ma­žie­ji lin­kę sirg­ti an­gi­na, to­dėl ke­liau­jant kem­pe­ riu pa­sii­mu elekt­ri­nį šil­dy­tu­vą.

ry­to ga­li iš­leis­ti į lau­ką, neiš­leis­da­mas iš aki­ ra­čio“, – pa­sa­ko­jo U.Žir­g u­lė.

Ke­liau­ti kem­pe­riu – pi­giau, bet yra tam tik­r ų trū­ku­mų. Ap­sis­to­jus pa­jū­r y­je, iš va­ ka­ro ja­me bū­na la­bai šil­ta, ry­te – drėg­na ir šal­ta. „Mū­sų ma­žie­ji lin­kę sirg­ti an­gi­na, to­dėl ke­liau­jant kem­pe­riu pa­sii­mu elekt­ri­nį šil­ dy­tu­vą. Lei­džian­tis į bet ku­rią ke­lio­nę, vai­ kams įde­du an­ti­bio­ti­kų – dėl tos pa­čios an­ gi­nos. Bū­na, kad vi­są poil­sio pa­jū­r y­je lai­ką dvy­niai ge­ria an­ti­bio­ti­kus. Be jų poil­sį tur­ būt iš vi­so tek­tų nu­trauk­ti“, – svars­tė ber­ niu­kų ma­ma.

Kai šei­mos vy­res­nė­lis dar bu­vo kū­di­k is, su tė­vais ke­lia­vo į Kre­tą. To­li­miau­sia ke­lio­ nė, į ku­rią ak­to­rių šei­ma lei­do­si su vi­sais tri­ mis ber­niu­kais, – Tur­k i­jos Ke­me­ro ku­ror­tas.

Skry­dį lėk­tu­v u ber­niu­kai pui­k iai to­le­ra­ vo. Prob­le­mų at­si­ra­do tik nu­skri­dus: ape­ ti­tu ne­si­skun­džian­t ys tuo­met be­veik dve­jų me­tų dvy­niai nie­ko neė­mė į bur­ną, iš­sky­rus sau­sus pus­r y­čius ir vai­sius. „Sten­giau­si, kad jiems po ran­ka vi­sa­da bū­tų ko nors at­si­ger­ ti“, – pri­si­mi­nė U.Žir­g u­lė.

Atos­to­gos kai­mo so­dy­bo­je Tris at­ža­las au­gi­nan­ti te­le­v i­zi­jos lai­dų ve­dė­ ja, et­no­mu­zi­ko­lo­gė Lo­re­ta Sun­gai­lie­nė su vi­ sais vai­kais po už­sie­nius dar nė­ra ke­lia­v u­ si. Sep­t yn­me­čio Vi­liaus, dvi­me­tės Lie­pos ir de­v y­nių mė­ne­sių Gi­riaus ma­ma sa­ko, kad iš Vil­niaus nu­ke­liau­ti pas se­ne­lius į Že­mai­ti­ją jų šei­mai – jau ne­ma­ža ke­lio­nė.

L.Sun­gai­lie­nė už­si­me­na: šie­met no­rė­tų­ si su vai­kais ir ko­k ią už­sie­nio ša­lį ap­lan­k y­ti, bet konk­re­čiau pla­nuo­ti ji kol kas ne­drįs­ta. „Kai šei­mo­je yra ma­žų vai­kų, iš anks­to ke­ lio­nių ne­sup­la­nuo­si. Tai vie­nas, žiū­rėk, su­si­ rgo, tai – ki­tas. Mums ge­riau se­ka­si ke­liau­ti spon­ta­niš­kai“, – pa­sa­ko­jo et­no­mu­zi­ko­lo­gė.

Pri­va­lo­mų skie­pų vai­kams neat­si­sa­kan­ ti ma­ma at­ža­las pa­pil­do­mai skie­pi­ja tik nuo er­k i­nio en­ce­fa­li­to. Mat va­sa­rą Sun­gai­lų šei­ ma daug lai­ko pra­lei­džia so­dy­bo­je ne­to­li Pa­ bradės. „Mū­sų so­dy­ba to­k ia lau­k i­nė – daug na­tū­ra­lios gam­tos ap­lin­kui, pie­va. Šie­met Gi­riui ten jau lei­si­me ba­sam pa­laks­t y­ti. Ži­ no­ma, ir su vi­so­k iais va­ba­liu­kais vai­kams ten ten­ka su­si­dur­ti, skie­pais sten­gia­mės ap­ sau­go­ti nuo ne­pa­gei­dau­ja­mų li­g ų“, – už­si­mi­ nė te­le­v i­zi­jos lai­dos „Duo­k im ga­ro!“ ve­dė­ja.

Nak­ti­puo­dis Lie­pai ir ma­ža­jam Gi­riui, saus­kel­nių at­sar­gos, ter­mo­met­ras, te­pa­liu­ kai nuo su­­mu­ši­mų, vabz­džių įkan­di­mų, vais­tai nuo py­k i­ni­mo, vi­du­ria­v i­mo, gerk­ lės skaus­mo, tem­pe­ra­tū­ros, – be šių da­ly­kų Sun­gai­los ne­si­lei­džia į ke­lio­nę.

L.Sun­gai­lie­nės vai­kams su­ruoš­to­je ke­lio­ nių vais­ti­nė­lė­je pa­pras­tai bū­na ir ho­meo­pa­ ti­nių vais­tų.

2013 pavasaris

Sveikata

Lie­tu­vių įpro­čiai tua­le­te ma­ žai te­pa­ki­to nuo XIX a. Kai dar yra žmonių, ku­riems ten­ka vars­ty­ti lau­ko tua­le­ tų du­ris, ką jau kal­bė­ti apie to­kių ci­vi­li­za­ci­jos pa­sie­ki­mų kaip bi­dė ar drėg­nas tua­le­ti­ nis po­pie­rius nau­do­ji­mą.

TEKSTAS: Vai­da Mil­ko­va

Po­pu­lia­rie­ji lau­ko tua­le­tai Ofi­cia­lios sta­tis­ti­kos, kiek tau­tie­čių vis dar nau­do­ja­si lau­ko tua­le­tais, Lie­tu­vo­je nė­ra, ta­čiau vie­na aiš­ku: šil­tuo­ju se­zo­nu šis skai­čius smar­ kiai išau­ga. Daž­na­me so­do na­me­ly­je ar kai­mo so­dy­bo­je neį­ves­tas van­den­tie­kis, to­dėl šei­mi­ nin­kai ir sve­čiai ne­ga­li nau­do­tis ir ki­tu ci­vi­li­za­ ci­jos se­niai iš­ras­tu pa­to­gu­mu – vi­daus tua­le­tu. Ša­lia bū­de­lės lau­ke pa­pras­tai nė­ra ir van­ dens ran­koms nu­si­plau­ti, to­dėl ja be­si­nau­ do­jan­tie­ji kar­tais tie­siog pri­vers­ti nu­si­ženg­ti ele­men­ta­riai hi­gie­nos tai­syk­lei – pa­si­nau­do­ jus tua­le­tu nu­si­plau­ti ran­kas. „Daž­nai ir šian­dien, pa­si­nau­do­jus lau­ko tua­ le­tu kai­me, so­de ar pa­ke­lės poil­sio aikš­te­lė­se, tie­siog nė­ra ga­li­my­bės nu­si­plau­ti ran­kas, ta­čiau yra išei­tis: drėg­nos ser­ve­tė­lės ran­koms nu­si­ va­ly­ti“, – pa­ta­rė Kau­no vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja Ori­na Iva­naus­kie­nė.

Nep­lau­tos ran­kos – pui­k i ter­pė plis­ti to­ kioms li­goms kaip di­zen­te­ri­ja, vi­du­rių šil­ti­ nė, E.co­li ir ki­tų bak­te­ri­jų su­kel­toms žar­ny­ no li­goms.

O.Iva­naus­k ie­nė svars­tė, kad gal­būt ir šiais lai­kais yra žmo­nių, laik­raš­čius nau­do­jan­čių vie­toj tua­le­ti­nio po­pie­riaus – pa­na­šiai kaip so­v ie­ti­nio de­fi­ci­to lai­kais: „Dau­giau kaip prieš kaip 20 me­tų tua­le­ti­nis po­pie­rius, kaip ir ki­ti de­fi­ci­ti­niai pro­duk­tai, bu­vo tau­piai nau­do­ja­mas na­muo­se. Vie­šuo­siuo­se tua­le­ tuo­se tai taip pat bu­vo pro­ble­ma – ten ne­bū­ da­vo jo­k io po­pie­riaus.“

Van­duo – šva­ros pa­grin­das Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to li­go­ ni­nės Kau­no kli­ni­kos Chi­rur­gi­jos kli­ni­kos Ko­lop­rok­to­lo­gi­jos sek­to­riaus va­do­vas pro­fe­ so­rius Žil­v i­nas Sa­la­d žins­kas įsi­ti­k i­nęs: lai­ kai, kai lie­tu­v iai tua­le­te nau­do­jo laik­raš­čius, jau praė­jo. Jis pri­mi­nė, kad po­pie­rių su švi­ no tu­rin­čiais spaus­tu­v i­niais da­žais nau­do­ jan­tie­ji ne pa­gal pa­skir­t į ri­zi­kuo­ja su­si­rgti pik­t y­bi­nė­mis li­go­mis.

56

Nekarališki Lie­tu­vių įpro­čiai tua­le­te Į Lie­tu­vą ne­se­niai at­ke­lia­v u­sį pro­duk­tą – drėg­ną tua­le­ti­nį po­pie­rių – pro­kto­lo­gas ver­ ti­no kaip pa­gal­bi­nę hi­gie­nos prie­mo­nę. „Nau­do­jant sau­są tua­le­ti­nį po­pie­rių ga­ li at­si­ras­ti odos įbrė­ži­mų, su­ke­lian­čių dis­ kom­for­tą – nie­žu­lį, de­gi­ni­mą. Šiuo po­žiū­ riu drėg­nas tua­le­ti­nis po­pie­rius yra ge­riau, – pa­ste­bė­jo me­di­kas. – Bet aš ka­te­go­riš­kai sa­ kau, kad tua­le­ti­nis po­pie­rius nė­ra vie­nin­te­lė hi­gie­nos prie­mo­nė tua­le­te. Svar­biau­sia prie­ mo­nė ten yra van­duo – pa­si­tuš­ti­nus rei­k ia praus­tis. Drėg­nas tua­le­ti­nis po­pie­rius ar in­ ty­miai hi­gie­nai skir­tos drėg­nos ser­ve­tė­lės ga­li bū­ti nau­do­ja­mos tik ta­da, kai ša­lia nė­ra bi­dė ar ki­tos ga­li­my­bės ap­si­praus­ti.“ At­siž­vel­giant į kai­ną (nuo 150 li­tų), bi­dė nė­ ra pra­ban­gos pre­kė. Vis dėl­to šį ne­nau­ją ci­ vi­li­za­ci­jos iš­ra­di­mą ga­li­ma iš­v ys­ti re­to lie­tu­ vio na­muo­se. Svars­tant, ver­ta jį įsi­g y­ti ar ne, Ž.Sa­la­džins­kas siū­lė ne­pa­gai­lė­ti ke­lių šim­tų li­ tų ir pu­sės kvad­ra­ti­nio met­ro tua­le­to erd­vės. „Kiek­v ie­nas žmo­g us, įsi­ren­gian­tis nau­ją būs­tą ar­ba at­lie­kan­tis tua­le­to, vo­nios ka­pi­ta­ li­nį re­mon­tą, sa­vo svei­ka­tos la­bui tu­rė­tų įsi­ reng­ti bi­dė“, – tvir­ti­no pro­fe­so­rius.

Mu­sul­mo­niš­kų ša­lių pra­kti­ka Gy­dy­to­jas pa­ta­rė at­si­gręž­ti į mu­sul­mo­niš­ kus kraš­tus: te­nykš­čiai žmo­nės, neap­sip­rau­

sę po pasinaudojimo tua­le­tu, lai­ko­mi ne­šva­ riais. „Neat­si­tik­ti­nai mu­sul­mo­niš­ko­se ša­ly­se daug ma­žiau gy­ven­to­jų ser­ga he­mo­ro­ju­mi.

Tai le­mia ne tik jud­res­nis gy­ve­ni­mo bū­das, svei­ka mi­t y­ba – nau­do­ja­ma kur kas dau­giau skai­du­li­nio mais­to, bet ir ap­si­prau­si­mas šal­ tu van­de­niu pa­si­nau­do­jus tua­le­tu“, – sa­kė pro­fe­so­rius.

Jis pa­ste­bė­jo, kad, lie­tu­viams pe­rė­mus blo­ gą­jį va­ka­rie­tiš­ko gy­ve­ni­mo bū­do va­rian­tą – sės­lų, pa­ti­riant daug stre­so ir ma­žai dė­me­sio ski­riant tam, ką val­gai, su­si­du­ria­ma su kur kas di­des­nė­mis svei­ka­tos pro­ble­mo­mis. „Pa­dau­gė­jo ir he­mo­ro­jaus, sto­ro­sios žar­ nos vė­žio at­ve­jų“, – tei­gė Ž.Sa­la­džins­kas.

Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se iš­si­v ys­čiu­sio­se ša­ ly­se, sto­ro­sios žar­nos vė­ž ys pa­gal lo­ka­li­za­ ci­ją yra tre­čias (po krū­ties vė­žio tarp mo­te­ rų, pro­sta­tos – tarp vy­r ų ir odos vė­žio pagal bend­rą sta­tis­ti­ką) daž­niau­siai pa­si­tai­kan­tis vė­ži­nis su­si­rgi­mas.

Ap­sip­raus­ti pa­si­tuš­ti­nus pri­myg­ti­nai re­ ko­men­duo­ja­ma as­me­nims, ser­gan­tiems he­ mo­ro­ju­mi. Šiems žmo­nėms tam­pa ypač sun­ ku tin­ka­mai pa­si­r ū­pin­ti hi­gie­na nau­do­jan­ tis vien tua­le­ti­niu po­pie­riu­mi. Rei­ka­la­v i­mą ap­si­praus­ti pa­si­nau­do­jus tua­le­tu me­di­kai grin­džia ir nau­jau­siais moks­li­niais ty­ri­mais, ku­riuo­se tei­gia­ma, kad nuo­lat dir­gi­na­mo­ je sto­ro­sios žar­nos glei­v i­nė­je ga­li iš­si­v ys­t y­ ti vė­ž ys.

2013 pavasaris

Bi­dė ■■ Praus­tu­vės gi­mi­nai­tė bi­dė su­kur­ta Pran­cū­zi­jo­ je XVIII a. pra­džio­je. Ap­sip­raus­ti pa­si­nau­do­jus tua­le­tu ar po ly­ti­nio ak­to skir­tą įren­gi­nį su­gal­vo­jo bal­džiai, ga­mi­nę bal­dus ka­ra­liaus dva­rui. In­ty­ miai hi­gie­nai skir­tas daik­tas at­ro­dė kaip ne­di­de­lė vo­ne­lė su ke­tu­rio­mis ko­jo­mis, o ka­dan­gi jo nau­ do­ji­ma­sis ap­si­žer­gus pran­cū­zams pri­mi­nė jo­ji­mą po­niu, ašt­ria­lie­žu­viai nau­ją­jį bal­dą pa­va­di­no bi­dė nuo pran­cū­ziš­ko žo­džio „po­nis“.

■■ Tuo me­tu bi­dė bu­vo pra­ban­gos da­ly­kas, to­dėl sto­vė­jo tik ka­ra­liš­kuo­siuo­se apar­ta­men­tuo­se, tur­tin­gų­jų na­muo­se ir vieš­na­miuo­se. Il­gą lai­ ką bi­dė bu­vo po­pu­lia­ri tik Pran­cū­zi­jo­je, vė­liau iš­pli­to ir į ki­tas ša­lis.

■■ Tau­pan­tie­siems vie­tą tua­le­te šiuo­lai­ki­niai ga­ min­to­jai siū­lo al­ter­na­ ty­vą – spe­cia­lų mai­šy­ tu­vą su bi­dė du­šu. Toks mai­šy­tu­vas įsta­to­mas į praus­tu­vę, įreng­tą ša­lia klo­ze­to.

Ne­di­de­lei da­liai ser­gan­čių­jų he­mo­ro­ju­mi, ku­rių he­mo­ro­ji­niai maz­gai iš­k ri­tę į išo­rę, nau­do­jant tua­le­ti­nį po­pie­rių sto­ro­sios žar­nos glei­v i­nė dir­gi­na­ma nuo­lat.

Sveikata

2013 pavasaris

Sveikata

Galvos skausmai, nemiga, nuovargis, virškinimo sutrikimai, odos bėrimai, antsvoris – tokios ar panašios bėdos dažną iš mūsų varo į neviltį ir verčia manyti, kad visa tai – dėl per greito gyvenimo tempo, stresinių situacijų, fizinio aktyvumo stokos ar net prasto oro.

TEKSTAS: Virginija Grigaliūnienė

Mais­to ne­to­le­ra­vi­mo tes­tas – rak­tas į svei­kes­nį gy­ve­ni­mą

T

eisybės šiuose teiginiuose, be abejo, yra. Vis dėlto gal negalavimų prie­ žasčių reikėtų ieškoti visai kitur?

Mokslininkai yra nustatę, kad daug sveikatos sutrikimų gali lemti ir or­ ganizmo netoleruojamo maisto vartojimas.

Mais­tas – ir vais­tas, ir nuo­das Pažangios me­di­ci­nos kli­ni­kos BIO­FIRST gy­ dy­to­ja ho­meo­pa­tė Jad­v y­ga Ko­lai­tie­nė tvir­ti­ na, kad di­de­lę reikš­mę žmo­gaus svei­ka­tai ir bend­rai sa­vi­jau­tai tu­ri mais­to pro­duk­tai ir gė­ri­mai, ku­riuos kas­dien var­to­ja­me. „Kiek­vie­nas ren­ka­mės to­kius mais­to pro­ duk­tus ir gė­ri­mus, ku­riuos la­biau­siai mėgs­ta­ me, – sa­ko ji. – Vis dėl­to ga­li bū­ti, kad kai ku­rių pro­duk­tų or­ga­niz­mas ne­to­le­ruo­ja – ne­su­ge­ba įsi­sa­vin­ti juo­se esan­čių mais­to me­džia­gų ar per­ ne­lyg jaut­riai į to­kias me­džia­gas rea­guo­ja.“ Kas mū­sų or­ga­niz­mui tin­ka, o ko rei­kė­tų veng­ti, nu­sta­to­ma mais­to ne­to­le­ra­v i­mo tes­ tu. Kli­ni­ko­je BIO­FIRST jis at­lie­ka­mas mo­ der­niu vie­nin­te­liu Bal­ti­jos ša­ly­se apa­ra­tu „Der­mat­ron CLS 3D“, ku­rį yra su­kū­rę Vo­ kie­ti­jos moks­li­nin­kai.

Iš­va­dos – iš kar­to „Tai grei­t a ir ne­skaus­m in­ga pro­c e­dū­r a, ne­rei­k a­lau­jan­t i iš pa­c ien­to jo­k io išanks­t i­ 58

nio pa­si­r uo­ši­mo“, – tei­g ia gy­dy­to­ja J.Ko­ lai­t ie­nė.

At­lie­kant ty­ri­mą spe­cia­liu ju­tik­liu lie­čia­ mi ak­t y­v ūs taš­kai pa­cien­to ran­ko­se ir in­ for­ma­ci­ja iš­kart ma­t y­ti kom­piu­te­rio mo­ni­ to­riu­je. Į pro­gra­mą yra įves­ta 200 skir­tin­g ų rū­šių mais­to pro­duk­tų ir gė­ri­mų, ku­rie vie­ nas pa­skui ki­tą „įjun­gia­mi į gran­di­nę“. Taip dirb­ti­nai su­ku­ria­ma bū­se­na, tar­si to pro­ duk­to žmo­g us bū­tų ką tik val­gęs. Kaip or­ ga­niz­mas į kiek­v ie­ną pro­duk­tą rea­g uo­ja, iš­ kart ro­do ska­lės duo­me­nys.

In­di­vi­dua­lios re­ko­men­da­ci­jos Gy­dy­to­jos J.Ko­lai­t ie­nės tei­g i­mu, mais­to ne­ to­le­ra­v i­mo tes­to iš­va­dos pa­cien­tams kar­ tais bū­na ga­na ne­t i­kė­tos. Pa­v yz­d žiui, žmo­ gus la­bai mėgs­ta paukš­t ie­ną, o tes­tas pa­ro­ do, kad or­ga­niz­mas jos ne­to­le­r uo­ja; ki­tas nė die­nos ne­pra­lei­d žia be ba­l in­tos ka­vos, bet ka­va ir pie­nas or­ga­niz­mui ne­priim­t i­ni.

Dėl ne­to­le­ra­v i­mo pa­cien­tams kar­tais ten­ ka at­si­sa­k y­t i net lie­t u­v iš­k ų obuo­l ių ar dar­ žo­v ių.

Pa­k eis­t i nu­s i­s to­vė­ju­s ius mi­t y­b os įpro­ čius, be abe­j o, nė­r a leng­v a. To­d ėl kar­ tu su tes­t o iš­v a­d o­m is kli­n i­k os spe­c ia­l is­ tai pa­c ien­t ams pa­t ei­k ia ir re­k o­men­d a­c i­ jas, kad bū­t ų kuo leng­v iau pe­rei­t i prie ki­ to re­ž i­mo.

Pa­si­tai­ko, kad nu­sto­jus var­to­ti ne­tin­ka­mą pro­duk­tą or­ga­niz­mas iš­si­va­lo ir mais­to to­le­ ra­v i­mas pa­si­kei­čia, draus­tą pro­duk­tą vėl ga­ li­ma pra­dė­ti sai­k in­gai var­to­ti.

Die­ta – be var­go Mais­to ne­to­le­ra­v i­mo tes­tas la­bai nau­din­gas lai­kan­tis die­tos, no­rint at­si­k ra­t y­ti ant­svo­rio, nes, kaip ži­no­me, pa­pil­do­mi ki­log­ra­mai lin­ kę kaup­tis or­ga­niz­me, ku­ris pra­stai įsi­sa­v i­na mais­tą. Iš­siaiš­k i­nus, ko­k ių pro­duk­tų or­ga­ niz­mas ne­to­le­ruo­ja ir jų at­si­sa­k ius, re­zul­ta­ tai pa­jun­ta­mi per ste­bė­ti­nai trum­pą lai­ką.

Kli­ni­kos spe­cia­lis­tai yra pa­ste­bė­ję, kad pra­dė­ję mai­tin­tis pa­gal re­ko­men­duo­tą mi­ ty­bos pla­ną pa­cien­tai džiau­gia­si ne tik dai­ lė­jan­čio­mis kū­no li­ni­jo­mis, bet ir gra­žes­ne bei ly­ges­ne oda, ge­res­ne nuo­tai­ka, ener­gi­jos ant­plū­džiu. „No­rin­tie­siems su­liek­nė­ti kli­ni­kos die­to­ lo­gai ga­li pa­reng­ti spe­cia­lų mi­t y­bos pla­ną, kad die­tos bū­tų leng­v iau lai­k y­tis, – sa­ko gy­ dy­to­ja. – Lai­kan­tis šių re­ko­men­da­ci­jų pra­ ras­tas svo­ris ne­sug­rįž­ta.“

Stu­den­tų g. 37, Kau­nas.

Tel. (8 37) 750 866, 8 686 40 115 www.biok­li­ni­ka.lt.

Kū­rė­jai: la­bo­ra­to­ri­jo­se ku­ria­mi mir­ti­ni vi­ru­sai šiur­pi­na pa­sau­lį, ta­čiau moks­li­nin­kai sa­ko, kad eks­pe­ri­men­tai bū­ti­ni.

Ar pa­sau­lis pa­si­ruo­šęs nau­jo ti­po vi­ru­sams?

Moks­li­nin­kai įspė­ja, kad nau­jos gri­po for­mos ga­li bū­ti ge­ro­kai pa­vo­jin­ges­nės nei da­bar esan­čios. Ar pa­sau­lis tam pa­si­ruo­šęs?

Ke­liau­jan­tis tarp rū­šių vi­ru­sas Prieš me­tus pa­ste­bė­ta, kad JAV Nau­jo­sios Ang­li­jos re­gio­ne ėmė gaiš­ti jū­rų ruo­niai. At­li­ kus ty­ri­mus nu­sta­ty­ta, kad žin­duo­lius pa­kir­ to vi­ru­sas H3N8, su­kė­lęs ruo­niams pneu­mo­ ni­ją. Moks­li­nin­kai tvir­ti­na, kad vi­ru­sas H3N8 ga­lė­jo at­si­ras­ti iš paukš­čių gri­po H5N1. Nors paukš­čių gri­pas daž­niau­siai plin­ta tarp spar­ nuo­čių, pa­sak ty­ri­mų, mu­ta­vęs jis ga­li bū­ti per­duo­da­mas oru tarp žin­duo­lių. „Šiuo at­ve­ju tai tarp žin­duo­lių plin­tan­ tis vi­ru­sas, ir tai pa­vo­jin­ga“, – sa­kė pra­ne­ši­ mą apie H3N8 vi­ru­so pa­pli­ti­mą tarp ruo­nių pa­ren­g u­si An­ne Mos­co­na, Niu­jor­ko Weil­lo Cor­nel­lio me­di­ci­nos ko­le­d žo pro­fe­so­rė.

Pa­sak ty­rė­jų, H3N8 pa­vo­jin­gas tuo, kad yra tarp rū­šių ke­liau­jan­tis vi­ru­sas. Anks­čiau šis vi­ru­sas bu­vo už­fi k­suo­tas plin­tan­tis tarp paukš­čių, ark­lių ir šu­nų.

Pa­sak vi­ru­so­lo­go Ear­lo Brow­no iš Ka­na­ dos Ota­vos mies­te esan­čio vi­ru­sų ty­ri­mų ins­ti­tu­to, tarp žin­duo­lių plin­tan­t ys vi­ru­sai moks­li­nin­kams vi­suo­met ke­lia daug ne­ri­mo. „Kai ma­tai, kad vi­ru­sas yra per­duo­da­mas iš žin­du­lio žin­duo­liui, vi­sų pir­ma klau­si sa­ vęs: „Ar ne­ga­li šis vi­ru­sas bū­ti per­duo­da­mas iš žmo­gaus žmo­g ui oru?“ – tei­gė E.Brow­nas.

Jis pri­dū­rė, kad ruo­niams paukš­čių gri­pas ga­lė­jo per­si­duo­ti per spar­nuo­čių iš­ma­tas.

Pa­vo­jin­gie­ji šikš­nos­par­niai?

Ar ga­li spar­nuo­tie­ji žin­duo­liai šikš­nos­par­ niai su­kel­ti mir­ti­ną gri­po pan­de­mi­ją?

Iki šiol moks­li­nin­kai šių spar­nuo­tų pa­ slap­tin­g ų bū­t y­bių ne­bu­vo įtrau­kę į ga­li­mų gri­po vi­ru­sų ne­šio­to­jų są­ra­šą, ta­čiau šis po­ žiū­ris pa­si­ro­dė esan­tis klai­din­gas. Ru­be­ nas Do­ni­sas, dir­ban­tis JAV Li­g ų kont­ro­lės ir

Ne­ma­nau, kad rei­ kė­tų at­si­sa­ky­ti eks­ pe­ri­men­tų. Kuo dau­ giau in­for­ma­ci­jos tu­ri­me, tuo ge­riau. pre­ven­ci­jos cent­re, pa­ž y­mė­jo, kad po 2009– 2010 m. at­lik­tų ty­ri­mų Gva­te­ma­lo­je nu­sta­ ty­ta, jog šikš­nos­par­nių gri­pas ga­li tap­ti pa­ vo­jin­gas ir žmo­nėms.

Moks­li­nin­kai ma­no, kad kai ku­rie iš šikš­ nos­par­nių gri­pą ga­lė­jo pa­si­gau­ti prieš šimt­ me­čius ir vė­liau vi­ru­sas mu­ta­vo į tą, ku­rį moks­li­nin­kai ap­ti­ko Gva­te­ma­lo­je.

Vis dėl­to, pa­sak Ri­char­do Ful­to­no, spar­ nuo­čių ty­rė­jo iš Mi­či­ga­no vals­ti­jos uni­ver­si­ te­to, kol kas ty­rė­jai ne­tu­ri pa­kan­ka­mai duo­ me­nų apie šikš­nos­par­nių gri­pą, kad ga­lė­tų da­r y­ti adek­va­čias iš­va­das. Tam, moks­li­nin­ ko tei­gi­mu, rei­k ia pa­pil­do­mų ty­ri­mų. Vis dėl­to neat­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad šikš­nos­ 59

2013 pavasaris

Sveikata

par­nių gri­pas ga­li mu­tuo­ti į žmo­nėms pa­ vo­jin­gą gri­po at­mai­ną. To­dėl eks­pe­ri­men­tai ti­riant šiuos vi­ru­sus tę­sia­si.

Eks­pe­ri­men­tai – už ir prieš Kas bū­tų, jei H1N1 gri­pą, dar va­di­na­mą kiau­lių gri­pu, su­mai­šy­tu­me su paukš­čių gri­pu H9N2?

Moks­li­nin­kai šiuos du gri­pus va­di­na pusb­ ro­liais. Va­di­na­si, ti­ki­my­bė, kad šie vi­ru­sai ga­ lė­tų su­si­jung­ti, eg­zis­tuo­ja. Ar nau­jas gri­pas bū­ tų pa­vo­jin­gas žmo­nėms? Ty­rė­jai sa­ko, kad be eks­pe­ri­men­tų at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą ne­ga­li­ma. „Šie eks­pe­ri­men­tai – la­bai svar­būs“, – sa­ kė vi­ru­so­lo­gas Pe­te­ris Palese‘as, iš Niu­jor­ko Mount Si­nai me­di­ci­nos cent­ro. Pa­sak jo, nu­ sta­čius ga­li­mas vi­ru­sų mo­di­fi ­ka­ci­jas lai­ku, grei­čiau ga­li­ma su­kur­ti an­ti­v i­ru­si­nių vais­tų.

Abas Os­ter­hau­sas, Ny­der­lan­dų mies­te Ro­ ter­da­me esan­čio Eras­mus uni­ver­si­te­to me­ di­ci­nos cent­ro vi­ru­so­lo­gas, pa­ž y­mė­jo, kad nors eks­pe­ri­men­tai su vi­ru­sais ver­ti­na­mi prieš­ta­rin­gai, toks po­žiū­ris – klai­din­gas. „Ne­ma­nau, kad rei­kė­tų at­si­sa­k y­ti eks­pe­ ri­men­tų. Kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos tu­ri­me, tuo ge­riau“, – sa­kė moks­li­nin­kas.

Tie­sa, Eras­mus uni­ver­si­te­to me­di­ci­nos cent­ro moks­li­nin­kai ne­se­niai su­kė­lė pa­si­ pik­ti­ni­mo ban­gą, kai pa­skel­bė, kad la­bo­ra­ to­ri­jo­je su­kū­rė mir­ti­ną gri­po vi­ru­są, ku­rį žmo­g us žmo­g ui ga­li per­duo­ti oru.

Tuo pat me­tu vi­ru­so­lo­gas Yos­hi­hi­ro Ka­ wao­ka iš Vis­kon­si­no uni­ver­si­te­to dirb­ti­nai su­jun­gė paukš­čių ir kiau­lių gri­pus ir taip pat ga­vo nau­ją gri­po for­mą, ku­ri ga­li bū­ti per­ duo­da­ma oru. Moks­li­nin­kai ža­dė­jo, kad pa­ skelbs ty­ri­mų re­zul­ta­tus moks­lo žur­na­luo­se, ta­čiau pa­sta­rie­ji ne­bu­vo pub­li­kuo­ti. Nuo­gąs­ tau­ta, kad eks­pe­ri­men­tų ei­gos pa­v ie­ši­ni­mas ga­li pa­si­tar­nau­ti ku­riant bio­lo­gi­nį gink­lą.

Toks spren­di­mas pa­pik­ti­no moks­li­nin­ kus. „Nie­kuo­met ne­su ma­tęs nie­ko pa­na­ šaus“, – pik­ti­no­si pan­de­mi­jos eks­per­tas iš Vo­k ie­ti­jos Han­sas Die­te­ris Klen­kas. Jo ko­le­ ga Step­ha­nas Lud­w i­gas pri­dū­rė, kad cen­zū­ ra – moks­lo lais­vės su­var­ž y­mas.

Dau­ge­liui moks­li­nin­kų tei­gi­niai, kad jų ty­ri­mai ga­li bū­ti pa­nau­do­ti ku­riant bio­lo­gi­ nį gink­lą, skam­ba ab­sur­diš­kai.

Vis dėl­to, pa­sak kri­ti­kų, sau­gu­mas la­bo­ra­ to­ri­jo­se, ku­rio­se vei­sia­mi pa­vo­jin­gi vi­ru­sai, šiuo me­tu nė­ra ga­ran­tuo­tas ir vi­ru­sus iš jų ga­ li iš­neš­ti pa­tys ty­rė­jai. Vie­no­je Aust­ra­li­jo­je esan­čio­je la­bo­ra­to­ri­jo­je 2001 m. bu­vo at­si­tik­ti­ nai su­kur­tas už­kre­čia­mas pe­lių rau­pų vi­ru­sas.

Vė­liau vie­na­me moks­lo žur­na­le bu­vo pa­vie­ šin­ta, kaip eks­pe­ri­men­tas bu­vo at­lie­ka­mas.

Moks­li­nin­kams pa­v y­ko at­kur­ti ir va­di­na­ mą­jį is­pa­niš­ką­jį gri­pą, ku­ris 1918 m. nu­si­ ne­šė nuo 50 iki 100 mln. žmo­nių gy­v y­bių. O jei šis gri­pas vėl pa­sklis­tų?

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas 60

Ne­ma­to­mi žmo­ni­jos žu­di­kai Pan­de­mi­jos ■■ Pan­de­mi­ja – tai di­de­lis su­si­rgi­mų ko­kia nors li­ga daž­nis, ku­ris vir­ši­ja epi­de­mi­nį ly­gį. Pan­de­mi­jų ti­ki­my­bė pa­sau­ly­je au­ga, nes žmo­nių skai­čius au­ga, dau­ge­lis jų gy­ve­na mies­tuo­se, lais­vai ke­liau­ja po pa­sau­lį. Pas­ku­ti­nį kar­tą gri­po pan­de­mi­ja pa­sau­ly­je fik­suo­ta 1918 m. Gri­pas iš­pli­to per ke­lis mė­ne­sius ir pra­žu­dė 50 mln. žmo­nių. Gri­pu ap­si­krė­tė be­veik penk­ta­da­lis Že­mės po­pu­lia­ci­jos. Nors šiuo me­tu pa­sau­lio ša­lys yra ge­ro­kai la­biau pa­ si­ren­gu­sios su­val­dy­ti gri­pų epi­de­mi­jas.

Ma­ras ■■ XIV a. ma­ras bu­vo va­di­na­mas Juo­dą­ja mir­ti­mi. Ma­ras – sun­ki už­kre­čia­ma li­ga, su­ke­lia­ma Yer­si­nia pes­tis bak­te­ri­jų (iki 1967 m. va­din­ta Pas­teu­rel­la pes­tis). Ši li­ga, kaip ma­no­ma, per žmo­ni­jos is­to­ri­ją su­kė­lė ke­le­tą epi­de­ mi­jų ar pan­de­mi­jų, per ku­rias mi­rė ma­žiau­siai 75 mln. žmo­nių. Žmo­nės ma­ru už­si­kre­čia per blu­sų įkan­di­mus, fi­zi­nį kon­tak­tą su už­krės­tais daik­tais, nuo ki­tų ma­ru ser­gan­čių žmo­nių – la­še­li­niu bū­du per orą, ma­rui smar­kiau iš­pli­tus (per epi­de­mi­ją) – ir per mais­tą.

Uo­dų įkan­di­mai ■■ Kas­met įvai­rių pa­ra­zi­tų įkan­di­mai vi­sa­me pa­sau­ly­je nu­si­ne­ša šim­tų žmo­ nių gy­vy­bę. Daž­niau­siai li­gas pla­ti­na įvai­rūs uo­dai. Pa­vyz­džiui, ma­lia­ri­jos už­kra­tą per­ne­ša Anop­he­les gen­ties uo­dų pa­te­lės. Kas­met ma­lia­ri­ja pa­sau­ly­je su­ser­ga apie 350 mln. žmo­nių, maž­daug mi­li­jo­nas mirš­ta. 2010 m. ofi­cia­liai už­re­gist­ruo­ta 216 mln. ma­lia­ri­jos at­ve­jų ir nuo šios li­gos mi­rė 655 tūkst. žmo­ nių. Ma­lia­ri­ja yra pla­čiai pa­pli­tu­si tro­pi­niuo­se ir su­btro­pi­niuo­se re­gio­nuo­se.

ŽIV­/AIDS ■■ Žmo­gaus imu­no­de­fi­ci­to vi­ru­sas yra ma­žes­nis už bak­te­ri­ją, gy­ve­na tik žmo­gaus or­ga­niz­mo ląs­te­lė­se ir yra ar­ti­mas be­ždžio­nės imu­no­de­fi­ci­to vi­ru­sui (BIV). ŽIV su­ke­lia AIDS. ŽIV vi­ru­sas su­ke­lia AIDS – neiš­gy­do­mą in­fek­ci­nę li­gą. ŽIV pir­mą kar­tą ap­tik­tas 1980 m. Ka­li­for­ni­jo­je. Ge­ne­ti­niai ty­ri­mai ro­do, kad vi­ru­sas ki­lęs iš Af­ri­kos XX a. pra­džio­je. Ma­no­ma, kad vi­ru­sas ki­lo be­ždžio­nė­se. Kas­met AIDS nu­si­ne­ša 2 mln. žmo­nių gy­vy­bę.

Pa­ra­zi­ti­nės li­gos ■■ Tok­sop­laz­mo­zė yra žmo­gaus ir gy­vū­nų pa­ra­zi­ti­nė li­ga, ku­rią su­ke­lia pa­ra­zi­ti­niai pir­muo­nys – tok­sop­laz­mos. Sa­vo vys­ty­mo­si me­tu keis­da­mos šei­mi­nin­kus, tok­sop­laz­mos pe­rei­na ke­lias vys­ty­mo­si sta­di­jas. Ga­lu­ti­nio šei­mi­nin­ko ka­tės ir ki­tų ka­ti­nių šei­mos žin­duo­lių žar­ny­ne tok­sop­laz­mos dau­gi­na­si ly­ti­niu bū­du, for­muo­ja­si neak­ty­vios pa­ra­zi­to for­mos, ku­rios su ka­čių iš­ma­to­mis pa­ten­ka į ap­lin­ką. Jo­mis ir už­si­kre­čia tar­pi­niai šei­mi­nin­ kai, ku­riais ga­li bū­ti žmo­gus.

Ebo­los vi­ru­sas ■■ Ebo­los he­mo­ra­gi­nė karš­ti­nė, ar­ba tie­siog Ebo­la, – tai sun­ki, daž­nai mir­ ti­na in­fek­ci­nė li­ga, ku­ria ser­ga žmo­nės ir kai ku­rie pri­ma­tai. Li­gą su­ke­lia Ebo­los vi­ru­sas. Vi­ru­sas pa­va­din­tas pa­gal Ebo­los upę Kon­go De­mok­ra­ ti­nė­je Res­pub­li­ko­je, ša­lia ku­rios 1976 m. už­re­gist­ruo­tas pir­ma­sis li­gos pro­trū­kis. Nuo to lai­ko ke­le­tas Ebo­los va­rian­tų su­kė­lė epi­de­mi­jas Kon­go De­mok­ra­ti­nė­je Res­pub­li­ko­je, Ga­bo­ne, Ugan­do­je ir Su­da­ne, ku­rių me­tu pa­siek­tas nuo 50 iki 90 pro­c. mir­tin­gu­mas.

Po­lio­mie­li­tas ir juod­li­gė ■■ Po­lio­mie­li­tas – ūmi vi­ru­si­nė li­ga, ku­rios pa­va­di­ni­mas reiš­kia nu­ga­ros sme­ge­nų pil­ko­sios me­džia­gos už­de­gi­mą. Ši in­fek­ci­ja ga­li ne­su­kel­ti jo­kių simp­to­mų, ta­čiau, nors ir la­bai re­tais at­ve­jais, li­ga ga­li bū­ti itin pa­vo­ jin­ga – pa­si­reiš­kia įvai­rių rau­me­nų pa­ra­ly­žiu­mi ar net bai­gia­si mir­ti­mi.

Juod­li­gė – pa­vo­jin­ga in­fek­ci­nė li­ga, per­duo­da­ma per tie­sio­gi­nį kon­tak­tą nuo na­mi­nių gy­vu­lių ar­ba per na­mi­nių gy­vu­lių pro­duk­tus.

2013 pavasaris

Sveikata

Kad pir­mo­ji mei­lė neap­kars­tų

Paaug­lius au­gi­nan­tiems tė­vams klau­si­mai ky­la vie­nas po ki­to. Vie­na su­bti­liau­sių te­mų – sau­gus sek­sas ir sek­sas ap­skri­tai. Pa­va­sa­ris ir ar­tė­jan­ti va­sa­ra – iš­šū­kis paaug­lių tė­vams, su ne­ri­mu žvel­ gian­tiems į va­ka­rė­ly­je už­si­bu­vu­sias at­ža­las: o kas, jei­gu TAI įvy­ko ir žie­mop tap­si­me se­ne­liais?

TEKSTAS: Rū­ta Gri­go­ly­tė

S

u ko­k io am­ž iaus paaug­l iu rei­ kė­t ų kal­b ė­t is apie kont­r a­c ep­c i­ ją ir sau­g ų sek­s ą? Ką jam pa­s a­ ko­t i ir ar ga­l i bū­t i te­mų – ta­bu?

Ko­k ie kont­r a­c ep­t ikai re­ko­men­

de­ri­nant su pre­zer­va­ty­vais sper­mi­ci­dai la­ bai efek­ty­vūs.

duo­ja­m i? Šiuos ne itin jau­k ius, bet la­bai svar­bius klau­si­mus už­d a­vė­me aku­š e­rei-gi­ne­ko­lo­gei Bi­r u­tei Ra­ma­naus­k ie­nei.

– Ar pra­dė­ti šne­kė­tis apie tai su sa­vo at­ž a­ la yra konk­re­tus am­žius, ar tei­ses­ni tė­vai, ku­r ie ma­no, kad esą pa­t ys pa­ste­bės, kad jau lai­kas pra­bil­ti?

– Ma­nau, tai la­bai svar­bus klau­si­mas.

At­sa­ky­ti į vai­kų ir paaug­lių klau­si­mus apie in­ty­mu­mą nė­ra leng­va. Ir ky­la to­kie klau­si­mai jau dve­jų, ket­ve­rių, še­še­rių me­tų vai­kams, ne tik paaug­liams. Aiš­ku, vai­kui au­gant, tam­pant paaug­liu, klau­si­mai tam­pa vis su­dė­tin­ges­ni, ta­čiau vi­sa­da rei­kia į juos at­sa­ky­ti.

Re­ko­men­duo­ja­ma kal­bė­tis su sa­vo vai­ku ir nea­ti­dė­ti po­kal­bio vė­les­niam lai­kui. Ke­lis kar­tus ati­dė­ję, vė­liau, ma­nau, su­lauk­si­te vis ma­žiau klau­si­mų. Kal­bė­ji­mas su paaug­ liu, jo iš­klau­sy­mas tik­rai su­stip­rins jū­sų tar­pu­sa­vio ry­šį ir pa­si­ti­kė­ji­mą. Be to, pa­tys kal­bė­da­mi su sa­vo paaug­liu sū­nu­mi ar duk­ ra bū­si­te už­tik­rin­ti, kad jis gaus tiks­lią ir neišk­rai­py­tą in­for­ma­ci­ją. Jei paaug­lys sa­vo šei­mo­je ma­tys tė­vus, ku­rie ne­bi­jo klau­si­mų ir at­sa­ko į juos nuo­šir­džiai, jis galės lais­vai mąs­ty­ti, su­ži­no­ti dau­giau apie sek­sua­lu­mą ir rink­tis at­sa­kin­gai.

– Ko­kius pa­g rin­di­nius ir įti­kina­mus ar­ gu­men­tus rei­kia pa­teik­ti vai­kams, no­r int juos įti­kin­ti nie­ka­da be kont­ra­ceptinių priemonių neuž­siim­ti sek­su?

– Tė­vai daž­nai su­trin­ka iš­gir­dę klau­si­mus apie in­ty­mius da­ly­kus, ne­ži­no, ką at­sa­ky­ti, ko­kius žo­džius pa­rink­ti. Tuo­met ga­li­ma tai tie­siog pri­pa­žin­ti ir sau, ir paaug­liui – jis jū­sų nuo­šir­du­mą įver­tins. Ga­li pa­gel­bė­ti

Jei paaug­lys sa­vo šei­mo­je ma­tys tė­vus, ku­rie ne­bi­jo klau­si­ mų ir at­sa­ko į juos nuo­šir­džiai, jis galės lais­vai mąs­ty­ti. kny­gos – pa­siū­ly­ki­te jas ap­tar­ti kar­tu, kai paaug­lys per­skai­tys. Ga­li pa­gel­bė­ti me­di­ko kon­sul­ta­ci­ja dėl kont­ra­cep­ci­jos. Ma­nau, mo­ra­li­zuo­ti šiuo at­ve­ju ne­tik­tų, daž­nai dau­giau nau­dos duo­da paaug­liams pa­pa­sa­ ko­tos gy­ve­ni­miš­kos si­tua­ci­jos.

– Ko­kie kont­ra­cep­tikai tiktų paaug­liams mer­g i­noms ir vai­ki­nams? Ar jie (ypač mer­g i­nos) ga­li vartoti/naudoti tą pa­tį, ką ir suau­g u­sios mo­te­r ys?

– Yra daug paaug­liams tin­ka­mų kont­ra­cep­ ci­jos me­to­dų. Naudo­jant tei­sin­gai ir nuo­lat, pre­zer­va­ty­vas yra vie­na svar­biau­sių kont­ra­ cep­ci­jos prie­mo­nių šio­je am­žiaus gru­pė­je.

Paaug­lėms ge­ras pa­si­rin­ki­mas ga­li bū­ti ma­žų do­zių kom­bi­nuo­tos kont­ra­cep­ti­ nės tab­le­tės. Kontraceptikų in­di­ka­ci­jos ir kont­rain­di­ka­ci­jos šio­je am­žiaus gru­pė­je yra to­kios pat kaip vy­res­nių mo­te­rų. Svar­bi ekst­ri­nė kont­ra­cep­ci­ja (po ly­ti­nio ak­to).

Sper­mi­ci­di­nes prie­mo­nes leng­va įsi­g y­ti,

– Ar mer­g i­nos pra­dė­ti var­to­ti kont­ra­cep­ tines priemones tu­r i tik jau pra­dė­ju­sios sek­sua­liai ak­ty­v ų gy­ve­ni­mą, ar ne­bū­ti­nai?

Juk jei­g u jos tė­v ų pra­šys pi­ni­g ų kont­ra­cep­ tikams, tai reikš pri­si­pa­ži­ni­mą? Gal­būt kont­ra­cep­ci­ją ga­li­ma su­pras­ti pla­čiau?

– Jei­gu po­ra ne­pla­nuo­ja nėš­tu­mo, kont­ ra­cep­tines priemones – vie­no­kį ar ki­to­kį kont­ra­cep­ci­jos me­to­dą – rei­kia nau­do­ti vi­sa­da. Tė­vų ski­ria­mus dien­pi­ni­gius ga­li­ma leis­ti įvai­riai, pre­zer­va­ty­vai ne­kai­nuo­ja daug, ta­čiau nau­da šiuo at­ve­ju tik­rai bū­tų di­de­lė, ne­pla­nuo­tas nėš­tu­mas paaug­lys­tė­ je – vi­sa­da ka­tast­ro­fa.

– Ar ga­li­mi ne­ga­ty­v ūs pa­da­r i­niai paaug­ lėms mer­g i­noms, il­gą lai­ką var­to­jant tam tik­ras kont­ra­cep­ti­nes prie­mo­nes?

– Nei­gia­mų pa­da­ri­nių su­lau­kia­ma ta­da, kai paaug­lė kon­sul­tuo­ja­si ne su gy­dy­to­ja gi­ne­ ko­lo­ge, o va­do­vau­ja­si drau­gių pa­ta­ri­mais ar pa­ti pra­de­da var­to­ti ge­ria­mą­sias kont­ra­ cep­ti­nes prie­mo­nes.

Vie­na kont­ra­cep­ti­nė prie­mo­nė ne­ga­li tik­ti vi­soms mer­gi­noms. Ma­žų do­zių ge­ria­ mo­sios kont­ra­cep­ti­nės tab­le­tės yra sau­gios ir efek­ty­vios. Pre­zer­va­ty­vai, sper­mi­ci­dai pa­ša­li­nio po­vei­kio ne­tu­ri, ta­čiau pa­ša­li­nį po­vei­kį ga­li tu­rė­ti ekst­ri­nės kont­ra­cep­ci­jos priemonės, var­to­jant jas daž­nai.

– Ko­kie pa­pil­do­mi tei­g ia­mi pa­da­r i­niai var­to­jant kont­ra­cep­tikus? Pa­v yz­džiui, ge­ riant tab­le­tes, gal­būt ma­ž ė­ja jau­nat­v i­nių spuo­g ų?

– Ge­ria­mo­sios kont­ra­cep­ti­nės tab­le­tės ski­ ria­mos ir gy­do­muo­ju tiks­lu – jos re­gu­liuo­ja menst­rua­ci­nį cik­lą, ma­ži­na krau­ja­vi­mą, gy­ do spuo­gus. Vi­sais at­ve­jais dėl kont­ra­cep­ ci­jos re­ko­men­duo­čiau pa­si­kon­sul­tuo­ti su spe­cia­lis­tu – jis ne tik pa­tars, bet ir pa­rinks tin­ka­miau­sią prie­mo­nę.

61

Vi­sa ties ­ a apie svei­ka­tą

Ku­ris iš at­sa­ky­mų tei­sin­g

as?

Ko­kia pa­grin­di­nė gy­vy­b iš­kai svar­bi ke­pe­nų funk­ci­ja? a) Tai dau­giau­sia nuo­din­ g ų­jų me­džia­g ų pa­ša­li­nan­tis or­ga­nas; b) jos skai­do rie­ba­lus; c) ga­mi­na in­su­li­ną.

Kas yra in­ha­lia­ci­ja? a) Odos su­si­rgi­mas; b) kvė­pa­v i­mo ta­kų gy­dy­ mas ga­rais; c) psi­cho­lo­gi­nė bū­se­na.

Kur yra žmo­gaus pu­siau s­vy­ros cent­ras? a) Bluž­ny­je; b) au­sy­je; c) šir­dy­je.

Kiau­lės il­gą lai­ką bu­vo ypa č svar­bios dia­ be­tu ser­gan­čių žmo­nių pa­ gal­bi­nin­kės, nes: a) Jiems svei­k iau­sia val­g y­ti kiau­lie­ną; b) iš kiau­lės ka­sos iš­gau­ na­mas in­su­li­nas; c) kiau­lių tau ­kai liaud ­ ies me­di­ci­no­je lai­ko­ mi ža­lia­va vais­tams nuo dia­be­to.

Kas yra obs­ti­pa­ci­ja? a) Vi­du­rių už­k ie­tė­ji­mas; b) akių li­ga; c) bur­nos glei­v i­nės su­si­r gi­mas.

Kas su­ke­lia pūs­le­li­nę? a) Vi­ru­sas; b) bak­te­ri­jos; c) gry­be­lis.

Kuo nau­din­gi mag­nio pre­pa­ra­tai? a) Pa­de­da įveik­ti stre­są, stip­ri­na šir­dį; b) svei­ka akims; c) stip­ri­na plau­kų šak ­nis.

Koks gė­ri­mas yra nau­din­ gas ir svei­kiems, ir li­go­niam s? a) Sal­di juo­da ar­ba­ta; b) van­duo; c) pie­nas.

Kaip ge­riau­siai pa­si­sa­vi­ na­mas vi­ta­mi­nas A? a) Kai var ­to­ja­mas su rie ­ba­lais; b) var ­to­jant prieš val­g į; c) už­ge­riant pie­nu.

Kas yra au­to­ge­ni­nė tre­n i­ruo­tė? a) Sa­v iį­tai­ga be­si­re­mian ­ti at­si­pa­lai­da­v i­mo tech­ni­ka; b) tam tik ­ros rū­šies rau­m e­nų tre­ni­ra­v i­mas; c) akių pra­ti­mai.

Ku­ria­me am­žiu­je Ny­der­ lan­dų vers­li­nin­kas, lais­va­lai­kiu konst­ra­vęs mik­ros­ko­pus, An­to­ ny van Lee­wen­hoe­kas pir ­mą kar­tą pa­ma­tė krau­jo ląs­te­les? a) XVII; b) X; c) XI X.

Kiek po­rci­jų vai­sių ir dar ­žo­vių su­val­ gy­ti per die­ną re­ko­men­d uo­ja Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja? a) 2; b) 1; c) 5.

Ko­kia leis­ti­na virš­ u­ti­nė sis­to­li­nio ar­te­ri­nio krau­jos­pū­džio ri­ba? a) 140 mmHg; b) 110 mmHg; c) 180 mmHg. Kar­dio­lo­gai siū­lo kont­ro­ liuo­ti sa­vo ant­ svo­rį at­si­žvel­giant į lie­m ens apim­tį. Ko­kia mak­si­ma­li ji ga­lė­tų bū­ti? a) 60 cm mo­te­r ų, 90 cm vy­r ų; b) 88 cm mo­te­r ų, 102 cm vy­r ų; c) 95 cm ir mo­te­r ų, ir vy­ r ų.

Koks vi­du­ti­nis žmo­gaus ran­kų na­gų au­gi­mo grei­ tis? a) 0,5–1,2 mm per sa­vai­ tę; b) 3 mm per sa­vai­tę; c) 0,5 mm per pa­rą.

Kaip va­di­na­mas stu­bu­r o iš­lin­ki­mas į šo­ną? a) Os­teo­chond­ro­zė; b) sko­lio­zė; c) po­dag­ra.