5 minute read
KINAS
from Durys 2021 02
„Dar po vieną“ – su laimingiausia liūdna pabaiga
Madsas Mikkelsenas – unikalus ir lengvai atpažįstamas danų aktorius, žinomas beveik visame pasaulyje. Svaiginantį vaidmenį jis sukūrė naujausiame Thomo Vinterbergo filme „Dar po vieną“, nuo praėjusio rudens keliaujančiame po prestižinius festivalius, juose skinančiame nominacijas ir apdovanojimus. Šiuolaikinio Europos kino pažiba puikuojasi ir legaliose lietuviškose skaitmeninėse filmų peržiūros platformose.
Advertisement
Andrius RAMANAUSKAS
Rizikingas eksperimentas
Sulaukęs pripažinimo M.Mikkelsenas pasirodė epizodiniuose vaidmenyse keliose didelio biudžeto Holivudo juostose: „Kazino Royale“ („Casino Royale“, 2006 m.), „Daktaras Streindžas“ („Doctor Strange“, 2016 m.), ►
Danų režisieriaus Th.Vinterbergo juostoje „Dar po vieną“ nusifilmavo aktorius M.Mikkelsenas.
Kadrai iš filmo „Dar po vieną“ (rež. Th.Vinterbergas, 2020). NAUJAS FILMAS
Pavadinimas: „Dar po vieną / „Druk“. Žanras: komiška drama. Sukurta: 2020 m. Danijoje. Režisierius: Thomas Vinterbergas. Prodiuseriai: Kasperas Dissingas, Sisse Graum Jørgensen. Scenarijaus autoriai: Th.Vinterbergas, Tobias Lindholmas. Operatorius: Sturla Brandthas Grøvlenas. Vaidina: Madsas Mikkelsenas, Thomas Bo Larsenas, Magnusas Millangas, Larsas Ranthe ir kiti. Trukmė: 1 val. 57 min. Amžiaus cenzas: žiūrovams nuo 16 metų.
◄ „Šelmis-1. Žvaigždžių karų istorija“ („Rogue One: A Star Wars Story“, 2016 m.) ir puikiai įvertintame amerikiečių seriale „Hanibalas“ („Hannibal“, 2013 m.). Tačiau tikri šio aktoriaus gerbėjai žino, kad geriausi jo vaidmenys visada buvo sukurti gimtojoje M.Mikkelseno šalyje – Danijoje: „Medžioklė“ („The Hunt“, 2012 m.), „Po vestuvių“ („After the Wedding“, 2006 m.), „Adomo obuoliai“ („Adams æbler“, 2005 m.). Prie pastarojo sąrašo dabar jau galima pridėti ir vieną paskutinių jo darbų kine, režisieriaus Th.Vinterbergo komiškoje dramoje „Dar po vieną („Druk“, 2020 m.).
Čia M.Mikkelsenas įkūnija vidurio amžiaus krizės kamuojamą dviejų vaikų tėvą Martiną. Jo gyvenimas kiekvieną dieną lekia autopilotu vis tuo pačiu maršrutu, mokykloje, kurioje jis dirba istorijos mokytoju, jis lieka nepastebėtas net savo paties mokinių, o būvis šeimoje paskendęs rutinoje ir nuobodybėje. Kol vieną vakarą mieste Martinas su trimis kolegomis mokytojais nusprendžia atlikti vieną eksperimentą ir patikrinti vieną teoriją.
Vyrai iškapsto teoriją, kuri teigia, kad žmogaus kraujyje nuo gimimo esama pusės promilės alkoholio deficito, kuris yra niūrios kasdienybės priežastis. Todėl, atstačius alkoholio trūkumą kraujyje, atsiveria mintys, išsisklaido nerimas ir užgimsta kūrybingumas. Įkvėpti tokios idėjos, Martinas ir trys panašius gyvenimo laikotarpius išgyvenantys jo draugai mokytojai įsitraukia į eksperimentą ir darbo dienomis palaiko nuolatinio lengvo girtumo būseną. Pamažu jų slegianti dabartis ima keistis ir jie vėl patiria gyvenimo džiaugsmą, tampa pastebimi aplinkinių. Magiška transformacija atneša daug naujų įspūdžių, bet tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa. Eksperimentas tampa nebevaldomas, kai jo dalyviai nusprendžia vis labiau didinti alkoholio dozę.
Atsibusti gyvenimui
Režisierius Th.Vinterbergas kine savo šaknis įleido kaip manifesto „Dogma 95“ at- stovas. Jo filmas „Šventė“ („Festen“, 1998 m.) buvo apdovanotas Kanuose ir tapo judėjimo, koncentruoto į pasakojimą ir aktorių vaidybą natūraliomis filmavimo sąlygomis, etalonu. Natūralu, kad jo filmai nukrypo nuo radikalių „Dogmos“ įžadų, tačiau filme „Dar po vieną“ galima pajusti to judėjimo dvasią ir jį vadinti post „Dogmos 95“ kūriniu, kuris toks pat tikras ir nesumeluotas, kaip pirmieji manifesto filmai.
Istorija atveria duris į suvaikėjusių suaugusiųjų pasaulį. Vieną eksperimento etapą keičia kitas, radikalesnis etapas, kurį lydi chaosas, vėmimai ir skaudžios pasek- mės. Nemaža dalis filmo atrodo linksmai tarsi komedija, kol per vieną siužeto įvykį filmas nustoja toks būti ir primena apie realybę.
Danija yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje pagal alkoholio vartojimą tarp paauglių. 2020 m. paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje nustatyta, kad danų penkiolikmečiai alkoholio vartojo beveik dvigubai daugiau nei Europos vidurkis. Pastangos padidinti amžių nuo 16 iki 18 metų, kai leidžiama įsigyti alkoholio, šalyje sulaukė didelio pasipriešinimo. Iš dalies gal dėl to, kad vyresnio amžiaus suaugusieji mielai prisimena savo jaunystės girtuoklystes. Filmas buvo sukurtas pagal pjesę, kurią Th.Vinterbergas parašė dirbdamas viename Vienos teatre. Papildomo įkvėpimo jam suteikė jo duktė Ida, kuri papasakojo tėvui apie tarp Danijos jaunimo paplitusią alkoholio vartojimo kultūrą. Dukra spaudė Th.Vinterbergą, kad pjesę perdarytų į filmą. Jame ji turėjo suvaidinti M.Mikkelseno personažo dukterį.
Iš pradžių filmo scenarijus buvo tarsi duoklė alkoholiui ir jo įtakai. Pasakojimas rėmėsi teze, kad be alkoholio pasaulio istorija būtų buvusi visai kitokia. Tačiau, praėjus keturioms filmavimo dienoms, režisieriaus dukra žuvo automobilio avarijoje. Tad po tragedijos scenarijus buvo pertvarkytas. Galutiniame variante M.Mikkelseno personažas vietoj dukros ir sūnaus turi du sūnus. O pati istorija pakeista, kad labiau būtų vertinamas trapus gyvenimas: „Tai turėtų būti filmas ne tik apie gėrimą, bet ir apie atsibudimą gyvenimui“, – teigė Th.Vinterbergas. Filmas „Dar po vieną“
Kino režisierius Th.Vinterbergas ne viename interviu yra pareiškęs, kad jo naujausias filmas „Dar po vieną“ – apie žmogaus norą rizikuoti, apie gyvybiškumą. Sebastiano Apelo nuotr.
dedikuotas režisieriaus dukrai, tai matyti pabaigos titruose. Kelios filmo scenos buvo nufilmuotas jos klasėje su jos klasės draugais.
Žemiški ir pažįstami
„Dar po vieną“ filmo personažai – žemiški ir pažįstami. Dėl juostos skandinaviško stiliaus ir „Dogmos 95“ judėjimo palikimo su Th.Vinterbergo sukurtais veikėjais lengva susitapatinti ir iš vos kelių buitinių scenų nesunku suprasti, ką jie jaučia, kaip mąsto. Žiūrovai lengvai įtraukiami į veiksmą ir gali patirti viską, ką patiria pagrindiniai veikėjai.
Ši komiška drama nemoralizuoja, neaiškina apie vertybes ir nepateikia atsakymų. Keturių eksperimento dalyvių mokytojų istorijos baigiasi skirtingai, ir už savo pasirinkimus jie sumoka skirtingą kainą. Pati istorija yra labiau apie neišvengiamą žmogaus kondiciją, kai užklumpa gilus nuobodulys ir depresija. Alkoholis čia – tarsi įrankis, padedantis gyventi esamuoju laiku ir atrasti pamirštą džiaugsmą, kol vieną kartą jis toks nebėra ir tampa priklausomybe.
Režisierius Th.Vinterbergas viename interviu pasakojo: „Mums reikia tyrinėjimo ir rizikos elementų visose gyvenimo srityse. Manau, kad ritualinė rutina mūsų gyvenime gali būti labai vaisinga. Tai leidžia mums suprasti laiką ir suteikti savo gyvenimui rėmus. Tačiau tame nuolat besikartojančiame ritme turi būti vietos ir rizikai, ir tyrinėjimams. Galvoju, kad filmas subalansuotas. Jame yra ir pasiaukojimo, ir aukų.“
Nepaisant COVID-19 apribojimų, Danijoje filmą „Dar po vieną“ kino teatruose pamatė beveik 800 tūkst. žmonių ir jis tapo žiūrimiausiu danišku filmu per pastarąjį dešimtmetį. Juosta laimėjo svarbiausiose nominacijose Europos kino apdovanojimuose ir danų buvo deleguota „Oskarams“. Gaila, šio kūrinio didžiuosiuose ekranuose lietuviai veikiausiai jau nebeišvys. O filmo pabaigą tiesiog privaloma pamatyti kino teatre.
Juostos „Dar po vieną“ pabaiga yra viena įsimintinesnių pastarųjų metų kino repertuare. Tai pastebėjo daugelis šį filmą žiūrėjusiųjų. Žinoma, priklauso nuo nusiteikimo ir kaip kiekvienas žiūrovas interpretuoja istoriją, bet greičiausiai tai bus laimingiausia liūdna pabaiga, kokią tik teko matyti. Nedaug filmų renkasi tokį kelią, kad padėtų istorijoje tašką.