Kristina JOKUBAVIČIENĖ. Paukštukų godos ir metalisto silpnybės

Paukštukų godos ir metalisto silpnybės

Naujojoje Klaipėdos galerijoje nuo lapkričio 4 d. iki gruodžio 2 d. veikė dailininko iš Telšių, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus nario Romualdo Inčirausko kūrinių paroda „Abstrakcija su autoriniu ženklu. Tapyba + skulptūra“.

Kristina JOKUBAVIČIENĖ

Džiaugsmas akims

Šiandieniniame apokaliptiškame sapne, gyvenimu vadinamame, ryškūs, smagūs, sakyčiau, didžiai nuotaikingi (nes vizualizuoja nuotaikas) paveikslai, kuriuose tarsi nuo pavadžio nutrūkęs laigo šmaikštus autorinis ženklas, atrodė kaip deguonies prisotinto oro gurkšnis. Ir tikras džiaugsmas akims. Šiek tiek bendrą spalvų iškilmės įspūdį „gadino“ keturios skulptūrinės kompozicijos, keturi „Juodmedžiai“, atklydę iš Anykščių šilelių tankmių, iš tikrosios realybės, kuri atsiveria gūdžiau nei šviestuvinės pamėkliškų medžių karūnos, jų spygliuotai nuodingi pumpurai ar Žemės, pavargusios nuo nuolatinio tvariosios sulos varvinimo (kraneliu), alegorija.

Parodos anotacijose buvo cituojami R.Inčirausko žodžiai, kad rodomi paveikslai

R.Inčirausko parodos „Abstrakcija su autoriniu ženklu. Tapyba + skulptūra“ Naujojoje Klaipėdos galerijoje fragmentas.

Paukštukų godos ir metalisto silpnybės

yra tiesiog „koloristiniai pasiblaškymai, atsipalaiduojant ant drobės. Tai poilsis nuo metalo“. Kadangi kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį, nelabai tikiu, kad parodoje mačiau būtent abstrakcijas, kad tai lengvo atsipalaidavimo ar pasiblaškymo būsenoje anykštėno (pagal kilmę) darbai, sukurti 2021 m. vasaros popietę svajojant kuriame nors gimtinės šilelyje. O gal tai tas atvejis, kai geras menininkas nori atskleisti savo silpnybes, jos vis vien tampa stiprybėmis ir galutinis rezultatas pademonstruoja rimtą meninę kokybę? Juolab kad kažkada dailininkas teigė, jog savo kūrybos lauke tapybai yra suteikęs meilužės statusą, o tai, kad ir kaip žiūrėsi, įpareigoja.

Autorinis ženklas

O paukščiai? Pasak autoriaus, paukščių tema jo kūryboje pasirodė maždaug prieš keturis dešimtmečius, kai visi skaitėme alegorinį Richardo Bacho bestselerį „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Tuomet paukščiai romantiškai atplasnodavo į metalo plastikos kūrėjo paveikslus. Laikui bėgant jie vis dažniau, pamiršę sparnus, į parodas atžingsniuodavo pėsčiomis. Bet visada spalvingi, pasipuošę, ryškūs, su charakteriu. Jų, tokių didelių, savimi patenkintų ir sočių, negali ignoruoti ir nematyti, o autorius vis tvirtina – tai ne paukščiai, tai autorinis ženklas. ►

Juodmedis III. 2020. Aliuminis, bronza, plienas. Fragmentas.

R.Inčirauskas. Bandantys susikalbėti. 2021. Drobė, aliejus, aukso folija. Juodoji našlė. 2021. Drobė, aliejus.

Paženklintas. 2021. Drobė, aliejus. Dviese. 2021. Drobė, aliejus.

Įsiaudrinęs. 2021. Drobė, aliejus. R.Inčirauskas žaismingai, su jam būdinga subtilia ironija, be pykčio ir dramos parodoje pateikė spalvingą žmogiškosios prigimties silpnybių galeriją.

◄ Kaip čia neprisiminsi mistinio serialo „Tvin Pyksas“ personažo įžvalgos: „Pelėdos nėra tai, kas atrodo.“

Nusileidimas ant žemės šiems „ne paukščiams“ išėjo į naudą. Pasitelkęs personifikaciją, sužmogindamas dangaus skrajūnus, R.Inčirauskas žaismingai, su jam būdinga subtilia ironija, be pykčio ir dramos parodoje pateikė spalvingą žmogiškosios prigimties silpnybių galeriją. Kompozicijų pavadinimai papildomai išryškina nuostatas, jausmus, emocinius būvius („Ramus dėl aukso“, „Ikoninis“, „Įsiaudrinęs“, „Juodoji našlė“, „Skubantis“ ir kt.), nors būviai ir šiaip taikliai pagauti. Antra vertus, R.Inčirauskas neskatina žiūrovų žengti į gilios minties paieškas. Tiesiog kviečia visada žvelgti su gera abejonės doze, nes kažkas vis dėlto nėra tai, kas atrodo. Taip pat reikėtų nepamiršti įvertinti energija ir buvimo džiaugsmu švytinčių spalvų ir jų dermių, kai kur pagyvintų aukso folijos blikais. O jei jų fone autorinis ženklas nuskamba kaip nemandagus kikenimas orioje draugijoje? Tuo ir išsiskiria R.Inčirausko kūryba (ne tik tapyba), kurioje jis geraširdiškai pasišaipo ir

Ikoninis. 2021. Drobė, aliejus, aukso folija.

Skubantis. 2021. Drobė, aliejus. Fotosesija. 2021. Drobė, aliejus.

Ramus dėl aukso. 2021. Drobė, aliejus, aukso folija.

iš savo, ir iš kitų rimtumo. Tiek iš įženklintų paukštukų gyvenimo.

Įvairiapusis kūrėjas

Su „Juodmedžiais“ situacija lyg ir aiškesnė. Tyrinėjantieji įvairiapusę R.Inčirausko kūrybą, sutaria, kad tai – vientisos ir universalios kūrėjo asmenybės, užmojų ir interesų platumu ne tokios jau dažnos mūsų laikais, pavyzdys.

R.Inčirauskas vienodai sėkmingai darbuojasi medalių, metalo plastikos, skulptūros srityse, sujungdamas vaizduojamosios ir taikomosios dailės principus, o savitas idėjų, temų ir detalių interpretavimas atskleidžia stiprų kūrybinį individualumą.

Verta atkeipti dėmesį, kad parodoje rodomos skulptūrinės kompozicijos buvo kuriamos 2020-ųjų pavasarį. Tikėtina, ankstyvą pavasarį, kai gamta dar tik pradeda svarstyti, ar verta busti. Juodieji medžiai, juodalksniai, juoduma. Aliuminis, bronza, plienas. Ir nelabai viltingos mintys apie žmogiškąją egzistenciją, būties prasmingumą, įgaunančios netikėtas, stipriai „sukaltas“, kaip būdinga visai R.Inčirausko kūrybai, formas.