Agnė IVANAVIČIŪTĖ. „Novelės ruduo 2021“: „...tarytum šuo pasiutęs...“

O sentimentais sargai apdalyti Per klaidą virs šviesa. Bet tiek jau to...

Vėl sukasi malūno ratai amžini. Jau užgimei, bet dar negyveni.

14.

Jau užgimei, bet dar negyveni, Sudaręs federaciją su sąžine, Į koaliciją tikėjimą stumi, Bet vaikiška vidinė tavo nacija

Į mišką su spalvinga tėvo siela Pelėdos eina gelbėt. Kam ją šaut? Kad parsinešt galėtų? Virt? Dainuot ir valgyt? Dar gviešis laumę ežere tinklais pagaut...

Į stilių, formą bandome išlieti Tą keistą turinį, kurio pasigendi, Kurio be sąjūdžio ar grupės neapčiuoptum, –Minties, bent kiek aiškesnės, nerandi.

Ir vis viliesi – gal kiti atras Nupunktyruotas įžvalgom tavas ribas.

15.

Argi turi, žmogau, ribas, Kai ieškai paprastumo savyje? Kai pro akis, budrias, šviesias, Įleidi žvaigždžių šviesą? Naktyje

Taip visa paprasta ir taip tauru Tarytum rausvas obelėlės žiedas Tarp žylančių iš nuovargio plaukų... Taip daug tavy, žmogau, neužrašytos vietos...

Tiek daug istorijų nepasektų, Alpių širdies karų, laimėtų, pralaimėtų... Ir susituokusių su neviltim dienų, Naktų lig druskos sudėvėtų...

Krauju patvinsta atmintis srauni –Jau užgimei, bet dar negyveni.

„Novelės ruduo 2021“: „...tarytum šuo pasiutęs...“

Vėjuotą lapkričio 19-osios vakarą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje paskelbti jau tradicija tapusio Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus rengiamo konkurso „Novelės ruduo“ nugalėtojai.

Agnė IVANAVIČIŪTĖ

Šiemet „Novelės rudens“ devizu tapo poeto ir vaikų literatūros kūrėjo Sigito Poškaus (1957–2021) citata „...tarytum šuo pasiutęs...“, kuria remdamiesi konkurso dalyviai turėjo parašyti vieno lapo novelę. Konkursui atsiųsta 41 novelė, jas siuntė įvairiausio amžiaus autoriai iš pačių įvairiausių Lietuvos (galbūt ir ne tik jos) kampelių. Noveles vertino trijų asmenų komisija: literatūrologas Marijus Šidlauskas, prozininkas Juozas Šikšnelis ir trečiakursė lietuvių filologijos studentė Agnė Ivanavičiūtė. Renginį vedė poetas ir eseistas Dainius Sobeckis, nuostabios muzikos garsais lapkričio niūrumą sklaidė Miglė Mosėnienė. Renginyje dalyvavo negausus būrys klausytojų ir kūrėjų, todėl pats D.Sobeckis pristatė ir perskaitė nugalėtojo, pasirašiusio Cerberio pseudonimu, novelę „Aštuntas“ važiuoja, Cerberis bėga“ ir tik viena konkurse dalyvavusi autorė pasiryžo perskaityti savąją novelę „Mamalė“.

Literatūrologas M.Šidlauskas komisijos vardu giliamintiškai ir literatūriškai įžvalgiai aptarė konkursines noveles, negailėjo patarimų ir pastabų autoriams. Nors konkursą laimėjo Cerberio novelė „Aštuntas“ važiuoja, Cerberis bėga“, literatūrologas komisijos vardu paminėjo bei išskyrė ir kitas žiuri dėmesį atkreipusias noveles: Vilko šuns „Juodas šuo danguje, arba Subjektyvi vieno gyvenimo interpretacija“, „Iš Šv. Jono bažnyčios analų. Susitikimas“, Polymorpha „Degtukų fabrikas“, Pauliaus K. „Ežiukas“, Noros Druidės „Žiniaraštininkas“, Žemaitukės „Failai“.

Komisijai atstovavau tikriausiai silpnąją grandį – neprofesionalius, dar tik studentiškus skaitytojus. Ir kūrinius vertinau gana paprastai – arba perskaičius spragtelėdavo sąmonėje kažkoks sraigtelis, arba kūrinys visai praplaukdavo pro šalį. Taip pat žavėjausi gražiais, įstabiais palyginimais ir neperkrautu, tačiau prasmingu tekstu. Novelė laimėtoja „Aštuntas“ važiuoja, Cerberis bėga“ – intelektuali, poetiška, turtinga palyginimų ir graikų mitologijos. Regis, įprasta situacija – kelionė autobusu iš Mogiliovo į Klaipėdos stotį. Vis dėlto įvilkta į įmantrų teksto rūbą. Užburiantys sakiniai: „Senoj Klaipėdoj, kur į medines Danės krantines bumbsi belaukiantys žiemos miego ir šlapiais kailiais apmauroję laiveliai, ridinėjasi po praplikusiais medžiais – it nukąsti Afroditės speneliai – šiųmečiai sužvairėję kaštonai.“ Antroji, ne ką prastesnė, Vilko šuns novelė „Juodas šuo danguje, arba Subjektyvi vieno gyvenimo interpretacija“. Gilus, prasmingas, močiutei dedikuotas kūrinys. ►