Žaneta SKERSYTĖ. S.Janušaitė: dainuoti – likimo malonė ir garbė

S.Janušaitė: dainuoti – likimo malonė ir garbė

Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ vieną stipriausių šalies sopranų Sandrą Janušaitę sieja ne tik su mylimu pajūriu. Ji primena, kad būtent šis kūrinys dainininkei atnešė sėkmę ir pripažinimą. Užsienio scenas išbandžiusi solistė džiaugiasi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasiūlymu dainuoti uostamiestyje, nes Lietuvoje jaučiasi stokojanti savirealizacijos.

nuočiau. Gaila, kad anksti jos netekau. Tikiu, kad iš dangaus ji džiaugiasi mano pasiekimais. Dainuodama visada dėkoju mamai, nes, jei ne jos tikėjimas manimi, užsispyrimas, skatinimas lankyti muzikos mokyklą, viso to nebūtų, – įsitikinusi garsi solistė. – Mano tėtis turi puikų balsą. Jis – bosas, tačiau profesionaliai nedainuoja, nebent šeimos susibūrimuose. Jam 71 metai, buvęs suvirintojas šiuo metu džiaugiasi, mėgaujasi užtarnautu poilsiu.“

Žaneta SKERSYTĖ

Žemaitė „iki kaulo smegenų“

„Visada norisi grįžti padainuoti į Klaipėdą: tai mano jaunystės miestas, žadinantis daug gerų prisiminimų. Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje studijavau dirigavimą ir slapta puoselėjau svajonę dainuoti solo. Likimas palankiai susiklostė, kad vėliau įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Jau antrus metus dainavau Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatytoje R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“. Man tai likimo malonė, garbė ir tarsi patvirtinimas, kad visos svajonės pildosi. Svajokime ir išsipildys“, – linkėjo S.Janušaitė.

Lietuviškas pajūris S.Janušaitei – tarsi namai, nes Žemaitijoje ji gimė, čia gyveno jos protėviai. Solistė kilusi iš Kretingos rajono Kurmaičių kaimo, tad su malonumu kalba žemaitiškai ir tik šia tarme bendrauja su savo tėčiu, šiuo metu gyvenančiu Gargžduose. „Galėjau duoti interviu ir žemaitiškai, kad jis būtų lengviau suprantamas mano mylimiems žemaičiams. Didžiuojuosi, kad esu žemaitė „iki kaulo smegenų“. Man tai suteikia stiprybės. Mano mama buvo Šilgalytė, kilusi iš Skuodo rajono Vindeikių kaimo. Jei ne mama, aš šiandien nedai-

Dėkinga už galimybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras R.Wagnerio operai „Skrajojantis olandas“ subūrė iš pajūrio krašto kilusius žymius lietuvių solistus: Olando partiją atliko Vokietijoje R.Wagnerio operose dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa, Dalando – Vokietijos ir Šveicarijos operos teatruose dainuojantis bosas Tadas Girininkas, o Zentos partija atiteko S.Janušaitei. „Mielai atvykčiau dainuoti į Klaipėdą dažniau. Labai laukiau „Skrajojančio olando“ premjeros praėjusiais metais, o šiemet su malonumu dainavau vėl. Esame dėkingi teatrui, kuris ėmėsi ►

Iš Vakarų Lietuvos kilusi operos solistė S.Janušaitė publiką ir meno žinovus džiugina nepaprastai gražiu balsu, emocionalumu ir ryškiais vaidmenimis. Martyno Aleksos nuotr.

S.Janušaitė su T.Girininku G.Verdi operoje „Trubadūras“. S.Janušaitė – Zenta R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“. Martyno Aleksos nuotr.

S.Janušaitė 2018 m. dainavo G.Puccini operoje „Turandot“, pastatytoje Rygoje. S.Janušaitė – Gerhida R.Wagnerio operos „Valkirija“ pastatyme Eseno mieste Vokietijoje 2018 m. Asmeninio albumo nuotr.

Eseno „Aalto“ teatre po R.Wagnerio operos „Valkirija“ spektaklio su A.Švilpa ir I.Prudnikovaite. Asmeninio albumo nuotr.

◄ gražios misijos suburti vienoje scenoje iš šio krašto kilusius žmones. Su spektaklyje dainuojančiais solistais jau yra tekę susitikti scenoje, tačiau dažniausiai ne Klaipėdoje. Dažniausiai susitinkame su A.Švilpa, kuris man kaip bičiulis, brolis. Su juo kartu dainavome ne tik Vilniuje, bet ir Esene. Žaviuosi jo asmenybe ir vokaliniais pasiekimais. Vienas įsimintiniausių su juo dainuotų duetų buvo Antoníno Dvořáko operoje „Undinė“, kur aš buvau Undinė, o Almas – Vandenis. Su juo teko dainuoti ir R.Wagnerio „Skrajojančiame olande“, ir „Valkirijoje“. Scenoje teko būti ir A.Švilpos dukra, ir mylimąja (juokiasi)... Su Andriu Ludvigu, Klaipėdoje dainavusiu Eriko partiją, esu dainavusi ir Vilniuje (R.Wagnerio „Skrajojančiame olande“), ir Rygoje (G.Puccini „Madame Butterfly“). Užsienio scenose teko dainuoti ir su Olando partiją atlikusiu Rihardu Mačanovskiu iš Latvijos. Kiekvienas žmogus į spektaklį įneša kažką savito, ir jie kas kartą skamba naujai. Tarkime, opera vienokia diriguojant Modestui Pitrėnui, kitokia – diriguojant Tomui Ambrozaičiui. Su soliste Dalia Kužmarskyte ne kartą dainavome kartu, o jos balsas mane kas kartą nustebina“, – sakė S.Janušaitė.

Jos stiprybė – operos

Solistė sakė, kad jos stiprybė – operos, kuriose iki galo atsiskleidžia jos balsas. „Retai dainuoju operetėse, koncertuose. ► VIzItInė koRtelė

Sandra Janušaitė gimė 1974 m. kretingos rajone. nuo 2001-ųjų – lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (lnoBt) solistė, publiką ir meno žinovus džiuginanti nepaprastai gražiu balsu, emocionalumu ir ryškiais vaidmenimis. Ji sėkmingai debiutavo ir pasaulio operos scenose – Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir kitose šalyse. 2007 m. solistė pasirodė su BBC Velso nacionaliniu orkestru. Dainavimo S.Janušaitė mokėsi lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Vlados Mikštaitės, prof. Irenos Milkevičiūtės ir doc. Jolantos Čiurilaitės klasėse. Vėliau stažavosi zalcburgo (Austrija) „Mozarteume” pas prof. lilian Sukis (1999) ir Gdansko Stanislawo Moniuszko’s muzikos akademijos meistriškumo kursuose (lenkija) pas prof. Renatą Scotto, (2000). Solistė dainuoja visas pagrindines soprano partijas lnoBt spektakliuose, 2007 m. Ravenos festivalyje (Italija) ji atliko zyglindos vaidmenį „Valkirijoje”, su lnoBt simfoniniu orkestru ir dirigentu Robertu Šerveniku surengė solinį koncertą. S.Janušaitė yra sukūrusi nemažai įsimintinų ryškių vaidmenų. Ypač palankiai kritikai įvertino solistės parengtus zentos („Skrajojantis olandas“), zyglindos („Valkirija“) ir elzos („lohengrinas“) vaidmenis R.Wagnerio operose. Žavi ir kiti solistės repertuarą puošiantys personažai: Mikaela (G.Bizet „karmen”), Dona elvyra (W.A.Mozarto „Don Žuanas”), liza (P.Čaikovskio „Pikų dama”), leonora („likimo galia”), odabela („Atila“), elvyra („ernanis“) ir Aida („Aida“) G.Verdi operose, Rachelė (J.F.Halévy „Žydė”), tatjana (P.Čaikovskio „eugenijus oneginas”), Aldona (A.Ponchielli’o „lietuviai“), Madam Baterflai („Madam Baterflai”), Mimi („Bohema“) ir turandot („turandot“) G.Puccini operose bei daugelis kitų, kuriuos dainavo ne tik lietuvos, bet ir latvijos, Rusijos, Vokietijos, olandijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos ir kitų šalių scenose. Ji dainavo vadovaujant Carlo Rizzi, Friedriechui Heideriui, tomui netopilui, Srboljubui Dinicui, kirilui karabitui, Antony’ui Hermusui, Anjai Bihlmeier ir kitiems dirigentams. Jos partneriais scenoje buvo neilas Shicoffas, Gastonas Rivero, Martinas Muehle, Abdela lasri’s, Jeffrey’s Dowdas, Sergejus Poliakovas, Aleksejus Saijapinas ir kiti įžymūs operos solistai. S.Janušaitė – „Metų operos viltis“ (2004), turi du „operos švyturius“ (2007, 2012), Auksinį scenos kryžių už tatjanos vaidmenį operoje „eugenijus oneginas“ (2013) ir „Auksinio disko 2013” prizą bei laureatės vardą.

◄ Operos artimesnės sielai, nes esu labai emocionali. Man patinka pastatymai su daug judesio. Negaliu ilgai stovėti vienoje vietoje, tad koncertai man netinka. Stovėti ir dainuoti – man kažkas baisaus“, – tvirtino S.Janušaitė.

Ji neslepia: buvo laikas, kai stebėjosi, kas gali dainuoti R.Wagnerio muziką. Bet vėliau tapo prisiekusia šio kompozitoriaus gerbėja. „Juokaudavau, kad ten reikia ne dainuoti, o šaukti. Vis dėlto bėgant metams supratau, kad šis kompozitorius kūrė muziką su paslaptimi. Tai subtili, nelėkšta, nebanali muzika, kurią reikia pajausti. R.Wagneris man užkaitina kraują. Jo muzikoje jaučiama vokiška dainavimo maniera, tad dainuoti tenka visiškai kitaip nei rusų ar italų operose. Ši muzika mane pakylėja: jaučiuosi tarsi su sparnais. Linkėčiau su R.Wagnerio kūryba susipažinti net operos nemėgstantiems žmonėms. Manau, šis kompozitorius pajėgus sužavėti net didžiausius

Būtina nusiteikti pozityviai ir dainuoti tai, kas patinka, kai tik yra proga.

skeptikus. Šiuolaikine jaunimo kalba – „Skrajojantis olandas“ „veža“, – tikino S.Janušaitė.

Ypatingas kūrinys

Zentos partija solistei nėra lengva, ypač pirmas duetas su Olandu (A.Švilpa). Be geros vokalinės technikos čia neišsiversi. „Turi dainuoti „iš dūšios“, kaip sako že- maičiai. Geriausias pasiruošimas solis- tui – kasdienis balso lavinimas. Svarbiausia neužmigti ant laurų. Ką bedainuotum, dainuoti turi protingai: niekas kitas geriau nei pats balso šeimininkas nepasaugos jo nuo pertempimo, nepajus sunkių momentų. Svarbi ir solisto emocinė būsena, nes ši opera reikalauja įsijautimo ir visiško atsidavimo. R.Wagneris ne veltui tarp solistų pripažįstamas sudėtingu kompozitoriumi, todėl, norėdamas atlikti jo kūrinius, turi labai gerai valdyti savo balsą. Pradedantiesiems solistams nesiūlyčiau imtis R.Wagnerio muzikos. Per anksti šio kompozitoriaus ėmęsi dainininkai net praranda balsus“, – įspėjo S.Janušaitė.

Anot solistės, Zenta iš „Skrajojančio olando“ – svajoklė idealistė, kurią traukia paslaptys ir romantiški žygiai. Svetimšalį kapitoną Olandą, vadinamą „šventuolių siaubu“, ji įsimyli beatodairiškai ir aplinkinių įspėjimų apie vaiduoklių laivą nenori girdėti. Apkaltinta neištikimybe, Zenta ryžtingai puola į jūros bangas, tačiau jos auka nutraukia prakeiksmą ir išgelbsti amžinoms klajonėms pasmerkto Olando sielą.

S.Janušaitės šeima: vyras Artūras, sūnūs Edvardas ir Edmundas, tėvas Steponas ir Sandra. Ši nuotrauka solistei yra brangiausias atsiminimas, tada jie visi dar buvo kartu.

S.Janušaitė su vyru A.Iljoičiu Kopaberge (Švedija). Šiame mieste S.Janušaitė dainavo net šešiose G.Puccini operose „Madam Butterfly“. Vienas didžiausių solistės gerbėjų – Gargžduose gyvenantis jos tėvas S.Janušas. Asmeninio albumo nuotr.

Daugybėje R.Wagnerio operos pastatymų dainavusiai S.Janušaitei klaipėdietiškas „Skrajojantis olandas“ išskirtinis savo scenovaizdžiu. „Mačiau įvairių scenografijų, tačiau niekas negali prilygti Klaipėdos senajam elingui ir jo dvasiai. Kai girdite sakant, kad šis pastatymas išskirtinis – neabejokite. Tikras laivas, įvairių aukščių scena... Prisipažinsiu, kad tie aukščiai iš pradžių net gąsdino, bet džiaugiuosi, kad man tai pavyko įveikti. Esu dėkinga gamtai už palaikymą: kai tik ateidavo laikas mano arijai, išsigiedrydavo ir lietūs dainuoti netrukdė“, – šypsojosi Zentos partiją atlikusi solistė.

Bet ko nedainuos

Anksčiau dažniau dainavusi užsienyje – Vokietijoje, Latvijoje, dabar S.Janušaitė daugiau dainuoja Lietuvoje: „Taip norėjau. Realizacijos Lietuvoje truputį trūksta, Vokietijoje buvo daugiau galimybių. Nebesu jauna, bet metai man kaip solistei naudingi: vis labiau suprantu, kaip teisingai naudoti savo balsą. Kuo daugiau giliniesi, tuo daugiau išmoksti. Jaunam atrodo, kad tu jau viską žinai ir moki“, – teigė profesionalė.

Produktyviausiu savo karjeros laikotarpiu S.Janušaitė iki šiol vadina 2013–2015 m. sezonus, praleistus Vokietijos Eseno miesto „Aalto“ teatre: „Tai buvo puikus laikas: sukūriau daug vaidmenų, kurių Lietuvoje neturėčiau galimybės atlikti.“ „Jaunystėje buvau LNOBT stažuotoja, kuri stebima, žiūrima, ką čia ji gali, ko – ne. Kol kartą, staiga atsisakius dainuoti pagrindinei „Skrajojančio olando“ solistei, Zentos partija buvo patikėta man. Mane tarsi išmetė į atvirą jūrą, tačiau pavyko įrodyti savo gebėjimus. Taip ir dainuoju iki šiol. R.Wagneriui aš už daug ką dėkinga. Ir kiekvienąsyk dainuodama R.Wagnerį, prisimenu savo pirmąjį kartą su jo muzika“, – pasakojo S.Janušaitė.

Ji prisipažino, kad dėl pandemijos menininkų gyvenimas tapo kitoks, ir kalbėti apie kūrybinius planus sudėtinga. „Mums belieka prisitaikyti prie realybės. Pakeisti jos negalime, todėl būtina nusiteikti pozityviai ir dainuoti tai, kas patinka, kai tik yra proga. Bet ko aš niekada nedainuosiu“, – tvirtino solistė.

Džiaugsme ir varge

„Šiemet sausio 29-ąją mūsų šeimą pasiekė žinia, kad 24-erių sūnus Edvardas nužudytas... Jeigu Dievas davė mums tokį išbandymą, vadinasi, turime atlaikyti ir nepalūžti. Turiu džiaugtis, kad turiu dar artimų žmonių. Dėkinga bičiuliams, savo meninei šeimai, operos solistams ir visiems, visiems, ypač Daliai Ibelhauptaitei ir Gintarui Rinkevičiui... Visada sakiau, kad meilė yra. Ji nugali visas kliūtis. Jei ne mano vyro Artūro palaikymas, niekada nebūčiau dainavusi ir atlaikiusi tokio skausmo... Jis – mano angelas sargas. Jis – ramus, o aš – pasiutusi. Esame kartu nuo 1994ųjų: susitikome du svajokliai ir sukūrėme šeimą. Esu šeimų šalininkė“, – pasakojo S.Janušaitė.