17 minute read
Žaneta SKERSYTĖ. Uostamiestyje statomas naujos epochos muzikinis teatras
from Durys 2021 12
Uostamiestyje vyksta unikalios statybos: 2018-aisiais pradėtas rekonstruoti ir statyti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vienintelis Lietuvoje išgyvena tokį unikalų virsmą. „Tai didžiulio masto reiškinys, kuris turės įtakos ne tik pajūrio krašto kultūrai, bet ir visai Lietuvai. Teatrai šalyje statomi nedažnai. Tokio įvykio Lietuvoje nebuvo nuo 1974-ųjų, kai Vilniuje buvo pastatytas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“, – su pasididžiavimu kalbėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.
Advertisement
Žaneta SKERSYTĖ
Atsinaujins ne tik išore
„Naujas teatras“ – Klaipėdoje tai ne skambi frazė: sparčiais tempais vyksta ne tik senosios teatro pastato dalies renovacija, didžiulio ir modernaus priestato statybos, bet ir naujos teatro tapatybės kūrimas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras bus kuriamas ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.
Sparčiai kyla Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas. Olesios Kasabovos nuotr.
miestyje statomas muzikinis teatras
Rekonstruojamas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiemet lapkritį pasipuošė nauja iškaba. „Norisi, kad visi suprastų, kokio masto yra šis projektas. Pastatyti teatrą – tai ne tuščiavidurę dėžutę ant žemės suręsti“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė L.Vilimienė. KVMT nuotr.
2018 m. teatro vadove tapus L.Vilimienei, jai teko atsakinga misija: iškraustyti teatrą, pasirūpinti, kur įkurdinti darbuotojus. Naujojo pastato statybų pradžios ceremonijoje, į pamatus įleidžiant kapsulę ateities kartoms, vadovė sakė: „Nauja teatro sėkmės istorija prasideda šiandien. Esu pakylėta. Ne kiekvienam vadovui tenka garbė pastatyti teatrą.“
Teatro žmonėms iki šiol tenka dirbti po svetimu stogu. „Žmonės turbūt sunkiai įsivaizduoja, ką reiškia tokiam dideliam kolektyvui būti be savų patalpų. Dabar esame išsimėtę penkiose skirtingose Klaipėdos vietose. Vienintelis būdas susitikti – repeticijos ir rodomi spektakliai Žvejų rūmuose. O kaip gyventi, kurti, neturint teatro, bendruomeninio gyvenimo sąlygų? Reikėjo labai daug pastangų, kad viską sklandžiai sustyguotume, teko ruoštis ne tik spektaklių premjeroms, derinti repertuarinių spektaklių rodymo sąlygas, bet ir vykdyti naujo teatro statybas“, – sakė energingoji teatro vadovė.
Nepatogumai netrukdo ne tik Lietuvą stebinti išskirtinėmis premjeromis, tačiau L.Vilimienė turi dar ambicingesnių planų. Pagal jos suformuotą teatro viziją – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras turi tapti Šiaurės ir Baltijos valstybių regione reikšminga ir įdomia scenos menų institucija. „Mūsų tikslas – sukurti naują, šiuolaikišką, stilingą ir dinamišką teatro tapatybę. Tapti teatru, reikalingu ne tik Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos bendruomenei, unikaliu Lietuvos visuomenei, įdomiu ir atviru pasauliui“, – teigė teatro vadovė.
Seno ir naujo jungtis
1964 m. statytas kaip Klaipėdos kultūros rūmai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas stovi pagrindinių urbanistinių linijų Klaipėdoje – Herkaus Manto ir Danės gatvių – sankryžoje. Pagal architekto Algimanto Mikėno projektą statytas pastatas ilgai buvo vienas iš ryškiausių Lietuvos reprezentacinės architektūros ankstyvojo modernizmo pavyzdžių.
Prie rekonstrukcijos ir naujos teatro dalies statybos projekto dirbusiems įmonių „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“ specialistams teko užduotis suderinti senosios pastato dalies ir naujai statomos stilių, pritaikyti jį Muzikinio teatro funkcijai. Projekto vadovas – Tomas Burokas, architektai – Wolfgangas Gollwitzeris, Nomeda Petniūnienė, Mitsuhisa Matsunaga, Goda Visockaitė. Rekonstrukcijos projekto parengimas buvo sudėtingas, nes pastatas yra kultūros paveldo vizualinėje zonoje, saugomas žinomo architekto A.Mikėno suprojektuotas teatro devynaukštis bokštas ir keturių ►
◄ aukštų pastato fasadas, atsiveriantis į Herkaus Manto gatvę. Jam taikomi paveldosauginiai reikalavimai, aukštingumo ir kiti apribojimai. Muzikinio teatro pastatas suprojektuotas miestui reikšmingoje urbanistinėje teritorijoje dėl istoriškai susiklosčiusio miestovaizdžio charakterio.
Kaip pasakojo projekto vadovas T.Burokas, atsižvelgiant į paveldosauginius reikalavimus, teatro rekonstrukcijos projekte numatyta išsaugoti išskirtinius architektūrinius senojo pokarinio laikmečio pastato bruožus – tipišką tūrinę-erdvinę kompoziciją, ryškų funkcionalizmą, spalvinę gamą. Rytinėje Atgimimo aikštės pusėje išsaugota keturaukštė senojo pastato dalis ir 33 metrų aukščio bokštas, kuriame įsikurs dalis administracijos ir atvira apžvalgos aikštelė. Senojo korpuso interjero svarbiausias modernistinis akcentas – Kolonų salė – sujungiama su naujojo priestato fojė į vieningą erdvę, skirtą žmonių bendravimui.
Renovuotose senojo pastato patalpose dirbs teatro administracija, siuvykla, o naujojo priestato rūsyje bus įrengtos pagalbinės ir repeticijų patalpos teatro menininkams. Teatro prieigose projekto autoriai paliks senosios istorijos pėdsakų: galbūt atliktų archeologinių tyrinėjimų šurfų vietose bus galima pamatyti buvusių statinių liekanų atodangas, kurios lankytojų patogumui bus uždengtos vaikščiojimui pritaikytu stiklu. Tačiau tai dar derinama.
Panaudos saulės privalumus
Senasis pastatas buvo projektuotas kaip kultūros rūmai, jiems pritaikyta scena ir žiūrovų salė, kuri neatitiko muzikiniam teatrui keliamų reikalavimų. Projektuotojai, siekdami geriausio rezultato, nusprendė nugriauti dalį buvusio teatro pastato iš Danės upės pusės ir statyti naują priestatą, kuriame Didžioji salė su scena pakreipta Danės upės link. Iš Danės gatvės pusės suplanuotas ir pagrindinis įėjimas į teatrą. Naujojo priestato atviras fasadas nukreiptas į pietus, kad būtų galima pasinaudoti saulės energijos privalumais, o uždaros dalys – į šiaurę. Siekiant naujojo ir senojo pastatų medžiagų vientisumo, abiejų fasaduose bus išlaikyta vienoda spalvinė gama, pasirinktos natūralios statybinės medžiagos – tinkas, stiklas, betonas.
Pastato vidaus suplanavimo sprendimai padiktavo ir jo prieigose esančių erdvių funkcionalias išdėstymo galimybes: po rekonstrukcijos teatro lankytojams duris atvers Didžioji ir Mažoji salės. Jos abi pasuktos 90-ies laipsnių kampu į Danės gatvę. Tai leido visuose aukštuose suprojektuoti atvirus holus, taip pat nukreiptus tiesiai į Danės upę. Atsirado galimybė panaudoti lauko terasą ir pastato prieigas, o ūkinė zona bus atskirta nuo pagrindinių teatro prieigų.
Naujajame priestate atsisakyta senosios architektūros imitacijos ir atiduota duoklė modernumui. Juolab kad pats statinys išsiskiria savo tūriu bei masteliu, tad kontrastuoja su senaisiais pastatais. Pilkas ir rusvas granitinis tinkas, tamsūs langų rėmai, masyvios, be langų plokštumos derinamos
Naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato vizualizacija.
su naujojo priestato masyviomis stiklo plokštumomis, banguojančiu dinamišku stiklo pluošto betono fasadu.
Nėra ir nebuvo
Anot projekto vadovo T.Buroko, rekonstruoti – sudėtingiau, nei pastatyti naują pastatą. „Mus labai ribojo detalusis sklypo planas su skirtingų vietų skirtingais aukščiais. Bokšto aukštis 33 metrai, o naujojo priestato scenos bokšto aukštis ribojamas iki 16 metrų. Teatrui reikalingos vadinamosios „kišenės“, pagalbinės patalpos, poscenis, gamykliniai-pramoniniai sandėliai, po scena esantys įrenginiai, pakeliantys ir nuleidžiantys sceną, kilnojama orkestrinė, kuri, kai nereikalinga, dingsta, o kai reikia, iškeliama. Beje, naujoje žiūrovų salėje bus natūrali akustika, tad mes turime kuo tiksliau apskaičiuoti garso aidėjimo trukmes. Bus net galimybė tą aidėjimo trukmę keisti: praplatinome scenos matomumą, tai leis kokybiškai žiūrovams pristatyti įvairius muzikinio žanro kūrinius, o publika galės mėgautis natūraliu kokybišku garsu. Dėl suprojektuoto statesnio salės parterio nuolydžio pagerės scenos matomumas, žiūrovai geriau matys veiksmą scenoje. Moderni ventiliacinė sistema suprojektuota po salės grindimis ir žiūrovų kėdėmis. Visi šie techniniai sprendimai ir jų būtinybė turėjo didelę įtaką mūsų darbui. Siekdami įgyvendinti visus užmojus, turėjome įrengti rūsį iki 12 metrų gylio žemiau nei paviršius. Pradėjus vykdyti statybos darbus, paaiškėjo, kad po pastatu srovena gausios požeminės upės, kurios, pavyzdžiui, nuo Liepų gatvės teka žemyn ir įsilieja į Danės upę. Prireikė specialių polių ir hidrobetono, kad rūsius apsaugotume nuo vandens“, – pasakojo T.Burokas.
Projekto vadovas tvirtino, kad kita tokia plati teatro pastato rekonstrukcija Lietuvoje šiuo metu nevyksta. „Kitų teatrų rekonstrukcijos savo užmojais Klaipėdai neprilygsta. Kitur – dažniau kapitalinis remontas, renovacija, o Klaipėdoje – rekonstrukcija ir naujo pastato statybos. Klaipėdoje bus sumontuoti išskirtiniai scenos mechanizmai, kurie leis režisieriams publiką stebinti pritrenkiančiais pastatymais. Menininkams atsivers dar platesnės galimybės sukurti išskirtinius meno kūrinius. Mano komandos darbas Klaipėdoje svarbus ir atsakingas. Mes juo didžiuojamės ir suprantame, kad
artimiausiu metu tokių projektų gali ir nepasitaikyti. Mus tai įpareigoja. Drąsiai galiu teigti, kad atlikome užduotį teatrą prikelti naujai epochai, išsaugant tai, kas sena, ir kartu suderinant su šiuolaikiškais inovatyviais architektūriniais, inžineriniais sprendimais“, – su pasididžiavimu konstatavo T.Burokas. ►
Teatrinio meno gerbėjai 2018 m. rugsėjo 14-ąją tapo istorinio Klaipėdos ir šalies įvykio liudininkais: iškilmingai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms, žyminti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos pradžią. KVMT nuotr.
◄ Tikimasi, kad naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas ne tik organiškai įsilies į senamiesčio bei modernėjančios Klaipėdos kraštovaizdį, bet ir taps išskirtiniu orientyru tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams.
Techniniai išskirtinumai
Užbaigus išskirtinės architektūros pastato statybą, prasidės dar sudėtingesni vidaus įrengimo darbai. Apie nepaprastą statybų projektą, kuriam medžiagos gaminamos specialiai ar jų ieškoma užsienyje, pasakojo statybas pradėjęs ir šiuo metu šias pareigas perleidęs kitam statybų vadovui, buvęs bendrovės „Infes“ statybos projektų vadovas Julius Vaznelis. „Viskas prasidėjo nuo archeologinių tyrimų, nes dirbame pačiame Klaipėdos centre, istorinėje vietoje. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras statomas dviem etapais: rekonstruojama senoji dalis ir šalia statomas didžiulis naujas priestatas. Prieš statant priestatą archeologai atliko tyrimus ir archeologinių radinių aptiko ne tik iki trijų metrų gylyje, kaip dažniausiai Klaipėdoje pasitaikydavo, bet ir penkių metrų gilumoje. Po Muzikinio teatro pastatu glūdi senos pilies ravelinas, grioviai, gausu istorinio palikimo: aptikta vaza, monetų, senų pastatų liekanų. Tokia buvo pradžia“, – prisiminė J.Vaznelis.
Specialiai Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui iš Baltarusijos buvo atvežtas įspūdingų gabaritų įrenginys – 190 kub. m talpos priešgaisrinis rezervuaras: jis 23,7 m ilgio, tad transportuojant buvo padalytas į dvi dalis, jį vežė du vilkikai. Pagal specialų užsakymą pagamintas 3,2 m diametro įrenginys buvo sujungtas vietoje. Priešgaisrinis rezervuaras buvo įleistas į maždaug penkių metrų gylio duobę rytinėje sklypo dalyje, arčiau Danės g. 21 namo ir įtvirtintas betonu.
Vos pradėjus rekonstrukciją, Klaipėdos universiteto mokslininkai Muzikinio teatro bokšte sumontavo itin jautrius posvyrių daviklius, kurie fiksuoja bet kokius minimalius bokšto svyravimus. „Mes norėjome būti garantuoti, kad mūsų atliekami darbai neturės įtakos bokštui ir jis nepasvirs“, – apie maksimalų saugumą kalbėjo J.Vaznelis.
Posvyrio daviklių sistema įrengta 33 metrų aukščio bokšto pastato kraigo dalyje. Sumontuoti keturi posvyrio jutikliai, kad būtų galima stebėti ir analizuoti net menkiausius posvyrius keturiomis kryptimis. Rodmenys fiksuojami kas 10 minučių, duomenys kaupiami sistemoje. Pradėjus pamatų įrengimo darbus, buvo aktyvuota internetinė prieiga, kad „Infes“ darbuotojai iškart gautų pranešimą, jei būtų fiksuojamas didesnis nei leistina nuokrypis.
Apsauga nuo upės
Naujasis pastato korpusas, kuris dvigubai didesnis už senąją dalį, vis dar kyla. „Šiuo metu yra tik konstruktyvas, o stogą planuojame dengti vasarą. Naujoji pastato dalis, statybininkų terminais kalbant, bus užsandarinta, bus įrengti inžineriniai tinklai, vyks apdailos darbai. Kone metus užtrukome, kol atsakingai padėjome pamatus, nes būsimo priestato statyba prasidėjo nuo didžiulės duobės iškasimo. Teko 12 metrų kastis į žemę, o tai yra 10 metrų žemiau nei Danės upės lygis. Beje, upė teka vos už 70 metrų nuo pastato, o pagal istorinius žemėlapius vietoje, kur kyla Muzikinio teatro pastatas, kažkada buvo įlanka. Gruntas buvo nepalankus statyboms, tad teko įrengti žymiai didesnius ir storesnius polius, nei buvo numatyta pirminiame projekte, nes tikroji situacija aiškėjo tik giliau kasantis į žemę. Ilgai užtruko konstrukcijų stiprinimas. Rūsyje buvo įrengtos pusės metro storio betoninės jėgos grindys, kurias laiko 550 polių, kad apsaugotų pastatą nuo vandens kaimynystės ir jį patikimai įtvirtintų bei užsandarintų. Tik visa tai atlikus, pastatas ėmė sparčiau kilti aukštyn“, – dėstė J.Vaznelis.
Muzikinio teatro naujasis pastatas įgilintas iki 12 metrų, tad dauguma patalpų bus 10 metrų giliau nei upės lygis. Statybininkams teko iškasti tokio dydžio duobę, kurioje būtų galima įrengti net 10 teniso kortų arba patalpinti vieną šalia kito net tris keleivinius senosios perkėlos keltus taip, kad paviršiuje nekyšotų joks kaminas ar antena.
Beje, užtikrinant kuo didesnį požeminės pastato dalies patikimumą, apsaugą nuo galimo vandens skverbimosi į pastatą, jėgos grindims buvo naudojamas atitinkamos klasės hidrobetonas, o apibetonavimui – betonas su specialiais kristaliniais priedais. Tokiems nepaprastiems pamatams įrengti „Infes“ ieškojo subrangovų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nes sudėtingam projektui įgyvendinti reikia daug specifinių žinių bei ypatingos technikos.
„Atlikome užduotį teatrą prikelti naujai epochai, išsaugant tai, kas sena, ir kartu suderinant su šiuolaikiškais inovatyviais architektūriniais, inžineriniais sprendimais“, – tvirtino projekto vadovas T.Burokas.
Banguojantis fasadas
Naujajame priestate bus patalpos, skirtos repeticijoms, dekoracijų gamybai ir kitoms veikloms. „Šiuo metu jau kylame į antrą, trečią priestato aukštus. Būsimos Didžiosios salės vietoje, kuri taip pat bus priestate, dabar surenkama tribūninė perdanga, ant kurios bus montuojamos žiūrovų kėdės. Didžiosios žiūrovų salės forma sudėtingos 3D formos: su išgaubimais visomis kryptimis, specialiais laiptais, turinti kelis šimtus skylių iš apačios ateinančiam tyliam vėdinimui įvesti. Dabar mus labiausiai neramina pastato išorės architektūra, kuri taip pat turės 3D formos bangas. Jos bus išlankstytos, plaukiančios įvairiausiomis kryptimis. Šio kūrinio įgyvendinimas išskirtinis. Juk statome ne įprastos formos namą, daugiabutį ar biurų pastatą, o teatrą. Ateityje šis pastatas galės pasigirti ne tik išskirtiniu stogu, bet ir fasadu. Lietuvoje nėra gamintojų, galinčių pagaminti reikiamo tipo fasadą, tad jau dabar vyksta derybos su gamintojais iš užsienio. Pastatui reikalingos plokštės bus gaminamos specialiai jam pagal projekte numatytų išlenkimų matmenis. Tikimės, kad fasado montavimas prasidės rudenį ar žiemą“, – pasakojo profesionalas.
Didžiosios salės pjūvis.
Didžiosios salės vietoje jau surenkama tribūninė perdanga, ant kurios bus montuojamos žiūrovų kėdės. Olesios Kasabovos nuotr.
Kad skambėtų
Statydami ir įrengdami naują Didžiąją salę, statybos profesionalai susiduria su dar vienu dideliu iššūkiu – ypač aukštais akustiniais reikalavimais. Ši muzikinio teatro salė bus daugiafunkcė, tad ir akustiniai reikalavimai skirtingoms funkcijoms turi būti skirtingi. „Nėra labai sudėtinga įrengti salę vien tik tam, kad gerai skambėtų simfoninio orkestro muzika, kad galėtų pasirodyti tradicinis teatras, tačiau labai sudėtinga įrengti salę, kurioje turi gerai skambėti tiek simfoninė ar roko muzika, tiek žmonių kalba. Akustikos požiūriu – tai vos ne kardinaliai vienas kitam prieštaraujantys sprendimai“, – sakė J.Vaznelis.
Didžiajai salei gaminamas specialus vidinis akustinis kiautas: unikalios formos, su specialiais svorio, garso sugėrimo arba atspindėjimo sprendimais. „Akustinis kiautas gaminamas iš santykinai sunkių medžiagų. Ši konstrukcija negali būti per lengva, nes tai padidins garso sugertį ir dar labiau sumažins aidėjimo trukmę. Visa akustinio skliauto konstrukcija turi būti stabili, neskleisti pašalinių triukšmų. Akustinio kiauto plokštumos pakreipiamos atitinkamais kampais, taip garso energija nuo šaltinio paskirstoma tolygiai visoje žiūrovų salėje. Salės lubų galinėje dalyje numatomi mobilios akustikos skydai, kurie aktyvuoti padidins garso sugertį ir sumažins aidėjimo trukmę iki reikiamos. Akustiniame kiaute bus įrengtas apšvietimas, oro ištraukimo angos bei „paslėptos“ apšvietėjų platformos“, – aiškino buvęs statybos projektų vadovas J.Vaznelis.
Sudėtingas statinys
„Tai, kas šiuo metu vyksta Klaipėdoje, yra stebuklas, – tvirtino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Strateginio ir investicijų valdymo skyriaus vedėjas Naglis Stancikas, pasakodamas apie šio teatro rūmų rekonstrukciją. – Nesusidūrusiam greičiausiai sunku suprasti, kokio sudėtingumo inžinerinis statinys yra teatras, kuriame pilna įvairių vaizdo ir garso transliavimo sistemų. Juk Muzikinio teatro režisieriams ir jų padėjėjams spektaklio metu būtina perduoti užduotis įvairioms teatro tarnyboms. Tam reikia saugaus ir patikimo ryšio, kuris leistų operatyviai bendrauti, bet žiūrovai neturi to girdėti. Tačiau žiūrovai privalo gerai girdėti tai, ką jiems pateikia kūrėjai – spektaklį arba koncertą. Tam reikia kokybiško gyvo garso, o jei jis ir pastiprinamas specialiomis priemonėmis, vis tiek turi skambėti kaip natūralus. Kad tai taptų įmanoma, salėje turi būti tinkamai suformuotos akustinės dangos ir plokštumos, atspindinčios garsą klausytojams. Kitaip salėje atsiras „akustinių duobių“, kuriose garsas bus blogai girdimas arba nesigirdės visai. Tad svarbu viską apskaičiuoti iš anksto.“
Analogiška situacija ir dėl vaizdo transliavimo: „Ypatingų monitorių mums nereikia, bet turime užtikrinti kokybišką vaizdo perdavimą. Pavyzdžiui, filmuojame dirigentą spektaklio metu ir vaizdą transliuojame chorui, kuris stovi užkulisiuose ir ten batutos mostų negali matyti. Atrodytų, galėtume paimti kamerą, kabelį, monitorių, ir viskas padaryta. Tačiau šitaip vaizdas vėluotų sekundę, ir jei choras pagal tokius transliuojamus batutos mostus dainuotų... Vadinasi, reikia specialios, šviesolaidinės įrangos. Ir tokios reikšmingos smulkmenos mus lydi visur. ►
◄ Galima padaryti pigiai, paprastai ir blogai, tačiau mes už santykinai nedidelę pinigų sumą, skirtą teatro pastato rekonstrukcijai, stengiamės gauti maksimaliai gerą rezultatą“, – dėstė N.Stancikas.
Rekonstruoti sunkiau
Būsimojo teatro Didžiojoje salėje tilps iki 700, Mažojoje – iki 200 žiūrovų. Jose planuojama įrengti tai, ko verkiant trūko senajam Muzikiniam teatrui: modernią garso ir scenos apšvietimo įrangą, idealiai pritaikytą operos spektakliams. Didžioji scena bus pakankamai erdvi: 13 m pločio ir 12 m gylio. Artistai džiaugsis naujomis repeticijų salėmis ir jaukiais persirengimo kambariais. Orkestro ložė taps kilnojama, salėje bus įrengtos akustinius reikalavimus atitinkančios kėdės. Numatytos vietos, iš kurių renginius galės stebėti žmonės su negalia – jose tilps net 14 vežimėlių.
N.Stancikas akcentavo, kad Muzikinio teatro rekonstrukcija reikalauja specifinių žinių: tenka panaudoti ne tik sukauptą patirtį, bet ir daug skaityti, konsultuotis su įvairių sričių specialistais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Šiuo metu šalyje nėra naujai statomų teatrų, tačiau vykdomos daugelio teatrų dalinės rekonstrukcijos. Beje, rekonstruoti sunkiau nei statyti, nes reikia išlaikyti kažką seno, kurti naują dalį ir, svarbiausia, visa tai sujungti, suderinti. Veikiančiame teatre atlikti tai per tris vasaros mėnesius sunkiau nei mums. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro situacija šiuo požiūriu palankesnė, tačiau mes senąjį administracinį pastatą taip pat rekonstruojame, tad iššūkių netrūksta“, – teigė N.Stancikas.
Oro tikrai nepritrūks
Senojo pastato dalyje šiuo metu jau išgriautos buvusios pertvaros, pastatytos naujos, išvedžioti elektros tinklai ir ortakiai. Viskas paruošta apdailos darbams. „Laukiame galutinių interjero sprendimų ir galėsime pradėti“, – sakė J.Vaznelis.
Anot jo, garsioji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Kolonų salė saugoma kaip kultūros paveldas: „Lietuvoje dažnai pasitaiko, kad kultūros objektai suniokojami ar griaunami, o mes net paprašėme ją padidinti. Norime, kad apačioje atsivertų didesnė erdvė, kad lubos nebūtų per žemos, padarėme dar vieną skylę pastate. Tokiu būdu Kolonų salė atsivers čia besilankantiems ne per du, o per tris aukštus. Lyg brangakmenį saugome ir istorinį Kolonų salės šviestuvą. Jis bus restauruotas ir pritaikytas naujai, didesnei erdvei. Šioje erdvėje įsikurs ir poilsio zona, maitinimo įstaigos. Statybų metu buvo padidinta ir orkestro duobė, nes teatras greitai plečiasi ir, padarius ją per mažą, netilptų visi muzikantai.“
Kas statybininkus labiausiai nustebino? „Tai, kad senasis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras visiškai neturėjo ventiliacijos sistemos. Publikai būdavo sudėtinga mėgautis ilgesniu spektakliu, nes salėje imdavo natūraliai stigti oro. Moderniame naujame pastate žiūrovai nebebus kankinami (juokiasi), nes bus įrengta ypač kokybiška ventiliacija, leidžianti, nepatiriant jokių pašalinių nepatogumų, grožėtis aukščiausio meninio lygio pastatymais“, – tikino J.Vaznelis.
Kuklus biudžetas
Teatro vadovė L.Vilimienė teigė, kad skirtas biudžetas – stebėtinai kuklus tokios apimties darbams: „Teatro atstovai dalyvavo tarptautiniame susitikime, kuriame viena iš svarstytų temų buvo operos teatrų statyba bei rekonstrukcija. Gavome daug informacijos, kiek kainuoja ir trunka panašios statybos Europoje. Mūsų 29,7 mln. eurų suma itin kukli, nes kitur be 300 mln. eurų teatrų statybos nė nepradedamos. Norisi, kad visi suprastų, kokio masto yra šis projektas. Pastatyti teatrą – tai ne tuščiavidurę dėžutę ant žemės suręsti. Teatro požeminiai aukštai slepia daugybę specialios scenos įrangos“, – aiškino L.Vilimienė.
Pasidomėjome, ar ilgai pasaulyje trunka teatrų rekonstrukcijos.
Karališkojo nacionalinio teatro Londone rekonstrukcijos projektas pradėtas rengti 2007 m., statybos prasidėjo 2013 m., atnaujintas teatras atvėrė duris žiūrovams 2015 m.
Berlyno teatre „Unter den Linden“ apie rekonstrukcijos projektą pradėta kalbėti 1999 m., statybų iniciatyva kilo 2004 m., rangos darbų konkursas vyko 2007–2008 m., 2010 m. prasidėjo statybos, pastatas atidarytas 2017 m.
Liono operos rekonstrukcijos iniciatyva kilo 1980 m., rekonstrukcijos darbai pradėti 1989 m., baigti – 1993 m.
„Den Norske“ operos ir baleto naujo pastato Osle idėja gimė 1998 m., architektūrinis planas pradėtas rengti 2000 m., statybos pradėtos 2003 m., pastatas atidarytas 2008 m.
Kiek kainuoja operos teatrų, filharmonijų rekonstrukcijos bei statybos?
Linco operos teatras Austrijoje (dvi salės – 1 270 ir 270 vietų): 205 mln. eurų.
Karlsrūhės valstybinis teatras Vokietijoje (trys salės – 1 000, 350 ir 125 vietų): 300 mln. eurų.
Kopenhagos operos teatras Danijoje (dvi salės – 1 700 ir 200 vietų): 383,2 mln. eurų.
Berlyno „Unter den Linden“ teatras Vokietijoje (1 350 vietų salė): 438,4 mln. eurų.
Graikijos nacionalinė opera Atėnuose (dvi salės – 1 400 ir 400 vietų): 802 mln. eurų.
Elbės filharmonija Hamburge, Vokietijoje (dvi salės – 2 100 ir 550 vietų): 884,2 mln. eurų.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (dvi salės – 700 ir 200 vietų): 30 mln. eurų.
Pastato istorija
Miesto modernistinės architektūros stilistikos pavyzdžiu tapę Muzikinio teatro rūmai Danės g. 4 buvo baigti statyti 1964 m., tačiau tik 9-ojo dešimtmečio pabaigoje jie tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro namais.
Ankstyviausias užstatymas dabartinio teatro pastato vietoje, manoma, buvo jau XVI a. Jis rodomas XVII a. vidurio ikonografiniuose šaltiniuose. Užstatymas buvo sunaikintas 1678 m. gaisro. Po jo šioje vietoje pastatytas miesto gynybinių įtvirtinimų elementas – ravelinas, apjuostas vandens grioviu. Šis ravelinas tuo metu dengė Tilto vartus, pro kuriuos buvo patenkama į miestą iš šiaurinės pusės. Ravelinas nukastas ir griovys užpiltas XVIII a. antroje pusėje. Po Septynerių metų karo miestui plečiantis į kitą Danės krantą, kvartalas buvo užstatytas daugiausia gyvenamaisiais namais. Gatvių tinklas tuo metu buvo kitoks nei šiandien, kadangi 1953–1956 m. statant naują Biržos tiltą jis buvo pasuktas į dešinę nuo dabartinės Tiltų gatvės ašies. Prieš tai gatvės ašis buvo tiesi iki pat pro dabartinę Atgimimo aikštę ėjusios Biržos gatvės, o posūkį į dabartines Liepų ir Herkaus Manto gatves formavo išlenkta Biržos gatvė. Kvartalas nukentėjo nuo bombardavimų 1944 m. rudenį ir buvo demontuotas plytoms 1945–1946 m.
Demontavus karo metu nukentėjusius pastatus, atsiradusią dykrą užstatyti
planuota nuo pirmųjų pokario metų. 6-ojo dešimtmečio pradžioje pagrindiniais dabartinės Atgimimo aikštės akcentais buvo nuspręsta paversti Kultūros ir technikos namus rytinėje jos pusėje bei administracinį pastatą – vakarinėje. 1964 m. baigtus statyti Klaipėdos kultūros rūmus galima laikyti pirmuoju miesto kultūros flagmanu. Tuo metu tai buvo vienas iš įspūdingesnių modernistinės stilistikos ir vienas didžiausių visuomeninės paskirties pastatų Lietuvoje. Stogelis su pirmuoju mieste skaitmeniniu laikrodžiu ant 33 m aukščio administracinės pastato dalies buvo sumontuotas tik 1974 m.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kaip profesionalaus meno kolektyvas, buvo įsteigtas 1987-aisiais. Jau iškart po Muzikinio teatro įsikūrimo pastate buvo pradėtos diskusijos dėl šiai įstaigai tinkamo naujo statinio. 2014-ųjų liepą nuspręsta senąjį teatro pastatą rekonstruoti ir išplėsti. 2015-ųjų rudenį bendrovė „Inžinerinė mintis“ kartu su vokiečių architektų įmone „Studio Gollwitzer architekten Architekten gmbH“ parengė pastato rekonstravimo techninį projektą, o 2016-ųjų balandį jis pristatytas visuomenei. 2018 m. birželio 6 d. pasirašyta rangos darbų sutartis su konkurso laimėtojais pripažintais jungtinės veiklos partneriais bendrove „Infes“, o rugsėjo 14 d. duotas oficialus rekonstrukcijos startas. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose.
Tikimasi, kad naujas Muzikinis teatras bus atidarytas 2023 m.
Lyg brangakmenį statybininkai saugo istorinį Kolonų salės šviestuvą.
Dauguma Muzikinio teatro patalpų bus 10 metrų giliau nei upės lygis. Olesios Kasabovos nuotr.
