Jovita SAULĖNIENĖ. Didžiojo mąstytojo I.Kanto istorinės ir kultūrinės sąsajos su Klaipėda (1

Didžiojo mąstytojo I.Kanto istorinės ir kultūrinės sąsajos su Klaipėda (1)

Artėjančiam Klaipėdos 770 metų jubiliejui

Senasis Karaliaučius.

Smalsūs skaitytojai tikriausiai norės žinoti, kodėl autorė savo publikaciją skiria iškiliam Klaipėdos jubiliejui. Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, garsėjantis savo turtinga istorija, savitu kultūriniu paveldu, gana ilgu europinio masto asmenybių sąrašu. 2024aisiais minėsime Imanuelio Kanto (1724–1804) 300-ąsias gimimo ir 220-ąsias mirties metines. Taigi gera proga paieškoti šio didžio mąstytojo istorinių bei kultūrinių sąsajų su Klaipėda, aiškintis, kaip jis susijęs su šiuo miestu. Kokio atgarsio I.Kanto asmenybė, gyvenimas ir jo filosofija sulaukė senojoje Klaipėdoje? Kiek šiandien čia populiarus šis pasaulinio masto filosofas? Koks apskritai kiekvieno iš mūsų santykis su šia istorine asmenybe? Šie ir kiti panašaus pobūdžio klausimai svarbūs. Atsakymas – ne iš lengvųjų. Kodėl? „Žinome tiek, kiek atsimename“, – teigė I.Kantas. ►

Paminklas I.Kantui Karaliaučiuje, pastatytas 1864 m. Skulptorius – Christianas Danielius Rauchas.

Per karą sunaikintas paminklas I.Kantui 1992 m. buvo atkurtas ir atstatytas.

Jovita SAULĖNIENĖ

Arti ar toli I.Kantas?

◄ XVIII a. – Švietimo, dar kitaip vadinamas Apšvietos amžius. Tai racionalaus mąstymo, istorinio optimizmo, žinių suteikimo visiems ir kiekvienam epocha, kurioje gimė didžios asmenybės ir šviesą išvydo jų kūriniai, pažadinę žmonijos protus, išjudinę žmogaus galias. Vienas iš Apšvietos šviesulių yra ir Prūsijos filosofas I.Kantas, kurio svarbiausi veikalai „Grynojo proto kritika“ (1781) ir „Praktinio proto kritika“ (1788) padėjo pamatus klasikinei vokiečių filosofijai ir jam pačiam atnešė pasaulinį pripažinimą. Tiesa, šio filosofo darbai paprastiems skaitytojams nėra lengvai įkandami. Tačiau susidomėjimas I.Kantu niekada neatslūgo. Viena iš svarbių jo filosofijos traukos priežasčių – pagrindinė tyrinėjimo tema – žmogus, apie kurį I.Kantas mąstė „turėdamas vienintelį tikslą – kad žmogus taptų žmogiškesnis. Kad jis geriau gyventų“ (Arsenijus Gulyga). Juk saugoti

Memorialinė lenta ant namo, kuriame gimė ir iki 1740 m. gyveno I.Kantas. Atminimo ženklas.

savyje žmogų, kaip sakė A.Čechovas, kiekvienam svarbu.

Tebūnie taisyklė viena,

Kurios neatimsi iš širdies:

Būk žmogiškas, sąžiningas,

Ištikimas ir švarios sąžinės (iš I.Kanto epitafijos karo patarėjui ir teisės prof. dr. Lestockui).

I.Kanto mintys ir yra tas esminis ryšys, leidžiantis mieste ieškoti svarbių istorinių bei giluminių kultūrinių sąsajų su šia asmenybe, nors pats jis niekada nebuvo kojos įkėlęs į Klaipėdą. Tiesa, mieste kurį laiką buvo apsigyvenę jo protėviai (senelis, tėvas, kiti giminaičiai). Pažintis su jais leidžia labiau įsigilinti į mąstytojo biografiją, kurią taikliai apibūdino A.Gulyga, teigdamas, kad „I.Kantas neturi kitos biografijos, išskyrus jo dvasios istoriją“. I.Kanto „dvasios istori- ja“ – tai amžina, niekada neišsenkanti gyvybinga versmė, su jėga prasiveržianti sudėtingais istoriniais momentais. Taip nutiko ir Klaipėdoje, kai napoleonmečiu, čia prasidėjus didžiosioms Prūsijos reformoms, buvo atsiremta į I.Kanto idėjas.

I.Kanto mintys ir yra tas esminis ryšys, leidžiantis mieste ieškoti sąsajų su šia asmenybe, nors pats jis niekada nebuvo kojos įkėlęs į Klaipėdą.

„Mokslas yra organizuotas žinojimas. Išmintis yra organizuotas gyvenimas“, – rašė I.Kantas.

Uostamiesčio kultūriniame gyvenime reikšmingas faktas, kai 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai buvo suteiktas I.Kanto vardas. Šioje bibliotekoje kuriamas mąstytojo gyvenimo ir jo filosofinių darbų tyrimo centras. Čia kaupiamas I.Kanto kūrybinis palikimas, organizuojamos jo filosofijos tiesoms skirtos mokslinės konferencijos, ieškoma šios iškilios asmenybės sąsajų su Klaipėdos miestu. 2019 m. bibliotekos langus papuošė Raimondos Pečeliūnienės sukurta kalėdinė dekoracija „Kanto miestas – Karaliaučius“, pripažinta gražiausia miesto vitrina, pritraukusi daugybę klaipėdiečių. Nemažai buvo ir susidomėjusių bibliotekos projektu – ekskursija I.Kanto protėvių istoriniais takais. Taip vis garsiau mieste skamba I.Kanto vardas.

I.Kanto Karaliaučiuje

Karaliaučius – I.Kanto miestas. Visą savo gyvenimą šis vienišius (nebuvo vedęs) nugyveno šiame mieste. Tik epizodiškai jis buvo išvykęs į netoliese nuo Karaliaučiaus esančius pastoriaus namus, kelis dvarus, kur mokė vaikus. ►

Sveikinimai iš Karaliaučiaus. Atvirukas.

Karaliaučiaus katedra, kurioje 1804 m. buvo palaidotas I.Kantas.

Senasis Karaliaučiaus universitetas, kuriame ilgai darbavosi I.Kantas. Iliustracijos iš Zelenogradsko Centrinės J.H.Kuranovo bibliotekos fondų

◄ Karaliaučiuje jis gimė, krimto mokslus Albertinos universitete, vėliau jame net 41 metus profesoriavo, buvo išrinktas jo rektoriumi, išugdė savo pasekėjų. Dar jam gyvam esant Karaliaučiaus miesto gyventojams I.Kantas buvo tapęs moralinio gėrio simboliu. Miestiečiams jis imponavo kaip asmenybė, kurios gyvenimas – „žodžių ir darbų, skelbiamų idėjų ir elgesio vienybės pavyzdys“ (A.Gulyga). Karaliaučiuje jis ir palaidotas. Tad Karaliaučius – tai ir I.Kanto pasaulio kūrėjas, kartu I.Kantas buvo šio karališkojo miesto mokinys.

I.Kanto vardas ir pasauliui jo skleistos mintys ir dabar gyvos Karaliaučiuje, jau vadinamame Kaliningradu. Čia garbingai saugomas šio didžio mąstytojo atminimas. Paminklas filosofui, memuarinė lenta prie namo, kur jis gimė ir iki 1870 m. gyveno su savo tėvais, I.Kanto muziejus, mauzoliejus ir kitos jį primenančios vietos tai patvirtina. Tai didinga, kai žmogus iškeliamas virš jo paties. O I.Kantas rašė: „Du dalykai pripildo sielą vis naujo ir vis stiprėjančio susižavėjimo bei giliausio pagarbumo, kuo dažniau ir kuo ilgiau apie juos susimąstome, – žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje.“

I.Kanto idėjų vedami

XVIII a. Karaliaučius – Apšvietos epochos kultūros centras. Čia veikęs Albertinos universitetas išugdė iškilių asmenybių, kurios vėliau turėjo įtakos pozityvioms šalies ekonominio ir kultūrinio gyvenimo permainoms. Viena iškiliausių figūrų Karaliaučiaus mieste tuo metu ir buvo I.Kantas, subūręs nemažai savo bendraminčių, tarp kurių buvo tokios Karaliaučiaus įžymybės kaip miesto oberprezidentas teisininkas Theodoras Gottliebas von Hippelis (1741–1796), literatas, teologas, filosofas Johannas Gottfriedas Herderis (1744–1803), poetas, dramaturgas Zacharias Werneris (1768–1823), rašytojas, teisininkas Ernstas Theodoras Amadeusas Hoffmannas (1776–1822) ir dar daugybė kitų. Tai buvo didžių asmenybių, lygiaverčių mokslo vyrų bendravimas, neišvengęs aštrių tarpusavio diskusijų, net kivirčų, atvedusių ir prie santykių nutrūkimo. Ne vienam menininkui jų tarpusavio santykiai tapo net kūrybos įkvėpimo šaltiniu. Dauguma jų, šiuo atveju išvardytos asmenybės, klausėsi I.Kanto paskaitų ir buvo persiėmę šio mąstytojo idėjų dvasia. Ir didžiausi tarpusavio pykčiai nė vienam sieloje tos dvasios neišsklaidė. Visi jie buvo savo epochos pažangių idėjų vedliai, savo srityse pasiekę puikių rezultatų. Visi jie ieškojo atsakymų į I.Kanto filosofijos esminius klausimus: „Ką aš galiu žinoti? Ką aš privalau daryti? Ko aš drįstu tikėtis? Kas yra žmogus?“.

Tai patvirtina ir didžiųjų Prūsijos reformatorių Friedricho Leopoldo von Schröterio ir Heinricho Theodoro von Schöno reformos, kurias jie siekė šalyje įgyvendinti pagal savo didžiojo mokytojo idėjas. I.Kantas sukūrė gyvybingą kūrybinę atmosferą. Tokia jau didžiųjų asmenybių misija.

I.Kanto paieškos Klaipėdoje – tyrinėtojui savotiška kultūrinė archeologija. Istoriniai bei kultūriniai mąstytojo ryšiai su šiuo miestu yra atsiradę skirtingu laiku ir yra skirtingo pobūdžio. Galima atsekti tris pagrindinius I.Kanto sąlyčio su Klaipėda aspektus. Tai jo protėvių istorija šiame mieste, XIX a. pr. pradėtos Klaipėdoje didžiosios Prūsijos reformos I.Kanto filosofijos dvasia ir šio mąstytojo vardo magija.

Dėl prenumeratos kreiptis į „Klaipėdos“ laikraščio redakciją adresu: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.

I S S N 2 3 5 1-5 8 4 8