GINTARO LAŠAI

kaip žiemos upė sustingusi kilpa *** mums jau nieko neskauda tai reiškia esam labiau mirę nei gyvi esam varžteliai sraigteliai sukamės kaip prisukti vilkeliai negalim sustoti kartoja dirbk pirk mirk epocha ir patys nežinom kaip ir kodėl dalyvaujam šiame postmodernizmo karnavale _ _ _ _ noriu į užribį kur vienkiemis kapinių kalnelis ir bažnyčia atidaroma tik sekmadieniais

Bedugnė kas gali būti baisiau kai pasieki dugną jį pramuši savo kūnu ir lieki nuolatiniame kritime *** kartais verta atsitraukti į politines kultūrines ir religines paraštes ir ten ramiai sau būti kol susivoksi kad nė vienas žmogus nėra sala kad būti tik dėl savęs mažų mažiausiai yra negražu

Paskaita

žmonės klauso mokslininkas kalba žmogų nuo beždžionės skiria tik keli genai menininkas gudriai šypsosi nesuprasi kodėl ar kad žmogus panašus į beždžionę ar kad beždžionė panaši į žmogų o juk iš tikrųjų tie keli genai tai ir reiškia kad beždžionė yra beždžionė o žmogus yra žmogus

Keliautojas

jis stovi po aukštu šventyklos dangumi alsuojančiu amžių didybe ir jaučia kaip kūną apleidžia siela iš lėto ji kyla į viršų ir mato pažvelgęs žemyn kad jis vienas liko

Romos katalikų bažnyčioj

Pasimatymas

tavęs lauksiu pusę septynių tuščioj stotelėj kurioj nestoja nė vienas miesto autobusas