Birutė SKAISGIRIENĖ. Knygos ir žmonės

Knygos ir žmonės

16-asis Klaipėdos metų knygos konkursas „Klaipėdos knyga 2021“ balandžio 26-ąją baigėsi iškilminga apdovanojimų ceremonija. Išsakyti visi gražūs žodžiai ir palinkėjimai dalyviams – pajūrio knygų leidėjams ir autoriams, dizaineriams ir iliustratoriams.

Birutė SKAISGIRIENĖ

Svarbu miestui

Nuo šiol konkurso renginiai vyksta naujajame Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje. Šiemet konkurso staigmena – architekto Vlado Balsio sukurta meninė instaliacija, kurioje buvo pristatytos visos konkurse dalyvaujančios knygos, ir Adomo Zubės įrašytas audiogidas, vedžiojantis skaitytojus po menamą knygų jūrą.

Konkurso „Klaipėdos knyga 2021“ finalinio renginio akimirkos.

O visa kita vyko taip, kaip įprasta. Skaitytojai išrinko populiariausią 2021 metų knygą, o profesionalių dizainerių komisija – gražiausią. Bibliotekos įsteigtus apdovanojimus sukūrė menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė. Nugalėtojams buvo įteikti subtilūs metalo plastikos kūriniai, reprezentuojantys knygos meną ir artėjančią garbingą Klaipėdos miesto 770 metų sukaktį.

Šiemet konkursą vainikavo klaipėdietiškų knygų pergalė: populiariausia metų knyga skaitytojai išrinko leidyklos „Libra Memelensis“ knygą „Klaipėdos parko istorija“, kurią sudarė Jolanta Norkienė-Kokkalis, o gražiausios knygos vardas atiteko Lietuvos jūrų muziejaus leidiniui – katalogui „Laivų

ir žmonės

modeliai. Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“, sudarytam Romualdo Adomavičiaus ir dr. Edvino Ubio, fotografas – Alfonsas Mažūnas. Knygos meninį pavidalą sukūrė grafikos dizaineris Tadas Karpavičius.

Klaipėdiečiai myli savo miestą ir domisi jo istorija, todėl konkursuose dažniausiai balsuoja už šios tematikos knygas. Leidyklos „Libra Memelensis“ vadovas Kęstutis Demereckas, atsiimdamas apdovanojimą, pajuokavo, kad jo leidykla, leidžianti knygas apie uostamiestį, už populiariausią knygą buvo apdovanota 2006, 2007, 2010, 2013 metų Klaipėdos knygos konkursuose, o paskui buvo ilga septynerių metų pauzė. Šių metų apdovanojimas už „Klaipėdos parko istoriją“ – populiariausią 2021 metų knygą, buvo netikėtas ir malonus. Šioje knygoje atgimė klaipėdiečių pamėgtas poilsio parkas ir jų prisiminimai apie šią svarbią miesto kultūrinę vietą.

Populiariausios knygos rinkimai priklauso nuo skaitytojų valios – jie balsuodami išrenka skaitomiausią. O kuri knyga yra gražiausia, nusprendžia specialiai sudaryta komisija. Šiemet gražiausios knygos rinkimų komisijai vadovavo Vilniaus dailės akademijos profesorius, Klaipėdos fakulteto dekanas, dizaineris Alvydas Klimas. Jam talkino komisijos nariai: dizaineriai Ernestas Šimkūnas, Jūratė Bizauskienė, Žana Vilks, Agnė Kanaverskytė, Raimondas Žičkus ir Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja B.Skaisgirienė.

Nelengva išrinkti

Konkursui „Klaipėdos knyga 2021“ buvo pateiktos 35 knygos, tačiau ne visos galėjo pretenduoti į gražiausios knygos vardą – ši privilegija buvo palikta tik Klaipėdoje išleistoms knygoms.

Labai nelengva išrinkti gražiausią knygą. Norisi visus pagerbti ir padėkoti, bet žaidimas yra žaidimas, ir pagal konkurso ►

Vytauto Liaudanskio nuotr.

◄ nuostatus galima išrinkti tik vieną knygą, nepriklausomai nuo to, kokiai kategorijai ji priklauso. Kasmet svarstoma, ar galima vienodai vertinti mokslines monografijas, grožinės literatūros kūrinius, vaikiškas knygas ar albumus; egzistuoja nuomonė, kad vertinti reikėtų diferencijuotai, suskirstant knygas į atskiras kategorijas.

Šiame konkurse buvo ne vienas eksperimentinis leidinys: dvi knygos-dėžutės, knyga atvirukų rinkinys ir jauki suvenyrinė knyga, panaši į užrašų knygutę. Kaip vertinti tokius skirtingus leidinius? Kas dabar yra knyga? Po diskusijų komisija nusprendė vadovautis standartiniu knygos apibrėžimu. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje knyga formaliąja to žodžio prasme apibrėžiama kaip įrištas, iš trijų ar daugiau spaudos lankų (arba 48 ir daugiau puslapių) sudarytas neperiodinis spaudos leidinys, turintis visus tradicinės knygos bruožus – viršelį, tam tikrą puslapių skaičių, knygos formą atitinkantį maketą.

Prisiminkime 2018 metų konkursą: gražiausios knygos titulas tuomet atiteko asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ leidiniui – Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio fotografijų albumui-dėželei „Vidurnakt ir giliau“. Pamenu, kiek daug gražių žodžių šiam leidiniui išsakė tų metų gražiausios knygos rinkimo komisijos pirmininkė, knygų dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Sutikime, kad knygos samprata dabar iš esmės keičiasi. Juo labiau kad yra daiktų, labai panašių į knygas, turinčių formalius knygos požymius, bet jie nėra knygos. Tai patvirtino ir knygos meno eksperimentų platformos „NoRoutine Books“ iniciatorius, dizaineris Gytis Skudžinskas: „Leidinio formos apibrėžtis turėtų būti numatyta knygos konkurso nuostatuose, ir tada būtų viskas aišku. Paprasčiausias knygos apibrėžimas galėtų būti toks: leidinys, turintis ISBN kodą, yra knyga. Eksperimentiniai leidiniai irgi gali būti vadinami knyga. Pavyzdžiui, leporelo knygos (knygos-armonikos, gaminamos iš storo kartono) pas mus būtų vadinamos eksperimentinėmis, o Japonijoje ar Kinijoje tokie leidiniai tęsia tūkstantmetę tradiciją. Atvirukų rinkinys irgi gali būti knyga, jei pasakojimas ir naratyvas dėliojamas kaip knyga. Autorius sprendžia, kas yra knyga.“ Neabejotina, kad būsimuose konkursuose bus vis daugiau novatoriškų ir eksperimentinių leidinių, o mes turime būti pasiruošę juos vertinti. ►

◄ Dabar plačiau – apie komisijos dėmesio sulaukusias knygas.

Novatoriška, žaisminga

„Pop-up“ žanro knyga „Iškylanti Klaipėdos istorija“ (teksto autorė – Rita Maksimavičė, iliustratorė – Raminta Jogminaitė, dizainerė ir konstruktorė – Justina Plienaitienė, leidėja – „Druka“) yra pirmasis toks leidinys Klaipėdos metų knygos konkurso istorijoje. Pirmą kartą konkurse dalyvavo toks novatoriškas leidinys, pareikalavęs ne tik meninių, bet ir inžinerinių kompetencijų. „Kuriant tokią knygą, reikia iš anksto numatyti, kaip joje skleisis ar nesiskleis iliustracijos, kaip versime jos puslapius, ar ilgai knyga tarnaus“, – sakė komisijos pirmininkas A.Klimas, nepagailėjęs gražių žodžių šiai knygai. „Pop-up“ žanro knygą sumaketavusios, jos inžinerinį sprendimą sukūrusios dizainerės, VDA magistrantės J.Plienaitienės pastangos ir kūrybinis sumanymas buvo įvertinti paskatinamuoju prizu.

Leidinys-dėželė „Dangė Dubline, o Džoisas Dangėje“ (sudarė ir knygos maketą sukūrė Vladas Balsys, fotografavo Remigijus Treigys, Benas Šarka, Vaida Varnagienė ir Gintaras Varnagys, teksto autorė – Danguolė Ruškienė, išleido asociacija „Kūrėjų sąjunga“) irgi sulaukė komisijos dėmesio. Tai smagus, žaismingas, gerai apgalvotas leidinys, įdomi jo komplektacija: dėželėje sukaupti keturių fotomenininkų nuotraukų atspaudai. Kiekvienoje dėželėje yra ir kažkokių keistų daiktų: vienoje – didinamasis stiklas, kitoje – stiklo rutuliukas, baltos pirštinės ar manikiūrinės žirklutės. Kiekvienos dėželės komplektacija skirtinga. Kaip perskaityti šią kūrėjų žinutę? Tai priminimas žiūrovams, kad su meno kūriniu reikia elgtis pagarbiai: atidžiai įsižiūrėti, nesutepti ir nesubraižyti fotografijų, gal net prieš skaitant nusikarpyti nagus ar apsimauti baltas pirštinaites. Žinoma, kad knygos koncepcija gali būti dar kitokia, kas čia supaisys tuos meno kūrėjus – jie visada šmaikštūs ir nenuspėjami. ►

◄ Tačiau komisija šiam leidiniui prizo neskyrė, motyvuodama, kad panašios dėželės jau buvo 2018 ir 2019 metais. Nepaisant to, kad kinta leidinio konceptas ir turinys, knygos forma išliko ta pati.

Tilptų kišenėje

Klaipėdiečio tapytojo Ernesto Žvaigždino sudaryta knyga „Kas ten žino...“ (dizainerė – A.Kanaverskytė, išleido „Druka“) yra knyga dedikacija jo brolio Romo Žvaigždino atminimui. Tai knyga, kurioje susijungia dviejų brolių – tapytojo Ernesto ir bitlomano, filosofo Romo – kūryba. Poetinės Romo miniatiūros kaip inkliuzai jaukiai prisišlieja prie Ernesto paveikslų ir juose ištirpsta.

Ši knyga yra tikras meno kūrinys. Akį džiugina jaukus knygos viršelis, primenantis natūralią odą, ir patogus formatas – knygelė lengvai tilptų kišenėje. Graži detalė – knygos užraktas iš jūros nugludinto medžio pagaliuko, perveriančio kilpą knygos viršelyje. Knyga iliustruota nuotraukomis iš Ernesto ir Romo bičiulių archyvų.

Kodėl ši knyga nebuvo pripažinta gražiausia? Jos kūrybinis sprendimas tikrai išskirtinis, tačiau komisija surado mažų klaidelių: gal galima buvo paieškoti minkštesnio, jaukesnio popieriaus, viršelį sukurti iš tikros odos...

Šį leidinį tapytojas E.Žvaigždinas išleido savo lėšomis, ir tai yra jo dėmesio ir meilės ženklas broliui.

Knygelė „Sankirta“ (išleido „Druka“) yra atvirukų rinkinys – graži dedikacija jaunystei. Po daugelio metų Marijonos Šulskienės, tuomet dar Marytės Kuzmaitės, jaunystės eilėraščiai netikėtai atgimė grakščiame leidinyje, kurį sukūrė ir iliustravo dailininkas Romas Klimavičius. Idėja, kad knyga gali būti pateikta kaip atvirukų kolekcija, lyg iliustruoja mūsų gyvenimą – dienos gula viena po kitos tarsi atvirukai. Kiekvienai dienai – vis kitas atvirukas. Kiek tų atvirukų mūsų gyvenime? Kokie jie? Tarp iliustracijų leidinyje R.Klimavičius įterpė M.Šulskienės rankraščių faksimiles – į rinkinį nepatekusius eilėraščius, atspausdintus senoviniu šriftu, Marijonos užrašų knygelių ir dienoraščių fragmentus. R.Klimavičius, sukūręs šį aukštos meninės vertės kūrinį, džiaugėsi, kad autorė jam patikėjo savo dienoraštį su visais įrašais ir mergaitiškomis paslaptimis. Tokį literatūrinį archyvą galima buvo sugadinti, subanalinti, nusaldinti, tačiau dailininkui pavyko rasti tinkamiausią tokios poezijos iliustravimo formą – nespalvotą grafiką, kuri sutaurino jaunatviškus egzaltuotus eilėraščius. Puikus leidinys. Ir šiuo atveju komisija abejojo dėl leidinio formos, klausdama, ar atvirukų rinkinys yra knyga.

Poezija dėžutėje

„Būti šalia“ (sudarytoja – D.Ruškienė, išleido Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka) – daugiau nei tris dešimtmečius JAV gyvenančio Edžio Jurčio fotografijų albumas. Jo autorius gimė ir augo Klaipėdoje, čia baigė mokyklą ir pradėjo savo kūrybinę veiklą.

E.Jurčio albume pristatyti svarbiausi autoriaus fotografijų ciklai ir pavieniai darbai, kurie apima laikotarpį nuo kūrybos pradžios 1973-iaisiais iki 2020 metų.

Leidinį papildo menotyrininkės D.Ruškienės tekstas, informacija apie E.Jurčio kūrybinę veiklą, panaudotos fotografijos iš Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje saugomo autoriaus archyvo.

Yra daiktų, labai panašių į knygas, turinčių formalius knygos požymius, bet jie nėra knygos.

Šis albumas pasižymi nepriekaištingu, profesionaliu maketu. Leidinys, be jokios abejonės, galėjo pretenduoti į gražiausios knygos titulą, tačiau tam pritrūko kelių komisijos narių balsų. Albumas ir jo leidėja Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka buvo įvertinti paskatinamuoju prizu. Aktorės ir dainininkės Ingos Jankauskaitės eilėraščių knyga „Ir tai praeis“ (fotografijų autorė – Viktorija Vaišvilaitė, išleido S.Jokužio leidykla-spaustuvė) buvo labai arti gražiausios knygos nominacijos laurų. Šioje poezijos knygoje viskas yra gražu: atviri, jausmingi aktorės eilėraščiai, nespalvotos elegantiškos ir kartu subtiliai erotiškos fotomenininkės V.Vaišvilaitės fotografijos – ištisa aktorės I.Jankauskaitės portretų galerija. Įdomus, apgalvotas knygos dizainas. Kiekviena eilėraščių knyga yra suvyniota į juodą, minkštą kalkinį popierių ir uždaryta kartoninėje dėželėje. Knygos puslapiai ne suklijuoti, o susiūti rankomis. Knygos atvarte – autorės parašas. Dar viena dėželė šiame konkurse. Paslaptinga ir viliojanti. Tikrai nepaprastai gražus, subtilus leidinys. Vienintelis menkutis trūkumas – nežymios tipografijos klaidos. Už šią knygą S.Jokužio leidykla-spaustuvė buvo apdovanota paskatinamuoju prizu.

Apie gražiausią

Pabaigai – dar apie gražiausią 2021 metų Klaipėdos knygą.

Po ilgų diskusijų ir svarstymų, susumavus komisijos narių balsus, gražiausios knygos titulas atiteko leidiniui „Laivų modeliai. Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“. „Laivų modelių rinkinys atkartoja Lietuvos jūrų muziejaus istoriją. Į katalogą sugulė teminiai pasakojimai apie laivų tipus ir istorinius laikotarpius. Iš viso pristatyti 123 iš maždaug 160 muziejuje saugomų šio rinkinio eksponatų. Pasakojimų tekstus padėjo paruošti dr. E.Ubis. Vieningu stiliumi nufotografuoti ir paruošti pristatymui 123 laivų modelius buvo nemenkas iššūkis ir muziejaus fotografui A.Mažūnui, ir dizaineriui T.Karpavičiui. Kiekvienam, keliamam iš vitrinų ar traukiamam iš saugyklų spintų laivui, prieš fotosesiją reikėjo atlikti „grožio procedūras“. Kai kurie eksponatai, juos pajudinus, pabirdavo detalėmis. Teko studijuoti denio įrangą, stiebų ir laivų konstrukcijas. Laivų modelių restauravimas yra šiek tiek partizaninis užsiėmimas, reikalaujantis ypatingos precizikos“, – apie katalogo kūrimą papasakojo Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis fondų saugotojas R.Adomavičius.

Komisija konstatavo, kad tai nepaprastai svarbus ir naudingas leidinys mūsų miestui, reprezentuojantis Lietuvos jūrinę kultūrą. Mažų klaidelių ir jame nebuvo išvengta. Dizainerė A.Kanaverskytė kritikavo leidinio tipografiją. Jos nuomone, jam pasirinktas per didelis, sunkiai perskaitomas ir per ryškus šriftas. Tačiau komisijos pirmininkas A.Klimas atrėmė Agnės kritiką, teigdamas, kad tai nėra esminė klaida. Šiuolaikinėje leidyboje nebūtina naudoti standartinius, preciziškus, „iškrapštytus“ šriftus.

Knyga „Laivų modeliai. Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“ pavergia

tematika. Klaipėdiečiai, jūra ir laivai yra neatsiejama miesto identiteto dalis.

Katalogas atitiko visus gražiausio leidinio reikalavimus: puikus viršelis, tinkamai parinktas popierius, tvarkingas maketas, ideali nuotraukų kokybė, apgalvotas teksto ir vaizdo santykis.

Knygos maketą sukūrė vilnietis dizaineris T.Karpavičius. Gaila, žinoma, kad laurai šį kartą atiteko ne klaipėdiečiui. Būtų nuostabu, jei gražiausia Klaipėdos knyga būtų sukurta klaipėdiečių menininkų, tačiau dabartinėmis globalizacijos sąlygomis geografija tampa nebesvarbi. Leidėjai laisvai gali rinktis, kam patikėti dizaino sprendimus. Globalizacija sukuria konkurenciją, tenka prie to prisitaikyti, o knygos menininkus ji skatina pasistengti, augti ir tobulėti.

Klaipėdos metų knygos rinkimus inicijavo ir rengia Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka, siekdama palaikyti ir skatinti knygų leidybą uostamiestyje. Konkurso finansinis rėmėjas – bendrovė „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.