Rūta VILDŽIŪNIENĖ. Vydūno gimnazija šventė 30-metį

Vydūno gimnazija šventė 30-metį

Šiemet Klaipėdos Vydūno gimnazija švenčia savo gyvavimo 30-metį. Ta proga mieste įvyko du dideli renginiai. Balandžio 13-ąją Klaipėdos koncertų salėje koncertavo Vydūno gimnazijos muzikiniai kolektyvai – chorai ir ansambliai. Gegužės 4-ąją Žvejų rūmuose buvo parodytos įvairios gimnazijoje vystomos meninės veiklos su spektakliu – šventine pasaka „Po vandeniu. 2052 metai“. Šie vieši mokyklos auklėtinių pasirodymai leido pamatyti daugiabriaunį šios įstaigos darbų pobūdį ir gražų mokytojų bei jaunuomenės užsidegimą, kuriant ir įgyvendinant įvairius meninius sumanymus.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos 30-mečio koncerte Klaipėdos koncertų salėje gimnazijos vaikų choras ir instrumentinis ansamblis atliko A.Martinaičio kantatą „Karvelis, skrendantis vakarop“. Dirigavo A.Girdzijauskas.

Rūta VILDŽIŪNIENĖ

Aktyvūs Lietuvos chorinio sąjūdžio dalyviai

1992 m. iki tol vadintai Humanitarinei mokyklai buvo suteiktas Vydūno vardas ir gimnazijos statusas. Nuo pat jos įkūrimo ėmė veikti vaikų choras, kuris per tris dešimtmečius nuėjo įdomų ir kūrybingą kelią. Vaikų chorui nuo pat pradžių vadovauja mokyklos direktorius Arvydas Girdzijauskas. Chore dainavo ir dainuoja 5–8 muzikinių klasių mokiniai. Šis choras yra daugelio apskrities ir šalies dainų švenčių dalyvis. Koncertavo Anglijoje, Italijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur. Dalyvavo įvairiuose festivaliuose ir konkursuose. 2019 m. laimėjo didįjį prizą Lietuvos vaikų ir jaunimo konkurse „Mes Lietuvos vaikai“. Tai byloja apie įdėtą didelį darbą, rengiant įvairiausias programas, sutelkiant jaunus žmones jas atlikti, išjausti, gebėti jausmingai perteikti.

Vydūno gimnazijoje per tris dešimtmečius susiformavo trys choro grupės: 3–4, 5–8 ir 9–12 klasių kolektyvai. Jauniausiųjų 3–4 klasių mokinukams vadovauja muzikos mokytoja ekspertė Rūta Girdzijauskienė. Šis choras daugiausia koncertuoja gimnazijoje Muzikos dienos, šv. Kalėdų, Motinos dienos proga. Taip pat nuolatos dalyvauja Klaipėdos krašto, šalies dainų šventėse. Chorui jautriai akompanuoja Onutė Malinauskienė.

Jubiliejinio koncerto antroje dalyje choras atliko Kathy Bowen „Jubiliate Deo“, V.A.R.Trijonių „Ašarėlę“ ir Reginos Vindžigalskienės dainą „Manekenai“. ►

imnazija šventė 30-metį

Gimnazijos mišrus choras, vadovaujamas I.Bertulienės, atliko buvusių mokinių kūrinius.

Scenoje – 9–12 klasių gimnazistų ansamblis, vadovaujamas I.Bertulienės. Augustės Kusaitės / Vydūno gimnazijos archyvo nuotr.

Dainuoti ruošiasi gimnazijos 3–4 klasių choras, vadovaujamas R.Girdzijauskienės.

Dainavo 7–8 klasių merginų ansamblis, vadovaujamas J.Girdzijauskaitės. Augustės Kusaitės / Vydūno gimnazijos archyvo nuotr.

◄ Nuotaikingai, muziką palydėdami minimaliais judesiais, mažieji choro artistai nepaliko abejingų klausytojų.

Pirmoje koncerto dalyje 3–4 klasių vokalinis ansamblis smagiai padainavo Jonės Girdzijauskaitės dainą „Šešėlis“ (žodžiai – liaudies) ir Laimio Vilkončiaus „Vasara“ (žodžiai – R.Girdzijauskienės).

Specialiai jubiliejui – A.Martinaičio kantata

Prasmingas meninis akcentas nuskambėjo koncerto pradžioje. Vaikų choras kartu su Klaipėdos koncertų salės kamerinio orkestro ansambliu ir soliste Rosana Štemanetian atliko įspūdingą Algirdo Martinaičio kantatą „Karvelis, skrendantis vakarop“ (žo- džiai – Sigito Gedos).

Šios kantatos atsiradimą 1979 m. inspiravo A.Girdzijauskas, užsakydamas kompozitoriui sukurti kūrinį, skirtą tuomečiam Radijo ir televizijos vaikų chorui. Šio choro vadovu A.Girdzijauskas tapo baigęs konservatoriją (dabar LMTA). Paruošus kantatos partitūrą, buvo susizgribta, kad poetinis

S.Gedos tekstas kai kuriomis meninėmis metaforomis ir potekstėmis yra per daug dviprasmiškas ir įtartinas... Pvz., ištrauka „...O vaike mano, vaike, kur iškeliaut žadi? Žiūrėk, dvigalvis paukštis, tarnas amžinos tamsos, palenkė gėlę baugščią, sesę šviesios dienos...“ Todėl kūrinys 1981 m. buvo atliktas vienintelį kartą. Partitūra atgulė į archyvą, kantata liko užmiršta.

Artėjant Vydūno gimnazijos jubiliejui, A.Girdzijauskui kilo mintis kantatą prikelti ir iškilmėse atlikti. Trijų dalių kantatos partitūra nėra lengva. Jos muzikos kalba gana moderni. Jubiliejiniame vakare kompozicija skambėjo įtaigiai ir jautriai, kartu paliudydama aukštą choro meninį lygį.

Be kantatos, vaikų choras atliko dar tris populiariosios muzikos kompozicijas. Akompanavo Romas Kalvėnas. Dirigavo A.Girdzijauskas. Šio choro chormeisterės – mokytojos Ingrida Bertulienė ir J.Girdzijauskaitė.

Vokaliniai ansambliai – geriausiai derantys balsai

Vokalinių ansamblių muzikavimo specifika reiškia ypatingą susiklausymą, intonacijos švarumą, ritmo pajautimą ir preciziškumą, puikią harmoninę klausą. Čia už choro draugo nugaros niekaip nepasislėpsi, kiekvienas atlikėjas – kaip ant delno. Būtina ypač derintis ir suderėti. Būdamos vaikų choro chormeisterėmis, I.Bertulienė ir J.Girdzijauskaitė žino choristų galimybes ir ugdo meistriškumą. Todėl, vadovaudamos vokaliniams ansambliams, suburia geriausiai derančius balsus. 7–8 klasių vokalinis ansamblis, kuriam vadovauja J.Girdzijauskaitė, nuotaikingai atliko dvi dainas: Gedimino Kalino „Šią naktelę per naktelę“ ir Karlo Jenkinso „Kayama“. 9–12 klasių ansamblis, vadovaujamas I.Bertulienės, padainavo Kirby Chaw kompoziciją „Keltų šokis“.

Gražus sumanymas – absolventų kompozicijos

Baigiamoji koncerto dalis buvo skirta kada nors Vydūno gimnazijoje besimokiusių gimnazistų sukurtoms kompozicijoms atlikti. Scenoje pasirodė 9–12 klasių mišrus choras, kuriam vadovauja mokytoja ekspertė I.Bertulienė. Jo chormeisterė – mokytoja Vaiva Šaulienė, koncertmeisteris – R.Kalvėnas. Choras atliko J.Girdzijauskaitės lietuvių liaudies dainos aranžuotę „Aisim laukan“, Adomo Zubės „De profundis“, Gintarės Valionytės „Negalvojant nematant nesuprantant“ (žodžiai – Marcelijaus Martinaičio), Ievos Budriūnaitės „Body of Queen“ ir Gyčio Šimelionio kompoziciją „Vaikų žemė“ (žodžiai – Justino Marcinkevičiaus). Skambėję kūriniai buvo skirtingos stilistikos. Įdomūs, sudėtingi, leidžiantys teigti, kad autoriai siekia individualumo, išskirtinumo.

Mišraus vyriausiųjų klasių choro artistų indėlis, atliekant minėtas nelengvas partitūras, labai svarus. Pastarasis choras yra išaugęs, išsirutuliojęs iš 3–4 ir 5–8 klasių mokinukų chorų, todėl įgavęs nemenkos chorinio dainavimo patirties ir išlaikantis aukštą muzikavimo lygį. Mišrus choras taip pat yra Klaipėdos krašto ir šalies dainų švenčių dalyvis. 2012 m. jis yra laimėjęs konkurso „Mes Lietuvos vaikai“ didįjį prizą ir pripažintas geriausiu Lietuvoje tarp vaikų ir jaunimo chorų. Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje.

Vydūno gimnazija – meninės pakraipos mokymo įstaiga. Be bendrojo lavinimo dalykų, mokiniams siūlomos meninio-estetinio lavinimo programos. Ypač svarbus muzikinio ugdymo vaidmuo. Vienas iš pačių demokratiškiausių ir populiariausių žanrų, atliepiančių kiekvienos asmenybės muzikavimo poreikį ir dvasią, yra chorinis menas. Jis glaudžiai susijęs su lietuviško muzikavimo tradicijomis ir paveldu – gyvenimą lydėti daina.

Jubiliejiniame koncerte pasiklausyti chorų ir ansamblių buvo galimybė ne tik dainininkų tėveliams ir artimiesiems, bet ir kitai Klaipėdos publikai, kuri visus pasirodymus lydėjo aplodismentais. Labai šiltai ir maloniai šventinį koncertą vedė J.Girdzijauskaitė. ►

Vydūno gimnazijos spektaklio – šventinės pasakos „Po vandeniu. 2052 metai“ akimirka Žvejų rūmuose. Šokis „Maištas“, kurį pastatė mokytoja Inesa Aleksienė. Modesto Endriuškos / Vydūno gimnazijos archyvo nuotr.

Sukūrė spektaklį „Po vandeniu. 2052 metai“

◄ Baigiamajam jubiliejiniam renginiui Žvejų rūmuose buvo ruoštasi visus metus. Užduotis sukurti originalų šventės scenarijų buvo gavę visi mokiniai ir mokytojai praėjusių mokslo metų pradžioje. Iš gausybės pasiūlymų, įvairiausių idėjų, fantastiškų sumanymų išsirutuliojo pasaka „Po vandeniu. 2052 metai“. Visą gausią medžiagą surikiavo renginio režisierė Agnija Šeiko, scenarijaus autorė Sondra Simana, pasakas sukūrė 1–12 gimnazijos klasių mokiniai. Veikėjai-vaidintojai: Daktaras Stasys – G.Šimelionis, Laikūnė – Evelina Šimelionė, Veidmainė – Viltė Kuprytė, Koldūniukas – Danielius Rusys. Muzikinį takelį kūrė Naglis Bertulis, videoprojekcijas – Modestas Andriuška, dekoracijas (žuvis) – Kastytis Bartusevičius ir Marius Lukošius.

Tai byloja apie įdėtą didelį darbą, rengiant įvairiausias programas, sutelkiant jaunus žmones jas atlikti, išjausti, gebėti jausmingai perteikti.

Spektaklyje buvo ne tik vaidinama. Jame epizoduose dainavo visi trys gimnazijos chorai. Vienų klasių gimnazistai pasirodė kaip šokėjai, kitų – kaip artistai. Žvilgsnis iš tolimos ateities į dabartį buvo pažymėtas palinkėjimu dabartinei Vydūno bendruomenei būti ryškiu meniniu šviesuliu. Gražu ir prasminga, kad žodžius finalinei dainai „Būk žiburys“ kūrė aštuoni gimnazijos mokytojai ir mokiniai, o nuotaikingą muziką parašė J.Girdzijauskaitė.

Taip pat Žvejų rūmų pirmojo aukšto hole buvo galima pasigrožėti vaizdo projekcija „Skaitmeninis miškas“ ir išsirinkti patikusį atvirlaiškį. Pastaruosius, skirtus jubiliejui, piešė gimnazijos mokiniai. Antrojo aukšto hole buvo galima pamatyti skaidrėse užfiksuotą pasakos „Po vandeniu. 2052 metai“ gimimą ir visą kūrybinį procesą.

Ak, tiek ten visko buvo, kad visko ir neišpasakosi. Bet, kaip toj pasakoj, „ir aš ten buvau, alų, midų gėriau...“ Bravo Vydūno bendruomenei už rimtus ir išmoningus koncertinius pasirodymus, pareikalavusius nemažų ne tik dvasinių, bet ir fizinių pastangų. Gražių būsimų jubiliejų, prasmingų darbų iki pat 2052-jų!

Spektaklis – šventinė pasaka „Po vandeniu. 2052 metai“. Gimnazijos vaikų choras, diriguojamas A.Girdzijausko, atliko lietuvių liaudies dainą „Augo kieme uoselis“.

Vydūno gimnazijos vaikų choras ir jo vadovas A.Girdzijauskas.

Veidmainės vaidmenyje – V.Kuprytė. Šokio „Maištas“ akimirka.

„Vandens lašiukų“ kompoziciją su vaikais sukūrė A.Šeiko. Koldūniuko vaidmenį atliko D.Rusys.

Teatrinė kompozicija „Aš esu“ gimė vadovaujant mokytojai Laimai Galkauskienei. Fėjos Magės vaidmenyje – Silvija Lileikytė.

Finalinę dainą „Būk žiburys“ atliko visi šventės dalyviai. Modesto Endriuškos / Vydūno gimnazijos archyvo nuotr.