Aris KATEILA. Žvejų rūmams – 40 metų. Epizodai

Žvejų rūmams – 40 metų. Epizodai

Klaipėdos žvejų rūmams – 40 metų. 1982 m. birželio 18-ąją klaipėdiečiai plūdo į naujo didžiausio miesto kultūrai ir sportui skirto pastato, kurio statybos truko maždaug dešimtmetį, atidarymo iškilmes. Tuomet tai buvo didžiausi kultūrinei veiklai skirti rūmai Lietuvoje.

Aris KATEILA

Klaipėdos žvejų rūmai buvo pastatyti 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Bernardo Aleknavičiaus nuotr.

Į Žvejų kultūros ir sporto rūmų (tai pirmasis pavadinimas) atidarymo ceremoniją atvyko visi pagrindiniai miesto vadovai ir partiniai veikėjai – Klaipėdos Vykdomojo komiteto pirmininkas A.Žalys, miesto kompartijos pirmasis sekretorius J.Gureckas, Lietuvos profsąjungų sekretorius R.Baltrušaitis, LTSR kultūros ministro pavaduotojas R.Kibildis ir daugelis kitų. Statybininkai simbolinius raktus perdavė būsimų šeimininkų – Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo „Jūra“ direktoriui E.Urbonavičiui, kuris kartu su J.Gurecku perkirpo simbolinę juostą, imituojančią žvejų tinklą. Per atidarymo iškilmes statytojus sveikino ir padėkos raštus teikė aukšti TSRS ir LTSR pareigūnai ir ministerijų, kolūkių atstovai, o aktyviausi miesto menininkai apdovanoti ženklais „Už pasiekimus meno saviveikloje“. Susirinkusiai publikai koncertavo J.Domarko vadovaujamas Valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras, atlikęs J.Strausso kūrinių programą. Tądien buvo pradėta rašyti Žvejų rūmų istorija.

Ne vien skaičiai

Masyvus 8 tūkst. kv. m raudonų plytų pastatas anuomet buvo ryški Klaipėdos architektūrinės panoramos vertikalė, kelis metrus iškilusi virš Taikos prospekto statinių. Tipinį sovietinį projektą miestui pritaikė architektas J.Baltrėnas, interjerą suprojektavo V.Mazurkevičius. Pastato ilgis –maždaug 100 m, plotis – beveik 34 m. Rūmų scena Didžiojoje salėje buvo ir iki šiol išliko viena didžiausių Lietuvoje (25 m gylio ir 24 m pločio) su 1 050 žiūrovų vietų (prieš paskutinį remontą keičiant naujas kėdes – 1 127 vietos), Teatro salėje šiuo metu yra 114 vietų. Veikė dabar jau atsiskyręs sporto kompleksas (norai pastatyti dar ir baseiną bei parodų salę neišsipildė). „Nors rūmų projektas buvo pritaikytas Klaipėdai, nenorėjome kartoti panašių statinių klaidų. Vykome į Daugpilį (Latvija), kur to paties projekto rūmai jau buvo pastatyti ir sėkmingai veikė. Peržiūrėję kolegų Daugpilyje darbo sąlygas ir padarytas statybininkų klaidas, pakoregavome Didžiosios žiūrovų salės akustiką, kurią „sutvarkė“ architektas Vladas Stauskas“, – papasakojo pirmasis Klaipėdos žvejų kultūros ir sporto rūmų direktorius Edmundas Klimas.

Iškart po atidarymo rūmuose prasidėjo aktyvi koncertinė veikla. Per ne visą mėnesį renginiuose apsilankė beveik 10 tūkst. žiūrovų, o juos organizuoti padėdavo Valstybinės filharmonijos Klaipėdos skyrius.

Į naujuosius kultūros ir sporto rūmus iš kitų pastatų persikraustė nuo seno mieste veikiantys meniniai kolektyvai (šviesaus atminimo Aleksandro Ilginio dar 1970 m. įkurta dailės studija „Guboja“, Sauliaus Jokužio fotostudija) ir kūrėsi nauji. Tai Edgaro Savickio pantomimos trupė, vyrų choras (vad. Algis Zaboras), vaikų teatras „Bildučiai“ (vad. Audronė Morkūnaitė), šokių kolektyvai: jaunimo liaudies šokių (vad. Vaidotas Gilys), šiuolaikinio šokio (vad. Marina Fokina), sportinių šokių (vad. Violeta Tinkova), modernaus šokio (vad. Daiva Mondeikienė) ir kiti.

40 metų. Epizodai

Vargas dėl Lenino

Atsiradus naujiems rūmams, juose vykdavo ir visi oficioziniai miesto renginiai – partiniai suvažiavimai, iškilmingi sovietinių švenčių minėjimai su meno saviveiklos kolektyvų jungtiniais koncertais. Buvusi ilgametė Klaipėdos vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Navogreckienė su šypsena prisiminė: „Į Žvejų rūmus iš tuomečių Kultūros rūmų (dabar Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) teko pergabenti didžiulį, kelias tonas sveriantį Lenino biustą – privalomą sovietinių švenčių scenografijos atributą. Kad jį būtų galima pakelti ir pastatyti scenoje, į pagalbą tekdavo kviesti šimtinę sovietinėje armijoje tarnaujančių kareivėlių. To vyksmo metu iš salės buvo išvaromi visi pašaliniai, galėję (ne)tyčia nufotografuoti per sceną plaukiantį už kaklo „pakartą“ šalies vado biustą... Kartą pagalbos prireikė kitam darbui. Nors scenoje buvo sukamosios grindys, per kažkurį renginį jų nepavyko išjudinti – gal buvo neapskaičiuoti pajėgumai, ant rato sutalpinus kelis šimtus choristų. Tad scenos duobėje sukti scenos ratą vėlgi teko kareiviams.“

Nuo kultūros iki mugių

Ilgai laukta ir iškovota valstybės nepriklausomybė atnešė naujų vėjų į visos šalies gyvenimą. Kardinaliai keitėsi Lietuvos kultūros laukas. Dideli pokyčiai vyko paprastų žmonių gyvenime – pinigų tuo metu daug niekas neturėjo, tad ir pramoginiai renginiai mažai kam rūpėjo. Vykstant grandioziniams pokyčiams visuomenėje, kultūra nukentėjo labiausiai. Naujieji verslininkai pinigus investavo į prekybą, bet ne į kultūrą. Pradėjus byrėti susivienijimui „Jūra“ (darbo neteko maždaug 20 tūkst. žmonių), finansavimo nebeteko ir Žvejų kultūros ir sporto rūmai. „Galvojome ne apie renginius, bet kaip išgyventi ir išsaugoti pastatą, sceną bei sales: jau turėjome kiaurą stogą, kasmet blogėjo patalpų būklė, trūko pinigų darbuotojų atlyginimams. ►

Žvejų rūmų statyba užtruko dešimtmetį. 1976 m. rugpjūtis.

Komjaunuolių talka. MLIM archyvo nuotr.

Žvejų rūmų atidarymas 1982 m. birželio 18 d. Juostą kerpa Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo „Jūra“ direktorius E.Urbonavičius kartu su J.Gurecku.

Simfoninio orkestro koncertas per atidarymą. Žvejų rūmų archyvo nuotr. ◄ Tad teko pastato erdves, nors ir labai liūdna, išnuomoti prekybininkams“, – prisiminė E.Klimas. Klaipėdos miesto savivaldybės pastangomis 1996 m. Žvejų kultūros ir sporto rūmai perėjo Klaipėdos miestui. Rūmai tapo uždarąja akcine bendrove, kurios visos akcijos priklausė savivaldybei. Išlaikyti pastatą jai kainavo milijonus, tai buvo nuostolinga. Buvo paskelbtas konkursas patalpų nuomai, jį laimėjo verslininkas Antanas Sadauskas.

Verslui nepavyko

Žvejų rūmų 20-asis gimtadienis buvo paminėtas iškilmingai. „Šventinio vakaro programoje – visų rūmuose veikiančių meno kolektyvų, kultūros, sporto ir kitokių paslaugų pristatymas visuomenei. A.Sadauskas, apibendrindamas pirmąjį darbo išsinuomotuose rūmuose pusmetį, sakė: „Per tą laiką supratau, kad atgaivinti gyvybę šiame grandioziniame statinyje įmanoma, tik reikia daug tiek finansinių, tiek kūrybinių investicijų (...). Per pastarąjį pusmetį klaipėdiečiai ir miesto svečiai galėjo džiaugtis įvairiais koncertais, renginiais, filmais didžiojoje ir mažojoje salėse (...). Mūsų tikslas – sugrąžinti šiam pastatui Žvejų kultūros ir sporto rūmų paskirtį, nes būtent tam jis ir buvo pastatytas prieš 20 metų“ (J.Petronytė, „Vakarų ekspresas“, 2002 06 18).

Direktoriaus pavaduotoju dirbęs renginių organizatorius Algirdas Guzauskas prisiminė: „Skubiai sutvarkę patalpas po buvusių mugių, pradėjome aktyvią kultūrinę veiklą. Per savaitę vykdavo po 4–5 renginius, abiejose salėse buvo rodomi kino filmai. Renginiai vykdavo ir rūmų fojė. Visą dieną veikė kavinė, kurioje buvo galima papietauti. Repertuare padaugėjo užsienio atlikėjų pasirodymų, garsių artistų ir teatro trupių iš buvusių sovietinių respublikų (ypač Rusijos) gastrolių. Šie renginiai buvo anšlaginiai.“

Bet verslininko A.Sadausko ir miesto valdžios požiūris, poreikis ir lūkesčiai ne visur sutapo. Po metų veiklos, nebepajėgus mokėti (per didelio?) nuomos mokesčio, sutartis su savivaldybe buvo nutraukta. O ši vėl ieškojo naujo administratoriaus, nes Žvejų rūmai tapo „tuščia vieta“ be jokios veiklos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. čia persikėlė savivaldybės biudžetinė įstaiga Klaipėdos muzikos centras, kuriam vadovavo Alvydas Juozas Lenkauskas. ►

Scena iš Žvejų rūmų dažnai persikelia į miestą. 2020 m. Žvejų rūmų archyvo nuotr.

Naujas etapas

◄ Tokį miesto politikų sprendimą tiek kultūrinė bendruomenė, tiek savivaldybės Kultūros skyrius ir Muzikos centro darbuotojai vertino nevienareikšmiškai. Aišku buvo tik viena – kad reikės nemažų investicijų ne tik įstaigos funkcijų vykdymui, bet ir pastato, kurio būklė kasmet blogėjo, nuolatinei priežiūrai. Nors Klaipėdos muzikos centras gana sėkmingai atliko savo funkcijas visame mieste, 2005 m. balandžio 1 d. jis dar kartą buvo reorganizuotas. Atsirado dvi naujos Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos – kultūros centras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) ir Klaipėdos koncertų salė, kuri veiklą pradėjo vykdyti restauruotame pastate miesto centre (Šaulių g. 36). Žvejų rūmams liko vadovauti A.J.Lenkauskas. Klaipėdos muzikos centro kuruojami meno kolektyvai taip pat „pasidalijo“ – vieni liko Žvejų rūmuose, kiti išsikėlė į Klaipėdos koncertų salę. „Žvelgiant į šią situaciją iš šiandienos perspektyvos, galima pasidžiaugti to meto politikų įžvalgomis ir sprendimu pastatą išsaugoti kultūros reikmėms. Rūmų pastatas su virš tūkstančio vietų koncertų sale buvo vienintelė tokia erdvė mieste iki atidarant „Švyturio“ areną, kuri suteikė galimybes pastaruosius dešimtmečius Klaipėdoje pristatyti stambios formos scenos menų projektus – teatro ir šokio spektaklius, klasikinės ir modernios muzikos orkestrų koncertus, populiariosios muzikos atlikėjus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Kitas svarbus aspektas – kultūros decentralizacija. Visa miesto kultūros infrastruktūra Klaipėdoje koncentruojasi miesto centre. Žvejų rūmai savo aktyvia veikla suteikė gyvybiškumo pietinei miesto daliai. Rūmų administracija, gavusi didžiules patalpas, turėjo ieškoti naujų formų, kaip aktyviau įtraukti gyventojus. Bet tenka apgailestauti, kad politikai, anuomet žengę vieną teisingą žingsnį, sustojo. Nuo pat Žvejų rūmų perdavimo dienos nebuvo apsispręsta dėl šios kultūros įstaigos perspektyvos ir pastato remonto“, – prisiminimais ir įžvalgomis pasidalijo buvusi savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, vėliau Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Pastatas ir žmonės

Pastato fasadas gali atrodyti įvairiai – vieniems patikti, kitiems ne. O pastatas „gyvas“, jei jame vyksta gyvenimas. Oficialiai skelbiama, kad Žvejų rūmų misija – puoselėti mėgėjų meno kultūrą ir tradicijas. Bet ar galime mėgėjais vadinti Klaipėdos kultūros magistrus – mišraus choro „Klaipėda“ vyriausiąjį dirigentą prof. Kazį Kšaną ar Beną Šarką? Arba Pilies teatro režisierių Alvydą Vizgirdą ir šiame teatre vaidinančius aktorius?..

Po kultūros centro Žvejų rūmų stogu šiuo metu kuria dešimt kolektyvų – keturi chorai,

Didžioji salė moderniai rekonstruota. Žvejų rūmų archyvo nuotr. keturios teatro trupės ir du šokių kolektyvai. Jų kūrybinės istorijos pradėtos rašyti gerokai anksčiau, nei atsirado pastatas. Jaunimo liaudiškų šokių kolektyvas ,,Žilvinas” (vadovė Gitana Puzinienė) susibūrė dar 1948 m., o Klaipėdos miesto mišrus choras „Klaipėda“ – 1953 m. Jaunimo teatras „Be durų“ (vadovė režisierė Angisė Juškevičienė), šiemet pasitinkantis 60-mečio jubiliejų – vienintelis repertuarinis mėgėjų teatras Lietuvoje, kiekvieną sekmadienį rodantis spektaklius vaikams. Pirmosios Klaipėdos pilies teatro premjeros datuojamos 1985 me- tais, o pantomimos teatras „A“ (vadovas Aleksas Mažonas) tęsia jau atidarytuose Žvejų rūmuose veikusios E.Savickio trupės tradicijas. 1989 m. dainuoti susirinko buvusieji politiniai kaliniai ir tremtiniai, įkūrę chorą „Atminties gaida“ (vadovas Vytautas Saikauskas), 1990 m. jauni dainos entuziastai susibūrė į mišrų chorą „Cantare“ (vadovas prof. Artūras Dambrauskas). Tarp stipriausių liaudiškos choreografijos žanro kolektyvų Klaipėdoje išlieka tautinių šokių sambūris „Vėlunga“ (vadovas prof. Vidmantas Mačiulskis), kurį 1986 m. įkūrė mus, deja, jau palikęs choreografas Vilius Šleinius. Na, o šimtaveidį „gliuką“ B.Šarką, tituluojamą pagrindiniu Lietuvos teatro šamanu, drąsiai galima vadinti vienu žymiausių ne tik Žvejų rūmų, bet ir Klaipėdos miesto meno ambasadorių šalyje ir pasaulyje. Pirmąjį veiklos dešimtmetį netrukus švęs jauniausias rūmų kolektyvas – vienintelis mieste moterų choras „Dangė“ (vadovė Judita Kiaulakytė). Būtina paminėti ir vieną iš rūmų budėtojų – Jurijų Nebolsiną, kuris vienintelis čia įvairiose pareigose dirba nuo pat Žvejų rūmų atidarymo. „Pastato būklė ne visada priklauso nuo mūsų. Kiekvieną uždirbtą centą ar gautą finansinę savivaldybės investiciją pagal galimybes panaudojame rūmų erdvių – tarnybinių patalpų, žiūrovų salės ir scenos atnaujinimui, kad čia besilankantys žiūrovai jaustųsi komfortabiliai. Pėda po pėdos remontuojame, keičiame pastato veidą ir

Iš trijų pateiktų Žvejų rūmų modernizavimo galimybių pozityviausio įvertinimo sulaukė ilgiausiai įgyvendinama, bet didžiausią naudą turėsianti atnešti alternatyva.

didiname jo patrauklumą. Bet svarbiausia – čia dirbantys žmonės. Man labai rūpi, kad kiekvienas ateitų į darbą ir grįžtų namo su gera nuotaika, išlaikytų norą organizuoti, kurti, nesavanaudiškai padėti kolegoms. Svarbūs visi – nuo valytojos iki vadybininko, iki kiekvieno meno kolektyvų nario ir vadovo“, – tvirtino Žvejų rūmų direktorius A.J.Lenkauskas.

Nuo 2012 m. Žvejų rūmams taip pat patikėtas Klaipėdos vasaros estrados valdymas. Joje vyksta dainų šventės, grandioziniai populiariosios muzikos ir roko atlikėjų koncertai.

Nuo 2015 m. Žvejų rūmai administruoja Bendruomenės namus (Debreceno g. 48), kuriuose įsikūrė nevyriausybinės organizacijos, meninę veiklą vykdo dvi dešimtys mėgėjų meno kolektyvų.

Matoma nematoma

Išvardyti, kiek Žvejų rūmuose vyksta renginių, suskaičiuoti, kiek apsilanko žiūrovų, būtų sausa statistika, kurią palikime kitiems kartams. ►

Žvejų rūmuose nuolat vyksta koncertai. Domo Rimeikos nuotr.

Žvejų rūmų rengiamas tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“ – uostamiesčio Teatro aikštėje. Vyto Karaciejaus nuotr.

◄ O ir skaityti veikiausiai būtų nuobodu. Trumpai tariant, čia yra koncertavę žymiausi įvairiausių žanrų Lietuvos atlikėjai ir kolektyvai, spektaklius rodę visi šalies teatrai, gausi plejada užsienio artistų. Trumpam „pabėgę“ į kitas vietas, po žiūrovų salės atnaujinimo čia grįžta ir noriai renginius vėl siūlo prodiuserių kompanijos. Negalima pamiršti, kad Žvejų rūmai buvo ta erdvė, kuri leido čia (iš)gyventi laikinai namus praradusiam Klaipėdos dramos teatrui, o šiuo metu – Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. „Publikai ne visada svarbu, kokiam organizatoriui dėkoti už vieną ar kitą įspūdingą renginį, į miestą pakviestą garsų atlikėją. Žvejų rūmuose (pastate) mes patys organizuojame tik apie 20 proc. renginių, visa kita – tai salės, patalpų nuoma kitiems užsakovams. Pagrindinė mūsų veikla vyksta visame mieste ištisus me- tus – dažniausiai atvirose erdvėse. Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai organizuoja ir koordinuoja visų valstybinių švenčių, atmintinų datų minėjimus uostamiestyje, rūpinasi jų turiniu, menine programa. Mūsų kolektyvai nuolat dalyvauja įvairiuose kitų meno įstaigų, teatrų projektuose, atstovauja miestui šalies ir tarptautiniuose festivaliuose. Šiuolaikiniai žiūrovai įnoringi, reiklūs, tad tenka nuolat sukti galvas, kuo nudžiuginti ir nustebinti. Tačiau lengvų pramogų nesiūlome, stengiamės į mūsų organizuojamus renginius kviesti aukščiausius kriterijus atitinkančius atlikėjus“, – teigė Žvejų rūmų direktoriaus pavaduotoja Kristina Jakštė.

Dar 1985 m. prasidėjęs kaip kamerinių spektaklių šventė, pastaraisiais metais itin aukštai pakėlė kokybinę kartelę ir ne tik klaipėdiečius stebina kas dveji metai Žvejų rūmų organizuojamas tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Spaudoje buvo rašoma, kad dėl „Šermukšnio“ Klaipėda pagaliau pradėjo priminti Vakarų Europos miestą. Paskutinysis 21-asis festivalis sėkmingai įveiklino sutvarkyto Bastionų komplekso Jono kalnelį ir išplėtė savo geografiją regione.

Tikimasi, kad garbingą nišą šalies ir užsienio chorinės muzikos panoramoje suras tik pernai rūmų ir choro „Dangė“ iniciatyva pradėtas rengti tarptautinis moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis „Vox Maris“. Tai pirmasis toks festivalis Lietuvoje bei šalyse šiapus Baltijos. 2008 m. startavo populiarus tarp žiūrovų geriausius spektaklius kasmet pristatantis šalies teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Jaunatis“.

Vis didėja Žvejų rūmų indėlis organizuojant Lietuvos Vakarų krašto dainų šventę.

Viltinga ateitis

Tai toks epizodiškas Žvejų rūmų keturių dešimtmečių gyvenimo ir gyvavimo periodas. Šiandien naujai kartai reikia ir kitokių erdvių. Akivaizdu, kad situacija nebetenkina nei miesto bendruomenės, nei paties kultūros centro Žvejų rūmų ir čia dirbančių bei dirbsiančių, kuriančių ir kursiančių žmonių. Šiuo metu tvarkoma aplinka, šalia kuriamas sakurų parkas.

Klaipėdos miesto savivaldybė pavasarį inicijavo Žvejų rūmų modernizavimo kūrybines dirbtuves, kuriose dalyvavo daug suinteresuotų grupių – savivaldybės ir Žvejų rūmų administracijos, bendruomenės, įvairių kultūros ir meno sričių atstovai, politikai, renginių organizatoriai ir kt.

Iš trijų pateiktų Žvejų rūmų modernizavimo galimybių pozityviausio įvertinimo sulaukė ilgiausiai įgyvendinama, bet didžiausią naudą turėsianti atnešti alternatyva. Ji apima visapusę Žvejų rūmų rekonstrukciją. Modernizavimo koncepcijoje teigiama: „Pastato architektūra gali sulaukti didesnių transformacijų: fasado keitimas ar rekonstrukcija, inžinerinių sistemų rekonstrukcija, vidaus erdvių transformacija ir stogo eksploatavimas. Kultūros centre plečiant veiklas, atsiranda galimybė plėsti pastatą priestatu ar nauju statiniu. Pastato aplinka taip pat atnaujinama visapusiškai. Viešosios erdvės atnaujinamos, atsižvelgiant į ryšius su pastatu ir artimąja aplinka, veiklų lauke poreikį. Numatomos veiklų zonos, tokios kaip vasaros paviljonas, lauko ekspozicijos, erdvės renginiams, sporto erdvės.“ Koncepcijos rengėjai MB „Bauland“ sakė, kad tai tinkamiausias scenarijus, siekiant įgyvendinti kultūros centro ambiciją tapti reprezentatyviu regioniniu kultūros centru, pasižyminčiu modernia infrastruktūra, o savo veiklomis išsiskiriančiu per jūrinę tapatybę. „Nekantriai laukiu ir linkiu kuo greitesnio virsmo visam kūrybiškam Žvejų rūmų kolektyvui ir miestui bei kviečiu politikus priimti išmintingą sprendimą“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų direktorius A.J.Lenkauskas.

Žvejų rūmai pagamino 77 m ilgio miesto vėliavą, kuri šiemet Kovo 11-ąją buvo nešama per Klaipėdą. Andriaus Pelakausko nuotr.

Žvejų rūmų administracija, kolektyvų vadovai, kiti darbuotojai. Domo Rimeikos nuotr.