sukaktis
Žvejų rūmams – 4 0 Klaipėdos žvejų rūmams – 40 metų. 1982 m. birželio 18-ąją klaipėdiečiai plūdo į naujo didžiausio miesto kultūrai ir sportui skirto pastato, kurio statybos truko maždaug dešimtmetį, atidarymo iškilmes. Tuomet tai buvo didžiausi kultūrinei veiklai skirti rūmai Lietuvoje.
Aris KATEILA Klaipėdos žvejų rūmai buvo pastatyti 9-ojo dešimtmečio pradžioje.
Į Žvejų kultūros ir sporto rūmų (tai pirmasis pavadinimas) atidarymo ceremoniją atvyko visi pagrindiniai miesto vadovai ir partiniai veikėjai – Klaipėdos Vykdomojo komiteto pirmininkas A.Žalys, miesto kompartijos pirmasis sekretorius J.Gureckas, Lietuvos profsąjungų sekretorius R.Baltrušaitis, LTSR kultūros ministro pavaduotojas R.Kibildis ir daugelis kitų. Statybininkai simbolinius raktus perdavė būsimų šeimininkų – Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo „Jūra“ direktoriui E.Urbonavičiui, kuris kartu su J.Gurecku perkirpo simbolinę juostą, imituojančią žvejų tinklą. Per atidarymo iškilmes statytojus sveikino ir padėkos raštus teikė aukšti TSRS ir LTSR pareigūnai ir ministerijų, kolūkių atstovai, o aktyviausi miesto menininkai apdovanoti ženklais „Už pasiekimus meno saviveikloje“. Susirinkusiai publikai koncertavo J.Domarko vadovaujamas Valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras, atlikęs J.Strausso kūrinių programą. Tądien buvo pradėta rašyti Žvejų rūmų istorija. 14
Ne vien skaičiai Masyvus 8 tūkst. kv. m raudonų plytų pastatas anuomet buvo ryški Klaipėdos architektūrinės panoramos vertikalė, kelis metrus iškilusi virš Taikos prospekto statinių. Tipinį sovietinį projektą miestui pritaikė architektas J.Baltrėnas, interjerą suprojektavo V.Mazurkevičius. Pastato ilgis –maždaug 100 m, plotis – beveik 34 m. Rūmų scena Didžiojoje salėje buvo ir iki šiol išliko viena didžiausių Lietuvoje (25 m gylio ir 24 m pločio) su 1 050 žiūrovų vietų (prieš paskutinį remontą keičiant naujas kėdes – 1 127 vietos), Teatro salėje šiuo metu yra 114 vietų. Veikė dabar jau atsiskyręs sporto kompleksas (norai pastatyti dar ir baseiną bei parodų salę neišsipildė). „Nors rūmų projektas buvo pritaikytas Klaipėdai, nenorėjome kartoti panašių statinių klaidų. Vykome į Daugpilį (Latvija), kur to paties projekto rūmai jau buvo pastatyti ir sėkmingai veikė. Peržiūrėję kolegų Daugpilyje darbo sąlygas ir pada-
Bernardo Aleknavičiaus nuotr.
rytas statybininkų klaidas, pakoregavome Didžiosios žiūrovų salės akustiką, kurią „sutvarkė“ architektas Vladas Stauskas“, – papasakojo pirmasis Klaipėdos žvejų kultūros ir sporto rūmų direktorius Edmundas Klimas. Iškart po atidarymo rūmuose prasidėjo aktyvi koncertinė veikla. Per ne visą mėnesį renginiuose apsilankė beveik 10 tūkst. žiūrovų, o juos organizuoti padėdavo Valstybinės filharmonijos Klaipėdos skyrius. Į naujuosius kultūros ir sporto rūmus iš kitų pastatų persikraustė nuo seno mieste veikiantys meniniai kolektyvai (šviesaus atminimo Aleksandro Ilginio dar 1970 m. įkurta dailės studija „Guboja“, Sauliaus Jokužio fotostudija) ir kūrėsi nauji. Tai Edgaro Savickio pantomimos trupė, vyrų choras (vad. Algis Zaboras), vaikų teatras „Bildučiai“ (vad. Audronė Morkūnaitė), šokių kolektyvai: jaunimo liaudies šokių (vad. Vaidotas Gilys), šiuolaikinio šokio (vad. Marina Fokina), sportinių šokių (vad. Violeta Tinkova), modernaus šokio (vad. Daiva Mondeikienė) ir kiti.
