paveikslų paviršiuose

energija formuoja kūrinių paviršių dinamiką, decentralizuoja kompozicijų pusiausvyrą, išardo pažįstamus daiktus į nepažinius, fragmentiškus ir iš pažiūros netvarkingai sugulusius kompozicijų elementus. Jie tampa tais skambančiais paviršiais, įkrautais gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos, linijos ir jos trūkio sąveikos energija. Jie virsta tomis penkiomis dešimtimis hercų, vibruojančių ne tik ritminėje, bet ir spalvinėje paveikslų struktūroje. Šalia dėmesį aktyvinančių įprastų šiltų ir šaltų spalvinių – raudonos ir žalios, mėlynos ir geltonos – kontrastų paveiksluose regime neįprastų spalvinių gretinių, kuriuos galima prilyginti obertonams. Neretai muzikos kūrinio audinį formuoja ne tik pagrindinis tonas, bet ir jį viršijantys obertoniniai dažniai ir net atsitiktinio triukšmo dažniai, kuriuos, kalbant apie A.Jasenkos paveikslų paletę, atitinka violetiškai rausvi, intensyvūs žaliai geltoni blykstelėjimai, suteikdami dailininko kūriniams ir spalvinį savitumą, ir išraiškingą pilnumą.

13 – mįslingas skaičius

„Paviršiai“ / „Surfaces“ – jau devintoji personalinė A.Jasenkos tapybos kūrinių paroda. Joje eksponuojama 13 paveikslų, kuriais dailininkas artinasi prie nepažinaus ir ontologiškai nesuprantamo, nuolat konfrontuojančio gėrio ir blogio pradų bendrabūvio, rodydamas, kaip šį bendrabūvį atspindi žmogaus sąmonė ir įsivaizduojami jos, reflektuojančios pasaulį, istoriją, metaistoriją ir net buitį, paviršiai.

Komentuodamas A.Jasenkos paveikslus, filosofas Ervinas Koršunovas yra užsiminęs, kad Antano kūriniai mena transcendenciją. Apie ją mes nieko tikro negalime pasakyti. Matyt, todėl tikroviškų paviršių su aiškiais tekstūros, faktūros ir kitais medžiagiškumą bylojančiais požymiais kūriniuose ir nerasime, bet užtat kiekviename pamatysime įtampą, dualumą, paveikslų veikėjais virtusių spalvinių plotų, ritminių grupių, dydžių konfrontacijas.

Nors menininkas nepateikia jokių paguodžiančių gėrio pergalės vilčių, niekas nedraudžia manyti, kad šioji viltis gali būti užkoduota.

Nors menininkas nepateikia jokių paguodžiančių gėrio pergalės vilčių, niekas nedraudžia manyti, kad šioji viltis gali būti užkoduota, pavyzdžiui, pozityvią konotaciją turinčioje 13-os reikšmėje. Kalbinamas A.Jasenka nuolat mini analogijas tarp šiandienos politinių įvykių ir Biblijoje aprašytųjų, akcentuodamas ne tiek galutinio pažinimo siekį, kiek troškimą vizualiai tirti patį būties fenomeną, išvadas paliekant tyrimo užribiuose ir pasitikint gydančiu ir pajėgiu intuicijos bei menininko pasąmonės gebėjimu suformuluoti galutinius teiginius. Gal 13 drobių kaip tik ir parinko kūrėjo pasąmonė, leidžianti iš jos „ištraukti“ 12 apaštalų ir 13-ąjį Jėzaus asmenį, tuo parodai suteikiant paguodžiančių gėrio pergalės vilčių. Niekas nedraudžia taip manyti. A.Jasenkos „Paviršiai“ / „Surfaces“ atviri interpretacijoms.