Antanas Žmogelis Kartą viename dideliame mieste, vardu Vilnius, gyveno žmogelis, vardu Antanas, pavarde – Žmogelis. Ir turėjo jis geraširdę žmoną Aldoną Žmogelienę bei du išdykusius vaikučius – Birutę ir Kęstutį Žmogeliukus. Gyveno Žmogeliai erdviame keturių kambarių bute Vilniaus senamiestyje, o pro jų langus vėrėsi nuostabūs vaizdai – Gedimino pilies bokštas, trys balti kryžiai ant aukštos kalvos, kitoj pusėj – daugybė bažnyčių stogų ir varpinių. Taip prabangiai gyventi Žmogelis galėjo tik todėl, kad turėjo gerą darbą – mat dirbo viename blizgančiame, kvepiančiame Vilniaus banke, kur nuo ryto ligi vakaro skaičiuodavo pinigus. Rytą Antanas dailiai pasipuošdavo: išsilygindavo baltus marškinius, apsivilkdavo juodą kostiumą, pasirišdavo mėlyną kaklaraištį ir iki veidrodinio blizgesio nušveisdavo lakuotus itališkus batus.* * Antanas labai stengėsi niekuo nesiskirti nuo savo viršininko Mykolo Kišeniaus, kuris į darbą atkaukšėdavo lygiai tokiais pat lakuotais ir blizgančiais batais.
5
