GAJA. Ruduo'14

GAJA moterims 2014 Ruduo NR. 10

Numerio tema:

SPALVOS Net 3 interviu su nuostabiomis moterimis!

Tobulo partnerio paieškos – misija įmanoma

Daržovės:

ir maistas, ir vaistas Šilti ir saulėti įspūdžiai:

Viva la Sicilija!

Spalvos

namų interjere

SPINTOS alchemija: aprangos ir stiliaus idėjos Ką slepia BOBŲ

vasara?

GAJA moterims

1

Moteriai Kažkur toli – Vos gali ją pasiekti ranka.

Kažkur arti – Gretimoj galaktikoj, už tūkstančio šviesmečių.

Tokia sava – Kaip chroniška, neišgydoma liga.

Visų ir niekieno, Kažkur pusiaukelėj – tarp velnio ir tarp viešpačio.

Ištikima Penelopė. Dieviška Elena. Medėja baisi.

Kas tu esi?

Okeano gelmė. Kalnų viršūnė. Mėnulio nematoma pusė.

Kuo tu būsi?

Klausimas be atsakymo. Atsakymas be klausimo.

Visata.

Vakar ir šiandien. Rytoj ir poryt.

Visada Algimantas Baltakis

Viktoro Vainučio nuotr.

2 GAJA moterims

Redaktorės žodis

K

iek spalvų yra Jūsų gyvenime?

Kuri jų vyraujanti? Spalva nėra vien tai, ką regime. Kiekvienas atspalvis žadina jausmus. Spalvos turi simbolinės reikšmės. Kokiomis spalvomis dėvime, kurios spalvos mus supa – darbe, namuose, gamtoje – veikia mūsų savijautą ir atskleidžia mūsų asmenybės gelmes. Galima pasakyti ir taip: „Spalvos – tai gyvenimo skonis. “ Ruduo gamtoje – vienas spalvingiausių metų laikų. Negana to, rudenį jos ypač sodrios, kontrastingos.

Tai žaismė, jaudinanti gyvenimui atvirą žmogų. Šiame numeryje kviečiame pažvelgti į pasaulį per spalvų prizmę.

Auksinio Jums rudens! Tebus jis turtingas atradimų, šiltų akimirkų ir laisvo laiko Sau.

Neringa

Paremkite Gajos leidybą!

A.s. LT154010042502722526 (DnB bankas) Gavėjas: Asociacija GAJA moterims Įmonės kodas: 302656077 Mokėjimo paskirties langelyje pažymėti: parama Gajos leidybai

Asociacijos GAJA moterims leidinys Leidžiamas nuo 2012 m.

Visus numerius rasite asociacijos svetainėje www.gajamoterims.lt Apsilankykite!

Redakcija – kūrybinė grupė Vaida Babilienė Inesa Bagdzevičiūtė-Užtupienė Lina Blužaitė Sigita Degimaitė Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė Jurgita Liutkutė Sigita Paulauskienė Sondra Vekvert

Šio numerio autoriai: Algimantas Baltakis/EILĖS MOTERIAI, Inesa Bagdzevičiūtė-Užtupienė, Sigita Degimaitė, Jurgita Liutkutė, Sigita Paulauskienė/DEIVĖS PASAULIS Greta Kasparavičiūtė/MOTERIS IR VYRAS Jurgita Liutkutė/AUGAME LAIMINGI Sondra Vekvert/BŪKIME SVEIKI Inesa Bagdzevičiūtė-Užtupienė/MYLIU SAVO DARBĄ Sigita Degimaitė/GYVIEJI AMATAI Vaida Babilienė/LAIKAS SAU Sigita Paulauskienė/SKANUMAI Vaida Babilienė/GAMTA GYDO Jurgita Liutkutė/JAUKŪS NAMAI Simona Griškutė/KELIONĖ Rita Juškevičiūtė-Mockeliūnienė/KŪRYBOS VERSMĖ Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė/RĖDOS RATU Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė/MANO KNYGA

Vyr. redaktorė Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė Korektorė Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė Kalbos redaktorė Aurika Bagdonavičienė Viršelių dizainerė Sigita Degimaitė Priekinio viršelio nuotrauka „By Humpa” Galinio viršelio autorė Sigita Degimaitė Maketavo Sigita Degimaitė

GAJA moterims

3

DEIVĖS PASAULIS

Nuotr. šaltinis mydatingadvicefree.com

Spintos ALCHEMIJA Gajinės Inesa Bagdzevičiūtė-Užtupienė, Jurgita Liutkutė, Sigita Paulauskienė ir Sigita Degimaitė

Turbūt teko girdėti sakant: „Kad ir koks gražus žmogaus vidinis pasaulis, idant juo susidomėtume, pirmiau mus turi patraukti jo išvaizda.“ Iš tiesų negalime nuvertinti išorinio grožio svarbos, jo galios. Išvaizdą lemia daugybė dalykų, tokių kaip laikysena, žvilgsnis, šypsena, judesių grakštumas, šukuosena, apranga, batai ir t. t. Šįkart gajinės mintija apie drabužius – kas padeda jaustis gerai, jaustis gražioms, o gal ir laimingoms?

Ir kur gi semiamės įkvėpimo?

Stilius – ar svarbu?

Inesa. Iš pradžių ketinau rašyti, jog daug dėmesio drabužiams neteikiu, jog jie man nėra svarbūs, tačiau, pažvelgus į save giliau ir norėdama atsakyti nuoširdžiai, sakau, jog tai visgi yra svarbu.

Netgi drįsčiau teigti, kad tai, kuo ji rengiasi, daugiau ar mažiau svarbu kiekvienai moteriai. Aš turbūt esu iš tų, kurioms mažiau svarbu. Ir tokiai moteriai ar merginai, kuri sako, jog jai nesvarbu, kuo ji yra apsirengusi, greičiausiai nesvarbu yra tik vienas ar keli šių dalykų – gali būti nesvarbu, kokio stiliaus yra drabužiai (neturėjimas aiškaus ar savo stiliaus), kokios spalvos, koks jų prekės ženklas, kur jie yra pirkti (ar gauti), jų madingumas ar šiuolaikiškumas, gal netgi nesvarbi jų kokybė, o galų gale net jei moteris neteikia svarbos visiems šiems dalykams, ji greičiausiai pasakys, kad jai svarbu tik tai, jog drabužiai būtų patogūs, arba tiksliau – kad jais vilkėdama gerai jaustųsi. O tai tik rodo, kad bent viena aprangos savybė arba funkcija lemia sprendimą renkantis drabužius. Kodėl apie tai kalbu? Todėl, mielos moterys, kad nesidrovėtume (jei taip kartais yra) pripažinti, jog drabužiai mums yra svarbūs, ir užduotume sau gal ne egzistencinės svarbos, tačiau tikrai įdomų klausimą: „Ką man reiškia mano apranga ir ką ji man suteikia?“ Pati atsakydama į šį klausimą galėčiau pasakyti, jog renkantis drabužį man svarbiausia (neminint to, kad visų pirma apdaras tiktų mano kūnui),

4 GAJA moterims

jog jis būtų patogus, malonus dėvėti.

Tai reiškia, jog rinksiuos šį, net jei jis neatrodys taip gražiai, kaip kitas, bet bus man patogesnis, mielesnis. Tačiau į ką mes atkreipiame dėmesį iš pat pradžių, kodėl akys užkliūna būtent už to, o ne kito drabužio, kas jį išskiria iš kitų? Man tai yra spalva. Ne naujiena, jog ryškios spalvos savaime išsiskiria iš neutralesnių, pastelinių spalvų, o šiltos spalvos – iš šaltų. Gyvenant šioje klimato zonoje ir esant būdingiems orams ir gamtovaizdžiui lietuviai, kaip ir kiti šiaurės šalių žmonės, dažniau renkasi neutralesnes, tamsesnes arba šviesias, bet labiau pastelines, ne rėkiančias, ryškias ar intensyvaus tono, sodrias spalvas. Mane pastaruoju metu traukia būtent saulės šviesą, šilumą primenančių, šiltų ar net karštų spalvų drabužiai (oranžiniai, geltoni, raudoni atspalviai). Ką būtent tokios spalvos man suteikia? Jos mane tarsi įkrauna ta šiluma, be to, man tai yra pozityvios spalvos, keliančios ūpą ir nuotaiką.

Dar vienas man labai svarbus dalykas kalbant apie drabužius yra ekologiškumas, ekonomiškumas – ne pačių drabužių, o jų dėvėjimo. Tai yra, neturiu labai daug drabužių ir nemėgstu jų pirkti vien dėl kiekio, taip pat beveik niekada neišmetu drabužių tiesiog šiaip – priklausomai nuo būklės, juos arba dovanoju, parduodu arba tiesiog sunaudoju buityje.

Spalvos savęs pažinimui Jurgita. Žmogaus pasirinktas drabužių stilius, spalvos, aksesuarai nepaprastai daug pasako apie žmogų. Pati neturiu vieno stiliaus – mėgstu juos kaitalioti arba maišyti tarpusavyje, todėl spalva yra tai, kas tuo metu atspindi mano asmenybę. Paprastai ne aš renkuosi spalvą, bet ji pasirenka mane. Kas tuo metu traukia, tokius drabužius ir dėviu – ir spalvą ar jų derinį renkuosi intuityviai. O pasirinktų spalvų mano gyvenime būta labai įvairių. Pamenu, kai buvau paauglė – labai mėgau mėlyną. Atrodžiau, ko gero, tuo metu keistai, bet visi drabužiai, net nagų lakas, akių šešėliai buvo mėlyni. Skyrėsi tik atspalviai ir spalvos intensyvumas. Užtat vėliau, pamenu, šios spalvos negalėjau pakęsti! Po kurio laiko žavėjausi juoda spalva. O dar vėliau į savo drabužių paletę įsileidau oranžinę, violetinę, raudoną... Spalvų kaita vyko tam tikrais mano gyvenimo etapais. Ir žinoma vyksta toliau. Kai ima patikti ir traukti kuri nors spalva, dažniausiai atsigręžiu į save ir užduodu klausimus: „Ką ji man reiškia? Ką ji man duoda? Ką ji apie mane pasako?“ Paprastai niekas nevyksta šiaip sau.

Spalvos pasirinkimas taip pat nėra atsitiktinis dalykas. Pasirinkdami spalvą, mes nesąmoningai pasakojame pasauliui apie save – apie savo charakterį, ketinimus, nuotaiką, lūkesčius.

Patyrinėti ir pažinti save per spalvą yra labai įdomu ir naudinga.

DEIVĖS PASAULIS Drabužis – tarsi deklaracija Sigita P. Per savo gyvenimą skaitydama, stebėdama ir domėdamasi apie drabužius išmokau kelių dalykų: - Jei vis atrodo, kad neturiu kuo apsirengti, reikia atlikti spintos reviziją: išmesti ar atiduoti nenešiojamus, netinkamus drabužius, tuos, kuriuos apsivilksite, kai sulieknėsite, kuriuos vilkėjote tik vieną kartą kažkada seniai, kuriuos nerandate progos apsivilkti.

Pasilikti tik tai, kas iš tikrųjų tinka, patinka ir yra kokybiška, nenunešiota.

Patikėkite, tada iš karto atsiranda kuo apsirengti ir nebereikia sukti galvos kaskart pravėrus spintos duris; - Naujai išsirinktas drabužis turi derėti prie 30 proc. jūsų turimų drabužių.

Jei taip nėra, jo neperkame!

- Savo aprangoje nereikėtų naudoti daugiau nei trijų spalvų. Nebent turite įgimtą stiliaus pojūtį ir gebate idealiai suderinti atspalvius; - Dar svarbus rūšiavimas pagal sezoniškumą. Netinkamus šiam sezonui rūbus slepiame spintos gilumoje arba laikome kitoje vietoje; - Įsigyjant drabužį, rankinę ar batus svarbu apgalvoti, kaip dažnai daiktą dėvėsime. Jei tai kasdieniai bateliai, su kuriais einame į darbą, verta juos įsigyti kokybiškus, kad ir didesne kaina, o proginius, skirtus vienam ar keliems kartams, – pigesnius ir gal ne tokius patogius. Pati visada padaliju kainą iš planuojamų dėvėti dienų skaičiaus ir taip nusprendžiu, verta investuoti ar ne.

Drabužiai – tai saviraiška, savo požiūrio „išsakymas“. Juk kai žmogus į šventišką renginį ateina kasdieniškai apsirengęs, jis tarsi skelbia: „Man tai nėra svarbu“, „Nėra dėl ko puoštis“ ir t. t. O tinkama apranga rodo ir pagarbą kitiems žmonėms.

Drabužis – tarsi deklaracija: Kas aš esu? Kuo aš dirbu? Kas man svarbu?

Nesinori per daug sureikšminti išvaizdos, bet kai esi apsirengęs tinkančiais drabužiais ir gerai atrodai, visai kitaip ir jautiesi: pakyla nuotaika, atsiranda ūpas, o jei dar kiti pagiria, išvis skrajoji kaip ant sparnų. O kaip malonu būti šalia gražiai apsirengusio žmogaus, turbūt žino visi.

Dažnai labai mažai dėmesio skiriame rūbams, dėvimiems namuose. Čia labai „tinka“ ir senos dėmėtos, ištampytos sportinės kelnės ar kažkokia šimto metų senumo palaidinė. Bet juk namuose mus mato artimiausi ir brangiausi gyvenime žmonės. Kodėl puošiamės dėl svetimų ir taip apsileidžiame dėl savų?

Nuotr. šaltinis fashionarepassion.blogspot

Rūbai atskleidžia jūsų charakterį ir išmonę Štai man labai patinka Rytų šalių pavyzdys, kai moterys viešumoje prisidengusios nuo galvos iki kojų, o po tamsiu drabužiu slepiasi gražūs, stilingi ir spalvingi drabužiai, kuriuos mato ne kas kitas, o vyras bei kiti namiškiai.

Laisvė būti savimi Sigita D. Man apsirengimas yra tam tikra kūryba. Labai mėgstu žemės spalvas, o subtilūs raštai džiugina mano širdį – man tai ir terapija, ir savęs pažinimas. Drabužių neturiu pasakiškai daug, tačiau mėgaujuosi juos derindama tarpusavyje, derindama su skaromis, apyrankėmis ir kitais aksesuarais. Svarbiausia, kad visuma tą dieną atitiktų mano savijautą. Mėgstu galvoti, kad jei jau rengiuosi, tai galiu tai daryti atidžiai, nuoširdžiai. Žaismingai. Prasmingai.

Regis ne taip ir seniai lietuviai išlaisvėjo, pradėjo rengtis spalvingiau ir drąsiau. Pamenu, kad ir pati drovėdavausi labiau išsiskirti drabužiais, ypač – pasipuošti. Pamažu iš baimių išaugau. Padėjo tai, kad namuose mėgdavau kvailioti – apsirengti taip, kad pati save nustebinčiau. Jei labai reikėdavo, prie viso to dar indėniškai išsipaišydavau veidą ar ant kaktos užsirišdavau juostelę arba grandinėlę (grožį visada siejau su mistika, magija).

Visa tai man reiškė laisvę atrodyti kaip tik noriu. Ilgainiui ši laisvė skverbėsi į pasaulį už namų ribų.

Iki šiolei namie mėgstu išbandyti ką nors nauja. Hm... ir nauja, ir sena.

Dar kartą matuojuosi drabužius, kurių nenešioju, o gal nedrįstu nešioti.

Kartais prie rūbo tereikia priprasti – ir išdrąsėji. O kartais jį reikia patrumpinti, paraukti ar įsiūti tinkamesnes sagas.

Galima viską pasidaryti taip, kaip nori, tai net smagiau nei nusipirkti naują apdarą. Sako, artimųjų megzti ar siuvinėti rūbai turi apsauginės galios.

Tikriausiai jos turi ir savų rankų prisilietimas.

Naujus drabužius taip pat mėgstu pirma panešioti namų erdvėje. Valandą, būna – ir pusdienį. Taip aš juos prisijaukinu, perprantu jų skleidžiamą vibraciją, o gal ir įkraunu savąja. Vėliau jau žinau, kokią nuotaiką ar būseną galėsiu juo aprengti.

Atsikratyti rūbeliais neskubu, pagalvoju bent penketą kartų. Jei labai gražūs raštai – naudoju siuviniams. Jei tikrai niekur nenaudosiu – atiduodu į Caritą. O būna ir taip, kad rūbas, išlaukęs spintoje keletą metų, staiga tampa mėgstamiausiu, ir nieko čia nesupaisysi. Belieka kliautis nuojauta.

Gera jaustis gražiai. Manau, skleisti grožį yra moters prigimtis. Dažniausiai tereikia leisti sau. Kodėl gi ne?

GAJA moterims

5

MOTERIS IR VYRAS

Tobulo

partnerio paieškos

Greta Kasparavičiūtė, Kaunas

Nuotr. šaltinis www.wall321.com

Vyrai ir moterys tikisi, kad bendrai gyvenimo kelionei jiems pavyks susirasti tinkamą partnerį. Jei ne tobulą, tai bent daugiau mažiau jiems skirtą. Norai ir pastangos verčia juos ieškoti idealaus žmogaus, tačiau ne visada viskas susidėlioja taip, kaip buvo tikėtasi. Apie tai, jog meilė gali būti apgaulinga, mažai informuojama ir neretą ištinka sukrėtimas, kad to tobulo žmogaus, net po ilgų draugysčių ar santuokos metų, taip ir nepavyko surasti.

Svaiginanti pasimatymų pradžia Vyrų ir moterų santykiai dažniausiai prasideda lengvumu ir romantika. Pradžioje malonu ilgai šnekučiuotis ir vaikščioti, viskas vystosi savaime, be didelių pastangų. Pora jaučia ramybę ir džiaugsmą, jaučiasi ypatingi ir tuo metu net neabejoja, kad surado savo vienintelį žmogų. Šiuo laikotarpiu beveik nepastebima ar pastebima visai mažai partnerio trūkumų. Moterys jaučiasi lepinamos ir gerbiamos, o vyrai džiaugiasi, kad juos laiko tobulais ir priima tokius, kokie yra. Tačiau praėjus daugiau laiko, ypač apsigyvenus kartu arba susituokus, šis tas pasikeičia.

„Idėja, kad mums skirtas vienas konkretus žmogus, tėra plačiai paplitęs mitas“ Emocinis sukrėtimas Dauguma jaunų žmonių, įžengę į santuoką, tiki, jog visą likusį gyvenimą jie liks saugūs – t. y. gyvens su savo idealiu partneriu. Laikui bėgant jaunavedžiai patiria sukrėtimų ir įvairių baimių.

Taip atsitinka, nes dauguma savybių, kurios anksčiau traukė, pradeda erzinti ir atstumti. Nusivylimas ir pyktis ateina į bendrą gyvenimą tarsi nelaukti svečiai ir priverčia patikėti, jog santuoka yra nenusisekusi, o žmogus, kurį

6 GAJA moterims

Branginti tai, ką jau turime, yra menas pasirinkote, greičiausiai netinkamas.

Ištikus emociniam sukrėtimui, norisi pabėgti nuo slegiančios realybės ir ieškoti naujo, geresnio partnerio.

Tobulos santuokos idealai Didėjančio skyrybų skaičiaus priežastis yra ta, jog žmonės gyvena tobulos santuokos idealais, kurie iš esmės tik kenkia ir griauna žmonių likimus. Bendro gyvenimo pradžioje žmonės jaučiasi tarsi nugalėtojai, lyg būtų padarę sunkiausią darbą ar įveikę uždavinį. Vadinasi, gavus prizą, stengtis nebereikia. Dauguma vyrų ir moterų nesuvokia, kad stengtis reikia ne tik dėl to, ko neturi, bet ir dėl to, ką jau turi. Kitaip sakant, tam, kad santuoka būtų sėkminga, santykiai lengvi ir visi laimingi, reikia įdėti daugybę pastangų, kovoti ir tikėti. Šių dienų žmonės įpratę gauti viską lengvai ir greitai, jie nesuvokia, kad vardan gėrio gali tekti dirbti visą likusį gyvenimą.

Vienintelio žmogaus mitas Iš tiesų idėja, jog kiekvienam yra skirtas tik vienas konkretus žmogus, tėra mitas ir gana plačiai paplitęs. Daugybė pasaulio psichologų ir santykių ekspertų griauna šį mitą, mokydami žmones pažinti tikrąją santykių prigimtį ir padėdami susikurti laimingą

gyvenimą. Santykių tikslas – išmokti gyventi ir būti su tuo žmogumi, kurį pasirinkote. Tai didžiulis darbas ir uždavinys kiekvienam, tačiau, nesuvokus šio pagrindinio principo, galima visą gyvenimą blaškytis nuolat ieškant to vienintelio ir tinkamo žmogaus. Štai kodėl dauguma žmonių nuolat skiriasi ir tuokiasi, kuria santuokas labai vėlai arba lieka vieniši iki gyvenimo pabaigos. Meilės varomoji jėga – tai ne blaškymasis visą gyvenimą ieškant idealaus žmogaus, tai gebėjimas išmokti gyventi su žmogumi, kurį pasirinkote. Kur kas dažniau žmonės blogai elgiasi, negu pasirenka blogą partnerį.

Visgi gyvenime reikia ieškoti žmogaus, kuris jus trauktų, su kuriuo jaustumėte stiprų ryšį, gyventumėte panašiomis vertybėmis. Vieniši žmonės turėtų tikėtis rasti tokį žmogų.

Tačiau svarbu suvokti, kad santykių ir santuokos sėkmė priklausys nuo dviejų žmonių, pasirengusių dirbti vardan sėkmingų ir laimingų santykių.

Parengta remiantis pastoriaus ir santykių eksperto Marko Gungoro knygą Per juokus į geresnę santuoką

AUGAME LAIMINGI

HARMONINGO UGDYMO link Parengė Jurgita Liutkutė

„Pažinimo medis“ – taip vadinasi iš vaikų darželio išaugusi privati pradinė mokykla, įsikūrusi Vilniaus mieste, Fabijoniškių gatvėje. Ši mokykla išskirtinė ir ypatinga tuo, jog čia dirbama taikant humanistinius principus, siekiant suteikti vaikams saugią ir malonią aplinką, o mokymąsi paversti įdomiu ir įtraukiančiu procesu. Daugiau apie mokyklos gyvenimą papasakoti sutiko projekto idėjos autorė, VšĮ Pažinimo medis direktorė ir bendrasavininkė – Audronė Kancė.

Ne paslaptis, kad šiandienė švietimo sistema reikalauja pokyčių.

Idėja diegti humanistiniais principais grįstą ugdymą yra kaip tik tai, ko šiuo metu trūksta. Kas Jus paskatino imtis šios iniciatyvos? Šiais metais švęsime aštuntus VšĮ Namų darželis gyvavimo metus.

Rūpinimasis humanistinės intuityviosios pedagogikos principais grįsto ugdymo tąsa buvo svarbiausia priežastis, dėl ko gimė idėja kurti pradinę mokyklą. Per tuos metus kartu su komanda sukaupėme didelės patirties, turime aiškią viziją, kokia turėtų būti mokykla, vaiką supanti aplinka, ir siekiame tai įgyvendinti. Aš pati manau, kad akademiniai dalykai neabejotinai svarbūs vaiko gyvenime, tačiau visaverčiam gyvenimui to neužtenka.

Daugybė tyrimų rodo, kad suaugusio žmogaus profesinėje veikloje profesinė kompetencija sudaro tik 15 proc. sėkmės. Likusius 85 proc. sėkmės lemia žmogaus emocinės kompetencijos, populiariai vadinamos emociniu intelektu. Esu psichologė, sutinku daugybę žmonių, susiduriančių su asmeninėmis, tarpasmeninėmis problemomis, atsakomybės vengimu, ir besimokančių dalykų, kurie turėtų būti išmokti dar vaikystėje. Man visuomet buvo keista, kad mokyklose vaikus moko apie ląsteles, tačiau jie neišmoksta elementarių dalykų, kurie jiems padėtų gyventi visavertį gyvenimą: girdėti save ir kitą, išmokti suteikti grįžtamąjį ryšį ir jį priimti be gynybos, konstruktyviai konfrontuoti, spręsti problemas, o ne jų vengti, rūpintis savo poreikiais ir siekti to, kas daro žmogų laimingą. Visuomet svajojau apie mokyklą, kurioje vaikas mokytųsi ne tik akademinių dalykų, bet ir to, kas padėtų jam džiaugtis savo gyvenimu ir save realizuoti. Todėl mūsų mokykloje labai svarbus yra vaikas, jo savijauta, asmenybė, pagalba sprendžiant tarpasmenines

ar emocines problemas. Septynerių sulaukęs vaikas yra dar labai pažeidžiamas, jo vertybės, asmenybė tebesiformuoja, todėl svarbu, kad supanti vaiką aplinka būtų saugi ir įkvepianti, auginanti sparnus. Siekiame, kad mūsų vaikus per gyvenimą lydėtų Žmonės iš didžiosios raidės, kurie būtų tinkamas pavyzdys formuojantis vaiko vertybėms. Siekiame vaikui padėti sukurti tvirtus pamatus, kurie vėliau tarnaus visą gyvenimą: tiek vertybių, tiek asmenybės, tiek akademinius.

Mokymo sistema, kurią siekiate įgyvendinti, iš esmės skiriasi nuo dabartinės. Kokiais kriterijais remiantis buvo atrinkti Pažinimo medžio pradinės mokyklos pedagogai ?

Man labai svarbu pedagogų asmeninės, žmogiškosios savybės, jų vertybės ir motyvacija. Taip pat jų patirtis, kompetencija dirbti taikant šiuolaikinius aktyvaus mokymosi metodus ir tiesiog visur pasireiškiantis kūrybiškumas. Ieškau žmonių, mylinčių savo darbą, kurių akys dega ieškant įdomių būdų, kaip perteikti informaciją: ją suvaidinti, eksperimentuoti, žaisti. Jei pačiam mokytojui pamokoje įdomu, įdomu bus ir vaikui, o žinios bus prisodrintos papildomais emociniais, pažintiniais, jutiminiais įspūdžiais, informacija taps gyva, vaikas ją kur kas geriau suvoks ir įsimins. O svarbiausias dalykas vaiko asmenybės formavimesi yra paties mokytojo asmenybė, jo emocinis intelektas, kūrybiškumas bei santykis su savo profesija ir gyvenimu apskritai.

Pradinėse klasėse mokytojas tampa vienu svarbiausių žmonių vaiko gyvenime, autoritetu, kurio pavyzdžiu sekama. Todėl, jei tai yra žmogus, su meile ir pagarba žiūrintis į pasaulį, save ir kitą žmogų, matantis vaiką kaip asmenybę, nuoširdžiai mylintis savo darbą ir siekiantis, kad jo veikla taptų

Audronė Kancė, Pažinimo medžio įkūrėja kuo įdomesnė, tai ir vaikas įgis panašių vertybių bei turės panašų požiūrį į savo darbą, mokslus.

Kiek šiuo metu turite mokinių?

Klasių? Mokytojų? Šiuo metu turime vieną integruotą klasę, kurioje mokosi pirmokai, antrokai ir trečiokai. Su šia klase dirba dvi pagrindinės pradinių klasių mokytojos ir nemažai ateinančių specialistų: anglų kalbos, muzikos, šokių, menų, rytų kovų menų, popamokinės grupės mokytojai, psichologai, vadovaujantys socialinių įgūdžių ugdymo grupėms. Tokioje klasėje dvi mokytojos dirba su 14 mokinių, turime keletą patalpų, todėl dirbame ir integruotomis grupelėmis, ir su vienos klasės mokiniais atskirai.

Savo įstaigoje daug laiko skiriate bendradarbiavimui su tėvais. Ar tėvai noriai skiria tam laiko? Kokią naudą tai duoda ir kaip tai susiję su vaikų ugdymu?

Aš labai džiaugiuosi mūsų pradinės mokyklos Pažinimo medis mokinių tėvais – jie labai protingi, motyvuoti, įsitraukę ir sąmoningi. Jie domisi ne tik vaiko akademiniais pasiekimais, bet ir jo savijauta, socialiniais įgūdžiais.

Stengiamės tėvus įtraukti į mokyklos kūrimo, strateginio planavimo darbo grupes, todėl pas mus kiekvienas – ir tėvai, ir vaikai, ir pedagogai – dalyvauja mokyklos kūrime ir prisideda prie jos idėjų įgyvendinimo. Tik tuomet, kai pedagogai ir tėvai bendradarbiauja, vaiką supanti aplinka yra vieninga ir saugi.

GAJA moterims

7

AUGAME LAIMINGI Sudaryta dienos programa yra ganėtinai ilga – iki 18 val. Ar tokios trukmės darbo diena pradinukui ne per ilga? Ar jiems užduodama namų darbų? Kada mokiniai juos ruošia?

Diena Pažinimo medžio pradinėje mokykloje sudėliota labai nuosaikiai, taip, kad būtų tenkinami visi vaiko poreikiai: ne tik mokymosi, bet ir poilsio, maitinimo, gryno oro, žaidimų, bendravimo bei papildomo neformalaus ugdymo. Pavyzdžiui, po pirmos pamokos vaikai jau būna praalkę, todėl valgo pusryčius. Per pusryčių pertrauką galima ir pailsėti. Po pamokų – pietauja, o po pietų – eina į lauką.

Lauke būna mažiausiai valandą, o po to sugrįžus dar turi valandą poilsio, gali skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus, meistrauti ar kurti. Yra galimybė netgi pasnūduriuoti – tam turime specialius čiužinukus. Tada valgomi pavakariai ir tik po pavakarių vėl grįžtama prie labiau struktūruotos veiklos: viena valanda skirta mokytojų paskirtoms individualioms užduotėlėms atlikti.

Tai leidžia geriau įsigilinti į dalykus, kurie sunkiai sekėsi per pamokas, arba kuriems pritrūko laiko, ar kuriuos pats vaikas pasirinko norėdamas sužinoti daugiau. Taip ugdomi atsakomybės, savidisciplinos, savarankiško mokymosi įgūdžiai – mūsų vaikai mokosi kelti sau tikslus, jų siekti, įvertinti savo pažangą. Paskutinė valanda popietinėje grupėje yra skirta neformaliajam ugdymui – čia mes imamės įvairios projektinės veiklos (pvz., gamtoje ir miesto architektūroje ieškome raides primenančių formų, jas fotografuojame ir vėliau rengiame parodas ar informacinių technologijų dėka „keliaujame“ po svečias šalis domėdamiesi geografija, kalba, pinigais, muzika, netgi kulinariniu paveldu), turime teatro ir saviraiškos, rankdarbių, meninio ugdymo, loginio mąstymo (proto mūšių) būrelius. Dalį neformaliojo ugdymo integruojame į formalųjį ugdymą ir jis vyksta per pamokas. Taip vaikai nepervargsta per dieną ir turi įdomių pamokų. Pavyzdžiui, per kūno kultūros pamokas rengiame šokio terapijos, rytų kovų menų užsiėmimus, kuriuos veda tos srities specialistai. Dalį muzikos pamokų skiriame teatrui, meninei išraiškai, statome spektaklius, ruošiamės šventėms. Vaikų užimtumas subalansuotas taip, kad papildomas vaikų ugdymas nenusikeltų vien tik vakarui.

8 GAJA moterims

Šiuo metu Pažinimo medyje veikia pirma ir antra klasės. Ar planuojate „augti“ iki trečiokų ir ketvirtokų?

Taip, nuo rugsėjo jau turėsime pirmokų, antrokų ir trečiokų, o 2015 m. rudenį jau bus visos keturios klasės.

Pažinimo medyje tiekiamas ekologiškas maistas. Iš kur imate produktų?

Mėsą, kiaušinius užsakome iš ekologiškų ūkių. Šviežią žuvį perkame atvėsintą iš tiekėjo, žinodami žuvies pagavimo datą ir kapitono vardą; duoną vežamės iš ekologiškos kepyklėlės. Mūsų net kruopos ir makaronai ekologiški. Skiriasi ir maisto gaminimo kultūra – užsakome grynų produktų, labai šviežių ir iš jų patys viską pasigaminame, t. y. nevartojame jokių pusgaminių. Vartojame labai daug vaisių ir daržovių. Geriame vandenį, žolelių arbatas. Jei gardiname maistą – tik šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis, daržovėmis, šakniavaisiais.

Nepiktnaudžiaujame druska ir cukrumi. Gaminame kupini meilės ir gerų emocijų – taip paruoštas maistas maitina ne tik kūną, bet ir dvasią.

Kokį dar vaidmenį ekologija vaidina Jūsų įstaigoje, kaip ji pasireiškia, tarkime, mokymo procese?

Mes rūpinamės pirmiausia vidine ekologija – gilinamės į savo poelgius, mintis, kūną ir jausmus. Tą darome patys, kaip ugdytojai, to mokome vaikus. Kasdien pamoką pradedame ir pabaigiame savianalize – kaip aš jaučiuosi dabar, kaip jaučiausi procese, kas man buvo sunku, kas lengva, įdomu, ką sužinojau naujo, o ką dar norėčiau sužinoti papildomai ar per kitą pamoką. Tarpasmeninių santykių ekologijai skirtas savaitinis socialinių įgūdžių terapinis užsiėmimas, kurį veda du psichoterapeutai. Mokomės eiti į atvirą santykį, išreikšti savo jausmus, išsakyti ir priimti grįžtamąjį ryšį.

Ugdymo procese ekologija pasireiškia per holistinį priėjimą prie ugdymo turinio. Siekiame maksimalios tarpdalykinės integracijos, kad dienos ir savaitės temos keliautų per visas tos dienos ir savaitės pamokas.

Pavyzdžiui, jei dienos tema yra „vanduo“, tai per pasaulio pažinimą galime tirti upių, ežerų, jūrų vande-

Ekologija prasideda viduje: nuo gilinimosi į savo mintis, jausmus, poelgius.

AUGAME LAIMINGI nis, eksperimentuoti virindami vandenį ir kondensuodami garus, užšaldydami ar atitirpdydami ledą; per matematiką galime skaičiuoti, kiek vandens lašelių telpa į skirtingo nominalo monetas, o per lietuvių kalbą – skaityti tekstus apie vandenį ar kurti haiku. Taip vaikas perima ne suskaldytą, o visuminį pasaulio vaizdą; žinios apie tą patį dalyką iš skirtingų pusių papildo visuminį paveikslą, o kai jos ateina per praktinį patyrimą, eksperimentuojant su realiais daiktais, yra daug geriau suvokiamos ir įsimenamos. Nekalbant apie tai, kad taip mokytis yra tiesiog labai įdomu.

turėti nemokamą pagrindinį ugdymą apmokestinant tik papildomus neformaliuosius užsiėmimus: būrelius, popietines grupes, maitinimą. Tokia yra mano vizija, šiandien panašioms reformoms vis dar trūksta politinės valios, nors ekonomiškai tokie sprendimai atrodo optimaliai taupantys savivaldybių biudžetą ir užtikrinantys paslaugų kokybę tėvams. Bet aš optimistė ir tikiu, kad tas laikas ateis.

Dalyvauju įvairiose savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamose darbo grupėse, siūlau novatoriškas idėjas, padedančias optimizuoti švietimo veiklą, užtikrinti kokybišką plėtrą didinant švietimo paslaugų įvairovę bei jų prieinamumą.

„Visuomet svajojau apie mokyklą, kurioje vaikas mokytųsi ne tik akademinių dalykų, bet ir to, kas padėtų jam džiaugtis savo gyvenimu ir save realizuoti.“

Kaip manote, gal vis tik skirtingų socialinių sluoksnių vaikai pernelyg skirtingi, kad būtų galima sėkmingai diegti Jūsų vertybių sistemą ir mokymo filosofiją? Kokia apskritai Jūsų ugdymo įstaigos vizija?

Nuotr.šaltinis pinterest.com

Ugdymas Jūsų įstaigoje mokamas ir todėl ne visiems prieinamas.

Ar turite minčių gauti valstybinį finansavimą, kad suteiktumėte galimybę ir nepasiturinčių šeimų vaikams įsitraukti į ugdytinių būrį?

Kas dėl valstybinio finansavimo, tai šią dieną yra tokia situacija, jog privatūs darželiai ir mokyklos gauna labai nedidelius mokinio krepšelius, kurie padengia tik mažą mūsų išlaidų dalį, todėl iš esmės privačias ugdymo įstaigas beveik 100 proc. išlaiko tėvai.

Tai nėra labai teisinga, nes mūsų įstaigą lankančių vaikų tėvai dalį savo pajamų skiria valstybės biudžetui, tarp jų ir švietimo sistemai išlaikyti, o tais pinigais patys nepasinaudoja – jie visi skirti valstybinėms mokykloms ir darželiams išlaikyti. Mano galva, privati švietimo sistema galėtų funkcionuoti panašiai kaip funkcionuoja šeimos centrai. Jie gauna bazinį finansavimą, todėl pagrindinės paslaugos yra nemokamos, o už papildomą mokestį apmokestina tik papildomas paslaugas. Tuo pačiu principu galėtų veikti ir privačios mokyklos bei darželiai, veikdami kaip savivaldybės operatoriai. Tai leistų

Tai, kad vaikai ateina iš skirtingų socialinių sluoksnių, yra privalumas ugdant socialinę kompetenciją, toleranciją, žmogiškumą. Mes gyvename pasaulyje, kuriame mus supa labai skirtingi žmonės, ir šių dienų tikslas yra išmokti būti, rasti bendrą kalbą bei kartu dirbti su labai skirtingais žmonėmis. Mūsų mokyklos vizijai įgyvendinti svarbiausias dalykas yra ne vaikų socialinė kilmė, bet tai, kad mes ir tėvai galime būti bendraminčiai. Tai yra, kad mes galime turėti panašų požiūrį į vaiką, vaikystę, kad galime vadovautis panašiomis vertybėmis. Kalbant apie mokyklos viziją mums labai svarbu, kad mokykla būtų įkvepianti gyvenimui, kūrybai, darbui ir džiaugsmui, todėl kuriame atitinkamą aplinką, tarpusavio santykį, nuolat augame patys, kad būtume tinkamas pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis.

Dėkoju už pokalbį.

Daugiau apie Pažinimo medį: www.pazinimo-medis.lt

GAJA moterims

9

JOGA: ramybės link Sveikata yra turtas. Proto ramybė yra laimė. Joga moko, kaip tai padaryti.

Svamis Višnudevananda

Sondra Vekvert, Kaunas

Visi mes esame panašūs. Visi tikimės ir svajojame apie tą patį – būti laimingais. Į klausimą, kas yra laimė, tikriausiai atsakytume vis kitaip, iš savo patirties ir požiūrio taško. Ir visi būtume teisūs. Seniausiuose šventraščiuose žmogaus laimė apibūdinama kaip Visatos tiesų visuma. Bene svarbiausios jų – begalinė meilė, tarnavimas kitiems ir proto ramybė. Pastaroji dažnam dvidešimt pirmojo amžiaus Vakarų žmogui yra svetima ir, rodos, sunkiai pasiekiama.

Vienas lengvai prieinamų būdų tai ramybei pasiekti yra joga. Žmogui, pasirinkusiam gyventi jogos gyvenimo ritmu, atsiveria begaliniai toliai į savęs, pasaulio ir Dievo pažinimą.

Joga – tai gyvenimo būdas Ne be reikalo jogą pavadinau gyvenimo būdu. Išvertus iš sanskrito kalbos, joga reiškia „ryšys“. Pirmiausia tai ryšys tarp žmogaus kūno, proto ir sielos. Antra, tai ryšys tarp individualiosios sąmonės ir Kosminės Sąmonės, t. y. Dievo.

Taigi joga nurodo metodus, padedančius bet kuriam žmogui pasiekti vienybės su Visata, Dievu lygį. Šie metodai yra: • Tinkami kūno pratimai (asanos) • Tinkamas kvėpavimas (pranajama) • Tinkamas atsipalaidavimas (savasana) • Tinkama mityba (vegetarinė) • Pozityvus mąstymas ir meditacija (vedanta ir dhyana)

Fizinių pratimų nauda Trumpai papasakosiu apie kiekvieną.

Asanos – tai fiziniai kūno tempimo ir ištvermės pratimai, įvairiapusiškai naudingi kūno bei proto sveikatai.

Jos sustiprina fizinį kūną, didina jo lankstumą, stimuliuoja vidaus organus bei liaukas, atnaujina nervų sistemos ląsteles. Be to, asanos apvalo energetinius kanalus, todėl pagerėja žmogaus koncentracija, padidėja emo-

10 GAJA moterims

cinė pusiausvyra, santaika su savimi.

Visa tai padeda žmogui atrasti vidinę ramybę ir stabilumą.

Kvėpavimo reikšmė Kita svarbi jogos dalis yra tinkamas kvėpavimas. Mūsų visų proto veikla yra susijusi su kvėpavimu, todėl pranajama padeda nuraminti pranos, iš kurių yra sudarytos mūsų mintys, bangas. Joginis kvėpavimas tonizuoja organizmą, švarina kvėpavimo takus, stimuliuoja kraujotaką. Jogoje naudojami pagrindiniai kvėpavimo pratimai kabalabhati (pumpuojantis kvėpavimas) ir anuloma viloma (šnervių pakaitinis kvėpavimas) masažuoja žmogaus vidaus organus bei pagerina jų funkcijas, atpalaiduoja nervų sistemą.

Būdai atsipalaiduoti Trečias svarbus dalykas yra tinkamas atsipalaidavimas. Jogos užsiėmimai baigiami tam tikra meditacija, per kurią atpalaiduojamos atskiros žmogaus kūno dalys. Žvelgiant plačiau tinkamam atsipalaidavimui pajusti galime rinktis įvairių būdų: pasivaikščioti miške, skaityti mėgstamą knygą, kurti. Svarbiausias šios veiklos veiksnys turėtų būti gebėjimas būti čia ir dabar, savojo Aš pajautimas bei minčių atpalaidavimas. Bent keletą minučių be minčių sugebėjęs pabūti žmogus jaučiasi tarsi po gerų atostogų – pailsėjęs bei atgavęs jėgas.

Harmoninga mityba Dažnai nuvertinta, tačiau, ne ką menkesnė jogos gyvenimo būdo dalis yra taiki, vegetarinė mityba. Gyventi meilėje – tai, ko mes ir siekiame, Rytuose yra suprantama plačiąja prasme – meilėje su visomis gyvomis būtybėmis: žmonėmis, gyvūnais, vabzdžiais ir augalais. Valgyti mėsą yra didžiulė nuodėmė, nes taip pažeidžiamas vienas Visatos principų – neprievartos. Negana to, valgant mėsą neišvengiamai stiprėja agresija.

Teigiamo požiūrio galia Paskutinė, bet ne mažiau svarbi joginio gyvenimo būdo dalis yra pozityvus mąstymas. Tik dabar Vakarų pasaulis ima suprasti tokio mąstymo naudą. Mokslas pamažu ima pripažinti tai, kas prieš tūkstančius metų sugulė seniausiuose pasaulio šventraščiuose – Vedose: mintis – žodis – veiksmas yra lygiaverčiai. Todėl suvokus, kad mūsų gyvenimas atspindi mūsų prieš tai buvusių minčių kokybę, nejučia patikime: pozityvus mąstymas yra mokslas, kurio išmokę susikursime savo svajonių rytojų.

Jei šią informaciją skaitėte atvira širdimi, tikriausiai pripažinsite, kad joga yra viena sistemų, padedančių žmogui atrasti kūno, proto ir sielos ramybę. Ir visai nesvarbu, gimėme Indijoje ar Lietuvoje, šios universalios tiesos egzistuoja kiekvieno iš mūsų žinojime nuo pat gimties. Sistemų yra daug ir svarbu pasirinkti sau tinkamą, artimiausią savo prigimčiai bei širdžiai.

Svarbu, kad mūsų pasirinkimas skleistų gėrį, žadintų meilę bei padėtų mums atrasti taip trokštamą ramybę ir laimę.

Nuotr. šaltinis shutterstock.com

BŪKIME SVEIKI

MYLIU SAVO DARBĄ

Gyvenimas – meno, kūrybos ir savęs pajautimo sintezė Parengė Inesa Bagdzevičiūtė-Užtupienė

Visada džiaugiamės pažintimi ir bendravimu su jaunu, kūrybingu, gražiu, talentingu ir savo tikslų subtiliai, bet nuosekliai siekiančiu žmogumi. Vaikystė ir svajonės, jaunystė ir tikslų pajautimas, savęs pažinimas ir apsisprendimas – nuostabūs, jaudinantys, bet nelengvi iššūkiai jaunai spalvingo šiandienio pasaulio asmenybei. Apie visa tai ir ne tik šiame Gajos numeryje kalbiname išskirtinę jauną moterį, džiazo vokalistę, kompozitorę bei aktorę – Mildą Arčikauskaitę.

Tikra tiesa, mano tėvai mano gyvenimui turėjo labai daug įtakos ir aš netgi dažnai pagalvoju, kaip gerai, kad esu, ir kaip gerai, kad būtent šie žmonės yra mano tėvas ir mama – juk jie neįtikėtini, nuostabūs! Žinoma, vaikas atsineša į pasaulį tai, ką paveldėjo genetiškai, ir aš gavau daug gerų dalykų, tačiau taip pat labai svarbu aplinka, kurioje vaikas auga. Galbūt mano prigimtiniai daviniai nebūtų išugdyti, jei manęs nebūtų auklėję mano tėvai ir močiutė bei kiti šeimos nariai. Be abejo, spektaklių ir parodų lankymas skatino mano kūrybiškumą. Pamenu, kažkada atėjo suvokimas, kad labiausiai mane veikiantis spektaklyje dalykas – tai garsas...

Teatre man vykdavo įvairūs atradimai ir nušvitimai, sceninis vyksmas taip veikdavo, kad kartais po spektaklio ilgai nekalbėdavau su kitais žmonėmis arba verkdavau, ir kiti nesuprasdavo – kodėl?

Nuo vaikystės gyvenau meno pasaulyje, apsupta meniškų žmonių.

Mažas vaikas labai imlus, smagu buvo toje aplinkoje mokytis. Stebėdavau, klausydavausi, analizuodavau... Pati daug piešdavau, dainuodavau, rašydavau, statydavau spektaklius namuose, pradėjau lankyti muzikos mokyklą, kūriau savo laikraštį.

Apie keramiką nemažai išmanau ir pati nuo mažens lipdydavau, tačiau tapti keramike niekada neketinau, matyt, man tai buvo natūralu, kad galiu palipdyti, kada noriu, todėl ir nemačiau prasmės studijuoti keramiką: jeigu šeimoje jau yra du garsūs keramikai, kam dar trečias? Neverta man bandyti juos pranokti... (šypsosi)

Nuotr.(3) iš asm. albumo

Milda, augai menininkų šeimoje (mama – keramikė ir keramikos mokytoja, tėtis – keramikas, teatro dailininkas, režisierius), tad natūralu, jog Tavo gyvenimas yra labai susijęs su meno pasauliu, tik kita jo sfera – muzika. Ar nebuvo kilęs noras sekti savo tėvelių pėdomis ir gyvenimą sieti su keramika?

Mildą Arčikauskaitę muzika įkvepia grožiui Ar pameni, nuo kada pati pradėjai dainuoti ir muzikuoti? Kuomet į muziką ėmei žiūrėti ne tik kaip į mėgstamą veiklą ar saviraišką, bet ir kaip į profesiją, su kuria siejasi Tavoji ateitis?

Ar linksma, ar baugu, bet panašu, kad iš visų sričių muzika mano gyvenime užima svarbiausią dalį (šypsosi). Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, jog ne veltui pasirinkau muziką – juk ji yra absoliučiai visur. Mūsų širdies plakimas, žingsniavimas, žodžių tarimas – tai muzika, nes turi tam tikrus ritmus, tembrus... Aš niekaip negaliu sau leisti negerbti ar nesižavėti kitomis meno sritimis, juo labiau, kad jos visos glaudžiai tarpusavyje susiję, tačiau manau, jog frazėje „Muzika – menų karalienė“ yra tiesos.

Vaikystėje dainuodavau namuose, kai kildavo ūpas, ir mama pajuto: Milda turi klausą, reikia ją leisti į muzikos mokyklą. Kartą muzikos mokyklą mečiau ir 1,5 metų mokiausi ne visu krūviu, po to grįžau normaliai

tęsti mokslus, ir staiga įvyko lūžis – supratau, kad muzika yra taip nuostabu, ir kad privalau mokytis muzikos teoriją, jei noriu iš tikrųjų suvokti muziką (šypsosi). Mano požiūris į muzikos mokymąsi iš esmės pasikeitė, ėmiau teigti tai, ką anksčiau neigdavau.

Baigiant vidurinę mokyklą, įstojau į Vilniaus universitetą, kad įrodyčiau mamai, jog galiu ten įstoti. Tačiau taip niekada ir nestudijavau VU. Nusprendžiau, kad norint iš tikrųjų išmanyti muziką, reikia ją studijuoti.

Taigi nors užuomazgos, polinkis į muziką, į teatrą ir literatūrą reiškėsi nuo vaikystės, realus, oficialus „užsikabinimas“ įvyko įstojus į aukštąją mokyklą. Tačiau dar ilgai neturėjau įgūdžių, kaip lavinti savo balsą. Ir kartais atrodydavo, tarsi laikas slinktų veltui. Tačiau ateidavo momentai, kai jausdavau ir sakydavau sau: „Milda, muzika tau duoda labai daug, dainavimas yra labai gražu, tu privalai atrasti sistemas, kaip dirbti, tai labai svarbu“, ir galiausiai, per keletą metų, aš pati sužinojau ir atradau GAJA moterims

11

MYLIU SAVO DARBĄ nemažai tokių būdų. Tikėtina, kad tikrą menininką – jautrios prigimties žmogų – dvejonės lydi visą gyvenimą, tačiau svarbiausia, kad jos iki galo nesugriautų tikėjimo, polėkio ir meistriškumo.

Kaip ir kada ėmeisi vesti vokalo pamokas? Kokie didžiausi iššūkiai yra Tau kaip mokytojai?

Pati pradžia buvo dalijimasis savo žiniomis su vokalo kolegėmis, bendramokslėmis, o mokyti pradėjau 2007 m. vasarį. Nuo to laiko dirbau su daugybe įvairių žmonių įvairiose vietose, tai visada sekėsi, nes man patinka bendrauti su žmonėmis.

Kažkada gal būčiau atsakiusi, kad didžiausias iššūkis – suvokti kito žmogaus balsą ir jo problemas bei kaip jas spręsti. Dabar atsakau: didžiausias iššūkis pedagoginėje veikloje – pasiekti, kad žmogus tikrai dirbtų namuose savarankiškai su malonumu, užsidegimu ir susidomėjimu kiekvieną dieną. Protu suvokiame, kad turime atlikti namų darbus, tačiau nedirbame.

Juokinga ar liūdna, bet dažnai šioje aktyvaus gyvenimo, nuolatinio kažkur skubėjimo ir iki pasiutimo atsidavimo darbui epochoje žmonės tampa savo įpročių, įsitikinimų, pareigų, neatliktų darbų vergais ir nebeprisėda minutėlei tiesiog užsimerkti ir giliai įkvėpti. Dauguma tikisi, jog atėję į pamokas gaus paketą ir viską išmoks.

Mokytojas gali nukreipti, supažindinti su sistemomis, tačiau jis nepadarys už mokinį. Mokytojas tiesiog yra įkvėpėjas.

Prisistatai kaip dainininkė, kompozitorė ir aktorė. Kiek aktorystės yra Tavo gyvenime? Kiek muzikavimas ir aktorystė yra susiję? Žinai, kartais atrodo, kad visas mano gyvenimas yra kaip neįtikėtinas, pikantiškas filmas su įžangomis, kulminacijomis ir atoslūgiais, ir kad aktorystė lydi mane ties kiekvienu žingsniu (šypsosi). Matyt, ne veltui nuo dvylikos metų svajojau tapti aktore. Vėliau paviliojo muzika, bet tai yra labai glaudžiai susiję. Abiejose srityse aktyviai darbama su kūnu, balsu, išraiška. Dainininkas – iš dalies ir aktorius. Tačiau jis labiau koncentruojasi į muziką ir atskleidžia muziką, reiškia mintis per muzikinį garsą, o aktorius atskleidžia personažą įvairesniais būdais.

O televizija niekuomet netraukė? Ar nebuvo kilusi mintis dalyvauti muzikiniame projekte, išbandyti ar parodyti savo galimybes, pri-

12 GAJA moterims

„Kartais atrodo, kad visas mano gyvenimas yra kaip neįtikėtinas, pikantiškas filmas su įžangomis, kulminacijomis ir atoslūgiais“ sistatyti platesnei auditorijai – paprasčiau tariant – išpopuliarėti?

Visai logiškas klausimas. Šiomis dienomis ypač populiaru populiarėti, taip sakant, per vieną naktį. Naujos vaikinų ir merginų grupės dygsta kaip grybai po lietaus. Daugelis jų – vienadienės plaštakės, viliasi, svajoja tapti žvaigždėmis. Šią savaitę esi žinomas visoje Lietuvoje, tave aptarinėja prie TV sėdinčios bobulės, rašo interviu bulvarinė spauda – nuostabu! Po kelerių metų, deja, niekas tavęs nebeprisimins... Liūdna, bet matyt tai natūralioji atranka.

Kartais, atrodo, kabarojasi į sceną, kas netingi. Kartais tarp tų dainuojančių atsiranda išties žavių, talentingų žmonių. Kaip norėčiau, kad žiaurus televizijos verslas nesužalotų tų jaunų sielų!.. Manau, kad „auksiniai Lietuvos balsai“, „x faktoriai“, „triumfo arkos“, „keliai į dangų“ ir „vieškeliai į žvaigždes“ visgi skirti ne profesionalams. Tai yra šou pramogos, ir, nors tikėtina, jog jei kuriame nors jų pasirodyčiau, apie mane iškart sužinotų daugiau žmonių,

tačiau vis dar laikausi tos nuostatos, jog tokie renginiai prisegtų man netinkamą etiketę ir mane įrėmintų.

Papasakok apie savo muzikinį projektą SINGING HINDI ZAHRA. Kaip atradai šią atlikėją? Kuo ji tave labiausiai žavi? Negaliu nepaminėti ir išorinio jūsų panašumo...

Hindi Zahra, iš Maroko kilusi dainininkė ir dainų autorė, mane žavi savo kitoniškumu.

Ji šaunuolė: paėmė elementarų „čestuškės“ ritmą, „uždėjo“ ant jo savo marokietiškas dermes, dykumų ir oazių skambesius, dar šiek tiek džiazo, bliuzo, regi ir hip-hopo skonio, uždainavo apie meilę saviškai reikšdama mintis, subtiliu balsu, kokio daugiau nėra niekur pasaulyje... ir štai Jums Hindi Zahra muzika, originali ir paveiki. Man buvo gražu, artima. Įvyko rezonansas, sąskambis tarp mūsų, panorau išmokti jos dainų ir štai jau nuo 2011 m. dainuoju šį repertuarą, sukūrusi savo interpretacijas, savo požiūrį į šias dainas.

MYLIU SAVO DARBĄ

„Tikrą menininką – jautrios prigimties žmogų – dvejonės lydi visą gyvenimą, tačiau svarbiausia, kad jos iki galo nesugriautų tikėjimo, polėkio ir meistriškumo.“ Dalis Hindi Zahra dainų yra atliekamos berberų kalba. Ar žinai jų prasmę? Galbūt pradėjai mokytis šios kalbos?

Gal mokėjau šią kalbą praeitame gyvenime? Skambesys nepaprastai artimas... (šypsosi).

Bet dabartiniam gyvenime esu dėkinga bičiuliui Ibrahimui, padėjusiam man tiksliau suvokti dainų berberų kalba prasmę.

Kokie dar atlikėjai (Lietuvos ir pasaulio) Tave labiausiai žavi, įkvepia? Ar turi savo muzikos autoritetą?

Man įdomiausi yra dainininkai, atspindintys jų kultūros dvasią, taip pat avangardinio meno, free džiazo atstovai, eksperimentuojantys su savo balsu, valdantys įvairias dainavimo technikas. Galiu paminėti Elise Caron, Lucia Recio, Yma Sumac, Linda Sharrock, Tamia Favre, Lindha Kallerdahl, Sainkho Namtchylack, Andre Minvielle, iš tradiciškesnio džiazo labiausiai patinka Dee Dee Bridgewater ir Bobby McFerrin, iš klasikinės akademinės muzikos – Measha Brueggergosman ir Cathy Berberian. Žaviuosi kontrabosistais Ron Carter, Marc Johnson, Michael Formanek, Charlie Haden. Mane įkvepia mano bičiulis prancūzų būgnininkas Edward Perraud. Didžiausias autoritetas – Tom Waits. Ir kiekviena močiutė, kuri paprastai, šiltai sudainuoja lietuvių liaudies dainą.

Kokie buvo įsimintiniausi projektai, kuriuose teko dalyvauti?

Labai gerai prisimenu viską, kur dalyvavau ir ką veikiau... (šypsosi). Bet labiausiai išskirčiau kelis. Spektakliai: Vidmanto Bartulio kulinarinė opera Pas De Deux, Jono Arčikausko Fotografas arba Apverstos Taburetės Istorija, Jono Vaitkaus Eglutė pas Ivanovus; koncertai su Vilniaus Rotušės klasikinių gitarų orkestru, NOA – šiuolaikinės trumpametražės operos festivalis bei mano pačios projektas Miłosz Clouds (Milošo debesys), skirtas lenkų poetui Česlavui Milošui. Neišdildomą įspūdį paliko Meredith Monk balso ir judesio praktiniai seminarai Paryžiuje.

Milda, sakyk, ar nesunku jaunai merginai, moteriai suktis šiame

meno ir pramogų pasaulyje?

Kas padeda išlikti savimi, siekti užsibrėžtų tikslų?

Tikėtina, kad sunku kiekvienam žmogui, kuris yra jautrus, subtilus, dvasingas ir nesivaikantis šablonų. Todėl svarbu kiek įmanoma tiksliau formuluoti savo tikslus ir netingėti, nesėdėti visą laiką ant sofos rankas sudėjus, veikti šviesiai, su džiugesiu ir viltimi. Padeda gamta, įsiklausymas į ją. Kiekvieną kartą tarsi iš naujo atrandu ir stebiuosi šiuo pojūčiu – kaip stipriai gamta veikia ir gydo sielą... tai stebuklas! Įkvepia stiprūs, įdomūs, atjautos kupini ir gera linkintys žmonės, trumpai tariant – asmenybės, kurių visiems linkiu sutikti ir bendrauti. Dar man padeda knygų skaitymas, nes panyri į kitą pasaulį, užmiršti rūpesčius, taip pat atrandi ten atsakymus, kaip gyventi. Knygos – tikrų tikriausia terapija! (šypsosi). Domėjimasis kitomis kultūromis, kalbomis, papročiais. Šokio praktika. Judėjimas, mankšta gryname ore. Gilus, sistemingas kvėpavimas. Tiesą sakant, aš pasirinkau profesiją, kuri veikia kaip vaistas, taigi mano pačios darbas man padeda (šypsosi). Kai dainuoju, jaučiuosi be galo laiminga, jaučiuosi gyva. Dar labai svarbu nuolat savyje plėsti didelę, konstruktyvią energiją ir ugdyti discipliną.

Kaip muzika padeda Tau realizuoti savo moteriškąją prigimtį?

Ar galima sakyti, kad laisvas balsas ir kūno laikysena yra moteriško žavesio paslaptis?

Visiškai teisingai – dainavimas yra be galo gražus, patrauklus procesas ir dainuojanti, savo balsą ugdanti moteris kelia žavesį. Dainuojanti moteris – išraiškinga moteris – taip, tai išties jaudinantis reikalas! (šypsosi).

Mano gyvenime principas, kuriuo vadovaujuosi, atskaitos taškas – tai grožis. Tikiu, jog dainuodama galiu ypač skleisti grožį. Dainuojama visose tautose nuo senų senovės... Tai ritualo, apeigų dalis, kreipimasis į Dievą, tai savo dienų apdainavimas ir jausmų išsakymas, tai informacijos

Dainininkas – iš dalies ir aktorius pranešimas. Balso vibracijos žmogų ypač veikia, jos paliečia pačias sielos gelmes – tai yra stebuklas, balso fenomenas.

Kokie artimiausi ir tolesni Tavo ateities planai? Ar matai save kaip Lietuvos muzikantę ir dainininkę, o galbūt labiau vilioja platusis užsienis?

Koks taiklus pastebėjimas! Lietuvą aš labai myliu, bet esu tikra: labai noriu keliauti, pažinti svečias kultūras, mainytis, dalytis savo kūryba su daugybe gerų žmonių įvairiuose pasaulio kraštuose ir skirtingose erdvėse. Galvoje verda gausybė idėjų, turiu vilties – pildysis! (šypsosi).

Noriu ne išsibarstyti vienkartiniuose džiaugsmeliuose, o koncentruotis į savo individualaus, originalaus stiliaus, į savęs pačios paieškas, savo pajutimą ir kūrybinę realizaciją, ko taip pat linkiu visiems šio išskirtinio leidinio skaitytojams.

Su dainuojančiais linkėjimais!

Daugiau apie Mildos kūrybą: www.mildarche.lt www.mildamuzika.lt www.facebook.com/milda.arche GAJA moterims

13

GYVIEJI AMATAI

Amatas IŠ PRIGIMTIES

Nuotr.(5) iš asm. archyvo

Parengė Sigita Degimaitė

Ar Jums kada nors teko siūti rūbą? Koks tai nepaprastas menas ir mokslas! Kupinas vingrybių ir reikalaujantis žinių spalvų derinimo, tekstūros, raštų, formų ir įvairių detalių parinkimo srityje. Kai kurie žmonės turi įgimtą pajautimą šiems dalykams. Ko gero, visai teisinga būtų sakyti, kad jie gyvena spalvų ir formų pasaulyje. Šiame pasaulyje kviečiame apsilankyti ir rudeninės Gajos Skaitytoją. Apie širdžiai mielą veiklą ir drabužių kūrimo subtilumus kalbiname drabužių dizainerę Audrą Jakubauskienę. Tikimės, kad pokalbis įkvėps ne tik atradimams garderobo srityje, bet ir patvirtins seniai žinomą taisyklę: Jei lieki ištikimas tam, kas artima sielai, keliai svajonėms įgyvendinti tikrai atsiveria.

Dizainerė Audra Jakubauskienė Kaip tapote drabužių dizainerė?

Papasakokite, koks buvo kelias į kūrybą, į verslą? Ši veikla lydi mane nuo vaikystės.

Svarbiausia daryti tai, ką nori daryti, kuo tiki. Žinot, mėgstamiausias mano filmas „Amelija iš Monmartro“. Įstrigęs epizodas, kai per jausminę prizmę atskleidžiama asmeninė momentinė pilnatvė, kažkam įkišus ranką į grūdų maišą ar nuvalgant avietes, užmautas ant pirštų galiukų. Vaikystėje, prisiuvusi lėlei sijoną prie palaidinės, užgniaužusi kvapą išversdavau jį į gerąją pusę.

Ir matau: kaip gražu! Tai čia tas mano gyvenimo skonis ir jausmas. Mano mokslai ir studijos buvo visai nesusiję su kūryba, bet nuo savo pomėgių niekur nepabėgau – vis siūdavau draugėms, draugių draugėms. 1994 m. dalyvavau Aenne Burda prize parodoje-konkurse, laimėjusi prizines vietas Vilniuje, po to ir Austrijoje, įgavau drąsos ir ryžto.

Na tai ir ėjau pirmyn. Taip hobis virto darbu. Man pačiai taip atrodo, jog viskas klostėsi tarsi savaime.

Koks Jūsų pačios požiūris į rūbą? Koks jis​ turi būti, kad gerai jaustumėtės?

Paprastai žmogui reikia, kad jis jaustųsi patogiai. Aš pati labai mėgstu patogius drabužius. Bet, ypač moteriai, visada labai svarbus ir vizualusis vaizdas. Būna, kad negali rankų pakelti, bet pasižiūri į veidrodį ir tu

14 GAJA moterims

sau patinki, viskas atrodo labai gerai – na ir puiku! Tada ir nesušalsi, ir jeigu nepatogu, pakentėsi, juk taip? (šypsosi). Vienu atveju svarbiau atrodyti gražiai, kitu svarbiausia, kad tavęs rūbas nevaržytų. Idealu, jei yra ir viena ir kita.

Kur semiatės įkvėpimo? Rūbai visgi ganėtinai ne tradicinių formų?

Dažniausiai, žinoma, iš gamtos.

Bet ir apskritai tiesiog iš to, ką matau.

Kartais kokią idėją padiktuoja namo kampas. Be to, juk matau ir žmones, kaip jie rengiasi, nejučia pradedu galvoti, kaip čia būtų galima vieną ar kitą jų rūbą paįvairinti. Kartais kišenės formą pasufleruoja šešėlis arba nutysusi raukšlė pašnibžda idėją klostei.

Su vyru mėgstame keliauti. Iš kelionių parsivežu šūsnis nuotraukų, pavyzdžiui, apaugusių akmenų tarp rudeninių lapų, gražaus rašto, formos, margumo. Būna akį patraukia nubrūžinti grindų dažai, kur matyti ankstesnių spalvų sluoksniai. Visur gali įžiūrėti įkvėpiančių kompozicijų, kurios nebūtinai sufleruoja konkrečiai, bet tiesiog kūrybiškai pamaitina.

Kaip susiformavo dabartinis Jūsų kuriamų drabužių stilius?

Jaunystėje buvau tokia hipuojanti.

Jau tada buvau pasisiuvusi maišines kelnes iš vilnonio audinio. Visą laiką mano apranga buvo kiek išsiskirianti.

Matyt todėl ir dabar mano kuriami rūbai persmelkti tarsi nerūpestingumo. Esu dirbusi kailių salone, siuvinėjau paltus odiniais kiauraraščiais, grafiniais ornamentais. Turėjau plačias galimybes savo fantazijai lietis. Nors dabar žiūrėdama tuometinių darbų nuotraukas galvoju, kad jau daryčiau visai kitaip. Viskas keičiasi.

GYVIEJI AMATAI Bet man visad patiko keistos formos, kampuotos, abstrakčios, geometriniai elementai. Vis norisi padaryti kitaip, ir visa kūryba vyksta iš pajautimo. Pabandai, pamąstai – o kaip nešiočiau pati, kaip man gražiau atrodytų? Darau, kad man patiktų, ir iš tiesų kuriu sau. O jei patinka dar ir kitam žmogui, tai išvis labai smagu. Žmonių visokių būna. Kiti, būna, ir pasibaisėję praeina mugėse – šypseną sukelia – na ką, įdomus ir toks įvertinimas.

O stilių kiekvienas sau pasiko-

reguoja. Man labai patinka, kai mano rūbus moka nešioti – prisitaiko tinkamus aksesuarus, papuošalus, batus.

Kitą kartą išvystu savo klientę ir nebegaliu atpažinti savo siūtos suknelės, nes ji tiesiog nebeatskiriama nuo visumos!

Linas yra pagrindinė Jūsų kuriamų drabužių medžiaga. Kodėl pasirinkote būtent liną?

Todėl, kad tai natūrali, organiška medžiaga. Viskas vėlgi – iš pajautimo.

Linas man visad atrodė gyvas audinys. Medžiaga turi būti gyva, minkšta, maloni. Išlygintas drabužis tampa jau ne tas. Nemoku padaryti gražaus išlyginto lininio rūbo. Man taip atrodo, kad jis tam netinka.

Jau tapo posakiu, kad natūralumą mėgstu visur – ir santykiuose, ir buityje, ir spintoje.

Linas atrodo ganėtinai reikli medžiaga. Kaip susitvarkote?

Kaip jaučiu, taip darau. Iš praktikos visada sprendžiu, kokio lino aš norėsiu, ir su kokiu dirbti nebenoriu. Iš plono lino galima pasiūdinti gražių gaminių, jeigu jo yra daug, tai yra ir svorio. Jis gražiai krenta, tinka sluoksniavimui arba gali būti glamžytas.

Bet tik padaryk gaminį iš plono lino, eilinį, kaip iš storo, tai turėsi skuduriuką. Tokiam reikia tūrio. Iš sunkesnio lininio audinio jau gali daryti formą. Tiesiog organiškai jauti, kaip su kokia medžiaga elgtis.

Kokia yra Jūsų spalvų paletė?

Jaukiausiai jaučiuosi su žemės spalvomis – tarsi į taktą su gamta.

Kartais norisi ir ryškių spalvų, bet jos dažniausiai pasireiškia tik kaip detalė.

Ar ilgas rūbo kūrimo procesas?

Jis ilgas, bet man jis eina nejučiomis. Aš negalvoju atsisėdusi, kaip čia ką padaryti. Įsivaizduoju, kad kūrėjai menininkai piešia per naktis, juos aplanko mūzos. Aišku, visko ir man pasitaiko. Bet dažniausiai mano kūryba ekspromtinė, spontaniška – važiuojant mašina, kelyje, gamtoje, kažkokiame veiksme – galva nuolatos knibžda minčių. Toks jausmas, kad viską darau gal net chaotiškai. Kartais pykstu ant savęs, kad pradėjusi ką nors daryti, ilgai nepabaigiu, bet viskas nuo to noro daryti kažką naujo, vis atrasti, sugalvoti, kaip padaryti kitaip. Naujos idėjos vis lekia į priekį ir, atrodo, jas įgyvendinti reikia dabar. Patinka į daiktus pasižiūrėti kitu kampu. Pasaulis evoliucionuoja

žmonių, darančių kažką kitaip, dėka.

Vienas tai daro didesniais mastais, kitas – mažesniais.

Ar Jūsų kūrybai turi įtakos šiuolaikinės mados tendencijos?

Nedaug. Bet negalima visiškai ignoruoti mados. Būna, pasiuvu naują modelį ir lieku nesuprasta. O žiūrėk po kelių mėnesių tokio pat stiliaus suknelė jau „Niujorko mados savaitėje“ topų topas. Neslėpsiu, juk eini gatve ir matai tas tendencijas – visur vien tik idėjos.

„Vaikystėje, prisiuvusi lėlei sijoną prie palaidinės, užgniaužusi kvapą išversdavau jį į gerąją pusę. Ir matau: kaip gražu!”

Ką Jums reiškia pati kūryba, kokią vietą ji užima gyvenime?

Daug apie tai negalvoju. Ji tiesiog yra mano gyvenime, sakytumei, savaime. Tai aš ir leidžiuosi tuo keliu.

Na, galėčiau kūrybą pavadinti laisve, nes dirbu tikrai mėgstamą darbą, ir atsikėlusi ryte galiu pati susiplanuoti dienos eigą. Laisvė, nes tai, ką darau eina iš manęs, o ne kažkieno primesta.

Man tai svarbu.

Kūryba man taip pat reiškia drąsą – kai nebijai, tai ir pamatai, kad viską galima padaryti, viskas įmanoma.

O šiaip, juk gyvenime visur yra kūryba.

Kokie artimiausi planai, tolesnės svajonės? Šiuo metu ant nosies kelionė į Japoniją. Dalyvausiu ten vyksiančioje tarptautinėje dovanų parodoje.

O svajonių dar nelabai noriu išduoti.

Pirmiausia noriu jas įgyvendinti.

Koks Jūsų gyvenimo kredo, ar turite kažkokį principą ar įsitikinimą, kuriuo vadovaujatės?

Turbūt nieko naujo nepasakysiu – būti savimi. Nemeluoti sau. Kai būni savimi, tai pats sau esi įdomus.

Ačiū už pokalbį!

Daugiau dizainerės darbų rasite: www.audress.com

GAJA moterims

15

Grybavimo malonumai ir ypatumai

Viktoro Vainučio nuotr.

LAIKAS SAU

Vaida Babilienė, Kaunas

Neslėpsiu, grybavimas yra viena priklausomybės formų ir juo serga dažnas lietuvis. Priklausomybė, atsirandanti tiesiog patiriant nenusakomą malonumą. Tie, kurie grybavo, neleis sumeluoti, kad grybaujant patiriamas keleriopas malonumas: grynas oras, rudeninėmis spalvomis nusidažę medžių lapai, pasivaikščiojimas po mišką, taip pat ir gurmaniški patiekalai iš surinktų grybų. Kiekvieną aplanko didelis malonumas ir nenusakomas džiaugsmas, prisirinkus pilną pintinę grybų, o jeigu dar pavyksta rasti gražuolių baravykų, raudonviršių ar voveraičių, vėl nenumaldomai kviečia miškan. Svarbu nepatingėti ir atsikelti dar prieš saulės tekėjimą, vos brėkštant, įsliūkinti į kupiną ramybės ir lengvu rūkeliu apsigaubusį pušyną ir ten iki gero pusdienio panardyti po tankumynus, pasilankstyti po šakomis, ties kiekvienu kauburėliu samanų – grybų laimikis garantuotas... Tada apima toks azartas, kad net naktimis grybai sapnuojasi!

Savo vasarų ir rudens jau seniai neįsivaizduoju be miško ir pintinės.

Pamenu, kai būdavau maža, tėtis vesdavosi į mišką ir rodydavo grybus, mokė atskirti valgomuosius nuo nevalgomųjų. Kaip ir kiekvienas užkietėjęs

16 GAJA moterims

grybautojas, tėtis turi savitą gryba- ilsėtis, mėgautis miško globa ir jo vimo būdą ir gerą uoslę grybams. Jis gėrybėmis! Vis pamąstau, kad į Dzūkiją visada stengdavo man perduoti tas labiau traukia ne vien puikūs grybai, paslaptingas grybų augimo vietas. bet unikali, žmogaus mažai paliesta Pamenu, kai sakydavo: „Nubėk prie to gamta. Tik čia akį veria minkštos ir beržo ir pamatysi lepšių šeimynėlę. O kvapnios samanos, šimtametės pušys, jeigu rasi tik vieną, būtinai apsidairyk, vaizdingi smėlėti skardžiai ir, žinoma, nes aplink turi augti daugiau”. Dažniausiai jis būdavo teisus, o aš iš džiaugsmo tiesiog šūkaudavau! Tada jis vėl mokydavo: „Jei stūgausi miške kaip vilkas – visi grybai pasislėps“.

Labai džiaugiuosi, jog šis pomėgis patinka mano vyrui. Todėl vos tik radę tinkamą laiką su dideliu džiaugsmu važiuojame grybauti. Labiausiai patinka Dzūkijos miškai. Netoli Savo rudens seniai neįsivaizduoju be Merkinės turime miško ir pintinės per daug metų patikrintas savo vietas. Čia grįžtame pievomis plačiai vingiuojantis Merkys. tarsi į namus, kuriuose gera, ramu ir Neseniai su vyru atradome miškus pažįstama. Kartais net pasvajojame už Kaišiadorių ir, jeigu neturime daug apie nedidelį savo namelį miško pa- laiko, važiuojame grybauti būtent kraštyje. Kaip gera būtų nevaržomai čia. Nors šie miškai nėra tokie gražūs

Nuotr.(2) iš asm. albumo

Prisipažinsiu, mano šeimoje yra viena priežastis, kodėl kasmet ypač laukiame rudens. Tai grybavimas! Grybavimas man yra daugiau nei laisvalaikio praleidimo būdas ar noras papildyti maisto atsargas, – tai yra gyvenimo būdas, aistra ir pomėgis.

LAIKAS SAU kaip Merkinėje, bet džiugina grybų gausa. Tačiau grybų augimo vietų tenka ieškoti – jos kiekvieną kartą skiriasi.

Kai miškas būna dosnus ir grįžtame pilnomis pintinėmis gražuolių grybų, tenka antra malonumo dalis – grybus paruošti maistui. Gražiausius ir sveikus baravykus, voveraites atrenkame džiovinti.

Tai bene pats paprasčiausias paruošimo būdas. Grybus kruopščiai nuvalome ir dažniausiai nesmulkinę šauname į 50 laipsnių įkaitintą orkaitę. Taip su pertraukomis džioviname apie parą. Aš grybų niekada neveriu ant siūlo – man jie puikiai išdžiūsta paprastai sudėti ant grotelių

Grybais džiaugiasi mažieji

patiesto marlinio audinio. Na, o likusius prastesnės išvaizdos grybus išverdu ir užšaldau.

Džiovinti grybai nepaprastai tinka burokėlių sriubai. Silkė ir virtinukai su džiovintais grybais – nepamainomas patiekalas per Kūčias. Mano šeima labai mėgsta grybais pagardintus daržovių ir kruopų troškinius, kurie būna labai kvapnūs ir skanūs. O kaip gi virtos bulves be grybų padažo? Taip nepastebimai ir ištuštėja grybų atsargos, bet dėl to visai nenusimename, nes žinome, kad laukia naujas, kupinas džiaugsmo ir netikėtumo sezonas.

Įdomūs faktai apie grybus: • Mokslininkai mano, kad grybai gali būti svarbus ginklas kovojant su gripu. Naujausi tyrimai rodo, kad valgant grybus stiprėja organizmo imuninė sistema, todėl lengviau įveikiamos infekcijos ir virusai; • Grybai organizme taip pat didina į hormonus panašių proteinų, vadinamų citokinais, kiekį: šie proteinai atlieka svarbų vaidmenį saugant organizmą nuo virusinių infekcijų ir auglių; • Grybai yra natūralus vertingo vitamino D šaltinis, kuris yra daug veiksmingesnis nei sintetinio vitamino D tabletės; • Grybuose daug baltymų - džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena; • Grybai perdirba augalų liekanas ir paverčia jas derlinga dirva. Jei ne grybai, Žemės paviršius būtų palaidotas po augalų liekanomis ir didžiulė dalis gyvybės netrukus išnyktų; • Grybų sporos yra sudarytos iš chitino – sunkiausios natūraliai gamtoje esančios medžiagos.

Kai kurie mokslininkai mano, kad grybų sporos yra pajėgios netgi plisti kosmosu; • Grybų augimą lemia ne tik drėgmė ir šiluma, bet ir Mėnulio fazės. Jau nuo seno žinoma, kad baravykai geriausiai auga, kai danguje boluoja jaunas Mėnulis. Pasak mikologų, sunku moksliškai patvirtinti arba paneigti šį reiškinį. Stojus Mėnulio jaunačiai, pastebime iš žemės išlindusius grybus.

Tačiau augti jie pradeda anksčiau, veikiausiai esant pilnačiai. Kodėl? Grybams augti reikalingas vanduo.

Pilnatis išjudina gruntinius vandenis ir tikriausiai taip skatina grybų augimą.

Patarimai pradedantiesiems grybautojams: • Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose.

Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio 20-500 metrų; • Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus, nes valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai sunkiai gali juos atskirti. Mokytis atpažinti grybus reikia ne tada, kada ruošiamasi grybauti, o dar iki tol. Jokiu būdu negalima dėti į pintinę seno ar sukirmijusio grybo; • Jei norite nepažeisti grybienos, grybą nupjaukite prie pat šaknų arba atsargiai jį išraukite.

Tačiau reikia žinoti ir kaip grybą nupjauti. Jei grybą nupjausite prie kepurėlės ir paliksite kotą arba jo dalį, taip pakenksite grybienai, nes koto žaizdoje įsiskverbia bakterijos, kurios ją supūdo; • Pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose, skaidantis baltymams, susidaro nuodingosios medžiagos (amidai, aminai); • Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.

GAJA moterims

17

SKANUMAI

r ė y g o b k š i i ųp M

at i e k a l a i

Sigita Paulauskienė, Kaunas

Gero daikto niekada nebūna per daug! Tą galėčiau pasakyti apie grybus. Jie man niekada nepabosta: ar kepti, ar virti, ar marinuoti, o mano močiutė juos raugindavo. Valgydavome su grietine ir svogūnais. Mmmm.... skanumėlis!

Kada gi dar, jei ne rudenį, mėgautis šiomis miško gėrybėmis?

Virti grybų sriubą ar grybus ruošti su bulvėmis moka ko gero visi. Tačiau grybų sezonui įpusėjus, imu norėti įdomesnių patiekalų. Pora receptų pasidalysiu ir čia su jumis.

Tiršta grybų sriuba

Makaronai su voveraitėmis ir sūriu Kietųjų kviečių makaronų (man patinka penne) Šaukštas sviesto Gorgonzola sūrio Druskos

20 g sviesto Poras

Išvirkite makaronus, kad būtų dar šiek tiek kieti. Keptuvėje svieste pakepinkite voveraites, pabarstykite druska, kad suminkštėtų. Voveraites iš tikrųjų galima valgyti ir žalias. Žinau, Italijoje ruošia voveraičių užtepėlę ir carpaccio užkandį. Tik prieš tai bent 20 min. reikėtų jas pamirkyti vandenyje su druska.

Suverskite į keptuvę išvirtus makaronus, kubeliais pjaustytą sūrį, kelias minutes pakaitinkite ir galite patiekti.

Čiobrelio stiebelis Apie 500 g stambiai pjaustytų grybų (mėgstamų) Česnako skiltelė Šaukštas miltų 1 l daržovių arba grybų sultinio 80–100 ml grietinėlės (riebios ar liesesnės pagal skonį) Druskos ir šviežiai maltų pipirų Sauja petražolių (prieš patiekiant) Puode ant vidutiniškai kaitrios ugnies keletą minučių svieste pakepinkite porus su čiobreliais. Sudėkite grybus, pabarstykite druska, pakepinkite, kol išsiskirs sultys. Suberkite kapotą česnaką, miltus ir maišydamos kepinkite porą minučių. Supilkite karštą sultinį ir virkite ant silpnos ugnies apie 15–20 min.

Išimkite čiobrelį ir trintuvu sutrinkite sriubą į vienalytę masę. Įpilkite grietinėlės, įberkite pipirų, jei trūksta – druskos.

Pabarstykite kapotomis petražolėmis ir patiekite.

18 GAJA moterims

Kvapnių rudens dienų!

Daržovių gydomoji galia

GAMTA GYDO

Vaida Babilienė, Kaunas

Esu jauna mama, auginanti du darželinukus sūnus. Stengiuosi, kad mano šeima maitintųsi sveikai. O visa tai priklauso nuo to, ką mes dedamės į lėkštę. Todėl stengiuosi, kad mano šeimos valgių racione būtų kuo daugiau mūsų klimato zonoje išaugintų vaisių, daržovių, spaudžiu iš jų sultis. Daug daržovių, vaisių, uogų užsiauginame patys, o ko trūksta – atsivežu iš tėvų ir senelių ūkio. Man kaip mamai visada rūpi, kaip įpratinti vaikus valgyti kuo daugiau daržovių. Pastebėjau, kad jei vaikai nuolat užkandžiauja jogurtais, saldumynais, tai „normalaus“ maisto valgo labai mažai. Todėl užkandžių stengiuosi pirkti kuo mažiau, kad vaikams nebūtų pagundų. Mano vaikams ypač patinka žali daržovių-vaisių kokteiliai. Noriai valgo ir žalias morkytes.

Aišku, kartais tenka pagudrauti ir daržoves paslėpti gaminyje, pvz., sutarkuoti ir iškepti blynų.

Daržovės yra ne tik skanus maistas, bet ir labai naudingas sveikatai.

Jose gausu vitaminų, organinių rūgščių, ląstelienos, mikroelementų. Žinoma, skirtingose daržovėse skiriasi ir esančios maistinės medžiagos bei jų kiekis. Nuo to priklauso daržovių kaip maisto poveikis mūsų organizmui.

Daržovės ir gydyti, ir profilaktikai Esu įsitikinusi, kad daržovėse esantys vitaminai yra daug vertingesni nei pirkti vaistinėse. Daug patirties semiuosi iš savo močiutės. Ji 40 metų dirbo medike ir savo praktikoje visada stengdavosi ligoniui patarti pirmiau rinktis natūralią gydymosi priemonę, o ne saują tablečių. Šiuo metu močiutė, būdama pensijoje, sistemina ir analizuoja per daug metų sukauptą medžiagą. Šias žinias ir praktiškai patikrintą patirtį vertinu daug labiau nei perskaitytą informaciją knygose, žurnalų šūsnyse ar interneto platybėse. Šiame straipsnyje norėčiau aprašyti močiutės sukauptą informaciją apie daržoves, jų poveikį ligų profilaktikai ir pateikti receptų.

Agurkai turi vitaminų B, C. Jie žadina apetitą, spartina medžiagų apykaitą, valo kraują. Agurkuose yra apie 95 proc. vandens. Tai pačios gamtos distiliuotas vanduo, tirpdantis organizme esančius nuodus ir valantis organizmą. Kita unikali agurkų savybė – širdies darbo gerinimas. Juose yra labai daug mineralinių medžiagų ir mikroelementų – vario, cinko, geležies, jodo, mangano, ypač daug kalio. Geležis, cinkas ir varis dalyvauja gaminant kraują, kalis gerina raume-

Daržovėse esantys vitaminai daug vertingesni už sintetinius nų ir širdies veiklą. Valgyti kuo daugiau agurkų rekomenduojama ir sergantiems akmenlige arba norintiems iškrapštyti akmenuką iš inkstų. Šiose daržovėse daug kalio ir mažai natrio, todėl jos skatina šlapimo išsiskyrimą.

Be to, agurkai efektyviai gydo vidurių užkietėjimą, padeda organizmui pasisavinti riebalus ir baltymus. Rauginti ir marinuoti agurkai aktyvina skrandžio sulčių sekreciją. Be to, šios daržovės mažina žarnyno skausmus, stabdo jame puvimo procesus.

Agurkų kaukė Agurkai ypač tinka veido odai atgaivinti. Reikia 50 gr. agurko tyrelės sumaišyti su 1 arb. š. medaus ir tepti veidą. Po 15 min. nuplauti šiltu vandeniu. Šią kaukę galima naudoti 2 kartus per savaitę. Agurkų sultimis valomas veidas kai yra spuogų ar strazdanų. Labai gerai kasdien atlikti veido masažą su šviežio agurko gabalėliu. Lygiomis dalimis sumaišytos agurkų ir morkų sultys reguliuoja kraujo spaudimą.

Pomidorai yra puikus vitamino C, beta karotino, folio rūgšties, geležies, vario ir kalio šaltinis, stiprinantis širdį

ir padedantis iš organizmo pasišalinti skysčiams. „Išgerkite per dieną stiklinę pomidorų sulčių ir organizmą aprūpinsite visos paros vitaminų A, C ir kalio norma“, – pataria močiutė. Įrodyta, kad vyrai, vartojantys daug pomidorų, rečiau serga prostatos vėžiu. Pomidoruose esantis likopenas yra stiprus antioksidantas, padedantis kovoti su vėžiu, širdies problemomis ir daugeliu kitų ligų. Likopenas taip pat neutralizuoja saulės spindulius, todėl gali apsaugoti odą nuo kenksmingų saulės spindulių – pristabdyti jos senėjimą ir išvengti odos vėžio. Be to, įrodyta, kad likopenas vaidina svarbų vaidmenį kasos, tiesiosios žarnos, žarnyno, burnos ertmės, pieno liaukų ir gimdos kaklelio vėžio profilaktikoje.

Kai virškinimo traktas jautrus, pomidorus reiktų valgyti saikingai arba juos nulupti.

Morkos turi daug vitaminų A (beta karotino) B, C, E, mikroelementų – kalio, magnio, kobalto, todėl jos plačiai vartojamos avitaminozės profilaktikai, regėjimui stiprinti ir mažakraujystei gydyti. Natūralus, morkose esantis beta karotinas, gali sumažinti GAJA moterims

19

GAMTA GYDO

Kopūstai yra turtingi vitaminų A, B, C, PP, U, mikroelementų – kalio ir magnio. Būtent vitamino U dėka galima išsigydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, gastritą ir žarnyno sutrikimus. Reikia gerti šviežias kopūstų sultis po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną, 30 min. prieš valgį.

Gydytis 1 mėnesį, kursą kartoti po 3 mėnesių. Opa paprastai sumažėja arba visai užsitraukia.

Kopūstai yra stiprus antioksidantas ir jų vartojimas gali sustabdyti navikinių ląstelių augimą. Rauginti kopūstai yra nepamainomas vitamino C šaltinis. Skaudant gerklei naudinga skalauti gerklę kopūstų sultimis. Kopūstų sultys, sumaišytos su morkų sultimis, padeda esant bronchitui, kosuliui, karščiuojant. Kosulį palengviną toks metodas: kopūsto lapą reikia pamirkyti šaltame vandenyje, užtepti

20 GAJA moterims

medumi ir uždėti ant krūtinės. Tada ligonį apkloti šilta antklode ir laikyti 1–2 val. Prieš dedant kopūsto lapą patartina krūtinę patepti aliejumi.

vitaminas B12, labai reikalingas kraujui gaminti. Pagal jodo kiekį burokėliai yra viena naudingiausių daržovių, po jūros kopūstų. Burokėlių sultys labai padeda, kai reikia pagerinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Tai pripažintas vaistas mažakraujystei gydyti. Jos naudingos skydliaukės veiklai, gydo anemiją, mažina cholesterolio, gliukozės kiekį. Taip pat tinka skalauti gerklę sergant angina. Šiose daržovėse gana daug pektinų, kurie stabdo bakterijų, sukeliančių puvimą žarnyne, veiklą.

Dar burokėliuose yra betamino, kuris pasižymi lipotropiniu poveikiu, gerina kepenų veiklą ir dalyvauja cholesterolio apykaitoje.

Nepamirštame ir žalių burokėlių lapų. Juose yra vitamino C, beta karotino, kalcio, geležies ir kalio.

Burokėliai geba reguliuoti menstruacijų ciklą, o menopauzės metu tiesiog būtina gerti burokėlių sultis. Dėl stiprių veikliųjų medžiagų pradėti gerti šias sultis reikėtų tik po šaukštelį, paskui didinti iki 50 g, antraip gali atsirasti galvos skausmai, kurie vėliau praeina. Sultis prieš vartojimą 2–3 val. palaikyti šaldytuve ir gerti tik viršutinį atsisluoksniavusį sluoksnį. Valgant kuo daugiau salotų su burokėliais susinormalizuoja virškinimas, pranyksta vidurių užkietėjimas. Vaikams ir suaugusiems sloguojant labai padeda burokėlių sultis lašinti į nosį.

Nuotr. šaltinis 15min.lt

širdies ir kraujagyslių ligų riziką, taip pat padeda apsisaugoti nuo infekcijų.

Morkų sultys su medumi tinka vaikams ir suaugusiems nuo kosulio, peršalus ar užkimus. Geriant morkų sultis reikia į jas įlašinti kelis lašus aliejaus ar sviesto, kad geriau įsisavintų karotinas. Nustatyta, kad kasdien suvalgius po dvi morkas, cholesterolio kiekis kraujyje sumažėja apie 20 proc.

Morkų kaukė Morkos ypač naudingos odai.

Jas valgant odoje būna mažiau spuogų, įgyja gražų atspalvį. Dėl vitamino A, organizme virstančio retinoliu, mažėja raukšlių. Kai oda sausa, rekomenduojama kaukė iš lygiomis dalimis sumaišytų smulkiai trintų morkų, kiaušinio trynio ir medaus. Kaukę, užtepus ant odos, reikia nuplauti po 20 min. Morkų sultys, lygiomis dalimis sumaišytos su citrinos sultimis, šalina strazdanas, inkštirus.

Kosmetinis morkų aliejus Aš turiu pasigaminusi morkų aliejų. Reikia smulkiai sutarkuoti 1 stiklinę morkų, užpilti saulėgrąžų ar alyvuogių aliejumi (geriau nerafinuotu) ir pakaitinti vandens vonelėje apie 20 min. Po to nukošti, supilti į tamsų buteliuką ir laikyti šaldytuve. Šis aliejus labai padeda gydyti žaizdas, nudegimus, pragulas, esant sausai, suskeldėjusiai odai. Aliejų galima gerti nuo skrandžio opos, po 1 arb. š. 4 kartus per dieną, 30 min. prieš valgį.

Burokėliai geba reguliuoti menstruacijų ciklą Bulvėse gausu vitaminų A, B6, C, PP, U, mikroelementų – magnio ir kalio druskų, aktyvinančių inkstų darbą, padeda iš organizmo pasišalinti druskoms. Šviežios bulvių sultys padeda sergant gastritu, opalige, padidėjusiu rūgštingumu. Reikia gerti 10 dienų po 0,5 stiklinės sulčių 2 kartus per dieną, 30 min. prieš valgį. Trintų žalių bulvių kaukės tinka saulės nudegintai odai. Kai sunku kvėpuoti, galima gydytis virtų bulvių garų inhaliacijomis.

Nevartoti maistui pažaliavusių ar sudygusių bulvių, nes galima apsinuodyti solaninu, o tai ypač pavojinga vaikams.

Burokėlių mūsų šeima valgo labai daug. Ši daržovė yra mano vaikų mėgstamiausia. Burokėliuose daug organizmui reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų – natrio, kalio, fosforo, magnio, mangano, geležies, net kobalto, kurio reikia, kad susidarytų

Kuo vertingas svogūnas ir česnakas?

Kad žiemą būtume atsparesni virusinėms ir bakterinėms ligoms, neužmirškime česnakų ir svogūnų, nes tai yra gamtos antibiotikai. Įrodyta, kad dauguma bakterijų neatsilaiko prieš česnako fitoncidus. Česnakai vartojami cholesteroliui mažinti, aterosklerozei, galvos skausmui ir svaigimui gydyti. Tam reikia suvalgyti po 2–3 česnako skilteles per dieną arba pasigaminti spiritinį česnako antpilą: 40 g. sutrintų česnakų užpilti 100 g.

40% degtinės, palaikyti tamsoje 2 sav., nukošti ir gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Peršalus arba kosint, reikia česnakų tyrelę sumaišyti su sviestu arba taukais (santykis 1:2) ir įtrinti krūtinę. Įtrynus, šiltai apkloti ligonį. Ištraukus dantį, rekomenduojama paskalauti burną

GAMTA GYDO česnako vandeniniu antpilu (3 skiltelės stiklinei vandens) – bus išvengta komplikacijų. Sutrinti česnakai ir sumaišyti su taukais (santykis 1:1) tinka skaudamiems sąnariams gydyti. Kosint arba užkimus, patartina gerti pieną, kuriame virė česnakas: 0,5 l pieno įdėti 1 česnako galvutę ir gerti po 1 valgomąjį šauktą 4 kartus per dieną.

Kuomet žiemą padaugėja susirgimų gripu, stengiamės kuo daugiau valgyti česnako. Gripo profilaktikai pripjaustau daug česnako ir padedu kambariuose prie lovų, kad kvėpuotume česnako fitoncidais. Virtas piene česnakas minkština skausmingas nuospaudas, o šviežia česnako tyrele gydomos karpos. Svogūną ir česnaką patartina uždėti ant skaudamo danties. Česnakų ekstraktas vartojamas liaudies medicinoje gydant inkstų akmenligę ir podagrą, o vandeninis česnako užpilas – klizmoms – nuo žarnyno kirmėlių. Dėl atsikosėjimą lengvinančių česnako savybių jį galima rekomenduoti sergantiesiems bronchitu, ūmiomis respiracinėmis ligomis.

Svogūnų fitoncidai pražūtingai veikia gripo virusus, stafilokokus, streptokokus, taip pat juodligės, dizenterijos, tuberkuliozės ir kitų ligų sukėlėjus. Suskeldėjusios ir pleiskanojančios pėdos gydomos nulupto svogūno griežinėliais: nakčiai jos ap-

Svogūnai ir česnakai gelbsti siaučiant virusams tvarstomos. Kelios tokios procedūros padeda išsigydyti net pėdų grybelį.

Nuo smegenų sklerozės (ypač pagyvenusiems žmonėms) tinka sumaišyti 2 svogūno galvas su medumi (santykis 1:2) ir 2 mėn. vartoti po 1 valg. š .

2 kartus per dieną. Sakoma, kad jei virtuvėje kabo svogūnų ir česnako pynės, tai virusinės ligos aplenks šiuos namus.

Kiekviena daržovė pasižymi vienokiais ar kitokiais privalumais, kuriais verta naudotis. Beje, svarbu ne tik vartojamų daržovių kiekis, bet ir kokybė. Ji priklauso ir nuo pasirinkimo, ir nuo sugebėjimo pagaminti maistą taip, kad išliktų kuo daugiau vertingų

medžiagų. Jei norite, kad daržovės ant jūsų stalo būtų kokybiškesnės, kuo daugiau jų vartokite sezono metu – tada jos vertingiausios. Svarbu atkreipti dėmesį į daržovių spalvą ir rinktis ryškiausių spalvų daržoves.

Kuo ryškesnės spalvos ir sultingesnė daržovė, tuo joje daugiau vitaminų.

Gydymasis daržovėmis efektyviausias tada, kai liga dar nėra įsisenėjusi. Kaip teigia mano močiutė, visada reikia žinoti tą ribą, kada pats negali savarankiškai išsigydyti ligos, ir reikia kreiptis pagalbos į gydytojus bei gerti jų skirtus vaistus.

Sluoksniuotos tešlos pyragas su pomidorais ir fetos sūriu Šis sotus vegetariškas pyragas puikiai tiks vakarienei ar svečiams pavaišinti. Jį iškepti paprasta, greita ir lengva naudojant šaldytą sluoksniuotą tešlą. Puikiai derantis pomidorų ir fetos duetas nepaliks nei vieno daržovių mėgėjo abejingu.

4 porcijoms reikės: 1 lakšto (250 gr.) šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos 100 gr. fetos sūrio 1 nedidelės cukinijos 200 gr. vyšninių pomidorų 2 kiaušinių 150 gr. riebios grietinėlės Baziliko lapelių Druskos, pipirų Alyvuogių aliejaus

Sluokniuotą tešlą atšildykite, iškočiokite skritulį ir išklokite į apskritą kepimo popieriumi išklotą kepimo formą. Dugną subadykite šakute, pašaukite į įkaitintą 180 Co orkaitę ir kepkite 10 min.

Cukiniją išlilgai supjaustykite plonomis juostelėmis. Pomidorus perpjaukite pusiau, fetos sūrį supjaustykite kubeliais.

Kiaušinius išplakite su grietinėle, žiupsneliu druskos ir pipirų. Masę sukrėskite ant apkepusios tešlos, išlyginkite paviršių. Ant viršaus sudėliokite cukinijų juosteles, pomidorus ir fe-

tos sūrį. Toliau kepkite 180 Co orkaitėje apie 25 min. Iškepusį pyragą apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir papuoškite bazilikų lapeliais.

Skanaus!

GAJA moterims

21

JAUKŪS NAMAI

Spalvos:

kaip susikurti sau tinkamą aplinką Jurgita Liutkutė, Kaunas

Namai yra ta vieta, į kuriuos grįžtame pailsėti ir atgauti jėgų, todėl labai svarbu, kad juose jaustumėmės gerai ir jaukiai. Interjeras čia atlieka didelį vaidmenį. Paprastai nė nesusimąstome ir sąmoningai ne visada pajuntame, kaip stipriai mus veikia namų aplinka. Į jaukius ir gražius namus visada norisi grįžti ir juose būti, į nejaukius – atvirkščiai.

Kad namuose jaustumėmės gerai, visų pirma turi būti švaru ir tvarkinga. Vis tik interjere dominuojančios spalvos ir formos, netgi mažos mielos smulkmenos turi didelės įtakos mūsų savijautai.

Nuo seno žmonės stengdavosi sukurti jaukius namus. Daug triūso įdėdavo moterys, kurios savo kruopščiomis rankomis ausdavo audeklus, siūdavo, siuvinėdavo, nerdavo ir visaip kitaip dabindavo namus.

Tokie namai būdavo gyvi. Šiandien gyvenimas pakitęs.

Detalių, skirtų interjerui kurti, paprastai ieškome parduotuvėse. Tačiau įkomponavus nors kiek savo pačių rankdarbių ar meno kūrinių, tai namai tampa tik jaukesni ir malonesni. Moterys paprastai turi įgimtą grožio jausmą ir poreikį kurti jaukumą, todėl su malonumu imasi šio darbo.

Nuotr. šaltinis freshhome.com

Gyvų namų žavesys

Baltos sienos ir grindys vizualiai didina patalpą

Įsiklausyti į save Įsirengiant namus, pravartu pavartyti žurnalų, įsiklausyti į kitų žmonių patarimus ar pasikonsultuoti su interjero dizainą išmanančiu specialistu. Taip galime prisigaudyti puikių ir naudingų idėjų. Tačiau įvertinti ir priimti galutinius sprendimus turėtume mes patys.

Daug yra interjerų stilių ir jų derinių bei galimybių sukurti unikalų interjerą. Tereikia pasitelkti vaizduotę ir gerai pagalvoti, kokiuose namuose norėtume gyventi. Savo būstui turėtume atsirinkti tai, kas žadintų teigiamas emocijas ir leistų jaustis patogiai. Jaukūs namai – ne tik gražūs, bet ir tokie, kuriuose patogu būti.

Todėl pravartu galvoti ne vien apie estetiką, bet ir apie praktinius dalykus, pavyzdžiui, apie baldų ir grindų spalvą. Tamsūs paviršiai atrodo gražiai, tačiau ant jų nusėdę dulkės iškart matyti. Taip pat svarbu prisiminti kasdienius poreikius ir pomėgius, kad galėtume jiems sukurti patogias erdves.

22 GAJA moterims

Kaip veikia spalvos Spalvos interjere, mano manymu, turi didžiausios įtakos žmogaus savijautai, todėl labai svarbu parinkti sau mielas ir draugiškas spalvas. Jų atspalviai ir intensyvumas taip pat svarbus. Spalva turi būti nejuntama, tuomet ji neerzins. O tai labai individualu ir priklauso nuo žmogaus temperamento. Tarkime, raudona spalva aktyvins ir stiprins ramesnius, žemą kraujo spaudimą turinčius žmones, tačiau erzins ir provokuos karštesnio temperamento žmones. Jiems labiau tiktų raminančios žalia arba mėlyna. Spalvomis vizualiai galime didinti ar mažinti patalpų dydį ir erdvę.

Balta arba labai šviesios pastelinės spalvos vizualiai išplečia erdvę. Tamsios spalvos atvirkščiai – ją mažina.

Jeigu patalpoje žemos lubos, galime jas dažyti baltai – taip jos atrodys aukštesnės, ir atvirkščiai – nudažytos keliais tonais tamsiau, jos atrodys žemesnės. Spalvos deriniuose taip pat

veikia viena kitą, pavyzdžiui, pilka spalva neutralizuoja ir švelnina ryškias spalvas.

Veidrodžiai atspindi, todėl vizualiai išdidina patalpą.

Vertikalūs dryžiukai ištempia, horizontalūs – išplečia erdvę.

Pasirinktos medžiagos taip pat kelia skirtingus pojūčius. Medis skleis tvirtumą ir šilumą, oda – solidumą ir prabangą, akmuo – šaltį ir ilgaamžiškumą, stiklas – grožį ir trapumą. Šiltos spalvos vizualiai mažina erdves, o šaltos – jas didina. Interjere vyraujančios formos taip pat turi įtakos. Kampuotos formos yra apibrėžtesnės ir griežtesnės, o apvalios – švelnesnės. Todėl susėdus prie apvalaus stalo tvyros jaukesnė atmosfera nei prie kvadratinio ar stačiakampio.

Daugiau negu mada Kaip ir aprangoje, taip ir interjere vyrauja tam tikros mados. Jeigu tai atitinka jūsų poreikius, tuomet puiku! Vis tik mada neturėtų būti vienintelis ar pagrindinis pasirinkimo kriterijus, nes mados keičiasi. Interjero sukūrimas – ilgalaikė investicija, todėl svarbu rinktis sąmoningai. Nuo to juk priklausys mūsų pačių ir šeimos narių savijauta. Geriausia pajausti ir vizualiai regėti, į kokius namus mums bus visada gera sugrįžti. Ir, be abejo, visa aptarti ir rasti bendrus sprendimus su kitais šeimos nariais.

Papuoškite savo namus Galiausiai namus jaukumu ir šiluma prisodrina namų puošyba. Kuo ir kaip puošiame? Kaip ir viskas namuose, tai vėlgi labai individualu. Galbūt atlieps kuris nors šių variantų.

Namų puošybai galite naudoti gyvas vazonines gėles (tradiciška) arba džiovintas ypatinga proga gautas

JAUKŪS NAMAI ar savo rankomis skintas gėles, žoleles ar puokštes. Kiek rečiau tam naudojami lauko arba pusbrangiai akmenys. Vadinamųjų lauko akmenų galite prisirinkti pajūryje ar miške, o pusbrangių galite įsigyti specialiose parduotuvėse, į kurias jie atkeliauja iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Mėgstate romantiką? Jaukumo suteikti gali žvakės ar gražios nuotraukos su jums patinkančiais vaizdais.

O gal namų puošybos akcentas bus didelis meškinas ant lovos, kurį gavote dovanų. Arba vaza, kurią įsigijote tolimoje kelionėje ir turėjote gerokai pavargti, kol ji pasiekė jūsų namus. O gal tai maži mieli daikčiukai, kuriuos dauguma pavadintų dulkių kaupikais, bet tai visai nesvarbu! Svarbiausia, ką visi tie daiktai reiškia jums. Svarbu, kad jie primintų džiugias gyvenimo akimirkas, jog pamatę juos mintimis galėtumėte grįžti į tą laiką ir pajusti, kiek svarbių ir gražių dalykų yra Jūsų gyvenime.

Daugiau apie spalvų poveikį žmogaus savijautai Raudona formuoja lyderį, padeda įveikti sunkumus, apatiją, skatina pasitikėjimą savimi, bendrauti, didina seksualinį potraukį, gerina apetitą, stimuliuoja nervų sistemą. Vis tik per daug raudonos spalvos gali kelti įtampą, erzinti. Raudonos spalvos akcentus geriausia naudoti valgomajame ir virtuvėje.

Geltona padeda lengviau priimti naujas idėjas, skirtingus požiūrius, skatina veiklumą, gerina atmintį, stimuliuoja kūrybiškumą, smegenų veiklą. Kai aplinkoje jos per daug, tai gali varginti. Jeigu siekiate, kad jūsų svečiai jaustųsi kuo jaukiau, bendrautų laisvai ir nesivaržydami, papuoškite svetainę geltonos spalvos interjero detalėmis.

Oranžinė spalva padeda išgyventi negandas, lengviau priimti permainas, įveikti liūdesį, baimę, suteikia energijos. Taip pat ši spalva padeda lengviau atsiskleisti ir save realizuoti.

Oranžinė spalva puikiai tiks virtuvėje, valgomajame, aplinkoje, kurioje bendraujama su svečiais, tačiau nerekomenduojama šia spalva dažyti poilsiui skirtų zonų. Joms oranžinė bus per daug aktyvi. Žalia simbolizuoja harmoniją, pusiausvyrą, materialinę gerovę, padeda pasijusti arčiau gamtos, įveikti emocinį susikaustymą, ramina. Kambarys, nudažytas šviesiai žalia spalva, atrodo erdvesnis. Žalia puikiai tinka vonios kambariui, o miegamajame gerai nuteiks ramiam miegui.

Spalvų žaismė neleidžia akiai nuobodžiauti Violetinė spalva simbolizuoja kūrybinį mąstymą, valdžią, savigarbą, tačiau mažina darbingumą ir fizinį pajėgumą. Tai tinkama spalva miegamiesiems, poilsio kambariams, nes sukuria ramybės atmosferą. Violetiniai atspalviai nepatartini pasitarimų vietose, nes gali kelti mieguistumą, taip pat nerekomenduojami virtuvėse bei vonios kambariuose.

Turkio spalva kuria švaros pojūtį, padeda siekti vidinės harmonijos, jausti dėkingumą, veikia raminančiai ir lengvina bendravimą. Turkio spalva patariama dažyti poilsiui skirtus kambarius.

Mėlyna spalva padeda susikaupti, išvalo mintis, išlaisvina nuo nerimo, leidžia įsiklausyti į vidinį balsą. Ji padeda kenčiantiems nuo nemigos.

Tačiau didelis mėlynų atspalvių kiekis gali slėgti, kelti melancholiją. Į depresiją linkę žmonės mėlynoje erdvėje gali pasijusti tarsi uždarame kovos su pačiu savimi rate. Mėlyna vienodai gerai tinka darbo bei poilsio aplinkai kurti, tačiau vertėtų ją papildyti šiltų spalvų akcentais, kad interjeras neatrodytų pernelyg šaltas.

Avietinė skatina permainas, padeda pakeisti įprastą gyvenimo būdą, mažina irzlumą. Sakoma, kad avietinė spalva palankiai veikia intymius santykius, todėl rekomenduojama dažyti miegamąjį kambarį.

Rožinė atpalaiduoja, mažina agresyvumą, kuria saugumo ir komforto jausmą, išlaisvina nuo įkyrių minčių. Rožinė spalva gali atrodyti pernelyg saldi, todėl interjere šią spalvą patariama derinti su pilka, ruda arba juoda. Ši spalva tinka miegamuosiuose, tačiau labai neharmoningai atrodo virtuvėje.

Pilka spalva pabrėžia oficialumą, todėl tinka darbui ir pokalbiams skirtuose kambariuose. Tai neutrali spalva, ją reikia derinti su kitomis spalvomis. Pilkas, baltas ir juodas interjeras išduoda, kad šeimininkas nėra namisėda.

Balta simbolizuoja ramybę ir švarą, skatina abstraktų mąstymą, padeda siekti tikslų. Taip pat balta spalva didina daiktų apimtį, plečia erdvę ir suteikia laisvės pojūtį. Tai neribotų naujų galimybių spalva. Jei norite atsikratyti neigiamų prisiminimų, praeities, kambarį nudažykite baltai – tai padės įžengti į naują gyvenimo etapą. Ši spalva tinka vonios kambariuose ir virtuvėse. Nepageidautina patalpose, kur susitinka nepažįstami žmonės, valgomuosiuose.

Juoda simbolizuoja gedulą, tačiau ir paslaptingumą, vaisingumą, seksualumą, nepriklausomybę. Tai žemė, kuri maitina ir į kurią viskas grįžta. Juodos spalvos stalas, baldai ar interjero detalė gali įkvėpti, skatinti veikti. Šios spalvos venkite vaikų, poilsio ir svečių kambariuose.

Nekabinkite aukštai juodų daiktų, nes taip jie sukurs psichologinį grėsmės įspūdį.

Ruda padeda susikaupti siekiantiems numatyto tikslo, skatina nepriklausyti nuo svetimos nuomonės, suteikia stabilumo, saugumo, pastovumo, šilumos pojūtį. Per dideli rudi plotai gali slėgti, kelti nuobodulį, gilinti depresiją. Šviesiai ruda spalva padės sukurti jaukius namus, tačiau rudos spalvos fone yra būtini ryškūs akcentai.

Straipsnyje naudota www.interjeras.lt medžiaga GAJA moterims

23

KELIONĖ

Nuotr. (4) iš asm. archyvo

Viva la Siciliia!

Simona Griškutė, Vilnius

Susikrauti kuprinę, užrakinti namų duris ir išvykti plačiai atmerkus akis bei atvėrus širdį būsimoms patirtims bene labiausiai skatina galimybė išgyventi buvimo čia ir dabar jausmą, kuris nuolatiniu bendrakeleiviu tampa ir ypač stipriai pasireiškia kelionėse. Šio jausmo ilgesys – pagrindinis į kelionę lydintis akstinas. Keliaudama susitelki ties nedideliu spinduliu aplink vykstančiais dalykais, išsilaisvini nuo lūkesčių, vaidmenų, daiktų. Šiam jausmui išgyventi visai nebūtinas ilgas laiko tarpas – pakanka jausti nuolatinį nežinomybės ar netikėtumo alsavimą ir iki dugno atsiverti įvairialypėms patirtims.

Savarankiško keliavimo privalumai Būtent dėl šių priežasčių keliones visuomet planuoju pati. Remdamasi kelionių gidų, specializuotų portalų ir forumų, keliautojų asmeninių tinklaraščių ir vietinių gyventojų įžvalgų studijomis susidarau maršrutą, atitinkantį mano pačios interesus, turimus biudžeto ir laiko išteklius. Šį procesą galima pavadinti savotiška kelionės priešistore, kuomet tyrinėji tam tikros vietovės gamtinį ir kultūrinį savitumą, sužadini savyje dar didesnį praktinio patyrimo smalsumą, atrandi ypatingų dalykų, kurių be išankstinio žinojimo galbūt nepavyktų patirti.

Širdies balso vedinos Šią vasarą kartu su seserimi ir mama išvykome į Siciliją – pirmą kartą tokia moteriška trijulė drauge. Lėktuvo bilietą mamai įteikėme 50-tojo gimtadienio proga – norėjosi padovanoti įsimintiną patirtį nedažnai keliaujančiai mamai, o užvis labiausiai – galimybę ją įprasminti kartu su dviem dukromis. Siciliją pasirinkome gana intuityviai, remdamosi išankstiniais vaizdiniais apie gyvenimą saloje – besilabinančius ir gerai nusiteikusius bei savo kilme besididžiuojančius siciliečius, vertinamą šviežią vietinį maistą ir jo įvairovę, unikalų kraštovaizdį

24 GAJA moterims

ir architektūrą, skaidrią Viduržemio jūrą – šie vėliau net pranoko lūkesčius.

Likus dviem mėnesiams iki skrydžio ėmiau planuoti maršrutą ir, galiausiai, vieną labai lauktą vidurvasario savaitę praleidome tyrinėdamos pietrytinę Sicilijos dalį. Automobilio nenuomavome, o naudojomės chaotišku pietų Sicilijos viešuoju transportu.

Teisingas pirmasis įspūdis Vos išlipusios Comiso oro uoste, susidūrėme su siciliečių kultūriniu savitumu – nepažįstamieji čia sveikinosi ir šypsojosi, o vietinėje kavinėje dirbusi mergina pasisiūlė pavežėti iki miesto centro. Vėliau kelionėje vietinių geranoriškumu teko įsitikinti ne kartą – viešint Noto mieste ir anksčiau laiko nuvažiavus paskutiniam autobusui, parke vakarojusi šeima iškvietė taksi automobilį, o inteligentiška pora vėluojančias keliautojas pasisiūlė pavežėti į Ragūzos autobusų stotį – situacijas vis išprovokuodavo viešojo transporto chaosas.

Pietryčių Sicilijos ypatumai Daugiausiai laiko praleidome keliaudamos po Ragūzos ir Sirakūzų provincijas. 1693 m. išsiveržus Etnos ugnikalniui, ši salos dalis sunaikinta ir pamažu atstatyta vėlyvojo baroko stiliumi, o jos miestai ir kultūriniai

paminklai įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Didžiulį įspūdį paliko tai, jog net 8 miestai (aplankėme 5 iš jų) išsidėstę tokiame geografiškai nedideliame regione, o gyventojai ir salos svečiai jais grožisi esant nuolatinei Etnos ugnikalnio grėsmei. Miestovaizdžiai bei juos supantys slėniai čia varžosi tarpusavyje mėgindami įsirašyti į regimąją atmintį, tačiau galiausiai suvoki, jog visa pietrytinė salos dalis yra unikali savo gebėjimu aprėpti puošnią miestų architektūrą ir senamiesčio gatvių labirintus, tūkstančius laiptelių ir medaus spalvos atspalvių, senovinį graikų ir romėnų palikimą, kalnuotąjį reljefą ir Viduržemio jūros pakrantes, besidriekiančius vaismedžių sodus ir vynuogynus.

Sicilijos duris pravėrus Savo savaitės trukmės gyvenimą saloje pradėjome nuo Modikos miesto, esančio Iblei kalnų slėnių sankirtoje ir išvagoto stačių gatvelių. Be barokinės architektūros, Modika garsėja ir šokoladu, kurio iš actekų perimta gamybos tradicija yra išlaikyta iki šių dienų. Mieste gausu nedidelių manufaktūrų, kur galima įsigyti arba tiesiog degustuoti įvairiausių rūšių ir skonių šokoladą. Skoninę atmintį tokiais šedevrais būtų galima pildyti kasdien!

Planavome vakariniu traukiniu pasiekti Sirakūzus ir ten apsistoti ateinančioms penkioms dienoms, todėl pažintį su Modika tęsėme persikūnijusios į sraiges, nešančias turimą mantą kuprinėse ant pečių ir lėtu tempu vingiuojančias Modika Alta – taip vadinama senoji miesto dalis – gatvelėmis. Žydinčių sodų apsuptos baroko bažnyčios netikėtai tapo prieglobsčiu nuo kaitros. Kol vietiniai gyventojai vidurdienį leido namuose, mes atgaivą rasdavome vėsiose bažnyčiose: užversdavome galvas į pastelinius skliautus ir klausydavomės savo kvėpavimo aido.

Išalkus, parduotuvėlėje užkalbintas odos gaminių meistras palydėjo į netoliese esantį šeimos restoranėlį, pilną čiauškančių vietinių išalkusiųjų.

Iš karto supratome, jog pirmuoju sicilietiško maisto ragavimu nenusivilsime! Nors tradicinė italų vakarienė susideda iš keturių patiekalų, mes sicilietiškos virtuvės duris pravėrėme užsisakydamos sūrių, kumpių, daržovių, alyvuogių ir traškios baltos duonos užkandį – antipasto, kurį draugiškai pasidalijome, rankomis gamintų makaronų, paruoštų skirtingais būdais, bei namų vyno. Kol neskubėdamos mėgavomės maistu, restoranėlio savininkas domėjosi mūsų šalies kalba, jaunimo nedarbo situacija, valiutos klausimais. Užmegzti pokalbį bei parodyti dėmesį svečiams siciliečiai tikrai moka!

Kaip namuose Savo netrumpą amžių išduodančiu traukiniu į Sirakūzus atriedėjome jau sutemus, tačiau svečių namų savininkas Sebastianas, geranoriškai sutikęs palaukti, nustebino atpažinęs mus iš tolo ir ėmęs mojuoti. Pažintis su Sebastianu buvo ypatinga kelionės dovana – jo svetingumas, šiltuma ir vidinė laisvė sukūrė tokią atmosferą, jog atrodė, kad gyvename savo namuose ar tiesiog lankome seną draugą. Kelių aukštų gyvenamasis namas, kuriame įsikūrę svečių namai, buvo pastatytas Sebastiano senelių, o garbingą šeimos istoriją priminė erdvūs antikvariniais baldais apstatyti kambariai, aukštos skliautinės lubos, senovinės fotografijos poilsio kambaryje ir milžiniškos fasadinės durys. Pro pačioje Sirakūzų širdyje – Ortygia stovinčio namo balkonėlius atsiverdavo senamiesčio ir uosto vaizdai, o naktį girdėdavosi palei jūrą nusidriekusioje alėjoje šiurmuliuojantys praeiviai. Sirakūzai mums pasirodė vienas gyvybingiausių pietryčių miestų, iš kurio gana lengvai

pasiekiamos kitos salos vietovės, todėl apsistoti čia penkioms dienoms ir keliauti po apylinkes buvo puikus sprendimas.

Prie jūros įsikūręs senasis miestas mena tūkstantmečių istoriją, kuri ypač juntama apsilankius Neapolio archeologiniame parke – čia stūkso V a. pr. Kr. pastatytas vienas didžiausių graikų teatrų, talpinantis 15 tūkst. žiūrovų kasmet rengiamo Graikų teatro festivalio renginių metu, taip pat vienas didžiausių pasaulyje romėnų amfiteatrų, kuriame tais senaisiais laikais vykdavo žiaurios gladiatorių ir laukinių žvėrių kovos, nepaprasto grožio buvusios akmens skaldyklos uolos, dabar pavirtusios į citrinmedžiais apsodintą parką, su ypatinga akustika garsėjančiu 20 m aukščio smailios arkos urvu – „Dioniso ausimi”.

Prego, prego!

Pašnibždėjusios paslaptis Dionisui, panirome į Sirakūzų turgaus šurmulį, kur nepertraukiamai aidėjo garsūs karšto būdo prekeivių šūksniai prego, prego. Net nekviečiamoms norėjosi išragauti viską – prekystaliai lūžo nuo šviežių vaisių ir daržovių įvairovės (vidurvasaris – slyvų, arbūzų, persikų, melionų sezonas Sicilijoje), žuvų ir jūros gėrybių, vietinių sūrių rūšių, rankų darbo makaronų, šviežios duonos, džiovintų pomidorų, marinuotų alyvuogių, riešutų ir prieskonių. Beje, liesti rankomis vaisių ir daržovių čia nevalia – prekybininkas pats savo nuožiūra parinks produktų, pasvers norimą kiekį ir dar pridės keletą vienetų dovanų.

Turguje vietos gastronomines tradicijas puoselėjančio maisto gamybos cecho parduotuvėlėje užsisakėme sicilietiško maisto degustaciją, tapusią vienu įsimintiniausių kelionės akimirkų. Sicilijoje išties vertinamas šviežias, kokybiškas vietinis maistas, dažniausiai gaminama namuose, o restoranų maistui keliami aukšti reikalavimai.

Kai užuodi čia pat augančių citrinų, mandarinų, alyvuogių kvapą, ar gali būti kitaip!

Dolce vita Sirakūzuose Istorinis Sirakūzų senamiestis yra įsikūręs su žemynine miesto dalimi trimis tiltais sujungtoje Ortygios saloje, kuri, nelyginant gyvas organizmas, po vidurdienio nurimdavo ir užmigdavo, o vakarėjant vėl subruzdavo.

Buvo įdomu jausti šią taip natūraliai besiklostančią miesto rutiną – klaidžioti pustuštėmis Ortygios gatvelėmis dieną ir tapti vakarinio vyksmo dalimi, ėmus temti. Būtent čia ryš-

Palmių alėjos šešėlių žaismas kiausiai pajutome siciliečių kultūrą, kurios akcentas – ilga keturių patiekalų vakarienė su artimaisiais, prasidedanti tarp aštuntos ir dešimtos vakaro. Po jos apsilankoma ledainėje, kurių dažna puoselėja iš kartos į kartą perduodamas šio italų pasididžiavimo gamybos tradicijas ir dirba iki vidurnakčio. Viešint Sicilijoje susidarė įspūdis, jog viešose erdvėse dominuoja vyriškoji lytis – vyrai dirba aptarnavimo sektoriuje, vyrai stumia vaikų vežimėlius ir rūpinasi atžalomis, tuo tarpu namų erdvė, privačioji, veikiausiai palikta moterims. Sicilijoje vyrauja branduolinės šeimos modelis, kuomet kartu gyvena sutuoktiniai ir vaikai. Apskritai šeima siciliečiui – pirmoje vietoje, kur vyras siekia aprūpinti savo šeimą materialine gerove ir ypač didelį dėmesį skiria tėvo vaidmeniui. Atrodo, jog F. Copolla trilogijoje Krikštatėvis piešiami vyrų paveikslai yra būtent tokio vaizdinio liudininkai. Na, o vietinės moterys – nuolat pasitempusios, jaučiančios savo vyrų teikiamą saugumą ir, žinoma, sulaukiančios dėmesio iš nepažįstamųjų, kurio šie nesibodi parodyti.

Siciliečiai pulsuoja meile gyvenimui, vertina šeimą ir draugus, lengvai šiltai bendrauja su greta gyvenančiais ir salos svečiais ir nors socialinė padėtis visuomenėje jiems svarbi, vertybių hierarchijoje tikrai ne darbas užima pirmąją vietą. Akivaizdžiausias siciliečių mentaliteto įrodymas buvo sekmadienio vidurnaktį užtiktas šokio mokyklos organizuotas naktinis argentinietiško tango šokis ant jūros GAJA moterims

25

KELIONĖ kranto Ortygia saloje – panoraminės apžvalgos aikštelėje buvo įrengta šokių erdvė, išdėliotos garso kolonėlės ir šviesos, aplink sustatyti staleliai su kėdėmis ir užkandžiais nukrauti ilgieji stalai, o viduryje, skambant muzikai, tango ritmu sukosi daugybė vidutinio ir garbaus amžiaus porų. Taip intymiai, šventiškai ir nerūpestingai.

Nepakartojamas reginys – Viva la Dolce Vita!

Straipsnio autorė su mama Saulės miestas Salos pietryčių pakrantė pasižymi šilčiausia vandens temperatūra ir ypatingu jūros skaidrumu – tuo galėjome įsitikinti apsilankiusios pakrantės vietovėje moderniojoje miesto dalyje.

Maudynės tarp aukštų uolų šiltame ir skaidriame vandenyje, kai oras įkaitęs daugiau nei 35°C, buvo tai, ko niekada nebuvome patyrę, ir kas įsiminė ilgam. Jūra neįtikėtinai šiltu ir skaidriu vandeniu lepino ir Lido di Noto, mažame pakrantės miestelyje netoli Sicilijos baroko sostinės vardą pelniusio Noto miesto. Žinojau, jog šis atrodo kerinčiai saulėlydžio metu, tad apžiūrėti Noto ir pasigrožėti baroko idealais atstatytu miestu pasirinkome vakarą. Vaikštinėjant Noto negalėjai nejusti architektų ir miesto planuotojų virtuoziškumo – miestą į tobulas proporcijas dalija lygiagrečiai iš rytų į vakarus einantys trys keliai, iš kurių atsivera daugybė vaizdingų panoramų ir dėl ko miesto gyventojus nuolat lepina saulės spinduliai. Pasirodo, atstatant miestą buvo naudojamas kalkalmedis, sugeriantis saulės spindulius ir imantis švytėti aukso spalva.

Leidžiantis saulei, barokinės architektūros pastatais nusagstytas ir šiltais medaus atspalviais nusidažęs senamiestis iš tiesų pavergė savo didingu grožiu bei gatvėse tvyrančia neskubėjimo, pristabdyto laiko atmosfera.

Etnos kraštovaizdžiai Dar vienas įsimintinas potyris, kurį būtinai rekomenduočiau ir kitiems keliautojams – Etnos ugnikalnio apylin-

26 GAJA moterims

kių apžiūrėjimas važiuojant sena Circumetnea traukinio linija privačiu senoviniu vieno dviejų vagonų traukinuku, kuris apsukdamas didžiulį 115 km ratą aplink Etną, pakyla į 1000 m. virš jūros lygio aukštį. Ugnikalnio lavos upės nuo seniausių laikų tręšė dirvą, todėl jo šlaitai ir aplinkinės lygumos yra vienos derlingiausių visoje Sicilijoje – važiuodamos grožėjomės neaprėpiamomis vynuogynų plantacijomis, citrusinių vaismedžių sodais bei tarp šių įsiterpusiomis savininkų sodybomis. Įsigijus nedaug kainuojantį bilietą, galima bet kada išlipti, pasivaikščioti po ugnikalnio papėdėje išsidėsčiusius miestelius ir vėl tęsti kelionę – geležinkelio linija kursuoja keletas traukinukų, kurie iš tiesų yra vietinių susisiekimo priemonė. Traukinukas išvyksta iš Katanės, tad dienos išvykoje Taip pat turėjome galimybę apžiūrėti ir šį antrą pagal dydį Sicilijos miestą. Buvo smagu prapulti garsaus ir spalvingo turgaus šurmulyje, pasigrožėti po ugnikalnio išsiveržimo ir žemės drebėjimo atstatytu pilkos spalvos (atstatymams buvo naudota lava) barokiniu senamiesčiu su erdviomis aikštėmis ir plačiomis gatvėmis, tačiau vis tik didesnį didesnį įspūdį paliko nedidelis šiaurinės Etnos kalno papėdės miestelis Randazzo, esantis arčiausiai kraterio, tačiau niekada nebuvęs sunaikintas. Viduramžių laikus menančiame Randazzo, kuriame nutarėme stabtelėti važiuojant traukinuku, beveik nesutikome turistų, ramiai užkandžiavome parke, stebėjome čia vykstančius senjorų susibūrimus, grožėjomės nuostabiais slėniais, o užsukus į vietinę parduotuvėlę, jau palepintų mūsų skonio receptorių džiaugsmui, netikėtai buvo surengta sicilietiško maisto degustacija!

Ragūzos provincijos perlai Vienas paskutiniųjų numatytų kelionės taškų buvo Ragūza. Po 1963 Ragūzos Iblos mozaika

m. ugnikalnio išsiveržimo miestelėnai nesutarė, kurioje vietoje atstatyti sugriautą miestą, tad kilmingoji visuomenės dalis jį pastatė naujoje – dabar ši dalis vadinama Ragūza Superiore, o likę miestiečiai – buvusioje vietoje, ant plačios kalkakmenio kalvos, šiandien vadinamą Ragūza Ibla ir plytintį tarp dviejų slėnių. Ragūza Superiore ir Ragūza Ibla skiria gili dauba, kurią kerta keturi tiltai, o pėstiesiems kojų ištvermę pasitikrinti ir iš vienos Ragūzos dalies į kitą nužingsniuoti galima įveikus daugybę laiptelių ir kalvų. Svilinant pietų karščiui tai yra ne visuomet lengvai įveikiamas uždavinys, tačiau be jokios abejonės, atperkantis!

Viešėdamos Ragūzos provincijoje nuvykome ir į tipišką pietų pakrantės žvejų kaimelį Punta Secca, kuriame pasitiko nerimastingi vėjai: bangos dužo į uolas, ore verpetais sukosi smėlis, jūra sūpavo žvejų laivelius ir grasino ištroškusiems maudynių, tačiau mums pavyko rasti jaukią vietelę ir pasimėgauti paskutine popiete Sicilijoje.

Pasiimti su savimi „Beje, o ką veiki rytoj? Galbūt norėtum ištekėti už manęs?” – tokia frazė nuskambėjo iš Andrea, svečių namų Ragūzoje šeimininko lūpų, jam atvežus mus į oro uostą. Per šią subtilaus humoro prizmę buvo galima pajusti siciliečių gebėjimą gyventi esamuoju laiku, kurį labiausiai ir norėjosi parsivežti iš kelionės. Tačiau iš tiesų visai nėra būtina taip iškeliauti toli keliauti – buvimo čia ir dabar moko ir kelionės po mūsų kraštą, su kuriuo turime ypatingą ryšį. Galbūt kitas rašinys bus apie tai, o kol kas stengsiuosi nepaleisti Sicilijoje užčiuopto gyvenimo lengvumo pojūčio, šeimos vertybių stiprumo, spalvų, kvapų ir baroko meistrystės idealų, o labiausiai – gebėjimo būti čia ir dabar.

Nuotr. iš asm. albumo

BALTI kūrybos sparnai Manau, kad neužtenka vien tik gimus gauti kraitį – kūrybinius sugebėjimus. Žmogaus asmenybę formuoja ir socialinė aplinka, ir perskaitytos knygos, ir tautinis paveldas, ir šeimos tradicijos... Todėl kone nuodėmė man būtų nepasakyti, jog jei ne mamos pamėgta, nuo pat kūdikystės mane lydėjusi balta spalva, jei ne pozityvus vyro požiūris į mano menišką prigimtį, kas žino, ar kūryboje, o ir visame gyvenime, būtų buvę tiek daug šviesių tonų. Balta spalva tarsi suaugusi su manimi. Lyg simbolis. Ramybės, taikos, tvarkos, švaros... Be to, mamą girdėdavau sakant: „Ką atidavei – tai tavo, o ką gavai – prasiskolinai.“ Aš nuolat turiu už ką dėkoti likimui. Už sutiktus mano kelyje žmones: tolimus, artimus, kadais tik iš knygų pažintus, netikėtai sutiktus, probėgšmiais matytus. Tai iš jų vis dar gaunu pačias tikriausias patirties ir pažinimo pamokas. Tai iš jų vis dar mokausi. Gerbti. Puoselėti. Vertinti. Gal todėl ir rašau... Gal šitaip noriu spėti pasidalyti širdingu žodžiu... Kurį kiekvieną išmyluoju. Kiekvienam gražiausią vardą duodu. Užauginu. Išleidžiu. Su viltimi ir tikėjimu – suras naujus namus... Galgi suras... Juk užvis labiausiai gera – dalytis.

Rita Juškevičiūtė-Mockeliūnienė, Lukšiai

Ant lango atbrailos Medinis angelas Prisėdo.

Pilnaties veidas

Spalis

Lauže – Rusena skiedros.

Pasteliniam

Moters siluetui,

Valandas gliaudo.

Dvaro kiemelyjeŠviesu.

Šiąnakt šypsosi

Jaukiai įsitaisiusiam Drobėje

Priešais mažojo Kambario Langą.

Viktoro Vainučio nuotr.

Atlasinis vakaras Žarsto Aukso Smiltis.

Merkiasi Geltonojo Pelėžirnio Akys.

Ant papilkėjusio Žemės delno – Laukinės rožės Geltona segė Ir baltas rūko Vualis. Šitaip Atsisveikina Spalis.

Šviesos

Duetas...

Lyg prinokusius riešutus Ant pusiaudienio Grindinio

Dar visai žali

Medžių šešėliai Šokinėja.

Už lauko palangės Užkritusi – Į raganės

Žiedo pūką įsisupusi, Dar neišblėsusi

Baltų kalnų viršūnėse Užgimęs,

Giliom tarpeklių akimis Žiūrėjęs,

Minčių sniegynuose Klajojęs,

Ištvėręs vasaros karščius Ir rudenius,

Nudrengtus darganų, Keliauja

Balto kalno ilgesys.

Kartodamas:

Nepavargau...

Vasaros šiluma.

Dar atpučia

Rasotų rožių aromatą Prie slenksčio Paryčiais

Iš gulto išsirangęs Vėjas.

Ant žydinčių Dienos Delnų

Viliokė Saulė

Maudos.

KŪRYBOS VERSMĖ

Po beržu,

Ant pašaknų Gležnutį Samanų Kuokštą

Užsimetusiu, Šakas

Lengvu it šilkas Drabužiu

Vos vos prisidengusiu, – Proanūkių

Ir baltagalvio senelio Šokio žingsnelių Repeticija.

Sekmadienis Geltonžalis Rapsų laukas, Atsirėmęs Į vienkiemio sodą, Ant mano veido Užmeta Džiaugsmo drobę.

Gandrui po sparnu – Pernykštė smilga Rasa skimbčioja.

Išsiklojėjo Atminties linas.

Bitės avilius Be tako susiranda.

Iš senelio obliumi Dailintos Lesyklėlės Duonos trupiniais Sotus paukštis Girdo Vakarą Miego Alpuliu.

Krauna žiedynus Kūdikio Sapnų Slėnis.

GAJA moterims

27

RĖDOS RATU

Ką slepia BOBŲ VASARA? Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė, Krunai

Nuotr. šaltinis: pinterest.com

Aš noriu Jūsų paklausti: ką jums reiškia bobų vasara? Šilta, saulėta prošvaistė rudeniškai žvarbiame ore – ypatingas laikas, neseniai prabėgusios vasaros aidas, gija, besidriekianti ir plevenanti ore voratinklių siūlais, nužertais rasos lašelių... Ar žinote, iš kur šis vardas radosi ir kodėl būtent bobų vasara?

Nors pati bobų vasara kelia šiltus jausmus, žodis boba tikrai nėra tas, kuriuo norėtų būti pavadinta nūdienos moteris. O be reikalo! Boba yra garbingas titulas, stiprios ir išmintingos moters apibūdinimas.

Du skirtingi paveikslai Vos išgirdusi žodį „boba“, nejučia krūpteli: „Ar kartais čia ne apie mane?“ Juk taip nesinori, kad tave laikytų pikta, bjauria ir niekam nebeįdomia žmogysta. Tačiau yra ir kitoks bobos paveikslas. Laiko nublukintas, tarsi pro rūką regimas, bet vis dar spinduliuojantis šiluma. Ir jį mena mūsų vaikai! Esu tikra, kad Jūsų aplinkoje atsiras bent vienas vaikas, tariantis žodį „baba“ švelniai, ilgesingai ir su didele pagarba. Tai – visai ne apie baisiąją bobą, kurios etiketės taip vengiame, o apie mylimą močiutę! Štai puikiausias įrodymas, kad neįmanoma visiškai sunaikinti išminties. Tam geba atsispirti mūsų mažųjų širdys.

Žiniuonių pėdsakais Esama dar vieno garbingo bobos sinonimo – bobutė. Nors šiandien bobutes nepagrįstai nuvertiname (tik prisiminkite posakį „viena boba sakė“, „bobučių pasakos“), kadaise ant jų pečių laikėsi visas pasaulis. Turiu omeny tas bobutes – nuostabiąsias moteris, kurios kaip gerosios pasakų laumės bet kokiu oru, metusios savo darbus trūks plyš ateis Jums pagelbėti, jei ruošiatės gimdyti. Arba susirgo vaikas. Ar dar kokia bėda ištiko – bobutė buvo ta žiniuonė, išmananti žolynų gydomąsias galias, žinanti įvairių gydymo būdų, gebanti prisiliesti taip, kad bet kokį skausmą ar nerimą „lyg ranka nuimtų“. Anų laikų bobutės ne šiaip išmanė liaudies

28 GAJA moterims

Bobų vasaros vardas mena pribuvėjų tradiciją mediciną – jos ją kūrė. Turėkite minty, kad tradicinė medicina teturi porą šimtų metų, kai liaudies medicina gyvuoja tūkstantmečius ir ilgą laiką buvo vienintelė medicina. Nors šios medicinos teliko nuotrupos, nes veik neliko tokių bobučių (liaudies medicinos išmintis tikslingai perduodama tik iš lūpų į lūpas ir intuityviuoju būdu, kad nebūtų piktnaudžiavimo žiniomis ar kitų nesusipratimų), ir šiandien vien mintis apie tokią gerą, šviesią moterį-žiniuonę šildo širdį.

Ką veikė raganos Tokios žiniuonės buvo bendruomenės autoritetas. Šiandien bobučių nebėra, nes nebėra kultūros, kurios dalimi jos buvo – gimininės bendruomeninės kultūros, o šios nebėra, nes nebėra stiprios vieningos šeimos. O vieningos šeimos nėra todėl, kad nėra moters autoriteto, ir taip susidaro užburtas ratas. Kada moteris buvo nušalinta nuo svarbiausių pareigų, nėra tiksliai žinoma. Tai vyko palaipsniui ir labai tikslingai, pasitelkiant religiją kaip priemonę moters vaidmeniui menkinti. To kulminacija – Viduramžių inkvizicijos. Manoma, kad raganų Europoje nužudyta apie 9 milijonus1. Šios moterys – tos pačios bobutės,

įvairaus amžiaus ir gabumų (neeilinių gabumų!) asmenybės, netilpusios į religinių dogmų standartus, netinkančios naujai kuriamai sistemai, pagrįstai baime ir okultizmu, ir todėl turėjusios būti pašalintos apšaukiant jas raganomis.

O dabar sukluskite, moterys: atminkite, kad ragana yra reginčios moters vardas ir jo negalima gėdytis, o juo reikia didžiuotis. Jei kiekviena viduje dabar pat imsime taip daryti – didžiuotis!, mūsų pramotės galės lengviau atsidusti, ir pasaulyje tikrai įvyks švelnus šviesus jėgų poslinkis.

Keletą tūkstantmečių engta moteriškoji energija galės išsilaisvinti per mus ir įgauti kūrybinę kryptį, gydančią kryptį. Padarykime tai dabar! Praregėkime, suvokime tai, kas esame iš tikro!.. Šeimos ašis Kad boba ne iš kelmo spirta, žino kiekvienas vyras. Juk boba ir vadina tvirto charakterio, užsispyrusią, atkaklią moterį. Bobos eiliniai vyrai paprastai bijo, o bijo todėl, kad ji yra stipri, galinga, turi savo nuomonę ir žino savo vertę. Taigi eiliniam vyrui, kuriam nebuvo įdiegta pagarba moteriai kaip asmenybei, telieka griežti

RĖDOS RATU dantį ir švaistytis bobos vardu, kurio eilinė moteris taip pat bijo. Susiklosto juokinga ir kiek graudi situacija. Nei vyras, nei moteris nebeprisimena tikrojo savo vaidmens ką reiškia būti tikru vyru (tiesiog vyru) ir tikra moterimi (tiesiog moterimi). Iš čia kyla nesusikalbėjimas, pašaipa, menkinimas ir kiti pasąmoniniai elgesio modeliai, tikrai nepridedantys laimės mūsų gyvenimui.

Bet grįžkime prie bobos praeityje.

Kas gi ji buvo, iš kur toji galia? Bendruomeninėje santvarkoje, grįstoje ne linijinės hierarchijos, o rato struktūros principu, kai visi vertinami tiesiog tokie, kokie jie yra, bobos buvo tos kolonos, ant kurių laikėsi viso pasaulio harmonija. Bobos – tai tos nepajudinamos matronos, laikančios namų kampus mylinčiomis rankomis, vienijančios bendruomenę asmenybės žavesiu, besireiškiančiu sąmoju, kartais aštriu žodžiu, gražiomis dainomis, įvairiausiomis istorijomis. Ko jau ko, o žodžių boba kišenėje tikrai neieško. Ir tie žodžiai persmelkti tos pačios jėgos ir grožio, kuriuo spinduliuoja natūrali moteris.

Na, o kokiu žodžiu boba minima šiandien? Toli gražu ne geru. Bet atmeskime trumpam jausmus ir pažvelkime į kalbotyros mokslo faktus.

Moksliniai faktai Yra toks mokslas, vadinamas kalbotyra, tiriantis kalbas, žodžius, žodžių kilmę, jų reikšmes. Tokie tyrimai atskleidžia tautos, kalbėjusios viena ar kita kalba, savimonę. Lietuvių kalba yra labai sena, iš jos galime daug sužinoti. Kviečiu pamąstyti, ką būtent sako žodis boba, ir ką sako faktas, kad jis yra išlikęs ir tebevartojamas XXI amžiuje.

Kad galėtume įvertinti situaciją, pasidairykime po lietuvių kalbai giminingų kalbų žodyną. Tokios yra visos indoeuropiečių kalbos. Mums pakaks kelių pavyzdžių, nes jie ganėtinai iškalbingi. Štai sanskrito kalba, kuria žmonės šnekėjo senovės Indijoje. Čia, kaip ir lietuvių kalboje, sutiksime babą, bet tai ne lietuvių močiutė. Skirtingai nei mūsų kalboje, baba sanskrito kalba reiškia garbingą vyro, tėvo, šeimos galvos titulą.

Panašiai ir persų kalboje, kuria žmonės kalbėjo senovės Irano teritorijoje, yra du terminai baba ir bibi, pirmasis – tėvui, antrasis – motinai įvardyti.

Slavų tautosakoje išlikusi Baba Jaga, kurios vardo reikšmė lietuviams aki-

vaizdi paraidžiui: Močiutė Jėga. Rusų kalba baba reiškia „ištekėjusi moteris“, „tėvo arba motinos motina“, „pribuvėja“, „burtininkė“2. Taigi turime tą patį terminą ir skirtingas jo vartojimo lytis. Rytų kultūroje jis priskiriamas vyrui, Europos kultūroje – moteriai. Sutariama dėl vieno fakto: baba, kurios lyties bebūtų, yra kreipinys pagarbai išreikšti. Ką gi tai

„Ragana yra reginčios moters vardas ir jo negalima gėdytis, o juo reikia didžiuotis. Jei kiekviena viduje dabar pat imsime taip daryti – didžiuotis!, mūsų pramotės galės lengviau atsidusti, ir pasaulyje tikrai įvyks švelnus jėgų poslinkis.“ reiškia? Europos kultūra yra senesnė už Rytų kultūrą, nes joje aiškiai išlikusi moteriškoji linija, atsispindinti kalboje. Patristinė visuomeninė santvarka yra jauna (tik kelių tūkstančių metų amžiaus), o laikmetis iki jos vadinamas matristine visuomenine santvarka, todėl galime daryti išvadą, kad moteriškosios giminės baba yra daug senesnė. Ir tai svarbu mums kaip tautai – ši atmintis vis dar gaji mūsų kalboje, mes vis dar nešamės bobos paveikslą, ir, nors miglotai, bet mename jos neginčijamą autoritetą (tegu išreiškiamą tik neigiamu požiūriu).

Pribuvėjų diena Na, o iš kur turime bobų vasarą ir kodėl ji būna būtent rudenį? Dar ne taip seniai ruduo Lietuvoje buvo metas pribuvėjoms (bobutėms) pagerbti, atsidėkoti už jų šventą misiją – pasitikti gimstantį Žmogų šiame žemiškajame pasaulyje. Būti šalia, pribūti prie gimdančios moters, gimstančio kūdikio ir drauge – gimstančios motinos reikia itin subtiliai. Šio momento svarbą nujaučia daugybė vyrų ir moterų, ir tai puikiai suprato mūsų protėviai. Įvairios tautos ir tautelės visame Žemės rutulyje turi apeigų šiam virsmui įprasminti. Apeigos ro-

do, kad aktas yra svarbus ir jį dera minėti, jam atitinkamai pasiruošti.

Taip užtikrinamas harmoningas perėjimas į kitą būties lygmenį, naują vystymosi pakopą, kitą socialinį vaidmenį, šiuo atveju – iš moters vaidmens į motinos vaidmenį. Paprastai tokiuose virsmuose (pagrindiniai gyvenimo virsmai yra gimimas, santuoka, mirtis) žmogui reikalingas kito žmogaus vedimas, padedančio užfiksuoti vykstantį pokytį ir jį darniai išgyventi. Gimdymo ir gimimo virsme tokį vaidmenį turėjo bobutės-pribuvėjos.

Moters tema neišsemiama kaip upė. Norisi, kad šių dienų vyrai ir moterys, o visų pirma pačios moterys atgautų tikėjimą savimi, savo prigimties grožiu ir nepamainoma, svarbia paskirtimi šioje Žemėje. Norisi, kad bent šviesia mintimi minėtume savo pramotes, tas išminties senoles, kurių švelnumas ir meilė laikė pasaulį santarvėje tiek, kiek pajėgė tai daryti. Taip pat norisi tikėti, kad su grįžtančia atmintimi susigrąžinsime ir gerąsias tradicijas, tarp jų ir sakralaus gimdymo bei pribuvėjų tradiciją.

Daugiau autorės straipsnių rasite svetainėje www.menoversme.lt Dokumentiškai Romos Katalikų bažnyčia pasmerkė myriop ir yra atsakinga, įvairiais skaičiavimais, už 600,000 - 9,000,000 kitaminčių nužudymą (250 metų laikotarpyje; pagal prof. M. Gimbutienę, nužudyta 9.000. 000 raganų, o pagal Gottfried Christian Voigt (1740-1791) - 9,442,994 raganos; Friederike Mueller-Reimerdes (1935): 9-10 milijonų; Erika Wisselinck: 6-13 milijonai. Dauguma iš šių žuvusių yra moterys, senelės, gimdyvės, poetės ... . Prie eretikų buvo priskiriami vaikai, vienišiai, žolelių rinkėjai, liaudies gydytojai ... . Paskutinė ragana buvo sudeginta 1782 metais. Lietuvoje katalikų bažnyčia raganas degino dar XVIII amžiuje. http://www.lietuvos.org/istorija/katalikai 2 Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė, http://etimologija.baltnexus.lt/ 1

GAJA moterims

29

MANO KNYGA

.

Geliu kraujas ,

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė, Krunai

Ar teko kada paimti į rankas knygą, kurios nebenorėjote padėti, kol visos neperskaitėte? Kalbu ne tik apie įtempto siužeto literatūrą. Rašymo stilius, veiksmo vieta, istorinis kontekstas ir atliepiantys asmeniniai polinkiai bei aktualijos yra tos grožio detalės, pakerinčios nuo pirmųjų eilučių – juk būna tokių „įsimylėjimų“ iš pirmo žvilgsnio.

Knyga, kritusi į mano širdį šį kartą, vadinasi Gėlių kraujas.

Nuotr. šaltinis barbarashdwallpapers.com

Tai istorija apie moterį menininkę, kilimų rišėją, kurios gyvenimo drama vyksta XVII a.

Persijoje. Taip pat tai istorija apie moters kelionę į savojo seksualumo atradimą. Mano pajautimu, gėlių kraujo sąvoka yra daugiasluoksnė. Buitiniu lygiu – tai augalinė medžiaga siūlams dažyti, iš kurių rišami pasakiško grožio kūriniai.

Dvasiniu lygiu gėlių kraujas išreiškia begalinį atsidavimą šiam kruopštumo ir išmonės reikalau- Seksuali jančiam, neretai fiziškai alinančiam amatui. Na, o simboline prasme gėlių kraujas yra toji moteriškumo versmė, daranti moterį moterimi. Tai – moters grožis, jos atkaklumas, pasiaukojimas ir meilės troškimas, jos žavesys, kūrybiškumas ir seksualumas. Tai – visas pluoštas moteriškųjų savybių nelyg gijų, iš kurių kiekviena moteris audžia savo gyvenimo audeklą. Šia prasme mes visos esame menininkės, kuriančios unikalius kūrinius.

Istorijos veikėja, gimusi ir augusi mažame kalnų kaimelyje, tėvui mirus, atsiduria tolimo giminaičio namuose didmiestyje. Islamo pasaulyje jaunos moters viltis susikurti saugų gyvenimą turi vieną kelią – ištekėti. Tačiau kaip ištekėti be kraičio? Mergina dirba giminaičio namų ūkyje, o laisvu laiku mokosi kilimų tapybos ir rišimo meno vingrybių. Netikėtai jai atsiranda galimybė ištekėti, tačiau tai yra iššūkis. Jaunutei merginai turtingas vyras pasiūlo laikiną sąjungą, islamo pasaulyje vadinamą sige. Ji, giminaičių verčiama, sutinka su šiuo žeminančiu siūlymu. Bet čia įdomumas tik prasideda. Nenoriu atimti atradimo džiaugsmo, todėl nepasakosiu, kas nutiko toliau.

Verčiau pasidalysiu įžvalgomis, kurioms mane įkvėpė ši istorija. Pirma, moteriai svarbu suvokti ir išgyventi savąjį seksualumą. Svarbu įsileisti mintį, kad nėra nieko blogo būti seksua-

30 GAJA moterims

jį į tolimiausią kampą. Tai primena strutį, slepiantį galvą smėlyje! Apie seksualumą būtina prabilti, ir būtent moterims, nes pernelyg ilgai ši tema mums buvo tabu, o jos ribas nustatinėjo vyrai. Pats laikas mums, moterims, apibrėžti savąjį seksualumą, atmetus visas primestines dogmas. Kas galų gale yra tas seksualumas?

Tai gyvybingumoteris džiaugiasi savo kūnu, užuot ieškojusi mas, džiaugsmo puljame trūkumų. savimas, trykštantis žavesys. Ir jeigu mes lia. Tai leidžia atsipalaiduoti ir priimti atsisakome būti seksualios arba nusave tokią, kokia esi. Antra, moterims sprendžiame priimti kompromisą – būtina priminti, kad viskas joms yra būti seksualia padorumo ribose – atgerai. Aš nematau geresnio būdo už sisakome šių trijų dalykų, kurie draupaprastą dalijimąsi patirtimi saugia- ge sudaro mūsų grožio autentiškume moterų rate. Už nuoširdų bendra- mą. Visai nebūtina seksualumo devimą, kurio mums visoms taip trūksta. monstruoti – šito pasaulyje tikrai per Tas bendravimas neapsiriboja vien daug. Paradoksas tame, kad atsipažodžiais. Tiesą sakant, daug gilesnis laidavusi, savimi patenkinta ir gyvebuvimas kartu yra bendra kūrybinė nimu tikinti moteris natūraliai tampa veikla, tarkime, intuityvusis šokis. kerinti ir patraukli. Ir tai matyti jos eiMoterų šokio tradicija pasiekė mus gastyje, laikysenoje, gestuose, justi iš Rytų šalių – šalių, kur dar gyvas jos žvilgsnyje. Seksualią moterį galimoterų bendruomeniškumas. Mote- ma pavadinti žydinčia moterimi. Kas rys, su kuriomis šoki, tampa daugiau blogo žydėjime? Uždrauskite gėlei žynei draugės. Juk šokis – kūno kalba, dėti, ir pažiūrėkite, kas bus. Ji praras jausmų išraiška, bendras ritmas, kurių savo kvapą, spalvą, trauką, grožį. sintezėje įvyksta moteriška seserysKiekviena esame unikali, todėl ta tė. Šokis yra saugus ir malonus būdas pati knyga kiekvienoje mūsų suskamper judesį išsilaisvinti iš įtampų, ky- ba kitaip. Visiškai suprantama, kad jūs lančių dėl ribojančių įsitikinimų. Šok- toje istorijoje įžvelgsite kitų dalykų. dama moteris atsiveria energijos tėk- Tačiau neabejoju, kad knyga turėtų mei, harmonizuojančiai kūną, protą, patikti, jei traukia Rytų kultūra, egjausmus ir emocijas. Ir dar – šokis zotika, estetika, pasakų sekimo tranuneša į tas esybės gelmes, kur glū- dicija ir, žinoma, moteriškumo tema. di mūsų seksualumas. Kartą ten ap- Beje, knygos anotacijoje minima, kad silankiusi, mokate čia grįžti vėl ir vėl. romaną parašiusi Anita Amirrezvani, Trečia, ši istorija įkvėpė drąsos prabil- savo kilme susijusi ir su Lietuva. Smati seksualumo tema. Šiais perdėto gių skaitymo akimirkų! seksualumo laikais tai ganėtinai riziMoteris, susidomėjusias autentiškinga. Tačiau šių laikų sulaukėme ko moteriškumo realizavimu, kviečiabūtent todėl, kad per ilgai apie tai ne- me į Gajos renginius. Daugiau šnekėjome – tarsi seksualumas mumy- informacijos rasite svetainėje se neegzistuotų, ir bandėme nukišti www.gajamoterims.lt

GAJA moterims

Pažink.

Atrask.

Gyvenk!

Paskaitos.

Praktikumai.

Prasmingos šventės: Mergvakariai Gimtadieniai

www.gajamoterims.lt s 31 GAJA moterim

Kviečiame prisijungti prie mūsų!

Mums jau rašo:

Skaitykite internete: www.gajamoterims.lt © GAJA Moterims. Tel.: +370 650 77972. E-paštas: gajamoterims@gmail.com