Ĺ imtmetis
VirĹĄelio iliustracijos autorius Tadas Bujanauskas
2018 02
Teodoro BiliĹŤno nuotr.
Galbūt iš tiesų esame „proginė“ šalis, kaip (arba labai panašiai) yra sakęs Rytis Zemkauskas? Lyg be gimtadienių , sukakčių , minėjimų neturėtume galimybės susieiti, sustoti, susėsti ir nuoširdžiai, žiūrėdami vieni kitiems į akis, pašvęsti. Kita vertus, lietuviškame kalendoriuje tų minėtinų datų tiek daug (tik pažiūrėkite, kiek paprasto ir labai tikro džiaugsmo atnešė kauniečių vilniečiams surengta gimtadienio vakarienė), kad koncepcija „proginė šalis“ gali tapti ir dar vienu bandymu apie save pranešti pasauliui. Na, jei jau „drąsi šalis“ nesuveikė.
Su Atsakomybe! O pranešti būtina. Pranešinėjo pirmasis Lietuvos diplomatas Gediminas, pranešinėjo ir Vasario 16-osios akto signatarai, ir daugybė žmonių, gyvenusių po Gedimino ir prieš Basanavičių. Valstybės atkūrimo šimtmetį irgi reikėtų pasitikti kuo skambiau, kuo įvairiau ir margiau, kad girdėtų ne tik artimiausi kaimynai. Tai tikrai padės padaryti lietuvių diaspora tolimuose kraštuose – kaip sutarėme su šiame numeryje kalbinama Danijos lietuvių bendruomenės atstove, šiuo metu „Kaunas 2022“ praktiką atliekančia Indre Aleksandravičiūte, gyvenant ne Lietuvoje tos sukaktys dažnai net svarbesnės ir tikresnės.
Ko reikia šventei, tarp eilučių klausėme ir profesoriaus Liudo Mažylio, ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio biuro vyriausiosios specialistės Lietuvos heraldikos klausimais Agnės Railaitės-Bardės, ir „Kaunas 2022“ atstovių. Atsakymą turėtumėte žinoti jūs – jei ne dabar iškart, tai baigiantis 2018-iesiems ir vertinant, kiek labiau Lietuva – taip pat ir Latvija, Estija – pasimatė ir pasigirdo pasaulyje. O tai jau atsakomybė kiekvienam mūsų. Pirmiau atsakomybė, tada laisvė.
2018
VASARIS
3
A M E T O I S E N Ė M
Įsivaizduokite – pergyventi du pasaulinius karus, Nepriklausomybės akto paskelbimą ir dešimtmečius trukusią kovą dėl nepriklausomybės atkūrimo, iš naujo mokytis gyventi okupuotoje gimtinėje, netekti giminių ir artimų jų , matyti, kaip auga proanūkiai ir spartėja gyvenimas, ir... švęsti savo šimtmetį drauge su Lietuva. Laisva Lietuva.
100 metų kartu Gunars Bakšejevs Monikos Požerskytės nuotr.
4
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Angelė Petrauskaitė / Monikos Požerskytės nuotr.
Antanas Kvoščiauskas / Monikos Požerskytės nuotr.
2018
VASARIS
5
A M
Apie tokius, drąsiai sakome – neeilinius, lietuvius yra projektas „100 metų kartu“. Jo iniciatoriai sako, kad šis projektas – padėka savo valstybei ir garbingiausiems jos piliečiams. Už tai, kad šiandien žmonės turi galimybę kurti savo šalį tokią, kokios patys nori.
M
Ė
N
E
S
I
O
T
E
Elena Kuklytė / Monikos Požerskytės nuotr.
6
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Elena Ūsienė / Monikos Požerskytės nuotr.
2018
VASARIS
7
A M E T M
Ė
N
E
S
I
O
Juozas Navickas / Monikos Požerskytės nuotr.
8
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Jonas Jonaitis / Monikos Požerskytės nuotr.
Šimtmečiui dedikuotas projektas – tai dokumentinis filmas, fotoalbumas, keliaujanti paroda. Filmą režisavo Edita Kabaraitė, šimtamečius įamžino kaunietė fotografė Monika Požerskytė, kurios kadrai pasako daugiau nei ištisi istorijos tomai. Džiaugiamės turėdami galimybę fotografo Romualdo Požerskio dukters įamžintus įvairius ir labai spalvingus Lietuvos šimtamečius, kurių akyse gyva šalies istorija, pristatyti žurnalo puslapiuose. Patikėkite, tai tik nedidelė titaniško darbo, gyvo Šimtmečio liudijimo, dalis. Šiuo metu įamžinta jau per 40 šimtamečių.
2018
VASARIS
9
A M M
Ė
N
E
S
I
O
T
E
Sofija Škilienė / Monikos Požerskytės nuotr.
1 0
Pabūti drauge su „100 metų kartu“ šiemet bus daug progų. Vilniaus knygų mugėje (vasario 22–25 d.) vyks fotoalbumo pristatymas, kovą sostinėje įvyks filmo premjera. Kaunas? Be jokios abejonės. Balandžio 5-ąją čia suplanuotas parodos atidarymas ir filmo premjera, balandžio 19-ąją kauniečiams bus pristatytas ir fotoalbumas. Vėliau „100 metų kartu“ keliaus po Lietuvą, gruodį paroda bus atidaryta Vilniuje.
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
facebook.com/100metukartu 100metukartu.lt
Veronika Gerasimavičienė / Monikos Požerskytės nuotr.
2018
VASARIS
1 1
A M E T O I S E N Ė M 1 2
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
„Gerai, šeštadienį galime susitikti, tik paskambinkite man devintą ryto“, – greitakalbe tarsteli profesorius Liudas Mažylis. Šeštadienis, devinta ryto: „Užsukite vienuoliktą, bet trumpam, ruošiuosi komandiruotei.“ Vienuoliktą fotografas Donatas Stankevičius segasi savo dviratį prie kito, kuriuo į Vytauto Didžiojo universitetą prieš kurį laiką jau atvyko mūsų herojus. Kiek visko norisi šio žmogaus paklausti! Jau besiskirstydami sužinojome naujieną – vasario pabaigoje Vilniaus knygų mugėje Liudas Mažylis pristatys… trilerį. Kas seka praėjusių metų kovą (tądien, kai Kaunas paskelbtas 2022-ų jų Europos kultūros sostine, nuostabi diena buvo, tiesa?) Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne Vasario 16-osios akto originalą radusio kauniečio feisbuką, žino, kad rašytojo talento jam tikrai netrūksta. Kaip ir… chemiko. Ir detektyvo. Ir…
Apie vulkanu išsiveržusį Šimtmečio džiaugsmą Kotryna Lingienė Donato Stankevičiaus nuotr.
2018
VASARIS
1 3
A M E T O I S E N Ė M
Liudai, kadangi kiekviename numeryje lukštename vis kitą temą , iki šiol jūsų nepakalbinome tik todėl, kad laukėme tam geriausio momento. Tinkamesnio nei Valstybės šimtmetis, matyt, nerastume. Nors turbūt kaip tik dabar ir vėl visi nori su jumis pašnekėti? Žinote, tos bangos labai įdomios. Dabartinę sieju su tuo, kad paskutinėms metų dienomis atsiradau reitingų lentelėje. Dabar naujas pliūpsnis, bet gali būti, kad jis susijęs, kaip sakote, su Vasario 16-ąja. Kaip manote, jei Nepriklausomybės akto jums ar kam kitam rasti iki šiol nebūtų pavykę, ar būtų tas Šimtmečio minėjimas toks svarbus? Nekukliai pasakysiu, bet vienas iš motyvų ieškoti akto buvo savotiškas nerimas, kad Šimtmetis, kaip ir
1 4
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
99-osios, 98-osios metinės, gali būti švenčiamas valdiškai, atvirai kalbant – nuobodžiai. Nerimas mane užvaldė 2017-ųjų pradžioje, kai jau matėsi Šimtmečio iškilmių kontūrai. Dar pastūmėjo apsilankymas Vilniuje Vasario 16-ąją ir nusivylimas, kad, išėjęs į Gedimino prospektą, matai tik bebaigiančius degti lauželius. O kur toliau? Net nueiti nėra kur, simbolinio koncerto – ir to nebėra. Tai ir buvo viena paskatų važiuoti ir ieškoti. Kas tuomet galėjo planuoti rasti tą iš po kerplėšos išplaukiantį šamą? Na, bet ką nors surasti planavau, smulkesnių žuvelių, kurios šiek tiek mus suaktyvintų, leistų naujai pasižiūrėti į situaciją prieš šimtą metų ir dabar. O tai, kas įvyko, kai atsirado Aktas, buvo turbūt niekam, įskaitant mane, neplanuota. Dabar aš vis aiškinu, ir visi su tuo linkę sutikti,
kad Akto dingimas, nebuvimas suformavo tam tikrą iki galo nesuvoktą žaizdą ar net smegduobę tautos savivokoje. Praradome, neturime, galbūt patys kalti? Tikrai ne patys – juk buvo Antrasis pasaulinis karas! O kai Aktas atsirado, iš duobės lyg vulkanas išsiveržė vientisas džiaugsmas. „Džiaugsmas“ sakau, nes jokios kitos reakcijos nepajutau. Jūs klausiate, kas būtų, jei nebūtų, – na, matyt, būtų ta neįvardyta stoka, nepakankamumas. Pafantazuokime. O jei Aktas nebūtų dingęs? O! Ar būtų galėję įvykiai po poros dešimtmečių Lietuvai susiklostyti kitaip? Klausimas jūsų tikrai šviežias, nesu atlikęs namų darbų. Bet tikrai nemanau. Juk vienijo idėja. Airijos, štai, Nepriklausomybės aktas nedingo, estai nesiskundžia, kad jiems kas nors būtų dingęs. Valstybių istorijos rutuliojasi savitomis vagomis. Ta smegduobė, apie kurią kalbėjau, svarbi pasidarė jau po sovietmečio, mano kartos žmonėms. Juk kaip tik sovietmečiu apie tai kalbėti buvo draudžiama, net už žodžių junginio „Vasario 16-oji“ paminėjimą buvo galima skaudžiai nukentėti. Tada aplink šią datą bei dingimo faktą ir susiformavo skausmo sindromas, slėgęs nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-ąją. Lyg ir toliau Vasario 16-ąją nutylėjome, nors ir nebebuvo tam priežasčių, – bent aš jaučiau tam tikrą tarpukario epochos nureikšminimą. Manau, Šimtmetis – pats laikas visavertiškai grįžti į šimto metų senumo įvykius, į tarpukarį.
... taigi norėčiau paklausti, kurie jų ir šiandien, jūsų manymu, būtų labai naudingi Lietuvai? Tikrai visi! Kaip įmanydamas nė vieno iš 20-ies nenoriu išskirti kaip svarbesnio. Kiekvienas mūsų turi teisę kuriam nors herojų simpatizuoti. Pridurčiau, kad kaži ar teisingai elgiamės, kai sureikšminame būtent tas 20 asmenybių. Mums su kolegomis rekonstruojant ano meto įvykius iškyla labai įdomių dalykų. Tarkime, kaip 1917 metų Lietuvių konferencijoje Vilniuje buvo formuojama Lietuvos Taryba. Nors ir vyko karas, buvome okupuoti, vyko realūs rinkimai, slaptas balsavimas. Buvo atvejų, ir ne vienas, kai, dabartiniais terminais, aukštą reitingą turėję visuomenės veikėjai – pavyzdžiui, kunigas Juozas Stankevičius, – atsisakė, atšaukė savo kandidatūras, atsisakė politikų karjeros. Jie dirbo kitus ne mažiau svarbius darbus Lietuvai, o dabar pamirštame juos, kaip politikus, paminėti. Taigi sakyčiau, kad jų daugiau, kur kas daugiau negu 20! Žinoma, per šiuos mėnesius dažniau minėti tenka du asmenis. Tai – daktaras Jurgis Šaulys. Man asmeniškai trumpai užtruko nustatyti, kieno ranka rašytas aktas, bet, norint tai patvirtinti, praėjo daug laiko, ir tik anų metų gale mano prašymu kriminalistikos ekspertai pristatė nepaprastai išsamų tyrimą. Jo rezultatai patvirtino (rodo kelių puslapių ilgumo pažymą, – aut. past.), kad abu svarbūs dokumentai, Vasario 16-osios aktas ir Gruodžio 11-osios dokumentas, yra identiški laiškui, pasirašytam Jurgio Šaulio, – beje, susijusiam su tais įvykiais. Iš mūsų buvo išreikalauta net 10 jo rašysenos pavyzdžių!
Aš manau, kad jums tikrai yra tekę pasidomėti visų signatarų biografijomis... ... ir vėl labai sunkus klausimas!
2018
VASARIS
1 5
A M E T O I S E N Ė M
Antrasis dažnai minimas, dėl labai paprastos istorinės priežasties, yra Petras Klimas. Jis buvo vienintelis, kuris tomis dienomis rašė dienoraštį (rodo knygos pavidalu išleistą Petro Klimo dienoraštį, – aut. past.), visi kiti nespėdavo. Tiesa, buvo toks laikas, kai jie organizavo Lietuvių konferenciją 1917 m. vasarą, kai, jo žodžiais, „neturiu kada prisėsti prie dienoraščio“, taigi nuoseklus rašymas buvo keletui mėnesių nutrūkęs, bet vėliau pratęstas, taigi ir Vasario 16-oji čia aprašyta. Skaitant teko iš arčiau Klimą pažinti, dienoraštyje gausu emocijų. Jis nepaprastai taikdariška asmenybė, numanomai gilus žmogiško bendravimo diplomatas, tačiau, grįžęs vakare, jis parašydavo ir ironiškai, ir net labai kandžiai! Tokios šaižios etiketės klijuojamos kolegoms, kad mažiems vaikams to dienoraščio skaityti negalima! Matyt, dėl savęs paties reikėdavo tas etiketes suklijuoti. Jūs ir pats feisbuke rašote dienoraštį , net labai išskirtinį – detektyvinį , literatūrišką. Ar jaučiate tam pareigą? Nežinau, kas įvyko. Kažin kodėl artėjant 99-osioms Valstybės metinėms pajaučiau būtinybę fiksuoti viską, kas tomis dienomis vyko. Matyt, tam, kad įvyktų savotiškas stebuklas, kuris ir įvyko. Feisbuko įrašuose radosi neįtikėtinų dalykų – užrašiau aplinkybes, kaip atsiras Vasario 16-osios dokumentas. Paraidžiui! Archyvo darbuotojai išneša ir klausia, ar tai ne tas dokumentas, kurio jūs taip ieškote... Taip ir įvyko! Tai yra mistika, kiti pasauliai, angelai! Paaiškinti to negaliu. Beje, archyvo Berlyne darbuotojo, kuris mane ir suorientavo ieškoti būtent ten, pavardė yra „Angelas“ – Engel. Susitikome dar vieną simbolinę Lietuvai dieną – Sausio 13-ą ją. Žinoma, paraleles norisi vesti
1 6
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
tarp 1991-ų jų įvykiams įtakos turėjusios Kovo 11-osios ir Vasario 16-osios. Koks didžiausias panašumas? Ar tai, kad abiem atvejais tai buvo labai šviesių žmonių susibūrimai? Ar kad abiejų aktų iškart nesekė ginkluotas puolimas? Mes kartais, aukas skaičiuodami, be reikalo nuslystame į kiekybę. Sausio 13-ąją jų buvo 14, bet nukentėjusiųjų, pavyzdžiui, patyrusių akustines traumas, – daug daugiau. Taigi reikšminga ne kiek, o kaip, kokiais brutaliais, nežmoniškais metodais mus dar kartą buvo bandoma sutramdyti. Dukart per XX amžių išslinkome per adatos skylutę, abu kartus – ir 1918-aisiais, ir 1990-aisiais – susiklosčius absoliučiai unikalioms ir Lietuvai labai palankioms aplinkybėms. 1918-aisiais aukų nebuvo, bet jų skaičiavimas prasidėjo 1919–1920-aisiais, ir vėl ne aukas skaičiuočiau, o vertinčiau bendrą situaciją. Antrojo pasaulinio karo rezultatas Lietuvai buvo ypač žiaurus jau ir skaičiais. O jei dar priskaičiuosime ginkluotą pasipriešinimą pokariu, tremtis? Mes labai nukentėjome, bet ir aną, ir šį laikotarpius įveikėme iškeltomis galvomis. Žmonių santalkos aplinkybės labai panašios, tiesa? Visiškai taip. Esminis skirtumas tik vienas. Kovo 11-osios akte remiamės anuo, Vasario 16-osios. Vis tiek vienas jų pasirašytas anksčiau. Taigi 1990-aisiais buvo lengviau, nes Vasario 16-osios aktas tiko tam atvejui ir, neduok Dieve, tiktų ateityje. Pasimelskime, kad tų atkūrimų daugiau nebereikėtų ir kad Lietuva, kaip demokratinė, nepriklausoma respublika, vystytųsi dar 100 ir daugiau metų.
Kiek žinau, esate aistringas „Žalgirio“ gerbėjas. Taip, vakar buvau arenoje, stebėjau kovą su „Unicaja“! Man asmeniškai gražu, kad sportininkai savo pergalėmis skleidžia žinią apie Lietuvą. Neteko to stebėti Sovietų okupacijos metais, bet neabejoju, kad tuomet tos pergalės buvo dar svaresnės. Ar tai, ne tik varžybų rezultatai, svarbu ir jums? Man visuomet svarbūs išliks Sabonio kartos pasiekimai, kaip betarpiška įžanga į ką tik aptartą valstybės atgimimą. Jei eitume gilyn į sovietinę praeitį, taip, tai buvo vie-
nintelis tautiškumo, istoriškumo simbolis tuometei jaunajai kartai, visi kiti buvo draudžiami. Jau ne kartą esu sakęs, kad prie disidentų savęs nepriskiriu – na, kaip kiti pasakoja, kad, būdami spaliukais, mokytojai ką nors draudžiamo pasakė, kad ir apie tą pačią Vasario 16-ąją. Man, doram kauniečiui paaugliui, yra tekusi laimė „Žalgirio“ didesnių ir mažesnių sėkmių bangas stebėti dar nuo Modesto Paulausko laikų. Tai tikrai padarė neišnaikinamą įspaudą mano asmenybei. Kauno „Žalgiris“ – tai tiesioginė paralelė su tuo, ką galima vadinti lietuviškumu, patriotizmu. Kitaip nebuvo galima. Taigi ne visada politikai geriausiai reprezentuoja Lietuvą, ar ne? Anaiptol.
2018
VASARIS
vdu.lt
Grįžtant į šiandieną, į sausio 13-ą, sutinku su teigiančiais, kad tikrasis Nepriklausomybės antspaudas uždėtas būtent per sausio įvykius, agresijos fone.
1 7
A M E T O I S E N Ė M
Keliskart per metus įprastą rutiną sutrikdo šeimyninės, bendruomeninės, religinės, profesinės, valstybinės šventės ir jų reikšmę pabrėžiantys ritualai. Vienas tokių ritualų – pareiga iškelti vėliavą. Paryčiais, pasistiebus ant taburetės ir kišant vėliavos kotą į jam skirtą laikiklį išraiškingu „laisvės barikadose“ judesiu, pradeda vaidentis sutartinai besišypsantys, šiltai tupintys ir šį plūkimąsi su trispalve stebintys kaimynai. Nulipęs nuo taburetės ir atgavęs kvapą, kaipmat praregi, kad visi aplinkiniai namai jau papuošti plevėsuojančiomis vėliavomis („Kada spėjo?!“), ir šventė, kaip kasmet, nesunkiai įveikia kasdienybės snūdą. Šiais metais, siūbuojant ant taburečių su trispalvėmis rankose, smagu žinoti, kad Lietuva ir jos skiriamasis simbolis – vėliava – kartu dalijasi šimtmečio jubiliejų: 1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Taryba galutinai patvirtino Lietuvos vėliavos projektą su trimis vieno pločio horizontaliomis juostomis – geltona, žalia, raudona.
Trys trispalvės spalvos Julija Račiūnaitė Teodoro Biliūno nuotr. Už išskleistą autentišką tarpukario trispalvę dėkojame Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Taikomosios dailės skyriaus rinkinių saugotojai Redai Stuinienei
Pasakojimas šį kartą ne vien apie Kauną, veikiau – apie Lietuvą, tačiau kauniečiams bus smagu žinoti, kad už „saulę, šviesą ir gerovę“ simbolizuojančią geltoną spalvą Lietuvos vėliavoje turime būti dėkingi garsiajam archeologui, dailininkui, Kauno
1 8
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
miesto muziejaus direktoriui Tadui Daugirdui, papildžiusiam dvispalvės (žalios su raudona) vėliavos projektą. Trijų spalvų istoriją, simbolio svarbą komentuoja Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė.
2018
VASARIS
1 9
A M E T O I S E N Ė M 2 0
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
2018
VASARIS
2 1
A M E T O I S E N Ė M 2 2
Dingęs Vytis Lietuvos trispalvės istorija ilga ir paini. XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje, ieškant tautinių spalvų, buvo galvojama ir apie vieną spalvą, ir apie dviejų, trijų spalvų derinius, sudaromus iš mėlynos, žalios, raudonos, baltos ir geltonos. Tokių derinių galima priskaičiuoti ne vieną dešimtį. Įdomu, kad dėl sudėtingų politinių sąlygų tautinio atgimimo metais pirmieji Lietuvos vėliavos variantai atsirado užsienyje. Ypač daug jų sukūrė Amerikos lietuvių draugijos. 1905 m. Lietuvos tautinės vėliavos klausimas jau buvo keliamas ir Lietuvoje. Jonas Basanavičius pasisakė už raudoną vėliavą su baltu raiteliu jos viduryje, teigdamas, kad tai yra seniausia Lietuvos vėliava. Tuokart ši idėja buvo atmesta dėl nepageidaujamų revoliucinių asociacijų, kurias kėlė raudona spalva. Po dvylikos metų Jonas Basanavičius vėl pasiūlė tą pačią vėliavą. Ir šį kartą jo idėja liko neįgyvendinta, esą, ją per daug sudėtinga pasiūti. Paprastesnės vėliavos spalvų buvo nuspręsta ieškoti liaudies dirbiniuose. Ilgai buvo svarstomos įvairių spalvų kombinacijos, kol 1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Taryba patvirtino šių trijų – geltonos, žalios ir raudonos – tautinę vėliavą, tačiau su Vyčiu raudoname lauke viršutiniame kampe. Po ketverių metų Lietuvos valstybės Konstitucijoje dėl nežinomų priežasčių tautinei trispalvei be Vyčio ženklo buvo suteiktas valstybės vėliavos, kurioje paprastai vaizduojamas valstybės herbas, statusas. Tačiau ir vėliau – iki pat Antrojo pasaulinio karo – netilo diskusijos dėl Lietuvos vėliavos, vėl buvo siūlomi įvairūs jos pakeitimo variantai.
žmonių atmintyje. Džiugu, kad jos viešumu ir laisvės deklaravimu rūpinosi lietuviai išeivijoje.
Pusė amžiaus žmonių atmintyje 100 metų vėliavai – gana solidus laikotarpis, tik turėkime galvoje, kad pusę šio laiko Lietuvoje mūsų trispalvė buvo uždrausta ir gyvavo tik
Simbolių poreikis Mano nuomone, heraldinių simbolių, vėliavų, įvairios patriotinės atributikos poreikis Lietuvoje tikrai didėja, bent jau viešojoje erdvėje.
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Galima būtų sakyti, kad kuo senesnis simbolis, tuo jis svarbesnis, garbingesnis, bet, kita vertus, ne mažiau svarbu, kokią prasmę ir reikšmę vienam ar kitam simboliui suteikia žmonės. Pavyzdžiui, raudona vėliava su Vyčiu savo istoriją skaičiuoja nuo XV a. ar dar anksčiau, tačiau tiek prieš 100 metų, atkuriant valstybę, tiek prieš 28 metus, atkuriant nepriklausomybę, Lietuvos trispalvei buvo suteiktas prioritetas. Istorinės vėliavos renesansas Iš tikrųjų mūsų visuomenėje pastebimas vis didesnis Lietuvos istorinės vėliavos populiarumas. Viena vertus, galbūt taip yra todėl, kad viešojoje erdvėje kyla neigiamų Lietuvos trispalvės asociacijų su Afrikos šalių vėliavomis, nors čia nėra nieko blogo – daugybė šalių turi labai panašias trispalves ar dvispalves vėliavas (pavyzdžiui, Lenkijos, Monako ir Indonezijos vėliavos). Tad vis labiau gaivinama istorinė atmintis, iškelianti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, kai raudona vėliava su Vyčiu buvo vienas svarbiausių valstybės simbolių. Be to, galbūt pagaliau atsikratoma ir raudonos spalvos baimės, susiformavusios dėl sovietmečio paliktų randų. Juk raudona ir sidabrinė buvo dažniausiai pasirenkamos spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės heraldikoje. Dar viena galima istorinės vėliavos vis didėjančio populiarumo priežastis – žinomų Lietuvos visuomenės veikėjų siekis skatinti Lietuvos žmones naudoti istorinę vėliavą.
Žinoma, tai labiau pastebima per įvairias valstybines šventes, dainų šventes, tarptautinius sporto renginius. Valstybiniai simboliai vienija, išskiria mus iš kitų. Šiuo metu, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, šis poreikis dar labiau išaugęs. Tai rodo ir pastaruoju metu siunčiamos užklausos Lietuvos heraldikos komisijai. Ką mums reiškia vėliavos Vėliava – vienas svarbiausių valstybės simbolių. Jo genezės pradžia siekia Antikos laikus, kai romėnai vėliavą, kaip ir kitus kariuomenės
ženklus, naudojo ne tik praktiniais tikslais, bet ir karių dvasiai stiprinti. Ji laikyta šventa ir taikos metu saugota šventyklėlėje, o vėliavos praradimas užtraukdavo neišdildomą gėdą. Vėliavos reikšmė ir su ja susiję ritualai ypač išpopuliarėjo viduramžiais. Bet ir šiais laikais garbė, vienybė yra neatsiejamos nuo valstybės vėliavos ar kito valstybinio atributo. Tai visuomenę konsoliduojantys ir istorinę atmintį palaikantys simboliai. Nesuvieniję jėgų ir be savo šaknų, kokį valstybingumą galėtume kurti?
2018
VASARIS
prezidentas.lt
Tadas Daugirdas darbo kabinete © Kauno miesto muziejus
2 3
2 2 0 2 Ė N I T S O S S O R Ū T L U K S O P O R U E – S A N U A K 2 4
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Šimtas – skaičius, šiemet virtęs itin populiariu simboliu, kuris, atrodo, gali būti įkvėpimu ir labai netikėtiems, su Nepriklausomybės aktu iš pažiūros mažai susijusiems projektams. Pavyzdžiui, stovyklai, kurios pavadinimas – „100 pirmų kartų“.
Šimtas metų, šimtas kartų ir šimtas idėjų Kotryna Lingienė Donato Stankevičiaus nuotr.
Ją Kaune ir Kauno rajone liepos 7–15 dienomis organizuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda, stovykla – jaunimo programos „Kylantis Kaunas“ dalis. Apie ateitį vaikystei skirtame praėjusių metų liepos numeryje papasakojusi programos kuratorė Vaida
Venckutė-Nagė šįkart į susitikimą atėjo su „Kaunas 2022“ praktiką atliekančia Indre Aleksandravičiūte. Klausantis dviejų greitakalbių atrodė, kad stovykla jau visai čia pat. Ir norėjosi būti tuo laiminguoju, vienu iš šimto.
2018
VASARIS
2 5
2 2 0 2 Ė N I T S O S S O R Ū T L U K S K
A
U
N
A
S
–
E
U
R
O
P
O
Merginos, šimtas pirmų kartų – šimtui dalyvių , tiesa? Kaip tarp jų patekti? Žodis „stovykla“ sufleruoja, kad renginys nebus skirtas tik jau Kaune gyvenantiems žmonėms... Vaida: Stovyklos pavadinimas dedikuotas Šimtmečiui, bet ne tiesiogiai – norime kalbėti ne tik apie praėjusius šimtą metų, bet ir apie tai, kas mūsų laukia, taip pat apie šimtus pirmų patirčių, kurios užklumpa bet kurį jauną žmogų bet kuriame mieste ar valstybėje. Kviečiame jaunimą nuo 18 iki 27 metų – taigi ir vyresniųjų klasių moksleivius, ir studentus, ir šiaip daugiau laiko turinčius iš viso pasaulio, iš kitų Europos kultūros sostinių, iš Šimtmetį švenčiančių šalių, iš užsienio lietuvių bendruomenių – atrasti Kauną ir Kauno rajoną, naujus kontaktus, paminti stereotipus. Stovyklos programą rengti padeda jau „Kauno iššūkio“ programoje dalyvaujantys jaunieji kauniečiai. Kiek tokių bus tarp stovyklautojų, kol kas sunku pasakyti – nenustatėme kvotų. Atrankoje dalyvauti gali visi norintys, reikia įvykdyti užduotis, o tuomet jau komisija spręs, kas atvyks.
2 6
Indrė: Manau, kauniečių ir iš čia kilusių tikrai bus nemažai – jie puikiai jaučia miestą, tereikia sužinoti, ar yra pakankamai motyvuoti. Apskritai ieškosime tokių jaunuolių, kurie nori turėti įtakos kurdami savo miestą – nebūtinai Kauno. Užduotys, kurias reikia įvykdyti registruojantis, leidžia atsiskleisti kaip šiuolaikiškiems šiuolaikinio miesto žmonėms. Kurgi vyks visi tie pirmi kartai? Vaida: Stovyklautojai gyvens Kaune, visi vienoje vietoje, kiekvieną dieną vyksime vis į kitą Kauno rajono gyvenvietę. Kiekviena diena turės savo temą, atitinkančią „Kaunas 2022“ programas, – atmintis, moderniz-
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
mas, dizainas laimei, miesto mitas, bendruomenės... Jau nuo praėjusių metų su kitais programų kuratoriais važinėjame po Kauno rajoną, jo gyventojams pristatome savo veiklas ir drauge galimybes jiems. Pavyzdžiui, Kačerginės bendruomenė iškart po susitikimo parašė „Modernizmo ateičiai“ koordinatoriui Žilvinui Rinkšeliui, labai konkrečiai išsakė savo lūkesčius, čia rengsime renovacijos dirbtuves. Kulautuvoje darbuosis „Atminties biuras“. Visa kita suplanuosime netrukus, mums svarbu kuo platesnė stovyklos geografija, kad ir atvažiavusiems būtų įdomiau, ir rajonas pajustų didesnį poveikį. Vietovės iš tiesų labai skirtingos! Pati iki šiol to nesuvokiau – koks Kauno rajonas didelis ir įvairus. O pačiame Kaune kas vyks? Vaida: Čia vyks savaitgalio programa, uždaromasis festivalis, skirtas visiems norintiems, – didelė šventė, kurios programą kurs ir stovyklos dalyviai. Toks yra bendras visų „Kaunas 2022“ programų tikslas – kad kiekvienas įsitrauktų į programos kūrimą. Turbūt ne visi Kauno rajono gyventojai tikri, kuo „Kaunas 2022“ jiems gali būti naudingas? Vaida: Tikrai taip, kelias ilgas, bendruomenės įvairios, kaip ir jų iššūkiai. Visa tai iš pradžių turime suvokti ir tik tuomet kartu nuspręsti, ką galime pasiūlyti, o ne bandyti primesti tai, ką sugalvojome komandos viduje. Žmogiškasis santykis labai svarbus. Todėl stovyklos dalyviai kasdien bendraus su gyventojais. Tik tokiu būdu, kai žmogui leidi prieiti vienam prie kito ir pasikalbėti, įmanoma susidoroti su iššūkiu. Pokytis visuomet yra procesas, jis negali įvykti greitai. Kiekvienas turi surasti savas temas, savaip išsilieti.
Girdisi ir prieštaringų naujosios Kauno vizijos vertinimų , dažnu atveju neigiamame kontekste linksniuojama pati frazė „kultūros sostinė“. Ar turite tikslą neigiamas nuomones pakeisti? Indrė: Nuomonę juk gali pakeisti tik rodydamas rezultatą. Kol mes tik pradedame, sunku vertinti, ar tai kritika, ar tiesiog nusistatymas. Vaida: Būtent – neigiamas nusiteikimas dažnai kyla iš nežinojimo. Bijai to, ko nepažįsti. „Kaunas 2022“ tikslas – atverti žinojimą per diskusijas, dialogus. Į mūsų renginius susirenka labai įvairi auditorija, vieni palaiko, kiti nusiteikę skeptiškai. Neturime tikslo, kad visi būtų patenkinti. Kai yra konfrontuojančios, diskusinės pozicijos, tuomet įmanomas ir realus pokytis. Stovykla bus tarptautinė todėl, kad norime pažiūrėti į Kauną iš kitų perspektyvų, perkitokias patirtis, negirdėtas istorijas, miestus. Būsime
Europos kultūros sostinė, ne Lietuvos, tad tarptautinis kontekstas mums būtinas. Tikime, kad jis padės susikalbėti ir viduje. O čia mums labai padeda Indrė, kaip Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovė. Indre, koks tavo kelias iki „Kaunas 2022“? Indrė: Iš Kauno baigusi mokyklą išvykau studijuoti į Daniją, įstojau į Lietuvių jaunimo sąjungą, tapau jos valdybos nare, tada – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS), joje dirbu su viešaisiais ryšiais. Taip ir susitikome su Vaida, pasikalbėjome apie Kauną ir kultūros sostinės projektą. Kaip tik ieškojau, kur atlikti praktiką. Į Daniją grįšiu baigti studijų, vėliau – nežinau, bet atrodo, kad 2021–2022 metais gyvensiu Kaune. Galima sakyti, testuosiu save, ar noriu čia grįžti visam laikui.
2018
VASARIS
2 7
2 2 0 2 Ė N I T S O S S O R Ū T L U K S O P O R U E – S A N U A K 2 8
Vaida: Indrės kvietimu dalyvavau kalėdiniame PLJS susitikime Vilniuje. Ten pajutau bendrą skaudulį – visi tik ir klausia, kada jie grįš, bet grįžti dažnam nėra kur, nes nebėra, kas laukia. Viską reikia kurti iš naujo. Man tai buvo lyg praregėjimas – nėra taip paprasta grįžti! Turbūt, pradėjus praktiką , Indrei nekilo klausimų , prie kurios programos prisijungti? Indrė: Na, aš visą parą dirbu su jaunimu, tai mano laisvalaikio pagrindas ir gyvenimo būdas. Va, šiąnakt įsikūrė lietuvių sąjunga Vašingtone ir Baltimorėje! Taigi „Kaunas 2022“ veiklos sritis pati pas mane atėjo.
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Vaida: Su Indre ir Vladu Oleinikovu, PLJS pirmininku, buvome susitikę rudenį, jau tuomet diskutavome, kaip pasaulio lietuvių jaunimą įtraukti į „Kaunas 2022“. Tai mums labai svarbi auditorija, taip pat norime dalytis jų veiklomis – Lietuvoje jos neretai praleidžiamos pro akis. Šie žmonės jaučia Europos ir pasaulio pulsą, taigi gali kritišku žvilgsniu įvertinti, ką veikiame mes. Be jaunimo juk negalime sukurti įdomios jaunimui sostinės! Indre, susikursi savo svajonių programą , ar ne? Indrė: Na, taip, svarbu vis atšviežinti savo komandą, juk tai jaunesnieji pasako mums, kas po metų bus ne-
beaktualu, į ką nebeverta fokusuotis. Bekurdama idėjas, ką čia būtų galima nuveikti, tai darau ir sau, ir savo draugams, ir galvoju apie jaunesnius už save.
organizuoja milžinišką Lietuvių dienų renginį, traukiame danų auditoriją. Turbūt kiekvienas lietuvis, kuris yra Danijoje, yra Šimtmečio ambasadorius. Žinia plinta.
Pakalbėkim dar apie tą apvalų skaičių. Lietuvos šimtmetis. Ką labiausiai norisi švęsti ir kaip? Vaida: Turime įvertinti, ką mes nuveikėme per tuos šimtą metų, išmokti pamokas ir pagalvoti, kur iš tos patirties norime nueiti. Man šimtmetis – tai bagažas, kurį turiu išmokti vertinti. Momentas, žinoma, simbolinis, nes kasdienybėje juk nesėdi ir negalvoji apie tokius dalykus, tad kodėl to momento neišnaudojus tikslingai, ne tik tam, kas buvo, bet ir tam, kas bus?
O, pavyzdžiui, Amerikos lietuviai Dainų šventės laukia kaip svarbiausio gyvenimo renginio! Liaudies kultūra jiems tikrai yra labai svarbi. Daugelis jų šiemet pirmąkart lankysis Lietuvoje. Jie kalba lietuviškai, išmano tradicijas, bet amerikiečių sąmonėje Lietuva vis dar tarpukarinė, senelių gimtinė. Mes net ne visus žodžius bežinome, kuriuos Amerikos lietuviai vartoja. Jie mus, gimusius Lietuvoje, moko šokių ir dainų! Pavyzdžiui, yra sukurta lietuviškų liaudies dainų žodžių programėlė „Dainorėlis“. Ir ji tikrai populiari!
Užsienyje gyvenantiems lietuviams Šimtmetis gal net aktualesnis? Indrė: Sakyčiau, kad tikrai taip. Žinau, kad neseniai įsteigta ne viena lituanistinė mokyklėlė. Po nepriklausomybės atkūrimo, kadangi tai buvo daugelio jų tikslas, apsnūdusios bendruomenės prabunda. Šimtmetis – gera proga atkusti. Renginių daug, prisimenama istorija. Pati išvykusi daugiau susikoncentravau į tai, kas man yra Lietuva, tiek daug apie ją sužinojau, kad Šimtmetį matau visur ir noriu jį švęsti. Šis skaičius suvienija, atkuria vėl veikti. Tai nuostabu! Ar danai žino ką nors apie tai? Indrė: Turime fantastišką ambasadorę Gintę Damušytę, Amerikos lietuvę. Ji daug daro, kad ta žinia sklistų. Danijos lietuvių jaunimo sąjunga
Tokių dalyvių lauksite ir stovykloje? Choru: Taip! O ką , beje, jie išsiveš namo? Vaida: Jei kalbėtume konceptualiai, mes tikimės, kad tai bus naujos patirtys ir temos, o visų svarbiausia – nauji kontaktai. Siekiame, kad jie susikurtų tinklą, kad ši stovykla būtų tik įžanga. Taip, ji vyks ir ateinančias vasaras iki 2022-ųjų, bet ir ne stovyklos rėmuose juk galima bendrauti ir bendradarbiauti. Kad ir per atstumą. Kaunas šiuo atveju bus kaip tinklas, jame stovyklautojai megs kontaktus ir ras idėjų kurti savo miestuose. Ar 2022-aisiais stovykloje bus 2 022 dalyviai? O gal augimas neplanuojamas? Vaida: Cha, paraiškoje įrašėme 2 000. 22 tikrai galime pridėti. Vis dėlto ne kiekis svarbu. Tikiuosi, kad dalis pirmosios stovyklos dalyvių taps jos kūrėjais ateityje, taigi grįš ir privilios naujų žmonių. Kiek augsime, priklausys nuo poreikio.
2018
VASARIS
kaunas2022.eu/en/camp
Indrė: Man tai yra proga susitikti, kurti naują perspektyvą. Žiūrėti į ateinantį šimtą. Pasaulyje tai jau vyksta, pasaulio lietuviai jau švenčia ir projektuoja. Lietuva juk yra ten, kur esi.
2 9
S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U K
A U
N
A
S
–
„Susisitinkam Laisvėj “ – frazė, su kuria išaugo bene keturios kauniečių kartos. Daugeliui ji tapusi tokia įprasta, jog simbolizmas, besislepiąs už pavadinimo, dažniausiai lieka pamirštas. Tai nėra vien tik alėjos vardas: laisvę, įvairias jos formas ir net šios praradimą gatvė patyrė ne vieną kartą. Laisvės iš kauniečio neatėmė net ir okupacijos metai – pasak juos menančių gyventojų, penkiolika metų kabėjusios „Stalino prospekto“ lentelės liko labiau kaip tikrinis daiktavardis, nuguldavęs biurokratiniuose dokumentuose, o ne pokytis kasdienėje miestiečių kalboje.
Gatvė, vardu Laisvė Paulius Tautvydas Laurinaitis
3 0
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Laisvės alėja, tuometinis J. Stalino prospektas (S. Lukošius, 1959, Kauno miesto muziejus)
2018
VASARIS
3 1
S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – S A N A U K 3 2
Sugrįžkime pusantro amžiaus atgal. Alėjos ištakos toli gražu nebuvo susijusios su laisve: ją pagimdė imperiniame XIX a. klestėjęs autoritarinis planavimas. Rusijos imperijos valdžios siekis urbanizuoti šalį nuvedė prie ne itin nusisekusio dviejų standartinių miesto planų tipų tiražavimo – vienas iš jų, stačiakampis, buvo nubraižytas ir ant Kauno žemėlapio. Šie planai miestų geografiniu atžvilgiu dažniausiai būdavo nepernelyg logiški ir mažai teadaptuojami, bet šiuo atveju mums kur kas svarbesnis kitas faktas – juose taip pat būdavo numatoma viena ar kelios pagrindinės bulvarinės gatvės. Kaune tokia gatvė gavo caro Nikolajaus vardą. Neišbuvusi nė vienų metų istorinėje Lietuvos sostinėje, ankstyvą 1919 m. sausį pirmoji Lietuvos vyriausybė traukiniu skubiai evakavosi į Kauną. Tuomet jie nežinojo, kiek laiko Kaunui bus lemta būti laikinąja valdžios būstine, tačiau buvo aišku, kad, tebevykstant nepriklausomybės kovoms, šviežiam valstybingumui įtvirtinti žmonių sąmonėje buvo reikalingi ritualai ir simboliai. Viena geriausių progų tam buvo sparčiai artėjusios pirmosios nepriklausomybės metinės. Vis dėlto lėšų simboliškai įtvirtinti naująją Respubliką platesnėje viešojoje erdvėje nelabai buvo. Vienu pagrindinių akcentų, nukreiptų į miestiečius, tapo iškilmingi gatvių pervadinimai, inicijuoti miesto tarybos. Caro Nikolajaus, o vėliau kaizerio Vilhelmo vardus išbandžiusi gatvė gavo Laisvės vardą, o buvusioji Ivano – Vasario 16-osios. Per dvidešimtį metų iš netvarkingos ir purvinos gatvės, kurioje kartais būdavo galima sutikti ir kanopinių, alėja tapo reprezentacine miesto ašimi jau nebe ant popieriaus. Tiesa, reprezentacinė zona mieste kiek išsiplėtė – dėl laisvų sklypų trūkumo daugelis valstybinių pastatų kūrėsi gretimoje Donelaičio gatvėje.
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Sakoma, kad nereikia spręsti apie praeitį pagal dabarties standartus. Todėl nereikėtų stebėtis, kad trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje buvo diskutuojama apie Soboro rekonstrukciją ar net nugriovimą. Netolimoje to meto gyventojų atmintyje jis ne tik kirtosi su jų tautinės laisvės samprata, bet ir siejosi su buvusia imperine rusifikacijos politika – pagrindinėse didžiųjų miestų
Laisvės alėja (V. Šleivytė, 1934, Kupiškio etnografijos muziejus)
gatvėse ir jų ašyse dygusios ortodoksų bažnyčios nebuvo atsitiktinumas. Soboras tuomet buvo vos sulaukęs trisdešimtmečio, o kai kurių visuomenės narių priešiškus nusistatymus skatino ir tuomet egzistavusi konkurencija su Lenkija: pagrindinėje Varšuvos aikštėje stovėjusią Aleksandro Nevskio katedrą lenkai susprogdino dar 1926-aisiais.
Papildomą laisvės sluoksnį alėjai klojo čia vystęsis šalies bohemos gyvenimas – gatvėje telkėsi nemaža dalis šalies kultūrinio gyvenimo ir didžioji dalis miesto pramogų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad čia taip pat tebėra pagrindiniai pastatai, glaudžiai susiję ir su laisvės praradimu: buvusiame viename svarbiausių
2018
VASARIS
3 3
S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – S A N A U K
Laisvės alėja (XX a. 3 deš., Lietuvos švietimo istorijos muziejus)
3 4
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
valstybės kultūrinių židinių – Valstybės teatre buvo paskelbta sovietų valdžia, o alėjos pradžioje tebestovinčiame buvusiame SSRS konsulato pastatų komplekse ilgą laiką buvo aktyviai ruošiamasi šiam veiksmui, verbuojant morališkai paveikesnius šalies kultūrinio gyvenimo atstovus. Buvusiuose apskrities savivaldybės ir šalies saugumo rūmuose įsikūrę sovietiniai saugumiečiai lėmė liūdną vėlesnę šio pastato istoriją, mačiusią disidentų ir partizanų kankinimų. Simboliška, kad tais pačiais 1940-aisiais gatvė gavo Stalino vardą, tačiau netrukus jį prarado iki 1944 m. Chruščiovmečio atšilimo metais sugrąžintas Laisvės vardas buvo dviprasmiškas: iš vienos pusės – gatvei atiduotas pavadinimas, kurį daugelis aktyviai tebevartojo, tačiau, pažvelgus giliau, tai buvo ir savotiška sovietų valdžios legitimacija, turėjusi miestiečiams sakyti: „Lietuvos SSR jūs taip pat esate laisvi.“ Ir vis dėlto toks vardas drauge atspindėjo ir Kaune išlikusį nepriklausomos Lietuvos žmogaus mentalitetą: simboliška, kad būtent Laisvės alėja tapo scena Romo Kalantos susideginimui ir jį sekusiems įvykiams. Už laisvę čia kovojo jau visiškai nauja karta, nemačiusi nepriklausomos Lietuvos, tačiau perėmusi jos atminties fragmentus iš savo tėvų ir papildžiusi ją Vakarų kultūros vėjais. Gatvė, vardu Laisvė, įgavo naują simbolinį sluoksnį – tai vėl nebebuvo tiesiog pavadinimas. Nors sovietmečiu kai kurių Laisvės alėjos pastatų architektūrinė raiška nemažai nukentėjo, vieną iš šiandien nuo jos neatsiejamų gatvės sluoksnių jai suteikė būtent to meto architektai. Nuo vėlyvojo šeštojo dešimtmečio Europoje sparčiai plito pedestrianizacijos judėjimas, kuris, paraleliai plečiantis automobilių eismui, siekė pėstiesiems paskirti tam tikras specialias zonas, dažniausiai nusidriek-
davusias pagrindinėmis gatvėmis. Laisvė nebuvo pirmoji tokio pėsčiųjų laisvumo teritorija Lietuvoje, tačiau naujasis jos vaidmuo ir išskirtinė, vientisa gatvės architektūrinė koncepcija pritapo itin greit, ir šiandien pėsčiųjų prioritetas priimamas kaip savotiška simbolikos dalis. Kaip ir po 1918-ųjų, taip ir po nepriklausomybės atgavimo Laisvės alėjos reputacija kurį laiką buvo ne itin aukšta. Gatvės pastatų privatizavimą lydėjo skandalingos istorijos, o sprendžiant architektūrinius bei estetinius klausimus buvo dažnai vadovaujamasi atsainiu požiūriu. Ir nors dienomis gatvėje buvo pilna žmonių, vakarais alėja garsėjo savo aukštu nusikalstamumo lygiu ir staigiai ištuštėdavo. Laisvė įžengė į naują epochą, tačiau kai kuriais atžvilgiais dešimtmečiui ji virto anarchijos teritorija. Ne kartą buvo inicijuojami renginiai atgaivinti naktiniam gyvenimui, o miesto architektai popieriuje braižė kartais pernelyg utopinius rekonstrukcijų projektus, tačiau gatvei dėl jos beveik išvien prekybinio pobūdžio prilipo „batų alėjos“ etiketė. Savotiška dešimtojo dešimtmečio iliustracija galima laikyti „Laisvės“ radijo istoriją: nevisiškai aiškiomis aplinkybėmis 1998 m. gruodį visoje alėjoje buvo įrengti garsiakalbiai, turėję transliuoti instrumentinę muziką, informaciją bei reklaminius pranešimus, susijusius su Laisvės alėja. Tačiau dažnai čia skambėdavo „Urmo“ bazės reklama, o per kelis mėnesius iniciatyva susilaukė kelių šimtų miestiečių skundų. Šiandien vėl turime Laisvę be pseudoanarchistinių paskutinio XX amžiaus dešimtmečio ypatumų. Pasveikinę Lietuvą su šimtmečiu, 2019 m. vasario 16-ają 100 žvakučių ant torto galėsime uždegti ir didžiausiam laisvės simboliui mieste.
2018
VASARIS
3 5
S U J I R U K R E M
1
3 6
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
„Ką žmogus sugeba, ką pajėgia padaryti, tas ir lieka žmonijai ar savo kraštui. Ką aš pats laikau vertingiausia savo gyvenime padaryta – tai mano darbas muziejuje, darbas su liaudies menu... Žinoma, gal ateičiai viso to nereikės, arba, kitaip sakant, gal to darbo tik dalis turės vertę, tačiau jame bus mano tikrasis „aš“, – yra rašęs Paulius Galaunė (1890–1988), Paryžiaus Luvro mokyklos auklėtinis, M. K. Čiurlionio galerijos steigimu rūpinęsis jos vedėjas, vėliau – Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, pasauliui skelbęs apie lietuvių liaudies ir profesionalų jį meną. Jo ir dainininkės Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės namus Žaliakalnyje projektavo Arnas Funkas, tas pats architektas, sukūręs įstabų jį Iljinienės namą K. Donelaičio gatvėje.
Merkurijus
3
2
2018
VASARIS
3 7
S U J I R U K R E M 3 8
Nieko nuostabaus, kad Pirmosios Respublikos metais Galaunių namai buvo svarbi inteligentų susibūrimo vieta. Sovietų okupacijos metais Galaunės buvo priversti išsikraustyti, o atkūrus nepriklausomybę pastatas grąžintas antrajai muziejininko žmonai Kazimierai Galaunienei bei dukrai iš pirmosios santuokos Daliai Galaunytei-Kaupienei-Augūnienei. Šeima namą su sklypu padovanojo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, 1995-aisiais Galaunių namai tapo jo padaliniu.
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Iki šiol jaukus, istorijos ir istorijų turtingas namas buvo tikrai nepelnytai primirštas, o dabar, atidarius parodą „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“, ir vėl pilnas klegesio, kurio A. Funko projektuoto pastato sienos turbūt negirdėjo nuo tarpukario. Iki vasario 19-osios namas vėl trumpam uždarytas remontui, tuomet atvers duris dar plačiau, o art deco interjerų paroda, dalį kurios eksponatų galima įsigyti, veiks iki gegužės. Ar gali būti tinkamesnė erdvė Šimtmečio numerio „Merkurijui“?
1
Staltiesė iš „Native.lt“ Nuo 45 € www.native.lt
Tautiniai raštai, tarpukario architektūra, net Čiurlionio paveikslai – aksesuarų ir interjero detalių kūrėjos Kristinos Šilinytės studijoje su istorija elgiamasi pagarbiai ir kartu labai draugiškai. Naujausias „Native.lt“ gaminys – pagal neįgyvendintą skulptoriaus ir dailininko Viktoro Palio (1907– 1987) eskizą (galbūt kilimui?) sukurta staltiesė. 2
3
Knyga „Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei“ VDU leidykla Nuo 20 €
Architektūrologė, paveldosaugos specialistė, dėstytoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Nijolė Lukšionytė (1954–2014) daugeliui kolegų ir mokinių įkvėpė didelę meilę ir atidumą savo aplinkai. Neseniai pristatytame gausiai iliustruotame leidinyje – 10-ies autorių straipsniai, įvairiais aspektais prisiliečiantys prie N. Lukšionytės nagrinėtų temų ar laikotarpio ir atskleidžiantys jos mokslinių idėjų svarbą, aktualumą bei tęstinumą.
Kolekcinis A. Šapokos „Lietuvos istorijos“ leidimas Nuo 23,99 € Leidykla „Obuolys“
1936 m. Adolfas Šapoka pirmasis parengė lietuvių istorikų rašytą „Lietuvos istoriją“, kaip jis pats nurodo, be kaimynų simpatijų ir antipatijų. Tai iki šiol nepralenktas veikalas, kuriame aiškiai ir glaustai pateikiama visa Lietuvos istorija nuo paleolito iki leidinio pasirodymo laikų. Šimtmečiui dedikuotas kolekcinis knygos leidimas papildytas prof. Liudo Mažylio Berlyne rastu Vasario 16-osios akto plakatu, žymiausia Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija ir kitais elementais.
2018
VASARIS
3 9
Maršrutas 02 01 – 03 04
Remigijaus Pačėsos paroda „Geltona gulbė neatplauks“
Fotografą Remigijų Pačėsą (1955–2015) kolegos prisimena kaip „matytoją“.Jo fotografijose tokie paprasti objektai kaip kambario siena, Nidos krantinė, apleista gėlių klomba, švarkas ar šaligatvis tapdavo begalybės įžvalgomis. Parodoje pirmą kartą pristatomi visi Pačėsos kūrybos etapai – ne tik „grynoji“ fotografija, bet ir montažai, koliažai, monotipijos ir autoportretai.
Koncertas „Lietuva – mūsų žemė“ „Girstučio“ kultūros rūmai, Kovo 11-osios g. 26
Valstybės šimtmečiui skirtame koncerte pasirodys Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai, dainos studija „Pasaka“, vaikų lopšeliai-darželiai „Girstutis“ ir „Malūnėlis“, Kovo 11-osios gimnazijos moksleivių ansamblis, sportinių šokių klubas „Junda“. Ketvirtadienis, 02 08, 18:00
Tomo Vaisetos kūrybos vakaras
V. Kudirkos bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18
K
A
L
E
N
D
O
R
I
U
S
Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2
Ketvirtadienis, 02 08, 18:00
02 03 – 03 31
Atnaujinta ekspozicija „Dar kartą apie „Drobę“: kas pastatė ir kas siugriovė?“ Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Paroda „Didžioji pramonė“ sugrąžina mažąsias istorijas, pražuvusias sugriuvusių fabrikų ir sistemų nuolaužose. Šį kartą – gyva atmintis ir jausmai aptikti legendinės Kauno „Drobės“ griuvėsiuose. Prieškarį siekiantys pasakojimai ir visai nesenos istorijos parodoje tampa matomos ir apčiuopiamos: nuo autentiško tarpukario gelumbės fabriko palto iki paskutinės plytos iš nušluotų cechų Jonavos gatvėje, Kaune.
4 0
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Rašytojo knygos „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ pristatymas skirtas „Metų knygos rinkimams“. Renginyje dalyvaus knygos autorius ir literatūros kritikė Agnė Cesiulė. Pokalbį moderuos literatūrologė Gintarė Visockytė.
Vasaris Penktadienis, 02 09, 18:00
Kauno miesto simfoninio orkestro gimtadienio koncertas Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Šių metų vasarį orkestras švenčia jau 13-ąjį savo gimtadienį. Koncertą orkestras dedikuoja džiazo muzikos legendai Ellai Fitzgerald. 2018-aisiais minimos jos 100-osios gimimo metinės. Penktadienis, 02 09, 20:45
Filmas „Laiminga pabaiga“ (Happy End)
Penktadienis, 02 09, 21:00
„Drums 2 Accordions“ ir Linos Rovaitės koncertas „Sandėlis“, Muziejaus g. 8
Jei pasitaikytų proga, šie muzikantai tikriausiai rėžtų drąsiai: „Mes pasiryžę bet kam!“. Jei labai trumpai, scenoje turėtų tilpti Balkanų, Brazilijos, pop muzika ir džiazas. Šeštadienis, 02 10, 12:00
Užgavėnės Rumšiškėse
Lietuvos liaudies buities muziejus, Rumšiškės
Kauno kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad aristokratiška Lorenų šeimyna turi viską: puošnius namus, įtakingų draugų, statusą visuomenėje. Vis dėlto nerimą kelia maži dalykai. Anos valdomos bendrovės statybų aikštelėje nutinka nelaimingas įvykis. Mažosios Evos žiurkėnas miršta, o motina atsiduria ligoninėje. Tai – tik pirmi uoliai slepiamos prarajos ženklai, ir Michael Haneke filmų žiūrovams aišku, kad laimingos pabaigos jie anaiptol nežada.
Triukšmingus šokius su ansambliais ir kapelomis atlaikyti bus nesunku, nes Užgavėnės – ir sotaus prisivalgymo sinonimas. Pramogų ir žaidimų taip pat žadama į valias.
2018
VASARIS
4 1
Maršrutas Šeštadienis, 02 10, 18:00
Spektaklis „Jis ir Ji“
„Teatro klubas“, Vilniaus g. 22
Sekmadienis, 02 11, 15:30
„Žiemos ekranai“: „Leonas Morenas, kunigas“ (Leon Morin, prêtre)
Birutę Mar sukurti šią pjesę-spektaklį inspiravo Jono Biliūno (1879-1907) žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės prisiminimai, taip pat jų vienas kitam siųsti atvirlaiškiai. Beveik prieš šimtmetį, vos kelis metus tetrukusi Julijos ir J.Biliūno meilės istorija dabar išties primena romantišką Romeo ir Džiuljetos istoriją!
K
A
L
E
N
D
O
R
I
U
S
Kauno kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Sekmadienis, 02 11, 14:00
Popietė visai šeimai „Pasaulio muzika“
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 Muzikinės popietės atlikėjai multiinstrumentalistas Sauliaus Petreikis, smuikininkas Vytautas Mikeliūnas ir gitaristas Chrisas Ruebensas visus kviečia į kelionę aplink pasaulį. Instrumentų įvairovė ir jų skambesys leis aplankyti pačius įvairiausius planetos kampelius, pajusti skirtingų kultūrų temperamentą, mėgautis girdėtais ir negirdėtais garsais.
4 2
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Po 24 metų pertraukos Kaune pristatoma paroda, skirta vienos ryškiausių Lietuvos meno pasaulio asmenybių, Okupuotoje Prancūzijoje, Barni, karo našlė ateistė kartą nusprendžia atlikti išpažintį vietinėje bažnyčioje. Tai tampa jos ir žavaus jauno kunigo dvasinių pokalbių pradžia. Įsimylėjusi ji bando priversti jį sulaužyti celibato priesaiką, o jis – atversti ją į tikėjimą. Antradienis, 02 13, 18:00
Premjera: Spektaklis „Aš – Moljeras“ Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 81
Inesa Paliulytė šmaikščiai perrašė Moljero „Tariamą ligonį“, pagrindinį vaidmenį patikėdama, kaip ir dera, pačiam komediografui. Tai spektaklis,
Vasaris kupinas žavių klounados elementų, čia karaliauja prancūziškas farsas, pastoralė, net operete. Paslaptinga ir trapi aktoriaus prigimtis čia atsiskleidžia netikėtu rakursu kaip pažadas viską nugalinčiai kūrybai ir meno triumfui.
Trečiadienis, 02 14, 18:00
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Antradienis, 02 13, 18:30
Filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ ir susitikimas su režisieriumi Kauno kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Švęsdamas trijų Baltijos valstybių 100-mečius, dirigentų Kristjano Järvi (Estija), Gunčio Kuzmos (Latvija) ir Modesto Barkausko (Lietuva) vadovaujamas orkestras Lietuvos, Estijos ir Latvijos miestuose pristatys ryškiausius Estijos, Latvijos ir Lietuvos muzikinius kūrinius bei pasaulinės klasikos šedevrus. Trečiadienis, 02 14, 19:00
Mylinčios muzikos vakaras „Širdies kelionė“ Laisvalaikio namai „Nautilus“, Savanorių pr. 124
Naujausia Arūno Matelio juosta pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių dviračių varžybų pasaulyje – „Giro d’Italia“. Filmo herojai – sudėtingiausius iššūkius įveikiantys ir lyderių šešėlyje esantys sportininkai, neturintys teisės į asmeninę pergalę. Beveik 8-erius metus kurtas pripažintas geriausiu dokumentiniu ilgametražiu filmu konkursinėje tarptautinio Varšuvos kino festivalio programoje.
Dainininkė, kūrėja Andrė Amiya Pabarčiūtė siūlo naują garsų, teigiamų emocijų ir sielą paliečiančių patyrimų šventę kartu su pianistu Vyčiu Smolskumi ir smuikininke Agne Doveikaite. Kameriniame vakare skambės originalios Andrės Amiya kompozicijos ir visiems pažįstamos meilės dainos. Vakaras žada daug gyvo bendravimo, spontaniškai gimstančių muzikinių improvizacijų ir romantikos.
2018
VASARIS
4 3
Maršrutas Trečiadienis, 02 14, 19:00
„Kitas kinas“: „Telefonų knyga“ (The Telephone Book) Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56
Visą ilgąjį šventinį savaitgalį apšviesti bus 18 Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui reikšmingiausių ir vertingiausių pastatų Kauno centre ir senamiestyje, tarp jų – Istorinė LR Prezidentūra, Kauno centrinio pašto rūmai, Medicinos fakulteto rūmai, Karininkų ramovė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir daug kitų namų V. Putvinskio gatvėje. Ketvirtadienis, 02 15
U
S
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai
K
A
L
E
N
D
O
R
I
Įvairios vietos
„Telefonų knyga“ – svarbus, bet šiandien jau šiek tiek primirštas aštuntojo dešimtmečio pradžios Niujorko pogrindžio kūrinys. Šioje Nelsono Lyono komedijoje pasakojama apie jauną, seksualumu spinduliuojančią hipę Alisą, kuri įsimyli geriausią pasaulyje nešvankių telefoninių skambučių operatorių Džoną Smitą ir imasi jo ieškoti.
02 15 – 02 18
Šimtmečio šviesų festivalis Įvairios vietos
4 4
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Vasario 16-osios minėjimas išvakarėse prasidės Signatarų kapų lankymu, vėliau vyks atnaujinto paminklo „Pieta“ atidengimo ceremonija Senosiose Aleksoto kapinėse bei atkurto paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ ir 76 granitinių kryžių žuvusiems kariams Lietuvos karių kapinėse, esančiose Žemuosiuose Šančiuose, atidengimas. Ketvirtadienio vakarą vyks šventinis koncertas „Žalgirio“ arenoje, kurio metu Garbės piliečio vardas bus suteiktas prof. Liudui Mažyliui.
Vasaris Ketvirtadienis, 02 15, 18:00
Premjera: Opera „Radvila Perkūnas“
Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės al. 91
dainos, vyks orientacinis žaidimas, prie Kauno jgulos keisis Sargybos tarnyba, prie Kauno valstybinio muzikinio teatro bus šokamas kabaretas, Prezidentiniame sodelyje įsikurs ledo skulptūrų parkas. Ką veiksime sutemus ar po Kauno stogais, toliau sufleruoja žurnalo kalendorius. Penktadienis, 02 16, 09:00-17:00
„Tu, jų numylėta Tėvyne!“
Maironio lietuvių literatūros muziejus ir jo padaliniai
Vieno ryškiausių tarpukario lietuvių kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus operos premjera įvyko taip pat Kaune, Valstybės teatre prieš 80 metų – 1937 m. Libreto autorius – Balys Sruoga. Operos siužete pasakojami istoriniai pragaištingo Lietuvos valstybei laikotarpio – XVI a. ir XVII a. riba – įvykiai ir jų kontekste užgimstanti meilės istorija. Naujasis pastatymas skiriamas Valstybės šimtmečiui.
Penktadienis, 02 16
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai Įvairios vietos
Šimtmetį minėsime taip, kad girdėtųsi visame Kaune, Lietuvoje, pasaulyje. Vasario 16-ąją nuo pat ryto mieste darniai skambės varpai, bus skaitomas Nepriklausomybės aktas, vyks tarpukario šokiai, bus skaitoma poezija funikulieriuje, skambės Dolskio
Minėdamas Vasario 16-ąją muziejus kviečia nemokamai lankyti visų padalinių ekspozicijas (nepraleiskite naujosios parodos „Vydūnas – lietuvių tautinės sąmonės ugdytojas“!) ir sudalyvauti bent vienoje iš kalno teminių ekskursijų.
2018
VASARIS
4 5
Maršrutas Penktadienis, 02 16, 11:30
Kariliono muzikos koncertas
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis, K. Donelaičio g. 64
XX-asis moksleivių chorų festivalis „Vilties daina 2018“ Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, Nepriklausomybės a. 12
Penktadienis, 02 16, 12:00
„Minėdami atkurtos Lietuvos šimtmetį norime, kad kiekvienas kaunietis ar miesto svečias rastų savo ryšį, asmeninę istoriją, savo šventės emociją ir tradiciją. Juk švenčiame ne vieną datą, o šimto metų sėkmės istoriją, kurią kūrėme visi“, – toliau kurti mūsų Lietuvą kviečia festivalio rengėjai.
Istorinė LR Prezidentūra, Vilniaus g. 33
Penktadienis, 02 16, 14:00
„V16 nuo vidurdienio iki vidurnakčio“
O
R
I
U
S
Šventinio koncerto metu skambės Austėjos Staniunaitytės parengtos lietuvių kompozitorių kūrinių ir lietuvių liaudies dainų aranžuotės, tarp kurių – Galinos Savinienės, Balio Dvariono kompozicijos.
Penktadienis, 02 16, 13:30
Filmo „Karalių pasaka“ peržiūra ir diskusija
K
A
L
E
N
D
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, S. Daukanto g. 25
Šimtmečio proga istoriniai Prezidento rūmai bus atviri nuo vidurdienio iki vidurnakčio, juose laukiami visi Lietuvą mylintys ir Respublikos šimtmetį švenčiantys žmonės. Čia sužinosite begalę įdomių dalykų apie pagrindinius pirmųjų Nepriklausomybės dešimtmečių herojus ir svarbiausius įvykius. Suprasite, kad visi mūsų politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindai buvo padėti toje jaunoje ir veržlioje valstybėje. Be abejo, aplankysite ką tik atidarytą parodą „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)“!
4 6
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
VDU Romo Sakadolskio medijų laboratorijos studentų trumpametražis dokumentinis filmas pristato minčių, pozicijų ir svarstymų įvairovę, galimybę dialogui (polilogui) apie Ją. Mielas, kritiškas ir viltingas filmas kviečia žiūrovą kartu ieškoti atsakymų. Dokumentiniame filme kalba trylika pašnekovų: architektas Audrys Karalius, režisierius Vidas Bareikis, menininkė ir visuomenės veikėja Bella Shirin, keleivinio lėktuvo pilotė
Vasaris Lina Malakauskaitė, poetas ir eseistas Kęstutis Navakas, „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas, odontologė Eglė Vindašiūtė-Narbutė, kunigas vienuolis Julius Sasnauskas, žaidimų kultūros turinio kūrėjas Darius Kniūkšta, muziejininkas Justinas Stonys, VDU profesorius Liudas Mažylis, muziejininkas Arūnas Sniečkus bei dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas. Filme taip pat prabyla Rytis Zemkauskas, įgarsinantis filmo manifestą.
Penktadienis, 02 16, 16:00
Premjera: Filmas „Pelėdų kalnas“ Kauno kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Penktadienis, 02 16, 14:00
Spektaklis „Alksniškės“
Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A Ekranuose – Audriaus Juzėno sukurta istorija apie 1947-1952 m. Lietuvos įvykius, partizanų ryžto ir nešamos žinios kelionę, pralietą kraują, herojų tarpusavio meilę bei santykius, pokario kartą, tvyrojusią baimę būti nubaustam, ištremtam ar nužudytam, bet taip ir nenumalšinusią Nepriklausomybės šauksmo. Penktadienis, 02 16, 17:00 „Alksniškės“ – pasakojimai apie Kazį Grinių, dialogai ir pamąstymai apie laisvę, perversmą, ateitį, į teatro sceną perkelti Gyčio Padegimo. „Šiais sudėtingais laikais, kai demokratija daugelyje šalių darosi tarsi nebereikalinga, K. Grinius mums yra svarbus pavyzdys“, – pabrėžia režisierius. Spektaklis skiriamas Valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt
Koncertas „Atgimstanti Šimtmečio muzika“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Ši Kauno miesto simfoninio orkestro programa išsiskiria savo novatoriškumu, modernumu ir tautine dvasia. Koncerte skambės Balio Dvariono Koncertas smuikui ir orkestrui ir Motiejaus Bazaro Kūrinys ritmo grupei, simfoninam orkestrui ir elektroninės muzikos kūrėjui.
2018
VASARIS
4 7
Maršrutas Penktadienis, 02 16, 21:00
Pirmoji „Lemmy 2-ji“ diena Klubas „Lemmy“, Girstupio g. 1
Šeštadiens, 02 16, 16:00
„The Groovy Group“ koncertas
Galerija „Nyčės ūsai“, Pilies g. 1
K
A
L
E
N
D
O
R
I
U
S
Antrąją veiklos sukaktį minintis klubas švęs dvi naktis. Pirmosios programoje numatyti latviai „Frailty“ (doom/ death metal) ir „Bardak“ (thrash/death/black metal) bei lietuviai „Pekla“ (heavy/speed/rock’n’roll). Šeštadienį gi programoje legendinė „Siela“ ir darkwave atstovai „Paliekant žemę“.
Iš Varėnos kilęs džiazo ansamblis „The Groovy Group“ – tai net devyni muzikantai. Įdomu bus pamatyti ir išgirsti, kaip jų muzika telpa nedideliame galerijos rūsyje! Šeštadienis, 02 17, 23:00
„Despotin’ FAM: Turnė“
Baras „Lizdas“, Nepriklausomybės a. 12 Paskutinis reperių grupės koncertas vyko vasarą ir paliko labai kontroversišką atsiminimą – sudegė pastatas Rumšiškėse. Tačiau vyrukai toli gražu nepasimetė ir ruošia naują albumą „Bepale(io)vos“, kuris kaip patys žada
4 8
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
pasirodys rudenį. Kadangi albumas jau įpusėjo, grupė nusprendė atlikti naujus kūrinius kartu su savo gyvo garso komanda – klavišininku Giedriumi Naku, būgnininku Jonu Butvydu ir bosistu Pauliumi Vaicekausku. Sekmadienis, 02 18, 14:00
Popietė visai šeimai: „Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muziką piešia vaikai“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Šįkart filharmonijos lankytojai kviečiami šgirsti, pamatyti, ištarti ir nupiešti Lietuvą kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muzikos kloniuose ir Ramunės Varčikaitės Jarockos eilėse. Instrumentų ir balso stygas virpins Kauno styginių kvartetas su solistu Mindaugu Zimkumi. Galbūt kažkur po pievą skraidys išsibarsčiusi abėcėlė, gal net ožys ant tilto pasirodys, o gal kažkur tolumoje palaukėje ir liaudies dainos suskambės… Sekmadienis, 02 18, 18:00
Premjera: Spektaklis „Vasarvidis“
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 81 Eglės Kižaitės režisuota „Vasarvidžio nakties sapnas“ – nuostabioji Williamo Shakespeare’o komedija, džiaugsmingai, nuotaikingai ir jaunatviškai pasakojanti apie stebuklingą meilės gėlę – tereikia jos sultimis miegančiajam suvilgyti akis, ir prasideda magiškas nubudimas.
Vasaris Pirmadienis, 02 19, 20:00
„Kraftwerk 3D“
„Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50
Trečiadienis, 02 21, 20:00
„Kaunas Hockey“ – Klaipėdos „Baltija“
Kauno ledo arena „Baltų ainiai“, Aušros g. 42C
Tai bus vienos paskutiniųjų reguliariojo Lietuvos ledo ritulio čempionato, kuriame reprezentacinė Kauno komanda pagarsėjo kaip pavojinga debiutantė, rungtynių. Gali būti lemiamos!
2002 m. vienas garsiausių muzikos žurnalų Q grupę, susikūrusią dar 1970 m., įtraukė į sąrašą 50 grupių, kurių nepamatęs negali mirti, o 2014 m. „Kraftwerk“ buvo apdovanoti „Grammy“ statulėle už viso gyvenimo pasiekimus. Visi mes truputį robotai, tiesa?
Penktadienis, 02 23, 18:00
Koncertas „Lietuvos muzikos ambasadoriai“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Trečiadienis, 02 21, 18:00
Atvira skaitymo grupė „Clap when you want to!” Knygynas „Six Chairs Books“, Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56
Vasarį šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas, reziduojantis taip ir nebuvusioje Vatikano nunciatūroje, pradeda dukart per mėnesį vyksiančią atvirą skaitymo grupę. Kai tik panorėsite, suplokite!
Lietuvos kamerinis orkestras pasirodys su pianiste Mūza Rubackyte. Diriguojami Roberto Šerveniko jie atliks Arvydo Macio, W. A. Mozart, Pierre Thilloy, Frédéric Chopin kūrybą.
2018
VASARIS
4 9
Maršrutas Penktadienis, 02 23, 22:00
„Digital Tsunami“
Nekonvencinės elektroninės muzikos būrėjai ir skleidėjai į penktadienio Kauną pasikvietė viešnią iš Minsko – Elena Sizova dieną dėsto inžineriją, o naktimis groja electro.
Šeštadienis, 02 24, 18:00
„Kino klasikos vakarai“: „Granato spalva“ (Sajat Nova) Kauno kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Šeštadienis, 02 24, 18:00
Spektaklis „Natanas Išmintingasis“
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 81
K
A
L
E
N
D
O
R
I
U
S
Klubas „Lemmy“, Girstupio g. 1
Gintaro Varno spektaklis pagal G. E. Lessingo dramą nukelia į XII amžiaus pabaigą, trečiojo kryžiaus žygio laikų Jeruzalę: vietą, kuri tapo didžiųjų Vakarų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo – karo lauku. Čia rutuliojasi sudėtinga žmogiškų jausmų ir santykių intriga, kurioje persipina trijų skirtingų tikėjimų pagrindinių veikėjų likimai.
Pasak Michelangelo Antonioni, Sergejaus Paradžanovo filmas yra grynojo grožio išraiška, juo galima žavėtis net jo nesuprantant. Jame sutalpintos visos Rytų spalvos, puošnios formos, turtingos faktūros, susilieja skirtingų Kaukazo šalių estetika ir kultūra. Trečiadienis, 02 28, 18:00
Spektaklis „Pagalvinis“
Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A
5 0
K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S
Vasaris 03 02 – 03 04
„Hacker Games Kaunas 2018“
KTU Santakos slėnis, K. Baršausko g. 59
Prasidėjęs kaip mįslinga ir tamsi kriminalinė istorija, Gintaro Varno spektaklis pagal Martin McDonagh pjesę virsta makabrišku neogotikiniu trileriu. Žiauriai nužudyti keli maži vaikai, o jų nužudymo būdas aprašytas jauno rašytojo apsakymuose. Net ir išaiškėjus, kas žudikas, lieka klausimas: kas kaltas?
Šis renginys į vieną erdvę sutelkia jaunuosius antreprenerius, programinės įrangos kūrėjus ir inžinierius bei meta jiems iššūkį per gana trumpą laiką sukurti drąsius ir inovatyvius produktus.
Ketvirtadienis, 03 01, 20:00
Eurolyga: „Žalgiris“ – „Barcelona Lassa“ „Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50
Ar žinote, kad į Kauną pažiūrėti ne tik aikštėje lakstančių sportininkų, bet ir trenerio Šarūno Jasikevičiaus, gerbėjai vyksta net iš Ispanijos? Na, šįkart ispanai greičiausiai palaikys svečių ekipą, bet arena vis tiek bus sausakimša.
Antradienis, 03 06, 18:00
E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalis Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Edvardo Griego 175-osioms gimimo metinėms paminėti skirtame koncerte Kauno miesto simfoninis orkestras ir solistas Einar Steen-Nøkleberg (Norvegija), diriguojami norvego Espen Selvik, atliks E. Griego Koncertą fortepijonui ir orkestrui a-moll bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Simfoninę poemą „Miške“.
2018
VASARIS
5 1
pilnas.kaunas.lt
„Visi dega „cenzūros“ metodais. Šiandien prirašėme visą eilę straipsnių apie neprikl. paskelbimą ir padavėme drauge su skelbimu. Cenzūra vėl išbraukė! Laikraščio neleidžiame. <…> Eis sunki kova. Be Berlyno paspirties, tur būti, nieko nebus. Kol kas teks leisti slaptosios proklamacijos. Šit tau ir nepriklausomybė vokiečių globoje! Ūpas karingas, pakeltas, piktas ir energingas, bet pavargimo ligi soties!“ Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas (1891-1969) (Diplomatas, istorikas Petras Klimas dienoraštį reguliariai rašė nuo 1915 iki 1919 metų. Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas Čikagoje jį išleido 1988 m.)
KAUNAS PILNAS KULTŪROS Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune (platinamas nemokamai) Laisvės alėja 59, 3 aukštas
Redakcijos adresas
Bendradarbiai: Andrejus Bykovas, Anton Nabolotnyj, Artūras Bulota, Bernadeta Buzaitė, Donatas Stankevičius, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Julija Račiūnaitė, Kipras Šumskas, Kotryna Lingienė, Kęstutis Lingys, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Tadas Bujanauskas, Tautė Bernotaitė, Teodoras Biliūnas. Globoja:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
TIRAŽAS 10 000 EGZ.
ISSN 2424-4465
Leidžia: Leidžia
2018 2017 Nr. Nr. 22 (30) (18)