KAUNAS PILNAS KULTŪROS 2019 LIEPA

Sparnai

2019 LIEPA VirĹĄelio iliustracijos autorius Martynas Auz.

1

2019 07

Toks Kaunas šiandien matomas iš ANBO II. Daugiau apie istorinio orlaivio atkūrimą skaitykite kituose puslapiuose. Dainiaus Ščiukos nuotr.

2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Pastarų jų poros dešimtmečių Lietuvos aviacijos istoriją sunku pavadinti sėkminga. Bet ji, šiaip ar taip, beveik unikali – nacionalinių avialinijų trūkumu skundžiasi nedaug šalių. Ar būtina jas turėti ir kokia to kaina – jau kitas klausimas. Galbūt pakanka, kad dangus virš mūsų nemiegotų? Juk nė bluosto nebesudeda ir atostogų nebeišeina – jau kalbama, kad galbūt reikia dar vieno, dar didesnio, nei vienam miestui „nepriklausančio“ oro uosto.

Labas, aviatorių mieste Liepos žurnalas – ne apie tokius žemiškus dalykus. Šis numeris – apie svajotojus, kuriems nieko nėra neįmanoma. Apie žmones, kurie prieš šimtą metų pradėjo Lietuvos aviacijos istoriją. Kaune. Apie žmones, kurie neturėdami tikslių brėžinių prikėlė Antano Gustaičio aviacinį šedevrą. Šiandien. Apie žmones, kurie prifotografavo tiek lėktuvų ir jų mėgėjų, kad pradėjo vadovauti aviacijos muziejui. Apie žmones, kurie įžvelgia analogiją tarp aviacijos ir „Fluxus“ ir nori apie tai pranešti pasauliui. Apie žmones, kurių pasiekimų neriboja aviamodelių masteliai. Mes tikrai gyvename aviatorių mieste!

Ir jei praėjusiame numeryje su festivalio „Cirkuliacija“ dalyvėmis mokėmės, kaip nugalėti skrydžio baimę, tai perskaičius šį norėsis ne tik šokti su parašiutu, bet ir patirti TĄ jaus-

mą, apimantį, kai virš Kauno pieši dūmų piešinius ultralengvuoju lėktuvu. Žinoma, jausmas tai matant irgi labai geras, bet…

1919 m. sausio 30 d. pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenės Inžinerijos kuopą, joje įsteigtas Aviacijos būrys, vėliau padidintas iki kuopos. 1919 m. kovo 12 d. šios kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis. Ši data ir laikoma Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena. Tad rugpjūčio 10 d. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome – Lietuvos aviacijos šimtmečio oro šventė. Pradedame ruoštis. Ir nepaisant to, kad šiame numeryje nerasite išsamių „Lituanicos“ pilotų, Jurgio Dobkevičiaus, Antano Gustaičio, Felikso Vaitkaus biografijų, žinokite, kad jos – kasdien tarp mūsų. Jos įkvėpė visas kitas.

2019 LIEPA

3

S

T

O

R

I

J

A

Po vieną, o dažnai ir gerokai daugiau taškų A rasite kiekvienoje pasaulio šalyje.

Visur, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai.

O jų stebėti, fotografuoti ar kontempliuoti ateina žmonės. Patys įvairiausi: juk vieni mėgsta futbolą, kiti žvejoja, o tretiems tiesiog patinka stebėti lėktuvus.

F

O

T

O

I

Taškas „A“ Gunars Bakšejevs Mindaugo Kavaliausko nuotr.

Šių įžvalgų ir 2015 m. pradėtos, jau senokai 100 kadrų perkopusios serijos „A-spot“ autorius – fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas.

Ilgametis tarptautinio fotografijos festivalio „Kaunas Photo“ vadovas ir neoficialus, bet itin užimtas Lietuvos fotografijos ambasadorius užsienyje, – taigi keliauti jam tenka itin dažnai. Nors žodis „tenka“ čia nebūtinai tinkamiausias – Mindaugui patinka

4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

skraidyti. Patinka lėktuvai. Būtent todėl jis visai neseniai pradėjo vadovauti Lietuvos aviacijos muziejui Aleksote. Apie pirmąsias direktoriaus patirtis ir ne visuomet žemiškas, bet sveikintinas idėjas – kituose žurnalo puslapiuose. O šiuose – vasariškiausi lėktuvų stebėjimo subkultūros pavyzdžiai iš viso pasaulio.

Los Andželas (LAX), JAV.

Los Andželas (LAX), JAV.

2019 LIEPA

5

F

O

T

O

I

S

T

O

R

I

J

A

San Fransiskas (SFO), JAV.

Barselona (BCN), Ispanija.

Atlanta (ATL), JAV. 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Sint Martenas (SXM), Nyderlandų užjūrio teritorija.

2019 LIEPA

7

A J I R O F

O

T

O

I

S

T

Sint Martenas (SXM), Nyderlandų užjūrio teritorija.

8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Sint Martenas (SXM), Nyderlandų užjūrio teritorija.

2019 LIEPA

9

A M E T O I S

Antanas Nori Būti Ore

N

E

To karšto ir saulėto ryto pašnekovai pabrėžia, kad Kaunas – Lietuvos aviacijos lopšys, kuriame pradėjo kurtis aviacija: aerodromas, gamyklos, pilotai.

Apie šio, šiek tiek prarasto identiteto puoselėtojus – Arvydą Šabrinską ir Rolandą Kalinauską – būtų galima sukurti ir trumpą dokumentinį filmą. Jie įsitikinę: svarbiausias Lietuvai lėktuvas yra ne „Lituanica“, o Antano Gustaičio sukurti ANBO. Gaila, tačiau iš serijomis gamintų lėktuvų išliko tik vienas. Tačiau du draugai be jokių originalių brėžinių, vien iš nuotraukų atkūrė ir pakėlė į dangų dar vieną.

M

Ė

Algirdas Šapoka Dainiaus Ščiukos nuotr.

Kaip viskas prasidėjo?

Arvydas: „Draugas atsinešė žurnalą „Plieno sparnai“. Sako, žiūrėk, yra toks lėktuvas ANBO II. Jis paprastas labai. Tai ir sutikau: pabandom, jeigu paprastas.“ Rolandas: „Aš skeptiškai žiūrėjai į tą idėją ir į senovinius lėktuvus. Čia kaip senas automobilis. Gražu, bet ne kasdieniam naudojimui. Sudėtinga, brangu jį eksploatuoti. Tuo labiau kad dažniausiai žmonės daro tik panašius į senovinius lėktuvus, o

1 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

ne originalius, todėl rezultatas būna abejotinas. Arvydas ilgai mane įkalbinėjo. Galų gale pasidaviau.“ Rolandas: „Atkurti santykinai nebuvo sudėtinga, nes daugelį inžinerinių to meto sprendimų naudojame ir dabar, beveik po 100 metų. Antano Gustaičio konstrukcijos buvo paprastos ir labai gerai apgalvotos.“ Kiek truko lėktuvo inžinerinis tyrimas ir pati gamyba?

Arvydas: „Viskas vyko sinchroniš-

kai. Prasidėjo nuo to, kad apimtas karšto entuziazmo nupirkau automobilį „Smart“, nes maniau, kad jo variklis bus tinkamas šiam lėktuvui.

Po to beveik trejus metus po truputį diskutavome ir konstravome patį lėktuvą. Rolandas ką nors padaro, tada vėl sėdam ir kalbam.“ Rolandas: „Forume „manosparnai.lt“ buvo apie 150 puslapių diskusijų. Aš kažką pasiūlau ar paklausiu, tada pasipila kritika. Bet kokia problemėlė, neaiškumas, kaip kokia smulkmena turėjo būti – aviatoriai internete ginčijasi, kas ką žino. Pradžioje dar muziejus padėjo, Arvydo sūnus paruošė pirmuosius brėžinius.

Atkūrinėjant ANBO II daugiausiai dirbote dviese?

Arvydas: „Taip, daugiausiai dviese.

Aš buvau vadybininkas, o Rolandas užsiėmė inžineriniais sprendimais ir gamyba.“ Rolandas: „Buvo dar keletas žmonių.

Skirmantas Liutkus taip pat smarkiai prisidėjo, padarė viską, kas lėktuve yra iš medžio. Jis – aukščiausios kvalifikacijos meistras, gaminantis sparnus. Propelerį pagamino Rimantas Plonis iš Mažeikių.“ Kiek ANBO modelių buvo sukurta?

Arvydas: „Sumanyti buvo 8 modeliai, bet pagaminti 7. Septintasis ANBO nebuvo pagamintas, buvo tik idėja. Keli modeliai dar buvo smarkiai modifikuoti laikui bėgant. ANBO VIII buvo pastatytas, pakeltas, bet jo išbandyti deramai nebespėta. Atėjo „išvaduotojai“.“ Ar yra likę pasaulyje ANBO originalų?

Rolandas: „Išlikęs vienas. Net aš jį patvarkęs pakelčiau į orą. Tai ANBO I, kuris yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Noriu tai pasakyti: ten dirba

neatsakingi žmonės, jie tą lėktuvą tiesiog paslėpė, pakabino 8 metrų aukštyje ir neprileidžia nieko. Jis atrodo kaip modeliukas.

Mums reikėjo labai daug techninių dalykų išsiaiškinti, bet jis paslėptas nuo visuomenės. Man buvo pranešta, kad čia ateities kartoms. Juk aš ir esu ateities karta, man to reikia A. Gustaičio atminimo įamžinimui, o jis tiesiog kabo virš stiklainio.

Tai tiesiog nusikalstama veika. Teko būti užsienio muziejuose: paprašai, atveria, leidžia fotografuoti, jeigu domina techniniai sprendimai, o čia pakabino ir viso gero. Vienintelis pasiekimas – vienas iš mūsų entuziastų, kuris atkūrinėja ANBO I, pusiau nelegaliai padarė daugybę nuotraukų ir bando jomis remdamasis dirbti. Kodėl reikia daryti nelegaliai tokius dalykus, kurie yra šventi?“ Arvydas: „Čia yra kultūra, prie kurios negali prisiliesti. Kažkas steriliai padėta ir nerodoma net aviacijos profesionalams, norintiems atkurti istoriją. Kas iš to – jis ten net neveikiantis.“ Kaip ANBO lėktuvai buvo vertinami specialistų tuometinės Europos ir pasaulio kontekste?

Rolandas: „Apie ANBO buvo kalbama ir tai buvo pasaulinio lygio lėktuvai. Tai buvo labai sudėtingi gaminiai, nedarę gėdos tarptautiniame kontekste. Yra sakančių, kad gal A. Gustaitis padarė geriausius to meto lėktuvus pasaulyje. Nesu tuo tikras, bet ANBO buvo tikrai labai geri lėktuvai, nenusileidę Vokietijos ar Didžiosios Britanijos produkcijai.“ Kokia buvo pagrindinė ANBO lėktuvų paskirtis?

Arvydas: ANBO II buvo pirmasis lietuviškos konstrukcijos karinių oro pajėgų mokomasis lėktuvas.

2019 LIEPA

1 1

A M E T O I S E N Ė M 1 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 LIEPA

1 3

M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

A. Gustaitis pirmiausiai ėmėsi mokomųjų lėktuvų gamybos. Tik vėliau, 1931-aisiais, suremontuotas ANBO II lėktuvas perduotas civilinėms reIkmėms – pilotams ruošti Lietuvos aeroklube.“ Rolandas: „Tuo metu nebuvo pinigų ir mados civilinei aviacijai. Tik stambios kompanijos didelėse valstybėse pradėjo gaminti civilinius lėktuvus.

A. Gustaitis pats buvo kariškis, finansavimas irgi atėjo iš karo pramonės.

Visi jo sukurti lėktuvai – kariniai.“ Atsiliepimai apie lėktuvus geri.

Ar buvo pradėta serijinė jų gamyba?

Rolandas: „Buvo pradėta, bet tik savo reikmėms. Tai buvo nuolat tobulinami prototipai. Kiekvienas modelis buvo testuojamas, ieškoma, ką tobulinti, o nepatikimi inžineriniai sprendimai pakeičiami naujais.“ Arvydas: „Serijinė gamyba prasidėjo nuo ANBO III. Tai buvo pirmieji serijiniai lėktuvai, skirti savai kariuomenei. Juos užsakė Lietuvos valstybė kariuomenės reikmėms. Visgi bandymas parduoti nei latviams, nei estams nepavyko.“

1 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Rolandas: „Trūko laiko. A. Gustaitis juk pradėjo kurti lėktuvus būdamas vos 27 metų, o 43-ejų jį sušaudė sovietai. Tai labai trumpas periodas tokiai stambiai pramonės šakai užkurti.

Tokie dalykai įmanomi tik laisvoje šalyje. Žmonės paragauja to laisvės gurkšnio ir kuria stebuklus. Mus užspaustų, užstatytų ir mes vėl nieko nebeturėtume.“ Arvydas: „Reikia nepamiršti, kad jis nebuvo komercininkas. Jis buvo karininkas, brigados generolas, karinių oro pajėgų vadas. Negalėjo visko aprėpti. Jis konstravo, bet stiprių verslo motyvų neturėjo.“ Kokie esminiai skirtumai tarp originalo ir atkurtojo ANBO lėktuvo?

Arvydas: „Aš labai norėjau, kad būtų padaryti vadinamieji užsparniai.

Taip būtų galima mažesniu greičiu nusileisti. Galėjo būti, bet Rolandas nepasidavė. Užtat pasidavė kitai avantiūrai: pagaminome šiam lėktuvui stabdžius.“ Rolandas: „Tai buvo būtinybė. Stengiamės kuo mažiau nukrypti nuo

Ar pakankamai įamžinama Lietuvos aviacijos ir Antano Gustaičio istorija?

Arvydas: „Tikrai nepakankamai.

Visi žino tik S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, kurį leido įkalti į sąmonę dar tarybiniais laikais. A. Gustaičio darbai nežinomi: dar dabar prieina ir klausia, ar čia ne tas lėktuvas, kuris skrido per Atlantą. Įsėdęs į „Lituanicos“ kopiją čia dabar sulaukčiau tūkstančių smalsuolių.

Kaip tai daryti? Turėtų labiau dirbti Lietuvos aviacijos muziejus. Jis yra Lietuvos kultūros ministerijos dalis, bet su miestu bendradarbiauja menkai. Sklaidos tikrai trūksta. Muziejus yra toks... pats sau: ateik, jei nori, pamatysi. Jo misija kaip tik turėtų būti kažkoks žinutės visuomenei transliavimas. Jeigu miestas nori turėti žymę, kad čia buvo aviacija, kad Kaune ji kūrėsi, kad čia dirbo Antanas Gustaitis, pats miestas turėtų suartėti ir labiau bendradarbiauti su Lietuvos aviacijos muziejumi, rengti bendrus projektus.

priklauso kultūra, dažnai nesupranta, kad geležinis daiktas reikalingas, kad prie jo priliptų veiksmai. Jie sako, kad lėktuvas – ne kultūra. Tai ne spektaklis, bet istorija ir kultūra būtų neįdomi be fizinio daikto. Knygas irgi galima skaityti internete, bet dažnai vis tiek renkamės popierių.

Va, jūsų kolega paskraidė lėktuvu ir dabar žino, pajuto, kaip tarpukaryje skraidė žmonės.“ ANBO II buvo pagamintas tik 1 vnt. ir jis patyrė katastrofą. Ar žinoma, kodėl?

Rolandas: „Yra oficiali tų laikų versija ir yra maniškė. Lėktuvas buvo atiduotas civiliams. Tuo metu dar buvo likę nemažai biplanų (dvisparnių lėktuvų), kurie buvo atsparūs ir galėjo skraidyti akrobatiškai, žemyn galva. Pilotai buvo užfiksavę, kad bet kokį lėktuvą, ypač pažangesnį, gali vartyti, kaip nori. Pagal aprašymą panašu, kad lėktuvas apsivertė ant nugaros, klupo lėktuvo konstrukcijos, lūžo sparnas. Klupo spyris, laikantis sparnus, tuomet pastarieji susivožė. Keleivis spėjo iššokti, pilotas žuvo. Jo sėdėjimo vieta – po sparnu. Iš ten pabėgti sudėtinga.“ Ar žinoma A. Gustaičio kapo vieta?

Arvydas: „Okupantai jį, nesutikusį bendradarbiauti, Maskvoje, Butyrkų kalėjime, sušaudė kaip nelojalų tarybinei valdžiai. Yra konkreti data ir nuotrauka. Rusai turbūt niekada neleis ieškoti kapo vietos. Tų, kas ten sušaudyti, išvežti, tikrai niekada neparodys.“

Kultūrą daro žmonės, bet jai reikia kažkokių pagrindų. Spektakliui reikia teatro, aviacijos paveldui – muziejaus, lėktuvams – aerodromo. Valstybė turi sudaryti sąlygas, bet kultūros ji nesukurs, gali tik sužlugdyti. Tie, kurie finansuoja kultūrą, nuo kurių

2019 LIEPA

facebook.com/ANBOEskadrile

originalo. Sulaukėm daug kritikos, nes įdėjome rusišką variklį, o ten buvo čekiškas. Šitas panašus, tik stambesnis, galingesnis. Ilgai ieškojome, bet galiausiai nutarėme sumontuoti tokį, kokį gavome. Gal ateity kas nors padarys geresnį ANBO II, bet dabar jau bent vieną turėsime, galėsime skristi. Galėjome iki šiol ginčytis ir neturėti nei variklio, nei lėktuvo. Išskyrus šitai, stengiamės kiek įmanoma nenukrypti ir išlaikyti originalią konstrukciją remdamiesi nuotraukomis.“

1 5

A M E T O I S E N Ė M

Šio numerio pradžioje, o ir daugelį kartų anksčiau su Mindaugu Kavaliausku galėjote susipažinti kaip su fotografu, taip pat – festivalio „Kaunas Photo“ iniciatoriumi ir vadovu. Atidžiau sekantys kauniečio biografiją ir kūrybą nenustebtų išgirdę, kad jis – didelis aviacijos gerbėjas. Toks didelis, kad šių metų pradžioje dalyvavo Kultūros ministerijos paskelbtame konkurse ir tapo naujuoju Lietuvos aviacijos muziejaus vadovu. Kad toks muziejus egzistuoja, tikiuosi, niekam nebus naujiena (tiesa, galite nustebti, kad muziejaus padaliniai – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtinėse kitame Lietuvos gale). Bet tiesa ta, kad apsilankius jame porąkart priežasčių sugrįžti iki šiol nebuvo daug, net jei esi tas, kuris žino viską apie „Lituanica“ ar stropiai kolekcionuoja įlaipinimo korteles. Sėdint pagrindinėje muziejaus salėje, kurioje anksčiau spiesdavosi keleiviai, tiesiog po lėktuvų sparnais, ir kalbantis su M. Kavaliausku tikisi, kad sudėliojus visus taškus ant i gali būti kitaip. Kaunas pasaulyje, išliekant šiame kontekste, gali būti ne tik Velnių muziejaus miestu.

Jausmo muziejus Kotryna Lingienė Donato Stankevičiaus nuotr.

1 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 LIEPA

1 7

A M E T O I S E N Ė M 1 8

Kiek laiko jau vadovaujate muziejui?

Visokių klausimų jau spėjau sulaukti: ir kiek laiko dirbu, ar gavau pirmą atlyginimą... Mostelėju ir atsakau: neskaičiuoju aš nei pinigų, nei laiko.

Sieksniai tebūnie nuveiktų darbų, kurie kol kas visuomenei nelabai matomi. Pirmiausia darbai susiję su būsima muziejaus rekonstrukcija – daug popierinių reikalų. Be to, yra įvairių optimizacijų – ne etatų mažinimo, bet ieškant, kaip muziejaus mechanizmas galėtų veikti geriau.

Galbūt kartais pakaktų užlipti į antrą aukštą pasikalbėti su kolegomis?

Vienas iš mano, kaip vadovo, tikslų yra pagerinti komandinį mūsų, maždaug 25 žmonių kolektyvo, darbą, paversti jį ne savitiksliu procesu, o tokiu, kurį pamatys publika plačiąja prasme, ne tik fiziniai muziejaus lankytojai. Pagaliau imame dalintis savo turtais ir su interneto auditorija. Norime dalintis ir darbo užkulisiais, taip parodydami, kad nesame arogantiški, uždari. Norime ne tik didžiuotis eksponatais ar jų brangumu, bet ir kviesti ateiti pabendrauti apie aviaciją. Šių dienų didysis skaičiavimas – kiek valandų, žmonių, lėšų kainuoja ištuštinti visą šitą salę prieš rekonstrukciją ir kur visa tai dėsime. Yra ir mažų dalykų, kurie randasi kasdien: jau turėsime ne tik sausainių-lėktuviukų, bet ir saldainių. Ir kortelėmis jau galima atsiskaityti. Didesniųjų vizijų dar net visiems išpasakojęs nesu. Kalbam apie viską. Pavyzdžiui, kad reikia atsikratyti seno autobusiuko, kuris net nevažiuoja su šiuolaikiniu benzinu. Vietoj jo norėtume įsigyti šiuolaikišką ir funkcionalią transporto priemonę, kuria galėtume aplankyti kolegų renginius. Svarstome, gal prisitrauktume lėktuvą su savininku, o gal ir patys įsigytume bei gal net galėtume išlaikyti savo sparnuotį. Argi ne žavinga būtų nuskristi į muziejaus padalinį –

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

S. Dariaus gimtinėje?

Be galo džiugina, kad šis muziejus yra gerai lankomas. Visų pirma mokinių.

Bet ir įvairaus plauko skrydžių bei kelionių mėgėjų. Kurie, būna, mus pačius pamoko, kokie mūsų eksponatai yra reti ir įdomūs.

Ar, kaip vienintelis muziejus Aleksote, esat vietinės bendruomenės susibūrimo vieta?

Galbūt ne kasdien, bet keliskart per metus – tikrai taip. Kai rengiame tradicinį Atvelykį su lėktuvais, per Muziejų naktį, kai vyksta koks koncertas. Tokiomis dienomis tampame savotišku bendru aleksotiškių kiemu.

Beje, ne tik aleksotiškiai, bet apskritai kauniečiai gal ne visi žino, kur tiksliai baigiasi muziejus ir prasideda aerodromas. „Jūs skraidot turbūt?“ – klausia. Patys neskraidom, bet pas mus irgi kartais atskrenda – per Muziejų naktį sulaukėme ANBO II. Tokius įvykius norėtume dažninti ir simbolinę tvorą tarp muziejaus ir aerodromo paversti vartais. Istoriniai orlaiviai gali tapti puikiais laikinais eksponatais. Juk efemeriškumas – turbūt gražiausias dalykas gyvenime. Kas nuolat stovi – nebeintriguoja. Analogija su sportu: visą gyvenimą prisimenam dažniau įvarčius nei rungtynes. Taip ir su skrydžiais: pakilimas, nusileidimas, atvykimas. Tai įsimintiniausia.

Spėju, unikalu, kad muziejus yra įsikūręs buvusioje tuo metu pagrindinio Kauno oro uosto keleivių laukimo salėje. Galbūt yra žinoma, ar pats pastatas savo laiku buvo unikalus, ar tai visgi tipinis projektas?

Sovietų okupacijos metais tai buvo trečiosios kategorijos oro uostas, tipinis tiek, kad Rostove prie Dono yra beveik identiškas pastatas. Svarstant, ar galėčiau čia dirbti, mane masino, kad tai iš tiesų aviacinę aurą tu-

rinti vieta. Čia pat, kur mes sėdime, žmonės laukdavo lėktuvų, laukdavo grįžtančių artimųjų. Net ir nedideliu masteliu tai buvo vartai į pasaulį.

Atsimenu, iš čia į Maskvą kartą skrido mano tėvukas. Akimis jį lydėjau tol, kol lėktuvėlis išnyko Aleksoto danguje. Tokių epizodų, kaip ir skrydžių į Palangą, turbūt buvo daugelio mano kartos atstovų gyvenimuose.

O visai neseniai muziejuje vyko grupės stiuardesių, kurios iš čia skraidė, susitikimas. Užsuka ir pilotų, kurie skraidė iš šio oro uosto. Taigi norėčiau būsimoje ekspozicijoje pristatyti ir pastato istoriją. Visgi reikia nepamiršti, kad, nors okupacijos metais tai buvo civilinis oro uostas, jis buvo strateginis objektas, taigi informacijos išliko labai nedaug.

Kalbant apie unikalumą, mano senas noras yra nuvykti į Le Bourget oro uoste, šiaurės Paryžiuje, veikiantį aviacijos ir aeronautikos muziejų.

Jame vyksta viena didžiausių šios srities mugių, taigi mums tai svarbu ir kontaktų užmezgimo, ir ekspozicijos formavimo prasmėmis. Beje, mūsų 2015 m. šimtmetį atšventęs S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas ir Le Bourget – beveik vienmečiai.

Komerciniai skrydžiai iš pastarojo prasidėjo 1919 metais. Jame savo žygio per Europą metu lankėsi ANBO! O Prancūzijos Garbės Legiono karininko laipsnio ordinu buvo apdovanotas Antanas Gustaitis.

Gali būti, kad viso labo tik Kaune ir Paryžiuje tėra aerodromai, šalia kurių veikia aviacijos muziejai. Jau užmezgėme ryšį su tenykšte vadovybe, matysime, ką iš to galima išgauti.

Beje, tai buvo vienas pirmųjų mano, kaip įstaigos vadovo, užduotų klausimų: „Su kokiais aviacijos muziejais bendradarbiaujame?“ Negaliu sakyti, kad bendradarbiavimo nebuvo, esame įsigiję eksponatų ir panašiai, vis dėlto vieningo tinklo neradau.

Aviacijos muziejų tipologijų gama plati – kai kur tai tiesiog lėktuvų parkai. Vienas mano didžiausių įkvėpimų buvo kompanijos „Air New Zealand“ 75-mečiui skirta visais požiūriais patirtinė paroda. Pačių lėktuvų ten net nebuvo, tik skrydžių simuliatoriai ir kiti interaktyvūs būdai pažinti aviacijos evoliuciją, inžineriją, komfortą, valgį – ką tik nori. Manau, būtent tokiems dalykams yra vietos pas mus Kaune. Nesinorėtų būti inžinerinės pakraipos muziejumi, nes žmonės išties domisi viskuo. Taigi šiuo metu kalbamės su įvairiomis įstaigomis, taip pat ir su Lietuvos oro uostais – taip, mums reikia ir funkciškai pasenusių, bet tiek daug jausmų keliančių, atmosferą kuriančių saugumo patikros įrenginių! Nebūtinai viskas, kas yra muziejuje, turi būti neliečiamos muziejinės vertybės – štai ir „Lituanicos“ sūpuoklėmis juk kviečiame suptis.

Norime būti ne tik žinių ir faktų vieta, bet ir potyrių, sentimentų bei jausmo muziejus.

Gal jausmo muziejus turės ir nebūtinai tiesiogiai su juo, bet su skrydžiu susijusių suvenyrų parduotuvę? Kavinę, į kurią norėtųsi atvažiuoti net ir dešimtkart aplankiusiems ekspoziciją? Kavinė juk svarbi tiek kaip šiuolaikinio muziejaus atributas, tiek kaip vieta, į kurią būtinai norisi užsukti prieš skrydį.

Tai linksmoji mano darbo dalis! Mąstome jau ir apie lankytojo bilietus, kurių nesinorėtų išmesti. Čia tiek galimybių panaudoti visame pasaulyje atpažįstamą aviacijos folklorą. Marškinėliai, pakabutis, simbolinis rėmėjo statusas – norėtųsi, kad lankytojai tuo ne tik džiaugtųsi, bet ir didžiuotųsi. Rekonstrukcija vyks etapais, taigi ir šie dalykai, įskaitant naują vizualinę muziejaus kalbą, rasis pamažu, o visuma pasimatys, tikiuosi, po poros metų. Žinoma, yra numa-

2019 LIEPA

1 9

A M E T O I S E N Ė M 2 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Muziejaus, kaip vietos, kurioje gera būti, vaidmuo yra mūsų kasdienių debatų dalis. Jau pasitvirtinome fotosesijų ir filmavimų muziejuje tvarką, kokie bus tarifai, kodėl tokie ir kaipgi elgtis su interesantų paraiš-

komis rengti šventes tarp lėktuvų.

Tokių muziejus sulaukdavo ir prieš man pradedant darbą, jų gausėja.

Tiesiog turime apsibrėžti, ką toleruojame. Visuomet yra kviečiami tie, kurie telpa į mūsų nustatytas normas. Tai nebūtinai tiesiogiai su aviacija susiję įvykiai. Nors kuris gi mūsų, didesniąją laiko dalį praleidžiančių ant žemės, nėra emociškai susijęs su aviacija?

lam.lt

tyta ir vieta kavinei. Gerai pastebėta apie sąsają su ritualais prieš skrydį.

Norisi ir muziejuje įvesti tokių, galbūt žaidybinių, maršrutų, kuriuos lankytojams būtų įdomu įveikti.

Kauno oro uosto keleivių terminalo laukimo salė. Apie 1980 m.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

2019 LIEPA

2 1

Sportas, turintis tikslą

A N

E

S

I

O

T

E

M

Aviamodeliavimas – techninė, gilias tradicijas Lietuvoje turinti aviacijos sporto šaka. 1927 m. Kaune buvo įkurtas Lietuvos aeroklubas (LAK), o pirmasis lietuviškas aviamodelis dienos šviesą išvydo dar 1933 m. – jo autorius buvo Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivis L. Kinaitis. Jau tų pačių metų pavasarį buvo užregistruotas pirmasis skrydžio trukmės rekordas. 1935 m. Kaune surengtos pirmosios oficialios varžybos ir ši sporto šaka buvo įtraukta į Tautinės olimpiados programą, o 1939 m. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas ir Baltijos šalių varžybos.

M

Ė

Julija Račiūnaitė Teeodoro Biliūno nuotr.

Praėjus bemaž šimtmečiui nuo pirmojo lietuviško aviamodelio sukūrimo, apie šį sportą pasikalbėjome su pastoriumi, aviamodeliavimo entuziastu Artūru Narbutu, ką tik grįžusiu iš Austrijos, Šerdingo miestelio, kur birželio 7–8 d. vyko F3A kategorijos pilotažinio skraidymo pasaulio čempionatas. A. Narbutas į susitikimą atkeliavo kartu su savo naujausiu ir mėgstamiausiu dvisparniu lėktuvėliu, pakrikštytu ukrainietišku žodžiu „Mriya“ (liet. „Svajonė“) – tuo pačiu vardu skraido ir tikras lėktuvas Ukrainoje.

2 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Panašiai kaip ir pirmąjį lietuvišką lėktuvėlį sumontavęs L. Kinaitis, Artūras Narbutas aviamodeliavimu susidomėjo dar mokykloje: „Pradėjau domėtis aviamodeliais dar būdamas 7 klasėje – lankiau Kaune tuo metu veikusį aviamodeliavimo būrelį. Ten pradėjau kurti pirmuosius modelius ir dalyvauti varžybose. Baigus mokyklą, ši veikla kažkaip nutrūko.

Daug vėliau, kartu su šeima ir vaikais viešėdami Amerikoje, gyvenome pas žmones, kurie irgi užsiėmė aviamodeliavimu. Jie mūsų vaikams padovanojo radijo bangomis valdomą

2019 LIEPA

2 3

M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

modelį. Grįžę į Kauną nutarėme jį išmėginti, bet nelabai žinojom, kaip tai padaryti. Tuomet čia, Aleksoto aerodrome, radome veikiantį Kauno aviamodeliavimo klubą, kuriame tiek mane, tiek mano vaikus išmokė skraidinti radijo bangomis valdomus modelius, o kartu ir juos pasigaminti. Kaip ir aš savo laiku, paaugę vaikai nutolo nuo šio hobio, tad tęsti reikėjo man (šypsosi). Štai taip po truputėlį įsitraukiau ir į sportines varžybas.“ Nenuostabu, kad po ilgos pauzės šio sporto ypatybių tenka mokytis iš naujo – aviamodeliavimo technologijos sparčiai keičiasi ir tobulėja: „Kompiuterinės valdymo aparatūros ir lėktuvėlių gamybos technologijos nuo mano vaikystės laikų labai toli pažengė. Anksčiau aviamodeliai būdavo gaminami iš itin lengvo medžio, vadinamo balza, bet, nepaisant medienos lengvumo, modeliai vis tiek būdavo sunkūs – pageidaujamą 5 kg svorį išgauti buvo labai sudėtinga, beveik neįmanoma. O štai atsiradus stiklo audiniui, anglies pluoštui ir kitoms medžiagoms lėktuvėliai tapo gerokai lengvesni, tvirtesni, tiesesni.

Be abejo, šis darbas vis tiek tebėra labai preciziškas ir užima daug laiko: modeliai gaminami tam tikrose formose, liejami, paskui surenkami.

Ne mažiau svarbu išmanyti tokio lėktuvo programavimą, kadangi jis valdomas radijo pultu. Kiekvienas skrydžio etapas arba figūra turi tokias fazes, kurios perjungiamos skridimo metu. Perjungiant skirtingai atsilenkia lėktuvo vairai, o nuo to priklauso, kaip lėktuvas skrenda.

Su neprogramuotu lėktuvu sunku pasiekti bent kiek geresnį rezultatą.

Galima sakyti, pusę skrydžio sėkmės sudaro pultas (parodo sidabriniame lagamine saugiai laikomą pultą, – red. past.). Kaip girdite, pultas signalizuoja, kad yra įjungtas, nes

2 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

jei pasinaudojęs pamiršti jį išjungti, lėktuvėlis gali ir neišlikti.“ Paklausus, ar kokį jo lėktuvėlį yra ištikusi panaši lemtis, A. Narbutas nusijuokia: „Žinoma, teko patirti lėktuvo katastrofą. Visi, net ir garsūs pasaulio pilotai, yra jų patyrę. Teko girdėti, kad vienam žmogui sklandytuvo kategorijos aviamodelis yra netgi į nugarą įskridęs. Matyt, buvo vėjuota diena“.

Pamėgtas hobis bei ilgametė praktika Artūrą galų gale atvedė į čempionatą Austrijoje, kur rungėsi dalyviai iš visos Europos, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Tiesa, šiose varžybose teko rungtis ne su „Svajone“ (naujausiu aviamodeliu): „Priprasti prie naujo lėktuvo reikia laiko. Pasaulio taurėje skridau su kitu lėktuvu, nes šio į Ukrainą atsiimti važiavau vos prieš porą mėnesių. Variklį taip pat reikėjo užsakyti kitam pasaulio krašte, kur jų pagamina labai nedaug. Kol jį atsiuntė, įstatė, kol suprogramavom, atlikom reikiamą kiekį bandomųjų skrydžių, tinkamai sureguliavom sparnų kampus, užtrukom tiek ilgai, kad su šituo lėktuvu tiesiog nespėjau pasiruošti varžyboms.

Varžybose rungėmės F3A kategorijoje, pilotažinio skraidymo rungtyse.

Tiesa, esama ir kitų disciplinų. Pavyzdžiui, F3P – vadinamieji uždarų patalpų lėktuvėliai. Patalpose, t. y. įvairiose sporto salėse, skraidome žiemą, ten irgi vyksta varžybos. O štai F3A kategorijos varžybos vyksta tam tikroje zonoje, kurioje atstumas tarp piloto ir lėktuvo siekia apie 150 metrų (paklaida gali būti 10–15 metrų), bazės ilgis – apie pusę kilometro, o aukštis – 200 metrų. Šioje bazėje, vadinamajame lange, reikia kuo tiksliau atlikti figūrų kompleksą. Pagal atliktas figūras rašomi taškai. Tai tam tikra akrobatika.

Nors pasaulio taurėje su kolega Pauliumi Raupiu neužėmėm prizinių vietų (A. Narbutas iškovojo 42-ą, o P. Raupys 33-ią vietą, – red. past.), tačiau pasiruošimas ir šios varžybos vis vien buvo pačios įspūdingiausios iš tų, kuriose teko dalyvauti. Smagu, kad mudviem iš Lietuvos pavyko į jas papulti. Sužinojom labai daug naujo, pasisėmėm žinių, patirties.

Tiesa, draugų retkarčiais vis paklausdavau, ar man ne laikas baigti su sportu, gal pasilikti jį tik kaip hobį. Bet būtent šių varžybų metu vienas iš Ukrainos pilotų pasiūlė: „Tu nueik ir pasišnekėk su štai tuo žmogumi.“ Tas žmogus buvo 72-ejų pilotas – nepatikėsite, kokių rezultatų jis yra pasiekęs! Vis dėlto stipriausiai pasirodė du varžovai iš Suomijos, užėmę prizines vietas — Lassi Nurila ir Jane Lape. Įdomu, kad prieš dešimtmetį buvau juos sutikęs varžybose Danijoje. Tada jie tebuvo paaugliai, niekas jų nepastebėjo, o štai praėjus dešimtmečiui skina pirmąsias vietas. Jų lėktuvai buvo ypač aukštos kokybės ir jie dalyvauja daugybėje varžybų – tai, be abejo, padeda siekiant aukštumų.“ Vienas iš aviamodeliavimo pasaulio taurės etapų reguliariai vyksta ir Lietuvoje, Klaipėdoje. A. Narbutas prisimena, kad seniau, kai dalyvaudavo daugiau pilotų, buvo organizuojamas ir Lietuvos čempionatas, įvairių miestų (Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir t. t.) taurės. Varžybos vykdavo kas mėnesį, o dabar tik kartą per metus: „Gaila, bet Lietuvoje mažėja jaunų šios šakos sportininkų.

Kaune teliko vienas būrelis (Moksleivių techninės kūrybos centras, – red. past.), kuriame vaikai gali susirinkti ir mokytis aviamodeliavimo. Tačiau, mano nuomone, šis sportas ir modeliavimo įgūdžiai vaikams labai naudingi. Man bent jau labai pravertė.“ Aviamodeliavimas, pasak A. Narbuto,

Mano nuomone, šis sportas ir modeliavimo įgūdžiai vaikams labai naudingi.

Man bent jau labai pravertė.

suteikia ne tik techninių įgūdžių, bet ir naujų požiūrio į gyvenimą taškų, tad šio užsiėmimo jis nemainytų netgi į nuosavą lėktuvą: „Aviamodeliavimas yra ne tik sportas, bet ir atsipalaidavimas. Tai galimybė susitikti su kitoniškais žmonėmis, pažiūrėti į pasaulį ir į gyvenimą kitomis akimis. Kiekvienas turi svajonę pavairuoti tikrą lėktuvą, bet tam reikia kiek kitokio polėkio ir pomėgio.

Ką ten – paskraidai aplink miestą ir tiek. Čia įdomiau. Aviamodeliavimas yra sportas, turintis tikslą.“

2019 LIEPA

2 5

2 2 0 2 ė n i t s o s s o r ū t l u k K

A

U

N

A

S

–

E

u

r

o

p

o

s

Sent Luisas turi Luisą Armstrongą, Roma – Leonardo da Vinčį, Lionas – Egziuperi, Belgradas – Teslą, Zalcburgas – Mocartą, Liverpulis – Lenoną, Krokuva – Joną Paulių II, Varšuva – Šopeną. Ne šiaip sau turi kaip kolektyvinės miesto atminties herojus, bet įamžinę oro vartuose, per kuriuos į šiuos miestus patenka svečiai. O štai Kaunas turi tarptautinį, kaip ir Vilnius bei Palanga.

Sveiki atvykę į Jurgio Mačiūno oro uostą Kotryna Lingienė Gie Vilkės iliustracija

2 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 LIEPA

2 7

2 2 0 2 ė n i t s o s s o r ū t l u k s o p o r u E – S A N U A K 2 8

Užsimerkiam, mintimis nusikeliam į 2022-ųjų sausį ir girdim: „Ladies ant gentlemen, welcome to Kaunas George Maciunas International Airport.“ Iš tiesų fluxiškas ėjimas būtų pirmuosius Europos kultūros sostinės svečius pasveikinti atvykus ne tiesiog į Kauną, bet į Jurgio Mačiūno (1931–1978), vieno žymiausių Kaune gimusių menininkų, su šeima gyvenusio Parodos kalno pradžioje, miestą.

Vienas šios idėjos advokatų – „Kaunas 2022“ mito cecho žynys Rytis Zemkauskas. Ką jau ką, o argumentuoti jis tikrai moka. „Jeigu reikėtų išrinkti moderniausią visų laikų kaunietį, labai daug šansų tokiu tapti turi Jurgis Mačiūnas. Jis buvo tikras miestietis, Kauno centro vaikas, užaugęs su kultūra ir atsikuriančia modernia Lietuva. To meto Kauno Lietuva – ne tik Paryžiuje ir Berlyne studijavusių menininkų miestas. Sykiu tai ir vienas moderniausių pasaulyje aviacijos centrų. Lietuva tuo metu buvo tarp vos kelių šalių, turinčių aviaciją „nuo – iki“. Lietuva projektavo, gamino, bandė ir pilotavo orlaivius! Aviacijos pažangą nutraukė sovietai, o štai Mačiūnas emigravo į laisvąjį pasaulį, tapo George Maciunas ir kartu su Jonu Meku, Yoko Ono ir kitais padarė revoliuciją: sukūrė „Fluxus“ – judėjimą, radikaliai pakeitusį požiūrį į šiuolaikinį meną. Nutūpti Kaune į George Maciunas oro uostą lygu nutūpti į atsikuriantį kultūros ir technologijų centrą! Ir dar tai – duoklė drąsai.“ Jurgio Mačiūno oro uosto idėjos autorius yra kaip tik šiuo metu Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje pareigas pradedantis eiti menininkas, kuratorius ir apskritai veikėjas Tomas Ivanauskas. Anot jo, reikia didžiuotis tuo, kad „Fluxus“, Jurgio Mačiūno sugalvota srovė, įrašyta į viso pasaulio meno istorijos vadovėlius ir turėjo įtakos kelioms menininkų kartoms – vis dar turi.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

„Kadangi Mačiūnas – iš Kauno, o į Kauną žmonės iš pasaulio atvyksta per oro vartus, nėra geresnio simbolio, nuo kurio svečiai pradėtų pažintį su miestu, – įsitikinęs T. Ivanauskas. – Bet reikia ne tik vardą suteikti, o ir „Fluxus“ muziejų oro uoste įkurti – juk Lietuva turi vieną didžiausių „Fluxus“ kolekcijų, bet ji slepiama archyvuose, o štai muziejus oro uoste būtų labai fluxiška.“ R. Zemkauskas čia dar prideda, kad tokia patirtis apskritai padėtų į gyvenimą, o ir į skrydį pasižiūrėti kiek labiau atsipalaidavus.

T. Ivanauskas dar pabrėžia, kad ekspozicija yra būtina koncepcijos dalis. „Žmonės, laukdami skrydžio, kultūrintųsi, o atskridę pirmiausiai patektų į muziejų. Jame būtų galima organizuoti hepeningus, koncertus, cirko ir šokio pasirodymus, skaitymus – Kaunas būtų garsiausias „Fluxus“ miestas pasaulyje.“ O dabar – netikėtas simfoniškai tapybinis viražas. Gal ne Jurgio Mačiūno, o Mikalojaus Konstantino Čiurlionio?

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė Ina Pukelytė papasakojo, kad idėją nacionalinį oro uostą pavadinti prieš daugiau nei šimtmetį mirusio dailininko ir kompozitoriaus pavarde išgirdo per… prezidentinius debatus. Tikra tiesa: jei prieš porą metų šią mintį viešai sėjo žurnalistas Andrius Tapinas, tai šį pavasarį prikėlė dabar jau išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda.

Visgi muziejaus atstovams atrodo, kad Vilniaus oro uostas tokio kalibro asmenybei per mažas, o ar turėsime kada naują tarp dviejų miestų – kol kas nežinoma. Tad kodėl gi ne Kaune? Anot I. Pukelytės, oro uosto pervadinimas būtų vienas iš būdų garsinti Čiurlionį pasaulyje, visai kaip austrai garsina Mocartą (ar Mocartas

– austrus), o lenkai – Šopeną. Šiuo atveju, teigia muziejaus direktorė, Čiurlionis būtų istoriškai reikšmingesnis pasirinkimas už XX a. antrojoje pusėje blykstelėjusį Mačiūną.

Rastume ir daugiau Lietuvai svarbių, o pasauliui dabar ar ateityje aktualių asmenybių, kurių vardai papuoštų oro uostus ar kitus valstybinės svarbos objektus. „Tikiu, kad aviacijos šalininkai siūlytų su aviacija susijusią asmenybę – gal Antaną Gustaitį, visgi, manau, artimiausioje kaimynystėje esantis Varšuvos Šopeno oro uostas yra puikus pavyzdys, kaip šalis gali būti pristatoma per garsiausius kultūros žmones“, – sako T. Ivanauskas ir iš esmės čia pritaria I. Pukelytei.

Visgi Kaunas, nors ir centrinis „Čiurlionio kelio“ taškas, šiam kūrėjui nedaug reiškė – užfiksuoti vos du Čiurlionio lankymosi Kaune atvejai. Jis gyvenimiška prasme – Vilniaus žmogus. O mes jau turime Čiurlionio kūrinių kolekciją. Tad gal likim prie Tapino idėjos? Šioje situacijoje pasirodė teisinga paklausti ir M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo nuomonės.

Jis pasisakė už tai, kad Čiurlionio vardu būtų pavadintas Vilniaus oro uostas, kaip pagrindiniai šalies oro vartai: „Būtų gražu, jei žmonės atskristų į Čiurlionio šalį.“ Pianistas akcentuoja, kad daugiau Čiurlionio vardo objektų Kaune iš esmės devalvuotų patį muziejų, kurio unikalią kolekciją lėmė istorinės aplinkybės.

O Mačiūno, kaip vieno labiausiai „groundbreaking“ XX a. meno veikėjų, įamžinimą gimtajame Kaune R. Zubovas laiko tinkama idėja.

Metas nusileisti ant žemės ir pasvarstyti, kas realu, o kas telieka mintyse. Savo nuomone apie oro uosto vardo keitimą pasidalino už Kauno miesto tarptautinę rinkodarą, užsienio investicijų ir turistų

pritraukimą atsakingos agentūros „Kaunas IN“ turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė. Kaip teigia ji, mąstant apie oro uosto pavadinimo keitimą arba naujo vardo suteikimą, reikėtų nepamiršti, kad jis orientuotas ne tik į lietuvius, bet bene labiausiai – į atvykstančius užsienio svečius: „Kauno žinomumo didinimas yra vienas pagrindinių iššūkių vykdant turizmo rinkodarą ir komunikaciją užsienio šalyse. Kauno vardas oro uosto pavadinime leidžia keliautojams lengviau atpažinti miestą, susieti su šalimi. Prieš priimant šį ilgalaikį strateginį sprendimą, būtų labai įdomu ir naudinga pasidomėti kitų pasaulio miestų analogiškų sprendimų – oro uosto pavadinimų keitimų, susiejant su asmenybe – priežastimis ir rezultatais, išsiaiškinti keliautojų nuomones apie šį sprendimą ir pasidomėti, kiek dėmesio iš tikrųjų yra skiriama oro uosto pavadinimui, su kuo užsieniečiai asocijuoja Kauną ir, svarbiausia, kokios Lietuvos asmenybės ar pasaulio kauniečio istorija „užkabintų“ labiausiai.“ „Vien tik asmens vardo suteikimas, nors tai, žinoma, būtų reikšmingas simbolis ir gražus gestas, papildomos pridėtinės naudos miesto žinomumui neatneš – oro uosto vardo keitimas ir įprasminimas per asmenybę turėtų būti ilgalaikės miesto komunikacijos linijos dalis, labai svarbus pats oro uosto išpildymas, aiški žinutė, neatsiejama nuo asmenybės, pasitinkanti svečius: sąsajos, susijusios su vardu ar asmenybe, randamos oro uoste – gerasis pavyzdys galėtų būti Turku (Suomija) oro uostas, kuriame ne asmenybė, o šalies personažas-simbolis – Mumis – keliautojus pasitinka dar atsiimant bagažą“, – pasakoja turizmo ekspertė.

I. Pažereckaitė-Kalėdienė ir pastebi, kad jei būtų nuspręsta vardą keisti ar pervadinti naujai, pirmasis vis

2019 LIEPA

2 9

K

A

U

N

A

S

–

E

u

r

o

p

o

s

k

u

l

t

ū

r

o

s

s

o

s

t

i

n

ė

2

0

2

2

tiek turėtų likti miesto pavadinimas – Kaunas International Airport, prie jo pridedant vardą, pavardę ar inicialus.

3 0

Turime vardų pasirinkimą ir pagrindimą, turime ekspertų nuomonę, o ką galvoja kūdikis, kurį norima krikštyti? Kauno oro uosto direktorius Karolis Matulaitis pritaria, kad 2022-ieji – svarbus metas Kaunui, tapsiančiam visos Europos kultūros centru: „Kauno oro uostas yra svarbi miesto dalis ir pasitiks daugelį 2022 metais į Lietuvą atvyksiančių kultūros ir meno renginių mėgėjų, todėl norime tapti pilnaverčiais šios didelės šventės dalyviais.“ Vadovas taip pat teigia, kad apie galimybes mūsų miesto oro uostui integruotis į Europos kultūros sostinės metų renginius jau buvo kalbamasi su Kauno miesto savivaldybės atstovais: „Jiems ne kartą minėjome, kad esame pasiruošę ne tik tapti erdve išskirtiniams renginiams, bet galbūt ir patys kai kuriuos inicijuoti.“ „Kalbant apie galimą oro uosto pavadinimą, reikia suprasti, kad jo keitimas yra ilgas, sudėtingas ir brangiai kainuojantis procesas, įtraukiantis visas aviakompanijas, rezervacijų sistemas, partnerius. Todėl toks sprendimas turi atnešti neabejotiną naudą oro uostui ir regionui, kuriam jis tarnauja“, – mano vadovas ir siūlo Kauno oro uostą labiau integruoti kaip „meno vartus į kultūros miestą“, o idėjų, pasiūlymų, kokiu būdu tai gali būti įgyvendinta, jau yra sugalvota ne viena. „Nuo netradicinių muzikinių pasirodymų, pasitinkant atvykusius, iki modernaus šokių erdvių, meno galerijų, skulptūrų – visa tai keleiviams gali tapti įspūdingos kelionės į Europos kultūros sostinę pradžia dar oro uoste“, – sako K. Matulaitis ir kviečia toliau kalbėtis bei ieškoti sprendimų. Tai kada šaukiame apskritojo stalo diskusiją?

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

kaunas2022.eu

Kauniečiai jau pernai liepą vykusio Netikėtumų festivalio metu neabejojo, kad jų miestas yra „Fluxus“ sostinė. Martyno Plepio nuotr.

2019 LIEPA

3 1

S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – S A N A U K

Šiltą, tačiau darganotą liepos naktį atvirame lauke žiūrėdami į tuščią dangų stovėjo tūkstančiai kauniečių. Minioje buvo daugybė aukštų valdininkų, miesto svečių bei užsienio pasiuntinybių atstovų.

Erdvė buvo perpildyta ir žmonių vis daugėjo: „Lietuvos Aidas“ rašė, kad čia plūdo „visas Kaunas visomis susisiekimo priemonėmis“. Daugelis, prabudėję visą naktį, pradėjo skirstytis tik apie septintą valandą ryto. Tą naktį Kauno oro uosto ūkanose Darius ir Girėnas nepasirodė. Tai buvo vienas iš daugelio svarbių Lietuvos istorijos momentų, nutikusių anapus Nemuno, – Aleksoto ir Fredos kalvose gimė šalies aviacija.

Ten, kur gimė lietuviška aviacija Paulius Tautvydas Laurinaitis

3 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Lietuvos aeroklu

Šiandien eidamas transatlantinių lakūnų garbei pavadinta gatve retas galėtų pasakyti, kad būtent čia būta anuomet spaudoje vadinto „lakūnų miesto“. Po Antrojo pasaulinio karo likę tik pastatų fragmentai: kaip vieną iš priminimų vis dar galime pamatyti betoninę tvorelę, supusią priėjimą prie pagrindinių oro uosto rūmų. Aerodromą Aleksote karinėms reikmėms įkūrė vokiečiai dar 1915 m. Jį ir jo infrastruktūrą 1919 m. perėmė Lietuvos kariuomenė: čia pradėjo kurtis Lietuvos karo aviacija e– šalies karinės oro pajėgos. Būdamas svarbiausiu valstybės oro uostu, aerodromas matė ne tik šalies karinės galios evoliuciją ir palydėdavo kylančius A. Gustaičio ir J. Dobkevičiaus lėktuvus – čia radosi ir civilinės aviacijos užuomazgos.

Nors bandomieji keleiviniai skrydžiai įvyko kiek anksčiau, vieną 1922 m. gegužės vakarą čia buvo iškil-

mingai sutiktas reguliaraus maršruto keleivinis lėktuvas: 8 keleivius talpinęs Vokietijos ir SSRS bendrovės „Deraluft“ orlaivis, kuriam Kaunas buvo tarpinė stotelė kelyje iš Maskvos į Berlyną.

1927 m. Aleksote buvo įkurtas Lietuvos aeroklubas (LAK), atlikęs svarbų vaidmenį anuometiniame šalies aviacijos aukso amžiuje. Tarp klubo funkcijų buvo pilotų rengimas, aviacijos sklaida, aviacijos švenčių visoje šalyje organinizavimas – be to, buvo skatinamas reguliaraus vietinio susisiekimo lėktuvais atsiradimas bei kuriamos strategijos šalies aviacijos ateičiai. Būtent iš LAK gimė Lietuvos sportinė aviacija bei šiandien turtinga sklandymo tradicija: prieš iškeliant sklandymo mokyklą į kur kas tinkamesnę Nidą, 1932–1933 m. ji veikė netoli Pažaislio buvusiuose smėlynuose. 1935 m. Aleksoto pa-

ubo autožyras. Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

2019 LIEPA

3 3

S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – S A N A U K

Ankstyvosios Lietuvos oro pajėgos: lėktuvai buv. Dirižablio angare 3 deš. Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

3 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

dangėje pasirodė naujausias LAK’o pirkinys – pirmasis Baltijos šalyse viršutinio sraigto pagalba skrendantis orlaivis – angliškas autožyras.

Sulig ANBO VII buvo pradėti aukštojo pilotažo kursai. LAK planuose buvo naujų dirbtuvių įrengimas, kur būtų ne tik remontuojami, bet ir statomi nauji lėktuvai.

1929 m. nugriautas vokiečių laikų dirižablio angaras, buvęs vienu didžiausių visų laikų miesto pastatų: iš pradžių norėta jo konstrukcijas panaudoti apdengiant geležinkelio stoties peronus, tačiau, paaiškėjus, kad tai neįgyvendinama, o pastato nugriovimas kainuotų itin brangiai, buvo paskelbtos varžytinės užsienio firmoms jį išardyti – šiandien jį mena vis dar išlikę plytelių fragmentai. 1931-ųjų aviacijos sezoną pasitiko čia pastatyti nauji vadinamieji aerostoties rūmai – vienintelis anuometėje Lietuvoje atsiradęs tokio pobūdžio mūrinis pastatas: iki tol keleiviai turėdavo laukti lauke. Perplanuota ir oro uosto teritorija, arčiau miesto esančią dalį paliekant civilinėms reikmėms – tiesa, oro uosto plėtra iš dalies užkirto kelią planams šalia vystytis jau pradėtam VDU studentų miesteliui.

Oro uoste tuo metu jau stodavo ir kitas „Deraluft“ maršrutas, per Rygą jungdavęs Leningradą ir Karaliaučių. 4 dešimtmečio antrojoje pusėje, iširus bendrovei, buvusius maršrutus aptarnaudavo „Lufthansa“ ir „Aeroflotas“, o atkūrus diplomatinius sąntykius su Lenkija čia sustodavo ir LOT orlaiviai, skraidindavę keleivius iš Varšuvos į Helsinkį ir atgal.

Vis dėlto vienas svarbiausių įvykių kuriantis šalies keleivinei aviacijai nutiko 1939 m. rugsėjo 5 d.: po pietų nuo čia prasidėjo pirmasis reguliarus Lietuvos oro linijų skrydis į Palangą.

Transatlantinių lakūnų vardais pavadinti pirmieji oro linijų pirkiniai

„Percival Q6“ į kurortą skraidindavo už 38 litus.

Be LAK’o rengtų įspūdingų aviacijos dienų, Aleksotas regėjo ne vieną renginį ir minėjimą, žymėjusį šalies istoriją. Praėjus keletui dienų nuo S. Dariaus ir S. Girėno žūties, kelias

dešimt tūkstančių žmonių buvo apsupę pakilimo taką, kur su lakūnų palaikais nusileido „Deraluft“ lėktuvas, nuo Vokietijos sienos Kybartuose atlydėtas devynių lietuvių lėktuvų.

Ne ką mažesnė minia po keleto metų čia pasitiko ir Feliksą Vaitkų, kurio „Lituanica II“ buvo priversta nusileisti Airijoje. 1934 m. čia buvo išlydėta trijų ANBO eskadrilė, apskridusi dvylika Europos sostinių, o 1938 m. įvyko vienas įspūdingiausių renginių – pirmosios Baltijos šalių (įskaitant ir Suomiją) aviacijos varžybos.

Už keleto kilometrų nuo buvusio oro uosto branduolio – ne ką mažiau šalies aviacijai svarbi vieta, kuri, nors išsilaikiusi kur kas geriau, tačiau vis dar primiršta. Buvusiame Fredos

2019 LIEPA

3 5

S T A S E I M O N K

A U

N

A

S

–

U

N

E

S

C

O

D

I

Z

A

I

Kauno aerostotis 4 deš.. Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

3 6

kariniame miestelyje, pritaikant senus tvirtovės pastatus, buvo įkurtos karo aviacijos dirbtuvės: būtent iš čia išriedėdavo nauji ANBO ir vyko svarbiausi šalies oro pajėgų procesai.

Nors karo metais nukentėjo nemažai pastatų, iš komplekso šiandien turime išlikusią gana nemažą statinių kolekciją, įskaitant 4 dešimtmetyje statytą modernistinį administracinį pastatą bei Anatolijaus Rozenbliumo suprojektuotą gelžbetoninių konstrukcijų angarą. Kiek atokiau – pokariu išvaizdą pakeitęs Karo aviacijos ramovės pastatas, perstatytas iš buvusios tvirtovės geležinkelio stoties, prie Europos prospekto vienišas stovintis buvęs kareivinių pastatas, o kitoje teritorijos pusėje – namas Lakūnų pl. 44, kuriame yra gyvenę du iš ryškiausių šalies aviatorių:

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Steponas Darius ir Antanas Gustaitis.

Per Antrajį pasaulinį karą Aleksoto oro uostas tapo kone labiausiai nuo karinių veiksmų nukentėjusia miesto teritorija: infrastruktūros, menančios buvusią šlovę, liko nedaug.

Tiesa, jis išliko pagrindiniais miesto oro vartais iki pat 1988-ųjų, kai duris atvėrė buvusioje karinėje teritorijoje įrengtas Karmėlavos oro uostas. Įdomu, kad naujas oro uostas miesto šiaurėje buvo numatomas dar 1937–1939 m. miesto planuotojų perspektyvose. Buvusioje Lietuvos karo aviacijos teritorijoje sovietmečiu įsikūrė karinė sraigtasparnių remonto gamykla – dalis senųjų pastatų buvo pritaikyta jos reikmėms.

„Lufthansos“ Junkers G.38 Kauno aerodrome.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Pvasarinis 1939 m. LOT maršruto grafikas

2019 LIEPA

3 7

S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – S A N A U K

Lietuvos oro linijų pradžia – vienas iš dviejų lėktuvų Percival Q6.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

3 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Aviacijos šventė Kaune 1939 m.

2019 LIEPA

3 9

Maršrutas SCENA Ketvirtadienis, 07 04, 18:00 / 19:30

Teatro festivalis „Namas Nr 2“. Interaktyvus šokio pasirodymas „KORiDORIUS“

Kauno pilies loma, Pilies g. 17

Festivalis kviečia į du nemokamus šventinius koncertus, skirtus Valstybės dienai ir Lietuvos paminėjimo 1010-mečiui. Penktadienį ant scenos žengs Astanos operos baleto trupė ir festivalio simfoninis orkestras. Šeštadienį festivalis kviečia kartu sugiedoti Lietuvos respublikos himną, o po to pasimėgauti Viačeslavo Ganelino miuziklu „Velnio nuotaka“. Jį parodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas.

O

R

I

U

S

Savanorių pr. 91

07 05 – 07 06

Festivalis „Operetė Kauno pilyje 2019“

K

A

L

E

N

D

MUZIKA Organizatorių nuotr.

Gyvenimas – tai nuolat erdvėje besikeičiantis raštas. Raštai yra sukurti iš įvairiausių mūsų formų kombinacijų: jos sudarytos iš taškų, linijų, bangų ir energijų, kurios kartu kuria geometrines figūras. Šitos geometrinės figūras nulemia erdvė, nulemia judėjimas.

Galų gale, tai tiesiog įtakų tinklas, kurį aš bandau suprasti savo kūrybiniame kelyje. Tai būdas parodyti, kaip aš suprantu mane supantį pasaulį. Tai kelionė – atrasti pasaulį per geometriją,“ – apie savo kūrybos tikslus sako choreografas Nielsas Weijeris. Savo požiūrį į laiką ir erdvę festivalio svečias atskleis interaktyvaus šokio pasirodymu.

Gyvūnams draugiškos vietos

4 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Antradienis, 07 02, 18:00

Pažaislio muzikos festivalis. „Kelionė po meno pasaulį: muzika, poezija, mada“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Menininkė, pasitelkusi piešimą ir akvarelę kuria dėlionę-žemėlapį: ji „kerpa“ ir jungia įvairius objektus, kuria naujus ženklus, kurie simbolizuoja kaip mes jaučiamės įstrigę „burbule“. Šiuose kūriniuose Inga siekia išlaikyti naudojamų priemonių laisvumą, medžiagiškumą ir pasikliauti procesu. Žaidimo būdu įvairūs fragmentai yra maišomi ir kuriamos naujos prasmės, naujos istorijos. Tokiu būdu bandoma atskleisti mitus ir diskutuoti, ką reiškia būti su jais, bet ne be jų.

Liepa Trečiadienis, 07 03, 19:00

„Pažaislio Liepų alėjos vakarai“. Andriaus Kaniavos koncertas Pažaislio vienuolynas, T. Masiulio g. 31

Antradienis, 07 09, 19:00

Ansamblio „Suliko“ koncertas

Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Organizatorių nuotr.

Kvintetas „Suliko“ kaip kartvelų kultūros ambasadorius koncertuoja visame pasaulyje. Šių metų kovo mėnesį į „Suliko“ pasirodymus susirinko pilnutėlės salės Kaune ir Vilniuje. Ansamblio pristatoma programa su daugiabalsėmis kartvelų liaudies dainomis yra unikali – tai viena iš seniausių dainavimo tradicijų pasaulyje, kuri yra įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą..

Parengęs naują autorinių dainų programą, dainuojantis aktorius Andrius Kaniava pristatys ją Kauno publikai.

Neišvengiamai nuskambės ir labiausiai pamėgtos Andriaus Kaniavos dainos.

„DAUJOTO“ ir „Whalewave“ koncertas

Šeštadienis, 07 06, 21:00

„The ROOP“ koncertas „AdForm“ kiemelis, Rotušės a. 19

Liepos 6 dieną lygiai 21 valandą vietos laiku lietuviai visame pasaulyje giedos Tautišką giesmę – „AdForm“ kiemelis taps viena giedojimo vietų. Po Tautiškos giesmės lauks grupės „The ROOP“ koncertas. Muzikantų pasirodymai pasižymi gyvybingumu, atvirumu ir tvirtu ryšiu su klausytojais. Artumas ir energija – turbūt tie du žodžiai, geriausiai apibūdinantys „The ROOP“.

Trečiadienis, 07 10, 19:0

Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Buvo bene 2010 metai, kai „Vasaros terasoje“ Vilniuje ant tos pačios scenos lipo tuometinis „Garbanotas Bosistas“ ir Kauno alternatyvios muzikos jedžirobiejai „Candee Train“. Praėjus beveik dekadai, du šių grupių Mantai nori pasidalinti savo asmeninės kūrybos vaisiais. „WHALEWAVE“ – tai Mantas Joneikis, kuris groja gitara, kartais padainuoja, kartais geba užliūliuoti. Tai tarsi savotiškas homažas vakarietiško folko klasikams. Tuo tarpu „DAUJOTAS“ (Mantas Daujotas su grupe) bando ambicijas sutalpinti į nerangių pirštų galimybių rėmus. Vietomis purvinai, vietomis romantiškai muzikos garsas skleidžiasi kaip homažas vakarietiškai devyniasdešimtųjų gitarų mišrainei.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt 2019 LIEPA

4 1

Maršrutas Ketvirtadienis, 07 11, 18:00

Pažaislio muzikos festivalis.

Koncertas Edgaro Montvido kūrybinės veiklos 20-mečiui paminėti

Tenoras Edgaras Montvidas, akompanuojamas Simon Lepper, atliks Franz Liszt, Richard Strauss, Claude Debussy, Reynaldo Hahn, Manuel de Falla ir kt. kūrinius.

Trečiadienis, 07 17, 19:00

Pažaislio liepų alėjos vakarai. Sauliaus Petreikio koncertas

Pažaislio vienuolynas, T. Masiulio g. 3

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Fagerlund, Pēterio Vasks, Tõnu Kõrvits, Arvo Pärt ir Arnold Schönberg kūrybą.

Su festivaliu „O/Modernt“ (Švedija) rengiamą koncertą ves kompozitorė Zita Bružaitė.

07 12 – 07 20

„Kaunas Piano Fest“

Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, Kęstučio g. 85 Jau antrasis tarptautinis pianistų festivalis ir meistriškumo kursai pakvies į koncertus ir paskaitas, kurių temų spektras šiemet ypač platus: nuo muzikos psichologijos, vadybos ir lyderystės iki Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos pristatymo. Šeštadienis, 07 13, 16:00

Pažaislio muzikos festivalis.

Koncertas „Muzikiniai Baltijos krantai“ Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55

Janne Thomsen (fleita, Danija), Christoffer Sundqvist (klarnetas, Suomija), Hugo Ticciati (smuikas, Švedija), Jamie Walton (violončelė, Jungtinė Karalystė) ir Heini Kärkkäinen (fortepijonas, Suomija) atliks Ramintos Šerkšnytės, Sebastian

4 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Ryčio Šeškaičio nuotr.

Saulius Petreikis – vienas ekspresyviausių Lietuvos kūrėjų, kurio koncertai stebina gebėjimu sujungti gaivališką pirmapradiškumą ir didingos sielos kūrybą. Kartu su Sauliumi muzikuos: Vytautas Mikeliūnas (smuikas), Donatas Petreikis (gitara, saksofonas), Vytautė Pupšytė (solistė), Jeppe Rene Veje Bredahl (būgnai), Kęstutis Pavalkis (klavišiniai) ir Domas Žostautas (bosinė gitara).

Liepa Penktadienis, 07 19, 18:00

Trečiadienis, 07 24, 18:00

Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Pažaislio muzikos festivalis.

Mengla Huang koncertas

Pažaislio muzikos festivalis. „redisCOVERed“

„Nedainuoju karaokės. Nesiimu kūrinių, kurie man nieko nereiškia. O šios dainos svarbios jose slypinčia tiesa, kurią radau“, – taip naujausią savo albumą pristato kompozitorė, atlikėja Judith Owen. „redisCOVERed“ – tai originaliai interpretuojamų Drake’o, Edo Sheerano, Justino Timberlake’o, Paulo McCartney ir kt. dainų kolekcija.

Sekmadienis, 07 28, 18:00

Pažaislio muzikos festivalis.

Koncertas „Lietuviškos muzikos lobynais“

Kauno evangelikų liuteronų bažnyčia, Muitinės g. 8 Organizatorių nuotr. „Žiniasklaida mėgsta mane įvardyti Rytų Paganiniu. Toks titulas – didelė garbė, tačiau dar didesnė atsakomybė“, – sako pirmą kartą Lietuvoje viešėsiantis Mengla Huangas. Ryškiausias Kinijos smuikininkas Europoje dėmesį į save atkreipė būdamas 22 metų, kai laimėjo Paganini smuikininkų konkurso aukso medalį ir specialųjį prizą už geriausią interpretaciją. Į sceną žengsiantis drauge su savęs vertu partneriu – Čiurlionio kvartetu, M. Huangas trumpam nukels į barokiškąjį J. S. Bacho pasaulį ir pravers duris į „velniškojo smuikininko“ paslaptis.

Organizatorių nuotr. „Lietuviškos muzikos lobynais“ – tai koncertas Juozo Naujalio 150-osioms ir Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Koncerte dalyvaus Kauno styginių kvartetas, o renginį ves muzikologė Lina NavickaitėMartinelli. Programoje – Juozas Naujalis, Eduardas Balsys, Vidmantas Bartulis, Giedrius Kuprevičius.

2019 LIEPA

4 3

Maršrutas Trečiadienis, 07 31, 19:00

Leon Beal ir Sax Gordon koncertas

Į Kauną atvyksta viso pasaulio klausytojus žavintis amerikietis Leon Beal – gimęs gospelo muzikos aplinkoje, augęs drauge su bliuzo ir soul tradicijomis, šiandien tvirtai perteikiantis klasikinio soul bei R&B galią. Leon Beal balsas jungia praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio klasikinį soul, R&B ir šiandienos skambesį. Lietuvoje atlikėjas pasirodys drauge su dažnu scenos partneriu saksofonistu Sax Gordon (JAV).

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

„Sakramento“ kiemelis, Vilniaus g. 31

Ketvirtadienis, 08 01, 19:00

Pažaislio muzikos festivalis.

Koncertas „Ženklai iš Bulgarijos: folkloro motyvai džiaze“ Raudondvario dvaro menų inkubatorius, Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno raj.

Apie spalvingąją Bulgariją muzikos garsais pasakos trimitininkas Miroslavas Petkovas ir „Bodurov trio“. Trimitu groti pradėjęs būdamas vienuolikos metų iš Bulgarijos Varnos miesto kilęs Miroslavas Petkovas jau po mėnesio buvo priimtas į Dobri Hristov nacionalinę menų akademiją, o vėliau mokslus tęsė Vokietijoje. Nuo 2016 m. jis yra vieno prestižiškiausių Europoje Amsterdamo Karališkojo „Concertgebouw“ orkestro pirmasis trimitininkas. Be klasikinės muzikos trimitininkas puikiai nardo po liaudies muzikos bei džiazo vandenynus – „tai padeda man praplėsti mąstymo ribas. O klasikinė muzika juk yra paremta folkloru.“ – sako M. Petkovas.

4 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

PARODOS 06 13 – 09 29

Kauno bienalė. Kūrinio „Aplankant Soliarį“ peržiūra Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55

„Aplankant Soliarį“ stop kadras Mokslinės fantastikos romano „Soliaris“ (aut. S. Lemas) ekranizacijoje režisierius A. Tarkovskis (1971 m.) į ekraną sąmoningai neperkėlė paskutinio knygos skyriaus, kuriame pagrindinis herojus K. Kelvinas (vaidina Donatas Banionis) grįžta į žemę sėkmingai atlikęs savo misiją.

Menininkas Deimantas Narkevičius, remdamasis romanu, sukūrė video projektą „Aplankant Soliarį“. Jame D. Narkevičius pakvietė D. Banionį atkurti psichologokosmoso keliautojo vaidmenį ir suvaidinti paskutinę knygos skyriaus sceną. Šiame filme Kelvinas matomas ne nejaukiame Tarkovskio erdvėlaivyje, bet vaikštantis tarpduriuose, laiptais, koridoriais, fojė. Visa tai – aliuzija keliaujant į vis kitą Lietuvos istorijos puslapį.

Liepa Video kūrinio peržiūros lietuvių ir anglų kalbomis vyksta ketvirtadieniais 17:00-19:00 val., šeštadieniais ir sekmadieniais 12:00-16:00 val.

06 20 – 09 089

Osvaldo Jablonskio paroda „Mano Lietuva“

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, V. Putvinskio g. 64

06 20 – 07 21

Fotografijos paroda „Neatidėliotinas menas gyventi“ Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2

Anos Zibelnik fotografija iš serijos „Juk sukamės tai mes“ Paroda „Neatidėliotinas menas gyventi“ – Europinės fotografijos platformos „Parallel“ veiklos dalis.

Cale Garrido kuruotoje ekspozicijoje pristatomi Fábio Cunha, Marie Lukasiewicz ir Anos Zibelnik kūriniai.

Jauni fotografai savo serijose pristato įvairias ekologijos ir vartotojiškumo problemas. Ši paroda siekia sukurti erdvę, kurioje tiek menininkai, tiek auditorija galėtų kūrybingai ir kritiškai įsitraukti į konstruktyvų dialogą, prisidedantį prie reikalingų pokyčių.

Autoriaus kūryba pasižymi savitu „jablonskišku“ spalvų pasauliu, jautriomis kompozicijomis, lyriškumu, persmelkiančiu tikrumu ir įsijautimu.

Parodoje eksponuojami peizažai, kuriuose tarsi besikeičiančiame kaleidoskope įamžinta Osvaldo Jablonskio Lietuva – bažnyčių bokštai, žymių žmonių gimtinės ir mėgtos vietos, pvz., rašytojo J. Tumo-Vaižganto „Cimbruvka“, Lietuvos piliakalniai, šimtamečiai medžiai ir t.t.

O. Jablonskio vardas dažnai minimas kartu su tokiais Lietuvos meno klasikais, kaip Česlovas Kontrimas (1902–1989), Petras Stauskas (1919–2003), Algirdas Lukštas (1921–1992). Kūrėjas yra gerai žinomas visiems besidomintiems akvarelės meno pasauliu.

Pats menininkas yra išugdęs ne vieną dailininkų kartą – jie į savo mokytoją kreipiasi pagarbiu kreipiniu „Maestro“.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

2019 LIEPA

4 5

Maršrutas 06 20 – 08 28

Paroda „Tapatumo ženklai.

Vinco Kisarausko ekslibrisai iš Pauliaus Galaunės kolekcijos“ A. ir P. Galaunių namai, Vydūno al. 2

S

Trečiadienis, 07 03 / 07 10, 12:00

U

„Atminties meniu“

K

A

L

E

N

D

O

R

I

Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16 Parodoje, skirtoje Vinco Kisarausko 85-osioms gimimo metinėms, eksponuojama arti 30 ekslibrisų, leidiniai ir laiškai rašyti P. Galaunei. Tai tik nedidelė V. Kisarausko kūrybinio palikimo dalis, saugoma A. ir P. Galaunių namuose. Juk Vinco Kisarausko kūrybos diapazonas labai platus: tapyba, grafika, scenografija; kūrė mozaikas, medalius, knygų iliustracijas. Kartu buvo labai ryškus ir savitas ekslibriso srityje. Šiuo žanru susidomėjo praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje ir per visą kūrybos laikotarpį sukūrė keletą šimtų knygos ženklų.

06 20 – 07 17

Naujas muziejuje: „Popieris musėms naikinti“ Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15

Į muziejų atkeliavęs naujas eksponatas turi nueiti ilgą kelią, kol būna paruošiamas eksponavimui lankytojams.

4 6

Norėdami sutrumpinti šį kelią muziejininkai kas mėnesį pristato naujausią ir įdomiausią muziejaus gautą eksponatą. Šįkart pristatoma Kauno miesto muziejaus įsigyto gaminio „MUMIR“ etiketė. „MUMIR“ – tai popierius, skirtas musėms gaudyti.

Popierius buvo gaminamas Kauno farmacijos laboratorijoje „Sanitas“ XX a. 3-4 dešimt. Pamatyti naująjį muziejaus eksponatą galima Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

„Atminties meniu“, arba pietūs parodoje – vasariška pramoga likusiems mieste, dirbantiems ir laukiantiems atostogų. Kauno paveikslų galerijos bendruomenių erdvė „Mažosios istorijos“ pirmus du liepos trečiadienius kviečia į išskirtinę pietų pertrauką su gidu parodoje „Atminties popierius“.

Organizatoriai žada įdomią ekskursiją, bendravimą ir, žinoma, progą papietauti.

Registruotis gali grupės ir pavieniai lankytojai tel. 8 645 03 248 arba el. paštu galerija.besienu@gmail.com

07 04 – 07 27

Alvīne Bautra paroda „Atsitiktinis egzistavimas“

Galerija „Meno parkas“, Rotušės a. 27.

Liepa Autorinė jubiliejinė kūrybos paroda skirta autoriaus 70-mečiui ir aktyviam kūrybos 40-mečiui paminėti.

Parodoje retrospektyviai apžvelgiama autoriaus kūryba, nuo atrinktų, autoriaus braižą geriausiai atspindinčių, senesnių kūrinių iki naujausių paveikslų. Eksponuojama aliejinė tapyba, akvarelė, piešiniai, pastelės.

07 13 – 10 06

Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro Memoria“ Alvīne Bautra. „Between the presence and absence“

M. Žilinsko dailės galerija, Nepriklausomybės a. 12

Alvīne Bautra (Latvija) tapybos kūriniai vaizduoja jaunų žmonių portretus tuščioje, mistiškoje erdvėje. Jų veido išraiškose slypi abejingumas, nuobodulys, lengvumas ir groteskas. Autorė tapybos pagalba fiksuodama ir portretuodama individus-anonimus, stengiasi atspindėti žmogaus egzistenciją.

07 04 – 08 02

Raimundo Majausko retrospektyvinė paroda

Galerija „Meno parkas“, Rotušės a. 27

Dmitrijus Gelpernas (g. 1914). A. Sutkaus nuotr.

Paroda skirta Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti. Antanas Sutkus dar 1988 m. pradėjo fotografuoti Holokaustą išgyvenusių jų susitikimus. Vėliau tai išaugo į unikalią portretų seriją, liudijančią kraupius karo bei pokario įvykius, sutraiškiusius žydų tautos likimą Lietuvoje. Nuotraukose įamžintų ilgai kentėjusių žmonių žvilgsniai mums primena tai, kas įvyko, kad tai niekada nepasikartotų.

Raimundas Majauskas. „Nerimas“ 2019 LIEPA

4 7

Maršrutas KINAS Antradienis, 07 16, 22:15

„Romuvos“ lauko kinas. „Floridos projektas“

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Nemuno sala (prie „Žalgirio“ arenos“)

Filmo stop kadras Filmo „Floridos projektas“ veiksmas nukelia į šalia greitkelio esantį motelį Floridoje, visiškai šalia „Disney World“ pramogų parko. Čia su maištinga mama Hali gyvena šešiametė Muni. Jos mėgaujasi kiekviena diena „Magiškoje pilyje“, kurią prižiūri jautrus ir rūpestingas vadybininkas Bobis, kurį suvaidinęs Willem Dafoe už šį antraplanį vaidmenį buvo nominuotas „Oskarui“.

Filmo stop kadras Chaene (Ispanija) alyvuogių aliejus ne tik esminis maisto ingredientas, bet ir gyvenimo būdas. XXI a. čia įvyko alyvuogių auginimo revoliucija: iš Picual, anksčiau tinkamai neįvertintos, tačiau neabejotinai embleminės krašto alyvuogės, šiandien spaudžiamas bene geriausias pasaulyje ypač tyras alyvuogių aliejus. Filme apie patirtus iššūkius kalba alyvuogių augintojai ir garsūs šefai, kurie revoliuciją mato iš gastronomijos ir vartojimo perspektyvos.

Penktadienis, 07 19, 22:15

„Romuvos“ lauko kinas. „Išgyventi vasarą“

Nemuno sala (prie „Žalgirio“ arenos“)

Trečiadienis, 07 17, 22:15

„Romuvos“ lauko kinas. „Chaenas – ypač tyro aliejaus kraštas“

Nemuno sala (prie „Žalgirio“ arenos“)

4 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Filmo stop kadras Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laureatės Marijos Kavtaradzės debiutas pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu, sulaukė didžiulio susidomėjimo

Liepa tarptautiniuose kino festivaliuose. Juostoje, kurios premjera įvyko išparduotuose prestižinio Toronto kino festivalio seansuose, pagrindinius vaidmenis sukūrė kylantys jaunosios kartos aktoriai Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius. Spalvingame ir šviesiame filme kalbama mums visiems labai svarbia psichinės sveikatos tema.

Ambicinga pradedanti psichologė Indrė sutinka į kliniką pajūryje nuvežti du pacientus: bipoliniu sutrikimu sergantį Paulių ir savyje užsisklendusią Justę. Ši vasariška kelionė tampa pirmuoju žingsniu pasveikimo link. Tai šilta ir jaudinanti istorija, kuri – kaip ir vasara – kupina šviesos, netikėtumų ir vilties, kad viskas yra įmanoma.

prabangios orgijos, kokaino ir sekso fontanai. Filmų „Didis grožis“, „Jaunystė“ bei kultinio serialo „Jaunasis popiežius“ režisierius Paolo Sorrentino kandžiai, ironiškai, tačiau nepaprastai stilingai žvelgia į šių laikų Italiją.

Antradienis, 07 23, 22:150

„Romuvos“ lauko kinas. „Devym kažkelinti“ Panemunės šilas

Šeštadienis, 07 20, 22:15

„Romuvos“ lauko kinas. „Silvio“

Nemuno sala (prie „Žalgirio“ arenos“)

Filmo stop kadras

Filmo stop kadras

Kalifornija, devym kažkelinti – kompaktai dar neišstūmė kasečių, riedlentininkai dar nesiplaiksto per „MTV“, o mažylį Styvį vaiku vis dar laiko tiek mama, tiek vyresnysis brolis.

Bet viskas pasikeičia, kai Styvį priima į riedlentininkų-atskalūnų kompaniją.

Nepastebimai nekalti pasivaikščiojimai, pasisėdėjimai ir hiphopo vakarėliai darosi vis rimtesni, ir berniuko vaikystė pradeda nenumaldomai, tarytum Beverli Hilso nuokalne, ristis link paauglystės. Režisūrinis Holivudo žvaigždės Jonah Hillo debiutas – tai žavinga brendimo istorija, tarsi ilga vasariška diena, kuri prasideda vaiko kambaryje su „Vėžliukais nindzėmis“ ir baigiasi kalifornietiškam paplūdimy, kur pats Dievas liepia paimti į rankas riedlentę, įsijungti hiphopą ir važinėtis iki sąmonės netekimo.

Machinacijos, sekso skandalai ir populizmas. Šias „vertybes“ propaguoja įtakingasis Silvio Berlusconi. Jis ir šaltakraujiškas strategas, ir romantiškas vyras, ir geidžiamiausias vakarėlių liūtas.

Taip, Silvio gyvenimas tiesiog tobulas.

O gal visa tai tėra viena nesibaigianti apgavystė? Meistriškos vakarėlių scenos,

2019 LIEPA

4 9

Maršrutas Trečiadienis, 07 24, 22:15

„Romuvos“ lauko kinas. „Nesijaudink, jis toli nenueis“

Filmo stop kadras

Filmo stop kadras

Filmo „Artistas“ režisierius Michelis Hazanavicius pristato filmą apie klasikinio kino meistrą Jeaną Lucas Godard’ą. 1967-ųjų Paryžiuje svarbiausias savo kartos prancūzų kino režisierius Jeanas Lucas Godard’as filmuoja vieną garsiausių savo filmų „Kinė“ („La chinoise“). Jame vaidina jo dvidešimčia metų jaunesnė mylimoji Anne Wiazemsky. Jeanas Lucas ir Anne traukia vienas kitą it magnetai, laimingi ir įsimylėję jiedu susituokia. Tačiau jaunimo reakcijos po filmo pasirodymo pastūmėja Jeaną Lucą į sudėtingą savianalizės būseną. 1968-ųjų gegužės įvykiai tai tik dar labiau pakursto, ir menininką ištinka kūrybinė krizė.

Giliai įsišakniję konfliktai ir nesusipratimai jį pakeis negrįžtamai. Tačiau revoliucingas, novatoriškas, destruktyvus, genialus Godard’as laikysis savo principų iš paskutiniųjų. “.

Džonas Kalahanas aistringai myli gyvenimą, mėto nešvankius juokelius ir mėgsta išgerti. Bet po vieno audringo vakarėlio jis patenka į siaubingą autoavariją. Paralyžiuotas, ilgai įkalbinėjamas, jis pagaliau pradeda lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, kurių metu atranda savo talentą – pasirodo, Džonas yra labai gabus karikatūristas, kurio laukia tarptautinis pripažinimas. Ši jaudinanti ir šmaikšti režisieriaus, Osakaro nominanto Gus Van Santo („Gerasis Vilas Hantingas“, „Milkas“) drama yra pagrįsta tikrais faktais, bylojančiais apie gydomąją kūrybos galią.

Panemunės šilas

Panemunės šilas

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Ketvirtadienis, 07 25, 22:15

„Romuvos“ lauko kinas. „Manasis Godardas“

Penktadienis, 07 26, 22:15

„Romuvos“ lauko kinas. „Saulės kultas“ Panemunės šilas

Danės ir Kristijano santykiai nenumaldomai artėja prie pabaigos, tačiau dėl nesenos tragedijos vieno iš jų šeimoje nė vienas nedrįsta ištarti lemtingų

5 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Liepa išsiskyrimo žodžių. Apsimesdami, kad viskas gerai, jiedu nusprendžia dalyvauti ypatingame renginyje. Nedideliame Švedijos kaimelyje kartą per 90 metų rengiamas ir devynias dienas trunkantis vidurvasario festivalis turėtų būti džiugia gamtos pašlovinimo švente, tačiau pamažu virsta kraują stingdančia senovinių užkeikimų ir kraupių ritualų ceremonija.

Trečiadienis, 07 31, 22:00

„Romuvos“ lauko kinas. „Džiunglių įstatymas“ Kalniečių parkas

Ketvirtadienis, 08 01, 22:00

„Romuvos“ lauko kinas. „Geriausias“ Kalniečių parkas

„Geriausias“ – tai filmas apie sportininką, sužavėjusį pasaulį, bet Lenkijoje likusį beveik nežinomu. Įspūdinga titaniškų pastangų, žiaurių nuopuolių ir milžiniškos jėgos kupina istorija, įkvėpta Jerzy Górskio gyvenimo.

Górskis pagerino pasaulio rekordą tarptautiniame triatlono čempionate „Double Ironman“. Šis rekordas nebūtų įmanomas be dviejų jo gyvenime pasirodžiusių moterų. Vieną jis prarado, užtat kita įkvėpė kovoti.

Penktadienis, 08 02, 22:00

„Romuvos“ lauko kinas. „Širdys“ Kalniečių parkas

Filmo stop kadras Standartizacijos ministerijoje praktiką atliekantis Markas Šatenis išsiunčiamas į Prancūzijos Gvinėją pritaikyti europietiškuosius standartus steigiant Gvinėjos sniegynus. Tai pirmoji uždara slidinėjimo trasa Amazonės džiunglėse, skirta turizmui atgaivinti. Ištikus bėdoms, jam paskiriama kolegė.

Ji – tikra gražuolė, bet turinti savitą charakterį.

Istorija rutuliojasi praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio Lietuvoje, toli nuo miesto šurmulio vaizdingame gamtos prieglobstyje įsikūrusioje sanatorijoje. Tik šios įstaigos gyventojai – ne senukai, o stebuklo belaukiantys paaugliai. Jie serga širdies ligomis ir viltingai laukia savo donoro.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

2019 LIEPA

5 1

SPORTAS 06 02 – 08 29, 6:30

„Judėk sveikai“ rytinės treniruotės Kalniečių parkas

Penktadienis, 07 26, 19:00

„Kritinė masė“

„Miesto sodas“, Laisvės al. 93 Tai visame pasaulyje paskutinį kiekvieno mėnesio penktadienį vykstanti akcija, kurios metu žmonės su dviračiais ir savaeigiu transportu masiškai užima gatves. Kiekvieno mėnesio Kauno „Kritinė masė“ vykstą paskutinį mėnesio penktadienį.

KITI RENGINIAI

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

06 18 – 09 27 „Judėk sveikai“ komanda.

Organizatorių nuotr.

Iniciatyvos organizatoriai siūlo visos vasaros antradienio ir ketvirtadienio rytinius pasirąžymus pakeisti į linksmą ir energijos pakraunantį prasijudinimą. Nemokamų treniruočių kurso „Judėk sveikai“ užsiėmimus ves profesionalūs treneriai. Treniruotės metu bus atliekami judesiai, kurie suteiks energijos iki pat dienos galo. Taip pat žadama, kad treniruotės padės pajusti savo kūno tvirtumą bei minčių skaidrumą.

Sekmadienis, 07 07 / 07 14 / 07 21 / 07 28, 14:00

Petankės pamokos Kauno pilis, Pilies g. 17

IPetankė yra sporto šaka, kurioje varžytis gali visi nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar sugebėjimų. Petankėje derinami fiziniai ir protiniai įgūdžiai. Mokymų metu petankės žaidėjai paskolins inventorių ir pamokys žaidimo pagrindų.

5 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Užsiėmimai „Pažink su Kauno bienale“ Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16

Kiekvieną antradienį – penktadienį Kauno bienalė kviečia pačius mažiausius. 5-6 metų keliautojų lauks nuotaikinga kelionė po Kauno bienalę ir pažintis su nuostabiomis meno platybėmis užsiėmimuose „Keliautojai po spalvų ir formų pasaulį“. Visų dirbtuvių sąrašas ir registracija: www. bienale.lt.

Pirmadienis, 07 01, 18:00

Susitikimas su Marinos Abramović parodos „The Cleaner“ kuratoriumi

Galerija „Meno parkas“, Rotušės a. 27

Ketvirtadienis, 07 04, 20:00

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Mariumi Povilu Elijas Martynenko „AdForm“ kiemelis, Rotušės a. 19

Waclaw Kuczma ir Marina Abramović.

Organizatorių nuotr.

Galerija „Meno parkas“ kviečia į susitikimą su Marinos Abramović retrospektyvinės parodos „The Cleaner“, vykstančios šiuolaikinio meno centre „Znaki Czasu“ (Torunė, Lenkija), kuratoriumi Waclaw Kuczma. Susitikimo metu W. Kuczma skaitys pranešimą apie vienos žymiausių performanso meistrių M. Abramović parodą, šiuo metu veikiančią Torunėje.

Trečiadienis, 07 03, 9:00

Teatro festivalis „Namas nr.2“. Praktinė paskaita „Susipažink su įtraukiančiu teatru“ Savanorių prospektas 91

Teatro festivalis „Namas nr.2“ kviečia į praktinę paskaitą, kurios metu italų teatralai Emanuele Nargi ir Riccardo Brunetti, pristatys įtraukiančiojo (ang. immersive) teatro metodų panaudojimo galimybes darbe su vaikais ir jaunimu. Paskaita skirta mokytojams, socialiniams darbuotojams, psichologams ir visiems, kurie nori teatrą, kaip įrankį, naudoti savo darbe su vaikais ir jaunimu. Lektoriai praktiškai parodys metodus, leis patiems dalyviams įsitraukti ir tuos metodus išbandyti (patirti), o paskui pristatys ir aptars jų teorinius aspektus bei taikymo galimybes.

Keliolika darbų ir keliolika hipoglikemijos komų, gaisras, po kurio vos išgyveno, dvejos prakilnių specialybių studijos (mestos), psichiatrijos ligoninė (pabėgta), metai vienuolyne, poezija, kuri smogia tiesiai į paširdžius, sėkmingi slemo konkursai Europoje, išleistos dvi knygos, pirmas aktorystės kursas pas Oskarą Koršunovą. Tai Marius Povilas Elijas Martynenko, o jam šiuo metu 26-eri. M. P. E. Martynenko kalbins Rytis Zemkauskas.

Pirmadienis, 07 08, 19:00

12-oji Kauno bienalė. „Galerie Uberall“ vadovo ekskursija

Kauno geležinkelio stoties požeminė perėja Šią vasarą, bendradarbiaujant su Kauno bienale, mobilios meno galerijos „Galerie Uberall“ biuras laikinai įsikūrė požeminėje perėjoje, vedančioje iš Kauno geležinkelio stoties. Iš čia bus pradedamos ir kiekvieną mėnesį vyksiančios galerijos direktoriaus Andrejaus Polukordo vedamos ekskursijos po Bienalę. Ekskursijų metu direktorius atskleis bienalės procesus ir užkulisius bei bandys atsakyti į labiausiai intriguojantį klausimą, ką iš tiesų reiškia „Po išvykimo | Prieš atvykstant“?

Registracija el. paštu registracija@bienale.lt.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

2019 LIEPA

5 3

Ketvirtadienis, 07 11 / 07 25, 19:00

Edukacinių renginių ciklas „Vasarok–vakarok su muziejumi“

Net šešis vasaros ketvirtadienius muziejaus lankytojų laukia išskirtinės teminės ekskursijos, dokumentinių ir vaidybinių filmų peržiūros, diskusijos su kino kritikais, istorikais, sociologais, menotyrininkais. Liepos 11 d. lauks ekskursija „Kauno getas“ ir vaidybinio filmo „Velnio aritmetika“ (rež. Donna Deitch, 1999 m.) peržiūra.

Liepos 25 d. renginio programą sudarys ekskursija „Holokausto dalyviai.

Naciai ir jų bendrininkai Lietuvoje“ bei vaidybinis filmas „Valstybė prieš Fritsą Bauerį“ (rež. L. Krume, 2015 m.).

Penktadienis, 07 12, 17:00 Šeštadienis, 07 13, 12:00

Ekskursija „Vilties balsai“.

75-osios Kauno geto likvidavimo metinės

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius, K. Petrausko 31

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Kauno IX forto muziejus, Žemaičių pl. 73

Minėdamas skaudžią Lietuvos piliečių netektį, Kauno miesto muziejus kviečia kalbėti apie viltį. Apie viltį, jog istorija nebus pamiršta ir daugiau niekada nepasikartos. Apie viltį, rastą muzikoje, suteikusią dvasinę šviesą ir palaikiusią net pačiomis tamsiausiomis dienomis. Ekskursijoje „Vilties balsai“ akcentuojami Valstybės teatre ir muzikos mokykloje, vėliau konservatorijoje, taip pat Mažojoje scenoje veikusių žydų bei žydų gelbėtojų likimai. Ekskursija vyks M. ir K. Petrauskų skyriuje, memorialiniame Kipro Petrausko bute ir ekspozicijoje „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“. Po ekskursijos vyks

5 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

dokumentinio filmo „Seserys“ peržiūra. Šis filmas – tai garsios smuikininkės Danutės Pomerancaitės, gimusios Kauno gete, gelbėjimo istorija.

07 19, 17:00 – 07 20, 22:00

„Kvapų naktis“

VDU Botanikos sodas, Ž. E. Žilibero g. 6

„Kvapų naktis 2018“. Organizatorių nuotr.

Botanikos sodas kviečia išskirtinei, net du vakarus truksiančiai pažinčiai su kvepiančiu, nepažintų formų, skonių ir savybių augalų pasauliu.

Renginyje „Kvapų naktis“ duris vers mokslo, kvapų, skonių, šeimų, amatininkų, pirčių, grožio ir sveikatinimo kiemeliai, išskirtinės magiškos fotosesijų vietos, lankytojus burs aukšto meninio lygio atlikėjų koncertai, edukacijos bei įspūdingos fotoklajonės su fotografu Mariumi Čepuliu. Šeštadienis, 07 21, 12:00

Kauno bienalė. Edukacinė programa „Kurk su Kauno bienale“ Įvairios vietos

Nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 21 d., trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį, kūrybinės dirbtuvės „Kurk su Kauno bienale“ kviečia šeimas leisti laiką

drauge. Keturių kūrybinių dirbtuvių cikle „Kelionės“, pasitelkiant įvairias kūrybines technikas, lankytojai kviečiami kurti ir dalintis savo didžiosios kelionės istorija. Dirbtuves paruošė ir veda menininkė Paulina Čiumbarienė. Šįkart dalyvių lauks užsiėmimai tema „Keliautojai vandeniu“, o jų metu bus galima išbandyti šlapios akvarelės techniką.

Pirmadienis, 07 22 / 07 29 / 08 05, 18:30

„Šilainių Bitės“: Pasivaikščiojimai pirmadienio vakarais Baltijos g. 43

„Šilainiai project“ kviečia į pasivaikščiojimus po Šilainius bičių tematika.

Tris pirmadienius iš eilės vietiniai gyventojai bei svečiai tyrinės Šilainius diskutuodami apie bites veikiančius rajono aspektus, stebėdami vabzdžių elgesį bei esamas buveines ir sužinodami daugiau apie gausius Šilainių gyventojus – vabzdžius.

Sekmadienis, 07 29, 19:00

susipažinti su vienuolių istorija bei Šv. Mikalojaus bažnyčia. Tai – viena iš paramos ekskursijų, skirtų paremti vienuolyno ansamblio remonto darbus.

Antradienis, 07 30, 18:00

„Šilainių bitės“: diskusija „Teisės į bites? Bičių teisės?“ Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Šilainių filialas, Baltų pr. 81

Po pasivaikščiojimų po Šilainius bičių tema organizatoriai kviečia dalyvauti apvalaus stalo diskusijoje apie bičių teises. Visi norintys pasisakyti čia bus išgirsti, o keli pranešėjai pristatys trumpas prezentacijas. Diskusija vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Antradienis, 07 30, 19:00

Slemas #24

Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Ekskursija „Benediktinės.

Vienuolynas ir bažnyčia“ Šv. Mikalojaus bažnyčia, Benediktinių g. 8

Aštuonios seserys prieš keturis šimtmečius pradėjo Kauno benediktinių bendruomenės gyvavimo istoriją – sunkią, pilną išbandymų ir netekčių.

Caro valdžios įsakymu nebeleidus priimti jokių naujokių, seserys buvo paliktos išmirti. Benediktinių vienuolyno gyvenimas apipintas legendomis, tačiau kiekvienoje legendoje glūdi nors krislelis tiesos. Moterų perauklėjimo vieta ar kareivių lazaretas – ne vienintelės įstaigos įsikūrę vienuolyno celėse, nederančios prie vienuoliškos dvasios. Ekskursija leis geriau

Ingos Navickaitės nuotr.

Kauno menininkų namų slemo scenoje – tradiciškai: vasaros lyrika ir įvairūs nutikimai. Beje, šis renginys žymi fenomeno dvejų metų gimtadienį: pirmasis KMN slemas vyko 2017 m. liepą.

2019 LIEPA

5 5

pilnas.kaunas.lt

„ Telefonoju į Wash.

State Department leidimo reikalu.

Sužinau kad iš Newfoundlendo leidimas gautas, tikimasi ir kitus greit gauti. Skraidomi ir patikrinami tik ką atreguliotą induktorinį kompasą.

Oras dar blogas.“ 1933 m. liepos 13 d. įrašas Stepono Dariaus dienoraštyje.

Sulaukę geresnio oro, 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. Steponas Darius ir Stasys Girėnas pakilo iš Niujorko skrydžiui per Atlantą. „Lituanica“ sudužo liepos 17 d. Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkija) taip ir nepasiekusi Kauno, kur jos laukė daugiatūkstantinė minia.

KAUNAS PILNAS KULTŪROS Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune (platinamas nemokamai)

5 6

Laisvės alėja 59, 3 aukštas

Redakcijos adresas

Bendradarbiai: Algirdas Šapoka, Artūras Bulota, Austėja Banytė, Bernadeta Buzaitė, Dainius Ščiuka, Donatas Stankevičius, Eglė Šertvyčūtė, Emilija Visockaitė, Gie Vilkė, Julija Račiūnaitė, Kamilė Kaminskaitė, Kotryna Lingienė, Kęstutis Lingys, Martynas Auz., Paulius Tautvydas Laurinaitis, Teodoras Biliūnas.

Globoja:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

TIRAŽAS 10 000 EGZ.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

ISSN 2424-4465

Leidžia: Leidžia

2019 2017 Nr. 7 2 (47) (18)