KAUNAS PILNAS KULTŪROS. 2017 SAUSIS

Virtualybė

Viršelio iliustracijos autorė Lina Sasnauskaitė

2017 01

Kompanijos „SneakyBox“ žaidimo „Robo Settlers“ personažai

Svarbiausia – bendravimas tarp žmonių.

Visa kita – technologijos.

Taip arba labai panašiai kadaise, galbūt net lietuviškojo interneto aušroje, skambėjo vienos telekomunikacijų kompanijos šūkis.

Užprogramuota ar suprogramuota?

„Kaunas pilnas kultūros“ ir 2017-aisiais yra tam, kad parodytų, kiek ir ko aplink mus yra, kokie žmonės tai kuria ir kokios jų vizijos. Ir tai tikrai nėra apribota scena, saksofonu, parodų sale ar potėpiu. Asmenybės ir vizijos mums kalba daug platesniu priemonių spektru ir, pripažinkim, kuo to pločio daugiau, tuo kalba įtaigesnė.

Sausio numerį skiriame kuriantiems skaitmeninę kultūrą arba net – kultūrą skaitmeniniame pasaulyje.

Triname ribas tarp čia pat Kaune gimstančio bei po visą pasaulį išsiraizgančio programos kodo ir muziejaus eksponato, ieškome sąlyčio taško tarp vietoj pamokų žaidimą sukurti trokštančio vaiko ir to, kuris vaikas buvo 90-aisiais, jau minėtoje interneto aušroje. Po galais, ruoš-

dami medžiagą žurnalui mes netgi išsiaiškinome, kodėl tas internetas Lietuvoje toks greitas! Ir dar kartą sau įrodėme, kad Kaunas yra beribis tiek geografiškai, tiek psichologiškai.

Kalbant apie žemiškesnius dalykus, priaugome svorio. Tuzinas papildomų puslapių – tai kelios naujos mėnesio temą papildančios rubrikos ir požiūrio lauką išplėtę nauji bendradarbiai.

2017-ieji bus labai įdomūs. Jau yra.

Prieš jums verčiant puslapį, dar priminsime, kad šiemet sužinosime, ar Kaunas taps Europos kultūros sostine, priimsime tarptautinį semiotikos kongresą bei tarptautines vaikų žaidynes, o rudenėjant lukštensime paminklo (ne)galimybės klausimą Kauno bienalėje.

Bet kol kas – (už)programuojame.

2017

SAUSIS

3

4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

Kompanijos „SneakyBox“ žaidimo „Robo Settlers“ kūrimo pradžia - idėjos vizualizavimas. Pirmieji robotų eskizai.

M

„Robo Settlers“ žaidimo tikslas - atrasti kuo daugiau planetų „Hamster Universe“ yra „clicker“ tipo žaidimas, kurio veikėjas – elektrą generuojantis žiurkėnas

Žaidimo „Robo Settlers“ progreso vaizdavimas vizualiai tobulėjančiu robotu „SneakyBox“ atstovai pasakoja, kad žaidimo stilistika kūrybos stadijoje patiria ne vieną iteraciją

VR avataro koncepcija

„Grim Tales“ yra žaidimas, aktualizuojantis pasakų veikėjus

2017

SAUSIS

5

A M E T O I S E N Ė M 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Savanorių prospekte aptikome vietą, kurioje gimsta stebuklai. Arba ateitis. Ją kuria daugiau nei 180 IT specialistų. „Blaster“ – tai šešių IT kompanijų („AdeoWeb“, „Telesoftas“, „SneakyBox“, „Distris“, „E-bros“, „Tiny Lab Productions“) klasteris, veikiantis ir kaip bendradarbystės erdvė.

Vieta siekiantiems tapti geriausiaisiais Pašnekovą kalbino Kęstutis ir Kotryna Lingiai Artūro Bulotos nuotr.

2017

SAUSIS

7

M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

Nuo mažmeninės prekybos ir bankininkystės iki logistikos, muziejų ir švietimo – „Blaster“ gyventojai kasdien dirba su galybe sričių ir, bendrai suskaičiavus, per keliolika veiklos metų jau yra įgyvendinę per 300 projektų. Tiesa, pats klasteris neseniai atšventė dar tik pirmąjį savo gimtadienį. Sakėme „gyventojai“, nes įmonių darbuotojai čia nelinkę skaičiuoti darbo valandų, batus iškeičia į šlepetes ar apsieina su kojinėmis, kompaniją jiems kasdien palaiko šuo, yra ir „PlayStation“, stalo futbolas, gitarų ir visi kiti madingo biuro atributai.

Apie tai, kaip susikūrė „Blaster“, mums pasakoja mobiliųjų technologijų įmonės „Telesoftas“ – didžiausios klasteryje – įkūrėjas Algirdas Stonys.

Prieš keliolika metų jis su kolegomis, siekdamas patraukti investuotojų iš Danijos dėmesį, vietoj biuro išsinuomojo prabangų butą Kauno centre, o praėjusių metų pabaigoje atidarė įmonės filialą „Vilnius Tech Park“ (atstovybės veikia Dubajuje, Ciuriche, San Fransiske). Tiesa, jau antrą kartą – anksčiau biurą sostinėje teko uždaryti pasikeitus madoms ir sąlygoms IT pasaulyje. Bet „Telesoftas“ prisitaikė. Tai būtina, sako Algirdas ir prideda, kad 2016-ieji, jo akimis, pavyko puikiai. Tiek plėtros, tiek naujų klientų pritraukimo, tiek technologijų tobulėjimo bei produktų kūrimo sferose.

Gal gali papasakoti daugiau apie „Blaster“ idėją? Kaip kilo mintis bendradarbiauti su kitais, dalytis patirtimi? Juk verslą dažniausiai norisi kurti sau.

Atsakysiu taip – galite palyginti „Blaster“ veikiančių įmonių statistiką prieš ir po klasterio įkūrimo. Visos išaugo! Manau, kad kartu esame daug stipresni, tai įrodo ir skaičiai.

Turi siekti kooperacijos, sinergijos, kurti bendrus projektus ir didinti

8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

savo paslaugų spektrą – taip tu tapsi sėkmingas, išaugs tavo pajamos.

Taigi tikrai nereikia bijoti dalytis „know-how“. Pavyzdžiui, „Telesofto“ ir įmonių, su kuriomis bendradarbiaujame, veiklos sritys persidengia.

Kiti įmonių savininkai pasakytų, kad reikia konkuruoti, tačiau mes teigiame priešingai. Su savo partneriais dalijamės viskuo, kartu ieškome būdų, kaip klientams pasiūlyti didesnę vertę ir bendrai laimėti konkursus.

Kaip pasirinkote būtent šią erdvę („Blaster“ įsikūręs Savanorių pr.

178A, virš interjero dizaino salono „Artis“, – red. past.)? Šitą erdvę mums kartu pasiūlė nuomotis „AdeoWeb“. Jie pirmieji rado šias patalpas, jos vieniems jiems buvo per didelės, o mums kaip tik trūko erdvės. Nusprendėme, kad jeigu jau turime bendrą biurą, kodėl nepradėjus ir dirbti kartu? Tada pradėjome plėtoti šią bendradarbiavimo idėją. Su dar dviejų įmonių savininkais vaikščiojome po Žemuosius Šančius, Vilijampolę. Ėjome į „Apynėlį“ ir „Mažąjį Paryžių“, pakeliui apšnekėdami strategiją, kaip gerai čia mes vaibinsim, kaip gerai kartu gyvensim (juokiasi). Bendradarbiavimas visiems buvo naudingas, žmonių skaičius „Blaster“ auga ir dar augs.

Turbūt ne vienas specialistas išvyktų iš Kauno, jeigu nebūtų „Blaster“?

Manau, kad taip. Galbūt vieni ir toliau dirbtų Kaune kaip laisvai samdomi darbuotojai, tačiau tikriausiai daugelis išvažiuotų į kitus miestus arba netgi į užsienį.

Mes savo įmonėje vadovaujamės tokiu moto: stengiamės tiek sau, tiek savo darbuotojams sukurti normalią gyvenimo bazę, pasiūlyti konkurencingą atlyginimą. Stengiamės,

Procesas turi kilti iš apačios, jis turi būti darbuotojų užduodamas direktoriui. Jei būtų atvirkščiai, tai jau būtų nebe kūryba ir biure reikėtų įvesti aprangos kodą

kad darbas būtų įdomus ir mėgstamas, kuriuo galėtum didžiuotis ir džiaugtis. Taip pat svarbu, kad komandoje būtų geras mikroklimatas, kad darbuotojus sietų draugystės ryšiai. Patenkinus visus šiuos kriterijus nereikia niekur važiuoti.

Pirma mintis įžengus į „Blaster“ – tai labai smarkiai patobulinta KTU barako versija, o ne rimtas biuras.

Taip, būtent tokią laisvą aplinką ir bandome sukurti. Bet kokia programavimo veikla – tinklalapių, žaidimų programavimas ar el. komercija – pirmiausiai kūrybinis darbas. Todėl akivaizdu, kad varžyti darbuotojų kūrybines galias – tai durtis peiliu sau į nugarą.

Ar darbuotojus varžote darbo laiku?

Pagal Lietuvos įstatymus darbo valandas nustatyti būtina, taigi oficialus „Telesofto“ darbo laikas yra nuo 8.30 iki 17.30 val. Tačiau mums nėra

skirtumo (juokiasi). Tiek aš pats, tiek kiti darbuotojai čia ateina ir dirba, kada nori. Aišku, yra šiokių tokių taisyklių. Mūsų įmonėje darbas vyksta komandose, jos turi savo ciklus ir ritmus.

Veiklos turi daug, ar pačiam užtenka laiko kūrybai? „Telesofte“ įvairius procesus stengiamės paskirstyti tolygiai. Turime daug žmonių, kurie atsakingi už tam tikras specifines sritis, jeigu procesus valdyčiau tik aš pats, tai būtų tikrai kreizi. Tai būtų klaida.

Procesas turi kilti iš apačios, jis turi būti darbuotojų užduodamas direktoriui. Jei būtų atvirkščiai, tai jau būtų nebe kūryba ir biure reikėtų įvesti aprangos kodą (juokiasi). Taigi, čia turime daug įgalintų žmonių ir tas įgalinimas labai daug duoda.

Tiek man pačiam, tiek ir kitiems darbuotojams tokiu būdu dirbti yra smagiau ir patogiau.

2017

SAUSIS

9

A M E T O I S E N Ė M 1 0

Vaikščiojome po Žemuosius Šančius, Vilijampolę. Ėjome į „Apynėlį“ ir „Mažą jį Paryžių“, pakeliui apšnekėdami strategiją, kaip gerai čia mes vaibinsim, kaip gerai kartu gyvensim

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Kai užduotys paskirstytos, galiu koncentruotis į savo kūrybinius darbus. Nors esu direktorius, daugiausia darbų atlieku kaip pardavimų skyriaus vadovas. Daug laiko skiriu pardavimams organizuoti ir „Telesoftui“, kaip daugiausia mobiliųjų technologijų žinių sutelkusiai įmonei, pristatyti. Tenka kurti prezentacijas, organizuoti susitikimus, rengti įvairius pasiūlymus. Visa tai yra kūrybinis darbas, kuriam aš skiriu didžiąją laiko dalį.

Tikriausiai norinčių dirbti pas jus yra daugiau nei darbo vietų. Kokių komandos narių ieško „Telesoftas“?

Mes ieškome iniciatyvių žmonių, kurie turi žinių ir patirties, yra šį tą pasiekę ir, svarbiausia, – nusiteikę tobulėti. Nes čia iš tikrųjų yra tobulėjimo, tiek asmeninio, tiek profesinio, vieta. Tarkime, jeigu žmogus nori pagerinti įgūdžius naudotis kuria nors programavimo kalba, mes skirsime jam atitinkamus projektus, siųsime į įvairius mokymus, kol galiausiai darbuotojas taps geriausiu tos kalbos programuotoju.

Koks darbuotojų amžiaus vidurkis?

Apie 26 metus. Dabar ateina nemažai jaunimo, iki devyniolikos metų, kurie „pamuša“ tą vidurkį.

Merginų sutikome nemažai, smagu, kad „vyriškos“ industrijos stereotipas bliūkšta.

Na, po truputėlį merginų daugėja.

Džiugu matyti, kad vis daugiau ateina ir iš jaunesniosios kartos. Kai aš mokiausi KTU, laidoje buvo tik keletas moterų, dabar – vos ne pusė.

Mūsų kolektyve merginų – penktadalis.

2017

SAUSIS

1 1

Ė T E I N U K

A

Su Elena Liski, Kaune veikiančios skaitmeninės grafikos ir produktų vystymo kompanijos „Indeform“ darbuotoja, susipažinome visai netyčia – feisbuke. Kaip tik tuo metu ieškojome rubrikos „Kaunietis“ pašnekovo virtualiojo Kauno temai, tad pažintis netruko virsti pokalbiu. Suomė nemažai laiko praleido Švedijoje, kur studijavo, taip pat jau ilgą laiką domisi Baltijos šalimis ir mano, kad jos – net labai šiaurietiškos. Taip pat ji neabejoja, kad informacinės technologijos pakeis pasaulį.

Viskas atitinka!

Elena Liski: „Galime geriau, nei yra dabar“ Pašnekovę kalbino Gunars Bakšejevs Artūro Bulotos nuotr.

1 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2017

SAUSIS

1 3

Ė T E I N U A K

Papasakok, kur Suomijoje užaugai ir kodėl sumanei kraustytis į Švediją, vėliau – Lietuvą?

Užaugau Suomijos pietuose, nors pagyventi teko visoje šalyje. Norėjau studijuoti biologiją ar geologiją – tai ne itin artima dabartinei mano veiklai, nes laiku supratau, kad tokios studijos – ne man. Domiuosi aplinkos apsauga, bet ne per geologijos kampą norėjau į šį dalyką gilintis.

Galiausiai supratau, kad man artimiausi būtų politikos mokslai ir kultūros studijos. Kodėl būtent Švedija? Konkrečios priežasties nėra.

Metus buvau praleidusi Naujojoje Zelandijoje, tad baimės kraustydamasi nejaučiau. Pasirinkau Malmę, buvau girdėjusi, kad ten – pavojinga, nors nusikalstamumo lygis šiame mieste ne ką didesnis nei Suomijoje ar Lietuvoje. Buvo įdomu įrodyti sau, kad tai iš tiesų maloni vieta gyventi. Ir Kaune, ir Malmėje aš, būdama moteris, naktį gatvėje jaučiuosi saugi – nedaug kur Europoje taip yra.

Ką gi veikei Naujojoje Zelandijoje?

Vienuolikos, pamenu, labai susidomėjau Naujosios Zelandijos gamta, tad pasakiau tėvams, kad norėčiau dalyvauti mokyklų mainų programoje ir ten vykti. Tėvai, deja, atsakė, kad neturi tam pinigų, bet aš neatlyžau. Jau 12-os ėmiausi darbuotis vasarą, 14-os – ir po pamokų. 17-os jau turėjau pusę reikalingos sumos, likusią dalį sutaupė tėvai, tad išvykau – metams.

Universitete rinkaisi Europos studijas, tiesa?

Taip pat studijavau žmogaus teises, šiek tiek – komunikaciją ir medijas.

Ypač mane domina Baltijos šalys, nors į šį regioną specialiai nesigilinau.

Taip pat man įdomios krizės ir vis pasikartojanti istorija. Labiausiai – mažumų teisės bei technologinis progresas.

1 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Kaip patekai į „Indeform“?

Gavusi diplomą ieškojau stažuočių – taip mano viešnagė Kaune ir prasidėjo, vėliau stažuotė virto darbo sutartimi, kuri galioja iki kovo mėnesio. Specialiai darbo čia neieškojau, bet norėjau likti netoli Malmės – ten gyvena mano vaikinas. Namo skrendu dažnai, tam ypač patogus „Ryanair“ reisas į Kopenhagą, iš ten Malmę pasiekiu traukiniu.

Kaunas man tikrai patinka. Palyginti su daugeliu Europos miestų, jis vis dar ypatingas. O štai kiti ima vis labiau panašėti vieni į kitus, nes visi nori būti gražūs, o grožio samprata dažnai ta pati. Todėl Kaune man įdomu, miestas turi savo charakterį.

Baltijos šalys. Ar dabar, būdama čia, bandai pritaikyti savo įžvalgas ir idėjas, gimusias universitete? Turiu omenyje mažumas ir technologijas – tavo interesų sritis.

Mano domėjimasis – labiau iš istorinės perspektyvos. Juk Suomijai galėjo baigtis visai kaip Baltijos šalims, tik atsitiktinumas, kad netapome Sovietų Sąjungos dalimi. Būdama vaikas daug kartų lankiausi Estijoje, mačiau didelį kontrastą. Vis dėlto atvykau ne aiškinti, kaip gyventi, o mokytis, pažinti Lietuvą. Visuomet jaučiau, kad Baltijos šalys artimesnės Šiaurės šalims, nei daugelis mano. Įdomu girdėti, nes dažniausiai vis dar patenkame į Rytų Europos „lentyną“. Kuo esame šiaurietiški?

Mentalitetu. Pavyzdžiui, asmeninės erdvės vertinimu ir uždarumu, ypač viešumoje. Kitur to nėra. Mes, suomiai, nemėgstame į save nukreiptos rampos šviesos.

Ką konkrečiai veiki „Indeform“?

Siekiu plėsti įmonės veiklą Šiaurės šalyse, atlieku tyrimus, šiek tiek dirbu su prekės ženklu. Na, kad taptume patrauklesni šiauriečiams.

Lapkritį su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra keliavome į Helsinkyje vykstančią technologijų konferenciją „Slush“ – atmosfera ten beprotiška, susirenka per 18 tūkst. dalyvių. „Indeform“ sukūrė animuotų pasakų tinklalapį „Animotukas.lt“, tiesa?

Aha, tai vienas iš mūsų projektų.

Pati daugiau dirbu su virtualiąja realybe ir judesių fiksavimu, bet man tos pasakos labai patinka.

Kaip manai, kur šio projekto vertė?

Tai svarbu, nes dalis lietuviško paveldo iki šiol tinkamai neužfiksuota ar bent jau nepateikta, tokie projektai gali pasitarnauti viešinant Lietuvos kultūrą. Manau, „Animotukas.lt“ gali susilaukti tarptautinės sėkmės, reikia tik biudžeto ir viešųjų ryšių kampanijos.

Dažnai galvojame, kad lietuvių paveldas negali konkuruoti su didesnių ir svarbesnių šalių tautosaka. Būtų smagu bent sau patiems įrodyti, kad klystame...

Tai irgi labai šiaurietiška! Sakau, esate panašūs į suomius: „Ai, maža šalis, ką čia lyginti, gal net neverta pradėti...“ Manau, nėra priežasčių jūsų istorija nesidomėti – žmonės jau domisi, turistų srautai auga. Galbūt tik kai kurios priemonės tam pateikti galėtų būti šiuolaikiškesnės.

Neseniai Lietuvoje pasklido žinia apie iniciatyvą kiekvienam vaikui padovanoti po mikrokompiuterį. Ką apie ją manai?

Tai genialu. Kaip tik dabar vyksta diskusijos apie tai, kuri šalis taps virtualiosios realybės pioniere. Dau-

gelis stato už Estiją, bet kodėl gi ne Lietuva? Nežinome, koks kitas technologijų etapas, bet žinome, kad technologijos – tai kitas etapas.

Nedarbo priežastis – technologinis neraštingumas, ir taip jau nuo XVI amžiaus. Todėl protingiausia, ką gali padaryti valdžia, tai rūpintis, kad šalies gyventojai būtų kuo išmanesni. Manau, jei Lietuvoje ši iniciatyva pavyktų, rezultatus matytume jau po 10–20 metų. Estijoje jie jau matyti.

Kaipgi vyresni gyventojai? Ar jie spės prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų?

Tai – sudėtingas klausimas, ir daug valstybių į jį atsakymo dar neturi.

Neabejoju, kad mokytis gali bet kas – mano 80-metė močiutė naudojasi feisbuku, išmoko. Svarbu sugebėti ištrūkti iš uždaro rato, kurį suka nepasitikėjimas savimi. Tikrai galima rasti būdą sudominti, kampą, kuris technologijas darytų patrauklesnes. „Indeform“ dirba su projektu, skirtu žmonėms reabilituotis po insulto, kai, tarkim, reikia iš naujo mokytis valdyti pirštus. Žmonės treniruojasi su mobiliąja programėle, kurios rezultatai keliauja tiesiai į gydytojo kabinetą, o jis komentuoja progresą.

Taip gydytojai gali padėti daugiau pacientų, o šiems nereikia kaskart keliauti į ligoninę ar polikliniką. Tai – tik vienas pavyzdžių.

Kokie bus didžiausi iššūkiai 2017-aisiais, turint omenyje, kaip nesmagiai baigėsi praėję metai?

Noriu tikėti, kad galime geriau, nei yra dabar. Tai irgi užburtas ratas, blogi sprendimai iššaukia kitus tokius pačius. Kuo daugiau durų užtrenksime ir kuo nesvetingesni būsime, tuo stipresnė bus kita pusė.

Galbūt klišė yra sakyti, kad meilė kuria meilę, bet istoriškai tai tiesa.

Jei kitus žmones laikysime žmonėmis, jie neras priežasčių mūsų pulti.

2017

SAUSIS

1 5

Pašnekovą kalbino Kęstutis ir Kotryna Lingiai Artūro Bulotos nuotr.

A M E T O I M

Ė

N

E

S

Jei Liudas kvies į Paryžių, neatsisakykite

1 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Dar viena kelionė į „Blaster“ – „biurą be batų“ – ir dar viena pažintis su vizionieriumi, tam tikra prasme atsakingu už tai, kaip elgsimės rytoj.

Liudas Ubarevičius – vienas iš dviejų žaidimus kuriančios kompanijos „SneakyBox“ įkūrėjų, taip pat – vienas pasaulinio žaidimų kūrėjų savaitgalio „Global Game Jam“ Lietuvoje organizatorių, apie savo veiklą, kuri dažnai yra ir aistros sinonimas, galintis kalbėti ilgai ir įtikinamai.

Pradedame nuo sausio 20–22 dienomis Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir – pirmąkart – Šiauliuose vyksiančio „LT Game Jam 2017“

2017

SAUSIS

1 7

M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

Kaip įsiliejai į „Game Jam“ organizatorių gretas? Įsitraukęs į KTU Studentų atstovybės veiklą – į „Game Jam“ mane pakvietė vėliau drauge „SneakyBox“ įkūręs Justas Šalkevičius. Iš esmės žaidimų kūrėjų savaitgalių istorija labai smarkiai susijusi su tuo, kad įkūrėme savo kompaniją, ir tuo, kaip susiformavo jos branduolys. Tiesa, man labiau patinka sakyti „komanda“.

Kas yra „Game Jam“? Kuo žaidimų kūrėjų savaitgalis skiriasi nuo, tarkim, hakatono?

Visų pirma, tuo, kad „Game Jam“ nėra galutinio tikslo ir didžiojo prizo. Nereikia atitikti taisyklių, taigi čia kelionė svarbesnė už tikslą. Tai bendruomenės renginys, vykstantis vieną savaitgalį visame pasaulyje ir įtraukiantis tūkstančius dalyvių nuo pradedančiųjų iki pasaulinio garso kūrėjų.

Dažnai dalyviai per dvi paras su ką tik sutiktais žmonėmis nori sukurti tokį žaidimą, prie kurio realybėje poros šimtų žmonių komandos dirba ketverius metus. O mums norėtųsi, pasibaigus „Game Jam“, matyti veikiantį žaidimo lygį ar veikiančią jo mechaniką.

Tai nėra tik programuotojams skirtas renginys, tiesa?

Tai, kad visi čia tik programuoja, yra vienas didžiausių IT sektoriaus mitų. Žinoma, mums reikia vaizdo, dizaino, animacijos, judesio kūrėjų, garso dizainerių. Taip pat žaismo dizainerių, mąstančių apie žaidimų mechaniką, kaip ji veiks, kaip ją apgauti, kokius scenarijus rinksis žaidėjai, kaip jie elgsis, ir panašiai.

Beje, „Game Jam“ kuriami ir stalo žaidimai, kuriems visiškai nerei-

1 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

kia programavimo žinių. Galima pasirinkti egzistuojančio žaidimo mechaniką ir bandyti jos pagrindu kurti savo žaidimą.

Viena iš mano idėjų ateičiai – surengti „Game Jam“ jau egzistuojančių žaidimų pagrindu. Dažnai populiarių žaidimų sėkmei turi įtakos tai, kad bendruomenės pačios kuria papildymus, nuo naujo arklio šarvo iki naujų žygių ar istorijų. Juk pritaikyti žaidimą pagal tavo įsivaizduojamą scenarijų irgi reiškia kurti.

Kiek stipri Lietuva globaliame „Game Jam“ kontekste?

Pagal praėjusių metų statistiką, kurią šiemet ketiname dar pagerinti, – tai yra pagal savaitgalio metu sukuriamų žaidimų kiekį – esame antri pasaulyje. Po Suomijos.

Aišku, visada galime kvestionuoti žaidimų kokybę ir išbaigtumą – abu šie faktoriai kasmet gerėja. Šiemet Lietuvoje rasis iniciatyva, kuri skatins žaidimus ne tik pradėti kurti, bet ir pabaigti. Neretai žaidimo kūrimas yra tik būdas savaitgaliui praleisti ar prisiliesti prie industrijos, bet norisi ir rezultatų.

Norisi skatinti kūrėjus, kad jie žaidimą įkeltų į el. parduotuvę, pažiūrėtų, kas su juo vyksta, pasidomėtų analitiniais duomenimis, patobulintų, parašytų pranešimą spaudai ir išsiųstų žurnalistams... Už įvykdytus tikslus atsilyginsime prizais ir praktiniais patarimais. Žinoma, „Game Jam“ tikslas nėra prekyba žaidimais, tai – ne verslas.

Bet norėtųsi, kad tie puikūs kūriniai pasiektų ir kitus, ne tik renginio dalyvius, kad daugiau žmonių apskritai sužinotų apie tai, kad žaidimai egzistuoja.

Ar pats dalyvausi „Game Jam“ Kaune?

Planuoju važiuoti į Šiaulius. 2014 m. prie Kauno ir Vilniaus prisijungė Klaipėda. Šiauliai šiemet dalyvaus pirmąkart. Tikiuosi, kad iki 2022ųjų turėsime dar du tris Lietuvos miestus ar miestelius. Kad ir po 10 dalyvių. Iš esmės Kaunas ir Vilnius šiandien yra centrai, kuriuose didelė kūrėjų, įmonių, švietimo įstaigų koncentracija, bet juk sėkmei pakanka interneto, kompiuterio ir idėjos.

Svarbus ir universitetas, jo aplinka.

Tai vieta, kur gali susitikti panašių vizijų turinčių žmonių. Ten susipažinau su dabartiniu verslo partneriu Justu – tiesiog susirašėme internetu, žinojau, kad jis kuria žaidimus, pasiūliau tai daryti kartu. Katedros vedėjas Tomas Blažauskas leido būti vienoje iš auditorijų. Jis apskritai mus įvairiais būdais skatino, įtraukdavo į įvairius projektus. Tokių dėstytojų sutikau daug, tiesą sakant, nepamenu nė vieno, kuris būtų atsisakęs ką nors paaiškinti, pagelbėti.

Kas lemia tai, kad Lietuvoje turime tiek sėkmingų ir talentingų IT sferos kūrėjų, projektų, kompanijų?

Veiksnių daug! Apie kitus kalbėti sunku, bet aš pats, visų pirma, esu tikrai dėkingas savo mamai, būtent jos dėka prisiliečiau prie žaidimų.

Su ja žaisdavome RPG žaidimus. Tuo metu dar nemokėjau anglų kalbos, tad ji padėdavo suprasti istorijas, kurios vykdavo, taip pat domėdavosi, kodėl priimu vieną ar kitą sprendimą.

Kitas faktorius – greitas internetas ir, nežinau, ar gražu sakyti, bet piratavimo įpročiai, kurie irgi turėjo įtakos tam, kur esame dabar. Turinys, kuris 14 ar 16 metų paaugliui, pradedančiam kurti, būtų neprieinamas, tapo prieinamas ne visai teisingais būdais. Dabar kompanijos savo produktus siūlo išbandyti ar naudoti nemokamai edukaciniais tikslais, anksčiau tai nebuvo populiaru.

2017

SAUSIS

1 9

M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

Pagal žaidimų savaitgalio metu sukuriamų žaidimų kiekį esame antri pasaulyje

Dar viena priežastis, apie kurią iki šiol nebuvau susimąstęs, – anksčiau taikyta GPM lengvata įsigyjantiems kompiuterį. Tai buvo tikrai geras žingsnis, ir tik dabar pradedame jausti jo įtaką dabartiniam gyvenimui, veiklai.

Bet tikrai! Ir tai, ir greitas internetas, o ir piratavimo įgūdžiai įtakos turėjo ne tik šiandienei IT sferai, bet ir muzikai bei daugeliui kitų kultūros sričių.

Taip, manau, galima sakyti, kad savotiškai evoliucionavome. Dabar nepažįstu nė vieno, kuris vogtų žaidimus ar programas. Be to, ir pirkti, prenumeruoti tapo paprasta ir patogu – paprasčiau, nei piratauti. Anksčiau sąlygų tam neturėjome – ar įsivaizduojat, ką reiškė apsipirkti internetu prieš kokius 12 metų? Laukdavome nulaužtos, į torentus įkeltos žaidimo versijos, o dabar laukiame tiesiog legalaus, visiems vienu metu prieinamo atnaujinimo.

Kita tema – tam tikra prasme susijusi su tuo, ką kalbėjome iki šiol. „SneakyBox“ produktus kuria ne tik komerciniams klientams, bet ir, tarkim, Lietuvos švietimo istorijos muziejui, Kauno apskrities viešajai bibliotekai. Ar

2 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

tai – savotiška duoklė visuomenei, pliusai į gerų darbų sąsiuvinius?

Projektas, apie kurį galėčiau papasakoti daugiau, yra „Raidelių namai“.

Tai – žaidimas, kuriame raidės susiejamos su gestais. Jo istorija prasidėjo nuo to, kad mane pakvietė skaityti pranešimo į Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą.

Vertėja į gestų kalbą vertė mano pasakojimą, ir man tai buvo sudėtinga, nes paprastai kalbu gana greitai.

Reikėjo prisitaikyti, lėtinti tempą.

Pasakojau apie žaidimus ir tai, kodėl ir kaip juos kuriame, atsakinėjau į klausimus. Išsikalbėjome, kad turinio kurtiesiems ir neprigirdintiesiems nėra daug. Sutarėme sukurti!

Teko gerokai pasukti galvą ir įsigilinti į tai, kokiais principais informaciją įsisavina neprigirdintieji ir kurtieji vaikai.

Dabar mąstome apie žaidimą, skirtą akliesiems, kuriame sukurtume pasaulio sluoksnį, juntamą tik tiems, kurie nemato.

Turbūt neišvengiama, norint išlikti aktualiam, save vienaip ar kitaip skaitmeninti? Ar tai turėtų būti muziejų, kitų panašių institucijų inciatyva, ar tokių kompanijų kaip jūsų?

Nei viena, nei kita pusė savarankiškai to padaryti negali. Mes esame technologijų žinovai, sekame madas, kuriamus produktus, o muziejininkai puikiai išmano tai, ką turi, ką nori papasakoti, tik galbūt ne visada žino, kaip tai padaryti šiuolaikiškai.

Mes tikrai galime padėti prisijaukinti technologijas, tik ne visada tai būtina. Nereikia visko sudėti į jutiklinius ekranus. Galbūt pakaks tik įrankio, padedančio gidui vesti ekskursijas. „SneakyBox“ tokiems projektams skiria nemažai dėmesio, tiesa, pro-

cesas dažnai ilgesnis, nei kuriant komercinius produktus. Dažnai į mus kreipiasi išgirdę rekomendacijų. Šiemet norėtume surengti seminarą ar konferenciją ar prisijungti prie jau organizuojamos panašia tema, į kurią pakviestume kultūros lauko žmonių ir jiems papasakotume apie savo veiklą, tendencijas, galimybes, – pavyzdžiui, virtualiosios realybės.

Gal galėtum virtualią ją realybę (VR) pristatyti jos dar nepatyrusiems?

Iš tiesų sunku apie VR pasakoti jos neišbandžiusiems! Todėl pats tai visada darau su įranga, demonstruodamas galimybes. Kai pradedu šnekėti, kad vieną akimirką gali būti vandenyno dugne ir žiūrėti į banginį, kitą – vaikščioti Marse, trečią – animaciniame pasaulyje, tai tėra žodžiai, emocijos negaliu perteikti.

Pats irgi nepatikėčiau išgirdęs.

Pirmąkart naudojant įrenginį gali ir supykinti...

Kartais tikrai taip, tai priklauso nuo įrenginio ir turinio sukūrimo principo. Problema sprendžiama. Dažniau pirmas efektas yra „wow“, ne taip net svarbu tai, ką matai. Įdomiausia tai, kad esi kitur, o jei dar padedamas valdiklių gali paliesti objektą, išsitraukti daiktą iš kuprinės…

VR buvo plėtojamas keliais etapais.

Iš pradžių buvo norima egzistuojančius produktus, žaidimus ir kita į VR perkelti tiesmukai, nekreipiant dėmesio į platformos specifiką. Mano galva, tai neveikė, nes tai kita plaforma ir jai reikia kurti specialų turinį.

Globalių taisyklių vis dėlto nėra, 10ies patarimų, kaip sukurti gerą VR patirtį, nerasi. Mes visi mokomės ir eksperimentuojame.

Tikiu, kad galime į VR perkelti dalį mokymo proceso. Ne tik dėl to, kad galime visur persikelti, keliauti laiku ir pamatyti nebeegzistuojančius

objektus, keltis į ateitį, matyti planetas ir daleles, kurias sunku įsivaizduoti popieriuje. Tai, manau, bus efektyvu ir todėl, kad daugelis įrenginių, tokių kaip telefonai, taip pat draugai ir kolegos mus besimokančius trikdo bombarduodami informacija. VR – priemonė, kuri riboja, uždeda savotišką kiautą, pabėgti iš jos gali tik užsimerkęs. Taip pat naudingi yra įvairūs simuliatoriai, pavyzdžiui, vairavimo ar stresinių situacijų, išmokantys situacijas kontroliuoti dar iki jas patiriant realybėje.

Kol kas turime per mažai VR patirčių, kuriose galime dalyvauti kartu su kitais žmonėmis. Juk dažnai sprendimo nepriimame vieni, dirba komandos, skirtingų kompetencijų žmonės, vyksta diskusija. Tad ateityje VR turėtų pasiūlyti tam tikrus pokalbių kambarius, kuriuose galėtume priimti vieną ar kitą sprendimą drauge. Pavyzdžiui, diskutuodami apie projektuojamo pastato interjerą. Juk egzistuoja versijavimo sistemos, leidžiančios kartu programuoti, tad turėtume ko nors panašaus sulaukti ir VR. Bet kuriuo atveju, bandyti verta ir reikia, nes tai tikrai pakeis mūsų pasaulį. Su „Blaster“ kolektyvu keliskart esame vykę VR pristatyti į senelių namus. Gyventojams buvo labai įdomu. Tai – dar viena, kartais net vienintelė, galimybė žmonėms pamatyti pasaulį. Beje, reikėjo šiek tiek paplušėti siekiant gauti sutikimą apsilankyti!

Taip, kartais reikia įtikinti pabandyti, bet atplėšti dažnai būna sunku, priprantama tikrai greitai. Pamenu, vienoje parodoje kvietėme žmones virtualiai pakeliauti po skirtingus miestus – sakydavau, kad dar nė viena moteris neatsisakė su manimi pakeliauti po Paryžių.

2017

SAUSIS

2 1

Sveiki atvykę į „Merkurijų“

J

U

S

Kol Kauno suvenyrų klausimas kabo ore, imamės fiksuoti tai, kas vertingo ir aktualaus mieste sukuriama ar išleidžiama kiekvieną mėnesį. Koordinatės – tam, kad ne tik pasigėrėtume.

U

R

I

4

M

E

R

K

3

1

2

5

2 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

1. Komiksų knyga „Super Duper“, Inga Navickaitė 100 € navickaite.dinga@gmail.com, 8 603 62 367

6

Iliustratorės rankose lietuvių mitologijos personažai virto superherojais. Baigiamasis magistro studijų darbas išleistas kaip knyga – tiesa, mikroskopiniu 30 egz. tiražu.

Būtų ką palikti proanūkiams.

2. Kasetė „The Name Obliges“, Kaseta 12 CHF www.hausundbaum.ch Kauniečio ritmų statytojo kasetę rugsėjį išleido kompanija „Haus & Baum“ (Šveicarija). Leidinį lydinčiame tekste miestas pristatomas kaip „Boogie-Down-Kaunas“, kas galėtų nesutikti?

3. Katalogas „Laikinoji sostinė 10/160“ 9€ Istorinė Prezidentūra ir kiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padaliniai 10 tarpukario Kauno istorijų ir 160 jas iliustruojančių fotografijų išleistos lietuvių ir anglų kalbomis kartu.

4. Albumas „Threads: A fantasmagoria about Distance (The Record)“, „Candee Train Collective“ 15 € candeetrain.bandcamp.com/ album/threads Pastarojoje Kauno bienalėje muzikantai dirbo su menininku Saâdane Afif, jiems įdavusiu dešimt „trečiųjų asmenų“ parašytų kūrinių tekstų. Lyg mezginys susipynęs projektas yra vienas stipriausių 2016 m. muzikos pareiškimų Lietuvoje.

5. Spintelės, Marius Valaitis 365 € „Kūrybos kampas 360“, Pramonės pr. 6 Po vieną iš abiejų lovos pusių, jei nebus gaila išskirti. Baldų kūrėjas Marius Valaitis šioms spintelėms prikėlė naudotas stogo ir fasado konstrukcijas.

6. Medžio asambliažas „Konfeti nori paliesti žvaigždę“, Dominykas Gutauskas Medis, akriliniai dažai, 60 x 44 x 4 cm 240 € www.arthesis.lt, A. Mapu g. 20 „Aš važiuoju traukiniu ir stebiu, kaip tu plaukioji su orka“, – vadinosi pernai „Kabinete“ surengta personalinė Dominyko Gutausko paroda. Labiau eilėraščiai nei pavadinimai yra papildomas eksperimentinės autoriaus kūrybos sluoksnis.

7. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 4 € (bilietas) www.ciurlionis.lt, V. Putvinskio g. 55 Po dešimtmetį trukusios rekonstrukcijos gruodį duris atvėręs ir save kaip eksponatą įvertinti pakvietęs muziejus sulaukė daug pelnyto dėmesio. Į eskursijas būriais registravosi tie, kuriems įdomu suprasti erdvių, tūrių, spalvų, detalių kalbą, sukurtą Pirmosios Respublikos metu.

7

2017

SAUSIS

2 3

Dalijimosi edukacija.

Lietuvoje ir…

Brazilijoje?

Pašnekovą kalbino Gunars Bakšejevs Eitvydo Kinaičio nuotr. / Konferencija #SWITCH!

M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

Paulių Paškevičių baigiantis metams „pagavome“ Frankfurto oro uoste. Čia vaikinas laukė skrydžio į Braziliją. Vos prasidėjus 2017-iesiems šioje šalyje jis ieškos būdų plėsti vieną pagrindinių, bet tikrai ne vienintelę savo veiklą – tinklinį technologijų mokymąsi, arba „SolidEducation.lt“. Kurti žaidimus, programėles, svetaines vaikai čia gali vos pradėję krimsti mokslus pradinėje mokykloje.

„„SolidEducation.lt“ siekia sutrumpinti programuotojo kelią, vaikai ir paaugliai čia išmoksta bendradarbiauti, burtis į komandas, o, perpratę programavimo pagrindus, savarankiškai kuria projektus. Visas mokymas vyksta tik internetu, po pamokų ir savaitgaliais“, – taip Paulius spėjo prisistatyti dar iki užtikrinant padorų „Skype“ signalą.

Bet mes atsukome juostą kiek toliau į praeitį.

2 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Teko girdėti, kad programuoti pradėjai šešiolikos metų. Kas tave sudomino šia sritimi? Kas pamokė? Įkalbinęs tėvus nupirkti pirmąjį kompiuterį, pradėjau šiek tiek domėtis programavimu. Pirmasis tikras kontaktas su šia sritimi prieš gerus keliolika metų įvyko netikėtai surasto draugo Indijoje dėka. Su juo pradėjau bendrauti per tuo metu populiarią pokalbių programėlę ICQ ir, nors jis buvo už mane vyresnis bene dvigubai, sugebėjome rasti bendrą kalbą. Mano naujasis draugas buvo

patyręs programuotojas, kuris, negailėdamas savo laiko ir nekreipdamas dėmesio į didelį laiko skirtumą tarp Indijos ir Lietuvos, mokė mane programavimo. Taip aš supratau, kad internetu galima bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio ir semtis iš jų žinių. Tiesa, ne mažiau nei programavimas mane domino ir kompiuterių bei programų saugumas, galbūt dėl to, kad apie tai beveik nekalbama mokykloje ar universitete.

Propaguoji netradicinį ugdymą, nevaržomą nei vietos, nei laiko, bet pats sieki akademinio daktaro laipsnio...

Universitete sutelkta stipri bendruomenė, turinti panašių interesų. Kuo aukštesnis mokslinis laipsnis, tuo artimesnis bendravimas tarp bendruomenės narių. Tikiu, kad būtent per ryšius su kitais žmonėmis mes galime mokytis efektyviau. Edukacinė pusė man nebuvo tiek svarbi, bet metai, praleisti studijuojant, leido sukurti glaudų draugų ir verslo partnerių ratą.

Ar idėja sukurti mokymosi tinklą vaikams kilo mokantis KTU ir matant tam tikras mokymosi spragas, kurias buvo galima užpildyti?

Ne, ji kilo anksčiau! Internetu bendraudamas su žmonėmis iš viso pasaulio supratau, kad žinios sutelktos pas specialistus ir mokytis lengviau, kai tau padeda žinovas, ir tai, kad dalis žinių niekada nebus užrašytos knygose ar įkeltos į „YouTube“. Tik bendraudamas su specialistais gali jas perimti, ypač tokiose specifinėse srityse kaip hakingas. Suvokiau, kad būtent mokymasis nuotoliniu būdu, suinteresuotų žmonių grupėje yra efektyvesnis. Vadinu tai „peer-to-peer education“ („dalijimosi edukacija“, – red. past). Taigi lygiai tą patį, ką aš kažkada veikiau su draugu iš Indijos, dabar galima daryti visame pasaulyje.

Rezultatai – labai įdomūs! Kultūriniai, kalbos ir įgūdžių skirtumai sukuria įdomias kombinacijas. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie produktų

2017

SAUSIS

2 5

A M E T O I S E N Ė M 2 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

kūrimą, galima derinti programuotojo ir pardavėjo žinias. Beje, indas, kuris mane mokė programuoti, buvo ekonomistas. Tai mane išmokė to, kad išsilavinimas nebūtinai turi būti vienalytis.

Kokie vaikai jungiasi prie „Solid Education“?

Vieni šia sritimi susidomi patys, kiti ateina tėvų arba mokyklos paskatinti. Vaikai, atėję savo iniciatyva, būna labiau motyvuoti. Kalbant apie pasiskirstymą tarp miesto ir regionų gyventojų, narių skaičius panašus, nes mokymai vyksta virtualiai, todėl edukacija prieinama visiems. Vis dėlto miesto vaikus informacija apie mūsų mokyklą pasieka greičiau. Patys irgi lankomės mokyklose. Nusivežame dronus, žaidimų pavyzdžius, surengiame dirbtuves, demonstruojančias visą mokymosi procesą. Vaikai, grįžę namo, apie tai papasakoja tėvams.

Ar kursai mokami?

Taip. Tam, kad galėtume gyvuoti, reikia šiek tiek uždirbti. Vieno kurso kaina 49 eurai mėnesiui. Per mėnesį išdėstomas 12 akademinių valandų kursas, taigi galime sakyti, kad viena kursų valanda kainuoja apie keturis eurus.

Esame susitarę su specialistais, kad jie skirtų kelias valandas savo darbo dienos mūsų kursams. Taip galime kursus pasiūlyti pigiau. Kita vertus, tikriausiai nėra jokios kitos profesijos, kuri taip greitai atsipirktų. Tėveliams dažnai sakome, kad labai tikėtina, jog pirmasis vaiko apmokamas projektas atpirks visų metų studijų kainą.

Ar programavimu vis dar labiau domisi vaikinai?

Jeigu kalbėsime bendrai, tai inžinerinėse srityse, tokiose kaip programavimas, dėl susiformavusių nuostatų yra daugiau vaikinų. Tačiau

Dažnai sudaromi sąrašai darbų, kuriuos greičiausiai pakeis dirbtinis intelektas.

Programavimo, kaip ir bet kurios kitos kūrybinės veiklos, tuose sąrašuose nėra

yra sakoma, kad programuotojas sukuria dvi darbo vietas, t. y. savo ir analitiko (žmogaus, tikrinančio programuotojo parašytą kodą). Nors dauguma programuotojų būna vaikinai, analitiko darbu dažniausiai užsiima merginos, nes jos kruopštesnės ir atidesnės. O vaikinai labiau linkę darbus atlikti greičiau, taip įveldami klaidų. Tačiau, kai kalbame apie sukurtų produktų rinkodarą, čia merginų jau daugiau ir santykis tarp lyčių tolygesnis.

O koks yra berniukų ir mergaičių santykis jūsų kursuose?

Kadangi rengiame programuotojus, didesnis susidomėjimas kyla iš berniukų pusės. Dešimčiai berniukų kursuose tenka viena mergaitė, todėl stengiamės pastarųjų pritraukti, kad skirtumas būtų mažesnis. Dėl išankstinių nusistatymų dažnai mergaitėms apie programavimą niekas net nepasakoja. Šiuo metu ruošiame programą kartu su Kazickų šeimos fondu Niujorke, kurio padedami iš dalies finansuosime kursų kainas mergaitėms.

2017

SAUSIS

2 7

A M E T O I S E N Ė M 2 8

Kai kalbame apie ateities technologijas, dažnai minimas verslo kūrimas, pelnas, neribotos darbo valandos, atsidavimas kolektyvui. Kiek čia vietos asmenybei tobulėti kitose srityse, galų gale socializuotis? Ar nebaisu, kad po poros dešimčių metų žmonės tiesiog dirbs ir pamirš vieni apie kitus, taps robotais?

Jaučiu tokią baimę (juokiasi). Aš pats profesionaliai programuodamas praleidau dešimt metų. Programuojant, kaip ir daugelį kitų žmonių, mane labiausiai domina kūrybiškoji pusė. Lengva kalbėti remiantis faktais, tarkime, paminėti, kad Lietuvoje trūksta penkių tūkstančių programuotojų, o Europoje – viso milijono. Šie faktai, nors ir teisingi, yra orientuoti į verslą. O realybė tokia, kad jeigu darbe tavimi pasitikima, tau bus suteikiama visiška kūrybinė laisvė.

Kai programuotojas kuria kokį nors produktą, visi sprendimai bus sugalvoti jo paties, nes tik jis geriausiai žino, kaip viską padaryti. Retai būna, kad kas nors „iš viršaus nuleistų“

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

nurodymus. Net jeigu kalbėsime ne apie kūrybines industrijas, tarkime, žaidimus, o apie smulkiausių verslo programų sprendimus, čia irgi pakanka kūrybos.

Dažnai sudaromi sąrašai darbų, kuriuos greičiausiai pakeis dirbtinis intelektas. Programavimo, kaip ir bet kurios kitos kūrybinės veiklos, tuose sąrašuose nėra. Taigi, tai aiškiai parodo, kad norint programuoti reikalingi kūrybiniai gebėjimai. Nebent iš programuotojo darbo aprašo gali susidaryti įspūdis, kad tai neįdomus užsiėmimas.

Ar dirbant su jaunais žmonėmis tenka jiems priminti, kad egzistuoja ne tik virtualus, bet ir tikras gyvenimas? Ar čia nematai jokių rizikų, susijusių su sveikatos problemomis, tarkime, nuolatiniu sėdėjimu?

Kai pradėjome kursus, viskas buvo orientuota tik į konkrečius specialybinius mokymus, dabar viską matome šiek tiek plačiau. Vystant pro-

jektą reikalingi įgūdžiai bendrauti ir parduoti, turi aiškiai suprasti, ko reikia kitiems žmonėms. Toks darbo režimas priimtinesnis ekstravertams, kurie mėgsta bendrauti ir laikosi gana laisvo grafiko. O intravertams labiau patinka dirbti, kai sudaromas aiškus planas ir nereikia daug dėmesio skirti ryšiams su kitais žmonėmis. Tokią aplinką gali pasiūlyti didelės korporacijos, tarkime, „Google“, kur viskas nuo maisto iki laisvalaikio yra suplanuota.

Vaikams pravartu žinoti, kad svarbu karjerą planuoti taip, kad noras dirbti neišblėstų net ir po daugelio metų. Stambios įmonės rūpinasi, kad darbuotojams nepabostų jų darbas, todėl perkelia į vis naujus projektus. Vaidmenų nemažai – pradėjus nuo programavimo, vėliau galima pereiti į kitą poziciją. Pažįstu žmonių, kurie iš programuotojų tapo viešojo kalbėjimo specialistais. Didelė dalis specialistų pradeda mokyti, jiems daug džiaugsmo teikia galimybė dalytis savo žiniomis.

Kaip tu matai Kauną po penkerių metų? Koks tai galėtų būti miestas? Ką jis galėtų duoti Lietuvai ir pasauliui?

Kaunas yra konkurencingas miestas, čia tikriausiai daugiau talentų nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste. Manau, kad dabar prioritetai turėtų būti – skatinti jaunų žmonių verslumą ir gebą kurti optimistišką ateitį. Dabartiniai verslo ir visuomenės lyderiai formuoja teigiamą kryptį: yra daug sėkmės istorijų, bendrų verslų su užsieniečiais, jaunų ir veržlių kompanijų.

Galime būti vieningi. Pagalba vieni kitiems ir noras kurti kartu ir yra mūsų stiprioji pusė. Manau, kad tai ir turėtumėme daryti toliau. Kaip gerą pavyzdį galiu paminėti „Kauno startuolių“ projektą. Kalbant apie miesto iniciatyvą, finansavimą ir įtrauktų žmonių skaičių, jis per trumpą laiką tapo bene svarbiausiu tokio pobūdžio renginiu Lietuvoje.

2017

SAUSIS

2 9

Ą M E T Į

„Tragiškų raštų“ autorius Venediktas Jerofejevas savo užrašų knygelėje yra pažymėjęs: „Aš, kaip stiklinė, trapus ir plonasienis. Kaip ir ji, aš daugiabriaunis.“ Manau, šią frazę galima būtų pritaikyti ir įvairių kultūros flangų uoliai formuojamam Kauno identitetui.

Vien praėjusį šimtmetį Lietuva, Kaunas taip dramatiškai kilo ir leidosi istoriniais „linksmaisiais kalneliais“, jog kiekviena pakalnė reiškė naujo, gremėzdiško ideologinio naratyvo dominavimą prieš tai vyravusio atžvilgiu.

Vienoms epochoms mainant kitas, per Kauno prizmę lūžo įvairių įvaizdžių – trokštamų ar primestų – šviesa. Taigi dabartinio Kauno identitetas yra daugiabriaunis, šiek tiek trapus, bet vis skaidrėjantis – prie to prisideda ir „GilusKaunas“.

Gilyn į miestą Teksto autorė Julija Račiūnaitė

Sumanymas – Daiva Citvarienė Scenarijus – Rytis Zemkauskas Programavimas – Egidijus Vaškevičius, Mantas Vaškevičius Įgarsinimas – UAB „Aktida“

3 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

„GilusKaunas“, šio projekto autorių žodžiais tariant, yra „alternatyvus išmanusis maršrutas mobiliesiems telefonams, padedantis pažinti vieną europietiškiausių miesto erdvių – Vlado Putvinskio gatvę“. Šio sumanymo tikslas, mano galva, yra leisti programėlės vartotojui pajusti (ar veikiau nujausti) Kauno, kaip istorinės bei kultūrinės talpos, tūrį. Ši mobilioji programėlė, susieta su palydovinio navigavimo sistema GPS, kviečia į 57 minučių žygį viena įdomiausių, originaliausių ir svarbiausių Kauno žemėlapio tiesių – V. Putvinskio (seniau – Kalnų) gatve.

Maršruto autoriai gatvės istoriją gliaudo į gido pasakojimą įpindami autentiškų įvairių šios gatvės gyventojų ir lankytojų atsiminimų. Įžvalgiai parinktos istorijos siūlo klajūnui su ausinėmis tikrą faktų lobyną – juk V. Putvinskio gatvė tai, visų pirma, akademikų, profesorių, užsienio ambasadų ir muziejų gatvė (tai liudija ir solidus kiekis čionykščių memorialinių lentų). Čia buvo įsikūrusi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada, Prancūzijos ambasada, Vengrijos garbės konsulatas, ruošta ištaiginga popiežiaus nuncijaus vila (dabar Kauno menininkų namai), čia kone kiekviename pastate gyveno bent po vieną profesorių ar akademiką, čia iškilo pirmasis Baltijos šalyse nacionalinis dailės muziejus (M. K. Čiurlionio dailės muziejus) ir, kad jį kur velniai, populiarusis Velnių muziejus, čia jau 85-us metus skaičiuoja vienas seniausių keltuvų Europoje – Žaliakalnio funikulierius, čia Prano Mažylio gimdymo namuose prasidėjo daugybės kauniečių gyvenimai. Prie šių „paradinių“ faktų puikiai pritampa prisiminimai apie dramblio formos medį, kurį kažkas panaudojo malkoms, apie kūriką Kondrašką, kuris gražuolį bankininkų pastatą pritaikė savo kiaulių poreikiams, ar tame pačiame name įrengtą baleto salę, kurioje susipažino vienos kaunietės seneliai.

Pasakojimo bangavimas – tai man-

dagaus gido, tai šnekamąja kalba emocionaliai porinančių gatvės personažų – puikiai išlaiko keliautojo smalsumą. Gyventojų pasakojimų fragmentiškumas ir atvirumas daro netikėtą įspūdį – lyg girdėtum savo paties prisiminimus, ir svetima nostalgija nuteikia ilgesingai.

Gatvės istorijai taip pat reikšmingas maištaujančiųjų įvairiomis formomis prieš įvairias valdžias paminėjimas. Tiesą sakant, manau, kad kiekvienas klausytojas, kuris ankstyvaisiais gyvenimo metais yra slėpęs nors alaus butelį rankovėje nuo aplink slampinėjančių pareigūnų, patirs sąmokslininko džiaugsmą girdėdamas praeities maištininkus ir avantiūristus bylojant apie saugumiečių vazeles, „bobulkas“, alaus rūšis, „Kibirą“, „Laivelį“, lašinius, parištus po kaklu, ir t. t.

Keliaudama šiuo maršrutu, stropiai žiūrinėjau telefono ekraną, iš programėlės vis tikėdamasi kokių nors netikėtumų ar informacinių papildų, tačiau su šviečiančiu ekrano stačiakampiu aršiai konkuravo tiek šaltis, tiek pati gatvė. Pasisekė – maršrutą išbandžiau vėlyvą vakarą, aplink tvyrant rūkui, kuomet apsilaupęs Kalnų gatvės modernizmas įgyja laiko mašinos bruožų. Visa tuščia gatvė – karališkas vizualinis turtas – priklauso man (jei neskaičiuosime šunų vedžiotojų). Ši individualistui nuskilusi prabanga ir girdimos per ausines istorijos masina alkanu žvilgsniu spoksoti į pačią gatvę, o telefoną laikanti sužvarbusi ranka vis dėlto nevalingai slenka kišenės link.

Programėlė reikalinga Kaunui ir kauniečiams. Pasitelkus vienos gatvės gyvenimą, senjoro, panko ar Ryčio Zemkausko balsu mums įtaigiai išdėliojama istorinė Kauno mozaika.

Dėl projekto maždaug trečdaliu pagausėja įdomių faktų atsargų, o gilūs Kauno vandenys po truputį, iš lėto skaidrėja.

2017

SAUSIS

3 1

Akys, ausys ir rankos – į Orhusą Straipsnio autorius Gunars Bakšejevs

K

A U

N

A

S

–

E

U

R

O

P

O

S

K

U

L T

Ū

R

O

S

S

O

S

T

I

N

Ė

2

0

2

2

„Hay Festival“ / Marsha Arnold nuotr.

3 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

San Sebastianas Ispanijoje ir Vroclavas Lenkijoje jau sumuoja ir interpretuoja kultūros sostinių metų rezultatus, o titulo estafetę 2017-aisiais perima Orhusas Danijoje bei Pafas Kipre.

Pradėkime nuo Orhuso ir jo šūkio šiems metams: „Let’s Rethink“ (angl. pergalvokime).

2017

SAUSIS

3 3

K

A U

N

A

S

–

E

U

R

O

P

O

S

K

U

L T

Ū

R

O

S

S

O

S

T

I

N

Ė

2

0

2

2

FIRST® LEGO® LEAGUE čempionatas / Organizatorių nuotr.

3 4

Orhusas – antras pagal dydį vienas seniausių Danijos miestų, bet kartu jauniausias savo gyventojų amžiaus vidurkiu, mat čia – galybė studentų.

Taip pat ir būsimų. Todėl, žinoma, atitinkama Europos kultūros sostinės programos, ieškančios būdų pertvarkyti įprastus metodus ar sukurti naujus, dalis skirta tiems „būsimiems“ – studentams, inžinieriams, menininkams, vadovams, politikams, meistrams. Ir, kas masina labiausiai, įrankių programoje ne mažiau nei tiesiog ant lėkštutės padėtų sprendimų. Trys dešimtys šios programos dalies idėjų ir renginių paskelbti jau dabar, tikėtina, kad sąrašas ilgės.

Gegužės 25–28 dienomis vyksiantis empionatas jau kviečia registruotis ne tik dalyvius, bet ir savanorius, dalyvių globėjus ir teisėjus. Be abejo, ekskursija į netoliese esančiame Bilunde įsikūrusį „Legolendą“ į čempionato programą irgi įtraukta.

Projektą organizuoja miesto savivaldybė, jo iniciatoriai – Orhuso universitetas, Orhuso jūrų ir technikos inžinerijos mokykla, IT sferos darbuotojus iš daugiau kaip 470 privačių ir valstybinių įstaigų vidurio ir pietų Danijoje vienijantis tinklas „IT-Forum“ ir fondas „FIRST Scandinavia“, nuo 2000-ųjų į technologijas ir mokslą stumtelėjęs artyn jau daugiau nei 200 tūkst. vaikų.

Robotai ateičiai Pažintį pradėkime nuo bene ryškiausiai programoje mirksinčio FIRST® LEGO® LEAGUE Europos čempionato, arba FIRST® LEGO® LEAGUE Open European Championship 2017. Planuojama, kad jame dalyvaus daugiau nei 1000 10–16 metų amžiaus smarkuolių iš 6 žemynų, arba 100 komandų. Iš esmės šis kultūros sostinės projektas yra robotikos olimpinės žaidynės.

Čempionato šūkis – „Sukurkime robotą ateičiai“. Kaip tai padaryti? Žaidžiant. Kiekviena čempionato komanda gaus užduotį – dalyviams teks spręsti pasaulyje egzistuojančią problemą. Jie tirs santykius tarp žmonių, gamtos ir technologijų. Taip pat sukurs programą, kuri įgalins valdyti robotus, dalyvausiančius įvairiose misijose.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Pilietinė architektūra Orhuse veikiantys Vaikų kultūros rūmai 2017-iesiems parengė „Architektūros eksploratoriumą“ – keliaujančias dirbtuves, kuriose su architektūra ir statyba supažindinama per kūrybiškumo, pilietiškumo ir demokratijos prizmę.

Savo idėja ir siekiais eksploratoriumas artimas Lietuvoje jau keletą metų sėkmingai veikiančioms Keliaujančioms architektūros dirbtuvėms, ir tai galime priimti kaip savotišką komplimentą mums bei padrąsinimą šioje srityje veikti dar aktyviau.

Danų projektas jau keliauja ne tik po Orhusą, bet ir kitus penkis netoli jo esančius Danijos miestus. Su vaikais ir paaugliais darželiuose, mokyklose, neformaliose bendruomenėse per dirbtuves užsiima architektai ir šios specialybės studentai. Rugpjūtį Orhuse vyks Architektūros eksperimentariumo konstrukcijų festivalis, kurio tikslas – realios statybos ir jų užbaigimas.

Vaikų literatūros festivalis Pirmąkart! Atrodytų, Hanso Kristiano Anderseno šalyje vaikų literatūros festivalis turėtų būti ne menkesnė tradicija, nei Joninės yra pas mus, bet spalio 25–29 dienomis Orhuse jis įvyks pirmąkart. Tikėtina, bus įsimintinas: kultūros sostinės atsto-

vams renginį organizuoti padeda Velso „Hay Festival“, tarp literatų vadinamas minčių Vudstoku ar Kalėdų alternatyva. Įdomu, kad festivalis nebus vien knygų pardavėjų ir leidėjų suvažiavimas. Kreipęsi į 39 „mažiems svarbiems žmonėms“ kuriančius rašytojus, dar nesulaukusius 40-ies, organizatoriai paprašė jų į festivalį atsivežti po naują kūrinį kelionės tema. „39-ių koncepcija“ nėra visiškai nauja – „Hay Festival“ atstovai ją yra pritaikę arabų šalyse, Afrikoje, Centrinėje bei Pietų Amerikoje. Į Orhusą kūrybos rezultatų pristatyti atvykę kūrėjai – švedė Frida Nilssom, vokietė Stefanie de Velasco, danė Dy Plambeck ir 36 kiti – dalyvaus dirbtuvėse, seminaruose ir kitaip megs ryšius su gal dar tik būsimais skaitytojais.

Daugiau?

Akademinis ir gatvės sportas, gastronomija (beje, 2017-aisiais Orhuso regionas sulauks didelio dėmesio ir šioje srityje), psichologija, teatras, muzika – visi šie meno, kultūros, visuomenės formatai didžiausiame Danijos uoste turėtų prisišvartuoti per ateinančius 12 mėnesių.

Architektūros eksperimentariumas / Organizatorių nuotr.

Tikimasi, kad viso pasaulio paaugliams konstruoti, programuoti ir pristatyti savo kūrinius daugiakultūrė terpė tik padės. Išties įdomu, ar panašios ateities vizijos gimsta dvylikamečių, gyvenančių 10 tūkst. kilometrų atstumu vienas nuo kito, galvose, tiesa?

Tikrai labai gali būti, kad idėjų, įrankių ir galimybių Danija – kaip neretai teigiama, laimingiausia pasaulio šalis – turi šiek tiek daugiau, nei daugelis Europos miestų – problemų, bet kliautis vien statistika nebemadinga. Verčiau atidžiai patyrinėti tai, ką iš kultūros sostinės patirties būtų galima vėliau pritaikyti ir kitur. www.aarhus2017.dk

2017

SAUSIS

3 5

S T A S E I M O N I A Z I D O

Pamiršta miesto įvaizdžio dalis

K

A U

N

A

S

–

U

N

E

S

C

Straipsnio autorius Paulius Tautvydas Laurinaitis

3 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Kaune, kaip ir bet kuriame kitame mieste, dažnai galima nugirsti diskutuojant, kas lemia jo išskirtinumą: „Ką jis tokio gali pasiūlyti, ko negali kiti?“ Šių kalbų spektras dažniausiai būna platus: nuo geografinių duotybių (kaip kad dviejų didžiausių upių santaka) ar kultūrinių ypatumų (pavyzdžiui, Kauno modernizmo) iki pačių miestiečių charakterio bruožų.

Panorama į Petrašiūnus iš Aukštųjų Šančių, 7-ojo deš. atvirukas

2017

SAUSIS

3 7

K

A U

N

A

S

–

U

N

E

S

C

O

D

I

Z

A

I

N

O

M

I

E

S

T A

S

Vis dėlto šnekant apie pirmuosius, geografinius, atributus, ilgainiui nulėmusius ir miesto kultūrinius ypatumus, kone pagrindinis iš jų lieka pamirštas: Kaunas yra kalvų miestas. Tačiau kodėl šiandien tai yra taip retai prisimenama?

3 8

Nesvarbu, iš kurios pasaulio šalies būdavo keliaujama į Kauną, o gal tiesiog užsukama kaip į tarpinę stotelę, daugelį amžių pirmoji pažintis ir sąlytis su juo įvykdavo per slėnyje plytinčią miesto panoramą. Medžių daugelis miesto šlaitų neteko gana anksti: gyventojai juos sunaudodavo savo reikmėms. Taip susiformavo Kauno vaizdinys, egzistavęs ne vieną šimtą metų: pievingų kalvų apsupto miesto, laisvai apžvelgiamo iš visų pusių. Toks jis buvo įamžintas kunigaikštystės laikus menančiose pirmosiose graviūrose, tokį jį matė vėlesniųjų amžių dailininkai, tokį jį rado ir Antalis Rohrbakas, 1861 metais padaręs pirmąsias žinomas miesto fotografijas.

Gausūs šlaitai su įspūdingomis miesto panoramomis XX amžiaus pradžioje po truputį tapo itin populiaria vieta miestiečiams leisti laiką: čia vykdavo susibūrimai, piknikai, būdavo skiriami pasimatymai. Panoramų fotografijos, darytos nuo miesto šlaitų, ir šiandien yra vienos įtaigiausių laikinosios sostinės ikonografinių liudininkių. Beje, kaip tik tarpukariu miestas pradėjo transformuotis iš „miesto slėnyje“ į „miestą ant kalvų“: jis buvo plečiamas aukštutinėse terasos dalyse, be to, didelę dalį svarbiausių reprezentacinių pastatų buvo siūloma statyti būtent ant kalvų, taip sukuriant „miesto karūną“ ir kartu – abipusį ryšį tarp miesto žemutinės ir aukštutinės dalies. Įdomu, kad lenkų okupuotame Vilniuje tarpukario laikotarpiu jau buvo suvokiama panoramų reikšmė

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Miesto panorama iš Žaliakalnio. V. Eidukevičius, 1933 m. © LDM

ir netgi buvo leidžiami įsakai, tam tikrose vietose draudę statyti pastatus, aklinai užstosiančius išskirtiniausias panoramas.

Nors pirmosios medžių sodinimo akcijos įvyko dar tarpukariu, dažniausiai tai apsiribojo nesistemingai įveisiamais pavieniais sodinukais.

Tuo pat laikotarpiu pasirodė ir pirmosios iš miesto-sodo koncepcijos pasiskolintos idėjos apie savotiško žaliojo žiedo sukūrimą šlaitų zonoje.

Vis dėlto medžiai bei krūmai kaip buferinė priemonė miesto šlaituose pradėjo rastis jau tik viduriniuoju sovietmečio etapu: kai kuriuos šlaitus netgi buvo planuojama paversti parkais (Žaliakalnio kalva ties Senamiesčiu), tačiau ilgainiui šios zonos tapo labiausiai pamirštomis miesto vietomis, kur, be užsodintų nevertingų medžių, pradėjo rastis ir savaiminės augmenijos. Taip tarp miesto rajonų atsirado ne tik savotiška „niekieno žemė“, bet ir buvo suardytas istorinis vizualusis miesto vientisumas.

Panorama į geležinkelio stotį nuo Aukštųjų Šančių XIX a. gale. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, fot. W. Zatorski

Keičiantis kartoms, senasis miesto vaizdinys po truputį palieka kolektyvinę sąmonę ir dabartinė situacija priimama, kaip buvusi visada.

Sugrįžus rinkos ekonomikai, užžėlę šlaitai reiškė ir sumažėjusią vertę pastatų, statytų galvoje turint panoraminį motyvą. Tarp daugybės pavyzdžių galima paminėti tokius išskirtinius objektus, kaip architekto Felikso Vizbaro gyvenamasis namas, vėliau virtęs „Kauko“ kavine, ir „Trijų Mergelių“ restoranas, laikytas pokarinio modernizmo pasididžiavimu.

Abiejų pastatų sunykimą nemaža dalimi lėmė ir tai, kad įspūdingas panoramas po truputį pradėjo keisti neprižiūrėti brūzgynai.

Pasaulyje yra daugybė miestų, kurie savo kalnuotumą suvokia kaip išskirtinumą. Jie tai išnaudoja ne tik konstruodami savo įvaizdį, tačiau mato juos ir kaip galimybę atsirasti išskirtiniams architektūriniams ar urbanistiniams projektams. Vienas geriausių to pavyzdžių yra San Fransiskas, kurio reljefiniai ypatumai ir į kalnus kylančios stačios

gatvės kartu su Auksinių vartų tiltu (orig. Golden Gate Bridge, – red. past.) tapo vienomis pagrindinių miesto įvaizdžio dalių. Miestai, turintys apstatymo požiūriu probleminius, tačiau vizualiai turtingus šlaitus, dažniausiai juos išnaudoja rekreacinėms reikmėms, reljefą kiek galima labiau paskirdami įvairioms žmonių veikloms. Šiandien Kaunas būtų nebeįsivaizduojamas be medžių ant savųjų šlaitų, tačiau tai, ką turime dabar, yra dar kita kraštutinumo pusė.

Sistemingai prižiūrint miestą supančias kalvas, iškertant krūmynus ir nevertingiausius iš medžių, paliekant tik didžiuosius, būtų ne tik sukurta nauja vizuali kokybė, atkurta dalis panoramų, tačiau ir sugrąžintas istorinis miesto vientisumas.

Be to, tai bent jau kažkuria dalimi paskatintų atgimti ant šlaitų esančius rajonus. Patys šlaitai, pasitelkus senąsias idėjas juos išnaudoti kaip parką, galėtų tapti funkcionuojančia žaliąja zona, taip skatinant ir naujų miesto dizaino minčių vystymąsi.

2017

SAUSIS

3 9

Sausio maršrutas 01 03 – 01 22 Romo Juškelio darbų paroda Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2 Kaunas

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Parodų ciklas „Kontrasto principu – Antitesi“ yra jungtinis lietuvių ir italų dailininkų tapytojų projektas. Žiūrovui pristatomi Valdemaro Šemeškos, Alinos Daiker Gulbinienės klasikinės ir Alessandro Rillo konceptualios tapybos darbai. Tai skirtingų kartų ir skirtingos stilistikos autoriai, kurie susibičiuliavo trečius metus vykstančiame „Artist‘s revoliution“ meniniame projekte, vykdomame Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

Romas Juškelis (1946-2016) jau ankstyvajame kūrybiniame laikotarpyje (8 deš.) išsiskyrė bendrame Lietuvos fotografijos lauke – atsiribojęs nuo anuomet vyravusios humanistinės fotografijos, menininko darbuose atsispindėjo formalistinės fotografijos įtaka. Kaune gyvenusio ir kūrusio autoriaus atminimui skirtoje parodoje eksponuojamos atrinktos fotografijos iš ciklų „Degantis pasaulis“ (1990-1995) bei „Žmonės ir manekenai“ (1987-1992).

Penktadienis, 01 06, 18:00 Kūno judesio seminaras „Beribis kūnas“ Šiaurės pr. 8a-105 Šiame 4 valandų kūno ir judesio seminare dalyvaus talentinga šiuolaikinio šokio atlikėja Ugnė Dievaitytė. Skirta visiems, kurie yra susidomėję kūniška patirtimi ir jaučia trauką judesiui, šokiui, tyrinėjimui ir kūrybai.

4 0

01 06 – 01 31 Kontrastingas tapybos darbų ciklas „Antitesi“ Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Penktadienis, 01 06, 19:00 Chorinės muzikos festivalis „Trijų Karalių belaukiant“ Kauno kultūros centras „Tautos namai“, Vytauto pr. 79 Ketvirtajame festivalyje dalyvaus jo iniciatorius mišrus choras „Gintaras“ ir Kretingos kultūros centro kamerinis choras „Kristale“.

2017 01 07 – 02 11 Vytauto Narušio tapybos darbų paroda Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius, L. Zamenhofo g. 4

Penktadienis, 01 06, 21:00 Koncertas „Post:noise: year:experiment“ Klubas „Lemmy“, Girstupio g. 1 Scenoje oš lenkai „Coffinfish“, lietuviai „NE_“ ir latviai „Oytö“. Šeštadienis, 01 07, 19:55 Opera „Nabukas“ „Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Dailininkui Vytautui Narušiui (1930–2013) atminti skirtoje parodoje dominuoja gamtos motyvai, autoriaus kūrybiniame palikime dažnai sutinkami miesto ir kaimo peizažai, gyvenime menininką lydėjusių, artimų žmonių portretai.

Pirmadienis, 01 09, 19:00 Koncertas „Katarsis 4“ Kauno menininkų Namai, V. Putvinskio g. 56 Tiesiogiai iš Niujorko „Metropolitan“ operos - žymiojoje Milano „La Scaloje“ 1842 m. debiutavusi trečioji Džiuzepės Verdžio opera, tuo metu 28-erių kompozitoriui atnešusi tarptautinę šlovę.

Tragiška senovės Jeruzalės žlugimo nuo Babilonijos karaliaus Nabuchodonosaro II (Nabuko) rankos istorija sujaudino viso pasaulio operos mylėtojų širdis.

Saksofonų kvartetas „Katarsis4“ laviruoja stilistiškai neapribotoje erdvėje tarp laisvų improvizacijų, akademinės muzikos, minimalizmo ir lietuvių folkloro. Neįprasto skambesio kompozicijų raktas – spontaniška improvizacija, dėl kurios kiekvienas kūrinys kaskart suskamba vis kitaip.

2017

SAUSIS

4 1

Sausio maršrutas Ketvirtadienis, 01 12, 18:00 Spektaklis „DreamWorks“ Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

Naujas Linos Lužytės filmas „Amžinai kartu“ pasakoja vienos šeimos istoriją. Žmona – tobulą šeimą kurianti moteris. Vyras – nepriklausomas kaskadininkas. Jų dukra, neapsikentusi gražių vakarienių ir amžino nesusikalbėjimo, vieną dieną pabėga, policijai pasakiusi, kad jie – nėra jos tėvai.

Ketvirtadienis, 01 12, 17:00 Vidos Korn fotografijos darbų parodos „Magiškieji fontanai“ atidarymas Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, „Vitebsko“ padalinys, P. Lukšio g. 60

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Antradienis, 01 10, 19:00 Filmo „Amžinai kartu“ premjera ir susitikimas su filmo komanda „Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

Trečiadienis, 01 11, 16:30 Parodos „Lietuvos kultūros veikėjai – raštijos pradininkai“ atidarymas Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Aleksoto padalinys, Veiverių g. 43

Ketvirtadienis, 01 12, 20:00 Koncertas: Elas & Sparkis ir D.I.K.V.A.Š. „PuntoJazz“ palėpė, Kęstučio g. 6 Palėpėje aidės psichodelinis folkloras ir eksperimentinis rokas persmelktas bliuzo, fanko, rokenrolo ir dainuojamosios poezijos prieskoniu.

4 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Ketvirtadienis, 01 12, 17:00 Virginijaus Kašinsko paskaita „Ką pasakoja Lopaičių piliakalnio akmenys“ Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Kalniečių padalinys, Savanorių pr. 226

2017 Penktadienis, 01 13, 22:00 Alinos Orlovos koncertas Klubas „Orixo“, Jonavos g. 40

Ketvirtadienis, 01 12, 18:00 Kristinos ir Regimanto Meilučių fotodarbų parodos „Palengvėjimo būsena“ pristatymas Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Jaunimo, meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18 Ketvirtadienis, 01 12, 18:00 Parodos „Let‘s Destroy Some Art“ atidarymas Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Užpernai išleidusi albumą „88“, emocionalioji atlikėja į savo skambesį atnešė daugiau elektronikos, sintezatorių ir skaitmeninių ritmų, kuriuos apjungia trapus vokalas, bei poetiški dainų tekstai lietuvių, anglų bei rusų kalbomis.

Penktadienis, 01 13 Filmas „Gyveno kartą Uvė“ „Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

Meną reikia saugoti. Meno darbai bijo drėgmės, tiesioginių saulės spindulių ir kitų aplinkos poveikių. Kyla klausimas, ar įmanoma visuomet apsaugoti kūrinį. Ir ar reikia? Parodoje eksponuojami menininko Valdžio Laurens-Šteingolds darbai neturi jokios temos ir gyvena nepriklausomą gyvenimą. Visi jie patyrė skirtingus aplinkos poveikius ir kiekvienas turi atskirą pasakojimą.

Hanneso Martino Holmo juosta 2016 metais laimėjo ne vieną apdovanojimą įvairiuose festivaliuose. „Gyveno kartą Uvė“ – įkvepiantis priminimas, kad gyvenimo prasmė yra tarpasmeniniai santykiai.

2017

SAUSIS

4 3

Sausio maršrutas Penktadienis, 01 13, 20:00 Vakarėlis „1+1“ Menų svetainė „Largo“, Vaistinės skg.

Susivienijimas „Ghia“ kviečia į projektų „Tiesė“, „Įnirtis“ ir kt. pasirodymus.

Sekmadienis,01 15, 18:00 Spektaklis „Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės“ Kauno mažasis teatras, M. Daukšos g. 34

D

O

R

I

U

S

Šeštadienis, 01 14, 19:00 Spektaklis „Baltas sodininkas“ VDU teatro salė, S. Daukanto g. 27

K

A

L

E

N

Komedija susilaukė puikių vertinimų ir didelio tiek jaunų, tiek vyresnių žiūrovų susidomėjimo.

Netylantis žiūrovų juokas, gausios ovacijos po kiekvieno vakaro leidžia drąsiai klijuoti juokingiausio spektaklio Kauno mažajame teatre etiketę.

Ketvirtadienis, 01 19, 19:00 „Vytauto Kernagio fondo“ spektaklis „Sriuba“ VDU teatro salė, S. Daukanto g. 27 Spektaklis „Baltasis sodininkas“ – tai kelionė po Vytauto Kernagio Lietuvą, klausantis jo dainų. Ne tik po išorinę – okupuotą, išsivaduojančią ir atgimstančią, bet ir po vidinę Lietuvą – sielos, vienatvės, amžinybės namus.

4 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Tai ironiški pamąstymai apie Dievą, gėrį ir blogį, žmogaus prigimtį. Nepraradę humoro jausmo ragautojai ir valgytojai ras čia įvairiausių prieskonių – puiki literatūrinė dailininko, dėstytojo, rašytojo M. Vilučio sriuba bus paskaninta kino režisieriaus, dainų kūrėjo, Užupio respublikos prezidento Romo Lileikio sukurtomis dainomis-baladėmis.

Penktadienis, 01 20, 18:00 Koncertas „Akordeono garsų skambesys“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 Akordeono ir bandonijos meistras, kompozitorius iš Prancūzijos Richardas Galliano save išreiškia visose muzikos srityse – nuo klasikos iki džiazo. Šiuo metu jis yra vienintelis akordeonistas, kuris įrašinėja albumus prestižinėje studijoje „Deutsche Grammophon“. Jo kūrinius atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, solo partiją – svečias iš Lenkijos, mygtukinio akordeono virtuozas Aleksanderis Stachowskis Šeštadienis, 01 21, 17:00 Koncertas „Claros Schumann salonas“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

2017 Šeštadienis, 01 21, 18:00 „Kalbanti muzika“: D. Razauskasir D. Žvirblis Žalgirio arenos amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50 Po kelių metų į Kauną sugrįžta koncertų ciklas „Kalbanti muzika“. Čia akcentuojamas ne tik autorinių dainų atlikimas, bet ypatingas dėmesys skiriamas ir atlikėjo – žiūrovo bendravimui. Ar kada nors pagalvojote, kokią įtaką Jums daro mylima muzika, o ką ji reiškia pačiam atlikėjui, kaip gimsta kūryba? Ar žinote, kur Jūsų mylimas atlikėjas labiausiai mėgsta atostogauti, ko paniškai bijo ar kokią kokią knygą labiausiai mėgdavo skaityti vaikystėje?

Sekmadienis, 01 22, 12:00 Muzikinis spektaklis vaikams „Pyp pyp!“ „Girstutis“, Kovo 11-osios g. 26 Su jaunų aktorių komanda režisierius bandys kiek netikėtas Donaldo Bisseto pasakas paversti nepamirštamų nuotykių muzikine kelione, į kurią galės leistis tiek vaikai, tiek suaugę.

Pianistė virtuozė, kompozitorė, Roberto Schumanno žmona Clara Schumann, nugyvenusi turiningą ir dramatišką gyvenimą, sugebėjo ne tik išauginti aštuonis vaikus, puoselėti šeimos tradicijas, kurti pjeses fortepijonui bet ir tapti pripažinta pasaulinio masto atlikėja. R. Schumann kūrinius fortepijoniniam kvartetui atliks „Čiurlionio kvartetas“ ir solisgė Guoda Gedvilaitė.

2017

SAUSIS

4 5

Sekmadienis 01 22, 14:00 Koncertas „Muzikinės kelionės“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Trečiadienis, 01 25, 12:00 ir 18:00 Filmo „Salam, kaimyne“ peržiūra ir diskusija Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

Šis teatralizuotas koncertas, kurio metu bus svarstoma ne tik apie muzikines, bet ir vidines žmogaus minčių keliones, skirtas visai šeimai. Muzikinės kelionės metu skambės žymaus Kanados kompozitoriaus Victoro Davies ciklas „Kontinentai“, grįstas įvairių šalių tautinėmis melodijomis.

JAV režisierių Chriso Temple’o ir Zacho Ingrasci 2015 m. sukurtas filmas pasakoja apie kūrėjų kelionę į Sirijos pabėgėlių stovyklą. JAV ambasados kvietimu kūrėjai savo patirtimi dalinsis su lietuviais. Šis projektas siekia skatinti diskusiją migracijos ir prieglobsčio tema, pasitelkiant nenuginčijamą filmo stiprybę – suteikti itin aktualiai ir daugiabriaunei migracijos temai žmogaus veidą.

Antradienis, 01 24, 18:00 Spektaklis „Kontrabosas“ Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

Ketvirtadienis, 01 26, 17:00 Garsiniai skaitymai „O jeigu taip parašiau, tai taip ir bus buvę...“ Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Eigulių padalinys, Šiaurės pr. 95

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Sausio maršrutas

K

Penktadienis, 01 27, 18:30 Spektaklis „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?’“ „Teatro klubas“, Vilniaus g. 22 Naujasis gastrolių atvykstančio Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas.

4 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Pašėlusio smagumo spektaklis „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“ neabejotinai paveiks žiūrovus. Tiems, kurie norės pasijuokti, gerai valandai užmirš problemas, karjeros spąstus, pinigų stygių ir visokius kitokius blogus dalykus. Bet svarbiausia, po humoro skraiste galės pajusti giluminius tautosakos klodus, semti liaudies išmintį iš gilesnių šulinių.

Penktadienis 01 27, 18:00 Orkestro gimtadienio koncertas Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 28-ąjį gimtadienį pasitinkantis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia klausytojus į tradicinį koncertą. Scenoje pasirodys solistai Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas) ir Augustin Dumay (smuikas). Programoje – Johannes Brahms ir Gustav Mahler kūryba.

2017 Sekmadienis ,01 29 18:00 Spektaklis „Černobylio malda“ Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71

Penktadienis 01 27, 20:00 Renginys „Faces Of The Underground. Episode 1“ Klubas „Orixo“, Jonavos g. 40 Nauja lietuviško repo renginių serija žengia žingsnį link pogrindinio repo šaknų. „Renginys tiems, kurie klauso ir įsiklauso dainos žodžių, dievina muziką bei jaučia kiekvieną jos garsą“, – sako organizatoriai. Šeštadienis, 01 28, 19:00 Spektaklis „Nevykėlis“ POST galerija, Laisvės al. 51A

Lino Marijaus Zaikausko „Černobylio malda“ – tai jaudinantis vienos tiesiogiai su Černobylio katastrofa susidūrusios moters, Liudmilos Ignatenko, elektrinės gaisrą likvidavusio ugniagesio našlės, prisiminimas.

Vieno žmogaus akimis atskleidžiamas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo tragizmas.

Sekmadienis, 01 29, 14:00 Muzikinė popietė visai šeimai „Parodos paveikslėliai“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Režisieriaus Artūro Areimos vienos dalies nonkonformistinis, egzibicionistinis, dekonstrukcinis ir isterinis aktas „Nevykėlis“ prieš buržuazinę visuomenę, tikinčią kosmoso galia, suteiks išskirtinę galimybę išskirtinėms asmenybėms stebėti „Nevykėlio“ gyvenimą.

Kompozitoriaus Modesto Musorgskio ciklo „Parodos paveikslėliai“ herojai ir vaizdai – gnomas, sena pilis, jaučių traukiamas vežimas, neišsiritę paukščiukai, du žydai, Limožo turgus, katakombos, trobelė ant vištos kojelės ir ragana, karžygių vartai – atgis šiame teatralizuotame koncerte. Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

2017

SAUSIS

4 7

pilnas.kaunas.lt

– Kaip jūs įsivaizduojate 2017 metus?

– Norėdamas sužinoti, kas yra pasaulyje parašyta tuo ar kitu mokslo ar technikos klausimu, arba gauti kokių nors kitų duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gaus atsakymą.

Prof. hab. dr. Laimutis Telksnys

Redekacijos adresas: Laisvės alėja 59, 3 aukštas, Kaunas

1968 m. sausio 1 d., laikraštis „Tiesa“

KAUNAS PILNAS KULTŪROS Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune (platinamas nemokamai)

Bendradarbiai: Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Julija Račiūnaitė, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Lina Sasnauskaitė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Rokas Sutkaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Vytautas Strumskys Globoja:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

TIRAŽAS 10 000 EGZ.

ISSN 2424-4465

Leidžia:

2017 Nr. 1 (17)