KUKLA Nr.4

‘20 pavasaris SEZONO ĮKVĖPIMAI

PASAULIS NIEKADA NEBEBUS TOKS, KOKS BUVO. BET JAME VISADA GYVENS STIPRIOS MOTERYS. STIPRŪS VYRAI. STIPRŪS ŽMONĖS.

PAVASARIS ‘20

5

"Pranciškonų parkas" - ieškantiems "Pranciškonų parkas" - ieškantiems daugiau nei išskirtinė s kokybės . daugiau nei išskirtinės kokybės.

Tik vienas nekilnojamojo turto prekės ženklas gali atverti duris į Jūsų Tik vienas nekilnojamojo turto prekės ženklas gali atverti duris į Jūsų

išskirtinius namus ir gyvenimo stilių. Harmoningai įsiliejęs į istorinį Vilniaus išskirtinius namus ir gyvenimo stilių. Harmoningai įsiliejęs į istorinį Vilniaus

miesto centrą, šisšis projektas svajoniųnamais namais Senamiesčio gyventojui miesto centrą, projektasgali galitapti tapti svajonių Senamiesčio gyventojui ir tiems, kurie neabejingi komfortui saugumui. ir tiems, kurie neabejingiprivatumui, privatumui, komfortui beibei saugumui. namai – tai vientik tikpastatas pastatas ar vieta, kurioje jaučiate JūsųJūsų namai – tai nene vien aradresas. adresas.Tai Tai vieta, kurioje jaučiate gyvenimo pulsą, kur gyvena Jūsų šeima, su kuria sieja glaudūs ryšiai, čia Jūs

gyvenimo pulsą, kur gyvena Jūsų šeima, su kuria sieja glaudūs ryšiai, čia Jūs matote jos augimą. Nekilnojamojo turto komanda, kurią pasirinkote, turėtų

matote jos augimą. Nekilnojamojo turto komanda, kurią pasirinkote, turėtų būti tokia pat išskirtinė, kaip ir Jūs, kaip ir tas gyvenimo etapas, į kurį dabar

būti tokia pat išskirtinė, kaip ir Jūs, kaip ir tas gyvenimo etapas, į kurį dabar žengiate. Šiuo metu rinkoje neprilygstamą aptarnavimą ir beribes galimybes

žengiate. Šiuo metu rinkoje neprilygstamą aptarnavimą irRealty beribes International . galimybes Jums gali pasiūlyti tik Baltic Sotheby's Jums gali pasiūlyti tik Baltic Sotheby's International Realty .

PRABANGŪS APARTAMENTAI SENAMIESTYJE Lydos g., Vilnius balsir.com/lt | ID: 173305 184688

Egidija Bružienė Projekto pardavimų vadovė +370 687 82220 egidija.bruziene@balsir.com

Giedrė Simanonienė Pardavimai +37061608636 +370 616 08636 giedre.simanoniene@balsir.com

Giedrė Simanonienė MMXIX Sotheby's International Realty Affiliates LLC. All Rights Reserved. Sotheby's International RealtyEgidija Affiliates LLCBružienė fully supports the principles of the Fair Housing Act and the Equal Opportunity Act. Each Office is Independently Owned and Operated. Sotheby's APARTAMENTAI SENAMIESTYJE PRABANGŪS International Realty and the Sotheby's International Realty logo are registered (or unregistered) service marks licensed to Sotheby's International Realty Affiliates LLC. Pardavimai Projekto pardavimų vadovė Lydos g., Vilnius +37061608636 +370 687 82220 balsir.com/lt | ID: 184688 giedre.simanoniene@balsir.com egidija.bruziene@balsir.com ©

NAUJASIS

GENESIS EDELVEISAS + IMBIERO Å AKNIS

NIEKADA NEBIJOK SLINKIMO

kerastase.com

Redaktoriaus laiškas NUOTRAUKA - POVILAS VAKETIS

Kas yra stiprus žmogus?

Kultūrinis laukas, kuriame gyvename – filmai, literatūra, mados reklamos, žurnalų viršeliai, įžymybės ant raudono kilimo, – tarsi savaime nulėmė, kad „stipru“ mums reiškia griežta, tvirta ir nepalenkiama. Sakome, kad stipri moteris renkasi kostiumo švarką paryškinta pečių linija ir žengdama Kanų raudonu kilimu nusispiria aukštakulnius. Jos žodis paskutinis. Verslas – jos rankose. O... kaip tada atrodo stiprus vyras, kuriam griežtas kostiumas yra įprastas pasirinkimas, nereiškiantis ko nors naujo ir neraginantis griauti status quo? Čia prasideda įdomybės.

Kol moterys eina apsipirkti į vyrų skyrių, mes, vyrai, pradedame segtis sijonus ir perlų vėrinius. Bet ar tai darydami atsisakome vyriškos pozicijos, ar kaip tik įtvirtiname savo vyriškumą drąsiai pasirinkdami tai, kas mums tiesiog gražu?

Galbūt šis žaidimas tėra trumpalaikė tendencija, nes mada nebeturi ką pasiūlyti ir griebiasi noro šokiruoti. Bet negalime atmesti galimybės, kad tai – natūrali evoliucija, kuriai lytiškumas nebėra svarbus kriterijus nei stovint priešais spintą, nei priimant kasdienius sprendimus darbe ar namuose. Šiame numeryje gilinamės į tai, kuo esame skirtingi ir ką turime bendro. Kas žadina mūsų smalsumą ir kuria estetikos, meno, mus supančio pasaulio bei jo žmonių suvokimą. Mados blyksteli ir pradingsta, bet pastebėti didesnius kultūros lūžius ir savęs klausti, ką jie reiškia ir kur mus nuves, yra gerokai ilgesnio proceso dalis. Klauskime ir diskutuokime. Galbūt mus sieja daugiau, nei galėjome pagalvoti.

Gero skaitymo, Kęstas

LEIDĖJAS „KUKLA Beauty Box”, VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Kęstas Rimdžius, REDAKTORĖ Daina Žemaitytė, MENO REDAKTORĖ Austėja Jablonskytė, KALBOS REDAKTORĖ Asta Demšienė, TEKSTŲ AUTORIAI Deimantė Bulbenkaitė, Renaldas Gabartas, Lina Kalinauskaitė, Dalia Musteikytė, Skirmantė Palčinskaitė, Vidas Rachlevičius, Giedrė Šerpytienė, Julė Šiurkutė, LAISVI-LAIKAI Adomas Pečiukas, FOTOGRAFAI Robertas Daskevičius, Tomas Kauneckas, Monika Penkutė, Povilas Vaketis, DIZAINAS Tadas Šaučiulis, REKLAMA Jelena Tyrilienė, jelena.tyriliene@gmail.com, +370 659 98 953, SPAUDA AB „Spauda˝, TIRAŽAS 2000 egz.

Viršelis: TOMO KAUNECKO NUOTRAUKA, MODELIS – EMA („DUO.MANAGEMENT˝), STILISTĖ AUSTĖJA JABLONSKYTĖ, ASISTENTAS LUKAS JUODIS, ANŽELIKOS WOJC ŠUKUOSENA, NERINGOS ČUKINIENĖS MAKIAŽAS, „BALENCIAGA” KELNĖS IR ŠVARKAS („MADOS LINIJA”), „MAJE” GOLFAS, „ZARA” AUSKARAI

10

PAVASARIS ‘20

BOUTIQUE Vilniaus g. 9, Vilnius

AKROPOLIS Talino alėja Ozo g. 25, Vilnius

AKROPOLIS Rygos alėja Ozo g. 25, Vilnius

CUP Konstitucijos pr. 16, Vilnius

PANORAMA Saltoniškių g. 9, Vilnius

OZAS Ozo g. 18, Vilnius

GUCCI 370 Eur gucci.com ig: @gucci DODO BAR OR 75 Eur dodobaror.com ig: @dodobaror

INITIO PARFUME PRIVÉS ATOMIC ROSE 90 ml 220 Eur harrods.com ig: @initioparfumsprives

MAX MARA 309 Eur lt.maxmara.com ig: @maxmara

MAISIE WILEN 585 Eur maisiewilen.com ig: @maisie_wilen

MM6 MAISON MARGIELA 180 Eur maisonmargiela.com ig: @mm6maisonmargiela

Ekstravagantiškas pavasaris Naujojo sezono must have pasiūlymai tokie, kad net jei saulė slėpsis už pilkų debesų, gatvėse nebus tamsu ir liūdna. Įkvėptos septintojo dešimtmečio, hipių stiliaus ir garsiosios amerikiečių grupės ,„Deee-Lite“ dainos Groove Is in the Heart vaizdo klipo, mūsų stiliaus idėjos padės tapti ryškioms visomis prasmėmis. Ko vertas vien „„Saks Potts“ lietpaltis su kailio elementais – dabar dera viskas, kas, regis, nederinama. Tokius jau nusičiupusios Los Andželo selebritės Katy Perry, Kylie Jenner, Cardi B. Ir ant podiumų, ir gatvėse valdžią ima batai su platforma ir kulnu, vis dar nesitraukia sportbačiai, rožinė spalva ir tai, kas ryšku, smagu ir šiek tiek ekstravagantiška.

BALENCIAGA 1090 Eur 17 cm x 13 cm x 10,5 cm balenciaga.com ig: @balenciaga

SIMON MILLER 690 Eur simonmillerusa.com ig: @simonmillerusa

12

BOTTEGA VENETA 2100 Eur 39 cm x 19 cm x 21 cm bottegaveneta.com ig: @bottegaveneta

TOHUM 420 Eur tohumdesign.com ig: @tohumdesign

ALEXACHUNG 335 Eur alexachung.com ig: @alexachung

SAKS POTTS 1610 Eur sakspotts.com ig: @sakspotts

VETEMENTS 340 Eur vetementswebsite.com ig: @vetements_official

CONVERSE CHUCK 70 95 Eur converse.com ig: @converse

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedovanele.lt

Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedova Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedovanele.lt

13

Alfa

priimtinas, tekdavo nukrypti į kitą kraštutinumą – vaidinti antiseksualią intelektualę, išvis neturinčią lyties arba siekiančią ją užmaskuoti. Šiandien turėtume iš naujo permąstyti, ką reiškia būti alfa moterimi, kaip ją atpažįstame, matome, vertiname.

X ir Y kartų atstovai (gimę po 1981-ųjų ir po 1996-ųjų) aktyviai priešinasi požiūriui, kad moters seksualumas turi būti apibrėžiamas per vyriško žvilgsnio prizmę, o galia demonstruojama agresyviai.

„Alfa moteris yra stipri ir sėkminga, neretai užimanti vadovaujančias pareigas. Alfa moteris paprastai įvardijama kaip bauginanti tiek vyrus, tiek kitas moteris”, – rašoma šiuolaikinio anglų kalbos slengo žodyne.

TEKSTAS – DEIMANTĖ BULBENKAITĖ

NUOTRAUKOS – „VIDA PRESS”

BOTTEGA VENETA

D

Moderni alfa moteris yra liberalių pažiūrų, visose gyvenimo srityse palaiko lygybės ir individo laisvės idėjas, atmeta lytiškumo stereotipus („moteriška” ir „vyriška” jai atrodo beviltiškai pasenę epitetai). Trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio alfa moteris karštligiškai neieško būdų prasibrauti į didelės kompanijos vadovų tarybą, savo pozicijos nesaugo įsikibusi nagais ir dantimis, neužkerta kelio siekti karjeros kitoms moterims.

Greičiau pati kuria platformą, kur pildo savo idėjas, drąsiai kviečia prisijungti kitas ir net kitaip

14

Ką ji dėvi? 2020-ųjų alfa moteris nesupranta poreikio nei pernelyg pabrėžti savo moteriškumą, nei jį slėpti. Vienintelis svarbus atskaitos taškas yra jos pačios veidrodis.

Norėdama jaustis ypatinga, ji nesirenka stereotipinių prabangos prekių – gerokai įdomiau surasti tai, ką supras tikrai ne visi, bet dėl ko pati bus išskirtinė.

Bene geriausiai naujosios alfa moters įvaizdį apibrėžia mados namų „Mugler” ir „Bottega Veneta” kolekcijos, už kurias šiandien atsakingi bene talentingiausi X kartos dizaineriai Casey Cadwalladeris bei Danielis Lee. Ant „Mugler” podiumo netrūksta subtiliai apnuoginto kūno, bet tam atsvarą kuria įstabiai pasiūti klasikiniai švarkai, grafiškos detalės, asimetriški kirpimai, pabrėžta pečių linija. Ant podiumo žengia ne tik itin liekno sudėjimo modeliai, bet ir įvairiausio kūno tipo, dydžio, rasės moterys, kurioms naujasis „Mugler” įvaizdis tinka nepriekaištingai. „Bottega Veneta” kolekcijose – kasdienai tinkantys itin kokybiški drabužiai, traukiantys žvilgsnį subtiliais iškirpimais, įdomiai apdirbta ar pinta oda, padidintų ir kūną apglėbiančių siluetų derme. Odinis lietpaltis, dėvimas vietoje suknelės, kiek berniukiškas šortų kostiumėlis, sportinio stiliaus suknelės visada atrodo nepriekaištingai ir galingai.

Panašų įvaizdį, tik paskanintą doze ironijos, 2020-ųjų alfa moteriai siūlo ir mados namai „Balenciaga”: jų švarkai kampuotais pečiais kelia šypseną, bet derinami su džinsais atrodo nuostabiai. Įdomią alternatyvą pateikia dainininkės Rihannos mados namai „Fenty”.

Iš Barbadoso kilusi atlikėja nebijo tradicinio seksualumo standarto neatitinkančių drabužių (apsmukusios kariškos striukės, raukto audinio suknelės, gerokai padidinto silueto kelnių kostiumas).

MUGLER

Dizainerių fantazijose neretai pasirodanti Marlene Dietrich ar Katharine Hepburn pavidalu, atėjus 2020-iesiems alfa moteris naujai apibrėžia galios ir seksualumo santykį, o geismo objektu pasirenka save. Įsitaisiusi odiniame krėsle, dėvinti kelnių kostiumą su švarku kiek pakeltais pečiais, alfa moteris ilgą laiką buvo vertinama kaip atsakas klasikiniam alfa vyrui, kurio įvaizdį įtvirtino filmai „Amerikos psichopatas” ir „Volstrito vilkas”. Tiesa, nors išsilavinusi ir finansiškai nepriklausoma, alfa moteris vis tiek dažniausiai avėjo aukštakulnius, o lūpas dažė ryškiai raudonai – išvaizda ir net elgsena vis tiek turėjo atitikti vyriškų fantazijų šabloną. O jeigu toks hiperseksualumas jai nebūdavo

mąstančias asmenybes. Ji yra stipresnė už bet kokį stereotipą.

MUGLER

ALFA MOTERS SPINTOJE VIENINTELIS KRITERIJUS YRA KAŽKAS, KAS LEIDŽIA JAI JAUSTIS GERIAUSIA SAVO VERSIJA. IR ŠI VERSIJA KASDIEN GALI BŪTI KITOKIA.

Būti alfa moterimi 2020-aisiais – tai neneigti savo seksualumo, bet ir nepaversti jo svarbiausia savybe. Nedėvėti vyriško kostiumo vien dėl to, kad tai padės būti išgirstai vyrų pilname kambaryje.

Nesirinkti prabangos, kuri kalbėtų garsiau nei ją pasirinkusi moteris.

Jaunoji mados kūrėjų karta alfa moterį skatina vienodai priimti visas savo puses ir šį pavasarį ieškoti sprendimų, kurie jas sujungia į vieną įvaizdį. Padidinto silueto lietpaltis, glaustinukės ir plačių kelnių derinys, įdomūs aukštakulniai ir mėgstami sportbačiai – alfa moters spintoje vienintelis kriterijus yra kažkas, kas leidžia jai jaustis geriausia savo versija. Ir, priešingai, nei sako Holivudo filmai, ši versija kasdien gali būti kitokia.

PAVASARIS ‘20

Elegance is an attitude Kate Winslet

The Longines Master Collection

Išgelbėti

PIRMA MERGINA:

„MAJE” PALAIDINĖ, 195 EUR „BALENCIAGA” SIJONAS („MADOS LINIJA”), 1390 EUR „MANGO” KAKLO PAPUOŠALAS, 19,99 EUR

ANTRA MERGINA:

„BALENCIAGA” ŠVARKAS („MADOS LINIJA”), 1950 EUR „BALENCIAGA” KELNĖS („MADOS LINIJA”), 670 EUR „MAJE” GOLFAS, 85 EUR „ZARA” AUSKARAI, 12,95 EUR

TREČIA MERGINA:

„STELLA McCARTNEY” LIETPALTIS („MADOS LINIJA”), 1120 EUR „BALENCIAGA” AUSKARAI („MADOS LINIJA”), 360 EUR „BALENCIAGA” RANKINĖ („MADOS LINIJA”), 1020 EUR „MANGO” DIRŽAS, 25,99 EUR

KETVIRTA MERGINA:

„SPORTMAX” LIETPALTIS, 879 EUR „BALENCIAGA” PALAIDINĖ („MADOS LINIJA”), 870 EUR „SAINT LAURENT” AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON”), 293 EUR „MAJE” RANKINĖ, 245 EUR

16

PAVASARIS ‘20

pamišusį

FOTOGRAFAS TOMAS KAUNECKAS KŪRYBOS VADOVĖ AUSTĖJA JABLONSKYTĖ STILISTAS LUKAS JUODIS NERINGOS ČUKINIENĖS IR JULIJOS ESTKO MAKIAŽAS ASISTENTĖ MAITE HERNANDEZ ANŽELIKOS WOJC ŠUKUOSENOS ASISTENTĖ EGLĖ LAPĖ MODELIAI VAKARĖ, DEIMANTĖ, NEDA, EMA, IEVA („DUO.MANAGEMENT”)

pasaulį

PAVASARIS ‘20

17

PIRMA MERGINA:

„SPORTMAX” SUKNELĖ, 519 EUR „WEEKEND MAX MARA” RANKINĖ, 219 EUR „ZARA” AUKŠTAKULNIAI BATELIAI, 79,90 EUR

ANTRA MERGINA:

„WEEKEND MAX MARA” SUKNELĖ, 469 EUR „MAJE” SARAFANAS, 225 EUR „ZARA” RANKINIŲ KOMPLEKTAS, 39,95 EUR „DIOR” AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON”), 332 EUR

TREČIA MERGINA:

„SPORTMAX” MEGZTINIS, 449 EUR „SPORTMAX” SUKNELĖ, 819 EUR

KETVIRTA MERGINA:

„MARNI” MEGZTINIS („MADOS LINIJA”), 560 EUR „SPORTMAX” SIJONAS, 659 EUR „H&M CONSCIOUS EXCLUSIVE” SKARELĖ, 19,99 EUR „GUCCI” AKINIAI NUO SAULĖS, 278 EUR

18

PAVASARIS ‘20

Užterštumas, klimato kaita, tirpstantys ledynai, naikinami / nykstantys miškai, dar neregėti virusai ir pandemijos, šienaujančios gyvybes.

Visuotinis atšilimas maišo protą žvėrims, augalai plinta į naujas platumas, žiemą be sniego praleidę lietuviai jo ilgesio ir slidinėjimo aistros nebepatenkina kalnuose – COVID-19, arba koronavirusas, stabdo skrydžius ir įkalina žmones namuose.

Pasaulis toks įsitempęs ir sutrikęs, kad mados kūrėjai negali nereaguoti, – jie visuomet žengė koja kojon su socialiniais reiškiniais. Šiandien mada nebėra vienas vartotojiškumo simbolių. Ir garsiausi dizaineriai, ir greitosios mados prekių gamintojai yra prieš besaikį vartojimą, ragina rinktis daiktus iš „antrų rankų”, o didžiausiu trendu tampa perdirbtų medžiagų naudojimas. Tačiau kad ir kaip išgyventume dėl gamtos, atšilimas turi vieną privalumą – pailgėjusį bikinio sezoną. Ruoškimės jam ir vasarai, kurią praskaidrins ryškios ryškios spalvos.

PAVASARIS ‘20

19

20

PAVASARIS ‘20

PIRMA MERGINA:

„STELLA McCARTNEY” SUKNELĖ („MADOS LINIJA”), 1640 EUR „DIOR” AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON”), 354 EUR „SANDRO” RANKINĖ, 245 EUR „ZARA” ŽEMAKULNĖS BASUTĖS, 39,95 EUR

ANTRA MERGINA:

„H&M CONSCIOUS EXCLUSIVE” SUKNELĖ, 59,99 EUR „H&M CONSCIOUS EXCLUSIVE” PEČIŲ PAPUOŠALAS, 129 EUR „DIOR” AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON”), 302 EUR „H&M CONSCIOUS EXCLUSIVE” ŽEMAKULNĖS BASUTĖS, 79,99 EUR

PAVASARIS ‘20

TREČIA MERGINA:

„H&M CONSCIOUS EXCLUSIVE” SUKNELĖ, 89,99 EUR „H&M CONSCIOUS EXCLUSIVE” SKARA, 34,99 EUR „CELINE” AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON”), 290 EUR „H&M CONSCIOUS EXCLUSIVE” PRISEGAMI AUSKARAI, 19,99 EUR „ZARA” KAKLO PAPUOŠALAS, 15,95 EUR „MANGO” AUKŠTAKULNĖS BASUTĖS, 35,99 EUR

KETVIRTA MERGINA:

„H&M CONSCIOUS EXCLUSIVE” KAFTANAS, 99 EUR „H&M CONSCIOUS EXCLUSIVE” MAUDYMOSI KOSTIUMĖLIS: LIEMENĖLĖ – 17,99 EUR, KELNAITĖS – 19,99 EUR „WEEKEND MAX MARA” KAKLO PAPUOŠALAS, 82,90 EUR „WEEKEND MAX MARA” KAKLO PAPUOŠALAS, 119 EUR „RETRO” AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON”), 159 EUR „ZARA” ŽEMAKULNIAI BATELIAI, 39,95 EUR

21

PIRMA MERGINA:

„SANDRO” SUSAGSTOMAS MEGZTINIS, 185 EUR „SANDRO” SIJONAS, 165 EUR „ZARA” RANKINIŲ KOMPLEKTAS, 39,95 EUR „DIOR” AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON”), 302 EUR „GIMBUTIS” KAKLO PAPUOŠALAS

ANTRA MERGINA:

„SANDRO” SUKNELĖ, 345 EUR „MANGO” BATAI, 89,99 EUR

TREČIA MERGINA: „MAJE” SUKNELĖ, 250 EUR „MAJE” GOLFAS, 85 EUR „SAINT LAURENT” AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON”), 293 EUR „ZARA” AUKŠTAKULNIAI BATELIAI, 39,95 EUR KETVIRTA MERGINA: „SANDRO” PALAIDINĖ, 225 EUR „MAJE” SIJONAS, 195 EUR

22

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

23

TEKSTAS – DALIA MUSTEIKYTĖ

Kaip suderinti „,direktorę“ ir „,žmoną“

?

Su Lina MASKOLIŪNE bendrauti paprasta ir aišku: ,„Taip“, ,„Ne“, ,„Ar labai skubu?“, „,Suderinta“. Natūralu, kad pirmąsyk įmonės direktore tapusi 24-erių, dabartinė suomių kapitalo bendrovės „,Technopolis“ Lietuvos regiono vadovė – konkreti ir greitai priima sprendimus. Ji – ir penkerių Marijos mama bei ,„Žalgirio“ krepšinio komandos trenerio Dariaus Maskoliūno žmona, sugebanti derinti šeimą, karjerą, bet kartu nepamesti savęs – draugų, pomėgių, kelionių.

24

FOTOGRAFAS TOMAS KAUNECKAS STILISTĖ AUSTĖJA JABLONSKYTĖ ASISTENTAS LUKAS JUODIS NERINGOS ČUKINIENĖS MAKIAŽAS KĘSTO RIMDŽIAUS ŠUKUOSENA „JIL SANDER” SUKNELĖ („MADOS LINIJA”) „GIMBUTIS” APYRANKĖ

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

25

„ACNE STUDIOS” SIJONAS („MADOS LINIJA”), „MARINA RINALDI” PALAIDINĖ, „GIMBUTIS” LAIKRODIS IR ŽIEDAS

26

PAVASARIS ‘20

„,MASKOLIŪNO ŽMONA“ MAN SKAMBA MIELAI, TAI TIKRAI NĖRA SUMENKINIMAS, GAL LABIAU – PARTNERYSTĖS ĮVERTINIMAS. Tiesa, atėjusi pas kirpėją Lina laiką leidžia ne vartydama žurnalus, o su kompiuteriu ant kelių, manikiūrininkės kėdėje neplepa su meistre apie orą – dažniausiai telefonu derina darbo reikalus.

Užtat viską puikiausiai spėja!

Na, gerai, ne absoliučiai viską, nes Linos para – kaip visų – turi dvidešimt keturias valandas. Tik ji išmoko nebesiplėšyti ir nesiskųsti, kad nespėja, – tiesiog žino, kokie yra jos gyvenimo ir konkrečios dienos prioritetai, o svarbiausiems dalykams laiko būna visada.

Lina, ar jūsų, sėkmingos karjeros moters, netrikdo, kai išgirstate pristatant: „Krepšinio treneris Darius Maskoliūnas su žmona”?

Man tai – komplimentas. Kadangi tikrai jauna pirmąsyk tapau vadove, prikibo etiketės „stipri”, „direktorė”, suprask – direktorė ir namie. Niekada taip nesijaučiau ir to nenorėjau, užtat kažkuriuo momentu pradėjau ieškoti, kodėl tikroji „aš” nesutampa su tuo, kaip mane mato kiti. „Maskoliūno žmona” man skamba mielai, tai tikrai nėra sumenkinimas, gal labiau – partnerystės įvertinimas, ambicijų apšlifavimas ir darbo su savimi rezultatas nei išryškinti vyro nuopelnai ar mano nenuopelnai.

Džiaugiuosi būdama žmona.

Patinka ir kai vyras taip pristato.

Profesiniame kelyje nesiblaškėte – iškart rinkotės nekilnojamojo turto sritį?

Esu iš tų, kuri, dvidešimt metų dirbusi šioje srityje, nelaiko savęs nekilnojamojo turto eksperte.

Karjerą dariau jos nedarydama – tiesiog dirbau mėgstamą darbą ir kai tik pradėdavau galvoti, kad darosi nuobodu, naujas pasiūlymas pats mane susirasdavo.

Beveik visus juos užsidirbau: „Matome, kaip dirbi, mąstai, norime, kad ateitum pas mus.”

Visada eidavau ten, kur man atrodydavo įdomu, tinka pagal charakterį. O nekilnojamojo turto vystymas – būtent ta veikla, kur kas dieną po naujieną, čia daug kūrybos, turi ne tik suprasti apie plytą ir betoną, bet ir išmanyti

PAVASARIS ‘20

verslo logiką. Prieš tai dirbau prekybos centrų vystymo srityje, dabar – biurų. Anksčiau turėjau labai gerai perprasti vartotojo elgseną, šiuo metu – verslą ir jo poreikius. Todėl juokauju, kad esu nekilnojamojo turto ekspertė, niekada savo pinigų neinvestavusi į jokį nekilnojamąjį turtą, išskyrus nuosavą namą. Esu vadybininkė, reikiamą išsilavinimą įgijusi profesionali vadovė, kuri gali būti samdoma vienoje ar kitoje srityje, išmanau įmonės procesus, lyderystę, valdymą. Save laikau universalia.

Ko vadovavimas jus išmokė?

Bandau ieškoti savito lyderystės, vadovavimo recepto, turiu tam suteiktą laisvę ir tai vertinu.

Esu surinkusi komandą, ja labai pasitikiu ir neabejoju, kad ir be manęs ji gali „važiuoti”. Nuo jaunų dienų atėjusi vadovauti organizacijai rengdavau pamainą – kas pakeistų mane, jei vieną dieną manęs organizacijoje nebeliktų dėl kokių nors priežasčių. Supratau, kad į darbą einu ne vadovauti, o mokyti, perduoti žinių, kurioms esu imli, jų prikaupiau, negaliu užlaikyti, turiu dalintis. Dabar leidžiu sau išeiti ir trijų savaičių atostogų, nes žinau, kad komanda susitvarkys, darbuotojai kasdien neskambinės dėl smulkmenų, jie nebijo prisiimti atsakomybės.

Tai yra didžiausias mano, kaip vadovės, pasiekimas.

Tapus vadovu lengva pakliūti į liūną, kai sau įteigi, jog niekas geriau už tave darbų nepadarys.

Toks etapas buvo ir man. Dar dabar pagaunu save, kai kartais norisi kur nors prikišti nagus. Bet stengiuosi susivaldyti – sąmoningai pasirinkau kelyje link tikslo galbūt užtrukti ilgiau, bet auginti ir mokyti kitus. Mūsų verslas jau labai išaugęs, tuoj turėsime šimtą tūkstančių kvadratinių metrų nuomojamo biurų ploto, kas yra labai daug Lietuvos rinkoje, o komanda – labai nedidelė. Fiziškai nespėčiau, o ir nenorėčiau viena visko kontroliuoti. Be to, penkių žvaigždučių kokybės klientų aptarnavimo dviem rankomis,

dviem kojomis ir dviem akimis negarantuočiau. Rankas ir akis atstoja komanda.

Koks šiandieninis penkių žvaigždučių biuras?

Turbūt girdėjote žodį „vaibas”?

Mums, vyresniems, sunkiau suprasti, kas tai yra. Jaunimas mūsų supratimu yra neatsakingas, nelojalus, darbe jis nori būti laimingas, o mums vis dar atrodo, kad laimė pasiekiama per kančią.

Nėra taip svarbu kiliminės dangos spalva ar sofos kaina – jaunam žmogui reikia erdvės, kur galėtų kurti. Kūryba – toli gražu ne piešimas, muzika, šokis ar rašymas, tai – laisvė kurti darbo vietoje, priimti sprendimus, suprasti, kodėl darai tai, ką darai, prisidėti prie aukštesnio tikslo, prisiimti atsakomybę. Esu mačiusi biurų, kurie, atrodytų, – visiška skylė, bet žmonės juose laimingi – apsikabinėję piešiniais, vizualizuoja idėjas, yra įtraukti į bendrą „kur mes einame, kodėl tai darome, kas esame kaip komanda”. Iš to ir susideda „vaibas”. Nesvarbu, atviras ar uždaras bus ofisas, svarbiausia – pažinti, atrasti savo įmonės kultūrą ir leisti žmonėms kurti. Pagal tai, ar jie kuria su komanda, ar po du, ar po vieną parke ant suoliuko, ir reikia ieškoti idealaus biuro.

O šalia esantys vaikų darželiai, restoranai ir kita kasdieniams darbuotojų poreikiams tarnaujanti infrastruktūra – tik būtini rekvizitai, elementari higiena, kaip Wi-Fi. Be jų šiuolaikiniai biurai nelabai įsivaizduojami.

Ar pritartumėte, kad ko nors siekiančiai moteriai sunkiau nei vyrui?

Esu asociacijos „Lyderė” narė, mes rūpinamės ir lyčių lygybe. Dirbu labai vyriškame – nekilnojamojo turto ir statybų – sektoriuje. Ar kada patyriau tai, apie ką kalba judėjimas #MeToo? Taip. Buvo situacijų, kurias pati sukėliau savo elgesiu, nes mes, moterys, puikiai naudojamės žavesiu, jis – galingas ginklas. Į bandymus priekabiauti nekreipdavau dėmesio, tada

27

priekabiautojui pasidarydavo neįdomu. Skųstis dėl to tikrai negaliu.

Mes, moterys, gyvenime ir darbe atsargesnės, vyrai labiau linkę prisiimti riziką, žengti didesniais žingsniais į priekį, ir ta rizika apdovanojama karjera, pinigais.

Negaliu sakyti, kad kuris nors vyras buvo labiau įvertintas nei aš. Bet yra kita problema: sutinku daug nuostabių moterų, kurių savivertė – labai menka. Tokia ir aš kažkada buvau, net šiandien kartais tenka sau priminti, kad esu verta visko, kas esu ir ką turiu.

Jums stigo savivertės?!

Vis atrodžiau sau nepakankamai gera, graži, vertinga, maniau žinanti mažiau nei kitos, neverta meilės. Lyginimasis su kitais niekur neveda. Tą su laiku išaugau. Ne kartą girdėjau: „O tu nebijai, kad kas nors kitas užims tavo vietą?” Šito tikrai nebebijau. Jei užims, vadinasi, tos vietos jis vertas labiau, o aš užmigau, aptingau, pridariau neatleistinų klaidų.

Lygiai tas pats ir kalbant apie santykius. Prisimenu pirmuosius savo santykius, tada buvau visiškai įsikniaubusi į žmogų, atrodė, kad be jo esu niekas, buvau tik šešėlis, o šiandien suvokiu, jog šalia manęs vyras, su kuriuo mums tikrai labai gerai, esame kartu ir esame laisvi.

Suprantu, kad santykius reikia kurti, palaikyti, jie nėra tiesiog duoti. „Darbas” šiuo atveju gal ne toks gražus, bet tinkamas žodis. Jei nedirbsi – nepuoselėsi santykių, neskirsi jiems užtektinai dėmesio, netrukus nebesuprasi, kuo tavo žmogus gyvena, kur kartu einate.

Radote formulę, kaip vadovauti.

O kaip padalinti savo laiką?

Kai kalba pasisuka apie darbą, poilsį ir apskritai apie visko suderinimą, prisimenu vienos didelio JAV banko viceprezidentės frazę: „Gyvenime nėra balanso, tik – prioritetai.” Jei mano prioritetas – šeima ir vaikas, suprantama, rasiu laiko jiems.

Kai išgirstu sakant, kad nėra laiko susitikti su draugais ar mokytis, žinau, jog tam žmogui tai nėra prioritetas.

Gimus dukrytei jūsų prioritetai pasikeitė?

Savaime suprantama, kad mažam vaikui reikia laiko. Bet jo pakanka ir vyrui, ir darbui, ir sau. Beje, sau skiriu net labai nemažai. Darbo reikalais dažnai važinėju, Darius ir daug keliauja, ir daug laiko turi praleisti Kaune. Žinau: jam rytoj varžybos, vadinasi, šiandien bus namuose, tad neplanuoju nieko.

Jo grafiko nepakeisi, o aš galiu derintis. Susikuriame tradicijas

28

kur nors išeiti ar išvažiuoti dviese.

Kai jis negali grįžti namo, mes su mažąja važiuojame į Kauną, kad pabūtume kartu. Gyvenimas „ant lagaminų” tikrai žudo, kartais pavargstu, bet iš esmės viskas gerai. Dedu pastangų, kad pabūtume drauge, nes tai – mano prioritetas.

Jei esu su Marija, skiriu visą save tik jai, padedu į šalį kompiuterį, o jei noriu ką nors greitai perskaityti ir pasižymėti telefone, paprašau jos dešimties minučių laiko sau.

Stengiuosi taip pat elgtis būdama su vyru, tėvais, draugais. Man svarbu kurti su Marija atvirą ryšį, kalbamės, kas jai pasisekė ar nepasisekė, kas man pavyko ar nepavyko. Noriu, kad ji matytų, jog mama išties mėgaujasi savo veikla. Tėtis – lygiai taip pat.

Dukra mato, kad mes kažko siekiame, mokomės. Nemanau, kad ryšį su ja lemia, kiek drauge praleidžiame minučių, svarbu, kad kai esame kartu, skirtume dėmesį tik viena kitai. Lenkiu galvą prieš moteris, kurios pasirenka auginti vaikus ir būna namuose ilgai. Tai nelengva. Aš turiu vieną vaiką, o kitos – tris keturis, ir dar pačios viskuo rūpinasi. Paminklą joms pastatyčiau.

„ACNE STUDIOS” MARŠKINIAI („MADOS LINIJA”), „STELLA McCARTNEY" KOSTIUMAS („MADOS LINIJA”)

Kokia esate namuose?

Vadovaujate išmintingai, kaip darbe?

Džiaugiuosi, kad turiu stiprų vyrą, su kuriuo vadove nesijaučiu. Mudu tikrai suprantame, ką turime, suprantame vienas kitą. Kai jam – sezonas, viskas labiau krenta ant mano pečių, vasarą jis daugiau imasi ūkio darbų. Aišku, retsykiais namuose pakeliu skandalą – tai labai moteriška ir reikalinga profilaktiškai (juokiasi). Žmonės sako, kad partneriai turi dalintis darbais, abu atnešti į namus savo indėlį. Bet ar verta tuo vadovautis? Juk svarstyklės bet kada gali pakrypti į vieną ar į kitą pusę, nieko nėra amžino. Dariaus profesijoje mažai stabilumo, o aš turiu siekį darbe jaustis laiminga... Nuo to, kiek kuris tuo metu uždirbame, nekrenta nei mano, nei jo savivertė. Bendri pasirinkimai, susitarimai, kiek ko galime sau leisti, ko mums reikia, yra svarbiausi. Esame vyras ir moteris, jau vien dėl to negalime būti lygūs. Prigimtis – skirtinga, tad, savaime suprantama, jam labiau norisi rūpintis materialiu mūsų būviu, o man – emociniu.

Normalu, kad aš, visą gyvenimą uždirbusi, ir dabar noriu turėti savo pinigų. Ar tai yra mano siekis? Ne. Jei kada nuspręsčiau tapti tik ponia žmona, man būtų ramu – pasirūpins jis. Lygiai taip pat jam ramiau: jei staiga liktų be kontrakto, turėtume už ką valgyti, nes dirbu aš.

Jūs irgi pabuvote tik žmona ir mama?

Kai gimė Marija, man buvo beveik 38-eri, jaučiausi išsilaksčiusi, nebuvau atskirta nuo visuomenės ir uždaryta su vaiku namie. Bet po metų į darbą grįžau su džiaugsmu ir to visai nesigėdiju pripažinti.

Motinystės metai buvo nuostabūs, labai džiaugiuosi, kad tai patyriau.

Tik nesakau, kad buvo lengva.

Minėjote laiką sau. Kiek jo ir koks jis?

Niekada nenurašydavau savo pomėgių ir poreikių, bet po skyrybų – kokios jos bebuvo gražios, emociškai išvargino – itin gerai supratau, kad puoselėjant santykius žmogui reikia ir laiko sau. Su Dariumi niekada nekyla konfliktų, kai jis eina žaisti teniso, skrenda su draugu į Londoną stebėti Vimbldono turnyro, o aš užsiimu kuo kitu. Ir pati mėgstu tenisą, daug sportuoju, nueinu viena į kiną. Darius dešimt mėnesių būna užsiėmęs, todėl kartais ramiai pasakau: „Brangusis, mes su draugėmis savaitgaliui lekiame į Florenciją.” Šią žiemą su jomis savaitę praleidome Niujorke, su Marija vykau slidinėti, o jis negalėjo.

Darius turi du vyresnius vaikus iš pirmosios santuokos, jums teko mokytis būti ir pamote?

Mūsų ryšys geras. Sūnus sako, kad esu „mama 2” arba „mama

kvadratu”. Labai tuo džiaugiuosi.

Vaikams iš karto pasakiau: turite mamą, kuri yra vienintelė ir geriausia, jos aš nemėginsiu pakeisti, bet esu šalia, jei kada reikės kito požiūrio, nuomonės, jei kuo galėsiu patarti, padėti, kartu pasidžiaugti. Marija sesę ir brolį dievina, jie labai myli ją. Gera tai matyti.

GYVENIMAS „,ANT LAGAMINŲ“ TIKRAI ŽUDO, KARTAIS PAVARGSTU, BET IŠ ESMĖS VISKAS GERAI. DEDU PASTANGŲ, KAD PABŪTUME DRAUGE, NES TAI – MANO PRIORITETAS.

O buičiai jūsų lieka nors kiek?

Būna etapas, kai viską tempiu namo, labai mėgstu žydinčias gėles, perku jas. Ateina momentas, kai suprantu, kad namuose viskas apleista – ne nevalyta, o tiesiog nesijaučia rūpinimosi, gėlės nuvytusios.

Ir vėl važiuoju jų glėbiais pirkti (šypsosi). Išties man reikia pabūti namuose, reikia laiko juose su savimi. Tam dažnai skiriu sekmadienį – ir praėjusį su mažąja namudinėjome, paskui ėjome į žygį miške. Mėgstu ir spintas susitvarkyti. Bendra žmogaus ir sielos higiena, sakyčiau, prasideda nuo namų, tvarkos juose. Būna, mėgstu kieme gėlynus paravėti, o kartais nieko nesinori, tik gulėti su gera knyga – viskas kaip ir visiems.

PAVASARIS ‘20

P.C. Akropolis, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje P.C. Panorama, Vilniuje

PAVASARIS ‘20

www.pietro-filipi.com

29

The rights to use those visuals are acquired from March 1st, 2019 to August 31st, 2020. Beyond that date the use of these visuals shall be considered as a breach and you will have to pay any compensation that would be seek by the model(s) or the photographer.

PIRMIEJI* PERMATOMI ILGALAIKIAI PLAUKŲ DAŽAI NEUTRALIZUOTAS UŽBAIGIMAS IR YPATINGAS BLIZGESYS

PADIDINTI ŠALTI ATSPINDŽIAI

Didžiausiam neutralizuotam spalvos rezultatui

50% DAUGIAU ŠVIESOS ATSPINDŽIO** Ypač dideliam blizgesiui

4X KARTUS DAUGIAU PERMATOMUMO***

Dėl specifinių dažų balanso

*SUKURTA L'OREAL PROFESSIONNEL. **INSTRUMENTINIS TESTAS. ***INSTRUMENTINIS TESTAS PALYGINUS SU PAGRINDINE MAJIREL LINIJA. .

JOKIO KOMPROMISO

TARP NEUTRALIZACIJOS IR BLIZGESIO

Only by

Moterims reikia virvių!

SPECIALIAI „KUKLAI” IŠ LONDONO – VIDAS RACHLEVIČIUS

© Tasaki

32

PAVASARIS ‘20

Ponios ir panelės feministės bei moterų teisių gynėjos, prašom nusiraminti. Nieko blogo šia antrašte nenorėjau pasakyti ir nepasakiau. Tai – tik garsus ir plačiai žinomas Coco Chanel posakis apie perlus: „Moterims reikia virvių. Virvių iš perlų.˝ Coco labai mėgo perlų papuošalus ir ne vienoje nuotraukoje ją matome su ilgais perlų vėriniais. Maždaug 90 cm ir ilgesni vėriniai angliškai vadinami „rope˝...

P

Iki 1969 metų perlas buvo Hamiltonų nuosavybė, bet šeima nusprendė jį parduoti aukcione Londone. Už 37 tūkstančius dolerių perlą nupirko Burtonas ir padovanojo žmonai Valentino dienos proga. Taylor „La Peregrina˝ patikėjo „Cartier˝ juvelyrams, šie iš deimantų ir mažesnių perlų sukūrė įspūdingą kaklo vėrinį. Po aktorės mirties 2011-aisiais jos juvelyrikos kolekcija parduota Niujorko „Christie’s˝ aukcione. Už vėrinį su garsiausiu pasaulyje perlu sumokėta 11 milijonų dolerių.

Elizabeth Taylor... Ką mums sako ši pavardė? Vyresniosios kartos žmonės, be abejo, prisimena puikią aktorę ir gūdžiu sovietmečiu Vilniaus kino teatre „Lietuva˝ rodytą gerokai apkarpytą, bet tais laikais neįtikėtinai „didelį˝, puošnų, „spalvotą ir plačiaformatį˝ amerikiečių filmą „Kleopatra˝.

Jame vaidino ir Richardas Burtonas (Markas Antonijus), vienas iš septynių Elizabeth gyvenimo vyrų – penktasis. Jie kartu gyveno 1964–1976 metais.

„La Peregrina˝ traukia žvilgsnį ir žavi dydžiu bei tobulomis formomis, bet pažvelkime į perlų juvelyriką visai iš kitos pusės.

Kaip atrodo žavi netobulybė?

Londone, Pikadilyje, yra „Grom Gelato˝ – dželaterija, arba itališka ledainė. Man labai patinka jos reklaminis plakatas, jame matyti nufotografuotas indelis, iš kurio gelato laša ant stalo. Ir užrašas: „Su pasididžiavimu – itališka.

Su pasididžiavimu – netobula.

Teisybė˝. Londone yra ir garsusis Portobelo kelio turgus, kur galima rasti visokiausių keistų ir labai netobulų įdomybių. Tarp jų – perlų.

Pastaruosius kelis dešimtmečius Taylor ir Burtono pavardės ne kartą šmėžavo spaudoje, tačiau jau ne kino, o visai kitame – išskirtinės juvelyrikos kontekste. Šlovės metais aktorė traukė fotografų dėmesį ir stulbino publiką deimantų tiara, pagal specialius užsakymus sukurtais unikaliais „Cartier˝, „Bvlgari˝, „Van Cleef & Arpels˝ kaklo vėriniais, auskarais ir 33,19 karato vadinamuoju Elizabeth Taylor deimantu, kuris anksčiau buvo žinomas kaip „Krupp Diamond˝.

Pora buvo tarsi apsėsta didelių brangakmenių manijos ir turėjo finansinių galimybių tą aistrą realizuoti. Po mirties aktorės kolekcija parduota už 156,8 milijono dolerių.

Garsiausias papuošalas su didžiausiu pasaulyje perlu „La Peregrina˝. Natūralus lašo formos 50,56 ct (17,35 – 17,90 x 25,50 mm) perlas, 56 mažesni natūralūs ir 4 kultivuoti.

Auksas, platina, rubinai, deimantai. „Cartier˝, 1972 metai. © Cartier

PIGU IR NETOBULA. ŽAVU!

Tarp įspūdingų Taylor brangakmenių buvo ir „La Peregrina˝ – legendomis apipintas garsiausias bei didžiausias pasaulyje – balandžio kiaušinio dydžio – perlas, kuriuo puošėsi Ispanijos, Prancūzijos, Anglijos valdovai, Napoleono brolis. Teigiama, kad tas perlas rastas 1513 metais Panamoje, prie Santa Margaritos salos. Jis svėrė 55,95 karato, laikoma, kad tai – didžiausias kada nors rastas natūralus perlas. 1913-aisiais valytas, pragręžtas, bet tebėra vienas tobuliausių formų perlų.

Du kartus pamestas: pirmąsyk – Vindzorų pilyje, antrą – per pokylį Bakingamo rūmuose.

PAVASARIS ‘20

„M/G Tasaki˝ kolekcijos žiedas „Perlų piramidė˝: 18 ct geltonasis auksas, gėlavandeniai perlai. © M. Georgacopoulos

Unikalus „M/G Tasaki˝ kolekcijos kūrinys „Sliced Necklace˝.

Baltieji gėlavandeniai perlai, 18 ct geltonojo aukso sagtis.

„Balance˝ kolekcijos žiedas: 18 ct geltonasis auksas, „Akoya˝ perlai.

© M. Georgacopoulos

© Tasaki

Štai mažytėje kaip kišenė parduotuvėje vikriai sukasi azijietis šeimininkas ir europietė pardavėja. Ant sienų ir stiklinėse vitrinose – ilgiausi gėlavandenių, vadinamųjų barokinių, perlų (angl. baroque pearls) vėriniai. Jie yra ne apvalūs, o netaisyklingos formos – nuo ovalo ir kiaušinio iki briaunuotų ir gumbuotų. Įvairių dydžių ir gražių pastelinių spalvų: balti, gelsvi, pilki ir beveik juodi.

Iš ilgų girliandų išsirinkite norimo dydžio ir spalvos arba jų kombinaciją, pavyzdžiui, didelius baltus, mažus juodus, mažus geltonus, didesnius pilkus ar kitokius, ir parduotuvėlės šeimininkas čia pat jūsų akyse per kelias minutes suvers apyrankę arba norimo ilgio kaklo vėrinį.

Tik nereikia mandrų žodžių, apibūdinančių vėrinio ilgį, – „collar˝, „chocker˝, „opera˝ ar „rope˝. Tiesiog parodykite ir paaiškinkite. Itin originalus ir jūsų pačių ekspromtu susikurtas papuošalas puikiai tiks vasarą prie neįpareigojančios ar laisvalaikio aprangos, o, priklausomai nuo ilgio ir perlų

33

Melanie Georgacopoulos perlų papuošalas „Stačiakampis kaklo vėrinys˝ iš „Unique˝ linijos. Rodžiu dengtas sidabras ir 3–12 mm gėlavandeniai perlai.

Vėrinys „ramybės˝ būsenos, ant modelio kaklo.

Skirtingai nei kompanijos, išgaunančios brangakmenius kasybos būdu, kultivuotų perlų augintojai privalo labai saugoti natūralią darbo aplinką, kitaip jų verslas žlugs. dydžio, tekainuos 20–50 svarų.

Jūsų apyrankė ar kaklo papuošalas bus suverti ant paprastos plonos gumytės, todėl grįžus namo patarčiau nunešti geram juvelyrui, kad pervertų ant patikimesnės gijos, o apyrankei pritaikytų dailesnę sagtelę. Po kurio laiko galėsite pati tą vėrinį patobulinti: patrumpinti, pailginti, pridėti, pavyzdžiui, spalvotų karoliukų, kubelių, miniatiūrinių pakabučių, – viskas priklauso tik nuo jūsų skonio, stiliaus ir fantazijos. Kitaip tarant, turėsite savotišką juvelyrikos lego.

O KAS PERLO VIDUJE?

„X formos apyrankė˝: oksiduoto sidabro grandinėlės, baltieji gėlavandeniai perlai. © M. Georgacopoulos

„Auskarai su kubais˝: 18 ct geltonasis auksas, 10 mm natūralaus perlamutro kubeliai ir 11 mm „peacock˝ perlai. Pagal Amerikos gemologijos instituto (GIA) klasifikaciją taip vadinami Taityje kultivuoti labai tamsios žalios ir pilkos arba pilkos ir tamsiai mėlynos spalvos perlai. „Cube˝ kolekcijoje yra ir tokio pat stiliaus pakabučių bei apyrankių. © M. Georgacopoulos

34

Kai pagalvojame apie perlus ir juvelyrinius dirbinius, turbūt pirmiausia prisimename garsių moterų Grace Kelly, Jacqueline Kennedy, Coco Chanel nuotraukas, kuriose jos matomos su perlų vėriniais. Arba vaizdus iš klasikinių Holivudo filmų: vapsvos liemuo, pirštinaitės iki alkūnių, maža juoda suknelė plačia iškirpte ir perlų vėrinys. Visi balti, idealiai apvalūs, vienodo dydžio ar harmoningai didėjantys, o žemiausiai esantis perlas pats didžiausias. Panašių vėrinių galima pamatyti daugelyje prabangių Londono parduotuvių, prekiaujančių antikvariniais perlų papuošalais.

Tačiau perlai turbūt buvo paskutinė kritusi juvelyrikos klasikos tvirtovė, ir šiuolaikiniai juvelyriniai dirbiniai su perlais yra nepaprastai įvairūs – tiek jų formos, tiek spalvos. Geriausias perlų juvelyrikos evoliucijos pavyzdys gali būti Graikijoje gimusios, Londone gyvenančios ir kuriančios dizainerės Melanie Georgacopoulos darbai. Jos kūrybiškumas ir požiūris suteikė perlams naują, visiškai modernią išvaizdą ir prasmę. Niekas iki jos perlų nepjaustė, nesuteikė jiems kubo ar kitų formų. Ji laikoma viena talentingiausių naujosios kartos britų juvelyrių. „Šiuolaikinei perlų juvelyrikai pastarasis dešimtmetis buvo labai įdomus, bet iki jo nueitas

labai ilgas kelias. Kurdama kolekcijas perlus pradėjau naudoti 2007 metais, tada beveik niekas iš juvelyrų to nedarė. Dabar perlai yra ant didžiausių madų šou podiumų, juos matome ir garsiausių prekybinių gatvių vitrinose, nes naujosios kartos vartotojams jie labai patinka˝, – specialiai žurnalui KUKLA pasakoja Georgacopoulos. Ir atkreipia dėmesį į dabar labai madingą aplinkosaugos aspektą: skirtingai nei kompanijos, išgaunančios brangakmenius kasybos būdu, kultivuotų perlų augintojai privalo labai saugoti natūralią darbo aplinką, kitaip jų verslas žlugs.

Su perlais dizainerė pradėjo dirbti visiškai atsitiktinai, iš smalsumo. Studijuodama Karališkajame meno koledže, ji ėmė tyrinėti medžiagas ir dizainą, bet tai buvo du tarpusavyje nesusiję dalykai. Įvertinęs netradicinį jaunos studentės mąstymą, vienas iš dėstytojų pasiūlė jai padirbėti su perlais.

Vėliau Georgacopoulos pripažino, kad apie juos nieko neišmanė ir tuomet pasielgė visiškai netradiciškai: nusipirko pirmąjį perlą ir, užuot pagaminusi kokį banalų pakabutį, perpjovė jį pusiau. Smalsios ir itin kūrybingos merginos laukė didelė staigmena: perlo vidus atrodė kaip perpjautas medis! Kai medis auga, jo viduje formuojasi rievės.

Panašiai ir perlas: jis formuojasi moliusko viduje iš daugybės perlamutro sluoksnių. Melanie to visai nesitikėjo, bet pirmoji kolekcija sulaukė sėkmės, dėl to nutarė įkurti savo vardo perlų juvelyrikos prekės ženklą. Jos darbai kėlė didelį susidomėjimą, nes dizainerė viską darė kitaip.

Tai buvo naujas ir labai savitas žodis juvelyrikos srityje, vėliau jis virto tendencija. „Kalbant apie perlų juvelyrikos tendencijas, čia viskas panašiai, kaip ir mados pasaulyje, – šiuo metu vienos dominuojančios

© M. Georgacopoulos

tendencijos nėra. Manau, tai gerai, nes yra įvairių stilių, medžiagų kombinacijų ir platus kainų spektras, todėl žmonės gali rasti tai, kas jiems labiausiai tinka ir patinka˝, – kalba Melanie.

Ji yra universali dizainerė, o nuo 2012 metų dirba su viena ryškiausių Japonijos perlų juvelyrikos kompanijų „Tasaki˝.

Sukurtas ir bendras prekių ženklas „M/G Tasaki˝, visi papuošalai gaminami Japonijoje, naudojant aukščiausios kokybės medžiagas. Melanie susiduria su dideliu iššūkiu, bet tai – lyg dvipusis eismas. Iš vienos pusės, senomis perlų juvelyrikos tradicijomis pasižyminčios šalies kompanija parodė neįtikėtiną drąsą ir pasitikėjimą sukurdama bendrą prekių ženklą su itin netradicinio mąstymo dizainere. Rizika pasiteisino, nes inovatyvios „M/G Tasaki˝ kolekcijos pritraukė daug naujų ir jaunų vartotojų, kuriems iki tol perlai nebuvo įdomūs.

Iš kitos pusės, Melanie pabrėžia, kad darbas su tokia didele kompanija subalansuoja kūrybiškumą ir jai patinka, kad darbai, kurie labai skiriasi nuo jos autorinių, pasiekia milžinišką auditoriją. Tačiau dizainerė savęs labai neriboja. Ji kuria neįprastą dizainą, o japonai niekada neprieštarauja. Įdomu ir tai, jog kai kurie Melanie dizaino sprendimai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasti, bet talentingiems japonų meistrams tenka gerokai pasukti galvas, kad juos galėtų įgyvendinti.

Dizainerė sako, kad japonų požiūris į perlus labai savitas, bet jiems tikrai patinka netradicinis dizainas.

Atidžiau pažvelkime į vieną iš Georgacopoulos autorinių darbų, puikiai atspindinčių išskirtinį mąstymą, – tai „Full Circle Necklace˝. Šio kūrinio koncepcija – akį traukiantis, visiškai apvalus, didelis kaklo papuošalas. Dirstelėjus į jį pradžioje net sunku suprasti, kad tai juvelyrinis dirbinys.

Panašios koncepcijos yra ir jos stačiakampio formos papuošalas.

Gerai įsižiūrime – na, taip, perlai, bet nei tarpų tarp gijų, nei sagties, visiškai neaišku, kaip jį nešioti. Papuošalas mįslė – toks ir buvo pradinis Melanie sumanymas, neįspraudžiamas į jokius standartinio mąstymo rėmus. Tačiau, kaip ir tradicinio vėrinio, jo vieta – ant kaklo. Galva perkišama per patį vidurį tarp dviejų didžiausių perlų gijų. Taip jis tampa U formos kaklo vėriniu, sudarytu iš mažėjančių į apačią perlų gijų. Priklausomai nuo to, kur perkišite galvą, gijų skaičių ant krūtinės ar nugaros galima kaitalioti. Jis nešiojamas ir kitaip, pavyzdžiui, pabrėžiant pečius.

VIENIJANTIS ELEMENTAS – „AKOYA˝ PERLAI

Kokius perlus rinktis, kokie yra geriausi? Pats romantiškiausias dalykas tas, kad perlas – vienintelis organinės kilmės „brangakmenis˝, sukurtas gyvo daikto. Natūralus perlas randamas maždaug vienoje iš 10 tūkstančių „laukinių˝ geldelių, todėl dabar visi rinkoje esantys perlai – kultivuoti.

Trys vertingiausios perlų rūšys yra šios: „Akoya˝, arba japoniški perlai (pagrindinė augintoja Japonija), Taičio – vieninteliai natūraliai juodi – ir vadinamieji Pietų jūros perlai. Šiuo atveju Pietų jūra yra pietinė Ramiojo vandenyno dalis. Minėtos trys rūšys sudaro tik maždaug 5 proc. rinkoje esančių perlų, todėl net kultivuoti aukščiausios kokybės perlai yra labai reti. Pavyzdžiui, pasaulyje per metus išgaunama maždaug dešimt kartų daugiau (skaičiuojant karatais) deimantų nei greta Australijos kultivuojamų Pietų jūros perlų. Net 95 proc. perlų sudaro gėlavandeniai, kurie yra gerokai pigesni.

Pastarąjį dešimtmetį pasaulio juvelyrikos grandai savo kūrybiškumu įpūtė perlams naujos gyvybės. Beveik visi garsūs pasaulio juvelyrikos namai nuo Tokijo iki Niujorko turi didesnes ar mažesnes

PAVASARIS ‘20

Perlai turbūt buvo paskutinė kritusi juvelyrikos klasikos tvirtovė, ir šiuolaikiniai juvelyriniai dirbiniai su perlais yra nepaprastai įvairūs – tiek jų formos, tiek spalvos. perlų juvelyrikos kolekcijas.

Tačiau jeigu nusprendėte įsigyti rimtą perlų papuošalą ar komplektą, siūlyčiau atkreipti dėmesį į japonų triumviratą – „Mikimoto˝, „Wako˝, „Tasaki˝. Ir ne tik dėl dizaino. Už šių vardų slypi tradicija, filosofija, itin savitas japonų požiūris į perlus ir jų papuošalus, iš kartos į kartą perduodamas juvelyrų meistriškumas. Tai suteikia japonų perlų juvelyrikai stiprią aurą ir papildomą emocinę vertę.

1954 metais įkurta „Tasaki˝ išgarsėjo itin aukštos kokybės perlais. Rafinuotos publikos dėmesį patraukė drąsūs dizaino eksperimentai, juos pristatė 2009-aisiais paskirtas kūrybos direktorius Thakoonas Panichgulas. Netrukus šis ženklas atsirado ir ant aukštosios mados podiumų. „Tasaki˝ juvelyrika pasižymi netikėtomis brangių medžiagų – aukso, deimantų, granatų, juodųjų špinelių – kombinacijomis, o visa tai vienijantis elementas yra „Akoya˝ perlai.

2017 metais kūrybos direktoriumi tapo mados dizaineris iš Niujorko Prabalis Gurungas. Ryškiu jo kūrybos autografu galima laikyti naują išskirtinių papuošalų liniją „Tasaki Atelier˝, kur jis dar labiau praplėtė kūrybiškumo ir moderniosios perlų juvelyrikos ribas.

Komentuodamas antrojo sezono darbus, Gurungas sako: „Antrąjį sezoną mes įgijome dar daugiau pasitikėjimo. Suvokėme, kad „Tasaki˝ neturi ribų. Kiekvienoje kolekcijoje parodome tai, apie ką anksčiau tik svajojome. Dabar mes galime viską!˝

„Tasaki˝ drąsiai eksperimentuoja su medžiagomis, formomis ir jų kombinacijomis. © Tasaki

PAVASARIS ‘20

35

Elektroninė egzotika

ir kiti rytdienos simboliai Kaip žinoma, automobiliai būna dviejų rūšių: apie vienus žmonės svajoja, o kitų jiems reikia. Todėl ūgtelėjusių vaikėzų kambario sienos paprastai būna nukabinėtos „Lamborghini“ ar „Ferrari“ plakatais, o sulaukę pilnametystės jie važinėja „Volkswagen“ ar „Opel“ bolidais.

Technikos pasaulio futurologai prognozuoja, kad netolimoje ateityje tokių dilemų spręsti nereikės. Tiesiog automobiliai virs transporto priemonėmis, kurios viena į kitą bus panašios kaip tame pat puode kietai virti kiaušiniai.

TEKSTAS – RENALDAS GABARTAS

NUOTRAUKA - „MERCEDES-BENZ”

AKLŲJŲ ZONŲ Kad ir kaip STEBĖJIMO stengtųsi, SISTEMĄ.

standartinė išorinių ir salone esančių veidrodėlių kombinacija vairuotojui neleidžia fiksuoti visko, kas vyksta aplink automobilį. Tačiau papildomi jutikliai tiesioginio matymo lauką gali išplėsti ir iš esmės panaikinti aklųjų zonų grėsmes – sistema apie jose esančias kliūtis įspėja šviesos indikatoriais.

Draudimo kompanijų analitikai sako, kad vairuojančios moterys avarijų sukelia nuo pusantro iki dviejų kartų mažiau nei vyrai.

Ir net tais atvejais, kai damos iš tiesų priskaldo malkų, tos klaidos dažniausiai būna ne tokios skausmingos.

Savo ruožtu automobilių gamintojai niekuomet arba beveik nepozicionuoja savo ratuotų šedevrų kaip „moteriškų“ ar „vyriškų“.

Taip pat niekada nė vienos lyties klientams specialiai nekonstruoja jokių technologinių gudrybių. Negana to, pagal visus politinio korektiškumo kanonus mašinų gamintojai vairuotojus laiko „silpnąja grandimi“ ir tyliai tobulina savavaldžius automobilius. Jau dabar naujos kartos transporto priemonėse gali veikti iki 20 skirtingų saugos ir komforto sistemų, pradedant tomis, kurios leidžia automatiškai prisitaikyti žibintams, padeda išlikti eismo juostoje, neleidžia keisti važiavimo krypties, jei vadinamojoje aklojoje zonoje yra kliūtis, ir baigiant mašinos sustabdymu nustačius, kad vairuotojas dėl kokių nors priežasčių prarado kontrolę.

Kameros skenuoja svarbiausius kelio ženklus ir rodo juos prietaisų skydelyje, praneša apie kintančias eismo sąlygas (lietaus jutikliams aktyvinus valytuvus, pilotui siunčiamas įspėjimas apie slidų kelią), o iš paskos judančiam pernelyg arti mirktelima stabdžių žibintais.

36

pačia kryptimi, tiek važiuojančius priešpriešiais) ir kelią apšviečia taip, kad šie lieka siaurame prieblandos koridoriuje ir nėra akinami. Tuo pat metu viskas aplink užliejama tokia šviesa, kokios galėtų pavydėti futbolo arenose vėlyvas rungtynes žaidžiantys atletai. Patys moderniausi LED žibintai netgi siejami su automobilio navigacijos sistema ir automatiškai papildomai apšviečia pavojingas sankryžas bei artimiausius posūkius.

DAMOS, NUOLAT BŪGŠTAUJANČIOS DĖL MANIKIŪRO ILGAAMŽIŠKUMO AR TIKIMYBĖS IŠSITEPTI DRABUŽIUS Į MURZINĄ AUTOMOBILĮ, UŽ GALIMYBĘ ATIDARYTI KROVINIŲ SKYRIAUS DURELES KOJOS JUDESIU KONSTRUKCIJOS SUMANYTOJĄ NEABEJOTINAI IŠBUČIUOTŲ.

Tačiau panaši elektroninė egzotika yra išimtis bendrame kontekste. Absoliučia dauguma atvejų inžinieriai kuria ir siūlo tokias dirbtinio intelekto sistemas, kurios iš esmės keičia padėtį keliuose ir kruviną avaringumo statistiką. Vienas po kito serijinių automobilių kasdienybe tapę saugos diržai, saugos oro pagalvės, elektroninės stabilumo kontrolės sistemos kasmet „sutaupė“ tūkstančius gyvybių, o nuo 2009-ųjų eismo įvykiai liovėsi būti pagrindine mirties priežastimi Senajame žemyne.

Transporto pasaulio guru tikina, kad artimiausiu metu žmogaus klaidos tikimybė bus eliminuota ir įveikti esminiai transporto iššūkiai – žūčių keliuose skaičius priartės prie 0 reikšmių, o spūstys gatvėse susitrauks iki razinos dydžio.

Prieš kurį laiką bendrovė BMW, apsalusi nuo tokių ateities eskizų, socialiniuose tinkluose netgi buvo paleidusi reklamą „New Moments of Joy“ („Nauji džiaugsmo momentai“), kurioje savavaldžiu „BMW Vision iNext“ keliaujantys herojai nevaržomi mylėjosi, nes visais kitais dalykais rūpinosi išmanusis automobilis.

Ir nors reklama viešojoje erdvėje ilgai neužsibuvo, kur link, kodėl ir kaip evoliucionuoja ši pramonės šaka – daugiau nei akivaizdu.

Bet grįžkime į šiandieną.

Ko trūks plyš vairuojančios damos turėtų norėti, ieškoti ir reikalauti prasidėjus ūmiam nuosavo automobilio keitimo priepuoliui? Jei tik jūsų prioritetų sąrašo viršūnėje nėra koks nors oldtimer’is, tikėtina, kad nemažą dalį elektroninių pagalbininkų gausite pagal nutylėjimą. Iš to, kas

paprastai siūloma papildomos įrangos sąraše, rekomenduotume rinktis tokius dalykus: AUTONOMINIO STABDYMO SISTEMĄ.

Privaloma ji taps dar po poros metų, tačiau nemažai naujų automobilių ją jau turi ar siūlo už simbolinę papildomą kainą.

Sistema reaguoja į automobilio priekyje esančius objektus ir, užfiksavusi galimą avarinę situaciją, signalais įspėja vairuotoją apie grėsmę, padidina stabdžių sistemos slėgį iki maksimalaus (daugybė vairuotojų kilus avarinei situacijai nepakankamai stipriai spaudžia stabdžių pedalą) ar stabdo automatiškai, nesikišant vairuotojui.

Modernios LED žibintų sistemos identifikuoja kitus eismo dalyvius (tiek judančius ta ADAPTYVINIUS ŽIBINTUS.

Smulkmena, kuri reikšmingiausius dalykus – judėjimo greitį, svarbius kelio ženklus ir navigacijos nuorodas – pateikia tiesiai vairuotojui prieš akis. Taip išvengiama nereikalingo dėmesio blaškymo, nes informacija – sodrių spalvų ir didelės raiškos.

PROJEKCINĮ EKRANĄ ANT PRIEKINIO STIKLO.

Liečiamųjų ekranų eroje norint aktyvinti net pačias dažniausiai naudojamas automobilio funkcijas tenka dirstelėti į kompiuterį, tuo pat metu keletą akimirkų nevalingai žaidžiant gūžynes ir rizikuojant nuklysti į priešingą eismo juostą ar šalikelę. Elektronika ne tik padeda tokių rūpesčių išvengti, bet ir drausmina vairuotoją, versdama rodyti posūkius kiekvieno manevro metu.

EISMO JUOSTŲ IŠLAIKYMO SISTEMĄ.

Vyrams toks dalykas gali atrodyti perteklinis, tačiau damos, nuolat būgštaujančios dėl manikiūro ilgaamžiškumo ar tikimybės išsitepti drabužius į murziną automobilį, už galimybę atidaryti krovinių skyriaus dureles kojos judesiu konstrukcijos sumanytoją neabejotinai išbučiuotų.

AUTOMATIŠKAI PAKELIAMĄ BAGAŽINĖS DANGTĮ.

PAVASARIS ‘20

DEEPIKA DEEPIKA PADUKONE. PADUKONE. TISSOTTISSOT pr 100 pr lady.

100 lady.

TOP WESSELTON TOP WESSELTON DIAMONDS. DIAMONDS.

#ThisIsYourTime #ThisIsYourTime TI S S OTTI WATC S S OTHWATC E S .CO HM E S .CO M TISSOT, TISSOT, INNOVATORS INNOVATORS

BY TRADITION

BY TRADITION

KUKLA: Laisvi-laikai „,Mano mamos išnykimas“

,„Zomša“

Benedeta nori išnykti. Septintajame dešimtmetyje ji buvo mados ikona, Andy Warholo, Salvadoro Dalí ir Richardo Avedono mūza.

Aštuntajame dešimtmetyje tapo radikalia feministe, kovojančia už moterų teises ir emancipaciją. O sulaukusi 75-erių nori atsikratyti visų gyvenimo primestų vaidmenų. Sūnus paskutinius Benedetos gyvenimo metus stebi slėpdamasis už kameros. Filmo kūrimas tampa kova tarp motinos ir sūnaus, atkaklia šio pastanga užfiksuoti tikrąjį Benedetos išsilaisvinimą.

Absurdo komedija su siaubo elementais. Žoržo (akt. Jeanas Dujardinas) fetišas – zomša. Tiesą sakant, jo manija, susijusi su šia medžiaga, tokia stipri, kad po skyrybų jis visas santaupas išleidžia vintažiniam elnio odos švarkui. Drabužis idealiai priglunda prie pečių, o dar tie kutai! Dabar Žoržas – kietas, tikras stileiva.

Vieną vakarą pakelės užeigoje jis sutinka barmenę Denisę (akt. Adèle Haenel) ir, apsimetęs režisieriumi, įkalbina prisidėti prie neegzistuojančio kino projekto. Viskas tik dėl to, kad gautų dar daugiau odinių drabužių. Jei įmanoma – visus pasaulyje. Beprotybė pasiekia kulminaciją.

(Rež. Beniamino Barrese, Italija)

Jubiliejinis, 25-asis, festivalis šiais metais kviečia kartu pažvelgti į mūsų laukiančias ateitis. Nėra vieno scenarijaus, jų daugybė – nuo vilties kupinų norų grįžti arčiau gamtos iki distopiškų, nerimastingų pasakojimų, besiskleidžiančių žmonių nualintuose peizažuose. Šio festivalio tema „Ateitys” išsipildė netikėtu formatu: dėl viruso grėsmės festivalis tapo virtualus ir persikėlė į namų platformas. Išskirtiniai filmų seansai didžiuosiuose ekranuose bei kitose erdvėse planuojami gegužės mėnesį. Šių metų programoje gausu išskirtinių moterų portretų, kuriuos su meile ir kruopščiu atidumu jų patirtims ir padėčiai skirtingose visuomenėse kūrė režisierės moterys.

Brazilė Maria Clara Escobar filme „Lauros išvykimas˝ („Desterro˝) pasakoja apie sutrūkinėjusius poros santykius ir moters bandymus rasti išeitį, prancūzė Hafsia Herzi juostoje „Tu verta geresnio˝ („You Deserve a Lover˝) nuoširdžiai ir jautriai žvelgia į merginos išgyvenimus po skyrybų su vaikinu, kurio negali pamiršti. Vokiečių režisierė Ina Weisse savo „Egzamine˝ („The Audition˝) talentingai aktorei Ninai Hoss patiki įkūnyti smuiko mokytoją, neįstengiančią išsivaduoti iš savo pačios sukurtų taisyklių, besiblaškančią tarp pašaukimo ir šeimos.

Didžiajame ekrane tiesiog privalu pažiūrėti amerikiečių režisieriaus Trey Edwardo Shultso juostą „Bangos˝ („Waves˝). Vienas ryškiausių „Kino pavasario˝ programos filmų išsiskiria originaliu scenarijumi, įspūdingu garso takeliu, energingai judančia kamera bei montažu. Epiška priemiestyje gyvenančios afroamerikiečių šeimos istorija įsups kaip vandenyno bangos ir nepaleis dar ilgai.

Jaunam vaikinui Taileriui viskas puikiai sekasi, tačiau nuolatinis tėvo spaudimas siekti vis geresnių rezultatų ir mokykloje, ir sporte, padėti šeimos versle atveda į akligatvį. Vis dėlto tai nėra dar viena amerikietiškoji tragedija – režisierius sukūrė vilties ir meilės kupiną pasakojimą apie sąmoningumą ir santykių atvirumą.

Pasiilgusiems žanrinio kino staigmeną parengė Jimas Jarmuschas. Filmas apie zombius skamba įtartinai? Šis nepriklausomo Amerikos kino režisierius tikrai negalėjo nufilmuoti klišėmis grįstų, menkaverčių zombių gaudynių. Juostoje „Mirusieji nemiršta˝ („The Dead Don’t Die˝) keliamas šiandien itin aktualus klausimas: kuo mes virsime, jei ir toliau be saiko vartosime, būsime priklausomi nuo materialių dalykų? Filme išvysite tikrą aktorių elito grietinėlę – vieni jų virtę zombiais niokos miestelį, kiti – Adamas Driveris, Billas Murray, Tilda Swinton – tuos zombius medžios ir iš visų jėgų stengsis ateities scenarijų padaryti šviesesnį.

KUKLA atkreipia dėmesį į įvairiapusiškai stilingus festivalio filmus – ar tai būtų atviras ir jautrus dokumentinis pasakojimas apie mados ikoną, ar maniako fetišisto naktiniai klaidžiojimai, ar tapybiškai aistringa moterų meilės istorija.

38

„Filmas be galo jautrus. Tikėtumeisi pamatyti daug šlovingos mados ikonos praeities, tačiau labiau matai moterį, kuri lyg ir kovoja su savimi, su praeities išgyvenimais. Žiūrėdamas šį filmą visgi supranti, kokia mada yra silpna, palyginti su stipriu individualumu˝, – Kęstas Rimdžius

(Rež. Quentin Dupieux, Prancūzija)

„Na, mes kiekvienas turime savo fetišų... bet ši odinių drabužių manija ir jos savininko istorija verčia iš koto. Ar tokia kova gali vykti dėl suknelės, dėl gero įvaizdžio? Manau, kad taip...˝ – Kęstas Rimdžius

NUOTRAUKOS – „KINO PAVASARIS DISTRIBUTION”

„KUKLA“: „LAISVI-LAIKAI“ KELIASI Į STILINGUS PAVASARIO EKRANUS – TARPTAUTINĮ VILNIAUS KINO FESTIVALĮ „KINO PAVASARIS“.

„„Liepsnojančios moters portretas“

,„Visa tiesa apie divą“

Nuošali sala Bretanėje, XVIII amžiaus vidurys. Jauna tapytoja Mariana (akt. Noémie Merlant) pasamdoma nutapyti neseniai iš vienuolyno išėjusios Eloisos (akt. Adèle Haenel) vestuvinį portretą.

Būsimoji nuotaka nežino apie jai už nugaros motinos planuojamas vestuves, todėl Marianai liepta tapyti slapta. Apsimesdama pasivaikščiojimų palydove, dailininkė dienomis tyrinėja Eloisą, o naktį, kai ši miega, tapo. Tiksint pirmoms ir paskutinėms Eloisos laisvės akimirkoms, tarp moterų įsižiebia uždrausti jausmai.

Naujajame „Vagiliautojų˝ režisieriaus filme legendinė aktorė Catherine Deneuve vaidina Prancūzijos kino divą Fabijaną, kuri, įkopusi į aštuntąjį dešimtmetį, tęsia aktyvią karjerą ir mėgaujasi gerbėjų dėmesiu. Neišmatuojamo ego aktorei darbas visuomet rūpėjo labiau nei šeima. Fabijanai išleidus memuarus, iš Niujorko su šeima grįžta seniai matyta dukra Lumira (akt. Juliette Binoche).

Motinos ir dukters ryšio tvarumas yra neginčijamas, net jei tiesą apie bendrą praeitį dengia migla. Senas žaizdas atveriantis susitikimas bus persunktas lengvo humoro ir meilės žmogaus netobulumui.

(Rež. Céline Sciamma, Prancūzija)

„Žiūrėdamas šį filmą tarsi pradedi drauge tapyti ir vaikščioti po nuostabius Bretanės paplūdimius. Filmo veiksmas gana lėtas, bet herojų santykis – kunkuliuojantis. Kartais atrodo, kad net stilingos barokinės suknelės šiame filme vaidina kaip atskiri personažai˝, – Kęstas Rimdžius

(Rež. Hirokazu Kore-eda, Prancūzija, Japonija)

„Netobuli, gal net neįmanomi santykiai tarp divos mamos ir paprastos, žemiškos dukters klostosi šiltai ir jausmingai. Nuostabūs grand aktoriai sujungia skirtingų personažų iš skirtingų šalių potyrius, tai vyksta japoniško estetizmo bei prancūziško flirto fone – nuostabu ir paprasta!˝ – Kęstas Rimdžius

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

39

mūz Savanaudiškos

dizainerių

TEKSTAS – JULĖ ŠIURKUTĖ

40

PAVASARIS ‘20

zos Įprasta manyti, kad geriausi dizaineriai – vyrai. Galima ginčytis, galima sutikti. Tačiau net užgriuvus lavinai įrodymų, kad tik vyrai sugeba mus puošti, įtarumas niekur nedingsta: kodėl jie, juk tai nelogiška? Atsakymų į šį klausimą daug, bet pradžioje pakanka banalaus cherchez la femme: gal vyrai dizaineriai yra tokie šaunūs, nes jiems padeda moterys?

NUOTRAUKOS – „VIDA PRESS”

J Jei tikėsime antikos mitologija, kostiumo dizainas dievų nedomino. Tačiau interneto tinkle rasime dešimtis opusų apie tai, kokios mūzos skatino kutiurjė karjeros šuolius. Mes irgi laikysimės žaidimo taisyklių: tebūnie tos įkvėpėjos su sparneliais. Nors mados kontekste žodis „mūza˝ nieko nesako. Taip gali būti vadinama žinoma aktorė, ekrane vilkėjusi dizainerio švarką, ar menininko draugė, gavusi porą dienų panešioti jo suknelę; jam imponuojanti moteris – garsi bent tiek, kad spauda atkreiptų dėmesį į jos tualetus, ar – geras modelis, kuriam tinka net kailio šortai. Taip vadinamos damos, nepajudinusios nė piršto, kad jų vyrai pakiltų hierarchijos laiptais, ir tikros mecenatės, investavusios į menininkus, juos rėmusios.

Todėl sąžiningai įspėjame: šis rašinys – ne apie mistines mūzas, o apie moteris, iš tiesų lėmusias dizainerių sėkmę.

Niujorke žaibiškai išgarsėjusio ženklo „Sies Marjan˝ dizaineris olandas Sanderis Lakas neslepia turintis tuntą draugių ir jas vis tardantis – ko norėtų, kad atrodytų gražios ir geidžiamos: kokie turėtų būti siluetai, audiniai, spalvos, raštai.

Tos jo bičiulės – mūzos ar ne?

Tūkstantmečio kartos atstovai gal net nėra girdėję tokio žodžio, o ir Lakas su bičiulėmis bendrauja ne tam, kad pakiltų ar pralobtų. Jis tiesiog blaiviai vertina situaciją: kad įtiktum, turi žinoti, ko moteriai reikia. Daug šimtmečių vyrai tikėjo, jog seksualumas yra mados alfa ir omega, kol neatėjo niūrūs #MeToo laikai, kai patraukli moteris tarsi tapo provokatore ar prievartautojui pataikaujančia auka. Nors jos noras kerėti visada buvo pagrečiui su pastangomis laikyti atstumą: gundyti, bet ir kurti iliuziją, kad ji ne taip jau lengvai užkariaujama...

Pradžioje – stereotipai. Garsiausias visų laikų „dizainerio ir mūzos˝ tandemas – Hubert’as de Givenchy ir Audrey Hepburn. Jis sukūrė mažą juodą suknelę filmui „Pusryčiai pas Tifanį˝, ji per tai išgarsėjo kaip stiliaus ikona. Abu suprato, kad dviese lengviau užkariaus pasaulį. Daug metų dizaineris kūrė kolekcijas turėdamas omenyje konkrečią moterį – Audrey, o aktorė atsidėkodavo nuolat minėdama jo vardą – ir klausiama, ir neklausiama. Iki jos Givenchy

buvo niekas, o, padedamas Hepburn, tapo brendu. Audrey irgi neliko nuskriausta: turėti milijonus stiliaus sekėjų kartais labiau apsimoka, nei važinėti į Kanus, juolab tie vaidmenys – loterija: buvo, buvo ir staiga – nebėra.

Po „Pusryčių pas Tifanį˝ charizmatiškoji Audrey vaidino tik vienuolikoje filmų, tarp jų kartais būdavo net dešimties metų pauzė.

Ir šiandien ji linksniuojama tik kaip stiliaus ikona, tarsi net nebūtų buvusi aktorė... Dabar Givenchy ir Hepburn tandemą pavadintume sėkmingu reklamos projektu.

Antikos mūzos tokių terminų nežinojo.

Kiek kitokia situacija buvo su Pierre’u Cardinu ir aktore Jeanne Moreau, kuri mėgo sakyti, kad vyrą pažinsi tik su juo permiegojusi.

Gražuolė intelektualė, turėjusi dešimtis geidžiamiausių planetos vyrų, taip pasitikėjo savimi, kad žinią, jog Cardinas nemyli moterų, tiesiog praleido pro ausis. Aktorė ilgą laiką samdė detektyvus, kad sektų kiekvieną dizainerio žingsnį. Ir vieną dieną Moreau „atsitiktinai˝ tapo Cardino kaimyne: apsigyveno tame pačiame viešbutyje, gretimame kambaryje.

Gal dizaineris buvo biseksualus ir neatsispyrė gražuolės kerams, o gal suprato, kad Dievas atsiuntė karvelį: į Paryžių jie grįžo jau kaip pora.

Viena iš gatvės stiliaus diktatorių Bella Hadid

Dvi Yves’o Saint Laurent’o moterys, be kurių jo karjera būtų visai kitaip susiklosčiusi: Loulou de la Falaise (kairėje) ir Betty Catroux, 1978 m.

PAVASARIS ‘20

41

Šešerius metus mados kūrėjas ir jo mūza porino apie aistringas naktis ir beribę meilę. Tačiau Cardinas aktorei nesipiršo, juodu negalvojo apie vaikus ir bendrą ateitį. O ir jų gyvenimas buvo kažkoks parodomasis. Neliko nė vienos namų albumo nuotraukos – tik fotosesijos su medijų herojais – moderniais, stilingais, išpuoselėtais Pierre’u ir Jeanne... Ką atnešė tie šešeri metai, jei tai buvo ne meilė?

Moreau sutaupė milijonus frankų, nes nieko nemokėjo už haute couture tualetus, o nežinomas Cardinas tapo svajonių dizaineriu, nes jo drabužiai puošė žvaigždę.

Kai jie išsiskyrė, vyrui nebereikėjo reklamos. Net maestro parašas ant banalaus tušinuko šimteriopai pakeldavo pastarojo vertę.

Jacqueline Kennedy Onassis ne tik pati tapo stiliaus ikona, bet ir išgarsino Olegą Cassini. Kažin ar neironizavo mados ekspertė Suzy Menkes rašydama: „Tu, Olegai, visada liksi mados istorijoje kaip dizaineris, sukūręs neblėstantį Pirmosios ledi įvaizdį.˝ Kas, jei ne Menkes, žinojo tikrąją padėtį: JAV prezidento žmonos amerikiečių mada nėmaž nejaudino. Ji, pripažindama tik prancūzus, užvertė Cassini paryžietiškais žurnalais ir pirštu parodydavo, kokio švarko nori ir su kokiu sijonu jį derinti. Jacqueline buvo ypatinga moteris, tad visi drabužiai virsdavo savito jos stiliaus pavyzdžiais. Tačiau kažkodėl niekas Pirmosios ledi nevadina Cassini mūza, nors šiuo atveju tiktų net superliatyvai mega ar super.

Mat anksčiau filmams kostiumus kūręs dailininkas išaugo iki elitinio ženklo savininko, ir jo nagų lakas, lagaminai ar padangos klientams pasidarė tauresni, stilingesni, patikimesni už kitus panašius produktus...

Keista, bet tik po keliasdešimties metų mados profesionalai suprato, kaip aukštai garsi moteris gali pakelti jų reitingus.

Ypač tuo naudojamasi dabar.

Olivier Rousteingas („Balmain˝) nebūtų padaręs karjeros be Kim Kardashian: jos barokinis kūnas ir atitinkami drabužiai pritraukė į mados namus galybę klienčių iš Azijos. Niekas nemanė, kad „New Balance˝ sportbačiai kuo nors geresni už kitą avalynę, bet jų gamintojai dovanojo keletą porų Rihannai, ji kartą kitą pavaikščiojo – ir šie batai tapo gatvės mada. Arba kaip atsirado athleisure stilius? Kendall Jenner, Gigi Hadid, Bella Hadid ir Hailey Baldwin pasirodė su „Adidas˝ treningais ir „Vetements˝ džemperiais: to pakako, kad visi padarytų išvadą, jog sportiniai drabužiai skirti ne sportui, o gatvei. Bet į šią mūzų kategoriją geriau nesigilinti, nes į sąrašą teks įtraukti dešimtis influencerių, blogerių, modelių ir kitų gražių mergaičių.

Savaime suprantama, graži moteris įkvepia minią ir menininką.

O kada nors teko girdėti, kad mūza būtų vadinama auklė, kuri vaikystėje dizaineriui sekė pasakas? Visai tikėtina, jog ji formavo vaiko ateitį. Na, taip, auklė – menamas personažas.

Bet daugybė močiučių, mamų ir tetų gali teisėtai pretenduoti į mūzų statusą. Jau vien dėl to, kad nekalė vaikui į galvą, jog berniukai nesiuva suknelių, jie žaidžia su mašinytėmis ir šautuvais. Jei tėvai būtų baudę, kai sūnus savo meškiukui pasiuvo korsetą su kūginiais kaušais (deja, ne Madonna buvo pirma tokio korseto savininkė), Gaultier gal būtų tapęs buhalteriu. Ir pasaulis be jo kūrinių būtų pilkesnis.

Domenico Dolce ir Stefano Gabbana visada buvo aršūs 90– 60–90 matmenų šalininkai, nes jų mamų ir tetų aplinkoje moteris be styrančių krūtų ir plačių klubų buvo laikoma arba ligone, arba bekraite. O kad būtų apsisaugota nuo konkurenčių, prireikdavo

„sunkiosios artilerijos˝: korseto su kyšančia iš po jo juoda liemenėle, dirželių prilaikomų kojinių ir kitų afrodiziakų. Todėl ligi šiol net anoreksiški „Dolce & Gabbana˝ modeliai atrodo kaip seksualios Sicilijos moterys, kurioms gimdyti ir maitinti kūdikius – vienas juokas.

Iš savo giminės moterų įkvėpimo sėmėsi labai drovus Azzedine’as Alaïa. Michaelas Korsas ne kartą kalbėjo, kad vienintelė jo mūza – mama. Raudono kilimo karalius Brandonas Maxwellas irgi neslepia, kad kiekviena moteris jam primena mamą, ir kuria tai, kas patiktų jai.

Sakoma, kad Christianas Dioras turėjo net keliolika mūzų. Dizainerį supo princesės, prezidentų žmonos, aktorės, gražiausios ir stilingiausios prancūzės. Logiška kai kurioms jų skirti įkvėpėjų vaidmenį, juolab kiekviena atvesdavo Diorui šimtus naujų klienčių. Tačiau ką žinome apie Diorą? Tik jo „New Look˝: siauras talijas ir plačius sijonus, kurie kartasi paglemždavo net 24 metrus medžiagos ir dėl to skurdžiais pokario metais tapo visų moterų svajone. Tačiau „New Look˝ idėja kilo ne medituojant: dizainerio mama Madeleine Dior buvo tikra, kad moters sėkmės garantas – platūs klubai ir vapsvos talija. Atitinkamai liemenį reikėjo susiaurinti, o žemiau esančiai kūno daliai skirti daug audinio.

Kad „Christian Dior˝ išliktų, kai korsetai modernias moteris ėmė varginti, prireikė dar vienos sparnuotos damos. Tik neaišku, kam skirti tą garbę: močiutei Martin, išmokiusiai anūką tikėti burtais ir visokia velniava, ar madam Delahaye – ją dizaineris samdė kaip asmeninę magę. Aišku, šioji nebuvo ekstrasensė, bet turėjo gerą skonį ir stiliaus jausmą.

Tad dauguma Delahaye prognozių didino mados namų pajamas, o Dioras šventai tikėjo, kad jo magė naktimis rymo prie krištolo rutulio ar tyrinėja žvaigždžių padėtį...

Hubert’o de Givenchy mūza Audrey Hepburn: ji ne tik vilkėdavo dizainerio drabužius, bet ir dalyvaudavo jo mados fotosesijose © Pixabay

42

PAVASARIS ‘20

Riccardo Tisci ir Marina Abramović po jos performanso „Dalyvauja menininkė” Moderniojo meno muziejuje Niujorke, 2010 m.

Jacqueline Kennedy Onassis ir skandalingiausias Olego Cassini paltas: jo taip įsigeidė moterys, kad visų norams patenkinti prireikė nužudyti ketvirtį milijono leopardų

PAVASARIS ‘20

43

Nedėkingas Lee Alexanderis McQueenas ir jo globėja Isabella Blow

Visai kitas variantas – moterys, išties vertos mūzos vardo. Pirmoji šiame sąraše būtų mados ekspertė Isabella Blow: ekscentriška dama, ignoravusi madą, bet ieškojusi drabužių, kurie kurtų istoriją, dar geriau – dramą.

Blow uoslė buvo neįkainojama: net amerikiečių „Vogue˝ vyriausioji redaktorė Anna Wintour ja pasikliovė labiau nei nuojauta. Isabella užsakė porą niekam nežinomo Philipo Treacy skrybėlių savo vestuvėms, o vėliau suvedė vaikiną su Karlu Lagerfeldu. Ir jau pirmoji „Chanel˝ mados namams pasiūta Treacy skrybėlė atsidūrė „Vogue˝ viršelyje: 23 metų skrybėlininkui tai buvo vertinga reklama. Jį mikliai apgulė Askoto damos, dėl jo varžėsi didieji Paryžiaus mados namai.

Nesigilinsime, kaip Blow išgarsino Husseiną Chalayaną, Julieną Macdonaldą ir kitus dabar klestinčius dizainerius. Bet vienintelis Treacy suprato, kam dėkoti už savo sėkmę. Kiti nebuvo tokie jautrūs.

Ir didžiausias Blow atradimas – Alexanderis McQueenas – jos neminėdavo. Nors būtent ji (anaiptol ne turtuolė) nupirko visą debiutinę jo kolekciją ir, 1997-aisiais įkalbėjusi „Gucci˝ įsigyti abejotinos vertės McQueeno ženklą, uždirbo jam pirmuosius milijonus. Blow sugalvojo, kad be tikro vardo (Lee) „Alexander McQueen˝ skambės karališkiau; ji tol naudojosi pažintimis, kol dizainerio reitingai šovė į viršų kaip šampano kamštis.

Bet tada liko už borto. Ir prasidėjo jos problemos: moteris vis dažniau kalbėdavo apie mirtį. Draugai tai vertino kaip Isabellos humorą (jis visada būdavo juodas), nors penki bandymai nusižudyti ir sulaužytos kojos (vienas iš bandymų – šuolis nuo tilto) buvo ne juokas. Galiausiai Blow išgėrė saują tablečių. O po trejeto metų nusižudė McQueenas, prieš tai keliose savo kolekcijose „kalbėjęs˝ apie mirtį...

Dvi fatališkos moterys – Kim Kardashian ir Michèle Lamy

44

Populiarioji kultūra fetišizuoja mūzas – vien todėl, kad tas žodis vartojamas iš reikalo: kai neaišku, kaip pavadinti greta dizainerio esančią moterį, – įkvėpėja, partnere, pilkuoju kardinolu, reklamos veidu?

Kitų didžiųjų mūzų istorijos – ne tokios dramatiškos. Kai Michèle Lamy tekėjo už Ricko Owenso, visiems buvo aišku, kad tai – ne visai tikra santuoka. Dizaineris ją iškart įspėjo, jog yra gėjus, o ir nuotaka, 17 metų vyresnė už išrinktąjį, negalėjo tikėtis aistringos meilės. Tačiau jie tapo neišskiriami kaip Siamo dvyniai, ir Owensas žmonai nekabino sparnelių tik todėl, kad (cituojame dizainerį): „Mūzos... Šis žodis skamba kaip „pederastas˝. O Michèle yra mano dalis – pati geriausia.˝ Lamy – išties fantastiška moteris: baisi kaip mirtis (auksiniais dantimis, tatuiruotais juodais pirštais, figūrą darkančiomis sukniomis), tačiau – teisininkė, muzikė, naktinių klubų savininkė, Venecijos bienalėje dalyvavusi menininkė. Negana to, ji kažkada kūrė madą ir savo ženklui „Lamy˝ pasamdė Owensą. Šiandien jis – kultinė figūra, o Michèle nepretenduoja į laurus. Nors pats dizaineris pasakoja, kad, būdamas racionalus žmogus, be žmonos vaizduotės toli nenueitų.

2007 metais „Givenchy˝ meno vadovas Riccardo Tisci apsilankė italų dailininko Paolo Canevari namuose Niujorke. Ketino aptarti reikalus, bet visą vakarą prakalbėjo su Canevari žmona. Ir tik išeidamas suprato, kad tai Marina Abramović – menininkė, kuriai meldėsi nuo studijų metų. Vėliau Tisci jai atsiuntė prašmatnią haute couture suknelę.

Abramović dovaną įvertino. Surengė fotosesiją ir (tuo metu būdama Laose) su „Givenchy Couture˝ pozavo po kriokliais. Iš prašmatnios suknios liko draiskalai, o Abramović ir Tisci tapo neišskiriamais draugais.

Marinos spinta išpampo nuo Riccardo kostiumų, ji pati buvo įtraukta į „Givenchy˝ reklamą ir šou. Dizaineris išgarsėjo kaip intelektualas, jo drabužiai tapo ne šiaip mada, bet konceptualiais objektais. Na, o menininkė pavertė jį performansų partneriu. Skandalingiausias jų (datuojamas 2011 metais) buvo plačiai paviešintas. Neva Marina klausia draugo: „Riccardo, sutinki, kad madą maitina menas?˝ Tas neprieštarauja. „Tada mes tai parodysime vaizdžiai. Aš būsiu menas, tu – mada ir žįsi man papą.˝ Kadangi Abramović išties apsinuogino, o Tisci įsisiurbė jai į krūtį, triukšmo kilo daugiau nei per visus kitus Marinos performansus.

Tačiau menininkė, niekada nesidrovėjusi nuogo kūno, savo veiksmus motyvavo paprastai: „Tarp mūsų – 28 metų skirtumas, bet mes maitiname vienas kitą.˝ Kiti dizainerio ir mūzos tandemai – ne tokie įdomūs. Išskyrus nebent Yves’o Saint Laurent’o ryšius su draugėmis, kurie tarsi apibendrina visus minėtus atvejus. Jos buvo dvi – Loulou de la Falaise ir Betty Catroux.

Pirmoji – bohemiška, išradinga, talentinga, kasdien keisdavusi įvaizdį, ne tik įkvėpdavo maestro, bet ir pati buvo kūrėja, dirbo jam.

Antroji visai nesidomėjo mada.

Saint Laurent’as vadino ją savo sese ir atitinkamai bendravo: jiedu visur ėjo drauge, kartu apkeliavo pasaulį. Ir ne kūrybingoji Loulou, o madai abejinga Betty – maištinga, androginiška, turinti savo stilių – padėjo dizaineriui suprasti, kokia turi būti ateities moteris...

Populiarioji kultūra fetišizuoja mūzas – vien todėl, kad tas žodis vartojamas iš reikalo: kai neaišku, kaip pavadinti greta dizainerio esančią moterį, – įkvėpėja, partnere, pilkuoju kardinolu, reklamos veidu? Juolab kartais tai būna net ne moterys, o vaiduokliai. Dizainerį kuo puikiausiai gali išgarsinti kolekcijos, įkvėptos karalienės Kleopatros, raudonplaukių prerafaelitų pozuotojų, „Mulen Ružo˝ vėjavaikių, paslaptingų Alfredo Hitchcocko kino damų. Jos kuo nors blogesnės už realias moteris? Tema lieka atvira: mūzos skraido aukštai – visų nepagausi, nesurūšiuosi pagal svarbą.

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

45

„EVO The Therapist” drėkinamasis šampūnas, 23 Eur

46

„Kérastase Genesis” plaukų stiprinamasis serumas, 63 Eur

„Lazartigue Repair Mask” intensyvi atkuriamoji kaukė, 45 Eur

„OWAY Rebuilding Hair Bath” atkuriamasis šampūnas, 27 Eur

„Philip Martin’s 32 Pure Essential Oil” plaukų ir galvos odos aliejus, 40 Eur

Garbanoti, tiesūs, kirpti ežiuku ar – banguojantys iki pečių? Plaukų tendencijos iš esmės nesikeičia taip greitai kaip metų laikai, bet vienas svarbiausių lūžių vyksta būtent dabar, po žiemos įsibėgėjant pavasariui. „Todėl šiuo metu svarbu atlikti namų darbus˝, – Kęstas Rimdžius kalba apie smarkiai drėkinančias kaukes, specialias ampules ir serumus, kurie šildymo patalpose ir vėsaus oro lauke išvargintiems plaukams sugrąžins drėgmę. „Aliejus ar plaukų galiukų kremas dar svarbiau nei kaukė kas savaitę˝, – žinomas kirpėjas pataria, kas geriausiai apsaugos plaukus nuo slinkimo, skilinėjimo, trinties į rūbus ir kitų pažeidimų. O po atliktų namų darbų – pats metas rinktis naują šukuoseną!

NAMŲ DARBAI

NUOTRAUKA – POVILAS VAKETIS, MODELIS – INIDĖ JASNAUSKAITĖ, ŠUKUOSENA – ANŽELIKA WOJC, MAKIAŽAS – NERINGA ČUKINIENĖ, „GINGER TAIL” AUSKARAI

PAVASARIS ‘20

ATRASKITE SAVO BALANSĄ Atraskite „Balance“ priemones, kad prižiūrėtumėte plaukus ir nuramintumėte savo galvos odą.

PAVASARIS ‘20Lietuvoje – UAB „SIROWA Vilnius“, Eišiškių pl. 8A, Vilnius. Užsakymų tel. 8 5 233 2969 Oficialusis atstovas

47

DUETAS Tokiais laikais, kai nebelieka nemadingų dalykų, tereikia pasirinkti savo stilių, tai, kas tinka ir patinka, derinti su viena kita mados naujiena. Ši taisyklė galioja ir makiažui.

Galima daryti viską ir visaip, bet siekiančios būti supermadingos neturi pamiršti didžiausio ir vienintelio naujausio trendo – spalvų. Citrusų geltona ir sezono karaliene vadinama mėlyna – toks šio sezono svarbiausias duetas makiažo specialistų ir tendencijų sekėjų dekoratyvinės kosmetikos paletėje.

NUOTRAUKOS - POVILAS VAKETIS, MODELIS - GINTARĖ SUDŽIŪTĖ, MAKIAŽAS – NERINGA ČUKINIENĖ, ŠUKUOSENOS – KĘSTAS RIMDŽIUS, KĘSTO RIMDŽIAUS SUKNELĖS, „GINGER TAIL” AUSKARAI

48

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

49

SHISEIDO akių pieštukas „Kajal InkArtist”, 27,95 Eur

YVES SAINT LAURENT skysti matiniai lūpų dažai „Tatouage Couture Matte Stain”, 37,95 Eur

SHISEIDO apimties suteikiantis blakstienų tušas „Controlled Chaos Mascara”, 33,95 Eur

50

PAVASARIS ‘20

„UnaVita“ dermatovenerologė:

„Paslėpti trūkumus galima taip, kad net draugės neįtars“ atliekami laboratoriniai, instrumentiniai ir ultragarso tyrimai.

Klinikoje profesionalūs dermatologai konsultuoja dėl plataus spektro odos ligų, profilaktinio tikrinimo, prevencijos, ankstyvos diagnostikos, gydymo. Plataus spektro dermatologijos paslaugas teikianti gydytoja dermatovenerologė J. Kantauskaitė sako, kad su odos ar išvaizdos problemomis susidūrusiems žmonėms neretai labai sunku nepasimesti tarp gausybės paslaugas siūlančių salonų ir išsirinkti reikalingą procedūrą. „Pasiūla šiais laikais ypač didelė, todėl pasimesti labai paprasta. Visada stengiuosi parinkti saikingą procedurų kiekį. Vertinu ne tik odos būklę, bet ir gyvenimo būdą, aptariame, kaip atrodė mama ir močiutė, nes pagal tai taip pat galima nuspręsti, kaip dažnai teks lankytis, kad sulėtintume senėjimo procesą. Esu įsitikinusi, kad individualiai ir tinkamai pritaikius gydymo planą, net ir nedidelėmis pastangomis, galima pamatyti puikų rezultatą“, – atkreipia dėmesį gydytoja dermatovenerologė J. Kantauskaitė.

Kiekvienam pacientui ji visada skiria daug laiko, sudaro individualų gydymo planą. Norint sulaukti trokštamų rezultatų klientams netgi tenka kruopščiai atlikti gydytojos paskirtus namų darbus.

Š

iais laikais su išvaizdos problemomis susidūrusiems žmonėms tam tikros procedūros gali padėti lengvai atsijauninti, keistis, atsikratyti kompleksų. Plataus spektro paslaugas teikiančios klinikos „UnaVita“ dermatovenerologė Justė Kantauskaitė pažymi, kad daugelis baiminasi atrodyti nenatūraliai. Nes tiek mūsų šalyje, tiek pasaulyje yra labai daug nesėkmingų pavyzdžių, kurių nenori pakartoti.

Tačiau gydytoja ramina, kad su tinkamo specialisto pagalba paslėpti trūkumus galima taip, kad net draugės neįtars, jog kažką pasidarei. Modernios klinikos atstovė savo klientėms, nepribrendusioms išbandyti botulino toksiną ir hialuroną, siūlo idealią alternatyvą, kuri netgi prilygsta lazerinėms odos atjauninimo procedūroms.

Gydytoja savo klientams be operacijų atlieka Lietuvoje dar mažai girdėtas nosies korekcijas hialurono rūgšties užpildais.

Platus paslaugų spektras Sostinėje įsikūrusioje modernioje šeimos klinikoje „UnaVita“ suteikiamos aukščiausio lygio gydymo ir grožio paslaugos. Medicinos ir sveikatingumo centre po vienu stogu galima rasti šeimos gydytojus, pediatrus, suaugusiųjų ir vaikų odontologus, kardiologus, ginekologus ir urologus, endokrinologus, dietologus ir alergologus, suaugusiųjų ir vaikų neurologus, kraujagyslių chirurgus, kineziterapeutus, vidaus organų echoskopuotojus, psichologus, dermatologus, plastinės chirurgijos specialistus, homeopatus, masažus ir manualinę terapiją, ozono terapiją, meditacijas, akupunktūrą. Čia

Galima alternatyva botulino toksinui ir lazeriams

jaunystėje. Veidas tampa skaistesnis, gyvesnis, išnyksta raukšlelės.“

Tenka dirbti ir kaip psichologei Neretai į kliniką kreipiasi pacientės, savo odai padariusios meškos paslaugą. Dėl perdėtos odos priežiūros ypač dažnai kenčia klientės, turinčios aknę. Gydytoja dermatovenerologė pabrėžia, kad aknė nėra nešvaros liga. „Kuo daugiau odai skiriama specifinės priežiūros, tuo labiau ji ginasi – gamina dar daugiau riebalo, keratino folikulo žiotyse. Dėl to dar aktyviau kemšasi poros. Norisi dar labiau praustis ir šveistis. Tai lyg užburtas ratas. Labai svarbu klientėms išaiškinti, kas tai per liga, išmokyti tinkamai prižiūrėti odą ir laukti. Deja, laukti dažnai pritrūksta kantrybės. Su akne kovojančiais pacientais neretai tenka pasirūpinti ir kaip psichologams, nes gydymas trunka labai ilgai“, – pasakoja J. Kantauskaitė.

Nosies korekcija be operacijos Viena iš klinikos „UnaVita“ gydytojos siūlomų naujovių – Lietuvoje dar mažai girdėta nosies korekcija hialurono rūgšties užpildais. Klientėms, kurios nėra tikros dėl operacijos, pagražinti nosį siūloma viena lengviausių procedūrų. Rezultatas matyti iškart, tik išėjus iš kabineto. Nėra sunkaus laikotarpio po procedūros, kai žaizdas tenka slėpti po tamsiais akiniais nuo saulės.

Dermatovenerologė J. Kantauskaitė pabrėžia, kad savo klientams visada parenka tokias procedūras, kurios gerina odos būklę, bet iš esmės nepakeičia veido bruožų. „Klientai bijo tam tikrų procedūrų, bijo atrodyti nenatūraliai. Nes tiek mūsų šalyje, tiek pasaulyje yra labai daug nesėkmingų pavyzdžių, kurių nesinori kartoti. Bijo per daug išryškintų skruostų, „ančiuko lūpų“ ir nejudraus veido. Tačiau esu įsitikinusi, kad trūkumus pakoreguoti galima taip, kad net draugės neįtars, – ramina gydytoja. – Visų mūsų skruostai su amžiumi įdumba, oda sensta ir glemba, raumuo atrofuojasi, nyksta riebalinis audinys. Dėl to atsiranda veido nelygumų ir įdubimų. Atliekant procedūras tinkamai ir saikingai pakeliant audinius į pradinę padėtį, nebūna nei išpūstų skruostų, nei nenatūralios formos lūpų.“ Platų paslaugų spektrą siūlančios klinikos „UnaVita“ gydytoja pasakoja, kad klientėms, kurios nepribrendusios botulino toksinui ir hialuronui, yra ideali alternatyva – procedūros su retinoliu.

Kliniškai įrodyta, kad tai stipriausią „antiaging“ efektą sukeliantis produktas. Jis netgi gali prilygti lazerinėms odos atjauninimo procedūroms. „Rezultatu tikrai nė viena nenusivylė. Retinolis suaktyvina odos atsinaujinimą ir užkuria variklį gaminti skaidulas ir hialurono rūgštį. Ši senėjimą stabdanti priemonė veikia ne tik odos paviršių, bet ir gilesnius sluoksnius, – pasakoja J. Kantauskaitė. – Odos atsinaujinimas trunka 28 dienas. Su laiku jis ilgėja iki 60 dienų. Mūsų užduotis – sutrumpinti tą laiką. Retinolis padeda odai atsinaujinti kaip

J. Kantauskaitė yra viena iš nedaugelio dermatologų, atliekančių tokias procedūras Lietuvoje. Specialiai Mančesteryje to mokiusis gydytoja pabrėžia, kad tai sudėtinga sritis, reikalaujanti žinių ir įgudimo. Tačiau tiek laimės, kiek atneša nosies formos pakoregavimas, nesuteikia nė viena kita procedūra – nei lūpų, nei skruostų, nei žandikaulio. „Po nosies procedūros ne viena klientė iš kabineto išėjo su laimės ašaromis akyse“, – džiaugiasi gydytoja.

Tiesa, nors grožis yra svarbu, bet svarbiausia – sveikata. „Gražus žmogus – sveikas žmogus“ – tokiu šūkiu klinika „UnaVita“ pasitinka savo lankytojus.

Šiandien influenceriai yra labai galinga jėga Latvė Līga ZEMTURE, regis, sėkmės palytėta: skersai išilgai išmaišytas pasaulis, mylimas ir mylintis vyras, svajonių darbas pačios įkurtoje kompanijoje, o nuo 2018-ųjų ji – ir popierinio bei internetinio žurnalo „„L’Officiel Baltics“ vyriausioji redaktorė.

Taip pat – bene įtakingiausia savo šalyje influencerė, su kuria mielai bendradarbiauja prabangos prekių ženklai, nes ši įspūdinga moteris tarp Latvijos nuomonės formuotojų turi išskirtinį svorį.

52

TEKSTAS - DALIA MUSTEIKYTĖ

NUOTRAUKOS - ASMENINIO ALBUMO

PAVASARIS ‘20

K

Kas, manote, šiandien daro didesnę įtaką – nuomonės formuotojai ar mados žurnalai? Šiandien influenceriai yra labai galinga jėga. Tą galiu teigti, nes užsiimu ir vienu, ir kitu, pastebiu, kiek žmonių pasiekia žurnalas ir mano asmeninės žinutės internete.

Bet nereikia pamiršti, kad daug nuomonės formuotojų nėra labai patikimi ir neturi aiškios vizijos.

Jus galima pavadinti įtakingiausia latvių influencere? Ką jums tai reiškia?

Prabangios mados srityje – taip.

Ir aš tikrai dėkinga likimui už tokią dovaną.

patinka viskas, kas estetiška, tad dėlioti nuotraukas ir jomis pasakoti savo emocijas – labai smagu.

Kaip bemėgčiau visą įvairią savo veiklą, svarbiausia man yra šeima.

Tai – mano vyras Ugis Zemturis.

Mudviem teko pagyventi įvairiose pasaulio vietose ir visur iškart pasijusdavau kaip namie tik dėl to, kad buvome kartu. Mėgstame keliauti – pasaulyje nebeliko daug vietų, kuriose nesame viešėję.

Tiesa, dabar keliaujame mažiau, nes dažnai turiu kur nors vykti darbo reikalais. Kai grįžtu, mieliau ne vėl kraunuosi lagaminus, o būnu namuose su vyru ir mūsų šunimi arba lankome tėvus.

Līga, turite tiek reikalų ir pareigų – kaip viską spėjate?

Neneigsiu, mano gyvenimas nuostabus, tad, kaip išmokė močiutė, kiekvieną vakarą pasimeldusi padėkoju už viską, kas tądien man nutiko. Nuo mažens mėgau tuo pat metu daryti ne vieną darbą. Visada tikėjau, kad kuo daugiau darysiu, tuo daugiau pasieksiu. Žinoma, nepamirštu, kad sėkmės paslaptis paprasta: visi darbai, kurių imuosi, man turi tikrai patikti. Kadangi beprotiškai myliu madą, galiu dirbti šioje srityje neskaičiuodama valandų. Šįmet mano įkurtai kompanijai „Marble Avenues˝ sukaks dešimt.

Ji teikia mados verslo konsultacijas ir užsiima skaitmeninio turinio kūrimu bei valdymu. Anksčiau pati kūriau „Marble Avenues˝ blogą, paskui susitelkiau į savo instagramą. Geriausiai pasaulį matau per fotografiją, man labai

Dirbti mados srityje svajojote nuo vaikystės?

Gimiau mažame Latvijos mieste, bet nuo mažens turėjau jį „išaugusių˝ idėjų ir planų, užtat baigusi devynias klases vienui viena išvažiavau į sostinę, buvau priima į tuo metu geriausia ten laikomą mokyklą – Rygos prancūzų licėjų.

O vaikystėje svajonės buvo visai nesusijusios su mada. Tada norėjau tapti... savo šalies prezidente! Taigi normalu, kad rinkausi politikos mokslus. Bet, atsidūrusi gana arti politikų ir politikos, supratau, koks tai vis dėlto bjaurus žaidimas, tad pateikiau prašymą į kitą universitetą mokytis ekonomikos.

Ir politikos mokslų, ir ekonomikos bakalauro studijas baigiau su pagyrimu, nes turėjau didelę svajonę tęsti mokslus Harvarde.

Tačiau viskas sukrito taip, kad dar iki išvykdama į Jungtines Valstijas sutikau būsimą savo vyrą, finansų

ir verslo strategijų ekspertą Ugį Zemturį, tuometį „Hansabank˝ viceprezidentą. Įsiplieskė meilė, abu nutarėme likti Latvijoje, taigi verslo magistro studijas pagal tarptautinę programą baigiau čia. Mes su vyru esame drauge – jau septyniolika metų, ir aš nesiliauju dėkoti dangui už tai, kad susitikome. Kartu stengiuosi kuo mažiau apie savo laimę kalbėti viešai, nedemonstruoju bendrų nuotraukų instagrame, nes tai man atrodo per daug svarbu ir šventa, noriu savo laimę saugoti nuo viešumo. Pamenu, kai tik pradėjome susitikinėti, užgriuvo visuotinis žiniasklaidos dėmesys – gyvenime nieko panašaus nebenorėčiau patirti.

Mada domėjausi, bet niekada nemaniau, kad dirbsiu šioje srityje.

Baigusi mokslus, tapau IT įmonės rinkodaros direktore ir planavau ateityje pereiti į bankų sektorių.

Bet viskas pasikeitė, kai sulaukiau pasiūlymo tapti vienos mados kompanijos direktore Šanchajuje, Kinijoje. Pasiūlymą priėmiau ir jis iš esmės pakeitė mano gyvenimą bei ateities viziją. Štai tada pajutau skirtumą tarp tiesiog darbo ir darbo, kur tau įdomu absoliučiai viskas – nuo A iki Z. Kaip atsidūrėte ukrainietiškojo „Vogue˝ redakcijoje?

Etapas, kai su vyru gyvenome Kijeve, mane smarkiai stumtelėjo link to, kuo užsiimu dabar. Atvirai sakant, būtent ten man atsivėrė akys ir pamačiau naujų galimybių.

Ugis konsultavo banką Kijeve, aš per atstumą vadovavau savo

įmonei Latvijoje, bet iš neturėjimo ką veikti dar nusprendžiau parašyti laišką „Vogue Ukraine˝. Netrukus tapau žurnalo mados redaktoriaus Philippo Vlasovo asistente.

Labai džiaugiuosi dėl to, nes Philippas vėliau tapo vyriausiuoju redaktoriumi, o būtent „Vogue Ukraine˝ yra vienas mano mėgstamiausių mados žurnalų.

Jis išlaiko gerą stilių, kiekvienas viršelis yra tarsi meno kūrinys.

Ir dabar, dirbdama „L’Officiel˝, mielai perverčiu kitus žurnalus, pasidžiaugiu itin vykusiais viršeliais, fotosesijomis.

Būtent „Vogue˝ supratau, kad ateityje norėčiau dirbti mados žurnale. Man būtų patikę darbuotis „Vogue˝ gerokai ilgiau, bet baigėsi vyro projektai Kijeve, persikėlėme į Latviją, netrukus – į Majamį Jungtinėse Valstijose. Ten pradėjau kurti savo blogą „Marble Avenues˝ ir jau po keleto postų bei kartu su jais atsiradusių 8000 sekėjų instagrame buvau pastebėta „Christian Louboutin˝ atstovų – jie pakvietė į savo renginį Niujorke. Pajutau, kad turiu plėtoti blogą, nors nesuvokiau, kaip reikėtų tai daryti, ar tikrai ši veikla reikalinga man ir kas iš viso to išaugs. Pradžioje visko ėmiausi tik dėl malonumo.

Kadangi studijavau fotografiją Šv. Martino meno ir dizaino koledže Londone, iki tol vis sukau galvą, kaip įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Čia pasitaikė proga. Pamažu viskas įsisuko, ir dabar mano darbo sritis – tarptautiniai prabangos prekių

GERIAUSIAI PASAULĮ MATAU PER FOTOGRAFIJĄ, MAN LABAI PATINKA VISKAS, KAS ESTETIŠKA, TAD DĖLIOTI NUOTRAUKAS IR JOMIS PASAKOTI SAVO EMOCIJAS – LABAI SMAGU.

PAVASARIS ‘20

53

ženklai, turiu labai aiškią strategiją.

Iš mados srities bendradarbiauju su mytheresa.com – vienu didžiausių interneto pardavėjų, vienas svarbiausių vietinių mano užsakovų – „PLAZA Fashion Store˝ Rygoje, prabangus centras, kur prekiaujama tokių ženklų kaip „Balenciaga˝, „Dior˝, „Fendi˝, „Gucci˝, „Saint Laurent˝ gaminiais.

Mano ilgametė meilė – „H&M˝.

Atstovauju šiam gamintojui, kai pristatomos bendros kolekcijos su garsiausiais dizaineriais. Tuo pat metu dirbu ir su grožio prekėmis – „Giorgio Armani˝, „Givenchy˝, „Lancôme˝, YSL. Žaviuosi automobiliais, tai – mano aistra, kurią, manau, paveldėjau iš tėčio, tad esu laiminga galėdama bendradarbiauti su „Bentley˝ ir „Porsche˝. Kadangi šie darbai man tokie malonūs ir svarbūs, pastebiu, kad net jums prekių ženklus vardiju pagal abėcėlę (juokiasi). O jei rimtai, visuomet labai rūpestingai renkuosi, su kuo dirbti. Ir, patikėkit, dažnai sakau „ne˝, kai tik pajuntu, jog tas prekės ženklas man tiesiog nelimpa.

Visa tai skamba kaip neįtikėtina sėkmės istorija: pomėgis tampa darbu, turite beveik šimtą tūkstančių sekėjų instagrame, renkatės, kuriems prabangos prekių ženklams atstovauti. O kaip tapote žurnalo vyriausiąja redaktore?

Manau, visada svarbiausia – pasikliauti intuicija. Per visus tuos metus dariau begalę su įvairiomis mados ir grožio sritimis susijusių darbų – pradedant mados, asmeninio stiliaus kūrimu, makiažu, drabužių užpirkimu, fotografija.

Visko labai rimtai ir kantriai mokiausi, nes noriu perprasti kiekvieną atliekamo darbo niuansą.

Dirbdama ir studijuodama aiškiai jutau, kad vis dar neradau TOS veiklos, kuri man įdomiausia, kur link

54

PAVASARIS ‘20

Man žiauriai patinka stiliaus ikonos Lauren Hutton frazė, jog mada yra tai, ką tau keturis kartus per metus pasiūlo dizaineriai, o stilius – jau tai, ką pats išsirenki. pasiūlė kraustytis į Balį, atsisakiau: man baisiausiai stigtų su mada susijusių įvykių ir aktualijų.

Savaitgaliais aš tokia pati, kaip ir visomis kitomis dienomis, – ir laisvu laiku vilkiu patinkančius drabužius.

Kad šiandien – šeštadienis, tikrai nereiškia, jog šoksiu į treningo kelnes ar kitą drabužį, kuris nėra mano stiliaus, vien norėdama pasirodyti atsipalaidavusi ir besiilsinti. Taip pat – ir ruošdamasi į gamtą ar keliaudama. Žinoma, vilksiuosi treningą, jei toks bus vakarėlio aprangos kodas.

Jo paisydami rodome pagarbą šeimininkams.

Laiko draugams randu visada! Jie labai svarbūs mano gyvenime.

Keletas bičiulių yra itin artimi, visus juos, tokius skirtingus, labai labai myliu. Bendraudama su jais geriausiai pailsiu. Žinoma, protas bei siela puikiai ilsisi ir kai su vyru paprasčiausiai leidžiame laiką namie.

tą ilgą laiką einu. Galiausiai taškai susidėliojo – ir tapau „L’Officiel Baltics˝ vyriausiąja redaktore.

Ką jums reiškia mada? Ar madingas tai – gerai apsirengęs?

Tiesą pasakius, aš kvėpuoju mada.

Dievinu viską, kas su ja susiję.

Svarbiausia – ne vaikytis trendų, o būti atviram sau ir būti savimi. Geri drabužiai parodo geras žmogaus manieras, bet, kaip yra pasakęs Tomas Fordas, tai gali būti visiškai nesusiję su mada. Labiau reikėtų kalbėti apie stiliaus pojūtį. Ir man žiauriai patinka stiliaus ikonos Lauren Hutton frazė, jog mada yra tai, ką tau keturis kartus per metus pasiūlo dizaineriai, o stilius – jau tai, ką pats išsirenki.

Keliaujate po svarbiausius pasaulio mados renginius, grįžus namo neatrodo, kad Latvija, Lietuva – kiek provincialios, per mažai čia domimasi naujovėmis?

Esu įsimylėjusi Paryžių, dievinu čia vykstančią mados savaitę, nes joje pristatomi beveik visi mano mėgstamiausi ženklai. Nereikia pamiršti, kad per visas tris Baltijos šalis teturime šešis milijonus gyventojų, todėl kaip rinka net nedominame daugybės tarptautinių prabangios mados kūrėjų. Jie čia

PAVASARIS ‘20

savo produkcijos net nepristato.

Man pasisekė – keliaudama pamatau, ką jie kuria. Beje, labai norėčiau, kad Lietuva, Latvija ir Estija atsidurtų pasauliniame mados žemėlapyje, – juk pas mus tiek daug madingų ir labai gražių žmonių.

Turiu keletą bičiulių Lietuvoje ir jų stilius man atrodo absoliučiai pribloškiantis! Netgi savo vestuvių fotografą pasirinkau lietuvį – Liną Dambrauską, jo nuotraukose ir pamačiau, kad stilingų ir gražių moterų Lietuvoje tiesiog knibžda.

Manau, mados srityje turėtume vieni kitus paremti, padirbėti petys į petį. Tikrai norėčiau lankytis mados renginiuose ir Lietuvoje, ir Estijoje, mielai apie juos rašyčiau ir pasakočiau pasauliui. Veikti ir ką nors pasiekti kartu visai įmanoma.

Juk, pažiūrėkit, vienu karštų mados taškų kažkuriuo metu tapo Skandinavija, dabar – Danija. Spėju, Baltijos šalių valanda dar išmuš.

Kokia jūs „šiapus kompiuterio ekrano˝ – ne nuomonės formuotoja ir redaktorė? Kur jūsų namai, kaip leidžiate savaitgalius?

Ar turite laiko draugams?

Tikraisiais savo namais laikau Rygą.

Tiesą sakant, manau, kad galėčiau gyventi visur, kur tik būtų mados.

Užtat kai dar prieš daug metų vyras

Esate ne tik labai graži, bet ir labai aukšta. Koks jūsų ūgis?

Esu metro aštuoniasdešimties ir be proto mėgstu aukštakulnius (juokiasi)!

Jei ne krepšininkė, tai – modelis?

Išnaudojote savo duomenis?

Modeliavau, kai mokiausi vidurinėje mokykloje, mane buvo pasirinkusi agentūra Paryžiuje, turėjau visas galimybes daryti karjerą ten, tačiau tuo laiku studijuoti man atrodė kur kas įdomiau. Be to, visada galvojau apie rimtą specialybę, o ne apie laikiną ir trumpą modelio karjerą.

Taigi manekene šiek tiek pabuvau, nors užsienyje daug nedirbau. Ta patirtis labai praverčia, kai reikia fotografuotis įvairiems projektams instagrame, – spėjau išmokti pozuoti.

Daug dirbate, kad išlaikytumėte manekenės figūrą? Jai nekenkia dažni vakarėliai, kuriuose turite dalyvauti?

Dusyk per savaitę einu į pilateso treniruotes su reformeriais.

Anksčiau stengdavausi sportuoti šešis kartus per savaitę, bet galiausiai supratau, kad mažiau yra daugiau. O vakarėliai?.. Aš esu labai naminė, nemėgstu vakarėlių.

Man patinka lankytis restoranuose, susitikti su įdomiais žmonėmis, plepėti, bet ne eiti į kokius nors klubus. Tiesą sakant, jų nemėgau dar mokydamasi mokykloje, ką jau sakyti apie šiandieną (šypsosi).

55

Sėkmingas senėjimas -Gražaus senėjimo menasSenėjimas domina žmones nuo antikos laikų. Alchemija, magija, gamtos mokslai, medicina... daugelis įvairiais būdais mėgino atrasti ilgalaikės jaunystės paslaptį. Ir iki šiol vis bandome kurti senėjimą stabdančius odos priežiūros produktus bei gydymo būdus.

J

aponijoje moterų taikoma grožio formulė pagrįsta ta pačia filosofija. Japonės siekia išlaikyti sveiką ir gražią išvaizdą ne tik vadovaudamosi visuomenėje priimtais grožio standartais, bet ir prižiūrėdamos save – tai giliai įsiskverbę į jų mentalitetą. Su amžiumi jos gerai įsisąmonina sveikatos ir natūralaus grožio svarbą, kaip ir europietės.

Visgi pagrindinis jų skirtumas: japonės kaip „išprotėjusios“ ima rūpintis ir savo vidine sveikata. Jos itin gerai suvokia, kas padeda išlikti kiek įmanoma sveikesnėms, nes jų siekiamo grožio samprata yra holistinė – t. y. jos siekia balanso tarp vidinės ir išorinės sveikatos bei grožio.

„Shiseido“ pavasario makiažo kampanijos plakato detalė, 1925 m.

Proto ir kūno studijos – tarptautinis forumas (1991 m. sėkmingo senėjimo tarptautinio forumo reklama laikraštyje)

J

is pristatė mokslinių tyrimų rezultatus, pagrindžiančius, kaip protas gali daryti įtaką kūnui ir biologinio senėjimo procesui pasitelkdamas savigynos galią. Kitaip tariant, skatino visuomenę sujungti visuotinio grožio idėją su holistine dimensija – tai visiškai pakeitė bendrą požiūrį į senėjimą. Šios konferencijos prisidėjo prie sociokultūrinės paramos, kurią „Shiseido“ galėjo suteikti grožio ir sveikos gyvensenos srityje, ir leido atkreipti dėmesį į bendrovės unikalų holistinį požiūrį, atskleidžiantį, kaip galima SENTI GRAŽIAI ir išlaikyti jaunystę arba apsaugoti odą nuo per ankstyvo senėjimo. Forumuose buvo pateikiama pagrindinė ir naujausia „Shiseido“ tyrimų informacija, kaip protas gali daryti įtaką odos fiziologijai ir koks turėtų būti brandus požiūris į senėjimą. Jie apėmė įvairias sritis ir aspektus: mediciną, dermatologiją, fiziologiją, sociologiją, gyvybės mokslus, mokslą apie žmogų, madą, menus... Kviestiniai lektoriai taip pat buvo įvairiausių sričių specialistai: antropologai, meno istorikai, filantropai. Šis projektas giliai įsiskverbė į holistinės odos priežiūros kultūrą, pasėjo supratimą, kaip protas gali daryti įtaką kūnui, odai, ir nuo tada iki pat šiol išliko kertine „Shiseido“ produktų kūrimo dalimi.

P

aprastai visa tai susiję ne tiek su sudėtingų procedūrų atlikimu, kiek su daugeliu po truputį dedamų pastangų kasdieniame gyvenime. Šios moterys labai tiki rutininiais veiksmais ir nedidelėmis NUOLATINĖMIS PASTANGOMIS, kurios suformuoja ramų mentalitetą, fizinę stiprybę ir sveiką grožį. Toks mąstymas neapsiriboja vyresniais žmonėmis, kuriems tai aktualu, – jis ugdo supratimą apie prevenciją ir tarp jaunų žmonių.

„Miss Shiseido“ modernus grožio teatras „amžinai jauna oda“, 1 scena, 1934 m.

S

J

u moterų grožiu Japonijoje jau seniai siejama ir bendrovė „Shiseido“, kuri iškėlė novatorišką idėją, propaguojančią teigiamą požiūrį į senėjimą, taip papildant kasdienę savęs priežiūrą. Vėlyvame devintajame XX a. dešimtmetyje Yoshiharu FUKUHARA, „Shiseido“ įkūrėjo anūkas, surengė visą seriją tarptautinių forumų turėdamas tikslą sukurti naują mąstymą ir naujus žodžius, kurie perduotų įtaigesnę žinutę senstančiai visuomenei. Tai buvo SĖKMINGO SENĖJIMO koncepcijos atsiradimas, nuo jos 1989 m. prasidėjo tarptautinių forumų serija pavadinimu SĖKMINGO SENĖJIMO FORUMAS.

56

Yoshiharu FUKUHARA, 10-asis „Shiseido“ prezidentas (1987–1997 m.)

aponija yra viena iš ilgaamžiškiausių pasaulio valstybių. Čia žmonės vadovaujasi tam tikra filosofija ir gyvenimo moto: SONAE AREBA UREI NASHI (t. y. išankstinis numatymas išgelbės tave nuo bėdų). Todėl japonai yra pasiruošę neišvengiamą senėjimo reiškinį priimti ramiai, leisdami sau mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Iniciatyvumas japonams įaugęs į kraują, kaip ir „Shiseido“. Prieš beveik 150 metų pradėjusi savo veiklą kaip vaistinė, mūsų bendrovė ir toliau kuria mokslinius išradimus ir gaminius, imasi lyderystės sėkmingo ir gražaus senėjimo meną iš Japonijos skleisti po visą pasaulį.

„Shiseido“ pasaulinis inovacijų centras, Japonija

PAVASARIS ‘20

Naujasis

Vital Perfection Geriausia taves versija prasideda nuo taves.

Matomas odos pakelimo efektas vos per 1 savaite.

Sustangrinkite ir nuskaistinkite per 4 savaites.* #ALIVEwithBeauty

PAVASARIS ‘20

*Patvirtinta klinikiniais tyrimais su 35 moterimis.

57 103

Skaičiuojantiems laiką, o ne pinigus Nuo Kauno „Žalgirio” krepšininkų iki geriausio planetos futbolininko Lionelio Messi. Tokiu išskirtinių klientų sąrašu gali pasigirti privačių lėktuvų nuomos bendrovė „KlasJet”. Tačiau didžiausią užsakomiesiems reisams skirtų orlaivių parką Europoje valdanti Lietuvos įmonė, kurios maršrutai driekiasi po visą pasaulį, skraidina ne tik sporto žvaigždes.

TEKSTAS – JONAS PETRAUSKAS

NUOTRAUKOS - „KLASJET”

Per aukščiausios klasės lėktuvų slenkstį žengia NATO pareigūnai, politikai, viešumos vengiantys pasaulio turtingieji bei auksinis jaunimas.

Ir tai neturėtų kelti nuostabos: prabangus maistas, gėrimai, dėmesingas aptarnavimas, išimtinis kelionės patogumas skrydį paverčia nepamirštamu malonumu. Prie šios ypatingos patirties prisideda ir tikrų profesionalų įgula, tiek pildanti kiekvieną keleivio norą, tiek gelbstinti gyvybes.

KLIENTAI – DANGIŠKI, ĮNORIAI – ŽEMIŠKI

Septynerius metus privačių skrydžių paslaugas teikiančios „KlasJet” parke – vienas „Bombardier” ir penki „Boeing” lėktuvai. Didžioji dalis kelionių šiais orlaiviais planuojamos iš anksto, tačiau pilotai kilti į orą pasiruošę visada – klientui pageidaujant, išvykti realu net ir kitą dieną.

Todėl laiką, o ne pinigus skaičiuoja besirenkantys privačius skrydžius. Ir vertina patogumą. Tuo įsitikinusi „KlasJet” atstovė spaudai Vilma Vaitiekūnaitė. Ji sako, kad šie skrydžiai įperkami kiekvienam, nors kainuoja nuo dviejų šimtų tūkstančių eurų. „Viskas priklauso nuo kliento poreikių – skrendamo atstumo, išvykimo ir atvykimo šalių, pageidavimų. Norėčiau pažymėti, kad visų privataus lėktuvo paslaugų kokybė nepalyginama su teikiamų skrendant įprastomis oro linijomis. Mūsų klientams ore patiekiamas ne tik aukščiausios klasės restoranų maistas.

Keliaujant privačiu lėktuvu išvengiama spūsčių, patikrų oro uostuose, nesusipratimų, įprastų pasirinkus reguliarius

58

PER AUKŠČIAUSIOS KLASĖS LĖKTUVŲ SLENKSTĮ ŽENGIA NATO PAREIGŪNAI, POLITIKAI, VIEŠUMOS VENGIANTYS PASAULIO TURTINGIEJI BEI AUKSINIS JAUNIMAS.

skrydžius. Orlaiviai parengti išvykti bet kada, jų grafikas nederinamas su standartinių oro linijų tvarkaraščiu. Skrendant privačiai patogu dirbti, ilsėtis, o tai gyvenantiems intensyviai ypač svarbu. Be to, Jungtinėse Valstijose taip skraidinti sportininkus įprasta, nes įrodyta, kad dėl tokių kelionių gerėja rungtynių rezultatai”, – apie privačių lėktuvų privalumus kalba Vilma Vaitiekūnaitė. „KlasJet” pasiruošusi tenkinti visus klientų poreikius, tad gali susidaryti įspūdis, jog keliautojai – be galo įnoringi, tačiau pašnekovė paneigia šį įsitikinimą. „Keliaujantys privačiais lėktuvais dažniausiai turi labai paprastų pageidavimų. Jiems svarbu kokybiškas maistas ir aukštos klasės gėrimai. Nors mūsų klientai turtingi, jų norai neretai būna žemiški. Lėktuvuose yra buvę vakarėlių, kai gėrimams išleista tiek, kiek kainavo skrydis”, – prisimena „KlasJet” atstovė.

IŠSKIRTINIS DĖMESYS SAUGUMUI

Spalvingas ne tik „KlasJet” klientų ratas, bet ir maršrutų geografija.

Privačių skrydžių bendrovės oro keliai driekiasi po visą pasaulį, dauguma kelionių būna po Vakarų Europą, Rusiją, Jungtinę Karalystę.

„Praėjusiais metais teko daug skraidyti Afrikoje – viena kelionių agentūra po žemyną organizavo turą VIP klientams.

Keliautojai pradėjo nuo šiaurės, lankydamiesi skirtingose valstybėse vis sustodavo, ką nors apžiūrėdavo, pramogaudavo.

Išvyka truko daugiau nei mėnesį, todėl mūsų maršrutų sąraše atsidūrė visas Afrikos žemynas. Šiemet numatyti skrydžiai po Lotynų Ameriką, turime užsakymų Azijoje. Mūsų lėktuvai nenusileisdami papildyti degalų gali skristi šešias valandas.

Tai – išties daug, vienu pakilimu įveikiamas visas žemynas”, – pasakoja Vilma Vaitiekūnaitė. „KlasJet” skrydžiai garantuoja ne tik komfortą ir pramogas – privačiuose lėktuvuose itin preciziškai rūpinamasi saugumu.

Anot pašnekovės, tai ypač svarbu ir užtikrinant kelionių patikimumą, ir atsiradus išskirtinių bagažo gabenimo poreikių. „Jei skrenda simfoninis orkestras, kartu keliauja ir instrumentai. Privačiame lėktuve pasirūpinama tinkama bagažo priežiūra, apsauga nuo galimų transportavimo pavojų, tam skiriamas ypatingas dėmesys.

Mūsų įgula pasirengusi skraidinti įvairiausius brangius daiktus ir vykdyti reikliausių klientų nurodymus”, – pabrėžia Vilma Vaitiekūnaitė.

Gabeno donoro širdį Pasak „KlasJet” atstovės, populiariausi bendrovės lėktuvai – kuriuose telpa iki keliasdešimties žmonių, tačiau yra orlaivių, gebančių skraidinti didesnį būrį muzikantų, sportininkų, įvairių įmonių darbuotojų. „Su mumis keliauja ne tik gausios keleivių grupės – patys dirbame kaip gerai sustyguotas orkestras.

Ir neretai įgula atlieka žygdarbius.

Visiškai neseniai ji skubėjo į Rygą atgabenti donoro širdies Vilniuje laukiančiam pacientui. Sausumos transportu kelionė būtų trukusi bent dešimčia valandų ilgiau, nes vyksta kelio remonto darbai, o lėktuvu iki Rygos – vos dvidešimt minučių. Neįsivaizduojame, kam išgelbėjome gyvybę, bet tas žmogus žino”, – šypsosi Vilma Vaitiekūnaitė.

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

59

60

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

61

PATIRČ medžiotoja TEKSTAS – DALIA MUSTEIKYTĖ

NUOTRAUKOS – ASMENINIO ALBUMO

D

Etiopijoje Jolita kavos ragavo visur ir visokiomis sąlygomis paruoštos.

Ji buvo nuostabi!

„Kad niekada nepritrūktų batams ir kelionėms˝, – Jolita ALINSKAITĖ užrašė Taivane ant popierinio žibinto ir šis nunešė svajonę į dangų.

Svajonę, kuri pildytis pradėjo dar tada, kai nebuvo nei daug batų, nei pinigų, – studijų metais.

Draugė pasiūlė keliauti į Kaukazą, o Jolita – ne iš tų, kuriuos reikia įkalbinėti, abi čiupo kuprines ir išmaišė kalnus. Šiandien mažai kas pasikeitę – tik grįžusi namo, ji jau galvoja, kur toliau. Ir būtinai prieš kelionę klausinėja, rausiasi internete, kol randa kokį nors šalies cinkelį, raziną, – ar kaip kitaip pavadintume kaupiamas patirtis. Taip – daugiau nei dvidešimt metų, per kuriuos pamatė 90 šalių. Keletą jų – ne po kartą.

62

„Kelionės jau yra liga. Kai kas nors klausia, ar patiko, taisau: ar paliko įspūdį. „Ar skurdas negąsdina?˝ – girdėjau grįžusi iš Etiopijos. Visur randi, ko ieškai.

Jei tik baisėsiesi skurdu, vien jį tematysi, bet galima gėrėtis gražiomis rūbų spalvomis, įmantriomis šukuosenomis, nuostabiais saulėlydžiais ir nuoširdžiomis šypsenomis, o pirkdamas paslaugą iš vietinio pajunti, kad padarei gerą darbą, gal kartais ir padėjai jam sočiau nugyventi dar vieną dieną ar įgyvendinti dar vieną svajonę˝, – šypsosi Jolita, 2019-uosius užbaigusi lankydama devyniasdešimtą naują šalį – solidžia prabanga tviskantį Katarą, į kurį užsuko grįždama

iš Indijos. Kontrastas daug ką būtų sutrikdęs, tik ne šią moterį, bet kuriame krašte ieškančią ne patogumo, o išskirtinumo, į viską žvelgiančią atviromis, smalsiomis akimis. Kai taip žiūri, būna atlyginta. Kažkur Namibijos degalinėje užkalbinusi ir karaliene Elizabeth prisistačiusi vietinė nuveda tiesiai į ieškomą himbų gentį. „O juk galėjo kur paėjus ketvirčiuoti!˝ Ugandoje keliautojų pritarimo sulaukęs gidas išsuka iš kelio ir jie išvysta, ko nesitikėjo, – leopardą. „Važiavome aplink, o ta katė – nė krust, net nepajudėjo!˝ Jolita matė, kaip lyg užhipnotizuoti sustingsta Afrikos žvėrys, atsidūrę netoli liūtų šeimynos, patyrė, kaip spaudžia gerklę iš arti žiūrint į žmogui

tokias artimas kalnų gorilas, o nepabijojusi išsukti iš kelio ir trenktis daugybę kilometrų iki Viktorijos krioklio Zambijoje buvo apdovanota unikaliu reginiu – pilnaties vaivorykšte. Dar leidosi dviračiais Bolivijoje itin pavojingu Mirties keliu...

Su kitų rengiama ekskursija keliavusi gal kartą – prieš daugybę metų į Vietnamą, Jolita visoms išvykoms ruošiasi pati ir kviečiasi patikrintus bendražygius – gyvenimo draugą arba bičiules. Maršrutus lemia naujų įspūdžių troškulys ir nugirsta ar perskaityta įdomybė. „Jei išsiruoštume į Afriką pirmąsyk, aišku, lėktume ir kelių antilopių pažiūrėti, bet jau

Keliaudama po Etiopiją Jolita stengėsi iš kuo arčiau pamatyti archajišką genčių gyvenimą

PAVASARIS ‘20

ČIŲ Moterys visame pasaulyje mėgsta puoštis. Šias gražuoles keliautojai sutiko Etiopijoje

Medinis dviratis Ugandoje įprastas

„Neįmanoma atplėšt akių. Elgsena, judesiais jie panašūs į mus, dvelkia ramybe, pasitikėjimu”, - pirmas Jolitos įspūdis Ugandoje išvydus kalnų gorilą

PAVASARIS ‘20

esame pasikutenę, pasičiupinėję, todėl renkamės, kuo šalis unikali, kokių galima rasti perliukų.

Būna, kad daug bendraujame su būsimu vietiniu gidu, jį „apsišildome˝, atvykstame – jau lyg draugas laukia. Tarkim, Taivane keliavome savarankiškai, Ugandoje taip pat būtume galėję, bet su gidu šią turizmo mažai paliestą šalį pažinome labiau.

Geras gidas prideda šarmo. Po Namibiją žvalgėmės patys, užtat pamatyti žvėris buvo sunkiau, o ir nebuvo aišku, kiek prie jų gali priartėti, kada geriausias metas dairytis. Kenijos, Tanzanijos, Botsvanos nesirinkome, nes jose labai išvystyta turizmo infrastruktūra dažnai iškreipia krašto realybę. Nebebus

didelio skirtumo, nuvyksi į tokią šalį dabar ar po kelerių metų, – pokyčiai jau įvykę kaip civilizacijos ir turizmo skatinimo pasekmė. Tai panašiau į didelį patogų zoologijos sodą su penkių žvaigždučių lodžijomis, Didįjį penketą žvėrių ten už kampo gali parodyti. Kada nors to gal ir norėsis, o kol kas smagu patiems paieškoti, pasistengti˝, – šypsosi prisiekusi įspūdžių medžiotoja.

Aišku, ne kartą kur nors Afrikos kaimelyje savęs klausė: „Koks protas čia atvedė?˝ Pakeliui – galvijų griaučiai, aplink palapines – beveik nuogi ginkluoti vyrai, su jais ir jų moterimis kalba viena – rodytis pirštais, bet tie „žodžiai˝ baigiasi.

63

Grįžtu ir galiu palyginti: kaip gerai gyvename! Arba pagalvoju, kad kas nors galėtų būti ir geriau, o į kai ką reikėtų kreipti mažiau dėmesio. „Užtat grįžtu ir galiu palyginti: kaip gerai gyvename! Arba pagalvoju, kad kas nors galėtų būti ir geriau, o į kai ką riekėtų kreipti mažiau dėmesio. Daugiau svajoti.˝ STIPRŪS ĮSPŪDŽIAI IŠ AFRIKOS

„Namibijoje lankiausi ne kartą, bet ir vėl važiuočiau. Tai nepaprastai įvairi, kontrastinga šalis, ten gali pamatyti tokių įvairių vaizdų: dykumos, smėlio kopos, safario parkai, kanjonai, pelkės. Išsinuomoji automobilį, nereikia nei vairuotojų, nei apsaugininkų. Tačiau turi nusiteikti, kad atstumai dideli (šalis 12 kartų didesnė už Lietuvą), o žvėrį sutikti lengviau nei žmogų (gyventojų skaičius kaip Latvijoje).

Didžiulį įspūdį paliko paslaptingas vaiduokliškas Kolmanskopas – kadaise buvęs turtingas deimantų kasėjų miestas, dabar – uždara zona, į kurią patekti galima tik gavus išankstinį leidimą bei turint palydovą, perėjus griežtą patikrą. Taip yra dėl vis dar vykstančios brangakmenių kasybos. Čia patekęs nusikeli į praeitį: lošimo namai, boulingo salė, kino teatras, tik jau pasidavę laikui ir dykumai. Klampojant po smėlio užpustytas gatves, užeinant į išlikusius pastatus, galima įsivaizduoti, kokia buvo prabanga ir koks gyvenimas vyko deimantų karštinės metu (iki Antrojo pasaulinio karo jų iškasta apie toną). Čia verta apsilankyti, kad pamatytum dykumos jėgą ir... nusipirktum deimantų iš „pirmų rankų˝. Žinoma, iš Namibijos negalima išvykti nenučiuožus nuo aukščiausios kopos Dune 7, neprisivalgius austrių ir neaplankius, mano vertinimu, labiausiai dvokiančios vietos Žemėje – didžiausios pasaulyje ruonių kolonijos.

Uzbekistaną keliautoja priskiria prie stiprų įspūdį paliekančių šalių. Įsiminė ne tik kultūros paminklai, gamta, bet ir žmonių nuoširdumas

Vos išgirdus apie Etiopiją, prieš akis iškildavo uolose išskaptuotos monolitinės Lalibelos šventyklos, labai norėjau jas pamatyti. Tai viena seniausių ir skurdžiausių pasaulio šalių, tačiau – labai autentiška.

Etiopijoje, kuri dar vadinama Afrikos Jeruzale, išlikusi labai sena ir svarbi krikščioniška tradicija su tūkstantmečiais ritualais, o šventyklų kompleksas vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Šventyklos ypač įspūdingos ceremonijų metu, kai susirenka minios baltai apsirengusių tikinčiųjų.

Labiau pasidomėję išsirinkome dar du must do: sunkiai iš gugle

64

rastų nuotraukų suprantamą gamtos reiškinį – Danakilių įdubą su veikiančiu ugnikalniu – bei gentis, išsaugojusias savitą, senovinį gyvenimo būdą. Danakilių sieros dariniai išties nuostabaus grožio, nors pati vietovė laikoma viena nesvetingiausių. Tai pati karščiausia vieta Žemėje, ten nėra jokios civilizacijos (kelių, miestų, viešbučių). Iki stovyklavietės ilgai trenkėmės vulkaniniais keliais, per druskos dykumas, o azartiški vairuotojai tarpusavyje lenktyniaudami bekelės sąlygomis mėgino mus pralinksminti (nors buvo nelabai juokinga). Atvykę pamankštinome kaip reikiant atkratytas nugaras ir patraukėme į trijų valandų naktinį žygį per sustingusia lava nuklotą dykumą iki veikiančio Erta Alės ugnikalnio, besispjaudančio raudona lava. Valandėlę pasigėrėję reginiu, nuėjome saugų atstumą iki paruoštų „lovų˝. Nakvynė po atviru Afrikos dangumi saugomiems ginkluotų patrulių, ūbaujant dykumos vėjams išliko atmintyje kaip viena iš įspūdingiausių patirčių.

Etiopijoje yra daugiau nei 80 genčių, kurios puoselėja savitą gyvenimo būdą, dažna propaguoja animizmą, o gyvuliai yra didžiausias turtas, nes juos galima net iškeisti į ginklus.

Autentiškiausia ir įspūdingiausia pasirodė karingųjų mursių gentis, ten net nakvojome beveik kaip vietiniai – palapinė po medžiu, patiesta karvės oda, kad būtų „minkščiau˝. Jų buitis pirmykštė: baldus atstoja galvijų oda ar akmenys, maistas – tik pienas ir kukurūzų miltai, vanduo – už kelių kilometrų.

Genties vyrai – beveik nuogi, tik prisidengę audinio juostomis.

Bet nieko nepamatysi, kas verstų rausti. Ir jie, ir moterys noriai pozuoja nuotraukoms. Jos – įsidėjusios lėkšteles į specialiai išpjautas kiaurymes lūpose ir ausyse, jie – su „Kalašnikov˝ automatais.

Etiopija – ypač vargingas kraštas, tad keliaudama pasitikrinau tolerancijos ribas kalbant apie švarą, maistą, vaizdus. Ten iš galvos ištryniau viską, ką žinau apie šiuolaikinį pasaulį, gerovę.

Tik tada galėjau stebėti ir dėtis patirtį į galvą. Tačiau didelis ir malonus netikėtumas – kava, puikaus skonio ir gardaus aromato, verdama net prie

PAVASARIS ‘20

vargingiausios lūšnelės.

Civilizacija beldžiasi ir ten – net labai archajiškos ir izoliuotos mursių genties vadas segėjo laikrodį (nors neveikiantį ir atvirkščiai), dėvėjo šortus ir kepurę, mielai priėmė iš mūsų pinigus.”

UZBEKISTANAS AR IRANAS?

„Nykstančios Aralo jūros įspūdžio niekas neatkartoja. Tai neturėtų būti nuobodu ir mačiusiems pasaulio. Uzbekistanas norėjo ekonominės naudos, užsiauginti medvilnės, ėmė vandenį, o išėjo taip, kad sunaikino viską – ir ekologiją, ir ekonomiką. Liūdna, kai žmogaus sprendimai taip paveikia. Kuriozas toks, kad paskui niekam medvilnės nebereikėjo, labiau reikėjo žuvų ir jūros, o vietoje jų – dykuma su laivų griaučiais. Beje, pirmą šilkinį kilimą parsivežiau iš Uzbekistano,

antrą – neplanuotai – iš Irano, kuris man nepaliko tokio stipraus įspūdžio. Irane žlugo keli mitai.

Ten žmonės draugiški, aukštos kultūros, moterims rodoma didžiulė pagarba. Dorovės policija, alkoholio draudimas?

Net mes gavome vyno ir matėme, kaip vyksta dvigubas gyvenimas: vakarėliai, svaigalai, vedybų sutartys vienai nakčiai.

Persės labai gražios, o jų statuso ženklas – pleistriukas ant nosies, primenantis apie plastinę operaciją. Jį stengiasi nešioti kuo ilgiau. Draugės pirko kilimus, o aš specialiai vežiausi nedaug grynųjų ir prekeiviams sakiau, kad neturiu pinigų. „Vežkis, grįžusi atsiskaitysi pavedimu.˝ Tas pasitikėjimas!

Iš posovietinių kraštų Armėnija, ypač Jerevanas su savo restoranėliais ir butikais,

Peru spalvos ir žmonės negali nežavėti

Poilsis, paplūdimiai?

Jie puikūs, bet ­didesnį įspūdį daro kiti dalykai.

Dėl jų ­toliausiai beldžiamės, mokame ­pinigus ir dar turime pavargti.

Po Taivaną keliautojai žvalgėsi savarankiškai ir tai puikiai sekėsi

PAVASARIS ‘20

atnaujintomis gatvelėmis, pasirodė atsigavusi. Sakartvelas, arba Gruzija, asocijuojasi su valgymu ir gėrimu, dar – gražia gamta. Bet man ten vynas nepasirodė labai geras, o maisto buvo per daug, todėl galiausiai irgi pradedi nebevertinti.

Užtat išsukę iš turistinio kelio parsivežėme begalę įspūdžių, nes aplankėme nutolusį regioną – Svanetiją. Visą dieną trenkėmės sudėtingais, bet labai vaizdingais kalnų keliais. Gal dėl to, kad ilgai buvo izoliuoti, svanai laikomi truputį keistais – pavyzdžiui, kraujo kerštas ten išnyko ne taip seniai. Kiekvienas namas unikalus, nes savo teritorijoje turi po bokštą. Jame žmonės slėpdavosi ir nuo gamtos stichijų, ir nuo kraujo keršto – laukdavo, kol giminės susitaikys.

Svanai garsėja polifoniniu devynbalsiu dainavimu, tokio koncerto klausėmės privačiuose namuose. Mums koncertavo aštuoni gruzinai ir vienas anglas, atvykęs to dainavimo mokytis.

Buvome nustebinti išskirtinių balsų. Sakoma, kad gruzinai yra svetingi, tačiau svanai svetingi iki išprotėjimo, mus tiesiog „užvaišino˝.˝ NESIBAIGIANČIOS LAIDOTUVĖS

„Indonezija galbūt daug kam – Balis, balto smėlio pliažai, o mes iš ten parsivežėme kitus du stiprius įspūdžius. Po skrydžio ir aštuonių valandų kelionės autobusu pasiekėme Toradžių kraštą kalvotoje Sulavesio saloje.

Ten gyventojai švenčia... mirtį!

Kai žmogus miršta, jį ne laidoja, o balzamuoja ir laiko namuose,

65

Tarp gausių Jolitos kelionių įspūdžių Nepalui tenka svarbi vieta. Čia viskas stipru: gamta, žmonės, energija

Mirusieji ten tikrai gyvena! Tiesą sakant, stebėti tuos vaizdus buvo gana sudėtinga... Dvidešimt pirmame amžiuje tai sukelia kultūrinį šoką. kol surenka pinigų padorioms laidotuvėms – tokioms, kad jis galėtų patekti ten, kur reikia.

Be to, privaloma sukviesti visą giminę, tai irgi kartais užtrunka, nes daug kas dirba užsienyje. Taigi laidotuvėms ruošiamasi ir dvejus, ir dešimt metų. Kol tai vyksta, numirėlis tiesiog gyvena namuose, aplink krykštauja vaikai, savo reikalais užsiima suaugusieji.

Ruošiantis šermenims, laikinais pastatais apstatomos milžiniškos teritorijos, giminės, kaimynai kaip dovaną atneša kiaulių, jas čia pat skerdžia, gamina maistą. Papjaunama koks šimtas kiaulių, kiek pamenu, paaukojama mažiausiai dvylika buivolų, kad laidotuvės būtų laikomos pavykusiomis. Dauguma žmonių susirenka pasipuošę nacionaliniais drabužiais – juk šventė ir, keisčiausia, mielai į tą šurmulį priima turistus, neprašo pinigų. Mes pagal vietinių rekomendaciją tik bloką cigarečių nupirkome dovanų.

Festivalis, kai visi valgo ir bendrauja, trunka kelias dienas, tada žmogų laidoja uolose, bet

66

ir čia jam ramybės nebūna – kartais balzamuotą kūną ištraukia iš karsto, apšluosto, paglosto, jei reikia – perrengia, nusifotografuoja kartu. Jei mirusysis mėgo rūkyti, į karstą prideda cigarečių. Mačiau, vienai, matyt, puoštis mėgusiai moteriai buvo įdėtas veidrodėlis.

Mirusieji ten tikrai gyvena!

Tiesą sakant, stebėti tuos vaizdus buvo gana sudėtinga...

Dvidešimt pirmame amžiuje tai sukelia kultūrinį šoką. Klausėme, ar dabar, kai daug žmonių iš salos važiuoja mokytis ir dirbti kitur, tradicija nenyksta. Sakė, priešingai – kuo turtingesni, tuo didesnę ceremoniją rengia: svečių priėmimo ir ritualų vieta – stadiono dydžio, aukojama kuo daugiau buivolų, tarp jų būtinai turi būti vienas baltasis buivolas (jis gali kainuoti 20 tūkstančių dolerių).

Tik būdami Balyje sužinojome apie Javos saloje veikiantį vienintelį pasaulyje Idženo sieros ugnikalnį ir organizuojamą naktinį žygį į jo kraterį.

Ekspromtu pasidavėme šiai

Mianmare labiausiai sužavėjo Auksinis akmuo – tai ant bedugnės krašto balansuojantis milžiniškas aukso spalvos akmuo, laikantis šventyklą. Iki jo nusibelsti sudėtinga, bet verta

minčiai ir ramų poilsį prie puikaus baseino iškeitėme į avantiūrą. Vidurnaktį prasidėjęs kopimas į gana statų kalną truko apie keturias valandas. Ėjimas tamsoje, ore tvyrantis sieros tvaikas, žygeiviai su dujokaukėmis suteikė dramatizmo.

Girdėjome patamsyje žemyn žingsniuojančius darbininkus, nešančius sieros luitus. Nusileidę į kraterį ir „apsiginklavę˝ dujokaukėmis, iki aušros stebėjome mėlynas liepsneles, kurios susiformuoja iš lavos deginamos sieros. O prašvitus buvome apdovanoti nežemiškos vietos vaizdu – vaiskiai žalsvos spalvos vieno pavojingiausių pasaulyje ežerų panorama. Nežinau, tai tiesa ar legenda, bet pasakojama, kad į tą ežerą – sieros, rūgšties ir dar nežinia ko mišinį – buvo įkritusi turistė. Iš jos nieko neliko. Kas patiko Balyje? Gaidžių peštynės!

O poilsis, paplūdimiai? Jie puikūs, bet didesnį įspūdį daro kiti dalykai. Dėl jų toliausiai beldžiamės, mokame pinigus ir dar turime pavargti.˝

PAVASARIS ‘20

ŽEMĘ MYLINČIOMIS AKIMIS Šį pavasarį į „glasses on“ šeimą įsijungia naujas akinių prekės ženklas „Dick Moby“. Tvarumas, ilgaamžiškumas, atsakomybė planetai, nesenstantis dizainas – visa tai telpa į kruopščiai apgalvotus akinių rėmus. „Dick Moby“ akiniai ir jų rėmeliai pagaminti iš augalinio acetato, perdirbto plastiko bei metalo, surinkto iš vandenyno. Šios idėjos kūrėjai Messrsas Timas Hollandas ir Robbertas Wefers-Bettinkas sako: „Neatrodyk tiesiog gerai. Atrodyk gerai ir kartu padėk savo planetai!“

PAVASARIS ‘20

Vilnius, Vokiečių g. 9

glasseson.lt

67

TOM FORD TUSCAN LEATHER 50 ml 218 Eur tomford.com ig: @tomford

GUCCI 870 Eur gucci.com ig: @gucci

BERLUTI 390 Eur berluti.com ig: @berlut

AMIRI 990 Eur eu.amiri.com ig: @amiri

Šių dienų kaubojus PRADA 325 Eur prada.com ig: @prada

Jis tiesiog dievina kiną, jo favoritai, žinoma – „,Romo dienoraštis“ ir ,„Kartą Meksikoje“. Jis stilingas, besižavintis septintojo dešimtmečio mada, mėgsta kaubojaus įvaizdį – vintažinis „,Saint Laurent“ odinis švarkas, rudi „,Givenchy“ batai su kulnu tą puikiai atspindi, o po švarku nešiojamos petnešos – šiuolaikinis aksesuaras, primenantis tą, prie kurio kadaise šerifas segdavosi ginklą. Tik dabar pistoletą ar durklą pakeitė piniginė ir mobilusis telefonas. Keičiasi vyrų įpročiai, keičiasi ir jų ginklai.

PALM ANGELS 354 Eur store.palmangels.com ig: @palmangels

AMIRI 760 Eur eu.amiri.com ig: @amiri

GIVENCHY 995 Eur givenchy.com ig: @givenchy

68

NICK FOUQUET 1200 Eur nickfouquet.com ig: @nickfouquet

SAINT LAURENT 2990 Eur ysl.com ig: @ysl

NEUW 95 Eur neuwdenim.com ig: @neuwdenim

VANS ERA PLATFORM 59 Eur vans.com ig: @vans

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

69

Mada – Vaido JOKUBAUSKO darbas ir hobis.

Vyras dirba vienam ispaniškam drabužių prekės ženklui atstovaujančioje kompanijoje ir yra atsakingas už parduotuvių vitrinų dizainą Baltijos šalyse. Jis – ir reklaminių mados fotosesijų fotografas, jo nuotraukos puošia žurnalų puslapius.

TEKSTAS – SKIRMANTĖ PALČINSKAITĖ

NUOTRAUKOS – MONIKA PENKUTĖ

Stilingų vyrų Lietuvoje yra,

VYRIŠKOS MADOS – NE

70

PAVASARIS ‘20

N

Nors pats mados nekuria, Vaidas ja žaidžia erzindamas, provokuodamas ir gundydamas. „Vitrina yra gatvės podiumas˝, – sako taip leisdamas suprasti, koks svarbus būna jo sprendimas, ką išvys klientas parduotuvės lange. Vaidas Jokubauskas žino, kaip sukurti stilingą įvaizdį ir kaip jį parduoti. Jis pažįsta madą iš vidaus, tačiau kartu yra pašalietis stebėtojas, kuriam smalsu ieškoti, rasti, užfiksuoti ir pasakoti istorijas tiek vitrinoje, tiek fotografijoje.

Kaip nusakytumėte lietuviškos vyrų mados charakterį?

Pasaulyje vyriška mada labai drąsi, ne tik kalbant apie spalvas. Nuo sijonų iki pamažu atsirandančių suknelių – kuo toliau, tuo drąsiau. Bet Lietuvoje, neneigsiu, juodi ir pilki atspalviai populiariausi. Ir tai nesikeičia ilgą laiką. Lietuviai ne tik konservatyvūs, bet ir prieraišūs – prie daiktų, spalvų, prie tokių pačių kirpimų. Labai sunku tokį požiūrį pakeisti. Vyrai nebando kitos spalvos net kad pažiūrėtų, kaip gali atrodyti. Mūsų vėliava

tokia spalvota, o rūbai tokie pilki.

Kraštovaizdis pusę metų pilkas, manau, tai irgi veikia. Klimatas daro didelę įtaką.

Nejaugi lietuvių garderobo neveikia pasaulinės mados tendencijos?

Jeigu atvirai, manau, kad Lietuva mados pasaulyje yra provincija. Mes nespėjame į pasaulinį burbulą, esame atsilikę ir dėl požiūrio į pačią madą. Atrodyti kitaip, atrodyti geriau, atrodyti išskirtinai gatvėje ar apskritai turėti daiktą, kuris madingas dabar, – vyrai to bijo. Gal tas vienodas kurpalis likęs nuo ankstesnių laikų? Nors mano karta jau kitokia, jaunimas formuoja lietuvišką gatvės madą. Situacija taisosi. Gerai atrodančių vyrų gatvėje yra, bet tiek nedaug, kad visada į juos atkreipi dėmesį. Kalbėdami apie lietuvišką vyrų madą, turime kalbėti apie individą, o ne apie bendrą tendenciją. Mes – tokie truputėlį... papūgos. Kažką bandome kopijuoti, pagauti.

Prisirenkame trupinių iš daugelio šalių ir regionų.

Lietuvoje mažai dizainerių vyrų, dar mažiau – kuriančių vyrams.

Kodėl?

Todėl, kad nėra perkamosios galios. Vyras nėra lietuviško brendo klientas, dauguma dizainerių pasirenka kurti moterims, nes jos įvertina lietuvišką vardą ir jį perka. Dauguma vyrų linkę pirkti pirštines tik tada, kai jau labai šalta, paskutinę minutę, todėl jie neis šiaip sau ieškoti įdomesnių drabužių. Tiesą pasakius, mes net neturime influencerių, kurie formuotų lietuvišką madą, sufleruotų stiliaus idėjas. Vyriška mada yra neatrasta terpė jauniems dizaineriams Lietuvoje, bet tai labai rizikinga finansiškai. Yra buvę mėginimų, bet jie nepasiteisino.

Tačiau statistiškai vyrai Lietuvoje uždirba daugiau negu moterys, jų perkamoji galia didesnė.

Lietuvį dar reikia atvesti į madą.

Ką „Akropolyje˝ dažniausiai daro vyrai? Laukia, kol jų moterys apsipirks. Mūsų vyrai neturi įpročio vaikščioti po parduotuves ir šopintis. Moterys net stresą malšina pirkiniais, o vyrai tai

daro sporto salėje. Ir apskritai atėjo laikas, kai žmonės daugiau investuoja ne į drabužius, ne į madą, o savęs realizavimą, poilsį, keliones, sportą.

Tad gal mada pervertinama? Gal svarbiau, kas esi, kaip jautiesi, o ne kaip atrodai?

Iš drabužių gali pasakyti, kiek žmogus svarbus sau. Ką matome gatvėje – ne tik stilius ir mada, bet ir vaikščiojančios asmenybės.

Todėl atkreipi dėmesį į vienaip atrodantį žmogų, bet ne į kitaip.

Drabužiai, kaip ir geri kvepalai, suteikia impulsą, sužadina mūsų pojūčius. Lietuviai vyrai galėtų būti tiesiog stilingesni, nebūtinai madingi. Užtektų, kad būtų matoma, jog vyras pats sau rūpi.

Ar mada besidominčiam vyrui Lietuvoje pakanka pasiūlos išsirinkti madingą drabužį, susiformuoti stilingą įvaizdį?

Net jei ko nors trūksta, juk yra internetas, viskas siunčiama, viską galima lengvai ir greitai gauti. Šiais laikais nėra neįmanomų dalykų. Reikia tik laiko ir pinigų.

Atrodyti kitaip, atrodyti geriau, atrodyti išskirtinai gatvėje ar apskritai turėti daiktą, kuris madingas dabar, – vyrai to bijo.

PAVASARIS ‘20

71

Aš už tai, kad spintoje kabėtų mažiau drabužių, bet ne vien dėl to, kad saugotume gamtą, o dėl vidinės švaros.

Būti madingam – prabanga ne tik kalbant apie pinigus, bet ir apie laiką?

Dvigubai laiko reikia, kai nėra pinigų (juokiasi). Tada turi dar ir pasukti galvą. Dabar, mano požiūriu, nebėra madingų, nemadingų drabužių. Netgi įžvelgčiau blogybę, kad yra per didelis pasirinkimas. Kita vertus, tai, ką pasirenki, atskleidžia asmenybę. Aš labiau atkreipiu dėmesį į stilingus žmones, kurie drabužiais perteikia savo charakterį, gyvenimo būdą, o ne demonstruoja vardinį rūbą. Šiuo metu daug kalbama apie tvarumą, aplinkos tausojimą, ekologiją net ir mados pasaulyje, tačiau iš esmės mada skatina nuolatinį vartojimą.

Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad žmonės pradėjo vertinti kokybę, ne drabužio kainą, o kaip jis pagamintas, kas jį pagamino, jo ilgaamžiškumą. Aš už tai, kad spintoje kabėtų mažiau drabužių, bet ne vien dėl to, kad saugotume gamtą, o dėl vidinės švaros. Nuo požiūrio priklauso, nusipirkti dvidešimt pigių daiktų ar vieną gerą. Vieni nori gerai atrodyti ir dažnai keisti drabužius, kad kaskart atrodytų kitaip. Tai labiau būdinga jaunajai kartai. Tačiau su amžiumi norisi atrodyti ne tik gerai. Pasidaro svarbi kokybė. Yra skirtumas tarp „atrodyti gerai˝ ir „atrodyti gerai kokybiškai˝.

Kokią įtaką vitrinoje suformuotas įvaizdis turi drabužio pardavimui?

Tiek vitrina, tiek outfit’o

pateikimas prekybos salėje ne tik leidžia lengviau pasirinkti, bet ir gali parduoti visą eilutę. Sutaupo laiko. Nereikia klaidžioti ir rinktis – jei pamatei ir tau patiko, gali paprašyti viso komplekto, taip dažnai daro ne tik vyrai, bet ir moterys. Vitrinose ir salėje pateikti drabužių deriniai tam tikra prasme formuoja stilių ir madą.

Kurie dizaineriai, mados namai jūsų mėgstamiausi?

Man labai patinka tai, ką dabar daro „Jil Sander˝ mados namai, visada mėgau „Yves Saint Laurent˝, „Celine˝, stebiu „Balenciaga˝, Ricką Owensą, „Maison Margiela˝. Jie turi įtakos ir mano fotografijai, inspiruoja ne tik darbe, bet ir mano stiliaus formavimą. Neturiu tiek pinigų, kad įpirkčiau „Yves Saint Laurent˝ daiktus, tačiau bent pasisemiu idėjų, kaip galiu atrodyti.

Kai perkate drabužius, kas lemia pasirinkimą: mados šauksmas, kokybė ar emocija – pasimatavau, sau patinku – perku?

Augau formuojamas subkultūros, netrumpai buvau vadinamasis gotas, rengdavausi juodai, buvau visas juodas. Tik studijų metais į drabužius ėmiau žiūrėti lanksčiau, supratau, kad ne tik turiu paisyti tam tikrų taisyklių, bet ir jaustis gerai. Pradėjau labiau žaisti drabužiais. Suvokiau, kad apsirengęs turiu jaustis patogiai. Drabužio pasirinkimas labai priklauso nuo to, ką

veiksiu, kur būsiu, kokios noriu nuotaikos, emocijos. Man tai labiau intuityvus dalykas.

Kuo ketinate atnaujinti savo garderobą pavasario ir vasaros sezono metu?

Pagrindiniai mano akcentai – platūs balti marškinėliai, šortai arba plačios kelnės. Šie drabužiai padeda jaustis laisvai, manęs nevaržo. Šiemet išlieka madingos plačios vyriškos kelnės. Taigi, dar labiau save padidinsiu audinio kiekiu. Į ką patartumėte atkreipti dėmesį kuriant aprangos stilių?

Manau, kad nėra formulės ir niekada nebus, nes tai labai asmeniškas dalykas. Gali prašyti stilisto pagalbos dėl tam tikrų detalių, bet žmogaus nepakeisi.

Daiktas turi nuteikti gerai jaustis.

Kad tai pasiektum, neužtenka brangaus laikrodžio. Jis turi būti mielas ne tik akiai, bet ir širdžiai, kaip sakoma. Taisyklių nėra.

Neužtenka teorijos, neužtenka žinoti, kas vyksta pasaulyje, kas madinga. „Madingas˝ ir „stilingas˝ – tarp šių sąvokų dėtumėte lygybės ženklą?

O ne, tarp jų didelis skirtumas.

Madingas žmogus rengiasi tuo, kas yra ant pasaulinių podiumų.

Bomba sprogsta – ir visi to daikto nori. O stilingas žmogus – tas, kuris labiau kreipia dėmesį į save. Tai, kas jam tinka, kaip pats nori atrodyti, nepaisydamas, kas vyksta aplinkui. Tai drąsa, skonis ir tam tikra pasaulėžiūra.

Mes – tokie truputėlį... papūgos. Kažką bandome kopijuoti, pagauti. Prisirenkame trupinių iš daugelio šalių ir regionų.

72

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

73

Vaikinas su perlo auskaru TEKSTAS – DEIMANTĖ BULBENKAITĖ

NUOTRAUKOS – „VIDA PRESS˝

GUCCI mados namai

DIOR mados namai

lyties neturi, tad bižuterijos (pastarosiose kolekcijose – ir aukštosios juvelyrikos) girliandos juosia tiek moteriškus, tiek vyriškus kaklus, o perlų ar aukso kaspinų motyvai vienodai puikiai papildo ir suknelę, ir kostiumą. Dizaineris Alessandro Michele įsitikinęs, kad gražus objektas yra gražus nepriklausomai nuo dėvėtojo, tačiau tik tinkama asmenybė geba jį paversti įvaizdžio dalimi. Galima sakyti, šis požiūris primena tai, kas pastaruosius dešimt metų vyrauja ir nišinės parfumerijos srityje, kur nuo kvapų skirstymo į vyriškus ir moteriškus buvo pereita prie individualaus pasirinkimo ir suvokimo, kad kiekviena oda kvapą priima ir net modifikuoja savaip.

Puošnūs kabantys auskarai pasirodė ir „Celine˝ bei „Alexander McQueen˝ vyriškose kolekcijose.

Ne, ne klasikiniai maži žiedai ar tarp jaunimo populiarūs kryželiai, bet krištolu dekoruoti masyvūs kostiuminiai auskarai, segimi tiek poromis, tiek po vieną. Įdomu, kad „Celine˝ dizaineris Hedi Slimane ir Alexanderio McQueeno darbus tęsianti Sarah Burton įkvėpimo sėmėsi iš senosios buržuazijos tradicijų, pagal kurias brangenybės keliavo iš kartos į kartą, o ypatingos vertės akmenys naujam savininkui neretai būdavo pritaikomi iš naujo sukuriant papuošalą pagal individualų skonį ar laikmečio madas. Pagalvojus apie šiandienės mados greitį ir tendencijų kaitą, nepavadūs laikui daiktai (šiuo atveju – papuošalai) ar bent teorinė galimybė tokius kurti skamba intriguojamai.

Bene tiksliausiai šiuolaikinio vyro norą prisiminti, ką reiškia puoštis, atliepia „Dior˝ mados namų dizainerio Kimo Joneso kolekcijos.

Krištolu siuvinėti lakūno švarkeliai ar blizgaus satino kostiumai taip natūraliai įsilieja į kasdienę „Dior˝ vyro spintą, kad blizgios segės ar kaklo papuošalo netgi lengva nepastebėti. Bet galbūt tai – geras ženklas, liudijantis itin organiškai ir moderniai pateiktą įvaizdį, kai subtilus spindesys ne traukia akį, o tiesiog užbaigia elegantišką derinį.

J GUCCI mados namai

74

Jeigu Johannesas Vermeeris gyventų 2020-aisiais ir tapytų dramatišką portretą, kurio centre šviestų perlo auskaras, veikiausiai jam pozuotų ne mergina, o vaikinas. Galbūt vietoje rytietiško šalio jis vilkėtų klasikinį kostiumą ar ryšėtų kaklaraištį, gal ausyje baltuotų belaidė ausinė, o po nosimi žibėtų žiedas. Tačiau būtent tobulos formos perlo auskaras, užbaigiantis vyro įvaizdį, leistų suprasti, kad į mus iš paveikslo žvelgia naujų mados kraštutinumų kupina šio dešimtmečio pradžia.

Perskyra vyriška – moteriška kaip niekas kita žadina mados istorikų smalsumą: kodėl moterys renkasi vyriškus drabužius ir juos pritaiko savo reikmėms, ką vyrai kartais pasiskolina „atgal˝ ir ką visa tai sako apie lyčių vaidmenis bei grožio standartus?

Nors drabužių dalijimasis seniai nieko nestebina (net ir vyriški sijonai tampa vis dažnesniu stiliaus pareiškimu, ypač ant raudono kilimo), kai kurie įvaizdžio elementai tarsi lieka tabu. Vienas jų – juvelyriniai dirbiniai, kuriuos

esame linkę priskirti tik moterims: puošnūs karoliai, įspūdingi auskarai, perlai, spalvingi žiedai ir briliantais nusėtos apyrankės.

Bet ar perlų karolius užsisegęs vyras tampa mažiau vyriškas nei kostiumą apsirengusi moteris – moteriška?

Garsiausi pasaulio mados kūrėjai neslepia: apversti tam tikrus stereotipus įdomu ne tik kūrybinio proceso metu, bet ir stebint auditorijos reakciją. Pavyzdžiui, ant „Gucci˝ podiumo papuošalai

Taigi kas būtų tas vaikinas su perlo auskaru? Ant raudono kilimo juvelyrikos taisykles jau laužo (tiksliau – perkuria) dizaineris Marcas Jacobsas, dainininkai Harry Stylesas ir Samas Smithas, hiphopo atlikėjas A$AP Rocky, tad galima neabejoti, jog artimiausiu metu vyriškos krūtinės bei ausys suspindės dar labiau. Vyriškos juvelyrikos laukas per ilgai buvo apleistas, kad pasirodžius bent mažiausiai prošvaistei nepasinaudotų proga sužydėti. Gal tai taps nauja mados kryptimi ir natūralia evoliucija link belytiškumo? O gal tai – tik mažytis tendencijos blykstelėjimas, kviečiantis pažaisti? Koks skirtumas.

Juk reikia bent kartą pasipuošti, kad žinotume, kiek vyriškesni, moteriškesni ar tiesiog atviresni sau pradedame jaustis.

PAVASARIS ‘20

PRANCŪZIŠKAS VEGANIŠKUMAS PLAUKAMS Ekologiška, veganiška ir kartu itin veiksminga plaukų priežiūros linija, kurios produktai, pagaminti iš kruopščiai atrinktų botaninės kilmės ingredientų, puoselėja plaukus. Beje, šiandien plaukų priežiūros srityje svarbus ne tik efektas, bet ir požiūris į gamtą, kurį perteikiame pasirinkdamos ją gerbiančius kosmetikos gamintojus. Prancūzas, vadinamas vizionieriumi, talentingas plaukų stilistas J. F. Lazartigue dar 1963-iaisiais pradėjo tyrimus ir ieškojimus, kas sveikiausia bei efektyviausia plaukams. Būtent jis iš botaninės kilmės komponentų sukūrė itin didelės koncentracijos priemones, kurias Paryžiaus moterys naudoja daugiau nei 40 metų! Gal tai ir yra jų grožio paslaptis?

HUILE DES RÊVES aliejus visų tipų plaukams, 50 ml Keturių vertingų aliejų derinys tinka visų tipų plaukams.

Arganų aliejus maitina, abrikosų kauliukų – minkština, kamelijų – stiprina, Egipto snapučių – atkuria plaukus. Sausas aliejus nepalieka riebumo pojūčio, greitai susigeria.

LAZARTIGUE REPAIR atkuriamoji plaukų kaukė, 250 ml

PAVASARIS ‘20

Augalinio keratino turinti kaukė atkuria pažeistus plaukus ir iš esmės atnaujina skaidulų struktūrą. Tarsi iš vidaus sustiprinti plaukai tampa stipresni, minkšti, šilkiniai, galiukai mažiau skilinėja.

75

Žinai, buvo tikrai TEKSTAS – DALIA MUSTEIKYTĖ

VAU! NUOTRAUKOS – ROBERTAS DASKEVIČIUS

Kai prisiekusi gurmanė ir maitinimo verslo profesionalė Monika Čereškaitė, vos gavusi staliuką lauke, tiesiog ant siauro šaligatvio šalia restorano, džiaugiasi, kad tokių sušių nerado nei Paryžiuje, nei Milane, o Andrius Užkalnis recenzijoje prisipažįsta norėjęs apkabinti auksarankį šefą ir pulti prieš jį ant kelių, ima kirbėti: velnias, koks gi stebuklas tas „Narushi“? „Viskas rezervuota“, – anksčiau taip dusyk maloniai pasiuntusi, viena restorano įkūrėjų Ieva DIRŽININKAITĖ dabar mane – nebe klientę, o žurnalistę – kviečia prisėsti pokalbio. Iš mažos virtuvėlės atskuba šios vietos bosas ir šefas Karolis NARUŠIS.

„Narushi” pavyzdys įrodė – tai tikrai įmanoma, tačiau vien išmanyti rinkodaros ir socialinių tinklų – šiuos dalykus sėkmingai valdo Ieva – tikrai nepakaktų.

Londone puikiuose restoranuose „Nobu”, „Roka”, „Novikov”, „Sushi Samba” ir kituose dirbęs Karolis puikiai žinojo: žmonės nori tikrai gero maisto ir jį vertina. „Mintis turėti ką nors savo sukosi dar tada, kai dirbau Anglijoje, šiek tiek – Sardinijoje. Prieš kelerius metus grįžau į Lietuvą ir su kitu šefu atidarėme Vilniaus restorano „Bizarre” Azijos aukštą. Viskas sekėsi puikiai, bet kai po kurio laiko išsiskyrė mano ir savininkų IŠGARSĖTI BE REKLAMOS.

76

idėjos, patraukiau savo keliais”, – pasakoja Karolis, pasiblaškęs per kelias vietas, vėl trumpam grįžęs į „Bizarre” ir galiausiai ryžęsis kurti savą maisto vietą. Prisidėjo ir bičiulių, artimųjų spaudimas: „Tu gali, bandyk!” Sudėjęs visas santaupas, radęs mažytes patalpas sostinės Pylimo gatvėje, iškart už Halės turgaus, jis su drauge Ieva nusprendė gaminti maistą, skirtą išsinešti, populiariai angliškai vadinamą „take away”.

Tačiau norėjo, kad ši įstaiga nuo kitų panašių skirtųsi patiekalų iš labai gerų ingredientų kokybe.

Pirmiausia pora įsigijo per tūkstantį vienkartinių dėžučių

PAVASARIS ‘20

Prieš atidarydamas šią vietą bijojau, nes sušinių Vilniuje juk yra N plius K, maniau, lendu į rinką, kuri yra visiškai užpildyta.

Lindau su kita idėja ir – kaina.

ir dešimt lėkščių – jei kas nors, atėjęs atsiimti užsakymo, sugalvotų čia pavalgyti. „Bet kažkaip visi ėmė pasilikt, pasilikt... Iškart susizgribome pirkti lėkščių, taurių”, – šypteli Karolis. Reklamai, sako Ieva, jie beveik nieko neišleido: kas apie naują vietą perskaitė socialiniuose tinkluose, kas žinia apie „Narushi”, pavadintą pagal Karolio pavardę, pasidalijo su draugais ir pažįstamais. Suktis dviese iš pradžių tik keletą staliukų turinčiame restorane pasidarė nebeįmanoma – svečiai ėjo ir ėjo, Ieva vos spėjo rašyti rezervacijas ir nešioti patiekalus, Karolis – gaminti

PAVASARIS ‘20

virtuvėje ir prie baro. Patekti čia iš anksto neužsisakius nebebuvo galimybių. „Dviese padirbome porą mėnesių, o nuo pernai vasaros vidurio atsirado naujų kolektyvo narių. Pirmiausia – virtuvėje. Kai gavome prekybos alkoholiu leidimą, darbo dar padaugėjo”, – prisimena Ieva.

Po devynių gyvavimo mėnesių „Narushi” jau turi devynis darbuotojus, penkis staliukus, sodina žmones ir prie jaukaus medinio baro. Dabar vienu metu čia gali valgyti apie 22 svečius. Daugiau jų priimti šeimininkai nenorėtų, net jei ir būtų galimybė keltis į didesnes erdves, – dvidešimt keli yra tiek,

kiek jų kolektyvas gali gražiai ir kokybiškai aptarnauti. „Nenoriu konvejerinio darbo. Nuo to „greičiau greičiau” kokybė iškart blogėja, nebespėji visko sužiūrėti”, – paaiškina šefas, kuris norėtų ne didesnės salės svečiams, o erdvesnės virtuvės, nes esamoje nebetelpa visos idėjos – nėra vietos įrangai, kurios norėtų. Ne kiekybės, o kokybės principų besilaikančiam Karoliui smagu, kai gali pats pasikalbėti su atėjusiais, papasakoti apie maistą, pasiūlyti ko nors paragauti, jam patinka stebėti valgančiųjų emocijas.

Bandę rinktis internetinę staliukų rezervacijos sistemą,

jie taip ir liko prie laiko patikrinto storo sąsiuvinio ir įrašų tušinuku – tai mažam restoranėliui su japoniškos tematikos Lauryno Kamarausko piešiniu ant didžiosios sienos suteikia dar daugiau jaukumo.

Kaip ir rankų darbo lėkštutės – pirmas keramikės mėgėjos Rugilės Navickaitės darbas – ar medinis baras, kurtas niekur nesiafišuojančio meistro. „Manęs dažnai to klausia.

Pirmas dalykas, manau, yra ingredientai, jų atsirinkimas.

Produktai nėra kokie nors neprieinami. Jei aš gaunu, KOKIA SĖKMĖS PASLAPTIS?

vadinasi, visi norintys irgi galėtų.

Antras dalykas – meilė darbui.

Gamindamas ne tik mechaniškai dirbi – turi galvoti, kurti, įdėti jausmo”, – šią seną tiesą šefas prisimena kasdien. Dauguma produktų į „Narushi” keliauja iš užsienio. Kaimynystėje, Halėje, jie perka nebent svogūnų laiškus ir paprikas. Vietos rinkoje dar įsigyja lašišos, bet ją kruopščiai renkasi, taip pat aliejaus, druskos.

Visa kita – net ryžiai, jų actas, kelių rūšių sojų padažas – per Lenkiją pasiekia iš Japonijos, Anglijos, Vokietijos. „Neseniai atsigabenome 80 kilogramų tuną, restorane rengėme šventę – jo pjovimą, kūrėme

77

specialius meniu. Viską – žuvis ar ypatingas rankomis gelmėse rinktas geldeles – gauname oro paštu. Gal kitiems restoranų savininkams smagu užsidirbus pinigų įsigyti geresnę mašiną, o man – atsivežti įdomesnę žuvį ar ką nors panašaus. Kaip aš tada džiaugiuosi: gavau!” – Karolis laimingas, kad tokius jo džiaugsmus vertina ir svečiai.

Tiesa, šie ne viską sutinka taip entuziastingai, kaip buvo per šviežutėlio tuno degustacijas.

Tarkim, jūrų ežių lietuviai skanauja atsargiau, nes jie yra specifinio skonio, kiti gal net bijo rinktis. Užtat egzotinės žuvys, šviežios jūrų šukutės neužsibūna. „Prieš atidarydamas šią vietą bijojau, nes sušinių Vilniuje juk yra N plius K, maniau, lendu į rinką, kuri yra visiškai užpildyta.

Lindau su kita idėja ir – kaina.

Neišvengiamai didesne. Nes, pavyzdžiui, tuno, kurį naudojame, kaina svyruoja nuo 38 iki 60 eurų už kilogramą. Jei svečiai klausia, tuo dalinuosi, kad žinotų, kodėl tiek kainuoja patiekalai. Žmonių, vertinančių gerą maistą ir galinčių už jį mokėti, tikrai yra”, – per „Narushi” gyvavimo mėnesius įsitikino Karolis. Užkandžiai jo restorane – nuo kelių eurų, karštieji patiekalai – apie keliolika.

Populiarūs čia toli gražu ne tik įvairūs sušiai ar azijietiškos sriubos. Vienas mėgstamiausių – tuno tartaras su foie gras ir trumų padažu, tuno sašimiai, o kai kuriomis dienomis lankytojai kaip susitarę pageidauja įvairiausių makių – šefai vos spėja juos sukti ir raikyti. „Tas pats per tą patį atsibostų ir mums, ir svečiams. Naujo vėjelio virtuvėje įneša vis kitokios žuvys ar kiti produktai. Kas savaitę stengiamės pasiūlyti ko nors naujo, ne iš valgiaraščio. Kokio nors patiekalo turime, kol išparduodame.

Tada vėl suku galvą, ką čia įdomesnio sumąstyti. Tai ir mums, ir svečiams, ir netgi padavėjams faina”, – rutiniškumu šio šefo neapkaltinsi. Beje, tinkliniuose sušių restoranuose nepradedame valgyti į specialų indelį neįsipylę sojų padažo, o „Narushi” to net nereikia – didžiumos patiekalų skonis jau yra toks, koks turėtų būti, jo netenka nei stiprinti, nei papildyti ar užgožti. Kaip geros picos Italijoje nereikia aplieti pomidorų padažu. „Beje, kas paragauja, sako, kad mūsų sojų padažas žiauriai skanus. Jį specialiai ruošiame – brandiname, maišome. Padažas tikrai nėra tiesiog įpiltas iš buteliuko. Tačiau jo reikia vos prie kelių patiekalų.”

Gavę leidimą prekiauti alkoholiu, „Narushi” vadovai ėmė importuoti kelių rūšių sakę, japoniškų slyvų vyną, nišinį alų iš Tekančios Saulės šalies. Dar neragautų japoniškų gėrimų svečiams

78

Gal kitiems restoranų savininkams smagu užsidirbus pinigų įsigyti geresnę mašiną, o man – atsivežti įdomesnę žuvį ar ką nors panašaus. Kaip aš tada džiaugiuosi: gavau!

stengiasi pasiūlyti per omakase stiliaus vakarienes, kai restoranas uždaromas, priimami tik aštuoni iš anksto vietas rezervavę svečiai. Jie nežino, kokių produktų tą dieną turės šefas ir ką jiems pagamins.

Prie valgių derinami skirtingų rūšių sakė ir vynas.

Karolis nebaigė jokių kulinarijos technikumų ar garsių akademijų, bet nuo vaikystės kaip grybas vandenį gėrė visokią patirtį ir žinias. „Tėveliai Vilniuje turėjo kelias kavinukes, puikiai KAD TAPTUM PUIKIU PROFESIONALU, DIPLOMAS NEBŪTINAS.

pamenu, nes jose augau, – mažiuko namie nepalikdavo. Per krizę jas uždarė, mama toliau darbavosi kulinarijos srityje, tėtis perėjo į verslą. Studijavau reklamos vadybą ir jaučiau, kad visiškai ne ten pataikiau, mokslus sustabdžiau, darbus mečiau ir

išvažiavau į Londoną pasaulio pamatyti. Lengviausiai emigrantas gali rasti darbą fabrike, rinkti braškes arba plauti indus. Tą ir dariau. Vadovai pastebėjo, kad šneku angliškai geriau nei kiti atvykėliai, tad buvau perkeltas padėti viešbučio darbuotojų valgykloje ruošti pietus. Jau nebe indus ploviau, o dėliojau šefų valgius, paskui patekau į kitą grandį, kur kepti nieko nepatiki, bet leidžia ruošti padažus, daugiau padėti virtuvėje. Niekada nesivaikiau pinigų ir nesirinkau pasiūlymų, kur gaučiau daugiau jų, bet ne žinių ir patirties.

Galvojau apie ateitį ir geriau eidavau po šešiolika valandų kasdien dirbti į kokį mišeliną turintį restoraną, o ne už didesnę algą viešbutyje kepti kiaušinių ar į krosnį kišti kruasanų. Sakydavau, kad geriau dabar pavarysiu, bet iš darbo ko nors gausiu.

Mane perkeldavo į aukštesnes pareigas, restoranus keisdavau pajutęs, kad priėjau tašką ir beveik viską iš darbo pasiėmiau, pamačiau. Aišku, tobulėti galima iki dangaus, bet pagrindą jau turiu nemažą, – pripažįsta Karolis, per garsius restoranus užsienyje keliavęs šešerius su puse metų – tiek ir dar daugiau, nei trunka gauti universiteto magistro diplomą. – Tačiau man dar toli iki japonų, kurie sušių meistrais tampa po dvidešimties metų.”

Londone jam teko padirbėti ir europietiškos virtuvės restorane „City Social”, įvertintame „Michelin” žvaigždute, bet visą laiką traukė Azijos skoniai, ingredientų šviežumas ir paprastumas.

Karolis pripažįsta, kad patirtis jo profesijoje labai svarbi, bet jei nebūtų visąlaik domėjęsis tuo, ką daro, skaitęs begalės knygų, ieškojęs informacijos internete, nebūtų tapęs tuo, kuo yra dabar, – šefu, kurį mielai persiviliotų ne vienas restoranas. „Jei tik darysi, kaip parodo – ko nors įpilsi, pakaitinsi, sumaišysi, bet nežinosi, kodėl taip reikia, kas, pavyzdžiui, nutinka produktui pasiekus tam tikrą temperatūrą, nebus gerai.” „Narushi” šeimininkai seniai svajoja nukakti į Japoniją – keliauti, lankyti restoranus, stebėti ir mokytis, tačiau per darbus kol kas neranda laisvo mėnesio. Užtat vieni nuolatiniai svečiai, neseniai grįžę iš ten, Karolį nepaprastai pamalonino prisipažindami, jog laukė, kol galės pavalgyti jo restorane. „Juokaudami sakė, kad galėčiau tenai keliauti ir vietinius dar pamokyti, nes taip gerai viską darau. Juokas juokais, bet man išties nėra geresnio atlygio nei svečio frazė: „Žinai, Karoli, buvo nerealiai, tikrai – vau!”

Išgirstu tai – ir daugiau nieko nebereikia.”

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

79

GUCCI 429 Eur

BURBERRY 65 Eur

CELINE 160 Eur

SACAI 550 Eur

GUCCI 185 Eur

MAISON MARTIN MARGIELA 87 Eur

Pirk protingai.

Parduok lengvai

CELINE 390 Eur

Atsakingas drabužių pirkimas – karščiausia 2020-ųjų mados kryptis.

Ji daro įtaką ne tik stiliui, bet ir tam, kad atsirastų socialiai atsakingas verslas. KARUSELLE.com – antrinio vartojimo platforma – kviečia atlikti išsamią savo spintos reviziją ir nebedėvimiems drabužiams rasti naujus namus. O pirkėjus čia pasitinka kokybės ekspertų patikrintas didelis premium ir luxury prekių ženklų asortimentas.

PRADA 960 Eur

SAINT LAURENT 260 Eur

CHANEL 3400 Eur

CELINE 250 Eur

BURBERRY 550 Eur

DIANE VON FURSTENBERG 85 Eur

LANVIN 88 Eur

MARK ALEXANDER sizalio pluošto sienų apmušalai TEMPEST, RETROFORMA

OSBORNE & LITTLE tapetų pano PALM HOUSE, RETROFORMA

TVARI PRABANGA

Lėtesnis gyvenimas ir vietinis maistas, dėmesys gamtai, atsakingas vartojimas ir tvarumas, empatija, laikas sau, kelionės, asmeninis tobulėjimas ir mokymasis visą gyvenimą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai niekaip nesusiję su naujais tapetų raštais ar šviestuvų formomis. Tačiau madingos interjero idėjos linkusios atkartoti vyraujančias gyvenimo būdo kryptis.

Ar pastebėjote, kaip, atsiradus LED lemputėms, per pastaruosius kelerius metus pasikeitė šviestuvų formos?

Interjero gurmanai lyg susitarę pradėjo savo namuose kabinti ne išraiškingų formų sietynus, o lemputes su gaubtais ar be jų – tiesiog ant tekstilinio laido. Atsirado naujas grožio ir funkcijos suvokimas: pati lemputė tapo dekoratyviu objektu.

LINA KALINAUSKAITĖ, DIZAINERĖ, „RETROFORMA” ĮKŪRĖJA

nukritusios šakos ar atsilupusi žievė. Atokiuose pasaulio kampeliuose, pasitelkiant vietos amatininkų know-how, kuriamos darbo vietos, o besivystančiose šalyse neišnaudojami vaikai.

Baldų audiniai gaminami iš perdirbtos tekstilės, todėl neatrodo blizgančiai nauji, yra neryškių spalvų ir perdirbto produkto išvaizdos. Naujos technologijos suteikia jiems ilgaamžiškumo – kad nebereikėtų gyventi dėl daiktų, kad nebesuktume sau galvos, jei ant naujos sofos išpylėme kavą, taurę vyno ar prisėdome šokolado plytelę.

Jau kelinti metai interjero dekoravimo srityje vyraujanti žalia spalva ir augalų motyvai taip pat atspindi laikmečio filosofiją: miestuose gyvenantys žmonės jais tarsi išreiškia gamtos, lėtesnio gyvenimo ilgesį.

Interjerai ne tik tampa tvarūs, bet ir atspindi tikrą taikomojo meno esmę. Kaip ir šis prancūzų dizaino namų Élitis sukurtas dekoratyvus pano „Diego aistra“.

Atpažinote? Kaip niekad aktuali ir graži – Frida Kahlo. Štai jums ir empatija, domėjimasis kitomis šalimis bei kultūromis.

Naujoji prabanga netviska brangiaisiais metalais. Ji yra tvari.

Interjere ją atspindi natūralios medžiagos bei rankų darbas.

Sienų apmušalams gaminti ne kertami miškai, o naudojamos

Šį pavasarį įsileiskime daugiau meno, egzotiškų kraštų, natūralių medžiagų ir tikrų istorijų į savo namus!

ÉLITIS tapetų pano LA PASSION DE DIEGO, RETROFORMA

82

ÉLITIS rafijos pluošto sienų apmušalai NOSY BE, RETROFORMA

Norinčius pasitarti dėl gražesnio gyvenimo kviečiu užsukti į interjero salonus RETROFORMA Vilniuje ir Kaune arba www.retroforma.lt.

PAVASARIS ‘20

UŽDENK AKIS ATIDENK KOJAS

NAUJOS SS’20 KOLEKCIJOS PAVASARIS ‘20

83

84

PAVASARIS ‘20

PAVASARIS ‘20

85

Madingiausias ponių aksesuaras

L TEKSTAS – GIEDRĖ ŠERPYTIENĖ

NUOTRAUKA – ASMENINIO ALBUMO

Lyg būtų negana koronaviruso, kuriam ypač neatsparūs vyresni žmonės, brandžias moteris ėmė pulti kitas virusas – meilė jauniems vyrams.

Pastaruoju metu tai pasidarė viena populiariausių saloninių pašnekesių temų. Nors, regis, nieko čia naujo: ir koronavirusas yra gripas, tik „paturbintas”, ir meilė jaunesniam pažįstama nuo senų senovės. Bet šiandien Lietuvoje ji įgijo naują atspalvį – socialiai stipri moteris nusiperka berniuką žaisliuką ir taip iš turtingų pagyvenusių vyrų atima turimą monopolinę teisę įsigyti mergytę lėlytę.

besirenkanti net 36 metais jaunesnius berniukus žaisliukus. Aktorių Demi Moore ir Ashtono Kutcherio amžiaus skirtumas buvo 15 metų, Susan Sarandon ir jos vyro – 31, dainininkė Tina Turner turėjo 16, o Jennifer Lopez – 18 metų jaunesnius partnerius.

Ko gero, galime tai vadinti kone revoliuciniu perversmu, išklibinusiu įprastus dvigubus standartus: kas leidžiama vyrui – neleidžiama moteriai.

Pasaulio žiniasklaida pasimėgaudama aptarinėjo 85 metų Albos kunigaikštienės Maríos del Rosario Cayetanos FitzJames Stuart sprendimą ranką ir širdį atiduoti 24 metais jaunesniam ispanui.

Nors į septintąją dešimtį įkopusį vyrą vargiai pavadintume berniuku žaisliuku, aukštuomenė nesižavėjo nei tokiu amžiaus skirtumu, nei apskritai vedybomis.

Berniukai žaisliukai egzistavo visais laikais, tačiau stiprių moterų pasitaikydavo itin mažai, todėl ir tokie santykiai nebūdavo dažni. O tie reti atvejai būdavo priimami su kreiva šypsenėle. Štai dvidešimtmečio Haroldo ir aštuoniasdešimtmetės Modės meilės istorija daugybę kartų vaidinta pasaulio teatrų scenose, nes tai – kovos už laisvę rinktis, visuomenėje galiojančių moralės normų ir tabu laužymo simbolis.

Mūsų patriarchalinėje Lietuvėlėje skirtingo amžiaus porų paprastai rasdavosi dėl ekonominių išskaičiavimų. Na, nebent jausmų buvo įsukta ne iš kelmo spirta močiutė rašytoja Žemaitė, kuri ne tik rūkė, mokėjo kelias užsienio kalbas, bet ir sulaukusi 65-erių įsižiūrėjo Konstantą Petrauską, 30 metų jaunesnį (vėliau jį apvesdino su savo dukra).

Mano močiutės sesuo buvo ištekėjusi už 16 metų jaunesnio vyruko. Nežinau, ar jiems teko atlaikyti visuomenės pasmerkimą. Gal ta visuomenė buvo atlaidi senai panai, kuri kaip paskutinę viltį pasičiupo ne itin geidžiamą jaunikį. Tačiau iki mirties jie atrodė laimingi ir patenkinti savo pasirinkimu.

Brandžios moters ir jauno vyro santykiai net šiandien yra reti. Ir pas mus, ir pasaulyje. Todėl taip skaniai ir skaitosi ekrano ar scenos žvaigždžių, turtingų ar kilmingų moterų meilės romanai su vaikinais, tinkančiais į sūnus.

Rekordininkė, ko gero, yra dainininkė Madonna, ilgai netrunkantiems santykiams

86

„L’Oréal” grožio imperijos savininkė Liliane Bettencourt buvo nusprendusi visus turtus palikti 25 metais jaunesniam fotografui, o legendinė Elizabeth Taylor aštuntą kartą tekėjo už 20 metų jaunesnio statybininko Larry Fortensky.

Įvairūs žodynai „berniuką žaisliuką” apibūdina kaip „vyresnės arba vidutinio amžiaus moters jaunesnį partnerį”, „seksui naudojamą jaunuolį”, „jauną vyrą, turintį seksualinių ar romantiškų santykių su vyresne moterimi”. Panašaus paslaugų verslo atstovai turi tinklalapius, kur galima toy-boy išsirinkti pagal savo skonį. Juose vyrukai taip pat dalijasi potyriais, kurių suteikia santykiai su vyresnėmis damomis, šios vadinamos pumomis (kaži, dėl plėšrumo ar švelnumo?..).

O vakariečiai psichologai svarsto, koks amžiaus skirtumas yra padorus ir priimtinas. Ir net siūlo skaičiuoklę: ponios amžių dalinti perpus ir pridėti 7.

Jei rezultatas didesnis negu 32, santykiai gali skleisti nekokį kvapą... Siūloma dėl šventos ramybės ir pačioms moterims paskaičiuoti, ar į akį kritęs vaikinas nežaidė toje pačioje smėlio dėžėje su jos vaikais. O gal ji yra jo motinos bendraamžė?

Tačiau skaičiai šiais laikais išblunka, nes moterys atrodo keliasdešimčia metų jaunesnės, negu įrašyta gimimo liudijime.

Be to, vis mažiau turi moralinių skrupulų, mažiau paiso visuomenės nuomonės, yra tokios stiprios finansiškai ir emociškai, kad gali leisti sau gyventi taip, kaip užsimano.

Todėl nustebusiems, kaip čia dabar viena po kitos brandžios lietuvės įsigyja jaunučius, reikėtų pripažinti realybę: mūsuose randasi vis daugiau savarankiškų, drąsių, savimi pasitikinčių, pasiturinčių, puikiai atrodančių moterų. Tokių, kurios iš vyrų kažkada perėmė kelnes, o dabar – gyvus žaisliukus.

Bet kam joms tie jaunikliai? Na, gali juos puošti kaip lėlytes, vežiotis po pasaulį ar vedžiotis po restoranus ir teatrus, o jie atsidėkos audringu seksu – bet kur, bet kada, bet kiek, komplimentais, paslaugumu, dėmesiu, švelnumu, rūpestingumu... Tebūnie visa tai suvaidinta, atidirbama, bet vis tiek prabanga, kurios nebeturi su bendraamžiais santuokoje ilgai gyvenančios jų vienmetės.

Su jaunesniu vyru moteris ir pati atjaunėja, nes jei tik nori, klausosi jo kartos muzikos, perima jo pomėgius ir požiūrį, geria jaunatvišką gaivališkumą ir energiją, smalsumą ir mokėjimą džiaugtis.

Pasijunta lyg iš naujo įsikrovusi baterijas.

O kam tos mamos reikia vaikinui? Jei tai tikras jausmas (kuo galima abejoti), kaltinti reikėtų jo motiną, ilgai nenukirpusią bambagyslės. Toks sūnelis vieną mamą keičia kita. Na, dar yra gerontofilai, bet ligas palikime aptarti medikams.

Visi kiti yra darbininkai, taip užsidirbantys gražesnį gyvenimą, naudingas pažintis, greitesnės karjeros galimybę. Žodžiu, viskas taip pat, kaip ir jau kadaise smulkiai išnarstytuose merginos ir senolio santykiuose.

Ir kas čia, sakykite, blogo?

Dažniausias atsakymas: blogai, nes tai prieštarauja gamtai. Nei senas patinas, nei sena patelė nesiporuoja su jaunais.

Bet juk kalbame ne apie dauginimąsi! Be to, dvikojai senukai turi visas galimybes ir susilaukti palikuonių, ir juos išauginti.

Todėl, spėju, blogį brandžios moters ir jauno vyro santykiuose gali įžvelgti nebent pavyduoliai, kurie neturi galimybių paragauti tokio gyvenimo. Kuriems stinga drąsos, pinigų, socialinio statuso ar dar ko nors. O kiti paprasčiausiai linki sėkmės ir džiaugiasi tais pačių pasirinktu būdu laimingais tapusiais žmonėmis.

PAVASARIS ‘20

technologijų pionieriai, ištobulinę premium klasės plaukų formavimo įrankius

Drėgmės ir lankstumo išsaugojimas Analogų neturinčios MiCOM technologijos Prabangos pojūtis formuojant Struktūrą tausojančios temperatūros Mineralais prisotintos plokštelės

Kiekvienas „Cloud Nine“ plaukų formavimo įrankis yra pagamintas taip, kad kurtų prabangos pojūtį, o jo naudojimas — pranoktų lūkesčius. Visi formavimo įrankiai idealiai veikia žemesnėmis temperatūromis nei įprastai, o karštis tolygiai pasiskirsto per visą itin glotnų, mineralų prisotintą keraminį paviršių. Nustatant tinkamiausią temperatūrą, drėgmė išlieka plauko viduje, užsidaro kutikulė ir plauko žvyneliai, todėl plaukai labiau blizga ir suformuotas įvaizdis išlieka dar ilgiau!

PAVASARIS ‘20

Išskirtinės prekybos vietos: KUKLA Beauty Box | unison | atwins.lt | +370 612 20556

87

Maži dideli atradimai Apie tai, kad per aštuonerius metus pakeitė aštuonias šalis, devynis miestus ir trylika butų ar namų, Lietuvos futbolo rinktinės ir Beer Ševos „Hapoel” komandos vartininko Ernesto Šetkaus žmona ir trejų Liepos mama BEATRIČĖ ŠETKIENĖ kalba su šypsena: „Jei tai priimsi kaip gyvenimo dovaną ir galimybę pažinti visai kitokias kultūras, sunku nebus ir kraustytis pasidarys net nebekeista. O privalumų yra – visiškai nekaupiame nereikalingų daiktų, turimus supakuoju per dieną.”

NUOTRAUKOS – ASMENINIO ALBUMO

Vienu didžiausių kelionių atradimų vadinčiau Jordaniją.

Koks stebuklas apsistoti nuostabioje vietoje – Vadi Rumo dykumoje esančiame „Wadi Rum Bubble Luxotel“, ten miegi po žvaigždėmis – tiksliau, negali miegoti, nes norisi tik grožėtis. Kita neprilygstama Jordanijos vieta, apie kurią ne visi žino, – Vadi Mudžibo kanjonas, besileidžiantis į Negyvąją jūrą. Fantastiška trasa eina upe, gali gėrėtis uolomis, paukščiais. Tą daryti siūlyčiau tik su gidu, kuris viską aprodo, pasako, nuo kurio krioklio geriausia nučiuožti. Mums, kaip aktyviai šeimai, tai buvo neapsakomas malonumas.

Neseniai buvo toks laikas, kai daug kas nesisekė: artimųjų sveikatos problemos, vyro trauma.

Prieš vykdama pailsėti, ieškojau knygos, kuri būtų lengviausia, banaliausia, perskaitoma per vakarą ir galbūt nieko nepaliktų galvoje. Pačiupau Oprah Winfrey „Mano gyvenimo atradimus“. Tai buvo taip laiku ir vietoje! Knyga padeda suprasti, kokie esame laimingi, net kai atrodo, kad – ne.

https://wadirumbubble.com/ https://touristjordan.com/wadi-mujib/

Didžiąją dalį mano spintos užima tikrai ne šventinės suknelės ir aukštakulniai, o sportbačiai. Apskritai daugiausia investuoju į daiktus, kuriuos nešioju kasdien.

Naujausias atradimas – „Dior B23“ sportiniai bateliai.

Seniai ieškojau ko nors tokio, kas tiktų absoliučiai prie visko – suknelės, šortų, kelnių, švarko, treningo. Žaviuosi moteriškomis moterimis, kurios visada atrodo gražiai, pasipuošusios, bet aš – kitokia.

https://www.dior.com/en_us/products/couture3SH118YJP_H069-b23-high-top-sneakers-in-dior-oblique

88

Visiems sakau Izraelyje nė už ką neiti į garsius japoniškus ir itališkus restoranus – jų rasite bet kur.

Toje šalyje reikėtų rinktis vietinių pamėgtas vietas.

Vienas įspūdingiausių Jeruzalėje – „Machane Yehuda“ restoranas, esantis to paties pavadinimo maisto turguje. Ten matai, kaip šefai gamina, šoka ir dainuoja kartu su svečiais, skamba karaokė – tvyro visiškos laisvės nuotaika. Ir maistas labai geras, valgiaraštis kasdien vis kitoks, gaminama iš to, kas turguje tą dieną šviežiausia. Vietas reikia rezervuoti iš anksto.

https://www.itraveljerusalem.com/rst/machneyuda/

PAVASARIS ‘20

VILNIUS

KAUNAS

SĖLIŲ G. 39, LT-08109 INFO@PONASBALIONAS.LT +370 679 25 775

V. PUTVINSKIO G. 49, LT-44243 KAUNAS@PONASBALIONAS.LT +370 655 07718

VIKINGŲ G. 3, LT-02182 (PS NØRDIKA) +370 638 69 236

KLAIPĖDA, PANEVĖŽYS IR ŠIAULIAI

PAVASARIS ‘20

97