Žiemos estetika 2018|12 by Lamų slėnis

2018 GRUODIS (83)

LAMŲ SLĖNIS

Siekiame nustebinti pasaulį kokybe bei inovacijomis. Siekiame tapti legenda. KŪRYBOS DIREKTORIUS THIBAULT VAN RENNE

Thibault Van Renne išskirtinai rankomis gaminami vienetiniai kilimai iš natūralios aukščiausios kokybės vilnos ir gryniausio šilko prilygsta meno kūriniams. LAMŲ SLĖNIS

Thibault Van Renne kilimų dizaino studija Gedimino pr. 47, Vilnius www.thibaultvanrenne.com/lt

LAMŲ SLĖNIS

REDAKCIJOS LAIŠKAS Ilgai laukiau tinkamos akimirkos parašyti šias eilutes – už lango vis nebuvo sniego... O atsikėlusi šįryt pamačiau nedrąsiai iš dangaus krintančius mažus sušalusius lašus, pamažu virtusius tikrų tikriausia pūga! Jau metas. Man tikrai labai patinka gruodis. Šventinės šilumos pilna iš langų sklindanti šviesa, kai vakarais einu namo spėliodama, koks gyvenimas sukasi už tų langų... Kas ten garuoja ant vakarienės stalo, ir kaip atrodo tų namų Kalėdų eglutė? Man tikrai labai patinka stebėti pilnutėliais glėbiais gatvėmis bėgiojančius žmones, bandančius nepastebimai įvykdyti paskutiniąsias šių metų užduotis. Ir dar visas tas šventinis jausmas, tarytum pakišantis miestą po sunkia jaukumo antklode. Juk, pripažinkite, šis beprotiškas priešventinis lėkimas ir paskutinieji metų darbų štrichai tikrai tampa daug malonesni virš galvų spindint tūkstančiams lempučių. Visas šis skubėjimas, kaip sakė viena šio numerio herojė, yra tikrų tikriausias miesto filmas. Nežinau, kaip jūs, bet aš pasiruošusi šį filmą pažiūrėti ir išgyventi nuo pradžios iki galo... Smagaus skaitymo! Karolina A. Instagram: @carolain_a

LAMŲ SLĖNIS

SKANDINAVŲ DIZAINO KLASIKA IR ŠIUOLAIKINIS DIZAINAS – KURIANTIEMS NUOSTABIUS INTERJERUS

Foto Republic of Fritz Hansen

Vilnius | Kaunas | Klaipėda

LAMŲ SLĖNIS

skandinaviskiinterjerai.lt

Vyriausioji redaktorė

Algimantė Ramanauskienė Redaktorė

Karolina Aleksandravičiūtė Eligijus Ramanauskas

Kūrybos vadovas

Mantė Jaruševičiūtė

Komunikacijos projektų vadovė

Laisvė Radzevičienė

Žurnalistė

Vaida Jankūnaitė Lina jushke

Dovaldė Butėnaitė

Gintarė Damidavičienė Martynas Lagauskas

Kalbos redaktorė Fotografė Fotografė

Reklamos projektų vadovė Dizaineris

Kontaktai: reklama@lamuslenis.lt info@lamuslenis.lt www.lamuslenis.lt Reklaminiai projektai žymimi

Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Zubizu projects“ sutikimą. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

LAMŲ SLĖNIS

MES ŠVENČIAME GIMTADIENĮ. BET VISOS DOVANOS ATITEKS JUMS!

Patalynės komplektai, antklodės, chalatai ir pagalvės, kad be vargo laimėtumėte visus pagalvių mūšius.

Nemokamai!

Mūsų ikona tapusiam mėlynam langeliui – 40. Iki 7 000 Eur vertės dovanos laukia kiekvieno, užsisakiusio šventines riboto leidimo lovas su mėlynu langeliu. Daugiau informacijos www.hastens.com/lt arba mūsų salone. Dovanų kiekis ribotas. RŪDNINKŲ G. 16 VILNIUS | +370 611 25600 | INFO@HASTENSVILNIUS.LT RŪDNINKŲ G. 16 VILNIUS | +370 611 25600 | INFO@HASTENSVILNIUS.LT

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS

Aukso spalvos kalėdiniai bumbulai (3 vnt.) 11.99 Eur

ŽIEMOS SAPNAS

Namus sušildantys rausvi ir auksiniai atspalviai, o formų ir paviršių natūralumas bei tikrumas iš gamtos leis ir pačiais šalčiausiais vakarais įsijausti į smagaus laukimo nuotaiką. Sušildykite savo erdvę žvakių šiluma, minkštais audiniais ir

mielomis smulkmenomis iš šventinio „Zara Home“ asortimento, vis priminsinčio, kaip gera panirti į pasakišką sapną.

Žvaigždės formos žvakidė 11.99 Eur

Pagalbinis staliukas su auksiniais siūlais 179.00 Eur

LAMŲ SLĖNIS

Ovalus kalėdinis bumbulas 3.99 Eur

NAUJIENOS

Keturkampis pufas aksominiu paviršiumi 149.00 Eur

Moherio apklotas 99.99 Eur

Aukso spalvos stiklinis dubuo 6.99 Eur

Išgaubtas krepšys su ąsomis 35.99 Eur

Serviravimo reikmenys lapų formos rankenėle (2 vnt.) 35.99 Eur

Matiniai fajansiniai indai 5.99 Eur–6.99 Eur

Visa tai rasite interjero parduotuvėse „Zara Home“: PC „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje ir Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune.

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS

SIDABRINĖ DOVANA IŠSKIRTINIŲ PAPUOŠALŲ RASITE GALERIJOJE „DORĖ PALADA“, MAIRONIO G. 9, VILNIUJE.

„Dorė Palada“ sidabro papuošalų linija – tai unikalūs rankų darbo gaminiai su natūraliais, kruopščiai atrinktais brangakmeniais ir retais bei įdomiais pusbrangiais akmenimis. Taip pat sidabro kolekciją vis dažniau papildo papuošalai su sluoksniuotais akmenimis – dubletais arba tripletais. Tai dviejų ar trijų sluoksnių skirtingų akmenų derinys, kurio apačioje – brangakmenis arba pusbrangis akmuo, o viršuje – kalnų krištolas, dar labiau išryškinantis apatinio sluoksnio grožį. „Dorė Palada“ kolekcijoje gausu dubletų su hematitais, rubinais, ametistais, opalais, perlamutru ir kitais akmenimis.

KALĖDINIS RINKINYS IŠSIILGUSIEMS ORIGINALUMO DOVANOKITE YPATINGUS SKONIUS, GROŽĮ IR JAUKUMĄ. WWW.UKAI.EU

Kvapnu, gardu, stilinga – ir visa tai telpa į vieną dėžutę! Industrinio dizaino internetinė parduotuvė „Ūkai“ šv. Kalėdoms paruošė ypatingų atradimų rinkinių. Juose – išskirtiniai aksesuarai žmogui bei namams ir organiniai šokoladai su pistacijų dribsniais ar braškėmis ir aitriosiomis paprikomis. Beje, pirkdami šioje internetinėje parduotuvėje ir patys gausite dovanų. Prie kiekvieno užsakymo pridedamas modernus kalėdinis atvirukas, o įsigiję „Aye Aye!“ ketaus žvakidę dovanų gausite dar ir natūralių, rankų darbo žvakučių „Blue Sparrow“. Beliks išsirinkti mėgstamiausią kvapą...

LAMŲ SLĖNIS

„SANDRO“: PARYŽIETIŠKA PRABANGA, PASIEKIAMA DAUGELIUI

NEPRASTAS PAPRASTUMAS ŠALIKĄ „MO CASHMERE SCARF“ (260 EUR) GALITE ĮSIGYTI MO MUZIEJAUS PARDUOTUVĖJE IR WWW.OVOTHINGS.COM

Ne vienerius metus stilingų miestiečių laukta prancūzų mados namų „Sandro“ parduotuvė pagaliau atvėrė duris pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, Didžiojoje gatvėje. Paryžiuje įkurti mados namai „Sandro“ yra laikomi prieinamos prabangos ženklu ir išsiskiria elegantiška kūrinių estetika bei rafinuotu funkcionalumu. Evelyne Chetrite, mados namų įkūrėja ir kūrybos vadovė, dar 1984-aisiais pradėjo vystyti naują moteriškos aprangos estetiką: moderni elegancija su šiek tiek androgeniškumo. Erdvioje 115 kvadratinių metrų Vilniaus parduotuvėje nuolat bus pristatomos naujausios moteriškos šių mados namų aprangos, batų ir aksesuarų kolekcijos. Parduotuvės interjerui parinktos ypatingos detalės ne tik kuria prabangią atmosferą, bet ir idealiai atspindi „Sandro“ estetiką: minimalizmas, švarios linijos ir grafiniai elementai interjere susijungia į paprastus, tačiau rafinuotus sprendimus.

„MAJE“: PRANCŪZIŠKA ELEGANCIJA IR OPTIMIZMAS – JAU LIETUVOJE Vilniaus senamiestyje duris atvėrė prancūziško prekės ženklo „Maje“ parduotuvė – tai jaunatviškos elegancijos etalonas, pamėgtas stilingų moterų visame pasau-

MO muziejaus ir „OVO Things“ bendras darbas – MO raudonos

lyje. Atidarymo metu salono lankytojus

spalvos tikro kašmyro šalikas, numegztas iš šimto procentų kašmyro

pasitiko ne tik naujoji „Maje“ kolekcija, bet

ir tik jo. Minkštas ir šiltas, tarnauja ilgai, o klasikinė raudona neišeina

ir žinoma iliustratorė Kristė Stankevičiūtė.

iš mados. „OVO Things“ kūrėjai tiki, kad neprastas paprastumas yra

Dėl savo stiliaus ir išskirtinės estetikos ži-

menas. Nešiokite ir dovanokite ryškiai.

noma menininkė siūlė savaip dekoruoti naujuosius „Maje“ W20 modelio sportinius batelius ir drobinius jų pirkinių krepšius. Kodėl šventinės kolekcijos ašimi tapo būtent sportiniai bateliai? 1998-aisiais įkurti mados namai visuomet kūrė drabužius, avalynę ir aksesuarus veikliai ir jaunatviškai miesto moteriai, kuri bet kada pasiruošusi tiek eiti, tiek bėgti, tiek šokti. Mada jai – natūralus įkvėpimo šaltinis, o jos trykštanti energija ir optimizmas – užkrečiantys. Tokia yra ir prieš dvidešimt metų mados namus įkūrusi Judith Milgrom, siekianti kurti aktyviai ir moderniai moteriai ir tuo pačiu išlaikyti savo šeimos įskiepytas vertybes. Nors prabangos bei žavių elementų „Maje“ asortimente gausu, kiekvienas drabužis yra tikras– toks, kokį išties nešiotų šių dienų veikli jauna moteris.

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS CINAMONU KVEPIANČIOS ŠVENTĖS „Coca-Cola“ šiais metais ir vėl kviečia Kalėdų laikotarpiu nepamiršti artimųjų ir šventinę nuotaiką skleisti visą gruodžio mėnesį. Specialiai šventėms bendrovė pristatė naują cinamono skonio „Coca-Cola Zero“, padėsiančią sukurti kalėdinę nuotaiką ir lengviau išgyventi didžiausių metų švenčių laukimą. Visus „Coca-Cola“ buteliukus jau papuošė kalėdinės etiketės, kviečiančios visą gruodžio mėnesį daryti gerus darbus ir būti Kalėdų Seneliais. Riboto leidimo cinamono skonio „Coca-Cola Zero“ Lietuvoje galima įsigyti nuo lapkričio pradžios iki sausio pabaigos – 0,5 L ir 1,5 L talpos buteliukuose.

DAUGIAU NEI PRIEŠPIEČIŲ DĖŽUTĖ WWW.SKANDIAMO.LT

Dizainerių Dano Blacko ir Martino Blumo duetas norėjo sukurti priešpiečių dėžučių revoliuciją ir jiems tai puikiai pavyko. Jų kūrinys – plieninė dėžutė Box Appetit“ pagaminta iš nerūdijančio plieno, silikono ir polipropileno, nenaudojant plastiko. Ji puikiai tiks sumuštiniams ir sveikiems užkandžiams. Be to, į ją galima ne tik susidėti produktus, bet taip pat kepti orkaitėje arba laikyti paruoštą maistą šaldiklyje. Silikoninė juostelė užspaudžia dėžutę, kad maistas neišbėgtų, jei dangtelis netyčia atsidarytų, be to, prie juostelės galima patogiai pritvirtinti plieninę šakutę. Dėžutę labai paprasta valyti. Priešpiečių dėžutę galite įsigyti internetinėje parduotuvėje Skandiamo“.

LAMŲ SLĖNIS

MINKŠTI IR ŠILTI SAPNAI Pūkinė „Hastens“ antklodė – geriausia dovana, apgaubsianti šiluma ir panardinsianti į jaukių sapnų karalystę. Antklodė pripildyta 90 procentų žąsų pūkų ir 10 proc. plunksnų, tad yra lengvutė, puri ir minkšta. Audinys suaustas itin tankiai, kad pro jį nelįstų pūkeliai. Galima rinktis iš trijų skirtingų šilumos lygių: lengvo, vidutinio ir šilto. „Hastens“ antklodės gaminamos tik iš natūralių medžiagų, tad po jomis ne per karšta, oras lengvai cirkuliuoja, o drėgmė neužsistovi – sausoje ir vėsioje aplinkoje galima mėgautis ilgesniu ir ramesniu miegu. Kokybiškiausią pūką turi šiaurėje gyvenantys vandens paukščiai, mat sausumos paukščių pūkuose randama daugiau dulkių, juos išvalyti kartais pasitelkiamos ir cheminės medžiagos. O štai vandens paukščių pūkai, kuriais užpildytos „Hastens“ antklodės, – ir švaresni, ir šiltesni. „Traumpass“ ir „Oeko-Tex“ standartai užtikrina, kad dėl pūkų nenužudyta nė viena žąsis.

„KALĖDŲ POP UP“ KVIES ATRASTI LIETUVIŠKĄ DIZAINĄ WWW.POPUP.LT

Du gruodžio savaitgalius „Kalėdų Pop Up“ ir vėl po vienu stogu suburs daugiau nei 80 įdomiausių, aktualiausių ir stipriausių lietuviško dizaino vardų. Renginių Vilniuje ir Kaune lankytojams bus siūloma susipažinti su šiuolaikiniais mados, juvelyrikos, interjero, galanterijos, kosmetikos ir maisto gamintojais bei kūrėjais, pamatyti ir pasimatuoti naujausiojo sezono kolekcijas ir gaminius. Tai unikali proga niekur neskubant išsirinkti kažką ypatingo sau ir pasirūpinti išskirtiniais Kalėdų pirkiniais šeimai ir draugams. „Kalėdų Pop Up“ gruodžio 8–9 d. vyks Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, o gruodžio 15–16 d. persikels į Vilnių, kultūros barą „Kablys“.

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS GIMĘ IŠ PARADOKSO NUOTRAUKA: VAIDAS JOKUBAUSKAS

Naujoji juvelyrikos studijos „Mellow.“ kolekcija „ma/Ima’19“ – tai 8 mėnesius brandinta ir be galo kruopščiai ištobulinta kūrėjos asmeninė vizija, paremta kitų moterų pasakojimais apie vieną stipriausių sukrėtimų moters kūne ir sąmonėje – tapimą mama. Kolekcija kalba apie didžiulį fizinį skausmą, apie moters pasąmonėje užgimstančius jausmus, rūpestį, nusižeminimą savo asmeniniams principams besąlygiškai atsiduodant savo vaisiui. Kūrėją ypač įkvepia didžiulio fizinio skausmo gimdant ir nepamatuojamos meilės jausmo atžalai paradoksas. Būtent jis tapo atspirtimi renkantis perskirtos veržlės simbolį ir dvidalius dirbinių derinius. Kolekcijoje vieno kūno skilimą į dvi dalis simboliškai perteikia briliantinio kirtimo deimantai, inkrustuoti po du – žieduose, auskaruose, kaklo papuošaluose. Deimantas čia pasirinktas ne atsitiktinai – tai kiečiausias ir tvirčiausias gamtoje randamas mineralas, nuo seno laikomas vienu galingiausių apsaugančių talismanų. Juk kiekvienai motinai svarbu apsaugoti tai, kas gimė iš jos kūno ir proto. Tai ypatingo moters tapsmo dviem kūnais analizė, išreikšta simboliais, medžiagomis ir dviejų dalių kompozicija

KAIP SKAMBA ŠIAURĖS PAŠVAISTĖ? Ar galėjote pagalvoti, kad vienu mistiškiausių gamtos kūrinių – Šiaurės pašvaiste – nuo šiol galima ne tik grožėtis, bet ir jos pasiklausyti? „Huawei“ nusprendė išbandyti „Mate 20 Pro“ telefone įdiegto dirbtinio intelekto galimybes ir užfiksuoti šviesos garsą. Įkvėpimo šiai idėjai kūrėjai sėmėsi iš gamtos ir pasirinko vieną paslaptingiausių ir mistiškiausių gamtos reiškinių – Šiaurės pašvaistę. Bendradarbiaujant su garsiais pasaulio menininkais, Šiaurės pašvaistė pavirto į mistika dvelkiantį garsų rinkinį – taip gimė simfonija „Šviesų skambesys“.

LAMŲ SLĖNIS

IDĖJA RAMIAM KALĖDŲ LAUKIMUI WWW.SKANDIAMO.LT

Įspūdinga subtiliai augalo grožį apnuoginanti vaza „Ikebana“ – tai garsiojo danų gamintojo „Republic of Fritz Hansen“ produktas. Sukurta ispanų dizainerio Jaime Hayono ir savo pavadinime užkodavusi japonišką gėlių komponavimo meną, ši vaza gali tapti pačia geriausia, nors ir kiek netikėta kalėdine dovana. Perregimas rankų darbo stiklas apnuogina gėlės kūną, o žalvario detalės pabrėžia kiekvieno žiedo unikalumą. Tai efektingas, bet tuo pačiu ir subtilus namų interjero akcentas, kaskart be didelių pastangų leidžiantis sukurti vis kitokios nuotaikos floristikos šedevrą.

LEGENDINIS DIZAINAS – IR VAIKŲ KAMBARYJE WWW.SKANDINAVISKIINTERJERAI.LT

Legendinė danų gamintojo „Republic of Fritz Hansen“ kėdė „Series 7™“, prieš daugiau nei šešis dešimtmečius sukurta dizainerio Arne Jacobseno, iš esmės pakeitė danų ir skandinaviškojo dizaino istoriją ir tapo viena populiariausių per visą gyvenimą dizainerio sukurtų kėdžių. Būtent dėl tokio įspūdingo populiarumo kėdė turi ne vieną bet kuriam interjerui pritaikomą variaciją. Viena iš jų – legendinio dizaino įkvėpta vaikiška „Series 7™“ kėdutė. Išraiškingų spalvų – tamsiai mėlynos, baltos ir rausvos – vaikiškos kėdutės taps svarbiu mažųjų karalystės akcentu.

LAMŲ SLĖNIS

Maisto fotografė, stilistė, „SOME edition“ kūrinių autorė MARTYNA JOVAIŠAITĖ-PAUKŠTĖ ir jos estetiškai gryni ir subtilūs it pati žiema įkvėpimai.

DEŠIMTUKAS

12345678910

ESTETĖ Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: asmeninis archyvas

PASIMATYMAI SU VYRU AUGUSTINU PAUKŠTE. Visada pilni įkvėpimų, diskusijų, patarimų ir kritikos. Pasikraunu ir labai branginu.

LAMŲ SLĖNIS

KELIONĖS. Dažniausiai labai tikslingos – kuo daugiau aplankytų galerijų ir kuo daugiau išragautų virtuvių.

MAISTAS. Kaip menas, mokslas, procesas ir viena pagrindinių laisvalaikio pramogų. Taip pat ir didžioji darbo dalis..

TEKSTŪROS IR MEDŽIAGIŠKUMAS. Akmuo, smėlis, vanduo, popierius, jų faktūros ir tekstūros. Visada fotografuoju ir kaupiu archyvus. Įkvepia ir fotografijoje, ir paveikslų kūrime.

LAMŲ SLĖNIS

ABSTRAKTUS MENAS. Ypač Marko Rothko, Kazimiro Malevichiaus, Agnes Martin, Ellswortho Kelly. Minimalizmas ir geometrija.

ŠEIMA IR DRAUGAI. Man labai pasisekė, nes mano aplinkoje – nuostabūs, protingi, kūrybiški ir įkvepiantys žmonės, neleidžiantys stovėti vietoje ir skatinantys vytis.

LAIKO NETURĖJIMAS. Kuo daugiau veiklos ir darbų, tuo daugiau kyla minčių, ką galėtum sukurti laisvu laiku.

LAMŲ SLĖNIS

NAUJI SKONIAI. Naujų restoranų lankymas, degustacijos, neragauti skoniai, vynas.

KNYGA „FEAST FOR THE EYES“. Apie skirtingus maisto fotografijos aspektus. Apžvelgia platų laikotarpį – nuo pirmųjų fotografijų iki šių laikų. Maisto fotografija iš estetinės, komercinės, mokslinės, istorinės ir socialinės pusės.

ŽMOGAUS PROTAS. Suvokimas ir mąstymas plačiąja prasme. Sąmonė, pasąmonė, jų ribos. Kaip smegenys generuoja ir filtruoja informaciją.

LAMŲ SLĖNIS

KALĖDOS TRISE KE NESKAITANT ŠUNS Tekstas: Laisvė Radzevičienė Nuotraukos: asmeninis archyvas

Dar visai neaišku, ar jie savo kemperyje įžiebs Kalėdų eglutę. Jei tai ir padarys – greičiausiai ant stogo. Viduje vietos vos užtenka menininkams DOVILEI KUBRAKOVAITEI-BAKUTEI ir LINUI BAKUČIUI, jų dukrelei Gilei ir augintiniui Šmėklai. Spalio pabaigoje jie visi sėdo į kemperį ir nusprendė kurį laiką pagyventi taip – ant ratų, pasaulyje. Kada grįš, draugams nepasakė, tik siunčia jiems į Lietuvą saulę ir gražiausius linkėjimus ant Dovilės pieštų atvirukų.

LAMŲ SLĖNIS

NAUJI HORIZONTAI

EMPERYJE, S

LAMŲ SLĖNIS

– Ką tai reiškia – Kalėdos toli nuo namų?

Dovilė: Aš esu beprotiška Kalėdų entuziastė, ir Kalė-

dos toli nuo namų man bus pirmosios. Apie tai pagal-

vojusi truputį paliūdžiu, bet, kita vertus, šventė įgaus naują reikšmę.

Linas: Kai aplinkui visi ruošiasi, skuba, tarsi savaime

susikuria jausmas, jog šis metas kažkuo ypatingas, – tačiau

viskas baigiasi ramia Kūčių vakariene ir dar ramesniu

Kalėdų rytu. Dar per nė vienas Kalėdas nepavyko sugerti

visų aplink jas esančių emocijų ir pajausti sprogimo, kuriam visi taip ruošėsi. Gal viskas taip ir turėtų būti – ramybė, šeima ir jaukumas. Šiais metais Kalėdos kiek

gąsdina, dėl to stengiamės vengti prekybos centrų ir

panašių vietų, kuriose jos lipa per galvą. Atrodo, jei jau esame taip toli, tai šįkart turėtume atšvęsti kitaip nei

įprastai. Dar nesame tikri, ar ieškosime kalėdinio būsto, ar liksime ankštame kemperiuke, – bet panašu, kad

Kalėdos bus dar ramesnės, dar jaukesnės. Kai pasiseka išvengti komercinės Kalėdų pusės, išsigrynina tikroji jų prasmė. Nesvarbu kur – svarbu būti su tais, kuriuos myli.

– Spalį leidotės į ilgą kelionę. Susidėjote daiktus, pa-

siėmėt dukrą ir šunį. Ar viskas jūsų kelionėje klojasi, kaip įsivaizdavote?

Dovilė: Kartais sapnuoju, kad vis dar miegame savo

lovoje Vilniuje. Kaimynų kemperio riaumojimas pažadina ir meta atgal į realybę su visais jos gražumais... Ta-

čiau šitas klausimas visada sudrebina pamatus po kojomis ir priverčia dar kartą pagalvoti – tai ko pagaliau mes ieškome? Neabejoju, sužinosime, kai rasime. Kelionė yra

absoliučiai kitokia, nei tikėjausi: lengva buvo sėdint šil-

tuose namuose idealizuoti ispaniškas apelsinų giraites, tada nė mintis nebūtų atėjusi, kad mus tais apelsinais gali apmėtyti vietiniai vaikai.

LAMŲ SLĖNIS

Linas: Jau skaičiuojame antrąjį kelionės mėnesį, bet

emociškai – tik pirmąsias savaites. Lietuvą palikome

spalio pabaigoje, nepadarę visko, ką buvome suplanavę, – tiesiog bėgome nuo šalčių. Reikėjo gana greitai lėkti į

pietus, bet su vaiku ilgai automobilyje nepasėdėsi.

pavyks apversti savo gyvenimus. O ji ėmė ir surado kemperį. Kitą dieną jis stovėjo mūsų kieme.

– Ar tiesa, kad kemperiui sumetė draugai per vestuves? Dovilė: Draugai ir šeima padėjo mūsų svajonę pada-

Vydamiesi saulę, daugiau nei pusę pirmojo mėnesio naktų

ryti realią. Simboliškai jie visi yra mūsų kelionės dalyviai.

jau galime po truputį atsipalaiduoti, leisti naktis kemperyje

Linas: Dar gerokai prieš vestuves buvome nusipiešę

praleidome viešbučiuose. Pasiekę Ispaniją pajutome, kad

Taip pat tie, kurie kasdien prie mūsų kelio prisideda.

ir mokytis, kaip iš tiesų jame reikia suktis. Ilgiausias laikas

tokį stulpelį, kuriame užrašėme sumą, kokios mums rei-

kas antrą dieną. Ieškojimams laiko daug nelieka: Gilė,

brūkšneliai pradėjo šokinėti pirmyn atgal, kol visai išsitry-

vienoje vietoje – keturios naktys, judame kasdien arba

Šmėkla, darbas. Išvažiavome ne atostogauti, o gyventi, taigi po valandos paplūdimyje jau norisi kažką veikti, dirbti. Vis dažniau aplanko jausmas, kad mūsų išgyvenimai taps tuo, kuo ir turėtų būti, – tiesiog gyvenimu.

kia. Taupėme ir stulpeliu kilome aukštyn. Vienu metu

nė. Skleidėme žinią apie savo planus kokį pusmetį, kitaip

idėja galėjo taip ir nesulaukti savo valandos. Net sunku patikėti, kiek žmonių mus išgirdo, patikėjo ir prisidėjo.

– Ir vis dėlto, kaip užsidirbate pinigų savo kelionei?

– Kas geriausiai apibūdina jūsų nuvažiuotus kilometrus?

Žinau, kad išbandėte ir lėšų rinkimo programą „Patre-

kilometrų, pasiekėme tašką, kai skubėti nebeverta. Dabar

Dovilė: Abu su Linu dirbame laisvai samdomą darbą.

Linas: Jau pralėkėme daugiau nei penkis tūkstančius

on“. Ar ji pasiteisino?

stengiamės lėčiau judėti, daugiau dairytis. Per pastarąją

Aš tapau ir iliustruoju, o Linas kuria produktų vizuali-

Dovilė: Aš kilometrus skaičiuoju ašaromis. Didelėmis

kūryba įgauna naujas formas, išties įdomu sutilpti su vi-

savaitę gal net šimtu kilometrų piečiau nepasistūmėjome. krokodilo ašaromis. Ar tai būtų Gilės ašaros pabudus vidury nakties, ar ašaros, nes beprotiškas vėjas, kuris, ro-

dos, nuplėš ausis, visiškai akis išdžiovino. Ar ištryškusios

zacijas, yra taip vadinamasis 3D menininkas. Kelionėje sa artilerija dažų ant knygos dydžio staliuko, kai abu esa-

me įpratę prie erdvios studijos. Bet čia juk ir visas žavesys!

Nusprendėme pasinaudoti „Patreon“ paramos sistema,

Dali muziejuje, kai širdis neatlaiko neapčiuopiamos di-

ji labai tinkama menininkams. Dažnai girdžiu: kaip jums

tampa neatsiejama jo dalimi.

Bet aš neprašau už dyką – mainais jiems siunčiu savo

dybės. Kai kelias atveda į akistatą su baimėmis, ašaros

– Kurio iš jūsų buvo idėja – nusipirkti kemperį ir leis-

tis į kelionę?

Dovilė: Prisiimu atsakomybę už šią idėją. Tokią min-

tį nešiojausi nuo vaikystės: klausydavausi „The Beatles“ ir svajodavau, kad norėčiau kada nors pagyventi gelto-

name autobusėlyje, jame tapyti, auginti vaikus ir pomi-

dorus... Savo svajonę atsinešiau į mudviejų su Linu santykius, ilgainiui ji tapo mūsų abiejų tikslu.

Linas: Dovilė visada buvo žingsneliu priekyje, aš vis-

kam pritardavau. Bet tikrai nesitikėjau, kad taip greitai

LAMŲ SLĖNIS

negėda prašyti pinigų kelionėms iš nepažįstamų žmonių? rankų darbo knygas, atvirukus, paveikslus ir kelionės isto-

rijas. Visa tai galima pamatyti mūsų puslapyje, kurį pava-

dinome „Breastmilkandpotato“. Turiu pridurti, kad patreonų parama jau ne kartą ištraukė mus iš keblių situacijų. – Kodėl „Breastmilkandpotato“?

Dovilė: Tai pseudovardas, po kuriuo slepiasi Dovilė

Kubrakovaitė-Bakutė. Tiesa, ant paveikslų ir toliau pasirašinėju sutrumpintai – ĖĖĖ.

LAMŲ SLĖNIS

– Kokia buvo jūsų pažinties istorija? Kaip sutikote

vienas kitą?

Dovilė: Atsimenu tik pirmą įspūdį apie vaikigalį, ku-

ris įžengė pro klasės duris. Buvome pirmojoje gimnazijos klasėje, visi nauji, visi nepažįstami... Linas nekrito man į akį iškart, prireikė metų, kad pradėtume kalbėtis. Bu-

vome visiškai iš skirtingų pasaulių: jo akimis aš – nupušusi menininkė, o jis manosiomis – kiemo pacanas.

Linas: Dovilė viską teisingai papasakojo, taip ir buvo.

Nemažai žmonių sakė, kad tai tik mokyklos meilė, bet štai – vis dar esame kartu. Kartais galvoju, gal dėl to, kad

abu nuo vaikystės buvome linkę į meną. Net kai rinko-

mės studijas, stengėmės labai nenutolti vienas nuo kito. Abu baigėme Vilniaus dailės akademiją – Dovilė mokė-

si grafikos, aš – industrinio dizaino. Gyvendami kartu, drauge mynėme tuos pačius koridorius, palaikėme vienas kitą ir moksluose, ir darbuose.

Dovilė: Kuriantys žmonės yra mano silpnybė. Tikriau-

siai tai, o dar ir grubokas, keistas, bet labai kokybiškas

humoro jausmas patraukė mane prie Lino. Man nepa-

prastai brangus jo humoro jausmas. Ne šiaip juokeliai, kurių dažnai niekas be manęs nesupranta, bet ir humoras, per kurį jis mato pasaulį. Iš rytinės jo juoko dozės galiu pasakyti, kokia bus diena, kaip jis miegojo ir ko norėtų

pusryčiams. Man regis, per juoką jis filtruoja žmones ir iš jų reakcijos sužino, kokie jie iš tiesų yra, galėtų tapti draugais ar ne.

Linas: O mane žavi Dovilės spontaniškumas... Jis

dažnai pridaro bėdų, bet kažin, ar būčiau ką išvis gero nuveikęs be jo.

LAMŲ SLĖNIS

– Jau patyrėte nemažai išmėginimų: turite dukrelę,

kartu baigiate įrengti namus. Kelionė – dar vienas rimtas santykių išbandymas. Kokių nuotykių jau prisirinkote į savo patirčių krepšį?

Dovilė: Nėra nuotykio, kurį galėčiau išskirti, bet šiaip

kiekviena mūsų diena yra tikras nuotykis. Tikiuosi, jog tai, kad dar nesikovėme su vilkais, mūsų kelionės nepadarys mažiau ekstremalios. Keliauti su vaiku ir šunimi

yra nemažas išbandymas. Pirmi penki tūkstančiai kilo-

metrų ištrenkė mus toli už burbulo, kuriame gyvenome, realybė ne kartą visu stiprumu driokstelėjo ant pečių. Buvo akimirkų, kai jau lyg ir sukome mintis į namų pusę, bet šiaip ne taip išgyvenome, taigi dabar žvelgiam tiesiai, pirmyn, į nuotykius.

Linas: Niekam to nesakėme, bet jei ne paskutinis tė-

vų vokelis, kurį jie mums įdėjo į kelionę, namus būtume

palikę su 40 eurų. Mažai kas pagirtų tokį sprendimą, suprantu – bet kad jau išgyvenome, tai galime ir nebe-

slėpti. Keliaujame su metais už mus senesniu automobi-

liu, neturime atsarginės padangos, o vieną naktį, berods, Italijoje, šaukštu ir samčiu bandėme išsikasti įstrigusius ratus iš apleisto futbolo stadiono. Po valandos mirkimo purve stadioną palikome, bet samtis ten ir liko...

– Dėl ko jūsų kelionėje vyksta ginčai? Ar važiavime

romantikos tiek, kiek manėte, kad bus?

Linas: Dažniausiai ginčijamės dėl laiko. Vienas iš mū-

sų visada seka Gilę, kitam tuo tarpu tenka tvarkytis kem-

peryje arba kurti tolimesnius planus. Nežinau, kas dar

taip peštųsi dėl to, kieno dabar eilė dirbti. Ir laikas sau arba vienas kitam mums tikra retenybė. Bet jaučiame, jog orui gerėjant, mažėja nesutarimų.

Dovilė: Visi mūsų ginčai kyla dėl įtampos, dėl to, kad

kartais nesugebame susitvarkyti su savo emocijomis. Ke-

lionėje žodis „romantika“ įgavo visiškai naują reikšmę – ką idealizavome dar neišvažiavę, dabar jau savaime suprantama. Kai įsivaizduodavome saulėlydžius paplūdi-

myje, juk nemanėme, kad jie – pilni šiukšlių, tinklų ir

draudžiamųjų ženklų. Bet dabar romantika, matyt, išgyvena savo virsmą.

LAMŲ SLĖNIS

– Ketvirtasis jūsų komandos narys yra šuo Šmėkla.

Ką reiškia keliauti trise kemperiu, neskaitant šuns?

Linas: Ne tik trise, ne tik kemperiu, bet trise MŪSŲ

kemperiu. Ir dar šuo... Daugelis keliautojų kemperiais turi šunų, tačiau matyti keliaujančių su mažamečiais dar

neteko. Nusprendėme, kad nenorime miegoti palubėje, taigi įsirengėme standartinę lovą – maždaug 130x170

cm. Mano ūgis – 184 centimetrai, tilpčiau įstrižai, jei Gilė miegotų savo lovoje, bet jai kol kas tokia idėja ne-

patinka. Šmėklai grindys irgi atrodo nelabai jaukios, ypač kai išsimaudo jūroje ir išsitrina šiltame smėlyje. Daiktų

kraustymas iš vietos į vietą jau irgi tapo dienos dalimi, bet kol šviečia saulė, nelabai ir svarbu, kas vyksta tarp tų kemperio sienų.

Dovilė: Tai, kas vyksta kemperyje, Linui reiškia nuo-

latinę santryną. Man pačiai – kvapus. Savo emocijas visada esu linkusi apibūdinti kvapais, negaliu jų atskirti

vieno nuo kito. Todėl būti keturiese 7 kvadratinių metrų

kemperyje man reiškia šlapio šuns ir sūrios jūros kvapą, rūbus, pritvinkusius aliejaus, – nes visi mėgstame bulvi-

nius blynus. Rytinis listerino kvapas ir vakarinis – užpūstų žvakių. Šlapių batų ir mėtų arbatos, skalbinių ir smilkalų kvapai.

– Ar jau galite pasakyti, ką iš tiesų reiškia jūsų spren-

dimas iškeliauti?

Dovilė: Išvažiuoti reiškia mažiau patogumo, mažiau

vartojimo, naujus įpročius, visiškai pakeistą laiko sąvoką

ir minimalistinį gyvenimo būdą. Mokomės gyventi šia diena ir priimti viską, ką mums siūlo visiškai pasikeitęs mūsų gyvenimas.

LAMŲ SLĖNIS

Kad sukurtumėte mažą šventę ir primintumėte artimiesiems, kaip juos mylite, užtenka vos keleto dalykų: būti kartu, įsiklausyti ir pastebėti, į ką žvelgiant jiems vos akimirkai žybteli akys. Juk kartais ne dovanų gausa, o TAS vienintelis apgalvotas daiktas ir primins mylimiausiesiems, kokie jie mums brangūs. Įsimintinų kalėdinių dovanų ieškojome miesto stiliaus centre „Europa“.

DOVANOS, KURIAS PRISIMINSIME Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė Stilius: Mantė Jaruševičiūtė

Jai

Savo mylimąją nustebinkite daiktais iš „gal kada nors“ skyrelio – jau keletą kartų vitrinoje nulydėta rankine, bateliais, kurie taip derėtų prie TOS suknelės, ar apyranke, kuri primintų jūsų pirmąsias Kalėdas drauge.

Mot. aukštakulniai „Penny Black“, 155 Eur Apyrankės „Louise Kragh“ („The Garden“), 49,95 Eur/vnt. Rankinė „Michael Kors“, 375 Eur Odinė piniginė „Coccinelle“, 79,90 Eur Odinė piniginė „Coccinelle“ (su sagtimi priekyje), 84,90 Eur Kaklo papuošalas „Weekend Max Mara“, 115 Eur Papuošalas „Escada“ („Premium“), 161,40 Eur Taukmedžių sviesto lūpų balzamas „L‘Occitane“, 8 Eur Taukmedžių sviesto rankų balzamas „L‘Occitane“, 8 Eur Knyga Sigitas Geda „Žalieji Pergamentai“ (knygynas „VAGA“), 13,65 Eur

LAMŲ SLĖNIS

Jam

Mylimajam, broliui, seneliui ar būsimam vyrui patiks praktiškos dovanos, primenančios apie tave kur bebūtų – rytą dainuojant vonioje, važiuojant automobiliu į darbą ar nekantriai žvilgčiojant į laikrodį, laukiant spektaklio ir judviejų pasimatymo.

Apyrankės „Ketri“ („The Garden“), 49 Eur/vnt. Dovanų rinkinys automobiliui „Dr Vanjes“(„The Home Story“), 72 Eur Tualetinis vanduo „L‘Homme Cologne Cedrat“ („L‘Occitane“), 54 Eur Skutimosi kremas „Wild&Wolf“ („C&D“),12 Eur Skutimosi šepetėlis „Wild&Wolf“ („C&D“), 39 Eur Losjonas po skutimosi „Wild&Wolf“ („C&D“), 15 Eur Vyr. batai „Suit Supply“, 229 Eur Vyr. petnešos „Suit Supply“, 35 Eur Peteliškė „Strellson“, 39,90 Eur Knyga Rupi Kaur „Pienas su medum“ (knygynas „VAGA“), 10,65 Eur Laikrodis „Versace“ („Time Square“), 490 Eur Šokoladas „Saint Domingue“ („Ali šokoladinė“, pard. „LOCALS.LT“), 5 Eur

LAMŲ SLĖNIS

Namams Jaukumą namuose sukurti nesunku – tereikia bent retkarčiais užsukančių bičiulių juoko, ramios melodijos, skaniai kvepiančios arbatos, žaviai spingsinčios žvakių šviesos ir... keleto mielų daiktų, talpinančių savyje po nepamirštamą istoriją.

Šalis „Simple things“ („The Home Story“), 130 Eur Vaisinė arbata „Dėkingumas“ („Presto“), 6 Eur Kvapiosios lazdelės „Aromika“, 4,60 Eur Šilkinis pagalvės užvalkalas „Gingerlily London“ („The Home Story“), 58 Eur Žvakės „Imdeco“, 6,50 Eur/vnt. Žaisliukas „C&D“, 6,50 Eur „Labàdienà“ knyga „Stebuklinės pasakos“ („LOCALS.LT“), 15 Eur Aksesuarų dėžutės „Miss Geometry“ („LOCALS.LT“), 29 Eur Vokas „Thuidium Wild Shapes“ (Marija Molytė Kuršė, pard. „LOCALS.LT“), 3 Eur

LAMŲ SLĖNIS

GĖLIŲ MERGAITĖ Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Kaskart nuėjusi į mišką renginių organizatorė, floristė IEVA MARIJA FRIŠMANTĖ nori bent dalį šio grožio parsinešti namo. Turbūt nebuvo nė karto, kad ji grįžtų be glėbio smilgų, keistų formų sumedėjusių šakelių, laukinių gėlių ar žolių. Iš meilės natūralumui bei tikrumui ir gimė nostalgiškas, lietuviškas pievas ir močiučių sodus primenantis projektas „Vynvytis“.

LAMŲ SLĖNIS

– Ieva Marija, pažvelgus į tave atrodo, kad tau visame

kame ypač svarbus natūralumas.

– Tai man skamba kaip komplimentas! Ačiū! Iš tiesų –

natūralumas, žemiškumas man labai artimas ir mane lydi

jau seniai. Mėgstu ramias spalvas, žemiškas ir natūralias medžiagas, organiškas formas. Formuodama savo stilių ven-

giu rėkiančių spalvų, retai renkuosi ryškius aksesuarus. Ne todėl, kad bijočiau eksperimentuoti. Ryškios spalvos greičiau

nusibosta. Visada smagiau rinktis tai, kas turi didesnę išliekamąją vertę.

Vis dėlto natūralumas man labiausiai asocijuojasi su gam-

ta, ne su manimi pačia. Labiau už viską dievinu besikeičian-

čius metų laikus ir gamtos ciklus. Neturiu mėgstamiausio

metų laiko. Man gera stebėti pavasarį, vasarą, rudenį ir žie-

mą, man labai gražus šis gamtos virsmas, žaviuosi gamtos, augalų, reljefo kaita. O žaviausia, kad nors viskas kasmet kartojasi iš naujo, kiekvienais metais šiame laikinume sugebu pamatyti vis daugiau grožio.

– Ar iš noro gyventi natūraliau gimė ir „Vynvytis“?

– „Vynvytis“ gimė gana netikėtai, šią vasarą – tai dar vi-

sai naujas projektas. Su šeima dažnai laiką leidžiame miške, ir turbūt nebuvo nė karto, kad iš ten namo sugrįžčiau be glėbio smilgų, keistų formų sumedėjusių šakelių, laukinių gėlių ar žolių. Man visada norisi parsinešti dalį šio trapaus

grožio namo. Dažniausiai būdama gamtoje skenuoju ją, fik-

suoju spalvas, formas, neįprastus augalus, keistas šakas. Galvoje iš jų suku kompozicijas svetainės stalui. Galbūt kiti šiuose dalykuose ypatingo grožio ir neįžvelgtų, tačiau man tai be galo gražu. Vyras gan dažnai dovanoja man gėles, tad

LAMŲ SLĖNIS

Dėžutės „Tally“ / „Schoenbuch“

Staliukai „Bell“ / „ClassiCon“

INTERJERO SALONAS „BŪSTO HARMONIJA“ GĖLIŲ POP UP „PIEVOJ“ KĘSTUČIO G. 59, VILNIUS

Fotelis „Fabricius“ / Walter Knoll“

Vaza „Sister Clara“ / „Bosa“

LAMŲ SLĖNIS

natūraliai pradėjau klasikinius žiedus derinti su miško gė-

nusprendėme pažaisti su gėlėmis ir pažiūrėti, kur šis žaidi-

tuodavau, o tada iš likučių vėl sukdavau keisčiausius derinius.

Daugelis klausia – kodėl vynvytis? Kas tas vynvytis? Ši

rybėmis – taip išeidavo netikėčiausi deriniai. Eksperimen-

mas nuves.

Praktikos sėmiausi ir ankstesniuose darbuose, kur dekoruo-

idėja, kad dvi draugės kuria bendrą gėlių projektą, mums

„Vynvytį“ pradėjome kartu su drauge Jurga. Pamenu,

ralesnio, organiškesnio ir nestatančio mūsų į siaurus rėmus.

dama vestuves turėjau daug sąlyčio su gėlėmis.

vieną vakarą atėjau pas ją ir degančiomis akimis kalbėjau

apie norą sukurti floristinį prekės ženklą. Abi be galo my-

lime gėles ir augalus, esame kūrybingos ir norėjome save realizuoti papildomoje veikloje. Aš turiu patirties su renginiais, jų stilizavimu, o Jurga yra nuostabi socialinių tinklų

strategė. Esu didžiausia jos kuriamo turinio fanė! Abi esame

natūralaus grožio fanatikės. Tądien viena kitai pritarėme,

LAMŲ SLĖNIS

atrodė per saldi, norėjosi kažko mažiau mergaitiško, natū-

Nusprendėme atsiversti lietuviškų augalų enciklopediją ir

paieškoti lietuviškų augalų pavadinimų. Tarp jų radome vy-

nvytį. Tai toks vijoklinis sienomis laipiojantis augalas. Mums patiko raidžių kombinacija, garsų žaismas. Tai pasirodė la-

bai lietuviška ir tikra. Jurga užrašė pavadinimą ant popieriaus

lapo ir paliko mano namuose. Šiek tiek pagulėjęs ant stalo jis prigijo. (Šypsosi.)

– Žiūrint į tavo kurtų kompozicijų nuotraukas atrodo,

– Kas tau pačiai telpa į žodį „nostalgija“? Kuo ji tau

jog tose gėlėse yra kažkoks močiutės kaimo jausmas, tam

graži?

teisi?

būsena, kurioje buvau laiminga. Dievinu nostalgiškas aki-

kas tikra ir sezoniška. Grožį matau netvarkingame močiutės

kvapas gali sugrąžinti į vaikystę, kaimą, gamtą ar net pri-

tikra nostalgija vaikystės pievoms ir darželiams. Ar aš – Tikrai taip, man artimas gamtos natūralumas, viskas,

užaugintame bijūnų krūme, laukinėse rožėse, nusvirusiose

neidealios formos lelijose, pievų gėlėse ar pilkose smilgose. Visa tai mums siejasi su vienu žodžiu – nostalgija. Taip ir

apibrėžėme savo išskirtinumą – derindamos lauko gėrybes,

sezonines gėles ir klasikinius žiedus bandysime kurti arba, tiksliau pasakius, atkurti tą nostalgišką jausmą. Labai džiau-

– Nostalgija man asocijuojasi su gražiu prisiminimu, su

mirkas. Nors jos mane aplanko gana retai, kartais užuostas minti tam tikrus jaunystės ritualus. Toje akimirkoje norisi

pasilikti, nesinori iš jos ištrūkti. Taip leidžiu savo vaizduotei

nunešti mintis tolyn, atgal į gerus prisiminimus. O jeigu mūsų kuriamos puokštės padės sugrąžinti nostalgiškus prisiminimus – būsiu išties laiminga.

giuosi, kad jis kompozicijose taip ir atsiskleidžia.

LAMŲ SLĖNIS

– Į gėles įsukate eilėraštį, lietuviškos kūrybos gabalėlį

apie mūsų laukus ir žmones... Kad nostalgijos jausmas bū-

– Kokie augalai, gėlės tavo patys mylimiausi?

– Aš didelė džiovintų augalų mylėtoja, mėgstu viską, kas

tų dar stipresnis?

gali turėti antrą gyvenimą. Esu pratusi gėlių neišmesti, o

įsimintinomis gyvenime dienomis, tad pagalvojome, kodėl

klimatui labai tolimų augalų. Žaviuosi Didžiosios Britanijos

– Puokštes žmonės dovanoja tam tikromis progomis,

gi neįvilkus visko į dar labiau nostalgišką rūbą ir kartu su puokšte nepadovanojus eilėraščio, kuris mums kaip nors

asocijuojasi su vaikyste. Mes atrenkame tik lietuvių autorių

darbus, dovanojame juos kartu su atvirute, kuri vėliau, tikiu, gyvena dar vieną gyvenimą, – kaip knygos skirtukas ar na-

mų interjero detalė. Kurdamos „Vynvytį“ negalvojame apie

sėkmę – galvojame, kaip sukurti kažką originalaus, kokybiško ir nostalgiško – pirmiausia mums pačioms teikiančio gerą emociją.

LAMŲ SLĖNIS

kantriai jas džiovinti ir laukti rezultato. Nemėgstu mūsų

floristų darbais, nes jų gamta ir augalai yra mums labai artimi, dėl to ir jų darbai man tokie savi. Yra tiek daug nuostabių gėlių rūšių, kad išskirti kažką sunku. Visgi šiais metais

iš naujo pamilau jurginus. Niekada į juos nežiūrėjau tokio-

mis didelėmis akimis kaip šį rudenį – tai visiška šių metų

meilė. Tiek skirtingų rūšių ir atspalvių, aukščių, dydžių ir formų! Tai šio sezono gėlė karalienė. Kiekvieną šeštadienį bėgdavau į turgų žiūrėti, ar dar yra tas senelis, pardavinė-

jantis jurginus. Šiemet ruduo buvo toks gražus, šiltas ir ilgas, kad jurginų žiedais galėjau džiaugtis taip ilgai!

LAMŲ SLĖNIS

– Kaip viskas susiklostė, kad šiandien sukiesi augalų pa-

saulyje? Ar meilė gėlėms užgimė staiga, o gal jos tau buvo svarbios visą gyvenimą?

– Meluočiau, jei sakyčiau, jog vaikystėje leidau laiką mo-

sprendžiame problemas, kuriame begales ateities planų, svajojame. Tai – gyvybės jausmas. Man labai patinka čia gyventi, dievinu kasdienę namų rutiną, namų ritualus.

Gražu žiūrėti į minimalistinio stiliaus namus, tačiau to-

čiutės gėlių darželyje, apsupta bijūnų krūmų ir svyruojančių

kiuose gyventi pati negalėčiau. Namų jausmą kuria mažos

atrodo, miegojo manyje. Busti pradėjo pamažu, prieš maž-

knygos, kažkur bagažinių turguje sumedžiotos vazos, skaniai

rožių. Taip nebuvo. Meilė augalams, meilė žiedams, man daug porą metų. Pamenu, gavusi gėlių, mėgdavau jas išsklaidyti, perkomponuoti. Pradėjau pastebėti, kad laisvu metu vis dažniau skaitau mokomąją medžiagą apie gėles, netgi

perku knygas šia tema. Supratau, kad tai man daugiau nei pomėgis. Šiuo metu svajoju apie intensyvius floristikos kur-

detalės, smulkmenų visuma: vestuvių proga padovanotos

kvepiančios žvakės, smilkalai, gėlės. Kai namuose žydi pamerktos gėlės – tai įrodymas, kad juose vyksta gyvenimas. – Ar tavo namuose kada nors nebūna gėlių?

– Galbūt anksčiau, prieš kelerius metus, ir pasitaikydavo

sus Londone. Vien pagalvojus apie tai mane ištinka profe-

dienų, kai gėlės namuose nežydėdavo, tačiau dabar jų visa-

bus įgyvendinta. Na, o dar šiek tiek tolimesnėje ateityje

man toks pats ritualas kaip parduotuvėje pirkti duoną. Tie-

sinė laimė. (Šypsosi.) Tai – svajonė, kuri, tikiu, vieną dieną kursime ir „Vynvyčio“ studijos viziją.

– Ieva Marija, susitinkame tavo namuose. Kokie jie?

– Girdint žodį „namai“, man nesinori galvoti apie jų in-

terjerą. Mano namai – tai vieta, kurioje mudu su vyru ilsi-

mės, linksminamės, šokame, vakarieniaujame, pykstamės,

da yra – tai jaukių namų atributas. Nupirkti gėlių namams siog būtinas! Tikrai nesu iš tų moterų, kurios laukia, kol

joms vyras parneš puokštę. Nesu ir iš žmonių, kurie mano, jog leisti pinigus tokiai laikinai puošmenai – neverta. Neretai pati sau perku gėles, einu per miestą su gražiausia puokšte ir tai man teikia labai daug džiaugsmo.

LAMŲ SLĖNIS

– O ką namuose mėgstate veikti?

Mūsų šventės jau daug metų atrodo taip pat. Bet nekeis-

– Esame dideli miegaliai, jei turime laisvą savaitgalį – sau

čiau nė vienos smulkmenos, tiesiog dievinu šią šventinę

skubame, lekiame, tad negalime kartu papusryčiauti, jei spė-

muose, kur susirenka visa jo šeima. Kalėdų vakarą keliauja-

leidžiame miegoti ilgai ir saldžiai. Savaitės dienomis abu jame – nebent išgeriame kartu po puodelį ir bėgame savais keliais. Todėl savaitgaliais mums brangi ilgų pusryčių tra-

dicija. Namuose labai dažnai suburiame draugus, man tai

labai svarbu ir artima. Esu ekstravertė, man svarbus šurmulys, svarbu dalytis jausmais, maistu, akimirkomis. Rūpini-

masis svečiais man teikia didžiulį malonumą. Jeigu su drau-

gais sprendžiame, kur susitikti, – visada siūlau savo namus. Žmonės, su kuriais dalijamės savo gyvenimo akimirkomis, yra didelė dalis mūsų namų auros.

– Ar tavo namuose jau jaučiasi Kalėdos?

– Jaučiasi tiek, kiek turiu kalėdinių renginių ir projektų.

rutiną. Kūčias ir Kalėdų rytą praleidžiame vyro tėvų na-

me pas mano šeimą, kur laukia dar vienas kalėdinis stalas, vakaras prie židinio ir pašnekesiai. Antrąją Kalėdų dieną

keliaujame aplankyti vyro senelių į kaimą, o vakarą dažniau-

siai praleidžiame su draugais. Kiekviena diena yra savaip

ypatinga, kiekviena akimirka tikra. Kalėdos man neabejotinai pati gražiausia metų šventė, todėl šiuo klausimu esu visiškas vaikas ir joms artėjant strykčioju iš laimės!

– Ar pati sau jau pasidarei kalėdinį vainiką? Pasvajokim,

kaip atrodytų kalėdinis vainikas, sukurtas specialiai tau ir tavo namams?

– Vainikų jau spėjau susukti dešimtis! Jų gaminimas man

Dirbant renginių ir jų stilizavimo sferoje, Kalėdų laikotar-

lyg meditacija. Juos sukdama pailsiu, tačiau savo namams

sitinku žibančiomis akimis. Man ši šventė svarbiau už bet

namams būtų visiškai paprastas, pušies arba alyvmedžio

pis yra velniškai įtemptas. Tačiau šiais metais Kalėdas pa-

kokį gimtadienį. Artėjant Kalėdoms turiu įgyvendinti visą

programą: peržiūrėti visus jau šimtąkart matytus, tačiau la-

bai mielus kalėdinius filmus, gerti karštą kakavą, nuvažiuoti pas tėvus ir jaukiai susisukti prie židinio.

LAMŲ SLĖNIS

vainiko dar neturiu. ( Juokiasi.) Tobulas vainikas mano

šakelių. Mano akys linksta prie ramumos – be jokių blizgučių, be jokių papildomų komponentų. Mano akiai artimas grožis slypi paprastume.

LAMŲ SLĖNIS

PASIDARYK PATS

NAMAI, PILNI KALĖDŲ Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Idėja: „DK dizainas“, „Balta Studija“ Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Šiek tiek mažiau blizgesio, bet daugiau rankų darbo, daugiau tikrumo ir natūralumo – lyg pats miškas būtų atėjęs į jūsų namus, jaukiai įsitaisęs ant stalo ir pasirengęs drauge laukti Kalėdų. Kol kampas, kuriame turėtų stovėti eglutė, dar tuščias, kalėdinę nuotaiką pasikvieskite šventine puokšte – ir Kalėdos į namus ateis jums nė nepastebėjus...

LAMŲ SLĖNIS

Reikės: • Įvairių augalų (pušies šakų, smilgų, kankorėžių, blizgančių šakelių, mėgstamų žiedų) • Karoliukų ar kitų šventinių dekoracijų • Tvirtos juostelės puokštei surišti • Indo puokštei įstatyti • Sekatoriaus

LAMŲ SLĖNIS

Puokštei rinkitės miško spygliuočius, mėgstamus žiedus ir džiovintas gėles. Neutralias augalų spalvas papildykite šventišku blizgesiu – vario ar aukso spalva nudažykite kelis augalus, kankorėžius ar kaštonus ir juos įkomponuokite puokštėje. Puokštę suriškite laisvai – taip atsivers kiekvieno augalo, stiebo ir jų lapų grožis. Puokštės neperkraukite, o geriau apgalvotai pasirinkite kelis elementus.

LAMŲ SLĖNIS

NUMERIO TEMA

Tekstas: Algė Ramanauskienė | Nuotraukos: redakcijos archyvas

LAIMINGO GYVE BURTAŽODŽIAI:

Kodėl danai yra laimingiausia tauta pasaulyje, o jų namai – lyg jaukumo kokonas, kuriame jie jaučiasi saugūs ir ramūs? Kodėl švedams toks svarbus ryšys su gamta, vidinė harmonija ir sąmoningas vartojimas? Kaip japonams pavyksta prisijaukinti netobulumo bei laikinumo grožį ir apsupti save autentiška ir su niekuo nesulyginama estetika? Visi atsakymai slepiasi jų skirtinguose, bet ir panašumų turinčiuose gyvenimo būduose, kurie seniai peržengė šių šalių ribas ir tapo tikromis kūrybiškumo ir darnaus gyvenimo tendencijomis visame pasaulyje.

LAMŲ SLĖNIS

ENIMO

KAIP GIMSTA TENDENCIJOS? Kaip nutinka, kad tuo pačiu metu tolimiausiuose pasaulio kampeliuose žmonės ima tapatintis su tais pačiais dalykais, ilgėtis tų pačių vertybių, net rengtis vienodais drabužiais? Ko gero, pirmiausia čia kaltas prigimtinis žmonių instinktas burtis į bendruomenes ir joms priklausyti. Mūsų protėviams tai buvo būtinybė norint išgyventi. O mums, šiuolaikinio pasaulio atstovams, priklausyti tam tikrai socialinei grupei ir tapatintis su mums artimais idealais reiškia susikurti iliuziją, kad esame tokie, kokie ir siekiame būti. Jei trumpam stabtelėtume ir įsižiūrėtume į savo vaikus, suprastume, kad tapatintis su įvairiais personažais ir vaidmenimis mes pradedame dar ankstyvoje vaikystėje. Vieną dieną mums patikdavo būti ledo karalienėmis, kitą – superherojais, trečią – ledų pardavėjais, ketvirtą – pasaulio čempionais, penktą – minkštais kačiukais, šeštą – piktais nindzėmis, o septintą – dar kažkuo, ką pamatėme animaciniame filme, komiksų knygelėje ar žaislų parduotuvėje. Kai ūgtelime ir išaugame iš pasakų knygų amžiaus, mus ima veikti kiek kitokios tendencijos. Jos lyg meteoritai atakuoja mūsų trapią planetą – vidinį pasaulį – ir kiekviena palieka savo pėdsaką. Tai gali būti mūsų perskaitytos arba kaip tik niekad ir neperskaitytos knygos, kelionės lėktuvais ir nameliais ant ratų, mėgstama ar prasta muzika, kurią išgirdome kavinėje, gražus paveikslėlis iš žurnalo ar reklamoje spindinti suknelė, bangas jėgos aitvaru skrodžiantis draugas ar namai, kuriuose užaugome. Visa tai kartu suformuoja tam tikrus gyvenimo būdo bruožus, kuriais remdamiesi einame per gyvenimą, apie kuriuos kalba mūsų nuotraukos socialiniuose tinkluose ir kurie tampa tam tikrų mūsų elgesio normų pagrindu. Panašūs mūsų troškimai, vertybės ir galimybė dalintis jais su kitais kuria iliuziją, kad esame bendruomenės dalis, ir tai tampa mūsų gyvenimo būdu. Ir visa tai dėl vieno paprasto dalyko – nes tam tikras gyvenimo būdas mums leidžia priartėti prie to, ko esame išsiilgę. Gal tai tikri santykiai ir žmogiškieji ryšiai, gal estetiška aplinka, kurioje svajojame gyventi, galbūt maži kasdieniai ritualai, kuriems vis nerandame laiko, galbūt primiršti pabėgimai į gamtą – prisiminus tą gerą ir niekuo nepakeičiamą jausmą iš vaikystės vasarų.

LAMŲ SLĖNIS

KAI GERIAU BŪTI NEGALI

Hygge yra jausmas. Ne teisingi daiktai, ne stil rūbai. Man atrodo, kad hygge yra tiesiog danų DN – sako Ieva. Tuo tarpu vienoje Danijos telekomunikacijų bend vėje dirbęs IT specialistas Benjaminas apie daniš jį gyvenimo būdą turi kiek kitokią nuomonę. „Hy – tai jų būdas gyventi tobulai nuobodų ir tingų venimą. Ir pati rimčiausia priežastis iš darbo i lygiai 17 val. – nė minute ne vėliau.“ Jis teigia il niui supratęs, kad pakeisti danų požiūrio į darb jų kasdienių įpročių tiesiog neįmanoma. Hygge lyg jų gyvenimo švyturys, niekada nekeičiantis š sos krypties... Tad kas telpa į apibrėžimą „hygge“, matyt, prikla nuo požiūrio kampo. Tačiau tikrieji hygge reišk ekspertai šį žodį pirmiausia sieja su namų jaus Tad nieko keisto, kad pravėręs bet kurio dano na duris greičiausiai liksi apžavėtas juose tvyran estetikos, jaukumo ir harmonijos. Rodos, da gimsta turėdami tobulą dizaino nuojautą. Tačiau ties viskas kur kas paprasčiau ir žemiškiau. Ša kur didžiąją metų dalį košia šalti atšiaurūs vėjai, m kia lietus, o saulė slepiasi po keliais sluoksniais besų, belieka šilumą ir jaukumą kurti namuose. K tariant, tai danų strategija išgyventi ilgą šaltą sk dinavišką žiemą. Kitas svarbus hygge aspektas yra žmonės. Ir tik kurie jums tikrai patys svarbiausi. Kitataučiai da skundžiasi, kad uždaresnės tautos už danus neįm noma rasti. Ir iš tiesų, danai sunkiai leidžiasi į na draugystes, yra itin šeimyniški ir bendruomen Jiems visai neįdomu klausytis istorijų apie did ambicijas, politikų rietenas ar kaimynų ginčus. daug mieliau klauso paprastų pasakojimų apie

LAMŲ SLĖNIS

lingi NR“,

droškąygge ų gyišeiti lgaibą ir e yra švie-

auso kinio smu. amų čios anai u išalyje, merdeKitaip kan-

k tie, ažnai maaujas niški. deles . Jie vai-

kystę, prisiminimus, dalijasi mielais šeimos džiaugsmais. Rašantieji apie hygge teigia, kad šios tautos atstovams apskritai nėra lengva pritapti šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Todėl danai ir renkasi hygge bei lėtą gyvenimą. Šeimos rate jie nepakenčia nuolatinio naršymo telefone, perdėto dėmesio socialiniams tinklams ir kitų ramybės trikdžių. Apskritai hygge prieštarauja viskam, kas susiję su greitu gyvenimo tempu ir stresu. Gal todėl Kopenhagos gatvėse kasdien matyti šimtai dviračių. Nes minti dviračio pedalus – visai kitoks jausmas nei važiuoti automobiliu: kitaip jauti žmones ir patį miestą. Iš danų galima pasimokyti mėgautis tokiomis akimirkomis, kokių nenusipirksi už jokius pinigus. Ir net jei pradžioje gausybė degančių žvakių, minkšti pledai ir kailiai kavinių terasose, kakavos, sumuštinių ir šviežių bandelių kvapais persismelkęs miestas atrodo vaikiškai naivus, galiausiai ilgiau ten pabuvęs be viso to tiesiog nebegali gyventi... Maistas danams apskritai yra šventas reikalas. Ir nors Danijoje yra gausybė „Michelin“ žvaigždutėmis įver-

tintų restoranų, vis dėlto būtų galima lažintis, kad dauguma danų net prašmatniausią restoraną iškeistų į namuose ruoštą paprasčiausią smørrebrød – sumuštinį. Žinoma, tai susiję su tuo pačiu bendrystės jausmu, apie kurį jau kalbėjome, – juk šiltas naminis maistas suartina kaip niekas kitas! Hygge neatsiejamas ir nuo kūrybiškumo. Juk lėkdami, bėgdami ir skubėdami mes paprastai aplenkiame savo idėjas, o kūrybiškumą tiesiog iššvaistome pakeliui. O štai stabtelėję vėl pasikrauname ir pamaitiname savo smegenis ne tik naminiu maistu, bet ir naujais įkvėpimais. Apibendrinant daniškąjį gyvenimo būdo fenomeną, hygge – tai gyvenimo saldumas tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Tai atskleidžia paprastas faktas: statistinis danas per metus suvartoja apie 8,2 kilogramus cukraus. Tai – net dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis. O juk gerai žinoma, kad kraujyje pakilus cukraus kiekiui, užplūsta laimės hormonai ir energija. Vargu ar šį faktą palaimintų sporto ir sveikos gyvensenos entuziastai, bet danai išties daug sportuoja, tad gal tai jiems atleistina.

LAMŲ SLĖNIS

NEI PER DAUG, NEI PER MAŽAI

Iš Danijos persikelkime į Švediją. Ir štai jums k gyvenimo būdas – lagom. Arba nei per daug, per mažai – tik tiek, kiek reikia. Lagom pirmia kalba apie vidinę pusiausvyrą ir sąmoningą m požiūrį į pasaulį, darbo pobūdį ir gyvenimo b pačia plačiausia prasme. Sąmoningumas, žinoma, ateina stabtelėjus i šokus iš greitojo vartojimo traukinio. Todėl ir sk do anekdotai, kad švedams nėra nieko svarbiau fika, arba kavos ir pyragėlio pertraukėlę. Ir jų būti labai daug... Nes fika momentas – tai sust mas, pabendravimas ir smegenų perkrovimas. To net rimčiausiame darbe niekas neprieštaraus ir siginčys, jei jums prireiks fika pertraukėlės. Ir visi nieko keisto, jei kava mėgausitės žvakių šviesoje nors biuro kamputyje. Lagom taip pat kalba apie gamtą ir žmogaus šį su jį supančia aplinka. Todėl trumpi pabėgim mišką, prie ežero ar tiesiog papietauti miesto pa yra švedų kasdienybė. Rūpestis gamta ir aplinkos ga pasireiškia daugelyje Švedijos gyvenimo sr taip pat ir dizaine. Tad dažnai dizainerių ar kitų sr kūrėjų įkvėpimu gali tapti jūrų užterštumas, klim atšilimas ar perteklinis vartojimas. O paprastų žm nių gyvenime tai atsispindi namie užaugintomis žovėmis ir prieskoniais, pačių raugintais gryba marinuota silke. Kitaip tariant, jei norite gyventi švedas, prisiminkite, kad esate ekosistemos da privalote ja rūpintis. Nes tausoti planetą, kurioje gyvename, ir yra gom! Žmonių sąmoningumas, protingas taupum medžiagų perdirbimas – švedams itin aktualios

LAMŲ SLĖNIS

kitas , nei ausia mūsų būdą

ir išklanu už gali tojiTodėl neiškai e kur

s rymai į arke sauričių, ričių mato modarais ir kaip alis ir

a lamas, s te-

mos. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad lagom skatina atsisakyti bet kokios prabangos. Ne, nes lagom visada svarbiausias protingas, pasvertas minimalizmas... Šioje šiaurietiškoje gyvenimo būdo filosofijoje svarbią vietą užima natūralumas, nes jis dar labiau priartina prie gamtos. Todėl ir švedų interjeruose vyrauja natūralios medžiagos, tarnaujančios ilgiau ir skleidžiančios daugiau jaukumo. Taip pat namuose būtinai būna gyvų ar natūraliai džiovintų augalų. Apskritai skandinaviškas dizainas turbūt turi ne vieną veidą ar bruožą, tačiau visuose juose svarbu protinga pusiausvyra – todėl čia ir nerasite rėkiančių spalvų, įmantrių linijų, daiktų pertekliaus ar labai chaotiškai modernių interjerų.

Kokybiškas minimalizmas yra švedų kraujyje. Ir jis gali būti be galo jaukus ir šiltas. Nes lagom, kaip ir daniškasis hygge, vis dėlto aukščiausiai iškelia dvasinę pusiausvyrą, kurią pasiekti galima tik susikūrus tokią aplinką, kurioje jausimės savimi. Kalbant apie švedišką minimalizmą arba apskritai apie skandinavišką interjero dizainą reikėtų nepamiršti, kad minimalizmo tikslas nėra sutaupyti. Minimalizmas – tai greičiau požiūris, kad apsikrovus nereikalingais daiktais gyventi nemiela. Tad viskas paprasta: geriau mažiau, bet kokybiškų daiktų. Geriau dar viena juoda uniforminė suknelė nei eksperimentai, kurie ir brangiai kainuoja, ir verčia išsišokti. Juk lagom svarbiausia pusiausvyra ir lygybė!

LAMŲ SLĖNIS

TOBULI NETOBULUMA

Kita gyvenimo būdo tendencija – daugybę k girdėtas terminas „wabi sabi“ – mus nukelia į t mąją Japoniją. Ši gyvenimo filosofija kilo iš japo kų tradicijų ir estetikos, aukštinančių netobulum laikinumo grožį. Viskas yra taip, kaip ir turi būti. nebūtinai taip, kaip jums norėtųsi, kad būtų... W sabi šaknys glūdi XV a., kai ši filosofija susiform kaip savotiškas judėjimas prieš prabangą ir perd puošnumą. Abu žodžius – ir wabi, ir sabi – sunku išver lietuvių kalbą, tačiau wabi iš esmės reiškia pap tumą ir gyvenimą išvien su gamta, o sabi – tai, nutinka bėgant laikui, – kitaip tariant, laikinumą žodžių derinys reiškia harmoniją ir ramybę. Vienas pagrindinių wabi sabi elementų yra tentikos jausmas. Norint jį atrasti jus supančioje dvėje, jums iš tiesų turi patikti tie laiko nutrinti, geltę daiktai. Namuose wabi sabi reiškia natūralu mažiau, bet tik labai kokybiškų daiktų ar iš kart kartą paveldėtus objektus. Medis, vilna, popie bambukas, oda, akmuo, geležis ir rankų darbas je filosofijoje yra itin vertinami elementai. Sakoma, kad praktikuojant wabi sabi galima mokti priimti natūralų gamtos ciklą, iš jo gimstan netobulumus ir atrasti laikinumo grožį. Ir tai akt lu kalbant ne tik apie žmones, daiktus, bet ir m laiką. Arba tai, kiek jo turime. Tad wabi sabi išmin primena, kad neverta nervintis dėl to, ko vis tiek pakeisi. Wabi sabi kartais siejamas su Hagio indais, n dojamais per tradicinę japonišką arbatos gėr ceremoniją. Jie – netobuli, asimetriški, paprasti,

LAMŲ SLĖNIS

kartų tolionišmo ir . Bet Wabi mavo dėtą

rsti į pras, kas ą. Šių

aue er, paumą, tos į erius, šio-

a išnčius tuamūsų nčiai k ne-

naurimo , mi-

nimalistiniai. O ir pačios ceremonijos prasmė – pasimėgauti „čia ir dabar“ akimirka, atrasti vidinę harmoniją, susikaupimą, ramybę ir susitelkimą. Wabi sabi mus moko gyventi lėčiau, dažniau tiesiog būti, o ne kažką veikti. Ir, žinoma, vertinti tai, ką turi, o ne nuolat ieškoti tobulybės. Tai galėtų būti ypač aktualu užkietėjusiems perfekcionistams, tiesiog nemokantiems džiaugtis ir vertinti netobulos akimirkos grožio. Kuo indas bjauresnis, šiurkštesnis, kuo jame daugiau įskilimų ir nelygumų, tuo jis labiau wabi sabi. Japonai noriai palaiko vietinius kūrėjus, amatininkus ir jų bendruomenę, nes geba matyti grožį tuose netobuluose ir laikinuose dalykuose. Apskritai wabi

sabi skatina ne pirkti naujus daiktus, o ieškoti įdomių senienų. Taip pat ir kalbant apie aprangą. Kuo drabužiai labiau aptrinti, tuo jie įdomesni. O jų įplyšimai ir įtrūkimai yra laikomi bėgančio laiko simboliu. Wabi sabi yra gamta. Šiurkšti, atsiskyrėliška ir savotiškai nuolanki. Tad ir šioje gyvenimo būdo filosofijoje vyrauja spalvos iš gamtos – gelsvos, žalsvos, pilkšvos, prigesintos, lyg iš jūros, lyg iš dykumos. Jei norite įsileisti wabi sabi į savo gyvenimą, ieškokite asimetrijos, įkvėpimo gamtoje, kreivų, laiko nugludintų formų, ir perkelkite jas į namus, drabužius, kūrybą ir gyvenimą. Nes wabi sabi suteikia vilties, kad net su visais savo kreivumais ir šleivumais esame gal ir ne tobuli, bet tikrai išskirtiniai.

LAMŲ SLĖNIS

GYVENK KAIP... NORI

SAVIRAIŠKA DARBE. Lietuviai mėgsta dirbti, darbe mes atrandame ir išreiškiame save, mums be

galo svarbūs karjeros pasiekimai, galimybė nuolat tobulėti ir siekti ambicingų tikslų. Mums išties patinka būti atradėjais ir išradėjais, kurti inovatyvias idėjas ir naujus verslus, mes žavimės mokslo, techno-

logijų, įvairių kūrybos sričių pasiekimais ir kartais mūsų talentai stebina pasaulį. Dažnai darbas mūsų

gyvenime užima svarbesnę vietą (ir tikrai daugiau laiko) nei mūsų laisvalaikis. Ir tai nėra blogai, jei tik

darbe jaučiamės laimingi. Todėl mums taip svarbu susikurti malonią ir patogią darbo aplinką. Norisi, kad darbo erdvė įkvėptų ir tuo pačiu leistų atsitraukti nuo visų išorės dirgiklių. Kartais darbe gera jaustis kaip namuose, pro kurių langus atsiveria raminanti panorama, vaizdingas upės linkis ar senamiesčio stogų mozaika. Būtent tokie bus naujai iškilsiantys „Paupio“ verslo namai Vilniuje.

LAMŲ SLĖNIS

LIETUVIŠKO GYVENIMO BŪDO AUTENTIKA NAMAI GYVENIMUI IR VERSLUI WWW.PAUPYS.LT

IŠVIEN SU GAMTA. Esame gam-

tos vaikai, ir gamta – tai neatsiejama

Mūsų, mažos tautos, savybės – tai išskirtinis ir uni-

pilna pintinė, kurią tempdavome kar-

visi žmonės iš kitų kraštų. Gyvenant šalyje, kurioje

mūsų gyvenimo būdo dalis. Grybų

tu su mama iš miško, pirmoji lydeka, sužvejota kartu su tėčiu atokiame eže-

re, tingios vasaros dienos prie jūros, rudenėjančio miesto spalvos ir pilnos kišenės kaštonų, rogučių lenktynės nuo sniego kalnelių ir miško gėrybė-

mis nukloti turgaus prekystaliai. Jūra, upės ir ežerai, miškai ir pievos, grybai

ir uogos... Gyventi arti gamtos mums

taip pat įprasta, kaip italams grožėtis kalnų panorama ar norvegams

klausytis ledinės jūros bangomūšos.

kalus mūsų veidas, kurį mato ir kuriuo dažnai ža-

lietus lyja kur kas dažniau, nei šviečia saulė, mieste, kurio mažytį žavingą senamiestį, rodos, galėtum

pasidėti ant delno, tarp žmonių, kurie darbe daž-

nai atranda daugiau saviraiškos nei laisvalaikyje, namuose, kur dažnai mus supa prisiminimai ir širdžiai mieli daiktai, tereikia prisiminti, kad didžiau-

sias mūsų turtas – tai mokėjimas džiaugtis tuo, kokie esame, ir rinkti tas mažas akimirkas, kurios

gyvenimui suteikia prasmės. Šis modernaus lietu-

viško gyvenimo būdo portretas gimė stebint namo

skubančius praeivius Vilniaus senamiesčio gatvėse.

Net ir gyvenant didmiesčio centre norisi užuosti gamtos kvapą, girdėti

upės čiurlenimą, basomis bėgioti po minkštą parko žolę.

LAMŲ SLĖNIS

GYVENK KAIP... NORI

NAMŲ ŠILUMA. Kai lauke šalta ir drėgna, mes ku-

riame jaukumo kokoną namie. Jaukūs, stilingi, patogūs ir šilti namai – tai tai, ko visi trokštame ir kas įdėjus

šiek tiek fantazijos ir pastangų yra ranka pasiekiama. Šiuo atžvilgiu jaučiamės labai artimi skandinavams,

SĄMONINGUMAS. Mums patinka gyventi darniai su aplinka, vartoti atsakingai ir elg-

mokantiems nuo blogo oro susišildyti žvakių šviesoje

tis sąmoningai. Ir tai daryti galime kiekviename žingsnyje. Tereikia skirti tam šiek tiek savo

siminti šeimos vakarienės tradiciją ir kaip ji sušildo ir

Gyvenimas miesto centre suteikia idealias sąlygas tausoti tiek aplinką, tiek save patį. Sąmo-

tame su visa šeima pasivaikščioti po miesto šventiškai

dant vegetariško ar augalinio maisto restoranėliais ar tiesiog sveikesnio, ūkininkų užauginto

nuotaiką pratęsiame ilgais pokalbiais žvakių šviesoje.

vaikščioti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu ir taip mažiau teršti aplinką bei labiau mylėti save.

ir harmoningoje namų aplinkoje. Mums patinka pri-

laiko ir išsiugdyti tinkamus įpročius, kad jie galiausiai taptų mūsų gyvenimo būdo dalimi.

pamaitina mūsų mintis bei jausmus. Vakarais mėgs-

ningas gyvenimas aprėpia pačias įvairiausias sritis ir kasdienius mūsų pasirinkimus. Prade-

pasipuošusį miesto centrą. O grįžę namo tą ypatingą

maisto alternatyvomis turguje, baigiant ekologiško dizaino butikais ir galimybe daugiau

LAMŲ SLĖNIS

NAMAI GYVENIMUI IR VERSLUI WWW.PAUPYS.LT

KŪRYBIŠKUMAS. Nors ir esame maža, tačiau išties kūry-

binga tauta. Kūryba įsilieja į mūsų gyvenimo būdą ir primena, kad jos dėka galime jaustis išskirtiniais pasaulyje. Miesto ga-

lerijos, muziejai ir kultūrinių renginių gausa – tai neišsenkantis įkvėpimo šaltinis ir galimybė plėsti savo pažinimo ribas, atrasti naujus talentus ir trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių. Gyvenant pačiame kultūrinių įvykių sūkuryje gali justi ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio pulsą.

LAMŲ SLĖNIS

NAMAS, PRO KURĮ ŠVILPIA TRAUKINIAI Tekstas: Laisvė Radzevičienė Nuotraukos: Lina Jushke

Palikti šviesą biuro languose, kad gatvė galėtų ateiti į svečius. Paversti dušus fontanais. Apkabinti marias riedančiais namukais. Pastatyti modernaus meno muziejų. Plačiai atverti savo namų duris pravažiuojantiems traukiniams ir senam obelų sodui. „Visa tai yra pokyčiai, kviečiantys sulėtinti žingsnį, pabūti ilgiau, pamatyti kitokią erdvę ir sujungti bendruomenę“, – savo filosofiją dėsto viena iš architektų biuro „DO ARCHITECTS“ įkūrėjų SABINA DAUGĖLIENĖ. Keletą valandų praleidęs jos namuose, esi visiškai tikras, kad ji ne tik taip kalba, bet taip ir gyvena.

LAMŲ SLĖNIS

– Kai tenka įgyvendinti tiek daug įdomiausių projek-

– Gyvenate netoli nuo centro, bet tuo pačiu ir nuo-

tų, kokiu projektu architektei tampa šeimos namai?

šaliau – nuostabioje vietoje, kurią pasiekėme akmenimis

projektas nenulems. Žmonės dažnai turi perdėtų lūkesčių

Ar Vilniuje dar daug tokių vietų?

– Vienas dalykas visiškai aiškus: tavo laimės namo

– įsikelsime į namą, tada jau tikrai vakarieniausime prie

grįstu serpantinu, vingiuojančiu pro medinę bažnyčią. – Mes ilgai ieškojome vietos, kur galėtume gyventi.

didelio stalo ir būsime laimingi. Vaikai daugiau skaitys,

Aš užaugau nuosavame name, man visada reikėjo jausti

Projektuodamas namus ar erdves kitiems, tu taikai tik

jausti jo ritmą. Ieškojome įvairių variantų, o atsidūrėme

nes turėsime didžiulę biblioteką. Nebus taip, greičiausiai. tam tikrus sprendimus. O kai galvoji apie savo namus, rodos, sudėtum viską, ką esi padaręs geriausia, bet kartais tam tiesiog neturi laiko. Yra begalė gerų projektų, svar-

biausia išsirinkti, kas tinka tau. Mums norėjosi laužyti

žemę ir žolę po kojomis, bet tuo pačiu būti šalia miesto, Pavilnyje. Mus sužavėjo nuostabi gamta aplinkui, daug

lėčiau čia gyvenantys žmonės ir tuo pačiu miesto jausmas – pro šalį lekiantys traukiniai.

Įsivaizduoju, kad ne man vienai – daugeliui architektų

stereotipus, nepabijoti to, ko klientas niekuomet nesi-

įdomiau ateiti į jau susiklosčiusią struktūrą, perkelti savo

dėl tokie dideli langai? O kur koridorius? Mes tikrai

rašinius niekada nesirinkdavau laisvos temos, man

rinktų, – na ir kaip jūs vaikštote į vonią per virtuvę? Konorėjome būti drąsūs! Ir dar parodyti, kad architektas

nėra prabangos prekė, kad kokybiška architektūra – ne-

gyvenimą ten, kur jau kažkas gyveno. Mokykloje rašydama

smagiau atsakinėti į konkrečius klausimus, spręsti lygtis. Pavilnys – labai daugiasluoksnis rajonas, čia rasi ir

būtinai brangi. Kad namukas, kokių galima pamatyti

medinių vilų rajoną, kuris primena Žvėryną, ir senų

me kokybišką, prieinamą erdvę.

ir nedidelį Tuputiškių kaimelį už jo, Vilnelę, Belmontą,

Danijoje ar Olandijoje, puikiausiai dera Pavilnyje. Kūrė-

medžių alėją, serpantiną, ir senuosius sodus, ir geležinkelį,

unikalią Pučkorių atodangą. Visur gali nueiti pėsčiomis. Čia nėra jokių miegamųjų rajonų, per Markučius Pavilnys glaudžiasi prie centro.

LAMŲ SLĖNIS

– Geležinkelis ir pro šalį dundantys traukiniai – kam

nors kitam renkantis vietą tai galėtų būti didelis minusas...

– Mes pirmiausiai pastebėjome siai pastebėjome seną

obelų sodą. Obelų šakos buvo taip susipynusios, kad atrodė, jog virš sklypo kabo žalias stogas. Traukiniai – dar vienas puikus priedas. Svečiai mūsų dažnai klausia – ka-

da nustojote prabusti nuo traukinių gaudesio? Bet mes nebuvome pradėję!

– Jūsų vyras Marius – ne architektas. Ar jis namo

statybą atidavė į žmonos, architektės profesionalės, rankas?

– Mes kartu priimdavome sprendimus. Daugiau kal-

bėdavau aš, įkalbinėdavau jį, o paskui persigalvodavau. Vyko natūralus derybų ir statybų procesas. Kelis dalykus

žinojome nuo pat pradžių: norime vieno aukšto namo, kuris būtų nusisukęs nuo gatvės, o didžiuliai jo langai

žiūrėtų į sodą ir į traukinius. Norėjome kuo daugiau laiko praleisti lauke, matyti besikeičiančią gamtą – žydinčius ir obuolius nokinančius medžius. Tą akimirką, kai sugal-

vojome pakreipti į šoną pagrindinę namo sieną ir sukūrėme ažūrinę tvorelę prie įėjimo lauke, visos idėjos tarsi

gražiai sugulė. Statėme namus, kuriuose galėtume gyventi kaip įprasta didmiesčio šeima – valandą suktis kartu ryte, išsibėgioti į darbus ir vėl susitikti vakare. Kūriau erdvę, kurioje kuo daugiau galėtume būti visi kartu, ne-

svarbu, ką veiki – gamini, skaitai, važinėji paspirtuku, žaidi, – kitam gali pamojuoti ir jis tave matys iš bet ku-

rio namo galo. Kai pavargstame, kiekvienas turime savo privačią erdvę. Nesibaiminau, kad architektūra tarsi įrėmins mūsų buitį, – kasdienybė yra graži.

LAMŲ SLĖNIS

– Kai atsikraustėte čia gyventi, kaimynams išsiunti-

nėjote susipažinimo raštelius, rengėte talkas su bičiuliais. Ar jums svarbu, šalia ko gyventi?

– Kaimynams mūsų namas atrodė keistas. Visokių

atsiliepimų girdėjome – tvartas, daržinė. Tačiau atėjęs į

vietą, kurioje jau gyvena žmonės, turi derintis, auginti

santykius. Mes pasėjome prie kelio žolę – žiūrim, kitais metais jau ir kaimynai sėja. Kartais praeiviai užsuka pas

mus į kiemą ir klausia: „Ar galime pažiūrėti, kaip gyvenate?“ Apžiūrėję teiraujasi, kas mums namą statė ir ar aplinkui nėra parduodamų sklypų. Smagu.

– Pro didžiulius langus matosi viskas, kas vyksta jūsų

namuose. Panašu, kad esate dar atviresni, – per „Open House“ festivalį į jūsų namus galėjo užeiti bet kuris norintis...

– Tai jau – profesinė patirtis. Dalijimasis su kitais ir

bendravimas. Norėjome parodyti, kad galima gyventi

kokybiškoje architektūroje, tą gali beveik kiekvienas. Svarbu, kad architektūros imtųsi profesionalas. Žmonės

tokiose ekskursijose turi daugybę klausimų. Ir tai – šviečiamoji mūsų misija.

– O kas svarbu jums pačiai? Kas jus įkvepia?

– Kolegų darbai, pats miestas ir žmonės. Man įdomu

stebėti miestą, aplinką ir tai, kaip keičiamos erdvės, svars-

tyti, kodėl viena parduotuvė ar restoranas visada pilnas žmonių, o į kitą niekas neužeina. Smalsu analizuoti, už-

duoti klausimus. Mane įkvepia atradimai, kai pastebiu, kiek daug gali vienas mažas pokytis. Ir tai, kaip aikštės gyvenimą ir pasikeitusius žmonių įpročius nulemia teisingoje vietoje pastatyti varteliai.

100

LAMŲ SLĖNIS

101

Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė

NEAPČIUOPIAMAS GROŽIS

102

Juvelyrės AUGUSTOS SOFIJOS RUDZIKAITĖS į standartus neįsprausi, tad ir apie grožį ji turi savitą nuomonę. Užsiimti puoselėjimu to, ką davė gamta, tikrai nėra sudėtinga ar labai prasminga užduotis, šypteli ji. Grožio esmė merginai slypi laisvėje, spontaniškume ir buvime savimi. Akimirka, judėjimas, pokyčiai, tikrumas – tai savita ir dėl to tik dar įdomesnė jos grožio samprata.

LAMŲ SLĖNIS

GROŽIO KOMPLIMENTAS

LAMŲ SLĖNIS

103

– Augusta, kaip tu apibrėži grožį? Kas tau gražu,

plačiąja prasme?

– Grožio aš neapibrėžiu visai. Man gražus yra gyve-

nimas su visais savo veidais – toks, koks jis yra. Kiekviena

akimirka yra spalvinga ir graži, unikali ir savita – tame ir

slepiasi grožis, jis neapčiuopiamas, laikinas ir amžinas tuo pačiu. Manau, jog jį asocijuoti su kūnu, psichologija, emocija, gamta ar bet kuo kitu būtų labai paviršutiniška.

Lygiai taip pat nedrįsčiau jokiais kriterijais atskirti

gražaus žmogaus nuo negražaus. Abejingumas būtų toji

savybė, kuri į gyvenimą atneša nemažai liūdesio, bet ar

tai nėra gražu – nepasakyčiau. Viskas veda prie pokyčių, viskas yra judėjimas ir viskas yra grožis: kaip abejingumas virsta meile arba dar didesniu abejingumu.

– Nesi iš tų merginų, kurios galėtų valandų valandas

pasakoti apie savo grožio puoselėjimą. Vis dėlto, kokie vidiniai grožio ritualai tau artimi?

– Esu gyva ir sąmoninga būtybė, kurios pareiga gyve-

nime – kurti grožį savo rankomis, veiksmais, žodžiais ir viskuo, kas esu. Užsiimti puoselėjimu to, ką tiesiog davė

gamta, tikrai nėra sudėtinga ar labai prasminga užduotis. Taip, tai yra buities dalis, tačiau svarbiausia man yra augti ir pažinti gyvenimą, kurti, pulsuoti kartu su juo.

104

LAMŲ SLĖNIS

105

106

LAMŲ SLĖNIS

– Kada pati sau jautiesi graži?

– Man nesvarbu, kas aš esu ir kaip atrodau, – svarbiau-

sia yra mano vieta, kurią užimu gyvenimo skambesyje. Man gražu, kad galiu sau leisti su juo improvizuoti ar net daryti įtaką jo tonui. Vis dėlto tai visai nereiškia, jog neigiu kūno ar minčių grožį. Verčiau reiškia, jog grožio esmė

man pačiai yra visai kituose dalykuose: laisvėje, spontaniškume, impulsuose, kurių klausausi. Jaučiuosi negraži tik tada, jei pati sau meluoju. O visais kitais atvejais, jei

esu tikra, kad ir kokia bebūčiau, jaučiuosi tokia pat graži, kaip ir viskas aplinkui.

– Kaip atrodo tavo akimirkos su pačia savimi?

– Labai daug laiko praleidžiu viena. Gyvenu Druski-

ninkuose apsupta gamtos, dienas leidžiu su savo šuniuku

rusų kurtu ir kūryba. Man labai sunku save nustebinti –

per tiek buvimo su savimi pažįstu kiekvieną smulkmeną, kiekvieną ciklo etapą, kuriame būnu. Todėl dažnai nuo

savęs pačios atsiriboju. Nebeturiu jau nieko, ką galėčiau daugiau sau pasakyti. Neturiu nuomonės, gyvenu klausy-

damasi ir stebėdama. Todėl ir struktūros darbas–poilsis mano gyvenime nėra. Nemoku savęs lepinti, nes lepinuosi tiek visiškame chaose, tiek tyloje lietaus, kurioje kas vakarą vaikštau.

LAMŲ SLĖNIS

107

108

LAMŲ SLĖNIS

– Žinau, kad universalaus patarimo nėra, tačiau kaip,

– Pasižiūrėjus į tavo kuriamus papuošalus atrodo, kad

tavo galva, išmokti mylėti save? Ar tai sudėtingas

tau visame kame svarbus natūralumas. Ar teisingą įspūdį

– Išmokti mylėti save man buvo vienas sudėtingiausių

– Natūralumas man labai svarbus tiek kūryboje, tiek

uždavinys?

susidariau?

uždavinių gyvenime. Nežinau, kodėl taip yra, gal dėl to,

visur kitur. Manau, jog gamtoje ir instinktuose slypi labai

tikrųjų, labai sunku pajausti tiesą, kai aplinka daro tokį

miršome. Mėgstu laukinius reiškinius, stichijas, gyvenimo

kad niekada nemokėjau savęs pateisinti ir sau atleisti. Iš milžinišką spaudimą. Bet jaučiuosi nepaprastai laiminga

dėl milijono klaidų, kurias dėl tokio požiūrio padariau

praeityje. Neįsivaizduoju, kaip šiuo klausimu patarti kitam

– kiekviena situacija labai individuali. Jei atvirai, nemanau, jog įmanoma to išmokti iš kito žmogaus. Svarbiausia, jog

daug svarbių dalykų, kuriuos per savo civilizuotumą užciklus, kuriems pasipriešinti negalime. Jie sugrąžina mus

atgal prie šaknų ir sužemina. Mano kūryba irgi yra tokia

– nepažabota, su charakteriu, šiurkšti. Ji nėra saugus variantas ir tikrai nėra neutrali.

vieną kartą supratus gyvenimas pasikeičia negrįžtamai: meilė sau – tai meilė viskam. Tai tuo pačiu ir yra atsakymas.

LAMŲ SLĖNIS

109

– O kas tau gražu juvelyrikoje?

– Juvelyrikoje man gražiausia, kaip iš nesuvaldomo

gamtos savitumo kūrėjai sugeba išgryninti nuostabias smulkmenas, praleisti jas per savo rankas ir paversti sim-

boliais. Kaip kad deimantai – kaip jie giliai, kokie jie maži, kokie nepastebimi ir kokie vaiskūs ir akinantys, kai

tobulai nušlifuoti. Juvelyrika yra žaidimas su materija ir jos keitimas iš vieno pavidalo į kitą – tam, kad įkūnytume joje naują prasmę.

– Augusta, ar tu pati sau esi apsibrėžusi, kokią juve-

lyriką kuri? Kas kuriant papuošalus tau svarbiausia?

– Apie savo pačios juvelyriką kalbėti nemėgstu. Neži-

nau, ar ji gali būti aprašyta. Gal tik man vienai taip atro-

do, nes kurdama sudedu daug daugiau, nei po to galiu pasakyti. Visiems leidžiu savaip suprasti, nemėgstu su-

reikšminti savo pastangų ir ieškojimų – negaliu be to gyventi, nemoku į nieką žiūrėti paviršutiniškai. Žinau, už ką esu kritikuojama, už ką – mėgstama. Nesu prisirišusi prie jokios krypties ar minties, kurią norėčiau įkūnyti. Esu

pavargusi nuo literatūriškumo, konceptualizmo, apibrė-

žimų ir panašiai. Mano kūryba yra tokia, rytoj gali būti visai kitokia. Ji auga su manimi, pati jos nepažįstu ir ne-

noriu pažinti. Ji yra tai, kas gyvenime mane stebina labiausiai.

– Papasakok, kaip juvelyrika atsirado tavo gyvenime. – Mano gyvenime juvelyrika atsirado visiškai

neplanuotai. Baigdama mokyklą niekaip negalėjau

apsispręsti, ką norėčiau mokytis. Augau menininkų

šeimoje, žinojau, jog nuo meno toli nepabėgsiu. Apsisprendžiau spontaniškai, bet kad jau apsisprendžiau – pasinėriau į tai visa siela ir per tai pradėjau ieškoti atsakymų į gyvenimo klausimus.

110

LAMŲ SLĖNIS

111

– Druskininkai, Vilnius, Tokijas, Miunchenas, Florencija

ir Paryžius. Papasakok apie savo santykį su šiais miestais. Ką kiekviename jų išmokai?

– Mokydamasi tikrai nemažai keliavau. Prisipažinsiu,

galimybė į gyvenimą ir kūrybą pažiūrėti iš tiek skirtingų

kampų man davė tikrai daug. Darosi sunku identifikuoti visas tas patirtis, sakyčiau, jog tai buvo savęs pačios tyri-

nėjimai skirtingose situacijose. Atėjo laikas, kai kontekstas įtakos nebedaro. Dabar ir buvusios kelionės atrodo lyg

viena didelė – visos jos buvo apie tą patį. Pastaruoju me-

tu pradėjau keliauti kitaip – visur visada su taika, nes su taika savyje.

– Pastebėjau, kad daug tavo papuošalų sukurti iš ne-

nudailintų, net kiek atšiaurių metalų – titano, tantalo, niobio. Kuo jie tave žavi?

– Šiuo metu dirbu su nepatogiais ir retais metalais.

Darbo principas gerokai skiriasi nuo tradicinės auksaka-

lystės ar sidabrakalystės, savo technikas sugalvojau pati ir

toliau ieškau naujų. Viską darau savo rankomis – nuo pradžios iki pabaigos. Visada mėgau išbandymus, o dar-

bas su tuo, ko nepažįstu, būtent toks ir yra. Jis pilnas naujų atradimų ir kiekvieną dieną kitoks.

– Augusta, kokia yra tavo su juvelyrika susijusi svajonė?

Į kokius darbus ir idėjas dabar sutelktos tavo jėgos?

– Kiekvieną dieną išsikeliu tą pačią svajonę – būti ge-

riau, daugiau, profesionaliau ir išmintingiau nei vakar. Tą ir darau. O kokiu pavidalu tai pasireiškia, per kokias formas ir kokias patirtis – visiškai nesvarbu.

112

LAMŲ SLĖNIS

113

114

LAMŲ SLĖNIS

DŽIAUGSMO LAŠAS Tūkstančiais atspalvių spindintis, bet tyras it krištolas – taip apibūdinamas naujasis prancūzų mados namų „Dior“ aromatas „Joy by Dior“, kurio kiekviename laše – nuoširdaus ir tikro džiaugsmo atspindys. Šie kvepalai sukurti remiantis kadaise paties Christiano Dioro savo memuaruose užrašyta svajone moteris padaryti ne tik gražesnes, tačiau, svarbiausia, – laimingesnes. Daugiau nei septyniasdešimt metų šia svajone besivadovaujantys mados namai sukūrė „Joy by Dior“ – energingą gėlių ir citrusinių vaisių aromatą, papildytą medienos švelnumu ir muskusų ramybe, pasakojantį istoriją apie nesuvaidintas ir spontaniškas džiaugsmo akimirkas. Tai odė gyvenimui: maloniam, laimingam, lengvam, pripildytam šypsenų ir jautrių

toriją Demachy pasirinko sukurti lengvą ir

akimirkų, ramybės, subtilių moteriškų kerų ir

energingą kvapą, kuris, kaip sako jis pats, nu-

svajonių. Jaučiant šių kvepalų aromatą

sako tikrą ir nuoširdžią džiaugsmo akimirką.

atrodo, lyg pats Christianas Dioras stovėtų

Naująjį kvapą įkūnija aktorė Jennifer La-

prieš mus ir, kaip kadaise, tyliai kuždėtų:

wrence – spontaniška, laiminga, emociona-

„Sukurk man kvepalus, kvepiančius laime.“

li ir jaudinanti moteris šiam kvapui suteikė

François Demachy, mados namų parfumeris, pasakoja į šiuos kvepalus sudėjęs visas

jausmingumo ir natūralaus moteriškumo kontūrus.

teigiamas emocijas ir nuoširdžius tyrus jaus-

Išskirtinis aromatas namus surado iš pir-

mus. Kiekvieno naujojo „Dior“ aromato sukū-

mo žvilgsnio paprastame, tačiau gyvybinga-

rimas – didelis įvykis tiek mados namų, tiek

me ir subtiliais brangakmeniais tviskančiame

asmeniniame kvepalų kūrėjo gyvenime, o šis

buteliuke, kurio spindinti sidabro karūnėlė ir

kvapas – asmeninė jo šviesos interpretacija.

gaiviai rožinė spalva įkūnija moteriškumą.

„Kiekvienas iš mūsų gyvenimo šviesą supran-

Kiekviename kvepalų lašelyje citrusinis

ta savaip, o jų džiaugsmo samprata yra pri-

bergamočių ir mandarinų aromatas skamba

pildyta vis kitokių reikšmių. Šie kvepalai su-

unisonu su gėlėmis. Graso rožės ir svaiginan-

kurti remiantis panašiu principu – jie turi

tys jazminai susilieja su šiuo patraukliu vaisių

daug niuansų, kuriuos kiekvienas pajaus sa-

dvelksmu ir apdovanoja gyvybinga šypsena,

vaip“,–apie naująjį kvapą pasakoja parfumeris.

tuo tarpu šilti ir kreminiai santalai švelniai

Naujajam aromatui suteiktas paprastas,

mus apkabina, o išskirtinis, artimas, tyras

tačiau ypač gyvybingas ir paveikus pavadi-

muskusų šnabždesys sukuria meilų ir jaus-

nimas, atveriantis duris bet kokioms galimy-

mingą prie odos priglundantį efektą. Tai – it

bėms. Siekdamas papasakoti šią džiugią is-

himnas džiaugsmui.

LAMŲ SLĖNIS

115

GROŽIO NAUJIENOS

„CHANEL PARIS-DEAUVILLE“

„XERJOFF ALEXANDRIA II“ Aromatas, menantis tradicinius arabiškų kvepalų gamybos ritualus ir nunešantis kažkur toli į mistika ir egzotika dvelkiantį kraštą. Kiekvienas purkštelėjimas apjungia prabangą su kūrybiškumu ir siejasi su vietovėmis, aprašytomis viduramžių keliautojo Ibn Batuta rankraštyje. „Alexandria II“ kompozicija atsiveria tauria levanda, dalbergijos mediena, cinamonu ir retų vaisių akordais. Šlakelis rožės papildo levandą, Laoso agarmedis suteikia dangiško dvelksmo ir dera su nuostabiu vanilės bei ambros akordu pamatinėse natose.

„Chanel“ parfumeris Olivieris Polge pasakoja, kad šį gyvybingą, spinduliuojantį aromatą kūrė galvodamas apie miesto gyventojų svajones praleisti savaitgalį kažkur toli nuo miesto. Kurdamas šiuos kvepalus jis siekė įkūnyti emocijas, kai žmogus paliečia gamtą, kai tave supa nesibaigiantis žalumos apsiaustas, o tavo kojas glosto žolė. Kvapų kompoziciją sudaro bazilikai, citrusai, jazminai, rožės, žaluma, pačiuliai.

Kvepalai, 50 ml – 299 EUR EDT, 125 ml – 119 EUR

NEMATOMA, BET GALINGA ŽINUTÉ „CARTIER OUD & OUD“ Tai šilti, geidulingi ir svaiginantys kvepalai. Šių išskirtinių kvepalų idėją Mathilde Laurent, „Cartier“ parfumerė, pasigavo, gavusi labai neįprastą dovaną iš ypač kvepalais besidominčio „Cartier High Jewellery” kliento. Mažas buteliukas su ypač retu Oud kvepalų aliejumi ją įkvėpė sukurti „Oud & Oud“. Tai kvepalai, atiduodantys deramą pagarbą agarmedžio taurumui. Pagrindinis kvepalų akordą – agarmedį – papildo pagilintos balzamo, odos, gintaro ir medienos natos. EDP, 75 ml – 359 EUR

„GUERLAIN SANTAL ROYAL“ Įkvėpti Rytų ir apgaubti paslaptimi... Kuriant šį aromatą buvo pasirinktas vienas rečiausių ir tauriau-sių ingredientų, naudojamų parfumerijoje – santalas. Ambros, odos ir agarmedžio derinys pabrėžia išskirtinį santalo esencijos aromatą. Šias natas palydi novatoriška muskuso galia, suteikianti aromatui modernumo. Tai mistiški, subtilūs ir elegantiški kvepalai. EDP, 125 ml – 160 EUR

„AMOUROUD OUD AFTER DARK“ Ištirpus paskutiniams besileidžiančios saulės spinduliams, pajunti kažką slypint tamsoje. Kažką provokuojančio, kažką tauraus, tačiau labai pavojingo. Ryškus retos „Oud“ natos dvelksmas, persipynęs su svaiginančia turkiška rože, saldžiu tabaku, ambra ir paslaptingu muskusu. „Oud After Dark“ – tai viliojantis ir jausmingas, stebinantis ir smalsumą žadinantis aromatas. EDP, 100 ml – 219 EUR

116

LAMŲ SLĖNIS

GROŽIO NAUJIENOS

„SOSPIRO OPERA“ Juodas aksominis ir aukso spalvos detalėmis puoštas buteliukas ir išskirtinė „Sospiro“ kepurėlė – it išdidus naktinio stalelio karalius, diktuojantis šio vakaro taisykles. Tai Italijoje dviejų parfumerių sukurti kvepalai, aukštinantys kvapiąją kanangą, muskatą, odą ir ambrą. Šiuos aromatus palydi šiltas pačiulis, vanilė ir Virdžinijos kedras, o aromatą vainikuoja Haičio vetiverija ir muskusas. EDP, 100 ml – 329 EUR

„FRANCK BOCLET COCAÏNE“

„Cocaïne“ – tai aromatas iš naujosios prestižinės „Rock and Riot“ kolekcijos. Jame susipina gėlių ir rytietiški akordai, viršutinėse natose žaidžia rožinių pipirų, karčiojo apelsino ir tabako akordai, jiems sodrumo ir šilumos suteikia karamelė. Gėlinėse širdies natose – daili orchidėjų, lelijų ir tuberozų puokštė, o rytietiškos harmonijos ir egzotikos kelionės pojūtį suteikia pačiulio ir vanilės dvelksmas. Toks žavingas, kad sukelia priklausomybę... Ekstraktas, 100 ml – 189 EUR

„CHOIX LUMIÈRE DU DESERT“

„CREED WHITE FLOWERS“

„Lumiere Du Desert“ – vieta, kur Rytai susitinka su Vakarais, kur susipina reti ir turtingi aromatai, susijungia skirtingos kultūros. Tolimos šalys, oazės, dykumų miražai ir prieskonių turgūs, viliojantys prieštaringais jausmais. Prabangus, šiltas ir meditacinis aromatas, gimęs iš prisiminimų ir emocijų. Smilkalų, pačiulio ir agarmedžio širdies natos odą apdovanoja naujais jusliniais potyriais, o jūsų vakarus pripildo jautria elegancija ir intriga.

It sunkiai apčiuopiamas, tačiau nepaprastai šiltus jausmus keliantis rojaus paveikslėlis. Skaidrus ir lengvas, gaivus ir jaunatviškas. Svajingasis „White Flowers“ aromatas sukurtas iš prabangių, kruopščiai rankomis atrinktų ingredientų. Turtingas gėlinės natas apgaubia vijoklinis jazminaitis. Tai laikui nepavaldi klasika – todėl puikiai tinka dienos metu, tačiau gali tapti ir ypatingai gundančiu ir kerinčiu jūsų palydovu šiltą mėnesiena spindintį vakarą.

Ekstraktas, 100 ml – 349 EUR

EDP, 75 ml – 419 EUR

„SANDALIA KARALY“

Aromatas, atspindintis Viduržemio jūros gelmėse slypinčias paslaptis ir pasakojantis seną istoriją apie žmones ir jų sukurtus miestus, apie džiaugsmingą miesto charakterį ir kadaise nuskendusius ir savas paslaptis gelmėn nusinešusius laivus. Tai Viduržemio jūros regionui artimo braižo kvepalai, kuriuose juntami nepaprastai subtilūs iš rytietiškų natų sukurti kvapų akordai. EDP, 100 ml – 199 EUR

Kas galėtų būti labiau jaudinančio ir intymaus, nei kvapas? Svaiginantis ir ilgesingas, atskleidžiantis stipriausias savybes, aplink save sukuriantis subtilios paslapties ir egzotiškos mistikos jausmą... Ir dar labai tyliai, kad išgirstų tik tie, kuriems ši žinutė skirta, kuždantis: „Prisimink mane“. Nišinių aromatų ieškokite „Kristiana“salonuose.

LAMŲ SLĖNIS

117

DAIKTININKĖ Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

Stilistė, meno vadovė EMILIJA KNYZELYTĖ-JOČIONĖ į fotosesiją atskuba nešina išraiškinga, architekto ir dizainerio Marcelio Breuerio stilių primenančia kėde, kurią kartu su vyru prieš trejus metus automobiliu parsigabeno iš pat Berlyno. „Tiek aš pati, tiek ir artimi žmonės yra ne kartą mane pavadinę daiktininke – turiu savybę kaupti man patinkančius daiktus“, – šypsosi mergina ir patogiai įsitaiso šią istoriją saugančioje kėdėje.

118

LAMŲ SLĖNIS

119

„Mano apranga iš tiesų įvairi, nes ją formuoju spontaniškai. Negaliu pasivadinti pavyzdine stiliste, nes tokia tikrai nesu. Nemoku pirkti daiktų iš poreikio – juos perku tada, kai pamatau kažką man patinkančio, tinkančio. Taip yra tiek su drabužiais, tiek su namų dekoro elementais. Tikrai nesu kapsulinės spintos šalininkė, nors daugelis mano daiktų vis tiek suranda ryšį tarpusavyje ir dera.“

120

LAMŲ SLĖNIS

„Tiek aš pati, tiek ir artimi žmonės mane ne kartą yra pavadinę daiktininke. Turiu savybę kaupti man patinkančius daiktus. Tai ne tik drabužiai ir aksesuarai, bet ir namų dekoras, baldai. Man patinka gražūs daiktai, man patinka jų istorijos, keliami prisiminimai. Ta savybė padėjo išsigryninti savo darbo kryptį, buvau pastebėta ir dabar dažnai esu atsakinga už visą projekto estetiką ir vizualią dalį. Man labai patinka kurti aplink save kažką gražaus, džiaugiuosi, kad dirbu darbą, kuris mane iš tiesų daro laimingą.“

LAMŲ SLĖNIS

121

„Drabužinėje turiu daug daiktų, kurie su manimi jau kurį laiką, be jų mano apranga būtų ne mano. Aš labai mėgstu batus, rankines. Manau, kad pakeitus rankinę ir batus galima visiškai pakeisti įvaizdį, tais pačiais rūbais eiti vedžioti šuns ir eiti į teatrą.“ (Juokiasi.)

122

LAMŲ SLĖNIS

„Fotosesijoje naudojama juoda kėdė grįžo su mumis iš Berlyno automobiliu. Prieš trejus metus su vyru Martynu važiavome mašina aplankyti Berlyno (ačiū Diev, kad neskridome, nes planas būtų neišdegęs). Vieną vakarą vaikštinėdami gatvėje radome šią kėdę. Žinoma, aš baisiai užsikepiau, kad jos mums žūtbūt reikia. Tai turime nuotraukų, kaip Martynas važiuoja Berlyno metro atsisėdęs ant Marcelio Breuerio stiliaus kėdės. Berlyne labai populiaru keičiant interjerą tiesiog palikti daiktus gatvėje, kad kažkas pasiimtų. Tai taip ir pasiėmėm. Važiavom namo jau trise. Dabar labai gera kasdien į kėdę žiūrint prisiminti, kaip talpinome ją į mašiną ir kaip susispaudę važiavom visą kelionę atgal namo, į Vilnių.“

LAMŲ SLĖNIS

123

LIETUVIŠKO DIZAINO NAMAI

WWW.LOCALS.LT PC „EUROPA“ // 2 aukštas, Konstitucijos pr. 7A, Vilnius PC „GO9“ // 3 aukštas, Gedimino pr. 9, Vilnius PC „PANORAMA“ // 2 aukštas, Saltoniškiš g. 9, Vilnius

124

LAMŲ SLĖNIS

„Mano mėgstamiausi aksesuarai jau kurį laiką yra auskarai. Mylimiausi iš jų – „Misshapen“, iš tiesų įspūdingi ir sulaukiantys daug dėmesio. Tai draugės Milenos kūryba iš porceliano. Taip pat labai mėgstu „erikahoc“ auskarus su barokiniais perlais, jie dažnai mane lydi.“

LAMŲ SLĖNIS

125

„Stilingas žmogus man yra tas, kuris būna savimi. Labai dažnai žmonės, mano nuomone, bando save paslėpti po mada ir tendencijomis manydami, kad taip bus pastebėti. Dažnai matau žmones, kurie nesijaučia patogiai rūbuose, kuriuos vilki. Tada jie tikrai nespindi. Labai svarbu yra jaustis patogiai ir gerai.“

126

LAMŲ SLĖNIS

„Mano darbas labai įvairus. Manau, kad būtent tai man ir yra didžiausias malonumas. Kasdien susiduriu su skirtingais iššūkiais. Net neturiu kolegų, su kuriais susitikčiau kasdien. Argi ne įdomu?.. (Šypsosi.) Kaip minėjau, man labai patinka kurti aplink save kažką gražaus, džiaugiuosi, kad dirbu darbą, kuris mane iš tiesų daro laimingą. Nesišypsau tik tada, kai jo darosi per daug, – bet šiaip manau, kad kartais krizenu net per daug!“

LAMŲ SLĖNIS

127

„Man stilius yra gražesnis gyvenimo būdas. Daug dalykų daro mus turtingesnius ir daugeliui jie ir yra svarbiausi. Aš pati, po artimųjų įkvėpimo, draugų, filmų ir knygų, įvardinčiau savitą aplinką, kurioje gera būti ir ją kurti.“

128

LAMŲ SLĖNIS

„Mano darbo estetika labai kintanti. Iš tiesų daugelio meno vadovų, aikštelės dailininkų, stilistų ir kostiumo dailininkų svajonė yra išsigryninti iki grynuolio – koks tavo kuriamas vaizdas tau yra artimiausias, ir būti samdomam tik todėl, kad tu originalus ir nepakeičiamas. O aš kol kas dirbu ketverius metus, sekasi kaip ir gerai, lyg ir pradedu atskirti savo estetiką, tačiau kol kas retai esu samdoma atskleisti būtent ją. Galbūt dėl to, kad dirbu su labai skirtingais projektais.“

LAMŲ SLĖNIS

129

„Esu asmeninio stiliaus šalininkė. Manau, kad tendencijų vaikymasis mus suvienodina. Galų gale tendencijos prisideda prie beprotiško vartojimo.“

130

LAMŲ SLĖNIS

131

132

LAMŲ SLĖNIS

133

134

LAMŲ SLĖNIS

„Šiuo metu, mano nuomone, žiemos mada pagaliau yra teisinga. Baigėsi laikai, kai gražu buvo kyšanti nuoga koja tarp kelnių ir batų, trumpa striukė, atidengianti nugaros apačią, ir panašūs šalti košmarai. Sluoksniavimas yra viena gražiausių šaltojo sezono ypatybių, kurios pasiilgstu per vasarą.“

LAMŲ SLĖNIS

135

136

LAMŲ SLĖNIS

137

138

LAMŲ SLĖNIS

Kad nepamestume savęs šventinio šurmulio įkarštyje, svarbu laiku sustoti, užsimerkti ir save palepinti. Todėl sudėlioję savo kalėdinių dovanų sąrašą – nuo mažučių smulkmenų iki daiktų „iš kartos į kartą“ – dalijamės juo ir su jumis. Juk tai, ką dovanotume sau, dažniausiai tampa gražiausiomis dovanomis kitiems.

DOVANOS SAU Nuotraukos: Elas Ramanauskas Stilius: Mantė Jaruševičiūtė

Saldžių sapnų 1. Batai, 19,99 Eur 2. Kojinaičių komplektas, 19,99 Eur 3. Naktiniai, 39,99 Eur 4. Liemenėlė „Essential lace“, 19,99 Eur 5. Kelnaitės, 9,99 Eur 6. Kepurė, 19,99 Eur 7. Pirštinės, 15,99 Eur 8. Aksesuaras, 12,99 Eur Visa rasite parduotuvėje „Oysho“ arba www.oysho.com/lt

LAMŲ SLĖNIS

139

140

LAMŲ SLĖNIS

Vakaro istorijos 1. Pūkiniės miego šlepetės „Hästens“, 80 Eur 2. Grandinėlė (sidabras dengtas auksu) „Dorė Palada“, 280 Eur 3. Pakabukas „Dorė Palada“ (sidabras dengtas paladžiu, auksas 750 praba, tasmalinas), 1860 Eur 4. Žurnalas „Cereal“ („Love Note“), 15 Eur 5. Dubuo „Alvar Aalto“ (pard. „Iittala“), 39 Eur 6. Stalo įrankių komplektas „BoConcept“ (4 asm.), 99 Eur 7. Kalėdinis vainikas („Balta studija“) 8. Žurnalas „In Clover“ („Love Note“), 15 Eur

LAMŲ SLĖNIS

141

142

LAMŲ SLĖNIS

Namų ritualai 1. Prieskonių malūnėlių rinkinys „Bottle Grinder“, 69,95 Eur 2. Dėkliukas „Kaleido“ (dydis M), 29 Eur 3. Binchotano aktyvuota anglis, 8,50 Eur/vnt. 4. Plieninė dėžutė bambukiniu dangteliu „Box Appetit“, 34,95 Eur 5. Arbatos indų rinkinys „Warm“, 168 Eur 6. Pledas „Throw“, 274,67 Eur 7. Lesyklėlės „Suet“, 34,95 Eur 8. Padėklas karštiems indams „Branch Trivet“, 29 Eur 9. Normann Copenhagen dekoracija „Paukštelis“, 33,50 Eur Visa rasite parduotuvėje „Skandiamo“ arba www.skandiamo.lt

LAMŲ SLĖNIS

143

144

LAMŲ SLĖNIS

Apsigaubti jaukumu 1. Knyga „The Eye“ („Love Note“), 45 Eur 2. Akiniai „Andy Wolf“ „Franco D“ (pard. „glasses on“), 375 Eur 3. Megztinis „Cozy Maxi“, („Mezgės“), 110 Eur 4. Vėrinys „Dorė Palada“ (hematitai, sidabras dengtas paladžiu, baltas safyras), 480 Eur 5. Žvakidė „Ultima Thule“ („Iittala“), 19 Eur 6. Dubuo „Ultima Thule“ („Iittala“), 27 Eur/ 2 vnt. 7. Dovanų rinkinys „Kilig Woman“, 9,99 Eur (Didžiuosiuose prekybos tinkluose) 8. Stiklo burbulų rinkinys „Iittala“, 24,90 Eur

LAMŲ SLĖNIS

145

SVAJONIŲ PIRKINIŲ KREPŠELIS | KALĖDŲ NUOJAUTA VAKARO PAŽIBA

Naujoji mados ženklo „Nanushka“ suknelė „Ezra“ – tikra vakaro Moteriškas, tačiau neįtikėtinai patogus ir laisvas suknelės siluetas judesių, o subtiliai tviskantis nepamirštamos raudonos spalvos satinas ki šventei suteikia elegancijos. Lengvai krintančio audinio suknelė p plačiu medžiaginiu diržu, taip šventiškumo įspūdis dar sustipr „Nanushka“ – tai Budapešte, Vengrijoje, gimusios ir Londone sa atradusios mados dizainerės Sandros Sandor projektas, kuriuo ji siekia Rytus su Vakarais ir sukurti šiuolaikiškus moderniai moteriai skirtus dr „Nanushka“ įkvėpimo semiasi iš dvasinės kelionės per skirtingas kult epochas ir derina funkcionalumą su nuojauta. Tai – įvairiapusis prekės kuriantis šiuolaikišką naujai grožį interpretuojančią moteriškų drabužių i

GRAFIŠKOS DETALĖS

Maža, tačiau savyje slepiant prastai daug jėgos – naujo cūzų mados namų „Chloé“ „Roy“ – šventinio įvaizdžio džiavimas. Sodrios vyšnių s pagaminta iš lygios aukšto bės odos ir dekoruota sub aukso spalvos detalėmis, su čiomis minimalistinio grafi rinio įspūdį. moteriškų d imperiją.

146

LAMŲ SLĖNIS

o pažiba. nevaržo kiekvienai perjuosta rinamas. avo kelią a sujungti rabužius. tūras bei s ženklas, imperiją.

ti nepaoji pranrankinė o pasidispalvos, os kokybtiliomis uteikianikos kūrabužių

GRAFIŠKOS DETALĖS Maža, tačiau savyje slepianti nepaprastai daug jėgos – naujoji prancūzų mados namų „Chloé“ rankinė „Roy“ – šventinio įvaizdžio pasididžiavimas. Sodrios vyšnių spalvos, pagaminta iš lygios aukštos kokybės odos ir dekoruota subtiliomis aukso spalvos detalėmis, suteikiančiomis minimalistinio grafikos kūrinio įspūdį. moteriškų drabužių imperiją.

ŠILTAM PABĖGIMUI Įspūdinga šokoladinės, rudai raudonos ir juodos spalvų dermė, sujungta į klasika tapusį, o šįkart moderniai interpretuotą raštą moteriško palto klostėse. Pagamintas Italijoje, todėl jūsų spintoje užims tik dar garbingesnę vietą. Prekės ženklo „Derek Lam“ istorija prasidėjo ikoniškajame Niujorke – būtent čia prieš daugiau nei penkiolika metų gimė pirmosios jo užuominos, šiandien virtusios prabangiu mados ženklu, kuriančiu švaraus dizaino, apgalvotomis detalėmis dekoruotus išskirtinės kokybės drabužius.

LAMŲ SLĖNIS

147

STILIUS

IŠSKIRTINĖS DOVANOS NUOTRAUKOJE: RANKINĖ “THE LADY BAG”, DIZ. “ERIKAHOC”, 239 EUR „Kalėdų Pop Up“ šiemet vėl kvies susipažinti su šiuolaikiniais mados, juvelyrikos, interjero, galanterijos, kosmetikos ir maisto gamintojais bei kūrėjais, pamatyti ir pasimatuoti naujausiojo sezono kolekcijas bei gaminius. Išskirtinių dovanų ieškokite jau gruodžio 8–9 d. Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, ir gruodžio 15–16 d. Vilniuje, kultūros bare „Kablys“.

148

AUKSINIS ŽIEDAS

JAPONIŠKAS ŠVARKAS

KVAPNIOJI ŽVAKĖ „NORNOS“

„ADELE DAGYTE JEWELLERY“

DIZAINERĖ RENATA MIKAILIONYTĖ

„SMELLS LIKE SPELLS“

419 EUR

230 EUR

19 EUR

Geltonojo aukso žiedas iš kolekcijos „La deuxième“,

Renatos Mikailionytės kurti drabužiai atspindi moters

Ši žvakė pagaminta naudojant natūralų ir ekologišką

įkvėptos nepaprastai paprastos architektūrinės miesto

eleganciją ir stilių. Itin kokybiškus ir universalius

sojų vašką. Jai parinktas magiškas mangų, cinamono ir

estetikos. Minimalus, prabanga alsuojantis papuošalas.

drabužius lengva derinti tarpusavyje.

rytietiškų prieskonių kvapas.

LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

NAMŲ ŠILUMA Ąžuolo, žalvario ir keraminės žvakidės „OVO Things“ bičių vaško žvakėms. Vakarienei, meditacijos valandėlei, šalia Advento vainiko – ar be progos, nes tiesiog gražu. Žvakidės pagamintos rankomis arba yra su rankų darbo apdaila, todėl jų forma ar spalva gali skirtis: tikime, džiaugsitės savąja.

„CERAMIC CANDLE HOLDER“

„DINNER CANDLE HOLDER“

„SLIM CANDLES“

13 EUR

32 EUR

15 EUR

Ąžuolinė žvakidė su žalvario detale, tinkama

Plonos rankų darbo šimtaprocentinio bičių vaško žvakės su

arba pilka matine glazūra. Tinka plonosioms „OVO

visoms „OVO Things“ žvakėms – nuo plonųjų iki

spalvotais knatais. Dešimt vienetų. Viena žvakė dega apie

Things“ žvakėms – gimtadienio arba „Slim“.

storesnių vakarienės žvakių. Kiekviena žvakidė

valandą.

Keraminė žvakidė su balta matine, blizgia balta

unikali, su savo ąžuolo raštu.

Žvakidžių ir žvakių galima įsigyti www.ovothings.com

LAMŲ SLĖNIS

149

TYLOS MANIFESTAS Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Vaidas Jokubauskas

Stebint balto sniego patalus neretai norisi, kad ir mintys būtų švarios ir šviesios. Prekės ženklo „unlabel“ komanda pristato kapsulinę žiemos kolekciją „tylos manifestas“ ir kviečia išvalyti mintis bei įsisupti į jaukią nematomą žiemos prabangą. Trumpi ir išgryninti atsakymai puikiai pabrėžia, jog jų idėjos nesuvaidintos, – tuo, apie ką kalbama kūryboje, vadovaujamasi ir gyvenime.

150

LAMŲ SLĖNIS

151

– „unlabel“ pristato naują šaltojo sezono kapsulės kolekciją „tylos manifestas“. Kas tapo jos atspirties tašku, didžiausiu įkvėpimu? – Kolekciją įkvėpė keletas dalykų: po triukšmingos vasaros ir šilto rudens atšalęs oras, mažai saulės šviesos, sutrumpėjusios dienos. Norėjosi įsisukti į tylią, šiltą, nematomą prabangą. – Šios fotosesijos ir kapsulės žinutė – filosofinė: kosminės šviesos transformacija žmoguje? – Tai tarsi tylus vidinis moters manifestas, kurio metu ji sugeria kosmoso šviesą, ja išsivalo save, kol pati tampa permatoma ir skaidri savo mintimis, savo poelgiais ir sprendimais. Tai glaudus ryšys su visata ir pačia savimi, dialogas tarp šviesos ir tamsos. – Trumpai pristatykite šios kapsulės modelius. Kokius audinius, siluetus naudojote? – „tylos manifestas“ – tai prabangios, švelnios vilnos prisilietimai, šiltos baltos ir juodos spalvos žaismas, permatomi audiniai, kliošiniai sijonai, dengiantys kelius, tiesaus silueto ilgos berankovės suknelės, putlūs raukiniai. Visą kolekciją sudaro subtiliai ir lengvai provokuojantys modeliai.

152

LAMŲ SLĖNIS

153

– Kokios yra pagrindinės „unlabel“ vertybės? Kas kuriant šį prekės ženklą yra svarbiausia? – Mums svarbus pats procesas: kelias, kuriuo eini link tikslo, rezultato. Ne mažiau svarbu ir kaip juo eini. Ir tai, kad visi, prisidedantys prie „unlabel“ veiklos, ja mėgaujasi tiek kūryboje, tiek gamyboje ar parduotuvėse. Darnus santykis tarp žmonių, dalyvaujančių šiuose procesuose, labai reikšmingas. – „unlabel“ teigia, kad greitoji mada paslepia žmogaus asmenybę. Papasakokite apie tai plačiau. – Greitoji mada neturi stiliaus. Būdamas madingas nebūtinai atskleidi savo stilių, gal daugiau susivienodini su srove. O stilius – individualus, gali juo transliuoti savo sukurtą žinutę. – Kokiai moteriai kuriate ir kodėl? Kaip norėtumėte, kad ji jaustųsi dėvėdama jūsų drabužius? – „unlabel“ moteris – neapibrėžiama nei amžiumi, nei gyvenimo būdu, socialine ar geografine padėtimi. Jai būtina jaustis patogiai ir nevaržomai, paryškinti savo vidinį žavesį neperkraunant jo detalėmis, estetiškai.

154

LAMŲ SLĖNIS

155

156

LAMŲ SLĖNIS

– Taip pat leidžiate ir vaikų drabužių liniją. Ar manote, kad tvarios mados vertybes reikia ugdyti nuo mažens? – Tiek tvarios mados, tiek estetikos, tiek rengimosi ar valgymo kultūros mažuosius reiktų mokyti lygiai taip kaip ir rašyti, skaityti ar skaičiuoti. Tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Galime atlikti visus savo rengimosi ritualus paprastai, buitiškai, nesuteikdami tam reikšmės, bet galima ir į tai pažiūrėti kūrybiškiau ir tame kurti grožį. Savitai. Pabrėžiant vidų, charakterį. – O kaip gimsta „unlabel“ kolekcijos? Ar tai įvyksta ilgai mąstant, ar netikėtai? Kas tampa jų įkvėpimais? – Niekas negimsta netikėtai. Nei didelis menas, nei paprasti kasdieniniai kūriniai. Juos mes ilgai nešiojamės viduje kaip kažką neapibrėžto, kol viskas palaipsniui susidėlioja į kažką apčiuopiamo. Įkvėpimais galima vadinti visą pasaulį aplink. Stebi viską išplėstom akim, jauti atvira širdim, giliai įkvėpi ir tai įkvepia.

LAMŲ SLĖNIS

157

158

LAMŲ SLĖNIS

– Savo kūryboje naudojate tikras, žemiškas spalvas, tiesa? – Spalvos tokios, kokios yra arčiausiai mūsų, kurias matome kasdien. Miestas, dangus, pajūrio smėlis... – Gyvuojate nuo 2012 metų. Kaip prekės ženklas vystėsi per šį laiką? – „unlabel“ toks pat gyvas kaip ir žmonės, kurie prie jo prisideda. Keičiasi, auga, tobulėja. Bėgant metams „unlabel“ darosi brandesnis, drąsesnis. – Ateities mada „unlabel“ akimis – kokia ji bus, ko jai linkėtumėte? – Ateities žmogus, o kartu ir mada, greitėja, skaitmeniškėja. Daugiau patogumo, sportiškumo, lengvo prisitaikymo prie įvairių gyvenimo situacijų, universalumo. Linkime, kad mados pasaulis suktųsi lėčiau, neprarastų savo vertybių ir atsakingai žvelgtų į mus supančią aplinką.

LAMŲ SLĖNIS

159

160

LAMŲ SLĖNIS

161

TOKIA, KAIP JI PATI Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

RŪTA MAKSIMAVIČIŪTĖ, keramikos kavinės „Gėlių gatvės keramika“ įkūrėja, pasakoja, kaip stipriai ją palietė dvi skirtingos kultūros: britiškas autentiškumas ir daniškas estetikos bei jaukumo suvokimas. Noras sukurti vietą, kurioje kvepėtų kava, skambėtų muzika, o žmonės galėtų mėgautis šia akimirka ir savo rankų darbu, įkvėpė ją sukurti keramikos kavinę, kuri yra ir geriausias būdas pažinti pačią Rūtą. „Nuo idėjos iki interjero ši vieta esu aš pati – rami ir jauki, bet tuo pačiu chaotiška ir spalvota.“

162

LAMŲ SLĖNIS

163

– Rūta, kaip gimė idėja po vienu stogu sujungti ke-

mano namai. Per keliones ir miestų tyrinėjimus labiausiai

– Prieš tai gyvenau, mokiausi ir dirbau dviejose skir-

kiti nepriklausomi verslai: vietinės krautuvėlės, kavinės

ramiką ir kavą? Nuo ko viskas prasidėjo?

tingose kultūrose – skandinaviškoje ir britiškoje. Kopen-

haga mane subrandino, suformavo mano humanitarišką ir demokratišką asmenybę, įskiepijo estetikos ir jaukumo

supratimą, suteikė galimybę suvokti tikrąsias gyvenimo vertybes. Glazge, Škotijoje, studijavau filosofiją, šis miestas mane praturtino kultūriškai ir intelektualiai. Čia gi-

mė ir mano aistra kavai, veganizmui ir dar daug kitų dalykų. Kartkartėmis grįždavau ir į Lietuvą, o čia sugrį-

žusi daug laiko praleisdavau mamos keramikos studijoje

ar restoranėliai, kuriuose savininkai dirba patys, patys

kitiems atveria duris į savo erdves. Ypač žavėjo vietos, kurios suteikdavo galimybę ne tik įsigyti ar pasisemti dalykų, bet kiekvieną daiktą išjausti ar pačiam į jį įdėti savo širdies, minčių ir idėjų. Esu tikra, kad tokios labai skirtingos, bet mažos ir jaukios miesto vietos prisideda

prie kultūrinio jo identiteto, todėl labai džiaugiuosi galėdama prisidėti prie būtent tokio miesto kūrimo.

Galėčiau labiau romantizuoti šios idėjos pradžią, bet

Kaune. Man labai patikdavo dirbti su keramika, todėl

realybė tokia, kad vieną dieną tiesiog giliai suvokiau, kad

ir turėdama progą siekti profesinės karjeros, žinojau, kad

to, kas jau jame egzistuoja, kas man patinka, kas man

baigusi verslo ir komunikacijų studijas Kopenhagoje, net

siesiu savo gyvenimą su keramika ir tokio pobūdžio har-

moningu ir mielu sau darbu. Per visus šiuos metus dar

keliavau ir po Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos miestus, kaimus ir gamtą, tai man suteikė pasaulietiškumo, pamačiau žmonių įvairovę, suvokiau, kad Žemė yra

164

žavėdavo multikoncepcinės vietos, meistrų studijos ar

LAMŲ SLĖNIS

reikia tiesiog daryti. Ir kad noriu susikurti gyvenimą iš teikia didžiausią malonumą. Todėl sujungiau savo hobius ir patirtis ir sugalvojau būtent tokią vietą, kuri būtų tar-

si mano namai, pilni keramikos ir kavos, visada atviromis durimis, suteikiantys galimybę ir kitiems kažką sukurti.

LAMŲ SLĖNIS

165

166

LAMŲ SLĖNIS

167

– Meilę keramikai perėmei iš savo šeimos – tavo ma-

ma keramikė. Kokią vietą tavo šeimoje užima keramika? Ar tu pati mėgsti lipdyti?

– Keramika mane ir mano seses supa jau nuo vaikys-

tės, kai tėtis dirbo keramikos įmonėje, – mes dar paauglės lakstydavome po cechus, kuriuose būdavo gaminami keramikiniai indai. Kartais ir pačios gaudavome darbo – rūšiuodavome ir tikrindavome kokybę. Vėliau mama ats-

kirai tęsė keramikos tradicijas ir iki dabar gamina tokius pozityviai senovinius indus. Augdama ėmiau vis labiau domėtis keramika ir, kaip ir daugelis jaunų žmonių, vis

priekaištaudavau tėvams, kaip jie turėtų daryti dalykus. Šie patarimai nuvedė į savo gaminių linijos ir prekės ženklo įkūrimą. Jo smarkiai neplėtojau, bet net iki dabar

turėdama laisvo laiko mėgstu susikurti kokių gaminukų, ypač juos glazūruoti. Būtent glazūravimas yra vienas ge-

riausių būdų atsipalaiduoti ir pailsėti – beveik kaip meditacija.

– Ar ši vieta – savotiška tavo duoklė Kopenhagai, ku-

rioje ne vienerius metus gyvenai?

– Nebandau skleisti kopenhagietiškos ar kitų kultūrų

dvasios. Tai, ką darau, kas sklinda iš manęs pačios, be abejonės yra paveikta kitų kultūrų – bet specialiai tų įta-

kų nepuoselėju. Atvirkščiai, nesinori skleisti kitų kultūrų, norėtųsi kažkaip išgryninti, atnaujinti ir skleisti lietuviš-

ką kultūrą, kuri, manau, ateityje išsigvildens, atgims, susikurs – ir, tikiuosi, iš savo šaknų, o ne tik dėl globalizacijos, palietusios palyginti jauną kultūrą.

168

LAMŲ SLĖNIS

169

170

LAMŲ SLĖNIS

一愀甀樀椀攀渀愀℀

椀愀欀椀

愀琀漀甀渀

椀愀

爀攀䜀

LAMŲ SLĖNIS

171

Vis dėlto tikrai negalėčiau nuginčyti, kad mane la-

žinti ir įvertinti gerus ir autentiškus dalykus ne pagal jų

mas. Taip pat ir britiškas autentiškumas ir nesudėtingu-

centruoti į esmę ir autentiką. Būtent ši įvairovių pilna

biausiai paveikė daniškasis estetikos ir jaukumo suvokimas. Gyvenimas Kopenhagoje, jos miestas ir žmonės

įkvepia susikoncentruoti į atraminius aspektus, o visa kita kurti detalėmis. Nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščio-

jimas, per kurį be jokios progos iš kokios jaukios gėlių

parduotuvės nusipirktumei puokštę gėlių į namus, ar pietūs prie kanalo, maistą valgant iš naminių indų, o ne

vienkartinių dėžučių. Tai nebūtinai perdėta estetika, tai

tėra pavydžiai, padedantys nusakyti skandinavišką kul-

tūrą. Joje svarbiausia, kaip darome kasdienius dalykus,

kultūra padėjo giliau pažvelgti į save pačią ir pradėti vis-

ką kurti remiantis tuo, kas kyla iš mano vidaus. Aktyvus

pasinėrimas į kūrybingumo sferas Škotijoje taip pat įkvėpė sukurti vietą, kuri motyvuotų žmogų daryti daryti

daryti, – lavintų patį darymo procesą ir kūrybą, kūrybin-

gą mąstymą, kūrybingą problemų sprendimo būdą. O šalia viso to – skatintų tuo pasimėgauti.

– Skaičiau, kad šioje vietoje tau buvo svarbu sukurti

– nepriklausomai nuo pajamų lygio. Visada galima kas-

daniškąjį „hygge“ jausmą. Papasakok, ką tau pačiai reiš-

Britiškoje kultūroje visai kitaip, esmė pačiame dalyke,

– Pastebėjau, kad Lietuvoje labai plinta „hygge“ sam-

dienybės akimirkose surasti grožio.

o ne kaip jis padaromas. Čia nebūtinai geriausias pro-

duktas turės gražiausią pakuotę. Škotijoje išmokau atpa-

172

išvaizdą, apie jų pateikimą mąstyti paprasčiau, susikon-

LAMŲ SLĖNIS

kia šis žodis?

prata. Džiugu, kad žmonės gražina savo kasdienybę ne tik žvakėmis ir minkštais pledais – juk būtent taip dažnai

klaidingai interpretuojama „hygge“. Mano galva, šią kon-

nesitikėti tobulybės, nebūti įsikibusiam idėjos, būti atvi-

giau yra susijusi su emocija, momentu, kurį tave supantys

tinkančią autentišką viziją. Manau, tokių išskirtinių ir

cepciją per dažnai siejame su interjeru. Juk „hygge“ dau-

daiktai tik padeda sukurti. „Hygge“ atsiranda sugražinus

savo kasdieninius ritualus. Nenorėdamas apsikrauti viską daryti šiek tiek jaukiau ir gražiau, gali pražiopsoti galimybę gyventi gerokai kokybiškesnį gyvenimą.

Man „hygge“ yra jausmas, kažkas malonaus, atpalai-

duojančio, saugaus – pavyzdžiui, veidą šildo saulė, šalia

guli mylimiausia knyga ir draugas, su kuriuo diskutuoji apie gyvenimą.

Man atrodo, kad keramikos kavinėje tinkama atmos-

fera patirti „hygge“ jausmą.

– Kaip suradai šią išskirtinę vietą? Papasakok, kaip

čia įsikūrei?

– Ieškojau, sekiau ir radau. Ieškant patalpų svarbu

ram, pastebėti įvairias erdves ir ten pritaikyti būtent joms įdomių vietų Vilniuje apstu, tik reikia įžvelgti jų grožį, autentiką ir tai išpuoselėti. Pats kūrimasis buvo linksmas ir įdomus procesas, kuriuo dalijausi tik su artimais žmo-

nėmis, iš jų sulaukiau daug pagalbos. Idėja buvo beveik

viską pasidaryti pačiai, todėl tris mėnesius kurdama šią vietą dažniausiai buvau viena. Po tokios izoliacijos neo-

ficialiai pravėrus duris buvo labai gera tiesiog bendrauti ir dalytis šia vieta su čia užsukusiais. Su draugais juokau-

jame, kad ši vieta tikrai yra toks „Pasidaryk pats“ projek-

tas, labai daug buitinių detalių išduoda moterišką spendimo būdą, dėl kurio aš labai didžiuojuosi. ( Juokiasi.)

Gera nusikratyti perfekcionizmo ir į dalykus žiūrėti pa-

prasčiau. Tai leidžia neužsibrėžti nepasiekiamų tikslų ir įgyvendinti idėjas su tuo, kas įmanoma.

LAMŲ SLĖNIS

173

174

LAMŲ SLĖNIS

175

– Tai ką suranda čia užsukę žmonės?

– Čia užsuka įvairių žmonių, atėjusių įvairiomis

– Ar ši vieta atspindi tave pačią?

– Taip, „Gėlių gatvės keramika“ – tai mano saviraiška,

progomis įdomiai praleisti laiką piešiant ar rašant ant jau

todėl nuo idėjos iki interjero ši vieta yra tokia, kaip aš

panašiai. Tai vietelė, skirta saviraiškai, leidžianti kiek-

labai daug rožinės – man atrodo, į gyvenimą žvelgti pro

pusiau pagaminto keramikinio dubenėlio, puoduko ar vienam parodyti savo meninę pusę, akimirką pabūti

menininkais ir kūrėjais – ne tik pasisemiant iš kitų, bet

ir atrandant tai savyje. Tai puiki proga gerai praleisti popietę su šeima, vakarą su bičiuliais, o gal pabūti su

pačiu savimi. Man labai džiugu, kad čia užsukantieji netingi, daro, domisi. Taip pat smagu, kad piešimą ant

keramikos išbando įvairaus tipo ir amžiaus žmonės, jie

visi tokie skirtingi ir įvairūs. Čia vyksta romantiški pasimatymai, priešpiečių kavutės valandėlės, vaikų

pati: rami ir jauki, bet tuo pačiu chaotiška ir spalvota, su rožinius akinius nėra nieko bloga! Čia pilna viena kitai

prieštaraujančių detalių. Visai kaip ir aš – kartais hipokritiška, tikriausiai net šio pokalbio metu kažkiek prieš-

tarauju pati sau. ( Juokiasi.) Sukurti vietą apie save, iš savęs, nebijant maišyti koncepcijų, įdedant savo patirčių

ir savo estetikos jausmą – mano galva, tai geriausias receptas.

– Matau, kad tavo studijoje jau jaučiasi Kalėdos! Kaip

gimtadieniai, priešvestuviniai vakarėliai, produktų pri-

tu kuri kalėdinę atmosferą? Kokios būna tavo Kalėdos?

veganiškų naminių pyragų.

nežinau, ką tiksliai, bet tikriausiai viską viename: atmos-

statymai. Galima atsigerti škotiškos kavos ar suvalgyti

– Dievinu Kalėdas! Ne dovanas, ne dekoracijas – net

ferą, jaukų laiką, žmones, keliaujančius vienas pas kitą džiaugtis Kalėdomis ir vieni kitais. Atrodo, šiuo laiko-

tarpiu visi būna laimingesni ir geresni. Man labai patinka gerumas, todėl tai be abejonės yra pati mieliausia metų šventė.

Mano Kalėdos prabėga bekepant sausainius, gurkš-

nojant karštą vyną, besiklausant kalėdinio džiazo skambesių, leidžiant laiką su artimais žmonėmis, prisidedant prie kokios nors geros iniciatyvos.

176

LAMŲ SLĖNIS

177

Nuotraukos: „Iittala“ archyvas

Kiekvienas metų laikas turi savo charakterį, spalvas ir nuotaiką. Šaltėjančios dienos ir vėjuoti vakarai mus sugrąžina prie malonių kasdienių ritualų, kai vis daugiau laiko norisi leisti namie, apsuptiems artimiausių žmonių ir jų šilumos, o mintyse jau sukasi mintys apie švenčių laukimą ir to laiko įprasminimą. Skandinavų kompanija „Iittala“ siūlo keletą idėjų, kaip šias akimirkas paversti prasmingomis ir įsimintinomis, kaip sušildyti savo namus ir tų, kurie mums rūpi labiausiai, širdis.

LENGVAS IR PAPRASTAS ŠVENČIŲ LAUKIMAS

ŠILDANTI ŠVIESA Šiaurietiškų vertybių ambasadorius „Iittala“ šį šaltąjį metų laiką įkvėpimo ieško gamtoje: ištuštėjusiame kraštovaizdyje, minkštoje vakaro šviesoje, melsvoje lietaus dulksnoje ir žeme kvepiančiose žalsvose samanose. Ramybė ir harmonija randama paprastuose dalykuose – žvakės liepsnos atspindžiuose, stiklo raibuliavime, sustingusiame lede, bendrystės malonume, praeityje ir dabarties akimirkoje. Žiemos tamsa artėjant šventiniam laikui staiga įgyja naują prasmę. Tamsą norisi sušildyti ir pripildyti šviesos. Akimis gaudyti ant sienų žaidžiančius atspindžius, kurti svetingą atmosferą ir mėgautis ilgais pokalbiais prie vakarienės stalo.

178

LAMŲ SLĖNIS

Dizaineris Oiva Toikka yra sukūręs daugiau nei 400 skirtingų stiklo paukščių

Šviestuvas „Leimu“ namuose skleidžia magišką šilumą

Dizainerio Tapio Wirkkalos kolekcijos „Ultima Thule“ kūriniai – lyg tirpstančis ledas

LAMŲ SLĖNIS

179

Jaukumo namams suteiks dizainerio Matti Klenellio žvakidės. Vintažinių ir modernių formų derinys M. Klennelio galvoje gimė besilankant Nuutajärvi stiklo muziejuje ir čia išvydus neįprastos formos stalą. Simpatiškosios žvakidės – tikras įtaigaus šiaurietiško dizaino atspindys. ...visai kaip ir kito žymaus dizainerio Harri Koskineno klasikinė, aptakių formų žvakidė „Valkea“, nukelianti mus į Suomijos šiaurę, kurios gyventojai sumaniai mėgaujasi šaltąjį metų laiką apgaubiančia tamsa. Tamsiais vakarais suomių namai švyti nuo žvakių lipesnelių. Viduje – šilta ir jauku. O namų sienomis laksto liepsnų šešėliai. O štai dizainerio Ilkka Suppaneno stiklinė žvakidė „Kaasa“ pasakoja apie atšiaurius Suomijos vandenis. Šį kūrinį įkvėpė švyturio šviesa, lydėdavusi jūreivius į kelionę ir padėdavusi rasti kelią namo. Švelni ir subtili šviesa, elegantiška plonyčio stiklo forma ir „Iittala“ asortimentą papildančios dvi naujos spalvos: permatoma bei aukso. Advento laiką ir Kalėdų laukimą sušildys ir naujieji kolekcijos „Nappula“ stiklo gaminiai – modernios pilkos ir samanų žalios spalvų žvakidės ir nauji metalinių žvakidžių atspalviai – vandens ir tamsiai žalsva. Galbūt būtent jos taps centrine namų puošmena ir padės sukurti ypatingą šventinę nuotaiką.

POKALBIAI PRIE STALO Legendinio Suomijos dizainerio Kajaus Francko 1952 m. sukurta indų kolekcija „Teema“ – tai daugybė skirtingų formų, dydžių ir spalvų. Ir ji atliepia visus mūsų besikeičiančius mėgavimosi maistu įpročius ir poreikius. Dauguma kolekcijos gaminių turi ne vieną funkciją. Pavyzdžiui, „Teema“ induose galite ruošti maistą ir taip pat juos drąsiai dėti į orkaitę. Induose galima ne tik patiekti maistą, bet ir laikyti produktus ar net juos šaldyti. Kolekcijos ašis – švelni ir prigesinta pudros spalva. „Teema“ visada išsiskyrė subtiliomis spalvomis ir jų deriniais, kuriuos, pasitelkę savo fantaziją ir nuojautą, galite kurti patys. Na, o naujieji prigesintos pudros spalvos gaminiai galėtų tapti idealiu fonu kitiems spalvotiems indams.

180

LAMŲ SLĖNIS

Žvakidė „Valkea“ (diz. Harri Koskinenas) mus nukelia į Suomijos šiaurę, kur žiemos vakarais kiekviename lange sušvinta žvakės liepsnelė

LAMŲ SLĖNIS

181

„ULTIMA THULE“: NOSTALGIJA PRAEIČIAI Pradžiuginkite save ar bičiulį skandinaviško dizaino gerbėją stiklo kūriniais iš naujosios „Ultima Thule 50 Years“ kolekcijos, skirtos paminėti žymaus suomių dizainerio Tapio Wirkkala sukurtos ikoniškosios kolekcijos 50 metų sukaktį. Naujieji dizaino objektai gimę iš didelės nostalgijos praeičiai ir perkelti į šių dienų pasaulį. Ikoniškas indų dizainas byloja apie artimą ryšį su gamta – jis buvo įkvėptas tirpstančio Laplandijos ledo. Sklando legendos, kad „Ultima Thule“ vadinta po ledu ir sniegu kadaise palaidota sala tolimoje Suomijos šiaurėje. Dizaineris T. Wirkkala daugybę valandų praleido kurdamas techniką, kuri leistų išgauti nuostabų tirpstančio ledo efektą ir perkelti jį į stiklą. Sukakties proga klasikinis „Ultima Thule“ dizainas nuspalvintas mėlyna kiek mistine ir labai elegantiška spalva, nukeliančia mus į patį šiauriausią pasaulio kraštą.

KALĖDŲ JASUMAS Pradžiuginkite save ar bičiulį skandinaviško dizaino gerbėją stiklo kūriniais iš naujosios „Ultima Thule 50 Years“ kolekcijos, skirtos paminėti žymaus suomių dizainerio Tapio Wirkkala sukurtos ikoniškosios kolekcijos 50 metų sukaktį. Naujieji dizaino objektai gimę iš didelės nostalgijos praeičiai ir perkelti į šių dienų pasaulį. Ikoniškas indų dizainas byloja apie artimą ryšį su gamta – jis buvo įkvėptas tirpstančio Laplandijos ledo. Sklando legendos, kad „Iittala“ šias Kalėdas pasitinka kviesdama žavėtis šiaurietiškų tradicijų paprastumu ir lengvumu. Nes būtent paprastumas šios kompanijos filosofijoje yra pati didžiausia autentika ir vertybė. Kurkite savo šventę dekoruodami eglutę ar namų erdves klasikiniais stikliniais burbulais – baltais, žaliais ar tradiciniais raudonais. Arba derinkite spalvas tarpusavyje. Šiltu namų akcentu galėtų tapti ir vienas iš daugybės dizainerio Oiva Toikka sukurtų stiklinių paukščių. Suderinęs beribę fantaziją su puikiu stiklo amato išmanymu dizaineris sukūrė mažus gyvenimo stebuklus. Aistra gamtai ir stiklui paskatino O. Toikka per keturis dešimtmečius sukurti daugiau nei 400 skirtingo dizaino paukščių. Kiekvienas jų – unikalus, kaip ir juos kolekcionuojantis žmogus. Tad atraskite savo laimės paukštę ir dalinkitės Kalėdų šiluma su kitais.

Minint 50 metų sukaktį, legendinio dizainerio Tapio Wirkkalos kolekcija

182

LAMŲ SLĖNIS

„Ultima Thule“ nusižadė melsva vandens spalva

LAMŲ SLĖNIS

183

KIEK SKONIŲ – TIEK ISTORIJŲ Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Eglė Juzumas

Aštuntus metus kuriantys kalėdines istorijas desertų studijos „Tie kepėjai“ elfai šiemet atsigręžė į stebuklines pasakas ir ieškojo jose magiškų skonių galių, keisčiausių virsmų ir netikėtų draugysčių: stiklainiukuose apsigyvenę skanumai – persikų uogienė su rozmarinais, karamelė su druska ir žemės riešutų sviestas, šokoladiniai, migdoliniai, citrininiai tortai ir keksiukai, kalėdinė sausainių istorija, saldžiai aštrūs riešutiniai linkėjimai, karamelės burtai... Visas šis Kalėdų jausmas ir skonis gimė studijos įkūrėjos LAUROS DONĖLĖS mintyse, o elfų pagalba virto gomurį kutenančia pasaka.

184

LAMŲ SLĖNIS

185

– Laura, ar Kalėdos tau kasmet kvepia vis kitaip? O

gal yra skonių ir kvapų, kurie kartojasi metai iš metų?

– Man Kalėdos – tai pirmiausia susitikimai ir laikas

su žmonėmis: artimiausiais, mylimiausiais, svarbiausiais. O tuos susitikimus dažniausiai lydi skoniai ir kvapai. Kai kurie jų, kaip ritualas, lydi kasmet. Mandarinai, imbieri-

niai sausainiai, medaus tortas, karštas vynas ir daug lem-

pučių – man to ir užtektų kalėdinei nuotaikai sukurti. Imbieru, cinamonu, apelsinais ir migdolais kvepia ir visa „Tie kepėjai“ studija – juokiuosi, kad jau nuo lapkričio vidurio Tilto gatvė pakvimpa Kalėdomis.

– Kaip kuri naujus šventinius skonius? Iš kokių įkvė-

pimų jie gimsta?

– Kiek naujų skonių derinių sukurta – tiek ir istorijų.

Nes kiekvienas desertas, kaip ir vaikas, gimsta skirtingai. Vieni atsiranda be didelių pastangų, net per atsitiktinu-

mą ar klaidą, o kitiems skoniams prireikia daug bandymų, degustacijų, patobulinimų. Į karamelizuotus riešutus kartu su cinamonu įbėrėme aitriųjų paprikų – tiesiog iš

smalsumo, kad nebūtų nuobodu – ir rezultatas maloniai

nustebino. O štai juodųjų serbentų karamelei sukurti prireikė pusės metų eksperimentų su skirtingomis ser-

bentų rūšimis, virimo temperatūromis – kol gavome variantą, kurio skonis toks ryškus, kad kiekvienam ragautojui sukelia skirtingas emocijas.

186

LAMŲ SLĖNIS

187

– Tarp saldžių dalykų sukiesi jau daug metų – ar kas

nors tave čia vis dar stebina?

– Stebina, žinoma! Kadangi kasdien laiką leidžiu ne

tik tarp receptų, bet ir tarp žmonių, dažniausiai labai maloniai nustembu, kai žmogus pasielgia taip, kaip mažiau įprasta. Kai klientai skiria savo brangaus laiko pa-

rašydami padėkos laišką ar pakviesdami į asmeninę šven-

tę ne tik mano tortą, bet ir mane. Dar maloniai stebina,

kai žmonės perka saldžias dovanas sau – tyliai pagalvoju, koks šaunus tas egoizmas ir kaip kartais mes savo pamirštame...

– Ar gali pasakyti, ko šiais laikais ieško žmonės, už-

sukantys į „Tie kepėjai“ studiją, aplankantys tave kalė-

diniuose renginiuose, tie, kurių šventes saldini savaisiais desertais? Jausmo, dailaus vaizdo, skonio?

– Šiame klausime ir slepiasi atsakymas... Pas mus at-

eina žmonės, vertinantys estetiką, kokybę ir natūralumą

– tiek skonyje, tiek deserto išvaizdoje. Jie žino, kad užsukę pas mus sulauks asmeninio dėmesio ir turės galimybę pabendrauti su desertą gaminusiu žmogumi. Tai ypač svarbu ieškant individualaus sprendimo.

188

LAMŲ SLĖNIS

189

– Kaip manai, apie ką vertėtų pagalvoti ruošiant ka-

lėdinį stalą? Į ką atkreipti dėmesį, kaip išsirinkti tai, kas patiktų visai šeimai?

– Šiais masinio vartojimo laikais aš pati pirmiausia

galvoju apie saiką ir kokybę. Išsirinkti tai, ką labiausiai mėgsta šeima, ir paruošti maisto tik tiek, kiek jo bus su-

valgyta iš karto. Nes tik šviežias maistas vertingiausias ir

skaniausias. Juk po Kalėdų produktai iš parduotuvių niekur nedings, tad nereikia patiekalų ruošti tiek, lyg ketintume juos valgyti dar savaitę... Produktus šventėms renkamės kiek ypatingesnius, nekasdienius – kepame antį

ar visą kumpį, o pietus užbaigiame desertu. Šiais metais tai bus medaus tortas su apelsinais. Ir viskas – nebus dar penkių rūšių užkandžių, mišrainių ir kisielių. Po sočių kalėdinių pietų vakarienės nebegaminame, dažniausiai

sugrįžus iš kiemo su rogėmis užtenka kakavos ir migdolinių sausainių žandams sušildyti.

– Ar mėgsti artimiesiems dovanoti valgomas dova-

nas? Jei reikėtų rinktis dovaną sau, kas tai būtų – saldi akimirka ar ilgam išliekantis prisiminimas?

– Žmonės jau įpratę iš manęs gauti valgomų dovanų

įvairiausiomis progomis – ir kaip padėką, ir vietoje gėlių. Tad norėdama nustebinti, turiu labai pasistengti. Todėl

ir iš kiek egoistinių paskatų kasmet kuriu naują desertų

kolekciją, kad pačiai nereikėtų sukti galvos dėl dovanų. Sūnus, kartą po fortepijono koncerto gavęs iš manęs gė-

lių, o ne sausainių ar keksiukų, kaip yra pratęs, buvo nuoširdžiai nustebęs ir klausė, ką su tomis gėlėmis daryti, – juk nei suvalgyti, nei pažaisti su jomis neišeina...

Aš pati labiausiai džiaugiuosi parodytu dėmesiu, o

dovana yra tiesiog jo išraiška. Tad labai smagu, kai ji bū-

na dėmesingai parinkta, apgalvotai supakuota – visos detalės labai svarbios.

190

LAMŲ SLĖNIS

191

– Žiema, o ypač gruodis – tai toks metas, kai imame

ir prisimename visa, ko jaučiamės išsiilgę, atkapstome

senas idėjas ir neįgyvendintas mintis, dėliojame kitų metų tikslus. Ko jautiesi išsiilgusi tu pati?

– Į gruodį sukrenta didžiausias kiekis darbų, susitiki-

mų, koncertų, dovanų pakavimo – ir visa tai man tikrai patinka. Bet sausio pradžioje bent keletą dienų skiriu tik

sau – skaitau knygas, vaikštau po mišką arba tiesiog sė-

džiu tyloje prie židinio. Juk tik tyloje gali išgirsti save ir susidėlioti planus ateičiai.

192

LAMŲ SLĖNIS

193

„Triumo pupos“ – tai tamsus pieninis šokoladas su imperiniu stautu – netikėtos gastronominės kelionės vaisius. Šokolado manufaktūros „Chocolate Naive“ meistro DOMANTO UŽPALIO ir „Raudonų plytų“ dirbtuvių aludario MAŽVYDO MATUKO eksperimentas šokoladui suteikė netikėtą aromatą su maloniomis degintos karamelės, vanilės ir lazdynų riešutų užuominomis, dėl kurių antakį kilstelėtų net išrankūs someljė.

ŠOKOLADINĖ ATRADIMŲ KELIONĖ Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

– Mažvydai, ar kada tikėjaisi, kad tau, aludariui, teks prisidėti prie šokolado gamybos? Mažvydas: Tikrai nesitikėjau! Man yra tekę ragauti alaus su šokoladu, bet tokio išraiškingo skonio šokolado su alumi – niekada. Įdomiausia buvo pamatyti, kaip apskritai alus gali atsidurti šokolade, taip pat – kaip atrodo liofilizuotas imperinis stautas. Ši alaus rūšis pasižymi įdomiais kompleksiškais skoniais – ragaudamas Domanto kūrinį jaučiau visus juos ir tai paliko neįtikėtiną įspūdį. Galutinis rezultatas ir yra pati smagiausia visų eksperimentų dalis. – Tau, Domantai, yra tekę kurti pačių keisčiausių šokolado receptų. Ar jį iš tiesų galima pagaminti iš bet ko? Domantas: Galima, tik ne su viskuo šokoladas dera. Apskritai tai yra puikus produktas, nes jį galima su daug kuo derinti ir išgauti tikrai keistų, netikėtų kombinacijų. Pavyzdžiui, vieno privataus projekto metu man yra tekę gaminti šokoladą su skumbre ir lašiša. Kita vertus, pastaruoju metu jaučiausi tiek prisieksperimentavęs, kad jau buvau pasiryžęs nebekurti nieko naujo, norėjosi dirbti su tuo, kas jau padaryta. Bet ta Klaipėdos aludarių idėja mane kažkaip užbūrė. Idėjomis apie šokoladą su alumi gyvenome jau seniai, bet ilgokai užtruko, kol supratau, kaip būtų galima

194

LAMŲ SLĖNIS

sujungti šiuos du ingredientus, mat jie abu – savaip ryškūs. Kaip ištraukti visus tuos subtilius stauto skonius ir aromatus ir sukurti iš jų šokoladą? Apskritai stautas, mano manymu, turi šiokių tokių panašumų su šokoladu – tiek skoninių, tiek tekstūrinių. Iškart žinojau, kad būtent ši alaus rūšis būtų realiausias pretendentas tokiam eksperimentui. Nuo pat pradžių nujaučiau, kad išeis kažkas ypatingo. – Kaip galiausiai pavyko sujungti du tokio ryškaus charakterio ingredientus, kaip gimė šokoladas „Triumo pupos“? Domantas: Gamybos proceso metu šokolado neverdame, o tik smulkiname, tad čia negali būti jokios drėgmės – kitaip tariant, negali tiesiog atidaryti bu-

teliuko ir supilti alaus į šokoladą. Man kilo mintis, kad alų būtų galima liofilizuoti, – taip pavyko išsaugoti visas skonines ir aromatines jo savybes. Liofilizavimas – tai lyg molekulinė virtuvė ar kosminės technologijos! O šokolado gamintojams jis labai patinka, nes leidžia naudoti visus netipinius ingredientus, kurių šiaip niekaip nepavyktų sujungti su šokoladu. Liofilizuoto alaus granulės gulėjo ir laukė savo eilės gal pusmetį. Nujaučiau, kad iš to galėtų išeiti kažkas ypatingo, bet vis dvejojau, ar peržengti per save ir ryžtis dar vienam naujam eksperimentui, ar gal tiesiog palikti tai kaip idėją, kuri niekada taip ir nebus įgyvendinta. – Iš kur tokios dvejonės? Domantas: Tiesiog mūsų manufaktūroje ir taip vyksta labai daug dalykų. Negali kas mėnesį išleisti po naują šokolado receptą, nes juk dar yra visa infrastruktūra: kažkas kuria pakuotes, kažkas rašo tekstus, spaudžia, gamina, verda, brandina... Nėra taip, kad nubudęs iš ryto nubėgi, padarai, o vakare šokoladas jau guli lentynose. Su tokio tipo gaminiais taip nebūna. Pasiruošimas naujiems projektams trunka metus, dvejus, o kartais, kaip ir šiuo atveju, net trejus. Neskaičiuojant alaus brandinimo statinėse... Mažvydas: Alus gimė dar prieš šokolado idėją. Trejus metus jis brendo ąžuolinėse statinėse.

– Judviem abiem, nors ir skirtingose srityse, tenka nemažai eksperimentuoti. Ar daug idėjų taip ir lieka neįgyvendintos? Domantas: Na, pavyzdžiui, kažkada labai norėjau pagaminti šokoladą su karvių pieno sūriu rakletė. Ir nepavyko. Pasirodo, visi šio sūrio aromatai slepiasi drėgmėje, o liofilizuojant visa drėgmė išgaravo. Taip ir likau su visais 200 kilogramų puikios lietuviškos rakletės... Tad niekada nežinai, kas pavyks ir ar pavyks. Tąkart intuicija lyg ir apgavo, o štai su alaus šokoladu viskas pavyko puikiai. Paragavęs liofilizuotų alaus dribsnių iškart supratau, kad tai bus geras produktas. Gavosi toks stiprus skonių koncentratas: ir ąžuolas, ir rūgštelė, ir savotiškas deserto saldumas. Mažvydas: Mano manymu, šiame šokolade justi daugybę skirtingų natų: ir vanilės, ir džiovintų vaisių, ir karamelės, ir ąžuolo statinės. Kakavos pupelės jam suteikė dar kitų savybių. – Mažvydai, o kaip tavieji eksperimentai – ar daug jų taip ir išgaruoja neišvydę dienos šviesos? Mažvydas: Visaip nutinka. Kartais idėja bėgant laikui tiesiog pasidaro nebeaktuali. Juk ir laikraščiai nerašo apie dviejų savaičių senumo naujienas. Taip ir mūsų darbe. Kita vertus, kaip ir pasakojo Domantas, galėtum naudoti pačius keisčiausius, neįprasčiausius ingredien-

tus – bet juk svarbiausia, kad galutinis produktas būtų patrauklus vartotojui, ne tik keistas. Tad praktiškai kiekvieną kartą eksperimentų būna labai daug. Kartais atrasti skonių balansą užtrunka tris mėnesius, o kartais eksperimentuoti tenka ir metus. Kurdamas naują produktą aš pirmiausia daug plikau, kepu, maišau, kol atrandu tinkamą ingredientų balansą. Būtų paprasta atsiversti kokią enciklopediją, kur būtų aiškiai parašyta, koks ingredientas su kokiu dera. Bet tada dingtų visi atradimo burtai. Didžiausias žavesys ir kūrybinė romantika – tai pačiam atrasti skonius, o ne atkartoti aprašą iš receptų knygos. – Iš kur jums kyla tos visos keisčiausios idėjos? Tau, Domantai, turbūt iš kelionių ieškant naujų kakavos pupelių? Domantas: Iš tiesų dauguma idėjų kyla per pusryčius. Pavyzdžiui, buvo laikas, kai pusryčių varškę gardindavau tahiniu – sezamų pasta. Taip kilo mintis sukurti šokoladą su tahiniu. Tad dažnai nauji receptai gimsta iš paprasčiausių buitinių įpročių ir visai nebūtina įkvėpimo ieškoti užlipus ant kalno viršūnės ar medituojant. Tai realijos, kurios tave supa visą laiką, paprasta kasdienybė, produktai, kuriuos pats vartoji kasdien, todėl juos taip gerai pažįsti. Juk skonis ir gimsta iš skonio. Kartais žmonėms atrodo, kad įkvėpimo reikia ieškoti

LAMŲ SLĖNIS

195

labai au sprendimai į gal tau, Maž Mažvyd jis labai graž iš meilės sko dienos valg naujų skoni man sako – maistas, aš iš būtent tie ke tuoti, atrasti idėjų jau sug dar patikrin Domanta siog klasiką kiniai recep prisidenginė nių, kuriem avantiūros, i

196

LAMŲ SLĖNIS

ukštose materijose, bet geriausi įvyksta būtent labai žemiškai. Nors žvydai, būna priešingai? das: Galima ir į tą kalną užkopti, jei žus... Bet dažniausiai idėjos gimsta oniams. Niekada nemėgau diena iš yti tą patį maistą, man reikia vis ių ir žaidimų. Ir jei svečioje šalyje – čia nevalgyk, čia keistas vietinis škart prašau dvigubos porcijos! Nes eisti dalykai ir skatina eksperimeni kažką naujo. Tikiu, kad dauguma galvota, tik ne visi skonių deriniai nti ir išbandyti. as: O kartais užtenka sukurti tieą ir daugiau nieko nereikia. Klasiptai – tai tikroji meistrystė, kai neėji jokiais figos lapeliais. Yra žmoms patinka eksperimentai, skonių ir vis dėlto statistika rodo, kad, pa-

Nuotraukos: www.pvz.lt vyzdžiui, ledų vis dar daugiausia nuperkama plombyrinių. Panašiai ir su šokoladu. Žmonėms patinka klasikinis juodas šokoladas – bet, aišku, taip pat ir netikėtumas, tai, ko neparagausi kasdien. – Judu abu kuriate kraftinius produktus, įdomesnius, nedidelių partijų gaminius. Kokia linkme šiandien juda kraftinė kultūra? Mažvydas: Pastebėjau, kad žodis „kraftinis“ žmonių galvose šiandien turi įvairių reikšmių. Mūsų darykla net lietuviškais standartais yra daug mažesnė nei kiti prekės ženklai, tačiau mes priklausome kraftinei amerikiečių aludarių iš Bruklino šeimai, o jie – tikri savo amato čempionai. Smagu mokytis iš jų ir stebėti amerikietiškąsias tendencijas, kurios kiek

Didžiausias žavesys ir kūrybinė romantika – tai pačiam atrasti skonius, o ne atkartoti aprašą iš receptų knygos.

vėluoja, bet pamažu įžengia ir į Lietuvą – pagaliau ir čia prasideda tikrosios skonių paieškos. Tikiu, kad paragavus įdomesnio skonio jau sunku grįžti prie standartinio. Domantas: Man kartais tenka kovoti su žodžiu „kraftinis“, nes jis tave uždaro į tam tikrus rėmus, vidutinių pajamų žirkles. O man norisi kurti produktus, turinčius pridėtinę vertę. Juk jei neturėčiau net teorinės galimybės už šokolado plytelę prašyti 100 eurų, mane tai ribotų: vadinasi, negalėčiau kurti naudodamas tam tikrų išskirtinių ingredientų, tam tikrų pakuočių, tam tikrų gamybos sprendimų. O juk gamybos grandinėje dalyvauja daugybė žmonių: nuo pupelių augintojo iki šokolado pardavėjo. Tad kaina arba leidžia sukurti kažką jaudinančio, arba ne. Ir kalbu ne apie galimybę komercializuoti savo produktą, bet būtent kūrėjo įgalinimą. Nes būtent tie netikėti, keisti dalykai kartais yra patys nuostabiausi.

LAMŲ SLĖNIS

197

KALĖDOS ŽYDI ŽIEDAIS Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Indrė Kazėnaitė Portretai: Dovaldė Butėnaitė

INDRĖ KAZĖNAITĖ, maisto stilistė bei fotografė, receptų kūrėja ir tinklaraščio „Nomnom.lt“ bendraautorė, mus kviečia prisėsti prie savo kalėdinių pusryčių stalo. Pusryčių, kvepiančių apelsinų kisieliumi, kepintais kaštainiais ir riešutais, garuojančių rozmarino šakele gardinta kava ir žydinčių ryškiaspalviais vasarą menančiais žiedais.

– Indre, kaip atrodo tavo Kalėdų rytas? Kokių skonių,

kvapų ir jausmų jis pilnas?

– Iki šiol Kalėdų rytas man yra kupinas malonaus

jaudulio ir laukimo. Jei manęs paklaustum, koks pernai

per Kalėdas buvo oras, atsakyčiau negalvojusi – saulėtas. Nors greičiausiai realybėje tos saulės nė nematėme. Bet

prisiminimus man kuria išgyventos emocijos, o jos per Kalėdas – labai šviesios.

Žinoma, kaip ir kiekvienas rytas, kalėdinis taip pat

prasideda nuo kavos. Kaskart stengiuosi žaisdama su

prieskoniais pabandyti ją paruošti vis kitaip. Šįkart į espreso kavinuką kartu su kava dėjau rozmarino. Prieskoniai įneša spalvų. Pamenu, pernykštė kava kvepėjo

juodaisiais serbentais, nes maišiau ją su šių uogų sultimis.

198

LAMŲ SLĖNIS

BON APPÉTIT

LAMŲ SLĖNIS

199

– Apskritai, kokios būna tavo Kalėdos? Kokių šeimos

ritualų ar mėgstamų užsiėmimų turite?

– Mano šventės ypatingos tuo, jog laukusi visus metus

galiu vėl ragauti močiutės keptus blynelius su grybais, užgerti juos spanguolių kisieliumi ir nekantrauti, kada

ateis tas laikas, kai ant stalo keliaus aguonpienis. Mūsų šeimoje jis itin gerbiamas, beveik taip pat kaip kava. (Šypsosi.)

Be to, jau tapo įprasta, jog kiekvienais metais suval-

giusi kalėdinius pietus su šeima sėdu į traukinį ir keliauju į Pamarį – aplankyti antrosios, savo vyro šeimos. Ka-

dangi mums abiem Kūčių vakarienė yra labai šiltas ir

brangus momentas, ją leidžiame kiekvienas su saviškiais. Vėl susitinkame Kalėdų vakarą. Pakuojame dovanas, mė-

tomės mandarinais ir tarsi iš naujo užkuriame šurmulį. O ir laikas, praleistas traukinyje, labai romantiškas – susisupu į storą minkštą šaliką ir skaitau knygą, lėtinu mintis, skaičiuoju medžius. Ilsiuosi.

– Kokie skaitiniai dažniausiai tampa tavo kalėdinės

kelionės traukiniu palydovais?

– Tiksliai žinau, kokios knygos šventinėms atostogoms

ieškosiu šiemet: kupinos Rytų istorijos, gamtos, prieskonių, spalvų, audinių aprašymų, tokios, kurioje oras sunkus ir

lipnus nuo svilinančio karščio. Gal netyčia tokią žinai? (Šypsosi.)

Esu pastebėjusi, jog skaitiniai tarsi patys mane susi-

randa, o gal aš juos intuityviai renkuosi – priklausomai

nuo savo patirties ir išgyvenimų. Skaitau įvairią literatūrą – kartais pasirenku sudėtingas teorines psichologines knygas, kartais prisikišu kuprinę žurnalų ar skaitau kelionių dokumentiką.

200

LAMŲ SLĖNIS

201

202

LAMŲ SLĖNIS

203

204

LAMŲ SLĖNIS

– Ar laukdama Kalėdų bandai pabėgti nuo viso šven-

tinio šurmulio, o gal priešingai – juo mėgaujiesi?

– Emociškai šventėms pradedu ruoštis gana anksti –

po truputį įsileisdama nuotaiką jau nuo lapkričio mėnesio. Stengiuosi nepasilikti planavimo paskutinėms dienoms. Verčiau lėtai, ilgai ir ramiai...

Artėjant Kalėdoms, paskutinėmis metų savaitėmis,

rodos, paaštrėja visi mano pojūčiai – stengiuosi į aplink mane vykstantį šurmulį žiūrėti kaip į kino filmą. Šiuo

periodu mano ausinėse ima skambėti Johano Štrauso

muzika. Tarsi specialus ir žaismingas garso takelis, skirtas paskutinėms gruodžio dienoms.

Keliaudama Vilniumi šypsausi, nes matau, kaip valso

žingsneliu per gatvę perbėga vyras, nešdamas eglę ant

pečių, o šalimais jo, smuikui griežiant, tipena mažas šuo. Kitoje gatvės pusėje krypuoja moteris – pilnu dovanų dėžučių ir maišelių glėbiu. Labai smagu, siūlau paban-

dyti kiekvienam! O jei turite laiko, prisėskite ant suoliu-

ko miesto aikštėje. Pažadu, aplink jus vyks tikrų tikriausias kino filmas! (Šypsosi.)

– Kad jau užsiminei apie filmus… Ar esi šventinio

kino gerbėja? O gal šis – prieššventinio miesto filmas tau ir yra pats gražiausias?

– Su šventiniais filmais turiu keistą santykį – jų ne-

žiūriu, bet man jų reikia. „Vienas namuose“ arba „Tegyvuoja meilė“ – šie filmai visada pasiveja, jie tarsi cukruo-

ti migdolai šventiniu laikotarpiu – būtinai turi būti ant stalo, net jei jų nevalgai.

Na, o mano pačios prieššventinis miesto filmas kasmet

vis kitoks – kasmet kitokia būnu ir aš pati.

LAMŲ SLĖNIS

205

– Papasakok apie kalėdinius pusryčius, kuriuos pa-

ruošei. Kokias idėjas, mintis ir jausmus į juos sutalpinai?

– Visai neseniai perskaičiau Albero Kamiu eilutę: „Vi-

duržiemį aš supratau, jog manyje gyvena nenugalima

vasara.“ Pagalvojau, jog ir man tai – grynų gryniausia

tiesa. Gruodžio viduryje, rodos, vis dar jaučiu prabėgusios vasaros šilumą. Kokia ilga ir nuostabi ji buvo! Ir kaip

greitai bus kita. Tokias mintis ir sudėjau į šiuos šventinius

pusryčius. Norėjau, jog jie būtų šiek tiek ypatingi. Tokie, kokių neruoši kiekvieną savaitgalį, – jiems reikia skirti daugiau laiko.

Labai norėjau ant stalo matyti kuo daugiau spalvų.

Tam pasirinkau vasara alsuojančius ingredientus, tokius kaip violetinis kalafioras, apelsinai ar avokadai. Šių pus-

ryčių maistas – tarsi tradicinis, šildantis ir sotus, tačiau tuo pat metu ir labai ryškus, ekspresyvus.

Kalėdoms visuomet stengiuosi pagaminti apkepą –

šįkart gaminau šį, kaštainių, bolivinės balandos ir riešutų apkepą su šalavijais, šalia jo siūlau paruošti keptų kalafiorų kremo ir užkąsti česnakinėmis pupelėmis.

Labai mėgstu gaminti tarpusavyje derindama įvairių

virtuvių patiekalus, naudodama tik tam tikrus jų fra-

gmentus. Įkvėpta prancūzų virtuvėje dievinamų „suzette“ – lietinių su sviestiniu apelsinų padažu, ir indų virtuvėje

labai mėgstamų „khandvi“ – žirnių miltų ritinėlių, pagaminau avinžirnių suktinius su kokosų kremu ir apelsinų kisieliumi.

206

LAMŲ SLĖNIS

207

Gamindama stengiuosi apgalvoti, kaip patiekalų sko-

niai ir jų išvaizda derės tarpusavyje. Manau, tai labai svarbu norint neapkrauti stalų, nemėtyti maisto ir valgymo nepaversti darbu. Minimalizmas ir estetika yra mano varikliai.

– Turbūt dėl šios meilės estetikai gėlės tavo namuose

žydi dažnai?

– Dažnai! Labai mėgstu lankytis gėlių krautuvėlėse.

Ieškoti nematytų augalų, kurti puokštes. Gėlės – tarsi dar

vienas labai svarbus komponentas, kurį dekoruodama

savo šventinį stalą derinu prie maisto ir indų. Augalo spalva, žiedų ar lapų forma dažnai sujungia viską į nedalomą visumą.

– Tad Kalėdos, panašu, irgi gali žydėti žiedais?!

– Tikrai gali. Ir jos žydi. Nebūtinai juos reikia maty-

ti, užtenka jausti. (Šypsosi.)

208

LAMŲ SLĖNIS

209

210

LAMŲ SLĖNIS

Šventinis grybų ir riešutų apkepas

Įdarui reikės: • Nedidelis svogūnas

• 1 ½ v. š. kedrinių pinijų

• 60 g natūraliai džiovintų abrikosų

• 2 v. š. pistacijų

• 100 g kaštainių

• 70 g migdolų miltų

• 1 v. š. kokosų aliejaus

• Pusės nedidelės citrinos sultys

• 100 g smulkintų migdolų

• 1 a. š. miso pastos

• 6 smulkinti šviežio šalavijo lapeliai

• Kokosų aliejus kepimui

• Žiupsnelis druskos ir pipirų

• Druska ir pipirai

Riešutų apkepui:

• ¼ a. š. augalinio tirštiklio tekstūrai

• Vidutinio dydžio svogūnas

• pagerinti arba 1 kiaušinis

• Stiklinė smulkintų rudųjų pievagrybių

Riešutų apkepui:

• 100 g gabalėliais pjaustytų šitakio grybų

• ½ stiklinės violetinio kalafioro

• ½ a. š. džiovintų čiobrelių

• 1 v. š. šilkinio tofu

• Sauja kapotų petražolių

• 2 v. š. citrinos sulčių

• 100 g pernakt brinkintų bolivinės bolandos kruopų

• Druska

Paruoškite įdarą. Nedideliais kubeliais susmulkinkite svogūną ir pakepinkite jį kokosų aliejuje, kol ims gelsti. Kaštainius ir abrikosus susmulkinkite ir berkite į keptuvę su svogūnais. Pabarstykite smulkintais šalavijais ir ant nedidelės ugnies pakepinkite maždaug 5 minutes. Sudėkite smulkintus migdolus. Pasūdykite, barstykite pipirais. Gerai išmaišykite ir leiskite atvėsti, kol ruošite apkepą. Smulkintus pievagrybius ir svogūnus apkepinkite kokosų aliejuje. Pasirodžius pievagrybių sultims, berkite pernakt brinkintas ir šaltu vandeniu perskalautas bolivinės balandos kruopas. Paskaninkite čiobreliais, įberkite druskos, pipirų. Uždenkite dangčiu ir troškinkite apie 7 minutes, kol kruopos suminkštės. Išmaišykite. Nuimkite nuo ugnies, kai bolivinė balanda bus minkšta, o grybų sultys išgaravusios. Atskirai pakepinkite kedrines pinijas ir smulkintas

pistacijas. Berkite į keptuvę su grybais ir kruopomis. Atskiroje keptuvėje kokosų aliejuje pakepinkite smulkintus šitakio grybus. Kai šie švelniai apskrus, pilkite citrinos sultis, migdolų miltus ir saujelę smulkintų petražolių. Pasūdykite. Masė turėtų būti pakankamai sausa. Užberkite augalinio tirštiklio ir gerai išmaišykite. Bolivinės balandos, riešutų ir grybų masę dėkite į kokosų aliejumi pateptą kepimo formą. Iš atvėsusio įdaro formuokite nedidelius kukulius, kuriuos įspauskite į apkepo vidų. Kepkite iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 1 valandą ir 20 minučių. Paruoškite kremą – maisto smulkintuvu susmulkinkite tofu, kokosų aliejuje apkepintą kalafiorą, įspauskite citrinos sultis. Pasūdykite.

LAMŲ SLĖNIS

211

212

LAMŲ SLĖNIS

Indiški suktiniai su aštriu apelsinų kisieliumi

Suktiniams reikės:

Padažui:

• Stiklinė avinžirnių miltų

• 2 apelsinų sultys

• ¾ stiklinės natūralaus skonio sojų jogurto

• 1 a. š. tapijokos krakmolo

• 1 1/3 stiklinės vandens

• 1 a. š. kepintų rudųjų garstyčių sėklų

• 1 a. š. malto imbiero

• 1 a. š. česnakų miltelių

• 1 a. š. maltos ciberžolės

• 1 v. š. klevų sirupo

• Druska

• 1 v. š. citrinos sulčių

• Šiek tiek kokosų aliejaus

• Druska

Įdarui:

• 1 a. š. čili miltelių

• Šviežių mėtų šakelė • 2 v. š. atvėsinto kokosų pieno kremo

(naudokite natūralų kokosų pieną,

kuris atšaldytas virsta kietu kremu)

Paruoškite suktinius. Į metalinį dubenį suberkite avinžirnių miltus, pilkite jogurtą ir trečdalį vandens. Pasūdykite, berkite prieskonius ir gerai išmaišykite. Neturi likti jokių gumulėlių. Supilkite likusį vandenį ir darkart gerai permaišykite. Į greitpuodį pilkite 1 ½ stiklinės vandens, įstatykite metalinį indą su avinžirnių mase ir virkite. Pasikeitus slėgiui puode, po užvirimo skaičiuokite maždaug šešias minutes. Pasiruoškite kepimo skardą: vos vos iš abiejų pusių ją patepkite kokosų aliejumi. Išėmę iš greitpuodžio avinžirnių masę darkart gerai permaišykite ir labai greitai su mentele paskleiskite ją ant

kepimo skardos ne storesniu nei 2–3 mm sluoksniu. Atvėsinkite. Tepkite kokosų kremą, pabarstykite smulkintais mėtos lapeliais ir picos rėžtuku supjaustykite juostelėmis, tada jas susukite ir suformuokite suktinius. Paruoškite padažą – dviejų apelsinų sultis supilkite į nedidelį puodelį, pasūdykite, berkite prieskonius, klevų sirupą ir citrinos sultis. Įmaišykite tapijokos krakmolą ir užvirkite nuolat maišydami, kad nesusidarytų gumulėliai. Padažą pilkite į lėkštę, dėkite suktinius ir pabarstykite skrudintomis rudųjų garstyčių sėklomis.

LAMŲ SLĖNIS

213

214

LAMŲ SLĖNIS

Šokoladiniai miso baklažanų

ir juodųjų serbentų kepinukai

Reikės:

Avokadų kremui:

• 2 v. š. bolivinės balandos miltų

• Avokadas

• 2 v. š. sorgų miltų

• 1 v. š. šilkinio tofu

• 1 v. š. tapijokos krakmolo

• 1 v. š. citrinos sulčių

• 1 v. š. kakavos miltelių

• 1 a. š. česnako miltelių

• ½ a. š. augalinio tirštiklio (ksantano dervos) • 1 1/3 stiklinės augalinio pieno • ½ stiklinės kubeliais pjaustyto baklažano • 2 a. š. miso pastos • 1 a. š. kepimo miltelių • 1 a. š. čili miltelių • 2 v. š. juodųjų serbentų • 1 v. š. klevų sirupo • Kokosų aliejus kepimui

Kubeliais pjaustytus baklažanus apkepinkite kokosų aliejuje, kol šie suminkštės ir apskrus. Dėkite miso pastą ir gerai išmaišykite. Sausus ingredientus gerai sumaišykite ir užpilkite trečdaliu augalinio pieno. Permaišykite iki vientisos masės ir supilkite likusį pieną. Sukrėskite keptus baklažanus ir viską susmulkinkite maisto smulkin-

tuvu. Įmaišykite juodųjų serbentų ir klevų sirupo. Išpilstykite į formeles ir kepkite iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 35 minutes. Pagaminkite avokadų kremą. Maisto smulkintuvu susmulkinkite avokadą, tofu, citrinos sultis, česnakų granules. Pasūdykite.

LAMŲ SLĖNIS

215

216

LAMŲ SLĖNIS

Žaliosios šparaginės pupelės su česnakais

Reikės: • Saujelė žaliųjų pupelių • Skiltelė česnako • 1 a. š. kokosų aliejaus • Žiupsnelis druskos

Pupeles pavirkite sūdytame vandenyje 2 minutes, kol suminkštės. Nupilkite vandenį, įtarkuokite česnako skiltelę ir sumaišykite su šaukšteliu kokosų aliejaus. Puodą su pupelėmis galima palaikyti ant karštos viryklės nuolat maišant – kokosų aliejus ištirps, o česnakai garuose suminkštės.

LAMŲ SLĖNIS

217

218

LAMŲ SLĖNIS

219

Pačios didžiausios šventės nutinka pačiuose mažiausiuose dalykuose, jei tik jie daromi su meile. Tad kviečiame ją puoselėti jau virtuvėje – gaminant šventinius patiekalus, pagardintus „Obelių“ majonezais.

PRIE ŠVENTINIO STALO

Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

220

Stilius: Mantė Jaruševičiūtė

LAMŲ SLĖNIS

Karštos lašišos ir greipfrutų salotos su majonezo padažu ∙ 100 g lašišos filė ∙ 1 avokadas, supjaustytas kubeliais ∙ 1 raudonasis greipfrutas ∙ 100 g sultenės ∙ Saulėgrąžų daigai (pagal skonį) ∙ 1 citrina ∙ Druska ir citrininiai pipirai (pagal skonį)

PADAŽUI: ∙ 3/4 puodelio alyvuogių aliejaus ∙ 1 citrinos sultys ∙ 2 šaukštai „Obelių“ naminio majonezo ∙ 1 šaukštas garstyčių ∙ 1 šaukštas sutrinto svogūno ∙ 1 sutrinta česnako skiltelė ∙ 1/4 puodelio obuolių sidro acto ∙ 2 šaukštai medaus ∙ Druska ir pipirai (pagal skonį)

Įkaitinkite orkaitę iki 175°C. Lašišos filė gabalėlį dėkite ant kepimo popieriaus, pabarstykite citrininiais pipirais, druska ir kepkite 15 min. arba kol dailiai apskrus. Kol lašiša kepa, atskirame indelyje sumaišykite visus padažui skirtus ingredientus. Nulupkite greipfrutą ir supjaustykite gabalėliais nepalikdami vidinių (baltos spalvos) odelių. Į lėkštę sudėkite sultenes, saulėgrąžų daigus, avokado ir greipfruto gabalėlius, pagardinkite padažu. Iškepusią lašišą apšlakstykite citrinos sultimis ir patiekite kartu su salotomis.

„OBELIŲ“ MAJONEZO RASITE JAU IR PARDUOTUVĖSE

LAMŲ SLĖNIS

221

222

LAMŲ SLĖNIS

Žuvies kepsneliai, pagardinti

majonezu su kietuoju sūriu ir česnakais

∙ 450 g menkės ar kitos mėgstamos žuvies filė be odos ∙ 2 šaukštai „Obelių“ majonezo su kietuoju sūriu ir česnakais ∙ 2 kiaušiniai ∙ 3 česnako skiltelės ∙ 60 g miltų ∙ Šlakelis alyvuogių aliejaus ∙ Petražolės (pagal skonį) ∙ Druska ir pipirai (pagal skonį)

Visus ingredientus sudėkite į didelį indą ir susmulkinkite smulkintuvu. Suformuokite norimo dydžio kepsnelius ir įkaitintoje keptuvėje kepkite iš abiejų pusių po 2–3 minutes arba kol gražiai apskrus. Patiekite su citrinos skiltelėmis, raugintais agurkėliais ir majonezu (papildomai).

LAMŲ SLĖNIS

223

VAIRUOTOJO UŽRAŠAI

„NISSAN LEAF“: MINIMALISTO AUTOMOBILIS

Elektromobilyje „Nissan LEAF“ apima geras jausmas: važiuoti šiuo automobiliu – tai vairuoti tyloje ir tarti „sudie“ degalinėms, tai mėgautis pažangaus ekologiško dizaino ir technologijų privalumais. Ir kas gi nenorėtų leidimo judėti A juosta (ten, kur leidžia ženklai), nemokamai parkuotis ir, be to, nemokamo greitojo baterijos įkrovimo?

Šis automobilis jums, jei tikite, kad (vairavimo) grožis slypi paprastume ir apgalvotame minimalizme. Nei salone, nei automobilio išorėje nerasite įmantraus dekoro, tačiau jei esate atidus detalėms, tikrai pastebėsite melsvus salono akcentus, ta pačia spalva apšviestą bėgių lazdelę, smailėjantį automobilio priekį, slankųjį stogą ir skaidriai melsvas „V-Motion“ groteles. Japoniškas dizainas visada byloja, kad geriausi dalykai ir yra patys paprasčiausi.

Šis iš pažiūros subtiliai paprastas automobilis iš tiesų yra itin aštraus proto. Jame pritaikytos išmaniosios technologijos suteikia dar daugiau vairavimo malonumo: „Nissan LEAF“ įdiegtas „e-Pedal“ leidžia didinti ir mažinti greitį ar visiškai sustabdyti automobilį tik vienu pedalu, o įjungus pagalbinę vairavimo technologiją „Nissan ProPILOT“, šis elektromobilis važiuos eismo juostos viduriu, seks nematomas zonas, didins ar lėtins greitį ir sustos, kai reikia, eismo spūstyse ar kitose situacijose. Na, o jei pavargsite, įjunkite „ProPILOT Park“ ir statykite automobilį nieko nedarydami, tiesiog sėdėdami ir mėgaudamiesi vaizdu!

224

LAMŲ SLĖNIS

„Nissan LEAF“ reikia patogiai tvėmis. „Nissan ri juo būti. „LEA jei tikitės važiu

Į KELIONĘ Kailinukai „Sandro“

Kuprinė „Errant Pack“ „Boundary“

Raktų pakabukas „Cane Key Ring“, „Hay“

– tai erdvumas ir viskas, ko i šeimos kelionei miesto gan“ iš tiesų nėra „Tesla“ ir nenoAF“ taps jūsų ištikimu draugu, uoti ekonomiškai ir patogiai.

Termosinis puodelis „To Go Click“, „Stelton“

Žurnalas „Kinfolk“ „Love Note“

Automobilius mes arba pamilstame, arba imame jų nekęsti. O „Nissan LEAF“ – tai tarsi tarpinis variantas: lyg geriausias draugas, su kuriuo visada gera susitikti, kuris niekada neišduos ir tikrai pasistengs savo gera nuotaika išsklaidyti visus per dieną susikaupusius rūpesčius.

Megztinis „John Sterner“

LAMŲ SLĖNIS

225

VIENO KŪRINIO ISTORIJA

IT ARTIMAS DRAUGAS Krėslas „Naïve Low“ – vienas naujausių dizaino

stilistiką, sukūrėme patogų, tiek namų erdvei, tiek ir

Sukarevičiaus ir Inesos Malafej. Pasaulį išvydęs šių metų

su galimybe rinktis įvairias spalvas ir apmušalus – dizaino

studijos „EMKO“ produktų, sukurtas dizainerių Arūno

pradžioje, „Naïve Low“ jau sulaukė įvertinimo

nacionaliniame konkurse „Geras dizainas“ ir tarptautinio

susidomėjimo – po ekspozicijos „Maison et Objet“

interjero dizaino parodoje Paryžiuje krėslas netruko būti pastebėtas tokių leidinių kaip „Monocle“ ir „Elle“.

Šis jauniausias „Naïve“ baldų šeimos narys išsiskiria

lengva, bet brandžia ir subtilia išvaizda. Žvilgsnį traukia

plati odinė juosta, kuria atlošas pritvirtintas prie medinės

konstrukcijos. Tvirtas rėmas, odos ir tekstilės sintezė išryškina krėslo savitumą ir funkcionalumą. Nedidelis ir

kompaktiškas „Naïve Low“ yra jaukus ir patogus sėdėti

industrijos pripažintą ilgaamžę „Kvadrat“ tekstilę ar

patrauklų prigesintų atspalvių veliūrą. Kurdami šį krėslą

įkvėpimo sėmėmės iš kitų šios šeimos baldų – taburetės, bestseleriu tapusios valgomojo kėdės, kavos staliukų, pietų

stalo. Išlaikėme visoje kolekcijoje vyraujančią uosio

medieną, lenktas formas ir ypač lengvai išrenkamą ir

kompaktiškai supakuojamą rėmą. Siekiame, kad mūsų kuriami produktai būtų tvarūs, kad parinktų medžiagų kokybė užtikrintų ilgalaikį ryšį, kuriuo mėgausitės metų metus“, – pasakoja Arūnas.

„Žaismingi „Naïve“ kolekcijos baldai – tai minimalizmo

– po ilgos darbo dienos krėslas vilioja prisėsti su puodeliu

pavyzdys, bet šiam paprastumui pagaminti visgi

nuotykius žiūrint smagų filmą. Tai kompanionas,

kruopščiai apgalvota, išskaičiuoti kojų įsukimo kampai

kavos ar arbatos, atsipalaiduoti su knyga ar pasinerti į

vertinantis laiką ir kokybę, it artimas draugas, įsiliesiantis

į jūsų gyvenimą. Kaip ir kiti šios šeimos nariai, „Naïve Low“ yra lengvai išardomas ir supakuojamas į plokščią dėžę. Jis pagamintas iš ilgaamžių, natūralių medžiagų ir organiškai įsilieja į bet kokią aplinką.

„Idėją sukurti minkštą baldą turėjome jau seniai – jo

vis teiraudavosi mūsų kūrybą mėgstantys žmonės, o

anksčiau sukurti „Naïve“ kavos staliukai taip pat laukė

sau palydovo. Tęsiant minimalistinę „Naïve“ kolekcijos

226

visuomeniniams interjerams tinkamą krėslą. Elegantišką,

LAMŲ SLĖNIS

reikalingas ir preciziškas tikslumas: kiekviena detalė yra

– viskas suprojektuota taip, kad krėslas būtų proporcingas, ergonomiškas ir užtikrintų geriausią sėdėjimo padėtį. Užtruksite tik minutę, kol jį surinksite, ir kitą, jei norėsite

išrinkti: supakuotas į nedidelę dėžutę „Naïve Low“ gali

keliauti kartu su šeimininku, jis neužims daug vietos, taupys kaštus ir tausos gamtą“ – pasako ja EMKO įkūrėja Erika Markovska-Mikulskienė.

www.emko.lt

LAMŲ SLĖNIS

227

IDĖJA IŠ ŠIAURĖS Tekstas: Lina Bernotaitytė (AbstractStylist.com)

Kas yra minimalizmas ir kodėl jis taip šlovinamas? Minimalizmas – tai ne tik meno kryptis, bet ir didelės dalies šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdas. Iš šiaurės kilusi idėja skatina atsisakyti nereikalingų detalių, tokiu būdu padėdama išgryninti pačią gyvenimo esmę. Minimalistais iš esmės gali tapti bet kas. Pasirinkite paprastus drabužius, savo namuose vadovaukitės kelių spalvų palete, o suvenyrų lentynas nukraustykite ir daiktus paaukokite geresniam tikslui. Sveikiname – tapote minimalistu.

Kultūra Mada

Kalėdiniu laikotarpiu dairomės naujausių eglu čių puošimo tendencijų, o viena iš jų – taip p

Tikroji meistrystė atsiskleidžia pačiose papras-

minimalizmas. Itin populiaru tampa eglutės vis

čiausiose formose. Netikite? Pabandykite patys

nepuošti – tausojant gamtą tiesiog minimali

sukonstruoti ir pasiūti paprastą palaidinę ar marš-

dekoruoti savo namų sienas. Ir tai tik jeigu tikr

kinius. Nėra taip lengva, kaip iš pradžių gali atro-

būtina. Minimalizmo atstovai kultūroje yra ger

dyti. Minimalizmo meistrais laikomi japonų dizai-

žinomi. Štai mokiniai jau mokykloje supažind

neriai savo kolekcijose naudoja įprastas spalvas,

nami su garsiuoju Malevičiaus kvadratu. Mok

tačiau tikrąją paslaptį slepia siūlėse ir konstrukci-

niai, kuriems rodomas šis kūrinys, ne vienas pa

joje. Štai Issey Miyake yra gerai žinomas dėl savo

sijaučia apgautas: „Kur čia meistrystė?“ Tok

ypatingos plisavimo technikos, puošiančios bene

atveju mokytoja(s) dažnai atrėžia – „Jūs tą pa

kiekvieną jo sukurtą drabužį, o prekės ženklas „Jil

daryti galite, tačiau nepadarėte.“

Sander“ nuo savo įkūrimo pradžios deklaravo minimalistinio stiliaus pažiūras.

228

LAMŲ SLĖNIS

Kelionės

sai

iai

rai

di-

ki-

aiu

Daugelio iš mūsų įprotis keliauti su kuo mažiau daiktų kilęs dėl ribojamų bagažo matmenų pigiose oro linijose. Tačiau tinkamai pasirinktas kuprinės turinys gali būti vertingas ištisus mėnesius. Jeigu gyvenate minimalizmu, privalote vykti į Japoniją. Šioje šalyje viskas turi savo prasmę, paskirtį ir vietą. Gaminant maistą neišmetamas nė vienas ryžis, o kiekvienas kambaryje rastas daiktas turi gerokai daugiau nei vieną paskirtį. Kompaktiškumas – vienas svarbiausių šios šalies elementų. Rekomenduoju apsistoti viešbutyje-kapsulėje. Čia gausite optimalaus dydžio lovą, kurioje galėsite praleisti naktį. Ko daugiau reikia? Aukštais sustatytos miegamosios vietos turi labai paprastą funkciją.

Minimalistu galime apsimesti bet kuris. Ši teorija panaikina atskirtį tarp vartoti ištroškusių ir to paprasčiausiai daryti negalinčių. XXI amžiuje ši teorija liečia visus, nepriklausomai nuo jų galimybių.

LAMŲ SLĖNIS

229

AKIMIRKŲ DIEVAI

#gatherings Marie Verdenius Fotografė, stilistė Amsterdamas, Nyderlandai Instagram: @verdenius

230

LAMŲ SLĖNIS

231

AKIMIRKŲ DIEVAI

#gatherings Lyndsey Eden Fotografė Viktorijos miestas, Kanada Instagram: @lyndsey_eden

232

LAMŲ SLĖNIS

233

AKIMIRKŲ DIEVAI

#gatherings Agnieszka Pałtynowicz Architektė Varšuva, Lenkija Instagram: @apaltynowicz

234

LAMŲ SLĖNIS

235

AKIMIRKŲ DIEVAI

#gatherings Rodica Godlewski Kulinarė Mičiganas, JAV Instagram: @rodica_godlewski

236

LAMŲ SLĖNIS

237

IKI PASIMATYMO

SAUSĮ www.lamuslenis.lt 238

LAMŲ SLĖNIS

Žiemos estetika 2018|12

Articles inside

Žiemos istorija