Best in Lithuania #20 by Linoleum design UAB

Lietuvos pramonininkų konfederacija Lithuanian Confederation of Industrialists

Nr. 20 2013

Žurnalas apie verslo, mokslo ir kultūros lyderius Lietuvoje

Liet uvos metu ga minys 2012

„LIETUVIŠKAS “ S U K I U P i t š k i e turi r

, Lietuvos Algirdas Butkevičius

www.BESTinLT.lt

mininkas 4 psl.

Respublikos Ministras Pir

Turinys

32 Gerai žinomas prekės ženklas. UAB „Panevėžio Aurida“

LIETUVIŠKAS turi reikšti PUIKUS Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Robertas Dargis: Pramonininkų užduotis – būti ekonomikos stuburu, ant kurio augtų valstybė Interviu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu

34 „VILNIAUS DUONA“ – lyderystė ir plėtra 36

Pagardų gamintojai užtikrintai skina pripažinimo laurus UAB „Vesiga“

Robertu Dargiu

38 Įvertinta vartotojų ir ekspertų. UAB „Arvi kalakutai“ 8

Lietuvos pramonė 2013 metais: užsakymų plėtra į NVS rinką sulėtės, tačiau geresnių rezultatų tikimasi iš ES rinkos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

40 Metus vainikuoja keturi aukso medaliai. UAB „Agrovet“

Kelią verslui praskina ekonominė diplomatija

Interviu su Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pavaduotoju Regimantu Jablonsku

Misija – siųsti televizijos signalus visiems Lietuvos gyventojams. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras

13 Statistika byloja: mums patinka lietuviškas internetas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras

39 „Amber pasta“ – auksinio spindesio makaronai

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos

Inovatyviausiųjų gretose – vienintelė valstybės valdoma įmonė „Lietuvos energija“ „Gjensidige Baltic“: geriausias įvertinimas –

(O3) OZONAS – ekologiška, natūrali dezinfekavimo priemonė UAB „Ozono centras“

42 Universalus granulėmis kūrenamas katilas. UAB „Biokaitra“ 43 Dėmesys energijos gamybai ir tiekimo efektyvumui AB „Šiaulių energija“

44 UAB „ORION GLOBAL PET“

46 Sėkmę lemia darbas. AB „Lifosa“ 48 Požeminių darbų profesionalai. AB „Požeminiai darbai“

16 klientų pasitikėjimas

49 Vakar, šiandien, rytoj. UAB „Geležinkelio tiesimo centras“

Lietuvos metu gaminys 2012

18 Apdovanojimai už modernius sprendimus. „YIT Kausta“

50 Įmonę augina profesionalumas ir naujovių paieška UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“

Efektyvus metodas pramoninių nuotekų valymui UAB „traidenis“

20 Fasadų ir jų konstrukcijų sprendimai. UAB

„Staticus“

52 Sėkmingas statybos paslaugų eksportas. UAB „Rudesta“ 53 „Wavin“ – pirmaujantis plastikinių vamzdžių sistemų tiekėjas Europoje

ULONŲ VERSLO CENTRAS – biurų centras su statybų kokybės garantija. UAB „PST investicijos“

54 Tango reikia dviejų. UAB „Aurika“

Paslauga, per metus pakeitusi šimtametes tradicijas

58 Įvertinta sėkminga „Smiltynės“ perkėlos veikla

UAB "K2 LT"

59 „Swedspan Girių Bizonas“ – IKEA įmonė

23 Kokybė ir sparta. UAB „Kaminta“

60 Inovatyvi, versli, šiuolaikiška. UAB „Grinduva“

24 Eternit Baltic – kokybė ir saugumas 25 Septyniolika metų Lietuvos statybų rinkoje. UAB

„Avona“

26 Patirtis ir inovacijos. UAB „Kelprojektas“ 28

Moderniausios technologijos – sėkmės garantas

Sėkminga veikla kailių rinkoje.

UAB „Pack Klaipėda“

UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“

Aukso verta lietuviška biokuro pakura. UAB „Enerstena“ Etaloninis dujų kiekio ir debito matavimo priemonių

29 kalibravimo, patikros bei bandymų įrenginys Lietuvos energerikos institutas

30 Kokybė, kuri įkvepia! UAB „Zbiga“ 31 „Lono“ čiužinys TYLA®*** įvertintas aukso medaliu

Žurnalas „Best in Lithuania“, Nr. 20, 2013 Redakcijos adresas: UAB „Linoleum design“ M.Mažvydo g. 9-19, LT-06256 Vilnius Tel. +370 615 83361. El. paštas rimvidas@bestinlt.lt www.bestinlt.lt Redakcija už reklamų turinį neatsako.

64 ROBOTIKA - auginkime draugišką išradėją! 65 (Ne)kūrybiški. „Innospark“ LIETUVOS MENAS

66 Grafikė Eglė Kuckaitė

Redaktorius Rimvidas Stankevičius Fotografas Jonas Žiburkus Reklamos direktorius Gediminas Miškinis Žurnalistė Jūratė Mockuvienė Dizainerė Lina Šiškutė

LIETUVIŠKAS turi reikšti PUIKUS

yriausybės pozicija aiški: norėtųsi, kad ir ateityje šalies įmonių produkcijos apimtys didėtų, augtų konkurencija, darbo našumas, kad ir kitais metais konkurse „Lietuvos metų gaminys“ būtų galima pasidžiaugti dar didesniu būriu laimėtojų. Kažkada, 1939 metais, Lietuvos amatų, pramonės ir prekybos rūmai drauge su Lietuvos Vyriausybe įsteigė apdovanojimus už verslą – Darbo žvaigždes. Valdžios vardu jas skyrė Finansų ministras, tuo metu vienintelis ministras besirūpinęs gamyba. Bet Aukso, Sidabro ir Bronzos žvaigždes įteikinėjo tik kartą – o po to prasidėjo karas, dar vėliau – okupacija. Darbo žvaigždes, šiuos puikaus verslo ir gamybos simbolius, tarpukario metu kaldino Šveicarijoje. Dabar to nereikia. Apdo-

4 |

vanojimą atkūrė Lietuvos amatų, pramonės ir prekybos rūmų asociacija, ir dabar ženklus iš sidabro kaldina čia pat, Lietuvoje. Mes daug gražių dalykų gaminamės jau patys. Mums jau nebereikia „skolintis“ vakarietiškos kokybės. Ir turime gerą tradiciją – nacionaliniu mastu įvertinti mūsų įmones už gaminio kokybę. Metų gaminys – tai orientyras kitiems. Tačiau tai orientyras kūrybingiems, turintiems savų idėjų. Lietuvoje žlugo daug verslų, kurie tik bandė kopijuoti kaimyno sėkmę. Sustabarėjimas ir nežiūrėjimas į ateitį, į ateities vartotoją – pražūtingi. Iš kitos pusės, tik gamyba, jos plėtimas ir dėmesys kokybei leis išeiti mums iš krizės. Tik gamyba ir jos plėtra gali sustabdyti šalies lindimą į skolas. O užkariauti reiklią Europos Sąjungos ar pasaulinę rinką gali tik inovatyvus, į ateitį orientuotas gaminys.

veiksnį. Tai skatins Lietuvos ūkio augimą, didins konkurencingumą, patrauklumą investuotojams. Visa tai – Lietuvos ūkio harmoningos integracijos į Europos Sąjungą sėkmės pagrindas. Bet konkurencija yra negailestinga ir ji negaili tų, kas užmiega ant laurų. Lietuvoje jau turėjome tiesiog gigantus, kurie ilgiems metams buvo užėmę nemažą tarptautinės rinkos kampą. Tačiau kur jie dabar, gaminę tarsi aukštų technologijų produktus, kurie mums atrodė tik kito dešimtmečio gaminiai? Užteko jiems nors akimirkai prisnūsti, ir į priekį išsiveržė kiti rinkos dalyviai. O mūsų viltis kėlusios įmonės jau bankrutavusios, ir jų patalpas, kur buvo gaminami seno tipo televizorių ekranai, atlenkimo sistemos, jau nuomoja tik sandėliavimui. Dabar praeities nuopelnai jau neprisimenami. Svarbu, kokį gaminį tu pradedi gaminti šiandien. Gerbiami tie, kurie šiandien gamina jau rytdienos prekę. Negalima užmiršti būtent tų, kurie stovi prie staklių ar konvejerio. Besididžiuodami augančiu eksportu, turime siekti ir augančio vidaus vartojimo. O jis kils tik didėjant darbo užmokesčiui.

Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Gaminio kokybė šiandien reiškia daug daugiau, negu vienos firmos sėkmė. Būtent mokslo institucijos skleidžia pažangiausias mintis, o gamybininkai jas patikrina darbais. Todėl švietimo ir mokslo sistemos rėmimas yra kelias siekti vieno iš pagrindinių kokybės vadybos principų – nuolatinio tobulėjimo. Europos Sąjungos narystė davė mūsų gamintojams ir mums visiems naujas galimybes. Mes kaip lygiateisiai atėjome į plačią rinką, kuri kelia labai aukštus reikalavimus. Kaip ir visada lūžio atvejais išgyvens ir suklestės tik drąsūs, lankstūs ir reiklūs sau. Esu įsitikinęs – tokių Lietuvoje daug. Kiek leidžia Vyriausybės svertai, turėtume sekti pasauliniais šios srities pažangos pavyzdžiais, o kokybės vadybą priimti bei įdiegti kaip strateginį Lietuvos ūkio plėtros

Praeityje Lietuvoje buvo populiarus šūkis „Pirk prekę lietuvišką“. Dabar tai prieštarautų net mūsų įsipareigojimams prieš partnerius Europos Sąjungoje. Net vidaus rinkoje nereikia šaukti apie patriotizmą. Tai pats blogiausias argumentas, siūlant pirkti gaminį. Rinkoje veikia visai kiti argumentai. Už savo pinigus kiekvienas siekia gauti kuo daugiau, net ir kokybės. Tiesiog reikia, kad žmogus, Lietuvoje ar užsienyje išsirinkęs pačią geriausią prekę, su nuostaba ar be jos aptiktų, kad prekė pagaminta Lietuvoje. Reikia, kad ženklas „Pagaminta Lietuvoje“ būtų lygiai taip pat gerbiamas kaip „Swiss made“ ar „Deutsches Erzeugniss“. Šių metų konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“ apdovanojimams nominuotos beveik šimtas įmonių – mūsų lyderiai. Tai nemažai. Tai suteikia viltį. Bet kaip ir sporte – lyderiai mums rodo kelią, tačiau nuolat turi jausti paskui bėgančio kvėpavimą. Labai džiaugiuosi, jog kasmet šiame konkurse dalyvauja vis daugiau smulkių įmonių. Nedidelė įmonė dar nereiškia, kad joje nenaudojamos aukštos technologijos. O būtent jų dėka auga ir eksportas. Reiškia, didėja užimtumas, kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Tai rodo, kad šalies ekonomika juda teisinga linkme.

| 5

Robertas Dargis: Pramonininkų užduotis – būti ekonomikos stuburu, ant kurio augtų valstybė

Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis įžvelgia nemažai pasikeitimų tiek konfederacijos veikloje, tiek valstybės gyvenime. Anot jo, ekonomikos atsigavimo daigai dar gležni, tačiau jie sustiprėtų, jeigu būtų atsižvelgiama į verslo pasiūlymus. BiL Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) naujajai Vyriausybei įteikė 11 sričių 98 siūlymus, kaip reikia tvarkyti šalies ūkį. Jūsų nuomone, kas šiandien svarbu Lietuvai? R. Dargis: Lietuvos pramonininkų konfederacija veikia kaip reikšmingiausia verslo bendruomenės jungiamoji organizacija, kuri konsoliduoja daugiausia šakinių asociacijų, įmonių, veikiančių Lietuvos pramonėje plačiausiu mastu. Todėl matau poreikį tą jungiamąjį veiksnį išlaikyti ir puoselėti. Antrasis mūsų uždavinys – gebėti iškelti ne tik verslui, bet ir visai visuomenei svarbiausius valstybės pažangos klausimus.

Ekonominė logika valstybės politikoje Todėl ir išskyrėme 11 esminių nuostatų, kurias būtina įgyvendinti, kad mūsų ūkis vėl gyventų plėtros nuotaikomis. Viena iš nuostatų – valstybės politika pirmiausia turi remtis ekonomine logika, išsaugant vertybinį pagrindą. Taip turi būti kuriamas ir konstruktyvus bendravimas su kitomis valstybėmis. 6 |

Šiandien Lietuvai ypač svarbu, kad mokesčių sistema skatintų žmones dirbti ir užsidirbti, kad ji būtų paprasta ir suprantama. O verslumo įgūdžiai turi būti pradėti ugdyti dar mokyklos suole. Visiems turi būti sudarytos kuo geresnės sąlygos kurti, dirbti ir realizuoti savo idėjas. Turime nepamiršti ir konkurencijos su kitomis šalimis dėl užsienio investicijų. Norėdami, kad į mūsų ežerėlį pritekėtų daugiau vandens, turime atidaryti kanalus, o ne kurti dirbtinius barjerus. Valstybė turi racionaliai naudoti pinigus. Turiu minty ne tik per mokesčius surenkamas lėšas, bet ir tas, kurios mūsų šalį pasiekia iš ES fondų. Reikia, kad šie pinigai būtų investuojami su maksimalia nauda ir padėtų sukurti dar daugiau vertės. Milijardus tokių lėšų investuojame, pavyzdžiui, į mokslo slėnius, tačiau universitetų vadovai vėl prašo lėšų įsigytai įrangai išlaikyti. Tuomet kyla klausimas: kas buvo sukurta tuose mokslo ir technologijų slėniuose, jeigu stinga pinigų technikai prižiūrėti? Akį glosto kai kuriuose miestuose ir miesteliuose gerai sutvarkyta infrastruktūra,

centrinės aikštės, skverai ar suremontuoti dvarai, bet reikia papildomų išlaidų jiems išlaikyti, o savivaldybės dažnai jų neapskaičiavusios. Todėl turime ieškoti būdų, kaip miestams patiems daugiau užsidirbti, kaip pritraukti investicijų. Šie pavyzdžiai liudija tai, kad kol kas nemokame numatyti kelių žingsnių į priekį. Tokio racionalaus strateginio mąstymo labai trūksta. Valstybė turi veikti įvairiais lygiais tinkamai pasverdama savo poreikius ir galimybes. Reikia numatyti ir daugiau valstybės proveržio krypčių, nes tik biomedicinos ar lazerių neužtenka. Susirūpinimą kelia ir Nacionalinė energetikos strategija. Energetikos instituto pagrindu sukurta darbo grupė bandys į Energetikos strategiją pažvelgti nauju žvilgsniu, nekvestionuodama dviejų klausimų: energetinės nepriklausomybės ir energetinių resursų nenutrūkstamo tiekimo išlaikymo. Pagal dabartinius matmenis mums reikės ne 60 mlrd. litų, kaip buvo suskaičiuota, o užteks 24–25 mlrd. litų. Kodėl taip atsitiko, kad tuos pačius tikslus galima įgyvendinti ir keliasdešimčia milijardų pigiau?..

Investicijos garantuoja valstybės saugumą BiL Kokius prognozuotumėte 2013 metus? R. Dargis: Esu optimistas ir kas nutiktų, stengiuosi eiti į priekį. Reikia planuoti finansus taip, kad jie nesmaugtų valstybės. Nėra gerai, jei per krizę prisiskolinome 30 mlrd. litų. 2,5 mlrd. litų mokėsime vien palūkanų. Latvijos pasirinkimas skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo buvo geresnis, o mes pasielgėme kaip Margiris, pasiryžęs susideginti, bet nepasiduoti. Todėl visi sprendimai turi būti gerai pasverti. Kita valstybės politikos sritis, kurioje žmonės praranda daug pinigų, – tai energetinės sąnaudos. Jos turi būti maksimaliai optimizuotos. Energetinių sąnaudų mažinimas – vienas svarbiausių vidaus politikos klausimų.

LPK kelia iki šiol nesvarstytus imigracijos politikos klausimus, kurių Lietuva niekaip neišvengs. Tačiau šią politiką kviečiame vykdyti protingai, pirmiausia kalbėkime apie „protų“ pritraukimą iš mums gerai pažįstamų kaimyninių valstybių. Nepamirškime, kad kunigaikštis Gediminas tą politiką vykdė labai drąsiai – kvietė į Lietuvą amatininkus iš Europos, atleido juos nuo mokesčių, statė jų konfesijų bažnyčias ir skatino juos mokyti lietuvius savo amato.

Savivaldybėms reikia daugiau galių Dar vienas rūpestis – menkas Lietuvos žinomumas. Net ir skandinavai apie Lietuvą žino nedaug. Švedijos ar Danijos miesteliuose tenka pasakoti, kad esame kaimynai, kuriuos skiria vos 250 km. O juk tuose miesteliuose gali būti keli pramonininkai, kelios įmonės, galinčios čia perkelti savo gamyklėles ar kitaip investuoti Lietuvoje. Mums reikia, kad į kiekvieną miestą ateitų bent po porą trejetą investuotojų, kurie galėtų įdarbinti kelis šimtus vietinių gyventojų. Turime dėl to stengtis. BiL Bet tuo užsienio verslininką reikia sudominti. R. Dargis: Kuo mes galime būti įdomūs? Lietuvoje išvystyta infrastruktūra leidžia priimti investicijas, kurios galėtų būti nukreiptos į gamybą. Turime išvystytą

kelių, oro uostų, geležinkelių tinklą, savo uostą, kuriame kasmet galima perkrauti per 40 mlrd. tonų krovinių. Turime darbščių žmonių (tik, deja, mažėja jų skaičius), bendrą erdvę su ES, kurioje veikia suderintas teisynas. Lietuva turi dar vieną bėdą, – tai tradiciškai susiklosčiusi labai didelė centrinės valdžios įtaka. O juk daug klausimų galima išspręsti savivaldose, kur kūrybingi ir iniciatyvūs žmonės galėtų priimti savo miestui tinkamiausius sprendimus. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas jau nebeužtenka vien tik Ministro Pirmininko pastangų. Su investuotojais turi kalbėtis kiekvienos savivaldybės ir didesnio miesto vadovai. Šiandien reikia, kad bent jau dešimties apskričių vadovai susitiktų su olandų, danų, švedų, vokiečių gamybininkais, jiems pristatytų savo regioną ir siūlytų palankias galimybes pradėti čia savo verslą. Taip galime pasiekti geriausių rezultatų. O kol kas veikiančios savivaldos mes neturime. Turime nebijoti suteikti jai daugiau teisių. Turime turėti tikslų ir eiti pirmyn. Visose gyvenimo srityse reikia ir valstybės lyderystės, kuri skatintų žmones būti iniciatyvius, kūrybingus, bendruomeniškus. Turėtume atsiplėšti nuo kelis dešimtmečius skiepytos normos niekur nesikišti ir neišsiskirti iš minios. O pramonininkų užduotis – būti tuo ekonomikos stuburu, aplink kurį galėtume auginti valstybę.

Ir trečias dalykas – tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas. Jos mums svarbios dėl papildomų injekcijų į ekonomiką. Jei gamyklą pastatyti kainuoja apie 30 mln. litų, apie pusę sumos atitenka valstybės biudžetui. Bet ji sukuria ir naujų darbo vietų, pritraukiami nauji resursai ir vadybos formos, investuotojai atveža naujas, pačias efektyviausias technologijas. Investuojantys verslininkai turi ir savo numatytas pardavimo rinkas. Tačiau bene svarbiausias dalykas, – tokios investicijos yra valstybės saugumo garantas. Kuo daugiau vokiečių, prancūzų, anglų investuos Lietuvoje, iškilus lemtingai situacijai jie mąstys, kaip apsaugoti savo investicijas. O tai bet kokiose derybose mums suteiktų papildomų kozirių.

Apdovanojimus reikės revizuoti BiL Pakalbėkime apie tradicinius LPK apdovanojimus, teikiamus iškiliausiems, inovatyviausiems verslininkams ir geriausiems gaminiams. Ar šią tradiciją žadate tęsti? R. Dargis: Apdovanojimų reikia, tai ilgametė tradicija. Tačiau jau daugelį metų tarp geriausių dominuoja tos pačios pramonės šakos ir jų produktai. Vis dėlto, kai apdovanojimų yra tiek daug, šiek tiek devalvuojama jų reikšmė. Reikėtų mažinti jų skaičių ir LPK apdovanojimus teikti išskirtiniams produktams. Pabandysime padaryti šiokią tokią vertinimo kriterijų reviziją ir sukursime metodiką, kuri atrinktų pačius geriausius, sieksime, kad apdovanojimai netaptų kasdieniai, kad verslininkai būtų skatinami jų siekti. Šioje srityje irgi reikia naujovių, o verslininkų bendruomenė turi įspausti ryškesnį pėdsaką. | 7

Lietuvos pramonė 2013 metais: užsakymų plėtra į NVS rinką sulėtės, tačiau geresnių rezultatų tikimasi iš ES rinkos

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

epaisant to, kad 2012 m. pasaulio ekonomika susidūrė su daugybe įvairių iššūkių (JAV fiskalinio skardžio grėsme, didele įtampa finansų rinkose, neapibrėžtumu dėl euro zonos lyderių gebėjimų pažaboti skolų krizę, lėtėjančiu Kinijos stiprėjimu ir kt.), o antrąjį praėjusių metų pusmetį pasaulio ekonomikos augimas akivaizdžiai sulėtėjo, į užsienio rinkas besiorientuojanti Lietuvos pramonė (kuri eksportuoja beveik 70 proc. visos pagamintos produkcijos) 2012 m. galėjo pasigirti įspūdingais plėtros tempais. Pavyzdžiui, 2012 m. apdirbamosios pramonės (be mineralinio kuro) gamybos apimtys išaugo net 9,2 proc. ir jau 11,6 proc. viršija prieškrizinį 2008 m. lygį. Sparčiai didėjant gamybos apimtims, materialinės investicijos pramonėje per metus šoktelėjo 36 proc., o investicijų augimo tempas kiek daugiau nei keturis kartus viršijo viso ūkio vidurkį. Galų gale, užimtųjų skaičius pramonėje išaugo 4,5 proc., tuo metu kai visame ūkyje užimtųjų skaičius išaugo 2 proc. Sparti pramonės gamybos plėtra turėjo itin didelės įtakos ir viso Lietuvos ūkio augimui, kuris 2012 m. buvo vienas sparčiausių Europoje – Lietuvos ekonomikos augimas išlieka itin priklausomas nuo eksporto, o kalbėdami apie Lietuvos eksportą, iš esmės kalbame apie pramonę, kadangi 83 proc. viso Lietuvos eksporto sudaro pramonės pagaminama produkcija. Per tris 2012 m. ketvirčius Lietuvos eksportas be mineralinio kuro padidėjo 12 proc. ir daugiau nei trečdaliu viršija 2008 m. lygį. Beveik nekyla abejonių, kad 2013 m. stebėsime tolesnę Lietuvos pramonės (ir atitinkamai – Lietuvos eksporto) plėtrą. Manome, kad šiemet Lietuvos eksporto augimo tempas gali siekti nuo 5 iki 7 proc., o tolesnę eksporto plėtrą labiausiai palaikys Baltijos bei NVS regionai. Viena vertus, Europos Komisijos prognozės rodo, kad 2013 m. Baltijos šalių ūkių augimas turėtų išlikti sparčiausias visoje ES – prognozuojama, kad Latvijos BVP šiemet išaugs 3,6 proc., o Estijos – 3,1 proc. (Lietuvai prognozuojamas 3,1 proc. BVP augimas). Todėl natūralu, kad santykinai spartus (ypač ES kontekste) Latvijos ir Estijos ūkių augimas teigiamai veiks ir Lietuvos eksporto dinamiką.

8 |

Didelės įtakos prognozuojamai Lietuvos eksporto ir pramonės plėtrai 2013 m. turės NVS regionas. Tačiau tikėtina, kad šiemet Lietuvos eksporto apimtys į NVS regioną augs kiek lėčiau nei pernai. Nors Rusijos (kuriai tenka 63 proc. viso Lietuvos eksporto į NVS) BVP šiemet išaugs 3,2 proc., ūkio augimas bus kuklesnis nei pernai (3,8 proc.). Dėl atsargesnės vyriausybės finansų politikos, valstybės išlaidos 2013 m. augs gerokai lėčiau nei pernai – 2013 m. ir 2014 m. išlaidos didės tik po 8-9 proc. 2012 m. valstybės išlaidos augo net 25 proc. – buvo didinamos pensijos, atlyginimai viešajam sektoriui, atliekamos reikšmingos investicijos į kariuomenės modernizavimą. Tačiau panašu, kad šiemet ūkio skatinimo priemonių poveikis vidaus rinkai bus kiek silpnesnis nei pernai. Negana to, nuo 2013 m. įsigalioja griežtesnės kreditų rizikos vertinimo gairės, o tai gerokai apribos paskolų portfelio plėtrą, kuri buvo fiksuojama 2012 m. – paskolų portfelis namų ūkiams pernai išaugo net 33 proc. Galų gale, eksporto apimčių į NVS regioną plėtrą ribos ir reikšmingai išaugę transporto priemonių importo muitų tarifai po Muitų Sąjungos tarp Rusijos, Baltarusijos bei Kazachstano įsigaliojimo. Pavyzdžiui, tuo metu kai 2012 m. Lietuvos eksportas į NVS išaugo 23 proc., transporto priemonių eksportas susitraukė 7 proc. Vargu ar šiemet galima tikėtis ryškaus eksporto proveržio į euro zonos regioną. Jeigu visos priemonės skolų krizei pažaboti, dėl kurių buvo sutarta politiniu lygmeniu 2012 m., šiemet bus visiškai įgyvendintos, ir tai sugebės išjudinti verslo ir vartotojų pasitikėjimą, euro zonos BVP šiemet potencialiai gali padidėti tik 0,1 proc. Tiesa, pastaruoju metu euro zonoje fiksuojamos pozityvios tendencijos – išankstiniai makroekonominiai indikatoriai akivaizdžiai stabilizavosi ir pradėjo kopti aukštyn. Aktyvūs Europos centrinio banko veiksmai padėjo sumažinti finansų rinkų spaudimą Ispanijai ir Italijai, kurių skolinimosi kaina pastaruoju metu pastebimai sumažėjo. Pastaruoju metu sumažėjo ir finansų rinkų spaudimas komercinių bankų sistemai. 2013 m. viešųjų finansų konsolidacijos poreikis euro zonoje bus mažesnis nei 2012 m. – tai turėtų teigiamai veikti ekonominį aktyvumą. Todėl galima atsargiai prognozuoti, kad antrąjį 2013 m. pusmetį euro zonoje prasidės lėto ūkio atsigavimo stadija. Dėl to metų pabaigoje Lietuvos eksporto į ES rinką rezultatai gali pagerėti. Nors euro zonos skolų krizė akivaizdžiai pakenkė Lietuvos eksporto dinamikai, bendras Lietuvos eksporto į ES rinką augimas pernai išliko santykinai spartus – eksportas išaugo 8,3 proc. Akivaizdu, kad, nepaisant sudėtingos ekonominės euro zonos būklės, Lietuvos gamintojų produkcija ES rinkoje išlieka konkurencinga.

| 9

Kelią verslui praskina ekonominė diplomatija

Valdžia eina ten, kur verslas. Naujos rinkos ir šalys, turinčios skirtingus mentalitetus bei tradicijas, verčia verslą ir valdžią dirbti kartu. Lietuvos ekonominei diplomatijai jau per 20 metų ir ji yra neatsiejama nuo Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pavaduotojo Regimanto Jablonsko, stovėjusio prie pačių ištakų. Už tai ekonominės diplomatijos guru neseniai apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbinga „Profesijos riterio” nominacija „Best in Lithuania” Regimantą Jablonską kalbino ne tik apie nominaciją, bet ir apie kontaktų bei gerų santykių svarbą. Regimantas Jablonskas (kairėje) priima garbingą „Profesijos riterio” apdovanojimą iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio (dešinėje)

BiL Kokią reikšmę valstybės gerovei turi sėkminga ekonominė diplomatija? Užsienio reikalų ministerijos vienas pagrindinių prioritetų yra ekonominė diplomatija, užsiimanti naujų rinkų paieška, eksporto plėtra, investicijų pritraukimu, įvažiuojamojo turizmo skatinimu. Kalbant apie eksporto plėtrą ir investicijų pritraukimą iš Europos arba vadinamųjų „tradicinių“ rinkų, manau, čia jau esame visiškai „įėję“ - diplomatinis „stogas“ reikalingas tik labai išskirtinais atvejais, verslas čia seniai pramynęs takus, mentalitetas ir verslo etika aiški, asocijuotos struktūros „susigiminiavusios“, kuriasi bendros Lietuvos ir kitų Europos šalių verslo struktūros, verslo sąlygas reglamentuojanti bazė aiški ir t. t. Čia, manau, diplomatinė tarnyba, kaip

10 |

verslo galimybių atradėja ir „durų“ verslui atidarytoja, savo pagrindinį darbą jau yra atlikusi. Tačiau ir toliau lieka svarbu palaikyti tai, kas pasiekta – t. y. tampame orkestro muzikantais, bet ne solistais su išskirtinėmis kompetencijomis. Stengiamės padėti verslui brautis į dar mažai pažįstamas, tolimas šalis. Kartais patys nustembame, kaip verslui įdomu naujos rinkos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais verslininkams pristatėme verslo galimybes Afrikoje, Brazilijoje, Irake, Vietname, šiais metais surengsime seminarus verslininkams, kurie turi planų brautis į Meksiką ir Čilę. Naujosios rinkos yra specifinės, reikalauja dėmesio labai aukštu lygiu, dažnai ir nevienkartinių, kartais grynai protokolinių vizitų, kurie neparveža akivaizdžių rezultatų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali

atnešti labai rimtų dividendų Lietuvai. Taip jau yra, kad diplomatai nuo senų senovės ne plytas mūrija, o „tiesia kelius“ tiems, kurie jais keliaudami ieško tų plytų šalies ekonominei gerovei ir saugumui statyti. BiL Kiek metų rūpinatės ekonomine diplomatija? Jau per 20 metų. Pradėjau dirbti 1991 m. balandžio mėn. būdamas Vilniaus universiteto paskutinio kurso studentu, dar besikuriančioje Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Buvau atsakingas už diplomatinius santykius dar su TSRS. Atsimenu, iš viso buvo 66 darbuotojai. „Pasidalindavome“ ir važiuodavome į atskiras tuometės sąjungos respublikas megzti politinių kontaktų. Man teko skristi į Moldovą, kuri viena pirmųjų po Islandijos pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Ten mane priėmė net užsienio reikalų viceministras. 1995 metais atsidūriau Ukrainoje, ten dirbau Lietuvos ambasadoje patarėju ekonomikos klausimais, vėliau teko dirbti Norvegijoje. Taigi jau 20 metų sėkmingai dirbu ekonominės diplomatijos srityje. BiL Kaip pavyksta surasti ir palaikyti ryšį tarp verslo ir valdžios? Juk tarp abiejų pusių kartais perbėga ir nepasitikėjimo šešėlis. Jeigu būtų nepasitikėjimas, nebūtų kontakto. Iki ekonominės krizės per metus kartu su verslo struktūromis organizuodavome apie 8–10 verslo misijų užsienyje, dabar apie 3–5. Praėjusiais metais kartu su verslininkais lankėmės Irake, Mongolijoje, Sankt Peterburge. Verslininkai yra pragmatiški – važiuoja ten, kur mato geras galimybes, o ne iš pagarbos. Į kiekvieną diplomatinį susitikimą stengiamės įtraukti verslo atstovų, kad šie išsakytų, ko nori ir tikisi toje valstybėje. Jei būtų išlikęs tas nepasitikėjimas, verslo žmonių neprisikviestume į tokius vizitus. BiL Kaip pavyksta megzti ryšius šalyse, kuriose tradicijos reikalauja verslininkams atvykti su valdžios atstovais? Mes du kartus per metus su verslo struktūromis aptariame, kokių misijų reikia labiausiai. Šiais metais irgi suplanuotos misijos į šalis, kuriose verslas be atitinkamų antpečių „neprasimuštų“. Pavyzdžiui, su verslo atstovais neseniai vykome į Mongoliją, kur būtent ir reikėjo verslui politinio palaikymo. Nustebino vienas dalykas – kai tik nuvažiuojame į kokią „neatrastą“ žemę, ten randame bendrovės „5 kontinentai“ pėdsakų. Mongolijoje susidūrėme su jų įrengtais bankomatais, Azerbaidžane jie jau irgi teikia IT paslaugas. Galiu paminėti ir Turkmėnistaną, į kurį verslas taip pat braunasi. Su šia šalimi jau paruoštos pasirašymui trys sutartys – ekonominio bendradarbiavimo, investicijų skatinimo ir apsaugos bei dvigubo apmokestinimo išvengimo. Tačiau viskas prasidėjo nuo mūsų vizitų. Atidarėme verslui duris, pro kurias jis ir įžengė. Lietuvos Vyriausybė tarsi įsipareigojo už Lietuvos verslininkus. Mes pramynėme tik taką. Visoms šalims būdingas savitas mentalitetas ir tra-

dicijos. Pavyzdžiui, NVS šalyse per oficialius susitikimus nieko rimto nesutarsi. Tik per neformalų susitikimą įvyksta sandoriai. Skandinavijoje, kurioje teko dirbti, galioja jau kitoks bendravimo principas. Jei nori su skandinavu sudaryti sutartį, reikia metų ir daugiau. Bet jei jį „prisijaukinsi“, verslausi su juo amžinai. BiL Kaip randate kompromisą tuomet, kai verslas prašo šiltesnių santykių su šalimis, kuriose aktyviai dirba, tačiau politiškai jos yra nutolusios? Žinoma, sulaukiame tokių skambučių: iki šiol pirkau žaliavas viena kaina, o dabar prašo dvigubai. Kodėl? Patys susipraskite. Žinoma, politika turi įtakos. Tačiau pats verslas turi prisiimti riziką ir atsakomybę, pavyzdžiui, dirbdamas Rusijoje ar Baltarusijoje. Mes galime įspėti apie pavojus, tačiau verslas turi būti diversifikuotas. Todėl ir patariame verslininkams ieškoti kuo daugiau alternatyvų. Žinoma, NVS šalyse uždirbamas didžiausias pelnas, tačiau ir ekonominė rizika didelė. Verslo atstovai diskusijų metu išsako savo pastabas. Į jas Užsienio reikalų ministerija reaguoja, bandydama išvengti galimų verslo nuostolių. BiL Esate įvertintas Profesijos riterio titulu. Ką jis jums reiškia? Tai pavyko pasiekti tik sėkmingų santykių su verslu dėka. Kontaktai užmezgami ir santykiai palaikomi per įvairius susitikimus, seminarus, verslo misijas, o ne sėdint kabinete. Be kontaktų nieko nepadarysi, nepavyks įgyvendinti tikslo – padėti verslui. Profesijos riterio apdovanojimas yra mano ilgamečio darbo įvertinimas, todėl man svarbus. BiL Regis, verslui stengiasi padėti daug struktūrų – komercijos atašė, ambasados, agentūros, ministerijos. Kaip pavyksta suderinti tarpusavio ryšius? Teisingai pastebėjote, turime daug struktūrų, komercijos atašė, diplomatų ekonomistų, dirbančių ambasadose. Stengiamės visi bendradarbiauti, deriname savo veiklas. Kasmet visi susirenkame į suvažiavimą, organizuojame išvykas į regionus, kur tenykščiams verslininkams taip pat labai svarbu jausti pulsą. Čia irgi svarbiausia – kontaktai, santykių palaikymas, verslo galimybių pristatymas. Nemažai verslininkų mane pažįsta, kaip ir aš juos. Žinoma, čia reikalingas įdirbis. Visus kontaktus užmezgiau ne per vieną dieną, tam reikėjo daug metų. BiL Tiek metų padedate verslui atrasti rinkas. Ar nebuvo kilusi mintis perbėgti į kitą barikadų pusę ir pačiam pabandyti paragauti verslininko duonos? Gal ir pasiūlymų sulaukėte? Žinoma, pasiūlymų turėjau. Ir ne kartą buvau rimtai svarstęs. Kartą net pareiškimą išeiti iš darbo buvau parašęs. Tačiau jis buvo suplėšytas (juokiasi). Kol galiu realizuoti savo sugebėjimus čia, galimybių kitur neieškau. Gal lemia mano konservatyvumas?

| 11

Misija – siųsti televizijos signalus visiems Lietuvos gyventojams Telecentras – didžiausią radijo ir televizijos programų siuntimo patirtį turinti Lietuvos bendrovė, besididžiuojanti savo profesionaliais specialistais ir pažangiomis technologijomis. Daugiau nei 55-erius metus vykdęs misiją siųsti nacionalinio transliuotojo programas, Telecentras užtikrino valstybės interesą ir reikšmingu visai šaliai etapu – atsisakant analoginės antžeminės televizijos.

parametrai turėjo užtikrinti nemokamų LRT programų priėmimo galimybę plote, apimančiame ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos teritorijos, todėl LRT programos iki šiol yra siunčiamos Telecentro tinklu. Gedimino Stirbio teigimu, Telecentras atsakingai elgėsi šioje situacijoje, pirmiausiai galvodamas apie valstybės interesą – užtikrinti kuo geresnį nacionalinio transliuotojo skaitmeninės televizijos programų prieinamumą Lietuvos gyventojams.

Perėjimą nuo analoginės antžeminės prie skaitmeninės antžeminės televizijos mūsų šalyje Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys vertina kaip sklandų ir sėkmingai įgyvendintą

ai sužinojome, kad atskiras LRT tinklas nebus laiku įdiegtas ir nepradės veikti analo„ ginės antžeminės televizijos išjungimo dieną – spalio 29-ąją, skubiai ėmėmės papildomų darbų – padidinome Druskininkuose, Lazdijuose, Molėtuose, Šalčininkuose, Varėnoje veikiančių siųstuvų galias, įdiegėme skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvus Nidoje ir Švenčionyse“, – pasakoja Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys.

Svarbiausia – valstybės interesai Suteikus LRT galimybę turėti atskirą televizijos programų siuntimo tinklą, viešą konkursą jį diegti ir siųsti televizijos programas laimėjo ne Telecentras, bet kita bendrovė, sudariusi konsorciumą su dar dviem partneriais. LR Vyriausybės 2011 m. patvirtintame „Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelio apraše“ nurodyta, kad analoginės antžeminės televizijos išjungimo dieną naujojo LRT tinklo 12 |

Perėjimą nuo analoginės antžeminės prie skaitmeninės antžeminės televizijos mūsų šalyje Telecentro vadovas vertina kaip sklandų ir sėkmingai įgyvendintą. Jo įsitikinimu, didele dalimi tai nulėmė išankstinis pasirengimas – prieš analoginės antžeminės televizijos išjungimą Telecentro tinklais skaitmeninė antžeminė televizija jau buvo pasiekiama daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų

Skaitmeninė patirtis – nuo 2003 m. Pirmasis skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvas Vilniaus televizijos bokšte buvo įrengtas dar 2003 m., o 2006-aisiais, Telecentras įsidiegė ir programų glaudinimo standartą MPEG-4 AVC/H.264 – jį naudojant vienu skaitmeninės antžeminės televizijos kanalu galima siųsti ne tik aukštos kokybės standartinės raiškos (SD), bet ir didelės raiškos (HD) televizijos programas. Telecentras pirmasis pasaulyje pradėjo naudoti šį standartą komerciniais tikslais antžeminiuose televizijos tinkluose. Valstybės valdomas Telecentras šiuo metu siunčia 32 skaitmeninės televizijos programas, trys iš jų siunčiamos didelės raiškos (HD) formatu. Sumanūs Telecentro specialistai išbandė netgi trimatės televizijos siuntimo galimybes – bendrovė galėtų teikti tokias paslaugas, jeigu tik užsakovai kurtų ir transliuotų TV programas 3D formatu.

Skaitmeninės antžeminės TV siųstuvai

Skatina kurti HD TV programas „Lietuvoje jau senokai subrendo poreikis pereiti į didelės raiškos televizijos lygį – mes tam esame pasirengę ir tik laukiame televizijos transliuotojų pasiryžimo kurti lietuviškas televizijos programas HD formatu bei atitinkamų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų“, – sako Gediminas Stirbys. Sėkmingas bandymas buvo įgyvendintas 2011 m. gruodį – LNK televizija HD formatu tiesiogiai transliavo šokių projekto „Kviečiu šokti“ finalą. Pirmoji lietuviška HD televizijos programa buvo siunčiama Telecentro pirmuoju tinklu. Be radijo ir televizijos programų siuntimo, Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) Lietuvos gyventojams ir įmonėms dar teikia fiksuotosios telefonijos, duomenų perdavimo, tinklų sujungimo, skirtųjų linijų, interneto bei kitas paslaugas. 100-tu procentų valstybės valdoma akcinė bendrovė iš biudžeto nėra finansuojama.

www.telecentras.lt

Statistika byloja: mums patinka

lietuviškas internetas Mobiliojo interneto kompiuteryje paslaugas Lietuvoje teikia keturi stambūs operatoriai ir keletas virtualių operatorių. LR Ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamais elektroninių ryšių rinkos duomenimis, per 9 praėjusių metų mėnesius bendras šių paslaugų fizinių naudotojų skaičius padidėjo 10-čia tūkstančių. 90 proc. šio prieaugio – lietuviškos bendrovės Telecentro klientai.

inkdamiesi vieną ar kitą mobilųjį internetą, žmonės įvertina ryšio greitaveiką ir patikimumą, pasitikrina, ar jis veikia svarbiausiose pagal jo poreikius vietose. Be to, klientus pritraukia didelis įrenginių pasirinkimas ir prieinamos kainos. Telecentro paslaugos – mobiliojo 4G interneto „Mezon“ rinkodara išsiskiria ir visišku siunčiamų duomenų neribojimu. „Mes nesumažiname interneto greitaveikos, pasiekus tam tikrą duomenų kiekį, kaip daro kiti operatoriai, nei jokiais kitokiais būdais neribojame savo klientų poreikio siųsti tiek duomenų, kiek tik reikia“, – pabrėžia Telecentro komercijos direktorius Egidijus Ropė.

Anot jo, tokį principą žmonės vertina kaip tikrai sąžiningą ir tai žinodami naudojasi mobiliuoju 4G internetu „Mezon“ visiškai laisvai, be baimės sulaukti neplanuotai padidėjusių sąskaitų. „Išmaniųjų telefonų populiarumas taip pat pasitarnauja sparčiam mūsų klientų skaičiaus didėjimui. Tie, kas nori sutaupyti, įsigyja „Mezon Yzi“ maršruto parinktuvą ir prie interneto jungiasi ne tik kompiuteriuose, bet ir išmaniuosiuose telefonuose, papildomai už tai nieko nemokėdami“, – sako Egidijus Ropė. Jo teigimu, mobiliojo 4G interneto „Mezon“ naudotojų iš tiesų yra netgi daugiau, nei skelbia statistika, nes per kišeninį maršruto parinktuvą prie interneto gali jungtis keli

Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) 2012 m. gegužės 9-ąją surengtoje Europos dienos šventėje Telecentrui buvo įteiktas pagrindinis nominacijos „Langas į pasaulį“ prizas. Šį apdovanojimą pažangias technologijas diegianti bendrovė pelnė už projekto „Naujų elektroninių paslaugų, veikiančių „WiMAX“ vietos nustatymo technologijų pagrindu, kūrimas“ įgyvendinimą. Projektą iš dalies finansuoja Europos struktūrinės paramos fondas.

„Telecentro paslaugos – mobiliojo 4G interneto „Mezon“ rinkodara išsiskiria ir visišku siunčiamų duomenų neribojimu“, – sako Telecentro komercijos direktorius Egidijus Ropė.

asmenys vienu metu, o tuo ypač mėgsta naudotis, pavyzdžiui, drauge gyvenantys studentai. Telecentras mobiliojo 4G interneto „Mezon“ paslaugas pradėjo teikti 2009 m. kovą. Jos prieinamos 100-te Lietuvos miestų ir gyvenviečių. Tai plačiausias 4G ryšio tinklas Lietuvoje. Telecentras pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje įdiegė naujos kartos – 4G mobiliojo ryšio („WiMAX“) – technologiją.

Renginio organizatorių teigimu, „Langas į pasaulį“ apdovanojimams buvo nominuoti tie projektai, kurie labiausiai plečia galimybių horizontus.

www.mezon.lt | 13

Inovatyviausiųjų gretose – vienintelė valstybės valdoma įmonė „Lietuvos energija“ Didžiausia šalies elektros energijos gamintoja „Lietuvos energija“ sparčiai žengia moderniais sprendimais ir naujomis idėjomis grįstu keliu. Aštuntus metus rengiamame nacionaliniame konkurse „Inovacijų prizas 2012“ bendrovė laimėjo „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje. Tai vienintelė šį apdovanojimą 2012 metais gavusi bendrovė, kurios didžiąją akcijų dalį valdo valstybė. novacijų prizo“ konkurso tikslas – skatinti verslų mąstymą, technologijų plėtrą bei suteikti įmonėms galimybę įvertinti savo konkurencingumą ir naujoviškumą. „Lietuvos energijai“ apdovanojimas skirtas „ įvertinus bendrovės pastangas ir atliktus darbus diegiant naujoves. 2011 metais restruktūrizuota bendrovė aktyviai skatina visus darbuotojus siūlyti naujų idėjų ir rūpinasi praktiniu jų įgyvendinimu.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

„Siekiame, kad visus valstybės valdomus elektros gamybos pajėgumus vienijanti „Lietuvos energija“ būtų moderni bei inovatyvi įmonė. Dėl šios priežasties bendrovėje buvo įdiegta inovatyvios veiklos sistema, kuri padeda veiksmingiau valdyti inovacinį procesą, skatina darbuotojų kūrybingumą ir naujovių plėtrą“, – teigė Dalius Misiūnas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius. Siūlyti naujas idėjas gali kiekvienas naujovėms ir pokyčiams neabejingas „Lietuvos energijos“ darbuotojas. Pateiktos idėjos skirstomos į technologines ir veiklos meistriškumo. Technologinės naujovės skirtos įrenginių pagerinimui ir atnaujinimui. Visa tai leidžia taupiau vykdyti gamybos veiklą, eliminuoti dažniau pasitaikančius gedimus, išvengti klaidų. Veiklos meistriškumo inovacijų autoriai siūlo efektyvių būdų atlikti kasdienius darbus, taip pat gerinti veiklos procesus. „Lietuvos energija“ organizuoja geriausių inovacijų rinkimus, o kūrybiškiausios ir ekonomiškai naudingiausios naujovės įgyvendinamos ir pritaikomos kasdienėje įmonės veikloje. Dar nesibaigus 2012 metams buvo pasiūlyta net keliasdešimt naujovių. Geriausiųjų autoriai sulaukė paskatinimo.

Kauno hidroelektrinė

Nacionalinė elektros energijos gamintoja „Lietuvos energija“ ir toliau nemažins apsukų. 2013 metais įmonės darbuotojai vėl bus skatinami siūlyti inovatyvių idėjų. Šiais metais bus skelbiami du inovacijų teikimo etapai, kurių vieno trukmė – ne trumpesnė kaip penki mėnesiai. Siekiant didesnio efektyvumo naujos veiklos vykdymu rūpinsis bendrovėje įkurto Verslo plėtros departamento Procesų vystymo skyriaus specialistai. „Lietuvos energija“ yra strateginės svarbos bendrovė, vykdanti elektros energijos ir šilumos gamybos, tiekimo, elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos elektra veiklą. Bendrovei tenka didžiausia atsakomybė už šalies elektros ūkio efektyvumo bei konkurencingumo stiprinimą ir skaidrumą bei vartotojų interesų apsaugq. „Lietuvos energija“ sudaro elektros gamybos bloko pagrindą, kurio pajėgumai užtikrina šalies energetinį saugumą.

Kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose

14 |

www.le.lt

„Mamų unija”: visa širdimi dirbame dėl vėžiu sergančių Lietuvos vaikų

„Visą savo laiką ir jėgas skiriame tam, kad vėžiu sergančiam vaikui ir jo šeimai palengvintume ligos skausmą ir finansinę naštą. Pildyti sergančių vaikų svajones, kurios, deja, kartais būna paskutinės – vienas atsakingiausių mūsų darbų“. Taip save pristato labdaros ir paramos fondas „Mamų unija“, nuo 2008 m. globojantis vėžiu sergančius vaikus ir padedantis šeimoms kovoti už jų gyvybes. Pagrindinis fondo siekis – rinkti lėšas ir už jas pirkti reikalingiausius vaistus ir trūkstamą profesionalią medicininę įrangą Vilniaus universiteto Santariškių klinikų vaikų ligoninės ir Kauno medicinos universiteto klinikų skyriams. Būtent juose gydomi vėžiu sergantys vaikai iš visos Lietuvos nuo kūdikyestės iki 18 metų. Lietuvoje kasmet vėžiu suserga apie 100 vaikų. Dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad onkologinės ligos nepagydomos. Tai nėra tiesa – 80 proc. vaikų

pasveiksta. Svarbu ankstyva diagnostika ir pakankamos lėšos, būtinos ypač brangiai kainuojantiems vaistams, slaugai ir reabilitacijai. Deja, daugelis Lietuvos šeimų, onkologine liga susirgus vaikui, patenka į gilią finansinę krizę, nes valstybė finansuoja tik dalį didžiulių išlaidų, kurias patiria šeima. Todėl „Mamų unijos“ misija – nuolat dirbti ir raginti visus Lietuvos žmones ir ypač verslo institucijas nebūti abejingais ir prisidėti prie pagalbos, kartu kurti labdaros ir pagalbos

šalia esantiems tradicijas. Juk vaikai yra viena ir pažeidžiamiausių grupių. Suaugusiesiems susirgus lengviau savimi pasirūpinti, o už vaikus esame atsakingi mes visi. Jūsų pagalba vėžiu sergančiam vaikui yra neįkainojamos vertės, ji gali būti įvairi: ♥ finansinė parama, už kurią perkami vaistai, medicininė įranga, slaugos priemonės. Visa tai šeimai, kurioje serga vaikas, per vieną mėnesį gali kainuoti net apie 10 tūkst. litų. Ši suma daugeliui Lietuvos šeimų yra nepakeliama

našta. Surinktos lėšos taip pat naudojamos ir padengti gydymo, reabilitacijos ir kelionės išlaidas tų ligoniukų, kuriems būtina užsienio specialistų pagalba; ♥parama reikalingiausiais daiktais – higienos reikmenys, drabužiai, knygos, žaislai; ♥ bendravimas ligoninėje su sergančiais vaikais švenčių metu, įvairūs užsiėmimai su jais tam, kad jie nesijaustų izoliuoti, kad įkvėptume juos, duotume stimulą kovoti; ♥ savanorystė ir dalyvavimas fondo akcijose, organizuojamuose paramos renginiuose.

Jeigu Jūs ar Jūsų įmonė norite padėti vėžiu sergantiems Lietuvos vaikams, kviečiame draugauti su labdaros ir paramos fondu „Mamų unija“ ♥ Sąskaita paramai

Danske bankas a/s filialas Lietuvoje A.s. LT 51 7400 0322 6692 3810

♥ Skirkite 2 proc. nuo sumokėto gyventojų

pajamų mokesčio, pateikdami paraišką elektronine forma arba pristatę ją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pildymo pavyzdį rasite mūsų interneto svetainėje www.mamuunija.lt arba Facebook profilyje. Kilus klausimams, susisiekite su mumis el. paštu mamuunija@gmail.com arba telefonu 8 698 26183.

www.mamuunija.lt www.facebook.com/mamuunija | 15

„Gjensidige Baltic“: geriausias įvertinimas – klientų pasitikėjimas Baltijos šalyse veikianti draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje sėkmingai įgyvendina savo siekį ne tik aktyviai plėsti klientų ratą, bet svarbiausia - būti patikimu jų partneriu. Tai, kad Norvegijos draudimo bendrovės „Gjensidige“ antrinei įmonei pavyksta įgyvendinti savo tikslus ir tesėti pažadus, rodo sėkminga jos veikla.

Užėmė lyderio poziciją Europos Komisija prognozuoja, kad 2013 m. Baltijos šalių ekonomikų augimas bus sparčiausias Europos Sąjungoje. Tačiau, ar regiono ekonomika pateisins jai keliamus lūkesčius daug priklauso ir nuo verslo. Taigi verslui svarbu būti maksimaliai pasiruošusiam ir apsaugotam nuo galimų netikėtumų, o sumažinti riziką padės patikimas draudimo partneris. „Gjensidige Baltic“, kurios savininkė „Gjensidige“ draudimo sektoriuje dirba jau 200 metų, verslui siūlo pilną spektrą draudimo paslaugų, apsaugojančių nuo įvairių staiga kylančių rizikų, kurių klientas negali numatyti iš anksto: draudžia pastatus ir įrengimus, verslo nutrūkimą, statybines rizikas, siūlo bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės draudimą ir kitas draudimo rūšis, kurių kiekviena yra būtina verslui kasdieninėje veikloje. „Netikėta nelaimė verslui gali atnešti ne tik staigius finansinius nuostolius, bet ir kuriam laikui paralyžiuoti visą jo veiklą. Suprasdami tai, ne tik siūlome draudimo paslaugų paketą, sukurtą atsižvelgiant į įvairių verslo sričių veiklos ypatybes, bet ir profesionalias konsultacijas bei siekiame, kad išmokų procesas būtų kuo sklandesnis“, - pasakojo Kęstutis Motiejūnas, „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinis direktorius. Tačiau įmonės dažnai patiria įvairaus 16 |

pobūdžio didesnių ar mažesnių žalų. Joms ne visada yra pasiruošusios. Tuo tarpu draudimas verslui išvengia netikėtų nuostolių, verslas gali toliau nepertraukiamai aptarnauti savo klientus arba greičiau atnaujinti gamybą. Pasak „Gjensidige Baltic“ verslo draudimo specialistų, pavyzdžiui draudžiant turtą, ypač gamybos įmonėms labai aktuali verslo nutrūkimo draudimo paslauga. Jos esmė ta, kad turtui nukentėjus dėl gaisro ar kitų rizikų, įmonės patiria ne tik žalą dėl turto netekimo, bet ir didžiulius finansinius nuostolius dėldalinai ar visiškai sutrikdytos veiklos. Tačiau šių finansinių nuostolių turto draudimo apsauga neatlygina, o papildoma verslo nutrūkimo draudimo apsauga kompensuoja ir kliento patiriamus finansinius nuostolius, atsiradusius dėl veiklos sutrikdymo. Verslui taip pat aktualu iš anksto apsisaugoti nuo galimos žalos, kurią jie patirtų dėl trečiųjų asmenų pareikštų pretenzijų. Tam skirtas bendrosios civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis draudimo paslauga. Žala tretiesiems asmenims gali būti netikėtai padaryta ir kliento eksploatuojamu turtu ir vykdoma veikla ar pagamintu produktu. Užsienio šalyse ši draudimo paslauga yra labai populiari, nes minėtos pretenzijos yra labai dažnas reiškinys. „Visuomet pirmiausia analizuojame konkretaus kliento poreikius ir pritaikome

„Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas: „siekiame ne tik siūlyti draudimo paslaugas, bet ir kurti vertingą bendradarbiavimą su klientais“

jam reikalingą draudimo apsaugą, atsižvelgdami į teisinę aplinką ir kliento veikloje atsirandančias rizikas. Savo ruožtu, kiekvieno kliento įvertinimas ir tinkamos apsaugos pasiūlymas padeda išlaikyti klientų lojalumą“, - sako K. Motiejūnas.

jimą bendrove iliustruoja tai, kad per praėjusius metus „Gjensidige Baltic“ sudarytų sutarčių skaičius išaugo daugiau nei 6 proc. ir šoktelėjo daugiau nei iki 645 000 tūkst. Per 2012 m. „Gjensidige Baltic“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos klientams atlygino žalų už daugiau nei 129 mln. litų.

Spartūs žingsniai Augantis klientų lojalumas, investicijos į naujų produktų kūrimą bei profesionalų komandą padėjo įmonei Baltijos šalyse 2012 metais pasiekti 13,4 proc. augimą – pasirašytų įmokų suma pernai sudarė 216,7 mln. litų. Vien Lietuvoje veikiančio filialo pasirašytų įmokų suma išaugo net 25 proc. „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas pagal įmokų augimą 2012 m. buvo pirmas tarp visų Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo įmonių, kai bendras draudimo rinkos pasirašytų įmokų augimas pernai tesiekė 6,6 proc. Stiprėjantį gyventojų ir verslo pasitikė-

„Labai vertiname tokius sėkmingus rezultatus. Juos lėmė per daugelį metų sukaupta patirtis ir nuolatinės mūsų specialistų pastangos. Tačiau svarbiausias įvertinimas mums yra tai, kad pavyko tiek išsaugoti lojalių, tiek praplėsti naujų klientų ratą. Siekiame ne tik siūlyti draudimo paslaugas, bet ir kurti vertingą bendradarbiavimą su klientais, teikti efektyviausius sprendimus bei paslaugas ir, žinoma, paprasčiausiai patarti. Šių principų ketiname laikytis ir toliau“, - sakė „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo vadovas. Geri rezultatai bendrovei yra tik dar vienas postūmis tobulėti ir žengti pirmyn. Anot K. Motiejūno, šiuo metu visame

Baltijos regione, įgyvendinami pokyčiai, susiję su bendrovės struktūra, joje dar stipriau įtvirtinamas skandinaviškas darbo modelis. Tai „Gjensidige Baltic“ veiklą turėtų padaryti dar efektyvesne, o kartu naudingesne klientams. O bendrovės užnugaris yra išties stiprus. „Gjensidige“ Grupės akcijos kotiruojamos Oslo vertybinių popierių biržoje. Grupei priklausančiose bendrovėse Šiaurės ir Baltijos šalyse dirba apie 3100 žmonių. 2012 m. „Gjensidige“ pagrindinės veiklos pajamos sudarė 2,61 mlrd. eurų, o turto vertė pasiekė 12,7 mlrd. eurų.

www.gjensidige.lt | 17

Lietuvos metu gaminys 2012

Apdovanojimai už modernius sprendimus

iena didžiausių ir moderniausių Lietuvos statybų bendrovių „YIT Kausta“ praėjusius metus užbaigė su dviem aukso medaliais. Kauniečiai statybininkai Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“ aukso apdovanojimus laimėjo už Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (VU MKIC) bei „Ivabaltės“ žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo centrą. Būsimąja Lietuvos mokslo Meka įvardijamas VU MKIC duris lankytojams atvėrė šių metų vasario pradžioje. Šis pastatas jau dabar tituluojamas viena moderniausių Baltijos šalių bibliotekų ir yra itin svarbus Lietuvos švietimo raidai.

18 |

Trijų įspūdingų tūrių biblioteka yra pirmoji kuriamo „Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijų parko dalis. Beveik 14 tūkst. kv. m. pastate biblioteka veiks visą parą, joje įrengtos skaityklos, individualaus darbo kambariai, vaikų žaidimo vietos, kavinė. Įspūdingos architektūros ir itin pažangių technologinių sprendimų pastatą „YIT Kausta“ statė dvejus metus. Kitas aukso medalį laimėjęs pastatas - žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo centras, iškilęs Kėdainių rajone, šalia greitkelio „Via Baltica“. Šį modernų centrą sudaro du dviaukščiai pastatai, sujungti cokoliniame aukšte. Pastatas kurtas taip, kad sunkiosios technikos pardavimo ir aptarnavimo salonas, kuriame nuo šiol klientams greičiau ir

efektyviau bus teikiamos kokybiškos paslaugos, būtų įrengtas pažangiai ir moderniai ir prisidėtų prie šalies žemės ūkio raidos. Ne mažiau svarbus įvertinimas vainikavo apdovanojimų sąrašą. Lietuvos pramonininkų konfederacija įmonę „YIT Kausta“ įvertino už nuopelnus verslui ir įteikė „Sėkmingai dirbančios Įmonės gautas įmonės 2012“ apdovanojimą. „Sėkmingai dirbančios įmonės 2012“ apdovanojimas

www.yit.lt

Lietuvos metu gaminys 2012

efektyvus metodas pramoninių nuotekų valymui

Įrangos montavimo darbai

Flotacijos procesas

AB „Traidenis“ – vienintelė Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse įmonė, projektuojanti ir gaminanti pramoninių nuotekų valymo technologinę įrangą, už kurią jai buvo įteiktas konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“ aukso medalis (aplinkos apsaugos srityje). Šis 10-asis Metų gaminio ir dauguma kitų apdovanojimų („Nacionalinis kokybės prizas“, „Inovacijų prizas“, „Socialiai atsakinga įmonė“, „Sėkmingai dirbanti įmonė“ ir kt.), gautų per 17 veiklos metų, rodo įmonės profesionalumą, aukštus inovacinės veiklos pasiekimus, profesinę brandą kuriant ir diegiant naujas technologijas bei pripažinimą tarptautinėse rinkose. Pramoninės nuotekos pasižymi didele organinių ir skendinčių priemaišų tarša, kurios įprasti biologinio valymo įrenginiai nepašalina. Įmonės tikslas buvo sukurti naujos kartos pramoninių nuotekų valymo įrenginius, kuriuose būtų panaudotos unifikuotos detalės, padedančios iš įvai-

Nuotekos po valymo (kairėje) ir prieš valymą (dešinėje)

Flotatoriai

rios kilmės nuotekų pašalinti dispersinės būsenos teršalus. Lietuvoje tokie valymo įrenginiai nebuvo gaminami, o prireikus buvo tiekiami iš užsienio šalių. Įmonės „Traidenis“ gaminamos pramoninių nuotekų valymo įrangos svarbiausioji dalis flotatorius. Tai įrenginys, kurio veikimas pagrįstas teršalų išplukdymo disperguota dujine faze, suformuojančia koncentruotą produktą nuotekų paviršiuje. Šiame įrenginyje iš nuotekų galima atskirti riebalus, naftos produktus, koloidines daleles, detergentus bei įvairios sudėties dumblo mišinius. Dėl itin mišrios teršalų sudėties platus flotacijos proceso taikymas valant nuotekas yra ypač efektyvus. Flotatoriuje panaudota moderni saturavimo sistema, leidžianti efektyviai, su minimaliomis sąnaudomis, pašalinti dispersinės būsenos teršalus nepriklausomai nuo jų kilmės. Įrenginys pagamintas moduliniu principu, todėl galima operatyviai keisti įrenginio našumą, pritaikyti jį įvairios kilmės technologinių skysčių, skystų atliekų bei nuotekų valymui, keisti ištirpinto oro įterpimo vietas, taip pat galima keisti išvalymo efektyvumo laipsnį.

UAB „Traidenis“ praėjusiais metais įgyvendino Lindstrom skalbyklos nuotekų valymo įrenginių projektą Logotec mieste, Slovėnijoje. Įmonė atliko skalbyklos nuotekų valymo įrenginių projektavimo, gamybos, montavimo bei paleidimo ir derinimo darbus. Didėja pramoninių nuotekų valymo įrenginių paklausa, todėl įmonė plečia produkcijos pardavimų rinką užsienyje (Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Skandinavijos šalyse). Šiuo metu gautas paklausimas dėl „Lindstrom“ skalbyklos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos Lenkijoje.

www.traidenis.lt | 19

Lietuvos metu gaminys 2012

Fasadų ir jų konstrukcijų sprendimai

Nuotraukose Norvegijos Oslo universiteto Slaugos fakultetas (Oslo ir Akerhus universiteto taikomųjų mokslų kolegijos nuotraukos, fotografas - John Hughes)

iena didžiausių Europoje surenkamų fasadinių konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo įmonių „Staticus“ šiandien ir toliau didina savo eksporto apimtis. Apie bendrovės sėkmę byloja ne tik finansiniai rodikliai, bet ir vis gausėjantys apdovanojimai ir nominacijos. Baltijos valstybių ekonomikų Nobelio premija vadinamuose apdovanojimuose „Švedijos verslo apdovanojimai 2012“ įmonė „Staticus“ buvo atrinkta kaip finalistė net dviejose kategorijose – „Už tvarią plėtrą“ ir „Metų verslo IQ“. Ką tik gautas apdovanojimas „Sėkmingai dirbanti įmonė 2012“, antrus metus iš eilės gautas apdovanojimas „Lietuvos metų eksportuotojas“ (2010 ir 2011 m.) ir jau ketvirtus metus iš eilės gautas aukso medalis apdovanojimuose „Lietuvos metų gaminys“.

Bendrovė apdovanota „Sėkmingai dirbanti įmonė 2012“ prizu

20 |

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“ komisijos sprendimu bendrovei „Staticus“ buvo skirtas aukso medalis už įgyvendintus itin sudėtingo ir didelės apimties Norvegijos Oslo universiteto Slaugos fakulteto fasadų ir kitų konstruk-

cijų projekto sprendimus. Tai Norvegijos valstybinio turto valdytojo „Statsbygg“ užsakymu Oslo centre vykdytas projektas, kuriame „Staticus“ buvo patikėta atlikti senojo pastato fasadų renovavimo darbus ir naujo pastato fasadų konstrukcijų bei abu pastatus jungiančio atrijaus (angl. atrium) konstrukcijų įrengimo darbus. Specialiai šiam projektui buvo sukurta nauja išorinės apsaugos nuo saulės sistema – automatinės stumdomosios langinės iš aliuminio profilių, pagamintos bendrovės ceche. Didžiausias šio projekto iššūkis - labai trumpas pasiruošimui skirtas laikas. Po sėkmingai atliktų šio projekto darbų buvo pasirašytas kontraktas su valstybine įmone „Statsbygg“ vykdyti darbus Bergeno miesto universitete.

www.staticus.lt

Lietuvos metu gaminys 2012

ULONŲ VERSLO CENTRAS – biurų centras su statybų kokybės garantija

„Moderni statyba, patogi vieta mieste ir racionalus vidaus erdvių išplanavimas yra tie pagrindiniai argumentai, dėl kurių verslininkai renkasi vietą biurui Ulonų verslo centre“

Vilniuje atsidarė naujas verslo centras, įvertintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012” aukso medaliu statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje. Apdovanojimas įteiktas verslo centrą stačiusiai bendrovei „Panevėžio statybos trestas”. Projektą plėtoja ir biurų centrą valdo UAB „PST investicijos”.

Į vidų patenkantį orą drėkina hidrorekuperacinė vėdinimo sistema. Pastato fasadas stiklinis, tačiau iš vidaus dalis stiklo yra apšiltinta, todėl taupoma iki 20 proc. išlaidų šildymui. Apšvietimo sprendimai leidžia sutaupyti iki 60 proc. elektros energijos. „Ulonų verslo centre įgyvendinome naujausias technologones idėjas - vėdinimo, drėkinimo, maksimaliai efektyvaus energijos naudojimo. Moderni statyba, patogi vieta mieste ir racionalus vidaus erdvių išplanavimas yra tie pagrindiniai argumentai, dėl kurių verslininkai renkasi vietą biurui. Ulonų verslo centras juos visiškai atitinka“, - sakė A. Globys. Pastatą projektavo bendrovės „Archidata“ architektai. Pasak jų, statinio stilistiką padiktavo aplinka. Jis tarsi užbaigs Ulonų gatvės siluetą, todėl galėtų pretenduoti į vieną pagrindinių akcentų. „Architektūrinė idėja - nuosaikiai išreikštas veržlumas ir elegancija. Ją suteiks pasvirusi vienalytė 25 m aukščio briauna, perauganti į konsoliškai kabantį parapetą“, - pasakojo architektas Darius Striukas. Optimali vidaus erdvių konfigūracija leidžia patogiai įsikurti bet kokio dydžio įmonėms. Vieno aukšto plotas - 770 kv. m. Automobilių stovėjimo vietos numatytos požeminėje aikštelėje

ir šalia pastato. Šiuo metu valdytojai renkasi, kokia maitinimo įstaiga įsikurs pastate ir galės pasiūlyti skanios kavos, užkandžių ir verslo pietus. Augio Rutkausko nuotraukos

entro naujakuriai – patys projekto plėtotojai ir statytojai bei AB „Panevėžio keliai“ padaliniai Vilniuje. Čia taip pat jau įsikūrė vertimų kompanija, komercinėse pirmojo aukšto patalpose – santechnikos įrangos ir vonios prekių salonas. Vietos biurui jame dairosi IT kompanijos ir kitos verslo įmonės – dažniausiai tie, kurie planuoja perkelti biurą iš senesnės statybos centrų arba plečia savo veiklą. Svarbiausias motyvas persikelti – vieta, puikus verslo centro išplanavimas, nauja ir inovatyvi statyba. „Mūsų generaliniam rangovui už statinio kokybę konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ suteiktas aukso medalis - tai kokybės garantija, kuria mielai dalinsimės su mūsų klientais. Renkantis biurą, kokybiška statyba yra vienas svarbiausių kriterijų. Nes tai ir komfortas, ir sutaupyti kaštai paslaugoms“, - sakė UAB „PST investicijos“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Globys. Ulonų verslo centre (B+) įgyvendinta nemažai protingo biuro inžinierinių sprendimų, kurie atitinka A klasės biurui keliamus reikalavimus. Patalpų šaldymui panaudoti ne tradiciniai fankoilai (ventiliatoriniai konvektoriai), bet ekonomiškos šalčio sijos. Dėl to nesausėja oras, neperšti akys, lengva kvėpuoti.

Pastatą projektavusios bendrovės „Archidata“ architektas Darius Striukas: „Architektūrinė idėja - nuosaikiai išreikštas veržlumas ir elegancija“.

Išorės elegancija atsipindi ir verslo centro vidaus interjero sprendimuose

www.psti.lt | 21

Lietuvos metu gaminys 2012

Paslauga, per metus pakeitusi šimtametes tradicijas

rieš metus Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjęs veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas ne tik padarė kokybinį proveržį šalies laidojimo paslaugų rinkoje, bet ir pakeitė ilgametes laidojimo tradicijas. Lietuvos gyventojai noriai naudojasi atsiradusia galimybe laisva valia rinktis dar vieną laidojimo būdą: per pirmuosius metus buvo atlikta 1360 kremacijų. Krematoriume teikiamos tik kremavimo ir su juo susijusios paslaugos, su velioniu artimieji gali trumpai atsisveikinti vienoje iš 2 salių. Kėdainių krematoriumas yra vienintelis Rytų Europoje, kuriame mirusiuosius jų artimieji gali lydėti nuo palaikų atvežimo iki įkėlimo į deginimo įrenginį. Kremavimo proceso pabaigos galima

laukti krematoriume esančioje poilsio erdvėje, stebėti visą procesą kompiuterio monitoriuje arba pro technologinį langelį.

sijos norintiems susipažinti su jo veikla, rengiamos dailininkų tapybos ir keramikos darbų ekspozicijos.

Šiuo metu veikia viena kremavimo linija, užtikrinanti 4000 kremacijų per metus. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, bus paleista antroji analogiško pajėgumo linija. Krematoriume sumontuota viena moderniausių Europoje, nepertraukiamą kremavimo ciklą užtikrinanti, vokiečių kompanijos IFZW įranga, atitinkanti ES direktyvų ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimus. Krematoriumo vadovybė, skatindama visuomenės draugiškumą aplinkai, siūlo rinktis ekologiškas kapsules pelenams, palaikus kremuoti atvežti ekologiškame karste.

Krematoriumą valdanti lietuviško kapitalo bendrovė „K2 LT“ (savininkai Vidas Andrikis ir Vytenis Labanauskas) investicinį krematoriumo projektą įgyvendino kredituojama finansinių institucijų. Krematoriumo pastato architektūrinis sprendimas (architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“) pripažintas garsiausių Europos architektų leidinių, o Lietuvos architektų sąjunga atrinko šį objektą į prestižinį Europos „Mies van der Rohe 2013“ konkursą. 2012 m. UAB „K2 LT“ tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) neasocijuota nare. Bendrovė taip pat buvo apdovanota aukso medaliu LPK apdovanojimų „Lietuvos metų gaminys 2012“ paslaugų grupėje.

Kėdainių krematoriume vyksta ekskur-

www.krematoriumai.lt 22 |

Lietuvos metu gaminys 2012

kokybė ir sparta

tatybų ir statybinių medžiagų pramonės grupėje aukso akušerinį ginekologinį korpusą. „Dirbome ne su mineraline medaliu Lietuvos pramonininkų konkurse „Lietuvos metų vata ir tinku, o su vokiškomis keramikos plokštėmis. gaminys 2012” apdovanota bendrovė „Kaminta”. Jų privalumai yra keli – fasado ventiliacija, estetiška išvaizda, taip pat taupoma šiluma”, - sakė bendrovės „Kaminta” Įmonė netradicinėmis priemonėmis renovavo Kauno klinikų gamybos direktorius Stasys Kaminskas.

Nuotraukos kairėje – Nacionalinis Kauno dramos teatras po rekonstrukcijos: didžioji salė su scena ir fojė Nuotrauka dešinėje – rekonstruoti pastatai Birštone (B.Sruogos g. 2, 4 ir 4C) pagal projektą „Birštono kurorto paveldo vertybių kompleksinis pritaikymas turizmo paslaugų plėtrai“

www.kaminta.lt

Apie įmonę ✔ VEIKLA

Statybos, rekonstrukcijos ir renovacijos darbai, laikantis garbingos konkurencijos principų. ✔ KOMPETENCIJA

Profesionali bendrovės valdymo komanda, kvalifikuoti specialistai, aukštos kokybės įranga, šiuolaikinė, reglamentuota europiniais standartais logistika. ✔ ORIENTACIJA

Tikslus architektūrinės idėjos, statybinės ir inžinerinės dalių sprendimų įgyvendinimas bei lankstus požiūris į investuotojo ar projektuotojo lūkesčius.

✔ ATSAKOMYBĖ

Bendrovė devizu „kokybė ir sparta“ įsipareigoja tiekti šiuolaikinius aukščiausios kokybės produktus, laikytis aplinkosaugos ir darbų saugos reikalavimų, besąlygiškai vykdyti visus sutartinius, ypač darbų atlikimo terminų įsipareigojimus. ✔ PATIRTIS

Per bendrovės veiklos dešimtmetį įgyvendinti projektai – tai nuolatinis tobulinimas ir apimties augimas, platus objektų pagal paskirtį spektras. ✔ PERSPEKTYVA

Bendrovės darbuotojų dalykiški santykiai su statytojais ir projektų autoriais, investicijos į

struktūros ir logistikos modernizavimą, nuolatinė rinkotyra statybos darbų ir paslaugų sferoje, bendradarbiavimas su užsienio statybų bendrovėmis, aktyvus įdiegtų tarptautinių ISO standartų taikymas, veiklos analizė bei korekcija ir ateities vizijos kūrimas. ✔ GARANTIJA

UAB „Kaminta“ atliktų darbų gausa, darbuotojų patirtis ir kvalifikacija bei griežta vidinė įmonės valdymo sistema klientams garantuoja aukštą atliekamų darbų kokybę. Atliktiems darbams įmonė suteikia 5 metų garantiją. Darbams, atliktiems pagal paslėptų darbų aktus, suteikiama 10 metų garantija. Įmonė pasiryžusi darbu siekti, kad “Kamintos“ vardas pirmiausia asocijuotųsi su kokybe. | 23

Lietuvos metu gaminys 2012

Eternit Baltic –

kokybė ir saugumas

ukščiausio apdovanojimo – aukso medalio – Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje nusipelnė banguotų lakštų stogo dangos sistema „Baltijos banga“. Tokio dėmesio ir įvertinimo „Baltijos banga“ sulaukė dėl to, kad yra gaminama ir vartotojui tiekiama visa sistema - kraigo detalės, gaubtai, vėjalentės, stogo ir sienos jungtys, tvirtinimo elementai, ne vien stogo dangos lakštai. „Baltijos banga“ – tai šiuolaikiški 5 bangų profilio lakštai, gaminami pagal ES standartus. Aukštesnės ir platesnės šių lakštų bangos sukuria solidesnį stogo vaizdą, negu sovietmečiu naudotas šiferis. Gaminant lakštuose iš anksto išgręžiamos skylės tvirtinimo elementams, o kampai reikiamai nupjaunami. Dėl to stogai uždengiami greičiau, o klaidų padaroma kur kas mažiau. Tokie „paruoštu-

Namą puošia banguotų stogo lakštų sistema „Baltijos banga“, sienos apdailintos cementinėmis daililentėmis „Cedral“

24 |

kai“, dangos sistema ir nedideli matmenys bei mažas svoris lėmė, kad „Baltijos bangos“ lakštai yra plačiai naudojami privačių namų renovacijai ir naujai statybai. „Lietuvos metų gaminio 2012“ sidabro medalį Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje pelnė kitas „Eternit Baltic“ gaminys – didelių matmenų banguoti lakštai „Klasika XL“ su apsauginėmis polimerinės medžiagos polivinilchlorido (PVC) juostelėmis. „Lietuvos metų gaminio 2012“ vertinimo komisiją ypač sudomino mūsų šalyje unikali pasyvi saugos sistema. Kaip ir dauguma genialių išradimų – ji paprasta. Išilgai kiekvienos lakšto bangos gamykloje įliejama PVC juostelė. Lūžus stogo dangai juostelės sulaiko stogdengį, kad jis neįkristų į statinio vidų. Viena juostelė neatrodo labai tvirta, tačiau jų lakšte yra tiek, kiek ir bangų. Kaip rodo bandymų rezultatai,

pakanka kelių juostelių, kurios patikimai apsaugos darbininką nuo nelaimės. Be to, vienu banguotu lakštu “Klasika XL“ uždengiamas net pustrečio kvadratinio metro plotas, dėl to šiais lakštais patogu dengti didelio ploto neįmantrios konfigūracijos stogus. Beje, „Klasika XL“ lakštais galima dengti ir pastatų sienas.

www.eternit.lt

Lietuvos metu gaminys 2012

„Lietuvos metų gaminio 2012“ aukso medaliu įmonė „Avona“ apdovanota už Kauno rajono savivaldybės Ringaudų pradinės mokyklos, lopšelio-darželio rekonstrukciją, priestato statybą ir techninio projekto parengimą

Septyniolika metų Lietuvos statybų rinkoje testuota UAB „Avona“ stato, rekonstruoja, renovuoja ir remontuoja visuomeninius, gamybinius bei gyvenamuosius statinius, atlieka interjero įrengimo ir apdailos, stogų dengimo ir remonto, pastatų šiltinimo darbus, restauruoja ir konservuoja nekilnojamąsias kultūros vertybes, montuoja vidaus ir išorės inžinerinių tinklų sistemas bei tvarko aplinką ypatingos svarbos statybos objektuose. Bendrovės specialistai dirbo ir tebedirba visuomenei ir architektūros istorijai svarbiuose statiniuose. Tai Vilkaviškio katedra, Vytauto Didžiojo universitetas, AB „Lietuvos energija“, seminarų ir konferencijų centras „Dubingiai“, Kėdainių darbo birža, Joniškio apygardos teismas, VU Santariškių vaikų klinikos, Lietuvos karininkų ramovė, Kauno apskrities centrinis paštas, VDU Kauno botanikos sodas, Kaišiadorių kultūros rūmai, LR teisingumo ministerija, Biochemijos institutas, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos bokštų tvarkybos darbai, už kuriuos konkurse „Lietuvos metų ga-

minys 2011“ įmonė įvertinta aukso medaliu, ir daugelis kitų. Taip pat įmonė rekonstravo nemažai mokymosi įstaigų visoje Lietuvoje: Druskininkų „Ryto“ gimnaziją, Babtų gimnaziją, Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą, Vilniaus J. Lelevelio vidurinę mokyklą, Kauno „Varpo“ gimnaziją, Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinę mokyklą, Garliavos J. Lukšos gimnaziją, Kauno rajono Ringaudų pradinę mokyklą ir t. t. Įmonė yra Statybininkų asociacijos narė, konkursų „Geriausiai įrengtas stogas“ prizininkė, „Nacionalinis kokybės prizas“ dalyvė, „Geriausiai įrengtas skardinis stogas 2001“ I-osios vietos laimėtoja. Įmonės vadovas gavo padėkas iš Algirdo Brazausko už indėlį į Lietuvos statybų plėtrą, iš Užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

lat tobulina įvairiuose seminaruose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Objektų statybai vadovauja aukštos kvalifikacijos atestuoti specialistai. Nuosavame stalių darbų ceche gaminamos įvairių tipų durys, langai, baldai bei kiti medienos gaminiai. Siekdama tenkinti išsakytus ir numatomus užsakovų lūkesčius, UAB „Avona“ bendradarbiauja su Lietuvos mokslo bei mokymo įstaigomis, projektavimo bei statybos bendrovėmis, Lietuvos verslo organizacijomis, bankais ir draudimo bendrovėmis, visuomeninėmis ir religinėmis organizacijomis. Nuolatinis tobulinimasis, atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas bei gerai organizuota darbų eiga užtikrina puikų, aukštos kokybės UAB „Avona“ atliktų darbų rezultatą.

2008 m. generaliniam direktoriui Česlovui Zabarauskui suteikta LPK „Profesijos riterio“ nominacija. Visi bendrovės darbuotojai yra atestuoti atitinkamų Lietuvos Respublikos institucijų kvalifikacinių atestavimo komisijų, įgūdžius nuo-

www.avona.lt | 25

Lietuvos metu gaminys 2012

Patirtis ir inovacijos 2012

metai didžiausiai Lietuvos transporto infrastruktūros projektavimo bendrovei „Kelprojektas“ buvo itin sėkmingi – prestižiniame „Inovacijų prizo“ konkurse įmonė nugalėjo „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje, o Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamame nacionaliniame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ net 2 „Kelprojekto“ rengti projektai (Jakų sankryžos ir „Rail Baltica“ rekonstrukcijos) įvertinti aukso medaliais.

Diegiamų inovacijų įvertinimas VšĮ Lietuvos inovacijų centro ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamo nacionalinio konkurso „Inovacijų prizas 2012“ komisija „Kelprojektą“ išskyrė kaip bendrovę, taikančią moderniąsias technologijas su šiuolaikiniais vadybos metodais bei daug investuojančią į savo darbuotojus, ir apdovanojo „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje. „Orientuojamės į nuolatinę pažangą ir

„Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas rekonstrukcijos projektas pripažintas Lietuvos metų gaminiu 2012 26 |

siekiame užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę. Šiuo tikslu investuojame į naujausios kartos infrastruktūros projektavimo technologijų diegimą, darbo procesų tobulinimą bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šis pripažinimas yra stipri paskata tobulėti ir toliau“, - sakė Algimantas Medžiaušis, UAB „Kelprojektas“ generalinis direktorius. „Kelprojektas“ - pirmoji Lietuvos įmonė, kelių projektavimui pradėjusi taikyti moderniausią eismo modeliavimo programą PTV VISSIM, kuri leidžia projektuoti ilgaamžiškesnius, saugesnius ir gamtos taršą mažinančius transporto infrastruktūros objektus. „Kelprojektas“ taip pat pirmasis Lietuvoje suprojektavo „Turbo“ tipo žiedinę sankryžą, išsiskiriančią eismo saugumo ir srautų reguliavimo sprendimais. Be to, bendrovė parengė pirmosios rombo formos sankryžos Lietuvoje projektinius pasiūlymus, kurie bus įgyvendinti Kaune, rekonstruojant esamą Biruliškių sankryžą. Tokio tipo sankryža yra skirta dviejų itin intensyvių kelių eismo srautų reguliavimui. Tokių sankryžų pasaulyje yra vos 20, dauguma jų suprojektuotos Jungtinėse Valstijose ir kelios – Prancūzijoje. Taip pat „Kelprojektas“ 2012 metais pradėjo diegti vieną pažangiausių pasaulyje dokumentų valdymo sistemą „Autodesk Vault“ bei ėmėsi atnaujinti programinę įrangą. 2013 m. „Kelprojekto“ investicijos į naujos programinės įrangos pirkimą ir technologijų diegimą sieks per 2 mln. Lt.

Išskirtinio sudėtingumo transporto infrastruktūros projektai „Kelprojekto“ diegiami inovatoriški sprendimai ir technologijos įvertinti ir konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ – bendrovės parengti Jakų sankryžos ir „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Marijam-

polė-Kazlų Rūda-Kaunas rekonstrukcijos projektai pelnė 2 aukso medalius. „Tai buvo išskirtinio sudėtingumo ir aukščiausio lygio kompetencijų pareikalavę projektavimo darbai. Sėkmingas jų įgyvendinimas ir suteikti apdovanojimai yra didžiausias mūsų transporto infrastruktūros projektavimo patirties ir kvalifikacijos įvertinimas“, – sakė Algimantas Medžiaušis, UAB „Kelprojektas“ generalinis direktorius. Tarptautinės svarbos projektas „Rail Baltica“ yra unikalus savo mastu ir geležinkelių infrastruktūros projektavimo sprendiniais. Šis projektas leis pagerinti susisiekimą tarp Europos Sąjungos ir Baltijos šalių bei tarp Baltijos ir Šiaurės valstybių. Įgyvendinusi šį projektą Lietuva vienintelė iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių turės europinę geležinkelio vėžę. Projektuodami „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas rekonstrukciją, „Kelprojekto“ inžinieriai naudojosi naujausia programine įranga, leidžiančia detaliai įvertinti padėtį bei parinkti geriausius saugumo, aplinkosaugos, higienos reikalavimų ar neįgaliųjų infrastruktūros sprendimus.

miesčio eismo žiedas nuo šiol atitinka aukščiausius Europos kelių infrastruktūros standartus, išsiskiria inovatyviais, efektyviais tiek eismo srautų reguliavimo, tiek statinių konstrukcijos sprendimais ir yra didžiausia tokio tipo sankryža Lietuvoje.

Apie „Kelprojektą“ „Kelprojektas“ šiuo metu yra didžiausia transporto infrastruktūros inžinerijos įmonė Lietuvoje, projektuojanti susisiekimo komunikacijas (kelius, gatves, tiltus, geležinkelius, oro ir jūrų uostus ir kt.), viešojo naudojimo pastatus, inžinerinius tinklus.

LPK „Inovacijų prizas 2012“ „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje suteiktas už moderniųjų technologijų su šiuolaikiniais vadybos metodais taikymą įmonės veikloje

Prie „Rail Baltica“ projekto skirtingu metu ir skirtingą laiką dirbo per 60 specialistų. Pradedant objekto tyrinėjimo ir baigiant derinimo darbais šis projektas buvo rengiamas pusantrų metų. Vieno moderniausių kelių infrastruktūros objektų Lietuvoje, Jakų žiedinės sankryžos autostradoje Kaunas-Klaipėda, dviejų etapų rekonstrukcijos darbų projektavimas tęsėsi beveik ketverius metus. Pagal parengtus projektus per pirmąjį etapą pastatyta ilgiausia Lietuvoje estakada, per antrąjį suprojektuotos dvi estakados Kaunas-Palanga ir Palanga-Kaunas kryptimis. Intensyviausiai šalyje naudojamas už-

www.kelprojektas.lt

Rekonstruota Jakų žiedinė sankryža | 27

Lietuvos metu gaminys 2012

Aukso verta lietuviška biokuro pakura

AB „Enerstena“ jau daugiau kaip dešimt metų atlieka energetikos objektų statybos, rekonstrukcijos, modernizavimo, remonto bei techninio aptarnavimo darbus, gamina biokuro katilus, pakuras bei kondensacinius ekonomaizerius. Įmonė savo projektus įgyvendina nuo idėjos iki rakto. „Enerstenos“ siūlomose katilinėse naudojamos prekės ženklu „Calidum Ember“ pažymėtos pakuros yra įmonės technologijų vystymo specialistų bendradarbiavimo su Kauno technologijos universitetu rezultatas, kuris leido žymiai patobulinti degimo procesą ir suteikti įmonei bei jos klientams konkurencinį pranašumą. Šios technologijos sėkmę patvirtina Aukso medalis, laimėtas konkurse „Lietuvos metų gaminys“. „Enerstenos“ pakuros yra projektuojamos ir gaminamos vadovaujantis naujausiomis technologijomis. Biokuro deginimo pakura – pasvirusio, judančio 28 |

ardyno (chromo kiekis ardelėse 25%) tipo, dirbanti dujų generacijos principu. Degimo procesas pakuroje yra valdomas pagal deguonies kiekį dūmuose, nuolat matuojant CO koncentraciją. Degimo produktai keliauja dvigubą eigą, todėl CO koncentracija artima 0 net esant mažam deguonies kiekiui. Maži pakurų šiluminiai įtempimai ir didelės oro bei recirkuliuojamų dūmų paskirstymo ir valdymo galimybės leidžia beveik visiškai sudeginti labai skirtingos kokybės – mažo ar didelio drėgnumo ir didelio peleningumo kurą. Visų įdiegtų naujovių rezultatas - padidėjęs įrenginio efektyvumas: naudingumo koeficientas, patikimumas ir eksploatacijos kultūra.

www.enerstena.lt

Lietuvos metu gaminys 2012

Etaloninis dujų kiekio ir debito matavimo priemonių kalibravimo, patikros bei bandymų įrenginys ietuvos energetikos institutas (toliau – LEI) atlieka tyrimus ir kuria inovacines technologijas energetikos, termoinžinerijos, matavimo inžinerijos, medžiagotyros ir ekonomikos srityse. Instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija specializuojasi šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos tyrimų srityje. Viena iš laboratorijos taikomųjų darbų krypčių yra Lietuvos ūkio ir mokslo metrologinis aprūpinimas skysčių ir dujų srautų matavimo priemonėmis. Laboratorija turi didelę etaloninių aerodinaminių ir hidrodinaminių matavimo priemonių kalibravimo bei bandymų įrenginių kūrimo ir gamybos patirtį. Įrenginiai kuriami ir savo reikmėms, ir Lietuvos bei užsienio šalių užsakovams. AB „Lietuvos dujos“ užsakymu LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje sukurtas ir pagamintas kritinių tūtų įrenginys, skirtas tikrinti/kalibruoti ir bandyti esant kintamoms temperatūroms dujų skai-

tiklius ir srauto matuoklius, konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ pelnė aukso medalį. Įrenginio pagrindinė dalis Oro tūrio/debito vieneto atkūrimo etalonas – kritinė tūta oro debito matavimo ir valdymo mazgas, sudarytas iš 10-ies kritinių tūtų rinkinio ir matavimų valdymo blokų. Kritinė tūta yra duomenų surinkimo bei apdorojimo sistemos oro tūrio/debito vieneto atkūrimo etalonas, įrenginiu atliekami matavimai yra visiškai kuris pasižymi dideliu teikiamų srauto verčių automatizuoti. ir metrologinių charakteristikų tikslumu, stabilumu ir patikimumu. Kritines tūtas suproĮrenginys yra kalibruotas ir atestuotas kaip tinjektavo ir pagamino laboratorijos specialistai, kamas vykdyti dujų skaitiklių su mechaniniu turintys ilgametę tokio tipo įrangos gamybos temperatūros kompensacijos įtaisu, naudojapatirtį. mu dujų suvartojimo apskaitai individualiuose namuose, metrologinės būklės kontrolę patiKita svarbi įrenginio dalis - matavimams bei kros ir kalibravimo metu, kai temperatūrų diabandymams naudojamo oro parametrų papazonas nuo -30o C iki +50o C. Įrenginys taip laikymo ir reguliavimo įranga: temperatūros pat gali būti sėkmingai pritaikomas bandant kamera, absorbcinis oro sausintuvas, oro įvairiose technologijose naudojamus debito ir šildymo sistema, slėgio bei temperatūros dujų kiekio matuoklius. matavimo sistemos ir oro srauto reguliavimo įranga. Dėl integruotos procesų valdymo ir Šio įrenginio sukūrimas, gamyba ir kalibravimas būtų buvęs neįmanomas be įrengimų, įsigytų vykdant mokslo, studijų ir verslo slėnio „Santaka“ projektą „Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas“. LEI gaminio įvertinimas aukso medaliu patvirtina, kad einama teisinga linkme kuriant ir gaminant tėkmės fizikinių vienetų verčių atkūrimo etalonus, siekiant užtikrinti savarankišką ir efektyvią metrologinio aprūpinimo sistemos veiklą, atitinkančią Lietuvos ūkio praktinius bei tarptautinius reikalavimus.

Kritinių tūtų įrenginys, skirtas tikrinti/kalibruoti ir bandyti esant kintamoms temperatūroms dujų skaitiklius ir srauto matuoklius

www.lei.lt | 29

Lietuvos metu gaminys 2012

Kokybė, kuri įkvepia!

interjero dalis. Keičiantis madai, gyvenimo būdui, keičiasi ir baldų dizainas bei spalvų deriniai. Mūsų tikslas – kurti ir gaminti baldus šiuolaikiškam gyvenimui. Kuriant baldų modelį DELUX buvo siekiama pabrėžti lengvumą, šiuolaikišką formą, patogumą, funkcionalumą bei aukštą kokybę. Norėjome, kad pirkėjai susikurtų labiausiai prie jų namų interjero derantį spalvinį variantą. Pvz., baldo sėdimosios dalys aptrauktos ryškiu audiniu; priekiukai ir porankiai - šviesia oda; mažosios baldo pagalvėlės - skirtingų atspalvių, viena iš jų gėlėta (tai suteikia baldui žaismingumo). Su chromuoto metalo kojelėmis baldas atrodo elegantiškesnis. DELUX kampinė sofa yra moderni, neužima daug vietos, todėl tinka tiek namuose, tiek biure.

m 30 |

inkštuosius svetainės baldus sėkmingai gaminame jau nuo 1996 metų, jų kokybę spėjo įvertinti daugelis. Mūsų specialistų komanda nuolat kuria ir tobulina gamybos technologijas, kurios užtikrina baldų ilgaamžiškumą – juk baldai yra svarbi

Svarbūs gaminio bruožai: • DELUX kampinė sofa ir kiti šios kolekcijos baldai, nors ir turintys miegamąjį mechanizmą, dėl meistriškai išvystytų technologijų yra aukštesni, nuo žemės pakilę 12 cm (dėl to Lietuvoje šie baldai neturi analogų). Paprastai baldai

su miegamaisiais mechanizmais yra žemesni. • Ypatingai kokybiškas olandiškas PANTERA 1085 porolonas. Dėl patvarumo, elastingumo bei aukštos kokybės šis porolonas plačiai naudojamas čiužinių gamybai. • Aukšta mechanizmų bei apmušalų kokybė. • Šiuolaikiškas dizainas. • Išskirtiniai ryškūs apmušalų deriniai. • Vienoje iš baldo dalių yra įtaisyta erdvi daiktų dėžė, kuri pakelta užsifiksuoja. Dėl automatinio pakeliamojo mechanizmo nebraižoma grindų danga. • DELUX kolekcijos baldų visos atlošų pagalvės – reguliuojamos. Tai suteikia daugiau komforto.

www.magresbaldai.lt

Lietuvos metu gaminys 2012

„Lono“ čiužinys TYLA®***

įvertintas aukso medaliu

AB „Lono mažmena“ – viena iš „Lono“ grupės įmonių, kurios pagrindinė veikla – čiužinių gamyba ir pardavimas. Įmonė Lietuvos rinkoje dirba nuo 1993 metų, įmonės specialistai puikiai išmano medžiagas, jų derinius ir savybes. 2011 m. ir 2012 m. bendrovei „Lono mažmena“ įteikti sertifikatai „Stipriausi Lietuvoje“, patvirtinantys, jog įmonės mokumo reitingas yra aukštas. 2011 metais įmonė „Lonas“ pristatė naują „kvėpuojančių“ čiužinių kolekciją, kurią sudaro trys čiužinių linijos. TYLA – orui pralaidžių kišeninių spyruoklių čiužiniai, HARMONIJA – prie kūno prisitaikantys viskoelastiniai čiužiniai ir MŪZA – ilgaamžiai, naujausių

technologijų latekso čiužiniai. Pirmieji naujosios „Lono“ kolekcijos gyvavimo metai įrodė vis didėjantį žmonių susidomėjimą kokybiškomis ir ekologiškomis prekėmis, garantuojančiomis komfortą ir sveiką miegą. Būtent todėl vienas iš naujosios „Lono“ kolekcijos čiužinių TYLA®*** tapo „Lietuvos metų gaminiu 2012“. TYLA®*** - pralaidus orui, prisitaikantis prie kūno, funkcionalus ir praktiškas kišeninių mikrospyruoklių čiužinys su nusegamu ekologišku latekso antčiužiniu. Vertinant čiužinio TYLA®*** kokybę ir ekologiškumą svarbu pabrėžti, kad įmonė „Lonas“ viena pirmųjų Lietuvoje pristatė 9 čiužinių kolekciją, kurioje vietoj įprastų sintetinių klijų naudojami nekenks-

mingi aplinkai šveicariški vandens pagrindo klijai, pagaminti iš 100 % natūralaus akrilo ir kaučiuko. Visos „Lono“ čiužinių gamybai naudojamos medžiagos patvirtintos tarptautiniais sertifikatais ir atitinka aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus. Pažangūs technologiniai ir konstrukciniai sprendimai padeda palaikyti optimalų drėgmės santykį čiužiniuose, todėl sudaromos nepalankios sąlygos veistis bakterijoms ir dulkių erkutėms. Naujosios „Lono“ čiužinių kolekcijos kompleksinę išvaizdą kūrė garsus pramonės dizaineris Nauris Kalinauskas. Tiek dizaineris, tiek įmonė „Lonas“ siekė išvengti stereotipų ir įrodyti, kad čiužinys nebūtinai turi būti baltas. Taip at-

sirado šiltų žemės spalvų čiužinių užvalkalai su lietuviškos trispalvės akcentu. 2012-ųjų nacionaliniame Lietuvos dizaino konkurse „GERAS DIZAINAS“ UAB „Lono mažmena“ laimėjo diplomą. „Lono“ čiužinius dėl teigiamo poveikio žmogaus fiziologijai rekomenduoja ir kineziterapeutai. „Lono“ čiužinių gamybai naudojamos medžiagų kombinacijos netrikdo kraujotakos, palaiko anatomiškai taisyklingą stuburo formą – taip judamojo aparato bei nervų sistema greičiau ir efektyviau pailsi, optimaliai gali vykti regeneraciniai procesai. Taigi „Lono“ čiužiniai suderina tiek bendrus fiziologinius - poreikius, tiek individualius įpročius ir žmogus išsimiega kokybiškai ir, svarbiausia, sveikai.

www.lonas.lt

| 31

Lietuvos metu gaminys 2012

Gerai žinomas prekės ženklas

anevėžio Aurida“ 2012 metais sulaukė reikšmingo Lietuvos pramonininkų konfederacijos įvertinimo. „ Bendrovei buvo įteiktas prizas „Sėkmingai dirbanti įmonė 2012“, o konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ jos gaminamas kompresorius laimėjo aukso medalį. Metų gaminio konkursui buvo pateiktas vieno cilindro 73 cm3 darbinio tūrio automobilio kompresorius, pritaikytas „Bogdan AO92“ tipo autobusų varikliams. Pakeitę ankstesnį kompresorių lietuvišku Ukrainos autobusų gamintojai pradėjo gaminti technologiškai pažangų autobusą. Kompresoriaus modifikacijų įvairovė suteikia galimybę jį pritaikyti ir kitose transporto priemonėse.

Vieno cilindro 73 cm3 darbinio tūrio automobilio kompresorius konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ pelnė aukso medalį

32 |

Bendrovė tęsia dar 1959 metais pradėto gaminti lietuviško kompresoriaus gamybos tradicijas. 2012 m. lapkričio mėn. buvo pagamintas 900000-asis kompresorius. Šiuo metu „Panevėžio Aurida“ Baltijos šalyse yra vienintelė įmonė, gaminanti įvairių modifikacijų automobilių kompresorius. Kasmet įmonėje jų pagaminama per 70 000 vnt. Bendrovėje gaminami vieno ir dviejų cilindrų automobilių kompresoriai krovininiam transportui, autobusams, traktoriams ir kitai specialios paskirties automobilių technikai. „Auridos“ prekės ženklas yra gerai žinomas Vakarų Europos šalyse, taip pat Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane. Įmonė kasmet sėkmingai dalyvauja Europos ir Azijos šalyse rengiamose parodose.

UAB „Panevėžio Aurida“ nuolat gerina savo gaminių kokybę. Bendrovėje įdiegti ISO 9001:2008, ISO 14001:2005 ir ISO/ TS 16949:2009 kokybės standartai. Palyginti su praėjusiais metais, bendrovės gamybos apimtys išaugo 40 proc. Teigiami rezultatai nuteikia optimistiškai, skatina tęsti tradicijas ir toliau kurti naujus produktus bei ateities gamybos planus.

Bendrovei buvo įteiktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prizas „Sėkmingai dirbanti įmonė 2012“

www.aurida.lt

Generalinis direktorius Redas Klupšas ir inovacijų ir kokybės direktorius Virginijus Šiupinys vizito pas verslo partnerius metu

| 33

Lietuvos metu gaminys 2012

„VILNIAUS DUONA“ –

lyderystė ir plėtra

ietuvos duonos rinkos lyderė ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse „VILNIAUS DUONA“ priklauso tarptautinei duonos gamintojų grupei „Vaasan“ ir metai po metų sėkmingai vysto savo veiklą. Jos produkcija ir prekiniai ženklai ypač mėgstami Lietuvos vartotojų. Pagal tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenis, 2012 metais tarp populiariausių dešimties duonos

34 |

gaminių Lietuvoje aštuoni priklauso bendrovei „VILNIAUS DUONA“. Toks populiarumas pasiektas diegiant duonos rinkos inovacijas, ypač daug dėmesio skiriant vartotojų lūkesčių suvokimui ir analizei, siūlant didelę įvairovę tiek tradicinių, tiek modernių duonos gaminių. Įmonė aktyviai prisideda prie sveikos gyvensenos skatinimo ir siūlo vartotojams itin maistingus gaminius, galinčius teigiamai veikti žmogaus organizmą.

„VILNIAUS DUONA“ sukaupusi ilgametę patirtį ir autentiškas receptūras saugo tradicijas, tačiau tuo pat metu daug dėmesio skiria šiuolaikiniams gamybos procesams diegti. Vertinga tarptautinė patirtis, aukščiausia žaliavų ir produktų kokybė bei sauga, naudingumas žmogui, higienos kultūra – vieni svarbiausių įmonės prioritetų. Tai „VILNIAUS DUONA“ užtikrina kontroliuodama visą gamybos procesą – nuo žaliavų tiekimo iki produkcijos pristatymo parduotuvėms. 2013 metais gautas ISO 22000 maisto saugos sertifikatas. „VILNIAUS DUONA“ produktai mėgstami ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Įmonė 2012 metais dvigubai padidino eksporto apimtis ir šiuo metu jos gaminių galima rasti JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. „VILNIAUS DUONA“ plėsdama savo veiklą vykdo programas, kurios įgalina darbuotojus realizuoti savo gabumus, užtikrina efektyvią vidinę komunikaciją. Tokiu būdu siekiama, kad įmonė būtų geidžiamiausias darbdavys ir joje dirbtų patys geriausi darbuotojai, turintys galimybę tobulėti ir vystytis. Nepamirštami ir sunkiai gyvenantys mūsų visuomenės nariai – „VILNIAUS DUONA“ bendradarbiauja su „Maisto banku“, padeda vaikų ir senelių globos bei gydymo įstaigoms, neatlygintinai skirdama įmonėje gaminamos produkcijos.

Mylimiausia jau 130 metų „VILNIAUS DUONA“, savo istoriją pradėjusi dar XIX a., praėjusiais metais šventė 130 metų jubiliejų. Tai progai buvo skirta daug šventinių renginių, sukurta ypatinga „Jubiliejinė“ duona bei surengtos unikalių fotografijų parodos. Fotografijų kolekcijoje „Mylimiausia Lietuvos duona. Jau 130 metų“ šalia istorinių įmonės nuotraukų buvo galima išvysti šiandieninės kepyklos gyvenimo akimirkas, kurias įamžino fotografas Ramūnas Danisevičius. Šventinių renginių metu kiekvienas žmogus galėjo parašyti su duona susijusį prisiminimą, tradiciją ar palinkėjimą, svajones ar mintis – viską, kas jį sieja su duona, jos kepimu, valgymu ar papročiais. „Laiškus duonai“ rašė visos Lietuvos gyventojai, juos buvo galima perskaityti „VILNIAUS DUONA“ interneto svetainėje. Laiškus planuojama panaudoti kuriant knygą apie Lietuvišką duoną. Kad „VILNIAUS DUONA“ yra mėgstamas

gamintojas, įrodo net tik garbingas jubiliejus, bet ir bendrovės „GfK Custom Research Baltic“ 2012 metais sudarytas mylimiausių prekių ženklų sąrašas Lietuvoje. Jame „VILNIAUS DUONA“ užima garbingą vietą pirmajame penkiasdešimtuke (46 vieta) tarp plačiai žinomų Lietuvos ir užsienio prekių ženklų.

URTĖS – vasaros jausmo pagardinta Aukščiausios kokybės „URTĖS“ duonos gaminiai vartotojams buvo pristatyti 2011 metais ir iš karto sulaukė pripažinimo. „URTĖS“ duonos šeimos produktai, praturtinti natūraliais priedais, siūlo visą spektrą skirtingų skonio potyrių. Nuo šiol pirkėjai gali mėgautis net septyniomis „URTĖS“ duonos rūšimis, tarp kurių ne tik aukso medaliu įvertinta 7 grūdų „URTĖS“ duona, bet ir neseniai pasiūlyta

vartotojams „URTĖS“ sumuštinių duona. Tai produktas ieškantiems išskirtinio skonio, praturtintas linų sėmenimis, soromis, avižų ir kukurūzų dribsniais bei aguonomis. „VILNIAUS DUONOS“ gaminiai yra nuolatiniai konkurso „Lietuvos metų gaminys“ laureatai ir savo kolekcijoje turi aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimus. Atskiros duonos rūšys yra ne kartą pripažintos geriausiomis ir kituose Lietuvoje rengiamuose konkursuose.

www.vilniausduona.lt

| 35

Lietuvos metu gaminys 2012

Pagardų gamintojai užtikrintai skina pripažinimo laurus Per dvidešimt metų konkurencingame maisto pramonės sektoriuje įsitvirtinę „Daumantų” pagardų gamintojai praėjusiais metais už savo veiklą susikrovė nemenką įvertinimų, pripažinimo ir apdovanojimų kraitį. Du „Lietuvos metų gaminio” medaliai, Inovatyvios įmonės titulas ir pripažinimas užsienio rinkose – puikus paskatinimas užsibrėžti naujus tikslus 2013 metams.

Vienas iš svarbiausių įvertinimų

raėjusių metų pabaigoje Nacionalinio konkurso „Inovacijų prizas 2012“ ekspertai po kelių atrankos etapų bendrovei suteikė Inovatyviausios įmonės titulą už sveikų ir ekologiškų produktų gamybą. Tai vienas iš svarbesnių įvertinimų per visą įmonės veiklos istoriją. Lietuvos pagardų rinkos lyderė UAB „Vesiga“ naujoves diegia ne tik į gamybą, bet ir į įmonės valdymą, kitas sritis. Įmonėje veikia motyvacinė darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema. Įmonė saugo įgytą vartotojų pasitikėjimą, taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose. „Nenorime prarasti pagreičio, todėl nenustojame ieškoti naujų galimybių visose savo veiklos srityse. Pripažinimas tik skatina mus tobulėti“, – sako direktorius S. Grinkevičius.

Maisto kokybė ir sauga – svarbiausia Įmonė ne tik į gamybą diegia pažangiausias technologines naujoves, bet ir itin daug dėmesio skiria produktų kokybei ir maisto saugai. Dar praėjusią vasarą atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis daugiau kaip 73 proc. lietuvių kokybę įvertino kaip svarbų rodiklį perkant maisto produktus. Pastaraisiais metais bendrovės specialistai intensyviai dirba tobulindami jau gaminamų produktų receptūras bei atsisakydami konservantų. Siekiant pailginti laikymo trukmę buvo atlikti beveik visų 36 |

gaminamų pomidorų padažų ir kečupų ilgalaikiai tyrimai (cheminiai, jusliniai ir mikrobiologiniai). Naudojant naują stabilizavimo sistemą, buvo pagerinta pomidorų padažų konsistencija. Pakeistas pomidorų padažo gamybos technologinis procesas.

Pirkėjams kasmet siūlomi nauji gaminiai Pateisindami pelnytą lyderių vardą, įmonės technologai kasmet kuria ir siūlo naujų gaminių. „Daumantų“ pagardų gamintojai pirmieji Lietuvoje pradėjo gaminti ekologiškus sertifikuotus produktus: majonezą, kečupą ir pomidorų padažą bei išplėtė sveikesnių produktų liniją – pagamino pirmąjį lietuvišką majonezą be maisto priedų „Be jokių E“, vėliau pomidorų padažą „Be jokių E“ ir kečupą „Be jokių E“. Trečius metus iš eilės pomidorų padažas „Tradicinis“ tapo populiariausiu šalies pomidorų padažu. Jau geras pusmetis vartotojų pamėgti Daumantų kečupai „Tradicinis“ ir „Tradicinis aštrus“ be konservantų iš fabriko keliauja naujose lengvose pakuotėse – maišeliuose po 500 gr. Iki šiol nė vienas Lietuvos pagardų gamintojas to nepasiūlė savo vartotojams. 2012 m. pabaigoje rinkoje pasirodė „Daumantų“ karališkas majonezas, praturtintas čiobreliais. Dar prieš kelerius metus bendrovė pradėjo gaminti majonezinius padažus. Pirmieji buvo „Baltasis“ ir „Rausvasis“, o pastaraisiais metais dar labiau išsiplėtė šių gaminių asortimentas. Rinkoje pasirodė „Krienų“, „Svogūnų laiškų“, „Hamburger“ ir „Čili“ majoneziniai padažai.

Dvi šiais metais rinkoje pasirodžiusios naujienos (pomidorų padažas be krakmolo ir majonezinis padažas „Čili“) buvo įvertintos „Metų gaminio 2012“ aukso ir sidabro medaliais

Reaguoja į vartotojų norus Įmonės technologo ir „Daumantų“ pagardų receptūrų kūrėjo Algio Kairio kūrinys „Čili“ majonezinis padažas ne tik nudžiugino picų, sumuštinių bei mėsainių ir dešrainių gerbėjus, bet ir pelnė prestižinio Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“ sidabro medalį. Daugiau kaip 600 įvairiausių pagardų receptų autoriui teko ilgokai paplušėti tobulinant šio aštriojo padažo receptūrą, tačiau itin pikantiškas majonezinio padažo skonis nenuvylė vartotojų. Produktas buvo kuriamas tiems, kurie gyvena intensyviau, dažnai skuba, nenori gaišti laiko prie viryklės. „Daumantų“ majonezinis padažas „Čili“ yra bene vienintelis Lietuvos gamintojų pagardas aštraus skonio mėgėjams.

Mėgstantiems šeimininkauti namuose 2012 metų vasarą „Daumantų“ pagardų gamintojai į rinką išleido dar vieną naują produktą – tik iš natūralių žaliavų gaminamą „Daumantų“ pomidorų padažą be krakmolo ir konservantų. Kurdamas receptūrą technologas Algis Kairys turėjo galvoje du dalykus. Pirma - gardindamos troškinius, sriubas ir karštus padažus šeimininkės neišsiverčia

Įmonėje sukurta integruota Maisto saugos ir kokybės vadybos sistema, kuri sertifikuota pagal tarptautinius standartus ISO 9001:2008 ir BRC Global Standard for Food Safety

UAB „VESIGA“ didina savo veiklos efektyvumą ir tobulina veiklos procesus panaudodama Europos Sąjungos paramos lėšas. Įmonės atstovai savo produkciją pristato tarptautinėje parodoje SIAL 2012 Paryžiuje

be pomidorų. Antra - pastaruoju metu šeimininkės vis dažniau ieško sveikatai palankių bei natūralių produktų. Ir tikrai gamintojų pastangos nenuėjo veltui. Šis vos prieš pusmetį parduotuvių lentynose pasirodęs ir sveikai mitybai tinkamas padažas labai pradžiugino mėgstančius greitai, sveikai ir skaniai gaminti bei pelnė konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“ aukso medalį. Įsiveržė į užsienio rinkas

Įmonės technologas inovacijoms ir kokybei Algis Kairys maisto pramonės parodoje „FHC China 2012“ Šanchajuje. UAB „VESIGA“ buvo pakviesta pristatyti tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusius ekologiškus produktus ir atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos gamintojų paviljone

UAB „Vesiga“ šiuo metu gamina per šimtą (tiksliau – 101) skirtingų pavadinimų „Daumantų“ majonezų, pomidorų padažų, kečupų, garstyčių, adžikų ir sojos padažų. Danija, Suomija, Švedija, D. Britanija, Airija, Vokietija, Latvija, Graikija, Slovėnija – tai šalys, kuriose galima nusipirkti „Vesigos“ gaminių. Savo produkciją eksportuoti įmonė pradėjo prieš šešerius metus. Pirmuosius trejus metus buvo kryptingai susipažįstama su rinkomis, ieškoma potencialių klientų, aktyviai lankomasi tarptautinėse parodose. Pirmieji pagardai pasiekė Danijos lentynas. Dabar bendrovės atstovai kviečiami tarptautinėse parodose atstovauti Europos Sąjungai ir pristatyti savo gaminius. Ateityje įmonė savo produkciją ketina pristatyti dar didesniu mastu. Įmonė ketina plėsti eksporto geografiją. Įvertinusi įmonės veiklos rezultatus Lietuvos pramonininkų konfederacija jai suteikė „Metų eksportuotojo“ nominaciją.

Parodoje dalyvavę virėjai išmėgino „Daumantų“ pagardus gamindami kinietišką maistą

Bendrovė dalyvauja įmonių ir organizacijų, remiančių skaidrią ir atsakingą verslo praktiką, iniciatyvos „Baltoji banga“ veikloje. Taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose bei teikia paramą geriausiai Lietuvos dviračių treko sportininkei ir rekordininkei Simonai Krupeckaitei.

www.vesiga.lt | 37

Lietuvos metu gaminys 2012

Įvertinta vartotojų ir ekspertų

veikesnis požiūris į gyvenimą – tai jau beveik dešimt metų įmonę lydintis šūkis, atskleidžiantis pagrindinį įmonės veiklos principą – gaminti tik kokybišką kalakutienos produkciją ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą bei didinti kalakutienos suvartojimą Lietuvoje.

2002 metais įsteigta UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB yra vienintelė specializuota kalakutų skerdimo ir jų mėsos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse. Jos gaminiai tiekiami Lietuvos prekybos tinklams ir eksportuojami į kitas Europos šalis. Įmonė turi savo parduotuvių tinklą visoje Lietuvoje. Bendrovės skerdimo ir mėsos perdirbimo technologijos atitinka aukščiausius Europos Sąjungos reikalavimus. Kalakutų mėsos skonis labiausiai priklauso nuo to, kuo jie buvo maitinami, todėl įmonė itin daug dėmesio skiria savo ūkių modernizavimui bei kalakutų auginimui. Tik ši įmonė visus su kalakutienos produktų gamyba susijusius procesus įgyvendina Lietuvoje: nuo kalakutų auginimo bei jiems reikalingų pašarų gaminimo iki galutinės produkcijos pristatymo rinkai. Tai vienas didžiausių įmonės konkurencinių pranašumų, leidžiančių užtikrinti nekintančią produkcijos kokybę. 38 |

Įvertinta vartotojų ir ekspertų „ARVI KALAKUTAI“ dar kartą įrodė, kad aukščiausios rūšies kalakutienos gaminiai verti geriausiųjų vardo tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, o Lietuvos maisto pramonė gali būti pasaulinio lygmens kokybės lyderė. Karštai rūkyta kalakuto krūtinėlė „Lietuvos metų gaminio 2012“ konkurse apdovanota aukso medaliu, „AgroBalt 2012“ aukso medalį pelnė marinuota kalakutų krūtinėlė tinklelyje, o tarptautinis skonio ir kokybės institutas (iTQi) – didžiausia nepriklausomos tarptautinės virtuvės šefus ir someljė vienijanti organizacija - aukščiausios rūšies mažai parūkytai krūtinėlei skyrė tarptautinį apdovanojimą. Pasak įmonės direktoriaus, „ARVI KALAKUTAI“, vienintelė kalakutienos gamybos įmonė Baltijos šalyse, kelia sau ambicingus tikslus. „Siekiame, kad Lietuvoje ka-

lakutienos vartotų tiek, kiek Austrijoje ar Italijoje – apie penkis kilogramus vienam gyventojui,“ – sako L. Zaveckis. Direktorius pabrėžia: svarbiausia, kad gamindami aukščiausios kokybės gaminius, stipriname komandą, tobulėjame ir toliau keliame sau ambicingus tikslus. Už 2012 metų veiklos rezultatus įmonė buvo įvertinta ir kaip „Sėkmingai dirbanti įmonė“. Tai viso kolektyvo pasiekimas ir pasididžiavimas, iššūkis siekti geresnių veiklos rezultatų, laikantis įmonės ir visos grupės strategijos.

www.arvikalakutai.lt

Lietuvos metu gaminys 2012

„Amber pasta“ – auksinio spindesio makaronai AB „Amber Pasta“ yra viena didžiausių ir moderniausių makaronų gamintojų Baltijos valstybėse. Makaronai įmonėje gaminami įvairiausių formų ir tik iš aukščiausios kokybės miltų, kurie yra kruopščiai atrenkami pagal įmonės nustatytus standartus. Makaronai gaminami su moderniausia pasaulyje šveicariška trumpų ir ilgų (spagečių) makaronų gaminimo įranga „Bühler“. Bendras metinis įmonės gamybinis našumas yra 27 000 t. Žinomiausias įmonės prekinis ženklas yra „Gintariniai“ makaronai, ne kartą laimėjęs Lietuvos metų gaminio vardą.

2009 m. minėti makaronai buvo pripažinti populiariausiais Lietuvos rinkoje. Įmonėje taip pat gaminami ir kiti populiarūs prekiniai ženklai: „Pasaka“ ir „Amber Pasta“. „Amber pasta“ prekinis ženklas laimėjo „Lietuvos metų gaminio 2012“ aukso medalį. Su šiuo prekiniu ženklu įmonė sieja savo naujų pardavimų augimą tiek Lietuvos rinkose tiek eksporte. Įmonė sertifikuota ISO 9000 ir ISO 22000 kokybės vadybos sertifikatais. „Amber Pasta“ makaronų pardavimai Lietuvos rinkoje sudaro apie 30 % visų įmonės pardavimų, visa kita produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 30 pasaulio šalių.

www.amberpasta.eu | 39

Lietuvos metu gaminys 2012

Metus vainikuoja keturi aukso medaliai

iemet 20 metų veiklos jubiliejų švenčianti Kretingalėje įsikūrusi maisto perdirbimo įmonė „Agrovet“ skambiu akordu užbaigė 2012 metus. Net keturi aukso medaliai papildys ir taip įspūdingą bendrovės pasiekimų kolekciją. Nuo šiol „ Lietuvos metų gaminio“ ženklu bus pažymėta šaltai rūkyta kaimiška kiaulienos šoninė, karštai rūkyta kiaulienos nugarinė „Premium“, vytinta jautienos „Lizdeikos“ dešra ir šaltai rūkyta „Bočių“ skilandinė dešra. Bendrovės kolektyvą džiugina jų išmonės, pastangų ir triūso įvertinimas. „Tai liudija tik viena – einame teisinga kryptimi“, - džiaugiasi Augenijus Gudžiūnas, UAB „Agrovet“ generalinis direktorius, teigdamas, kad apdovanojimai yra viso darniai sustyguoto kolektyvo darbo nuopelnas. „Agrovet“ net 15 kartų dalyvavo LPK rengiamuose konkurse, kuriuose pelnė 20 medalių. Aukščiausia kokybė Medaliais apdovanotosios šaltai rūkyta kaimiška kiaulienos šoninė ir karštai rūkyta kiaulienos nugarinė „Premium“ pradėtos gaminti tik 2012 metais. „Tačiau vartotojai iškart įvertino jų kokybę, skonio savybes, pakuotę. O viską vainikavo LPK „Lietuvos metų gaminio“ konkurso aukso medaliai“, - pasakoja Irmantas Žaliauskas, „Agrovet“ prekybos direktorius. „Tai aukščiausios kokybės, pagal tradicines receptūras pagaminti mėsos gaminiai, kuriuose yra net 92-98 proc. mėsos. O likusią dalį sudaro prieskoniai. Beje, ne maža dalis medalius pelniusių gaminių yra rankų darbo“, - paslaptį išduoda A. Gudžiūnas. „Tyrėme rinką ir pastebėjome, nors parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairių mėsos gaminių, kuriuose tėra 50-60 proc. mėsos, tačiau tikrai kokybiškos produkcijos trūksta. Vartotojai jau yra pasirengę už kokybę mokėti didesnę kainą. Būtent tokia ir yra medalius pelniusi vytinta „Lizdeikos“ jautienos dešra, kurią galime priskirti „Exclusive“ gaminių grupei, skirtai gurmanams“, produktą giria I. Žaliauskas.

lietuvių mėgiamo, pačių gaminamo ir tobulinamo skilandžio atmaina. Nors jai suteikėme dešros formą, tačiau ją perpjovę pamatysime stambiai pjaustytos kiaulienos ir lašinukų raštą, o paragavę jausime juodųjų pipirų aštrumą ir nepakartojamą mėsos aromatą“, - pasakoja Irena Mažeikienė, gamybos direktorė. „Šaltai rūkyta kaimiška kiaulienos šoninė – tai kruopštaus darbo produktas, stengiantis pramoniniu būdu gaminamą šoninę vėl grąžinti į kaimiško, naminio produkto kategoriją. Kruopščiai atrinkta žaliava įtrinama specialiai atrinktais prieskoniais, vėliau mėsą sūdome specialiuose induose, rankomis įtriname jos gabaliukus prieskoniais, rūpestingai vartome ir atidžiai stebime visą procesą. Įsisūrėjęs produktas rūkomas šaltais alksnio pjuvenų dūmais“, - toliau pasakoja I. Mažeikienė. Anot jos, karštai rūkyta kiaulienos nugarinė „Premium“ – išskirtinio dizaino produktas, pateikiamas patrauklioje pakuotėje. Šiame gaminyje yra net 94 proc. mėsos, tačiau nėra plačiai maisto gamyboje naudojamo aromato ir skonio stipriklio E621. „Išpjaustyta nugarinė sūdoma talpose, įsisūrėję ir prieskoniais įtrinti gaminukai vėliau rūkomi alksnių pjuvenų dūmuose. Šis gaminys parduodamas dideliais gabalais arba supjaustytas griežinėliais ir supakuotas“, - gamybos subtilybes atskleidžia I. Mažeikienė. Šiuo metu „Agrovet“ užima 15 proc. šalies mėsos rinkos, jos gaminių galima įsigyti visuose Lietuvos prekybos centruose. Įmonės produkcija sulaukė ir palankaus užsienio pirkėjų dėmesio, šiuo metu kretingališkiai net 50 proc. savo produkcijos eksportuoja Į Europos Sąjungos šalis bei Rusiją. „Esame dėkingi visiems, kurie įmonei padeda siekti aukštų rezultatų – tai mūsų darbuotojai, rajono ūkininkai, Kretingalės bendruomenė ir visi vartotojai, pasirenkantys „Agrovet“ produkciją. Tik jų dėka mes galime tobulėti, tvirtai konkuruoti mėsos pramonės rinkoje bei sulaukti pačių aukščiausių įvertinimų“, - dėkoja A. Gudžiūnas.

Tradiciniai gaminiai Kita medalininkė, karštai rūkyta „Bočių“ skilandinė dešra, – tai įmonės tradicijų laikymosi pavyzdys. Ji gaminama jau 12 metų. „Tai nuo seno 40 |

www.agrovet.lt

Lietuvos metu gaminys 2012

(O3 ) OZONASekologiška, natūrali dezinfekavimo priemonė

Ozonatorius OZ-NR-50-900, skirtas grūdų dezinfekcijai, apdovanotas „Lietuvos metų gaminys 2012“ aukso medaliu

AB „Ozono centras“ darbuotojai jau daugelį metų kuria ir gamina ozonatorius. Bendradarbiaudami su mokslininkais centro specialistai tiria ozono pritaikymo galimybes, įvairioms maisto produktų apdorojimo, saugojimo ir perdirbimo sritims sukūrė efektyvias ozono dujų praktinio pritaikymo metodikas. Ilgametė įmonės darbuotojų patirtis atliekant mokslinius tyrimus ir tobulinant ozonatorius leido pagaminti inovatyvius ozonavimo įrengimus, kurie sėkmingai naudojami įvairiose Lietuvos ir užsienio įmonėse. Įmonė nuolat investuoja į naujų produktų kūrimą, mokslo tiriamąją veiklą, darbuotojus. Mūsų sukurti ir gaminami ozonatoriai bei ozono naudojimo technologijos plačiai taikomos įvairiose pramonės šakose ir buityje. Ozonu

apdoroti grūdai, duonos gaminiai, mėsos, žuvies ir pieno produktai ilgiau išlaiko savo maistines bei skonio savybes. O3 naudojamas maisto pramonėje (paukštininkystės, žuvies, vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse), žvėrelių auginimo fermose, vandens valymo sistemose, patalpų dezinfekcijai. Ozonavimo technologinis sistemų panaudojimas įgalina pasiekti ženklų ekonominį efektą, apsaugant žemės ūkio produkciją nuo derlių naikinančių ligų, maisto produktus nuo mikrobiologinės taršos. Ozonavimas puikiai pakeičia chemines priemones nedarydamas žalos patiems produktams. Panaudojus ozoną nelieka toksinių medžiagų likučių.

www.ozonocentras.lt

Mūsų kompanijos tikslas - kad ozonas tarnautų Jums!

Ozonatorius OZ-NR-B8 – tai ypač lengvas gaminys, skirtas mažų patalpų dezinfekcijai

Ozonatorius OZ-NR-20-900 dezinfekuoti patalpoms

Ozonatorius OZ-NR-15-350 skirtas maisto pramonės gamybinių patalpų dezinfekcijai

Ozonatorius OZ-NR-30-70 skirtas ventiliavimo sistemų dezinfekcijai

Ozonatorius FOOD-3k-12,5 | 41

Lietuvos metu gaminys 2012

Universalus granulėmis kūrenamas katilas UAB „Biokaitra“ - pirmoji ir vienintelė įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse, gaminanti automatizuotus katilus, kūrenamus skirtingomis žemės ūkio kultūrų, šiaudų ir medžio granulėmis. Universalus granulinis katilas

iokaitra“ sukūrė naują degiklio technologiją, kuri padėjo įveikti kitus gamintojus kankinantį iššūkį „ – šlako pasišalinimą degimo proceso metu. Ši naujovė padeda užtikrinti tolygų ir nepertraukiamą „Biokaitros“ katilo darbą. 2009 m. naująją technologiją užpatentavome, o jos privalumus išbandė jau ne viena Lietuvos šeima. „Biokaitra“ savo veiklą plėtoja ne tik Lietuvoje. Įmonėje gaminami katilai pasiekia vis platesnes užsienio rinkas - jais prekiaujama Latvijoje, Anglijoje, Rusijoje. Nuo 2013 m. mūsų produkciją jau galės išbandyti ir Estijos, Airijos, Baltarusijos bei kitų šalių vartotojai.

„Biokaitros“ katilai – apdovanoti Ne tik mūsų klientai vertina „Biokaitros“ katilus, jie pelnė ir ne vieną apdovanojimą. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2012 metais biokatilui BIO50 skyrė aukščiausią įvertinimą – „Lietuvos metų gaminys 2012“ aukso medalį. 2011 metais sidabro medaliu buvo apdovanotas biokatilas BIO30. Taip pat UAB „Biokaitra“ gavo parodos „Individuali statyba 2011“ diplomą „Už alternatyvumą“.

Katilo privalumai Šis universalus katilas yra labai saugus ir patikimas, nes įdiegta veikimo sistema atitinka visus Europoje taikomus saugumo standartus. Katilas taip pat labai ekonomiškas: naudingumo koeficientas ne mažesnis kaip 86 %. Klientas turi galimybę pasirinkti, kuo kūrenti katilą: kietuoju kuru (malkomis, medžio briketais (tik 30 ir 50 kW katilus) ar žemės ūkio kultūrų, šiaudų, durpių, medžio granulėmis. Pasirinkdamas pigesnį kurą vartotojas visada gali sutaupyti (kūrenant šiaudų granulėmis 1 kW/h kaina apie 11 ct arba 0.03 EUR). „Biokaitros“ katilą patogu valdyti ir paprasta prižiūrėti: • kuro rezervuaras pildomas kas 3-5 paras, • automatizuotas kuro padavimas, • lengvas katilo ir degiklio aptarnavimas, • paprasta pereiti prie kito granuliuoto kuro, • katilo galia prisitaiko prie šilumos poreikio, • talpi pelenų dėžė. Katilas yra ekologiškas, nes šilumai pagaminti naudoja aplinkai nekenksmingas šiaudų, žemės ūkio kultūrų ar medžio granules, kurių pelenai gali būti naudojami kaip ekologiška trąša.

www.biokaitra.lt 42 |

Lietuvos metu gaminys 2012

Dėmesys energijos gamybai ir tiekimo efektyvumui

2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ AB „Šiaulių energija“ įteiktas aukso medalis už projektą Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje „Šilumos ir elektros energijos gamyba ir tiekimas panaudojant termofikaciją ir vietinius atsinaujinančius išteklius“. AB „Šiaulių energija“ nuolat ieško būdų, kaip diegiant naujas pažangias technologijas didinti energijos gamybos ir tiekimo efektyvumą, mažinti šilumos gamybos išlaidas, kuro sąnaudas, o kartu ir neigiamą veiklos poveikį aplinkai. 2012 m. sėkmingai baigtas įgyvendinti projektas „Šiaulių termofikacinės elektrinės projektavimas ir statyba“. Projekto vertė (su prijungimu prie elektros tinklo) siekia beveik 104 mln. Lt. Įgyvendinus projektą, apie 40 proc. įmonės šilumos gamybai naudojamo importuojamo brangaus kuro (gamtinių dujų) pakeičiama vietiniu biokuru. Nuo 2012 m. rudens 16,6 proc. sumažėjus šilumos kainai, projekto naudą pajuto ir AB „Šiaulių energija“ vartotojai.

Šiaulių termofikacinės elektrinės atidarymo šventė. Juostos kirpimo ceremonija. Iš kairės: Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, AB „Axis Industries“ generalinis direktorius Remigijus Baltrušaitis, AB „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis

www.senergija.lt

| 43

Lietuvos metu gaminys 2012

AB „ORION GLOBAL PET“ priklauso „INDORAMOS“ grupei. „INDORAMA“ – viena didžiausių polietileno tereftalato (PET) granulių gamintojų lyderių pasaulyje, valdanti gamyklas Azijoje, Europoje ir Amerikoje. UAB „ORION GLOBAL PET“ gamykla yra įsikūrusi Klaipėdos laisvojoje ekonominė-

44 |

je zonoje. Įmonė gamina PET polimerus (polietilentereftalatą), kurie naudojami gėrimų ir maisto pakuočių, taip pat kosmetikos pakuočių gamybai, farmacijos reikmėms, buitiniams produktams gaminti.

žinti poveikį aplinkai žemiau leistinos normos. Gamykla taip pat taiko „Inventa Fisher“ ištisinės polimerizacijos ir „Buhler“ kietosios būsenos polikondensacijos technologiją.

Įmonė pradėjo gamybą 2006 m. su metiniu 230 tūkst. tonų pajėgumu kaip didžiausia PET žaliavų vienos linijos gamykla Europoje. Taikomos šiuolaikinės Šveicarijos technologijos leidžia suma-

Įmonė yra sertifikuota ISO 9001, ISO 14001, ISO 22000, OHSAS 18001 ir SA 8000. Gamykla pagrindinį dėmesį skiria žmonėms, procesams, žinioms, klientų poreikius tenkinančiai produkto kokybei,

saugos operacijoms ir įsipareigojimams socialinei atsakomybei ir aplinkai. UAB „ORION GLOBAL PET“ 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. yra pelniusi Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalius; 2012 m. apdovanojimą „Sėkmingai dirbanti įmonė 2012“. 2010 m. įmonė buvo įvertinta aukso medaliu kaip „Geriausias eksportuotojas“.

www.indoramaventures.com

| 45

Sėkmę lemia darbas

2013 metais AB „Lifosa” pasitiko ir žada lydėti sėkmės skaičiumi vadinamas penketukas. Sausio 18 d. sukako 50 metų nuo akimirkos, kai Chemijos kombinate gautos pirmosios tonos sieros rūgšties (ši data laikoma gamyklos gimtadieniu). egužę sukaks 15 metų, kai trąšų gamybos įmonei vadovauja generalinis direktorius Jonas Dastikas. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje, iškilmingo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) renginio metu, „Lifosos“ generalinis direktorius penkioliktą kartą lipo į sceną atsiimti LPK skirto apdovanojimo.

1999–2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija „Lifosą“ 7 kartus pripažino nominacijos „Sėkmingai dirbanti įmonė“ laureate, 5 kartus nominacijos „Metų eksportuotojas“ laureate ir 2 kartus apdovanojo už „Pasiekimus aplinkosaugoje“.

Penkioliktasis apdovanojimas buvo skirtas pačiam bendrovės generaliniam direktoriui. 2012 m. gruodžio 21 d. Jonui Dastikui įteiktas Petro Vileišio vardo apdovanojimas. Nominacija „Lifosos“ generaliniam direktoriui įteikta už šiuolaikinės chemijos pramonės vystymo pasiekimus laikantis aplinkosaugos standartų; už įmonėje sukurtus aukščiausios kokybės produktus, pelniusius vietą tarp pasaulio geriausių. Taip pat už asmeninį indėlį kuriant socialiai atsakingą aplinką darbuotojams, pilietiškumo ir bendruomeniškumo skatinimo šalyje rėmimą. Apdovano46 |

jimą įteikė LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir LPK prezidentas Robertas Dargis. „Įmonei vadovauju penkiolika metų, - mintimis dalijosi J. Dastikas, - tačiau mano „meilė“ Kėdainiuose įsikūrusiai trąšų gamyklai skaičiuojama dešimtmečiais. 1970 metais baigęs Kauno politechnikos institutą gavau paskyrimą į Kėdainius. Planavau atidirbti privalomus trejus metus. Tačiau, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Štai aš jau keturiasdešimt trys metai chemijos gamykloje.“ Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, labai džiugu, kad šiuo metu AB „Lifosa“ yra vertinama ne tik kaip fosforo trąšų gamintoja, eksportuojanti daugiau kaip 97 % pagaminamos produkcijos. Vis dažniau ekspertai, šalies ir įvairių asociacijų vadovai AB „Lifosa“ vertina už įmonės veiklą aplinkosaugos srityje, investicinius projektus bei bendruomeniškumo skatinimą. Įmonei, kaip ir žmogui, reikia atsinaujinti. „2012 metų pradžioje pasidžiaugėme, kad per penkerius metus (2007– 2011 m.) bendrovė investavo beveik ketvirtį milijardo litų. O per praėjusius metus šis skaičius išaugo dar daugiau kaip 55 milijonais, - pasakoja J. Dastikas. - Investicijos į naujas technologijas, gamybos procesą – visiems supran-

2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija „Lifosą“ septintą kartą pripažino nominacijos „Sėkmingai dirbanti įmonė“ laureate

2012 m. gruodžio 21 d. bendrovės generaliniam direktoriui Jonui Dastikui įteiktas Petro Vileišio vardo apdovanojimas

tamos, bet „Lifosos“ vadovai ir akcininkai įsitikinę, kad ne mažiau svarbu pakankamai dėmesio skirti aplinkosaugos projektams (jų įgyvendinimui kasmet skiriama 30 % visų investicijoms numatytų lėšų), darbo sąlygų gerinimui“. Jonas Dastikas pabrėžia: svarbiausia – investicija į žmones. AB „Lifosa“ dirba beveik tūkstantis darbuotojų. Kaita labai maža, norinčiųjų dirbti šioje bendrovėje labai daug, o planuojančiųjų išeiti beveik nėra. Tad ir gerų specialistų trūkumu trąšų gamykla nesiskundžia. Pagrindinės priežastys – teisingas atlygis už darbą, puikios darbo sąlygos ir jau daugelį metų taikoma papildoma darbuotojų motyvacijos skatinimo programa. Gerų specialistų, motyvuotų darbuotojų ir sumanaus vadovavimo dėka AB „Lifosa“ jau septintą kartą pripažinta nominacijos „Sėkmingai dirbanti įmonė“ laureate. Fosforo-azoto trąšas (diamonio fosfatą) ir priedus pašarams (monokalcio fosfatą) gaminanti įmonė 2012 m. pagamino 760 tūkst. tonų DAP‘o ir 146 tūkst. tonų monokalcio fosfato. Daugiausiai trąšų praėjusiais metais iškeliavo į Vokietiją, Nyderlandus, Turkiją ( DAP‘as parduotas 33 pasaulio šalyse). Pašariniai fosfatai paklausiausi Vokietijoje, Lenkijoje, JAV (2012 m. jų eksportuota į 18 pasaulio šalių). „Trąšos buvo, yra ir bus perkamos, - įsitikinęs AB „Lifosa“ generalinis direktorius, - jų visada reikės, kad dirbami

žemės plotai duotų kuo didesnį derlių. Svarbu, kad žemdirbiai rinktųsi būtent Lietuvoje gaminamas trąšas. Mes gaminame aukščiausios kokybės trąšas, o tai pirkėjai vertina“. Apdovanojimai suteikia trumpalaikį džiaugsmą. Bet visąlaik išlieka įsipareigojimas: jeigu jau esi pripažintas ir įvertintas, negali kartelės nuleisti žemyn. Kasdien reikia ieškoti naujų galimybių, tobulinti gamybos procesus, bendrovės veiklą. Ir svarbiausia – dirbti, dirbti, dirbti. Tokiomis taisyklėmis gamykloje vadovaujamasi jau penkiasdešimt metų. „Taip dirbsime ir toliau, - sako AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, - metus skaičiuosime tik metraščiuose, o gamyklą stengsimės kas metai atjauninti. Sieksime, kad „Lifosa“ liktų stabilumo, socialinio patikimumo ir sėkmės garantu darbuotojams, Kėdainių krašto bendruomenei bei šalies ekonomikai“.

www.lifosa.com | 47

Požeminių darbų profesionalai

B „Požeminiai darbai“ – viena didžiausių nuotekų ir vandentiekių tinklų renovaciją atliekančių kompanijų Lietuvoje. Įmonė taip pat vykdo vandentvarkos ir šilumos tiekimo objektų statybą, sąvartynų įrengimą ir uždarymą bei gyvenamųjų ir negyvenamųjų objektų statybą. „AB „Požeminiai darbai“ nuosekliu ir kokybišku darbu įrodė, kad yra verta „Sėkmingai dirbančios įmonės 2012“ apdovanojimo. Šiuo apdovanojimu įmonė pagerbta net šeštus metus iš eilės“, – džiaugėsi generalinis direktorius Raimondas Baikštys.

monto valdyba“) projektus vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, kurioje 2011 metais „Požeminiai darbai“ įsteigė atstovybę. Už kokybiškai atliktus darbus, skirtą dėmesį inovacijoms, moderniai technikai ir darbuotojų profesionalumui bendrovė tris metus iš eilės buvo apdovanota Nacionaliniais kokybės prizais, o už sudėtingus projektus pelnė aukso ir sidabro medalius.

Įmonės buvo vertinamos pagal produkcijos ir paslaugų apimtis, pelningumą, investicijas į gamybą, eksportą ir kitus papildomus kriterijus. 1980 metais įkurta bendrovė (tuo metu „Kauno požeminių darbų statybos re48 |

www.pozeminiaidarbai.lt

Vakar, šiandien, rytoj

Grandžių surinkimo bazė

U Kelio ištaisymo mašina Duomatic 08-32 U

AB „Geležinkelio tiesimo centras“, 1945 metais darbą pradėjęs kaip Vilniaus geležinkelio apygardos padalinys „Mašinų remonto stotis Nr. 95“, šiandien - savarankiška AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė. Stipriam ir patikimam aukštos kvalifikacijos 400 specialistų kolektyvui vadovauja direktorius Adomas Kazbaras. Bendrovėje įdiegta sertifikuota kokybės sistema, kuri atitinka Europos kokybės valdymo standartą ISO 9001:2008 ir jai suteiktas sertifikatas. Bendrovė atestuota SPSC ypatingų statinių statybos darbams atlikti, turi atestatą, suteikiantį teisę atlikti geležinkelių riedmenų ir jų mazgų techninę priežiūrą ir remontą.

Motorinė platforma MPD-2

Bendrovėje įdegtos aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos procedūros, atitinkančios LST EN ISO 14001:2004, BS OHSAS 18001:2004 standartų reikalavimus. UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ verslo strategija susijusi su geležinkelių atnaujinimu ir tobulinimu. Pagrindinė veikla – geležinkelio kelių ir iešmų visų rūšių remonto darbai ir naujų kelių tiesimas. Bendrovė vykdo didelės apimties ir aukšto technologinio lygio darbus: kapitalinį ir vidutinį geležinkelio kelio remontą; geležinkelio stočių kelių pertvarkymą bei iešmų keitimą. Taip pat atlieka žemės sankasos, pervažų įrengimo, pralaidos įrengimo ir kitus specifinius geležinkelio remonto darbus. Darbai atliekami mechanizuotai, sunkiųjų kelio mašinų kompleksais. Kasmet didėja traukinių greitis, kartu - ir kelio apkrovos. Siekdami užtikrinti efektyvų darbą nuolat atnaujiname ir stipriname bendrovės techninę bazę: įsigijome universalią iešmų keitimo mašiną „DESEC“, naują geležinkelio kelio tiesinimo, lyginimo ir plūkimo mašiną „Duomatic 08-32U“ su lazerine sistema, geležinkelio kraną „KŽU“, dvi motorines platformas. Artimiausiu metu bendrovę pasieks balasto planiravimo mašina „USP“, sunkioji drezina, iešmų ištaisymo

mašina „UNIMAT“. Bendrovės atliktų darbų kokybė užtikrina eismo saugumą. Kilus nenumatytoms situacijoms (stichinei nelaimei, avarijai ir pan.) turime galimybę greitai mobilizuoti visą savo potencialą tų situacijų likvidavimui. Per 67 veiklos metus praktiškai neliko geležinkelio ruožo, kuriame mūsų bendrovė nebūtų atlikusi remonto. 2011 metais užbaigti darbai tarpustotėje Šeštokai–Mockava, kur buvo paklota pirmoji siaurojo europietiško geležinkelio „Rail Baltica“ gardelė. 2012 metais užbaigti Draugystės geležinkelio stoties kelyno rekonstrukcijos bei ruožo Radviliškis–Pagėgiai–Valstybės siena atstatymo ir modernizacijos darbai. Taip pat atlikome vidutinį kelio remontą Kazlų Rūdos, Palemono, Marijampolės stotyse, daugumoje tarpustočių atlikome ilgabėgių ir sąvaržų keitimo darbus. Per 2012 metus įrengta 42,2 km geležinkelio kelio, pakeistas 41 iešmas, atlikta 104 km kelio apdailos darbų. 2013 metais planuojame tęsti jau pradėtus Rimkų stoties kelyno, Perkėlos kelyno, geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcijos darbus, Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai infrastruktūros modernizavimo ir kitus geležinkelio remonto darbus. Vienas iš bendrovei aktualių šiuo metu paskelbtų konkursų yra „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Mockava (1435 mm vėžės pločio kelias) rekonstravimas. Aktyviai dalyvausime konkurse teikdami pasiūlymus, o jei laimėsime – esame pasiruošę sėkmingai, greitai ir kokybiškai atlikti projektuose numatytus darbus. Lietuvoje „Rail Baltica“ geležinkelis vingiuos apie 333 km maršrutu Lenkijos ir Lietuvos siena–Mockava–Šeštokai–Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas–Gaižiūnai–Radviliškis–Šiauliai–Joniškis–Lietuvos ir Latvijos siena.

www.gtc.lt | 49

AB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (VLRD) pagrindinė veikla - šilumvežių ir dyzelinių traukinių kapitalinio ir einamojo remonto darbai. Didžiausias teikiamų paslaugų užsakovas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau įmonė turi galingą riedmenų remonto bazę, todėl ėmėsi iniciatyvos kurti naujus gaminius bei ieškoti naujų klientų ir naujų rinkų. Iki 2013 m. bendrovė jau pagamino 32 naujus manevrinius lokomotyvus TEM TMH, kurie važinėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ keliais. 2011 m. ir 2012 m. buvo parduota po vieną lokomotyvą užsakovui Estijoje. Su šiuo užsakovu vyksta derybos ir dėl trečiojo lokomotyvo įsigijimo. Drįstame teigti, jog įmonės gaminama produkcija atitinka geležinkelio technikai šiandien keliamus pačius aukščiausius reikalavimus.

50 |

UAB VLRD archyvo nuotraukos

Įmonę augina profesionalumas ir naujovių paieška

Lokomotyvą TЭМ TMХ 35-001 apžiūri (iš kairės) užsakovų atstovas UAB TMHB generalinis direktorius Sergej Greičiuk ir VLRD generalinis direktorius Valentas Stadalnykas

Vilniuje surenkamas manevrinis šilumvežis TЭМ TMХ–003, skirtas Rusijos rinkai

Gaminama autodrezina KTD, skirta kontaktinio tinklo priežiūrai ir remontui

2012 m. pabaigoje bendradarbiaujant su UAB „Transmašholding“ ir kompanija CZ LOKO pradėtas gaminti naujas manevrinis šilumvežis su hibridine pavara TЭМ TMХ 35. Šis šilumvežis skirtas Rusijos rinkai. Lokomotyve suprojektuota modulinė (bokštinė) kabina. Jame bus įmontuotas CATERPILLAR kompanijos C18 tipo dyzelinis variklis. Naujovė – papildomai montuojamas energijos kaupiklis, kurį gamina Rusijos kompanija „Elton“. Šis kaupiklis leis efektyviai panaudoti dyzelinio variklio galingumą, maksimaliai sumažinti kuro sąnaudas. Planuojama užbaigti lokomotyvą 2013 m. kovo mėn. Pagamintas šilumvežis su hibridine pavara TЭМ TMХ 35 bus išsiųstas į Rusiją sertifikavimui. Į šiuos metus mūsų bendrovė įžengė su nauju projektu. Bendradarbiaudami su Ukrainos kompanija „Lugansteplovoz“, Rusijos kompanija „Brianskij mašinostroitelnyj zavod“ ir Čekijos kompanija CZ LOKO pradėjome naujo manevrinio keturių ašių ši-

lumvežio TEM LTH gamybą. Šis šilumvežis bus pirmas mūsų gaminys su asinchronine pavara ir traukos varikliu, o sujungimui su aširačiais bus panaudoti riedėjimo guoliai. Toks sprendimas leis efektyviai naudoti variklio galingumą, pagerinti šilumvežio traukos charakteristikas ir pailginti aptarnavimo periodus. Pirmas šilumvežis bus pagamintas šiemet kovo mėn., po to bus atlikti šilumvežio sertifikavimo bandymai pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatytus reikalavimus. Iš viso planuojame šiais metais pagaminti 2 tokius šilumvežius, vienas kurių bus skirtas Rusijos rinkai.

geležinkelio keliuose. Ši autodrezina bus naudojama per geležinkelio kelių apžiūras, remontuojant bei tiesiant naujus kelius. Apibendrinant kelerių metų veiklos rezultatus galima drąsiai pasakyti, jog VLRD tapo eksperimentine baze kuriant manevrinius lokomotyvus ir kelio remonto mašinas 1520 mm geležinkelio vėžei. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ už šalies ribų sėkmingai garsina Lietuvą kaip kokybiškos ir patikimos geležinkelių technikos gamintojų šalį. Parengta pagal UAB VLRD informaciją.

2012 m. įmonė atvertė naują savo veiklos puslapį: pradėtos gaminti specializuotos geležinkelių infrastruktūros mašinos. Kartu su Italijos geležinkelio transporto gamybos įmone „SVI S.p.A.“ buvo sukurta ir šiuo metu gaminama autodrezina KTD, skirta kontaktinio tinklo priežiūrai. Kartu gaminama ir kita mašina „AGRc-1200“, skirta darbui 1520 ir 1435 mm vėžės pločio

www.vlrd.lt | 51

Nuotekų dumblo utilizavimo įrenginių projektavimas ir statyba Mažeikių nuotekų valykloje

Sėkmingas statybos paslaugų eksportas

ažeikiečių bendrovė „Rudesta“ Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Sėkmingai dirbanti įmonė“ 2012 m. buvo apdovanota už veiklos plėtojimą sudėtingu verslui laikotarpiu. UAB „Rudesta“ įkurta 1996 m., žinoma kaip pramoninės ir visuomeninės paskirties statinių generalinis rangovas. Bendrovė atlieka kompleksinius statybos ir montavimo darbus, savo metalo gaminių ceche gamina metalo konstrukcijas, montuoja ir remontuoja technologinius vamzdynus ir įrenginius bei atlieka kitus sudėtingus ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Bendrovėje įdiegtas LST EN ISO 9001:2008 - kokybės vadybos standartas, LST EN ISO 14001:2005 - aplinkos vadybos standartas, ISO 3834-3:2005 suvirinimo darbų kokybės standartas, EN 1090-1:2009 ir EN 1090-2:2008 - plieno konstrukcijų ir elementų gamybos kontrolės standartai, LST 1977 (BS OHSAS 18001:2007) - darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartas. UAB „Rudesta“ 2012 metais savo 15 metų darbo patirtį sėkmingai realizavo kaimyninėje Latvijoje. Čia, SIA CEMEX cemento gamykloje Broceni mieste, bendrovė statė klinčių ir molio sandėlius (pagaminta 52 |

ir sumontuota per 1500 tonų metalo konstrukcijų). UAB „Rudesta“ taip pat atliko kitus SIA CEMEX cemento gamyklos modernizavimo bei kai kuriuos gamyklos kapitalinio remonto darbus. 2012 m. UAB „Rudesta“ eksporto į Latviją apimtys siekė 17,3 mln. Lt. Lietuvoje 2012 metai taip pat buvo sėkmingi – bendrovė lygiagrečiai dirbo su 5 stambiais projektais: Nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir statybos Bugeniuose ir Plikšiuose; Nuotekų dumblo utilizavimo įrenginių projektavimo ir statybos Mažeikių nuotekų valykloje (objektų užsakovas UAB „Mažeikių vandenys“), Sieros degazavimo ir granuliavimo įrenginio AB „ORLEN Lietuva“ statybos („ORLEN Projekt“ S.A), Sirupų gamybos cecho statybos (AB „Amilina“), Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro ir medicininės reabilitacijos centro pastatų statybos Mažeikiuose (VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“).

Sieros degazavimo ir granuliavimo įrenginio AB „ORLEN Lietuva“ statyba

UAB „Rudesta“ 2012 metų pardavimo pajamos iš viso sudaro 46,7 mln. Lt.

www.rudesta.lt

SIA Cemex Klinčių ir molio sandėlių statyba

„Wavin“ – pirmaujantis plastikinių vamzdžių sistemų tiekėjas Europoje

raėjusiais metais „Sėkmingai dirbančios įmonės 2012“ vardą Lietuvos pramonininkų konfederacija suteikė UAB „Wavin Baltic“. Tai plastikinių vamzdžių gamykla Vilniuje, pramoninės grupės „Wavin“ narė, gaminanti, importuojanti ir eksportuojanti plastikines vamzdžių sistemas. Bendrovė atsakinga už koncerno veiklą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Įmonės istorija 1960 m. bendrovė pradėjo veiklą kaip Vilniaus valstybinė polimerinių dirbinių gamykla. 1996 m. bendrovę įsigijo tarptautinis koncernas „Wavin“. Gamykla pakeitė pavadinimą į UAB „Wavin Baltic“. Tais pačiais metais įmonės gamybiniuose ir administraciniuose pastatuose buvo atliktas kapitalinis remontas, į cechus iš Vakarų Europos atgabenta ir sumontuota moderni plastikinių vamzdžių gamybos įranga. Dabar bendrovė gamina vien tik plastikines vamzdžių sistemas ir jų komponentus. Gamykla šiandien Šiuo metu įmonėje dirba per 100 darbuotojų. Ji gamina plastikinius vamzdžius vidaus ir lauko

kanalizacijai, drenažui, vandentiekiui, dujotiekiui bei kabelių apsaugai. Bendrovė eksportuoja savo produkciją į Latviją, Estiją, Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Švediją, Daniją, Suomiją ir kitas šalis. UAB „Wavin Baltic“ šiuo metu yra didžiausias plastikinių vamzdžių gamintojas Lietuvoje. Bendrovėje įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9001, veikla vykdoma laikantis aplinkosaugos sertifikato ISO 14001. Įmonėje taikomos inovatyvios šiuolaikiškos vadybos bei gamybos valdymo sistemos.

Daugiau informacijos apie koncerną „Wavin“ ir UAB „Wavin Baltic“ galite rasti interneto svetainėse.

www.wavin.com www.wavin.lt | 53

Tango reikia dviejų

augelis plataus vartojimo prekių gamintojų sutiks, kad jų pirkėjas darosi vis išrankesnis ir būti pastebėtam tampa vis sunkiau. Turi būti išskirtinis, kad tave pastebėtų, pasirinktų ir pamiltų. Žinoma, pirmiausia akį patraukia netradicinės, raiškios, aukštos spaudos kokybės prekių pakuotės ir etiketės, kurių gamintoja UAB „Aurika” Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra nepralenkiama.

54 |

„Įmonėje spausdinamų etikečių bei pakuočių išskirtinumas yra mūsų ir užsakovų bendros veiklos rezultatas. Mūsų klientai jaučiasi drąsiai, nes žino, kad „Aurikos“ komandos patirtis ir technologijos leis realizuoti jų sumanymus. Tiesiog negalime sau leisti sugriauti mums rodomo pasitikėjimo“, - sako UAB „Aurika“ direktorius Arūnas Akstinas. UAB „Aurika“ 2012 metus gali įvardinti kaip itin sėkmingus. Įmonė atidarė antrą gamybos padalinį Kaune, kuriame pradėjo gaminti daugiasluoksnę pakuotę, skirtą maisto, chemijos, farmacijos ir kitiems produktams. Pasak įmonės pardavimų vadovės Linos Kvietkauskaitės, UAB „Aurika“ lyderystę Baltijos šalyse nulėmė siekis būti patikima etikečių ir pakuočių gamybos partnere. „Turimi technologiniai ir žmogiškieji resursai leidžia mums ne tik išsiskirti itin aukšta spaudos kokybe, bet ir teikti profesionalias konsultacijas klientams, dalintis ilgamete patirtimi, suteikti galimo geriausio rezultato garantijas“, – sako L. Kvietkauskaitė.

Naujajame gamybos padalinyje kompanija gamina pakuotes, sudarytas iš kelių sluoksnių bei pasižyminčias skirtingomis barjerinėmis savybėmis, tokiomis kaip nelaidumas drėgmei, deguoniui, UV spinduliams ir pan. Kiekvienos gaminamo produkto partijos atitiktis kokybiniams reikalavimams yra tvirtinama kokybės sertifikatu bei atitikties deklaracija. Pakuotės kokybiniams parametrams įmonė įkūrė fizikinių tyrimų laboratoriją, kurioje tyrimai yra atliekami remiantis ASTM metodikomis. Kokybiniams parametrams matuoti taip pat skirta 2012 metais įmonėje įdiegta brūkšninių kodų verifikavimo sistema. Šiandien UAB „Aurika“ yra vienintelė fleksografinė spaustuvė Baltijos šalyse, galinti teikti brūkšninių kodų verifikavimo paslaugą pagal tarptautinio standarto ISO/IEC 15416 nuostatas.

Įvertino ir vokiečiai UAB „Aurika“ inovacinės technologijos ir išskirtiniai sprendimai neliko nepaste-

bėti ir pasaulyje. 2012 metais kompanija tapo konkurso „Vokietijos ūkio apdovanojimai Lietuvoje-2012“ nugalėtoja. Konkursą tema „Made for Germany“ suorganizavo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK). Buvo siekiama pagerbti Lietuvos smulkiąją arba vidutinę įmonę, eksportuojančią savo produkciją į Vokietiją, arba įmones, ypač sėkmingai teikiančias paslaugas Vokietijos partneriams. „Džiaugiamės nugalėję šiame konkurse, nes mūsų įmonę vertino Vokietijos verslininkai, pasaulyje garsėjantys kaip ypač reiklūs, kruopštūs, racionalūs bei turintys didelę patirtį. Tiesa, didžiausia mūsų eksporto dalis keliauja į Vokietiją, komanda turi labai daug patirties, bet šis apdovanojimas vis tiek buvo netikėtas ir skatinantis stengtis dar labiau“, - atvirauja L. Kvietkauskaitė.

įmone2012“, o Lietuvos spaustuvininkų asociacija suteikė spaudos pramonės „Lyderių“ apdovanojimą. „Credit info“ kompaniją įvertino kaip „Stipriausią Lietuvoje 2012“. Šį apdovanojimą pelno tik patikimos ir laiku finansinius įsipareigojimus vykdančios įmonės. „Kasdienė mūsų veikla yra šiek tiek panaši į tango – siekdami geriausio rezultato, tiesiog privalome nuolat būti arčiausiai savo užsakovo, suprasti jo lūkesčius, derintis prie jo siekių, veikti kartu su juo, tikėti ir pasitikėti vienas kitu. Tik tada galime koja kojon sėkmingai žengti užsibrėžtų tikslų link“, - šypsosi L. Kvietkauskaitė.

Ypač geri įmonės veiklos rezultatai neliko nepastebėti ir vietos verslininkų. Lietuvos pramonininkų konfederacija pripažino UAB „Aurika“ „Sėkmingai dirbančia

| 55

„Vienybė“ nuo 1919 m.

• Užsakomoji gamyba • Metalo apdirbimas • Gaminių projektavimas • Pramonės, šildymo, laboratorijų įranga, ūkio technika, baldai, įrankiai Kokybės ir valdymo sertifikatai: ISO 9001 ISO 14001 DIN EN ISO 3834-2 Pasiekimai ir apdovanojimai: • „Sėkmingai dirbanti įmonė – 2012“ Lietuvos pramonininkų konfederacija. • „Geriausia įmonė 2012“ Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai. • „Lietuvos metų gaminys 2011” – 3 gaminiai apdovanoti aukso medaliais. Produkcija eksportuojama į Vakarų Europą, Rytų Europą, Skandinaviją, Azijos šalis.

Pardavimų skyrius +370 614 64 129

www.umega.lt

56 |

| 57

Įvertinta sėkminga Smiltynės perkėlos veikla

Šiaurės rage pastatytas naujas pirsas, prie kurio vienu metu gali švartuotis du bendrovės keltai

2013 m. II ketv. Šiaurės rage iškils modernios architektūros pastatas, kuris ne tik tarnaus keleivių reikmėms, bet ir taps nauja traukos vieta miestiečiams

alstybės valdoma AB „Smiltynės perkėla“ įvertinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtame konkurse „Sėkmingai dirbanti įmonė 2012“. 1991 metais įregistruota bendrovė tokį apdovanojimą pelnė pirmą kartą. Šiuolaikiška ir moderni vidaus vandens transporto įmonė yra vienintelė Lietuvoje, užsiimanti profesionalia keleivių ir transporto priemonių kėlimo keltais per Kuršių marias veikla.

Dviejose perkėlose dirbanti bei penkis keltus turinti AB „Smiltynės perkėla“ per metus perkelia apie 2 mln. keleivių ir daugiau kaip 0,6 mln. transporto priemonių. Bendrovėje dirba 81 darbuotojas. Kasmet daugiau nei 14 mln. Lt apyvartą siekiančiai „Smiltynės perkėlai“ 2012ieji buvo patys pelningiausi metai per visą įmonės veiklos istoriją. Perkeltas rekordiškai didelis transporto priemonių skaičius - beveik 616 tūkst. Nuo 2010 m.

Naujojoje perkėloje veikia informacinė švieslentė, skelbianti keltų išvykimo laiką, bilietų kainas ir kitą aktualią informaciją

bendrovė valstybei kasmet sumoka apie 1,1 mln. Lt dividendų. Bendrovė atitinka tarptautinius LST EN ISO 9001:2008 (kokybės), LST EN ISO 14001:2004 (aplinkos apsaugos), BS OHSAS 18001:2007 (darbo saugos ir sveikatos) standartų reikalavimus.

www.keltas.lt 58 |

„Swedspan Girių Bizonas“ – IKEA įmonė

edienos pramonė Kazlų Rūdoje gyvuoja jau ilgą laiką, taigi „Swedspan Girių Bizone“ gilios tradicijos dera su novatoriškais sprendimais, o dešimtmečių patirtis jungiasi su moderniausiomis technologijomis bei šiuolaikiniais standartais. Dabartinės medžio drožlių plokščių gamyklos ištakos siekia 1909 metus. 2008-2009 metų sandūroje gamyklos metraštyje buvo atverstas naujas lapas –

ji tapo pasaulyje pripažintos švedų kompanijos IKEA, kuriai priklauso ir tarptautinė, įvairių šalių įmones jungianti „Swedspan“ grupė dalimi. Nuo tada fabriko pavadinimas pakeistas, suteikiant jam „Swedspan Girių Bizono“ vardą. Įmonei tapus Swedspan dalimi, daug kas pasikeitė. „Modernizavome įrenginius, įdiegėme įvairaus pločio ir ilgio, dvejopo tankio medžio drožlių plokščių gamybą, patobulinome sandėliavimą, atnaujinome pastatus. Dirbame tam, kad klientui pateiktume nepriekaištingos kokybės, funkcionalią medžio drožlių plokštę už konkurencingą kainą“, - dėstė įmonės generalinė direktorė Regina Zasienė. Šalia klientų poreikių, gamybos efektyvumo, UAB „Swedspan Girių Bizonas“ darbuose visuomet svarbi aplinka bei socialinė gerovė. Įmonės ideologija remiasi supratimu, kad negalima siekti pelno bet kokiomis priemonėmis – privalu gyventi subalansuotos plėtros principais. Įmonė kryptingai dirba vadovaudamasi IKEA bei Swedspan subalansuotos plėtros gairėmis.

„Swedspan Girių Bizonas“ vadovų komanda. Iš kairės: Arvydas Merkys, Mindaugas Lukošius, Gintaras Sveikata, Emilija Jelisejevienė, Gediminas Lastauskas, Nomeda Butėnaitė, Martti Kurppa, Regina Zasienė, Nomeda Kaučikienė

„Šiandien mes pasiekėme ne tik puikių gamybos rezultatų. Džiaugiuosi, kad man pavyko suburti produktyvią komandą. Kiekvienas darbuotojas, nesvarbu,

kokias pareigas užimtų ir kokį darbą atliktų, yra savo srities specialistas. Dideli ir geri darbai sutelkia žmones ir skatina juos siekti dar geresnių rezultatų – tai mūsų įmonės sėkmės formulė“, pasakojo R. Zasienė.

www.swedspan.lt | 59

Inovatyvi, versli, šiuolaikiška Sunkvežimių remonto dirbtuvės Vilniuje

ietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ – inovatyvi, versli, šiuolaikiška kompanija. Tai specializuota, grindų įrengimo darbus visoje šalyje atliekanti įmonė, dažnai dėl to vadinama „įmone ant ratų“. Šiandien bendrovės specialistai sugeba per pamainą įrengti iki 1500 kvadratinių metrų grindų. Įmonės darbuotojai dalyvauja naujų medžiagų ir grindų įrengimo technologijų pristatymuose Lietuvoje ir užsienyje. Geriausias įmonės įvertinimas – kai tas pats užsakovas kviečia atlikti darbus trečią ar penktą kartą.

Varėnos miškų urėdijos patalpos 60 |

Įmonės darbų profilis – pramoninių, poliuretaninių, epoksidinių grindų įrengimas pramoniniuose ir visuomeniniuose objektuose. UAB „Grinduva“ ne tik kloja naujas grindis, bet puikiai gali atnaujinti ir senas, apsaugoti jas nuo dulkėjimo, dilimo bei kitų senėjimui būdingų procesų. Aukšta darbų kokybė, nuolatinis noras tobulėti, diegti naujas modernias technologijas padėjo pelnyti garbingų apdovanojimų. 2012 metais jau šeštą kartą „Grinduva“ tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijos „Sėkmingai dirbanti įmonė“ laureate mažų įmonių grupėje. Ji yra tarsi mažos įmonės etalonas.

Sunkvežimių remonto dirbtuvės Vilniuje

www.grinduva.lt

Mašinų gamyklos „Astra“ dirbtuvės

Moderniausios technologijos – sėkmės garantas

2008

metų rugsėjį išleidusi pirmąją produkciją, UAB „Pack Klaipėda“ šiandien yra viena moderniausių savo srities įmonių Europos Sąjungoje. Bendrovė yra vienintelė maisto pakuočių iš ekstrudinio putų polistireno gamintoja Baltijos šalyse. 2012 metai buvo išties sėkmingi: investicijos siekė 12 milijono litų; į eksploataciją įvedus 3500 m2 naujų gamybinių patalpų bendras gamybinis plotas padidėjo iki 7500 m2; rinkai pasiūlyta 15 naujų gaminių. Gamykloje naudojamos moderniausios šios srities technologijos, įdiegtos remiantis griežtais Europos Sąjungos reikalavimais, taikomais polistireninio putplasčio gamybos įrenginių linijų eksploatacijai. 85 % produkcijos eskportuojama į Skandinavijos šalis, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, Vengriją, Slovakiją, Austrija, Baltarusiją ir Rusiją.

www.pack-klaipeda.lt

2012 metais atidarytas sandėlys, suteikiantis galimybę išdėstyti prekes 3 aukštais

Kokybės kontrolei skiriamas ypatingas dėmesys

Viena greičiausių šiuo metu termoformavimo linijų Europoje

Praėjusiais metais įdiegta antroji ruošinių gamybos linija | 61

Sėkminga veikla kailių rinkoje AB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ augina švelniakailius žvėrelius ir dalyvauja kailių rinkoje daugiau kaip pusšimtis metų. Pastaruoju metu bendrovėje auginamos labiausiai kailių rinkoje paklausios tamsios audinės. Bendrovėje paruošti kailiai parduodami didžiausiuose kailių aukcionuose Danijoje ir Suomijoje. Norint išsilaikyti konkurencingoje kailių rinkoje reikia ne tik užauginti daugiau gerų kailinių žvėrelių, bet ir gerinti jų kailių kokybę bei tobulinti rūšį. Paruošti geresniems, kokybiškesniems kailiams reikalingos geros žvėrelių auginimo sąlygos. Tuo tikslu įmonėje pastatyti nauji žvėrelių auginimo angarai, idiegtos naujos technologijos, atitinkančios ES standartus. Kasmet atnaujinama žvėrelių banda, vedanti sveikus jauniklius. Nuolatinės investicijos duoda vis geresnių rezultatų. Tai ne tik didesnės pajamos, bet ir pasitikėjimas bei konkurencingumas.

E.p. zveris@kretinga.omnitel.net

62 |

Naujiena! o k n a l š i s a m y d u a š s u i n i k i a t s u i č n a Į skriej Pramogauti gali ir anksčiau lanko rankose nelaikę žmonės

Linksmas ir azartiškas laisvalaikis jūsų kolektyvui gryname ore!

Galime atvažiuoti į jūsų pasirinktą vietą

Asmeninės, komandinės varžybos arba treniruotės tipo pramogos

Vienintelis Lietuvoje kompanijos „Laporte“ portatyvinis skriejančių taikinių ėje svetain o t e n r paleidimo aparatas kis inte arinę nuolaidą o u r t s i vas Reg auk pa ar ir g

jau dab

ąjam bandom

ui!

šaudym

www.taiklusis.lt

ateitis

ROBOTIKA auginkime draugišką išradėją!

„Lietuva – tai šalis, kurioje skatinamas žmonių kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės.” Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030”

agaliau pradedame suprasti, jog ne pastatai, įrengimai, materialinė bazė verčia pasaulį suktis. Tai daro Žmogus. Suvokiame, kad jis ir jo kūrybinis potencialas yra pats svarbiausias. Visa kita – tik jam padedančios priemonės. 2010 m. Lietuvoje buvo įkurta „Robotikos Akademija“, kuri tapo oficialiu atstovu, skleidžiančiu Lego Education metodologiją. LEGO grupės steigėjo Ole Kirk Kristiansen moto „Tik geriausias yra pakankamai geras“. Dirbant su daugiau nei keliais šimtais mokytojų, universitetų, kitų organizacijų, buvo sukurta unikali mokymo programa – Lego Education. Ji leidžia, derinant konstravimą iš įprastų „Lego“ kaladėlių ir darbą kompiuteriu, atsiskleisti naujoms galimybėms vaikams ir jaunimui tobulėti. Šie edukaciniai produktai skatina būti aktyviems, kūrybingiems, padeda išmokti bendradarbiauti sprendžiant problemas, ugdyti socialinius įgūdžius bei suvokti atsakomybės ribas. Vaikai patiria tikrą atradimo džiaugsmą, materializuodami savo rankomis įmantriausias savo svajones realiame pasaulyje. Ir tai vyksta su bendraminčių grupe, patiriant greitas „mažas“ pergales

bei palaikant išmintingajam treneriui. Keldami šiandienai aktualias problemas bei ieškodami sprendimo būdų, vaikai teikia tokius pasiūlymus, kad mokslininkai pripažįsta, jog tai pažangios, inovatyvios technologijos, kurias galima pritaikyti. Pvz., 2011 m. 14-mečiai Mikalojus Vasiliauskas ir Juozas Lakius sukūrė regeneruojantį oro stabdį – galimybę gaminti elektros energiją iš oro pasipriešinimo, kai stabdomas automobilis. „Robotikos akademijos“ vizija – ateitis, pilna smalsių mokslininkų, inovatyvių dizainerių bei kūrybingų inžinierių. Norint, kad ši idėja būtų plačiau paskleista ir labiau pasiekiama Lietuvos vaikams, buvo inicijuota ROBOTIADA – tai olimpiniu principu parengtos tarpmokyklinės varžybos. Per praėjusius metus buvo suorganizuota beveik pusšimtis šviečiamojo pobūdžio renginių visoje Lietuvoje. ROBOTIADA plito nuo Lietuvos Respublikos Seimo iki atokiausių mūsų šalies kampelių. Pasauliniu mastu yra rengiami „First Lego League“ (FLL) robotikos konkursai. Kasmet Lietuvoje ir kitose šalyse vyksta atrankinės varžybos. Joms mokiniai rengiasi beveik metus. Kiekvieną kartą skiriama vis nauja tema, susijusi su šių dienų problemų sprendimų ieškojimu. Šiemet FLL tema -

„Padėk senjorams“. Vaikai nagrinės problemas, su kuriomis susiduria senyvo amžiaus žmonės, siūlys savo sprendimus. Praktika parodė, kad ši smagi, žaidimo forma paremta mokymo sistema nejučiomis įtraukia į kūrybinį procesą, skatinantį mokytis ne tik vaikus, bet ir jaunuolius bei suaugusiuosius. Suaugusieji patarimų dažniausiai neklauso, nes jie yra „pilni savęs“ ir savo praeities pagrindu susiformavusių nuostatų, įpročių bei įsitikinimų. Kaip parodė praktika, „robotukai“ suaugusiųjų mokymuose pasiteisino kaip ypač efektyvi mokomoji priemonė, sutelkianti juos priimti iššūkius, efektyviai komunikuoti bei kurti su visa komanda. Speciali bendravimo technika, kai vaizduotės žadinimui panaudojamos „rankų žinios“ (moksliniais tyrimais įrodyta, kad mūsų rankos yra susijusios su maždaug 80% smegenų ląstelių, o darbas rankomis skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą), sukuria visuotinį įsitraukimą į sprendimų paiešką bei besąlygišką jų vykdymą. Toks mokymosi būdas ypač tinka toms įmonėms, kurios tiki, kad vienintelis tikras konkurencinio pranašumo šaltinis yra organizacijos žmonių patirtis, žinios ir kūrybingumas. Suaugusiesiems (skirtingai nei vaikams) žaidimas yra ir socialinių ryšių kūrimas, emocinė išraiška bei konstruktyvi konkurencija. Kviečiame visus: • vaikus - išbandyti šią unikalią žaidimais paremtą mokymosi priemonę; • iššūkių nebijančius mokytojus - prisijungti prie grupės entuziastų, norinčių, kad Lietuva garsėtų ne vien sportininkais; • suaugusiuosius, siekiančius nuolatos būti išradėjais.

www.bora.lt 64 |

ateitis

(Ne)kūrybiški

Aš net linijos tiesiai nemoku nupiešti, tai kaip galiu būti kūrybingas ir kažko mokyti vaikus... Kūrybingumas – tai dovana: ją atsinešei į pasaulį nuo gimimo arba tau jos pagailėjo...

aip mąstančių žmonių yra šalia kiekvieno mūsų. Įprasta kūrybingumą prilyginti meninei saviraiškai, o ne gebėjimui sukurti ką nors nauja. Tiek tėvai, tiek pedagogai ir ugdymo programų sudarytojai dažniau vertina kūrybingumą kaip antraeilį dalyką šalia kalbų, matematikos bei kitų mokslų. Vaikai retai yra skatinami įgyvendinti savo idėjas – tyrinėti, eksperimentuoti, rizikuoti.

➜ kūrybiškas ugdymo procesas yra ne mažiau svarbus nei rezultatas; ➜ ugdymo priemonės turi būti „atviros“, kitaip sakant, jos yra tik medžiaga žaidimui ir kūrybai, o visa kita sukuria patys vaikai, padedami ugdytojų. Tokiu būdu vaikai turi galimybę išreikšti save ir savo pasaulio suvokimą.

Tačiau šiandien kūrybingumas reiškia kitus gebėjimus, ir tokius sąvokos pokyčius nulėmė sparti aplinkos evoliucija. Per pastaruosius penkerius metus informacijos apimtis pasaulyje išaugo 9 kartus. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2020ųjų metų informacijos kiekis išaugs 75 kartus. Tokiomis aplinkybėmis yra svarbiau sugebėti susigaudyti žinių gausoje – surasti, suvokti, sisteminti, analizuoti, pritaikyti - negu siekti viską atsiminti ir padidinti savo žinių bagažą.

persišviečiančią struktūrą, dėlioti skaidres su gyvūnais ar kitomis figūromis, spalvotus stiklinius akmenukus, statyti savo miestą ir namus su langeliais, pro kuriuos sklinda šviesa. Visų galimybių čia neišvardinsi – jų gausa priklauso tik nuo pedagogų ir vaikų vaizduotės. Lietuvoje jau beveik pusė ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra įsigiję bent po vieną šviesos staliuką, o kai kurie darželiai aprūpino jais kiekvieną grupę. Šiais metais „Innospark“ ketina įvesti keletą naujų ugdymo priemonių ir išplėsti eksporto rinkas. Visi gaminiai yra kuriami ir gaminami Lietuvoje. Nors atrodytų, kad mūsų rinka yra užpildyta įvairių žaislų, ugdymo priemonių bei žaidimų, tačiau įmonė atrado nišą, kuri yra patraukli vartotojams, tikintiems kūrybingumo ugdymo svarba ateities kartoms.

Pagal Joan Hendrick (1997), kuri yra JAV edukologijos profesorė ir knygų apie vaikų ugdymą autorė, kūrybingumas – tai gebėjimas generuoti naujas mintis, naujus sprendimus, kurti naujus produktus, remiantis įgyta patirtimi ir žiniomis. Taigi jis gali pasireikšti ir yra reikalingas visose gyvenimo ir profesinėse srityse. „Innospark“ yra mažiau nei metus veikianti įmonė, vystanti inovatyvius produktus nuo idėjos iki jų įvedimo į rinką. Pirmasis komercinis projektas yra „Edu2“ prekės ženklu žymimos kūrybiško ugdymo priemonės, skirtos vaikams nuo 2-3 iki 8-9 metų. Pradėjusi veiklą nuo Lietuvos rinkos, praėjusių metų pabaigoje „Innospark“ su „Edu2“ prekės ženklu įžengė į Latvijos rinką.

„Edu2“ šviesos staliukas iš pirmo žvilgsnio yra gana paprastas daiktas, kuriuo jau nuo senų laikų naudojosi fotografijos mėgėjai. Novatoringumas yra šio staliuko pritaikymas. Tai atvira kūrybingumo ugdymo priemonė, vaikų ir pedagogų bendra kūrybinė erdvė ir laboratorija, kurioje gimsta ne tik stulbinantys kūriniai, istorijos, pasakos, bet ir atsiskleidžia vaikų gebėjimai, emocijos, savęs ir pasaulio suvokimas.

Pagrindiniai principai, kuriais įmonė vadovaujasi,kurdama naujus „Edu2“ gaminius yra:

Ant „Edu2“ šviesos staliuko galima piešti tirštais dažais ar smėliu, stebėti nuskinto gysločio

Lorris Malaguzzi, Italijoje gimusios ir dabar plačiausiai pasaulyje paplitusios Reggio Emilia ugdymo programos įkūrėjas, apie kūrybingumą sakė taip: „...jį visada sunku pastebėti, kadangi jis vilki kasdieniais rūbais ir turi sugebėjimą staigiai atsirasti ir pradingti... Nepaisant to, mūsų užduotis, kalbant apie kūrybingumą, yra padėti vaikams įlipti į aukščiausias jų pačių viršūnes“.

www.edu2.lt | 65

Eglė Kuckaitė Eglės Kuckaitės ankstyvoji 1992-2004 m. kūryba geriausiai žinoma kaip oforto ir kitomis tradicinėmis grafikos technikomis atlikti darbai, nors eksponuojant kūrinius jau tada pasitaikydavo instaliacijos bruožų. Pavyzdžiui ant mokyklinio sąsiuvinio popieriaus atlikti piešiniai eksponuoti stalčiuose naudojant juos kaip rėmą. Ofortuose dažnas personažas yra Šyšokas – androginiška nenusakomo amžiaus figūrėlė su dviem šalia ausų susuktais kuodeliais. Šiai kartais lyriškai, kartais drastiškai būtybei būdinga savistaba, metaforiškas elgesys, pojūčio grynumo paieška. Paroda „Pranciška“, fotodokumentacija, 2008, Vilnius

„Širdis yra liepsna“, 2007, drobė, aliejus, 138,5x155 cm. V.Ilčiuko nuotr.

Atskirą dėmesį verta atkreipti į tai, kaip menininkė vaizduoja plaukus. Su ypatinga atida grafikė juos paišė dar mokykloj. Kuckaitė daugiausia apie savo vaizduojamų personažų savijautą pasako per jų plaukus. Piešiniuose priklausomai nuo to ar plaukai supinti į kietą kasą, ar tik surišti į „arklio uodegą“, ar susukti į du kuodelius paausiuose, ar laisvai plaikstosi judesyje, ar krisdami palaidi dengia pečius, ar yra išsiskleidę tarsi sparnai – galima suprasti kaip veikėjas jaučiasi.

„Tai mano svajonių spalva“, 2011, drobė, aliejus, 135x100 cm

Grafikės estetikos supratimą ir tiesiogiai motyvus įtakojo Japonų kultūra. Ji laisvai elgiasi su kompozicija, nebijodama palikti tuščių plotų, sutelkia dėmesį į detalę, liniją, siluetą, įveda antspaudą. Kuckaitės santykis su šia ir kitomis darbuose pasirodančiomis kultūromis nėra tik formalistinis, jis

„Stebuklas, kol gaidžiai neužgiedojo“, instaliacijos fotodokumentacija,2006, h-99 cm. Londonas

„JėzusMarija siaubas arba vedlio orientacija“, 2006, minkštas lakas, 13x32 cm. V.Ilčiuko nuotr.

„Eiti atatupstomis arba meilė – tai tiesa“, 2006, minkštas lakas, 8x12,5 cm 66 |

„Asociatyvus krebždėjimas“, 2006, minkštas lakas, 9x12 cm

„Argi jums taip nebuvo“, 2006, minkštas lakas, 10x11 cm

labiau panašus į bandymą užkalbinti tą Kitą, išsakyti jausmus, mintis suvokiant neperžengiamus skirtumus. Labai svarbus, iš Japonų grafikos atkeliavęs elementas yra antspaudas. Menininkė ne tik ėmė naudoti antspaudą grafikos lakštuose kaip savarankišką elementą, ne tik iš jų dėliojo raštus ir pavidalus ant popieriaus, bet ir išplėtojo iki didžiulio formato piešinių ant sienos sudarytų iš atspaudų, kuriuos vadina sienų akcijomis. Sienų akcijos - kūriniai veikiantys net keliomis medijomis (fotografija, pasakojimas, piešinys, antspaudai) yra daugiasluoksniai ir savo reikšmėmis. Tai viena įspūdingiausių Eglės Kuckaitės kūrybos dalių ir neveltui pelniusi jai pagrindinius prizus: Tarptautinėje XIII Talino grafikos trienalėje „In Exile“ (Talinas, Estija) 2004 m.; Tarptautinėje V Grafikos meno trienalėje „Transfers“ (Praha, Čekija) 2007 m.

„Perėjimas į šviesos režimą. M.K.Čiurlionis ir F.Kafka“, 2007, sienos akcija, antspaudai, tušas, fotografija. 500x500 cm, Praha

"Nes tada mes bėgsime kartu", sienos akcija, antspaudai, tušas, 400x500 cm, 2006, Londonas

Pradėjusi nuo klasikinių grafikos technikų Eglė Kuckaitė kartą peržengusi jos ribas į išplėstines kitas medijas (aiškiausiai tai atsitiko sienų akcijose 2004-2007 m.) menininkė nesiliauja to daryti ir toliau. Tačiau ir sienų akcijose, ir instaliacijose išlieka atspaudimo, vaizdo perkėlimo veiksmas. Neretai Kuckaitės kūryboje atsiranda ir fotografija (pvz. serija nuotraukų, kur menininkė nusifotografuoja apsikabinusi paukščių iškamšas). 2007-2008 m. tapybos serija „Pranciška“ irgi nėra tapyba įprastine šio žodžio prasme, ji atlikta piešinį atspaudžiant nuo akmens.

„Living-being“, iliustracija B., 2009-2010, popierius, pastelė, akrilas, sepija, aukso folija, 79x107 cm. K.Stoškaus nuotr.

„Jie mane klonavo“, 2007, drobė, aliejus, 80x100. V.Ilčiuko nuotr.

Apibendrinant, Kuckaitės kūrybą (turinio aspektu) galima būtų išskirti į dvi tarpusavyje susisiejančias šakas. Tai psichofiziška dalis, kuri integruoja intymias žmogiškąsias, tarpkultūrines patirtis. Ir konceptualioji, kur pasitelkus medijų ypatumus sukuriamos daugiaplanės idėjos peržengiančios privataus gyvenimo ribas ir turi pareiškimo bruožų apie pagarbą gamtai, kultūrai (moterims visuomenėje), apie laiko savybes ir kt. Paskutinieji darbai yra mišrios technikos, neretai atlikti ant drobės. Techninis meistriškumas pasiektas, tačiau kuo toliau, tuo mažiau norisi kalbėti apie technikas ir daug labiau apie konceptualias idėjas, kur menininkė dirba su atminties tematika, tęsia savistabą bei kūno kalbos pirmavimą racionalios raiškos atžvilgiu. Monika Krikštopaitytė tekstas iš Modernaus Meno Centro interneto svetainės www.mmcentras.lt

„Vedlio orientacija“, 2007, drobė, aliejus, 132x155 cm. V.Ilčiuko nuotr. | 67

Jeigu norite likti ramūs kaip belgai KAIP triukšmingoje Palangoje...

KAIP

Restorane rasite populiariausius belgų patiekalus, kurių receptus pašnibždėjo virtuvės šefai iš Briūgės. Prie patiekalų – gausus vyno pasirinkimas ir žymiausios belgiško alaus rūšys.

Viešbutis „Vila Diemedis“ ir restoranas S. Daukanto g. 11, Palanga www.viladiemedis.lt

0 2 metų

2013 metu pradžioje kai“ UAB korporacija ”Matinin pažymi veiklos dvidešimtmeti. ntams ie kl ir s m ia er n rt pa e m a oj ek D už drauge nueita kelia.

Pirmieji pasiūlėme ir teikiame pilną paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, spektrą: ✔ turto ir verslo vertinimą; ✔ nekilnojamojo turto pardavimą ir nuomą; ✔ statinių, patalpų, inžinerinių tiesinių, žemės sklypų kadastrinius matavimus; ✔ geodezinius matavimus ir žemėtvarkos darbus. Teikiame paslaugas visoje Lietuvoje. Mūsų įmonės atstovybes rasite Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.