BEST in Lithuania 24

No. 24 (2014) Leidžiamas nuo 2007 m.

Lietuvos pramonininkų konfederacija

www.BESTinLT.lt Žurnalas apie verslo, mokslo ir kultūros lyderius Lietuvoje

Tradicijos ilgaamžiškumas įrodo jos gyvybingumą ir poreikį Jau septynioliktą kartą Lietuvos pramonininkų konfederacija teikė apdovanojimus už pasiekimus versle

Šiame numeryje pristatome Lietuvos pramonininkų konfederacijos verslo nominacijas – konkursą „Lietuvos metų gaminys 2013“ ir „Sėkmingai dirbanti įmonė 2013“

turinys

8

Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

ESAME SANTŪRUS OPTIMISTAI

10

12

Interviu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu, konfederacijos vykdomosios direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Gediminu Rainiu.

Tradicijos ilgaamžiškumas įrodo jos gyvybingumą ir poreikį

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

Lietuvos ekonomika 2014 metais: nuo eksporto lokomotyvo iki vartojimo lokomotyvo

Žurnalas „Best in Lithuania“ Nr. 24, 2014 Adresas: UAB „Linoleum design“ M.Mažvydo g. 9-19, LT-06256 Vilnius Tel. +370 615 83361. El. paštas rimvidas@bestinlt.lt www.BESTinLT.lt Redakcija už reklamų turinį neatsako.

Redaktorius Rimvidas Stankevičius /rimvidas@bestinlt.lt/ Reklamos direktorius Gediminas Miškinis /gediminas@bestinlt.lt/ Žurnalistė Jūratė Mockuvienė Dizainerė Lina Šiškutė /lina@linoleumdesign.lt/ Viršelyje – Draugystės stoties kelyno rekonstrukcijos. Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra I etapas. (UAB „Hidrostatyba“ statinys)

turinys

16

ICECO valgomieji ledai ir žuvys – pamėgti pirkėjų, įvertinti ekspertų

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013 Maisto pramonės grupė

18

Gamta ir technologijos kartu už švarią aplinką UAB „Šilutės vandenys“

20

22

24

28

Menas pasitelkti gamtą UAB „Ruvera“

„ProBioSanus“ mokslininkų formules verčia inovatyviais gaminiais

31

Vieninteliai Baltijos šalyse duonos gaminių pjaustymo ir pakavimo įrenginių gamintojai

Smulkiosioms elektros ir elektroninės įrangos atliekoms – unikalus konteineris

Universalus granulėmis kūrenamas katilas UAB „Biokaitra“

Nuo technologinio projekto iki įrenginio montavimo UAB „Hermis“

4 |

Chemijos pramonės grupė

UAB „Arvi fertis“

UAB „EMP recycling“

30

Farmacijos pramonės grupė

Jūsų sodo trąšos

UAB „Dovaina“

29

Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupė

Mašinų ir įrengimų pramonės grupė

turinys

32

33

34

35

36

Svarbios ir reikalingos paslaugos geležinkeliams UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“

TEREKAS – Baltijos šalių lyderis

Lazeriniai šaulių treniruokliai KTU Gynybos technologijų institutas

Autodrezinas įvertino aukso medaliais AB „Lietuvos geležinkeliai“

Modernių sprendimų ir darnios statybos pavyzdys „YIT Kausta“

37

Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupė

Kelias į sėkmę: profesionalumas, atkaklus darbas ir inovacijos Asociacija „Milsa ir ko“

38

40

Ypatingas statinys UAB „Hidrostatyba“

Būti neišvengiamai reikalingu savo klientams AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras)

41

Tinklų sujungimą patikėkite Telecentro profesionalams AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras)

| 5

turinys

42

44

45

46

47

48

49

52

6 |

Inovatyvi ir patikima elektronikos produktų gamintoja

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

AB „Selteka“

Didelių įmonių grupė

Sėkmės garantas – kokybė UAB „Inžineriniai tinklai“

Vidutinių įmonių grupė

UAB „Bodesa“. Įrodyta kompetencija

Sėkmingi ir socialiai atsakingi UAB „Rudesta“

Patirtis ir kokybė UAB „Grinduva“

Agrosfera. Grūdų namai UAB „Agrosfera“

„Bajoriškių“ produktai AB „Actas“

Tai kas tikra, tai kas lietuviška Mūsų LT

54

Keramikė Giedrė Bardzilauskė

56

Biržai antras miestas po Romos...

58

Dailininkė Edita Suchockytė

60

Sigita Lukošiūnienė.

Skulptūrų grupė „Moters gyvenimas“

Mažų įmonių grupė

ESAME SANTŪRUS

N

emažai ekonomikos būseną, šalies ūkio raidą, ateities perspektyvas apibūdinančių rodiklių nuteikia santūriam optimizmui. Lietuvos ūkis jau kelerius metus iš eilės demonstruoja stiprų augimą.

2013 metasi augimas vėl viršija 3 procentus, o daugelis prognozių rodo tolesnį BVP, vartojimo, investicijų ir eksporto augimą.

Atsigauna vidaus paklausa ir svarbiu ekonomikos augimo veiksniu tampa vartojimas, kurį toliau skatins didėjantys atlyginimai, mažėjantis nedarbas ir pagerėjęs gyventojų pasitikėjimas.

Algirdas Butkevičius Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Tai nėra mano, kaip politiko, pasigyrimas. Štai Europos Komisijos pateiktas prognozės rodo būtent nuosaikų Lietuvos ekonomikos augimą ateityje. Manoma, kad privatus vartojimas šalyje šiemet išaugs 3,8 proc., o 2015 metais - 4,5 procento. Galbūt ne taip sparčiai kaip norėtume, tačiau daugėja darbo vietų ir tendencijos liudija, jog nedarbo lygis 2014 metais turėtų sumažėti iki 10,4 proc., o 2015-aisiais - iki 9,5 procento.

Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiais metais ūgtels 6,7 proc., o 2015 metais - 6,9 proc.

Atsiradus problemoms dėl kaimynų rinkos, svarbu surasti naujas ir diversifikuoti eksporto augimą.

Vyriausybė siekia užmegzti naujus komercinius ryšius su Kinija ir kitomis Pietryčių Azijos, Lotynų Amerikos, Afrikos šalimis.

Pažvelgus į jau minėtus makroekonomikos rodiklius, matome, jog mūsų Vyriausybės siekis nuo 2015 metų įvesti eurą yra pamatuotas ir pasvertas žingsnis. Verslo bendruomenė, manau, suvokia šio žingsnio būtinybę ir teigiamą poveikį. Tačiau ir iki tol, privalome gerinti sąlygas verslui. Esu tikras, kad aplinką statybų verslui pagerino mūsų iniciatyva sutvarkytas naujos redakcijos Teritorijų

8 |

„Best in Lithuania“ archyvo notr.

OPTIMISTAI planavimo įstatymas. Dingo biurokratiniai trukdžiai, sumažėjo įvairių rengtinų teritorijų planavimo dokumentų, statybų planavimo procesas sutrumpėjo daugiau nei 30 procentų.

Kitas labai svarbus aspektas - iš mirties taško išjudinome daugiabučių renovaciją, o tai padeda sukurti papildomų darbo vietų, akivaizdi nauda gyventojams dėl sumažėjusių būsto išlaidų. Ir toliau sieksime gerinti sąlygas verslui, tardamiesi su verslo organizacijomis. Bet be pačių verslo atstovų nebūtų galima pasiekti to, ką įvardijau.

Sveikintina, kad taip aktyviai skleidžiama informacija apie Lietuvos pramonininkų organizuojamą konkursą „Lietuvos metų gaminys“, kuris sulaukia daugybės dalyvių, o kartu suteikia progą pagerbti pačius geriausius. Štai 2013–aisiais nominuotos 82 įmonės dešimtyje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Dviejų lygių ekspertų ir įvairias pramonės ir verslo šakas atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 71 aukso ir 11 sidabro medalių įmonių produkcijai ir paslaugoms.

Lietuvos maisto pramonė ne vienerius metus garsėja kokybiška ir patrauklia produkcija, rinkos driekiasi toli už šalies ribų. Tačiau tolesnis produkcijos ir paslaugų vystymas, verslo (pramonės) augimas neįmanomas be investicijų. Konkurse pernai dalyvavo gerokai daugiau mašinų ir įrenginių gamintojų, statybos ir statybinių medžiagų pramonės atstovų – demonstruoja ekonomikos atsigavimą, inovacijų diegimą. „Lietuvos metų gaminys“ – tai puiki proga mūsų įmonėms pasitikrinti „savo raumenis“, tai ragina nuolat siekti aukštesnės kokybės standartų, garsinti Lietuvos produkciją,

paslaugas mūsų žmonėms ir tarptautiniams vartotojams. Šio konkurso dėka stiprėja lietuviškas verslas, įgyjama vis daugiau galimybių konkuruoti globalioje rinkoje. Linkiu, kad konkursas „Lietuvos metų gaminys“ būtų rengiamas daugel metų ir jame visi atrastume malonių netikėtumų...

Turbūt sutiksite, jog aukštos kokybės produkcijos gamybą lemia profesionalūs vadovai, organizatoriai, vadybininkai, kvalifikuoti specialistai.

Tad nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“, kuri įsteigta 1999 metais, apdovanojami geriausieji savo srityje. Labai teisinga, kad šio titulo gali siekti visos Lietuvos įmonės – nuo didžiausių ir plačiai veikiančių, iki tų, kuriose šauniai triūsia keli ar keliolika darbštuolių. Lietuvos pramoninkų konfederacija šiuo sėkmingu renginiu parodo šalies ir pasaulio verslo bendruomenei, mums visiems, kas progresyviausi, kas ateityje sėkmingai darys įtaką valstybės ūkio raidą.

Nemažai dėmesio sulaukia ir dar vienas konkursas, organizuojamas VšĮ Lietuvos inovacijų centro kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra– „Inovacijų prizas 2013“. Ūkio ministerijos globojamas konkursas pernai organizuotas jau 9 kartą. Po atrankos etapų iš daugiau kaip 64 dalyvių, nacionalinio konkurso „Inovacijų prizas“ nugalėtojais 2 kategorijose viso nominuota 10 įmonių. Manau, kad toks apdovanojimas, inovacijų įvertinimas – didelis įmonės vadybos ir naujų produktų pripažinimas. Kadangi Lietuvos įmonės kasdien dirba nuožmiomis konkurencijos sąlygomis, sėkmės galima tikėtis tik diegiant inovacijas, įsigyjant modernią techniką ir įrangą, o modernius sprendimus diktuoja sukaupta patirtis. Tikiu Lietuviškomis įmonėmis, gamintojais ir produkcija, ir linkiu sėkmės.

| 9

Tradicijos ilgaamžiškumas įrodo jos gyvybingumą ir poreikį Jau septynioliktą kartą Lietuvos pramonininkų konfederacija teikė apdovanojimus už pasiekimus versle.

Apie šią ilgametę Lietuvos pramonininkų konfederacijos tradiciją kalbamės su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentu, konfederacijos vykdomosios direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Gediminu Rainiu.

BiL Ar tokia ilgametė tradicija neišsikvėpė, ar vis dar atsiranda naujų gaminių ir idėjų?

Priešingai. Jei nepriklausomai šalies ekonomikai egzistuojant porą dešimtmečių net 17 metų gyvuoja ši pramonininkų tradicija, tai reiškia jos gyvybingumą ir poreikį. Šalies įmonės metų pabaigoje turi galimybę ne tik pasidžiaugti finansiniais rezultatais ar eksporto padidėjimu, bet ir paslaugomis ar gaminiais, kurie tapo dar geresni nei buvo, o labai dažnai – geresni nei kaimynų.

Neslėpsime, tai gera proga ne tik pasidžiaugti ir pasigirti, bet ir pasireklamuoti. Juk pirkėjas visada atkreipia dėmesį į produktą, paženklintą „Metų gaminio“ ženkliuku, kaip įrodymu, kad tai tikrai geros kokybės, išskirtinis gaminys, kurį įvertino net kelios šios srities profesionalų komisijos.

Verslo bendruomenės pripažinta ir įvertinta įmonių gaminama produkcija konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“ pelnė puikius apdovanojimus. Penkiolikoje grupių buvo nominuoti 82 gaminiai bei paslaugos. Įteikta 71 aukso ir 11 sidabro medalių.

10 |

bavosi atstovai iš Respublikinio mitybos centro, Standartizacijos departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Veterinarijos akademijos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Aplinkos vadybos ir audito instituto, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, Lietuvos vartotojų asociacijos, Kauno technologijos universiteto, Lengvosios pramonės centro, Gedimino technikos universiteto, Vilniaus kolegijos bei atskirų pramonės ir verslo asociacijų ekspertai, gamintojai-praktikai, tikri savo srities profesionalai.

Vėliau gaminiai buvo teikiami antrojo lygio mano pirmininkaujamai komisijai, susidedančiai iš atskirų vertinimo grupių vadovų. Tik tada buvo priimtas galutinis sprendimas.

BiL: Paraiškas teikė ne tik vartojimo prekių ar produktų gamintojai, bet ir infrastruktūros, turizmo projektų kūrėjai. Kas juos paskatino dalyvauti konkurse?

BiL: Kokios komisijos rinko geriausiuosius?

Manau, kad pripažinimo siekis, o tai padidina žinomumą ir patikimumą.

Komisijose – tikrai ne atsitiktiniai vertintojai. Paraiškas vertino dviejų lygių komisijos. Pirmiausia dar-

Už darbų unikalumą ir aukštą atlikimo kokybę įvertinome „Šaltojo karo muziejaus“ raketų šachtų

Kai kurie nominuoti mašinų gamintojai prašė apdovanojimo kopijos, kad galėtų ją parodyti užsakovams, pristatydami bandomuosius produkcijos egzempliorius toli už Lietuvos ribų.

BiL: Kuo išsiskyrė 2013-ųjų metų konkurso dalyviai?

2013 m. konkurso išskirtinumas – gausus mašinų gamybos atstovų dalyvavimas. Turbūt nuo Čarlio Čaplino laikų (kai jo sukurtas filmo herojus darbavosi prie konvejerio) mašinų gamybą įsivaizduojame kaip didžiausią naujovių šaltinį. Mūsų šalies konstruktoriai, vadybininkai taip pat nesnaudžia, kuria naujus produktus. Statistikos departamento duomenys liudija gerą mūsų mašinų gamybos struktūrą. Ši statistika atsispindės ateityje, tai didelis įdirbis ateities produktų konkurencingumui.

Antras išskirtinis konkurso bruožas – įspūdingi statybos pramonės pavyzdžiai. Akivaizdu, kad ši pramonės sritis atsigauna. Tai labiausiai nuo vartotojų lūkesčių priklausanti pramonės šaka. Pavyzdžiui, maisto pramonės ar įpakavimų verslo rezultatai nėra taip priklausomi nuo ekonomikos svyravimų, nes jie susiję su gyvybinių poreikių tenkinimu, o statybos pramonė tam ypač jautri. Vyraujant teigiamiems vartotojų lūkesčiams, didėja investicijos į nekilnojamojo turto objektus, gamybines patalpas. Šiemet buvo apdovanoti ypač svarbių infrastruktūros projektų atlikėjai. Tai antrojo kelio iš oro uosto pro IKEA, Vilniaus vakarinio aplinkkelio statytojai – įmonės „YIT Kausta“, „Eurovia“, „Kauno tiltai“.

Pažymėti ir pora projektavimo darbų – suskystintų gamtinių dujų terminalo bei „Rail Baltica“ nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės projektai. Tai didžiuliai investiciniai projektai, kuriantys ne tik dabarties, bet ir ateities gerą investicinę konjunktūrą.

Per 16 metų konkurso „Lietuvos metų gaminys“ dalyviams buvo įteikti 1083 aukso bei sidabro medaliai.

Pirmaisiais metais konkurse dalyvaujantys gaminiai buvo skirstomi į 11 grupių, dabar tokių grupių yra 15. Atsirado paslaugų

„Best in Lithuania“ archyvo notr.

atstatymo netoli Platelių ežero projektą. Muziejus tapo turistų gausiai lankoma vieta.

Taip pat buvo pažymėta, kad pastatyta daug stambių gamybos objektų, pavyzdžiui, „Lifosos“ skysto amoniako talpykla, sumontuota įmonės „Montuotojas“.

BiL: Kokios naujovės maisto pramonėje?

Maisto pramonėje pastebėjome ypatingą marketingo gebėjimą surasti vartotojų, esančių toli už Lietuvos ribų.

Pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose paklausus lietuviškas ištirpusio ledo vanduo, turintis tam tikrų išskirtinių savybių. Negalima nepastebėti ir gamintojo sugebėjimo tokiam gaminiui surasti ypatingą rinką.

Nominuota ir gaminių, pavadintų rusų kalba. Tai tiksliniai produktai ne Rusijos, o Vakarų Europos rusakalbiams vartotojams. Teisingą mūsų pasirinkimą tik patvirtino didėjančios tokių gaminių eksporto apimtys į unikalias eksporto rinkas arba unikalius vartotojų segmentus.

BiL: Kaip mūsų įmonės vis dar sugeba sukurti ir rinkai pristatyti naujų produktų, paslaugų ar sprendimų?

Anksčiau buvome pripratę prie labai ilgo gaminio egzistavimo termino. Dabartiniame konkurencingame rinkos ekonomikos pasaulyje gaminio būvio ciklas be galo trumpas. Ryškiausias to pavyzdys – automobiliai. Mažai pakitusi „Lada“ gyvavo dešimtmečius, o šiuolaikiniams automobiliams keistis yra ne tik ekonominis, bet ir marketingo poreikis. Tik turint tokią nuostatą galimos naujovės.

Tai pastebima ir kuriant paprastesnius gaminius.

Pavyzdžiui, jau minėtas tirpsmo vanduo arba išskirtinio grožio dizaino Rokiškio „Daividos“ skilandis, dėl kurio vaizdo atnaujinimo apyvarta per metus padidėjo bene dešimtį kartų. Būtų galima išvardinti ir daugiau pavyzdžių, kurių buvo ir kurių, esu įsitikinęs, atsiras šiais metais. Taigi sustoti negalima, netgi kuriant tradicinius produktus.

sektorius, ekologijos ir aplinkosaugos pramonė, informacinių technologijų sektoriai.

Iš šalyje veikiančių daugiau nei 7000 gamybos ir apdirbamosios pramonės įmonių 2013 m. konkurse dviem

lygiais vertintos 102 paraiškos (iš 70 įmonių). Kaip ir anksčiau lyderio pozicijas išlaikė maisto pramonė – 22 paraiškos. Pieno produktų – 13 paraiškų. Aktyviai konkurse dalyvavo mašinų, įrengimų ir elektronikos bei statybos pramonė – po 18 paraiškų.

| 11

Lietuvos ekonomika 2014 metais:

nuo eksporto lokomotyvo iki vartojimo lokomotyvo

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

L

Lietuvos ekonomikos būklės kontekste svarbu paminėti, kad Lietuvos ekonomikos augimo tempas išlieka vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje. Galima drąsiai daryti išvadą, kad Lietuva daugelio veiksnių dėka (taip pat ir atstatyto konkurencingumo) sugebėjo gana greitai išbristi iš krizės. Tačiau vienas iš požymių, rodančių, kad Lietuva visai neseniai patyrė rimtą ekonominį šoką, yra aukštas nedarbo lygis, kuris net ir šiuo metu viršija 11 proc. ribą. 2013 m. Lietuvos ekonomikos augimas siekė 3,4 proc., tai leido Lietuvai užimti antrą vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal BVP augimo tempą.

2013 m. pagal ekonomikos augimo greitį Lietuva atsiliko tik nuo kaimyninės Latvijos, kurios ūkis pernai išaugo 4,8 proc. Negana to, reikėtų atkreipti

12 |

dėmesį, kad Lietuvos BVP jau beveik pasiekė prieškrizinį 2008 m. lygį (netgi eliminavus infliaciją). Pavyzdžiui, 2013 m. Lietuvos BVP buvo tik 1,8 proc. mažesnis nei 2008 m., vertinant pastoviųjų kainų metodu. Latvijos, kuri Europos Sąjungoje pirmauja pagal ekonomikos augimo tempą, BVP 2013 m. buvo net 6,3 proc. mažesnis nei 2008 m.

Taigi, nors Latvijos BVP šiuo metu auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, jis vis dar yra itin toli nuo prieškrizinio lygio, kai Lietuvos ekonomikos dydis jau beveik pasiekė prieš krizę buvusią būklę.

Dabartiniu metu Lietuvos ekonomikos augimas yra neblogai subalansuotas. Didžiausią poveikį ūkio plėtrai turi į eksportą besiorientuojanti pramonė, kuriai tenka 83 proc. visų iš Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų. Tuo metu, kai Lietuvos BVP dar 1,8 proc. atsilieka nuo prieškri-

Vidaus vartojimo stiprėjimui esminės įtakos turi laipsniškai mažėjanti bedarbystė, kuri jau yra mažesnė negu ilgalaikis Lietuvos nedarbo lygio vidurkis (12,2 proc.), prieškrizinį lygį pasiekę vartotojų lūkesčiai (kurie skatina vartotojus mažiau taupyti ir daugiau vartoti), o taip pat sparčiau negu infliacija augantis darbo užmokestis (didinantis gyventojų perkamąją galią).

Silpniausia Lietuvos ekonomikos grandimi išlieka investicijos, kurios, kaip jau buvo minėta, vis dar penktadaliu atsilieka nuo prieškrizinio lygio.

Pramonėje situacija yra dar blogesnė – tuo metu, kai apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys jau 17,5 proc. viršija prieškrizinį lygį, investicijos pramonėje yra 40 proc. mažesnės nei prieš krizę.

Kalbant apie 2014 m. Lietuvos ūkio perspektyvas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vertinimai išlieka santykinai optimistiniai: per visus 2014 m. mes laukiame maždaug 3,5 proc. BVP prieaugio.

Tai reiškia, kad 2014 m. Lietuvos BVP maždaug 1 proc. viršys prieškrizinį lygį. 2014 m. laukiame laipsniško Lietuvos eksporto augimo, kuris mūsų vertinimais turėtų siekti apie 6 proc. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad šiais metais Lietuvos eksporto plėtros struktūra turėtų gana stipriai pasikeisti: NVS rinkų indėlis į eksporto augimą susilpnės, bet, akivaizdu, sustiprės ES indėlis į Lietuvos eksporto plėtrą.

„Best in Lithuania“ archyvo notr.

zinio lygio, Lietuvos eksporto apimtys jau 43 proc. viršija prieškrizinį lygį. Palyginti, vartojimo ir investicijų apimtys yra atitinkamai 10 proc. ir 20 proc. mažesnės nei 2008 m. Kita vetus, paskutiniu metu matome akivaizdžiai besikeičiančią Lietuvos ekonomikos augimo struktūrą: lėtėjant eksporto plėtrai, sustiprėjo vidaus vartojimas, kuris turi vis didesnį poveikį Lietuvos ekonomikos augimui.

Pavyzdžiui, dėl aukštos bazės (eksportas yra 40 proc. didesnis nei prieš krizę), besitęsiančių problemų euro zonoje bei dėl pablogėjusios Rusijos ūkio būklės Lietuvos eksporto plėtra sulėtėjo nuo 17 proc. 2013 m. pirmąjį kevirtį iki vos 3 proc. paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Tiesa, tokiam sulėtėjimui didelės įtakos turėjo ir apribota prekyba mėsos ir pieno gaminiais Rusijos teritorijoje. Tačiau lėtėjantį eksportą puikiai kompensuoja atsigaunanti vidaus rinka. Pavyzdžiui, 2013 m. trečiąjį ketvirtį vidaus vartojimo augimo tempas siekė 6,3 proc. ir buvo sparčiausias per paskutinius pusantrų metų.

Esminė sulėtėjančio eksporto į NVS rinką priežastis yra pablogėjusi Rusijos makroekonominė būsena ir laukiamas santykinai silpnas vienos iš didžiausių Lietuvos prekybos partnerių BVP augimas. Paskutinius keletą metų NVS rinkos turėjo itin didelį poveikį Lietuvos eksporto plėtrai, o NVS rinkų dalis Lietuvos eksporto struktūroje išaugo nuo 23 proc.

2009 m. iki 32 proc. 2013 m. Savo ruožtu, ES dalis Lietuvos eksporto struktūroje krito nuo 64 proc.

2009 m. iki 58 proc. 2013 m. Negana to, eksportas į NVS auga dvigubai sparčiau nei bendros Lietuvos eksporto apimtys: tuo metu, kai bendras Lietuvos eksporto augimas siekė 8,8 proc., eksportas į NVS pernai išaugo daugiau nei 16 proc. Tačiau, kita vertus, šiais metais pakankamai optimistiškai vertiname ES ekonomikos perspektyvas ir laukiame Lietuvos eksporto paspartėjimo į Europą.

Manome, kad 2014 m. ES BVP augimas turėtų viršyti 1 proc., jau šiuo metu stabilizuojasi darbo rinkos būklė, netrukus turėtų prasidėti naujų darbo vietų kūrimas Europoje. Ji paskatins vartojimo plėtrą. Akivaizdžiai stiprėjanti Vokietijos ekonomika, palankios ekonominės tendencijos Skandinavijos rinkoje bei atsigaunantis vartojimas Baltijos regione turėtų paspartinti Lietuvos eksporto plėtrą į ES. Tikimės, kad 2014 m. Lietuvos ekonomikos augimo struktūra ir toliau koreguosis link vidaus vartojimo. Manome, kad 2014 m. Lietuvos nedarbo lygis sumažės iki 10 proc., tai automatiškai gerins ir darbo užmokesčio rodiklius, kurie šiais metais turėtų išaugti dar 4 proc. Pozityvios vartotojų nuotaikos turėtų ir toliau skatinti vartojimą. Galų gale, 2014 m. tikimės geresnių investicinių rodiklių Manome, kad investicijos šiais metais turėtų išaugti 7 proc.

Esminis veiksnys, kuris turėtų skatinti investicijų plėtrą, yra ypatingai aukštas gamybinių pajėgumų išnaudojimo lygis Lietuvos versle. Pavyzdžiui, gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis šiuo metu siekia 73,5 proc., tai jau viršija prieškrizinį lygį.

Todėl geros verslo nuotaikos, šiltesnė kreditavimo aplinka bei būtinybė didinti gamybinius pajėgumus skatins įmones 2014 m. padidinti investicijų apimtis. LPK atliktos didžiausių Lietuvos gamintojų apklausos rodo, kad 2014 m. pirmąjį pusmetį beveik 60 proc. gamintojų ketina investuoti į gamybos plėtrą.

| 13

14 |

| 15

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Maisto pramonės grupė

ICECO valgomieji ledai ir žuvys – pamėgti pirkėjų, įvertinti ekspertų

okybiškus maisto produktus besirenkantys pirkėjai puikiai žino Marijampolėje įsikūrusią UAB ICECO, gaminančią sūdytos, rūkytos, šaldytos žuvies gaminius ir valgomuosius ledus. Įmonės gaminių su prekės ženklais „Aurum“, „Tirpukas“, „Zigmas“ ir „Junga“ galima įsigyti 19-oje ICECO firminių parduotuvių visoje Lietuvoje, o taip pat – visuose didžiuosiuose prekybos centruose.

Apie 60 proc. ICECO pagamintos produkcijos eksportuojama į kaimynines Baltijos valstybes, Vokietiją, Daniją, JAV, Jungtinę Karalystę, Graikiją, Airiją ir Kanadą.

16 |

Įmonėje ICECO kokybei teikiamas prioritetinis dėmesys. Aukščiausi reikalavimai keliami visuose gamybos etapuose, čia įdiegti tarptautiniai kokybės standartai „IFS Food“, „Marine Stewardship Council“, „Global G.A.P.“. Bendrovė taip pat yra sertifikuota ekologiškų žuvies produktų gamintoja. Šiuo metu įmonės lėšomis ir pasinaudojant Europos Sąjungos parama (pagal priemonę „Procesas LT“)

„Aurum“ vanilinis plombyras ir šalto rūkymo silkių filė aliejuje „Zigmas“ laimėjo aukso medalius konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“

„Zigmas“ – laimėjo aukso medalius kasmet Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“. „Aurum“ vanilinis plombyras gaminamas iš pieno. Šiuose leduose nėra augalinių riebalų, vafliniai puodeliai kepami pačioje ICECO gamykloje. Šio produkto pardavimai per 2013 metus, palyginti su 2012 m., Lietuvoje išaugo 1,5 karto. Šių ledų daugiausia eksportuojama į Latviją, Graikiją bei Airiją. „Zigmo“ šaltai rūkytą silkių filė aliejuje ICECO technologai pagamino pagal prancūzišką receptą, kantriai ir kruopščiai ištobulinę produkto skonį iki gurmaniškai unikalaus. Ši silkė yra išskirtinė, nes yra rūkoma natūraliai. Pirmą kartą šis gaminys pristatytas didžiausioje tarptautinėje žuvies produktų perdirbimo, prekybos ir logistikos parodoje „European Seafood Exhibition“ Briuselyje 2012 m. Gaminys ypač populiarus Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Estijoje.

valgomųjų ledų gamyboje diegiama integruota kokybės, aplinkos apsaugos, maisto saugos vadybos sistema pagal ISO 9001, ISO 14001, ISO 22000, visuotinio maisto saugos (BRC 6 versiją), tarptautinio maisto saugos (IFS 6 versiją) standartų reikalavimus. ICECO technologai nuolat dalyvauja pasaulinio lygio parodose, seminaruose, tobulinasi kitose pažangiose gamybos įmonėse. Įmonės gaminamą produkciją įvertino ne tik pirkėjai, bet ir ekspertai. Net du ICECO gaminiai – „Aurum“ vanilinis plombyras ir šalto rūkymo silkių filė aliejuje

Preliminariais duomenimis, 2013 m. UAB ICECO bendros pardavimo pajamos, palyginti su 2012 m., išaugo 20 proc. – iki 44,2 mln. litų. Ledų pardavimai 2013 m., palyginti su 2012 m., augo beveik 30 proc., žuvies gaminių – apie 15 proc. „Per 2013 m. įmonės užimamą ledų rinkos dalį Lietuvoje padidinome net 2,5 karto. Šiemet sieksime šią dalį auginti toliau, kartu plėsdami ir eksportą. Turime ambicingų tikslų ir žuvininkystės produktų sektoriuje.

Lietuvoje žuvies vartojimas dar yra palyginti menkas, perspektyvų ir galimybių turime daug. Ilgalaikis mūsų tikslas yra padidinti žuvies produkcijos gamybos apimtis apie 15 proc.“, - apie tolesnius „ICECO“ planus kalbėjo įmonės vadovas V. Šalauskas.

www.iceco.lt

| 17

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupė

Gamta ir technologijos kartu už švarią aplinką UAB „Šilutės vandenys“ pelnytai įvertinti už nuolatinį aplinkos apsaugos kokybės gerinimą ir apdovanoti aukso medaliu už naujausių technologijų įdiegimą aplinkosaugos srityje.

Svarbiausias mūsų prioritetas – užtikrinti klientų lūkesčius ir patenkinti poreikius. Todėl stengiamės išlaikyti centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo aukštos kokybės technologinį ir gamybos lygį. Vadovaudamiesi integruotos sistemos standartais ISO 9001:2008 ir ISO 14001: 2004 nuolat užtikriname kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos tobulinimą.

Savo teikiamoms paslaugoms ir vykdomiems darbams keliame aukščiausius kokybės reikalavimus. Šilutės miesto nuotekų valykloje sėkmingai pastatėme dumblo apdorojimo įrenginius, sukonstruotus pagal naujausias technologijas. Už šio projekto įgyvendinimą 2013 m. buvome apdovanoti Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Lietuvos metų gaminys 2013“ aukso medaliu ekologijos ir aplinkosaugos technologijų srityje.

18 |

www.silutes-vandenys.lt

| 19

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Farmacijos pramonės grupė

Menas pasitelkti gamtą Lietuviško kapitalo įmonė UAB „Ruvera“ gamina ir eksportuoja veterinarinės paskirties higienos priemones ir vaistus, skystus pašarus, papildus.

2012 m. įmonė startavo nauja veiklos kryptimi – pradėjo gaminti preparatus žmonėms su biologiškai aktyviais ingredientais, kurių veiksmingumas įrodytas moksliškai. Įmonės veikla rutuliojasi dviem pagrindinėmis plėtros kryptimis: • Pagrindinė INOBIO ANIMALIS kryptis – tai profesionalaus naudojimo preparatai ir vaistai, skirti gyvūnų ūkiams, namų augintiniams bei žirgams.

• Nauja INOBIO HUMANICA kryptis – žmonėms skirti išorinio vartojimo produktai su biologiškai aktyviais augaliniais ingredientais, vartojami susirgus ar sutrikus organizmo veiklai.

Sėkmingai dirbame jau 20 metų. Įmonės gamybos ir eksporto apimtys auga po 20-30 proc. kasmet. Pagrindinis šios sėkmės garantas – įmonėje dirbantys aukščiausios kvalifikacijos chemikai-technologai, gydytojai, vadybos ir marketingo specialistai. Kartu dirbantys jauni ir patyrę darbuotojai leidžia įmonei išlikti inovatyviai, garantuoti aukščiausią kokybę bei greitai ir lanksčiai reaguoti į rinkos poreikius.

20 |

IDĖJA Šildanti ir raumenis atpalaiduojanti priemonė INOBIO HUMANICA „Active gel“ skirta po fizinio krūvio atpalaiduoti įsitempusius ir pavargusius nugaros, kojų, kaklo ir pečių linijos raumenis. Gelis praturtintas plačiu eterinių aliejų spektru (mėtų, eukaliptų, pipirmėčių, kedrų, čiobrelių, levandų, apelsinų) bei augaliniais (arnikų ir medetkų) ekstraktais.

Kurdami „Active gel“ bendradarbiavome su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais.

Menas pasitelkti gamtą – tai mūsų pagrindinė idėja ir iššūkis – siekti suderinti gamtos paslaptis ir mokslinių tyrimų rezultatus. Juk gamtoje slypi labai daug paslapčių, kurias pažinti yra ir džiaugsmas, ir menas, ir aistra. Esame laimingi, žinodami, kaip pasitelkti gamtą, ir rezultatais dalijamės su savo klientais.

Per metus vidutiniškai sukuriame ir į rinką išleidžiame iki 10 naujų produktų. Visą produkciją gaminame naudodami tik pažangias ir aplinką tausojančias technologijas.

2003 m., remiantis ES geros gamybos praktikos reikalavimais, pradėta pusiau kietos formos veterinarinių vaistų gamyba. Nuo 2005 m. visa produktų gamyba sertifikuota pagal kokybės valdymo ISO 9001:2009 ir aplinkos apsaugos ISO 14000:2009 sistemų standartus.

BENDRADARBIAVIMAS Nuolat glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais, realizuojame ir komercializuojame jų sukurtas idėjas.

Aktyvus naudojimasis eksperimentinės plėtros ir mokslinių tyrimų paslaugomis leidžia sėkmingai kurti ir gamybai pritaikyti unikalius geriausios kokybės produktus, kurie neretai tampa savo kategorijų rinkos lyderiais.

Didžiuojamės naujausiais įmonės pasiekimais: • 2013 m. INOBIO HUMANICA linijos produktas skaudantiems raumenims „Active gel“ kasmetiniame Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ buvo apdovanotas aukso medaliu farmacijos pramonės grupės kategorijoje; • 2013 m. – nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė 2013“ mažų įmonių grupėje; • XVIII verslo ir pasiekimų parodoje „Šiauliai 2013“ pagrindinis apdovanojimas įteiktas mūsų gaminamam geliui skaudantiems raumenims INOBIO HUMANICA „Active gel“; • 2014 m. mokslininkų ir tyrėjų grupei, kurioje dirba ir UAB „Ruvera“ vadovas Arūnas Rupšys, skirta Lietuvos valstybinė mokslo premija biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje už darbų ciklą „Veterinarinių preparatų kūrimas, jų ikiklinikinisklinikinis ištyrimas ir gamybos įteisinimas“.

www.inobio.com 2013 m. „Ruvera“ laimėjo apdovanojimą konkurse „Sėkmingai dirbanti įmonė“ mažų įmonių grupėje www.inobio.lt

| 21

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Chemijos pramonės grupė

ProBioSanus

mokslininkų formules verčia inovatyviais gaminiais oksliniai tyrimai, analogų neturinčių produktų kūrimas ir jų gamyba – tokios yra svarbiausios biotechnologijų bendrovės „ProBioSanus“ veiklos kryptys. Vos prieš porą metų veiklą pradėjusi įmonė jau įžengė į eksporto rinkas, o Lietuvoje buvo apdovanota aukso medaliu „Lietuvos metų gaminio“ konkurse.

Probiotikų pagrindu valymo ir higienos produktus kurianti bei gaminanti įmonė išsikėlė ambicingą tikslą – kasmet pristatyti bent po vieną naują gaminį, o Lietuvos mokslininkų kuriamas formules paversti eksporto preke.

Prieš dvejus metus įkurta „ProBioSanus“ šiandien gamina 14 pavadinimų modernių valymo gaminių. „Probiotic“ prekių ženklu pažymėti gaminiai eksportuojami į Baltijos ir Skandinavijos šalis, Užkaukazę. „Populiariausias mūsų gaminys – indų ploviklis, kuris ir sulaukė „Lietuvos metų ga22 |

minio“ apdovanojimo, tačiau viena prioritetinių krypčių mums yra verslo subjektai.

Būtent verslui skirtas ir mūsų naujausias gaminys – pirmasis pasaulyje valymo rinkinys darbo vietai prižiūrėti su probiotikais“, pasakoja „ProBioSanus“ vadovas Tomas Andrejauskas.

Darbo vietai valyti skirtą rinkinį sudaro specialus valiklis su probiotikais ir 3M aukštos kokybės mikropluošto šluostė. Pasak T. Andrejausko, sukurti asmeninės darbo vietos valymo rinkinį paskatino daugelyje darboviečių galiojanti tvarka, pagal kurią už darbo stalą atsakingas prie jo dirbantis žmogus.

Valymo ir higienos priemonės su „gerosiomis bakterijomis“ vadinamais probiotikais laikomos ateities technologijomis. Skirtingai nei dezinfekuojantys cheminiai valikliai, išnaikinantys visą mikrobiologinę terpę, probiotikų pagrindu sukurtos valymo priemonės blogąsias bakterijas pakeičia gerosiomis. Po

valymo šios sukuria savo kolonijas švariame plote ir nukonkuruoja bloguosius mikroorganizmus. Tokiu būdu sukuriamas natūralus fizinis barjeras, neleidžiantis plisti infekcinėms ligoms, o natūralus mikrobiologinis balansas sumažina alerginių reakcijų tikimybę. „Probiotic“ valymo priemones jau įvertino ne tik paprasti vartotojai, bet ir verslo įmonės, ypač tos, kurios didelį dėmesį skiria veiklos tvarumui ir ekologiškumui. „Probiotic“ priemonėmis valomas „GreenHall“ verslo centras Vilniuje, bendrovių „Lietuvos paštas“, TEO ir „Swedbank“ būstinės.

Naujausias įmonės gaminys – probiotinių valymo priemonių rinkinys darbo vietai prižiūrėti

www.probiosanus.com

| 23

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Chemijos pramonės grupė

Jūsų sodo trąšos

ARVI grupė Prieš du dešimtmečius pradėję verslą mažame tekstilės ceche, šiandien tapome verslo grupe, vienijančia dvi dešimtis įmonių, kurios gamina trąšas, pašarus, cukrų, kalakutienos produktus, tvarko šalutinius gyvūninius produktus, teikia transporto bei kitas paslaugas.

Drąsa, darbas, dėmesys kliento poreikiams – tai pagrindiniai ARVI principai. Mes visada buvome atviri naujovėms, visada pasaulyje ieškojome naujausių technologijų ir įrenginių, buvome tvirti ir ryžtingi per krizes, kurių pastarieji dešimtmečiai nešykštėjo.

Krizės mus grūdino, teikė naujų jėgų ir galimybių, nes vertė ieškoti naujų rinkų, resursų ir idėjų.

Mūsų verslas glaudžiai susijęs su žemdirbių darbu: mes jiems tiekiame šiuolaikines itin veiksmingas trąšas, o jie mūsų gamykloms – grūdus, cukrinius runkelius, rapsų sėklas.

24 |

ARVI trąšų verslo istorija prasidėjo dar 1994 m. nuo prekybos kalio trąšomis. Vėliau sekė trąšų mišinių gamyba, o 2001 m. Marijampolėje buvo pastatyta ir pradėjo veikti pirmoji NPK kompleksinių granuliuotų trąšų gamykla „Arvi fertis“.

Modernią, beatliekę trąšų technologiją įsigijome iš bendrovės „Sackett and Sons“. Amerikietiškos technologijos yra nuolat tobulinamos ir šiuo metu fabrikas gali gaminti daugybę skirtingų formulių trąšų, pritaikytų įvairiems žemės ūkio augalams bei regionams.

Metiniai įmonės gamybos pajėgumai – 160 000 tonų granuliuotų trąšų. Iš viso „Arvi fertis“ per metus parduoda per 260 000 tonų įvairių trąšų. Įmonė gamina ir parduoda trąšas, skirtas sodo ir daržo augalams.

Naujasis „Arvi fertis“ mažmeninės rinkos prekinis ženklas „FERTIS“

„Arvi fertis“ trąšos bulvėms ir daržovėms „Arvi fertis“ naujasis mažmeninės rinkos prekinis ženklas „FERTIS“, trąšos bulvėms ir daržovėms, pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2013“ aukso medalį. Šios be chloro ir nitratų trąšos yra gaminamos Marijampolėje veikiančioje vienintelėje Baltijos šalyse NPK trąšų gamykloje. Trąšos yra gaminamos pagal specialią „Steam granulation“ technologiją, kurią naudojant visos maisto medžiagos ir mikroelementai yra sujungiami į vieną granulę. Būtent dėl to visi elementai žemėje pasiskirsto tolygiai.

Pagrindinė trąšų teikiama nauda • gausesnis ir kokybiškesnis derlius, • sveikesni augalai, • visavertis augimas ir vystymasis, • padidėjęs atsparumas ligoms, • vešlesni lapai bei stipresnės šaknys.

Mūsų gaminamų Trąšų privalumai • puikiai subalansuota formulė bulvėms ir daržovėms, • trąša yra be chloro, • visos maisto medžiagos bei mikroelementai – vienoje granulėje, • granulių gamybos metu nenaudojami chemikalai, • trąšos neišplaunamos iš dirvos.

www.arvifertis.lt | 25

AB NAUJOJI RINGUVA

– viena didžiausių ir ilgiausia istorija besididžiuojanti švaros produktų gamintoja Baltijos šalyse.

Daugiau kaip 90 metų patirties gaminant švaros produktus Sertifikuota kokybės vadybos sistema ISO 9001 Moderni naujų produktų kūrimo laboratorija Kokybės, dermatologų kontrolė Ekologiškų produktų kūrimas, unikalios receptūros produktai Privačių prekinių ženklų kūrimas ir plėtojimas Ilgalaikių santykių ir vertės kūrimas partneriams ir klientams visame pasaulyje Eksporto kryptys - Skandinavijos šalys, Vakarų ir Centrinė Europa, Rusija, Ukraina

Gamyba

I

PajEgumai

I

Bendradarbiavimas

Daugiau kaip 160 skirtingų produktų Pagaminama daugiau nei 15 tonų muilo per dieną Skystų produktų gamybos linijoje išpilstoma apie 2000 vnt./val.

NarystE

Lietuvos Biotechnologų Asociacijos (LBTA) narė Private Label Manufacturers Association (PLMA) narė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė Bendradarbiaujame su patyrusiais dermatologais, biotechnologais, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija

Pasiekimai

I

Apdovanojimai

2010 metų „Inovatyvi įmonė“ Produktai - konkurso „Metų gaminys“ nugalėtojai Kietieji tualetiniai ir skalbiamieji muilai pelnė „Perkamiausios prekės“ Lietuvoje vardą Pirmieji lietuviški švaros produktai sertifikuoti Europos Sąjungos ekologiniu ženklu „EU Ecolabel“ Inovatyvios technologijos, nuolatinės investicijos gamybinės technologinės įrangos atnaujinimui

26 |

www.ringuva.lt | 27

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Mašinų ir įrengimų pramonės grupė

2013 metų „Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medalį pelnė universali pakavimo linija „UPL-55“

Vieninteliai Baltijos šalyse duonos gaminių pjaustymo ir pakavimo įrenginių gamintojai

Dovaina –

daugkartinė Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso bei sidabro medalių laimėtoja – vienintelė įmonė Baltijos šalyse, Ukrainoje bei Baltarusijoje, gaminanti profesionalius maisto pramonės įrenginius, skirtus duonos gaminiams pjaustyti bei pakuoti. „Dovaina“ yra viena iš nedaugelio Rytų Europos įmonių, kuriose projektuojama ir gaminama duonos bei konditerijos pramonei skirta įranga.

UAB „Dovaina“ ruošia ir realizuoja įvairius projektus.

Optimaliai parenka užsakovui įrangą, užtikrina, kad ji dirbtų didžiausiu našumu ir atitiktų visus kliento poreikius. Taip pat UAB „Dovaina“ bendradarbiauja bei atstovauja kitus užsienio gamintojus, kurių įrangą

28 |

tiekia, montuoja, suderina su kitais įrengimais ir vykdo techninį aptarnavimą garantiniu bei pogarantiniu laikotarpiu.

UAB „Dovaina“ aktyviai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, studentai turi puikias galimybes pritaikyti savo teorines žinias gamybinėje praktikoje, o įmonė išsiugdo sau kvalifikuotą komandą. Įmonėje net 30 proc. darbuotojų yra kaimo gyventojai.

www.dovaina.lt

Mašinų ir įrengimų pramonės grupė

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Smulkiosioms elektros ir elektroninės įrangos atliekoms –

unikalus konteineris Elektroninės įrangos bei metalų atliekų perdirbimo įmonė „EMP recycling“ 2013 metais įgyvendino ambicingą projektą – Lietuvoje pastatė 1000 specialių konteinerių smulkiosioms elektros bei elektroninės įrangos atliekoms mesti ir pakvietė Lietuvos gyventojus šiais sugedusiais prietaisais atsikratyti patogiai, naudojantis sukurtu www.mesk-i-konteineri.lt tinklu. Dažniausiai pirmojo aukšto fojė stovinčius sodriai žalios spalvos konteinerius galima rasti verslo centruose, švietimo įstaigose, didžiausiose Lietuvos įmonėse, savivaldybių administracijų, seniūnijų ir įvairiose kitose visuomeninės paskirties patalpose. Įmonės sumanymas kurti visiškai naują gaminį gimė tuomet, kai paieškojus patalpose naudojamų konteinerių, rinkoje nebuvo rastas toks, kuris būtų ir estetiškas, ir lengvai bei taupiai transportuojamas, o susidėvėjus vienai daliai nereikėtų keisti viso konteinerio. Šį, iš segmentų formuojamą ir į pastatymo vietą dėžėje kaip detalių rinkinį transportuojamą, gaminį surinkti gali net vaikai. Jei pažeidžiamas vienas konteinerio segmentas, jį trumpuoju telefono numeriu 1806 iškviesti tinklą aptarnaujantys „EMP recycling“ atliekų TAKSI darbuotojai čia pat vietoje pakeičia nauju. Jei standartinio dydžio konteineris netelpa numatytoje vietoje, jį galima sumažinti nuėmus dalį segmentų. Segmentinė technologija unikali dar ir tuo, kad jungiant detales nesunkiai gaunami ir kiti patvarūs objektai, aplinkos ir interjero detalės (kėdutės, smėlio dėžės, nameliai vaikų žaidimų aikštelėms ir t. t.).

Unikalusis konteineris per mažiau nei metus pelnė nominacijas net dviejuose konkursuose. Jis apdovanotas konkurso „Geras dizainas 2013“ diplomu bei konkurso „Lietuvos metų gaminys 2013“ aukso medaliu. Konteinerio idėją pasiūlė ir tapti serijiniu gaminiu jam padėjo UAB „Entech group“. Ambicingas projektas, kuriuo siekiama nuo sąvartynų išgelbėti per 2000 t elektros ir elektroninės įrangos atliekų, vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu.

Interneto svetainėje www.mesk-i-konteineri.lt galima rasti visas konteinerių vietas ir informaciją apie projektą

www.emp.lt

Artimiausią šalia Jūsų buvimo vietos esantį konteinerį galima rasti tiesiog nuskaičius šį QR kodą

| 29

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Mašinų ir įrengimų pramonės grupė

Universalus granulėmis kūrenamas

katilas UAB „Biokaitra“ – pirmoji ir vienintelė įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse, gaminanti automatizuotus katilus, kūrenamus skirtingomis žemės ūkio kultūrų, šiaudų ir medžio granulėmis. „Biokaitra“ savo veiklą plėtoja ne tik Lietuvoje. Įmonėje gaminami katilai pasiekia vis platesnes užsienio rinkas – jais prekiaujama Latvijoje, Estijoje, Anglijoje, Ukrainoje. Nuo 2013 m. įmonės produkcija gaminama ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Pasirašyta franšizės sutartis ir įkurta nauja įmonė OOO „Biokaitra“, kuri sėkmingai gamina ir prekiauja Rusijos Federacijoje.

30 |

Katilo privalumai Šis universalus katilas yra labai saugus ir patikimas, nes įdiegta veikimo sistema atitinka visus Europoje taikomus saugumo standartus.

2013 m. katilą BIO30 Lietuvos energetikos institutas sertifikavo kaip atitinkantį atnaujintą standartą LST EN 303-5:2012 ir šiam katilui suteikė penktą – aukščiausią iš galimų kieto kuro katilų klasę.

Didžiulis šių katilų privalumas yra tai, kad klientas turi galimybę pasirinkti, kuo kūrenti katilą: kietuoju kuru (malkomis, medžio briketais (tik 30 ir 50 kW katilus) ar žemės ūkio kultūrų, šiaudų, durpių, medžio granulėmis.

Pasirinkdamas pigesnį kurą vartotojas visada gali sutaupyti – kūrenant šiaudų granulėmis 1 kW/h kaina yra apie 0,13 ct.

www.biokaitra.lt

Universalus granulinis katilas BIO95 pelnė aukso medalį konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“

Mašinų ir įrengimų pramonės grupė

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Nuo technologinio projekto iki įrenginio montavimo Jau per 20 metų UAB „Hermis“ sėkmingai gamina technologinius įrenginius maisto pramonei.

Ypatingas dėmesys kokybei ir nuoseklus gamybos modernizavimas bei vystymas pagal ISO 9001:2000 reikalavimus, sertifikuota kokybės vadybos sistema yra puikus garantas įmonės klientams.

UAB „Hermis“ gaminamų įrenginių asortimentą sudaro: automatiniai ir pusiau automatiniai srautiniai ir tuneliniai pasterizatoriai, CIP plovimo ir dezinfekavimo stotys, talpos, konvejerių ir transporterių sistemos. Įrenginiai gaminami pagal kiekvieno kliento individualius poreikius. Kad būtų užtikrinta nepriekaištinga kokybė, įmonė ypatingą dėmesį skiria technologijų naujovėms, įrenginius montuoja tik iš aukščiausios kokybės Europoje pagamintų dalių.

Bendrovės gamybos pajėgumai – nuo metalo apdorojimo iki galutinio produkto. Ilgametė patirtis, sukaupti įgūdžiai leidžia sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Įrengimo surinkimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių, todėl šis darbas patikimas aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams. Prieš išsiunčiant įrangą klientams, ji yra kruopščiai išbandoma.

UAB „Hermis“ ne tik gamina įrenginius, bet ir atlieka įrangos montavimo, paleidimo, derinimo darbus (darbuotojai nuvažiuoja į bet kurią šalį), tech-

ninį konsultavimą bei projektavimą. Įmonės klientai yra didelės alaus daryklos, likerio, degtinės ir vyno gamyklos, sulčių ir mineralinio vandens gamybos įmonės.

Aukso medalis konkurse „Lietuvos metų gaminys“ skirtas srautiniam pasterizatoriui H&G

2013 metais UAB „Hermis“ apdovanota aukso medaliu LPK konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“.

Aukso medalis skirtas įmonės srautiniam pasterizatoriui H&G. Šio įrenginio standartinis našumo diapazonas – nuo 2000 iki 50 000 l/val. Jis užtikrina efektyvų sulčių, alaus, giros, vyno ir kitų gėrimų šiluminį apdorojimą.

UAB „Hermis“ gaminami įrenginiai atitinka visų Europos Sąjungos kokybės normų reikalavimus bei sėkmingai veikia daugelyje NVS šalių (Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Moldavijoje, Rusijoje, Turkmėnijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje) ir Europos Sąjungos šalių įmonėse (Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje). Bendrovė eksportuodama savo pagamintus įrenginius didina ir Lietuvos BVP.

www.hermis.com | 31

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Mašinų ir įrengimų pramonės grupė

Svarbios ir reikalingos paslaugos geležinkeliams

B

endrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, pirmoji Baltijos regione pradėjusi teikti ypatingai svarbias ir reikalingas Lietuvos geležinkeliams paslaugas, sėkmingai įgyvendino riedmenų parko atnaujinimo programą.

Buvo atlikti šilumvežių modernizavimo bei kapitalinio remonto darbai. Per dešimtmetį nuo įkūrimo įmonė tapo šiuolaikiška ir gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Pardavimo pajamos, skaičiuojamos nuo veiklos pradžios, pasiekė daugiau kaip 1 mlrd. litų.

Buvo remotorizuotos 66 šilumvežių 2M62 sekcijos, modernizuotos šilumvežių 2M62 ir 2M62U 60 sekcijų bei 22 šilumvežiai ČME3.

Iki šios dienos pagaminti 55 nauji manevriniai šilumvežiai TEM TMH. Turima gamybinė bazė ir jos pajėgumai bei aukštas darbuotojų kvalifikacijos lygis sudaro sąlygas ne tik visiškai patenkinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokomotyvų parko atnaujinimo ir remonto poreikius, bet taip pat leidžia toliau didinti įmonės naujų gaminių (įvairių modifikacijų lokomotyvų)

32 |

Autodrezina AGRc-1200 su hidrauliniu kranu-manipuliatoriumi ir papildoma transportavimo įranga pelnė konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“ aukso medalį mašinų ir įrengimų pramonės grupėje

asortimentą ir gamybą. Ilgalaikis ir sėkmingas bendradarbiavimas su patikimais verslo partneriais, bendrovės parduoti gaminiai užsienio rinkose ir šių gaminių teigiamas įvertinimas leidžia UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ sėkmingai skintis kelią ir užsienio rinkose.

Autodrezina AGRc-1200 su hidrauliniu kranu-manipuliatoriumi ir papildoma transportavimo įranga, skirta atlikti geležinkelio remonto bei avarinius-atstatomuosius darbus, pakrauti ir iškrauti įrangą, pervežti darbo brigadas, transportuoti platformas su kroviniais ir kt., bendrovei pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2013“ aukso medalį mašinų ir įrengimų pramonės grupėje.

Teikiamų paslaugų pobūdis ir profesionalus požiūris į atliekamą darbą bei sėkmingi 2013 metų rezultatai leido UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ baigti metus, pelnius LPK „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją didelių įmonių grupėje.

2013 metais įmonė laimėjo dviejose nominacijose – „Lietuvos metų gaminys“ ir „Sėkmingai dirbanti įmonė“

www.vlrd.lt

Mašinų ir įrengimų pramonės grupė

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

TEREKAS – Baltijos šalių lyderis UAB „Terekas“ yra vienintelė pūtimo įrangos ir didžiausia PET taros gamintoja Baltijos šalyse bei pirmoji pasaulyje kompanija, gaminanti ir PET tarą, ir PET taros formavimo įrenginius. Lygiagretus dviejų sričių vystymas suteikia pranašumą prieš kitus PET taros ar pūtimo mašinų gamintojus. endrovė yra įsikūrusi Kretingoje. Iš viso ji turi 5 padalinius Lietuvoje (Kaišiadoryse, Kaune, Anykščiuose, Telšiuose, Šiauliuose) ir 1 Švedijoje (Lunde), kur PET buteliai gaminami tiesiogiai pilstymo linijoje, naudojant UAB „Terekas“ gamybos kliento patalpose paslaugos modelį.

Kurdama naujas technologijas ir jas pritaikydama rinkai, įmonė bendradarbiauja su mokslo įstaigomis (universitetais). Nuolat yra tiriami ir analizuojami technologiniai procesai, siekiant juos optimizuoti ir lengviau valdyti. Dėl šių rezultatų visi technologiniai sprendimai yra pagrįsti ir reikalauja mažiausių sąnaudų.

PET buteliai ir indeliai Kuriame patrauklias bei ekonomiškas pakuotes.

Siūlome didelį standartinių PET butelių, kamštelių, rankenėlių bei kitų pakuotės medžiagų pasirinkimą.

PET taros formavimo mašinos Vadovaudamiesi aukščiausiais europiniais kokybės standartais bei paprastesniais konstrukciniais sprendimais, kuriame patikimas, lengvai valdomas ir rentabilias mašinas, kuriomis kasmet pagaminame per 100 mln. PET butelių. Tai neįkainojama patirtis, kurios neturi konkurentai.

Kiekvienais metais konkursui „Metų gaminys“ pristatome naujus produktus. Naujausias iš jų – automatinė PET taros pūtimo mašina LITO CUSTOM BLOW – buvo apdovanotas aukso medaliu. Ši mašina ne tik palengvina gamybos procesus įmonėje, bet ir netiesiogiai prisideda prie gamtinių

išteklių išsaugojimo bei energijos taupymo, kai PET taros gamyba vyksta kliento patalpose. Pastaruoju atveju, pristatyti pagamintai tarai į gamybos liniją nereikia: • PET taros pakuotės – sunaudojama mažiau plastiko bei mažiau teršiama aplinka; • padėklų pervežimui - nereikia papildomos medienos padėklų gamybai; • pervežimo (vandeniu, žeme) – sumažinama aplinkos tarša dėl transporto priemonės eksploatavimo.

Automatinė PET taros pūtimo mašina LITO CUSTOM BLOW apdovanota aukso medaliu konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“ mašinų ir įrengimų pramonės grupėje

Įrenginiui pakanka 40 kv. m. patalpos ploto, kai vidutinės gamyklos tuščių PET butelių saugojimo patalpos yra 200–300 kv. m.

Dėl savo universalumo ir kiti įrenginiai LITO 4/3 XL (5,0L), LITO 4-3 Universal neturi konkurentų Europos ir kitose rinkose. Įrenginiai yra labai lengvai perderinami ir gali naudoti platų PET ruošinių spektrą. Norėdami gaminti tą pačią tarą, konkurentai turi naudoti du ar daugiau įrenginių, dėl to labai išauga gamybos kaštai.

Todėl šie įrenginiai yra nepakeičiami įmonėje, kurioje yra gaminama skirtingų tipų tara ir gamybos apimtys nėra labai didelės.

2013 m. už automatinių taros formavimo mašinų gamybą taip pat pelnėme Lietuvos inovacijų centro apdovanojimą „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje.

www.terekas.lt

| 33

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Mašinų ir įrengimų pramonės grupė

Lazeriniai šaulių treniruokliai

KTU

Gynybos technologijų institutas sukūrė seriją lazerinių šaulių treniruoklių, kurie sėkmingai įdiegti šalies ir užsienio gynybos struktūrose. Plėsdami ir tobulindami šiuos darbus, GTI specialistai LK Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke įdiegė treniruočių įrangos kompleksą, kurį sudaro trys lazeriniai šaulių treniruokliai, tinkantys mokant karius efektyviai naudoti LK Sausumos pajėgų ginkluotę. Tai automatiniai šautuvai G-36K A4, kulkosvaidžiai FN MAG bei granatsvaidžiai CARL GUSTAF. Šaudant lazeriniais mokomaisiais ginklais visas procesas toks pat kaip ir šaudant tikru ginklu. Ginkluose sumontuota judanti spyna, šaudymo metu imituojama atatranka ir garsas.

Mokymo metu kompiuterio ekrane realiu laiku galima stebėti ginklo taikymo trajektoriją, šaudymo rezultatus,

34 |

taikiklio padėtį kiekvieno šūvio metu ir kitą informaciją.

Treniruoklių programinė įranga leidžia imituoti visus Lietuvos kariuomenės vado įsakymu patvirtintus šaudymo kurso pratimus ir gauti išsamią šaudymo rezultatų statistinę informaciją, ją analizuoti ir kaupti.

Aukštesnio lygio šaudymams skirti judantys taikiniai. Lazerinis mokomosios įrangos kompleksas šauliams rengti yra aukšto techninio lygio karių mokymo priemonės, įtrauktos į NATO logistikos katalogą (suteikti NSN kodai: 6920-47-000-7909, 6920-47-000-7910, 6920-47-000-7911).

ktu

gynybos technologijų institutas

1922

http://ktu.edu/gti

Mašinų ir įrengimų pramonės grupė

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Autodrezinas įvertino aukso medaliais

D

u aukso medaliai atiteko AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos antrinei įmonei UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, atstovavusioms mašinų ir įrengimų pramonės grupę.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka gavo apdovanojimą už autodreziną KTD, o UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ direktorius Valentas Stadalnykas – už autodreziną AGRc-1200.

Autodrezinos kabinoje sumontuota autonominė šildymo sistema ir oro kondicionavimo įranga, mašinisto valdymo pultas sukasi pagal važiavimo kryptį. Ypatingas dėmesys skirtas darbo saugai – sumontuotos dvi vienodos transmisijos grupės (vienodi varikliai), kad visiškai dubliuotųsi mašinos eksploatavimas. Tai užtikrina saugumą gedimo atveju ir pagerina kitos varomosios grupės eksploatacines galimybes bei sumažina gamtos taršą.

Geležinkelių autodrezina KTD su pakeliamąja darbo aikštele yra skirta elektrifikuotuose geležinkelių ruožuose atlikti kontaktinio tinklo remonto, avariniusatstatomuosius darbus iš pakeliamosios aikštelės ir iš prie krano prikabinamo lopšio.

Autodrezinos analogas buvo pristatytas Berlyne, tarptautinėje parodoje „Inno Trans–2012“, kur sulaukė didelio ir dalyvių, ir lankytojų dėmesio.

Dyzelinė geležinkelių autodrezina AGRc-1200 su hidrauliniu kranu-manipuliatoriumi ir papildoma įranga vežti bėgiams skirta geležinkelių remonto darbams. Autodrezina AGRc-1200 gali važiuoti 80 km per val. greičiu, didžiausia leistina krovinio masė – 12 000 kg.

www.ltrail.lt

| 35

Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupė

Modernių sprendimų ir darnios statybos pavyzdys

2013 m. rugpjūčio viduryje Vilniuje, Žirnių g., duris atvėrė 342-asis pasaulyje ir pirmasis Baltijos šalyse 26,5 tūkst. kv. m ploto prekybos centras IKEA. Šį objektą stačiusi Suomijos kapitalo statybos, būsto ir nekilnojamojo turto vystymo paslaugų bendrovė „YIT Kausta“ skandinaviškai preciziškai statybų bei aplinkotvarkos darbus atliko per metus. Prekybos centras duris atvėrė laiku ir atitinka visus aukštos kokybės, darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Pastato eksploatacijai naudojami pažangūs sprendimai: karštam vandeniui paruošti ant stogo įrengti saulės kolektoriai; įdiegta moderni pastato valdymo sistema, leidžianti stebėti pagrindinės pastato inžinerinės įrangos būklę ir valdyti jos parametrus nuotoliniu būdu; naudojama moderni apšvietimo valdymo sistema, leidžianti efektyviau panaudoti pastato apšvietimui reikalingą energiją.

Apleistoje teritorijoje iškilusiam prekybos centrui IKEA buvo sukurta ir išvystyta infrastruktūra – nutiestas 3,48 km ilgio kelias, rekonstruotos dvi ir nutiestos trys naujos gatvės, pastatytas 90 m ilgio ir 20,25 m pločio viadukas virš Žirnių gatvės.

Vos spėjusi atverti duris, parduotuvė IKEA ekspertų buvo įvertinta kaip viena geriausių šio tinklo parduotuvių pasaulyje. Galime didžiuotis, jog sostinėje turime naują šiuolaikišką objektą – modernių sprendimų ir darnios statybos pavyzdį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Metų gaminys 2013“ prekybos centras IKEA buvo įvertintas aukso medaliu.

36 |

www.yit.lt

garbacauskas.lt nuotr.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupė

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Kelias į sėkmę:

profesionalumas, atkaklus darbas ir inovacijos

2013 m. „Milsa ir ko“ asociacijos įmonės laimėjo dvejose nominacijose: UAB „Milsa“ „Sėkmingai dirbanti įmonė“, o AB „Klovainių skalda“ - „Lietuvos metų gaminys“

A

sociacijos „Milsa ir ko“ įmonių veikla – tenkinti kelių, tiltų, geležinkelių ir kitų objektų statybos kompanijų, betono gamintojų poreikius bei tiekti rinkai natūralaus akmens produkciją (trinkeles, bortus, plokštes, dekoratyvinę skaldą ir akmenukus).

Tarptautinę skaldos gamintojų asociaciją „Milsa ir ko“, įkurtą 1998 m., šiandien sudaro: UAB „Milsa“, viena didžiausių nerūdinių medžiagų tiekėjų Lietuvoje, rinkoje lyderiaujančios granito bei dolomito kasybos ir perdirbimo gamyklos UAB „Granitas“, UAB „Granitinė skalda“, AB „Klovainių skalda“ ir OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ (Ukraina).

Visos asociacijos įmonės turi ilgalaikės darbo patirties, tačiau seniausiai dirbanti įmonė yra UAB „Granitas“, šiemet atšventusi 55 metų jubiliejų. Asociacijos įmonių patirtis, stabilumas, profesionalumas, aukšta prekių ir paslaugų kokybė – kertinės

vertybės, kurias puoselėjant užtikrinama sėkminga įmonių veikla.

2013 m. net dvi asociacijos „Milsa ir ko“ įmonės laimėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamuose konkursuose: UAB „Milsa“ pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą, o AB „Klovainių skalda“ gavo aukso medalį konkurse „Lietuvos metų gaminys“ už dolomito atsijų ir skaldos mišinius (frakcijos: 0-22, 0-32, 0-45 ir 0-56 mm).

Asociacijos įmonės, prisitaikydamos prie klientų poreikių ir norėdamos išlaikyti savo konkurencingumą rinkoje, kasmet investuoja į inovacijas. „Klovainių skalda“ aukštos kokybės mišiniams gaminti 2011 m. įsigijo modernią kompiuterizuotą skaldos mišinių maišymo liniją. 2013–2014 metai ypatingi investicijų ir vykdomų darbų gausa. „Granitinė skalda“ atliko geležinkelio rampos bei gamyklos skaldos maitintuvo kapitalinius

remontus, padėsiančius efektyviau iškrauti birius krovinius. AB „Klovainių skalda“ įsigijo 3 naujus karjerinius „Belaz“ savivarčius bei iš pagrindų renovavo bei modernzavo du gamybinius korpusus bei pakrovimo į vagonus mazgą.

2013 m. UAB „Granitinė skalda“ bendrovės „Creditreform Lietuva“ analitikų buvo pripažinta labai stabilia įmone (tokių Lietuvoje yra vos 3,1 proc.).

Pagrindinis ateities iššūkis – „Rail Baltica“ trasos statyba Lietuvoje, kuriai asociacijos įmonės tiekia skaldos produkciją. „Milsa ir ko“ asociacijos įmonės – Jūsų kelias į kokybę. Ženkime tuo keliu kartu!

www.milsa.lt

| 37

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2013

Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupė

Ypatingas statinys Rekonstruotas Draugystės geležinkelio stoties kelynas – reikšmingas įvykis Lietuvos ekonomikai. Transportininkai šią stotį vadina šalies langu į Europą ir visą pasaulį.

S

trateginis, daugiau kaip 129,4 mln. litų vertės projektas tapo iššūkiu bendrovei „Hidrostatyba“. Pasirašydama darbų rangos sutartį, kompanija įsipareigojo rekonstruoti 28 kilometrus geležinkelio kelyno ir pakeisti 79 iešmus. Visus darbus bendrovė vykdė veikiančiame geležinkelyje, nestabdant traukinių eismo.

Per trejus metus Draugystės stotyje nutiesti nauji lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklai, 38 |

įvadiniai kabeliai, sumontuoti signalizacijos įrenginiai, elektronininių ryšių komunikacijos, iškilo naujas dviejų aukštų 3,6 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybinis-administracinis pastatas. Prieš tai, pašalinus durpingų žemių sluoksnį, supilta beveik 77 tūkst. kubinių metrų drenuojančio grunto.

Visa stoties teritorija apjuosta 1,8 metrų aukščio metalo ir plastiko tvoromis. Laiku ir kokybiškai baigę visus darbus, statybininai iš užsakovų jokių pastabų nesulaukė.

Ypatingas statinys „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, I etapas.

Draugystės stoties kelyno rekonstrukcija“ buvo apdovanotas aukso medaliu konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“

UAB „Hidrostatyba“ projektų vadovai ir specialistai šį projektą vertina kaip vieną sudėtingiausių per visą „Hidrostatyba“ istoriją: rekonstruojamoje stotyje buvome sutelkę apie 100 darbininkų. Nebuvo lengva kloti naujus kelynus, kai jais dunda traukiniai. Statybininkai šiame objekte dirbo minučių tikslumu. „Hidrostatyba“ specialistai prisimena dar vieną panašią statybą. Rekonstruojant Karmėlavos oro uosto pagrindinį kilimotūpimo taką, jiems irgi teko sukti galvą, kaip dirbti nestabdant jo veiklos. Tiesa, lėktuvų skrydžiai čia nėra tokie intensyvūs kaip į Klaipėdą riedančių traukinių eismas, iš anksto derinamas su prekybos laivų maršrutais, krovinių ekspeditorių ir uosto įmonių veikla. Rangovams lanksčiai rikiuojant darbus, riedmenys su prekėmis visą laiką judėjo Draugystės stoties geležinkeliais.

Danės upės krantinės nuo Biržos tilto iki upės žiočių rekonstrukcija bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įrengimas. Šis projektas pelnė „Metų gaminys 2011“ aukso medalį. Atlikti darbai: sutvirtintos krantinės, kalant metalinius įlaidus, paklotos granitinės dangos ir šaligatviai, pastatyti mediniai suoliukai, atvesti elektros laidai ir vandentiekis

Bendrovės pasūkį į svarbių transporto infrastruktūros statybų rinką „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius sieja ne tik su ambicijomis, bet ir tikru valstybės institucijų pasitikėjimu: „Mūsų tikslas -teikti aukščiausios kokybės paslaugas, investuoti į pažangiausias technologijas, naują įrangą. Noriu pasakyti, kad įgyvendinant šį projektą, man, kaip valdybos pirmininkui, nereikėjo skirti papildomai dėmesio sklandžiam darbui užtikrinti. Projekto valdymo mechanizmas veikė šveicariško laikrodžio tikslumu visuose lygmenyse. Dėl to solidūs užsakovai visų pirma ir pastebi atsakingai ir profesionaliai dirbančias, skaidrias, su valstybe sąžiningai atsiskaitančias įmones“. Įregistruota 1994 metais kovo 8 dieną Uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“ per savo veiklos dvidešimtmetį atliko statybos montavimo darbų už 1 milijardą 569 milijonus litų. Į gamybos plėtrą ir gamybos fondų atnaujinimą investuota per 90 milijonų litų. Kompanijoje vidutiniškai dirba 300 kvalifikuotų darbininkų ir 85 inžinieriai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

330 metrų ilgio pakabinamas su apšildoma danga pėsčiųjų tiltas per Klaipėdos geležinkelio stoties kelius. Šis projektas buvo apdovanotas konkurso „Metų gaminys 2010“ aukso medaliu

www.hidrostatyba.lt Nauja Smiltynės pėsčiųjų perkėlos keltų švartavimosi krantinė | 39

Būti neišvengiamai reikalingam savo klientams AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) – ilgą kelią nuėjusi lietuviška telekomunikacijų bendrovė, savo veiklos pradžią sieja su pirmųjų lietuviško radijo signalų išsiuntimu 1926 m. birželio 12 dieną. Šiandien Telecentras pasirengęs keistis ir priimti V. Ivanovo nuotrauka („Verslo žinios“)

naujus iššūkius.

V

ykdydamas strateginę misiją, Telecentras užtikrina ne tik radijo, bet ir televizijos programų prieinamumą. Nuo 1957 m. naudojami ir plečiami bendrovės antžeminės televizijos siuntimo tinklai yra didžiausios aprėpties šalyje – patikimas ryšys dengia 95 proc. Lietuvos teritorijos, į kurią patenka 97 proc. Lietuvos gyventojų.

Diegdamas naujas ryšio technologijas Telecentras nuolat plėtė savo veiklą ir įsitvirtino rinkoje kaip fiksuotojo belaidžio interneto „Erdvės“, mobiliojo 4G interneto „Mezon“, fiksuotosios telefonijos, tinklų sujungimo, skirtųjų linijų, duomenų perdavimo ir kitų paslaugų teikėjas.

2012 metais Vilniaus televizijos bokšte bendrovė įrengė modernų duomenų centrą, kurį naudoja ir savo reikmėms, ir kitų įmonių poreikiams.

Svarbus surasti savo nišas rinkoje Kai mūsų šalyje buvo atsisakyta analoginės antžeminės televizijos, sumažėjo Telecentro paslaugų apimtys ir pajamos, be to, ryšio technologijų raida labai sparčiai keičia telekomunikacijų rinką – šie ir kiti pokyčiai skatina valstybės valdomą bendrovę kelti sau naujus siekius ir nusibrėžti naujus uždavinius.

„Telecentras turi surasti tas nišas telekomunikacijų rinkoje, kuriose geriausiai išnaudotų savo galimybes, ir turi dirbti taip, kad būtų neišvengiamai reikalingas savo klientams“, – sako Remigijus Šeris.

Telecentrą jis mato kaip greitai ir lanksčiai į pokyčius rinkoje reaguojančią bendrovę, dirbančią tikslingai ir efektyviai.

Pasirengęs priimti naujus iššūkius Misiją siųsti radijo ir televizijos programas Telecentras užtikrina iš pardavimų gautomis pajamomis, konkuruodamas rinkoje. Bendrovei taip pat keliamas uždavinys uždirbti pelno jos akcininkui – valstybei. Šiuo metu Telecentras peržiūri savo veiklos procesus, siekdamas juos optimizuoti. Rengiama atnaujinta Telecentro veiklos strategija. www.telecentras.lt

Prie Telecentro vairo stojęs naujas generalinis direktorius Remigijus Šeris technologiškai stiprios bendrovės veiklą pasiryžęs pasukti į klientus ir į pardavimus orientuota kryptimi.

40 |

www.mezon.lt www.erdves.lt www.tvbokstas.lt

Tinklų sujungimą patikėkite Telecentro profesionalams Padalinių turinčioms įmonėms duomenų perdavimą savo ryšio tinklais Telecentras užtikrina jau daugiau nei 10 metų ir vis daugiau įgyvendina didelės apimties užsakymų – aptarnauja įmones, valdančias plačius prekybos tinklus, viešbučius, logistikos centrus.

T

elecentro ryšio tinklais perduodami mokėjimų kortelių skaitytuvų, kasos aparatų, loterijos terminalų, reklaminių ekranų ir kitų įrenginių duomenys. Užsakovo centrinėje duomenų bazėje jie yra apdorojami ir naudojami pagal paskirtį – finansiniams procesams, buhalterinei apskaitai, rinkodarai ir pan.

Papildomai teikiamos Wi-Fi ryšio zonų, vaizdo kamerų nufilmuotos medžiagos perdavimo ir kitos paslaugos.

Pažangų tinklų sujungimą Telecentras pritaikė net radijo signalų skirstymo paslaugai teikti.

Išplėtęs šalyje ir belaidžio fiksuotojo, ir mobiliojo 4G ryšio tinklus, Telecentras turi galimybių tinklų sujungimo projektus įgyvendinti ypač greitai ir taupydamas klientų sąnaudas. Įvertinus konkrečius poreikius, pasirenkama labiausiai tinkama ryšio technologija arba naudojamos kelios. Jeigu reikia, užtikrinamas ir rezervinis ryšys.

Belaidis Telecentro ryšys prieinamas bet kur Lietuvoje – net ir labai nuo gyvenviečių nutolusiose teritorijose.

Nacionalinio kokybės vadybos prizo konkurse Telecentras 2013-aisiais buvo išrinktas nugalėtoju didelių juridinių asmenų kategorijoje.

| 41

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

Didelių įmonių grupė

Inovatyvi ir patikima elektronikos produktų gamintoja

U

AB „Selteka“ – elektronikos produktų rinkos lyderė Rytų Europoje ir viena iš seniausių elektronikos gamintojų ir pardavėjų Lietuvoje. Įmonė veikia dviem kryptimis – gamina skaitmeninius TV priedėlius, distancinius pultelius, TV antenas ir kitus elektronikos gaminius bei teikia elektronikos plokščių surinkimo paslaugas garsioms Lietuvos ir Europos įmonėms. „Selteka“ eksportuoja 80 proc. savo produkcijos bei teikia elektronikos produktų surinkimo (EMS) paslaugas beveik 20-čiai įmonių visoje Europoje. Įmonė savo istoriją pradėjo prieš 58-erius metus, kaip televizijos gamykla „Banga“.

1997 metais gamykla reorganizuota, pakeistas jos statusas ir pavadinimas į UAB „Selteka“. Per daugybę metų sukaupusi nemažą patirtį, šiandien įmonė sparčiai žengia pirmyn, siekdama naujų tikslų,

42 |

o jos sėkmę kuria metai iš metų perduodamas patyrimas, atsakingas požiūris į kokybę, darbštumas ir greitai priimami sprendimai. „Selteka“ vadovaujasi socialiai atsakingo verslo filosofija, todėl gamindama elektronikos prekes siekia užtikrinti darną tarp rinkos, aplinkosaugos ir socialinių interesų grupių. Suprasdama mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą, įmonė kasmet 10 procentų pajamų skiria investicijoms į naujoves ir žinių gilinimą. 2013 metais „Selteka“, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu, sėkmingai užbaigė 4 skaitmeninių technologijų srities projektus. 2013 metais į naują technologinę įrangą bei darbuotojų gerovę investuota 1 mln. 209 tūkst. litų.

2014 metų pradžioje „Selteka“ pradėjo vykdyti ES struktūrinėmis lėšomis finansuojamą projektą „Intelektuali LED

apšvietimo sistema“ pagal finansavimo priemonę „Intelektas LT“. Projekto metu bus tiriamas LED apšvietimo poveikis dirbančių žmonių darbingumui, nustatoma, kaip ši šviesa veikia žmogaus emocinę nuotaiką, kokie yra įvairių vartotojų grupių būdingi įpročiai ir dirbtinės šviesos poreikiai. Pagal tyrimų rezultatus skirtingoms vartotojų grupėms bus sukurti ir pradėti gaminti didelio efektyvumo LED šviesos šviestuvai, kurie suteiks galimybę vartotojui pačiam nusistatyti reikiamus parametrus, užtikrinančius komfortą.

www.selteka.eu

| 43

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

Vidutinių įmonių grupė

Sėkmės garantas –

UAB „Inžineriniai tinklai“ pagrindinė veikla – pramoninių, visuomeninių ir aplinkosauginių statinių statyba.

kokybė D

Lietaus nuotekų kolektoriaus įrengimas. Vilniaus pietinio aplinkkelio statyba

augiau nei per du veiklos dešimtmečius bendrovė tapo modernia statybos įmone, atliekančia aukštos kokybės bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, teikiančia projektavimo, projektų valdymo ir statybos darbų techninės priežiūros paslaugas.

vandens siurblinių, atlikta visa eilė sudėtingų gelžbetoninių, monolitinių konstrukcijų montavimo ir kitokio pobūdžio darbų. Įmonė turi visas veiklai reikalingas licencijas, dirba kvalifikuoti atestuoti specialistai, įdiegtos kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos.

Įmonės veiklos laikotarpiu nutiesta daugiau nei tūkstantis kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų, pastatyta dešimtys nuotekų ir

Užsakovai ir rangovai bendrovę „Inžineriniai tinklai“ vertina kaip patikimą partnerį, sparčiai ir kokybiškai atliekantį darbus, nebijantį technologiškai sudėtingų užduočių ir randantį optimalius sprendimus.

labiau saugoti aplinką, investicijos į modernią profesionalią techniką, naujų saugių darbo vietų kūrimas – visa tai neliko nepastebėta. 2006 m. įmonė apdovanota prizu „Už pasiekimus aplinkosaugoje“, o 2007, 2010, 2012 ir 2013 metais bendrovės veikla įvertinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“.

UAB „Inžineriniai tinklai“ yra įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų tiekėjų ir NATO skelbiamų rangos darbų pirkimų konkursų potencialių tiekėjų sąrašus.

Todėl bendrovė buvo pasirinkta ir dalyvavo statant tokius strateginius objektus kaip Būtingės naftos terminalas, tarptautinio Vilniaus oro uosto keleivių terminalas, Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje infrastruktūra, Vilniaus miesto pietinis aplinkkelis, transporto koridoriaus tarp Žirnių g. ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis ir kt.

Efektyvus ir atsakingas išteklių naudojimas, technologijų tobulinimas, siekimas kuo 44 |

www.inti.lt

Vidutinių įmonių grupė

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

UAB „Bodesa“. įrodyta kompetencija

Per 19 gyvavimo metų UAB „Bodesa“ iš nedidelės stiklo paketų gamybinės įmonės, nuolat investuodama į plėtrą, išaugo į bendrovę, kuri šiuo metu yra gerai žinoma ne tik Šiaulių regione, bet ir visoje Lietuvoje, taip pat Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.

Š

iuo metu bendrovę sudaro 4 padaliniai: stiklo paketų gamybos, PVC, aliuminio konstrukcijų gamybos ir statybos.

Pagrindinė UAB „Bodesa“ veikla – stiklo paketų gamyba (sudaro apie 70 proc. visų įmonės pajamų). Stiklo paketai gaminami moderniais įrengimais. Įdiegtas kompiuterizuotas ir automatizuotas HEGLA stiklo raižymo stalas, automatizuotos, kompiuterine sistema valdomos LISEC stiklo paketų gamybos linijos.

Kadangi įmonė daug dėmesio skiria naujiems, moderniems įrenginiams, tai leidžia jai stiprinti savo pozicijas rinkose. Šiuo metu „Bodesa“ gaminami stiklo paketai tiesiogiai eksportuojami į Estiją, Latviją, Lenkiją. Netiesiogiai, per įmonės partnerius, įmonės gaminama produkcija išvežama į Skandinavijos šalis, Didžiają Britaniją, Vokietiją, Šveicariją ir daugelį kitų šalių. Eksportuojama apie 75 proc. pagamintų stiklo paketų. Šiaulių regione daugiau nei 10 metų labai

gerai žinoma „Bodesa“ prekyba plastikiniais langais ir durimis, plastikinių langų gamyba, montavimas, balkonų stiklinimas ir pan. PVC padalinio veikla neapsiriboja vien mažmeniniais užsakymais – aktyviai dalyvaujama valstybiniuose ir privačiuose konkursuose visoje Lietuvoje. Įmonėje dirba aukštos kvalifikacijos pardavimų vadybininkai, padedantys užsakovams rasti geriausius sprendimus. Atestuoti ir ilgametę darbo patirtį turintys montuotojai užtikrina aukštą PVC gaminių montavimo kokybę.

2007 m. pradėta aliuminio konstrukcijų gamyba. Veiklos pradžioje buvo apsiribojama tik nedideliais aliuminio konstrukcijų užsakymais. Bėgant laikui, buvo nutarta investuoti ir plėsti padalinio veiklą. Šiuo metu projektuojami, gaminami ir montuojami iš aliuminio profilių langai, lauko ir vidaus durys, pertvaros, fasadai, oranžerijos, žiemos sodai, vitrinos, stiklinami balkonai. Aliuminio konstrukcijų gamybos padalinio veikla siejama ne tik su vietine rinka, bet ir su eksportu.

Statybų padalinys įkurtas 2007 m. pabaigoje. Pagrindinė padalinio veiklos kryptis – daugiabučių, visuomeninės paskirties pastatų renovacija ir apšiltinimas. Per savo veiklos istoriją padalinys renovavo daugiau kaip 20 pastatų bei atliko daug kitų aukštos kokybės darbų.

Vienas didžiausių UAB „Bodesa“ turtų – aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Kiekvienais metais įmonė skiria lėšų kvalifikacijai kelti ir tobulintis. Nuolat investuodama į darbuotojus bei modernią ir naujovišką įrangą, bendrovė siekia užsakovams pateikti aukščiausios kokybės gaminius ir geriausią aptarnavimą.

www.bodesa.lt | 45

Vidutinių įmonių grupė

Sėkmingi ir socialiai atsakingi

UAB „Rudesta“ Mažeikiuose savo lėšomis pastatė ir miestui dovanojo fontaną „Vandens iškelta plokštė“

AB „Rudesta“ kolektyvas didžiuojasi „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją pelnęs antrus metus iš eilės. Nominacijai tikriausiai pritaria ir UAB „Rudesta“ užsakovai: AB „ORLEN Lietuva“, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Amilina“, UAB „Hakonlita“, SIA „CEMEX“ (Latvija), „ORLEN Projekt“ S. A. (Lenkija) ir kt.

UAB „Rudesta“ įkurta 1996 m. ir žinoma kaip pramoninės bei visuomeninės paskirties statinių generalinis rangovas. Bendrovėje vidutiniškai dirba 200 darbuotojų. Jos apyvarta 2013 m. siekė 61,2 mln. Lt. UAB „Rudesta“ gamina metalo konstrukcijas, montuoja ir remontuoja technologinius vamzdynus ir įrenginius, įgyvendina sudėtingus ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Bendrovė per mėnesį pajėgi pagaminti per 400 tonų metalo gaminių. Įmonė vadovaujasi šūkiu „daugiau nei matoma“. Darbai vykdomi kreipiant dėmesį į ilgalaikę kokybę ir orientuojantis į ilgalaikius užsakovų poreikius.

UAB „Rudesta“ – pirmoji šalyje privati Lietuvos kompanija, surengusi ir finansavusi tarptautinį viešosios erdvės sutvarkymo konkursą. Konkurse fontano projektui rengti dalyvavo 29 architektai iš Lietuvos ir užsienio. 2012 m. UAB „Rudesta“ Mažeikiuose, Naftininkų ir Pavenčių gatvių sankirtoje, savo lėšomis pastatė ir miestui dovanojo fontaną „Vandens iškelta plokštė“.

www.rudesta.lt 46 |

UAB „Rudesta“ suteikti standartai/sertifikatai: kokybės vadybos standartas EN ISO 9001, aplinkosaugos standartas EN ISO 14001, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartas BS OHSAS 18001, bendro naudojimo plieno konstrukcijų ir elementų gamybos kontrolės sertifikatai EN 1090-1 ir EN 1090-2 (sudėtingumo klasė EXC3), suvirinimo darbų kokybės standartas ISO 3834-3 ir kt.

Jono Strazdausko nuotr.

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

Mažų įmonių grupė

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

Patirtis ir kokybė

L

ietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ – specializuota grindų įrengimo įmonė, paklojanti poliuretanines, epoksidines, glaistyto betono ir smulkiagrūdžio betono grindis visoje Lietuvoje.

Įgudę darbuotojai, naudodami profesionalią įrangą, ne tik sudeda naujas grindis, bet ir puikiai atnaujina senas, apsaugo nuo dilimo, dulkėjimo bei kitų nusidėvėjimui būdingų procesų.

Praėjusiais metais įmonei pavyko sėkmingai įsisavinti trijų komponentų poliuretaninės dangos ir spalvoto betono grindų klojimo technologiją.

Kėdainių arena, AB „Lifosa“, Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ orlaivių angaras Karmėlavoje, AB Alytaus mašinų gamykla „Astra“ – tai tik maža dalis objektų, kuriuose dirbta. Šiemet darbai bus atliekami didžiausiame statybos objekte per visą įmonės gyvavimą – Vilniaus viešojo logistikos centro Intermodaliniame terminale.

Nuo 2004 metų UAB „Grinduva“ yra Lietuvos statybininkų asociacijos narė. Įmonės brandą, naujų technologijų įgyvendinimą ir mokėjimą prisitaikyti prie kintančių verslo sąlygų rodo Lietvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“, pelnyta jau 7-ąjį kartą per 17 veiklos metų.

Siekdama patenkinti užsakovų poreikius ir užtikrinti darbų kokybę, Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universiteto statinių, konstrukcijų ir mokslo laboratorija bei gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra. Šiuolaikiška, profesionali grindų įrengimo įmonė pasiryžusi ir toliau sparčiai bei kokybiškai dirbti ir būti pirmaujančių mažų įmonių gretose.

www.grinduva.lt | 47

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

Mažų įmonių grupė

Agrosfera grūdų namai

| Arminas Kildišis, Direktorius |

rūdų prekybos įmonė UAB „Agrosfera“ įkurta per patį krizės įkarštį – 2009 m. vasarą.

Esame pati tikriausia grūdų eksporto įmonė – superkame ir eksportuojame grūdus. Visus 5 veiklos metus mūsų apyvartos ir pelnai tiktai kilo. 2013 metais dienraštis „Verslo žinios“ paskelbė mūsų įmonę „Sparčiausiai augančia įmone Lietuvoje“, o Lietuvos pramonininkų konfederacija apdovanojo „Sėkmingai dirbanti įmonė 2013“ prizu. Tai rodo mūsų kolektyvo ryžtą ir pasirengimą išlikti rinkoje bet kokiomis sąlygomis, kartu išlaikant stabilų įmonės augimą.

Teikiame prioritetą žemės ūkio kooperatyvams, tiesiogiai bendraujame su ūkininkais.

Turime savitą stilių: iš anksto numatome būsimas kliūtis, kūrybiškai mąstome, nekopijuojame kitų sprendimų,

48 |

profesionaliai dirbame ir žmogiškai reaguojame į verslo partnerių sėkmes ir nesėkmes. Mūsų įmonės šūkis: jeigu nori keliauti greitai, eik vienas, o jei nori keliauti ilgai, eikime kartu.

Mes dirbame nugalėtojų komandoje. Tai energingi žmonės, kurie tiki, kad kiekviena diena ­– tai nuostabi diena!

Mūsų kolektyvas suburtas iš daugelio metų patirtį turinčių specialistų. Didžiuojamės tuo, kad mūsų įmonė nuo 2012 m. yra sertifikuota ISCC. 2011, 2012 ir 2013 metais esme įvertinti Creditinfo sertifikatu „Stipriausi Lietuvoje“, kuris pažymi, kad įmonė jau trejus metus iš eilės turi ypač aukštą mokumo reitingą Lietuvoje.

www.agrosfera.lt

Mažų įmonių grupė

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

„Bajoriškių“ produktai

A

kcinė bendrovė „Actas“ – vienintelė įmonė Lietuvoje, jau 55 metus gaminanti natūralų actą. Jis savo sudėtyje turi kvapiųjų ir mineralinių maisto medžiagų, kurios susiformuoja fermentacijos metu. Šios medžiagos suteikia produktui išskirtinį skonį bei aromatą.

1996 metais įmonė išplėtė acto produkcijos asortimentą. Pradėtas gaminti spirito actas su prieskoniais, vyno actas, marinatas, obuolių actas. Obuolių actas yra ekologiškiausias ir pasižymi geriausiomis gydomosiomis savybėmis.

2009 metais su ES struktūrinių fondų finansavimo

pagalba įmonėje įdiegta nauja automatizuota acto produkcijos išpilstymo linija, užtikrinanti aukštą gaminių kokybę, jų prekinę išvaizdą ir mažesnę savikainą.

Pastaraisiais metais be acto produkcijos įmonė dar gamina pomidorų padažus, garstyčias, konservuotas daržoves, medaus skonio gaminius ir sirupus.

Kasmet didinama eksporto apimtis. 2013 metais pajamos iš eksporto sudarė per 27 procentus. Įmonė džiaugiasi, galėdama pasigirti LPK nominacijos „Sėkmingai dirbanti įmonė 2013“ nugalėtojos vardu.

www.actas.lt

| 49

UM LE IGN NO ES LI D

VIZUALINĖS KOMUNIKACIJOS DIZAINO MEISTRAI daugiadisciplininis požiūris ir profesionali grafika

smaragdas

www.LinoleumDESIGN.lt

Draugystës g. 8, Valèiûnø k., Juodðiliø sen., Vilniaus r. sav., Lietuva / Lithuania Tel./tel.: +370 (5) 249 3096. Faks./Fax: +370 (5) 249 3522 El. paðtas/ E-mail: a.kovas@vae-lgt.lt

Tai kas tikra, tai kas lietuviška Namus turime visi. Kai kas – po smilga, kai kas – po stogu. Vieni namai – svajonių, kiti – laikini. Tačiau, kokie jie bebūtų, mes norime, kad namai būtų jaukūs ir laukiantys.

„Namai namuose“, – taip dviejų šeimų verslą ir parduotuvę apibūdina bendramintės Skirmantė Juknė ir Jurgita Vilūnienė. „Mūsų LT“ kūrėme lyg savo namus. Nuoširdžiai mylime savo šalį ir tikime, jog daug smagiau namuose apgyvendinti daiktus, kurie pagaminti čia, Lietuvoje. Juolab, kad jie ne tik kokybiški, bet ir gražūs bei stilingi“, – sako Jurgita Vilūnienė.

Pasak jos, daugumą prekių, kuriomis jie prekiauja,

52 |

galima įsigyti tik „Mūsų LT“ parduotuvėje Vilniuje, arba internetinėje parduotuvėje. Visos prekės – išskirtinai lietuviškos.

Daiktai su sielomis Nauja prieš keletą mėnesių sostinėje duris atvėrusi parduotuvė „Mūsų LT“ po vienu stogu surinko tai, kas daro namus jaukesnius, o jų gyventojus – laimingesnius. „Mūsų LT“ siūlo interjero prekes,

baldus, patalynę, vonios kambario aksesuarus, kosmetiką ir kvepalus. Tikros vilnos pledai, rankinės ir net šokoladas puikiai dera ir papildo vienas kitą bendroje erdvėje. „Ieškome daiktų su istorija, su siela, tiekėjus renkamės labai atsakingai. Dauguma mūsų prekių – rankų darbo. O mes dar ir matuojame, kiek jose įdėta širdies“, – sako Skirmantė Juknė. Anot jos, lietuvių gamintojai moka ne tik šaukštus drožti. Ji įsitikino, jog lietuviai kokybiškai, kruopščiai gamina bei su polėkiu ir fantazija kuria. Jie novatoriški, stilingi, renkasi drąsius sprendimus. „Mūsų LT“ įkūrėjos prekiauja ir savo sukurtais vienetiniais daiktais namams. „Mums šie gaminiai – kaip vaikai. Prisiuvę etiketę, jiems net suteikiame vardus, – tęsia Skirmantė. – Linas, vilna, medvilnė – tai medžiagos, kurios mums leidžia įkūnyti savo mintis ir pagaminti gyvus, šiltus daiktus bet kokiam interjerui“.

Parduotuvės darbuotojai turi ką papasakoti apie kiekvieną prekę, jos gamintoją. Gal todėl tuščiomis iš čia retai kas išeina. Viena populiariausių prekių – kvepalai „Lietuvos kvapas“. Taip pat daug dėmesio sulaukia čiužiniai, sėdmaišiai, rankų darbo šviestuvai, patalynė, Lietuvoje skrudinta kava, kvepiančios žvakės. Internetinėje parduotuvėje apsilanko daugiau nei kaip du tūkstančiai lankytojų.

Jaukiems ir šviesiems namams „Paradoksalu, bet Lietuvoje nusipirkti lietuvišką prekę yra ne taip jau ir paprasta. Prekybos centrų lentynas užėmusios prekės, kurios parduodamos dėl šaukiančių nuolaidų ar pabodusios reklamos. Nutarėme sulaužyti stereotipus ir atidaryti parduotuvę bei garantuoti, kad parduodame tik čia, Lietuvoje, pagamintas prekes“, – sako Skirmantė Juknė.

„Turime ką parodyti pasauliui. Bet pirmiausia jaučiame pareigą parodyti tai patiems lietuviams.

Viskas, ką rasite „Mūsų LT“, yra sukurta Lietuvoje, mylinčių savo darbą ir amatą žmonių. Jie yra tikri ir kuria tikras prekes, į kurias įdeda meilę, svajones ir truputį paslapties“, – sako Jurgita Vilūnienė. „Renkame prekes ne praeities dūminėms pirkioms, o šiuolaikiniams jaukiems namams, kuriuose gyvename patys, lankosi mūsų draugai, laksto vaikai. Tai – Lietuva, kurioje mes gyvename. Tai – namai, kuriuos mes kuriame patys ir tikim, kad galim padėti susikurti kitiems“, – sako Skirmantė Juknė ir tiki, kad jų verslas, kuriamas su meile ir iš širdies, bus sėkmingas.

„Namai namuose“, – taip dviejų šeimų verslą ir parduotuvę apibūdina bendramintės Skirmantė Juknė ir Jurgita Vilūnienė

www.musult.lt

| 53

Su dideliu džiaugsmu galerija FRUCTUS ARTIS pristato talentingą Lietuvos keramikę

GIEDRĘ BARDZILAUSKĘ „Keramika turi džiuginti žmogų ir puošti jo buitį, teigia keramikinių meškučių, cukrainių- auksadančių, naminukų autorė, - kai visi eina į darbus dirbti – aš einu žaisti su porcelianu, moliu, akmens mase, glazūromis“. Šviesios mintys ir džiaugsmo pojūtis apima galerijos lankytojus, kai į rankas paima ažūrinius šeimos židinius, dubenis ar ąsočius išpuoštus vijokliais, gėlėmis, paukščiais, uogomis – pilnatvės, harmonijos ir gyvybės simboliais.

Giedrės vizitine kortele tapę išskirtiniai keramikiniai meškučiai nepalieka abejingų. „Dažnai stebiu, kaip lankytojas, priėjęs prie meškučio ar paėmęs jį į rankas, stovi, mąsto, laikas eina, salėje tyla – puikiai suprantu, kad šią akimirką mintimis jis pasinėrė į savo vaikystės prisiminimus, nes prieš jo akis vaikystės simbolis ir nevalia trukdyti,“- teigia galerijos savininkė Aušra Linartienė.

Tikėkimės, kad Giedrės Bardzilauskės keraminiai meškučiai papildys ne vieno meškučių gerbėjo kolekciją, šeimos židiniai įsikurs jaunavedžių namuose, o padovanoti ąsočiai pradžiugins draugo širdį.

A r t I S 54 || 54

| 55

Galerijos „Fructus artis“ ir Giedrės Bardzilauskės nuotraukos

Remigijaus Timuko nuotr.

Biržai „Ar, Tamsta, esi buvęs Biržuose? Ne?..

Tai, Tamsta, niekur nesi buvęs, nieko matęs?..“ - paminklo Jonušui Radvilai prie Biržų tvirtovės rūmų griuvėsių atidengimo proga 1931 m. į susirinkusiuosius kreipėsi pirmasis Nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras, vienas pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų, biržietis Martynas Yčas. Jam antrino režisierius Borisas Dauguvietis: Biržai - antras miestas po Romos, o antras tik todėl, kad Biržuose negyvena Popiežius...

O ar Tamsta esi buvęs Biržuose?

Rūmų antrojo aukšto arkados vaizdas 56 || 56

XVII a. LDK husaras prie kunigaikščio K. Radvilos kavalerijos vėliavos. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicijos fragmentas

Remigijaus Timuko nuotr.

antras miestas po Romos...

Biržai - svetingas kraštas, tad svečias kunigaikščių Radvilų tvirtovėje turi galimybę ir šio krašto vaišinimosi papročius perprasti, ir su naminės aludarystės procesu susipažinti, ir Biržų krašto alaus paskanauti (muziejaus edukacinė programa „Žaldoko alus“), alkaną skaniai papietauti kviečia rūmų rūsyje įsikūręs restoranas „Pilies skliautai“.

Violetos Paunksnytės- Gailiūnienės nuotr.

Tik Biržuose (niekur kitur Lietuvoje) nepamatysite taip gerai išlikusių XVII a. olandiško tipo bastioninės tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, kartu su statiniais sudarančių ištisą kompleksą.

Taip pat čia išgirsite Biržus valdžiusių kunigaikščių Radvilų, grafų Tiškevičių istoriją, galėsite susipažinti su Šiaurės Lietuvos aukštaičių etniniais ypatumais, įvairių religinių konfesijų liturginiais reikmenimis, raštija ir menu, perversti kitus Biržų istorijos, kultūros puslapius. Istoriją giliau pažinti padeda ne tik turtingos ekspozicijos, bet ir įdomios edukacinės programos tiek mokiniams, tiek suaugusiesiems.

Karybos ekspozicija Biržų tvirtovės arsenale: XVII a. pabūklas - mortyra

Šventės „Nakties muziejuje“ akimirka

Ar Tamsta apsilankysi Biržuose?

Remigijaus Timuko nuotr.

Verta į Biržus atvažiuoti ir todėl, kad Radvilų tvirtovė, švedų niokota XVIIXVIII a., šiandien yra tapusi turistų traukos, kultūros centru. Atstatytuose reprezentaciniuose tvirtovės rūmuose jau 25 metus Biržų krašto muziejus „Sėla“ pasakoja šio įdomaus krašto istoriją, tokią turtingą, kad ji nebesutelpa tik rūmų menėse.

2013 m. pabaigoje apie kunigaikščių Radvilų galybę prabilo atkurtas tvirtovės arsenalas (ginklų saugykla), kuriame įkurta interatraktyvi XVIXVIII a. karybos ekspozicija, įrengta moderni konferencijų salė.

Biržų tvirtovė iš paukščio skrydžio

Ado Sandrausko nuotr.

Dar nepatikėjote? Tai Biržus verta pamatyti ir todėl, kad čia žmonės nelinki vienas kitam: „Kad tu prasmegtum“, nes žemė šiame krašte linkusi įgriūti, o susiformavusios įgriuvos sukuria unikalų kraštovaizdį - lyg milžinai būtų šioje žemėje gaudynių žaidę, o kur koja smagiau treptelėjo, ten atsivėrė nepaprasto skaidrumo ežerėliai. Gal dar todėl, kad čia ir šiandien taikiai sugyvena net 7 krikščioniškų religinių konfesijų žmonės, o gal todėl, kad XVII a. žygiuodami į Biržus švedų kariai Livonijos-Lietuvos sieną peržengė gerai išmokę tikrą lietuvišką pasisveikinimą: „Laba diena, gal turite alaus“...

Rimanto Šopio nuotr.

Šiandien Biržai nebe tie, kokius juos matė ir su meile apie juos kalbėjo iškilūs tarpukario biržiečiai, bet ne prastesni. Tad šiandien atvykti į Biržus verta vien todėl, kad šį miestą įkūrė kunigaikščiai Radvilos, kad čia jau XVI a. pabaigoje pastatė didžiulę galingą bastioninę tvirtovę, gynusią Šiaurės Lietuvos sieną, kad tai tvirtovei įtvirtinti pirmąkart Lietuvoje užtvenkė dviejų upių santaką ir suformavo dirbtinį Širvėnos ežerą, per kurį šiandien nutiestas ilgiausias Lietuvoje lieptas.

www.birzumuziejus.lt

| 57

www.suchockyte.com

Editos Suchockytės nuotraukos

Užupio g. 14, Vilnius

Rimvido Stankevičiaus nuotrauka

Editos Suchockytės galerija

„Poetė“. Drobė, aliejus, 90x150 cm

58 |

„Mergina su pirštinėm“. Drobė, aliejus, 90x150 cm

„Prie angelo“. Ofortas, 21x23 cm

„Pasimatymas ant tilto“. Ofortas, 30x30 cm

„Stebuklų šalyje“. Sausa adata, 25x50 cm

| 59

Sigita Lukošiūnienė skulptūrų grupė „Moters gyvenimas“

Sigitos Lukošiūnienės kūrybinės veiklos apibūdinimas skulptūrų grupei „Moters gyvenimas” Per metus sukurta grupė skulptūrų iš moters gyvenimo.

Tai mano žvilgsnis į moters pasaulį, socialinius aspektus, supančius daiktus, žmones ir reiškinius.

Tas gyvenimas įvairus, skirtingos ir moterys, todėl bandžiau pavaizduoti ją visokią: kuriančią, nuodėmingą, valdingą ir kt. Lipdydama skulptūras siekiau sukurti nuotaiką. Tai pagrindinis mano tikslas.

Momentinei nuotaikai sukurti naudoju meninės išraiškos priemones, kurios mano manymu tinkamiausios. Mažoji skulptūra savo stilistika turi skirtis nuo monumentaliosios, iškilmingos, sutvarkytos, nublizgintos ir dailiai “sušukuotos”.

Aš stengiuosi pabėgti nuo tvarkingos figūrų anatomijos ir sustingusio monumentalumo. Visumos ir smulkių detalių kontrastai, spalvų minimalizmas, net jumoristinis stilius - tai priemonės, kurios galbūt labiausiai būdingos mano kūrybai. Visa tai stengiausi atskleisti skulptūrose.

60 |

Autorė prie skulptūros „Suknelė su kišenėmis“

Ričardo Lukošiūno nuotraukos

„Šešėliai“

Serija „Torsai“

www.artlukos.lt | 61

NETRADICINIAI SIENŲ IR GRINDŲ SPRENDIMAI JŪSŲ NAMAMS.

Savanorių pr. 175, Kaunas Tel. +370 37 408810 Faksas +370 37 408811 E-mail: info@dangustudija.lt

S. Žukausko g. 2 / Ulonų g. 3, Vilnius Tel. +370 5 2727807 Vytauto g. 125-21, Šiauliai Tel. +370 41 211135

www.dangustudija.lt

Dar maloniau vairuoti ir iki 10 % mažesnės degalų sąnaudos.

Sužinokite DEŠIMT SVARBIAUSIŲ ISTORIJŲ volvotrucks.lt/fh

NAUJASIS VOLVO FH

Volvo Trucks. Driving Progress