Best in Lithuania #8

LIETUVOS PRAMONININKØ KONFEDERACIJA

LITHUANIAN CONFEDERATION OF INDUSTRIALISTS

Nr. 4 (8) 2009

Pasaulinio pripaþinimo sulaukæ sprendimai

w w w. B E S T i n LT. l t

Mieli tautieèiai!

Liepos 6-àjà minëjome ypatingà progà – mûsø tautos valstybingumo ðventæ – karaliðkàjà datà Lietuvos istorijoje.

Per amþius buvome didinga ir stipri tauta. Iðkelta galva atlaikëme ne vienà iðbandymà, todël ðiandien galime didþiuotis ir dþiaugtis savo ir savo valstybës laisve ir nepriklausomybe. Ðiemet minime Lietuvos vardo paminëjimo Tûkstantmetá. Tûkstantmetë mûsø ðalies istorija – tai ðaltinis, ið kurio semiamës iðminties ir jëgø iðlikti vieningiems ne tik dþiaugsmingomis, bet ir skaudþiomis valstybei akimirkomis.

Tik bûdami vieningi ir susitelkæ galime tikëtis, kad mûsø ainiai paminës dar ne vienà toká garbingà jubiliejø.

Jûs, pasaulio kraðtuose gyvenantys lietuviai, esate neatsiejama mûsø tautos ir valstybës dalis. Kiekvieno Jûsø patirtis svarbi ir reikalinga Lietuvai.

Dþiaugiamës vis didëjanèiu pasaulio lietuviø noru telktis, stengiantis iðsaugoti savo ðaknis ir tradicijas, domëtis kultûra, puoselëti kalbà, stiprinti ryðius su savo tëvø ir protëviø gimtuoju kraðtu ir visiems kartu veikti Lietuvos labui.

Nuoðirdþiai sveikindamas Lietuvos vardo paminëjimo Tûkstantmeèio proga norëèiau palinkëti, kad didþiuotumëmës savo valstybe, kurià tiek ðimtmeèiø kûrë ir gynë mûsø tëvai ir seneliai, dël kurios daugelis paaukojo gyvybæ.

Vygaudas Uðackas Uþsienio reikalø ministras Dear countrymen, On the 6th July, we celebrated an extraordinary event – the statehood of our nation, royal date of Lithuanian history. Our nation was majestic and strong for centuries. With head erect, we withstood abundant challenges, so today we can be proud of and enjoy freedom and independence of ourselves and our state.

This year, we commemorate the Millennium of the first written mention of the name of Lithuania in the world context.

The thousand-year history of our country is a source of wisdom and forces for all of us both in joyful and painful moments of the life of the state. Only our solidarity and cohesion provide us a hope that our posterity will celebrate such honorable anniversaries as well. You, Lithuanians residing in various parts of the world, are an inseparable part of our nation and our state. The experience of each of you is important and necessary for Lithuania.

We are glad to see the increasing wish of Lithuanians of the world to unite in striving for preservation of our roots and traditions, to take an interest in culture, to cherish the language, to strengthen the links with the native land of our fathers and forefathers and to act together for the good of Lithuania.

Along with a sincere congratulation on occasion of the Millennium of the name of Lithuania, I’d like to wish you to be proud of your state formed and protected by our forefathers with abundant supreme sacrifices for many centuries.

Vygaudas Uðackas Minister of Foreign Affairs

TURINYS Viktorija BALSEVIÈIÛTË

10

GEDIMINAS RAINYS: VERSLO IR VALDÞIOS DIALOGAS ÁGAVO PAGREITÁ Interviu su Lietuvos pramonininkø konfederacijos viceprezidentu, vykdomosios direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Gediminu Rainiu GEDIMINAS RAINYS: THE DIALOGUE BETWEEN BUSINESS AND AUTHORITIES BECOMES MORE STIRRING Interview with dr. Gediminas Rainys, Vice-president of Lithuanian Confederation of Industrialists and the Director General of its Executive Directorate

Viktorija BALSEVIÈIÛTË

14

18

KOL VERSLAS RUOÐIASI, PINIGAI INOVACIJOMS JAU PARUOÐTI Lietuvos Respublikos Ûkio ministerijos viceministras dr. Mindaugas Petrauskas BUSINESS IS UNDER PREPARATION, WHILE THE MONEY FOR THE INVESTMENTS IS PREPARED ALREADY Dr. Mindaugas Petrauskas, Vice-minister of Economy of Republic of Lithuania

ÐALIS JUNGIA BALTIJOS JÛRA, VERSLÀ SUJUNGS BENDRI INTERESAI Lietuvos Respublikos Ûkio ministerijos Inovacijø ir þiniø visuomenës departamento direktorius dr. Almantas Danilevièius THE COUNTRIES ARE UNITED BY THE BALTIC SEA; BUSINESS WILL BE UNITED BY THE COMMON INTERESTS Dr. Almantas Danilevièius, Director of Innovation and Knowledge Society Department under the Ministry of Economy

Viktorija BALSEVIÈIÛTË

20

KELIA EKSPORTO BURES Interviu su Lietuvos Respublikos Þemës ûkio ministerijos viceministru Mindaugu Kuklieriumi THE EXPORT SAILS ARE HOISTED UP Interview with Mindaugas Kuklierius, Vice-Minister of Agriculture of Republic of Lithuania

Viktorija BALSEVIÈIÛTË

22

26

IÐ UÞSIENIO RINKØ ATPLAUKIA PIENO PUTA AB „Rokiðkio sûris“ MILK FOAM COMES FROM FOREIGN MARKETS SC “Rokiðkio sûris”

DIDËJANTI „AGROVET“ PRODUKCIJOS PAKLAUSA ES UAB „Agrovet“ THE INCREASING DEMAND FOR PRODUCTION OF “AGROVET” IN EU JSC “Agrovet”

CONTENT „AXIS INDUSTRIES“ SËKMËS FORMULË – INOVATYVÛS SPRENDIMAI

28

„VILKYÐKIØ PIENINË“ UAB „Vilkyðkiø pieninë“ JSC “Vilkyðkiø pieninë”

30

„ÞEMAITIJOS PIENAS“: STENGIAMËS DIRBTI DAR GERIAU! AB „Þemaitijos pienas“ SC “Þemaitijos pienas”

32

„ATRAMA“ PASIDIDÞIAVIMAS – CENTRINIO ÐILDYMO KATILAI AB „Atrama“ SC “Atrama”

36

ÐIUOLAIKINIAM VERSLUI – MODERNIOS ELEKTRONINËS SISTEMOS UAB „Telekonta“ JSC “Telekonta”

38

Aleksandras KUNDROTAS

SËKMË VERSLE PRASIDEDA NUO SKONIO PAÞINIMO UAB „Vesiga“ JSC “Vesiga”

40

KRYPTINGO DARBO REZULTATAS UAB „Druskininkø Rasa“ JSC “Druskininkø Rasa”

44

"PIKAS" SOFTWARE SYSTEM. THE TOOL FOR PLANNING AND OPTIMIZATION OF PUBLIC TRANSPORT, ENERGY AND FUEL SAVING, AS WELL AS ENSURING THE QUICKEST TRAFFIC UAB „Merakas“ JSC “Merakas”

46

SMAGURIAUTI – Á „ALKAVÀ“ UAB „Alkava“ JSC “Alkava”

48

TURINYS 50

TIKSLAS – ÞMOGAUS IR GAMTOS HARMONIJA UAB „Aukðtaitijos vandenys“ JSC “Aukðtaitijos vandenys”

54

SËKMÆ UÞTIKRINA NUOLATINIS TOBULËJIMAS UAB „Markuèiai“ UAB „Markuèiai“

56

60 64

Ligita ÐOLIÛNIENË

PLËTRA, PRODUKCIJOS ÁVERTINIMAS IR ES PARAMA. TAIP UAB „ACONITUM“ PASITINKA DEÐIMTMETÁ

Aleksandras KUNDROTAS

ATGAUTI JËGAS – Á PUÐØ PAUNKSMÆ Sanatorija „Eglë“

THE LITHUANIAN ACADEMY OF SCIENCES

Ligita ÐOLIÛNIENË

68

PASAULINIO PRIPAÞINIMO SULAUKÆ SPRENDIMAI Prekybos miestelis „Urmas“

72

DRAUGIÐKOS APLINKAI TECHNOLOGIJOS UAB „Mototoja“

76

RASEINIØ MIÐKØ URËDIJA

78

THE SOLUTIONS RECOGNIZED WORLDWIDELY Trading Area “Urmas”

FOREST ENTERPRISE OF RASEINIAI

THE COUNTRY, COUNTRY WHERE SONGS DISSIPATE CLOUDS

Þurnalas / Magazine „Best in Lithuania“ Nr. 4 (8) 2009 m.

Redakcijos adresas / Address: UAB „Mata Hari“, Pramonës g. 97, LT-11115 Vilnius Adresas korespondencijai: P.d. 272, LT-03102 Vilnius. Tel. +370 615 83361 E-mail: rimvidas@matahari.lt www.BESTinLT.lt LT LT.lt

Vyr. redaktorius Reklamos projektø direktorius Reklamos projektø koordinatorë Þurnalistai: Dizainerë

Rimvidas Stankevièius Gediminas Miðkinis Stasë Overaitë Ligita Ðoliûnienë, Viktorija Balsevièiûtë Aleksandras Kundrotas Lina Ðiðkutë

CONTENT Viktorija BALSEVIÈIÛTË

LIETUVOS GAMINTOJOS „MULTIMEDA“ BALDAI – VISO PASAULIO NAMUOSE

82

FURNITURE FROM LITHUANIAN MANUFACTURER “MULTIMEDA” – AT HOUSES WORLDWIDELY

Henrikas BALEVIÈIUS

ATNAUJINTAS TUNELIS – MODERNUS IR IÐSAUGOJÆS ISTORINES DETALES AB „Lietuvos geleþinkeliai“ THE RENOVATED TUNNEL IS A MODERN ONE WITH PRESERVED HISTORICAL DETAILS SC “Lietuvos geleþinkeliai”

86

Ligita ÐOLIÛNIENË

SUDËTINGI DARBAI PADËJO IÐSAUGOTI UNIKALØ OBJEKTÀ AB „Kauno tiltai“ THE COMPLEX WORKS HELPED TO PRESERVE THE UNIQUE OBJECT SC “Kauno tiltai” MODERNIEMS GELEÞINKELIAMS – MODERNÛS „SIEMENS“ SPRENDIMAI MODERN SOLUTIONS OF "SIEMENS" FOR MODERN RAILWAY

90

94

Ligita ÐOLIÛNIENË

STIKLO KARALYSTËJE NEÁMANOMØ DALYKØ NËRA UAB „Stiklita“ NOTHING IS IMPOSSIBLE IN THE GLASS KINGDOM JSC “Stiklita”

Helmutas ÐABASEVIÈIUS

TAPYTOJAS ARVYDAS PAKALKA PAINTER ARVYDAS PAKALKA

98

100

Rasa BARADINSKIENË

TILTAI TARP REGIMYBËS IR PRASMIØ Menininkë Eglë Vengalytë BRIDGES BETWEEN THE SEMBLANCE AND THE MEANINGS Artist Eglë Vengalytë

Virðelyje: verslo centro „1000“ pastatas Kaune Cover: office center „1000“ in Kaunas city Redakcija uþ reklamos turiná neatsako The editorial office is not responsible for the contens of advertisements

104

Prieð 20 metø, Lietuvai atëjus á Baltijos Kelià, suðauktas Steigiamasis Lietuvos pramonininkø suvaþiavimas atkûrë jø prieðkariná susivienijimà. Per 20 metø laikotarpá asociacija tapo tikruoju valstybës institucijø partneriu, ieðkanèiu racionaliausiø sprendimu, nevengianèiu atsakomybës uþ ðalies ateitá ir galinèio teikti veiksmingà pagalbà savo intelektualiuoju potencialu.

Sveikindamas Lietuvos Pramoninkø Konfederacijà jos veiklos 20-meèio proga, að pareiðkiu, kad: Vyriausybë iðreiðkia pritarimà kilniems, ambicingiems ir ilgalaikiams Konfederacijos tikslams, siekiant sustiprinti Lietuvos ekonomikà, padëti ámonëms rasti naujas rinkas ir sudaryti kuo palankesnes sàlygas investicijoms Lietuvoje.

Vyriausybë ypaè sveikina Lietuvos Pramoninkø Konfederacijos – didþiausios jungtinës verslo struktûros - pasiryþimà bei norà prisidëti prie priekriziniø priemoniø plano ir ekonomikos skatinimo programos ágyvendinimo realiais veiksmais bei iniciatyvomis.

Vyriausybë pripaþásta organizacijos svarbà ir jos þenklø indëlá á ðalies intelektualaus klimato, technologiniø naujoviø ir ekonomikos idëjø formavimàsi ir vystymàsi.

Vyriausybë linki jums inovaciniø sprendimø, pozityviø pokyèiø, profesinës ir kûrybinës sëkmës ateities darbuose ir orientuoto á pergalæ strateginio veikimo.

Andrius Kubilius Lietuvos ministras pirmininkas

8|

20 years ago, when Lithuania came to the Baltic Way, the convoked Constituent congress of Lithuanian industrialists reconstituted their pre-war union. Within the said 20-year period, the Association turned into a real partner of the state authorities that searches for mostly reasoned decisions, does not avoids a responsibility for the future of the state and is capable to provide an effective assistance by its intellectual potential.

On a congratulation of Lithuanian Confederation of Industrialists on the 20-year anniversary of its activities, I hereby declare that: The Government expresses its solidarity with the noble, ambitious and long-term objects of the Confederation in its striving to strengthen Lithuanian economy, to help enterprises in finding new markets and to form favorable conditions for investments in Lithuania to the maximum possible extent.

The Government particularly welcomes the resolution and wish of Lithuanian Confederation of Industrialists, the largest associated business structure, to contribute to implementing the plan of anticrisis measures and the programme for promoting the economy by real actions and initiatives.

The Government recognizes the importance of the organization and its considerable contribution to evolution and development of the national intellectual climate, technological innovations and economic ideas.

The Government wishes to you innovative decisions, positive changes, professional and creative success in future works and victory-oriented strategic operation.

Andrius Kubilius Prime Minister of Lithuania

|9

Rimvido Stankevièiaus nuotr.

GEDIMINAS RAINYS:

verslo ir valdþios dialogas ágavo pagreitá GEDIMINAS RAINYS: The dialogue between business and authorities becomes more stirring 10 |

Nors statistikai skelbia, kad ekonominiai rodikliai gerëja, politikai tvirtina pasiekus ðalies ûkio kritimo dugnà, o ekonomikos analitikai net áþvelgia pirmuosius pramonës atsigavimo þenklus, vis tik patys pramonës atstovai padëtá linkæ vertinti kiek atsargiau. Naujasis Lietuvos pramonininkø konfederacijos (LPK) viceprezidentas, vykdomosios direkcijos generalinis direktorius DR. GEDIMINAS RAINYS labiausiai dþiaugiasi atsiradusiu dialogu tarp verslo ir valdþios ir tiki, kad ið ekonominës krizës pamokø bus pasimokyta

| V IKTORIJA BALSEVIÈIÛTË |

Spalio mënesá LPK vykdomosios direkcijos generalinio direktoriaus pareigas pradëjæs eiti buvæs Ûkio ministerijos sekretorius ir viceministras G. Rainys per pokalbá su „Best in Lithuania“ ne kartà minëjo, jog ðalies ûkio nuosmukis apnuogino ne tik ekonominio pakilimo metu neatsakingai priimtus valdþios sprendimus, bet ir parodë, kad ðalies verslo problemos – visos visuomenës problemos.

BiL Dar neseniai stovëjote teisinio ðalies ûkio plëtros formavimo pusëje, kuriai uþ trumparegiðkumà neretai grûmoja verslininkai bei pramonininkai ir skatina „nusileisti ant þemës“. Dabar stojote á „vaikðèiojanèiøjø þeme“ gretas. Kokià pramonës situacijà pamatëte?

Pramonës vaizdas nepasikeitë, jos padëtis labai ávairialypë. Vaizdþiai tai galima iliustruoti þinomu posakiu apie ligoninës palatoje gulinèiø ligoniø vidutinæ kûno temperatûrà. Kai kuriems pramonës sektoriams krizë pasibaigë vos tik prasidëjusi, o kai kurie dar tik pradeda jausti skaudþius jos padarinius. Nuosmukio metu pakankamai gerai laikosi maisto pramonë, taèiau didëjantis nedarbas jai dar gresia maþëjanèiais pardavimais. Kita patikimø verslo partneriø dëka gerai besilaikanti ðaka – baldø pramonë. Dël glaudþiø ryðiø su pasauliniais platinimo tinklais kai kurie baldinininkai sugebëjo ne tik iðlikti, bet ir sustiprinti savo pozicijas. Ðios ekonominës krizës pasekmë – gerokai pasikeitusios verslo sàlygos, dël kuriø atskiros ámonës atsidûrë nelygioje

konkurencinëje padëtyje. Todël pramonei atstovaujanèios asocijuotos struktûros kelia sau svarbiausià uþdaviná - neprarasti turimo gamybinio potencialo.

Dþiaugiamës uþ tas ámones, kurios patyrë nedideliø sukrëtimø, rûpinamës turinèiomis problemø. Todël kai kurie siûlomi ir laukiami instrumentai, tokie kaip greitesnis kontroliuojanèiø fondø pinigø panaudojimas, eksporto kreditø garantijø greitesnis mechanizmo paleidimas, taip pat struktûriniø fondø pinigai, pirmiausia turi bûti skirti atkurti darbo vietas. Taigi, problemos labai ávairios.

BiL Ekonominio nuosmukio padariniai ne tik apnuogino ðalies ûkio þaizdas, bet jas dar labiau pagilino. Kas, Jûsø nuomone, padës iðgyti?

Ið tikrøjø, vël tapo matomos þaizdos, kurios ið tiesø net nebuvo uþgijusios. Darbo rinkos bëdos – vienos skaudþiausiø. Jau prieð 5-7 metus buvo aiðku, kad trûksta inþinerinio profilio kvalifikuotos darbo jëgos. Kylant ekonomikai nebuvo siekiama ugdyti gerø technologø, inþinieriø, techniniø specialybiø darbininkø. Dabar ieðkant gero technologo staiga paaiðkëja, kad tarp 100 bedarbiø tiesiog nëra aukðtos kvalifikacijos þmogaus, gebanèio dirbti su naujausiomis technologijomis.

Taigi, belieka teigti, jog ekonomikos augimas buvo netolydus ir netvarus.

Vien faktas, kad apie 40 proc. bankø skolintø lëðø buvo skirta vartojimo prekëms arba bûstui ásigyti, rodo, kad likome be inovacinio proceso ir technologiniø ðakø plëtros. O tam, kad ðiuo metu

bûtø pradëta kurti aukðtesnë gamybos ðakø pridëtinë vertë, trûksta kvalifikuotos darbo jëgos.

Todël reikia labai atsakingø sprendimø, kà daryti, kad artimiausiu metu prasidësiantis ekonomikos augimas bûtø pasuktas á tvarios ekonomikos augimo vëþes. Iðryðkëjusios pasekmës turi bûti likviduotos.

BiL Tikite, kad ið ekonominio nuosmukio pasimokysime?

Labai sunku nuginèyti teiginá, jog pats kriziø cikliðkumas rodo, kad tam tikru laiku skaudþios pamokos yra pamirðtamos, o augimo metu skaièiuojama, per kiek laiko bus pasivytos iðsivysèiusiø ðaliø ekonomikos. Bet, matyt, bent jau artimiausioje ateityje ûkio augimà reikës labai atidþiai stebëti ir lyginti. Pavyzdþiui, jeigu bus fiksuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, bet tuo paèiu metu didës valstybës skola ir bankø iðduotø kreditø lyginamasis svoris su BVP, t. y. mes augame, o kartu auga ir ið iðorës pasiskolintø pinigø masë, tai toká augimà vertinti reikëtø labai atidþiai ir kaþin, ar já bûtø galima pavadinti tvariu ir garantuotu.

Dar viena skaudi pamoka, ið kurios tikriausiai bus pasimokyta, - ekonomikos augimo metu negalima didinti valstybës skolos. Prieðingai – jà reikia maþinti.

Tai, kad dabar skolos aptarnavimo iðlaidos artëja prie 2 mlrd. Lt per metus, akivaizdþiai rodo, kokia yra klaidø kaina, o rezervø iðgyventi krizinius laikotarpius nesukaupta.

| 11

BiL Spalio pabaigoje pasiraðytas valdþios, verslo ir asocijuotø visuomenës struktûrø Nacionalinis susitarimas parodë, kad pramonininkø balsas buvo iðgirstas. Kà, Jûsø pastebëjimu, iðryðkino ðio susitarimo pasiraðymas?

Visi visuomenës sluoksniai turi bûti be galo brandûs ir suvokti, jog sunkmeèio pasekmes turime dalintis visi - lygiai, tolygiai ar pagal tai, kiek kiekvienas gali.

Galime pasidþiaugti, jog pagaliau suvokta, kad verslas maitina vieðàjá ir socialiná sektorius. Kad pensija ar vieðojo sektoriaus darbuotojo alga - tai ne tik nustatyto dydþio ir laiku mokama pinigø suma, o produktyviø verslo produktø dalis, atitenkanti vieðojo ir socialinio sektoriø naudai.

Antra, prisiminta sena tiesa, kad ûkio stuburas – pramonë. Kuo ji bus stipresnë, brandesnë, diegiamos aukðtesnës technologijos ir kuriama didesnë pridëtinë vertë, tuo mes galime tikëtis maþesniø netikëtumø artimiausioje ateityje.

Todël visos verslui kylanèios problemos ir kliûtys yra visos visuomenës problemos ir kliûtys. Tai neatsiejama.

Todël rengiant Nacionaliná susitarimà LPK buvo ne tik energinga dalyvë, bet ir asocijuotø verslo struktûrø lyderë.

Nuo pradinës dokumento rengimo stadijos siekëme, kad ðis susitarimas nebûtø vien tik iðlaidø karpymo, mokesèiø ir tik biudþeto pajamø didinimo susitarimas. Pirmiausia buvo siekiama pagerinti verslo sàlygas.

Dþiugu, kad á ðá susitarimà þiûrima ne tik kaip á technokratiniø postulatø rin-

kiná, bet ir kaip á labai gerà uþsimezgusio dialogo galimybæ. Manau, kad ðá pokalbiø ir tarpusavio gebëjimo ásiklausyti tempà iðlaikysime ir toliau, spræsdami verslo aplinkos gerinimo klausimus.

BiL Ðiemet LPK mini savo veiklos 20metá. Kaip vertinate jos indëlá á ðalies ûkio gerinimà?

Nëra abejonës, kad tai pati brandþiausia verslo institucija. Akivaizdu, kad tai ir pati didþiausia, vienijanti apie 3 tûkst. ámoniø, asocijuota verslo struktûra, pagal indëlá á verslo atstovavimà sukurianti didþiausià vertæ. Ði sukaktis – proga ávertinti, kà mes galime atnaujinti, kà reikia iðsaugoti ir kaip kartu su visa visuomene siekti brandesnio mûsø ðalies ekonomikos vystimosi.

Although the statistics declare improvement of economic indicators, politicians state that the bottom of the recession of the national economy is achieved already and economic analysts even envisage the first signs of economic recovery, nevertheless representatives of industry are prone to assess the situation more reservedly. Dr Gediminas RAINYS, the new Vice-president of Lithuanian Confederation of Industrialists (LCI) and the Director General of its Executive Directorate, mostly rejoices at the appearance of the dialogue between business and authorities and hopes the lessons of the economic crisis being helpful

Former Secretary of the Ministry of Economy and Vice-minister of Economy G. Rainys was appointed to the position of Acting Director General of LCI Executive Directorate in October of the current year; in his conversations with „Best in Lithuania“, he mentioned for many times that the recession of the national economy, in addition to uncovering the irresponsible decisions passed by authorities in the period of economic growing, showed that the problems of national business are problems of the whole society.

12 |

BiL Not long ago, you supported a legal formation of development of the national economy that is often criticized for its nearsightedness by businessmen and industrialists – they invite it “to descend of the earth”. Now you have joined those “walking on the earth”. What situation of the industry have you seen?

The image of the industry had not changed and its situation is very miscellaneous. Visually, it may be illustrated by the well-known phrase about the average temperature of the patients

at a hospital ward. For some sectors of industry, the crisis came to its end almost immediately after its appearance; other sectors just now began to feel its painful consequences. In the period of the recession, the food industry maintains sufficiently good position; however, the increasing unemployment causes the reducing sales for it. The other successfully operating branch is furniture industry: its good position is ensured thanks to reliable business partners. Because of the closed relations with world distribution networks,

some manufacturers of furniture even strengthened their position.

The consequence of the economic crisis is the substantial change of business conditions that resulted unequal competitive abilities of enterprises. So, the associated structures representing industry set their key task – to avoid losing the existing industrial potential. We are glad to know that some enterprises suffered inconsiderable jolts and we care about those confronting with problems. Because of this, offered and expected instruments, such as more rapid use of money from the controlling funds, sooner commissioning of the mechanism of guarantee for export credits as well as money from Structural Funds, should be used, first of all, for restoring workplaces. So, problems are various.

BiL In addition to uncovering the wounds of the national economy, the consequences of the economic recession deepened them. What, in your opinion, would contribute to its recovery?

It is true that the wounds became visible again (in fact, they did not close up). The problems of the labour market should be specified among the most painful ones. As early as 5-7 years ago, a lack of qualified manpower of engineering profile was evident. In course of economic growing, it was not cared about training good technologists, engineers and workers of technical professions. Upon searching for a good technologist now, it becomes clear that no high-qualification professional capable to work with updated technologies can be found among 100 unemployed persons. So, we can conclude that the economic growing was discontinuous and unstable.

The fact that about 40 percent of funds of bank credits were used for acquiring consumer goods or dwelling attests that development of the innovative process and technological branches was ignored. And now we lack high-quality manpower for creating higher added value in branches of industry.

So, highly responsible decisions on the

measures to be taken in order to ensure turning of the economic grow (that will start in the nearest future) to the track of stable economy should be passed.

The revealed consequences should be eliminated.

BiL Do you believe that the economic recession will provide us useful lessons?

The cyclic character of crises attests that painful lessons are forgot within a certain period and the time required for overtaking national economies of developed countries is calculated in the period of growing – this statement is hardly challenged. However, the economic growing should be carefully observed and compared at least in the nearest future. For example, if growing of the Gross Domestic Product (GDP) is fixed with a simultaneous growing of the national debt and the specific weight of credits issued by banks with GDP, i.e. the economic growing is accompanied by growing of the amount of money borrowed from the outside, such growing should be assessed very carefully and it hardly should be described as stable and guaranteed.

One more lesson that probably will be useful: the national debt should not be increased in the period of economic growing. On the contrary – it should be reduced. Now the debt servicing costs approach to 2 billion Litas annually; this fact attests a high price payable for errors in absence of any reserves accumulated for periods of crises.

BiL The National agreement signed by the authorities with business and associated public structures in the end of October attests that the voice of industrialists had been heard. What, in your opinion, was highlighted by signing the agreement?

All strata of the society should be mature and perceive that the consequences of the hard time should be assumed by all of us – equally, gradually or according to the abilities of each of us. We can be glad to see that the society finally per-

ceived that business supports the public sector and the social sector. A pension or a salary of an employee of the public sector is a part of productive business products usable for benefit of the public sector and the social sector, not only the fixed amount payable in the fixed time.

Secondly, it was remembered that industry is a vertebral column of the national economy. If industry is strong and mature, if high technologies are introduced and higher added value is gained, a less number on unpleasant contingencies will be expected in the nearest future.

Thus all problems and obstacles met by business are the problems and obstacles affecting the society. They are inseparable.

Because of this, LCI was both a stirring participant and a leader of associated business structures in developing the National agreement. Starting from the initial phase of developing the document, we strove to avoid its turning into an agreement on cost-cutting and increasing tasks & other budget income only. First of all, we strove to improve the conditions for business development. We are glad to see that the agreement is considered an excellent opportunity for a dialogue, not only a collection of technocratic postulates. I think the same rates of talking and the ability to keep the ears open will remain in future when we’ll settle the problems of improving the business environment.

BiL This year, LCI celebrates 20-year anniversary of its activities. How do you assess its contribution to improving the national economy?

Beyond any doubt, it is the most mature business institution. It is evident that it is the largest associated business structure uniting about 3 thousand enterprises that provides the highest value of the contribution to business representation.

This anniversary is an occasion to assess what should be renovated and what should be preserved as well as to look for the ways of more mature development of the national economy in cooperation with the whole community.

| 13

KOL VERSLAS RUOÐIASI, PINIGAI INOVACIJOMS JAU PARUOÐTI | V IKTORIJA BALSEVIÈIÛTË |

14 |

Rimvido Stankevièiaus nuotr.

Pasak Ûkio viceministro DR. MINDAUGO PETRAUSKO, svarbu ne tik, kad pateiktos paraiðkos bûtø efektyviai vertinamos, bet ir tai, kad norintis investuoti verslininkas lengvai suprastø jam siûlomø finansiniø priemoniø logiðkà ryðá

Ðalies verslininkams, norintiems pasinaudoti parama inovacinei veiklai, ðiuo metu uþtenka turëti verslo idëjà ir galima kreiptis dël lëðø parengti technologinio ágyvendinimo apraðà. O þinantiesiems, kad jø inovatyvaus produkto gamyba pasiteisins, skiriami pinigai ásirengti reikiamà infrastruktûrà Nors sunkmetis pakoregavo daugelio ámoniø investavimo planus, o smukusi gamyba atidëjo inovacijø diegimà gamyklose, valstybë nepaliko ðalies ûkio likimo valiai. Suvokiant, kad inovacijos gali paspartinti Lietuvos ekonomikos iðëjimà ið krizës ir paremti ekonomikos atsigavimà, ðalyje pavasará buvo patvirtinta Inovacijø versle 2009–2013 metø programa. Ja siekiama inovacijas diegianèias pramonës ir paslaugø ámones skatinti didinti gamybos, naudojanèios paþangias ir vidutiniðkai paþangias technologijas, dalá. Programos tikslas – pasiekti, kad Lietuvos ûkio produktyvumas ir kuriama pridëtinë vertë bûtø artimi Europos Sàjungos (ES) vidurkiui.

Iki 2009 m. lapkrièio mën. pabaigos pagal Ûkio ministerijos administruojamas ES paramos priemones technologijø ir inovacijø plëtrai ið viso buvo paskirstyta 159,6 mln. Lt ir paremti 187 projektai, o pagal priemones, skirtas didinti verslo produktyvumà ir susijusias su inovacijø plëtra, ið viso buvo paskirstyta 260,2 mln.

Lt ir paremti 478 projektai.

DIDELI PINIGAI – PAPRASTA SCHEMA Siekiant, kad ámonës greièiau áveiktø krizæ, investuodamos á inovacijas ir technologijø atnaujinimà, ypatingas dëmesys buvo skirtas paraiðkø finansinei paramai gauti vertinimo supaprastinimui.

Pasak Ûkio viceministro Mindaugo Petrausko, svarbu ne tik, kad pateiktos paraiðkos bûtø efektyviai vertinamos, bet ir tai, kad norin-

tis investuoti verslininkas lengvai suprastø jam siûlomø finansiniø priemoniø logiðkà ryðá. „Ûkio ministerija verslui siûlo nemaþai priemoniø, kuriomis remiamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Bendraujant su verslininkais ir mokslininkais aiðkëja, kad ne visada tiksliai yra suprantamos siûlomos paramos schemos. Nemenka prieþastis ir ta, kad Lietuvoje dar neturime nusistovëjusiø verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijø“, - dësto M. Petrauskas. Pasak jo, pasinaudojus priemonëmis „Idëja LT“, „Intelektas LT“, „Intelektas LT+“, „Inoklaster LT“, „Inoklaster LT+“, numatytomis Ekonomikos augimo veiksmø programoje ir finansuojamomis 2007-2013 m. ES struktûriniø fondø lëðomis, galima gauti paramà „nuo idëjos iki gamybos“. „Jeigu ámonë turi idëjà, jos efektyvumà ir naujumà galima patikrinti pasinaudojant priemonës „Idëja LT“ galimybëmis. Rezultatas – techninë galimybiø studija, su kuria galima pretenduoti á paramà pagal priemonæ „Intelektas LT“. Jos tikslas – padëti ámonëms atlikti mokslinius tyrimus ir technologijø plëtrà, reikalingà inovatyviø produktø bei paslaugø kûrimui. Tuo tarpu árengti kûrimo ar konstravimo laboratorijas, ásigyti reikiamus árengimus skirta priemonë „Intelektas LT+“. Tai yra „kietieji“ pinigai“, á kuriuos pretenduoja ámonës, techniðkai jau pasirengusios kurti inovatyvius produktus, bet neturinèios infrastruktûros moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plëtrai“, - aiðkina viceministras. Pasak M. Petrausko, neretai ámonë ið karto pretenduoja á priemonës „Intelektas LT“ paramà, nes techninæ dokumentacijà jau bûna parengusi savo lëðomis, taèiau itin populiari yra ir

| 15

priemonë „Idëja LT“, leidþianti patikrinti planuojamos veiklos tikslingumà, sumaþinti investicijø nesëkmës rizikà. „Pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+” verslininkai ir mokslininkai gali gauti lëðø bendrai savo veiklai. Pirmoji priemonë skirta finansuoti klasterio koordinatoriaus veiklà, antroji – klasterio investicijas, t.y. kurti bendrà moksliniø tyrimø ir technologinës plëtros bei mokymø infrastruktûrà. Ðiose priemonëse turi dalyvauti maþiausiai penkios verslo ámonës ir bent viena moksliniø tyrimø ástaiga. Pavyzdþiui, Klaipëdos jûrø laivø statyklos turi galimybæ kartu su Klaipëdos universitetu atlikti tyrimus ir bendrus darbus, arba þemës ûkio produkcijà gamyboje naudojanèios ámonës technologinio apdorojimo procesø tyrimus gali vykdyti kartu su Þemës ûkio universitetu ir pan.“, - dësto

viceministras M. Petrauskas.

Pasak jo, ðios priemonës padeda komercializuoti mokslo idëjas ir paskatinti ðalies verslà kurti aukðtesnës pridëtinës vertës produktus. „Pastebime, kad aukðtøjø technologijø ádëjø netrûksta.

Aktyvios yra laivø statyklø ámonës, kurios kasmet pas uþsienio partnerius uþsako keliasdeðimt milijonø litø siekianèius projektus – juos sëkmingai galëtø ágyvendinti Klaipëdos universitetas. Pinigai liktø Lietuvoje ir stimuliuotø mokslo aktyvumà. Verslûs ðalies þmonës nestokoja inovatyviø informaciniø technologijø, ðviesotyros, medþiagotyros sprendimø“, - dësto paðnekovas. M. Petrauskas ásitikinæs, kad ðios finansinës priemonës ásibëgës 2010-øjø pavasará ir stipriai prisidës prie naujø verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijø kûrimo ðalyje.

APIE PRIEMONES NUO IDËJOS IKI GAMYBOS Priemone „Idëja LT“ siekiama paskatinti labai maþas, maþas ir vidutines ámones kurti inovatyvius produktus ir technologijas. Pagal minëtà priemonæ finansuojamas su inovatyviø produktø ir technologijø kûrimu susijusiø techniniø galimybiø studijø parengimas. Ðios studijos skirtos iðnagrinëti, ar apskritai ámanoma ir kokioms sritims galima pritaikyti ámoniø vykdomø moksliniø tyrimø ir technologinës plëtros veiklø rezultatus, kokiems produktams galima pritaikyti tuos MTEP rezultatus, kokiø ir kada reikia investicijø ádiegiant juos á gamybà ir á kokias rinkas ar rinkø niðas tuos inovatyvius produktus orientuoti.

Tokie tyrimai padeda ámonëms tinkamai pasirengti ágyvendinti MTEP projektus ir sumaþinti didesniø investicijø nesëkmës rizikà. Atsiþvelgiant á radikaliai pasikeitusià globalios rinkos situacijà, tokiø tyrimø reikðmë iðauga, nes taip ieðkoma paèiø geriausiø ir ðià naujà situacijà atitinkanèiø sprendimø, sudaroma galimybë naujiems produktams uþimti naujas rinkas ar rinkø niðas ir sëkmingai konkuruoti. Ágyvendinti projektà maþiausias skiriamo finansavimo dydis yra 20 tûkst. Lt, didþiausias skiriamo finansavimo dydis - 150 tûkst. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinë finansavimo iðraiðka, skaièiuojama nuo bendros tinkamø finansuoti iðlaidø sumos. Didþiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc. ámonei, ren16 |

gianèiai technologinës plëtros techninæ galimybiø studijà arba 70 proc. ámonei, rengianèiai moksliniø tyrimø veiklos techninæ galimybiø studijà. Ðiuo metu paskelbtas tæstinis kvietimas teikti paraiðkas pagal priemonæ „Idëja LT“. Jam planuojama skirti 29,6 mln. Lt. Priemone „Intelektas LT“ siekiama paskatinti ðalies ámones investuoti á inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinæ plëtrà. Ágyvendinti projektà maþiausias skiriamo finansavimo dydis yra 100 tûkst.

Lt, didþiausias skiriamo finansavimo dydis - 3 mln. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinë finansavimo iðraiðka, skaièiuojama nuo bendros tinkamø finansuoti iðlaidø sumos. Didþiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti nuo 60 iki 65 proc., priklausomai nuo vykdomos veiklos.

Pagal priemonæ „Intelektas LT+“ remiamos ámoniø pradinës investicijos, kuriomis kuriama naujos ámonës arba pleèiama jau veikianèios ámonës MTEP infrastruktûra, t. y. ámonës naujø produktø, procesø, paslaugø kûrimo ar konstravimo laboratorijø infrastruktûra su reikalinga áranga. 2008 m. parama pagal pirmàjá priemonës „Intelektas LT+“ kvietimà skirta ávairiø dydþiø ámonëms – nuo labai maþø iki dideliø bendroviø. Apie 85

proc. paramos skirta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektø projektams. 47 proc. paramos teko aukðtøjø arba vidutiniðkai aukðtø technologijø kompanijoms. Ágyvendinti projektà maþiausias skiriamo finansavimo dydis yra 50 tûkst. Lt, didþiausias skiriamo finansavimo dydis - 20 mln.

Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinë finansavimo iðraiðka, skaièiuojama nuo bendros tinkamø finansuoti iðlaidø sumos. Didþiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 70 proc. Nauji tæstiniai „Intelektas LT“ ir „Intelektas LT+“ kvietimai paskelbti 2009 m. rugpjûèio 26 d. Jiems planuojama skirti atitinkamai 97 ir 288,1 mln. Lt. Priemonës „Inoklaster LT“ lëðomis bus finansuojama klasterio koordinatoriaus veikla, susijusi su tyrimø, kuriø reikia plëtoti klasterá, atlikimu, klasterio rinkodaros, skirtos pritraukti naujø nariø, organizavimu, klasterio bendro naudojimo (atviros prieigos) infrastruktûros valdymu ar administravimu, mokymo programø, seminarø ir konferencijø rengimu, siekiant skatinti klasterio narius keistis þiniomis, patirtimi ir t. t. Ágyvendinti projektà maþiausias skiriamo finansavimo dydis yra 150 tûkst.

Lt, didþiausias skiriamo finansavimo dydis - 1,5 mln. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinë finansavimo iðraiðka, skaièiuojama nuo bendros tinkamø finansuoti iðlaidø sumos. Didþiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc.

Pagal priemonæ „Inoklaster LT+“ bus finansuojamos visos klasterio koordinatoriaus investicijos, susijusios su klasterio mokymo ir tyrimø centro infrastruktûra, bendro naudojimo (atviros prieigos) moksliniø tyrimø, technologinës plëtros infrastruktûra. Ágyvendinti projektà maþiausias skiriamo finansavimo dydis yra 100 tûkst. Lt, didþiausias skiriamo finansavimo dydis - 40 mln. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinë finansavimo iðraiðka, skaièiuojama nuo bendros tinkamø finansuoti iðlaidø sumos.

Didþiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki: 70 proc. – labai maþoms ir maþoms ámonëms; 60 proc. – vidutinëms ámonëms; 50 proc. – ámonëms, neatitinkanèioms labai maþø, maþø ar vidutiniø ámoniø kategorijos. Pagal priemonæ „Inoklaster LT“ planuojama skirti 26,703 mln. Lt paramà, o pagal priemonæ „Inoklaster LT+“ – 160,304 mln.

Lt ið 2007–2013 m. Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø. Paraiðkos teikiamos tæstiniu paraiðkø teikimo bûdu, kurio galutinis terminas negali bûti vëlesnis nei 2012 m. sausio 31 d. 16 val.

Kai bendra gautø paraiðkø praðoma finansuoti suma 10 proc. virðija kvietime nurodytà sumà, kvietimas stabdomas.

PAREIÐKËJØ LYDERIAI IR NAUJOS JØ GALIMYBËS 2009 m. balandþio 10 d. paskelbtas antras kvietimas teikti paraiðkas pagal priemonæ „Lyderis LT“, kurio metu numatyta paskirstyti 171,92 mln. Lt. Iki rugsëjo 10 d. vykusio kvietimo metu buvo pateiktos 246 paraiðkos, praðoma paramos suma siekia 864,6 mln. Lt. Didelës ámonës pateikë 54 paraiðkas, vidutinës ámonës – 86 paraiðkas, o maþos ámonës – 106 paraiðkas. Ðiuo metu atliekamas pateiktø paraiðkø administracinës atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo etapas. Per pirmàjá etapà 2008 m. buvo paremti 53 projektai, kuriems finansuoti skirta 190,7 mln. Lt. Priemonës „Lyderis LT“ tikslas – skatinti ámoniø investicijas, kuriomis didinamas jø darbo naðumas ir eksportas ar pradedama naujø produktø gamyba. Priemonës „Lyderis LT“ lëðomis yra remiamos ámoniø investicijos á materialøjá ir nematerialøjá turtà, susijusá su naujø gamybos technologiniø linijø ásigijimu ir ádiegimu, esamu gamybos technologiniø linijø modernizavimu, ámonës vidiniø inþineriniø tinklø, kuriø reikia naujoms gamybos technologinëms linijoms

diegti ar esamoms modernizuoti, árengimu. Ágyvendinti projektà maþiausias skiriamo finansavimo dydis yra 100 tûkst.

Lt, didþiausias skiriamo finansavimo dydis – 15 mln. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinë finansavimo iðraiðka, skaièiuojama nuo bendros tinkamø finansuoti iðlaidø sumos. Didþiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc., vidutinëms ir didelëms ámonëms bei 60 proc. maþoms ámonëms. Pagal priemonæ „Lyderis LT“ planuojama skirti 408,2 mln.

Lt paramos ið 2007– 2013 m. Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø.

2009 m. lapkrièio 10 d. Ûkio ministerija skyrë 6,6 mln. Lt 2007–2013 m. Europos Sàjungos struktûrinës paramos lëðø 43 elektroninio verslo projektams pagal priemonæ „E-verslas LT“. Ið viso pagal priemonæ „E-verslas LT“ jau skirtas finansavimas ágyvendinti 233 projektus, jiems paskirstyta 38,2 mln. Lt. Priemonës „E-verslas LT“ tikslas - skatinti labai maþas, maþas ir vidutines ámones diegti informacines technologijas, perkeliant verslo procesus á elektroninæ terpæ ir taip pat sudaryti palankias sàlygas didinti ámoniø darbo naðumà ir eksportà. Priemonës „Everslas LT“ lëðomis finansuojamos veiklos, susijusios su labai maþø, maþø ir vidutiniø ámoniø investicijomis á materialøjá (áranga, prietaisai ir árenginiai) ir nematerialøjá (patentai, licencijos programinë áranga) turtà, kurio reikia diegti elektroninio verslo projektà toje ámonëje, taip pat ásigyti ágyvendinti projektà bûtinas iðoriniø konsultantø paslaugas, siekiant atlikti ámonës IT technologijø audità, ávertinti el. verslo plëtros planus ir veiksmus, skirtus ávertinti, vystyti ir ágyvendinti el. verslo sprendimus, taip pat siekiant sukurti el. verslo programinës árangos sprendimus, pritaikytus konkretiems pareiðkëjo poreikiams. Ágyvendinti projektà maþiausias skiriamo finansavimo dydis yra 15 tûkst.

Lt, didþiausias skiriamo finansavimo dydis - 300 tûkst. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinë finansavimo iðraiðka, skaièiuojama nuo bendros tinkamø finansuoti iðlaidø sumos. Didþiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc. Pagal priemonæ „E-verslas LT“ planuojama skirti 100 mln. Lt paramos ið 2007–2013 m. Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø.

Pirmojo kvietimo metu pagal priemonæ „Procesas LT“ buvo pateikta 81 paraiðka. Praðoma paramos suma siekë 6,9 mln. Lt. Atlikus administracinës atitikties

ir tinkamumo finansuoti vertinimus, ÛM ministro ásakymu parama skirta 47 projektams, kuriø suma siekë 4,2 mln. Lt. Priemonës „Procesas LT“ tikslas - skatinti labai maþas, maþas ir vidutines ámones diegti ðiuolaikiðkus vadybos metodus ir valdymo sistemas, tuo sudaryti palankias sàlygas didinti ámoniø darbo naðumà ir eksportà. Priemonës lëðomis finansuojamos veiklos, susijusios su labai maþø, maþø ir vidutiniø ámoniø iðorinëmis konsultavimo paslaugomis, kuriø reikia ðiuolaikiðkiems vadybos metodams ar valdymo sistemoms, iðskyrus personalo valdymo sistemas, toje ámonëje diegti. Ágyvendinti projektà maþiausias skiriamo finansavimo dydis yra 15 tûkst. Lt, didþiausias skiriamo finansavimo dydis - 200 tûkst. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinë finansavimo iðraiðka, skaièiuojama nuo bendros tinkamø finansuoti iðlaidø sumos. Didþiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc. Pagal priemonæ „Procesas LT“ planuojama skirti 50 mln. Lt paramos ið 2007–2013 m. Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø.

Ypatingo verslo atstovø susidomëjimo sulaukë kvietimas teikti paraiðkas pagal ES struktûrinës paramos priemonæ „Naujos galimybës“. Iki 2009 m. gruodþio mën. Ûkio ministerija skyrë 27 mln.

Lt struktûrinës paramos lëðø ágyvendinti 145 projektus pagal priemonæ „Naujos galimybës“. Priemonës „Naujos galimybës“ tikslas – skatinti ámones aktyviau ieðkoti uþsienio partneriø ir didinti pardavimus uþsienio rinkose. Priemonës lëðomis remiamas ámonës produkcijos eksporto plëtros strategijos parengimas; ámonæ dominanèiø uþsienio rinkø tyrimai ir informacijos apie jø dalyvius ásigijimas; rinkodaros medþiagos, galinèios ámonæ padaryti þinomesnæ uþsienio rinkose, parengimas; ámonës ir jos produkcijos pristatymas uþsienyje vykstanèiose parodose ir prekybos mugëse; gaminiø sertifikavimas; eksporto rinkodaros specialistø ádarbinimas ámonëje. Ágyvendinti projektà maþiausias skiriamo finansavimo dydis yra 25 tûkst. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinë finansavimo iðraiðka, skaièiuojama nuo bendros tinkamø finansuoti iðlaidø sumos.

Didþiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc. Ið viso pagal priemonæ „Naujos galimybës“ ámonëms planuojama skirti 100 mln. Lt paramos ið 2007–2013 m. Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø.

| 17

Ðalis jungia Baltijos jûra, verslà sujungs bendri interesai Europos Komisija patvirtino pirmàjà regioninæ Europos Sàjungos strategijà, kurios tikslas – spræsti Baltijos jûros regiono gerovës, susisiekimo, ekologijos ir saugumo klausimus. Lietuva kartu su Ðvedija atsakingos uþ Baltijos jûros regiono inovacijø, klasteriø bei smulkiojo ir vidutinio verslo tinklø plëtros programà, jau braiþo verslo tarptautinio bendradarbiavimo galimybiø schemas ir kuria regiono vystymosi vizijas

18 |

Rimvido Stankevièiaus nuotr.

Ûkio ministerijos Inovacijø ir þiniø visuomenës departamento direktorius DR. ALMANTAS DANILEVIÈIUS

Nors parengti bendrà programà nëra paprasta, nes Ðiaurës ðalys ir Vokietija turi gilias inovacijø diegimo tradicijas ir yra gerokai toliau paþengusios, nei Lietuva, Latvija, Estija ar Lenkija, taèiau ðie skirtumai teikia daug bendros veiklos galimybiø ir skatina abiem pusëms naudingà vystymàsi. Ði strategija – postûmis ðalims iðvystyti bendradarbiavimà tose srityse, apie kurias kalbama jau seniai. Glaudesnis bendradarbiavimas su ðalimis, gebanèiomis naudotis inovacijø teikiamomis galimybëmis, padës Lietuvos verslui stiprinti tarptautiná bendradarbiavimà ávairiose srityse – kuriant inovacinius tinklus, tarptautinius klasterius, diegiant paslaugas bei kitas naujoves. Aktyvus naujoviø diegimas – Lietuvos verslo ateitis.

NAUJØ GALIMYBIØ REGIONAS

PATIKËTA SVARBI STRATEGIJOS DALIS

Baltijos jûros regiono inovacijø, klasteriø bei maþø ir vidutiniø ámoniø tinklø plëtros programa 2009 m. lapkrièio 5 d. buvo pristatyta tarptautinëje Inovacijø konferencijoje, kurioje dalyvavo per 250 verslo, mokslo, verslo paramos institucijø ir kt. atstovø.

Baltijos jûros regiono strategija apima 15 prioritetiniø srièiø, skirtø spræsti regiono gerovës, susisiekimo, ekologijos ir saugumo problemas, ið kuriø viena svarbiausiø yra moksliniai tyrimai ir inovacijos. Ðiuo metu strategijoje numatyta ágyvendinti 80 prioritetiniø projektø. Lietuvos institucijos vadovaus 10 tokiø projektø ágyvendinimui.

Vienas tokiø projektø, kuriam Lietuva vadovauja kartu su Ðvedija, skirtas Baltijos jûros regiono inovacijø, klasteriø bei maþø ir vidutiniø ámoniø tinklø plëtros programos parengimas ir ágyvendindinimas. Tai, kad Lietuvai kartu su Ðvedija pirmà kartà buvo patikëta koordinuoti tokio tarptautinio projekto rengimà ir ágyvendinimà, rodo didelá mûsø ðalies pripaþinimà ðioje srityje. Ágyvendinant ðá projektà dalyvauja 10 Baltijos jûros regiono ðaliø: Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Ðvedija, Vokietija, Lenkija. Programos darbo grupiø susitikimai vyksta kiekvienà mënesá vis kitoje Baltijos jûros regiono ðalyje.

„Dalyvavimas projekte suteiks galimybæ Lietuvai perimti geriausià Baltijos jûros regiono ðaliø inovacijø politikos praktikà, dalyvauti bendruose inovacijø ir moksliniø tyrimø ir technologijø plëtros projektuose, ásijungti á tarptautinius inovacijø tinklus, klasterius.

Dalyvaudami ðiame projekte ne tik ágysime patirties, þiniø, bet ir padësime mûsø ðalies ámonëms rasti verslo partneriø uþsienyje. Tarptautinis susijusiø grupiø, ámoniø, inovacijø paramos institucijø bendradarbiavimas ið tikrøjø yra labai svarbus siekiant, kad ámonë kurtø aukðtos pridëtinës vertës produktus, paslaugas, gebëtø konkuruoti pasauliniu mastu“, - teigia Ûkio ministerijos Inovacijø ir þiniø visuomenës departamento direktorius Almantas Danilevièius.

Ágyvendindama projektà ðiø metø lapkrièio mën. Ûkio ministerija Vilniuje organizavo projekto darbo grupiø susitikimus, kuriose dalyvavo 25 dalyviai ið 8 regiono ðaliø. „Susitikimø metu buvo sutarta siekti, kad Baltijos jûros regionas taptø pasaulyje pripaþintu, daugelyje strategiðkai prioritetiniø srièiø konkurencingu makroregionu, pasiþyminèiu moksliniø tyrimø ir ðvietimo kokybe, palankiomis verslo sàlygomis, atvira aplinka inovacijoms ir tarptautiniam bendradarbiavimui bei aukðta gyvenimo kokybe“, - vardija A. Danilevièius. Pasak jo, siekiant tai ágyvendinti yra nustatytos 5 pagrindinës programos sudedamosios dalys: moksliniai tyrimai ir inovacijø sistemos, tarptautiniai klasteriai, maþø ir vidutiniø ámoniø tinklai, gebëjimø stiprinimas, tiesioginës uþsienio investicijos ir regiono ávaizdis.

| 19

Ekspertai vieningai sutaria, kad ekonomikos atsigavimà lems uþsienio prekyba, todël eksporto skatinimas valstybei tampa ypatingos svarbos uþdaviniu. Pirmiausia á naujas rinkas siunèiamas valdþios desantas verslui ne tik padeda valdyti rizikà, bet ir skina naujus kelius. Tuo ásitikinæs Lietuvos Respublikos þemës ûkio viceministras Mindaugas KUKLIERIUS. Specialiame interviu jis teigia, kad Lietuvos eksporto

Kelia eksporto bures

þemëlapis jau pleèiasi.

| V IKTORIJA BALSEVIÈIÛTË |

Þemës ûkio ir maisto pramonës eksportuotojø populiarinimas uþsienio rinkose – tikslas, numatytas Lietuvos 2009-2013 metø eksporto strategijoje. Ðiø sektoriø sëkmë eksporto rinkose turi tiesioginës átakos naujiems pokyèiams ir ðalies ekonomikos atsigavimui. Todël ir disponuodamos ribotais finansiniais resursais atsakingos institucijos padeda verslui skverbtis nelengvais uþsienio rinkø keliais.

20 |

TIESIOGINÆ PARAMÀ KEIÈIA ÞINOMUMAS BiL Uþ kokias eksporto skatinimo priemones naujojoje strategijoje atsakinga Lietuvos þemës ûkio ministerija (ÞÛM)?

Mes ápareigoti vykdyti 11 priemoniø. Iðvardinsiu kelias: Europos Sàjungos (ES) taikomø pardavimo skatinimo ir vartotojø

informavimo priemoniø ágyvendinimas; verslo dalyvavimo uþsienyje rengiamose parodose ir mugëse organizavimas; efektyvesnis aukðtø valstybës pareigûnø vizitø svetur panaudojimas siekiant tinkamai pristatyti ðalies ekonomikos galimybes; eksportuotojø mokymas, informacijos apie uþsienio rinkas rinkimas, analizë ir teikimas; þuvø ir jø produktø rinkø plëtros ir vartojimo skatinimas. Taip pat siû-

lymø teikimas Europos Komisijai siekiant palankesniø sàlygø Lietuvos ámoniø eksportuojamiems produktams. Þemës ûkio ir maisto sektoriaus ámonës dalyvaus ir kitø institucijø vykdomose priemonëse: eksporto kreditø ámokø dalinis kompensavimas, eksportuojanèiø ámoniø konkurencingumo skatinimas.

BiL Kiek ðiø misijø ágyvendinimas kainuos, ið kur tam numatytos lëðos?

Dauguma strategijoje numatytø priemoniø finansuojamos ið biudþeto, kai kurios ið jø ið dalies finansuojamos (50-75 proc.) ið ES biudþeto lëðø. Kitàmet þemës ûkio ir maisto produktø eksporto skatinimo priemonëms finansuoti ið viso numatyta skirti 3,7 mln. litø: ið mûsø valstybës biudþeto – 1,25 mln. litø, bendrajam finansavimui ið ES biudþeto lëðø – 1,82 mln. litø, privaèios lëðos sudarys 660 tûkst. litø (þemës ûkio produktø pardavimø skatinimo programà pateikusi ðakinë asociacija).

Kaip ir visose srityse, taupoma ir eksporto plëtros sàskaita, taèiau ieðkoma alternatyvø.

Europos parama labai prapleèia norinèiøjø eksportuoti á naujas rinkas galimybes.

BiL Taèiau ES lëðos eksportui remti maþëja. Kokiomis priemonëmis bus iðlaikomos teigiamos eksporto tendencijos?

Taip, ES tiesioginë þemës ûkio ir maisto produktø eksporto parama, skiriama ið Europos þemës ûkio garantijø fondo, kasmet maþëja. 2000 metais ES eksporto gràþinamøjø iðmokø iðlaidos sudarë 5,6 mlrd. eurø, o pernai – 925 mln. eurø, t.y., sumaþëjo 6 kartus. Atitinkamai maþëja eksporto gràþinamøjø iðmokø suma, skiriama Lietuvos eksportuotojams uþ þemës ûkio ir maisto produktø eksportà á treèiàsias ðalis: 2005 m. buvo iðmokëta 151 mln. litø eksporto gràþinamøjø iðmokø, 2006 m. – 216 mln. litø, uþpernai – 98 mln. litø, o pernai – tik 29 mln. litø.

Todël maþëjant ðiai tiesioginei paramai, didëja netiesioginiø – eksporto skatinimo vadybos priemoniø svarba. Jos bûtinos norint iðlaikyti eksporto augimo tendencijas, iðsaugoti pozicijas tradicinëse rinkose bei skverbiantis á potencialias rinkas.

NESUKLUPÆ ÞENGIA TOLYN BiL Statistikai skaièuoja, kad ðalies þemës ûkio ir maisto pramonës eksporto rodikliai

iðlieka teigiami. Kà tai rodo?

Lyginant su kitais sektoriais, þemës ûkis ir maisto pramonë sunkmetá atlaikë. Nors eksporto rinkose sunkiau konkuruoti nei anksèiau, bet rezultatai netgi dþiuginantys. Þemës ûkio ir maisto produktø eksporto dalis ðiemet netgi iðaugo. Pernai ji siekë 16 proc., ðiemet jau 19,2 proc.

Nors kritus kainoms jauèiamas vertës sumaþëjimas, taèiau eksportuojami kiekiai padidëjo.

Kaip minëjau, uþsienio prekybà þemës ûkio ir maisto produktais ekonominë krizë paveikë daug maþiau ir jie iðliko konkurencingi.

BiL Kokios lietuviðkos prekës uþsienio rinkose parduodamos sëkmingiausiai?

Tradiciðkai daugiausiai eksportuota pieno ir jo produktø – per pirmàjá pusmetá uþ 436 mln. litø, o tai sudarë apie 13 proc. viso þemës ûkio ir maisto produktø eksporto.

Antroje vietoje pagal eksporto vertæ – grûdai. Ðiemet per pusmetá jø iðveþta 707 tûkst. tonø uþ 378 mln. litø. Daugiausiai – uþ 1361 mln. litø – eksportuota paruoðtø maisto produktø, gërimø, tabako gaminiø.

Lietuviðkos prekës turi savo pirkëjø Rusijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Estijoje, Jungtinëje Karalystëje, Lenkijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Baltarusijoje ir kitose ðalyse.

BiL Pastarøjø mënesiø ávykiai parodë, kad Lietuvos eksportuotojø galimybës sëkmingai prekiauti didþiausioje eksporto rinkoje priklauso ne vien nuo didelio noro.

Kokios eksportuotojø alternatyvos?

Rusija – specifinë rinka, kuri banguoja kaip jûra. Taèiau tai nereiðkia, kad ðia jûra negalima plaukti. Plëtoti prekybos ir diplomatinius santykius bûtina ir toliau. Á Rusijà eksportuojama ketvirtadalis lietuviðkø prekiø - tai optimalus santykis, taèiau reikia, kad ir kitos eksporto rinkos bûtø lygiavertës. Ðiuo metu verslininkai mums yra pateikæ sàraðà naujø rinkø, kuriose norëtø dirbti. Taèiau prieð tai bûtina suderinti tarpvalstybinius reikalus, pirmiausia á potencialias rinkas siøsti ministrus. Pieno sektoriaus ámonës jau pradeda dirbti Azerbaidþane. Kazachstanas ir Kirgizs-

tanas verslininkus vilioja kaip didelës ir mokios rinkos. Ambasadoriai agituoja, o verslininkai jau þvalgosi ir Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabø Emyratuose, Egipte, Libijoje. Todël planuodami savo vizitus ir ðalies eksporto galimybes pristatanèias parodas, didelá dëmesá kreipiame á galimybæ ásiterpti á ðias rinkas.

BiL Kaip manote, ar kritusi paklausa vidaus rinkose labiau pastûmëjo verslininkus skverbtis á uþsienio rinkas?

Natûralu, kad ieðkoti naujø rinkø verèia pats gyvenimas. Nors maisto gamintojai itin didelio vidaus vartojimo sumaþëjimo ir nepajuto, taèiau tam tikri produktai vietiná pirkëjà prarado. Pvz., prabangos prekëms priskiriamas tam tikros rûðies sûris, vytinta mësa, ðaldyto rûkymo produktai.

Norint iðlaikyt gamybà, ðias prekes reikia tiekti ant tarptautinio prekystalio.

BiL Ar uþsienyje Lietuvos galimybiø neuþgoð stipresni konkurentai?

Vietos po saule uþtenka ir uþteks visiems.

Faktas, kad Rusijos rinkos eksportuotojams jau neuþtenka. Pavyzdþiui, su Azerbaidþanu Lietuva tarpusavyje nekonkuruoja: tai, kà jie galëtø atveþti, mes ir taip importuojame, o kà jiems galime pasiûlyti mes – jie importuoja. Taigi, belieka susitarti. Netgi su didþiausia pieno sektoriaus konkurente Rusijoje Naujàja Zelandija ámanoma tapti partnerëmis. Su neseniai Lietuvoje vieðëjusia ðios ðalies ambasadore prieita iðvados, kad netgi nesidalinant rinkø á jas galima tiekti skirtingø specializacijø produktø.

Siekdami uþmegzti partneriðkus santykius su naujomis rinkomis daug vilèiø dedame á pavasará vyksianèià tarptautinæ specializuotà þemës ûkio, maisto pramonës ir gyvulininkystës parodà „Agrobalt 2010”.

BiL Viceministre, su verslu einate koja kojon. Veikiausiai ávairiose þemës ûkio ir maisto pramonës sektoriø ámonëse ágyta patirtis bei platus ekonominis iðsilavinimas labai palengvina Jûsø darbà?

Vienareikðmiðkai. Nereikia susipaþinti su darbu, o pirmàjà darbo dienà jau dràsiai galiu spræsti paèias svarbiausias problemas. Jei neþinoèiau, kà reikia daryti, nebûtø verta net eiti dirbti. Pozicija yra tik priemonë pasiekti rezultatà.

| 21

ð uþsienio rinkø atplaukia pieno puta | V IKTORIJA BALSEVIÈIÛTË |

22 |

Sunkiausi laikai pieno perdirbëjams jau praeityje, o ið nuosmukio jiems pavyko iðbristi vieniems pirmøjø.

AB „Rokiðkio sûris“ archyvo nuotr.

Eksporto rinkos atsigauna, ir perdirbëjai ðalies þemdirbiams uþ þaliaviná pienà jau gali pasiûlyti didesnæ kainà. Sëkminga pieno produkcijos prekyba uþsienio rinkose lemia teigiamus vidaus rinkos pokyèius

Per pirmuosius tris ðiø metø ketvirèius pieno produktø eksportas padidëjo 10 proc.

Sausio-rugsëjo mënesiais ið Lietuvos eksportuota 72,897 tûkst. tonø pieno produktø, o tai 10,9 proc. daugiau negu per praëjusiø metø tà patá laikotarpá. Kaip ir praëjusiais metais, daugiausiai buvo eksportuota sûriø (26,76 tûkst. tonø). Tokià statistikà pateikia Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba. O kad tai ne nuogi skaièiai, þurnalo skaitytojus patikina Dalius Trumpa, didþiausios ir moderniausios sûriø gamintojos ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos ðaliø regione AB „Rokiðkio sûris“ valdybos pirmininkas.

MAÞI, BET KONKURENCINGI Pagrindinis bendrovës „Rokiðkio sûris“ produktas per visus ámonës gyvavimo metus (ámonë ákurta 1964 m.) - fermentinis sûris - savo populiarumo neprarado ir sunkmeèiu, kada sûrio, kaip prabangos prekës, dalis pirkëjø linkæ atsisakyti. Per metus „Rokiðkio sûrio“ ámoniø grupë pagamina per 30 tûkst. tonø fermentiniø sûriø, ið jø 80 proc. eksportuoja á uþsiená. Ámonë savo produkcijà iðveþa daugiau kaip á 15 pasaulio ðaliø – JAV, Rusijà, Italijà, Olandijà, Kanadà, NVS, Japonijà, Danijà, Baltijos ðalis ir kt. Eksportas sudaro per 60 proc. visos pagamintos produkcijos.

Pasak bendrovës valdybos pirmininko D. Trumpos, nors ðiø metø eksportas yra iðlikæs 2008 m. lygio, taèiau pinigine iðraiðka pardavimai yra sumaþëjæ. „Pieno produktø kainos pasaulinëse rinkose yra nukritusios apie 15-18 proc., atitinkamai tiek yra sumenkusios ir eksporto apyvartos“, - teigia jis. Taèiau norint iðlikti konkurencingais ir iðsikovoti naujø rinkø, pasak paðnekovo, prisitaikymas prie pa-

sauliniø tendencijø gamybos plëtrai suteikia naujø galimybiø. „Konkurencija eksporto rinkose yra labai stipri ir tai, kaip mums sekasi jà atlaikyti atsispindi statistiniuose rodikliuose. Kaip þinia, Lietuva Europos Sàjungoje eksportuoja didþiausià dalá savo ðalyje pagamintø pieno produktø. Galbût esame net antri po stipriausios pieno rinkos lyderës pasaulyje Naujosios Zelandijos, kuri eksportuoja beveik visà pagaminamà pieno produkcijà – apie 90 proc. Þinoma, dël Lietuvos maþumo eksportuojama dalis mums yra labai didelë, taèiau pasaulio mastu skaièiai nëra dideli. Nepaisant to, net bûdami tokie nedideli þaidëjai turime konkuruoti tokioje didelëje pasaulinëje pieno rinkoje, kurioje pirmuoju smuiku grieþia Naujoji Zelandija“, - dësto situacijà D.Trumpa. Paðnekovas juokauja, kad jeigu ði ðalis bûtø arti Lietuvos, konkuruoti bûtø beveik neámanoma, taèiau klostosi neiðvengiama situacija – kuo gilyn

skverbiamasi á naujas rinkas, tuo arèiau pagrindinës konkurentës.

SËKME DALIJASI SU ÞEMDIRBIAIS Pasak D. Trumpos, Naujoji Zelandija yra pagrindinë pasaulinës pieno rinkos kainø tendencijø lyderë, todël jos átakà neretai jauèia netgi Lietuvos vartotojai. „Pavyzdþiui, daþnai pirkëjams kyla klausimø, kodël lietuviðka pieno produkcija eksporto rinkose tam tikrais momentais bûna pigesnë arba brangesnë nei ðalies viduje, kur kainos mûsø parduotuviø lentynose gana stabilios. Eksporto rinkose ypaè lieso pieno milteliø ir sviesto kainos gali kisti labai greitai. Todël ðiuo metu eksportui ðovus á virðø ir iðaugus paklausai, tokia pati produkcija svetur kainuoja brangiau nei Lietuvoje“, - paþymi paðnekovas.

Paklaustas, kokià átakà tai turës pieno produktø kainai Lietuvoje, D. Trumpa

| 23

teigia, kad pirmiausia ekonomikos atsigavimà ðalyje pajus supirkëjams þaliaviná pienà tiekiantys þemdirbiai, o dël to ðiek tiek padidëjusi pieno produktø kaina parduotuvëse pirkëjø iðgasdinti neturëtø. „Kadangi daugiau kaip pusæ produkcijos eksportuojame, tai eksporto rinkose turëdami galimybæ parduoti brangiau, esame pajëgûs ið karto pakelti supirkimo kainas.

Kaip þinia, nuo 50 iki 75 proc. pieno produkcijos gamybos kainos sudaro pieno kaina, todël automatiðkai kyla ir þaliavinio pieno kaina. Lapkrièio mën. þaliavinis pienas superkamas apie 30 proc. brangiau negu rugsëjá“, - dësto padëtá paðnekovas.

Taèiau, pasak jo, didëjant gamybos pajëgumams pieno pasiûla jau netenkina.

PAJËGUMUS DIDINA NAUJOS RINKOS Pasak D. Trumpos, sëkmingai iðlaikius eksporto apimtis tradicinëse rinkose, sunkmeèiu pavyko padidinti parduodamos produkcijos kiekius ir tolimesniø rinkø parduotuviø lentynose. „Italija ir Ispanija – ðalys, kuriose savo pardavimus per pastaruosius metus padidinome beveik 100 proc. Atsiþvelgdami á jø poreikius pradëjome gaminti ir kitokiø produktø. Tai mums leidþia dràsiai þiûrëti á ateitá, o atsigaunanèiai paklausai patenkinti neatsisakome plësti gamybos“, - teigia paðnekovas.

“Rokiðkio sûrio“ grupës ámonës apie 20

proc. þaliavinio pieno perka Latvijoje.

Taèiau, pasak bendrovës valdybos pirmininko, ne vien dël to, kad didþiausia gamykla yra vos 17 kilometrø nuo ðios kaimynës sienos. „Gamybos pajëgumai ðiuo metu yra þymiai didesni uþ lietuviðko pieno pasiûlà.

Pirmi metai, kai pieno gamybos apimtys Lietuvoje maþëja nuo nepriklausomybës pradþios, (tuomet Lietuvos primilþis krito tris kartus). Ðiemet pieno primilþis sumaþëjo 8 proc. Tai lemia kelios prieþastys. Pirma, dël pasaulinës krizës kritusi vidinë perkamoji galia ir tam tikru metu sumenkæ pardavimai eksporto rinkose lëmë ir nepalankià þemdirbiams pieno supirkimo kainà. Antra, intensyvi ES parama pasitraukiantiesiems ið aktyvios þemdirbystës taip pat stipriai prisidëjo prie pieno gamybos sumaþëjimo“, - tendencijas dësto D. Trumpa. Paðnekovo ásitikinimu, ði padëtis yra laikina, nes augant gamybai þaliavinio pieno paklausa Lietuvoje tik didës, o tai, kad prieð Nepriklausomybæ mûsø ðalies primilþis siekë 3 mln. tonø per metus, rodo Lietuvos pienininkystës potencialà.

www.rokiskio.com

24 |

| 25

Didëjanti AGROVET produkcijos paklausa ES Bendrovë ,,Agrovet“, kurios pagrindinë ndinë veikla yra galvijø ir kiauliø skerdimas, mësos iðpjaustymas bei mësos pusgaminiø gamyba, amyba, yra viena moderniausiø mësos perdirbimo ámoniø ir jau kelerius rius metus ið eilës - didþiausia ðvieþios mësos tiekëja ir eksporto lyderë Lietuvoje. Sulaukus Lietuvos Respublikos þemës ûkio ministerijos pagalbos ir Europos Sàjungos Nacionalinës þemës ûkio ir kaimo plëtros programos (SAPARD) fondo finansinës paramos, buvo pastatyta nauja skerdykla ir ásigyta nauja moderni áranga. Jau 2004 m. rudená ámonës gamybiniai cechai iðsiplëtë daugiau negu 4 kartus. Ádiegtos naujos technologijos leidþia ámonei tiekti ðvieþià mësà ir konkuruoti ne tik vietinëje rinkoje, Rusijoje, NVS ðalyse, bet ir Europos Sàjungoje. Kaip ðvieþios, kokybiðkos mësos tiekëjai buvome pripaþinti Olandijoje, Vokietijoje, Prancûzijoje, Didþiojoje Britanijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Estijoje, Skandinavijoje, Maltoje, Honkonge ir kt. ðalyse. UAB „Agrovet“ eksportas sudaro apie 60 proc. visos ámonës produkcijos ir apie 40 proc. viso Lietuvos mësos eksporto. Pasak ámonës generalinio direktoriaus A. Gudþiûno, eksporto apimèiø augimà padidino sëkmingas dalyvavimas pagrindinëse tarptautinëse maisto pramonës parodose „SIAL“ ir „Anuga“, taip pat ir Rusijos parodose „Zolotoje osen“ bei „The World food“

26 |

„Lietuvos gamintojø plëtrai uþsienyje ðiandien svarbiausia ne tik kokybë, kurià daugelis jau sugeba uþtikrinti, bet ir gamybos apimtys, galinèios garantuoti pakankamà ir nuolatiná tiekimà. Jei ámonë sugeba árodyti savo stabilumà ir já iðlaikyti, gali tikëtis patikimos bei ilgalaikës uþsienio kompanijø partnerystës“, - teigia UAB ,,Agrovet” generalinis direktorius Augenijus Gudþiûnas. Komercijos direktorius Sigitas Rimkus priminë, jog uþsienio rinkoms pradþioje ámonë tiekë galvijø ir kiauliø skerdenà su kaulu, o ávykdæ investiciná projektà ir lanksèiai prisitaikæ prie pasikeitusiø rinkos sàlygø, gamina ir tiekia ðvieþios mësos pusgaminius. Tai sudaro net 80 proc. visos eksportuojamos UAB „Agrovet“ produkcijos. Ámonëje „Agrovet“ iðskirtinis dëmesys skiriamas mësos produktø kokybei, todël nuolat investuojama á moderniausià mësos perdirbimo, paruoðimo ir pakavimo árangà. Ámonëje yra vykdoma nuolatinë veterinarijos tarnybø kontrolë. Be to,

UAB „Agrovet“ archyvo nuotr.

UAB „Agrovet“ kokybës koordinatoriai nuolat tikrina ne tik mësos kokybæ, bet ir jos atitikimà standartams. Ámonei yra suteiktas Europos Sàjungos veterinarinis þenklas 55-05, leidþiantis eksportuoti ðvieþià, iðpjaustytà mësà ir mësos gaminius á Europos Sàjungos ðalis. 2003 m. Rusijos Federacijos sertifikavimo komisija lankësi ámonëje ir suteikë leidimà eksportuoti mësos gaminius á Rusijà. Ði rinka yra patraukli tiek dël artimos kaimynystës, tiek dël santykiø su Rusijos partneriais. 2005 m. UAB „Agrovet” pirmoji ið Lietuvos mësininkø ágijo vienà ið labiausiai maisto pramonëje vertinamø BRC kokybës sertifikatà. Ámonës kokybës kontrolës sistemø audità atliko ir sertifikatà suteikë viena þymiausiø tarptautiniø kokybës audito bendroviø „Bureau Veritas Quality International“ (BVQI). Ámonei „Agrovet“ suteiktas pats aukðèiausias „A“ lygio ávertinimas. BRC standartas, skirtingai nuo ISO, labiau pritaikytas maisto kokybei bei apsaugai nuo rizikos veiksniø uþtikrinti.

Pasak generalinio direktoriaus Augenijaus Gudþiûno, tai ámonei atvërë kelià á stambius ES prekybos tinklus bei vieðuosius konkursus. Ðio sertifikato reikalauja visi didieji Europos Sàjungos prekybos tinklai. Ádiegusi BRC standartà, UAB „Agrovet“ tapo lygiaverèiu Europos Sàjungos mësos perdirbimo ámoniø konkurentu,

kai kurioms ið jø netgi tiekia savo þaliavà. Ámonë „Agrovet“, turëdama septyniolikos metø patirtá, sugebëjo uþsitikrinti Lietuvos ir uþsienio klientø pasitikëjimà ir pagarbà. Investuodama á personalà ir naujus árengimus, ámonë gali pasiûlyti kokybiðkai paruoðtà jautienos bei kiaulienos mësà, puikaus skonio mësos gaminius ir marinuotus mësos pusgaminius. UAB „Agrovet“ klientai yra patenkinti tiekiama aukðtos kokybës mësa, todël jø ratas sparèiai pleèiasi, apyvarta didëja (2008 m. ji buvo didþiausia ir ðiais metais iðlieka beveik tokia pat). Anot ámonës „Agrovet“ generalinio direktoriaus Augenijaus Gudþiûno, „Agrovet“ pirmieji ið Lietuvos mësos perdirbëjø pradëjo gaminti pusgaminius, ir ðis þingsnis pasiteisino su kaupu, nes sulaukta didelio vartotojø dëmesio.

Per septyniolika sëkmingo darbo metø ávairiø renginiø, konkursø Lietuvoje ir uþsienyje metu buvo apdovanoti bei ávertinti 18 ámonës gaminiø. Ámonës generaliniam direktoriui Augenijui Gudþiûnui áteiktas

Lietuvos Respublikos ûkio ministerijos medalis ir diplomas „Uþ nuopelnus verslui“ (nominacijoje „Eksporto pokytis“).

2008 m. tarptautinëje parodoje „AgroBalt 2008“ ámonës ,,Agrovet“ virtos rûkytos deðrelës buvo ávertintos parodos diplomu. Ámonës produkcija yra daug kartø laimëjusi konkurso „Lietuvos metø gaminys“ aukðèiausiø apdovanojimø, kuriuos áteikë LR Prezidentas Valdas Adamkus.

UAB „Agrovet“ tiekia paèios aukðèiausios rûðies ðvieþià mësà ir sëkmingai konkuruoja su didþiausiomis Europos mësos perdirbimo ámonëmis. Uþsienio partneriai jau ásitikino, jog ámonë „Agrovet“ nenusileidþia savo produkcija kitoms Europos mësos perdirbimo ámonëms. Tai dar kartà patvirtina ir iðryðkina didesná ámonës pranaðumà prieð konkurentus, uþtikrina ðvieþios mësos ilgalaiká tiekimà á Rusijà, daugelá Vakarø Europos ir treèiàsias ðalis bei sàlygoja ámonës plëtrà naujose rinkose.

www.agrovet.lt

| 27

sëkmës formulë – inovatyvûs sprendimai 1998 metais UAB „Katra“ automatizuotas ðilumos punktas ASP su iðankstinio apmokejimo sistema

1997-2003 metais net penkis Lietuvos metø gaminio apdovanojimus pelniusi ðilumos punktø ir apskaitos prietaisø gamybos bendrovë „Katra“ nuo 2006-øjø veikia po „Axis Industries“ vëliava. Ðiandien tai – Lietuvoje didþiausia pramonës ir energetikos projektus ágyvendinanti ámoniø grupë, kuri savo sëkmingà veiklà ðalyje ir uþ jos ribø grindþia inovatyviais sprendimais ir kompleksinëmis paslaugomis.

16 MW biokuro katilinë (Vileika, Baltarusija)

28 |

„Axis Industries“ nuotr.

APDOVANOTAS

TAIKO NAUJAUSIUS PASIEKIMUS „Nuolat investuodami á inovaciniø technologijø ir produktø kûrimà, savo darbe taikome naujausius mokslo ir technologijø pasiekimus.

Galima sakyti, kad mûsø siûlomos naujovës skatina Lietuvos pramonës ir energetikos paþangà“, - teigë „Axis Industries“ generalinis direktorius Remigijus Baltruðaitis.

Per pastaruosius kelerius metus „Axis Industries“ sukûrë net keliø rûðiø ðilumos apskaitos prietaisus, automatizuotà energijos apskaitos ir valdymo sistemà, kompleksinius biokuro katiliniø árangos sprendimus.

Netrukus ne tik Lietuvos, bet ir ES bei NVS ðaliø rinkoms grupë pristatys du naujus produktus – kompaktiná ultragarsiná ðildymo ir auðinimo energijos skaitiklá ir elektromagnetiná ðilumos ir vandens kiekio skaitiklá. „Svarbiausia inovacija tapo naujos kartos automatizuota energijos apskaitos ir valdymo sistema, leidþianti sujungti visus pagrindinius bûste naudojamus apskaitos prietaisus (ðilumos, elektros, dujø) ir patogiai naudoti jø duomenis“, - sakë R. Baltruðaitis. Grupës investicijos á ðá projektà siekia per 6 mln. Lt, ið kuriø 3,62 mln. Lt sudaro ES struktûriniø fondø parama. Ði inovacija pernai „Inovatyvaus produkto“ kategorijoje pelnë Lietuvos inovacijø centro ir Lietuvos pramonininkø konfederacijos „Inovacijø prizà 2008“.

SKATINS ENERGETINÆ NEPRIKLAUSOMYBÆ „Axis Industries“ vykdo ne tik energijos apskaitos produktø inovatyvius projektus. Kasmet vis daugiau dëmesio grupë skiria biokuro deginimo technologijø kûrimui ir diegimui, kuris ateityje leis didinti energetinæ Lietuvos nepriklausomybæ. „Ðiuo metu biokuro rinkos dalyviams kuriami inovatyvûs produktai prisidës prie energijos taupymo ir platesnio vietiniø atsinaujinanèiø energijos iðtekliø naudojimo energijos gamybai. Taip Lietuvoje bus maþinamas importuojamos naftos, gamtiniø dujø vartojimas ir didinama energetinë nepriklausomybë“, - sakë R. Baltruðaitis. „Axis Industries“ siûlo katilinëms ir termofikacinëms elektrinëms modernias biokuro deginimo technologijas, leidþianèias á dideliø energetiniø kuro katilø sistemas ádiegti specialius degiklius, pritaikytus deginti ne tik skystà kurà ir dujas, bet ir kietà biokurà (granules, susmulkintà medienà ir kt.).

Taip pat „Axis Industries“ teikia katiliniø efektyvumà didinanèià papildomà árangà – kondensacinius ekonomaizerius, kurie sukuria papildomà ðilumà kondensuodami ið katilo iðeinanèiuose dûmuose esanèius vandens garus, susidaranèius deginant biokurà. Be to, kompanijos specialistai diegia modernias mobilias jëgaines, kurios perteklinæ ðilumà panaudoja papildomos elektros ar ðilumos energijos gamybai. „Axis Industries“ jau 17 metø sëkmingai projektuoja, gamina ir diegia biokuro árangà ir yra pelnytai vadinama regiono lydere. Grupë ágyvendino jau daugiau kaip 190 biokuro energetikos projektø ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienio ðalyse – Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Bendra „Axis Industries“ rekonstruotø ir pastatytø katiliniø galia sudaro 700 MW. Biokuro energetikos ir ðiluminës technikos sritys – tai tik dalis grupës „Axis Industries“, kuri 2006 metais buvo sukurta sujungus tris ávairiø Lietuvos pramonës srièiø lyderes (UAB „Katrà“, UAB „Limatikà“ ir UAB „Kazlø Rûdos metalà“), veiklos. Grupës ámoniø veikla taip pat apima pramonës automatikà, elektros energetikà, pramonës ir energetikos objektø aptarnavimà bei prieþiûrà ir kt. sritis. „Pramonës ir energetikos sektoriams siûlome optimalius kompleksinius sprendimus, tad esame pajëgûs realizuoti sudëtingiausius ir stambiausius rinkos uþsakymus“, - teigë R. Baltruðaitis. Ðiuo metu tarp „Axis Industries“ klientø – daugelis ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio ðaliø (Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir kt.) pramonës ir energetikos ámoniø, kuriø pripaþinimà „Axis Industries“ pelnë inovatyviais sprendimais, kuriant ir gaminant pramonës ir energetikos srièiø árangà.

Universalus programuojamas valdiklis „Rubisafe III“, skirtas ðildymo sistemø reguliavimui, duomenø surinkimui ir perdavimui

„AXIS INDUSTRIES”: FAKTAI • Ðiuo metu ámoniø grupei „Axis Industries“ priklauso ðios ámonës: AB „Axis Industries“, UAB „Axis Power“, UAB „Axis Technologies“, UAB „Fonas“, UAB „Gera dovana“.

• Pagrindinës veiklos sritys: biokuro energetikos sprendimai, pramonës automatika, vandens ir ðilumos apskaitos kompleksiniai sprendimai, elektros energetikos sprendimai, pramonës ir energetikos objektø aptarnavimas ir techninë prieþiûra, statybø valdymas ir kt.

• Ámoniø grupës pardavimai 2008 metais siekë beveik 273 mln. Lt. • Ðiuo metu „Axis Industries“ ámoniø grupëje dirba 700 darbuotojø, ið jø 180 – atestuoti ávairiø srièiø specialistai.

www.axis.lt

| 29

VILKYÐKIØ PIENINË 1999 metais APDOVANOTAS

AB „Vilkyðkiø pieninë“ archyvo ir „Best in Lithuania“ nuotr.

AB „Vilkyðkiø pieninë“ sûris „Tilþiukas“ su priedais

Vilkyðkiø pieninës istorija ið naujo prasidëjo 1993 m. geguþës 10 d., kuomet 1934 metais statytos pieninës patalpose buvo ásteigta uþdaroji akcinë bendrovë „Vilkyðkiø pieninë“. Senojoje pieninëje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninës uþdarymo laikotarpiu visi árengimai buvo iðkomplektuoti.

Pastatai buvo privatizuoti, o pieninës savininkai pirmuosius árengimus atgabeno ið Rytø Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonës restruktûrizacija. Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, ámonë startavo savininkams ásigijus pastatus. Reikalingos apyvartinës lëðos buvo skolinamos ið bankø

30 |

1993 metø lapkrièio mën. 2 d. buvo atstatytas vandens bokðtas, katilinë bei separavimo cechas. Tada ámonë pradëjo separuoti pienà, 1994 m. birþelio 15 d. pradëjo veikti sûriø cechas. Jame buvo pradëtas gaminti liesas fermentinis sûris „Peptatas“ ir sekanèiø metø liepos pradþioje buvo atidarytas sviesto cechas. Vëliau ámonës vystimasis ágijo pagreitá ir nuo 1997 m. pradþios sûriø ceche buvo pradëta fermentinio „Tilþës“ tipo sûrio gamyba, po metø jau buvo gaminamas ir „Gouda” tipo fermentinis sûris. 1997 m 1998 m. á ámonæ investuota 2,78 mln. Lt, apie 0,5 mln. Lt skirta remontui: pastatyta moderni danø BWE firmos katilinë, moderni olandø gamybos ðaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandëliuoti 400 tonø produkcijos, elektros pastotë, sukurtas kompiuterinis tinklas, beveik 1,5 mln. Lt investuota á autotransportà, pastatus, pieno ðaldytuvus, gamybos árengimus, naujà sûriø cechà, kitas pagrindines priemones. 1999 m. investuota 8,5 mln. Lt beveik visa investicija buvo skirta naujo sûriø gamybos cecho („Tetra Pak Tebel“) projekto ágyvendinimui.

Per ðeðiolika ámonës darbo metø sukurta visa reikalinga aptarnavimo infrastruktûra (mechaninis cechas, autoûkis (50 automobiliø), pieno ðaldymo árenginiai, þaliavos supirkimo zona), pakeista arba papildomai nupirkta visa pieninës áranga, pastatyti nauji cechai, investuota á naujø cechø statybà, transportà ir kapitaliniø remontà. Baigta sumontuoti nauja, pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sûriø gamybos technologinë linija, kurios ádiegimas ámonei suteikë galimybæ gaminti vakarietiðkus standartus atitinkanèià produkcijà ir eksportuoti jà á Europos Sàjungà. Ádiegtas modernus iðrûgø perdirbimo cechas, kuriame jos perdirbamos á iðrûgø koncentratà.

Investuojant á gamybiniø cechø árangos atnaujinimà, buvo pradëti gaminti fermentiniai sûriai: „Þemaièiø“ bei „Tilþiukas“ su priedais, kuris 1999 metais konkurse, organizuotame Lietuvos pramonininkø konfederacijos, laimëjo aukso medalá, tapdamas Lietuvos metø gaminiu. 2000 metais pradëta „Maasdam“ tipo fermentinio sûrio gamyba. 2001 m. sûris „Maasdam“ „AgroBalt“ parodoje laimëjo aukso medalá. Kiekvienais metais sûriø asortimentas vis auga, ðiuo metu gaminama net 11 tipø 56 skirtingø pavadinimø sûriø. 2000 metø geguþës mënesá ámonë gavo Eksporto á Europos Sàjungà licencijà, kartu atsivërë dar didesnës galimybës ámonës augimui.

AB „Vilkyðkiø pieninë“ plëtrà pradëjo 2001 m. birþelio mën. ásigydama Tauragës cechà. Tauragës cechas yra apie 20 km nuo Vilkyðkiø miestelio, jis buvo statytas 1965 m. kaip sûrinë ir atitinka visus jai keliamus reikalavimus. 2006 m. sausio mën. ásigyta UAB „Modest“, kuri tuo metu uþsiëmë ðvieþiø pieno produktø ir sûrio „Mozzarella“ gamyba. Vëliau UAB „Modest“ veikla perkelta á Tauragës cechà, kur 2008 metais, investavus 3,6 mln. Lt buvo sumontuota ir paleista nauja sûrio „Mozzarella“ gamybos linija. Ðiuo metu Vilkyðkiø pieninë valdo 97 proc. UAB „Modest“ akcijø, pagrindiniai

produktai gaminami ðioje bendrovëje - sûris „Mozzarella“, lydyti, rûkyti sûriai, pelësinis sûris „Memel blue“ ir kt. 2006 m. geguþës 17 d. 9 353 000 paprastosios vardinës AB Vilkyðkiø pieninës akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybiniø popieriø birþos Einamajame prekybos sàraðe. Nuo 2008 m. sausio 1 d. kotiruojamos VVPB Oficialiajam sàraðe. 2008 m. AB „Vilkyðkiø pieninë“ ámoniø grupæ papildë stipri ir perspektyvi AB „Kelmës pieninë“, ásigyta 99,09 proc. ámonës akcijø. AB „Kelmës pieninë“ specializavosi varðkës produktø gamyboje, jai prisijungus prie ámoniø grupës, AB „Vilkyðkiø pieninë“ áþengë á ðvieþiø produktø rinkà. 2008-2009 metais þaliavinio pieno perdirbimas AB „Kelmës pieninë“ padidintas nuo 30 tonø iki 100 tonø per parà, labai iðplëstas ðvieþiø pieno produktø asortimentas, pradëtas pilstyti geriamas pienas, kefyras, jogurtai. Bendrovës pagrindiniai klientai – visi didieji Lietuvos prekybos tinklai, ES ðaliø pirkëjai, Rusija. Ðiuo metu garsiausi ir labiausiai mëgstami yra ðie aukðtesnës pridëtinës vertës sûriai: „Prussia“, „Maasdam“, „Memel Blue“, „Mozzarella“. Iðnaudodama AB „Kelmës pieninë“ ðvieþiø produktø asortimentà, ámoniø grupë aktyviai dirba Latvijos rinkoje, áeina á Estijos ir kitø ðaliø rinkas, kas leidþia ámoniø grupei labiau iðnaudoti turimus gamybinius pajëgumus. Ðiø metø bendrovës konsoliduota apyvarta per tris pirmuosius ketvirèius yra 114 686 tûkstanèiø Lt, visose trijose ámonëse dirba 776 þmoniø.

Svarbiausi ðio laikotarpio AB „Vilkyðkiø pieninë“ grupës darbai – gamybos procesø automatizavimas ir optimizavimas, ðvieþiø pieno produktø iðvystymas, pardavimø padalinio stiprinimas ir inovatyviø marketingo priemoniø diegimas, naujø rinkø paieðka. Be to, kryptingai pereinama nuo industrinio sûrio prie brendiniø (unikaliø prekës þenklø) sûriø gamybos, stiprinami ámonës ir atskirø produktø prekës þenklai tiek Lietuvos, tiek uþsienio rinkose, pleèiamas asortimentas siûlant rinkai naujas iðskirtiniø sûriø rûðis.

www.cheese.lt

| 31

2000 metais APDOVANOTA AB „Þemaitijos pienas“ grietinë „BIO“

Nuotraukoje (ið kairës á deðinæ): AB „Þemaitijos pienas“ kokybës vadovë Vilija Petroðienë, AB „Þemaitijos pienas“ vykdantysis direktorius Robertas Paþemeckas, AB „Klaipëdos pienas“ inþinierë-technologë Virginija Vaitkuvienë, AB „Klaipëdos pienas“ ðaldytos produkcijos pardavimø vadovas Rolandas Kleiba, ABF „Ðilutës Rambynas“ laboratorijos virðininkë Rûta Danilevièienë, ABF „Ðilutës Rambynas“ generalinis direktorius Kæstutis Kerðys

32 |

AB „Þemaitijos pienas“ archyvo nuotr.

ÞEMAITIJOS PIENAS: stengiamës dirbti dar geriau!

Dþiugi þinia á naujuosius metus palydi vienà didþiausiø Lietuvos pieno perdirbimo ámoniø „Þemaitijos pienas“. Jau tryliktà kartà Lietuvos pramoninkø konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metø gaminys“, ekspertø ir ávairias pramonës ir verslo ðakas atstovaujanti komisija, ávertinusi ekspertø iðvadas apie gaminiø atitikimà vertinimo kriterijams - kokybæ, maistinæ ir biologinæ vertæ, technologijø naujoviðkumà, skoná, ðiemet AUKSO medaliais ávertino net du gaminius: lydytà sûrá „Nida“ ir aukðèiausios klasës kietà sûrá „Dþiugas“, o dukterinës ámonës ABF „Ðilutës Rambynas“ gaminami „Iðkylautojø“ jonèedaro sûrio gabaliukai su prieskoniais apdovoti SIDABRO medaliu. Toká ávertinimà lëmë ámonës aðtuoniø deðimtmeèiø darbo patirtis, unikalios receptûros ir net sunkmeèiu neiðsiþadëtas svarbiausias ámonës tikslas - siûlyti rinkai produktø, iðsiskirianèiø puikiu skoniu ir aukðta kokybe.

Bendrovë pirkëjams siûlo per 200 pavadinimø ekologiðkø pieno produktø, fermentiniø ir lydytø sûriø, nebrandinto sûrio deðreliø, sviesto ir kitø gaminiø, kuriuos mëgsta ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sàjungos, Rusijos ir kitø ðaliø vartotojai.

| 33

Ypaè laukiama 2009-øjø naujiena ekskliuzyvinis sûrio DÞIUGAS rinkinys su medumi, firmine lentele ir sûrio peiliuku

„ÞEMAITIJOS PIENAS“ INVESTUOJA Á KOKYBÆ 2009 m. kompanijai ir ámoniø grupei priklausanèioms bendrovëms „Klaipëdos pienas“ ir „Ðilutës Rambynas“ buvo suteikti ISO 9001 kokybës vadybos ir ISO 22000 maisto saugos vadybos sistemø sertifikatai. „Maisto saugai visà laikà këlëme itin aukðtus reikalavimus, bet nebuvo poreikio to árodinëti oficialiai, nes turime iðtikimø Lietuvos ir uþsienio pirkëjø ratà, kurie vertina mûsø produkcijos kokybæ ir ja pasitiki. Taèiau augantis pirkëjø domëjimasis ir reiklumas bei padidëjusi konkurencija paskatino siekti ðiø ávertinimø“, – teigia „Þemaitijos pienas“ vykdantysis direktorius Robertas Paþemeckas. „Ámonës, turinèios ðiuos sertifikatus, ágyja visame pasaulyje pripaþástamà ávertinimà, árodantá, kad kompanija aktyviai rûpinasi gaminamo maisto sauga bei kokybe. Tai svarbus rodiklis, á kurá atsiþvelgia tiek klientai, tiek partneriai“, – sako bendrovës „Bureau Veritas Lit“ Sertifikavimo vadovas Aloyzas Mikðys.

Bendrovë „Þemaitijos pienas“ vienintelë Baltijos ðalyse taiko paþangià pieno valymo technologijà „Bactocatch“. Ið pieno ne tik paðalinami mikrobai, bet ir iðsaugomos visos vertingos natûralios pieno maistinës bei skonio savybës. Ámonë pagal ádiegtà savikontrolës sistemà grieþtai kontroliuoja þaliavà, gamybos procesus ir atlieka galutinio produkto laboratorinius tyrimus.

Kasdieniai tyrimai atliekami ámonës laboratorijoje, akredituotoje tarptautinio akreditavimo biuro DAP pagal tarptautinius stan-

34 |

dartus LST EN ISO/IEC 17025. Ámonæ reguliariai tikrina nacionalinës veterinarinës tarnybos.

ÞEMAITIÐKI SÛRIAI Þemaitijà pasaulyje garsina sûrio mëgëjø pripaþinti sûriai „Dþiugas“, „Þementalis“ ir „Jovaras“.

Aukðèiausios kokybës pieno sûris „Dþiugas“ labai ilgai (nuo 9 mënesiø iki 4 metø) brandinamas specialiose saugyklose, kol pamaþu ágauna sodrià spalvà, malonø kvapà ir puikiai subalan-

Graikiniø raikiniø rieðutø skonio sûris ûris JOVARAS

pramonininkø konfederacijos diplomà. 2002 m. sûris apdovanotas aukso medaliu tarptautinëje parodoje „AgroBalt‘02“.

„PIK-NIK“ LINKSMIAUSIOS IR SKANIAUSIOS SÛRIO DEÐRELËS Plëðomos sûrio deðrelës „Pik-Nik“ – ðvieþias, sveikas nenokintas sûris, gaminamas ið aukðèiausios kokybës pieno. Jas mëgsta kramsnoti suaugusieji, vaikai, virtuvëje eksperimentuojantys virëjai, o taip pat – alaus ar vyno mëgëjai. Ðiemet „Þemaitijos pienas“ vël sukûrë naujø pikantiðkø skoniø sûriø – su þolelëmis, su pipirais ir su kumpio gabaliukais. Tad iðtikimiausi „Pik-Nik“ mëgëjai gali rinktis net ið 6 skoniø lazdeliø.

POPULIARIAUSIØ LIETUVOJE GLAISTYTØ SÛRELIØ „MAGIJA“ ÐEIMOJE - NET TRYS NAUJI SKONIAI suotà skoná. Sûrio mëgëjai itin vertina ðiam sûriui bûdingà aðtrumà, atsveriamà ðvelnaus pieniðko pustonio. Ðiemet bendrovë intensyviai atnaujina ir pleèia „Dþiugo“ asortimentà. Pirkëjai galës rinktis skirtingo brandinimo, ávairiai iðfasuoto, tarkuoto ir pjaustyto savo pamëgto sûrio. „Dþiugà“ vertina ne tik pirkëjai. 1998 m. ðis sûris apdovanotas Lietuvos metø gaminio diplomu; 1999 m. pelnë „AgroBalt‘99“ aukso medalá; 2003 m. - vienà ið garbingiausiø Europos apdovanojimø – „Goldener Preis 2003“. 2008 m. Maskvoje vykusioje 15-ojoje tarptautinëje maisto produktø ir gërimø parodoje „Protexpo 2008“ „Dþiugas“ ávertintas aukso medaliu.

Pirkëjai pamëgo ir kietà fermentiná, 50 proc. riebumo, netaisyklingø akeliø raðto, ðvelniai rûgðtaus skonio, su lengvu grietinëlës skonio pustoniu sûrá „Jovaras“, priskiriamà „Tilsit“ sûriø ðeimai. Ðiemet pirkëjams pasiûlyta nauja, originalaus graikiniø rieðutø skonio „Jovaro“ rûðis. Ðis originalios receptûros sûris, supakuotas á prabangià dëþutæ, jau pelnë gurmanø pripaþinimà.

2004 m. fermentinis sûris „Jovaras“ tarptautiniame konkurse Vokietijoje pelnë sidabrà, 2005 m. tarptautiniame konkurse „Superior Taste Award 2005“ - þvaigþdæ.

Dar vienas prizininkas - „Þementalis“, sûris „didelëmis akimis“, ið kitø sûriø iðsiskiriantis plastiðkumu, maloniu kvapu, gelsva spalva ir salstelëjusiu skoniu su lengvu rieðutø prieskoniu.

2001 m. konkurse „Lietuvos metø gaminys“ jis laimëjo Lietuvos

„Þemaitijos pienas“ jau deðimt metø gamina ðokoladu glaistytus varðkës sûrelius „Magija“ – klasikiná saldø tikros varðkës desertà ir dideliems, ir maþiems smaliþiams. Sûreliai gaminami tik ið natûraliø pieno produktø: varðkës, sviesto ir kitø vertingø priedø, kuriems yra keliami itin grieþti reikalavimai. Gamyboje nenaudojami jokie abejotini maisto priedai - tirðtikliai, stabilizatoriai, konservantai. Skoniø gama nuolat atnaujinama ir ðá rudená smaliþiams siûlome paragauti net trijø naujø skoniø glaistytø sûreliø „Magija“: su kakava ir ðokolado gabaliukais, su braðkëmis ir su bananais. Sûreliai tradiciðkai supakuoti á ryðkias ðokoladinës, raudonos ir geltonos spalvos pakuotes. O jei esate iðtikimi dangiðkai mëlynai spalvai, nenuostabu, juk tai klasikinë vanilinë „Magija“, populiariausias glaistytas varðkës sûrelis Lietuvoje. Kodël? Nes tai visada MAGIJA!

www.zpienas.lt

| 35

ATRAMA pasididþiavimas 1

2006 metais APDOVANOTI AB „Atrama“ þidinys su vandens kontûru „ATRAMA-Z-01“ ir toroidinis automobiliø dujø balionas

36 |

centrinio ðildymo katilai AB „Atrama“, ákurta 1940 m., yra viena seniausiø metalo apdirbimo ámoniø Lietuvoje, turinti ilgametæ centrinio ðildymo katilø ir ávairiø slëginiø indø gamybos patirtá. Nuolatos atnaujinant technologiniø árenginiø kompleksà bei ásisavinant tarptautinius standartus atitinkanèius gamybos procesus, bendrovëje kasmet sëkmingai pleèiamas gaminiø asortimentas, keliamas produkcijos techninis lygis bei klientø aptarnavimo kokybë. Siekiant uþtikrinti ir gerinti vykdomos veiklos rezultatyvumà, 2003 m. ámonëje ádiegta ISO 9001:2000 reikalavimus atitinkanti kokybës vadybos sistema

AB „Atrama“ ir „Best in Lithuania“ archyvo nuotr.

„Atramos“ gamyklos pastatas 1940 metais ir dabar

„Atramoje“ gaminamà produkcijà galima sàlyginai suskirstyti á keturias stambias grupes: 8-40 kW galios vandens ðildymo katilai; slëginiai indai; ðilto ir ðalto vandens apskaitos prietaisai; ávairûs nestandartiniai metalo gaminiai pagal uþsakovø brëþinius.

Tarp bendrovëje iðleidþiamos produkcijos svarbià vietà uþima vandens ðildymo katilai, kûrenami kietu kuru. Jø asortimentà sudaro 14 tipø, galinèiø apðildyti nuo 80 iki 400m2 ploto patalpas. Tokiu bûdu, atsiþvelgiant á apðildomos patalpos plotà, pirkëjas tikrai iðsirinks tinkamos galios katilà. Su juo jis galës naðiai, taupiai ir ekologiðkai apðildyti reikiamà patalpà.

Bûtina pabrëþti, kad „Atramoje“ iðleidþiami apðildymo katilai suprojektuoti, pagaminti ir iðbandyti pagal Europos bendrijos (EB) tarybos direktyvos 97/23 EEB „Slëginiai árenginiai“ reikalavimus bei atitinka standartø LST EN 303-5 ir LST EN 12828 reiklavimus.

Didelæ slëginiø indø gamybos dalá sudaro automobiliniø dujø balionø gamyba. Ðiuo metu yra gaminama kelios deðimtys ávairaus skersmens, talpos ir formos balionø, ið kuriø 52 tipai – pagal tarptautiná JTO susitarimo taisykliø reglamentà Nr. R67 01. Ðie automobiliniai dujø balionai yra gaminami dviejø formø: cilindriniai ir toroidiniai. Kadangi pastarieji yra rato formos, juos galima patogiai átaisyti vietoje atsarginio rato, tokiu bûdu sutaupant ribotà bagaþinës tûrá. Jie yra gaminami keturiø skirtingø diametrø, penkiø aukðèiø ir penkiø talpø – nuo 35 l iki 92 l.

Cilindriniai automobiliniai dujø balionai taip pat yra gaminami ávairiø tipø, kurie tarpusavyje skiriasi savo skersmeniu, ilgiu bei talpa. Pastaroji kinta nuo maþiausios 35 l iki didþiausios – 150 l.

Ið bendrovëje gaminamø slëginiø indø reikëtø paminëti ir buitinius balionus, skirtus suskystintoms propano-butano dujoms. Klientø patogumui „Atrama“ gamina trijø skirtingø talpø suskystintø dujø balionus: 27, 50 ir 79 litrø. Ðiuo metu nemaþa dalis tiek mûsø ðalies, tiek eilës kitø ðaliø gyventojø yra aprûpinti „Atramos“ ðilto ir ðalto vandens skaitikliais, kurie atitinka visus tarptautinius ISO standartø metrologinius reikalavimus.

Buitiniam naudojimui skirti skaitikliai yra gaminami 15 ir 20 mm skersmens, o ávadiniai gali bûti 25, 32 bei 40 mm skersmens.

Vertëtø paminëti, jog „Atramoje“ veikia ir valstybës akredituota apskaitos prietaisø laboratorija, kurioje yra ne tik tikrinama pagaminta produkcija, bet ir atestuojami gyventojø skaitikliai.

Greta savo pagrindinës produkcijos gamybos, mûsø ámonë taip pat vykdo tiek vietiniø uþsakovø, tiek ávairiø uþsienio ðaliø, tokiø kaip Anglijos, Danijos, Olandijos, Ðvedijos, Vokietijos ir kitø atkeliaujanèius ávairius gamybinius uþsakymus. Ðiuo metu vis populiaresnis tampa naujas gaminys montuojamas uþdarose ðildymo sistemose – akumuliacinë talpa.

Mûsø ámonë vienintelë Lietuvoje ðio produkto gamybai naudoja slëginiø indø gamybos bazæ, kuri uþtikrina suvirinimo siûliø kokybæ ir ilgaamþiðkumà, atsparumà slëgiui.

www.atrama.lt

| 37

2

2002 metais APDOVANOTAS UAB „Telekonta“ universalus valdiklis TUV-2 su integruotomis GSM, GPRS bei GPS sasajomis, skirtas automatizuotai kontrolei ir nuotoliniam valdymui realizuoti stacionariuose ir judriuose objektuose

38 |

Kiekvienai ámonei ar ástaigai gyvybiðkai bûtina jos veiklà uþtikrinanti moderni inþinerinë infrastruktûra. Elektroniniø ryðiø, informaciniø, procesø valdymo ir automatizacijos, elektroninës saugos sistemø reikðmë, o kartu ir reikalavimai joms nuolat didëja.

Neturint tinkamø moderniø sistemø kyla pavojus atsilikti aðtrëjanèioje konkurencinëje kovoje, prarasti turtà ar svarbià informacijà.

Rimvido Stankevièiaus nuotr.

ÐIUOLAIKINIAM VERSLUI – MODERNIOS ELEKTRONINËS SISTEMOS

UAB „Telekonta” savo veiklà pradëjo 1994 m. Projektuodama bei diegdama ávairaus sudëtingumo, dydþio bei kompleksiðkumo sistemas ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje, ágijo vertingos patirties, kuri leidþia bendrovei ið „vienø rankø“ klientui teikti sudëtingus kompleksinius sprendimus, apimanèius ávairiø statinio daliø statybos valdymà. Patirtis rodo, kad tokie sprendimai sutrumpina integruotø sistemø diegimo laikà, sumaþina kaðtus bei padeda iðvengti ávairiø sistemø suderinamumo, atsakomybës identifikavimo problemø. Ruoðdama ir teikdama klientui pasiûlymus bendrovë naudoja pasaulyje pripaþintø bendroviø produktus, uþtikrinanèius moderniausius sprendimus. Plësdama savo veiklà bei kompetencijos sferà, bendrovë ádiegë sudëtingas sistemas: geleþinkelio eismo valdymo automatikà, darbuotojø darbo laiko apskaitos ir srautø valdymo, skaitmeninës vaizdo stebëjimo sistemos, naudojant termovizorius, radarus, TCP/IP technologijas vaizdø perdavimui ir archyvavimui.

Siekdama pagerinti klientams teikiamø paslaugø kokybæ, rûpintis vis aktualesniu aplinkos iðsaugojimu bei darbuotojø sauga ir sveikata, UAB „Telekonta“ ádiegë ir sertifikavo ISO 9001 kokybës, ISO 14001 aplinkos apsaugos bei OHSAS 18001 darbuotojø saugos ir sveikatos vadybos sistemas.

Rinkos dalyviai pastebëjo bendrovës „Telekonta“ nuolatiná dëmesá kokybei.

Nuo 2006 m. bendrovë patenka á 1000 didþiausiø Lietuvos bendroviø sàraðà, o 2007 m. jai, kaip vienai ið sparèiausiai auganèiø Lietuvos ámoniø, suteiktas „Gazelë 2007“ sertifikatas. Tarp ámonës klientø yra daugelis didþiausiø Lietuvos bendroviø bei organizacijø.

Bendrovës kvalifikacija ir patirtis suteikia teisæ projektuoti ir árengti elektroniniø ryðiø (telekomunikacijø), apsaugos, gaisro signalizacijos, procesø valdymo ir automatizavimo bei kitas elektrotechnines sistemas ypaè svarbiuose statiniuose.

UAB „Telekonta“ projektø ir darbø vadovai bei kiti specialistai nuolat dalyvauja ávairiuose bendruose ir specialiuosiuose mokymuose, kvalifikacijos këlimo programose, parodose, gamintojø organizuojamuose seminaruose bei konferencijose. Jø ilgametë praktinë rangos darbø patirtis, patvirtinta kvalifikaciniais atestatais, uþtikrina, jog bus patenkinti patys aukðèiausi kliento

reikalavimai, kokybiðkai suprojektuotos ir ádiegtos elektroninës inþinerinës sistemos, ávykdyti techninës prieþiûros bei techninio aptarnavimo darbai. Patyræ projektø vadovai yra sëkmingai vadovavæ ir koordinavæ ávairius elektrotechnikos srities ir bendruosius statybos darbus. Ðiandien mûsø bendrovë gali teikti ávairias rangos ir projekto valdymo paslaugas, koordinuoti bendruosius statybos darbus ir specialiø þiniø bei patirties reikalaujanèius elektroniniø ir elektrotechniniø sistemø diegimo darbus. Tradicinës veiklos tæstinumas ir naujausiø technologijø diegimas leidþia bendrovei iðgyventi sunkmeèiu ir optimistiðkai þvelgti á ateitá. Nors pagal gaunamà pelnà nesame didþiausia savo srities ámonë Lietuvoje, taèiau patirtis ir kvalifikacija leidþia mums sëkmingai dalyvauti didþiausiuose elektroniniø sistemø diegimo projektuose ir uþtikrinti klientui norimà rezultatà.

www.telekonta.lt | 39

VERSLE SËKMË PRASIDEDA 2003 metais APDOVANOTAS

| A LEKSANDRAS KUNDROTAS |

UAB „Vesiga“ archyvo nuotr.

UAB „Vesiga“ pomidorø padaþas „Tradicinis“

NUO SKONIO PAÞINIMO

40 |

„Paþinæs þmoniø skoná þinosi sëkmës receptà“, sako padaþus gaminanèios bendrovës „Vesiga“ generalinis direktorius SAULIUS GRINKEVIÈIUS. Ir jo þodþiais netikëti negali – Këdainiø ámonë uþëmusi apie treèdalá Lietuvos pagardø rinkos, o jai priklausanti gamykla Kaliningrade patenkina pusæ visos srities poreikiø „DAUMANTØ“ VARDAS LIETUVIAMS ÁTIKO Metø gaminio vardà pelnæ „Vesigos“ gaminiai labiau þinomi „Daumantø“ prekinio þenklo vardu. Ávairiø rûðiø majonezai, pomidorø padaþai, keèupai ir kiti pagardai sëkmingai uþkariavo lietuviø stalus.

Sëkmë atëjo neiðkart. „Pirmiausia reikia suvokti, ko ieðko Lietuvos, Rusijos ar kitos ðalies pirkëjas. Gali pasiûlyti tai, ko nëra rinkoje. Gali pasisekti arba ne. Taèiau skonis – viena didþiausiø paslapèiø, ir jei jà atskleidi – sulauki sëkmës“, - rodos, paprasta sëkmës istorija dalijosi S. Grinkevièius. „Kiekvienas þmogus turi savo skoná, taèiau bendràja prasme gamintojui reikia perprasti tautos skoná“, - pridûrë S. Grinkevièius.

Kokie tie skonio skirtumai? Pasirodo, lietuviai mëgsta pusriebá majonezà, o kaimynai latviai renkasi kitoká - riebesná, saldesná ir skystesná. „Jei Lietuvoje mielai perkamas “Daumantø” tradicinis pomidorø padaþas, tai rusams su klasikiniu skoniu neátiksi – jie ieðko padaþo, praturtinto ávairiomis þolelëmis, darþovëmis arba tiesiog – ðaðlykø padaþo“, - pastebëjo jau daug metø uþsienio rinkose dirbantis verslininkas.

SIÛLO EKOLOGIÐKØ PRODUKTØ Ekologiðki produktai populiarëja. “Vesiga” taip pat neatsispyrë galimybei var-

totojams pasiûlyti ekologiðkø padaþø – ásigijusi naujus árenginius, pateikë vartotojams natûraliø padaþø. „Kai kurie þmonës ieðko padaþø, pagamintø tik ið ekologiðkø produktø. Nors tokiø vartotojø nëra daug, nes kaina lietuviui yra vienas svarbiausiø veiksniø, taèiau ði rinka po truputá auga”, - toliau pasakoja “Vesigos” generalinis direktorius.

S.Grinkevièius pramynë takus pas Lietuvos valdþià, kad bûtø pakeista produktø þenklinimo tvarka. Mat ant majonezo indeliø esanèiame produkto sudëties apraðyme daþnai gali rasti informacijà, kad yra modifikuoto krakmolo. “Pirkëjai iðsigàsta ir padeda indelá atgal á lentynà, bet juk su genetiðkai modifikuotais produktais tai neturi nieko bendra”, - tikino S. Grinkevièius.

INVESTAVO Á NAUJAS TECHNOLOGIJAS „Kad pritrûksime kvalifikuotø darbuotojø, supratome jau prieð trejus metus. Uþbëgdami tam uþ akiø, gamyklai modernizuoti per dvejus metus investavome apie 4 milijonus litø ir automatizavome visus gamybos procesus“, – pasakojo Këdainiø ámonës vadovas S. Grinkevièius. „Vesigoje“ per pusmetá buvo pakeisti visi majonezo gamybos árenginiai: sumontuotos naujos transporteriø linijos, dozatoriai, dangteliø uþsukimo, etikeèiø klijavimo bei kiti mechanizmai. Padaþø ir keèupo cechas su panaðiais árenginiais

iðplëstas daugiau kaip dvigubai. Fabrikui reikalinga áranga parveþta ið Vokietijos, Italijos bei Lenkijos. „Vietoj 12-15 dabar gamybos procesà priþiûri tik 4 þmonës.

Nekvalifikuoti darbuotojai dirba tik prie transporteriø linijø, kur reikia sudëlioti tuðèius indelius, nukelti iðpilstytà ir jau supakuotà bei prekybai paruoðtà produkcijà. Ketinome ásigyti tai galinèius padaryti robotus, bet gamintojai kol kas dar nepasiûlë mûsø poreikius atitinkanèiø. Taèiau galvosime ir apie tai“, – sakë S. Grinkevièius. Automatizavus procesus „Vesigoje“ sumaþëjo beveik 20 darbo vietø. Tai ámonei leido 35 procentais padidinti likusiø darbuotojø atlyginimus. „Vesigos“ vadovas neabejoja, kad investicijos atsipirks maþdaug per 5 metus. Ámonë turi BRC – maisto saugos standartà. „ISO prieð BRC – kaip vaikø darþelis prieð universitetà“, - ðmaikðèiai palygino verslininkas. Kokybës valdymo, produktø saugumo, sanitarijos standartu gali pasigirti tik keli Lietuvos maisto gamintojai. “Á mûsø ámonæ atvaþiuojantys auditoriai net ieðko dulkiø po stalais. Galbût todël á “Vesigos” gamyklà uþsukantys sveèiai teigia pasijutæ lyg ligoninëje – viskas sterilu, o darbuotojai vaikðto vilkëdami baltais chalatais lyg gydytojai“, - pasakojo verslininkas. “Vesiga” investuoja ne tik á aukðtesnes technologijas, bet ir á kultûrà, remia kaimo ir rajono bendruomenes. Ámonë ásikûrusi Këdainiø kraðte, tad vietos muziejus, kino studija ir Këdainiø “Atþalyno” vidurinës mokyklos ðokiø kolektyvas bei Kultûros centras visada

| 41

mokyklas, bet ir sporto organizacijas Këdainiø gamintojai paremia (pvz., Lietuvos moterø krepðinio lygà).

KALININGRADE – NAUJA GAMYKLA Treèdalá Lietuvos rinkos uþëmusi „Vesiga“ ketina didinti pardavimus ir Rytø pusëje.

Kaliningrade jau metus veikianti këdainiðkiø gamykla uþima 50 proc. srities rinkos, o ten pagaminti pagardai keliauja á Maskvà, Baltarusijà. Neseniai „Vesiga“, (beje, vienintelë tarp Lietuvos padaþø gamintojø), gavo Europos Sàjungos paramà eksporto skatinimui.

Sëkminga ámonës veikla privertë màstyti apie plëtrà. „Mes jau nebeiðsitenkame senose Kaliningrado gamyklos patalpose, tad èia kyla naujas pastatas. Senajame nëra vietos naujiems árenginiams, padaþø paklausa ir populiarumas sparèiai auga, todël jau nebespëjame gaminti“, - pasakojo S. Grinkevièius.

Naujas fabrikas turës didesnius gamybinius pajëgumus, tikimasi, kad plësis ir gaminiø asortimentas bei pardavimai.

Visa investicija su árengimais, statybomis, sieks apie 12 mln. Lt. Investuos Kaliningrado fabrikas ir “Vesiga”. Senajame fabrike, pasak S. Grinkevièiaus, liks tik vienas cechas - krienø gamybos, o á naujàjá kelsis garstyèiø, padaþø, keèupø, majonezø cechai.

vizualinë þaliavø apþiûra, tada viskas nukeliauja á ámonës laboratorijà nuodugnesnei kontrolei. Paèioje gamykloje produktas tikrinamas dar kelis kartus. Pagaminti pagardai vël patenka á laboratorijà. Ið viso „Vesiga“ savo produktus tikrina 7 kartus. „Niekas neverèia to daryti, mes patys taip nusprendëme. Reikalavimai þymiai maþesni“, - tikino S. Grinkevièius.

Galbût dël to „Vesigos“ pagardai sëkmingai pasiekia ne tik Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos vartotojø stalus, bet ir Danijos, Graikijos, Airijos, Didþiosios Britanijos parduotuviø lentynas. „Vesigos“ grupës (áskaitant ámonæ Kaliningrade) apyvarta pernai siekë 50 mln. litø. „Per visà ámonës veiklos laikà pasikeitë tik keli þmonës. Visas kolektyvas – susigyvenæs. Yra dirbanèiø po 15-16 metø, nes suteikiame daug motyvacijø“, - pabrëþë „Vesigos“ generalinis direktorius.

„VESIGA“ STIPRINA POZICIJAS

sulaukia bendrovës paramos. Apskritai, didelë dalis rajono mokyklø ir gimnazijø sulaukia vienokios ar kitokios padaþø gamintojo paramos. “Jei uþdirbame pelno, kodël juo nepasidalinus su tais, kuriems to labiausiai reikia”, - paprastai savo filosofijà dëstë S. Grinkevièius. Ne tik vietos

42 |

Pasak S.Grinkevièiaus, Vakarø gamintojai Lietuvoje prarado savo turëtas pozicijas, Rytø ðaliø gamintojams tik kartais pavyksta blykstelëti, o lietuviai vartotojai lieka iðtikimi savo ðalies gamintojams.

Per metus „Vesiga“ rinkai pasiûlo po 2-3 naujus padaþus. Majoneziniai padaþai – naujausia „Vesigos“ produktø linija. Juos padeda kurti bendrovës technologas, tad bendrovei nereikia pirkti receptø. Kaip sukuriamas naujas pagardas? Gaminys pereina ilgà degustatoriø eilæ, yra ávertinamas atsitiktiniø vartotojø. Beje, „Vesigoje“ yra net trys degustatoriø grupës.

Pirmoji nustato skonio stiprumà, antroji, kuriai save priskiria ir S.Grinkevièius, nusprendþia paprasèiausiai – skanu ar neskanu. Dar kartà pakoreguotas produktas keliauja toliau.

Bet „tankiausias“ patikrinimo filtras veikia sandëlyje, kur atkeliauja þaliava. Ið tiekëjø reikalaujama sertifikatø, po to seka

www.vesiga.lt

| 43

2003 metais APDOVANOTAS UAB „Druskininkø Rasa“ natûralus mineralinis silpnai gazuotas vanduo „Rasa“

44 |

KRYPTINGO DARBO REZULTATAS

UAB „Druskininkø Rasa“ ákurta 1999 metais. Pagrindinës veiklos kryptys – mineralinio vandens iðgavimas ir iðpilstymas. Ámonë yra viena didþiausiø ir moderniausiø, kurioje ðiandien dirba 140 darbuotojø.

Atsiþvelgiant á rinkos tendencijas bei technologinius pokyèius, investuojamos lëðos gamybiniø árengimø atnaujinimui, kokybës gerinimui diegiamos naujausios technologijos Druskininkø kurorte nuo seno garsëjanèiame mineralinio vandens ðaltiniais ámonë turi septynis græþinius. Ðiuo metu eksloatuojami trys græþiniai: RASA, RASA PREMIUM, ELITE. Ámonë eilæ metø iðlieka vienø ið vandens rinkos lyderiu savo veiklos kategorijoje.

EKSPORTAS Ámonëje produkcijos eksportas sudaro 18 procentø. Nors didþiausia dalis produkcijos eksportuojama á Baltijos ðalis, intensyviai vykdomas smulkus eksportas ir á kitas ðalis: Lenkijà, Ðvedijà, Anglijà, Izraelá, JAV, Kanadà, Rusijà, Ukrainà.

KOKYBË Natûralûs mineraliniai vandenys - tai aukðèiausios kokybës vandenys atitinkantys Europos Sàjungos direktyvas ir saugos bei kokybës reikalavimus reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 28.

Sveikatos apsaugos ministerijos ágaliotø ástaigø ávertinta, kad ðie poþeminiai vandenys yra nuo tarðos patikimai apsaugoti, pasiþymi tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinëmis ir fizikinëmis savybëmis. „METØ GAMINIO“ NOMINACIJA 2003 metais ámonës gaminamam natûraliam mineraliniam silpnai gazuotam vandeniui „Rasa“ buvo suteiktas „Metø gami-

nio“ apdovanojimas. Ðis gaminys unikalus tuo, kad buvo sukurtas atsiþelgiant á vartotojo pageidavimus: norà gyventi sveikiau bei siekiant, kad produktas bûtø lengvai atpaþástamas. Todël vanduo yra silpnai prisotintas angliarûgðtës, o jo pardavimai patvirtina, kad natûralus silpnai gazuotas mineralinis vanduo „Rasa“ atitiko vartotojo lûkesèius.

ASORTIMENTAS Ámonëje gaminamo mineralinio vandens asortimentas yra labai platus - nuo pigaus segmento (stalo geriamojo vandens produkcija: „Ramigë“, „Quench“, „Geras“, „Dzûkø“ ir kt.) iki brangaus segmento (natûralus mineralinis vanduo „Rasa“, „Rasa PREMIUM“, „EliTE“, stalo vanduo „Rasa Active Life“).

Taip pat ámonë yra viena stambiausiø produkcijos su privaèiomis etiketëmis gamintoja. Ámonës paslaugomis naudojasi dauguma prekybos tinklø.

www.rasa.lt

| 45

„PIKAS“ SOFTWARE SYSTEM. THE TOOL FOR PLANNING AND OPTIMIZATION OF PUBLIC TRANSPORT, ENERGY AND FUEL SAVING, AS WELL AS ENSURING THE QUICKEST TRAFFIC 2004 metais APDOVANOTA UAB „Merakas“ vieðojo transporto eismo planavimo ir optimizavimo programinë sistema „Pikas“

46 |

According to Romualdas Mickus, the Director of UAB „Merakas“, the enterprise within 17 years of its activities, developed the original „Pikas“ system and trained over one hundred of users of the system; in addition, it formed a number of databases for linking digital city maps with public transport and its dynamics in various segments of streets and in crossways, provided traffic timetables to mobile telephones and internet for convenience of the users: Vilnius Kaunas Klaipëda Panevëþys Alytus Riga Jelgava Tallinn Whole Estonia Minsk Kazan

www.vilniustransport.lt www.marsrutai.info/kaunas www.klaipedatransport.lt www.panevezioautobusai.lt www.marsrutai.info/alytus (in the phase of implementation) www.rigassatiksme.lv www.marsrutai.info/jelgava http://soiduplaan.tallinn.ee www.peatus.ee www.marsrutai.info/minsk (the database is being developed) www.marsrutai.info/kazan (in the phase of implementation)

„Pikas“ has some advantages, as compared to the systems being developed in foreign states. The most important of them include the algorithm for traffic optimization according to the given flows of passengers and the original graphic editor allowing simultaneous on-screen coordination and simulation of over 40 routes for transport in any point of the city or the Republic according to the chosen directions. Thanks to the said algorithm, Vilnius City saved 5.2 million Litas in the year 2000.

In the contest arranged by Lithuanian Confederation of Industrialist in 2004, „Pikas“ System was recognized the best Lithuanian product of the year in the sphere of information technologies and awarded with a gold medal. In the same year, “Pikas” won two top prizes at „InfoBalt“ exhibition - „The Best Software“ and „The ITT Product of the Year for Information Society“.

In the opinion of the enterprise, two last projects implemented simultaneously in the years 2008-2009 in Estonia and Belarus present the top of its achievements. After familiarization with public transport traffic planning systems developed in the European Union, Estonian Ministry of Economic Affairs and Com-

munications chose Lithuanian „Pikas“ System and introduced it in the project on developing Public transportation information system ÜTRIS. This autumn, two first phases of the project were completed and approved by the state commission: 1. Development of the united database for information on traffic of carriers of all Estonian towns (over 250) (on the base of a digital map of the national importance), 2. Development of the website that enables a passenger to plan his/her trip over the whole territory of Estonia according to chosen means of transport (including planes, ferries an so on) (www.peatus.ee).

In the year 2008, passenger transportation enterprise „Minsktrans“ from Minsk chose „Pikas“ System as well. This year, the statement on introducing the System was signed in Minsk. The fact of choosing the solutions developed in Lithuania by „Minsktrans“ attests a very high appreciation of „Pikas“ System.

The fact that a course on “Pikas” System is introduced in the study programme for students of Tallinn Technical University with specialization in transport engineering should be considered a great recognition of the System as well.

www.merakas.lt

| 47

Smaguriauti –

á ALKAVÀ 2005 metais APDOVANOTAS UAB „Alkava“ tortas „Drakonas“

„Alkavos“ restoranas Kaune

48 |

UAB „Alkava“ archyvo nuotr.

„Alkavos“ darbuotojai pagamino didþiausià tortà Lietuvoje. Nuotraukoje rekordo paskelbimo akimirkos

Prieð 15 metø (1994 m.) Kaune pirmuosius konditerijos gaminius pirkëjams pasiûlë UAB ,,Alkava“. Ðiandien bendrovë jau valdo 23 firmines parduotuves ir tiekia savo produkcijà didþiausiems Lietuvos prekybos tinklams, taip pat bando ásitvirtinti Vakarø bei vidurio Lietuvos rinkoje

„Alkavos“ gaminiai teisëtai uþima stipriausias pozicijas Kaune – ið kitø gamintojø siûlomø skanumynø jie iðsiskiria savo skonio ir dizaino originalumu. Retas saldumynø mëgëjas gali atsispirti ið aukðèiausios rûðies ir natûraliø þaliavø pagamintiems tortams, pyragams, pyragaièiams, sausainiams, saldainiams, ðakoèiams, skruzdëlynams ir dar daug kitokiø skanëstø. Kiekvienas saldumynas pagamintas tik rankomis, ir, þinoma, su meile. Todël kartà ásigijæ firminiø „Alkavos“ skanëstø pirkëjai sugráþta ir tampa nuolatiniais. ,,Alkavos“ kolektyvo nuoðirdus darbas bei nuosekli ámonës strategija pelnë ne tik pirkëjø palankius vertinimus. Smaliþiams tikriausiai smagu suþinoti, jog bendrovës „Alkava“ produkcija „Lietuvos metø gami-

nio“ konkurse ne kartà pelnë aukso medaliø (2002 m. tortas „Fortûna“, 2004 m. tortas „Triumfas“, 2005 m. tortas „Drakonas“, 2006 m. tortas „Alkava“, 2007 m. tortas „Retro“, 2008 m. tortas „Kaunas“).

2008 m. UAB „Alkava” tapo konkurso „Sëkmingai dirbanti ámonë-2008” nugalëtoja. „Alkavos“ kolektyvas pasiryþæs ir toliau nenuleisti aukðtai iðsikeltos kartelës, iðlaikyti gaminiø kokybæ ir iðsikovotà pripaþinimà.

www.alkava.lt

| 49

2006 metais APDOVANOTAS UAB „Aukðtaitijos vandenys“ Panevëþio miesto vandens gerinimo stoties ðildymas ir kondicionavimas panaudojant geriamàjá vandená

TIKSLAS – þmogaus ir gamtos harmonija 50 |

UAB „Aukðtaitijos vandenys“ archyvo nuotr.

Poþeminio vandens srovë

UAB „Aukðtaitijos vandenys“ – ðiuolaikiðkai dirbanti vandentvarkos ámonë, siekianti bendrovës aptarnaujamo Panevëþio miesto ir rajono þmonëms tiekti nepriekaiðtingos kokybës geriamàjá vandená. Ámonë kelia sau ir kitus ne maþiau svarbius tikslus: ágyvendinti nacionalinæ ir Europos Sàjungos aplinkosaugos strategijà, naudoti atsinaujinanèius ir alternatyvius energijos iðteklius, kuo platesniam gyventojø ratui sudaryti maksimalias galimybes centralizuotai ðalinti nuotekas bei naudotis centralizuotu vandentiekiu gyvendindama aplinkos terðimo maþinimo strategijà bendrovë „Aukðtaitijos vandenys“ 1999–2008 m. visiðkai rekonstravo Panevëþio miesto nuotekø valyklà, kuri 1992 m. buvo áraðyta á HELCOM „karðtøjø taðkø“ sàraðà.

Dabar á Baltijos jûrà ið rekonstruotos Panevëþio miesto nuotekø valyklos patenka ðvariausias ið visø didþiøjø Lietuvos miestø nuotekø vanduo, o 2009 m. birþelio mën. HELCOM ðalys narës pritarë, kad ði valykla jau nebëra „karð-

tuoju taðku“, terðianèiu Baltijos jûrà.

Vadovaudamasi racionalaus gamtos iðtekliø bei atsinaujinanèios ir alternatyvios energijos naudojimo, aplinkos tarðos maþinimo principais bendro| 51

vë pirmoji tarp Lietuvos vandentvarkos ámoniø ádiegë ðilumos siurblius, kuriais ið geriamojo vandens iðgaunama atsinaujinanti ðilumos energija. Rekonstruojant Panevëþio miesto nuotekø valyklà buvo árengtas biodujø kogeneratorius, leidþiantis maþdaug 3000 m³ per parà sumaþinti atmosferos tarðà bei padedantis apsirûpinti dideliu valyklos funkcionavimui bûtinos elektros bei ðilumos energijos kiekiu.

Bendrovë „Aukðtaitijos vandenys“ atlieka Nemuno vidurupio baseino vandentvarkos ûkio plëtros ir rekonstravimo darbus, kuriø pagrindinis finansuotojas – ES Sanglaudos fondas. Pagal sudarytà programà iki 2008 m. Panevëþio mieste bei rajone jau paklota per 53 km nuotekø bei vandentiekio tinklø, per 34 mln. Lt buvo panaudota Panevëþio miesto nuotekø valyklos rekonstravimui.

Iki 2012 m. planuojama panaudoti per 44 mln. Lt Sanglaudos fondo ir per 14 mln. Lt bendrovës lëðø ir sudaryti gali-

Panevëþio nuotekø valymo árenginiai

52 |

mybæ beveik 3 tûkst. Panevëþio miesto ir priemiesèiø gyventojø naudotis centralizuoto nuotekø tvarkymo paslauga bei vartoti kokybiðkà vandená. Taip pat planuojama Panevëþio miesto nuotekø valykloje pastatyti dumblo apdorojimo árenginius, kurie padidins ekonominá dumblo utilizavimo ir tvarkymo efektà, sumaþins susidaranèio nuotekø dumblo kieká bei atmosferos tarðà, o apdorotà dumblà pavers atsinaujinanèios energijos ðaltiniu.

Uþ savo veiklà UAB „Aukðtaitijos vandenys“ yra pastebima ir ávertinama: 2006 m. uþ ðilumos siurbliø ádiegimà bendrovë pelnë Lietuvos pramonininkø konfederacijos Metø gaminio nominacijà; 2007 m. ámonës generalinis direktorius Rimantas Liepa uþ ypatingus nuopelnus aplinkosaugai apdovanotas Europos gamtos mokslø akademijos Garbës ordinu; bendrovës statybos direktoriui Stanislovui Kæstuèiui Juodikui suteiktas Profesijos riterio titulas; dvejus metus

ið eilës bendrovë pelnë LPK nominacijà „Sëkmingai dirbanti ámonë 2007“ ir „Sëkmingai dirbanti ámonë 2008“; 2009 m. bendrovei atiteko Lietuvos pramonininkø konfederacijos, Aplinkos ministerijos, Inþinerinës ekologijos asociacijos ir Aplinkos vadybos ir audito instituto nominacija „Geriausia integruota kokybës ir aplinkos apsaugos vadybos sistema“.

Ne tik apdovanojimai, bet ir panevëþieèiø geras þodis skatina dar labiau pasitempti ir atkakliai siekti pagrindinio tikslo – þmogaus ir gamtos harmonijos.

www.avandenys.lt

Sëkmæ uþtikrina nuolatinis tobulëjimas 2007 metais APDOVANOTAS UAB „Markuèiai“ begembis jungimas

Saulëtekio slënio mokslo ir technologijø parko administracinio pastato projektas

Sena tiesa, jog daugiausiai pasiekia tie verslininkai, kurie nuolat investuoja á naujàsias technologijas, darbuotojø kvalifikacijos këlimà, bendradarbiauja su mokslininkais. Tokios strategijos nuosekliai laikosi ir viena didþiausiø standartiniø ir nestandartiniø gelþbetonio gaminiø gamintojø Lietuvoje UAB “Markuèiai”

Á

monës gaminama produkcija sëkmingai naudojama vieðosios, gyvenamosios ir pramoninës paskirties objektø statybai bei rekonstrukcijai.

Bendrovë palaiko glaudþius ryðius su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelþbetoniniø ir mûriniø konstrukcijø katedros mokslininkais, taip pat architektais, projektuotojais bei rangovais.

PASIEKIMAI 2006 m. ámonë ádiegë naujà gelþbetoninio karkaso gamybos bûdà. Senuoju bûdu pa54 |

gamintas karkasas dël savo konstrukcijos ypatumø daþniausiai buvo naudojamas statyti pramoninius pastatus, automobiliø stovëjimo aikðteles. Nauja begembio jungimo technologija praplëtë gelþbetoninio karkaso panaudojimo galimybes. Ði technologinë naujovë neliko nepastebëta - Lietuvos pramonininkø konfederacijos konkurse „Lietuvos metø gaminys-2007“ pelnytas aukso medalis.

Bendrovës padalinyje Kaune 2007 m. buvo ádiegta nauja kolonø ir sijø gamybos linija.

Kitoje bendrovës gamykloje ádiegta nauja ekstruziniu bûdu gaminamø kiaurymëtøjø perdangos plokðèiø (PKE) gamybos linija ir ðuliniø elementø gamybos technologija. 2008

UAB „Markuèiai“ archyvo nuotr.

m. bendrovëje ádiegta viena moderniausiø Baltijos ðalyse “EBAWE” trisluoksniø ir viensluoksniø sieniniø plokðèiø gamybos áranga. Ðiø metø pradþioje UAB „Markuèiai“ áþengë á Panevëþá. Èia atidarytas padalinys, kur panevëþieèiai ir aplinkiniø rajonø gyventojai galës ásigyti aukðèiausios kokybës, pagal ES standartus gaminamus sertifikuotus gelþbetonio gaminius. Ádiegus naujàjà sieniniø plokðèiø gamybos technologijà ámonë rinkai pristatë puikià alternatyvà áprastiems mûriniams namams - ðiltus naujos kartos surenkamus gelþbetoninius namus. Ðie namai uþ greità ir paprastà statybà, saugumà, patvarumà, kokybæ ir ðilumà Lietuvos pramonininkø konfederacijos konkurse „Lietuvos metø gaminys-2008“ apdovanoti aukso medaliu.

ÐILUMA IR EKONOMIÐKUMAS Surenkamo gelþbetoninio namo sienos gali bûti surenkamos ið trisluoksniø ir viensluoksniø sieniniø plokðèiø. Trisluoksnës sieninës plokðtës ypatingos tuo, kad jos yra apðiltintos (jas sudaro du gelþbe-

tonio sluoksniai, tarp kuriø yra ðilumos izoliacijos sluoksnis) todël nereikia namo apðiltinti papildomai.

GREITA IR PAPRASTA STATYBA Surenkamøjø gelþbetoniniø konstrukcijø namai statomi þymiai greièiau, yra lengvai montuojami. Pvz., 4 þmonës 150 kv. m. ploto namo sienas surenka per 2 savaites, o visos gelþbetoninës konstrukcijos surenkamos per 4-5 savaites. Nepalankios oro sàlygos netrukdo statybos darbams.

Iðorinës namo sienos gali bûti daþomos arba pasirenkama kitokia apdaila. Taèiau UAB „Markuèiai“ gali pasiûlyti sieniniø plokðèiø kartu su apdaila: lygiu betoniniu pavirðiumi, plytø mûro imitacija, medþio imitacija, plyteliø apdaila, plaunamu pavirðiumi ir pan. Sieninës plokðtës vidinio sluoksnio pavirðius yra lygus, jo nereikia tinkuoti.

maþesná garso pralaidumà. Be to, gelþbetoninës konstrukcijos yra ilgaamþës.

Bendrovëje taikoma vidaus kokybës kontrolës sistema, kuri garantuoja aukðtà gaminiø kokybæ. 2005 m. buvo ákurta laboratorija, kuri yra aprûpinta moderniais bandymo árenginiais ir matavimo priemonëmis, atitinkanèiomis ES reikalavimus.

Nuo 2004 m. UAB „Markuèiai“ yra statybos produktø bandymø laboratorijø asociacijos narë.

EKSPORTAS Ámonë savo gaminius eksportuoja á Ðvedijà, Norvegijà, Danijà, Latvijà, Lenkijà ir kt. ðalis, bando þengti á Baltarusijos ir Kaliningrado rinkas. Surenkami gelþbetoniniai namai dël savo privalumø ypaè populiarûs Skandinavijos ðalyse.

SAUGUMAS Gelþbetonis sieninëms plokðtëms suteikia didesná atsparumà ugniai bei uþtikrina

www.markuciai.lt

Moderni pastatø architektûra sukuriama derinant natûralaus ar spalvoto gelþbetonio pavirðius su mediena. Tai suteikia gyvumo ir savitos iðraiðkos, taip sukuriant iðskirtiná namo stiliø derantá prie ávairios aplinkos. Ðiø medþiagø kompozicija sukuria ne tik ðiuolaikiná namo stiliø, bet ir uþtikrina naujausiø statybos standartø reikalavimus

| 55

2008 metais APDOVANOTI UAB „Aconitum“ aukso medaliu: preparatai „Vitamin C prolong“, „Menacardin 7“; preparatas „Visterox“ ávertintas sidabro medaliu

PLËTRA, PRODUKCIJOS ÁVERTINIMAS IR ES PARAMA TAIP UAB „ACONITUM“ PASITINKA DEÐIMTMETÁ | L IGITA ÐOLIÛNIENË |

56 |

UAB „Aconitum“ archyvo nuotr.

Veiklos deðimtmetá ðvenèianti UAB „Aconitum“ pradeda vystyti naujà veiklos sritá – vaistø gamybà. Paþangi ámonë gali tapti pavyzdþiu ne vienai bendrovei, siekianèiai savo bazæ stiprinti ir produktus tobulinti pasitelkiant Europos Sàjungos fondø lëðas.

Naujieji farmacijos ámonës korpusai

NAUJOS GALIMYBËS „Esame ásitikinæ, kad 80 proc. pasaulyje þinomø vaistø galima pagaminti Lietuvoje. Be abejonës, jie bûtø pigesni, o tai mûsø valstybei ðiuo metu bûtø itin reikalinga bei naudinga“, - sakë UAB „Aconitum“ generalinis direktorius Vincas Vilius.

Anot jo, iðvysèius gamybà Lietuvos biudþetas, ið kurio finansuojama nemaþa dalis parduodamø vaistø, sutaupytø didþiules pinigø sumas. „Mums pradëti naujà veiklos sritá, kurioje galime konkurencingai dirbti, yra labai svarbu. Tai – didesnës ir ámonës, ir darbuotojø galimybës“, - ásitikinæs V. Vilius.

Didþiausi ir artimiausi UAB „Aconitum“ planai susijæ su turimø laboratorijø atnaujinimu ir naujø árengimu. Ámonë didþiuojasi turinti bene moderniausià mikrolaboratorijà visoje Lietuvoje.

Joje, bendradarbiaujant su þymiausiais mokslininkais, tiriami nauji produktai. „Mums á savo gretas pavyko pasikviesti labai gerø specialis-

tø. Pavyzdþiui, su „Aconitum“ sutiko bendradarbiauti mokslininkas, ilgà laikà gyvenæs ir dirbæs Airijoje. Jis buvo gráþæs á Lietuvà, bet dël prastëjanèios ðalies ekonominës situacijos nusprendë vël vykti á uþsiená. Dþiaugiamës, kad já pavyko ákalbëti likti dirbti Lietuvoje“, - pasakojo UAB „Aconitum“ projektø vadovas Laimis Akramas.

Mikrolaboratorijos árangai per trejus metus ketinama skirti apie 6 mln. litø. Apie pusæ ðios sumos skiria Europos Sàjungos (ES) struktûriniai fondai, sutikæ finansuoti Kauno bendrovës parengtà projektà.

Pasak L. Akramo, tai, kad UAB „Aconitum“ projektai yra teigiamai vertinami Europoje, ámonei sukuria nemenkà pridëtinæ vertæ. „Mikrolaboratorija, uþtikrinsianti aukðèiausià produktø kokybës patikrà, yra ne vienintelis mûsø bendrovës projektas, kurá remia ES“, - sakë L. Akramas.

Neabejojama, kad moderni laboratorijos áranga pasitarnaus ir moksliniams tikslams.

| 57

ÁSIKURS LEZ TERITORIJOJE Kitàmet Kauno Laisvojoje ekonominëje zonoje (LEZ) pradës veikti ir dar viena nauja UAB „Aconitum“ laboratorija. Joje bus atliekama labai tiksli vaistø ir maisto papildø þaliavø kokybinë ir kiekybinë analizë. Taip pat vykdoma tarpiniø ir galutiniø gamybos produktø kontrolë. „Vienà cheminæ laboratorijà, kurià ketiname atnaujinti, esame árengæ mûsø patalpose. Gamybos árangai ásigyti bus iðleista apie 8 mln. litø. 60 proc. ðios sumos finansuos ES“, - tvirtino L. Akramas.

Anot paðnekovo, cheminiø laboratorijø plëtra ir atnaujinimas vyks dvejus–trejus metus, nes procesas, susijæs su vaistø gamyba, yra gerokai sudëtingesnis bei ilgesnis.

PARAMA MOKSLINIAMS TYRIMAMS Ið ES struktûriniø fondø UAB „Aconitum“ gaus 3 mln. litø moksliniams tyrimams. Yra patvirtintas penkiolikos augalø sàraðas, kurie bus panaudoti naujiems produktams kurti.

Tam, kad bendrovë galëtø ágyvendinti paþangø projektà, buvo iðplëstas Inovacijø padalinys, priimta naujø darbuotojø. „Bus kuriami augaliniai koncentruoti vaistai kraujotakai, atminèiai gerinti, sànariams stiprinti. Tikimës, jog vartotojus pasieks ir naujas antidepresantas, kurio pagrindas bus þolinës sudedamosios dalys“, - sakë L. Akramas.

Jo teigimu, pirmieji Inovacijø padalinio iðrasti preparatai Lietuvos vaistines pasieks maþdaug po dvejø metø.

„Tyrimai uþtrunka, bet jø rezultatas bûna palankus vartotojams.

Nes kurdami mokslininkai atsiþvelgs ir á tai, ko rinkai ðiuo metu labiausiai trûksta. Akcentuojamas kokybiðkø ir pigesniø preparatø poreikis“, - pasakojo L. Akramas.

TOBULËS DARBUOTOJAI Dar viena UAB „Aconitum“ sritis, sulaukianti ES struktûriniø fondø paramos, yra darbuotojø mokymai. Jiems skirta apie 700 tûkst. litø. „Iki ðiol ne visi mûsø darbuotojai turëjo galimybæ tobulintis uþsienyje. Gavus paramà þinias gilins daugelis. Tai bus naudinga tiek darbuotojams, tiek ámonei“, - tvirtino L. Akramas.

Anot jo, UAB „Aconitum“ nuo pat veiklos pradþios daug dëmesio skyrë mokymuisi bei mokymui.

Manoma, kad seminarai, tiksliniai specialybiniai mokymai bus surengti tiek Lietuvoje, tiek uþsienyje. „Neabejojame, kad norëdami gauti naujø þiniø, privalome iðklausyti uþsienio lektoriø, pasisemti ið jø patirties“, - ásitikinæs UAB „Aconitum“ projektø vadovas.

PLANAS – DIDINTI EKSPORTÀ Artimiausiu metu þinomai Lietuvos bendrovei atsivers daug platesnës produkcijos eksporto á Vakarø ðalis galimybës.

Pagal „Naujø galimybiø“ programà UAB „Aconitum“ patvirtintas 200 tûkst. litø finansavimas. Paramà bendrovë galës skirti

“Aconitum” ámonë neabejinga vaikams – mûsø ateièiai.

Sveèiuose – vaikø darþelio auklëtiniai

58 |

gautas ES struktûriniø fondø finansavimas.

Pirmasis teigiamas bendrovës postûmis ávyko po Lietuvos pramonininkø konfederacijos rengtø „Metø gaminio“ apdovanojimø. Tuomet, 2002 metais, homeopatinis preparatas „Acosedum“ ávertintas „Metø gaminio“ diplomu.

Tris aukso medalius uþ gaminius UAB „Aconitum“ gavo 2005–2007 metais. Bet pripaþinimas eina septynmyliais þingsniais - pernai uþ sukurtus ir rinkai pateiktus produktus ámonë ávertinta net trimis medaliais: dviem aukso ir vienu sidabro.

Lietuvos inovacijø centro sudaryta komisija vidutiniø ámoniø kategorijoje UAB „Aconitum“ pripaþino inovatyviausia ámone.

Ypaè UAB „Aconitum“ vadovai vertina „Þiniø ekonomikos forumo“ rengtus apdovanojimus, kada ið 460 mûsø ðalyje dirbanèiø nacionaliniø ir uþsienio kompanijø Kaune ásikûrusi bendrovë buvo pripaþinta paþangiausia.

UAB „Aconitum“ ne syká yra ávertinta ir „Sëkmingai dirbanèios ámonës“ diplomais.

SUNKI PRADÞIA Inþinierius K. Velièka ir operatorë A. Damaþeckienë dirba prie pakavimo á lizdinius lakðtus maðinos

dalyvavimui uþsienio parodose. „Ávairiose parodose stengdavomës savo ámonæ pristatyti ir iki ðiol.

Paprastai ekspozicijos árengimas ir kitos bûtinosios iðlaidos siekdavo 15 tûkst. eurø. Tad solidi ES parama atvers kelius ne á vienà þinomà parodà ir leis prisistatyti kaip lygiaverèiam dalyviui su stambiausiomis pasaulio kompanijomis“, - sakë L. Akramas.

Anot jo, Vakarø rinka nuo naujø gamintojø yra gana stipriai apsaugota. Ðalys daþniausiai propaguoja ir palaiko vietinius gamintojus, nes ið farmacijos pramonës, kurios pinigai lieka valstybëje, nacionaliniai biudþetai uþdirba milþiniðkus pinigus. „Tad dalyvavimas parodose padës prisistatyti, praplësti rinkà.

Dabar savo produkcijà eksportuojame á Airijà, Turkijà, Skandinavijos ðalis“, - teigë V. Vilius.

Pasak UAB „Aconitum“ generalinio direktoriaus, eksportas ðiuo metu tesudaro 10 proc. ámonës veiklos, todël vienas ið strateginiø veiklos planø yra bûtent maisto papildø ir naujai kuriamø vaistø pardavimo uþsienio klientams didinimas. „Artimiausiu metu á Eksporto skyriø priimsime naujø darbuotojø. Jie, be abejonës, uþsiims naujø klientø paieðka“, - sakë L. Akramas.

Prieð deðimt metø homeopatiniø vaistø gamybà UAB „Aconitum“ pradëjo nuomojamoje gamykloje. „Kuklus biuras senamiestyje, nedaug darbuotojø ir didelis noras dirbti – tokia buvo pradþia“, - sakë L. Akramas.

Anot jo, tuo metu apie homeopatinius preparatus Lietuvoje þinota maþai. „Vartotojai buvo labai konservatyvûs, bet mums pavyko árodyti homeopatiniø preparatø naudà“, - ásitikinæs bendrovës projektø vadovas. „Pradëjome nuo nedideliø kiekiø – per mënesá pagamindavome ir parduodavome keletà tûkstanèiø homeopatiniø vaistø pakuoèiø“, - prisiminë V. Vilius.

Kai per mënesá buvo pradëta gaminti 30 tûkst. pakuoèiø, prasidëjo UAB „Aconitum“ plëtra. „Tam skyrëme visas savo lëðas.

Didysis ámonës proverþis ávyko 2003–2004 metais“, - sakë V. Vilius.

UAB „Aconitum“ generalinis direktorius tvirtino, jog nuo to laiko bendrovë kasmet iðaugdavo 30–40 proc.

“Netrukus rinkoje pasirodys naujas vaistas, skirtas galvos smegenø kraujotakai gerinti. Tikimës, kad vartotojai já ávertins taip pat palankiai, kaip ir kitus mûsø gaminius”, - sakë V. Vilius.

Pasak jo, ðiuo metu ámonei svarbiausia ágyvendinti savo plëtros planus ir vystyti tai, kà taip sëkmingai pradëjo prieð deðimt metø.

SOLIDÛS APDOVANOJIMAI UAB „Aconitum“ vadovas dþiaugësi per deðimtmetá ámonës pasiektais rezultatais. Suburtas puikus daugiau nei ðimto darbuotojø kolektyvas, uþsitarnautas vienos ið maisto papildø rinkos lyderiø vardas, laimëti ávairûs apdovanojimai, pradëta plëtra,

www.aconitum.lt

| 59

Sanatorijos „Eglë“ archyvo nuotr.

| A LEKSANDRAS KUNDROTAS |

ATGAUTI JËGAS – Á PUÐØ PAUNKSMÆ 60 |

N

ors Druskininkuose dar 1765 m. atsirado pirmieji gydytojai, siûlæ mineralinio vandens vonias, o masiðkai gydyti pradëta XIX-XX a., sanatorinis gydymas ðiandien daugeliui, ko gero, dar asocijuojasi su sovietmeèiu, kai pakakdavo tik uþsiraðyti á eilæ ir ámoniø profesinës sàjungos bent kartà per metus suteikdavo ramø nemokamà 18-21 d. poilsá puðø paunksnëje.

Vienaip ar kitaip valstybë investavo á þmogaus sveikatà, taèiau neskatino rûpintis savimi. Galbût todël po pirmøjø nepriklausomybës metø, ásigalëjus laisvos ekonomikos principams, sanatorijos pradëjo merdëti ir nemaþa jø dalis uþklydusius sveèius pasitikdavo uþkaltais langais. Daugelis neásivaizdavo, kad uþ sanatoriná gydymà reikia mokëti ið savo kiðenës. Todël reikëjo laiko, kol lietuviai suprato, - bûtina paèiam investuoti á save. Profilaktinis sanatorinis gydymas laikui bëgant vël atrado savo vietà ir svarbà PRANOKSTA UÞSIENIO GYDYKLAS Ðiandien kai kurios Lietuvos sanatorijos nenusileidþia, o daþnai net pranoksta panaðiø uþsienio kurortø gydyklas. Tà jau pastebëjo ir uþsienieèiai, palyginæ Èekijos, Vokietijos ir Lietuvos kurortø gydymo paslaugø kokybæ. Laikui bëgant ir lietuviai suprato, kad tëvynëje glûdi didþiausias sveikatinimo ðaltinis. Mineralinio vandens turtai èia kur kas didesni nei, pavyzdþiui, populiariajame Èekijos Karlovy Varø kurorte. Tinkama ilgalaikë strategija, vizø klausimas ir palankiai susiklosèiusios istorinës aplinkybës lëmë Èekijos kurorto populiarumà. Ar ámanomas panaðus variantas Lietuvoje? Þinoma, sako atnaujintø sanatorijø savininkai. Taèiau tik maþais þingsneliais – kol þmonës suvoks, kad investavus á savo sveikatà ðiandien, maþiau lëðø reikës skirti ateityje. Vizø klausimas – mûsø patrauklumo kaimynams kaina. Ne kiekvienas baltarusis gali sau leisti sumokëti 60 eurø uþ vizà. Taèiau viskas krypsta á gerà - vizos baltarusiams gali atpigti. Sanatorijø vadovai ásitikinæ, kad naudà pajus visi.

KEIÈIASI POÞIÛRIS Á SVEIKATÀ 2003-2004 metais prasidëjo Druskininkø atgimimas. Dar didesni þmoniø srautai á sanatorijas plûstelëjo 2005 m., kai tapo madinga savaitgaliui atvykti á kurortà ir pasilepinti gydymo procedûromis. Kurorto patrauklumà didino atnaujinamos gydyklos, gyvenamieji kompleksai. “Taip po truputá ir paskatinome lietuvius gráþti á Druskininkus, kuriuos buvo nepelnytai pamirðæ”, - pastebëjo visoje Rytø Europoje didþiausios „Eglës“ sanatorijos rinkodaros direktorius Edgaras Briedys.

Kurorto pakraðtyje, tarp oðianèiø puðø pasislëpusios „Eglës“ sanatorijos istorija puikiai iliustruoja, kaip kito lietuviø poþiûris

á sveikatinimà. Ákurta 1972 m., sovietinës santvarkos metais sanatorija sparèiai augo, o jos infrastruktûra buvo pritaikyta masiniam didelës tarybinës ðalies þmoniø gydymui. Þlugus santvarkai atrodë, kad gali neatsilaikyti ir “Eglë”. Tik papûtus privatizacijos vëjams ir didëjant þmoniø pajamoms „Eglës“ sanatorija vël pradëjo tiestis. 2002 m. rugpjûèio mën. sanatorija buvo privatizuota.

Naujieji savininkai ið karto pradëjo kurti modernizacijos, plëtros planus. Kitø apleistø sanatorijø pavyzdþiai rodë, jog tik tvirta ranka ir aiðkus verslo planas gali prikelti gydyklas ir visà kurortà naujam gyvenimui.

SUSIKALBA ÁVAIRIOMIS KALBOMIS Ðiandien gerokai pasikeitusi „Eglës“ sanatorija sulaukia vis daugiau sveèiø ne tik ið Lietuvos, bet ir ið Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos, kitø buvusio sovietinio bloko ðaliø.

Kiekvienà atvykëlá su ðypsena pasitinkantys druskininkieèiai, puikiai mokantys rusø ir anglø kalbas, jau pramoko ir vokiðkai, o taip pat lenkiðkai - kad kaimynai jaustøsi lyg namie. Beje, baltarusiai ir lenkai pavydþiai þiû-

Purvo proceduros labai efektyvios ir itin paklausios

ri á Druskininkø sanatorijas – tokio komforto, profesionalaus gydymo ir palankios kainos derinio jø ðalies gydyklose kol kas nëra. Panaðaus lygio Vokietijos sanatorijoje gydymas kainuoja labai brangiai.

Beje, baltojo lietuviðko purvo procedûros niekur daugiau pasaulyje nedaromos – tik „Eglës“ sanatorijoje. Baltasis purvas giliau nei juodasis ásiskverbia á poodiná sluoksná. 50 proc. lietuviø èia atvaþiuoja rimtai reabilitacijai, kita pusë – palepinti save po átempto darbo. Beje, lietuviø „Eglës“ sanatorijoje praleidþiamas laikas pailgëjo nuo poros savaitgalio dienø iki beveik savaitës.

Tiek, pagal statistikà, daugëja þmoniø, praleidþianèiø laikà sanatorijoje. Dël sudëtingos ligoniø kasø finansinës situacijos lietuviai sanatorijose gydosi kiek trumpiau, nei prieð kelerius metus. „Efektyviausias gydymas – per pusmetá sanatorijoje praleisti 10-12 dienø. Po traumø vykti á sanatorijà reikia net 3 kartus per metus“, - aiðkino sanatorijos direktorius medicinai A. Balèius.

Beje, medikai pastebi, kad serga vis daugiau

Vertikaliosios vonios - visapusiskai naudinga procedura

| 61

Naujajame gydymo komplekse „Eglë+“ komfortiðkiau

jaunø þmoniø. Tad ir sanatorijø lankytojai sparèiai jaunëja. Gyvenimas tampa pavojingesnis ir labiau átemptas, dël to didëja ir traumø tikimybë.

KAS GERIAU – VAISTAI AR SANATORIJA? Druskininkø „Eglës“ sanatorijos direktorius medicinai Arvydas Balèius priminë, jog daugëja þmoniø, besiskundþianèiø judamojo aparato sutrikimais. „Daugelis mûsø jaunystëje gerokai pakenkëme savo stuburui ir sànariams. Nuo maþø dienø buvo kalama, kad sportas - sveikata, taèiau niekas nekontroliavo, ar sportuodavome teisingai“, – sako A. Balèius. Ðiuo metu sparèiai daugëja þmoniø, kuriems reikia sànarius keisti dirbtiniais. Operacijas jau atlieka ne tik respublikinës, bet ir rajoninës ligoninës. „Þmonës klaidingai ásitikinæ, kad pakeitus sànarius dirbtiniais ir prikimðus organizmà ávairiausiø medikamentø bei maisto papildø, atgaus sveikatà”, – pastebi A. Balèius. Anot jo, daþnai vertikalios vonios, fizioterapijos procedûros, vandens gimnastika, masaþai, mineralinës vonios, gydomøjø purvø procedûros gali duoti daug didesnës naudos. „Þinoma, jei bûtina, sànará reikia pakeisti. Taèiau jei po sanatorijos procedûrø operacijà pavyktø atidëti deðimèiai metø, ar tai blogai?”, – retoriðkai klausia A. Balèius. Bûtina prisiminti, kad dirbtiniai sànariai taip pat susidëvi ir artimiausioje ateityje reikës pakartotiniø sànariø keitimo operacijø.

Pasak A. Balèiaus, nors ðalia namø teikiamos ir paèios profesionaliausios procedûros, taèiau jos nëra tokios naudingos. „Juk su kiekviena procedûra þmogaus oda ir smegenys gauna daug informacijos. O dël kasdienës rutinos, kai galvoje ûþia darbo ir buities rûpesèiai, tà informacijà perprasti sudëtinga, – ambulatorinio gydymo trûkumus vardija A. Balèius.

62 |

– Juk vien grynas kurorto oras kà reiðkia.“ Á sanatorijà atvykæs þmogus susikoncentruoja tik á gydymà, o rezultatas jauèiamas kone ið karto. Nesergantiems rimtomis ligomis uþtenka ir savaitgalio. Organizmas gauna impulsà, ir imunitetas ið karto sustiprëja.

Sanatorijø vadovai pastebi, kad dalis þmoniø gydyklas vis dar ásivaizduoja aptrupëjusiomis plytelëmis, apsilaupiusiomis sienomis ir lubomis. Ir nustemba apsigyvenæ vieðbuèio tipo komplekse, kur teikiamos aukðèiausio lygio procedûros.

Per ðeðerius metus sanatorija (kartu su naujuoju kompleksu „Eglë+“) sulaukë beveik 100 milijonø litø investicijø. 2003 m. vasarà buvo renovuotas gyvenamasis korpusas, dar po poros metø - kiti korpusai, atnaujintos gydyklos, baseinai. Ðiandien “Eglës” sanatorija – didþiausias gydymo ir reabilitacijos centras su mineralinio vandens ir gydomojo purvo gydykla, gydymo ir diagnostikos kabinetais, mineralinio vandens biuvete. Èia siûloma daugiau kaip 130 ávairiø procedûrø - nuo deguonies kokteiliø ir aromaterapijos iki purvo aplikacijø ir povandeninio masaþo. Daug skirtingø procedûrø atliekama naudojant nuosavø telkiniø gydomàjá purvà ir mineraliná vandená. Þmoniø patogumui siûlomi ir diagnostiniai paketai - specialûs kelias dienas trunkantys tyrimø ciklai, kuriø metu iðtiriama þmogaus viso organizmo arba atskirø jo organø bûklë. „Eglës“ sanatorija - tai lyg atskiras puðynø apsuptas sveikatos miestelis, esantis atokiau nuo miesto centro. Daugiau nei 20 ha teritorijoje iðsidëstæ miegamieji korpusai “Þilvinas”, “Eglë” bei naujasis “Eglë+” kompleksas. Jûsø patogumui siûloma 400 dvivieèiø kambariø, 229 vienvieèiø bei 40 liukso klasës kambariø. Be to naujajame „Eglë+“ komplekse - 150 moderniø dvivieèiø, 20 liukso klasës apartamentø.Tame pa-

èiame pastate ákurtas naujas gydymo centras, sveikatos baras, konferencijø bei koncertø salë, þiemos sodas. Ðimtmeèius kurortà garsinæ natûralûs gydomieji veiksniai - mineralinis vanduo ir gydomasis purvas dabar „Eglës“ sanatorijoje derinami su ðiuolaikinëmis technologijomis.

Tai sukuria puikias galimybes visapusiðkai gydyti ávairius susirgimus bei stiprinti organizmà. Patyræ medikai jums padës iðsirinkti daugau kaip ið 150 ávairiø gydymo bei profilaktiniø mineralinio vandens, gydomojo ir baltojo purvo, kineziterapijos, fizioterapijos, psichoterapijos procedûrø. „Eglës“ sanatorija siûlo: sanatorinio gydymo kelialapius, specialiàsias savaitines ir savaitgalines programas, vienos dienos programas, diagnostinius kompleksus, jaukius ir komfortiðkus kambarius bei puikø maitinimà.

NAUJAME KOMPLEKSE – AUKÐÈIAUSIAS LYGIS UÞ PRIEINAMÀ KAINÀ Didþiausia ðalyje Druskininkø „Eglës“ sanatorija pleèiasi net ir dabar, kai, rodos, jau patenkinti beveik visi besigydanèiøjø poreikiai. Ðiais metais atidarytas naujas kompleksas su gydymo centru „Eglë+“ didesnio komforto mëgëjams siûlo virð 100 procedûrø ir paslaugø. Á naujàjá sanatorijos kompleksà per treèiàjá „Eglës“ sanatorijos modernizacijos ir plëtros etapà investuota apie 50 mln. Lt. „Gydymas gali bûti malonus“, - skelbia „Eglës“ sanatorijos kolektyvas. Ðiame penkiø aukðtø pastate árengta 150 moderniø dvivieèiø kambariø, keli vienvieèiai, o virðutiniuose aukðtuose - 20 liukso klasës apartamentø. Á keturiø þvaigþduèiø ávertinimà pretenduojanèiame naujajame gyvenamajame korpuse vienu metu gali apsistoti 350 þmoniø. Èia jau atidarytas sveikatos baras, veikia konferencijø bei koncertø salë, þiemos sodas, ateityje duris turëtø atverti ir restoranas. „Aukðto lygio gydymo ir reabilitacijos paslaugø poreikis ðiandien akivaizdus, todël mes labiausiai dþiaugiamës naujuoju gydymo centru. Jis tæsia „Eglës“ sanatorijos tradicijà daugiausiai dëmesio skirti gydymui“, - sakë „Eglës“ sanatorijos generalinis direktorius Romualdas Domarkas.

www.sanatorija.lt

THE LITHUANIAN ACADEMY OF SCIENCES

64 |

Photos: from archives of the Lithuanian Academy of Sciences

HISTORY The development of scientific thought in Lithuania saw periods of excellence and decline. The foundation of the Lithuanian Learned Society (in Vilnius) in 1907 was a major event in the Lithuanian national rebirth movement at the turn of the century. But fate had decreed that the Academy of Sciences, desired and conceived in some form or another by many generations of Lithuanian scientists, was established after 1940 when Lithuania had already lost its independence, that is, it had been incorporated into the USSR. The Government’s decision on the establishment of the Lithuanian Academy of Sciences was adopted on January 16, 1941. Its activities were directed towards the solution of large-scale problems: investigation and rational utilization of Lithuania’s natural resources and study of the history and cultural heritage of the Lithuanian nation.

During the first stage of its establishment which coincided with the years of World War II, the Humanities prevailed in the Lithuanian Academy of Sciences. The Division of the Humanities incorporated the Institute of Lithuanian Studies founded in the Republic of Lithuania in 1938. On the basis of the former departments of the Institute, the research Institutes of Lithuanian Language, Ethnology and History were founded, and the Institute of Lithuanian Literature newly established. The Academy of Sciences and, in particular, the Division of the Humanities had to take care of a number of cultural institutions that had been transferred from the Institute of Lithuanian Studies – a dozen museums and libraries belonging to national minorities and private persons.

In the postwar years the re-established Academy of Sciences functioned under harsh conditions when the activities of scientists were strictly regulated but within the Academy of Sciences the progressive scientific thought was always alive. It was especially stimulated by a great authority in electrochemistry, Prof. Juozas Matulis, long-time President of the Lithuanian AS (1946-1984).

In the postwar activities of the Lithuanian Academy of Sciences, one can distinguish three periods: the establishment of an efficient system of scientific activities and the development of applied sciences and their subsequent separation from the Academy (1945-63); the systematic expansion of fundamental sciences and gradual return to applied research, the strengthening of the Academy’s institutional functions and the formation of its structure (1963-91); its evolution into an academy of persons under the conditions of its new Charter (since 1991).

STRUCTURE The Academy of Sciences has the following Scientific Divisions: the Humanities and Social Sciences; Mathematical, Physical and Chemical Sciences; Biological, Medical and Geosciences; Agricultural and Forestry Sciences; Technical Sciences.

Renowned foreign scientists, whose academic activities relate to Lithuania, are elected foreign members of the Academy. Today the Academy brings together 142 national and 59 foreign members.

INTERNATIONAL COOPERATION The Lithuanian Academy has signed 25 bilateral agreements with the scientific centres (mainly Academies) in various countries, it represents Lithuania in several international scientific

The President of the Academy of Sciences

organizations, such as ALLEA (All European Academies), ICSU (the International Council of Scientific Unions), EASAC (the European Academies Science Advisory Council), and IAP (the InterAcademy Panel). The members of the Academy take part in the research conducted according to international programs, work at the commissions and deliver lectures at the universities in various countries.

SCIENTIFIC JOURNALS At present the Academy alone or jointly with other scientific and educational institutions edits and publishes the following scientific journals: Acta Medica Lituanica, Biology, Chemistry, Lithuanian Journal of Physics, Ecology, Power Engineering, Philosophy and Sociology, Geography, Geology, Lituanistica, Art History, Agricultural Sciences. The editorial boards of the journals are staffed with highly qualified scientists who are assisted by foreign scientists and scholars. The journals are published quarterly as a rule.

The Lithuanian Academy of Sciences publishes The Bulletin of the Lithuanian Academy of Sciences and a yearly Report on the Activities of the Lithuanian Academy of Sciences. Also, the popular monthly journal Science and Technology established by the Academy is appearing regularly.

RECENT EVENTS Increasingly, scientists are becoming partners of businessmen.

Scientific research should provide innovations and help business | 65

to bolster profits. However, science in Lithuania as ‘dope’ of business is still not very effective.

The discussion on September 8, 2009 inspired by the Lithuanian Confederation of Industrialists and the Lithuanian Academy of Scientists was attended by CEOs, scientists, university rectors, and scientific policy planners.

Compared to the EU average, too few scientists work in business structures. The age of researchers is also a serious problem. On the other hand, business does not invest in R&D enough. There are too many priorities and programs in Lithuania, while the activities of the scientific institutions are not sufficiently oriented towards the needs of business and industry. It is necessary to strengthen the links between the public and private R&D activities, to employ researchers by business, to acquire the results of scientific research, and to include business representatives into the governing structures of scientific and educational institutions.

At present the time is favourable to Lithuania to do this work using the EU structural support.

At the end of the meeting, a joint working group was set up by the Lithuanian Confederation of Industrialists and the Lithuanian Academy of Sciences to prepare the 2009-10 science and business cooperation program.

On 16-17 September, 2009, the Lithuanian Academy was the venue of the international scientific and practical conference “Science in the Baltic Sea Region: Achievements and Prospects for Cooperation” organized by the National Academy of Belarus and the Lithuanian Academy of Sciences. During its plenary session, a program of cooperation in the area of science and technology between the Belarusian State Committee for Science and Technologies and the Lithuanian Ministry of Education and Science was signed. At this conference held on the occasion of the Belarus Days of Science, Culture and Economy in Vilnius, the reports of

the participants were delivered at several sections: physics and information technologies; cardiac failure and arrhythmia treatment methods; rational use of natural resources and environmental protection; agricultural sciences; the humanities; the safety of pipeline systems in the Baltic region. The traditional Lithuanian and Belarusian seminar on “Lasers and Optical Nonlinearity” was part of the conference too. The scientists of both countries devise new technologies and participate in major world science projects encompassing the main trends of 21st-century science and technology. A lot of attention was given to the preservation of the common cultural heritage dating to the period of the PolishLithuanian Commonwealth.

Energy security has currently become a topic of utmost significance and a major concern for the whole global community being at the top of political agendas all over the Western world and considered the highest priority issue at various international forums.

On October 15-16, 2009, the Lithuanian Academy of Sciences and the Ministry of Foreign Affairs organized a Regional EuroAtlantic Partnership Council (EAPC) Workshop on Energy Security. This event was initiated by the NATO Committee on Science for Peace and Security. The overall goal of the Workshop was to respond to the crucial challenges in the field of energy security by promoting scientific dialogue on both current and emerging threats as well as viable solutions in the field of energy security.

The Workshop aimed to elucidate the perspectives of thermonuclear energy generation as well as the viewpoint of neighbouring countries on different aspects of regional energy security.

To address these pressing problems, the regional EAPC workshop brought together a range of leading national and international experts from public, private, governmental and non-profit organizations including the representatives from universities and other research institutions.

LMA vyko NATO Mokslo taikai ir saugumui komiteto seminaras

www.lma.lt

66 |

BENDROVË „SIGMA TELAS“ VEIKIA NUO 1992 METØ IR SËKMINGAI DIRBA BALTIJOS IR NVS ÐALIØ RINKOSE • SCADA (dispeèeriniø duomenø surinkimo ir valdymo) ir pastoèiø valdymo sistemø kûrimas elektros energetikoje • SCADA ir pastoèiø valdymo sistemø srityje Sigma telas“ atstovauja „General Electric“ kompanijos padaliná „General Electric Energy“ (VAR partneriai).

Sistemos ádiegtos Lietuvoje ir Rusijoje.

• „Sigma telas“ atstovauja „General Electric“ kompanijos padaliná „General Electric Energy“ (VAR partneriai).

Sistemos ádiegtos Lietuvoje ir Rusijoje.

• Automatizuotas energijos apskaitos sistemos (AEAS) kuriamos jau apie 20 metø. Ádiegta ðimtai AEAS Lietuvoje, Latvijoje ir NVS ðalyse. Uþsakovams siûloma bendrovës sukurta energijos apskaitos sistema EMCOS

WWW.SIGMATELAS.LT

Pasaulinio pripaþinimo sulaukæ sprendimai | L IGITA ÐOLIÛNIENË |

PELNË PRIPAÞINIMÀ Tinklapyje www.eikongraphia.com apraðomi pastatai, patraukiantys profesionalø dëmesá neáprastais sprendimais. Jame skelbiamas ir áspûdingiausiø pasaulio statiniø ðimtukas. Jau daugiau kaip metus lietuviðkas verslo centras „1000” uþima tvirtas pozicijas pirmajame iðskirtiniø architektûriniø objektø deðimtuke.

Verslo centras bus plaèiai apraðytas ir Ðveicarijoje leidþiamoje knygoje, pristatanèioje ádomius architektûrinius sprendimus. Pastatas vertinamas uþ interjero sprendimus ir sumanymà fasade panaudoti prieð pusæ amþiaus Lietuvos rinkoje cirkuliavusio vieno tûkstanèio litø banknoto atvaizdà. Bûtent ji – prieðkarinës Lietuvos 1 tûkstanèio litø kupiûra, kurià á vientisà vaizdà sujungë 4,5 tûkst. stiklo lakðtø – ir tapo pagrindiniu objekto akcentu.

Pasaulio architektams skirtas tinklapis www.eikongraphia.com Kaune árengtà „Verslo centrà 1000” pripaþino kaip iðskirtiná statiná, vertà atskiros analizës

Verslo centro „1000“ fasado vaizdas sujungtas ið 4500 stiklo lakðtø

68 |

ÁAMÞINO Projekto vystytojai tvirtino, jog architekto Rimo Adomaièio sprendimas ant pastato fasado pavaizduoti kupiûrà sulaukë tarptautinio pripaþinimo. Iki ðiol pasaulyje nebuvo sukurta tokio pobûdþio eksterjero.

Prisimenant maþdaug septyneriø metø senumo ávykius, kada aktyviai diskutuota, kaip turi atrodyti naujas verslo centras, prieita vieningos nuomonës – jis turi turëti iðliekamàjà vertæ. Tuo metu Lietuva buvo beásivedanti eurà ir ið apyvartos beiðimanti litus.

Bûtent tai paskatino fasade áamþinti kupiûrà. Iðanalizavus nepriklausomoje Lietuvoje cirkuliavusià valiutà iðsiaiðkinta, kad prezidentaujant Antanui Smetonai ðalyje buvo galima atsiskaityti ne tik deðimtinëmis ar ðimtinëmis, bet ir tûkstanèio litø banknotu.

Iki ðiø dienø yra iðlikæ keli tokie banknotai. „Pastato fasadas atkartoja susuktà 1926–1941 m. apyvartoje buvusio 1000 litø banknoto pieðiná. Banknoto autorius - tapytojas, grafikas Adomas Galdikas“, - pasakojo verslo centro „1000” atstovai.

Fasadas vakare apðviestas baltai, þaliai ir mëlynai. Taip pastatas ágauna tikroviðkesná banknoto vaizdà. Dienà pastatas spindi balta ir tamsiai pilka spalvomis. Nuo iðmargintø stiklø á biurus krentantys ðeðëliai yra tarsi vandens þenklai, kurie viduje sukuria gyvumo atmosferà.

Stiklo tvirtinimas buvo panaðus á vaikiðkos dëlionës dëliojimà, reikalaujantá daug kruopðtumo. Bûrys darbuotojø kiekvienà lakðtà tvirtino atskirai.

Pastato savininkai, nusprendæ ágyvendinti bûtent toká projektà, ilgai laukë, kol sudëtingas sumanymas tapo realybe. Taèiau jø sprendimas vertinamas uþ tai, jog parinkus ne tik iðskirtiná objekto fasadà, bet ir kokybiðkas konstrukcijas, vidaus árangà, sukurtas statinys iðliks ir ateities kartoms.

Prestiþiniø biurø centras pradëtas statyti 2005-aisiais, o pabaigtas 2008 m. rugpjûèio 21 d. Deðimties aukðtø pastate ásikûrë keli bankai, stacionarûs ir virtualûs ámoniø biurai, konferencijø salë. Ant verslo centro stogo, kur árengta áspûdinga vasaros terasa, ðventes rengti mëgsta ne tik firmø darbuotojai, bet ir jaunavedþiai.

TAPO REKORDINIU SUDËTINGI SPRENDIMAI Verslo centras ðámet sulaukë ir dar vieno pripaþinimo Lietuvoje. Jis tapo rekordiniu. Lietuvos rekordø registravimo agentûra „Factum“ pripaþino, kad ant deðimties aukðtø pastato fasado pavaizduotas prieðkarinis tûkstanèio litø banknotas yra didþiausias vitraþas Lietuvoje (jo iðmatavimai: 2821,43 m² ploto, 88,482 m ploèio, 31,887 m aukðèio).

„Turgus Market“ archyvo nuotr.

Perkelti A. Galdiko pieðiná ant Kaune, Taikos ir Pramonës prospektø sankirtoje pastatyto statinio nebuvo paprasta, kaip manyta ið pradþiø. Buvo pasirinkta sudëtinga ðilkografijos technologija, leidþianti ant stiklo iðpieðti norimà vaizdà. Tam naudojamas specialus emalis, vëliau virstantis keramika.

Taip atrodo vidinis foje ið virðutinio aukðto. Pastato lango stiklas, dekoruotas sudëtingu ðilkografiniu pieðiniu

| 69

Manoma, kad per artimiausius penkerius metus niekam nepavyks pakartoti ðio rekordo. Mat vitraþo stiklai marginti unikalia technologija. Lietuvoje tokie stiklai panaudoti pirmà kartà.

Netgi uþ Lietuvos ribø pastatø fasadai tokiais stiklais dengiami retai.

INVESTUOJA Greta verslo centro yra ásikûræs lietuviams ne maþiau þinomas prekybos miestelis „Urmas“. Agentûros „Vilmorus“ atliktas þinomumo tyrimas parodë, kad mûsø ðalies pirkëjai itin gerai þino bene didþiausià Baltijos ðalyse prekybos miestelá, nors jis veikia tik Kaune. „Urmas“ apklausos metu uþëmë ketvirtàjà vietà po prekybos tinklø, turinèiø padaliniø visoje Lietuvoje.

Aðtuonioliktus veiklos metus skaièiuojanis prekybos miestelis 65 tûkst. kvadratiniø metrø plote talpina daugiau nei 2500 prekybos ir paslaugø ámoniø, ásikûrusiø ðeðiuose atskiruose pastatuose: Geltonojoje, Þaliojoje, Pilkojoje, Rytinëje ir Vakarinëje galerijose bei Raudonajame pasaþe.

Tai – unikalus objektas, nes já pertvarkant ið deficitines (rinkoje neparduodamas – aut. past.) prekes sovietiniais laikais iðskirtiniams klientams teikusios bazës nebuvo iðlyginta þemë, nugriauti pastatai. Atvirksèiai, jie – rekonstruoti, árengtos papildomos prekybinës zonos. Atnaujinant kai kuriuos statinius nustatyta, jog jie iðkilo maþdaug prieð keturis deðimtmeèius, taigi, prekybos miestelio teritorijoje panaði veikla vykdoma daugelá metø. Tai árodo ir per

Gruodþio mënesá atidarytas „Centrinis Kauno turgus“

70 |

„Urmo“ sklypà nusidriekæs geleþinkelis, kuriuo á bazæ seniau gabentos deficitinës prekës.

Pernai prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje árengtà geleþinkelio peronà primenanèià galerijà papuoðë senovinis garveþys su septyniais vagonais. 1912 metais pagamintà garveþá verslininkai ásigijo ið Anglijoje gyvenanèio kolekcininko. Nuo garo maðinos nuðveistos rûdis, ji perdaþyta. Restauruojant garveþá ieðkota ir trûkstamø jo detaliø. Prekybos miestelio vadovø uþsakymu buvo pagaminti ir septyni senoviniai vagonai, kuriuose leista ásikurti prekybininkams.

Ið viso projekto ágyvendinimas kainavo 2 mln. litø.

Investicijos á prekybos miestelio pritaikymà klientø poreikiams per visà jo gyvavimo laikotarpá siekia deðimtis milijonø litø. Vien 2009-øjø lapkrièio mënesá pradëjusio veikti 7000 kvadratiniø metrø dydþio „Centrinio Kauno turgaus“ árengimas investuotojams atsiëjo apie 5 mln. litø.

Lëðos skirtos buvusio 2000 kvadratiniø metrø turgaus plëtrai bei árangai atnaujinti – dabar jis padidëjæs daugiau nei tris kartus talpina apie 300 skirtingø srièiø prekybininkø. Rekonstruotame turguje galima ásigyti ðaldytos ir ðvieþios þuvies, darþoviø, vaisiø, konditerijos ir kulinarijos gaminiø, mësos, paukðtienos. „Norime, kad turguje vyrautø ðilta atmosfera – pirkëjai galëtø bendrauti su prekybininkais, pasitartø, kà ir uþ kiek geriau pirkti“, - pasakojo prekybos miestelio vadovai. Anot jø, jau dabar turgaus gyvenimas átraukia vis daugiau þmoniø, nes èia, pavyzdþiui, nusipirkus ðvieþios mësos galima papraðyti jà sumalti. Kas ieðko kà tik parûkytos þuvies, jos ras „Centriniame Kauno turguje“. Èia taip pat kepama duona, ant ieðmø skrunda paukðtiena.

Bendrovë skyrë lëðø ir Vakarinës galerijos 4 salës atnaujinimui, kur árengtas antrasis aukðtas, á kurá pirkëjai gali patekti moderniu eskalatoriumi. Dar vienas liftas árengtas ir prekybininkø patogumui.

Netolimoje ateityje ruoðiamasi rekonstruoti kità Vakarinës galerijos pusæ. Savo eilës laukia kiti projektai, kurie stebins ir pritrauks lankytojus bei toliau stiprins modernaus prekybos miestelio ávaizdá.

Kitàmet á prekybos miestelio „Urmas“ veiklos aktyvinimà, naujø projektø finansavimà, prekybiniø vietø atnaujinimà bus investuota 10 mln. litø. 15 hektarø teritorijoje dar norima ákurti bagaþiniø turgø, rengti specializuotas muges bei ðventes. Tam bus skirta naujai pastatyta 1500 kvadratiniø metrø palapinë.

Suaktyvës ir itin populiarûs tarptautiniai sendaikèiø turgûs, kurie iki ðiol buvo rengiami du kartus per metus. Latviø, estø, vokieèiø, italø, lenkø ir lietuviø suveþti vertingi daiktai prekybos miestelio „Urmas“ lankytojø srautà padidindavo du ar net tris kartus. Rekordinis skaièius – 72 tûkst. þmoniø per dienà uþsukusiø á prekybos miestelá.

Tad, tris dienas trunkantys tarptautiniai sendaikèiø turgûs nuo 2010-øjø vyks keturis kartus per metus.

jorams, ávairias ðventes, atrakcijas. Lapkrièio mënesá pradëta vykdyti programa, kurios esmë – vietos bendruomenæ supaþindinti su namudininkø veikla. Ið anksto uþsiregistravusioms darþelinukø grupëms surengtos floristø ir kepëjø pamokëlës. Jø metu vaikai patys galëjo sukurti puokðtes ar iðkepti sausainius. Beje, ðie saldûs kepiniai iðsaugoti ir jais papuoðta Vilijampolës turguje gruodþio viduryje áþiebta eglutë.

Naujoji turgavietë ásikûrë Varniø gatvëje buvusios parduotuvës „Statybø panorama“ patalpose. Jos prekybos plotas yra daugiau nei 6000 kvadratiniø metrø. Pastate árengta 250 prekybos vietø, o ðalia jo - 147 vietø automobiliø aikðtelë. Á ðá objektà investuoti 24 milijonai litø.

Turguje prekiaujama mësa, þuvimis, pieno produktais, konditerijos, kulinarijos gaminiais, pramoninëmis prekëmis, rûbais. Mësa, þuvimis ir pieno produktais prekiaujama atskiruose paviljonuose. Þuvø skyrius atskirtas sandariomis stiklinëmis pertvaromis. „Viena ið mûsø veiklos misijø – moderniø turgavieèiø ðalyje kûrimas, jø palaikymas, plëtra“, - teigë „Turgus Market“ projekto vystytojai.

NAUJA KRYPTIS Bendrovei priklausanèiame, prieð trejus metus Vilijampolëje ásikûrusiame bene moderniausiame Lietuvoje „Turgus Market“ 2010-aisiais suplanuota surengti daugybæ socialiniø akcijø.

Turguje ketinama rengti kompiuterinio raðtingumo kursus sen-

www.urmas.net

Prekybos miestelis URMAS jau antrus metus dþiugina lankytojus gyva prakartële ir restauruota senovine technika

| 71

Draugiðkos aplinkai technologijos Vienas didþiausiø automobiliø gamintojø pasaulyje „Toyota“ á Europà áþengë 1960 m.

Nuo 1990 m. kompanija investavo per 7 bilijonus eurø ir ádarbino per 80 tûkst. þmoniø.

Per 2008 m. Europoje „Toyota“ pardavë per milijonà automobiliø.

Iki 2020 m. „Toyota“ planuoja keliuose iðvysti per 1,5 bilijono automobiliø. Suprantama, iðaugæ automobiliø srautai darys didelæ átakà ðiltnamio efektui, taèiau „Toyota“ turi savo atsakymø ir siekia uþsibrëþtø tikslø.

Pagrindinis gamintojo siekis – nulinës CO2 emisijos. Kaip to pasiekti? Ðiandien akivaizdu, kad „Toyota“, viena didþiausiø automobiliø gamintojø pasaulyje, ðioje srityje jau daug nuveikë.

72 |

UAB „Mototoja“ archyvo nuotr.

„TOYOTA“ GAMYKLOS: • Atidþiai iðanalizavusi gamybos atliekas kompanija rado bûdà, kaip pakartotiniai panaudoti arba perdirbti sukauptas nebereikalingas medþiagas. Nuo 2001 m. iki 2005 m. 73 % sumaþintas á sàvartynus patenkantis atliekø kiekis. Nuo 2007 m. sausio mën. „Toyota“ ið visø Europos gamyklø á sàvartynus neiðveþë në vieno kilogramo atliekø.

• Visose Europos gamyklose bendras energijos kiekis vienam automobiliui pagaminti sumaþëjo 37 %.

• Vandens sunaudojimas Europos gamyklose sumaþëjo net 34 %.

• Vienam kvadratiniam metrui pavirðiaus nudaþyti lakiøjø organiniø junginiø emisijos sumaþëjo 21 %.

• Iki 2015 m. uþsibrëþta net 85 % transporto priemonës svorio pakartotinai panaudoti arba perdirbti, gamybos procesui sunaudoti 10 % maþiau energijos.

Europos Parlamento ir Europos Tarybos priimtoje direktyvoje dël atitarnavusiø automobiliø numatoma gerinti

atitarnavusiø automobiliø surinkimà ir perdirbimà, siekiama didinti ðiø procesø ekonominá efektyvumà, ypaè perdirbimo pramonës ðakø. Priëmus ðià direktyvà visos ES valstybës narës jos reikalavimus áraðë á savo nacionalinius teisës aktus.

PERDIRBIMUI PRITAIKYTA KONSTRUKCIJA: • Kad supaprastintø perdirbimo procesà, „Toyota“ sukûrë þenklà “Lengva iðardyti”. Ðis þenklas þymi automobilio dalis ir tam tikrus mazgus, kuriuos lengva iðardyti bei tas vietas, kur galima nuimti dideles detales ir græþti skyles norint iðpilti kurà.

• Automobiliuose yra sunkiai perdirbamø plastikiniø detaliø. Todël „Toyota“ specialistai sukûrë specialø perdirbamà plastikà - „Toyota super olefin“ polimerà arba TSOP, ið kurio gali bûti gaminami automobiliø bamperiai ir kitos ne vienà kartà ámanomos perdirbti dalys.

ÞALESNËS ATSARGINËS DALYS: • Automobilio eksploatavimo metu reikia keisti akumuliatorius, padangas, alyvos filtrus. Todël „Toyota“ specialistai sukûrë atliekø surinkimo sistemà, kaip ið atstovybiø Europoje surinkti atliekas ir vëliau perdirbti. Dabar ið perdirbtø atliekø „Toyota“ gamina oro kondicionierius, kompresorius, vairo stiprintuvø detales, cilindrø galvutes, starterius, automatinës transmisijos detales, generatorius, variklius ir sankabos detales.

PAVOJINGOS MEDÞIAGOS • Neperdirbamas ðvinas, gyvsidabris, kadmis, ðeðiavalentis chromas ir kiti sunkieji metalai daro neigiamà ilgalaiká poveiká aplinkai. Pagal ES 2000 m. direktyvà dël atitarnavusiø automobiliø, nuo 2003 m. ribojamas ðiø susirûpinimà kelianèiø medþiagø naudojimas. Todël „Toyota“ nuo ðiol naudoja automobiliø dalis, kuriose nëra ðvino, antikorozinës dangos, apðvietimo sistemose nëra gyvsidabrio,

| 73

variklio tarpinëms ir kitoms detalëms gaminti nebenaudojamas asbestas.

PABAIGA YRA NAUJO PRADÞIA • „Toyota“ Japonijoje ákûrë specialø techniná automobiliø perdirbimo centrà, kuriame iðbandomos naujos automobiliø ardymo technologijos. Netrukus buvo pastatyta nauja automobiliø ardymo ir perdirbimo gamykla, padëjusi „Toyota“ kompanijai 2001 metais pasiekti savanoriðkai uþsibrëþto tikslo sukurti komercinæ sistemà, leidþianèià gaminti daugkartiniam perdirbimui tinkanèias detales ir naudoti daugkartiniam perdirbimui tinkanèias medþiagas.

• „Toyota“ Japonijoje surado naujø bûdø panaudoti pitø produktus, kurie iðsiskiria perdirbant panaudotø automobiliø garso izoliacijos dalis. Aukðtos kokybës automobiliø stiklø duþenos naudojamos gaminti ðaligatviø plyteles.

„TOYOTA“ AUTOMOBILIAI IR TECHNOLOGIJA: • 1989 m. pradëta kurti technologija, leidþianti þymiai sumaþinti iðmetamøjø dujø kieká, ieðkoma bûdø suderinti elektrinio ir benzininio varikliø darbà.

• 1996 m. pradëti masiðkai gaminti hibridiniai autmobiliai „Toyota Prius“.

• Ðiandien visame pasaulyje jau per 1 milijonà vairuotojø pasirinko hibridinius automobilius.

• „Toyota“ gali pasiûlyti net 7 modelius su hibridiniais varikliais: 4 „Lexus“ ir 3 „Toyota“.

• Mûsø rinkai siûlomi net 4 hibridiniai modeliai: „Toyota Prius“, „Lexus GS450h“, „Lexus RX450h“, „Lexus LS600h“.

• 2009 m. pasirodë 3-iosios kartos hibridinis automobilis „Toyota Prius“.

• 3-iosios kartos „Toyota Prius“ interjere naudojamas ekologiðkas plastikas, leidþiantis gamybos procese sumaþinti CO2.

• Gaminamos maþesnës ir efektyvesnës baterijos, gamybos metu sumaþinusios net 33 % CO2.

• Planuojama po pusmeèio rinkai pristatyti „Toyota Prius“ su saulës energija valdoma vëdinimo sistema ant automo-

74 |

bilio stogo. Jei automobilis stovës saulëkaitoje, ði sistema neleis ákaisti salonui.

Oro kondicionierius galës bûti valdomas nuotoliniu bûdu – vairuotojas galës atvësinti salonà likus trims minutëms iki ásëdimo.

• Naujajame Prius veikia iðmetamøjø dujø ðilumos recirkuliacijos sistema. Ði sistema naudoja variklio iðmetamøjø dujø ðilumà ir greitai ákaitina variklio auðinimo skystá, virsdama ðildytuvo ðilumos ðaltiniu. Patobulintas variklio ákaitinimo procesas leido sumaþinti mechaninius nuostolius ir padidino kuro ekonomijà.

Vienam didþiausiø pasaulyje automobiliø gamintojø rûpi ne tik esami, bet ir potencialûs klientai. „J.D. Power“ atliktas tyrimas, kurio metu þmonës internete galëjo iðsakyti savo nuomonæ apie vienà ar kità prekës þenklà. Tyrimas vyko 6 mën., 40 milijonø praneðimø interneto dienoraðèiuose parodë, kad apie Toyota buvo kalbama daþniausiai ir ji ávardijama kaip technologiðkai paþangiausia automobiliø gamintoja.

Toyota vadovybës manymu, draugiðkos aplinkai turi bûti ne tik ið technologijos, bet ir plaèiai iðsibarstæ darbuotojai ir atstovai.

• Visos automobiliø atstovybës atitinka aukðèiausius statiniams keliamus aplin-

kosaugos reikalavimus.

• Birþelio mënuo paskelbtas „Toyota“ aplinkosaugos mënesiu.

• Birþelio 6 d. paskelbta diena be automobiliø. Visi Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje dirbantys „Toyota“ ir „Lexus“ autosalonø darbuotojai á darbà privalëjo atvykti dviraèiais arba kitomis nemotorinëmis transporto priemonëmis.

Toyota korporacija rûpinasi ne tik automobiliø tobulinimu, bet ir darbuotojø ðvietimu. Kad visi darbuotojai bûtø aplinkosaugiðkai iðprusæ, sukurta mokymosi programa. Speciali e-learning sistema leidþia stebëti, kaip kiekvienas darbuotojas mokosi ir domisi aplinkosauga. Visi UAB „Mototoja“ darbuotojai yra baigæ bendràjá aplinkosaugos kursà bei iðlaikæ egzaminus.

Vadovaujantis „Toyota Baltic AS“ reikalavimais, vienas ið Toyota atstovø Lietuvoje privalëjo ásidiegti aplinkos apsaugos vadybos sistemà ISO 14001:2004. UAB „Mototoja“ pirmoji pareiðkë norà dalyvauti ðiame projekte ir dabar sëkmingai diegia ISO standartà.

Pagal ðio tarptautinio standarto reikalavimus UAB „Mototoja“ – oficialus „Toyota“ ir „Lexus“ atstovas - sukûrë, ágyvendina ir nuolat gerina aplinkos apsaugos

vadybos sistemà. Ámonë uþtikrina, kad visi jos darbuotojai ar asmenys, dirbantys jos vardu ir atliekantys darbus, kurie gali neigiamai veikti aplinkà, yra kompetentingi.

UAB „Mototoja“, kaip draugiðka aplinkai ámonë, siekia kuo plaèiau skleisti paþangias ádëjas. 2008 m. rugsëjo mën. diskusijø forume „Atliekø tvarkymas“ serviso vadovas Vytenis Gaspariûnas pristatë hibridinës technologijos veikimo principà ir visus susidomëjusiuosius pakvietë iðbandyti „Toyota Prius“ bei „Lexus RX400h“.

Su „Toyota Prius“, „Toyota Aygo“ bei „Toyota iQ“ automobiliais buvo supaþindinti ir 2009 m. balandþio mën. vykusios parodos „ALT“ 2009 lankytojai. Ámonë taip pat informuoja savo klientus apie tai, jog baterijos, akumuliatoriai bei jø atliekos yra surenkami nemokamai ir perduodami ámonëms, turinèioms teisæ ðias atliekas tvarkyti.

Aplinkos apsaugos politika „Toyota“ korporacijai ir jos atstovei Lietuvoje UAB „Mototoja“ nëra vien paskutinis mados klyksmas. Tai ámonës credo. Siekëme ir sieksime bûti geresni, þalesni, draugiðkesni aplinkai, nuolat tobulëti, ieðkoti technologiniø naujoviø, galimybiø sumaþinti aplinkos tarðà.

Oficialaus „Toyota“ ir „Lexus“ atstovo – automobiliø salono „Mototoja“ – darbuotojai ðvenèia „Dienà be automobilio“

| 75

RASEINIØ miðkø urëdija Vakarø Lietuvoje nuo neatmenamø laikø plyti Raseiniø kraðtas.

Kaip ir visos Þemaitijos, ðio kraðto lygumose, ant kalvø ir jø papëdëse, tarpukalniø ádubose ir upiø slëniuose oðia þaliaskariø, baltaliemeniø ir skëstaðakiø medþiø miðkai

Dubysos vingis

76 |

Raseiniø urëdijos archyvo nuotr.

Jukainiai - lankytojø èia niekad netrûksta

Kad miðkas nuolat dþiugintø savo neákainojamais lobiais, já bûtina saugoti. Dël to 1918 m. pabaigoje, ið vokieèiø okupacinës valdþios perëmus miðkus, buvo steigiamos vietos miðkø administracijos.

1919 m. Lietuvos valstybiniai miðkai buvo padalyti á 16 administraciniø vienetø, kurie pavadinti miðkø urëdijomis. Viena ið jø buvo Raseiniø miðkø urëdija. 1921 m. Raseiniø miðkø urëdijà sudarë 10 girininkijø.

1926 m. vyko pirmoji miðkotvarka. Þemës ûkio ministerijos 1918-1938 m. metraðtis nurodo, kad 1926 m. Raudondvario ir Raseiniø miðkø urëdijose sutvarkyta per 58 tûkst. ha miðkø. 1920-1923 metais, valstybës þinion perëmus nusavintus privaèius miðkus, miðkø urëdijø plotai patrigubëjo. Dalis Raseiniø miðkø urëdijos miðkø buvo prijungta prie kitø urëdijø, todël liko tik 7 girininkijos.

Urëdas Antanas Kilèauskas: „Þemëj Lietuvos, àþuolai þaliuos“

Raseiniø miðkø urëdija veikë iki 1944 metø. 1958 m. ákurtas Raseiniø miðkø ûkis. Ðiuo metu miðkai sudaro 42 tûkst. ha VÁ „Raseiniø miðkø urëdija“ kontroliuojamos teritorijos ir yra suskirstyti á 7 girininkijas: Birbiliðkës, Padubysio, Paliepiø, Pikèiûnø, Ðimkaièiø, Vadþgirio ir Viduklës. Per treèdalá urëdijos miðkø sudaro berþynai, treèdalá eglynai, beveik penktadalá juodalksnynai, nedideles saleles uþima drebulynai, uosynai ir kt. medynai.

Urëdijos miðkams sodmenis iðaugina Þaiginio medelynas. Vidutinis medynø amþius – 44 metai. Didþioji miðkø dalis, beveik 16 tûkst. ha, yra ûkiniai.

Per 4 tûkst. ha miðkø yra saugomos teritorijos, kuriose apribota ûkinë veikla.

Viduklës girininkijos Blinstrubiðkiø miðke peri jûriniai ereliai, todël èia ásteigtas

Biosferos poligonas. Tame paèiame miðke 24 ha aptvare sëkmingai veisiasi danieliai ir muflonai. 2007 m. 15 danieliø iðleisti á laisvæ. Dabar ðiame miðke gyvena per 30 ðiø graþuoliø.

Istoriniai ðaltiniai liudija, kad tarp Raseiniø ir Nemakðèiø oðë senovës lietuviø pagoniø ðventoji giria. Per girià nutiestas geleþinkelis, kuris dabar skiria Jukainiø geomorfologiná ir Paðeðuvio kraðtovaizdþio draustinius. Draustiniuose augantys àþuolai yra gal treèiosios kartos buvusio ðventojo àþuolyno palikuonys.

Beveik 300 ha uþimantis Jukainiø geomorfologinis draustinis plyti Viduklës girininkijos Jukainiø miðkuose. Draustinis ákurtas 1992 m., siekiant iðsaugoti Þemaièiø prieðkalvëms bûdingas apskalautø moreniniø gûbriø saliðkas liekanas.

Raseiniø miðkø urëdija draustinyje árengë paþintiná rekreaciná takà. Iðskirtinumo vietovei suteikia garsiø Lietuvos droþëjø skulptûros, vaizduojanèios mitologinius personaþus, ávairius gyvûnus, pagoniðkas bûtybes.

Gamtos paminklas - graþusis àþuolas

Jukainiø geomorfologiniame draustinyje didþioji dalis tako pritaikyta þmonëms su judëjimo negalia

www.rasuredija.lt | 77

, y r t n u o c e Th

Song day SONGS OF THOUSAND DAWNS FOR LITHUANIA

78 |

Photo: Martynas Vidzbelis

s d u lo c e t a ip s where songs dis

| 79

If you haven’t visited Lithuania in the middle of summer when the great Lithuanian art Olympics takes place here, it will probably be difficult for you to imagine what a choir of 20 thousand sounds like or what the ornaments traced by 9 thousand dancers in a single stadium look like. Is it possible to fit the whole country, with its variety of villages, towns, dialects, olds songs, dances, arts, foods and other traditions inside the territory of a town park?

In 2003 UNESCO proclaimed the tradition of the Song and Dance Celebration in Lithuania and its neighbouring countries, Latvia and Estonia, a Masterpiece of the Oral and Intangible Heritage of Humanity.

National costume (Suvalkija)

80 |

Another important area of activity of the Lithuanian Folk Culture Centre is the traditional culture. Specialists working at

Photo: Ramunas Virkutis

The Song Celebration festival events, held once in four years, are only the pinnacle, the crown of the festival tradition.

For this crown to shine and glitter many artists and their collectives have to put in continuous preparation efforts. This preparation process is guided by Lithuanian Folk Culture Centre.

The Lithuanian Folk Culture Centre is the headquarters of the Song Celebration (it has organized 16 Song Celebration festivals since 1940). It is also an organization that promotes artistic education as well as national, regional and local arts in Lithuania. The Lithuanian Folk Culture Centre works together with public institutions and non-governmental organizations; it coordinates the activities of the amateur art collectives and organizes various events: folklore, children’s and adult choirs’ festivals, folk dancing competitions, wind orchestras’ championships, children’s and youth theatre festivals, folk art exhibitions. Some of the most important among its international events include folklore festival BALTICA, instrumental folk festival GRIEZYNE, amateur theatre festival BALTIJOS RAMPA, Song festival of the Nordic and Baltic countries and etc.

Photo: Arturas Moisiejenko

The festival is a live and continuously renewing organism. Its liveliness stems from the Lithuanian historical past.

Lithuania has always been known as a land of songs. Thus it is not surprising that Lithuania could not mark one of its most important anniversaries, the Millennium of the first mention of Lithuania’s name, other than by having a Song Celebration.

Photo: Ramunas Virkutis

All that and more you can see in the Song Celebration festival. The fundamental parts that form its programme are: Folklore day, devoted to the traditional culture; Ensemble Night, consisting of colourful, theatrical, stylized performances of folklore ensembles, combining music, song and dance; Dance Day, an interpretation of Lithuanian customs, traditions, and symbols through professionally created dance choreography; and Song Day, uniting thousands of singers into a colossal choir, performing harmonized folk songs, and vocal pieces created by Lithuanian classic or contemporary composers.

The signature feature of Song Day is performance a cappella, singing without instrumental accompaniment. The festival programme is additionally complimented by the Folk art exhibition; an afternoon of Kanklës (traditional Lithuanian string instrument) music; performances by wind orchestras and amateur theatre groups; professional art exhibits; as well as the colourful and emotional parade of all festival participants.

National costume (Dzukija)

Archaeological costume

Photo: Arturas Moisiejenko Evening of ensembles YEARS

the centre collect, record, research and publish the Lithuanian cultural heritage, such as music, dance, customs, folk art (especially cross-crafting and national costume), traditional medicine, and culinary legacy. As a part of these efforts, the centre arranges expeditions, organizes research projects within the country, publishes a magazine “Liaudies kultûra” and compiles the National Inventory of Intangible Cultural Heritage.

One of the main objectives of the centre is to keep the most valuable traditional cultural heritage alive and circulating within the contemporary society and its culture.

For the 2003 Song Celebration festival specialists of the Lithuanian Folk Culture Centre presented the society with the collection of costumes as a result of the programme for the reconstruction of the national costume that had been implemented for several decades. The collection consists of nearly a hundred XIX-XX century traditional costumes from all regions of Lithuania: Aukðtaitija, Þemaitija, Dzûkija, Suvalkija, and Klaipëda region.

The costumes were recreated by referring to surviving examples kept in Lithuanian and foreign museums as well as written historical sources.

The national costume is still an important

symbol of our nation, proving the skillfulness of our ancestors and reflecting their understanding of beauty.

The foundation of the national costume is home-weaved linen and woolen shirts, aprons, skirts, coats, and trousers. But even traditional villagers were not completely oblivious to fashion sense. When making certain costume details – coats, vests and jackets — made of expensive foreign fabrics, villagers often copied the fashionable clothes worn by townspeople and noblemen.

Many of participants of Song Celebration festivals now wear costumes made up on the basis of the reconstructed collection.

The collection is presented in an album, an electronic book and a film (in Lithuanian and English).

In 2009, as a part of commemoration of the millennium anniversary of Lithuania’s name, in cooperation with archaeologists and costume specialists the historical and archaeological costume collection was reconstructed and presented to the public. It consists of twelve costumes from Eastern Lithuania, which was home to three historical capitals of Lithuania: Kernavë, Trakai and Vilnius, and was the birthplace of the Lithuanian Grand Dukes. The costumes were created drawing from archaeological find-

ings, historical research, iconography and Western and Central European comparative studies. The costumes reflect the I–IV, V–VIII, IX–XII, XIII–XIV, XV and XVI centuries clothes respectively. The scientists meticulously collected and studied textile remains from archaeological sites from all over Lithuania, thus helping to recreate the colours, textures, cuts and designs of old traditional clothes. Based on analogies of archaeological findings, artisans also recreated jewelry, leather accessories, tools and weapons.

The images of these costumes decorate the new bilingual (Lithuanian and English) publication, the calendar for 20102011, which will please lovers of traditional culture.

More on the Lithuanian Folk Culture centre – an institution safeguarding traditions – in the next issue of the magazine.

www.llkc.lt | 81

Lietuvos gamintojos

MULTIM baldai – viso pasaulio namuose | V IKTORIJA BALSEVIÈIÛTË |

Eksportas visada buvo stiprioji baldininkø pusë.

Taèiau laikmetis parodë, kad norint iðlikti konkurencingais vien gaminti neuþtenka.

Laiku susivokus, ko reikia pirkëjams pasaulyje bei nedelsiant prisitaikius prie naujø poreikiø, baldø gamybos apimtis sunkmeèiu ámanoma padidinti daugiau nei treèdaliu 82 |

UAB „Multimeda“ archyvo nuotr.

Radviliðkyje ásikûrusios baldø gamybos ámonës „Multimeda“ direktorius Vaidas Gudelis ásitikinæs, kad bûtent tai, jog savo uþsakovams jis gali tvirtai pasakyti „pagaminsime“ arba „nepagaminsime“ lëmë prieð deðimtmetá pradëto verslo sëkmæ.

INVESTUOJA Á NAUJUS UÞSAKYMUS Dar prieð porà metø verslininkas spaudoje teigë, kad berþo masyvo, ið kurio gaminama produkcija, keisti kita þaliava ar technologijomis artimiausiu metu neketina. Taèiau norint iðlaikyti ðiandien stabiliai auganèius pardavimus teko skubiai persiorientuoti. „Pagrindinis mûsø gaminamos produkcijos uþsakovas yra Ðvedijos koncernas IKEA. Jam tiekiame 70 proc. produkcijos, likusià dalá baldø parduodame kitø ðaliø baldø pardavëjams. Bendrovës eksporto dalis sudaro 99 proc. Taigi mûsø pagamintos komodos, indaujos, lovos, spintelës prie lovø parduodamos visame pasaulyje. Norëdami iðlaikyti verslo santykius su uþsakovais prisitaikëme prie jø pirkëjø poreikiø“, - sako V. Gudelis.

Nors uþsienio rinkoje vartojimas taip stipriai nesumaþëjo, kaip Lietuvoje, taèiau, paðnekovo pastebëjimu, tiek Lenkijos, tiek Italijos ar Kinijos pirkëjas ëmë taupyti ir ieðkoti pigesniø baldø. „Todël ðiuo metu ið berþo masyvo gaminame tik baldø kojas ir dureles, visa kita – ið medienos droþliø plokðtës. Dabar didþioji mûsø gaminamø baldø dalis – ðiuo metu visame pasaulyje populiariausi kombinuotieji baldai“, - sako direktorius V. Gudelis.

Bendrovë „Multimeda“ baldus gamina tik pagal uþsakovø pateiktus brëþinius, todël visada yra garantuota, kad pagaminta produkcija bus sëkmingai eksportuota. „Besikeièiant poreikiui ir gamybos specifikai teko nemaþai investuoti á gamybos modernizavimà, o tai didþiàja dalimi lëmë, kad ðiandien nesame bankrutavusiø ámoniø sàraðe ir galime sëkmingai dirbti, turëdami dideliø ambicijø. Ieðkodami geriausiø gamybos sprendimø nuolat lankomës medienos apdirbimo technologijø parodose, ðiemet netgi padidinome numatytas investicijas“, - dësto V. Gudelis.

IÐLIEKA STABILÛS IR PATIKIMI Pasak verslininko, ámonë nepasidavë visuotiniam ekonomikos nuosmukio „palaikymui“ ir dël patirtø nesëkmiø kaltës nevertë krizei, todël ðiemet gamybos pajëgumus pavyko padidinti beveik 40 proc. „Þinoma, viena ið ðios sëkmës prieþasèiø – kitø ámoniø bankrotai.

Nemaþai Lietuvos gamintojø uþsidarë, taèiau uþsienio uþsakymai liko, juos teko perimti. Net neabejoju, kad dalis konkurentø gamybos persikëlë á mûsø gamyklà.

Mus tarptautiniai partneriai paþinojo ir paþásta kaip gamintojus, kuriais galima pasitikëti. Visada galime pasakyti, pagaminsime ar nepagaminsime pageidaujamà produktà“, - teigia V. Gudelis.

Paklaustas, gal dël ðios prieþasties bendrovë „Multimeda“ pradës produkcijà tiekti ir Lietuvos rinkai, direktorius teigë, jog dar ne laikas. „Vidaus rinkoje planø neturime, nes kad joje sektøsi, reikia dar palaukti, o laukti mes neturime kada. Mes dirbame Vakarams. Eksporto rinkos atsigavo greièiau, o kai kurios netgi nepajuto nuosmukio. Pagrindinës mûsø uþsakovës IKEA pardavimai netgi pakilo, o mes gavome gerø uþsakymø. Ðiemet IKEA iðskaidë savo gamintojus pagal gamybos kvalifikacijà, o ið 43 pasaulio gamintojø liko tik 33, gaminantys ið berþo masyvo ir kombinuotosios plokðtës. Tai, kad mes esame tarp ðiø iðrinktøjø, yra savotiðkas ávertinimas – Lietuvoje pagaminti baldai turi savo pirkëjà pasaulyje“, - dësto paðnekovas.

Pasak jo, 1 proc. Lietuvoje liekanèios produkcijos sudaro ið gamybinio proceso atliekø pagaminti briketai ir pardavimai ðalies gyventojams, kurie ásigyti “Multimeda” baldø atvyksta tiesiai á gamyklà.

buvusiais árengimais. Kartu buvo perimti ir IKEA uþsakymai. Rekonstravus gamybinius pastatus, pastaèius savo katilinæ, dþiovyklas, buvo pradëta baldø gamyba ið masyvios berþo medienos. Ðiuo metu ámonëje sukomplektuota visa baldø ið natûralios medienos ir kombinuotøjø plokðèiø gamybai reikalinga áranga.

Baldai pagaminami vienoje vietoje nuo medienos iðpjovimo iki apdailos, o ið gamybiniø atliekø presuojami pjuvenø briketai. Tai þymiai sumaþina rizikà, kad produktas gali bûti nepatiektas laiku dël bendradarbiaujanèiø ámoniø veiklos sutrikimø, kuriø produkto gamintojas negali kontroliuoti.

NUO RÀSTO IKI BRIKETO UAB „Multimeda“ ákurta 1998 metais, nupirkus ið bankrutuojanèios akcinës bendrovës „Berþas“ dalá gamybiniø pastatø su juose

84 |

www.multimeda.lt

Interjero elementai Pramoninis dizainas

Kabykla AUGA. Apdovanojimai: Baltic Furniture Manufactures Design Award 2008 The Best Indusrial Design Baldø dizaino konkursas [NEFORMATE] 2008 Pagrindinis prizas

www.ltdstudio.lt Mûsø adresas: T.Ðevèenkos g. 16, 10 korp. - 210, Vilnius. Telefonas: + 370 687 55 004. E-paðtas: info@ltdstudio.lt

Dizaineris - Juozas Brundza.

| 85

ATNAUJINTAS TUNELIS –

MODERNUS IR IÐSAUGOJÆS ISTORINES DETALES

| 87

Algio Palionio nuotr.

Prieð 150 metø Lietuvoje buvo nutiesti pirmieji geleþinkelio bëgiai. Tuo laikmeèiu buvo pastatytas ir vienintelis Baltijos ðalyse geleþinkelio tunelis. Neseniai ðis istorinis ties Kaunu esantis geleþinkelio tunelis po pusantrø metø trukusios rekonstrukcijos vël pradëjo veikti. veikti Vienas intensyviausiø keleiviø perveþimo geleþinkeliu ruoþø Vilnius–Kaunas keleiviams tampa ne tik patogesnis, bet ir saugesnis. Ateities kartoms garantuotas kultûrinio paveldo iðsaugojimas AB „Lietuvos geleþinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka

| H ENRIKAS BALEVIÈIUS |

Tûkstanèiai metrø signalizacijos kabeliø ir prieðgaisrinës apsaugos vamzdynø driekiasi tunelyje

Per metus geleþinkelio ruoþu Vilnius– Kaunas naudojasi beveik 1 milijonas keleiviø. Per dienà pirmyn ir atgal kursuoja 30 keleiviniø traukiniø. Ið jø 14 – greitieji nauji, modernûs dviaukðèiai elektriniai traukiniai. Jais ið vieno miesto á kità galima nusigauti per vienà valandà ir kelias minutes.

Nuo ðiol ið Vilniaus á Kaunà traukiniu vaþiuojantiems keleiviams jau nebereikia iðlipti laikinoje stotyje Petraðiûnuose – senuoju 1285 metrø ilgio geleþinkelio tuneliu traukiniai vël gali pasiekti Kaunà.

88 |

Betonuojamos tunelio sienos

ATSTATYTI PADËJO ES PINIGAI Nuo XIX amþiaus pabaigos veikianèiame senajame Kauno tunelyje sutvirtintos konstrukcijos, atnaujinta vandens nuvedimo sistema, atkurta istorinë iðvaizda.

Esminis pasikeitimas – tunelyje ádiegtos modernios inþinerinës technologijos: árengtos elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos, pastovus tunelio apðvietimas, prieðgaisrinë áranga, telekomunikacijos, modernizuota kontaktiniø tinklø sistema. Ádiegus ðias sistemas unikalus, taèiau iki tol buvæs apðiuræs ir griûvantis istorijos

paveldas áþengë á XXI amþiø. „Viename svarbiausiø Lietuvos geleþinkeliø ruoþø esantá tunelá bûtinai reikëjo renovuoti, nes paskutiná kartà jis remontuotas tik 1989 metais“,- sako AB „Lietuvos geleþinkeliai“ vadovas Stasys Dailydka.

Anot vadovo, geleþinkeliø infrastruktûra intensyviai gerinama jau keliolika metø, tad tunelis buvo tiesiog dar vienas objektas renovacijø eilëje.

Vykdant rekostrukcijos darbus panaudoti paþangûs techniniai sprendimai ir naujausios technologijos uþtikrina tiek funkcinæ paskirtá, tiek saugumo reikalavi-

Renovuotas Kauno geleþinkelio tunelis

mø ávykdymà, tiek kultûrino paveldo iðsaugojimà. Darbams tunelyje buvo gaminama speciali áranga, neturinti analogø Lietuvoje, medþiagas mokslininkai sukûrë eksperimentiniu bûdu.

Bendra tunelio atnaujinimo ir modernizavimo darbams skirta suma – 80,6 mln. litø, ið jø net 50 mln. skyrë Europos Sàjungos (ES) fondai.

GALINGA UGNIES UÞKARDA Inþinerines sistemas tunelyje diegusios bendrovës „Fima“ Projektø vykdymo departamento direktorius Artûras Ðuliauskas sako, kad siekiant tinkamai tunelyje ádiegti kompleksiná technologijø sprendimà, buvo nagrinëjamos uþsienio ðaliø tuneliuose diegiamos panaðios inþinerinës sistemos, tariamasi su ekspertais. „Tunelis yra specifinis statinys, jo viduje drëgna, pravaþiuojantys dyzeliniai traukiniai skleidþia dûmus, nuo traukiniø eismo vibruoja konstrukcijos. Visi ðie reiðkiniai gali neigiamai veikti árangà, todël ieðkojome sprendimo, kaip jà apsaugoti“,- pasakoja A. Ðuliauskas.

Pasak A. Ðuliausko, vienas ið sudëtingiausiø tunelyje ágyvendintø sprendimø – galinga gaisro gesinimo sistema. Visame tunelyje iðdëstyta apie 650 specialiø purkðtukø, kurie gaisro atveju imtø purkðti vandená. Atrodo paprasta, taèiau

ði gaisro gesinimo sistema skiriasi nuo standartiniø, naudojamø kituose objektuose. „Tunelis yra neðildomas, todël gesinimo sistemos vamzdynuose negali bûti rezervuojamas vanduo. Sistema suprojektuota veikti taip, kad kilus gaisrui per trumpà laikà pripildytø vamzdynus vandens“, - sako “Fima“ atstovas.

Pakankamai retas Lietuvoje technologinis sprendimas, pasak A. Ðuliausko, yra ir tunelyje gaisro aptikimo sistemai panaudotas temperatûrinis kabelis, kuris nusidriekæs per visà tunelio ilgá matuoja oro temperatûrà kas 3 metrai. Be to, jis tiksliai nustato ir nurodo gaisro þidinio vietà.

MODERNIAUSIAS GELEÞINKELIO KILOMETRAS „Fima“ specialistai 1285 metrø ilgio tunelyje taip pat modernizavo pasenusià eismo valdymo sistemà, kuri nuo ðiol turi ir papildomø saugumà uþtikrinanèiø funkcijø – garso ir ðviesos sirenomis apie artëjantá traukiná áspëja tunelyje dirbantá aptarnaujantá personalà. „Ateityje ðiuo tuneliu gali bûti leista traukiniams vaþiuoti 90 km per valandà greièiu, todël vëjo gûsis gali tiesiog patraukti tunelyje esantá þmogø po ratais. Ið anksto pradëjus kaukti signalizacijai, dirbantys þmonës spës saugiai pasitraukti“,- apie ádiegtos

sistemos privalumà pasakoja „Fimos“ atstovas A. Ðuliauskas.

Dar vienas sprendimas - sumontuoti dveji gabaritiniai vartai prieð Palemono stotá.

Vartuose esantys davikliai nustato traukinio gabaritø nukrypimus nuo reikalaujamø ir prireikus sustabdo traukiná stotyje. Tokiu bûdu bus iðvengta Palemono stoties tilto ir uþ keliø kilometrø esanèio Kauno tunelio apgadinimo.

Ne maþiau svarbios tunelyje ádiegtos specialios technologijos, kurios garantuoja patikimà tunelio pamatus suardyti galinèio gruntinio vandens stebëjimà ir kontroliavimà. „Vandens lygio davikliai, ágræþti á tunelio pamatà 2 metrø gylyje, matuoja gruntinio vandens lygá. Anksèiau tokios sistemos tunelyje nebuvo“,pasakoja A. Ðuliauskas. Kiti rangovai, AB „Kauno tiltai“, tunelyje árengë naujà vandens nuvedimo sistemà. Be visø sudëtingesniø technologijø tunelyje ádiegtos ir áprastos, tokiam objektui reikalingos inþinerinës sistemos - avariniai telefonø aparatai, radijo ryðys. Tunelio valdymà atlieka ádiegta „Siemens PowerCC“ valdymo sistema, kurià programavo ir derino bendrovës „Aedilis“ specialistai.

www.litrail.lt

| 89

Sudëtingi darbai padëjo iðsaugoti unikalø objektà | L IGITA ÐOLIÛNIENË |

AB „Kauno tiltai“ archyvo nuotr.

Skliauto sutvirtinimas, vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos árengimas, prieðgaisrinës sistemos sumontavimas, pasislinkusiø pamatø sutvarkymas – tai tik dalis sudëtingø darbø, kuriuos rekonstruojant unikalø bei vienintelá Baltijos ðalyse veikiantá geleþinkelio tunelá teko atlikti Lietuvos susisiekimo infrastruktûros ámoniø grupei „Tiltra Group“ priklausanèiai bendrovei „Kauno tiltai“ bei partneriui – ámonei „Volkerrail Lietuva“

| 91

TUNELIO ISTORIJA Kà tik baigto rekonstruoti Kauno tunelio istorija prasidëjo uþpraeitame ðimtmetyje. Buvo planuojama nutiesti geleþinkelá á Kauno miestà. Geleþinkelio draugijos inþinieriai iðtyrë vietovæ.

Taèiau vietovë pasirodë netinkama. Pervaþiavimui per Nemunà parengti du variantai: pirmajame siûlyta árengti aukðtà, per 750 m ilgio viadukà, antrajame planuota geleþinkelá nutiesti paupiu. Abiem atvejais geleþinkelis bûtø toli nuo miesto, todël pasiûlyta á Kaunà nutiesti pagalbinæ geleþinkelio linijà. Vëliau ðiø planø atsisakyta.

Naujø tyrimø ëmësi prancûzø inþinierius G. F. Perrot. Jis turëjo kaip galima arèiau miesto suprojektuoti geleþinkelio stotá, todël nutarta statyti tunelá. Prieð darbø pradþià G. F. Perrot apskaièiavo, kad tunelio skliauto storis gali bûti nevienodas. Taip buvo sutaupyta daug statybiniø medþiagø. Didesnë Kauno tunelio skliauto dalis yra trijø plytø storio, mûras pastorintas tik tose vietose, kur didelis grunto slëgis.

Kaip raðoma interneto þinyne “Wikipedia”, tunelio statyba vyko sunkiai. Darbams trukdë lietinga 1860 m. vasara ir anksti prasidëjusi þiema. Vietomis reikëjo naudoti sprogmenis. Anuomet tuneliø statytojai neturëjo dinamito ir naudojo daug silpnesnës galios parakà. Paskui þemkasius ir sprogdintojus sekë mûrininkai, statæ poþeminio koridoriaus skliautus.

Kauno geleþinkelio tunelis buvo statomas pagal garsaus lietuviø inþinieriaus Stanislovo Kerbedþio projektà. Tunelis suprojektuotas pasagos formos, 8,44 m ploèio, 6,95 m aukðèio, dvikelis, su 3772 mm tarpukeliu. Virðutinë dalis plytinë (mûras), ðoninës sienos sumûrytos ið granito luitø. Tunelio skliautams, vandens pralaidoms ir kitiems statiniams reikëjo labai gerø plytø, tad joms degti Aukðtuosiuose Ðanèiuose ir Petraðiûnuose pastatytos dvi plytinës.

Statybai parinkta ideali vieta – tunelyje nëra dirbtinës ventiliacijos, 92 |

taèiau per 10–15 minuèiø vëjas traukinio dûmus iðpuèia arba iðtraukia. Tunelio ilgis turëjo bûti 1280 m: 820 m tiesaus kelio, likusi dalis - kreivë, kurios spindulys 1000 m. Statybai pasamdyta Ernest Gouin et Cie firma ið Paryþiaus. Darbai pradëti 1859 m. geguþës 22 d.

Tunelis buvo kasamas ið abiejø pusiø, darbui paspartinti kas 150 m árengtos 7 ðachtos. Á jas nusileidæ darbininkai iðkasë ðonines galerijas link tunelio.

1935 m. þmonëms, dirbusiems geleþinkelyje, virð tunelio leista statytis „lengvus“ gyvenamuosius medinius namus be rûsiø.

1944 m. liepos 30 d. atsitraukdama vokieèiø kariuomenë tunelá kelis kartus sprogdino. Didþiausias sprogimas ávyko tunelio viduryje, deformavosi apie 100 metrø kelio.

1944 m. rudená sovietinë kariuomenë per 1,5 mënesio tunelá atstatë. Apgriautø tunelio vietø remontui naudojo betonà. Po sprogdinimo atsiradusios duobës uþpildytos ávairiu gruntu. Taèiau sprogimo banga pakeitë hidrologines sàlygas, tunelis tapo neatsparus gamtos poveikiui, ypaè vandeniui. 1948 m. tunelis pradëjo deformuotis.

Didesnis jo remontas atliktas 1949 m. Paskutiná syká jis tvarkytas 1972 m., kai buvo pastatyta atraminë arka, turëjusi sustabdyti konstrukcijø deformavimàsi.

NEBUVO ÁMANOMA PROGNOZUOTI Kauno tunelio rekonstrukcijos darbai buvo pradëti 2007 m. rudená.

Kauno tunelis unikalus, átrauktas á Kultûrinio paveldo registrà, todël visi darbai reikalavo itin didelio profesionalumo ir pasirengimo. Ðiam projektui buvo sutelkta “Kauno tiltø” profesionalø komanda. „Kauno tiltø“ tunelio remonto darbø vadovas Rimantas Vagonis teigë, kad prieð dvejus metus pradëjus rekonstrukcijos darbus tiksliai

neþinota, kokius techninius sprendimus reikës priimti ágyvendinant projektà.

Kai kurios detalës paaiðkëjo tik pradëjus vykdyti projektà, todël buvo atlikti sudëtingi techniniai inþineriniai projekto pakeitimai ir ðiek tiek pakoreguota darbø trukmë.

Pasak „Tiltra Group“ Inþinerinio departamento vadovo Aldo Rusevièiaus, tunelio rekonstrukcija – vienas ið sudëtingiausiø „Kauno tiltø“ vykdytø projektø, kuris uþbaigtas sëkmingai. „Nepaisant projekto eigoje atsiradusiø bûtinø papildomø darbø, visi pagrindiniai tunelio remonto darbai buvo baigti laiku. Mes, kaip rangovai, garantuojame itin aukðtà atliktø darbø kokybæ ir nepriekaiðtingà tunelio funkcionavimà“, - sakë A. Rusevièius.

Anot jo, inþineriniu poþiûriu tunelio remontà galima laikyti vienu sudëtingiausiø ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos ðalyse, kadangi tokio tipo statinys Baltijos ðalyse yra vienintelis.

REIKËJO SUDËTINGØ SPRENDIMØ Rekonstrukcijos metu reikëjo renovuoti geleþinkelio kelià, elektros, signalizacijos, avarinio ryðio linijas, árengti naujas saugos sistemas, atnaujinti apðvietimà, iðardyti nebeveikianèià tunelio sausinimo bei vandens surinkimo sistemà ir árengti naujà modernià drenaþø sistemà (iki rekonstrukcijos drenaþo nebuvo), kuri renka ant tunelio sienø atsirandantá gruntiná vandená.

pradëti ugnies malðinimà. Nuo mygtuko paspaudimo iki gaisro gesinimo pradþios praeitø ne daugiau kaip keturios minutës.

Jei tunelyje uþsidegtø traukinys, naujoji ryðio sistema uþtikrintø galimybæ iðsikviesti pagalbà. Ryðio pultai pritaikyti neágaliesiems, atsparûs aukðtai temperatûrai.

ATSAKINGI DARBAI Sudëtingiausias AB „Kauno tiltai“ specialistams tekæs darbas - tunelio platinimas ir aukðtinimas (tunelio skliautas vietomis buvo suspaustas iki vieno metro). Virðutinë dalis nebuvo atkasta, nes virð tunelio yra gyvenamieji namai.

Rekonstrukcijos metu restauruoti originalûs tunelio portalai. Betonuojant tunelio skliautà buvo specialiai pagamintas klojinys. Tunelyje po pabëgiais buvo paklotas specialus „bentonito“ kilimas, kuris avarijos metu iðsiliejus naftos produktams apsaugotø gruntinius vandenis.

Anot R. Vagonio, kai kuriose tunelio dalyse darbus teko atlikti rankomis. Siekiant iðsaugoti vertingus statinio fragmentus teko samdyti Lietuvos restauratorius.

Po rekonstrukcijos tunelyje árengtas modernus apðvietimas (anksèiau tunelis apðviestas nebuvo), ir keleiviai gali pamatyti originalø vaizdà, kaip atrodë tik pastatytas tunelis ir kaip - prieð rekonstrukcijà.

MAÞIAU PAVOJØ AB „Kauno tiltai“ tunelyje sumontavo sprinklerinæ gaisro gesinimo sistemà, kurios iki ðiol jame nebuvo. Ásiplieskus gaisrui specialûs davikliai á bazæ perduotø labai tikslià informacijà apie gaisro vietà. Jei tuo metu tuneliu vaþiuotø traukinys, budintysis ávertintø, koks krovinys gabenamas ir paspaustø mygtukà -

www.kaunotiltai.lt www.tiltra.lt | 93

SIEMENS archyvo nuotr.

Moderniems GELEÞINKELIAMS – modernûs SIEMENS sprendimai „Siemens“ dþiaugiasi galëdama pasiûlyti ne tik efektyvius, bet ir ekologiðkus sprendimus“, – sako „Siemens“ generalinis direktorius Lietuvoje AUDRIS BARCEVIÈIUS

Tarptautinës technologijø ir inovacijø kompanijos „Siemens“ transporto sprendimø padalinys „Mobility“ yra vienas pirmaujanèiø tarptautiniø transporto ir logistikos sprendimø bei technologijø tiekëjø. Gebëdama pateikti solidþiø sprendimø „Siemens“ tapo patikima AB „Lietuvos geleþinkeliai“ partnere vykdant ávairius geleþinkeliø modernizavimo projektus: Kauno geleþinkelio tunelio bei Vaidotø skirstymo stoties atnaujinimà, naujø lokomotyvø ásigijimà

94 |

Ð

iø metø lapkrièio mënesá ávyko oficialus Vaidotø geleþinkelio stoties, esanèios netoli Vilniaus, perdavimas eksploatacijai. Modernizuota stotis tapo pirmàja visiðkai automatizuota skirstymo stotimi Rytø Europoje. Vaidotø skirstymo stotá buvo nuspræsta modernizuoti, kai padidëjus Rytø ir Vakarø ðaliø prekybos transporto srautams, ji pasiekë tiek skirstymo, tiek pralaidumo ribas.

sistemà, sumontavo naujà skirstymo kalnelio vaizdo áraðymo sistemà, atnaujino ir pagerino apðvietimo sistemà. Taip pat buvo atstatyta ir rekonstruota lietaus nuotekø surinkimo ir valymo sistema, modernizuota radijo ryðio sistema bei papildoma signalizacijos sistema, árengta elektros ir ryðiø kanalizacijos sistema.

Modernizuojant stotá buvo árengti keturi nauji atvykimo iðvykimo keliai, dar keturi buvo prailginti iki 1050 metrø ilgio.

Siekiant uþtikrinti stoties aprûpinimà elektros energija, buvo modernizuotos ðeðios transformatorinës pastotës bei iðplësta elektros árenginiø valdymo ir kontrolës sistema SCADA. „Siemens“ vadovaujamas konsorciumas Vaidotø skirstymo stotyje árengë ieðmø ðildymo

„Siemens“ vadovaujamas konsorciumas stoties pajëgumà padidino beveik dvigubai: nuo 1800 iki 3000 vagonø per parà.

Netrukus po modernizuotos Vaidotø skirstymo stoties atidarymo pradëjo veikti ir rekonstruotas Kauno geleþinkelio tunelis. Vienintelio Lietuvoje ir Baltijos ðalyse veikianèio geleþinkelio tu-

V. Gelaþausko nuotr.

Atliekant geleþinkelio stoties modernizavimo darbus buvo rekonstruotas stoties skirstymo kalnelis – po juo árengta speciali geomembrana bei sudëtinga drenaþo ir kolektoriø sistema. Kalnelyje buvo sumontuotas 21 ieðmas kartu su naujomis pavaromis, árengti 24 hidrauliniai stabdikliai, sudëtinga kabeliø kloji-

mo ir montavimo sistema. Taip pat buvo sumontuota ir vagonø greièio, svorio ir gabaritø matavimo bei vëjo greièio ir krypties nustatymo áranga. Skirstymo kalnelá bei visà árangà nuo ðiol valdo „Siemens“ sukurta ir ádiegta mikroprocesorinë valdymo sistema „MSR32“, pakeitusi ankstesnæ sistemà, veikusià relinës technologijos pagrindu.

Vaidotø skirstymo stotyje susikerta Baltijos regiono geleþinkelio keliai. Siekiant uþtikrinti stoties pralaidumà, jos pajëgumas buvo padidintas beveik dvigubai: nuo 1800 iki 3000 vagonø per parà

| 95

nelio rekonstrukcijos, kainavusios 80,6 mln. litø, generaliniai rangovai buvo AB „Kauno tiltai“ ir UAB „VolkerRail Lietuva“. „Siemens“ buvo pasamdyta kaip subrangovë visiems elektros instaliacijos darbams. Kompanijos uþduotis buvo pakeisti visas tunelyje esanèias elektros ir geleþinkelio automatikos sistemas naujomis bei suprojektuoti ir ádiegti naujas sistemas, uþtikrinanèias saugø tunelio darbà ir aptarnavimà. „Siemens“ árengë tunelio apðvietimà, elektros tiekimà, instaliavo elektros árenginiø valdymo ir kontrolës sistemà SCADA, árengë kontaktiná tinklà.

AB „Lietuvos geleþinkeliai“ ir „Siemens“

partnerystë neapsiriboja vien modernizavimo ir rekonstrukcijø projektais.

Nuo 2007 m. Lietuvos geleþinkeliais vaþinëja galingiausi Europoje dyzeliniai prekiniai lokomotyvai „Eurorunner“ „ER 20 CF“, pagaminti „Siemens“. 34 dyzelinius-elektrinius lokomotyvus, kuriø vertë 123 mln. eurø, „Lietuvos geleþinkeliai“ uþsakë 2005 m., o ávertinus sëkmingà jø eksploatacijà 2008 m. buvo uþsakyta dar deðimt tokiø lokomotyvø.

2010 m. pabaigoje Lietuvoje vaþinës 44 „ER 20 CF“ lokomotyvai ir tai bus moderniausia lokomotyvø bazë Rytø Europoje. „ER 20 CF“ yra universalus lokomotyvas, suprojektuotas tempti krovininius ir keleivinius traukinius. 138 tonas sve-

SIEMENS archyvo nuotr.

Kauno geleþinkelio tunelio rekonstrukcija visoms ámonëms buvo nemenkas iððûkis, kadangi ðis tunelis – labai senas,

pastatytas dar XIX a. (1861 m.), be to, tai – kultûros paveldo objektas, kurá restauruojant reikia laikytis grieþtø reikalavimø. Anot „Siemens“ „Mobility“ padalinio atstovo Lietuvoje Rimanto Baravyko, atliekant atnaujinimo darbus reikëjo surasti daug naujø techniniø sprendimø: kaip sukabinti daug kabeliø bei árengimø itin siauroje erdvëje iðlaikant reikalaujamus saugius ir funkcionalius atstumus, kaip suprojektuoti ir sumontuoti specialià kontaktinio tinklo sistemà, skirtà þemiems tuneliams ar tiltams, kur nëra galimybës montuoti áprastas sistemas, kaip sumontuoti automatinæ gaisro gesinimo sistemà, kurios nëra kituose geleþinkelio tuneliuose.

Atliekant Kauno geleþinkelio tunelio renovacijà reikëjo surasti daug naujø techniniø sprendimø, pavyzdþiui, kaip sukabinti daug kabeliø bei árengimø itin siauroje erdvëje, iðlaikant reikalaujamus saugius ir funkcionalius atstumus bei atsiþvelgiant á kultûros paveldo reikalavimus

96 |

riantys lokomotyvai ðalies geleþinkelio linijomis gali perveþti treèdaliu daugiau kroviniø nei naudoti anksèiau. Palyginus su ankstesniais prekiniais lokomotyvais, dviguba trauka traukusiais iki 4000 tonø svorio sàstatus, naujieji yra ne tik 40 proc. ekonomiðkesni, bet ir vieni galingiausiø lokomotyvø Europoje. Lietuvai pagamintuose ðeðiø aðiø „ER 20 CF“ lokomotyvuose yra 2000 kW galios dyzeliniai varikliai, lokomotyvai gali pasiekti maksimalø 120 km/h greitá, o dël savo didelio svorio ir startinës traukos jëgos, siekianèios 450 kN, dviguba trauka gali veþti 6000 tonø sveriantá sàstatà. „Eurorunner“ lokomotyvai yra keturiø arba ðeðiø aðiø. Pastarieji ðeðiø aðiø lokomotyvai pirmà kartà pradëti eks-

ploatuoti Lietuvoje. Keturiø aðiø „Eurorunner“ lokomotyvus jau eksploatuoja Austrijos federaliniai geleþinkeliai, Honkongo „Kowloon-Canton“ geleþinkeliø korporacija bei keli privatûs Vokietijos ir Austrijos geleþinkeliø operatoriai. „Transporto sprendimai yra svarbi vienos ið trijø pagrindiniø „Siemens“ veiklos srièiø – pramonës sektoriaus – dalis.

Transporto sistemos sprendimø spektras yra labai platus – nuo prekiniø lokomotyvø, metro iki greitaeigiø tarpmiestiniø traukiniø, nuo geleþinkeliø elektrifikacijos ir eismo kontrolës sistemø iki oro uostø logistikos ir paðto automatizavimo. Tai leidþia pasiûlyti partneriams unikaliø ir itin profesionaliø sprendimø.

Pastaruoju metu daug dëmesio skyrëme

ne tik Lietuvos geleþinkeliø modernizavimui, bet ir iðmaniosioms transporto valdymo sistemoms. Praëjusiais metais kartu su partneriais ádiegëme modernià eismo valdymo sistemà Vilniuje.

Lietuvos sostinë nuo ðiol gali didþiuotis viena pirmøjø Europoje turëdama moderniausià eismo valdymo sistemà, kuri svarbi ne tik transporto judëjimo mieste efektyvumui, bet ir miesto ekologinës pusiausvyros iðlaikymui, nes ji padeda maþinti emisijà. Tiek ðiuo atveju, tiek „Lietuvos geleþinkeliams“ teikdama ekonomiðkiau kurà naudojanèius lokomotyvus, „Siemens“ dþiaugiasi galëdama pasiûlyti ne tik efektyvius, bet ir ekologiðkus sprendimus“, – sako „Siemens“ generalinis direktorius Lietuvoje Audris Barcevièius.

Naujieji „Siemens“ lokomotyvai ER 20CF ne tik galingi, bet ir tausoja aplinkà. AB „Lietuvos geleþinkeliai“ uþsakymu pagaminti lokomotyvai dviguba trauka gali tempti net 6 000 tonø sàstatà, o degalø jie sunaudoja apie 40 % maþiau

| 97

STIKLO KARALYSTËJE neámanomø dalykø nëra

T

| L IGITA ÐOLIÛNIENË |

ai – bene didþiausia stiklo ir ávairiø stiklo gaminiø gamintoja Lietuvoje. Ja pasitiki ne tik mûsø ðalies, bet ir Lenkijos bei itin reiklûs Skandinavijos vartotojai. Ði ámonë penkiolika metø kûrë techninæ ir þmogiðkøjø iðtekliø bazæ, suteikianèià galimybæ operatyviai reaguoti á bet kurá kliento poreiká. Neabejojame, kad tie, kas domisi stiklo verslu, ið karto atspës, apie kà kalbama. Be abejonës, visø iðvardintø rezultatø yra pasiekusi UAB „Stiklita“, ðiuo metu aktyviai ieðkanti partneriø uþsienyje.

UÞKARIAUJA RINKAS Kol pakako uþsakymø Lietuvoje UAB „Stiklita“ á uþsienio ðalis savo produkcijos

98 |

neeksportavo. Aktyviai dirbti su Lenkijos, kur statybø rinka dar vis po truputá auga, verslininkais pradëta prieð pusmetá. Vaisingai baigësi ilgai uþsitæsusios derybos

su uþsakovais ið Skandinavijos. Pastarøjø kraðtø pirkëjai yra reiklûs ne tik kokybei.

Jie vertina, kaip partneris laikosi þodþio, ar sugeba laiku ávykdyti uþsakymà, ar yra

UAB „Stiklita“ nuotr.

mobilus, lankstus. „Skandinavai mus ávertino kaip patikimus tiekëjus. Tai uþtikrino galimybæ dirbti ðioje rinkoje“, - sakë UAB „Stiklita“ direktorius Rimantas Nemeikðtis. Anot jo, dabar daugelis Europos stiklo gamintojø yra nusipirkæ modernià árangà, ávaldæ gamybos technologijà, subûræ patyrusiø þmoniø komandas. „Kaip mes galime konkuruoti su panaðaus lygio gamintojais, juolab, kad skandinavai labai nemëgsta keisti tiekëjø? Þinoma, tik bûdami operatyvûs, lankstûs ir mobilûs. Geras aptarnavimas – tai, ko reikia ðiø dienø uþsakovui“, - sakë R. Nemeikðtis. Jo teigimu, nors klientai ðiuo metu svarbiausiu aspektu laiko kainà, lemiamos átakos sutarèiø pasiraðymui turi uþsakovo poreikiø patenkinimas. „Aktyviai ieðkome partneriø, galinèiø mums atstovauti uþsienyje.

Esame atviri ávairiems pasiûlymams“, tvirtino UAB „Stiklita“ direktorius.

PASIRUOÐÆ EUROPINIAMS REIKALAVIMAMS UAB „Stiklita“ galimybei dirbti uþsienyje ruoðësi ne tiesiogiai. Pirmiausia buvo stiprinama techninë ir þmogiðkøjø iðtekliø bazë. Ásigyta kokybiðka áranga, surinkta profesionaliø darbuotojø komanda.

Yra sukurta stiklo gamybos specialistø skatinimo sistema – atlygá jie gauna uþ pasiektus rezultatus. Tai kelia darbuotojø motyvacijà, norà siekti geresnio uþdarbio. „Visuomet vertinome mokanèius prie kliento „prieiti“ darbuotojus. Tai

tapo mûsø savotiðku pasirengimu klientø paieðkai uþsienyje“, - ásitikinæs UAB „Stiklita“ direktorius. Bendrovës produkcija atitinka visus ES reikalavimus, yra patikima ir kokybiðka.

STIKLÀ MËGSTA UAB „Stiklita“ darbuotojai gali parengti individualø projektà, pagal já sukurti gaminius, juos atveþti bei sumontuoti. „Stiklas tvirtesnis ir ilgaamþiðkesnis net uþ betonà. Galbût todël já taip mëgsta architektai“, - svarstë R. Nemeikðtis. Ið stiklo gaminami langai, durys, stalai, pertvaros, veidrodþiai, baldai, grindys, interjero ar eksterjero detalës, suvenyrai ir daugelis kitø dalykø. Be to, ði medþiaga lengvai priþiûrima – jà tereikia nuvalyti. Pasak UAB „Stiklita“ direktoriaus, neseniai Kaliningrade teko árengti prabangø bûstà, kuriame daugelis baldø bei interjero akcentø buvo ið matinio ir daþyto stiklo.

Beje, jis dar gali bûti ir laminuotas. „Dirbame ne tik su stambiais, bet ir su individualiais uþsakovais“, - sakë R. Nemeikðtis.

Anot jo, klientø patogumui Lietuvoje yra ákurti septyni bendrovei atstovaujantys salonai. Juose galima ásigyti bendrovës pasididþiavimu vadinamø ávairaus dizaino veidrodþiø, pateikti kitø uþsakymø.

ÁSPÛDINGI UÞSAKYMAI UAB „Stiklita“ yra ágyvendinusi ne vie-

nà iðskirtiná uþsakymà. Pavyzdþiui, prieð keletà metø buvo sukurtos puspenkto metro aukðèio ir per dviejø metrø ploèio stumdomos durys. Prie ámonës biuro Kaune „Stiklitos“ meistrai sumontavo didelá stikliná kubà, ant kurio iðraiþytas bendrovës pavadinimas. Pernai árengtas biurø ir butø pastatas „Bokðtas“, kurio interjere ir eksterjere itin daug stiklo. „Ið stiklo galima pagaminti daug kà. Netgi tai, kas kartais atrodo neámanoma“, sakë R. Nemeikðtis.

www.stiklita.lt | 99

Arvydas Pakalka | H ELMUTAS ÐABASEVIÈIUS |

„Auksinë þara. Laivas“/"Golden Glow. Ship", 2008, 80x110, Drobë, aliejus/Oil on canvas

100 |

A. Pakalka yra surengæs 32 asmenines parodas, dalyvavo daugiau nei 200 grupiniø parodø. Pastarajame deðimtmetyje dailininkas yra ásijungæs á tarptautiniø projektø sûkurá – daugiau nei 40 ávairiausiø tapybos simpoziumø metu dailininkas turëjo galimybæ integruotis á tarptautinæ ðiuolaikinio meno erdvæ, taèiau iki ðiol iðsaugojo savità kûrybos braiþà.

Patrauklus, nepretenzingas pasirenkamø motyvø þenkliðkumas bei ryðki, optimistinë spalvø darna A. Pakalkos tapyboje papildoma dar vienu svarbiu bruoþu – tiesiogiai dailininko energijà reflektuojanèio tapybinio braiþo, potëpio, tekstûros gyvybe; ði savybë sukuria patikimà ir ilgalaiká dailininko, jo kûrybos bei jos vertintojo ryðá, kuris garantuoja dailininko tapybos darbams vietà Lietuvos ir kitø ðaliø muziejuose, vieðose erdvëse bei privaèiose kolekcijose.

Daivos Liubamirskaitës nuotr.

FRUCTUS ARTIS.COM

Arvydas Pakalka á Lietuvos meniná gyvenimà ásijungë XX a. devintojo deðimtmeèio pradþioje. Baigæs M. K. Èiurlionio meno mokyklà ir Lietuvos dailës institutà, dailininkas savo kûryboje nuo pat pirmøjø parodø atspindëjo tuos idëjø bei formø pokyèius, kurie sàlygojo ryðkø ðiame laikotarpyje prasidëjusá Lietuvos tapybinës mokyklos atsinaujinimà.

Dar mokykloje susidûræs su svarbiais XX a. pabaigos modernistais Vincu Kisarausku, Valentinu Antanavièiumi, Linu Katinu, Arvydu Kadþdailiu, A. Pakalka iki ðiol savitai interpretuoja savo mokytojø darbams bûdingà konstruktyvø, analitiná poþiûrá á formaliàsias kûriniø struktûras, nors per jau daugiau nei dvideðimt metø trunkantá aktyvø kûrybiná gyvenimà A. Pakalkos braiþas iðgyveno nemaþa pokyèiø.

Pirmaisiais savarankiðkos kûrybos metais kûræs konceptualià, niûrokais dramatiðkais koloritiniais sàskambiais bei ryðkiu faktûriniu plastiðkumu pasiþyminèià tapybà, nuo paskutiniojo XX a. deðimtmeèio pradþios jis kûrë ir aðtriomis plastinëmis rastø daiktø kompozicijø formomis iðsiskirianèius asambliaþus, ir redukuotais archaiðko ir primityviojo meno piktogramø þenklais besiremianèià grafikà.

Jau prieð gerà deðimtá metø A. Pakalkos kûryboje pradëjusi ryðkëti, skaidrëti spalvinë gama pastaraisiais metais ágavo ypatingo, net vitraþiðko skambesio – jautrûs, retsykiais sidabriðkai apðarmojæ balkðvos, rusvos, melsvos, garstyèiø spalvos jo paveikslø pavirðiai vis daþniau ásiliepsnoja pirmapradþio ryðkumo raudoniu, geltoniu ar mëliu. Skaidrià, pozityvià energijà spinduliuojantys spalviniai sàskambiai daþnai viens nuo kito atskiriami ryþtingais kontrastingomis spalvomis brëþiamais kontûrais, iðkart suformuojanèiais itin paprastus paveikslø figûrinius ávaizdþius – medá, gëlæ, pastatà, þvërá ar daiktà.

„Gëlës“/"Flowers", 2008, 40x95, Drobë, aliejus/Oil on canvas

| 101

„Vakaro ramybë“/"Evening's rest", 2009, 80x110, Drobë, aliejus/Oil on canvas

Arvydas Pakalka joined the Lithuanian art scene at the beginning of the 1980s. He studied at M. K. Èiurlionis Art School and then graduated from Lithuanian Art Institute. From his debut exhibitions, the artist’s work showed changes in ideas and forms which influenced the remarkable reformation of Lithuanian painting that started at the time.

Pakalka has had 32 solo exhibitions and participated in over 200 group shows. In the last decade the artist joined the vortex of international projects. During more than 40 various painting symposia, the artist has had an opportunity to integrate into the international space of contemporary art, but he has preserved his unique style until now.

Although he was still at school when he first encountered important modernists of late 20th c., Vincas Kisarauskas, Valentinas Antanavièius, Linas Katinas and Arvydas Kadþdailis, Pakalka continues to interpret in his unique manner the constructive and analytical approach to formal structures characteristic to his teachers’ works. Yet Pakalka’s style has undergone many changes over more than twenty years of his artistic career. „Uþtvanka II“/"Dam II", 2006, 75x75, Drobë, aliejus/Oil on canvas

102 |

During the first years of his independent career Pakalka’s painting was conceptual, remarkable for its sinister dramatic

colour combinations and pronounced textural plasticity. Since the beginning of the 1990s, he has been creating assemblages with their striking, stark visual forms of compositions of found objects as well as prints based on reduced pictograms of archaic and primitive art.

The colour range of Pakalka’s paintings started brightening and clearing already ten years ago; recently it has acquired a particular touch with a stained-glass effect: sensitive, sometimes coated with silver frost, whitish, brownish, bluish and mustard colour surfaces often become inflamed with red, yellow or blue of primary brightness. Combinations of colours radiating transparent and positive energy often are separated from each other with resolute outlines drawn in contrasting colours, which immediately form particularly simple figurative images: a tree, a flower, a building, an animal or a thing.

„Puokðtë/"Bouquet", 2008-2009, 120x60, Drobë, aliejus/Oil on canvas

The attractive and unpretentious sign-quality of chosen motifs and the bright optimistic harmony of colours is supplied with another quality in Pakalka’s paintings: the vivacity of his painterly style, brushwork and texture directly reflecting the artist’s energy; this quality also creates a reliable and long-term relationship between the artist, his work and its audience, which guarantees to the artist’s works a place in the collections of Lithuanian and foreign museums, public spaces and private collections.

„Marios“/"Sea", 2003, 81x100, Drobë, aliejus/Oil on canvas

| 103

104 |

The ideas undulate by prints and compositions of words transpiercing textile pictures, carpets, furnishing and chandeliers, as if provoking to plunge in the mine that is much deeper than the only aesthetic expression. It becomes clear that not only books can be red. One can read also a bench, a picture and so on... It is one of features typical for stylistic expression of the creation by young artist Eglë Vengalytë. Although she graduated from the master studies in textile at Vilnius Art Academy only one year ago, this creative person is already recognized by her specific interrelation between the creative expression and the incorporated meaning.

Bridges between the semblance and the meanings

Ðriftø ir þodþiø kompozicijomis nuvilnijanèios mintys persmelkia tekstilinius paveikslus, kilimus, baldus, ðviestuvus, tarytum provokuodamos pasinerti á kur kas gilesnius, nei vien estetinë raiðka, klodus. Pasirodo, skaityti galima ne tik knygas. Bet ir suolà, paveikslà... Tai vienas ið jaunos menininkës EGLËS VENGALYTËS kûrybai bûdingø stilistinës raiðkos bruoþø. Tik prieð metus baigusi tekstilës magistrantûros studijas Vilniaus Dailës akademijoje ði kûrybinga asmenybë jau yra atpaþástama ið jai bûdingo santykio tarp kûrybinës iðraiðkos ir ákûnijamos prasmës

Tiltai tarp regimybës ir prasmiø

| 105

Vienas didþiausiø Eglës sukurtø projektø – þakardine technika austø paveikslø ciklas “Prausykla”, papildytas specialiu ritualiniu suolu. Nors atspirties taðku buvo pasirinkta pati elementariausia kasdienybë: prausimasis, veidrodþio valymas ar indø plovimas, vis tik tai interpretuojant labiau kaip apibendrintà simbolá buvo pereita prie dvasinio apsivalymo temø: prausti juk galima ir vidiná pasaulá, mintis, sàþinæ. Tarkim, vienas paveikslas pavadintas „Senus ásitikinimus pakeisti naujais“. Èia stilizuotas siuþetinis pasakojimas byloja apie veidrodyje valomà savo atvaizdà, bet tuo paèiu per tà procesà vyksta virsmas ið seno á naujà. Arba - „Geriausios idëjos ateina plaunant indus“ – rytas, saulë ðvieèia ir... uþplûsta geros mintys.

Eglës kûryboje yra kaþkas tokio, kas jos sukurtus darbus paverèia vos ne ritualiniais objektais, nejuèia uþburianèiais stebëtojà meditatyvinëmis nuotaikomis. Lyg lengvas vëjelio dvelksmas èia juntamas kvietimas ieðkoti tikrosios savo tapatybës, nesustoti vien tik ties regimu pavirðiumi ir iðdrásti atsinaujinti. Turbût neatsitiktinai savo asmeniniu þenklu Eglë pasirinko lotoso þiedà - ðvaros simbolá. Lotosas – vienintelis augalas, kuris net purviname vandenyje þydi skaisèiai baltai. Átakos taip pat turëjo ir Turkijoje pamatyti ðrifto meno pavyzdþiai. „Man atrodo, kad svarbu ne tik vaizdas, bet ir þodis, kuris savyje daug daugiau talpina“ – sako Eglë, savo kûryboje sëkmingai naudojanti þodþius, virstanèius mintimis tam, kad kûrybai suteiktø daugiau gelmës.

„Ritualai“, þakardinis audimas

TEKSTILË, PASAKOJANTI ISTORIJAS

KETVIRTAS MATMUO

| R ASA BARADINSKIENË |

Segë „Muilo burbulai“, sidabras, tekstilë

„Nusiprausë“, þakardinis audimas. Paveikslo vaizdas prie yprasto ir neoninio apðvietimø

Tado Gindrëno nuotr.

106 |

Eglës kûrybiniai sumanymai skleidþiasi tarsi ðvytintys lotoso þiedai. O visi, kas vienu ar kitu bûdu prisilieèia prie tokios subtilios kûrybos, yra tarsi pakvieèiami pasinerti á þaismingà ritualà, suteikiantá net paèiai pilkiausiai kasdienybei gyvastimi pulsuojanèio virpulio.

Á tekstilës subtilybes besigilinanti Eglë neapsiribojo vien ðia sritimi. Tarsi ieðkodama kontrastingo papildymo minkðtam tekstilës medþiagiðkumui kûrëja pajuto norà mesti iððûká ir prieðingai materijai – metalui. Kartà apsilankiusi juvelyro studijoje ji iðtarë sakiná, kurio net nebuvo prieð tai mintyse: paklausë, gal galima lankyti kursus? Iðgirdusi teigiamà atsakymà ilgai nedvejojo. Tad dabar idëjos, mintys ir siuþetai, kadaise persipynæ Eglës gobelenuose, sëkmingai ásikûnija ir jos kuriamø papuoðalø serijose.

NUO KOMPOZICIJØ ERDVËJE IKI MINIATIÛRØ

Patirtis, ágyta pritaikant gobelenus baldams, Eglei atvërë papildomà ir intriguojanèià tekstilës panaudojimo sritá. Ðiais metais vykusiam „Neformate“ konkursui ji sukûrë gydymo ástaigai skirtà suolà pavadinimu „e-e-e“, supaþindinantá su vienu ið natûralios terapijos metodø – mantromis. Eglës tikslas buvo sukurti toká suolà, kuris tarsi bendrautø su þmogumi ir tuo paèiu atliktø terapinæ funkcijà. Dar vienà specialiai baldams skirtà gobelenø kolekcijà „Sistema“ tekstilininkë sukûrë bendradarbiaudama su dizaino studija „Contraforma“. Èia atspirties taðku buvo pasirinkti 1968 metai - maiðto, sekso revoliucijos laikotarpis. Pradinë mintis buvo atnaujinti senus to laikotarpio baldus ir tuo paèiu á sàvokà „Sistema“ paþvelgti plaèiàja prasme, gal net kiek su ironija. Ðiais gobelenais dekoruota sofa ðiemet buvo eksponuota Milane.

SPECIALUS „RÛBAS“ BALDAMS

Suolas „e-e-e“, þakardas

Sofa „Sëstis ant sistemos“, þakardas

E

N

G

L

I

S

H

Page 14 BUSINESS IS UNDER PREPARATION, WHILE THE MONEY FOR THE INVESTMENTS IS PREPARED ALREADY The interview with MINDAUGAS PETRAUSKAS, the Vice-minister of Economy of Republic of Lithuania.

Although the hard times corrected investment plans of a majority of enterprises and the depressed manufacture postponed introduction of innovations at enterprises, nevertheless the state did not strand the national economy. Taking into account that innovations may accelerate an escape of Lithuanian economy from the crisis and support the economic recovery, the Innovations in Business Programme for 2009–2013 was approved this spring. It strives to encourage industrial and serviceproviding enterprises that introduce innovations to increase a share of manufacture bound with updated technologies. The goal of the Programme is to ensure approaching the productivity of Lithuanian national economy with the added value created to the average level of the European Union (EU). Up to the end of November 2009, total amount of 159.6 million Litas was distributed and 187 projects were supported according to EU support measures for development of technologies and innovations administered by the Ministry of Economy; in addition, total amount of 260.2 million Litas was distributed and 478 projects were supported according to the measures for increasing productivity of business and development of innovations. The Ministry of Economy offers a number of measures for promotion of cooperation of business and science.

Using the measures „Idëja LT“, „Intelektas LT“, „Intelektas LT+“, „Inoklaster LT“, „Inoklaster LT+“ specified in the Programme of Actions for Economic Growing and financed from EU Structural Funds for 2007-2013, it is possible to obtain a support „from the idea to production”.

Page 18 THE COUNTRIES ARE UNITED

BY THE BALTIC SEA; BUSINESS WILL BE UNITED

BY THE COMMON INTERESTS The conversation with ALMANTAS DANILEVIÈIUS, the Director of Innovation and Knowledge Society Department under the Ministry of Economy.

The European Commission has approved the first regional EU strategy for a settlement of the problems of welfare, traffic, ecology and safety of the Baltic Sea Region. In cooperation with Sweden, Lithuania is responsible for Baltic Sea Region Programme for Developing Innovations, Clusters and Networks of Small/Medium-sized Businesses, so it forms schemes of opportunities of international cooperation in business and develops visions of the future of the Region.

The strategy of the Baltic Sea Region covers 15 axes of priority for a settlement of the problems of welfare, traffic, ecology and safety of the Region; among them, one of the most important is the sphere of scientific research and innovations. At present, 80 projects of

S

U

M

M

A

R

Y

priority are planned for implementing in the strategy. Lithuanian institutions will supervise implementing of 10 such projects.

Page 21 THE EXPORT SAILS ARE HOISTED UP The experts unanimously agree that economic recovery will be predetermined by foreign trade, so export promotion turns into a task of a particular importance for the state.

In addition to assistance in risk management, the prospecting of new markets by state authorities breaks new ground for business.

Mindaugas KUKLIERIUS, the Vice-Minister of Agriculture of Republic of Lithuania, assents to them. In his special interview, he states that Lithuanian export map is extending already. A popularity of exporters of agricultural production and food was the goal provided in the export strategy of Lithuania for 2009-2013. A success of these sectors in export markets directly impacts new changes and recovery of the national economy. So, the authorities, in spite of limited financial resources disposed by them, assist business to penetrate to foreign markets.

BiL What export promotion measures are included in the sphere of responsibility of the Ministry of Agriculture of Lithuania in the new strategy?

We are obliged to implement 11 measures. Hereinafter, I’ll identify some of them: implementing of the sale promotion and consumer informing measures applicable by the European Union (EU); organization of business representing at exhibitions and fairs in foreign states; more effective using visits of high-rankers of state authorities abroad for duly representing the capabilities of the national economy; training of exporters, collection, analysis and providing information on foreign markets; promotion of extending the market of fish and fish products and their consuming. In addition, providing proposals to the European Commission on better conditions for exporting production of Lithuanian enterprises should be mentioned as well. The sectors of agriculture and food will be also involved in measures to be implemented by other institutions, such as a partial covering of payments for export credits and promotion of competitive ability of exporting enterprises.

Page 22 MILK FOAM COMES FROM FOREIGN MARKETS. SC “ROKIÐKIO SÛRIS” The hard times of milk processors remained in the past; they were among the first who successfully escaped from the recession. Export markets revive, so milk processors can propose higher prices for milk to national agriculturists. The successful trade in milk production in foreign markets predetermines the positive changes of the internal market.

Within first three quarters of the current year, export of milk products increased by 10 percent. In January-September, 72’897 thousand ton of milk products were exported from Lithuania, i.e. 10.9 percent more as compared to the same period of the previous year.

Like in the previous year, cheeses prevailed in the export (26.76 thousand ton). These statistics were provided by the State Food and Veterinary Service. Dalius Trumpa, the Chairman of the Board | 107

of Directors of SC „Rokiðkio sûris“, the largest and the most modern cheese manufacturer both in Lithuania and the Baltic States, asserts that the said statistics present not only naked numbers. According to D. Trumpa, in addition to successful maintaining of the export volumes in the traditional markets, the company increased the quantities of production on shelves of trading centers of remote markets in the hard times. „Italy and Spain are the countries where we increased our sales almost by 100 percent within the recent years. Taking into account their needs, we started manufacturing of some other products. Because of this, we courageously look to the future and do not avoid extending the manufacture for satisfaction of the increasing needs,“ the talker says.

www.rokiskio.com

Page 26 THE INCREASING DEMAND FOR PRODUCTION OF “AGROVET” IN EU ,,Agrovet“ Company engaged in cattle and swine slaughtering, meat cutting and producing ready-to-cook meat products is one of the most modern meat processing enterprises as well as the largest fresh meat supplier and export leader in Lithuania for several years in turn already. After providing the assistance from the Ministry of Agriculture of Republic of Lithuania and the financial support from the European Union Special Accession Programme for Agriculture and Rural Development (SAPARD) fund, a new slaughterhouse was constructed and new modern equipment was acquired. As early as in autumn 2004, the manufacturing premises of the enterprise increased more than four times. The introduced new technologies enable the enterprise to supply fresh meat and to be competitive not only in the local market, Russia and ICS but also in the European Union. The Company, as a supplier of high quality fresh meat, was recognized in Holland, Germany, France, Great Britain, Denmark, Greece, Italy, Spain, Estonia, Scandinavia, Malta, Hong Kong and other states. Export from UAB „Agrovet“ forms about 60 percent of the total production of the enterprise and about 40 percent of the total export of Lithuanian meat. According to Director General of the enterprise A. Gudþiûnas, the increase of the volumes of export was caused by successful participation in major international food industry exhibitions „SIAL“ and „Anuga“, as well as Russian exhibitions „Zolotaya osen“ and „The World food“.

www.agrovet.lt

Page 60 RECREATION UNDER THE SHADE OF PINES Although the first physicians recommending mineral water baths appeared in Druskininkai as early as in the year 1765 and a large-scale treatment was started in the 19-20th centuries, for a majority of the population treatment at sanatoriums is probably associated with the Soviet times when a preliminary registration in the list was sufficient to be provided quiet recreation 108 |

under the shade of pines for 18-21 days free of charge from the trade union at least once a year.

In 2003-2004, recovery of Druskininkai started. In the year 2005, when a weekend recovery at a sanatorium and wallowing by treatment procedures came into vogue, the human flows to the spa increased considerably. The renovated health-resort facilities and accommodation sets increased an attractiveness of the spa. “In this way, we gradually encouraged Lithuanians to come back to unreasonably forgotten Druskininkai,” Edgaras Briedys, the Marketing director „Eglë“ Sanatorium (the largest in East Europe), says. History of „Eglë“ Sanatorium sheltering itself under soughing pines on the outskirts of the town excellently illustrates the changes of the attitude of Lithuanians towards healthiness. The sanatorium was established in the year 1972 and was rapidly extended in the Soviet period, when its facilities were adopted for mass treatment of patients of the whole large Soviet country. After the disruption of the political system, it seemed that “Eglë” would not withstand as well.

However, the privatization and increased income of the population provided favorable conditions for recovery of „Eglë“ Sanatorium. In August 2002, the Sanatorium was privatized. The new owners immediately started developing plans of updating and extending. The examples of other abandoned sanatoriums showed that only a resolution and a clear business plan are able to breathe a new life into health-resorts and the whole spa.

www.sanatorija.lt

Page 68 THE SOLUTIONS RECOGNIZED WORLDWIDELY The website for world architects www.eikongraphia.com recognized „The Business Center 1000” in Kaunas to be an exclusive building worth of an individual analysis. For over one year, the Lithuanian Business Center „1000” takes a firm position in the first ten exclusive architectural objects. The Business Center will be described in details in a book about interesting architectural solutions to be published in Switzerland. The building was highly assessed for the interior-related solutions and for the idea of using the image of one thousand Litas banknote used in Lithuania fifty years ago on the façade. Namely, the prewar Lithuanian 1 thousand Litas banknote united 4.5 thousand of glass sheets into an integral image and became the key accent of the object. „Urmas“ Trading Area situated nearby the Business Center is no less known to Lithuanians. The survey on notoriety carried out by „Vilmorus“ agency showed that Lithuanians know this Trading Area (by the way, the largest in the Baltic States) particularly well, although it operates in Kaunas only. In the survey, „Urmas“ took the fourth place after trading networks having their subdivisions over the whole Lithuania. This 65 thousand sq m Trading Area exists for the eighteenth year and includes over 2500 enterprises engaged in trade and rendering services; they are situated in six buildings: the Yellow Gallery, the Green Gallery, the Grey Gallery, The East Gallery, the West Gallery and the Red Passage.

www.urmas.net

Page 76 FOREST ENTERPRISE OF RASEINIAI In the year 1919, state-owned forests of Lithuania were divided to 16 administrative units referred to as forest enterprises. One of them was the forest enterprise of Raseiniai. In the year 1921, the forest enterprise of Raseiniai consisted of 10 forestries. In the year 1926, the first actions related to organizing forest exploitation took place. The chronicle of the Ministry of Agriculture for the years 1918-1938 points out that over 58 thousand hectares of forest in forest enterprises of Raudondvaris and Raseiniai were put in good order in the year 1926. After taking over the expropriated private forests by the state in 1920-1923, the areas of the forest enterprises doubled. A part of the forest enterprise of Raseiniai was joined to other forest enterprises, so only 7 forestries remained in it. The forest enterprise of Raseiniai existed up to the year 1944. In the year 1958, the new Raseiniai forest enterprise was established. At present, the territory controlled by the stateowned enterprise „Raseiniø miðkø urëdija“ includes 42 thousand hectares of forest and is divided into 7 forestries.

same period, the only railway tunnel of the Baltic States was built.

Recently, this historical railway tunnel in Kaunas came into operation after the reconstruction that lasted for one year and half.

One of the most intensive railway sections for transportation of passengers Vilnius–Kaunas became more comfortable and safe.

In addition, preservation of the cultural heritage for future generations is ensured.

Page 90 THE COMPLEX WORKS HELPED TO PRESERVE THE UNIQUE OBJECT Strengthening the cove, equipping the water collecting and eliminating system, installing the fire-prevention system, putting the removed foundation in good order and so on – this is a list of a part of complex works carried out by “Kauno tiltai” company, the member of Lithuanian transport infrastructure companies „Tiltra Group“, and it’s partner „Volkerrail Lietuva“ on the reconstruction of the unique and the only railway tunnel in the Baltic States.

www.rasuredija.lt

www.kaunotiltai.lt www.tiltra.lt

Page 82 FURNITURE FROM LITHUANIAN MANUFACTURER “MULTIMEDA” – AT HOUSES WORLDWIDELY Vaidas Gudelis, the Director of „Multimeda“ enterprise (Radviliðkis) engaged in furniture manufacturing, is sure that the success of the business initiated ten years ago was predetermined by the fact that he is able to answer firmly what the enterprise is “capable to do” to its clients. „The key customer of our production is Sweden consortium IKEA. 70 percent of production is supplied to it and the remained part is distributed to representatives of furniture trade from other states. Total 99 percent of our production is exported. So, our chest-of-drawers, hutches, beds, catchalls and so on are being sold worldwidely. Striving to maintain our contacts with customers, we adopt ourselves to the needs of their buyers.

This year, IKEA classified its manufacturers according to the qualification of manufacturing; so, only 33 manufactures involved in manufacturing furniture of solid birch and combined chipboards were remained in the list instead of 43. We were left in the list of the chosen manufacturers and it is a kind of recognition: Lithuanian furniture attracts buyers worldwidely,“ V. Gudelis says.

www.multimeda.lt

Page 86

Page 94 MODERN SOLUTIONS OF SIEMENS FOR MODERN RAILWAY The Traffic Solutions Division „Mobility” of the International Technology and Innovation company „Siemens“ is one on international leaders among providers of solutions and technologies in traffic and logistics. Because of its capability to provide grave solutions, „Siemens“ became a reliable partner of AB „Lietuvos geleþinkeliai“ in implementing various railway updating projects, such a renovation of Kaunas railway tunnel and Vaidotai distributing station as well as acquisition of new locomotives.

Page 88 NOTHING IS IMPOSSIBLE IN THE GLASS KINGDOM It is almost the largest Lithuanian manufacturer of glass and glassware. Both national consumers and the ones from Poland as well as even particularly fastidious Scandinavian consumers rely on its quality. Within fifteen years, the enterprise formed the technical facilities and human resources, so it is able to answer effectively to any needs of a client. Beyond any doubt, those taking an interest in glass-related business will guess immediately what is spoken about herein. Yes, the said results are achieved by UAB „Stiklita“ that actively looks for foreign partners at present.

THE RENOVATED TUNNEL IS A MODERN ONE WITH PRESERVED HISTORICAL DETAILS 150 years ago, the first railways were laid in Lithuania. In the

www.stiklita.lt | 109

Pages 28-58

On occasion of the 20-year anniversary of the Lithuanian Confederation of Industrialists, we provide the retrospective review of the contest “Lithuanian Product of the Year” one nominant for each year The Lithuanian Confederation of Industrialists is arranging the competition Lithuanian Product of the Year annually and is seeking through this competition to show Lithuanian and THE YEAR 1998

Awarded JSC „Katra“ (now JSC “Axis Industries”) for Automatized heating equipment ASP with a prepayment system www.axis.lt •••••• THE YEAR 1999

Awarded SC „Vilkyðkiø pieninë“ for „Tilþiukas“ cheese with additives www.cheese.lt •••••• THE YEAR 2000

Awarded SC „Þemaitijos pienas“ for the „Bio“ sour cream www.zpienas.lt •••••• THE YEAR 2001

global consumers the possibilities of acquiring a reliable, quality, and ecological Lithuanian product, which is safe in every aspect.

THE YEAR 2003

Rasa lightly-carbonated natural mineral water JSC „Druskinikø Rasa“ www.rasa.lt •••••• THE YEAR 2004

Awarded JSC „Merakas“ for Programming system for planning and optimazation of public trafic PIKAS www.merakas.lt •••••• THE YEAR 2005

Awarded JSC „Alkava“ for Cake „Drakonas“ www.alkava.lt •••••• THE YEAR 2006

Awarded SC „Atrama“ for The fireplace with water contour „ATRAMA-Z-01“ and toroidal gas cylinder for vehicles www.atrama.lt •••••• THE YEAR 2002

Awarded JSC „Aukðtaitijos vandenys“ for Heating and conditioning at Paneveþys using water www.avandenys.lt •••••• THE YEAR 2007

Awarded JSC „Telekontos technologijos“ for Universal control panel TUV-02 with the integrated GSM, GPRS and GPS interfaces, intended for automate and remote control www.telekonta.lt •••••• THE YEAR 2003

Awarded JSC “Markuèiai” for Hanger-free connection www.markuciai.lt •••••• THE YEAR 2008

Awarded JSC „Vesiga“ for Daumantø traditional tomato sauce www.vesiga.lt 110 |

Awarded JSC „Aconitum“ with gold medal: the preparations „Vitamin C prolong“ and „Menacardin 7“; With silver medal: the preparation „Visterox“ www.aconitum.lt

KURIAME ŽVAIGŽDES

www.matahari.lt

ženklodaros ir vizualinės komunikacijos ekspertai