KĖDAINIŲ SPECIALIOJI MOKYKLA Literatūra: Kalbos ugdymas. L.Barzdonytė-Morkevičienė. Kaunas ,,Šviesa“, 2009m. Ikimokyklinio amžiaus vaikų neišsivysčiusios kalbos ugdymas. Metodinė priemonė. Regina Ivoškuvienė ir kt. Lucilijus, 2002.
ŽODYNO PLĖTIMAS
Ikimokyklinio ugdymo gairės. V.Gražienė. LR kultūros ir švietimo ministerijos Leidybos centras,1993 m. Kalbos įvertinimo kortelė(2). Forma patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 9 d. Įsakymu Nr. ĮSAK-1233.
Parengė logopedė Diana Raubienė 2011 m.m.
Vaikas pažįsta pasaulį susiedamas objektą su žodžiu. Palaipsniui jis supranta, kad žodžio reikšmė ir vartojimas gali turėti daug niuansų. Žodynas skirstomas į aktyvųjį - tai žodžių atsarga, kurią vaikas išreiškia šnekamojoje kalboje ir pasyvųjį – kai žino, pažįsta,
parodo objektą, bet neįvardija . Manoma, jog vaikas iš pasyviojo žodyno į aktyvųjį “perkelia” žodį susidūręs su juo apie 60 situacijų. Sėkmingai pašalinti sunkumus padeda glaudus šeimos ir pedagogų bendradarbiavimas, kantrus darbas ir nuoširdus noras padėti vaikui. Jūs, tėveliai, esate pirmieji ir svarbiausieji vaikų mokytojai. Vaikų kalbą ugdyti padeda paveikslėliai – parodyk paveikslėlį ir vaikas prakalbės...
Apibendrinantys žodžiai. Keletą skirtingų daiktų galime pavadinti vienu bendru žodžiu:
Gyvūnų ir jauniklių pavadinimai kartais skiriasi. BALDAI
ĮRANKIAI
Vaikas pasako gyvūnų ir jų jauniklių pavadinimus, jei nežino, padedame jam. Užbaigia sakinius pagal pavyzdį: arklys ir kumelė turi...( kumeliuką). Dažnai tuo pačiu žodžiu pavadiname keletą skirtingų daiktų.
GĖLĖS
Vaikas išvardina vienos grupės daiktus ir pasako, kokiu žodžiu galima pavadinti visus šiuos daiktus. KREPŠYS
Žodyno turtinimo valandėlės turi būti paprastos ir žaismingos. Glaudus dviejų žmonių emocinis ryšys, vaiko motyvacijos skatinimas, žaidžiant kartu atliekamos užduotys, vaidybos elementai, gera nuotaika, gebėjimas pasidžiaugti vaiko laimėjimais, įvertinti jo pastangas – visa tai lemia kalbos ugdymo sėkmę.
DANTYS
Vaikas apibūdina daiktus vienu žodžiu, pasakydamas priešingos reikšmės žodžius. Užbaigia sakinius pasakydamas priešingos reikšmės žodžius: krūmas yra žemas, o medis - ...aukštas.
Balti, šalti, saldūs, skanūs. Kas? Kepurėta, taškuota, nuodinga. Kas? Metalinė, plona, smaila, aštri. Kas? Šilta, raštuota, vilnonė. Kas?
Oranžinis, apvalus, saldus, sultingas. Kas? Piktas, pilkas, baisus. Kas? Kai kuriais žodžiais nusakome, iš ko daiktai padaryti. STRIUKĖ
ANTKLODĖ
Vaikas žiūri į paveikslėlį ir sako iš ko jis padarytas, tada klausiame, kaip galima pasakyti kitaip: Šaukštas iš medžio – medinis, šaukštas iš metalo – metalinis. Kepurė iš šiaudų – šiaudinė, kepurė iš medžiagos – medžiaginė...
Daiktus turime vadinti taisyklingai. Teisingai įvardink šiuos daiktus:
VIRDULYS
Skaitome daikto pavadinimą, vaikas randa reikiamą paveikslėlį. Radęs jį parodo ir ištaria pavadinimą. Jeigu vaikas skaito, gali uždėti daiktų pavadinimus ant atitinkamų paveikslėlių.
ILGAS – TRUMPAS
KRYPUOPJA
ŠOKUOJA ŽEMAS – AUKŠTAS
BATONAS
ŠLEPETĖS
Gyvūnai juda labai įvairiai. Jų judėjimą vadiname skirtingai. Kas kaip juda?
Priešingos reikšmės žodžiai.
DIDELIS – MAŽAS
BASUTĖS
RŪGŠTI - SALDUS
PLAUKIA
SĖLINA
ŠLIAUŽIA
SKRAIDO
Klausiame vaiko: kas šokuoja? Vaikas, žiūrėdamas į paveikslėlius, atsako. Gali pamėgdžioti gyvūno judesius. Skaitantis vaikas gali atrinkti paveikslėliui atitinkamus žodžius. Žmonės kalba, o gyvūnai irgi skleidžia garsus. Kokiais žodžiais reiškiame gyvūnų balsus?
LOJA
MEKENA
MŪKIA
KRANKIA
BLIAUNA
KUKUOJA
Klausiame vaiko: kas bliauna? Vaikas, žiūrėdamas į paveikslėlius, atsako. Gali pamėgdžioti to gyvūno balsą. Vėliau pagal gyvūno pavadinimą pasako kaip jis kalba. Skaitantis vaikas gali ieškoti tinkamo žodžio veiksmažodžių sąraše. Rengimąsi nusakome skirtingais žodžiais. Taisyklingai pavadink veiksmus:
RIŠASI
JUOSIASI
MAUNASI
UŽSIDEDA
VELKASI
MAUNASI
Galima suvaidinti įvairių rūbų rengimosi situacijas. Paimame šaliką ir paprašome jį užsirišti.Tada klausiame, ką jis padarė. Paprašome atlikti atvirkščią veiksmą: nusirišk šaliką. Vėl klausiame, ką jis padarė. Prašome vaiko atsakyti pilnu sakiniu. Daiktai turi kažkokią paskirtį, kažkas su jais atsitinka. Pasakyk, ką veikia šie daiktai:
Vaikas išvardina, kas nupiešta. Žiūrėdamas į paveikslėlį, stengiasi prisiminti ką tas daiktas gali daryti, kas jam atsitinka. Skatiname pasakyti kuo daugiau veiksmažodžių: saulė – šviečia, šildo, kaitina, spigina, kepina, teka, leidžiasi, kyla... Galima padėti užduodant klausimus. Kai kuriais žodžiais apibūdiname daiktus, pasakome, koks jis yra. Parodyk daiktą, kuris atitinka apibūdinimą: