2013 m. balandžio22d. /Pirmadienis/ Nr. 91(13516)

Kaina

2013 m. balandžio 22 d. / Pirmadienis / Nr. 91 (13 516)

1,99 Lt

Lietuvos žinios DIENOS TEMOS

TRASA

KULTŪRA

Nusišypsok mums, Aktoriau

Padangų reeksportas šildo kišenes 11p.

“Manęs nedaug ir man nereikia”

5p.

Reveransas Baltijos vilkams

13p.

www.lzinios.lt

Jaunimo nakvynės namai Lietuvos turistų apgyvendinimo paslaugų rinkoje nesudaro nė vieno procento, tačiau būtent čia apsistoja tie, kurie savo pasakojimais didins keliautojų į mūsų šalį srautus 9p.

Druskininkuose surengtų Baltijos moterų krepšinio lygos pirmenybių bronzinėmis prizininkėmis pirmąkart tapo Lietuvos vicečempionės Vilniaus “KibirkštiesViči-Iki” krepšininkės 15p.

UŽSIENIS

LŽ archyvo nuotrauka

Brolių Carnajevų mįslė

VALDAS KVEDARAS

Minimali vilkų populiacija 208 gyvūnai. Toks neseniai Aplinkos ministerijos (AM) paskelbtas skaičius šokiravo ne tik pačios AM darbuotojus, bet ir mokslininkus, mat anksčiau vilkų būdavo priskaičiuojama gerokai daugiau.

“Pagaliau turime objektyvius duomenis apie vilkų populiacijos dydį.

Galiu užtikrinti, kad ši apskaita tiksliausia. Pirmiausia dėl to, kad ji buvo vykdoma ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose. Re-

zultatus apibendrino kompetentinga mokslininkų ir miškininkų komisija.

Visą procesą stebėjo ir suklysti ar nuklysti neleido nevyriausybinių organizacijų atstovai”, - komentuodamas vasario pabaigoje atliktos vilkų apskaitos rezultatus kalbėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

208 gyvūnai. Šis skaičius reiškia, kad kitą sezoną medžiotojai negalės nukreipti ginklų į vilkus. O galbūt net penkerius metus, kol paaiškės naujos apskaitos duomenys.

Europos Sąjungoje (ES) vilkai yra saugomi Berno konvencijos. Tačiau Baltijos šalys turi teisę reguliuoti jų populiaciją. Lietuva yra įsipareigojusi išlaikyti mažiausiai 250 vilkų.

Girininkas komisijai nurodė, kad jo girininkijoje gyvena septyni vilkai. Tačiau svečiai teužfiksavo du vilkus - pagal tądien aptiktus pėdsakus.

Pastarosios apskaitos duomenis pateikė Valstybinės miškų tarnybos (VMT) sudaryta komisija. Jos darbe dalyvavo ir gamtos apsaugos asociacijos “Baltijos vilkas” nariai.

Būtent jie neleido “suklysti ar nuklysti” skaičiuojant vilkus.

Tačiau mokslininkai, dauguma gamtosaugininkų ir miškininkai įsitikinę, kad keliasdešimties gamtos mėgėjų asociacijai “Baltijos vil-

kas” buvo padarytas reveransas. Jie neabejoja, kad tikrasis minimalus vilkų skaičius buvo sąmoningai nuslėptas. Tokią išvadą diktuoja faktai: per apskaitą medžiotojai privačiuose miškuose aptiko 132 vilkų šviežius pėdsakus, miškininkai valstybiniuose miškuose - dar 222. Kaip atsitiko, kad šių skaičių suma virto 208?

4p.

Lietuvių kalba galėtų tapti madinga Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė ragina labai stengtis, kad ir po šimto metų būtų lietuviškai kalbančių žmonių.

Svarbu rūpintis kalbos apsauga Lietuvoje bei jos sklaida, kad ir emigravę

tautiečiai, jų vaikai, anūkai kalbėtų lietuviškai. VLKK neprieštarautų, jei įstatymais būtų numatyta galimybė nelietuviškas pavardes rašyti originaliais rašmenimis. Tačiau, D.Vaišnienės teigimu, siekis tautinių mažumų kalbomis rašyti vietovardžių bei gatvių pavadinimus turėtų būti svarstomas

Bostono teroro išpuolio įtariamasis Džocharas Carnajevas pervažiavo savo mirštantį brolį Tamerlaną, kad paspruktų iš susišaudymo su policija. Tamerlanas mirė ligoninėje, o Džocharas mėgino nusižudyti, todėl jo būklė sunki. Tyrėjai baiminasi Džocharo mirties, ji apsunkintų tyrimą. Jie teigia, kad brolių poelgis tapo mįsle, nes jie pernelyg neišsiskyrė iš savo aplinkos. Tamerlanas buvo talentingas boksininkas, uolus musulmonas, buvo susituokęs ir turėjo mažą dukrelę. Džocharą draugai apibūdino kaip draugišką ir mėgstamą žmonių tiek vidurinėje mokykloje, tiek koledže, nors mo7p. kytis jam sekėsi sunkiai.

ORAI

atsižvelgiant į valstybinės kalbos statusą ir vietovardžių tradiciškumą.

Apie lietuvių kalbos puoselėjimą, ateitį, lenkų tautinės mažumos norus, mažėjantį moksleivių raštingumą “Lietuvos žinių” interviu su VLKK pirmininke Daiva Vaišniene.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, lietaus nenumatoma. Temperatūra dieną 14-15 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 22 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Pigūs skrydžiai ir premjero komentarai KĘSTUTIS GIRNIUS

Audra arbatos stiklinėje kilo dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimo keliauti į buvusios britų premjerės Margaret Thatcher laidotuves Londone pigių skrydžių bendrovės “Wizzair” reisu. Prezidentė pati pranešė apie šį sprendimą savo paskyroje socialiniame tinkle “Facebook” ir paskelbė lėktuve darytą nuotrauką. Vėliau ji pareiškė, kad Ispanijos karalius, Danijos karališkoji šeima, Skandinavijos premjerai skraido tokiomis oro linijomis ir kad kitų šalių politikai atsižvelgia į kainą apsispręsdami, kaip keliauti. Esą nereikia švaistyti pinigų, “kurių neturime ir skolinamės, o juos uždirba visi Lietuvos žmonės”. Į prezidentės kelionę reaguota įvairiai. Vieni kaltino ją populizmu, mėginimu vaizduoti save kaip paprastą žmogų, kuris, skirtingai nei kiti politikai, nešvaisto valstybės pinigų, nesigėdija keliauti taip, kaip keliauja liaudis. Kiti svarstė, kad prezidentei ir jos komandai nepavyko

gauti bilietų skrydžiui su “Lufthansa” ar kita prestižine oro bendrove, tad buvo nutarta pasinaudoti proga D.Grybauskaitės įvaizdžiui gerinti prieš artėjančius prezidento rinkimus. Dar kiti aiškino, kad šia kelione ji pažemino prezidento instituciją, nepakankamai rūpinosi savo saugumu.

Nežinau, kodėl prezidentė nusprendė keliauti “Wizzair”, ar tai - mėginimas įtikti rinkėjams, ar jos sprendimą lėmė vien finansiniai skaičiavimai, noras taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Šiuo atveju motyvai ne tokie svarbūs, o asmens elgesį dažnai nulemia keli veiksniai, ne vienas. Verta pabrėžti, kad prezidentė apskritai nesišvaisto valstybės pinigais. Ji nepasidavė “valstybinio turizmo” vilionėms, be reikalo nekeliauja į užsienį, ypač į egzotines šalis, kaip daro kai kurie politikai. Skirtingai nei jos pirmtakai, prezidentė nerengia priėmimų prezidentūroje, iškilmingų valstybinių švenčių minėjimų Operos ir baleto teatre. Finansų krizės sąlygomis racionalu atsisakyti tokių brangių renginių, juolab kad į juos kviečiamas šalies elitas pats gali susimokėti už vakarienę. Nenoriu tvirtinti, kad tokius sprendimus lėmė tik prezidentės susirūpinimas valstybės biudžetu. Ko gero, iškilmingi rengi-

niai ir priėmimai jai nuobodūs, jei ne atgrasūs. Kad ir kokie būtų motyvai, ji elgiasi teisingai. Šiuo požiūriu skrydis su “Wizzair” dera su kitais prezidentės veiksmais.

Sunku rimtai vertinti kalbas, kad šiuo skrydžiu D.Grybauskaitė rizikavo savo saugumu ar pakenkė prezidento institucijos prestižui. Kaip pastebėjo Zita Čepaitė, Vilniuje prezidentė buvo pasodinta lėktuvo

reikia jo kelionėms skirto lėktuvo. Tokios diskusijos prasidėjo vos atkūrus nepriklausomybę. Buvo skundžiamasi, kad prezidentui ir kitiems aukštiems pareigūnams tenka skraidyti reisiniais lėktuvais kartu su paprastais keliautojais arba nuomotis orlaivius.

Diskusijos įgijo pagreitį po vieno incidento per pirmąją Valdo Adamkaus kadenciją. Lenkijoje sugedus prezidentą atskraidinusiam lėktuvui, tuometis Lenkijos vadovas Aleksanderas Kwasniewskis paskolino jam savo lėktuvą, kad šis galėtų tęsti kelionę.

Tai, kad Lietuva neturi prezidentinio lėktuvo, rodo, jog sveiko proto dar neatsisakyta. Toks orlaivis yra per didelė prabanga, ypač jei prezidentas nelinkęs dažnai keliauti. Įsigijus tokį lėktuvą, juo norėtų naudotis ne tik premjeras ar Seimo pirmininkas, bet ir ministrai, Seimo narių delegacijos, nors kelionių kaina būtų keliskart didesnė negu skrendant reisiniu lėktuvu.

Lėktuvas nėra strateginis prioritetas šaliai, dar neišsikapsčiusiai iš ūkio krizės. Ir nebus net prasidėjus sparčiam ūkio augimui. Vis dėlto premjeras Algirdas Butkevičius užkibo ant žurnalistų kabliuko. Klausiamas apie lėktuvo įsigijimą, premjeras neatmetė tokios galimybės, nors ir pridūrė, kad tokiu lėktuvu galėtų skraidyti ne vien prezidentė,

Premjero polinkis viską komentuoti atrodo kur kas pigiau negu šalies vadovės skrydis. priekyje, jau susėdus visiems keleiviams, o Londone buvo išlaipinta pirma ir įsodinta į jos laukiantį automobilį. Visi bendrakeleiviai perėjo patikros procedūras, tad prezidentė negalėjo būti saugesnėje kompanijoje. Nesuprantu, kaip kelionė su “Wizzair” gali kenkti prezidento institucijos prestižui, ypač jei turtingesnių šalių vadovai nesigėdija naudotis panašių oro linijų paslaugomis.

Po prezidentės kelionės vėl pradėta svarstyti, ar Lietuvos prezidentui

bet ir Vyriausybės nariai ir kad būtų galima jį išsinuomoti. Pasak premjero, bendra Lietuvos ir Estijos bendrovė galėtų valdyti lėktuvą, kuriuo šalies vadovai vyktų valstybinių vizitų.

Kad ir kaip jį vadintume - valstybiniu, prezidentiniu ar vyriausybiniu specialaus lėktuvo Lietuvos pareigūnams nereikia ir nereikės. Jo nereikia įsigyti, kad ir ką premjeras galvotų apie bendrą Lietuvos ir Estijos bendrovę.

Laikau premjero pastabas apie valstybinį lėktuvą dar vienu nusišnekėjimu. Nežinia kodėl jis jaučia pareigą ar poreikį atsakyti į kiekvieną, net paikiausią žurnalistų klausimą.

Nesuprantu, kodėl jis negali pasakyti, kad nenori to klausimo komentuoti, kad jis nėra tinkamai susipažinęs su tuo reikalu arba apie jį net nepagalvojęs, pagaliau kad Vyriausybė šiuo metu svarsto svarbesnius klausimus. Lėktuvas yra smulkmena, bet ir svaresniais klausimais premjeras, kaip ir daugelis ministrų, skuba kalbėti, kai neturi ką pasakyti. Politikams ir valstybininkams tai pavojingas įprotis.

Kad ir kokie būtų įtarimai, jog skristi “Wizzair” prezidentę paskatino populizmas, premjero polinkis viską komentuoti atrodo kur kas pigiau negu šalies vadovės skrydis.

•

Seimo tribūna

Surogatiniai gėrimai - rimta problema daugelyje kitų produktų alkoholio koncentracija viršija 50 procentų. Jie specialiu būdu išgarinami, supilstomi į įvairaus turinio butelius ir parduodami vietinėje juodojoje arba net oficialioje rinkoje.

Naminukė užima vos 7-9 proc. rinkos. Ja mažiausiai apsinuodijama todėl, kad naminukė verdama sau, kaimynams ir pan. Tačiau yra ir žmonių, kurie į “samagoną” pila spirito, taip gaunamas nuodas - pilstukas. Spręsti šias problemas galima keliais būdais: mažinti galimybę tokiems produktams patekti į rinką, riboti prekybos vietas.

- Pateikėte įstatymo pataisas, kad ūkininkams, kurių ūkiai teikia kaimo turizmo paslaugas ir turi tradicinių amatų sertifikatą, būtų leista gaminti alkoholinius gėrimus.

Kodėl to siekiate?

- Tai viena iš kovos su nelegalia prekyba surogatiniais gėrimais priemonių. Be to, tai turizmo skatinimas, senovinio mūsų paveldo rodymas.

Kai praėjusią Seimo kadenciją legalizavome naminio alaus gamybą, Pasvalyje, Biržuose ir kitur išpopuliarėjo vadinamieji alaus keliai. Ar nuo to daugiau žmonių tapo girtuokliais, priklausomais nuo alaus? Ne. Praėjusią kadenciją taip pat buvo pritarta mano teiktoms įstatymo pataisoms dėl naminio vyno legalizavimo.

Buvau kaltinamas, kad noriu nugirdy-

Seimo narys “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad būtina iš kioskų ir panašių prekybos vietų išguiti skysčius, kuriuose didelė alkoholio koncentracija.

- Lietuva priskiriama prie tų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose suvartojama daugiausia alkoholio. Ar tai iš tiesų rimta problema mūsų šalyje?

- Problema veikiau yra surogatiniai gėrimai, pilstukas, spiritas, kosmetinis spiritas, dantų skalavimo skystis. Pažiūrėjus, kas apsinuodija alkoholiu, matyti, kad tai - žemiausios socialinės grandies atstovai.

- Siūlote kioskuose, paviljonuose ir kitose laikinos prekybos vietose uždrausti pardavinėti skysčius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 procentų. Manote, kad tai padės kovoti su alkoholio vartojimu?

- Tai santykinai padės ne tiek kovoti su alkoholiu, kiek išimti iš prekybos surogatinius gėrimus. Dabar jų vartojimas didėja, nes jie yra pagrindinė prekė kioskuose. Be to, šie surogatiniai gėrimai parduodami vaikams. Jei tavo amžius 6-18 metų, šio birzgalo gali įsigyti kiek širdis geidžia, nors jame alkoholio koncentracija yra didesnė nei 50 procentų.

Ar tai normalu? Manau, kad ne.

Romo Jurgaičio nuotrauka

R.Žemaitaitis: “Surogatinių gėrimų vartojimas didėja, nes jie yra pagrindinė prekė kioskuose.”

Vėliau jais apsinuodiję žmonės kreipiasi į gydymo įstaigas, ir tiek jums, tiek man, mokantiems mokesčius, jų gydymas brangiai kainuoja.

- Į šalį plūsta alkoholio kontrabanda, klesti pogrindiniai pilstuko fabrikėliai, masiškai gaminama naminukė.

Dėl to valstybė netenka pajamų, sveikatos apsaugai tenka nemenkos išlaidos. Kaip išspręsti šias problemas?

- Su šiais teiginiais būtų galima sutik-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

ti tik iš dalies. Alkoholio kontrabandos beveik nėra, nebent kokie 5 procentai.

Jos pagrindą sudaro buitinė kontrabanda, t. y. kai žmonės vyksta į Rusiją, Baltarusiją parsivežti alkoholinių gėrimų asmeninėms reikmėms. Tokių gėrimų kokybė dažniausiai būna apgailėtina.

Didžiausia problema - pilstukas.

Mano vertinimu, jis gali užimti apie 70 proc. rinkos. Langų, dantų skalavimo skysčiuose, kosmetiniame spirite ir

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

ti tautą. Tik vienas vyndarys legalizavosi, atidarė laboratoriją, sertifikavo savo ūkį, įrengė akcizinį sandėlį. Jo vynas kainuoja 40-50 litų. Savaitgaliais jo sodyboje nėra vietų, į degustacijas atvyksta užsieniečiai ir lietuviai, kurie nori paragauti tikro naminio aviečių, pienių, serbentų, aronijų vyno.

Manau, kad legalizavus naminukę būtų galima gaminti įvairaus turinio antpilus ir pan. Jei neklystu, ES tik mes ir dar dvi valstybės to nelegalizavo.

- Oponentų teigimu, legalizavus naminukę, alkoholiniai gėrimai būtų dar lengviau prieinami, išaugtų jų vartojimas. Ką apie tai manote?

- Visiška netiesa. Kaip ir sakiau, norint gaminti geros kokybės naminukę pirmiausia reikia atitikti tam tikras sąlygas. Tam tikrų įrenginių įrengimas iškart pabrangintų produkciją. Kitas dalykas, kad naminukės gamintojai turės mokėti akcizus, tai vėl brangins jų produkciją. Esu įsitikinęs, kad legalizavus šį produktą jo 0,5 litro kaina prasidėtų nuo 15-20 litų.

- Tikitės, kad Seimas palaimins jūsų pataisas?

Viliuosi, kad šis Seimas įsiklausys į visus argumentus ir pritars tokiam projektui, kuriame numatytas griežtas reglamentavimas.

•

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Lietuvių kalba galėtų tapti madinga būti vienodas. Iki šiol taip nebuvo, atsižvelgiant į istorines aplinkybes ir kitus dalykus. Kada turėtų būti ta pradžia, ar dabar tam laikas - svarstymų klausimas. VLKK svarbiausia, kad mokykla visus Lietuvos piliečius pakankamu lygiu išmokytų lietuvių kalbos, kad jie nejaustų socialinės ar kitokios atskirties, nebūtų diskriminuojami studijų metu, darbo rinkoje.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė ragina labai stengtis, kad ir po šimto metų būtų lietuviškai kalbančių žmonių. Svarbu rūpintis kalbos apsauga Lietuvoje bei jos sklaida, kad ir emigravę tautiečiai, jų vaikai, anūkai kalbėtų lietuviškai.

Kalbą kuria vartotojai

VLKK neprieštarautų, jei įstatymais būtų numatyta galimybė nelietuviškas pavardes rašyti originaliais rašmenimis.

Tačiau, D.Vaišnienės teigimu, siekis tautinių mažumų kalbomis rašyti vietovardžių bei gatvių pavadinimus turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į valstybinės kalbos statusą ir vietovardžių tradiciškumą.

Apie lietuvių kalbos puoselėjimą, ateitį, lenkų tautinės mažumos norus, mažėjantį moksleivių raštingumą “Lietuvos žinių” interviu su VLKK pirmininke Daiva Vaišniene.

Grėsminga kitų kalbų įtaka - Jūsų pirmtakė Irena Smetonienė yra sakiusi: “Jeigu valdžia nori puoselėti kalbą, turi jai skirti deramą vietą, o ne vieną sakinį.” Ar valstybės lygiu lietuvių kalbai skiriama pakankamai dėmesio?

- Teisinis valstybinės kalbos vartojimo reguliavimas yra iš esmės pakankamas. Pagrindinė bėda ta, kad ne visada pavyksta įgyvendinti teisės aktus: trūksta kontrolės, procedūrų, tvarkos.

VLKK rengia teisės aktus, kurie padėtų geriau įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymą. Kaip jų laikomasi, kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija. Mūsų funkcija - dalyvauti formuojant kalbos politiką. Kartais reikia aktyvesnio dalyvavimo, kartais užtenka patarti, paremti visuomenės, politikų iniciatyvas.

Kalbos politiką turi turbūt visos šalys, bent jau Europos Sąjungoje (ES). Mažesnės valstybės labiau rūpinasi vidine kalbos politika - kalbos apsauga ir jos plėtra. Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija daug dėmesio skiria ir išorinei kalbos politikai, t. y. savo kalbos sklaidai.

Manau, tai svarbu ir mums. Didžiulės lietuvių bendruomenės gyvena užsienyje, mums turėtų rūpėti, kad jos toliau kalbėtų lietuviškai. Kalbos sklaida galėtų būti vienas iš kalbos strategijos ateities uždavinių. Kol kas ši kryptis nėra labai plėtojama. Tačiau toks poreikis atsiranda dėl lietuvių migracijos ir lietuvių kaip oficialiosios ES kalbos statuso.

- Su kokiomis grėsmėmis ir iššūkiais lietuvių kalba susiduria šiandien?

- Ji susiduria su tokiomis pačiomis grėsmėmis kaip ir kitos Europos kalbos. Neseniai atliktas tyrimas, kaip kalbos gyvuoja skaitmeninėje erdvėje, kitose srityse. Konstatuota, kad ir didžiosios Europos kalbos - vokiečių, prancūzų - patiria didelę anglų kalbos įtaką, ypač jei kalbėtume apie jaunimo kalbą, pramoginę kultūrą, informacines technologijas.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Neseniai teko dalyvauti projekto “Europos kalbų lobynas” baigiamojoje konferencijoje. Ten kalbėta apie tai, kad nebereikia skatinti mokytis anglų kalbos, nes ji Europos erdvėje jau yra visuotinai vartojama bendravimo kalba.

Esą dabar reikėtų gręžtis į kitas kalbas, kaip pirmąją skatinti mokytis kurią nors kitą užsienio kalbą. Kalbėta, kad prioritetas turėtų būti teikiamas kaimynų kalboms. Kodėl gi lietuviai negalėtų mokytis mums giminiškos latvių kalbos?

Pavardė - tapatybės žymuo - Viešojoje erdvėje daug diskutuojama dėl nelietuviškų pavardžių rašybos originaliais rašmenimis. Vieniems tai grėsmė mūsų kalbai, kiti įsitikinę, kad raidės q ar w įtakos jai nepadarytų. Ką manote jūs?

- VLKK nuomone, asmens pavardė, kaip jo tapatybės žymuo, yra susijusi ir su šeimos santykiais. Už užsieniečių ištekėjusios lietuvės ir jų vaikai dažnai negali gauti vyro ar tėvo pavardės. Turbūt ir lietuviams vyrams nebūtų malonu, jeigu vaikas negalėtų gauti tikrosios jo šeimos pavardės. Jeigu bus rasta galimybių nelietuviškas pavardes rašyti originaliais rašmenimis, VLKK tam neprieštaraus.

ES valstybėse šiuo klausimu elgiamasi įvairiai. Ko gero, labiausiai pavardės adaptuojamos kaimynėje Latvijoje. Lietuvoje piliečių pavardes irgi galima rašyti tik pagal lietuvių kalbos

D.Vaišnienė: “Jeigu mokyklos lietuvių kalbos turėtų išmokyti vienodai, tai ir rezultatų patikrinimas, protingai mąstant, turėtų būti vienodas.” taisykles. Pirmiausia tai susiję su teisiniu reglamentavimu.

- Lenkų tautinė mažuma siekia, kad gausiai šios tautybės žmonių gyvenamose teritorijose lenkiškai būtų rašomi vietovardžių ir gatvių pavadinimai. Kokios įtakos tai turėtų lietuvių kalbai?

- Viešojoje erdvėje pateikiami vietovardžiai, tarp jų ir gatvių pavadinimai, yra viešieji užrašai. O viešieji užrašai, vartojami tam tikra kalba, sudaro vadinamąjį lingvistinį kraštovaizdį. Norėtųsi, kad Lietuvoje jis būtų lietuviškas.

Yra nemažai valstybių, kur vietovardžiai vartojami ir tautinių mažumų kalbomis. Tačiau kiekviena valstybė turi savo istoriją, aplinkybes ir susiklosčiusias tradicijas.

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje sakoma, kad galimi tradiciniai pavadinimai tautinių mažumų kalbomis. Tai pavadinimai, suvokiami kaip tam tikros tautos kalbos, kultūros, istorijos paveldas. Jei kalbėtume apie Lenkiją, vietovardžiai gali būti rašomi ir tautinių mažumų lietuvių, vokiečių - kalbomis. Juos leidžiama vartoti valstybės nustatyta tvarka, įvertinus jų vartojimo tradiciškumą ir poreikį. Taigi suprantama, kodėl Lenkijoje nėra nė vieno nelenkiško gatvės pavadinimo. Gatvių pa-

vadinimai, kitaip negu kaimų ar miestelių pavadinimai, neturi vartojimo tautinių mažumų kalbomis tradicijos.

Pabrėžtina, kad lietuviški vietovardžiai Lenkijoje yra tradiciniai, baltiškos kilmės.

Vakarų Europoje kai kur gatvių pavadinimai rašomi ir tautinių mažumų kalbomis. Dažniausiai ten, kur tautinių mažumų kalbos turi oficialiųjų arba regioninių kalbų statusą.

Taigi vietovardžių ar gatvių pavadinimų vartojimas tautinių mažumų kalba dažniausiai yra regioninės kalbos ženklas.

- Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis palengvino lietuvių kalbos egzamino užduotis tautinių mažumų moksleiviams. Kaip vertinate tokį sprendimą?

- Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, kad visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi išmokyti valstybinės kalbos pagal vienodą tvarką. Švietimo įstatyme sakoma, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.

Jeigu mokyklos lietuvių kalbos turėtų išmokyti vienodai, tai ir rezultatų patikrinimas, protingai mąstant, turėtų

- Pedagogai skambina pavojaus varpais dėl moksleivių neraštingumo.

Ar iš tiesų mūsų tautos raštingumas mažėja?

- Matome šią problemą. Ją pabrėžia ir aukštųjų mokyklų atstovai. Tai svarbu, nes lietuvių kalba yra integruojantis veiksnys, juk ir kitus dalykus mokomės šia kalba. Ją privalu mokėti ir vartoti ne tik mokykloje ar laikant valstybinį brandos egzaminą, ji - socialinio gyvenimo, karjeros dalis.

Pastaraisiais metais vis daugiau moksleivių per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą gauna nulį už rašybą ir skyrybą. Tačiau vis daugiau jų išlaiko šį egzaminą, įstoja į universitetus, kolegijas. Švietimo ir mokslo ministerijoje sudaryta darbo grupė, parengtas kultūrinio, literatūrinio ir kalbinio raštingumo gerinimo priemonių planas.

VLKK parengta plano dalis daugiau susijusi su motyvacijos mokytis taisyklingos lietuvių kalbos didinimu.

Daugiau dėmesio kreipiame į aukštąjį mokslą. Norime suformuoti suvokimą, kad į universitetą atėjęs žmogus ir toliau turi kalbėti ir rašyti taisyklingai, mokėti savo specialybės kalbą, terminus. Į pedagogų kvalifikacijos reikalavimus siekiame įtraukti taisyklingos lietuvių kalbos mokėjimą.

- Ar visuomenės elitui turėtų būti keliami griežtesni kalbos reikalavimai?

- Griežtesni kalbos taisyklingumo reikalavimai yra keliami viešajai kalbai.

Kaip kalbama namie, su draugais, niekas nekontroliuoja. Neseniai kalbėjau su Didžiosios Britanijos universitete studijuojančiu žmogumi. Ten dar ryškesnė atskirtis tarp to, kaip bendraujama namie, ir to, kaip privalu kalbėti, rašyti universitete. Tokia yra prestižinės kalbos vartojimo tradicija, Lietuvoje nutrūkusi dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių.

- Kokia, jūsų akimis, lietuvių kalbos ateitis?

- Turėtume daug dirbti, kad ir po šimto metų būtų žmonių, kalbančių lietuviškai. Svarbu rūpintis kalbos apsauga Lietuvoje ir kalbos sklaida, kad ir išvykę žmonės kalbėtų lietuviškai, kalbos nepamirštų jų vaikai, anūkai. Kiek lietuvių kalbos sugebėsime išlaikyti užsienyje, lietuviškose bendruomenėse, tiek ji bus girdima ir pasaulyje.

Lietuvių kalbos baltistikos centruose mokosi ir užsieniečiai. Mūsų kalba yra svarbi indoeuropeistikos, baltistikos tyrimams, taip pat ji nemažai kam atrodo įdomi, patraukli. Galėtų tapti ir madinga.

•

Trumpai RINKIMŲ REKORDININKAS Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis yra daugiausia įvairiuose rinkimuose dalyvavęs politikas. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiavo, kad V.Tomaševskis Seimo, prezidento, savivaldos, Europos Parlamento rinkimuose kandidatavo 17 kartų. Antrąja ir trečiąja vietomis dalijasi Liberalų sąjūdžio atstovas, Seimo narys Eugenijus

Gentvilas ir Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Melianas - po 15 kartų.

SUVAŽIAVIME NEPASIRODĖ Šeštadienį Kaune už uždarų durų vykusiame partijos “Drąsos kelias” suvažiavime apsilankė policijos pareigūnai.

Jie norėjo įteikti šaukimą į teismą Seimo narei Neringai Venckienei, tačiau neliečiamybės netekusios parlamenta-

rės nerado. “Drąsiečiai” teigė nežinantys, kodėl renginyje nepasirodė jų vėliavnešė. Partijos pirmininkas Jonas Varkala pareiškė, kad N.Veckienei gresia pavojus ir ji esą priversta “bėgti nuo mirties”. Balandžio 6 dieną vykęs partijos suvažiavimas žlugo, nes į jį atvyko 31 delegatas, o kvorumui reikėjo ne mažiau kaip 600 balsų. “Drąsos kelio” nuostatai numato, kad per pakartotinį suvažiavimą kvorumas nebūtinas.

N.Venckienė į “Drąsos kelio” suvažiavimą neatvyko.

BNS, LŽ

Romo Jurgaičio nuotrauka

4

2013 04 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

Reveransas Baltijos vilkams Atkelta iš

•1 p.

lus vilkų skaičius. “Esu medžiotojas, remdamasis savo asmenine patirtimi tikėjausi, kad skaičius bus beveik 400. Neišgirdau argumentų, kur dingo vilkai”,- sakė E.Tijušas.

Jam susidarė įspūdis, kad pastaraisiais metais visuomenininkai šokdina valstybės institucijas. “Iš kur atsiranda entuziazmas saugoti tai, ko nereikia saugoti? Tai prieštarauja mokslininkų nuomonei. Visuomenininkai kala prie kryžiaus Gamtos tyrimų centro specialistus, mokslininkus, kurie užsiima populiacijos tyrimais, aiškina, kad šie yra nekompetentingi”, - kalbėjo E.Tijušas.

Naujoviška apskaita

Į sniegą neatsižvelgta Štai ką apie Vilniaus rajono Pabradės girininkijoje vykusią apskaitą rašo joje dalyvavusi asociacijos “Baltijos vilkas” savanorė Minara Matulionytė: “Aptikome dviejų vilkų pėdsakus.

Tik yra požymių, nebūdingų vilkų elgsenai. Bėgta ne miško keliuku, o kirtaviete ir įlįsta į tankmę, kur daug puraus sniego. Todėl čia ir atstumas tarp pėdsakų nedidelis. Pagal žemėlapį matyti, kad judėjimo kryptis galbūt veda tolyn nuo Pabradės gretimos Purviniškių girininkijos link.

Atrodo, kad vilkai tiesiog kirto šią girininkiją, joje nuolat negyvena, kaip sakė girininkas.”

Taigi apskaitos dalyviai aptiko vilkų pėdsakus, tačiau jiems “atrodo”, kad vilkai išbėgo į gretimą girininkiją. Ar šie vilkai pateko tarp 208?

Nenorėjęs būti įvardytas vienas girininkas LŽ teigė žinantis, kad jo girininkijoje jau kelerius metus gyvena septyni vilkai. Komisijai jis tiek ir nurodė. Tačiau svečiai teužfiksavo du vilkus - pagal tądien aptiktus pėdsakus. “Retas vilkas iškritus puriam sniegui eina medžioti. Jis tūno guolyje, kol sniegas susislėgs”, - sakė gi-

Paslaptinga asociacija

Didelė dalis mokslininkų įsitikinę, kad vilkams Lietuvoje išnykimas negresia, todėl drausti jų medžioklės nereikėtų.

Vilkų populiacija Baltijos šalyse

Estija Latvija Lietuva

180 85 273 143 340 122

400 120 700 302 300 118 170 30 321 15 388 41 459 40 766 156 788 108 785 125 537 208 926 321 908 288 499 140 603 130 568 114 550 150 665 200 816 175 917 139 500 147 610 115 620 98 355 64 182 20 300 20 353 18 409 18 577 31 739 37

2011 m.

Iš viso Sumedžiota

Iš viso Sumedžiota

Sumedžiota

Iš viso

Sumedžiota

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Iš viso

Sumedžiota

2007 m.

Iš viso

Sumedžiota

2006 m.

Iš viso

Sumedžiota

2005 m.

Iš viso

Sumedžiota

2002 m.

Iš viso

Sumedžiota

1998 m.

Iš viso

Sumedžiota

Iš viso

Sumedžiota

1992 m. 1995 m.

Iš viso

Sumedžiota

1990 m.

Iš viso

VMT Valstybinių miškų kontrolės poskyrio vedėjas Sigitas Kvedaras LŽ teigė, kad pastaroji apskaita buvo pati tiksliausia, palyginti su visomis ankstesnėmis. “Anksčiau apskaitas vykdydavo medžiotojų būreliai arba klubai ir jas pateikdavo regioniniams aplinkos apsaugos departamentams.

Jose paprastai atsispindėdavo ne tiek žvėrių, kiek jų yra medžioklės teritorijoje, bet tiek, kiek jų norima sumedžioti”, - sakė jis. S.Kvedaro manymu, medžiotojai žvėrių, taip pat ir vilkų, skaičių padidindavo.

Tačiau jei medžiotojai žvėrių skaičių iš tikrųjų būtų linkę padidinti, dabar jų miškuose ir su žiburiu jau neaptiktume. O juk kasmet vis daugiau ūkininkų skundžiasi vilkų padaroma žala. Kita vertus, per pastaruosius kelerius metus medžiotojai šių plėšrūnų beveik nelietė - per praėjusį medžioklės sezoną (2012-2013) jų patiesta vos 48. Prieš penkerius metus vilkų populiacija buvo ne mažesnė nei 400 gyvūnų.

Kai kurie faktai rodo, kad jų galėjo būti ir gerokai daugiau.

Anot S.Kvedaro, šiemet vilkų apskaita atlikta pagal principą “iš kvartalo į kvartalą”. Apskaitos dalyviai fiksavo, ar vilkas į miško kvartalą įbėgo, ar iš jo išbėgo, gal jame žvėris ir pasiliko, o komisijai teko rezultatus susumuoti naudojantis kvartaliniais miškų žemėlapiais.

“Jei iš kvartalo A vilko išbėgta į kvartalą B ir tenai pasilikta, vadinasi, aptiktas tik vienas vilkas. Jei pėdsakai veda ir į gretimą kvartalą C, tai tas pats vilkas”, - skaičiavimo metodiką, kai eliminuojami pasikartojantys pėdsakai, dėstė S.Kvedaras. Jo teigimu, anksčiau nebuvo naudojamasi žemėlapiais, todėl teigta, kad vilkų esama tiek, kiek rasta pėdsakų.

Dabar komisija iš aptiktų 354 pėdsakų nustatė, kad juos galėjo palikti mažiausiai 208 vilkai. Bet ar šių plėšrūnų negalėjo būti, tarkime, trigubai daugiau?

S.Kvedaro teigimu, apskaitą atliekantys miškininkai ir medžiotojai buvo įpareigoti kiek galima tiksliau sekti aptiktais pėdsakais ir bandyti išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų vilkų prabėgo. Ar įmanoma buvo tai padaryti, juolab kad miškuose tuo metu buvo itin daug sniego?

843 151 967 201 300 12

rininkas. Jo tikinimu, vilkų apskaita buvo atliekama esant ką tik iškritusiam gausiam sniegui.

Klaidina visuomenę?

Biržų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Juozas Šuminas LŽ teigė, kad paskelbta statistika yra ne kas kita, kaip tik nuolaida asociacijai “Baltijos vilkas”. “Tai visuomenę klaidinanti informacija. Kalbėjausi su ponu S.Kvedaru ir man pasidarė aišku, kad pagal atliktą apskaitą vilkų skaičius svyruoja nuo minimalaus 208 iki maksimalaus 354. Gal reikia išvesti vidurkį?” - sakė jis.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas taip pat nepasitiki minėta statistika.

“208 - tai skaičius, kurį norima pasiekti. Jei trys vilkai išėjo iš kvartalo ir atėjo į gretimą, aišku, kad tai tie patys. Bet jei atėjo į C kvartalą, ar iš tikrųjų tai tie patys? Dar nepamirškime, kad būta ką tik iškritusio sniego”, - kalbėjo jis.

Pasak L.Balčiausko, šiai plėšrūnų rūšiai Lietuvoje išnykimas negresia, todėl uždrausti vilkų medžioklę yra tikra nesąmonė. “Visoje Europoje, net Vakarų šalyse vilkų pastaruoju metu gerokai padaugėjo”, - pabrėžė jis. Todėl L.Balčiauskas stebisi, kodėl Lietuvoje yra priešingai.

Mokslininkui tenka bendrauti su Latvijos, Estijos kolegomis. Jiems keista, kad Lietuvoje atsirado “vilkų problema”, kurios iš tikrųjų nėra.

“Latvijoje vilkų šaudymo kvota - 250, estai juos taip pat šaudo. Baltarusijoje jų kasmet patiesiama apie 400-600.

Gal tik Lietuva bando skaičiuoti šiuos plėšrūnus, nors tiksliai to padaryti neįmanoma. Latvijoje, pavyzdžiui, galioja principas - jei vilkų sumedžiojama daug, vadinasi, didelė ir populiacija. Skirtingai negu Lietuvoje, kaimynai apie populiacijos galimą gausą sprendžia tirdami nušautus plėšrūnus - tokia apskaita galbūt net tikslesnė negu ieškant pėdsakų”, - dėstė L.Balčiauskas. Jo teigimu, spręsti apie

Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” įkurta 2007 metais.

Ją įsteigė Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos aktyvistai Eglė Barkauskaitė, Andrejus Gaidamavičius ir Tomas Tarabilda.

Asociacija turi kiek daugiau nei 20 oficialių narių ir dar apie 30 neoficialių aktyvistų.

LŽ paprašytas įvardyti, kokių specialybių žmonės sudaro organizaciją, “Baltijos vilko” atstovas Vaidas Balys teigė, kad “nuo teisininko iki matematiko”. Pats V.Balys yra matematikos mokslų daktaras. Paprašytas įvardyti bent vieną asociacijos narį gamtininką, pašnekovas patikino, kad tokių taip pat esama, tačiau nesutiko jų įvardyti.

T.Tarabilda, kuris, Registrų centro duomenimis, yra faktiškas asociacijos vadovas, LŽ nesutiko atskleisti, kas asociaciją remia finansiškai.

Paprašytas įvertinti vilkų apskaitos rezultatus, V.Balys LŽ sakė, kad “rezultatai tokie, kokius buvo galima pasiekti iš tokių duomenų, kokie buvo surinkti”. Jo teigimu, apskaitai buvo pateiktos sunkiai suprantamos anketos, kurias dalyviai galėjo pildyti skirtingai, nekokybiškai. “80 proc. fiksuotų pėdsakų atvejų yra pateikiama taip, kad atsiranda interpeliacijų galimybė”, - sakė V.Balys.

Tačiau paklaustas, ar tai reiškia, kad vilkų apskaitos rezultatai nepatikimi, V.Balys tik prasitarė girdėjęs komisijos narius skundžiantis, jog “tokio sąvartyno, koks buvo anketose, jiems dar neteko matyti”. Tačiau jis įsitikinęs, kad vilkų Lietuvoje šiuo metu yra maždaug tiek, kiek nustatyta. “Galima tik 10-20 gyvūnų paklaida”, - aiškino asociacijos atstovas.

Piotro Romančiko (ELTA) ir LŽ archyvo nuotraukos

Nepamatuota žala

L.Balčiauskas: “Visoje Europoje, net Vakarų šalyse vilkų pastaruoju metu gerokai padaugėjo.” vilkų populiaciją vien pagal aptiktus pėdsakus netikslu ir todėl, kad medžioklės metu šis gyvūnas nubėga keliasdešimt kilometrų.

Peticija prezidentei Praėjusių metų pabaigoje “Baltijos vilkas” prezidentei Daliai Grybauskaitei nusiuntė peticiją. Ją pasirašė daugiau kaip 7 tūkst. asmenų.

Reikalauta atšaukti aplinkos ministro praėjusiųjų metų įsakymą, leidžiantį nušauti 50 vilkų. Teigta, kad sumedžiojimo limitas nustatytas nesilaikant patvirtinto Vilko populiacijos gausos reguliavimo plano.

Kadangi iš prezidentūros nesulaukta jokios reakcijos, “Baltijos vilkas” kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis panaikintų ministro įsakymą. Asociacijos ieškinys buvo atmestas. Pagrindinis motyvas - pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirti-

nančių, kad yra reali grėsmė vilkų populiacijai Lietuvoje.

Beje, tąkart teisme konstatuota, kad, vien miškininkų duomenimis, valstybiniuose miškuose aptikta mažiausiai 250 vilkų, o medžiotojai savo būrelių plotuose jų yra priskaičiavę beveik dvigubai daugiau.

Keistas entuziazmas Gamtininką, biologą, televizijos laidų apie medžioklę autorių Eugenijų Tijušą stebina visuomeninių organizacijų aktyvumas. “Dėstau Vilniaus universitete, matau, koks jaunimas ateina studijuoti į Gamtos mokslų fakultetą. Formuojasi tokia visuomenės dalis, kuri domisi gamta, bet tik per mechanines priemones, dažniausiai gamtoje nebūnama, nematoma realių procesų. Tada einama gelbėti vilkų. Kodėl, kam? Į tai atsiliepia tūkstančiai”, - sakė jis.

E.Tijušas prisipažino, kad jį taip pat nustebino skelbiamas minima-

L.Balčiausko teigimu, reikėtų atsižvelgti ir į gamtai bei žmonėms vilkų daromą žalą. “Mokslininkų skaičiavimais, vienas vilkas per metus suėda 500-800 kilogramų grobio. Jei sutiksime, kad Lietuvoje dabar yra mažiausiai 208 vilkai, jie per metus suryja 100-160 tonų grobio. Žala - abstraktus dalykas, gal jos ir nėra. Vilkai - gamtos dalis. Man tik kyla klausimas, ar žmonėms priimtina, jei plėšrūnų skaičius pasieks, tarkime, kelis tūkstančius? Tiek šių plėšrūnų buvo vienu metu po karo.

Pagal maisto išteklius ir dabar galėtų įsiveisti tiek vilkų. Pasikartosiu klausimu - ar žmonės gali susitaikyti su tokia žala, ir kas ją turėtų kompensuoti?” - kalbėjo jis.

AM bandė aiškintis, kokią žalą vilkai padarė ūkininkams 2011-aisiais ir praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Duomenys buvo gauti tik iš 15 savivaldybių, nes kitos tokios statistikos neturėjo. Vilkai papjovė 55 karves, 159 avis, 21 ožką ir vieną šunį. Žinant, kad viena karvė kainuoja mažiausiai 2 tūkst. litų, o yra ir keturiskart brangesnių, nesunku apskaičiuoti vilkų padarytą žalą.

•

2013 04 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Nusišypsok mums, Aktoriau

Aktorius atliko Gorodničiaus vaidmenį “Revizoriuje”. / Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos AUDRIUS MUSTEIKIS

“Aktorius, visų pirma didis dramos aktorius”, - primena kolegos, teatro žmonės. Jautęs rimtų, sudėtingų, dramatiškų vaidmenų alkį, o turėjęs tenkintis šou laidų vedėjo amplua.

Tačiau viską stengęsis daryti aukščiausiu lygiu. Vytautas Šapranauskas, kuriam ilgainiui prigijo Šapro vardas, vakar amžino poilsio atgulė sostinės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Konservatorijoje V.Šapranauskas studijavo rusų kurse, todėl pirmiausia, dar mokydamasis, pasirodė Rusų dramos teatro scenoje. Dirbo čia daugiau nei dešimtmetį, sukūrė dešimtis vaidmenų. Paskui režisieriaus Rimo Tumino pakviestas perėjo į Vilniaus mažąjį teatrą. Abu periodai ryškūs ir svarbūs. Mažajame jis buvo Petia “Vyšnių sode”. Buvo puikus “Nusišypsok mums, Viešpatie” keliauninkų ansamblyje. Kunigaikštis Zvezdičius “Maskarade”. Poco “Belaukiant Godo” (jau po netrumpos pertraukos-pauzės). Gorodničius “Revizoriuje”. Veršininas “Trijose seseryse”. Pastaruoju metu aktorius vaidino “Domino” teatro spektakliuose, komedijose. Filmavosi televizijos serialuose. O buvo pajėgus, pasak Rimo Tumino, įkūnyti Williamo Shakespeare’o, Eugene’o O’Neillo, Maksimo Gorkio ar kitų klasikų sukurtus dramatiškus, prieštaringus žmones.

Vis bėgo į priekį Rengdamasis vykti iš Maskvos į Vilnių, į laidotuves, režisierius R.Tuminas LŽ kalbėjo: “V.Šapranauskas buvo vykęs humoristas, talentingas šoumenas, sukūręs daug personažų televizijoje, bet man ir visam mūsų teatrui jis liko visų pirma didis dramos aktorius. Kaip kiekvienas komedinio plano artistas, taip ir jis svajojo suvaidinti dramatišką, tragiško likimo herojų. Mes apie tai kalbėjomės, beveik pakuždomis, tarsi tai būtų kokia gėda ar nepatogumas.

Tai štai ir įvyko. Štai tragiško likimo vaizdas - tiktai ne scenoje, o gyvenime. Norėtųsi barti jį, gal net iškoneveikti, kad taip padarė - neatsiklausęs. Mes kalbėjomės, ką jam būtų galima nuveikti Maskvoje, juk rusiškai kalbėjo nepriekaištingai.

Kaip jis nepaprastai suvaidino “Nusišypsok mums, Viešpatie” Vilniuje,

V.Šapranauskas buvo puikus spektaklyje “Nusišypsok mums, Viešpatie”.

taip būtų galėjęs ir Maskvoje. Ir jis to norėjo, ir aš. Todėl norisi barti jį, kad to jau nebebus.”

Režisieriaus teigimu, repetuoti su V.Šapranausku buvo lengva. Tarsi nedidelė gyvenimo šventė - jo meistriškumas, virtuoziškumas, stulbinamos improvizacijos, žaibiška reakcija, padėties valdymas. “Jis negalėjo nurimti, nenustygo, vis bėgo į priekį, vis pirmas, jau suvokęs, jau perpratęs situaciją kūrė personažą. Dažnai - per anekdotus. Tokiu savu, savitu principu. Jis, personažas ir kažkas trečias, tik jam vienam žinomas. Čia jau įgimtas talentas. To aktoriui labai reikia - mokėti kurti per tą kažkokį trečią asmenį. Reikia jį turėti”, - sakė R.Tuminas.

Didelių akių Pjero Aktorę Eglę Gabrėnaitę V.Šapranauskas yra pavadinęs savo krikštamote Mažajame teatre. Pažiūrėjusi Rusų dramos teatro “Kvietimą į ešafotą” ji pasidalijo įspūdžiais su R.Tuminu, kad yra nuostabus aktorius, tame spektaklyje suvaidinęs kelis vaidmenis, tarp jų... Šunį. “Bet tai ne pirmasis pamatymas, - prisi-

R.Tuminas: “Jis nenustygo, vis bėgo į priekį, vis pirmas, jau perpratęs situaciją kūrė personažą.” minė aktorė. - Pirmasis - “Lėlės” teatre, turbūt per naujametinius vaidinimus. Žiūriu, Pjero kostiumu apsirengęs kažkoks berniukas su gitara, dainuoja. Žiūriu ir galvoju: “Na dar tokių didelių akių ir tokių ilgų blakstienų nemačiau.” Pasirodo, taip pirmą kartą išvydau V.Šapranauską. O vėliau Vytas pakvietė mane į Rusų dramą pasižiūrėti “Kvietimo į ešafotą”. Jis ten buvo genialus! Nieko įdomiau, gražiau Lietuvos teatre nebuvau mačiusi.

Manau, tame teatre Vytas išėjo dar vieną akademiją, nes šalia dirbo “gitisus”, “ščiukinus” baigę artistai - visai kita mokykla, visai kiti teatriniai ženklai, todėl nepaprastai įdomu. Todėl jis buvo taip prilipęs prie rusų kultūros. Rusų dramos teatras Vytui padarė didžiulę įtaką ir jis tikrai skyrėsi nuo mūsų visų.”

Buvęs E.Gabrėnaitės studentas, Maskvoje dirbantis režisierius Mindaugas Karbauskis, sužinojęs

Vakar į paskutinę kelionę palydėtas vienas talentingiausių lietuvių aktorių V.Šapranauskas.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

apie V.Šapranausko mirtį, atsiuntė žinutę: “Egle, labai užjaučiu, nes juk kartu nugyvenote kone pusę gyvenimo.” “O juk tikrai, pamaniau atsitokėjusi, taip, praėjo patys gražiausi metai. “Vyšnių sodą” mes vaidinome kelis dešimtmečius.

Kiek būta šalia, ir džiaugsmuose, ir varguose: ir mano mama mirė, ir jam visokių bėdų, gyvenimas keitėsi. Ir visą tą laiką scenoje šalia. Ir visą laiką žvelgdavau į jo akis.”

Per mažai, per menka Tame spektaklyje tarp kitų nepamirštamų scenų buvo ir tokia: neapsikentusi Ranevskaja savo garbintojui studentui Petiai surengia “šaltą dušą”: “Būkit gi vyras pagaliau! Vieną sykį reikia subręsti!”, o V.Šapranauskas suvaidindavo nepakeliamas pažeminimo kančias. “Jo akys toje mūsų scenoje būdavo pilnos ašarų, prisimena aktorė. - Žiūrėdavau į jas aiškiausiai suprasdama: jam reikia daugiau, ko nors labai didelio, jis juk tragikomedijos aktorius. Bet neišnaudojo teatras to. Neišnaudojo. Ką jis suvaidino Mažajame? Ką? Petia, įvedimas? Žongliravo, fantastiškai vaidino “Nusišypsok mums, Viešpatie”. Taip, “Maskaradas”, “Revizorius”. Bet per menka, tokiam aktoriui per menka. Mačiau, kad mažai jam buvo teatro. Bet mačiau ir kad ne ten Vytas nubėgo, tikrai ne ten.

Vertas buvo kur kas daugiau. Sutinku su Arūnu Sakalausku - jis lėkė “Ferrari”, o buvo priverstas persėsti ant vaikiško dviratuko.”

Apie didelių scenos darbų alkį

V.Šapranauskas su kolegomis nelabai kalbėdavosi, bet, pasak A.Sakalausko, tas alkis buvo matyti ir justi: “Teatre reikia pastatyti dešimt spektaklių, kad vienas būtų geras.

Trokštančio dirbti, daryti, veikti, kurti aktoriaus dilema: ar verta gaišti teatre, juk taip galima ir visą gyvenimą pralaukti gero vaidmens ir spektaklio? Savo vaidmens.”

Kokia pjesė jam būtų tikusi? Kas galėjo įvykti, tačiau neįvyko?

“Pirma mintis: N.Gogolis, “Revizorius”, Chlestakovas, - įsitikinusi E.Gabrėnaitė. - Va kur būtų buvę! Ir visai kitaip nei A.Sakalausko. Prieš kokius 5 ar 10 metų galėjo būti Ivanas “Broliuose Karamazovuose”, “Nusikaltimo ir bausmės” Porfirijus. F.Dostojevskis, N.Gogolis - didžioji literatūra. Kaip gaila, kad taip mažai suvaidino. Kaip skaudu, kad mes su juo mažai suvaidinom.”

Tylos zonoje E.Gabrėnaitė prisimena, kaip kolegos ir techninis teatro personalas per “Revizorių” stovėdavo užkulisiuose laukdami A.Sakalausko ir V.Šapranausko scenų. Tai, pasak jos, geriausias spektaklio kokybės matas.

“Ką pamatydavom, būdavo virtuoziška ir nenusakoma. Vytas - retas partneris. Į jį panašus Valentinas Masalskis, su kuriuo jauku, o sykiu džiazas, laisvė. Vienintelis pavojus, kad jis gali tave “nunešti”, net ir nieko nedarydamas. Nes jį Dievulis į pakaušiuką pabučiavo”, - teigė aktorė.

Kai V.Šapranauskas apsisprendė išeiti iš teatro, E.Gabrėnaitė prašė

“nedaryti tų judesių”. O paskui dažnai prisimindavo ir svarstydavo: “Vytas išėjo, ir Mažasis, galima sakyti, baigėsi. Ir tai normalu. Vytas pataikė į patį jo gražumą. Norėjo, kad publika jį pažintų. Ir publika pažino - neduok Dieve, kaip pažino!

Sako, prašydamas ko nors Dievo, būk atsargus, nes jis tavo norus gali patenkinti,” - sakė E.Gabrėnaitė. Ji neabejojo, kad per mažai buvo V.Šapranausko rimtajame mene, per daug televizijoje. “Ją kartais įsijungdavau ir atrodydavo - čia ne jis! Bet buvo jis. Kažkokiais, atsiprašant, niekais nuolat sau ir kitiems įrodinėjo, kad jis dar gali, kad aktorius.

Gink Dieve, nesmerkiu. Čia buvo jo reikalas. Savo talentą išmėtė ne ten, kur reikia”, - liūdnai kalbėjo E.Gabrėnaitė. Aktorė prisipažino labai mėgusi Vytauto “tylos zonas” ir visada jas prisimins. Kur nors gastrolėse jie susėsdavo kavinėje ir tylėdavo. Sako, retas atvejis, kai gali su kuo nors taip sėdėti ir tylėti.

V.Šapranausko, kaip ir Vytauto Kernagio, numerio savo mobiliajame telefone E.Gabrėnaitė neketina ištrinti. Nemirė. “Kaip ir tėtis. Man jis - gastrolėse. Nuo 1984-ųjų. Su Vytu pastaruoju metu beveik nesusitikdavom. Tai koks čia “mirė”? Kaip tai nebėra? Yra. Dar labiau negu kitas gyvas žmogus. Todėl, kad tai drauge praleisti metai, mano atsiminimai, mano jaunystė, mano gyvenimas”, teigė E.Gabrėnaitė baimindamasi, kad iš laidotuvių nebūtų padarytas šou. Bet jeigu taip ir nutiko... Nusišypsok mums, Aktoriau.

•

6

2013 04 22 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Europa turi išgirsti, ką sako jos piliečiai HENRI MALOSSE’AS Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Specialiai LŽ iš Briuselio

Europą krečia ne tik ekonomikos ir finansų krizė.

Išgyvename pasitikėjimo krizę.

Europiečiai praranda pasitikėjimą tuo, kas buvo sukurta jų labui ir turėjo suteikti didesnių garantijų, kad patekus į bėdą sunkumai bus įveikti.

Piliečiai nebetiki Europos Sąjunga.

Kaip galima ja tikėti, jei staiga vieną dieną, kaip kad atsitiko Kipre, gali būti pareikalauta atiduoti dalį bankų sąskaitose esančių indėlių visiškai nesidomint, ar šie pinigai yra didelės įmonės uždirbtas pelnas, ar visą gyvenimą žmogaus kauptos santaupos.

Europa nebeturi pasirinkimo - ji privalo išgirsti, ką sako jos piliečiai, jei nenori, kad jie galutinai nuo jos nusigręžtų.

Vienu sprendimu Europos institucijos sustiprino ir šiaip jau nuolat augantį savo piliečių nepasitikėjimą jomis. Taip ir liko neatsakyta į klausimą, ar buvo galimas kitoks sprendimas, nes Europa negaili laiko dialogui su vis didesnę įtaką turinčiais lobistais, tačiau užmiršta kalbėtis su pačiais europiečiais.

Institucijos palengva atitrūko nuo

H.Malosse’as pradėjo eiti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pareigas nuo balandžio 18 dienos. / aquieuropa.com nuotrauka savo pagrindinio tikslo - tarnauti pilietinei visuomenei. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Žinoma, visiškai teisėtas dėmesys “raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programai” ar “galimybėms teikti informavimo ir kelionių įvairių rūšių transportu planavimo paslaugas Europoje”, bet ar šie klausimai iš tiesų svarbūs mūsų piliečiams?!

Kokiomis bendromis pastangomis galėtume gelbėti Kiprą nuo bankroto?

Kokiomis priemonėmis turime spręs-

ti jaunimo nedarbo problemą? Kiek ateityje kainuos sveikatos priežiūros paslaugos ar kokios bus pensijos senstančioje visuomenėje? Albert’as Camus pasakytų, kad tai tikrieji klausimai, į kuriuos reikia atsakyti.

Vis dėlto Europos Sąjungai teks lemiamas vaidmuo ieškant sprendimų krizei įveikti. Tačiau šį kartą būtina atsisakyti technokratinių sprendimų ir pavienių strategijų. Klaidinga tikėti, kad krizei įveikti pakaks tik bendrų Prancūzijos ir Vokietijos pastangų.

Stengtis privalo visa Europos pilietinė visuomenė.

Jau šešiasdešimt metų pilietinei visuomenei atstovauja Briuselyje įsikūręs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Nors šio komiteto nariai - mąstantys ir protingi žmonės (verslininkai, profesinių sąjungų, įvairių asociacijų nariai), atstovaujantys labai platiems savo šalių interesams ir kokybiškai atliekantys savo darbą, jų nuomonės mažai klausoma. Esame pernelyg kuklūs ir nedrąsūs, nors ir

turime didžiulį pranašumą - galimybę piliečių vardu kalbėti Briuselyje!

Komitetas, kurio turtas - 344 narių iš 27 valstybių patirtis, jau ne kartą siūlė, kaip atgaivinti Europos ekonomiką ar apsaugoti piliečių interesus, pavyzdžiui, išleisti euroobligacijas inovatyvių verslininkų veiklai finansuoti, atskirti taupomuosius ir investicinius bankus, kad būtų apsaugotos asmeninės piliečių santaupos, parengti Europos mažųjų ir vidutinių bendrovių įstatus, kad būtų lengviau jas administruoti, sukurti pirmąją pasaulyje reglamentavimo sistemą kovoti su sekso turizmu ir t. t.

Tapęs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku norėčiau paraginti Europos institucijas sąžiningai įvertinti Briuselyje priimtų sprendimų poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui. Kas atsitiko su tokio didelio susidomėjimo sulaukusia vadinamąja Bolkensteino direktyva dėl laisvo paslaugų judėjimo?

Ką mums davė ši direktyva: galimybę kurti naujas darbo vietas ar apeiti socialinės apsaugos įstatymus? Turime taip pat palaikyti naujas iniciatyvas, skirtas Europos kompetencijos centrams remti, kad būtų galima konkuruoti tarptautinėje arenoje, ir sudaryti sąlygas visos Europos jaunimui mokytis.

Europa nebeturi pasirinkimo - ji privalo išgirsti, ką sako jos piliečiai, jei nenori, kad jie galutinai nuo jos nusigręžtų. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį ir tapti permainų Briuselyje iniciatoriumi, piliečiams atstovaujančia jėga, galinčia padėti Europos Sąjungą priartinti prie europiečių.

•

Perrinktas prezidentas gelbės Italiją Italijos įstatymų leidėjai perrinko prezidentą Giorgio Napolitano dar vienai kadencijai.

Tokiu beprecedenčiu žingsniu jie mėgina įveikti politinę aklavietę, dėl kurios jau du mėnesius nepavyksta suformuoti naujos vyriausybės.

nėje ir ekonominėje aklavietėje. Per antrąją kadenciją stengsiuosi dėl šalies ir visomis jėgomis bandysiu išvesti valstybę iš sunkios situacijos”, sakė G.Napolitano per trumpą ceremoniją prezidentūros rūmuose, kur jam buvo įteikti oficialūs rinkimų parlamente rezultatai.

Nors perrinktas prezidentas sakė, kad stengsis dėl valstybės, jo perrinkimas papiktino dalį italų. Šimtai žmonių Romoje per protesto akciją, kurią surengė “Penkių žvaigždučių judėjimo” lyderis Beppe Grillo, skandavo “Juokdariai!” ir

87 metų politikas G.Napolitano laimėjo dramatiškus rinkimus. Jis parlamente surinko 738 balsus iš 1007 galimų ir smarkiai aplenkė kairiųjų pažiūrų mokslininką Stefano Rodotą, kurį parėmė “Penkių žvaigždučių judėjimas” ir kuris gavo 217 balsų. G.Napolitano tapo pirmuoju Italijos prezidentu, perrinktu antrajai kadencijai.

Buvusio komunisto G.Napolitano, kuris sutiko balotiruotis dar vienai kadencijai tik nusileidęs primygtiniems pagrindinių šalies politinių jėgų prašymams, perrinkimą deputatai sutiko pritarimo šūksniais.

Italijos politikos dinozauras G.Napolitano pasižymi įspūdinga politiko patirtimi, kuri labai praverčia ištikus krizei.

Ves Italiją iš krizės Italijos politikos dinozauras, kuriam teks mėginti išvesti šalį iš chaotiškos politinės krizės, pasižymi įspūdinga politiko patirtimi. G.Napolitano organizavo buvusio Europos Sąjungos (ES) komisaro Mario Monti iškilimą į valdžią, kai 2011 metais buvo nuverstas premjeras Silvio Berlusconi. Jis taip pat mėgino suvienyti besivaidijančius politikus po vasarį vykusių rinkimų, per kuriuos neatsirado aiškaus nugalėtojo. Per pirmąją G.Napolitano septynerių metų kadenciją Italija išgyveno savo didžiausią ekonomikos recesiją po Antrojo pasaulinio karo.

G.Napolitano anksčiau buvo De-

priešinimo judėjime prieš nacių ir Italijos fašistų pajėgas. 1942 metais jis įkūrė vieną komunistų grupę. Pasibaigus karui 1945 metais G.Napolitano oficialiai įstojo į Italijos komunistų partiją, pradėjo politinę veiklą ir buvo pirmąkart išrinktas į parlamentą 1953-iaisiais, kai baigė teisės studijas.

Jis greitai tapo svarbiu partijos organizatoriumi ir jos Nacionalinio komiteto nariu. G.Napolitano buvo vienas įtakingiausių reformoms palankios partijos frakcijos lyderių, nors palaikė Sovietų Sąjungos pajėgų invaziją į

G.Napolitano bandys išvesti Italiją iš politinės ir ekonominės krizės.

Reuters/Scanpix nuotrauka

putatų rūmų pirmininkas, buvo paskirtas senatoriumi iki gyvos galvos ir dirbo Europos Parlamente, sugebėdamas nesivelti į politines rietenas. Nors Italijos prezidento postas daugiausia reprezentacinis, jis tampa gyvybiškai svarbus per politines krizes, kai šalies vadovas gali padėti nukreipti naujos vyriausybės formavimą. Tik prezidentas turi galią paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus, nors toks žingsnis

neleidžiamas paskutinius šešis mėnesius iki jo kadencijos pabaigos, kaip nutiko G.Napolitano atveju.

Neįtiko “žvaigždutėms” Iš karto po perrinkimo antrajai kadencijai G.Napolitano pareiškė, kad recesijos ištiktos Italijos situacija sunki ir ji išgyvena kritinį laikotarpį.

“Visi suprantame, kad Italijoje šiuo metu sunkios dienos. Šalis išgyvena kritinį laikotarpį, nes atsidūrė politi-

“Gėda!” B.Grillo partija liko trečia per vasarį vykusius rinkimus ir sukrėtė tradicinę politinę sistemą, o jo šalininkai pyko, kad jų iškelto S.Rodotos kandidatūrą atmetė du pagrindiniai politiniai blokai - ir dešinės, ir kairės.

Nors buvęs komikas B.Grillo turėjo prisidėti prie demonstracijos, vėliau jis apsigalvojo. Tačiau savo tinklaraštyje jis pasmerkė G.Napolitano perrinkimą ir tai pavadino pagrindinių partijų įvykdytu “valstybės perversmu”.

Prezidento biografija G.Napolitano gimė Neapolyje 1925 metų birželio 29 dieną inteligentų šeimoje. Pamatus savo politinei karjerai jis paklojo per Antrąjį pasaulinį karą, dalyvaudamas pasi-

Vengriją 1956-aisiais. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Italijos komunistų partija buvo oficialiai paleista 1991 metais, o jos pagrindinė įpėdinė yra dabartinė Demokratų partija.

G.Napolitano užėmė parlamento žemųjų rūmų pirmininko postą 1992-1994 metais, vėliau tapo vidaus reikalų ministru premjero Romano Prodi pirmojoje centro kairiojoje vyriausybėje 1996-1998 metais. Dar po metų jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą ir dirbo kairiųjų aljanse iki 2004-ųjų. Italijos prezidentu G.Napolitano buvo išrinktas 2006 metais ir tapo pirmuoju šį postą užėmusiu buvusiu komunistu. Jis gyvena santuokoje jau beveik 60 metų ir yra dviejų vaikų tėvas.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 04 22 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Brolių išpuolio motyvai tebėra mįslė Bostono teroro išpuolio įtariamasis Džocharas Carnajevas, kurio būklė yra sunki, pervažiavo savo mirštantį brolį, kad paspruktų iš susišaudymo su policija.

Bostono priemiesčio Votertauno policijos viršininkas Edwardas Devau teigė, kad Džocharas pervažiavo gatvėje gulintį sužeistą brolį, vilko jo kūną gatve ir paspruko nuo policijos, kuri buvo apsupusi vyresnėlį. Pasak E.Devau, du tuo metu ne tarnyboje buvę policininkai padėjo keturiems kolegoms, kurie naktį dalyvavo susišaudyme su broliais. “Apskaičiavome, kad per 5-10 minučių buvo paleista daugiau kaip 200 šūvių”, - sakė E.Devau ir pridūrė, kad broliai taip pat sviedė iš greitpuodžio padarytą bombą ir kitus savadarbius sprogmenis. “Sprogo dvi savadarbės granatos, o dar dviejų broliams nepavyko susprogdinti. Dar vienas sprogstamasis užtaisas rastas paliktoje mašinoje”, sakė E.Devau.

Policijos viršininkas pasakojo, kaip staiga pasirodė Tamerlanas, kuris “tiesiog ėjo gatve šaudydamas į policijos pareigūnus ir bandydamas prieiti arčiau”. Kai įtariamam sprogdintojui baigėsi šoviniai, du ar trys policininkai jį įveikė ir bandė uždėti jam antrankius.

Tada į juos ėmė važiuoti kito brolio vairuojamas pagrobtas juodas “Mercedes”. Gydytojai Tamerlano mirtį oficialiai konstatavo ligoninėje, kurioje dabar gydomas jo brolis.

Atsidūrė ligoninėje Masačusetso gubernatorius Devalas Patrickas teigė, kad ligoninėje gulinčio įtariamojo Dž.Carnajevo būklė tebėra sunki, ir jis negali bendrauti. “To

jaunuolis per savo pirmąją sparingo kovą nedėvėjo apsauginių atributų.

“Tai negirdėta bokse, - teigė K.Ballas, tačiau jis pridūrė: - Šiame sporte reikia pasitikėti savimi, suprantat?” Pastaruoju metu Tamerlanas, kuris buvo susituokęs ir turėjo mažą dukrelę, buvo tapęs uoliu musulmonu.

Tapatino save su diaspora

Žuvęs Tamerlanas Carnajevas buvo talentingas boksininkas. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos 19-mečio būklė rimta, bet stabili”, - sakė gubernatorius žurnalistams.

Tyrėjų nuomone, Dž.Carnajevas patyrė du sunkius sužeidimus ir neteko daug kraujo. Jie spėja, kad viena žaizda galėjo būti padaryta jo paties, siekiant nusižudyti. “Žaizda parodė, kad Džocharas galėjo įsikišti ginklą į burną ir iššauti”, - pažymima pranešime ir priduriama, kad Dž.Carnajevas gali suprasti, ką kalba jį supantys žmonės.

Gubernatorius D.Patrickas išreiškė

Džocharas Carnajevas domėjosi Čėčėnijos istorija.

riamuosius. Vienas jų mirė, o kitas guli ligoninėje. Jeigu Džocharas mirtų, liktų daug neatsakytų klausimų. Nežinotume, kodėl įtariamieji įvykdė teroro išpuolį, ko jie siekė ir kokie buvo jų motyvai”, - teigiama tyrėjų pranešime.

Emigravo visa šeima Carnajevų šeima atvyko į JAV 2003 metais, gelbėdamasi nuo neramumų savo tėvynėje. Amerikoje tėvas dirbo automobilių remontininku, o broliai,

Dž.Carnajevą draugai apibūdino kaip puikiai pritapusį ir mėgstamą tiek vidurinėje mokykloje, tiek koledže. viltį, kad įtariamasis liks gyvas. “Turime milijoną klausimų, ir į tuos klausimus reikia atsakyti”, - sakė D.Patrickas. Tyrėjai nuogąstauja, kad įtariamajam mirus tyrimas įstrigs. “Išsiaiškinome įta-

kaip ir dvi jų seserys, mokėsi mokykloje. Džocharas galiausiai buvo priimtas į Bostono priemiesčio Kembridžo Rindge’o ir lotynų mokyklą - prestižinę viešąją ugdymo įstaigą, esančią už

kelių kvartalų nuo Harvardo universiteto miestelio. Tuomet brolių keliai bent jau kuriam laikui išsiskyrė.

Talentingas boksininkas Tamerlanas metė buhalterijos studijas Banker Hilio bendruomenės koledže, praėjus vos trims semestrams. “Neturiu nė vieno draugo amerikiečio. Aš jų nesuprantu”, - cituojami jo teiginiai viename iliustruotame straipsnyje, išspausdintame Bostono universiteto studentų žurnale 2010 metais. Tuomet nurodė esantis musulmonas - nevartojantis alkoholio ir nerūkantis. “Dievas liepė nevartoti alkoholio”, - aiškino Tamerlanas.

Universiteto tinklalapyje cituojama, kad jis siekia tapti olimpiniu boksininku, tačiau mieliau atstovautų JAV, o ne Rusijai, kuri nesuteikė nepriklausomybės Čečėnijai. Tarp boksininkų Tamerlanas garsėjo savo ryžtu. “Jis išties kovingas vaikinas”, - sakė jo treneris Kendrickas Ballas. Anot jo,

Dž.Carnajevą draugai apibūdino kaip puikiai pritapusį ir mėgstamą tiek vidurinėje mokykloje, tiek koledže, nors vienu metu koledže, kaip pranešama, jo mokymosi rezultatai buvo gerokai smukę. Džocharas buvo mokyklos imtynininkų komandos narys. 2011 metų gegužę, dar būdamas abiturientu, jis pelnė 2500 dolerių (6,6 tūkst. litų) Bostono savivaldybės stipendiją studijoms aukštojoje mokykloje.

Daktaras Brianas Glynas Williamsas, dėstantis Čečėnijos istoriją Masačusetso universitete Dartmute, yra sakęs, kad supažindino Džocharą su šia tema, kai šis mokėsi vidurinėje mokykloje. “Jis mokėsi apie savo čečėniškąją tapatybę, siedamas save su šia diaspora ir savo tėvyne”, - aiškino B.G.Williamsas. Jis pridūrė, kad Džocharas “norėjo daugiau sužinoti apie Čečėniją, kas buvo tie kovotojai, kas buvo jų vadai”.

Baigęs vidurinę mokyklą Džocharas įstojo į Masačusetso universitetą Dartmute. Jo tėvas Anzoras sakė, kad jaunesnysis sūnus buvo antro kurso medicinos studentas. “Mano sūnus - tikras angelas. Jis labai protingas berniukas”, pasakojo tėvas. Tačiau universiteto dokumentai rodo, jog Džocharui daugelį dalykų mokytis sekėsi prastai. Per du semestrus 2012 ir 2013 metais jis gavo septynis nepatenkinamus pažymius, jam grėsė pašalinimas iš universiteto.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Išeivių pinigai gelbsti skurstančią Afriką Ganos mokslininko atliktas tyrimas parodė, kad išeiviai iš Afrikos Juodajame žemyne likusiems tautiečiams siunčia didesnę paramą negu Vakarų valstybės donorės.

Honkonge įsikūręs Ganos akademikas Adamsas Bodomo atliko pinigų srautų, keliaujančių Afrikoje gyvenantiems žmonėms, analizę. Ji parodė, kad išeiviai iš Afrikos siunčia daugiau pinigų namuose esančioms savo šeimoms, nei jų atseikėja oficialią vystymosi paramą (OVP) dalijančios Vakarų valstybės. A.Bodomo duomenimis, 2010-aisiais išeiviai iš Afrikos į Juodąjį žemyną pervedė 51,8 mlrd. dolerių (136,37 mlrd. litų). Tais pačiais metais, Pasaulio banko duomenimis, OVP Afrikai siekė 43 mlrd. dolerių (113,2 mlrd. litų).

litų), tuo tarpu OVP tesiekė 130 mlrd. dolerių (342,25 mlrd. litų). Taigi tiek Afrikoje, tiek Azijoje ar Okeanijoje ir tikriausiai Centrinėje bei Pietų Amerikoje panašios tendencijos. Žmonės šeimoms ir giminėms perveda daugiau pinigų, nei jų oficialiai skiria išsivysčiusios valstybės”, - teigė A.Bodomo.

Tačiau statistika gali ir suklaidinti, nes į OVP neįskaičiuojama visa išorės pagalba. Kai kurios valstybės Afrikai teikia religinę ir komercinę paramą ir tam skiria nemažai lėšų.

Didžiausią religinės pagalbos teikėja - Saudo Arabija. Ji islamiškose Afrikos valstybėse finansuoja mečečių ir religinių mokyklų statybas, taip pat skiria paramą į islamą atsivertusiems žmonėms. Kinija Afriką apiberia komerciniais pasiūlymais. Azijos gigantė dažnai pasiūlo tiesti kelius bei statyti kitus infrastruktūros objektus už nuolaidas brangiųjų metalų ir mineralų gavybai.

Išeivių parama veiksmingesnė “Pradėjau tyrimą, nes kamavo nuojauta, kad išeivių parama skurstančioms Afrikos šeimoms gerokai didesnė ir veiksmingesnė nei OVP. Ji tikslingesnė, kiekvienas jos gavėjas gali šią paramą panaudoti pagal savo poreikius. Nuojauta manęs neapgavo. Neoficiali parama viršijo OVP”, - pasakojo A.Bodomo.

Nors mokslininkas iš Ganos tyrė tik į Afriką plaukiančius pinigų srautus, jis priėjo prie išvados, kad panašios tendencijos egzistuoja visame besivystančiame pasaulyje. “Išeivių iš besivystančių šalių pervedimai į gimtąsias valstybes sudarė 350 mlrd. dolerių (921,45 mlrd.

Prisideda prie gerovės A.Bodomo nuomone, išeivių parama kelis kartus didesnė nei OVP. “Nemažai į Afriką skurstančioms šeimoms siunčiamų pinigų perduodami neoficialiais kanalais. Sunku apskaičiuoti šią sumą. Mano duomenimis, net 75 proc. pinigų pervedimų siunčiami neoficialiai”, - sakė A.Bodomo.

Mokslininkas iš Ganos teigia, kad užsienyje gyvenančių išeivių pagalba padeda afrikiečiams išbristi iš skurdo, ji skatina siekti išsilavinimo bei pradėti kurti savo verslą. “Išeiviai geriau nei vyriausybės žino, ko reikia jų šeimos nariams ir giminaičiams, todėl šie pinigai

Išeivių pinigai padeda afrikiečiams išbristi iš skurdo ir skatina verslumą.

Išeiviai geriau nei vyriausybės žino, ko reikia jų šeimos nariams ir giminaičiams, todėl jų pinigai panaudojami tikslingai. panaudojami tikslingai. Perlaidos iš užsienio gerokai padeda skurdo kamuojamiems afrikiečiams. Už šiuos pinigus jie gali nusipirkti reikiamų medikamentų bei maisto. Be to, turėdami šiek tiek pinigų jie turi pradinį kapitalą verslui kurti, gali įgyti išsilavinimą. Tai prisideda prie Afrikos žmonių ir valstybių gerovės”, - pasakojo A.Bodomo.

Jis mano, kad OVP skirstančios vyriausybės dažnai neatsižvelgia į žmonių poreikius, o kai kurios jų savanaudiškai pasisavina Vakarų donorų paramą. “Afrikos vyriausybės neefektyviai panaudoja paramą. Valdininkai ir elitas dalį paramos pasisavina, o nuotrupas palieka vargstantiesiems. Afrikoje klesti didelė korupcija, ją labai sunku pažaboti.

Dėl korupcijos nemažai Vakarų valstybių vyriausybių tiesiog nenori skirti didelės paramos Afrikai”, - samprotavo A.Bodomo.

Gelbsti migracija Afrikos šalių vyriausybės nepripažįsta, kad dalis paramos iššvaistoma elito poreikiams. Jos teigia, kad OVP skiriama infrastruktūrai, švietimui ir medicinai gerinti: kelių tiesybai, mo-

kyklų, ligoninių ir tiltų statyboms, maisto ir medicinos reikmenims. Vyriausybės mano, jog jos nepakankamai turtingos, kad galėtų savo lėšomis įgyvendinti svarbius valstybinius projektus bei remti skurstančias šeimas.

Afrikos žemynas yra skurdžiausias iš visų, jame labiausiai klesti korupcija. Tai skatina didelę gyventojų migraciją ne tik į buvusias metropolijas, bet ir į viso pasaulio valstybes. “Afrikiečių galima sutikti visur: buvusiose metropolijose, Kinijoje, Brazilijoje ar net Rusijoje.”

Migracija - gelbėjimosi ratas Afrikos valstybėms ir žmonėms. “Jei ne išeivių pinigai, galo su galu nesudurtų kur kas daugiau afrikiečių”, - pažymėjo A.Bodomo.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 04 22 Lietuvos žinios

Verslas

Jaunimas renkasi nakvynės namus KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Jaunimo nakvynės namai Lietuvos turistų apgyvendinimo paslaugų rinkoje nesudaro nė vieno procento, tačiau būtent čia apsistoja tie, kurie grįžę į savo aplinką su draugais ir artimaisiais noriai dalysis kelionės atradimais ir taip didins keliautojų į mūsų šalį srautus.

Praėjusiais metais svečių namų, kuriuose itin mėgsta apsistoti jaunimas ir mažesnio biudžeto keliautojai, beveik padvigubėjo. Tai pranešė Statistikos departamentas. Kaip LŽ pripažino Lietuvos jaunimo nakvynės namų asociacijos prezidentas Artūras Jakubčionis, jaunimo nakvynės namų (vadinamųjų hostelių) paslauga Lietuvoje pradėta teikti vos prieš keliolika metų, o pasaulyje šiai viešbučių alternatyvai jau daugiau kaip šimtmetis.

Vienintelis bendrumas Nors svečių namai laikomi viešbučių alternatyva, daugelis pažymi, kad vieną su kitu sieja, ko gero, vienintelis ryšys - galimybė patogiai išsimiegoti. Visa kita apibūdinama daugiausia skirtumais.

“Jaunimo svečių namai visada palieka neišdildomą įspūdį. Čia į vieną bendruomenę susirenka įvairių pasaulio kraštų žmonės, daugiausia jaunimas.

Man ypač patiko svečių namuose Dubline (Airija). Nakvojome didžiuliame kambaryje su aštuoniomis lovomis.

Bendrame poilsio kambaryje vieni skambino pianinu, kiti žaidė stalo futbolą, amerikietišką biliardą, o treti šiaip bendravo gurkšnodami kavą, arbatą ar vaisvandenius. Iki šiol nenutraukiu ryšių su keliais ten sutiktais naujais draugais”, - LŽ pasakojo vilnietė Lina, prieš porą metų baigusi studijas.

Ji sakė nakvojusi ir svečių namuose Belgrade bei Rygoje, ir visur tvyrojo aktyvaus bendravimo atmosfera. “Kai išsiruošiu į naują kelionę, būtinai ieškosiu jaunimo nakvynės namų”, - prisipažino pašnekovė.

Kitas jaunuolis rinktis tokios nakvynės nepatartų nė už ką. “Visi nurodomi pranašumai yra juokingi, palyginti su minusais. Pirma, centre esantys nakvynės namai kainuoja lygiai tiek, kiek ir normalus 3 ar 4 žvaigždučių viešbutis toliau nuo centro. Tik kvailas tokiomis aplinkybėmis rinktųsi nakvynės namus. Antra, dar nemačiau švaraus ir tvarkingo “hostelio”. Beveik taisyklė jei kaina maža, tai kažkas yra ne taip: arba kambariai nešildomi, arba neveikia dušas, kondicionierius, televizorius, ar-

Mažiausios nakvynės svečių namuose kainos kai kuriuose Europos miestuose Miestas Ryga Varšuva Gdanskas Sankt Peterburgas Kijevas Barselona Vilnius Talinas Kaunas Berlynas Minskas Druskininkai Klaipėda Maskva Londonas Jūrmala Kaliningradas Piarnu Palanga Pagėgiai Paryžius

Eurai 7 7,25 7,32 7,36 7,44 7,63 8,11 8,67 9 9,33 9,5 9,54 9,73 9,99 11,52 13,67 14,17 20 21 24,32 24,5

Litai 24,47 25,03 25,59 25,71 25,99 26,66 28 29,13 31,46 32,63 33,21 33,33 34 34,92 40,27 47,77 49,52 69,91 73 85 85,63

Šaltinis: hostelsclub.com

Romo Jurgaičio nuotraukos

A.Jakubčionis: “Žmogus, pasirinkęs šį verslą, turėtų būti gerokai tokio keliavimo ir gyvenimo būdo trinktelėtas.” ba trukdo išsimiegoti triukšmingi šalia esantys barai ir t. t., - dėstė viešbučių gerbėjas Arūnas ir padarė savo išvadą: - Jei nakvynės svečių namuose kaina nėra perpus mažesnė negu bent 3 žvaigždučių viešbutyje, siūlyčiau gyventi tik viešbutyje, kur užtikrintas ir komfortas, ir privatumas.”

Pasak A.Jakubčionio, savaip teisūs yra abu jaunuoliai. Iš tikrųjų nakvynės namų pranašumas prieš viešbučius pirmiausia kaina ir tai, kad jie dažnai įsikūrę miestų centruose, senamiesčiuose bei šalia turistų dažnai lankomų vietų, o esminis skirtumas - viešbučio privatumas ir svečių namų kolektyviškumas.

Yra ir komforto “Šiandien didelę dalį poreikio bendrauti jau pasiglemžia internetas, - pripažįsta A.Jakubčionis. - Bet yra kategorija žmonių, kurie keliauja norėdami ne tik pamatyti, bet ir pabendrauti, užmegzti naujas pažintis su panašiais kaip jie patys.” Yra ir vyresnių svečių, kurių pajamos nebūtinai ribotos. Tai daugiausia žmonės, kurie nuo mažens yra pamėgę tokį keliavimo ir nakvynės būdą. Labai daug keliauja vokiečiai. “Jeigu jie yra tarptautinės nakvynės namų organizacijos IYHF (International Youth Hostelling Federation, arba tiesiog HI) nariai, tokių nakvynės namų visur ir ieško. Tokie žmonės, anot A.Jakubčionio, ir sulaukę garbingo amžiaus yra linkę viešbučio komfortą iškeisti į bendruomeniškumą.

Atsižvelgdami į juos, svečių namų savininkai imasi naujovių: greta kambarių su 5-10 lovų jie įrengia ir tikrus vienviečius, dviviečius, keturviečius apartamentus, kuriuose gali gyventi šeimos. Nakvynė tokiuose kambariuose yra brangesnė negu bendruose, tačiau kolektyvizmo

2008 m.

20 398 978 27,05 7,6 34,4

Trumpai PASKELBĖ NUGALĖTOJĄ “Klaipėdos naftos” rengto suskystintų gamtinių dujų terminalo dujotiekio statybos konkurso nugalėtoju paskelbtas Vokietijos koncernas “PPS Pipeline Systems”. Kaip pranešė bendrovė, jis pasisiūlė darbus atlikti už 94,84 mln. litų (su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) - 114,756 mln. litų). Šių metų vasarį vykusio pakartotinio konkurso nugalėtojas buvo paskelbtas, kai Lietuvos apeliacinis teismas antradienį leido atnaujinti konkurso procedūras. Bendrovė pakvietė “PPS Pipeline Systems” sudaryti sutartį. Ji bus pasirašyta pasibaigus 15 dienų atidėjimo terminui. Sutartis įsigalios, kai jai pritars valdyba ir akcininkai. “Klaipėdos naftos” vadovas Rokas Masiulis BNS sakė, kad pasirašius sutartį rangovai spėtų visus darbus atlikti laiku iki kitų metų rugpjūčio 1-osios, kaip numatyta konkurso sąlygose. Antras konkurse likęs “Kauno dujotiekio statybos” ir “Šiaulių dujotiekio statybos” konsorciumas pasiūlė 113,481 mln. litų kainą (su PVM - 137,312 mln. litų).

Jis iki šiol skundė konkurso rezultatus teismams ir ketina bylinėtis toliau.

Kauno įmonės vadovas Henrikas Bartusevičius trečiadienį kalbėjo, kad skųs Apeliaciniam teismui jai nepalankų Kauno teismo sprendimą. Pernai gruodžio 20 dieną konkurso laimėtoju buvo pripažintas lietuvių konsorciumas, pasiūlęs 166,979 mln. litų (su PVM) kainą, o Vokietijos koncernas (192,182 mln. litų) liko antras.

TELECENTRO VEIKLA PELNINGA

dvasia išlieka ir čia. Didelio komforto, privatumo nėra ko tikėtis ir tokiuose kambariuose. “Jeigu žmogus jau užaugęs taip keliaudamas, jis žino, ko laukti, ir tam pasiryžta, o su tais, kuriems tai pirmas kartas, visaip pasitaiko, - aiškino asociacijos vadovas. - Sunku pasakyti, ko jie netenka, palyginti su viešbučiu. Gal iš dalies komforto, gal privatumo. Gal ne kiekvienam suvokiama, kad galima naudotis bendru dušu.”

Tai nereiškia, kad dėl svečių namų nėra taikomi griežti reikalavimai. Ir čia privalus bent minimalus komfortas: patalpos, patalynė visada turi būti švarios, tvarkingos dušo kabinos, tualetai, daug kur yra bendros virtuvės, kuriose galima patiems gamintis maistą, daug kur yra šaldytuvai, į kuriuos šeimininkai neretai įdeda mineralinio vandens, vaisvandenių, beveik visuose nakvynės namuose vaišinama kukliais pusryčiais.

Konkuruoti sunkiau Dauguma Lietuvoje veikiančių svečių namų dirba ištisus metus, bet vietų sunkiau juose rasti tik vasarą, per studentų atostogas ir tada, kai mieste vyksta dideli renginiai. “Nors bendras svečių namų užimtumas nėra didelis, kiekvienam patarčiau nakvynę užsisakyti iš anksto”, - teigė asociacijos vadovas. Pasak jo, pavyzdžiui, asociacijai priklausančiuose nakvynės namuose sostinėje vienu metu galima apgyvendinti apie 200 svečių. Tačiau kai mies-

Lietuvoje esančių nakvynės namų rodikliai metų pabaigoje Rodiklis Apgyvendinimo įstaigų skaičius Numerių skaičius Vietų skaičius Apgyvendinta turistų, tūkst.

Vidutinis užimtumas, proc.

Viešbučių vietų užimtumas, proc.

9

2009 m.

21 435 1 196 20,2 4,6 25,8

2010 m.

23 531 1 448 21,55 4,1 28,1

2011 m.

17 405 1 037 22,73 6 33,9

2012 m.

31 567 1 521 42,98 7,7 n. d.

Šaltinis: Statistikos departamentas

te vyksta didesni renginiai, rasti kur permiegoti turistams sunku ne tik nakvynės namuose, bet ir viešbučiuose.

Dauguma jaunimo nakvynės namų yra įsikūrę miestų centruose, senamiesčiuose, tačiau apsistoti juose nėra brangu. Mat įpratusieji rinktis nakvynės namus nusiteikę nakvynei skirti ne daugiau kaip 10 eurų. Taip yra beveik visame pasaulyje.

Vis dėlto ir viešbučiai, per krizę atpratinti nuo svečių antplūdžio, neretai pasiglemžia iš mažųjų konkurentų dalį uždarbio. Priimdami kokių 20 žmonių ar didesnes grupes, jie dažnai taiko ypatingas nuolaidas. Pasak A.Jakubčionio, kartais viešbučiai tokiu atveju tenkinasi už kiekvieną apgyvendinamos grupės narį gaudami ir po 30-40 litų. Nakvynės namai prieš tokį spaudimą atsilaikyti negali, juolab kad išlaikyti patalpas, esančias miesto centre, nėra pigu, tad kiekvienas svečias per sezoną tampa kone auksinis.

Apskritai Lietuvoje nakvynės namų kainos ne ką tesiskiria nuo kainų kituose Europos miestuose. Tačiau kai kurie miestai gali sau leisti daugiau. Pavyzdžiui, Varšuvoje, Rygoje galima rasti kur permiegoti ir už 7 eurus. “Ten jaunimo nakvynės namais per sezoną paverčiami ir mokyklų bendrabučiai, todėl jų nereikia išlaikyti tuščių per šildymo sezoną”, - aiškino A.Jakubčionis.

Daug kur Europoje šis verslas yra remiamas valstybės. Pavyzdžiui, Vokietijoje kai kuriems nakvynės namams nustatytas simbolinis žemės mokestis po vieną eurą už arą.

Apskritai, anot A.Jakubčionio, šis verslas nėra pelningas. “Verčiasi tiek, kad užtektų duonos riekei su labai plonu sluoksneliu sviesto. Žmogus, pasirinkęs šį verslą, turėtų būti gerokai tokio keliavimo ir gyvenimo būdo trinktelėtas”, - juokiasi Jaunimo nakvynės namų asociacijos prezidentas.

•

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pernai gavo 0,836 mln. litų grynojo pelno 2,4 proc. mažiau nei 2011 metais, kai jis siekė 2,027 mln. litų. Bendrovės pajamos, kaip skelbiama valstybės įmonių veiklos ataskaitoje, padidėjo 1 proc., iki 73,722 mln. litų. Telecentro pardavimo savikaina, palyginti su 2011 metais, pakilo 5,2 proc., iki 53,3 mln. litų. Tai lėmė nemažai faktorių interneto paslaugos “Mezon” plėtra (6,7 proc. didesnės personalo išlaikymo sąnaudos), nusidėvėjimo, kitos sąnaudos. “Skaitmeninės televizijos transliavimo kokybės pagerinimas ir plėtra padidino įrangos nusidėvėjimo, elektros energijos ir kitas sąnaudas”, įvertino bendrovė. Jos veiklos sąnaudos sumažėjo 6,2 proc., iki 19,2 mln. litų. Įmonė sumažino reklamos išlaidas ir atidėjimus abejotinoms skoloms. Metų pabaigoje bendrovėje dirbo 377 žmonės. Telecentras teikia antžeminės televizijos, radijo signalų siuntimo paslaugas.

LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 04 22, LB

3,4528 2,6414 2,7318 3,0518 2,5807 2,8385 4,2746 1,3349 4,6312 4,0467 1,1624 2,2596 2,6726 1,7479 4,9316 2,1484 4,5474 8,3993 8,3966 4,0528 1,4704 3,2439

-0,1476% +0,0805% -0,4424% -0,0426% -0,0106% -0,1287% +0,0674% +0,0022% +0,2619% -0,6882% +0,8541% -1,0402% -0,2060% +0,0547% -0,2700% -0,4508% +0,1976% +0,7015% -0,4269% -0,1700% -0,2312%

10

2013 04 22 Lietuvos žinios

Verslas

Verslas spaudžia ranką tolimoms rinkoms rą Vidurio Rytuose, nebuvo taip, kad partneris “pabėgtų į krūmus”, - sakė M.Ratomskis.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Į tolimas ir mažiau pažįstamas rinkas įžengę Lietuvos verslininkai pripažįsta, kad iššūkių jas perprasti ir prie jų adaptuotis - apstu. Tačiau šių rinkų potencialas skatina užmerkti akis prieš kultūrų skirtumus.

Sunkiausia rasti kokybę

Tai, kad Kazachstanas, Kinija ar arabų regionas yra menkiau lietuvių verslininkų ištirtos rinkos, atspindi ir šalies eksporto statistika. Pavyzdžiui, pernai, palyginti su 2011 metais, labiausiai didėjo prekių eksportas į tradicinę Rytų rinką: Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją (23,5 proc.).

Antra pagal augimą buvo vadinamoji namų rinka: Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija ir Norvegija (19,8 proc.).

Paskatino plėtros poreikis 2010 metais darbą Kazachstane pradėjusi telekomunikacijų bendrovė “Tele2” visai neseniai prabilo apie šioje šalyje patiriamus sunkumus.

Tačiau tuometinį savo sprendimą plėstis į Kazachstaną ji aiškino kaip bemaž neišvengiamą. “Mums reikia plėstis, rasti augančias rinkas”, - sakė “Tele2” Vidurio Europos ir Eurazijos regiono vykdomasis viceprezidentas Niklas Sonkinas. Jis pabrėžė, kad Kazachstano ekonomika yra viena didžiausių centrinėje Azijos teritorijoje. Be to, šioje šalyje, nors ji turi daug problemų, esą lengva kurti verslą. Pagal šį rodiklį Kazachstanas užima 49 vietą tarp beveik 200 pasaulio valstybių.

N.Sonkinas pasakojo, kad žvilgsnį į Kazachstaną “Tele2” nukreipė dar 2007 metais, tačiau galimybė įsitvirtinti jo rinkoje atsirado tik tuomet, kai smulkus vietos operatorius NEO nusprendė parduoti 51 proc. savo akcijų. “Žinojome, jog su šia šalimi galėtume sugyventi, kad ir kokių turėtume iššūkių. Turiu omenyje žmogaus teisių pažeidimus, aukštą korupcijos lygį ir kita”, - vardijo jis.

Pasitaiko kritinių atvejų Incidentų - teroristų atakų, bombardavimų ir susišaudymų - Kazachstane būna ne kasdien, tačiau po keletą kiekvienais metais pasitaiko.

“Tele2” atstovas teigė, jog tai paskatino įmonę ieškoti mechanizmų, kaip kritiniais atvejais reaguoti į valdžios nurodymus riboti teikiamas telekomunikacijų paslaugas ir taip apsaugoti šalies piliečius nuo išpuolių.

“Tada ir dabar sulaukiame reikalavimų ne tik Kazachstane, bet ir kitose vietose išjungti tinklus, stotis arba apriboti tam tikras paslaugas.

Tačiau negalime to daryti tinkamai

Verslininkai neslepia, kad dirbti arabų regione beprotiškai sunku. / Arabbusinessclub.org nuotrauka natorius, ir nurodė išjungti stotis. “Šiuo atveju nebuvo kada skambinti į centrinę būstinę ir klausti, ar galime imtis tokių veiksmų, - privalėjome apsispręsti nedelsdami. Tačiau dažniausiai laiko turime daugiau”, patikino pašnekovas.

Rinka susirado pati

N.Sonkinas pasakojo, kad žvilgsnį į Kazachstaną “Tele2” nukreipė dar 2007 metais. nesuprasdami, kas ir kodėl to prašo”, - aiškino N.Sonkinas. Būtent ši dilema paskatino įmonę sukurti mechanizmą, leidžiantį identifikuoti asmenį, kuris nurodo imtis tokių priemonių. “Mes visada svarstome, ar nurodymas teisėtas, ar jį duoda tinkamas valdžios žmogus, ar tai nepažeidžia žmogaus teisių ir pan.”, kalbėjo jis.

Tiesa, kai kada, kaip toliau pasakojo N.Sonkinas, laiko išsamioms analizėms nelieka. Pavyzdžiui, kartą valdžia perspėjo įmonę apie bombomis apsiginklavusius teroristus, turinčius GSM ryšiu veikiančius deto-

Prieš dvejus metus į arabų regioną “E-ruditus” patraukė tarytum savaime. Vienas įmonės įkūrėjų Mantas Ratomskis pasakojo, kad šiandien ten gyvena 500 mln. žmonių, iš jų beveik 40 proc. - neraštingi. Todėl bendrovės siūlomas mokymosi per “Facebook” modelis netruko sulaukti susidomėjimo.

Nors lietuviai verslininkai su pasiūlymu bendradarbiauti sutiko nedvejodami, M.Ratomskis neslepia, kad dirbti arabų regione beprotiškai sunku: “Viską, ką žinai apie europietišką ar amerikietišką projektų valdymo modelį, turi pamiršti. Mums, Rytų Europos gyventojams, isteriškai svarbu, kad viskas vyktų laiku, o arabams tai nerūpi. Todėl pirmiausia patyrėme stiprų kultūrinį šoką - reikėjo laiko adaptuotis ir net savo darbo struktūrą pritaikyti prie jų.”

Vos pradėjęs dirbti su arabų verslininkais M.Ratomskis sakė bematant susidūręs su šių žmonių reliatyviu laiko ir įsipareigojimų suvokimu.

“Pavyzdžiui, Europoje pavėluoti į verslo susitikimą 5 minutes yra neatleistina, o ten partnerio gali tekti laukti 45 minutes, ir šis dar nesupras, kodėl tu sėdi rūškanu veidu. Jeigu išrašai sąskaitą, arabas tik po trečio priminimo, kad reikia ją apmokėti,

paklaus: “O tu man tą sąskaitą siuntei?” - dalijosi savo patirtimi M.Ratomskis.

Nėra linkę kritikuoti “Arabai iš tiesų beprotiškai draugiški, jų kraštuose viskas paremta asmeniniais santykiais. Jeigu verslininkui produktas neįdomus, bet patinka jį siūlantis asmuo, arabas visaip įkalbinės sukurti kitą produktą, kurį galėtų nupirkti. Ir priešingai - su nepatinkamu žmogumi jokiu būdu nebendradarbiaus”, - atskleidė pašnekovas.

M.Ratomskis taip pat pabrėžė, kad dirbant šioje rinkoje labai svarbu suvokti, jog arabų kraštus visos naujovės pasiekia trejus metus vėluodamos, tad dirbtinai spartinti šio proceso nederėtų. “Kai pabandėme per prievartą įpiršti jiems šiandien

Į Kinijos rinką įmonė “Jubana”, kaip teigė jos direktorius Julius Banys, įsiliejo dar 2004-aisiais, kai pirko statybinę techniką, įvairias atsargines detales. Po poros metų bendrovė šios šalies gamykloje ėmė gaminti ir kai kuriuos produktus.

“Tačiau surasti Kinijoje įmonę, kuri už normalią kainą pagamintų geros kokybės produktų, ne taip paprasta. Turėjau didelio vargo: aplankiau apie 30 skirtingų privačių gamyklų, bet nė viena jų negalėjo užtikrinti stabilios gaminių kokybės. Apskritai ten yra didžiulis pigius daiktus gaminančių gamyklų segmentas”, - apibendrino pašnekovas, bet pridūrė, kad situacija kurį laiką gerėja.

Tuo metu kaip tinkama partnerė pasirodė tik valdiška gamykla - sena, tačiau veikianti pagal valstybinius standartus. J.Baniui, padedamam pažįstamų, pavyko pradėti su ja bendrą darbą.

Šalį reikia mylėti “Kinų civilizacija ir kultūra turi nepaprastai gilias šaknis, jas lyginti su mūsų labai sunku. Kad galėčiau dirbti su kinais, perskaičiau ne vieną knygą apie jų istoriją, įsiminiau net dinastijas - vietiniai pajunta didelę pagarbą, kai sutinka žmogų, kuris išmano ir gerbia jų istoriją”, - dalijosi įspūdžiais vyras.

Paklaustas, ar kinai lengvai prisileidžia europiečius verslininkus, J.Banys atsakė, jog tai priklauso nuo verslo lygmens. Anot jo, ant kojų tik stojantys privatininkai yra labai atviri, nes nori užsidirbti, o Kinijoje konkurencija didelė. Tuo metu didelius reikalavimus sau keliantis verslas laikosi nuošaliau. “Kad įsilietum, turi parodyti save kaip labai garbin-

Vos pradėjęs dirbti su arabų verslininkais M.Ratomskis sakė bematant susidūręs su jų reliatyviu laiko ir įsipareigojimų suvokimu.

Europoje aktualius sprendimus, sulaukėme negatyvios reakcijos. Arabai jau daug metų stengiasi prisivyti pasaulį ir labai jautriai į tai reaguoja”, - aiškino jis.

Verslininkas neslėpė, kad kultūriniai skirtumai kartais išveda iš kantrybės. Tačiau tikino niekada nesusidūręs su piktybiniu arabų nesąžiningumu ir prisipažino jais pasitikintis labiau negu europiečiais.

“Aišku, esame girdėję visokių istorijų, bet net ir sunkiais laikais, per ka-

gą, sąžiningą ir žodžio besilaikantį žmogų, privalai turėti užnugarį”, aiškino jis.

Nors kultūriniai skirtumai ir akivaizdūs, verslininkas Kinijoje sakė iškart pasijutęs bemaž kaip namie, o tai, jo manymu, plėtojant verslą itin svarbu. “Man artima kinų filosofija, todėl ten jaučiuosi komfortiškai. Tačiau norėdamas sėkmingai dirbti su šalimi, manau, turi ją mylėti. Kitaip anksčiau ar vėliau būsi išmestas už borto”, - neabejojo J.Banys.

tarnos svetainę, leisiančią klientams internetu susikurti, išbandyti ir valdyti savo virtualius duomenų centrus. Tai pirmoji šalyje savitarnos sistema, apimanti visą debesų kompiuterijos paslaugų spektrą virtualius serverius, privačią ir viešąją debesų kompiuteriją bei duomenų atkūrimą kritiniais atvejais. Savitarnos sistema leidžia internetu susikurti savo virtualųjį duomenų centrą, neinvestuojant į papildomą įrangą ar atskirą infrastruktūrą. Be to, ji suteikia galimybę lanksčiai pasirinkti duomenų saugyklų apimtį, reikiamu metu ją didinti arba atsisakyti nebereikalingų pajėgumų. Tai lei-

džia sutaupyti, nes klientui tenka mokėti tik už panaudotus išteklius. Įmonės, kurios jau turi savo privačią debesų kompiuterijos infrastruktūrą, galės naudotis ir papildomomis galimybėmis. Viena jų - IT sistemų išplėtimas, atsarginių kopijų darymas ir turinio atkūrimas kritiniu atveju. Naujoji paslauga įmonėms leis sujungti savo debesų kompiuteriją su BDC duomenų centru ir įsigyti papildomų viešosios debesų kompiuterijos išteklių piko laikotarpiams, bandymams ar atsarginėms IT sistemų kopijoms.

•

Trumpai UŽ SKLYPUS TEKS PRIMOKĖTI Ūkio ministerija gyventojams turės papildomai išmokėti 335 tūkst. litų už visuomenės reikmėms perimtus jų žemės sklypus Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Už pusės hektaro bendro ploto tris sklypus jiems bus sumokėta beveik 0,5 mln. litų. Kauno apygardos teismas balandžio 18 dieną nutarė, kad nustatant perimtų žemės sklypų išpirkimo kainą reikia vadovautis vėliausios, pernai vasarį atliktos ekspertizės rezultatais, o ne ankstesnėmis

ekspertizėmis. Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja šiuo metu yra Ūkio ministerija, už Kauno LEZ reikmėms perimtą 0,1979 hektaro ploto sklypą sumokėjo 59,4 tūkst. litų, už 0,1369 ha - 34,2 tūkst. litų, o už 0,1577 ha sklypą - 39,4 tūkst. litų. Nustatydama sklypų vertes, administracija vadovavosi Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2006 metų lapkričio mėnesio turto vertės nustatymo pažymomis. Gyventojai, nesutikę su tokia kaina, šį sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui. Šio teismo ekspertų grupė pernai

nustatė, kad pirmojo sklypo rinkos vertė yra 289 tūkst. litų, antrojo - 83 tūkst. litų, o trečiojo - 96 tūkst. litų. Atsižvelgiant į anksčiau gyventojams jau išmokėtas lėšas, jiems papildomai bus pervesta 335 tūkst. litų. Kauno apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

PATYS VALDYS DEBESŲ CENTRUS Duomenų centrų ir informacinių sistemų valdymo lyderė Baltijos šalyse BDC pasiūlė paslaugų savi-

LŽ, BNS

2013 04 22 Lietuvos žinios

Trasa

11

Padangų reeksportas šildokišenes VIDMANTAS UŽUSIENIS

Lietuvos verslininkų išradingumas stulbina.

Pasirodo, jie sugeba į gretimas šalis reeksportuoti ne tik begalę naudotų automobilių, bet ir šiems skirtas padangas.

Reeksporto apimtis stebina ne juokais. Agentūros “Investuok Lietuvoje” duomenimis, 2012 metais į mūsų valstybę buvo importuota padangų už 376,12 mln. litų, o eksportuota - už 111,9 mln. litų. Kitaip sakant, į užsienį iškeliavo net 29 proc. Lietuvą aplankiusio transporto priemonių “apavo”.

Maža to, kaip tvirtino agentūros “Investuok Lietuvoje” vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas, maždaug už 160 tūkst. litų pernai eksportuotų padangų - lietuviškos kilmės. Tiesa, jis negalėjo pasakyti, ar tos padangos buvo čia pagamintos, ar tik restauruotos.

Dienraščiui LŽ nepavyko rasti galimų gamintojų. Padangų prekyba užsiimančios Panevėžio individualios įmonės “Egzotika” savininkas tikino irgi nežinąs nė vieno Lietuvos verslo subjekto, kuris gamintų naujas padangas.

Verslininkas spėjo, jog tai gali būti namudiniu būdu atnaujintos naudotos padangos. Iš dalies tai patvirtina ir Statistikos departamento (SD) dienraščiui pateikta informacija.

Pasak V.Ivanovo, daugiausia per Lietuvą reeksportuojamos lengviesiems automobiliams, autobusams ir krovininėms mašinoms skirtos naujos padangos. Užsienyje lietuviai taip pat sugeba parduoti specializuotam miško ir žemės ūkio transportui, motociklams, dviračiams ir net orlaiviams pritaikytą “apavą”.

Reeksportuoja už milijoną Dvi padangų reeksportu užsiimančios įmonės veikia Panevėžyje. Tai Aleksandro Baniulio firma “Protekta” ir bendrovė “Naftėnas”. Kalbėdamas su LŽ žurnalistu “Naftėno” vadovas Dainius Janėnas sakė, kad įmonė reeksportuoja lietuviams mažai žinomos, bet Kinijoje vienos didžiausių padangų kompanijų “Triangle Tyre”, taip pat kitų kinų gamintojų “Longmarch”, “Antyre”, “Roadsun” produkciją.

“Anksčiau kinų padangas reeksportuodavome į tris valstybes - Latviją, Estiją ir Vengriją. Pastarojoje jų parduodavome ypač daug. Po 1990-ųjų, kai

Naujų padangų reeksporto kitimas Metai

LŽ archyvo ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

R.Lipeikio nuomone, padangų reeksportas yra gera priedanga slėpti mokesčius.

Vengrija išsivadavo iš Sovietų Sąjungos globos, šioje šalyje liko labai daug rusiškos technikos, o jai idealiai tiko Kinijoje gaminamos padangos”, - prisiminė D.Janėnas.

“Naftėno” vadovas teigė, jog ryšiai su Vengrija nutrūko, kai vengrai patys pradėjo tiesiogiai bendrauti su kinais.

“Tarpininkas iš Lietuvos jiems tapo nereikalingas”, - liūdnai juokavo verslininkas. Šiandien, anot D.Janėno, padangų reeksportas sudaro tik menką dalį to, kas buvo prieš kelerius metus. “Per metus į Estiją ir Latviją reeksportuojame padangų maždaug už milijoną litų. Tai, žinoma, nėra daug”, - pripažino LŽ pašnekovas.

Beveik visos “Naftėno” reeksportuojamos padangos skirtos sunkvežimiams ir žemės ūkio technikai.

“Pagrindinis mūsų verslas - pardavinėti degalus žemdirbiams ir krovinių vežėjams. Kartu partneriams, kurių turime ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, įsiūlome ir padangų”, - dalijosi verslo paslaptimis D.Janėnas.

“Protektos” savininkas A.Baniulis LŽ sakė, kad jo įmonė “padangomis prekiauja visame pasaulyje”. “Tačiau pastaruoju laiku vis labiau orientuojamės į Lietuvos rinką, nes čia parduoti padangas yra pelningiausia”, - pažymėjo panevėžietis verslininkas.

Kryptis - ir egzotinės šalys Statistikos departamento dienraščiui LŽ pateikti duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, 2012-aisiais didžiausios naujų pneumatinių guminių padangų reeksporto iš Lietuvos rinkos buvo Latvija ir Rusija - į šias šalis jų išvežta atitinkamai už 24,92 mln. ir 23,09 mln. litų. Tarp valstybių, į kurias buvo eksportuojamos naujos padangos, dominuoja mūsų rytinės kaimynės - Rusija, Baltarusija, Ukraina ir kitos, tačiau esama ir egzotiškų kraštų. Tarkime, Kuba. Per praėjusius metus Lietuvos verslininkai į šią šalį išvežė padangų už 596,2 tūkst. litų.

SD duomenimis, Lietuvoje restauruotas padangas 2012-aisiais noriai pirko vokiečiai ir rusai - atitinkamai už 2,42 mln. ir 309,2 tūkst. litų. Tarp egzotinių kraštų, į kuriuos keliavo mūsų šalyje atnaujintas transporto priemonių “apavas”, dėmesį kausto tolimoji Afrikos valstybė Gambija. Į ją lietuviai pernai nugabeno 234,1 tūkst. litų vertės restauruotų padangų.

Reeksportas priedanga sukčiams?

Kita vertus, “Egzotikos” savininkas Rokas Lipeikis patarė pernelyg nesidžiaugti solidžia padangų reeksporto apimtimi. “Mano nuomone, šiandien tai yra vienas būdų slėpti mokesčius, kalbėdamas su LŽ žurnalistu lyg kirviu kirto verslininkas. - Žinoma, dauguma rimtų padangų pardavėjų užsiima realiu reeksportu. Tokios, sakyčiau, yra ir “Naftėnas” su “Protekta”. Tačiau nemažai verslininkų turi įtarimų, kad dalis prieštaringos reputacijos firmelių jokiu padangų reeksportu neužsiima, o į statistiką vis tiek patenka.

Geriausiu atveju, ką jos “reeksportuoja”, tai - apskaitos popieriai.”

R.Lipeikio teigimu, nesąžiningi verslininkai naudojasi įstatymų ir mokesčių spragomis tiek prekiaudami su Muitų sąjungos šalimis (Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu), tiek su kitomis Europos Sąjungos (ES) narėmis. “Sienų tarp ES valstybių nėra, tačiau pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis apie neva eksportuotas padangas į Latviją ir Estiją, jau nereikia į Lietuvos biudžetą mokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Vėliau tokios padangos pirkėjams siūlomos, pavyzdžiui, Gariūnuose. Ne kartą ir ne du šiame Vilniaus turguje mačiau naujų padangų, kurių kaina,

Automobiliai - prabanga ir skandinavams VIDMANTAS UŽUSIENIS

Naujausiais Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, rekordiškai mažas pardavimas kovą fiksuotas ne tik krizę išgyvenančiose, bet ir ekonominiu stabilumu garsėjančiose Skandinavijos valstybėse. Teigiama, kad tai Pietų Europoje siautėjančios krizės atgarsis.

Bene pirmas nuostabą dėl 2013 metų kovo mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, net 17,1 proc. kritusio naujų keleivinių automobilių pardavimo Vokietijoje pareiškė Didžiosios Britanijos dienraštis “The Financial Times”. Jis stebėjosi, kad šioje šalyje nei nedarbas kyla, nei ekonomika leidžia-

si, o vokiečiai vis tiek rečiau užsuka į naujų automobilių salonus.

Tačiau padėtis Vokietijoje yra rami palyginti su tuo, kas dedasi Skandinavijos šalyse. Kaip skelbia ACEA, iš skandinavų tik danai kovą nupirko 9,2 proc. daugiau naujų keleivinių automobilių nei 2012 metų tą patį mėnesį. O Suomijoje rinka krito daugiau nei perpus - net 58,6 proc., Olandijoje - 31,4 proc., Švedijoje - 21,2 proc., Norvegijoje - 17,7 procento.

Pardavėjai padėties nedramatizuoja Apskritai skandinavai 2012 metų kovą įsigijo 130 579 naujus automobilius, šiemet tą patį mėnesį net 29 proc. mažiau - vos 93 569. Per tris 2013-ųjų mėnesius Skandinavijos valstybėse naujų mašinų pardavimas susitraukė 23 proc.

- pernai nuo sausio iki kovo čia jų nupirkta 357 855, šiemet - tik 275 358.

Bendrai Europos Sąjungoje per tris mėnesius buvo fiksuotas 9,8 proc. rinkos nuosmukis.

Naujų automobilių pardavėjai pablogėjus padėčiai kol kas itin svarbiose jiems skandinavų rinkose pavojaus varpais neskambina. Tarkime, dienraščio LŽ kalbintas Rygoje (Latvija) veikiančios norvegiško kapitalo įmonės “Moller Baltic Import”, kuri platina “Volkswagen”, “Audi” ir kitų gamintojų automobilius, regiono pardavimų vadovas Justas Nekrošius sakė, kad “iš vieno ar trijų mėnesių prekybos rezultatų labai sunku daryti toli siekiančias išvadas”. “Naujų automobilių prekyba smunka visoje Europoje. Analitikai prognozavo, jog šiais metais nuosmukis sudarys ne daugiau kaip 5 proc., tačiau jau dabar matyti, kad realiai jis sieks 10 procentų. Matyt, nuosmukio verpetas bent vieną ar kelis mėnesius negalėjo ne-

įtraukti ir Skandinavijos šalių. Tikiuosi, padėtis pasitaisys jau artimiausioje ateityje”, - spėliojo LŽ pašnekovas.

Lemia sąstingis Kiek kitaip LŽ žurnalistui situaciją komentavo Arūnas Jievaltas, Lietuvos ambasadorius Suomijoje. Nuo metų pradžios, diplomato teigimu, ši šalis išgyvena ūkio sąstingį. “Mano nuomone, suomių ekonomikos problemos - didelių problemų euro zonoje atspindys.

Sąstingio banga atsirito ir iki šiaurės. Pavyzdžiui, Suomijoje 2013 metų sausįkovą fiksuotas vos 0,5 proc. ekonomikos augimas. To suomiai nelaiko smukimu, tačiau jiems tai yra sąstingis”, - pasakojo ambasadorius.

A.Jievaltas teigia sąstingio padarinius Suomijoje matąs daugelyje ūkio šakų. “Įmonės optimizuoja sąnaudas, atleidinėja darbuotojus. Daug jų atleido ka-

Apimtis (mln. litų)

2007

72

2008

66,3

2009

43

2010

74,6

2011

99,9

2012

111,9

Valstybės, į kurias eksportuota daugiausia naujų padangų 2012 m. Šalis

Eksporto apimtis (mln. litų)

1. Latvija

24,92

2. Rusija

23,09

3. Lenkija

15,81

4. Vokietija

10,79

5. Baltarusija

9,48

Šaltinis: Statistikos departamentas

palyginti su legaliai parduodamais jų analogais, mažesnė lygiai tiek, koks yra PVM dydis”, - stebėjosi “Egzotikos” vadovas.

R.Lipeikis tvirtino, kad apsimoka imituoti tariamą reeksportą ir į Muitų sąjungos šalis. “Tada vis tiek susigrąžinamas PVM. Maža to, Lietuva yra puiki tarpinė stotelė slėpti mokesčius nuo savo valstybės ir nesąžiningiems Baltarusijos verslininkams. Kur nors Kinijoje po 5 JAV dolerius (13,20 lito) pirktos padangos atgabentos į mūsų šalį stebuklingai “pabrangsta” iki 20 JAV dolerių (52,80 lito) ir daugiau.

Aišku, įvežus jas į Baltarusiją nuslepiamos tikrosios pajamos”, - dėstė LŽ pašnekovas.

•

ES šalys, kuriose 2013 m. kovą naujų automobilių prekyba smuko labiausiai Šalis

Pokytis (proc.)

1. Kipras

-58,9

2. Suomija

-58,6

3. Rumunija

-32,2

4. Olandija

-31,4

5. Švedija

-21,2 Šaltinis: ACEA

daise suomių pasididžiavimu buvęs komunikacijos koncernas “Nokia”, medienos pramonės įmonės”, - dėstė diplomatas.

Jo nuomone, suomius jau kamuoja nežinia dėl rytdienos. “Žinoma, kad tokiame fone pirmiausia atsisakoma pirkti prekes, kurios nėra būtiniausios. Šiuo atveju - naujus automobilius. Mažiau jų perka tiek Suomijos piliečiai, tiek verslo įmonės”, - teigė LŽ pašnekovas.

•

12

2013 04 22 Lietuvos žinios

Pramogos

“Fluxus” metukai Kaune su JAV svečiais GINTARĖ ČIULADAITĖ

Lygiai prieš metus “Fluxus ministerija” iš Vilniaus centro persikraustė į Kauno senamiestį.

Pirmąjį gimtadienį laikinosios sostinės menininkai paminės su JAV džiazo virtuozais, kuriuos pakvietė Niujorke gyvenantis ir su jais muzikuojantis Dalius Naujokaitis-Naujo.

Penkių vakarų muzikinis projektas prasidės balandžio 30 dieną. Kaskart “Fluxus” pirmame aukšte vakarais vyks džiazo sesijos su Kenny Wollesenu, Jonathonu Haffneriu, Seanu Francis Conway, D.Naujokaičiu-Naujo ir draugais. Kai LŽ apsilankė po žiemos šalčių atsigavusioje ir vis gyviau bruzdančioje ministerijoje, mus pasitiko “Fluxus” viceministras Edgaras Stanišauskas. “Pats metus gyvenau Vilniaus “Fluxus” su menininkais ir tikrai daug išmokau, - prisipažino Edgaras. - Buvau apsaugos darbuotojas, organizatorius, administratorius.” Drauge su juo pasižvalgėme po jaunųjų menininkų pamėgtas erdves.

Kodėl kūrėjai palieka patogius namus ir įsikuria buvusiame batų fabrike?

“Neužteko vietos visoms tapybos reikmėms. Be to, ten niekas neleistų nupiešti tokio piešinio”, - pasakojo Gabrielė, rodydama pačios nutapytą freską ant sienos.

Grupės “Fitzgeralds” vaikinai Paulius ir Simas čia apsistojo iš išskaičiavimo: “Anksčiau nuomojomės studiją, tačiau valanda joje kainavo 20 litų.

“Fluxus” mūsų niekas niekada neišvaro ir nedraudžia kabineto sienų išklijuoti minkštu porolonu”, - juokavo jie.

Ketvirtame aukšte sutikome Jokūbą, su savo mokiniais įkūrusį šokių studiją. Patys susidėjo grindis, pasistatė veidrodį, keletą baldų, pakabino užuolaidas. Jokūbo kaimynai dažnai kenčia dėl prakiurusio stogo, tačiau Edgaras pasakojo, esą menininkai su krituliais kovoja kūrybiškai: “Štai šis rankų ežeras netikėtai atsirado po vienos nakties. Žiemą jis buvo užšalęs ir atrodė ne toks įspūdingas. Būtent tai mes ir skatiname - ateiti ir sukurti.”

Koncertas ant stogo Pirmame aukšte buvo tapomi Yoko Ono, Jono Meko, kitų portretai, čia pat didelėje erdvėje įrengta scena. Tačiau E.Stanišauskas tegali spėlioti, ar joje gros D.Naujokaitis ir draugai. “Tai bus tikro garso koncertai, judantys per visą “Fluxus” ministeriją. Nė neabejoju, kad kai vyrukai išvys stogą - įsigeis pagroti ir ten, - tikino Edgaras, pažįstantis muzikantus iš koncertų Vilniaus ministerijoje. - Nuostabus, profesionalus

Gabrielė gyvena “Fluxus” ministerijoje, nes čia jai niekas nedraudžia piešti ant sienų. / Erlendo Bartulio ir asmeninio albumo nuotraukos

Po nakties išdygęs rankų miškas, užtvindytas per stogą lašančio vandens.

D.Naujokaitis-Naujo į “Fluxus” gimtadienį Kaune pakvietė JAV muzikantus.

kolektyvas, kuris gyvena muzika. Tikri avangardinio meno atlikėjai, ieškantys naujovių, įtraukiantys publiką. Kenny yra grojęs su žinomiausiais atlikėjais pasaulyje. Jis ir Dalius - vyresni, Seanas ir Jonathonas - jaunesni, tačiau nė vienas nestokoja novatoriškumo.” Jis įsitikinęs - Dalius būtinai atsiveš savo atributą - dvipusį pjūklą, kuriuo groja.

Prieš kiekvieną koncertą muzikantai keliaus į “Fluxus” ministeriją senamiesčio gatvėmis, kviesdami žmones eiti drauge. “Tai - įprasta Amerikoje, tačiau ne mažiau traukia žmones ir Lietuvoje. Neįmanoma nepastebėti muzikantų plačiomis šypsenomis ir dideliais būgnais. Praeiviai ploja, šypsosi, seka paskui juos, nejučia įsitraukdami į muzikinį sūkurį”, - pasakojo Edgaras.

vas. - Jei “Fluxus” nors vienam jaunam žmogui pasakė, kad jis yra reikalingas, atliko savo misiją.”

Gruodžio mėnesį ministerija Kaune planuoja užsidaryti. Edgaras svarsto, kad, be kitų sumanymų, neatmetami pasiūlymai keltis į užsienį.

Tai, ką į Lietuvą atveš parodyti Dalius ir jo draugai, ryškiai atskleidžia “Fluxus” manifestą: meną gali daryti bet kas, menui tinkamos visokios prie-

D.Naujokaitis-Naujo: “Fluxus” ministeriją laikau ypatinga vieta ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.” monės ir jis neturi išliekamosios vertės. E.Stanišauskas visiškai sutinka: Jurgis Mačiūnas mirė, “Fluxus” - ne. “Po J.Mačiūno judėjimas priblėso, dabar jis vėl atgyja ir vis daugiau žmonių įpainioja į savo tinklą, - įsitikinęs pašneko-

E.Stanišauskas mano, kad muzikantai gali sumanyti koncertuoti ir ant “Fluxus ministerijos” stogo.

Pažintys su žinomiausiaisiais D.Naujokaitis 2010 ir 2011 metais Vilniaus “Fluxus” ministerijoje grojo su Kenny, Jonathonu ir Seanu - tai tie patys žmonės, kurie balandžio pabaigoje susirinks Kaune. “Su Kenny, kuris Niujorke dažnai minimas kaip šamanas, ir Jonathonu esu pažįstamas nuo 2004-ųjų, kai pradėjau groti su jų grupe “Himalayas”, dalyvauti įvairiuose Kenny projektuose. Su Seanu susipažinau po kelerių metų dideliame JAV muziejuje “Mass Moca”, kur su “Himalayas” rengėme seminarus ir koncertus”, - mintimis iš Niujorko su LŽ dalijosi D.Naujokaitis, grojantis trombonu, būgnais, perkusija, pianinu ir įvairiais objektais.

2010-aisiais į “Wollesonic” koncertą klube “The Stone” atėjo J.Mekas ir Artūras Zuokas. “Tuo metu mes naudojome pačių pasidarytus instrumentus, muzikos lagaminus ir kitką. Tądien po koncerto Artūras pasiūlė atvykti su vietiniais muzikantais surengti koncerto Vilniaus “Fluxus” ministerijoje”, prisiminė Dalius.

Muzikantas “Fluxus” ministeriją laiko ypatinga vieta ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Anot kūrėjo, ji žinoma ir Niujorke, apie ją visuomet teigiamai atsiliepė multiinstrumentininkas ir kompozitorius Johnas Zornas. “Nežinau, kaip įsirengėte Kaune, girdėjau - ji kur kas didesnė, tačiau lankydamasis

sostinėje J.Mekas sakė: “Čia jaučiuosi kaip namie.”

Broliui atminti D.Naujokaitis užsiminė, kad ministerijos gimtadienio koncertai bus skirti broliui Audriui Naujokaičiui atminti. “Audrius pirmasis mane išmokė ritmo. Jis buvo ir puikus tapytojas, 2011-aisiais turėjo studiją “Fluxus”, kur nutapė daug unikalių darbų”, - sakė Dalius.

Garsūs Niujorko džiazo muzikai yra programos sudarytojai ir vedėjai, tačiau su jais atvyksta ir daugiau svečių: poetas bei menininkas iš Neapolio Giuseppe Zevola, vienas iš Niujorko klubo “Zebulon” savininkų, taip pat muzikantas Jocelynas Saubiranas, tapytojas ir filmų kūrėjas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis. “Atliksime mano kompozicijas, skirtas broliui, kas vakarą dalyvaus choras, suburtas Linos Saveikytės ir Rūtos Barisaitės, taip pat pasirodys vietos instrumentininkai, suburti saksofonininko Dovydo Stalmoko. Seanas įtrauks publiką, Giuseppe pristatys performansą, šoks Denisas Kolomyckis, didelius vokalinius numerius pristatys vokalistės Tina Kristina Lukšaitė ir Skaidra Jančaitė”, - vardijo D.Naujokaitis.

Niujorkas - muzikantų rojus Dalius neslepia dėkingumo broliui Audriui ir J.Mekui už tai, kad 1995-ųjų pavasarį pakvietė jį į Niujorką. “Jonas man tuomet davė studiją Antologijos filmų archyve, kur galėjome daug metų groti. Niujorke nėra lengva pragyventi, bet tai pasaulio centras ir muzikantų rojus. Kai ilgą laiką čia gyveni, joks kitas miestas to nebegali pakeisti”, - pabrėžė D.Naujokaitis-Naujo.

•

2013 04 22 Lietuvos žinios

Kultūra

13

“Manęs nedaug ir man nereikia” Šiandien teatro ir kino aktoriui, dainininkui Kostui Smoriginui sukanka šešiasdešimt. Galėtų džiaugtis prasmingai nuskambėjusiais metais, vis dėlto linksmumui vietos nebus - bičiulio, aktoriaus Vytauto Šapranausko pasitraukimas amžinybėn paliko liūdesį ir kamuojantį “kodėl?” sakosi, kaip vaidinau spektaklyje. Vėliau gaunu Rimvydo elektroninį laišką su septyniais aštuoniais tekstais.

Pasijutau lyg kuolu per galvą duotas - tokios rimtos eilės! Taip filosofiškai ir tiksliai jis permąstė vaidmenis. Mano teatrinės praeities nežinantis klausytojas mėgausis daina ir geru tekstu. O mačiusieji spektaklius, atras poteksčių, jiems bus žiauriai įdomu.

MINDAUGAS KLUSAS

- Pastaruoju metu tarsi esate sulėtinęs apsukas?

- Netiesa, taip buvo tik po ligos, prieš ketverius penkerius metus. Gyvenimas privertė grįžti į tą patį ritmą.

Nebevaidinu tik “Makbeto” - toks fizinis ir psichologinis krūvis man būtų pernelyg pavojingas.

- Vaidmenų ne itin daug, kinas irgi ne kasdien aplanko. Tad kas atima daugiausia laiko?

- Jaunimo teatre, mano namuose, atlieku didelį vaidmenį “Juoko akademijoje”, reikšmingas ir “Skrydyje virš gegutės lizdo”. Daug koncertuoju įvairiuose Lietuvos miestuose. Be to, vaidinu keliuose “Domino” spektakliuose. Tad laisvų vakarų per savaitę lieka nedaug.

Pasmerktasis ar šėtonas

Kostas ir legendos - Vienoje vaikystės nuotraukoje esate įamžintas Kauno geležinkelio tilto fone. Kuo jums svarbi ši vieta?

- Mano namai buvo šimtą metrų nuo Nemuno. Tėtis dirbo “Žalgirio” irklavimo bazės ūkio dalies vedėju. Vaikystėje skendau, todėl Nemuno labai bijojau.

Kai jį nugalėjau - tam tikra prasme tapau vyru. Lygiai taip pat, pamenu, po aukštesnės klasės išleistuvių grįžom paryčiui, perėjom tiltą ir man reikėjo visiems pasirodyt - perplaukt Nemuną.

Nors vanduo buvo labai šaltas. O kad pasirodyčiau panoms, maudydavausi balandžio 22 dieną. (Juokiasi.) Kartą su draugu mėginome plaukti ledo lytimi.

Atsistūmėme pagaliais, bet pasiekti kranto nesugebėjome, pagavo srovė. Tėvas mus ištraukė prie geležinkelio tilto, už kilometro. Buvau smarkiai nubaustas.

- Pramušta Smoriginų galva, aršumas, kietumas - nuo amžių?

- Tėvas auklėjo gana konservatyviai.

Dabar teigiama, esą mušdamas vaiką pats save žemini... Nežinau. Ir aš esu nusikaltęs Dievui šia prasme. Tėvas sakydavo: “Mylėk kaip dūšią, krėsk kaip grūšią.” Neliko jokių nuoskaudų, nes visada gaudavau “už reikalą”.

Kategoriškas jaunystėje buvau. Vėliau minkštėji, daraisi atlaidesnis. Pramuštgalvis, aršus, kietas - legendos, kurias kuria “neprieteliai”. O gal jos atsiranda per mano neatsargumą.

Nes esu gana laisvas žmogus. Tačiau ne toks, kad leisčiau sau kalbėti nesąmones ar nederamai elgtis viešai. Vis dėlto cenzorius sėdi manyje.

- Visų Smoriginų sūnūs - Kostai.

Kodėl?

- Mano tėvo vardas Konstantinas, tik sulietuvintas. Šeimoje buvau pagrandukas, turbūt todėl mama nusprendė duoti Kosto vardą. Esu krikštytas ir bažnyčioje, ir cerkvėje. Mama Galina - katalikė, iš kilmingos Chodakauskų giminės, baigė “Aušros” gimnaziją, buvo skautė. Tėvas, manau, iš sentikių, neišsiaiškinau. Kai gimė mūsų sūnus, su žmona nusprendėme - bus Karolis. Pamenu, Dalia dar gulėjo gimdymo namuose, laimingas paskambinau tėvui: “Sūnus gimė! Kaip pavadinti? Galvojam, Karoliu.” Pauzė.

“Ko tyli?” - “Koks čia gali būt klausimas?”

Ir viskas - jis tapo Kostu. O sūnui pirmoji gimė Goda. Iš kitos santuokos, Londone, - Kostas, dabar jam penkeri. Trečias anūkas atėjo per Mykolines, pats atsinešė savo vardą.

Etiudai, etiudai - Kokia jūsų aktorystės pradžia?

- Man labai pasisekė su mokytojais, ypač lietuvių kalbos. Į dramos bū-

“Klydau, laimėjau ir pralaimėjau, daug permąsčiau”, prisipažino K.Smoriginas. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Daugelio atmintyje išlikęs “Kvadratas” buvo sukurtas 1980 metais. Scenoje su Jūrate Matekonyte.

Rimgaudo Karvelio nuotrauka

- Makbetą Eimunto Nekrošiaus spektaklyje (premjera - 1999 metais) esate suvaidinęs bene šimtą kartų...

- Dvidešimt septynerius metus keliavome su E.Nekrošiaus “Dėde Vania”, “Šimtmečiais”, “Kvadratu”, “Nosimi”.

Dešimt metų keliavo “Makbetas”. Suvaidinau jį bene šimtą dešimt kartų. Lietuvoje - šešiolika.

- Tikriausiai tai tampa gyvenimo dalimi? Ar nesinori ilgainiui bėgti nuo tokio vaidmens, ar jis “neįlenda” į gyvenimą?

- Visi vaidmenys įlenda į gyvenimą.

Kad būdamas scenoje visiškai užsimiršti - legendos, nesąmonės. Jei taip būtų, vaidindamas žmogžudį pradėtum žudyti. Čia ir yra menas - vaidinti ir visus priversti patikėti, jog tai tikras išgyvenimas. Rimvydas prasitarė, jog statant “Makbetą” vengdavęs mane sutikti. Nes atrodžiau ir šėtonas, ir pasmerktasis. Tai teisybė, to pats nemačiau, negalėjau kontroliuoti, ne nuo manęs tai priklausė.

Vienintelis langas

Vienas naujausių pagrindinių K.Smorigino vaidmenų - spektaklyje “Juoko akademija” (rež. Viačeslavas Gvozdkovas). Šalia kolega Sergejus Ivanovas. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka relį nukreipė Algis Likomavičius. Patiko vaidinti, būti dėmesio centre. Jau buvau pareiškęs, jog stosiu į konservatoriją, tad mokytoja Straikienė, kilusi iš Vilniaus, mokiusis su režisieriumi Vytautu Čibiru, nuvažiavo pasitarti su juo. Liko tik vienas klausimas - dėl mano kalbos, būdamas kaunietis kalbėjau siaubingai. Prisimenu scenos kalbos pedagogę Stefą Nosevičiūtę sakant: “Oi, vaikeli, kaip tu baisiai kalbi...” Prisižadėjau padirbėti. Apimtas euforijos sukūriau etiudą, ir V.Čibiras priėmė. Vėliau atėjo Dalia Tamulevičiūtė, papildomą atranką darė rudenį.

Studijas prisimenu kaip gražiausius metus. Dalia dirbo atsidavusi, jai rūpėjo tik studentai. O mums neegzistavo jokie moksliniai komunizmai svarbiausia buvo specialybė ir etiudai, etiudai. Egzaminavo iš Maskvos atvykusi D.Tamulevičiūtės mokytoja prof. Marija Knebel. Visiems parašė penketus. Į teatrą atėjome parengę šešis spektaklius.

- “Tamulevičiūtės dešimtukas” atsirado kiek vėliau. Iš pradžių jūsų buvo gausesnis būrys?

- Dvidešimt įstojo, dešimt baigė. Dešimtukas egzistavo penkiolika metų, kol turėjo bendro darbo. Įliejome naujo kraujo į Lietuvos teatrą ir vaikiškais, ir kitokiais spektakliais. Dabar mes kaip giminės. Ačiū Dievui, visi gyvi ir sveiki.

Skersai gerklės - Su kurso bičiuliais traukdavome Pierre’o Jeano Beranger “Paukščius”.

Jūsų autorystė?

- (Šypsosi.) Visiškai mano. Pirmas juos į gyvenimą pastūmėjo šviesaus atminimo Vytautas Kernagis, padarė įrašą. Ir “Per tą lietų, per purvyną” mano. Dešimt metų buvo Aktoriaus meistriškumo katedros himnas. Nesvarbu, ar tai mano dainos. Svarbiausia, kad dainuotų. Nė vienas koncertas neapsieina be “Paukščių”. Nors kartais jie - skersai gerklės.

- Su V.Kernagiu esate vadinami dainuojamosios poezijos pradininkais.

- Vytautas paleido tokį žanro pava-

“Negaliu būti nematomas, norisi šį tą pareikšti, deklaruoti, atsiskaityti.” dinimą. Priešinausi jam, kai tik atsirasdavo galimybė, sakydavau: “Jokios dainuojamosios poezijos neatlieku.”

Negali būti “valgomoji” arba “š...moji” poezija. Yra tik daina - žodžiai ir muzika. Vykusi arba ne. Vytautas tą pavadinimą irgi yra paneigęs.

- Neseniai išleidote albumą, kuris taip ir vadinasi - “Albumas”. Jo dainos jūsų vaidintų spektaklių pavadinimai.

Kaip jos atsirado?

- Poetas ir žurnalistas Rimvydas Stankevičius ėmė iš manęs interviu.

Sakiau, kad teatras jau toks yra - vienadienis menas. Šis tas pasilieka žiūrovų emocinėje, regimojoje atmintyje ir baigta - visa kita sutrupa kaip vitražas. Jis prieštaravo. Atkirtau, naujai kartai nusispjaut, tu jiems nepapa-

- Kažkas yra sakęs, jog turėdamas tokį daugialypį talentą - aktoriaus, kompozitoriaus, dainininko, muzikanto galėjote tapti europinio masto įžymybe. Kodėl taip neįvyko? Mažos šalies sindromas?

- Gal ir taip, mažos šalies... Mane patvirtino vaidinti “XX amžiaus piratuose” (1979). O režisierius, scenaristas Vytautas Žalakevičius tuo metu pasiūlė kurti vaidmenį Algimanto Puipos “Velnio sėkloje” (1979). Kilo dilema sukurti stebuklą namuose ar važiuoti į Rusiją. Pamelavau, kad neišleidžia teatras, kilo skandalas. Bet su režisieriumi Borisu Durovu likome draugai, nusifilmavau kitame jo filme. Aišku, “Piratai” galėjo išmesti mane ant bangos. Paskui Aleksandras Kaidanovskis pasiūlė vaidmenį filme “Žibalininko žmona” (“Žena kerosinščika”). Bet su Jaunimo teatru išvykome gastrolių į JAV. Režisierius negalėjo laukti. Maniau, verksiu, kaip buvo skaudu pražiopsojus tokią galimybę. O Aleksandras Proškinas sutiko palūkėti ir patvirtino mane filmui “Nikolajus Vavilovas” (1990).

Negali būti nematomas - Bėgame, lekiame nesustodami, nesusimąstydami apie praėjusį laiką. Scenos žmonėms kitaip, save “prisiminti” padeda pašnekesiai su žurnalistais, teatro istorikais. Kaip manote - koks iš tų pašnekesių susidaro jūsų paveikslas?

- Gana eklektiškas. Šiame žodyje įžvelgiu nedaug neigiamos prasmės. Jei toks būtų interjeras - kas kita. O žmoguje pilna visko. Negaliu būti nematomas, norisi šį tą pareikšti, deklaruoti, atsiskaityti. Nugyvenau šešiasdešimt metų, klydau, laimėjau ir pralaimėjau, supratau savo klaidas ir daug permąsčiau. Man sako: “Jūsų tiek daug visur, kaip spėjate?” Tai kad manęs niekur nėr... Interviu duodu tik spiriamas ar kai skauda. Manęs nedaug ir man nereikia to “daug”.

•

14

2013 04 22 Lietuvos žinios

Sportas

Lietuviams pagelbėjo estų negalė JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Pasaulio ledo ritulio čempionato I divizionoB grupės paskutinioturo rungtynėse Donecke (Ukraina) Lietuvos rinktinė 12:3 laimėjo lemiamą dvikovą su Estijos komanda ir išsaugojo vietą grupėje.

Praėjusį šeštadienį estai ant ledo žengė bejėgiai, dar neatsigavę po

Trumpai RANKINIO PUSFINALIAI Šeštadienį pirmosiose Lietuvos vyrų rankinio lygos (LRL) pusfinalio serijų iki dviejų pergalių rungtynėse triumfavo namuose žaidusios komandos reguliariojo sezono nugalėtojas Klaipėdos “Dragūnas” 30:23 (14:12) nugalėjo Kauno “LSU-Lūšies” ekipą, o Alytaus “Almeida-Stronglasas” 29:22 (15:12) įveikė Vilniaus “HC Vilnius” klubą. Atsakomosios pusfinalio mačų dvikovos vyks balandžio 24 dieną Kaune ir Vilniuje. Savaitgalį prasidėjo ir šalies moterų rankinio čempionato pusfinalio kovos. Pirmosios kelialapį į finalą iškovojo Vilniaus “Eastcon AGVilniaus kolegijos” rankininkės, jos seriją iki dviejų pergalių laimėjo prieš Kauno r. komandą “HC Garliava SM-CASCADA” 2:0. Šeštadienį vilnietės svečiuose šventė pergalę 32:34 (12:20), o vakar namie jos laimėjo 32:22 (15:8). Kitame pusfinalyje šeštadienį Kaune susitiko vietos “ACME-Žalgiris” ir Vilniaus “LEU Šviesa-Eglė”. Šią dvikovą 38:30(17:13) laimėjo šeimininkės.

Vakar per atsakomąsias rungtynes ir vėl pergalę šventė kaunietės 29:37 (16:20). Jos irgi keliauja į finalą.

5

4

1

0

0 30:7 14

2. Lenkija

5

4

0

0

1 22:9 12

3. Olandija

5

3

0

1

1 19:15 10

4. Rumunija 5

2

0

0

3 12:24 6

5. Lietuva

5

1

0

0

4 16:22 3

6. Estija

5

0

0

0

5 14:36 0

Pernykštė patirtis

Protokolinė informacija

Naktinės treniruotės

1. Ukraina

Lietuvos rinktinės pasirodymas Donecke: Lietuva - Lenkija 0:5 Lietuva - Ukraina 0:7 Lietuva - Rumunija 1:2 Lietuva - Olandija 3:5 Lietuva - Estija 12:3

Nė vienų rungtynių nelaimėjusi Estijos rinktinė po metų pertraukos sugrįžo į II-o diviziono A grupę. Vokiečio Berndo Haake vadovaujamos Lietuvos komandos triumfas prieš bejėgę Estiją mūsų šalies sporto aistruoliams nesukėlė didelio džiaugsmo. Daugelis vėl prisiminė pernai plačiai nuskambėjusius lietuvių nuotykius Lenkijoje.

Lietuva - Estija 12:3 (1:1, 3:2, 8:0).

Geriausiu Lietuvos komandos žaidėju šiame susitikime pripažintas šešis įvarčius pelnęs ir du rezultatyvius perdavimus atlikęs Aimas Fiščevas (34:01, 38:32, 48:44, 50:28, 52:20 ir 55:02). Du įvarčius įmušė Darius Pliskauskas (54:05 ir 55:26), po vieną - Algimantas Visockas (12:34), Aivaras Bendžius (32:07), Danielius Bogdziulis (45:16) ir Dovydas Kulevičius (56:51). Estijos ekipoje pasižymėjo Janas Rajevskis (19:57), Aleksejus Sibircevas (30:33) ir Aleksandras Kuznecovas (32:51).

Bronzos medalius iškovojo Olandijos ledo ritulininkai, principinėje dvikovoje dėl trečiosios vietos 6:2 (3:0, 1:1, 2:1) nugalėję ketvirtojoje pozicijoje likusią Rumunijos komandą.

Lemiamose rungtynėse dėl pirmosios vietos ir vienintelio kelialapio į I diviziono A grupę turnyro šeimininkė Ukrainos rinktinė 4:3 (0:2, 3:0, 1:1) įveikė antrojoje vietoje likusią Lenkijos (12 tšk.) ekipą ir, surinkusi 14 taškų, užėmė pirmąją vietą. Ukrainos ledo ritulininkai 2014 metais I diviziono A grupėje pakeis iškritusią Didžiosios Britanijos ekipą, o vietoj I diviziono B grupę palikusios Estijos komandos čia žais II diviziono A grupės turnyrą laimėjusi Kroatijos rinktinė.

Galutinė I diviziono B grupės lentelė (rungtynės, pergalės, pergalės po pratęsimo, pralaimėjimai po pratęsimo, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai):

Lietuvos rinktinės džiaugsmas po vienintelės pergalės Donecke.

Kai kurioms rinktinėms pirmojo diviziono B grupės varžybos labiau asocijuojasi su nemokamu kelialapiu į kurortą.

Estijos rinktinės trenerį D.Medvedevą šokiravę jo auklėtinių naktiniai žygiai atsirūgo per lemiamas rungtynes su lietuviais. / Hockey.lt nuotraukos naktinių žygių. Prieš lemiamas rungtynes su Lietuvos komanda Estijos spaudoje kilo skandalas negailestingai buvo taršomi savaitės viduryje Donecke girtavę Estijos ritulininkai. Jų elgesiu piktinosi ir Estijos rinktinei vadovaujantis Dmitrijus Medvedevas. Estijos ledo ritulio federacijos prezidentas

Janas Miolderis prižadėjo girtavusius ritulininkus griežtai nubausti, kai tik šie grįš namo.

Kaip pranešė Estijos spauda, prieš Estijos dvikovą su Rumunijos rinktine keturi estų žaidėjai į viešbutį grįžo tik paryčiais ir buvo neblaivūs. Visi keturi praleido kitos dienos rungtynes su Rumunija.

“Kai kurie ledo ritulininkai į čempionatą vyko ne žaisti, o poilsiauti”, - estų žiniasklaidai pareiškė federacijos prezidentas J.Miolderis, rinktinėje atliekantis ir gydytojo funkcijas. - Jeigu nuo čempionato pradžios žaidėjai būtų elgęsi tinkamai, būtume laimėję ir prieš Lenkiją (jai pralaimėta 3:5). Bet kokiu atveju Rumuniją galėjome įveikti. Degtinė ir moterys jiems svarbiau nei komanda ir žaidimas turnyre. Kai grįšime namo, visi prasižengėliai bus iškviesti į Drausmės komisiją pasiaiškinti”.

Keturi ledo ritulininkai žaidžia “Viking Sport” komandoje, kuri šiais metais tapo Estijos čempione. Pasak, J.Miolderio, žaidėjų elgesys šokiravo “Viking Sport” ir rinktinės vyriausiąjį trenerį D.Medvedevą.

Pernai Lenkijos Krynicos mieste vykusiose analogiškose pasaulio čempionato I diviziono B grupės varžybose panašiai sublizgėjo Lietuvos rinktinė. Tuometis jos treneris iš Rusijos Sergejus Borisovas po čempionato apkaltino žaidėjus atsainiu požiūriu į savo pareigas. Tada Lietuvos žiniasklaidos antraštės rėkė apie mūsų rinktinės lėbavimą naktiniame klube per pasaulio čempionatą. Tai buvo vienas gėdingiausių Lietuvos rinktinės pasirodymų tokiose varžybose. Juolab neetiško elgesio vienas iniciatorių buvo rinktinės žaidėjas ir Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas Petras Nausėda. Šiemet vėl Lietuvos garbę ginantis ir po trumpos pertraukos LLRF vėl vadovaujantis P.Nausėda pernai po skandalo net neneigė su komandos draugais gėręs alų, o dėl pakrikusio komandos žaidimo bei disciplinos stygiaus jis kaltino trenerį S.Borisovą.

Pernai Krynicoje lietuviai 0:9 pralaimėjo Lenkijai, 0:3 - Pietų Korėjai, 1:7 Olandijai, 5:6 - Rumunijai ir tik po pergalės 3:2 prieš Australijos mėgėjų rinktinę šiaip taip išsilaikė I divizione.

Tuomet grįžęs į Lietuvą rinktinės treneris S.Borisovas pareiškė: “Žaidėjai į Lenkiją vyko pailsėti ir pasilinksminti baruose, o ne žaisti ledo ritulį.”

Minėta situacija labai panaši į šiemet išryškėjusią Estijos rinktinės problemą. Atrodo, pirmojo diviziono B grupėje žaidžiančioms Baltijos šalių rinktinėms šios varžybos labiau asocijuojasi su nemokamu kelialapiu į kurortą nei didžiule atsakomybe prieš savo šalies sporto aistruolius.

•

A lygos aukštumose - grūstis Lietuvos futbolo A lygos čempionas Panevėžio “Ekranas” septintojo turo rungtynėse sugrįžo į pergalių kelią - titulą ginantys futbolininkai šeštadienį svečiuose 4:1 (0:0) įveikė “Šiaulius”.

Po šių rungtynių panevėžiečiai nutraukė trijų nelaimėtų rungtynių seriją ir devynių komandų turnyre pakilo į antrąją vietą (13 taškų). Užvakar pagaliau prabilo rezultatyviausias 2012-ųjų A lygos futbolininkas Artūras Rimkevičius, jis Šiauliuose savo komandai pelnė net tris įvarčius (58 min., 62 min., 73 min. - iš 11 m baudinio). Paskutinis pergalę įtvirtino Rytis Pilotas (89 min.).

O “Šiauliams” 68 minutę garbės įvartį pelnė Marko Rašo.

Pirmuoju tašku šeštadienį džiaugėsi A lygos autsaideris Tauragės “Tauras”. Jis namie vykusias rungtynes su aštuntojoje pozicijoje žengiančia Alytaus “Dainava” (4 tšk.) baigė taikiai 0:0. Šalies vicečempionas Vilniaus “Žalgiris” (13 tšk.) vakar vakare namie stojo prieš Gargždų “Bangą” (4 tšk.), o A lygos lyderis Klaipėdos “Atlantas” (15 tšk.) sek-

“Šiauliai” - “Ekranas” 1:4 (0:0). Įvarčiai: M.Rašo (68); A.Rimkevičius (58, 62, 73), R.Pilotas (89).

Geltonosios kortelės: D.Lunskis (72), M.Fridrikas (89); T.Markevičius (74).

“Tauras” - “Dainava” 0:0.

Geltonosios kortelės: L.Artimavičius (71); K.Balčiūnas (18), D.Gunevičius (84).

A lygos lentelė (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai) 1. Atlantas

6

5

0

1

13:6 15

2. Ekranas

7

4

1

2 18:10 13

3. Žalgiris

6

4

1

1

8:2 13

4. Kruoja

6

4

1

1

11:7 13

5. Sūduva

7

3

2

2

14:6 11

6. Šiauliai

7

3

2

2 11:10 11

7. Banga

6

1

1

4

4:12 4

8. Dainava

8

1

1

6

6:20 4

9. Tauras

7

0

1

6

4:16

1

Rezultatyviausias lygos žaidėjas Giorgis Alaverdašvilis iš “Šiaulių - 8 įvarčiai.

madienį namie priėmė Pakruojo “Kruoją” (13 tšk.).

•

LŽ, BNS

Po ilgai trukusios tylos pagaliau sugriaudėjo “Ekrano” snaiperis A.Rimkevičius. / alyga.lt nuotrauka

2013 04 22 Lietuvos žinios

Sportas

15

Šalies vicečempionėms - Baltijos bronza 19-ojo Baltijos moterų krepšinio lygos (BWBL) čempionato bronzos medalius vakar pelnė Vilniaus komanda “Kibirkštis-Viči-Iki”.

Druskininkuose surengtų BWBL pirmenybių finalo ketverto turnyro mažajame finale vilnietės 76:59 (19:20, 18:12, 16:10, 23:17) įveikė Baltarusijos vicečempiones Minsko “CmokiMinsk” krepšininkes ir pirmą kartą tapo BWBL prizininkėmis. Nugalėtojoms 20 taškų pelnė Kristina Alminaitė, 16 - Vita Kuktienė (8 atk. kam., 6 rez. perd.), po 10 - Greta Šniokaitė ir Mantė Kvederavičiūtė (7 atk. kam.). Vilnietės kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo 46-31. Šeštadienį pusfinalyje “Kibirkštis-Viči-Iki” 55:61 (15:18, 15:9, 11:15, 14:19) pralaimėjo Baltarusijos pirmenybių bronzinei prizininkei Minsko ekipai “Horizont”, o Gardino “Olimpia” 56:53 įveikė “Cmoki-Minsk” krepšininkes.

Lietuvos komanda tarp dviejų stipriausių BWBL ekipų nepateko pirmą

kartą nuo 1998 metų ir antrą kartą per visą lygos istoriją. Iki šiol Lietuvos klubai BWBL čempionatą laimėjo net 16 kartų, po sykį čempionėmis tapo Latvijos ir Baltarusijos komandos. Pernai ir užpernai BWBL pirmenybes laimėjo nebeegzistuojanti Kauno “Viči-Aisčių” komanda.

BWBL čempionių titulą vakar pirmą kartą iškovojo šių metų Baltarusijos pirmenybių nugalėtojos klubo “Olimpia” krepšininkės. Jos finale 74:49 (16:13, 21:16, 19:8, 18:12) triumfavo prieš “Horizont” komandą. Ši nacionaliniame čempionate pelnė bronzą.

Naudingiausia finalo ketverto turnyro žaidėja pripažinta puolėja Marija Popova (“Olimpia”). Į simbolinį geriausių turnyro žaidėjų penketą dar pateko gynėjos Žana Gorodeckaja (“CmokiMinsk”) ir Natalija Anufrijenka (“Horizont”), puolėja Vita Kuktienė (“Kibirkštis-Viči-Iki”) bei vidurio puolėja Liubovė Alioškina (“Olimpia”). Turnyro Mis išrinkta gynėja Irina Šamrej (“Olimpia”).

•

LŽ

“Kibirkšties-Viči-Iki” krepšininkės pirmą kartą tapo BWBL prizininkėmis. / BWBL nuotrauka

Aukščiau už estes, žemiau už latves Lietuvos moterų teniso rinktinė neiškovojo kelialapio į Federacijos taurės (Fed Cup) turnyro Europos ir Afrikos zonos pirmąją grupę.

Juodkalnijoje vykusių antrosios grupės varžybų lemiamoje dvikovoje dėl vieno iš dviejų kelialapių į aukštesnę lygą mūsų tenisininkės pralaimėjo Tuniso komandai 1:2.

Pirmąją dvikovą žaidusi septyniolikmetė Justina Mikulskytė 3:6, 4:6 pralaimėjo devyniolikmetei Nour Abbes. Lyderių akistatoje 27-erių Liną Stančiūtę (WTA-487) įveikė aštuoniolikmetė Ons Jabeur (WTA274) - 6:3, 6:0. Dvejetų akistatoje paguodos tašką iškovojo Joana Eidukonytė ir Agnė Čepelytė, jos 3:6, 6:1, 6:1 įveikė Tuniso duetą Yosr Elmi/Mauna Jebri.

Antrasis kelialapis į Europos ir Afrikos zonos pirmąją grupę atiteko Latvijos rinktinei, kuri per lemiamą mačą 2:1 įveikė Juodkalnijos tenisininkes. Į trečiąją grupę iškrito Graikijos ir Estijos komandos. Abi 1:2 pralaimėjo atitinkamai Suomijai ir Pietų Afrikos Respublikai.

Mače dėl kelialapio į aukštesnę lygą garbės tašką pelnė A.Čepelytės (kairėje) ir J.Eidukonytės duetas. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

•

LŽ

Trumpai “ACHEMOS-KKSC” TINKLININKĖS - ČEMPIONĖS Sekmadienį Jonavoje žaistos Lietuvos moterų tinklinio pirmenybių finalo trečiosios varžybos tarp Jonavos klubo “Achema- KKSC” ir Vilniaus “SM Tauras VTC” - pergalę 3:0 (25:17; 25:19; 25:17) šventė jonavietės. Jos laimėjo finalo seriją 2:1 ir iškovojo šalies čempionių titulą. Bronzinėmis prizininkėmis tapo Kauno komanda “Heksa”, ji šeštadienį antrąsyk 3:0 (25:17, 25:19, 25:10) nugalėjo Kauno LSU tinklininkes ir laimėjo mažojo finalo seriją 2:0.

D.LOBAČEVSKĖS TRIUMFAS Sekmadienį Vokietijoje surengtame 28-ajame Hamburgo maratone triumfavo Lietuvos stajerė Diana Lobačevskė (2.29:17). Vyrų grupėje nugalėtoju tapo Kenijos stajeris Eliudas Kipchoge (2.05:30). Hamburgo maratonas įtrauktas į Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos auksinių maratonų sąrašą. Tą pačią dieną vykusio prestižinio Londono maratono (42,195 km) nugalėtoju tapo Tsegaye Kebede iš Etiopijos (2.06:04). Moterų grupėje nepralenkiama buvo Priscah Jeptoo iš Kenijos (2.20:15).

Į LKL pusfinalį - pro siaurutį plyšį Į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalį paskutiniai įšoko Klaipėdos “Neptūnas” ir Vilniaus “Lietuvos rytas”.

LKL ketvirtfinalio antrosiose rungtynėse “Neptūno” krepšininkai svečiuose tik po trijų pratęsimų palaužė Pasvalio “Pieno žvaigždes” ir, laimėję seriją 2:0, įsiveržė į pusfinalį.

Ne ką lengviau buvo LKL vicečempionams žaisti su Utenos “Juventus.

Savaitgalį “Neptūnas” triumfavo prieš Pasvalio klubą 94:92 (8:16, 19:18, 20:10, 16:19, 9:9, 8:8, 14:12).

19 taškų nugalėtojams pelnė Rashaunas Broadusas, 17 - Deivydas Gailius, 14 - Martynas Mažeika, po 13 - Davidas McClure’as ir Vytautas Šara-

kauskas. Šeimininkų ekipoje išsiskyrė Šarūnas Vasiliauskas (31 tšk.), Tyrellas Biggsas (12 tšk.), Gediminas Maceina, Gytis Sirutavičius ir Vaidas Čepukaitis (po 10 taškų). Pirmąsias rungtynes savo aikštėje klaipėdiečiai laimėjo 85:71. Po ketverių metų pertraukos vėl įsiveržęs į LKL pusfinalį “Neptūnas” šį sykį stos prieš čempiono titulą ginantį Kauno “Žalgirį”.

Kauno klubas ketvirtfinalio serijoje 2:0 (94:51 ir 91:71) nugalėjo Kėdainių “Nevėžį”.

Tą pačią dieną sostinės “Lietuvos rytas” svečiuose po labai atkaklios ir permainingos kovos 85:83 (14:19, 22:20, 25:27, 24:17) palaužė Utenos “Juventus” komandos pasipriešinimą ir, laimėjęs seriją iki dviejų pergalių 2:0, užsitikrino vietą pusfinaly-

je. 24 taškais prie pergalės prisidėjo Renaldas Seibutis, 20 - Tautvydas Lydeka, 14 - Nemanja Nedovičius, 12 Janis Blūmas. Šeimininkų gretose sėkmingiausiai žaidė Nerijus Varnelis (22 tšk.), Aidas Viskontas (18 tšk.) bei Karolis Petrukonis (17 taškų). Pirmąsias rungtynes savo aikštėje vilniečiai laimėjo 92:67.

Pusfinalyje “Lietuvos ryto” krepšininkai susitiks su Prienų klubu “Prienai”, kuris ketvirtfinalyje 2:0 (92:82 ir 93:76) nugalėjo Šiaulių ekipą “Šiauliai”.

Pirmąsias pusfinalio serijos iki dviejų pergalių rungtynes komandos balandžio 23 ir 24 dienomis žais atitinkamai Kaune ir Vilniuje.

•

LŽ

D.Lobačevskė. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

LAIMĖJO VOKIETIS “Formulės 1” pasaulio čempionato ketvirtąjį etapą Bahreine sekmadienį laimėjo iš antrosios pozicijos startavęs trejų pastarųjų metų planetos čempionas “Red Bull - Renault” ekipos pilo-

tas vokietis Sebastianas Vettelis. Šio sezono lyderio poziciją sustiprinęs Vokietijos lenktynininkas 57 trasos ratus (308,238 km) nuvažiavo per 1.36:0,498 ir 9,111 sek. aplenkė vėl antrąją vietą užėmusį suomį Kimį Raikkoneną (“Lotus - Renault”). Trečias finišavo dar vienas “Lotus - Renault” komandos narys prancūzas Romainas Grosjeanas, nuo nugalėtojo atsilikęs 19,507 sekundės. Iškovojęs antrą pergalę šį sezoną ir 28-ą per karjerą S.Vettelis bendroje įskaitoje surinko 77 taškus ir iki dešimties taškų padidino persvarą prieš K.Raikkoneną. Į trečiąją poziciją bendroje čempionato įskaitoje su 50 taškų pakilo britas Lewisas Hamiltonas (“Mercedes”), jis ketvirtajame etape finišo liniją kirto penktas. Penktasis “Formulės-1” etapas - Ispanijos “Grand Prix” lenktynės - numatytas gegužės 12 dieną Barselonoje.

CSKA JAU RAMUS ULEB Eurolygos vyrų krepšinio turnyro ketvirtfinalio ketvirtose rungtynėse Rusijos čempionų klubas Maskvos CSKA savaitgalį svečiuose 94:85 (22:20, 14:14, 31:20, 27:31) įveikė Vitorijos “Caja Laboral” (Ispanija) komandą ir, laimėjęs seriją 3:1, tapo antruoju finalo ketverto varžybų dalyviu. Pirmas dvejas serijos rungtynes savo aikštėje CSKA laimėjo 89:78 ir 90:68, o trečiąsias išvykoje pralaimėjo 72:93. Pirmasis į finalo ketvertą jau anksčiau įžengė Madrido klubas “Real” (Ispanija). Jis visus tris sykius nugalėjo Tel Avivo “Maccabi” (Izraelis) krepšininkus. Su kuo CSKA žais pusfinalyje, paaiškės šią savaitę po penktųjų serijos rungtynių Graikijoje, kur Eurolygos čempiono titulą ginantis vietos Pirėjo “Olympiakos” klubas su Martynu Gecevičiumi priims Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) ekipą. Savaitgalį Stambule ketvirtose ketvirtfinalio rungtynėse “Olympiakos” 73:74 (20:12, 24:26, 14:18, 15:18) neatsilaikė prieš “Anadolu Efes” ir serijos iki trijų pergalių rezultatas tapo 2:2. Pirmas dvejas rungtynes savo aikštėje “Olympiakos” laimėjo 67:62 ir 71:53, o trečiose pergalę 83:72 iškovojo namie žaidusi Stambulo ekipa.

LŽ

16

2013 04 22 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Žemės arba miško sklypą Kauno, Kaišiadorių arba Raseinių rajonuose.

Tel. 8 605 99 166.

Parduodu naujus elektrinius prietaisus „Pest Repler“ pelėms, tarakonams, blakėms, skruzdėlėms naikinti (kaina - 40 Lt) ir naujus čekiškus klausos aparatus (kaina - 70 Lt). Tel. 8 670 99 923.

IŠSINUOMOTŲ

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelių (pigmento). Galiu pasiimti pats. Šiauliai, tel.: (8 41) 46 09 09, 8 615 25 666.

Moteris, neturinti žalingų įpročių, 4 metams išsinuomotų sodybą, tinkamą gyventi (už priežiūrą) Vilniaus rajone, Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau, keičiu suplyšusius sėdynių, salonų apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

AUTOMOBILIŲ DALYS Automobilio bagažinę iš aliuminio vamzdžių, tvirtinamą prie stogo (kaina 60 Lt). Tel. 8 611 64 12*9.

PARDUODA

Gerai suplanuotą 3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., 73 kv. m, pietvakarių pusėje). Tel. 8 673 03 733.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

PERKA

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt).

Tel. 8 686 20 875.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k. (33 km iki Vilniaus centro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu, vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 688 82 363.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 682 46 203.

PERKA

Neatkurtos žemės, miško ar vandens telkinio išvadas persikelti.

Tel. 8 676 44 341.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Gyventojams Ømonòms

2013 m. balandžio 26 d. nuo 8.00 val. iki 15.00 val. VSDFV Vilniaus skyriuje (Laisvės pr. 28) organizuojama atvirų durų diena, kurios metu bus teikiama informacija apie valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir pensijų kaupimo pasikeitimus nuo 2013 m. sausio 1 d., teikiamas Sodros elektronines paslaugas.

Užs. LM-2593

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbia atvirą konkursą dėl direkcijos patikėjimo teise valdomo turto nuomos:

Gydau depresiją, nutukimą, vidurių užkietėjimą, nuo utėlių, padedu patiems atspėti savo ateitį, spręsti šeimos problemas, vaikų auklėjimo klausimais.

Kreiptis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

2. Dalies (6,5 m aukštyje nuo 42,5 m iki 49 m) pietinio antrinio vedlinės ženklo Nemuno g. 167, Klaipėda - įsirengti mobiliojo korinio ryšio antenas. Pradinis nuompinigių dydis - 1000 Lt per mėn. be PVM.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Registracijos pradžia - 2013 m. balandžio 29 d. 9.00 val., pabaiga - 2013 m. gegužės 9 d. 14.00 val.

3. Dalies (6,5 m aukštyje nuo 50 m iki 56,5 m) pietinio antrinio vedlinės ženklo Nemuno g. 167, Klaipėda - įsirengti mobiliojo korinio ryšio antenas. Pradinis nuompinigių dydis - 1000 Lt per mėn. be PVM. Visą konkurso sąlygų sąvadą galima rasti Uosto direkcijos portale www.portofklaipeda.lt.

STATYBA IR REMONTAS

LEIDINIAI PARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina 2000 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

ĮVAIRŪS Parduodu naują švedišką elektrošoką apsaugai (kaina - 150 Lt) ir naują orinį pistoletą (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Informacija telefonais: 8 639 16 688, (8 46) 49 97 00.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

70 34 05 36 50 51 31 37 08 32 42 46 59 66 74 52 27 01 10 14 19 49 20 69 24 75 57 04 03 12 60 38 44 15 71 22 28 07 56 09 23 29 02 18 61 45 17 65 26 54 Papildomi prizai: Renault Thalia (TV) Stasys Vincas Banaitis Nissan Note 0389808 Antivirusinòs programos “Kaspersky” 030*486 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 15 d.) Asta Masiulytò i‰ Roki‰kio 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 15 d.) Vitalija Miknitò i‰ Klaipòdos 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 15 d.) Adelò Virbalienò i‰ ·ilutòs raj.

5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 15 d.) Valdas Îemaitis i‰ Klaipòdos raj.

5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 15 d.) Ingrida Albaviãienò i‰ Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 15 d.) Edmundas âeiãys i‰ Zaras˜ 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 15 d.) Danutò ·imkienò i‰ Kelmòs raj.

5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 15 d.) Vincò Miniotienò i‰ Raseini˜ raj.

Pakvietimai ∞ TV: 030*574, 042*859, 012*163.

Prognozò: Aukso puode bus 600 000 Lt.

www.olifeja.lt

Užs. LM-2599

1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) organizatorius: UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, Vilniaus g. 31, LT-62112 Alytus, tel. (8 315) 72 842.

2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau - PVSV) ataskaitos rengėjas: UAB „Ekosistema“, Taikos pr. 119, Klaipėda, Klaipėdos m. sav., tel. (8 46) 43 04 63, faksas (8 46) 43 04 69.

3. PŪV pavadinimas, vieta: žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės su didelių gabaritų atliekų surinkimo zona statyba žemės sklype, kurio kad. Nr. 6915/0009:61, esančiame Jiezno kolonijų k., Jiezno sen., Prienų r. savivaldybėje.

4. Trumpas PŪV aprašymas: žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė su didelių gabaritų atliekų (įskaitant buityje susidarančias pavojingas atliekas) surinkimo zona bei konteinerio tipo personalo pastatu bus įrengta, uždaryto buvusio Jiezno sąvartyno sklype. Atliekamas vertinimas dėl numatomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai, formuojama sanitarinė apsaugos zona.

5. Viešai PVSV ataskaita eksponuojama: 1) Prienų r. sav. Jiezno seniūnijos patalpose (J.Basanavičiaus g. 1, Jieznas, LT-59425 Prienų r. sav.); 2) UAB „Ekosistema“ (Taikos pr. 119, Klaipėda LT-94231).

Susipažinti su PVSV ataskaita galima darbo dienomis nuo 2013 04 24 iki 2013 05 08 imtinai; 9.0012.00 ir 13.00-16.00 val.

6. Viešo visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita susirinkimas įvyks 2013 05 09, 11.00 val.

Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro patalpose (J.Basanavičiaus g. 20, Jieznas, LT-59425 Prienų r. sav.).

7. Visuomenė pasiūlymus PVSV ataskaitos klausimais gali teikti iki viešo visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita susirinkimo: asmeniškai - UAB „Ekosistema“, adresu: Taikos pr. 119, Klaipėda; registruotu laišku - siųsti adresu: A.D. 661, LT-94008 Klaipėda-15 arba el. paštu: neda@ekosistema.lt.

Užs. LM-2601

Prenumeratos kainos be pirmadienio

3 mòn.

Keturi kampai - 2 Lt

Vokai bus atplėšiami (J.Janonio g. 24, 92251 Klaipėda,) 2013 m. gegužės 16 d. 14.00 val.

Informacija apie parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

1 mòn.

ØstriÏainòs - 9 Lt Eilutò - 3 Lt

1. Metalinio bokšto Vėtros g. 9, Klaipėda - įsirengti mobiliojo korinio ryšio antenas. Pradinis nuompinigių dydis - 1000 Lt per mėn. be PVM;

MEDICINOS PASLAUGOS

Prenumeratos kainos

Lentelò - 64 869 (3 x 21 623) Lt

PRANEŠIMAI Pranešame kad 2013 05 06 d. 9.00 val. bus vykdomi kadastriniai matavimai sklypų Nr. 4182/0400:0088 ir 4182/0400:0144 Vilniaus r. Rukainių sen. Kūlių k. priklausančių EDUARDUI STANKEVIČ, MEČISLAVUI STANKEVIČ ir ALINAI KIMANTIENEI. Nustatant ir suderinant sklypo ribą, į matavimus kviečiami gretimų sklypų savininkai. Kontaktai: Rinktinės g. 24, Vilniaus m., tel. (8 5) 250 5575, matininkas S.Lipeckij.

Užs. V-2104 Š. m. gegužės mėn. 3 d. 10.00 val. Vilniaus r., Mickūnų sen., Gaidūnų k., kad.

Nr. 4152/0800:47 bus atliekami kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti sklypo kad. Nr. 4152/0800:45 savininkus. I.Į. „Topokada“, tel. 8 678 55 903, topokada@gmail.com.

Užs. LM-2600

PARDUODA

BUTAI

TELELOTO lošimo Nr. 889 Data: 2013-04-21

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

EUROJACKPOTAS - 34 528 000 Lt 17 18 22 24 25 Papildomi skaiãiai 1 6 5 + 2 skaiãiai 34 528 000 Lt 5 + 1 skaiãius 1 435 377 Lt 5 skaiãiai 93 299 Lt 4 + 2 skaiãiai 10 765 Lt 4 + 1 skaiãius 738 Lt 4 skaiãiai 310 Lt 3 + 2 skaiãiai 209 Lt 3 + 1 skaiãius 74 Lt 2 + 2 skaiãiai 57 Lt 3 skaiãiai 44 Lt 1 + 2 skaiãiai 38 Lt 2 + 1 skaiãius 27 Lt Prognozò: Eurojackpote - 41 mln. Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 12 Data: 2013-04-19

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 04 22 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 22 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Radiofobija” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 Animac. f. “Smalsutė Dora. Nuotykiai keliaujant po pasaulį” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”(k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.45 Nuotykių f.

“Piratiškos atostogos” (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...”

21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Trileris “Desperado” N-7 0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.40 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 8.00 “Mano vaikinai” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Romantinė komedija “Pamergė pagal užsakymą” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai”

20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Komikų klubas” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Tikras kraujas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Kaimo daktarė. Tęsinys” (k.) N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 Detektyvė Rizoli” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Drama “Šuns širdis”. 1 s. N-7 22.25 Dok. f. “Paslaptingos istorijos. Paskutinis karalienės Tamaros prieglobstis” N-7 23.00 Siaubo trileris “Vampyrai.

Virsmas” S 0.30 “Sveikatos ABC” (k.) 1.00 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Transo būsena” - 16.15, 18, 20.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 16, 18.30, 21 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) 12.45, 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 19 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 15.30, 17.45, 20.15 val.

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 9.00 Drama “Prisimink mane” N-7 11.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 13.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 15.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 17.25 Dok. f.

“Kelionė į vandenyno gelmes” 19.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 21.10 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14 23.00 Drama “Miegančioji gražuolė” S 1.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai”

Balticum TV

8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Koncertas “Nepamirštamos dainos” (k.) 12.30 Aktoriaus Kosto Smorigino jubiliejui. “Rytas su... Kostu Smoriginu” 13.15 Dok. f. “Irklais išmatavę jūrą” 14.20 “Pagauk kampą” (k.) 14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.)

15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.40 Aktoriaus Kosto Smorigino jubiliejui. Filmas “Nebūsiu gangsteris, brangioji” 19.50 “Šerloko Holmso sugrįžimas” N-7 21.35 “MES 2013” 22.00 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Vaid. f. “Namai” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 Muzikinė romantinė drama “Tapti žvaigžde” N-7 (subtitruota)

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Burlaivių pėdsakais: laivų statymas” 12.00 Komedija “Dėkui, kad rūkote” N-7 13.35 “Ieškokime geriausio!” 13.50 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.20 “Jūros patruliai” 15.20 “Karamelė” 16.20 Animac. f. “Maksas ir draugai” 17.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45 “Broliai detektyvai” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Pusė gyvenimo” N-7 22.45 “Balticum TV” žinios 23.00 “Senas geras faras” N-7 0.00 “Komanda Č” N-7

Lietuvos ryto TV

RTR Rossija

6.35 Programa 6.39 TV parduotuvė 6.55 Žinios 7.15 “24/7” 8.15 “Supernamai” 8.45 “Mūsų miškai” 9.15 “Pradėk nuo savęs” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.05 Drama “Somersbis” N-7 14.35 TV parduotuvė 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” N-7 16.00

5.00 Rusijos rytas 9.05 Ieškotojai 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios.

Sportas 16.55 Svetimos paslaptys 17.40 “Bume-

Kinas VILNIUS

Žinios 16.10 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 Dok. f. “Berluskonio šou” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Kitaip. Su Nomeda” 22.50 “Merdoko paslaptys” N-7 0.05 “Reporteris” 0.50 “Kitaip. Su Nomeda”

rangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Naikintuvai” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Borneo 0.00 “Petras I” 1.00 Merginos 1.40 Žinios+ 2.00 Vaid. f. “Grybų lietus” 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.30 Boksas. Brianas Rose’as - Joachimas Alcine’as 11.40 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 12.10 Motosportas. Spidvėjaus Lenkijos GP lenktynės 15.10 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės 17.00 Ledo ritulys. KHL finalas 19.10 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Liverpool” - “Chelsea” 21.00 Pokeris. The Big Game turnyras 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Manchester United” - “Aston Villa”. Tiesioginė transliacija 23.55 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Naujas tiltas Bankoke 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Dingęs bagažas 22.00 Mafija 23.00 Vaikinai iš Jukono 0.00 Degtindariai 1.00 Ekstremalus pasaulis

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kosminis krabas 11.00 Prispausti prie sienos 12.00 “Mini” automobilių atsarginės dalys 13.00 Kaip atgaivinti seną “Beetle” automobilį? 14.00 Tanzanijos plėšikai 15.00 Milžiniškos žuvys 16.00 “Mini” automobilių atsarginės dalys 17.00 Kaip atgaivinti seną “Beetle” automobilį? 18.00 Nacistų medžioklė. J.Mengele 19.00 Metai griežto režimo kalėjime 20.00 Amerikiečių kolonija 21.00 Kalintys užsienyje 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Amerikiečių kolonija 0.00 Kalintys užsienyje 1.00 Nakties programa

Teatras “Piktieji numirėliai” - 15.30, 17.15, 18.15, 19.15, 21.15 val.

“Transo būsena” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.45 val.

“Olimpo apgultis” - 21.45 val.

“Emigrantai” - 18.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 17.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 12.15 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 19 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 24 d. 18.30 val. “Skrajojantis Olandas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 24 ir 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Bakchantės” 25 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda”

23 d. 11 val. Ignalinos gimnazijos teatras “Iki”.

“Laumelė” 23 d. 12.30 val. Teatras “Aušra”.

“Pykšt-pokšt - tu negyvas” 23 d. 14 val. Teatras “Aušra”. “Albino kryžkelė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą” 26 d. 18 val. “Skerdynių dievas” 27 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”

28 d. 12 val. “Berniukai šoka breiką” 28 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 ir 20 val. Oskaro Koršunovo teatras.

“Dugne” 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PANEVĖŽYS

“Olimpo apgultis” - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.20 val.

“Užmirštieji” - 11.30, 14.30, 18.15, 21.10 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 14.45, 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 19 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Krudžiai” - 14.15, 17, 19.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12, 17.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Transo būsena” - 16, 17.30, 18.30, 21 val.

“Piktieji numirėliai” - 12.30, 15, 18.40, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.15, 15.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 19 val.

“Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18, 21 val.

“Teresės nuodėmė” - 14, 16.20, 18.50, 21.20 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14.40, 17, 19.30, 22 val.

“Užmirštieji” - 12.15, 15.10, 18.20, 21.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 14.20, 19.10, 21.40 val.

“Sielonešė” - 15.15, 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.45, 18.30, 20.45 val.

“Mama” - 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.40 val.

SKALVIJA “Hannah Arendt” - 17.10 val.

“Saugus prieglobstis” - 15, 20.40 val.

“Maat” - 19.20 val.

PASAKA “Sapnuoju, kad einu” - 18 val.

“Hannah Arendt” - 20 val.

“Argo” - 18.15 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.

“Linkolnas” - 20.30 val.

MULTIKINO “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10, 12.30, 14, 16 val.

“Pabėgimasiš planetos Žemė” - 11, 13, 14.30, 16.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

KAUNAS CINAMON “Transo būsena” - 19.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.15, 14.15, 16.15, 18.10 val.

“Niujorko šešėlyje” - 22 val.

“Užmirštieji” - 11, 13.40, 16.20, 19, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45 val.

“Emigrantai” - 15 val.

“Sielonešė” - 12.30, 16, 18.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 13, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.45, 19.05 val.

“Gimtadienis” - 21.20 val.

“Valentinas vienas” - 20.10, 22.15 val.

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.45, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 19 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.45, 20 val.

“Olimpo apgultis” - 12, 17.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.30, 21.45 val.

“Sielonešė” - 15.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 20.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

“Krudžiai” - 13.15, 18.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.15, 14 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 13.30, 16, 18.30, 20.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Pabėgimas iš planeto Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

“Olimpo apgultis” - 18.15, 20.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 19 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.15, 15.45 val.

“Parkeris” - 21.15 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10 val.

“Transo būsena” - 17 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11.45, 13.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 19, 20.45 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 16.05 val.

“Pagalbos šauksmas” - 17.45 val.

“Emigrantai” - 14.45 val.

“Zambezija” - 11.35 val.

“Sniego karalienė” - 13.10 val.

“Tamsus dangus” - 21.15 val.

“Paslėptas veidas” - 19.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30, 20.30 val.

“Sielonešė” - 17.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) 13.15, 20.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 13, 18.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Transo būsena” - 20.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 19 val.

“Užmirštieji” - 14.45, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30, 17.45 val.

26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Rojus” JAUNIMO TEATRAS 23 d. 18 val. “Kapinių klubas” 24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 25 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” KEISTUOLIŲ TEATRAS 25 d. 19 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas MENŲ SPAUSTUVĖ 23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 24 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Peiliai vištose” 24 d. 20 val. Juodojoje salėje. LMTA šiuolaikinio šokio diplomatai. “Klajojančios upės” 25 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”.

“Pamišėlio užrašai” “DOMINO” TEATRAS 22 d. 19 val. “Šeimyninis įvykis” 25 d. 19 val. “Langas į parlamentą”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 23 ir 24 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 23 d. 18 val. Rūtos salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Atėjau, pamačiau, negalėjau” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 23 d. 19 val. Koncertuoja pansori atlikėja Park In Hye iš Pietų Korėjos 24 d. 18 val. “Notrdamo legenda” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Paukštyno bendrabutis” 25 ir 28 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 24 d. 19 val. “Smėlio džiazo” koncertas su Andriumi Kulikausku KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Mano žmonos vyras” 24 d. 18 val. Vilniaus rusų dramos teatras.

“Trys mylinčios” KAUNO VDU TEATRAS 24 d. 19 val. “Intymumas”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. Kauno kamerinis teatras.

“Diena ir naktis” 25 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 18 val. Vakaras su Andriumi Kaniava (vokalas, gitara), Sigitu Mickiu (klavišiniai) ir Aleksandru Ten (gitara) PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ZARASAI ZARASŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

IGNALINA IGNALINOS KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. LMTA I kurso vaidybos magistrantai.

“Broliai Karamazovai”

PASVALYS PASVALIO KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 22 d. 10 val. Teatras “Aušra”. “Pasakojimas ne tik mergytėms” 22 d. 11.30 val. Teatras “Trepsė”. “Mažasis princas” 22 d. 13 val. Teatras “Svajonė”. “Traukinys Nr...”

22 d. 14.30 val. Teatras “Aušra”. “Meška” 22 d. 16 val. Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras “Vaivorykštė”. “Škac, mirtie...”

22 d. 18 val. Šiaulių kultūros centro jaunimo teatro studija “Helijas”. “Balandžiai”

23 d. 18 ir 20 val. Oskaro Koršunovo teatras.

“Dugne”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 ir 20 val. Oskaro Koršunovo teatras.

“Dugne”

2013 04 22 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:03 leidžiasi 20:33 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+10 Oslas

Šeštoji priešpilnio diena

Priešpilnis IV 17

14:30

Pilnatis IV 24

Delčia IV 30

Šiauliai

+13 Londonas +14 -1

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, lietaus nenumatoma. Temperatūra dieną 14-15 laipsnių šilumos.

Bordo

Ukmergė +14 -1

VILNIUS +23

Lisabona

Alytus

+15 0

+12 Amsterdamas

+16

Kaunas

Druskininkai

+8 Sankt Peterburgas

+14 -1

+18 Madridas

+17 Barselona

+12 Ryga

+10 Kopenhaga

+16 Paryžius

Kėdainiai +14 0

+12

Talinas

+14 -1

Klaipėda

Stokholmas

Jaunatis V 10

Dublinas +13 Palanga

+9 Helsinkis

+9

19

Vilnius Minskas +16 +12 Varšuva +16

+19

Berlynas +20 Praha

+14 Miunchenas

+19 Nica

+16 Roma

+11 Maskva

+14

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +21 +23 +20 Bukareštas Varna Dubrovnikas +20 Sofija +19

+20

Stambulas +13

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais, daug kur palis.

Temperatūra naktį 4-6 laipsniai šilumos, dieną 9-13 laipsnių šilumos.

+19

112-oji metų diena. Balandžio dvidešimt antroji, pirmadienis, pirmoji 17-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 253 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Kajus, Leonidas, Leonas, Norvaidė, Visgailas.

Geros dienos!

Alžyras +17

Tunisas +21

Atėnai

+18 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 21 - 05 20

Kryžiažodžių, spausdintų 04 02 - 04 06, atsakymai: ŠIRŠĖS AUTRACITAS ARISTOKRATAS ŽAIBOLAIDIS KERTINIS AKMUO Redakcijos prizą laimėjo PRANAS MATULEVIČIUS iš Kauno Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 13d.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 20 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ...................................................... ...................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Pagelbės kantrybė bei savikontrolė. Skuboti sprendimai pavojingi, dabar neįžvelgsite, kur slypi apgaulė, pralaimėjimas. Nieko nauja nesiimkite, nepradėkite.

Jautis. Diena gali duoti priešingus rezultatus nei tikėjotės. Galimas dalykas, kad neteisingai įvertinsite jėgų santykį ar blogai sudėliosite akcentus išgirdę naujieną.

Dvyniai. Sunki diena. Įsidėmėkite: prievarta nieko gero neatneš. Jei jus vers ką nors daryti - atsisakykite, bet ir patys iš kitų mažiau reikalaukite.

Vėžys. Reikalai krypsta jūsų naudai, bet ši diena nėra palanki. Nebūkite patiklūs net gavę gerų naujienų ar neva naudingų finansinių pasiūlymų.

Liūtas. Nepraraskite savitvardos. Nebendraukite su nemėgstamais žmonėmis. Nepasiduokite provokacijoms, nesiginčykite su biurokratais, keleiviais viešajame transporte.

Mergelė. Kompromisai bus labai reikalingi, priešingu atveju ruoškitės pralaimėjimui.

Galimi ir konfliktai dėl neišspręstų meilės problemų. Atsargiau elkitės prie vairo.

Svarstyklės. Neskubėkite kalbėdami, ką nors teigdami ar dirbdami, pasirašydami darbo dokumentą. Dažniau būsite neteisūs, tad geriau įsiklausykite į artimųjų pastabas.

Skorpionas. Sėkmė šalia jūsų, bet vienas neatsargus žingsnis - ir galite atsidurti ten, nuo ko pradėjote. Ne laikas rizikuoti, atsisakykite avantiūrų. Ir nebūkite patiklūs. Šaulys. Stabtelėkite - kiek palaukite ir nusiraminkite, kad viską dar kartą patikrintumėte.

Neskubėkite vertinti situacijos, taip pat venkite atvirai demonstruoti savo pozicijas.

Ožiaragis. Netinkamas laikas tvarkyti dokumentus, tartis su dalykiniais partneriais, derėtis.

Netinka spręsti skubių problemų. Diena palankesnė vyresniems žmonėms.

Vandenis. Netvarkykite finansinių reikalų, nepirkite vertingų daiktų, neinvestuokite pinigų. Tai konfliktinis laikas: nė nepastebėsite, kaip susinervinę įžeisite antrąją pusę. Žuvys. Jums seksis geriau nei kitiems, tad labiau įsiklausykite į save. Darykite tai, ką sako jūsų vidus, o ne įrodinėja aplinkiniai. Ginčų venkite, pakluskite tik savo principams.

20

2013 04 22 Lietuvos žinios

Margumynai

Išgarsėjo žuvelė iš Japonijos

Vaikai vengia viešumo

Kai į Vašingtono valstijos pakrantę buvo išmesta žvejų valtelė, kurią prieš dvejus metus Japonijoje nuplovė milžiniška cunamio banga, amerikiečiai joje rado gyvą žuvį. Ši iš karto tapo okeanariumo žvaigžde.

Amerikiečiai apžiūrinėdami iš taip toli bangų atplukdytą valtelę, jaukui skirtoje dėžėje rado 12 centimetrų ilgio gyvą žuvelę. Greičiausiai ji mito kartu su ja dėžėje buvusiais jūros dumbliais ir smulkiais moliuskais. Žuvelė buvo perduota šalia esančios Oregono valstijos pakrantės okeanariumui. Kai jo darbuotojai

nutarė, kad šią atvykėlę turi pamatyti lankytojai, ji iš karto tapo žvaigžde, nes žmonės tiesiog ėmė plūsti norėdami savo akimis pamatyti žuvį, kuri sugebėjo nukeliauti daugiau kaip 7000 kilometrų nuo Japonijos iki Jungtinių Valstijų. “Tai labai įdomus radinys ir dar vienas netipinis pavyzdys, kaip toli gali nukeliauti po siaubingo 2011 metų cunamio įvairūs daiktai ir net gyvi padarai”, - sakė vietos Laukinės gamtos ir jūrų faunos tyrimo centro darbuotojas. Šią iš Japonijos atplaukusią žuvelę mokslininkai vadina dryžuotoju oplegnatu. Paprastai šios žuvys gyvena Azijos vandenyse nedideliame gylyje, ten, kur yra daug koralinių rifų.

•

Kairėje: Viena iš retų B.Komorowskio nuotraukų, kurioje prezidentas nufotografuotas su savo vaikais.

“Wprost”, bbc.co.uk, stsplace.com ir Reuters/Scanpix nuotraukos

Penki Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio vaikai stengiasi išvengti žiniasklaidos dėmesio ir niekada nesutinka kalbėtis su žurnalistais.

“Nekalbėsiu nei apie savo tėvą, nei apie save. Tai sakau ir savo seserų bei brolių vardu”, - portalui “Wprost” pareiškė B.Komorowskio duktė Maria Makowska. Lenkijos žurnalistai net juokauja, kad lengviau gauti informacijos iš slaptųjų tarnybų negu iš prezidento vaikų. Valstybės vadovo

vaikai gali džiaugtis ir tuo, kad draugai yra jiems lojalūs.

Skirtingai nei Olos Kwasniewska, Kasia Tusk ar Lecho Walęsos vaikus, jų niekada nepamatysi per premjeras ar madų demonstravimą. Į jokius skandalus neįsivelia, todėl apie juos nerašoma ir blizgiuose žurnaluose. Nė vienas niekada nepasinaudojo tuo, kad jų tėvas - žinomas politikas. Kadangi Komorowskio pavardė Lenkijoje nėra reta, ilgai net jų draugai neįtarė, kad jie yra ministro, paskui Seimo maršalkos vaikai. Tai tapo aišku tik jų tėvą išrinkus prezidentu. Net per 2010

Šokoladas daro žmones geresnius

metais vykusią rinkimų kampaniją nepasirodė visų kandidato vaikų nuotraukos, todėl lenkai iki šiol nežino, kaip atrodo vyriausia prezidento duktė Zofia Komorowska, ypač vertinanti privatumą.

“Jie priklauso aplinkai, kurioje neįprasta mėtytis pinigais ir demonstruoti automobilius. Jei kuris jų ir turi gerą mašiną, tai pastato nuošaliau, kad tik niekam nekristų į akis. Jiems net neateina į galvą, kad kas nors galėtų jų paprašyti per tėvą sutvarkyti kokius nors reikalus. Jie turbūt sudegtų iš gėdos”, - sakė vienas Prezidento kanceliarijos darbuotojas.

•

Visatai atsirasti Dievo nereikėjo Ką mes čia veikiame ir ką veikė Dievas iki visatos sukūrimo? Tai, kad nevengia užduoti tokių klausimų, tikriausiai ir lemia Stepheno Hawkingo populiarumą.

Šokolado geriau nevengti.

Amerikiečių mokslininkai iš Kentukio valstijos universiteto nustatė dar vieną teigiamą šokolado savybę - jis mažina agresyvumą ir ramina. Juodojo šokolado mėgėjai yra geraširdiškesni nei tie, kurie vengia šio saldumyno.

Taip teigiamai žmogaus elgesį veikia šokolade esanti gliukozė. Kai jos kiekis organizme padidėja, galvoje gimsta mažiau blogų minčių, žmogus ima pamiršti nuoskaudas ir jam praeina noras keršyti. Šokolado mėgėjai yra linkę atleisti nuodėmes kitiems, žinoma, ir sau.

Be to, tai ne vienintelė teigiama šokolado ypatybė. Jau seniau moksli-

ninkai buvo išsiaiškinę, kad jis būtinas galvos smegenų veiklai. Nederėtų pamiršti ir to, kad šokoladas mažina tikimybę susirgti širdies ligomis.

Tačiau tai nereiškia, kad kasdien reikia suvalgyti po plytelę. Amerikiečių specialistų teigimu, efektą pajunta tik tie, kurie suvalgo po gabaliuką šokolado du kartus per savaitę.

Kiek kitaip manoma Europoje. Šveicarų ir vokiečių mokslininkai teigia, kad norint išvengti streso reikia suvalgyti po 40 gramų juodojo šokolado kiekvieną dieną. Tai užteks daryti dvi savaites, o paskui galima pertrauka. Suvalgyto kiekio užteks norint išvengti nervinio priepuolio, ir jis nedarys neigiamos įtakos kūno svoriui.

•

Ištvermingoji žuvelė rado prieglobstį Amerikoje.

Garsusis britas astrofizikas S.Hawkingas, laikomas didžiausiu šių laikų mokslo genijumi, mano, kad visatos atsiradimui jokio dieviško prado nereikėjo - Didysis sprogimas įvyko be Dievo įsikišimo.

Prie invalido vežimėlio prikaustytas kosmoso tyrinėtojas ir sulaukęs 70 metų aktyviai dirba. Jis seniai nagrinėja visatos atsiradimą, o dėl jo teorijos popiežius Jonas Paulius II net įspėjo mokslo visuomenę netyrinėti sukūrimo akimirkos, nes ji yra šventa. “Labai džiaugiuosi, kad manęs neatidavė inkvizicijai”, - prisiminė S.Hawkingas.

Savo paskaitą “Visatos kilmė”, kurią balandžio 16 dieną skaitė Kalifornijos technikos universitete, jis pradėjo primindamas afrikietišką sukūrimo mitą, bet netrukus uždavė esminį klausimą: “Kodėl mes čia esame?” Mokslininkas pabrėžė, kad vis dar yra daug žmonių, kurie priešpriešina dieviškąją teoriją fizikų atradimams. Jis pašmaikštavo: “Ką veikė Dievas iki visatos sukūrimo?

Rengė pragarą žmonėms, kurie užduoda tokius klausimus?”

S.Hawkingas apžvelgė įvairius kosmologinius paaiškinimus, tarp jų ir tokią mokslinę hipotezę, jog nėra nei pradžios, nei pabaigos, nes galaktikos nuolat formuojasi iš spontaniškai atsirandančios medžiagos. Kai kurių

idėjų kosminiai teleskopai ir kiti modernūs prietaisai nepatvirtina. S.Hawkingo teigimu, per pastaruosius 150 metų supratimas apie visatą labai pasikeitė. Mokslininkas pridūrė, jog džiaugiasi, kad ir jis prie to šiek tiek prisidėjo. Dabar manoma, kad visatos amžius - 13,8 mlrd. metų.

Savo paskaitą kosmologas pabaigė mintimis apie žmonijos išsigelbėjimą. “Mes turime toliau tyrinėti kosmosą žmonijos ateities labui. Nemanau, kad išgyvensime dar tūkstantį metų, jei nepabėgsime iš šios trapios planetos”, - kalbėjo S.Hawkingas.

Norinčiųjų pasiklausyti S.Hawkingo išsirikiavo kilometrinė eilė, į salę sugužėjusiai miniai nepakako krėslų.

S.Hawkingo populiarumas toli pranoksta mokslo pasaulį, jis pelnė ir plačiosios publikos simpatijas savo knygomis, kuriose geba suprantamai paaiškinti fiziką. S.Hawkingo knygos visame pasaulyje parduodamos milijoniniais tiražais, išleistos ir Lietuvoje.

Nuo 1985 metų mokslininkas yra visiškai paralyžiuotas, savarankiškai gali atlikti tik vieną judesį - trūktelti skruostą. Jis negali kalbėti, o bendrauja per invalido vežimėlyje įtaisytą kompiuterį, kuris roboto balsu perduoda jo mintis. S.Hawkingui reikalinga priežiūra kiaurą parą.

•

UPI.com, “The Daily Mail”, “The Telegraph”, “Wprost”, LŽ

Turėdamas visišką fizinę negalią S.Hawkingas stebina pasaulį įstabia proto galia.