Lzinios 2013 06 10

Kaina

2013 m. birželio 10 d. / Pirmadienis / Nr. 132 (13 557)

1,99 Lt

verslas

pramogos

dienos temos

Užsieniečiai neperka Lietuvoje būsto 9

Naujieji GJan hitai gniaužė kvapą 12

Projektui plojimai, ūkininkams nuostoliai 5

p.

p.

p.

Pasiūlymų pavežti -

lašas

Trejus metus užsitęsęs konfliktas tarp DNB banko ir jo klientų 20 neprofesionalių investuotojų – p. baigėsi netikėta atomazga 10 Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nė, de­mons­ truo­da­ma ny­kų žai­di­mą sos­ti­nė­je, pra­lai­mė­jo Grai­ki­jai ir pra­ra­do be­veik vi­sas vil­tis pa­ko­vo­ti dėl vie­tos ki­tų me­tų pa­sau­lio čem­pio­na­te 14p.

Užsienis

Europoje nyksta religingumas

Įprastų taksi vairuotojai kartais atsisako vežti žmogų vos išgirdę, kad jis sėdi vežimėlyje.

flickr.com nuotrauka ILONA STAŠKUTĖ ilona.staskute@lzinios.lt

Lie­tu­vo­je įvai­rios įstai­gos tei­kia ne­įga­lie­siems trans­por­ta­vi­mo pa­slau­gas, bet ga­li­my­bių tiek ma­žai, kad kar­tais šie žmo­nės iš­va­žiuo­ja iš na­mų lau­ke ne­bu­vę il­giau kaip me­tus.

Ne­įga­lių­jų trans­por­ta­vi­mo pa­ slau­gas siū­lo ir sa­vi­val­dy­bių ku­ruo­ ja­mi so­cia­li­nės par­amos cen­trai, ir ne­v y­r iau­s y­b i­n ės or­g a­n i­z a­c i­j os.

Nors įvai­rių įstai­gų ga­li­ma pri­skai­ čiuo­ti per 100, jos spė­ja pa­dė­ti tik ne­di­de­lei da­liai ju­dė­ji­mo ne­ga­lios ka­muo­ja­mų žmo­nių.

Vil­niaus mies­to so­cia­li­nės pa­ ramos cen­tro di­rek­to­rė Sol­vei­ga

Reis­gie­nė ne­slė­pė, kad jie tu­ri tik du au­to­mo­bi­lius, pri­tai­ky­tus ne­įga­liuo­ sius. Tiems, ku­rie ga­li nors šiek tiek pa­ei­ti ar sa­va­ran­kiš­kai per­sės­ti iš ve­ ži­mė­lio į au­to­mo­bi­lį, skir­tos dar dvi ma­ši­nos. „Mū­sų pa­slau­go­mis dau­ giau­sia nau­do­ja­si se­ny­vi gy­ven­to­jai.

Jei­gu jiems rei­kia kur nors va­žiuo­ti, bū­ti­na iš anks­to už­si­ra­šy­ti. Pra­šo­me už­si­sa­ky­ti au­to­mo­bi­lį bent prieš 5

die­nas. Ka­dan­gi daž­niau­siai lan­ko­ mos gy­dy­mo įstai­gos, teis­mas, no­ta­ rai, žmo­nės ga­li iš anks­to pla­nuo­ti ke­lio­nę“, – aiš­ki­no cen­tro di­rek­to­rė.

S.Reis­gie­nė pa­brė­žė, kad trans­ por­to pa­slau­ga ne­įga­lia­jam skir­ta iš es­mės tik svar­biau­siems rei­ka­lams su­tvar­ky­ti, bet au­to­mo­bi­liai vis tiek bū­na užim­ti nuo ry­to iki va­ka­ro.

11p.

Augimą stabdo įsisukęs užburtas ratas Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­rek­to­rė Rū­ta Rodz­ko kaip vie­nas rim­tes­nių ša­lies prob­le­mų įvar­di­ja di­de­lį ne­dar­bą ir emig­ra­ci­ją.

Su­si­da­rė tam ti­kras už­bur­tas ra­ tas, kai dar­bo ne­tu­rin­tys gy­ven­to­jai emig­ruo­ja, dėl to ma­žė­ja pa­klau­sa vi­daus rin­ko­je, įmo­nės van­giai in­ ves­tuo­ja ir ne­sku­ba sam­dy­ti nau­jų dar­b uo­t o­j ų. Eu­r ą 2015-ai­s iais sie­k ian­t i įsi­v es­t i Lie­t u­v a, anot R.Rodz­ko, ki­tų me­tų pra­džio­je tu­ri

pa­ly­gin­ti ge­ras ga­li­my­bes ati­tik­ti Mas­trich­to kri­te­ri­jus. „Ne­ri­mą ke­ lia tai, kad biu­dže­to de­fi­ci­tas yra ar­ti lem­tin­gos 3 proc. ri­bos“, – in­ ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­ nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­rek­ 3p. to­rė R.Rodz­ko.

Eu­ro­pos Są­jun­ga iš­gy­ve­na ne tik eko­no­mi­nę, bet ir re­li­gi­nę kri­zę.

Bend­ri­jos vals­ty­bių vi­suo­me­nės tam­pa se­ku­lia­ri­nės, vis ma­žiau žmo­nių lan­ko baž­ny­čią. Re­li­gi­jos reikš­mė Bend­ri­jo­je la­biau­siai su­ ma­žė­jo pa­sta­rai­siais de­šimt­me­ čiais. Apk­lau­sa at­sklei­dė, kad tik 51 proc. pi­lie­čių iš 27 ES vals­ty­bių ti­ki Die­vą. Dėl to Vo­kie­ti­jo­je, Olan­di­jo­je ir Šve­di­jo­je už­da­ro­mos baž­ny­čios, ma­žė­ja ti­kin­čių­jų bend­ ruo­me­nės. Vis dėl­to ne vi­sos re­li­ gi­jos Eu­ro­po­je iš­gy­ve­na kri­zę.

Mu­sul­mo­nų Se­na­ja­me že­my­ne nuo­lat gau­sė­ja. Prog­no­zuo­ja­ma, kad dėl di­de­lės mig­ra­ci­jos ir ne­ men­ko mu­sul­mo­nų gims­ta­mu­mo is­la­mas taps vie­na pa­grin­di­nių re­li­ gi­jų, o už­da­ry­tos baž­ny­čios virs me­če­tė­mis.

6p.

Orai Vė­siau, daug kur nu­šniokš lie­tūs.

Tem­pe­ra­tū­ra die­ną 18-22 laips­niai ši­lu­mos.

19p.

2 Komentarai ir debatai

2013 06 10

Baikščioji „Drąsos kelio“ idėjinė lyderė KĘSTUTIS GIRNIUS

Ne­rin­ga Venc­kie­nė yra svei­ka, svei­ki­na sa­vo pa­ta­rė­ją gim­ta­die­nio pro­ga, rū­pi­na­si įsta­ty­mo pro­jek­to įre­gis­tra­vi­mu. Tai su­ži­no­jo­me iš jos par­ti­jos ko­le­gos Val­do Va­si­liaus­ko.

Jis taip pat pra­ne­šė, kad elek­tro­ni­ nis laiš­ku­tis bu­vo iš­siųs­tas iš ka­žin ko­kios JAV in­ter­ne­to ka­vi­nės. Apie kon­kre­čią N.Venc­kie­nės bu­vi­mo vie­tą dau­giau nie­ko ne­ži­no ir Lie­ tu­vos tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos, ku­ rios prieš mė­ne­sį pa­skel­bė jos pa­ ieš­ką. Pro­ku­ra­tū­ra, siek­da­ma gau­ti in­for­ma­ci­jos apie be­sis­laps­tan­čią Sei­mo na­rę, ren­gia tarp­tau­ti­nius pa­ gal­bos pra­šy­mus įvai­rioms už­sie­ nio vals­ty­bėms. Pra­šy­mai jau pa­ ruoš­ti, bet juos dar rei­kia iš­vers­ti.

Taip pat ke­ti­na­ma apk­laus­ti as­me­ nis, ku­rie gal­būt pa­dė­tų nu­sta­ty­ti par­la­men­ta­rės bu­vi­mo vie­tą. Ži­niask­lai­da ra­šo, kad N.Venc­ kie­nės ša­li­nin­kai JAV ieš­ko tei­si­ nin­kų – iš­ei­vių iš Lie­tu­vos, ga­lin­čių pa­dė­ti jai gau­ti po­li­ti­nį prie­globs­tį Ame­ri­ko­je. Kol kas ne­pa­si­se­kė ras­ti ži­no­mo tei­si­nin­ko, ku­ris im­ tų­si tai da­ry­ti, nes JAV leng­vai ne­

su­tei­kia po­li­ti­nio prie­globs­čio, o N.Venc­kie­nei pa­teik­ti kal­ti­ni­mai Ame­ri­ko­je esą griež­tai trak­tuo­ja­mi.

Ga­na iro­niš­ka, kad bu­vu­si tei­ sė­ja, par­ti­jos „Drą­sos ke­lias“ stei­ gė­ja ir idė­ji­nė ly­de­rė slaps­to­si nuo po­li­ci­jos, ne­drįs­ta gin­tis teis­me ir įro­dy­ti sa­vo ne­kal­tu­mo. N.Venc­ kie­nė, įkū­ru­si par­ti­ją, pra­šiu­si žmo­ nių pa­lai­ky­mo ir ža­dė­ju­si ko­vo­ti su įvai­rio­mis ne­ge­ro­vė­mis, slap­ta pa­ bė­go iš Lie­tu­vos, net ne­pa­ra­šė at­ sis­ta­ty­di­ni­mo par­eiš­ki­mo, ku­ris bū­ tų lei­dęs ki­tam par­ti­jos na­riui užim­ti jos vie­tą Sei­me ir te­sė­ti rin­ kė­jams duo­tus pa­ža­dus. Ne­ži­nau, ką ma­no bu­vu­sios tei­sė­jos rė­mė­jai ir pa­gal par­ti­jos są­ra­šą iš­rink­ti Sei­mo na­riai. Bet jie tu­rė­tų jaus­tis nu­vil­ti ir ap­gau­ti. Ką reiš­kė vi­si tie gra­žūs žo­džiai ir pa­ža­dai, kai ki­lo įta­ri­mas, kad svar­biau­sias ly­de­rės sie­kis bu­vo už­si­ti­krin­ti tei­si­nį ne­lie­ čia­mu­mą? Šio tiks­lo ne­pa­sie­ku­si N.Venc­kie­nė pa­sis­lė­pė ir pa­bė­go. „Drą­sos ke­lio“ stei­gė­ja ne­ro­do jo­ kios drą­sos.

N.Venc­kie­nė tu­ri ger­bė­jų, ku­rie liks jai iš­ti­ki­mi. Per­nai rugp­jū­čio mė­ne­sį ku­ni­gai Al­fon­sas Sva­rins­ kas, Ro­ber­tas Gri­gas, Al­gi­man­tas Kei­na, Vy­tau­tas Vai­čiū­nas, vie­ nuo­lė Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė, sig­na­ta­rai Al­gir­das Pa­tac­kas ir Al­gir­das End­ riu­kai­tis, Lais­vės ly­gos va­do­vas An­ta­nas Ter­lec­kas pa­si­ra­šė at­vi­rą krei­pi­mą­si į JAV ir Eu­ro­pos Są­jun­ gos vals­ty­bių vy­riau­sy­bes, teig­

da­mi, jog N.Venc­kie­nė yra per­se­ kio­ja­ma. Var­gu ar jie keis sa­vo nuo­mo­nę. Gai­la, kad šie gar­bin­gi žmo­nės, gin­da­mi ne itin gar­bin­gą mo­te­rį, iš da­lies dis­kre­di­tuo­ja sa­ve ir Lie­tu­vos di­si­den­ti­nį ju­dė­ji­mą, ku­ris at­li­ko to­kį reikš­min­gą vaid­ me­nį oku­pa­ci­jos me­tais.

Pasaulis nesugrius, jei N.Venckienė gyvens Čikagoje ir vaizduos esanti kankinė.

Vis dėl­to vi­liuo­siu, kad N.Venc­ kie­nės slaps­ty­mo­si far­sas at­vers akis Lie­tu­vos pi­lie­čiams, bal­sa­vu­ siems už „Drą­sos ke­lią“, pa­si­ti­kė­ ju­siems žmo­gu­mi, ku­ris di­džia­vo­si ne­sąs pa­pras­tas po­li­ti­kas, ža­dė­jo reikš­min­gai pa­keis­ti gy­ve­ni­mą Lie­ tu­vo­je ir įvyk­dy­ti ra­di­ka­lias re­for­ mas. Anks­čiau „iš­ga­ny­to­jo“ vaid­ me­n į bu­v o pri­s iė­m ęs Arū­n as Va­lins­kas ir jo va­do­vau­ja­ma Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­ja, 2004 me­tais – Vik­to­ras Us­pas­ki­chas ir Dar­bo par­ ti­ja. Nė vie­nas „iš­ga­ny­to­jų“ ne­pa­ ten­k i­n o net mi­n i­m a­l ių rin­k ė­j ų lū­kes­čių, nes tie lū­kes­čiai jiems ir ne­rū­pė­jo.

Su­nku su­pras­ti, ko­dėl N.Venc­ kie­nė taip pa­siel­gė. Bu­vu­si tei­sė­ja nė­ra kal­ti­na­ma su­nkiais nu­si­kal­ti­ mais, o ir pa­ti ne kar­tą ti­ki­no, kad nė vie­no iš ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro

tei­ki­me nu­ro­dy­to gal­būt įvyk­dy­to nu­si­kal­ti­mo ne­pa­da­rė. Var­gu ar dėl to­kių nu­si­kal­ti­mų jai tek­tų ka­lė­ti, vei­kiau­siai pa­kak­tų su­mo­kė­ti ne itin di­de­lę bau­dą. Tie­sa, kai ku­rie ste­bė­to­jai ma­no, jog N.Venc­kie­nė nuo­gąs­tau­ja, kad ti­riant tei­sė­jo Jo­ no Fur­ma­na­vi­čiaus ir Vio­le­tos Na­ ru­še­vi­čie­nės nu­žu­dy­mo by­lą jai ga­ li bū­ti ke­lia­mi rim­tes­ni kal­ti­ni­mai.

Da­rant prie­lai­dą, kad N.Venc­kie­ nei nau­jų kal­ti­ni­mų ne­bus par­ eikš­ta, jos el­ge­sys tam­pa su­nkiau su­pran­ta­mas. NA­TO par­tne­riai, tarp jų ir JAV, lai­ko Lie­tu­vą tei­si­ne vals­ ty­be. Lie­tu­vos teis­mai, nors nė­ra nei veiks­min­giau­si, nei są­ži­nin­ giau­si, pa­pras­tai ne­už­sii­ma po­li­ti­ niu per­se­kio­ji­mu. Tad ir ge­riau­sio­ mis ap­lin­ky­bė­mis bū­tų ne­leng­va gau­ti po­li­ti­nį prie­globs­tį. At­kak­lus N.Venc­kie­nės at­si­sa­ky­mas vyk­dy­ti teis­mo nu­ro­dy­mus be­veik iki nu­lio ma­ži­na ti­ki­my­bę, kad JAV ją pri­ glaus. O jei bu­vu­si tei­sė­ja vis dėl­to gau­tų lei­di­mą lik­ti JAV, ką ji ten da­ ry­tų? N.Venc­kie­nė nė­ra la­bai jau­na mo­te­ris, dirb­ti pa­gal sa­vo pro­fe­si­ją ne­ga­lės, nes Lie­tu­vo­je įgy­tas tei­si­ nis iš­si­la­vi­ni­mas ma­žai ką reiš­kia ša­ly­je, ku­ri tu­ri ki­to­kią tei­si­nę sis­ te­mą ir įsta­ty­mus. Pers­pek­ty­vos ras­ti dar­bą ki­to­se sri­ty­se ir­gi ne pa­ čios tin­ka­miau­sios, nes JAV dar nė­ ra iš­bri­du­sios iš ūkio kri­zės, ne­dar­ bas čia sie­kia 7,6 pro­cen­to. Itin gai­la jos sū­naus. Dau­giau kaip dve­ jus me­tus Gar­lia­vos spek­tak­lio še­

šė­ly­je gy­ve­nęs ber­niu­kas stai­ga iš­ ve­ža­mas į sve­ti­mą ša­lį, at­ski­ria­mas nuo tė­vo. Jam ne­ga­li bū­ti leng­va.

N.Venc­kie­nė – ne vie­nin­te­lė Lie­ tu­vos po­li­ti­kė, ku­ri pa­bė­go į už­sie­nį teig­da­ma, jog yra per­se­kio­ja­ma po­ li­ti­niais su­me­ti­mais. Pir­mas šį ke­lią pa­si­rin­ko V.Us­pas­ki­chas, kai 2006 me­tais iš­vy­ko į Ru­si­ją. Jis ten gy­ ve­no dau­giau kaip me­tus, pa­sip­ra­šė po­li­ti­nės glo­bos, vie­šai kal­ti­no Lie­ tu­vos tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas ne­ pag­rįs­tu per­se­kio­ji­mu. Bet Ru­si­jo­je V.Us­pas­ki­chas ne­sis­laps­tė ir po ku­ rio lai­ko grį­žo į Lie­tu­vą. Ne­ži­nia, ar N.Venc­kie­nė pa­sielgs pa­na­šiai.

Tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos, nors Sei­mo na­rė nu­spren­dė pa­bėg­ti ir slaps­ty­tis, tu­rė­tų ją pa­lik­ti ra­my­ bė­je. Nu­si­kal­ti­mai, ku­riais N.Venc­ kie­nė įta­ria­ma, ne to­kie di­de­li, kad rei­kė­tų skelb­ti tarp­tau­ti­nę pa­ieš­ką.

Ji nė­ra nei pa­vo­jin­ga nu­si­kal­tė­lė, kaip Hen­ri­kas Dak­ta­ras, nei di­de­lio mas­to ap­ga­vi­kė, kaip gal­būt bu­vęs „Sno­ro“ ban­ko va­do­vas Rai­mon­das Ba­ra­naus­kas. La­bai abe­jo­ju, kad pro­ku­ra­tū­ra skel­bia tarp­tau­ti­nę pa­ ieš­ką žmo­nių, pa­žei­du­sių Ke­lių eis­mo tai­syk­les, ne­su­mo­kė­ju­sių ke­ lių tūks­tan­čių li­tų pa­ja­mų mo­kes­čių ar­ba įta­ria­mų smul­kiu su­kčia­vi­mu.

Tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms ke­lia­mi rim­tes­ni pri­ori­te­tai ir už­duo­tys, ku­ rioms jos tu­rė­tų teik­ti pir­me­ny­bę, lė­šų ir lai­ko. Pa­sau­lis ne­sug­rius, jei N.Venc­kie­nė gy­vens Či­ka­go­je ir vaiz­duos esan­ti kan­ki­nė.

•

Seimo tribūna

Jei tik lietuviai darbuotųsi it bitės Bi­ti­nin­kys­te už­sii­man­tis Sei­mo na­rys so­cial­de­mo­kra­tas Gin­tau­tas Mi­ko­lai­tis svars­to, kiek daug nu­veik­tu­me, jei dirb­tu­me vie­nin­gai ir at­si­da­vę – kaip bi­tės.

– Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, ku­ria­me dir­ba­te šią ka­den­ci­ją, pa­ sta­ruo­ju me­tu tu­ri daug dar­bo, nes svars­to šūs­nis pro­jek­tų, su­si­ju­sių su ska­lū­nų du­jų ga­vy­ba mū­sų kraš­te.

Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė šiuo klau­si­mu?

Ar ska­lū­nų ga­vy­ba Lie­tu­vo­je ga­li bū­ ti pers­pek­ty­vus vers­las?

– Ma­nau, ska­lū­nų du­jų ga­vy­ba Lie­ tu­vo­je ga­li bū­ti pers­pek­ty­vi. Ta­čiau ar šis vers­las ga­li­mas mū­sų ša­ly­je, ir yra es­mi­nis klau­si­mas. Ma­no nuo­mo­ne, ska­lū­nų du­jų ga­vy­ba nau­do­jant hid­ rau­li­nio plė­šy­mo tech­no­lo­gi­jas ne­ priim­ti­na. La­bai daug ko­mi­te­te svars­tė­me, ana­li­za­vo­me, iš­klau­sė­me įvai­rių nuo­mo­nių, ir ma­no po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu ne­pa­si­kei­tė. Ne­ga­li­me taip ri­zi­kuo­ti ir ne­tek­ti ge­ria­mo­jo, mi­ ne­ra­li­nio, ter­mi­nio van­dens vi­so­je Že­mai­ti­jo­je.

Vyks­ta la­bai di­de­lė in­te­re­sų ko­va,

už­sie­nio vers­li­nin­kams vi­sai ne­ svar­bi Lie­tu­vos at­ei­tis. Jiems rū­pi tik vers­las. Gai­la, kad pa­lai­kan­čių­jų už­sie­nie­čiai ra­do ir mū­sų vals­ty­bė­je.

– Ko­k ios ki­t os ap­l in­k o­s au­g os prob­le­mos, jū­sų aki­mis, lau­kia ope­ ra­ty­vaus po­li­ti­kų įsi­trau­ki­mo?

– Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­ mi­te­to prog­ra­mo­je – la­bai pla­tus spek­tras klau­si­mų. Ke­le­tas pa­grin­ di­nių: Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo, At­lie­kų tvar­ky­mo, Me­džiok­lės, Že­mės gel­ mių įsta­ty­mai. Prie šių ir ki­tų tei­sės ak­tų pir­miau­sia ir dirb­si­me.

– Esa­te Sei­mo ir Pa­sau­lio bend­ruo­ me­nės ko­mi­si­jos na­rys. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie ga­li­my­bę įtei­sin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę?

– Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės ko­mi­si­ja daug me­tų svars­to dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ga­li­my­ bes. Ma­no ma­ny­mu, žmo­nės ją ga­ li tu­rė­ti tik iš­im­ties tvar­ka. Iš­ei­vių anū­kai, proa­nū­kiai, ku­rie ne­la­bai ži­no, kur yra Lie­tu­va ir ne­mo­ka lie­ tu­vių kal­bos, Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės ne­tu­rė­tų gau­ti.

– Pra­ėju­sias dvi ka­den­ci­jas Sei­me dir­bo­te Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te. Ar kai­miš­ko­ji prob­le­ma­ti­ka jus te­be­do­ mi­na?

Leidėjas UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

– Kai­miš­kos ir ap­lin­kos prob­le­ mos la­bai ar­ti­mos vie­na ki­tai. Do­ miuo­si ir reiš­kiu sa­vo nuo­mo­nę vi­ sais kai­mo rei­ka­lais. To­kiais kaip žvyr­ke­lių as­fal­ta­vi­mas, mo­kyk­lų, me­di­ci­nos punk­tų už­da­ry­mas. La­ bai ak­tua­lus tie­sio­gi­nių iš­mo­kų mū­ sų ša­lies ūki­nin­kams klau­si­mas, že­ mės par­da­vi­mas ar ne­par­da­vi­mas už­sie­nie­čiams.

Kai dir­bau Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­m i­t e­te, bu­vo pra­dė­tos steig­ti kai­mo bend­ruo­me­nės. Ma­nau, tai vie­nas svar­biau­sių bū­dų at­gai­vin­ti kai­mo žmo­nių bend­ra­vi­mą. Da­bar bend­ruo­me­nių prob­le­moms spręs­ti ren­gia­me įsta­ty­mą, nes jų tiks­lus ar­ do po­li­ti­kai. Esu už tai, kad kai­mo bend­ruo­me­nės ne­bū­tų po­li­ti­zuo­tos.

– Sa­vo biog­ra­fi­jo­je už­si­me­na­te, kad vie­nas jū­sų po­mė­gių – bi­ti­nin­ kys­tė. Ar pats au­gi­na­te bi­tes, ko­pi­ nė­ja­te me­dų? Gal tu­ri­te ko­kių ypa­ tin­gų re­cep­tų, kaip me­dus pa­de­da stip­rin­ti svei­ka­tą?

– Bi­ti­nin­kys­tė – ma­no po­mė­gis, įskie­py­tas am­ži­ną ati­lsį tė­čio. Jis bu­vo bi­ti­nin­kas. Kai jo ne­te­kau, bi­ ti­nin­kys­tę tu­rė­jau pe­rim­ti aš. Ne­su bi­ti­nin­kas pro­fe­sio­na­las, tik mė­gė­ jas ir tra­di­ci­jų tę­sė­jas. Pats pri­žiū­ Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„Lž gidas“ J.Čiulada

Romo Jurgaičio nuotrauka

G.Mikolaitis: „Mano nuomone, skalūnų dujų gavyba naudojant hidraulinio plėšymo technologijas nepriimtina.“ riu bi­tes: ir spie­čius gau­dau, ir mai­ ti­nu, ir me­dų ko­pi­nė­ju.

Ypa­tin­gų me­daus var­to­ji­mo re­ cep­tų ne­tu­riu. Pats jį val­gau sai­kin­ gai. Ta­čiau per­ša­lus ar šiaip su­ne­ ga­la­vus me­dus ti­krai pa­de­da.

Man bi­tės su­tei­kia ga­li­my­bę at­si­ pa­lai­duo­ti. Nu­ei­nu, at­si­sė­du prie

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Kaunas K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas (tel. 249 2231) K.Jašinskas (tel. 249 2232) A.Praleika (tel. 249 2231) S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235)

avi­lio ir žiū­riu. To­kie ma­ži pa­da­rė­ liai, o ko­kį di­de­lį dar­bą pa­da­ro. Žiū­riu ir gal­vo­ju – tai bent vie­ny­bė, tvar­ka ir at­si­da­vi­mas. O, jei­gu taip dirb­tų ir tvar­ky­tų­si lie­tu­viai!

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Dienos temos 3

2013 06 10

Augimą stabdo įsisukęs užburtas ratas jos kai­my­nės taip pat yra la­bai svar­ bios Lie­tu­vos eks­por­to rin­kos. Taip ne­igia­mas lė­tė­jan­čios pa­klau­sos po­vei­kis Ru­si­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je bū­ tų dar su­stip­rin­tas.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­rek­to­rė Rū­ta Rodz­ko kaip vie­nas rim­tes­nių ša­lies prob­ le­mų įvar­di­ja di­de­lį ne­dar­bą ir emig­ra­ci­ją. Su­si­da­rė tam tik­ ras už­bur­tas ra­tas, kai dar­bo ne­tu­rin­tys gy­ven­to­jai emig­ ruo­ja, dėl to ma­žė­ja pa­klau­sa vi­daus rin­ko­je, įmo­nės van­giai in­ves­tuo­ja ir ne­sku­ba sam­dy­ti nau­jų dar­buo­to­jų.

– ES vis dar apim­ta re­ce­si­jos. Ko­ kios įta­kos stag­na­ci­ja Eu­ro­po­je tu­rės mū­sų ša­liai?

– Ka­dan­gi eu­ro zo­nai ten­ka be­ veik treč­da­lis Lie­tu­vos eks­por­to, na­tū­ra­lu, kad šio blo­ko eko­no­mi­nes ten­den­ci­jas pa­jun­ta ir Lie­tu­va. Šiuo me­tu ne­at­si­gau­nan­ti eu­ro zo­nos ir vi­sos ES eko­no­mi­ka yra Lie­tu­vos ūkio plė­trą ri­bo­jan­tis veiks­nys.

Eu­ro pa­ska­tos eko­no­mi­kai

Eu­rą 2015-ai­siais sie­kian­ti įsi­ ves­ti Lie­tu­va, anot R.Rodz­ko, ki­tų me­tų pra­džio­je tu­ri pa­ly­gin­ti ge­ras ga­li­my­bes ati­tik­ti Mas­trich­to kri­te­ ri­jus. „Ne­ri­mą ke­lia tai, kad biu­ dže­to de­fi­ci­tas yra ar­ti lem­tin­gos 3 proc. ri­bos. Tai reiš­kia, kad re­zer­vų, jei pa­dė­tis per me­tus pa­blo­gė­tų, – ne­daug“, – in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­ nioms“ sa­kė Lie­tu­vos ban­ko Eko­ no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­rek­to­rė Rū­ta Rodz­ko.

– Vy­riau­sy­bė pla­nuo­ja, kad eu­rą ga­lė­tu­me įsi­ves­ti 2015 me­tais. Ar to­ kie pla­nai rea­lis­tiš­ki? Kas ga­li pa­kiš­ti ko­ją?

Bū­din­gas di­de­lis svy­ra­vi­mas

– Kol kas Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas – vie­nas spar­čiau­sių Eu­ro­ pos Są­jun­go­je (ES). Kas le­mia to­kį ki­li­mą?

– Tai, kad šiuo me­tu Lie­tu­vos au­ gi­mas vie­nas spar­čiau­sių ES, yra ke­le­to pa­ma­ti­nių Lie­tu­vos eko­no­ mi­kos sa­vy­bių pa­sek­mė. Ne­ma­ža da­lis at­sa­ky­mo yra tai, kad Lie­tu­va yra ma­ža, at­vi­ra ir pa­ly­gin­ti lanks­ti sa­vo eko­no­mi­ka, kur eks­por­tas yra ga­na di­ver­si­fi­kuo­tas, o bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) vie­nam gy­ven­to­jui dar ne­ma­žai at­si­lie­ka nuo ES vi­dur­kio. Tai le­mia, kad per il­gą lai­ko­tar­pį Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos au­gi­mas yra ge­ro­kai spar­tes­nis ne­gu ES bran­duo­lio, ta­čiau ir au­ gi­mo svy­ra­vi­mas di­des­nis.

Nuo­smu­kio lai­ko­tar­piu mū­sų ša­ liai bū­din­gas di­des­nis kri­ti­mas, o pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu – spar­tes­nis au­gi­mas. Po 2009 me­tų nuo­smu­kio Lie­tu­vos eko­no­mi­kai spar­čiau at­si­ gau­ti pa­dė­jo pa­lan­kios są­ly­gos dau­ gu­mo­je eks­por­to rin­kų. Šiuo me­tu au­gi­mo skir­tu­mus le­mia ir tai, kad ne­ma­žai ES vals­ty­bių su­si­du­ria su va­di­na­mo­sios sko­lų kri­zės pa­da­ri­ niais.

– Lie­tu­vos ban­kas kiek pa­blo­gi­no ša­lies ūkio au­gi­mo prog­no­zes. Ko­kie veiks­niai pri­si­dė­jo prie pe­si­mis­tiš­ kes­nių nuo­tai­kų?

– Šį kar­tą mus la­biau­siai nu­vy­lė 2012 me­tų in­ves­ti­ci­jų ten­den­ci­jos – per­nai in­ves­ti­ci­jos kri­to. Tarp la­ biau­siai ma­žė­jan­čių – vals­ty­bės fi­ nan­su o­ja­mos in­ves­ti­ci­jos į inf­ras­truk­tū­ros ob­jek­tus. Ge­ro­kai ma­žiau in­ves­tuo­ja­ma ir į ma­ši­nas bei įren­gi­nius. Įmo­n ės at­e i­t ies pers­p ek­t y­v as ver­ti­na at­sar­giai, kaip pa­grin­di­nį plė­trą ri­bo­jan­tį veiks­nį ma­to ne­pa­ kan­ka­mą pa­klau­są tiek vi­daus, tiek už­sie­nio rin­ko­se ir ne­sku­ba di­din­ti pa­jė­gu­mų. Dėl to pa­ly­gin­ti ne­ma­ žai – net 2 proc. – su­ma­ži­no­me in­ ves­t i­c i­j ų au­g i­m o prog­n o­z ę 2013-ie­siems.

– Ko­kie di­džiau­si iš­šū­kiai ar­ti­ miau­siu me­tu lau­kia Lie­tu­vos eko­ no­mi­kos?

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

R.Rodzko: „Nuosmukio laikotarpiu mūsų šaliai būdingas didesnis kritimas, o pakilimo laikotarpiu – spartesnis augimas.“ – Šiuo me­tu vie­nos rim­tes­nių prob­le­mų – di­de­lis ne­dar­bas ir emig­ra­ci­ja. Su­si­da­rė tam ti­kras už­ bur­tas ra­tas, kai dar­bo ne­tu­rin­tys gy­ven­to­jai emig­ruo­ja, dėl to ma­ žė­ja pa­klau­sa vi­daus rin­ko­je, įmo­ nės van­giai in­ves­tuo­ja ir ne­sku­ba sam­dy­ti nau­jų dar­buo­to­jų. To­kia ten­den­ci­ja stab­do il­ga­lai­kį ša­lies au­gi­mą.

Kal­bant apie il­ges­nį lai­ko­tar­pį, at­kreip­čiau dė­me­sį į jau mi­nė­tą Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mui bū­ din­gą di­de­lį svy­ra­vi­mą. Pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu di­des­nis au­gi­mas džiu­ gi­na, ta­čiau ne vi­suo­met dau­giau yra ge­riau. Tai au­to­ma­tiš­kai reiš­kia, kad ir nuo­smu­kis tam ti­krais tarps­ niais ga­li bū­ti di­des­nis. Ma­tyt, su­ tik­si­te, kad nė­ra pra­smės ban­dy­ti keis­ti tai, ko ne­ga­li. Pra­smin­giau di­din­ti eko­no­mi­kos ir dar­bo rin­kos lanks­tu­mą, kon­ku­ren­cin­gu­mą, ge­ bė­ji­mą leng­viau pri­si­tai­ky­ti prie ne­pa­lan­kaus eko­no­mi­nio šo­ko. Lie­ tu­vos ban­kas, siek­da­mas iš­veng­ti bur­bu­lų pū­ti­mo­si ir ga­li­mo skaus­ min­go jų spro­gi­mo, pra­dė­jo ak­ty­ viai tai­ky­ti ma­krop­ru­den­ci­nės (sis­ te­mi­nę ri­zi­ką ri­bo­jan­čios) po­li­ti­kos ins­tru­men­tus – to­kius kaip pa­sko­los

ir įkei­čia­mo tur­to užs­ta­to san­ty­kis, pa­ja­mų ir pa­sko­los įmo­kos san­ty­ kis. Nu­ma­to­ma ak­ty­viai tai­ky­ti ir ki­tas prie­mo­nes, pa­vyz­džiui, rei­ka­ lau­ti, kad fi­nan­sų įstai­gos tu­rė­tų an­ti­cik­li­nę ka­pi­ta­lo at­sar­gą, ku­ri ga­lė­tų veik­ti kaip par­ašiu­tas per ga­ li­mą eko­no­mi­kos nuo­smu­kį. Vals­ ty­bės biu­dže­tas taip pat tu­rė­tų bū­ti ak­ty­viau nau­do­ja­mas kaip eko­no­ mi­nius cik­lus švel­ni­nan­tis ins­tru­ men­tas.

Ri­bo­ja ūkio plė­trą

– Svar­biau­sių mū­sų ša­lies eks­ por­to par­tne­rių pa­dė­tis ne­džiu­gi­na: Ru­si­jos eko­no­mi­ka lė­tė­ja, Vo­kie­ti­jos ūkis ne­ro­do lauk­to au­gi­mo. Kaip tai pa­veiks Lie­tu­vą?

– Pra­stė­jan­ti eko­no­mi­nė pa­dė­tis šio­se ša­ly­se su­ku­ria ma­žiau ga­li­ my­bių eks­por­tuo­jan­čioms Lie­tu­ vos įmo­nėms. Pra­stė­jant pa­klau­sai šios įmo­nės ma­žiau in­ves­tuo­ja, taip pat sam­do ma­žiau dar­buo­to­jų.

Dėl to di­dė­ja ne­dar­bas, lė­tė­ja vi­ daus pa­klau­sa ir ma­žė­ja BVP au­ gi­mas Lie­tu­vo­je.

Be to, tai pa­na­šiai ne­igia­mai tu­ rė­tų pa­veik­ti ir Lat­vi­jos, Es­ti­jos eks­por­to bei BVP au­gi­mą. O Bal­ti­

– Prieš ES Ta­ry­bai pri­imant spren­di­mą dėl eu­ro įve­di­mo ša­ly­je Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­pos cent­ ri­nis ban­kas ver­ti­na, ar ša­lis ati­tin­ka va­di­na­muo­sius Mas­trich­to eko­no­ mi­nės ir tei­si­nės kon­ver­gen­ci­jos kri­te­ri­jus. Eko­no­mi­nius kri­te­ri­jus su­da­ro kai­nų sta­bi­lu­mas, biu­dže­to de­fi­ci­tas, val­džios sek­to­riaus sko­la, pa­lū­ka­nų nor­mos ir va­liu­tos kur­so sta­bi­lu­mas. Pa­gal šiuos kri­te­ri­jus ver­ti­na­ma, ar ša­lis yra pa­sie­ku­si tin­ka­mą eko­no­mi­nės kon­ver­gen­ci­ jos ly­gį, kad ga­lė­tų sėk­min­gai da­ly­ vau­ti pi­ni­gų są­jun­go­je.

Lie­tu­va tu­ri pa­ly­gin­ti ge­ras ga­li­ my­bes ati­tik­ti šiuos kri­te­ri­jus, kai bus at­lie­ka­mas ver­ti­ni­mas 2014 me­tų pra­džio­je. Šiuo me­tu inf­lia­ ci­ja jau yra pa­sie­ku­si kri­te­ri­jaus dy­ dį ir to­liau ma­žė­ja. Val­džios sek­to­ riaus sko­la yra ge­ro­kai ma­žes­nė už kri­te­ri­jų. Biu­dže­to de­fi­ci­tas pa­gal nau­jau­sias prog­no­zes taip pat tu­rė­tų ati­tik­ti kri­te­ri­jų. Ne­ri­mą ke­lia tai, kad biu­dže­to de­fi­ci­tas yra ar­ti lem­ tin­gos 3 proc. ri­bos. Tai reiš­kia, kad re­zer­vų, jei pa­dė­tis per me­tus pa­ blo­gė­tų, – ne­daug.

– Svars­to­ma, ar da­liai eu­ro zo­nos vals­ty­bių ne­iš­si­va­duo­jant iš fi­nan­si­ nių su­nku­mų ver­ta sku­bė­ti pri­si­dė­ti prie šios są­jun­gos. Ko­dėl Lie­tu­vai rei­ka­lin­gas eu­ras?

– Pir­miau­sia pa­žy­mė­siu, kad eu­ ro įve­di­mas su­teiks pa­pil­do­mų pa­ ska­tų Lie­tu­vos eko­no­mi­kai. Pe­rė­jus prie eu­ro iš­nyk­tų li­to kur­so ri­zi­ka, to­dėl, kar­tu vyk­dant at­sa­kin­gą fis­ ka­li­nę po­li­ti­ką, at­si­ras­tų tvir­tų prie­ lai­dų ma­žė­ti pa­lū­ka­nų nor­moms, ir Vy­riau­sy­bės, ir gy­ven­to­jų bei įmo­ nių sko­li­ni­mo­si kai­nai. Kon­ver­gen­ ci­jos kri­te­ri­jų vyk­dy­mas ro­do, kad ša­lis ge­ba vyk­dy­ti at­sa­kin­gą eko­no­ mi­nę po­li­ti­ką, o tai di­di­na Lie­tu­vos pa­trauk­lu­mą tarp vals­ty­bei sko­li­ nan­čių ir dar­bo vie­tas ku­rian­čių in­ ves­tuo­to­jų. Eu­ro įve­di­mas stip­rin­tų Lie­tu­vos eko­no­mi­nę in­teg­ra­ci­ją ES, o tai kur­tų pa­lan­kes­nę ap­lin­ką tarp­tau­ti­nei pre­ky­bai, dar­bo vie­ toms kur­ti, stip­rin­tų eko­no­mi­ką ir su­teik­tų jai nau­jų ga­li­my­bių. Ne­pa­ mirš­ki­me, kad mū­sų kai­my­nės Es­ ti­ja ir Lat­vi­ja jau tu­ri eu­rą ar­ba ke­ ti­na jį įsi­ves­ti ar­ti­miau­siu me­tu. O vi­soms Bal­ti­jos ša­lims įsi­ve­dus eu­rą re­gio­nas tap­tų la­biau in­teg­ruo­ tas ir pa­trauk­les­nis in­ves­tuo­to­jams bei vers­lo par­tne­riams, ver­ti­nan­ tiems jį kaip vie­ną vi­su­mą. Tai, kad įve­dus eu­rą ne­lik­tų pi­ni­gų kei­ti­mo iš­lai­dų, bū­tų nau­din­ga ke­liau­jan­

tiems, į už­sie­nį vyks­tan­tiems mo­ ky­tis ir dirb­ti žmo­nėms. Iš to lai­ mė­tų ir įmo­nės.

Il­ges­niu lai­ko­tar­piu eu­ras ska­ tin­tų di­des­nę ES bend­ro­sios rin­kos kon­ku­ren­ci­ją, ku­ri vi­sa­da nau­din­ga var­to­to­jams. Be to, bū­tų leng­viau pa­ly­gin­ti kai­nas, at­ly­gi­ni­mus, pen­ si­jas, sti­pen­di­jas vi­so­je eu­ro zo­ no­je.

Iš es­mės mes eu­rą jau be­veik ir tu­ri­me, nes li­tas su eu­ru su­sie­tas fik­suo­tu, sta­bi­liu kur­su. Ta­čiau ne­ ga­li­me pa­si­nau­do­ti eu­ro zo­nos tei­ kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis, da­ly­vau­ti pri­imant spren­di­mus eu­ro zo­nos pi­ni­gų po­li­ti­ko­je. Ta­pu­si eu­ro zo­ nos na­re Lie­tu­va da­ly­vau­tų Eu­ro­ pos fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo me­cha­ niz­me, o jei bū­tų su­nku­mų, tu­rė­tų tvir­tą fi­nan­si­nę ap­sau­gą. Ži­no­ma, rei­kė­tų ir mū­sų ša­lies fi­nan­si­nio in­ dė­lio šia­me me­cha­niz­me. Eu­ro įve­ di­mas svar­bus ir geo­po­li­ti­niu po­ žiū­riu, nes stip­rin­tų ša­lies sau­gu­mą, di­din­tų po­li­ti­nį Lie­tu­vos svo­rį Eu­ ro­pos ir tarp­tau­ti­nė­je po­li­ti­ko­je.

Reikš­min­gas trū­ku­mas biu­dže­te

– Pir­mai­siais šių me­tų mė­ne­siais į vals­ty­bės biu­dže­tą ne­pa­vy­ko su­ rink­ti su­pla­nuo­tų ak­ci­zų ir pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­čio (PVM). Trū­ku­ mas sie­kia apie 400 mln. li­tų. Ko­kias įžvelg­tu­mė­te to prie­žas­tis?

– Di­džio­ji da­lis šio mo­kes­čio pa­ ja­mų trū­ku­mo at­si­ran­da dėl ne­nu­ ma­ty­tų di­de­lių PVM grą­ži­ni­mų už 2012-ųjų an­trą­jį pus­me­tį. Ge­rai tai, kad, ti­kė­ti­na, ši „sky­lė“ yra vien­ kar­ti­nio po­bū­džio – per me­tus ji ne­tu­rė­tų reikš­min­gai ir nuo­lat di­ dė­ti. Vis dėl­to trū­ku­mo su­ma yra reikš­min­ga.

– Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, ki­ti val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai už­si­me­na, kad ga­li­ma svars­ty­ti apie at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mą po­li­ti­kams, biu­ dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jams nuo ki­tų me­tų. Ar tam jau yra ga­li­my­bių?

– Čia pri­ori­te­tų ir pa­si­rin­ki­mo klau­si­mas. At­siž­vel­giant į stra­te­gi­ nius Vy­r iau­s y­b ės tiks­l us, to­k į spren­di­mą rei­kė­tų pri­im­ti la­bai ap­ gal­vo­tai, įver­ti­nus biu­dže­to iš­ga­les, nes šis žings­nis tu­rė­tų nuo­la­ti­nių il­ga­lai­kių pa­sek­mių biu­dže­to de­fi­ ci­tui. Spren­di­mas ne­prasp­rūs­tų ir pro fi­nan­sų rin­kos da­ly­vių akis ir ga­lė­tų tu­rė­ti įta­kos Lie­tu­vos ri­zi­kos ver­ti­ni­mui, o tai veik­tų Vy­riau­sy­bės sko­li­ni­mo­si kai­ną.

– Vy­riau­sy­bė ža­da mo­kes­čių re­ for­mą. Prie to dir­bo prem­je­ro su­da­ ry­ta dar­bo gru­pė, sa­vo siū­ly­mus tei­ kia val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­ti­jos.

Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, rei­kė­tų per-­ tvar­ky­ti mū­sų ša­lies mo­kes­čių sis­ te­mą?

– Į siū­ly­mus dėl mo­kes­čių sis­te­ mos re­for­mos rei­kė­tų žvelg­ti kaip į bend­rą prie­mo­nių pa­ke­tą. Kiek man te­ko ma­ty­ti šios dar­bo gru­pės pa­siū­ly­mus, juo­se yra su­bti­lių, mo­ kes­ti­nes pa­ska­tas kei­čian­čių min­ čių. To­dėl kai ku­rių šio pa­siū­ly­mo da­lių kei­ti­mas ga­li iš es­mės su­ga­ din­ti pra­di­nę idė­ją ir tu­rė­ti ne­lauk­tą, gal net prieš­in­gą po­vei­kį. Be to, pri­imant spren­di­mus tu­rė­tų bū­ti la­ bai ati­džiai įver­tin­ta, ar jie ne­si­ker­ta su es­mi­ne ga­li­mos mo­kes­čių re­for­ mos są­ly­ga – biu­dže­to de­fi­ci­tas ne­ ga­li pa­di­dė­ti.

•

4 Dienos temos

2013 06 10

Šventė, suartinanti žmones per kultūrą

Arkivyskupas Inokentijus džiaugėsi, kad žmonės, nors ir skirtingų tautybių, tikėjimo ar gyvenamosios vietos,susirinko kartu švęsti.

VIKTORIJA SINICAITĖ v.sinicaite@lzinios.lt, JURGA TVASKIENĖ jurgat@lzinios.lt

Vie­nuo­lik­tą kar­tą Vil­niu­je Ru­si­jos die­ną, na­cio­na­li­nę kai­my­nės ša­lies šven­tę, va­kar pa­mi­nė­ju­si ru­sų bend­ruo­ me­nė džiau­gė­si ro­do­ma pa­gar­ba jų is­to­ri­nės tė­vy­nės kul­tū­rai, bet pa­brė­žė esan­ti Lie­tu­vos vi­suo­me­nės da­lis. „Kai 2003-iai­siais pir­mą kar­tą su­ ren­gė­me Se­rei­kiš­kų par­ke Ru­si­jos die­nos mi­nė­ji­mą, į ku­rį at­ėjo vos tūks­tan­tis žmo­nių, net ne­ga­lė­jau at­ sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­kia jo reikš­mė Lie­tu­vos ru­sų bend­ruo­me­nei. Šian­ dien – tai ma­si­nė šven­tė, į ku­rią su­ si­ren­ka ne tik ru­sų, bet ir ki­tų tau­ty­ bių Vil­niaus gy­ven­to­jų bei sve­čių. Šis ren­gi­nys skir­tas vi­siems, ger­ bian­tiems Ru­si­jos kul­tū­rą“, – LŽ kal­bė­jo il­ga­me­tė šven­tės or­ga­ni­za­ ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Tau­ti­nių bend­ ri­jų ir sa­vi­val­dos plė­to­ji­mo ko­mi­ te­to va­do­vė Ol­ga Gorš­ko­va.

Lie­tus ne­iš­gąs­di­no Va­kar Vin­gio par­ke vy­ku­sio­je šven­tė­je žiū­ro­vus ne­mo­ka­mai links­ mi­no 400 at­li­kė­jų iš Vil­niaus, Kau­no, Vi­sa­gi­no, Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos.

Par­ko es­tra­dos link trau­kė bū­riai žmo­nių, ne­pa­bū­gu­sių sos­ti­nę tuo me­tu mer­ku­sio lie­taus. Su­si­rin­ku­ siuo­sius nu­ste­bi­no virš mi­nios į dan­gų pa­leis­ti bal­ti ba­lan­džiai.

Ru­si­jos die­nos šven­tę ap­si­lan­ ky­mu pa­ger­bė aukš­čiau­sias Lie­tu­ vos or­to­dok­sų baž­ny­čios dva­siš­kis – ar­k i­v ys­k u­p as Ino­k en­t i­j us. Jis džiau­gė­si, kad žmo­nės, nors ir skir­ tin­gų tau­ty­bių, ti­kė­ji­mo ar gy­ve­na­ mo­sios vie­tos, su­si­rin­ko kar­tu švęs­ti. „Jus jun­gia šven­tiš­ka dva­sia, mei­lės jaus­mas, bend­ros tra­di­ci­jos“, – kal­ bė­jo ar­ki­vys­ku­pas Ino­ken­ti­jus.

Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ras Čchik­va­dzė bei Bal­ta­ ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Vla­di­mi­ras Dra­ži­nas svei­ki­no taip gau­siai į Vin­gio par­ką su­si­rin­ku­sius žmo­nes. „Šau­nu, kad šie­met jau­čia­me dar di­des­nį pa­lai­ky­mą reng­ti Ru­si­jos die­nos šven­tę. Ir Lie­tu­vos val­džios at­sto­vai, ir pa­pras­ti žmo­nės kiek­ vie­nais me­tais su­tei­kia vis dau­giau

Vakar sostinę prausęs lietus neišgąsdino Rusijos dienos šventės dalyvių. / Romo Jurgaičio nuotraukos

reikš­mės šiam svar­biam įvy­kiui“, – pa­brė­žė V.Čchik­va­dzė. „Ru­si­jos die­na šven­čia­ma dau­ge­ ly­je ša­lių, taip pat ir Bal­ta­ru­si­jo­je.

Mes tu­ri­me bend­rą is­to­ri­ją, ti­kiu, kad mū­sų lau­kia bend­ra gra­ži at­ei­ tis“, – kal­bė­jo V.Dra­ži­nas. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riai, kas­met ste­bi­nan­tys žiū­ro­vus ko­kia nors staig­me­na, šį­kart su­si­rin­ku­siuo­sius pra­džiu­gi­no po­pu­lia­rios gru­pės iš Mask­vos „Sa­moc­ve­ty“ pa­si­ro­dy­mu.

Ru­si­jo­je ne vie­ną de­šimt­me­tį klau­ sy­to­jų mėgs­ta­ma gru­pė Vil­niu­je kon­cer­ta­vo nau­jos su­dė­ties. Į sce­ną taip pat ki­lo „gy­vais“ ins­ tru­men­tais gro­jan­tys at­li­kė­jai – Ka­ li­ning­ra­do liau­dies ins­tru­men­tų or­ kes­tras, Ja­ros­lav­lio mies­to folk­lo­ri­nis an­samb­lis „U­za­ren“. Žiū­ro­vus tarp­ tau­ti­nės ru­sų šven­tės pro­ga svei­ki­no ir Lie­tu­vo­je ge­rai ži­no­mi mu­zi­kan­ tai: ro­man­sų at­li­kė­jas Il­ja Vat­ki­nas su gru­pe „Ku­pė“, Bi­ru­tė Damb­raus­ kai­tė, bro­liai Fran­ko­niai, Ve­ro­ni­ka Gor­di­jevs­ka­ja, Vik­to­ras Ma­li­naus­ kas, „Le­mon Joy“ bei „Rus­Rock“. Šven­tės sve­čius links­mi­no ne tik mu­zi­ka. Žiū­ro­vus ypač su­do­mi­no gar­saus lenk­ty­ni­nin­ko Sta­sio Brun­ dzos re­tro au­to­mo­bi­lių par­oda.

Re­mia ir am­ba­sa­da, ir sa­vi­val­dy­bė Kaip LŽ pa­sa­ko­jo O.Gorš­ko­va, pa­grin­di­nė Ru­si­jos die­nos Vil­niu­je rė­mė­ja – Ru­si­jos am­ba­sa­da, pri­sii­ man­ti be­ne du treč­da­lius vi­sų iš­lai­dų. „Kas­met ren­giu šven­tės pro­jek­tą, ku­ rį tei­kiu am­ba­sa­dai. Ji, ži­no­ma, ga­li skir­ti ir ma­žiau lė­šų, bet iki šiol mū­

Rusijos diena švenčiama birželio 12 dieną. Anksčiau ši šventė vadinta tiesiog Nepriklausomybės diena ir buvo skirta 1990 metų birželio 12 dieną priimtai Rusijos suvereniteto deklaracijai paminėti. 2002 metais tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išleido įsaką, kuriuo pakeistas šventės pavadinimas ir koncepcija – ji tapo Laisvės, Taikos, Teisingumo švente.

Žiūrovus nemokamai linksmino 400 atlikėjų iš Vilniaus, Kauno, Visagino, Rusijos ir Baltarusijos.

truo­jan­čios vie­šo­sios įmo­nės „Vil­ niaus mies­to par­kai“ va­do­vo Al­vi­do Raš­kaus­ko tei­gi­mu, pa­gal su­tar­tį Ru­ si­jos die­nos ren­gė­jai už su­teik­tas pa­ slau­gas (te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mą, pa­ gal­bi­nių pa­tal­pų nuo­mą, elek­trą ir pa­na­šiai) tu­rės su­mo­kė­ti apie 7 tūkst. li­tų. Sa­vo ruo­žtu sa­vi­val­dy­bė, pa­sak O.Gorš­ko­vos, per Kul­tū­ros sky­riaus ku­ruo­ja­mą prog­ra­mą ren­gi­niui sky­rė pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą – apie 30 tūkst. li­tų.

I.Zavadskaja: „Mums šis renginys – draugiškos šalies, kuriai jaučiame, jeigu galima taip pasakyti, genetinį prieraišumą, šventė, taip pat mums brangios kalbos šventė, kultūros pagerbimas.“ sų pra­šy­mai pa­ten­ki­na­mi. Be­je, jau pa­tei­kiau 2014 me­tų Ru­si­jos die­nos šven­tės par­aiš­ką“, – sa­kė ren­gi­nio or­ ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė.

Ren­giant Ru­si­jos die­nos mi­nė­ji­mą pri­si­dė­jo ir Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jos.

Kaip LŽ in­for­ma­vo ren­gi­nio part­ ne­rė Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, va­kar vy­ kęs ren­gi­nys lan­ky­to­jams bu­vo ne­ mo­ka­mas, to­dėl už Vin­gio par­ko es­tra­dos nuo­mą mo­kes­čio iš or­ga­ni­ za­to­rių ne­pra­šy­ta. Es­tra­dą ad­mi­nis­

„Šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė­me ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos par­amos pa­ gal par­aiš­ką, pa­teik­tą Tau­ti­nių ma­ žu­mų kul­tū­ros rė­mi­mo prog­ra­mai.

Be to, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja tar­pi­nin­ ka­vo gau­nant ne­mo­ka­mas vi­zas ren­gi­ny­je da­ly­vau­jan­tiems me­no ko­lek­ty­vams iš Ka­li­ning­ra­do, Ja­ ros­lav­lio, Mask­vos“, – pa­sa­ko­jo šven­tės or­ga­ni­za­to­rė.

O.Gorš­ko­vos tei­gi­mu, Ru­si­jos die­nos mi­nė­ji­mas Vin­gio par­ke kas­

met po­pu­lia­rė­ja: per­nai ja­me ap­si­ lan­kė apie 20 tūkst. žmo­nių, šį­met, ti­ki­ma­si, dar dau­giau. „Mes ren­ gia­me ru­sų kul­tū­ros šven­tę. La­bai džiau­gia­mės, kad ji vyks­ta bū­tent Vil­niu­je – mies­te, pa­si­žy­min­čia­me di­de­le to­le­ran­ci­ja vi­soms kul­tū­roms.

Esu ru­sė, gi­mu­si Lie­tu­vo­je. Su skaus­mu ma­tau, kad ru­sai čia vis dar gy­ve­na lyg at­ski­ra vals­ty­bė vals­ty­ bė­je. No­ri­si pa­keis­ti to­kį po­žiū­rį: kai kar­tu bend­rau­ja­me vi­si – lie­tu­viai, ru­sai, len­kai, ki­tų tau­tų at­s­to­vai, tai yra di­džiau­sias ma­lo­nu­mas ir do­ va­na kiek­vie­nam“, – kal­bė­jo ji.

Bend­ruo­me­nės su­si­bū­ri­mas Lie­tu­vos ru­sų bend­ruo­me­nės pir­ mi­nin­kas Via­čes­la­vas So­lom­ni­ko­vas LŽ aiš­ki­no, kad to­kie ren­gi­niai lei­ džia žmo­nėms su­si­tik­ti, pa­bend­rau­ti. „Mes gy­ve­na­me Lie­tu­vo­je, esa­me Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Ren­gi­nys Vin­gio par­ke, kaip ir Ge­gu­žės 9-osios (tą die­ną Ru­si­ja šven­čia per­ga­lės An­ tra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re die­ną – aut.) mi­nė­ji­mas, yra pro­ga su­si­tik­ti il­gai ne­ma­ty­tų pa­žįs­ta­mų, pa­klau­ sy­ti kon­cer­to, pa­tir­ti ma­lo­nu­mą.

Ne­sa­ky­čiau, kad Ru­si­jos die­nos mi­nė­ji­mas ypač skir­tų­si nuo, tar­ ki­me, kas­me­ti­nių už­sie­nio lie­tu­vių su­si­ti­ki­mų Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Aus­tra­li­jo­je ar ki­tur. Pa­

žiū­rė­ki­te, ką jie vei­ka, apie ką kal­ba ir ko­kias prob­le­mas spren­ džia, – maž­daug tą pa­tį da­ro ir ru­ sų bend­r uo­m e­n ė kas­m e­t i­n ia­m e ren­gi­ny­je“, – aiš­ki­no jis.

Lie­tu­vos ru­sų ba­jo­rų bend­ruo­me­ nės pir­mi­nin­kės Iri­nos Za­vads­ka­jos ma­ny­mu, Vin­gio par­ke vy­ku­si šven­tė svar­bi ry­šiu su is­to­ri­ne tė­ vy­ne, ga­li­my­be iš­girs­ti prog­ra­mą ru­ sų kal­ba, tam ti­kra nos­tal­gi­ja. „Lie­ tu­va – mū­sų tė­vy­nė. Nu­va­žia­vu­si į Ru­si­ją kaip na­mie ten ne­si­jau­čiu, bet la­bai pa­tin­ka ru­sų kal­ba, džiau­giuo­si ją ap­lin­kui gir­dė­da­ma. Ir Ru­si­jos die­nos mi­nė­ji­mas džiu­gi­na kul­tū­ri­ nių ren­gi­nių, pa­si­ro­dy­mų ru­sų kal­ba gau­sa. Mums šis ren­gi­nys – drau­giš­ kos ša­lies, ku­riai jau­čia­me, jei­gu ga­ li­ma taip pa­sa­ky­ti, ge­ne­ti­nį prie­rai­ šu­mą, šven­tė, taip pat mums bran­gios kal­bos šven­tė, kul­tū­ros pa­ ger­bi­mas“, – tvirtino ba­jo­rų va­do­vė.

Tau­ti­nių bend­ri­jų na­mų va­do­vė Al­vi­da Ge­da­mins­kie­nė ne­abe­jo­ja: to­kie ren­gi­niai kaip Vin­gio par­ke vy­ku­si šven­tė ska­ti­na kul­tū­rų dia­ lo­gą, dar kar­tą par­odo, kad Lie­tu­ vo­je, Vil­niu­je gra­žiai su­ta­ria įvai­rių tau­tų at­sto­vai. „Nors daug kal­ba­ma apie Ru­si­jos die­nos mi­nė­ji­mą, ga­liu pri­min­ti, kad ge­gu­žės mė­ne­sį ukrai­ nie­čiai or­ga­ni­za­vo II tarp­tau­ti­nį fes­ ti­va­lį „Ta­ra­so auš­ros“, bal­ta­ru­siai ren­gia pla­čiai skam­ban­čias kul­tū­ros die­nas, Pa­bal­ti­jo vo­kie­čiai kas­met ren­ka­si į dai­nų šven­tes, šven­čia ki­ tos bend­ruo­me­nės. Ru­sų die­na su­ lau­kia daug dė­me­sio gal­būt to­dėl, kad or­ga­ni­za­to­riai ski­ria daug dė­ me­sio rek­la­mai“, – aiš­ki­no ji.

Tuo me­tu kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­ rū­nas Bi­ru­tis pa­si­džiau­gė: kul­tū­ra ne­tu­ri sie­nų. „Va­di­na­mo­ji minkš­to­ji – kul­tū­ri­nė – dip­lo­ma­ti­ja ei­na pir­ma bet ko­kios po­li­ti­kos ar eko­no­mi­nių klau­si­mų. Žmo­nių su­ar­ti­ni­mas per kul­tū­rą, per me­ną yra pa­ti ge­riau­sia tau­tų bend­ra­dar­bia­vi­mo for­ma“, – sa­kė mi­nis­tras.

•

Dienos temos 5

2013 06 10

Projektui – plojimai, ūkininkams – nuostoliai KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja džiū­gau­ja – tarp Briu­se­ly­je ap­do­va­no­tų aš­tuo­nių ge­riau­sių pra­ėju­sių me­tų „LI­FE+“ prog­ra­mos gam­ to­sau­gos pro­jek­tų – Lie­tu­vo­je įgy­ven­din­tas Amal­vo ir Žu­vin­to pel­kėms iš­sau­go­ti skir­tas pro­ jek­tas. Ta­čiau ša­lia šių pel­kių ūki­nin­kau­jan­tys žem­dir­biai džiaugs­mu ne­trykš­ta – pel­kė­ mis virs­ta ir jų dir­ba­mi lau­kai, ku­riuos prieš ke­le­tą me­tų iš vals­ty­bės nu­si­pir­ko kaip že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę. „LI­FE+“ prog­ra­mos na­cio­na­li­nio koor­di­na­to­riaus Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ jos ES par­amos ad­mi­nis­tra­vi­mo de­ par­ta­men­to ES fon­dų val­dy­mo sky­ riaus vy­r iau­s io­j o spe­c ia­l is­t o Kas­ty­čio Ged­mi­no tei­gi­mu, Lie­tu­ vos pro­jek­tas to­kio ap­do­va­no­ji­mo su­lau­kė pir­mą­kart per vi­są šios prog­ra­mos is­to­ri­ją. Jį įgy­ven­di­no Gam­tos pa­vel­do fon­das, Ma­ri­jam­ po­lės sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­ja, Ma­ri­jam­po­lės miš­kų urė­di­ja ir Žu­ vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­ci­ja.

Di­de­lė nau­da gam­tai Dau­gu­ma dar­bų bu­vo skir­ti Žu­ vin­to ir Amal­vo pel­kių bei eže­rų van­dens ly­giui ir re­ži­mui at­kur­ti.

Pert­var­ky­tas Amal­vo pol­de­ris ir pri­ tai­ky­ta dur­pi­nius dir­vo­že­mius tau­so­ jan­ti že­mė­nau­da pa­dės su­stab­dy­ti Amal­vo pel­kės sau­sė­ji­mą. Su­grą­žin­ tas grun­ti­nio van­dens ly­gis su­da­ro prie­lai­das ak­ty­vioms aukš­ta­pel­kėms ir pel­ki­niams miš­kams at­si­gau­ti apie 1,5 tūkst. hek­ta­rų Amal­vo pel­kės plo­te. Su­re­mon­tuo­ti ap­sau­gi­niai py­ li­mai, grio­viai su­ma­ži­no van­dens nuo­tė­kį iš Žu­vin­to pel­kės, su­stab­dė

Kai buvo pradėta Žuvinto ir Amalvo palių pertvarka, ūkininkams žadėta pagalba, bet vietoj jos jie sulaukė laukų užtvindymo. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

sau­si­ni­mo grio­vių pa­veik­tų aukš­ta­ pel­kės plo­tų apau­gi­mą me­džiais.

Kaip tei­gė K.Ged­mi­nas, įdie­gus tau­so­jan­tį Amal­vo pol­de­rio nau­do­ ji­mo ir van­dens pum­pa­vi­mo re­ ži­mą, tu­rė­tų gau­sė­ti mig­ruo­jan­čių pa­ukš­čių po­pu­lia­ci­jos. At­kur­tas na­ tū­ra­lus van­dens ly­gio svy­ra­vi­mas Žu­vin­te tu­rė­tų su­da­ry­ti prie­lai­das van­dens au­ga­li­jai at­aug­ti, kai ku­rių rū­šių žu­vų ir var­lia­gy­vių ne­ršto plo­tams plės­tis, ne­ndry­n ų ir krū­ my­nų pli­ti­mui stab­dy­ti.

Be to, at­kū­rus na­tū­ra­lų van­dens ly­gio svy­ra­vi­mą Žu­vin­te ir Amal­ve, di­dė­ja ga­li­my­bės šiems eže­rams ap­si­va­ly­ti. Per Žu­vin­to ir Amal­vo šliu­zų re­gu­lia­to­rių re­kons­truk­ci­ją įreng­ti žu­vi­ta­kiai su­da­ro są­ly­gas žu­vims mig­ruo­ti. Daug dė­me­sio skir­ta ir tau­so­jan­čiam ūki­nin­ka­vi­ mui ska­tin­ti Žu­vin­to bios­fe­ros re­ zer­va­to eko­lo­giš­kai pa­žei­džia­mo­se ag­ra­ri­nė­se te­ri­to­ri­jo­se.

Vie­tos žmo­nės ne­pa­ten­kin­ti Nors ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai džiau­gia­si įgy­ven­din­tu pro­jek­tu, Šven­tra­gio, Dauk­šių ir ki­tų ne­to­li Amal­vo bei Žu­ vin­to pa­lių esan­čių kai­mų gy­ven­to­ jams jis su­tei­kė ne tik džiu­ge­sį. „Per pa­va­sa­rio po­lai­dį van­duo bu­vo taip pa­ki­lęs, kad iš kai ku­rių gy­ven­to­jų tven­ki­nių iš­plau­kė vi­sos žu­vys“, – LŽ pa­sa­ko­jo Dauk­šiuo­se gy­ve­nan­ti Ir­ma Leo­na­vi­čie­nė. Ji ti­ki­no, kad prieš vi­sas pert­var­kas žmo­nių pie­vos taip ne­bū­ da­vo už­lie­ja­mos.

Se­niū­nai­te iš­rink­ta mo­te­ris guo­ dė­si, kad dėl Amal­vo bei Žu­vin­to pa­lių pert­var­kos Dauk­šių gy­ven­to­jai li­ko be pa­mėg­tų gry­ba­vi­mo vie­tų – dau­gu­ma me­džių bu­vo iš­kirs­ti, o ten, kur jie au­go, da­bar šla­py­nė.

Dar dau­giau prie­kaiš­tų pro­jek­to su­ma­ny­to­jams ir įgy­ven­din­to­jams tu­ ri Šven­tra­gio kai­mo gy­ven­to­jas Be­ ne­dik­tas Šal­na. Ūki­nin­kas LŽ guo­ dė­si, kad šie­met jam dar nė kar­to

ne­te­ko įva­žiuo­ti į da­lį pū­dy­mui pa­ lik­tų lau­kų – jie vir­tę pel­ke. „Nei per­ nai dau­giau kaip 3 hek­ta­rų ne­ga­lė­jau dirb­ti, nei šie­met – vis dar lau­kuo­se sto­vi van­duo“, – tei­gė jis. Dėl sa­vo bė­dų ūki­nin­kas jau vars­tė ir Ig­liau­kos se­niū­ni­jos, ir Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­

Spręs, ką da­ry­ti Ma­ri­jam­po­lės me­ri­jos Že­mės ūkio sky­riaus vy­riau­sia­sis in­ži­nie­ rius me­lio­ra­to­rius Jo­nas Ka­za­ke­vi­ čius LŽ aiš­ki­no, kad prob­le­mų tu­ri apie 10 Šven­tra­gio ūki­nin­kų, taip pat gau­ta ke­le­tas skun­dų iš ūki­nin­ kau­jan­čių­jų ki­to­je pa­lių pu­sė­je – ties Ig­liš­kė­liais. Anot jo, van­dens per­tek­lius pol­de­ry­je ga­lė­jo su­si­da­ ry­ti ne tik dėl aukš­to van­dens ly­gio, bet ir dėl gau­saus lie­taus. „Spe­cia­lis­tai, reng­da­mi pro­jek­tą, skai­čia­vo vie­naip, bet gam­ta vis­ką ki­taip pa­tvar­ko. Kiek ga­lė­jo­me, tiek van­dens iš­siur­bė­me. Ta­čiau van­duo pol­de­ry­je te­bes­to­vi. Ne­tru­ kus kvie­si­me spe­cia­lis­tus ir sprę­ si­me, ką to­liau da­ry­ti“, – sa­kė J. Ka­za­ke­vi­čius.

Anot jo, ma­žiau prob­le­mų žem­ dir­biams tu­rė­tų kil­ti, kai bus įgy­ven­ din­tas an­tra­sis pro­jek­to eta­pas, ku­ riam dar tik ruo­šia­ma­si – šį mė­ne­sį tu­rė­tų bū­ti tei­kia­ma par­aiš­ka. Ta­čiau J.Ka­za­ke­vi­čius ne­slė­pė abe­jo­nių, ar ir įgy­ven­di­nus vi­sus už­mo­jus ūki­ nin­kai su tech­ni­ka ga­lės įva­žiuo­ti į pol­de­rį dirb­ti že­mės.

LŽ kal­bin­tas ap­lin­kos mi­nis­tras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ti­ki­no, kad prie Žu­vin­to ar Amal­vo ūki­nin­kau­

V.Mazuronis: „Jei užkeliame aplinkosaugos kartelę, automatiškai užveržiame gerklę žemės naudotojams.“

dy­bės val­di­nin­kų ka­bi­ne­tų du­ris. Ta­ čiau nie­kas ne­si­kei­čia.

Pa­sak B.Šal­nos, ši prob­le­ma ka­ muo­ja ne tik jį, bet ir ki­tus ūki­nin­ kus, tu­rin­čius dir­ba­mos že­mės skly­ pus ša­lia pa­lių. „Tu­rė­tų ką nors da­ry­ti, kad ga­lė­tu­me dirb­ti sa­vo lau­ kus. Juk prieš ke­le­tą me­tų skly­pus iš vals­ty­bės nu­si­pir­ko­me kaip že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę, o da­bar ne­ga­ li­me ja nau­do­tis“, – sa­kė B.Šal­na.

jan­čių žem­dir­bių bė­dos jam nė­ra ži­ no­mos, ta­čiau pa­brė­žė, jog įgy­ven­ d i ­n a n t t o ­k i u s d i ­d e ­l i u s ap­lin­ko­sau­gi­nius pro­jek­tus tam ti­kri ne­su­ta­ri­mai su vie­tos gy­ven­to­jais yra užp­rog­ra­muo­ti. „Jei už­ke­lia­me ap­lin­ko­sau­gos kar­te­lę, au­to­ma­tiš­kai už­ver­žia­me gerk­lę že­mės nau­do­to­ jams. Rei­kia ieš­ko­ti mak­si­ma­liai pro­tin­go ir komp­ro­mi­si­nio spren­ di­mo“, – kal­bė­jo mi­nis­tras.

•

Šalia Klaipėdos siautėja kapų plėšikai DENISAS NIKITENKA d.nikitenka@lzinios.lt

Ne­pri­žiū­ri­mo­se, ta­čiau vals­ty­ bės sau­go­mo­se XIX am­žiaus Klai­pė­dos ra­jo­no Ka­lo­tės kai­ me­lio vo­kie­čių ka­pi­nė­se ra­my­bę ėmė drums­ti lo­bių ieš­ko­to­jai ar­ba ka­pų plė­ši­kai.

Vie­nas ka­pas pra­dė­tas raus­ti vi­ sai ne­se­niai, ap­link ma­ty­ti su­pil­ti smė­lio kau­bu­riai. Tai ne pir­mas kar­tas, kai ap­leis­ta­me kul­tū­ros pa­ vel­do ob­jek­te dar­buo­ja­si van­da­lai.

Is­to­ri­kai tvir­ti­na, kad ju­din­ti to­kius se­nus ka­pus la­bai pa­vo­jin­ga, nes XIX am­žiu­je siau­tė ma­ras, rau­pai, o šių mir­ti­nų li­gų su­kė­lė­jai lie­ka gy­vy­bin­gi 100 me­tų.

Apie nau­ją ka­pi­nių iš­nie­ki­ni­mo fak­tą pra­ne­šus „Lie­tu­vos ži­nioms“, ty­ri­mą pra­dė­jo Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) Klai­pė­dos te­ ri­to­ri­nis pa­da­li­nys.

Ne­si­liau­na ka­si­nė­ti Klai­pė­dos mies­to par­iby­je įsi­kū­ ru­si Ka­lo­tės gy­ven­vie­tė jau se­niau bu­vo ži­no­ma va­di­na­mie­siems juo­ die­siems ar­cheo­lo­gams. Mat ša­lia esan­čia­me miš­ke­ly­je yra net 1818 me­tus me­nan­čios ka­pi­nės, ku­rio­se pa­lai­do­ti va­di­na­mie­ji me­mel­en­de­ riai, ar­ba se­nie­ji vo­kie­čių kil­mės Klai­pė­dos kraš­to gy­ven­to­jai. Lo­bių ieš­ko­to­jų fan­ta­zi­ją aud­ri­na ir tai,

jog pa­čio­je Ka­lo­tė­je nuo XV iki XX am­žiaus pra­džios sto­vė­jo dva­ ras, tad kap­vie­tė­se vei­kiau­siai ti­ki­ ma­si ras­ti ten gal­būt pa­lai­do­tų tur­ tin­gų dva­ri­nin­kų pa­puo­ša­lų, ki­tų bran­ge­ny­bių ir ver­tin­gų daik­tų. Yra ži­no­ma, kad ka­pi­nės itin ak­ty­viai bu­vo nie­ki­na­mos pra­ėju­sio am­ žiaus aš­tun­tą­jį de­šimt­me­tį. Ta­da iš­raus­ta dau­giau kaip pu­sė vi­sų ka­ pų, net iš­si­ty­čio­ta iš pa­lai­kų.

To­dėl pa­vel­do­sau­gi­nin­kus ge­ro­ kai nu­ste­bi­no fak­tas, kad į se­ną­sias ka­pi­nes vėl įsi­su­ko plė­ši­kai: LŽ žur­na­lis­tas ra­do pa­ly­gin­ti ne­se­niai pra­dė­tą ka­si­nė­ti kap­vie­tę. Į šią ži­nią iš­kart rea­ga­vo KPD Klai­pė­dos te­ri­ to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis ins­ pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas.

Jis pa­ti­ki­no, jog bus kreip­ta­si į po­ li­ci­ją dėl pa­lai­kų iš­nie­ki­ni­mo.

S.Pocytė: „Kapstydamiesi jie gali prisikasti ir iki maro bacilų, kurios yra gyvybingos per 100 metų.“ „Tos ka­pi­nės yra įtrauk­tos į vals­ ty­bi­nį pa­vel­do ob­jek­tų re­gis­trą. Jos tu­ri ne vie­ti­nės, o vals­ty­bi­nės reikš­ mės ap­sau­gos sta­tu­są. Lo­bių ieš­ko­ to­jų pėd­sa­kai mū­sų kraš­to ka­pi­nė­se

– ne nau­jie­na, ta­čiau spren­džiant iš nuo­trau­kų šį kar­tą Ka­lo­tė­je dar­ba­ vo­si ne pro­fe­sio­na­lai. Ma­ty­ti, kad su me­ta­lo ieš­kik­liu ne­ieš­ko­ta, tie­ siog gi­liai kas­ta­si į že­mę pa­čio­je ka­po duo­bė­je. Gal tai da­rė aso­cia­ lus as­muo, ti­kė­da­ma­sis ras­ti lo­bį, gal pra­kti­ka­vo­si jau­nas „juo­da­sis ar­cheo­lo­gas“, – svars­tė pa­vel­do­ sau­gi­nin­kas.

Ma­ro šmėk­la Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rė dr. Sil­va Po­cy­tė pa­žy­mė­jo, kad Ka­lo­tės ka­pų iš­nie­ ki­ni­mas – smū­gis is­to­ri­jai. „Kiek­ vie­nas to­kio­se se­no­se ka­pi­nė­se esan­tis ant­ka­pis, kiek­vie­nas įra­šas ja­me yra be ga­lo ver­tin­gas, nes tai – gy­vo­ji is­to­ri­ja. Kar­tais ap­ti­kus vie­ną pa­var­dę pa­vyks­ta su­jung­ti į vi­su­mą vi­są fak­tų gran­di­nę, nes ta pa­var­dė bū­na trūks­ta­ma gran­di­nės da­lis. To­dėl la­bai ap­mau­du, kad van­da­lai rau­sia­si to­se ka­pi­nė­se ka­ žin ko ieš­ko­da­mi. Juo­lab jog ten nie­ko ras­ti ne­įma­no­ma, nes pro­tes­ tan­tai pa­gal sa­vo tra­di­ci­jas nei bran­ge­ny­bių, nei pa­puo­ša­lų į įka­ pes ne­dė­da­vo“, – LŽ tvir­ti­no ji. Is­ to­ri­kė pri­dū­rė, kad lo­bių ieš­ko­to­jai ne­įver­ti­na ir gal­būt mir­ti­nos ri­zi­ kos, mat Klai­pė­dos kraš­te yra dau­ gy­bė ma­ro au­kų kap­vie­čių.

Ji ap­gai­les­ta­vo, kad dėl van­da­lų siau­tė­ji­mo Ka­lo­tės ka­pi­nė­se jau pra­

Lobių ieškotojams Kalotės kapinėse tenka nusivilti, nes įkapėse nėra jokių brangenybių. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

ras­ta la­bai daug in­for­ma­ci­jos. Tie ver­ty­bių nai­kin­to­jai su­skal­do ant­ka­ pių plokš­tes su įra­šais, su­nio­ko­ja sar­ko­fa­gi­nius ant­ka­pių dang­čius. Šiuo me­tu ži­no­mi vos du ant­ka­piai, ant ku­rių ma­ty­ti mi­ru­sio as­mens ini­ cia­lai ar­ba pa­lai­do­ji­mo da­ta.

Nie­kas ne­si­rū­pi­na Pa­sak S.Po­cy­tės, bu­vu­sios Ry­tų Prū­si­jos, Klai­pė­dos kraš­to is­to­ri­ja pa­ sta­rai­siais me­tais itin ak­ty­viai do­mi­si va­di­na­mų­jų me­me­len­de­rių pa­li­kuo­ nys. „Jiems ne­sup­ran­ta­ma, kaip ga­li

bū­ti ne­pri­žiū­ri­mos vals­ty­bės sau­go­ mos ka­pi­nės“, – pa­brė­žė is­to­ri­kė.

Ka­pi­nės pa­ten­ka į Pa­jū­rio re­gio­ ni­nio par­ko (PRP) te­ri­to­ri­ją, ta­čiau ir ši ins­ti­tu­ci­ja ne­no­ri pri­siim­ti at­sa­ ko­my­bės dėl jų ap­sau­gos. „Tai ne tu­ris­ti­nis ob­jek­tas, to­dėl nė­ra ir žen­ k­lų, nuo­ro­dų į ka­pi­nes. Tvo­ros taip pat nė­ra, nes iki šiol ne­su­ta­ria­ma, ar tiks­lin­ga ją sta­ty­ti. Pa­vel­do­sau­gi­nė­ mis ka­pi­nė­mis – vei­kian­čio­mis ir ne­vei­kian­čio­mis – tu­ri rū­pin­tis sa­vi­ val­dy­bės“, – LŽ aiš­ki­no PRP va­do­ vas Da­rius Ni­cius.

•

6 Lietuva ir Europa

2013 06 10

Europoje nyksta religingumas Eu­ro­pos Są­jun­ga iš­gy­ve­na ne tik eko­no­mi­nę, bet ir re­li­gi­nę kri­zę. Bend­ri­jos vals­ty­bių vi­suo­me­nės tam­pa se­ku­lia­rinės, vis ma­žiau žmo­nių lan­ko baž­ny­čią.

ES šer­dy­je Briu­se­ly­je su­si­rin­kę skir­tin­gų re­li­gi­jų dva­si­niai ly­de­riai vie­nin­gi – Bend­ri­jos ša­lių žmo­nės nu­sig­rę­žia nuo re­li­gi­jos ir svar­biau­ sių ver­ty­bių. Tai pri­pa­žįs­ta ir pa­mal­ dus ka­ta­li­kas bei ES pre­zi­den­tas Her­ma­nas Van Rom­puy. Jis krei­pė­si į dva­si­nin­kus ir pa­pra­šė, kad šie sa­ vo „so­cia­li­niu bei dva­si­niu įna­šu pa­ nai­kin­tų Eu­ro­pos at­ei­ties už­kei­ki­mus ir at­kur­tų Bend­ri­jos sie­los stip­ry­bę“. „Eu­ro­pą per­se­kio­ja ne vien eko­no­ mi­nės, bet ir dva­si­nės prob­le­mos.

Nu­si­vy­lę eu­ro­pie­čiai pa­mirš­ta pa­ grin­di­nes ver­ty­bes. Jie ap­lei­džia Die­vą, yra nu­si­vy­lę svar­biau­siais Eu­ ro­pos in­teg­ra­ci­jos lai­mė­ji­mais, ne­pa­ si­tik­ti tra­di­ci­nė­mis par­ti­jo­mis ir pa­ si­duo­da po­pu­liz­mui. Krei­piuo­si į Jus, dva­si­niai ly­de­riai, pa­dė­ki­te žmo­ nėms su­grą­žin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Eu­ ro­pa“, – sa­kė H.Van Rom­puy.

Re­li­gi­nė kri­zė „Vi­si Eu­ro­po­je kal­ba apie kri­zę, ta­č iau ak­c en­t uo­j a eko­n o­m i­k ą.

Bend­ri­jo­je kri­zė daug di­des­nė, ir ne vien eko­no­mi­nė. Tai vi­suo­me­nės ir re­li­gi­jos kri­zė“, – pa­brė­žė Grai­kų or­to­dok­sų baž­ny­čios Pra­ncū­zi­jo­je va­do­vas me­tro­po­li­tas Ema­nue­lis Ada­ma­kis.

Re­li­gi­jos reikš­mė Bend­ri­jo­je la­ biau­siai su­ma­žė­jo pa­sta­rai­siais de­ šimt­me­čiais. Tai par­odė ne­se­niai at­ lik­ta apk­lau­sa. Ji at­sklei­dė, kad tik 51 proc. pi­lie­čių iš 27 ES vals­ty­bių ti­ki Die­vą. La­biau­siai se­ku­lia­ru­mas pa­di­dė­jo Šve­di­jo­je, Es­ti­jo­je ir Če­ ki­jo­je. Šio­se vals­ty­bė­se vos 20 proc. res­pon­den­tų pri­si­pa­ži­no, kad re­li­gi­ja vai­di­na svar­bų vaid­me­nį jų gy­ve­ni­me. Kai ku­rie apk­lau­sos da­

ly­viai tei­gė ne­ti­kin­tys Die­vo, ta­čiau ma­no, jog „eg­zis­tuo­ja tam ti­kra dva­si­nė jė­ga“. 40 proc. pra­ncū­zų, 30 proc. olan­dų ir 27 proc. bri­tų bei vo­kie­čių par­eiš­kė, kad nė­ra nei Die­vo, nei „jo­kios dva­si­nės jė­gos“.

Ne­lan­ko baž­ny­čios Su­ma­žė­jęs žmo­nių re­li­gin­gu­mas le­mia, kad ES vals­ty­bių šven­to­ves lan­ko vis ma­žiau žmo­nių. Vo­kie­ti­ jo­je per 20 me­tų du­ris už­vė­rė 340 mal­dos na­mų. Ar­ti­miau­siu me­tu jų pla­nuo­ja­ma už­da­ry­ti dar dau­giau.

Olan­di­ja su­si­du­ria su to­kio­mis pat prob­le­mo­mis. Šve­di­jos baž­ny­čios at­sto­vai sa­ko, kad ti­kin­čių­jų bend­ ruo­me­nė pra­ra­do 800 tūkst. na­rių.

Net pa­m al­d u­m u gar­s ė­j an­č ių Pie­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių dva­si­nin­ kai su­ka gal­vas, kaip iš­gel­bė­ti blės­ tan­tį ti­kė­ji­mą. Apk­lau­sa par­odė, kad 70 proc. Is­pa­ni­jos gy­ven­to­jų lai­ko sa­ve ka­ta­li­kais. Tai 10 proc.

„Visi Europoje kalba apie krizę, tačiau akcentuoja ekonomiką. Bendrijoje krizė daug didesnė, ir ne vien ekonominė.

Tai visuomenės ir religijos krizė.“ ma­žiau ne­gu bu­vo prieš de­šimt­ me­tį. Ta­čiau dva­si­nin­kams ne­ri­mą ke­lia tai, kad tik 12,5 proc. is­pa­nų re­gu­lia­riai lan­ko baž­ny­čią. Tuo me­ tu Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se net 40 proc. žmo­nių tvir­ti­na esan­ tys la­bai re­li­gin­gi ir bent kar­tą per sa­vai­tę ei­nan­tys į baž­ny­čią.

Dau­gė­ja mu­sul­mo­nų Vis dėl­to ne vi­sos re­li­gi­jos Eu­ro­ po­je iš­gy­ve­na kri­zę. Mu­sul­mo­nų

Europoje tikintieji vis rečiau apsilanko bažnyčioje. / scross.co.za nuotrauka

Se­na­ja­me že­my­ne nuo­lat gau­sė­ja.

Kaip ro­do sta­tis­ti­ka, jie 27 ES vals­ ty­bė­se su­da­ro 3,8 proc. gy­ven­to­jų.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad dėl di­de­lės mig­ra­ci­jos ir ne­men­ko gims­ta­mu­mo 2030-ai­siais mu­sul­mo­nų Bend­ri­jo­je pa­dau­gės iki 7,1 pro­cen­to.

Is­la­mo iš­pa­ži­nė­jai Eu­ro­po­je su­si­ du­ria su me­če­čių trū­ku­mo prob­ le­ma. Jos stei­gia­mos ap­leis­to­se ir už­da­ry­to­se baž­ny­čio­se, ka­vi­nė­se, al­pi­niz­mo cen­truo­se ir pri­va­čiuo­se na­muo­se.

Kon­ser­va­ty­vūs krikš­čio­nių dva­ si­nin­kai skel­bia, kad Eu­ro­po­je ga­li kil­ti prieš mu­sul­mo­nus nu­kreip­ta re­li­gi­nio smur­to ban­ga. Ir šie nuo­ gąs­ta­vi­mai ne iš pirš­to lauž­ti. Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, kai du ra­di­ka­ lūs is­la­mis­tai nu­žu­dė ka­rį Lee Rig­by, iš­kart pra­si­dė­jo smur­to iš­ puo­liai prieš is­la­mo iš­pa­ži­nė­jus. Ūka­no­ta­ja­me Al­bio­ne jų su­reng­ta net vie­nuo­li­ka. Iš­puo­lių prieš mu­

sul­mo­nus kart­kar­tė­mis pa­si­tai­ko ir ki­to­se Bend­ri­jos vals­ty­bė­se.

Re­li­gi­niai ly­de­riai ir eks­per­tai ma­ no, jog dėl di­dė­jan­čios is­la­mo­fo­bi­jos kal­ta blo­gė­jan­ti eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja. „Pra­si­dė­jus eko­no­mi­kos kri­zei iš­ ky­la ne­onoa­ciai. Tai pa­ste­bi­ma Grai­ ki­jo­je. „Auk­si­nės auš­ros“ par­ti­ja ska­ti­na ne­to­le­ran­ci­ją ir ne­pa­gar­bą mu­sul­mo­nams bei ki­tų re­li­gi­jų at­sto­ vams“, – tvir­ti­no mu­sul­mo­nų šii­tų dva­si­nin­kas Sye­das Ali Ab­ba­sas.

Tei­kia so­cia­li­nes pa­slau­gas Nors eko­no­mi­kos kri­zė su­ma­ži­no žmo­nių re­li­gin­gu­mą, di­dė­jan­tis skur­ das ir ne­dar­bas, ma­žė­jan­tys val­džios iš­tek­liai pri­ver­tė baž­ny­čias im­tis so­ cia­li­nių pa­slau­gų tei­kė­jų vaid­mens. „Is­pa­ni­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Grai­ki­jo­je ir Kip­re baž­ny­čios tei­kia vis dau­giau so­cia­li­nių pa­slau­gų, – pa­sa­ko­jo Eu­ ro­pos baž­ny­čių ta­ry­bos ge­ne­ra­li­nis se­kre­to­rius Rue­di­ge­ris Nol­las. – Jos

scoop.it nuotrauka

Napai paskatino smulkųjį verslą. / cepolina.com nuotrauka

įspū­din­gais šio Pie­tų Ita­li­jos mies­to vaiz­dais. Bank­no­tai ga­lios iki 2016 me­tų. Mies­te yra be­veik 100 tūkst. par­duo­tu­vė­lių, o nau­ja va­liu­ta pa­di­ di­no jų apy­var­tą, nes na­pais ga­li­ma su­mo­kė­ti 10 proc. pir­ki­nių kai­nos krau­tu­vė­se ir res­to­ra­nuo­se, ku­rie pri­si­dė­jo prie nau­jo­sios va­liu­tos.

Vie­nas na­pas ly­gus vie­nam eu­rui, ta­čiau ta nuo­lai­da, ku­rią gau­na pir­ kė­jas, at­sis­kai­ty­da­mas na­pais, ne­ap­ mo­kes­tin­ta jo­kiu mo­kes­čiu. Tie­sa, Ne­apo­lio me­ri­ja nau­ją va­liu­tą la­ biau lin­ku­si va­din­ti ne pi­ni­gais, o „nuo­lai­dos bo­nais“, ir pa­brė­žia, kad

na­pas jo­kiu bū­du ne­kon­ku­ruo­ja su eu­ru ir ne­ban­do jo iš­stum­ti. „Mo­ku na­pais kir­pyk­lo­je ar­ba tuo­met, kai lei­džiu sau šiek tiek iš­ lai­dau­ti pa­ten­kin­da­ma ko­kią nors sa­vo už­gai­dą. Taip kiek­vie­ną sa­ vai­tę su­tau­pau 30 eu­rų. Man tai nė­ ra ma­žai“, – pa­sa­ko­jo vie­na Ne­apo­ lio gy­ven­to­ja.

Mies­to val­džia įtei­kia kas mė­ne­sį po 100 na­pų kiek­vie­nai šei­mai, ku­ri pri­sta­to kvi­tą už su­mo­kė­tą van­de­nį.

Jei mies­tie­čiai su­ge­ba įro­dy­ti, kad pa­da­rė ką nors ge­ro mies­to bend­ruo­ me­nei, jie ga­li gau­ti ir 250 na­pų. Pa­

pras­tai di­des­nė su­ma įtei­kia­ma už sa­va­no­ria­vi­mą ar­ba už iš­rū­šiuo­tas šiukš­les. Na­pų ga­li gau­ti ir vieš­bu­ čiuo­se ap­sis­to­ję tu­ris­tai – už vie­ną nak­tį ski­ria­ma 20 na­pų. Šie „bo­nai“ pla­ti­na­mi ir tarp krui­zi­nių lai­vų ke­ lei­vių. Ne­apo­lio va­liu­ta la­biau­siai ža­vi­si ki­nai, to­dėl jų tu­riz­mo agen­ tū­ros net pra­šo at­siųs­ti na­pų tie­siai į Ki­ni­ją, kad vyk­da­mi į Ita­li­ją žmo­nės jų jau tu­rė­tų. Na, o krau­tu­vės, ku­rios su­ti­ko pri­im­ti na­pus, yra įsi­pa­rei­go­ ju­sios ne­di­din­ti kai­nų.

•

„El Pa­is“, AFP, LŽ

Par­en­gė SAU­LIUS ŠIM­KE­VI­ČIUS

UŽDRAUS RADIKALŲ JUDĖJIMĄ

„Eu­ro­pa tu­ri eu­rą, o Ne­apo­lis – na­pą“, – taip per­nai rug­sė­jį Ne­apo­lio ad­mi­nis­tra­ci­ja pri­sta­tė gy­ven­to­jams nau­ją va­liu­tą , ku­ri iš kar­to ta­po la­bai po­pu­lia­ri ne tik tarp ita­lų, bet ir tu­ris­tų.

Merijos darbuotojas M.Esposito pristatė naują Neapolio valiutą.

•

Trumpai

Antikrizinė Neapolio valiuta pasiteisino

Taip Ne­apo­lio me­ri­ja ta­po pir­ mą­ja Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri la­bai sėk­min­gai įsi­ve­dė pa­pil­do­mą va­ liu­tą. Tai pa­da­ry­ta tam, kad ne­apo­ lie­čiai ga­lė­tų sėk­min­giau ko­vo­ti su kri­ze ir bū­tų pa­ska­tin­tas var­to­ji­mas.

Pie­tų Ita­li­jos gy­ven­to­jai vi­suo­met gy­ve­no skur­džiau nei pra­mo­ni­nė Šiau­rė, tad jiems ir kri­zę iš­gy­ven­ti bu­vo su­nkiau. Da­bar jau aiš­ku, kad mies­to va­liu­ta pa­si­tei­si­no. Mies­to sa­vi­val­dy­bė nau­jai va­liu­tai sky­rė 70 mln. eu­rų, šiuo sa­vo žings­niu siek­ da­ma pir­miau­sia pa­ska­tin­ti smul­kų­jį vers­lą. „Pa­aiš­kė­jus, kad net 30 proc. mies­to gy­ven­to­jų ap­si­per­ka už Nea­ po­lio ri­bų, mes ban­dė­me su­grą­žin­ti pir­kė­jus į mies­tą. Be to, jiems ap­si­ per­kant mies­te ma­žė­ja ir ne­dar­bas.

Na­pai – tai mū­sų mei­lės mies­tui iš­ raiš­ka“, – sa­kė sa­vi­val­dy­bės Eko­no­ mi­kos sky­riaus dar­buo­to­jas Mar­co Es­po­si­to. Mies­to val­džia pa­si­rū­pi­no ir tuo, kad di­de­lę įta­ką mies­te tu­rin­ti ma­fi­ja ne­im­tų na­pų pa­dir­bi­nė­ti. Šiuo me­tu mies­te cir­ku­liuo­ja 1, 2, 5 ir 10 na­pų bank­no­tai, pa­puoš­ti

ku­ria lab­da­ros val­gyk­las, ku­rio­se ne­ mo­ka­mai mai­ti­na­mi skurs­tan­tie­ji, taip pat ap­rū­pi­na mais­to pro­duk­tais ir ki­to­mis bū­ti­niau­sio­mis pre­kė­mis ne­pri­tek­liaus ka­muo­ja­mas šei­mas.“ Baž­ny­ti­nės lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jos „Ca­ri­tas“ duo­me­ni­mis, per 2012 me­ tų pir­mą­jį pus­me­tį ji Por­tu­ga­li­jo­je su­tei­kė pa­gal­bą 88 tūkst. žmo­nių. Tai 64 proc. dau­giau ne­gu 2011-ai­siais.

Pra­ėju­siais me­tais Grai­ki­jos sta­čia­ti­ kių baž­ny­čios sa­va­no­riai At­ėnuo­se per die­ną iš­da­ly­da­vo dau­giau kaip 10 tūkst. mais­to por­ci­jų. „Lab­da­ra ga­li su­grą­žin­ti gy­ven­to­ jus į ti­kė­ji­mą, – sakė R.Nol­las. – Žmo­nės tu­rė­tų įver­tin­ti Baž­ny­čios in­dė­lį.“ Be to, pa­sak jo, Baž­ny­čiai taip pat rei­kė­tų re­for­muo­tis. „Ji tu­rė­tų tap­ti mo­der­nes­nė ir pri­si­tai­ky­ti prie da­bar­ties są­ly­gų. Baž­ny­čiai bū­ti­nos nau­jo­vės“, – pri­dū­rė R.Nol­las.

Pra­ncū­zi­jos prem­je­ras Jea­nasMar­cas Ay­rault nu­spren­dė už­ draus­ti vie­ną ul­tra­de­ši­nią­ją gru­ puo­tę. Ma­no­ma, kad jos na­riai pri­si­dė­jo prie vie­no kai­rių­jų pa­ žiū­rų stu­den­to žū­ties per gat­vės muš­ty­nes Par­yžiu­je. J.-M.Ay­rault pa­pra­šė vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro ne­del­siant im­tis veiks­mų, kad bū­tų užd­raus­tas ju­dė­ji­mas „Re­vo­liu­ci­ nis na­cio­na­lis­ti­nis jau­ni­mas“, ku­ris yra ul­tra­de­ši­nio­sios gru­puo­tės „Tre­čia­sis ke­lias“ ko­vo­to­jų spar­ nas. Gru­puo­tės ly­de­ris Ser­ge’as Ayou­bas, ku­rį apk­lau­sė po­li­ci­ja, pa­tvir­ti­no, kad jo ju­dė­ji­mas nie­ kaip ne­su­si­jęs su 18-me­čio Cle­ ment­’o Me­ri­co mir­ti­mi. C.Me­ri­ cas, stu­di­ja­vęs pres­ti­ži­nia­me Par­yžiaus po­li­ti­nių stu­di­jų ins­ti­ tu­te, mi­rė po vie­na­me jud­ria­me Par­yžiaus ko­mer­ci­nia­me ra­jo­ne įvy­ku­sio su­si­rė­mi­mo tarp skus­ta­ gal­vių ir kai­rių­jų pa­žiū­rų ak­ty­ vis­tų. Pen­ki dėl šio stu­den­to žū­ties su­im­ti as­me­nys sto­jo prieš teis­mą, o pa­grin­di­niam įta­ria­ma­jam, ku­rio var­das Es­te­ba­nas, pa­teik­ti kal­ti­ni­ mai dėl nu­žu­dy­mo. Ma­gis­tra­to teis­mas at­me­tė pro­ku­ro­rų pa­teik­tus kal­ti­ni­mus dėl ty­či­nės žmog­žu­dys­ tės ir pa­žy­mė­jo, kad įta­ria­ma­sis ne­sie­kė nu­žu­dy­ti kai­rių­jų pa­žiū­rų ak­ty­vis­to. Tarp pen­kių 19-32 me­tų įta­ria­mų­jų yra vie­na mo­te­ris.

Pasaulis 7

2013 06 10

Revoliucija Vudstoko stiliumi š­inin­kai įžval­giai at­ker­ta: o kas bus su pa­sau­lie­ti­ne Tur­ki­jos Res­pub­li­ka, kai ša­ly­je įsi­ga­lės is­la­miš­ka­sis gy­ve­ ni­mo bū­das? Kas ta­da bus su tei­sė­ mis tų, ku­rie no­ri gy­ven­ti pa­sau­lie­ ti­nį gy­ve­ni­mą? Ar ti­krai juos to­le­ruos is­la­miš­ko­jo bū­do be­si­lai­kan­ti dau­ gu­ma? Štai ko bai­mi­na­si į gat­ves ei­nan­tys tur­kai, tarp ku­rių yra ir bu­ vu­sių R.T.Er­do­ga­no se­kė­jų, sto­ju­sių prieš jį iš ne­ri­mo, kad jų ša­lis taps to­kia pat kaip mu­sul­mo­niš­kos Ar­ti­ mų­jų Ry­tų vals­ty­bės.

AIDANAS PRALEIKA

Tur­ki­jo­je vyks­tan­tys ne­ra­mu­mai nė­ra sti­chi­nis ne­pa­si­ten­ki­ni­mo pro­ver­žis. Tai Re­ce­po Tayyi­po Er­do­ga­no 10 me­tų po­li­ti­kos re­zul­ta­tas. Jis lė­tai, bet nuo­sek­liai ve­dė ša­lį to­lyn nuo Mus­ta­fos Ke­ma­lio At­atiur­ko idea­lų ir ga­liau­siai pa­sie­kė pa­vo­jin­gą ri­bą, kai jo po­li­ti­ka pra­dė­jo skal­dy­ti Turkijos vi­suo­me­nę.

R.T.Er­do­ga­nas pa­sku­bė­jo ap­da­ ly­ti pro­tes­tuo­to­jus įvai­riais epi­te­tais, iš ku­rių be­ne daž­niau­siai var­to­tas – van­da­lai. Ką gi, jam te­ko taip da­ry­ti, nes ki­taip prem­je­ras ne­ga­lė­jo pa­tei­ sin­ti po­li­ci­jos smur­to prieš pro­tes­ tuo­to­jus. Pa­sek­mės skau­džios: bent 4 žmo­nės žu­vo, apie 4000 su­žeis­ti ir apie 900 su­im­ta (ne­ma­žai pa­sta­rų­jų bu­vo pa­leis­ta). Žvel­giant, kaip pro­tes­tai vy­ko Stam­bu­le, vi­sa tai at­ro­dė pa­na­šu į ko­kį nors fes­ti­va­lį, o ne van­da­lų siau­tė­ji­mą. No­rom ne­no­rom per­ša­si min­tis, kad po­li­ci­ja iš pat pra­džių rea­ga­vo per­ne­lyg ar­šiai, o „van­da­ liz­mas“ te­bu­vo gy­ny­bi­nė reak­ci­ja į po­li­ci­jos smur­tą.

Tur­ki­jos uni­ver­si­te­to ma­te­ma­ti­ kos dės­ty­to­ja Be­tul Tan­bay žur­na­lis­ tams mes­te­lė­jo la­bai gra­žią fra­zę: „Tai sa­vo­tiš­kas Vuds­to­kas (hi­pių fes­ti­va­lis 1969 m.). Tai ne Tah­ri­ras (aikš­tė, ku­rio­je pra­si­dė­jo Egip­to re­ vo­liu­ci­ja). Da­bar tai – di­de­lis jau­ ni­mo ju­dė­ji­mas.“ Aiš­ku, jo­kie pro­tes­tai gat­vė­se ne­ bū­na to­kie tai­kūs kaip koks nors hi­pių fes­ti­va­lis, bet tie­sos dės­ty­to­ jos žo­džiuo­se taip pat yra.

Sto­jo gin­ti M.K.At­atiur­ko vals­ty­bės Ko­dėl R.T.Er­do­ga­nas taip pa­sku­ bė­jo kri­mi­na­li­zuo­ti pro­tes­tus? Gal to­dėl, kad kol kas la­bai aiš­kių rei­ ka­la­vi­mų ne­su­for­mu­la­vu­sius pro­ tes­tuo­to­jus vie­ni­ja bend­ra idė­ja – iš­sau­go­ti M.K.At­atiur­ko su­kur­tą

Protestuotojai Turkijoje kovojo, kad jų valstybė išliktų pasaulietinė.

pa­sau­lie­ti­nę vals­ty­bę. Iš­sau­go­ti tą vals­ty­bę, ku­rią da­bar­ti­nis prem­je­ras ban­do pa­keis­ti. Jei pro­tes­tuo­to­jai ne­bū­tų tuo įsi­ti­ki­nę, tur­kų aka­de­mi­ nis jau­ni­mas, vi­du­ri­nė kla­sė ir in­te­ li­gen­ti­ja ne­bū­tų ėju­si į gat­ves.

Be­je, svar­bus mo­men­tas, į ku­rį di­ de­lė da­lis pa­sau­li­nės ži­niask­lai­dos ne­at­krei­pė dė­me­sio pra­si­dė­jus pro­ tes­tams par­ke, yra M.K.At­atiur­ko kul­tū­ros cen­tras, ku­rį taip pat ke­ti­ na­ma nu­griau­ti.

/ SIPA/Scanpix nuotraukos

kius, prieš ke­le­tą me­tų jis su­ėmė ne­va vėl są­moks­lą ren­gian­čius ge­ ne­ro­lus. Ta­čiau šian­dien aiš­kiai ma­ ty­ti, kad jis ne­įver­ti­no, kiek žmo­nių bran­gi­na M.K.At­atiur­ko pa­li­ki­mą.

Mainais siūlo stabilumą Ne­pa­mirš­ki­me, kad vie­nas svar­ biau­sių pro­tes­tuo­to­jų kal­ti­ni­mų prem­je­rui – sie­kis uzur­puo­ti val­džią.

Ne­rei­kia va­din­ti R.T.Er­do­ga­no ko­kiu nors au­to­ri­ta­ru, ta­čiau fak­tas tas, jog

Is­la­miš­kas gy­ve­ni­mo bū­das Tur­ki­jo­je fak­tiš­kai bu­vo drau­džia­mas jau prieš 10 me­tų.

R.T.Er­do­ga­nas tai pa­kei­tė, lei­do at­vi­rai jį de­mons­truo­ti.

Pri­si­min­ki­me, kas vi­sa­da bu­vo svar­biau­si M.K.At­atiur­ko idea­lų sar­gai? Ar­mi­ja ir stu­den­ti­ja (jau­ni­ mas). Vi­sa­da, kai tik kil­da­vo įta­ri­ mas, kad Tur­ki­ja ga­li pa­suk­ti is­la­ mi­z a­c i­j os kryp­t i­m i, įsi­k iš­d a­v o ar­mi­ja. XX am­žiaus an­tro­je pu­sė­je ka­riš­kiai su­ren­gė ke­tu­ris per­vers­ mus. Šį kar­tą vis­kas ki­taip. R.T.Er­ do­ga­nui pa­vy­ko ne­utra­li­zuo­ti ka­riš­

jis jau val­džio­je 10 me­tų, o da­bar aiš­ kiai tai­ko­si į pre­zi­den­to pos­tą, kad dar il­giau ga­lė­tų lik­ti val­džios vir­šū­ nė­je. Mai­nais jis siū­lo eko­no­mi­nį sta­ bi­lu­mą, ku­rį, kaip ir is­la­miš­ko­jo gy­ ve­ni­mo bū­do grą­ži­ni­mą į vie­šu­mą, ver­ti­na di­des­nio­ji vi­suo­me­nės da­lis.

R.T.Er­do­ga­no vy­riau­sy­bė ti­krai pa­sie­kė įspū­din­gų re­zul­ta­tų eko­no­ mi­ko­je: per­nai ne­dar­bo ly­gis bu­vo

Kibernetiniai nusikaltimai trukdo bendradarbiauti Ka­li­for­ni­jo­je bai­gė­si JAV pre­ zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ir Ki­ni­jos ly­de­rio Xi Jin­pin­go dvie­jų die­nų su­si­ti­ki­mas.

Jung­ti­nių Vals­ti­jų par­ei­gū­nai jį pa­va­di­no „u­ni­ka­liu, po­zi­ty­ viu ir kons­truk­ty­viu“.

Per su­si­ti­ki­mą ga­lin­giau­sių pa­ sau­lio vals­ty­bių ly­de­riai ap­ta­rė ki­ ber­ne­ti­nius nu­si­kal­ti­mus, eko­no­mi­ kos, ap­l in­k o­s au­g os ir Šiau­r ės Ko­rė­jos bran­duo­li­nio nu­si­gink­la­ vi­mo klau­si­mus. JAV na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pa­ta­rė­jas To­mas Do­ni­lo­ nas tei­gė, jog Ki­ni­jos ki­ber­ne­ti­niai nu­si­kal­ti­mai tem­do abie­jų ša­lių san­ ty­kius, ir pri­dū­rė, kad vals­ty­bės nu­ spren­dė nu­gink­luo­ti bran­duo­li­nį gink­lą tu­rin­čią Šiau­rės Ko­rė­ją ir į Ko­rė­jos pu­sia­sa­lį su­grą­žin­ti tai­ką bei sta­bi­lu­mą.

Po su­si­ti­ki­mo su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je T.Do­ni­lo­nas ap­gai­ les­ta­vo, jog „ne­pa­vy­ko pa­siek­ti pa­ žan­gos dėl ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo ir in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės va­gys­čių“.

Ki­ni­jos prog­ra­mi­šiai nuo­lat įsi­lau­žia į JAV įmo­nių ir vals­ty­bi­nių or­ga­ni­ za­ci­jų in­ter­ne­to sve­tai­nes. Be to, Ki­ ni­jo­je klas­to­ja­ma gar­sių pa­sau­lio pre­kės ženk­lų pro­duk­ci­ja ir par­duo­ da­ma už ma­žes­nę kai­ną.

apie 8 proc., o eko­no­mi­ka au­go 8,5 proc., ta­čiau šie­met pa­si­gir­ti ne­bė­ra kuo: in­ves­tuo­to­jai ėmė trauk­tis, eko­no­mi­ka ju­da stag­na­ci­jos link.

Tai pui­kiai su­pran­ta ir pro­tes­tuo­ to­jai. Prem­je­ro po­li­ti­kai ne­pri­ta­rian­ tys tur­kai smo­gė jam tie­siai į pa­šir­ džius: ėmė at­sii­mi­nė­ti pi­ni­gus iš tre­čio pa­gal di­du­mą ša­lies ban­ko „Ga­ran­ti­Bank“ (jau at­siim­ta per 16 mln. eu­rų (55,43 mln. li­tų). Pa­klau­ si­te ko­dėl? Ogi to­dėl, kad šis ban­kas pri­klau­so R.T.Er­do­ga­ną re­mian­čiam „Do­gus“ hol­din­gui, ku­ris, be ki­ta ko, fi­nan­suo­ja vie­ną di­džiau­sių te­le­ vi­zi­jos ka­na­lų (o šis iš pra­džių nė žo­džio ne­pra­ne­šė, kad ša­ly­je ki­lo pro­tes­tų ban­ga). O da­bar dar už­duo­ ki­me klau­si­mą, ar to­kių ko­vos prie­ mo­nių im­asi „van­da­lų“ gau­ja?

Ko bi­jo pro­tes­tuo­to­jai?

Is­la­miš­kas gy­ve­ni­mo bū­das Tur­ ki­jo­je fak­tiš­kai bu­vo drau­džia­mas jau prieš 10 me­tų. R.T.Er­do­ga­nas tai pa­kei­tė, lei­do at­vi­rai jį de­mons­ truo­ti. Da­bar­ti­nė vy­riau­sy­bė taip pat tei­gia, kad dau­giau lais­vių su­teik­ta ir ki­tų kon­fe­si­jų at­sto­vams. Lyg ir vis­kas ge­rai, ta­čiau prem­je­ro prie-

Xi Jin­pin­go pa­ta­rė­jas už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais Yang Jie­chi sa­ kė, kad vals­ty­bėms de­rė­tų ar­ti­miau bend­ra­dar­biau­ti ir nekonf­ron­tuo­ti. „Ki­ber­ne­ti­niai nu­si­kal­ti­mai ne­tu­ rė­tų blo­gin­ti Ki­ni­jos ir Jung­ti­nių Vals­ti­jų san­ty­kių. Abiem vals­ty­ bėms rei­kė­tų bend­ra­dar­biau­ti šio­je sri­ty­je“, – kal­bė­jo Yang Jie­chi.

B.Oba­ma su Xi Jin­pin­gu ap­ta­rė ir eko­no­mi­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. JAV ir Ki­ni­jos eko­no­mi­kos yra di­džiau­ sios pa­sau­ly­je, pre­ky­ba tarp abie­jų vals­ty­bių nuo­lat di­dė­ja (per­nai sie­kė 315 mlrd. do­le­rių (820 mlrd. li­tų), o stam­biau­sios Ki­ni­jos bend­ro­vės vis la­biau žval­go­si į JAV rin­ką. Vi­sai

ne­se­niai Ki­ni­jos įmo­nė „Shuang­ hui“ už 4,7 mlrd. do­le­rių (12,2 mlrd. li­tų) su­ti­ko įsi­gy­ti ame­ri­kie­čių kiau­ lie­nos per­dir­bi­mo mil­ži­nę „Smith­ field“. Tai di­džiau­sias Ki­ni­jos ir JAV kom­pa­ni­jų san­do­ris.

JAV ir Ki­ni­ja taip pat nu­spren­dė bend­ra­dar­biau­ti ap­lin­ko­sau­gos sri­ ty­je. Vals­ty­bės su­si­ta­rė ma­žin­ti šilt­ na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų emi­ si­ją ir kar­tu rū­pin­tis svar­biais ap­lin­ko­sau­gos klau­si­mais. T.Do­ni­ lo­nas JAV ir Ki­ni­jos ly­de­rių su­si­ti­ ki­mą pa­va­di­no uni­ka­liu, nes tai pir­ mas Xi Jin­pin­go vi­zi­tas į Jung­ti­nes Vals­ti­jas ir „ge­ra ga­li­my­bė pa­žin­ti vie­niems ki­tus“.

•

•

Išpuolis Libijoje Li­bi­jos mies­te Ben­ga­zy­je de­mons­tran­tai at­aka­vo būs­ ti­nę, ku­rio­je įsi­kū­rę su­ki­lė­liai, anksčiau ko­vo­ję su nu­vers­to dik­ta­to­riaus Muam­ma­ro Gad­ha­fi re­ži­mu. Per iš­puo­lį ma­žiau­siai 28 žmonės žu­vo, dar apie 60 bu­vo su­žeis­ta.

Xi Jinpingas pirmąkart susitiko su B.Obama. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Pa­vo­jin­ga ri­ba La­bai rea­li ga­li­my­bė, kad R.T.Er­ do­ga­no po­li­ti­ka, o tuo la­biau at­vi­rai prieš­iš­ka ir be­komp­ro­mi­sė jo reak­ ci­ja į opo­nen­tų pro­tes­tus, pri­vers nuo jo nu­si­suk­ti da­lį da­bar jį re­mian­ čių tur­kų. Jie tai ga­li pa­da­ry­ti ma­ty­ da­mi, kad prem­je­ras skal­do vi­suo­ me­nę. To­kiu at­ve­ju su­si­kal­dy­mas taps dar ryš­kes­nis, o gal net įgaus smur­to ap­raiš­kų. Tik smur­taus jau ne po­li­ci­ja prieš pro­tes­tuo­to­jus, o vie­na prieš ki­tą sto­ju­sios skir­tin­gų pa­žiū­rų vi­suo­me­nės gru­pės.

Pir­miau­sia tuo ga­lės džiaug­tis Si­ ri­ja bei ją re­mian­čios ša­lys – Ru­si­ja ir Ira­nas. Ne ma­žiau pa­ten­kin­tos bus ir ara­bų vals­ty­bės, ku­rios de­ šimt­me­čiais pa­vy­dė­jo Tur­ki­jai su­ ge­bė­ji­mo bū­ti eu­ro­pi­nio ti­po mu­ sul­mo­niš­ka vals­ty­be.

Vi­so­se Ara­bų pa­va­sa­rį iš­gy­ve­nu­ sio­se ša­ly­se į val­džią pra­si­ver­žė kon­ ser­va­ty­vios is­la­miš­kos jė­gos. Tur­ki­ jos pro­tes­tų da­ly­viai at­sto­vau­ja vi­siš­kai prieš­in­giems idea­lams. Ir ne­svar­bu, kad M.K.At­atiur­ko vals­ ty­bė ne­bu­vo 100 proc. de­mo­kra­ti­nė.

Ji bu­vo (ir kol kas yra) pa­sau­lie­ti­nė ir ga­ran­ta­vo kur kas dau­giau as­ mens lais­vių. Da­bar­ti­nė ša­lies vy­ riau­sy­bė siū­lo dau­giau de­mo­kra­ti­jos, bet ši de­mo­kra­ti­ja (lai­kan­tis da­bar­ti­ nio kur­so) jau dau­giau­sia po po­ros de­šimt­me­čių taps gry­nai is­la­miš­ka, o ta­da apie Tur­ki­ją jau bus kal­ba­ma tik kaip apie „dar vie­ną“ Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­lį, kur į de­mo­kra­ti­jos samp­ ra­tą tilps tik tai, kas ati­tiks re­li­gi­nes nor­mas.

Su­si­rė­mi­mai pra­si­dė­jo, kai de­ šim­tys de­mons­tran­tų mė­gi­no iš­va­ ry­ti „Li­bi­jos sky­do“ bri­ga­dos ko­vo­ to­jus iš jų ka­rei­vi­nių Ben­ga­zy­je. Žmo­nės ap­su­po ko­vo­to­jų būs­ti­nę ir par­agi­no įsi­kiš­ti re­gu­lia­rią­sias sau­ gu­mo pa­jė­gas.

M.Gad­ha­fi nu­ver­tu­si Li­bi­jos val­ džia, iki šiol ne­su­for­ma­vu­si nau­jos

pro­fe­sio­na­lios ar­mi­jos ir po­li­ci­jos, daž­nai kvie­čia „Li­bi­jos sky­do“ bri­ ga­dą mal­šin­ti ša­lį kre­čian­čius įvai­ rius gen­čių konf­lik­tus. „Li­bi­jos sky­ ­do“ at­sto­vas Ade­lis Tar­hu­ni tei­gė, jog per su­si­rė­mi­mą Ben­ga­zy­je žu­vo vie­nas ko­vo­to­jas, dar sep­ty­ni bu­vo su­žeis­ti. Jis taip pat gy­nė sa­vo bri­ ga­dos tei­sė­tu­mą sa­ky­da­mas, jog ši ofi­cia­liai yra pa­val­d i Gy­ny­bos mi­ nis­te­ri­jai. A.Tar­hu­ni nu­ro­dė, kad ne­ ra­mu­mus su­kė­lė į tai­kią de­mons­tra­ ci­ją prie „Li­bi­jos sky­do“ šta­bo su­si­rin­kę gink­luo­ti už­puo­li­kai. Jie pra­dė­jo šau­dy­ti į bri­ga­dos būs­ti­nę ir ap­mė­tė pa­sta­tą sa­va­dar­biais sprogs­ ta­mai­siais už­tai­sais.

•

AFP, BNS, LŽ

Susirėmimai Libijoje - įprastas reiškinys.

Verslas 9

2013 06 10

Užsieniečiai neperka Lietuvoje būsto LINA MRAZAUSKAITĖ l.mrazauskaite@lzinios.lt

Su­nkme­čiu pa­di­dė­jęs ru­sų ir bal­ta­ru­sių su­si­do­mė­ji­mas ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu (NT) Lie­tu­vo­je nu­sis­to­vė­jo, o da­lis Va­ka­rų Eu­ro­pos in­ves­tuo­to­jų nuo šios rin­kos at­si­trau­kė. „Lie­tu­vos būs­to rin­ka vis dar nė­ ra pa­trauk­li in­ves­tuo­to­jams. Daž­ niau­siai nu­ro­do­ma to prie­žas­tis – ma­ž as lik­v i­d u­m as ir at­e i­t y­j e ti­kė­ti­nas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nų sta­bi­lu­mas, ku­ris ne­leis iš jų už­si­ dirb­ti. Mū­sų prog­no­zė­mis, ar­ti­ miau­sius pen­ke­rius me­tus me­ti­nis kai­nų di­dė­ji­mas bus nuo 0 iki 5 pro­ cen­tų. To­dėl be­lie­ka kvies­tis tuos in­ves­tuo­to­jus, ku­rie į NT in­ves­ tuo­ja ne dėl lū­kes­čių už­si­dirb­ti, o to­dėl, kad no­ri di­ver­si­fi­kuo­ti sa­vo in­ves­ti­ci­nį port­fe­lį. Tai ypač ak­ tua­lu tiek Ru­si­jos, tiek Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiams, juo la­biau kai jie gau­na il­ga­lai­kes vi­zas“, – aiš­ki­no ban­ko „Nor­dea Bank Lie­tu­va“ eko­no­mis­ tas Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas.

Ki­ta ver­tus, kaip pa­brė­žė jis, pa­ ste­bi­mas in­ves­tuo­to­jų ak­ty­vu­mas ko­mer­ci­nės pa­skir­ties NT rin­ko­je.

Mat ma­no­ma, kad ne­ma­žas vers­lo ir pre­ky­bos cen­trų plė­tros po­rei­kis to­liau iš­liks. „Už­sie­nie­čiai per­ne­lyg ne­si­ti­ki, jog at­ei­ty­je kai­nos la­bai kils, to­dėl žval­go­si ge­rų pro­jek­tų – to­kių, ku­rie duo­tų sta­bi­lią grą­žą nuo­mo­jant biu­rus“, – kal­bė­jo eko­ no­mis­tas.

Pa­klau­sa nu­sis­to­vė­jo Re­mi­gi­jaus Ple­te­ro, bend­ro­vės „Ober-Haus“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jo, Būs­to de­par­ta­ men­to va­do­vo, tei­gi­mu, va­sa­rą jau­ čia­m as di­d es­n is už­s ie­n ie­č ių su­si­do­mė­ji­mas Lie­tu­vos NT, ta­čiau jis nė­ra iš­skir­ti­nis ar toks, kad ga­ lė­tų ko­re­guo­ti kai­nas. Be to, anot pa­šne­ko­vo, dar anks­ti spręs­ti, ar pa­ gy­vė­ji­mą lė­mė šil­ta­sis se­zo­nas, ar pro­ce­sas ne­sus­tos.

R.Ple­te­ras at­krei­pė dė­me­sį, kad prieš kri­zę, kai NT kai­nos kil­da­vo po 30 proc. per me­tus, NT ob­jek­tų pa­klau­sa tarp už­sie­nio pi­lie­čių bu­ vo iš­skir­ti­nė. To­dėl da­bar­ti­nis su­si­ do­mė­ji­mas ne­ga­li ly­giuo­tis į bu­vu­sį prieš ke­le­rius me­tus. „Nie­ka­da ne­bu­vo taip, kad ūg­te­ lė­jęs in­ves­tuo­to­jų ak­ty­vu­mas ga­lė­tų aki­vaiz­džiai ko­re­guo­ti pa­klau­są.

Tai­gi var­gu ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­vi­mas už­sie­nie­čiams ka­da nors bus toks ma­si­nis“, – svars­tė jis. „Ober-Haus“ Būs­t o de­p ar­t a­ men­to va­do­vas pa­tvir­ti­no, kad vie­ni pa­grin­di­nių NT pir­kė­jų iš už­ sie­nio te­bė­ra ru­sai ir bal­ta­ru­siai. Jų pa­gau­sė­jo pra­si­dė­jus su­nkme­čiui,

Užsieniečiai paprastai dairosi brangesnių, arčiau miesto centro esančių būstų.

Ž.Mauricas: “Jei po kelerių metų Lietuva sugebės susitvarkyti savo kiemą, negalima atmesti tikimybės, kad lūkesčiai labai pasikeis ir investuotojai suaktyvės.”

R.Pleteras: “Prie NT objektų nėra išsirikiavusi užsieniečių eilė.“

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

LŽ archyvo nuotraukos

kai Lie­tu­vo­je kri­to NT kai­nos. Iki kri­zės tarp in­ves­tuo­to­jų do­mi­na­vę bri­tai, ai­riai ir vo­kie­čiai da­bar at­si­ trau­kė. „O­fi­cia­lių pa­ja­mų tu­rin­tys bri­tai ga­lė­jo sko­lin­tis iš Lie­tu­vos ban­kų, tad NT kai­nų di­dė­ji­mas jiems bu­vo ga­na pa­trauk­lus reiš­ki­ nys, duo­dan­tis ne­men­ką grą­žą. Tuo me­tu pi­lie­čiai iš Ry­tų nė­ra taip įpra­tę prie pa­sko­lų ir jo­mis per­ne­ lyg ne­sik­liau­ja. To­dėl su­nkme­čiu, kai NT kai­nos nu­kri­to, jiems pa­ to­gu pirk­ti už nuo­sa­vas lė­šas“, – dės­tė R.Ple­te­ras.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ros OP­PA biu­ro va­do­vas Vy­tis Me­de­lis ma­no, kad prieš kri­zę Va­ka­rų ša­lių pi­lie­čiai NT pir­ko spe­ku­lia­ci­niais tiks­lais – ti­kė­da­mie­si po ke­le­rių me­tų jį par­duo­ti bran­giau. Ta­čiau užk­lu­pus kri­zei pa­si­tai­kė ne­ma­žai at­ve­jų, kai įsi­gy­tą NT te­ko par­duo­ti iš var­žy­ty­nių.

Kai­nų ki­li­mas ne­pas­ka­tins Kai­nų di­dė­ji­mo ti­ki­my­bė, anot R.Ple­te­ro, yra aki­vaiz­di. Jau da­bar jos po tru­pu­tį stie­bia­si, tad šie­met ti­ki­ma­si 5-7 proc. NT pa­bran­gi­mo. Pa­šne­ko­ vas įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­vos NT, kaip in­ves­ti­ci­ja, už­sie­nie­čiams pa­trauk­li.

Ta­čiau bend­ro­vės „In­real“ par­da­ vi­mo va­do­vė Si­gi­ta Jok­šie­nė sa­kė ne­ma­nan­ti, jog pra­dė­jus kil­ti kai­ noms už­sie­nio pi­lie­čiai ga­lė­tų im­ti ak­ty­viau do­mė­tis NT Lie­tu­vo­je, nes jie būs­tą pa­pras­tai per­ka tiks­lin­gai. „Ne­pa­va­din­čiau to in­ves­ti­ci­ja – ru­sai ir bal­ta­ru­siai NT įsi­gy­ja grei­čiau dėl vi­zų iš­da­vi­mo tvar­kos ar­ba dėl to, kad ke­lia­si į Lie­tu­vą vers­lo tiks­lais ar su­sik­los­čius ki­toms ap­lin­ky­bėms, dėl sen­ti­men­tų“, – kal­bė­jo ji. Be to, kaip pa­žy­mė­jo S.Jok­šie­nė, už­sie­nie­ čiai daž­niau per­ka būs­tus ku­ror­ti­ niuo­se mies­tuo­se, kad ga­lė­tų juo­se poil­siau­ti, o ne nuo­mo­ti ki­tiems.

V.Me­de­lis taip pat tei­gė pa­ste­bė­ jęs, kad ru­sams ir bal­ta­ru­siams gy­ ve­na­ma­sis būs­tas Lie­tu­vo­je įdo­mus vei­kiau dėl to, jog čia įsi­gi­ję jį ga­li leng­viau ke­liau­ti po Šen­ge­no erd­ vės ša­lis. Ta­čiau to­kių ga­lin­čių­jų nė­ra daug, to­dėl ir su­si­do­mė­ji­mas NT – ne ma­si­nis, ir var­gu ar ka­da nors toks bus.

Nors NT kai­nos, pa­šne­ko­vo nuo­ mo­ne, dėl inf­lia­ci­jos kils, jų di­dė­ji­ mas ne­bus itin ryš­kus ir ne­da­rys di­ de­l ės įta­k os už­s ie­n io pi­l ie­č ių su­si­do­mė­ji­mui Lie­tu­vos rin­ka.

V.Me­de­lis tik nu­mo­jo ran­ka į spe­ku­ lia­ci­jas, esą Lie­tu­vai įsto­jus į eu­ro zo­ną ar pa­ge­rė­jus eko­no­mi­nei si­tua­ ci­jai, pa­ki­lus at­ly­gi­ni­mams NT smar­kiai pa­brangs. „O kal­bant apie in­ves­ti­ci­nes ga­li­my­bes, už­sie­nie­čiai žiū­ri į tas rin­kas, ku­rios au­ga sa­ vai­me. Lie­tu­vo­je šis eta­pas jau pra­ ėjęs. Spar­čiam au­gi­mui at­si­ras­ti nė­ ra jo­kių prie­žas­čių“, – sa­kė jis.

Ban­do leng­vai už­si­dirb­ti R.Ple­te­ras įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­ vos NT kai­nos už­sie­nio pi­lie­čiams šiuo me­tu yra ne­abe­jo­ti­nai pa­trauk­ lios. Štai, tar­ki­me, Drus­ki­nin­kuo­se būs­to kai­nų ly­gis dar ga­na že­mas, pa­trauk­lų būs­tą ne­bran­giai ga­li­ma nu­si­pirk­ti ir ša­lies pa­jū­ry­je.

Ne­prik­lau­so­mų NT bro­ke­rių gru­ pės „Vil­niaus pi­ra­mi­dė“ bro­ke­ris Au­ ri­mas Šli­mas tvir­ti­na, kad už­sie­nio pi­lie­čiai į eko­no­mi­nės kla­sės būs­tus mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se ne­si­

Trumpai Verslo skolos sumažėjo Vers­lo pra­dels­tos sko­los ge­gu­žę su­ma­žė­jo 77 mln. li­tų ir mė­ne­sio pa­bai­go­je bu­vo 5 mlrd. li­tų. Tai ro­do ri­zi­kos val­dy­mo spren­di­mų bend­ro­vės „Cre­di­tin­fo Lie­tu­va“ duo­me­nys. Pra­ėju­sį mė­ne­sį spar­ čiau­siai ma­žė­jo vers­lo įsko­los fi­ nan­sų įstai­goms, ta­čiau sko­lų pa­dau­gė­jo iš­per­ka­mo­sios nuo­ mos ir var­to­ji­mo kre­di­tus tei­ kian­čioms bend­ro­vėms. Pa­sak „Cre­di­tin­fo“ kre­di­to ri­zi­kos va­ do­vės Ali­nos Bue­mann, vers­lo sko­lų port­fe­lio su­ma­žė­ji­mą ge­

gu­žės mė­ne­sį dau­giau­sia lė­mė pa­ge­rė­jęs pra­mo­nės, pre­ky­bos ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­vių kre­di­to­ri­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų vyk­ dy­mas ban­kams ir kre­di­to uni­ joms. „Vis dėl­to mė­ne­si­nį sko­lų su­ma­žė­ji­mą ga­li­me lai­ky­ti tik ma­l o­nia iš­i m­t i­mi, nes ne­igia­ mos ten­den­ci­j os šiais me­tais iš­ lie­ka – pra­dels­t ų įsi­pa­rei­g o­ji­m ų port­f e­l is per pen­kis mė­n e­sius pa­di­dė­j o 176 mln. li­tų. Su mo­ ku­mo prob­l e­mo­mis dau­g iau­sia su­s i­du­r ia ap­gy­ven­di­ni­m o ir mai­t i­ni­mo įstai­gos, taip pat trans­por­t o bend­r o­vės“, – pra­n e­ ši­me sa­kė A.Bue­mann. Įmo­n ių

sko­los at­ski­rai „Sod­rai“ ge­g u­ žės mė­n e­sį su­m a­žė­jo 12 mln. li­ tų – iki 433 mln. li­tų. Vi­d u­ti­n ė ju­ri­d i­n ių as­m e­n ų sko­la ge­g u­žės pa­b ai­g o­je sie­k ė 53 tūkst. li­tų, o „Sod­rai“ – 12 tūkst. li­tų. „Cre­ di­tin­fo“ duo­m e­n i­m is, pra­ėju­sį mė­n e­sį vers­las pa­d en­g ė 152 mln. li­tų anks­čiau su­si­d a­riu­sių sko­lų – tai vie­n a di­d žiau­sių su­ mų, už­fik­suo­tų šiais me­tais. Pa­ ly­g in­k i­m e: vers­las 2012 me­tais kas mė­n e­sį pa­d eng­d a­v o vi­d u­ti­ niš­k ai po 163 mln. li­tų sko­lų.

Ge­g u­žę taip pat už­fik­suo­ti 122 įmo­n ių ban­k ro­to at­v e­jai – 3 at­ ve­jais dau­g iau nei anks­tes­n į

mė­n e­sį. „Nors pa­sta­rai­siais mė­ ne­siais ban­kro­t ų skai­č ius sta­bi­ li­za­v o­si, šių me­t ų pen­kių mė­ne­ sių sta­tis­ti­ka, pal­ygin­t i su pra­ėju­sių me­t ų tuo pa­č iu lai­ko­ tar­p iu, ne­atro­do ge­riau. Šiais me­tais ban­kro­t ui ma­ž iau­siai at­ spa­rios bu­vo maž­me­ni­nės pre­ ky­b os, pa­slau­gų ir trans­por­t o veik­los, ku­rio­se ban­kro­tų skai­ čius di­dė­jo spar­čiau­siai“, – tei­gė A.Bue­mann. Anot jos, ban­kro­to at­ve­jų la­biau­siai su­ma­žė­jo tarp mai­ti­ni­mo įstai­gų ir že­mės ūkio bend­ro­vių.

LŽ, BNS

dai­ro. Toks ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas su­ lau­kia tik vie­tos gy­ven­to­jų su­si­do­mė­ ji­mo. Anot jo, už­sie­nie­čiai pa­pras­tai dai­ro­si bran­ges­nių ir nau­jos sta­ty­bos, ar­čiau mies­to cen­tro esan­čių būs­tų.

Ta­čiau R.Ple­te­ras pa­žy­mė­jo, kad už­sie­nio pi­lie­čiai, nors ir ža­vi­si san­ty­ ki­nai ne­di­de­lė­mis NT kai­no­mis Lie­ tu­vo­je, ak­lai jo ne­per­ka. „Y­ra su­si­for­ ma­vęs mi­tas, ne­va už­sie­nie­čiai per­ka ne­skai­čiuo­da­mi pi­ni­gų, ne­si­gi­lin­da­mi į kai­ną. Iš tie­sų jie la­bai ge­rai ži­no rin­ kos kai­ną ir de­ra­si – tai da­ro tiek Ru­ si­jos, tiek Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiai. Kar­ tais NT par­da­vė­jai siū­lo ob­jek­tą, skir­tą iš­im­ti­nai už­sie­nie­čiams. Ta­čiau tai ne­vi­siš­kai lo­giš­ka, nes jis tu­ri bū­ti skir­tas rin­kai ir siū­lo­mas už rin­kos kai­ną. Ne­rei­kia ti­kė­tis, kad 400 tūkst. li­tų ver­tės būs­tą se­na­mies­ty­je už­sie­ nie­tis pirks už 500 tūkst. li­tų. Taip nė­ ra, nie­ka­da ne­bu­vo ir ti­kriau­siai nie­ kuo­met ne­bus“, – aiš­ki­no R.Ple­te­ras.

Ga­li­mi rin­kos po­ky­čiai Nors NT spe­cia­lis­tai į ga­li­mus rin­ kos po­ky­čius žiū­ri ne­pa­tik­liai, eko­ no­mis­to ma­ny­mu, no­rint pri­trauk­ti dau­giau už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų rei­ kė­tų ak­ty­viau rek­la­muo­ti kraš­to NT rin­ką, ak­cen­tuo­ti jos ge­rą­sias sa­vy­ bes, taip pat pa­siū­ly­ti ska­ti­ni­mo prie­ mo­nių. Pa­vyz­džiui, Lat­vi­ja Ru­si­jos pi­lie­čiams net iš­duo­da lei­di­mą gy­ ven­ti ša­ly­je. Be šių da­ly­kų, kaip pa­ brė­žė pa­šne­ko­vas, Lie­tu­va tė­ra in­ ves­ti­ci­jų di­ver­si­fi­ka­vi­mo šal­ti­nis, ir to­liau ne­bus la­bai ak­tua­li rin­ka.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6044 -0,0275 1 Australijos doleris 2,4759 -0,0180 10 000 Baltarusijos rublių 2,9901 -0,0230 1 Kanados doleris 2,5368 -0,0087 1 Šveicarijos frankas 2,8042 +0,0076 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2445 -0,0472 10 Čekijos kronų 1,3448 +0,0046 10 Danijos kronų 4,6315 -0,0006 1 DB svaras sterlingų 4,0591 -0,0034 100 Islandijos kronų 2,1636 -0,0014 100 Japonijos jenų 2,6900 +0,0387 100 Kazachstano tengių 1,7208 -0,0182 1 Latvijos latas 4,9196 +0,0038 10 Norvegijos kronų 4,5362 -0,0020 10 Lenkijos zlotų 8,0190 -0,0389 100 Rusijos rublių 8,0719 -0,1226 10 Švedijos kronų 3,9891 -0,0132 1 Turkijos naujoji lyra 1,3773 -0,0165 10 Ukrainos grivinų 3,2005 -0,0269 2013 06 10

10 Verslas

2013 06 10

Leista nemokėti bankui visų palūkanų ARVYDAS JOCKUS a.jockus@lzinios.lt

Tre­jus me­tus už­si­tę­sęs konf­ lik­tas tarp DNB ban­ko ir jo klien­tų – 20 ne­pro­fe­sio­na­lių in­ves­tuo­to­jų – bai­gė­si ne­ti­ kė­ta at­omaz­ga. Teis­mas lei­do nuo­sto­lių pa­ty­ru­siems ban­ko klien­tams ne­mo­kė­ti pu­sės pa­lū­ka­nų už sko­lin­tas lė­šas, už ku­rias įsi­gy­tos pel­no ne­davu­sios ob­li­ga­ci­jos.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas bir­ že­lio 4 die­ną pri­pa­ži­no, kad DNB ban­kas iš da­lies pa­žei­dė tei­sės ak­ tus ir ne­pa­ty­ru­sių in­ves­tuo­to­jų tei­ ses, kai siū­lė jiems ga­li­my­bę įsi­gy­ti ob­li­ga­ci­jų už pa­ties ban­ko pa­sko­ lin­tus pi­ni­gus, kre­di­to grą­ži­ni­mui už­ti­krin­ti įkei­čiant tur­tą. Teis­mas lei­do mo­kė­ti tik pu­sę pa­lū­ka­nų už kre­di­tus. Ne­pro­fe­sio­na­lūs in­ves­ tuo­to­jai teis­mo spren­di­mą va­di­na da­li­ne per­ga­le, bet jį ke­ti­na skųs­ti ir ieš­ko­vai, ir DNB ban­kas.

Ieš­ki­nys sie­kė be­veik 6 mln. li­tų – tiek pa­lū­ka­nų ieš­ko­vams rei­kė­tų su­mo­kė­ti už pa­sis­ko­lin­tus pi­ni­gus ob­li­ga­ci­joms įsi­gy­ti.

Sie­kia ne­mo­kė­ti vi­sai Dvi­de­šim­čiai ne­pro­fe­sio­na­lių in­ ves­tuo­to­jų teis­me at­sto­vau­jan­čio ad­vo­ka­to Ge­di­mi­no Juk­ne­vi­čiaus tei­gi­mu, spren­di­mas ge­ras vien tuo, jog „kons­ta­tuo­ta, kad ban­kas at­li­ko ne­tei­sė­tus veiks­mus“. Pa­sak jo, ne­ pro­fe­sio­na­lūs in­ves­tuo­to­jai sie­kia, kad jiems iš vi­so ne­rei­kė­tų mo­kė­ti pa­lū­ka­nų. „Už su­teik­tas pa­sko­las įsi­g y­t os ob­l i­g a­c i­j os ne­u ž­d ir­b o pel­no, iš ku­rio tu­rė­jo bū­ti mo­ka­mos pa­lū­ka­nos sko­li­nu­siam ban­kui. Ma­ no­me, kad ieš­ko­vų tei­sės yra pa­ žeis­tos“, – LŽ tei­gė ad­vo­ka­tas.

G.Juknevičius: „Neprofesionalūs investuotojai siekia, kad už nuostolingas obligacijas iš viso nereikėtų mokėti palūkanų.“ LŽ archyvo nuotrauka

Jo tei­gi­mu, ieš­ko­vams bu­vo sko­li­ na­ma ke­lis kar­tus dau­giau nei jų įkei­ čia­mo tur­to ver­tė, įsi­gy­tos ob­li­ga­ci­jos bu­vo įkei­čia­mos ban­ko nau­dai. Taip ban­kas už­si­ti­kri­no sau nau­dą ir at­si­ ri­bo­jo nuo bet ko­kios ri­zi­kos, vi­są ją per­leis­da­mas ieš­ko­vams.

Ban­kas tvir­ti­na klien­tų ne­klai­di­nęs And­rius Vil­kan­cas, DNB ban­ko at­sto­vas spau­dai, LŽ dės­tė, jog ban­ kas ir to­liau lai­ko­si nuo­mo­nės, kad ty­čia klien­tų ne­klai­di­no, tei­kė pa­ slau­gas pa­gal tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­ mus ir ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas at­sa­ kin­gu už klien­tų, sie­ku­sių di­des­nės in­ves­ti­ci­nės grą­žos ir pri­siė­mu­sių su tuo su­si­ju­sią ri­zi­ką, spren­di­mus. „Vi­sa rei­kia­ma in­for­ma­ci­ja bu­vo

Dėl tuomečio DnB NORD banko platintų produktų nuostolių patyrė daugiau kaip 600 neprofesionalių investuotojų.

Dau­giau nei prieš še­še­rius me­tus tuo­me­tis DnB NORD ban­kas pa­ siū­lė nau­ją pa­slau­gą – ne­pro­fe­sio­ na­liems in­ves­tuo­to­jams ban­kas su­ pap­ras­tin­ta tvar­ka sko­li­no pi­ni­gų in­ves­tuo­ti į ob­li­ga­ci­jas, o šie tu­rė­jo įkeis­ti sa­vo ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. „Ban­kas ne­atsk­lei­dė, kad šis in­ ves­ta­vi­mo bū­das yra ri­zi­kin­gas, ir ne­pa­ty­ru­siems in­ves­tuo­to­jams tin­ ka­mai ne­paaiš­ki­no, jog pa­lū­ka­nas teks mo­kė­ti net tuo at­ve­ju, jei ob­li­ ga­ci­jos bus nuo­sto­lin­gos, o ne­tu­rint pi­ni­gų pa­lū­ka­noms iš­kils grės­mė ne­t ek­t i įkeis­t o ne­k il­n o­j a­m o­j o tur­to“, – aiš­ki­no G.Juk­ne­vi­čius.

su­teik­ta raš­tu ir žo­džiu, o san­do­riai ne­bu­vo su­da­ro­mi sku­bo­tai, juo­lab yra ži­no­ma, kad kiek­vie­nas iš gin­čo da­ly­vių iki įkeis­da­mi tur­tą tu­rė­jo ma­žų ma­žiau­siai tris sa­vai­tes su­si­ pa­žin­ti su su­tar­ti­mis, klaus­ti ban­ko dar­buo­to­jų ar­ba pa­si­tar­ti dėl ga­li­ mos ri­zi­kos su ne­prik­lau­so­mais kon­sul­tan­tais“, – dėstė jis.

A.Vil­kan­cą pik­ti­na ieš­ko­vų tei­gi­ niai, esą ban­ko dar­buo­to­jai ne­pa­ty­ ru­siems ir ne­pro­fe­sio­na­liems in­ves­ tuo­to­jams ne­paaiš­ki­no apie to­kio in­ves­ta­vi­mo ri­zi­ką, ne­si­do­mė­jo nei jų in­ves­ta­vi­mo pa­tir­ti­mi, nei fi­nan­ si­n e si­t ua­c i­j a. „Tai ne­a ti­t in­k a

DNB bankas yra atsakovas 19-oje civilinių bylų, bendra ginčo suma siekia 33,9 mln. litų.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

teis­me nu­sta­ty­tų fak­ti­nių ap­lin­ky­ bių. Prieš­in­gai, ban­kas pers­pė­jo, kai to­kia in­ves­ti­ci­ja kon­kre­čiam klien­tui ne­bu­vo tin­ka­ma“, – ti­ki­no jis. DNB ne­su­tin­ka, kad bū­tų lai­ko­ mas at­sa­kin­gu už dau­giau už­dirb­ti sie­ku­sių klien­tų spren­di­mus net ir to­kiais at­ve­jais, kai esą bu­vo ig­no­ ruo­ja­mos ban­ko re­ko­men­da­ci­jos pa­si­rink­ti ki­tą in­ves­ta­vi­mo bū­dą ar­ ba, pa­si­ra­šant di­de­lės ver­tės su­tar­ tis, jos net ne­bu­vo skai­to­mos. Tą esą aiš­kiai kons­ta­ta­vo ir teis­mas – ta­ria­mas ne­si­do­mė­ji­mas pa­si­ra­šo­ mo­mis su­tar­ti­mis ne­ga­li bū­ti pa­tei­ si­na­mas, ir dėl to par­ei­ga mo­kė­ti pa­lū­ka­nas ne­ga­li bū­ti pa­nai­kin­ta. „Sko­li­ni­mo su­tar­ty­se yra aiš­kiai įtvir­tin­ta par­ei­ga mo­kė­ti pa­lū­ka­nas už pa­im­tą kre­di­tą bei at­sklei­džia­mos su tuo su­si­ju­sios ri­zi­kos. Iš ieš­ko­vų pa­aiš­ki­ni­mo nu­sta­ty­ta, kad vi­si jie su­ vo­kė ir su­pra­to ar tu­rė­jo su­pras­ti su­ da­ry­tų sko­li­ni­mo su­tar­čių es­mę, su­ pra­to, kad pa­sko­la su­tei­kia­ma at­ly­gin­ti­nai už pa­lū­ka­nas, ta­čiau su­ tar­čių ir jų są­ly­gų ne­skai­tė, į jas ne­si­ gi­li­no. To­dėl nu­ro­dy­ti ieš­ko­vų veiks­ mai su­da­rant su­tar­tis yra įver­tin­ti kaip di­de­lis ne­at­sar­gu­mas. Jie ne­ bu­vo tiek rū­pes­tin­gi ir ap­dai­rūs, kiek ati­tin­ka­mo­mis są­ly­go­mis su­da­rant sko­li­ni­mo su­tar­tis yra bū­ti­na, to­dėl pri­va­lo pri­siim­ti pro­por­cin­gai da­lį su

tuo su­si­ju­sios ri­zi­kos“, – teis­mo spren­di­mą ci­ta­vo A.Vil­kan­cas.

Nor­ve­gi­jos by­los at­gar­siai Kaip jau ra­šė LŽ, šių me­tų ba­ lan­dį pa­na­šio­je by­lo­je vie­nas smul­ ku­sis in­ves­tuo­to­jas iš lie­tu­viš­ką DNB ban­ką pa­tro­nuo­jan­čios bend­ ro­vės Nor­ve­gi­jo­je „DNB bank ASA“ pri­si­tei­sė 230 tūkst. Nor­ve­gi­ jos kro­nų (apie 100 tūkst. li­tų) nuo­ sto­lių su­mą. Ban­kas taip pat tu­rės pa­deng­ti be­veik 4,8 mln. kro­nų (apie 2,2 mln. li­tų) teis­mo ir ad­vo­ ka­tų sam­dy­mo iš­lai­dų. Smul­ku­sis DNB klien­tas pra­ra­do lė­šas in­ves­ta­ vęs į ban­ko iš­leis­tus ver­ty­bi­nius po­ pie­rius, ku­riems įsi­gy­ti tas pats ban­ kas su­tei­kė ati­tin­ka­mos truk­mės pa­sko­lą fik­suo­to­mis pa­lū­ka­no­mis.

DNB tei­si­nin­kams Nor­ve­gi­jo­je iš­nag­ri­nė­jus Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spren­di­mą ir ga­li­mas pa­sek­mes, bu­vo nu­spręs­ta kom­pen­suo­ti nuo­ sto­lius 219 smul­kių­jų in­ves­tuo­to­jų, ku­rie įsi­gi­jo tuos pa­čius pro­duk­tus, taip pat nuo­sto­liai bus kom­pen­suo­ ja­mi dar apie 90 ki­tų ban­ko klien­tų, ku­rių įsi­gy­tuo­se pro­duk­tuo­se bu­vo to­kios pa­čios klai­dos. Dar 5 tūkst. klien­tų, ku­rie įsi­gi­jo pro­duk­tus su tam ti­krais trū­ku­mais, taip pat sie­ kia gau­ti kom­pen­sa­ci­ją.

2008-ai­siais skelb­ta sta­tis­ti­ka ro­

do, kad Nor­ve­gi­jos ban­kai ga­li bū­ti par­da­vę pa­na­šių ver­ty­bi­nių po­pie­ rių už dau­giau kaip 34 mlrd. Nor­ve­ gi­jos kro­nų (apie 16 mlrd. li­tų). Eks­ per­tų ver­ti­ni­mais, ga­li­mi klien­tų nuo­sto­liai ga­li siek­ti 10 mlrd. kro­nų (4,6 mlrd. li­tų).

Dėl DNB ban­ko Lie­tu­vos pa­da­ li­nio pla­tin­tų pro­duk­tų nuo­sto­lių pa­ty­rė dau­giau kaip 600 ne­pro­fe­ sio­na­lių in­ves­tuo­to­jų. Da­lis jų pra­ ra­do tur­tą ir da­bar gin­či­ja su ban­ku su­da­ry­tą san­do­rį.

G.Juk­ne­vi­čius ma­no, kad Nor­ve­ gi­jos teis­mas kons­ta­ta­vo tuos pa­ čius „DNB bank ASA“ pa­da­ry­tus pa­žei­di­mus, ku­riais ieš­ki­nį šio­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je grin­dė Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jai.

DNB at­sto­vas A.Vil­kan­cas įsi­ti­ki­ nęs, kad Nor­ve­gi­jos teis­mo spren­di­ mas ne­ga­li tu­rė­ti įta­kos gin­čams Lie­ tu­vo­je. „Y­ra aki­vaiz­dūs Nor­ve­gi­jo­je ir Lie­tu­vo­je pla­tin­tų ob­li­ga­ci­jų emi­ si­jų pros­pek­tų skir­tu­mai. Nor­ve­gi­jo­je bu­vo nu­spręs­ta mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­ jas in­ves­tuo­to­jams, 2000 me­tais įsi­ gi­ju­siems ver­ty­bi­nių po­pie­rių, ku­rių emi­si­jų pros­pek­te, de­ja, bu­vo pa­da­ ry­ta fak­ti­nių klai­dų – de­vy­nio­se iš 229 Nor­ve­gi­jo­je pla­tin­tų ob­li­ga­ci­jų emi­si­jų. Lie­tu­vo­je pla­tin­tų ob­li­ga­ci­jų emi­si­jų pros­pek­tuo­se to­kių klai­dų nė­ ra“, – įsi­ti­ki­nęs ban­ko at­sto­vas.

•

Trumpai PRAMONĖS PRODUKCIJA PIGO Ga­min­to­jų par­duo­tos pra­mo­nės pro­duk­ci­jos kai­nos ge­gu­žės mė­ ne­sį, pa­ly­gin­ti su 2012-ųjų ge­gu­že, su­ma­žė­jo 3,2 proc., pa­ly­gin­ti su šių me­tų ba­lan­džio mė­ne­siu, pro­duk­ci­ jos kai­nos be­veik ne­pa­ki­to. Be naf­ tos pro­duk­tų pra­mo­nės pro­duk­ci­jos kai­nos per me­tus pa­di­dė­jo 0,7 proc., o per mė­ne­sį smuk­te­lė­jo 0,1 pro­cen­to. Tai pra­ne­šė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas. Di­džiau­sią įta­ką bend­ra­jam kai­nų po­ky­čiui ge­gu­žę, pa­ly­gin­ti su ba­lan­džio mė­ne­siu, tu­ rė­jo 0,2 proc. pa­di­dė­ju­sios ra­fi­ nuo­tų naf­tos pro­duk­tų, 0,4 proc. –

mais­to pro­duk­tų ga­my­bos kai­nos ir 1,6 proc. su­ma­žė­ju­sios che­mi­ ka­lų bei che­mi­jos pro­duk­tų ga­my­ bos kai­nos. Per me­tus, anot sta­tis­ ti­kų, la­biau­siai at­pi­go naf­tos ga­vy­bos ir ra­fi­nuo­tų naf­tos pro­ duk­tų ga­my­bos pro­duk­ci­ja – ati­tin­ ka­mai 11,3 proc. ir 11 pro­cen­tų.

Pa­bran­go va­rik­li­nių trans­por­to prie­mo­nių, prie­ka­bų ir pusp­rie­ka­ bių ga­my­bos bei van­dens su­rin­ ki­mo, va­ly­mo ir tie­ki­mo pro­duk­ ci­ja – ati­tin­ka­mai 9,3 proc. ir 6,9 pro­cen­to. Lie­tu­vos rin­ko­je par­duo­ tos pro­duk­ci­jos kai­nos per mė­ne­sį pa­di­dė­jo 0,1 proc. (per me­tus – 0,5 proc.), be naf­tos pro­duk­tų – 0,3 proc. (2,1 proc.).

ALGOS APSKRITYSE KEITĖSI NEDAUG Lie­tu­vo­je vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­kes­tis, iš­sky­rus in­di­vi­ dua­lią­sias įmo­nes, pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su 2012 me­tų spa­lio-gruo­džio mė­ne­siais, ne­daug iš­au­go še­šių aps­kri­čių įmo­nė­se, įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se, o di­ džiau­sius at­ly­gi­ni­mus ir to­liau ga­ vo Vil­niaus aps­kri­ties dar­buo­to­jai.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­ mis, dau­giau­sia vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­kes­tis iki mo­kes­čių (bru­to) pa­di­dė­jo Tel­šių, Tau­ra­gės ir Ute­nos aps­kri­ty­se (ati­tin­ka­mai 12 ir po 10 li­tų), bet su­ma­žė­jo Pa­ne­vė­

žio, Klai­pė­dos, Kau­no ir Ma­ri­jam­ po­lės aps­kri­ty­se (ati­tin­ka­mai 22, 18, 17 ir 2 li­tais). Pir­mą­jį ket­vir­tį Vil­niaus aps­kri­ties dar­buo­to­jų vi­ du­ti­nis bru­to dar­bo už­mo­kes­tis sie­kė 2505,3 li­to. Tau­ra­gės aps­kri­ ty­je dar­buo­to­jai už­dir­bo ma­žiau­siai – jų vi­du­ti­nis bru­to dar­bo už­mo­ kes­tis bu­vo 1769,7 li­to, ar­ba 735,6 li­to ma­žiau nei Vil­niaus aps­kri­ty­je.

Dar­bo už­mo­kes­čio pa­si­kei­ti­mus pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį lė­mė nuo sau­sio 1 die­nos iki 1 tūkst. li­tų pa­ di­din­ta mi­ni­ma­lio­ji mė­ne­sio al­ga, ma­žes­nės, pa­ly­gin­ti su anks­tes­ niuo­ju ket­vir­čiu, ne­re­gu­lia­rios pre­ mi­jos, prie­dai, prie­mo­kos, vien­kar­ ti­nės pi­ni­gi­nės iš­mo­kos ir ki­tos

prie­žas­tys. Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis iš­ mo­kė­tas (ne­to) dar­bo už­mo­kes­tis aps­kri­ty­se ki­to pa­na­šiai kaip ir bru­to. Iš­mo­kė­tas dar­bo už­mo­kes­tis la­biau­sia iš­au­go Tel­šių (9 li­tais), Ute­nos ir Tau­ra­gės (po 8 li­tus) aps­ kri­ty­se, bet su­ma­žė­jo Pa­ne­vė­žio (16 li­tų), Klai­pė­dos (13 li­tų), Kau­no (12 li­tų) ir Ma­ri­jam­po­lės (1 li­tu). Per me­tus (pir­mą­jį ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2012-ųjų lai­ko­tar­piu) vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­kes­tis iki mo­kes­čių pa­ di­dė­jo vi­so­se aps­kri­ty­se, o la­biau­ siai – Šiau­lių (5,4 proc.), Kau­no (5,1 proc.) ir Pa­ne­vė­žio (5 proc.).

LŽ, BNS

Trasa 11

2013 06 10

Pasiūlymų pavežti neįgaliuosius – lašas •1 p.

sai ne­ke­liau­ja. Mū­sų tak­si yra va­ žia­vę žmo­nių, ku­rie 1-2 me­tus iš vi­ so ne­bu­vo lau­ke“, – at­sklei­dė R. Le­be­lio­ny­tė-Al­sei­kie­nė.

Atkelta iš

Ne­li­ko pi­ni­gų Be to, cen­tro dar­bą ri­bo­ja mies­to sa­vi­val­dy­bės ski­ria­mų pi­ni­gų sty­gius. Įstai­gos va­do­vė ne­slė­pė, kad pra­ėju­ sių me­tų pa­bai­go­je ne­įga­liuo­sius ve­ žio­jan­čius au­to­mo­bi­lius te­ko stab­ dy­ti, nes ne­bu­vo už ką pirk­ti de­ga­lų.

Per 2011-uo­sius 284 su­nkiai ju­ dan­tys žmo­nės cen­tro ma­ši­no­mis bu­vo ve­ža­mi 1510 kar­tų. Per­nai klien­tų vie­nu as­me­niu pa­dau­gė­jo, bet jie vy­ko tvar­ky­ti sa­vo rei­ka­lų tik 1260 kar­tų. „E­sa­me biu­dže­ti­nė įstai­ga. Kai sa­vi­val­dy­bės si­tua­ci­ja bu­vo su­nki, sten­gė­mės tau­py­ti, va­ žiuo­da­vo­me tik kri­ti­niais at­ve­jais.

Da­bar vėl dir­ba­me nor­ma­liai“, – net at­si­du­so pa­šne­ko­vė.

Ra­jo­nuo­se trans­por­to pa­slau­gos rei­ka­lin­gos ne tik ve­ži­mė­liais ju­ dan­tiems ne­įga­lie­siems, bet ir dau­ gy­bei kai­muo­se gy­ve­nan­čių se­ nu­kų. Kau­no ra­jo­no so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Kris­ti­na Sta­nis­lo­vai­tie­nė pa­tvir­ti­no, kad dėl to jų pa­slau­gos itin pa­klau­sios. „Ra­jo­ne yra daug kai­mų, vien­kie­mių. Vie­ša­sis trans­ por­tas tarp jų ti­krai nė­ra ge­rai iš­plė­ to­tas, to­dėl net vaikš­tan­tys se­nu­kai ne­ga­li pa­tys va­ži­nė­ti“, – kal­bė­jo K.Sta­nis­lo­vai­tie­nė.

Sim­bo­li­nė kai­na Pa­grin­di­nis cen­tro vai­ruo­to­jų dar­bas, pa­sak pa­šne­ko­vės, – nu­ vež­ti žmo­nes pas gy­dy­to­jus. Tau­ pant pi­ni­gus į tam ti­kras pro­ce­dū­ras li­go­niai ve­žio­ja­mi gru­pe­lė­mis. Ta­ čiau pa­gel­bė­ti gy­ven­to­jams ki­tais rei­ka­lais ne vi­suo­met pa­vyks­ta. „Ne vi­sa­da ga­li­me va­žiuo­ti – ra­jo­ne at­stu­mai di­de­li. Pa­vyz­džiui, ve­žant žmo­gų iš Če­kiš­kės su­si­da­ro 50 ki­ lo­me­trų. Jei ma­to­me, kad yra po­rei­ kis, bet ne­ga­li­me jo pa­ten­kin­ti, krei­pia­mės į se­niū­ni­ją, gy­ve­nan­ čiuo­sius ne­to­lie­se. Ne­pa­lie­ka­me žmo­gaus li­ki­mo va­liai“, – ti­ki­no Kau­no ra­jo­no so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja K.Sta­nis­lo­vai­tie­nė.

Trans­por­ta­vi­mo pa­slau­gos ne­įga­ lie­siems nė­ra vi­siš­kai ne­mo­ka­mos, bet jos ge­ro­kai pi­ges­nės už tak­si įkai­nius ir daž­niau­siai kai­nuo­ja tik tru­pu­tį dau­giau ne­gu vie­šo­jo trans­

Socialinis taksi gali nuvežti neįgaliuosius papramogauti, bet kol kas sostinėje yra vos vienas toks automobilis.

Romo Jurgaičio nuotrauka

por­to bi­lie­tas. Kiek­vie­na­me mies­te ir ra­jo­ne pa­slau­gų kai­nos svy­ruo­ja.

An­tai Kau­no ra­jo­ne li­go­niai ve­žio­ ja­mi ne­mo­ka­mai, o vyks­tant ki­tais rei­ka­lais už 1 km ke­lio­nės rei­kia

Į lau­ką – po me­tų Dau­ge­liu at­ve­jų au­to­mo­bi­lis ski­ ria­mas tik bū­ti­niems as­mens iš­gy­ ve­ni­mo po­rei­kiams pa­ten­kin­ti – nu­ vyk­ti pas gy­dy­to­ją ar su­sit­var­ky­ti

R.Lebelionytė-Alseikienė: „Yra tokių, kuriems labai sunku. Jei neturi artimųjų ir negali keliauti, tada visai nekeliauja.

Mūsų taksi yra važiavę žmonių, kurie 1-2 metus iš viso nebuvo lauke.“ mo­kė­ti 60 cen­tų. Vil­niu­je ga­lio­ja fik­suo­tas įkai­nis: vie­nas va­žia­vi­ mas kai­nuo­ja 6 li­tus, į abi pu­ses – 10 li­tų. Dau­ge­ly­je ki­tų ra­jo­nų ki­lo­ me­tro kai­na svy­ruo­ja apie li­tą, bet daž­nai žmo­gus ve­ža­mas ir už dy­ką ar­ba tai­kant 50-80 proc. nuo­lai­dą – tai pri­klau­so nuo jo ne­ga­lios ir fi­ nan­si­nės pa­dė­ties.

tei­si­nius rei­ka­lus. Bet prieš me­tus Vil­niu­je pradėtas įgyvendinti pro­ jek­tas „So­cia­li­nis tak­si“, skir­tas no­ rin­tie­siems pra­plės­ti aki­ra­tį, ne­įp­ ras­tai pra­leis­ti lai­ką. Prieš mė­ne­sį jis pra­dė­jo veik­ti ir Klai­pė­do­je.

Na­cio­na­li­nio so­cia­li­nės in­teg­ra­ ci­jos ins­ti­tu­to ini­ci­juo­tos prog­ra­ mos „So­cia­li­nis tak­si“ koor­di­na­to­rė

Rai­mon­da Le­be­lio­ny­tė-Al­sei­kie­nė džiau­gė­si, kad pa­slau­ga do­mi­si itin daug žmo­nių. Spe­cia­liu au­to­mo­bi­ liu Vil­niu­je nau­do­ja­si 128 žmo­nės, bet dar dau­giau jų – 130 – lau­kia ei­ lė­je, kol ga­lės įsi­lie­ti į prog­ra­mą.

Kol kas jai skir­tas tik vie­nas au­to­ mo­bi­lis, ir nors vai­ruo­to­jas per die­ną įvyk­do apie 12 už­sa­ky­mų, vi­ sų pa­gei­da­vi­mų iš­pil­dy­ti ne­pa­ vyks­ta. So­cia­li­nį tak­si ne­įga­lie­ji ga­ li už­si­sa­ky­ti in­ter­ne­tu ir, su­mo­kė­ję 3 li­tus, va­žiuo­ti į tea­trą, ki­ną, baž­ ny­čią, ap­lan­ky­ti drau­gų ar ki­taip pa­siž­mo­nė­ti. Koor­di­na­to­rė vi­lia­si, kad ne­tru­kus or­ga­ni­za­ci­ja gaus dar vie­ną ne­įga­lie­siems vež­ti pri­tai­ky­tą au­to­mo­bi­lį. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, to­kių tak­si bū­ti­nai rei­kia dar dau­giau, nes kai ku­rie žmo­nės, ne­tu­rė­da­mi ar­ti­ mų­jų, ku­rie ga­lė­tų juos pa­vež­ti, aps­kri­tai ne­išei­na iš na­mų. „Y­ra to­ kių, ku­riems la­bai su­nku. Jei ne­tu­ri ar­ti­mų­jų ir ne­ga­li ke­liau­ti, ta­da vi­

Pen­kis­kart dau­giau Lie­tu­vos žmo­nių su ne­ga­lia są­ jun­gos vi­cep­re­zi­den­tė Gin­ta Že­ mai­tai­ty­tė ne­slė­pė, kad ne­įga­liuo­ sius ve­žio­jan­čios įstai­gos nė iš to­lo ne­su­ge­ba pa­ten­kin­ti vi­sų žmo­nių po­rei­kių. „Vil­niu­je rei­kė­tų gal pen­ kis kar­tus dau­giau au­to­mo­bi­lių. Ki­ tuo­se mies­tuo­se taip pat lin­kė­tu­me tu­rė­ti so­cia­li­nį tak­si, – tvir­ti­no ji. – Apie vi­sų po­rei­kių ten­ki­ni­mą nė­ra nė kal­bos.“ G.Že­mai­tai­ty­tė gy­rė ini­cia­ty­vą vež­ti tu­rin­čiuo­sius ju­dė­ji­mo ne­ga­ lią ne tik į gy­dy­mo įstai­gas, bet ir pra­mo­gau­ti, ta­čiau ne­slė­pė, kad dar daug kas tu­rės pa­si­keis­ti, kol ne­įga­ lie­ji ga­lės leng­vai pa­siek­ti mies­tą.

Pa­sak jos, net ir no­rint la­bai su­nku nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu, o įpras­tų tak­si vai­ruo­to­jai kar­tais at­ si­sa­ko vež­ti žmo­gų vos iš­gir­dę, kad jis sė­di ve­ži­mė­ly­je.

To­dėl daž­nai ne­įga­lie­siems ne­ lie­ka ki­tos iš­ei­ties, tik pra­šy­ti pa­ gal­bos iš jais be­si­rū­pi­nan­čių ins­ titu­ci­jų, bet biu­dže­ti­nių įstai­gų vai­ruo­to­jai ga­li vež­ti tik bū­ti­niau­ siais marš­ru­tais. „Sa­vi­val­dy­bėms pri­klau­san­tys cen­trai la­bai ne­lanks­ tūs, rei­kia už­si­ra­šy­ti prieš po­rą sa­ vai­čių. Jų vai­ruo­to­jai pa­ve­ža į li­go­ ni­nę, į po­lik­li­ni­ką, bet jei no­ri ak­ty­vaus gy­ve­ni­mo, tu­ri ieš­ko­ti ki­ tų bū­dų“, – aiš­ki­no ji.

Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­ slau­gos lanks­tes­nės. Jų au­to­mo­bi­ liais ga­li­ma va­žiuo­ti ir va­ka­re ar sa­ vait­ga­liais, ta­čiau iš­vy­kas taip pat ri­bo­ja pro­jek­tų tai­syk­lės. Iš­plės­ti pa­slau­gų ne­lei­džia ir lė­šų trū­ku­mas.

G.Že­mai­tai­ty­tė siū­lė rem­tis už­ sie­nio ša­lių pa­vyz­džiais. Ten ne­įga­ lių­jų trans­por­ta­vi­mo inf­ras­truk­tū­ra su­kur­ta jau daug me­tų ir esą kai­ nuo­ja vi­sai ne­bran­giai. Be to, tie, ku­rie im­asi ini­cia­ty­vos pa­dė­ti sun­ kiai ju­dan­tiems žmo­nėms, ga­li ti­kė­ tis par­amos iš įvai­rių fon­dų. „Ei­ nant me­tams žmo­nių no­ras ju­dė­ti tik di­dė­ja. Pi­ni­gų klau­si­mas vi­suo­ met bu­vo lyg ne­pa­ju­di­na­ma uo­la, bet rei­kia tik pa­mąs­ty­ti – iš­ei­čių yra“, – tvir­ti­no G.Že­mai­tai­ty­tė.

•

Potvynis sustabdė „Porsche“ gamyklą ILONA STAŠKUTĖ ilona.staskute@lzinios.lt

Vi­du­rio Eu­ro­pą skan­di­nan­tis pot­vy­nis ne­ap­len­kė ir au­to­mo­bi­lių pra­mo­nės. „Pors­che“ bu­vo pri­vers­ta su­stab­dy­ti au­to­mo­bi­lių ga­my­bą Vo­kie­ti­jo­je, Leip­ci­ge, nes van­duo ap­sė­mė ke­lius, ku­riais at­ve­ža­mos de­ta­lės.

Ga­myk­lo­je Leip­ci­ge su­ren­ka­mi pa­sau­li­nėms rin­koms skir­ti vi­su­rei­ giai „Cayen­ne“ ir pra­ban­gūs se­da­ nai „Pa­na­me­ra“. Nau­jie­nų agen­tū­ ros „Reu­ters“ duo­me­ni­mis, pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį dar­buo­to­jams liep­ta ne­bea­tei­ti į ry­ti­nę pa­mai­ną, nes dėl Če­ki­ją už­lie­ju­sių pot­vy­nių ve­žė­jai vė­la­vo at­vež­ti „Cayen­ne“ kė­bu­lus.

Pla­nuo­ta, kad dar­buo­to­jai ga­lė­tų dirb­ti vie­na pa­mai­na, bet vė­liau dar­bas fab­ri­ke bu­vo vi­siš­kai su­stab­ dy­tas. Ar pa­vyks at­nau­jin­ti ga­my­bą šią sa­vai­tę, dar ne­ži­no­ma.„Pors­ che“ at­sto­vė Ju­lia Pir­lich agen­tū­rai

„Bloom­berg“ aiš­ki­no, kad su­si­da­rė kamš­tis tie­ki­mo gran­di­nė­je. Au­to­ mo­bi­lių kė­bu­lai ga­mi­na­mi Slo­va­ki­ jo­je, Bra­tis­la­vo­je, ir trau­ki­niais per Če­ki­ją ve­ža­mi į Leip­ci­gą. Ta­čiau trau­ki­nių bė­gius už­lie­jo pot­vy­nis, ir de­ta­lių siun­ta įstri­go ne­pa­sie­ku­si Vo­kie­ti­jos. „Pa­na­me­ros“ kė­bu­lai ga­mi­na­mi Vo­kie­ti­jos šiau­rė­je, Ha­no­ve­ry­je, tai­gi jų tie­ki­mas ne­sus­to­jo. Ta­čiau dėl vė­luo­jan­čių ki­tų de­ta­lių Leip­ ci­ge strin­ga ir šių pra­ban­gių se­da­nų ga­my­ba. „Pors­che“ duo­me­ni­mis, ga­myk­lo­je Leip­ci­ge tri­mis pa­mai­ no­mis dir­ban­tys dar­buo­to­jai per die­ną pa­ga­mi­na 450 au­to­mo­bi­lių.

Fab­ri­ke dir­ba 1250 dar­buo­to­jų, į dar­bą ke­le­tą die­nų ne­teks ei­ti ke­ liems šim­tams iš jų.

Ki­tas pra­ban­gių vo­kiš­kų au­to­ mo­bi­lių ga­min­to­jas BMW taip pat tu­ri ga­myk­lą Leip­ci­ge, bet įmo­nės at­sto­vai pra­ne­šė, kad jo­kių su­tri­ ki­mų dėl pot­vy­nio nė­ra.

Vis dėl­to džiaug­tis dar anks­ti, nes pot­vy­nis ga­li apim­ti ir Vo­kie­ti­ją. „Bloom­berg“ duo­me­ni­mis, Dres­

Dėl kelius apsėmusio potvynio vėluoja “Porsche” detalės, taigi prabangių modelių gamyba Leipcige sustabdyta. / AFP/Scanpix nuotrauka

de­ne, Ha­lė­je ir Mei­se­ne gy­ve­nan­tys žmo­nės pa­ste­bė­jo, kad į El­bę įte­ kan­čio­se upė­se itin pa­ki­lo van­dens ly­gis. Pot­vy­nį Vi­du­rio Eu­ro­po­je su­ kė­lė ne­ti­kė­tai gau­sios liū­tys, van­

duo ap­sė­mė dau­gy­bę ap­link Du­ no­jų įsi­kū­ru­sių mies­tų. Sak­so­ni­jos re­gio­ne apie 15 tūkst. žmo­nių bu­vo eva­kuo­ti, dar ke­le­tas tūks­tan­čių pa­ pra­šy­ti pa­lik­ti na­mus Ba­va­ri­jo­je.

Po van­de­niu li­ko ne­ma­žai ke­lių ir ge­le­žin­ke­lio ruo­žų. Apie 5,6 tūkst Vo­kie­ti­jos ka­rių dir­ba pot­vy­nio ap­ sem­to­se te­ri­to­ri­jo­se Pie­tų Vo­kie­ti­ jo­je, Aus­tri­jo­je ir Če­ki­jo­je.

•

12 Pramogos

2013 06 10

Devi: žurnalistės virsmas dainininke GINTARĖ ČIULADAITĖ

Mu­zi­kos ir pra­mo­gų žur­na­lis­tė Jur­gi­ta Ar­ba­čaus­kai­tė-De­vi jau ket­vir­tus me­tus gy­ve­na už­sie­ny­je, ta­čiau vis daž­niau par­skren­da į tė­vy­nę įra­šy­ti dai­nų. At­li­kė­jos pro­diu­se­ris, ži­no­mas vo­ka­lis­tas ir mu­zi­kan­ tas Ed­ga­ras Lu­bys-Fe­ral sa­vo stu­di­jo­je Vil­niu­je įkvė­pė gy­ vy­bę trims De­vi kū­ri­niams: „Re­vo­liu­ci­ja“, „Pa­sa­kų he­ro­jai“ ir „Gė­lė­mis pra­virks dan­gus“.

Cha­r iz­m a­t iš­k a rau­d onp­l au­k ė, kal­bė­da­ma su LŽ, pri­si­pa­ži­no, kad gy­ve­ni­mas Nor­ve­gi­jo­je nuo­sta­bus, į sce­ną ga­li lip­ti vi­sur, ir at­li­kė­jos kar­je­ra ne­bū­ti­nai De­vi par­gins na­ mo. Bir­že­lio pa­bai­go­je Jur­gi­ta vėl grįž­ta at­os­to­gų ir Lie­tu­vo­je įra­šys dar tris dai­nas. Kū­ri­nių teks­tų ir mu­zi­kos au­to­rius – vie­nuo­li­ka me­tų pa­žįs­ta­mas mer­gi­nos drau­gas E.Lu­ bys. „Man pa­tin­ka jo leng­vas skan­ di­na­viš­kas sti­lius. Ed­ga­ras da­ro tai, kas jam pa­tin­ka“, – ti­ki­no pa­šne­ ko­vė, iš sa­vo na­mų Nor­ve­gi­jo­je jau be­si­ren­gian­ti grįž­ti į Lie­tu­vą. Čia jos lau­kia šei­ma, my­li­mi drau­gai ir mu­zi­ka.

Lei­do rink­tis De­vi ne­si­vai­ko leng­vos sėk­mės, no­ri vis­ką pa­ti pa­siek­ti, pa­tir­ti, iš­gy­ ven­ti, su­vok­ti. Ji ne­si­bai­mi­na sa­ky­ti, ką ma­no. Pri­si­pa­žįs­ta, kad tė­vai au­ gi­no ją ga­na lais­vai ir vi­suo­met lei­do rink­tis. „Auš­ri­nės“ cho­re De­vi bu­vo pir­ ma­sis sop­ra­nas, mo­kė­si su­stip­rin­tos dra­mos kla­sė­je, bai­gė mu­zi­kos mo­ kyk­lą. Vo­kie­ti­jo­je šo­ko džia­zą, mai­ šy­tą su ba­le­tu, Lie­tu­vo­je dai­na­vo už­da­ruo­se va­ka­ruo­se, ves­da­vo ka­ rao­kę. Ta­čiau iki šiol ji bu­vo žur­na­ lis­tė – žo­džio žmo­gus. „Net su­si­ mąs­čiau, kas man la­biau im­po­nuo­ja – mu­zi­ka ar teks­tas? Mu­zi­ka, jei ji

Jurgita Norvegijoje gyvena saloje ir liūdi, kad ne kiekvienas gali pamatyti už jos lango atsiveriantį grožį.

har­mo­nin­ga ir ke­lia šiur­pą. Žmo­gus pir­miau įsi­ker­ta į skam­be­sį, net ge­ riau­sias teks­tas be lip­nios mu­zi­kos ne­pri­lips“, – įsi­ti­ki­nu­si at­li­kė­ja.

Te­beieš­ko sa­vęs „Tan­go TV“ te­le­vi­zi­jos jau­ni­mo lai­dą „Skers­gat­vis“ ve­du­sią Jur­gi­tą re­ži­sie­rė pra­mi­nė Sha­ki, mat ji tu­ rė­jo il­gus, švie­sius, gar­ba­no­tus plau­kus. Pe­rė­jus dirb­ti į ra­di­ją ir žur­na­lą jau­ni­mui, šis var­das pri­li­po.

Dar vie­nas pseu­do­ni­mas – De­vi – hin­duis­tų dei­vė, ku­ri tu­ri ke­le­tą vei­dų, ga­li bū­ti ir kuk­li, ir ne­gai­les­

sas“, nei ro­kas, skam­be­sys – skan­ di­na­viš­kas, elek­tro­ni­ka. Te­beieš­kau sa­vęs, ban­dau įvai­rius sti­lius. Ga­liu at­skleis­ti, kad ar­ti­miau­siu me­tu įra­ ši­nė­siu ba­la­des, jos man net ar­čiau šir­dies“, – tei­gė dai­ni­nin­kė.

Jur­gi­ta Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­na sa­lo­je ir liū­di, kad ne kiek­vie­nas ga­li pa­ ma­ty­ti už jos lan­go at­si­ve­rian­tį gro­žį. Grį­žu­si į Lie­tu­vą pa­šne­ko­vė mig­ruo­ja tarp mėgs­ta­miau­sių mies­tų – sos­ti­nės ir pa­jū­rio. „Kai emig­ra­ vau, ma­no gy­ve­ni­mas pa­si­su­ko 180 laips­nių. Lie­tu­vo­je ne­ra­dau vie­tos, ban­dy­da­ma vis­ką ap­rėp­ti. Sve­tur ta­

Devi: “Kai pasiilgstu šurmulio, grįžtu į tėvynę, o tuomet vėl rami gyvenu savo nepakartojamą gyvenimą Norvegijoje.“ tin­ga. „Su­tin­ku – jei kas nors su­žei­ džia, aš taip pat ga­liu bū­ti ne­gai­les­ tin­ga“, – rim­tai juo­ka­vo mer­gi­na, daž­niau­siai už­kre­čian­ti ge­ros nuo­ tai­kos vi­ru­su.

De­vi jau iš­lei­do tris dai­nas, „Re­ vo­liu­ci­ja“ tu­ri ir ofi­cia­lų vaiz­do kli­pą, ku­rį su­su­ko Au­ras­tu­di­ja.lt ko­man­da. „Ši dai­na nė­ra nei „pop­

pau ra­mes­nė, sės­les­nė, ra­dau ry­šį su gam­ta, pa­kei­čiau mi­ty­bos įpro­čius.

Kai pa­siilgs­tu šur­mu­lio, grįž­tu į tė­ vy­nę, o tuo­met vėl ra­mi gy­ve­nu sa­ vo ne­pa­kar­to­ja­mą gy­ve­ni­mą Nor­ve­ gi­jo­je“, – pri­si­pa­ži­no mer­gi­na.

Par­adok­sas, bet vi­są gy­ve­ni­mą ki­tiems už­duo­da­vu­si klau­si­mus žur­na­lis­tė da­bar sau­go sa­vo as­me­

/ Asmeninio albumo nuotrauka

ni­nį gy­ve­ni­mą. „Ži­nau, ko ne­rei­kia sa­ky­ti ži­niask­lai­dai. Bu­vau pro­ tin­ga žur­na­lis­tė ir ra­šy­da­vau tai, ką rei­kė­jo ra­šy­ti, kad ne­bū­tų nu­ skriaus­tas nei skai­ty­to­jas, nei pa­ šne­ko­vas. Pri­ta­riu min­čiai, kad dir­ b­ti rei­kia taip, jog vė­liau su­ti­kęs sa­vo pa­šne­ko­vą gat­vė­je ne­bėg­tum į ki­tą pu­sę“, – įsi­ti­ki­nu­si dai­ni­nin­kė.

Pa­sku­ti­nė Sha­ki rub­ri­ka pa­si­ro­dė prieš ket­ve­rius me­tus, nuo ta­da mer­ gi­na įsi­su­ko or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius ir dau­giau nie­ka­da ne­be­ra­šė. „Kar­tais pa­siilgs­tu iš­lie­ti min­tis, ta­čiau tas no­ras ne toks stip­rus kaip anks­čiau, – tei­gė De­vi, ku­ri at­ei­ty­je pla­nuo­ja pa­ti ra­šy­ti dai­nas. – Ma­nęs klau­sia, ko­dėl ne­ap­ si­nuo­gi­nu ar ne­su­ke­liu skan­da­lo? Ne­ no­riu, kad ken­tė­tų šei­ma ar an­tro­ji pu­sė. Esu na­tū­ra­li ir emo­cin­ga: ga­liu ap­si­verk­ti, ga­liu nu­si­juok­ti, ir tai – ma­ no stip­riau­sias gink­las.“

„Vi­va la Blond“ Tai, kad De­vi dai­nuo­ja lie­tu­viš­ kai, ne­reiš­kia, jog mu­zi­ka skir­ta tik lie­tu­viš­kai rin­kai. Ta­čiau apie nor­ ve­gų mu­zi­kos mo­kyk­lą ji at­si­lie­pia kaip apie iš­skir­ti­nai gi­lų skan­di­na­ viš­ką ro­ką plius va­ka­rie­tiš­ką jau­ ni­mą, ku­ris mėgs­ta klu­bi­nę kul­tū­rą.

Štai Suo­mi­ja, kur anks­čiau mer­gi­na vyk­da­vo į fes­ti­va­lius kal­bin­ti gru­pių, gar­sė­ja ro­ko ir me­ta­lo mu­zi­ka. Žur­na­ lis­tės sąs­kai­to­je – „Ras­mus“, HIM, „The Car­di­gans“, Ba­mas Mar­ge­ra, su ku­riuo ji tre­čią va­lan­dą nak­ties val­gė deš­rai­nius ir vi­są nak­tį juo­ka­vo, ką jie veik­tų ne B.Mar­ge­ros rea­ly­bės šou „Vi­va la Bam“, o ana­lo­giš­ko for­ma­to lai­do­je, skir­to­je pa­čiai Jur­gi­tai, – „Vi­ va la Blond“. „Jis ir Vil­le Va­lo vos ne­ ver­kė, kai man rei­kė­jo iš­va­žiuo­ti į Lie­tu­vą. Jie – pa­pras­ti, kul­tū­rin­gi, ne­ iš­pui­kę. Kas Lie­tu­vo­je ver­kia, kad links­mas ir bend­rau­jan­tis žur­na­lis­tas iš­va­žiuo­ja?“ – pa­žin­tis kaip obuo­lius raš­kiu­si ir cha­riz­mos ne­sto­ko­jan­ti pa­ šne­ko­vė džiau­gė­si, kad gy­ve­ni­mas da­vė daug šan­sų.

Mer­gi­na į Nor­ve­gi­ją va­žia­vo iš­ ban­dy­ti sa­vęs, su­si­pa­žin­ti su ki­tų ša­ lių žmo­nė­mis, pa­ma­ty­ti gam­tą, su­ vok­ti ir įsi­lie­ti į ki­tą rit­mą. „Ma­no vir­ši­nin­kas, nor­ve­gas, la­bai pro­tin­gai pa­sa­kė: „Sku­bėk lė­tai.“ Esu ne­kan­tri, bet nuo­lat tai pri­si­me­nu ir ban­dau pri­ tai­ky­ti sau. Ne­ži­nau, kas bus ry­toj, ir ar ka­da nors grį­šiu į Lie­tu­vą. Ta­čiau įsės­ti į lėk­tu­vą, grįž­ti na­mo ir įra­šy­ti dai­ną la­bai pa­pras­ta – dėl to ga­li­te bū­ ti ra­mūs“, – nu­si­juo­kė De­vi.

•

Naujieji GJan hitai gniaužė kvapą su pub­li­ka GJan, at­li­ku­si vi­sas jau ži­no­mas dai­nas ir ska­ti­nu­si grei­tai iš­ mok­ti nau­jus teks­tus. Prog­ra­ma bu­vo ypač ge­rai su­dė­lio­ta, nes kon­cer­tui įpu­sė­jus dai­ni­nin­kė pri­sė­do prie kla­ vi­ši­nių po­rai ra­mes­nių akor­dų, o tuo­ met skam­bė­jo šo­kių kū­ri­niai.

Mer­gi­na ne­pails­da­ma ir dai­na­vo, ir šo­ki­nė­jo, kai­ti­no pub­li­ką, nu­sia­vė ba­tus ir ga­liau­siai ant „Gar­Ga­ro“ sce­nos pa­sik­vie­tė „fa­nę“, ku­ri šo­ki­ nė­jo ir kar­tu pri­ta­rė sa­vo my­li­miau­ siai dai­ni­nin­kei. Vė­liau pa­klaus­ta, ar ne­pa­var­go, Gre­ta juo­kė­si – teks pra­dė­ti spor­tuo­ti ir val­gy­ti ma­žiau ke­ba­bų.

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį in­ter­ne­to sen­sa­ci­ja va­di­na­ma GJan (Gre­ta Jan­čy­tė) ofi­cia­liai de­biu­ ta­vo sce­no­je ir pri­sta­tė iš­sa­mią kon­cer­ti­nę prog­ra­mą. Kau­no „Gar­Ga­re“ penk­ta­die­nį ir Vil­niaus „Lof­te“ šeš­ta­die­nį rin­ko­si nau­jo­sios pop­mu­zi­kos die­vai­tės ger­bė­jai.

Su­si­rin­ku­sie­ji pa­si­ti­ko GJan įsi­ jun­gę fil­ma­vi­mo ka­me­ras mo­bi­ liuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se ir su­lai­kę kva­pą. Vie­nuo­lik­to­kės at­li­kė­jos bal­sas skam­bė­jo bū­tent taip, kaip ir įra­šuo­se, o po kon­cer­to mer­gi­na il­ gai da­li­jo au­tog­ra­fus ir ap­si­ka­bi­no su kiek­vie­nu, pri­ėju­siu jos pa­svei­ kin­ti.

Vi­sos vil­tys Į kon­cer­tus at­ėję klau­sy­to­jai ži­ no­jo tik tris GJan dai­nas, pa­ei­liui iš­ leis­tas in­ter­ne­te ir ta­pu­sias perk­lau­sų re­kor­dais: „Not Af­raid“, „Tat­too“ ir „Ne­ed Your Lo­ve“. Jau ap­šil­dan­ čios gru­pės – due­to ir ren­gi­nio or­ ga­ni­za­to­rių „Li­lo ir In­no­mi­ne“ – ska­ti­na­ma pub­li­ka skan­da­vo mer­gi­ nos var­dą. Nie­kas ne­ži­no­jo, ko ti­kė­ tis, ta­čiau lauk­ta vi­lian­tis, kad mo­kyk­los dar ne­bai­gu­si dai­ni­nin­kė siūb­te­lės nau­jos mu­zi­kos gū­sį.

GJan:“Labai stengiausi, žinau, kad galiu geriau. Jausmas lyg po gero sapno.“ Niekas nežinojo, ko galima tikėtis iš GJan, mat mergina pirmą kartą kilo į sceną, bet nenuvylė gerbėjų.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Ke­lio­li­kos kū­ri­nių prog­ra­mo­je skam­bė­jo ne­ma­žai po­ten­cia­lių va­ sa­ros hi­tų. Kon­cer­to už­ku­li­siuo­se GJan LŽ pa­sa­ko­jo, kad vi­sos šios dai­nos grei­tai pa­sieks klau­sy­to­ją ne tik in­ter­ne­te, mat ar­ti­miau­siais mė­ ne­siais ji pla­nuo­ja įra­šy­ti al­bu­mą.

Taip pat Gre­ta ne­pa­nei­gė gan­dų,

kad jai pa­skel­bus pir­mą­sias dai­nas or­ga­ni­za­to­riai su­sku­bo ją kvies­ti į fes­ti­va­lius.

Pa­klaus­ta, ar pa­vy­ko įgy­ven­din­ti su­si­rin­ku­sių­jų vil­tis, G.Jan­čy­tė ne­ su­si­reikš­mi­no: „La­bai sten­giau­si, ži­nau, kad ga­liu ge­riau. Jaus­mas – lyg po ge­ro sap­no.“ At­li­kė­ja pri­si­

pa­ži­no, kad prieš lip­da­ma į sce­ną jau­di­no­si, nes su­si­rin­ko daug žmo­ nių,ir tai bu­vo jos pir­mo­ji di­de­lė au­di­to­ri­ja.

Kas ne­šo­ki­nės „Ar jūs esa­te ko­vo­to­jai? Dai­nuo­ ki­te šios dai­nos žo­džius“, – bend­ra­vo

Kon­cer­tui bai­gian­tis GJan pa­ti pa­siū­lė pa­kar­to­ti po­rą kū­ri­nių, o nu­ li­pu­si nuo sce­nos ap­si­ka­bi­no kiek­ vie­ną pri­ėju­sį­jį, no­riai fo­tog­ra­fa­ vo­si ir da­li­jo au­tog­ra­fus. „Ką jie man sa­kė? Vi­si gy­rė ir dė­ko­jo.

Vie­na mer­gi­na pa­do­va­no­jo apy­ ran­kę, nuo šiol ji bus ma­no mėgs­ta­ miau­sia!“ – kal­bė­jo džiaugs­mo apim­ta GJan, ku­rios šią va­sa­rą dar lau­kia pa­si­ro­dy­mas per fes­ti­va­lį „Gra­na­tos“.

•

Kultūra 13

2013 06 10

Ž.Augustinas: „Tapau ir toks tapau“

Praėjusį mėnesį dailininkui Ž.Augustinui sukako keturiasdešimt, tačiau menininkas į tai nekreipia dėmesio.

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos MINDAUGAS KLUSAS mklusas@zinios.lt

Ne­di­du­kė­je sos­ti­nės Juš­kaus ga­le­ri­jo­je vos ga­lė­jai ap­si­suk­ti – taip gau­siai žiū­ro­vų į sa­vo par­odą pri­vi­lio­jo ta­py­to­jas Žy­ gi­man­tas Au­gus­ti­nas. O dar tų keis­tų žmo­ne­lių, su­stin­gu­sių pa­veiks­luo­se... Sau­sa­kim­ša. Žiū­ro­vų dė­me­siui „Juš­kus Gal­ le­ry“ iš­ri­kia­vo try­li­ka me­tų rink­tą šio au­to­riaus dar­bų ko­lek­ci­ją. Pats ta­py­to­jas prie bend­ro rei­ka­lo pri­si­ dė­jo ke­le­tu nau­jau­sių kū­ri­nių.

Pra­ėju­sį mė­ne­sį Ž.Au­gus­ti­nui su­ ka­ko ke­tu­rias­de­šimt. Šis am­žiaus tarps­nis vy­ro gy­ve­ni­me pa­grįs­tai su­reikš­mi­na­mas, jam ati­dūs ir žy­ miau­si ra­šy­to­jai. Vie­nas pa­vyz­džių – Sa­mue­lio Bec­ket­to „Pas­ku­ti­nė Kra­po juo­sta“. Bet ne­rei­kia jų ieš­ ko­ti la­bai to­li – re­ži­sie­rius Os­ka­ras Kor­šu­no­vas ke­tu­rias­de­šim­ties sta­tė „Ham­le­tą“, lyg at­sis­vei­ki­ni­mą su jau­nuo­lio am­žiu­mi. „Man ta su­kak­ tis vi­sai ne­rū­pi, – Ž.Au­gus­ti­nas ti­ ki­no „Lie­tu­vos ži­nias“. – Vi­si pri­ me­na ta­vo am­žių, įti­ki­nė­ja, esą tu­rė­tų rū­pė­ti. Nie­kas ne­ti­ki, kad man ne­rū­pi. Net ir pats jau ne­ti­kiu.“

Ke­lio ženk­lai Ž.Au­gus­ti­no par­oda – re­tros­pek­ ty­vi­nė, su­žy­mė­ta svar­biau­siais kū­

ry­bos ke­lio ženk­lais. Bai­gęs stu­di­ jas Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je, me­ni­nin­kas to­bu­li­no sa­vo įgū­džius Flo­ren­ci­jo­je (2001). Pir­mą­ją pa-­ rodą su­ren­gė per tūks­tant­me­čių san­dū­rą „Lie­tu­vos ai­do“ ga­le­ri­jo­je.

2002-ai­s iais bu­v o ap­d o­v a­n o­t as Lon­do­no na­cio­na­li­nės por­tre­tų ga­ le­ri­jos pre­mi­ja. „Ta­da ta­pau vi­ siems įdo­mus, nes pri­zai mus ypač do­mi­na“, – juo­kė­si dai­li­nin­kas. Iš šio pe­rio­do par­odo­je ga­li­ma pa­ma­ ty­ti kū­ri­nius „Žio­vau­jan­tis“, „Mo­ te­ris su pa­pri­ka“, „Mo­te­ris ant pa­ gal­vės“. 2003-2004 me­tais mo­kė­si Niu­jor­ko me­no stu­den­tų ly­go­je (The Art Stu­dents Lea­gue of New York). „Grį­žau ge­ro­kai pa­si­kei­tęs, įgi­jęs įdo­mių pa­tir­čių“, – ko­men­ ta­vo ta­py­to­jas. Su­ren­gė par­odas „Po Niu­jor­ko I“, „Po Niu­jor­ko II“. Šio tarps­nio dar­bų au­to­rius tei­gė jau ne­be­tu­rįs, daug jų įsi­gi­jo Mo­ der­naus me­no cen­tras, ki­ti ko­lek­ci­ nin­kai. Po as­pi­ran­tū­ros pra­si­dė­jo dar vie­nas kū­ry­bos eta­pas. At­si­ra­do hu­mo­ris­ti­nis cik­las „Eks­tre­ma­laus spor­to pro­jek­tas“, Re­ne­san­so ita­lų, olan­dų por­tre­tų ma­nie­ra, ba­ro­ko kom­po­zi­ci­jos įstri­žai­nė­mis iro­niš­ kai žvel­gian­tis į da­bar­tį (“Iš­jo­di­nė­ to­jas“, „Jau­nuo­lis su šal­mu“). Na, ir, ži­no­ma, pa­grin­di­nės par­odos do­ mi­nan­tės – „Klo­nuo­ti I, II“ (2010) – di­džiau­sio lan­ky­to­jų ir ver­tin­to­jų dė­me­sio su­lau­kę mė­gi­ni­mai por­tre­ tuo­ti sa­ve.

Prie iš­ta­kų Jau­nas ar­chi­tek­tas Al­gis Mo­tu­za pri­sig­re­ti­no prie dai­li­nin­ko pa­sa­ ky­ti, ko­kių min­čių jam ke­lia pie­ši­ nys „Die­nos kul­mi­na­ci­ja“ – prieš te­le­vi­zo­rių iš­sip­lei­kęs vy­ras, ku­rį pie­šiant po­za­vo bu­vęs bok­si­nin­kas. „Ti­kras sta­ty­bo­se dir­ban­čių žmo­nių por­tre­tas, – sa­kė jau­nuo­lis. – Ta ap­ lin­ka taip su­ėda žmo­nes, kad nie­ko dau­giau ne­si­no­ri – tik alaus ir lo­ vos. Taip ir ei­na vi­sas gy­ve­ni­mas.

Grįž­ti iš dar­bo, pa­si­džiau­ni ko­ji­nes, ap­sis­ta­tai skar­di­nė­mis ir spok­sai į te­le­vi­zo­rių. Tie­sa, jį da­bar pa­kei­tė kom­piu­te­ris.“ Pa­veiks­las „Tar­nau­to­jas“ (2012), nu­ta­py­tas ant gru­bios dro­bės, žy­mi grį­ži­mą į pra­džią, iš­ta­kas. „Da­bar vis­ką da­rau pats, taip sa­kant, nuo po­rė­mio – už­tem­piu dro­bę, grun­ tuo­ju. Kaip prieš 12-13 me­tų. Va­ di­nu tai ta­py­bos fe­ti­šu. Čia svar­bi pa­ti ta­py­ba. Tar­kim, „Eks­tre­ma­ lia­me spor­te“ ji tik įran­kis, o pa­sta­ rai­siais dar­bais dau­giau­sia dė­me­sio ski­riu da­žui, dro­bei, fak­tū­rai“, – aiš­ki­no ta­py­to­jas.

Ką ma­to sa­vy­je Par­odos ku­ra­to­rė, me­no­ty­ri­nin­kė Ra­mu­tė Rach­le­vi­čiū­tė, tu­rė­da­ma gal­vo­je me­ni­nin­ko po­lin­kį keis­tai sa­ve por­tre­tuo­ti, re­to­riš­kai klau­sė: „Ką to­kio Ž.Au­gus­ti­nas ma­to sa­ vy­je?“ Pa­pras­tai dau­ge­lis dai­li­ nin­kų pa­si­duo­da nar­ci­ziš­koms ais­

Piešiniui „Dienos kulminacija“ pozavo buvęs boksininkas.

troms ir ima sa­v e pa­i šy­t i „iš gra­žio­sios pu­sės“. Ž.Au­gus­ti­nas – ne. „Žvelg­da­mi į jo pa­veiks­lus, re­ gis, su­tin­ka­me ne­in­te­lek­tua­lų, ne­iš­ vaiz­dų, kvai­lo­ką per­so­na­žą. Ko­dėl XXI am­žiu­je, kai kiek­vie­na gy­va per­so­na de­mons­truo­ja sa­vo sek­sua­ lu­mą, jis pri­ki­ša­mai ro­do, kaip jam trūks­ta tes­tos­te­ro­no?“ – šyp­so­da­ ma­si svars­tė R.Rach­le­vi­čiū­tė. Iš tie­sų, šia­pus pa­veiks­lų ma­to­me ge­ rai iš­auk­lė­tą ir iš­la­vin­tą „vy­res­nės jau­nes­nio­sios“ kar­tos dai­li­nin­ką. „Lie­tu­vos ži­nioms“ jis tei­gė ta­pąs

Ž.Augustinas: „Visi primena tavo amžių.

Niekas netiki, kad man tai nerūpi.“ tai, ko ne­ran­da ki­tų me­ni­nin­kų par­ odo­se. „Ne­trūks­ta iš­si­šie­pu­sių, ap­ si­mes­ti­nes lai­min­gų žmo­nių kau­kes už­si­dė­ju­sių vei­dų. Ta­pau tai, ko pa­ si­gen­du da­bar­ti­nia­me me­ne. Mė­ gi­nu kom­pen­suo­ti“, – juo­kė­si Ž.

Au­gus­ti­nas.

Dis­pu­tas Vis dėl­to R.Rach­le­vi­čiū­tė ne­ drįs­tų tvir­tin­ti, jog Ž.Au­gus­ti­no kū­ ri­niai – au­to­por­tre­tai. „Vei­kiau tai au­to­biog­ra­fiš­ku­mo bruo­žų tu­rin­tys per­so­na­žai, gy­ve­nan­tys sa­vą, pa­

slap­tin­gą gy­ve­ni­mą“, – sa­kė me­no­ ty­ri­nin­kė. Par­odo­je lan­kę­si ta­py­to­ jai dvy­niai Al­gis ir Re­mi­gi­jus Ga­ta­vec­kai ma­no prieš­in­gai. „Tai Ž.Au­gus­ti­no au­to­por­tre­tai. Kar­tais žmo­nės jau­čia­si ki­taip, nei iš tie­sų at­ro­do. Tar­kim, lie­sas ma­no esąs sto­ras. Ar­ba nor­ma­lus žmo­gus jau­ čia tu­rįs vi­suo­me­nei bū­din­gų ydų, ku­rias įpras­ta slėp­ti. Pa­žvel­gęs į bet ku­rį Ž.Au­gus­ti­no por­tre­tą ma­tai per­so­na­žo vi­dų. Su­vo­ki, kad jis tau pa­žįs­ta­mas. Ne­sve­ti­mas. Nuo­šir­ dus. Iš­ore at­ro­do at­gra­sus, bet yra na­tū­ra­lus, ti­kras. Įdo­mu, kad tie per­so­na­žai tar­si ty­ri­nė­ja sa­vo bū­se­ nas. Iš vie­nos pu­sės, iš ki­tos, vie­nu ra­kur­su, ki­tu. Ta­py­to­jui tai ne­iš­se­ mia­ma te­ma, jis ją nuo­lat gvil­ de­na“, – aiš­ki­no bro­liai. Ne­aki­vaiz­ di­n į dis­p u­t ą, vi­s ai vis­k ą su­pai­nio­da­mas, tę­sė pats au­to­rius: „Nė­ra taip, kaip at­ro­do, – fra­zė, ku­ rią pir­mą kar­tą pers­kai­tė Niu­jor­ke.

– Man ne­pa­tin­ka žmo­nės, į ku­riuos pa­si­žiū­ri – ir vis­kas apie juos aiš­ku.

Pats ne­no­riu toks bū­ti ir gal man tru­pu­tį pa­vyks­ta.“ „Ž.Au­gus­ti­nas ne­si­liau­ja mus klai­di­nęs. Jis at­si­dū­rė kryž­ke­lė­je, prieš ką nors nau­ja. O prieš ką – ne­ tru­kus su­ži­no­si­me“, – kū­rė in­tri­gą R.Rach­le­vi­čiū­tė. „Jei bus po­ky­čių, apie tai su­ži­no­si­te ne iš žo­džių. Žo­ džiuo­se pa­si­kei­ti­mas grei­čiau­siai ne­at­sisk­leis“, – dar la­biau in­tri­ga­vo me­ni­nin­kas.

•

Trumpai TO­BU­LIN­SIS AK­TO­RIAI Šian­dien, bir­že­lio 10 die­ną, Troš­ kū­nų ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­ne (Anykš­čių r.) pra­si­de­da tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas, orien­tuo­tas į tęs­ti­nį ak­to­ rių pro­fe­si­nio meis­triš­ku­mo to­bu­li­ ni­mą­si Lie­tu­vo­je. Pir­mo­sios kū­ry­bi­ nės dirb­tu­vės skir­tos žy­maus ru­sų kil­mės ak­to­riaus Mi­chai­lo Če­cho­vo dar­bo Lie­tu­vo­je 80-osioms me­ti­ nėms. Tea­tro dirb­tu­vė­se da­ly­vaus pro­fe­sio­na­lūs ak­to­riai iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Nor­ve­gi­jos.

Kū­ry­bi­nėms dirb­tu­vėms va­do­vaus žy­mūs pe­da­go­gai, sa­vo sri­ties pro­

fe­sio­na­lai. Tai Le­nar­das Pe­ti­tas iš JAV – M.Če­cho­vo ak­to­ri­nio meis­ triš­ku­mo stu­di­jų Niu­jor­ke me­no di­ rek­to­rius, ak­to­rius ir re­ži­sie­rius, 30 me­tų dir­ban­tis tea­tre, taip pat Mar­ jo­lein Baars iš Olan­di­jos – ak­to­rė, mi­mė, klou­nų vai­dy­bos pro­fe­sio­ na­lė. Su ak­to­riais dirbs ir pe­da­go­gas iš Ru­si­jos Dmi­tri­jus Koš­mi­nas.

NO­MI­NUO­TAS AP­DO­VA­NO­JI­MUI Re­ži­sie­riaus Os­ka­ro Kor­šu­no­vo spek­tak­lis „Pe­ras Giun­tas“ pa­gal

Hen­ri­ko Ib­se­no kū­ri­nį su­lau­kė pri­ pa­ži­ni­mo. He­dos ap­do­va­no­ji­mų ko­mi­si­ja pa­skel­bė no­mi­nan­tus, tarp ku­rių – ir re­ži­sie­riaus Os­lo na­cio­na­li­nia­me tea­tre pa­sta­ty­tas spek­tak­lis. Kas­me­ti­niai He­dos ap­ do­va­no­ji­mai – Nor­ve­gi­jos pres­ti­ žiš­kiau­sias ša­lies tea­tra­lų įver­ti­ni­ mas, tei­kia­mas nuo 1998 me­tų.

O.Kor­šu­no­vas no­mi­nuo­tas ge­riau­ sio re­ži­sie­riaus ka­te­go­ri­jo­je. „Pe­ ras Giun­tas“ – ne­be pir­mas re­ži­ sie­riaus pa­sta­ty­mas, pa­te­kęs į He­dos ap­do­va­no­ji­mų aki­ra­tį.

LŽ

Scena iš spektaklio “Peras Giuntas”. / OKT archyvo nuotrauka

14 Sportas

2013 06 10

Aukščiau bambos neiššoksi

Graikijos futbolininkai akylai saugojo lietuvius (viduryje - D.Matulevičius). / Romo Jurgaičio nuotrauka VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Pra­gma­tiš­ką fut­bo­lą de­mons­truo­jan­ti Grai­ki­jos fut­bo­lo rink­ti­nė sa­vait­ga­lį par­yš­ki­no lietuvių prob­le­mas – tu­ri­me ko­vin­gą ko­man­dą, bet ten­ka pri­pa­žin­ti, kad jos žai­di­mo rit­mą dik­tuo­ja var­žo­vai.

Pa­sau­lio čem­pio­na­to at­ran­kos rung­ty­nes lie­tu­viai grai­kams pra­lai­ mė­jo 0:1. Kuk­li var­žo­vų per­ga­lė ne­ats­pin­di rea­laus ko­man­dų pa­jė­ gu­mo. Anks­ti pel­nę įvar­tį grai­kai vė­liau ga­lė­jo už­siim­ti ka­tės žai­ di­mu su pe­le. Kar­tais jie lie­tu­viams ati­duo­da­vo ini­cia­ty­vą, o esant bū­ti­ ny­bei pa­di­din­da­vo spau­di­mą. Kai dvi­ko­vos pa­bai­go­je mū­siš­kiai nu­ rū­ko ly­gin­ti re­zul­ta­to, Grai­ki­jos rink­ti­nė su­rez­gė kon­tra­ta­ką ir po ke­lių gra­žių per­da­vi­mų Dmi­tris Sal­pin­gi­dis pa­tai­kė į sker­si­nį, pra­ ras­da­mas ga­li­my­bę įtvir­tin­ti sa­vo ko­man­dos pra­na­šu­mą.

Lie­tu­vos rink­ti­nė penk­ta­die­nį ener­gin­gai ver­žė­si į prie­kį, bet įsi­ min­ti­nų pro­gų ne­su­kū­rė. Min­dau­go Pa­nkos smū­gį iš to­li į kam­pi­nį nu­ krei­pė var­žo­vų var­ti­nin­kas Ores­tis Kar­ne­zis, o Kęs­tu­čio Ivaš­ke­vi­čiaus muš­tas ka­muo­lys pra­lė­kė gre­ta virps­to. Šios dvi at­ra­mi­nių sau­gų tu­rė­tos pusp­ro­gės ilius­tra­vo be­dan­tį Lie­tu­vos žai­di­mą.

Pri­trū­ko gy­nė­jo įgū­džių Lie­tu­vos ko­man­do­je ofi­cia­lio­se rung­ty­nė­se de­biu­ta­vęs var­ti­nin­kas Emi­li­jus Zu­bas jau 18 mi­nu­tę pa­ ty­rė šal­tą du­šą. Po Jo­se Ho­le­bo per­ da­vi­mo iš aikš­tės kraš­to La­za­ros Chris­to­dou­lo­pou­los ap­len­kė vi­sus ir smū­giu gal­va iš­ve­dė sa­viš­kius į prie­kį.

Dėl pra­leis­to įvar­čio dau­ge­lis kal­ti­no ne­ryž­tin­gai su­žai­du­sį E.Zu­ bą, ta­čiau epi­zo­do ana­li­zė ver­čia ma­ny­ti ki­taip. Kol ka­muo­lys skrie­jo

į bau­dos aikš­te­lę, Sau­lius Mi­ko­liū­ nas stab­te­lė­jo ir lei­do pa­spruk­ti L.Chris­to­dou­lo­pou­los. Tuo me­tu var­tus pa­li­kęs E.Zu­bas su­tri­ko ir pra­lei­do lem­tin­gą grai­ko smū­gį. „S.Mi­ko­liū­nui pri­trū­ko gy­nė­jo įgū­džių. Gy­nė­jas pri­va­lo už­siim­ti ge­rą po­zi­ci­ją, ste­bė­ti ka­muo­lį ir sek­ti var­žo­vą, ta­čiau Mi­ko pa­ma­nė, kad ka­muo­lys skries į už­ri­bį, ir L.Chris­to­dou­lo­pou­los tuo pa­si­nau­ do­jo. Tai su­klai­di­no ir E.Zu­bą – jis žen­gė į prie­kį, po to stab­te­lė­jo ir at­ si­trau­kė. Šio įvar­čio ga­lė­jo­me iš­ veng­ti“, – sa­kė rink­ti­nės tre­ne­ris Csa­ba Lasz­lo.

K.Latoža: „Žaidėme labai lėtai ir varžovams jokių problemų nekėlėme.

Taip rungtyniaudamas net ištisą parą įvarčio neįmuši.“ Bet jis pats nu­spren­dė į kai­rio­jo gy­nė­jo po­zi­ci­ją de­le­guo­ti S.Mi­ko­ liū­ną, nes pa­grin­di­nis šios po­zi­ci­jos žai­dė­jas Vy­tau­tas And­riuš­ke­vi­čius gy­do­si trau­mą.

Kai­riuo­ju gy­nė­ju rink­ti­nė­je ne kar­tą žai­dė Ta­das Ki­jans­kas ir Arū­ nas Kli­ma­vi­čius. Pir­ma­sis užė­mė vi­du­rio gy­nė­jo po­zi­ci­ją, o an­tra­sis li­ko ant suo­lo. S.Mi­ko­liū­nas di­ džią­ją kar­je­ros da­lį rink­ti­nė­je žai­dė de­ši­niuo­ju sau­gu.

Ne­pai­sydamas šios ne­sėk­mės, tre­ne­ris pa­gy­rė var­žo­vus už pro­ tin­gą žai­di­mą, bet tuo pa­t metu tu­ rė­jo jiems ir prie­kaiš­tų: „Grai­kai mo­ka įti­ki­na­mai nu­kris­ti, im­ituo­ti pra­žan­gą. Jie ži­no, kad tei­sė­jas su­ stab­dys rung­ty­nes, o lai­kas tik­sės.

Dėl šio šou ar­bi­tras tu­rė­jo pri­dė­ti pa­pil­do­mas 10 mi­nu­čių.“ Šioms rung­ty­nėms tei­sė­ja­vo por­ tu­ga­las Ole­ga­rio Ben­que­ren­ca. Dar prieš rung­ty­nes C.Lasz­lo pik­ti­no­si, jog tei­sė­jas yra iš vie­nos ša­lies su

Grai­ki­jos rink­ti­nės tre­ne­riu, taip pat por­tu­ga­lu Fer­nan­do San­to­su. „Tei­sė­jas dir­bo ge­rai ir mes ne­tu­ rė­tu­me ieš­ko­ti pa­si­tei­si­ni­mų dėl ne­ sėk­mės, – nu­kir­to sau­go po­zi­ci­jo­je žai­dęs Ma­rius Stan­ke­vi­čius. – Pra­ dė­ki­me nuo sa­vęs. Kaip žai­džia­me, ką da­ro­me. Kai pa­to­bu­lė­si­me, ga­lė­ si­me ieš­ko­ti kab­liu­kų.“ Pats F.San­to­sas gy­rė lie­tu­vius už ko­vin­gu­mą, bet ak­cen­ta­vo, kad jo auk­lė­ti­niai do­mi­na­vo aikš­tė­je ir pel­ ny­tai pa­sie­kė per­ga­lę. Tie­sa, grai­kų stra­te­go po­žiū­rį į lie­tu­vius pui­kiai at­ sklei­dė iš­sa­ky­ta min­tis, ne­va jie pa­ si­žy­mi ge­ro­mis fi­zi­nė­mis sa­vy­bė­ mis, nes Lie­tu­vos čem­pio­na­tas pa­čia­me įkarš­ty­je. Rung­ty­nes mū­sų rink­ti­nė­je pra­dė­jo tik už­sie­ny­je rung­ ty­niau­jan­tys žai­dė­jai, o po kei­ti­mo aikš­tė­je pa­si­ro­dė vos du A ly­gos at­ sto­vai – Ar­tū­ras Žul­pa (rung­ty­nia­vo 17 min.) ir Ta­das Elio­šius (4 min.).

Prob­le­mos tos pa­čios Po rung­ty­nių dau­gu­ma Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kų vien­bal­siai kal­bė­jo, kad jiems an­tra­me kė­li­ny­je pa­vy­ko pe­rim­ti ini­cia­ty­vą, spaus­ti var­žo­ vus. Už tai juos gy­rė ir C.Lasz­lo.

Ka­pi­to­no raiš­tį ry­šė­jęs M.Stan­ ke­vi­čius ko­man­dos pa­si­ro­dy­mą ver­ti­no kri­tiš­kiau: „Ke­lių sėk­min­gų žai­di­mo epi­zo­dų ne­pa­kan­ka. Pri­va­ lo­me de­mons­truo­ti ge­res­nį žai­ di­mą. Juo­lab grai­kai mums per daug ne­truk­dė. Ta­čiau daž­nai kly­ do­me, pra­ras­da­vo­me ka­muo­lį. Ne­ ga­li­ma taip žais­ti.“ Rink­ti­nės pa­si­ro­dy­mas ne­pra­ džiu­gi­no ir ži­no­mo tre­ne­rio Kęs­tu­ čio La­to­žos, ku­ris 1998-1999 me­ tais pats tre­ni­ra­vo rink­ti­nę. „De­ja, žai­dė­me pa­gal ga­li­my­bes, o jos ri­bo­tos, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė K.La­to­ža. – At­akuo­da­mi žai­ dė­me la­bai lė­tai ir var­žo­vams jo­kių prob­le­mų ne­kė­lė­me. Jo­kio kom­bi­na­ ci­nio fut­bo­lo. Taip rung­ty­niau­damas net iš­ti­są par­ą įvar­čio ne­įmu­ši.“ Spe­cia­lis­tas pa­si­ge­do ak­ty­ves­nio sau­gų žai­di­mo: „Min­dau­gas Ka­lo­ nas sten­gė­si, bet bu­vo ne­utra­li­zuo­

STA­TIS­TI­KA

KITI REZULTATAI

Lie­tu­va – Grai­ki­ja 0:1 (0:1). Vil­nius, 5 000 žiū­ro­vų. Įvar­tis – L.Chris­to­dou­lo­ pou­los (18).

Lie­tu­va: E.Zu­bas, S.Mi­ko­liū­nas (73’ A.Žul­pa), T.Ki­jans­kas, T.Mi­kuc­kis, V.Bo­ rovs­kis, E.Čes­naus­kis, K.Ivaš­ke­vi­čius (86’ T.Elio­šius), M.Pa­nka, M.Ka­lo­nas, M.Stan­ke­vi­čius, D.Ma­tu­le­vi­čius (86’ D.Čes­naus­kis). Įspė­ti – E.Čes­naus­kis (Lie­tu­va), G.Ka­ra­ gou­nis, G.Sa­ma­ras, D.Sal­pin­gi­dis (Grai­ki­ja).

Lat­vi­ja – Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na 0:5 (0:0). Ry­ga, 7 787 žiū­ro­vai. Įvar­čiai – S.Lu­li­čius (48), V.Ibi­še­vi­čius (53), H.Me­dun­ja­ni­nas (63), M.Pja­ni­čius (79), E.Dže­ko (82).

Lich­tenš­tei­nas – Slo­va­ki­ja 1:1 (1:0).

Va­du­cas, 1 623 žiū­ro­vai. Įvar­čiai – M.Bu­che­lis (13); J.Du­ri­ca (73).

A grupė. Kroatija - Škotija 0:1, Belgija Serbija 2:1. Rikiuotė: 1. Belgija 19 tšk., 2. Kroatija 16, 3. Serbija 7, 4. Velsas 6, 5. Škotija 5, 6. Makedonija 4.

B grupė. Armėnija - Malta 0:1, Čekija Italija 0:0. 1. Italija 14, 2. Bulgarija 10, 3. Čekija 9, 4. Danija 6, 5. Armėnija 3, 6. Malta 3.

C grupė. Austrija - Švedija 2:1, Airija Farerų Salos 3:0. 1. Vokietija 16, 2.

Austrija 11, 3. Airija 11, 4. Švedija 8,5.

Kazachstanas 1, 6. Farerų Salos 0.

E grupė. Albanija - Norvegija 1:1, Is­ landija - Slovėnija 2:4, Šveicarija Kipras 1:0. 1. Šveicarija 14, 2. Albanija 10, 3. Islandija 9, 4. Norvegija 8, 5.

Slovėnija 6, 6. Kipras 4.

F grupė. Azerbaidžanas - Liuk­ semburgas 1:1, Portugalija - Rusija 1:0.

1. Portugalija 14, 2. Rusija 12, 3. Izraelis 11, 4. Azerbaidžanas 4, 5. Šiaurės Airija 3, 6. Liuksemburgas 3.

H grupė. Moldova - Lenkija 1:1, Juod­ kalnija - Ukraina 0:4. 1. Juodkalnija 14, 2. Anglija 12, 3. Ukraina 11, 4. Lenkija 9, 5. Moldova 5, 6. San Marinas 0.

I grupė. Suomija - Baltarusija 1:0. 1.

Ispanija 11, 2. Prancūzija 10, 3.

Suomija 5, 4. Gruzija 4, 5. Baltarusija 3.

G GRU­PĖS TUR­NY­RO LEN­TE­LĖ (rung­ty­nės, per­ga­lės, pra­lai­mė­ji­mai, įvar­čių san­ty­kis, taš­kai) 1. Bosnija ir Hercegovina

6 5 1 0 23:3 16

2. Graikija

6 4 1 1 7:4 13

3. Slovakija

6 2 3 1 7:5 9

4. Lietuva

6 1 2 3 4:8 5

5. Latvija

6 1 1 4 6:14 4

6. Lichtenšteinas 6 0 2 4 3:16 2

tas. Dei­vy­das Ma­tu­le­vi­čius gal­būt pers­pek­ty­vus puo­lė­jas, ta­čiau li­ko vie­nui vie­nas. Jis dar ne to­kio ly­gio, kad pats su­si­kur­tų pro­gą įmuš­ti.

An­tra­me kė­li­ny­je Grai­ki­jos fut­ bo­li­nin­kai mū­siš­kiams ati­da­vė ini­ cia­ty­vą tar­si sa­ky­da­mi: im­ki­te ka­ muo­lį ir žais­ki­te, o mes pa­žiū­rė­si­me, ką ga­li­te. Var­žo­vai lei­do kon­tro­ liuo­ti ka­muo­lį apie 40 me­trų nuo jų var­tų, bet vos pri­ar­tė­jus vis­kas pa­ si­baig­da­vo. Jau daug me­tų ken­ čia­me tas pa­čias prob­le­mas – ne­tu­ ri­me kū­ry­bin­gų sau­gų ir puo­lė­jų. Šiuo me­tu keb­lu ir su kraš­to gy­nė­ jais. Yra toks po­sa­kis: „Aukš­čiau bam­bos ne­iš­šok­si.“ Ne vel­tui jis su­ gal­vo­tas“, – re­ziu­ma­vo K.La­to­ža.

Po tri­jų mė­ne­sių Ki­tas pa­sau­lio pir­me­ny­bių at­ran­ kos rung­ty­nes lie­tu­viai žais rug­sė­jo 6 die­ną Ry­go­je su Lat­vi­jos rink­ti­ne. „Da­bar mū­sų tiks­las – užim­ti tre­ čią­ją vie­tą gru­pė­je“, – sa­kė C.Lasz­lo, ga­lu­ti­nai pa­lai­do­jęs vil­tis pa­ko­vo­ti dėl ke­lia­la­pio į pla­ne­tos pir­me­ny­bes.

Lat­viai šia­me tu­re pa­ty­rė skau­ džią ne­sėk­mę, na­mie net 0:5 pra­lai­ mė­jo gru­pės ly­de­rei Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos rink­ti­nei. Sen­sa­ci­ja už­fik­suo­ta per ki­tas rung­ty­nes: 2010-ųjų pa­sau­lio čem­pio­na­to da­ ly­vė Slo­va­ki­ja iš­vy­ko­je ne­su­ge­bė­jo įveik­ti Lich­tenš­tei­no – 1:1. „To­kį pa­si­ro­dy­mą ga­liu api­bū­ din­ti tri­mis žo­džiais: gė­da, gė­da ir dar kar­tą gė­da“, – su­si­krim­tęs žur­ na­lis­tams tei­si­no­si Slo­va­ki­jos fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ja­nas Ko­va­či­kas.

•

Sportas 15

2013 06 10

Paryžiaus grunto šeimininkai VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Dvi sa­vai­tes Par­yžiu­je vy­ku­sių at­vi­rų­ Pra­ncū­zi­jos te­ni­so pir­me­ny­bių (Ro­land Gar­ros) vie­ne­tų var­žy­bos bai­gė­si is­pa­no Ra­fae­lio Na­da­lio ir ame­ri­kie­tės Se­re­nos Wil­liams trium­fu.

Vy­rų var­žy­bų fi­na­le va­kar 27 me­tų is­pa­nas R.Na­da­lis (3 rei­tin­gas) po 2 val.

17 min. tru­ku­sios ko­vos 6:3, 6:2, 6:3 įvei­kė 31 metų tau­tie­tį Da­vi­dą Fer­re­rą.

Dau­giau jė­gų R.Na­da­liui kai­na­vo dra­ma­tiš­kas pus­fi­na­lis, ku­ria­me jis po be­veik pen­kių va­lan­dų ko­vos 6:4, 3:6, 6:1, 6:7 (3:7), 9:7 pa­lau­žė ser­bą No­ va­ką Džo­ko­vi­čių. D.Fer­re­ras ki­ta­me pus­fi­na­ly­je 6:1, 7:6 (7:3), 6:2 įvei­kė pra­ncū­zą Jo-Wilf­rie­dą Tson­ga (6).

Pra­ncū­zi­jos te­ni­so pir­me­ny­bė­se R.Na­da­lis trium­fa­vo jau 8 kar­tą.

Par­yžiu­je jis taip pat ly­gių ne­tu­rė­jo 2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2011 ir 2012 me­tais. Is­pa­no ko­lek­ci­jo­je iš vi­so jau 12 Di­džio­jo kir­čio ti­tu­lų.

Ant grun­to dan­gos nuo­sta­biai žai­džian­tis R.Na­da­lis Pra­ncū­zi­jos pir­me­ny­bių is­to­ri­jo­je per 60 ko­vų su­klu­po vos kar­tą – vie­nin­te­lį kar­tą

Paryžiaus aikštynuose R.Nadalis ir S.Williams šlavė visus varžovus nuo kelio. / AFP/Scanpix nuotrauka

Ra­fa pra­lai­mė­jo šve­dui Ro­bi­nui So­der­lin­gui 2009-ųjų pir­me­ny­bių aš­tunt­fi­na­ly­je. „Tu­rė­ti du at­sto­vus fi­na­le vie­nai ša­liai yra ypač su­nku. To­dėl tai yra

Trumpai CSKA TRIUM­FAS Ket­vir­to­sio­se VTB Jung­ti­nės ly­ gos fi­na­lo rung­ty­nė­se Mask­vos CSKA krep­ši­nin­kai sve­čiuo­se 59:54 (12:18, 15:15, 23:14, 9:7) nu­ga­lė­jo Si­mo Ja­sai­čio bei Man­to Kal­nie­čio at­sto­vau­ja­mą Kras­no­ da­ro „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ eki­pą, lai­mė­jo fi­na­lo se­ri­ją 3:1 bei tre­čią­ kar­tą klu­bo is­to­ri­jo­je ta­po tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jais. Pir­mus du fi­na­lo ma­ čus Mask­vo­je Kras­no­da­ro eki­pa pra­lai­mė­jo 65:72 ir 54:64, o tre­ čia­me na­mie var­žo­vus įvei­kė 69:58. Ket­vir­to­se rung­ty­nė­se M. Kal­nie­tis pel­nė 7 taš­kus ir at­li­ko 2 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus. S.Ja­sai­ tis, mesdamas į var­žo­vų krep­šį pelnė 5 taš­kus, at­ko­vo­jo 1 ka­ muo­lį bei at­li­ko 2 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus.

EU­RO­POS RE­KOR­DAS Olim­pi­nė ir pa­sau­lio čem­pio­nė plau­ki­kė Rū­ta Mei­lu­ty­tė Mo­na­ke vy­ku­sio­se tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se pa­ge­ri­no 100 m rung­ties krū­ti­ne sau pa­čiai pri­klau­siu­sį Eu­ro­pos re­ kor­dą. Lie­tu­vė dis­tan­ci­ją įvei­kė per 1 min. 5,20 sek. ir vie­na šim­ tą­ja pa­ge­ri­no anks­tes­nį sa­vo re­zul­ ta­tą. An­trąją vie­tą užė­mė ja­po­nė Ka­na­ko Wa­ta­na­be (1:07.92), tre­ čiąją – Ru­si­jos at­sto­vė Va­len­ti­na Ar­te­mje­va (1:08.56). Var­žy­bos Mo­na­ke R.Mei­lu­ty­tei yra vie­nas pa­si­ren­gi­mo eta­pų pa­sau­lio čem­ pio­na­tui, lie­pos 19 - rugp­jū­čio 4 die­no­mis vyk­sian­čiam Bar­se­lo­ no­je.

PER­MAI­NOS RINK­TI­NĖ­JE Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio rink­ti­ nė­je – pri­vers­ti­nės per­mai­nos.

Per kon­tro­li­nes rung­ty­nes Pa­ne­ vė­žy­je su Ja­po­ni­jos rink­ti­ne pe­ ties trau­ma at­si­nau­ji­no Vil­niaus „Ki­birkš­ties-VI­ČI-IKI“ gy­nė­jai Gre­tai Šnio­kai­tei. 22 me­tų krep­ ši­nin­kė dėl to ne­be­ga­li spor­tuo­ti

ir vyk­ti į Eu­ro­pos čem­pio­na­tą.

Rink­ti­nės tre­ne­riai nu­spren­dė su­ sig­rą­žin­ti į ko­man­dą puo­lė­ją Li­ną Pik­čiu­tę, ku­ri pra­ei­tą se­zo­ną taip pat rung­ty­nia­vo „Ki­birkš­ties-VI­ ČI-IKI“ eki­po­je.

SU­KLU­PO AŠ­TUTN­FI­NA­LY­JE Pla­ne­tos mer­gi­nų jau­ni­mo (iki 23 me­tų) pa­plū­di­mio tink­li­nio čem­ pio­na­te į ket­virt­fi­na­lį ne­pa­te­ko bei 9-16 vie­tas ga­lu­ti­nė­je įskai­to­je pa­ si­da­li­jo Ie­va Dum­baus­kai­tė Mo­ ni­ka Po­vi­lai­ty­tė. Še­šio­lik­ta pa­gal rei­tin­gą pa­jė­giau­sia Lie­tu­vos pa­ plū­di­mio tink­li­nin­kių po­ra at­krin­ ta­mų­jų var­žy­bų pir­ma­me ra­te per 34 mi­nu­tes 2:0 (22:20, 21:14) nu­ ga­lė­jo šve­des Sa­rą Hellg­ren ir Kris­tin Lind, ta­čiau aš­tunt­fi­na­ly­je per 33 mi­nu­tes 0:2 (12:21, 17:21) tu­rė­jo pri­pa­žin­ti ke­tu­rio­lik­tų pa­gal skirs­ty­mą bei vė­liau į pus­fi­na­lį iš­ ko­pu­sių ka­na­die­čių Tay­lor Pis­ ch­ke ir Me­lis­sos Hu­ma­nos-Par­ edes pra­na­šu­mą.

LAI­MĖ­JO TUR­NY­RĄ Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė vy­rų ran­ki­ nio rink­ti­nė ta­po tri­jų ko­man­dų tarp­tau­ti­nio tur­ny­ro Ta­li­ne nu­ga­lė­ to­ja, šeš­ta­die­nį 29:26 (15:15) įvei­ ku­si Suo­mi­jos ran­ki­nin­kus. Nu­ga­ lė­to­jams po 5 įvar­čius pel­nė Ai­de­nas Ma­la­šins­kas ir Ro­ber­tas Šve­das, 4 – Skir­man­tas Plė­ta, po 3 – Po­vi­las Ba­bars­kas, Ta­das Ju­re­le­ vi­čius ir Val­das Dra­ba­vi­čius. Suo­ mių gre­to­se sėk­min­giau­siai žai­dė Tee­mu Tam­mi­ne­nas (7) ir Ni­co Rӧnnber­gas (6 įvar­čiai). Pir­mo­ sio­se tur­ny­ro Ta­li­ne rung­ty­nė­se penk­ta­die­nį lie­tu­viai 31:22 (15:13) nu­ga­lė­jo tur­ny­ro šei­mi­nin­kę Es­ti­ jos eki­pą. Po ma­čo su suo­miais lie­tu­viai grį­žo į Lie­tu­vą ir to­liau rengsis 2014 me­tų Eu­ro­pos vy­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to at­ran­kos ma­ čams su pra­ncū­zais bei nor­ve­gais.

BNS, LŽ

pui­ki die­na Is­pa­ni­jos spor­tui“, – pra­lai­mė­ju­sį D.Fer­re­rą svei­ki­no R.Na­da­lis.

Mo­te­rų tur­ny­re ka­ra­lia­vu­si 31-erių S.Wil­liams (1) fi­na­le 6:4, 6:4 nu­ga­

lė­jo 26-erių ru­sę Ma­ri­ją Ša­ra­po­vą ir pel­nė jau 16 Di­džio­jo kir­čio pri­zą.

Par­yžiu­je S.Wil­liams trium­fa­vo po 11 me­tų per­trau­kos.

M.Ša­ra­po­va ame­ri­kie­tei pra­lai­

mė­jo jau 13 tar­pu­sa­vio kovų iš ei­lės, bet pa­sku­ti­nia­me prieš­ino­si be­ne at­ kak­liau­siai. Pir­ma­me se­te S.Wil­liams pir­ma­vo 4:2, o M.Ša­ra­po­va ne­tru­kus iš­ly­gi­no re­zul­ta­tą – 4:4. Tuo me­tu ji ga­lė­jo pers­ver­ti san­ty­kį, bet pra­lai­ mė­jo sa­vo pa­da­vi­mą, ir S.Wil­liams tuo pui­kiai pa­si­nau­do­jo.

Po ne­sėk­mės M.Ša­ra­po­va sa­kė nu­si­pel­niu­si bū­ti fi­na­le, bet ne­ga­ lė­jo nie­ko pa­da­ry­ti su įspū­din­gai rung­ty­niau­jan­čia var­žo­ve, ku­ri „pa­ duo­da net ga­lin­giau už D.Fer­re­rą“.

Be S.Wil­liams, yra tik trys te­ni­ si­nin­kės, per sa­vo kar­je­ro­je kiek­ vie­ną iš Di­džio­jo kir­čio tur­ny­rų lai­mė­ju­sios bent du kar­tus – ame­ri­ kie­tė Chris Evert, vo­kie­tė Stef­fi Graf ir če­kė Mar­ti­na Nav­ra­ti­lo­va.

Bū­da­ma 31 me­tų, S.Wil­liams ta­ po vy­riau­sia Pra­ncū­zi­jos pir­me­ny­ bių lai­mė­to­ja. Ta­čiau te­ni­si­nin­kė su­sto­ti ne­ke­ti­na: „Ne­gal­vo­ju apie iš­ko­vo­tus ti­tu­lus. Vis dar jau­čiuo­si pui­kiai ir no­riu tęs­ti sa­vo kar­je­rą, pui­kią spor­ti­nę ke­lio­nę.“ Var­žy­bų Par­yžiu­je nu­ga­lė­to­jai ga­vo po 2000 rei­tin­go taš­kų ir po 1,5 mln. eu­rų pre­mi­ją. Netrukus vyks ir tre­čia­sis šių me­tų Di­džio­jo kir­čio se­ri­jos tur­ny­ras – bir­že­lio 24 die­ną pra­si­dės Vimbl­do­no čem­pio­ na­tas ant ve­jos.

•

16 Klasifikuoti skelbimai BUTAI

2013 06 10

IŠSINUOMOTŲ

3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., geras suomių tipinis išplanavimas, pietvakarių pusė). Tel. 8 673 03 733.

Moteris, neturinti žalingų įpročių, 6 metams išsinuomotų sodybą, tinkančią gyventi (už priežiūrą) Vilniaus rajone, Paberžės sen.

Tel. 8 675 09 270.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau salonų ir sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PARDUODA

NUOMOJA 2 kambarių europietiškai įrengtus su įranga apartamentus Palangoje, Vytauto g. 9 (yra įstiklinta ložė, balkonas, automobilio stovėjimo aikštelė su automatiniu pakėlėju, 10 min. kelio iki jūros, rami vieta poilsiui, gali ilsėtis 4-6 žmonės, kaina – sutartinė). Laisva nuo birželio 1 d. iki 12 d., nuo 17 d. iki 21 d, nuo liepos 1 d. iki 5 d., nuo 14 d. iki 28 d. Tel.+370 656 17 413.

SODYBOS, SKLYPAI

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

PASLAUGOS Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

PARDUODA 14,2 a namų valdos sklypą individualių namų kvartale (10 km iki Katedros aikštės, yra elektra, numatyta vieta vandens gręžiniui, nuotekoms, galima statyti dvisutį namą, privažiavimas Lozoraičio arba Versmės g.,, kaina sutartinė, be tarpininkų). Tel. +370 656 17 413.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Gydau depresiją ir jos atmainas, nutukimą, vidurių užkietėjimą, utėles, padedu atsikratyti viršsvorio, mokau žmones kaip patiems atspėti savo ateitį, padedu neįgaliems, psichologinių problemų turintiems žmonėms. Kreiptis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

PRANEŠIMAS, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 02 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-456 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4170/0700:0009, esančio Pranciškonių 7-oji g.

14, Riešės sen., Pranciškonių v., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sklypas dalijamas į tris sklypus. Sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė. Planavimo organizatoriai – Renata Macejevskaja, Leon Macejevskij, StanUžs. LM-2522 islavas Sadovskij; rengėjas – UAB “Baltijos matavimų organizacija”.

Po kompleksinio organizmo medžiagų apykaitos įvertinimo išmokinsiu sveikti. Taip sumažinsite sąnarių, nugaros ir kt. uždegiminių procesų sukeltus skaumus. Per 3-4 apsilankymus pirtyje išmokinsiu įjungti riebalų (teršalų kaupėjo, nešėjo) deginimo būklę. Tel. 8 602 03 836.

INFORMACIJA apie planuojamos ūkinės veiklos - Švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimas ir auginimas, galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

LEIDINIAI PARDUODA Įvairių firmų bei modelių lengvųjų automobilių eksploatacijos ir remonto žinynus. Vilkikų „Mercedes“, MAN ir kitų remonto literatūrą. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel. 8 645 91 194.

KELIONĖS Pigi kelionė po Prancūziją (Amsterdamas, Paryžius, Luaros slėnio pilys, Šv. Odilės ir Sen Mišelio vienuolynai, 10 d., kaina – 1500 Lt, likę 4 vietos).

Išvykstame birželio 21 d. Tel. 8 616 13 982.

PRANEŠIMAI

10,1 a namų valdos sklypą Rokantiškių g., Antakalnio sen., Vilniuje (suprojektuota miesto infrastruktūra, kaina – 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. +370 682 46 203.

NUOMOJA Namų valdą ir prie jos esamą žemę šeimai arba vienam asmeniui Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, prie Verknės upės (už jų priežiūrą, sutartam laikui). Tel. (8 5) 278 9238.

TELELOTO lošimo Nr. 896 (2013 06 09) Lentelė - 60 018 (1 x 60 018) Lt Įstrižainės - 9 Lt LM-2875

Eilutė - 3 Lt

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: ūkininkas Darius Karlinskas, kontaktinė informacija: Girulių g. 1, Šiauliai, mob. tel. +370 687 42 008.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting”, S.Žukausko g. 33-53, LT–09129 Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimas ir auginimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Žeimių kaime, Ginkūnų sen., Šiaulių r. sav.

Persvarstoma atsakingos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada 2013 03 29 Nr. (4)-SR-S-765(7.1), kad švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimui ir auginimui, poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.

Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo 2013 04 19 pil. Evaldo Lungio, 2013 04 19 pil. Mindaugo Kavaliausko ir 2013 05 03 Šiaulių r. savivaldybės prašymą Nr. S-1038(3.24) persvarstyti atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimui ir auginimui. Raštuose pateikti motyvai (planuojamoje teritorijoje koncentruojasi keli gyvulininkystės objektai, o pagal Šiaulių r. bendrąjį planą joje skatinama augalininkystės produkcijos gamyba, gyventojai reikalauja, kad būtų atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, pridėti ir Žeimių k. gyventojų, nepatenkintų planuojama ūkine veikla, parašai), kuriais vadovaujantis prašoma persvarstyti atrankos išvadą, taip pat nurodoma, kad veikla jau vykdoma, pastatyti neteisėti statiniai.

Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: gautas Šiaulių r. savivaldybės tarybos 2013 05 16 protokolinis sprendimas Nr. TP-3 dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų D. Karlinsko Žeimių k., Ginkūnų sen., Šiaulių r. sav. planuojamai veiklai atlikimo ir 2013 05 27 Šiaulių r. savivaldybės administracijos raštas Nr. S-1243(3.24) dėl švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimo ir auginimo Žeimių k. poveikio aplinkai vertinimo išvados atrankos, su išdėstytais motyvais, kuriais vadovaujantis reikėtų rengti poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą.

Pagal Šiaulių r. savivaldybės benrąjį planą planuojamos veiklos teritorijoje numatytas prioritetas yra prekinė augalininkystė. Gauti 111 Žeimių k. gyventojų, nepatenkintų planuojama ūkine veikla, parašai, prieš planuojamą veiklą pasisakė ir Ginkūnų seniūnijos seniūnė.

Priimta galutinė atrankos išvada: švelniakailių žvėrelių (Audinių) veisimo ir auginimo veiklai Žeimių kaime, Ginkūnų sen., Šiaulių r. sav. privalomas poveikio aplinkai Užs. LM-2888 vertinimas.

Keturi kampai - 2Lt

LAIKRAŠČIO „LIETUVOS ŽINIOS“ PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

67 63 56 25 59 30 68 08 34 21 74 70 73 53 75 37 09 02 03 31 29 10 45 64 69 36 41 52 72 28 47 20 22 13 06 62 07 54 46 65

16 43 33 27 55 26 61 38 51 49 32 66 04 Papildomi prizai: Ford Mondeo (TV) Daiva Šereikienė Ford Mondeo (TV) Rasa Šapalaitė Ford Mondeo 0362163 Kelialapis į Maljorką 0253338 Kelialapis į Kretą 0477967 Kelialapis į Turkiją 0475861 Poriniai kelialapiai į Palangą 0358540, 0043933, 0477628,0186563, 0197366 Motoroleriai „Mosca Fava“ 0211573, 0425178, 0377868 Dviračiai „Panther“005*078 LED televizoriai „Orion“035*262 Muzikos centrai su DVD „Philips“049*847 Fotokameros „Fujifilm“035*9 99 Cikloninės krosnelės „LR“037*446 Keptuvių rinkiniai „Tefal“035*491 Kavos aparatai „Delonghi“029*469 GPS navigatoriai „Lark Freebird“043*876 Planšetiniai kompiuteriai „eSTAR“044*896 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Ana Lapackienė iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Angelė Stankuvienė iš Marijampolės 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Romas Norkevičius iš Plungės 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Daiva Grigalauskytė iš Plungės 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Irma Bartkienė iš Šiaulių Pakvietimai į TV:017*500, 020*692, 013*800 Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

www.olifeja.lt

N.AKMENĖ PAKRUOJIS KURŠĖNAI RADVILIŠKIS ŠAKIAI ELEKTRĖNAI JONIŠKIS Drus­ki­nin­kai GargŽdai

Res­pub­li­kos g. 7 (8 425) 56 588 Kęs­tu­čio g. 8-3 (8 421) 61 704 J.Ba­sa­na­vi­čiaus g. 1 (8 41) 58 57 61 S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no g. 30 (8 422) 53 451 J.Ba­sa­na­vi­čiaus g. 67 8 612 97 522 So­dų g. 13-3 (8 528) 39 200 Sta­ty­bi­nin­kų g. 2A-41 (8 426) 60 569 V.Ku­dir­kos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 Žemaitės g. 6 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345

KaiŠia­do­rys KELMĖ KRETINGA LAZDIJAI PLUNGĖ ROKIŠKIS ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Ge­di­mi­no g. 59 Sta­ty­bi­nin­kų g. 19 Bi­ru­tės g. 11 Seinų g. 3 T.Vaiž­gan­to g. 27 Ne­prik­lau­so­my­bės a. 13 Tra­kų g. 20 Že­mai­tės g. 4-18 Adu­tiš­kio g. 39

(8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 318) 52 374, 52 375 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 458) 33 241, 8 656 76 207 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

18

2013 06 10

TV programos

PIRMADIENIS 10 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Bėdų turgus” (k.)

11.00 “LRT vasaros studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Namelis prerijose” 13.00 Žinios 13.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.10 “Puaro” N-7 17.15 “Kobra 11” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Serialas “Užtemimas”.

1 s. N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.00 “Emigrantai” 21.55 Loterija “Perlas” 22.00 Dok. f. “Apokalipsė.

Antrasis pasaulinis karas” N-7 23.05 Vakaro žinios 23.20 “Puaro” (k.) N-7

LNK 6.20 Dienos programa 6.25 “Na, palauk!” (k.)

6.50 “Smalsutė Dora” 7.20 “Linksmieji Tomas ir Džeris” (k.)

7.50 “Agentas Šunytis” (k.)

8.20 “Auklė” 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Havajai 5.0” (k.) N-7 10.45 Nuotykių komedija “Monte Karlas” (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Agentas Šunytis”

13.55 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.20 “Namai, kur širdis” 20.05 “Tikras gyvenimas: “Mažylis” 21.00 “Farai” N-14 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Per plauką nuo pražūties” N-14 0.45 “Havajai 5.0” N-7 1.40 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Drakonų medžiotojai” 7.30 “Simpsonai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 10.55 Nuotykių f. “Krokodilas Dandis 2” 13.10 “Monsunas” 13.40 “Drakonų medžiotojai” 14.10 “Meškiukai Gamiai” 14.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.10 “Simpsonai” 15.40 “Natalija” 16.40 “Ašarų karalienė” 17.40 “Žvaigždė policininkas” 18.45 TV3 žinios 19.15 “Virtuvė” 19.50 “Žiūrėk! Geras!”

21.00 “Pasirink mane” 21.40 TV3 vakaro žinios

22.00 “Kerštas” 23.00 Romantinė drama “Šokis hiphopo ritmu 2.

Gatvės” 0.55 “Eureka” 1.45 “Choras” 2.35 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai” 3.30 “Firma”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Tauro ragas” (k.) N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą.

Sachara” N-7 10.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Gyvenimo spalvos” 21.25 Drama “Drugio efektas” N-14 23.30 “Karo vilkai.

Desantininkai” N-14 0.30 “Sostų karai” N-14 1.30 “Tikras kraujas” N-14 2.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Jos vardas Nikita” N-7 8.45 “Visa menanti” (k.) N-7 9.45 “Draugai VI” N-7 10.40 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 11.05 “Kidas Padlis” 11.30 “Betmenas iš ateities” 11.55 “Drakonų kova Z” N-7 12.20 “Gražiosios melagės” N-7 13.10 “Magijos paslaptys” (k.) N-7 14.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Apgavystės” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 Romantinė komedija “Blondinė už kampo” N-7 22.40 Veiksmo f. “Mirtinas šūvis” N-14 0.40 “Sveikatos ABC” (k.) 1.10 “Jos vardas Nikita” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Benai, plaukiam į Nidą” (k.) 14.25 “Europos vidury” (k.)

15.00 “Pagauk kampą” (k.) 15.30 “Kai aš mažas buvau” (k.) 16.15 Žinios (k.) 16.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Svečių ekspresas” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Virbalis. 1 d. 19.35 Detektyvas “Šerloko Holmso nuotykiai. Šantažo karalius” N-7 21.20 Richardo Vagnerio 200osioms gimimo metinėms. Opera “Skrajojantis olandas” 23.40 “Kultūra”. Rašytojas Vytautas Bubnys 0.00 Panorama (k.) 0.30 “LRT OPUS ORE”. “Keymono” koncertas (k.)

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 Žinios 7.30 “24/7” 8.15 “Supernamai” 8.45 “Girių takais” 9.15 “Šiandien kimba” 9.50 “Skonio reikalas” 10.55 “Žemė iš paukščio skrydžio” N-7 12.05 Drama “Mis Potter” N-7 14.05 “TV pokštai” N-7 14.35 TV parduotuvė 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Komedija “Pora kaip tvora” N-7 17.00 Žinios 17.20 “Jaunikliai”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Nuodėminga aistra” - 13, 15.15, 17.30, 19.45, 21.50 val.

“Kolibrio efektas” - 11.15, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Paslaptinga karalystė” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.30 val. “Žemė - nauja pradžia” - 11, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.45, 14, 16.30, 19, 21.40 val.

MULTIKINO “Nuodėminga aistra” - 17, 19.15, 21.30 val. “Žemė - nauja pradžia” - 12.30, 14.45, 17.30, 19.45, 22 val.

“Kolibrio efektas” - 16.45, 19, 21.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11, 13.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.10, 11.45, 12.30, 15, 17.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.10, 14, 16, 18.45, 21.30 val.

“Didysis Getsbis” - 14.30, 20.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” - 21.15 val.

“Rifo pasaka 2” - 10, 12, 14 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 15.30, 18.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

CINAMON “Žemė - nauja pradžia” - 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21 val.

“Nuodėminga aistra” - 20.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 12.30, 14.45, 17, 19.30, 21.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.30, 13.45, 16, 18.15 val.

“Paslaptinga karalystė” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.20 val.

7.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 9.30 Komedija “Žvėrelių maištas” 11.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai” 13.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 15.00 Drama “Tapti žvaigžde” 17.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 19.00 Komedija “Eglutės” 21.00 Trileris “Išeities kodas” N-7 23.00 Trileris “Žaidėjas” S 1.00 Komedija “Muzikinės kovos”

Balticum TV 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Svajonių kruizai” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Vileišiada. Šeimos ir valstybės istorija: atminties puoselėjimas” 12.00 Komedija “Dubleris” 13.35 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.05 “Jūros patruliai” 15.05 “Karamelė” 16.05 Komedija “Mano geriausias meilužis” N-7 18.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.30 “Maisto detektyvai” 19.00 “Broliai detektyvai” N-7 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Raudonos šviesos” N-7 23.00 “Balticum TV” žinios 23.15 “Senas geras faras” N-7 0.15 “Komanda Č” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Ieškotojai” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.10 Žinios. Maskva 16.30 Žinios. Sportas 16.45 “Pabučiuokite nuotaką” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos sezono apžvalga 11.30 Krepšinis. Eurolygos finalinio ketverto varžybos 15.30 Boksas. Marco Huckas - Ola Afolabi 18.00 Boksas. Marcosas Maidana - Josesito Lopezas 21.00 Pokeris. The Big Game turnyras 22.00 Futbolas. Vokietijos taurė. “Bayern” - “Stuttgart” 0.10 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynių apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Mirtinas laimikis 10.05 Relikvijų medžiotojai 10.30 Dingęs bagažas 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta?

12.15 Kaip tai veikia? 12.40 Inžinierių idėjos 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Teksaso automobilių varžytinės 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 17.45 Dingęs bagažas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Dingęs bagažas 22.00 Aliaska 23.00 Vaikinai iš Jukono 0.00 Degtindariai 1.00 Kalintys užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Afrikos rojus, kurio nebėra 11.00 Septynetas bėglių iš Teksaso kalėjimo 12.00 Lobių ieškotojai 13.00 “Austin” automobilių remontas 14.00 Kongo gorilos 15.00 Kur plaukioja rykliai? 16.00 Lobių ieškotojai 17.00 “Austin” automobilių remontas 18.00 Trečiojo reicho paslaptys 19.00 Pabėgęs nuteistasis 20.00 Aštuntasis dešimtmetis 21.00 Kalintys užsienyje 22.00 NSO virš Europos 23.00 Aštuntasis dešimtmetis 0.00 Kalintys užsienyje 1.00 Nakties programa

“Žemė - nauja pradžia” - 11.45, 14, 16.30, 18.45, 21.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.15, 13.45, 15.15, 16.15, 17.20, 18.15, 19.30, 20.45, 21.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.15, 13.15, 16, 19, 21.40 val.

“Krudžiai” - 13 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Nuodėminga aistra” - 18.30 val.

“Kolibrio efektas” - 21 val.

Kauno Dramos teatro Ilgojoje salėje - “Antigonė Sibire”.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 12 d. 19 val. “Gulbių ežeras”

RAGANIUKĖS TEATRAS 15 d. 12 val. “Stebuklingoji Spanguolė”

KAUNAS

“Greiti ir įsiutę 6” - 13, 15.45, 18.30, 21.35 val.

“Didysis Getsbis” - 21.15 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

FORUM CINEMAS “Nuodėminga aistra” - 14.15, 16.30, 19, 21.30 val.

“Kolibrio efektas” - 13.30, 15.30, 18, 20 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11.30, 13.45, 16, 18.15 val. “Žemė - nauja pradžia” - 11, 13.15, 15.45, 17.45, 20.15 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.20 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 19.40, 21, 21.50 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.30, 15.45, 18, 20.15 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val. “Žemė - nauja pradžia” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.30, 22 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13.15, 16, 18.45, 21.45 val.

“Batai 2” - 11 val.

ATLANTIS CINEMAS Dolby Digital 3D “Paslaptinga karalystė” (3D) - 10, 11.45, 13.35 val. “Žemė - nauja pradžia” - 15.25, 19.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 17.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 21.20 val.

I salė “Rifo pasaka 2” - 10, 11.40 val.

“Kolibrio efektas” - 13.20, 15.15, 19.05 val.

“Nuodėminga aistra” - 17.10, 21 val.

13 d. 19 val. “Eugenijus Oneginas” 14 d. 19 val. Gedulo ir vilties dienai paminėti.

Krzysztof Penderecki “Lenkiškasis Requiem”.

Dalyvauja: Nomeda Kazlaus (sopranas), Agnieszka Rehlis (mecosopranas), Adam Zdunikowski (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras. Dirigentas Jacek Kaspszyk 16 d. 19 val. “Tristanas ir Izolda” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. Rūtos salėje. LMTA Teatro ir kino fakulteto I kurso vaidybos specialybės magistrantai.

“Ivanovas” 12 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 13 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 13 d. 18 val. “Pirmasis kartas” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 12 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”

13 d. 19 val. “Rezervatas” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 11 d. 19 val. Kauno šokio teatras “Aura”. “Šventasis pavasaris” 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 17 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Kolibrio efektas” - 21.20 val.

“Paslaptinga karalystė” - 16.40 val.

KLAIPĖDA

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 12.15, 15.15, 18.30, 21.15 val.

“Didysis Getsbis” - 20.30 val.

“Krudžiai” - 12 val.

“Mikė Pūkuotukas” - 10.40 val.

KLAIPĖDA

“Tarp dviejų pasaulių” - 18 val.

“7 dienos Havanoje” - 20.15 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 18.15 val.

Balticum Auksinis

19.00 Žinios 19.50 Tiesioginis eteris 20.50 Vaid. f. “Sprogimo taškas” 0.15 Vaid. f. “Liūdna čirvų dama” 1.10 Merginos 1.50 Žinios+ 2.05 Vaid. f.

“Penktadienio preferansas” 3.55 Vesti.ru

Teatras

KAUNAS

“Didysis Getsbis” - 17.15, 20.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 12.20, 17.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.30, 14.30, 18, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 15, 20.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.30 val.

“Loraksas” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Nuodėminga aistra” - 11.45, 14.20, 16.30, 18.45, 21 val.

“Kolibrio efektas” - 14.50, 19.45, 22 val.

“Paslaptinga karalystė” - 12, 14.15, 16.25, 19 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.30, 13.40, 16.15, 18.30, 19.15, 21, 21.40 val. “Žemė - nauja pradžia” - 11.45, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 12, 17 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.20, 14, 15.30, 16.40, 18.30, 19.20, 21.30, 22 val.

“Rifo pasaka 2” - 11.20 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 13.20 val.

“Didysis Getsbis” - 17.15, 20.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 21.20 val.

“Krudžiai” - 14.30 val.

“Batuotas katinas Pūkis” - 11.40 val.

SKALVIJA “Nuodėminga aistra” - 18.40 val. “Šiaurė” - 17 val.

“Kelyje” - 20.50 val.

PASAKA “Nuodėminga aistra” - 18.30 val.

“Kolibrio efektas” - 21 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.

N-7 18.00 Žinios 18.25 “Lietuva tiesiogiai” 19.00 “Žemė iš paukščio skrydžio” N-7 20.10 “Gongo Gangas” 21.00 “Reporteris” 21.35 “Čiapajevas.

Aistra gyventi” N-7 23.00 “Kitaip. Su Nomeda” 0.05 “Reporteris” 0.40 “Lietuva tiesiogiai”

FORUM CINEMAS “Nuodėminga aistra” - 18.30 val.

“Kolibrio efektas” - 21 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.30, 12.45, 15.30 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11, 13.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Žemė - nauja pradžia” - 16.20, 18.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.30, 13, 15.45 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 12.20, 14.30, 18.30, 21 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.45, 13.30, 19, 21.40 val.

“Alisa Stebuklų šalyje” - 10.15 val.

PALANGA NAGLIS “Mėnesienos karalystė” - 17 val.

“Saugus prieglobstis” - 19 val.

13 ir 14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 15 d. 14 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre: “No Drums” trio 15 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” VILNIAUS “LĖLĖ” 15 ir 16 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Coliukė” “DOMINO” TEATRAS 10 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” 12 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 13 d. 19 val. “Sex guru” 14 d. 19 val. “Angliškas detektyvas” 17 d. 19 val. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 14 d. 18 val. “Šalia” 15 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 16 d. 12 val. Atostogų pradžios šventė KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 13 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”

ALYTUS ALYTAUS KULTŪROS CENTRAS 11 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Striptizo ereliai”

2013 06 10 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 4:44 leidžiasi 21:53 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+21 Oslas

Trečia jaunaties diena

Jaunatis VI 01

17:09

Priešpilnis VI 08

Pilnatis VI 17

Šiauliai

+19 Londonas +20 +13

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: vėsiau, vietomis nušniokš lietūs su perkūnija. Temperatūra dieną 17-21 laipsnis šilumos.

Bordo

Ukmergė +21 +13

VILNIUS +22 +21 +13

+18 Amsterdamas

+19

Kaunas

Lisabona

Alytus Druskininkai

+22 Sankt Peterburgas

+21 +13

+24 Madridas

+21 Barselona

+21 Ryga

+19 Kopenhaga

+21 Paryžius

Kėdainiai +17 +7

+18

Talinas

+20 +11

Klaipėda

Stokholmas

Delčia VI 30

Dublinas +19 Palanga

+18 Helsinkis

+18

19

Vilnius Minskas +19 +22 Varšuva +27

+22

Berlynas +18 Praha

+20 Miunchenas

+21 Nica

+22 Roma

+25 Maskva

+21

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +21 +26 +27 Bukareštas Varna Dubrovnikas +26 Sofija +25

+28

Stambulas +27

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais, lietaus nenumatoma. Temperatūra naktį 8-11, dieną 18-22 laipsniai šilumos.

+25

161-oji metų diena. Birželio dešimtoji, pirmadienis, pirmoji 24-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 206 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Diana, Galindas, Margarita, Pelagija, Vingailė.

Geros dienos!

Alžyras +23

Tunisas +29

Atėnai

+27 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime liepos 1d.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kryžiažodžių, spausdintų 05 20 - 05 25, atsakymai RIEŠUTMEDIS SAULĖS MIESTAS KARE KAIP KARE CEREMONIJA VĖDARIUKAS KOMBAINAS Redakcijos prizą laimėjo ONA SVALBONIENĖ iš Pakruojo r.

Tel. pasiteirauti (8 5) 249 2152

Birzelio 8 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: .............................................. ...........................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Rimtų permainų tikėtis neverta. Jei turite galimybių, keliaukite - įspūdžiai praskaidrins nuotaiką. Galite rizikuoti ir dalyvauti svarbiame pokalbyje. Turėtų pasisekti.

Jautis. Didelės naudos nesitikėkite, gražiais pažadais nesiguoskite. Labiau taupykite pinigus ir jėgas. Jei jums reikia pagalbos, prašykite artimiausių draugų.

Dvyniai. Jausitės tvirti, energingi ir veržlūs. Palankios dienos patiems įvairiausiems reikalams tvarkyti. Išmokite net ir nemalonioje situacijoje įžvelgti naudingų dalykų.

Vėžys. Atsipalaiduokite, išgirskite save. Didelių darbų nenuveiksite, bet kasdieniai dėliosis puikiai. Kūrybinė veikla padės užmiršti bet kokius nesusipratimus.

Liūtas. Gerų, netikėtų permainų diena. Verta tvarkyti ne tik svarbius reikalus, bet ir spręsti asmenines problemas. Vakarą skirkite ramiam poilsiui.

Mergelė. Teks lėtinti gyvenimo tempą, antraip persitempsite, ilgam sau pakenksite. Dalį darbų paskirstykite namiškiams. Ir jokiu būdu neatsisakykite pramogų su bičiuliais.

Svarstyklės. Jei atostogaujate, jausitės puikiai. Dirbantiesiems bus daug sunkiau - įkvėpimo ir jėgų mažės, įtampa didės. Nesiimkite jokių naujų darbų, baikite pradėtus.

Skorpionas. Nebloga diena.

Tinka tvarkyti konfidencialius finansinius reikalus. Būkite malonūs su visais, stenkitės nepastebėti nedidelių nesklandumų, klaidų. Šaulys. Intuityviai jausite, kokios veiklos geriau nepradėti, su kuo mažiau bendrauti. Laikykitės artimųjų, daugiau bendraukite su vaikais, tada mažiau nervinsitės.

Ožiaragis. Rūpinkitės tvarka namuose, skolų grąžinimu, vaikų laisvalaikiu. Su kolegomis bendraukite korektiškiau - artimiausiomis savaitėmis gali kilti intrigų.

Vandenis. Užteks ir pramogų, ir svarbių reikalų. Nepamirškite sportuoti ir rūpintis sveikata. Susitikimams, sutartims pasirašyti palankesnė antra savaitės pusė. Žuvys. Asmeniniai reikalai bus svarbesni už darbą. Nesikrimskite ir nuoširdžiai padėkite atžaloms, kuo daugiau bendraukite su tėvais. Galite pradėti remontą.

20 Margumynai

2013 06 10

Ištekėjo Švedijos princesė

Princesės Madeleine ir jos vyro Ch. O’Neillo bučinį minia sutiko ovacijomis. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vė­lia­vė­lė­mis mo­juo­jan­tys šve­dai ir ka­ra­liš­kų­jų šei­mų na­riai šven­tė Šve­di­jos pri­nce­sės Ma­de­lei­ne ves­tu­ves su Niu­jor­ko ban­ki­nin­ku Chris­top­he­riu O’Ne­il­lu.

Prie ka­ra­liš­kų­jų rū­mų Stok­hol­me su­si­rin­ku­si mi­nia džiaugs­min­gai šau­kė, kai jau­na­ve­džiai tris­kart pa­ si­bu­čia­vo. Per ce­re­mo­ni­ją ka­ra­liš­ ko­jo­je kop­ly­čio­je Ch.O’Ne­il­las vos tram­dė aša­ras, kai, skam­bant šve­ diš­kam ves­tu­vių mar­šui, jo nuo­ta­ka at­ėjo prie al­to­riaus. Pri­nce­sė, ku­riai šian­dien su­kan­ka 31 me­tai, vil­kė­jo di­zai­ne­rio Va­len­ti­no su­kur­tą suk­ ne­lę iš klos­tuo­tos šil­ko or­gan­zos, pa­puoš­tą dramb­lio kau­lo spal­vos Šan­ti­ji nė­ri­niais, su ke­tu­rių me­trų il­gio šlei­fu. Ma­de­lei­ne mo­ti­na ka­ ra­lie­nė Sil­via dė­vė­jo ža­lios spal­vos šil­ki­nę su­knią.

Ves­tu­vių ce­re­mo­ni­jos, ku­ri vy­ko šve­dų ir ang­lų kal­bo­mis, liu­di­nin­

kais ta­po ki­tų ka­ra­liš­kų­jų šei­mų na­ riai, tarp jų Mo­na­ko pri­nce­sė Char­ le­ne, Ja­po­ni­jos pri­nce­sė Ta­ka­ma­do ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Ve­ sek­so gra­fas Ed­war­das. Tarp gar­ bin­gų sve­čių taip pat bu­vo Da­ni­jos pri­n cas Fre­d e­r i­k as, Nor­v e­g i­j os sos­to įpė­di­nis pri­ncas Haa­ko­nas, ap­ran­gos pre­ky­bos tink­lo H&M va­ do­vas Kar­las Jo­ha­nas Pers­so­nas ir pop­mu­zi­kos gru­pės „Du­ran Du­ran“ bo­sis­tas Joh­nas Tay­lo­ras.

Fo­to­ge­niš­ka pri­nce­sė su Niu­ jor­ko fi­nan­si­nin­ku Ch.O’Ne­il­lu su­ si­pa­ži­no, kai dir­bo jos mo­ti­nos įkur­ta­me Pa­sau­lio vai­kų fon­de Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se.

Apie jųd­vie­jų su­ža­dė­tu­ves bu­vo pa­ skelb­ta per­nai spa­lį. JAV ir Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­ty­bes tu­rin­tis 38 me­tų jau­ni­kis at­si­sa­kė pri­im­ti ka­ra­ liš­ką­jį ti­tu­lą, dėl ku­rio jam bū­tų rei­ kė­ję tap­ti Šve­di­jos pi­lie­čiu ir at­si­sa­ ky­ti ty­ri­mų va­do­vo par­ei­gų ri­bo­tos ri­zi­kos fon­de „Nos­ter Ca­pi­tal“.

Ki­taip nei jos se­suo sos­to įpė­di­nė

Vie­nos Ru­si­jos ko­lo­ni­jos dar­buo­ to­jai su­lai­kė ka­tę, ku­ri aki­vaiz­džiai mė­gi­no įneš­ti į te­ri­to­ri­ją drau­džia­mų daik­tų. Ap­sau­gi­nin­kai su­ga­vo ka­tę ir ap­ti­ko jai ant nu­ga­ros du ry­šu­lius, ku­riuo­se bu­vo mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai,

aku­mu­lia­to­riai ir įkro­vik­liai. Šio­je griež­to­jo re­ži­mo ko­lo­ni­jo­je Verch­ nij Čo­vo gy­ven­vie­tė­je toks at­ve­jis už­fik­suo­tas pir­mą kar­tą, nors pra­ ne­ši­mų, kad ka­tės tar­nau­ja kur­je­ riais į ka­lė­ji­mus bū­ta iš ki­tur. Į šią ko­lo­ni­ją per­duo­ti mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną anks­čiau mė­gin­ta pa­slė­pus jį Šv.

Die­vo Mo­ti­nos iko­no­je.

Ko­kių prie­mo­nių im­ta­si prieš gud­rią­ją ka­tę, ne­pra­neš­ta.

Katei nesunku bet kur prasmukti, taip pat ir į kalėjimą catdefender.com nuotrauka

•

Nau­ja­sis Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi ro­ma­nas „Bes­pal­vis Cu­ku­ru Ta­za­ki ir jo pi­lig­ri­mys­tės me­tai“ vos tik pa­si­ro­dęs ta­po ge­riau­siai per­ka­ma kny­ga Ja­po­ni­jo­je. Jos par­duo­ta jau 854 tūkst. eg­zemp­lio­rių.

Nau­jo­ji iš­gar­sė­ju­sio vi­sa­me pa­ sau­ly­je ra­šy­to­jo kny­ga pa­si­ro­dė ba­ lan­džio vi­du­ry­je. Iš pra­džių ji bu­vo iš­spaus­din­ta pu­sės mi­li­jo­no eg­zemp­ lio­rių ti­ra­žu, ta­čiau ne­tru­kus pa­aiš­ kė­jo, jog to ne­pa­kan­ka, nes kny­gy­ nai už­ver­tė lei­dė­jus už­sa­ky­mais.

Kny­gos lei­dė­jams pa­vy­ko su­do­ min­ti skai­ty­to­jus li­kus ke­liems mė­ ne­siams iki kny­gos pa­si­ro­dy­mo. In­ tri­g a­v o jau ne­į p­r as­t as kny­g os pa­va­di­ni­mas – „Bes­pal­vis Cu­ku­ru Ta­za­ki ir jo pi­lig­ri­mys­tės me­tai“.

Pats ra­šy­to­jas aiš­ki­no, kad po best­ se­le­riu vir­tu­sio ro­ma­no „1Q84“ (bu­vo par­duo­tas 7 mln. ti­ra­žas), jam no­rė­jo­si par­ašy­ti vi­siš­kai ki­to­ kią kny­gą apie rea­lius žmo­nes. „Ta­ čiau apie ką ta kny­ga, man pa­čiam

Kiekviena H.Murakami knyga virsta bestseleriu.

pa­aiš­kė­jo, kai ji jau bu­vo baig­ta“, – dar la­biau in­tri­ga­vo skai­ty­to­ją au­to­ rius, pri­sta­ty­da­mas nau­ją kū­ri­nį.

Pa­slap­tį pa­vy­ko iš­sau­go­ti iki pat kny­gos pa­si­ro­dy­mo.

Tuo­met pa­aiš­kė­jo, kad tai kny­ga apie 36 me­tų ge­le­žin­ke­lio sto­čių ar­ chi­tek­tą, ku­ris grįž­ta į tė­vy­nę po il­ gos, net iki Suo­mi­jos jį nu­ve­du­sios ke­lio­nės, į ku­rią lei­do­si prieš 16 me­tų, kai nuo jo nu­si­su­ko ge­riau­si drau­gai. Su­grį­žęs pi­lig­ri­mas ti­ki­si pra­dė­ti gy­ve­ni­mą iš nau­jo.

•

Japonai nekantriai laukė naujos rašytojo knygos. / AFP/Scanpix nuotraukos

Dešimtmečio moteris

Kaliniams talkino katė Kaip tik ne­įsi­gud­ri­na ka­li­niai, kad gau­tų drau­džia­mų daik­tų.

Kur­je­riais į ka­lė­ji­mus tar­nau­ja net ka­tės.

pri­nce­sė Vic­to­ria, pa­ver­gu­si Šve­di­ jos žmo­nių šir­dis sa­vo pa­pras­tu­mu, Ma­d e­l ei­n e ne­g ar­s ė­j o kuk­l u­m u. Įžen­gu­si į tre­čią­ją de­šim­tį, ji pel­nė va­ka­rė­lių liū­tės re­pu­ta­ci­ją pra­ban­ giuo­se Stok­hol­mo nak­ti­niuo­se klu­ buo­se. Bul­va­ri­nė ži­niask­lai­da taip pat nu­švies­da­vo jos po­mė­gį ap­si­ pir­ki­nė­ti. 2003 me­tais jau­no­ji prin­ ce­sė bu­vo nu­fo­tog­ra­fuo­ta vai­ruo­ jan­ti au­to­mo­bi­lį gat­ve, ku­rio­je lei­džia­mas tik pės­čių­jų eis­mas. Net reng­da­ma­si ves­tu­vėms Ma­de­lei­ne pa­te­ko į pir­muo­sius pus­la­pius, kai bu­vo su­stab­dy­ta po­li­ci­jos va­žiuo­ jan­ti vie­ša­jam trans­por­tui skir­ta eis­mo juo­sta.

Ne­se­niai iš­leis­tos kny­gos apie pri­nce­sę Ma­de­lei­ne au­to­rius Da­nie­ lis Nyh­le­nas pa­žy­mė­jo, kad prin­ce­ sė pra­dė­jo keis­tis. „Ma­ty­ti, kad ji yra aukš­to­sios vi­suo­me­nės na­rė.

Ma­nau, kad po ves­tu­vių ji taps ra­ mes­nė ir la­biau su­bren­du­si. Ga­li­ma sa­ky­ti, jog ma­žo­ji se­su­tė su­au­go“, – tei­gė D.Nyh­le­nas.

Parašė naują bestselerį

•

Vic­to­ria Beck­ham pra­tu­si mau­dy­tis šlo­vės, gar­bės ir pri­ pa­ži­ni­mo spin­du­liuo­se. Jos vy­ras – pa­sau­li­nė žvaigž­dė, o ji pa­ti – nuo­lat dė­me­sio cen­tre.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę jos tuš­ty­bę pa­glos­tė dar vie­nas ti­tu­las.

Ame­ri­kos žur­na­las „Gla­mour“ su­ ren­gė kas­me­ti­nę „Me­tų mo­te­rų“ šven­tę, į ku­rią su­si­rin­ko žy­mios ar­tis­ tės, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jos, dai­ni­nin­ kės, di­zai­ne­rės, spor­ti­nin­kės. Vie­ną svar­biau­sių ap­do­va­no­ji­mų per iš­kil­ mes pel­nė fut­bo­li­nin­ko Da­vi­do Beck­ ha­mo žmo­na Vic­to­ria – ji iš­rink­ta pas­ ta­ro­jo de­šimt­me­čio mo­te­ri­mi.

Pa­dė­ko­ju­si už to­kią gar­bę V.Beck­ ham par­eiš­kė, kad ti­kro­ji de­šimt­me­ čio mo­te­ris yra jos mo­ti­na. Bu­vu­si gru­pės „The Spi­ce Girls“ na­rė, ta­ pu­si dra­bu­žių mo­de­liuo­to­ja, kal­bė­jo, kad mo­te­rys tu­rė­tų rem­ti vie­na ki­tą. „Tai bu­vo pui­kus de­šimt­me­tis, da­bar ga­li­ma pra­dė­ti skai­čiuo­ti nau­ją, ir man stai­ga at­ėjo į gal­vą, jog jam bai­gian­tis bū­siu maž­daug pen­kias­de­šim­ties“, – kal­bė­jo 39 me­tų V.Beck­ham.

Per „Me­tų mo­te­rų“ ce­re­mo­ni­ją bu­vo pa­gerb­tos ir ki­tos po­nios. Ge­ riau­sia ki­ne­ma­tog­ra­fe pri­pa­žin­ta

V.Beckham nė gatve negali praeiti nepastebėta reporterių.

Sipa/Scanpix nuotrauka

Ras­hi­da Jo­nes, ge­riau­sia dai­ni­nin­ke – Ri­ta Ora, ge­riau­sia ak­to­re – Re­bel Wil­son, ge­riau­sia te­le­vi­zi­jos ve­

dė­ja – Ni­co­le Scher­zin­ger, o me­tų vy­ru „Gla­mour“ iš­rin­ko Da­nie­lį Radc­lif­fe’ą.

„The Was­hintg­ton Post“, len­ta.ru, „The Dai­ly Star“, LŽ

•