Lzinios 2013 06 12

Kaina

2013 m. birželio 12 d. / Trečiadienis / Nr. 134 (13 559)

1,99 Lt

verslas

trasa

istorija

Be­dar­biai ne­no­ri lai­ki­no dar­bo 9

Skrydžiai į Turkiją – su didele viltimi 10

Palangos Bi­ru­tė: fak­tai ir le­gen­dos 12

p.

p.

p.

Tapkime valstybės

šeimininkais

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja Ma­ri­jam­po­ lės re­gio­no sa­vi­val­dy­bėms ir UAB Ma­ri­jam­po­lės aps­kri­ties at­lie­kų tvar­ky­mo cen­trui pa­tei­kė ul­ti­ma­tu­mą 4p.

Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se au­to­mo­bi­ lius įsi­gi­ję lie­tu­viai juos su­si­re­mon­ tuo­ja len­kų dirb­tu­vė­se pa­ke­liui į Lie­tu­vą – dar­bo ne­ten­ka smul­kūs au­to­ser­vi­sai mū­sų kraš­te 11p.

Užsienis

Streikas nuosmukio fone

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt RAIMONDA RAMELIENĖ raimonda@lzinios.lt

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar Sei­me pers­kai­tė prieš­pas­ ku­ti­nį sa­vo ka­den­ci­jos me­ti­nį pra­ne­ši­mą. Įvar­di­ju­si es­mi­nes ša­lies prob­le­mas, da­lį re­zo­nan­ si­nių da­ly­kų vals­ty­bės va­do­vė pa­li­ko nuo­ša­ly­je.

Dau­gu­ma apž­val­gi­nin­kų kal­bą įver­ti­no kaip ge­rą ir su­ba­lan­suo­tą kaip nie­ka­da, bet kai kas pa­si­ge­do aš­tres­nio to­no ir sa­vi­kri­ti­kos.

Lie­tu­vos lai­mė­ji­mai ir ne­sėk­mės, val­dan­tie­siems skir­ta kri­ti­ka, di­ džiau­sios grės­mės tau­tai ir vals­ty­ bei – to­kie bu­vo pa­grin­di­niai ket­vir­ to­jo pre­zi­den­tės me­ti­nio pra­ne­ši­mo ak­cen­tai.

D.Gry­baus­kai­tė pri­mi­nė, kad tik prieš 25 me­tus iš pog­rin­džio iš­lais­

Romo Jurgaičio nuotrauka

D.Grybauskaitė: „Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei.“ vi­no­me Vy­tį, Ge­di­mi­no stul­pus, Tris­pal­vę ir Tau­tiš­ką gies­mę, o lie­ tu­vių kal­bą įtei­si­no­me kaip vals­ty­ bi­nę. „At­ga­vo­me sa­vo vals­ty­bės sim­bo­lius ir, kaip sa­ko­ma, per vie­ną nak­tį iš liau­dies ta­po­me tau­ta“, – sa­ kė pre­zi­den­tė.

Anot jos, Lie­tu­va la­bai pa­si­kei­tė ir su­stip­rė­jo, žmo­nės jau pa­ju­to, ką reiš­kia gy­ven­ti ki­taip, bū­ti eu­ro­pie­ čiais, spręs­ti pa­tiems. „Po dau­gy­bės mums te­ku­sių iš­ban­dy­mų mus vėl

ly­di sėk­mė. Šie­met Lie­tu­vos var­das ne kar­tą skam­bė­jo tarp Eu­ro­pos ge­ riau­sių­jų – eko­no­mi­kos, spor­to, ino­ va­ci­jų, in­ves­ti­ci­jų ir ki­to­se sri­ty­se.

Eu­ro­pa ir pa­sau­lis įver­ti­no mū­sų žmo­nių pa­stan­gas“, – pa­žy­mė­jo vals­ty­bės va­do­vė.

D.Gry­baus­kai­tės tei­gi­mu, vi­so­se sri­ty­se jau užau­go ta­len­tin­gų ir pi­ lie­tiš­kų kū­rė­jų kar­ta.

3p.

Nesėkmingi aukcionai – proga pailsėti prie jūros Vėl bus ieš­ko­ma pir­kė­jų Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai pri­klau­san­čioms dviem poil­si­nėms. Už­si­tę­sęs par­da­vi­mo pro­ce­sas ir šią va­sa­rą Sei­mo na­riams bei kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jams su­tei­kė ga­li­my­bę ne­at­si­sa­ky­ti pa­mėg­to poil­sio prie Bal­ti­jos jū­ros.

Tur­to ban­kas šios sa­vai­tės pa­bai­ go­je pla­nuo­ja skelb­ti auk­cio­nus, ku­riuo­se bus siū­lo­ma įsi­gy­ti Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai pri­klau­san­čius ob­jek­ tus – Šven­čio­nių ra­jo­ne, prie Di­ džio­jo Siau­rio eže­ro, esan­čią poil­ si­nę ir „Vieš­na­gės“ poil­sio na­mus Pa­lan­go­je. Už poil­si­nę Šven­čio­nių

Va­kar Pra­ncū­zi­jo­je pra­si­dė­jęs oro trans­por­to dar­buo­to­jų strei­kas šian­ dien jau iš­pli­to į 10 Eu­ro­pos ša­lių.

Tai ne­iš­ven­gia­mai pa­vei­kė dau­ge­lio že­my­no oro uos­tų dar­bą. Ati­dė­ti įvai­rių oro li­ni­jų rei­sai į Pra­ncū­zi­jos mies­tus, įstri­go tūks­tan­čiai ke­lei­vių.

Dis­pe­če­riai strei­kuo­ja prieš Eu­ro­ pos Są­jun­gos pla­nus su­kur­ti bend­rą Eu­ro­pos oro erd­vę. Jie sa­ko, kad Bend­ro Eu­ro­pos dan­gaus (Sing­le Eu­ro­pean Sky – SES) pro­jek­tas ne­ igia­mai pa­veiks skry­džių sau­gu­mą ir žmo­nių dar­bo są­ly­gas. Sa­vo ruo­ žtu Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ma­no, kad dėl ne­veiks­min­gos Eu­ro­pos oro trans­por­to va­dy­bos kiek­vie­nas rei­ sas pa­il­gė­ja vi­du­ti­niš­kai 42 ki­lo­me­ trais. Ji no­ri cen­tra­li­zuo­ti oro ju­dė­ ji­mo kon­tro­lę, o ne pa­lik­ti tai p. kiek­vie­nai na­rei, kaip yra da­bar. 6

Orai

ra­jo­ne bus pra­šo­ma 1,37 mln. vie­ toj bu­vu­sių 1,6 mln. li­tų. Dar dau­ giau kris „Vieš­na­gės“ kai­na – nuo 6 mln. iki 4,1 mln. li­tų.

Kol šis tur­tas ne­par­duo­tas, poil­ si­nės te­be­trau­kia Sei­mo na­rius ir kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jus.

4p.

Debesuota su pragiedruliais, lietaus nenumatoma, temperatūra dieną 20-21 laipsnis šilumos.

19p.

2 Komentarai ir debatai

2013 06 12

Šešėlinė bankininkystė – problema ar galimybės DEIVIS STANKEVIČIUS

Še­šė­li­nė ban­ki­nin­kys­tė, ki­taip dar va­di­na­ma še­šė­li­niu ban­kų sek­ to­riu­mi, su­pran­ta­ma kaip kre­di­to tar­pi­nin­ka­vi­mo sis­te­ma, api­man­ti įpras­ti­nei ban­kų sis­te­mai ne­prik­ lau­san­čią veik­lą. Pa­grin­di­niai še­šė­ li­nio ban­kų sek­to­riaus da­ly­viai yra šie: pi­ni­gų rin­kos fon­dai ir ki­tų rū­ šių in­ves­ti­ci­niai fon­dai ar­ba pro­ duk­tai, tu­rin­tys in­dė­lių po­žy­mių, fi­ nan­sų bend­ro­vės, ku­rios tei­kia kre­di­tus, bet nė­ra re­gu­liuo­ja­mos kaip ban­kai (pvz., li­zin­go, fak­to­ rin­go bend­ro­vės, ma­žų­jų (grei­tų­jų) var­to­ji­mo kre­di­tų bend­ro­vės) ir kt.

Nors tai vi­siš­kai le­ga­li veik­la, ji nė­ ra taip pri­žiū­ri­ma kaip ban­kų, to­dėl ir va­di­na­ma še­šė­li­ne ban­ki­nin­kys­te.

Al­ter­na­ty­va ban­kams Še­šė­li­nis ban­kų sek­to­rius at­lie­ka svar­bias fi­nan­sų sis­te­mos funk­ci­jas: in­ves­tuo­to­jams siū­lo ban­ko in­dė­lių al­ter­na­ty­vą, pa­si­žy­mė­da­mas di­ des­ne spe­cia­li­za­ci­ja efek­ty­viau nu­ krei­pia lė­šas į spe­ci­fi­nes sri­tis, su­ ku­r ia pa­p il­d o­m ų fi­n an­s a­v i­m o šal­ti­nių ir kt. Šis sek­to­rius bū­na nau­d in­g as ta­d a, kai tra­d i­c i­n ių ban­kų veik­la ar rin­kos tam­pa lai­ki­

nai su­var­žy­tos. Jis su­da­ro ga­li­my­ bes įpras­ti­niam ban­kų sek­to­riui ma­ žin­ti ar iš­skai­dy­ti ri­zi­ką. Tuo pat me­tu še­šė­li­nis ban­kų sek­to­rius ga­li kel­ti grės­mę il­ga­lai­kiam fi­nan­si­ niam sta­bi­lu­mui, nes kar­tu su juo dau­gė­ja ne­ži­no­mų ri­zi­kos šal­ti­nių.

Be to, šio sek­to­riaus prob­le­mos ga­ li ne­igia­mai pa­veik­ti įpras­ti­nį ban­kų sek­to­rių, ku­ris yra griež­čiau re­gu­ liuo­ja­mas ir pri­žiū­ri­mas. Še­šė­li­nio ban­kų sek­to­riaus re­gu­lia­vi­mas, jam tai­ko­mi su­var­žy­mai ir prie­žiū­ra nė­ ra to­kie griež­ti, ar­ba jie iš vi­so ne­ tai­ko­mi. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir ki­tos tarp­tau­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos su­ta­ria, kad šio sek­to­riaus įmo­nės ir jų veik­la tu­rė­tų bū­ti re­gu­liuo­ja­mi griež­čiau.

Kar­tu sie­kia­ma ne­truk­dy­ti šiam sek­to­riui vys­ty­tis, jei jis ne­ke­lia sis­ te­mi­nės ri­zi­kos, nes tai svar­bus fi­ nan­sa­vi­mo šal­ti­nis, ypač ta­da, kai ban­kų kre­di­ta­vi­mas yra su­ma­žė­jęs.

Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se ES ša­ ly­se, pa­ly­gin­ti su JAV, še­šė­li­nės ban­ki­nin­kys­tės apim­tis yra ge­ro­kai ma­žes­nė. Lie­tu­vos ban­ko tu­ri­mais duo­me­ni­mis, še­šė­li­nio ban­kų sek­to­ riaus įsi­pa­rei­go­ji­mai su­da­ro apie de­ šim­ta­da­lį ban­kų įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Apie 90 proc. mi­nė­tos su­mos su­ da­ro tra­di­ci­nės veik­los – li­zin­go, fak­to­rin­go – įmo­nių įsi­pa­rei­go­ji­mai. Šios veik­los įmo­nės ne­pa­si­žy­mi ag­ re­sy­via plė­tra ar per­dė­ta ri­zi­ka ir daž­nai yra ban­kų pa­tro­nuo­ja­mo­sios įmo­nės, to­dėl jų ri­zi­ką per­tei­kia ban­kų ba­lan­sai.

Su­si­rū­pi­ni­mą ke­lian­ti plė­tra Di­des­nį su­si­rū­pi­ni­mą, ypač dėl var­to­to­jų ap­sau­gos, ke­lia ma­žų­jų (grei­tų­jų) var­to­ji­mo kre­di­tų įmo­nių veik­la. Ma­žie­ji var­to­ji­mo kre­di­tai yra pa­pli­tę ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir dau­ge­ly­je ki­tų ša­lių. Jie ta­po sko­li­ ni­mo­si iš ban­kų ar ki­tų kre­di­to įstai­gų al­ter­na­ty­va. JAV, kur ma­ žie­ji var­to­ji­mo kre­di­tai iš­pli­to anks­ čiau­siai, vie­nos pir­mų­jų ėmė­si re­ gu­liuo­ti var­to­ji­mo kre­di­tų rin­ką.

Ki­tos ša­lys šiuo me­tu ieš­ko bū­dų, kaip griež­čiau re­gu­liuo­ti šią rin­ką, ar­ba jau ėmė­si tam ti­krų veiks­mų.

Lie­tu­vo­je ma­žų­jų var­to­ji­mo kre­ di­tų rin­ka yra ga­na nau­ja, to­dėl ji

ver­ti­na­mi prieš su­tei­kiant kre­di­tą.

Ne­at­sa­kin­gai, ne­įver­ti­nę sa­vo ga­ li­my­bių grą­žin­ti kre­di­tą daž­niau­siai sko­li­na­si jau­ni as­me­nys. 2012-ai­ siais jau­nes­ni nei 25 me­tų as­me­nys su­da­rė 36 proc. vi­sų ma­žų­jų var­to­ ji­mo kre­di­tų su­tar­čių, jiems te­ko pa­na­ši da­lis ir vi­sų už­dels­tų su­tar­ čių. Ti­kė­ti­na, kad be­sis­ko­li­nan­tys as­me­nys ne­ži­no, ko­kios pa­sek­mės ky­la ne­grą­ži­nus kre­di­to, ir daž­niau­ siai ne­pa­gal­vo­ja, kad kre­di­to ne­grą­ ži­ni­mas pa­veiks jų kre­di­to rei­tin­gą ir bus su­nkiau at­ei­ty­je gau­ti ki­to­kią pa­sko­lą, pa­vyz­džiui, būs­tui įsi­gy­ti. Šią prob­le­mą bent iš da­lies ga­lė­tų iš­spręs­ti fi­nan­si­nis švie­ti­mas.

Šešėlinis bankų sektorius gali kelti grėsmę ilgalaikiam finansiniam stabilumui, nes kartu su juo daugėja nežinomų rizikos šaltinių. spar­čiai au­ga. Vien 2012 me­tais šios rū­šies pa­sko­lų port­fe­lis iš­au­go 2,6 kar­to (nuo 83,2 mln. li­tų iki 214,6 mln. li­tų). Ma­žų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų rin­ka yra la­bai kon­cen­truo­ta – trys šiuos kre­di­tus tei­kian­čios įmo­nės uži­ma be­veik 75 proc. rin­ kos. Be to, ši rin­ka pa­si­žy­mi itin di­ de­lė­mis var­to­ji­mo kre­di­to pa­lū­ka­nų nor­mo­mis (vi­du­ti­nė me­ti­nė pa­lū­ ka­nų nor­ma su­da­ro dau­giau kaip 100 proc.), o kre­di­to su­ma pa­pras­ tai ne­sie­kia 750 li­tų. Kre­di­to is­to­ ri­ja, kre­di­to ga­vė­jo am­žius ir pa­ja­ mos yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai,

Nau­ji ap­ri­bo­ji­mai grei­tie­siems kre­di­tams Var­to­ji­mo kre­di­tų rin­kai tai­ko­ mais nau­jais tei­sės ak­tais sie­kia­ma iš­spręs­ti to­kio kre­di­to ga­vė­jų mo­ ku­mo ver­ti­ni­mo ir in­for­ma­ci­jos at­ sklei­di­mo prob­le­mas. Var­to­ji­mo kre­di­tų rin­ka aiš­kiai tei­siš­kai reg­la­ men­tuo­ti pra­dė­ta 2011 me­tų ba­lan­ džio 1 die­ną pri­ėmus Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos var­to­ji­mo kre­di­to įsta­ty­mą.

Vis dėl­to pa­grin­di­nės prob­le­mos, su ku­rio­mis su­si­du­ria vi­sos ša­lys, tarp jų ir Lie­tu­va, yra ne­pa­kan­ka­mai ge­ rai at­lie­ka­mas (ar­ba iš vi­so ne­at­lie­

ka­mas) var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­jų mo­ku­mo ver­ti­ni­mas ir ne­tin­ka­mas ar­ba ne­pa­kan­ka­mas in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mas. Lie­tu­vos ban­kas šią prob­le­mą ėmė­si spręs­ti pa­tvir­tin­da­ mas Var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­jų mo­ ku­mo ver­ti­ni­mo ir at­sa­kin­go­jo sko­ li­ni­mo nuo­s ta­t us. Vė­l iau bu­vo nu­sta­ty­tos Fi­nan­si­nių pa­slau­gų rek­ la­mos gai­rės, jų at­ski­ra da­lis skir­ta var­to­ji­mo kre­di­to rek­la­mos rei­ka­la­ vi­mams de­ta­li­zuo­ti. Be to, Lie­tu­vos ban­kas tai­ko po­vei­kio prie­mo­nes Lie­tu­vos Res­pub­li­kos var­to­ji­mo kre­di­to įsta­ty­mo pa­žei­dė­jams. Pa­ gal nau­jus, nuo šių me­tų lie­pos 1 die­nos įsi­ga­lio­sian­čius Var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­jų mo­ku­mo ver­ti­ni­mo ir at­sa­kin­go­jo sko­li­ni­mo nuo­sta­tų rei­ka­la­vi­mus var­to­ji­mo kre­di­to da­ vė­jas lai­ko­mas be­si­lai­kan­čiu at­sa­ kin­go­jo sko­li­ni­mo pri­nci­po, jei­gu su­da­rant var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­tį var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­jo kre­di­to da­li­nio grą­ži­ni­mo ir pa­lū­ka­nų vi­du­ ti­nė įmo­ka, aps­kai­čiuo­ja­ma kre­di­to grą­ži­ni­mo ir pa­lū­ka­nų bend­rą su­mą da­li­jant iš kre­di­to truk­mės (at­siž­ vel­gia­ma į vi­sus įsi­pa­rei­go­ji­mus fi­ nan­sų įstai­goms), su­da­ro ne dau­ giau kaip 40 proc. var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­jo tva­rių pa­ja­mų. Ti­ki­ma­si, kad šis rei­ka­la­vi­mas su­ma­žins ga­li­ my­bę nuo­la­ti­nių pa­ja­mų ne­gau­nan­ tiems ir daž­nai su kre­di­to grą­ži­ ni­mo prob­le­mo­mis su­si­du­rian­tiems as­me­nims pri­siim­ti nau­jų įsi­pa­rei­ go­ji­mų.

•

Redakcijos paštas Pre­ten­zi­ja dėl Dar­bo par­ti­jos gar­bės ir oru­mo pa­žei­di­mo bei V.Us­pas­ki­cho šmei­ži­mo Šių me­tų ge­gu­žės 31 die­ną vi­suo­ me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė­je – spau­di­ny­je „Lie­tu­vos ži­nios“ pub­li­ kuo­ta­me straips­ny­je „Pa­vo­jin­gas ūkio mi­nis­tro pos­tas“ (to­liau – Straips­nis), ku­rio au­to­rius yra Vy­tau­tas Dumb­ liaus­kas (to­liau – Au­to­rius), bu­vo iš­ spaus­din­ti tei­gi­niai – „Tai­gi tu­ri­me jau ke­tu­ris ūkio mi­nis­trus, „su­de­gu­ sius“ šia­me pos­te, ta­čiau jų ne­sėk­ mių is­to­ri­jos ski­ria­si. V.Us­pas­ki­chas pro­te­ga­vo sa­vo vers­lą...“ (to­liau – Tei­gi­nys Nr. 1) ir „Ki­tas klau­si­mas – ko­dėl Dar­bo par­ti­ja el­gė­si taip, lyg bū­tų opo­zi­ci­ja so­cial­de­mo­kra­tams?

Ko­dėl jos ly­de­riai ir­gi siū­lė ūkio mi­nis­trei at­sis­ta­ty­din­ti ne­lau­kiant Tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos spren­ di­mo? Ko­dėl jie kal­bė­jo apie aukš­ tus eti­nius stan­dar­tus? Gal to­dėl, kad pa­tys sė­di tei­sia­mų­jų suo­le?

Nau­do­ję de­šim­tis mi­li­jo­nų ne­le­ga­lių pi­ni­gų, jie ma­no tu­rin­tys tei­sę

smerk­ti ki­tą po­li­ti­ką...“ (to­liau – Tei­gi­nys Nr. 2).

Dėl Tei­gi­nio Nr. 1 At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad Bau­ džia­ma­ja­me ko­dek­se šmei­ži­mas api­bū­di­na­mas kaip nie­ki­nan­čios in­ for­ma­ci­jos, ku­ri ga­li pa­kirs­ti žmo­ gaus re­pu­ta­ci­ją, su­men­kin­ti ki­to

žmo­gaus ar žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą juo, pa­sklei­di­mas ak­ty­viais veiks­ mais ki­to žmo­gaus at­žvil­giu. Šiuo at­ve­ju ak­ty­vūs veiks­mai pa­si­reiš­ kia šmei­žian­čio Tei­gi­nio pa­sklei­ di­m u vi­s uo­m e­n ės in­f or­m a­v i­m o prie­mo­nė­je. Pa­žy­mė­ti­na, kad toks veiks­mas Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se nu­ro­do­mas kaip kva­li­fi­kuo­jan­tis nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir bau­džia­mas bau­da ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės at­ ėmi­mu iki dve­jų me­tų.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas by­lo­je Nr. 2A-1/2009 tei­gė, kad nu­sta­tant šmei­ži­mo tu­ri­nį su­da­ran­ čius po­žy­mius svar­bu at­ri­bo­ti in­ for­ma­ci­ją nuo nuo­mo­nės, nes tik už ati­tin­ka­mo po­bū­džio in­for­ma­ci­ jos pa­sklei­di­mą ga­li­ma bau­džia­ mo­ji at­sa­ko­my­bė. Bend­rą­ja pras­me in­for­ma­ci­ja reiš­kia ži­nią, t. y. kons­ ta­ta­vi­mą fak­tų ir duo­me­nų apie reiš­ki­nius, įvy­kius, as­mens sa­vy­ bes, veiks­mus. Fak­tams ir duo­me­ nims ne­tai­ko­mas tie­sos kri­te­ri­jus, jų eg­zis­ta­vi­mas ga­li bū­ti pa­ti­krin­ tas įro­dy­mais ir ob­jek­ty­viai nu­sta­ ty­tas.

At­krei­pia­mas dė­me­sys, kad Au­ to­riaus pa­skleis­ta in­for­ma­ci­ja yra kon­kre­ti, ne­dvip­ras­miš­ka, kons­ta­ tuo­ja­mo­jo po­bū­džio, ją ga­li­ma pa­ti­

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė

(tel. 249 2227)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244) (tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

krin­ti. Taip pat pa­žy­mi­ma, kad jo­kių do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių Au­to­ riaus tei­gi­nį, nė­ra.

Tai su­po­nuo­ja nuo­mo­nę, kad Au­ to­riaus pa­skleis­tas Ko­men­ta­ras yra ver­ti­na­mas kaip šmeiž­tas.

Dėl Tei­gi­nio Nr. 2 Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ ty­me nu­ro­do­ma, kad vie­šo­sios in­ for­ma­ci­jos ren­gė­jai, pla­tin­to­jai ir žur­na­lis­tai sa­vo veik­lo­je va­do­vau­ ja­si Kons­ti­tu­ci­ja ir įsta­ty­mais, Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nė­mis su­tar­ti­mis, pa­gar­bos žmo­gui pri­nci­ pais, lai­ko­si žur­na­lis­tų pro­fe­si­nės eti­kos nor­mų, o vie­šo­ji in­for­ma­ci­ja vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­ nė­se tu­ri bū­ti pa­tei­kia­ma tei­sin­gai, tiks­liai ir ne­ša­liš­kai.

Au­to­riaus tei­gi­nys, kad Dar­bo par­ti­ja ne­va nau­do­jo de­šim­tis mi­ li­jo­nų li­tų ne­le­ga­lių pa­ja­mų, pa­tei­ kia­mas kaip ti­kras ir įro­dy­tas fak­ tas, ku­rio tiks­las yra pa­smerk­ti mi­nė­tą or­ga­ni­za­ci­ją dėl veiks­mų, tu­rin­čių nu­si­kals­ta­mos vei­kos po­ žy­mių. Pa­žy­mi­ma, kad toks tei­gi­ nys yra ne­įro­dy­tas, ka­dan­gi dėl mi­ nė­tų veiks­mų teis­mi­niai pro­ce­sai yra ne­si­bai­gę ir ap­kal­ti­na­ma­sis nuo­spren­dis ne­priim­tas, to­dėl Au­ Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

to­rius, vie­šai pa­sa­ky­da­mas, kad Dar­bo par­ti­ja įvyk­dė jo in­kri­mi­ nuo­ja­mą nu­si­kals­ta­mą vei­ką, pa­ žei­dė ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ją. To­ kio tei­gi­nio pa­sklei­di­mas spau­do­je, jo ne­pag­rin­džiant fak­tais, aiš­kiai bu­vo nu­kreip­tas su­men­kin­ti Dar­bo par­ti­jos re­pu­ta­ci­ją ir pri­si­dė­jo prie ne­igia­mos vi­suo­me­nės nuo­mo­nės for­ma­vi­mo jos at­žvil­giu, o tai ker­ ta­si su žur­na­lis­tų dek­la­ruo­ja­mais pa­gar­bos žmo­gui, pro­fe­si­nės eti­ kos, tei­sin­gu­mo bei ne­ša­liš­ku­mo pri­nci­pais.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.24 str. nu­ ma­to pa­grin­dus gin­ti as­mens gar­bę ir oru­mą už duo­me­nų, ne­ati­tin­kan­ čių ti­k ro­v ės, pa­s klei­d i­m ą. Šio straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­do­ma, kad jei­gu ti­kro­vės ne­ati­tin­kan­tys duo­ me­nys bu­vo pa­skleis­ti per vi­suo­me­ nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nę (spau­ do­je, te­le­vi­zi­jo­je, ra­di­ju­je ir pan.), as­muo, apie ku­rį šie duo­me­nys bu­ vo pa­skleis­ti, tu­ri tei­sę su­ra­šy­ti pa­ nei­gi­mą ir par­ei­ka­lau­ti, kad ta vi­ suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė šį pa­nei­gi­mą ne­mo­ka­mai iš­spaus­ din­tų ar ki­taip pa­skelb­tų. Vi­suo­ me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė šį pa­nei­gi­mą pri­va­lo iš­spaus­din­ti ar ki­taip pa­skelb­ti per dvi sa­vai­tes

•

L. e. p. būs­ti­nės va­do­vė LAU­RA ČI­ŽIŪ­TĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837) Interneto svetainė

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235)

nuo jo ga­vi­mo die­nos. Vi­suo­me­ nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė tu­ri tei­sę at­si­sa­ky­ti spaus­din­ti ar pa­ skelb­ti pa­nei­gi­mą tik tuo at­ve­ju, jei­gu pa­nei­gi­mo tu­ri­nys prieš­ta­ rau­ja ge­rai mo­ra­lei. Šio straips­nio 8 da­ly­je nu­ro­do­ma, kad gin­ti sa­vo da­ly­ki­nę re­pu­ta­ci­ją ga­li ir ju­ri­di­nis as­muo.

Va­do­vau­da­mie­si Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.24 str. 2 d. ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­ mo­jo ko­dek­so 154 str. rei­ka­lau­ja­me: 1. Vie­šai, iš­spaus­di­nant straips­nį, pa­neig­ti Tei­gi­ny­je Nr. 1 nu­ro­dy­tą in­for­ma­ci­ją dėl ta­ria­mo V.Us­pas­ki­ cho vers­lo pro­te­ga­vi­mo jam bū­nant ūkio mi­nis­tru.

2. Vie­šai, iš­spaus­di­nant straips­nį, pa­neig­ti Tei­gi­ny­je Nr. 2 nu­ro­dy­tą in­for­ma­ci­ją dėl ta­ria­mo de­šim­čių mi­li­jo­nų ne­le­ga­lių li­tų nau­do­ji­mo Dar­bo par­ti­jo­je.

Ne­įvyk­džius šių veiks­mų, ku­rių im­tis Jus įpa­rei­go­ja Ci­vi­li­nio ko­ dek­so 2.24 str. 2 d., bū­si­me pri­ vers­ti svars­ty­ti ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą dėl ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ ni­mo ir bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo pra­džios.

A.Makauskas (tel. 249 2231) K.Jašinskas (tel. 249 2232) A.Praleika (tel. 249 2231) S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Kaunas K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888 Dienraščio projektą "Istorija" remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12-13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudÏiama.

Dienos temos 3

2013 06 12

Prezidentė: „Tapkime valstybės šeimininkais“ Atkelta iš

•

čiaus nuo­mo­ne, pre­zi­den­tės pra­ ne­ši­mas bu­vo reik­lus, eu­ro­pie­tiš­ kas, ak­c en­t uo­j an­t is Lie­t u­v o­j e ir už jos ri­b ų esan­č ias prob­l e­m as.

Kri­ti­kos Vy­riau­sy­bės dar­bui mi­ nis­trų ka­bi­ne­to va­do­vas tei­gė ne­ iš­gir­dęs. A.But­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, D.Gry­baus­kai­tė la­biau ak­cen­ta­vo prob­le­mas, ku­rios tu­ri bū­ti kuo grei­čiau iš­spręs­tos. „Ma­nau, kad per pu­sę me­tų pa­da­ry­ta la­bai daug ir bus ma­ty­ti rea­lūs žings­niai įgy­ ven­di­nant re­for­mas ši­lu­mos ūky­je ir ki­tur“, – aiš­ki­no jis.

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris, Tė­vy­ nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų pir­mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius tei­gė iš­gir­dęs pra­ne­ši­me „la­bai ryš­kią kri­ti­ką Vy­riau­sy­bei“.

Ji bu­vo iš­sa­ky­ta su­bti­liai, ne kar­tą pa­kar­to­jant bei ra­gi­nant Vy­riau­sy­bę nuo pa­si­ren­gi­mo pe­rei­ti prie dar­bo. „Ne kar­tą esa­me sa­kę, kad iki šiol dar­bo ne­la­bai ma­to­me, tik daug dar­bo gru­pių, ku­rių re­zul­ta­tai de­ da­mi į gi­lų stal­čių. Ma­to­me ne­ap­ sisp­ren­di­mą svar­biau­siais klau­si­ mais, pre­zi­den­tė tai ypač aiš­kiai įvar­di­jo. Tu­riu gal­vo­je ener­ge­ti­kos klau­si­mus“, – sa­kė A.Ku­bi­lius. Jis pre­zi­den­tės kal­bą įver­ti­no kaip la­ bai stip­rią.

1 p.

„Ti­krai yra kam kur­ti skaid­rią, sau­gią ir mo­der­nią vals­ty­bę. To­dėl šian­dien bū­tent ir no­riu pa­kvies­ti mus vi­sus tap­ti ti­krais sa­vo vals­ty­ bės šei­mi­nin­kais“, – ra­gi­no ji.

Pre­zi­den­tė pa­brė­žė, kad pa­sau­lį la­bai kei­čia geo­po­li­ti­niai pro­ce­sai.

Tad ban­dy­mai mus su­men­kin­ti, su­ stab­dy­ti, su­klai­din­ti, pa­pirk­ti, pa­da­ ry­ti pri­klau­so­mus, nu­spręs­ti už mus ne­si­baigs. Už ga­li­my­bę pa­tiems kur­ti sa­vo vals­ty­bę tu­ri­me ko­vo­ti nuo­lat.

Stab­dys – val­džia D.Gry­b aus­k ai­t ės įsi­t i­k i­n i­m u, įvei­kė­me su­nkme­tį ir ta­po­me fi­ nan­si­nės at­sa­ko­my­bės pa­vyz­džiu Eu­ro­pai. Šian­dien ša­li­mi pa­si­ti­ki ir tarp­tau­ti­nės rin­kos, ir ins­ti­tu­ci­jos.

Eko­n o­m i­k ai prog­n o­z uo­j a­m as spar­čiau­sias au­gi­mas Eu­ro­pos Są­ jun­go­je (ES), esa­me tarp ma­žiau­ siai pra­s is­k o­l i­n u­s ių Bend­r i­j os vals­ty­bių.

Lie­tu­vos žmo­nės, anot vals­ty­bės va­do­vės, ga­li daug. Ta­čiau mū­sų pa­žan­gos stab­džiu tam­pa ri­bo­ti val­ džios ge­bė­ji­mai. „Nea­ti­dė­lio­ti­nos svar­bos klau­si­mams tu­ri ras­tis grei­ti spren­di­mai. Po­li­ti­nės va­lios sto­ka, su­dė­tin­gas spren­di­mų pri­ ėmi­mo me­cha­niz­mas, ne­ge­bė­ji­mas ope­ra­ty­viai rea­guo­ti, lai­ko gai­ši­mas dar­bo gru­pė­se ga­li bū­ti la­bai nuo­ sto­lin­gi ir net pra­gaiš­tin­gi vals­ty­ bei“, – sa­kė pre­zi­den­tė.

Nuo Vy­riau­sy­bės prie­sai­kos pra­ ėjo pu­s ė me­t ų. D.Gry­b aus­k ai­t ė iro­ni­za­vo, kad po il­go pa­si­ren­gi­mo dirb­ti jau pats lai­kas pra­dė­ti dirb­ti. „Tik nuo­sek­lūs veiks­mai eko­no­ mi­kos au­gi­mo prog­no­zes ga­li pa­ vers­t i rea­l ia nau­d a kiek­v ie­n am Lie­tu­vos žmo­gui. Jei­gu no­ri­me gy­ven­ti ge­riau, tu­ri­me dirb­ti grei­ čiau ir dau­giau“, – tvir­ti­no vals­ty­ bės va­do­vė.

Pa­vo­jin­giau­sias ins­tru­men­tas Pre­zi­den­tė pers­pė­jo, kad ne­įs­ ten­gę ga­lu­ti­nai nu­sip­lėš­ti ener­ge­ti­ nės pri­klau­so­my­bės pa­nčių to­liau lik­si­me eko­no­miš­kai pa­žei­džia­mi. „Bū­tent ener­ge­ti­ka yra pa­vo­jin­ giau­sias geo­po­li­ti­nis ins­tru­men­tas, nau­do­ja­mas mū­sų eko­no­mi­nei, so­ cia­li­nei ir net po­li­ti­nei ne­prik­lau­ so­my­bei su­men­kin­ti“, – kal­bė­jo ji.

Kad ga­lė­tu­me leng­viau at­sik­ vėp­ti, pre­zi­den­tės tei­gi­mu, tu­ri­me at­si­lai­ky­ti dar bent dve­jus me­tus.

2015-ai­siais bus baig­tos elek­tros jung­tys su Šve­di­ja ir pa­sis­ta­ty­si­me su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lą Klai­pė­do­je. „Tai nė­ra pa­pras­ta.

Kol mes ne­su­tar­da­mi ir ne­ap­sisp­ ręs­da­mi blaš­ko­mės kur­da­mi jau sep­tin­tą Na­cio­na­li­nę ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją, už mus spren­džia slap­ti „Ro­s a­t om“ vi­z i­t ai, pa­s lap­t in­g i „Gazp­r om“ me­m o­r an­d u­m ai ir pseu­do­ža­lių­jų ku­ria­mi fil­mu­kai.

De­da­mos di­de­lės pa­stan­gos no­rint su­stab­dy­ti vis­ką, kas ga­li mus pa­ da­ry­ti ener­ge­tiš­kai sa­va­ran­kiš­kes­ nius. Įta­ka da­ro­ma tie­sio­giai per ofi­cia­lius as­me­nis, per su­in­te­re­suo­ tus vers­li­nin­kus, ži­niask­lai­dos prie­ mo­nes, tar­pi­nin­kus“, – tvir­ti­no D.Gry­baus­kai­tė.

Lie­tu­vių kal­ba ta­po įkai­te Lie­tu­vių kal­ba, anot pre­zi­den­tės, tam­pa val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­ li­ti­nių su­si­ta­ri­mų įkai­te. Prieš­ta­rin­ gas lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nas pe­ rau­ga ir į ki­tus ša­lį skal­dan­čius rei­ka­la­vi­mus. Tuo pat me­tu už Lie­ tu­vos sie­nų už­da­ri­nė­ja­mos lie­tu­viš­ kos mo­kyk­los. „Ša­lies žmo­nėms

Prezidentė D.Grybauskaitė Vyriausybę kritikavo, bet tai darė veikiau netiesiogiai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

tu­ri bū­ti la­bai su­pran­ta­mai pa­aiš­ kin­ta – ko­kia ga­li bū­ti vi­so to kai­na“, – sa­kė ji.

Vals­ty­bės va­do­vė pa­žy­mė­jo, kad po 130 me­tų Lie­tu­vos ži­niask­lai­dai vėl ten­ka Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus „auš­ ri­nin­kų“ mi­si­ja, o ša­lies mo­ky­to­ jams – Mei­lės Luk­šie­nės lai­ko­tar­ pio iš­šū­kiai – ug­dy­ti pi­lie­tiš­ką, sa­va­ran­kiš­kai mąs­tan­tį, gim­tą­ją kal­bą, pa­pro­čius ir Tė­vy­nės is­to­ri­ją ger­bian­tį žmo­gų.

Mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tis, anot D.Gry­baus­kai­tės, le­mia geo­ po­li­ti­nė si­tua­ci­ja. Ji pa­brė­žė, kad svar­bu at­si­rink­ti, kur siū­lo­mas tik­ rai bro­liš­kas pe­tys, o kur – drau­ gys­tė iš iš­skai­čia­vi­mo. Esą jau įsi­ ti­ki­no­me, kad bend­ra­dar­bia­vi­mas su pa­na­šių ver­ty­bių vie­ni­ja­mo­mis Bal­ti­jos ir Šiau­rės ša­li­mis pa­de­da ge­riau­siai ap­gin­ti mū­sų žmo­nių in­ te­re­sus.

Nors ES biu­dže­tas dėl kri­zės ge­ ro­kai ap­kar­py­tas, Lie­tu­vai sep­ty­ne­ riems me­tams pa­vy­ko iš­ko­vo­ti 44 mlrd. li­tų fi­nan­si­nės par­amos pa­ ke­tą. „Eu­ro­pi­niai pi­ni­gai at­ve­ria pla­tes­nių ga­li­my­bių, ta­čiau pa­vers­ti juos žmo­nių ge­ro­ve ga­li­me tik mes pa­tys. Jei­gu iš­lei­dę 20 mln. li­tų Bend­ro­jo pa­gal­bos cen­tro 112 plė­ trai lie­ka­me kur­ti žmo­gaus pa­gal­

bos šauks­mui – Briu­se­lis čia nie­kuo dė­tas“, – ap­gai­les­ta­vo pre­zi­den­tė.

Ga­li­ma „nu­si­pirk­ti in­fark­tą“ Per­nai, pa­sak D.Gry­baus­kai­tės, tu­rė­jo­me iš nau­jo ap­gin­ti pa­ma­ti­nę de­mo­kra­ti­jos są­ly­gą – tei­sę į de­ mo­kra­tiš­kus, są­ži­nin­gus ir lais­vus rin­ki­mus. „Sku­bios tei­si­nės prie­ mo­nės ir spon­ta­niš­kai gi­męs pi­lie­ ti­nis ju­dė­ji­mas „Bal­to­sios pirš­ti­ nės“ ne­lei­do mū­sų ša­ly­je pri­gy­ti ap­mo­kė­tais ka­li­nių bal­sais, bran­ges­ niais ver­še­liais, alu­mi ir pro­vo­ka­ci­ jo­mis per­ka­mai de­mo­kra­ti­jai“, – pa­ žy­mė­jo ji.

Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, vis dar ga­ li­ma „nu­si­pirk­ti in­fark­tą“, bet da­ ro­si vis su­nkiau „nu­si­pirk­ti“ tei­ sė­j ą, nes jie pa­t ys ne­n o­r i bū­t i per­ka­mi. Teis­mų re­for­ma esą jau duo­da re­zul­ta­tų – by­los nag­ri­nė­ja­ mos grei­čiau.

Me­ti­nia­me pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad ko­vo­je su ko­rup­ci­ja ne­li­ko ne­ lie­čia­mų­jų. Esą be iš­ly­gų ti­kri­na­mi vi­si įtar­ti­ni san­do­riai. Teis­mus pa­ sie­kė pir­mo­sios 20 by­lų dėl ne­tei­ sė­to pra­tur­tė­ji­mo.

Kri­ti­kos ne­įž­vel­gė Prem­je­ro ir So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos ly­de­rio Al­gir­do But­ke­vi­

San­tū­rus ir op­ti­mis­tiš­kas Po­li­to­lo­go Kęs­tu­čio Gir­niaus nuo­mo­ne, šis vals­ty­bės va­do­vės pra­ ne­ši­mas iš anks­tes­nių la­bai iš­sis­ky­rė kri­ti­kos san­tū­ru­mu ir op­ti­miz­mu. „Ma­nau, kad tai yra pats ge­riau­sias pre­zi­den­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas, daug ge­res­nis už anks­tes­nius. Jis yra op­ti­mis­tiš­kas, pa­brė­žia­mi lai­mė­ji­ mai, o ne pra­lai­mė­ji­mai. Yra mi­ni­ mos įvai­rios iš­orės grės­mės, bet pa­ brė­žia­ma, kad jas ga­li­ma įveik­ti“, – sa­kė po­li­to­lo­gas. Anot jo, tie­sio­gi­ nės kri­ti­kos strė­lę į Vy­riau­sy­bę pre­ zi­den­tė sa­vo kal­bo­je pa­lei­do tik kar­tą, ir tai ga­li­ma ver­tin­ti kaip siun­ čia­mą ženk­lą pir­miau­sia pa­čiam mi­ nis­trų ka­bi­ne­tui.

Ar­ti­miau­sią pus­me­tį, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, svar­biau­sias pre­zi­den­tės ir Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tas bus pir­mi­ nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai, o šiam pro­ ce­sui na­tū­ra­liai va­do­vaus vals­ty­bės va­do­vė. „Per tą lai­ko­tar­pį Vy­riau­ sy­bė ne­daug ką pa­da­rys. Įtam­pa ga­ li pra­si­dė­ti po pir­mi­nin­ka­vi­mo. Pa­ vyz­d žiui, jei pa­a iš­k ės, kad val­dan­tie­ji nu­spren­dė pa­lai­do­ti nau­ jos at­omi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą, nes pre­zi­den­tė pra­ne­ši­me ne­tie­sio­giai už ją pa­si­sa­kė“, – pa­brė­žė K.Gir­nius.

Po­li­to­lo­gas To­mas Ja­ne­liū­nas ma­no, kad pre­zi­den­tei pa­vy­ko tin­

vi­są jos ka­den­ci­ją. Tą su­dė­tin­gu­mą ir konf­lik­tiš­ku­mą at­spin­dė­jo ne tik smu­kęs jos as­me­ni­nis rei­tin­gas, bet ir dvi po­li­ti­nės kri­zės“, – LŽ sa­kė jis.

Pir­ma kri­zė, anot po­li­to­lo­go, ki­lo dėl Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ ny­bos va­do­vų at­sta­ty­di­ni­mo ir bea­ to­dai­riš­ko tuo­me­čio vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro Rai­mun­do Pa­lai­čio pa­lai­ ky­mo. Kaip tik to­dėl per­nai pa­va­sa­rį pra­dė­ta kal­bė­ti apie pir­ma­lai­kių Sei­mo rin­ki­mų sce­na­ri­jų ir ga­li­mą Vy­riau­sy­bės griū­tį.

An­tra kri­zė, kaip pri­mi­nė A.Kru­ pa­vi­čius, ki­lo po Sei­mo rin­ki­mų be­si­for­muo­jant nau­ja­jai val­dan­čia­ jai dau­gu­mai. „A­bie­jo­se si­tua­ci­jo­se vie­ną pa­grin­di­nių vaid­me­nų at­li­ko pa­ti pre­zi­den­tė. De­ja, ne tiek tas kri­zes slo­pin­da­ma, kiek pil­da­ma aly­vos į lieps­no­j an­t į konf­l ik­t o lau­žą“, – pri­dū­rė po­li­to­lo­gas. Jis ma­no, kad apie šias su­dė­tin­gas pra­ ėju­sių me­tų si­tua­ci­jas bu­vo ver­ta už­si­min­ti pra­ne­ši­me ir jas įver­tin­ti.

Pa­vo­jus ir vi­du­je Anot eko­no­mis­to Ne­ri­jaus Ma­ čiu­lio, pre­zi­den­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad Lie­tu­vos ener­ge­ti­niam sau­gu­ mui pa­vo­jų ke­lia ne tik iš­orė­je, bet ir ša­lies vi­du­je esan­čios jė­gos. „La­ bai ma­žai iš ofi­cia­lių par­ei­gū­nų iš­ girs­ta­me, kad ne tik „Gazp­rom“, bet ir siau­ros vers­lo struk­tū­ros ša­lies vi­du­je tu­ri sa­vo in­te­re­sų. Ne­tu­riu di­de­lių vil­čių, bet gal­būt bus at­ kreip­tas dė­me­sys į tai, kad eg­zis­ tuo­ja tam ti­kros vers­lo or­ga­ni­za­ci­ jos, tu­r in­č ios sa­v ų in­t e­r e­s ų, ne­no­rin­čios, kad Lie­tu­va tu­rė­tų al­ ter­na­ty­vių ener­gijos šal­ti­nių, to­kių kaip ska­lū­nų du­jos“, – sa­kė jis.

Eko­no­mis­tas Ro­mas La­zut­ka skep­tiš­kai įver­ti­no pra­ne­ši­mo da­lį apie už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas. Esą kal­ bė­da­ma apie tai pre­zi­den­tė tie­siog pa­mi­nė­jo vi­siems ži­no­mas tie­sas. „Šiuo me­tu yra 200 tūkst. be­dar­bių.

Kas bu­vo pa­da­ry­ta, kad jų bū­tų ma­ žiau, bū­tų su­ku­ria­ma dau­giau dar­bo vie­tų? Kal­ba­ma, kad in­ves­ti­ci­jos at­ei­na, bet jų nė­ra. Lie­tu­va pa­pras­ tai bū­na vie­no­je iš pa­sku­ti­nių vie­tų pa­gal in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą“, – pa­žy­mė­jo jis.

Leng­vas vė­je­lis Vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­to Li­no Kon­tri­mo nuo­mo­ne, pra­ne­ši­mas bu­vo per daug švel­nus. Esą ma­tant, kaip Lie­tu­va pa­ma­žu klimps­ta „į ne­aiš­kaus plū­du­ria­vi­mo bū­se­ną“, pre­zi­den­tės kal­ba bu­vo tar­si „leng­ vas va­sa­ros bri­zas“. „O juk iš tie­sų rei­kia ge­ro vė­jo, kad beb­liūkš­tan­

D.Grybauskaitė: „Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius.“ ka­mai su­ba­lan­suo­ti ne­igia­mus ir po­zi­ty­vius da­ly­kus. Pa­sak jo, la­biau su­si­telk­da­ma į Lie­tu­vos lai­mė­ji­mus tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­te ir fi­nan­ si­nę si­tua­ci­ją, D.Gry­baus­kai­tė iš­ ven­gė po­pu­liz­mo. „Ži­no­ma, tie ma­ kro­d a­l y­k ai ar­b a tarp­t au­t i­n ės reikš­mės reiš­ki­niai di­des­nei au­di­to­ ri­jos da­liai ne­da­ro įspū­džio. Jiems skau­da tie­siog tai, kad yra di­de­lės šil­dy­mo kai­nos, brangs­ta mais­to pro­duk­tai. To­kių gal net po­pu­lis­ti­ nių prob­le­mų ak­cen­ta­vi­mo šia­me pra­ne­ši­me bu­vo la­bai ne­daug“, – kal­bė­jo T.Ja­ne­liū­nas.

Pa­si­ge­do sa­vi­kri­ti­kos Po­li­to­lo­gas Al­gis Kru­pa­vi­čius pre­zi­den­tės pra­ne­ši­me pri­si­pa­ži­no pa­si­ge­dęs sa­vi­kri­tiš­ku­mo. „2012-ie­ ji bu­vo pa­tys su­dė­tin­giau­si me­tai per

čios bu­rės įsi­temp­tų“, – LŽ sa­kė L.Kon­tri­mas. Nors pa­gal te­mas ir struk­tū­rą pra­ne­ši­mą ga­li­ma bū­tų pri­skir­ti prie la­biau­siai vy­ku­sių, ver­t i­n i­m ams, anot pa­š ne­k o­v o, „trū­ko aš­trių kir­čių“. „To­kio ly­gio po­l i­t i­k ai tu­r i iš­m ok­t i re­t o­r i­n ių triu­kų ir for­mų, kri­ti­ką pa­vers­ti už­ de­gan­čiais teks­tais, o ne rau­do­mis“, – įsi­ti­ki­nęs vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­ tas. Jis spė­jo, kad gana drau­giš­kam pra­ne­ši­mo to­nui grei­čiau­siai įta­kos tu­rė­jo ki­tų me­tų pre­zi­den­to rin­ki­ mai. Jei D.Gry­baus­kai­tė juo­se da­ ly­vaus, stip­rių kon­ku­ren­tų, kaip ma­ty­ti da­bar, ne­tu­rės. Ir są­jun­gi­nin­ kai, ga­lin­tys pa­dė­ti, iš­liks tie pa­tys.

Tad švel­nus pra­ne­ši­mas, pa­sak L.Kon­tri­mo, tu­rė­tų pri­trauk­ti dau­giau sim­pa­ti­kų nei „la­bai greiž­tas ver­ti­ni­ mas su aud­ro­mis ir žai­bais“.

•

4 Dienos temos

2013 06 12

Nesėkmingi aukcionai – proga pailsėti RAIMONDA RAMELIENĖ raimonda@lzinios.lt

Vėl bus ieš­ko­ma pir­kė­jų Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai pri­klau­ san­čioms dviem poil­si­nėms.

Už­si­tę­sęs par­da­vi­mo pro­ce­sas ir šią va­sa­rą Sei­mo na­riams bei par­la­men­to kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jams su­tei­kė ga­li­ my­bę ne­at­si­sa­ky­ti pa­mėg­to poil­sio prie Bal­ti­jos jū­ros.

Tur­to ban­kas (TB) šios sa­vai­tės pa­bai­go­je pla­nuo­ja skelb­ti auk­cio­ nus, ku­riuo­se bus siū­lo­ma įsi­gy­ti Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai pri­klau­san­čius ob­jek­tus – Šven­čio­nių ra­jo­ne, prie Di­džio­jo Siau­rio eže­ro, esan­čią poil­ si­nę ir „Vieš­na­gės“ poil­sio na­mus Pa­lan­go­je. Kiek dau­giau nei per pus­ me­tį vie­ną sta­ti­nį bus mė­gi­na­ma par­ duo­ti tre­čią kar­tą, ki­tą – an­trą. Po pir­mų­jų ne­sėk­min­gų mė­gi­ni­mų ras­ti pir­kė­ją šių ob­jek­tų pra­di­nė kai­na bus su­ma­žin­ta. Už poil­si­nę Šven­čio­nių ra­jo­ne bus pra­šo­ma 1,37 mln. vie­toj bu­vu­sių 1,6 mln. li­tų. Dar dau­giau kris „Vieš­na­gės“ kai­na – nuo 6 mln. iki 4,1 mln. li­tų. Auk­cio­nai bus su­ reng­ti lie­pos pa­bai­go­je.

Lau­kia­ma spe­ci­fi­nio pir­kė­jo Ar Sei­mo tur­to auk­cio­nai šį­kart bus sėk­min­gi, TB Tur­to at­nau­ji­ ni­mo tar­ny­bos di­rek­to­rius Lai­mas Da­niū­nas prog­no­zuo­ti ne­si­ry­žo. „Sun­ku at­sa­ky­ti, be­si­do­min­čių­jų

yra. Kaip pa­grin­di­nę kliū­tį jie įvar­ di­ja per di­de­lę kai­ną. Tai su­pran­ ta­ma. Pir­kė­jas vi­sa­da no­ri pirk­ti pi­giau, o par­da­vė­jas – par­duo­ti bran­giau“, – LŽ sa­kė L.Da­niū­nas.

Anot jo, to­kių spe­ci­fi­nių ob­jek­tų kaip poil­si­nė prie Di­džio­jo Siau­rio eže­ro rin­ko­je be­veik nė­ra, to­dėl ly­ gin­ti jo kai­ną su ki­to­mis su­nku ir net ne­ver­ta. „Tai iš­skir­ti­nė vie­ta, kai­na šiuo at­ve­ju – ne es­mi­nis da­ly­kas. Tu­ ri ras­tis pir­kė­jas, ku­riam ten pa­tin­ka ir ku­ris ob­jek­tą įsi­gy­tų ne vers­lui da­ ry­ti, o sau“, – tei­gė TB at­sto­vas.

To­kių sta­ti­nių kaip Pa­lan­gos „Vieš­na­gė“ rin­ko­je yra, be to, jie par­duo­da­mi už ma­žes­nę kai­ną. „Bet tai ne­reiš­kia, kad mū­sų kai­na per di­de­lė. Tie­siog kol kas ne­at­si­ ra­do to ti­kro­jo pir­kė­jo“, – pa­brė­žė L.Da­niū­nas. Pa­sak jo, Sei­mo kan­ ce­lia­ri­jai poil­si­nės da­bar per­duo­tos „pa­nau­dai su par­ei­go­mis – sau­go­ti ir pri­žiū­rė­ti“.

Kai­nos ne­si­kei­čia Poil­sis Pa­lan­go­je vi­lio­ja tiek Sei­mo na­rius, tiek kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jus. Lie­pos ir rugp­jū­čio mė­ne­siais lais­vų vie­tų „Vieš­na­ gė­je“ be­veik ne­bė­ra, ke­lios dar li­ ku­sios bir­že­lį. Kiek ma­žiau en­tu­ zias­tų pa­gei­dau­ja at­os­to­gau­ti prie Di­džio­jo Siau­rio eže­ro. Sei­mo kan­ ce­lia­ri­jos Bend­rų­jų rei­ka­lų de­par­ta­ men­to di­rek­to­riaus An­ta­no Di­mai­ čio tei­gi­mu, ke­lia­la­pių įkai­niai ne­si­kei­čia jau ke­le­rius me­tus. „Pa­ gal pa­slau­gų ko­ky­bę jie yra ga­na

J.Mileriaus vadovaujamai Seimo kanceliarijai poilsinės dabar perduotos “panaudai su pareigomis". / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Kelialapių įkainiai nesikeičia jau kelerius metus. di­de­li“, – sa­kė jis. Anot A.Di­mai­ čio, per va­sa­rą iš poil­siau­to­jų gau­ tos lė­šos pa­den­gia poil­si­nių iš­lai­ ky­mo iš­lai­das.

Sa­vai­tės poil­sis prie Bal­ti­jos jū­ ros par­la­men­ta­rams ir kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jams at­siei­na vi­du­ti­niš­kai nuo 500 iki 1000 li­tų (kai­na pri­ klau­so nuo kom­for­to są­ly­gų), prie

Di­džio­jo Siau­rio eže­ro – nuo 350 iki 850 li­tų.

Re­mon­tuos Sei­mo rū­mus Spren­di­mą par­duo­ti poil­si­nes Sei­mo val­dy­ba pri­ėmė be­veik prieš pen­ke­rius me­tus. Ta­čiau pro­ce­sas už­tru­ko, kol spren­di­mus pri­ėmė Vy­riau­sy­bė, pa­skui kraš­tą užg­riu­vo eko­no­mi­kos kri­zė. Už lė­šas, gau­tas par­da­vus poil­sio ob­jek­tus, kan­ce­ lia­ri­ja pla­na­vo baig­ti Sei­mo pir­ mų­jų rū­mų re­no­va­ci­ją – su­tvar­ky­ti tre­čią pa­sta­to aukš­tą, ku­ria­me įsi­

kū­ru­si Sei­mo va­do­vy­bė bei Biu­ dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas.

Ta­čiau pir­mi­nin­ka­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai pla­nus pa­ko­re­ ga­vo. Pa­sak Sei­mo kanc­le­rio Jo­no Mi­le­riaus, net ir ga­vus lė­šų su­re­ mon­t uo­t i tre­č ią aukš­t ą ne­b ū­t ų spė­ta, to­dėl pi­ni­gai bū­tų gu­lė­ję ban­ko sąs­kai­to­se. Pra­tęs­ti re­no­va­ vi­mo dar­bus pla­nuo­ja­ma ne anks­ čiau kaip at­ei­nan­čių me­tų va­sa­rą, kai Sei­me baig­sis su­pla­nuo­ti tarp­ tau­ti­niai ren­gi­niai. „Tuo­met, jei bū­ tų pi­ni­gė­lių, ga­li­ma bū­tų baig­ti tvar­ky­ti pir­muo­sius rū­mus“, – sa­kė J.Mi­le­rius.

Poil­sia­vie­tė Šven­čio­nių ra­jo­ne – tai trys poil­sio na­me­liai, ūki­nis pa­ sta­tas, dvi prie­plau­kos. Ta­čiau 3,5 hektaro že­mės skly­po, esan­čio La­ ba­no­ro re­gio­ni­nio par­ko draus­ti­nio te­r i­t o­r i­j o­j e, pri­v a­t i­z uo­t i ne­l ei­ džia­ma – tik nuo­mo­ti. Per­nai, bai­ gian­tis bu­vu­sio Sei­mo ka­den­ci­jai, dėl šios poil­si­nės į mū­šį bu­vo pa­ ki­lu­si da­lis kon­ser­va­to­rių. Jie nuo­ gąs­ta­vo dėl uni­ka­lia­me gam­tos kam­pe­ly­je įsi­kū­ru­sio ob­jek­to pri­ va­ti­za­vi­mo pa­sek­mių. Poil­si­nę bu­ vo siū­lo­ma per­duo­ti re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jai, ku­ri sta­ti­nius esą ga­lė­tų pa­nau­do­ti moks­lei­vių ir vi­ suo­me­nės eko­lo­gi­niam švie­ti­mui.

Ta­čiau stab­dy­ti pri­va­ti­za­vi­mo trau­ ki­nio nie­kas ne­siė­mė. Prie Bal­ti­jos jū­ros pir­kė­jams įsi­gy­ti siū­lo­mas 1000 kvad­ra­ti­nių me­trų pa­sta­tas ir 1 hek­ta­ro že­mės skly­pas pa­čia­me Pa­lan­gos cen­tre.

•

Suvalkiečiams atliekų tvarkymas gali tapti aukso vertės myk­lai skir­ti mi­li­jo­nai ga­li ati­tek­ti kur kas sėk­min­giau įgy­ven­di­na­ miems van­dent­var­kos pro­jek­tams.

Ta­čiau net ir taip at­si­ti­kus at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­myk­la vis tiek pri­va­ lė­tų bū­ti pa­sta­ty­ta. Tik jau aps­kri­ ties sa­vi­val­dy­bių ir at­lie­kų tu­rė­to­jų – gy­ven­to­jų bei įmo­nių – lė­šo­mis, su­ren­ka­mo­mis pa­di­di­nus at­lie­kų tvar­ky­mo rink­lia­vą.

Apie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos nu­ro­ dy­tą su­tar­čių pa­si­ra­šy­mo ter­mi­ną iš­gir­dęs MAATC di­rek­to­rius A.Mie­ liaus­kas tei­gė, kad jis rea­lus tik vie­nu at­ve­ju – jei kon­kur­so re­zul­ta­tų nie­kas ne­aps­kųs teis­mams.

KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja Ma­ri­jam­po­lės re­gio­no sa­vi­val­dy­bėms ir UAB Ma­ri­jam­po­lės aps­kri­ties at­lie­kų tvar­ky­mo cen­trui (MAATC) pa­tei­kė ul­ti­ma­tu­mą: jei iki rug­sė­jo ne­bus pa­si­ra­ šy­ta at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­myk­los ran­gos dar­bų su­tar­ tis, tam nu­ma­ty­ti 37 mln. li­tų bus per­duo­ti van­dent­var­kos pro­jek­tams fi­nan­suo­ti.

Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) par­amos lė­šų pra­ra­di­mas kirs­tų per ki­še­nę vi­so re­gio­no gy­ven­to­jams – pa­di­ dė­tų mo­kes­tis už at­lie­kų tvar­ky­mą, nes jų rū­šia­vi­mo ga­myk­la vis tiek pri­va­lo bū­ti kaip ga­li­ma grei­čiau pa­sta­ty­ta.

Ma­ri­jam­po­lie­čiai vė­luo­ja Jau šie­met Lie­tu­vo­je tu­rė­jo bū­ti rū­šiuo­ja­ma 50 proc. ko­mu­na­li­nių at­lie­kų. Ta­čiau iki to­kio ro­dik­lio dar la­bai to­li. Briu­se­lio at­siųs­ta ko­ mi­si­ja ti­kri­no, kaip vei­kia at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mos, ir nu­sta­tė, kad Lie­tu­vo­je at­lie­kos rū­šiuo­ja­mos pra­ stai, mū­sų ša­lies ro­dik­liai yra vie­ni blo­giau­sių tarp Bend­ri­jos na­rių.

ES yra nu­ma­čiu­si baus­ti vals­ty­ bes, ku­rios pa­si­nau­do­jo di­džiu­le fi­nan­si­ne par­ama at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­moms su­kur­ti ir įgy­ven­din­ti, o rei­kia­mų ir lauk­tų re­zul­ta­tų tvar­ kant ne­pa­sie­kė. Tad im­ama­si prie­ mo­nių, jog taip ne­nu­tik­tų – rei­ka­ lau­ja­ma, kad par­amą ga­vę at­lie­kų tvar­ky­mo cen­trai su­skub­tų lai­ku at­lik­ti bū­ti­nus dar­bus. Si­tua­ci­ja tu­ rė­tų pa­si­keis­ti įgy­ven­di­nus dar 2010 me­tais pa­tvir­tin­tą bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų tvar­ky­mo Lie­tu­ vo­je inf­ras­truk­tū­ros sche­mą. Pa­gal

Marijampolės savivaldybės meras V.Brazys (dešinėje) aplinkos ministrui V.Mazuroniui guodėsi, kad jo abejonių dėl MAATC direktoriaus kompetencijos kitos regiono savivaldybės negirdi. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

ją prie vi­sų di­džių­jų re­gio­ni­nių są­ var­ty­nų tu­ri at­si­ras­ti at­lie­kų rū­šia­ vi­mo ga­myk­los. Tam lė­šų ski­ria­ma iš ES fon­dų.

Anot ap­lin­kos vi­ce­mi­nis­tro Al­ man­to Pet­kaus, di­džiau­sią su­si­rū­ pi­ni­mą ke­lia pa­dė­tis Ma­ri­jam­po­ lė­j e, nes čia net ne­p a­s i­r a­š y­t a su­tar­tis dėl at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­ myk­los sta­ty­bos, nors dar pra­ėju­ sių me­tų an­trą­jį ket­vir­tį tu­rė­jo bū­ti skel­bia­mas Ma­ri­jam­po­lės re­gio­no bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų tvar­ ky­mo inf­ras­truk­tū­ros sta­ti­nių pro­ jek­ta­vi­mo, sta­ty­bos ir įren­gi­mo dar­bų už 34 mln. li­tų kon­kur­sas, tre­čią­jį ket­vir­tį – už 1,9 mln. li­tų įsi­g y­t a vi­s a rū­š iuo­t i rei­k a­l in­g a įran­ga.

Kaip LŽ aiš­ki­no MAATC di­rek­to­ rius An­ta­nas Mie­liaus­kas, rū­šiuo­ti

A.Petkus : „Jei rugsėjo pradžioje rangos darbų sutartis nebus pasirašyta, būsime priversti nutraukti atliekų rūšiavimo gamyklos finansavimo sutartį.“ rei­ka­lin­ga įran­ga jau įsi­gy­ta, bet sta­ ty­bos dar­bų kon­kur­sai už­tru­ko. Vie­ną kar­tą kon­kur­są te­ko stab­dy­ti dėl per­ ne­lyg di­de­lės siū­lo­mos kai­nos, ki­tą­ kart – teis­muo­se įstri­gus gin­čų nag­ri­ nė­ji­mui. „Šiuo me­tu pa­skelb­tas nau­jas kon­kur­sas“, – ti­ki­no jis.

Ati­duos ki­tiems Ap­lin­kos vi­ce­mi­nis­tras A.Pet­kus tei­gė, kad toks ma­ri­jam­po­lie­čių vil­ ki­ni­mas, kad ir kuo bū­tų grin­džia­ mas, yra ne­pa­tei­si­na­mas. Anot jo, dar per­nai sau­sį Ap­lin­kos mi­nis­te­

ri­ja MAATC nu­ro­dė skelb­ti nau­ją ran­gos dar­bų vie­šą­jį kon­kur­są. Ta­ čiau tai pa­da­ry­ta tik šių me­tų ge­gu­ žės 30 die­ną. „Iš to, kaip Lie­tu­vo­je vyks­ta vie­šie­ji pir­ki­mai, ma­to­me, kad ran­gos dar­bų su­tar­tis tu­ri bū­ti pa­si­ra­šy­ta vė­liau­siai rug­sė­jo pra­ džio­je. Jei taip bus – vis­kas ge­rai.

Ta­čiau jei rug­sė­jo pra­džio­je su­tar­tis ne­bus pa­si­ra­šy­ta, bū­si­me pri­vers­ti nu­trauk­ti at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­myk­ los fi­nan­sa­vi­mo su­tar­tį“, – tvir­ti­no vi­ce­mi­nis­tras. Jis ne­slė­pė, kad Ma­ ri­jam­po­lės at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­

Kal­ti­na cen­tro di­rek­to­rių Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės, ku­ri yra di­džiau­sia Ma­ri­jam­po­lės aps­ kri­ties at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro ak­ci­ nin­kė, me­ras Vid­man­tas Bra­zys par­ eiš­kė, kad di­džiau­sia prob­le­ma, dėl ku­rios MAATC strin­ga ES par­amos lė­šų pa­nau­do­ji­mas, yra šio cen­tro va­do­vas A.Mie­liaus­kas. „Prob­le­ mos tę­sia­si ne vie­nus me­tus. Ne kar­tą siū­lė­me ki­tų re­gio­no sa­vi­val­ dy­bių va­do­vams pa­gal­vo­ti apie A.Mie­liaus­ko pa­kei­ti­mą ki­tu, kur kas kom­pe­ten­tin­ges­niu va­do­vu. Ta­ čiau su­ta­ri­mo šiuo klau­si­mu tarp vi­sų pen­kių sa­vi­val­dy­bių at­sto­vų ne­pa­sie­kė­me“, – guo­dė­si jis.

Su­si­ti­kęs su Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­ val­dy­bės me­ru ap­lin­kos mi­nis­tras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ti­ki­no, kad mi­nis­te­ri­ja sie­kia už­ti­krin­ti skaid­rų ES lė­šų pa­nau­do­ji­mą. To­dėl šiuo me­tu ren­gia­mos įsta­ty­mų pa­tai­sos, lei­sian­čios pa­keis­ti to­kių įstai­gų kaip re­g io­n ų at­l ie­k ų tvar­k y­m o cen­trai val­dy­mo sis­te­mą. „Ma­nau, kad spren­džiant kar­di­na­lius klau­ si­mus, kai kal­ba­ma apie ES pi­ni­gų pa­n au­d o­j i­m ą, sa­v o žo­d į ga­l ė­t ų tar­t i ir vals­t y­b ės ins­t i­t u­c i­j os ir gin­ti vi­sos vals­ty­bės in­te­re­sus“, – sa­kė mi­nis­tras.

•

6 Lietuva ir Europa

2013 06 12

Streikas nuosmukio fone Va­kar Pra­ncū­zi­jo­je pra­si­dė­jęs oro trans­por­to dar­buo­to­jų strei­kas šian­dien jau api­ma 10 Eu­ro­pos ša­lių. Tai ne­iš­ven­gia­ mai su­trik­dė že­my­no oro uos­tų dar­bą. Pra­ncū­zi­jos eko­no­mi­kai dėl to nė kiek ne ge­riau.

Prieš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pla­ nus su­kur­ti bend­rą Eu­ro­pos oro erd­vę va­kar pro­tes­ta­vo Pra­ncū­zi­jos oro dis­pe­če­riai. Jie pa­skel­bė tri­jų die­nų strei­ką, nes yra įsi­ti­ki­nę, kad Bend­ro Eu­ro­pos dan­gaus (Sing­le Eu­ ro­pean Sky – SES) pro­jek­tas ne­igia­ mai pa­veiks skry­džių sau­gu­mą ir žmo­nių dar­bo są­ly­gas.

Pra­ncū­zi­jos dar­bi­nin­kai, ypač ūki­nin­kai, vi­suo­met la­bai bi­jo, kad ne­bū­tų lie­čia­ma ko­kia nors su jais su­si­ju­si sis­te­ma. Ta­čiau šį kar­tą strei­kuo­ti ža­da ir ki­tų Eu­ro­pos ša­lių oro trans­por­to dar­buo­to­jai. Šian­ dien strei­kai apims iš vi­so 10 Eu­ro­ pos vals­ty­bių.

Strei­kas ple­čia­si ES įsta­ty­mų pro­jek­tus ku­rian­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ma­no, kad dėl ne­ veiks­min­gos Eu­ro­pos oro trans­por­to va­dy­bos kiek­vie­nas rei­sas pa­il­gė­ja vi­du­ti­niš­kai 42 ki­lo­me­trais. Ji no­ri cen­tra­li­zuo­ti oro ju­dė­ji­mo kon­tro­lę, o ne pa­lik­ti tai kiek­vie­nai na­rei, kaip yra da­bar. Briu­se­lio tei­gi­mu, toks po­ky­tis su­ma­žins iš­lai­das, ati­dė­tus skry­džius ir aps­kri­tai pa­ge­rins Eu­ro­ pos oro trans­por­to funk­cio­na­vi­mą.

Pa­gal pla­ną na­cio­na­li­nės oro kon­tro­ lės sis­te­mos bus su­jung­tos į de­vy­nis blo­kus, o marš­ru­tų pla­na­vi­mo at­sa­ ko­my­bė per­duo­ta nau­jai ins­ti­tu­ci­jai.

Pra­ncū­zi­jos oro dis­pe­če­rių pro­fe­

Keleiviai, dėl streiko įstrigę Nicoje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Strei­kas at­si­lie­pia Par­yžiaus Šar­ lio de Go­lio, Or­li ir Bo­vė, taip pat Lio­no, Ni­cos, Mar­se­lio, Tu­lū­zos ir Bor­do oro uos­tų dar­bui. Daug sa­vo rei­sų į Pra­ncū­zi­jos mies­tus su­ stab­dė Vo­kie­ti­jos „Luft­han­sa“, pi­ gių skry­džių bend­ro­vė „Rya­nair“, „Bri­tish Air­ways“. Šian­d ien, be Pra­n cū­z i­j os, dar de­v y­n ių vals­t y­b ių – Aus­t ri­j os, Bel­gi­jos, Bul­ga­ri­jos, Ita­li­jos, Is­ pa­n i­j os, Jung­t i­n ės Ka­r a­l ys­t ės, Por­tu­ga­li­jos, Slo­va­ki­jos ir Veng­

Prancūzijos ekonomika yra penkta pagal dydį pasaulyje ir jai negresia bankrotas kaip Italijai ar Ispanijai, o lyginti su Graikija net neįmanoma. si­nė są­jun­ga USAC-CGT tam prieši­ na­si. Ji sa­ko, kad tai yra „tie­sio­gi­nis puo­li­mas prieš šio sek­to­riaus vie­šo­ sios pa­slau­gos po­bū­dį“ ir „na­cio­na­ li­nį su­ve­re­nu­mą pa­žei­džian­tis“ bei dar­bo są­ly­gas pa­blo­gi­nan­tis žings­nis pri­va­ti­za­vi­mo link. Pra­ncū­zų po­zi­ ci­ją re­mia Eu­ro­pos trans­por­to dar­ buo­to­jų fe­de­ra­ci­ja (ETF), kri­ti­kuo­ jan­ti „ne­si­bai­gian­tį li­be­ra­li­za­vi­mo, de­re­gu­lia­vi­mo ir iš­lai­dų ma­ži­ni­mo pro­ce­są, ku­ris ne­lai­ko sau­gu­mo svar­ biau­siu pri­ori­te­tu“.

ri­jos – pro­fe­si­nės są­jun­gos pri­si­ de­da prie strei­ko ar­ba ren­gia ki­tas pro­tes­to ak­ci­jas.

Žmo­ge­lis už sto­rų sie­nų Pra­ncū­zi­ja nuo se­no gar­sė­ja kaip strei­kų ša­lis, to­dėl jie nie­ko ne­ste­ bi­na – nei pa­čių pra­ncū­zų, nei sve­ čių, tik var­gu ar pri­si­de­da prie kri­ zės pa­leng­vi­ni­mo. Pra­ncū­zi­jo­je kiek­vie­ną mė­ne­sį į nau­jas aukš­tu­ mas ko­pia ne­dar­bas, ko­ne kas­dien už­da­ro­mi fab­ri­kai ir, lyg to bū­tų

ma­ža, vi­suo­me­nę dre­bi­na vis nau­ji po­li­ti­niai skan­da­lai.

Ta­čiau ne­pa­si­ten­ki­ni­mo šur­mu­lys, at­ro­do, ne­pra­sis­mel­kia pro sto­ras Eli­ zie­jaus rū­mų sie­nas. Ten la­bai ra­mu, o 5 me­trų aukš­čio sa­lė­se, po spin­din­ čiais kan­de­liab­rais pre­zi­den­tas Fran­ cois Hol­lan­de’as at­ro­do it ma­žu­tis žmo­ge­lis. Gal jis to ir no­rė­jo, kai per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ža­dė­jo bū­ti ne ka­ ra­liu­mi, o „nor­ma­liu pre­zi­den­tu“.

Ne­se­niai Pra­ncū­zi­jos ki­no teat­ ruo­se de­biu­ta­vo do­ku­men­ti­nis fil­ mas „Le Pou­voir“ (“Val­džia“), ku­ rio kū­r ė­j ai pir­m us aš­t uo­n is pre­zi­den­ta­vi­mo mė­ne­sius vi­sur ly­ dė­jo F.Hol­lan­de’ą. Juo­sto­je ma­ to­me žmo­gų, ku­ris di­džią­ją lai­ko da­lį per­ra­ši­nė­ja sa­vo dar­buo­to­jų jam par­ašy­tas kal­bas. Ne­ju­čia ky­la klau­si­mas: ar pre­zi­den­tas vi­sus svar­bius dar­bus nu­dir­ba, kai nie­kas ne­ma­to, ar jo die­nos taip ir pra­bė­ga nie­ko rim­ta ne­nu­vei­kiant?

Fil­mas mė­gi­na užg­rieb­ti pla­čiau, par­ody­ti, ko­kia­me ko­ko­ne gy­ve­na Pra­ncū­zi­jos vir­šū­nės. Ne tik F.Hol­ lan­de’as, bet ir dau­gu­ma jo ka­bi­ ne­to mi­nis­trų lei­džia lai­ką di­din­ guo­s e se­n o­v i­n iuo­s e Par­y žiaus rū­muo­se – ar­ba ten gy­ve­na, ar­ba dir­ba. Rei­kia ne­ma­žai pa­stan­gų, kad to­kio­je ap­lin­ko­je, ku­ri per­ša min­tį, jog Pra­ncū­zi­ja yra di­di, tur­

tin­ga ir ne­pap­ras­tai gra­ži ša­lis, ne­ pra­ras­tum ry­šio su rea­ly­be.

O ji kur kas niū­res­nė. Pra­ncū­zi­jo­je vy­rau­ja pra­sta nuo­tai­ka, nes to­kio nuo­smu­kio vals­ty­bė dar ne­bu­vo iš­gy­ ve­nu­si per vi­są Penk­to­sios Res­pub­li­ kos lai­ko­tar­pį. Eko­no­mi­ka ne­au­ga jau penk­tus me­tus, ne­ga­na to, šie­met net ma­žu­mė­lę trauk­sis. Pra­ncū­zi­jos „vals­ty­bi­nis ka­pi­ta­liz­mas“ ne­be­vei­ kia. Vy­riau­sy­bės sko­la vir­ši­ja 90 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to.

Dau­giau kaip trys ket­vir­ta­da­liai gy­ ven­to­jų po­li­ti­nę kla­sę lai­ko ko­rum­ puo­ta, o pre­zi­den­tas, vos pra­dė­jęs pir­mą ka­den­ci­ją, ne­po­pu­lia­rus kaip nė vie­nas pirm­ta­kas. Vi­suo­me­nė su­ sis­kal­džiu­si į de­ši­niuo­sius ir kai­riuo­ sius daug la­biau ne­gu ki­tur Eu­ro­po­je.

Pra­ncū­zi­jo­je dar­bo ne­tu­ri 3,26 mln. žmo­nių, tarp jau­ni­mo to­kių yra 26,5 pro­cen­to. Var­to­ji­mas – ša­lies eko­no­ mi­kos va­ro­mo­ji jė­ga – ma­žė­ja.

Ki­ta me­da­lio pu­sė An­tra ver­tus, šios niū­rios de­ta­lės ne­tu­rė­tų už­gož­ti bend­ro vaiz­do – Pra­ncū­zi­jos eko­no­mi­ka yra penk­ta pa­gal dy­dį pa­sau­ly­je ir jai ne­gre­sia ban­kro­tas kaip Ita­li­jai ar Is­pa­ni­jai, o ly­gin­ti su Grai­ki­ja net ne­įma­no­ma.

Pra­ncū­zi­jo­je vei­kia di­džiu­lės kor­po­ ra­ci­jos, to­kios kaip pra­ban­gos pre­ kių gru­pė LVMH, pa­dan­gų ga­min­

to­ja „Mi­che­lin“ ir dau­gy­bė stam­bių far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jų. Ša­lis su­kū­rė veiks­min­gą svei­ka­tos ap­sau­gos sis­ te­mą ir tu­ri di­džiau­sią Eu­ro­po­je gims­ta­mu­mo ly­gį. Jos de­mog­ra­fi­ja kur kas svei­kes­nė ne­gu Vo­kie­ti­jos, nes šei­mos gau­na rea­lią par­amą.

Dir­ban­ti mo­ti­na Pra­ncū­zi­jo­je – gy­ ve­ni­mo fak­tas, tad su­kur­ta ir ati­tin­ ka­ma vai­kų prie­žiū­ros sis­te­ma.

Vi­sa tai, be abe­jo, kai­nuo­ja. Ir vis dau­giau. Vi­suo­me­nė tu­rė­tų ap­sisp­ręs­ti, kas yra ver­tin­ga, o kas – pra­ ban­gos as­pek­tai, ku­riuos rei­kė­tų keis­ti. Daug kas sa­ko, kad tai tu­rė­tų bū­ti ir 35 va­lan­dų dar­bo sa­vai­tė – taip trum­pai Eu­ro­po­je dir­ba tik pra­ncū­zai, ir pen­si­ja, kai ku­rių pro­fe­si­jų dar­buo­ to­jams mo­ka­ma jau nuo 60 me­tų, ir be­dar­bio pa­šal­pa, kai ku­riais at­ve­jais sie­kian­ti net 6200 eu­rų per mė­ne­sį.

Par­ama Eu­ro­pos Są­jun­gai Pran­ cū­zi­jo­je tirps­ta grei­čiau ne­gu bet ku­rio­je ki­to­je ES na­rė­je. Kaip ro­do Pew cen­tro ty­ri­mas, per vie­nus me­ tus ji nu­kri­to nuo 60 iki 41 pro­ cen­to. Gal­būt taip yra to­dėl, kad Briu­se­lis žvel­gia į Pra­ncū­zi­ją kaip į vis di­dė­jan­čią prob­le­mą, o ne kaip į vie­ną svar­biau­sių ES rams­čių.

Pra­ncū­zai la­biau­siai ne­mėgs­ta jaus­mo, kad jų ša­lis silp­na.

•

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Smulkiausių centų norima atsisakyti To­kios smulk­mės kaip 1 ir 2 eu­ro cen­tų mo­ne­tos re­tai kas pa­iso, bet jų at­si­sa­ky­mas ki­še­ nei ga­li at­si­liep­ti ga­na skau­džiai. Briu­se­ly­je dis­ku­ tuo­ja­ma, ar pa­nai­kin­ti 1 ir 2 eu­ro cen­tų mo­ne­tas. Prieš tai vir­ti­nė eks­per­tų pa­tei­kė sa­vo re­ko­men­da­ci­jas iš­im­ti iš apy­ var­tos ir 500 eu­rų bank­no­tą.

Smul­kių­jų mo­ne­tų ga­my­ba at­ siei­na la­bai bran­giai ir vir­ši­ja pa­ties pi­ni­go ver­tę. Stam­bius eu­ro bank­ no­tus la­bai mėgs­ta nu­si­kal­tė­liai, ku­rie plau­na pi­ni­gus. Jiems pa­to­gu per­vež­ti mil­ži­niš­kas su­mas, ku­rios uži­ma la­bai ma­žai vie­tos.

Smul­kių mo­ne­tų iš­ėmi­mui iš apy­var­tos pri­ta­ria vi­sos Eu­ro­pos ša­ lys, ta­čiau 500 eu­rų bank­no­to pa­

nai­ki­ni­mui prieš­ta­rau­ja Eu­ro­pos cen­tri­nis ban­kas. Šiuo me­tu 17 eu­ro zo­nos ša­lių cir­ ku­liuo­ja maž­daug 46 mlrd. 1 ir 2 eu­ ro cen­tų mo­ne­tų. Tai – dau­giau nei 100 tūkst. to­nų me­ta­lo, va­riu pa­ deng­to plie­no. Aps­kai­čiuo­ta, kad eu­ ro zo­nos ša­lys, kal­din­da­mos šias mo­ ne­tas, pa­ty­rė 1,4 mlrd. eu­rų nuo­sto­lių.

Pa­pras­čiau­sias bū­das at­si­sa­ky­ti šių smul­kių­jų – nu­sto­ti juos kal­din­ti.

Ta­čiau Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja bai­mi­na­si, kad tai ga­li su­er­zin­ti eu­ro­pie­čius, ku­rie dar la­bai ge­rai pri­si­me­na, kaip 2002-ai­siais pe­rei­nant prie eu­rų vi­ sos kai­nos bu­vo su­ap­va­lin­tos di­dė­ ji­mo tvar­ka. Pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus kai­nos Eu­ro­po­je ir taip spar­ čiai ky­la, ypač mais­to pro­duk­tų, dau­ge­liui žmo­nių, ypač ne­te­ku­sių dar­bo, ten­ka tie­sio­gi­ne tų žo­džių pra­sme skai­čiuo­ti cen­tus.

Tie­są sa­kant, kai ku­rios ša­lys ma­ žiau­sio no­mi­na­lo mo­ne­tų jau ir taip at­si­sa­kė – Ny­der­lan­duo­se ir Suo­mi­ jo­je vi­sų pre­kių kai­nos ap­va­li­na­mos iki pen­kių cen­tų. Ta­čiau maž­me­ni­nin­ kams tai ne­la­bai pa­tin­ka, nes ar­do jų kai­no­da­rą. Psi­cho­lo­giš­kai vi­lio­jant pir­kė­jus, po­pu­lia­rios to­kios kai­nos kaip, pa­vyz­džiui, „0,99“ ar­ba „49,99“.

Be 1 cen­to mo­ne­tų par­duo­tu­vėms ne­ įma­no­ma ati­duo­ti pir­kė­jams grą­žos.

Var­to­to­jų gy­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ir­ gi įspė­ja, kad pa­nai­ki­nus 1 ir 2 cen­tų mo­ne­tas kai­nos ti­krai ga­li kil­ti.

Su­si­rū­pi­no ir ren­kan­tie­ji lab­da­rą.

Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je lab­da­rą vai­k ams tei­k ian­t i or­g a­n i­z a­c i­j a „Deuts­ches Kin­der­hilfs­werk“ pre­ ky­bos cen­truo­se vi­so­je ša­ly­je pa­ sta­tė apie 50 tūkst. tau­pyk­lių, į ku­ rias, pa­si­ro­do, lab­da­rai dau­giau­sia by­ra ka­so­je grą­žos gau­tos smul­kios

mo­ne­tos. Ket­vir­tis pa­au­ko­tų pi­ni­gų su­kri­to 1 ir 2 cen­tų mo­ne­to­mis.

Ki­ta ver­tus, eu­ro zo­nos ša­ly­se 1 ir 2 eu­ro cen­tų mo­ne­tų daug kur sa­ vai­me at­si­sa­ko­ma. Jų, pa­vyz­džiui, ne­prii­ma au­to­ma­tai, ku­riais nau­do­ da­mie­si žmo­nės at­sis­kai­to už au­to­

mo­bi­lio sto­vė­ji­mą ar­ba per­ka vie­ šo­jo trans­por­to bi­lie­tus. Tiems, ku­rie mėgs­ta at­sis­kai­ty­ti mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis, me­ta­li­niai cen­tai aps­ kri­tai se­niai ne­rū­pi.

•

„DW Eorld“, LŽ

Europai neapsimoka kaldinti smulkių centų.

/ AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulis 7

2013 06 12

Policija šturmavo barikadas Stambule Stam­bu­le riau­šių po­li­ci­ja vėl įžen­gė į Tak­si­mo aikš­tę.

Aša­ri­nė­mis du­jo­mis ir van­dens pa­tran­ko­mis ji vai­kė ša­lies prem­je­ro Re­ce­po Tayyi­po Er­do­ga­no po­li­ti­kai be­sip­rie­ši­ nan­čius de­mons­tran­tus. Šim­tai po­li­ci­nin­kų, ly­di­mų šar­ vuo­tų au­to­mo­bi­lių, su­gu­žė­jo į Tak­ si­mo aikš­tę. Tai pir­mas par­ei­gū­nų pa­si­ro­dy­mas po jų at­si­trau­ki­mo bir­ že­lio 1 die­ną. Po­li­ci­ja sten­gė­si pa­ša­ lin­ti pro­tes­tuo­to­jų pa­sta­ty­tas im­pro­vi­ zuo­tas ba­ri­ka­das, aikš­tė­je plaz­dan­čias vė­lia­vas ir ka­ban­čius pla­ka­tus. To­kie po­li­ci­nin­kų veiks­mai ste­bi­no de­ mons­tran­tus, ku­rių šim­tai įsi­kū­rė Ge­ zi par­ke įreng­to­je sto­vyk­lo­je.

Rei­do me­tu par­ei­gū­nai rei­ka­la­vo, kad pro­tes­tuo­to­jai nu­si­ra­min­tų ir grįž­tų į Ge­zi par­ką, ta­čiau ne vi­si pa­klu­so šiam rei­ka­la­vi­mui. Kai ku­ rie de­mons­tran­tai ėmė svai­dy­ti ak­ me­nis ir Mo­lo­to­vo kok­tei­lius. Po­li­ ci­ja į tai at­sa­kė aša­ri­nė­mis du­jo­mis ir van­dens pa­tran­ko­mis.

Eks­per­tų nuo­mo­ne, par­ei­gū­nai rei­dą su­ren­gė pre­ven­ci­niais tiks­lais.

Jie bai­mi­no­si, kad prem­je­ro pa­va­ duo­to­jo Bu­len­to Arin­co pa­skelb­tas

Taksimo aikštė primena karo lauką.

pra­ne­ši­mas, kad R.T.Er­do­ga­nas su­ si­tiks su pro­tes­tų ly­de­riais, įaud­rins de­mons­tran­tus. Tur­ki­jos prem­je­ro su­si­ti­ki­mas – pir­ma reikš­min­ga nuo­lai­da nuo kru­vi­nų ne­ra­mu­mų pra­džios prieš be­veik dvi sa­vai­tes.

Ta­čiau tai tur­būt ne­nu­ra­mins pa­si­ pik­ti­nu­sių pro­tes­tuo­to­jų. Juos ga­li

/ Reuters/Scanpix nuotrauka

pa­kurs­ty­ti ir B.Ani­co par­eiš­ki­mas, kad „ne­tei­sė­tos de­mons­tra­ci­jos Tur­ki­jo­je ne­be­bus lei­džia­mos“.

Tuo tar­pu Stam­bu­lo me­ras Hu­ seyi­nas Av­ni Mut­lu so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“ pa­skel­bė, kad po­li­ ci­jos rei­das ne­bu­vo nu­kreip­tas prieš de­mons­tran­tus. „Ke­ti­no­me pa­ša­

Amerikoje daugėja bedarbių Nors Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ ti­jų eko­no­mi­ka au­ga, be­dar­bių čia dau­gė­ja. Šiuo me­tu Ame­ri­ ko­je gy­ve­na 11,8 mln. dar­bo ne­tu­rin­čių žmo­nių.

Jung­ti­nių Vals­ti­jų dar­bo de­par­ta­ men­to duo­me­ni­mis, kiek­vie­ną sa­ vai­tę be­dar­bių skai­čius iš­au­ga de­ šim­čia tūks­tan­čių. „Be­dar­bių ša­ly­je nuo­lat dau­gė­ja, nors su­ku­ria­ma ne­ ma­žai nau­jų dar­bo vie­tų. Ame­ri­kie­ čiai ven­gia dirb­ti pra­stai mo­ka­mą dar­bą. Jų vie­tas uži­ma im­ig­ran­tai.

Di­de­les ir vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­ nan­tys žmo­nės re­čiau tam­pa be­dar­ biais“, – sa­kė JAV dar­bo de­par­ta­ men­to at­sto­vė Jes­si­ca Jen­kins.

De­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per pa­sta­ruo­sius še­šis mė­ne­sius darb­ da­viai su­kur­da­vo po 208 tūkst. nau­jų dar­bo vie­tų kas mė­ne­sį. Dau­ giau­sia nau­jų dar­bo vie­tų at­si­ra­do pa­slau­gų sri­ty­je. Į jas ga­li pre­ten­ duo­ti tiek aukš­tą­jį, tiek že­mes­nį­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys žmo­nės. Šiuo me­tu daug dar­buo­to­jų rei­kia ir au­ gan­čiai in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pra­mo­nei, ku­rio­je dir­ba ir ame­ri­ kie­čiai, ir iš už­sie­nio vals­ty­bių at­ vy­kę spe­cia­lis­tai.

Dar­b o de­p ar­t a­m en­t o at­s to­v ė J.Jen­kins tei­gia, kad pra­ra­dę dar­bą ne vi­si ame­ri­kie­čiai sku­ba jo ieš­ ko­ti. „Kai ku­rie pa­ja­mų šal­ti­nį pra­ ra­dę ame­ri­kie­čiai ne­si­krei­pia į

Dauguma amerikiečių vengia dirbti prastai mokamą darbą.

AFP/Scanpix nuotrauka

Dar­bo de­par­ta­men­tą. Tai su­ma­ži­na sta­tis­ti­nių be­dar­bių skai­čių, ta­čiau iš­krei­pia rea­lią si­tua­ci­ją dar­bo rin­ ko­je“, – aiš­ki­no J.Jen­kins.

Nors be­dar­bių ir dau­gė­ja, Jung­ti­ nių Vals­ti­jų eko­no­mi­ka ju­d a į prie­kį. Per pir­mą­jį 2013 me­tų ket­ vir­tį ji pa­di­dė­jo 2,4 pro­cen­to. Dau­ ge­lis eks­per­tų prog­no­za­vo di­des­nį au­gi­mą. Eko­no­mis­tas Ed­war­das Gibb­sas sa­ko, kad šiais me­tais var­ to­ji­mo iš­lai­dos ne­daug iš­au­go, įmo­ nių pel­nas šiek tiek su­ma­žė­jo, o vals­ti­jų ir vie­tos val­džios ins­ti­tu­ci­ jos ap­kar­pė sa­vo biu­dže­tus.

E.Gibb­sas lė­tą au­gi­mą lin­kęs

sie­ti su fe­de­ra­li­nių iš­lai­dų ma­ži­ ni­mu, di­des­niais mo­kes­čiais bei po­ ky­čiais pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­ko­je. „Dau­ge­lio pa­sau­lio vals­ty­bių eko­ no­mi­ka vis dar apim­ta re­ce­si­jos.

Tai at­si­lie­pia ir JAV. Be to, vy­riau­ sy­bė sten­gia­si su­ma­žin­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą ir vals­ty­bės sko­lą, to­dėl ma­ži­na fe­de­ra­li­nes iš­lai­das ir di­ di­na mo­kes­čius“, – tei­gė E.Gibsas.

Eko­no­mis­to nuo­mo­ne, Jung­ti­nių Vals­ti­jų eko­no­mi­ka tu­rė­tų šiek tiek aug­ti vi­sus me­tus. „Ti­ki­mės ke­lių pro­cen­tų eko­no­mi­kos au­gi­mo. Jo ne­bus, jei­gu at­si­tiks kas nors ne­nu­ ma­ty­ta“, – pri­dū­rė E.Gibb­sas.

•

Prieš rinkimus retėja kandidatų gretos Iš ko­vos dėl Irano prezidento posto pa­si­trau­kė vie­nin­te­lis re­for­mų ša­li­nin­kas Mo­ham­ ma­das Re­za Are­fas bei kon­ser­va­to­rius Gho­lam-Ali Had­da­das-Ade­lis.

M.R.Are­fas nu­spren­dė ne­da­ly­ vau­ti rin­ki­muo­se ga­vęs bu­vu­sio ša­ lies pre­zi­den­to ir re­for­mų ša­li­nin­ko Mo­ham­ma­do Kha­ta­mi laiš­ką. „Jis sa­kė, kad man ne­bū­tų iš­min­tin­ga lik­ti var­žy­bo­se“, – teigė M.R.Are­fas.

M.Kha­ta­mi par­agi­no rin­kė­jus bal­suo­ti už nuo­sai­kių pa­žiū­rų dva­ si­nin­ką Has­sa­ną Row­ha­ni. „Pra­šau vi­sus, ypač re­for­mų ša­li­nin­kus ir tuos, ku­rie sie­kia tau­tos oru­mo ir iš­aukš­ti­ni­mo, at­ei­ti ir bal­suo­ti už H.Rowhani“, – sa­kė.M.Kha­ta­mi.

Tuo tar­p u kon­s er­v a­t o­r ius G.A.Had­da­das-Ade­lis pa­si­trau­kė iš ko­vos, nes ne­ati­ti­ko Ali Kha­me­nei nu­sta­ty­tų kri­te­ri­jų. „At­siim­da­mas sa­vo kan­di­da­tū­rą, pra­šau bran­gių­jų žmo­nių bal­suo­jant griež­tai at­si­

žvelg­ti į aukš­čiau­sio­jo Re­vo­liu­ci­jos ly­de­rio A.Kha­me­nei kri­te­ri­jus“, – sa­kė G.A.Had­da­das-Ade­lis. Jis bu­ vo įtrauk­tas į kon­ser­va­ty­vios koa­li­ ci­jos „Pri­ncip­list“ kan­di­da­tų są­ra­šą, į ku­rį taip pat pa­te­ko Te­he­ra­no me­ ras Mo­ham­ma­das Ba­qe­ras Qa­li­ba­ fas ir bu­vęs už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ tras Ali Ak­ba­ras Ve­laya­ti. Ira­no pre­zi­den­to rin­ki­mai vyks bir­že­lio 14 die­ną.

•

„The Guar­dian“ AFP, Reu­ters, BNS, LŽ

lin­ti iš aikš­tės pla­ka­tus ir trans­pa­ ran­t us. Ne­t u­r ė­j o­m e jo­k io ki­t o tiks­lo. Ne­lie­si­me Ge­zi par­ko ir Tak­ si­mo, vi­siš­kai ne­lie­si­me jū­sų“, – ra­ šė H.A.Mut­lu ir ra­gi­no de­mons­ tran­tus lai­ky­tis at­okiau nuo riau­šių kurs­ty­to­jų.

24 me­tų Bu­ra­kas Ara­tas pa­sa­ko­jo

mie­go­jęs Ge­zi par­ke, kai po­li­ci­ja įžen­gė į aikš­tę, iki šiol lai­ky­tą „iš­va­ duo­ta“ zo­na. „Ko­vo­si­me. No­ri­me lais­vės. Esa­me lais­vės ko­vo­to­jai“, – sa­kė tu­riz­mo vers­lą stu­di­juo­jan­tis stu­den­tas.

Pro­tes­tuo­to­jus po­li­ci­ja vai­kė ne vien Tak­si­mo aikš­tė­je. Tūks­tan­čiai žmo­nių, ne­pai­sy­da­mi R.T.Er­do­ga­no gra­si­ni­mo, kad jiems teks su­mo­kė­ti už ne­si­liau­jan­čius ne­ra­mu­mus, ėjo į gat­ves Stam­bu­le ir sos­ti­nė­je An­ka­ ro­je. Riau­šių po­li­ci­ja aša­ri­nes du­jas lei­do ir An­ka­ros cen­tre, vai­ky­da­ma šim­tus pro­tes­tuo­to­jų, jų mi­nios bu­vo ma­žes­nės nei sa­vait­ga­lį.

Vi­są ša­lį apė­mę pro­tes­tai pra­si­ ver­žė, kai po­li­ci­ja ge­gu­žės 31 die­ną ėmė­si griež­tų veiks­mų prieš gru­pe­lę tai­kių pro­tes­tuo­to­jų, ku­rių tiks­las bu­vo ap­sau­go­ti Ge­zi par­ką. Ne­ra­ mu­mai pe­rau­go į ma­siš­kai de­mons­ truo­ja­mą pyk­tį prieš R.T.Er­do­ga­ną ir vis la­biau au­to­ri­ta­ri­ne lai­ko­ma jo val­dan­čią­ją Tei­sin­gu­mo ir plė­tros par­ti­ją. Be­veik 5 tūkst. de­mons­ tran­tų, ku­rių dau­gu­ma – jau­nuo­liai ir vi­du­ri­nės kla­sės at­sto­vai, su­žeis­ti, o dar keturi žmo­nės žu­vo per šiuos ne­ra­mu­mus, ap­tem­džiu­sius mu­sul­ mo­nų pa­sau­lio de­mo­kra­ti­jos pa­vyz­ džiu lai­ky­tos Tur­ki­jos įvaiz­dį.

•

8 Pasaulis

2013 06 12

JAV reikalauja informatoriaus galvos ta­čiau ne­bai­gė bū­ti­no par­en­gi­mo ir bu­vo at­leis­tas iš ar­mi­jos“, – sa­kė ar­mi­jos at­sto­vas Pen­ta­go­ne pul­ki­ nin­kas Da­vi­das Pa­tter­so­nas.

E.Snow­de­nas įsto­jo į ar­mi­ją 2004 me­tų ge­gu­žės 7-ąją, o bu­vo at­leis­tas tų pa­čių me­tų rug­sė­jo 28-ąją. Per tar­ny­bos lai­ką ne­ga­vo jo­kių ap­do­va­ no­ji­mų. Jo, kaip ka­rio, kar­je­ra bai­ gė­si su­si­lau­žius abi ko­jas per „ne­lai­ min­gą at­si­ti­ki­mą tre­ni­ruo­tė­je“.

E.Snow­de­nas „The Guar­dian“ už­si­mi­nė, kad sto­jo į ar­mi­ją trokš­da­ mas ko­vo­ti Ira­ko ka­re: „No­rė­jau tar­ nau­ti Ira­ke ir pa­dė­ti iš­lais­vin­ti žmo­ nes iš prie­spau­dos. Ta­čiau dau­gu­ma mus ren­gu­sių ka­riš­kių lie­pė ne­gai­ les­tin­gai žu­dy­ti ara­bus, o ne pa­dė­ti jiems.“ Vė­liau E.Snow­de­nas įsi­dar­ bi­no ap­sau­gi­nin­ku Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ro­je, pa­skui pa­gal kon­trak­tą su šia agen­tū­ra dir­bo in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tu.

Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų įsta­ty­mų lei­dė­jai rei­ka­lau­ja, kad Hon­kon­gas iš­duo­tų Ed­war­dą Snow­de­ną, ku­ris nu­te­ki­no sen­sa­cin­gą in­for­ma­ ci­ją apie Ame­ri­kos žval­gy­bos vyk­do­mą pri­va­čių in­ter­ne­to var­to­to­jų se­ki­mą.

Vie­n o­j e pri­v a­č io­j e įmo­n ė­j e, bend­ra­dar­biau­jan­čio­je su JAV na­ cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ra, dir­ ban­tis 29 me­tų tech­no­lo­gi­jos eks­ per­tas E.Snow­de­nas iš­si­re­gis­tra­vo iš vieš­bu­čio Hon­kon­ge. Pa­vie­ši­nęs, kad Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­ tū­ra ste­bi pri­va­čių in­ter­nau­tų veik­lą vi­sa­me pa­sau­ly­je ir ren­ka duo­me­ nis apie žmo­nių po­kal­bius te­le­ fo­nu, jis aki­mirks­niu ta­po did­vy­riu skaid­ru­mo ir pi­lie­ti­nio li­ber­ta­riz­mo ša­li­nin­kams vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ta­ čiau JAV įsta­ty­mų lei­dė­jai lai­ko E.Snow­de­ną prieš­u ir iš­da­vi­ku bei ti­ki­si, jog Hon­kon­gas jį iš­duos.

Kal­ti­na iš­da­vys­te Įvai­rioms po­li­ti­nėms sto­vyk­loms at­sto­vau­jan­tys įsta­ty­mų lei­dė­jai rei­ ka­lau­ja, kad E.Snow­de­nas bū­tų kuo grei­čiau grą­žin­tas į Ame­ri­ką. Flo­ri­ dos se­na­to­rius de­mo­kra­tas Bil­las Ne­ lso­nas ma­no, jog jam tu­rė­tų bū­ti iš­ kel­ti kal­ti­ni­mai vals­ty­bės iš­da­vys­te. „Tai nė­ra pers­pė­ji­mas apie grės­mę, tai – iš­da­vys­tės ak­tas ir są­mo­nin­gas įslap­tin­tos in­for­ma­ci­jos pa­sklei­di­ mas. Jis tu­rė­tų bū­ti per­se­kio­ja­mas pa­gal įsta­ty­mus“, – sa­kė B.Ne­lso­nas.

Res­pub­li­ko­nas Lind­sey Gra­ha­mas pri­dū­rė: „Ti­kiuo­si, sek­si­me E.Snow­ de­ną iki pa­sau­lio kraš­to, kad per­duo­ tu­me jį tei­sin­gu­mui.“ JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­ mos ad­mi­nis­tra­ci­jos na­cio­na­li­nės žval­gy­bos di­rek­to­rius Ja­me­sas Clap­pe­ris par­eiš­kė, jog E.Snow­ de­no nu­te­kin­ta in­for­ma­ci­ja smar­ kiai pa­ken­kė Ame­ri­kos sau­gu­mui, ir per­da­vė jo by­lą ty­ri­mą pra­dė­ju­ siam Tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­tui.

Bal­tie­ji rū­mai at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti

Skaidrumo šalininkams E.Snowdenas tapo herojumi. / AFP/Scanpix nuotraukos

šį in­ci­den­tą, ar­gu­men­tuo­da­mi, kad vyks­ta tei­si­nis ty­ri­mas. Ta­čiau vie­ nas at­sto­vas pa­tvir­ti­no, jog J.Clap­ pe­ris įver­tins dėl in­for­ma­ci­jos nu­ te­ki­ni­mo pa­da­ry­tos ža­los mas­tą.

Ti­ki­si prie­globs­čio už­sie­ny­je E.Snow­de­nas iš­skri­do į Hon­ kon­gą ge­gu­žės 20 die­ną, prieš tai Na­cio­na­li­nės sau­gu­mo agen­tū­ros biu­re Ha­va­juo­se nu­ko­pi­ja­vęs nau­ jau­sius do­ku­men­tus, ku­riuos pla­ na­vo pa­vie­šin­ti. Ki­ni­jos po­li­ti­ką pa­lai­kan­ti aukš­to ran­go Hon­kon­go įsta­ty­mų lei­dė­ja ma­no, kad ame­ri­ kie­čiui ver­tė­tų pa­lik­ti mies­tą. Už sau­gu­mą at­sa­kin­ga ad­mi­nis­tra­ci­jos par­ei­gū­nė Re­gi­na Ip par­eiš­kė, jog mies­to val­džia lai­ky­sis eks­tra­di­ci­ jos su­tar­ties su Jung­ti­nė­mis Vals­ti­ jo­mis ir iš­duos E.Snow­de­ną. Dėl to slap­tą in­for­ma­ci­ją nu­te­ki­nęs jau­nas

vy­ras tu­rė­tų iš­vyk­ti iš Hon­kon­go.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dien­raš­ čiui „The Guar­dian“ ame­ri­kie­tis pri­si­pa­ži­no, kad no­rė­tų po­li­ti­nio prie­globs­čio Is­lan­di­jo­je, ta­čiau šios ša­lies Im­ig­ra­ci­jos di­rek­to­ra­to va­do­vė nu­ro­dė ne­ga­vu­si jo­kio ofi­ cia­laus pra­šy­mo. Ji pa­žy­mė­jo, jog E.Snow­de­nas ga­lė­tų pa­teik­ti pra­ šy­mą tik at­vy­kęs į Is­lan­di­ją.

Tuo me­tu Ek­va­do­ro am­ba­sa­do­je Lon­do­ne gy­ve­nan­tis vy­riau­sy­bių pa­slap­tis vie­ši­nan­čio tink­la­la­pio „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jas Ju­lia­nas As­ san­g e’as pa­t a­r ė E.Snow­d e­n ui siek­ti prie­globs­čio Lo­ty­nų Ame­ri­ ko­je: „Pri­myg­ti­nai siū­ly­čiau jam ke­liau­ti į Lo­ty­nų Ame­ri­ką. Ten ger­bia­mos žmo­gaus tei­sės ir gy­ vuo­ja se­na prie­globs­čio tra­di­ci­ja.“ Ame­ri­kie­čio ne­at­si­sa­ky­tų pri­im­ti ir Ru­si­ja. „Jei­gu gau­si­me E.Snow­

Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka (PAR) ti­kri­na Li­bi­jos val­džios tei­gi­ nius, jog kaip tik šio­je ša­ly­je sau­go­mas Muam­ma­ro Gad­da­fi tur­tas – mi­li­jar­das do­le­rių.

To­kias ži­nias pa­tei­kė žmo­nės, pri­ sis­ta­tę Li­bi­jos vy­riau­sy­bės at­sto­vais.

Jų tei­gi­mu, di­de­lė da­lis M.Gad­da­fi šei­mos tur­to bu­vo slap­ta per­ga­ben­ta į PAR ir sau­go­ma ke­tu­rių vie­tos ban­kų sąs­kai­to­se. Tai – dei­man­tai, auk­sas, gry­nie­ji, jų bend­ra ver­tė – mi­li­jar­das do­le­rių.

Li­bi­jos vy­riau­sy­bė pa­brė­žia, kad vi­sus tur­tus M.Gad­da­fi su­si­kro­vė

ne­tei­sė­tai, ir jie pri­klau­so Li­bi­jos žmo­nėms.

Li­bi­jos dik­ta­to­riaus šei­mos tur­tas už­sie­ny­je, kai ku­riais duo­me­ni­mis, ver­ti­na­mas 80 mlrd. do­le­rių. Li­bi­jos val­džia to­liau jo ieš­ko įvai­rio­se ša­ ly­se, bet kol kas su­ge­bė­jo ap­tik­ti la­bai ne­di­de­lę da­lį. Ji pa­sky­rė spe­ cia­lius ty­rė­jus, ku­riuos įpa­rei­go­jo ieš­ko­ti sąs­kai­tų ir sei­fų PAR ban­ kuo­se, o ap­ti­kus ga­ran­tuo­ti, kad pi­ ni­gai bus iš­sau­go­ti Li­bi­jos tau­tai.

Li­bi­jos val­džia taip pat sie­kia Bas­hi­ro Sa­li­ho, ku­rį va­di­na Gad­ da­fi ban­ki­nin­ku, areš­to. B.Sa­li­has ieš­ko­mas per In­ter­po­lą, bet, kai ku­rių šal­ti­nių tei­gi­mu, lais­vai sau

gy­ve­na PAR ir ke­liau­ja tarp šios ša­lies, Sva­zi­lan­do ir Ni­ge­rio. Bū­ tent jis ir įta­ria­mas iš­ve­žęs M.Gad­ da­fi tur­tus į PAR. 2011 me­tų ru­de­nį, kai Li­bi­jo­je dar vi­rė ko­vos, ko­vo­to­jai ap­ti­ko prie Sir­to mies­to esan­čios M.Gad­ da­fi vi­los so­de už­kas­tą lo­bį: auk­są ir pi­ni­gus – do­le­rius, eu­rus, di­na­rus.

Bend­ra pa­slėp­to mai­šo ver­tė – maž­ daug mi­li­jo­nas eu­rų. Vie­nas ka­rei­ vis tuo­met pa­sa­ko­jo: „Ra­do­me tiek pi­ni­gų ir auk­so, kad ke­tu­ri vy­rai ne­ga­lė­jo pa­kel­ti. Tai Gad­da­fi ma­fi­ jos pi­ni­gai. Už šiuos pi­ni­gus jis nu­ žu­dė tūks­tan­čius li­bių.“ M.Gad­da­fi bu­vo su­gau­tas ir nu­žu­ dy­tas 2011 me­tų spa­lį, kai ne­sėk­min­ gai mė­gi­no pa­spruk­ti iš sa­vo na­mų Sir­te. Ma­no­ma, kad da­lis in­for­ma­ci­ jos apie pa­slėp­tus M.Gad­da­fi tur­tus gau­ta iš jo bu­vu­sio žval­gy­bos še­fo Ab­dul­lah al Se­nus­si, per­nai areš­ tuo­to už nu­si­kal­ti­mus žmo­ni­jai.

M.Gad­da­fi ry­šiai su PAR bu­vo su­dė­tin­gi. Pre­zi­den­tas Ne­lso­nas Man­de­la bu­vo dė­kin­gas pul­ki­nin­kui už par­amą ko­vo­je su ra­si­niu apart­ hei­du ir net bu­vo ci­tuo­tas sa­kęs: „Tie, ku­riuos er­zi­na ma­no drau­gys­tė su pre­zi­den­tu Gad­da­fi, ga­li nu­si­ šau­ti.“ At­si­ra­dus ki­tam pre­zi­den­tui PAR ir Li­bi­jos san­ty­kiai at­vė­so.

•

„The Guar­dian“, AFP, BNS, LŽ

de­no pra­šy­mą, svars­ty­si­me jį“, – par­eiš­kė Ru­si­jos pre­zi­den­to at­sto­ vas spau­dai Dmi­tri­jus Pes­ko­vas.

No­rė­jo dirb­ti ar­mi­jo­je Pra­ei­ty­je E.Snow­de­nas sie­kė tap­ti ka­ri­nin­ku. 2004 me­tais jis ke­ le­tą mė­ne­sių tar­na­vo gran­di­niu Fort Be­ning Sau­te, Džor­dži­jos vals­ti­jo­je, ir ne­sėk­min­gai ban­dė įsi­dar­bin­ti JAV ar­mi­jos eli­ti­nė­se spe­cia­lio­sio­se pa­jė­go­se. „E.Snow­ de­nas sten­gė­si ati­tik­ti rei­ka­la­vi­ mus, tap­ti spe­cia­lių­jų pa­jė­gų ka­riu,

•

Par­en­gė SAU­LIUS ŠIM­KE­VI­ČIUS

Trumpai

Diktatoriaus auksas „išplaukė“ Afrikoje

Libija laiko beveik prieš dvejus metus nužudyto M.Gaddafi turtą valstybės nuosavybe ir ieško jo visame pasaulyje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Honkongas lai­ky­sis eks­tra­di­ci­jos su­tar­ties su Jung­ti­nė­mis Vals­ti­jo­mis ir iš­duos E.Snow­de­ną.

Pa­lai­ko se­ki­mo prog­ra­mas E.Snow­de­no pa­vie­šin­ta in­for­ma­ ci­ja pa­da­li­jo Ame­ri­ką į dvi sto­vyk­ las. Dien­raš­čio „The Was­hing­ton Post“ ir so­cio­lo­gi­nių ty­ri­mų agen­ tū­ros „Pew Re­search Cen­ter“ at­lik­ tos apk­lau­sos re­zul­ta­tai ro­do, kad dau­gu­ma ame­ri­kie­čių pa­lai­ko JAV vy­riau­sy­bės prog­ra­mas, ku­rio­mis sie­kia­ma už­kirs­ti ke­lią ga­li­miems te­ro­ro iš­puo­liams, to­dėl ren­ka­mi duo­me­nys apie po­kal­bius te­le­fo­nu.

56 proc. ame­ri­kie­čių ne­prieš­ta­ rau­ja, kad Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ra ren­ka duo­me­nis apie mi­ li­jo­nų JAV gy­ven­to­jų te­le­fo­ni­nius po­kal­bius pa­gal slap­to teis­mo or­ de­rius, o 41 proc. res­pon­den­tų to­ kia prog­ra­ma at­ro­do ne­priim­ti­na.

45 proc. JAV gy­ven­to­jų ma­no, jog vy­riau­sy­bė ga­lė­tų ženg­ti dar to­liau – ste­bė­ti kiek­vie­no as­mens veik­lą in­ter­ne­te, jei tik to­kia in­for­ ma­ci­ja leis­tų už­kirs­ti ke­lią nau­ joms te­ro­ro at­akoms, ta­čiau 52 proc. žmo­nių tei­gia esan­tys prieš to­kias eks­tre­ma­lias prie­mo­nes.

N.MANDELA LIGONINĖJE

N.Mandelos būklė rimta, bet stabili.

Ne­lso­nas Man­de­la jau penk­tą die­ną lei­džia li­go­ni­nė­je, ku­rio­je dėl plau­čių in­fek­ci­jos gy­do­mas in­ ten­sy­vio­sios slau­gos pa­la­to­je. 94 me­tų bu­vęs Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­ li­kos pre­zi­den­tas anks­ti šeš­ta­die­nį bu­vo sku­biai nu­vež­tas į li­go­ni­nę Pre­to­ri­jo­je. Pra­ne­ša­ma, kad jo būk­lė rim­ta, bet sta­bi­li. Pir­ma­die­nį N.Man­de­lą li­go­ni­nė­je ap­lan­kė jo bu­vu­si žmo­na Win­nie Ma­di­ki­ze­laMan­de­la ir jųd­vie­jų du­kra Zin­dzi.

N.Man­de­los da­bar­ti­nė žmo­na Gra­ca Ma­chel prie jo pa­ta­lo yra nuo pat jo pa­gul­dy­mo į li­go­ni­nę.

SPROGDINO DAMASKE Da­mas­ko cen­tre vie­nu me­tu su­ sisp­rog­di­nus dviem mir­ti­nin­kams, ke­tu­rio­li­ka žmo­nių žu­vo, o dar dau­giau kaip 30 bu­vo su­žeis­ti.

Vie­nas mir­ti­nin­kas spro­gi­mą su­ kė­lė po­li­ci­jos nuo­va­do­je, an­tras – prie pat po­li­ci­jos nuo­va­dos. Iš­ puo­liai su­sprog­di­nant bom­bas Da­mas­ko cen­tre bu­vo daž­nai ren­ gia­mi per vi­są dve­jus me­tus ir du mė­ne­sius trun­kan­tį Si­ri­jos pi­lie­ ti­nį ka­rą. At­sa­ko­my­bę už dau­ gu­mą iš­puo­lių pri­siim­da­vo dži­ha­ dis­tų Al Nu­sros fron­tas.

SMURTO BANGA IRAKE Ira­ke per nau­jau­sią smur­to ban­gą, dau­giau­sia – su­ni­tų ra­jo­nuo­se, žu­vo ma­žiau­siai 70 žmo­nių. Iš­ puo­liai, per ku­riuos dau­giau kaip 230 žmo­nių bu­vo su­žeis­ti, pa­ kurs­tė nuo­gąs­ta­vi­mus dėl tarp­ kon­fe­si­nio ka­ro, dras­kiu­sio Ira­ką 2006 ir 2007 me­tais, at­si­nau­ji­ ni­mo. At­sa­ko­my­bės už nau­jau­sius iš­puo­lius kol kas ne­pri­siė­mė jo­kia gru­pė, bet anks­čiau koor­di­nuo­tus iš­puo­lius vi­so­je ša­ly­je vyk­dy­da­vo su „Al-Qae­da“ su­si­ję su­ni­tų ko­ vo­to­jai, ku­rie ban­do pa­kirs­ti pa­si­ ti­kė­ji­mą sau­gu­mo pa­jė­go­mis ir šii­tų do­mi­nuo­ja­ma val­džia. Dau­ giau­sia au­kų per šios sa­vai­tės smur­to ban­gą bu­vo su­ni­tų Mo­ su­lo mies­te. Čia su­sprog­din­tos bom­bos pen­kiuo­se au­to­mo­bi­ liuo­se. Daž­niau­siai iš­puo­lių tai­ki­ niais ta­po sau­gu­mo pa­jė­gos.

Verslas 9

2013 06 12

Bedarbiai neina dirbti KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt

Ge­gu­žę Lie­tu­vos te­ri­to­ri­nė­se bir­žo­se darb­da­viai įre­gis­tra­vo re­kor­di­nį lais­vų dar­bo vie­tų skai­čių, bet rin­kos at­gar­sio ne­su­lau­kia – nors be­dar­bių gre­tos itin gau­sios, dirb­ti už men­kas al­gas jų ne­pri­si­šauk­si.

Lie­tu­vos dar­bo bir­ža pra­ne­šė, kad ge­gu­žė bu­vo jau an­tras mė­nuo, kai dar­bo jė­gos pa­klau­sa len­kė pa­ siū­lą. Ge­gu­žę dar­bo pa­siū­ly­mų įre­ gis­truo­ta 1,7 kar­to dau­giau, ne­gu krei­pė­si nau­jų be­dar­bių. Pra­ėju­sį mė­ne­sį įre­gis­truo­tas lais­vų dar­bo vie­tų skai­čius – 35,9 tūkst. – bu­vo di­džiau­sias per vi­są dar­bo bir­žos veik­los lai­ko­tar­pį. Tai 47 proc. dau­ giau ne­gu prieš me­tus. „Nuo ko­vo di­dė­jan­ti dar­bo jė­gos pa­klau­sa su­da­rė są­ly­gas vis dau­giau dar­bo ieš­kan­čių žmo­nių su­grįž­ti į dar­bo rin­ką: nuo me­tų pra­džios įdar­ bin­ta be­veik 80 tūkst. be­dar­bių – du kar­tus dau­giau nei pra­ėju­siais me­tais tuo pat me­tu, – pa­žy­mė­jo Lie­tu­vos dar­bo bir­žos di­rek­to­rius Vi­das Šle­ kai­tis. – Per mė­ne­sį re­gis­truo­tų be­ dar­bių su­ma­žė­jo 21,2 tūkst., da­bar jų už­re­gis­truo­ta 192,2 tūks­tan­čio. Tai ma­žiau­sias re­gis­truo­tų be­dar­bių skai­čius nuo 2009 me­tų ba­lan­džio.“

Dar­bas vie­nam se­zo­nui Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­ mis, bir­že­lio 1 die­ną te­ri­to­ri­nė­se dar­bo bir­žo­se re­gis­truo­ti be­dar­biai su­da­rė 10,4 proc. vi­sų ša­lies dar­ bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų.

Dar­bo ir so­cia­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to vyr. moks­li­nis dar­buo­to­jas Arū­nas Po­cius to­li re­gin­čių pers­pek­ty­vų ne­ lin­kęs pieš­ti. Jis LŽ pri­pa­ži­no, kad Lie­tu­vos dar­bo rin­ko­je esa­ma ge­rų ži­ nių. Pa­vyz­džiui, iš ti­krų­jų ne­dar­bo ly­ gis per me­tus nuo 2012-ųjų ge­gu­žės su­ma­žė­jo vie­nu pro­cen­ti­niu punk­tu, ta­čiau, anot jo, ne­de­rė­tų už­mirš­ti ir šių me­tų va­sa­rio, kai re­gis­truo­to ne­dar­bo san­ty­kis su dar­bin­go am­žiaus gy­ven­ to­jais bu­vo 12,4 pro­cen­to.

A.Po­cius at­krei­pia dė­me­sį, kad kiek­vie­nos va­sa­ros pra­džio­je se­zo­ni­ nių dar­bų siū­lo­ma pre­ky­bos ir vi­suo­ me­ni­nio mai­ti­ni­mo srityse, že­mės

Lais­vos dar­bo vie­tos te­ri­to­ri­nė­se dar­bo bir­žo­se ge­gu­žės mė­ne­sį Darbo birža 2013 2012 Pokytis Vidutinė alga atskaičius

mokesčius, litais Visoje Lietuvoje

35934

24426

47,1

1731

Klaipėdos apskr.

4688

2620

78,9

1702,8

Panevėžio apskr.

Kauno apskr.

2862 6079

1845 4070

55,1 49,4

1508,8 1661,5

Vilniaus apskr.

10701

7195

48,7

1930

Utenos apskr.

1747

1253

39,4

1514,3

Šiaulių apskr.

4155

3020

37,6

1484,1

Tauragės apskr.

844

626

34,8

1393

Alytaus apskr.

1723

1310

31,5

1511,6

Telšių apskr.

1884

1466

28,5

1559,9

Marijampolės apskr.

1251

1021

22,5

1464,5

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos dar­bo bir­ža, Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

Romo Jurgaičio nuotrauka

Kiekvienos vasaros pradžioje sezoninių darbų pasiūloma prekybos ir visuomeninio maitinimo srityse, žemės ūkyje. ūky­je, o pa­si­bai­gus se­zo­nui su dau­ gu­ma to­kių dar­buo­to­jų at­sis­vei­ki­na­ma. „To­dėl, kaip ir kiek­vie­nais me­tais, ne­ de­rė­tų ig­no­ruo­ti se­zo­niš­ku­mo įta­kos dar­bo rin­kai“, – LŽ sa­kė ana­li­ti­kas.

Tai pa­tvir­tin­da­ma „Ma­xi­mos“ pre­ky­bos tink­lo ko­mu­ni­ka­ci­jos va­ do­vė Re­na­ta Sau­ly­tė pri­pa­ži­no, kad da­bar be­veik kiek­vie­nas pre­ky­bos cen­tras, pri­klau­san­tis bet ku­riam tink­lui, kvie­čia į dar­bą ka­si­nin­kus par­da­vė­jus, va­ly­to­jus. „Esa­me di­ džiu­lis pre­ky­bos tink­las su 16 tūkst. dar­buo­to­jų. Vie­ni iš­ei­na, emig­ruo­ja, ki­ti at­ei­na, be to, ati­da­ro­me nau­jas par­duo­tu­ves. Dar­buo­to­jų pa­klau­sa ga­nė­ti­nai sta­bi­li, bet va­sa­rą ieš­ko­me ir se­zo­ni­nių dar­buo­to­jų dirb­ti pre­ky­ bos cen­truo­se, ku­rie yra ar­čiau poil­ sia­vie­čių, pa­jū­ry­je, nes to­kio­se vie­ to­se la­bai pa­gau­sė­ja pre­ky­bos srau­tas. Bū­na, kad kai ku­rie dar­buo­ to­jai, pri­im­ti į se­zo­ni­nį dar­bą, tam­pa nuo­la­ti­niai“, – pa­sa­ko­jo R.Sau­ly­tė.

Ki­ta ver­tus, kaip pri­pa­ži­no ji, pre­ ky­bi­nin­ko dar­bas su­nkus, žmo­nės gal ran­da, kur leng­viau, nes pa­di­dė­ju­si

dar­bo vie­tų ir ki­to­se sfe­ro­se pa­siū­la.

Pa­šne­ko­vai ne­at­me­ta tikimybės, kad pa­dė­tis dar­bo rin­ko­je ru­de­nį vėl pa­blo­gės, ir tie po­ky­čiai ga­li bū­ ti il­ga­lai­kiai.

Ne­ran­da lais­vų spe­cia­lis­tų Ir darb­da­viai, ir ana­li­ti­kai nu­ro­do dar­bo rin­ko­je su­sik­los­čiu­sią si­tua­ ci­ją, ku­ri gre­sia rim­tais ne­ma­lo­nu­ mais Lie­tu­vos eko­no­mi­kai. „Yra gau­sy­bė ne­kva­li­fi­kuo­tų be­dar­bių, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti tik pra­stai mo­ ka­mą dar­bą pa­slau­gų sfe­ro­je, bet už men­ką al­gą dirb­ti ne­no­ri, nes ne­re­tai pra­gy­ve­na iš pa­šal­pų, – sa­kė A.Po­ cius. – O darb­da­viai ieš­ko kva­li­fi­ kuo­tų spe­cia­lis­tų, įvai­rių dar­bi­nin­ko pro­fe­si­jos at­sto­vų, bet ne­ran­da.“ To­ kios ap­lin­ky­bės, anot jo, ypač ne­pa­ lan­kios lai­ko­tar­piu, kai yra vi­sos są­ ly­gos, kad eko­no­mi­kos au­gi­mas bū­tų tva­rus, ta­čiau vers­lo plė­tros pla­ nai žlun­ga ne­ga­lint ras­ti tin­ka­mų žmo­nių į lais­vas dar­bo vie­tas.

To prie­žas­tys jau ne kar­tą įvar­dy­ tos: 2008 me­tų pa­bai­go­je pra­si­dė­ju­si

re­ce­si­ja, ge­ro­kai su­ma­žė­jęs dar­bo už­ mo­kes­tis pa­ska­ti­no kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos emig­ra­ci­ją. Li­kę spe­cia­ lis­tai, ku­rie ga­lė­tų pra­mo­nė­je kur­ti di­ de­lę pri­dė­ti­nę ver­tę, sens­ta, o tiems, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti, daž­nai pa­siū­lo­mas toks dar­bo už­mo­kes­tis, kad la­biau ap­si­mo­ka gy­ven­ti iš pa­šal­pų ar­ba ieš­ ko­tis darb­da­vio, ku­ris mo­ka „vo­ke­ ly­je“. „Taip at­si­ran­da va­di­na­mie­ji skur­do spąs­tai, kai dar­bo vie­tų yra, bet nie­kas ar­ba ne­ga­li, ar­ba ne­no­ri jų užim­ti“, – kons­ta­ta­vo ana­li­ti­kas.

Anot jo, dar­bo pa­klau­sos ir pa­ siū­los ne­ati­ti­ki­mas iš ti­krų­jų yra rim­ta prob­le­ma, ku­ri užp­rog­ra­ muo­ja bū­si­mas eko­no­mi­kos bė­das il­gam lai­ko­tar­piui, nes mo­ty­vuo­ti jau­ni­mą rink­tis pers­pek­ty­vias, rin­ kai rei­ka­lin­gas pro­fe­si­jas ir juos par­eng­ti trun­ka ke­le­tą me­tų ar net de­šimt­me­čių. Jau da­bar per ma­žai par­en­gia­ma nau­jų tech­no­lo­gi­nių, pra­mo­nės, sta­ty­bos sek­to­rių spe­cia­ lis­tų. „Ti­krai ge­ro­kai dau­giau rei­kia reng­ti dar­bi­nin­ko pro­fe­si­jos at­ sto­vų, nes Lie­tu­va dar ne­greit bus taip mo­der­ni­zuo­ta, kad žmo­gaus ran­kų dar­bo rei­kė­tų mi­ni­ma­liai“, – pa­žy­mė­jo A.Po­cius.

Jis at­krei­pia dė­me­sį, kad jau da­ bar ge­ras pra­mo­nės dar­buo­to­jas ga­ li už­dirb­ti 5–6 tūkst. li­tų al­gą, o aukš­tuo­sius moks­lus bai­gęs va­dy­ bi­nin­kas – vos mi­ni­mu­mą.

Dar­bas ir at­ly­gi­ni­mas Aps­kri­tai, anot A.Po­ciaus, Lie­tu­ vos dar­bo rin­ko­je su­sik­los­tė la­bai ne­pa­lan­kus dar­bo jė­gos pa­klau­sos ir pa­siū­los san­ty­kis, ku­rį dar pa­gi­li­na nors ir lė­tė­jan­tys, bet ne­sus­to­jan­tys emig­ra­ci­jos pro­ce­sai bei ne­mo­ty­ vuo­jan­tis dar­bo už­mo­kes­tis. „To­

kias ten­den­ci­jas ga­li­ma lai­ky­ti per­ spė­ji­mu, kad darb­da­viai tu­rė­tų rim­čiau žvelg­ti į dar­bo ap­mo­kė­ji­mą.

Juk yra ti­krai kles­tin­čių įmo­nių, ku­ rios tu­ri iš ko spe­cia­lis­tui mo­kė­ti dau­giau, kad žmo­gus bū­tų mo­ty­ vuo­tas dirb­ti“, – sa­kė ana­li­ti­kas.

Ki­ta ver­tus, anot jo, net ir mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą de­rė­tų di­fe­ren­ci­juo­ti, nes yra ir smul­kių įmo­nių, ypač ma­žes­ nė­se gy­ven­vie­tė­se, ku­rios mo­kė­ti nu­ sta­ty­tą 1000 li­tų al­gą ne­tu­ri iš ko.

Tie­sio­gi­nę eko­no­mi­kos at­si­ga­ vi­mo ir mo­ka­mo dar­bo už­mo­kes­čio są­sa­ją de­mons­truo­ja ir Lie­tu­vos dar­bo bir­žos bei Sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­to pa­tei­kia­ma aps­kri­čių dar­bo rin­kos ir at­ly­gi­ni­mų sta­tis­ti­ka (žr. len­ te­lę): be ne­di­de­lių iš­im­čių (pa­vyz­ džiui, vi­du­ti­niam dar­bo už­mo­kes­čiui Tel­šių aps­kri­ty­je di­de­lę įta­ką da­ro „Or­len Lie­tu­va“ mo­ka­mi at­ly­gi­ni­ mai), spar­čiau­siai eko­no­mi­ka au­ga ir dau­giau­sia nau­jų dar­bo vie­tų pa­siū­ lo­ma aps­kri­ty­se, ku­rio­se yra di­džiau­ sias vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 1 DB svaras sterlingų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lyra 10 Ukrainos grivinų

3,4528 2,6028 2,9901 2,7899 4,2436 4,0554 1,7186 4,9203 4,5211 8,0760 8,0297 3,9588 1,3719 3,1963

-0,0154 -0,0176 -0,0001 -0,0251 -0,0071 -0,0102 +0,0002 -0,0082 -0,0205 -0,0631 -0,0236 -0,0108 -0,0212 2013 06 12

Patarimai

Pomidorų kainų mūšis: kas pralaimi? „Lie­tu­vos ži­nios“ pra­de­da cik­lą ra­ši­nių, pa­dė­sian­čių skai­ty­to­jams leng­viau pa­si­rink­ti pre­kę ar pa­slau­gą, pa­tar­sian­čių, kur tau­py­ti ar kaip pa­leng­vin­ti bui­tį. Šian­dien ly­gi­na­me po­mi­do­rų kai­nas pre­ky­bos cen­truo­se.

REGINA EGLAITĖ

Ka­da Lie­tu­vo­je pra­si­de­da po­mi­ do­rų se­zo­nas? „Kai mes nu­sprę­ si­me“, – taip at­sa­ky­tų Lie­tu­vos pre­ ky­bos cen­trai, ku­rie šie­met su­ma­nė jį pa­anks­tin­ti. Pa­sta­rą­ją sa­vai­tę po­mi­ do­rų kai­nų mū­šy­je bu­vo su­nku ras­ti kai­nų ak­ci­jų ne­siū­lan­tį pre­ky­bos cen­ trą. Tai par­adok­sa­lu, tu­rint ome­ny­je Lie­tu­vos po­mi­do­rų au­gin­to­jų nu­si­ skun­di­mus dėl už­si­tę­su­sios žie­mos ir di­des­nių iš­lai­dų šilt­na­miams iš­lai­ky­ti.

Im­por­ti­niai nu­stel­bia lie­tu­viš­kus Kai ly­giai prieš me­tus Lie­tu­vos var­to­to­jai ste­bė­jo­si net du kar­tus iš­au­ gu­sio­mis me­ti­nė­mis vie­tos po­mi­do­rų kai­no­mis, tei­sin­ta­si pra­stu der­liu­mi ir dvie­jų di­de­lių šilt­na­mių kom­bi­na­tų

žlu­gi­mu. Šie­met mū­sų au­gin­to­jai baks­no­ja į stip­riai iš­au­gu­sias iš­lai­das už šil­dy­mą, dėl to ge­gu­žės mė­ne­sį, pa­ly­gin­ti su pra­ei­tais me­tais, pir­mų­jų lie­tu­viš­kų po­mi­do­rų kai­nos šok­te­lė­jo dar be­veik de­šimt pro­cen­tų.

Ta­čiau at­ro­do, kad pre­ky­bos cen­ trai su šia ten­den­ci­ja nu­spren­dė ne­ si­taiks­ty­ti: jau ku­rį lai­ką vi­tri­nos lūž­ta nuo be­veik treč­da­liu pi­ges­nių už lie­tu­viš­kus im­por­ti­nių po­mi­ do­rų. Ga­li bū­ti, kad pa­sta­ruo­ju me­ tu tai pa­ska­ti­no skelb­ti nuo­lai­das ir vie­tos po­mi­do­rams: bir­že­lio 3-9 die­no­mis vi­du­ti­nė jų ki­log­ra­mo kai­na bu­vo jau apie 10 proc. ma­ žes­nė nei ge­gu­žės pa­bai­go­je.

Ten ir nuo­lai­dos Dau­giau­sia iš nuo­lai­dų po­mi­do­ rams pa­si­šo­vė lai­mė­ti pre­ky­bos tink­

las „Ma­xi­ma“. Ge­gu­žės 30 – bir­že­lio 12 die­no­mis pre­ky­bos cen­truo­se vyks­ta kam­pa­ni­ja „Se­zo­no hi­tai – po­ mi­do­rai“. Jos me­tu dar­žo­vei ne tik tai­ky­tos nuo­lai­dos, bet ir siū­ly­ta pa­ ragau­ti bei įsi­gy­ti eg­zo­tiš­kes­nių, Lie­ tu­vo­je re­tai par­da­vi­nė­ja­mų po­mi­do­rų rū­šių, pa­vyz­džiui, is­pa­niš­kų trum­pa­ vai­sių po­mi­do­rų ‘Pa­pi­du’. Iš vi­so var­to­to­jams pa­siū­ly­ta apie 20 rū­šių. „Pa­ly­gin­ti su pie­čiau esan­čiais kraš­tais, Lie­tu­vos par­duo­tu­vė­se siū­lo­mų vai­sių ir dar­žo­vių įvai­ro­vė nė­ra la­bai di­de­lė. To­dėl bet ko­kie mė­gi­ni­mai pa­siū­lą iš­plės­ti ir var­to­ to­jui pa­siū­ly­ti ką nors nau­jo yra svei­kin­ti­ni“, – „Ma­xi­mos“ kam­pa­ ni­ją ko­men­ta­vo ak­ci­jų pa­ieš­kos ir kai­nų ly­gi­ni­mo por­ta­lo Pri­ceOn.lt va­do­vas To­mas Gu­džiaus­kas.

Ki­ta ver­tus, pa­sak jo, ne­de­rė­tų ak­lai ti­kė­ti to­kioms pre­kėms tai­ko­ mo­mis nuo­lai­do­mis. „Gal­būt ko­kie nors re­ti, eg­zo­tiš­ki po­mi­do­riu­kai be nuo­lai­dos nie­ka­da ir ne­bu­vo par­da­ vi­nė­ja­mi?“ – pa­žy­mė­jo jis.

Anot kai­nų spe­c ia­l is­t o, apie rea­lų pre­ky­bos cen­tro pa­si­ry­ži­mą ma­žin­ti kai­ną dau­giau pa­sa­ko nuo­ lai­dos po­pu­lia­riau­sioms pre­kėms, pa­vyz­džiui, po­mi­do­rams su ša­ke­lė­ mis. Ir čia si­tua­ci­ja jau daug įdo­ mes­nė. „Ma­xi­ma“ sa­vo ak­ci­jos me­ tu šios pre­kės kai­ną su­ma­ži­no dras­tiš­kai – net 43 pro­cen­tais. Ta­ čiau iden­tiš­kai pa­siel­gė ir pa­grin­di­ niai kon­ku­ren­tai: nuo 6,99 li­to iki 3,99 li­to ki­log­ra­mo kai­ną su­ma­ži­no tiek „Ri­mi“, tiek „Iki“. Pa­sta­ra­ja­me tink­le ak­ci­ja tai­ky­ta šiek tiek il­gė­ liau, ji nu­sto­jo ga­lio­ti tik už­va­kar.

Trys pe­ša­si, ket­vir­tas lai­mi? Šią sa­vai­tę es­ta­fe­tę pe­rė­mė pre­ky­ bos tink­las „Pri­sma“. Kon­ku­ren­tams grį­žus prie 6,99 li­to už ki­log­ra­mą kai­nos, „Pri­sma“ nuo bir­že­lio 10 die­nos per­šo­ko prie 3,99 li­to ak­ci­jos, ją po­mi­do­rams su ša­ke­lė­mis tai­kys iki ki­tos sa­vai­tės tre­čia­die­nio. Anot T.Gu­džiaus­ko, „Pri­sma“ pa­na­šios tak­ti­kos im­asi jau ne pir­mą kar­tą.

Parduotuvių prekybos salės užverstos itin pigiai siūlomais importiniais pomidorais.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

„Ge­gu­žės pa­bai­go­je ste­bė­jo­me „Ma­xi­mos“, „Iki“ ir „Ri­mi“ su­si­rė­ mi­mą, tai­kant di­de­les nuo­lai­das švie­žioms im­por­ti­nėms bul­vėms. „Pri­sma“ ra­miai lau­kė „ka­ro“ pa­ bai­gos, o sa­vą­ją nuo­lai­dą pa­siū­lė tik bir­že­lio pra­džio­je, bai­gus ga­lio­ti di­džių­jų kon­ku­ren­tų nuo­lai­doms.

Tai vis ban­dy­mai va­do­vau­tis tai­ syk­le: kur du pe­ša­si, tre­čias lai­mi“, – tvir­ti­no Pri­ceOn.lt va­do­vas.

•

10 Trasa

2013 06 12

Skrydžiai į Turkiją – su didele viltimi ILONA STAŠKUTĖ ilona.staskute@lzinios.lt

Po il­gos per­trau­kos va­kar iš Vil­niaus oro uos­to vėl pa­ki­lo lėk­tu­vas į Stam­bu­lą. Kol kas su­nku nu­ma­ty­ti, kam at­nau­jin­tas marš­ru­tas bus pa­to­giau­sias, bet tur­kai ti­ki­si, kad jiems pa­si­seks la­biau, nei anks­čiau į Tur­ki­ją skrai­di­nu­siai įmo­nei „Fly­LAL“.

Oro bend­ro­vė „Tur­kish Air­li­nes“ pla­nuo­ja skrai­dy­ti iš Vil­niaus į Stam­bu­lą tris kar­tus per sa­vai­tę. Įdo­mu tai, kad vie­nu rei­su Tur­ki­jos oro kom­pa­ni­ja ban­dys apim­ti ne tik Vil­nių, bet ir Ta­li­ną. Iš Es­ti­jos sos­ ti­nės pa­ki­lęs lėk­tu­vas lei­sis Vil­ niu­je, o iš mū­sų ša­lies skris tie­siai į Stam­bu­lą. Ta­čiau grįž­da­mas at­gal or­lai­vis pir­miau­sia bus nu­krei­pia­ mas į Ta­li­ną ir tik pa­skui – į Vil­nių.

To­dėl ke­lio­nė į Stam­bu­lą už­truks 2 val. 25 min, o skry­dis at­gal – net 5 val. 45 mi­nu­tes.

Nuo pir­ki­nių iki eg­zo­tiš­kų at­os­to­gų Ke­lio­nių agen­tū­rų at­sto­vų ma­ ny­mu, nau­ja oro kryp­tis į Ry­tų vals­ ty­bę bu­vo rei­ka­lin­ga. „Zig­zag Tra­ vel“ rin­k o­d a­r os va­d o­v ė Dai­v a Bar­tu­se­vi­čiū­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad il­gą lai­ką skry­džių iš Lie­tu­vos į Stam­bu­lą ne­bu­vo. „Di­džiau­sias Tur­ki­jos mies­tas pa­trauk­lus ke­liau­ jan­tie­siems sa­va­ran­kiš­kai, tin­ka­mas sa­vait­ga­lio iš­vy­koms. Iš jo siū­lo­ mos pa­to­gios oro skry­džių jung­tys į Ry­tus. Be to, Stam­bu­las po­pu­lia­ rus tarp mėgs­tan­čių­jų ap­si­pirk­ti“, – aiš­ki­no rin­ko­da­ros va­do­vė.

Par­duo­tu­vės Tur­ki­jo­je la­biau­siai vi­lio­ja Ry­tų Eu­ro­pos gy­ven­to­jus.

D.Bar­tu­se­vi­čiū­tė ma­no, kad ru­sų grei­čiau­siai ne­su­do­mins skry­dis iš Vil­niaus į Stam­bu­lą, bet Lie­tu­vos sos­ti­nė yra la­bai ar­ti Bal­ta­ru­si­jos, to­dėl ga­li­ma ti­kė­tis ke­liau­to­jų iš šios ša­lies. Dar vie­na svar­bi po­ten­ cia­lių ke­lei­vių gru­pė – Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys tur­kai.

Vers­lo at­sto­vus D.Bar­tu­se­vi­čiū­tė pa­mi­nė­jo pa­sku­ti­nius. Pa­šne­ko­vė su­ ti­ko, kad vers­li­nin­kai taip pat do­mi­si skry­džiais šia kryp­ti­mi, bet, agen­tū­

„Turkish Airlines“ lėktuvai iš Vilniaus oro uosto kils tris kartus per savaitę, o grįš apsukę ratą pro Estiją. / Reuters/Scanpix nuotrauka

ros at­sto­vės po­žiū­riu, Stam­bu­las jiems kol kas nė­ra vie­nas svar­biau­sių mies­tų. Vers­lui Tur­ki­jos mies­tas ti­ kriau­siai la­biau pra­vers kaip tar­pi­nė sto­te­lė skren­dant į to­li­mas Azi­jos ar Af­ri­kos ša­lis, pa­vyz­džiui, į Tan­za­ ni­ją, Ja­po­ni­ją ar Sin­ga­pū­rą. „BPC Tra­vel“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Gvi­das Aukš­tuo­lis pa­tvir­ti­no, kad klien­tai la­biau­siai do­mi­si jun­ gia­mai­siais skry­džiais į Vi­du­ri­nių Ry­tų mies­tus – Du­ba­jų, Abu Da­bį, Do­hą, Ku­vei­tą ir Tel Avi­vą. Jo nuo­ mo­ne, šis rei­sas pa­leng­vins ir ar­ti­ mes­nių Ry­tų vals­ty­bių pa­sie­kia­ mu­mą, įskai­tant bu­vu­sios ūkio mi­nis­trės Bi­ru­tės Vė­sai­tės „iš­gar­ sin­tą“ kryp­tį į Ka­zachs­ta­ną.

Teks sver­ti pra­na­šu­mus ir trū­ku­mus „West Exp­ress“ rin­ko­da­ros ir ko­ mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vė Auš­ra Veng­ry­tė ne­bu­vo ti­kra, ku­rias vals­ ty­bes taps leng­viau pa­siek­ti, mat skry­džių gra­fi­kas dar ga­li keis­tis.

Bet ji pa­brė­žė pa­ties Stam­bu­lo svar­bą vers­lo ke­lio­nėms. „Mies­tas siū­lo šiuo­lai­kiš­kai iš­plė­to­tą kon­fe­

ren­ci­jų cen­trų inf­ras­truk­tū­rą ir di­ de­lę pa­si­rin­ki­mo įvai­ro­vę. Sku­ban­ tie­ji ir tau­pan­tie­ji lai­ką ren­ka­si At­atiur­ko oro uos­to ir par­odų ra­ jo­ną, ku­rio pa­ži­ba – 500 tūkst. kv. m plo­to Pa­sau­lio pre­ky­bos cen­tras.

Vers­li­nin­kai, fi­nan­si­nin­kai ren­gia su­si­ti­ki­mus fi­nan­sų ir vers­lo kvar­ ta­le ša­lia Stam­bu­lo ver­ty­bi­nių po­ pie­rių bir­žos, o at­vy­ku­sių­jų mo­ ky­mo ir švie­ti­mo tiks­lais daž­niau­siai

da­ry­mą ver­ti­na­me tei­gia­mai, esa­ma tam ti­krų as­pek­tų, ku­rie ga­li ne­pa­ lan­kiai veik­ti jos po­pu­lia­ru­mą. Ka­ dan­gi iš Stam­bu­lo į Vil­nių grįž­ta­ma per Ta­li­ną, vers­lo at­sto­vams tai nė­ ra la­bai pa­to­gu, to­dėl ti­kė­ti­na, kad šiuo skry­džiu jie nau­do­sis re­tai.

Tuo me­tu at­os­to­gau­to­jams ak­tua­lūs poil­si­niai re­gio­nai, bet ten tie­sio­ giai skren­da už­sa­ko­mie­ji lėk­tu­vai iš Vil­niaus“, – svars­tė jis.

Vienu skrydžiu Turkijos oro bendrovė bandys apimti ne tik Vilnių, bet ir Taliną. ga­li­ma su­tik­ti Kong­re­sų slė­ny­je – per 23 km nuo At­atiur­ko oro uos­to Eu­ro­pos pu­sė­je įsi­kū­ru­sia­me nau­ja­ mies­ty­je. Čia ša­lia vie­nas ki­to pa­ sta­ty­ti pen­ki stam­būs kon­fe­ren­ci­jų cen­trai“, – var­di­jo ji.

Ta­čiau LŽ pa­šne­ko­vų nuo­mo­nė dėl ati­da­ry­to nau­jo marš­ru­to tin­ka­ mu­mo vers­lui iš­sis­ky­rė. G.Aukš­ tuo­lį ver­čia ne­ri­mau­ti il­gai trun­ kan­ti ke­lio­nė at­gal su stab­te­lė­ji­mu Es­ti­jo­je. „Nors nau­jos kryp­ties ati­

Pa­sta­ra­sis skry­dis – prieš 5 me­tus Stam­bu­lo kryp­ti­mi iš Vil­niaus anks­čiau skrai­dė da­bar jau ban­kru­ ta­vu­sios bend­ro­vės „Fly­LAL“ lėk­ tu­vai. Ka­dan­gi juo­se daž­niau­siai lik­da­vo ne­ma­žai lais­vų vie­tų, nuo 2008 me­tų bir­že­lio skry­džiai bu­vo nu­trauk­ti. Nuo ta­da Tur­ki­jos kryp­ ti­mi iš Lie­tu­vos ki­lo tik poil­siau­to­ jus į ku­ror­tus už­sa­ko­mai­siais rei­sais skrai­di­nan­tys or­lai­viai. No­rin­tie­ji

Augimas vėl atidedamas ateičiai

•

Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bės, ku­rio­se 2013 m. ge­gu­žės mėn. nau­jų au­to­mo­bi­lių par­duo­ta dau­giau­sia (vnt)

Va­ka­rų Eu­ro­po­je nau­jų au­to­ mo­bi­lių rin­ka ba­lan­dį bu­vo šiek tiek ūg­te­lė­ju­si, o ge­gu­žę vėl ma­ty­ti jos smu­ki­mas.

Pra­ėju­sį mė­ne­sį Va­ka­rų ša­ly­se nu­pirk­ta 5,7 proc. ma­žiau nau­jų au­to­mo­bi­lių ne­gu per­nai ge­gu­žę.

To­kius duo­me­nis pa­skel­bė ty­ri­mų agen­tū­ra „IHS Au­to­mo­ti­ve“. Jos ana­li­ti­kai pa­ly­gi­no, kiek au­to­mo­bi­ lių bu­vo par­duo­ta aš­tuo­nio­li­ko­je Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių šių ir pra­ ėju­sių me­tų ge­gu­žės mė­ne­siais. Šį­ met ge­gu­žę ana­li­zuo­to­se ša­ly­se par­ duo­ta 1,017 mln. nau­jų au­to­mo­bi­lių, o tai 5,7 proc. ma­žiau nei tuo pa­čiu me­tu per­nai. Per pir­mus pen­kis šių me­tų mė­ne­sius, pa­ly­gin­ti su 2012ųjų sau­siu-ge­gu­že, rin­ka su­si­trau­kė 6,8 proc., ar­ba tri­mis šim­tais tūks­ tan­čių au­to­mo­bi­lių – per tą lai­ką par­duo­ta 4,94 mln. au­to­mo­bi­lių.

Ge­gu­žės par­da­vi­mą daug le­mia se­zo­niš­ku­mas – šį mė­ne­sį pre­ky­ba nau­jais au­to­mo­bi­liais su­lė­tė­ja be­

pa­siek­ti Stam­bu­lą tu­rė­jo ke­liau­ti su per­sė­di­mu ir ga­na bran­giai mo­kė­ti už bi­lie­tus.

Ta­čiau at­os­to­gau­to­jams, ku­rie ren­ka­si ke­lio­nės kryp­tis pa­gal bi­ lie­tų kai­ną, teks nu­si­vil­ti, nes „Tur­ kish Air­li­nes“ nė­ra pi­gių skry­džių kom­pa­ni­ja. Sve­tai­nė­je avia.lt nu­ro­ do­ma, kad bi­lie­tas žmo­gui į vie­ną pu­sę kai­nuo­ja 596 li­tus. Į šią kai­ną įei­na ir 20 kg sve­rian­tis re­gis­truo­ tas ba­ga­žas. Skren­dant ir pir­myn, ir at­gal su­tau­py­ti taip pat ne­pa­vyks – teks mo­kė­ti 1216 li­tų.

Ma­tyt, „Tur­kish Air­li­nes“ stra­te­ gams teks ge­ro­kai pa­suk­ti gal­vas, kaip iš­lai­ky­ti nau­ją­jį marš­ru­tą, nes skry­džių gra­fi­kas nė­ra itin pa­to­gus, be to, ne­ma­žos ir bi­lie­tų kai­nos.

Lėk­tu­vai iš Vil­niaus į Stam­bu­lą kils an­tra­die­niais, ket­vir­ta­die­niais ir šeš­ ta­die­niais. Skry­džiai pla­nuo­ja­mi pa­ va­ka­re, to­dėl sa­vait­ga­lio iš­vy­koms toks gra­fi­kas ne­tin­ka­mas, o pla­nuo­ jan­tie­siems vers­lo ke­lio­nes dėl vė­ ly­vo nu­si­lei­di­mo ir ga­na anks­ty­vo skry­džio at­gal (lėk­tu­vai iš Stam­bu­lo kils 11 val.) teks įskai­čiuo­ti pa­pil­do­ mas vieš­bu­čių iš­lai­das.

Ša­lis­ 1. Vo­kie­ti­ja 2. Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė 3. Pra­ncū­zi­ja 4. Ita­li­ja 5. Is­pa­ni­ja

Kie­kis 261 316 180 111 148 554 136 129 70 534

Šal­ti­nis: „IHS Au­to­mo­ti­ve“

Pastaruoju metu britai itin pamėgo jų žemėse gaminamus prabangius “Jaguar” automobilius. / Gamintojo nuotrauka

veik kiek­vie­nais me­tais. Ne­ri­mą ke­ lia iš­ryš­kė­ju­si ten­den­ci­ja: par­da­vi­mo apim­tis nuo­lat krin­ta nuo smu­ku­sios prieš tai bu­vu­sių me­tų pa­sku­ti­nio pa­ va­sa­rio mė­ne­sio pre­ky­bos.

Iš di­džių­jų Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ ty­bių, nuo ku­rių daž­niau­siai pri­ klau­so ir pre­ky­bos nau­jais au­to­mo­ bi­liais re­zul­ta­tai vi­sa­me Se­na­ja­me že­my­ne, nuo­lat ge­rė­jan­čius ro­do

tik­tai Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės rin­ka.

Ge­gu­žę bri­tai nu­pir­ko 180,111 tūkst. ke­lei­vi­nių au­to­mo­bi­lių, ar­ba 11 proc dau­giau nei per­nai tuo pa­ čiu me­tu (162,288 tūkst.). Iš di­

džių­jų ša­lių pen­ke­tu­ko di­džiau­sios rin­kos žai­dė­jos dar yra Vo­kie­ti­ja su Pra­ncū­zi­ja, – jo­se pra­ėju­sį mė­ne­sį par­duo­ta ati­tin­ka­mai 261,316 tūkst. ir 148,554 tūkst. nau­jų leng­vų­jų ma­ši­nų. Ta­čiau ir šio­se ša­ly­se ge­gu­ žės mė­ne­sį fik­suo­tas nuo­smu­kis: Vo­kie­ti­jo­je jis sie­kė 9,9 proc., Pran­ cū­zi­jo­je – 10,3 pro­cen­to.

Pra­ėju­sį mė­ne­sį dau­giau­sia vil­ čių nau­jų au­to­mo­bi­lių pre­kei­viams su­tei­kė Suo­mi­ja: pa­ly­gin­ti su 2012 me­tų ge­gu­že, čia nu­pirk­ta net 40,1 proc. dau­giau ke­lei­vi­nių au­to­mo­bi­ lių. O la­biau­siai nu­vy­lė Ny­der­lan­ dai – pre­ky­ba nau­jo­mis ma­ši­no­mis smu­ko net 36,8 pro­cen­to.

•

LŽ

Trasa 11

2013 06 12

Mašinų meistrų naudą nusiurbia lenkai VIDMANTAS UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt

kur­so eu­ro ir mū­sų li­to at­žvil­giu“, – svars­tė „Au­to­ka­ra­va­no“ dar­buo­to­ja.

Vo­kie­ti­jo­je bei ki­to­se Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se au­to­mo­bi­lius įsi­gi­ję ir pa­ke­liui į Lie­tu­vą ker­ tan­tys Len­ki­jos te­ri­to­ri­ją jų pir­kė­jai ma­to dau­gė­jant au­to­ ser­vi­sų mū­sų pie­tų kai­my­nės ir Vo­kie­ti­jos bei Če­ki­jos pa­sie­ niuo­se. Tvir­ti­na­ma, kad spar­čiai be­si­ku­rian­čios len­kų me­cha­ni­nės dirb­tu­vės jau ati­ma dar­bą iš „ga­ra­ži­niais“ va­di­na­mų smul­kių Lie­tu­vos ser­vi­sų.

Len­ki­jos pa­sie­ny­je – lie­tu­vių įmo­nės?

Kau­no ne­prik­lau­so­mų au­toeks­ per­tų biu­ro va­do­vas Al­gir­das Venc­ ke­vi­čius spė­jo, kad Len­ki­jos ir ki­tų Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių pa­sie­niuo­se be­si­ku­rian­tys au­to­ser­vi­sai ga­li bū­ti ir lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo. „Lie­tu­vai­čių yra pa­bi­rę po vi­są pa­sau­lį“, – pa­ti­ ki­no LŽ pa­šne­ko­vas.

O pa­ko­re­guo­ti prie­tai­sų rod­me­ nis, kaip sa­kė eks­per­tas, mū­sų tau­ tie­čiai ti­krai mo­ka. „Nie­kam ne pa­slap­tis, – kuo ma­žes­nė au­to­mo­ bi­lio ri­da, tuo ma­ši­nos ver­tė yra di­ des­nė. Skai­čiuo­ja­ma, kad vi­du­ti­niš­ kai per me­t us au­t o­m o­b i­l is nu­va­žiuo­ja 18 tūkst. ki­lo­me­trų. Jei jis per tiek pat lai­ko nu­rie­da dvi­gu­ bai dau­giau – ati­tin­ka­mai su­ma­žė­ja ir jo kai­na“, – sa­kė A.Venc­ke­vi­čius.

Be to, jis pa­žy­mė­jo, jog šian­dien ri­dos su­ma­ži­ni­mu ga­li „ap­gau­ti tik­ tai ne­pa­ty­ru­sį pir­kė­ją“. „Į Lie­tu­vą daž­niau­siai įve­ža­mi 10-15 me­tų au­ to­mo­bi­liai. To­kios ma­ši­nos be­veik vi­sos jau tu­ri su­dė­tin­gas kom­piu­te­ rių sis­te­mas, ku­rių at­min­ty­je sau­ go­ma dau­gy­bė duo­me­nų. To­dėl te­ rei­kia už­suk­ti į tam ti­kros mar­kės au­to­mo­bi­lių įga­lio­tuo­sius au­to­ser­ vi­sus, jo dar­buo­to­jai prie ma­ši­nos sis­te­mos pri­jungs kom­piu­te­rį, ku­ris be­veik aki­mirks­niu par­odys ti­krą­ją ri­dą“, – at­sklei­dė LŽ pa­šne­ko­vas.

Ta­čiau ge­ro­kai pa­va­ži­nė­tą ma­ši­ną nuo ma­žiau nau­do­tos, kaip tvir­ti­no A.Venc­ke­vi­čius, ga­li at­skir­ti ir apie kom­piu­te­rius nie­ko ne­nu­si­ma­nan­tis ar dėl ko­kių nors prie­žas­čių juos ig­

Vil­nie­tis A.P. (var­das ir pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­mi – aut.) Vo­kie­ti­ją, Če­ki­ją ir ki­tas va­ka­riau nuo tė­vy­nės esan­čias ša­lis nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu nuo­la­tos ap­lan­ko kaip tu­ris­tas. Lie­ tu­vis pe­rio­diš­kai kei­čia sa­vo ma­ši­ nas, ta­čiau pa­pras­tai – iš nau­do­tos į nau­do­tą. To­dėl grįž­tan­tis į Lie­tu­vą A.P. daž­nai yra pa­inio­ja­mas su pa­ vie­niais nau­do­tų au­to­mo­bi­lių pre­ kei­viais.

Vil­niaus gy­ven­to­jas ti­ki­no, kad pa­sie­ny­je su Vo­kie­ti­ja ir Če­ki­ja įsi­ kū­rę len­kų au­to­ser­vi­sai vis dau­giau dė­me­sio ro­do vers­li­nin­kams iš Lie­ tu­vos. „Ne­sun­ku pa­ste­bė­ti, jog čia au­to­ser­vi­sų pa­sta­rai­siais me­tais smar­kiai dau­gė­ja. La­biau­siai jie lau­kia mū­sų nau­do­tų au­to­mo­bi­lių per­par­da­vė­jų. Pir­miau­sia jiems siū­ lo­ma par­emon­tuo­ti nau­jai įsigy­tą ma­ši­ną. Jei vai­ruo­to­jas įkal­ba­mas, jo pa­slau­goms – ir pa­to­gi nak­vy­nė, ir val­gis, ir gė­ri­mai, ir net pros­ti­tu­ tės. Ka­dan­gi ne­ma­ža da­lis au­to­ser­ vi­sų va­dy­bi­nin­kų ir ma­ne yra pri­ sky­rę prie pre­kei­vių nau­do­to­mis ma­ši­no­mis, aš ir­gi nuo­lat su­lauk­da­ vau siū­ly­mų at­lik­ti ma­ši­nos re­ mon­tą“, – sa­kė A.P. Jis tei­gė, kad len­kų pa­sie­nio meis­trai už tam ti­krą mo­kes­tį siū­lė „pa­ko­re­guo­ti“ ir ri­dą – at­suk­ti at­ gal. „Da­bar ma­no ma­ši­no­je esan­tis prie­tai­sas ro­do, kad au­to­mo­bi­lis yra nu­va­žia­vęs 200 tūkst. ki­lo­me­trų.

Len­kai ti­ki­no ga­lį pa­da­ry­ti, kad lik­tų tik 80 tūkst. ki­lo­me­trų, – aiš­ ki­no LŽ pa­šne­ko­vas. – Va­di­na­si,

Lenkų automobilių meistrų aktyvumas gali juntamai apkarpyti Lietuvoje veikiančių ir „garažiniais“ vadinamų autoservisų pajamas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Len­ki­jo­je yra ga­li­my­bių ne tik užg­ lais­ty­ti au­to­mo­bi­lio de­fek­tus, bet ir jį „pa­jau­nin­ti“. Vi­sai kaip Lie­tu­vo­je.

Skir­tu­mas tik tas, kad ten vis­kas da­ ro­ma pi­giau. Į Lie­tu­vą ma­ši­na at­va­ žiuo­ja lyg ir ma­žiau pa­va­ži­nė­ta, ne­ gu yra iš ti­krų­jų. Ma­tyt, jau ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je Len­ki­jos ir Vo­ kie­ti­jos bei Len­ki­jos ir Če­ki­jos pa­ sie­niuo­se vei­kian­tys au­to­ser­vi­sai atims di­de­lę da­lį pa­ja­mų iš Lie­tu­vos me­cha­ni­kų, ypač jei jie dir­ba pu­siau le­ga­liai, ga­ra­žuo­se“. Taip prog­no­ za­vo ne vie­ną de­šim­tį vai­ruo­to­jo sta­žą skai­čiuo­jan­tis A.P.

Di­die­siems po­ky­čiai Len­ki­jo­je – nė mo­tais LŽ kal­bin­ti au­to­mo­bi­lių par­da­ vė­jai tik iš da­lies ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti tai, ką dien­raš­čiui pa­pa­sa­ko­jo Vil­ niaus gy­ven­to­jas.

Au­ri­ka Moc­kie­nė, Rad­vi­liš­ky­je vei­kian­čios ir tarp­tau­ti­niu nau­do­tų au­to­mo­bi­lių ve­ži­mu už­sii­man­čios

Aloy­zo Gri­ga­liū­no įmo­nės „Au­to­ ka­ra­va­nas“ va­dy­bi­nin­kė, tei­gė, kad di­de­liems au­to­mo­bi­lių pre­kei­viams su­sto­ti Len­ki­jo­je ir čia re­mon­tuo­ti ma­ši­nas ne­ap­si­mo­ka. „Daž­niau­siai nau­do­tus au­to­mo­bi­lius į Lie­tu­vą ga­be­na­me iš Vo­kie­ti­jos. Kai­my­nės Len­ki­jos ke­liais va­žiuo­ja­me per daug ne­si­dai­ry­da­mi į ša­lis. Jei­gu kas nors su­gen­da, siun­čia­me į įvy­ kio vie­tą ko­man­dą, ku­ri par­ga­be­na su­ge­du­sį au­to­mo­bi­lį į mums pri­ klau­san­tį ser­vi­są. Aps­kai­čia­vo­me, kad sa­vo­se dirb­tu­vė­se re­mon­tuo­ti au­to­mo­bi­lį kai­nuo­ja daug ma­žiau nei kur ki­tur. To­dėl, kas iš ti­krų­jų de­da­si Vo­kie­ti­jos pa­sie­ny­je, ne­daug ir ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti“, – tei­gė LŽ pa­ šne­ko­vė.

Vis dėl­to ji pa­žy­mė­jo, kad iš Va­ ka­rų Eu­ro­pos nau­do­tas ma­ši­nas pa­ vie­niui par­si­ve­žan­tiems lie­tu­viams re­mon­tuo­ti Len­ki­jo­je tech­ni­ką grei­ čiau­siai ap­si­mo­kė­tų. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, jei čia, Lie­tu­vo­je, ne­tu­ri nuo­sa­vo ser­

vi­so ar pa­žįs­ta­mo me­cha­ni­ko, ti­ kriau­siai ap­si­mo­ka su­sto­ti Len­ki­jo­je ir pa­si­de­rė­jus re­mon­tuo­ti įsi­gy­to­je trans­por­to prie­mo­nė­je pa­ste­bė­tus de­ fek­tus. Pas kai­my­nus ma­ši­nos re­ mon­tas ti­krai kai­nuo­ja daug pi­giau nei Lie­tu­vo­je. Pas mus re­mon­tuo­ti au­to­mo­bi­lį ti­krai bran­gu“, – kal­bė­jo A.Moc­kie­nė.

Jos ma­ny­mu, gal­būt nau­do­tų au­to­ mo­bi­lių re­mon­tas Len­ki­jo­je ga­lė­tų

Len­kų pa­sie­nio meis­trai už tam ti­krą mo­kes­tį siū­lė „pa­ko­re­guo­ti“ ir mašinos ri­dą. do­min­ti smul­kiuo­sius vers­li­nin­kus. „Ma­nau, tiems vers­li­nin­kams, ku­rie per me­tus į mū­sų ša­lį at­ga­be­na ne­di­ de­lį kie­kį trans­por­to ir ne­tu­ri sa­vo au­to­ser­vi­sų, kur ma­ši­nas ga­lė­tų par­ emon­tuo­ti, len­kų pa­gal­ba ir­gi pra­ vers­tų. Len­ki­jos me­cha­ni­kai daug pi­ges­nes pa­slau­gas ga­li pa­siū­ly­ti vėl dėl to pa­ties – ga­nė­ti­nai ma­žo zlo­to

no­ruo­jan­tis pir­kė­jas. „Už­ten­ka pa­ sė­dė­ti ant sė­dy­nės. Au­to­mo­bi­lio rod­me­nų sky­de­lis ga­li ro­dy­ti ma­žą ri­dą, o sė­dy­nė iš­sė­dė­ta. Tai pa­jus­ti ne­sun­ku – ji ne­be­tu­ri stan­du­mo.

Tuo­met ir rei­kia ti­krin­ti, ar ro­do­ma ri­da yra tei­sin­ga“, – pa­ta­rė Kau­no ne­prik­lau­so­mų au­toeks­per­tų biu­ro va­do­vas.

•

„Rail Baltica“ juda į priekį Dvi su­tar­tys pa­si­ra­šy­tos su lai­ ki­no­sios sos­ti­nės bend­ro­vių „Kau­no til­tai“ ir „Mit­ni­ja“ kon­sor­ciu­mu, vie­na – su bend­ro­ve „Pa­ne­vė­žio ke­liai“. „Kau­no til­tų“ ir „Mit­ni­jos“ kon­ sor­ciu­mas „Rail Bal­ti­ca“ ruo­že tarp Šeš­to­kų ir Ma­ri­jam­po­lės ge­le­žin­ke­ lio sto­čių nu­ties Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) stan­dar­tus ati­tin­kan­čią 1435 mm plo­čio eu­ro­pi­nę vė­žę ir re­kons­ truos esa­mą 1520 mm plo­čio ge­le­ žin­ke­lio li­ni­ją, taip pat at­liks Ma­ri­ jam­p o­l ės ge­l e­ž in­k e­l io sto­t ies re­kons­truk­ci­ją. Šios ge­le­žin­ke­lio da­lies tie­si­mo dar­bus kon­sor­ciu­mas įsi­pa­rei­go­jo at­lik­ti per 19 mė­ne­sių, bend­ra pro­ jek­to ver­tė – 216,8 mln. li­tų be pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM).

Ma­ri­jam­po­lės ge­le­žin­ke­lio sto­tį „Kau­no til­tai“ su „Mit­ni­ja“ pri­va­ lės at­nau­jin­ti per 45 mė­ne­sius, o dar­b ai kai­nuos 75 mln. li­tų be PVM. Už šiuos pi­ni­gus ran­go­vė dar tu­rės su­tvar­ky­ti sto­ties te­ri­to­ ri­ją, re­kons­truo­ti ge­le­žin­ke­lio ir in­ži­ne­ri­nių tink­lų inf­ras­truk­tū­rą,

kad ga­lė­tų bū­ti ap­tar­nau­ja­mi ir 1435 mm plo­čio (eu­ro­pi­nio stan­ dar­to), ir 1520 mm plo­čio (ru­siš­ko stan­dar­to) vė­žė­mis at­vyks­tan­tys trau­ki­niai.

Bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ su „Pa­ne­vė­žio ke­liais“ pa­si­ ra­šė ran­gos dar­bų su­tar­tį, pa­gal ku­ rią ran­go­vas 24 km ruo­že nu­ties ES stan­dar­tus ati­tin­kan­čią 1435 mm plo­čio eu­ro­pi­nę vė­žę ir re­kons­truos esa­mą 1520 mm plo­čio ge­le­žin­ke­ lio li­ni­ją. Šiuos dar­bus pa­ne­vė­žie­ čių įmo­nė įsi­pa­rei­go­jo at­lik­ti už 165,7 mln. li­tų be PVM. Dar­bų at­ li­ki­mo truk­mė – 18 mė­ne­sių.

Pa­sak „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ pra­ne­ši­mo spau­dai, kon­kur­si­niai pa­siū­ly­mai įver­tin­ti pa­gal du kri­te­ ri­jus – ran­gos dar­bų at­li­ki­mo ter­ mi­ną bei kai­ną.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja pa­žy­mi, kad pa­si­ra­šy­tos ran­gos su­tar­tys yra la­bai svar­bios „sėk­min­gai įgy­ven­ di­nant ypa­tin­gos vals­ty­bi­nės svar­ bos pro­jek­tą „Rail Bal­ti­ca“. „Šio­ mis ran­g os su­t ar­t i­m is šian­d ien tu­ri­me vi­sus ran­go­vus, ku­rie įsi­pa­ rei­go­ja nu­ties­ti ES stan­dar­tus ati­ tin­kan­čią ge­le­žin­ke­lio li­ni­ją nuo

Pastarąjį sykį Marijampolės geležinkelio stotis buvo rekonstruota prieš 16 metų. / LŽ archyvo nuotrauka

Ma­ri­jam­po­lės iki Len­ki­jos sie­nos.

Tai­gi su kai­my­nais len­kais pir­mą kar­tą su­si­jung­si­me eu­ro­pi­ne vė­že.

Tai is­to­ri­nis mo­men­tas, juo­lab kad

eu­ro­pi­nio stan­dar­to vė­žę Lie­tu­va šiuo me­tu klo­ja vie­nin­te­lė iš Bal­ti­ jos ša­lių“, – sa­kė su­si­sie­ki­mo vi­ ce­mi­nis­tras, bend­ro­vės „Lie­tu­vos

ge­le­žin­ke­liai“ val­dy­bos pir­mi­nin­ kas Sau­lius Gir­daus­kas.

•

LŽ

12 Istorija

2013 06 12

Kunigaikštienė Birutė – faktai ir legendos INGA BARANAUSKIENĖ

2012 m. pa­bai­go­je bu­vo pa­ skelb­tas Vy­tau­to Ali­šaus­ko straips­nis „Kul­to tra­di­ci­ja lo­ ka­lio­je re­li­gi­nė­je bend­ri­jo­je: Bi­ru­tės at­ve­jis“ ir po Lie­tu­vą ėmė sklis­ti sen­sa­cin­ga ži­nia: Bi­ru­tė – vi­so la­bo „kla­jo­jan­tis siu­že­tas, vir­tęs as­me­niu“, „jo­kios Bi­ru­tės Kęs­tu­tis ne­pa­ ži­no­jo“. Pa­ty­ri­nė­jus iš­sa­miau iš­len­da įdo­mių fak­tų ir le­gen­ di­nių pa­sa­ko­ji­mų.

Ti­krie­ji V.Ali­šaus­ko at­ra­di­mai nė­ra la­bai sen­sa­cin­gi. Ir pa­da­ry­ti jie anaip­tol ne rau­sian­tis pa­slap­tin­ guo­se Va­ti­ka­no ar­chy­vuo­se. Jis vi­ so la­bo at­krei­pė dė­me­sį į lat­vių dar 1940 m. pub­li­kuo­tą Daug­pi­lio re­zi­ den­ci­jos jė­zui­tų 1725 m. liu­di­ji­mą apie vie­ti­nių čia gar­bin­tą „dea pe­ cu­dum Bi­ru­ta“ (ku­rią jis ver­čia kaip „smul­kio­sios kai­me­nės“ dei­vę) ir šiuo pa­grin­du nu­spren­dė, kad Kęs­ tu­čio su­tuok­ti­nė ne pa­ti va­di­no­si Bi­ru­te, o bu­vo šios dei­vės kul­to tar­ nai­tė. Ki­tą Lie­tu­vos me­traš­čiuo­se už­fik­suo­to pa­da­vi­mo in­for­ma­ci­ją V.Ali­šaus­kas pri­ima: Kęs­tu­čio ve­ dy­bas su že­mai­čių di­di­ko duk­te­ri­mi jis lai­ko is­to­ri­niu fak­tu. Dar au­to­ rius abe­jo­ja, ar ap­ta­ria­mo­ji Pa­lan­ gos mer­ge­lė ir Vy­tau­to mo­ti­na bu­ vo tas pats as­muo. V.Ali­šaus­ko min­tis bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti ori­gi­ na­lio­mis ir pro­vo­kuo­jan­čiomis, bet no­rint at­sa­ky­ti, ar jos tei­sin­gos, bū­ ti­nas kri­tiš­kas įver­ti­ni­mas.

Pa­da­vi­mas Lie­tu­vos me­traš­čiuo­se Pa­da­vi­mas apie Kęs­tu­čio san­ tuo­ką su Bi­ru­te yra įterp­tas į anks­ tes­nį, dar Vy­tau­to lai­kais su­ra­šy­tą pa­sa­ko­ji­mą apie Vy­tau­to ke­lią į sos­tą. Vė­liau jis pa­te­ko į Trum­pą­jį Lie­tu­vos me­traš­čių są­va­dą, o iš čia – į Vi­du­ri­nį­jį ir Pla­tų­jį (pa­sta­ra­sis dar va­di­na­mas By­chov­co kro­ni­ka). Vi­ du­ri­nia­ja­me me­traš­čių są­va­de ra­šy­ ti­nį pa­vi­da­lą įgi­jo ir dau­gy­bė ki­tų pa­ da­vi­mų, iš ku­rių bu­vo su­kom­pi­liuo­ta vi­sa le­gen­di­nė Lie­tu­vos is­to­ri­ja.

Kęs­tu­tis bu­vo ve­dęs ke­le­tą kar­tų.

Ta­čiau Vy­tau­to mo­ti­na ne­abe­jo­ti­nai bu­vo pa­sku­ti­nė Kęs­tu­čio žmo­na – va­di­na­ma­ja­me „Skun­de prieš Jo­ gai­lą ir Skir­gai­lą“ 1382 m. įvy­kių kon­teks­te Vy­tau­tas mi­ni ne ko­kios nors pa­mo­tės, o ti­kros mo­ti­nos nu­ žu­dy­mą. Vi­du­ri­nio­jo me­traš­čių są­ va­do au­to­riui rū­pė­jo tik vie­na Kęs­ tu­čio žmo­na – Bi­ru­tė, ir tik vie­nas sū­nus – Vy­tau­tas. Jo gi­mi­mo vie­tą jis pa­sis­ten­gė nu­ro­dy­ti tiks­liai – gal­būt dėl to, kad, už­ra­šęs pa­da­ vi­mą apie Nau­jų­jų Tra­kų įkū­ri­mą, pa­ju­to bū­siant ne­aiš­ku­mų.

Mo­tie­jus Strij­kovs­kis, nau­do­ję­sis Vi­du­ri­nio­jo me­traš­čių są­va­do au­to­ riaus dar­bu tie­sio­giai ar­ba per By­ chov­co kro­ni­ką, pa­da­rė lo­giš­ką iš­ va­dą, kad Vy­tau­tas bu­vęs Bi­ru­tės sū­nus. Tuo tar­pu Al­ber­to Vi­jū­ko-Ko­ je­la­vi­čiaus „Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je“ fi­ gū­ruo­jan­tis įra­šas apie Vy­tau­to pa­ mo­tę Bi­ru­tę liu­di­ja ne­bent šio au­to­riaus ne­dė­me­sin­gu­mą: Vy­tau­to pa­mo­tė Bi­ru­tė (Bi­ru­ta no­ver­ca) at­si­ ran­da jo pa­sa­ko­ji­me apie Vy­tau­to pa­ si­trau­ki­mą į Gar­di­ną, Jo­gai­lai 1382 m. bir­že­lio pa­bai­go­je užė­mus Vil­nių, ta­čiau Lie­tu­vos me­traš­čiuo­se, pra­de­ dant nuo Trum­po­jo są­va­do, kal­ba­ma apie Vy­tau­to pa­si­trau­ki­mą į Gar­di­ną drau­ge su mo­ti­na, o ne su pa­mo­te.

Kad tei­sin­ga yra bū­tent me­traš­čių in­ for­ma­ci­ja, liu­di­ja jau mi­nė­tas Vy­ tau­to „Skun­das prieš Jo­gai­lą ir Skir­ gai­l ą“. A.Vijūko-Ko­j e­l a­v i­č iaus

Dailininkas Artūras Slapšys ką tik baigė tapyti kunigaikštienės Birutės ir kunigaikščio Kęstučio portretus.

„Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je“ jo­kios pa­pil­do­ mos in­for­ma­ci­jos nė­ra, rei­kia ana­li­ zuo­ti pir­mi­nius šal­ti­nius.

Jau se­niai pa­ste­bė­ta, kad me­traš­ ti­nis pa­sa­ko­ji­mas apie Kęs­tu­čio konf­lik­tą su Jo­gai­la yra la­bai pa­na­ šus į Vy­tau­to „Skun­dą prieš Jo­gai­lą ir Skir­gai­lą“. Iš to da­ro­ma iš­va­da, kad in­for­ma­ci­jos tei­kė­jas – pats Vy­tau­tas. Vy­tau­to pa­bė­gi­mas pas kry­žiuo­čius Lie­tu­vo­je su­kė­lė šo­ką – pa­sak Vy­gan­do Mar­bur­gie­čio, že­ mai­čiai tuo iš pra­džių net ne­no­rė­jo ti­kė­ti. 1382–1383 m. san­dū­ro­je Vy­ tau­tui ti­krai bū­tų bu­vę pra­var­tu su­ kur­ti ko­mu­ni­ka­tą, mo­ty­vuo­jan­tį šį jo pa­bė­gi­mą. To­kia me­traš­ti­nio pa­ sa­ko­ji­mo apie Kęs­tu­čio konf­lik­tą su Jo­gai­la ra­di­mo­si hi­po­te­zė pa­aiš­ kin­tų, ko­dėl čia nie­kur ne­mi­ni­mas Vy­tau­to mo­ti­nos var­das – pa­čiam Vy­tau­tui ji bu­vo tie­siog „mo­ti­na“, o vė­les­ni per­ra­ši­nė­to­jai se­kė pir­mi­ niu teks­tu. Taip pat bū­tų ga­li­ma pa­ aiš­kin­ti, ko­dėl čia ne­mi­ni­ma Vy­ tau­to mo­ti­nos žū­tis. Sa­ki­nys ga­lė­jo bū­ti tie­siog pra­leis­tas per­ra­ši­nė­jant, bet ne­at­mes­ti­na ir tai, kad ko­mu­ni­ ka­to su­kū­ri­mo mo­men­tu mo­ti­nos li­ki­mas Vy­tau­tui dar ne­bu­vo tiks­liai ži­no­mas.

Tikėtina, kad Birutė prieš santuoką su Kęstučiu turėjo dukrą.

Vis dėl­to maž­daug nuo Ge­di­ mi­no lai­kų Vi­du­ri­nio­jo są­va­do le­ gen­das bent jau pa­čiais bend­riau­ siais bruo­žais pa­tvir­ti­na ki­ti is­to­ri­jos šal­ti­niai. Be to, nors Pla­čia­ja­me Lie­ tu­vos me­traš­čių są­va­de (By­chov­co kro­ni­ko­je) kai ku­rios Vi­du­ri­nio­jo są­va­do le­gen­dos bu­vo tai­sy­tos, pa­ da­vi­mas apie Kęs­tu­čio san­tuo­ką su Bi­ru­te čia per­ra­šy­tas be pa­kei­ti­mų – tai­gi By­chov­co kro­ni­kos au­to­rius jo­kių al­ter­na­ty­vių ver­si­jų ne­bu­vo gir­dė­jęs.

Pa­lan­ga – Bi­ru­tės gim­ti­nė Ar­cheo­lo­gi­niai ir iš da­lies ra­šy­ti­ niai šal­ti­niai pa­tvir­ti­na pi­lies Pa­lan­ go­je eg­zis­ta­vi­mą XIV a. pir­mo­jo­je pu­s ė­j e, tad bū­s i­m o­j i Kęs­t u­č io žmo­na ti­krai ga­lė­jo bū­ti iš jos ki­lu­si

ar tie­siog jo­je gy­ven­ti. Pa­lan­gos eg­ zis­ta­vi­mas ne­gin­či­ja­mai pa­liu­dy­tas dar XIII a. ir net anks­tes­niuo­se šal­ ti­niuo­se – čia ji mi­ni­ma kaip vie­na iš kur­šiš­kos Mė­gu­vos že­mės gy­ ven­vie­čių. Pa­lan­ga, užb­lo­ka­vu­si Li­vo­ni­jos kry­žiuo­čiams su­si­sie­ ki­mą su Klai­pė­da, su­vai­di­no itin svar­bų stra­te­gi­nį vaid­me­nį. Vė­liau ji blo­ka­vo su­si­sie­ki­mą jau tarp dvie­jų Or­di­no ša­kų.

1425 m. bir­že­lį Li­vo­ni­jos ma­gis­ tras pa­ta­rė di­džia­jam ma­gis­trui da­ ry­ti vis­ką, kad Pa­lan­gos pi­lia­kal­nis ne­ati­tek­tų Vy­tau­tui, nes ant jo ga­ li­ma pa­sta­ty­ti stip­rią pi­lį, ku­ri at­ skir­tų Li­vo­ni­ją nuo Prū­si­jos. Ta­čiau pa­gal 1422 m. Mel­no tai­kos su­tar­tį sie­na tarp Or­di­no val­dų ir Lie­tu­vos tu­rė­jo ei­ti trys my­lios nuo Klai­pė­ dos. Vi­są 1425 m. va­sa­rą bu­vo ma­ tuo­ja­ma ir šiaip ir taip, bet iki Pa­ lan­gos vir­ve­lės vis tiek ne­tem­pė.

De­ry­bos įstri­go, ir tuo­met Vy­tau­tas su Jo­gai­la su­ma­nė pa­nau­do­ti kla­si­ ki­nę „ge­ro“ ir „blo­go“ de­ry­bi­nin­ko tak­ti­ką. 1425 m. gruo­dį Vy­tau­tas ap­si­me­tė, kad yra pa­si­ruo­šęs at­si­sa­ ky­ti ne­va men­ka­ver­čio „že­mės kraš­te­lio ir van­dens šla­ke­lio“, o Jo­ gai­la 1426 m. pa­va­sa­rį jį griež­tai su­drau­dė: „Jei ati­duo­si­te Pa­lan­gą kry­žiuo­čiams, Lie­tu­vos že­mė, Že­ mai­ti­ja ... ir pats di­dy­sis ku­ni­gaikš­ tis, ir vi­si jo ba­jo­rai ... verks!“ Pa­ skui Jo­gai­la lei­do kry­žiuo­čiams at­sta­ty­ti stra­te­giš­kai svar­bų mū­ri­nį Liu­bi­čo ma­lū­ną. Len­kams tai ne­pa­ ti­ko, bet po to­kio ryž­tin­go ka­ra­liaus pa­si­sa­ky­mo dėl Pa­lan­gos, jos iš­sau­ go­ji­mas tar­si ta­po len­kų gar­bės rei­ ka­lu. Tai­gi ga­liau­siai Pa­lan­ga ati­ te­ko Lie­tu­vai.

Bi­ru­tės var­das Pa­grin­di­nis V.Ali­šaus­ko ar­gu­ men­tas, lei­džiantis jam abe­jo­ti Bi­ ru­t ės var­d o au­t en­t iš­k u­m u, yra Daug­pi­lio re­zi­den­ci­jos jė­zui­tų 1725 m. at­as­kai­ta, ku­rio­je, be ki­tų vie­ti­ nių žmo­nių gar­bin­tų pa­go­niš­kų die­ vy­bių, mi­ni­ma ir „dea pe­cu­dum Bi­ ru­ta“. Šis vie­nas vie­nin­te­lis „dei­vės Bi­ru­tės“ pa­mi­nė­ji­mas ver­čia jį kons­truo­ti vi­są teo­ri­ją. Vi­du­ri­nio­jo Lie­tu­vos me­traš­čių są­va­do pa­da­ vi­mą bei M.Strij­kovs­kio pa­sa­ko­

ji­mą apie Bi­ru­tės gar­bi­ni­mą Pa­lan­ go­je jis lai­ko ne ku­ni­gaikš­tie­nės, bet dei­vės kul­to liu­di­ji­mais ir ati­tin­ ka­mai da­ro iš­va­dą, kad „dei­vė Bi­ ru­tė nė­ra se­no­sios bal­tų re­li­gi­jos iri­mo pa­da­ri­nys ir tu­ri tvir­tą vie­tą iki­krikš­čio­niš­ka­me kur­šių pan­ teo­ne“. Šv. Jur­gio kop­ly­tė­lės pa­sta­ ty­mą ant Bi­ru­tės kal­no Pa­lan­go­je XVI a. jis lai­ko ban­dy­mu pa­keis­ti pa­go­niš­kos die­vy­bės kul­tą ana­lo­ giš­ką gy­vu­lių glo­bė­jo funk­ci­ją vyk­ dan­čio krikš­čio­nių šven­to­jo kul­tu.

De­ja, ga­lai šio­je teo­ri­jo­je nie­kaip ne­suei­na: vie­na ver­tus, Bi­ru­tė – dei­vė, tu­rin­ti „tvir­tą vie­tą iki­krikš­ čio­niš­ka­me kur­šių pa­nteo­ne“, an­tra ver­tus, to­kios dei­vės gar­bi­ni­mo liu­ di­ji­mas – tik vie­nas, ir tas pats iš ga­lu­ti­nio pa­go­ny­bės su­iri­mo lai­ko­ tar­pio. V.Ali­šaus­kas pats jau­čia šią prieš­ta­rą ir ban­do ją aiš­kin­ti ne­va kur­šiš­ka šios dei­vės kil­me: „Trau­ kian­tis kur­šių gy­ve­na­ma­jai erd­vei, men­ko ir dei­vės kul­tas, iš­li­kęs re­gi­ mai svar­biau­sio­je jos švent­vie­tė­je.“ Ta­čiau ir šiuo at­ve­ju ne­iš­ven­gia­me prieš­ta­ros: su Bi­ru­tės var­du be­si­sie­ jan­tys vie­to­var­džiai yra daug­maž to­ly­giai pa­bi­rę vi­so­je Lie­tu­vo­je (žr. sche­mą), o Lat­vi­jo­je, į ku­rią įėjo di­ džio­ji is­to­ri­nių kur­šių že­mių da­lis, to­kių vie­to­var­džių ne­pa­vy­ko ap­tik­ti nė vie­no. Bi­ru­tės var­das se­na­ja­me lie­tu­vių var­dy­ne yra pa­liu­dy­tas tvir­tai ir gau­siai.

Ar lie­tu­viams ir aps­kri­tai bal­tams bu­vo bū­din­ga va­din­ti vai­kus die­vų var­dais? Ti­krai ne. Is­to­ri­nia­me var­ dy­ne aliu­zi­jų į die­vo­var­džius nė su ži­bu­riu ne­ra­si­me.

Ta­čiau lie­tu­viai ir bal­tai pa­go­ny­ bės deg­ra­da­ci­jos lai­ko­tar­piu die­vy­ bes va­di­no žmo­nių var­dais. To­je pa­čio­je jė­zui­tų at­as­kai­to­je ša­lia „gy­vu­lių dei­vės“ Bi­ru­tės mi­ni­mas kiau­lių glo­bė­jas Te­nis, pe­rė­męs krikš­čio­niš­ko kiau­lių glo­bė­jo šv.

An­ta­no At­sis­ky­rė­lio var­dą. Ver­ta pa­mi­nė­ti Už­ga­vė­nių he­ro­ję Mo­rę, ku­ri dar va­di­na­ma ir Ko­tre bei Mag­de. O mums ak­tua­liau­sias pa­ vyz­dys, be abe­jo, yra lat­vių Ma­ra.

1725 m. jė­zui­tų at­as­kai­to­je už­fik­ suo­tą „dea pe­cu­dum Bi­ru­ta“ V. Ali­ šaus­kas ver­čia kaip „ma­žo­sios kai­ me­nės“ – ož­kų, avių, ver­še­lių dei­vę.

Ta­čiau „pe­cus“ ga­li bū­ti ver­čia­ma ir api­bend­rin­tai kaip gy­vu­liai ar­ba gy­ vū­nai. Jei pri­skir­tu­me jai tik „ma­žą­ją kai­me­nę“, kar­vės lik­tų be glo­bė­jo.

Tai­gi jė­zui­tų pa­mi­nė­tą Bi­ru­tę rei­kė­tų lai­ky­ti vi­sų gy­vu­lių dei­ve, o tai sa­vo ruo­žtu da­ro ją dar pa­na­šes­nę į Ma­rą.

Iš kur į Daug­pi­lio apy­lin­kes at­ke­ lia­vo Bi­ru­tės var­das, taip pat ne­ sun­ku at­sa­ky­ti. Per XVII a. vi­du­rio – XVIII a. pra­džios ka­rus, ba­dus bei ma­rus į pie­ti­nę Lat­ga­lą per­si­ kraus­tė ne­ma­žai lie­tu­vių. Jie ga­lė­jo at­si­neš­ti ir Bi­ru­tės var­dą bei jos kul­to vaiz­di­nį. O pa­skui dėl aki­ vaiz­džių aso­cia­ci­jų jis ga­lė­jo su­si­ mai­šy­ti su Ma­ros kul­tu. Tai­gi api­ bend­ri­nant, – Bi­ru­tė vi­sų pir­ma yra gau­siai ir pa­ti­ki­mai pa­liu­dy­tas as­ men­var­dis, o ne die­vo­var­dis.

Įža­dai ir sta­tu­sas Dau­giau­sia abe­jo­nių is­to­ri­kams ky­la dėl Bi­ru­tės įža­dų. Ar bū­si­mo­ji Kęs­tu­čio žmo­na ga­lė­jo bū­ti pa­si­ža­ dė­j u­s i die­v ams? Bi­r u­t ę esa­m e įpra­tę va­din­ti vai­di­lu­te ir pa­pras­tai įsi­vaiz­duo­ja­me ją kaip am­ži­no­sios ug­nies sau­go­to­ją pa­gal ana­lo­gi­ją su ro­mė­nų ves­ta­lė­mis. Toks įvaiz­ dis aki­vaiz­džiai yra vė­les­nių me­ traš­ti­nio pa­da­vi­mo trans­for­ma­ci­jų pro­duk­tas – V.Ali­šaus­kas vi­siš­kai tei­sus. Ves­ta­le Bi­ru­tę pir­ma­sis pa­ va­di­no A.Vi­jū­kas-Ko­je­la­vi­čius. Ta­ čiau XIX a. ro­man­ti­kai iš to pa­si­ da­rė sa­vas iš­va­das. Jung­ti­nė­mis Teo­do­ro Nar­bu­to ir Ju­ze­fo Ig­na­co Kra­ševs­kio pa­stan­go­mis Bi­ru­tė bu­ vo galutinai įkur­din­ta šven­tyk­lo­je prie Pra­uri­mės au­ku­ro ir pa­skelb­ta vai­di­lu­te.

Ne­ga­li sa­ky­ti, kad šis ro­man­tiš­ kas vaiz­di­nys bū­tų vi­sai iš pirš­to lauž­tas. XVI a. vo­kie­čių kro­ni­ki­nin­ kas Si­mo­nas Gru­nau „Prū­si­jos kro­ ni­ko­je“ pa­tei­kė le­gen­dą apie vai­di­ lu­tę (way­do­lot­tin­ne) Po­ge­za­ną, Vai­de­vu­čio duk­te­rį, ku­ri ne­va bu­vu­si mil­ži­nė, ir ku­rios žo­džio klau­sy­ta be iš­ly­gų, taip pat ra­šo apie vai­di­les (way­de­lin­nen) – žy­nes, gy­ve­nu­sias ne tik prie švent­vie­čių, bet ir kai­ muo­se ir mo­ky­da­vu­sias mo­te­ris.

T. Nar­bu­tas tu­rė­jo tei­sę pa­sis­ko­lin­ti šį ter­mi­ną Bi­ru­tei api­bū­din­ti. Vis dėl­to vė­les­ni is­to­ri­kai, nag­ri­nė­da­mi

Istorija 13

2013 06 12

Bi­ru­tės te­mą, ne­ju­čio­mis pra­dė­jo kri­ti­kuo­ti ne pir­mi­nį XVI a. Lie­tu­ vos me­traš­čių pa­da­vi­mą, o bū­tent T. Nar­bu­to ir I. Kra­ševs­kio su­kur­tą poe­ti­nį vaiz­di­nį.

Pa­go­niš­ko­je Lie­tu­vo­je žy­nių mo­ te­rų – pra­na­šau­to­jų, bur­ti­nin­kių, ra­ ga­nų – ti­krai tu­rė­jo bū­ti. Tik ar šios žy­nės duo­da­vo skais­ty­bės įža­dus?

S. Gru­nau tur­būt vie­nin­te­lis, ku­ris juos mi­ni tie­sio­giai. Vi­du­ram­žių Lie­tu­vo­je žy­nia­vi­mas – įvai­rūs bū­ ri­mai ir at­ei­ties spė­ji­mai – ne­bu­vo vien pro­fe­sio­na­lių žy­nių kom­pe­ten­ ci­ja. Bur­da­vo vi­si. Tad pro­fe­sio­na­ liems žy­niams ir žy­nėms rei­kė­jo kaip nors pa­brėž­ti sa­vo iš­skir­ti­ nu­mą, o šei­mi­nio gy­ve­ni­mo at­si­sa­ ky­mas ga­lė­jo bū­ti vie­na iš prie­mo­ nių. Be to, nors vy­rams dva­si­nin­kams dau­ge­ly­je kul­tū­rų lei­džia­ma tu­rė­ti šei­mą, mis­ti­nė­mis pra­kti­ko­mis už­ sii­man­čios mo­te­rys bū­da­vo tie­siog be­vy­rės. Ša­lia žy­nių-bo­bu­čių ga­lė­jo eg­zis­ tuo­ti ir jau­nos žy­nės. Ne­at­mes­ti­na, kad joms tai­ko­mas drau­di­mas te­kė­ti bū­da­vo de­ri­na­mas su pra­di­ne sek­ sua­li­ne lais­ve, su­da­ran­čia są­ly­gas su­si­lauk­ti vai­kų – vi­sų pir­ma duk­ te­rų, ku­rios pe­rim­tų ži­nias ir už­ti­ krin­tų par­amą se­nat­vė­je. Tai ne­la­bai de­ri­na­si su tra­di­ci­niu jos kaip skais­ čios mer­ge­lės įvaiz­džiu, ta­čiau kaip tik šį įvaiz­dį ir tu­ri­me pa­grin­do kri­ ti­kuo­ti. Pa­sa­ko­ji­mo apie Kęs­tu­čio konf­lik­tą su Jo­gai­la lo­ty­niš­ka­me va­rian­te Ori­go aiš­kiai pa­liu­dy­ta, kad Al­gir­dai­čiai nu­žu­dė Vy­tau­to mo­ti­nos „ne­po­tem ger­ma­num“ Bu­ tri­mą. Lo­ty­nų kal­bos žo­džio ne­pos, ne­po­tis pir­mi­nė reikš­mė – vai­kai­tis, vi­du­ram­žiais jis įgi­jo ir sū­nė­no ar api­bend­rin­tą gi­mi­nai­čio reikš­mę, to­dėl is­to­riog­ra­fi­jo­je Bu­tri­mas daž­ niau­siai lai­ko­mas Bi­ru­tės sū­nė­nu ar­ba se­se­rė­nu. Vis dėl­to ne­ga­li­ma vi­siš­kai at­mes­ti ir prie­lai­dos, kad jis bu­vo Bi­ru­tės vai­kai­tis, o tai sa­vo ruo­žtu reikš­tų, kad Bi­ru­tė tu­rė­jo vai­ką (ti­kė­ti­na – du­krą) dar prieš san­tuo­ką su Kęs­tu­čiu.

Trum­piau ta­riant, apie Bi­ru­tės šei­mi­nį sta­tu­są san­tuo­kos su Kęs­tu­ čiu mo­men­tu ne­įma­no­ma pa­sa­ky­ti nie­ko ti­kro – ji ga­lė­jo bū­ti dar ne­te­ kė­jusi, bet ga­lė­jo bū­ti ir naš­lė. Tai, kad me­traš­čiuo­se ji va­di­na­ma „mer­ ge­le“, dar nie­ko ne­reiš­kia: pir­ma, se­nuo­ju su­pra­ti­mu, mer­ga­vi­mas baig­da­vo­si tik pa­gim­džius sū­nų.

Pa­lan­giš­kių ly­de­rė Bi­ru­tės cha­riz­ma pa­ver­tė ją le­ gen­di­ne mi­to­lo­gi­zuo­ta as­me­ny­be.

Jos le­gen­dos užuo­maz­ga – jos pa­si­ ža­dė­ji­mas die­vams. Aki­vaiz­du, kad XVI a. tarp dvie­jų Vo­kie­čių or­di­no ša­kų su­spaus­ta Pa­lan­ga tu­rė­jo iš­gy­ ven­ti di­džiau­sią įtam­pą, o to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis jau­nos, gra­žios ir gal­ būt kil­min­gos mo­ters spren­di­mas pasiauko­ti ti­kė­ji­mo puo­se­lė­ji­mui, užuot ieš­ko­jus, kur sau­giau nu­te­ kė­ti, ne­abe­jo­ti­nai tu­rė­jo bū­ti su­vok­ tas kaip he­roiz­mas. Vi­suo­me­nė jo­je tu­rė­jo at­pa­žin­ti vie­ną po­pu­lia­riau­sių mi­to­lo­gi­nių ar­che­ti­pų – sa­va­no­rę au­ką. O kad au­ka bu­vo die­vų pri­ im­ta, pa­tvir­ti­no sėk­min­gos is­to­ri­nės ap­lin­ky­bės – Pa­lan­ga iš­ven­gė Or­ di­no puo­li­mo. Tai­gi V.Ali­šaus­kas vi­sai be rei­ka­lo tvir­ti­na, kad mo­te­ ris lai­ky­ta dei­ve vien dėl jos skais­ ty­bės įža­dų. Tam ti­kra pra­sme ly­de­ riai vi­suo­met yra su­die­vi­na­mi, o Bi­ru­tė kaip tik ir tu­rė­jo tap­ti pa­lan­ giš­kių dva­si­ne ly­de­re.

Vis dėl­to ti­kruo­ju Bi­ru­tės le­gen­ dos kū­rė­ju ta­po pats Kęs­tu­tis. Kai 1348 m. pa­ty­rė se­ri­ją skaus­min­gų Or­di­no smū­gių, tu­rė­jo prie­žas­čių kreip­tis į žy­nę. Be to, Tra­kų ir Že­ mai­ti­jos val­do­vui tu­rė­jo rū­pė­ti, kas už­sii­ma stra­te­giš­kai svar­bios Pa­lan­ gos gy­nė­jų sie­lo­va­da. Jis iš­gir­do gan­dą, nu­vy­ko pa­ti­krin­ti ir įsi­ti­ki­no, kad vis­kas tie­sa – Bi­ru­tė ne tik gra­ži, bet ir iš­min­tin­ga. Kai Lie­tu­vos kri­zė

Visa Lietuva nusėta Birutkalniais. Istoriko Tomo Baranausko sudarytas žemėlapis (santrumpų reikšmė: k. - kalnas, kl. - kalnelis).

ste­buk­lin­gai iš­sisp­ren­dė, tai bu­vo tar­si jų san­tuo­kos pa­lai­mi­ni­mas.

Dar vie­nas Bi­ru­tės le­gen­dos rai­ dai svar­bus epi­zo­das – Kęs­tu­čio pa­ bė­gi­mas iš kry­žiuo­čių ne­lais­vės 1361 m. lap­kri­tį. Pa­sak Vy­gan­do Mar­bur­gie­čio, iš Ma­rien­bur­go iš­ trū­ku­sį Kęs­tu­tį pa­si­ti­ko lie­tu­vių pa­ siun­ti­niai, ku­rie prieš tai lan­kė­si kry­žiuo­čių sos­ti­nė­je, – tai­gi pa­bė­ gi­mo pla­nas tu­rė­jo bū­ti su­de­rin­tas su Lie­tu­va, o kon­kre­čiai – su Al­ gir­du ir Bi­ru­te. Ati­tin­ka­mai vi­suo­ me­nės aky­se Bi­ru­tė tu­rė­jo tap­ti vy­ ro gel­bė­to­ja, o tai yra dar vie­nas svar­bus ar­che­ti­pas.

Bi­ru­tės mir­tis To­les­nius įvy­kius, pa­si­bai­gu­sius Bi­ru­tės žū­ti­mi, at­kur­ti su­nkiau. Pa­ sak Or­di­no šal­ti­nių, ji bu­vu­si nu­skan­ din­ta, bet tai ti­krai ne­ga­lė­jo bū­ti eg­ ze­ku­ci­ja – o Al­gir­dai­čiai ne­si­ry­žo su­reng­ti net Kęs­tu­čiui, nors for­ma­liai bū­tų bu­vę už ką. Kad Bi­ru­tė bū­tų bu­ vu­si nu­skan­din­ta Bres­te, už­puo­lus ją iš pa­sa­lų, taip pat ma­žai ti­kė­ti­na – su­nku įsi­vaiz­duo­ti si­tua­ci­ją, ku­rio­je tai bū­tų ga­lė­ję nu­tik­ti.

Tad per­ša­si prie­lai­da, jog Al­gir­ dai­čiai sten­gė­si pa­teik­ti Kęs­tu­čio nu­žu­dy­mą kaip sa­vi­žu­dy­bę. Va­di­ na­si, tu­rė­jo siek­ti, kad jų ver­si­ją pa­

Kuklus paminklėlis Palangos botanikos parke iki šiol nuolat apkaišytas gėlėmis.

Vis dėl­to di­džiau­sią įta­ką tei­gia­ mam Bi­ru­tės įvaiz­džiui tu­rė­jo jos lai­ky­se­na 1381–1382 m. konf­lik­ tuo­jant Kęs­tu­čiui ir Jo­gai­lai. Fak­tas, kad Kęs­tu­čiui nu­ver­tus Jo­gai­lą ji ne­ per­si­kė­lė į Vil­nių, liu­di­ja, jog ji ne­ ro­dė pri­ta­ri­mo vy­ro veiks­mams ir grei­čiau­siai užė­mė pa­na­šią po­zi­ci­ją kaip ir Vy­tau­tas, t. y. pri­pa­ži­no Jo­ gai­lą kal­tu, ta­čiau ne­lai­kė jo pik­ta­ va­liu są­moks­li­nin­ku. Tai dau­gu­mai žmo­nių, ko ge­ro, at­ro­dė tei­sin­giau­ sia. Ka­ro są­ly­go­mis vi­suo­me­nė gei­ džia bent jau vi­di­nio sta­bi­lu­mo, to­ dėl į vi­daus rie­te­nas žvel­gia­ma ne­igia­mai.

1382 m. bir­že­lio – lie­pos san­dū­ ro­je Bi­ru­tė kar­tu su Vy­tau­tu ir tur­būt ki­tais vai­kais pa­si­trau­kė iš Tra­kų į Gar­di­ną, kur pa­sku­ti­nį kar­tą su­si­ti­ko su Kęs­tu­čiu, at­sku­bė­ju­siu iš maiš­ tau­jan­čios Se­ve­rų Nau­gar­do že­mės.

Vė­liau ruo­šda­mie­si žy­giui prieš Al­ gir­dai­čius, Kęs­tu­tis su Vy­tau­tu iš­ siun­tė Bi­ru­tę į Bres­tą. Jau­nes­nie­ji vai­kai (Žy­gi­man­tas, Taut­vi­las, Rim­ gai­lė), taip pat Ona Vy­tau­tie­nė su du­kre­le grei­čiau­siai iš­vy­ko drau­ge.

Bres­tas bu­vo to­li­miau­sia, tad iš pa­ žiū­ros sau­giau­sia Tra­kų ku­ni­gaikš­ tys­tės pi­lis, be to, kri­ti­niu at­ve­ju čia bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis žen­to Ma­zo­vi­jos ku­ni­gaikš­čio Jo­nu­šo par­amos. De­ja, Bres­to sau­gu­mas pa­si­ro­dė ap­gau­lin­ gas. Jo­nu­šas, nau­do­da­ma­sis tuo, kad Vy­tau­tas dau­gu­mą ka­rių iš­si­ve­dė prie Tra­kų, puo­lė Pa­len­kę, užė­mė Dro­hi­či­ną, Mel­ni­ką, puo­lė Su­ra­žą, Ka­me­ne­cą ir ga­liau­siai ap­siautė Bres­tą. Bi­ru­tė puo­li­mą at­rė­mė, ir, tie­są sa­kant, vien jau šio fak­to bū­tų už­te­kę, kad at­si­ras­tų le­gen­da.

tvir­tin­tų Kęs­tu­čio šei­mos na­riai.

Bi­ru­tę bu­vo ga­li­ma šan­ta­žuo­ti, tu­ rint sa­vo ran­ko­se Vy­tau­tą: jo iš­siun­ ti­mas į Krė­vą – ten, kur ką tik bu­vo nu­žu­dy­tas Kęs­tu­tis, – bu­vo ne­dvip­ ras­miš­ka užuo­mi­na. Po to Bi­ru­tė ga­lė­jo ap­si­mes­ti, kad nu­si­lei­džia, ir de­ry­bų dings­ti­mi pas Jo­gai­lą iš­ siųs­ti Oną, ku­ri iš­si­rei­ka­la­vo su­si­ti­ ki­mo su Vy­tau­tu. Tai pa­aiš­kin­tų Onos at­si­ra­di­mą Krė­vo­je, kur ji, tur­būt se­sers ir svai­nio Jo­no Al­šė­ niš­kio pa­de­da­ma, suo­rga­ni­za­vo Vy­ tau­to pa­bė­gi­mą.

Be abe­jo, mo­te­rys tu­rė­jo veik­ti pa­gal iš anks­to su­tar­tą pla­ną, tad kol Ona ren­gė Vy­tau­to pa­bė­gi­mą, Bi­ru­tė grei­čiau­siai ir­gi ne­sė­dė­jo su­dė­ju­si ran­kų. No­rint at­nau­jin­ti ko­vą su Al­ gir­dai­čiais, iš Krė­vos pa­bė­gu­siam Vy­tau­tui bū­tų bu­vu­si rei­ka­lin­ga ka­ riuo­me­nė, o ją su­rink­ti bu­vo įma­ no­ma tik Že­mai­ti­jo­je (Pa­len­kė bu­vo per­ne­lyg nu­ste­ken­ta). Vie­nin­te­lis lo­ giš­kas Bi­ru­tės veiks­mas bu­vo vyk­ti į Že­mai­ti­ją – tai­gi Gar­di­no link, vėliau – per Sū­du­vos gi­rias. Jei­gu Al­gir­dai­čiai perp­ra­to jos pla­ną, taip pat lo­giš­kiau­sias žings­nis bu­vo užt­ ver­ti bras­tas: Bi­ru­tei ne­iš­ven­gia­mai bū­tų te­kę kel­tis per Ne­mu­ną, gal­būt ir Ne­rį. Su­si­dū­ru­si su Al­gir­dai­čių pa­jė­go­mis, Bi­ru­tė ga­lė­jo nu­skęs­ti, o vai­kai – Žy­gi­man­tas ir Rim­gai­lė – pa­tek­ti į ne­lais­vę: tai pa­aiš­kin­tų, kaip jie ten at­si­dū­rė. Taut­vi­las grei­ čiau­siai bu­vo li­kęs Bres­te, nes su­ge­ bė­jo pa­bėg­ti į Ma­zo­vi­ją; be­je, jis ten ti­kriau­siai at­vy­ko anks­čiau už Vy­ tau­tą, nes pri­ėmė krikš­tą, o Vy­tau­tas tai pa­da­rė tik pa­bė­gęs pas kry­žiuo­ čius 1383 m. pa­bai­go­je.

Su­pran­ta­ma, šis Bi­ru­tės žū­ties ap­lin­ky­bių at­kū­ri­mas nė­ra vie­nin­te­ lis įma­no­mas, bet jis be­ne ge­riau­ siai de­ra su įvai­riais pa­bi­rais fak­ tais, ku­riuos ki­taip su­nku su­jung­ti į vie­ną lo­giš­ką gran­di­nę.

Ku­ni­gaikš­tie­nė gy­va?

Bi­ru­tės mir­tis bu­vo ri­ba, ties ku­ ria iš­ki­lo ir pra­dė­jo gy­vuo­ti Bi­ru­tės le­gen­da. „En ma fin est mon com­ man­ce­ment“ (“Mir­ty ma­noj ma­na pra­džia“), – ki­tos le­gen­di­nės mo­ ters – Ško­ti­jos ka­ra­lie­nės Ma­ri­jos Stiuart – ka­dai­se iš­siu­vi­nė­ti žo­džiai tin­ka ir šiuo at­ve­ju.

At­ro­dy­tų, tra­giš­ka Bi­ru­tės gy­ve­ ni­mo pa­bai­ga tu­rė­jo bū­ti su­vok­ta kaip die­vų kerš­tas, bet taip ne­at­si­ ti­ko. Jos kaip tei­gia­mos he­ro­jės įvaiz­dis, ma­tyt, jau bu­vo įau­gęs į krau­ją, ir to­dėl po Bi­ru­tės mir­ties at­ si­ra­do vi­sai ki­to­kia le­gen­da. 1416 m. Kons­tan­co su­va­žia­vi­me Len­ki­ jos ir Lie­tu­vos at­sto­vai par­eiš­kė, kad „po vi­sų skau­du­lin­gų per­gy­ve­ni­mų ji il­gai gy­ve­no gar­bin­go­je, jos as­me­ niui tin­ka­mo­je būk­lė­je ir pa­skui gar­ bin­gai bai­gė sa­vo gy­ve­ni­mą; jos ka­ pas ir da­bar dar lai­ko­mas pa­gar­bo­je“.

Iš kur at­si­ra­do mi­tas apie jos il­gą gy­ve­ni­mą po Kęs­tu­čio mir­ties?

Eg­zis­tuo­ja tam ti­kras par­adok­sas: nors pir­ma­lai­kė cha­riz­ma­tiš­ko as­ mens mir­tis yra vie­na svar­biau­sių są­ly­gų mi­tui ras­tis, su­lau­kus tra­ giš­ko fi­na­lo, vi­suo­me­nė ima ne­są­ mo­nin­gai trokš­ti lai­min­ges­nės pa­ bai­g os. Šią ten­d en­c i­j ą pui­k iai ilius­truo­ja ap­si­šau­kė­lių fe­no­me­nas, ku­ris kar­tu par­odo, ko­kiais ab­sur­ diš­kais gan­dais žmo­nės kar­tais pa­ ti­ki. Štai 1918 m. bol­še­vi­kams iš­žu­ džius im­pe­ra­to­riaus Ni­ko­la­jaus II šei­mą, pa­skli­do gan­das, esą vie­na jo duk­te­rų – di­džio­ji ku­ni­gaikš­ty­tė Anas­ta­si­ja – kaž­kaip iš­ven­gė mir­ ties. Vė­liau bu­vo de­mas­kuo­ta pus­ tu­zi­nis ap­si­šau­kė­lių anas­ta­si­jų. Nors pa­lai­kai bu­vo su­ras­ti, Ho­li­vu­dui tai ne­su­truk­dė su­kur­ti fil­mu­ko apie Anas­ta­si­jos pa­bė­gi­mą į Ame­ri­ką.

Pa­na­šiai ga­lė­jo at­si­tik­ti ir po Bi­ru­ tės žū­ties. Že­mai­ti­ja 1382 m. ru­de­nį iš­gy­ve­no di­džiau­sią įtam­pą. Že­mai­ čiai tuomet at­si­dū­rė tarp dvie­jų ug­ nių ir jiems žūt­būt rei­kė­jo va­do, ga­ lin­čio pa­siū­ly­ti ko­kią nors ko­vos stra­te­gi­ją. Kai to­kia si­tua­ci­ja, gan­dų apie me­na­mą Bi­ru­tės iš­si­gel­bė­ji­mą ga­lė­jo ras­tis kuo leng­viau­siai.

Tai­gi, kai Kons­tan­co su­va­žia­vi­me kry­žiuo­čiai ap­kal­ti­no Jo­gai­lą Vy­

tau­to mo­ti­nos nu­skan­di­ni­mu, jos mir­tis jau tu­rė­jo bū­ti apau­gu­si įvai­ riau­sio­mis le­gen­do­mis. Len­kų tei­si­ nin­kai, ren­gę at­sa­ky­mą Jo­gai­los var­du, ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių de­rin­ti su sa­vo ka­ra­liu­mi kiek­vie­no žo­džio.

Dau­ge­liu at­ve­ju jiems te­ko kliau­tis sa­vo ži­nio­mis. Apie Bi­ru­tės ka­po gar­bi­ni­mą, o gal net apie jos me­ na­mą „il­gą ir lai­min­gą gy­ve­ni­mą“ po vi­sų ne­lai­mių, jie ga­lė­jo bū­ti gir­ dė­ję, tar­kim, iš že­mai­čių de­le­ga­ci­ jos, vie­šė­ju­sios Kons­tan­ce. Ka­po eg­zis­ta­vi­mo fak­tas jiems ne­tgi ga­ lė­jo tap­ti sa­vo­tiš­ku Bi­ru­tės ne­nus­ kan­di­ni­mo įro­dy­mu ir ati­tin­ka­mai pa­ska­tin­ti už­gin­čy­ti kry­žiuo­čių tei­ gi­nius. Tai­gi Len­ki­jos–­Lie­tu­vos at­ sto­vų par­eiš­ki­mą Kons­tan­co su­va­ žia­vi­me rei­kė­tų ver­tin­ti ne kaip fak­tų, o kaip bū­din­gos cha­riz­ma­ti­ nio as­mens mir­tį ne­igian­čios le­gen­ dos eg­zis­ta­vi­mo liu­di­ji­mą.

Bi­ru­tė šian­dien Pa­sta­ruo­ju me­tu aki­vaiz­dus sie­ kis Bi­ru­tę de­mi­to­lo­gi­zuo­ti, vaiz­ duo­ti kaip vi­siš­kai pa­pras­tą kil­min­ gos gi­mi­nės duk­te­rį. Jo­no Lau­cės ro­ma­ne „Mirš­tan­čių die­vų kerš­tas“ Bi­ru­tei įky­riai per­ša­mas ki­tas my­li­ ma­sis, tuo mo­ty­vuo­jant jos ne­no­rą te­kė­ti už Kęs­tu­čio ir spren­di­mą pa­ si­ža­dė­ti die­vams.

To­kias ten­den­ci­jas ga­li­ma aiš­ kin­ti bend­ra tau­ti­nių „mi­tų“ nei­ gi­mo ma­da. An­tra ver­tus, se­na­sis Bi­ru­tės įvaiz­dis, su­for­muo­tas pa­gal XIX–XX a. ro­man­tiz­mo ka­no­nus, ti­krai ne­bea­ti­tin­ka nū­die­nos sko­nio: šian­dien pro­ta­go­nis­tė ne­be­ga­li bū­ti „gė­din­ga mer­ge­lė“, ku­ri vos pa­ma­ čiu­si po­ną puo­la ant kak­lo. Tad gal­ būt en­tu­zias­tin­gie­ji mi­tų grio­vė­jai, pa­tys to ne­su­vok­da­mi, tik va­lo ke­ lią nau­jam Bi­ru­tės įvaiz­džiui.

O koks jis bus, par­odys lai­kas.

Bi­ru­tės is­to­ri­jo­je daug ką ga­li­ma įžvelg­ti: lem­tin­go ža­ve­sio gra­žuo­lę ir san­tuo­ki­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų ven­ gian­čią ne­prik­lau­so­mą mo­te­rį, at­si­ da­vu­sią mo­ti­ną ir kri­tiš­ką žmo­ną, ne­pa­lau­žia­mą ko­vo­to­ją, dau­giau kaip dvi­de­šim­tį me­tų po­li­ti­kos ir ka­ro ver­pe­te bu­vu­sią ku­ni­gaikš­ tie­nę. Drau­ge gal­būt ir ti­krą šven­ tą­ją, du kar­tus ste­buk­lin­gai pa­vei­ ku­s ią Lie­t u­v os li­k i­m ą. To­k ios he­ro­jės ne­pa­si­mirš­ta, ir Bi­ru­tės le­ gen­dai ti­krai dar lem­ta su­lauk­ti at­ gi­mi­mo. Ga­lų ga­le kuk­lus pa­mink­ lė­lis Pa­lan­gos bo­ta­ni­kos par­ke nuo­lat sto­vi ap­kai­šy­tas gė­lė­mis.

•

14 Sportas

2013 06 12

R.Berankis pasitraukė

Gerina rekordus

Lon­do­ne vyks­tan­tį ATP-250 se­ ri­jos tur­ny­rą Ri­čar­das Be­ran­kis pra­dė­jo ne­sėk­me.

R.Meilutytė toliau šturmuoja Europos rekordus.

Olim­pi­nė čem­pio­nė Rū­ta Mei­ lu­ty­tė pra­tę­sė per­ga­lių se­ri­ją tarp­tau­ti­nių „Ma­re Nos­trum 2013“ plau­ki­mo var­žy­bų an­ tra­ja­me eta­pe Is­pa­ni­jo­je.

Bar­se­lo­no­je vyks­tan­čio­se var­žy­ bo­se Lie­tu­vos plau­ki­kė pa­siek­ da­ma dar vie­ną Eu­ro­pos re­kor­dą trium­fa­vo 50 m rung­ties fi­na­le. Ji va­kar va­ka­re vy­ku­sia­me var­žy­bų fi­na­le dis­tan­ci­jo­je su­gai­šo 29,96 se­kun­dės ir 0,13 se­kun­dės pa­ge­ ri­no nuo 2009-ųjų rugp­jū­čio ru­sei Ju­li­jai Je­fi­mo­vai pri­klau­siu­sį re­ kor­dą.

An­tra šios rung­ties fi­na­le fi­ni­ ša­vo da­nė Rik­ke Moel­ler Pe­der­sen (31,00 sek.), tre­čia li­ko ru­sė Va­len­ ti­na Ar­tem­je­va (31,58 sek.).

At­ran­kos var­žy­bo­se R.Mei­lu­ty­tė šį nuo­to­lį nu­plau­kė per 31,22 se­kun­ dės ir taip pat bu­vo pir­ma. R.Mei­ lu­ty­tė an­tra­die­nį ry­te taip pat da­ ly­v a­vo ir 50 m lais­vu sti­liu­mi kva­li­fi­ka­ci­jo­je. Ji dis­tan­ci­jo­je su­ gai­šo 26,40 se­kun­dės ir, užė­mu­si try­lik­tą­ją vie­tą tarp 62-jų da­ly­vių, pa­te­ko į B fi­na­lą, ta­čiau ja­me ne­ star­ta­vo. Šian­dien Lie­tu­vos plau­ki­kė var­ žy­sis 100 m dis­tan­ci­jo­se krū­ti­ne bei lais­vuoju sti­liu­mi.

Pir­ma­ja­me „Ma­re Nos­trum 2013“ var­žy­bų eta­pe Mo­na­ke R.Mei­lu­ty­tė lai­mė­jo 50 ir 100 m nuo­to­lius plauk­ da­ma krū­ti­ne. „Ma­re Nos­trum 2013“ var­žy­bas su­da­ro trys eta­pai. Be Mo­na­ko ir Bar­ se­lo­nos, plau­ki­kai dar rung­ty­niaus Pra­ncū­zi­jos pie­tuo­se esan­čia­me Ka­ nė re­gio­ne. Čia var­žy­bų eta­pas vyks bir­že­lio 15-16 die­no­mis.

Svar­biau­sias se­zo­no star­tas še­šio­ lik­me­tės R.Mei­lu­ty­tės lau­kia lie­pos 19 – rugp­jū­čio 4 die­no­mis taip pat Bar­se­lo­no­je, kai vyks pa­sau­lio plau­ ki­mo čem­pio­na­tas.

•

LŽ

69-ąją vie­tą ATP rei­tin­ge uži­man­tis 22 me­tų Lie­tu­vos te­ni­si­nin­kas pir­ ma­me var­žy­bų ra­te 6:3, 3:6, 4:6 pra­ lai­mė­jo 31 me­tų is­pa­nui Fe­li­cia­no Lo­pe­zui (39 rei­tin­gas).

Ma­čą R.Be­ran­kis pra­dė­jo so­li­džiai ir po tri­jų gei­mų iš­si­ver­žė į prie­kį 3:0.

Vė­liau F.Lo­pe­zas lai­mė­da­vo sa­vo pa­ da­vi­mus, bet lie­tu­vis tvir­tai kon­tro­ lia­vo pa­dė­tį ir pir­ma­me se­te nu­ga­lė­jo 6:3. An­tra­me se­te is­pa­nui pir­mau­jant 3:2 R.Be­ran­kis pra­lai­mė­jo pa­da­vi­mą ir se­te įvy­ko lū­žis. F.Lo­pe­zas lai­mė­jo to­kiu pa­čiu re­zul­ta­tu, ko­kiu pra­lai­ mė­jo pir­mą se­tą – 6:3.

Tre­čia­sis se­tas vy­ko per­mai­nin­ gai. Is­pa­nui pir­mau­jant 3:2, ėmė ly­ti ir dvi­ko­va bu­vo nu­trauk­ta pu­sei va­lan­dos. Pra­tę­sus dvi­ko­vą, F.Lo­ pe­zas pa­duo­da­mas la­bai grei­tai lai­ mė­jo gei­mą ir ati­trū­ko 4:2. R.Be­ ran­kis ne­tru­kus pra­lai­mė­jo tris taš­kus iš ei­lės, bet su­ge­bė­jo lai­mė­ti sa­vo gei­mą – 3:4. Ne­tru­kus dvi­ko­vą ir vėl nu­trau­kė lie­tus, o te­ni­si­nin­kai il­go­kai lau­kė pa­lan­kaus oro. Su­si­ti­ ki­mą pra­tę­sus dar kar­tą, F.Lo­pe­zas ne­pa­lei­do ini­cia­ty­vos ir le­mia­ma­me se­te trium­fa­vo 6:4.

Lie­tu­vos ir Is­pa­ni­jos te­ni­si­nin­kų ko­va Lon­do­ne tru­ko 1 val. 35 min. gry­no žai­di­mo lai­ko, nors dėl stab­ dy­mų spor­ti­nin­kams aikš­ty­ne te­ko pra­leis­ti be­veik ke­tu­rias va­lan­das.

F.Lo­pe­zas an­tra­me var­žy­bų eta­pe, še­šio­likt­fi­na­ly­je ko­vos su vie­nu iš pra­ncū­zų – 24-erių Ad­ria­no Man­na­ ri­no (111), ar­ba 31-erių Ju­lie­nu Ben­ ne­teau (34), ku­ris iš­stū­mė R.Be­ran­kį pir­ma­ja­me at­vi­rų­jų Pra­ncū­zi­jos pir­ me­ny­bių ra­te.

Var­žy­bų Lon­do­ne pri­zų fon­dą su­

Prieš Europos čempionatą – nesėkmė Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio rink­ti­nė va­kar bai­gė pa­si­ren­ gi­mą Eu­ro­pos čem­pio­na­tui, šeš­ta­die­nį pra­si­dė­sian­čiam Pra­ncū­zi­jo­je.

Pa­si­ren­gi­mo me­tu Al­gir­do Paulaus­ko tre­ni­ruo­ja­mos krep­ši­nin­kės su­žai­dė 11 drau­giš­kų rung­ty­nių, per jas iš­ko­vo­jo 3 per­ga­les ir pa­ty­rė 8 ne­ sėk­mes.

Pa­sku­ti­nė­se kon­tro­li­nė­se rung­ty­ nė­se va­kar Pa­ne­vė­žy­je lie­tu­vės ke­ tu­rių ko­man­dų tur­ny­rą bai­gė dvi­ ko­v a su Ja­p o­n i­j os rink­t i­n e ir pra­lai­mė­jo vieš­nioms 58:68 (13:18, 17:13, 14:22, 14:15). Ja­po­nės lai­ mė­jo tur­ny­rą, Šve­di­jos rink­ti­nė li­ko an­tra, vie­ną per­ga­lę iš­ko­vo­ju­si Lie­ tu­va tre­čia, o Ki­ni­ja – ket­vir­ta.

G.Petronytė (kairėje) Lietuvos rinktinei jau atstovavo šimtą kartų.

Reuters/Scanpix nuotraukos

Pa­sku­ti­nė re­pe­ti­ci­ja Va­ka­rykš­tė dvi­ko­va su Ja­po­ni­ja vy­ko per­mai­nin­gai. Tris kė­li­nius nuo­l at kei­t ė­s i pir­m au­j an­t i ko­ man­da, o lū­žis rung­ty­nė­se įvy­ko tre­čio ket­vir­čio pa­bai­go­je. Tuo­met 10:0 spur­ta­vu­sios ja­po­nės ati­trū­ko 51:43 ir iš­sau­go­jo sau­gų pra­na­šu­mą iki dvi­ko­vos pa­bai­gos – 68:58. Į var­žo­vų krep­šį dau­giau­siai taš­kų – 16 įme­tė Ive­ta Šal­kaus­kė.

12 pri­dė­jo Gied­rė Pa­ugai­tė, 10 – Ka­mi­lė Na­cic­kai­tė, 8 – Kris­ti­na Veng­ry­tė, 4 – Gab­rie­lė Gut­kaus­ kai­tė, 2 – Ine­sa Vis­gau­dai­tė, 1 – Eg­ lė Šikš­niū­tė. „Ne­rei­kė­tų kreip­ti dė­me­sio į drau­giš­kų rung­ty­nių re­zul­ta­tus. Tai tik par­odo, ku­ri ko­man­da dau­giau eks­pe­ri­men­tuo­ja. To­kiuo­se su­si­ti­ki­

muo­se tre­ne­riai eks­pe­ri­men­tuo­ja, ban­do nau­jus de­ri­nius. Bū­na, kad be­veik vi­sus kon­tro­li­nius su­si­ti­ki­ mus lai­mė­ju­si ko­man­da be­vil­tiš­kai at­ro­do čem­pio­na­te“, – skep­ti­kus ra­mi­no A.Pa­ulaus­kas.

Die­na anks­čiau Lie­tu­vos krep­ši­ nin­kės 76:74 nu­ga­lė­jo Šve­di­jos ko­ man­dą. Šio­je dvi­ko­je re­zul­ta­ty­viau­ siai žai­dė I.Šal­kaus­kė (25 tšk.), G.Pa­ugai­tė (14 tšk.), K.Na­cic­kai­tė (12 tšk.), Gin­ta­rė Pe­tro­ny­tė (9 tšk.) ir I.Vis­gau­dai­tė (7 tšk.).

,,Bū­na, kad be­veik vi­sus kon­tro­li­nius su­si­ti­ki­mus lai­mė­ju­si ko­man­da be­vil­tiš­kai at­ro­do čem­pio­na­te“.

Lie­tu­vos rink­ti­nė į Eu­ro­pos pir­ me­ny­bes iš­vyks­ta ry­toj. Var­žy­bas lie­tu­vės pra­dės D gru­pė­je ir ei­lės tvar­ka su­si­tiks su Kroa­ti­ja, Če­ki­ja bei Bal­ta­ru­si­ja.

Šim­ti­nin­kių klu­bas Rung­ty­nės su Šve­di­ja bu­vo iš­ skir­ti­nės Lie­tu­vos rink­ti­nės vi­du­rio puo­lė­jai Gin­ta­rei Pe­tro­ny­tei. Bū­ da­ma 24 me­tų, ji jau su­žai­dė 100-ąsias rung­ty­nes na­cio­na­li­nė­je rink­ti­nė­je. „La­bai nu­ste­bau su­ži­no­ju­si, kad tai bus ju­bi­lie­ji­nės rung­ty­nės. Net ne­įsi­vaiz­da­vau, kiek kar­tų esu žai­ du­si rink­ti­nė­je. No­rė­čiau jo­je su­ žais­ti dar tiek ir dau­giau“, – tei­gė 195 cm puo­lė­ja. Ji sa­kė pui­kiai pri­ si­me­nan­ti pir­mą kar­tą, kai at­sto­

da­ro 780 tūkst. eu­rų, o jo­se da­ly­vau­ja ir eli­ti­ni­niai te­ni­si­nin­kai – ško­tas An­ dy Mur­ray’us, če­kas To­ma­šas Ber­dy­ chas, ar­gen­ti­nie­tis Jua­nas Mar­ti­nas Del Po­tro, pra­ncū­zas Jo-Wilf­rie­das Tson­ga, kroa­tas Ma­ri­no Či­li­čius. Vi­si jie var­žy­bas pra­dės nuo še­šio­likt­fi­na­ lio. Tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jui ati­teks 86 tūkst. eu­rų ir 250 rei­tin­go taš­kų.

•

LŽ

Labiau patyręs F.Lopezas įrodė savo pranašumą prieš R.Berankį.

AFP/Scanpix nuotrauka

KONT­RO­LI­NĖS RINK­TI­NĖS RUNG­TY­NĖS Da­ta, var­žo­vės, re­zul­ta­tas Gegužės 17 d.

Baltarusija

57:38

Gegužės 18 d.

Lenkija

52:62

Gegužės 19 d.

Ukraina

71:61

Gegužės 25 d.

Latvija

63:67

Gegužės 30 d.

Rusija

66:86

Gegužės 31 d.

Prancūzija

36:77

Birželio 1 d.

Baltarusija

42:64

Birželio 6 d.

Japonija

80:88

Birželio 9 d.

Kinija

66:73

Birželio 10 d.

Švedija

76:74

Birželio 11 d.

Japonija

58:68

va­vo mo­te­rų rink­ti­nei: „Tai bu­vo pa­sau­lio čem­pio­na­to rung­ty­nės Bra­ zi­li­jo­je su JAV rink­ti­ne (2006 m. – red.). Kaž­kas ne­įti­kė­ti­no. Tų rung­ty­ nių ne­pa­mir­šiu nie­ka­da. Esu la­bai dė­kin­ga tre­ne­riui Al­gir­dui Pa­ulaus­ kui už su­teik­tą ga­li­my­bę.“ Bū­tent A.Pa­ulaus­kas su ju­bi­lie­ji­ nė­mis rung­ty­nė­mis ir pa­svei­ki­no krep­ši­nin­kę, įteik­da­mas jai gė­lių puo­kštę.

Tie­sa, at­sto­vau­jant mo­te­rų rink­ti­ nei bū­ta ir ne to­kių ma­lo­nių pri­si­mi­ ni­mų. „Nie­kaip ne­ga­liu pa­mirš­ti pra­ėju­sio Eu­ro­pos čem­pio­na­to. Tuo­ met sėk­min­gai pra­dė­jo­me var­žy­bas, bet vė­liau kri­to­me la­bai skau­džiai“, – pri­si­mi­nė G.Pe­tro­ny­tė.

100 ir dau­giau kar­tų Lie­tu­vos rink­ti­nei jau yra at­sto­va­vu­sios 15 krep­ši­nin­kių. Dau­giau­sia rung­ty­nių na­cio­na­li­nė­je ko­man­do­je žai­dė Ri­ ma Va­len­tie­nė (196), Li­na Braz­dei­ ky­tė (186), Li­na Damb­raus­kai­tė (182), Ag­nė Ab­ro­mai­tė (174) ir Jur­ gi­t a Štrei­m i­k y­t ė-Vir­b ic­k ie­n ė (157).

•

LŽ

Sportas 15

2013 06 12

Trumpai

Išsprūdusi pergalė

PRIE­NAI KEI­ČIA IŠ­KA­BĄ Šią sa­vai­tę po­sė­džia­vu­si vy­rų krep­ši­ nio klu­bo „Prie­nai“ val­dy­ba pri­sta­tė ki­to se­zo­no pla­nus ir pa­skel­bė nau­ jie­nas. Svar­biau­sia ži­nia – ki­tą se­ zo­ną ne­be­liks Prie­nų ko­man­dos „Prie­nai“ ( anks­čiau ji va­di­no­si „Rū­ du­pis“). Šis klu­bas kei­čia vi­zi­ti­nę kor­te­lę, nuo šiol jis va­din­sis Prie­nų „To­ny­Bet“, o už šios iš­ka­bos sto­vin­ tis vers­li­nin­kas An­ta­nas Guo­ga tam­pa vie­nu pa­grin­di­nių ko­man­dos rė­mė­jų ir, ži­no­ma, val­dy­bos na­riu.

Klu­bo pre­zi­den­tas iš­lie­ka tas pats – Nag­lis Ja­ru­še­vi­čius. Įsteig­tos an­tro­jo vi­cep­re­zi­den­to par­ei­gos, jas eis Prie­nų spor­to ir pra­mo­gų are­nos di­ rek­to­rius Arū­nas Vai­do­gas. Pa­sak N. Ja­ru­še­vi­čiaus, A.Vai­do­gas tu­ri su­stip­ rin­ti dar­bą su rė­mė­jais. Ko­man­dos tre­ne­rių šta­bui ir to­liau va­do­vaus Vir­ gi­ni­jus Šeš­kus, klu­bo ad­mi­nis­tra­ci­jai di­ri­guos Au­ri­mas Bar­tuš­ka. Val­dy­bos na­riai pa­brė­žė, jog ko­man­dos tiks­lai iš­lie­ka pa­tys aukš­čiau­sie­ji – ko­va dėl me­da­lių LKL čem­pio­na­te ir da­ly­va­ vi­mas vie­na­me tarp­tau­ti­nių tur­ny­rų.

Ko­man­dos for­ma­vi­mo pri­nci­pai ir­gi ne­si­keis, bus ak­cen­tuo­ja­mas lie­tu­viš­ ku­mas.

VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Lie­tu­vos jau­ni­mo iki 21 me­tų rink­ti­nei pri­trū­ko ke­lių aki­ mir­kų, kad iš­ko­vo­tų an­trą­ją per­ga­lę Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­kos I gru­pės var­žy­bo­se.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę na­mie 2:1 pa­ lau­žu­si San Ma­ri­ną, Lie­tu­vos U-21 rink­ti­nė va­kar Ou­lu mies­te su­si­ti­ko su Suo­mi­jos fut­bo­li­nin­kais. Ar­mi­no Nar­be­ko­vo auk­lė­ti­niai pir­mie­ji pra­ lei­do įvar­tį, po to bu­vo pers­vė­rę re­ zul­ta­tą, ta­čiau pa­sku­ti­nė­mis dvi­ko­ vos mi­nu­tė­mis pa­lei­do per­ga­lę iš ran­kų.

Rung­ty­nės mū­siš­kiams pra­si­ dė­jo ne­sėk­min­gai. Jau 14 mi­nu­tę Hel­sin­kio HJK pri­klau­san­tis aš­tuo­ nio­lik­me­tis puo­lė­jas Joe­las Poh­ jan­pa­lo nu­gink­la­vo To­mą Šved­ kaus­ką. Pir­ma­me kė­li­ny­je suo­miai tu­rė­jo ini­cia­ty­vą, bet re­zul­ta­tas li­ko ne­pa­ki­tęs.

Po per­trau­kos lie­tu­viams pa­vy­ko pe­rim­ti ini­cia­ty­vą ir pers­ver­ti re­zul­ ta­tą po dvie­jų aš­tuo­nio­lik­me­čio Lu­ ka Spal­vio įvar­čių. Da­ni­jos klu­bui „Aal­borg“ pri­klau­san­tis lie­tu­vis pa­si­žy­mė­jo 53 ir 70 mi­nu­tė­mis.

L.Spal­v is įmu­šė ir pra­ėju­s io­s e rung­ty­nė­se į San Ma­ri­no var­tus.

De­ja, Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­sau­go­ti per­ga­lin­go re­zul­ta­to ne­pa­vy­ko. Pa­ sku­ti­nę rung­ty­nių mi­nu­tę įvar­tį pel­nė gy­nė­jas Pa­tric­kas O’Shaugh­ nes­sy iš My­ly­kos­kio MY­PA klu­bo.

Spalvis (dešinėje) tampa U-21 rinktinės lyderiu.

Valdo Knyzelio (LFF) nuotrauka

Per šias rung­ty­nes gel­to­no­mis kor­te­lė­mis bu­vo nu­baus­ti lie­tu­vių gy­nė­jai Ar­nas Ri­bo­kas ir Vil­man­tas Bag­da­na­vi­čius.

Ki­tas at­ran­kos rung­ty­nes Lie­tu­ vos jau­ni­mas žais rugp­jū­čio 14 die­ną sve­čiuo­se su San Ma­ri­no rink­ti­ne. Rug­sė­jį į Lie­tu­vą at­vyks suo­miai, spa­lį mū­siš­kių lau­kia iš­

vy­kos į Vel­są ir Ang­li­ją, o lap­kri­tį – į Mol­do­vą.

Lie­tu­vos rink­ti­nės su­dė­tis: T.Šved­ kaus­kas, A.Vil­kai­tis (46’ V.Bag­da­ na­vi­čius), E.Gird­vai­nis, R.Pi­lo­tas, M.Be­ne­ta, D.Nor­vi­las, A.Ri­bo­kas, M.Dap­kus, O.Ver­bic­kas (69’ J.Vi­la­ vi­čius), E.Ve­liu­lis, L.Spal­vis (86’ S.Stan­ke­vi­čius).

•

VĖL SU­TRIUŠ­KIN­TOS Eu­ro­pos mer­gi­nų (iki 20 me­tų) krep­ši­nio čem­pio­na­tui be­si­ren­gian­ti Lie­tu­vos rink­ti­nė Ry­go­je žais­da­ma an­tras kon­tro­li­nes rung­ty­nes 66:65 (24:13, 14:18, 13:14, 15:20) įvei­kė bend­raam­žes lat­ves ir re­van­ša­vosi už iš­va­ka­rė­se pa­tir­tą pra­lai­mė­ji­mą 52:81 (16:23, 15:16, 14:18, 7:24).

Už­va­kar Lie­tu­vos ko­man­do­je ir vėl nau­din­giau­siai žai­dė vi­du­rio puo­lė­ja Ie­va Prės­kie­ny­tė. Ji pel­nė 15 taš­kų ir at­ko­vo­jo 10 ka­muo­lių. Lau­ra Žel­ ny­tė prie per­ga­lės pri­si­dė­jo 12 taš­kų, Ag­nė Čer­nec­ky­tė – 9. Va­kar šios ko­man­dos Lat­vi­jos sos­ti­nė­je su­si­ko­vė tre­čią sy­kį. De­ja, pa­sku­ti­ nis akor­das lie­tu­vėms nu­skam­bė­jo la­bai liūd­nai: kaip ir per pir­mą­sias rung­ty­nes, jos bu­vo su­triuš­kin­tos – 54:82 (12:24, 16:17, 12:21, 14:20).

An­tra­die­nį mū­sų mer­gi­nų gre­to­se re­zul­ta­ty­viau­sios bu­vo G.Ta­ma­šaus­ kai­tė – 14 taš­kų ir I.Prės­kie­ny­tė – 11. Eu­ro­pos mer­gi­nų (iki 20 me­tų) čem­pio­na­tas vyks lie­pos 4-14 die­ no­mis Tur­ki­jo­je. Ten lie­tu­vės D gru­ pė­je žais su Tur­ki­jos, Vo­kie­ti­jos bei Šve­di­jos ko­man­do­mis.

IŠ LKL – Į LMKL Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­go­je (LMKL) žai­džian­čią Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­vą-Man­tin­gą“ ki­tą se­zo­ną tre­ni­ruos Rim­vy­das Sa­mu­lė­nas.

Vy­riau­sio­jo tre­ne­rio pos­te jis pa­ keis Sta­sį Ža­lia­barš­tį. Šis bus nau­ jo­jo stra­te­go asis­ten­tas. Pra­ėju­sį se­zo­ną 49-erių R.Sa­mu­lė­nas tre­ni­ ra­vo Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je (LKL) žai­du­sią vy­rų ko­man­dą „Pa­lan­ga“, su ja iš­sis­ky­rė ko­vo mė­ne­sį. Už­per­nai jis dir­bo Gru­zi­ jos klu­be „Sok­hu­mi“ . Prieš tai il­ ga­me­tis A.Sa­bo­nio krep­ši­nio mo­ kyk­los tre­ne­ris R. Sa­mu­lė­nas ke­le­rius me­tus tre­ni­ra­vo Kau­no „Trio­bet“ ir „Ais­čių“ ko­man­das.

LŽ

Parodos VILNIUS

GALERIJA „ARKA“ Paroda „Nidos tarptautinių tapybos plenerų kolekcija 2008-2013“. Veiks iki birželio 29 d.

Antano Martinaičio paroda „Tapybos paviršiai“. Veiks iki birželio 29 d. „VILNIAUS“ FOTOGRAFIJOS GALERIJA Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda „Beveidžiai arba Intensyvios mintys“.

Veiks iki liepos 5 d.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Paroda „Lietuva pašto siuntoje“.

Veiks iki birželio 20 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Kotrynos Šešelgytės akvarelės darbų paroda „Iš svetur“ VILNIAUS ROTUŠĖ Lino Cicėno tapybos darbų paroda „Rolling Stones Secret Garden Bees arba „Karalius laimina Lietuvą...“. Veiks iki birželio 28 d.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA „ARTIFEX“ VDA Tapybos katedros magistrantės Eglės Kuckaitės baigiamojo darbo paroda „Epidermis“. Veiks iki birželio 22 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Vaikiškos knygos meno ir iliustracijų paroda „4 iliustratorių pasakos“. Veiks iki liepos 1 d. „JUOZAS ART“ GALERIJA Audriaus Gražio jubiliejinė paroda „Aukso amžius“. Veiks iki birželio 26 d.

GALERIJA „AIDAS“ Danutės Gražienės grafikos paroda „Užrašai“.

Veiks iki birželio 21 d.

GALERIJA „VARTAI“ Vsevolodo Kovalevskio instaliacijų paroda.

Veiks iki birželio 12 d.

Konstantino Bogdano (jaunesniojo) paroda „9/4“. Veiks iki birželio 15 d.

RADVILŲ RŪMAI Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės (19051980; JAV) tapybos paroda „Spalva ir linija išreikšti pojūčiai“. Veiks iki rugsėjo 1 d.

Nuolatinė ekspozicija „Rytų Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų menas“ LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Sigitos Sukackaitės grafikos paroda „Manomas – menamas“. Veiks iki birželio 28 d.

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUS Oksanos Leadbitter (Didžioji Britanija) tapybos paroda. Veiks iki birželio 18 d. ŠVIESTUVŲ SALONAS „LA FORMA“ Lietuvių grafikės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės autorinio popieriaus kūrinių paroda BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda „Relikvijos ir relikvijoriai“. Veiks iki rugsėjo 30 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“.

Veiks iki spalio 27 d.

Kamerinė G.Skuodo fotografijų paroda “Tapybinė vizija”.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija Lietuva carų valdžioje Lietuvių liaudies menas Kryždirbystė TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“ Paroda „Secesijos mada“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNAS

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Kęstučio Palioko (1933-1978) paroda, skirta dailininko 80-mečiui. Veiks iki liepos 7 d.

KERAMIKOS MUZIEJUS Tradicinė VDA Kauno ir Vilniaus keramikos studentų darbų paroda. Veiks iki birželio 23 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Aldonos Keturakienės kaulinio porceliano paroda „Kontrastai“. Veiks iki liepos 7 d.

GALERIJA „AUKSO PJŪVIS“ Kamerinė Gintauto Skuodo fotografijų paroda „Tapybinė vizija“. Veiks iki birželio 17 d.

Tarptautinė dailės disciplinų dėstytojų kūrybos paroda „Kvadratas 6“.

Veiks iki birželio 14 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dizaino katedros studentų fotografijų paroda „Apleistas Kaunas“. Veiks iki birželio 14 d.

Dailininkės Marijos Rastenienės retrospektyvinės tapybos darbų paroda.

Veiks iki birželio 15 d.

Meno albumų kolekcijos „Art“ iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos.

Veiks iki liepos 31 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Paroda „Ačių už sveikinimus!“.

Veiks iki birželio 30 d.

Galerijoje “Arka” - Nidos tarptautinių tapybos plenerų kolekcija 2008-2013.

Jono Rimšos paroda „Bronziniai žmonės.

Atskleidęs indėnų dvasią“.

Veiks iki rugsėjo 1 d.

Paroda „Pusryčiai ant žolės. Europos modernizmo grafikos darbai iš Lietuvos muziejų rinkinių“. Veiks iki birželio 30 d.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija

KLAIPĖDA

KLAIPĖDOS GALERIJA Monikos Jakimauskaitės tekstilės paroda „Akimirkos“. Veiks iki birželio 27 d.

ŠIAULIAI

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS Šiaulių dailės mokyklos ir Jelgavos dailės mokyklos mokytojų kūrybos paroda.

Veiks iki liepos 1 d.

Rolando Parafinavičiaus fotografijų paroda „Kūno kultas. Formos, situacijos, emocijos“.

Veiks iki liepos 1 d.

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Veiks iki spalio 31 d.

Nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“, „Daiktai, kurie kalba“.

DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda „Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną“. Veiks iki rugpjūčio 24 d.

Nuolatinė ekspozicija „Dviratis ir Lietuva“.

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽYS

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Albino Šileikos paroda „Prieverpstės“.

Veiks iki birželio 13 d.

Irenos Šeduikienės tapybos darbų paroda.

Veiks iki birželio 26 d.

A.Šileikos paroda “Prieverpstės”.

Paroda „Panevėžio urbanistikos raida 19181940 metais“. Veiks iki liepos 31 d.

Paroda „Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio“. Veiks iki liepos 31 d.

DRUSKININKAI

V.K.JONYNO GALERIJA Adomo Galdiko jubiliejinės tapybos ir fotodokumentikos paroda „Vulkaniški proveržiai“.

Veiks iki rugpjūčio 15 d.

MOLĖTAI

MOLĖTŲ DAILĖS GALERIJA Tapybos miniatiūrų paroda „Meilė ir Mirtis“.

Veiks iki birželio 12 d.

NIDA

NIDOS KULTŪROS IR TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS „AGILA“ Augustino Našlėno fotomontažų paroda „Rekviem posovietiniam sapnui“.

Veiks iki birželio 20 d.

R.Matuzonytės-Ingelevičienės (1905-1980; JAV) tapybos paroda “Spalva ir linija išreikšti pojūčiai”.

PALANGA

„RAMYBĖS“ GALERIJA Dailininkės Monikos Furmanavičiūtės tapybos paroda „Kintanti Tapati“ A.MONČIO NAMAI-MUZIEJUS Menininkės Kristinos Sereikaitės paroda „Vanduo. Žemė. Detalė – Benas Šarka“ PALANGOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA „Šilko klubo“ paroda „Medis“.

Veiks iki liepos 1 d.

S.Vainiūno meno mokyklos baigiamųjų kūrybinių darbų paroda „Dovana savo miestui“

16 Klasifikuoti skelbimai IŠ­nuo­mo­ja­mos pa­tal­pos

Vil­niu­je, Žvė­ry­ne, Kęs­tu­čio g.:

IV aukš­te - 130 kv. m bend­ro plo­to.

Ka­bi­ne­tų plo­tai nuo 12 iki 51 kv. met­rų.

Ga­li­ma nau­do­ti at­ski­rus ka­bi­ne­tus.

Kai­na: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. met­rą.

Pri­va­lu­mai: • ne­mo­ka­mas au­to­mo­bi­lių par­ka­vi­mas, • ma­ži ko­mu­na­li­niai mo­kes­čiai.

Tei­rau­tis: mob. tel. +370 686 85 253.

BUTAI PARDUODA 2 kambarių butą Panevėžyje (II a., 56 kv. m, yra baldai, gera buitinė technika, remontas nereikalingas, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 687 57 545.

3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., geras suomių tipinis išplanavimas, pietvakarių pusė). Tel. 8 673 03 733.

14,2 a namų valdos sklypą individualių namų kvartale (10 km iki Katedros aikštės, yra elektra, numatyta vieta vandens gręžiniui, nuotekoms, galima statyti dvibutį namą, privažiavimas Lozoraičio arba Versmės g., kaina - sutartinė, be tarpininkų). Tel. +370 656 17 413.

15 a žemės sklypą Mažeikių r., Sedos centre (yra trobesiai skirti nugriauti, kaina - sutartinė).

Tel.: 8 616 07 639, (8 41) 41 82 06.

TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA Skubiai “Audi 90” (1986 m. 11 mėn., 10-11 metų žiemą nebuvo važinėjama, 2012 m. liepos mėn. nupirktos žieminės padangos ir sumontuotos ant ratlankių, pakeisti priekiniai amortizatoriai, stabdžių varinės šlangelės, pagrindinis stabdžių siurblys, sankabos cilindriukas, kaina - 1500 Lt). Kaunas, tel. 8 694 55 892, darbo dienomis nuo 11 iki 17 val.

“VW Passat” (1991 m., sedanas, 2,0 l, dujos, sidabro spalvos, yra stoglangis, lieti ratlankiai, gerai prižiūrėtas, rida - 220 000 km, kaina - 2100 Lt). Trakai, tel. 8 685 48 333.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau salonų ir sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

NUOMOJA

Televizorių taisymas namuose, konsultavimas, derinimas ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

2 kambarių europietiškai įrengtus su įranga apartamentus Palangoje, Vytauto g. 157 (II a., yra įstiklinta ložė, balkonas, automobilio stovėjimo aikštelė su automatiniu pakėlėju, 10 min. kelio iki jūros, rami vieta poilsiui, gali ilsėtis 4-6 žmonės, kaina - sutartinė). Laisva nuo birželio 17 d. iki 21 d, nuo liepos 1 d. iki 5 d., nuo 14 d. iki 28 d.

Tel.+370 656 17 413.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 10,1 a namų valdos sklypą Rokantiškių g., Antakalnio sen., Vilniuje (suprojektuota miesto infrastruktūra, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. +370 682 46 203.

2013 06 12

LEIDINIAI PARDUODA Įvairių firmų bei modelių lengvųjų automobilių eksploatacijos ir remonto žinynus. Vilkikų „Mercedes“, MAN ir kitų remonto literatūrą.

Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel. 8 645 91 194.

KELIONĖS Pigi kelionė po Prancūziją (Amsterdamas, Paryžius, Luaros slėnio pilys, Šv. Odilės ir Sen Mišelio vienuolynai, 10 d., kaina - 1500 Lt, likę 4 vietos).

Išvykstame birželio 21 d. Tel. 8 616 13 982.

ĮVAIRŪS Parduoda naujus “Kosmodisk Clasik Aktiv” diržus (kaina - 120 Lt), klausos aparatus (kaina - 70 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduoda priemones “Snore Stopper” nuo knarkimo (kaina - 20 Lt), elektrinius prietaisus “Pest Repler” pelėms, tarakonams naikinti.

Tel. 8 670 99 923.

Parduoda tinklus nuo paukščių ir šiltnamiams dengti, žvejybos tinklus (kaina - 80 Lt), dažų purkštuvus “Paint Zoom” (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Po kompleksinio organizmo medžiagų apykaitos įvertinimo išmokinsiu sveikti. Taip sumažinsite sąnarių, nugaros ir kt. uždegiminių procesų sukeltus skaumus. Per 3-4 apsilankymus pirtyje išmokinsiu įjungti riebalų (teršalų kaupėjo, nešėjo) deginimo būklę. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą.

Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Informuojame bendraturtę Robertą Galkovskają, kad nuo birželio 11 d. iki liepos 10 d. turi teisę už 50 000,00 Lt įsigyti 42/100 bendrąja daline nuosavybe priklausančio buto, adresu: Birutės g. 6-3, Užs. R-9033 Vilnius. Savo valią pareikškite nurodytu laikotarpiu Vilniaus 16-ajame notarų biure.

INFORMACIJA apie atrankos išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Lazdijų vanduo“, Gėlyno g. 21, Bukta, LT-67001 Lazdijų rajonas, tel. (8 318) 51 703.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimai: • Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių, kėlyklų įrengimas Lazdijų mieste; • Nuotekų valyklos statyba, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinės įrengimas Šeštokų miestelyje.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vietos: • Alytaus apskritis, Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų seniūnija, Lazdijų miestas; • Alytaus apskritis, Lazdijų rajono savivaldybė, Šeštokų seniūnija, Šeštokų miestelis.

4. Atsakingos institucijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimtos atrankos išvados: • 2013 04 18 Nr. (5.4.)-704-V2; • 2013 05 15 Nr. (5.4.)-V2-828. visoms išvardytoms planuojamoms ūkinėms veikloms Lazdijų rajono savivaldybėje Lazdijų mieste ir Šeštokų miestelyje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamas ūkines veiklas galima: UAB „Lazdijų vanduo“, Gėlyno g. 21, Bukta, LT-67001 Lazdijų rajonas.

6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadas teikti: Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kauno g. 69, LT-62107 Alytus, tel. (8 315) 56 746, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo publikavimo datos.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvadomis ir atrankos dokumentais galima: UAB „Lazdijų vanduo“, Gėlyno g. 21, Bukta, LT-67001 Lazdijų rajonas tel. (8 318) 51 703, arba UAB „Evikta“, Statybininkų g. 12, LT-50127 Kaunas, tel. (8 37)46 00 20, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo publikavimo datos.

Užs. R-343

Muitinės kriminalinės tarnybos SKELBIMAS

Muitinės kriminalinė tarnyba skelbia naudoto, pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti materialiojo turto viešąjį aukcioną, kuriame bus parduodami: automobiliai, kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo ir fakso aparatai, dokumentų naikikliai, maitinimo šaltinai, fotoaparatai, mobilūs telefonai ir kitas turtas. Parduodamo turto sąrašas ir jo pradinės pardavimo kainos skelbiamos Lietuvos muitinės interneto svetainėje: http://www.cust.lt rubrikoje „Skelbimai/Aukcionai ir konkursai“.

Aukcione parduodamo turto saugojimo ir apžiūros vieta - Žalgirio g. 127, Vilnius. Atsakingas asmuo - Rimantas Narkevičius, tel. (8 5) 274 8026, mob. 8 687 88 449.

Automobilio „Peugeot Partner“ apžiūros vieta - Jovarų g. 3, Kaunas. Kontaktinis asmuo - Dainius Januška, tel. (8 37) 33 76 61, mob. 8 687 88 455.

Turtą apžiūrėti bus galima 2013 m. birželio 25-28 dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val.

Aukciono dalyvio (žiūrovo) bilieto kaina - 1 Lt. Už bilietus ir aukcione įsigytą turtą mokama pavedimu į Muitinės kriminalinės tarnybos sąskaitą LT 184010042400346732, esančią AB DNB banke. Aukciono dalyvių ir žiūrovų registracija, pateikus apmokėjimo kvitą ir asmens dokumentą, vyks aukciono dienomis nuo 9.00 iki 10.00 val. Aukcionas vyks 2013 m. liepos 1 d. 10.00 val. adresu: Žalgirio g. 127, Vilnius. Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis vyks tuo pačiu adresu 2013 m. liepos 8 d. 10.00 val. Neparduoto turto kaina pakartotiniame aukcione bus mažinama 30 procentų.

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma pavedimu per 3 darbo dienas aukcionui pasibaigus.

R-339 Direktorius Mantas Kaušilas

VILNIAUS UNIVERSITETO MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS ATNAUJINA STUDIJŲ PROGRAMAS Informacinių technologinių (IT) plėtra yra viena sparčiausiai augančių ir viena iš pelningiausių veiklos sričių pasaulyje. Vilniuje yra įkurti du dideli IT padaliniai, t.y. didžiausio pasaulyje banko „Barclays“ technologijų bei technologijų giganto - „CSC“ informacinių paslaugų centrai. Taip pat greitu metu į Lietuva planuojama perkelti Švedijos bankų IT centrus. Tarptautinėje rinkoje Lietuvą sėkmingai reprezentuoja tokie vardai kaip: „GetJar“ - 100 milijonų vartotojų turintis mobiliųjų programų ir žaidimų portalas, ar „Xtgem“ - mobiliųjų telefonų puslapių kūrimo įrankis, turintis 3 milijonus vartotojų.

Visame pasaulyje IT sektorių vienija du bruožai: tarptautiškumas IT produktai, sprendimai bei specialistai, neturintys nacionalinių ribų, ir atvirumas naujovėms - radikalūs sprendimai ir spartus naujienų atsiradimas. Vilniaus Universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studijų programos buvo organizuotos pagal IT pasauliui gerai žinomas „IEEE“ ir „ACM“ informatikos studijų programų rengimo rekomendacijas, dėl to studentų įgyjamos žinios yra visada aktualios bei naudingos. Šiais naujais mokslo metais stojančiųjų į bakalauro „Informacinių technolo-

gijų“ ar magistro „Kompiuterinio modeliavimo“ studijas laukia geros žinios - studentai turės galimybę mokytis pagal atnaujintas studijų programas, kurios yra parengtos pagal „Kompiuterijos katedros studijų programų tarptautiškumo didinimo“ projektą, kuris finansavimą gavo iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšų ir yra įgyvendintas bendromis dėstytojų ir VU administracijos pastangomis.

Po šio projekto MIF studijų programos taps dar aktualesnės ir patrauklesnės būsimiems IT specialistams. Dalis studijų programų buvo pritaikytos dėstyti anglų kalba, kuri yra žinoma, kaip pagrindinė IT profesijos kalba. Atsižvelgiant į tai, atnaujintoje bakalauro studijų programoje „Informacinės technologijos“ yra 12, o magistro studijų programoje „Kompiuterinis modeliavimas“ yra 6 dalykai pritaikyti dėstyti šia kalba. Tokia adaptacija, tai - abipusė nauda, nes toks segmentavimas į tarptautinę studijų programą leis ne tik mūsų studentams laisvai naudotis naujausia literatūra bei tobulinti savo profesines anglų kalbos žinias, bet ir užsienio studentams bus suteikiamos tinkamos sąlygos mokytis atnaujintus pasirenkamos programos dalykus su vietiniais studentais.

Kitas programos privalumas pritaikomi šiuolaikiniai mokymosi studijų metodai, t.y. probleminis mokymasis (angl. problem based learning) ir atvejo analizė (angl. case study), diskusijos bei projektinės veiklos grupėse. Minimi metodai studentams leis susidurti su realiomis šiuolaikinėmis IT srities problemomis, kurių sprendimai bus atitinkamai įvertinami ir kurie nulems dalį studentų vertinimo.

Tokia mokymosi sistema leis taip pat skatinti nuolatinį studentų darbą ir nuoseklų mokymąsi visą semestrą.

Studijų programų atnaujinimas reikalauja milžiniškų lėšų bei pastangų. Projektas buvo finansuotas ES struktūrinio fondo lėšomis. Žinant, kad informatikos srityje vyksta spartus progresas, ir, siekiant tinkamo ir sėkmingo projekto įgyvendinimo, savo praktika pasidalino dėstytojai iš Danijos,

Didžiosios Britanijos bei Maltos.

Svečiai pasidalino savo ir jų šalies atstovaujamų institucijų patirtimi tokiuose srityse kaip: dėstomų dalykų turinys, studijų metodai, atsiskaitymų ir studentų vertinimas bei tarptautiškumo didinimas. Lietuvos dėstytojai, savo ruožtu, buvo išvykę pasisemti patirties į Lenkiją, Šveicariją ir Švediją. Taip pat mūsų dėstytojai dalyvavo „Tarptautiškumo didinimo“ ir „Inovatyvių dėstymo metodų tarptautinėse studijose diegimo“ mokymuose.

Projekto eigoje buvo atnaujintos studijų programos - VU dėstytojai patobulino savo gebėjimus ir įgijo papildomų kvalifikacijų. Taip pat turėjo galimybę susipažinti su užsienio kolegomis, pasidalinti su jais esama patirtimi bei atverti duris galimiems bendradarbiavimams. Neabejotina, kad šis projektas ženkliai pagerins studijų kokybę, sumažins gabių ir moty-

vuotų studentų išvykimo į užsienio universitetus tikimybę. Darbdaviams bus lengviau rasti kvalifikuotos, suvokiančios tarptautinę ir tarpkultūrinę aplinką, jaunos ir motyvuotos darbo jėgos.

Išorinių ekspertų išvadomis, atnaujintos programos atitiko aukščiausius reikalavimus - studijų programos buvo patvirtintos VU MIF Taryboje bei VU Senato komisijoje. Taigi, studentai pradės mokytis pagal atnaujintas studijų programas jau nuo šio rudens.

Projekto „Kompiuterijos katedros studijų programų tarptautiškumo didinimas“ NR. VP1-2.2ŠMM-07-K-02-070 įgyvendinimui teikiama finansinė parama iš 20072013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonės „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“.

R-342

Informuojame, kad matininkas Vytautas Pavasaris parengė žemės sklypo, kad.

Nr. 4132/0600:0563, esančio Gudelių Plytinės vs., Maišiagalos sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos formavimui.

Su parengto žemės sklypo projekto sprendiniais kviečiu susipažinti gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4132/0600:0962, esančio Gudelių Plytinės vs., Maišiagalos sen., Vilniaus r., paveldėtojus ar naudotojus adresu: Žalgirio g. 90-508, Vilnius, iki 2013 06 26.

Kontaktinis telefonas 8 659 95 540.

Užs. LM-2897

Prenumerata priimama redakcijos biure: VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB „Lietuvos ryto“ skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 06 12 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 12 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Emigrantai” (k.)

11.00 “LRT vasaros studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Namelis prerijose” 13.00 Žinios 13.15 “Laba diena, Lietuva” 15.10 “Puaro” N-7 17.15 “Kobra 11” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Rankinis. Europos čempionato atranka.

Lietuva - Prancūzija.

Tiesioginė transliacija iš Vilniaus 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.00 “LRT ekonomikos forumas” 21.55 Loterija “Perlas” 22.00 “LRT ekonomikos forumas” tęsinys 23.05 Vakaro žinios 23.20 “Puaro” (k.) N-7

LNK 6.05 Dienos programa 6.10”Namai, kur širdis” (k.)

6.50 “Žuviukai burbuliukai” 7.20 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 7.50 “Agentas Šunytis” (k.)

8.20 “Auklė” (k.)

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Tikras gyvenimas: “Varžovė” (k.)

10.45 “Saldi nuodėmė” (k.) N-7 11.40 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Agentas Šunytis” 13.55 “Mažieji Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.20 “Namai, kur širdis” 20.05 “Tikras gyvenimas: “Lėlė” 21.00 “Farai” N-14 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Trileris “Pasienis” N-14 0.30 “Havajai 5.0” N-7 1.25 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Drakonų medžiotojai” 7.30 “Simpsonai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Kulinarinės kelionės” 11.30 “Žiūrėk! Geras!”

12.35 “S dalelių paslaptys” 13.10 “Monsunas” 13.40 “Drakonų medžiotojai” 14.10 “Meškiukai Gamiai” 14.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.10 “Simpsonai” 15.40 “Natalija” 16.40 “Ašarų karalienė” 17.40 “Žvaigždė policininkas” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Kulinarinės kelionės” 19.50 “Žiūrėk! Geras!”

21.00 “Pasirink mane” 21.40 TV3 vakaro žinios

22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Ryšys” 23.05 Nuotykių f. “Gamtos šėlsmas. Lavina” 0.55 “Eureka” 1.50 “Choras” 2.35 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai” 3.30 “Firma”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą.

Karališkasis Panamos kelias” N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Sąmokslo teorija” N-7 21.25 Drama “Psichoanalitikas” N-14 23.25 “Karo vilkai.

Desantininkai” N-14 0.25 “Sostų karai” N-14 1.25 “Tikras kraujas” N-14 2.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Jos vardas Nikita” N-7 8.45 “Visa menanti” (k.) N-7 9.45 “Draugai VII” N-7 10.40 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 11.05 “Kidas Padlis” 11.30 “Betmenas iš ateities” 11.55 “Drakonų kova Z” N-7 12.20 “Gražiosios melagės” N-7 13.20 “Namai, kur širdis” (k.) 14.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Apgavystės” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 Kriminalinis trileris “Baudėjas” N-14 23.20 Drama “Erotiniai žaidimai 3” N14 0.55 “Užribis” N-7

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Gamtos formos”. 1, 2 d. (k.) 12.30 “Fotografijos istorija arba istorija fotografijoje”. 1 laida. “Vilnius ir jo fotografai” (k.) 13.00 “Apie teisę” (k.) 13.15 “Šnipai” (k.) N-7 14.10 “Septynios Kauno dienos” 14.50 Mokslo komunikacijų konkursas “Šlovės laboratorija”. Finalinis renginys (k.) 16.15 Žinios (k.) 16.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Lyderiai” 20.15 Vaid. f. “Adomas nori būti žmogumi” 21.40 Istorinė romantinė drama “Karštas kraujas” N-14 0.10 Panorama (k.) 0.40 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Andriaus Tapino romano “Vilko valanda” pristatymas (k.)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Dingusiųjų paieškos grupė” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Univeras” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Dingusiųjų paieškos grupė” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Univeras” 21.00 “Tikri

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS VINGIS “Nuodėminga aistra” - 11.45, 14.20, 16.30, 18.45, 21 val.

“Kolibrio efektas” - 14.50, 19.45, 22 val.

“Paslaptinga karalystė” - 12, 14.15, 16.25, 19 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.30, 13.40, 16.15, 18.30, 19.15, 21, 21.40 val. “Žemė - nauja pradžia” - 11.45, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 12, 17 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.20, 14, 15.30, 16.40, 18.30, 19.20, 21.30, 22 val.

“Rifo pasaka 2” - 11.20 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 13.20 val.

“Didysis Getsbis” - 17.15, 20.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 21.20 val.

“Krudžiai” - 14.30 val.

“Batuotas katinas Pūkis” - 11.40 val.

SKALVIJA “Nuodėminga aistra” - 21 val.

“Velnių salos karalius” - 17 val. “Šiaurė” - 19.20 val.

PASAKA “Nuodėminga aistra” - 18.30 val.

“Kolibrio efektas” - 21 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 20.30 val.

“7 dienos Havanoje” - 20 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 18 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“MAAT” - 16.30 val.

MULTIKINO “Nuodėminga aistra” - 17, 19.15, 21.30 val. “Žemė - nauja pradžia” - 12.30, 14.45, 17.30, 19.45, 22 val.

“Kolibrio efektas” - 16.45, 19, 21.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

bičai” 22.00 Komedija “Raketinis diržas” 0.05 Europos pokerio turas 1.05 “CSI Majamis” 2.00 “Tikri bičai” 2.30 “Nenugalimas banzuke”

Lietuvos ryto TV 6.30 Programa 6.34 TV parduotuvė 6.50 “Reporteris” 7.30 “Lietuva tiesiogiai” 8.05 “Čiapajevas. Aistra gyventi” N-7 9.15 “Namų daktaras” 9.50 “Skonio reikalas” 10.55 “Žemė iš paukščio skrydžio” N-7 12.05 “Reporteris” 12.40 “Gongo Gangas” 13.35 TV parduotuvė 14.00 “Kitaip. Su Nomeda” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 “Čiapajevas.

Aistra gyventi” N-7 17.00 Žinios 17.20 “Jaunikliai” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Lietuva tiesiogiai” 19.00 “Pasaulio istorija” N-7 20.10 “Gongo Gangas” 21.00 “Reporteris” 21.27 “Aktyvi Lietuva” 21.32 Orai 21.35 “Čiapajevas. Aistra gyventi” N-7 23.00 “Kitaip. Su Nomeda” 0.05 “Reporteris” 0.32 “Aktyvi Lietuva” 0.37 Orai 0.40 “Lietuva tiesiogiai”

Balticum Auksinis 7.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7 9.00 Komedija “Eglutės 2” 11.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” 13.00 Melodrama “Meilė ir šokiai” 15.00 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 17.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 19.15 Drama “Pikokas” N-7 21.00 Drama “Prisimink mane” N-7 23.00 Komedija “Skaistuolė amerikietė” N-14 1.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti”

RTR Rossija 5.05 Koncertas 5.55 Vaid. f. “XX amžiaus piratai” 7.20 Vaid. f. “Kareivis Ivanas Brovkinas” 9.05 Vaid. f.

“Kareivis Ivanas Brovkinas plėšiniuose” 11.00 Maskva. Kremlius 12.00 “Pandoros skrynia” 13.00 Žinios 13.15 “Pandoros skrynia” tęsinys 16.00 Kreivas veidrodis 17.55 Vaid. f. “Spartus žygis” 19.00 Žinios 19.25 Vaid. f. “Spartus žygis” tęsinys 22.00 Šventinis koncertas 23.35 Vaid. f. “Pietietiškos naktys” 1.35 Vaid. f. “Keturi taksistai ir šuo 2” 3.55 Humoro laida

Viasat Sport Baltic 11.00 “Futbol Mundial” žurnalas 11.30 Krepšinis.

BBL finalinio ketverto varžybos. “Ventspils” - “Prienai” 13.20 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Švedija - Šveicarija 15.20 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Šveicarija - Kanada 17.35 Ledo ritulys.

Pasaulio čempionatas. Rusija - Suomija 19.45 “Formulė-1”. Kanados GP lenktynių apžvalga 20.45 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro finalas 22.30 Ledo ritulys. Pasaulio čempionato finalas 0.45 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Mirtinas laimikis 10.05 Relikvujų medžiotojai 10.30 Dingęs bagažas 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 17.45 Dingęs bagažas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?

20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Privalau išgyventi 23.00 Išgyventi kartu 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Išgyvenimo meistrai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “National Geographic” draugijai - 125 metai 11.00 Sumaištimi pasinaudoję kalėjimo bėgliai 12.00 Aukso miestas-vaiduoklis Montanoje 13.00 Nuvažiavęs nuo kelio sunkvežimis 14.00 Liūtė, išgelbėjusi antilopės jauniklį 15.00 Baltieji rykliai. Užuodžiantys kraują 16.00 Aukso miestas-vaiduoklis Montanoje 17.00 Nuvažiavęs nuo kelio sunkvežimis 18.00 Trečiojo reicho paslaptys 19.00 Vieneri metai sustiprinto režimo kalėjime 20.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 21.00 Išgyvenimo būrys 22.00 NSO virš Europos 23.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 0.00 Išgyvenimo būrys 1.00 Nakties programa

Teatras “Paslaptinga karalystė” - 11, 13.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.10, 11.45, 12.30, 15, 17.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 14, 16, 18.45, 21.30 val.

“Didysis Getsbis” - 14.30, 20.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” - 21.15 val.

“Rifo pasaka 2” - 10, 12, 14 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 15.30, 18.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

KAUNAS CINAMON “Žemė - nauja pradžia” - 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21 val.

“Nuodėminga aistra” - 20.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 12.30, 14.45, 17, 19.30, 21.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.30, 13.45, 16, 18.15 val.

“Paslaptinga karalystė” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.20 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13, 15.45, 18.30, 21.35 val.

“Didysis Getsbis” - 21.15 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

FORUM CINEMAS “Nuodėminga aistra” - 14.15, 16.30, 19, 21.30 val.

“Kolibrio efektas” - 13.30, 15.30, 18, 20 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Nuodėminga aistra” - 18.30 val.

“Kolibrio efektas” - 21 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.30, 12.45, 15.30 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11, 13.30, 16.45, 19.15, 21.30 val. “Žemė - nauja pradžia” - 11.45, 14, 16.30, 18.45, 21.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.15, 13.45, 15.15, 16.15, 17.20, 18.15, 19.30, 20.45, 21.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.15, 13.15, 16, 19, 21.40 val.

“Krudžiai” - 13 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

ŠIAULIAI ATLANTIS CINEMAS Dolby Digital 3D “Paslaptinga karalystė” (3D) - 10, 11.45, 13.35 val. “Žemė - nauja pradžia” - 15.25, 19.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 17.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 21.20 val.

I salė “Rifo pasaka 2” - 10, 11.40 val.

“Kolibrio efektas” - 13.20, 15.15, 19.05 val.

“Nuodėminga aistra” - 17.10, 21 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Kolibrio efektas” - 21.20 val.

“Paslaptinga karalystė” - 16.40 val. “Žemė - nauja pradžia” - 16.20, 18.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.30, 13, 15.45 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 12.20, 14.30, 18.30, 21 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.45, 13.30, 19, 21.40 val.

“Alisa Stebuklų šalyje” - 10.15 val.

PALANGA NAGLIS

“Paslaptinga karalystė” - 11.30, 13.45, 16, 18.15 val. “Žemė - nauja pradžia” - 11, 13.15, 15.45, 17.45, 20.15 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.20 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 19.40, 21, 21.50 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 12.15, 15.15, 18.30, 21.15 val.

“Didysis Getsbis” - 20.30 val.

“Krudžiai” - 12 val.

“Mikė Pūkuotukas” - 10.40 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 18.10 val.

“Valentinas vienas” - 20 val.

“Saugus prieglobstis” - 16 val.

Nacionaliniame operos ir baleto teatre - “Gulbių ežeras”.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 12 d. 19 val. “Gulbių ežeras” 13 d. 19 val. “Eugenijus Oneginas” 14 d. 19 val. Gedulo ir vilties dienai paminėti.

Krzysztof Penderecki “Lenkiškasis Requiem”. alyvauja: Nomeda Kazlaus (sopranas), Agnieszka Rehlis (mecosopranas), Adam Zdunikowski (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras. Dirigentas Jacek Kaspszyk 16 d. 19 val. “Tristanas ir Izolda” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 13 ir 14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 15 d. 14 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre: “No Drums” trio 15 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” VILNIAUS “LĖLĖ” 15 ir 16 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Coliukė” “DOMINO” TEATRAS 12 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 13 d. 19 val. “Sex guru” 14 d. 19 val. “Angliškas detektyvas” 17 d. 19 val. “Langas į parlamentą” RAGANIUKĖS TEATRAS 15 d. 12 val. “Stebuklingoji Spanguolė”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 12 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 13 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 13 d. 18 val. “Pirmasis kartas” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 12 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 13 d. 19 val. “Rezervatas” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 17 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 14 d. 18 val. “Šalia” 15 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 16 d. 12 val. Atostogų pradžios šventė KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 13 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”

Koncertai VILNIUS MUZIKINIO BARO “ARTISTAI” KIEMELIS 13 d. 20 val. Jungtinis dainuojamosios poezijos koncertas. Dalyvauja Justė Kazakevičiūtė, Agnė Lukošiūnaitė, Vygantas Šimkus su muzikantais Arūnu Kugauda ir Inga Urbonavičiūte, aktorių grupė “Už ačiū”, Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS KIEMAS 15 d. 20 val. Koncertuoja Donatas Montvydas, Asmik Grigorian, Vilija Matačiūnaitė ir Lietuvos simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 12 d. 19 val. Kiemelyje. Koncertuoja ansamblis “Lietuva” 12 d. 22 val. Kiemelyje. 12 INČŲ X. Dalyvauja populiarūs didžėjai 13 d. 18 val. Kiemelyje. Studio No 7. Gyvos muzikos koncertas 14 d. 22 val. Kiemelyje. Dalyvauja didžėjai elektroninė muzika

15 d. 18 val. Kiemelyje. Koncertuoja flamenko šokių studijos “Flamenco akademija”, “Šok flamenco” ir “Tientos” 15 d. 20 val. Miesto muzika: elektroninės muzikos vakarai SIEMENS ARENA 13 d. 20 val. Koncertuoja Bobby McFerrin (vokalas) ir grupė “Spirityouall” (JAV)

KAUNAS KAUNO FILHARMONIJA 13 d. 18 val. Koncertuoja Andrius Žlabys (fortepijonas) 16 d. 17 val. Koncertuoja Novgorodo filharmonijos kamerinis orkestras (Rusija) ir solistai: Ekaterina Pisareva (arfa, Rusija), ElenaKrasnova (smuikas, Rusija), Denis Dorofejev (altas, Rusija), Aušra Lukoševičiūtė (fleita), Andrius Bernotaitis (klarnetas).

Dirigentas Jurij Serov (Rusija) M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 14 d. 17 val. Koncertuoja Amerikos virtuozai: Emanuel Borowsky (smuikas), Cecylia Barczyk

(violončelė), Frances Grace Borowsky (violončelė), Elizabeth Borowsky (fortepijonas), Charles Borowsky (balsas ir lūpinė armonikėlė)

KLAIPĖDA ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO KOPLYČIA 15 d. 17 val. Gedulo ir vilties dienai. Dalyvauja žvejų rūmų mišrus choras “Klaipėda”, solistai - Valentina Vadoklienė ir Mindaugas Gylys. Dirigentas Kazys Kšanas KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 12 d. 18 val. Koncertuoja Klaipėdos kamerinis orkestras, Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Sergejus Krinicinas (gitara)

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 14 d. 19.30 val. Renginys “Tautos gyvatos giesmė”.

Dalyvauja Šiaulių pučiamųjų orkestras, folkloro ansamblis “Salduvė”, liaudiškos muzikos ansamblis “Saulė”, Naisių teatro aktoriai, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras “Dagilėlis”

Vilniaus paveikslų galerijos kieme dainuos Asmik Grigorian.

2013 06 12 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 4:43 leidžiasi 21:54

Orai MĖNULIS

+19 Oslas

Penktoji jaunaties diena

Jaunatis VI 08

dienos ilgumas

Priešpilnis VI 17

Pilnatis VI 22

+14 Helsinkis

+20

Stokholmas

Delčia VI 30

+16

Dublinas +25 Šiauliai

+19 Londonas

+24 +12 +25 +14

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 20-21 laipsnis šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 8-10 laipsnių šilumos, dieną 21-24 laipsniai šilumos.

Bordo +25 +13

Kaunas VILNIUS

+26 +25 +14

+18 Amsterdamas

+26

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+25 +14

+33 Madridas

+22 Barselona

+19 Ryga

+20 Kopenhaga

+22 Paryžius

Kėdainiai +19 +10

+17 Sankt Peterburgas

Talinas

17:11

Palanga

19

Vilnius Minskas +20 +20 Varšuva +23

+24

Berlynas +20 Praha

+21 Miunchenas

+25 Nica

+26 Roma

+17 Maskva

+22

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +18 +19 +23 Bukareštas Varna Dubrovnikas +17 Sofija +23

+22

Stambulas +24

Malaga +27

163-ioji metų diena. Birželio dvyliktoji, trečiadienis, trečioji 24-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 202 dienos.

Alžyras +33

Tunisas +32

Atėnai

+28 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Anupras, Dovė, Kristis, Kristė, Kristijonas, Ramūnas, Vilma.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime liepos 1 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Birželio 11 d. sudokusprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Gausite kvietimą dalyvauti svarbiame susitikime, pokalbyje. Padedami draugų ir partnerių galite pakreipti įvykius kita linkme. Pretenzijas pasilaikykite sau.

Jautis. Tinkamas laikas tvarkyti dalykinius reikalus. Pagalbos nesulauksite, tačiau patys viską kuo puikiausiai atliksite. Raskite laiko vakare atsipalaiduoti.

Dvyniai. Po užgriuvusių sunkumų atgaunate jėgas, pasitikėjimą savimi. Viskas grįžta į senas vėžias. Stenkitės per daug neplanuoti, nes dauguma reikalų strigs.

Vėžys. Diena bus gana aktyvi.

Norėsis kuo daugiau nuveikti, rizikuoti. Gauti pasiūlymai, naujienos gali lemti sėkmę. Vakarą patartina praleisti namuose.

Liūtas. Susitelkite ir padarykite tai, kas nuo jūsų priklauso, nesitikėkite likimo malonių. Ši diena svarbi siekiant užsitikrinti sėkmę.

Vakare venkite ginčų.

Mergelė. Ryte teks spręsti nesklandumus, kilusius dėl pinigų ar nesusipratimų jausmų srityje. Laikas ieškoti kitos darbo vietos, pasirašyti darbo sutartį.

Svarstyklės. Susikaupusias problemas spręskite energingai, tiesa, venkite avantiūrų, ypač vakare. Tai blogas laikas meilės pasimatymui, juolab aiškintis santykius.

Skorpionas. Diena kupina netikėtumų. Intuicija jūsų neapvils. Tačiau gautų dalykinių pasiūlymų nederėtų sureikšminti. Vakaras neramus, venkite nemalonių pokalbių. Šaulys. Reikalai ims judėti.

Nustebins netikėti posūkiai santykiuose su draugais, mylimu žmogumi. Emocijas pasilaikykite sau, taip greičiau viskas išsispręs.

Ožiaragis. Turite daug idėjų, todėl teks pavargti, tačiau atkaklumas jums pagelbės. Būsite pernelyg kategoriški artimiausioje aplinkoje, todėl galimi konfliktai.

Vandenis. Dauguma reikalų priklausys nuo jūsų požiūrio.

Teks kitus įtikinti arba net pakovoti už savo interesus. Tačiau šeimoje viskas eisis ramiai. Žuvys. Rasite atsakymus į rūpimus klausimus. Tvarkydami reikalus vadovaukitės nuojauta. Vakaras sudėtingas - pasistenkite išvengti probleminių reikalų.

20

2013 06 12

Margumynai

Mašinistai su sijonais

Džiugina dzūkų auksas

Švedijos traukinių mašinistai rado gudrų būdą, kaip apeiti bendrovės draudimą per vasaros karščius vilkėti šortus – į darbą jie atėjo su sijonais.

Vairuotojai su uniforminiais sijonais atrodė išties smagiai, bet vargu ar suderinamai su bendrovės filosofija, kuri skelbia, kad darbuotojai turi vilkėti tvarkingas ir švarias uniformas. Tačiau formaliai prie jų neprikibsi, nes bendrovės nuostatuose minimos ir kelnės, ir sijonai.

Keliolika Švedijos sostinės siaurojo geležinkelio sistemos „Roslagsbanan“ darbuotojų vyrų nusprendė dirbti su sijonais, kad būtų vėsiau, nes vasarą temperatūra traukinio kabinoje gali pakilti iki 35 laipsnių Celsijaus. Jiems pavyko įtikinti savo vadovybę pakeisti požiūrį į darbuotojų aprangą. „Iš savo darbuotojų gavome daug pasiūlymų ir į juos įsiklausę nusprendėme pakeisti savo nuomonę

šiuo klausimu, – sakė geležinkelio bendrovės „Arriva“ atstovas Tomas Hedenius. – Kalbamės su profesine sąjunga ir aiškinamės, kaip tai įgyvendinti. Mes sieksime, kad šią vasarą jie gautų uniforminius šortus.“ Bendrovė pripažino, kad mašinistų protestas ir žiniasklaidos susidomėjimas paskubino sprendimo priėmimą.

Dar žiemą per susirinkimą mašinistams buvo nurodyta, kad šortai darbe nepriimtini. O dabar nėra kaip uždrausti vilkėti sijonų, nes Švedijoje nėra tokio įstatymo, kuriame būtų pasakyta, kad vyrai negali dėvėti moteriškų drabužių.

Mašinistai nusprendė sijonais segėti tik karštomis dienomis, o vėsesnėmis mūvėti kelnes. „Keleiviai į mus spokso, bet iki šiol dar nė vienas nieko nepasakė. O jei ir pasakytų, neįsižeisčiau, nes man svarbiausia – patogumas“, – aiškino vairuotojas Martinas Akerstenas.

Stokholmo siaurasis geležinkelis „Roslagsbanan“ per dieną perveža maždaug 47 tūkst. keleivių.

•

Voveraičių jau galima pririnkti daugiau nei tik į puodą sriubos. / efoto.lt nuotrauka RITA KRUŠINSKAITĖ ritak@lzinios.lt

Dzūkijos šiluose pasirodžiusios pirmosios voveraitės grybautojus moko atidumo – dygsta neįprastose vietose.

Vis smagiau įsibėgėjant vasarai, kai gamta nešykšti šilumos ir drėgmės, iš samanų pradėjo galvas kišti geltonasis dzūkų auksas – voveraitės. Pasak ne vieno dešimtmečio stažą turinčios grybautojos iš Marcinkonių Janinos Janušauskienės, nors pavasaris šiemet buvo labai neįprastas ir gerokai vėlavo, voveraitės pradėjo dygti beveik tuo pačiu metu kaip ir pernai. Pirmuosius grybus moteris rado praėjusią savaitę.

Tiesa, jų buvo labai nedaug, pakako vos sriubai išsivirti. Tačiau esant pa-

lankioms sąlygoms, voveraičių kiekvieną dieną daugėja. Moteris jų prirenka jau ne saują, bet 4-5 litrus.

Už pirmąjį pusės litro talpos stiklainį voveraičių pirkėjai J.Janušauskienei, prekiaujančiai prie kelio Vilnius-Druskininkai, nepagailėjo pakloti 12 litų. Grybų gausėjant, jų kaina ima kristi. Šią savaitę už tokį patį stiklainiuką dzūkė prašo 10 litų.

J.Janušauskienė spėja, kad voveraičių turėtų būti nemažai, nes pasirodė ir pirmieji gero derliaus ženklai – žydi voveraičių žemė. „Tose vietose, kur paprastai po kelių dienų pasirodo voveraitės, samanos atrodo tarsi apibarstytos geltonais milteliais“, – teigė grybautoja. Marcinkoniškę šiuos gamtos ženklus pažinti išmokė tėvukas. Miško ženklai dar nė karto neapvylė.

J.Janušauskienė pastebėjo, kad šiemet voveraitės didelės ir gra-

Užsnūdęs klerkas pervedė milijonus

žios, bet dygsta kiek neįprastose vietose. Jų galima rasti žalioje samanoje, šalia kankorėžių, beržynėliuose, pulkeliai voveraičių geltonuoja ant krantų, kur daugiau smėlio. „Praėjusiais metais voveraičių galėdavai rasti ant takų, o šią vasarą jos ten bent kol kas nedygsta, o randi, kur nė nepagalvotum, todėl reikia būti ypač atidiems“, – tvirtino J.Janušauskienė.

Miško gėrybių mėgėjai jau randa ir lepšiukų – jaunų, sveikų ir gražių, kazlėkų, raudonikių, kai kam ir baravyką pasiseka į krepšį įsidėti. Žemuogių, pasak J.Janušauskienės, irgi turėtų būti nemažai, jos jau pradeda nokti. Mėlynių Dzūkijos miškuose derlius bus nevienodas. Ten, kur trūko drėgmės ir žiedai nukrito, derlius bus menkas. Tačiau gamta žada itin daug bruknių – bruknienojai tiesiog apsipylę žiedais.

•

Viskas gerai, kas gerai baigiasi: pensininkas nenukentėjo, atleistasis sugrąžintas į darbą.

Tačiau ar nevertėtų bankui susimąstyti, kodėl jo darbuotojai miega prie kompiuterio ir atlieka neįsivaizduojamas operacijas.

Akivaizdžiai pavargęs Vokietijos banko darbuotojas užsnūdo ant kompiuterio klaviatūros ir netyčia pervedė 222 mln. eurų.

Atvejį nagrinėja Heseno darbo santykių teismas. Jam pranešta, kad

klerkas turėjo pervesti viso labo 62,4 euro (215,5 lito) iš banko sąskaitos, priklausančios vienam pensininkui, tačiau akimirką snūstelėjęs nuspaudė klaviatūroje skaičių 2 – taip susidarė milžiniška suma 222 222 222,22 euro (apie 767,6 mln. litų).

Bankas greitai aptiko klaidą ir ją ištaisė. Į teismą kreipėsi klerko bendradarbis, kuris buvo atleistas, nes praleido šią klaidą tikrindamas nurodymą pervesti lėšas. Teismas nutarė, kad ieškovas turėtų būti grąžintas į darbą.

•

AFP, BNS, LŽ

singsupplies.com nuotrauka

Ministro katė įtariama šnipinėjimu Didžiosios Britanijos iždo kanclerio George’o Osborne’o katė užsitraukė nepasitikėjimą dėl savo gyvenimo būdo Londono vyriausybiniame kvartale – Frėjos elgesys labai jau įtartinas.

Klaviatūra - ne pagalvė, ypač banko darbuotojui... / abovethelaw.com nuotrauka

Štai taip karštą vasaros dieną atrodo Stokholmo traukinių mašinistai.

Viena tamsi dėmė Frėjos biografijoje – mįslingas jos dingimas. Osborne’ų šeima įsitaisė Frėją 2009 metais. Tuomet konservatoriai, kuriems priklauso ministras, buvo opozicijoje, ir politiko šeima gyveno Noting Hile, o ne Dauningstrite, kaip dabar. Po kelių mėnesių rainė pražuvo, tačiau 2011-aisiais atsirado.

Katė buvo identifikuota pagal mikroschemą ir grąžinta Osborne’ams, kurie tuo metu jau gyveno ministro rezidencijoje, Dauningstrito 11.

Niekas nežino, kas galėjo nutikti Frėjai per tą laiką, kai ji buvo dingusi. Pavyzdžiui, ją galėjo užverbuoti „kinų šnipai“ – įtaisyti katei slaptą įrangą ir paskui grąžinti šeimininkams. Šitai netiesiogiai patvirtina Frėjos elgesys. Labai jau įtartinai katė trinasi įvairiose vyriausybinėse įstaigose. Kitaip nei ministro pirmininko Davido Camerono katinas Laris, la-

biausiai mėgstantis dykinėti, Frėja nuolat pasirodo Vaithole, kariniuose mokymuose, trinasi valstybiniuose pastatuose ir net leidžia laiką bare už gero gabalo kelio nuo Dauningstrito 11. Baro darbuotojams vėlų vakarą tenka lydėti Frėją namo.

Finansų ministro atstovas gavo teisintis dėl neriboto Frėjos lankymosi

saugomose įstaigose. Jis sakė, kad Frėja „yra iš iždo, todėl jai galima visur“. Kaip pats ministras vertina įtartiną savo katės elgesį, nežinoma.

Oficialiai Frėja ir Laris turi gaudyti peles vyriausybės rezidencijoje.

Frėja priimta į pagalbą Lariui, nes tas jau ne kartą pastebėtas vien tinginiaujantis, o ne dirbantis savo darbą.

Frėjai prieinamos valstybinės patalpos, į kurias pakliūva tikrai ne kiekvienas. / huffingtonpost.cu.uk nuotrauka

•