Lzinios 2013 06 03

Kaina

2013 m. birželio 3 d. / Pirmadienis / Nr. 126 (13 551)

1,99 Lt

VERSLAS

KULTŪRA

TRASA

Paslaugų kuponų burbulas susprogo

Iš Nelės Savičenko teatro ir kino tikrovės 13p.

Skubus gatvių lopymas paralyžiavo 10p. eismą

8p.

Sąjūdžio darbas nebaigtas

Seime užsimota didinti apskrityse veikiančių regionų plėtros tarybų biurokratinį aparatą ir išplėsti jų funkcijas bei galimybes 3p.

Paryžiuje vykstančiame atvirame Prancūzijos teniso čempionate neliko jo milžinų - po trečiojo rato iš varžybų pasitraukė 206 cm ūgio amerikietis J.Isneris ir lenkas J.Janowiczius (203 cm) 15p.

UŽSIENIS

Nuo parko iki islamizacijos

R.Sakadolskis: “Sąjūdis paskelbė programą, kuri neįgyvendinta iki šiol.”

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

AUDRIUS MAKAUSKAS a.makauskas@lzinios.lt

Vilniaus universiteto lektorius Romas Sakadolskis, buvęs “Amerikos balso” lietuviškų laidų redakcijos vadovas, įsitikinęs: Sąjūdis pastatė namą - valstybę, - bet jo gyventojai į politinę bendruomenę dar nesusibūrė.

Šiandien suėjo 25 metai, kai buvo įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

1988 metų birželio 3-iąją 35 mokslo ir meno žmonės pasuko keliu, kuris nepraėjus nė dvejiems metams atvedė Lietuvą į nepriklausomybę.

Apie šį kelią - kaip jis atrodė iš už Atlanto vandenyno ir kaip jis atrodo iš 25 metų perspektyvos - LŽ interviu su tuometiniu “Amerikos balso” radijo lietuviškų laidų redakcijos vadovu Romu Sakadolskiu.

- Kaip jus pasiekė žinia apie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimą ir kokią žinią tada transliavo “Amerikos balsas”?

- Palaikėme artimus ryšius su Niujorke veikusiu Lietuvių informacijos centru. Būtent per ten keliavo “Lietuvos katalikų bažnyčios kronika” ir kiti pogrindžio leidiniai.

Iš jų pirmiausia telefonu ir sužinojome apie Sąjūdžio susikūrimą.

Dirva tam jau buvo paruošta ir padė-

tis nebebuvo tokia kaip anksčiau. Net 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo valdžia nesiryžo išvaikyti, apsiribojo tik pasmerkimu. Beje, po minėto mitingo pirmą kartą susisiekėme su seserimi Nijole Sadūnaite. Pamenu, tada reikėjo patikrinti, ar kitame laido gale tikrai Nijolė. Visa laimė, “Amerikos balse” dirbo jos giminaitis Linas Rimkus, jis ir atpažino savo pusseserę.

5p.

Lietuviška mokykla Vilnijoje - tautiškumo oazė Vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus pabirusios pavienės lietuviškos mokyklos tautiškumo salelės pietryčių Lietuvoje. Lietuviškas žodis tose vietose neretai skamba tik peržengus jų slenkstį.

Šiandien visi šalies abiturientai laiko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, o jo išvakarėse LŽ žurnalistai aplankė lietuvišką Baltosios Vokės “Šilo” vidurinę mokyklą. “Mes esame tautiškumo židinys viso miestelio bendruomenėje”, - LŽ tvirtino mokytojas Augustinas Mačėnas. Vis dėlto pokalbis

nebuvo vien smagus. Lietuvių kalbą ir literatūrą dėstanti Aušra Indrišiūnienė paminėjo ir diskriminacijos elementą, kurį patiria lietuviškų mokyklų abiturientai. Juk jie, užaugę toje pačioje, dažnai nelietuviškoje, aplinkoje per baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą 4p. jokių nuolaidų neturi.

Po maištingo šeštadienio, kai per minios susirėmimus su policija nukentėjo šimtai žmonių, vakar Turkijoje buvo ramiau, tačiau policija suiminėjo neramumų kurstytojus.

Viskas prasidėjo kaip vietinės reikšmės ekologinė akcija, nes Stambulo gyventojai nenori, kad būtų užstatytas šalia centrinės aikštės esantis Gezi parkas. Netrukus taiki akcija už parko išsaugojimą virto audringu nepasitenkinimo proveržiu prieš Turkijos premjero Recepo Tayyipo Erdogano ir jo partijos politiką, kurią nepatenkinti turkai vadina šalies islamizacija. Per dvi dienas įvyko beveik 90 protesto akcijų ir suimta 7p. daugiau kaip 900 žmonių.

ORAI Debesuota su pragiedruliais, kai kur smarkiai palis.

Temperatūra dieną 25-26 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 06 03

Komentarai ir debatai

Kuo tolyn, tuo blogyn KĘSTUTIS GIRNIUS

Dar vieną savaitę dar daugiau blogų žinių valdančiajai koalicijai ir vis nauji jos nekompetencijos įrodymai. Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė buvo priversta atsistatydinti, Estijos prezidentas pasiskundė, kad Lietuva kol kas neturi aiškios pozicijos dėl atominės jėgaines, o Darbo partija meta vis daugiau iššūkių premjerui ir Vyriausybei.

Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl socialdemokratės B.Vėsaitės atleidimo iš ūkio ministrės pareigų. B.Vėsaitės likimas buvo nuspręstas paaiškėjus, kad ji skrido į Kazachstaną verslo įmonės užsakytu lėktuvu. Viktoras Uspaskichas tučtuojau nurodė, kad “interesų konfliktas yra didžiulis”. Pasak jo, “naudotis paslaugomis privačios kompanijos, su kuria vyksta valstybės derybos ir valstybinių pinigų dalybos, - tuo viskas pasakyta”. Taigi, jo manymu, ministrė turės pasitraukti arba bus atstatydinta.

To nesuprato pati ministrė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Šis dar pirmadienį aiškino, jog pirmiausia reikia “sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų, o ne vadovautis interpretacijomis”. Antradienį jis jau teigė, jog delsimas priimant sprendimą dėl ūkio ministrės B.Vėsaitės likimo būtų buvęs nenaudingas, ir pridūrė, kad “niekas nuomonės nekei-

čia”. Deja, A.Butkevičius, kaip ir daugelį kitų kartų, keitė savo nuomonę ir rodė neryžtingumą bei sutrikimą. Jau nebe tie laikai, kai ypatingomis verslininkų teikiamomis paslaugomis piktnaudžiavęs ministras gali tęsti savo darbą, lyg nieko nebūtų įvykę. Tai turi suprasti premjeras, nelaukdamas VTEK ar kokios nors kitos institucijos nutarimo.

Tokiais atvejais reikalingas greitas, nedviprasmiškas politinis sprendimas.

Atrodo, kad A.Butkevičius vylėsi, jog reikalas pats kaip nors išsispręs, arba jis galės prisidengti VTEK nutarimu.

Vėl iškilo atominės jėgainės klausimas, tiksliau tariant, Vyriausybės negebėjimas apsispręsti. Lietuvoje viešintis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakė, kad jo šalis dalyvaus steigiant bendrą įmonę Visagino atominės elektrinės projektui plėtoti, jei Lietuva pateiks gerą pasiūlymą ir “jei tas pasiūlymas kada nors bus pateiktas”. Premjeras reagavo labai jautriai. Jis teigė, kad Estijai dar prieš mėnesį buvo pateikti pasiūlymai dėl VAE projekto, ir melu pavadino svarstymus, jog Vyriausybė vilkina sprendimus dėl atominės elektrinės.

Estija nenusileido. Ekonomikos ir transporto ministras Juhanas Partsas aiškino, kad naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektas turi būti ekonomiškai pagrįstas, o pačios Lietuvos aiški pozicija yra lemiama. J.Partsas skatino “Lietuvos Vyriausybę labai aiš-

kiai pasakyti, ar ji nori investuoti į šį projektą, ar ne”. Galima pridurti, kad D.Grybauskaitė palaikė estų priekaištus. Ji pažymėjo, jog “Vyriausybė vis dar atideda galutinius sprendimus”. “Žinoma, mūsų kaimynai pateiks klausimų, nes iš mūsų Vyriausybės vis dar nėra aiškumo”, - sakė prezidentė.

Ir kuo ilgiau Vyriausybė vilkina sprendimą, tuo mažesnė tikimybė, kad jėgainė bus pastatyta, nes Estijos ir Latvijos vadovai, žinodami apie padėtį Lietuvoje, referendumo rezultatus, premjero svyravimus ir prieštaringus aiškinimus, valdančiosios koalicijos abejingumą atominei, neskubės inves-

vyksta chaotiškai ir kad per beveik pusmetį komitetas nesulaukė jokių esminių įstatymų dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo. V.Andriukaitis neliko skolingas. Jo teigimu, už “darbiečių” kritikos slypi privačių medicinos kompanijų interesai.

Reikšmingesnis žingsnis - Darbo partijos siūlymai dėl biudžeto: padidinti metinių neapmokestinamų pajamų dydį iki 10 tūkst. litų, įvesti “Sodros” įmokų viršutinę ribą, sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą būtiniausioms kasdienio vartojimo prekėms.

Kaip teigė Andrius Kubilius, mokesčių klausimai yra vienas pamatinių daly-

Kuo ilgiau Vyriausybė vilkina sprendimą, tuo mažesnė tikimybė, kad jėgainė bus pastatyta. tuoti, kol nėra tvirtų garantijų, jog projektas bus vykdomas iki galo.

Pradeda braškėti valdančioji koalicija. Tiksliau tariant, Darbo partija nutarė nesitenkinti jaunesnio partnerio vaidmeniu ir pradėjo atvirai kritikuoti socialdemokratus bei Vyriausybę.

V.Uspaskichas nedelsdamas pareikalavo B.Vėsaitės atsistatydinimo. Prieš savaitę jis pareiškė, kad “labai prastai” vertina ir sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio darbą, o “darbietė” Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė papriekaištavo, kad ministerijos darbas

kų, dėl kurių valdančioji koalicija turi būti susitarusi. Susitarimo stoka rodo, kad smarkiai pakito koalicijos partnerių tarpusavio ryšiai.

Po rinkimų ir ypač po prezidentės atvirai reiškiamos kritikos Darbo partija buvo sutrikusi ir blaškėsi, V.Uspaskichas atvirai panikavo. Socdemai, įsitikinę, kad turi visus kozirius, elgėsi arogantiškai, nepaisė partnerių prašymų, diktavo savo sąlygas. V.Uspaskichas nebuvo palaikomas balsuojant dėl jo neliečiamybės panaikinimo, Rolando Pakso ateitis dar neišspręsta, nors koalicija turi didelę balsų persvarą Seime.

Darbo partija atgauna pasitikėjimą savimi, supranta, kad tylėdama ir nusileisdama socdemams ji sau kasa duobę ir rizikuoja netekti rinkėjų. Tad “darbiečiai” veiks nepriklausomai, stengsis parodyti, kad jie energingiau gina kairiųjų rinkėjų interesus negu socdemai. Jei jų siūlymai bus atmesti, “darbiečiai” galės suversti atsakomybę socdemams. O jei siūlymai bus patvirtinti, Darbo partija galės sau prisiskirti laurus. Panašiu keliu pasuks “Tvarka ir teisingumas”. A.Butkevičius nesugebės sudrausminti savo partnerių, nes jis neturi ką jiems pasiūlyti ir nėra jų gerbiamas.

A.Kubilius klausė, ar dar yra valdančioji koalicija, kai viena iš partnerių sako, kad ji eis su savo individualiomis iniciatyvomis? Atsakymas yra “taip”. Ši koalicija, kad ir kokia ji būtų trapi ir nebūdinga, dar ilgai išliks. Darbo partija bei “Tvarka ir teisingumas” jos nepaliks, nes pasitraukusios iš koalicijos abi partijos atsirastų politinėje dykumoje.

Socdemai irgi nesiims dramatiškų žingsnių, nes vienintelė alternatyva yra koalicija su konservatoriais, kurie būtų sunkus, reiklus, nelengvai suvaldomas partneris, turintis beveik tiek pat vietų Seime, tad galintis reikalauti ir daugiau įtakingų ministerijų.

Koalicija išliks, bet manau, kad vis daugiau socdemų vadovų savęs klausia, ar A.Butkevičius - tinkamiausias žmogus vadovauti Vyriausybei.

•

Seimo tribūna

N.Puteikis: “Noriu būti vakarietiškas politikas” Nebijoti sakyti tiesą, kaip teigia Seimo narys konservatorius Naglis Puteikis, tai - vakarietiškos kultūros politiko etalonas.

- Esate perrinktas antrajai Seimo kadencijai. Su kokiomis negandomis pasiryžęs kovoti?

- Didžiausios šių dienų negandos - tiesos ir teisingumo trūkumas valstybėje. Tai ypač gerai matome, kai valstybę ištinka krizė. Pirma krizė, mano galva, buvo kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymas. Tai buvo pirmas išbandymas Lietuvos valstybei, jos gebėjimui spręsti sudėtingas bylas. Tačiau susimauta dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių. Antra krizė valstybę ištiko, kai Breste žuvo Vytautas Pociūnas. Neužlopytos skylės ir neišmoktos pamokos dar kartą pasikartojo. Pastaroji krizė - teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymas. Visos nelaimės, kurios ištinka Lietuvą, kartojasi pagal tą patį scenarijų: įvykiams tirti išsiunčiami patys prasčiausi pareigūnai, o susimovėliai nebaudžiami. Jie teisėsaugoje dirba toliau, tęsia savo karjerą. Tad jau trečią kartą lipame ant po paties grėblio.

- Kaip ir praėjusioje kadencijoje, dirbate Audito komitete. Kokie jums svarbiausi prioritetai šioje srityje?

- Viešieji pirkimai, reprezentacinės lėšos, komandiruotpinigiai. Tai sritys, iš kurių valstybės lėšos galbūt vagiamos arba “kombinuojamos”.

- Vis atsiduriate žiniasklaidos dėmesio centre, jūsų pareiškimai dažnai sukelia prieštaringų reakcijų. Kodėl maištaujate?

- Iš kaimynių valstybių išsiskiriame tuo, kad Latvijoje arba Lenkijoje, kai politikas sako tiesą, niekas nevadina jo “populistu” arba “maištininku”. Lietuvos politikoje vyrauja tradicija, kad nevalia išnešti paslapčių iš vadinamojo valdžios elito. Taip pat negalima sakyti ir tiesos.

Kai dirbau Seimo Antikorupcijos komisijoje, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras mums sakė netiesą apie Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado (buvę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovai - red.) atleidimo aplinkybes, apie tai pasakiau žurnalistams. Nuo to laiko man prilipdė “maištininko”, “skandalisto” ir “populisto” etiketes.

Neseniai paaiškėjo, kad V.Giržadas nekaltas, bet kodėl jis iki šiol negrąžintas į darbą? Kodėl neatsiimtas ieškinys? Kodėl R.Vaišnoras ir kiti vis dar dirba? Atsakymas paprastas - tas, kuris išeis į tribūną ir tai pasakys, bus išvadintas “maištininku”,

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

“populistu”, “skandalistu”, “marginaliu” politiku.

Savo rinkėjams esu pažadėjęs, kad jeigu mane išrinks į Seimą, elgsiuosi taip, kaip elgiasi Europos politikai. Pažadėjau pasakoti, kas yra blogai šiame vadinamajame Lietuvos elite. Esu pasiryžęs sakyti tiesą, nors didžiąją dalį kolegų tai baisiausiai nervina. Mūsų politikai, jei įvyksta rezonansiniai įvykiai, visą laiką tyli arba apsimeta, kad tai nevyksta.

- Dėl savo elgesio sulaukėte ne vienos savo bendražygių drausmės nuobaudos, jums buvo užkirstas kelias siekti partijos pirmininko posto, nors kai kurie partijos skyriai jūsų kandidatūrą palaikė. Kaip dėl to jaučiatės?

- Jaučiuosi nubaustas už tiesos sakymą - neteisingai ir nedemokratiškai.

Tai neatitinka vakarietiškos kultūros.

- Viešumoje ne kartą esate kritikavęs savo partiją. Kodėl iš jos nepasitraukiate?

- Tegul pasitraukia tie, kurių vaikai reklaminiuose vaizdo klipuose keikiasi, ir tie, kurie viena sako, o kita daro.

Atėjau į partiją, kurioje dauguma buvo sąžiningi ir padorūs žmonės, išpažįstantys žmogiškąsias vertybes, kurie elgiasi taip, ką propaguoja. Dabar tas balansas partijoje sutriko.

Mano kalbėjimas nukreiptas į tai, kad partija vėl grįžtų į tą būklę, kokią „LŽ gidas“ J.Čiulada

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

N.Puteikis: “Latvijoje arba Lenkijoje, kai politikas sako tiesą, niekas nevadina jo “populistu” arba “maištininku”. mačiau, kai į ją įstojau. Siekiu, kad partija dirbtų žmonėms ir laikytųsi deklaruojamų principų.

- Vis dėlto ar sunku, o gal lengva būti politikos “neformalu”?

- Stengiuosi laikytis principų, kuriuos išmokau Sąjūdžio laikais. Tuomet maniau, kad kuriame vakarietiš-

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

kos kultūros valstybę, ir norėjau būti tokios valstybės politiku. Žmonėms stengiuosi kalbėti tiesą ir siekti teisingumo, nes tai - ir Sąjūdžio, ir europinės valstybės idealai.

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 06 03

Dienos temos

Valdininkai grįš į regionus

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) SVEIKINIMAS SĄJŪDŽIO 25-MEČIO PROGA Sąjūdis - visų Lietuvos žmonių, jo programa rėmėsi socialdemokratija

V.Bukausko teigimu, siekiama, kad regionų plėtros tarybos turėtų realią valdžią regionuose įgyvendinant ES fondų finansuojamus projektus.

B.Ropė: “Regionai šiuo metu egzistuoja tik formaliai, jokios realios valdžios jie neturi.”

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Daug valdininkų nereikės

Seime užsimota didinti apskrityse veikiančių regionų plėtros tarybų biurokratinį aparatą ir išplėsti jų funkcijas bei galimybes.

Nors prieš ketverius metus naikinant apskričių administracijas buvo tvirtinama, kad taip siekiama sumažinti valdininkų skaičių.

Regioninės plėtros įstatymo pataisų projektą užregistravo grupė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) narių. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko teigimu, įstatymo pataisomis siekiama, kad regionų plėtros tarybos turėtų realią valdžią regionuose įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamus projektus. Todėl būtų panaikintas Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), o regionuose įkurtos savarankiškos apskričių regioninės plėtros agentūros.

Kiek iš viso darbuotojų reikėtų būsimose apskričių plėtros agentūrose, spręstų pačios regionų plėtros tarybos.

Kitos galimybės Pasak V.Bukausko, šioms agentūroms, kaip vykdomajai regionų plėtros tarybos valdžiai, būtų suteikta teisė rengti ir koordinuoti regioninius projektus, taip pat atstovauti regionams tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose, stebėti, kaip įgyvendinami plėtros tarybos priimti sprendimai, ar tinkamai savivaldybės vykdo įsipareigojimus. Agentūros būtų išlaikomas dalininkų - savivaldybių bei valstybės - lėšomis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė LŽ priminė, kad prieš ketvertą metų, kai buvo naikinamos apskričių administracijos, LSA siūlė regionų plėtros taryboms suteikti savarankiškumą ir leisti formuoti regioninę valdžią. Tačiau VRM atsirado naujas departamentas, o apskrityse įkurti skyriai, turintys po 3-5 darbuotojus. Vis dėlto jiems pradėjus veikti paaiškėjo, kad regionai liko be juridinio asmens statuso. Kai kurie regionai pradėjo kurti asociacijas, tačiau tai problemos neišsprendė. “Regionai egzistuoja tik formaliai, jokios realios valdžios jie neturi”, - LŽ teigė B.Ropė.

Kaip LŽ sakė Seimo VVSK pirmininkas V.Bukauskas, priėmus pataisas, etatiniais darbuotojais galės tapti ir regionų plėtros tarybų pirmininkai bei pavaduotojai. Esą iki šiol šį darbą jie dirbo visuomeniniais pagrindais. Kiek iš viso darbuotojų reikėtų būsimose apskričių plėtros agentūrose, spręstų pačios regionų plėtros tarybos.

LSA viceprezidentas B.Ropė mano, kad agentūrose pakaks 3-5 darbuotojų, kad būtų galima pradėti “sukti” aktyvesnį regionų gyvenimą.

Marijampolės apskrities regiono plėtros tarybos pirmininkas Algis Žvaliauskas taip pat teigė manantis, kad valdininkų skaičius smarkiai nedidėtų.

Esą apskrityse gali atsirasti po vieną ar du naujus valdininkus. Kitą dalį siūlomų apskričių regioninės plėtros agentūrų darbuotojų galėtų sudaryti dabar apskrityse dirbantys Regioninės plėtros departamento prie VRM skyrių darbuotojai.

A.Žvaliauskas pabrėžė ir tai, kad įsteigus agentūras būtų panaikinta kuriozinė situacija: “Skirstome šimtus milijonų litų, bet esame visuomeninė institucija, be juridinio asmens teisių.”

Taip pat tikinama, kad turėtų būti panaikintas Regioninės plėtros departamentas prie VRM. Šiame departamente ir jo skyriuose apskrityse šiuo metu dirba 46 valstybės tarnautojai ir darbuotojai. “Kiek darbuotojų reikėtų kuriamoms viešosioms įstaigoms (agentūroms), kol kas nustatyti sudėtinga”, - LŽ aiškino VRM Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Audra KeniausytėPetraitienė.

Pasigedo demokratijos Seime registruotomis Regioninės plėtros įstatymo pataisomis bandoma panaikinti ir kitą, ne vienus metus egzistuojančią koliziją. 2011 metais Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso (ET VRVK) atstovai patikrinę, kaip Lietuvoje įgyvendinama Europos vietos savivaldos chartija, nustatė, kad Lietuvoje iš esmės nėra regioninės savivaldos lygmens. Šalyje egzistuojantys regionai neatitinka europinių regionų reikalavimų, nes neturi savo administracijos ir biudžeto. Todėl Lietuva priskirtina ne prie demokratinių, kuriose plėtojama trijų lygių valdžia - centrinė, regionų ir savivalda, o prie posovietinių “griežtos rankos” šalių, kai valdoma “iš centro” - iš VRM. Paskelbus tokias ET VRVK išvadas Lietuvos atstovai Regionų valdžių rūmuose prarado balsavimo teisę.

ET VRVK vienija Europos valstybių atstovus iš daugiau nei 200 tūkst. vietos ir regionų valdžios institucijų.

•

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sveikina visus Lietuvos žmones su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečiu ir linki, prisimenant ir įvertinant drauge nueitą Nepriklausomybės ir demokratijos kelią, didžiuotis savimi, savo valstybe Lietuva ir kitais bendrapiliečiais, taip pat bendrais pasiekimais nuo tos įsimintinos 1988 m. birželio 3 d., kai buvo įsteigtas Sąjūdis.

LSDP kviečia prisiminti, kad Sąjūdyje dalyvavo labai daug ir labai skirtingų Lietuvos žmonių, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, statuso, politinių pažiūrų, religijos, o Sąjūdžio veiklos programa didžiąja dalimi rėmėsi socialdemokratinėmis idėjomis.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro, LSDP atkūrėjo ir vicepirmininko Vytenio P.Andriukaičio tvirtinimu, „Troškimas kitokios, teisingesnės Lietuvos plukdė skirtingus Lietuvos žmones viena kryptimi. Tuomet nebuvo vien juodos ar baltos spalvos, nors buvo komunistų ir ne kolaborantų, disidentų ir tremtinių, ir rezistentų. Taip kalbu todėl, kad labai lengva padaryti daug klaidų, vertinant Sąjūdžio kūrimosi ir Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. O piešti Sąjūdį kaip dešinįjį, antikomunistinį judėjimą yra visiškas istorinės realybės iškraipymas“.

V.P.Andriukaitis, prisimindamas Sąjūdžio ištakas, pasakoja: „1988 m. birželio 3-iąją Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo salėje buvo išrinkta Lietuvos Pertvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė iš 35 žmonių. Paradoksalu ir liūdna, tačiau joje nebuvo disidentų. Pusę jų sudarė komunistų partijos nariai: Justinas Marcinkevičius, komunistas, Romualdas Ozolas, komunistas, Eduardas Vilkas, komunistas, Bronislovas Genzelis, komunistas, Kazimieras Antanavičius, ne komunistas...“ „Sąjūdis apsisprendė, kad Sąjūdžio veiklos pagrindinė programa bus socialdemokrato K.Antanavičiaus parengta programa, tik pakoreguota, patobulinta. Tai buvo ne tada labai madingos ekonominio šoko terapijos kelias, ne totalinės privatizacijos, ne griovimo, ne visai nereguliuojamos rinkos, bet socialiai orientuotos rinkos doktrina. Būtent šią doktriną mums pavyko iš dalies įdėti į Sąjūdžio rinkimų programą, ją palaikė daugelis“, - pabrėžia V.P.Andriukaitis.

Tuo tarpu Nepriklausomybės Akto signataras, LSDP Garbės Pirmininkas Česlovas Juršėnas akcentuoja Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko reikšmę Sąjūdžiui: „Algirdas Brazauskas, kai tik atsirado politinė prošvaistė, pasuko Lietuvos laisvės keliu. Čia vėl netrūksta kritikų: kodėl jis tai darė neskubėdamas, apsidairydamas, kodėl nešūkavo kartu su tais, kurie, už nieką neatsakydami, kvietė į politinį avantiūrizmą. Jisai į tokius klausimus ne kartą yra argumentuotai atsakęs: elgęsis taip todėl, kad to meto sąlygomis Jis atsakė už Lietuvos likimą, jos žmonių gyvenimą, kraują. Sąjūdis tuo metu buvo žygio į laisvę avangardas, o Algirdas Brazauskas buvo atsakingas ir rūpinosi ariergardu. Atmetant tarybinę imperiją, tai buvo nė kiek ne mažiau svarbu negu žengti avangarde“ (citata iš V.Kavaliausko knygos „Žmogus laiko taikinyje. Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis“).

Nepriklausomybės Akto signataras, ne socialdemokratas Arvydas Juozaitis iš Sąjūdžio laikų taip pat prisimena labai skirtingų Lietuvos žmonių vienybę: „Gana sėkmingai artėjome laisvės link ir buvome neapsakomai laimingi, kad viskas vyksta taikiai. Tarsi stebuklas. Ir mitingų bangos, ir roko maršas per Lietuvą, ir ekologai žalieji, ir paminklosaugininkai - visi judėjome viena kryptimi. Oficiali Lietuvos valdžia negalėjo nieko sustabdyti, ir ji padėjo Sąjūdžiui įveikti Maskvą.“ (citata iš V.Kavaliausko knygos) V-2222

3

4

2013 06 03

Dienos temos

Lietuviška mokykla - tautiškumo oazė Tautinio tapatumo problema

TOMAS BAŠAROVAS t.basarovas@lzinios.lt

Vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus Baltarusijos sienos link pabirusios pavienės lietuviškos mokyklos - tautiškumo salelės pietryčių Lietuvoje. Lietuviškas žodis tose vietose neretai skamba tik peržengus šių mokyklų slenkstį. Šiandien visi šalies abiturientai laiko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, o jo išvakarėse LŽ žurnalistai aplankė lietuvišką Baltosios Vokės “Šilo” vidurinę mokyklą - dalyvavo ketvirtokų mokslo metų pabaigos šventėje, su mokytojais diskutavo apie lietuvių kalbos mokymą ir jos išsaugojimą. “Mes esame tautiškumo židinys viso miestelio bendruomenėje”, - tvirtino istorijos ir pilietiškumo mokytojas Augustinas Mačėnas. Nuoširdus ir kantrus pedagogų atsidavimas siekiant išsaugoti ir puoselėti lietuvių kalbą - išskirtinis lietuviškų Vilnijos krašto mokyklų bruožas.

Tačiau pokalbis nebuvo itin smagus.

Lietuvių kalbą ir literatūrą aukštesnių klasių mokiniams dėstanti Aušra Indrišiūnienė užsiminė ir apie atsirandantį diskriminacijos elementą, kurį patiria Vilnijos krašto lietuviškų mokyklų abiturientai. Juk jie, užaugę toje pačioje, dažnai nelietuviškoje, aplinkoje per baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą jokių nuolaidų neturės.

“Šilo” mokyklos pradinukai krykštavo gavę pagyrimo raštus. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

A.Indrišiūnienė: “Mūsiškiai, augę tokiose pat šeimose ir kaimynystėje su lenkiškos mokyklos mokiniais, neturės tokių nuolaidų kaip jie.”

Palaikymo trūksta “iš aukščiau”

Mokykloje - tik lietuviškai “Šilo” vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Česlava Šniukštienė džiaugiasi, kad vaikai į pirmą klasę jau susirenka kiek pramokę kalbėti lietuviškai. “Dabar jie ateina iš darželio ir gana gerai kalba lietuviškai, nors jų kalba ir skurdoka”, - LŽ teigė ji. Pedagogės džiaugsmas suprantamas sužinojus, kad būta ir tokių mokinių laidų, kai iš 15 vaikų klasėje lietuviškai kalbančiųjų buvo vos trys. “Turėdavome pailgintas mokymo grupes ir pamokas pradėję 8 valandą ryto baigdavome tik apie 3 valandą po pietų. Tad visi moksleiviai išmoko lietuviškai ir rašyti, ir skaityti”, - pasakojo Č.Šniukštienė. Kaip teigė mokytoja, vis dėlto didžioji dalis mokinių savo šeimos aplinkoje nekalba lietuviškai, todėl mokykloje galioja griežta taisyklė - bendrauti tik lietuvių kalba. “Su vaikais susitariame nuo pirmos klasės, kad įžengus į mokyklą - per pamokas ar per pertraukas, tarpusavyje - bus kalbama tik lietuviškai. Tik užvėrę mokyklos duris kiekvienas kalba, kaip kas nori”, - sakė Č.Šniukštienė.

Pradinukams privalu namie savaitgaliais pažiūrėti bent vieną lietuvišką televizijos laidą. Todėl pirmadieniai tradiciškai čia prasideda sekmadieninės “Gustavo enciklopedijos” laidos aptarimu.

Tai, kad iš dviejų miestelyje esančių mokyklų vaikai eina mokytis į lietuvišką, o ne lenkišką, pasak pedagogų, lemia tėvų apsisprendimas. “Tėvai suvokia, kad jų atžalos gyvens - studijuos, dirbs Lietuvoje. Juk ne visi išvažiuos į Lenkiją ar Angliją, tad jie supranta, kad jau universitete ar kolegijoje jiems prireiks lietuvių kalbos”, - aiškino I.Tamkevičienė.

Kita priežastis - tautinio tapatumo problema. “Čia - daugiakultūrė aplinka. Kai nuo XIX amžiaus šis kraštas pradėjo slavėti, tam tikrų slavėjimo apraiškų liko iki šiol. Tad ir dabar kai kurie vaikai ar net jų tėvai nežino, prie ko tautiniu požiūriu save priskirti”, - teigė istorijos ir pilietiškumo mokytojas A.Mačėnas. Todėl esą vienos šeimos renkasi lenkišką, kitos - lietuvišką mokyklą. “Pamokose stengiuosi sakyti, kad nesvarbu, jeigu šeimoje kalbate vienaip, o mokykloje - lietuviškai, vis tiek esate Lietuvos piliečiai”, - tikino jis.

Nedidelio Baltosios Vokės miestelio centre - dvi mokyklos. Viena jų - lenkiška Elizos Ožeškovos (kairėje), kita lietuviška “Šilo” vidurinė mokykla.

Įgūdžiai - iš šeimos Lituanistė A.Indrišiūnienė įsitikinusi, kad kalbos mokėjimas priklauso nuo šeimos, kurioje vaikai auga. “Jeigu šeimoje ir su draugais kalbama ne lietuviškai, ši kalba ir lieka svetima, vaikai jos nemoka. Yra mokinių, kurie nežino net elementariausių lietuviškų žodžių”, - LŽ teigė pedagogė.

Pradinukai dažnai maišo kelias lenkų, rusų ar lietuvių - kalbas, nes gerai nemoka nė vienos. “Jie vartoja daug rusiškų žodžių, bet sulietuvina žodžių galūnes, tarkim, draudimą “nešvilpk”, sako - “nesvistiuok””, pasakojo pradinių klasių mokytoja Inga Tamkevičienė.

Net ir aukštesnių klasių mokiniai pamoką dažnai pradeda žodynų vartymu ir naujų žodžių mokymusi. Pedagogės nesiskundžia, tikina, kad tokioje mokykloje jiems didžiulė paskata dirbti kūrybiškai, mokyti netradicinėmis priemonėmis.

“Esu priversta mokiniams duoti daugiau kūrybinių darbų, kad galėčiau geresnį pažymį parašyti. Man svarbu,

kad vaikas nesijaustų niekam tikęs vien dėl to, jog nemoka taisyklingai rašyti.

Juk jis nekaltas, kad tokioje aplinkoje auga”, - tikino A.Indrišiūnienė.

Nors mokiniams nuolat akcentuojama lietuvių kalbos mokymosi svarba, mokytojų raginimus išgirsta ne visi. “Juk negaliu jiems įsakyti kalbėti tik lietuviškai, tačiau prašau, kad bent su draugais valstybine kalba šnekėtų. Pabrėžiu, kad ne visą gyvenimą jie gyvens Baltojoje Vokėje. Išvažiuos iš tėvų namų ir pagaliau pamatys, kad gyvena... Lietuvoje”, aiškino A.Indrišiūnienė.

Pedagogė neslėpė, kad esama ir tokių mokinių, kurie daugiau dėmesio skiria anglų negu lietuvių kalbai. “Kai jiems sakau, kad nuvažiavus į Vilnių bus gėda nemokėti lietuvių kalbos, man atšauna, jog Lietuvoje negyvens ir tos kalbos jiems neprireiks”, - sakė ji.

Nevienodas egzaminas LŽ žurnalistui Baltosios Vokės “Šilo” vidurinėje mokykloje bendraujant su pedagogais, prie lietuvių kal-

bos kabineto ėmė rinktis ir nekantriai trypčioti dvyliktokai. Jie atėjo į paskutinę konsultaciją prieš šiandien vykstantį lietuvių kalbos brandos egzaminą.

“Mūsų abiturientai šiais metais labai nukentės, nes tautinių mažumų mokykloms padarytos nuolaidos.

Mūsiškiai, augę tokiose pat šeimose kaip ir Elizos Ožeškovos mokyklos mokiniai, bus vertinami griežčiau nei lenkiškos mokyklos abiturientai. Jie neturės jokių nuolaidų”, - piktinosi A.Indrišiūnienė.

Jos teigimu, lietuviškos mokyklos abiturientų kalbiniai gebėjimai nė kiek ne geresni nei lenkiškos ugdymo įstaigos auklėtinių, kurie šiandien laiko palengvintą egzaminą. “Aišku, mes daugiau dėmesio skiriame lietuvių kalbai. Tačiau kasdienybėje nevartodamas kalbos jos neišmoksi. Mūsų mokyklos mokiniai mąsto ne lietuvių kalba, nes kalbėdama su jais ir skaitydama jų rašinius matau, kad jų galvose vyksta vertimo procesas”, - tvirtino pedagogė.

A.Mačėno teigimu, lietuviška mokykla - tautiškumo salelė Vilnijoje, o ypač vietos bendruomenėje. “Minime valstybines šventes, pavyzdžiui, kasmet sausio 13-ąją sukrauname laužą, o vasario 16-ąją mokiniai apie šią šventę miestelio gyventojams primena pakabindami trispalvių vėliavų. Lietuviškumą ir tautiškumą skatiname ne tik mokykloje, jį stengiamės parodyti ir šioje daugiakultūrėje aplinkoje”, - pasakojo jis. Pedagogų teigimu, į kiekvieną mokyklos šventę stengiamasi įtraukti kuo daugiau miestelio bendruomenės narių. “Užgavėnes šįmet šventė ir Morę sudegino net ir gretima lenkiška mokykla”, - džiaugėsi I.Tamkevičienė. “Šilo” vidurinės mokyklos pedagogai sakė, kad su greta esančia Elizos Ožeškovos mokyklos bendruomene gerai sutaria. Apie konkurenciją tarp dviejų mokyklų pedagogai kalbėti vengė. Vis dėlto neslėpė suvokiantys, kad išlaikyti dvi mokyklas nedideliame miestelyje vietos valdžiai yra našta.

Tam, kad lietuviška mokykla Baltojoje Vokėje nesunyktų, pedagogai stengiasi negailėdami darbo ir pastangų - mokykla aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose. “Mokytojams tai yra geras spyris. Stengiamės kaip įmanydami, kad tik vaikams būtų įdomu pas mus mokytis”, - sakė I.Tamkevičienė.

Pedagogai neslėpė ir savo apmaudo, kad mokykla neturi sporto bei aktų salių. Dėl patalpų trūkumo viena pradinukų klasė atskirta ir priversta dirbti atokiau nuo mokyklos esančiame pastate. Tačiau palaikymo ir pagalbos pasigendama ne iš vietos bendruomenės, o iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Juk nė vienas jos atstovas neatvyko net į šios mokyklos 20-mečio minėjimą. “Atrodo, kad vietos valdžiai mes dar rūpime, bet aukštesnei esame tikrai nereikalingi”, - teigė Č.Šniukštienė.

•

“Šilo” vidurinės mokyklos mokytojai (iš kairės): pradinių klasių mokytojos Č.Šniukštienė ir I.Tamkevičienė, istorijos ir pilietiškumo mokytojas A.Mačėnas.

Švietimo įstaigų skaičius Šalčininkų rajone (mokyklos, kuriose dėstoma tik lietuvių kalba) Gimnazijos 4 (1) Vidurinės mokyklos 11 (4) Pagrindinės mokyklos 9 (4) Ikimokyklinio ugdymo mokykla 11 (2)

A.Indrišiūnienės abiturientų konsultacija prieš egzaminą.

Informacija www.aikos.smm.lt

2013 06 03

Dienos temos

5

Sąjūdžio programa vis dar neįgyvendinta •1 p.

Atkelta iš

Kuriantis Sąjūdžiui dar nežinojome, ar jau galima apie jį kalbėti kaip apie judėjimą, kuris ves Lietuvą į laisvę. Tačiau nujautėme, kad galime pasitikėti šia organizacija.

Labai padėjo tai, kad iniciatyvinėje grupėje buvo žmonių, apie kuriuos buvome girdėję - Justinas Marcinkevičius, Julius Juzeliūnas, Arvydas Juozaitis, Vytautas Landsbergis.

Supratome, kad vieną arba du žmones sovietinės struktūros galėtų suvedžioti ar sulaužyti. Tačiau jų visų kartu - ne. Todėl ir tikėjome, kad Sąjūdis nėra sovietų kūrinys.

- Kada supratote, kad Sąjūdis gali būti ta jėga, kuri atves Lietuvą į nepriklausomybę?

- Man atrodo, tai supratau 1988ųjų spalį, atvykęs į Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą Vilniuje. Ir anksčiau galėjai protu suvokti, kokie dalykai gali įvykti, kai į veiklą įsitraukė tokie žmonės. Bet atvykęs į suvažiavimą ir pamatęs, kokie skirtingi žmonės suranda bendrą naratyvą, patikėjau, kad klausimas jau tik toks, kokiu keliu į tą tikslą teks eiti. Aišku, susidorojimo pavojus, ypač pradžioje, buvo didžiulis. To bijojome ir stebėdami padėtį iš Amerikos.

- O 1988-ųjų birželį dar netikėjote, kad Lietuva bus nepriklausoma?

- Niekada neabejojau, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę, tik nežinojau, ar to sulauksiu. Išeivijoje daug kas gyveno tokia nuostata, ja gyvenau ir aš. Supratau, jog ir mano darbas “Amerikos balse” nėra šiaip sau etatas, kad mūsų užduotis buvo šiek tiek praverti izoliuotos Lietuvos visuomenės langus į pasaulį. Man nebuvo klausimo, ką mes darome. Tačiau nebuvo aišku, kad nepriklausomybę Lietuva atgaus jau artimiausiu metu. Netapo aišku ir tą birželį. Nebuvo žinoma, kokia kryptimi bus einama. Svarstyta, kokio statuso gali prašyti Lietuva. Ar ji bus kažkokios naujos federacijos dalimi, ar bus paskelbta kažkokia imitacinė valstybė.

Bijojome ne tik to, kad visus gali “susemti” sovietinė valdžia. Bijojome ir to, kad pats judėjimas gali pasukti ne ta linkme. Tačiau Sąjūdžio suvažiavime per kelias dienas suvokiau, kad taip neįvyks. Man tapo aiškūs keli dalykai. Pirma, kad jiems reikėtų “susemti” nepaprastai daug žmonių. Ir tokių žmonių, apie kuriuos niekad nemanytum, kad juos reikėtų “semti”.

Antra, kad apie tam tikrus dalykus dar nekalbama, bet juos jau galėjai nujausti. Užkulisiuose teko bendrauti su keliais žmonėmis, tad pasakiau žodį “nepriklausomybė”.

Tai buvo privatus pokalbis, bet mačiau, kaip į mane pasižiūrėjo: “Ką, tu provokuoji?” Mačiau, kad jie bi-

Sąjūdžio organizuotas mitingas sostinės Vingio parke 1988 m. rugpjūčio 23 d. / Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka jo, kol kas jie dar nenorėjo garsiai tarti to žodžio. Tiesa, buvo žmonių, kurie iš tribūnos kalbėjo labai radikaliai. Kiti juos tildė, bet ne dėl to, kad jie nesutiko su jų nuomone, o todėl, jog manė, kad dar ne laikas taip kalbėti. Man, atvykusiam iš Amerikos, kur buvau įpratęs kalbėti atvirai, teko greitai susiprasti, kokia politinė kalba čia vyrauja. Tačiau taip pat teko suvokti, kad klausimas dėl nepriklausomybės jau yra tik vienas - kada?

kos interesus taip, kaip tai supranta to aparato nariai. Kai kurie jų Sąjūdžio atžvilgiu buvo nusiteikę skeptiškai, kiti jį vertino labai teigiamai.

- O savo darbe niekada nepatyrėte spaudimo, kad apie Lietuvos nepriklausomybės siekius kalbėtumėte atsargiau, kad neužrūstintumėte M.Gorbačiovo?

- Ne. Mano viršininkas buvo toks Williamas Hillas, Europos skyriaus, kuriam priklausė lietuvių redakcija, vadovas. Prieš tai jis ėjo aukštas pa-

R.Sakadolskis: “Sąjūdis pastatė namą, suteikė tautai galimybę turėti pastogę. Tačiau politinė bendruomenė, kuri tame name gebėtų savarankiškai tvarkytis, vis dar nesukurta.”

Uždegė žalią šviesą - “Amerikos balso” radijas yra JAV federalinės vyriausybės organas. O Michailas Gorbačiovas buvo tuometinio JAV prezidento George’o Busho sąjungininkas ir teigiamų permainų Sovietų Sąjungoje viltis. Sąjūdininkai, 1989-1990 metais ėję į atvirą konfrontaciją su M.Gorbačiovu, G.Bushui turbūt nelabai patiko?

- Turbūt teisinga būtų pasakyti, kad Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento koridoriuose - septintame aukšte, kur priimami sprendimai, į Lietuvos siekius buvo žiūrima labai įvairiai. JAV yra didelė valstybė. Ne visi visą laiką dainuoja vieną dainą. Nesvarbu, kas patiko arba nepatiko G.Bushui, jo administracija yra aparatas, kuris gina Ameri-

reigas JAV ambasadoje Maskvoje, nes pagal galiojusią tvarką diplomatus rotacine tvarka kartais skirdavo dirbti į “Amerikos balsą”.

W.Hillas, kaip tikras diplomatas, visada vilkėdavo tamsią eilutę, jo batai blizgėdavo tarsi kariuomenėje, ryšėdavo elegantišką kaklaraištį. Tačiau vieną šeštadienio rytą jis pas mane užėjo mūvėdamas džinsus ir apsiavęs gerokai apspardytais auliniais batais.

Susikėlęs kojas ant staliuko jis paklausė: “Kaip sekasi revoliucija?”

Mudviejų pokalbis truko dešimt minučių. Pabaigoje jis man pasakė: “Žinau, ką jūs darot. Tik nepamiršk: visa atsakomybė tenka tau.”

Manau, mums pasisekė. Jis puikiai suprato, kas ir kodėl vyko bei kuo visa tai galėjo baigtis. Tačiau mums jis uždegė žalią šviesą. Gal-

būt jei būtume priklausę Sovietų Sąjungos skyriui, kaip kad ukrainiečių redakcija, to skyriaus vadovybės požiūris į mus būtų buvęs visiškai kitoks.

“Radikalai”, ne karjeristai - Nuo 1988-ųjų nemažai sąjūdininkų atvykdavo į JAV. Kokį įspūdį jums darė tie žmonės?

- Labai įvairų. Vieni turėjo tokį komunistinį fasadą: kalbėjo sovietinėmis klišėmis, manė, kad vykdo “perestroiką”, - tokie buvo mažiausiai įdomūs. Buvo ir kitokių. 1988-ųjų rugsėjį į JAV atvykęs Sigitas Geda prabilo žodžiais, kad Sąjūdis yra proga žmonėms apsivalyti. Stipru! Prisimenu šią mintį iki šiol - jis kalbėjo ir apie paprastą žmogų, ir apie žmogų, kuris yra nomenklatūroje, gal net apie tokį, kuris dirba represinėse struktūrose. S.Gedos žodžiai padarė įspūdį. Šiaip sakyčiau, kad žmonės, kurie lankėsi JAV, galbūt dar nelabai orientavosi Vakarų pasaulyje, bet jie turėjo ką pasakyti. Sąjūdyje išryškėjo lietuvių margumas. Ne visi jie buvo laisvės šaukliai, bet visi buvo tos visuomenės atstovai. Suvokiau, kad dauguma jų galėtų susikurti gyvenimą Lietuvoje. Jie nebuvo kažkokie nepritampantys keistuoliai, marginalai, jie buvo normalūs žmonės. Dėl to Amerikos lietuviai susidarė įspūdį, kad Sąjūdis yra kitoks, kad tai nėra disidentinis judėjimas. Žinoma, disidentų nuvertinti jokiu būdu nenoriu - jie buvo paversti marginalais ne dėl savo asmenybės bruožų, o dėl padėties sovietinėje Lietuvoje.

- Tačiau žiūrint į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių sąrašą akivaizdus vienas įdomus dalykas. Atgavus nepriklausomybę, kultūros žmonės - S.Geda, J.Marcinkevičius ir kiti nepriklausomoje Lietuvoje liko labai gerbiami. O tie, kurie liko politikoje, viešajame gyvenime, tam tikra prasme buvo marginalizuoti.

Sąjūdį kūrę žmonės nutiesė kelią į nepriklausomybę, dabar kartais jie laikomi radikalais.

- Jie ir tada buvo radikalai. (Juokiasi.) Reikia suvokti, kad jie nebuvo kažkokio politinio ar kultūrinio elito atstovai. Jie buvo labai margi, kai kas gal pasakytų - atsitiktiniai.

Toje vietoje galėjo atsirasti jie, galėjo būti ir kas nors kitas. Tačiau Lietuvai pasisekė, kad atsirado būtent jie. Nebuvo taip, kad jie darė karjerą ir pasiekę jos viršūnę atsirado Sąjūdyje. Prieš atsidurdami jame šie žmonės dalyvavo įvairiuose neformaliuose tinkluose, ypač jaunieji “radikalai”: Arvydas Juozaitis, Artūras Skučas, Gintaras Songaila, Zigmas Vaišvila, kai kurie kiti. Jie atėjo iš labai margų laisvų erdvių, egzistavusių visoje Lietuvoje.

- Tačiau visi tie Sąjūdžio pirmeiviai dabar nustumti, o valdžioje atsirado daugiau žmonių, kurių politinė karjera prasidėjo komjaunime.

Ar tai tam tikra prasme nerodo, kad principai, kuriais vadovaujasi šiandieninė Lietuvos valstybė, yra kitokie nei tie, kuriuos bandė įtvirtinti Sąjūdis?

- Taisyklės pasikeitė. Reikia suprasti, kad Sąjūdžio tikslas nebuvo pakeisti valdžią. Tai buvo tik istorijos pradžia, o ne jos kulminacija.

Deja, daugeliui sąjūdininkų galbūt atrodė, kad valstybės atkūrimas yra galutinė stotelė. Beje, taip tuomet atrodė ir man. O iš tikrųjų tai buvo tik krypties pakeitimas. Atėjus Kovo 11-ajai darbas nebuvo baigtas, jis buvo pradedamas.

Daugelis Sąjūdyje manė, kad vien atkūrus nepriklausomybę padėtis pasikeis radikaliai. O ji radikaliai nepasikeitė. Nepasikeitė net po 1991ųjų sausio įvykių. Nes valstybė - ne tik teritorija, tai ir piliečių sambūvis.

O netrukus Lietuvos piliečiai pradėjo balsuoti kojomis, masiškai palikti savo šalį.

Juk Sąjūdis paskelbė programą, kuri neįgyvendinta iki šiol. Galėtume ją perskaityti iš naujo ir sėkmingai ja vadovautis. Toje programoje buvo aiškiai “sukalti” tam tikri principai, nes buvo aiškiai suvokiama, kas yra žmogus.

Metaforiškai galima pasakyti, kad Sąjūdis pastatė namą, suteikė tautai galimybę turėti pastogę. Tai yra milžiniškas darbas, ir niekas negali jo paneigti. Tačiau politinė bendruomenė, kuri tame name gebėtų savarankiškai tvarkytis, vis dar nesukurta.

•

Trumpai PAMINĖTAS SĄJŪDŽIO ĮKŪRIMO 25-METIS

V.Landsbergis Persitvarkymo Sąjūdžio 25-ųjų metinių minėjime.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis, sveikindamas Sąjūdžio narius 25-mečio proga, teigė, kad stengiamasi išnaikinti brolybę. Dėl to jis kaltino Vakarų nuosmukį, krikščioniškų bei šeimos vertybių nepaisymą. Šeštadienį Seime vykusiame Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime V.Landsbergis sakė: “Varžosi ir susiremia tarpusavyje dvi fundamentalios arba

pamatinės pažiūros: žmogus žmogui - vilkas, žmogus žmogui - brolis. Čia ypač verta prisiminti Sąjūdį, tada nereikėjo klausti tūkstančiai žmonių jautėsi esą broliai ir seserys.” Profesoriaus teigimu, brolybė naikinama visame pasaulyje kovojant su krikščionybe, taip siekiant išnaikinti ją ir brolybę. Anot jo, šeimos koncepcija taip pat prisideda prie brolybės bei lietuvių tautos naikinimo. “Šeima - šalin ją kartu su meile ir vaikais, gimstančiais iš meilės. Palaikytina mat laisvūnų

idėja, kad šeima - tai nelaimė, vergija”, - ironizavo V.Landsbergis.

Europarlamentaras taip pat sakė, kad etniniai ginčai šalies viduje yra pražūtingi, tačiau ragino atskirti Lietuvoje gyvenančias dvi skirtingas lenkų grupes. “Antai Lietuvos lenkai - mūsų broliai, mūsų piliečiai, bet nepainiokime su sovietiniais lenkais Lietuvoje, deja, nemylinčiais ir nepripažįstančiais Lietuvos”, - tikino europarlamentaras.

BNS, LŽ

6

2013 06 03

Lietuva ir Europa

Penki mitai apie jaunimo nedarbą Europoje Vokietija ir Prancūzija parengė didžiulės apimties planą, kaip sukurti Europos Sąjungoje (ES) darbo vietų jaunimui, nes Senajame žemyne 23,2 proc. 15-24 metų žmonių negali rasti darbo.

Tokie jaunimo nedarbo skaičiai iš tiesų gąsdina. Graikijoje nedarbas padidėjo iki 57,9 proc., Ispanijoje - iki 55,2 proc., o visoje ES nuo 2010-ųjų jaunimo nedarbas sudaro 21,1 procento. “Šiems jauniems žmonėms atsakymą reikia duoti jau dabar”, - pasakė Vokietijos darbo ministrė Ursula von der Leyen gegužės 28 dieną Paryžiuje susitikusi su kolega iš Prancūzijos.

Tuomet buvo pristatytas ir prancūzų, ir vokiečių parengtas planas jaunimo nedarbui mažinti, kuriame numatyta skirti 6 mlrd. eurų mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad jos būtų suinteresuotos įdarbinti jaunus žmones.

Už Atlanto šis europiečių planas sutiktas gana skeptiškai. Amerikiečiai nemano, kad padėtis Europoje iš tiesų tokia bloga ir kad Europos lyderiai siūlo gerą sprendimą jaunimo nedarbui mažinti. Verslo žurnalas “Bloomberg Businessweek” net parašė apie 5 Europoje įsivyravusius mitus.

Pirmas mitas - beveik 1 iš 4 jaunų žmonių ieško darbo, bet jo neranda.

Jungtinėse Valstijose bedarbiais vadinami tik tie, kurie jau yra įsitraukę į darbo rinką. Tad 15-24 metų jaunuoliai, kurie mokosi arba lanko įvairius kvalifikacinius kursus, nevadinami ieškančiaisiais darbo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija taip pat skelbia, kad Bendrijoje tik 12,6 proc. 15-24 metų gyventojų nei dirba, nei mokosi ir toli gražu ne visi jie ieško darbo.

Realistiškiau padėtį vertina ir ES statistikos agentūra Eurostatas. Jos paskelbtoje jaunimo nedarbo suvestinėje kalbama tik apie tuos, ku-

Nors ir kaip skaičiuotum, daug jaunų žmonių iš tiesų neranda darbo. / AFP/Scanpix nuotraukos

Amerikiečiai nemano, kad padėtis Europoje iš tiesų tokia bloga. rie iš tiesų ieško darbo, bet jo neranda. Eurostatas teigia, kad tokių yra tik 9,7 proc., o tai daug mažiau nei plačiai paplitusi nuomonė, jog Europoje darbo neturi 23,2 proc. jaunų žmonių.

Antras mitas - kilus krizei Europoje jaunimo nedarbas išaugo.

Nors per pastaruosius trejus metus Europoje bedarbių daugėjo, nedarbas sumažėjo Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Vokiečiams tai pavyko pasiekti parengus jaunimo nedarbo mažinimo planą, ir dabar šioje šaly-

je darbo neturi tik 4,1 proc. jaunų žmonių. Be to, Vokietija skelbia, kad turi 30 tūkst. laisvų darbo vietų jaunimo mokymo programose.

Trečias mitas - jaunimui sunkiausia įsidarbinti pirmą kartą.

Iš tiesų jaunimui lengviau susirasti laikiną darbą, arba jauni žmonės priimami dirbti ne visą darbo dieną. “Jauni darbuotojai, kaip ir visi kiti, susiduria su labai opia problema - atlyginimai nekyla, o kainos auga. Žmonės nori dirbti ilgiau, bet darbdaviai jiems to nesiūlo”, - teigė jaunimo nedarbą tyrinėjantis Škotijoje esančio Stirlingo universiteto ekonomistas Davidas N.F.Bellas. Pagaliau radęs darbą jaunuolis atsistoja ant paties žemiausio būsimos karjeros laiptelio. Tyrimai rodo, kad kuo ilgiau jis ant jo lieka, tuo labiau mažėja ateities perspektyvos.

Ketvirtas mitas - tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunuolių nedarbas mažesnis.

Tam tikrais atvejais tai tiesa. Pavyzdžiui, Ispanijoje 39,4 proc. 2534 metų žmonių yra baigę universitetus - tai vienas didžiausių rodiklių Europoje. Graikijoje tokių taip pat daug - 30,9 proc., tačiau Vokietijoje tik 25,3 proc. jaunų žmonių turi aukštąjį išsilavinimą.

Užuot raginusi jaunus žmones stoti į universitetus, Vokietija rūpinasi, kad jie gautų nuolatinį darbą.

Todėl kai kurias laisvas vietas universitetuose užima prancūzai, nors jų šalyje ir taip net 42,8 proc. jaunų žmonių yra baigę aukštąsias mokyklas (tai didžiausias skaičius Europoje), darbo jie neranda. “Vokietijoje išsilavinimas nelaikomas

tokiu prestižiniu dalyku kaip Prancūzijoje, Ispanijoje ar kitose šalyse, Vokietijoje svarbiausia susirasti gerai mokamą darbą”, - aiškino su Prancūzija besiribojančios Saro žemės premjerė Annegret KrampKarrenbauer.

Penktas mitas - tikslinės programos - geriausia priemonė jaunimo nedarbui mažinti.

Tikslinės programos dažnai neduoda jokios naudos. Pradedant nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio, kiekviena Prancūzijos vyriausybė kuria ambicingus planus jaunimo nedarbui mažinti. 2009 metais prezidentas Francois Sarkozy sakė, kad vyriausybė skirs 1,3 mlrd. eurų darbdaviams sumažintų mokesčių pavidalu, jei šie priims į darbą jaunus žmones. Prezidentas Francois Hollande’as, kuris dabar yra vienas iš visos ES jaunimo nedarbo mažinimo programos iniciatorių, prieš tai buvo paskelbęs, kad sukurs 150 tūkst. darbo vietų jaunimui, tačiau iš tiesų nieko nepadarė, o jaunimo nedarbas tik augo.

Tokios plačios iniciatyvos neturi jokios prasmės. Net suteikus garantiją įmonėms, kad jos galės mokėti mažesnius mokesčius ir lengviau gaus paskolas, šios nėra linkusios įdarbinti daugiau žmonių, jei nesiplečia. O būtent taip dabar yra visame recesijos apimtame žemyne.

Be to, Prancūzija nesprendžia verslo konkurencingumo problemos.

Valstybė suteikia savo piliečiams plačias socialines garantijas, todėl darbo jėgos sąnaudos Prancūzijoje 20 proc. didesnės nei Vokietijoje. * * * Vis dėlto reikia pripažinti, kad Bendrijoje jaunimo nedarbas iš tiesų yra rimta problema. Šiuo metu beveik 6 mln. jaunų europiečių neturi darbo, tačiau kuriami mitai tikrai nepadės išspręsti šios problemos.

•

Savivaldybių rinkimai latvių nedomino Latvijos rinkėjai rinko deputatus į 119 savivaldybių - 110 regionų ir 9 miestų tarybas. Tačiau didelio latvių susidomėjimo šie rinkimai nesulaukė, balsuoti atėjo vos 46 proc. rinkėjų.

Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad vietos rinkimuose dalyvavo 686 097 rinkėjai. Tai pats mažiausias skaičius nuo tada, kai 1990 metais Latvija atgavo nepriklausomybę. Tik Rygoje balsuoti atėjo daugiau žmonių - 55,54 proc. užregistruotų rinkėjų. Užtat savivaldybių tarybų rinkimai sulaukė stebėtojų dėmesio - juos stebėjo net septynių šalių - Lietuvos, Estijos, Gruzijos, Armėnijos, Moldovos, Azerbaidžano ir Ukrainos - atstovai.

Būta pažeidimų Latvijos saugumo policija gavo 36 pranešimus apie pažeidimus, iš jų apie 29 mėginimo papirkti rinkėjus atvejus. Daugiausia pranešimų gauta Latgaloje, ten užfiksuota net 12 tokių atvejų.

Rygoje balsų pirkimo neužfiksuota, tačiau pranešta apie rinkimų tvarkos ir apie agitacijos taisyklių pažeidimus. Be to, saugumo policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl bandymų tyčia neleisti asmeniui laisvai pasinaudoti savo teise balsuoti arba teise būti išrinktam pagal

Savivaldybių rinkimai Latvijoje daug dėmesio nesulaukė.

Latvijos įstatymus. Už tokį nusikaltimą kaimynų šalyje baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų, viešaisiais darbais arba bauda.

Gausybė kandidatų Nors savivaldybių tarybos Latvijoje, išskyrus Rygą, nėra didelės, vos po keliolika ar mažiau narių, užimti jose vietą siekė šimtai kandidatų. Pavyzdžiui, į Rygos dūmą norėjo patekti net 611 kandidatų. Tačiau pergalę, kaip ir per ankstesniuosius rinkimus, švenčia prorusiškas “Santarvės centras”, sudaręs koaliciją su partija “Garbė tarnauti Rygai”. Jų pergalė neginčytina, nes koalicija ga-

vo 58,65 proc. balsų ir Rygos dūmoje turės dviem vietomis daugiau nei dabar (39 vietas). Konservatyvus Nacionalinis susivienijimas laimėjo 12 mandatų, o centro dešinės Vienybės partija - devynis.

Jūrmaloje dėl 15 vietų dūmoje varžėsi 261 kandidatas iš 16 politinių partijų ir blokų. Šiame kurortiniame pajūrio mieste rinkimus įtikinamai laimėjo Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, kuriai atstovauja buvęs meras Gatis Truksnis, - ji užsitikrino septynis mandatus.

Rinkimai Jūrmaloje ypač kėlė susidomėjimą, nes G.Truksnis buvo atstatydintas iš mero posto likus vos keliems

mėnesiams iki rinkimų. Kairysis prorusiškas “Santarvės centras” liko antrojoje vietoje su trimis mandatais. Jūrmalos dabartinio mero Jurio Visockio atstovaujama centro dešinės Vienybės partija ir regioninė partija “Už jus” laimėjo po dvi vietas, o nacionalistinis konservatyvus Nacionalinis susivienijimas užsitikrino vieną vietą.

Ventspilyje savivaldybių rinkimus laimėjo ilgamečio mero Aivaro Lembergo partija “Latvijai ir Ventspiliui”. Ši prieštaringai vertinamo verslininko milijonieriaus vadovaujama politinė jėga užsitikrino devynias vietas - viena daugiau nei per praėjusius rinkimus.

Iš viso į naująją 13 vietų Ventspilio dūmą pateko keturių partinių sąrašų kandidatai. Bendras Regiono aljanso ir Reformų partijos sąrašas turės dvi vietas dūmoje, o kitos dvi partijos - centro dešinioji Vienybės ir kairysis prorusiškas “Santarvės centras” - po vieną vietą.

A.Lembergas, kuris vadinamas vienu iš trijų Latvijos oligarchu, Ventspilio meru renkamas nuolat nuo 1988-ųjų. Nors ir kaltinamas kyšininkavimu, pinigų plovimu ir kitais rimtais nusikaltimais, A.Lembergas tebėra populiarus Ventspilyje. Gyventojai mano, kad nesvarbu, korumpuotas jis ar ne, užtat gerai rūpinasi miestu ir jo žmonėmis.

Daugpilyje vietos rinkimų man-

datus užsitikrino septynios politinės partijos, daugiausia - po keturias vietas gavo kairysis prorusiškas “Santarvės centras” ir regioninė Latgalos partija. Tačiau blokas “Mūsų partija” ir centristinė valdančioji Reformų partija, kuriai atstovauja Daugpilio merė Žana Kulakova, neįstengė laimėti nė vienos vietos miesto dūmoje.

Patekti į 15 Daugpilio dūmos vietų siekė vienuolika politinių partijų ir blokų. Vystymo partija ir “Alternatyva” laimėjo po du mandatus, o politinės partijos “Daugpilio atgimimas”, Socialinio teisingumo partija, “Liaudies kontrolė”, taip pat “Daugpilis - mano miestas” - po vieną.

Rinkimų įtaka valdančiajai koalicijai Komentuodamas įvykusius rinkimus Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis neatmetė galimybės, kad po šių rinkimų gali įvykti pasikeitimų ir valdančiojoje koalicijoje. Duodamas interviu Latvijos televizijai premjeras sakė: “Po šių rinkimų jėgų santykis Seime nepasikeis. Tačiau jei kuri nors partija panorės iš tokių rinkimų rezultatų padaryti kokias nors netiesiogines išvadas, kalbėsime apie tai koalicijoje.”

•

BNS, “Bloomberg Businessweek”, LŽ

2013 06 03

Pasaulis

7

Nuo parko iki islamizacijos Protestai Turkijoje nerimsta.

Prasidėję Stambule jie persimetė į kitus šalies miestus. Suimta daugiau kaip 900 žmonių, kalbama ir apie pirmąsias aukas, nes du žmonės žuvo protesto centru tapusioje Taksimo aikštėje.

Po labai maištingo šeštadienio, kai per minios susirėmimus su policija nukentėjo šimtai žmonių, vakar Turkijoje jau buvo ramiau, tačiau policija suiminėjo neramumų kurstytojus. Policininkai net pasitraukė iš Taksimo aikštės, tačiau joje vėl tuoj pat prisirinko žmonių.

Viskas prasidėjo kaip vietinės reikšmės ekologinė akcija, nes Stambulo gyventojai nenori, kad būtų užstatytas šalia aikštės esantis Gezi parkas, viena iš nedaugelio miesto centre dar likusių žaliųjų zonų. Protestuotojai neleido darbininkams nupjauti paskutinių medžių komercinėje zonoje, ketinant restauruoti Osmanų imperijos laikų kareivines, kurios, kaip teigia gyventojai, bus paverstos prekybos centru.

Tačiau netrukus taiki akcija už parko išsaugojimą virto audringu nepasitenkinimo proveržiu prieš Turkijos premjero Recepo Tayyipo Erdogano ir jo valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos politiką, kurią nepatenkinti tur-

kai vadina šalies islamizacija. Per dvi dienas Turkijoje įvyko beveik 90 protesto akcijų, žmonės ėjo į gatves ir sostinėje Ankaroje bei kituose didžiuosiuose miestuose - Antalijoje, Izmire, Konijoje. Tai buvo pats didžiausias nepasitenkinimo proveržis Turkijoje daugiau nei per dešimtmetį, o premjeras jau imamas kaltinti autoritarizmu.

Antrą dieną nesiliaujant demonstracijoms prieš vyriausybę, policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patran-

Turkijos premjerui R.T.Erdoganui teko pripažinti, kad policija prieš demonstrantus ėmėsi per daug brutalių veiksmų. “Tiesa, kad buvo padaryta tam tikrų klaidų, policijos atsakas buvo ekstremalus”, - pasakė R.T.Erdoganas.

Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad bus imtasi teisinių priemonių prieš policijos pareigūnus, kurių veiksmai buvo neadekvatūs.

Tačiau ministras pirmininkas nežada atsisakyti plano pertvarkyti centrinę

Tai buvo pats didžiausias nepasitenkinimo proveržis Turkijoje daugiau nei per dešimtmetį. kas prieš protestuotojus, mėginančius patekti į pagrindinę Stambulo aikštę.

Pasipiktinę žmonės ėmė mėtyti į pareigūnus akmenis ir butelius, nukentėjo keli policininkai. Žmonės buvo įtūžę dėl penktadienį šiurkščiai išvaikytų taikiai sėdinčių demonstrantų. Netrukus neramumai persimetė ir į kitus Turkijos miestus, o per susirėmimus sužeista daugiau kaip šimtas žmonių. Tūkstančiai žmonių, pasipiktinusių vyriausybės veiksmais, žygiavo tiltu per Bosforo sąsiaurį, jungiantį Aziją ir Europą, o sostinėje Ankaroje demonstrantai patraukė prie parlamento ir vyriausybės rūmų, tačiau juos sustabdė policija.

Pasaulis atsigaus 2014-aisiais

Stambulo aikštę. Jis tik ragina nedelsiant baigti audringus protestus bei demonstracijas ir “nedaryti daugiau žalos lankytojams, pėstiesiems ir krautuvininkams”.

“Mes atstatysime kareivines”, - pabrėžė R.T.Erdoganas savo kalboje, taip leisdamas suprasti, kad nenusileis protestuotojams. Norėdama sugrąžinti tvarką, policija ėmė suiminėti neramumų kurstytojus. Už grotų atsidūrė daugiau kaip 900 žmonių, o žmogaus teises ginanti organizacija “Amnesty International” teigia, kad neapsieita ir be aukų, nes Taksimo aikštėje du žmonės žuvo.

•

Savaitgalis Stambule buvo audringas. / AFP/Scanpix nuotraukos

“Mistral” pažeis jėgos balansą Rusija negali suprasti, kodėl netikėtai Japonija išreiškė susirūpinimą dėl dviejų karinių laivų “Mistral”, kurie Prancūzijoje jau baigiami statyti. Priežastis paprasta - japonai sužinojo, kad vienas laivas papildys Rusijos Tolimųjų Rytų laivyną.

Per Singapūre vykstantį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono karinių žinybų vadovų susitikimą Japonijos gynybos ministras Itsunori Onodera susitikęs su savo kolega Prancūzijos gynybos ministru Jeanu Yves’u le Drianu pasakė: “Toks sprendimas pažeidžia jėgų balansą Tolimuosiuose Rytuose.”

disseminus.com iliustracija

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), vienijanti 34 labiausiai išsivysčiusias valstybes, prognozuoja, kad jau kitais metais galėsime kalbėti apie pasaulio ekonomikos visišką atsigavimą.

Nors nepaprastai ilgo krizės tunelio gale jau pasirodė šviesa ir ekspertų prognozės darosi vis labiau optimistinės, EBPO skelbia, kad Europa temps žemyn bendrą ūkio augimą vis dar atsilikdama nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos, nes Senajam žemynui prireiks daugiau laiko sugrįžti į vėžes.

Didžiausią susirūpinimą Europoje kelia Graikija, Italija ir Ispanija. Manoma, kad Graikijoje recesija truks net 7 metus, ir šalis ims atsigauti tik 2015-aisiais. Šiais metais Graikijos ekonomika dar nusmuks 4,8 proc., o kitais metais risis žemyn gerokai lėčiau - tik 1,2 procento. Graikijoje, kaip ir Ispanijoje, išliks didžiausias nedarbas ir viršys net 28 procentus.

Ekonomistai vis prasčiau vertina ir Italijos ekonomiką. Manoma, kad šiais metais šios šalies BVP smuks 1,8 proc., bet jau kitais metais tikimasi nedidelio, 0,4 proc., augimo.

EBPO nieko gero nežada ir Rusijai. Šiemet jos ekonomika susitrauks ne 2,3 proc., kaip manyta iš pradžių, o

net 3,8 procento. Sumažintas ir Rusijos BVP augimas - nuo 4,1 iki 3,6 procento.

Tačiau bendras EBPO priklausančių šalių ūkis augs, nes teigiamas rezultatas bus pasiektas JAV ir Kinijos dėka. Jau šiais metais didžiausia pasaulyje Jungtinių Valstijų ekonomika padidės 1,9 proc., o kitais metais - dar 2,8 procento. Dar didesnio augimo tikimasi iš Kinijos: jos BVP jau šiais metais ūgtelės 7,8 proc., o 2014-aisiais net 8,4 procento.

“Nors pasaulio ekonomika palengva stiprėja, jos augimas yra mažas ir netolygus. Kol kas jis vyksta tik dėl ekonomikos skatinimo kreditais, finansų rinkos stabilizavimosi ir pamažu atsigaunančio pasitikėjimo”, - sakė EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria.

Jo nuomone, tarp valstybių ir regionų egzistuojantys skirtumai lemia, kad po krizės ekonomika atsigauna nevienodai. Bene daugiausia problemų kelia gerokai išaugęs nedarbas.

EBPO rekomenduoja valstybėms daugiau dėmesio skirti ūkio augimą palaikančioms priemonėms, konsoliduoti biudžetą ir įgyvendinti struktūrines reformas - tai pritrauks investicijų ir atsiras naujų darbo vietų. Dar ryžtingesnių veiksmų, kad įveiktų finansų ir bankų krizę, turės imtis Europa, o euro zonos šalys turi kuo greičiau suformuoti Bankų sąjungą.

•

Apie tai, kad Rusija užsakė prancūzams pastatyti du modernius karinius laivus “Mistral”, nuo kurių gali kilti ir leistis sraigtasparniai, žinoma jau seniai - derybos tarp Prancūzijos ir Rusijos vyko nuo 2009 metų, o 2011-aisiais Rusija pasirašė daugiau kaip 1 mlrd. eurų vertės sutartį įsigyti du laivus “Mistral”.

Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai Rusija nusprendė pirkti karinę įrangą iš NATO priklausančios valstybės, tačiau iki šiol ji neskelbė, kur tie laivai plaukios. Todėl Japonija į Rusijos karinio laivyno perginklavimą niekaip nereagavo. Bene labiausiai nepasitenkinimą reiškė tik Baltijos šalys, įžvelgdamos pavojų savo saugumui. Šiuo metu Sen Nazero laivų statykloje darbai pagal Rusijos užsakymą jau eina į pabaigą ir pastatyti “Mistral” po kurio laiko bus perduoti Rusijos kari-

Labiausiai nepasitenkinimą reiškė Baltijos šalys, įžvelgdamos pavojų savo saugumui. niam laivynui. Ši šalis jau pranešė ir kur šie laivai bus dislokuoti - vienas “Mistral” atiteks Ramiojo vandenyno laivynui, o kitas taps Viduržemio jūroje dislokuotos Rusijos karinės flotilės flagmanu.

Dėl to japonai ir sunerimo. Be to, Rusija šiais dviem laivais neapsiribos - dar du “Mistral” pagal prancūzų brėžinius ketinama pastatyti pačioje Rusijoje.

Laivo “Mistral” vandens talpa - 21 tūkst. tonų. Maksimalus korpuso ilgis - 210 metrų, greitis - 18 mazgų. Ant laivo denio vienu metu gali būti 16 karinių sraigtasparnių, iš kurių šeši telpa ant pakilimo juostos. Šis laivas taip pat gali gabenti daugiau kaip 40 tankų ir 70 karinių mašinų. Laivo “Mistral” įgulą sudaro 160 žmonių, tačiau reikalui esant ją dar galima papildyti 450 karių.

•

Karinį laivą “Mistral”, kuriuo didžiuojasi prancūzai, panoro įsigyti ir rusai.

AFP, “Dogan”, Sky News, ITAR-TASS, BNS, LŽ

8

2013 06 03

Verslas

Šiemet užderėjo dividendų KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt

Įvykus akcininkų susirinkimams beveik visose biržoje registruotose akcinėse bendrovėse, paaiškėjo, kad beveik pusė jų nusprendė savo vertę ir prestižą didinti akcininkams mokėdamos dividendus.

NASDAQ OMX Vilnius duomenimis, iš 33 bendrovių, esančių biržos sąraše, dividendus už 2012 metus moka 15. Jų gali dar padaugėti, kai baigsis kitaip skaičiuojami finansiniai metai. Pavyzdžiui, AB “Linas Agro Group”, neretai mokančios dividendus, finansiniai metai baigsis tik rugsėjį, kai bus žinomas šių metų derlius.

Valstybinės - be išimčių Visoms valstybės valdomoms bendrovėms dividendų mokėjimas yra prievolė, jei kitaip nenusprendžia Vyriausybė. Šiemet tokių išimčių nebuvo.

Tiesa, AB “Klaipėdos nafta” nustatyti dividendai rekordiškai simboliniai - po

Bendrovė “Apranga” “City Service” “Grigiškės” “Klaipėdos nafta”* LESTO* “Lietuvos dujos”* “Lietuvos energija”* “Linas Agro Group” LITGRID* Panevėžio statybos trestas “Pieno žvaigždės” “Rokiškio sūris” Šiaulių bankas TEO LT Vilkyškių pieninė “Vilniaus baldai” “Žemaitijos pienas”

2008 0 0,11 0 0,04 0,096 0 0 0,07 0,1125 0 0 0,23 0 0 0

*Valstybės valdomos akcijos

Pirmas kartas Šiemet pirmą kartą dividendų nemokės AB “City Service”. Kaip skelbta, didelę dalį verslo įmonė perkelia į Lenkiją ir ketina registruotis Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Šiaulių bankas, perėmęs gerąjį Ūkio banko turtą, priešingai - dividendais nusprendė pradžiuginti akcininkus.

Po poros itin dosnių metų dividendų už praėjusius metus negaus “Vilniaus baldų” akcininkai. “Įmonės bandymai didinti efektyvumą yra neblogai įgyvendinami, tačiau darosi akivaizdu, kad “Vilniaus baldai” priėjo natūralų veiklos etapą, kai būtina didinti investicijas, siekiant atsinaujinti ir toliau likti viena konkurencingiausių baldų gamintojų Švedijos “Ikea”, - anksčiau yra komentavę investicinio banko “Finasta” analitikai.

Vertybinių popierių biržoje registruotų bendrovių dividendai už ankstesnius metus, litai akcijai

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

M.Dubnikovas: “Tai, kad bendrovės savo akcininkams šiemet dosniausios per pastaruosius penketą metų, nerodo mažesnio poreikio investuoti į verslo plėtrą.”

0,11 cento akcijai. Vadinasi, smulkusis šios bendrovės akcininkas, įsigijęs 1000 bendrovės akcijų, šiemet gavo vos 1,1 lito dividendų.

Dosniausios iš tų, kurių dalį akcijų valdo valstybė, šiemet “Lietuvos dujos” - už akciją moka po 46,3 cento dividendų, tačiau didžioji dalis tenka ne valstybei, valdančiai apie 17 proc. šios bendrovės kapitalo, o įmonę kontroliuojančioms užsienio kompanijoms “Gazprom” ir “Ruhrgas”.

Be išsišokėlių Didžiausius dividendus šiemet moka AB “Apranga” ir “Pieno žvaigždės”.

Kaip LŽ pasakojo “Pieno žvaigždžių”

komunikacijos vadovė Virginija Žygienė, bendrovė pastaruoju metu vykdo daugybę investicinių planų, tačiau visada pelnu dalijasi ir su akcininkais.

Pagal patvirtintą biudžetą, “Pieno žvaigždės” šiais metais investicijoms numato skirti 35 mln. litų. Didžiausia lėšų dalis teks gamybos įrangai modernizuoti, pajėgumams išplėsti ir logistikos parkui atnaujinti.

“Apranga” treti metai iš eilės akcininkų dividendams skiriamą pelno dalį padidina 50 procentų. “Tai tik sutapimas, nes panašiai auga ir pelnas. Šiemet ir pernai nuo grynojo pelno dividendams skyrėme 82-83 procentus”, - LŽ kalbėjo bendrovės finansų direktorius

Saulius Bačauskas. Anot jo, geresnius nei pernykščiai rezultatus bendrovė demonstravo ir šių metų pirmąjį ketvirtį.

Paprastai įmonės didesnę pelno dalį stengiasi investuoti. “Apranga” irgi intensyviai vykdo rekonstrukciją. “Jei Lietuvos ir ES ekonomikos, vartojimo augimo perspektyvos būtų labiau prognozuojamos, investicijoms į gamybos modernizavimą ir plėtrą skirtume daugiau, nes mūsų investicijų potencialas tikrai yra gerokai didesnis”, - sakė finansininkas.

Dalis bendrovių - AB “Grigiškės”, “Rokiškio sūris” - yra nustačiusios vienodą dividendams skiriamą dalį ir nuo jos nenukrypsta. “Mokėti po 10 centų kiekvienai akcijai esame savotiškai įsipareigoję savo akcininkams, kad žinotų, ko iš įsigytos akcijos galima tikėtis.

Tokias akcijas, be abejo, lengviau ir parduoti biržoje”, - apie pasirinktą politiką LŽ dėstė AB “Rokiškio sūris” valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Atrodo gražesni Įmonių, mokančių dividendus, vadovai pažymi, kad tokie sprendimai priimami siekiant išlaikyti bei didinti akcijų, o kartu ir pačių bendrovių vertę. “Bendrovė, mokanti dividendus, atrodo gražesnė savo akcininkams, nes

2009 0 0,085 0,02 0,05 0,152 0,07 0,22 0,07 0,23 0,10 0 0,21 0,10 0 0,051

2010 0,25 0,25 0,02 0 0,101 0,256 0,182 0 0,07 0,49 0,10 0 0,18 0,24 4,00 0

2011 0,37 0,23 0,02 0,17 0,282 0,153 0 0,028 0,775 0 0,50 0,10 0 0,20 0,25 10,00 0

2012 0,55 0 0,02 0,0011 0,17 0,463 0,04 0,089 0,025 0,55 0,10 0,005 0,20 0,21 0 0,05

Šaltinis: NASDAQ OMX Vilnius

dalijasi pelnu, - LŽ aiškino finansų makleris Marius Dubnikovas. - Tai rodo įmonės valdymo efektyvumą - jeigu moka dividendus, vadinasi, sugeba kurti perteklinius pinigų srautus, kurie gali būti skirti akcininkams, o ne vien verslo plėtrai. Tokios įmonės investuotojams yra daug patrauklesnės ir pritraukia daugiau investicijų, o tai prisideda prie akcijos kainos stabilumo arba jos didėjimo.”

Jo nuomone, tai, kad bendrovės savo akcininkams šiemet dosniausios per pastaruosius penketą metų, nerodo mažesnio poreikio investuoti į verslo plėtrą. “Sakyčiau, atvirkščiai, nes bendrovei akcininkų pinigai yra patys brangiausi. Kartais netgi labiau apsimoka mokėti dividendus, pasiskolinus lėšų iš finansinių institucijų. Mat akcininko noras būti bendrovėje yra svarbiau už 3 proc. paskolos palūkanų. Geriau tuos pinigus atiduoti akcininkams, kurie galbūt investuos į kitą verslą ir uždirbs dar daugiau. Taip valdyti yra efektyviau”, - sakė makleris.

Anot jo, kompanijoms, kurios kasmet uždirba didžiulius pinigus, tokių investicijų nereikia, todėl pinigų perteklių yra kur kas racionaliau sumokėti dividendais akcininkams, užuot laikius depozite.

•

Paslaugų kuponų burbulas susprogo LINA MRAZAUSKAITĖ l.mrazauskaite@lzinios.lt

Įsitikinimas, kad grupinio pirkimo portaluose įmonės pelnosi siūlydamos daugiau paslaugų kuponų, nei vėliau gali aptarnauti klientų, yra greičiau mitas nei realybė. Vartotojai, negavę pažadėtų paslaugų tinkamu jiems laiku, gali susigrąžinti pinigus.

Nusipirkęs ar gavęs dovanų paslaugos kuponą ir delsęs rezervuoti laiką paslaugą gauti, vartotojas iš paslaugos teikėjo gali išgirsti atsakymą, kad laisvų vietų nurodytu laiku jau nebelikę, tad jo priimti negalės. Įmonės “Diginet LT”, valdančios grupinio pirkimo portalą Kartu.lt, projektų vadovas Artūras Mizeras pripažino susidūręs su problema, kai per portalą paslaugų kuponais prekiavusios įmonės dėl didelių savo užmojų pasiūlė tiek kuponų, kad vėliau nesugebėjo aptarnauti užplūdusių klientų. Tačiau jis tikino, kad iš klaidų jau pasimokyta. “Ši problema buvo opesnė pernai, kai grupiniai pirkimai dar buvo visiems ganėtinai naujas reiškinys. Tikrai buvo nemažai įmonių, kurios pervertino savo galimybes, - ypač mažesnės automobilių plovyklos ar mažesni grožio salonai. Bet tiek įmonės, tiek mes iš šių klaidų pasimokėme”, - patikino jis.

Manė esantys “guminiai” Anot pašnekovo, siekdamas išvengti tokio pobūdžio nemalonumų portalas taiko parduodamų kuponų apribojimus - laikomasi nuostatos, kad verčiau kuponų pasiūlyti mažiau, o akciją skelbti pakartotinai.

“Visi norėjo parduoti iš karto kuo daugiau, visi įsivaizdavo, kad yra “guminiai”. Jei potencialius vartotojus paskirstai per visą kupono galiojimo laiką, paslaugą, žinoma, gali suteikti visiems. Bet susiklosto kitaip - būna, kuriuo nors momentu susitelkia daug vartotojų ir tuomet kyla problemų”, - paaiškino jis.

Jeigu pasiūlymas populiarus, susiformuoja dvi vartotojų bangos, kaip pasakojo A.Mizeras. Vieni suskumba paslauga pasinaudoti tuoj pat ir registruojasi vos gavę kuponą, tuo tarpu kita didelė vartotojų grupė susiformuoja besibaigiant kupono galiojimo laikui. Tokiu atveju, anot pašnekovo, daug įmonių žiūri lanksčiai ir klientus priima net praėjus kelioms dienoms po kupono galiojimo laiko.

Pinigus grąžina Šiandien vienas iš pagrindinių su partneriais derinamų klausimų, kaip sakė grupinio pirkimo portalus beta.lt ir Grupinis.lt valdančios įmonės “Beta.lt” generalinis direktorius Vilius Juraitis, yra paslaugų teikėjų galimybė aptarnauti numatytą vartotojų srautą. Pašnekovas paneigė vartotojų įsitikinimą, kad įmo-

gą bet kuriuo pasirinktu laiku, o paslaugos teikėjas tuo metu aptarnauti negali, vadinasi, paslaugos teikėjo pažadas nėra įvykdytas ir vartotojas turi teisę susigrąžinti pinigus”, - paaiškino V.Juraitis.

Jei tokia pastaba ant kupono nenurodyta, vartotojas turi galimybę pratęsti kupono galiojimo laiką. Anot jo, taip išsprendžiami 99 proc. nesusipratimų. “Įsivaizduokime, kuponas galioja 4 dienas ir vartotojas pageidauja būti aptarnautas vakare, tačiau paslaugos teikėjas to padaryti negali. Tokiais atvejais dažniausiai randamas sprendimas pratęsti kupono galiojimo laiką. Blogiausiu atveju, jei nesutariama, vartotojui grąžinami pinigai”, - paaiškino jis.

A.Mizero teigimu, dar pernai paslaugų įmonės per grupinio pirkimo portalus pardavinėdavo daugiau kuponų, nei vėliau galėdavo aprėpti. / LŽ archyvo nuotrauka nės sąmoningai parduoda daugiau paslaugų kuponų, nei gali suteikti, esą taip pasipelno nepajudindamos nė piršto.

V.Juraitis pabrėžė, kad negavęs pažadėtos paslaugos klientas turėtų kreiptis į grupinio pirkimo portalą ir nurodyti, dėl kokių priežasčių jis buvo neaptarnautas. Tokiu būdu grupinio pirkimo portalas grąžina vartotojui pinigus.

“Viskas priklauso nuo to, kokios sąlygos nurodytos ant kupono. Jeigu parašyta, kad vartotojas galės gauti paslau-

Pakeitė atsiskaitymo sistemą Sistemą, užtikrinančią, kad paslaugos teikėjas būtų tikrai suinteresuotas suteikti paslaugą, grupinio pirkimo portalas įdiegė maždaug prieš dvejus metus.

Jos efektyvumo priežastis, kaip nurodė V.Juraitis, yra tai, kad vartotojo pinigus įmonė gauna tik suteikusi paslaugą.

“Atlikęs paslaugą, teikėjas tai pažymi sistemoje. Tuomet mes sumokame jam už paslaugą - pervedame vartotojo pinigus. Atvirai šnekant, verslo pradžioje visus surinktus vartotojų pinigus pervesdavome iš karto. Tačiau neslėpsiu, kad su kai kuriais klientais dėl to turėdavome problemų - partnerių suinteresuotumas aptarnauti klientus būdavo truputį mažesnis”, - neslėpė V.Juraitis.

Kadangi kuponų vertės nėra mažos, tiek vartotojas, tiek paslaugos teikėjas, kaip pažymėjo pašnekovas, yra suinteresuotas gauti ar suteikti paslaugą. Todėl taikiai neišsprendžiami konfliktai tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo - tėra retenybė.

V.Juraičio teigimu, labai retai pasitaiko tokių atvejų, kai paslauga nesuteikiama, tačiau vartotojas dėl pinigų grąžinimo nesikreipia.

•

Sulaukia skundų Pernai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gavo apie 300, o šiemet - 117 vartotojų skundų dėl grupinio pirkimo portaluose įsigytų prekių ar paslaugų. 2011 metais šis skaičius siekė apie 170.

Dažniausiai vartotojai skundžiasi, kad pardavėjai ar paslaugų teikėjai atsisako pristatyti prekes ar suteikti paslaugas, už kurias iš anksto sumokėta.

VVTAT pabrėžė, kad kilus nesutarimams pirmiausia būtina raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, kuris nurodytas nuolaidų kupone, ir išdėstyti savo reikalavimą. Jei pardavėjas, paslaugų teikėjas nepateikia atsakymo per 10 dienų ar atsakymas vartotojo netenkina, patariama raštu kreiptis į VVTAT. Prie prašymo būtina pridėti turimus įrodymus: mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, susirašinėjimo su paslaugų teikėju medžiagą ir pan.

2013 06 03

Verslas

9

Šalys kaimynės pažėrė pasiūlymų investuoti LINA MRAZAUSKAITĖ l.mrazauskaite@lzinios.lt

Praėjusią savaitę Druskininkuose vykusiame antrajame Lietuvos ir Baltarusijos regioninio bendradarbiavimo forume pristatyti kaimynų rengiami investiciniai projektai skambėjo gausūs kvietimai investuoti abiejose šalyse.

Lietuvos ir Baltarusijos regioninio bendradarbiavimo forumas, vykęs sveikatinimo ir poilsio centre “Grand SPA Lietuva” Druskininkuose, yra jau antrasis tokio pobūdžio šalių susitikimas. Jis tęsia ne tik praėjusiais metais gimusią regioninio bendradarbiavimo iniciatyvą, bet ir šių metų balandį Klaipėdoje vykusio 9-ojo tarptautinio Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumo darbą.

“Negaliu nepriminti Klaipėdos ekonominio bendradarbiavimo forumo, kuriame dalyvavo abiejų šalių premjerai, ministrai, Vyriausybės nariai. Tai buvo milžiniškas žingsnis ekonomikos srityje. Būtent Klaipėdoje perėjome nuo bendradarbiavimo kaip šalys kaimynės prie strateginės partnerystės.

Man malonu, kad prie Klaipėdos prisidės ir Alytaus regionas. Visada remiamės regioniniu bendradarbiavimu tiek paslaugų, tiek investicijų srityje. Jis eksportą padidina 30 proc. ir daugiau”, - kalbėjo pagrindinis forumo organizatorius, Baltarusijos Respublikos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Vladimiras Dražinas. Anot jo, Alytaus regionas pasirinktas neatsitiktinai - dėl išvystytos pramonės ir žemės ūkio.

Ambasadoriaus V.Dražino teigimu, tarp Lietuvos ir Baltarusijos miestų bei rajonų pasirašyti 62 bendradarbiavimo susitarimai. Per renginį dar vieną susitarimą pasirašė Michailas Juchimukas, Bresto srities vykdomojo komiteto pirmasis pavaduotojas, ir Ričardas Malinauskas, Druskininkų savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas.

Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė džiaugėsi, kad Lietuvos ir Baltarusijos ryšiai užmegzti nuo seno ir stiprėja. “Sakoma, geras kaimynas kartais geriau nei blogas giminaitis”, - priminė ji lietuvių patarlę ir pabrėžė, kad Lietuvos verslas vis dažniau randa partnerių Baltarusijoje, o ir baltarusiai ima žvalgytis į Lietuvą.

Baltarusijos ambasadorius V.Dražinas pažymėjo, kad pernai buvo pasiekta rekordinė prekybos tarp abiejų šalių apimtis - 1,6 mlrd. JAV dolerių. Lietuvos investicijos Baltarusijoje siekė 173 mln. JAV dolerių, o Baltarusijos inves-

Bendradarbiavimo susitarimą pasirašė Michailas Juchimukas, Bresto srities vykdomojo komiteto pirmasis pavaduotojas, ir Ričardas Malinauskas, Druskininkų savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. / Romo Jurgaičio nuotrauka ticijos Lietuvoje - 100 mln. JAV dolerių.

Iš viso lietuviai į verslą Baltarusijoje jau investavo 450 mln. JAV dolerių.

Pristatė miesto plėtrą Druskininkų meras R.Malinauskas pabrėžė, kad tik gražiais kaimynų santykiais galima siekti ekonominių, kultūrinių ar kitokių rezultatų. O šiandien, kaip pasidžiaugė jis, jaučiamas politinis atšilimas. “Kalbant apie mūsų savivaldos bendradarbiavimą su Gardinu, santykiai visada buvo geri.

Rengiamų projektų tikrai daug, ir jie labai įvairūs, apimantys tiek elektros tiekimą, ekologiją, tiek kultūrinį, ekonominį regionų vystymą”, - sakė jis.

Pavyzdžiui, kaip vardijo meras, jau baigtas energijos taupymo projektas Druskininkuose buvo įrengti 300, Gardine - kelios dešimtys taupiųjų (LED) šviestuvų. R.Malinauskas tikisi, kad sėkmingai pavyks užbaigti ir pasienio gyventojams aktualią programą, leidžiančią abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 kilometrų atstumu nuo valstybės sienos, laisviau patekti į kaimynę šalį.

R.Malinauskas pabrėžė, kad Druskininkai - ne tik sanatorijų, bet ir turizmo, poilsio, komercinio sporto miestas.

Jo teigimu, dar 2000 metais numatyti infrastruktūros statiniai, patrauklūs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio svečiams, tiesiogiai lemia atvykstančiųjų skaičių.

Pernai iš 26 tūkst. Druskininkų svečių baltarusiai sudarė 33 procentus. Meras taip pat pažymėjo, kad per pirmus

šešerius metus investicijos į miestą padidėjo 60 kartų. Šiuo metu ieškoma investuotojų įgyvendinti net kelis projektus - antai Druskininkuose ketinama įrengti kultūros namus ir ieškoma investuotojų į oro uostą. Miesto meras taip pat pristatė sumanyto uždaro paplūdimio idėją bei keltuvo lynu projektą: jo trasa nuo miesto centro iki slidinėjimo arenos būtų ne tik ekologiškas transportas, bet ir puiki miesto apžvalgos priemonė.

Pernai Lietuvos investicijos Baltarusijoje siekė 173 mln. JAV dolerių, o Baltarusijos investicijos Lietuvoje 100 mln. JAV dolerių.

Baltarusių susidomėjimu nesiskundžia Alytaus rajono savivaldybės meras, LSA viceprezidentas Algirdas Vrubliauskas pristatė šį regioną kaip patikimą partnerį ekonomikos ir humanitarinėje srityse.

N.Makštutienė LŽ patikino, kad Alytaus miestas jau dabar turi daug bendrų projektų su Baltarusijos Gardino miestu, o artimiausiu metu planuojama įtvirtinti partnerystę ir su Gardino rajonu. Alytus ir Gardinas

vykdo ekologinį projektą, kurio vertė 1 mln. eurų. O šio forumo tikslas - užmegzti ryšius tarp Alytaus kolegijos ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų, nes nuo kitų mokslo metų kolegija žada pasiūlyti mokymo programą rusų kalba. Vis dėlto pašnekovė pabrėžė, kad esama ir neišnaudotų bendradarbiavimo galimybių. Pavyzdžiui, nėra laisvosios ekonominės zonos, kuriai vadovautų abiejų šalių savivaldybės.

“Noriu priminti apie pramoninį parką Alytuje, kuriame išvystyta infrastruktūra ir kuriame yra laisvų sklypų - juose anksčiau ar vėliau įsikurs pramonės įmonės. Tikimės, kad tarp jų bus ir baltarusių įmonių”, - sakė ji.

Vardijo pranašumus investuotojams Investicinius projektus forume pristatė ir Baltarusijos atstovai. Kalbėta apie investicijų galimybes Mogiliavo srityje, kurioje gera technologinė bazė ir esama kvalifikuotų darbuotojų, taip pat pristatyta patraukli Bresto investicinė aplinka ir geografinė padėtis, palanki šio miesto padėtis tranzito požiūriu.

Pristatydama Minską Tatjana Kravčenko, šio miesto vykdomojo komiteto ekonomikos komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja, priminė, kad šalies prezidento dekretu suteikta daug lengvatų užsienio kompanijoms, investuojančioms į šalies ir sostinės strateginius objektus bei ūkio sritis. Ji akcentavo palankią Baltarusijos geografinę padėtį ir tai, kad ši šalis yra vie-

Trumpai SVARSTYS PASKOLĄ SGD TERMINALUI Europos investicijų bankas (EIB) antradienį turėtų svarstyti, ar suteikti 250 mln. litų paskolą Lietuvoje statomam suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui. EIB atstovė spaudai Alicja Chytla penktadienį sakė, jog EIB direktorių valdyba rinksis birželio 4 dieną Vilniuje. Pasak jos, preliminariai planuojama, jog į darbotvarkę bus įtrauktas klausimas dėl paskolos SGD terminalo projektą įgyvendinančiai bendrovei “Klaipėdos nafta”. Ji pažymėjo, jog tiksli darbotvarkė paaiškės pirmadienį - jei klausimas nebus įtrauktas, tuomet jo svarstymas turėtų būti nukeltas į

noje ekonominėje bei muitų erdvėje su Rusija ir Kazachstanu. “Investuotojams ypač svarbu tai, kad mes nepraradome kvalifikuotų darbo resursų ir mokslinio potencialo: nuo Sovietų Sąjungos laikų išsaugoti 6 institutai. Be to, taikomos įvairios mokestinės, žemės sklypo nuomos mokesčio ir kitos nuolaidos”, - vardijo T.Kravčenko.

Jos teigimu, šiuo metu Minske vykdomi 144 investiciniai projektai, kurių vertė 4 mlrd. eurų. Dauguma jų - daugiafunkciai kompleksai ir viešbučiai.

Planuojama, kad šiais metais užsienio investicijos čia sudarys milijardą JAV dolerių. Nors metai tik įpusėjo, investicinį planą esą baigiama įvykdyti.

“Lietuvą šiuo metu galėtų sudominti planai kiekviename Minsko rajone pastatyti daugiafunkcius sveikatos ir sporto kompleksus, nes tik trečdalis visų gyventojų turi galimybę patenkinti sveikatinimosi poreikius. Tad planuojama pastatyti apie dešimt tokių kompleksų”, - sakė T.Kravčenko.

Minsko srities vykdomojo komiteto ekonomikos komiteto pirmininkas Dmitrijus Pavlovičius nurodė, kad šiuo metu investicijų čia ieškoma dviem projektams. Anot jo, Baltarusija atvira investuotojų pasiūlymams dėl Minske planuojamo statyti viešbučio, taip pat žadama nagrinėti visus pramonės įmonių pasiūlymus įsikurti išskirtame 120 hektarų plote šalia Minsko, kur biudžeto lėšomis bus įrengti visi privažiuojamieji keliai ir inžinerinė infrastruktūra.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

liepos mėnesį. Pirmadienį į Vilnių atvyksta EIB prezidentas Werneris Hoyeris. Tai patvirtino premjero atstovė spaudai Evelina ButkutėLazdauskienė. Pasak jos, EIB vadovas antradienį susitiks su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir aptars aktualią finansinę padėtį Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei birželį Europos Vadovų Taryboje svarstomus klausimus. EIB svarsto galimybę finansuoti SGD terminalą - bankas vertina “Klaipėdos naftos” paraišką suteikti 73 mln. eurų (252,054 mln. litų) paskolą.

EIB paprastai skolina pigiau nei komerciniai bankai. “Klaipėdos nafta” projektą ketina finansuoti bendrovės, dujų vartotojų ir skolintomis lėšomis. Lietuvos SGD

terminalo projektas turi būti baigtas iki 2014 metų gruodžio.

ENERGETIKOS HOLDINGAS STARTUOJA Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog naujojo valstybės valdomo energetikos įmonių holdingo Visagino atominės elektrinės (VAE) pertvarkos planas jau baigiamas rengti ir paaiškės ki birželio pabaigos. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, holdingas bus atsakingas ir už šilumos ūkio sektorių. “Yra numatyta ir visa holdingo valdymo struktūra. Šiandien kai kurie pirmieji teisės aktai leis toliau sėkmingai įgyvendinti visą naują energetikos valdymo

struktūrą. Mes pasieksime, kad viena energetikos institucija - holdingas - bus atsakinga už ir elektros energetikos sektorių, ir už šilumos ūkio sektorių”, - sakė premjeras A.Butkevičius. Pasak R.Šadžiaus, Vyriausybė penktadienį pritarė projektui, kuris būtinas naujo valstybės valdomo energetikos įmonių holdingo kūrimui. Anot ministro, tai atveria kelią naujajam holdingui išsirinkti stebėtojų tarybą. VAE valdyba iki gegužės pabaigos turėjo parengti ir pateikti siūlymus dėl grupės valdymo struktūros pakeitimų bei valdymo ir kontrolės sistemos modelio - jis turės užtikrinti, kad grupė veiktų efektyviai ir skaidriai.

LŽ, BNS

1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 06 03, LB

3,4528 2,6486 2,5539 3,0478 2,5704 2,7761 4,3178 1,3432 4,6320 4,0310 1,1740 2,1618 2,6268 1,7485 4,9230 4,5359 8,0835 8,3180 4,0300 1,4129 3,2516

-0,5626% -0,8653% -0,3904% -0,1089% -0,0396% -0,6485% +0,4541% +0,0065% -0,1290% -1,7547% -0,2035% -0,7157% -0,7149% +0,0508% +0,1896% -0,6705% -1,3633% +0,4318% -1,1607% -0,5628%

10

2013 06 03

Trasa

Skubus gatvių lopymas paralyžiavo eismą ILONA STAŠKUTĖ ilona.staskute@lzinios.lt

Vilnius rengiasi priimti svečius iš Europos Sąjungos institucijų, todėl mieste kasdien zuja gatves tvarkantys darbininkai.

Tačiau vilniečių džiaugsmą dėl lygesnio asfalto temdo nesibaigiančios eismo spūstys.

Ankstyvą pavasarį lygintos tik pavienės Vilniaus gatvės, nors duobių buvo ne mažiau, negu pasibaigus kiekvienai žiemai. Remonto darbų staiga pagausėjo prieš pusantro mėnesio, kai balandžio 10 dieną Vyriausybė skyrė sostinei solidžią sumą apsitvarkyti prieš liepos 1-ąją prasidedantį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpį.

J.Pinskus juokavo, kad malonu vieną kartą būti keiksnojamiems ne dėl duobių, o dėl jų tvarkymo.

Skubus remontas Apie papildomų pinigų poreikį buvo kalbama daugiau kaip pusmetį, bet tik balandį Vyriausybė paskirstė 44,295 mln. litų iš šių metų Kelių fondo rezervo. Vilniui atiteko 15,7 mln. litų. Didžiausia dalis pinigų, 5,7 mln. litų, numatyta Šventaragio gatvės remontui, o likę 10 milijonų - įvairioms svarbioms transporto arterijoms ir centrinėms gatvėms tvarkyti. Dar 5 mln. litų Vyriausybė skyrė Kauno Panemunės tilto rekonstrukcijai. Visoms kitoms savivaldybėms teko pasidalyti likusias rezervo lėšas.

Paskirsčius pinigus sostinės gatvėse kaipmat pasirodė būriai darbininkų. Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus, paklaustas, kaip sekasi tvarkyti miestą, juokais mestelėjo: “Ką, nematyti?”

Išties aktyviai gatves lopančių darbininkų grupių galima sutikti daugelyje centrinių sostinės vietų.

Važiuojant Gedimino prospekto link iš bet kurios Vilniaus pusės galima įkliūti į spąstus - Švitrigailos ir Pamėnkalnio gatvėse keičiama dan-

Romo Jurgaičio nuotrauka

Šįmet Vilniaus gatvėms tvarkyti numatyta apie 19 mln. litų, bet reali visiems ruožams sutaisyti reikalinga suma siekia net 300 mln. litų. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka ga, liejamas naujas asfaltas, prie Katedros lyginamos trinkelės. Centrinėje miesto dalyje visą dieną ūžia gatvių dangos taisymo įranga.

Pasak vicemero J.Pinskaus, dauguma darbų vyksta pagal planą, o kartais atsirandantys vėlavimai nereikšmingi. “Kai kur vėluojama savaitę, kitur - 10 dienų. Bet kiekvieną savaitę vyksta darbų stebėsena ir planas pasivejamas. Apskritai dirbama normaliai”, - patikino jis.

Laikinos spūstys Pašnekovas juokais užsiminė, jog savivaldybės atstovams visai malonu nors kartą būti keiksnojamiems ne dėl gausėjančių gatvių duobių, o dėl jų taisymo. J.Pinskus taip pat

pridūrė, kad dėl sausų, saulėtų orų kol kas sklandžiai sekasi remontuoti gatves. “Jei liepos 1 dieną bus likę nesutvarkytų vietų, taip nutiks ne dėl mūsų kaltės - nebent dėl aptiktų archeologinių radinių arba dėl gamtos sąlygų”, - žadėjo vicemeras.

Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys sutiko, kad gatvių tvarkytojams būtų buvę geriau anksčiau pradėti darbus, bet taip pat garantavo, jog paskubinti pinigų skyrimo proceso esą buvę neįmanoma. “Galioja tam tikros procedūros, kada sužinoma apie galimybę disponuoti lėšomis. Valstybėje nėra taip paprasta kaip įmonėje, kur esant reikalui galima greitai paimti pinigų.

Turi vykti tam tikras procesas, biurokratinis mechanizmas. Svarbu, kad tų pinigų apskritai buvo rasta”, aiškino jis LŽ.

Lopoma kaip pigiau Prie sumos, skirtos iš Kelių fondo rezervo, šiek tiek lėšų ketina pridėti ir sostinės valdžia. Vilniaus savivaldybės Eksploatacijos poskyrio vedėjas Gintautas Kazimieras Niaura tvirtino, kad šįmet gatvėms tvarkyti numatyta apie 19 mln. litų, bet reali visiems ruožams sutaisyti reikalinga suma siekia net 300 mln. litų. Šiaip ar taip, ir dabar sostinės gatvėse kasdien matyti daugybė “Grindos”, “Keristos”, “Gatvių statybos” darbininkų, o vairuotojai

nuo pat ryto priversti leisti laiką ilgose spūstyse, mat daugelyje vietų triūsiama tik darbo valandomis.

G.K.Niaura patikino, kad ruožuose, kur tiesiamas ištisinis asfaltas, žmonės darbuojasi visą parą.

Tačiau tokių nėra daug, dažniau lopomos pavienės duobės arba užliejamos gilios provėžos. Pastarasis gatvių remonto būdas patraukė ir vairuotojų dėmesį, mat užliejus provėžas seno asfalto liko matyti tik siauri ruožai. Taigi miestiečiams kilo klausimas, ar ne naudingiau būtų buvę nauja danga užkloti visą gatvę. G.K.Niaura atsakė, kad tai yra kvalifikuotų specialistų sprendimas, esą ištisinis asfaltavimas pareikalautų daugiau išlaidų. Jis patikino, jog dauguma darbų bus baigti iki liepos 1 dienos, ilgiau užtruks tik stambiausių objektų statyba. O iki tol patarė vairuotojams vengti važiuoti į centrines Vilniaus gatves ir pasitikrinti darbų žemėlapį svetainėje sviesoforai.lt.

•

Elektromobiliai jungiami į bendrą sistemą ILONA STAŠKUTĖ ilona.staskute@lzinios.lt

Vokietijos specialistai pasiryžę elektromobilius ir jų įkrovimo stoteles sujungti į vieną bendrą tinklą, kad automobiliu būtų įmanoma naudotis ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje.

Tarptautinėje e. mobilumo konferencijoje Berlyne pristatyta elektromobilių įkrovimo platforma “eRoaming”, kuri turėtų padrąsinti elektromobilių vairuotojus važinėti ne tik savoje šalyje, bet ir keliauti po aplinkines valstybes.

Kaip praneša portalas Just-auto.com, bendrą sistemą sukūrė BMW grupės, “Bosch”, “Daimler”, “EnBW”, RWE ir “Siemens” bendra įmonė “Hubject”.

Savos taisyklės Elektromobilių naudojimą skatinančiose valstybėse įkrovimo stotelių tinklai sparčiai tankėja, bet gana aktualia problema tampa kiekvienoje šalyje galiojančios savos jų naudojimo taisyklės. Išvažiavęs į užsienį elektromobiliu vairuotojas negalėtų pasinaudoti stotele, nes neturėtų reikiamų kodų sumokėti už elektrą ar prijungti mašiną, arba nemokėtų naudotis kitokio modelio stotele.

Bendros sistemos šūkis labai paprastas - “Įkrauk, kur nori”. “Hubject” atstovų teigimu, vairuotojams skirta sistema turėtų palengvinti naudojimąsi elektromobilių įkrovimo stotelėmis visoje Europoje. Tiesa, iš pradžių realus jos veikimo laukas apsiribos Vokietija ir Beniliukso šalimis. Planuojama, kad sudarę sutartis su įmone vairuotojai galėtų krauti savo automobilius bet kurioje valstybėje, bet stotelių valdytojai taip pat turi būti prisijungę prie “eRoaming”. Visos tarpininko sistemoje esančios stotelės turės tarptautinio įkrovimo simbolį. Prie sistemos jau prisijungė operatoriai iš Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Liuksemburgo ir dalis Austrijos įmonių.

“Mūsų tikslas - padaryti, kad elektromobilių naudotojai galėtų įsikrauti mašinas bet kur ir lengvai. Bendra iniciatyva padeda palikti nacionalinius ir regioninius sprendimus už nugaros ir sukurti europinį tinklą, jungiantį skirtingus operatorius ir prieinamą visiems vartotojams”, renginio spaudos konferencijoje aiškino BMW tyrimų tarybos vadovas Herbertas Diessas.

Laukiama milžiniško augimo Jei gatvėse elektromobilių ir toliau daugės taip sparčiai, kaip planuojama, tokia sistema bus labai

reikalinga. Tyrimų agentūra “IMS Research” suskaičiavo, kad 2011 metais visame pasaulyje buvo 135 tūkst. elektromobilių įkrovimo stotelių, ir prognozavo, kad iki 2020 metų jų turėtų drastiškai padaugėti - iki 10,7 milijono. Didžiausio augimo tikimasi JAV, Kinijoje, Vokietijoje ir Japonijoje.

A.McKellaras: “Tai, ką matome, yra maži automobiliai, galintys nuvažiuoti labai ribotą atstumą, bet jie kainuoja kaip aukštos klasės modeliai.” Šiose šalyse elektromobilių ir jų stotelių gausėjimo galima tikėtis, nes elektra varomų transporto priemonių naudojimas remiamas valstybės. Bet tose šalyse, kur elektromobilių rinka neremiama, jų populiarumas gerokai mažesnis.

Pavyzdžiui, Australijoje iš 358 tūkst. šįmet nupirktų naujų automobilių vos 42 varomi vien elektra.

“Elektromobiliai yra vis dar ateities technologija. Tai, ką matome, yra maži automobiliai, galintys nuva-

Elektromobilį prijungti prie tarptautinės įkrovimo stotelės pabandė ir konferencijoje apsilankiusi Vokietijos kanclerė A.Merkel.

Pool/Scanpix nuotrauka

žiuoti labai ribotą atstumą, bet jie kainuoja kaip aukštos klasės modeliai”, - taikliai savo pranešime aiš-

kino Australijos automobilininkų asociacijos direktorius Andrew McKellaras.

•

12

2013 06 03

Kultūra

Danus sukrėtusi lietuviška istorija MINDAUGAS KLUSAS mklusas@zinios.lt

Už kiek parduotum savo geriausią draugę? Į šį klausimą filmu “Pabėgimas iš Saulės miesto” (“Escaping Sunshine”) mėgins atsakyti Lietuvoje gyvenantis danų kino režisierius Allanas van O. T. Andersenas.

2012-ųjų liepą Danijos teisėsauga iš prostitucijos tinklo išlaisvino nežmoniškomis sąlygomis kalintą lietuvę. Į sekso vergiją ją pardavė draugas. Apie šį įvykį kalbėjo visa Danijos žiniasklaida. Jis įžiebė plačią diskusiją apie prostitucijos legalizavimą ir prekybą žmonėmis. Net dabar paprasti danai negali pamiršti įvykusios istorijos. Deja, Lietuvoje ji beveik nesulaukė atgarsio. Stebėdamasis vangia reakcija, kino režisierius A.Andersenas sumanė kurti šiuo įvykiu pagrįstą filmą. Tai bus pasakojimas apie abiturientes Astą ir Ingridą, kurios susiruošia į išsvajotą kelionę. Merginos vyksta į Daniją užsidirbti. Vienai jų svajonės baigiasi, kai geriausia draugė nusprendžia ją parduoti sąvadautojams.

Nori diskusijos Juostą ketinama filmuoti kitą vasarą. Šiuo metu projekto sumanytojai, režisierius A.Andersenas ir kino kompanija “Era Film”, renka lėšas juostos reklaminiam filmukui (angl. “teaser”). Jo gamybai prireiks 51 800 litų (15 000 eurų), 2 proc. šios sumos bus skirti organizacijos “Caritas” projektui “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms”. Bendro Lietuvos, Danijos ir Vokietijos projekto “Escaping Sunshine” rengėjai pradėjo Lietuvoje dar neišmėgintą masinio rėmimo (angl. “crowd funding”) kampaniją, kai aukotojų lėšomis įgyvendinama visuomenės labui sumanyta idėja. Patyrus nesėkmę visi pinigai grąžinami rėmėjams.

Filmas nėra pati svarbiausia projekto sumanytojų siekiamybė. Jie nori sukelti diskusiją apie prostitucijos, prekybos žmonėmis, emigracijos reiškinius. Kaip didžiausią tikslą jie regi visuomenės sąmoningumo, susipratimo skatinimą, atsakomybės ir pasiprieši-

A.Andersenas ir R.Miškinytė filmu nori atverti lietuviams akis. / Filmo kūrėjų nuotrauka nimo jausmo brandinimą. “Svarbu ne pinigai, o žmonių noras padėti, prisidėti kuriant ką nors gero ir visuomenei svarbaus”, - kalbinamas “Lietuvos žinių”, teigė A.Andersenas.

Paradoksai Danai nusiteikę dalyvauti projekte, remti jį. Tačiau norėtų matyti didesnes lietuvių pastangas kovojant su reiškiniu, kuris yra išskirtinai Lietuvos bėda. Danai nesupranta, ar lietuviams ši problema rūpi apskritai. “Escaping Sunshine” sumanytojus gerokai nustebino didelių Lietuvos kompanijų vadovų požiūris.

“Jie giria projektą, tačiau nedrįsta jo remti. Mąsto, jog klientai gali pamanyti, esą pinigus jam skiria mėgindami nuslėpti savo sąsajas su prekyba žmonėmis, - paradoksalią verslininkų nuostatą persakė režisierius. - Danijoje taip nėra - kompa-

nijos suvokia ir prisiima socialinę atsakomybę. Mėginimas sustabdyti prostituciją ar prekybą žmonėmis nereiškia, jog joje dalyvauji.” Filmo kūrėjai bendravo su danų policijos pareigūnais, lankėsi tarnyboje, kuri tiria prekybos žmonėmis atvejus. Jie buvo supažindinti su kai kuriomis bylomis. Paaiškėjo liūdnas, bet nedaugeliui žinomas faktas, jog Lietuva yra viena pagrindinių prekybos sekso vergėmis šalių. Per ją eina prekybos kelias iš Rytų.

Daug informacijos projekto autoriams suteikė Lietuvos “Caritas”.

Ne pagyvenę dėdės Filmu kūrėjai visų pirma ketinantys kreiptis į jaunimą. “Nuo paauglių - vyriausiųjų link”, - taip žiūrovų auditoriją apibūdino kino prodiuserė, “Era Film” vadovė Rasa Miškinytė. Nors tema ir sunki, “Pabėgimas iš Saulės mies-

Danai nesupranta, ar lietuviams prekybos žmonėmis problema rūpi apskritai. to” bus optimistinis, turintis laimingą pabaigą. Kūrėjai žengė ir dar vieną Lietuvoje neišmėgintą žingsnį - tikslinei 16-21 metų amžiaus grupei pristatė filmo scenarijų. “Norėjome išvysti jaunųjų žiūrovų reakciją. Pasakojimas jiems patiko, tačiau sakė išgirdę tai, ko visai nesitikėjo, - teigė A.Andersenas. - Mat eilinis lietuvis dedasi viską žinąs apie šį reiškinį. Kai imi teirautis smulkiau, paaiškėja, jog nežino nieko. Tik gandus.”

Vyrauja nuomonė, esą į prostituciją merginas parduoda koks nors pagyvenęs dėdė. “Deja, taip nėra. Paprastai tai geras draugas ar draugė, šeimos narys ar jums, regis, gerai pažįstamas kaimynas”, - dėstė filmo prodiuserė R.Miškinytė.

“Escaping Sunshine” projektas jau pelnė tarptautinį pripažinimą - Europos Sąjungos programa “Media”skyrė paramą jam plėtoti, o Šiaurės ir Baltijos šalių bendros produkcijos mugėje Taline jis nugalėjo geriausio projekto nominacijoje. Organizacija “Filmkontakt Nord”, padedanti garsinti Šiaurės šalių regiono kiną, balandį apsisprendė remti “Escaping Sunshine” projektą. Meno kūrinių finansavimui skirtame tinklalapyje www.manymade.org filmas “Escaping Sunshine” pateko tarp trijų geriausių kino projektų kaip skatinantis socialinę atsakomybę ir atspindintis itin aktualią XXI amžiaus problemą.

•

Į Druskininkus sugrįžta M.K.Čiurlionis Artėja XI tarptautinis menų festivalis “Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu”. Birželio 16 rugsėjo 22 dienomis į taip mylėtų didžiojo menininko Druskininkų rimtį, gamtos grožį įsilies klasikinė muzika.

Visą vasarą mieste skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudai, sonatos, liaudies dainų melodijos. Atvyks žinomi ir žymūs kompozitoriaus kūrybos tyrinėtojai, skleidėjai bei puoselėtojai, iškilūs muzikos atlikėjai. Festivalio renginiai pasieks ir M.K.Čiurlionio gimtinę - Senąją Varėną bei Liškiavą.

40 renginių, per 100 atlikėjų Festivalio organizatoriai - Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir Druskininkų savivaldybė - druskininkiečiams, kurorto svečiams, poilsiautojams dovanos per 40 renginių: koncertų, sakralinės muzikos valandų, autorinių kūrybos vakarų, literatūrinių skaitymų, tarptautinę konferenciją “M.K. Čiurlionis ir pasaulis”, Smuiko muzikos šventę. Veiks parodos, vyks muzikinėsliteratūrinės popietės, susitikimai prie apskritojo stalo. Šių metų festivalyje dalyvaus per 100 atlikėjų.

Į renginius kvies ir M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus kiemelis.

Organizatorių nuotrauka

Kasmet šiame festivalyje noriai dalyvauja pripažinti užsienio šalių atlikėjai. Šiemet iš JAV atvyks vargonininkas Virginijus Barkauskas ir pianistas Gabrielius Alekna, koncertuos Lietuvai bei Rusijai atstovaujantis pianistas Jurgis Aleknavičius, Izraelyje gyvenanti pianistė Irena Friedland, smuikininkė Dalia Kuznecovaitė (Lietuva/Prancūzija), tenorai Mykolas Nechajus ir Algis Luns-

kis (Vokietija), styginių kvartetas “Ensemble a corda” iš Norvegijos.

Po miesto erdves Birželio 16 dieną prasidėjęs festivalis kiekvieną liepos ir rugpjūčio sekmadienį kvies sakralinės ir vargonų muzikos klausytis Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Garsūs Lietuvos ir užsienio šalių muzikos

atlikėjai dovanos 14 koncertų - sakralinės muzikos valandų ciklą “Čiurlioniškąją stygą palietus”. Festivalio renginiai pasklis ir po kitas Druskininkų sales. Į M.K.Čiurlionio memorialinį muziejų kamerinės muzikos gerbėjus pakvies pripažinti pianistai - Rokas Zubovas, I.Friedland, jaunosios kartos atstovas J.Aleknavičius. Solinį koncertą “SPA Vilnius SANA” surengs Lietuvą pasaulyje garsinantis pianistas G.Alekna. Šioje salėje vyks ir vieno iš labiausiai pripažintų Lietuvos kompozitorių Broniaus Kutavičiaus kūrybos vakaras. Kauno styginių kvartetas atliks kompozitoriaus Styginių kvartetą Nr. 2 “Anno Cum tettigonia”. Koncerte skambės ir Dzūkiškos variacijos bei smuikui skirti kūriniai, atliekami jaunųjų smuikininkių Gabrielės Sližytės (Lietuva/Prancūzija) ir Katažinos Narkevič.

Netrūks ir poezijos Prancūzų ir lietuvių muzikos bei poezijos vakarą surengs kasmet festivalio programoje dalyvaujanti žinoma pianistė Birutė Vainiūnaitė ir Lukrecija Petkutė. Pripažinti atlikėjai Sabina Martinaitytė, Audronė Eitmanavičiūtė, Mantas Gacevičius, Andrejus Apšega skirs koncertą Giuseppe Verdi ir Richardo Wagnerio 200-osioms gimimo metinėms.

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka svetingai sutiks literatūros gerbėjus. Pasitinkant Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, bibliotekoje bus surengti K.Donelaičio kūrybos skaitymai - čia meninio žodžio galią ir grožį atskleis aktorė Gražina Urbonaitė. Jai talkins jaunieji smuikininkai.

Kulminacinė savaitė Liepos 22-28 dienomis - festivalio kulminacija: M.K.Čiurlionio studijų savaitė ir jos metu vyksianti konferencija “M.K.Čiurlionis ir pasaulis” bei Smuikininkų meistriškumo mokykla. Konferencijoje naujais pastebėjimais bei interpretacijomis apie M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų kūrybą dalysis žinomi menotyrininkai, muzikologai, literatūrologai, menininkai. Taip pat bus pristatyti ir aptarti naujausi kūriniai, skirti M.K.Čiurlioniui ir jo kūrybai. Į XVIII smuikininkų meistriškumo mokyklą, įsikūrusią Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokykloje, atvyks 20 jaunųjų smuikininkų iš šalies muzikos ir meno mokyklų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, užsienio šalių. Visą savaitę jie ne tik lankys pamokas, bet ir gros koncertuose.

•

LŽ

2013 06 03

Kultūra

13

Iš Nelės Savičenko teatro ir kino tikrovės lėjo pati rasti tikėjimo savimi ir tomis kuriamomis filme situacijomis. J.Griciaus dėka tie pančiai dingo.

MILDA KNIEŽAITĖ mildak@lzinios.lt

Viena ryškiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių N.Savičenko, po trisdešimties metų sugrįžusi į gimtąjį Vilnių, daug dirba.

Vaidina net keturiuose teatruose, dėsto du kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau randa laiko ir susitikti su savo gerbėjais. Lietuvos teatro sąjungos surengtame vakare charizmatiškoji aktorė skaitė eiles ir dalijosi prisiminimais, atsakinėjo į klausimus ir vėl skaitė eiles.

Galingo kalibro žvaigždės

“Maniau, kad nieko nebus...” - žaismingai pradėjo susitikimą aktorė Henriko Čigriejaus eilėraščiu “Koncertas” ir atvirai prisipažino turėjusi gudrią mintį. Norėjo pasižiūrėti, kas atėjo į jos vakarą ir kiek, apžiūrėti visus ir leisti taip pat save apžiūrėti - kas tokia.

Pagriebė ir nepaleido “Gimiau ir užaugau Vilniuje. Esu miesto ir centro vaikas, - po tokių žvalgytuvių pasakojo N.Savičenko. - Baigiau 23-iąją vidurinę mokyklą, dabartinę Simono Daukanto gimnaziją. Visi buvome apsikrėtę baisia teatro bacila.

Užtenka pasakyti, kad mano mokyklą baigė Vytautas Kernagis, Jūratė Onaitytė, Nijolė Oželytė, Saulius Balandis ir dar būrelis žinomų žmonių. Šefavo mus Konservatorijos aktorių kurso studentai. O ir aš, gyvendama netoli sovietmečiu vadinamos Lenino aikštės, galėjau tik perėjusi gatvę pamatyti egzaminus, diplominius darbus. Klūpodavome ir sėdėdavome ant palangių, įvairiais būdais pakliuvę ten. Aišku, didžiausias stimulas ir priežastis, kodėl teatras taip pagriebė ir nepaleido, buvo garsusis Dalios Tamulevičiūtės dešimtukas. Lėkėme į Profsąjungų rūmus ir žiūrėjome visus spektaklius. “Ugnies medžioklę” matėme “niolika” kartų, kad net bilietų kontrolierės sakydavo: “Nagi eikite į šokius, bernų nesusirasite kaip davatkos kokios!” Iš tikrųjų buvome pamišę dėl teatro ir iki šiol nesigailiu, kad pasirinkau šią profesiją.”

N.Savičenko įstojo į Konservatorijos Klaipėdos fakultetus. Vilniaus centro vaikui Klaipėda buvo visiškai svetimas miestas, todėl, kaip sakė aktorė, ji turėjo tik vieną mintį - kuo greičiau baigti studijas ir dumti namo. Bet nepavyko - su kurso bičiuliu Valentinu Klimu (1957-2011) sukūrė šeimą, trečiame kurse gimė dukra. Kitas dalykas, jaunieji aktoriai, visas jų kursas, nuo pirmųjų metų vaidino Klaipėdos dramos teatre, nes jaunimo jame beveik nebuvo, tik brandi vidurinė karta.

“Antrame kurse gavau pirmą didžiulį vaidmenį, visiškai ne pagal savo jėgas, - Maksimo Gorkio “Dugne” vaidinau Natašą, nors supratimo neturėjau apie tokią gyvenimo tragediją ir išgyvenimus, - prisiminė aktorė. - Trečiame kurse vaidinau Aną Kristi Eugene’o O’Neillo “Anoje Kristi”. Čia irgi buvo smūgis žemiau juostos. Labai baisu ir sunku, jei ne mano tėvą vaidinantis Vytautas Paukštė, didžiausias globėjas, puikiausias kolega ir nuostabiausias žmogus.

Iki šiol esu jam dėkinga už visas pamokas, kurių prikišamai niekada neduodavo, - tik paklausus.”

Klaipėdai, jos teatrui, kolegoms aktorė už daug ką dėkinga. Savo mokytojui Povilui Gaidžiui - labiausiai už tai, kad visą laiką reikalavo organikos ir tikrumo, ieškoti autentikos ir natūralumo, siekti tiesos. Kitas dalykas, skiepytas nuo studijų metų: visada bus taip, kaip bus geriau spektakliui. Du aktoriai kurdavo vieną vaidmenį, režisierius mėgdavo dubliuoti, tačiau spektaklis buvo kiekvieno ir visų pagrindinis

Charizmatiškoji teatro ir kino aktorė N.Savičenko. / Romo Jurgaičio nuotrauka tikslas. Jokių nuoskaudų, apmaudo, nešvarios konkurencijos.

Publika neplojo Trys diplominiai spektakliai nauja veržlia jėga sukėlė šurmulį Klaipėdoje.

Kurso “brendas”, kaip dabartiniu žargonu apibūdino N.Savičenko, buvo Williamo Shakespeare’o “Du veroniečiai”. Jauni, puikiai treniruoti aktoriai, o spektaklyje - be galo daug judesio, akrobatikos. Merginos išmoko ne tik stovėti ant puantų, bet ir atlikti sukinius, šuolius, vaikinai ant kabančių storų virvių - sudėtingus akrobatikos triukus.

Spektaklį pakvietė į W.Shakespeare’o festivalį Jerevane. Suvažiavo daugybė teatrų iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos: peterburgiečių “Užsispyrėlės sutramdyme” vaidino Alisa Freindlich, gruzinų režisierius Robertas Sturua pristatė “Ričardą III, armėnai - tuo metu labai garsų spektaklį “Koriolanas”.

O jauniesiems klaipėdiečiams spektaklio dieną buvo pranešta, kad sunkvežimis su dekoracijomis ir drabužiais neatvažiuos - pakliuvo į avariją. Pusantros valandos vėluojanti spektaklio pradžia, skolinti juokingi drabužiai, ne tos dekoracijos ir net šuniukas Rapolas, visada supratingai “vaidinęs”, sumaišties apimtas, vis pratrūkdavo loti. Publika geranoriškai reagavo į kliūtis, tačiau kai Džiulija (aukščio bijanti N.Savičenko), pakelta ant arką pakeitusių žiedų, per greitai buvo nuleista žemyn ir lengva tiulio suknelė pakilo, uždengė galvą, pasigirdo griausminga reakcija.

“Vėliau mano gyvenime nebuvo nė vieno spektaklio, tokio kupino adrenalino, jėgos, džiaugsmo, avantiūros, ir

N.Savičenko: “Teatras yra profesinės brandos ugdytojas, o kinas turi kitą nuostabią savybę - akimirkos pojūtį.” turbūt niekada nebus. Man atrodo, visi skridome pusmetrį virš žemės, puikiai žinodami, kaip rizikuojame, koks naujadaras čia ir dabar gimsta, - prisiminė aktorė. - Kai nusilenkėme, salė neplojo. Pamaniau, kad turbūt per didelis kantrybės išbandymas laukti pusantros valandos ir žiūrėti į jaunų žmonių chuliganizmą, tačiau klydau. Mūsų direktorius iš vertėjo kabinos per mikrofoną pasakė, kad spektaklis galėjo niekada neįvykti, tačiau draugų armėnų, tikrų teatralų, dėka įvyko. Visi drabužiai, dekoracijos skolinti, aktoriai darė tai, ką manė turintys daryti. Ir tada prasidėjo ovacijos. Irgi vienintelį kartą gyvenime jas patyriau. Pirmą kartą mačiau, kaip žmonės kilo ir brovėsi prie scenos. Tokia meilė ir euforija. Net neįsivaizdavau, kad taip būna.”

Motoras. Pradedam!

N.Savičenko vaidino keliose dešimtyse filmų. Pirmą kartą visai atsitiktinai - dar vienuoliktoje klasėje. Į mokyklą iš Kino studijos dažnai užsukdavę režisierių asistentai pasirinko ją, kad filme “Sodybų tuštėjimo metas” pasėdėtų klasėje. O kitame suole už jos Kosto Smorigino vaidinamo moksleivio knygoje paslėptas proklamacijas pastebi mokytojas.

“Negaliu apsakyti to fantastiško jausmo, kaip man buvo gera filmavimo aikštelėje, - prisipažino aktorė.

- Vien tas magiškas žodis “Motoras.

Pradedam!” jau buvo kelias į visai

kitą realybę, kuri čia pat kūrėsi.”

Vėliau kino bandymų buvo ne kartą.

Pakvietė vaidinti filme “Turtuolis, vargšas...”. Romaną buvo skaičiusi ir gerai įsivaizdavo, kaip turi atrodyti visi pagrindiniai herojai. Net minties neturėjo, kad ją gali bandyti Gretchen vaidmeniui, todėl jautėsi laisva, nevaržoma jokios baimės labai niūriam Arūnui Žebriūnui. Įvyko bandymai Gretchen kostiumu. Pakvietė ir į pakartotinius jau su kitais aktoriais. Centrinės televizijos užsakymu kuriamas filmas - kiek aktorių jau dalyvavo ir dalyvaus bandymuose?! Patvirtino N.Savičenko. Tada ir pamatė savo tikruosius partnerius - Rūtą Staliliūnaitę, Regimantą Adomaitį. Ir prasidėjo atgalinė reakcija. Išsigando pirmiausia savo neatitikties vaizduotėje susikurtam personažui ir jau bijojo visko. Pati atmosfera buvo labai nervinga ir įtempta. Tik tada nežinojo, kad režisierius privalo nufilmuoti pirmos serijos vieną dalį ir parodyti Maskvai, nes pasirinko aktorius, kurių ši nepatvirtino. Kai po pauzės vėl prasidėjo filmavimas, aikštelėje pasirodė kitas operatorius Jonas Gricius. “Kodėl nėra aktorei kėdės, negi ji turi stovėti visą dieną aikštelėje?!” - pirmas jo sakinys jau graudino. O kai kitą kartą, paklaustas režisieriaus, kaip dėl Nelės, ar neteks ir vėl repetuoti, atsakė: “Ne, ne, ji viską labai puikiai daro”, aktorė kaip kulka nulėkė. Į tualetą išsikūkčioti. Škvalu išėjo, kas buvo susikaupę. Ir tas nemokšiškumas: nors jautė, kad viskas taip netoli, nega-

“Teatras yra profesinės brandos ugdytojas, nes kaskart išeini prieš žiūrovus ir turi rasti su jais bendrą kalbą, o kinas turi kitą nuostabią bent man savybę - akimirkos pojūtį, - sakė aktorė.

- Kelios valandos, pusdienis pasiruošimo, o filme - dvi trys minutės. Kaip sugebėsi dėl jų susiimti, pasiruošti, kiek sugebėsi įtikėti ta akimirka, padaryti personažą gyvu žmogumi - šis adrenalinas kine iki šiol mane “veža”.

Kitas N.Savičenko vaidmuo buvo ukrainiečių kuriamame filme. Pakvietė susigundę ukrainietiška pavarde. Iš viso aktorė vaidino penkiuose ukrainiečių filmuose - toks ryšys užsimezgė ir tokia sava buvo, mylima, globojama.

O tarp partnerių - garsusis Bogdanas Stupka, “Pavogtoje laimėje” vaidinęs vyrą, Nina Ruslanova, Inokentijus Smoktunovskis.

“Jaunimas jau nežino tų pavardžių, o I.Smoktunovskis tolygu Anthony’ui Hopkinsui, gal ir daugiau. Tiesiog galingo kalibro žvaigždė, fantastiškas aktorius”, - kalbėjo N.Savičenko. Jai likimas lėmė vaidinti su I.Smoktunovskiu dviejuose filmuose. Kinas leido ne tik iš tolo žiūrėti į savo garbinamą aktorių, bet būti su juo, pietauti, repetuoti kartu, vaikščioti po miestą laisvomis minutėmis, tiesiog kolegiškai gana ilgai bendrauti.

Visam gyvenimui įsirėžė situacija, kai kartu filmavosi “Mosfilmo” ir DEFA (VDR) bendros gamybos Rodiono Nachapetovo filme “Baigiantis nakčiai” ir skrido iš Maskvos į Hamburgą.

Lėktuvo reisą užlaikė. Vieni aktoriai skaitė laikraščius, kiti valgė, nuobodžiavo, vaikštinėjo. I.Smoktunovskis papasakojo kažkokią juokingą istoriją, visi pradėjo juoktis, ir jis pajuto publiką. Ėmė pasakoti anekdotus.

“Nežinau, kas galėtų prilygti - kaip juos pasakojo, kiek jų prisiminė. Valandą tikrai pasakojo, parodydamas visus charakterius, visas situacijas. Iš pradžių krizenome, vėliau žvengėme, kritome nuo suolų, - prisiminė aktorė.

- Aplink susirinko žmonių šiaip iš oro uosto, vėliau turbūt visi, kas neskrido, turėjo laiko. Galiausiai prisidėjo net užsieniečiai, nors nesuprato kalbos, nežinojo, kas vyksta. Kai anekdotas baigdavosi, juokdavosi kartu, nes matė to žmogaus fantastiškus pasikeitimus.”

Viltis ar tiesa Šiuo metu niekur nesifilmuojanti N.Savičenko neatsisako ir mažų vaidmenų kino režisūros studentų darbuose, nes įdomu, ką jie kuria, kuo gyvena. Aktorė vaidina Lietuvos nacionaliniame dramos, Oskaro Koršunovo, Klaipėdos pilies ir Klaipėdos dramos teatruose.

“Būna nuostabu, jei per spektaklį užsimezga diskusija su publika, jei išprovokuojame pamąstyti kartu, kas yra žmogus ir kas yra geriau - viltis ar tiesa”, - kalbėjo N.Savičenko apie mėgstamą spektaklį “Dugne”, antrą kartą išgyvenamą scenoje visai kitaip perteiktą režisieriaus O.Koršunovo ir visai kitu vaidmeniu. - Spektakliai, kuriuose vaidinu - “Dugne”, “Hamletas”, “Katedra” ar “Bakchantės”, - visi yra mėgstamiausi, nes tiesiog privalai būti ir gyventi juose. Jie yra dalis tavęs. Retai būna, kad nemėgtum, nebent visai nesutari su režisieriumi arba netinki jam.

Sunkiausia dirbti su režisieriais, kurie neturi tikros koncepcijos, vis bando jos ieškoti, iškankina save ir kitus. Režisierius turi žinoti, kad jis yra vedlys, idėjų generatorius. O aktoriai yra ansamblis ir visi kartu turi sirgti už bendrą idėją spektaklį.”

•

14

Trumpai J.ŠUKLINAS - PIRMAS Londono žaidynių vicečempionas Jevgenijus Šuklinas vakar Lenkijoje laimėjo baidarių ir kanojų irklavimo Pasaulio taurės trečiojo etapo vienviečių baidarių varžybas 200 m distancijoje -42,378 sek. Antras finišavo vokietis Stefanas Kirajus (42,906 sek.), trečias - rusas Aleksejus Korovaškovas (43,154 sek.).

Pirmajame ir antrajame Pasaulio taurės etapuose J.Šuklinas buvo antras. Abiejuose Jevgenijų aplenkęs rusas Ivanas Štylius trečiajame etape nedalyvavo.

J.Šuklinas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Į FINALĄ ŽENGĖ CSKA Penktosiose VTB Vieningosios krepšinio lygos pusfinalio rungtynėse Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities komanda “Chimki” (Rusija) namie 64:87 (17:17, 20:20, 10:22, 17:28) pralaimėjo Rusijos čempionui Maskvos klubui CSKA. Šis laimėjo seriją iki trijų pergalių 3:2 ir pateko į finalą.

Ten serijoje iki trijų pergalių žais su Krasnodaro komanda “Lokomiv-Kuban”, kurioje runtyniauja Simas Jasaitis ir Mantas Kalnietis.

“Lokomiv-Kuban” pusfinalyje 3:1 (53:80, 85:63, 82:72, 84:62) įveikė Kauno “Žalgirį”.

Į DRUSKININKUS - 15 Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė per trečiąsias kontrolines rungtynes Kaune dar kartą įveikė Australijos bendraamžius. Šį kartą laimėjo rezultatu 71:68 (14:16, 15:22, 21:13, 21:17). Šiomis rungtynėmis Lietuvos rinktinė užbaigė pirmąją treniruočių stovyklą, o komandos treneriai sumažino kandidatų skaičių iki penkiolikos. Šiandien Druskininkuose prasidėsiančioje antrojoje treniruočių stovykloje pasirengimą pasaulio čempionatui tęs Tomas Galeckas (180; Vilniaus “Statyba”), Lukas Lekavičius (184; Kauno “Žalgiris-2”), Jokūbas Gintvainis (193; Vilniaus “Sakalai”), Mantvydas Stašelis (194; Kauno A. Sabonio KC), Tomas Dimša (195; Kauno “Žalgiris-2”), Justas Tamulis (196; Kauno “Žalgiris-2”), Simas Raupys (198; Birštono “Jazz-Diremta”), Marius Grigonis (198; Kauno “Žalgiris-2”), Tautvydas Jodelis (198; “Trakai”), Denisas Krestininas (200; Vilniaus “Sakalai”), Donatas Tarolis (202; “Gargždai-Bremena”), Augustinas Jankaitis (204; Vilniaus “Š. Marčiulionio KA-Twomenas”), Rokas Gustys (206; Oak Hillo akademija, JAV), Benas Griciūnas (210; Auburno universitetas, JAV) ir Martinas Gebenas (206; Saint Maria Goretti High School, JAV). Artimiausias kontrolines rungtynes mūsų 19-mečiai žais birželio 7-ąją Druskininkuose su Ukrainos bendraamžiais.

LŽ

2013 06 03

Sportas

Lietuvos dviviečių triumfas Ispanijos mieste Sevilijoje surengtame Europos irklavimo čempionate Lietuvos moterų duetas sekmadienį iškovojo auksą, vyrų - sidabrą.

Paskutinė varžybų diena mūsų irkluotojams buvo itin derlinga. Pirmiausia dvivietę irkluojantys Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris 2000 m distancijoje per finalą iškovojo sidabro medalius (6:37,67). Juos aplenkė tik Italijos atstovai Romanas Battisti ir Francesco Fossis (6:37,05), o bronza atiteko norvegams Nilsui Jacobui Hoffui ir Kjetilui Borchui (6:38,97). R.Maščinskas ir S.Ritteris 2011 metais triumfavo Europos čempionate, pernai Europos pirmenybėse jie užėmė ketvirtąją vietą, o Londono žaidynių finale buvo šešti.

Pasidžiaugusi vyrų dvivietės iškovotu sidabru Lietuvos delegacija Ispanijoje netrukus šokinėjo iš laimės pasitikdama Europos čempionių titulus laimėjusią moterų dvivietę Donatą Vištartaitę ir Mildą Valčiukaitę. Jos 2000 m distanciją įveikė per 7:21,87. Antros finišavo Lenkijos atstovės Magdalena Fularczyk ir Natalija Madaj (7:28,34), trečios baltarusės Jekaterina Karsten ir Julija Bičyk (7:31,94). Neseniai suformuotas Europos čempionate debiutavęs M.Valčiukaitės ir D.Vištartaitės duetas per atrankos varžybas varžovėms irgi nepaliko jokių vilčių.

Anksčiau sėkmingai irklavusi vienvietę D.Vištartaitė nutarė sėstis į dvivietę, tikėdamasi, jog su porininke daugiau pasieks 2016-ųjų

Europos čempionės D.Vištartaitė (kairėje) ir M.Valčiukaitė. / Worldrowing.com nuotrauka olimpiadoje Rio de Žaneire. Dar neseniai M.Valčiukaitė irklavo poroje su Ieva Adomavičiūte. Tačiau šiai išvykus į JAV laisvą vietą netrukus užėmė D.Vištartaitė.

Vakar nepavyko ant prizininkų pakylos užlipti triskart Europos čempionui Mindaugui Griškoniui - 2000 m distancijoje jis liko ketvirtas (7:49,48). Europos čempiono

titulą iškovojo olimpinis vicečempionas čekas Odrejus Synekas (7:36,35).

•

LŽ

J.Kinderis parveža sidabrą

Iš Prancūzijos grįžo be pergalių

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ juratez@lzinios.lt

Europos krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos moterų rinktinė keturių komandų turnyre Prancūzijoje pralaimėjo visas trejas rungtynes.

Iš Rusijoje pasibaigusio šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio taurės finalinio etapo Justinas Kinderis grįžta su medaliu.

Jau buvome nusiminę, kai Londono olimpinei čempionei Laurai Asadauskaitei nepavyko penktadienį apginti Pasaulio taurės varžybų nugalėtojos titulo. Žemutiniame Naugarde ji net neužlipo ant prizininkų pakylos - liko ketvirta. Užtat šeštadienį nudžiugino kitas Lietuvos rinktinės lyderis - Londono žaidynių aštuntosios vietos laimėtojas 26-erių J.Kinderis. Pasaulio taurės varžybų finaliniame etape vienintelis vyrų varžybose dalyvavęs lietuvis pelnė sidabro medalį (5900 taškų). Pernai Pasaulio taurės varžybų finaliniame etape jis buvo šeštas. Šiemet kovodamas dėl titulo Justinas 20 taškų atsiliko nuo didįjį prizą iškovojusio 20-mečio prancūzo Valentino Pradeso (5920) ir vos 4 taškais aplenkė trečiuoju prizininku tapusį Londono žaidynių bronzos medalio laimėtoją 28-erių vengrą Adamą Marosį (5896).

J.Kinderis fechtavimo rungtyje užėmė penktąją vietą (904 tšk.), plaukimo varžybose buvo aštuonioliktas (1332), jojimo - dvyliktas (1160 tšk.), bėgimo ir šaudymo rungtyje - trečias (2504).

Praėjusių metų Pasaulio taurės varžybų nugalėtojas 29 metų rusas Ilja Frolovas, kaip ir 2012-ųjų šio turnyro laureatė L.Asadauskaitė, šį sykį liko ketvirtas (5788). Tai - irgi aukšta vieta, tačiau didelio meistriškumo atletams tokia pozicija - menka paguoda. Bet ir ne tragedija - va-

Plaukimo rungtyje J.Kinderis buvo aštuonioliktas. / Reuters/Scanpix nuotrauka sarą turės galimybę atsigriebti Europos ir pasaulio čempionatuose. Įdomu, jog Londono olimpiados čempionas 28-erių čekas Davidas Svoboda ką tik Rusijoje pasibaigusiose varžybose tarp 36 finalininkų užėmė tik 24 vietą (5576).

Pasaulio taurės finalinį etapą laimėjęs prancūzas V.Pradesas po pergalės teigė, jog prasideda naujoji Prancūzijos šiuolaikinės penkiakovės era. “Esame jauni ir išalkę”, taip save ir savo šalies rinktinę apibūdino naujasis Pasaulio taurės savininkas. Jis tvirtino, jog šis didžiulis laimėjimas - tikrai ne paskutinis jo karjeroje.

Lietuvos rinktinė parskris šiandien. Vakar LŽ nepavyko prisis-

kambinti sidabrą iškovojusiam J.Kinderiui. Jam tai - pirmasis Pasaulio taurės finaliniame etape iškovotas medalis. Per savo karjerą prizininku Justinas yra tapęs ne kartą: 2010 metais pasaulio čempionate Kinijoje iškovojo bronzą, 2011-aisiais pasaulio čempionate Maskvoje tokios pat spalvos medalį pelnė drauge su Donata Rimšaite mišrioje estafetėje. Beje, vakar Pasaulio taurės finaliniame etape Žemutiniame Naugarde vyko mišrių estafečių varžybos. Deja, pagal reitingo taškus lietuviai nepelnė teisės startuoti tarp dvylikos geriausių porų. Ten vakar triumfavo Latvijos duetas Jelena Rublevska ir Denisas Čerkovskis.

•

Per paskutinę, trečią, dvikovą šeštadienį lietuvės neatsilaikė ir prieš Rimanto Grigo treniruojamą Baltarusijos rinktinę - 42:64 (9:9, 18:20, 8:14, 7:21). Mūsų ekipai daugiausia taškų pelnė Kamilė Nacickaitė - 12. Išvakarėse baltarusės 67:66 (20:15, 10:9, 16:24, 21:18) įveikė Alfredo Vainausko ir Sauliaus Vadopalo treniruojamas Europos čempiones Rusijos krepšininkes. Šios ketvirtadienį šventė pergalę prieš lietuves - 86:66 (28:9, 26:16, 16:25, 16:16), o penktadienį Lietuvos krepšininkės 36:77 (6:20, 11:18, 12:19, 7:22) pralaimėjo šeimininkėms - Londono olimpiados vicečempionėms prancūzėms. 11 taškų mesdama į šeimininkių krepšį pelnė Gintarė Petronytė.

Ką tik pasibaigęs turnyras buvo priešpaskutinis Lietuvos komandos jėgų patikrinimas prieš birželio 1530 dienomis Prancūzijoje vyksiantį Europos čempionatą.

Pasirengimą Europos čempionatui Lietuvos rinktinė baigs treniruočių stovykla Panevėžyje. Aukštaitijos sostinėje bus sužaisti ir paskutiniai kontroliniai mačai. Birželio 6-ąją už uždarų durų bus išmėgintos jėgos su Japonijos rinktine, o birželio 9-11 dienomis “Cido” arenoje vyks “KG Group” taurės turnyras. Jame mūsiškės kausis su atitinkamai Kinijos, Švedijos ir Japonijos komandomis.

•

LŽ

2013 06 03

Sportas

15

Aukštaūgiai baigė misiją Paryžiuje rą Troickį - 6:3, 6:3, 6:3, ispanas Tommy Robredo (32) įveikė tėvynainį Nicolasą Almagro (11) - 6:7 (5:7), 3:6, 6:4, 6:4, 6:4.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ juratez@lzinios.lt

Paryžiuje vykstančiame Didžiojo kirčio serijos teniso turnyre atvirame Prancūzijos čempionate savaitgalį po trečiojo rato dvikovų iš varžybų pasitraukė du milžinai.

Prancūzių neliko

Savo pasirodymą ant grunto dangos Roland’o Garros aikštyne jau baigė 28-erių amerikietis Johnas Isneris (ūgis - 206 cm) ir 22-ejų lenkas Jerzy Janowiczius (203 cm).

Maratonų mėgėjas J.Isnerį (19) teniso gerbėjai įsiminė po 2010 metų Vimbldono turnyro, tuomet amerikietis pirmajame rate susikovė su prancūzu Nicolas Mahut. Ilgiau nei 11 valandų trukusiai dvikovai prireikė net trijų dienų, o alinančio maratono nugalėtoju tapo J.Isneris - 6:4, 3:6, 6:7 (7:9), 7:6 (7:3, 70:68. Šio rekordo, matyt, dar ilgai niekas nepagerins, tačiau vienas jo autorių tęsia maratonų tradiciją Didžiojo kirčio turnyruose. Šį sykį - ne žolės, o grunto aikštelėje. Deja, savaitgalį sėkmė nusisuko nuo J.Isnerio - po puspenktos valandos trukusios dvikovos pergalę šventė vienas vyriausių Prancūzijos čempionato dalyvių 35-erių vokietis Tommy Haasas (12) - 7:5, 7:6 (7:4), 4:6, 6:7 (10:12), 10:8. Aštuntfinalyje vokietis stos priešais Rusijos tenisininką Michailą Južną (29), šis šešioliktfinalyje 6:4, 6:4, 6:3 nugalėjo serbą Janko Tipsarevičių (8).

Turnyro milžinus J.Isnerį (kairėje) ir J.Janowiczių sėkmė lydėjo tik iki trečiojo rato. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Pažįstamas lenkas Kitą aukštaūgį - lenką J.Janowiczių (21) savaitgalį išstūmė šešeriais metais vyresnis šveicaras Stanislasas Wawrinka (9), jis triumfavo po dvi su puse valandos trukusios kovos 6:3, 6:7 (2:7), 6:3, 6:3. Aštuntfinalyje šveicaras susikaus su prancūzu Richard’u Gasquet (7), kuris išvakarėse 6:4, 6:4, 6:3 eliminavo rusą Nikolajų Davydenką.

Beje, minėtą Lenkijos milžiną Lietuvos teniso gerbėjai prisimena dar nuo 2007-ųjų, kai paskutiniame, ketvirtajame, kalendorinių metų Didžiojo kirčio turnyre - atvirame JAV čempionate mūsų Ričardas Berankis

nudžiugino laimėdamas jaunių turnyrą. Tuomet finale lietuvis 6:3, 6:4 nugalėjo J.Janowiczių. Tiesa, šiuo metu ATP klasifikacijoje R.Berankis atsilieka nuo lenko daugiau nei 40 pozicijų, o ir iš Prancūzijos čempionato Ričardas pasitraukė jau po pirmojo rato. Tačiau metai net neįpusėjo - laukia dar du Didžiojo kirčio turnyrai.

Pernykščiai finalininkai neklumpa Savaitgalį pergalę Paryžiuje iškovojo nugalėtojo titulą ginantis ir jau aštuntojo didžiojo prizo šiame turnyre siekiantis ispanas Rafaelis Nadalis (3). Jis 7:6 (7:5), 6:4, 6:4 elimi-

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Tosen Iwasaki kaligrafijos darbų paroda “Stebuklo pojūtis”. Veiks iki birželio 10 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Paroda “Lietuvos spaudos fotografija 2013”.

Veiks iki birželio 4 d.

GALERIJA “VARTAI” Konstantino Bogdano (jaunesniojo) paroda “9/4”.

Veiks iki birželio 15 d.

RADVILŲ RŪMAI Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės (1905-1980; JAV) tapybos paroda “Spalva ir linija išreikšti pojūčiai”. Veiks iki rugsėjo 1 d.

Nuolatinė ekspozicija “Rytų Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų menas” RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininko Ramūno Čeponio tapybos paroda “Vizijos”. Veiks iki birželio 7 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Mariaus Jonučio kūrinių paroda “Kažkas naujo”.

Veiks iki birželio 8 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Sigitos Sukackaitės grafikos paroda “Manomas - menamas”. Veiks iki birželio 28 d.

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUS Oksanos Leadbitter (Didžioji Britanija) tapybos paroda. Veiks iki birželio 18 d.

VILNIAUS CENTRINĖS UNIVERSALINĖS PARDUOTUVĖS PARODŲ ERDVĖ V AUKŠTE

Menininkės Nomedos Marčėnaitės fotolaikrodžių paroda “Pagautas laikas”. Veiks iki birželio 9 d. ŠVIESTUVŲ SALONAS “LA FORMA” Lietuvių grafikės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės autorinio popieriaus kūrinių paroda LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA Krzysztofo Gieraltowskio fotografijų paroda “Lenkijos asmenybės”. Veiks iki birželio 9 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Relikvijos ir relikvijoriai”.

Veiks iki rugsėjo 30 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Žemaičių vyskupijos istorija”.

Veiks iki spalio 27 d.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija Lietuva carų valdžioje Lietuvių liaudies menas Kryždirbystė

navo italą Fabio Fognini (27) ir aštuntfinalyje sukryžiuos raketes su japonu Kei Nishikori (13). Šis tenisininkas šeštadienį 6:3, 6:7 (3:7), 6:4, 6:1 laimėjo prieš prancūzą Benoit Paire. Savaitgalį į aštuntfinalį pateko ir pirmoji pasaulio raketė, praėjusių metų Prancūzijos čempionato finalininkas serbas Novakas Džokovičius. Užvakar jis 6:2, 6:2, 6:3 šventė pergalę prieš bulgarą Grigorą Dimitrovą (26). Sekmadienį ketvirtajame rate ispanas Davidas Ferreras (4) nugalėjo Pietų Afrikos Respublikos atstovą Keviną Andersoną - 6:3, 6:1, 6:1, prancūzas Jo Wilfriedas Tsonga (6) šventė pergalę prieš serbą Vikto-

Moterų varžybų šešioliktfinalyje titulą ginanti rusė Marija Šarapova (2) nugalėjo kinę Zheng Jie- 6:1, 7:5 ir aštuntfinalyje stos priešais amerikietę Sloane Stephens (17). Ši šeštadienį įveikė Mariną Erakovič iš Naujosios Zelandijos - 6:4, 6:7 (5:7), 6:3.

2010-aisiais Roland’o Garros aikštyne triumfavusi italė Francesca Schiavone užvakar 6:2, 6:1 laimėjo prieš Prancūzijos teniso žvaigždę Marion Bartoli (13) ir dabar susikaus su baltaruse Viktorija Azarenka (3). Ši šeštadienį 4:6, 6:3, 6:1 įveikė kitą prancūzę - perspektyvią 22 metų tenisininkę Alize Cornet (21).

Atvirame Prancūzijos čempionate 2009 metais triumfavusi 27-erių rusė Svetlana Kuznecova vakar aštuntfinalyje šventė pergalę prieš vokietę Angelique Kerber (8) - 6:4, 4:6, 6:3. Dabar rusės varžovė bus tituluotoji amerikietė Serena Williams (1), ji vakar 6:1, 6:3 nugalėjo italę Robertą Vinci (15). Kita italė Sara Errani (5) sekmadienį iki vėlaus vakaro kovėsi su ispane Carla Suarez Navarro (20), šio mačo laimėtoja kausis dėl kelialapio į pusfinalį su lenkės Agnieszkos Radwanskos (4) ir serbės Anos Ivanovič (14) dvikovos nugalėtoja.

Turnyro prizų fondas - 21 mln. eurų. Vyrų ir moterų vienetų varžybų nugalėtojams atiteks po 1,5 mln. eurų čekį ir po 2000 ATP bei WTA taškų.

•

Koncertai TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNAS RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS Markus Kasemaa (Estija) piešinių paroda.

Veiks iki birželio 11 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus 52-oji dailininkų kūrybos paroda. Veiks iki birželio 8 d.

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”. Veiks iki spalio 31 d.

Nuolatinės ekspozicijos “Provincijos dvaras ir miestas”, “Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba”.

DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną”. Veiks iki rugpjūčio 24 d.

Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva”.

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽYS

Aldonos Keturakienės kaulinio porceliano paroda “Kontrastai”. Veiks iki liepos 7 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Kamerinė Gintauto Skuodo fotografijų paroda “Tapybinė vizija”. Veiks iki birželio 17 d.

Tarptautinė dailės disciplinų dėstytojų kūrybos paroda “Kvadratas 6”. Veiks iki birželio 14 d.

PAVEIKSLŲ GALERIJA Skulptūros ir grafikos atrankinė-konkursinė paroda “Potencija”. Veiks iki birželio 9 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Daliutės Ivanauskaitės grafikos paroda “Dedikacija laikui”. Veiks iki birželio 10 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dizaino katedros studentų fotografijų paroda “Apleistas Kaunas”. Veiks iki birželio 14 d.

Dailininkės Marijos Rastenienės retrospektyvinės tapybos darbų paroda. Veiks iki birželio 15 d.

Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos. Veiks iki liepos 31 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Jono Rimšos paroda “Bronziniai žmonės. Atskleidęs indėnų dvasią”. Veiks iki rugsėjo 1 d.

Paroda “Pusryčiai ant žolės. Europos modernizmo grafikos darbai iš Lietuvos muziejų rinkinių”.

Veiks iki birželio 30 d.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija

PANEVĖŽIO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Gyčio Skudžinsko fotografijų paroda “Tyla”.

Veiks iki birželio 7 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Albino Šileikos paroda “Prieverpstės”.

Veiks iki birželio 13 d.

Irenos Šeduikienės tapybos darbų paroda.

Veiks iki birželio 26 d.

Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki liepos 31 d.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI Alvydo Venslausko tapybos darbų paroda “Gėlės gėlėse” Tautodailės sklaidos projekto “Apjuoskime skrydį lietuvišais raštais” išaustos juostos paroda PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Paroda “Sąjūdžio žingsniai”. Veiks iki birželio 8 d.

DRUSKININKAI V.K.JONYNO GALERIJA Adomo Galdiko jubiliejinės tapybos ir fotodokumentikos paroda “Vulkaniški proveržiai”.

Veiks iki rugpjūčio 15 d.

BIRŠTONAS BIRŠTONO SAKRALINIS MUZIEJUS Dailininkės Taidos Balčiūnaitės kūrybos paroda.

Veiks iki birželio 4 d.

MOLĖTAI MOLĖTŲ DAILĖS GALERIJA Tapybos miniatiūrų paroda “Meilė ir Mirtis”.

Veiks iki birželio 12 d.

DUSETOS

KLAIPĖDA

DUSETŲ DAILĖS GALERIJA Žiemgalos krašto dailininkų kūrybos paroda.

Veiks iki birželio 7 d.

KLAIPĖDOS GALERIJA Monikos Jakimauskaitės tekstilės paroda “Akimirkos”. Veiks iki birželio 27 d.

Aurelijos Šimkutės paroda “Išmonės”. Veiks iki birželio 10 d.

NIDOS KULTŪROS IR TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS “AGILA” Augustino Našlėno fotomontažų paroda “Rekviem posovietiniam sapnui”. Veiks iki birželio 20 d.

NIDA

Sekstetas “The King’s Singers”.

VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 5 d. 19 val. Koncertuoja vokalinis sekstetas “The King’s Singers” 7 d. 19 val. Koncertuoja Andrius Žlabys (fortepijonas), Sergejus Krylovas (smuikas) ir Lietuvos kamerinis orkestras 10 d. 19 val. Koncertuoja Dalia Kuznecovaitė (smuikas) ir Petras Geniušas (fortepijonas) VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS KIEMAS 8 d. 20 val. “Roko baladės 2”. Dalyvauja Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis, Jeronimas Milius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dirigentas Ričardas Šumila ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 6 d. 19 val. Choro “Jauna muzika” sezono pabaigos koncertas. Dalyvauja choras “Jauna muzika”, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas). Dirigentas Egidijus Kaveckas 7 d. 19 val. Atminimo vakaras, skirtas H.Perelšteino 90-osioms gimimo metinėms. Dalyvauja choras “Ąžuoliukas”, H.Perelšteino auklėtiniai, kolegos, žymūs Lietuvos meninės visuomenės veikėjai 8 d. 20.30 val. Koncertuoja Leon Somow & Jazzu VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 7 d. 17 val. Kiemelyje. Lietuvos senjorų dainų šventė “Mes vėl kartu” SIEMENS ARENA 4 d. 20 val. Koncertuoja Lana Del Rey ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 6 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Airbourne”

KAUNAS KAUNO FILHARMONIJA 5 d. 18 val. Koncertuoja salsa šokio grupė “Swing Latino” (Kolumbija) KAUNO LIUTERONŲ BAŽNYČIA 7 d. 18 val. Koncertuoja duetas “Together” KAUNO ŽALGIRIO ARENA 4 d. 20 val. Britų atlikėjo Erico Claptono koncertas

KAUNO JACHTKLUBAS 9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kristina Zmailaitė (sopranas) ir Edmundas Seilius (tenoras). Dirigentas Juozas Domarkas RYŠIŲ KIEMELIS “837” 8 d. 19 val. Festivalio “Senamiesčio Žiogas” atidarymo koncertas. Dalyvauja Aidas Giniotis, Ieva Narkutė, Vincent Long (Didžioji Britanija), Stefan Rauch (Austrija)

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

6 d. 18 val. Koncertuoja Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Rima Švėgždaitė (smuikas), Roma Jaraminaitė (violončelė) ir Vitalijus Neugasimovas (klavesinas)

PALANGA MUZIKINIS KLUBAS “VANDENIS” 7 d. 21 val. Koncertuoja Arina ir grupė “Veto Bank” 8 d. 21 val. Gyčio Paškevičiaus koncertas

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 8 d. 21 val. Muzikinis projektas “Tribute to Celine Dion” su Indre Anankaite (vokalas).

Dalyvauja Birutė Asevičiūtė (klavišiniai)

ZAPYŠKIS ZAPYŠKIO ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA 8 d. 16 val. Koncertuoja trio “Claviola”

16 Klasifikuoti skelbimai

2013 06 03

BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Sodybą Kaune, Romainiuose (yra 2 aukštų 215 kv. m mūrinis namas, 2 aukštų mūrinis ūkinis pastatas, du garažai, 25 a žemės, vanduo, dujos, vietinė kanalizacija, visi patogumai, namas šildomas kietu kūru, vieta patogi, rami, netiliese parduotuvė “Maxima”, kaina - 310 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 611 36 787.

15 a žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Plungėje, Žemaitės g. (sklypas kraštinis, toliau yra laukas, dar tolėliau - miškelis, iki sklypo ateina gatvė, aplinkui jau pristatyta individualių naujos statybos gyvenamųjų namų).

Tel. 8 674 62 186, el. paštas: romvaldas@mail.ru.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

LEIDINIAI PARDUODA Įvairių firmų bei modelių lengvųjų automobilių eksploatacijos ir remonto žinynus. Vilkikų „Mercedes“, MAN ir kitų remonto literatūrą. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel. 8 645 91 194.

ĮVAIRŪS Parduodu platformą 6 aviliams transportuoti ir laikyti, kabinamą prie lengvojo automobilio arba traktoriaus (kaina - sutartinė). Tel. 8 615 77 590.

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigimentą). Tel. 8 615 25 666.

PRANEŠIMAI Dingusius UAB „Vaiska“ (įm. k.301106842) (buvęs pav. „Profesionalaus Treningo Institutas“) steigimo dokumentus, įstatus, registracijos pažymėjimą, antspaudą laikyti negaliojančiais.

Užs.LM-2844 Parduodamos BUAB „Žalvijos transportas“ priklausančios reikalavimo teisės. Paraiškos renkamos 7 dienas nuo skelbimo išspausdinimo. Detalesnė informacija - tel.

861939698, info@forumregis.lt Užs.LM-2843

TELELOTO lošimo Nr. 895 (2013 06 02) Lentelė - 50 010 (1 x 50 010) Lt Įstrižainės - 10 Lt Eilutė - 3 Lt Keturi kampai - 3 Lt 25 68 05 71 53 17 29 49 20 38 08 18 09 04 19 15 44 14 54 73 48 43 40 47 60 13 21 52 46 55 65 62 26 32 16 45 24 07 57 69 22 37 35 75 03 36 64 63 66 02 Papildomi prizai: Nissan Micra (TV) Marija Vida Magrinienė Toyota Aygo (TV) Elytė Ugintienė Fiat Punto 0365761 Citroen C3 0081960 Suzuki Alto 0022706 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 27 d.) –

Prenumerata priimama redakcijos biure: VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB „Lietuvos ryto“ skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

EUROJACKPOT Lo­ši­mo Nr. 18 2013-05 31 Eu­ro­jack­pot - 51 527 308Lt 05 09 12 23 40 + 02 07

Violeta Bakaitienė iš Jurbarko raj.

At­spė­ta: 5+2 5+1 5 4+2 4+1 4 3+2 3+1 2+2 3 1+2 2+1

Kazimiera Bartninkienė iš Kauno

Lai­mė­ji­mas: 51 527 308 Lt 439 469 Lt 114 261 Lt 5 752 Lt 518 Lt 263 Lt 99 Lt 54 Lt 36 Lt 36 Lt 24 Lt 23 Lt

Pro­gno­zė: Eu­ro­jack­po­te - 55 mln. Lt

5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 27 d.) – Renatas Jovaišas iš Radviliškio 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 27 d.) – 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 27 d.) – Indrė Markeliūnaitė iš Kelmės Pa­kvie­ti­mai į TV: 008*982, 028*934, 022*643 Pro­gno­zė: Auk­so puo­de bus 500 000 Lt.

www.olifeja.lt

18

2013 06 03

TV programos

PIRMADIENIS 3 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio minėjimas Seimo Kovo 11osios Akto salėje. Tiesioginė transliacija 12.00 “Namelis prerijose” 13.00 Žinios 13.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.10 “Puaro” N-7 17.15 “Kobra 11” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Nuotykių f. “Robinzonas Kruzas”. 1 s. N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.00 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečiui.

Dok. apybraiža “Liaudis tampa tauta” 21.55 Loterija “Perlas” 22.00 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečiui.

Dok. f. “Disidentai” 23.05 Vakaro žinios 23.20 “Puaro” (k.) N-7

LNK 6.20 Dienos programa 6.25 “Na, palauk!” (k.)

6.50 “Smalsutė Dora” 7.20 “Linksmieji Tomas ir Džeris” (k.)

7.50 “Vėžliukai nindzės” (k.)

8.20 “Auklė” 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.45 Romantinė komedija “Nuotakų karai” (k.) N-7 12.30 “Na, palauk!” (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.20 “Namai, kur širdis” 20.05 “Tikras gyvenimas: “Moteriška formulė” 21.00 “Farai” N-14 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f.

“Specialistas” N-7 0.50 “Havajai 5.0” N-7 1.45 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Drakonų medžiotojai” 7.30 “Simpsonai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 Filmas “Zebriukas Dryžius” 13.10 “Monsunas” 13.40 “Drakonų medžiotojai” 14.10 “Meškiukai Gamiai” 14.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.10 “Simpsonai” 15.40 “Natalija” 16.40 “Ašarų karalienė” 17.40 “Ūkininkas ieško žmonos” 18.45 TV3 žinios

19.20 “Kulinarinės kelionės” 19.50 “Žiūrėk! Geras!”

21.00 “Pasirink mane” 21.40 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 Muzikinė drama “Šokis hip hopo ritmu” 1.05 “Eureka” 2.00 “Choras” 2.50 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai” 3.45 “Firma”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Tauro ragas” (k.) N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą. Ekvadoro džiunglėse” N-7 10.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Gyvenimo spalvos” 21.25 “Užkalnio 5” N-7 22.25 “Tikras kraujas” N-14 23.25 “Karo vilkai. Jūrų pėstininkai” N-14 0.25 “Sostų karai” N-14 1.25 “Tikras kraujas” N-14 2.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Jos vardas Nikita” N-7 8.45 “Visa menanti” (k.) N-7 9.45 “Draugai VI” N-7 10.40 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 11.05 “Kidas Padlis” 11.30 “Betmenas iš ateities” 11.55 “Drakonų kova Z” N-7 12.20 “Gražiosios melagės” N-7 13.10 “Magijos paslaptys” (k.)

N-7 14.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Apgavystės” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 Komedija “Ūsuotas auklius” N7 22.30 Kriminalinis trileris “Suvilioti nepažįstamąjį” N-14 0.35 “Sveikatos ABC” (k.) 1.05 “Jos vardas Nikita” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas. Tiesioginė transliacija iš LITEXPO parodų centro 12.25 Grupės “Antis” koncertas Vilniaus katedros aikštėje (k.) 13.45 “Prisiminkime”. Skambina Aleksandra Juozapėnaitė 14.00 Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 25-mečiui. Konferencija-forumas Mokslų Akademijoje. Tiesioginė transliacija 17.00 Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 25-mečiui. Dok. f. “Lietuvos prisikėlimas” 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Laiko ženklai”. Kauno fortai 18.45 Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 25-mečiui. “Geltona. Žalia.

Raudona” 19.35 “Užrašai apie Šerloką Holmsą” 21.20 Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 25-mečiui.

“Yra šalis”. Gražiausios dainos 23.00 Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 25-mečiui. Dok. f. “Atgimimo kronika” 0.10 Panorama (k.) 0.40 “LRT OPUS ORE”. Alinos Orlovos koncertas

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Dingusiųjų paieškos grupė” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Univeras” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Paslaptinga karalystė” - 11.45, 14.15, 16.45, 19, 21.15 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 11.15, 12.30, 15.15, 16.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.30, 12.45, 13.45, 15, 17.15, 18.30, 19.30, 21, 21.50 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14, 17, 20 val.

“Lobiai O.K” - 17.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 12, 18 val.

“Dingusiųjų paieškos grupė” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Univeras” 21.00 “Tikri bičai” 22.00 “Naša Raša” 23.30 Siaubo drama “Nekviesti svečiai” 1.15 “CSI Majamis” 2.05 “Tikri bičai” 2.35 “Nenugalimas banzuke”

Lietuvos ryto TV 6.35 Programa 6.39 TV parduotuvė 6.55 Žinios 7.15 “24/7” 8.15 “Supernamai” 8.45 “Mūsų miškai” 9.15 “Šiandien kimba” 9.50 “Skonio reikalas” 10.55 Dok. f. “Žiurkių antplūdis” N-7 12.05 Veiksmo f. “Nepasiekiamasis” N-7 14.00 “TV pokštai” N-7 14.25 TV parduotuvė 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Komedija “Pora kaip tvora” N-7 17.00 Žinios 17.20 “Jaunikliai” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Lietuva tiesiogiai” 19.00 “Žemė iš paukščio skrydžio” N-7 20.10 “Gongo Gangas” 21.00 “Reporteris” 21.35 Istorinis serialas “Čiapajevas. Aistra gyventi” N-7 23.00 “Lietuva tiesiogiai” 23.40 “Reporteris” 0.15 “Kitaip. Su Nomeda”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 9.00 Drama “Tapti žvaigžde” 11.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 13.00 Komedija “Muzikinės kovos” 15.00 Trileris “Išeities kodas” N-7 17.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 19.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N-7 21.00 Trileris “Aušros kariai” N-14 23.00 Drama “Broliai” N-7 1.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Ieškotojai” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.45 “Pabučiuokite nuotaką” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.50 Tiesioginis eteris 20.50 “Vaistai nuo baimės” 22.40 TV serialas “Mįslė tikėjimui” 23.40 Vaid. f. “Šalies sergėtojas” 0.30 TV serialas “Tėvai

ir vaikai” 1.25 Merginos 2.00 Žinios+ 2.20 “Jaunoji Rusija” 3.55 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro apžvalga 12.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos 2012-2013 sezono apžvalga 14.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro pusfinalis 17.05 Tenisas.

Internazionali BNL D’Italia turnyro finalas 18.50 Futbolas. Vokietijos taurė. “Bayern” - “Stuttgart” 21.00 Pokeris. The Big Game turnyras 22.00 Krepšinis. Eurolygos finalinio ketverto varžybos. Finalas 0.20 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynių apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Mirtinas laimikis 10.05 Relikvijų medžiotojai 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.15 Kaip tai veikia? 12.40 Inžinierių idėjos 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Teksaso automobilių varžytinės 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 17.45 Dingęs bagažas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta?

21.00 Dingęs bagažas 22.00 Mafija 23.00 Vaikinai iš Jukono 0.00 Degtindariai 1.00 Kalintys užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Tigrų karalienė 11.00 Pabėgęs iš vienutės 12.00 Lobis Pensilvanijos valstijoje 12.30 Pilietinio karo laikų mūšio vieta 13.00 “Trumph Stag” automobilio remontas 14.00 Mozambiko lygumos 15.00 Banginis, plaukiantis paskui ryklį 16.00 Lobis Pensilvanijos valstijoje 16.30 Pilietinio karo laikų mūšio vieta 17.00 “Trumph Stag” automobilio remontas 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Šešetas kalinių, pabėgusių tuneliu 20.00 Aštuntasis dešimtmetis 21.00 Kalintys užsienyje 22.00 NSO virš Europos 23.00 Aštuntasis dešimtmetis 0.00 Kalintys užsienyje 1.00 Nakties programa

Teatras SKALVIJA “Išsiskyrimas” - 21.10 val.

“Transo būsena” - 16.40 val.

“Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas” - 18.50 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 20.15 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 18.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 20 val.

“Bet kuriuo keliu” - 18.30 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 20.30 val.

“Vienoje kilpoje” - 18 val.

KAUNAS CINAMON “Pagirios 3: velniai žino kur” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Paslaptinga karalystė” - 10.45, 13, 15.15, 17.45, 20 val.

“Salemo valdovai” - 22 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 16 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.30, 14.30, 17.30, 18.45, 20.30, 21.40 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.45, 20.45 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 15.30 val.

“Užmirštieji” - 20.15 val.

“Krudžiai” - 13 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Paslaptinga karalystė” - 12.15, 14.40, 17, 19.15, 21.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.45, 14, 16.45, 18.30, 19.30, 21, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.10, 14.20, 17.50, 20.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13, 15, 16, 18, 19, 21.20, 22 val.

“Lobiai O.K.” - 15.10 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

“Didysis Getsbis” - 14.45, 17.40, 20.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.15, 19 val.

“Niujorko šešėlyje” - 21.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.45, 13, 15.05, 17.15, 18.15, 19.30, 20.45, 21.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.30, 21 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) 11.15, 18 val.

“Lobiai O.K.” - 16.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 18.50, 21.40 val.

ŠIAULIAI

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22.15 val.

“Didysis Getsbis” - 18.15, 21.30 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 20.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 12.15, 14.10 val.

FORUM CINEMAS “Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.45, 16, 18.15, 20.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 11.45, 12.30, 15.30, 16.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.45, 12.45, 14, 15, 17.15, 18.30, 19.30, 21, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 15.15, 20 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 12, 14.45, 17.30, 18.45, 20.15, 21.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 13.15, 18 val.

FORUM CINEMAS “Laukinės atostogos” - 19.15 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.30, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.

“Agentų žaidimai” - 16.30, 21.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 13, 15.10, 17.20, 18.45, 19.30, 21.15, 21.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 19, 22 val.

“Krudžiai” - 14.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Mergvakaris Maljorkoje” - 17, 21.45 val.

“Transo būsena” - 21.15 val.

Nacionaliniame dramos teatre spektaklis “Kulkos virš Brodvėjaus”.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

3 d. 19 val. Vilniaus festivalio atidarymo koncertas.

Dalyvauja Violeta Urmana (sopranas), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Modestas Pitrėnas 5 d. 19 val. “Traviata” 6 d. 12 val. “Čipolinas” 9 d. 19 val. “Karmen” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 5 ir 6 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Kulkos virš Brodvėjaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 19 val. “Linksmoji Einšteino laboratorija” 6 d. 18 val. Choreografinių projektų teatrui “Vilniaus baletas” - 15 VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 9 d. 12 val. “Vienaragio mįslė” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 4 d. 18.30 val. “Stiklinis žvėrynas” “DOMINO” TEATRAS 3 d. 19 val. “Daktaras” 6 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 10 d. 19 val. “Nuodėmių miestas”

KAUNAS “Didysis Getsbis” - 14.30, 17.45, 20.45 val.

KLAIPĖDA

“Užmirštieji” - 18.15 val.

“Krudžiai” - 12.30 val.

FORUM CINEMAS “Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11, 13.30, 16.30, 19.15, 21.30 val.

“Teresės nuodėmė” - 13.45, 18.45 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.45, 16.15 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.45, 13.20, 15.45 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 13, 15.15, 17.30, 18.30, 19.45, 21, 22 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 18.45, 21.45 val.

“Krudžiai” - 10.30 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 4 ir 5 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 6 d. 18 val. Rūtos salėje. Šokio trupė “E=mc2” (Švedija). “Lūžis” ir “Skoreografi”; Kauno šokio teatras “Aura”. “1863” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mūsų brangioji Pamela” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime” 9 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 12 val. Nerijaus Juškos baleto mokyklos ir Lietuvos baleto žvaigždžių koncertas “Divertismentai” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 6 d. 18 val. “Kūno vartai” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 5 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 8 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” 9 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 5 ir 6 d. 18 val. “Lunačiarskio lunaparkas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 7 d. 18.30 val. Koncertas “Manyje gyvena prisiminimai...”

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 8 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis” 9 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. “Skerdynių dievas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

2013 06 03

SAULĖ teka 4:49 leidžiasi 21:45 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+18 Oslas

Trečioji delčios diena

Delčia VI 01

Jaunatis VI 08

Priešpilnis VI 17

+23 Helsinkis

+24

Stokholmas

Pilnatis VI 22

+23

Dublinas +24 +17 Londonas

+26 +14

Šiauliai

+26 +14

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +25 +13

Kaunas Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kai kur smarkiai palis.

Temperatūra dieną 25-26 laipsniai šilumos.

VILNIUS +24 +25 +15

+15 Amsterdamas

+26

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+25 +14

+20 Madridas

+20 Barselona

+25 Ryga

+16 Kopenhaga

+16 Paryžius

Kėdainiai +25 +15

+25 Sankt Peterburgas

Talinas

16:56

Palanga

19

Vilnius Minskas +23 +21 Varšuva +20

+16

Berlynas +10 Praha

+10 Miunchenas

+23 Nica

+22 Roma

+23 Maskva

+25

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +11 +16 +19 Bukareštas Varna Dubrovnikas +16 Sofija +16

+27

Stambulas +23

Malaga Rytoj: stipriai su griausmais nulis. Temperatūra naktį 13-14 laipsnių šilumos, dieną 24-26 laipsniai šilumos.

+24

154-oji metų diena. Birželio trečioji, pirmadienis, pirmoji 23-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 211 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Dovilė, Karolis, Kotilda, Tautkantas.

Geros dienos!

Alžyras +25

Tunisas +26

Atėnai

+29 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 24 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kryžiažodžių, spausdintų 05 13 05 18 dienomis, atsakymai: VIDURINĖ AZIJA ISTORIOGRAFIJA KONFIRMACIJA PREDIKATORIAI KONTRASTIŠKUMAS BALTAS NUOMETAS Redakcijos prizą laimėjo MARIJA ALEKNIENĖ iš Platelių Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Birželio 1 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Šios dienos naujienos bus puikios, o pokalbiai naudingi. Jus išgirs, supras ir įvertins.

Tiks siūlyti savo sumanymus vadovybei, partneriams bei įtakingiems asmenims.

Jautis. Geras laikas. Nestigs įžvalgumo, tad rasite išeitį net iš sunkios situacijos, ypač jei ji susijusi su pinigais. Gautus dalykinius pasiūlymus verta priimti.

Dvyniai. Aplinkiniams darysite daug įtakos, būsite itin palankiai vertinami. Dabar turite išskirtinę progą suvienyti jums reikalingus žmones bendram tikslui pasiekti.

Vėžys. Galite išgirsti itin vertingos kritikos bei naudingų patarimų, sužinoti slaptos informacijos. Atsakingų sprendimų šiandien priimti nereikėtų - atidėkite rytdienai.

Liūtas. Puikus metas kai ką reikšminga pakeisti savyje, savo požiūryje į pasaulį. Beje, šiandien tinka ieškoti kvalifikuotų patarėjų, sąžiningų pagalbininkų.

Mergelė. Puikus laikas rizikingiems veiklos sumanymams įgyvendinti. Diena palanki ir atsakingam pokalbiui su vadovybe ar būsimu darbdaviu - drąsiai išsakykite savo nuomonę.

Svarstyklės. Būkite atidesni užsieniečių, aukštų pareigūnų nuomonei, pasiūlymams. Gera diena vykti į tolimas komandiruotes. Vakaras palankus romantiškiems pasimatymams.

Skorpionas. Diena tinkama rizikuoti veikloje ar reikalauti skolos grąžinimo. Palanku tvarkyti kredito reikalus. Tinka pradėti sveikatos stiprinimo ar gydymosi kursą. Šaulys. Ieškokite sąjungininkų, užmegzkite svarbius bendradarbiavimo ryšius. Tiesa, šeimoje ginčytis neverta - labiau įsiklausykite į sutuoktinio, vaikų nuomonę.

Ožiaragis. Tinkama proga sutvarkyti užvilkintą reikalą, išspręsti seną konfliktą darbe.

Galite gauti neblogų dalykinių pasiūlymų.

Palanki diena pradėti gydymosi kursą.

Vandenis. Gera diena veiklai bei spręsti asmenines problemas.

Būkite atidesni vaikams - jie išgirs jūsų žodžius. Jūsų pagalba sprendžiant jų problemas bus naudinga. Žuvys. Neverta užsiimti kuo nors atsakingu, bent jau svarbių reikalų tvarkymą atidėkite rytdienai. O šiandien pailsėkite, nueikite į romantišką meilės pasimatymą.

20

2013 06 03

Margumynai

Ginklas pramogų parke

Ekstrasensės pagalba

Jungtinėse Valstijose pramogų parko lankytoja rado užtaisytą pistoletą. Laimei, jis nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai bei gyvybei.

Atėjus nelaimei žmonės šaukiasi antgamtinių jėgų pagalbos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose ekstrasensė padėjo moteriai surasti dingusį arklį.

Vašingtono valstijos Redmonto gyventoja Barbara Lindstedt anksti rytą apžiūrinėjo arklides. Ji norėjo pašerti mylimus gyvulius, bet staiga pamatė, kad... nebėra ketverių metų kumelės Gemmos. Moteris ieškojo žirgo laukuose, bet taip ir nesurado. Tuomet nusiplūkusi amerikietė griebėsi paskutinio šiaudo - paskambino ekstrasensei Joan Ranckett ir paprašė pagalbos.

“Apie vidurdienį sulaukiau skambučio. Nusiminusi moteris pasakė, kad dingo jos mylima kumelė. Kadangi jaučiu telepatinį ryšį su gyvūnais, neatsisakiau padėti. Nuvykau į Redmontą ir ėmiau ieškoti”, - sakė J.Ranckett.

Ekstrasensė iš pradžių apžiūrėjo arklides, kur buvo laikomi žirgai, o paskui mėgino susisiekti su aukštesnėmis jėgomis. Netrukus J.Ranckett šeimininkei pranešė, kad Gemma išėjo pasivaikščioti, atsidūrė šalia vandens ir įstrigo tarperklyje. Po kelių valandų ekstrasensė ir žirgo šeimininkė surado pražuvėlę.

“Kai pamačiau tarpeklyje šalia upės Gemmą, netvėriau džiaugsmu. Maniau, kad jos niekada nebeišvysiu. Noriu padėkoti Joan. Ji pagelbėjo tada, kai to labiausiai reikėjo”, - džiaugėsi B.Lindstedt.

Matydama, kad šeimininkei vienai nepasiseks ištraukti įstrigusios kumelės, ekstrasensė iškvietė gel-

Ginklą Floridos valstijos Orlando priemiesčio pramogų parke “Disney World Animal Kingdom” aptiko su vaikaičiu vaikštinėjanti pensininkė. “Ėjome pro atrakcioną “Dinozauras” ir staiga išvydome ginklą”, - negalėjo atsistebėti moteris. Iš pradžių amerikietė pamanė, jog pistoletas žaislinis, bet vėliau įsitikino, kad jis gali kelti pavojų žmonių saugumui. “Paprašiau vaikaičio, kad ginklo neliestų, ir nunešusi atidaviau jį pramogų parko darbuotojui”, - pasakojo amerikietė.

Darbuotojas iškvietė policiją, ši

Milžiniška Rumunijos vėliava sveria penkias tonas. Jai pasiūti prireikė visos savaitės ir daugiau kaip 70 kilometrų siūlų. Vėliava buvo išskleista Klinčenio kaime netoli Bukarešto. Ją laikė 200 žmonių.

“Džiaugiamės, kad turime didžiausią pasaulyje vėliavą. kuri pateko į Guinnesso rekordų knygą. Di-

•

Kumelę Gemmą ekstrasensė aptiko tarpeklyje prie upės.

Goodreads.com nuotrauka

bėtojus ir veterinarus. Bendromis pastangomis Gemma buvo ištraukta. Apžiūrėję žirgą veterinarai rimtų sužeidimų neaptiko. “Gemmai

Rekordinė Rumunijos vėliava Rumunai gali didžiuotis, kad turi didžiausią pasaulyje vėliavą. Ji jau pateko ir į Guinnesso rekordų knygą.

ir išsiaiškino, kam priklauso ginklas. Netrukus jis grąžintas savininkui, nes buvo teisėtai įsigytas.

“Nežinojau, kad į pramogų parkus draudžiama neštis ginklus, - stebėjosi pistoleto savininkas Angelo Lista. - Pamečiau ginklą ir niekur negalėjau jo rasti. Ieškojau ganėtinai ilgai, o po kelių valandų sulaukiau policijos skambučio. Pareigūnai paprašė, kad atvykčiau į nuovadą. Sulaukiau įspėjimo, kad daugiau nesineščiau pistoleto į pramogų parką.

Laimei, man neskyrė baudos.” Šis pramogų parkas Orlando priemiestyje įkurtas 1971 metais. Jo lankytojai - tiek vaikai, tiek suaugusieji.

Parkas nusidriekęs didžiulėje teritorijoje. Jame veikia įvairūs atrakcionai, vandens parkai, viešbučiai, parduotuvės bei restoranai.

labai pasisekė. Ji buvo rasta laiku.

Jos sužalojimai nedideli ir ji greitai pasveiks”, - pranešė veterinaras Arthuras Sandersas.

•

Ginklą amerikietė rado prie atrakciono “Dinozauras”.

Wdwinfo.com nuotrauka

Prancūziškas bučinys įtrauktas į žodyną

džiuojamės savo šalimi ir jos vėliava, - sakė rekordinę vėliavą laikantis Adrianas Tismaneanu.

Didžiausia pasaulyje vėliava yra 349 metrų ilgio ir 227 metrų pločio, o tai daugiau negu trys futbolo aikštės. Guinnesso rekordų knygos atstovas Jackas Brockbankas pasveikinęs rumunus sakė, kad šie gerokai padirbėjo, kad pasiektų pasaulio rekordą. “Ankstesnis pasaulio rekordas priklausė Libanui, tačiau Rumunija jį pagerino”, - sakė J.Brockbankas.

“Prancūziškas bučinys” tapo bendriniu žodžiu jo tėvynėje. Jis įtrauktas į 2014 metais gegužės pabaigoje pasirodysiantį “Le Petit Robert” prancūzų kalbos žodyną. Šiame prancūzų kalbos žodyne atsiras ir daugiau su meile susijusių anksčiau vulgariais laikytų žodžių: “bombasse” - patrauklios figūros vulgari mergina, “plan cul” - seksas be įsipareigojimų. Žodyne bus ir nemažai kompiuterijos terminų bei anglicizmų: “Initerance” - tarptinklinis ryšys, “viralite” - kompiuterinio viruso auka internete, “street art” - gatvės menas ar “low cost” nebrangiai kainuojantis.

Daugiausia kalbininkų dėmesio sulaukė žodžiai “galocher” - prancūziškai bučiuotis ir “galoche” prancūziškas bučinys. Jie pirmą kartą įtraukti į bendrinės kalbos žodyną. “Žmonės kiekvieną dieną vartoja šiuos žodžius, taigi jie tapo bendriniai. Nusprendėme juos įtraukti į žodyną. Prancūzų kalba nuolat evoliucionuoja. Kiekvienais metais ją papildo nauji žodžiai. Daugiausia naujadarų atsiranda informacinių technologijų srityje”, - sakė kalbininkas Antoine’as Patiche’as.

“Le Petit Robert” leidžiamas nuo 1967 metų. Jis yra vienas iš dviejų populiariausių ir labiausiai vertinamų gimtosios kalbos žodynų Prancūzijoje. “Le Petit Robert” didžiausias konkurentas “Le Petit Larousse”.

•

•

Rekordinė Rumunijos vėliava didesnė negu trys futbolo aikštės.

“Prancūzišką bučinį” pripažino Prancūzijos kalbininkai.

Reuters/Scanpix nuotrauka

AFP/Scanpix nuotrauka

“The Seattle Times”, “The Guardian”, “France 24”, AP, LŽ