2013 m. birželio 4 d . / Antradienis / Nr . 127 (13 552)

Kaina

2013 m. birželio 4 d. / Antradienis / Nr. 127 (13 552)

1,99 Lt

TRASA

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Tarp nelaimingų mašinų BMW nėra 11p.

Gyvenimas žaidimas, o menas tuo labiau 13p.

Pajūrį stebina gamtos išdaigos 4p.

Iki šiol maksimali savivaldybės parama galėdavo būti mokama darbingo amžiaus darbingiems gyventojams, neturėjusiems darbo trejus metus, o nuo birželio 1 dienos laikotarpis p. trumpinamas iki vienų metų 10 Šalies futbolo A lygos ankstesniame ture tarpusavyje pešėsi Klaipėdos “Atlantas” ir Panevėžio “Ekranas”, o laimėjo Vilniaus “Žalgiris” 14p.

UŽSIENIS

Europą siaubia potvyniai

Priėmusi abortus draudžiantį įstatymą Lietuva Vakarų šalių kontekste atrodytų keistai.

Flickr.com nuotrauka

AISTĖ MASIONYTĖ aistes@lzinios.lt

Abortus draudžiančio įstatymo projektas kol kas sėkmingai skinasi kelią Seime. Iniciatyvos šalininkai tikina besiremiantys visuomenės nuomone, tačiau parlamentarams adresuotame keleto organizacijų kreipimesi teigiama priešingai. Jos pabrėžia, kad sukame kryptimi, kuri daugumai Europos šalių yra svetima.

Lietuvos žmogaus teisių centras, Įvairovės ir edukacijos namai, Kauno moterų draugija interneto tinklalapyje www.laisva.lt išplatino kreipimąsi “Už moterų teisę kontroliuoti savo pačių kūnus”. Juo raginama atmesti abortus draudžiantį įstatymo projektą kaip nepagrįstą. Pirmąją kreipimosi platinimo dieną jį pasirašė 1500 moterų. Pranešama, kad birželio 4 dieną sostinėje ketinama surengti viešą protesto akciją “Šalin rankas nuo mano vaginos”. Viena Lenkijos moterų teisių gynimo or-

ganizacija išreiškė viešą apgailestavimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) iniciatyvos uždrausti abortus mūsų šalyje ir savo parengtą peticiją platina pasaulio mastu.

Abortų draudimo priešininkai ginčija įstatymo iniciatorių teiginį, esą jis atspindi šalies piliečių lūkesčius. Dar 2010 metais “Spinter tyrimų” atlikta apklausa parodė, kad tuo metu 84 proc. Lietuvos gyventojų būtų pateisinę sprendimą nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Abortų draudimui nepritaria ir balsavusieji

pagrindinių interneto portalų surengtose apklausose. Tačiau LLRA atstovai yra įsitikinę, kad visuomenė pamažu priprastų prie pokyčių.

Abortus draudžiančių įstatymų projektai mūsų šalyje jau buvo teikti keturis kartus, bet taip ir liko nepriimti. Įteisinus šįkart siūlomus draudimus, nėštumą būtų galima nutraukti tik tuomet, jei tai grėstų moters gyvybei ar sveikatai, arba kiltų pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

4p.

Dilema dėl valstybinių pensijų menininkams Seimui paprašius Vyriausybės įvertinti įstatymo projektą, kuriuo siūloma sudaryti galimybę Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams pretenduoti į valstybinę pensiją, dviejų ministerijų nuomonės šiuo klausimu kardinaliai išsiskyrė.

Kultūros ministerija laikosi nuomonės, kad Nacionalinės premijos laureatų indėlis į bendrą Lietuvos kultūros palikimą turi būti adekvačiai įvertintas, skiriant pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vyriausybės nu-

Pliaupiantis lietus užtvindė Vidurio Europą. Jau aštuoni žmonės žuvo, mažiausiai devyni dingo be žinios.

Nuo gausaus lietaus patvino upės Čekijoje, Austrijoje ir Vokietijoje.

Vanduo užsėmė pagrindinius kelius, kaimus ir miestelius. Sutriko automobilių ir geležinkelių eismas, gelbėtojai priversti evakuoti gyventojus.

Nuo potvynio nukentėjo ir Čekijos sostinė Praha. Joje uždarytos metro stotys, mokyklos bei universitetai, iš zoologijos sodo gyvūnai perkelti 6p. į saugesnes vietas.

ORAI

tarimo projekte Seimui siūloma nesvarstyti tokių pataisų. LŽ kalbinta Nacionalinės premijos laureatė rašytoja Vanda Juknaitė pažymėjo, kad valstybinių pensijų menininkams klausimas yra labai jautrus. Jos nuomonė apie tai - irgi dvilypė.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, kai kur smarkiai su griausmais nulis. Temperatūra dieną 24-26 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 06 04

Komentarai ir debatai

Lietuva tarp Maskvos ir Varšuvos interesų ALVYDAS MEDALINSKAS

Šiomis dienomis, kai minimas Sąjūdžio 25-metis, daug kalbama apie įvairius Lietuvos vidaus gyvenimo aspektus kaip apie Sąjūdžio viziją.

Bet Sąjūdis turėjo ir išorės santykių viziją, kur glaudūs santykiai su Lenkijos “Solidarumo” judėjimo nariais ar Rusijos demokratais buvo labai svarbūs. Deja, šiandien ne tik iš Maskvos, bet ir iš Varšuvos kai kurių politinių sluoksnių papūtė labai nedraugiški vėjai.

Iki Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio atėjimo į valdžią tai buvo sunku net įsivaizduoti. Tada Lenkija vadinta strategine Lietuvos partnere. Dėl šios partnerystės, dėl bendrų regiono interesų, pirmiausia nukreiptų į bandymus priartinti prie Vakarų tokias ir mums svarbias šalis kaip Ukrainą ar Baltarusiją, Lietuvos politikai, diplomatai apgaudinėjo save bandydami įtikėti patys ir įtikinti kitus, kad turi reikalų

su tikra partnere. Dabar sunku prisipažinti klydus.

Užmerktos akys prieš tai, ką Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) darė su Pietryčių Lietuva, vis labiau versdama ją savo politikos ir kitos valstybės įtakos forpostu. Tą patį Lenkija darė Ukrainoje ir Baltarusijoje.

O mes ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės manėme, kad Varšuva siekė priartinti jas prie Vakarų demokratinių šalių bendrijos. Darė ir tai. Bet regionuose, kurie tarpukariu buvo užimti Lenkijos, ši politika yra derinama su lenkinimu, tam pasitelkiant tiek lenko kortą, tiek Katalikų bažnyčią.

Lenkijos politikai, kai kurie įtakingi šios šalies kunigai tvirtina taip kovojantys su galima Rusijos įtaka regione. O su kieno įtaka kovojama Pietryčių Lietuvoje?

Ar Varšuvos politikai pagalvoja, kad kai kurių jų agresyvi politika Lietuvos atžvilgiu, noras mūsų valstybei komanduoti, nurodinėti kaip tik gali pastūmėti vis labiau sutrikusius mūsų žmones didesnio palankumo Rusijai link, juoba kad ši rodo vis gražesnį veidą. Energetikos milžinas “Gazprom” tvirtina suprantantis Lietuvos žmonių vargus dėl didelių dujų kainų ir yra pasiryžęs jas suma-

žinti, o Kremliui artimas politologas Sergejus Markovas neseniai pareiškė, kad Rusija supranta R.Sikorskio daromą žalą Lietuvai. Betrūksta tik ištiestos rankos padėti.

Keista, kad susiklostė situacija, kai reikia lyginti Varšuvos ir Maskvos politiką. Manipuliuojant dujų kainomis, investicijomis, užtvaromis kai kurių

Kol iš Varšuvos negirdėti atsiribojimo ir LLRA veiksmų pasmerkimo, Lietuvai tenka suprasti, kad vėl atsiduriame tarp dviejų įtakos centrų. šalių prekėms patekti į didelę Rusijos rinką, žingsnis po žingsnio atkuriama imperija, prie kurios siūloma jungtis ne tik Baltarusijai, bet ir Ukrainai bei Moldovai. Pastarosios šalys norėtų prisidėti prie ES, bet ten jų nelabai kas leidžia. Net ir Lietuva nesiūlo.

Ukraina jau pareiškė esanti pasirengusi stebėtojos teisėmis prisidėti prie Muitų sąjungos. Dar laukia Eu-

razijos sąjungos projektas. Taigi kuriama tiek ekonominė, tiek politinė sąjunga. Neabejoju, kad jai sutvirtėjus į ją bus imtos vilioti ir Baltijos valstybės, naudojantis mūsų šalyje būsiančiu nusivylimu dėl ES. Dabar ta kita sąjunga gali būti pasiūlyta kaip užuovėja nuo “negerų lenkų”.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Varšuva pasmerkė autonomininkų veiksmus Pietryčių Lietuvoje ir teigė, kad tai esą ne jos, o Kremliaus politikos vaisius. Panašus kaip Padniestrė Moldovoje ar bandymai kurti rusakalbius darinius Rytų Estijoje ir Rytų Latvijoje. Pietryčių Lietuvoje panašius junginius kūrė lenkais save vadinantys asmenys, bet Varšuva ir Vilnius suprato, jog tai yra sovietizuoti lenkai.

Tomis dienomis Vilnius ir Varšuva buvo tikri sąjungininkai, tokie galėtų būti ir dabar. Deja, situacija kita. Tarp LLRA narių yra ir buvusių autonomininkų, kurie, matyt, nusprendė pasiūlyti paslaugas naujam šeimininkui - radikaliems lenkų politikams, panašiems į R.Sikorskį. Todėl negirdime LLRA veiksmų pasmerkimo iš Varšuvos.

O Lietuvoje trys politinės partijos priėmė LLRA į valdančiąją koaliciją,

lyg be jos negalėtų išsiversti. Priėmusios jos nebekreipia jokio dėmesio į lenkinimo politikos pasekmes Pietryčių Lietuvoje ir Lenkijoje, pačios yra pasirengusios vykdyti LLRA užgaidas.

Tad ar gali Lietuvos valdžia reikalauti, kad Varšuva nesikištų į Lietuvos gyvenimą Pietryčių Lietuvoje, o gal net principingai įvertinti LLRA veiksmus kaip kenkiančius dviejų valstybių ir dviejų tautų - lietuvių ir lenkų - santykiams? Juk dėl jų ne vienas žmogus Lietuvoje gali pamanyti, kad blogi yra lenkai ir Lenkija. Tai būtų didžiulė klaida, nes tarp lenkų yra daug padorių žmonių, kurie gerbia Lietuvą ir lietuvius. Juk Sąjūdžio metu ir lietuviai, susidūrę su Kremliumi, sugebėjo suprasti, kad blogi ne rusai.

Kol iš Varšuvos negirdėti atsiribojimo ir LLRA veiksmų pasmerkimo, Lietuvai tenka suprasti, kad vėl atsiduriame tarp dviejų įtakos centrų: Maskvos ir Varšuvos. O Lenkijos politikoje atsiranda tarpukario imperinės politikos bruožų. Kaip atsvarą tam svarbu intensyvinti santykius su Baltijos šalimis. Juos Sąjūdžio metais palaikėme labai glaudžiai, o paskui pamiršome. Estijos prezidento oficialusis vizitas į Lietuvą buvo labai laiku.

•

Seimo tribūna

Vilniui privalu skirti ypatingą dėmesį Apie Lietuvos sostinės problemas ir perspektyvas kalbamės su Seimo nariu “darbiečiu” Sergejumi Dmitrijevu.

- Priklausote Seimo Vilniaus bičiulių parlamentinei grupei. Kokius klausimus ir problemas su kolegomis sprendžiate?

- Ši grupė siekia, kad Vilnius būtų deramai įvertintas. Būtina kuo greičiau spręsti susikaupusias problemas, jų sostinėje tikrai daug. Tęsiame per ankstesnę kadenciją pradėtus darbus, tikiuosi, kad sulauksime apčiuopiamų rezultatų. Vienas svarbiausių klausimų - gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti Vilniui. Šiandien miestas yra atsidūręs sunkioje padėtyje, nes daug žmonių gyvena ne jame, o Vilniaus rajone, kiti Kaune, kituose miestuose, bet dirbti atvažiuoja į Vilnių. O gyventojų pajamų mokestis mokamas pagal gyvenamąją vietą. Todėl mūsų grupės pagrindinis darbas - daryti viską, kad situacija pasikeistų ir vilniečiai gyventų bei dirbtų gražiame, saugiame, tvarkingame mieste.

- Jūsų, buvusio sostinės tarybos nario, akimis, kaip šiuo metu tvarkosi miesto valdžia?

- Manau, ji tvarkosi palyginti neblogai. Akivaizdu, kad Vilnius neapimtas sąstingio, vyksta statyba, darbai, vystomi įvairūs projektai. Tai

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

S.Dmitrijevas: “Jei Sostinės įstatymo nebus, Vilnius bus užprogramuotas didinti savo skolas, nors čia sukuriama 40 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.” gyvas miestas. Žinoma, miesto valdžiai nelengva, nes reformos ir pokyčiai visada sutinkami su tam tikru atsargumu. Padėtį taip pat sunkina Vilniaus miestui tenkanti vos 40 proc. gyventojų pajamų mokesčio

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

dalis. Juk jei sostinei liktų didesnė šio mokesčio dalis, tai, be abejonės, labai pakeistų situaciją į gera. Dabar tenka verstis su turimais ištekliais.

- Ar Seimo nariai turi galimybių prisidėti prie šios savivaldybės valdymo?

„LŽ gidas“ J.Čiulada

- Parlamentarai tiesiogiai negali prisidėti prie savivaldybių valdymo, nes šios turi vykdyti joms suteiktas funkcijas, tačiau Seimo nariai, vertindami valstybės valdymą kompleksiškai, gali palengvinti savivaldybių darbą. Tai įmanoma užtikrinant adekvatų savivaldybių finansavimą, praplečiant savivaldybių atsakomybės ribas, suteikiant joms daugiau laisvės veikti.

- Sostinės valdžia užsimojo pertvarkyti miesto viešojo transporto sistemą. Jau dabar girdėti vilniečių priekaištų, kad dėl mažėjančių maršrutų bus patiriama nepatogumų. Kaip vertinate planuojamą optimizavimą?

- Visada sunku daryti ką nors nauja ir laužyti seną tvarką. Manau, kad optimizavimas pagerins miesto viešojo transporto sistemą, vilniečiams bus ir patogu, ir malonu juo naudotis. Jau per mažiau nei metus viešojo transporto skolos sumažėjo nuo 180 mln. iki 110 mln. litų. Miesto viešojo transporto parką būtina atnaujinti.

Kartu su transporto optimizavimo programa atkeliauja ir kelios dešimtys naujų greitųjų autobusų. Jie vilniečius veš greičiau, bus itin patogūs neįgaliesiems. Į bendrą viešojo transporto sistemą taip pat bus įtraukti privatūs vežėjai, dėl to bus aiškios kainos, galios įvairios nuolaidos. Tikiu viešojo transporto sistemos pertvarka.

- Vilniaus savivaldybės vadovai

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

priekaištauja, kad perskirstant tarp savivaldybių gyventojų pajamų mokestį sostinei tenka per maža dalis.

Kaip vertinate idėją priimti specialų Sostinės įstatymą?

- Sostinei priskiriamas mokslo, kultūros, politikos, turizmo ir verslo centro vardas. Tai visą valstybę reprezentuojantis miestas, todėl jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tačiau dabar yra priešingai. Vilniui lieka tik 40 proc. čia sumokamo gyventojų pajamų mokesčio, likusius 60 proc. sostinė atiduoda kitoms savivaldybėms, o kitų Lietuvos miestų biudžetai papildomi ne mažiau kaip 90 proc. šio mokesčio.

Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybei lieka net 94 proc. gyventojų pajamų mokesčio, Klaipėdai - 86 procentai. Padėtį tikrai galėtų pakeisti specialus Sostinės įstatymas. Leidus sostinei pasilikti didesnį gyventojų pajamų mokesčio procentą, galėtume spręsti tokias Vilniaus problemas kaip mokyklų ir darželių renovacija, kelių priežiūra, spūstys, viešasis transportas, automobilių statymas, miesto tvarkymas ir gyvenamoji aplinka (apšvietimas, šiukšlės, užterštumas). Jei Sostinės įstatymo nebus, Vilnius bus užprogramuotas didinti savo skolas, nors čia sukuriama 40 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 06 04

Dienos temos

3

Dilema dėl valstybinių pensijų menininkams ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Seimas paprašė Vyriausybės įvertinti įstatymo projektą, kuriuo siūloma sudaryti galimybę Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams pretenduoti į valstybinę pensiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusiteikusi raginti parlamentą nesvarstyti šio klausimo, o Kultūros ministerija mano, kad skirti tokias pensijas būtina.

Numatyti sąlygas kultūros ir meno srityje išskirtiniais nuopelnais pasižymėjusiems asmenims - Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams - pretenduoti į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją pasiūlė Seimo narys Valentinas Stundys. Jis aiškino, kad projekto tikslas - suvienodinti galimybes gauti valstybinę pensiją. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, kultūros ir meno veikėjai, kitaip nei nusipelnę sportininkai bei mokslininkai, negali pretenduoti į valstybinę pensiją ar rentą.

Pateikti savo išvadas dėl šio dar prieš keletą metų Seime įregistruoto įstatymo projekto parlamento vadovybė paprašė Vyriausybę. Atskirų ministerijų nuomonės dėl jo išsiskyrė.

Pažeidžiami ir užmiršti Kultūros ministerija laikosi nuomonės, kad Nacionalinės premijos laureatų indėlis į bendrą Lietuvos kultūros palikimą turi būti adekvačiai įvertintas, skiriant I laipsnio valstybines pensijas. Kultūros viceministro Dariaus Mažinto pasirašytame rašte teigiama, esą būtina skubiai sugrąžinti iki 2011 metų galiojusią nuostatą dėl teisės gauti tokią pensiją.

Ministerija suskaičiavo, kad Nacionalinė kultūros ir meno premija yra įteikta 176 kūrėjams. Iš jų gyvi 145 laureatai, iš šių 79 sulaukė pensinio amžiaus. 25 jų paskirtos I ir II laipsnio valstybinės pensijos.

2014 metais vienas premijos laurea-

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

V.Juknaitė: “Žvelgiant iš dugno, dažnam tai išgyvenimo klausimas. Ypač talentingam žmogui, kuris neretai visiškai nesugeba prisitaikyti esamoje tikrovėje, nuolat dirbti, turėti stažą.”

mo sistemos garantuojamoms išmokoms įvykus draudžiamajam įvykiui ir išmokoms iš valstybės biudžeto.

Esą valstybinės pensijos, kurios nėra grindžiamos jokiomis socialinio draudimo ar kitomis specialiomis įmokomis, suteikia nepagrįstų privilegijų ir tokiu būdu pažeidžia socialinio teisingumo bei proporcingumo principus.

Primenama, kad atsižvelgdamas į tai Seimas dar 2010 metais panaikino teisę gauti I ar II laipsnio valstybinę pensiją asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. “Be to, pensijų išmokos yra netinkama priemonė asmens nuopelnams įvertinti, nes jos mokamos periodiškai iki asmens mirties, o gyvenimo trukmė nuo išmokos skyrimo yra labai skirtinga.

Tokiu būdu atlyginimo už nuopelnus dydis priklauso ne nuo veiksnių, už kuriuos išmokos skiriamos, bet nuo asmens gyvenimo trukmės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes svarstytina, ar su nuopelnų dydžiu susietos vienkartinės išmokos arba apdovanojimas nematerialiais ženklais nebūtų tinkamesnė priemonė asmens nuopelnams įvertinti”, - pažymima nutarimo projekte.

Reikia daugiau dėmesio LŽ kalbinta Nacionalinės premijos laureatė rašytoja Vanda Juknaitė pažymėjo, kad valstybinių pensijų menininkams klausimas yra labai jautrus. Jos nuomonė apie tai dvilypė. Žvelgiant iš viešosios perspektyvos, tokių išmokų esą neturėtų būti. “Žvelgiant iš dugno, dažnam tai išgyvenimo klausimas. Ypač talentingam žmogui, kuris neretai visiškai nesugeba prisitaikyti esamoje tikrovėje, nuolat dirbti, turėti stažą”, - sakė ji.

V.Juknaitė teigė, kad visą gyvenimą dirbo, tad vienokią ar kitokią senatvės pensiją gaus. “Tačiau kai pagalvoju, pavyzdžiui, apie Aidą Marčėną ar kitą...”, - pritilo rašytoja. Ji pabrėžė, kad esame maža šalis.

Nors joje yra labai talentingų žmo-

tas sulauks pensinio amžiaus, o 2015-aisiais - dar šeši.

“Kultūros ir meno kūrėjai, plėtoję nacionalinės moderniosios kultūros tradicijas, savo kūryba nužymėję valstybės kultūros raidą, sulaukę pensinio amžiaus yra socialiai pažeidžiami ir nepagrįstai užmiršti. Jie neturi jokių galimybių pretenduoti į didesnę nei eilinę pensiją, apskaičiuotą pagal stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą”, - teigiama D.Mažinto rašte.

Netinka nuopelnams įvertinti

PASKIRTAS KONCERNO VADOVU

tis direktorius Jonas Sirvydis, jis tapo jos generaliniu direktoriumi.

Koncernas “Achemos grupė” nacionalinio kapitalo, trečia Lietuvoje pagal apyvartos dydį įmonė, kurios vienijamose bendrovėse dirba apie 5500 darbuotojų.

Birutės Vėsaitės atleidimo iš ūkio ministro pareigų. B.Vėsaitė buvo priversta trauktis dėl galimo interesų konflikto.

PATEIKĖ MINISTRO KANDIDATŪRĄ

Už sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą teisiamo buvusio Darbo partijos (DP) pirmininko Viktoro Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis pirmadienį teisme pareiškė, kad su leiboristais neseniai susijungusios DP negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn. V.Uspaskichas anksčiau ne kartą tikino, jog susijungus dviem partijoms naujasis darinys perims visas buvusias DP pareigas, taip pat ir atsakomybę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte pažymima, kad pritariama siekiui tinkamai įvertinti Nacionalinės premijos laureatus, savo talentą ir kūrybines jėgas atidavusius plėtojant Lietuvos kultūrą ir meną bei formuojant teigiamą šalies įvaizdį pasaulyje. Tačiau Seimui siūloma nesvarstyti įstatymo pataisų dėl valstybinės pensijos. Aiškinama, kad esama socialinių išmokų sistema sudaro sąlygas dubliuotis valstybinio socialinio draudi-

I ir II laipsnio valstybinės pensijos skiriamos asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo.

Teisę gauti I laipsnio valstybinę pensiją turi: pasipriešinimo okupacijoms dalyviai kariai savanoriai; buvę aukščiausi valstybės pareigūnai; olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai); ypač pasižymėję pasipriešinimo okupacijoms dalyviai - laisvės kovų dalyviai.

Teisę gauti II laipsnio valstybinę pensiją turi: labiausiai pasižymėję pasipriešinimo okupacijoms dalyviai - laisvės kovų dalyviai; motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios), išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusios septynis ir daugiau vaikų; garbės donorai; olimpinių žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), parolimpinių žaidynių čempionai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionai.

I laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio (800 litų). II laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio (400 litų). Iki šių metų pabaigos valstybinės pensijos, atsižvelgiant į Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, perskaičiuojamos priklausomai nuo paskirtosios pensijos dydžio. Perskaičiuotos I laipsnio valstybinės pensijos dydis yra 680 litų, II laipsnio 353,3 lito.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2013 metų gegužės 1 dieną I ir II laipsnio valstybinės pensijos buvo mokamos 6514 žmonių, dar 534 asmenims yra mokamos I ir II laipsnio valstybinės našlių bei našlaičių pensijos už mirusius pensijų gavėjus.

SADM informacija

nių, neturime pakankamos rinkos, kuri išlaikytų profesionalius menininkus. Išgyventi iš kultūrinio darbo labai sunku.

Nacionalinės premijos laureatas operos solistas Vladimiras Prudnikovas mano, kad iškiliems menininkams valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio. “Žinau, kad yra labai sunkiai gyvenančių tautai daug padariusių ir nusipelniusių žmonių. Manau, tokia pensija šiek tiek padėtų”, pabrėžė jis.

•

Trumpai

Koncerno “Achemos grupė” generalinio direktoriaus pareigas V.Vareika pradėjo eiti pirmadienį.

Eltos nuotrauka

Vieno didžiausių Lietuvoje koncernų “Achemos grupė” generaliniu direktoriumi paskirtas koncerno valdomos Jonavos trąšų gamybos įmonės “Achema” vadovas Valdemaras Vareika. “V.Vareika naujas pareigas pradėjo eiti pirmadienį. Jis laikinai vadovaus ir “Achemai”, kol surasime jai naują vadovą”, - vakar pranešė pastaruoju metu koncernui laikinai vadovavęs Audrius Bendaravičius.

Inžinieriaus išsilavinimą turintis V.Vareika “Achemoje” dirba 27 metus - bendrovėje jis yra dirbęs meistru, vėliau gamybos cechų viršininku, nuo 2008 metų - gamybos direktoriumi, o 2012 metų balandžio pabaigoje, kai iš įmonės vadovo pareigų pasitraukė ilgame-

Premjeras Algirdas Butkevičius prezidentei Daliai Grybauskaitei vakar pateikė Evaldo Gusto kandidatūrą į ūkio ministrus. Valstybės vadovė kandidatą priims šįryt.

Iki praėjusio penktadienio socialdemokratas E.Gustas dirbo Vidaus reikalų ministerijos kancleriu. Praėjusį trečiadienį prezidentė D.Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl socialdemokratės

“DARBIEČIŲ” TAKTIKA PASIKEITĖ

BAIGĖ TYRIMĄ Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti Vilniaus vicemerui socialdemokratui Romui Adomavičiui. Ikiteisminio tyrimo medžiaga atiduota Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, kad surašytų kaltinamąjį aktą ir perduotų bylą į teismą. Pasak STT pranešimo, būdamas Vilniaus savivaldybei priklausančios bendrovės “Vilniaus vandenys” stebėtojų tarybos narys, žadėdamas pasinaudoti savo tarnyba, įgaliojimais ir pažintimis, R.Adomavičius reikalavo ir priėmė didelės vertės kyšį - 40 tūkst. litų.

BNS, LŽ

4

2013 06 04

Dienos temos

Kyla nauja banga prieš abortų draudimą •1 p.

nei 10 metų). Pasak kreipimosi autorių, griežčiausia katalikybės versija nėra Lietuvos paveldas ar tradicija.

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės teigimu, abortus draudžiančių iniciatyvų kėlimas XXI amžiuje, gyvenant Europos Sąjungoje, turėtų šokiruoti civilizuotą pasaulį.

Atkelta iš

Tai būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių. Siūlomos priemonės motyvuojamos gyvybės apsauga. Teigiama, kad abortas yra vienas veiksnių, lemiančių žemą visuomenės moralinį lygį ir kritišką demografinę situaciją.

Draudimo priešininkai šiuos argumentus neigia. “Alano Guttmacherio instituto teigimu, tarp moters teisės apsispręsti dėl nepageidaujamo nėštumo nutraukimo ir gimstamumo nėra ryšio, nes gimstamumas didėja užtikrinant moterims socialines ir ekonomines garantijas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti jo priėmimas, kaip pasikeistų kriminogeninė situacija, nevertinamos nelegalaus aborto atsiradimo galimybės, korupcijos augimo mastas. Kitų šalių patirtis rodo, kad apribojus nėštumo nutraukimą jį pakeičia nelegalus abortas, kartu sudaromos galimybės egzistuoti korupciniams mechanizmams”, - teigiama kreipimesi.

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro mokslininkės Vaidos Tretjakovos duomenimis, Lenkijoje, kur abortai buvo uždrausti (išskyrus kelias išimtis) 1993 metais, nėštumo nutraukimo praktika neišnyko. “2007 metų Lenkijos sveikatos apsaugos ministerijos leidinyje skelbiama, kad šis skaičius gali siekti nuo 10 tūkst. iki 170 tūkst. per metus. Remiantis 2010-aisiais Lenkijos parlamente surengtos konferencijos duomenimis, šalies moterims gali būti atliekama apie 150 tūkst. nelegalių abortų, iš jų 10-15 proc. atvejų, kai tai daroma kitose šalyse, kuriose abortai yra legalūs. Dažniausiai keliaujama į artimiausias kaimynes Lietuvą, Baltarusiją, Čekiją, Slovakiją, Rusijos Kali-

Paliks už skurdo ribos

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

ningrado sritį. Labiau pasiturinčios moterys dažniausiai važiuoja į Olandiją, Vokietiją, Belgiją, Austriją”, - vardijo V.Tretjakova.

M.Jankauskaitė įsitikinusi, kad įtvirtinus abortų draudimą labiausiai nukentės moterys, kurios jau ir taip yra pažeidžiamos.

Šokiruotume pasaulį Anot mokslininkės V.Tretjakovos, Lietuvos situacija, kalbant apie abortų rodiklius, artima Vakarų šalims. 2008 metais Lietuvoje registruota apie 12 abortų 1 tūkst. reproduktyvaus amžiaus moterų. Palyginkime - pavyzdžiui, Rusijoje tais metais registruoti 38 abortai 1 tūkst. moterų.

“Tyrimai rodo, kad abortų mažėja tose šalyse, kuriose prieinama moderni kontracepcija. Kuo daugiau moterų naudoja patikimas kontraceptines priemones, tuo abortų rodikliai yra mažesni. Kai kuriose šalyse kontraceptikai yra kompensuojami. Lietuvoje jie nekom-

pensuojami, informacija apie efektyvų apsisaugojimą nuo nėštumo labai ribota, švietimo šiuo klausimu beveik nėra. Nesant modernių kontraceptinių priemonių vartojimo kultūros, abortų draudimas neduos jokios naudos, tik paskatins nelegalios abortų rinkos atsiradimą”, - aiškino V.Tretjakova.

LŽ pašnekovės teigimu, priėmusi abortus draudžiantį įstatymą Lietuva Vakarų šalių kontekste atrodytų keistai. Šiuo metu tik Malta, Airija, Kipras ir Lenkija griežtai reguliuoja abortus.

Griežtesni apribojimai dar neseniai buvo Ispanijoje ir Portugalijoje, bet pa-

starojoje šalyje jie buvo panaikinti 2007-aisiais, Ispanijoje - 2010 metais.

Pasak V.Tretjakovos, Europa šioje srityje eina liberalizavimo keliu. Didžioji dalis šalių, kuriose abortai labai griežtai reglamentuojami arba yra nelegalūs, yra trečiojo pasaulio valstybės Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje.

Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, kad abortus draudžianti Malta vis dar remiasi Popiežiaus ordonansais, šioje šalyje iki praėjusių metų neegzistavo skyrybos, o Airijoje, kurioje katalikybė naudojama kaip įvaizdžio kūrimo dalis, skyrybos galimos tik nuo 1996-ųjų (mažiau

Kreipimesi teigiama, kad Jungtinės Tautos (JT), JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW), Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Taryba kviečia šalis nares dekriminalizuoti abortus, suteikti moterims pasirinkimo laisvę, panaikinti apribojimus joms apsispręsti dėl nepageidaujamo nėštumo nutraukimo ir užtikrinti kokybišką lytinį švietimą bei prieinamą kontracepciją.

Abortų draudimo Lietuvoje iniciatoriai tikina, esą tai padarius lytinis švietimas kaip tik pagerės, nepageidaujamo nėštumo atveju išeitimi taps gyvybės langeliai arba vaikų namai.

Teigiama, kad mūsų šalyje per metus atliekama apie 10 tūkst. abortų.

M.Jankauskaitė įsitikinusi, kad įtvirtinus abortų draudimą labiausiai nukentės moterys, kurios jau ir taip yra pažeidžiamos. Mat turtingosios gali įsigyti brangiai kainuojančių kontraceptikų ir greičiausiai nepateks į tokią situaciją, o jei ir pateks, nuvyks į kitą šalį ir ten sutvarkys reikalus. “Embrionu pasirūpiname, bet gimus vaikui niekam neberūpi, kokiomis sąlygomis jis gyvens, iš ko bus išlaikomas. Pamirštama, kad net 48 proc. vienišų motinų atsiduria skurdo rizikos zonoje. Taigi kas antras tokioje šeimoje augantis vaikas patiria daug nepriteklių”, - pažymėjo M.Jankauskaitė.

•

Pajūrio kurortuose stebina gamtos išdaigos DENISAS NIKITENKA d.nikitenka@lzinios.lt

Į pajūrio kurortus atvykstantys žmonės šiuo metu turi unikalią galimybę stebėti net kelis gamtos diktuojamus reiškinius. Ne visi jie poilsiautojams kelia teigiamų emocijų.

Kone didžiausių diskusijų ir nemalonių pojūčių šaltinis - Kuršių marių pakrantėse masiškai pūvančios žuvys.

Jos skleidžia nepakeliamą smarvę net Neringos perlu vadinamoje Nidoje.

Ne vieną poilsiautoją aiktelėti priverčia ir kietasparniai vabalai grambuoliai - jais tirštai nusėti ištisi paplūdimių ruožai Palangoje, Melnragėje, Smiltynėje.

Tačiau, be šių ne itin malonių staigmenų, poilsiautojai gali stebėti į laumžirgius panašių vabzdžių skėčių migraciją. Jie skrenda tarsi skėrių būriai.

Vargina tvyranti smarvė Bene labiausiai gluminanti gamtos staigmena laukia tų, kurie išsiruošė į Nidą, Juodkrantę, Preilą. Ten tenka kęsti pūvančių žuvų smarvę. Negyvos žuvys - nuo pūgžlio iki rankos ilgio sterkų - pamaryje pasirodė prieš porą savaičių. Dabar jų Kuršių marių pakrantėse jau tiek daug, kad neįmanoma nesuraukus nosies vaikščioti.

Ypač turėtų krimstis tie, kurie įsigijo apartamentus vadinamajame Preilos botelių komplekse, nes jis pastatytas ramioje įlankoje, tad į smėlėtą pakrantę suneštos negyvos žuvys pūva tiesiog keliolikos prabangių kotedžų panosėje.

Pūvančios žuvys nosį raukia ir Preilo-

tokiu metu pajūryje kasmet atostogauju”, - LŽ pasakojo vienas kaunietis.

Grambuoliai šeimininkauja ir Smiltynėje. KNNP biologė Jūratė Zarankaitė LŽ teigė, jog masinė grambuolių migracija kartojasi kas penkerius metus. “Grambuolių lervos trejus ketverius metus gyvena po žeme, vėliau iš lėliukių išsirita suaugę vabalai. Tačiau jie iškart į paviršių nelenda ir žiemoja. Gegužės pabaigoje jie pasirodė. Išropojo vienu metu, todėl atrodo, kad jų tiek daug”, - pasakojo gamtininkė.

Ypač grėsmingai vabalai atrodo, kai skrenda - garsiai dūgzdami pikiruoja tarsi maži bombonešiai.

je, ir Juodkrantėje. Tai ypač piktina vokiečių turistus.

Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, kad į pakrantes išmetama negyvų žuvų, vietos žmonių visai nestebina.

“Tai sezoninis reiškinys, tik šiemet jis labiau matomas. Tos marių vandens į pakrantes išplautos žuvys greičiausiai dar žiemą užduso po ledu, o su ledonešiu, atšilus, buvo suplukdytos į marias iš visų intakų, Nemuno. Dar prisidėjo tai, kad neseniai buvo starkių ir ešerių nerštas, žuvys nusilpo, o vandens temperatūra staigiai pakilo, tad jų ir taip išsekęs organizmas patyrė papildomą stresą”, - LŽ pasakojo Neringos vadovas.

Gyva upė danguje

D.Jasaitis: “Niekas mums neskiria papildomų lėšų tokioms žuvims rinkti ir utilizuoti.”

Trūksta lėšų Pasak D.Jasaičio, merijai pavaldūs komunalininkai renka gaišeną pačiose lankomiausiose vietose, veža į Rietavą utilizuoti. “Niekas mums neskiria papildomų lėšų tokioms žuvims rinkti ir utilizuoti, o utilizavimas kainuoja brangiai. Kitas dalykas - ten, kur prasideda Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorija, negalime nieko daryti. Kai kurios krantinės Nidoje taip pat - ne savivaldybės. Tačiau stengiamės tvarkytis, kad poilsiautojai justų kuo mažiau diskomforto”, - teigė meras.

KNNP direktorė Aušra Feser LŽ

Negyvomis žuvimis nusėta ir Kuršių marių pakrantė ties Preila.

Deniso Nikitenkos nuotrauka

teigė, kad per dešimtmečius parko direkcija nėra vykdžiusi tokių darbų kaip nugaišusių žuvų šalinimas.

“Nėra buvę tokios praktikos. Be to, tam neturime finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Juk merija renka rinkliavą už įvažiavimą į Neringą, galėtų iš šių pinigų valyti pakrantes”, - sakė ji.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys LŽ aiškino, kad ministerija išties neskiria papildomų lėšų tokiems nenumatytiems atvejams.

“Tačiau jie nėra visiškai neprognozuojami, tad Neringos valdžia galėtų planuoti lėšas iš anksto. Masinis nugaišu-

sių žuvų išmetimas į pamario krantus nėra pripažįstamas ekstremalia situacija”, - pabrėžė jis.

Ūsuotieji “bombonešiai” Pajūrio paplūdimiuose pilna grambuolių. Jie masiškai skrenda iki paplūdimių, kur ant smėlio ilsisi šimtai žmonių, ir ten nutupia. Didelės pupos dydžio vabalai savo kelionę tęsia ropodami smėliu, jie bando pasiekti jūrą.

“Ilsėjomės Palangoje su mažais vaikais. Baisu, kiek jų daug, ropoja, lipa...

Vienas vaikas net susigrūdo į burną tą vabalą. Kas čia vyksta? Niekada anksčiau nesu matęs nieko panašaus, nors

Įspūdingai atrodo ir šiuo metu piką pasiekę į laumžirgius panašių, tik kiek mažesnių vabzdžių keturdėmių skėčių spiečiai. Šie grobuonys virš pajūrio esant vėjuotai dienai skrenda penkių aukštų namo aukštyje, o vėjui nurimus leidžiasi žemyn ir gali skristi visai žemai. Įspūdį daro ir graži skėčių išvaizda, ir jų kiekis: vabzdžiai danguje atrodo tarsi srauni siaura upė. Tokios intensyvios ir gausios laumžirgių giminaičių migracijos nebuvo matę ir patyrę gamtininkai. “Toks masinis reiškinys gali kartotis tik kas dešimt metų, tad jei žmonės yra pajūryje, tikrai verta tai pamatyti”, - teigė J.Zarankaitė. Išties vaizdas toks, tarsi Lietuvą būtų užpuolę migruojantys ir viską, kas auga, savo kelyje naikinantys skėriai.

Pasibaigus skėčių ir grambuolių antplūdžiui poilsiautojų laukia dar vienas sezoninis gamtos testas: pamaryje pasirodys milijonai išsiritusių uodų trūklių. Jų būna tiek daug, kad lenda į nosies šnerves, akis, burną.

•

6

2013 06 04

Lietuva ir Europa

Europą siaubia potvyniai Pliaupiant lietui kilo potvyniai Vidurio Europoje. Žuvo keturi žmonės, o dar mažiausiai aštuoni dingo be žinios.

tojams potvynio apsemtoje vietovėje, tačiau vandens srautas jį pražudė.

Tai ne vienintelė potvynio auka Austrijoje. Specialiosios tarnybos ieško be žinios dingusių trijų šalies gyventojų. Dviejų žmonių pasigesta Zalcburgo srityje, vieno - Forarlberge. Į pagalbą Austrijoje pasitelkta kariuomenė. Ji darbuojasi į pietus nuo Zalcburgo esančiame Taksenbacho miestelyje. Kariuomenė valo purvo nuošliaužas ir užsemtus kelius, padeda nukentėjusiems civiliams gyventojams. Austrijos valdžia paskelbė, kad Pingau regionas, kuriam priklauso ir Taksenbachas, tapo nelaimės zona.

Gausiai lyjant patvino upės Čekijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Gelbėtojai buvo priversti evakuoti tūkstančius pakrančių gyventojų. Išsiliejus upėms Vidurio Europoje vanduo apsėmė pagrindinius kelius. Sutriko ir geležinkelių eismas. Kai kuriose srityse dėl atsargumo buvo išjungta elektra.

Grėsmė Prahos senamiesčiui Potvynis smogė ir Čekijos sostinei. Nuogąstaujama, kad patvinusi Vltava gali užlieti Į UNESCO paveldo sąrašą įrašytą Prahos senamiestį.

Didžiausiame Čekijos mieste jau uždarytos metro stotys, mokyklos bei universitetai, iš zoologijos sodo gyvūnai perkelti į saugesnes vietas. Čekijos premjeras Petras Nečasas sušaukė specialų posėdį, kuriame vyriausybės nariai tarėsi, kaip reaguoti į ekstremalią situaciją. Jame buvo nutarta paprašyti kariuomenės pagalbos. Kariai turėtų pastatyti metalinius barjerus bei maišus su smėliu ir taip apsaugoti žmones bei nekilnojamąjį turtą. “Turime reaguoti žaibiškai. Darysime viską, kad apsaugotume žmonių sveikatą ir gyvybę”, sakė P.Nečasas. - Jeigu liūtys nesiliaus, jos padarys milžiniškos žalos Prahai ir visai Čekijai.”

Prahos valdžia tikisi panaudoti po niokojančių 2002 metų potvynių išlikusius įtvirtinimus. Jie turėtų apsaugoti prie Vltavos esančius istorinius pastatus. “Turistų pamėgtas Karolio tiltas šiuo metu yra pavojuje. Jei vandens lygis smarkiai pakils, jis apsems šį tiltą”, sakė Prahos valdžios atstovas.

Potvyniai Čekijoje jau pareikalavo aukų: trys žmonės žuvo ir aštuoni

Apsemtas Dresdenas

Patvinusi Vltava gali apsemti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytą Prahos senamiestį.

Gausiai lyjant patvino upės Čekijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Gelbėtojai buvo priversti evakuoti tūkstančius pakrančių gyventojų. dingo be žinios. Gelbėtojai prie patvinusios upės, esančios į šiaurės rytus nuo Prahos, rado penkiasdešimtmečio vyro kūną. Dvi aukos buvo aptiktos ir nuo potvynio sugriuvusiame name. Jame taip pat ieškoma keturių dingusių čekų.

Darbininkai, norėdami apsaugoti Dresdeną nuo potvynio, stato smėlio maišų barjerus. / AFP/Scanpix nuotraukos

Tvinsta Austrija Potvyniai niokoja ir Čekijos kaimynę Austriją. Šalies meteorologijos

tarnyba paskelbė, kad per dvi dienas iškrito dviejų mėnesių kritulių nor-

Prognozuoja laipsnišką atsigavimą Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi sako, jog jo vadovaujama institucija prognozuoja, kad jau šiais metais prasidės “labai laipsniškas atsigavimas” skolų krizės ištiktoje euro zonoje. ”Ekonomikos padėtis euro zonoje tebėra sunki, tačiau esama kai kurių galimos stabilizacijos požymių, o mūsų pagrindinis scenarijus teberodo labai laipsnišką atsigavimą, prasidėsiantį jau kitoje šių metų pusėje”, teigė ECB vadovas per finansininkų konferenciją Šanchajuje.

Jis aiškino, kad ECB ir “toliau palaikys makroekonomikos laimėjimus, užtikrindamas kainų stabilumą euro zonoje”, ir “atsižvelgdamas į ateities iššūkius toliau tęs pasirinktą monetarinės politikos programą”.

M.Draghi pridūrė, jog priimdamas sprendimus bankas pasirengęs įgyvendinti du uždavinius vienu metu jis prisidės, kad krizės apimtos šalys greičiau reformuotų savo ekonomiką, pats pasirūpins, kad bankai būtų pertvarkyti Europos stabilumo mechanizmo lėšomis.

Mėgindamas išjudinti recesijos apimtą euro zonos ekonomiką praėjusį mėnesį ECB jau sumažino palū-

kanų normą - pagrindinės refinansavimo operacijos buvo atpigintos ketvirčiu procentinio punkto, iki 0,5 procento.

•

AFP, BNS, LŽ

ma. Tai lėmė, kad netoli Zalcburgo žuvo žmogus. Jis bandė padėti gelbė-

•

BBC, LŽ

Latvijoje - “Kardo smūgis” Vakar Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų Adažių poligone prasidėjo karinės lauko pratybos, kurios yra tarptautinių karinių mokymų “Kardo smūgis 2013” (“Saber Strike 2013”) dalis.

Iki birželio 14-osios vyksiančiose tarptautinėse lauko pratybose dalyvauja daugiau nei 900 karių iš JAV, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Pastarosios kariškiai į šias jau trečią kartą organizuojamas pratybas atvyko pirmą kartą. Į jas susirinko ir nemažai stebėtojų iš gretimų valstybių.

Mokymuose dalyvauja ir Mičigano valstijos nacionalinės gvardijos oro pajėgos, kurios teikia palaikymą iš oro šturmo lėktuvais “A-10 Thun-

Dėl mylimos žmonos Janinos mirties nuoširdžiai užjaučiame laikraščio „Donelaičio žemė“ redaktorių STEPONĄ LUKOŠEVIČIŲ ir Jo artimuosius.

Potvyniai neaplenkė ir Vokietijos.

Bavarijos ekstremalių situacijų tarnyba pranešė, kad dėl smarkių liūčių gerokai pakilo Dunojaus ir Ino bei jų intakų vandens lygis. Pasau ir Rozenheime paskelbta nepaprastoji padėtis.

Potvyniai Vokietijoje užtvindė miestus ir miestelius ne vien Bavarijos žemėje. Saksonijoje, Tiuringijoje ir Badene-Viurtemberge vandens lygis upėse taip pat pasiekė pavojingą ribą. Vanduo apsėmė Saksonijos sostinę Dresdeną ir vieną didžiausių žemės miestų Chemnicą. Norėdami apsaugoti šiuos miestus darbininkai statė smėlio maišus, o gaisrininkai pumpavo vandenį.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel potvyniai šalyje - didelis galvos skausmas. Ji paskambino Bavarijos bei Saksonijos premjerams ir aptarė padėtį.

Dienraščio “Sueddeutsche Zeitung” duomenimis, valdžia ketina dislokuoti kariuomenę Bavarijoje, Saksonijoje ir Tiuringijoje. Ji pagelbėtų civilinėms tarnyboms ir nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms.

derbolt II”. Jos bendradarbiauja su sausumos pajėgų artimojo palaikymo iš oro kontrolės pareigūnais. Šiais metais pagrindinis pratybų “Kardo smūgis” štabas įsikūrė Lietuvoje. Latvijoje tik derinami sausumos pajėgų veiksmai, o Estijoje bazuojasi mokymuose dalyvaujanti aviacija ir NATO Šiaurės-Rytų korpuso kariai.

Latvijos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos pulkininkas Martinas Libertas sakė, kad per šiuos manevrus sąjungininkų pajėgos tobulins konvencinių atakų įgūdžius - bus mokomasi vykdyti puolimo, sąlyčio, gynybos ir maskavimo operacijas. Šiemet “Kardo smūgio” taktinės lauko pratybos surengtos Latvijoje, o Lietuvoje ir Estijoje vyksta štabų mokymai. Iš viso Baltijos šalyse vykstančiuose mokymuose dalyvauja 2000 kariškių iš 14 šalių.

•

K.Donelaičio draugija

Sunkią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiąją specialistę SKIRMUTĘ ADOMONIENĘ.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

ECB vadovas M.Draghi jau kalba apie euro zonos atsigavimą.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvijoje prasidėjo jau trečią kartą Baltijos šalyse vykstančios karinės pratybos. / news.mail.ru nuotrauka

2013 06 04

Pasaulis

7

Įsisiautėję turkai verčia vyriausybę Netikėtai ekologinei protesto akcijai virtus antivyriausybine, Turkijos valdžia įsakė suiminėti demonstrantus. Jau sulaikyta beveik 2000 žmonių.

Protestuotojus palaikančią akciją buvo surengę net Vilniuje gyvenantys turkai.

Praėjusį penktadienį prasidėjusi ekologinė akcija dėl sprendimo užstatyti Stambulo centre esantį parką netikėtai virto politine ir apėmė 67 Turkijos miestus. Ten jau įvyko daugiau kaip 235 demonstracijos. Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas sako, kad už kilusius neramumus atsakinga Liaudies demokratinė partija, paraginusi marginalias grupes veikti. “Buvo padegti medžiai ir miesto autobusai. Tai buvo padaryta partijos nurodymu.

Oficialiais duomenimis, per pirmąsias dvi birželio dienas sudegintos 89 policijos, 42 privačios ir 18 miestui priklausančių mašinų. Sunaikinti keturi vyriausybės pastatai”, - sakė premjeras kalbėdamas per šalies televiziją. R.T.Erdoganas aiškino, kad socialiniuose tinkluose skleidžiama dezinformacija apie policijos veiksmus prieš demonstrantus.

Policijos atsitraukimas suprastas kaip pergalė Kai naktį į sekmadienį policija pasitraukė iš Stambulo centrinės Taksimo aikštės, į ją vėl ėmė rinktis demonstrantai. Savo pergalę jie šventė triukšmingai barškindami tuščius puodus ir keptuves, blokuodami automobilių eismą.

Tuo pat metu Ankaroje protestuotojai susirėmė su policija. Policininkai panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, todėl daug žmonių buvo sužeista. Nukentėjusiesiems pagalbą ėmė teikti į savanorių grupes susibūrę medicinos studentai.

Ankaroje manifestantai susirėmė su policija šalia Atatiurko prospekto esančioje Kyzylajaus aikštėje. Protestuotojams užbarikadavus gatvę tvarkos sergėtojai ėmė mėtyti į juos užtaisus su ašarinėmis ir pipirinėmis dujomis.

Slėpdamiesi už barikadų ir dangstydamiesi faneros lakštais karingiausiai nu-

Turkijoje jau keturias dienas nerimsta protestai prieš vyriausybę. / AFP/Scanpix nuotraukos

Kai kurie turkai prisidėjo prie demonstrantų, nes jiems nepatinka naujas vyriausybės draudimas pardavinėti alkoholį. siteikę demonstrantai ėmė svaidyti į policininkus akmenis ir permetinėti atgal dujinius užtaisus.

Prie protestuotojų prisidėjo profsąjungų aktyvistai, taip pat Turkijos komunistų ir socialdemokratų partijų bei jaunimo organizacijų nariai. Jie policininkus vadina provokatoriais ir pasi-

sako prieš atvirą konfrontaciją su tvarkos užtikrintojais.

Policijai teko apsupti vyriausybinius pastatus ir vyriausybės rūmus. Į pagalbą buvo iškviesta žandarmerija ir šarvuočiai, nes susirinkusieji jau kelia ir politinius reikalavimus - jie nori, kad atsistatydintų R.T.Erdogano vyriausybė.

Tačiau, premjero nuomone, tokiais veiksmais protestuotojai tik “kenkia demokratijos idealams”. Jis neketina keisti sprendimo ir dėl Gezio parko rekonstrukcijos. Premjero aiškinimu, tai daroma, kad gatvėse sumažėtų automobilių spūstys. Taigi patvirtintas planas bus įgyvendintas. Vis dėlto R.T.Erdoganas pripažino, kad kartais policijos veiksmai buvo neadekvatūs. Tačiau premjeras teberagina nutraukti protes-

tus, nes, jo žodžiais, Taksimo aikštė “negali virsti teritorija, kur ekstremistai svaido viską, kas sunku”.

Įsilaužta į premjero tinklalapį Programišių grupė “Anonymous” atakavo kelis Turkijos vyriausybės tinklalapius, taip parodydama, kad palaiko protestuotojus, reikalaujančius R.T.Erdogano atsistatydinimo.

Programišiai įsilaužė į premjero ir Vidaus reikalų ministerijos tinklalapius. Šie iki šiol yra neprieinami.

Protestuotojams palaikymą demonstruoja ir centrinių Stambulo gatvių gyventojai - per savo namų langus jie nuleido Turkijos vėliavas, taip parodydami, jog remia tai, kas vyksta gatvėse. Kai kurie turkai prisidėjo prie demonstrantų, nes jiems nepatinka naujas

vyriausybės draudimas pardavinėti alkoholį. Tiems, kuriems nepatinka stiprėjantis islamas, premjerą vadina diktatoriumi. “Kai mes norime pasakyti, ką manome, jis pareiškia: “Ne, jūs negalite kalbėti. Jūs meluojate ir jūsų labai mažai”, - BBC žurnalistui guodėsi mokytojas Yaseminas Cakici. Jis ir jo šalininkai įsitikinę, kad R.T.Erdoganas nori paversti Turkiją autoritarine religine valstybe ir kad gyventojų laisvė jau atsidūrė pavojuje. Premjeras jiems į tai atkerta, kad mandatą jam suteikė patys turkai, per paskutinius trejus rinkimus balsavę už jį ir jo vadovaujamą Teisingumo ir plėtros partiją, todėl kilusius protestus jis vadina nedemokratiniais.

Tačiau Turkijos prezidentas Abdullah Gulas sako, kad protestuotojų pasiųsta žinia “buvo priimta”.

•

Skalūnų dujos jaukia “Gazprom” planus Iš Jungtinių Valstijų į pasaulį keliaujančios skalūnų dujos verčia Rusiją atidėti garsiojo Štokmano dujų telkinio eksploatavimo pradžią. Tai gali būti palikta padaryti kitoms kartoms.

“Kitą savaitę numatytas valdybos posėdis, kuriame bus svarstoma, ką daryti su “Stokmanu”. Neatmetama tikimybė, kad šis telkinys bus paliktas įsisavinti jau kitoms kartoms. Žiūrėsime, kaip keisis rinka”, - taip Europos verslo kongreso pasėdyje kalbėjo Rusijos koncerno “Gazprom” vadovo pavaduotojas Andrejus Kruglovas. Jis pridūrė, kad daug dėmesio vertas ir Pietų Kirino telkinys Sachaline, kuris yra arčiau Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinkų.

“Shtokman Development” projektas pirmiausia buvo orientuotas į Amerikos rinką. Tačiau dabar “Gazprom” mano, kad pradėti jo eksploatavimo darbus darosi netikslinga dėl sparčiai didėjančio skalūnų dujų išgavimo Jungtinėse Valstijose. Tačiau rusai vis dar tikisi, kad JAV skalūnų du-

jos didelės įtakos Europos rinkai nepadarys. Tai teigia ir Rusijos energetinių išteklių tyrinėjimo instituto Naftos ir dujų komplekso skyriaus vadovė Tatjana Mitrova.

Barenco jūroje aptiktas Štokmano dujų telkinys yra vienas didžiausių pasaulyje. Iš jo galima išgauti 3,2 mlrd. kub. m dujų ir 31 mln. tonų kondensato. Tačiau Štokmano projekto dalyviai jau ne kartą atidėjo numatytus investicinius sprendimus ir nukėlė darbų pradžią, buvo keičiama produkcijos konfigūracija ir transportavimo būdai.

2012 metų liepą baigė galioti anksčiau pasiektas akcininkų susitarimas dėl projekto “Shtokman Development” įgyvendinimo. Akcininkai užsieniečiai, t. y. pirmiausia tarptautinė naftos bendrovė “Statoil” ir prancūzų kompanija “Total”, turėjo parduoti “Gazprom” savas akcijas minimalia kaina, kuri buvo nustatyta atskiru susitarimu.

Praėjusį gruodį “Gazprom” pranešė, kad savarankiškai tęs Štokmano telkinio įsisavinimo projektą Barenco jūros šelfe, o sausį planuota surengti konkursą parenkant suskystintų dujų

Rusai dėjo daug vilčių į Štokmano telkinį Barenco jūroje. komplekso, kurio galingumas būtų 30 mln. tonų per metus, projektuotoją.

Pagal ankstesnį sumanymą, šis suskys-

tintų dujų kompleksas turėjo būti gerokai mažesnis ir rinkai pateikti tik 7,5 mln. tonų suskystintų dujų per metus.

Tačiau jau 2012-ųjų liepą “Gazprom” valdybos narys Vsevolodas Čerepanovas pranešė, kad Štokmano projektas atidedamas neribotam laikui dėl labai didelės jo kainos, o galutinis sprendimas dėl investavimo į šį projektą gali būti priimtas ne anksčiau kaip 2014 metais.

Amerikietiškos skalūnų dujos sujaukė “Gazprom” planus Europoje. Jungtinėse Valstijose sparčiai auga šių dujų išgavimas, todėl krinta dujų kaina pasaulyje. Amerikos verslininkai jau nusitaikė ir į “Gazprom” rinkas, todėl Rusijos monopolininkui tenka rengti naują strategiją ir atsižvelgiant į galimą riziką Europos rinkoje persiorientuoti į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Tačiau jau ir pats koncernas “Gazprom” pripažįsta, kad pralenkti dujas į šį regioną tiekiančius konkurentus jau vargiai pavyks. O ir Europoje Rusijos koncerną jau spaudžia kiti suskystintų dujų tiekėjai, pirmiausia Kataras. Netrukus vienu svarbiausių žaidėjų naujoje dujų rinkoje taps ir Australija.

•

Sky News, BBC, RIA Novosti, LŽ

8

2013 06 04

Pasaulis

Vieniems didvyris, kitiems - išdavikas Prieš teismą stojo JAV karys, nutekinęs tūkstančius slaptų dokumentų, susijusių su JAV karais Irake ir Afganistane. Jo laukia kalėjimas iki gyvos galvos.

Vyriausybės atsisakymas paviešinti teisinius dokumentus per ikiteisminį procesą prieš B.Manningą buvo griežtai kritikuojamas žiniasklaidos kanalų, kurie kaltino JAV administraciją perdėtu biurokratiniu slaptumu.

Amerikietis karys Bradley Manningas, nutekinęs tūkstančius įslaptintų JAV vyriausybės dokumentų portalui “WikiLeaks”, pagaliau stojo prieš teismą, praėjus daugiau nei trejiems metams po jo arešto Irake. B.Manningui gresia 154 metai laisvės atėmimo. Jis sutiko padaryti kaltės pripažinimo pareiškimą pagal kelis kaltinimus, tačiau neigia pagrindinį prokurorų teiginį, jog sąmoningai talkino priešui, kuris tuo metu buvo teroristų tinklas “Al-Qaeda”.

Bylos nagrinėjimas prasidėjo po daugelio varginančių parengiamųjų posėdžių, per kuriuos buvo išdėstyta vyriausybės pozicija dėl 25 metų B.Manningo įvykdyto diplomatinių depešų ir karinių dokumentų perdavimo vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui. Tas žingsnis sukėlė didžiulių nepatogumų Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms.

Kario šalininkai argumentuoja, kad jo veiksmai padėjo nušviesti tamsiąsias JAV vadovaujamų karų Irake ir Afganistane puses ir atskleisti neviešinamas kai kurių Amerikos užsienio politikos sprendimų priežastis. B.Manningo oponentai laiko jį išdaviku, kurio elgesys be jokios priežasties sukėlė pavojų žmonių gyvybėms visame pasaulyje, taip pat ir JAV piliečiams. Pasirengimas šiai bylai itin užtruko, nes kaltinimai B.Manningui labai sudėtingi. Daug dėmesio skirta jo laikymo sąlygoms nuo arešto 2010 metų gegužės, kai šis karys buvo žvalgybos analitikas netoli Bagdado dislokuotame dalinyje.

Tūnantis ambasadoje

Aiškūs kaltinimai, paini gynyba B.Manningo advokatai argumentavo, kad jų klientas areštuotas patyrė brutalų JAV kariškių elgesį, todėl jo laisvės atėmimo bausmė, kai ji galiausiai bus paskelbta, turės būti sutrumpinta 112 parų. Advokatai taip pat žada teisme akcentuoti keistą kario elgesį,

Paslapčių viešintojai: J.Assange’as slepiasi Ekvadoro ambasadoje, B.Manningas stojo prieš teismą.

Reuters/Scanpix nuotraukos

pavyzdžiui, tai, kad jis laižė kameros grotas, bei virtinę kitų epizodų, atskleidžiančių savižudiškas B.Manningo nuotaikas. Jie mėgins įrodyti, kad karys veikė išgyvendamas didžiulį stresą ir psichologinę įtampą, taip pat dėl to, jog neslėpė esąs gėjus. Tačiau kiti ekspertai sako, jog gynybai bus labai sunku, nes B.Manningas dirbo žvalgyboje, tad jam pakako intelekto suprasti, ką jis daro - vien tai, kad dokumentai buvo pažymėti grifu “Slapta”, jie buvo vertingi JAV priešams.

Pasisiūlęs pripažinti savo kaltę pagal dešimt kaltinimų, įskaitant dėl nusižengimų karinei drausmei ir geram elgesiui, B.Manningas gali būti nuteistas kalėti 20 metų. Bet jei bus pripažintas kaltu pagal sunkesnius kaltinimus, jam

Neaukšto ūgio prakaulus akiniuotas 25 metų JAV armijos eilinis iki šiol teisme demonstravo išorinę ramybę. gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos be teisės būti paleistam.

B.Manningo atvejis sukėlė daug triukšmo tarp pilietinių teisių gynėjų Jungtinėse Valstijose. Vieniems jis didvyris, sąžinės balsas, demaskavęs politinius ir karinius lyderius, kitiems valstybės priešas. Kai kas net pareiškė, kad B.Manningą, už tai, ką jis padarė, reikia apdovanoti Nobelio taikos premija. Internete pradėta jo paramos kampanija surinko daugiau nei 1,1 mln. dolerių aukų. Iš tų pinigų bus su-

Gaisre žuvodaugiau kaip100 žmonių Didžiulis gaisras pratrūko Kinijos paukštienos įmonėje.

Panikos apimti darbininkai negalėjo ištrūkti.

Gaisro Kinijos paukštienos perdirbimo įmonėje šiaurės rytų Kinijoje aukų skaičius vakar nuolat didėjo ir pasiekė 119. Gali būti, kad netvarkingame fabrike žuvo dar daugiau žmonių. Kelios dešimtys darbuotojų smarkiai apdegė Dehujo mieste Dzilino provincijoje įsikūrusioje gamykloje, kai ten įsiplieskė ugnis. 54 žmonės atvežti į ligonines.

Ugnį įžiebė trys sprogimai iš ryto.

Provincijos ugniagesių departamentas nurodė, kad jie nugriaudėjo dėl amoniako nuotėkio. Amoniakas supresuotų dujų pavidalu naudojamas mėsos perdirbimo įmonių aušinimo sistemoje. Tuo metu įmonėje buvo apie 350 žmonių.

Liudytojai pasakojo, kad gaisras pratrūko keičiantis darbininkų pamainai. Ugniai plintant užgeso šviesos ir tarp darbininkų kilo panika. Žmonėms pabėgti trukdė painios įmonės patalpos, siauros durys ir užrakinti pagrindiniai vartai. Viena moteris pasakojo, kad avarinis išėjimas iš patalpos, kurioje ji dirbo, buvo užblokuotas. Moterį ant žemės partrenkė kiti bėgantys dar-

Už gelbėtojų automobilių matyti apdegę paukštienos perdirbimo įmonės pastatai. buotojai. Ji galėjo tik šliaužti šoninių durų link ir matė, kad tą patį daryti mėgina kita pagyvenusi moteris bei jauna mergina. Ši liudytoja nežinojo, ar joms pavyko likti gyvoms. Būgštaujama, kad iš apanglėjusio pastato vis traukiant aukų palaikus žuvusiųjų daugės. Apie vidurdienį gaisras jau buvo užgesintas,

nors iš cementinių įmonės pastatų su gofruotos skardos stogais dar teberūko juodi dūmai. Šis gaisras - dar vienas priminimas apie prastą saugą darbo vietose visoje Kinijoje.

•

Reuters, AFP, AP, BNS, LŽ

mokėtos kario teisinės išlaidos, toliau vykdoma jo paramos kampanija.

Neaukšto ūgio prakaulus akiniuotas 25 metų JAV armijos eilinis, iki šiol teisme demonstravęs išorinę ramybę, yra neįminta mįslė. Beveik neabejojama, kad jis bus pripažintas kaltu. Karinio tribunolo procesas, vykstantis Fort Mido karinėje bazėje Merilande, manoma, truks 12 savaičių. Byla domisi dešimtys reporterių, tačiau kai kurie parodymai bus duodami už uždarų durų dėl nacionalinio saugumo priežasčių.

B.Manningo perduoti maždaug 250 tūkst. diplomatinio susirašinėjimo pranešimų ir 500 tūkst. slaptų karinių dokumentų yra didžiausias nutekinimas per JAV istoriją. Šiuos dokumentus paskelbė “WikiLeaks” portalas, kurio įkūrėjas Julianas Assange’as jau metus slapstosi Ekvadoro ambasadoje Londone. Jis ten gavo politinį prieglobstį, bet bijo būti išduotas JAV, kur jam gresia teismas už konfidencialių dokumentų paviešinimą. Netrukus į Didžiąją Britaniją atvyksiantis Ekvadoro užsienio reikalų ministras Ricardo Patino siūlo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriui Williamui Hague’ui surengti derybas dėl J.Assange’o.

Kol kas Didžioji Britanija atsisako leisti jam saugiai išvykti į šią kairiosios pakraipos Lotynų Amerikos valstybę.

J.Assange’as kovoja su Didžiosios Britanijos sprendimu išduoti jį Švedijai, kurios pareigūnai nori jį apklausti dėl įtariamų lytinių nusikaltimų. Šiuos įtarimus J.Assange’as neigia.

Ir tūnodamas mažytėje ambasadoje 41 metų australas nepamiršta rūpintis savo įvaizdžiu ir priminti pasauliui apie save. Šįkart J.Assange’as apkaltino garsų filmų kūrėją, “Oskaro” laureatą Alexą Gibney neobjektyvumu kuriant dokumentinę juostą apie slaptus dokumentus skelbiančią jo organizaciją. Daugiausia dėmesio filme “Mes vagiame paslaptis: “WikiLeaks” istorija” (“We Steal Secrets: The Story of WikiLeaks”) skiriama B.Manningo bylai. Be kita ko, A.Gibney filme yra teiginys, kad J.Assange’as, buvęs kompiuterių įsilaužėlis, siekė užmokesčio už interviu ir pareiškė, neva jo rinkos kaina yra 1 mln. dolerių. “WikiLeaks” užginčijo, kad buvo paminėta milijono suma.

•

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Trumpai KIRGIZIJOJE TĘSIASI NERAMUMAI Maždaug 200 žmonių vakar blokavo pagrindinį Kirgizijos greitkelį reikalaudami paleisti areštuotą politiką bei verslininką Mederą Usionovą. Jie pasistatė jurtą greitkelyje, jungiančiame pagrindinį pietinį miestą Ošą ir sostinę Biškeką, ten susidarė daugiau kaip 1000 automobilių spūstis. M.Usionovas, opozicinės partijos “Ata Zhurt”, siekiančios, kad būtų nacionalizuota didžiausia šalyje Kumtoro aukso kasykla, narys, buvo sulaikytas šeštadienį, kai su šalininkais įsiveržė į pietinio Džalal Abado regiono administracijos pastatą ir pasiskelbė “žmonių gubernatoriumi”. Praėjusią savaitę Kirgizijoje vyko saugumo pajėgų ir protestuotojų, užėmusių elektrinę ir nutraukusių elektros tiekimą Kumtoro kasyklai, susirėmimai. Vis dėlto prezidentas Almazbekas Atambajevas pirmadienį atšaukė nepaprastąją padėtį ir paragino pareigūnus susilaikyti nuo smurto veiksmų prieš protestuotojus. Kumtoro kasykla yra didelis Kirgizijos turtas, bet ji visa nuo pat darbo pradžios 1997-aisiais priklauso Kanados kalnakasybos grupei “Centerra”. Neramioje buvusioje sovietinėje Kirgizijoje

per 2005 ir 2010 metų sukilimus buvo nuversti du režimai, 2010 metais šalies pietuose pratrūko kruvinas etninis konfliktas, pareikalavęs šimtų gyvybių. Anksčiau vyriausybė dėl neramumų prie Kumtoro kasyklos kaltino buvusį prezidentą Kurmanbeką Bakijevą, kuris 2010 metais buvo nuverstas ir pabėgo į Baltarusiją. Jis už akių nuteistas kalėti 24 metus.

GIRIA PALESTINIEČIŲ PREMJERĄ Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas akademikui iš Nabulaus Rami Hamdallah pavedė sudaryti naują vyriausybę Ramaloje.

Jį Izraelis laiko nuosaikiu pragmatiku, priimtinu Vakarams ir nekeliančiu grėsmės M.Abbasui. Apžvalgininkai vakar komentavo, kad naujasis palestiniečių premjeras yra labiau vadybininkas negu politikas, o jo pirmtakas Salamas Fayyadas vis labiau panašėjo į M.Abbaso varžovą. 54 metų R.Hamdallah, Nabulaus Al Nadžos universiteto prezidentas ir Centrinės rinkimų komisijos generalinis sekretorius, M.Abbaso judėjimo “Fatah” narys, pažadėjo sudaryti vyriausybę artimiausiomis dienomis.

2013 06 04

Verslas

9

Laivų statybą paremia metalo konstrukcijos

Estijos prezidentas (antras iš dešinės) Klaipėdoje susipažino su šalies verslininkų investicijomis Lietuvoje. / Vidos Bortelienės nuotraukos VIDA BORTELIENĖ vidab@lzinios.lt

Nestabilumas Europos ekonomikoje užtęsė laivų pramonės krizę. Klaipėdoje laivininkų verslui išsilaikyti padeda plėtojamos uosto paslaugos ir metalo įrangos suvirinimo veikla.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusiam Estijos prezidentui Toomui Hendrikui Ilvesui ekskursija po Vakarų laivų gamyklos (VLG) cechus turėjo palikti gerą įspūdį. Ne todėl, kad sunkiosios pramonės teritorija spindėjo idealia švara, o dėl matomų masyvių konstrukcijų bei stapeliuose sumontuotų laivų. Estijos vadovas Vakarų Baltijos laivų statykloje vaikščiojo užvertęs galvą.

Prieš mėnesį apsilankęs koncerno “BLRT Grupp” įmonėje Taline Estijos prezidentas į vizito Lietuvoje darbotvarkę Klaipėdą įtraukė savo iniciatyva.

Uostamiestyje sukoncentruota pusė vi-

so estų kapitalo Lietuvoje. Prieš 12 metų “BLRT Grupp” įsigytos VLG akcijos ir prieš trejus metus tų pačių verslininkų iš danų perpirkta Baltijos laivų statykla yra didžiausia Estijos investicija mūsų šalyje.

Estai pakeitė įmonę Arnoldas Šileika, VLG įmonių grupės vadovas, teigia, kad estiškasis įmonės laikotarpis, prasidėjęs 2001 metais, pakeitė įmonės veidą ir jos galimybes.

“Mūsų įmonės - vienos konkurencingiausių Baltijos šalyse. Taip yra todėl, kad buvo skirta daug investicijų gamybai, dėl to padaugėjo laivų remonto užsakymų, sukurtos naujos veiklos, tokios kaip uosto krova, metalo konstrukcijų gamyba. Mums įsigijus Baltijos laivų statyklą įvyko laivų statybos kokybės šuolis. Rinkoje pakilome į aukštesnį lygį”, - pasakojo A.Šileika.

Nuo 2001 metų Estijos koncernas Lietuvoje investavo daugiau nei 524 mln. litų, iš jų pusę - į VLG pagrindines veiklas. Dar 2011 metais VLG pradėjo didelio masto statybos ir re-

konstrukcijos darbus, kuriais siekiama pagerinti infrastruktūrą, darbo aplinką ir pritraukti naujų užsakymų. Iki 2014 metų planuojama investuoti apie 120 mln. litų. Dėl to VLG nuolat augo ir ne tik tapo didžiausiu darbdaviu Vakarų Lietuvos regione, bet dažnai yra priskiriama prie dešimties Lietuvai vertingiausių įmonių.

Lietuvoje sutelkta pusė “BLRT Grupp” verslo, kurio geografija apima Skandinavijos šalis, Rusiją, Latviją, Ukrainą. Po reorganizacijos VLG vienija 23 įmonės, kuriose nuolat dirba apie 1900 žmonių ir dar teikiama darbo apie 1500 subrangovų. Nors įmonei nepavyksta pasivyti prieš krizę pasiektų gamybos rezultatų, šiemet, pasak A.Šileikos, planuojama 450 mln. litų apyvarta.

Pastaruoju metu VLG įmonė “Metalo konstrukcijos” atlieka sudėtingus konstrukcijų suvirinimo darbus. Šiemet kovą į Meksiką išplaukė 180 tonų svorio, 20 metrų pločio įrenginys tiesti kabeliams jūros dugne, pavadintas karusele. Šiuo metu įmonės teritorija užkrauta kabelių ritėmis.

Vakarų Baltijos laivų statykloje šiuo metu baigiamas danams statyti 86 metrų ilgio žvejybos laivas, kurio vertė siekia 32 mln. eurų. Pernai įmonė pastatė didžiausią pasaulyje dujomis varomą keltą. Apie tai rašo viso pasaulio jūrinė žiniasklaida.

Prieš 12 metų “BLRT Grupp” įsigytos VLG akcijos ir prieš trejus metus iš danų perpirkta Baltijos laivų statykla yra didžiausia Estijos investicija mūsų šalyje.

Investicijos supriešino Dėl akcininkų nesutarimų, ar investuoti į gamybą, ar išsimokėti dividendus, kurių reikalaujama suma siekia 25 mln. eurų, koncernas “BLRT Grupp” pastaruoju metu išgyvena ne pačius geriausius laikus ir yra patekęs į estų visuomenės akiratį. Sausį pirmą kartą buvo pranešta apie verslo nuostolius, nors 2012 metais planuota gauti 12 mln. eurų pelno. Šiemet Taline buvo restruktūrizuota didžiausia koncerno įmonė Estijoje “Marketex”, nuo 1991 metų gaminanti įvairias metalo konstrukcijas jūros pramonei. Ji suskaidyta į tris bendroves tikintis, kad taip pavyks geriau įsitvirtinti naftos ir dujų gavybos, jūros energetikos bei žuvininkystės pramonėje.

Beje, koncerno prezidentą Fiodorą Bermaną praėjusią savaitę pasiekė nemaloni žinia, kad jis galutinai pralaimėjo bylą dėl komentarų smulkiųjų akcininkų atžvilgiu didžiausiame estų laikraštyje ir žinių portale “Aripaev”.

Kitoje šių koncerno akcininkų byloje dėl dividendų yra areštuota dalis VLG

akcijų, tačiau Lietuvos įmonės veiklai tokia sankcija netrukdo. Bylinėjimasis tęsiasi jau trejus metus.

F.Bermanas Klaipėdoje žurnalistams sakė, kad ekonominis sąstingis Vakarų Europoje laivų statybos pramonei trukdo išbristi iš krizės, kuri tęsiasi nuo 2009 metų. Todėl išgyventi koncernui padeda nestandartiniai užsakymai.

“Pagal metalo konstrukcijų gamybą ir produkcijos pardavimą po krizės tapome lyderiai Baltijos šalių rinkoje. Mes daug investuojame į kitas veiklas. Šioje teritorijoje (Vakarų laivų gamykloje aut.) jūs taip pat matote šiuolaikinius biokuro, birių krovinių terminalus. Neseniai pastatėme mažą logistikos centrą šiukšlių deginimo jėgainės “Fortum Klaipėda” atliekoms, kur jos bus pakuojamos ir išvežamos. Tai ilgalaikės investicijos į žmones, technologijas ir įrangą. Tikimės, kad jos atneš teigiamų rezultatų ateityje”, - kalbėjo “BLRT Grupp” prezidentas, kurį Lietuvos pramonininkų konfederacija yra išrinkusi konfederacijos garbės ambasadoriumi Estijoje.

•

Trumpai NEBEIŠGRYNINS PINIGŲ Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų “Swedbank” nutraukė kelerius metus trukusį bendradarbiavimą su plačiausią šalyje skyrių tinklą turinčiu Lietuvos paštu.

“Swedbank” klientai pašto skyriuose nebegali išsigryninti pinigų, didžiojoje dalyje jų nebeliko galimybės už paslaugas atsiskaityti banko kortele. “Swedbank” pinigams išgryninti balandžio pabaigoje pasirinko “Perlo” terminalus, o mažesnėje pašto skyrių tinklo dalyje Lietuvos paštas toliau bendradarbiauja su SEB ir DNB. “Bendradarbiaujant su bankais, paslaugos yra dvejopos. Bankai iš Lietuvos pašto perka pinigų gryninimo paslaugas, nes paštas turi skyrius regionuose, atokiose kaimo vietovėse, kur nėra bankomatų. Kaip pridėtinė paslauga yra sudaromos techninės galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele.

Pastarąją įrangą reikia įsigyti arba nuomotis, be to, už kiekvieną ope-

laukėme vienos kaimo bendruomenės parašų, kad jai ir toliau būtų sudarytos sąlygos išsigryninti pinigus pašte, nes mažos parduotuvės dėl lėšų trūkumo ne visuomet gali suteikti tokią paslaugą. Tačiau mes nieko negalime padėti - tai yra “Swedbank” sprendimas ir pasirinkimo teisė”, - sakė Lietuvos pašto atstovė.

AKIRATYJE - LIETUVOS NT

raciją sumokamas tam tikras procentas jo vertės. Kadangi Lietuvos pašte atsiskaitymai banko kortelėmis neviršija 2 proc., tad, “Swedbank” pinigams išgryninti pasirinkus kitą partnerį, mums įrangos

neapsimoka pirkti ar nuomotis”, sakė Lietuvos pašto finansinių paslaugų vadovė Neringa Knyvienė.

Pasak jos, Lietuvos pašte įrengta apie 500 bankų aparatų, iš jų apie 300 išsimontavo “Swedbank”. “Su-

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje investicijų fondų dėmesys nuo Estijos krypsta į Lietuvą ir Latviją. Pastaruosius trejus metus investuotojų akiratyje buvo Estija, tačiau šių metų pradžioje fondų “East Capital”, “Capital Mill”, “Eften Capital”, “BPT, Lords LB”, “Citycon” dėmesys pakrypo į Latviją ir Lietuvą.

Kaip teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės “Colliers International” atstovai, Lietuvoje metų pradžia buvo aktyvi, o Latvija investuotojų dėmesį traukia dėl eu-

ro perspektyvos. Tai rašoma naujausioje “Colliers International” Baltijos šalių rinkų apžvalgoje. Analitikai pastebi, kad daug fondų šiuo metu išparduoda savo portfelius - didžiausią 10 objektų Baltijos šalyse portfelį parduoda “BPT Secura”, o “East Capital”, “EPI Baltic I” bei “Citadele Asset Management” taip pat gali nutarti išparduoti portfelius.

Analitikai skaičiuoja, kad pernai investicijos į nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse siekė 480 mln. eurų (1,66 mlrd. litų). Rinkoje toliau pirmavo Estija (739 mln. litų), antrojoje vietoje buvo Latvija (539 mln. litų), o trečiojoje - Lietuva (383 mln. litų).

Rinkoje dominavo smulkūs sandoriai iki 3 mln. eurų (10 mln. litų).

Analitikai prognozuoja, kad 20132014 metai Baltijos šalyse bus palyginti aktyvūs, o investuotojų taikiklyje toliau išliks prekybos ir biurų patalpos su užtikrintais nuomininkais bei gera vieta.

LŽ, BNS

10

2013 06 04

Verslas

Pašalpos tik tiems, kam reikia KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt

Socialinės pašalpos Lietuvos gyventojams

Nuo birželio 1 dienos įsigalioję Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai neturėtų gąsdinti žmonių, stovinčių eilėse prie savivaldybių socialinio aprūpinimo skyrių, tačiau tai signalas ilgalaikiams bedarbiams aktyviau ieškotis darbo.

Metai 2008 2009 2010 2011 2012

Šaltinis: Statistikos departamentas

Kaip LŽ teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistė Lina Burbienė, “Sodros” išmokas darbo netekę gyventojai gaus kaip gavę, keičiasi tik socialinės paramos skyrimo tvarka. Ministerijos duomenimis, tokią finansinę paramą per metus gauna vidutiniškai 222 tūkst. Lietuvos šeimų, tarp kurių tik apie 22,5 proc. tų, kurios naudojasi ir “Sodros” mokamomis nedarbo išmokomis.

Kaip žinoma, šiemet nustatyta didžiausia nedarbo draudimo išmoka yra 650 litų, o didžiausia savivaldybės mokama paramos suma 350 litų.

Gyvenimui reikia užsidirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, siekiama, kad “Sodros” mokamos nedarbo draudimo išmokos ir savivaldybių skiriama parama nebūtų pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. “Socialinė parama - socialinės pašalpos ir kompensacijos turi padėti žmogui tuo metu, kai jam tokia pagalba yra būtina, tačiau jokiu būdu neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti gyvenimui”, - sako ministrė.

Iki šiol maksimali savivaldybės parama galėdavo būti mokama darbingo amžiaus darbingiems gyventojams, neturintiems darbo trejus metus, o nuo šiol šis laikotarpis trumpinamas iki vienų metų. Vėliau ilgalaikiams bedarbiams skiriama parama laipsniškai mažėtų.

Gavėjų skaičius Išlaidos, tūkst. litų 37 292 78 927,3 73 512 190 660,2 181 285 510 585,9 221 062 612 272,7 221 922 599 483,3

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Nuo šiol visa socialinė pašalpa bedarbiui bus proporcingai mažinama: nuo 24 mėnesių - 30 proc., nuo 36 mėnesių - 40 proc. ir taip toliau.

Išimtys galėtų būti taikomos tik tada, jei darbo birža per metus nepateiktų bedarbio kvalifikaciją atitinkančio darbo pasiūlymo. Be to, socialinė pašalpa nebus mažinama vaikams.

Ministrės teigimu, yra pastebėta, kad žmonių neskatina dirbti nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis. Tai ypač akivaizdu vietovėse, kuriose gyventojams kainuoja kelionė į darbą ir namo, be to, kai tenka pietauti viešojo maitinimo įstaigose. Bedarbiai, gaunantys nedarbo draudimo išmokas, neprivalo mokėti ir kai kurių mokesčių.

A.Pabedinskienė: “Žmonės bus skatinami dirbti, o ne gyventi iš pašalpų.” Įstatymo pakeitimuose savivaldybėms yra numatyta galimybė tam tikrą laiką teikti piniginę paramą šeimoms, kurių pajamos, įsidarbinus ilgalaikiam bedarbiui šeimos nariui, neviršija 20 proc. valstybės remiamų pajamų. Jos šiuo metu yra 350 litų.

Kita buvusių ilgalaikių bedarbių privilegija - 50 proc. buvusios paramos dydžio priedas prie algos, jis bus mokamas pusmetį. Iki šiol tokie priedai būdavo mokami tik darbą susiradusiems ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų. Ši nauja nuostata lyg ir būtų neteisinga gyventojams, kurie, netekę darbo, skuba ieškotis ki-

to. Tačiau, anot L.Burbienės, nederėtų užmiršti, kad žmonėms, ilgą laiką neturėjusiems darbo, darosi vis sunkiau susirasti naują. “Žmonės bus skatinami dirbti, o ne gyventi iš pašalpų”, - įstatymo naujoves komentuoja ministrė A.Pabedinskienė.

Kompensuos ne visiems Nuo birželio keičiasi ir būsto šildymo kompensacijų mokėjimo tvarka. Iki šiol kompensacija buvo mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyve-

namosios patalpos. Tačiau kartais žmonės persikelia gyventi, pavyzdžiui, į sodo namelį. Nuo šiol savivaldybės turės teisę įvertinti ir galės spręsti, ar tokiame būste gyvenančiam žmogui dera skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.

Pakoreguotos ir būsto šildymo kompensacijų teikimo sąlygos, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo.

Atsisakiusiems dalyvauti gyvenamojo namo renovavimo projekte jau nuo artimiausio šildymo sezono kompensacija bus mažinama 50 proc., o nuo 2014-2015 metų šildymo sezono ši kompensacija tokiems gyventojams visiškai nebus mokama, kol nebus įgyvendintas namo atnaujinimo projektas.

Spręs savivaldybės Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams stebėsena buvo pradėta dar praėjusiais metais Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonuose. Šiose savivaldybėse, kaip teigiama, pavyko pasiekti, kad pašalpų nesikreiptų asmenys, oficialiai nurodantys mažesnes gaunamas pajamas, negu yra iš tikrųjų. Mat mažesnėje teritorijoje žmonės vieni kitus stebi ir gerai pažįsta, tad žino, kam reikia iš tikrųjų padėti, o kas naudojasi įstatymų spragomis. Pasak L.Burbienės, šių bandomųjų savivaldybių patirtis ir pačių savivaldybių pasiūlymai padėjo parengti dalį pataisų, kurios įsiteisėjo šį mėnesį.

•

Trumpai ĮKEITĖ NAUJĄ BLOKĄ

“Lietuvos energija” bankams įkeitė pernai rudenį baigtą statyti daugiau nei 1 mlrd. litų vertės 9-ąjį bloką. / LŽ archyvo nuotrauka

Didžiausia elektros gamintoja šalyje bendrovė “Lietuvos energija” bankams įkeitė pernai rudenį baigtą statyti daugiau nei 1 mlrd. litų vertės 9-ąjį - 455 megavatų galios kombinuoto ciklo - dujų bloką. Bendrovė per “Nasdaq Omx” Vilniaus biržą pranešė, kad bankams įkeitė daugiau nei 0,5 mlrd. litų vertės įmonės turto. Jo įkeitimą numatė 2010 metų kovo 31 dienos paskolos sutartis su bankais “Swedbank”, SEB, “Nordea Bank Finland”, DNB ir “Danske Bank” bei vėlesni sutarties pakeitimai, taip pat tų pačių metų vasario 10 dienos sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB). Įkeisto turto vertė yra ne didesnė nei įmonei suteiktos paskolos. Blokas, kurį kartu su partneriais Lietuvoje statė Ispanijos koncernas “Iberdrola”, kainavo apie 353,6 mln. eurų (1,221 mlrd. litų), jo statybą finansavo ERPB, paskolinęs 71 mln. eurų (245,2 mln. litų), pati įmonė ir 5 bankų konsorciumas, kuris paskolino 81,4 mln. eurų (apie 281 mln. litų). 2012 metų pabaigoje ERPB paskolos likutis buvo 245,149 mln. litų, bankų konsorciumo - 281,058 mln. litų.

Tai skelbiama 2012 metų “Lietuvos energijos” veiklos ataskaitoje.

MAŽIAU DUJŲ Rusijos dujų koncernas “Gazprom” pernai nuo 85 iki 80 proc. sumažino minimalų sutartinį dujų kiekį, kurį Lietuvos ir Latvijos dujų importuotojai turi įsigyti pagal principą “imk arba mokėk”. Taip rašoma Rusijos dujų milžinės metinėje veiklos ataskaitoje. “Lietuvos dujoms” ir Latvijos “Latvijas gaze” nustatytas lygis nėra mažiausias - 2010 metais Lietuvai taikytas rodiklis buvo smukęs iki 70 procentų. 2012 metais “Latvijas gaze” pagal principą “imk arba mokėk” nustatytas kiekis sudarė 1,116 mlrd. kubų dujų ir jis beveik visiškai atitiko faktinį pernai įmonei pateiktą kiekį (1,12 mlrd. kubų). Kaip rašoma ataskaitoje, vidutinė svertinė dujų kaina Baltijos šalims sudarė 450 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Kaina nustatyta pagal formulę, į kurią įtrauktas 6-9 mėnesių mazuto ir gazolio kainų vidurkis. Pagal principą “imk arba mokėk” importuotojas turi sumokėti už minimalų sutartyje nustatytą dujų kiekį, net jei realiai paimtas dujų kiekis yra

mažesnis. Dujas, už kurias sumokėta, bet kurios nebuvo paimtos pagal šį principą, galima gauti paskesniais metais. Tačiau pirma turi būti paimtas tuo metu galiojantis minimalus sutartinis kiekis.

Interfax-BNS, LŽ

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų

3,4528 2,6507 +0,0792% 2,5567 +0,1095% 3,0520 +0,1376% 2,5608 -0,3749% 2,7753 -0,0288% 4,3229 +0,1180% 1,3449 +0,1264% 4,6314 -0,0130% 4,0417 +0,2647% 1,1643 -0,8331% 2,1683 +0,2998% 2,6399 +0,4962% 1,7508 +0,1314% 4,9233 +0,0061% 2,1240 +0,2637% 4,5373 +0,0309% 8,0765 -0,0867% 8,2655 -0,6352% 4,0247 -0,1317% 1,3999 -0,9286% 3,2536 +0,0615% 2013 06 04, LB

2013 06 04

Trasa

11

Transporto laukia nuostoliai dėl konvencijų tolius iš kitų vežėjų regreso tvarka, bet dažnai šie jau būna bankrutavę.

Nereikėtų pasikliauti ir pačiu pigiausiu draudimu, kaip buvo daroma per krizę, nes patirtų nuostolių toks draudimas neatlygina. Ir negalima vengti teismo užsienyje procesų, kad įmonė neprarastų solidarių nuostolių išieškojimo teisių.

Advokatės aiškino gudrybes, kurių reikėtų imtis pasirašant sutartis, nes dirbant intensyviai ginčų retai įmonei pavyksta išvengti. Viena tokių - pasirinkta arbitražo vieta: geriausia, kad tai būtų Lietuva, kurioje bylinėjimosi išlaidos mažesnės nei Vakarų valstybėse, o žalos senaties terminas trumpiausias - vieni metai.

VIDA BORTELIENĖ vidab@lzinios.lt

Įgiję stiprias pozicijas Europos krovinių vežimo rinkoje Lietuvos verslininkai turi gerai išmanyti tarptautinę teisę ir neprarasti budrumo.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius transporto ir logistikos forume Klaipėdoje prognozavo, kad šiemet transporto paslaugų dalis šalies bendrojo vidaus produkto sandaroje sieks 12,6 procento. Pernai transportas iš eksporto uždirbo 9,5 mlrd. litų, iš importo - 6,5 mlrd. litų.

Toks teigiamas balansas akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos vežėjai yra konkurencingi Europos rinkoje.

Kai transporto sektoriuje matyti kilimas ir didėja konkurencija, vežėjams, uostininkams bei laivininkams tenka spręsti daug globalios rinkos iškeltų teisinių uždavinių.

Laivai be savininkų

Brangs jūrų prekyba Advokatų kontoros “Averus” partnerė Regina Derkintytė-Kaupienė teigia, kad Europos Komisijos MARPOL konvencijos priedas, reikalaujantis nuo 2015 metų Baltijos ir Šiaurės jūrose drastiškai sumažinti taršą iš laivų, darys neigiamą įtaką regiono ekonomikai. Laivų savininkai turi 3 išeitis: 1,5 proc. sieringumo jūrinį mazutą keisti brangesniais ir švaresniais dyzeliniais degalais; laivuose įrengti gaudyklę (tai padaryti įmanoma tik trečdalyje laivų); statyti suskystintomis dujomis varomus laivus. Pastarasis būdas negali būti įgyvendintas staiga, nes taip greitai neįmanoma uostuose sukurti dujų stočių (bunkeriavimo vietų) tinklo.

Ta pati konvencija su švelnesniu reikalavimu Viduržemio jūros regionui (0,5 proc. sieros degaluose vietoj 0,1 proc. bendros normos) įsigalios tik nuo 2020 metų. Tai sukuria nevienodas sąlygas laivybos ir prekybos dalyviams.

“Skaičiuojama, kad tokios permainos laivybos pramonei kainuos nuo 2,6 iki 11 mlrd. JAV dolerių. Prekių siuntėjams pabrangs krovinių gabenimo įkainiai. Anksčiau prioritetas teiktas pigiausiam jūrų transportui, dabar kroviniai grįš į sausumą. Prasidės verslo perkėlimas. Skandinavų pramonės gamintojai yra pareiškę, kad dalį verslo iškels iš šalies”, - permainų pasekmes vardijo teisininkė.

Netrukus įsigalios Konsoliduota

Laivas “Dimas”, kurį valdžiusi rusų įmonė bankrutavo, Klaipėdoje buvo supjaustytas į metalo laužą.

Vidos Bortelienės nuotrauka

darbo jūroje standartų konvencija, kuri laikoma ketvirtuoju saugios laivybos ramsčiu kartu su SOLAS, MARPOL ir STCW konvencijomis. Ji apima Tarptautinės darbo organizacijos iki tol galiojusias 68 rekomendacijas ir yra privaloma net jos neratifikavusioms valstybėms. Lietuvos laivai šiemet tikrinami ir negalės plaukioti be šios konvencijos atitikties dokumentų.

Patikimi partneriai suvaldyta rizika Advokatų kontoros “Lawin” teisininkės Vilija Vaitkutė-Pavan ir Rasa Grambaitė transportininkams dalijo patarimus, kaip sumažinti verslo riziką gabenant krovinius kelių vežėjų

Iki šiol dar ne visi transportininkai yra perpratę solidarios atsakomybės taisyklę, kad kiekvienas iš kelių vežėjų atsako už visą vežimo procesą, pavyzdžiui, nuo Kazachstano iki Vokietijos. grandinėje. Pasak jos, iš transportininkų bylų kiekio galima spręsti, kad šioje rinkoje krizė ritasi žemyn, prekybos mastas plečiasi. Iki šiol dar ne visi yra perpratę solidarios atsakomybės taisyklę, kad pagal tarptautinius reikalavimus kiekvienas iš kelių vežėjų, jei visi dirba pagal vieną sutartį, atsako už visą vežimo procesą, pavyzdžiui, nuo Kazachstano iki Vokietijos.

Todėl prieš imantis užsakymo rei-

kėtų išsiaiškinti partnerių, jeigu jie žinomi, patikimumą ir mokumą, siekti riziką suvaldyti. Gerai turėti savo atstovų kiekvienoje tranzito šalyje, kad jie dalyvautų perimant krovinius ir kilus ginčui teisme paaiškintų situaciją.

Mat neretas atvejis, kai žala išieškoma ne iš krovinį sugadinusio vežėjo, o iš to, kuris turi pinigų. Tokiu atveju atsakovui lieka galimybė prisiteisti nuos-

Tarp nelaimingiausiųjų mašinų BMW nėra ILONA STAŠKUTĖ ilona.staskute@lzinios.lt

Faktai paneigė paplitusią nuomonę, kad neva dažniausi skaudžių eismo avarijų dalyviai - įžūlūs, greitus BMW automobilius vairuojantys jaunuoliai. Pasirodo, gerokai dažniau į nelaimes patenka iš pažiūros niekuo neišsiskiriančių modelių vairuotojai.

Lietuvos kelių policijos tarnyba suskaičiavo, kad pernai eismo įvykiuose, kuriuose nukentėjo žmonės, dažniausiai dalyvavo du “Volkswagen” modeliai - “Passat” ir “Golf”.

Daugiausia kartų, net 268, į rimtas avarijas pateko pasatai, o golfai dalyvavo 260 skaudžių eismo įvykių. Trečioje vietoje - “Audi 80”, šiais automobiliais važiavę žmonės pernai

nukentėjo 183 avarijose. Kiti į pavojingiausių automobilių penketuką patekę modeliai avarijose dalyvavo gerokai rečiau. Ketvirtoje vietoje esantis “Opel Astra” į skaudžias nelaimes pateko 86 kartus, o penktas likęs “Audi 100” - 67 kartus.

Priežasčių, kodėl taip pasiskirstė nelaimingiausių modelių penketukas, nereikia toli ieškoti. Tai neabejotinai susiję su tuo, kad pasatas - populiariausias mašinos modelis Lietuvoje, o golfai ir “Audi 80” labai nedaug atsilieka. Be to, dauguma šių automobilių labai seni, o antai “Audi 80” ir “Audi 100” jau dešimtmetį nebegaminami, todėl juose bene vienintelės saugumo priemonės yra saugos diržai.

Tyrimų bendrovės “Data Center” duomenimis, iki šių metų pradžios Lietuvoje buvo registruota 130 581 “Volkswagen Passat”, 93 proc. jų senesni nei 10 metų. “Volkswagen Golf” pagal populiarumą atsilieka labai ne-

Pasak advokatės R.DerkintytėsKaupienės, Klaipėdos uosto naudotojams nemenką rūpestį kelia šeimininkų palikti laivai, nors šio reiškinio mastas sumažėjęs. Tai ne tik finansinė problema, bet ir ekologinis pavojus. Jie žiemą skęsta, užteršia akvatoriją.

Prieš 13 metų tokių likimo valiai paliktų laivų, kurių kreditoriai ieškojo pinigų per teismą, buvo 20. Pastaruoju metu nagrinėjamos tik dvi bylos. Bendrovė “Memelio miestas”, kurios teritorijoje stovi Panamoje registruoti laivai “Alexandra S” (nuo 2004 metų pabaigos) ir “Tifany S” (nuo 2010 metų vasaros), už švartavimo paslaugas prašo priteisti per pusę milijono litų.

Tačiau greičiausiai atsiras ir kitų kreditorių, kaip buvo pastarąjį kartą nagrinėtose laivų “Volk Arktiki” ir “Dimas” bylose, ieškinį pirmiems pateikus laivų remontininkams. Pirmasis laivas varžytinėse buvo parduotas naujam savininkui, antrasis - supjaustytas į metalo laužą.

Dažniausiai šeimininkų netenka tie laivai, kurie atplaukia į laivų remonto įmones. Dėl savininko finansinių sunkumų remontas užtrunka neribotą laiką, o įsiskolinęs už paslaugas uostui ir įgulai savininkas dingsta nežinia kur.

Abu šį kartą uoste “įšalę” laivai registruoti Panamoje ir kompanijų juridiniai adresai nustatyti pagal registro duomenis. Tik jų pėdos ten, matyt, seniai ataušusios. “Teismas diplomatiniais kanalais bando atsakovui įteikti procesinius dokumentus. Tai trunka jau pusantrų metų”, - apie beveik beviltišką situaciją kalbėjo teisininkė, sunkiai įsivaizduojanti, ką darys teismas, jeigu laivų savininkų rasti nepavyks.

•

Transporto priemonės, dažniausiai dalyvavusios eismo įvykiuose, kuriuose nukentėjo žmonės (2012 metai) “Volkswagen Passat” “Volkswagen Golf” “Audi 80” “Opel Astra” “Audi 100”

Lietuvoje avarijose dažniausiai nukenčia senais “Volkswagen Passat” automobiliais važiuojantys žmonės. / Taligentx.com nuotrauka daug, jų mūsų šalyje iki metų pradžios buvo 126 717, 95 proc. jų senesni nei 10 metų. Kaip ir nelaimingiausių mo-

delių, taip ir populiariausiųjų lentelėje trečią vietą užima “Audi 80”. Jų bei “Audi 90” modelių registruota 104

268 260 183 86 67

812 vienetų ir vos trys mašinos nesiekia 10 metų.

Tik paskutines dvi vietas užimantys modeliai abiejose lentelėse apsikeitė vietomis. Ketvirtą vietą tarp populiariausiųjų užima “Audi 100/200” (62 474 automobiliai). Nors jie visi senesni nei 10 metų, į skaudžias avarijas patenka rečiau nei “Opel Astra”. Šių Lietuvoje registruota trečdaliu mažiau, 39 714 mašinų, o senesni nei 10 metų automobiliai sudaro palyginti mažą dalį, 83 procentus.

Nuo opelių pagal populiarumą labai nedaug atsilieka penktos serijos BMW, jų registruota 38 382, iš jų 88 proc. sudaro seni automobiliai, bet į skaudžių avarijų dalyvių penketuką šis modelis nepateko.

•

12

2013 06 04

Pramogos

“Kamanių šilelis” - jaunųjų duetas Dar vienas bendras poros interesas - kelionės. Du pradedančiuosius teatralus traukia rytai. Praėjusią vasarą jie apkeliavo Turkiją, šią trauks į teatro pradžią Graikiją, rugpjūtį Mantas iškeliaus į menines dirbtuves Japonijoje. “Traukia ten, kur žmonės tyri, turi stiprių įsitikinimų ir vienas kitam padeda, - teigė jis. Vengiame didžiųjų miestų ir nuklystame į kaimus, einame siaurais takeliais, sutinkame gyventojų, kurie atrodo tarsi pirmąkart matantys keliautoją. Kalba su tavimi turkiškai, o tu jiems kaip nors atsakai.”

Kokia šalis labiausiai įkvepia kurti ir atlikti muziką? K.Gudmonaitę visų pirma uždega Lietuva, bet ji neneigia pastaruoju metu paaštrėjusio pojūčio rytams. M.Zemleckui artimas bene kiekvienos pasaulio šalies folkloras - čia visuomet yra ko semtis.

GINTARĖ ČIULADAITĖ

“Kamanių šilelio” duetas Kamilė Gudmonaitė ir Mantas Zemleckas šiuo metu mokosi, o ne muzikuoja. Tačiau praėjęs savaitgalis į kino teatrus atpūtė filmą “Paslaptinga karalystė”, kuriame skamba Manto balsas.

Dar žiemą M.Zemleckas įgarsino Nodo personažą animaciniame filmuke, o šiandien LŽ jie pasakoja ir apie greitai įvyksiančias jųdviejų vestuves. Šiemet dvejų metų sukaktį atšventęs kolektyvas kol kas instrumentus pasidėjo į lentynas, mat Kamilei teatro režisūros, o Mantui - aktorystės studijų sesija Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). “Kamanių šilelio” duetas savęs ieško tautų muzikoje, lietuviškame folklore, šiaurės ir pietų melodijų skambėjime, pasižymi subtiliais kūrinių tekstais. Siedami įvairius stilius jie atėjo kaip dainuojamosios poezijos atlikėjai, nors dažniau būdavo apibūdinami kaip eksperimentinės muzikos kūrėjai. Dabar Kamilė ir Mantas scenoje tiesiog užkrečia jaunatviška bei džiugia energija, nesistengdami įtilpti į muzikos žanrų rėmus, ir toliau eksperimentuoja.

Kaip “Lygumose”

Antras dublis Animacinį filmą tiek Mantas, tiek Kamilė spėjo pamatyti per pirmąją peržiūrą. “Jis įdomus - nejuokingas, gilus. Skatina sąsajas su gamta”, sakė M.Zemleckas. Jam antrino Kamilė, į vieną iš seansų planuojanti nusivesti savo penkerių metų sesę.

Nodas - vienas pagrindinių juostos personažų. Šį vaidmenį Mantas gavo nesunkiai: su visu kursu apsilankė atrankose ir būtent jis buvo pakviestas prie mikrofonų. “Tiesą sakant, žiūrėdamas net buvau užsimiršęs, kad tai aš kalbu. Spėjau perprasti personažą, įsijausti į jį, nors darbas nelengvas - šiek tiek papasakoja apie veikėją, parodo keletą ištraukų, o daugiau medžiagos negauni”, - užkulisių peripetijas vardijo vaikinas. “Jis šiek tiek panašus į Nodą ir fiziškai, ir charakteriu”, - juokėsi Kamilė, nors, Manto žodžiais, personažas - “pasikėlęs

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Kamilė studijuoja teatro režisūrą, o Mantas - aktorystę.

Tomo Ivanausko nuotrauka

bičas”, kuris įsimyli mergaitę ir galų gale pasikeičia.

Prisilietę prie kino industrijos abu jaunieji kūrėjai sutiko: būtų įdomu užsiimti garso takelių įrašais ar susukti juostą savo jėgomis. Tiesa, ne pirmąją. “Pamenu, kai man buvo dešimt metų, vaikščiodavau po kaimynų butus ir filmuodavau, ką jie veikia. Įėjusi į namus kaimynų berniukui sakydavau: “Tu iššok iš kambario ir šauk,” - pasakojo mergina. K.Gudmonaitė - režisierė iš prigimties, tačiau, jos nuomone, tai nėra moteriška profesija. “Vyrai pranašesni, nes nestokoja logikos ir įgimto struktū-

Pora įsitikinusi, kad šeimos statusas ne tik kelia jų bendravimą į kitą lygmenį, bet ir priartina prie tikrosios meilės. ros pojūčio. Štai mes, moterys, daugiau jaučiame, plačiau girdime, kaip tik tai padeda teatre”, - teigė Kamilė.

Taps šeima “Kamanių šilelio” pradžia - kai Mantas ir Kamilė susitiko žiemą ir pradėjo švilpauti. “Tai metaforiškas posakis. Susitikome, kažkas širdy pašvilpavo ir štai išėjo šeimos duetas”, šypsojosi mergina, jau šio birželio

gale planuojanti vestuves. Penktus metus pažįstama pora įsitikinusi, kad šeimos statusas ne tik kelia jų bendravimą į kitą lygmenį, bet ir priartina prie tikrosios meilės. “Šeima, kaip vertybė, smunka. Iš tiesų vyras ir moteris vienas kitam labai reikalingi.

Kamilė mane papildo. Ji geba įkvėpti ir yra puiki kūrybos partnerė”, gražių žodžių negailėjo Mantas ir džiaugėsi bendra veikla.

Muzikantai instrumentus mėgsta gamintis patys. Vienas jų - vadinamasis kamilofonas - stalčius su veržliarakčiais, juo grojama kaip metalofonu. “Mantas jį man surentė Kalėdų proga, - prisipažino pašnekovė. - Savo gamybos instrumentais dažniausiai grojame sostinėje per autorinius pasirodymus. Trumpiems arba tolimiems renginiams renkamės mobilesnes priemones.”

Pastaruoju metu “Kamanių šilelį” sugauti įmanoma tik ankstų rytą ir vėlyvą vakarą. “Toks mūsų gyvenimo tempas - šiandien vakarienės pasidalijome apelsiną!” juokavo Mantas, kurio aktorių ir režisierių kursas jau pradėjo ruošti diplominį spektaklį pagal Antono Čechovo pjesę “Trys seserys”.

Abu pritarė - LMTA veltui laiko nedalija, bet taip išmoko studentus planuotis darbus. Trečiakursis aktorius tikino: “Nematau prasmės turėti daug laiko.”

Grojančius Mantą ir Kamilę visuomet girdi kaimynai. Šia diena gyvenantys jaunuoliai neneigia galimybės kada nors susikrauti daiktus, išvažiuoti į pasaulį ir muzikines paieškas tęsti ten. “Kas būna, jei susipykstame? Išeinu į kitą kambarį, Mantas “išsigroja” ir susitaikome”, - šypsojosi Kamilė, kuri su būsimuoju vyru gyvena kaip grupės klipe “Lygumos” - naktimis groja ir šoka aplink laužą.

•

Trumpai

Roko Jansono nuotrauka

DEBIUTUOJA DIDŽIOJOJE SCENOJE Milijoninių peržiūrų internete pernai sulaukusi nepilnametė atlikėja GJan (Greta Jančytė) po pusmečio repeticijų ir neseniai sulaukusi aštuoniolikos metų debiutuos didžiojoje scenoje. Socialinių tinklų virusu tapusi daina “Not

Afraid”, klausytojų širdis įelektrinusi mergina balionų jūroje klipe “Tattoo” - stipraus balso angliškai dainuojanti šiaulietė be jokio prodiuserių užnugario nustebino ne tik paauglius, bet ir muzikos žinovus. “Lietuvės balsas, priartėjęs prie užsienio kokybės”, “YouTube sensacija”, “Metų lietuviškos muzikos viltis”, “Nevienkartinis ta-

lentas”, “Lyginama su “The Cranberries” vokaliste Dolores O’Riordan”, - tokius komplimentus GJan žarstė apie muziką rašantys žurnalistai ir klausytojai. Dainas kartu su draugu Roku kurianti ir apie koncertą gyvūnų globos organizacijoms paremti svajojanti jaunoji atlikėja buvo gerokai nustebusi, kai pernai jos dainos šovė į radijo stočių populiariausių kūrinių viršūnes. Muzikos mėgėjai spėliojo, ar prie jos klipų nėra prikišę nagų užsienio prodiuseriai, tačiau paaiškėjo, kad tai - pačios GJan talento ir išmonės produktas. GJan jau birželio 7 dieną pasirodys Kauno ryšių muziejaus kiemelyje, o birželio 8 dieną sostinės menų fabrike “Loftas”.

Per koncertą ketinama stebinti nuoširdumu, muzikalumu ir kokybe. Koncertus apšildys per alternatyviosios muzikos T.Ė.T.Ė apdovanojimus Metų hiphopo grupe pripažintas reperių duetas “Lilas ir Innomine” bei gyvo garso grupė.

GRUPĖS “ARBATA” GIMTADIENIS Birželio 7 dieną sostinės klube “Artistai” save scenos veteranais galintys vadinti, bet vis dar jaunatvišką energiją spinduliuojantys grupės “Arbata” nariai kviečia klausytojus į 12-ąjį kolektyvo gimtadienį. Pastarieji metai grupei buvo itin turtingi koncertinių turų, pristatytas naujas ir pirmasis “Arbatos” istorijoje oficialus vaizdo klipas, jau beveik baigtas ket-

Grupės albumo nuotrauka

virtas studijinis albumas. Juo muzikantai žada pasidalyti su klausytojais šį rudenį. Muzikantų teigimu, kad ir kiek metų gyvuotum, vis tiek pasiėmęs instrumentą jautiesi lyg pirmą kartą. “Tavo patirtis, tavo metai nėra tokie jau svarbūs. Svarbiausia yra čia ir dabar skleisti muziką ir džiuginti klausytojus. Būtent dėl jų mes ir stengiamės, ir grojame tiek metų. Juk jei niekas neklausytų, nebūtų ir mūsų.”

LŽ

2013 06 04

13

Kultūra

Gyvenimas žaidimas, o menas - tuo labiau MINDAUGAS KLUSAS mklusas@zinios.lt

Trečiadienį, birželio 5 dieną, duris neseniai atvėrusioje galerijoje “JuozasArt” pradedama rodyti menininko Audriaus Gražio jubiliejinė tapybos paroda “Aukso amžius”. Dailininkas svarsto, kada tas aukso amžius ateina, ir daro išvadą: “Šiandien, dabar. Tai atspirties taškas, nuo kurio judi pirmyn.”

Autorius šmaikštavo: parodą jis skiriąs keturiasdešimt penkerių kūrybos metų sukakčiai. “Tarkim, muzikantai labai mėgsta minėti įvairius kūrybinės veiklos jubiliejus. Na, jei man artėja penkiasdešimt, o paišau nuo penkerių, tad galiu sakyti - 45-metis”, - juokėsi “Lietuvos žinių” kalbinamas tapytojas.

Ir pridėjo: “Gyvenimas žaidimas, o menas - tuo labiau.”

Užtruko Briuselyje Pastaruosius penkerius metus Briuselyje gyvenantis tapytojas Belgijos sostinėje surengė nemažai parodų. Ne kartą, mėgindamas išnaudoti palankias aplinkybes, “rodėsi” ir Paryžiuje. Tačiau gimtojo krašto nepamiršo, nuolat grįždavo pademonstruoti, ką nauja sukūręs. “Gyventi Briuselyje liko metai. Tada su šeima grįšime į Lietuvą”, - tvirtino parodos autorius. Šeima mažumėlę užtruko. Mat Audriaus žmona, kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES) Vida Gražienė Briuselyje liko dirbti antrą kadenciją. Ji rengia Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultūrinę programą. Į Lietuvą dailininkas grįždavęs kelioms dienoms ir vasaros atostogų. Gyvenamosios vietos kaita, pasak jo, turi daug reikšmės. Prasiplečia akiratis, bendrauji su naujais žmonėmis, gauni netikėtų impulsų. Tačiau, sako, niekur kitur nenorįs gyventi - tik Lietuvoje. “Čia kolegos, bičiuliai, puiki erdvė dirbti. Nežinau, kur dar galėčiau tokią rasti. Tik saulės galėtų būti daugiau”, - nusijuokė dailininkas.

Iš netikėtumo Paroda “Aukso amžius” atskleis A.Gražio kūrybos kelią nuo studijų Vilniaus dailės akademijoje pabaigos iki naujausio darbo. Tapytojas ketina parodyti po keletą drobių iš daugumos kūrybos ciklų. Svečiuojantis tapytojo studijoje sostinės Aukštaičių gatvėje, įdomu išvysti, kaip ankstyvuosiuose, apie 1990uosius sukurtuose, darbuose dar žymi jo mokytojo Augustino Savicko (1919-

2012) įtaka, spalvų, potėpių sąskambiai (“Kritikas”, “Šuo ir molbertas”). Drauge A.Gražys žengė į abstrakčias erdves, atrado savitą braižą, techniką. “Visuomet traukė oro, žemės, ugnies stichijos”, savo polinkį į abstraktųjį vaizdavimą mėgino paaiškinti tapytojas. Jis priglaudė ankstyvojo periodo drobę “Peizažas” prie vieno naujausių darbų iš ciklo “Aukso amžius”. “Nepasakysiu, kad labai nutolau nuo savęs, pradinių šaltinių”, - žvelgdamas į paveikslus, sakė kūrėjas. Ir prisipažino neseniai per klaidą nusipirkęs blizgių dažų. Išmesti gaila, tad ėmęs tapyti jais. Žiū - atsiranda įdomūs blizgančių ir matinių plokštumų santykiai. Menininkas džiaugėsi: “Netikėtumas - parankus kūrybai”.

Tarp paveikslų Abstrakcionizmu jis susidomėjęs dar aukštojoje mokykloje. Didžiausią dėmesį teikęs ne siužetui, pasakojimui, o plastinei kalbai. Pakako prabilti spalvomis, linija, dėmėmis. “Kai randasi tam tikra kompozicija, tie asociatyvūs ryšiai ima veikti žiūrovą ne prasčiau už literatūrinį pasakojimą. Tai - nepaprastai įdomu”, - tvirtino A.Gražys. Į tapybą jis pasuko savaime, neraginamas.

A.Gražys: “Norisi prisiliesti ir prie vienos, ir prie kitos meno šakos - nemojuoti vien teptuku.” Ėjo ten, kur pats norėjo. Gimęs teatro aktorių Broniaus Gražio ir Nijolės Narijauskaitės šeimoje, Audrius nuo mažumės augo tarp paveikslų. Tėtis buvo surinkęs nemažą lietuvių tapytojų kolekciją. Kita svarbi asmenybė - jau minėtas tapytojas A.Savickas, diplominio darbo vadovas. “Jis buvo toks žmogus mažai - kalbėdavo, tačiau viską pasakydavo tyla. A.Savicko erudicija, mokėjimas bendrauti tylint mus veikė labiausiai”, - prisiminė A.Gražys.

Nemojuoti vien teptuku Parodą “Aukso amžius” lydi darbų katalogas “Paralelės”, apžvelgiantis A.Gražio kūrybos kelią, dalijantis jį į savitas dalis. Kiekvieną tarpsnį, idėjinius jo metmenis menininkas apibendrina viena kita lakoniška fraze. “Čia viskas susiję - tapyba, fotografija, kinas, muzika, kelionės ir gyvenimo įspūdžiai”, - sakė pašnekovas, per daugiau kaip dvidešimt metų spėjęs sukurti net dešimt tapybos ciklų. Kodėl taip dažnai mainosi? “Manau, menininkas

Pastaruosius penkerius metus Briuselyje gyvenantis tapytojas A.Gražys gimtojo krašto nepamiršo, nuolat grįždavo parodyti, ką nauja sukūręs. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka turi būti įvairiapusis, - atsakė A.Gražys, kuriam teko ir videofilmus kurti, ir performansuose dalyvauti. - Norisi prisiliesti ir prie vienos, ir prie kitos meno šakos - nemojuoti vien teptuku.

Kai menininkas nurimsta ir daro tą patį, jis tampa amatininku. Tai man būtų baisiausia.” Naujuose cikluose šis

tas pasikartoja, susipina ir taip atsiranda nauja kokybė. “O figūratyvumas... Įdomu portretus tapyti, moteris...” dviprasmiškai šyptelėjo dailininkas. Šiuo metu viena A.Gražio paroda veikia sostinės viešbutyje “Kempinski Hotel Cathedral Square”. Bendradarbiaudamas su galerija “Menų tiltas” tapytojas

demonstruoja du ciklus - “Toliai” ir “Tyliosios struktūros”. Autorius yra surengęs daugiau kaip keturiasdešimt autorinių ir daugiau kaip penkiasdešimt bendrų parodų. Kartu su kino operatoriumi Henriku Gulbinu sukūrė vaizdo projekcijas miuziklams “Tadas Blinda”, “Pasakų medis”, “Šventavartė”.

•

R.Kazlas grįžta į Klaipėdą skaityti poezijos Birželio 6 dieną, ketvirtadienį, uostamiesčio “Švyturio menų dokas” publikos pageidavimu kviečia į aktoriaus Rolando Kazlo poezijos ir muzikos vakarą “Nusileisk, dangau, ant žemės” pagal poeto Vlado Šimkaus eiles.

Pažinęs V.Šimkaus (1936-2004) poeziją, R.Kazlas buvo priverstas atsisakyti ankstesnės savo nuomonės, neva poezijos jis nesuprantąs ir nemėgstąs.

“V.Šimkaus poezijoje atradau tai, ko laukiau ir slapta ilgėjausi. Jo eilėse daug šviesos ir gaivaus oro, rudeniško lietaus ir bičių dūzgesio, išminties, geraširdiško juoko ir liūdesio, paprastų nepaprastumų ir paradoksų”, - teigė aktorius.

Tad ir “Nusileisk, dangau, ant že-

Aktorius R.Kazlas (dešinėje), kol nepažino V.Šimkaus poezijos, manė apskritai poezijos nesuprantąs ir nemėgstąs. / Eglės Tautavičiūtės nuotrauka mės” yra kur kas daugiau nei eilių vakaras. Šioje programoje R.Kazlas, 2009-aisiais sukūręs spektaklį “Geležis

ir sidabras” pagal V.Šimkaus eiles, klausytojus veda į savitos estetikos ir jausenos poeto pasaulį, lydimas bendramin-

čių muzikantų Sauliaus Auglio-Stanevičiaus (vibrafonas) ir Genadijaus Savkovo (akordeonas).

Kelmėje gimęs ir didžiąją gyvenimo dalį sostinėje praleidęs V.Šimkus studijavo Vilniaus universitete lituanistiką.

Dirbo Klaipėdos žvejybos bazėje, kultūros, literatūros žurnalų redakcijose.

1960 metais išėjo pirmoji V.Šimkaus knyga “Gražiausioji sekundė”. Vėliau išleido eilėraščių rinkinius “Kranto kontūrai” (1963), “Geležis ir sidabras” (1968), “Bitės pabėgėlės” (1973), rinktinę “Nusileisk, dangau, ant žemės” (1982). Jo vieta lietuvių poezijoje unikali: nors yra išleidęs vos keturis eilėraščių rinkinius, jie nagrinėjami, komentuojami solidžiose monografijose ir mokykliniuose vadovėliuose.

Nuo rinkinio “Geležis ir sidabras” V.Šimkus įtvirtino realybės estetiką, su-

teikdamas stiprių postūmių visai lietuvių literatūrai. Humoristinių eilėraščių rinkinys “Bitės pabėgėlės” pasižymi nuostata griauti klišes, šaipytis, parodijuoti, apversti; nuvainikuoja visus socialinius, buitinius, kultūrinius ir net estetinius mitus. Tačiau po šios knygos V.Šimkus daugiau neberašė originalios poezijos, o dirbo vertėju bei redaktoriumi. Savo pasirinkimą komentavo įvairiai: esą pajutęs, kad neturi talento, arba tęsiantis kūrybinę veiklą kitokia forma - vertimais. V.Šimkus buvo vertinamas kaip puikus poezijos ir poezijos vertimų redaktorius.

Paslaptinga poeto asmenybė, atpažįstamos eilės ir publikos vertinamas aktorius susitinka vienoje scenoje, kad pakviestų klausytojus keliauti kartu.

•

LŽ

14

2013 06 04

Sportas

“Žalgiris” nesustodamas bėga pirmyn STATISTIKA

VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Ankstesniame ture tarpusavyje pešėsi Klaipėdos “Atlantas” ir Panevėžio “Ekranas”, o laimėjo Vilniaus “Žalgiris”. Vilniečiai pasinaudojo pagrindinių savo konkurentų lygiosiomis ir, iškovoję dar vieną efektingą pergalę, sustiprino lyderių pozicijas.

Marijampolės “Sūduva” - Gargždų “Banga” 2:1 (0:1). Nerijus Valskis (46 ir 49); Aurelijus Staponka (28).

Vilniaus “Žalgiris” - Pakruojo “Kruoja” 4:0 (3:0). Kamilis Bilinskis (16 ir 31), Pavelas Komolovas (43), Takuya Kanai (68).

Klaipėdos “Atlantas” - Panevėžio “Ekranas” 1:1 (1:0). Kazimieras Gnedojus (89), Uchenna Umeh (27). “Šiauliai” - Alytaus “Dainava” 1:5 (0:2).

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

Viliojo rusai

1. Žalgiris

14 11

2

1

Sėkmingas “Atlanto” žaidimas šiemet skatina domėjimąsi futbolu Klaipėdos mieste. Prieš dvikovą su “Ekranu” sekmadienį uostamiestyje prie stadiono nusidriekė eilės - rungtynes stebėjo apie 3 tūkst. žiūrovų. Jiems “Atlantas” pergalės nedovanojo - su šalies čempionais sužaidė 1:1, per plauką išvengė pralaimėjimo.

“Ekranas” pirmavo po įvarčio pirmo kėlinio viduryje. 27 minutę Edgaras Baranauskas atliko puikų perdavimą į priekį spurtuojančiam Uchennai Umeh, ir legionierius iš Nigerijos tiksliu smūgiu pergudravo varžovų vartininką Mantą Galdiką. Vėliau “Atlanto” spaudimas vis didėjo, o svečiams išsaugoti pergalingo rezultato nepavyko. 89 minutę po tolimo komandos draugo smūgio Kazimieras Gnedojus lietė kamuolį, ir šis įskriejo į vartus - 1:1. K.Gnedojus į “Ekrano” vartus įmušė ir pirmo rato rungtynėse Panevėžyje, tuomet klaipėdiečiai nugalėjo 2:1.

“Apmaudu paleisti pergalę, kai beveik turi ją kišenėje. Pirmaudami 1:0 turėjome progų padidinti persvarą. Tai padarius rungtynių baigtis būtų kitokia”, - nusivylęs kalbėjo “Ekrano” treneris Valdas Dambrauskas.

“Kartais taip nutinka: žaidi gerai, tačiau pirmas praleidi įvartį, visos pastangos nueina perniek ir turi vytis varžovus. Taip buvo ir šį kartą”, pažymėjo “Atlanto” treneris Konstantinas Sarsanija. Šis specialistas jau sulaukė dėmesio gimtojoje Rusijoje.

K.Sarsaniją bandė vilioti į Rusijos aukščiausiąją lygą sugrįžęs Tomsko klubas “Tom”, bet treneris pasiūly-

2. Atlantas

14 10

2

2 26:11 32

3. Ekranas

14

9

2

3 29:17 29

4. Sūduva

15

7

4

4 27:17 25

5. Šiauliai

14

4

5

5 18:23 17

6. Kruoja

14

4

4

6 15:21 16

7. Banga

14

4

2

8 20:26 14

8. Dainava

15

2

2 11 16:40

Kur du pešasi, laimi trečias. Ši patarlė puikiai apibūdina situaciją Lietuvos futbolo A lygoje.

40:5 35

8

9. Tauras

14 1 1 12 9:40 4 Rezultatyviausi žaidėjai 1. Kamilis Bilinskis (Žalgiris) - 12 įvarčių 2. Evaldas Razulis (Atlantas) - 11 3. Nerijus Valskis (Sūduva) - 10

Net praleidęs keturis įvarčius “Kruojos” vartininkas M.Malinauskas buvo vienas geriausių rungtynių žaidėjų. zalgiris-vilnius.lt nuotrauka

mą atmetė, nutarė siekti užsibrėžtų tikslų su klaipėdiečiais.

Skirtinga klasė “Žalgirio” mechanizmas veikia nepriekaištingai. Sekmadienį žalgiriečiai namie 4:0 nugalėjo Pakruojo komandą “Kruoja”. Įvarčius pelnė legionieriai - du kartus pasižymėjo lenkas Kamilis Bilinskis, po sykį - rusas Pavelas Komolovas ir japonas Takuya Kanai.

“Galima teigti, jog “Žalgiris” važiavo Mersedesu, o mes - gerokai prastesne mašinyte, - po rungtynių varžovus lygino “Kruojos” treneris Aidas Dambrauskas. - Turime nedaug lygiaverčių žaidėjų. Kai kas nors patiria traumą, į aikštę tenka leisti dublerius. Jų meistriškumas ribotas.”

Pastarąsias ketverias rungtynes A lygoje žalgiriečiai laimėjo bendru

santykiu 21:0. Į “Kruojos” vartus vilniečiai įmušė 4 kartus, tačiau jei ne varžovų vartininkas Mindaugas Malinauskas ir sėkmės stoka, įvarčių galėjo būti kelis kartus daugiau - labai jau atsainiai gynėsi pakruojiškiai.

Tad “Žalgirį” treniruojantis lenkas Marekas Zubas po rungtynių nesidžiaugė: “Privalome geriau išnaudoti progas. Apie tai kalbu beveik po kiekvienų rungtynių. Jau turime galvoti apie artėjančias Europos lygos kovas. Ten varžovai bus gerokai stipresni, per rungtynes su jais tiek progų nesukursi. Todėl jų realizavimas privalo būti efektyvesnis.”

Dėl rinktinės rungtynių A lygoje atsiradusią pertrauką klubai išnaudos skirtingai. “Žalgiris” dalyvaus tarptautiniame turnyre Juodkrantėje. Ten atvyks Jūrmalos komanda

“Spartaks”, Gardino “Neman” ir Kaliningrado “Baltika”. “Kruoja” ketina susitikti su latvių ekipa “Jelgava” ir prieš Europos lygos kovas ieškoti pastiprinimo.

“Komanda praktiškai bus komplektuojama iš naujo”, - teigė A.Dambrauskas.

Ilgos valandos lėktuve Vakar treniruočių stovyklą pradėjo pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Graikija besirengianti Lietuvos rinktinė. Sostinės LFF stadione pirmadenį surengta pirmoji treniruotė.

Po A lygos kovų padidėjo ir rinktinės narių gretos. Treneris Csaba Laszlo paskutinę akimirką nutarė išmėginti du Vilniaus “Žalgirio” saugus Mantą Kuklį ir Vaidotą Šilėną. “Nesitikėjau kvietimo. Turėjau kitų pla-

nų, bet viską atšaukiau ir prisidėsiu prie rinktinės”, - džiaugėsi V.Šilėnas.

Vėliausiai nacionalinę komandą papildys Rusijoje rungtyniaujantys Edgaras Česnauskis (“Rostov”) ir Tomas Mikuckis (Chabarovsko “SKA-Energija”). Sukorę kelis tūkstančius kilometrų jie Vilnių pasieks šiandien arba rytoj. Klubai “Rostov” ir “SKA-Energija” pastarosiomis dienomis žaidė pereinamąsias rungtynes dėl teisės varžytis Rusijos aukščiausiojoje lygoje. Mačą laimėjo “Rostov”, namie varžovus įveikę 2:0, o vakar išvykoje - 1:0. Po šios susitikimo E.Česnauskio ir T.Mikuckio laukė varginantis 7 tūkst. kilometrų skrydis iš tolimojo Chabarovsko per aštuonias laiko juostas. Prieš tai lietuviai su savo komandomis privalėjo nuskristi 6 tūkst. kilometrų iš Rostovo į Chabarovską.

Graikijos rinktinė į Vilnių atvyks ketvirtadienį. Komandos susitiks penktadienį 21.45 val.

•

Vyrų turnyre liko tik europiečiai JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ juratez@lzinios.lt

Paryžiuje surengto Didžiojo kirčio serijos teniso turnyro atvirojo Prancūzijos čempionato antrosios dalies nebemerkia lietūs. Saulėtą pirmadienį vyko paskutinės aštuntfinalių kovos.

Pusė ketvirtfinalio varžovų buvo žinomi jau sekmadienį, o vakar po paskutinių aštuntfinalio mačų paaiškėjo, jog vyrų turnyre kovą dėl titulo tęs tik Europos atstovai.

Pirmoji pasaulio raketė serbas Novakas Džokovičius vakar aštuntfinalyje 4:6, 6:3, 6:4, 6:4 įveikė vokietį Philippą Kohlschreiberį (16) ir rytoj susikaus su kitu vokiečiu Tommy Haasu (12). Šis pirmadienį 6:1, 6:1, 6:3 nugalėjo rusą Michailą Južną (29).

Aštuntojo titulo Paryžiuje siekiantis čempiono titulą ginantis ispanas Rafaelis Nadalis (3) pirmadienį šventė 27-ąjį gimtadienį. Tad grunto karaliaus vakar tiesiog neturėjo teisės pra-

laimėti - 23-ejų japoną Kei Nichikori (13) jis įveikė 6:4, 6:1, 6:3. Rafadėl kelialapio į pusfinalį kausis su šveicaru Stanislasu Wawrinka (9), jis vakar 6:7 (5:7), 4:6, 6:4, 7:5, 8:6 įveikė prancūzą Richard’ą Gasquet (7).

Dar keturi penktojo rato dalyviai paaiškėjo užvakar. Tituluočiausias visų laikų tenisininkas - net septyniolika Didžiojo kirčio serijos turnyrų per karjerą laimėjęs (bet tik kartą - 2009aisiais - triumfavęs Paryžiuje) šveicaras Roger Federris (2) po tris valandas trukusios intriguojančios kovos sekmadienį 6:1, 4:6, 2:6, 6:2, 6:3 šventė pergalę prieš aikštelės šeimininką Gilles Simoną (15). Šiandien ketvirtfinalyje R.Federerio laukia kitas prancūzas - Jo Wilfriedas Tsonga (6). Kiti du sekmadienį paaiškėję ketvirtfinalio varžovai - ispanai Davidas Ferreras (4) ir Tommy Robredo (32). Šis užvakar po beveik keturias valandas trukusios dvikovos išstūmė iš turnyro tėvynainį Nicolasą Almagro (11) - 6:7 (5:7), 3:6, 6:4, 6:4, 6:4.

Pirmadienį turėjo paaiškėti ir paskutinės moterų varžybų ketvirtfinalio da-

Rusė M.Kirilenko pirmą kartą įsiveržė į Prancūzijos čempionato ketvirtfinalį.

AFP/Scanpix nuotrauka

lyvės. Pirmoji vakar ten žengė baltarusė Viktorija Azarenka (3), ji 6:3, 6:0 įveikė 2010-aisiais Prancūzijos čempionės titulą iškovojusią italę Franceską Schiavone. V.Azarenkos varžovė bus rusė Marija Kirilenko (12), aštuntfinalyje 7:5, 6:4 šventusi pergalę prieš atletišką amerikietę Bethanie Mattek Sands ir

pirmą kartą per karjerą įsiveržusi į šio turnyro ketvirtfinalį.

Kita Rusijos Marija - čempionės titulą ginanti Šarapova (2) vakar 6:4, 6:3 nugalėjo kylančią JAV žvaigždę 20-metę Sloane Stephens (17). Ši pernai visuose keturiuose Didžiojo kirčio turnyruose jau po pirmojo rato baigė

savo pasirodymą, o šiemet Australijos čempionate amerikietė nusiyrė net iki pusfinalio. M.Šarapova ketvirtfinalyje stos priešais tą patį vakarą vykusios serbės Jelenos Jankovič (18) ir amerikietės Jamie Hampton dvikovos nugalėtoją.

Moterų ketvirtfinalio pirmosios dalyvės paaiškėjo jau sekmadienį.

2009-aisiais Prancūzijos čempionatą laimėjusi rusė Svetlana Kuznecova sukryžiuos ginklus su pirmąja pasaulio rakete tituluotąja amerikiete Serena Williams. Kitame ketvirtfinalyje šiandien kausis Lenkijos atstovė Agnieszka Radwanska (4) ir italė Sara Errani (5). Lenkė sekmadienio vakarą aštuntfinalyje 6:2, 6:4 eliminavo 2008-aisiais šiame turnyre triumfavusią serbę Aną Ivanovič, o italė tą patį vakarą 5:7, 6:4, 6:3 nugalėjo ispanę Carlą Suarez Navaro (20).

Roland’o Garros aikštyne vykstančio Prancūzijos čempionato prizų fondas - 21 mln. eurų. Vyrų ir moterų vienetų varžybų čempionams atiteks po 1,5 mln. eurų čekį ir po 2000 atitinkamai ATP ir WTA taškų.

•

2013 06 04

Sportas

Ispanas dėkingas už patirtį

Trumpai

Nors Joanas Plaza Kauno “Žalgirį” treniravo tik sezoną, jis paliko ryškų pėdsaką klubo istorijoje tapo geriausiu užsieniečiu, stovėjusiu prie “Žalgirio” vairo.

Baltarusijos sostinėje vykstančio Europos bokso čempionato aštuntfinalyje 2012 metų Londono vasaros olimpiados bronzinis prizininkas Evaldas Petrauskas (iki 64 kg) jau antrame raunde techniniu nokautu eliminavo čeką Zdeneką Chladeką. Trečiadienį ketvirtfinalyje lietuvis susikaus su Prancūzijos atstovu Abdelmaliku Ladjaliu. Šis 3:0 įveikė kroatą Ivaną Njegacą. Nepasisekė vilniečiui Vladimirui Milevskiui (81 kg), jis taškais 0:3 pralaimėjo moldavui Petru Ciobanu ir pasitraukė iš pirmenybių. Klaipėdietis Gytis Vaitkus (60 kg) šalies garbę gins šį vakarą. Lietuvio varžovas bus olimpietis Pavlo Iščenka iš Ukrainos. Kiek anksčiau iš čempionato pasitraukė pirmąsias kovas pralaimėję Eimantas Stanionis (69 kg) ir Eugenijus Tutkus (91 kg). Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos boksininkai Europos čempionatuose pelnė penkis medalius čempiono titulą iškovojo Vitalijus Karpačiauskas (1993 metais Turkijoje), sidabro medalį - Ivanas Stapovičius (1998 metais Baltarusijoje), bronzos medalius - Darius Jasevičius (2000 - Suomijoje), Rolandas Jasevičius ir Jaroslavas Jakšto (2004 - Kroatijoje). Čempionatas truks iki sekmadienio.

49 metų ispanas greitai pavergė “Žalgirio” aistruolių širdis ir užsitarnavo žaidėjų palankumą. Jis mokė nebijoti varžovų, kad ir kokie stiprūs jie būtų. J.Plazos vadovaujamas “Žalgiris” laimėjo Lietuvos čempionatą ir Supertaurę, Eurolygoje pateko į TOP 16 etapą, VTB Vieningojoje lygoje nukeliavo iki pusfinalio. To kauniečiai pasiekė nepaisydami klubą ištikusios finansų krizės, nuolatinės žaidėjų migracijos ir nesiliaujančių traumų.

Per sezoną “Žalgiris” žaidė 72 oficialias rungtynes, iš jų laimėjo 53.

Vakar surengęs spaudos konfe-

Laisvės alėjoje buvau užkalbintas vienos močiutės. Ji kalbėjo tik lietuviškai. Nesupratau, ką ji sako, bet iš jos tryško meilė. Lietuviai yra kuklūs ir drovūs, kartais šiurkštūs, bet myli brangius žmones. Kada nors norėčiau čia sugrįžti ir skinti pergales Europoje.

Komandoje išsiugdėme kovotojų charakterį. Žaidėjai pagaliau suprato, kad gali sėkmingai kovoti su bet kokiu varžovu. Ir aistruoliai patikėjo komanda. Žinau, kad keli sezonai klubui bus labai sunkūs. Tačiau tikiu P.Motiejūnu. Manau, jam pavyks išvaduoti “Žalgirį” iš skolų, kad šis galėtų tęsti garbingą istoriją.

- Kas galėtų jus pakeisti? Kalbama, kad tarp pretendentų yra buvęs jūsų asistentas Oliveris Kostičius.

- Ir O.Kostičius, ir Saulius Štombergas bei Mindaugas Brazys galėtų tai

J.Plaza: “Lietuviai yra kuklūs ir drovūs, kartais šiurkštūs, bet myli brangius žmones.” renciją J.Plaza pranešė, kad kitą sezoną pradės ne Kaune.

“Su tokiomis skolomis neturime net moralinės teisės treneriui siūlyti naują sutartį”, - pripažino “Žalgirio” generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

“Kaune praleidau tik 10 mėnesių, bet Lietuva palietė mano širdį. Nesigailiu, kad prieš metus nusprendžiau čia atvykti. Nors buvo ir daug problemų, mielai šį nuotykį pakartočiau dar kartą. Kaune užsigrūdinau ir tapau geresniu treneriu. Esu dėkingas visiems, bet labiausiai - žaidėjams.

Sausį ir vasarį jie neišsibėgiojo, tikėjo mano filosofija. Tai didelė garbė”, - teigė J.Plaza.

- Ar su komandomis visada atsisveikinate emocingai?

- Pirmą kartą tai darau užsienyje.

Anksčiau treniravau ispanų klubus.

Mane sukrėtė vienas įvykis - sykį

padaryti. Kitą sezoną “Žalgiris” bus jaunesnis ir silpnesnis. Todėl reikia trenerio, kuris imtųsi šio darbo ir turėtų kantrybės. Svarbu tikėti tuo, ką darai.

- Atvykęs į Kauną sakėte, jog mėginsite pramokti lietuvių kalbos.

Kaip sekėsi?

- Niekada nežadu to, ko negaliu ištesėti. Bet šį kartą prižadėjau ir neįgyvendinau. Dėmesį buvau sutelkęs tik į trenerio darbą. Žinau, kad Lietuvoje yra daug nuostabių vietų, bet labiau susipažinau tik su Kaunu, Vilniumi ir Trakais.

- Kur dirbsite kitą sezoną?

- Pastarosiomis savaitėmis apie tai kalbėta labai daug. Yra klubų, labai norinčių matyti mane treneriu. Tačiau dar nesu sudaręs jokios sutarties. Sprendimą priimsiu artimiausiomis dienomis. Jūs tai sužinosite.

•

LŽ

Erlendo Bartulio nuotrauka

Parodos

Viską gerai apsvarstęs nacionalinės moterų krepšinio komandos vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas pagaliau apsisprendė, kurios dvylika krepšininkių atstovaus Lietuvai birželio 15-30 dienomis Prancūzijoje rengiamame Europos čempionate. Po savaitgalį Prancūzijoje vykusio kontrolinio turnyro A.Paulauskas nusprendė atsisveikinti su Lina Pikčiute ir Marina Solopova. Šią sportininkę kamuoja nugaros

L.Pikčiutė per treniruotes neprilygo kitoms aukštaūgėms. / Vytauto Mikaičio (LKF) nuotrauka

skausmai, o L.Pikčiutė, pasak trenerio, per treniruotes neprilygo kitoms aukštaūgėms. Europos čempionate Lietuvos garbę gins šios krepšininkės: Inesa Visgaudaitė (gim. 1991 m.; ūgis 169 cm; Tulūzos klubas “Metropole”, Prancūzija), Gabrielė Gutkauskaitė (1990; 176; Klaipėdos “Fortūna”), Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė (1981; 176; Kauno r. “Hoptrans-Sirenos”), Mantė Kvederavičiūtė (1990; 180; Vilniaus “Kibirkštis-VIČIIKI”), Greta Šniokaitė (1991; 180; Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI”), Kamilė Nacickaitė (1989; 181; Kječio CUS, Italija), Kristina Vengrytė (1981; 186; Vilniaus “KibirkštisVIČI-IKI”), Monika Grigalauskytė (1992; 191; Klaipėdos “Fortūna”), Giedrė Paugaitė (1990; 192; “USO Mondeville”, Prancūzija), Gintarė Petronytė (1989; 195; Taranto “Cras Basket”, Italija), Eglė Šikšniūtė (1991; 198; Klaipėdos “Fortūna”), Iveta Šalkauskė (1982; 194; Kauno r. “Hoptrans-Sirenos”).

Europos čempionato etapo D grupėje Lietuvos rinktinė kovos su Baltarusijos, Čekijos ir Kroatijos komandomis.

LŽ

Koncertai

VILNIUS GALERIJA “AIDAS” Danutės Gražienės grafikos paroda “Užrašai”.

Veiks iki birželio 21 d.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Tosen Iwasaki kaligrafijos darbų paroda “Stebuklo pojūtis”. Veiks iki birželio 10 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Paroda “Lietuvos spaudos fotografija 2013”.

Veiks iki birželio 4 d.

GALERIJA “VARTAI” Konstantino Bogdano (jaunesniojo) paroda “9/4”.

Veiks iki birželio 15 d.

RADVILŲ RŪMAI Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės (1905-1980; JAV) tapybos paroda “Spalva ir linija išreikšti pojūčiai”. Veiks iki rugsėjo 1 d.

Nuolatinė ekspozicija “Rytų Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų menas” RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininko Ramūno Čeponio tapybos paroda “Vizijos”. Veiks iki birželio 7 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Mariaus Jonučio kūrinių paroda “Kažkas naujo”.

Veiks iki birželio 8 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Sigitos Sukackaitės grafikos paroda “Manomas menamas”. Veiks iki birželio 28 d.

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUS Oksanos Leadbitter (Didžioji Britanija) tapybos paroda. Veiks iki birželio 18 d.

VILNIAUS CENTRINĖS UNIVERSALINĖS PARDUOTUVĖS PARODŲ ERDVĖ V AUKŠTE Menininkės Nomedos Marčėnaitės fotolaikrodžių paroda “Pagautas laikas”. Veiks iki birželio 9 d. ŠVIESTUVŲ SALONAS “LA FORMA” Lietuvių grafikės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės autorinio popieriaus kūrinių paroda LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA Krzysztofo Gieraltowskio fotografijų paroda “Lenkijos asmenybės”. Veiks iki birželio 9 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Relikvijos ir relikvijoriai”.

Veiks iki rugsėjo 30 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Žemaičių vyskupijos istorija”.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija Lietuva carų valdžioje

E.PETRAUSKAS JAU KETVIRTFINALYJE

PASKELBĖ DVYLIKTUKĄ

Ateityje J.Plaza dar norėtų padirbėti su “Žalgiriu”.

15

Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos. Veiks iki liepos 31 d.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA Monikos Jakimauskaitės tekstilės paroda “Akimirkos”. Veiks iki birželio 27 d.

Aurelijos Šimkutės paroda “Išmonės”.

Veiks iki birželio 10 d.

ŠIAULIAI

Adomo Galdiko jubiliejinės tapybos ir fotodokumentikos paroda “Vulkaniški proveržiai”.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNAS RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS Markus Kasemaa (Estija) piešinių paroda.

Veiks iki birželio 11 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Aldonos Keturakienės kaulinio porceliano paroda “Kontrastai”. Veiks iki liepos 7 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Kamerinė Gintauto Skuodo fotografijų paroda “Tapybinė vizija”. Veiks iki birželio 17 d.

Tarptautinė dailės disciplinų dėstytojų kūrybos paroda “Kvadratas 6”. Veiks iki birželio 14 d.

PAVEIKSLŲ GALERIJA Skulptūros ir grafikos atrankinė-konkursinė paroda “Potencija”. Veiks iki birželio 9 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Daliutės Ivanauskaitės grafikos paroda “Dedikacija laikui”. Veiks iki birželio 10 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dizaino katedros studentų fotografijų paroda “Apleistas Kaunas”. Veiks iki birželio 14 d.

ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus 52-oji dailininkų kūrybos paroda. Veiks iki birželio 8 d.

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”. Veiks iki spalio 31 d.

Nuolatinės ekspozicijos “Provincijos dvaras ir miestas”, “Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba”.

DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną”. Veiks iki rugpjūčio 24 d.

Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva”.

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽYS

VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 5 d. 19 val. Koncertuoja vokalinis sekstetas “The King’s Singers” 7 d. 19 val. Koncertuoja Andrius Žlabys (fortepijonas), Sergejus Krylovas (smuikas) ir Lietuvos kamerinis orkestras 10 d. 19 val. Koncertuoja Dalia Kuznecovaitė (smuikas) ir Petras Geniušas (fortepijonas) LIETUVOS TEATRO SĄJUNGA 5 d. 18 val. Aktorių Sauliaus ir Jokūbo Bareikių koncertas VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS KIEMAS 8 d. 20 val. “Roko baladės 2”. Dalyvauja Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis, Jeronimas Milius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Ričardas Šumila ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 6 d. 19 val. Choro “Jauna muzika” sezono pabaigos koncertas. Dalyvauja choras “Jauna muzika”, Šv.

Kristoforo kamerinis orkestras ir Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas). Dirigentas Egidijus Kaveckas VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 7 d. 17 val. Kiemelyje. Lietuvos senjorų dainų šventė “Mes vėl kartu”

SIEMENS ARENA 4 d. 20 val. Koncertuoja Lana Del Rey ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 6 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Airbourne”

KAUNAS KAUNO FILHARMONIJA 5 d. 18 val. Koncertuoja salsa šokio grupė “Swing Latino” (Kolumbija) KAUNO LIUTERONŲ BAŽNYČIA 7 d. 18 val. Koncertuoja duetas “Together” KAUNO ŽALGIRIO ARENA 4 d. 20 val. Britų atlikėjo Erico Claptono koncertas KAUNO JACHTKLUBAS 9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kristina Zmailaitė (sopranas) ir Edmundas Seilius (tenoras). Dirigentas Juozas Domarkas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 6 d. 18 val. Koncertuoja Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Rima Švėgždaitė (smuikas), Roma Jaraminaitė (violončelė) ir Vitalijus Neugasimovas (klavesinas)

PALANGA MUZIKINIS KLUBAS “VANDENIS” 7 d. 21 val. Koncertuoja Arina ir grupė “Veto Bank” 8 d. 21 val. Gyčio Paškevičiaus koncertas

PANEVĖŽIO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Gyčio Skudžinsko fotografijų paroda “Tyla”.

Veiks iki birželio 7 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Albino Šileikos paroda “Prieverpstės”.

Veiks iki birželio 13 d.

Irenos Šeduikienės tapybos darbų paroda.

Veiks iki birželio 26 d.

Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki liepos 31 d.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

DRUSKININKAI V.K.JONYNO GALERIJA Adomo Galdiko jubiliejinės tapybos ir fotodokumentikos paroda “Vulkaniški proveržiai”.

BIRŠTONAS

BIRŠTONO SAKRALINIS MUZIEJUS Dailininkės Taidos Balčiūnaitės kūrybos paroda.

Veiks iki birželio 4 d.

NIDA NIDOS KULTŪROS IR TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS “AGILA” Augustino Našlėno fotomontažų paroda “Rekviem posovietiniam sapnui”. Veiks iki birželio 20 d.

Ūkio banko teatro arenoje koncertuos grupė “Airbourne”.

16

2013 06 04

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

TRANSPORTO PRIEMONĖS

PARDUODA

PARDUODA

Skubiai 38 kv. m butą Palangos centre (mūrinio namo II a., maži mokesčiai už butą, kaina – 150 000 Lt0. Tel. 8 675 44 822.

Skubiai “Audi 90” (1986 m. 11 mėn., rida – 255100 km, atliktas servisas, techninė apžiūra iki 2013 11 23 d. , nuo lapkričio iki balandžio mėn. nebuvo važinėjamas, 2013 m. 07 mėn.

Buvo pirktos naujos žieminės padangos sumontuotos ant ratlankių, kaina – 1500 Lt). Kaunas, tel. 8 694 55 892 nuo 11 iki 17 val.

2 kambarių butą Panevėžyje (II a., 56 kv. m, yra baldai, gera buitinė technika, butas nestandartinis, remontas nereikalingas, kaina – sutartinė, be tarpininkų0. Tel. 8 687 57 545.

3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., geras suomių tipinis išplannavimas, pietvakarių pusė).

Tel. 8 673 03 733.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

NUOMOJA 2 kambarių europietiškai įrengtus su įranga apartamentus Palangoje, Vytauto g. 9 (yra įstiklinta ložė, balkonas, automobilio stovėjimo aikštelė su automatiniu pakėlėju, 10 min. kelio iki jūros, rami vieta poilsiui, gali ilsėtis 4-6 žmonės, kaina – sutartinė). Laisva nuo birželio 1 d. iki 12 d., nuo 17 d. iki 21 d, nuo liepos 1 d. iki 5 d., nuo 14 d. iki 28 d.

Tel.+370 656 17 413.

2, 3, 4, 6 vietų kambarius Palangos centre.

Tel. 8 675 44 822.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 14,2 a namų valdos sklypą individualių namų kvartale (10 km iki Katedros aikštės, yra elektra, numatyta vieta vandens gręžiniui, nuotekoms, galima statyti dvisutį namą, privažiavimas Lozoraičio arba Versmės g.,, kaina sutartinė, be tarpininkų). Tel. +370 656 17 413.

10,1 a namų valdos sklypą Rokantiškių g., Antakalnio sen., Vilniuje (suprojektuota miesto infrastruktūra, kaina – 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. +370 682 46 203.

Sodybą Kaune, Romainiuose (yra 2 aukštų 215 kv. m mūrinis namas, 2 aukštų mūrinis ūkinis pastatas, du garažai, 25 a žemės, vanduo, dujos, vietinė kanalizacija, visi patogumai, namas šildomas kietu kūru, vieta patogi, rami, netiliese parduotuvė „Maxima“, kaina - 310 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 611 36 787.

15 a žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Plungėje, Žemaitės g. (sklypas kraštinis, toliau yra laukas, dar tolėliau - miškelis, iki sklypo ateina gatvė, aplinkui jau pristatyta individualių naujos statybos gyvenamųjų namų).

Tel. 8 674 62 186, el. paštas: romvaldas@mail.ru.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

NUOMOJA Namų valdą ir prie jos esamą žemę šeimai arba vienam asmeniui Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, prie Verknės upės (už jų priežiūrą, sutartam laikui).

Tel. (8 5) 278 9238.

PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.

Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

STATYBA IR REMONTAS Dažau, glaistau, tinkuoju, tapetuoju, kloju laminatą, atlieku buto remonto darbus.

Vilnius, tel. 8 663 75 794.

LEIDINIAI PARDUODA Įvairių firmų bei modelių lengvųjų automobilių eksploatacijos ir remonto žinynus. Vilkikų „Mercedes“, MAN ir kitų remonto literatūrą. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel. 8 645 91 194.

PERKA Prieškarinio vaikų žurnaliuko “Šaltinėlis” 1939 ir 1940 metų komplektus. Tel.: (8 451) 41 427, 8 689 76 472.

KELIONĖS Pigi kelionė po Prancūziją (Amsterdamas, Paryžius, Luaros slėnio pilys, Šv. Odilės ir Sen Mišelio vienuolynai, 10 d., kaina – 1500 Lt, likę 4 vietos).

Išvykstame birežlio 21 d. Tel. 8 616 13 982.

ĮVAIRŪS Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigimentą). Tel. 8 615 25 666.

Parduodu naujas priemones “Snoke-Stopper” nuo knarkimo (kaina – 20 Lt), naujus elektrinius prietaisus nuo uodų ir musių (kaina – 20 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus “Kosmodisk Clasik” rinkinius (kaina – 120 Lt), naujus šildančius ir skausmą mažinančius pleistrus “ViscoPlast” (kaina – 40 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus tinklus nuo paukščių, žvejybos tinklus (kaina – 80 Lt), naujus elektrošokus apsaugai (kaina – 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu platformą 6 aviliams transportuoti ir laikyti, kabinamą prie lengvojo automobilio arba traktoriaus (kaina - sutartinė).

Tel. 8 615 77 590.

PRANEŠIMAI INFORMACIJA apie poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ir viešą susirinkimą Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Kauno oro uosto veikla pagal įregistruotų žemės sklypų, Kauno r., Karmėlavos mstl., Oro uosto g.

4 ir Jonavos r., Užusalių sen., Daukliūnų k. parengto detalaus plano sprendinius. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: orlaivių skrydžiai, transportas, logistika ir kt. veikla.

Planavimo organizatorius: VĮ „Kauno aerouostas“, Oro uosto g. 4, LT–54460 Karmėlava, tel. (8 37) 39 91 87, faks. (8 37) 39 94 34, www.kaunas-airport.lt, info@kun.lt. Poveikio visuomeninės sveikatai vertinimo ataskaitos rengėjas: UAB „Infraplanas“, K.Donelaičio g. 55-2, LT–44245 Kaunas, tel. (8 37) 40 75 48, faks. (8 37) 40 75 49, el. p.: info@infraplanas.lt Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita eksponuojama ir su ja susipažinti galima darbo valandomis nuo 2013 m. birželio 04 d. iki 2013 m. birželio 18 d. VĮ „Kauno aerouostas“ administracijos patalpose ir pas ataskaitos rengėją aukščiau nurodytais kontaktais. Viešas susirinkimas įvyks 2013 m. birželio 18 d. 10.00 val. VĮ „Kauno aerouostas“ administracijos patalpose (Oro uosto g. 4, Karmėlavos mstl.). Pasiūlymus ataskaitos klausimais raštu, el. paštu, faksu iki viešo susirinkimo dienos pateikti galima UAB „Infraplanas“ nurodytais kontaktais. Užs. LM-2847 Prarastą vaistininko praktikos licenciją Nr 3390V išduotą 2002 12 12 Editai Drungilienei laikyti negaliojančia.

Užs. LM-9031 Parduodamos BUAB „Investnuoma“ priklausančios reikalavimo teisės. Paraiškos renkamos 7 dienas nuo skelbimo išspausdinimo. Detalesnė informacija tel. 8 619 39 698, info@forumregis.lt.

Užs. LM-2852 Parduodamos BUAB „Investnuoma“ priklausančios reikalavimo teisės. Paraiškos renkamos 7 dienas nuo skelbimo išspausdinimo. Detalesnė informacija tel. 8 619 39 698, info@forumregis.lt.

Užs. LM-2852 IĮ Pakalnės svetainė (kodas 300136074, buveinė - Panevėžio m., Staniūnų g. 71-18), registras – VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, pertvarkoma į UAB Pakalnės svetainė.

Tel. pasiteirauti 8 620 13 777.

Užs. R-328

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Remargas“ (įmonės kodas: 134660555, įmonės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Pramonės pr. 30) iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. B2-1742-527/2013), įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, tel. Nr. 8 698 21 226. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Remargas“ įsiteisėjo 2013 m. gegužės 28 d.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 07 12 adresu: BUAB „Remargas“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Remargas“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-329

UAB „GRADIALI“ įm. k. 303045644, adresas: Vanagupės g. 15, Palanga, LT-00169 Lietuva, tel. 8 618 74 713, el. paštas: info@gradiali.com SKELBIA KONKURSĄ Perkamos paslaugos: Multifunkciniosveikatosirrekreacijoskompleksoprojektavimas: architektūrinio,techninio–darboprojektoparengimas;autorinė priežiūra.

Pirkimo procedūra:

Konkursas vykdomas vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Valstybės žinios, 2008-06-17, Nr. 69-2641)

Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 06 18, 14.00 val. galima gauti: Lietuvos laiku: UAB „GRADIALI“ adresu: Vanagupės g. 15, Palanga LT-00169, atsakingas darbuotojas: Ernestas Norvaišas tel. 8 618 74 713, ir (arba) el. paštu: info@gradiali.com Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti atsiųstas terminas ir adresas: Pirkėjui arba pateiktas raštu šiuo adresu: UAB „GRADIALI“, Vanagupės g. 15, Palanga, LT-00169 iki 2013 m. birželio 18 d.

14.00 val. Lietuvos laiku.

Užs. LM-2848

2013 m. birželio 7 d. nuo 8.00 val. iki 15.00 val.

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajame ir 2-ajame pensijų skyriuose ( Laisvės pr. 28, Vilnius ) organizuojama atvirų durų diena, kurios metu bus teikiama informacija apie valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir pensijų kaupimo pasikeitimus nuo 2013 m. sausio 1 d. bei teikiamas Sodros elektronines paslaugas. 14.00 val.

Konferencijų salėje vyks susitikimas su gyventojais.

Užs. LM-2849

2013 m. liepos 4 d. 11.00 val. šaukiamas neeilinis visuotinis UAB “Anykščių šiluma” (įmonės kodas 154112751) akcininkų susirinkimas.

Susirinkimas įvyks bendrovės salėje (Vairuotojų g. 11, Anykščiai).

Darbotvarkėje: Investicinio projekto „4 MW vandens šildymo katilo, naudojančio biokurą, sumontavimas ir prijungimas prie eksploatuojančių šilumos tinklų“ 2013-2015 m. (su Užs. M-2855 daliniu ES Struktūrinių fondų finansavimu) derinimas.

Parduodame reismusavimo stakles, džiovyklą, daugiapjukles staklės, diskinį gaterį, dulkių oro ventiliatorių, keturpuses obliavimo stakles, medžio smulkinimo stakles, pjuvenų ventiliatorių, kombinuotas leistuvines stakles, skersavimo pjovimo stakles, frezavimo stakles, supjovimo stakles, obliavimo kaltavimo stakles, dulkių oro filtrą, kampų supjovimo stakles, medienos apdirbimo liniją „Burmek“, gręžimo staklės.

Turtas parduodamas kartu. Kaina 40 000.00 Lt. Tel. 8 673 08 920, el. p.: viresita@gmail.com.

Užs. LM-2854 Informacinis pranešimas apie planuojamą ūkinę veiklą Planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) organizatorius: UAB „Žemaitijos energija“, Kungių k., 4, Viešvėnų sen., Telšių r., tel. (8 444) 20 022, faks. (8 444) 20 021, el. p.: info@robmona.lt.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos (toliau – Ataskaitos) rengėjas: UAB „Ekokonsultacijos“, J.Galvydžio g. 3–205 kab., Vilnius, tel./faks. (8 5) 274 5491.

PŪV objektas, vieta: šiluminės ir elektros energijos gamyba deginant biokurą 10,2 MW bendrosios galios katilinėje, kuri bus statoma šalia esamos Luokės rajoninės katilinės, adresu: Lygumų g. 69D, Telšiai.

PŪV aprašymas: UAB „Žemaitijos energija“ planuoja įrengti 10,2 MW bendrosios galios biokuro katilinę, kurioje bus gaminama šilumos ir elektros energija. Ataskaitos rengimo metu, įvertinus prognozuojamą aplinkos oro teršalų ir triukšmo sklaidą nustatyta, kad taršos rodikliai neviršija reglamentuojamų ribinių verčių. Siūloma įmonei nustatyti sanitarinės apsaugos zoną ir sutapatinti ją su sklypo ribomis.

Ataskaita eksponuojama Telšių r. savivaldybės Telšių miesto seniūnijoje, adresu: Turgaus a. 7, Telšiai, nuo š. m. birželio 4 d. iki birželio 18 d. Su Ataskaita taip pat galima susipažinti Ataskaitos rengėjo buveinėje, adresu: J.Galvydžio g. 3–205 kab., Vilnius.

Viešas visuomenės supažindinimas su Ataskaita įvyks š. m. birželio 18 d. 16.00 val., adresu Respublikos g. 32, Telšiai (2-o aukšto posėdžių salėje).

Išsamiau susipažinti su Ataskaita ir raštu teikti pasiūlymus galima kreipiantis į Ataskaitos rengėją UAB „Ekokonsultacijos“, adresu J. Galvydžio g. 3–205 kab., Vilniuje, skambinant telefonu ar siunčiant informaciją faksu (8 5) 274 5491 bei elektroniniu paštu: lina.s@ekokonsultacijos.lt.

Užs. LM-2838

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto: „Pieno perdirbimo ir rinkodaros centro steigimas“ įgyvendinimui LIEŽIO KOOPERATINĖ BENDROVĖ skelbia pirkimo konkursą.

Pirkimo objektas: 1. Pieno perdirbimo ir apdorojimo technologinė įranga.

2. Gamybinio pastato statyba ir įrengimas.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 06 23, 9.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu:

LAIKRAŠČIO „LIETUVOS ŽINIOS“ PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE: N.AKMENĖ PAKRUOJIS KURŠĖNAI RADVILIŠKIS ŠAKIAI ELEKTRĖNAI JONIŠKIS DRUSKININKAI

Respublikos g. 7 Kęstučio g. 8-3 J.Basanavičiaus g. 1 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 J.Basanavičiaus g. 67 Sodų g. 13-3 Statybininkų g. 2A-41 V.Kudirkos g. 45

GARGŽDAI

Žemaitės g. 6

(8 425) 56 588 (8 421) 61 704 (8 41) 58 57 61 (8 422) 53 451 8 612 97 522 (8 528) 39 200 (8 426) 60 569 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345

KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA LAZDIJAI PLUNGĖ ROKIŠKIS ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 Seinų g. 3 T.Vaižganto g. 27 Nepriklausomybės a. 13 Trakų g. 20 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 318) 52 374, 52 375 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 458) 33 241, 8 656 76 207 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LIEŽIO KOOPERATINĖ BENDROVĖ Molėtų r. sav. Alantos mstl., Ukmergės g. 7 Tel.: +370 659 32 933 info@liezis.lt

Užs. LM-2851

Prenumerata priimama redakcijos biure: VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163.

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB „Lietuvos ryto“ skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 06 04

TV programos

ANTRADIENIS 4 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Nuotykių f. “Robinzonas Kruzas”. 1 s. (k.) N-7 11.00 “LRT vasaros studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Namelis prerijose” 13.00 Žinios 13.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.10 “Puaro” N-7 17.15 “Kobra 11” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Nuotykių f. “Robinzonas Kruzas”. 2 s. N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 21.55 Loterija “Perlas” 22.00 “Lyderiai” 23.05 Vakaro žinios 23.20 “Puaro” (k.) N-7

LNK 6.05 Dienos programa 6.10 “Namai, kur širdis” (k.)

6.50 “Smalsutė Dora” 7.20 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 7.50 “Vėžliukai nindzės” (k.)

8.20 “Auklė” (k.)

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Tikras gyvenimas: “Moteriška formulė” (k.)

10.45 Nuotykių f.

“Sugrįžimas į Žydrąją pakrantę” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės”

13.55 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.20 “Namai, kur širdis” N-7 20.05 “Tikras gyvenimas: “Ekstrasensas” 21.00 “Farai” N-14 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Mirties apsuptyje” N-14 0.40 “Havajai 5.0” N-7 1.35 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Drakonų medžiotojai” 7.30 “Simpsonai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Kulinarinės kelionės” 11.30 “Žiūrėk! Geras!”

12.35 “S dalelių paslaptys” 13.10 “Monsunas” 13.40 “Drakonų medžiotojai” 14.10 “Meškiukai Gamiai” 14.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.10 “Simpsonai” 15.40 “Natalija” 16.40 “Ašarų karalienė” 17.40 “Ūkininkas ieško žmonos” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Kulinarinės kelionės” 19.50 “Žiūrėk! Geras!”

21.00 “Pasirink mane”

21.40 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tikrasis teisingumas” 23.00 Trileris “Išduotas pasitikėjimas” 0.50 “Eureka” 1.45 “Choras” 2.35 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai” 3.30 “Firma”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą.

Australijos dykynės” N-7 10.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.25 Romantinė komedija “Nepaisant visko” N-14 23.10 “Karo vilkai. Jūrų pėstininkai” N-14 0.10 “Sostų karai” N-14 1.10 “Tikras kraujas” N-14 2.10-5.59 “Bamba” S

TV1

TV6

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Jos vardas Nikita” N-7 8.45 “Visa menanti” (k.) N-7 9.45 “Draugai VI” N-7 10.40 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 11.05 “Kidas Padlis” 11.30 “Betmenas iš ateities” 11.55 “Drakonų kova Z” N7 12.20 “Gražiosios melagės” N-7 13.20 “Namai, kur širdis” (k.) 14.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?”

16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Apgavystės” N-7 19.00 “Langai” N7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 Veiksmo f.

“Specialusis būrys” N-14 22.40 Veiksmo f. “Nešvarus žaidimas” N-14 0.15 “Ties riba” N-14 1.10 “Jos vardas Nikita” (k.) N-7

9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Dingusiųjų paieškos grupė” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Univeras” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Dingusiųjų paieškos grupė” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Univeras” 21.00 “Tikri bičai” 22.00 Veiksmo f. “Mitas” 0.35 “CSI Majamis” 1.25 “Tikri bičai” 2.50 “Nenugalimas banzuke”

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Laiko ženklai”. Kauno fortai (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Baigiamasis tarptautinio poezijos festivalio “Poezijos pavasaris 2013” vakaras Vilniaus universiteto M.K.Sarbievijaus kieme (k.) 13.15 “Gyvenimas pagal uošvius” 14.05 Aktoriaus Vytauto Eidukaičio 90-osioms gimimo metinėms. Kauno dramos teatro spektaklis. B.Sruoga. “Dobilėlis penkialapis” 15.40 “Kultūra”. Poetas Vladas Braziūnas 16.00 Parodos “Lukas Kranachas Vyresnysis (1472-1553) “Madona su kūdiniu po obelimi” (iš Valstybinio Ermitažo rinkinių) atidarymas. Tiesioginė transliacija iš Dailės muziejaus 17.00 Literatūros almanacho “Varpai-2013” ir Leono Peleckio-Kaktavičiaus biografinės monografijos “Adolfas Vaičaitis. Kaltas, nes tapo menininku” sutiktuvės Rašytojų klube 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Septynios Kauno dienos” 19.25 Aktorės Violetos Podolskaitės jubiliejui. “Vakaro autografas”. Dalios Tamulevičiūtės dešimtukas Jaunimo teatre 20.15 “Šnipai” N-7 21.10 “Apie teisę” 21.30 Aktorės Violetos Podolskaitės jubiliejui. Žemaitė. “Piršlybos” 22.45 “Kultūra”. Dailininkas Rimas Bičiūnas 23.00 Dok. f. “Sveiki atvykę į vakarus...” 23.45 “Kultūra”. Kompozitorius Raimondas Paulas 0.00 Panorama (k.) 0.30 Aktorės Violetos Podolskaitės jubiliejui. “Laimingasis tai aš”. Filmas pagal Juozo Grušo novelę

FORUM CINEMAS AKROPOLIS

6.30 Programa 6.34 TV parduotuvė 6.50 “Reporteris” 7.30 “Lietuva tiesiogiai” 8.05 “Čiapajevas. Aistra gyventi” N-7 9.15 “Teritorija” 9.50 “Skonio reikalas” 10.55 “Žemė iš paukščio skrydžio” N-7 12.05 “Reporteris” 12.40 “Gongo Gangas” 13.35 TV parduotuvė 14.00 “Kitaip. Su Nomeda” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 “Čiapajevas. Aistra gyventi” N-7 17.00 Žinios 17.20 “Jaunikliai” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Lietuva tiesiogiai” 19.00 “Žemė iš paukščio skrydžio” N-7 20.10 “Gongo Gangas” 21.00 “Reporteris” 21.27 “Pažangi Lietuva” 21.32 Orai 21.35 “Čiapajevas. Aistra gyventi” N-7 23.00 “Lietuva tiesiogiai” 23.40 “Reporteris” 0.07 “Pažangi Lietuva” 0.12 Orai 0.15 “Kitaip. Su Nomeda”

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 9.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N-7 11.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 13.30 Komedija “Eglutės” 15.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 17.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai” 19.00 Komedija “Meilė yra viskas, ko reikia” N-7 21.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 23.00 Trileris “13” N-7 1.00 Komedija “Eglutės 2”

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.00 TV serialas “Tėvai ir vaikai” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto

Viasat Sport Baltic 10.50 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynės 14.50 Motosportas. Spidvėjus. Kardifo GP lenktynės 17.50 Motosportas. Italijos MotoGP Moto3 lenktynės 19.00 Motosportas. Italijos MotoGP Moto2 lenktynės 20.10 Motosportas. Italijos MotoGP lenktynės 20.30 “Futbol Mundial” žurnalas 22.00 Futbolas. UEFA Europos lygos finalas. “Chelsea” - “Benfica” 0.10 Boksas. Amiras Khanas - Lamontas Petersonas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Mirtinas laimikis 10.05 Relikvujų medžiotojai 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.15 Kaip tai veikia? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 17.45 Dingęs bagažas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Ekstremali kelionė 23.00 Keistenybės 00.00 Žmogaus kūnas.

100 Naivuolis užsienyje 1.00 Naivuolis užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Gyvačių karalienė anakonda 11.00 Krokodilų labirintas 12.00 Aštuntasis dešimtmetis 13.00 Kalintys užsienyje 14.00 Didžiųjų kačių odisėja 15.00 Tragiški įvykiai Afrikos kaimelyje 16.00 Aštuntasis dešimtmetis 17.00 Kalintys užsienyje 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Ieškomiausias Ohajo valstijos bėglys 20.00 Aukso miestas-vaiduoklis Montanoje 21.00 Sunkvežimis, nuvažiavęs nuo kelio Donerio perėjoje 22.00 NSO virš Europos 23.00 Aukso miestasvaiduoklis Montanoje 0.00 Sunkvežimis, nuvažiavęs nuo kelio Donerio perėjoje 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

Lietuvos ryto TV

paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.45 “Pabučiuokite nuotaką” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.45 Tiesioginis eteris 20.50 “Vaistai nuo baimės” 22.40 “Mįslė tikėjimui” 23.40 Specialusis korespondentas 1.35 Žinios + 1.55 Sąžiningas detektyvas 2.20 Vaid. f. “Jaunoji Rusija” 3.55 Vesti.ru

PASAKA “8 pasimatymai” - 20.30 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 18.15 val.

“Optimisto istorija” - 20.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 18.30 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 18 val.

“Transo būsena” - 21 val.

OZO KINO SALĖ “Kad mano namai būtų pilni” - 16 val. “Žvėris, išeinantis iš jūros” - 18 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11, 13.30, 16.30, 19.15, 21.30 val.

KAUNAS CINAMON “Paslaptinga karalystė” - 11.45, 14.15, 16.45, 19, 21.15 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 11.15, 12.30, 15.15, 16.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.30, 12.45, 13.45, 15, 17.15, 18.30, 19.30, 21, 21.50 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14, 17, 20 val.

“Lobiai O.K” - 17.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 12, 18 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 14.30, 17.30, 18.45, 20.30, 21.40 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.45, 20.45 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 15.30 val.

“Teresės nuodėmė” - 13.45, 18.45 val.

“Niujorko šešėlyje” - 21.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.45, 13, 15.05, 17.15, 18.15, 19.30, 20.45, 21.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.30, 21 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Paslaptinga karalystė” - 10.45, 13, 15.15, 17.45, 20 val.

“Salemo valdovai” - 22 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 16 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22.15 val.

“Didysis Getsbis” - 18.15, 21.30 val.

Nacionaliniame dramos teatre - “Kulkos virš Brodvėjaus”.

VILNIUS “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.15, 18 val.

“Lobiai O.K.” - 16.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 18.50, 21.40 val.

ŠIAULIAI

“Užmirštieji” - 20.15 val.

“Krudžiai” - 13 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Paslaptinga karalystė” - 12.15, 14.40, 17, 19.15, 21.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.45, 14, 16.45, 18.30, 19.30, 21, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.10, 14.20, 17.50, 20.45 val. ; 6 d. 11.10, 14.20 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13, 15, 16, 18, 19, 21.20, 22 val.

FORUM CINEMAS “Laukinės atostogos” - 19.15 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.30, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.

“Agentų žaidimai” - 16.30, 21.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 13, 15.10, 17.20, 18.45, 19.30, 21.15, 21.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 19, 22 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 20.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 12.15, 14.10 val.

FORUM CINEMAS “Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.45, 16, 18.15, 20.30 val.

“Goya” - 18.10 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 11.45, 12.30, 15.30, 16.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.45, 12.45, 14, 15, 17.15, 18.30, 19.30, 21, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 15.15, 20 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 12, 14.45, 17.30, 18.45, 20.15, 21.30 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 5 d. 19 val. “Traviata” 6 d. 12 val. “Čipolinas” 9 d. 19 val. “Karmen” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 5 ir 6 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Kulkos virš Brodvėjaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 19 val. “Linksmoji Einšteino laboratorija” 6 d. 18 val. Choreografinių projektų teatrui “Vilniaus baletas” - 15 VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 9 d. 12 val. “Vienaragio mįslė” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 4 d. 18.30 val. “Stiklinis žvėrynas” “DOMINO” TEATRAS 6 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 10 d. 19 val. “Nuodėmių miestas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS

KAUNO MAŽASIS TEATRAS 5 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 8 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” 9 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 5 ir 6 d. 18 val. “Lunačiarskio lunaparkas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 7 d. 18.30 val. Koncertas “Manyje gyvena prisiminimai...”

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 8 d. 12 val. “Vištytė ir gaodelis” 9 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

“Krudžiai” - 14.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.45, 16.15 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.45, 13.20, 15.45 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 13, 15.15, 17.30, 18.30, 19.45, 21, 22 val.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. “Skerdynių dievas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

“Lobiai O.K.” - 15.10 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

“Didysis Getsbis” - 14.45, 17.40, 20.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.15, 19 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 17, 21.45 val.

“Transo būsena” - 21.15 val.

“Užmirštieji” - 18.15 val.

“Krudžiai” - 12.30 val.

SKALVIJA “Išsiskyrimas” - 19 val.

“Transo būsena” - 21.15 val.

“Serafina” - 16.40 val.

“Geležinis žmogus 3” - 13.15, 18 val.

“Didysis Getsbis” - 14.30, 20.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 18.45, 21.45 val.

“Krudžiai” - 10.30 val.

4 ir 5 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 6 d. 18 val. Rūtos salėje. Šokio trupė “E=mc2” (Švedija). “Lūžis” ir “Skoreografi”; Kauno šokio teatras “Aura”. “1863” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Mūsų brangioji Pamela” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime” 9 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 12 val. Nerijaus Juškos baleto mokyklos ir Lietuvos baleto žvaigždžių koncertas “Divertismentai” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 6 d. 18 val. “Kūno vartai”

5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

2013 06 04

SAULĖ teka 4:48 leidžiasi 21:46 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+14 Oslas

Ketvirtoji delčios diena

Delčia VI 01

Jaunatis VI 08

Priešpilnis VI 17

+20 Helsinkis

+14

Stokholmas

Pilnatis VI 22

+24

Dublinas +26 Šiauliai

+20 Londonas

+26 +13 +25 +13

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kai kur smarkiai su griausmais nulis. Temperatūra dieną +24 +14 24-26 laipsniai šilumos.

+19 Amsterdamas

+21

Bordo

Ukmergė +25 +13

Kaunas VILNIUS

+32

Lisabona

Alytus Druskininkai

+26 +14

+30 Madridas

+20 Barselona

+24 Ryga

+17 Kopenhaga

+17 Paryžius

Kėdainiai +24 +14

+26 Sankt Peterburgas

Talinas

16:58

Palanga

19

Vilnius Minskas +22 +21 Varšuva +21

+19

Berlynas +12 Praha

+14 Miunchenas

+21 Nica

+23 Roma

+27 Maskva

+26

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +11 +14 +22 Bukareštas Varna Dubrovnikas +17 Sofija +17

+21

Stambulas +19

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 13-16 laipsnių šilumos, dieną 26-27 laipsniai šilumos.

+27

155-oji metų diena. Birželio ketvirtoji, antradienis, antroji 23-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 210 dienų.

Alžyras +30

Tunisas +30

Atėnai

+27 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Dausprungas, Deimena, Kornelijus, Pranciškus, Vincenta, Vincentas, Vincė.

Geros dienos!

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 24 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Birželio 3 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Viskas klostosi jūsų naudai. Labiau pasikliaukite savo jėgomis ir sėkme. Šios dienos darbai bus naudingi ilgam. Pakovokite už jums patinkančio asmens dėmesį.

Jautis. Šiandien geriau nesivelti į jokius konfliktus, juolab kad bus norinčiųjų tai daryti. Geri pokyčiai įvyks savaime ir netikėtai. Stiprinkite imunitetą, raminkite nervus.

Dvyniai. Atsiranda puikių galimybių užmegzti svarbius ryšius, susitarti su kolega, partneriu ar šefu dėl perspektyvaus reikalo. Tiesa, nieko naujo nesiimkite.

Vėžys. Tai, ko taip ilgai siekėte, pagaliau gali tapti jūsų, tik nesustokite, nesusvyruokite likus žengti paskutinį žingsnį. Tvarkykite finansinius reikalus.

Liūtas. Dabar turite realią progą laimėti konkurencinę kovą, sutvarkyti svarbų reikalą taip, kaip norite. Nevenkite susitikti su aukštais, įtakingais asmenimis.

Mergelė. Ieškokite ryžtingų ar bent jau įtakingų draugų - patiems iniciatyvos rodyti nederėtų: nenervinkite aplinkinių savo fantastinėmis idėjomis ir įžvalgomis.

Svarstyklės. Nerizikuokite garbe. Bet kokie sandėriai greitai paaiškės. Geriausia patiems pakovoti už savo idėjas - laimėsite. Galite gauti pasiūlymų dirbti užsienyje.

Skorpionas. Atkakliai siekite savo tikslų. Tik lengvais keliais nesižavėkite - vėliau suprasite, kad tai buvo klystkeliai. Tarkitės su vadovybe dėl paaukštinimo. Šaulys. Svajonės pildosi ir tai jūsų pačių nuopelnas. Puiki diena tvarkyti bet kokius svarbius reikalus, ypač susijusius su pinigais, tolimomis kelionėmis.

Ožiaragis. Įtemptas metas, kai viskas vyksta arba per greitai, arba per lėtai. Nerizikuokite, būkite atidūs, atsargūs. Didesnė traumų, avarijų tikimybė, jei dirbsite su technika.

Vandenis. Atidžiai sukluskite, kas aplink jus darosi. Tik nesigrumkite: patikėkite mūšio lauką savo bendrininkams. Geriausia būtų priešus paversti sąjungininkais. Žuvys. Pačios problemos neišsispręs, tačiau šiandien ryžtingais veiksmais galite pasiekti savo tikslą. Nebijokite rizikuoti. Derėtų pasitikrinti sveikatą, pastiprinti imunitetą.

20

2013 06 04

Margumynai

Čekė pagimdė penketuką

H.Klum jubiliejus

23 metų čekė pagimdė keturis berniukus ir mergaitę. Tai pirmasis Čekijoje registruotas penketuko gimimas. Čekų žiniasklaidos “supermama” pramintai Alexandrai Kinovai Prahos Podolės gimdymo namuose padėjo maždaug 40 specialistų komanda. Kūdikiai gimė per cezario pjūvio operaciją, 31-ąją nėštumo savaitę.

“Mergaitės vardas Tereza, identiškų dvynių - Michaelis ir Denielis, be to, turime Alexą ir Martiną. Jaučiuosi labai laimingas”, - žurnalistams sakė 26 metų tėvas Antoninas Kroščenas.

Naujagimiai, kurie buvo pradėti natūraliai, paguldyti į intensyviosios slaugos palatą, o jų būklė stabili. Kūdikiai sveria nuo 1,05 iki 1,34 kilogramo. “Čekijoje gimimų statistika registruojama nuo 1949 metų. Per tą laiką sulaukėme pirmojo penketuko. Čekijoje penketukai gimsta maždaug kartą per 480 metų”, - sakė akušerė Alena Mechurova.

•

Taip atrodė A.Kinova paskutiniais nėštumo mėnesiais.

Indijoje areštuoti ožiai

H.Klum dėvėjo žėrintį cilindrą. / Huffingtonpost.com nuotraukos

Vokiečių manekenė Heidi Klum sulaukė 40-ojo gimtadienio.

Ji surengė skrybėlių puotą ir pasipuošė žėrinčiu cilindru.

Savo ir svečių, pozuojančių prie skrybėlių formos tortų, nuotraukas sukaktuvininkė paskelbė socialinia-

me tinkle “Twitter”. Visi šventės dalyviai, tarp kurių buvo realybės šou žvaigždė ir manekenė Yolanda Foster, buvo su skrybėlėmis. “Tai nuostabi idėja. Norėjau, kad per mano jubiliejų visi svečiai dėvėtų skrybėles”, sakė H.Klum.

Manekenė džiaugėsi, kad gimta-

dienis praėjo puikiai ir susirinko gausybė svečių. “Noriu padėkoti visiems svečiams, kurie atvyko į mano gimtadienį. Puikiai praleidome laiką”, - “Twitter” rašė H.Klum. Manekenė taip pat padėkojo gerbėjams ir draugams už “visus linkėjimus, gėles, balionus ir dovanas”.

•

Ligą sukėlė lytinis gyvenimas

Repeatingilsands.com nuotrauka

Indijos policija suėmė tris ožius už policijos automobilio aplamdymą.

Naminius gyvūnus pareigūnai sulaikė Indijos pietuose esančiame Čenajaus mieste. Pasak policijos, trys ožiai aplamdė naują tamsiai raudoną automobilį “Honda Ascot Innova’. “Automobilį palikome netoli ganyklos. Kai grįžome, šalia jo siautėjo ožiai. Kai kurie net užlipo ant kapoto”, - pasakojo policijos pareigūnas. Jis pridūrė, kad gyvūnai išdaužė priekinį ir šoninius automobilio stiklus, sulaužė valytuvus,

Holivudo aktorius Michaelas Douglasas dėl prieš trejus metus diagnozuoto gerklės vėžio kaltina savo lytinį gyvenimą.

68 metų aktorius, naujame filme “Už kandeliabrų” vaidinantis ekstravagantiškąjį “šoumeną” Liberačę, sakė, kad vėžį sukėlė ne smarkus gėrimas ir rūkymas, o lytiškai plintanti liga. “Gerklės vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas, atsirandantis dėl kunilingo”, - paaiškino M.Douglasas. Jis ilgą laiką dar iki vestuvių su Catherine Zeta-Jones turėdavo gintis tvirtinimų, kad yra apsėstas sekso. “Stresas dėl sūnaus įkalinimo galėjo pagreitinti vėžio plitimą”, - pridūrė aktorius.

M.Douglaso sūnus Cameronas atlieka 10 metų kalėjimo bausmę už narkotikų laikymą ir pardavinėjimą.

Du “Oskarus” turintis M.Douglasas 2010 metais atskleidė, kad grūmėsi su ketvirtos stadijos gerklės vėžiu, bet įveikė jį sunkia chemoterapijos ir radioterapijos programa. “Reguliariai kas pusę metų tikrinuosi dėl vėžio. 95 proc. atvejų vėžys nepasikartoja, todėl tikiuosi, kad jį įveikiau visiems laikams”, sakė M.Douglasas.

Ožiai subraižė policijos automobilį ir išdaužė jo stiklus.

subraižė automobilio dureles ir kapotą. “Pabandėme ožius sugauti, tačiau jie išsilakstė. Tris pagavome ir areštavome”, - sakė policijos pareigūnas.

Už ožių išdaigas reikės atsakyti ožių savininkei 37 metų Mary Arogynathan. Ją policija apkaltino gyvūnų nepriežiūra ir skyrė piniginę baudą.

Be to, indei reikės apmokėti policijos automobilio remonto išlaidas. “Tai nesąžininga. Jokio nusikaltimo nepadariau, tačiau mane apkaltino. Neturiu pinigų baudai ir remontui, todėl greičiausiai teks sėsti į kalėjimą”, sakė nusivylusi M.Arogynathan.

•

Netikėta vagystė Lenkijoje vagišiai pagrobė furgoną su kremuoti vežamais mirusiojo palaikais.

M.Douglasas sėkmingai įveikė gerklės vėžį. / AFP/SIPA/Scanpix nuotrauka Malmės universiteto Odontologijos fakulteto ir “The New England Journal of Medicine” skelbti tyrimai rodo koreliaciją tarp oralinio sekso ir gerk-

lės vėžio. Teigiama, kad lytiškai plintantis žmogaus papilomos virusas, sukeliantis gimdos kaklelio ir išangės vėžį, gali sukelti ir gerklės vėžį.

•

Incidentas įvyko vienoje degalinių netoli Poznanės. Kremuoti į Vokietiją palaikus vežantis vairuotojas Lechas Dąbrowskis sustojo įsipilti benzino ir nusipirkti kavos. Degalinės parduotuvėje jis užtruko vos kelias minutes, bet to užteko apsukriems vagišiams. Jie įsėdo į furgoną ir nurūko nežinoma kryptimi.

“Sustojęs degalinėje neužrakinau furgono, nes maniau, kad niekas jo

neapiplėš. Išėjęs iš parduotuvės pamačiau, kad furgoną kažkas vairuoja. Šaukdamas bandžiau vytis, bet jis nereagavo”, - vėliau pasakojo L.Dąbrowskis.

Praradęs furgoną vairuotojas iškvietė policiją. Kitą dieną automobilis buvo rastas miške. L.Dąbrowskio džiaugsmui, vagišiai neišmetė bagažinėje buvusių palaikų. “Man buvo gėda, kad taip atsitiko. Laimei, nors ir pavėluotai, galėsiu nuvežti palaikus į Vokietiją kremuoti. Tikiuosi, kad mirusiojo artimieji labai nesupyks”, - vylėsi L.Dąbrowskis.

“The Local”, “Times of India” WENN, AFP, BNS, LŽ

•