2013 m . birželio 6 d . / K etvirtadienis / Nr . 129 (13 554)

Kaina

2013 m. birželio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 129 (13 554)

1,99 Lt

VERSLAS

MOKSLAS

DIENOS TEMOS

Bankomatuose kartais trūksta smulkiųjų 10

Iš mokslinių laboratorijų ateinanti mada 12

Tarp nusikaltėlių ir "V.Adamkus", ir Nindzė 3

p.

p.

p.

Įspėjimas turtingesniems

Vos pra­si­dė­jus va­sa­rai Palangoje už­ si­mo­ta dar la­biau ri­bo­ti triukš­mo ly­ gį. Vie­tos val­džia ne tik užd­rau­dė po 22 val. per ko­lo­nė­les leis­ti mu­zi­ką į pa­grin­di­nes gat­ves, bet ir nu­spren­dė . nu­til­dy­ti gar­si­nę rek­la­mą.

4p Kaip pel­ny­ti te­ni­si­nin­kų pa­si­ti­kė­ ji­mą? Ar iš tie­sų tei­sė­jų ne­rvai ge­ le­ži­niai? Šiuos bei ki­tus pa­pras­ta aki­mi ne­ma­to­mus da­ly­kus LŽ aiškinosi su ITF teisėju Jo­nu .

Da­giu.

15p

Užsienis

Latvijai leista įsivesti eurą A.Butkevičius: Mokesčių ” sistemos pokyčiai paaiškės dėl jų sutarus valdančiosios koalicijos partneriams.

”

Romo Jurgaičio nuotrauka ARVYDAS JOCKUS a.jockus@lzinios.lt

Vy­riau­sy­bė už­si­mo­jo rink­ti mo­ kes­čius ne tik iš dar­bo pa­ja­mas gau­nan­čių gy­ven­to­jų dau­gu­mos, bet ir tur­tin­gų­jų, už­si­dir­ban­čių iš san­tau­pų ir in­ves­ti­ci­jų, ma­žu­ mos. Skai­čiuo­ja­ma, kad di­des­nių kaip 10 tūkst. li­tų me­ti­nių pa­lū­ ka­nų ap­mo­kes­ti­ni­mas pa­lies­tų apie 5 proc. gy­ven­to­jų, ku­rių fi­ nan­si­nis tur­tas yra di­des­nis kaip pu­sė mi­li­jo­no li­tų.

Vy­riau­sy­bė pa­si­ta­ri­me va­kar pri­ ta­rė siū­lo­miems mo­kes­čių sis­te­ mos pa­kei­ti­mams ir juos teiks ki­tą pir­ma­die­nį ren­gia­mam Vy­riau­sy­ bės po­sė­džiui. Iki to lai­ko pro­jek­ tui dar tu­rė­tų pri­tar­ti val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­riai. Prem­je­ras Al­ gir­das But­ke­vi­čius anks­čiau sa­kė, kad mo­kes­čių sis­te­mos po­ky­čiai pa­aiš­kės dėl jų su­ta­rus val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos par­tne­riams.

Vy­riau­sy­bė sie­kia iki lie­pos 1 die­nos įtei­sin­ti ke­lis Gy­ven­to­jų pa­ ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­ mus, ku­rie įsi­ga­lio­tų nuo 2014

me­tų sau­sio. Siū­lo­ma 15 proc. ta­ ri­fu ap­mo­kes­tin­ti di­des­nes nei 10 tūkst. li­tų me­ti­nes in­dė­lių pa­lū­ka­ nas, ver­ty­bi­nių po­pie­rių par­da­ vi­mo pa­ja­mas bei nai­kin­ti leng­va­ tas pa­l ū­k a­n oms už gy­v en­t o­j ų su­teik­tas pa­sko­las įmo­nėms ar gy­ ven­to­jams. Taip pat ke­ti­na­ma di­ din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį (NPD) 100 li­tų – nuo 470 iki 570 li­tų - bei nu­sta­ty­ti 200 li­tų NPD už kiek­vie­ną vai­ką.

Leng­va­ti­nio 9 proc. PVM ta­ri­fo ši­lu­mos ener­gi­jai ga­lio­ji­mas bū­tų pra­tęs­tas iki 2014 me­tų pa­bai­gos

bei nu­sta­ty­tas leng­va­ti­nis 5 proc. ta­ri­fas kom­pen­suo­ja­mie­siems vais­ tams ir me­di­ci­nos prie­mo­nėms.

PVM leng­va­tų švie­žiai mė­sai ir dar­žo­vėms kol kas at­si­sa­ko­ma.

Ke­ti­na­ma keis­ti ir Ju­ri­di­nių as­ me­nų pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mą nu­sta­ tant 5 me­tų pel­no mo­kes­čio leng­va­tą in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tus vyk­dan­čioms ir į tech­no­lo­gi­jas in­ves­tuo­jan­čioms įmo­nėms. Leng­va­ta sie­kia­ma di­din­ti įmo­nių pro­duk­ty­vu­mą ir vers­lo kon­ ku­ren­cin­gu­mą bei ska­tin­ti ma­žų įmo­nių in­ves­ti­ci­jas.

11p.

P.Kulikauskas: Lietuvai receptų nereikia Vil­niu­je vy­ku­sio Pa­sau­lio lie­tu­vių eko­no­mi­kos fo­ru­mo ren­gi­niuo­se da­ly­va­vęs Jung­ti­nė­se Tau­to­se dir­ban­tis ar­chi­tek­tas bei dip­lo­ma­tas Pa­ulius Ku­li­kaus­kas ste­bi­si Lie­tu­vos iner­tiš­ku­mu ir no­ru ly­gin­tis su ki­to­mis ša­li­mis.

Jau penk­tą kar­tą su­reng­tas Pa­sau­ lio lie­tu­vių eko­no­mi­kos fo­ru­mas „Glo­ ba­lūs eko­no­mi­kos iš­šū­kiai: Lie­tu­vos at­ sa­kas“ bir­že­lio 3-ią­ją Vil­niu­je su­tel­kė lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­čius vers­lo ir po­ li­ti­kos ly­de­rius, kū­rė­jus, in­ves­tuo­to­jus.

Dis­ku­si­jos da­ly­viai ra­gi­no Lie­tu­vą stab­ dy­ti emig­ra­ci­ją, la­biau rū­pin­tis nau­jų

dar­bo vie­tų kū­ri­mu, in­ves­ti­ci­jo­mis, taip pat spar­tin­ti mo­kes­čių re­for­mą. LŽ kal­ bin­tas fo­ru­mo da­ly­vis - pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus Nai­ro­by­je Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos tarp­re­gio­ni­niu pa­ta­rė­ju dir­ban­tis P.Ku­li­kaus­kas - svars­to, kad Lie­tu­va iš iner­ci­jos links­ta kliau­tis už­ sie­nio pa­ta­rė­jų žo­džiu.

5p.

Lat­vi­jai pa­vy­ko įti­kin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, kad ji ga­li įsi­ves­ti eu­rą. Ši Bal­ti­jos vals­ty­bė vie­nin­te­lė įvyk­dė vi­sus rei­ka­la­vi­mus ir ki­tų me­tų pra­džio­je džiaug­sis bend­ra Eu­ro­pos va­liu­ta, tap­da­ma 18-ąja eu­ro zo­nos na­re. „Lat­vi­ja ne­tu­ri ki­to pa­si­rin­ki­mo, - sa­kė Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys ir bu­vęs Lat­vi­jos fi­nan­sų mi­nis­tras Ro­ber­tas Zy­lė. Tai sig­na­las, kad ši šalis žen­gia dar vie­ną di­de­lį žings­nį į Va­ka­rus.“ Jis pri­dū­rė, kad Lat­vi­ja ne­bi­jo eu­ro zo­ną ka­muo­jan­čių prob­le­mų. „Eu­ ro zo­nos na­rėms no­ri­me pa­sa­ky­ti, kad ma­žos ša­lys ver­žia­si į ją. Ti­ ki­me eu­ro zo­nos at­ei­ti­mi, nors kai ku­rios vals­ty­bės no­ri ją pa­lik­ti.

Ma­no­me, kad eu­ro zo­na grei­tai iš­ spręs ją ka­muo­jan­čias prob­le­mas“, p.6 tei­gė R.Zy­lė.

Orai Tvanku, vietomis nušniokš lietūs su perkūnija.

Temperatūra dieną 26-27 laipsniai šilumos.

19p.

2 Komentarai ir debatai

2013 06 06

Kai liausimės vogti RAMŪNAS TERLECKAS

Lai­kas dau­ge­lį įvy­kių api­pi­na ne­ bū­to­mis is­to­ri­jo­mis - at­si­ran­da de­ ta­lių, ku­rių gal aps­kri­tai ne­bu­vo.

Net to me­to liu­di­nin­kai sa­vo pri­si­ mi­ni­mus pa­dai­li­na pa­gal da­bar­ties rea­li­jas. Esu ne kar­tą gir­dė­jęs ir pats per­pa­sa­ko­jęs, kad į klau­si­mą, ka­da gy­ven­si­me ge­riau, pir­ma­sis at­kur­tos Lie­tu­vos fi­nan­sų mi­nis­tras Ro­mual­das Si­kors­kis at­sa­kė la­ko­ niš­kai: „Kai liau­si­mės vog­ti.“ Vi­si, bent iš te­le­vi­zi­jos ekra­no pa­ži­no­ję šį fi­nan­sų mi­nis­trą, ti­krai ne­sua­be­ jos pa­sa­ko­ji­mo au­ten­tiš­ku­mu.

Ne­no­rė­čiau leis­tis į so­cio­lo­gi­nius-fi­ lo­so­fi­nius iš­ve­džio­ji­mus, nes ark­lia­va­ gių pa­si­tai­ky­da­vo vi­sais am­žiais. Ban­ dan­čių­jų nu­slėp­ti mo­kes­čius ga­li­ma ras­ti ir Pra­ncū­zi­jo­je, ir Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se, ir Da­ni­jo­je ar Kip­re. Vi­sa­da ga­

li­ma dis­ku­tuo­ti, kur yra pri­gim­ti­nio žmo­giš­ko­jo gob­šu­mo ri­bos ir ko­dėl vi­sų nau­ja­gi­mių pirš­tai lenk­ti į sa­ve.

Ly­giai taip pat ne­iš­veng­tu­me svars­ ty­mų, ko­kia mo­kes­čių sis­te­ma tei­ sin­ga, o ko­kia pro­vo­kuo­ja jų ne­mo­kė­ti.

va­gis ne­bu­vo ger­bia­mas. O „kol­ cho­zų“ ir vi­suo­ti­nio de­fi­ci­to lai­kais „kom­bi­nuo­ti“ ar ap­gau­di­nė­ti val­ džią bu­vo net pa­gir­ti­na.

Oku­pa­ci­ja iš­try­nė vals­ty­bės są­ vo­ką. Taip jau su­sik­los­tė Lie­tu­vos

Kai savęs netapatini su valstybe, neturi jokių paskatų rūpintis jos gerove. Tuomet paprasčiau aimanuoti ir manyti, kad visi aplinkui – apgavikai, visi tik ir laukia mirties ar galimybės emigruoti, o Europos Sąjunga yra beviltiškas blogis.

Ma­nau, kad so­vie­tų skie­py­tas men­ta­li­te­tas ir pra­ra­ja tarp dek­la­ ruo­ja­mų ver­ty­bių bei rea­ly­bės de­ šimt­me­čiams su­jau­kė lie­tu­vių pro­ tus. Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je nė vie­nas

li­ki­mas, kad ke­lis šimt­me­čius dėl įvai­rių už­ka­riau­to­jų pi­lie­tiš­ku­mas te­ bė­ra su­nkiai su­vo­kia­mas da­ly­kas. O kai sa­vęs ne­ta­pa­ti­ni su vals­ty­be, ne­ tu­ri jo­kių pa­ska­tų rū­pin­tis jos ge­ro­ve.

Tuo­met pa­pras­čiau ai­ma­nuo­ti ir ma­ ny­ti, kad vi­si ap­lin­kui – ap­ga­vi­kai, vi­si tik ir lau­kia mir­ties ar ga­li­my­bės emig­ruo­ti, o Eu­ro­pos Są­jun­ga yra be­ vil­tiš­kas blo­gis. Re­tai su­si­mąs­to­me, kad esa­me Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jos ir Eu­ ro­pos Są­jun­gos da­lis, ir nuo kiek­ vie­no mū­sų pri­klau­so, ko­kia ji bus. Į val­džią at­ėju­sios par­ti­jos vi­sa­da dek­la­ruo­ja sie­kį su­ma­žin­ti še­šė­li­nės eko­no­mi­kos da­lį. Vie­nos ža­da iš jos iš­trauk­ti mi­li­jar­dą, ki­tos - nors pu­sę, ta­čiau pa­ža­dų lie­tus itin di­de­liais pi­ ni­gais į biu­dže­tą ne­ly­ja. Kaip mi­nė­ jau, dėl to kal­tas men­ta­li­te­tas, mo­ kes­čių mo­kė­to­jų iš­ra­din­gu­mas ir val­džios pa­stan­gų ne­nuo­sek­lu­mas.

Pir­ma­die­nį džiau­giau­si 17-ojo Vil­ niaus fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo šven­te.

Vio­le­ta Ur­ma­na ir Mo­des­to Pi­trė­no di­ri­guo­ja­mas Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kes­tras pa­do­va­no­jo nuo­ sta­bų va­ka­rą. Ta­čiau nu­ste­bau, kai

Seimo tribūna

V.Skarbalius: „Parlamente jaučiuosi tarsi savo rogėse“ Svar­biau­sias už­da­vi­nys, ku­rį ga­lė­ čiau iš­skir­ti, ma­tyt, yra tai, kad tu­ ri­me itin at­sa­kin­gai teik­ti tei­si­nes iš­va­das dėl ki­tų ko­mi­te­tų ren­gia­mų įsta­ty­mų bei tei­sės ak­tų pro­jek­tų.

Vie­nas iš Sei­mo eti­kos sar­gų „dar­bie­tis“ Val­das Skar­ba­lius džiau­gia­si, kad šios ka­den­ci­jos par­la­men­ta­rai sa­vo ne­tin­ka­mu el­ge­siu ne­už­krau­na pa­pil­do­mo dar­bo.

- Esa­te Vil­niaus bi­čiu­lių par­la­men­ ti­nės gru­pės pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ jas. Ko­k ias sos­t i­n ės prob­l e­m as spren­džia­te su ko­le­go­mis?

- Prieš tap­da­mas Sei­mo na­riu dir­ bo­te Vy­tau­to Gap­šio pa­dė­jė­ju. Tai­gi po­li­ti­nė Sei­mo vir­tu­vė jums ne sve­ ti­ma... Kaip jau­čia­tės sė­dė­da­mas par­la­men­ta­ro kė­dė­je?

- Taip, Sei­mo dar­bas man ne­bu­vo ne­ži­no­mas, įsi­lie­ti į par­la­men­ta­rų bū­rį taip pat bu­vo ne­sun­ku. Juk ket­ ve­rius me­tus dir­bau V.Gap­šio pa­dė­ jė­ju, tad su Sei­mo dar­bu su­si­pa­ži­nau „nuo... iki“. Ži­no­ma, bū­ti Sei­mo na­ riu - di­de­lė at­sa­ko­my­bė, juo­lab kad į par­la­men­tą bu­vau de­le­guo­tas jau­ ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos „Dar­bas“ (JOD).

Pa­si­ti­kė­ji­mas šios or­ga­ni­za­ci­jos na­ riais pa­di­dė­jo po 2008-2012 me­tų Sei­mo ka­den­ci­jos, kai pir­ma­sis JOD de­le­guo­tas at­sto­vas Sei­me V.Gap­šys taip aukš­tai pa­kė­lė kar­te­lę jo pa­vyz­ džiu ke­ti­nan­tiems sek­ti jau­nie­siems po­li­ti­kams. Ta­čiau ei­da­mas į rin­ki­ mus ži­no­jau, kad esu tam pa­si­ren­ gęs, ži­no­jau, kur ei­nu ir ko sie­kiu.

To­dėl par­la­men­ta­ro kė­dė man nė­ra kie­ta, jau­čiuo­si kaip sa­vo ro­gė­se.

- Pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą esa­te va­dy­bi­ nin­kas. Kas pa­ska­ti­no ženg­ti į po­li­ ti­ką?

- Į di­džią­ją po­li­ti­ką, ku­rio­je jau esu be­veik 10 me­tų, ėjau žings­nis po žings­nio. Ga­liu drą­siai sa­ky­ti, kad pra­dė­jau nuo pa­čios apa­čios. To­dėl šian­dien jau­čiuo­si stip­res­nis ir pa­si­ ren­gęs vi­sa­ver­čiam dar­bui Sei­me. Į po­li­ti­ką ma­ne pa­ska­ti­no ženg­ti Dar­bo par­ti­jos ir pa­ties Vik­to­ro Us­

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

pas­ki­cho po­žiū­ris į jau­nus žmo­nes.

Tai įkvė­pė ir pa­ska­ti­no veik­ti, siek­ti, da­ry­ti ką nors sa­vo ša­lies la­bui, o ne bėg­ti nuo po­li­ti­kos.

Tu­rė­jau ga­li­my­bę to­bu­lė­ti kar­tu su da­bar­ti­niu Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) pir­mi­nin­ku V.Gap­šiu. Sė­miau­si pa­tir­ ties, ku­ri, man ta­pus Sei­mo na­riu, pa­si­ro­dė ne­įkai­no­ja­ma. Pra­džia bu­vo JOD, iš jos yra at­ėję net trys Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos na­riai. Aki­vaiz­du, kad Dar­bo par­ti­ja (lei­bo­ris­tai) pa­ lai­ko jau­ni­mą ne tik žo­džiais, bet ir dar­bais. Juk per šiuos Sei­mo rin­ki­ mus kiek­vie­na­me rin­ki­mų są­ra­šo de­ šim­tu­ke bu­vo po vie­ną JOD na­rį. Tai rea­li ga­li­my­bė jau­nam žmo­gui pa­ žin­ti po­li­ti­kos niuan­sus ir dirb­ti sa­vo vals­ty­bės la­bui.

- Ko­kius svar­biau­sius už­da­vi­nius ke­lia­te sau dirb­da­mas Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te?

Leidėjas UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244) (tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

V.Skarbalius: „Į TTK darbą ketinu įlieti nešabloniško mąstymo.“ - Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą (TTK) su­da­ro 8 na­riai, tei­sės spe­cia­ lis­tai. Ne pa­slap­tis, kad pa­gal pro­fe­ si­ją ne­su tei­si­nin­kas, ta­čiau šiuo at­ ve­ju tai ver­ti­nu kaip pra­na­šu­mą, o ne trū­ku­mą. Ži­nau, kad tei­si­nin­kai yra įpra­tę į prob­le­mas žvelg­ti tik per aka­de­miš­kai jiems įdieg­tą pri­zmę, bet kar­tais tai ri­bo­ja sten­gian­tis ras­ti tin­ka­miau­sią spren­di­mą. Tad į ko­mi­ te­to dar­bą ke­ti­nu įlie­ti ne­šab­lo­niš­ko mąs­ty­mo. Sie­kiu teik­ti pa­siū­ly­mus dėl vals­ty­bės tei­si­nės po­li­ti­kos for­ ma­vi­mo, taip pat dirb­ti svars­tant ir tei­kiant iš­va­das dėl įsta­ty­mų de­ri­ ni­mo su Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­se.

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„Lž gidas“ J.Čiulada

- Vil­niaus bi­čiu­lių par­la­men­ti­nė gru­pė, vei­ku­si jau pra­ėju­sią ka­den­ ci­ją, tę­sia sa­vo veik­lą. Esu jos pir­ mi­nin­ko Ar­tū­ro Pa­ulaus­ko pa­va­duo­ to­jas. Ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­me su­si­tik­ti su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dy­bės va­do­vais ir ap­tar­ti veik­los pla­ną. Nors ne­ga­li­me kiš­tis į sa­vi­ val­dy­bės dar­bą, vis dėl­to bend­ro­ mis jė­go­mis, ti­kiu, pa­siek­si­me ge­ riau­sių re­zul­ta­tų. Sos­ti­nė yra vi­sos Lie­tu­vos vei­das, ta­čiau jo­je ne­ stin­ga ir prob­le­mų. Tai ir ne­pa­kan­ ka­mas mies­to fi­nan­sa­vi­mas, ir lau­ kian­čios re­for­mos bei pert­var­kos, ku­rias žmo­nės su­tin­ka ne­ri­mas­tin­ gai. Ti­kiuo­si, Vil­niaus bi­čiu­lių par­ la­men­ti­nė gru­pė nu­veiks ne­ma­žai sos­ti­nės la­bui.

- Pri­klau­so­te Sei­mo Eti­kos ir pro­ ce­dū­rų ko­mi­si­jai. Kaip par­la­men­ti­ nės draus­mės po­žiū­riu at­ro­do šios ka­den­ci­jos Sei­mo na­riai?

- Ma­no aki­mis, jie yra draus­min­ ges­ni ir at­sa­kin­ges­ni. Ži­no­ma, es­ a­ma iš­im­čių. Kai ku­rie Sei­mo na­ riai sa­vo man­da­tu nau­do­ja­si ne pa­gal pa­skir­tį ir vi­sai ne­dir­ba. Par­ la­men­ta­rai, pa­mo­ky­ti pra­ėju­sią ka­ den­ci­ją ki­lu­sio skan­da­lo, kai vie­nas Sei­mo na­rys net ne­te­ko man­da­to dėl at­mes­ti­nio po­žiū­rio į dar­bą, da­ bar el­gia­si at­sa­kin­giau ir sa­vo ne­ tin­ka­mu el­ge­siu mums pa­pil­do­mo dar­bo ne­už­krau­na.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

•

Trumpai Į SIBIRĄ VYKS NAUJA KOMANDA Šie­met tvar­ky­ti lie­tu­vių ka­pų į Ru­si­jos Tiu­me­nės sri­tį lie­pos vi­ du­ry­je vyks 16 pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras“ da­ly­vių ko­man­da. Tai pra­ne­šė pro­jek­tą or­ga­ni­zuo­jan­tis lab­da­ros ir par­amos fon­das „Jau­ niems“. Į ke­liau­to­jo Gin­tau­to Alek­nos va­do­vau­ja­mą eks­pe­di­ci­ją po ban­do­mo­jo žy­gio bu­vo at­rink­ta 15 žmo­nių nuo 22 iki 31 me­tų iš vi­sos Lie­tu­vos. Jau­ni­mo pi­lie­tiš­ ku­mą ir pa­trio­tiš­ku­mą ska­ti­nan­čio pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras“ da­ly­viai iš Vil­niaus trau­ki­niu iš­vyks Pa­sau­ lio lie­tu­vių vie­ny­bės die­ną – lie­ pos 17-ąją. Or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, prie Va­ka­rų Si­bi­ro re­gio­ne esan­čių lie­tu­vių trem­ti­nių ka­pi­nai­čių žmo­ gaus ran­ka ne­pri­si­lie­tė dau­giau kaip de­šimt­me­tį. At­vi­ro­se lau­ky­ mė­se ir tai­gos glū­du­mo­je iš­li­ku­ sios jų am­ži­no poil­sio vie­tos ga­li bet ka­da su­nyk­ti, tad eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių lau­kia ne­leng­va ir at­sa­ kin­ga už­duo­tis. Nuo pro­jek­to pra­ džios lie­tu­vių trem­ties ir įka­li­ni­mo vie­to­se Si­bi­re jau ap­si­lan­kė 11 jau­ni­mo eks­pe­di­ci­jų. Sa­va­no­riai su­tvar­kė apie 90 lie­tu­viš­kų ka­pi­ nių ir su­si­ti­ko su ten gy­ve­nan­čiais lie­tu­viais.

Pernai "Misijos Sibiras" dalyviai vyko į Krasnojarsko sritį.

BNS, LŽ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Kaunas K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas (tel. 249 2231) K.Jašinskas (tel. 249 2232) A.Praleika (tel. 249 2231) S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235)

gai­viuo­sius gė­ri­mus Ope­ros ir ba­le­to tea­tre par­da­vi­nė­jantys pre­ky­bi­nin­kai ne­mu­šė jo­kio fis­ka­li­nio če­kio. O ren­ gi­ny­je, anot or­ga­ni­za­to­rių, da­ly­va­vo ir prem­je­ras, ir mies­to me­ras, ir Sei­mo na­rių. Ne­ma­nau, kad pre­ky­bi­nin­kai pa­žei­di­nė­jo įsta­ty­mus, tur­būt yra ko­ kios nors iš­im­tys, lei­džian­čios iš­ veng­ti griež­tos aps­kai­tos. Ta­čiau klau­si­mas, ar tai ne­iš­krei­pia rin­kos?

Prieš ke­lias die­nas te­ko ma­ty­ti vie­ šo­sios įstai­gos „Lie­tu­va be še­šė­lio“ 2012 me­tų veik­los at­as­kai­tą. Jo­je nu­ ro­do­ma, kad įstai­ga per­nai jo­kios veik­los ne­vyk­dė. Pir­ma reak­ci­ja, pa­ ma­čius at­as­kai­tą, bu­vo nu­si­vy­li­mas.

Vė­liau su­pra­tau, kad ši vie­šo­ji įstai­ga įkur­ta tik pra­ėju­sių me­tų gruo­džio pa­bai­go­je, to­dėl ir ne­ga­lė­jo nie­ko daug nu­veik­ti. Ti­kiuo­si, ki­tą­met ir ata- s­kai­ta su­guls bent į ke­lis la­pus, ir Ope­ros ir ba­le­to tea­tre bei ki­tur gau­ siu fis­ka­li­nį če­kį.

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Dienos temos 3

2013 06 06

A.Saudargas: „Sunkumams įveikti reikia laiko“ ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) na­rys Al­gir­das Sau­dar­gas Lie­tu­vo­je įžvel­gia ne­ma­žai prob­le­mų.

Pa­sak po­li­ti­ko, svar­biau­sia jas drą­siai įvar­dy­ti ir spręs­ti.

Su eu­ro­par­la­men­ta­ru A.Sau­dar­gu kal­ba­mės apie dar­bą EP, de­ry­bas dėl dau­gia­me­čio Bend­ri­jos biu­dže­to, Lie­tu­vos vie­tą Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), ša­lies už­sie­nio po­li­ti­ką.

Dau­giau­sia dė­me­sio ener­ge­ti­kai

- Eu­ro­pos Par­la­men­to ka­den­ci­ja ei­ na į pa­bai­gą. Kaip įver­tin­tu­mė­te ket­ ve­rius sa­vo dar­bo Briu­se­ly­je me­tus?

- Per anks­tes­nę EP ka­den­ci­ją ko­le­ gos bu­vo ge­ro­kai pa­dir­bė­ję, pir­miau­ sia prie ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos. Tai, kad ener­ge­ti­nė ne­prik­lau­so­my­bė, pri­ jun­gi­mas prie eu­ro­pi­nių tink­lų tap­tų Eu­ro­pos po­li­ti­ka, par­ei­ka­la­vo be­ne dau­giau­sia dė­me­sio.

Tarp sri­čių, ku­rio­se te­ko dirb­ti, – ir Ry­tų kai­my­nys­tės po­li­ti­ka. Tie­są pa­ sa­kius, ma­nęs ne­la­bai do­mi­no ko­kio Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­no ar Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­lių te­mos. Tar­ki­me, ko­le­ gos iš Is­pa­ni­jos ar Por­tu­ga­li­jos la­biau do­mi­si san­ty­kiais su Lo­ty­nų Ame­ri­ka, pra­ncū­zams, ita­lams įdo­mūs Mag­ri­bo rei­ka­lai, Ara­bų pa­va­sa­ris. Mus, lie­tu­ vius, do­mi­na Ry­tų po­li­ti­ka: Ukrai­na, Bal­ta­ru­si­ja, Kau­ka­zo ša­lys. Da­ly­vau­ju par­la­men­ti­nio bend­ra­vi­mo or­ga­ni­za­ ci­jos – EU­RO­NEST – veik­lo­je. Jai

pri­klau­so še­šios vals­ty­bės: Ukrai­na, Bal­ta­ru­si­ja, Mol­do­va ir trys Kau­ka­zo ša­lys. Esu EP de­le­ga­ci­jų ry­šiams su Bal­ta­ru­si­ja, ES ir Ukrai­nos par­la­men­ ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ko­mi­te­to na­ rys, tad man šie da­ly­kai svar­būs. Vie­ nas pir­mų­jų ma­no pra­ne­ši­mų EU­RO­NEST apie ener­ge­ti­nį sau­gu­mą ES ir Ry­tų kai­my­nys­tės ša­ly­se bu­vo par­eng­tas kar­tu su ko­le­ga iš Azer­bai­ dža­no. Pa­siū­lė­me or­ga­ni­zuo­ti ES ir Ry­tų kai­my­nys­tės ša­lių eks­per­tų su­si­ ti­ki­mus. Vie­nas jau vy­ko Briu­se­ly­je.

Ti­kė­ki­mės, kad ru­de­nį, kai Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES Ta­ry­bai, toks su­si­ti­ ki­mas bus su­reng­tas Vil­niu­je.

Pa­grin­di­nis EP ko­mi­te­tas, ku­riam pri­klau­sau, – Kons­ti­tu­ci­nių rei­ka­lų.

Taip pat da­ly­vau­ju Pra­mo­nės, moks­ li­nių ty­ri­mų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­te­to veik­lo­je.

- EP rin­ki­mai vyks ki­tais me­tais. Ar ke­ti­na­te juo­se da­ly­vau­ti?

- Ko ge­ro, dar anks­ti kal­bė­ti. Be to, tai pri­klau­so ne vien nuo ma­nęs, mat dirb­ti EP esu de­le­guo­tas par­ti­jos. Šį klau­si­mą pir­miau­sia spręs Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­ kra­tų ta­ry­ba. Pats ne­at­me­tu to­kios ga­li­my­bės, bet ir ne­su nu­spren­dęs, kad ti­krai da­ly­vau­siu rin­ki­muo­se.

Ti­ki­si komp­ro­mi­so

- Daug ais­trų EP ki­lo dėl 20142020 me­tų ES biu­dže­to. Jei da­bar ES Ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­jan­čiai Ai­ri­jai ne­pa­vyks baig­ti de­ry­bų, ši naš­ta guls Lie­tu­vai ant pe­čių. Kuo la­biau­siai ne­ pa­ten­kin­ti eu­ro­par­la­men­ta­rai?

- Su­nku bū­tų pa­sa­ky­ti, kur sly­pi prob­le­mos. Tai šiek tiek po­li­ti­nės ins­

spręs­ti rei­kia lai­ko. Jo pra­lenk­ti ne­ įma­no­ma, tad svar­bu, kad bū­tų dir­ ba­ma tin­ka­ma link­me. Ma­nau, esa­me vi­sa­ver­tė ES vals­ty­bė su vi­so­mis prob­le­mo­mis, ko­kias tu­ri ir ki­tos Bend­ri­jos ša­lys.

- Še­še­rius me­tus dir­bo­te už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tru. Kaip ver­ti­na­te da­bar­ ti­nes mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tis?

Ko jo­se pa­si­gen­da­te?

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

A.Saudargas: „Galiu tik apgailestauti, kad „įkritome“ į nesveiką erzelį su Lenkija.“ ti­tu­ci­nės psi­cho­lo­gi­jos da­ly­kas. EP yra ga­vęs di­des­nes ga­lias, ypač biu­ dže­to klau­si­mais, tad no­ri jo­mis nau­ do­tis. Jei­gu tai, ką pri­im­a Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­ba, EP bū­tų pa­tvir­ti­na­ma tik ran­kų pa­kė­li­mu ar myg­tu­ko pa­ spau­di­mu, jo ga­lios bū­tų fik­ty­vios.

Ma­no nuo­mo­ne, komp­ro­mi­są ga­ li­ma pa­siek­ti. Pa­grin­di­nis EP nu­si­tei­ ki­mas yra ne tiek dėl tam ti­krų biu­ dže­to ei­lu­čių, ką bū­tų su­dė­tin­ga pa­ju­din­ti ir pa­keis­ti. EP tu­ri pro­ce­dū­ ri­nių siū­ly­mų dėl ga­li­my­bės per­žiū­ rė­ti biu­dže­tą, jei kri­zės pa­sek­mės bū­tų leng­ves­nės, kon­tro­lės me­cha­ niz­mų. Tai vi­sai lo­giš­ka, pa­grįs­ta ir pra­smin­ga. Ti­kiuo­si, kad dėl biu­ dže­to pa­vyks su­tar­ti, ar­ba Lie­tu­vai bus pa­lik­ti tik pro­ce­dū­ri­niai pa­bai­gos

da­ly­kai. Jei­gu de­ry­bos pa­tek­tų į ak­la­ vie­tę, šis klau­si­mas mums, vaiz­džiai sa­kant, „su­val­gy­tų“ vi­są die­not­var­kę.

Už­da­vi­nius su­bran­di­no tau­tos lū­kes­čiai

- Lie­tu­va de­vy­ne­rius me­tus yra ES na­rė. Ar per šį lai­ką ta­po­me vi­sa­ver­te de­mo­kra­ti­nių Eu­ro­pos tau­tų šei­mos da­li­mi?

- Sa­ky­čiau, to­kia for­mu­luo­tė šiek tiek dek­la­ra­ty­viai pa­se­nu­si. Be abe­jo, esa­me de­mo­kra­ti­nė ša­lis. Pa­na­ši for­ mu­luo­tė bu­vo gar­sia­ja­me 1991 me­tų re­fe­ren­du­me po Sau­sio įvy­kių. Svar­ biau­sia - tų da­ly­kų įgy­ven­di­ni­mas.

Pa­kan­ka­mai prob­le­mų tu­ri tei­sėt­ var­ka, jų yra ir dėl įvai­rių ko­rup­ci­nių spau­di­mų, ir pan. Toms prob­le­moms

- Pa­žvel­ki­me į is­to­ri­ją, pa­ly­gin­ ki­me, ko­kia epo­cha te­ko mums ir ko­ kia pa­sku­ti­niam tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trui Juo­zui Urb­ šiui, kai jam rei­kė­jo pa­si­ra­šy­ti ne­ma­ lo­nias su­tar­tis Mask­vo­je ir ne­pra­ras­ti vil­ties, kad gal pa­vyks iš­sau­go­ti ne­ prik­lau­so­my­bę.

Mi­ni­me Są­jū­džio 25-me­tį. Mū­sų už­da­vi­niai bu­vo ga­na aiš­kūs, su­no­ kin­ti tau­tos lū­kes­čių ir vil­čių, - ne­prik­ lau­so­my­bė, so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mas, ne­prik­lau­so­ma de­mo­kra­ ti­nė vals­ty­bė ir in­teg­ra­ci­ja į ES bei NA­TO. Ne­bu­vo daug ką svars­ty­ti.

Da­bar rei­kia dirb­ti ir tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Daug Lie­tu­vai svar­ bių da­ly­kų yra per­kel­ti ir spren­ džia­mi ES ins­ti­tu­ci­jo­se, NA­TO. Už­ da­v i­n iai įgy­v en­d i­n a­m i, vis­k as vyks­ta nor­ma­liai.

Po­li­ti­ka kai­my­nų at­žvil­giu pri­klau­so ne tik nuo mū­sų, bet ir nuo to, kas vyks­ta kai­my­nys­tė­je. Ru­si­jos po­li­ti­ko­je vis di­dė­ja eko­no­mi­niais sver­tais par­ em­tas spau­di­mas. La­bai ne­apib­rėž­ta si­tua­ci­ja Bal­ta­ru­si­jo­je, pa­na­ši svy­ruo­ jan­ti pa­dė­tis Ukrai­no­je. Ga­liu tik ap­gai­ les­tau­ti, kad „įkri­to­me“ į ne­svei­ką er­ ze­lį su Len­ki­ja. Ma­no gal­va, bu­vo ga­li­ma ras­ti bū­dų, kaip į tai ne­pa­tek­ti.

•

Tarp nusikaltėlių – ir „V.Adamkus“, ir Nindzė Karačiokas TOMAS BAŠAROVAS t.basarovas@lzinios.lt

Bri­tų tei­sė­sau­gos su­lai­ky­tų lie­tu­vių nu­si­kal­tė­lių są­ra­šuo­se pre­zi­den­tai, krep­ši­nin­kai, „svie­to ly­gin­to­jai“. Spe­cia­lis­tai juo­kau­ja, kad sa­vo ta­pa­ty­bę sle­pian­tiems mū­sų tau­tie­čiams kū­ry­biš­ku­mo ir iš­mo­nės ne­stin­ga.

Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (JK) tei­sė­sau­ gi­nin­kai tei­gia, kad net ket­vir­ta­da­lis į Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bes na­ res siun­čia­mų pra­ne­ši­mų apie nu­teis­ tus jų ša­lių pi­lie­čius pa­tei­kia­mi su iš­gal­vo­tais ar­ba klai­din­gais su­lai­ky­ tų­jų as­mens ta­pa­ty­bės duo­me­ni­mis.

Ne­iden­ti­fi­kuo­tų JK nu­si­kal­tė­lių są­ra­ šuo­se - ir lie­tu­viai. Ta­čiau ne­se­niai Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je (VRM) vie­šė­ję bri­tų tei­sė­sau­gos par­ei­gū­nai Lie­tu­vą gy­rė už bend­ra­dar­bia­vi­mą kei­čian­tis ži­ny­bų duo­me­ni­mis.

Ir gar­se­ny­bės JK tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, pa­sak In­ for­ma­ti­kos ir ry­šių de­par­ta­men­to (IRD) prie VRM di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jos Al­vy­dos Pup­ko­vie­nės, ne­rei­ ka­lau­ja pa­teik­ti as­mens duo­me­nis pa­ grin­džian­čių do­ku­men­tų, to­dėl tei­sė­sau­gi­nin­kai į by­las pri­va­lo įra­šy­ti to­kius duo­me­nis, ko­kius su­lai­ky­tie­ji pa­tei­kia. Ne­no­rė­da­mi at­skleis­ti sa­vo ti­kro­sios ta­pa­ty­bės bri­tų su­čiup­ti lie­tu­ viai, pa­sak jos, daž­nai kaip sa­vo as­ men­var­džius įvar­di­ja keiks­ma­žo­džius, iš­ko­ne­veik­da­mi juos su­lai­kiu­sius po­li­ ci­nin­kus, ar­ba ša­lies gar­se­ny­bių, per­so­ na­žų ar šiaip su­gal­vo­tus var­dus. „Mū­sų tau­tie­čiai ti­krai pa­si­žy­mi iš­mo­ne, nes, be Val­do Adam­kaus ir Da­riaus Son­gai­ los, at­si­ran­da dar įdo­mes­nių as­men­var­

krin­ti re­pu­ta­ci­ją. Tai rei­ka­la­vi­mas, ke­lia­mas įsi­dar­bi­nant vals­ty­bės tar­ ny­bo­je. Kaip per­kū­nas iš gied­ro dan­ gaus žmo­gui ga­li bū­ti ži­nia, kad jis už­sie­ny­je... teis­tas. „E­sa­me tu­rė­ję ke­lis pra­šy­mus iš re­gis­tro pa­ša­lin­ti klai­din­gus duo­me­nis, kai pa­aiš­kė­jo, kad as­me­nys to­je ša­ly­je net nė­ra lan­ kę­si, ta­čiau bu­vo pa­me­tę as­mens do­ ku­men­tą, ku­riuo pa­si­nau­do­ta už­sie­ ny­je“, - tei­gė pa­šne­ko­vė.

Lie­tu­va – pa­vyz­dys Eu­ro­pai Kaip LŽ sa­kė A.Pup­ko­vie­nė, prak­ ti­ka ro­do, kad tiks­liai iden­ti­fi­kuo­ti as­ mens ta­pa­ty­bei vien var­do, pa­var­dės ir gi­mi­mo da­tos ne­pa­kan­ka. Pa­ti­krin­ti, ar žmo­gus ne­me­luo­ja, pa­teik­da­mas sa­vo ta­pa­ty­bės duo­me­ni­s, ga­li­ma pa­ gal pirš­tų at­spau­dus. To­kią pra­kti­ką, pa­sak jos, šiuo me­tu ak­ty­viai puo­se­ lė­ja bri­tai. Ta­čiau ap­si­kei­ti­mas pirš­tų at­spau­dais tarp ES vals­ty­bių ne­pri­va­ lo­mas. „Jei­gu ša­lis kau­pia to­kius duo­ me­nis ir pa­gal sa­vo na­cio­na­li­nę tei­sę ga­li juos siųs­ti, tai ir da­ro. Mes ga­lė­ Nenorėdami atskleisti savo tikrosios tapatybės britų sučiupti lietuviai kaip savo asmenvardžius įvardija jo­me tai da­ry­ti, tad su JK pirš­tų at­ keiksmažodžius, šalies garsenybių, personažų ar šiaip sugalvotus vardus. / AFP/Scanpix nuotrauka spau­dais kei­čia­mės“, - tvir­ti­no IRD džių, to­kių kaip Nin­dzė Ka­ra­čio­kas, di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

Ta­das Blin­da, Pri­nce Godb­less“, - LŽ Ji pa­ti­ki­no, kad dar prieš mė­ne­sį, Šįmet iš JK jau gauti 3497 pranešimai apie pa­sa­ko­jo A.Pup­ko­vie­nė. kai Vil­niu­je lan­kė­si JK at­sto­vai, su­ apkaltinamuosius nuosprendžius, priimtus tar­ta ir to­liau plė­to­ti bend­ra­dar­bia­ Šį­met iš JK jau gau­ti 3497 pra­ne­ ši­mai apie ap­kal­ti­na­muo­sius nuo­ Lietuvos piliečiams. Iš jų 126 asmenų tapatybės vi­mą tarp abie­jų ša­lių, keis­tis pirš­tų spren­džius, pri­im­tus Lie­tu­vos pi­lie­ at­spau­dų in­for­ma­ci­ja, o ge­rą­ją Lie­ neidentifikuotos. tu­vos pra­kti­ką bri­tai ža­da vie­šin­ti ir čiams. Iš jų 126 as­me­nų ta­pa­ty­bės ne­iden­ti­fi­kuo­tos. Per­nai to­kių pra­ne­ Ter­šia as­mens repu­ta­ci­ją gus duo­me­nis iš už­sie­nio ša­lies nuo­ ki­toms ša­lims. „E­fek­ty­vi nu­si­kals­ta­ ši­mų gau­ta 5298, ne­iden­ti­fi­kuo­tos A.Pup­ko­vie­nės tei­gi­mu, pa­si­tai­ko spren­džių re­gis­tro, pa­sak A.Pup­ko­ mu­mo kon­tro­lė, ES erd­vė­je esant 644 as­me­nų ta­pa­ty­bės. ir to­kių at­ve­jų, kai sve­tur su­lai­ky­ti vie­nės, itin su­dė­tin­ga. „Mes Lie­tu­vo­je at­vi­ram žmo­nių ju­dė­ji­mui, ne­įma­ Be pra­ne­ši­mų, iš už­sie­nio tei­sė­sau­ tau­tie­čiai pa­si­nau­do­ja ki­to žmo­gaus iš­tri­na­me klai­din­gus duo­me­nis, bet iš no­ma be dar­naus kei­ti­mo­si ak­tua­ gi­nin­kų siun­čia­mos ir užk­lau­sos, ku­ as­mens ta­pa­ty­bės duo­me­ni­mis. Tuo­ už­sie­nio ša­lies re­gis­tro tai iš­trin­ti su­ liais duo­me­ni­mis tarp ša­lių ins­ti­tu­ rio­mis dar ne­pra­si­dė­jus teis­mi­niam met vi­siš­kai ne­kal­tas ir su nu­si­kals­ nku, pro­ce­dū­ros už­si­tę­sia ir ne­bū­ti­nai ci­jų ir jų val­do­mų in­for­ma­ci­nių pro­ce­sui no­ri­ma su­ži­no­ti, ar su­lai­ky­tas ta­ma vei­ka ne­su­si­jęs as­muo ga­li bū­ti klai­din­gi duo­me­nys pa­ša­li­na­mi“, - sis­te­mų. Šia­me kon­teks­te esa­me as­muo yra mū­sų vals­ty­bės pi­lie­tis, ar įtrauk­tas į tos už­sie­nio ša­lies, kur tvir­ti­no ji. pa­tei­kia­mi kaip pa­vyz­dys ki­toms jis sa­vo ša­ly­je bu­vo teis­tas. JK šį­met įvyk­dy­tas nu­si­kal­ti­mas, o vė­liau - ir į Žmo­nės apie ne­va įvyk­dy­tas sa­vo Eu­ro­pos ša­lims“, - LŽ pa­brė­žė vi­ Lie­tu­vai pa­tei­kė 2205 užk­lau­sas, iš jų Lie­tu­vos įta­ria­mų­jų, kal­ti­na­mų­jų ir nu­si­kals­ta­mas vei­kas už­sie­ny­je daž­ daus rei­ka­lų mi­nis­tras Dai­lis Al­fon­ 78 as­me­nų ta­pa­ty­bės ne­at­pa­žin­tos. nu­teis­tų­jų re­gis­trą. Pa­ša­lin­ti klai­din­ niau­siai su­ži­no, kai pri­rei­kia pa­si­ti­ sas Ba­ra­kaus­kas.

•

4 Dienos temos

2013 06 06

Palangoje bus tylu kaip bažnyčioje re­zul­ta­tas. Kuo ji di­des­nė, tuo ge­riau klien­tams“, - kal­bė­jo D.Pa­luc­kas. Ta­ ry­bos na­rio ma­ny­mu, to­kiais vers­lo ri­bo­ji­mais di­di­na­ma pra­ra­ja tarp vers­li­nin­kų, in­ves­tuo­to­jų ir po­li­ti­kų.

Pa­lan­gai tai gre­sia vers­lo izo­lia­ci­ja ir pa­ja­mų, per­ve­da­mų į mies­to biu­ dže­tą, su­ma­žė­ji­mu.

DENISAS NIKITENKA d.nikitenka@lzinios.lt

Vos pra­si­dė­jus va­sa­rai po­pu­lia­ riau­sia­me kraš­to ku­ror­te, žmo­nių lan­ko­miau­sio­se vie­to­se, už­si­mo­ta dar la­biau ri­bo­ti triukš­mo ly­gį. Vie­tos val­džia ne tik užd­rau­dė po 22 val. per ko­lo­nė­ les leis­ti mu­zi­ką į pa­grin­di­nes gat­ves, bet ir nu­spren­dė nu­til­ dy­ti gar­si­nę rek­la­mą. Šian­dien ku­ror­to po­li­ti­kai spręs, ar užd­raus­ti ka­vi­nėms ir klu­bams rek­la­ muo­tis, teik­ti in­for­ma­ci­ją apie ak­ci­ jas, ren­gi­nius gar­siau, nei tuo me­tu vy­raus gar­si­nis fo­nas gat­vė­je. To­kie val­džios už­mo­jai, ir jau ne­be pir­mi, ri­bo­ti vers­li­nin­kų veik­lą gąs­di­na Pa­ lan­gos ta­ry­bos opo­zi­ci­ją. Ši prog­no­ zuo­ja ku­ror­tui vers­lo pa­si­trau­ki­mą ir kai­mo prie jū­ros li­ki­mą.

Dė­me­sys – dviem gat­vėms Pa­lan­gos ta­ry­bos po­sė­dy­je šian­ dien bus tvir­ti­na­mos pa­ko­re­guo­tos Triukš­mo pre­ven­ci­jos vie­šo­sio­se vie­to­se tai­syk­lės. Jo­se pir­mą kar­tą įra­šy­ta, kad triukš­mo pre­ven­ci­jos zo­no­mis pri­pa­žįs­ta­mos pa­grin­di­nė Pa­lan­gos ar­te­ri­ja Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė ir jos „gi­mi­nai­tė“ Šven­to­jo­je - Ko­pų gat­vė.

Kaip sa­kė Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos Sa­ni­ta­ri­jos ins­pek­ci­ jos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ind­rė Ste­ po­na­vi­čie­nė, toks zo­nų nu­sta­ty­mas yra pri­va­lo­mas. To rei­ka­lau­ja Vy­riau­ sy­bė. „Ty­los zo­no­mis siū­lo­me pri­pa­ žin­ti pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­ žiū­ros įstai­gų, rea­bi­li­ta­ci­jos cen­trų te­ri­to­ri­jas, Bi­ru­tės par­ką, ka­pi­nes.

Taip pat ju­ri­diš­kai bū­tų nu­sta­to­ma, kad J.Ba­sa­na­vi­čiaus ir Ko­pų gat­vė­se rei­kia įgy­ven­din­ti triukš­mo pre­ven­ci­ jos ir ma­ži­ni­mo prie­mo­nes. Tai reiš­ kia, kad šios gat­vės pri­pa­žįs­ta­mos di­des­nės ri­zi­kos triukš­mo at­žvil­giu vie­to­mis, tad joms bus ski­ria­ma ypač daug dė­me­sio“, - LŽ aiš­ki­no val­di­ nin­kė. I.Ste­po­na­vi­čie­nė pri­dū­rė, jog žmo­nės nuo­lat skun­džia­si triukš­mu J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je. Jis ke­lia­mas

Anksčiau pravardžiuota balagano kurortu, Palanga pamažu virsta ramybės oaze. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

ir va­ka­rais, po 22 val., kai to da­ry­ti ne­be­ga­li­ma. „Skun­džia­ma­si dėl tam ti­krų įstai­gų, jau tu­ri­me jų „juo­dą­jį“ są­ra­šą“, - tei­gė pa­šne­ko­vė.

Ne­tu­ri prie­tai­sų Ta­čiau dau­giau­sia gin­čų ky­la dėl Triukš­mo pre­ven­ci­jos tai­syk­lių da­lies, ku­rio­je siū­lo­ma ap­ri­bo­ti rek­la­mos ir in­for­ma­ci­jos sklei­di­mą gat­vė­se, pa­ plū­di­my­je nuo 8 iki 22 va­lan­dos. Tai­ syk­lė­se nu­ro­do­ma, kad mi­nė­tu par­os me­tu lai­ki­no­se ir sta­cio­na­rio­se pre­ky­ bos ar pa­slau­gų tei­ki­mo vie­to­se nau­ do­ti lau­ko gar­si­nę in­for­ma­ci­ją, rek­ la­mą ga­li­ma tik taip, kad ji ne­už­gož­tų bend­ro gat­vės fo­no. Ki­taip ta­riant, iš ka­vi­nių sklin­dan­ti in­for­ma­ci­ja apie die­nos ak­ci­jas, ren­gi­nius, kon­kur­sus ne­tu­ri bū­ti gar­ses­nė, nei tuo me­tu gat­ vė­je tvy­ran­tis triukš­mas.

LŽ pa­klaus­ta, kaip val­di­nin­kai ke­ ti­na nu­sta­ty­ti tą bend­rą gat­vės fo­ną, ku­ris, at­siž­vel­giant į oro są­ly­gas ir

žmo­nių kie­kį, vi­sa­da bus ki­toks, I.Ste­po­na­vi­čie­nė il­go­kai del­sė at­sa­ ky­ti. „Ge­ras klau­si­mas... Ne­tu­ri­me gar­so ma­ta­vi­mo prie­tai­sų. Yra pa­si­ ra­šy­ta su­tar­tis su Klai­pė­dos la­bo­ra­to­ ri­ja ir jos at­sto­vai pa­gal už­sa­ky­mą at­va­žiuo­ja į Pa­lan­gą ti­krin­ti triukš­mo.

Na, šis punk­tas gal iš­ties pra­si­len­kia su lo­gi­ka - ko­kia ga­li bū­ti rek­la­ma, jei ji ne­iš­sis­ki­ria iš bend­ro kon­teks­to?“ - svars­tė spe­cia­lis­tė.

In­for­ma­ci­jos blo­ka­da?

Rek­la­mos gar­so ap­ri­bo­ji­mai vi­siš­ kai ne­sup­ran­ta­mi Pa­lan­gos ta­ry­bos opo­zi­ci­jos at­sto­vui Da­nui Pa­luc­kui.

Jis įvai­riuo­se drau­di­muo­se įžvel­gia val­dan­čių­jų no­rą įtik­ti sa­vo elek­to­ra­ tui, ir ne­svar­bu, ko­kie yra poil­siau­ to­jų bei vers­li­nin­kų in­te­re­sai. „Rek­ la­mos gar­so ap­ri­bo­ji­mas ga­li bū­ti tai­ko­mas tik kai ku­riems ju­ri­di­niams as­me­nims, ta­čiau jis pa­lies ab­so­liu­ čiai vi­sus - bus nu­skriaus­ti ir vers­li­

nin­kai, ir poil­siau­to­jai. Juk žmo­nėms pa­to­gu ei­nant gat­ve iš­girs­ti, ko­kie die­nos pie­tūs siū­lo­mi vie­no­je ar ki­ to­je užei­go­je, kiek jie kai­nuo­ja, kas kon­cer­tuos va­ka­re, ko­kios ak­ci­jos vyks­ta, ko­kia sa­vai­tės prog­ra­ma. Tai – nor­ma­li pra­kti­ka“, - LŽ sa­kė po­li­ ti­kas. Jei rek­la­ma, anot D.Pa­luc­ko,

Gra­si­na teis­mais Pa­lan­gos pa­plū­di­my­je prie til­to vei­kian­čios lau­ko ka­vi­nės sa­vi­nin­ kas, ne­no­rė­jęs vie­šin­ti sa­vo pa­var­dės, LŽ tvir­ti­no ne­sup­ran­tan­tis val­džios lo­gi­kos ir ne­no­ro įsi­gi­lin­ti į vers­li­ nin­kų lū­kes­čius. „Pa­si­ra­šė­me su­tar­tį su me­ri­ja dėl pre­ky­bos vie­tos nuo­ mos tre­jiems me­tams ir stai­ga pra­de­ da­mos keis­ti tai­syk­lės. Nu­ta­rė­me in­ ves­tuo­ti ži­no­da­mi, kas bus lei­džia­ma, o kas ne. Jei pa­tir­si­me nuo­sto­lių, tik­ rai kreip­si­mės į teis­mą“, - ne­slė­pė jis.

Vers­li­nin­kas pik­ti­no­si ir rei­ka­la­vi­mu užd­raus­ti leis­ti mu­zi­ką per gar­so ko­ lo­nė­les po 22 val., kai ka­vi­nių klien­ tai pa­pras­tai sė­di lau­ko te­ra­so­se. „Ar sie­kia­ma, kad Pa­lan­ga bū­tų vi­siš­kai ty­li ir žmo­nės čia elg­tų­si kaip baž­ny­ čio­je? Vie­tos val­džia ne­gal­vo­ja apie jau­ni­mą, ku­ris at­vyks­ta į Pa­lan­gą pra­ mo­gau­ti, links­min­tis, leis­ti pi­ni­gų.

Pjau­na­ma ša­ka, ant ku­rios sė­di­ma.

Juk kuo dau­giau poil­siau­to­jų, tuo ge­ riau vie­ti­niams, tuo dau­giau jie už­ dir­ba, su­ku­ria dar­bo vie­tų“, - sa­kė vers­li­nin­kas.

Pa­lan­gos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­tė, Pa­lan­go­je esan­čio vieš­bu­čio „Va­na­gu­pė“ vyk­do­mo­ji di­

D.Paluckas: „Reklama nebeteks savo paskirties ir prasmės. Tai gresia verslo izoliacija ir pajamų, pervedamų į miesto biudžetą, sumažėjimu.“ ne­ga­lės vir­šy­ti bend­ro gat­vės triukš­mo fo­no, ji ne­teks sa­vo pa­skir­ties ir pra­smės. „Nie­kas tos rek­la­mos ne­ be­gir­dės. Ar­gi tai nė­ra vers­lo su­var­ žy­mas, tei­sių pa­žei­di­mas? Juk vers­ li­nin­kai gal­būt jau pa­si­rū­pi­nę rek­la­ma, su­mo­kė­ję už dar­bą, įgar­si­ ni­mą. O rek­la­ma - tai kon­ku­ren­ci­jos

rek­to­rė Gied­rė Kve­da­ra­vi­čie­nė tei­gė, jog to­kie val­džios spren­di­mai glu­ mi­na - ir dėl tu­ri­nio, ir for­mos. „Mu­ zi­kos pa­til­dy­mas, be abe­jo, tu­rės įta­ kos ku­ror­to vers­lui ir jo spe­ci­fi­kai.

Idė­ja dėl triukš­mo kon­tro­lia­vi­mo nė­ra blo­ga, ta­čiau vie­šai apie tai ne­bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma“, - pa­brė­žė ji.

•

Vištyčio perėja: tarp realybės ir amžinos vizijos KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Ka­li­ning­ra­do sri­ties gu­ber­na­to­ rius Ni­ko­la­jus Cu­ka­no­vas an­tra­die­nį par­eiš­kė, kad jau ar­ti­miau­siais me­tais dvi nau­jos sie­nos pe­rė­jos tu­rė­tų bū­ti ati­ da­ry­tos pa­sie­ny­je su Len­ki­ja, o kiek vė­liau – ir su Lie­tu­va.

Ta­čiau mū­sų ša­lies at­sto­vai pri­ si­pa­žįs­ta - apie ga­li­mą sie­nos pe­rė­ją prie Viš­ty­čio kol kas dau­giau kal­ba­ma nei da­ro­ma.

Ka­li­ning­ra­do sri­ties re­gio­ni­nių part­ ne­rių su­si­ti­ki­me Ka­li­ning­ra­do sri­ties gu­ber­na­to­rius N.Cu­ka­no­vas tei­gė, kad dėl dvie­jų pa­sie­nio pos­tų su Len­ki­ja jau ga­lu­ti­nai su­si­tar­ta, be­li­ko iš­spręs­ti tech­ni­nius klau­si­mus. Šie pos­tai pa­dės už­ti­krin­ti ge­res­nį ša­lių kai­my­nių gy­ ven­to­jų su­si­sie­ki­mą tarp Len­ki­jos bei Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties. Mat per pa­sta­ruo­sius po­rą me­tų, kai tarp Len­ ki­jos ir Ru­si­jos ga­lio­ja su­tar­tis dėl su­ pap­ras­tin­to sie­nos kir­ti­mo, ker­tan­čių­jų sie­ną pa­dau­gė­jo be­ne treč­da­liu.

N.Cu­ka­no­vas tei­gė ti­kin­tis, kad dar vie­na sie­nos pe­rė­ja, skir­ta tik pės­tie­ siems ir dvi­ra­ti­nin­kams, tu­rė­tų at­si­ras­ti

ir pa­sie­ny­je su Lie­tu­va, prie Viš­ty­čio.

Anot Ka­li­ning­ra­do sri­ties gu­ber­na­to­ riaus, su pa­sie­nio, mui­ti­nės bei ki­to­ mis tar­ny­bo­mis jau ap­tar­tos sie­nos pe­rė­jos stei­gi­mo ga­li­my­bės ir šios tar­ ny­bos tam ne­prieš­ta­ra­vo. „Da­bar šį klau­si­mą ap­tar­si­me su ko­le­go­mis iš Lie­tu­vos“, - kal­bė­jo jis.

Ka­li­ning­ra­do sri­ties re­gio­ni­nių par­ tne­rių su­si­ti­ki­me Lie­tu­vai at­sto­vau­jan­ tis vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nis­tras Al­gi­ man­tas Juo­ce­vi­čius, pa­sak jį ci­tuo­jan­čių Ka­li­ning­ra­do sri­ties nau­jie­nų agen­tū­ros pra­ne­ši­mų, pa­žy­mė­jo, kad „Lie­tu­va pa­ lan­kiai ver­ti­na ini­cia­ty­vą steig­ti nau­jus sie­nos pe­rė­ji­mo pos­tus, tarp jų – ir Viš­ ty­čio“. Tuo me­tu vi­daus rei­ka­lų mi­nis­

Dviratininkai galėtų apvažiuoti aplink Vištyčio ežerą, pasigėrėti Rusijos pusėje išlikusia nenuniokota gamta. tro Dai­lio Al­fon­so Ba­ra­kaus­ko pa­ta­rė­ jas Val­das Ka­mins­kas LŽ sa­kė, kad Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios ins­ti­tu­ci­jos rea­liai pa­sie­nio pos­to kū­

ri­mu Viš­ty­ty­je pra­dės rū­pin­tis tik tuo­ met, kai dėl to su­si­tars po­li­ti­kai. „Mū­sų ins­ti­tu­ci­jos at­lie­ka dau­giau tech­ni­nį dar­bą“, - pri­si­pa­ži­no mi­nis­tro pa­ta­rė­jas.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, kaip LŽ in­for­ma­vo In­for­ma­ci­jos ir vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­men­to Vi­suo­me­nės in­ for­ma­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja Gi­na Kaz­ laus­kie­nė, pa­si­sa­ko už pa­sie­nio punk­tų plė­trą, ypač tų, ku­rie pa­dė­tų bend­rau­ti žmo­nėms abie­jo­se sie­nos pu­sė­se. „Viš­ty­čio sie­nos pe­rė­jos komp­lek­si­nis klau­si­mas svars­to­mas dar­bo lyg­me­niu pa­gal bend­rą Lie­tu­ vos ir Ka­li­ning­ra­do ta­ry­bą įsteig­to­je Pa­sie­nio kon­tro­lės punk­tų ko­mi­si­ jo­je“, - tei­gė URM val­di­nin­kė.

Va­kar Ka­li­ning­ra­de pra­si­dė­jo 18asis Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių ta­ry­bos mi­nis­trų su­si­ti­ki­mas. Į jį iš­vy­ko ne tik už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ ke­vi­čius, bet ir dau­ge­lis spe­cia­lis­tų, ku­ruo­jan­čių san­ty­kius su Ru­si­ja. Ti­ki­ ma­si, kad šia­me mi­nis­trų su­si­ti­ki­me at­si­ras ga­li­my­bė ap­tar­ti ir ša­lies kai­my­ nės sie­kius ati­da­ry­ti nau­ją sie­nos pe­ rė­ją. Ne­pat­vir­tin­tais duo­me­ni­mis, Lie­ tu­va iki šiol ne­bu­vo su­lau­ku­si ofi­cia­laus Ru­si­jos siū­ly­mo keis­ti tarp­ vals­ty­bi­nius su­si­ta­ri­mus dėl sie­nos kir­ ti­mo punk­tų, mat juo­se sie­nos pe­rė­ja Viš­ty­ty­je ne­nu­ma­ty­ta. Tik pa­kei­tus

Valstybės sienos perėja prie Vištyčio iki šiol buvo kuriama vien kalbomis.

LŽ archyvo nuotrauka

šiuos do­ku­men­tus bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti kurti nau­ją sie­nos pe­rė­ją.

Viš­ty­čio, Vil­ka­viš­kio r., se­niū­nas Bro­nis­la­vas Po­li­ta LŽ tei­gė, kad vi­ daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nis­tras A.Juo­ce­vi­ čius, prieš iš­vyk­da­mas į su­si­ti­ki­mą su Ka­li­ning­ra­do sri­ties va­do­vais, do­mė­ jo­si tech­ni­nė­mis ga­li­my­bė­mis Viš­ty­ ty­je įkur­ti sie­nos pe­rė­ją. Ta­čiau, pa­sak se­niū­no, ten, kur ji ga­lė­tų bū­ti, ne­nu­ ves­tas nei van­den­tie­kis, nei ka­na­li­za­ ci­ja, nė­ra ki­tos rei­ka­lin­gos in­ži­ne­ri­nės inf­ras­truk­tū­ros. „Ties Viš­ty­čio eže­ru anks­čiau bu­vo sie­nos pe­rė­ja. Ir da­bar to­kia pe­rė­ja, ku­rio­je sie­ną ga­lė­tų kirs­ti pės­tie­ji ar dvi­ra­ti­nin­kai, ti­krai bū­tų rei­

ka­lin­ga“, - įsi­ti­ki­nęs B.Po­li­ta. Pa­sak jo, dau­giau­sia pe­rė­ja nau­do­tų­si tu­ris­ tai, ku­rių pa­sta­rai­siais me­tais nuo­lat gau­sė­ja. Sie­nos pe­rė­jos ati­da­ry­mas ypač nu­džiu­gin­tų ke­liau­to­jus dvi­ra­ čiais, nes jie ga­lė­tų ap­va­žiuo­ti ap­link Viš­ty­čio eže­rą, pa­si­gė­rė­ti Ru­si­jos pu­ sė­je iš­li­ku­sia ne­nu­nio­ko­ta gam­ta, ypač šven­ta lai­ko­ma Ra­min­tos gi­ria.

Tai, kad Viš­ty­čio sie­nos pe­rė­ja pri­ si­dėtų prie tu­riz­mo plė­tros re­gio­ne, ti­ki­no ir Vil­ka­viš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės me­ro pa­va­duo­to­jas Al­gir­das Ba­gu­šins­kas. „Kuo dau­giau pa­sie­nio pe­rė­jų, tuo nau­din­giau pa­sie­nio re­gio­ nams“, - tvir­ti­no jis.

•

Požiūris 5

2013 06 06

P.Kulikauskas: Lietuvai receptų nereikia Pa­sau­lio lie­tu­vių eko­no­mi­kos fo­ru­mo ren­gi­niuo­se Vil­niu­je da­ly­va­vęs Jung­ti­nė­se Tau­to­se dir­ban­tis ar­chi­tek­tas bei dip­lo­ma­tas ste­bi­si Lie­tu­vos iner­tiš­ku­mu ir no­ru ly­gin­tis su ki­to­mis ša­li­mis. „Kaž­ko­dėl vis dar ne­no­ri­ma bū­ti sa­vi­mi“, - kal­ba jis.

JURGA TVASKIENĖ jurgat@lzinios.lt

J

au penk­tą kar­tą su­reng­tas Pa­sau­ lio lie­tu­vių eko­no­mi­kos fo­ru­mas (PLEF) „Glo­ba­lūs eko­no­mi­kos iš­šū­kiai: Lie­tu­vos at­sa­kas“ bir­že­lio 3-ią­ją Vil­niu­je su­tel­kė lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­čius vers­lo ir po­li­ti­kos ly­ de­rius, kū­rė­jus, in­ves­tuo­to­jus. Dis­ku­ si­jos da­ly­viai ra­gi­no Lie­tu­vą stab­dy­ti emig­ra­ci­ją, la­biau rū­pin­tis nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mu, in­ves­ti­ci­jo­mis, taip pat spar­tin­ti mo­kes­čių re­for­mą.

“Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­tas fo­ru­mo da­ly­vis - pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus Nai­ro­by­je (Ke­ni­ja) Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos (JTO) tarp­re­gio­ni­niu pa­ta­rė­ju dir­ban­tis P.Ku­li­kaus­kas svars­to, kad Lie­tu­va iš iner­ci­jos links­ta kliau­tis už­sie­nio pa­ta­rė­jų žo­džiu. „Bet ma­nau, kad čia, šia­me fo­ru­me, su­si­ rin­kę žmo­nės, ku­rie gy­ve­na ne Lie­tu­ vo­je, ga­li aiš­kiau, pa­pras­čiau ir be jo­ kio konf­lik­to su­for­muluo­ti sa­vo min­tis apie si­tua­ci­ją, nes jie nie­ko ne­sis­ten­gia pa­mo­ky­ti. Jie tie­siog sa­ko: ge­rai bū­tų, ar­ba mums vi­siems pa­to­giau bū­tų, jei­gu...“ - aiš­ki­no jis.

Ne­ve­da į mū­šį

- Ke­ni­jo­je dir­ba­te su JTO gy­ven­vie­ čių prog­ra­ma. Ar tai reiš­kia, kad rū­pi­ na­tės tos ša­lies užs­ta­ty­mu?

- Kai ma­nęs klau­sia, ką vei­kiu Ke­ ni­jo­je, sa­kau, kad ten tik gy­ve­nu. Ma­ no dar­bai su ta ša­li­mi nie­kaip ne­su­si­ję.

JTO se­kre­to­ria­tas įkur­din­tas ke­tu­ riuo­se mies­tuo­se: Niu­jor­ke, Že­ne­vo­je, Vie­no­je ir Nai­ro­by­je. Ke­ni­jos sos­ti­nė­je koor­di­nuo­ja­mos Ap­lin­kos bei Gy­ven­ vie­čių prog­ra­mos, su pa­sta­rą­ja dir­bu.

Gal­vo­da­mas, su kuo gy­vo­jo­je gam­ to­je ga­lė­čiau su­ly­gin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą, sa­kau, kad gal esu šer­na­kiau­lė: tru­pu­tė­lį dip­lo­ma­tas, tru­pu­tė­lį - biu­ro­ kra­tas ir šiek tiek spe­cia­lis­tas. Ma­no, kaip tarp­re­gio­ni­nio pa­ta­rė­jo, dar­bas lyg grei­to­sios pa­gal­bos. Kiek­vie­na dau­gia­ša­lė or­ga­ni­za­ci­ja ku­ria dve­jų, pen­ke­rių me­tų ir di­des­nius pla­nus be­ si­vys­tan­čioms ar pe­rei­na­mo­sios eko­ no­mi­kos ša­lims. Pa­skui at­si­ran­da prog­ra­mo­se ne­nu­ma­ty­tų po­rei­kių, ta­ da aš ar­ba kas nors iš pa­na­šų dar­bą dir­ban­čių ko­le­gų tu­ri­me va­žiuo­ti, mė­gin­ti ko­re­guo­ti, pa­tar­ti, tar­pi­nin­ kau­ti ir pa­na­šiai.

- Į PLEF su­si­rin­kę ly­de­riai taip pat tam ti­kra pra­sme kvie­čia­mi lyg „grei­ to­ji pa­gal­ba“, ti­kin­tis, kad nu­žy­mės to­les­nį Lie­tu­vos ke­lią?

- Sa­vęs ly­de­riu ne­va­din­čiau. Va, An­ ta­nas Moc­kus (lie­tu­vių kil­mės bu­vęs Ko­lum­bi­jos sos­ti­nės Bo­go­tos me­ras red.) gal ir ly­de­ris: va­do­va­vo mies­tui, bė­gio­da­vo apsirengęs su­per­me­no kos­ tiu­mu. O jei kas sė­di ko­kia­me in­ves­ti­ ci­nia­me ban­ke ar biu­ro­kra­ti­nė­je įstai­ go­je - ko­kia čia ly­de­rys­tė? Mes juk ne­ve­da­me į mū­šį pul­kų.

Kita vertus, ne­ži­nau, ar Lie­tu­vo­je to­kios pa­gal­bos kam nors rei­kia. Se­ niau iš tie­sų ma­ny­ta: jei at­va­žia­vo žmo­gus iš už­sie­nio, jis ge­riau ži­no.

Da­bar vi­so ši­to ne­be­rei­kia, ta­čiau iner­ci­ja iš­li­ku­si, vi­si lau­kia, ko­kia di­ rek­ty­va at­eis iš Briu­se­lio.

Nie­ka­da ne­pa­mir­šiu: ga­lė­jo bū­ti ko­kie 1997 me­tai, skri­dau iš Var­šu­ vos į Vil­nių. Į lėk­tu­vą, ma­tau, at­bė­ga su­plu­kęs žmo­gus. Už­kal­bi­nau. Sa­ ko, esu kon­sul­tan­tas, cu­kri­nių run­ ke­lių au­gi­ni­mo spe­cia­lis­tas. A, spė­ju, skren­da­te į Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ją?

O jis - ne, ma­ne nu­sam­dė ūki­nin­kas.

P.Ku­li­kaus­ko (kairėje) ir architekto Algirdo Kaušpėdo požiūriai ne visada sutampa, bet tai netrukdo kartu diskutuoti dėl Lietuvai kylančių iššūkių.

Gied­rės Rein nuo­trau­ka

Iš­li­pęs iš lėk­tu­vo ma­tau: lau­kia jau­ nas, gal 30 me­tų, rau­dons­kruos­tis vy­ riš­kis. Klau­siu, ko­dėl iš vie­nos gar­ siau­sių pa­sau­lio bend­ro­vių sam­do­si kon­sul­tan­tą, gal tam par­amą iš val­ džios gau­na? Ūki­nin­kas tik pa­si­žiū­ rė­jo: run­ke­lius jis par­duo­da dar ne­pa­ sė­tus, ir vie­nin­te­lis rū­pes­tis, kaip jų iš­au­gin­ti rei­kia­mą kie­kį, to­dėl sam­do spe­cia­lis­tą. Iš val­džios sa­kė te­no­rįs vie­no - kad ne­truk­dy­tų. Žmo­nių, ku­rie ži­no, ką da­ro, da­bar, ma­nau, yra vis dau­giau. Jie ne­kal­ba apie „Sod­rą“, mo­kes­čių re­for­mą, ne­tu­ri lai­ko skųs­tis. Nor­ma­liam vers­li­nin­kui, kaip ir nor­ma­liam žmo­gui, val­džia yra vi­siš­kai ne­pas­te­bi­mas da­ly­kas.

Klau­sia­te, kuo ga­li­me bū­ti iš­skir­ti­ niai? O ko­dėl no­ri­me vis ly­gin­tis su ki­tais, ne­no­ri­me tie­siog bū­ti sa­vi­mi? Štai nie­kaip ne­no­ri­me pri­pa­žin­ti fak­to, kad lie­tu­vių nau­jai­siais lai­kais Vil­niu­je vi­sa­da bu­vo la­bai ma­žai. Se­ na­mies­ty­je gy­ve­no žy­dai. Da­bar apie tai me­na tik at­mi­ni­mo len­tos, ką per kur iš­ve­dė ir kiek nu­žu­dė. Dar at­sta­tė kvar­ta­liu­ką - bu­vu­sį žy­dų ge­tą. Bet jo Vil­niu­je nie­ka­da ne­bu­vo: ge­tą ap­ tvė­rė tik vo­kie­čiai. Taip, ži­nau, kad Vil­niaus se­na­mies­ty­je žy­dų ne­bė­ra.

Bet vi­sa at­min­tis apie ten gy­ve­nu­sią bend­ruo­me­nę su­si­ju­si tik su ho­lo­ kaus­tu, mir­ti­mi. Apie gy­ve­ni­mą at­ mi­ni­mo nė­ra. Gal tai toks lie­tu­viš­kas

P.Kulikauskas: „Ko, manote, suomių turistai važiuoja į Taliną ar Sankt Peterburgą?

Išgerti. Net jei tie miestai būtų dar gražesni, dar daugiau paminklų turėtų, važiuotų to paties. Iki mūsų jiems toli.“ Lie­tu­vo­je dar at­ro­do, kad val­džia vals­ty­bei ne­pap­ras­tai svar­bi. Kai gy­ ven­da­mas už­sie­ny­je skai­tau mū­sų spau­dą, su­si­da­ro įspū­dis, kad Lie­tu­va lyg Ke­ni­ja, ku­rio­je kles­ti klai­ki ko­ rup­ci­ja, ne­si­bai­gia po­li­ti­nė su­maiš­tis, mo­kes­čiai ne­aiš­kūs, pi­ni­gų pa­skirs­ ty­mas ne­sup­ran­ta­mas. Tas vis­kas ti­ kriau­siai yra tie­sa. Bet kai pra­de­di bend­rau­ti su gy­vais žmo­nė­mis, jie juo­kia­si: tu skai­tai lai­kraš­čius, ne­tu­ri ką veik­ti?

Ne skir­ty­bės, bet sa­vi­tu­mas

- Jums dir­bant Lie­tu­vo­je, 1994 me­ tais Vil­niaus mies­to is­to­ri­nis cen­tras bu­vo įra­šy­tas į UNES­CO pa­sau­lio pa­ vel­do są­ra­šą. Ar iš to ga­li­me gau­ti rea­ lios eko­no­mi­nės nau­dos, tar­ki­me, pri­trauk­da­mi tu­ris­tų?

- Ko, jūs ma­no­te, suo­mių tu­ris­tai va­žiuo­ja į Ta­li­ną ar Sankt Pe­ter­ bur­gą? Iš­ger­ti. Ne vi­si, ži­no­ma, bet di­džio­ji da­lis. Dau­ge­lis net iš vieš­bu­ čio kam­ba­rio per vi­są lai­ką ne­išei­na.

Net jei tie mies­tai bū­tų dar gra­žes­ni, dar dau­giau pa­mink­lų tu­rė­tų, va­ žiuo­tų to pa­ties. Iki mū­sų jiems to­li.

O va­žiuo­ti iš Len­ki­jos į Vil­nių tam, kad iš­ger­tum, tur­būt ne­rei­kia.

bruo­žas, kad dėl vis­ko mums rei­kia bū­ti­nai verk­ti?

Taip pat Vil­niu­je gy­ve­no len­kai, ki­tų tau­tų at­sto­vai. Ga­li­ma bū­tų kal­ bė­ti apie dau­gia­kul­tū­rį mies­tą, kul­ tū­rų samp­lai­kas, bet tai pas mus daug kam ne­pa­trauk­lu. Vil­nių, Lie­tu­vos sos­ti­nę, no­ri­ma ma­ty­ti be ga­lo gry­ną.

- 1995-1996 me­tais kar­tu su gru­pe vie­ti­nių ir tarp­tau­ti­nių kon­sul­tan­tų ren­gė­te Vil­niaus se­na­mies­čio at­gai­ vi­ni­mo stra­te­gi­ją. Po de­šimt­me­čio at­li­ko­te stu­di­ją „Kau­no įver­ti­ni­mas“.

Ar ma­to­te, kad pa­siū­ly­tos idė­jos įgy­ ven­di­na­mos?

- Ly­gin­ti šių dvie­jų mies­tų ne­ga­ li­ma, nes jų eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja skir­ tin­ga. Vil­niaus se­na­mies­čio įtrau­ki­ mas į Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą su­tei­kė tei­gia­mą pos­tū­mį, gy­ven­to­jai, vers­li­ nin­kai pa­ma­tė val­džios rū­pes­tį, kad ir ko­kių pa­ska­tų jis bū­tų nu­lem­tas.

Kau­ne lyg ir ban­dy­ta res­tau­ruo­ti vie­ną ki­tą na­mą, bet aiš­kaus ap­sisp­ren­di­mo ne­bu­vo. Šio mies­to val­džia į se­na­ mies­čio tvar­ky­mą žiū­ri ne­utra­liai: kas vyks­ta, tas vyks­ta.

Tie­sa, klai­din­gai ma­no­ma, kad, tar­ ki­me, Vil­niaus įtrau­ki­mas į Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą ga­ran­tuo­ja UNES­CO

glo­bą. Prieš­in­gai - tai reiš­kia vals­ty­bės pri­siim­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus. Iš šio są­ ra­šo ob­jek­tai ga­li bū­ti ir iš­brau­kia­mi, taip yra nu­ti­kę. Vis dėl­to tai ne­da­ro­ma aki­mirks­niu. Tar­ki­me, Dres­de­ną am­ ži­nai gra­si­na iš­brauk­ti iš to są­ra­šo dėl sta­to­mo til­to per upę, ku­ris esą už­ dengs kaž­ko­kią pers­pek­ty­vą. Bet vo­ kie­čiams nuo to nei šil­ta, nei šal­ta. Jie vi­sai ne­no­ri, kad jiems kaž­kas re­gu­ liuo­tų - sta­ty­ti til­tą ar ne. Po­zi­ci­ja maž­ daug to­kia: no­ri­te - brau­ki­te.

Mums, iš­trū­ku­siems iš so­viet­me­ čio, ga­vu­siems ne­prik­lau­so­my­bę, at­ ro­dė la­bai svar­bu da­ly­vau­ti vi­suo­se įma­no­muo­se klu­buo­se. O iš ti­krų­jų...

Taip, po­vei­kį ta­da tai pa­da­rė, bet da­ bar - kas pri­si­me­na, kad Vil­niaus se­ na­mies­tis į tą pa­vel­do są­ra­šą įtrauk­tas?

Ka­­daise di­de­lis pre­ky­bos cen­tras bu­ vo ta­pęs ge­ro­kai svar­bes­niu sim­bo­liu.

Jis reiš­kė, kad da­bar jau esa­me lais­vo pa­sau­lio da­lis, kad to­kio­je erd­vė­je ga­ li­me ap­si­pirk­ti ne tik nu­va­žia­vę į Mi­ la­ną ar Par­yžių, bet ir čia, Vil­niu­je. Pa­ skui to­kių cen­trų at­si­ra­do trys, pen­ki, ir tai ta­po ne­be taip svar­bu.

Iš­ne­šio­jo po ak­me­nį

- Jei Lie­tu­vos val­džia ras­tų ga­li­my­ bių ir pa­sik­vies­tų jus pa­tar­ti mū­sų mies­tų plė­tros klau­si­mais, ką siū­ly­tu­ mė­te?

- Nie­ko. Vis­ką, ką ga­lė­jau, jau pa­ siū­liau. Vie­no, dvie­jų ar pen­kių žmo­ nių pri­trau­ki­mas šio­je sri­ty­je nie­ko ne­ pa­keis­tų. Be to, ne kar­tą klau­siau: kiek tai svar­bu vi­suo­me­nei? Anksčiau, maž­daug 1988-ai­siais, pa­vel­do­sau­ga bu­vo ta­pu­si vie­nu ker­ti­nių da­ly­kų, pe­ rau­gu­sių į po­li­ti­nius po­ky­čius. Da­bar yra ki­tų svar­bių prob­le­mų.

Be to, kar­tais nuo rū­pes­čio vis­kas nyks­ta grei­čiau nei pa­li­kus sa­viei­gai.

Kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­go­je pa­ste­bi­ mas toks par­adok­sas: ne­tur­tin­gos ša­ lys, ne­tu­rin­čios pi­ni­gų, daž­nai yra la­ biau pa­jė­gios iš­sau­go­ti pa­vel­dą.

Lai­kas ma­žiau ga­di­na nei dar­bai, at­ lie­ka­mi pa­sku­bo­mis ir ge­rai ne­ap­gal­ vo­jus. Eko­no­mi­kos fo­ru­me kal­bė­ jo­me apie bu­vu­sius Val­do­vų rū­mus, Vil­niaus gy­ny­bi­nę sie­ną. Sa­ko, Ru­si­ jos im­pe­ri­ja vis­ką nu­grio­vė. Nie­kas nie­ko ne­grio­vė. Sta­ti­niai apg­riu­vę sto­vė­jo, tai lei­do mies­tie­čiams iš­si­ rink­ti - iš­si­ne­šio­jo po ak­me­nį.

Trum­pa biog­ra­fi­ja Pa­ulius Ku­li­kaus­kas (gi­męs 1964 m.

Vil­niu­je) - Lie­tu­vos ar­chi­tek­tas, ur­ba­ nis­tas, dip­lo­ma­tas.

Dir­bo Lie­tu­vos sta­ty­bos ir ur­ba­nis­ti­kos mi­nis­tro Al­gi­man­to Nas­vy­čio pa­ta­rė­ju.

1996-1997 m. - Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro pa­ta­rė­jas.

1997-1998 m. - Lie­tu­vos Eu­ro­pos rei­ka­lų vi­ce­mi­nis­tras, at­sa­kin­gas už stra­te­gi­nį pri­va­ti­za­vi­mą, Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas.

1991-1996 ir 1998-2010 m. gy­ve­no ir dir­bo Da­ni­jo­je. 1998-2004 m. Da­ni­jos mies­tų at­nau­ji­ni­mo kom­ pa­ni­jos tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų sky­riaus va­do­vas Ko­pen­ha­go­je.

2004-2010 m. - Eu­ro­pos Są­jun­gos UR­BACT prog­ra­mos va­do­vau­jan­tis eks­per­tas.

2006-2010 m. - Tarp­tau­ti­nės mies­tų plė­tros ins­ti­tu­to Kemb­ri­dže, Ma­sa­ ču­set­se vy­res­ny­sis moks­li­nis bend­ra­ dar­bis. Tarp­tau­ti­nio trans­dis­cip­li­ni­nių stu­di­jų cen­tro Par­yžiu­je na­rys.

Dir­bo Pa­sau­lio ban­ko, Eu­ro­pos re­kons­ truk­ci­jos ir plė­tros ban­ko, USAID ir kt. or­ga­ni­za­ci­jų pro­jek­tuo­se Šri Lan­ko­je, Kroa­ti­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, Azer­bai­dža­ne, Pie­tų Su­da­ne, Pie­tų Af­ ri­ko­je, Bra­zi­li­jo­je ir kt. ša­ly­se.

Nuo 2011 m. dir­ba Jung­ti­nių Tau­tų Or­ ga­ni­za­ci­jos se­kre­to­ria­te, re­gu­lia­rio­sios tech­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo prog­ra­mos tarp­re­gio­ni­niu pa­ta­rė­ju JT gy­ven­vie­čių prog­ra­mos būs­ti­nė­je Nai­ ro­by­je, Ke­ni­jo­je.

Ne­ma­nau, kad šiuo me­tu mū­sų se­na­mies­čių plė­trą kas nors pa­ste­ bė­tų kaip iš­skir­ti­nai blo­gą, iš­skir­ti­ nai ge­rą ar iš­skir­ti­nai jo­kią. Nė­ra taip, kad si­tua­ci­ja la­bai skir­tų­si nuo ki­tų pa­sau­lio mies­tų. Iš tie­sų se­na­ mies­čių yra la­bai daug. Vi­sus juos rei­kė­tų su­ra­šy­ti į pa­vel­do są­ra­šą ar ieš­ko­ti vie­no, bet la­bai iš­skir­ti­nio?

Vie­nu me­tu su ko­le­go­mis svars­ty­ da­mi bu­vo­me nu­ta­rę, kad ryš­kiau­ sias pa­vyz­dys, svar­bus vi­sam pa­sau­ liui, uni­ver­sa­lus ir kar­tu iš­skir­ti­nis, yra Mė­nu­lis - jis iš vi­sur ma­to­mas, vi­so­se tau­to­se mi­ni­mas. Tik klau­si­ mas, kas pir­mas jį pa­siū­lys skelb­ti pa­vel­do ob­jek­tu.

•

6 Lietuva ir Europa

2013 06 06

Latvija gavo leidimą įsivesti eurą Lat­vi­jai pa­vy­ko įti­kin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, kad ji ga­li įsi­ves­ti eu­rą. Ši Bal­ti­jos vals­ ty­bė vie­nin­te­lė įvyk­dė vi­sus rei­ka­la­vi­mus ir ki­tų me­tų pra­džio­je džiaug­sis bend­ra Eu­ro­pos va­liu­ta, tap­da­ma 18-ąja eu­ro zo­nos na­re. „Lat­vi­ja ne­tu­ri ki­to pa­si­rin­ki­mo, - sa­kė Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys ir bu­vęs Lat­vi­jos fi­nan­sų mi­nis­tras Ro­ber­tas Zy­lė. - Tai sig­na­las, kad Lat­vi­ja žen­gia dar vie­ną di­de­lį žings­nį į Va­ka­rus“. Jis pri­dū­rė, kad Lat­vi­ja ne­bi­jo eu­ro zo­ną ka­muo­jan­ čių prob­le­mų. „Eu­ro zo­nos na­rėms no­ri­me pa­sa­ky­ti, kad ma­žos ša­lys ver­žia­si į ją. Ti­ki­me eu­ro zo­nos at­ ei­ti­mi, nors kai ku­rios vals­ty­bės no­ ri ją pa­lik­ti. Ma­no­me, kad eu­ro zo­ na grei­tai iš­spręs ją ka­muo­jan­čias prob­le­mas“, - tei­gė R.Zy­lė.

Lat­vi­jos įsi­lie­ji­mas – gai­vus oro gurkš­nis va­liu­tų blo­kui. Pra­sis­ko­li­ nu­sios Grai­ki­jos bei ban­kų kri­zę iš­ gy­ve­nu­sio Kip­ro fi­nan­si­nės prob­le­ mos su­ma­ži­no eu­ro zo­nos ir pa­čios Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) po­pu­lia­ ru­mą. Į Bend­ri­ją ke­ti­nu­si įsto­ti Is­ lan­di­ja, pa­si­kei­tus vy­riau­sy­bei, nu­ spren­dė, kad na­rys­tė ES ša­liai ne­nau­din­ga. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas ne­ se­niai par­eiš­kė, kad ke­ti­na su­reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl ša­lies li­ki­mo Bend­ ri­jo­je. Tai­gi Lat­vi­jos ryž­tas stip­rin­ti sa­vo in­teg­ra­ci­ją ES ro­do, kad ma­žo­ sios vals­ty­bės ti­ki bend­ros va­liu­tos ir po­li­ti­nės są­jun­gos at­ei­ti­mi bei no­ ri iš­lai­ky­ti vie­nin­gą Eu­ro­pą.

Ka­muo­ja so­cia­li­nės prob­le­mos Ke­ly­je eu­ro zo­nos link Lat­vi­ja pa­ty­rė tiek šil­to, tiek šal­to. 2 mln. lat­vių iš­gy­ve­no stai­gių pa­ki­li­mų ir skau­džių nuo­smu­kių lai­ko­tar­pį. Pa­ čia­me fi­nan­sų kri­zės įkarš­ty­je 2009 me­tais Lat­vi­jos eko­no­mi­ka pa­ty­rė di­džiau­sią per ne­prik­lau­so­my­bės

ka­nų nor­mos tes­tus, ku­rie ro­do, kad Lat­vi­ja pa­si­ren­gu­si įsi­lie­ti į eu­ro zo­ną.

Ne­už­kir­to ke­lio Lat­vi­ja se­ka šiau­ri­nės kai­my­nės - Es­ti­jos pė­do­mis. Ma­žiau­sia Bal­ti­ jos vals­ty­bė ne­pa­bi­jo­jo Grai­ki­jos sko­lų kri­zės ir jos me­tu ta­po prob­ le­mų ka­muo­ja­mos eu­ro zo­nos na­re.

2015 me­tais eu­rą ke­ti­na įsi­ves­ti ir Lie­tu­va. Tai­gi ar­ti­miau­siais me­tais vi­sos Bal­ti­jos vals­ty­bės ga­li dar la­ biau su­ma­žin­ti Ru­si­jos fi­nan­si­nę bei po­li­ti­nę įta­ką.

Kai ku­rie spe­cia­lis­tai nuo­gąs­ tau­ja, kad Lat­vi­jai ga­li grės­ti Kip­ro li­ki­mas, nes ša­lies ban­kuo­se glū­di di­de­li Bend­ri­jai ne­prik­lau­san­čių vals­ty­bių pi­lie­čių, dau­giau­sia ru­sų, pi­ni­gai. „Lat­vi­ja prie eu­ro zo­nos ke­ti­na pri­si­dė­ti 2014 me­tais. Ru­sų pi­ni­gai Lat­vi­jos ban­kuo­se ne­tu­rė­tų tam už­kirs­ti ke­lio“, - sa­kė R.Zy­lė.

Latvija kitais metais taps 18-ąja euro zonos valstybe. / Reuters/Scanpix nuotraukos

lai­ko­tar­pį re­ce­si­ją. Vals­ty­bės eko­ no­mi­ka su­si­trau­kė 17,7 proc. ir ša­ liai te­ko pra­šy­ti tarp­tau­ti­nių fi­nan­ si­nių ins­ti­tu­ci­jų pa­gal­bos. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) bei Tarp­tau­ti­nio va­ liu­tos fon­do par­ama at­gai­vi­no Lat­ vi­ją. Jos eko­no­mi­ka pra­dė­jo kil­ti, o per­nai net pa­sie­kė 5,6 proc. au­gi­mą.

Eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mas ne­išsp­ ren­dė Lat­vi­jos so­cia­li­nių prob­le­mų.

Ko­vo mė­ne­sį bend­ras ne­dar­bas ša­ ly­je sie­kė 12,4 proc., jau­ni­mo ne­ dar­bas - 21,9 pro­cen­to. Tai dar la­ biau pa­ska­ti­no lat­vius emig­ruo­ti ir ieš­ko­tis dar­bo sve­tur.

Skur­das mū­sų kai­my­nų ša­ly­je – dar vie­na rim­ta prob­le­ma. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, 40 proc. lat­vių pri­klau­so „skur­do ir so­cia­li­ nės at­skir­ties“ ri­zi­kos gru­pei. „Nors eu­ras Lat­vi­jai bū­ti­nas, jis ne­išsp­ręs vi­sų so­cia­li­nių prob­le­mų. Jos su­ ma­žė­tų, jei­gu Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė vyk­dy­tų efek­ty­vią vi­daus po­li­ti­kos prog­ra­mą“, - sa­kė R.Zy­lė.

So­cia­li­nę įtam­pą eu­ro­par­la­men­ ta­ras sie­ja ir su Lat­vi­jos vy­riau­sy­ bės sėk­min­gai įvyk­dy­ta biu­dže­to de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo prog­ra­ma. 2012 me­tais ša­lies biu­dže­to de­fi­ci­tas

Lat­vi­jos ryž­tas stip­rin­ti sa­vo in­teg­ra­ci­ją ES ro­do, kad ma­žo­sios vals­ty­bės ti­ki bend­ros va­liu­tos ir po­li­ti­nės są­jun­gos at­ei­ti­mi sie­kė vos 1,2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) ir bu­vo daug ma­ žes­nis nei 3 proc. ri­ba, ku­ri leis­tų įsi­ves­ti eu­rą. Lat­vi­ja taip iš­lai­kė inf­lia­ci­jos, vals­ty­bės sko­los, va­ liu­tų sta­bi­lu­mo ir il­ga­lai­kių pa­lū­

Lat­viai eu­ro ne­no­ri Ta­čiau pa­čio­je Lat­vi­jo­je lei­di­mas įsi­ves­ti eu­rą su­tik­tas la­bai prieš­ta­rin­ gai. Tuo me­tu, kai Lat­vi­jos vy­riau­ sy­bė di­džiuo­ja­si, kad ji vie­nin­te­lė iš vi­sų ES ša­lių įvyk­dė vi­sus rei­ka­la­vi­ mus, rei­ka­lin­gus eu­rui įsi­ves­ti, dau­ giau kaip pu­sė ša­lies gy­ven­to­jų eu­ro ne­no­ri. Jie rei­ka­lau­ja su­reng­ti re­fe­ ren­du­mą ir jau su­rin­ko dau­giau kaip 10 tūkst. par­ašų, ku­riuos įtei­kė par­ la­men­tui. Ta­čiau di­džio­ji da­lis Saei­ mos de­pu­ta­tų ir vy­riau­sy­bė yra įsi­ti­ ki­nu­sios, jog re­fe­ren­du­mo ne­rei­kia, nes sto­da­ma į Bend­ri­ją Lat­vi­ja įsi­ pa­rei­go­jo įsi­ves­ti ir bend­rą va­liu­tą.

Tiems, ku­rie ma­no, kad dar ne lai­kas įsi­ves­ti eu­rą, kai eu­ro zo­ną kre­čia kri­zė, ne­tie­sio­giai at­sa­kė ES pre­zi­ den­tas Her­ma­nas van Rom­puy. Jis jau kal­ba apie eu­ro zo­nos fi­nan­si­nį sta­bi­lu­mą ir tei­gia, kad po tre­jų me­ tų ko­vos su kri­ze ir eu­rui gel­bė­ti sku­ biai skir­tų 496 mlrd. eu­rų bend­ra Eu­ ro­pos va­liu­ta ti­krai iš­liks.

•

Par­en­gė SAU­LIUS ŠIM­KE­VI­ČIUS

Kitoks demografinių problemų sprendimas Vo­kie­ti­jos ka­ta­li­kų baž­ny­čios gal­va kar­di­no­las Joa­chi­mas Meis­ne­ris su­ly­gi­no An­ge­los Mer­kel vy­riau­sy­bės šei­mos po­li­ ti­ką su vy­ra­vu­sia ko­mu­nis­ti­nė­je Ry­tų Vo­kie­ti­jo­je. Tuo­met mo­te­rys, ku­rios lik­da­vo na­mie au­gin­ti vai­kų, bu­vo lai­ko­mos „iš­ėju­sio­mis iš pro­to“. Šiuo me­tu Vo­kie­ti­jo­je gims­ta ma­ žiau­siai vai­kų vi­so­je Eu­ro­po­je, to­dėl ša­lis vi­lio­ja dar­buo­to­jus iš kri­zės apim­tų ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­ bių, pir­miau­sia Is­pa­ni­jos, kad jie dirb­tų aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­lau­jan­tį dar­bą. Sa­vo žo­dį šia te­ma nu­ta­rė tar­ti ir kar­di­no­las J.Meis­ne­ris. Jis ne­ti­kė­tai ėmė kri­ti­kuo­ti Vo­kie­ti­jos kanc­le­rę.

“Ar gir­dė­jo­te, kad kur nors pa­sau­ ly­je mo­te­rys bū­tų ska­ti­na­mos pa­si­ lik­ti na­mie ir užau­gin­ti tris ar ke­tu­ ris vai­kus? Ta­čiau bū­tent taip mes ir tu­rė­tu­me da­ry­ti, o ne elg­tis taip, kaip da­bar da­ro po­nia Mer­kel, - pa­teik­ti im­ig­ra­ci­ją kaip de­mog­ra­fi­nės prob­ le­mos spren­di­mo bū­dą“, - aiš­ki­no Vo­kie­ti­jos ka­ta­li­kų va­do­vas.

Jau­ni is­pa­nai dirbs Vo­kie­ti­jo­je Šis kar­di­no­lo ra­gi­ni­mas nu­skam­ bė­jo ta­da, kai ge­gu­žę Vo­kie­ti­ja su­ ti­ko kas­met su­teik­ti dar­bą 5000 jau­nų is­pa­nų be­dar­bių, dar ne­tu­rin­

čių 25 me­tų. Mad­ri­de abie­jų ša­lių dar­bo mi­nis­trės Ur­su­la von der Leyen ir Fa­ti­ma Ba­nez Gar­cia pa­ si­ra­šė ati­tin­ka­mą su­si­ta­ri­mą, ku­ris lai­ko­mas vi­sos Eu­ro­pos pa­stan­gų su­ma­žin­ti jau­ni­mo ne­dar­bą da­li­mi.

Nu­vy­ku­si į Is­pa­ni­jos sos­ti­nę U.von der Leyen pa­ža­dė­jo, kad nie­kaip dar­bo ne­ga­lin­tys ras­ti jau­ni is­pa­nai Vo­kie­ti­jo­je „bus pri­im­ti iš­skės­to­mis ran­ko­mis“. Ta­čiau to­kiu spren­di­mu ne­si­ža­vi Vo­kie­ti­jos ka­ta­li­kų baž­ny­ čios gal­va. Duo­da­mas in­ter­viu dien­raš­čiui „Stutt­gar­ter Zei­tung“ jis pa­brė­žė, kad ne­de­ra Vo­kie­ti­jai per­vi­lio­ti Is­pa­ni­jos ir Por­tu­ga­li­jos „jau­ni­mo ir at­ei­ties“. „Mes ap­mo­ ky­si­me šiuos jau­nus be­dar­bius, su­ teik­si­me jiems pers­pek­ty­vą, o pa­ skui lei­si­me grįž­ti at­gal į sa­vo ša­lis, kur jie bus rei­ka­lin­gi“, - tę­sė kar­di­ no­las J.Meis­ne­ris.

Ma­žiau­sias gims­ta­mu­mas Eu­ro­po­je Vo­kie­ti­jos sta­tis­ti­kos agen­tū­ra skel­ bia, kad šiuo me­tu Vo­kie­ti­jo­je yra ma­ žiau­sias gims­ta­mu­mas Eu­ro­po­je - 1 mo­te­riai ten­ka vos 1,36 vai­ko. Tai­sy­ti to­kią pa­dė­tį A.Mer­kel ėmė­si iš kar­to, kai tik ta­po kanc­le­re. Dar 2006 me­ tais ji įve­dė pa­šal­pą gi­mu­siems vai­ kams iš­lai­ky­ti, ku­ri su­da­ro 65 proc. mo­ti­nos at­ly­gi­ni­mo, bet ne­ga­li bū­ti di­des­nė nei 1800 eu­rų per mė­ne­sį.

Ta­čiau to­kia val­džios po­li­ti­ka de­ mog­ra­fi­nės pa­dė­ties ne­pa­ge­ri­no, nes gims­ta­mu­mas ne­pa­di­dė­jo - ša­ ly­je ir to­liau gims­ta vis ma­žiau vai­kų. Vie­na to prie­žas­čių, kad dir­ ban­tys tė­vai ne­tu­ri kur pa­lik­ti į mo­ kyk­lą pra­dė­ju­sių ei­ti vai­kų, nes di­ džio­ji da­lis Vo­kie­ti­jos mo­kyk­lų bai­gia dar­bą per pie­tus. Tie­sa, pa­ sta­ruo­ju me­tu vis dau­giau moks­lo įstai­gų su­tin­ka pa­si­rū­pin­ti mo­ki­ niais ke­lio­mis va­lan­do­mis il­giau.

Ka­ta­li­kų or­ga­ni­za­ci­jos „Frauen­ wuer­de“ (“Orios mo­te­rys“) va­do­vė An­neg­ret Laak­mann ne­pri­ta­ria 79 me­tų kar­di­no­lo po­žiū­riui, jog mo­ te­ris tu­ri lik­ti na­mie, kad užau­gin­tų tris ar ke­tu­ris vai­kus. „Su me­tais žmo­gus ne vi­suo­met įgau­na iš­min­ ties. Baž­ny­čia ne­ga­li stum­ti mo­ters at­gal į vir­tu­vę. Mes gy­ve­na­me ne pra­ėju­sio am­žiaus penk­ta­ja­me de­ šimt­me­ty­je. Mo­te­rys da­bar la­biau iš­si­la­vi­nu­sios ir tu­ri daug di­des­nes ga­li­my­bes gau­ti ge­rą dar­bą ir ei­ti va­do­vau­ja­mas par­ei­gas. Aš taip pat tu­riu tik vie­ną vai­ką ir taip yra to­ dėl, kad vi­suo­met dir­bau. Su­de­rin­ti vai­k us ir kar­j e­r ą ne­p ap­r as­t ai sun­ku“, - sa­kė A.Laak­mann.

Ji ma­no, kad vie­nin­te­lis ke­lias au­gin­ti dau­giau vai­kų - pa­siū­ly­ti vo­kie­čiams vy­rams leis­ti daž­niau dirb­ti ne vi­są dar­bo die­ną, kad ir jie ga­lė­tų pa­si­rū­pin­ti sa­vo at­ža­lo­mis.

Mo­te­rys ne­no­ri bū­ti grą­žin­tos į vir­tu­vę, to­dėl ryž­ta­si au­gin­ti tik vie­ną vai­ką.

„Olan­di­jo­je dau­gy­bė vy­rų dir­ba tik pu­sę die­nos, bet Vo­kie­ti­jo­je ne­su­ vo­kia­ma, kad ir pas mus taip ga­li bū­ti“, - aiš­ki­no „Frauen­wuer­de“ va­do­vė.

Mo­te­rys tu­ri gim­dy­ti Vo­kie­ti­jos ka­ta­li­kų baž­ny­čia su­ lau­kė daug kri­ti­kos ir šį sau­sį, kai dvi ka­ta­li­kiš­kos li­go­ni­nės at­si­sa­kė gy­dy­ti dvi prie­var­tos au­kas, nes jos ne­no­rė­jo klau­sy­ti gy­dy­to­jo pa­ta­

ri­mo pa­gim­dy­ti vai­kus. Kar­di­no­las J.Meis­ne­ris ne­sle­pia, kad ir jis dėl to su­lau­kė dau­gy­bės prie­kaiš­tų, o kai ku­rie ti­kin­tie­ji net nu­si­su­ko nuo Baž­ny­čios po šio in­ci­den­to. Kar­di­ no­las su­tin­ka, kad iš­prie­var­ta­vi­mas su­nkus nu­si­kal­ti­mas, ta­čiau ra­gi­na mo­te­ris at­si­sa­ky­ti nėš­tu­mo kon­tro­ lės bū­dų, nes tai ne­su­de­ri­na­ma su ka­ta­li­kų ti­kė­ji­mu.

•

DW, „The Te­leg­raph“, LŽ

Pasaulis 7

2013 06 06

Gaisras Maskvos metropolitene Dėl gais­ro, ki­lu­sio Ru­si­jos sos­ti­nės me­tro­po­li­te­ne, te­ko eva­kuo­ti tūks­tan­čius žmo­nių, ke­lios de­šim­tys jų bu­vo su­žeis­ti. Iš po­že­mių iš­ves­tos mi­nios štur­ma­vo tro­lei­bu­sus, au­to­bu­sus ir de­rė­jo­si su tak­si vai­ruo­to­jais, o šie iš­kart ke­lis kar­tus pa­kė­lė kai­nas.

Va­kar ry­tą už­si­de­gus aukš­tos įtam­pos elek­tros lai­dui, iš So­kol­ ni­kų li­ni­jos cen­tri­nės Ochot­nyj Ria­do sto­ties, ku­rią užt­vin­dė tirš­ti dū­mai, bu­vo eva­kuo­ta 4500 žmo­ nių. Dau­gu­ma jų sku­bė­jo į dar­bą.

59 ke­lei­viams pri­rei­kė me­di­ci­nos pa­gal­bos, 15 nu­ken­tė­ju­sių­jų at­si­ dū­rė li­go­ni­nė­se, 4 - rea­ni­ma­ci­jo­je.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja nu­ro­dė, kad į li­go­ni­nes pa­gul­dy­ti žmo­nės ap­si­nuo­di­jo dū­mais, bu­vo iš­tik­ti šir­dies ar­ba hi­per­to­ni­jos prie­ puo­lių. Kai ku­rie iš pa­pra­šiu­sių­jų me­di­kų pa­gal­bos pa­si­ju­to blo­gai dėl „smar­kios reak­ci­jos į stre­są“, vie­nas iš­si­su­ko ko­ją.

Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos re­por­ta­žuo­se bu­vo ma­ty­ti dū­mai, ky­lan­tys iš Ochot­nyj Ria­do sto­ties, vie­nos se­ niau­sių sos­ti­nės me­tro­po­li­te­no sis­ te­mo­je ir esan­čios ne­to­li Krem­liaus bei Di­džio­jo tea­tro. Ka­be­lis už­si­ de­gė tarp šios ir Le­ni­no bib­lio­te­kos sto­čių. Gais­rą pa­vy­ko už­ge­sin­ti maž­daug per 40 mi­nu­čių. Pra­ne­ ša­ma, kad šim­tai ke­lei­vių 20-30 mi­nu­čių lau­kė va­go­nuo­se, kol at­ėjo jų ei­lė bū­ti eva­kuo­tiems.

Kaip pa­sa­ko­jo liu­dy­to­jai, eva­kuo­ ja­mi žmo­nės bai­siai grū­do­si ir stum­ dė­si. Po­li­ci­ja mė­gi­no pa­dė­ti ko­man­ do­mis per gar­sia­kal­bius, ra­gi­no lai­ky­tis tvar­kos ir bū­ti man­da­giems.

Ne­ži­nia ko laks­tė ir šau­kė me­tro­po­ li­te­no dar­buo­to­jai. Liu­dy­to­jų tei­

Maskviečiai būriavosi prie metropoliteno stočių laukdami, kol jos bus atidarytos po incidento. / AFP/Scanpix nuotraukos

gi­mu, pa­ni­kos ne­bu­vo ki­lę, bet ke­ lei­viai jau­tė ne­ri­mą dėl ga­li­mo te­ro­ro ak­to, nes jų Mask­vos me­tro jau bū­ta.

Me­tro­po­li­te­no va­do­vas Iva­nas Be­se­di­nas nau­jie­nų agen­tū­rai „In­ter­ fax“ sa­kė, kad gais­ras pra­si­dė­jo „su­ dė­tin­go­je tech­ni­nė­je jung­ty­je, su­si­ ju­sio­je su kon­tak­ti­niu bė­giu“. Po ke­lių va­lan­dų eis­mas vi­sa­me me­tro­ po­li­te­ne, ku­riuo Mask­va di­džiuo­ja­si kaip vie­nu gra­žiau­sių pa­sau­ly­je, at­ nau­jin­tas įpras­tu tvar­ka­raš­čiu. Vis

Panikos nebuvo kilę, bet keleiviai jautė nerimą dėl galimo teroro akto, nes jų Maskvos metro jau būta. dėl­to sto­ty­se ant plat­for­mų bu­vo su­ si­tel­kę daug žmo­nių. Tuo me­tu lau­ke ki­lo ti­kras chao­sas, kai daug jų puo­lė nau­do­tis vie­šuo­ju at­nže­mi­niu trans­ por­tu. Dau­gy­bė mask­vie­čių va­kar į dar­bą pa­vė­la­vo.

Vė­liau žmo­nės ak­ty­viai da­li­jo­si in­ter­ne­te tuo, ką pa­ty­rė, ne­pra­ras­ da­mi hu­mo­ro šai­pė­si iš si­tua­ci­jos, o kai ku­rie net at­vi­rai links­mi­no­si.

Dėl įvy­kio pra­dė­tas ty­ri­mas.

Eks­per­tai ra­gi­na vi­sus nu­ken­tė­ju­

siuo­sius ne­si­kuk­lin­ti ir rei­ka­lau­ti iš me­tro­po­li­te­no kom­pen­sa­ci­jų. Mat nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos Ru­si­ jo­je įsi­ga­lio­jo nau­jas įsta­ty­mas, įpa­rei­go­jan­tis ve­žė­jus pri­va­lo­ma ci­vi­li­ne tvar­ka apd­raus­ti ke­lei­vius.

Pa­gal jį drau­di­mo iš­mo­ka ke­lei­viui, pa­ty­ru­siam pa­vo­jų gy­vy­bei ir svei­ ka­tai, sie­kia 2 mln. rub­lių, ža­la nuo­ sa­vy­bei ver­ti­na­ma 230 tūkst. rub­ lių. Lai­ky­tis šio įsta­ty­mo pri­va­lo ir Mask­vos me­tro­po­li­te­nas.

•

Respublikonai prieš Gvantanamo uždarymą Res­pub­li­ko­nų do­mi­nuo­ja­mi JAV Kong­re­so At­sto­vų rū­mai ne tik pa­si­sa­ko prieš Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­jos pla­nus už­da­ry­ti Ku­bo­je esan­tį Gvan­ta­na­mo ka­lė­ji­mą, ku­ria­me lai­ko­mi te­ro­ris­tai, bet ir siū­lo jį re­kons­truo­ti.

Prie Baltųjų rūmų nuolat rengiamos akcijos, kurių dalyviai reikalauja uždaryti Gvantanamo kalėjimą.

Vie­nas įta­kin­giau­sių kong­res­ me­nų At­sto­vų rū­mų Ka­ri­nių pa­ slau­gų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas res­pub­ li­ko­nas Ho­war­das McKeo­nas pa­tei­kė Kong­re­sui svars­ty­ti 2014 me­tais ša­ lies gy­ny­bai ski­ria­mų iš­lai­dų įsta­ ty­mo pro­jek­tą. Į šį do­ku­men­tą vėl įtrauk­tas punk­tas dėl Ku­bo­je esan­čio Gvan­ta­na­mo ka­lė­ji­mo iš­lai­ky­mo.

Pre­zi­den­tas B.Oba­ma jį jau bu­vo iš­ brau­kęs, nes nu­ta­rė pa­ga­liau te­sė­ti rin­kė­jams duo­tą pa­ža­dą ir už­da­ry­ti šį liūd­nai pa­gar­sė­ju­sį ka­lė­ji­mą, o ja­me lai­ko­mus te­ro­ris­tus iš­siųs­ti į tre­čią­sias ša­lis, to­kias kaip Je­me­nas. Res­pub­li­ ko­nai su tuo ne­su­tin­ka ir tei­gia, jog pre­zi­den­tas ne­ga­li pa­teik­ti jo­kių ga­ ran­ti­jų, kad Gvan­ta­na­mo ka­li­niai ten bus lai­ko­mi už gro­tų.

Res­pub­li­ko­nai bi­jo, kad į tė­vy­nę su­grą­žin­ti te­ro­ris­tai, ku­rių dau­gu­ma su­si­ję su „Al-Qae­da“, bus pa­pras­čiau­ siai pa­leis­ti į lais­vę. Jie rim­tai ne­ver­ ti­na pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį iš Je­me­no gau­to pra­ne­ši­mo, jog šios ša­lies ka­lė­ ji­muo­se jau at­lais­vi­na­mos ka­me­ros Gvan­ta­na­mo ka­li­niams ap­gy­ven­din­ti.

Be to, res­pub­li­ko­nai, taip pat kai ku­rie de­mo­kra­tai pri­me­na, kad B.Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­ja iki šiol taip ir ne­paaiš­

ki­no, kur už­da­rius Gvan­ta­na­mą bus lai­ko­mi is­la­mo eks­tre­mis­tai, su­gau­ti at­ei­ty­je. Svars­ty­ti par­eng­ta­me įsta­ ty­mo pro­jek­te Gy­ny­bos de­par­ta­men­ tui drau­džia­ma leis­ti pi­ni­gus ša­lies ka­lė­ji­mams, į ku­riuos ga­lė­tų bū­ti per­ kel­ti Gvan­ta­na­mo ka­li­niai, pert­var­ ky­ti. Dar dau­giau - H.McKeo­no pa­ teik­ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­to­ma skir­ti 247,4 mln. do­le­rių ne ka­lė­ji­mui už­da­ry­ti, o jį re­kons­truo­ti, nes kiek anks­čiau JAV ka­riš­kiai skun­dė­si, kad lai­ki­ni Gvan­ta­na­mo sta­ti­niai, ku­rie at­si­ra­do dau­giau­sia prieš 10 me­tų, jau yra ava­ri­nės būk­lės. Nau­ja­ja­me įsta­ ty­me nu­ro­do­ma šiuos lai­ki­nus pa­sta­ tus pa­keis­ti nuo­la­ti­niais. At­sto­vų rū­ mų Gink­luo­tų­jų pa­jė­gų ko­mi­te­tas ti­ki­si, kad kong­res­me­nai jau šią sa­ vai­tę bal­suos už šį įsta­ty­mą.

Grą­ži­nus drau­di­mą per­kel­ti Gvan­ ta­na­mo ka­li­nius į ki­tas vie­tas, taps ne­įma­no­ma įgy­ven­din­ti svar­biau­sios B.Oba­mos pla­no da­lies - už­da­ry­ti blo­gą šlo­vę pel­niu­sį ka­lė­ji­mą ke­liais eta­pais. Maž­daug prieš dvi sa­vai­tes JAV pre­zi­den­tas pra­ne­šė, kad ke­ti­na nai­kin­ti Ku­bos ka­ri­nė­je ba­zė­je įreng­tą ka­lė­ji­mą, nes lai­ko jį bran­giai kai­nuo­jan­čiu ir ne­efek­ty­viu. Jung­ti­ nės Vals­ti­jos kas­met yra pri­vers­tos skir­ti 150 mln. do­le­rių ka­lė­ji­mui, ku­ ria­me ka­li vos 166 te­ro­ris­tai, iš­lai­ky­ti, t. y. vos ne po mi­li­jo­ną kiek­vie­nam ka­li­niui. O dau­gu­ma jų Gvan­ta­na­me jau lai­ko­mi dau­giau kaip 10 me­tų.

Ne­se­niai 100 ka­li­nių pa­skel­bė ba­do strei­ką, ir jis iki šiol ne­nu­trauk­tas, ba­ dau­jan­tie­ji mai­ti­na­mi per prie­var­tą.

B.Oba­ma taip pat sa­ko, kad Gvan­ta­

na­mo ka­lė­ji­mas - pui­ki dings­tis te­ro­ ris­tams ver­buo­ti nau­jus na­rius. Be to, nuo to ken­čia tiek JAV, tiek pre­zi­ den­to re­pu­ta­ci­ja, nes nuo­lat su­lau­kia žmo­gaus tei­ses gi­nan­čių or­ga­ni­za­ ci­jų kri­ti­kos.

Aiš­kin­da­mas, ko­dėl no­ri už­da­ry­ti Gva­ta­na­mo ka­lė­ji­mą, B.Oba­ma kal­bė­jo la­bai emo­cin­gai. „Ži­nau, kaip su­nku pri­im­ti po­li­ti­nį spren­ di­mą. Ta­čiau is­to­ri­ja įver­tins ir šį ko­vos su te­ro­riz­mu as­pek­tą, ir tuos, ku­rie ne­no­rė­jo jo už­baig­ti. Įsi­vaiz­ duo­ki­me, kad pra­ei­na 10 ar 20 me­ tų, o Jung­ti­nės Vals­ti­jos vis dar

H.McKeo­no pa­teik­ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­to­ma skir­ti 247,4 mln. do­le­rių ne ka­lė­ji­mui už­da­ry­ti, o jį re­kons­truo­ti lai­ko ka­lė­ji­me žmo­nes, ku­riems ne­ pa­teik­ti jo­kie kal­ti­ni­mai. Ir lai­ko juos te­ri­to­ri­jo­je, ku­ri net ne­prik­ lau­so mū­sų ša­liai. Pa­gal­vo­ki­me ir apie tai, kad da­bar ten­ka per prie­ var­tą mai­tin­ti tuos, ku­rie pa­skel­bė ba­do strei­ką. Ar to­kie mes tu­ri­me bū­ti? Ar to iš mū­sų ti­kė­jo­si vals­ty­ bės kū­rė­jai? Ar to­kią Ame­ri­ką no­ ri­me pa­lik­ti sa­vo vai­kams“, - dės­tė ame­ri­kie­čiams pre­zi­den­tas.

•

Reu­ters, „The Bos­ton Glo­be“, LŽ

8 Pasaulis

2013 06 06

Protestų vaizdai atbaido turistus Egip­tui su­nkiai se­ka­si pri­vi­lio­ti to­ kius pa­čius tu­ris­tų srau­tus, ko­kių ša­lis su­lauk­da­vo iki re­vo­liu­ci­jos, o ne­si­bai­gian­tys pro­tes­tai Tur­ki­jo­je ga­li pa­kirs­ti ir šios ša­lies, vie­nos la­biau­siai lan­ko­mų pa­sau­ly­je, tu­riz­mo sek­to­rių.

ko­mer­ci­niai skry­džiai iš Ira­no ba­lan­dį bu­vo nu­trauk­ti. Ta­čiau mi­nis­tras ran­kų ne­nu­lei­džia. Jis sa­ko, kad tai lai­ki­na, tu­riz­mas vėl at­si­nau­jins, nes mi­nis­te­ ri­ja de­ra­si su pro­tes­ta­vu­sio­mis gru­pė­ mis ir mė­gi­na jas įti­kin­ti.

Ne­se­niai Egip­to tu­riz­mo pra­mo­nei iš­ki­lo nau­ja prob­le­ma - į ją ne­be­no­ri in­ves­tuo­ti Sau­do Ara­bi­jos vers­li­nin­ kai. Mat su­nku­mų pa­ti­ria 16 Sau­do Ara­bi­jos pro­jek­tų, ku­rių ver­tė - maž­ daug 27 mlrd. do­le­rių. Ir čia mi­nis­tras H.Zaa­zou ža­dė­jo pa­dė­ti spręs­ti sa­vi­ nin­kų ir vy­riau­sy­bės san­ty­kius.

Rea­guo­da­mas į tarp­tau­ti­nės ži­ niask­lai­dos pra­ne­ši­mus, kad sau­gu­mo pa­dė­tis Egip­te blo­gė­ja, H.Zaa­zou sa­ kė, jog tai, kas vyks­ta ke­liuo­se kvad­ ra­ti­niuo­se ki­lo­me­truo­se Kai­ro cen­tre, su­daro ap­gau­lin­gą vaiz­dą. „Ara­bų tu­ ris­tai ir ypač sve­čiai iš Sau­do Ara­bi­jos Egip­te vi­suo­met lau­kia­mi“, - pri­dū­rė jis.

Egip­tas puo­lė kri­ti­kuo­ti JAV am­ba­ sa­dos sa­vait­ga­lį iš­pla­tin­tą pers­pė­ji­mą ame­ri­kie­čiams bū­ti ypač at­sar­giems šio­je ara­bų ša­ly­je dėl pa­sta­ruo­ju me­tu pa­daž­nė­ju­sių už­puo­li­mų prie Gi­zos pi­ra­mi­džių. Egip­tas par­eiš­kė, kad to­ kie pers­pė­ji­mai yra vi­siš­kai ne­pag­rįs­ti, o Gi­zos slė­nis, ku­ria­me stūk­so ir Che­ op­so pi­ra­mi­dė, vi­siš­kai sau­gus.

Am­ba­sa­dos įspė­ji­me ame­ri­kie­čiai ra­gi­na­mi bū­ti ypač bud­rūs ir „aiš­kiai su­vok­ti si­tua­ci­ją“, kai lan­ko­si prie pi­ ra­mi­džių, nes ten „nė­ra aki­vaiz­džių sau­gu­mo ir po­li­ci­jos bu­vi­mo“ žen­ k­lų, mi­ni­mi in­ci­den­tai, kai „ag­re­sy­ vių in­di­vi­dų gru­pės ap­su­pa ir dau­žo ma­ši­nas“ su už­sie­nie­čiais vi­du­je, kar­ tais mė­gi­na ati­da­ry­ti jų du­ris.

Egip­tas ti­ki­na, kad tu­riz­mo są­ly­ gos ša­ly­je kaip tik pa­ge­rė­jo nuo 2011 me­tų, kai per Egip­tą ri­to­si su­ ki­li­mo ban­ga, nu­šla­vu­si il­ga­me­tį pre­zi­den­tą Hos­ni Mu­ba­ra­ką.

Lei­džia al­ko­ho­lį ir bi­ki­nius Vi­sai ne­se­niai is­la­mis­tų val­do­mas Egip­tas pa­skel­bė, kad ša­lis at­vi­ra tu­ ris­tams, ku­rie ge­ria al­ko­ho­lį ir dė­vi bi­ki­nius. Tu­riz­mo mi­nis­te­ri­ja už­sib­ rė­žė šie­met penk­ta­da­liu pa­di­din­ti sve­čių iš už­sie­nio skai­čių, ku­ris smar­kiai kri­to po re­vo­liu­ci­jos. Tu­ riz­mas yra svar­biau­sias Egip­to eko­ no­mi­kos rams­tis. Mi­nis­te­ri­ja at­me­tė ra­di­ka­lių mu­sul­mo­nų gru­puo­čių ra­ gi­ni­mus užd­raus­ti al­ko­ho­lio var­to­ ji­mą ir ne­leis­ti mo­te­rims vie­šai ro­ dy­tis su mau­dy­mo­si kos­tiu­mais.

“Egip­tas svei­ki­na bi­ki­nius ir vis dar par­duo­da al­ko­ho­lį“, - ne­se­niai vie­šė­ da­mas Jung­ti­niuo­se Ara­bų Emy­ra­ tuo­se ang­liš­kai sa­kė tu­riz­mo mi­nis­tras His­ha­mas Zaa­zou. Jis nė­ra val­dan­čio­ sios „Mu­sul­mo­nų bro­li­jos“ na­rys, bet ti­ki­na, kad ra­di­ka­lios gru­pės su­pra­to tu­riz­mo sek­to­riaus svar­bą. Is­la­mis­ti­nė pre­zi­den­to Mo­ha­me­do Mur­si vy­riau­ sy­bė gruo­dį mė­gi­no pa­di­din­ti mo­kes­ čius al­ko­ho­liui, bet at­si­trau­kė su­lau­ ku­si tu­riz­mo sek­to­riaus ir li­be­ra­lių sluoks­nių kri­ti­kos la­vi­nos.

Tu­ris­tai po tru­pu­tį grįž­ta Iki re­vo­liu­ci­jos tu­riz­mas at­neš­ da­vo Egip­to eko­no­mi­kai dau­giau kaip de­šim­ta­da­lį pel­no. 2010 me­tais į Egip­tą at­vy­ko 14,7 mln. tu­ris­tų, iš

Par­tne­rės su­py­ko Kai ku­rie apž­val­gi­nin­kai sa­ko, kad JAV am­ba­sa­dos pers­pė­ji­mas la­biau at­spin­di pra­stė­jan­čius abie­jų vals­ty­ bių san­ty­kius nei rea­lų pa­vo­jų ame­ri­ kie­čiams. Sek­da­mas Ru­si­jos pa­vyz­ džiu, Egip­tas sie­kia užd­raus­ti vi­sas ša­ly­je vei­kian­čias už­sie­nio ne­vy­riau­ sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, to­kias kaip „Am­nes­ty In­ter­na­tio­nal“, ir ne­leis­ti iš už­sie­nio fi­nan­suo­ti vie­ti­nių. Šios tei­ gia, jog taip pa­da­rius bus su­duo­tas mir­ti­nas smū­gis ne­prik­lau­so­mai pi­ lie­ti­nei vi­suo­me­nei Egip­te.

do­le­rių ka­ri­nę ir dar 250 mln. do­le­rių eko­no­mi­nę pa­gal­bą iš Va­šing­to­no.

JAV bal­sas ga­li bū­ti le­mia­mas ir de­ ran­tis su Tarp­tau­ti­niu va­liu­tos fon­du dėl 4,8 mlrd. do­le­rių pa­sko­los skęs­tan­ čiai Egip­to eko­no­mi­kai.

Grės­mė Tur­ki­jos tu­riz­mui Dėl ne­si­bai­gian­čių pro­tes­tų tu­riz­ mas ga­li nu­ken­tė­ti ir Tur­ki­jo­je. Mu­sul­ mo­niš­ka Tur­ki­ja, lai­ko­ma til­tu tarp Eu­ro­pos ir Azi­jos, tu­ri la­bai iš­plė­to­tą tu­riz­mo tink­lą, dau­gy­bę is­to­ri­nių ir se­ no­vės pa­mink­lų, pui­kius ku­ror­tus ir gau­sy­bę nuo­sta­bios gam­tos. Per­nai Tur­ki­ja pri­trau­kė 37,7 mln. tu­ris­tų.

Tur­ki­ja įei­na į po­pu­lia­riau­sių pa­sau­ ly­je tu­ris­ti­nių ša­lių de­šim­tu­ką. Vien šie­met ji jau su­lau­kė 5,2 mln. už­sie­nio sve­čių - be­veik 14 proc. dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai.

Pro­tes­tuo­to­jams ir po­li­ci­jai užt­vin­ džius Stam­bu­lo, An­ka­ros ir ki­tų mies­tų gat­ves, mu­zie­jai, is­to­ri­niai bei ar­cheo­lo­gi­niai pa­mink­lai, į ku­riuos kas­dien plūs­ta tu­ris­tai, ne­bu­vo už­da­ ry­ti. Kol kas ne­sen­ka ir vo­kie­čių, bri­tų bei ru­sų srau­tai į smė­lė­tus pie­ti­nės Tur­ki­jos pa­plū­di­mius - jie to­li nuo Tak­si­mo aikš­tės. Tur­ki­jos oro li­ni­jos ėmė­si di­de­lio mas­to tarp­tau­ti­nės rek­ la­mos kam­pa­ni­jos tu­ris­tams pri­vi­lio­ti ir jau pri­trau­kė to­kias žvaigž­des kaip krep­ši­nin­kas Ko­be Bryan­tas ir fut­bo­ li­nin­kas Lio­ne­lis Mes­si.

Nors Tur­ki­ja vis dar kaž­ko­dėl lai­ ko­ma „be­si­vys­tan­čia rin­ka“, jos eko­ no­mi­ka yra ge­rai iš­plė­to­ta ir to­liau

Musulmoniška Turkija, laikoma tiltu tarp Europos ir Azijos, turi labai išplėtotą turizmo tinklą, daugybę istorinių ir senovės paminklų, puikius kurortus.

Egiptas neigia, kad turistams nesaugu prie Gizos piramidžių.

Reuters/Scanpix nuotrauka

to ša­lis už­dir­bo 12,5 mlrd. do­le­rių, bet ki­tais me­tais už­sie­nio sve­čių su­ ma­žė­jo iki 9,8 mln., o pa­ja­mų - iki 8,8 mlrd. do­le­rių.

Per­nai tu­riz­mo sek­to­rius at­si­ga­vo, su­lauk­ta jau 11,5 mln. tu­ris­tų ir už­ dirb­ta 10 mlrd. do­le­rių. Šių me­tų pir­mą ket­vir­tį Egip­tą ap­lan­kė maž­ daug 3 mln. už­sie­nio sve­čių - 14,6 proc. dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ku. Il­ga­lai­kis Egip­to sie­kis - 30 mln. tu­ris­tų 2022 me­tais ir 25 mlrd. do­le­rių pa­ja­mų.

Mi­nis­tras H.Zaa­zou sa­ko, kad tu­riz­ mas yra na­cio­na­li­nis Egip­to pri­ori­te­tas.

Kad tu­ris­tai jaus­tų­si sau­giau, mi­nis­te­ ri­ja įtai­sė ka­me­ras svar­biau­siuo­se ku­

ror­tuo­se, jos trans­liuo­ja tie­sio­gi­nį vaiz­dą į mi­nis­te­ri­jos tink­la­la­pį. „No­ ri­me par­ody­ti žmo­nėms, kad Egip­tas yra sau­gus, o ge­riau­sias bū­das tai pa­da­ ry­ti - ro­dy­ti tie­sio­giai. Ki­tas mū­sų žings­nis - ro­dy­ti šiuos vaiz­dus di­de­ liuo­se ekra­nuo­se Par­yžiaus ar Niu­jor­ko aikš­tė­se“, - tei­gė tu­riz­mo mi­nis­tras.

Ieš­ko­da­mas nau­jų ke­lių šie­met Egip­tas pir­mą kar­tą per 34 me­tus, kai įšal­dė dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius su Ira­nu, mė­gi­no at­ver­ti du­ris ir šios ša­ lies ke­liau­to­jams, ta­čiau ini­cia­ty­va su­ lau­kė ra­di­ka­lių is­la­mo su­ni­tų pa­sip­rie­ ši­ni­mo. Pro­tes­tuo­to­jai Kai­re ap­kal­ti­no Ira­ną, kad šis mė­gi­na skleis­ti sa­vo šii­tiš­ką ti­kė­ji­mą, ir sa­vo pa­sie­kė - vi­si

Šią sa­vai­tę ka­lė­ji­mo baus­mė­mis iki pen­ke­rių me­tų nu­teis­ti 43 ne­vy­riau­sy­ bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų na­riai, 15 jų - ame­ri­ kie­čiai. JAV griež­tai pa­smer­kė ver­ dik­tą, vals­ty­bės se­kre­to­rius Joh­nas Ker­ry pa­va­di­no jį po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tu ir ne­su­de­ri­na­mu su Egip­to pe­rė­ji­mu prie de­mo­kra­ti­jos. Tei­sia­mie­ji bu­vo pri­ pa­žin­ti kal­tais ga­vę fi­nan­sa­vi­mą iš už­ sie­nio ne­ra­mu­mams kurs­ty­ti. Vi­si, iš­ sky­rus vie­ną, ame­ri­kie­čiai nu­teis­ti už akių, nes jau se­niai pa­li­ko ša­lį. Tarp jų yra ir pen­ke­rius me­tus ka­lė­ti ga­vęs JAV trans­por­to se­kre­to­riaus sū­nus.

Ver­dik­tas su­pyk­dė ir Vo­kie­ti­ją, vie­ną di­džiau­sių Egip­to do­no­rių ir pre­ky­bos par­tne­rių.

Egip­tas ir JAV dau­giau kaip tris de­ šimt­me­čius bu­vo ar­ti­mi są­jun­gi­nin­kai.

Egip­tas kas­met gau­na 1,3 mlrd. JAV

au­ga. Tur­ki­jos me­ti­nis vi­daus pro­ duk­tas sie­kia 1,3 trln. do­le­rių, be­veik kaip Ka­na­dos ar Is­pa­ni­jos, ap­tar­na­ vi­mo sek­to­rius su­da­ro apie 60 proc. eko­no­mi­kos, že­mės ūkis - tik 10 pro­ cen­tų. Stam­bu­las ko­vo­ja su Mad­ri­du ir To­ki­ju dėl tei­sės 2020 me­tais su­ reng­ti olim­pia­dą. Valstybei to sie­ kiant jau penk­tą kar­tą, jos ly­de­riai pri­sta­to Tur­ki­ją kaip stip­rios eko­no­ mi­kos, pa­sau­lie­tiš­kos de­mo­kra­ti­jos ir uni­ka­lios geog­ra­fi­jos tarp Ry­tų ir Va­ ka­rų ša­lį. „Tur­ki­jos pa­va­sa­ris“, kad ir kaip šios eti­ke­tės kra­to­si prem­je­ras Re­ce­ pas Tayyi­pas Er­do­ga­nas, ga­li nu­ šluo­ti vi­sus šiuos įvaiz­džius, ku­riuos ša­lis taip il­gai puo­se­lė­jo.

•

Par­en­gė VIL­JA­MA SU­DI­KIE­NĖ

Prisaikdintas „Pakistano tigras“ Pa­kis­ta­ne prem­je­ru pri­saik­din­ tas Na­wa­zas Sha­ri­fas. Jis pir­ma­sis vy­riau­sy­bės va­do­vas, šias par­ei­gas ei­sian­tis jau tre­čią kar­tą, nes ne­ti­kė­tai jo va­do­vau­ ja­ma par­ti­ja lai­mė­jo ge­gu­žės mė­ne­sį vy­ku­sius rin­ki­mus.

Kar­tu pri­saik­din­tas ir nau­ja­sis Pa­kis­ta­no par­la­men­tas.

63 me­tų N.Sha­ri­fas sa­vo di­džiau­ siais pri­ori­te­tais įvar­di­ja eko­no­mi­ kos pa­gy­vi­ni­mą pa­lei­džiant šau­dyk­ li­nį trau­ki­nį tarp Ka­ra­čio ir Pe­ša­va­ro bei sau­gu­mo už­ti­kri­ni­mą. Bū­tent šios dvi sri­tys rei­ka­lau­ja grei­tų, bet su­nkių spren­di­mų, ku­riuos rei­kės pri­im­ti ša­lį te­be­kon­tro­liuo­jant ka­riš­ kiams. Dar tik siek­da­mas prem­je­ro pos­to N.Sha­ri­fas ve­dė de­ry­bas su

Pa­kis­ta­no Ta­li­ba­nu ir daug kas ti­kė­ jo­si, kad ga­vęs val­džią jis pri­ims ka­ riuo­me­nės po­žiū­rį, nes tai vie­nin­te­ lis būdas pa­siek­ti už­sib­rėž­tus tiks­lus.

N.Sha­ri­fas at­ėjo į val­džią, ga­li­ma sa­ky­ti, le­mia­mu ko­vos su Ta­li­ba­nu ­me­tu, nes NA­TO pa­jė­gos pra­dė­jo sa­ vo ka­rių iš­ve­di­mą iš Af­ga­nis­ta­no.

Vos tik įsta­ty­mų lei­dė­jai pa­tvir­ti­no jo kan­di­da­tū­rą Pa­kis­ta­ne pre­ce­den­to ne­tu­rin­čiai tre­čiai ka­den­ci­jai, nau­ja­ sis prem­je­ras iš kar­to par­agi­no Jung­ ti­nes Vals­ti­jas nu­trauk­ti ne­pi­lo­tuo­ ja­mų lėk­tu­vų smū­gius ša­lies šiau­rės va­ka­ruo­se. „Mes ger­bia­me ki­tų su­ ve­re­nu­mą, ir jie taip pat tu­ri gerb­ti mū­sų su­ve­re­nu­mą bei ne­prik­lau­so­ my­bę. Ta kam­pa­ni­ja tu­ri baig­tis“, - pa­sa­kė N.Sha­ri­fas ir kar­tu par­agi­no par­eng­ti iš­sa­mią stra­te­gi­ją, eks­tre­ miz­mui iš­rau­ti su šak­ni­mis.

Iš ne­pi­lo­tuo­ja­mų lėk­tu­vų lei­džia­ mos ra­ke­tos ke­lia di­de­lį ne­pa­si­ten­ ki­ni­mą Pa­kis­ta­ne, ta­čiau Va­šing­to­ nas juos lai­ko gy­vy­biš­kai svar­bia prie­mo­ne ko­vo­jant su Ta­li­ba­nu ir tarp­tau­ti­niu te­ro­ris­tų tink­lu „Al-Qa­ e­da“, ku­rios ko­vo­to­jai įsit­vir­ti­nę Pa­ kis­ta­no val­džios men­kai kon­tro­liuo­ ja­muo­se gen­čių re­gio­nuo­se.

Prem­je­rui tu­rė­tų pa­vyk­ti įgy­ven­ din­ti sa­vo tiks­lus, nes jo cen­tro de­ši­ nių­jų par­ti­ja Pa­kis­ta­no mu­sul­mo­nų ly­ga par­la­men­te tu­ri dau­gu­mą, be to, jį re­mia kai ku­rie ne­prik­lau­so­mi par­ la­men­ta­rai.

Nau­ja­sis mi­nis­tras pir­mi­nin­kas no­ri, kad jo vy­riau­sy­bę su­da­ry­tų 24 mi­nis­trai, ta­čiau jaučia spau­di­mą į ją įtrauk­ti vi­sų Pa­kis­ta­no pro­vin­ci­jų at­ sto­vų. Tai ga­na su­dė­tin­ga, nes jo par­ti­jo­je dau­giau­sia Pa­ndža­bo pro­

Pakistaniečiai daug tikisi iš naujojo premjero, vadinamo “Tigru”.

AFP/Scanpix nuotrauka

vin­ci­jos po­li­ti­kų. Ta­čiau džiaugs­ min­gai su­ti­kę ži­nią apie N.Sha­ri­fo pri­saik­di­ni­mą ša­lies gy­ven­to­jai ti­ ki­si, kad „Pa­kis­ta­no tig­ras“ (taip va­

di­na­mas nau­ja­sis prem­je­ras) vi­sas prob­le­mas iš­spręs.

•

BBC, LŽ

10 Verslas

2013 06 06

Į Vilniaus padangę sugrįžta aviacijos šventė

Pa­sta­rą­jį kar­tą avia­ci­jos šven­tė Vil­niaus oro uos­te vy­ko 1995 me­tais. / Eltos nuotraukos ILONA STAŠKUTĖ ilona.staskute@lzinios.lt

Į Lie­tu­vos sos­ti­nę po 18 me­tų per­trau­kos grįž­ta Vil­niaus avia­ci­jos šven­tė - ji šie­met bir­že­lio 22 die­ną vyks Tarp­ tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to ae­rod­ro­me. Pa­si­ro­dy­mus ore su­rengs apie 30 or­lai­vių.

Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to, VĮ „O­ro na­vi­ga­ci­ja” bei Lie­tu­vos

ae­rok­lu­bo at­sto­vų su­bur­tas or­ga­ni­ za­ci­nis ko­mi­te­tas ren­gia šven­tę, skir­tą S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no skry­ džio per At­lan­tą 80-osioms me­ti­ nėms pa­mi­nė­ti. „La­bai džiu­gu, kad su­si­bū­rę avia­ ci­jos en­tu­zias­tai at­gai­vi­no se­nas tra­ di­ci­jas Vil­niu­je reng­ti avia­ci­jos šven­ tes. Mies­tie­čiams ir sve­čiams tai ne tik pui­kus re­gi­nys, bet ir ga­li­my­bė pa­ma­ty­ti, kaip šian­dien gy­ve­na Lie­ tu­vos avia­to­riai”, - idė­ją svei­ki­no šios šven­tės glo­bė­jas su­si­sie­ki­mo mi­nis­tras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius.

Vil­niaus avia­ci­jos šven­tės di­rek­ to­rius Liud­vi­kas Buit­kus ža­da įspū­ din­gą re­gi­nį vi­siems lan­ky­to­jams. „Šia šven­te mies­tie­čiams ir sos­ti­nės sve­čiams, avia­ci­jos mė­gė­jams bei pro­fe­sio­na­lams sie­kia­me su­teik­ti ga­li­my­bę ne tik pa­sig­ro­žė­ti pla­nuo­ ja­mu įspū­din­gu Lie­tu­vos ir už­sie­ nio or­lai­vių, skrai­dyk­lių, oro akro­ ba­tų bei par­ašiu­ti­nin­kų pa­si­ro­dy­mu dan­gu­je, bet ir ap­žiū­rė­ti par­odą, ku­rio­je bus eks­po­nuo­ja­mi ir se­no­ vi­niai or­lai­viai”, - sa­kė Vil­niaus avia­ci­jos šven­tės di­rek­to­rius.

Avia­ci­jos šven­tė­je pa­si­ro­dy­mus su­rengs apie 20-30 or­lai­vių, dar be­veik tiek pat jų bus eks­po­nuo­ ja­ma ša­lia vyk­sian­čio­je par­odo­je.

Ore pa­si­ro­dy­mus su­rengs par­ašiu­ ti­nin­kai, sklan­dy­to­jai, avia­mo­de­ liuo­to­jai. Vyks skrai­dyk­lių, par­as­ par­nių ir ul­tra­leng­vų­jų or­lai­vių de­mons­tra­ci­niai skry­džiai, pa­kils Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos avia­ci­ jos rink­ti­nės sraig­tas­par­niai, Lie­tu­ vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų or­lai­viai, NA­TO nai­kin­tu­vai. Pa­si­ro­dys akro­ ba­ti­nio skrai­dy­mo meis­tras El­to­nas

Me­lec­kis ir pa­sau­lio čem­pio­nas Jur­gis Kai­rys, akro­ba­ti­nio skrai­ dy­mo čem­pio­nai. Šven­tės ren­gė­jai ti­ki­si, kad jo­je ap­si­lan­kys apie 10 tūkst. avia­ci­jos mė­gė­jų, smal­suo­lių ir mies­to sve­ čių. Lan­ky­to­jams bus įreng­ta pre­ ky­bos zo­na, kur bus ga­li­ma įsi­gy­ti su­ve­ny­rų, už­kan­džių ir gė­ri­mų. Pa­ pil­do­ma prog­ra­ma su ait­va­rais ir lėk­tu­vė­liais ren­gia­ma vai­kams.

Pa­sta­rą­jį kar­tą avia­ci­jos šven­tė Vil­niaus oro uos­te vy­ko 1995 me­ tais.

•

Bankomatuose kartais trūksta smulkių pinigų ARVYDAS JOCKUS a.jockus@lzinios.lt

Ša­lies ko­mer­ci­nių ban­kų gry­ nuo­sius pi­ni­gus pri­iman­tys ban­ko­ma­tai pri­ima vi­sų apy­ var­to­je cir­ku­liuo­jan­čių ku­piū­rų li­tus, ta­čiau no­ri­mo no­mi­na­lo bank­no­tus ne vi­sa­da pa­vyks iš­siim­ti iš pa­pras­tų ban­ko­ma­tų.

Vil­nie­čiui Sil­ves­trui vie­ną dar­bo die­nos ry­tą ne­pa­vy­ko iš­siim­ti 40 li­tų iš „Swed­bank“ ban­ko­ma­to, esan­čio sos­ti­nės Ge­di­mi­no pros­ pek­te. „Sąs­kai­to­je tu­rė­jau dau­giau pi­ni­gų, ta­čiau tą­dien reikėjo mo­kė­ti įmo­ką ban­kui už būs­to pa­sko­lą, tad ke­ti­nau pa­lik­ti pi­ni­gus sąs­kai­to­je, iš­sigrynin­ti tik ne­di­de­lę su­mą. Nu­ ste­bau, kad ban­ko­ma­to ekra­ne ro­ do­ma ma­žiau­sia su­ma bu­vo 100 li­tų, o su­rin­kus skai­čių 40 pa­si­ro­dy­ da­vo už­ra­šas, kad no­ri­ma iš­siim­ti su­ma yra per ma­ža. Anks­čiau „Swed­b ank“ ban­k o­m a­t uo­s e be prob­le­mų bū­da­vo ga­li­ma iš­siim­ti dvi ku­piū­ras po 20 li­tų“, - ste­bė­jo­si vil­nie­tis. Tie­sa, jis ran­kų ne­nu­lei­do ir per ke­le­tą mi­nu­čių nu­žings­nia­vęs iki ki­to „Swed­bank“ ban­ko­ma­to ša­ lia Sei­mo rū­mų tiks­lą pa­sie­kė – 40 li­tų iš­siė­mė. „Gal „Swed­bank“ kei­čia ban­ko­ ma­tus ir nau­juo­se jau bus ga­lima

Darbo dienos rytą viename „Swedbank“ bankomatų sostinės Gedimino prospekte pristigo 20 litų kupiūrų. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

iš­siim­ti ne ma­žes­nio kaip 100 li­tų no­mi­na­lo bank­no­tus?“ - LŽ klau­sė vy­ras.

Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius, „Swed­ bank“ at­sto­vas spau­dai, ti­ki­no, kad gry­nų­jų pi­ni­gų iš­da­vi­mo tvar­ka šio

ban­ko ban­ko­ma­tuo­se ne­si­kei­čia mi­ni­ma­li lei­džia­ma iš­gry­nin­ti su­ma yra 20 li­tų, nes to­kia yra smul­kiau­sia ku­piū­ra, nau­do­ja­ma ban­ko­ma­tuo­se. „Jei ban­ko­ma­tas ro­do, jog ma­žiau­sia ku­piū­ra yra di­des­nio no­mi­na­lo nei 20 li­tų, tai reiš­kia, kad lai­ki­nai no­ri­ mos ku­piū­ros nė­ra. Ban­ko­ma­tus pri­ žiū­rin­ti tar­ny­ba nuo­lat ste­bi pi­ni­gų kie­kį ban­ko­ma­tuo­se ir esant rei­ka­lui juos pa­pil­do“, - tei­gė jis.

Pa­sak S.Ab­raš­ke­vi­čiaus, „Swed­ bank“ pi­ni­gų iš­da­vi­mo ban­ko­ma­ tuo­se nau­do­ja­mi tri­jų ku­piū­rų bank­ no­tai - 20, 50 ir 200 li­tų. Uni­ver­sa­lūs ban­ko­ma­tai, ku­rie ir pri­ima, ir iš­ duo­da gry­nuo­sius pi­ni­gus, iš­gry­ni­ ni­mui nau­do­ja 20, 100 ir 200 li­tų ku­piū­ras. To­kių uni­ver­sa­lių įren­gi­ nių vi­so­je ša­ly­je yra be­veik 50. „Gry­nuo­sius pi­ni­gus pri­iman­tys ban­ko­ma­tai pri­ima vi­sų apy­var­to­je cir­ku­liuo­jan­čių ku­piū­rų li­tus“, tei­gė S.Ab­raš­ke­vi­čius.

Ki­tuo­se ša­lies ban­kų ban­ko­ma­ tuo­se mi­ni­ma­li su­ma ga­li bū­ti ir ma­žes­nė, ir di­des­nė. „Šiau­lių ban­kas pri­klau­so bend­ ram ke­tu­rių Lie­tu­vo­je re­gis­truo­tų ban­kų ban­ko­ma­tų tink­lui, tad šio ban­ko klien­tai ga­li vi­so­je Lie­tu­vo­je nau­do­tis 251 ban­ko­ma­tu. Mi­nė­tuo­se ban­ko­ma­tuo­se lė­šas ga­li­ma tik iš­sig­ ry­nin­ti, gry­nų­jų pi­ni­gų pri­ėmi­mo pa­slau­ga juo­se ne­tei­kia­ma. Ko­kią ma­žiau­sią su­mą gry­nai­siais ga­li­ma iš­sig­ry­nin­ti tink­lo ban­ko­ma­te, pri­

klau­so nuo to, ko­kio­mis ku­piū­ro­mis ban­ko­ma­tas pa­pil­dy­tas - ga­li bū­ti nuo 10 iki 50 li­tų. Stan­dar­tiš­kai ma­ žiau­sias no­mi­na­las ban­ko­ma­tuo­se – 20 li­tų. Ar­ti­miau­siu me­tu ne­pla­nuo­ ja­ma keis­ti šios tvar­kos“, - LŽ sa­kė Lo­re­ta Liu­ba­vi­čie­nė, Šiau­lių ban­ko Rin­ko­da­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ ta­men­to vie­šų­jų ry­šių va­dy­bi­nin­kė.

SEB ban­ko ban­ko­ma­tuo­se pa­ vyks iš­gry­nin­ti ma­žiau­siai 50 li­tų bank­no­tą.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6405 -0,0022 1 Australijos doleris 2,5300 -0,0317 10 000 Baltarusijos rublių 3,0298 -0,0095 1 Kanados doleris 2,5538 -0,0102 1 Šveicarijos frankas 2,7882 +0,0067 10 Kinijos ženminbi juanių 4,3087 -0,0036 10 Čekijos kronų 1,3387 -0,0039 10 Danijos kronų 4,6320 -0,0003 1 DB svaras sterlingų 4,0457 +0,0001 100 Islandijos kronų 2,1609 -0,0020 100 Japonijos jenų 2,6509 +0,0128 100 Kazachstano tengių 1,7447 -0,0013 1 Latvijos latas 4,9180 -0,0069 10 Norvegijos kronų 4,5352 -0,0138 10 Lenkijos zlotų 8,1355 +0,0259 100 Rusijos rublių 8,2436 -0,0516 10 Švedijos kronų 4,0081 -0,0282 1 Turkijos naujoji lyra 1,4026 +0,0009 10 Ukrainos grivinų 3,2384 -0,0042 2013 06 06

Verslas 11

2013 06 06

Įspėjimas turtingesniems Atkelta iš

• 1 p.

Įstatymo spraga „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­ tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis at­krei­pė LŽ dė­me­sį, kad Vy­riau­sy­bė siū­lo ap­mo­kes­tin­ti ne tik pa­lū­ka­nas už in­dė­lius ko­mer­ci­niuo­se ban­kuo­se. „Lie­tu­vo­je la­bai pa­pli­tu­si pra­ kti­ka, kai gy­ven­to­jas, kar­tais net įmo­nės ak­ci­nin­kas, pa­sko­li­na sa­vo įmo­nei di­ de­lę pi­ni­gų su­mą. Jis pats gau­na ne­ap­ mo­kes­ti­na­mas pa­lū­ka­nas, o dėl iš­mo­ kė­tų pa­lū­ka­nų ma­žė­ja įmo­nės mo­kė­ti­nas pel­no mo­kes­tis. Tai ti­krai įsta­ty­mo spra­ga, lei­džian­ti tur­tin­giems, di­de­les pa­ja­mas gau­nan­tiems gy­ven­to­jams iš­ veng­ti mo­kes­čių naš­tos. Vie­na­reikš­miš­ kai to­kius pa­kei­ti­mus rei­kia įgy­ven­ din­ti“, - LŽ sa­kė N.Ma­čiu­lis.

Be to, pa­gal pro­jek­tą bū­tų ap­mo­ kes­ti­na­mi ir in­dė­liai, jei­gu gau­na­mos me­ti­nės pa­lū­ka­nos už juos su­da­ry­tų dau­giau kaip 10 tūkst. li­tų. Tar­ki­me, jei­gu ban­kas tai­ky­tų 1 proc. me­ti­nes pa­lū­ka­nas in­dė­liams, per me­tus 10 tūkst. li­tų pa­lū­ka­nų su­ma su­si­da­ry­tų už ban­ke lai­ko­mą 1 mln. li­tų in­dė­lį. 10 tūkst. litų pa­lū­ka­nų su­ma su­si­da­ry­tų ir tuo at­ve­ju, jei­gu gy­ven­to­jas pa­sko­lin­tų 100 tūkst. li­tų pa­sko­lą įmo­nei su 10 proc. me­ti­nių pa­lū­ka­nų nor­ma.

Tie­sa, bū­tų skai­čiuo­ja­ma vi­sa pa­ lū­ka­nų su­ma, ne­at­siž­vel­giant į tai, ar ji gau­ta už in­dė­lį ban­ke, Vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­nius po­pie­rius, pa­sko­lą įmo­ nei ar pa­lū­ka­nas už įmo­nės iš­leis­tas ob­li­ga­ci­jas. Vi­sos pa­ja­mos iš pa­lū­ ka­nų, di­des­nės kaip 10 tūkst. litų, bū­ tų ap­mo­kes­ti­na­mos 15 proc. ta­ri­fu. Šiuo me­tu dar­bo pa­ja­moms Lie­ tu­vo­je tai­ko­mas 15 proc. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fas. Pa­ja­mos už pa­lū­ka­nas nė­ra ap­mo­kes­ti­na­mos.

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, ba­ lan­džio mė­ne­sį vi­du­ti­nė pa­lū­ka­nų nor­ma už ter­mi­nuo­tąjį in­dė­lį ban­ke iki 2 me­tų sie­kė 1,02 proc., už dau­ giau kaip 2 me­tų truk­mės in­dė­lį – 3,4 pro­cen­to. Vi­du­ti­nės pa­lū­ka­nos už bet ku­rios truk­mės in­dė­lį sie­kia 1,16 pro­ cen­to. Pa­lū­ka­nos už vals­ty­bės ob­li­ga­ ci­jas ir tau­py­mo lakš­tus su­da­ro 2-3 proc., o pa­lū­ka­nos už pa­sko­lą įmo­nei daž­nai sie­kia 5 proc. ir dau­giau.

Netolygiai paskirstyta mokesčių našta Pa­siū­ly­mą ap­mo­kes­tin­ti vi­sas pa­ja­ mas, di­des­nes nei 10 tūkst. li­tų me­ti­ nės pa­lū­ka­nos, Vy­riau­sy­bei siū­lė ir prem­je­ro su­da­ry­ta jo pa­ta­rė­jo Sta­sio Ja­ke­liū­no va­do­vau­ja­ma dar­bo gru­pė, ku­ri šiuo me­tu jau iš­sis­kirs­čiu­si. „Mo­

N.Mačiulis: „Ar tikrai sąžininga, kad minimalų atlyginimą gaunantis asmuo moka mokesčius, o net ir labai dideles palūkanų pajamas gaunantysis mokesčių nemoka?“ Oresto Gurevičiaus nuotrauka

kes­čių teo­ri­ja sa­ko, kad ap­mo­kes­ti­ nant pa­ja­mas ne­rei­kė­tų dis­kri­mi­nuo­ti skir­tin­gų pa­ja­mų rū­šių. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra dis­kri­mi­na­ci­ja: dar­bo pa­ja­mos ap­mo­kes­ti­na­mos ga­na reikš­ min­gai, o pa­lū­ka­nų pa­ja­mos – vi­siš­kai ne­ap­mo­kes­ti­na­mos. Ga­li kil­ti klau­si­ mas, ar ti­krai są­ži­nin­ga, kad mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą gau­nan­tis as­muo mo­ka mo­kes­čius, o net ir la­bai di­de­les pa­lū­ ka­nų pa­ja­mas gau­nan­ty­sis mo­kes­čių ne­mo­ka?“ - svars­tė N.Ma­čiu­lis.

Pa­sak eko­no­mis­to, iš­si­vys­čiu­sio­se pa­sau­lio vals­ty­bė­se su­de­da­mos vi­sos pa­ja­mos (dar­bo, pa­lū­ka­nų, di­vi­den­dų ir ki­tos) ir joms tai­ko­mas ar­ba di­fe­ren­ci­ juo­tas mo­kes­čio ta­ri­fas, ar­ba pri­tai­ko­ mas koks nors NPD, ir nuo li­ku­sių pa­ ja­mų skai­čiuo­ja­mas gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis. „Lie­tu­vo­je mo­kes­čių sis­te­ma yra kaž­ko­kia at­si­li­ku­si, nes ap­mo­kes­ti­ na­mos dar­bo pa­ja­mos, o pa­ja­moms už pa­lū­ka­nas ne­aiš­kiais pa­grin­dais tai­ ko­ma leng­va­ta“, - sa­kė jis.

Nau­ji mo­kes­čiai, eko­no­mis­to skai­čia­vi­mu, pa­lies­tų apie 5 proc. gy­ven­to­jų, ku­rių su­kaup­tas fi­nan­si­ nis tur­tas bū­tų di­des­nis kaip pu­sė mi­li­jo­no li­tų.

I.Šimonytė: „Visiškai „nesuvirškinus“ pastarojo MMA didinimo galvoti apie naują algų kėlimą būtų šiek tiek avantiūristiška.“ / Ritos Stankeviciūtės nuotrauka

mo­ny­tė ma­no, kad nors ir ne­daug pa­ di­din­tas NPD yra kur kas ge­res­nė al­ter­na­ty­va, nei kelti mi­ni­ma­lią mė­ ne­sio al­gą (MMA) iki 1200 li­tų ar dau­giau. „Šiuo at­ve­ju vi­sas iš­lai­das pri­sii­ma vals­ty­bė, tie­sa, ji ne­ten­ka da­ lies mo­kes­čių, o žmo­nėms pa­di­dė­ja gry­no­sios pa­ja­mos. Kai di­di­na­ma mi­ ni­ma­li al­ga, di­dė­ja ne tik vals­ty­bės, bet ir vers­lo są­nau­dos. Pri­si­min­ki­me, kad pa­starąjį kar­tą pa­di­di­nus MMA sa­vi­val­dy­bės pri­trū­ko lė­šų, o vers­las su­ko­si kaip iš­ma­nė: kas su­ma­ži­no da­

ki­tų pa­pil­do­mų biu­dže­to įplau­kų, nes vals­ty­bės biu­dže­tas pra­ras­tų apie mi­ li­jar­dą li­tų. Dėl to tur­būt ir ne­siū­lo­mas toks pa­kei­ti­mas, nes to­kio dy­džio sky­ lės ne­pa­vyk­tų už­pil­dy­ti vien ap­mo­ kes­ti­nant pa­lū­ka­nų pa­ja­mas. Rei­kė­tų di­din­ti esa­mų mo­kes­čių ta­ri­fus ar ieš­ ko­ti ki­tų mo­kes­čių – ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ar au­to­mo­bi­lių“, - kalbėjo jis.

I.Ši­mo­ny­tė ne­ma­no, kad pa­di­din­ tas NPD ga­lė­tų tu­rė­ti ne­igia­mos įta­ kos Lie­tu­vos sie­kiui 2015 me­tais įsi­ ves­ti eu­rą. Jis inf­lia­ci­jos ti­krai ne­su­kel­tų,

NPD pa­di­di­nus 100 li­tų - iki 570 li­tų, mi­ni­ma­lią 1000 li­tų al­gą gau­nan­čio gy­ven­to­jo mėnesio už­dar­bis pa­di­dė­tų 15 li­tų.

Ne­daug, bet ge­riau nei kel­ti al­gas NPD pa­di­di­nus 100 li­tų - iki 570 li­tų, mi­ni­ma­lią 1000 li­tų al­gą gau­ nan­čio gy­ven­to­jo mė­ne­si­nis už­dar­ bis pa­di­dė­tų 15 li­tų.

Bu­vu­si fi­nan­sų mi­nis­trė Ing­ri­da Ši­

lį eta­tų, kas at­lei­do da­lį dar­buo­to­jų, kas nau­jų ne­priė­mė. Šiek tiek su­lė­tė­jo ne­dar­bo ma­žė­ji­mas. MMA di­di­ni­mo at­ve­ju pa­ja­mos ga­ran­tuo­tai pa­di­dė­ja tik vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, nes šio sek­ to­riaus darb­da­viai ne­tu­ri ga­li­my­bių tą pa­di­di­ni­mą kaip nors „a­pei­ti“. Tad dar vi­siš­kai „ne­su­virš­ki­nus“ pa­ starojo MMA di­di­ni­mo, gal­vo­ti apie nau­ją al­gų kė­li­mą bū­tų šiek tiek avan­ tiū­ris­tiš­ka“, - svars­tė eko­no­mis­tė.

NPD di­di­ni­mą 100 li­tų N.Ma­čiu­lis va­di­na la­bai sim­bo­li­niu komp­ro­mi­su.

Jo nuo­mo­ne, vals­ty­bė tu­rė­tų ieš­ko­ti ga­li­my­bių NPD di­din­ti bent dvi­gu­bai - iki 900 ar 1000 li­tų. „Pir­ma­sis tūks­ tan­tis li­tų pa­ja­mų tu­rė­tų bū­ti ne­ap­mo­ kes­ti­na­mas. Tam, ži­no­ma, rei­kė­tų ras­ti

nes gy­ven­to­jų pa­ja­mos pa­di­dė­tų mi­ ni­ma­liai. „Jei­gu Vy­riau­sy­bė lai­ky­sis sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų ir pla­nuos biu­ dže­tą siek­da­ma ne di­des­nio kaip 1,5 proc. de­fi­ci­to, ypa­tin­gos ri­zi­kos ne­ ma­tau. Tie­siog iš­lai­dų di­dė­ji­mas nuo 2014 me­tų tu­rė­tų bū­ti šiek tiek nuo­ sai­kes­nis nei pla­nuo­ja­mas pa­ja­mų au­gi­mas ne­kei­čiant mo­kes­čių. To­kia ri­zi­ka, ma­nau, yra su­val­do­ma“, svars­tė ji.

Bu­vu­si And­riaus Ku­bi­liaus Vy­ riau­sy­bės fi­nan­sų mi­nis­trė iro­ni­za­vo, kad ne­įves­da­ma nau­jų PVM leng­ va­tų, nors prieš rin­ki­mus ža­dė­jo, Vy­ riau­sy­bė vyk­do kon­ser­va­to­rių prog­ ra­mą. Jos nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je dėl ma­žos rin­kos ir su­si­for­ma­vu­sios oli­

mi­nis­te­ri­ja klau­si­mą per­žiū­rės iš es­mės. „Šis pa­kei­ti­mas yra tam ti­ kras tak­ti­nis pa­kei­ti­mas, ri­bo­tas dar dir­ba­me prie nu­ta­ri­mo ak­tua­ lios nau­jos re­dak­ci­jos. To­kį ri­bo­tą pa­kei­ti­mą tei­kia­me tam, kad tie, ku­rie vei­kia šio­je sri­ty­je, ga­lė­tų pirk­ti ku­rą ar­ti­miau­siam šil­dy­mo se­zo­nui“, - kal­bė­jo J.Ne­ve­ro­vi­čius.

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pa­kei­ti­me nu­ma­to­ma, kad ši­lu­mos ir elek­tros ga­min­to­jai pri­ori­te­tą pri­va­lės teik­ti ža­lia­vų pir­ki­mui bir­žo­je. Ki­tais bū­ dais jų įsi­gy­ti ga­lės tik tuo at­ve­ju, jei bir­žo­je ne­bus pre­kiau­ja­ma kon­ kre­čiu bio­ku­ro pro­duk­tu, taip pat ta­da, kai pa­ve­di­mas bir­žo­je ne­bus įvyk­do­mas ma­žiau­siai dvi pre­ky­ bos se­si­jas iš ei­lės. Ta­čiau ir to­kiu at­ve­ju įmo­nės ga­lės įsi­gy­ti bio­ku­ro tik to­mis pa­čio­mis ar ge­res­nė­mis są­ly­go­mis, nei bu­vo nu­ro­dy­ta pa­ ve­di­me. Kai­nų ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kė Dia­na Kor­sa­kai­tė ba­lan­džio pa­bai­go­je aiš­ki­no, kad ši­lu­mos

kai­nų lū­žis Lie­tu­vo­je įvyk­tų, jei di­ džių­jų mies­tų tie­kė­jai im­tų ga­min­ti pi­ges­nę ši­lu­mą iš bio­ku­ro ar­ba at­ lie­kų ir jei at­si­ras­tų kon­ku­ren­ci­ja tarp ga­min­to­jų. Kai­nų ko­mi­si­ja per­nai siū­lė ener­ge­ti­kos įmo­nėms nuo rug­sė­jo pu­sę rei­ka­lin­go bio­ ku­ro pirk­ti „Balt­pool“ bir­žo­je - tai esą ska­tin­tų ma­žin­ti ši­lu­mos kai­ nas. Si­tua­ci­ją bio­ku­ro rin­ko­je ne kar­tą kri­ti­ka­vo pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Jos nuo­mo­ne, bio­ ku­ro rin­ko­je trūks­ta kon­ku­ren­ci­jos ir prie­žiū­ros, vers­li­nin­kai nau­do­ja­si šia ne­tvar­ka, to­dėl var­to­to­jų sąs­ kai­tos už šil­dy­mą ne­ma­žė­ja. Šiuo me­tu di­džiau­sią bio­ku­ro rin­kos da­lį uži­ma kon­cer­no „Icor“ val­do­ma bio­ku­ro tie­ki­mo įmo­nė „Bio­no­ vus“. Tei­sė­sau­gi­nin­kai ti­ria, ar Pra­ncū­ zi­jos bend­ro­vės „Dal­kia“ an­tri­nės įmo­nės „Vil­niaus ener­gi­ja“ va­do­ vai ga­lė­jo su­kčiau­ti, leis­da­mi su ja su­si­ju­siai įmo­nei „Bio­no­vus“ pel­ ny­tis iš bio­ku­ro par­da­vi­mo.

KROVA DIDĖJO

go­po­li­nės struk­tū­ros PVM leng­va­tų nau­da var­to­to­jams bū­na trum­pa­lai­kė, o il­ges­niuo­ju lai­ko­tar­piu duo­da di­ des­nį pel­ną par­da­vi­mo gran­di­nė­je. „Ši­lu­mai tai­ko­mos PVM leng­va­tos kiek ki­to­kios, nes šios kai­nos re­gu­liuo­ ja­mos, ir dėl to ga­lu­ti­nė nau­da var­to­to­ jams aki­vaiz­di. Ta­čiau ir šiuo at­ve­ju yra šiek tiek so­cia­li­nio ne­tei­sin­gu­mo, nes ma­žiau mo­ka ir tie, ku­rie ga­lė­tų su­si­ mo­kė­ti vis­ką. Tie­siog rei­kė­tų pert­var­ ky­ti so­cia­li­nės par­amos sis­te­mą ir tą leng­va­tą bū­tų ga­li­ma pa­nai­kin­ti. PVM leng­va­tos vais­tams nai­ki­ni­mas tik per- s­kirs­ty­tų lė­šas iš vie­no biu­dže­to į ki­tą, nes leng­va­ta kom­pen­suo­ja­ma iš Pri­va­ lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do. Tai reiš­kia, kad leng­va­tą pa­nai­ki­nus pa­di­ dė­tų biu­dže­to iš­lai­dos, bet kon­so­li­duo­tu po­žiū­riu re­zul­ta­tas bū­tų nu­li­nis“, aiškino I.Ši­mo­ny­tė.

Ne­atsk­lei­džia skai­čių Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, LŽ ži­nio­mis, jau su­skai­čia­vo, ta­čiau at­si­sa­kė dien­ raš­čiui pateik­ti duo­me­nis, ko­kio dy­ džio sky­lė at­si­ras­tų biu­dže­te, NPD pa­di­di­nus 100 li­tų ir nu­sta­čius 200 li­tų NPD už kiek­vie­ną vai­ką bei kiek pa­ ja­mų į biu­dže­tą bū­tų su­ren­ka­ma įtei­si­ nus 15 proc. pa­ja­mų mokesčio ta­ri­fą di­des­nėms kaip 10 tūkst. li­tų me­ti­ nėms in­dė­lių pa­lū­ka­noms, ver­ty­bi­nių po­pie­rių par­da­vi­mo pa­ja­moms bei pa­nai­ki­nus leng­va­tą pa­lū­ka­noms už gy­ven­to­jų su­teik­tas pa­sko­las įmo­ nėms ar gy­ven­to­jams.

•

Trumpai BIOKURUI ATVERIA VARTUS Į BIRŽĄ Vyriau­sy­bė, siek­da­ma su­ma­žin­ti ši­lu­mos kai­nas, tre­čia­die­nį pri­ėmė vie­ną pir­mų­jų spren­di­mų - ši­lu­mos ir elek­tros ga­min­to­jai bio­ku­rą tu­rės įsi­gy­ti per bir­žą. Ga­min­to­jai pri­va­ lės lai­ky­ti bir­žą pri­ori­te­ti­niu bio­ ku­ro įsi­gi­ji­mo šal­ti­niu, ir tik ne­pa­ vy­kus san­do­riui jo­je ga­lės ieš­ko­ti ki­tų, ta­čiau ne pra­stes­nių va­rian­tų.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius Vy­riau­sy­bės po­sė­ dy­je tei­gė, jog nu­ta­ri­mo dėl ener­ ge­ti­kos ža­lia­vų pir­ki­mo tvar­kos pa­kei­ti­mas yra siau­ras, ta­čiau ar­tė­ jant šil­dy­mo se­zo­nui gal­būt leis ga­min­to­jams ap­si­rū­pin­ti ku­ru. „Bio­ku­ro pir­ki­mas per bir­žą su­ teiks dau­giau skaid­ru­mo ir kon­ku­ ren­ci­jos. To re­zul­ta­tas ga­li bū­ti ma­ žes­nės ši­lu­mos kai­nos“, - per po­sė­dį aiš­ki­no ener­ge­ti­kos mi­nis­ tras. Jis pa­ti­ki­no, kad Ener­ge­ti­kos

Vals­ty­bės val­do­ma naf­tos pro­ duk­tų kro­vos bend­ro­vė „Klai­pė­ dos naf­ta“ per pen­kis šių me­tų mė­ne­sius į ter­mi­na­lo tal­pyk­las per­kro­vė 3,126 mln. to­nų naf­tos pro­duk­tų ir ga­vo 65,2 mln. li­tų pa­ja­mų - ati­tin­ka­mai 9 proc. ir 10 proc. dau­giau ne­gu per­nai tuo pa­ čiu lai­ku. 2012-ųjų sau­sį-ge­gu­žę įmo­nės kro­va bu­vo 2,870 mln. to­ nų, o pa­ja­mos - 59,5 mln. li­tų.

Vien ge­gu­žės mė­ne­sį į ter­mi­na­lo tal­pyk­las bend­ro­vė per­kro­vė 388 tūkst. to­nų naf­tos pro­duk­tų ir ga­ vo 8,4 mln. li­tų pa­ja­mų - ati­tin­ka­ mai 30 proc. ir 6 proc. dau­giau ne­gu per­nai ge­gu­žę, kai krau­ta 298 tūkst. to­nų ir gau­ta 7,9 mln. li­tų pa­ja­mų. „To­kį di­de­lį kro­vos au­gi­mą lė­mė ke­li fak­to­riai – di­ des­nis kie­kis per­krau­tų „Or­len Lie­tu­vos“ naf­tos pro­duk­tų ir ki­tos bend­ro­vės su­da­ry­tos kro­vos ko­

mer­ci­nės su­tar­tys, ku­rios yra ypač veiks­nios ir eko­no­miš­kai nau­din­ gos tiek įmo­nei, tiek vals­ty­bei.

Tie­sio­gi­nis dar­bas su naf­tos pro­ duk­tų tie­kė­jais (be tar­pi­nin­kų) taip pat yra vie­nas svar­biau­sių ro­ dik­lių, da­ran­čių įta­ką kro­vos au­ gi­mui“, - pra­ne­ši­me tei­gė įmo­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­ siu­lis. „Klai­pė­dos naf­ta“ šie­met sau­sį-ko­vą ga­vo 13,2 mln. li­tų ne­ au­di­tuo­to gry­no­jo pel­no - 16 proc. dau­giau ne­gu per­nai tais pa­ čiais mė­ne­siais, o 2012 me­tais 41,437 mln. li­tų au­di­tuo­to gry­ no­jo pel­no - 7,6 proc. ma­žiau nei už­per­nai. Bend­ro­vės par­da­vi­mo pa­ja­mos per me­tus su­ma­žė­jo 1,7 proc., iki 138,881 mln. li­tų. „Klai­pė­dos naf­ta“ per­nai per­ kro­vė 6,9 mln. to­nų naf­tos pro­ duk­tų, ar­ba 11,6 proc. ma­žiau ne­ gu 2011-ai­siais.

BNS, LŽ

12 Mokslas

2013 06 06

Iš mokslinių laboratorijų ateinanti mada Di­džiu­lį virs­mą ma­dos pa­sau­ly­je su­kė­lė nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos. Jų tei­kia­mos ne­įti­ki­mos ga­li­my­bės, pa­sak Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos (VDA) pro­fe­so­rės Jo­lan­tos Va­za­lins­kie­nės, iš es­mės kei­čia po­žiū­rį į ma­dą. Tarp ma­dos di­zai­ne­rių da­bar po­pu­lia­riau­sia te­ma - ino­va­ci­jos.

MILDA KNIEŽAITĖ mildak@lzinios.lt

B

u­vo lai­kas, kaip pa­sa­ko­jo VDA Kos­tiu­mo di­zai­no ka­ted­ros ve­dė­ja dr. J.Va­za­ lins­kie­nė, kai vy­ra­vo ma­ dos dik­ta­tas. Pra­ėju­sio am­ žiaus aš­tun­tąjį de­šimt­me­tį jis pa­si­trau­kė. Li­ko sti­lius. Nie­kas ne­be­ ga­li dik­tuo­ti, ką tu­rė­tu­me dė­vė­ti ir ko ne­dė­vė­ti vie­ną ar ki­tą se­zo­ną. Ga­li tik siū­ly­ti, ir žmo­gus pa­si­ren­ka tai, kas jam pa­tin­ka, tin­ka, for­muo­ja sa­vi­tą sti­lių. Da­bar sa­ko­ma, kad sti­lius taip pat grei­tai už­leis sa­vo po­zi­ci­jas. Liks tik įvaiz­dis. Pa­vyz­džiui, tvir­to, pa­si­ti­ kin­čio ar, prieš­in­gai, tra­paus žmo­ gaus, ir nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos pa­dės to­kį įvaiz­dį kur­ti. Taps nau­jai su­vo­ kia­mo gro­žio prie­mo­nė­mis. Nyks­ta ir tra­di­ci­nė dra­bu­žio samp­ra­ta. Vie­toj il­go ar trum­po, pri­glu­du­sio ar lais­vo ap­da­ro at­si­ran­da ne­pa­gau­na­mi, ta­kūs, nuo žmo­gaus ju­de­sio kin­tan­tys, apim­tį, for­mą, si­lue­tą kei­čian­tys dra­ bu­žiai. Kol kas jie ku­ria­mi moks­li­ nė­se la­bo­ra­to­ri­jo­se, ta­čiau ne­abe­jo­ti­ nai pa­sieks var­to­to­jus. „Dra­bu­žiai kis ir po šimt­me­čio nie­ kas ne­bep­ri­si­mins, kaip bu­vo­me pri­si­ ri­šę prie to­kių sta­bi­lių da­ly­kų, - įsi­ti­ki­ nu­si prof. J.Va­za­lins­kie­nė. - Ma­dos virs­mo po­žy­miai - ir va­di­na­mo­ji dar­ nio­ji, tva­rio­ji ma­da, ska­ti­nan­ti gy­ven­ti har­mo­nin­gai su ap­lin­ka, ma­žin­ti var­ to­ji­mą. Tra­di­ci­nių ža­lia­vų ma­žė­ja ir ieš­ko­ma, ku­ria­ma vis nau­jų pa­kai­ta­lų.

Anks­čiau tar­si kos­mi­nė nau­jie­na bu­vo dra­bu­žiai iš vis­ko­zės, sin­te­ti­kos, per­ ma­to­mos ko­ji­nės - vi­siš­kas ne­ti­kė­tu­ mas. Da­bar jie ta­po to­kiais kas­die­niais da­ly­kais, kad nie­kas ne­be­krei­pia dė­ me­sio. Ne­tru­kus kas­die­ny­be taps ir nau­jų­jų tech­no­lo­gi­jų tei­kia­mos ino­va­ ci­jos. Šiais lai­kais vis­kas taip grei­tai kin­ta, ir ta at­ei­tis iš ti­krų­jų vi­sai ar­ti.“

Kai vis­kas iš­mė­gin­ta VDA Kos­tiu­mo di­zai­no ka­ted­ros stu­den­tai jau ren­gia­mi to­kiai at­ei­čiai.

Lek­to­rė Ge­no­vai­tė Snu­kiš­ky­tė, dės­ tan­ti in­dus­tri­nio ma­dos di­zai­no ino­ va­ci­jų ir tech­no­lo­gi­jų kur­są, pir­mo­ji pra­dė­jo do­mė­tis ir iš­ty­rė Lie­tu­vo­je jau įdieg­tas ino­va­ty­vias siu­vi­mo tech­no­lo­gi­jas. Su­pa­žin­di­na su jo­mis stu­den­tus, kar­tu va­žiuo­da­mi per ino­ va­ty­vias įmo­nes. Prof. J.Va­za­lins­ kie­nė, dės­tan­ti kos­tiu­mo pro­jek­ta­ vi­mo kur­są, pa­žvel­gė į šią sri­tį la­biau kū­ry­bi­niu po­žiū­riu - kaip pa­nau­do­ti nau­jo­ves ku­riant mo­de­lius. Stu­den­tai

Vilniaus dailės akademijos profesorė J.Vazalinskienė neabejoja, kad naujosios technologijos per šį šimtmetį neįsivaizduojamai pakeis drabužius. / Romo Jurgaičio nuotrauka

ba­ka­lau­ro ir ma­gis­tro dar­bams taip pat daž­nai ren­ka­si te­mas, su­si­ju­sias su ino­va­ci­jo­mis, tar­kim, elek­tro­ni­nės teks­ti­lės spren­di­mais, la­ze­riu pjaus­ ty­tų me­džia­gų tech­no­lo­gi­jo­mis ar pa­puo­ša­lais, ku­rių tik pa­vir­šiai iš­de­ gin­ti la­ze­riu su­ku­riant tam ti­krą rel­je­ fiš­ku­mą. „Da­bar, kai vis­kas lyg ir iš­mė­gin­ta, o su­dė­tin­gus dra­bu­žius siū­ti ko­mer­ ciš­kai ne­beap­si­mo­ka, net "hau­te cou­ tu­re“, t. y. aukš­to­ji ma­da, po tru­pu­tį mirš­ta, nes ne­bė­ra jos var­to­to­jų, tarp ma­dos di­zai­ne­rių vis po­pu­lia­res­nės nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos, - tei­gė pa­ šne­ko­vė. - Lie­tu­vo­je su­si­da­riu­sios ga­na ne­pa­lan­kios są­ly­gos ino­va­ci­ joms at­ei­ti į ma­dą, nes dar nė­ra moks­ li­nių at­ra­di­mų sklai­dos šio­je sri­ty­je tra­di­ci­jų. Moks­li­nin­kui, su­kū­ru­siam, pa­vyz­džiui, nau­ją pluoš­tą, ne­svar­bu, kur jis bus pa­nau­do­tas. Rei­kia tar­pi­ nės gran­dies, ir mes ga­lė­tu­me bū­ti tie, ku­rie siū­lo, kaip tas nau­jo­ves pri­tai­ ky­ti. Nors su­si­kal­bė­ji­mo dar trūks­ta, svar­bu, kad jau yra pra­džia, ir re­zul­ ta­tų no­ri abi šalys.“ Pra­ne­ši­mą apie ma­dos ino­va­ci­jas bei su­kaup­tą pa­tir­tį prof. J.Va­za­lins­ kie­nė ir lek­to­rė G.Snu­kiš­ky­tė skai­tė tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Ma­da ir teks­ti­lė“, su­reng­to­je ba­lan­dį Ry­go­je

Kanadietė menininkė B.Layne mokė VDA studentus siuvinėti elektronika. / VDA Kostiumo dizaino katedros archyvo nuotraukos

per tarp­tau­ti­nį jau­nų­jų ma­dos kū­rė­jų kon­kur­są „Ha­bi­tus Bal­ti­ja 2013“.

Ne tik dra­bu­žis VDA ma­dos ino­va­ci­joms ski­ria­ma ypač daug dė­me­sio. Dės­ty­to­jai va­ žiuo­ja į ki­tas ša­lis sem­tis pa­tir­ties, kaip tai­ky­ti ino­va­ty­vias tech­no­lo­gi­jas ku­riant mo­de­lius. Lie­tu­vo­je or­ga­ni­ zuo­ja­mos kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės ir kvie­čia­mi ži­no­vai iš už­sie­nio. Pa­vyz­ džiui, ge­gu­žę bu­vo at­vy­ku­si pa­sau­ ly­je pri­pa­žin­ta teks­ti­li­nin­kė Bar­ba­ra Lay­ne iš Ka­na­dos, stu­di­jos „Sub­ Te­la” Kon­kor­di­jos uni­ver­si­te­te, Mon­rea­ly­je, va­do­vė. Me­ni­nin­kė spe­ cia­li­zuo­ja­si iš­ma­nių­jų me­džia­gų, dra­ bu­žių bei teks­ti­lės ob­jek­tų sri­ty­je.

VDA stu­den­tai ga­lė­jo pa­si­mo­ky­ti, kaip tai­ky­ti švie­čian­čią iš­ma­nią­ją teks­ti­lę, siu­vi­nė­ti elek­tro­ni­ka.

Iš­ma­nią­ja, ar­ba elek­tro­ni­ne, teks­ti­le va­di­na­mi įvai­rūs au­di­nių pluoš­tai, su­ jung­ti su skait­me­ni­niais kom­po­nen­tais ir elek­tro­ni­ka, tar­kim, tem­pe­ra­tū­rą re­ gu­liuo­jan­tys, į švie­są ar ju­de­sį rea­guo­ jan­tys au­di­niai. Švie­čian­ti elek­tro­ni­nė teks­ti­lė jau tai­ko­ma nak­ti­niuo­se klu­ buo­se, ko­mer­ci­nė­se erd­vė­se, ženk­ luo­se bei at­švai­tuo­se, in­ter­je­ruo­se.

To­kie bė­gan­tys už­ra­šai ga­li bū­ti, sa­ky­ sim, ir ant dra­bu­žių, ran­ki­nių - per­

teik­ti rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją ar iš­ reikš­ti žmo­gaus nuo­tai­ką, po­žiū­rį.

Iš­ma­nio­ji teks­ti­lė taip pat ga­li bū­ti va­di­na­ma dė­vi­ma elek­tro­ni­ka. Pa­vyz­ džiui, mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas, in­teg­ruo­tos į teks­ti­lės pa­grin­dą, nau­do­jant lai­džius siū­lus ir tin­ka­mus elek­tro­ni­nius kom­ po­nen­tus. Te­rei­kia įdė­ti SIM kor­te­lę, pa­lies­ti, tar­kim, švar­ko ki­še­nę ir - ga­li kal­bė­ti. Taip pat in­teg­ruo­tas ga­li bū­ti ir ne­šio­ja­ma­sis gro­tu­vas ke­liais kla­vi­ šais kaip raš­tas dra­bu­žio ran­ko­vė­je.

mū­sų ap­ran­gos at­ei­tis, ir net su­nku įsi­vaiz­duo­ti, kaip per šį šimt­me­tį pa­ si­keis mū­sų dra­bu­žiai.

VDA Kos­tiu­mo di­zai­no ka­ted­ros ve­dė­ja pri­si­mi­nė 2009 me­tais Tarp­ tau­ti­nės van­dens spor­to fe­de­ra­ci­jos FI­NA užd­raus­tus va­di­na­muo­sius ne­ nu­ga­li­muo­sius plau­ki­mo kos­tiu­mus, pa­dė­ju­sius gal šim­tui spor­ti­nin­kų pa­ siek­ti ne­įti­kė­ti­nų re­kor­dų. Pa­siū­ti iš pluoš­to, su­kur­to tar­si ryk­lio odos pa­ vir­šius, tai­kant nau­jau­sias tech­no­lo­ gi­jas, ir ul­tra­gar­su su­vi­rin­to­mis siū­lė­ mis, to­kie kos­tiu­mai žmo­gaus kū­ną pa­da­ro itin ap­ta­kų, stan­dų, di­des­nio plūd­ru­mo.

Jau įma­no­ma dra­bu­žiu kon­tro­liuo­ti svei­ka­tos būk­lę - iš­ma­nio­ji teks­ti­lė pers­pės apie pa­vo­jų, iš­ma­tuos kū­no skys­čių che­mi­nį ly­gį ir at­liks daug ki­ tų funk­ci­jų. Tai­kant na­no­tech­no­lo­gi­ jas Ja­po­ni­jo­je ga­mi­na­mi apa­ti­niai dra­bu­žiai, tu­rin­tys si­dab­ro ar auk­so da­le­lių, ku­rios ma­sa­žuo­ja odą ir to­ni­ zuo­ja or­ga­niz­mą. To­kią eli­ti­nę pre­kę už ke­lis šim­tus li­tų jau ga­li­ma įsi­gy­ti ir Lie­tu­vo­je. Lai­kui bė­gant kai­nos, ži­ no­ma, kris. Kaip ir ja­po­niš­kų šil­dan­ čių, ta­čiau la­bai plo­ny­čių ir pa­to­gių mū­vė­ti ko­ji­nių.

Tam­pant kas­die­ny­be Į ga­my­bą įdieg­ti au­di­niai, tu­rin­tys daug funk­ci­nių sa­vy­bių. Štai Nau­jo­ jo­je Ze­lan­di­jo­je vė­juo­tas kli­ma­tas pa­ska­ti­no su­kur­ti vos po­rą šim­tų gra­mų sve­rian­čias striu­kes, ku­rios šil­do ir yra ne­pra­lai­džios vė­jui, ta­čiau au­di­nys „kvė­puo­ja“, su­ge­ria ir iš­ga­ ri­na drėg­mę. Vi­zua­liai žmo­gus at­ ro­do tra­di­ciš­kai, ta­čiau dra­bu­žių ko­ ky­bė ir funk­ci­jos vi­siš­kai nau­jos.

Vy­riš­kų kos­tiu­mų, tu­rin­čių ter­mo­re­

Jau įmanoma drabužiu kontroliuoti sveikatos būklę - išmanioji tekstilė perspės apie pavojų, išmatuos kūno skysčių cheminį lygį ir atliks daug kitų funkcijų.

Ne­nu­ga­li­mi ir ap­sau­go­ti Pa­sau­ly­je jau įpras­ta, kad moks­li­ nė­se la­bo­ra­to­ri­jo­se ieš­ko­ma ino­va­ty­ vių ma­dos spren­di­mų, kaip nau­ją­sias tech­no­lo­gi­jas pri­tai­ky­ti ku­riant mo­ de­lius, įdieg­ti į ma­si­nę dra­bu­žių ga­ my­bą. Pa­vyz­džiui, mo­der­nio­sio­mis bio­tech­no­lo­gi­jo­mis su­kur­ta va­di­na­ mo­ji bio­teks­ti­lė, plas­tiš­ku­mu į si­li­ ko­ną pa­na­ši me­džia­ga, užau­gi­na­ma iš bak­te­ri­jų. To­kie ino­va­ty­vūs spren­ di­mai, pa­sak prof. J.Va­za­lins­kie­nės, -

VDA studentai išbando šviečiančios tekstilės drabužius.

gu­lia­ci­nių sa­vy­bių ir la­bai pa­to­gių dė­vė­ti lais­va­lai­kiu ar ke­liau­jant, jau ga­li­ma nu­si­pirk­ti pa­ga­min­tų Lat­vi­ jo­je bend­ro­se su už­sie­nio par­tne­riais įmo­nė­se. Nors kai­na ga­na di­de­lė, to­ kie kos­tiu­mai yra la­bai po­pu­lia­rūs.

Iš Lie­tu­vos įmo­nių nau­jų­jų tech­no­ lo­gi­jų sri­ty­je ne­ma­žai pa­žen­gęs, pa­ vyz­džiui, „Au­di­mas“, siu­van­tis lais­ va­lai­kio ir spor­to dra­bu­žius iš nau­joviškų au­di­nių, ku­rie „kvė­puo­ja“, t. y. efek­ty­viai su­ge­ria ir iš­ga­ri­na drėg­mę, yra pra­lai­dūs orui ir pa­de­da kū­nui iš­lik­ti sau­sam. Striu­kių už­trauk­ tu­kų siū­lės su­ly­do­mos la­ze­riu, kad taip pat ne­pra­leis­tų drėg­mės.

Na­no­tech­no­lo­gi­jas tai­ko įmo­nė „Gar­li­ta“. Tarp ino­va­ty­vių ga­mi­nių, pa­vyz­džiui, megz­ti­niai, tu­rin­tys ter­ mo­re­gu­lia­ci­nių sa­vy­bių, ap­sau­gan­tys nuo vabz­džių, at­spa­rūs ug­niai, drėg­ mei, dė­mėms, pur­vui, an­tig­ry­be­li­niai ir de­zo­do­ruo­jan­tys, ga­lin­tys ap­sau­ go­ti nuo elek­tro­mag­ne­ti­nės spin­du­ liuo­tės ir elek­tros­ta­ti­nio krū­vio, UV spin­du­lių. Pa­sak prof. J.Va­za­lins­kie­ nės, to­kios ino­va­ty­vios tech­no­lo­gi­jos pa­sie­kia var­to­to­jus ke­liais eta­pais.

Pir­miau­sia dra­bu­žiai ku­ria­mi pri­ori­ te­ti­nių sri­čių at­sto­vams, tar­kim, kos­ mo­so ty­rė­jams, gel­bė­ji­mo ir sau­gos dar­buo­to­jams, jė­gos struk­tū­rų žmo­ nėms. Vė­liau po tru­pu­tį pe­rei­nama ir į ma­si­nę ga­my­bą. Kas­dien var­to­ja­me ir jau ne­be­pas­te­bi­me jų iš­skir­ti­nių sa­ vy­bių.

•

Pramogos 13

2013 06 06

E.Claptonas į Lietuvą daugiau nebegrįš GINTARĖ ČIULADAITĖ

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je kon­cer­ ta­vo bri­tų gi­ta­ris­tas, at­li­kė­jas ir dai­nų kū­rė­jas Eri­cas Clap­to­nas.

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je akus­ti­ kos le­gen­da su­ren­gė dau­giau kaip dvie­jų va­lan­dų pa­si­ro­dy­mą.

Jam pri­ta­rė aš­tuo­nių mu­zi­kan­tų gru­pė. Ju­bi­lie­ji­nio kon­cer­to klau­ sy­to­jams skam­bė­jo per dau­ge­lį me­tų su­bran­din­tos bliu­zo me­lo­ di­jos ir šir­dį vir­pi­nan­čios dai­nos.

Ko­vo mė­ne­sį E.Clap­to­nas iš­lei­do al­bu­mą „Old Sock“. Tai jau 21-asis stu­di­ji­nis „kom­pak­tas“ per jo 50 me­tų sce­ni­nę k ar­je­rą. Bū­tent į šiai su­kak­čiai skir­tas gas­tro­les pir­mą­kart įtrauk­ta ir Lie­tu­va. Bliu­zo mu­zi­kos ger­bė­jai su­sku­bo pirk­ti bi­lie­tus į pa­ sku­ti­nius žvaigž­dės pa­si­ro­dy­mus, nes E.Clap­to­nas ofi­cia­liai pra­ne­šė, kad po tre­jų me­tų ke­ti­na baig­ti ak­ ty­vų mu­zi­ki­nį gy­ve­ni­mą.

Kon­cer­tą ren­gu­sios kom­pa­ni­jos „BDG Mu­sic“ at­sto­vai jau anks­čiau yra mi­nė­ję, jog dėl E.Clap­to­no vi­zi­to Bal­ti­jos ša­ly­se bu­vo ta­ria­ma­si vi­są de­šimt­me­tį. Tai­gi ti­ki­my­bė per at­ei­ nan­čius tre­jus me­tus su­lauk­ti jo dar kar­tą to­ly­gi nu­liui. Kon­cer­to va­ka­rą or­ga­ni­za­to­riai ne­da­li­jo in­for­ma­ci­jos apie žvaigž­dės gy­ve­ni­mo ir veik­los už­ku­li­sius. „Eri­co pa­gei­da­vi­mu jo as­ me­ni­nis ir ne­kon­cer­ti­nis lai­kas lai­ko­ mas pa­slap­ty­je. Ką mu­zi­kan­tas vei­kė, ga­li­me su­ži­no­ti tik tiek, kiek nu­fo­tog­ra­fa­vo pa­pa­ra­cai“, - šyp­so­da­ma­sis aiš­ki­no „BDG Mu­sic“ rek­la­mos pro­ jek­tų va­do­vas Ig­nas Dir­ma. Pa­pa­ra­cai sa­vo ruo­žtu su­sku­bo įam­žin­ti E.Clap­to­ną, kai tik šis at­vy­ko į Vil­nių, nu­fo­ tog­ra­fa­vo jį pie­tau­jan­tį ir va­ka­rie­

Scenos legenda E.Claptonas po trejų metų planuoja baigti muzikinę karjerą. / Erlendo Bartulio nuotrauka

E.Claptonas: „Labas, senas drauge, tikrai gera vėl tave matyti.“ niau­jan­tį viename restorane prie sos­ti­nės ro­tu­šės­.

Vi­są gy­ve­ni­mą trun­kan­čių ke­lio­ nių iš­var­gin­tas 68-erių at­li­kė­jas ne­ gai­lė­jo jė­gų pir­mam ir pa­sku­ti­niam kon­cer­tui Lie­tu­vo­je. Va­ka­ras pra­si­ dė­jo va­di­na­mo­jo ap­šil­dan­čio at­li­kė­jo, Eri­co bend­ra­žy­gio ir drau­go An­dy Fair­weat­he­rio Low pa­si­ro­dy­mu. Be­ veik po va­lan­dos sce­no­je, ant spe­cia­

liai pa­ties­to ki­li­mo, su­si­rin­ku­sie­ji iš­ vy­do E.Clap­to­ną. Pa­pras­tus džin­sus mū­vin­tis ir rau­do­nus marš­ki­nė­lius vil­kin­tis dai­ni­nin­kas per­si­me­tė per pe­tį gi­ta­rą ir pra­dė­jo gro­ti.

Pir­ma dai­na „Hel­lo Old Friend“ su­skam­bo ga­na dvip­ras­miš­kai, nes E.Clap­t o­n as ang­l iš­k ai dai­n a­v o: „La­bas, se­nas drau­ge, ti­krai ge­ra vėl ta­ve ma­ty­ti.“ Sce­no­je le­gen­di­ niam at­li­kė­jui pri­ta­rė mu­zi­kan­tai ir vo­ka­lis­tai - ne ma­žiau mu­zi­kos is­ to­ri­jo­je pa­si­žy­mė­ju­sios as­me­ny­bės nei pats E.Clap­to­n as. Šio tu­ro prog­r a­m o­j e skam­b ė­j o dai­n os „Eve­ry Litt­le Thing“ ir „Got­ta Get Over“ iš nau­jo­jo al­bu­mo, taip pat

Amerikietę sužavėjo publika

bu­vo pri­si­me­na­mi se­nes­ni hi­tai. Į re­per­tua­rą grį­žo pa­sta­rą­jį de­šimt­ me­tį iš są­ra­šo iš­brauk­ti kū­ri­niai as­me­niš­ku­mų ku­pi­na ba­la­dė apie mi­ru­sį sū­nų „Tears In Hea­ven“ ir tė­vui, ku­rio mu­zi­kan­tas nie­ka­da ne­pa­ži­no­jo, skir­ta dai­na „My Fat­ her’s Eyes“. Sau­sa­kim­ša are­na lin­ ga­vo pa­gal me­lo­din­gas dai­nas ir tie­siog ošė po daž­nų gi­ta­ris­to „pra­ gro­ji­mų“. Ne­se­niai biog­ra­fi­nę kny­gą „Day By Day“ iš­lei­dęs E.Clap­to­nas vel­tui bur­nos ne­au­ši­no, tik at­li­kęs tre­čią kū­ri­nį pa­sis­vei­ki­no trum­pu „svei­ki“, pa­skui pri­sta­tė ko­le­gas, san­tū­riai dė­ko­jo pub­li­kai ir šyp­so­jo­si.

Amerikiečių popmuzikos atlikėja Lana Del Rey ištikimiems žiūrovams atsidėkojo išskirtiniu dėmesiu.

“SEVEN Live” nuotrauka

Va­ka­rop prie are­nos įėji­mų jau bū­ria­ vo­si mil­ži­niš­ka mi­nia - į žvaigž­dės kon­ cer­tą bu­vo par­duo­ta be­veik 12 tūkst. bi­lie­tų.

“Kon­cer­tas ta­po vie­nas di­džiau­sių ne tik pop­mu­zi­kos at­li­kė­jos La­nos Del Rey mu­zi­ki­nė­je kar­je­ro­je, bet ir Vil­ niaus „Sie­mens“ are­no­je. Po­pu­lia­ ru­mu jis ga­li bū­ti ly­gi­na­mas su to­kių sce­nos gran­dų kaip „Me­tal­li­cos“, Ky­ lie Mi­no­gue, El­to­no Joh­no, Brya­no Adam­so kon­cer­tais. At­li­kė­ja bu­vo la­bai pa­ten­kin­ta kon­cer­tu ir jos pa­sik­ lau­sy­ti su­si­rin­ku­siais ger­bė­jais“, – žvaigž­dės įspū­džius pa­sa­ko­jo kon­cer­tą or­ga­ni­za­vu­sios bend­ro­vės „SE­VEN Li­ve“ va­do­vas Ju­ras Vė­že­lis.

Vos pa­si­ro­džiu­si sce­no­je dai­ni­nin­kė

Vos pasirodžiusi scenoje dainininkė neslėpė jaudulio matydama pilnutėlę areną ir ją garbinančią minią. ne­slė­pė jau­du­lio ma­ty­da­ma pil­nu­tė­lę are­ną. Mi­nia ger­bė­jų ne tik kar­tu su žvaigž­de trau­kė ko­ne vi­sas jos at­lie­ka­ mas dai­nas, bet ir siun­tė jai do­va­nų, ne­slė­pė sa­vo su­si­ža­vė­ji­mo.

Tar­si at­si­dė­ko­da­ma už mei­lę ir pa­lai­ ky­mą, 26-erių La­na Del Rey ne kar­tą lei­do­si nuo sce­nos ir žiū­ro­vus pa­ma­lo­ nin­da­vo bu­či­niu, ap­ka­bi­ni­mu, au­tog­ra­fu, drau­ge fo­tog­ra­fa­vo­si, bend­ra­vo su jais. To­kia bu­vo ir anš­la­gi­nio kon­ cer­to pa­bai­ga, kai bai­gu­si dai­nuo­ti ir sce­no­je li­ku­si at­li­kė­ja sa­vo ger­bė­jams Lie­tu­vo­je sky­rė dau­giau nei 10 mi­nu­čių.

“Kai po kon­cer­to di­džiu­lė mi­nia skirs­tė­si, iš­ti­ki­miau­si La­nos Del Rey ger­bė­jai bū­ria­vo­si are­nos prie­igo­se ir

lau­kė pa­si­ro­dan­čios di­vos. Jų lau­ki­mas ne­praė­jo vel­tui. Prieš sės­da­ma į au­to­mo­ bi­lį, at­li­kė­ja sky­rė lai­ko jiems, dar il­ go­kai da­li­jo au­tog­ra­fus ir fo­tog­ra­fa­ vo­si“, – sa­kė J. Vė­že­lis.

Prieš pat La­nos Del Rey kon­cer­tą bi­lie­tų pla­ti­ni­mo bend­ro­vė „Ti­ke­ta“ su­ren­gė so­cia­li­nę ak­ci­ją ir pa­de­da­ma kon­cer­to da­ly­vių ska­ti­no žmo­nes vie­ toj spaus­din­to bi­lie­to rink­tis bi­lie­tą te­le­fo­ne ir taip tau­so­ti gam­tą.

La­na Del Rey į Vil­nių at­skri­do pir­ma­ die­nio po­pie­tę, o iš­skri­do anks­ty­vą tre­ čia­die­nio ry­tą. Šian­dien at­li­kė­jos kon­ cer­to lau­kia Sankt Pe­ter­bur­go ger­bė­jai.

•

LŽ

•

Reanimuos Vokiečių gatvę Pir­mą kar­tą per dvi­de­šimt mu­zi­ki­nės kar­je­ros me­tų „G&G Sin­di­ka­tas” gros sos­ti­nės Vo­kie­čių gat­vė­je – ver­ta ne­pra­žiop­so­ti, nes čia bus ku­ria­ma is­to­ri­ja.

Į Vil­niaus „Sie­mens“ are­no­je an­ tra­die­nį vy­ku­sį ame­ri­kie­tės La­nos Del Rey kon­cer­tą iš­ti­ki­miau­si ger­ bė­jai pra­dė­jo rink­tis 10 val. ry­to.

Kon­cer­tui įpu­sė­jus aš­tuo­nio­li­kos „Gram­my“ sta­tu­lė­lių lau­rea­tas pa­ ėmė į ran­kas ir akus­ti­nę gi­ta­rą. Jam pri­ta­rė ne­pails­tan­ti plo­ti pub­li­ka.

Pa­si­gir­dus pir­mie­siems „Tears In Hea­ven“ akor­dams, ki­lo su­si­ža­vė­ ji­mo šūks­nių ban­ga, ji ne­nu­ti­lo ir skam­bant dar vie­n am ži­n o­m am E.Clap­t o­no hi­t ui „Lay­l a“. Are­na kar­t u ne­d ai­n a­vo, tik nu­š čiu­v u­s i klau­s ė­s i, kaip žvaigž­dė at­lie­ka šiuos kū­ri­nius. Iš­kvies­t as bi­so E.Clap­to­nas grį­žo, bet ne dėl vie­no ener­gin­go bliu­zo. Mu­zi­kos le­gen­da at­li­ko ke­le­tą jų ir pa­li­ko klau­sy­to­ jus, no­rin­čius dar dau­giau Eri­co Clap­to­no!

“G&G Sin­di­ka­tas“ kar­tu su „Red Bull Tour­bus“ nu­spren­dė įgy­ven­din­ti sa­vo se­ną sva­jo­nę - su­reng­ti ne­mo­ ka­mą kon­cer­tą Vil­niaus šir­dy­je, Vo­kie­ čių gat­vė­je. Bir­že­lio 27-ąją Lie­tu­vos hip­ho­po ve­te­ra­nai už­kurs ti­krą mu­zi­ kos ir pra­mo­gų lau­žą pa­čia­me sos­ti­nės cen­tre. Sim­bo­liš­ka, kad dau­giau kaip prieš 10 me­tų mies­to le­gen­da ta­pęs „Sin­di­ka­to“ hi­tas apie Vo­kie­čių gat­vę su­grą­ži­na­mas per ti­kro gar­so kon­cer­tą mi­nė­to­je Vil­niaus cen­tro vie­to­je. „Šia pro­ga no­ri­me su­reng­ti šven­tę sau ir

mies­tui. Die­ną pla­nuo­ja­me pa­siū­ly­ti vi­so­kių ak­ty­vių pra­mo­gų Vo­kie­čių gat­ vė­je, o va­ka­re su­dre­bin­si­me grin­di­nį iš­skir­ti­niu kon­cer­tu”, - ti­ki­no gru­pės na­rys Ar­tū­ras Mat­ke­vi­čius-Ma­ma­nia.

Pa­sku­ti­nį bir­že­lio ket­vir­ta­die­nį pra­mo­gų ža­da­ma jau nuo 15 va­lan­ dos. Vi­są lai­ką mu­zi­ki­nį fo­ną pa­lai­ kys DJ Swix ir DJ Ma­ma­nia, o nuo 18 val. vyks ti­kro gar­so kon­cer­tai.

Prie „G&G Sin­di­ka­to” ir „Red Bull Tour­bus” ren­gia­mos šven­tės taip pat pri­si­dės im­pro­vi­za­ci­nio hip­ho­po due­ tas „Ja­ma&W”, ge­riau­sia jau­no­sios kar­tos Lie­tu­vos ro­ko gru­pė „Freaks On Floor“ ir re­po tan­de­mas „Broo & Yga”. Nie­kam ne­ky­la abe­jo­nių, kad šią die­ną baigs šven­tės ini­cia­to­rius „G&G Sin­di­ka­tas”.

•

LŽ

Daugiau kaip prieš 10 metų miesto legenda tapęs “G&G Sindikato” hitas apie Vokiečių gatvę sugrąžinamas per tikro garso koncertą Vilniuje.

Romo Jurgaičio nuotrauka

14 Sportas

2013 06 06

Mus gerbia, bet mūsų nebijo lie­tu­vių pra­na­šu­mu, ta­čiau grai­kai dėl to ne­verkš­le­na. „Jei ne­pa­vyk­tų nu­ga­lė­ti, aikš­tės dan­ga ti­krai ne­taps mū­sų pa­si­tei­si­ ni­mu. Rei­kės žais­ti ant sin­te­ti­nės žai­si­me. Be to, Vil­niu­je tu­rė­si­me tre­ni­ruo­tę ir ga­lė­si­me ap­sip­ras­ti sta­ dio­ne“, - tvir­ti­no F.San­to­sas.

Grai­ki­jos fut­bo­li­nin­kai pa­sta­ro­sio­ mis die­no­mis At­ėnuo­se tre­ni­ra­vo­si taip pat dirb­ti­nės dan­gos aikš­tėje. Var­ žo­vų tre­ni­ruo­čių pro­ce­są su­nki­no gy­ nė­jo Va­si­lio To­ro­si­džio trau­ma - ne­ aiš­ku, ar ry­toj jis ga­lės rung­ty­niau­ti.

Opo­nen­tai tu­ri ir ki­tų prob­le­mų. Grai­ ki­jos pir­me­ny­bių sis­te­ma le­mia, kad 2-5 vie­tas užė­mę klu­bai po čem­pio­ na­to tar­pu­sa­vy­je aiš­ki­na­si ke­lia­la­pių į Eu­ro­pos tau­rių tur­ny­rus li­ki­mus. Šiems klu­bams per 18 die­nų ten­ka su­ žais­ti net po 6 rung­ty­nes. To­kį krū­vį prieš at­vyks­tant į rink­ti­nę te­ko at­lai­ky­ti Sa­lo­ni­kų PA­OK ly­de­riams K.Kat­sou­ ra­niui ir Di­mi­triui Sal­pin­gi­džiui.

VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Šian­dien Grai­ki­jos na­cio­na­ li­nė fut­bo­lo rink­ti­nė at­vyks­ta į Vil­nių, čia pa­sau­lio čem­pio­ na­to at­ran­kos var­žy­bo­se ji kau­sis su Lie­tu­vos na­cio­na­li­ne ko­man­da.

Pra­kal­bus apie Grai­ki­jos fut­bo­lą min­ti­mis daž­niau­siai grįž­ta­me į 2004-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­tą Por­ tu­ga­li­jo­je. Ten grai­kai vi­siems nu­ šluos­tė no­sis ir ta­po že­my­no fut­bo­lo ka­ra­liais. Iš le­gen­di­nės ko­man­dos Grai­ki­jos rink­ti­nė­je te­be­žai­džia du ve­te­ra­nai - 36-erių Gior­gos Ka­ra­gou­ nis ir 34-ąjį gim­ta­die­nį po po­ros sa­ vai­čių švę­sian­tis Kos­tas Kat­sou­ra­nis.

Var­žo­vai į Lie­tu­vą at­vyks­ta tu­rė­ da­mi aiš­kų tiks­lą - juos ten­kins tik per­ga­lė. Rim­tai nu­si­tei­kę ir ži­niask­ lai­dos at­sto­vai. Va­kar di­die­ji Grai­ ki­jos por­ta­lai tie­sio­giai trans­lia­vo sa­vo rink­ti­nės tre­ni­ruo­tę. O rung­ty­ nes Vil­niu­je nu­švies net 54 sve­čių ko­res­pon­den­tai.

Po bos­nių an­tau­sio Pa­sta­ruo­ju me­tu du Grai­ki­jos rink­ti­nės žai­dė­jai su­lau­kė ga­lin­gų Eu­ro­pos klu­bų dė­me­sio. Ge­gu­žės pa­bai­go­je 24 me­tų gy­nė­ją So­kra­tį Pa­pas­tat­ho­pou­lą už 9,5 mln. eu­rų iš Brė­me­no klu­bo „Wer­der“ nu­si­pir­ko Dort­mun­do „Bo­rus­sia“. Pa­sta­ruo­ju me­tu „Li­ver­pool“ pra­dė­jo me­džio­ti Gel­zen­kir­che­no „Schal­ke“ 21 me­ tų gy­nė­ją Ky­ria­ko­są Pa­pa­do­pou­lą.

Li­ver­pu­lio klu­bas už grai­ką siū­lo nuo 14 iki 17 mln. eu­rų. Tie­sa, K. Pa­pa­do­pou­las su lie­tu­viais ne­žais jis gy­do­si ke­lio trau­mą.

Su­si­rin­kę į tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą grai­kai žai­dė drau­giš­kas rung­ty­nes su ša­lies jau­ni­mo iki 20 me­tų rink­ ti­ne ir įvei­kė ją 2:0. Eu­ro­pos zo­nos G at­ran­kos gru­pė­je po 5 tu­rų Grai­ ki­jos rink­ti­nė tu­ri 10 taš­kų ir yra an­ tra, pir­mi - bos­niai (13 tšk.). Lie­tu­

K.Katsouranis: „Gerbiame lietuvius, bet padarysime viską, kad laimėtume, nepaisydami nuovargio ar aikštės dangos.“

Pirmųjų rungtynių akimirka - Jose Holebas (kairėje) veržiasi pro Saulių Mikoliūną. / AFP/Scanpix nuotraukos

viai tu­ri 5 taš­kus, jie ket­vir­ti - po slo­va­kų (8 tšk.). „Mums li­ko 5 rung­ty­nės, per jas ga­ li­me su­rink­ti 15 taš­kų. Jei tai pa­vyk­tų ir jei bos­niai su­klup­tų, gru­pė­je ga­lė­ tu­me užim­ti pir­mą­ją vie­tą. Ma­žų ma­ žiau­siai bū­tu­me an­tri ir ga­lė­tu­me tęs­ti ko­vą dėl ke­lia­la­pio į pa­sau­lio čem­pio­ na­tą“, - skai­čia­vo G.Ka­ra­gou­nis.

Grai­kų si­tua­ci­ją kiek ap­sun­ki­no ko­vo mė­ne­sį Ze­ni­co­je pa­tir­tas pra­lai­

mė­ji­mas 1:3 ga­lin­gai žai­džian­čiai Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos ko­man­dai.

Var­žo­vus tre­ni­ruo­jan­tis por­tu­ga­las Fer­nan­do San­to­sas Vil­niu­je no­ri rea­ bi­li­tuo­ti auk­lė­ti­nius: „Mū­sų tiks­las iš­ vy­ko­je - per­ga­lė. Ži­no­ma, lie­tu­viai leng­vai jos ne­ati­duos. Bet mes ge­riau or­ga­ni­zuo­ti ir pri­va­lo­me įro­dy­ti, jog esa­me stip­res­ni. Vi­liuo­si, kad po bos­ nių pa­mo­kos fut­bo­li­nin­kai tin­ka­mai įver­tins si­tua­ci­ją ir pa­ge­rins žai­di­mą.“

Lemiamos kovos ant grunto

Aikš­tės - ne prob­le­ma Sos­ti­nės LFF sta­dio­ne ko­man­ doms teks rung­ty­niau­ti ant dirb­ti­ nės dan­gos. Tai lai­ko­ma ne­di­de­liu

Čempionų titulus ginantys M.Šarapova ir R.Nadalis vakar dar labiau priartėjo prie tikslo.

ro­vė į pus­fi­na­lį. Ten Vik­to­ri­ja ry­toj mes iš­šū­kį M.Ša­ra­po­vai. Šian­dien dėl pir­mo­jo ke­lia­la­pio į fi­na­lą su­si­ kaus ame­ri­kie­tė Se­re­na Wil­liams (1) ir 2012 me­tų šio tur­ny­ro fi­na­li­ nin­kė ita­lė Sa­ra Er­ra­ni (5).

Va­kar bai­gė­si ir vy­rų ket­virt­fi­na­ lio var­žy­bos. Ser­bas No­va­kas Džo­ ko­v i­č ius (1) pra­n o­k o vo­k ie­t į Tom­my Haa­są (12) - 6:3, 7:6 (7:5), 7:5, o aš­tun­to­jo ti­tu­lo Par­yžiu­je sie­ ki­an­tis grun­to ka­ra­liu­mi ti­tu­luo­ja­

mas R.Na­da­lis (3) įvei­kė švei­ca­rą Sta­nis­la­są Waw­rin­ką (9) - 6:2, 6:3, 6:1. Nu­ga­lė­to­jai ry­toj pus­fi­na­ly­je stos vie­nas prieš­ais ki­tą. O pir­mie­ji dėl ke­lia­la­pio į fi­na­lą šian­dien su­si­ kaus is­pa­nas Da­vi­das Fer­re­ras (4) ir pra­ncū­zas Jo-Wilf­rie­das Tson­ga (6). Nė vie­nas iš jų iki šiol Pa­ ryžiu­je nė­ra žai­dęs fi­na­le, tad lau­ kia in­tri­guo­jan­ti ko­va.

•

LŽ

•

Liko greta pakylos Lon­do­no olim­pia­dos pri­zi­nin­ kas bok­si­nin­kas Eval­das Pe­traus­kas Eu­ro­pos čem­pio­ na­te Bal­ta­ru­si­jo­je li­ko per žings­nį nuo me­da­lio.

Par­yžiu­je vyks­tan­čia­me an­ tra­ja­me šių me­tų Di­džio­jo kir­čio se­ri­jos te­ni­so tur­ny­re at­vi­ra­ja­me Pra­ncū­zi­jos čem­pio­na­te va­kar pa­aiš­kė­jo vi­si pus­fi­na­lio da­ly­viai. Čem­pio­nų ti­tu­lus gi­nan­tys ru­sė Ma­ri­ja Ša­ra­po­va ir is­pa­nas Ra­fae­ lis Na­da­lis tre­čia­die­nį dar la­biau pri­ar­tė­jo prie tiks­lo.

Mo­te­rų tur­ny­ro ket­virt­fi­na­ly­je an­ tro­ji pa­sau­lio ra­ke­tė M.Ša­ra­po­va 0:6, 6:4, 6:3 pa­lau­žė ser­bę Je­le­ną Jan­ko­ vič (18). Pir­ma­me se­te be­vil­tiš­kai žai­du­si Ma­ri­ja pa­da­rė net 20 ne­išp­ ro­vo­kuo­tų klai­dų, bet vė­liau su­ge­ bė­jo at­si­ties­ti ir pe­rim­ti ini­cia­ty­vą. „Po pir­mo se­to su­vo­kiau, kad nie­kas dar ne­pra­ras­ta, ta­čiau pri­va­ lė­jau iš es­mės pa­keis­ti sa­vo žai­ di­mą ir pa­mirš­ti klai­das. Man pa­ vy­ko, nors tre­čias se­tas bu­vo ypač su­nkus“, - po per­ga­lės kal­bė­jo ru­sė.

Ki­to­je mo­te­rų ket­virt­fi­na­lio dvi­ ko­vo­je bal­ta­ru­sė Vik­to­ri­ja Aza­ ren­ka (3) įvei­kė ru­sę Ma­ri­ją Ki­ri­ len­ko (12) - 7:6 (7:3), 6:2. Vik­to­ri­ja ga­li pa­si­gir­ti jau dviem šios se­ri­jos tur­ny­ruo­se iš­ko­vo­tais ti­tu­lais - abu pel­nė Aus­tra­li­jo­je ant kie­tos dan­ gos. O štai Par­yžiaus Ro­land’o Gar­ros aikš­ty­ne ant grun­to dan­gos ji pir­mą kar­tą sa­vo kar­je­ro­je pra­sib­

„Lai­mė­ti bet ko­kia kai­na ir vy­tis bos­nius, - tiks­lą Vil­niu­je nu­ro­dė S.Pa­pas­tat­ho­pou­las. - Ne­ga­li­me tei­sin­tis, kad žai­dė­jai klu­buo­se bai­gė se­zo­ną, yra pa­var­gę ar trau­ muo­ti.“

„Ši var­žy­bų sis­te­ma po įtemp­to se­zo­no yra ti­kras nu­si­kal­ti­mas žai­ dė­jams, - pik­ti­no­si F.San­to­sas. PA­OK na­riai į rink­ti­nę at­vy­ko pa­ var­gę, nuo­lat kan­ki­na­mi trau­ku­lių.“ Bet K.Kat­sou­ra­nis ne­sis­kun­dė žur­na­lis­tams nuo­var­giu: „Vie­nin­te­ lis tiks­las šio­je iš­vy­ko­je yra per­ga­lė.

Ger­bia­me lie­tu­vius, bet pa­da­ry­si­me vis­ką, kad lai­mė­tu­me, ne­pai­sy­da­mi nuo­var­gio ar aikš­tės dan­gos.“ Pir­mą­sias ko­man­dų tar­pu­sa­vio rung­ty­nes pra­ėju­sį rug­sė­jį Pi­rė­ju­je 2:0 lai­mė­jo Grai­ki­ja. Įvar­čius pel­nė So­ti­ris Ni­nis (55 min.) ir Kos­tas Mi­trog­lou (72 min.).

Mins­ke vyks­tan­čio­se Se­no­jo že­ my­no bok­so pir­me­ny­bė­se 21 me­tų E.Pe­traus­kas var­žė­si svo­rio ka­te­go­ ri­jos iki 64 kg rung­ty­je. Va­kar ket­ virt­fi­na­ly­je lie­tu­vis 1:2 tu­rė­jo pri­pa­ žin­ti į pus­fi­na­lį iš­ko­pu­sio ir bron­zos ap­do­va­no­ji­mą už­si­ti­kri­nu­sio Pran­ cū­zi­jos at­sto­vo Ab­del­ma­li­ko Lad­ja­ lio pra­na­šu­mą. Pra­ncū­zo var­žo­vas pus­fi­na­ly­je bus Ru­si­jos bok­si­nin­kas Ar­me­nas Za­ka­ria­nas, šis ket­virt­fi­na­ ly­je 2:1 nu­ga­lė­jo Ang­li­jos bok­si­ nin­ką Sa­mue­lį Max­wel­lą.

Kiek anks­čiau iš pir­me­ny­bių pa­

si­trau­kė Gy­tis Vait­kus (60 kg), Ei­ man­tas Sta­nio­nis (69 kg), Vla­di­mi­ ras Mi­levs­kis (81 kg) ir Eu­ge­ni­jus Tut­kus (91 kg).

Po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo Lie­tu­vos bok­si­nin­kai Eu­ro­pos čem­ pio­na­tuo­se iš­ko­vo­jo pen­kis me­da­ lius - čem­pio­nu ta­po Vi­ta­li­jus Kar­ pa­čiaus­kas (1993 m. Tur­ki­jo­je), si­dab­rą pel­nė Iva­nas Sta­po­vi­čius (1998 m. Bal­ta­ru­si­jo­je), o bron­zos me­da­lius iš­ko­vo­jo Da­rius Ja­se­vi­ čius (2000 m. Suo­mi­jo­je), Ro­lan­ das Ja­se­vi­čius ir Ja­ros­la­vas Jakš­to (abu - 2004 m. Kroa­ti­jo­je).

40-asis Eu­ro­pos bok­so čem­pio­na­ tas baig­sis sek­ma­die­nį. De­šim­ty­je svo­rio ka­te­go­ri­jų var­žy­bas pra­dė­jo 216 spor­ti­nin­kų iš 37 vals­ty­bių.

•

LŽ

Olimpinis prizininkas E.Petrauskas iš Europos čempionato grįžta tuščiomis.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Sportas 15

2013 06 06

Po kauke - adrenalino raižomos grimasos ne er­zi­na, kai žai­dė­jai tre­ni­ruo­ja­si be marš­ki­nė­lių. Man tai - klai­kus vaiz­das. Kiek­vie­nas klu­bas tu­ri vi­ daus tai­syk­les. Nor­ma­lia­me klu­be daž­niau­siai drau­džia­ma iš­si­reng­ti.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ juratez@lzinios.lt

Ryš­kiau­sių te­ni­so žvaigž­džių dvi­ko­vos taip pri­kaus­to mū­sų dė­me­sį, kad tre­čia­sis šių spek­ tak­lių vei­kė­jas ne­ju­čia lie­ka še­šė­ly­je. Daž­nam žiū­ro­vui bokš­te­lio tei­sė­jas aso­ci­juo­ja­si su be­jaus­miu nuo­bo­da. Ta­čiau tai - tik kau­kė, sle­pian­ti po ad­re­na­li­no antp­lū­džių nuo­lat be­si­kei­čian­čią vei­do iš­raiš­ką.

Kas­kart spręs­da­mi ne­ti­kė­čiau­ sius psi­cho­lo­gi­nius tes­tus jie, kaip ir žai­dė­jai, pa­ti­ria di­džiu­lį emo­ci­nį stre­są.

35-erių Jonas Da­gys jau spė­jo sa­ ve iš­ban­dy­ti di­džio­sio­se te­ni­so are­ no­se - sė­dė­jo bokš­te­ly­je per at­ran­kos var­žy­bas Vimbl­do­no čem­pio­na­te, tei­sė­ja­vo mi­li­jo­ni­nia­me ATP tur­ny­re Sankt Pe­ter­bur­ge, Da­vi­so tau­rės pir­ me­ny­bių pir­mo­sios gru­pės ma­čuo­se.

Jo­nas tre­čius me­tus se­gi si­dab­ri­nį Tarp­tau­ti­nės te­ni­so fe­de­ra­ci­jos (ITF) tei­sė­jo ženk­le­lį. To­kį už­si­tar­na­vo pir­ma­sis ir kol kas vie­nin­te­lis Lie­tu­ vo­je. Tie­sa, pa­grin­di­nis J.Da­gio dar­ bas yra Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­lo­so­ fi­jos fa­kul­te­te, jis - Fi­lo­so­fi­jos is­to­ri­jos ir lo­gi­kos ka­ted­ros do­cen­ tas. Ta­čiau be te­ni­so sa­vo gy­ve­ni­mo ne­beį­si­vaiz­duo­ja.

Iš pa­žiū­ros Jo­nas ma­žai kuo ski­ria­si nuo sa­vo stu­den­tų. O užk­ly­du­sie­ji, pa­vyz­džiui, į Vil­niu­je vyks­tan­čias te­ ni­so var­žy­bas nie­ka­da ne­pa­ma­ny­tų, jog šis jau­nas vy­ras ga­lė­tų ei­ti tur­ny­ro vy­riau­sio­jo tei­sė­jo par­ei­gas. Ta­čiau kai jis pra­by­la, že­mas ak­so­mi­nis bal­ sas ne­ju­čia pri­ver­čia su­klus­ti, o ra­mus žvilgs­nis ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mą.

Kaip pel­ny­ti te­ni­si­nin­kų pa­si­ti­ kė­ji­mą? Ar iš tie­sų ITF tei­sė­jų ner­ vai ge­le­ži­niai? Šiuos bei ki­tus pa­ pras­ta aki­mi ne­ma­to­mus da­ly­kus LŽ žur­na­lis­tė ir ban­dė iš­siaiš­kin­ti, kal­bė­da­ma­si su Jo­nu Da­giu.

Kon­tro­lės me­cha­niz­mai

- Kaip bokš­te­lio tei­sė­jas spren­džia gin­čy­ti­nas si­tua­ci­jas?

- Daž­niau­siai spren­di­mą pri­imi in­tui­ty­viai. Il­gas gal­vo­ji­mas kar­tais tam­pa kliū­ti­mi.

- O jei ne­si ti­kras dėl sa­vo spren­ di­mo?

- Ta­da tu­ri pa­si­telk­ti šiek tiek vai­ dy­bos: ne­ga­li iš­si­duo­ti, jog esi su­ tri­kęs ar ne­pa­si­ti­ki sa­vi­mi. An­traip žai­dė­jas ta­ve su­val­gys. Kiek­vie­nas tei­sė­jas į aikš­te­lę žen­gia tu­rė­da­mas kre­di­tą. Pir­mą kar­tą jį ma­tan­tis te­ ni­si­nin­kas ne­ži­no, ko ga­li iš jo ti­kė­ tis. Pa­ty­rę žai­dė­jai vi­sa­da ti­kri­na, ar sli­džio­je si­tua­ci­jo­je tei­sė­jas rea­guos adek­va­čiai. Jei vie­ną sy­kį spor­ti­nin­ kui nu­si­lei­si, vė­liau bus la­bai su­nku iš­lik­ti ne­utra­liam.

- Ko­kia di­džiau­sia baus­mė ga­li bū­ ti skir­ta tei­sė­jui ir už ką?

- Į vis­ką ban­do­ma žiū­rė­ti žmo­ giš­kai. Juk vi­si klys­ta. Blo­giau­sia jei jis bus pa­keis­tas ma­čo vi­du­ry­je.

Ta­čiau pa­pras­tai to ne­nu­tin­ka. Ne­ bent dėl svei­ka­tos prob­le­mų: pa­ tir­to sau­lės ar šir­dies smū­gio.

- Ko­kį fil­trą tu­ri pe­rei­ti li­ni­jų tei­sė­jai, kad pa­tek­tų į di­džiuo­sius tur­ny­rus?

- Jiems ne­bū­ti­na ITF tei­sė­jo ka­ te­go­ri­ja. Per kiek­vie­ną ma­čą bokš­ te­lio tei­sė­jas sa­vo už­ra­šuo­se ver­ti­na ir li­ni­jų tei­sė­jus, ku­rie kei­čia­si kas va­lan­dą. Po tur­ny­ro šiuos ver­ti­ni­ mus per­žiū­ri vy­riau­sia­sis var­žy­bų tei­sė­jas ir pa­gal juos par­en­ka li­ni­jų tei­sė­jus pus­fi­na­lių ir fi­na­lo dvi­ko­ voms. Vi­si tei­sė­jai - ne tik li­ni­jų at­ren­ka­mai pa­gal tai, kaip už­si­re­ko­ men­da­vo anks­tes­niuo­se tur­ny­ruo­se.

- Džiau­gia­mės Ri­čar­do Be­ran­kio sėk­min­ga kar­je­ra, ta­čiau vis dar ei­ na­me iš pa­skos lat­viams ir es­tams. Šios vals­ty­bės jau tu­ri te­ni­so mi­li­jo­ nie­rius: Lat­vi­ja - Er­nes­tą Gul­bį, Es­ti­ja - Kaią Ka­ne­pi.

- Vi­sa­da tu­ri at­si­ras­ti pir­ma­sis, ku­ ris taps trau­kos jė­ga. Ma­nau, la­bai daug žmo­nių Lie­tu­vo­je pra­dė­jo pa­ ste­bė­ti ir net do­mė­tis te­ni­su vien dėl R.Be­ran­kio. Te­ni­so sklai­dai Lie­tu­ vo­je yra la­bai svar­bu tu­rė­ti to­kį žai­ dė­ją. Ar jų bus dau­giau, pri­klau­so ne­ be nuo R.Be­ran­kio, o nuo Lie­tu­vo­je val­do­mo pro­ce­so. Ma­nau, pas mus vyks­ta tei­gia­mi po­ky­čiai pro­fe­sio­na­ lu­mo link­me.

Auk­si­nio ženk­le­lio kai­na

- Di­džio­jo kir­čio tur­ny­ruo­se per svar­biau­sias dvi­ko­vas bokš­te­ly­je ma­to­me vis tuos pa­čius vei­dus. Kiek iš vi­so yra auk­si­nius ženk­le­lius tu­rin­ čių ITF bokš­te­lio tei­sė­jų?

- Ma­ny­čiau, ne dau­giau kaip dvi­ de­šimt.

- Ko­kia jų mo­ty­va­ci­ja? Ro­dos, vis­ką iš­ban­dė, vis­ko pa­sie­kė. Juo­lab tei­sė­jau­da­mas svar­biau­sioms dvi­ko­ voms pa­ti­ri di­džiu­lį stre­są. Gal pa­ grin­di­nis sti­mu­las - pi­ni­gai?

Pernai “Queen’s” klubo turnyro finale žaidęs D.Nalbandianas (su rakete) buvo diskvalifikuotas, kai po emocijų proveržio sužeidė linijų teisėją Andrew McDougallą. / Reuters/Scanpix nuotrauka - Pa­me­nu, kai oku­pa­ci­jos lai­kais Jūr­ma­lo­je SSRS rink­ti­nė žai­dė Da­vi­so tau­rės ma­čą, rodos, su Tur­ki­ja, per ly­de­rių dvi­ko­vą bokš­te­lio tei­sė­jas be­gė­diš­kai „dir­bo“ tuo­me­tei Są­jun­ gos te­ni­so žvaigž­dei And­re­jui Čes­no­ ko­vui. Ar da­bar daž­ni tei­sė­jų pa­pir­ ki­nė­ji­mo at­ve­jai?

- Anks­čiau per Da­vi­so tau­rės var­ žy­bas bokš­te­lio tei­sė­jai bū­da­vo vie­ti­ niai. Tik vy­riau­sia­sis - už­sie­nie­tis. Tai tru­ko be­ne iki 1990-ųjų. Šian­dien vi­ si Da­vi­so tau­rės ar Fe­de­ra­ci­jos tau­rės tur­ny­rų pa­sau­li­nės gru­pės te­sė­jai pri­ va­lo bū­ti ne­utra­lūs, juos ski­ria ITF. Pir­mo­sios gru­pės tur­ny­re, į ku­rį Lie­ tu­vos te­ni­si­nin­kai nie­kaip ne­pra­si­ mu­ša, ITF ski­ria vy­riau­sią­jį tei­sė­ją ir vie­ną bokš­te­lio tei­sė­ją, an­tra­sis bokš­ te­lio tei­sė­jas ga­li bū­ti par­ink­tas var­ žy­bų ren­gė­jų ir pri­va­lo tu­rė­ti bron­zi­nį ITF tei­sė­jo ženk­le­lį. Da­vi­so tau­rės an­tro­sios gru­pės ma­če abu tei­sė­jai ga­li bū­ti vie­ti­niai, bet pri­va­lo tu­rė­ti bal­tuo­sius ITF tei­sė­jų ženk­le­lius. Ta­ čiau to­kiu at­ve­ju po bokš­te­liu vi­sa­da sė­dės vy­riau­sia­sis tei­sė­jas ir ga­lės keis­ti bokš­te­lio tei­sė­jo spren­di­mus, jei šie jam pa­si­ro­dys ša­liš­ki.

Kas ne­pai­so eti­ke­to

- Tarp Lie­tu­vos te­ni­so ais­truo­lių tri­bū­no­se daž­nai ma­to­me Pi­fu pra­ min­tą ak­ty­vis­tą. Jo el­ge­sys la­bai er­ zi­na tei­sė­jus?

- Tei­sė­jai ma­tę ir ak­ty­ves­nių žiū­ ro­vų. Pi­fas er­zi­na tik dėl to, kad su juo pri­va­lai dirb­ti - ra­min­ti, kal­bė­ tis. Tai - tar­si pa­pil­do­ma rakš­tis mū­ sų dar­be.

- O ar daug yra te­ni­si­nin­kų, ku­rių tei­sė­jai la­bai ne­mėgs­ta?

- Ne­pa­sa­ky­čiau. Grei­čiau at­virkš­ čiai - yra te­ni­si­nin­kų ne­mėgs­ta­mi tei­sė­jai dėl kaž­ka­da nu­ti­ku­sios la­bai kon­kre­čios si­tua­ci­jos. Kai tei­sė­jų ko­man­da su­si­ren­ka į pro­fe­sio­na­lų tur­ny­rą, vy­riau­sia­sis tei­sė­jas vi­sų pa­klau­sia, kam ne­no­rė­tų tei­sė­jau­ti.

Taip iš anks­to tai­ko­ma konf­lik­to pre­ven­ci­ja. Ir man yra bu­vę, kai žai­ dė­jai ma­ny­da­vo, jog esu prieš juos nu­sis­ta­tęs. Nors net ne­nu­ma­nau, kas juos pa­ska­ti­no taip gal­vo­ti.

J.Dagys: "Patyrę žaidėjai visada tikrina, ar slidžioje situacijoje teisėjas reaguos adekvačiai.

Jei vieną sykį sportininkui nusileisi, vėliau bus labai sunku išlikti neutraliam."

- Kaip ver­ti­na­ma si­tua­ci­ja, kai žai­ dė­jas po dvi­ko­vos ne­pa­duo­da tei­sė­ jui ran­kos?

- Tai yra eti­ke­tas. Nie­kas už tai ne­ bau­džia. Yra žai­dė­jų, ku­rie nie­ka­da ne­pa­duo­da ran­kos. Pa­vyz­džiui, po­pu­ lia­ria­me sen­jo­rų tu­re, ku­ria­me da­ly­ vau­ja te­ni­so le­gen­dos Hen­ri Le­con­ te’as, Jim­my Con­nor­sas ir ki­ti, aikš­tin­ga­sis ame­ri­kie­tis Joh­nas McEn­ roe’us dėl kiek­vie­no abe­jo­ti­no ka­ muo­liu­ko vi­sa­da gar­siai gin­či­ja­si su tei­sė­ju ir nie­ka­da ne­pa­duo­da jam ran­ kos. Ma­nau, tai įra­šy­ta į to­kių tur­ny­rų sce­na­ri­jų ir su­de­rin­ta su ren­gė­jais.

- Sa­vo kles­tė­ji­mo me­tais J.McEn­ roe’us už to­kį el­ge­sį mo­kė­da­vo di­ džiu­les bau­das... Kaip ir už ką da­bar bau­džia­mi te­ni­si­nin­kai?

- Ga­lio­ja to­kia sche­ma: įspė­ji­mas (kai, pa­vyz­džiui, prieš pa­da­vi­mą nu­sisp­jau­ni), vė­liau var­žo­vui įskai­ to­mas taš­kas, pa­skui įskai­to­mas gei­mas, o kaip elg­tis ki­to­se pa­ko­ po­se, jau spren­džia vy­riau­sia­sis tei­ sė­jas - ar iš žai­dė­jo ati­mti dar vie­ną gei­mą, ar disk­va­li­fi­kuo­ti.

- Už ką žai­dė­jas ga­li bū­ti disk­va­li­fi­ kuo­tas?

- Jis ga­li bū­ti disk­va­li­fi­kuo­tas be įspė­ji­mų, jei aikš­te­lė­je šiurkš­čiai įžeis kon­kre­tų as­me­nį. Ar­ba jei fi­zi­niu veiks­mu, ne­bū­ti­nai ty­či­niu, su­žeis žmo­gų. Taip nu­ti­ko per­nai Lon­do­no „Queen’s“ klu­be, kai per fi­na­lą Da­vi­ das Nal­ban­dia­nas siek­da­mas ka­muo­ liu­ko iner­tiš­kai bė­go pa­lei ga­li­nę li­ni­ją ir po ne­sėk­min­go smū­gio sa­vo pyk­tį iš­lie­jo spir­da­mas į ša­lia sė­din­čio li­ni­

- Ne­va­din­čiau to la­bai di­de­liais pi­ ni­gais. Tai - in­di­vi­dua­lus ver­ti­ni­mas.

Aukš­čiau­sios ka­te­go­ri­jos bokš­te­lio tei­sė­jai yra spe­ci­fi­nio ti­po žmo­nės. Per me­tus jie tei­sė­jau­ja ma­žiau­siai 30 sa­ vai­čių. Tad ne­nuos­ta­bu, kad re­tas tu­ri šei­mą. Ki­tas da­ly­kas: kai nuo­lat tei­sė­ jau­ji di­džiau­sio­se te­ni­so are­no­se, ne­ ju­čia pa­si­jun­ti šou da­li­mi. Kai vi­du­ti­ niš­kai 40 tūkst. žvilgs­nių su­smin­ga į aikš­te­lę, toks jau­du­lys ir yra ad­re­na­li­ nas, ku­rio tau nuo­lat rei­kia. Bū­ti to­ kio­je ap­lin­ko­je - iš­skir­ti­nis jaus­mas.

Kai jo ima trūk­ti, pra­de­da lau­žy­ti kau­ lus. Esu tei­sė­ja­vęs ke­liuo­se Da­vi­so tau­rės pir­mo­sios gru­pės ma­čuo­se Ukrai­no­je, kur la­bai aukš­to ly­gio te­ni­ si­nin­kai žai­dė su bri­tais, su bel­gais, Lat­vi­jo­je - su len­kais. Ke­le­rius me­tus va­žia­vau tei­sė­jau­ti į mi­li­jo­ni­nį Sankt Pe­ter­bur­go tur­ny­rą. Nuo­la­ti­nė ri­zi­ka, kad tik ne­suk­lys­tum, ir di­džiu­lė at­sa­ ko­my­bė - tai ir­gi ad­re­na­li­nas.

- At­ei­ty­je ke­ti­na­te siek­ti auk­si­nio ITF tei­sė­jo ženk­le­lio?

Romo Jurgaičio nuotrauka

jos tei­sė­jo ko­jas juo­sian­tį rė­me­lį. Ar­ gen­ti­nie­čio smū­gis bu­vo toks stip­rus, kad iš tei­sė­jo ko­jos pa­si­py­lė krau­jas.

Dvi­ko­va iš­kart bu­vo nu­trauk­ta ir per­ ga­lė pri­pa­žin­ta D.Nal­ban­dia­no var­žo­ vui iš Kroa­ti­jos Ma­ri­nui Či­li­čiui.

Kiek­vie­ną aikš­te­lė­je įvy­ku­sį in­ci­ den­tą įver­ti­na vy­riau­sia­sis tei­sė­jas ar­ba tei­sė­jų ko­le­gi­ja. Pa­vyz­džiui, 10 tūkst. do­le­rių tur­ny­re už ra­ke­tės mė­ ty­mą ski­ria­ma nuo 50 iki 100 do­le­ rių, o Di­džio­jo kir­čio se­ri­jos tur­ny­re toks pat nu­si­žen­gi­mas žai­dė­jui kai­ nuo­ja jau ke­lis tūks­tan­čius.

- Vy­res­nio­sios kar­tos te­ni­so žmo­ nėms ne­pa­tin­ka, kad į tri­bū­nas pa­ ma­žu per­si­ke­lia krep­ši­nio tra­di­ci­jos: jau­ni­mo try­pi­mas ko­jo­mis per Da­ vi­so tau­rės ma­čą lyg ir ne­de­ra ka­ra­ liš­ka­ja­me spor­te...

- Man, tei­sė­jui, tai ne­kliū­va. Juo­ lab Da­vi­so tau­rė­je tai yra svar­bi ko­ man­di­nio tur­ny­ro emo­ci­nė da­lis.

Bet kaip žmo­gui - ne­la­bai pri­im­ ti­na. Aikš­ty­ne at­si­ra­dau sa­vo tė­vo, bu­vu­sio te­ni­si­nin­ko, dė­ka. Vai­kys­ tė­je įskie­py­tos šio spor­to tra­di­ci­jos da­bar ap­men­ku­sios. La­biau­siai ma­

- Tam rei­kė­tų ati­duo­ti daug dau­ giau lai­ko ir jė­gų. Tai nė­ra ma­no tiks­las. Bet at­si­sa­ky­ti tei­sė­ja­vi­mo ne­ke­ti­nu. Da­bar­ti­nis sta­tu­sas ma­ne vi­siš­kai ten­ki­na.

- Ga­lė­jo­te ir to­liau siek­ti aukš­ tu­mų sė­dė­da­mas bokš­te­ly­je, ta­čiau prieš ke­le­rius me­tus pa­kei­tė­te amp­ lua. Ko­dėl pa­si­rin­ko­te vy­riau­sio­jo tei­sė­jo spe­cia­li­za­ci­ją?

- Ne­me­luo­siu - jau­čiu ma­lo­nu­mą ei­da­mas tur­ny­ro vy­riau­sio­jo tei­sė­jo par­ei­gas. Nors šis dar­bas man tar­si ho­bis, už jį gau­nu at­ly­gį ir mo­ ku mo­kes­čius.

- Va­di­na­si, nie­ka­da ne­be­teks lip­ti ant bokš­te­lio?

- Nie­ka­da. Toks ma­no spren­di­mas.

Vie­nu me­tu tu­rė­jau si­dab­ri­nį vy­riau­ sio­jo tei­sė­jo ir bron­zi­nį bokš­te­lio tei­ sė­jo ženk­le­lius. Kad iš­sau­go­čiau si­ dab­ri­nį, kas­met tu­riu dirb­ti ma­žiau­siai ke­tu­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se pro­fe­sio­ na­lų tur­ny­ruo­se. Tai - maž­daug ke­tu­ rios sa­vai­tės. O bron­zi­nį ženk­le­lį tu­ rin­čiam bokš­te­lio tei­sė­jui per me­tus bū­ti­na tei­sė­jau­ti 40 dvi­ko­vų - tai maž­daug pen­ki tur­ny­rai. Dėl lai­ko sty­giaus ne­be­ga­lė­jau de­rin­ti abe­jų tei­sė­jo par­ei­gų. Su­pra­tau, kad la­ga­ mi­ni­nis gy­ve­ni­mas - ne­be man. Da­ bar at­os­to­gas jau no­ri­si leis­ti su žmo­na ir dviem sū­nu­mis.

•

16

2013 06 06

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

LEIDINIAI

PARDUODA

PARDUODA

3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., geras suomių tipinis išplanavimas, pietvakarių pusė).

Tel. 8 673 03 733.

Įvairių firmų bei modelių lengvųjų automobilių eksploatacijos ir remonto žinynus. Vilkikų „Mercedes“, MAN ir kitų remonto literatūrą.

Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel. 8 645 91 194.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

PERKA

NUOMOJA 2 kambarių europietiškai įrengtus su įranga apartamentus Palangoje, Vytauto g. 9 (yra įstiklinta ložė, balkonas, automobilio stovėjimo aikštelė su automatiniu pakėlėju, 10 min. kelio iki jūros, rami vieta poilsiui, gali ilsėtis 4-6 žmonės, kaina – sutartinė). Laisva nuo birželio 1 d. iki 12 d., nuo 17 d. iki 21 d, nuo liepos 1 d. iki 5 d., nuo 14 d. iki 28 d. Tel.+370 656 17 413.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 14,2 a namų valdos sklypą individualių namų kvartale (10 km iki Katedros aikštės, yra elektra, numatyta vieta vandens gręžiniui, nuotekoms, galima statyti dvisutį namą, privažiavimas Lozoraičio arba Versmės g.,, kaina sutartinė, be tarpininkų). Tel. +370 656 17 413.

10,1 a namų valdos sklypą Rokantiškių g., Antakalnio sen., Vilniuje (suprojektuota miesto infrastruktūra, kaina – 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. +370 682 46 203.

NUOMOJA Namų valdą ir prie jos esamą žemę šeimai arba vienam asmeniui Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, prie Verknės upės (už jų priežiūrą, sutartam laikui). Tel. (8 5) 278 9238.

TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA Skubiai “Audi 90” (1986 m. 11 mėn., rida – 255100 km, atliktas servisas, techninė apžiūra iki 2013 11 23 d. , nuo lapkričio iki balandžio mėn. nebuvo važinėjamas, 2013 m. 07 mėn.

Buvo pirktos naujos žieminės padangos sumontuotos ant ratlankių, kaina – 1500 Lt). Kaunas, tel. 8 694 55 892 nuo 11 iki 17 val.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau salonų ir sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Naują kompiuterio stalą (kampas, 1300x1300x850 cm, vyšnios spalvos, kaina – 150 Lt). Vilnius, tel. 8 683 33 504.

Prieškarinio vaikų žurnaliuko “Šaltinėlis” 1939 ir 1940 metų komplektus. Tel.: (8 451) 41 427.

PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.

Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Po kompleksinio organizmo medžiagų apykaitos įvertinimo išmokinsiu sveikti. Taip sumažinsite sąnarių, nugaros irkt. uždegiminių procesų sukeltus skaumus. Per 3-4 apsilankymus pirtyje išmokinsiu įjungti riebalų (teršalų kaupėjo, nešėjo) deginimo būklę.

Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310.

KELIONĖS Pigi kelionė po Prancūziją (Amsterdamas, Paryžius, Luaros slėnio pilys, Šv. Odilės ir Sen Mišelio vienuolynai, 10 d., kaina – 1500 Lt, likę 4 vietos).

Išvykstame birželio 21 d. Tel. 8 616 13 982.

ĮVAIRŪS Parduodu naujus “Kosmodisk Clasik” rinkinius (kaina – 120 Lt), naujus šildančius ir skausmą mažinančius pleistrus “ViscoPlast” (kaina – 40 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI IĮ “Edmiga” (kodas 300614204, buveinė – Draugystės g. 17-141, Marijampolės m.), registro tvarkytojas – VĮ Registrų centro Marijampolės filialas, pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę UAB “Edmiga”. Su bendrovės dokumentais galima susipažinti įmonės buveinėje nuo 2013 m. birželio 6 d.

Užs. R-333 Bankroto administratorius šaukia bankrutavusios Alvido Prišmonto įmonės (įm. k.

176611326) kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 06 17 d., 11.00 val. Pakartotinis kreditorių susirinkimas numatytas 2013 06 21 d. 11.00 val. tuo pačiu adresu. Daugiau informacijos tel. 8 673 37 373 arba el. p.: bankrotocentras@gmil.com.

Užs. R-334

Informacija apie pakartotinį viešą visuomenės supažindinimą su papildyta „Vištų dedeklių auginimo Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r. “ poveikio aplinkai vertinimo ataskaita Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai: KB „Stanelių grūdai“, Macenių k., Plungės r. sav.; KB „Europe eggs“, Stanelių k., Plungės r. sav.; KB „Baltic egg production“, Sruojos g.

3, Varkalių k., Plungės r. sav.; KB „Telšių paukščiai“, Ubiškės k., Telšių r. sav.

Kontaktiniai užsakovų telefonai: 8 686 41 402; 8 611 16 382; faks (8 37) 31 08 30.

Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB „Ardynas“, Gedimino g.

47, Kaunas, tel. (8 37) 32 32 09, faks (8 37) 33 72 57.

Planuojama ūkinė veikla: vištų dedeklių auginimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r. sav.

PAV subjektai, kurie nagrinėja PAV dokumentus: Telšių rajono savivaldybės administracija; Telšių visuomenės sveikatos centras; Telšių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje – Aplinkos apsaugos agentūra.

Su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita 10 darbo dienų (d.d. nuo 8.00 iki 17.00 val.) nuo šio skelbimo galima susipažinti UAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, Kaunas, tel. (8 37) 32 32 09, faks (8 37) 33 72 57.

Pakartotinis viešas susirinkimas įvyks 2013m. birželio 20 d. 17.00 val. Telšių r. savivaldybėje, Žemaitės g.14, Telšiai. PAV ataskaita iki viešo susirinkimo bus eksponuojama Degaičių seniūnijoje, Anulėnų g. 3, Degaičiai, tel. (8 444) 45 342, taip pat Telšių r. sav.

Architektūros sk., 108kab., Žemaitės g.14, Telšiai, tel. (8 444) 56 176.

Pasiūlymus (raštu, el. paštu) planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos klausimais iki viešo susirinkimo galima teikti PAV dokumentų rengėjui: UAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, Kaunas, el. paštas jolanta@ardynas.lt. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti Užs. LM-2867 pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

LAIKRAŠČIO „LIETUVOS ŽINIOS“ PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE: N.AKMENĖ PAKRUOJIS KURŠĖNAI RADVILIŠKIS ŠAKIAI ELEKTRĖNAI JONIŠKIS DRUSKININKAI

Respublikos g. 7 Kęstučio g. 8-3 J.Basanavičiaus g. 1 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 J.Basanavičiaus g. 67 Sodų g. 13-3 Statybininkų g. 2A-41 V.Kudirkos g. 45

GARGŽDAI

Žemaitės g. 6

(8 425) 56 588 (8 421) 61 704 (8 41) 58 57 61 (8 422) 53 451 8 612 97 522 (8 528) 39 200 (8 426) 60 569 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345

KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA LAZDIJAI PLUNGĖ ROKIŠKIS ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 Seinų g. 3 T.Vaižganto g. 27 Nepriklausomybės a. 13 Trakų g. 20 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 318) 52 374, 52 375 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 458) 33 241, 8 656 76 207 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

SKELBIMAS

APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS, KURIE NETURI SAVININKŲ (AR KURIŲ SAVININKAI NEŽINOMI), BEŠEIMININKIAIS Biržų rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, tarp jų: 1. Kiti statiniai (pylimas Nr. 1, paskirtis – kiti statiniai), esantis prie Reformatų g., Biržų m.; 2. Kiti statiniai (pylimas Nr. 2, paskirtis – kiti statiniai), esantis prie Reformatų g., Biržų m.; 3. Kiti statiniai (pylimas Nr. 3, paskirtis – kiti statiniai), esantis prie Reformatų g., Biržų m.; 4. Kiti statiniai (pylimas Nr. 4, paskirtis – kiti statiniai), esantis prie Reformatų g., Biržų m.

5. Kiti statiniai (asfaltbetonio aikštelė, paskirtis – kiti statiniai), esanti prie Reformatų g., Biržų m.

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, prašome iki 2013 m. gruodžio 31 d. kreiptis į Biržų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrių adresu: Vytauto g. 38, Biržai, III aukštas, 318 kab., ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime išvardytus statinius.

Biržų rajono savivaldybės administracija

Užs. LM-2872

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, NAUJŲ KAPINIŲ STEIGIMO DUMŠIŠKIŲ K., PALIEPIŲ SEN., RASEINIŲ R. SAV., POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATRANKOS IŠVADĄ

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, V.Kudirkos g. 5, LT-60150 Raseiniai, tel. (8 428) 79 600, faks. (8 428) 51 604, el. p.: savivaldybe@raseiniai.lt, www.raseiniai.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: naujų kapinių steigimas Dumšiškių k., Paliepių sen., Raseinių r. sav.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Dumšiškių k., Paliepių sen., Raseinių r. sav., laisvos valstybinės žemės sklypas, apie 8 ha ploto.

Informuojame, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 05 27 priėmė atrankos išvadą Nr. 47/(PAV)-D2-1675 dėl naujų kapinių steigimo Dumšiškių k., Paliepių sen., Raseinių r. sav. poveikio aplinkai vertinimo.

Priimta atrankos išvada – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau gali supažindinti plano rengėjas – TAEM URBANISTAI, UAB, Smolensko g. 10, LT–03201 Vilnius, tel. (8 5) 278 8433, faks. (8 5) 278 4789, el. p.: urbanistai@taemgroup.lt, www.taemgroup.lt.

Suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Suinteresuota visuomenė teikdama pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo privalo nurodyti: 1. Vardą, pavardę (organizacijos pavadinimą), adresą; 2. Pasiūlymo teikimo datą; 3. Informaciją ir aplinkybes, kuo grindžiamas pasiūlymas.

Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente (Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas), darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.

Užs. LM-2868 Sodininkų bendrijos „SODŽIUS-2“ narių dėmesiui 2013 m. birželio 16 d. 12.00 val. šaukiamas visuotinis-rinkiminis bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimas vyks prie V.Košinsko Miško g.

Susirinkimo dienotvarkė: 1. Bendrijos valdybos ataskaita; 2. Revizijos komisijos ataskaita; 3. Metinės pajamų ir išlaidų sąmatos 2013-2014 m. tvirtinimas; 4. Bendrijos valdybos ir pirmininko rinkimai; 5. Bendrijos revizijos komisijos rinkimai; 6. Kiti klausimai.

Susirinkus mažiau nei pusei sodininkų bendrijos narių, pagal LR sodininkų įstatymo 16 str. 10 p. susirinkimas laikomas neįvykusiu.

Pakartotinis sodo bendrijos narių susirinkimas įvyks 2013 m. liepos 14 d. 12.00 val. toje pačioje vietoje.

SB „SODŽIUS-2“ valdyba

Užs. LM-2871

Informuojame, kad 2013 m. birželio 17 d. 10.00 val. bus atliekamas žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0006:0939, esančio Kremplių g. 10, Vilniaus m., ribų ženklinimas– derinimas, į kurį kviečiame dalyvauti formuojamo žemės sklypo savininkus bei gretimų žemės sklypų Kremplių g. 6 ir Kremplių g. 8, kadastro Nr. 0101/0006:2134, savininkus bei naudotojus. Žemės sklypų ribos vietovėje bus ženklinamos vadovaujantis 2013 03 29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-776 patvirtintu planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Asmuo kontaktams Stanislovas Mačerauskas, tel. 8 659 12 903.

Užs. LM-2866

Uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės hidroprojektas “ akcininkams Uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės hidroprojektas“, kodas 177195222, registruota buveinė: Taikos g. 6, Šilutė (toliau – Bendrovė) vadovo iniciatyva ir sprendimu 2013 m. birželio mėn. 28 d. 9.00 val. šaukiamas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimas vyks adresu: Vytauto pr. 23, Kaunas (IV-o aukšto posėdžių salėje).

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės vadovo atšaukimas; 2. Bendrovės naujo vadovo rinkimas; 3. Kiti klausimai

Prenumerata priimama redakcijos biure: VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB „Lietuvos ryto“ skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

Akcininkai registruojami nuo 8.45 val. iki 9.00 val. Atvykstantiems į susirinkimą būtina turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą (įgaliotam atstovui – papildomai turėti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą).

Su visa medžiaga šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei sprendimų dėl kiekvieno eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektais įstatymų nustatyta tvarka Bendrovės akcininkai galės susipažinti Bendrovės buveinėje Taikos g. 5, Šilutė (tel. (8 441) 62 001; Užs. LM-2876 el. paštas: d.kavaliauskas@siluteshidroprojektas).

18

2013 06 06 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 6 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Nuotykių f. “Robinzonas Kruzas”. 3 s. (k.) N-7 11.00 “LRT vasaros studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Namelis prerijose” 13.00 Žinios 13.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.10 “Puaro” N-7 17.15 “Kobra 11” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Nuotykių f. “Robinzonas Kruzas”. 4 s. N-7 19.40 “Stilius”. Veidai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.00 “Mūsų dienos kaip šventė” 21.55 Loterija “Perlas” 22.00 “Mūsų dienos kaip šventė” tęsinys 22.35 “Popietė su Algimantu Čekuoliu” (subtitruota, k.)

23.05 Vakaro žinios 23.20 “Puaro” (k.) N-7

LNK 6.05 Dienos programa 6.10 “Namai, kur širdis” (k.)

6.50 “Smalsutė Dora” 7.20 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 7.50 “Agentas Šunytis” (k.)

8.20 “Auklė” 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Tikras gyvenimas: “Suokalbis” (k.)

10.45 “Havajai 5.0” (k.) N-7 11.40 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Agentas Šunytis” 13.55 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.20 “Namai, kur širdis” 20.05 “Tikras gyvenimas: “Melagė” 21.00 “Farai” N-14 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Ties riba” N-14 0.30 “Havajai 5.0” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Drakonų medžiotojai” 7.30 “Simpsonai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Kulinarinės kelionės” 11.30 “Žiūrėk! Geras!”

12.35 “S dalelių paslaptys” 13.10 “Monsunas” 13.40 “Drakonų medžiotojai” 14.10 “Meškiukai Gamiai” 14.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.10 “Simpsonai” 15.40 “Natalija” 16.40 “Ašarų karalienė” 17.40 “Žvaigždė policininkas” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Kulinarinės kelionės”

19.50 “Žiūrėk! Geras!”

21.00 “Pasirink mane” 21.40 TV3 vakaro žinios 22.00 “Aferistas” 23.00 Trileris “Šaltasis sprogimas” 0.50 “Eureka” 1.40 “Choras” 2.30 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai” 3.30 “Firma”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą.

Islandija: ugnies ir ledo žemė” N-7 10.00 “Naujakuriai” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Naujoji banga 2012”.

Tarptautinis atlikėjų konkursas 23.25 “Karo vilkai.

Jūrų pėstininkai” N-14 0.25 “Sostų karai” N-14 1.25 “Brydės” (k.)

1.55-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Jos vardas Nikita” N-7 8.45 “Visa menanti” (k.) N-7 9.45 “Draugai VI” N-7 10.40 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 11.05 “Kidas Padlis” 11.30 “Betmenas iš ateities” 11.55 “Drakonų kova Z” N-7 12.20 “Gražiosios melagės” N-7 13.20 “Namai, kur širdis” (k.) 14.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Apgavystės” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 “Irene Hus” N-14 22.45 “Gyvenimas pagal Harietą” N-7 23.40 “Farų šeima” N-7 0.35 “Užribis” N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Koncertas “Vilniaus vaikai”. Dalyvauja Sandra Jonušaitė, Karoliniškių muzikos mokyklos kolektyvai, Vilniaus mokyklų tautinių šokių kolektyvai (k.)

13.00 “Kultūra”. Dailininkas Rimas Bičiūnas (k.)

13.15 “Gyvenimas pagal uošvius” 14.10 VI tarptautinis vaikų ir jaunimo popmuzikos kolektyvų ir solistų festivalis-konkursas “Popkopėčios’ 13” (k.)

16.10 “Prisiminkime”. Dainuoja “Liepaitės” 16.20 Žinios (k.) 16.35 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Šnipai” N-7 21.10 “Jaunoji karta” 21.30 Aktorės Vandos Marčinskaitės 80-mečiui. J.Marcinkevičius, V.Marcinkevičienė. “Namo”. TV spektaklis 22.40 “Kultūra”.

Operos solistas Kęstutis Alčiauskis 23.00 Dok. f.

“Ne spalvotų viršelių herojė. Dana Migaliova”. Iš ciklo “Maištininkai” 23.40 “Kultūra”. Poetas Vladas Braziūnas (k.) 0.00 Panorama (k.) 0.30 Vaid. f.

“Kol nevėlu” (k.)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Dingusiųjų paieškos grupė” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Univeras” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduo-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Paslaptinga karalystė” - 11.45, 14.15, 16.45, 19, 21.15 val. “Žemė - nauja pradžia” - 18.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 11.15, 12.30, 15.15, 16.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.30, 12.45, 13.45, 15, 17.15, 18.30, 19.30, 21, 21.50 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14, 17, 20 val.

Lietuvos ryto TV 6.30 Programa 6.35 TV parduotuvė 6.50 “Reporteris” 7.30 “Lietuva tiesiogiai” 8.05 “Čiapajevas.

Aistra gyventi” N-7 9.15 “Jaunikliai” N-7 9.50 “Skonio reikalas” 10.55 “Žemė iš paukščio skrydžio” N-7 12.05 “Reporteris” 12.40 “Gongo Gangas” 13.35 TV parduotuvė 14.00 “Kitaip. Su Nomeda” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 “Čiapajevas. Aistra gyventi” N-7 17.00 Žinios 17.20 “Jaunikliai” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Lietuva tiesiogiai” 19.00 “Žemė iš paukščio skrydžio” N-7 20.10 “Gongo Gangas” 21.00 “Reporteris” 21.27 “Įdomi Lietuva” 21.32 Orai 21.35 “Čiapajevas.

Aistra gyventi” N-7 23.00 “Lietuva tiesiogiai” 23.40 “Reporteris” 0.07 “Įdomi Lietuva” 0.12 Orai 0.15 “Kitaip. Su Nomeda”

Balticum Auksinis 7.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai 2” 9.00 Animac. f. “Astro vaikis” 11.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas” 13.00 Drama “Riedėk!”

N-7 15.00 Drama “Pikokas” N-7 17.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” 19.00 Melodrama “Meilė ir šokiai” 21.00 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14 23.00 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 1.00 Trileris “Žaidėjas” S

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Tėvai ir vaikai” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.05 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.45 “Pabučiuokite nuotaką” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.50 “Vaistai nuo baimės” 22.40 “Mįslė

tikėjimui” 23.40 Dvikova 2.05 Žinios+ 2.55 Vaid. f.

“Jaunoji Rusija” 3.35 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.50 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynių apžvalga 11.50 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Šveicarija - Kanada 13.50 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Rusija - Suomija 15.50 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 16.20 Golfas. PGA turo užkulisiai 16.50 “Trans World Sport” žurnalas 17.50 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 18.20 Krepšinis. Europos moterų čempionatas.

Latvija - Prancūzija 20.15 Krepšinis. Europos moterų čempionatas. Lietuva - Rusija 22.00 Ledo ritulys.

Pasaulio čempionato finalas 0.15 Futbolas. Anglijos Premier lygos 2012-2013 sezono apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Mirtinas laimikis 10.05 Relikvijų medžiotojai 10.30 Dingęs bagažas 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Dirbtiniai stebuklai 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 17.45 Dingęs bagažas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Svetimkūniai 22.00 Antžmogiai 23.00 Kūno anomalijos 0.00 Karas dėl Ramiojo vandenyno 1.00 Ginklai, pakeitę pasaulį

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Japonijos laukinė gamta 11.00 Kaliniai, pabėgę per stogą 12.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 13.00 Išgyvenimo būrys 14.00 Tūkstančio kaimanų ežeras 15.00 Baltųjų ryklių guolis 16.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 17.00 Išgyvenimo būrys 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Vagisdžentelmenas Dž.Tompsonas 20.00 NSO virš Europos 21.00 Paslaptingiausios žmogžudystės žmonijos istorijoje 22.00 Paranormalūs reiškiniai 23.00 NSO virš Europos 0.00 Paslaptingiausios žmogžudystės žmonijos istorijoje 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

tuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Dingusiųjų paieškos grupė” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Univeras” 21.00 “Tikri bičai” 22.00 Fantastinis trileris “Nepalaužiamasis” 0.15 “CSI Majamis” 1.10 “Tikri bičai” 2.30 “Nenugalimas banzuke”

“Užmirštieji” - 18.15 val.

“Krudžiai” - 12.30 val.

SKALVIJA “Išsiskyrimas” - 16.40 val.

“Transo būsena” - 18.50 val.

“Velnių salos karalius” - 21 val.

PASAKA “8 pasimatymai” - 20 val.

“7 dienos Havanoje” - 20.30 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 18.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 18 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 18.30 val.

OZO KINO SALĖ “Viskas, ką myliu” - 18 val.

“Meistras” - 16.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 12, 14.45, 17.30, 18.45, 20.15, 21.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 13.15, 18 val.

“Didysis Getsbis” - 14.30, 20.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11, 13.30, 16.30, 19.15, 21.30 val.

“Teresės nuodėmė” - 13.45 val.

“Niujorko šešėlyje” - 21.15 val. “Žemė - nauja pradžia” - 18.45 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.45, 13, 15.05, 17.15, 18.15, 19.30, 20.45, 21.45 val.

KAUNAS

“Lobiai O.K” - 17.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 12, 18 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.30, 14.30, 17.30, 20.30, 21.40 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.45, 20.45 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 15.30 val.

“Užmirštieji” - 20.15 val.

“Krudžiai” - 13 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Paslaptinga karalystė” - 12.15, 14.40, 17, 19.15, 21.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.45, 14, 16.45, 19.30, 21, 21.45 val.

Narkotikų ir žalos mažinimo filmų festivalis 2013 19.30 val. “Žemė - nauja pradžia” - 18.30 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.10, 14.20 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13, 15, 16, 18, 21.20, 22 val.

“Lobiai O.K.” - 15.10 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

“Didysis Getsbis” - 14.45, 17.40, 20.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.15, 19 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 17, 21.45 val.

“Transo būsena” - 21.15 val.

CINAMON “Pagirios 3: velniai žino kur” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Paslaptinga karalystė” - 10.45, 13, 15.15, 17.45, 20 val.

“Salemo valdovai” - 22 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 16 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22.15 val.

“Didysis Getsbis” - 18.15, 21.30 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 20.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 12.15, 14.10 val.

FORUM CINEMAS

Nacionaliniame operos ir baleto teatre - ”Karmen”.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.30, 21 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.15, 18 val.

“Lobiai O.K.” - 16.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 18.50, 21.40 val.

FORUM CINEMAS “Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.30, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.

“Agentų žaidimai” - 16.30, 21.30 val. “Žemė - nauja pradžia” - 19.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 13, 15.10, 17.20, 18.45, 19.30, 21.15, 21.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 19, 22 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 6 d. 12 val. “Čipolinas” 9 d. 19 val. “Karmen” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 6 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Kulkos virš Brodvėjaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 6 d. 18 val. Choreografinių projektų teatrui “Vilniaus baletas” - 15 VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 9 d. 12 val. “Vienaragio mįslė” “DOMINO” TEATRAS 6 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 10 d. 19 val. “Nuodėmių miestas”

PANEVĖŽYS

KAUNAS

FORUM CINEMAS BABILONAS “Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.45, 16.15 val. “Žemė - nauja pradžia” - 18.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.45, 13.20, 15.45 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 13, 15.15, 17.30, 19.45, 21, 22 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 18.45, 21.45 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 6 d. 18 val. Rūtos salėje. Šokio trupė “E=mc2” (Švedija). “Lūžis” ir “Skoreografi”; Kauno šokio teatras “Aura”. “1863” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Mūsų brangioji Pamela” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime”

ŠIAULIAI

“Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.45, 16, 18.15, 20.30 val. “Žemė - nauja pradžia” - 18.25 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 11.45, 12.30, 15.30, 16.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.45, 12.45, 14, 15, 17.15, 18.30, 19.30, 21, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 15.15, 20 val.

VILNIUS

9 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 12 val. Nerijaus Juškos baleto mokyklos ir Lietuvos baleto žvaigždžių koncertas “Divertismentai” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 6 d. 18 val. “Kūno vartai” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 8 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” 9 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 6 d. 18 val. “Lunačiarskio lunaparkas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 7 d. 18.30 val. Koncertas “Manyje gyvena prisiminimai...”

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 8 d. 12 val. “Vištytė ir gaodelis” 9 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. “Skerdynių dievas”

Koncertai VILNIUS

Povilas Meškėla dainuos Vilniaus paveikslų galerijos kieme. / Romo Jurgaičio nuotrauka

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 7 d. 19 val. Koncertuoja Andrius Žlabys (fortepijonas), Sergejus Krylovas (smuikas) ir Lietuvos kamerinis orkestras 10 d. 19 val. Koncertuoja Dalia Kuznecovaitė (smuikas) ir Petras Geniušas (fortepijonas) VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS KIEMAS 8 d. 20 val. “Roko baladės 2”. Dalyvauja Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis, Jeronimas Milius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dirigentas Ričardas Šumila ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 8 d. 18 val. Koncertuoja vargonininkas Aleksandras Isakovas ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 6 d. 19 val. Choro “Jauna muzika” sezono pabaigos koncertas. Dalyvauja choras “Jauna muzika”, Šv.

Kristoforo kamerinis orkestras ir Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas). Dirigentas Egidijus Kaveckas

7 d. 19 val. Atminimo vakaras, skirtas H.Perelšteino 90-osioms gimimo metinėms. Dalyvauja choras “Ąžuoliukas”, H.Perelšteino auklėtiniai, kolegos, žymūs Lietuvos meninės visuomenės veikėjai 8 d. 20.30 val. Koncertuoja Leon Somow & Jazzu VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 7 d. 17 val. Kiemelyje. Lietuvos senjorų dainų šventė “Mes vėl kartu” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 6 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Airbourne”

KAUNAS KAUNO LIUTERONŲ BAŽNYČIA 7 d. 18 val. Koncertuoja duetas “Together” KAUNO JACHTKLUBAS 9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kristina Zmailaitė (sopranas) ir Edmundas Seilius (tenoras). Dirigentas Juozas Domarkas RYŠIŲ KIEMELIS “837” 8 d. 19 val. Festivalio “Senamiesčio Žiogas” atidarymo koncertas. Dalyvauja Aidas Giniotis,

Ieva Narkutė, Vincent Long (Didžioji Britanija), Stefan Rauch (Austrija)

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 6 d. 18 val. Koncertuoja Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Rima Švėgždaitė (smuikas), Roma Jaraminaitė (violončelė) ir Vitalijus Neugasimovas (klavesinas)

PALANGA MUZIKINIS KLUBAS “VANDENIS” 7 d. 21 val. Koncertuoja Arina ir grupė “Veto Bank” 8 d. 21 val. Gyčio Paškevičiaus koncertas

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 8 d. 21 val. Muzikinis projektas “Tribute to Celine Dion” su Indre Anankaite (vokalas). Dalyvauja Birutė Asevičiūtė (klavišiniai)

ZAPYŠKIS ZAPYŠKIO ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA 8 d. 16 val. Koncertuoja trio “Claviola”

2013 06 06

SAULĖ teka 4:46 leidžiasi 21:49 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+17 Oslas

Šeštoji delčios diena

Jaunatis VI 08

Delčia VI 01

17:03

Priešpilnis VI 17

Šiauliai

+21 Londonas +26 +16

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

Ukmergė +27 +15

VILNIUS Šiandien: tvanku, Alytus vietomis nušniokš lietūs +27 +14 su perkūnija. TemperatūDruskininkai ra dieną 26-27 laipsniai šilumos.

Rytoj: karšta, kai kur gali palyti. Temperatūra naktį 14-16, dieną 26-28 laipsniai šilumos.

+22 Amsterdamas

+27

Kaunas

+22

Lisabona +27 +14

+22 Sankt Peterburgas

+25 Madridas

+22 Barselona

+20 Ryga

+20 Kopenhaga

+24 Paryžius

Kėdainiai +22 +15

+23

Talinas

+26 +15

Klaipėda

Stokholmas

Pilnatis VI 22

Dublinas +18 Palanga

+22 Helsinkis

+23

19

Vilnius Minskas +22 +23 Varšuva +22

+21

Berlynas +20 Praha

+21 Miunchenas

+21 Nica

+23 Roma

+21 Maskva

+28

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +20 +20 +21 Bukareštas Varna Dubrovnikas +22 Sofija +24

+23

Stambulas +24

Malaga +25

Alžyras +22

157-oji metų diena. Birželio šeštoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 23-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 208 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Klaudijus, Mėta, Norbertas, Paulina.

Geros dienos!

Tunisas +27

Atėnai

+26 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 24d.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Birželio 5 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................ .............................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Nesiimkite nieko sunkaus: dirbkite tik tai, kas teikia džiaugsmo, stiprina pasitikėjimą savo jėgomis. Vadovaukitės intuicija ir jums pavyks sužinoti itin įdomių dalykų.

Jautis. Tai geras laikas kūrybai, meilės pasimatymams. Prasminga rūpintis padėtimi visuomenėje, įtakos, autoriteto stiprinimu.

Nestigs gerų nuojautų ir potyrių.

Dvyniai. Didelės naudos nesitikėkite, gražiais pažadais nesiguoskite. Labiau taupykite pinigus ir jėgas. Jei jums reikia pagalbos, nesikuklinkite ir prašykite artimųjų.

Vėžys. Diplomatiškumo metas - turėsite išmokti net nemaloniausioje situacijoje įžvelgti malonių ir naudingų dalykų. Atsipalaiduokite, išgirskite save. Svarbius reikalus atidėkite.

Liūtas. Gerų, netikėtų permainų diena. Verta tvarkyti ne tik svarbius reikalus, bet ir spręsti asmenines problemas. Vakarą skirkite ramiam poilsiui su šeima.

Mergelė. Pavyks padaryti labai daug. Jėgų netaupykite, bet nesidrovėkite prašyti ir pagalbos. Komandinis darbas seksis, energija liesis per kraštus.

Svarstyklės. Atsipalaiduokite, likite nuoširdūs - diena jums palanki, viskas išsispręs net geriau, nei tikitės. Tiesa, vakaras netinkamas užmegzti naujų pažinčių.

Skorpionas. Nebloga diena.

Tinka tvarkyti konfidencialius finansinius reikalus. Galite įgyti slaptų, įtakingų globėjų, rėmėjų. Pats laikas planuoti atostogų keliones. Šaulys. Pajutę palengvėjimą neskubėkite griebtis atsakingų reikalų, daug darbų, netinka ir rizikuoti. Kol kas paradui vadovauja kiti, tad teks prisitaikyti ir vykdyti nurodymus.

Ožiaragis. Su kolegomis bendraukite korektiškiau - gali kilti intrigų. Pareigų ir darbų tikrai nesumažės, bet smagiam pasibuvimui su draugais laiko turėtų užtekti.

Vandenis. Geras laikas - kasdieniai darbai nevargins, kils puikių kūrybinių idėjų. Šeima džiugins, bičiuliai trokš bendrauti ir planuoti vasaros pramogas. Žuvys. Nesiimkite sunkių darbų, ypač jei nejaučiate įkvėpimo. Rūpinkitės namais, vaikais. Iš malonių smulkmenų sudėliotos dienos taip pat prasmingos.

20 Margumynai

2013 06 06

K.Winslet vėl laukiasi Bri­tų ak­to­rė ir „Os­ka­ro“ lau­ rea­tė Ka­te Wins­let vėl nėš­čia.

Ji lau­kia­si tre­čio vai­ko.

“Tai džiu­gi nau­jie­na. Su Ne­du Rockn­rol­lu esa­me la­bai lai­min­gi“, sa­kė K.Wins­let. 37 me­tų ak­to­rė už bri­tų mag­na­to Ri­char­do Bran­so­no sū­nė­no N.Rockn­rol­lo iš­te­kė­jo per­ nai gruo­dį. Jau­kio­je ves­tu­vių ce­re­ mo­ni­jo­je Niu­jor­ke da­ly­va­vo ak­to­ rės ko­le­ga iš „Ti­ta­ni­ko“ Leo­nar­do Di­Cap­rio ir gau­sy­bė ki­no žvaigž­ džių. Nau­ja­sis ak­to­rės vy­ras, ku­ riam 34 me­tai, ne vi­su eta­tu dir­ba dė­dės kos­mo­so ke­lio­nių kom­pa­ni­ jo­je „Vir­gin Ga­lac­tic“. Po­ra su­si­ti­ ki­nė­ti pra­dė­jo 2011 me­tais.

K.Wins­let pir­mą kar­tą iš­te­kė­jo 1998 me­tais. Jos vy­ru ta­po fil­mo „Eksp­re­sas į Ma­ra­ke­šą“ re­ži­sie­riaus pa­dė­jė­jas Ji­mas Threap­le­to­nas.

2000-ai­siais jiems gi­mė duk­tė Mia Ho­ney, bet ki­tais me­tais po­ra iš­si­ sky­rė. An­tras ak­to­rės su­tuok­ti­nis bu­ vo „Os­ka­ru“ ap­do­va­no­tas bri­tų re­ži­ sie­rius Sa­mas Men­de­sas, ku­ris re­ži­sa­vo „A­me­ri­kos gro­žy­bes“. 2003 me­tų ge­gu­žę per ce­re­mo­ni­ją Ka­ri­bų sa­lo­je An­gi­li­jo­je po­ra su­si­tuo­kė, o po sep­ty­nių mė­ne­sių jiems gi­mė sū­nus Joe Al­fie. Ve­dy­bi­nis K.Wins­let ir S.Men­de­so gy­ve­ni­mas tru­ko sep­ty­ ne­rius me­tus. 2010-ai­siais po­ra pa­ skel­bė apie drau­giš­ką iš­sis­ky­ri­mą.

K.Wins­let ge­riau­sios ak­t o­r ės „Os­ka­rą“ už sens­tan­čios bu­vu­sios na­cių kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­los pri­ žiū­rė­to­jos vaid­me­nį „Skai­to­ve“ ga­ vo 2009 me­tais.

•

“Dreams­ca­pe Ne­tworks“ rek­la­ mo­je ro­do­mas vers­lo su­si­ti­ki­me da­ ly­vau­jan­tis vy­ras. Jis fan­ta­zuo­ja apie sa­vo bo­sę, ku­rią įkū­ni­ja bu­vu­si „Gel­ bė­to­jų“ žvaigž­dė ir ku­ri te­pa sa­ve bei tam­siap­lau­kę pa­dė­jė­ją grie­ti­nė­le.

Po vir­ti­nės žiū­ro­vų skun­dų

Aus­tra­lų di­džė­jus Mi­chae­las Chris­tia­nas, iš­gar­sė­jęs dėl skam­bu­čio į li­go­ni­nę, ku­rio­je gu­lė­jo be­si­lau­kian­ti Ka­te Midd­le­ton, ta­po „ge­riau­siu di­džė­ju­mi“.

M.Chris­tia­no darb­da­viai „Sout­ hern Cross Aus­te­reo“ pra­ne­šė, kad ne­pap­ras­tai džiau­gia­si ga­lė­da­mi pa­skelb­ti Mel­bur­no „Fox FM“ ra­ di­jo sto­ties di­džė­jų ge­riau­siu. M. Chris­tia­nas ir da­bar jau bu­vu­si jo ko­le­gė Mel Greig gruo­džio mė­ne­sį pa­pik­ti­no pa­sau­lio žmo­nes pa­ skam­bi­nę į li­go­ni­nę, ku­rio­je tuo me­tu gu­lė­jo nėš­čia bri­tų pri­nco Wil­lia­mo žmo­na.

In­di­jo­je gi­mu­si slau­gy­to­ja Ja­ cint­ha Sal­dan­ha pe­rad­re­sa­vo ka­ra­ lie­ne Elž­bie­ta II ir Wil­lia­mo tė­vu pri­ncu Char­le­su ap­si­me­tu­sių di­

džė­jų skam­bu­tį ko­le­gai, ir šis at­ sklei­dė de­ta­les apie Ka­te Midd­le­ton stip­rų ry­ti­nį py­ki­ni­mą. Pokš­tas pa­ te­ko į an­traš­tes vi­sa­me pa­sau­ly­je, o J.Sal­dan­ha po tri­jų die­nų bu­vo ras­ta pa­si­ko­ru­si.

Aus­tra­li­jos ko­mu­ni­ka­ci­jų mi­nis­ tras Step­he­nas Con­roy sa­kė, kad ap­do­va­no­ji­mas M.Chris­tia­nui pa­ gal ap­lin­ky­bes yra pra­sto sko­nio ap­raiš­ka. „Tai bu­vo pokš­tas, ku­ris liūd­nai bai­gė­si. Po to­kio įvy­kio ap­ do­va­no­ti žmo­nes yra tie­siog pra­stas sko­nis“, - sa­kė mi­nis­tras.

M.Chris­tia­nas, at­siim­da­mas ap­ do­va­no­ji­mą, už­si­mi­nė apie ne­vy­ku­sį pokš­tą. „Nuo pat pra­džių jau­čiau­si, tar­si tu­rė­čiau sau kaž­ką įro­dy­ti. Ne­ pai­sydamas vis­ko, kas įvy­ko per pa­ sta­ruo­sius ke­lis mė­ne­sius, vis dar esu sa­vo sri­ties vir­šū­nė­je. Ma­lo­nu gau­ti „ge­riau­sio di­džė­jaus“ ap­do­va­ no­ji­mą“, - sa­kė jis.

•

K.Winslet ir N.Rocknrollas nekantriai laukia vaiko gimimo.

M.Christiano ir M.Greig pokštas papiktino visą pasaulį.

Reuters/Scanpix nuotrauka

dailymail.co.uk nuotrauka

Laimikį suėdė ryklys

Uždrausta seksistinė reklama Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je už­ draus­ta sek­sis­ti­nė rek­la­ma, ku­rio­je Pa­me­la An­der­son vil­kė­da­ma bi­ki­nį pro­vo­kuo­ja­mai šo­ka.

Geriausias didžėjus

„Dreams­ca­pe“ va­do­vai ban­dė tei­sin­ti rek­la­mą ir tei­gė, kad P.An­der­son jo­ je vaiz­duo­ja­ma kaip „pa­trauk­li, di­na­ miš­ka ir sa­vi­mi pa­si­ti­kin­ti“ vers­li­ nin­kė. Ta­čiau Rek­la­mos stan­dar­tų ad­mi­nis­tra­ci­jos bo­sai nu­spren­dė, kad rek­la­mos dau­giau ro­dy­ti ne­ga­li­ma, nes jo­je „ko­le­gės mo­te­rys ver­ti­na­ mos kaip sek­so ob­jek­tai“. Rek­la­mos stan­dar­tų aso­cia­ci­ja nu­ro­dė: „Mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, ši rek­la­ma ti­kriau­siai įžeis­tų kai ku­riuos žiū­ro­vus, nes yra sek­sis­ti­nė ir že­mi­na mo­te­ris.“

•

Bukasnukis ryklys nudžiovė žvejo grobį tiesiai jam iš panosės. / nhes.worrldpress.com nuotrauka

Vie­nas ame­ri­kie­tis iš žve­jy­bos grį­žo it mu­sę kan­dęs. Jo lai­mi­kį - di­džiu­lį tar­pū­ną - su­ėdė bu­kas­nu­kis ryk­lys.

P.Anderson reklamoje įkūnija patrauklią savimi pasitikinčią verslininkę.

AFP/Scanpix nuotrauka

Ame­ri­kie­tis Pe­te’as Ab­ram­sas su drau­gais iš lai­vo žve­jo­jo ne­to­li Flo­ ri­dos kran­tų esan­čia­me Bo­ka Gran­ dės są­siau­ry­je. Vy­rai pa­ga­vo daug smul­kių žu­ve­lių, ta­čiau di­de­lės žu­ vys ne­ki­bo. Stai­ga Pe­te’o meš­ke­rė

stip­riai nu­lin­ko. „Pa­gau­siu stam­bią žu­vį“, - pa­ma­nė ame­ri­kie­tis ir pra­ dė­jo trauk­ti meš­ke­rę.

Iš van­dens iš­ni­ro di­džiu­lis tar­pū­ nas ir... bu­kas­nu­kis ryk­lys. Šis pra­ žio­jo nas­rus ir nu­džio­vė žve­jo gro­bį tie­siai jam iš pa­no­sės. Ma­ža to, ryk­ lys su­lau­žė meš­ke­rę. „Esa­me iš Mi­ ne­so­tos vals­ti­jos. Su­ko­rė­me il­gą ke­ lią. Ap­mau­du, kai be­veik pa­gau­tą žu­vį su­ėda ryk­lys, - guo­dė­si P.Ab­ ram­sas, bet džiau­gė­si bent tuo, kad su drau­gais sma­giai pra­lei­do lai­ką: -

Žve­jy­ba - ma­no ho­bis. Per at­os­to­gas ir sa­vait­ga­liais sten­giuo­si žve­jo­ti ir par­vež­ti šei­mai ska­nių švie­žių žu­vų.“ Bu­kas­nu­kiai ryk­liai, ku­rie dar va­di­na­mi ryk­liais bu­liais, gy­ve­na prie Ame­ri­kos, Af­ri­kos, Azi­jos ir Aus­tra­li­jos kran­tų. Šių jū­ros plėš­ rū­nų il­gis ga­li siek­ti 3,5 me­tro. Bu­ kas­nu­kiai ryk­liai min­ta mo­lius­kais, di­de­lė­mis žu­vi­mis, del­fi­nais ir ma­ žes­niais ryk­liais.

•

"The Daily Mail", AFP, BNS, LŽ