Kaina
2013 m. birželio 19 d. / Trečiadienis / Nr. 140 (13 565)
1,99 Lt
verslas
dienos temos
kultūra
Lietuvos kiaulininkystę stabdo ne Rusija 10
Filantropas G.J.Carlas Suvalkijai sako sudie 5
Tapybos takais po A.Savicko Vilnių 13
p.
p.
p.
Nauji ratai naujai kadencijai
Užsienis
Europa ir JAV naikina barjerus
O.Valiukevičiūtė: „O kodėl reikia nuomotis seną automobilį? Ar jums neatrodo, kad daug saugiau važinėtis naujesniu?“
Romo Jurgaičio nuotrauka ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt
Dalis ir anksčiau už mokesčių mokėtojų pinigus automobilius besinuomojusių parlamentarų naują Seimo kadenciją persėdo į naujas mašinas. Vieni aiškina, kad važinėti senesniais auto mobiliais esą ne taip saugu, kiti tikina taip pasielgę norėdami sutaupyti.
Kai kurie dabartiniai Seimo na riai, dirbę ir praėjusią kadenciją, grąžino anksčiau nuomotų automo bilių raktelius ir sudarė naujas ma šinų nuomos sutartis. Kaip pavyko išsiaiškinti LŽ, į naujas transporto priemones persėdo bent trys tautos išrinktieji. Parlamentarų etikos ser gėtojų vadovas pažymi, kad tokius atvejus tegali atitinkamai įvertinti pati visuomenė. Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narė Ona Valiukevičiūtė
nuo kovo mėnesio nuomojasi naują automobilį. Už jo nuomą iš parla mentinei veiklai skirtų lėšų politikė esą moka pigiau nei anksčiau – apie 1,5 tūkst. litų. Ji aiškino, kad į naują transporto priemonę persėdo, kai pa sibaigus nuomos sutarčiai sugrąžino ketverius metus nuomotą mašiną. Paklausta, ar negalėjo prasitęsti ankstesnio automobilio nuomos, O.Valiukevičiūtė nusistebėjo, kodėl tai turėtų daryti. „O kodėl reikia nuomotis seną automobilį? Ar jums
neatrodo, kad daug saugiau važinė tis naujesniu?“ – klausė „tvarkietė“. O.Valiukevičiūtė pasakojo, kad anksčiau nuomotas automobilis „jau lyg ir buvo pradėjęs gesti“. Dabartinės transporto priemonės nuomos sutartį ji sudarė ketveriems metams. O.Valiukevičiūtės frakcijos ko lega Andrius Mazuronis taip pat per sėdo į naują automobilį. Jį pradėjo nuomotis šių metų pradžioje.
3p.
Nuodingi valdžios interesai Bendrovę „Toksika“ prižiūrintys politikai neslepia bandantys atnaujinti derybas su ankstesniu rangovu, iš kurio dar neseniai žadėta išreikalauti dešimtis milijonų litų žalos kompensacijos.
Ūkio ministerijos kontroliuojama valstybės įmonė „Toksika“, nuo 2008-ųjų statanti pavojingų atliekų deginimo įrenginį Šiauliuose, atei nančią savaitę žada skelbti jau an trą nuo šių metų pradžios konkursą naujam rangovui atrinkti. Jis turėtų ištaisyti statybos broką, dėl kurio
Prancūzų kultūra, kurią šalis gina nuo Holivudo invazijos, netapo kliuviniu pradėti Europos Sąjun gos ir JAV derybas dėl didžiausios istorijoje laisvos prekybos sutar ties, kuri, žadama, pakeis žaidimo taisykles visame pasaulyje. Tai bus pelningiausia prekybos sutar tis tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonominių blokų. Ji pelnys kiek vienai sutarties šaliai po 100 mlrd. eurų per metus, padidins ES bend rąjį vidaus produktą 5 proc. ir su kurs 2 mln. naujų darbo vietų. 6p.
Orai vis dar nebaigtas 87 mln. litų Euro pos Sąjungos paramos bei biudžeto lėšų kainuojantis įrenginys, statytas Italijos bendrovės „HafnerSrl“ ir Lietuvos įmonės „Senovė“ konsor ciumo, esą kelia grėsmę aplinkai bei žmonių sveikatai. p.
4
Debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 23–24 laipsniai šilumos.
19p.
2 Komentarai ir debatai
2013 06 19
Vilties dienos nauji aidai VYTAUTAS LANDSBERGIS
Šiemetiniai birželio 14–15 dienų minėjimai vyko besikeičiančioje, kai kuo naujoje dvasinėje ir visuo meninėje aplinkoje. Palaipsniui vis labiau siejame pirmąjį – 1940 metų – birželį su an truoju, masinių trėmimų pradžia. Dar greta stovi trečiasis birželis, at sakas į abu anuos. Kraujo ženklai atveda mus į pa čią pradžią, pasienio policijos kari ninko Aleksandro Barausko žiaurų nuž ud ym ą 1940 met ų birž el io 15-osios rytą. Atsakingų nėra, atsa komybės nereikalaujame. Gerai, jei nors kiek atbudo atmintis. Tremčių epopėja prasideda iš ti krųjų anksčiau. Tai Vilniaus krašto
likimas okupacijose ligi 1939 metų ir jau tų karo metų rugsėjį–spalį, bolševikams plėšiant ir tremiant. O Klaipėdos kraštas, iš kurio jau 1939 metų pavasarį buvo išvaromi lietu viai, tačiau ką tuo metu darė, kur bėgo žydai? Štai puslapiai, kurių Lietuvos istorikai dar neužpildė. Okupacijos reiškė naikinimą. Ir gyvybių tiesiogine prasme, ir gyve nimo. Rasiniu, tautiniu, socialiniu (klasiniu), tiesiog nužmogėjimo „pagrindu“. Kultūra, ūkis, žmonių santykiai – viskas griauta mirtinais smūgiais valstybei ir visuomenei. O štai dar vienas pagrindinių, es minių taikinių – naikinta ir šeima. Kai nežinia už ką tremiamas šei mas draskė, skaldė, pagal naiki nimo tvarką atskirdami tėvus – šeimų galvas nuo motinų su vaikais, tai nebuvo tik ekonominis, politi nis, bet ir genocidinis požiūris. Te gul greičiau tose šiaurėse išmiršta! Tik štai atskiriamų greičiau išma rinti tėvelių – šeimos gynėjų ir mai
tintojų – niekas nevadino „Tėvas Nr. 1“. Ir motinų, likusių su badau jančiais vaikais, nevadino „Tėvas Nr. 2“. Pasmerktuosius sušaudyti savaip žymėdavo: evakuacija pagal pirmąją kategoriją. Žmogžudžių žodynas. Bet į šeimos sampratą dar nebuvo taip kvailai doktriniškai įsiskverbta, kaip stengiamasi dabar.
Į šeimos sampratą dar nebuvo taip kvailai doktriniškai įsiskverbta, kaip stengiamasi dabar. Ugdyme tada persekiota „bur žuazinė ideologija“ ir apskritai ti kėjimas aukštesniais dalykais. Nū nai darome pažangą; antai Pasvalio rajone jau buvo priimtas nežinia kieno pasiūlytas pedagoginis spren dimas, kad nuostata „vadovautis
krikščioniškosiomis ir žmogiško siomis vertybėmis“ yra diskrimi nuojanti. Matyt, kenktų žvėreliams, kuriuos tokiose mokyklose keti nama auginti. O jei tėvas (nebūtinai Nr. 1) mėgintų sudrausti, barti, atžala bus apmokyta tuoj skambinti į pol ic ij ą: pat ir iu psic hol og in į smurtą. Vilniuje surašinėjamiems ateinančių metų pirmokėliams sa vivaldybė dalija anketas su laisvės alėjos klausimėliais: ar norėtum, berniuk, būti mergaite? Jei niekad apie tai nepagalvojai, dabar jau su simąstyk. Paaugęs gal gausi kon kretų pasiūlymą persioperuoti, ne lyginant plaukus persidažyti. Girdėjau, kuriama dar pažan gesnė, dar išsamesnė „Pirmoko an keta“. Joje numatoma kreipti ug domo laisvo žmogaus mintis ir į tokias gėrio formas: * ar norėtum pakeisti savo Tėvą Nr. 1 arba Nr. 2 į kitus, galbūt ge resnius? Gal pamėgintum? * ar norėtum pereiti į turtingesnę
šeimą, kur gautum daug saldainių ir įdomesnių, brangesnių žaislų? * ar norėtum pakeisti tėvynę – jau dabar, o gal kiek paaugęs? * ar norėtum draugauti su vagi mis, padėti jų nelengvame darbe, arba įstoti į nepilnamečių mirtinų mušeikų gaują? * ar norėtum draugauti su pedo filais, kurie meilūs, lipšnūs ir turi visad paruoštų dovanų? Tuo naujoji anketa dar nesibai gia, bet nebecituosiu, kad neatrody čiau nepakantus ir nekorektiškas vaikų atžvilgiu. Be to, ir akcija dar vos prasideda. Luktelkim. Kai ku rioms politikėms atrodo, kad šei moms ji negresia, kadangi šeima grindžiama dauginimosi instinktu (citata) ir nieko daugiau nereikia. O kitiems atrodo, kad kažkokie šeimos ir vilties naikinimo virusai skiepijami taip veistis ir kelti tarp mūsų antieuropinę karštligę. Kieno čia interesas? Nebent marsiečių, o gal net žemiečių.
•
Arenoje – toreadoras Vytenis Andriukaitis Jonas Čičinskas
Sveik at os aps aug os min ist ro V.Andriukaičio paskleistos mintys apie sveikatos priežiūros paslaugų sistemos efektyvumo didinimą su laukė aršių kontratakų ir net karika tūrų. Kol kas diskusija yra tik skir tingų grupių interesų pagarsinimas. Pats ministras kursto diskusiją it raudonu audeklu koridoje. Galima spėti, kad per interpeliaciją V.And riukaitis įstengs jai suteikti ir rei kiamą kontekstą, ir principinius kontūrus. Jei valstybė, kaip skelbiama Lie tuvos Respublikos Konstitucijoje, įsip areigoja teikti vis iems pri einamą „medicinos pagalbą bei pa slaugas žmogui susirgus“, ji tai ga li daryti dviem būdais – tiesiogiai imdamasi organizuoti visuotinę sveikatos priežiūros paslaugų sis temą, finansuojamą valstybės biu džeto lėšomis (Didžiosios Britani jos nacionalinės sveikatos tarnybos pavyzdys), arba organizuodama ją kaip autonominę, tikslinėmis priva lomojo sveikatos draudimo įmoko mis finansuojamą sistemą (daugu moje Europos šalių egzistuojanti draudžiamoji sveikatos priežiūros politika). Pastaroji veikia ir Lietu voje, 1997 metais įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą. Medicinos pagalba nėra viešoji gėrybė – ją nesunkiai gali teikti rinka, gydytojams, poliklinikoms ir
ligoninėms veikiant verslo princi pais. Taip yra vienoje išsivysčiu sioje pasaulio šalyje – JAV ir dau gel yj e bes iv yst anč ių valst yb ių. Tačiau rinka tiksliai ir griežtai „iš rūšiuoja“ prekių ir paslaugų pirkė jus pagal jų galėjimą ir norą mo kėti; todėl vieni važinėja dviračiais, kiti – mersedesais, vieni nebijo už sukti į restoraną papietauti, kiti to neišgali. Ir niekas dėl to nesistebi, juk uždirbame nevienodai, esame nevienodi. Tačiau mūsų laikų visuomenė jau seniai yra suvokusi, kad rinkos me chanizmas su savo „neturi pinigų – dink iš akių“ principu nei švietime, nei gydyme netinka. Dėl dviejų priežasčių: pirma, švietimas ir žmonių sveikata yra pernelyg svarbūs moderniai visuo menei ir valstybei funkcionuoti bei pažangai, kad „natūrali“ atranka ją skaldytų į išsimokslinusius ir beraš čius, sveikus ir paliegusius. Antra, šiuolaikinės visuomenės gana turtingos, kad įstengtų skirti reikiamą lėšų kiekį visiems užti krinti, greta švietimo, deramo lygio sveikatos priežiūros (gydymo) pa slaugas. Svarbu tik sumanyti, kaip tas lė šas sutelkti – pasemiant iš bendro katilo, į kurį mokesčiais visi suneša savąją dalį priklausomai nuo to, kiek kuris uždirba, ar renkant jas specialiomis įmokomis būtent me dicinai finansuoti. Pridurkime, kad nei Konstituci jos aiškintojai, nei pats ministras neatrodo giežtai skiriantys tuos du visuotinės sveikatos priežiūros tei kimo variantus. Juos pateisindami pasakysime, kad jų požiūris at
Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)
Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas
(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)
Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė
(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)
Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)
Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius
(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)
Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)
Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika
(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)
Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)
spindi praktiką – įmokos į Privalo mąjį sveikatos draudimo fondą toli gražu nepatenkina net dabartinių sveikatos priežiūros reikmių ir valstybei tenka prisidėti biudžeto injekcijomis (2011 metais valstybė finansavo 10 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų, neskaitant, ži noma, įmokų už jos draudžiamas gausias gyventojų kategorijas). Antras finansavimo būdas glau džiau susieja medicinos lygį ir pri einamumą su kiekvieno propor cingu indėliu; tai jo privalumas. Kiek kiekvienas skiriame pinigų sveikatos apsaugai, tokią ją ir tu rime. Kita vertus, pokomunistinės šalies gyventojams jis svetimesnis, o iš tikrųjų net ir neįmanomas –
Geriausias tokios sistemos pa vyzdys yra JAV. 2010 metų duome nimis, išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms ten sudarė 17,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Europos valstybėse brangiausiai tos paslaugos atsieina Olandijoje (12 proc.) ir Vokietijoje (11,6 proc.). Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje tam išleidžiama 9,6 proc. BVP. Šve dijoje laukiama gyvenimo trukmė yra 81,5 metų, JAV – 78,7 metai. Kūdikių mirtingumas Švedijoje – 2,5 tūkstančiui gimusiųjų, JAV – 6,1. Skaičiuojant visas – valstybės ir privačias – išlaidas sveikatos priežiūrai Švedijoje vienam gyven tojui ji kainuoja 3758 dolerius per metus, JAV – 8233 dolerius.
Jei sieksime visus gydyti, o drausis tik tie, kas gali ir nori, tai jiems įmokos bus gerokai didesnės, o valstybė vis tiek turės užsiimti neapsidraudusiųjų gydymu. pernelyg daug gyventojų sunkiai sutiktų, kad norėdami gauti šian dienes sveikatos priežiūros paslau gas kiekvienas turėtume mokėti daugiau nei tie 6 proc. uždirbamų pajamų. Įdomiausia tai, kad visuotinis privalomasis sveikatos draudimas žmonėms yra pigiausias. Juk ser gama nepriklausomai nuo to, esi apsidraudęs ar ne. Jei sieksime visus gydyti, o drau sis tik tie, kas gali ir nori, tai jiems įmokos bus gerokai didesnės, o valstybė vis tiek turės gydyti neap sidraudusiuosius. Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė
(tel. 249 2238)
Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)
„LŽ gidas“ J.Čiulada
Lietuvos BVP (skaičiuojant vie nam žmogui) perpus mažesnis nei Europos Sąjungos senbuvėse. Skir dami to mažiuko BVP gerokai ma žesnę dalį (6,9 proc.) sveikatos apsaugai, toliau pažengusiųjų nepa sivysime. Ministras siūlo nustoti švaistyti išteklius sveikatos priežiū ros paslaugų srityje ir pasirūpinti viešojo sektoriaus sveikatos prie žiūros institucijų veiklos efekty vumu. Privati medicina privalo likti tokia, kokia ji turi (ir nori) būti – ekskliuzyvinė, savanoriška ir, ži noma, be finansinių injekcijų iš Privalomojo sveikatos draudimo
Korespondentai krašte (tel. 249 2234)
„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)
Kaunas K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)
•
Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)
Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka
(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)
Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)
Panevėžys D.Baronienė
(tel. (8 620) 10476)
Interneto svetainė
Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)
A.Makauskas (tel. 249 2231) K.Jašinskas (tel. 249 2232) A.Praleika (tel. 249 2231) S.Vaičienė (tel. 249 2232)
Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudÏiama.
Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235)
fondo (PSDF), kuriam pinigų ir taip ilgai bus negana. Beje, Lietuvoje ji tokia menka, kad ir ginčytis nėra dėl ko. Iš 2 mi lijardų litų, sudarančių privataus sektoriaus dalį visose sveikatos priežiūros išlaidose (2011 metais jos siekė 7,3 mlrd. litų), 98 proc. bu vo besigydančiųjų išlaidos vaistams bei kitoms gydymosi priemonėms. Ginčytis reikia dėl būsimų re formų krypties. Šiuolaikinei visuo menei priimtina Martino Lutherio Kingo mintis: „Iš visų nelygybės formų nelygybė teikiant pagalbą susirgusiesiems yra labiausiai su krečianti ir nežmoniška.“ Lietuvoje tikrai nėra tokios nely gybės, kokią žinojo esant M.L.Kin gas. Tačiau siekis padėti plėtotis privačiai medicinai viešojo sekto riaus lėšomis nelygybę didins, nes atpigins privatų sveikatos draudimą ir skurdins viešąjį sveikatos pa slaugų sektorių. Naudodami PSDF lėšas dar ir privačioms gydymo įstaigoms finansuoti plėsime at skirtį sveikatos apsaugos srityje. Akivaizdu, kad sveikatos siste mos finansavimas turi padidėti. Aukšto lygio medicina nebus įma noma be geresnio finansavimo li goninėms, platesnio kompensa vim o už vaist us bei did esn io gydytojų ir viso medicinos perso nalo darbo apmokėjimo. Už tai, kad naudojamės anaiptol ne skurdžių šalių lygio medicinos paslaugomis, turime būti dėkingi santykinai ma žiems sistemos darbuotojų atlygini mams, pacientų pinigams apmo kant daug el į vaist ų, taup ym u kitoms ligoninių reikmėms. Ilgai taip nesitęs.
Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)
Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.
•
Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai
Dienos temos 3
2013 06 19
Teismas sukėlė interpeliacijos viziją minė apie du galimus variantus, ku rie bus siūlomi tautinių mažumų atstovams. „Pirma, jie pripažįsta, jog dabar esantis lietuvių kalbos pamokų valandų skaičius nėra toks svarbus, kad tautinių mažumų mo kyklų mokiniai negalėtų laikyti vi saverčio lietuvių kalbos egzamino. Antras variantas – būsime priversti padidinti lietuvių kalbos mokymosi valandų skaičių, kad jis atitiktų lie tuviškų mokyklų skaičių“, – aiš kino ministras. Trauktis iš posto D.Pavalkis ti kino nesirengiantis, o opozicijos kalbų apie bandymą surengti inter peliaciją jis nelaiko rimtomis. „Tai tėra politinis burbuliavimas“, – pa- reiškė jis.
TOMAS BAŠAROVAS t.basarovas@lzinios.lt
Nuolaidos tautinių mažumų mokyklų abiturientams tikrinant valstybinės kalbos žin ias – nepagrįstos. Teismui paskelbus tokį sprendimą, opozicijos politikai prabilo apie galimą bandymą su rengti interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui „darbie čiui“ Dainiui Pavalkiui. Lietuvos vyriausiasis administra cinis teismas (LVAT) vakar konsta tavo, kad palengvintas lietuvių kal bos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Švietimo ir mokslo mi nistro D.Pavalkio įsakymą, kuriuo buvo įteisintos lengvatos, apskundė dalis opozicijai priklausančių par lamentarų. Jie teigė, kad dėl skir tingų lietuvių kalbos egzamino rei kalavimų moksleiviams sudaromos nelygiavertės sąlygos. Šįmet lietuviškų ir tautinių ma žumų mok ykl ų abit ur ient ai pir mąkart laikė vienodą privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egza miną. Tik nelietuviškų mokyklų abiturientams leista padaryti dau giau kalbos klaidų, o rašinyje pri valomų žodžių skaičius buvo su mažintas nuo 500 iki 400. Lietuvos lenk ų rink im ų akc ij os (LLRA) siūlymu visiems abiturientams bu vo padidintas pasirenkamų autorių skaičius. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai teisme gynėsi, kad tautinių mažumų mokyklų auklėtiniai, skir tingai nei lietuviškų mokyklų, turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, to dėl egzamino palengvinimas esąs būtinas. Vakarykštis LVAT sprendimas tarp opozicijos atstovų sužadino kalbas apie galimą interpeliaciją neteisėtą įsakymą pasirašiusiam D.Pavalkiui, tačiau ministras tikino tokių gąsdinimų nebijantis.
Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis įsitikinęs, kad kalbos apie jam gresiančią interpeliaciją tėra “politinis burbuliavimas”. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Turi prisiimti atsakomybę Kaip teigė vienas skundo LVAT autorių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys konserva torius Valentinas Stundys, teismas jo lūkesčius pateisino. „Toks teismo sprendimas buvo lauktinas. Galų gale gal tai padės tašką šitoje išpūs toje istorijoje ir nustatys teisinę po ziciją, kad valstybinę kalbą privalu mokėti bei pagal vienodą tvarką laikyti egzaminą“, – LŽ sakė parla mentaras. Jis apgailestavo, kad šiųmečiai lietuviškų mokyklų abiturientai į aukštąsias mokyklas stos nevieno domis sąlygomis, palyginti su tauti nių mažumų mokyklų auklėtiniais. „Mokiniai patyrė diskriminaciją, ir ypač lenkų, rusų ar kitų tautybių mokiniai, kurie mokėsi lietuviškose mokyklose. Susidaro nelygiateisiš kumas lietuviškų mokyklų abitu rientų atžvilgiu, nes brandos egza minas – ir stojamasis į aukštąsias mokyklas“, – teigė politikas.
Išgirdęs LVAT sprendimą V.Stun dys užsiminė apie galimą interpe liaciją D.Pavalkiui. „Ministras, pa sirašęs tokius pakeitimus, nors ir, kaip jis motyvavo, spaudžiamas koalicijos Politinės tarybos, vis dėlto turėtų prisiimti atsakomybę“, – pažymėjo Seimo narys.
Siūlys alternatyvų Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis teigė palankiai verti nantis teismo sprendimą tuo požiū riu, kad jis įsigalios tik nuo naujų mokslo metų. „Tai nesukels pani kos tarp jaunimo ir nesutrukdys pri ėmimui į aukštąsias mokyklas. Taip pat šis sprendimas dar kartą patvir tino, kad mūsų strateginis tikslas – visiems laikyti vienodą lietuvių kalbos egzaminą“, – LŽ sakė mi nistras. Naujus egzamino tvarkos pakei timus D.Pavalkis tvirtino svarsty siąs tuomet, kai sulauks šiųmetinio egzamino vertinimų, tačiau užsi
Lietuvių kalba – tik išmoktoji Vakar vakare LLRA išplatino pra nešimą, kuriame apgailestaujama, esą „į politinius ginčus politikai įtraukia teismus, kurie verčiami pri imti sprendimus, nesusijusius su jų tiesioginiu darbu“. Seimo LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė pareiškė, kad
teratūros kūrinius“, – tvirtino par lamentarė. Anot jos, LLRA frakcija nenusi leis ir aktyviai sieks kolegoms Seime įrodyti, kad suvienodinti eg zamino nereikia.
Reikalauja egzaminą pervertinti Lengvatos tautinių mažumų mo kyklų abiturientams, pasak Lietu vių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkės, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės, pažeidžia lietuvaičių teises. „Sto jant į aukštąsias mokyklas pirme nybę turi lietuvių kalbos pažymiai, o kitakalbių abiturientų jie bus ge rokai aukštesni“, – LŽ tvirtino pe dagogė. Ji įsitikinusi, kad egzaminą reiktų iš naujo peržiūrėti ir iš naujo įvertinti darbus. N.Bartašiūnienė piktinosi, kad ministro įsakymas, kuriuo buvo iš plėstas pasirenkamų autorių skaičius ir tautinių mokyklų abiturientams leista rašyti rašinį vartojant 100 žo džių mažiau, neturi mokslinio pa
Palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. jeigu po teismo nutarties bus sie kiama suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą, tautinių mažumų mo kyklų moksleiviai bus diskriminuo jami. „Tai būtų diskriminacinis eg zaminas, nes ir per vienus metus niekaip nebus išlygintas 870 va landų lietuvių kalbos pamokų skir tumas. Šis skirtumas kitąmet bus mažesnis, bet šiemet jis buvo 800 valandų“, – teigė ji. Parlamentarės tvirtinimu, iki eg zamino suvienodinimo „reikia pa laipsniui priaugti“. „Su visa pa garba valstybinei kalbai, ji vis tiek yra išm okt oj i kalb a. Tai neb us gimtoji kalba, kai tikrinami vaiko gebėjimai samprotauti, naudoti li
grindimo. „Taip ir neaišku, kodėl kitakalbiams leista rašyti 100, o ne 50 žodžių mažiau, nes jokių tyrimų nebuvo padaryta“, – teigė ji. Tauti nių mažumų abiturientai, pasak pe dagogės, įgyja didžiulį pranašumą, nes sumažinus žodžių skaičių raši nyje leistinų padaryti klaidų santy kis paliktas toks pat, koks būtų bu vęs, jei egzamino reikalavimai visiems abiturientams būtų buvę taikomi vienodai. „Reikia būti visiš kai neraštingam, kad neišlaikytum šio egzamino“, – ironizavo ji. Pedagogė priminė, kad suvieno dinti lietuvių kalbos egzaminą pla nuota jau anksčiau, todėl tautinių ma žumų mokyklos turėjo tam rengtis.
•
Nauja Seimo kadencija – nauji automobiliai Atkelta iš
•
1 p.
Kaip nurodoma A.Mazuronio su parlamentine veikla susijusių iš laidų ataskaitoje, transporto prie monės nuoma sausio – kovo mėne siais atsiėjo 4602 litus. Praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje – 2012 metų trečiąjį ketvirtį – automobilio nuomai jis skyrė apie 3449 litus. „Taip, yra kitas automobilis. Ta čiau praėjusioje kadencijoje į auto mobilio nuomą nebuvo įtraukta ir buvo atskiros sąskaitos pateikia mos už civilinį draudimą, KASKO, žiemines padangas ir techninę prie žiūrą, o šįkart viskas yra pateikta kaip viena suma. Jeigu pažiūrėsite į kitų kolegų nuomos sąskaitas, at kreipkite dėmesį ir į automobilio priežiūros bei visus kitus mokes čius, sudėkite bendrą automobiliui skirtą sumą ir bus labai objektyvus lyginimas. O šiuo atveju, kai lygi nama viena sąskaita su trimis, paly ginimas pasidaro nevisiškai korek tiškas“, – dėstė A.Mazuronis. Aiškindamas, kodėl pakeitė au tomobilį, „tvarkietis“ pažymėjo, kad ankstesnės mašinos nuoma su KASKO draudimu kainavo bran
giau. „Kitas dalykas, anas automo bilis naudojo 15 litrų degalų, o šis – 5 litrus. Ekonomiškumo požiūriu tai nepalyginami dalykai“, – sakė A.Mazuronis.
Mažos klasės automobilis „Darbietis“ Valentinas Bukauskas taip pat pakeitė automobilį. Anot jo, nuoma – ne gerokai didesnė. „Nes ir
V.Stundys: „Į šį klausimą turėtų atsakyti kiekvienas Seimo narys ir įvertinti, kaip tokius poelgius vertins visuomenė.“ draudimo išlaidos, ir kitos sąlygos yra geresnės“, – tikino jis. V.Bukauskas aiškino, kad į naują automobilį persėdo pasibaigus anks čiau vairuotos mašinos nuomos su tarčiai. Pasak parlamentaro, ankstes nės transporto priemonės rida jau buvo didelė, esą pasibaigė gamin tojo ir automobilių salono suteiktos
garantijos. Dabar „darbietis“ nuo mojasi to paties gamintojo – „Volks wagen“ – mažos klasės automobilį. Telšių apygardoje į Seimą išrink tas V.Bukauskas teigė, kad kiek vieną savaitę kursuodamas tarp Že maitijos ir Vilniaus sukaria apie tūkstantį kilometrų. Papiktinti gy ventojų tuo, kad pradėjo nuomotis naują automobilį, jis nebijo, nes pinigus esą naudoja atsakingai, pa gal nustatytą tvarką. „Nesislapstau niekur, esu matomas ir viešai dekla ruoju. Čia tikrai nepiktnaudžiauju“, – pažymėjo jis.
Kiekvieno atsakomybės reikalas Seimo Etikos ir procedūrų komi sijos pirmininkas Valentinas Stun dys priminė, kad parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tai syklėse yra numatyta galimybė nuomotis automobilius. Esą pasi baigus ankstesnę kadenciją sudary tai nuomos sutarčiai parlamentaras turi teisę ir galimybę pagal nusta tytą tvarką vėl nuomotis mašiną. Tačiau V.Stundys pabrėžė, kad vi suomenė tokius atvejus vertina ka tegoriškai ir griežtai – kaip tam tikrų privilegijų parlamentarams suda rymą.
A.Mazuronis tikino, kad lyginti jo parlamentinių išlaidų ataskaitas nėra korektiška, nes jos esą sudarytos skirtingai. / Romo Jurgaičio nuotrauka
„Mūsų Konstitucijoje parašyta, kad Seim o nariui parl ament inės veikl os išl aid os yra fin ans uoj a mos iš valstybės biudžeto. Ši nuo stata perkelta į Seimo statutą, pa skui – į Seimo valdybos nutarimą, kuris labai detaliai reglamentuoja tų lėšų panaudojimą. Šiuo atveju yra normos, jos aiškios, apibrėž
tos, ir jau kiekvieno Seimo nario apsisprendimo, atsakomybės klau simas, ar jis pasibaigus kadencijai turi skubėti keisti automobilį. Į šį klausimą turėtų atsakyti kiekvie nas Seimo narys ir įvertinti, kaip tok ius poelg ius vert ins vis uo menė“, – sakė parlamentarų eti kos sargas.
•
4 Dienos temos
2013 06 19
Nuodingi valdžios interesai JURGA TVASKIENĖ jurgat@lzinios.lt
•
Bendrovė „Toksika“, trejus me tus negalinti naudoti pavojingų atliekų deginimo įrenginio Šiauliuose, vėl žada ieškoti naujo rangovo brokui ištaisyti. Tačiau Vyriausybės bei įmonę kontroliuojančios Ūkio ministerijos atstovai neslepia bandantys atnaujinti derybas su ankstesniu rangovu, iš kurio dar neseniai žadėta išreikalauti dešimtis milijonų litų žalos kompensacijos. Ūkio ministerijos kontroliuojama valstybės įmonė „Toksika“, nuo 2008ųjų statanti pavojingų atliekų degi nimo įrenginį Šiauliuose, ateinančią savaitę žada skelbti jau antrą nuo šių metų pradžios konkursą naujam ran govui atrinkti. Jis turėtų ištaisyti staty bos broką, dėl kurio vis dar nebaigtas 87 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos bei biudžeto lėšų kainuojan tis įrenginys, statytas Italijos bendro vės „HafnerSrl“ ir Lietuvos įmonės „Senovė“ konsorciumo, esą kelia grėsmę aplinkai bei žmonių sveikatai. Tačiau tiek „Senovė“, tiek Ūkio ministerijos bei Vyriausybės atsto vai neslepia, kad derybos gali būti atnaujintos su ankstesniu partneriu. „Ginčai tarp užsakovo ir rangovo turi būti išspręsti, trūkumai, kurie trukdo pripažinti projektą tinkamu naudoti, privalo būti kuo skubiau pašalinti, nes projekto įgyvendini mas vėluoja, o tai kainuoja didelius pinigus. Šias problemas siūloma spręsti susėdant visoms suinteresuo toms šalims prie stalo ir kalbantis. Dėl tokio pobūdžio susitikimo jau tariamasi“, – LŽ perdavė premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spau dai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Grėsmės išnyko Dar balandį premjeras A.Butkevi čius, Seime atsakydamas į klausimą apie galimus įstatymų pažeidimus statant pavojingų atliekų deginimo įrenginį Šiauliuose, neslėpė turįs ne visai malonios informacijos. „Yra duotas mano nurodymas, kad teisė saugos institucijos, kurios gina vie šąjį interesą, ir Generalinė prokura tūra tą projektą vertintų. Jei yra padaryta įstatymų pažeidimų, jie tu ri būti ištirti, jeigu bus nustatyti kalti asmenys, jie turi atsakyti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. Pavojingų atliekų deginimo ga mykla, neretai pavadinama „mirties fabriku“, turėjo būti paleista dar 2011 metų pabaigoje, tačiau nevei kia iki šiol. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba praėjusių metų liepą kons tatavo, kad „Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo įrenginį statę ran govai buvo parinkti pažeidžiant įstatymus ir sudarant jiems finan siškai palankias sąlygas, tai nepa veikė nei tuomet, nei dabar spren dimus priimančių politikų. Didelio sujudimo nesukėlė ir įren ginį vertinusių ekspertų išvados. 2011-aisiais tyrimą statomame įren ginyje atlikusi nepriklausoma sertifi kuota Austrijos laboratorija „FTU Forschungsgesellschaft Technischer Umweltschutz G.m.b.H“ išsiaiškino, kad deginant atliekas jame susidaran tys šalutiniai produktai neatitinka leistinų aplinkosaugos reikalavimų. Šiek tiek vėliau slovakų laboratorijos „Eko-term Service“ specialistų atlikti įrenginio išmetamų oro teršalų mata vimo rezultatai parodė, kad į aplinką patenkančių dioksinų ir furanų ribinė vertė 3,4 karto viršijo leistiną.
•
2003 m. suplanuotas projektas „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“, remiamas Sanglaudos fondo lėšomis. Lietuvos pavojingų atliekų tvarkymo centrinės bazės statybai buvo pasirinktas bendrovės „Toksika” Šiaulių filialas Aukštrakių kaime. 2008 m. kovo 31 d. pasirašyta pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos sutartis su rangovu – jungtinės veiklos pagrindu veikiančiomis bendrovėmis „Senovė“ ir Italijos „HafnerSrl“ . Įrenginio statybai planuota išleisti 87 mln. litų iš Sanglaudos fondo, biudžeto bei pačios „Toksikos“ lėšų. Objektas turėjo būti atiduotas 2010 m. gruodžio 31 d. 2009 m. pakeistos esminės įrenginio pirkimo sutarties sąlygos. Sutarimą, kad trečdalis 87 mln. litų sumos bus mokama už konkrečius atliktus darbus, pakeitė nuostata, pagal kurią pinigai sumokėti avansu, nelaukiant, kol darbai bus atlikti. 2010 m. „Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys pripažintas valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu. 2012 m. liepą techninė projekto prižiūrėtoja - bendrovė "Statybų strategija", remdamasi užsienio ekspertų išvadomis, nurodė 33 esminius įrenginio trūkumus, tarp jų gerokai leistinas normas viršijantis dioksinų ir furanų, sukeliančių vėžį, išmetimas deginant pavojingas atliekas. 2012 m. liepos mėn. Viešųjų pirkimų tarnyba perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai savo išvadas, kad "Toksikos" pavojingų atliekų deginimo įrenginį statę rangovai buvo parinkti pažeidžiant įstatymus ir sudarant jiems finansiškai palankias sąlygas. 2013 m. vasario 15 d. „Toksika“ paskelbė supaprastintą skelbimą apie supaprastintą pirkimą „Pavojingų atliekų deginimo įrenginio trūkumų šalinimo darbai ir įrenginio išbandymo atlikimas bei pridavimas valstybinei komisijai“. Konkursas neįvyko, nes neatsirado nė vieno pretendento.
•
•
Pavojingų atliekų deginimo gamykla turėjo būti paleista dar 2011 metų pabaigoje, tačiau neveikia iki šiol. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
B.Vėsaitė kaip vieną didžiausių savo nuopelnų įvardijo einant ministrės pareigas suplanuotas tolesnes derybas su italų bendrove “HafnerSrl”. Romo Jurgaičio nuotrauka
Praėjusį rudenį pačios „Toksi kos“ pasamdytas nepriklausomas Šveicarijos ekspertas technikos mokslų daktaras Christophas Mul leris ataskaitoje įvardijo net 33 įren ginio trūkumus, kuriuos privaloma ištaisyti, ir nurodė, kad jų nepašali nus įrenginys neatitiks reikalavimų. Vienas didžiausių trūkumų – tai, kad įrenginys pastatytas 20 proc. galingesnis, nei numatyta sutartyje. „Iš esmės projektas aplinkosaugos reikalavimus atitinka“, – šią savaitę LŽ perduotame atsakyme nurodė premjero atstovė spaudai E.ButkutėLazdauskienė. Ten pat teigiama, kad „projekto įrenginio tinkamumas naudoti nebuvo pripažintas, nes rasta trūkumų, ir dėl to kilo grėsmė, jog teks ES Sanglaudos fondui sugrą žinti projektui skirtus 50 mln. litų. Dabar situaciją tiria Finansinių nusi kaltimų tyrimo tarnyba“.
Sutartis nenutraukta Bendrovės „Toksika“ vadovas Žilvinas Čenkus teigė, kad, įverti nus ekspertų išvadas bei pavojingų atliekų įrenginį stačiusio rangovo – bendrovių „Senovė“ ir „HafnerSrl“ – atsisakymą ištaisyti nurodytus trūkumus, dar praėjusių metų pa baigoje buvo priimtas sprendimas ieškoti naujo darbų vadovo. Iš „Se nov ės“ ir „Hafn erSrl“ kons or ciumo, kuriam tuo metu jau buvo sumokėta (kaip teigta, už atliktus darbus) 73 mln. litų, žadėta išreika lauti visus patirtus nuostolius. 14 mln. litų įvertintas broko tai
symo konkursas šį pavasarį neįvyko – jame nepanoro dalyvauti nė viena užsakymų trūkumu besiskundžianti statybos bendrovė. „Prieš savaitę ga vome Viešųjų pirkimų tarnybos pa stabas pirkimo dokumentams ir, pa koregavę pirkimo dokumentus, kitą savaitę tikimės paskelbti naują kon kursą pavojingų atliekų įrenginio de fektams šalinti bei neatliktiems dar bams atlikti“, – LŽ nurodė Ž.Čenkus. Įdomus momentas: jau antrą kartą ieškant naujo rangovo, sutartis su senuoju – dar nenutraukta. Pasak „Toksikos“ vadovo, toks sprendi mas priimtas „siekiant lengviau iš ieškoti nuostolius bei neleisti sena jam rangovui išvengti atsakomybės“.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl ES lėšomis finansuojamo projekto, bendrovės „Toksika“ užsakymu statant pavojingų atliekų deginimo įrenginį Šiaulių rajone, Aukštrakiuose. Tyrimas vykdomas dėl galimo dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra. „Šis ikiteisminis tyrimas dėl įvardytų nusikalstamų veikų yra tęsiamas ir bus baigtas tada, kai bus atlikti visi suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai bei priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Šiuo metu įvardyti konkrečios datos negalime“, LŽ nurodė FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.
iki šiol vadovaujantis buvęs ūkio viceministras Marius Busilas. Prieš kelias savaites ūkio ministro posto netekusi Birutė Vėsaitė kaip vieną didžiausių savo nuopelnų įvardijo einant pareigas suplanuotas tolesnes derybas su italų bendrove „HafnerSrl“. Ji neslėpė anksčiau su sitikusi su Italijos ir Austrijos amba sadoriais, esą protegavusiais savo šalių verslą. „Jie norėjo, kad projek tas būtų baigtas ir kad būtų išmokė tos įšaldytos lėšos“, – tų susitikimų tikslą atskleidė buvusi ministrė. Drauge B.Vėsaitė paskelbė ir kitą žinią – jei pavojingų atliekų įrenginys Šiauliuose artimiausiu metu nebus baigtas, Lietuvai gali tekti grąžinti 52,32 mln. litų ES Sanglaudos fondo lėšų, panaudotų projektui įgyvendinti.
A.Butkevičius: „Ginčai tarp užsakovo ir rangovo turi būti išspręsti, trūkumai, kurie trukdo pripažinti projektą tinkamu naudoti, privalo būti kuo skubiau pašalinti.“ Tuo metu nei premjeras, informa vęs, jog „problemas siūloma spręsti susėdant visoms suinteresuotoms šalims prie stalo ir kalbantis“, nei „Toksiką“ valdančios Ūkio ministe rijos atstovai neslepia, kad darbus ateityje gali tęsti tas pats „Senovės“ ir „HafnerSrl“ konsorciumas. „Noras yra, kad gamykla veiktų. Nesvarbu, konsorciumas ar kiti, svarbu, kad būtų geriausias, trum piausias ir pigiausias kelias. Reikia susėsti prie darybų stalo ir kalbė tis“, – LŽ sakė „Toksikos“ valdybai
Abejoja skaidrumu Dar sausio mėnesį pasiūlęs Ūkio ministerijai derėtis dėl to, kaip ga lutinai baigti projektą, neslėpė ir „Senovės“ vadovas Audrius Kolka. „Sakėme: kur jūs einate, jeigu ga lima padaryti greitai ir be jokių apylankų? Jūs žinote, kad niekas Lietuvoje be interesų nevyksta. O kad valstybė turi savo programą ir nori ją įgyvendinti, tai čia tarytum tarp kitko. Nežinau, kaip žmonės, dirbdami valstybinį darbą ir įgy vendindami valstybės programą,
•
•
•
galėtų dirbti apskritai neskambin dami, nenurodinėdami, neliepdami. Jeigu aš įgyvendinu savo prog ramą, tai rūpinuosi kiekvienu jos žingsniu, kad ji įvyktų. O mūsų ša lyje tai vadinama, kad kažkas savo interesus gina. Todėl sakome: inte resas yra vienas – kad pastatytas įrenginys dirbtų“, – sakė jis LŽ. Buvęs „Toksikos“ generalinis di rektorius Ramūnas Peciulevičius, 2011-aisiais projektą kuruojančioms Aplinkos bei Ūkio ministerijoms siū lęs nutraukti sutartį su „HafnerSrl“ ir „Senove“ bei perdavęs Generalinei prokuratūrai informaciją dėl galbūt nusikalstamų veikų vykdant rangos sutartį, dėl tokio aktyvumo netekęs pareigų, šį balandį kreipėsi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF). Pasak buvusio įmonės va dovo, jam nerimą kelia tai, kad „Tok sika“ ir ją kuruojantys aukšti politi kai, net skelbdami naujo rangovo paieškas, iš tiesų toliau proteguoja se nąjį rangovą. „Esu įsitikinęs, kad šioje istorijoje kalbama ne apie paprastą statybos broką. Manau, jog reikėtų kalbėti apie iš anksto suplanuotą, puikiai koordinuotą galimą nusikaltimą, kai iš anksto, dar rengiant konkursą, bu vo žinoma, kad bus statoma ne tai, kas perkama. Dabar, matant konkur sus „trūkumams taisyti“, matant Ūkio ministerijos veiklą, girdint kalbas apie galimą grįžimą prie derybų su ankstesniuoju rangovu, kyla mintis, kad toks veikimas toliau yra kryptin gai koordinuojamas, dangstant viską mistine grėsme prarasti europines lė šas“, – LŽ sakė R.Peciulevičius.
•
Dienos temos 5
2013 06 19
Filantropas Suvalkijai sako sudie rė, kasm et gaun ant i did žiul ius pinigus iš ES fondų... Ir šitaip gy vena jos žmonės? Tai kur tie pini gai nueina? Nejaugi užsieniečiai tu ri atvažiuoti į Lietuvą ir šelpti jos vaikus, daryti tvarką?“ – LŽ yra kalbėjęs G.J.Carlas. Filantropas ne kartą yra užsimi nęs, kad jam gaila ne tik skurstančių žmonių. Dar didesnį gailestį jam ke lia žmonės, kurie žarsto milijonus... Tad ne kartą jis bandė susitikti tiek su Suvalkijos, tiek su visos Lietuvos verslininkais, ragindamas juos pri sidėti prie socialinės misijos. Tačiau atsirado vos keletas verslininkų, ku rie atsiliepė į šį raginimą. Abejingi pagalbos šauksmui liko ir Seimo na riai, nors G.J.Carlas kreipėsi į kiek vieną jų asmeniškai.
KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt
Beveik du dešimtmečius Suvalkijos daugiavaikes šeimas rėmęs viešosios įstaigos „Solidarity“ vadovas Gerhar das Josefas Carlas šiandien pasirašys paramos fondo pardavimo Kauno krikščionių baptistų bendruomenei „Geroji Naujiena“ sutartį ir taip užbaigs savo misiją Lietuvoje – siekį sumažinti skurdą. Pastarąjį dešimtmetį „Solidarity“ savo veiklą labiausiai plėtojo Su valkijoje, o būsimieji šios įstaigos paramos fondo dalininkai teigia skirsią dėmesį Kauno regionui.
Už simbolinę kainą Apie pasitraukimą iš aktyvios so cialinės veiklos ir norą „Solidarity“ perduoti tokiems žmonėms, kurie plėtotų jo pradėtą kovos su skurdu ir paramos daugiavaikėms šeimoms programą, G.J.Carlas pranešė dar pavasarį. Tuomet vokietis vylėsi, kad jo veiklą sutiks tęsti kuri nors iš penkių Marijampolės apskrities sa vivaldybių ar jų įsteigtų įstaigų. Mat šio regiono skurdžios daugiavaikės šeimos iš filantropo sulaukė dau giausia paramos – nauji būstai nu pirkti 70 šeimų, tam išleista beveik 2 mln. iš beveik 3 mln. litų, kuriuos G.J.Carlo vadovaujamos organiza cijos paramos fondas yra paaukojęs kovai su skurdu Lietuvoje. „Nors paramos iš savivaldybių pa sigedau, nutraukti savo veiklą ir mi siją Lietuvoje nusprendžiau dėl svei katos problemų“, – teigė G.J.Carlas. Jis neslėpė, kad po pernai patirto in farkto nebeturi tiek jėgų ir energijos ieškoti paramos mūsų šalies skurs tantiems vaikams. G.J.Carlo sekėjų nei tarp Suval kijos savivaldybių, nei tarp gausy bės įvairių šio regiono organizacijų neatsirado. Todėl buvo sutarta su Kauno krikščionių baptistų bend ruomene „Geroji Naujiena“, kad ši
G.J.Carlas siekė, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau skurde gyvenančių vaikų. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka
tęs vokiečio Lietuvoje pradėtą so cialinę misiją. Šiai bendruomenei G.J.Carlas ir perleidžia už 16 litų visą paramos fondą, kuriame yra apie 170 tūkst. litų. „Su naujaisiais fondo ir įstaigos vadovais kartu spręsime, kaip to liau bus vykdomas socialinis pro jektas, nes iki šiol jį rėmusios Vo kietijos įmonės neatsisako to daryti ir ateityje. Aš pats padėsiu, kiek ga lėsiu“, – kalbėjo G.J.Carlas.
Paskutiniai laimingieji Prieš perduodamas savo misiją į Kauno krikščionių baptistų bendruo menės rankas G.J.Carlas dar apsi lankė Šakių rajone – keturis vaikus auginančiai Jūratės Mozūraitienės šei mai Šilgalių kaime dovanojo namą. Kaip prisipažino šios dovanos sulau kusi moteris, kai gyveno vienkiemyje, sukiužusioje trobelėje, jos vaikai ne turėjo jokių patogumų. Dabar į nu pirktą namą atvestas vandentiekis, ka nalizacija, pakeisti būsto langai.
Su šia šeima G.J.Carlas atsisvei kino įteikdamas jai Bibliją, taip tarsi palinkėdamas su jo pagalba ant kojų atsistojusiai daugiavaikei šeimai pačiai ieškoti nurodyto ke lio į laimę. Apsilankęs dar vienoje Šakių ra jono daugiavaikėje šeimoje G.J.Car las jai paliko 8 tūkst. litų – būtiniau siems darbams nupirktame name atlikti. „Pasižiūrėti, kaip sekasi šiai šei mai įsikurti, G.J.Carlas dar atva žiuos rugsėjį. Tai paskutinės šeimos, kurias parėmė „Solidarity“. Daugiau remtinų šeimų neieškojome nuo pat pavasario“, – LŽ pasakojo „Solida rity“ paramą Marijampolės regione koordinavęs Stasys Luobikis.
Bendraminčių nerado Už labdaringą veiklą G.J.Carlas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Ri terio kryžiumi. Jam yra suteiktas Vilkaviškio ir Šakių rajonų, Kazlų
Rūdos ir Kalvarijos savivaldybių bei Marijampolės miesto garbės pi liečio vardas. Tačiau ne dėl garbės jis užsiėmė labdaringa veikla. G.J.Carlas ne kartą yra minėjęs, kad remti skurs tančias šeimas, kuriose auga vaikai, – jo krikščioniška pareiga. Ir kitaip elgtis jis negalįs. Vokietis stebėda vosi, kaip Lietuvos valdžiai, deši
G.J.Carlas: „Lietuva – ne Afrikos valstybė. Ir šitaip gyvena jos žmonės? Tai kur tie ES pinigai nueina?“ nieji ar kairieji būtų prie jos vairo, gali nerūpėti vaikų ateitis, kai šie priversti gyventi trobose, pro kurių lubas matyti dangus, o pro plyšius sienose – laukas. „Lietuva – ne Af rikos valstybė. Ji jau ne vienus me tus yra Europos Sąjungos (ES) na
Dėmesys – Kauno regionui Socialinės paramos daugiavai kėms šeimoms teikimo misiją iš G.J.Carl o peri manč ios Kaun o krikščionių baptistų bendruomenės „Geroji Naujiena“ vadovas Artūras Puškovas LŽ teigė, kad paramos fondo veikla nenutrūks, filantropo iš Vokietijos pradėti darbai bus tę siami. „Mūsų perimta „Solidarity“ toliau bendradarbiaus su Vokieti joje veikiančia tokia pat „Solida rity“ organizacija. Tačiau paramos sulauks jau ne Suvalkijos regiono, o Kauno regiono daugiavaikės skurstančios šeimos“, – sakė jis. Anot A.Puškovo, į kitus regionus veikla plėsis tik tuomet, jei tam bus finansinių galimybių. Bendruomenės vadovas neslėpė tikintis, kad tiek pats G.J.Carlas, tiek kiti rėmėjai neatsisakys pagal bos Lietuvos vaikams. Be to, vėl bus bandoma belstis ir į Lietuvos verslininkų, pasiturinčių žmonių širdis, kad šie neliktų abejingi skurstančių šeimų skausmui. „Ge rai, kad turtingesnių šalių žmonės prisideda mažinant skurdą, bet jau laikas būtų, kad ir Lietuvoje atsi rastų didesnis sąmoningumo lygis ir daugiau prisidedančiųjų prie skurd o maž in im o mis ij os“, – svarstė A.Puškovas.
•
Mokslininkų žvilgsnis į valdžios institucijų veiklą VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ v.jakimaviciene@lzinios.lt
Netrukus pasirodys Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Vadybos instituto mokslininkų parengta mokslo studija „Interesų raiška viešojo valdymo institucijose: švietimo ir sveikatos sektorių darbo grupių veiklos palygina moji analizė“. Projektą remia Lietuvos mokslo tarnyba. Projekto vadovė – prof. Birutė Mikulskienė. Lietuvos visuomenė neretai kritiš kai vertina vykdomosios valdžios institucijų veiklą. Ypač daug tokios kritikos sulaukia ministerijos, atsa kingos už socialiai jautrias politikos sektoriaus sritis: sveikatos, švietimo. Tačiau toks kritinis požiūris dažnai paremtas tik mėgėjų išankstinėmis nuostatomis, kad valdininkai yra ne kompetentingi ir ydingi, todėl pri ima neskaidrius sprendimus. Bandydami apginti valstybę at stovaujančias įstaigas ir savo pačių veiklą, pareigūnai užima kitą pozi ciją. Jie tvirtina, kad sprendimus
Vidūno Gelumbausko nuotrauka
ministerijų darbuotojai bei išoriniai ekspertai (jie dažniausiai yra inte resų grupių atstovai, bet prisistato esantys ekspertai). Tai veikiau praktinės organizacinės kultūros dalis nei teisės aktų reglamentuota viešojo valdymo praktika. Moksli nių tyrimų, ar darbo grupės yra tin kama visuomenės nuomonės raiš kos valstybės valdyme forma, nėra
B.Mikulskienė: „Darbo grupių pokyčiai tapo organizacinių pokyčių veidrodžiu: pasikeitus ministrams, pasikeičia ir darbo grupių skaičius, jų nariai bei veikimo principai.“ pagrindžia kruopščia analize, kurią atlieka kompetentingi pareigūnai. Neretai viskas tuo ir baigiasi, nes nė viena pusė nepateikia nei įtiki namų argumentų, nei objektyvių vertinimų.
Visuomenės dalyvavimo išraiška Ministerijose ir savivaldybėse taikoma oficiali praktika – rengiant svarbius projektus, nutarimus ku riamos darbo grupės, kuriose yra įvairių interesų atstovų, tarp jų –
gausu, o apie jų praktiką Lietuvoje iš viso tyrimų neatlikta. MRU mokslinės studijos tikslas – užčiuopti, kas dalyvauja darbo gru pėse, kaip išsirenkami jų nariai ir kokie vaidmenys skiriami išori niams darbo grupių nariams. „Tyr ėm e sui nt er es uot ų šal ių įtraukimo į konkrečios viešosios politikos kūrimo procesą būdus dviejuose socialiai jautriuose sekto riuose: sveikatos politikos ir švie timo bei mokslinių tyrimų politikos, – sako projekto vadovė prof. B.Mi
kulskienė. – Abu šie sektoriai yra socialiai jautrūs ir aktualūs plačiai visuomenei, tačiau dėl tam tikrų struktūrinių skirtumų juose yra su siformavusi iš dalies skirtinga vi suomenės dalyvavimo priimant vie šuos iuos sprend im us prak tik a. Sveikatos apsaugos politikos sekto riuje veikia stabilus suinteresuotųjų būrys, o švietimo, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų politikos sekto riuje suinteresuotųjų sprendimų są voka nevartojama. Vis dėlto dėl di del io sprend žiam ų probl em ų neapibrėžtumo suinteresuotųjų da lyvavimas ir čia išlieka aktualus.“ Mokslininkai nustatė, jog darbo grupių pokyčiai tapo organizacinių pokyčių veidrodžiu: pasikeitus mi nistrams, pasikeičia ir darbo grupių skaičius, jų nariai bei veikimo prin cipai. Tarkime, socialdemokratų vyriausybės darbo grupes mėgsta labiau nei liberalai. Štai SAM darbo grupės atlieka pa grindines organizacines funkcijas ir užtikrina sudėtingų strateginių klau simų sprendimo galimybes, o ŠMM jos kartais apkraunamos darbais, ku riuos galėtų išspręsti patys ministe rijos valdininkai. Kai kada susidaro įspūdis, kad darbo grupėse dalyvauja
tik keletas pačių (daugiausia – poli tinio pasitikėjimo) ministerijų at stovų ir keli tie patys asmenys, daly vaujantys įvairiose darbo grupėse. Nors dedama nemažai pastangų į sprendimų priėmimą įtraukti dau giau žmonių, vis dar galima įžvelgti šiek tiek protekcionizmo, vienos nuomonės puoselėjimo ir pan.
Suinteresuotųjų vaidmuo neišnaudojamas Viena pagrindinių darbo grupių funkcijų – informacijos valdymas, o interesų raiška yra tik lygiagreti sate litinė funkcija. Darbo grupių sudėties pokyčiai rodo, kad suinteresuotųjų vaidmuo vis dėlto neišnaudojamas. Nors darbo grupės buriamos strategi niams klausimams spręsti, jose do minuoja ne tikrieji interesų reiškėjai, o kitų valstybės institucijų atstovai. Tyrimas atskleidė, kad į darbo grupes dažniausiai kviečiami uni versitetų ir mokslo institutų atstovai. Vadinasi, stipriausia darbo grupės pusė – ekspertinės nuomonės paži nimas. Tuo tarpu konkrečių interesų atstovavimas yra gana fragmentiš kas, todėl jo nauda abejotina, juo labiau jeigu keliose darbo grupėse dalyvauja vieni ir tie patys nariai.
•
6 Lietuva ir Europa
2013 06 19
Europa ir Amerika sieks panaikinti barjerus Prancūzų kultūra, kurią šalis gina nuo Holivudo invazijos, netapo kliuviniu pradėti Europos Sąjungos (ES) ir JAV derybas dėl didžiausios istorijoje laisvos prekybos sutarties, kuri, žadama, pakeis žaidimo taisykles visame pasaulyje. ES ir JAV pradėjo derybas dėl pelningiausios per visą istoriją preky bos sutarties, kuri vadinasi Transat lantinė prekybos ir investicijų partne rystė. Paskelbdamas derybų pradžią per Didžiojo aštuoneto susitikimą Šiaurės Airijoje Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Ca meronas pareiškė, kad sutartis tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomi nių blokų turės didesnį poveikį nei visos kitos prekybos sutartys kartu sudėjus. JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo, kad ši sutartis bus jo ir jo administracijos prioritetas. Sutarties tikslas – pašalinti sienų barjerus tarp Amerikos ir Europos „derinant techninius ir reguliavimo standartus“. ES šalių prekybos minis trai praėjusią savaitę pasiekė susita rimą pradėti derybas, kai Prancūzijos vyriausybė išplėšė savo šaliai leng vatą kultūros srityje. Europoje Prancūzijos reikalavimas išskirtinių sąlygų kultūrai buvo laiko mas pagrindiniu kliuviniu, tačiau ir JAV siekia išbraukti iš sutarties fi nansų paslaugas, problemų sukels ir viešųjų pirkimų taisyklės bei standar tai, susiję su farmacijos pramone, že mės ūkis, kai kurios kitos sritys. Europos Komisija (EK) mano, kad ši sutartis, jei bus pasirašyta visos apimties, pelnys kiekvienai sutarties šaliai po 100 mlrd. eurų per metus, padidins ES bendrąjį vidaus produktą (BVP) 5 proc. ir sukurs 2 mln. naujų darbo vietų. Ilgalaikėje perspekty voje sutartis turėtų padidinti JAV BVP 13 procentų. ES pareigūnai tiesė kelius į transat lantinę prekybos sutartį jau beveik 20 metų. Nors dvišales ES prekybos su tartis parengti trunka vidutiniškai tre
Trumpai VENGRIJA TEIS NACIŲ NUSIKALTĖLĮ Vengrija apkaltino karo nusikalti mais įtariamą svarbų nacių pagalbi ninką Laszlo Csatary, galbūt prižiū rėjusį tūkstančių žydų deportaciją į Aušvico mirties stovyklą per Antrąjį pasaulinį karą. 98 metų vyras, laiko mas namų arešte nuo praeitų metų, atsidūrė teisėsaugos dėmesio centre po ilgo netrikdomo gyvenimo Veng rijoje. „Jis kaltinamas neteisėtomis egzekucijomis ir žmonių kanki nimu, tokiu būdu vykdant karo nu sikaltimus“, – paskelbė prokuratūra. L.Csatary byla teismui bus perduota per tris mėnesius. Nacių medžioto jai iš Simono Wiesenthalio centro pernai įvardijo L.Csatary kaip ieš komiausią įtariamą nacių karo nusi kaltėlį. Organizacija teigia, kad L.Csatary dirbo aukštu Vengrijos policijos pareigūnu ir buvo atsakin gas už Košicės getą dabartinėje Slo vakijoje. Eidamas tas pareigas jis 1941-1944 metais padėjo organi zuoti apie 15,7 tūkst. žydų išvežimą į Aušvicą ir Ukrainoje tuomet vei kusias mirties stovyklas. 1948 me tais tuometės Čekoslovakijos teis mas procese, kuriame L.Csatary nedalyvavo, skyrė jam mirties bausmę. Jis visus kaltinimus neigia.
daugelis aukštų Prancūzijos parei gūnų, kai kurie reikalavo, kad J.M.Barroso savo žodžius atsiimtų. Tarptautinei spaudai neminėdamas Prancūzijos J.M.Barroso sakė, kad tie, kurie bijo JAV kultūrinės invazi jos į Europą, „laikosi antikultūrinės darbotvarkės“. „Sakoma, jog tai kai rieji, bet iš tikrųjų jie yra kultūros reakcionieriai“, – kalbėjo EK pirmi ninkas.
Viršūnės prie derybų stalo dėl didžiausios pasaulyje prekybos sutarties: D.Cameronas (centre), B.Obama (kairėje), F.Hollande’as (dešinėje). / Reuters/Scanpix nuotraukos
Prancūzija nori apginti savo kiną, televiziją bei muziką nuo amerikietiškos produkcijos, tad pareikalavo išbraukti iš derybų audiovizualinės pramonės sektorių. jus metus, šias derybas kaip galima paspartinti nori ir EK, ir B.Obamos administracija. Deryboms vadovau siančio prekybos komisaro Karelo de Guchto siekinys – baigti jas iki 2014 metų rugsėjo, kai keisis EK sudėtis. Amerikiečiai nori, kad tai įvyktų iki kito rinkimų į Kongresą etapo 2014ųjų lapkritį.
Prancūzai ginasi Pran cūz ij a, kur ios ekon om ik a yra antra pagal didumą Europoje, visuotinai laikoma šalimi, kurioje gimė kinas. Šalis ilgiau nei šimt
met į puos el ėj a pas aul yj e prip a žinto kino tradiciją, ja didžiuojasi ir tam skiria daugiau lėšų nei bet kuri kita ES narė. Prancūzija nori apginti savo kalbą nuo anglų kal bos įtakos ir savo kiną, televiziją bei muz ik ą nuo amer ik iet išk os produkcijos, kuri plūsta vis dides niais srautais, tad pareikalavo iš braukti iš derybų audiovizualinės pramonės sektorių. ES audiovizualinis sektorius ap rūpina darbu milijoną žmonių ir vertas 17 mlrd. eurų. JAV jau dabar parduoda ES daugiau muzikos,
filmų bei radijo ir televizijos prog ramų, nei perka iš Europos. Prancū zija bijo, jog šis neatitikimas tik dar padidės pasirašius laisvos prekybos sutartį, ypač dėl to, kad skaitmeninės ir internetinės paslaugos, kuriose jau dominuoja JAV technologijų kompa nijos, tampa vis populiaresnės. Prancūzija labai piktai atsikirto į kaltinimus, kad jos siekis apsaugoti savo kino ir televizijos pramonę nuo Holivudo yra „reakcingas“. Preziden tas Francois Hollande’as pareiškė tie siog netikįs, kad EK vadovas Jose Ma nuelis Barroso taip galėjo pasakyti. Kultūros ministrė Aurelie Filippetti pavadino J.M.Barroso komentarą „visiškai apgailėtinu“. Ji dar pri dūrė, jog tie, kurie laiko Prancūziją reakcinga, turėtų prisiminti, kad šioje kovoje Prancūzija ne viena. Griežčiausių žodžių negailėjo ir
Bus sunkių klausimų ES pareigūnai daug kartų per spėjo, kad, išbraukus iš derybų bet kokį ekonomikos sektorių, JAV bū tų iš anksto suteiktas koziris dery bose, ir tai jas labai apsunkintų. Tuo met Vašingtonas irgi galėtų reikalauti lengvatų. JAV pasisako už tai, kad sutartis būtų visa apimanti. Jau ir dabar JAV ir ES taiko paly ginti mažus tarifus prekėms, bet žino vai nurodo, kad dažnai iškyla kitų barjerų, trukdančių Europos kompa nijoms konkuruoti JAV, ir atvirkščiai. Vienas pavyzdys – automobilių pra monė: ES ir JAV darbo standartai vienodai griežti, bet skiriasi sau gumo, tad sykį jau patikrinus auto mobilių saugumo standartus JAV Europoje juos tenka tikrinti iš naujo. Šito gamintojai norėtų atsikratyti. Opi sritis bus ir žemės ūkis, Eu ropoje labai smarkiai subsidijuoja mas per Bendrą žemės ūkio poli tiką. Šiame fronte Europa kol kas taip pat tik ginasi nuo genetiškai modifikuotų maisto produktų, o JAV šie apribojimai seniai neten kina. Tačiau ir JAV vyriausybė pa tirs vidaus verslo spaudimą apsaugoti savo rinką, nes tokių reikalavimų jau būta siekiant apsiginti nuo lavinos pi gaus kiniško importo. Tiek Euro pos, tiek Amerikos derybininkai labai gerai supranta didėjančią Ki nijos galią ir jos akivaizdoje išky lančią būtinybę plėsti Vakarų integ raciją, kad būtų galima konkuruoti su Azija. Pirmasis derybų ratas vyks jau lie pos 8 dieną Vašingtone.
•
Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ
Teismas sugrąžino graikams televiziją ERT darbuotojai džiaugsmin gai sutiko teismo sprendimą atnaujinti Graikijos valstybinio visuomeninio transliuotojo veiklą, nors daugelis jų netrukus praras darbą. Graikijos teismas nurodė atnau jint i vis uom en in io transl iuot oj o ERT darbą, bet drauge pritarė ir min ist ro pirmininko Antonio Sa maro planams, jog tai bus mažesnis ir pigesnis transliuotojas. Vykdy dama griežto taupymo programą ERT praė jus ią sav ait ę užd ar ė Graikijos vyriausybė, bet tuo su kėlė ne tik pačių graikų, bet ir Eu rop os Kom is ij os pas ip ikt in im ą bei masinius protestus šalyje. Iš šio mūš io Graik ij os vyr iaus yb ė išnešė sveiką kailį, bet liko gero kai nus ibr ozd in us i. Vyr iaus yb ei visuomeninio transliuotojo užda rymas buvo didžiausia šių metų krizė, palikusi gilių įtrūkių koali cijoje. Partneriai iš naujo disku tuos, kaip vėl sus it elkt i, be to, perskirstys portfelius. Žinią apie teismo sprendimą aud ringais plojimais sutiko tūkstančiai
Protestuodami prieš visuomeninio transliuotojo uždarymą opozicijos šalininkai jau reikalavo ir pirmalaikių rinkimų Graikijoje.
žmonių, susirinkusių prie ERT būs tinės viename šiauriniame Atėnų priemiestyje. Būstinėje žurnalistai džiūgavo, kad gali tęsti programas,
nors daugelis jų mažinant televiziją praras darbą. Valdančiajai koalicijai vadovau janti konservatorių Naujosios de
mokratijos partija teigia, kad ERT buvo labai prastai valdoma, neskaidri ir švaistūnė. Koalicijos partneriai nesutaria, kokia turi būti naujoji ERT. Iki šiol ERT dirbo 2700 žmo nių. Kai televizijos signalas buvo išjungtas, darbuotojai laikė užėmę transliuotojo biurus Atėnuose, Sa lonikuose bei kituose didžiuosiuose miestuose ir toliau savavališkai transliavo internetu, padedant Eu ropos transliuotojų sąjungai bei Graikijos radijo stotims. Teismo sprendimas paskelbtas praėjus 6 dienoms nuo televizijos uždarymo. Prieš tai A.Samaras jau buvo pasiūlęs laikinai atnaujinti transliuotojo veiklą, kol parlamen tas pritars vyriausybės užmojams įkurti naują valstybinį transliuotoją. A.Samaro Naujosios demokratijos partija tvirtina, kad ERT finansuoti kasmet skiriama 300 mln. eurų (per milijardą litų), nors šio kanalo bendras žiūrimumas tesiekia 4 proc. ir yra daugiau nei perpus ma žesnis negu jo privačių varžovų. ERT radijo transliacijos prasi dėjo 1938 metais, o televizijos – 1966 metais.
•
AFP, Reuters, BNS, BBC, LŽ
Pasaulis 7
2013 06 19
Skalūnų dujos – Ukrainos viltis Ukrainoje glūdintys dideli ska lūnų dujų telkiniai teikia vilčių, kad šalis pamažu išsivaduos iš Rusijos energetinės priklausomybės ir vykdys savarankiškesnę užsienio politiką. Tai gali priartinti Ukrainą prie Europos ir page rinti santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
vienijo bendras tikslas – pasinaudoti rusiškų dujų importu ir paveikti Ukrainos politiką, kad ji nepakenktų Rusijos interesams. Dujų tarpininkai visomis išgalėmis priešinosi Ukrai nos integracijai į Europą ir nenorėjo įsileisti Vakarų bendrovių į šios šalies rinką. Bendro tikslo siekė tiek prova karietiškų Vakarų Ukrainos, tiek ru sakalbių dominuojamos Rytų Ukrai nos dujų įmonių vadovai.
Jau daugiau nei du dešimtmečius Ukraina, galima sakyti, nevykdė ne priklausomos užsienio politikos, nes buvo priklausoma nuo rusiškų dujų. Šalis turėjo palaikyti gerus santykius su didžiąja kaimyne ir dujų gigantu „Gazprom“. Tačiau Ukrainai sužibo viltis. Jos žemės gelmėse slypi gau sios skalūnų dujų atsargos. Pradėjusi šių dujų gavybą Ukraina galėtų pa tenkinti savo vidaus poreikius ir ge rokai sumažinti dujų importą iš Rusi jos. Viktoro Janukovyčiaus valdomai valstybei atsirastų galimybė sparčiau integruotis į Europą ir palaikyti ge resnius santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Domina Vakarų bendroves Skalūnų dujų revoliucija gali pa keisti energetinę situaciją Ukrainoje. Šalis taps ne tokia priklausoma nuo rusiškų dujų, sumažės dujų tarpi ninkų pelnas. Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad DoneckoPrydniprovsko ir Liublinsko basei nuose glūdi 1,2 trln. kubinių metrų skalūnų dujų. Tai trečios pagal dydį šių dujų atsargos Europoje. Ukrainietiškos skalūnų dujos iš kart sudomino Vakarų bendroves. „Shell“, „Chevron“, „Exxon Mobil“ pasirašė sutartis su Ukrainos vyriau sybe ir ruošiasi pradėti dujų gavybą. „Shell“ eksploatuos Donecko-Pryd niprovsko baseine esantį Yuzivskos dujų telkinį, o „Chevron“ atiteko Oleskos telkinys Liublinsko baseine.
Susikrovė turtus Dujų gavyba ir prekyba – veikla, galinti atnešti milžinišką pelną. Jis ypač išauga, kai didėja dujų kaina. Tai masina Ukrainos verslininkus ir praturtėti norinčius šalies žmones. Nuo pat nepriklausomybės pradžios jie kūrė energetikos įmones, dėl to susikrovė milijoninius turtus. Dauge lis dujų bendrovių savininkų tapo oli garchais ir vienais turtingiausių Ukrainos žmonių. Nuo pat Ukrainos nepriklausomy bės paskelbimo dujų tarpininkai nuo lat keitė savo pavadinimus. Šalyje egzistavo ir vis dar egzistuoja bend rovės „Respublika“, „Interhaz“, „Eu ral Trans Gas“, „RosUkrEnergo“. Jas
Skalūnų dujų gavyba Ukrainai atvertų naujas perspektyvas. / Reuters/Scanpix nuotrauka
pakako šalies vidaus poreikiams, – sa ko energetikos ekspertas Mykola Ah rickis ir pabrėžia, kad Vakarų kompa
Pradėjusi skalūnų dujų gavybą Ukraina galėtų patenkinti savo vidaus poreikius ir gerokai sumažinti dujų importą iš Rusijos. Skalūnų dujų gavyba šiuose telki niuose prasidės 2017 metais. Vakarų bendrovės ketina išgauti nuo 15 mlrd. iki 50 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų kasmet. Tai sumažintų Ukrainos dujų importą iš Rusijos. „Ukraina gali grįžti į XX amžiaus aš tuntąjį dešimtmetį. Tuo metu Sovietų Sąjungos respublikoje išgaunamų dujų
nijos gali sudaryti rimtą konkurenciją „Gazprom“: – Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Kanados bendro vės ypač domisi Ukraina. Turime at verti joms šalies dujų rinką. Negalime daugiau priklausyti nuo vieno dujų im portuotojo. Jis šaliai reguliuoja dujų kainas, šios daugiausia priklauso nuo politinių motyvų.“
Priartins prie Europos Skalūnų dujų revoliucija neabejo tinai turės įtakos Ukrainos prezidento V.Janukovyčiaus politikai. Jam rei kėtų įgyvendinti tris strateginius tiks lus, kurie leistų Ukrainai vykdyti sa varankiškesnę užsienio politiką. Pirmiausia Ukraina turėtų steng tis sušvelninti 2009 metais tuome tės šalies premjerės Julijos Tymo šenko ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytos dujų tiekimo sutar ties sąlygas arba derėtis su Rusija dėl naujos sutarties. Pagal 2009 metų sutartį Ukraina 2012-aisiais už tūkstantį kubinių metrų dujų mo kėjo 432 dolerius (1100 litų). Tai ger ok ai did esn ė rus išk ų duj ų kaina nei Vokietijoje ar Italijoje.
Braziliją drebina protesto mitingai Didžiausius Brazilijos miestus užplūdo protestuotojai. Brazi lai nepatenkinti augančiomis viešojo transporto kainomis ir didžiulėmis išlaidomis 2014 metų pasaulio futbolo čempionatui. Beveik 200 tūkst. protestuotojų žy giavo didžiausių Brazilijos miestų gatvėmis. Juos papiktino vyriausybės sprendimas 2014 metų pasaulio fut bolo čempionato išlaidas padengti mokesčių mokėtojų pinigais. Di džiausia demonstracija vyko Rio de Žaneire. Šiame mieste beveik 100 tūkst. protestuotojų prisidėjo prie tai kaus žygio, nors kai kurie demons trantai agresyviais veiksmais provo kavo policiją.
Pasipiktinę žmonės Didžiausiame Brazilijos mieste San Paule apie 65 tūkst. žmonių ėjo į gatves. Juos papiktino nuo 3 iki 3,2 realo (nuo 3,5 iki 3,8 lito) išaugusios viešojo transporto bilietų kainos. Val džios pareigūnų teigimu, Brazilijoje infliacija didesnė nei ekonomikos au gimas. Nuo 2011 metų sausio ji padi dėjo 15,5 procento. „Daugelį metų valdžioje klestėjo korupcija, o žmones valdžia maitino pažadais. Žmonės parodė, kad jie ga li sukilti prieš sistemą. Jie ėjo į gat ves, kad pasipriešintų valdžios savi valei“, – sakė San Paulo gyventoja Graciela Cacador.
Brazilijoje beveik visi protestuotojai buvo nusiteikę taikiai.
Daugelis brazilų skundėsi didžiu lėmis išlaidomis 2014 metų pasaulio futbolo čempionatui ir 2016 metų Rio de Žaneiro vasaros olimpinėms žaidynėms. „Valdžia turėtų pinigus investuoti į sveikatos apsaugą ir švie timą. Sportui skiriama per daug pi nigų! – pyko Claudia Cardoso. – Visa miesto bendruomenė verkia. Netu rime gerų mokyklų mūsų vaikams. Mūsų ligoninės siaubingos būklės.“
Ji tikisi, kad protestai pažadins ant laurų užmigusius šalies politikus ir šie pinigus perskirstys svarbiausioms reikmėms. „Mums nereikia pasaulio futbolo čempionato. Mums reikia geresnio švietimo, ligoninių ir saugumo. Mūsų šalis turi potencialo. Ji gana turtinga, bet pinigus švaisto ten, kur nederėtų jų švaistyti“, – sakė su dukra tarp protes tuotojų žygiavusi Cesaria Merella.
Be to, Ukraina gauna du kart us mažesnius mokesčius už Rusijos dujų tranzitą nei Slovakija ir Veng rija. Taigi pasirašyta sutartis nenau dinga Ukrainai, kurioje pragyve nimo lygis žemesnis nei Europos Sąjungos valstybėse. Antra, plėtodamas skalūnų dujas ir sumažindamas priklausomybę nuo rusiškų, Kijevas taps geopolitiškai svarbesnis Vašingtonui bei Briuse liui. Trečia, energetinė nepriklauso mybė gali pagerinti Ukrainos integ racijos į Europą galimybes. Taigi skalūnų dujos Ukrainai atveria nau jas perspektyvas ir jomis šalis tu rėtų pasinaudoti.
•
Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS
Atsidūrė areštinėse Protestai miestuose Prot est ai Brazilijoje vyko vie nuolikoje didžiųjų miestų. Milži niškos eitynės Rio de Žaneire pa sižymėjo ramumu, nors kai kurie protestuotojai mėtė akmenis į poli ciją ir sužeidė penkis pareigūnus. Jie taip pat padegė automobilį, nusiaubė kelis pastatus. Policija dėl to panau dojo jėgą. Ji vaikė protestuot oj us šaudyd am a gum in ėm is kulk om is ir naud od am a ašar in es duj as. Sostinėje Brazilijoje daugiau kaip 200 protestuotojų pralaužė Naciona linio kongreso pastato apsaugą ir pateko ant stogo. Po derybų su po licija jaunuoliai sutiko nusileisti. Jie suformavo žmonių grandinę ap link pastatą ir savo nepasitenkinimą reiškė šūksniais. Brazilijos prezidentė Dilma Rou seff teigė, jog taikios demonstraci jos yra leistinos. „Jaunuoliai nepa tenkinti valdžios politika, taigi jie taikiu būdu gali šį nepasitenkinimą išreikšti“, – sakė D.Rouseff. Tuo tarpu Brazilijos sporto mi nistras Aldo Rebelo perspėjo pro testuot oj us, kad pare ig ūn ai ne leis jiems sut rikd yt i šiuo met u Braz il ij oj e vykst anč io Konf ed e rac ij ų taur ės turnyro ir kitais me tais vyksiančio pasaulio futbolo čempionato. „Vyriausybė atsakinga už šiuos du tarptautinius renginius. Ji stengsis iš visų jėgų, kad užti krintų gerbėjų ir turistų saugumą, reng in ių sklandumą“, – sakė A. Rebel o.
•
Turkijos policija surengė reidus privačiuose butuose ir dviejų žiniasklaidos organizacijų biuruose bei areštavo dešimtis žmonių. Pareigūnai surengė reidus apie 90 Engiamųjų socialistų partijos (ESP) narių namuose. Ši nedidelė kairiųjų organizacija aktyviai veikė per pro testus Gezio parke Stambule. Policija taip pat atliko kratas su ESP susijusio dienraščio „Atilim“ redakcijoje ir naujienų agentūros „Etkin“ biure. Sostinėje Ankaroje buvo suimti 30 žmonių, dar 13 – šiaurės vakariniame Eskišechyro mieste. Policijos opera cijos vyko iš viso 21 provincijoje. Turkija ėmėsi griežtų veiksmų prieš dešimtis tūkstančių demons trantų, nuo gegužės 31-osios protes tuojančių prieš premjero Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę. Po savaitgalio, kai policija jėga išvaikė Gezio parke stovyklaujančius akty vistus, demonstrantai siekė persigru puoti, bet protestai, regis, prarado ankstesnį įkarštį – šiuo metu prane šama tik apie pavienius susirėmimus. Pagal Turkijos įstatymus, sulai kyti asmenys gali būti areštuoti ir apklausiami iki keturių parų. Vė liau jie turi stoti prieš teismą, šis turi pateikti kaltinimus arba pa leisti.
•
AFP, BNS, BBC, LŽ
Verslas 9
2013 06 19
Didėja įmonių pajamos, bet ne pelnas KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt
Pirmasis šių metų ketvirtis Lie tuvos ūkyje buvo nužymėtas įmonių pajamų didėjimu, au gančia pelningai dirbančių įmonių dalimi, tačiau mažė jančiais pelningumo rodikliais. Statistikos departamento duome nimis, šių metų pirmąjį ketvirtį pel ningai dirbo 58,6 proc. nefinansinių paslaugų ir gamybos įmonių. Tai geresnis rodiklis, negu buvo pra ėjusių metų pirmąjį ketvirtį, kai pelningai dirbo 57,7 proc. įmonių, ir ketvirtąjį ketvirtį (57,8 proc.). Statistikai pažymi, kad tradiciškai sunkiausias pirmasis metų ketvirtis būna statybos sektoriui. Statybos įmo nių pelningumo koeficientas buvo – 25,8 proc., o aukščiausiais pelnin gumo rodikliais išsiskyrė farmacijos ir socialinių paslaugų, neįskaitant ap gyvendinimo, veikla – atitinkamai 32,2 proc. ir 40,9 procento.
Spaudžia žaliavos ir energetika Bendras Lietuvoje veikiančių įmonių pelningumas šių metų pra džioje buvo 3,6 proc., arba 0,4 proc. mažesnis negu prieš metus. Lietuvos pramonininkų konfede
racijos analitikas Aleksandras Izgo rodinas LŽ pažymėjo, kad bendro vių pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 10,5 proc. didesnės negu prieš metus, tačiau bendras pelnas padi dėjo tik 0,6 procento. Dar ryškesnė ši tendencija buvo pramonės įmonių veikloje. Jų pajamos šių metų pra džioje buvo 8,6 proc. didesnės ne gu prieš metus, tačiau pelnas ket virt ad al iu sum až ėj o. Pram on ės įmonių pelningumo koeficientas, anot A.Izgorodino, sumažėjo nuo 3,6 proc. praėjusių metų pirmąjį ket virtį iki 2,4 proc. šiemet.
Trumpai Kišenėje – 90 litų grynųjų Vidutinė grynųjų pinigų suma, ku rią Lietuvos gyventojai nešiojasi su savimi, šiemet siekė 86,9 lito. Tai atskleidė apklausa. Per metus ši suma kiek sumažėjo – 2012 me tais ji buvo 88,2 lito. 93,5 proc. apklaustųjų nurodė turintys sąs kaitą kredito įstaigoje, iš jų bent vienos rūšies mokėjimo kortelę tu rėjo 90 proc. respondentų. Tai parodė Lietuvos banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ at likta apklausa. Be to, pastaraisiais metais populiarėja kredito kortelės – jas turinčiųjų dalis padidėjo nuo 12,6 proc. iki 17 procentų. „Dau giausia – kas trečias – kortelę tu rintis respondentas pageidautų ga limybės atsiskaityti mokėjimo kortele turguose, mugėse, grožio ir kosmetologijos, sveikatos pa slaugų įstaigose, taksi, taip pat valstybės institucijose, kurios renka įvairias rinkliavas“, – prane šime spaudai teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departa mento direktorius Gediminas Šim kus. Grynaisiais pinigais vienas asmuo per dieną atsiskaitė viduti niškai 1,9 karto (2012 metais – 2 kartus). Daugiau negu pusė apk lausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad praėjusią dieną išleido iki 40 litų grynųjų. „Spinter tyri mai“ kovo 1 – 15 dienomis apk lausė 1011 18 – 75 metų gyventojų.
Kainos bus reguliuojamos Kainų komisija nuo liepos 1-osios tvirtins centralizuotai gyventojams tiekiamų suskystintų dujų kainas. Komisija taip pat tvirtins kainų nustatymo metodiką – jos galios 12 mėnesių. Seimas antradienį priėmė atitinkamas Energetikos įstatymo pataisas: „už“ balsavo 84
Seimo nariai, „prieš“ – vienas (Energetikos komisijos vadovas „darbietis“ leiboristas Kęstutis Daukšys ), susilaikė 5 parlamenta rai. Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma teigė, kad pataisos mažins dujų kainą, „vartotojų in teresai bus geriau apginti“. Tuo tarpu K.Daukšys įspėjo, kad patai sos didins kainas. Nustatant dujų kainą, tarp kitų kriterijų turės būti vertinamas jų didmeninių ir maž meninių kainų santykis. Kainos galės būti diferencijuojamos pagal atskiras vartotojų grupes, atsižvel giant į suvartotą dujų kiekį, bet kryžminis subsidijavimas tarp var totojų grupių bus draudžiamas. Jeigu bus viena įmonė, tiekianti dujas keliuose miestuose, jos są naudos ir kaina bus skaičiuojama bendrai. Energetikos įmonių iki šiol nustatytos dujų kainos galios iki gruodžio 1 dienos. LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO
VALIUTŲ SANTYKIS
1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lyra
3,4528 2,5896 2,4579 2,9748 2,5419 2,7976 4,2237 1,3467 4,6290 4,0577 2,1526 2,7267 1,7110 4,9203 4,5052 8,1405 8,1081 3,9954 1,3818
-0,0021 -0,0355 +0,0010 -0,0105 -0,0053 -0,0078 +0,0079 -0,0003 -0,0101 -0,0001 +0,0007 -0,0014 -0,0003 -0,0256 -0,0100 -0,0774 -0,0218 -0,0060
10 Ukrainos grivinų
3,1758
-0,0039
2013 06 19
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas 2013 m. I ketvirtį
A.Izgorodinas: „Energijos išteklių kainos Lietuvoje dabar yra istoriškai aukščiausiame lygyje, ir tai apsunkina Lietuvos pramonės produkcijos konkurencingumą ES rinkoje.“
gija. Šį skirtumą įmonės mažina sa vo pelno sąskaita“, – pramonės įmo nių pelningumo rodiklių kritimą aiškina A.Izgorodinas.
Tokią padėtį analitikas aiškina pirmiausia žaliavų kainų tarptauti nėje rinkoje ir energijos išteklių kainų Lietuvoje spaudimu. Euros tato duomenimis, gamtinių dujų kaina Lietuvos pramonės įmonėms yra penkta didžiausia Europos Są jungoje (ES) ir 20 proc. viršija ES vidurkį. Elektros energijos kaina pramonės vartotojams Lietuvoje yra septinta didžiausia ES ir bend rijos vidurkį viršija 14 procentų. „Energijos išteklių kainos Lietu voje dabar yra istoriškai aukščiau siame lygyje, ir tai apsunkina Lietuvos pramonės produkcijos konkurencin gumą ES rinkoje. Todėl įmonės ne gali didinti savo produkcijos kainų tiek, kiek brangsta žaliavos ir ener
Vartojimas neatsigauna SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė LŽ irgi pažymėjo žaliavų kainų reikšmę, bet kartu at kreipė dėmesį, kad šiemet pirmąjį ketvirtį įmonėms pigiau kainavo transporto degalai. Todėl geresniais pelningumo rodikliais galėjo girtis transporto įmonės, juolab nors ir neatsigauna vartojimas ES valsty bėse, eksporto iš Lietuvos lygis per metus padidėjo 15 procentų. „Pajamomis dauguma Lietuvos įmonių jau prisivijo ar netgi pralenkė prieškrizinį lygį, tačiau pelningumas yra perpus mažesnis“, – nurodo banko analitikė. Pasak jos, lieka gerokai ma žesnės ir gyventojų pajamos, realio sios pajamos toliau mažėja, todėl vi
Pramonės šaka Apdirbamoji pramonė Chemijos pramonė Maisto ir gėrimų pramonė Medienos ir baldų pramonė Metalo, mašinų ir įrenginių pramonė Tekstilės ir drabužių pramonė
Indeksas, proc. 67 70 74 65 86 81
Pokytis per metus +1 +4 0 +1 +11 +10
Pastaba. Lūkesčių indekso reikšmė yra teigiama, kai viršija 50 procentų. Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija
daus vartojimas Lietuvos įmones paremia labai silpnai. Antai per metus mažmeninės prekybos įmonių paja mos padidėjo vos 2 procentais. Pasak V.Tauraitės, silpna paklausa vidaus rinkoje nei gamintojams, nei prekybi ninkams neleidžia nustatyti tokių maržų, kokios buvo iki krizės. Jos nuomone, jau reikėtų laukti ak tyvesnio algų kilimo ir daugiau in vesticinių projektų. Dėl to įmonių pelningumo rodikliai, jos nuomone, artimiausiu metu negerės, tačiau aps kritai Lietuvos ūkis, ypač ES valstybių kontekste, anot V.Tauraitės, neabejo tinai demonstruoja augimo ženklus. Tokią kryptį liudija ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuo lat fiksuojamas pramonės vadovų lūkesčių indeksas – apklausti visų pramonės šakų įmonių vadovai pir mąjį šių metų ketvirtį liudijo teigia mas nuotaikas ir daugeliu atvejų geresnes negu prieš metus.
•
10 Verslas
2013 06 19
Dokumentus pristatys per sekundę KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt
Vakar pradėjusi veikti naciona linė elektroninė sistema e. pristatymas valstybės instituci joms, gyventojams ir verslui taupys lėšas ir laiką keičiantis aktualia ir konfidencialia korespondencija. Dvejus metus kurtas projektas va kar buvo pristatytas visuomenei Vil niuje įvykusioje konferencijoje. „Siekiame, kad elektroninio do kumentų pristatymo paslauga (e. pristatymas) atitiktų itin griežtus saugumo ir patikimumo reikalavi mus. Šiuo metu prie e. pristatymo sistemos yra prisijungusios apie 40 valstybinių institucijų, o nuo šios die nos elektroninius dokumentus per šią sistemą jau gali gauti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys“, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos viceminis tras Arijandas Šliupas. Kol kas re gistracija e. pristatymo sistemoje valstybinėms institucijoms nėra pri valoma, bet nuo 2014 metų jos visos privalės keistis korespondencija per šią sistemą. „Tikime, kad valstybi nės institucijos yra suinteresuotos taupyti valstybės pinigus“, – sakė viceministras. Pasak jo, per metus valstybinės insti tucijos išsiunčia apie 5 mln. registruotų laiškų. Valstybės biudžetui tai kainuoja 19 mln. litų. Sukurti e. pristatymo sis temą kainavo 7,4 mln. litų. Jai prižiūrėti reikės dešimteriopai mažiau lėšų. Taigi, ES lėšomis parengtas projektas galėtų atsipirkti mažiau nei per metus.
Laikas ir pinigai E. pristatymo paslaugų sistemą mi nisterijos užsakymu kūrė AB Lietuvos pašto specialistai. Šios bendrovės Par davimų tarnybos direktoriaus Arūno Venckavičiaus teigimu, fizinis pašto korespondencijos pristatymas ne vi sada yra efektyvus laiko ir išteklių at žvilgiu. Pavyzdžiui, registruotas laiš kas adresatą pasiekia per 1–3 dienas, o naudojantis e. pristatymu tai teuž truks sekundes. Jei adresatas nėra sistemos vartoto jas, valstybės institucijos korespon dencija jį pasieks kaip įprasta – regis truotu laišku. Skirtumas yra tas, kad tai bus irgi saugiau, nes nurodžius korespondenciją siųsti registruotu laišku sistemoje dokumentų apdoro jimo centre dokumentas bus automa tiškai iššifruojamas, įdedamas į voką ir išsiunčiamas. Taigi, sumažės klai dos dėl žmogaus veiksnio tikimybė. Pasak A.Venckavičiaus, elektro ninė korespondencijos siuntimo sis tema, nuo vakar taikoma Lietuvoje, nėra naujiena. Ji buvo kuriama nau dojantis panašių sistemų, veikiančių
A.Šliupas: ,,Per metus valstybinės institucijos išsiunčia apie 5 mln. registruotų laiškų“. Čekijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje, patirtimi.
Paprasta, slapta, saugu Pačią interneto svetainę pristačiu sio šio projekto vadovė Lietuvos pa
Portale, kurį administruoja Infor macinės visuomenės plėtros komi tetas prie Susisiekimo ministerijos, galima rasti informaciją ir nuorodas į visas svarbiausias Lietuvoje teikia mas viešąsias ir administracines e. paslaugas. Dalį jų galima užsisakyti pačiame portale, o jei paslauga už sakoma tik jos teikėjo tinklalapyje, į jį vartotojas nukreipiamas automa tiškai. Norimos paslaugos paieškos neužtrunka, nes svetainės struktūra sukurta taip, kad būtų nesudėtingai suprantama naudotojui. Elektroni nių valdžios vartų pagrindiniame puslapyje pateikiamos trys portalo naudotojų grupės: „Gyventojams“, „Verslo subjektams“, „Paslaugų tei kėjams“. Spustelėjęs vieną iš patei kiamų Elektroninių valdžios vartų naudotojų grupių nuorodų, asmuo nukreipiamas į pasirinktą portalo naudotojo sritį, kurioje yra patei kiama konkrečiai naudotojų grupei skirta informacija ir paslaugos. A.Paulavičienė: “Korespondencijos pristatymas yra visiškai slaptas ir saugus, nes jos turinį žino tik siuntėjas ir gavėjas.” / Romo Jurgaičio nuotrauka
što stambiųjų klientų vadybininkė Aelita Paulavičienė pažymėjo, kad korespondencijos pristatymas yra visiškai slaptas ir saugus, nes jos tu rinį žino tik siuntėjas ir gavėjas. Tre tysis asmuo jos negali nei perimti, nei perskaityti, nes elektroniniu bū du siunčiama korespondencija šif ruojama. Naudotis e. pristatymo paslauga paprasta. Užtenka internetu įeiti į svetainę www.epristatymas.lt arba elektroninius valdžios vartus www. epaslaugos.lt ir prisijungti vienu iš
keturių būdų: per elektroninės banki ninkystės sistemą, naudojantis elek troniniu parašu, naujo pavyzdžio as mens tapatybės kortele arba valstybės tarnautojo kortele. Prisijungus pirmą kartą, reikės susikurti savo elektro ninę dėžutę. Čia pat yra valstybinių institucijų teikiamų paslaugų sąrašas ir galima užsisakyti bet kurį reika lingą dokumentą. Siunčiamo doku mento apimtis gali siekti iki 50 MB, o visos siuntos – iki 500 MB. Taip realiai įgyvendinamas vadinamasis vieno langelio principas.
Lietuvos kiaulininkystę stabdo ne Rusija KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt
Tai, kad Rusija neskuba atnau jinti kiaulių importo iš Baltijos valstybių, Lietuvos kiaulių au gintojams kenkia mažiau negu visuomenės priešiškumas šio verslo plėtrai ir smarkiai pabrangę grūdai. Pranešimai, kad Rusijos veterina rijos priežiūros tarnyba „Rosselchoz nadzor“ ir vėl nepanaikino draudimo iš Baltijos šalių eksportuoti mėsą į Muitų sąjungai priklausančias valsty bes, nėra visiškai teisingi. Taip LŽ teigė Lietuvos kiaulių augintojų aso ciacijos direktorius Algis Baravykas. Pasak jo, gegužės mėnesį Lietuvoje iš tiesų viešėjo auditoriai iš Rytų, jie analizavo Lietuvos maisto ir veteri narijos tarnybos kontrolės sistemą bei lankėsi keturiuose kiaulininkystės kompleksuose, bet tai buvo ne Rusi jos veterinarijos tarnybos, o Muitų sąjungos atstovai. „Dabar jie rašo ataskaitą Muitų są jungai, o tai, ką žiniasklaidoje ko mentuoja Rusijos veterinarijos tarny bos vadovas, nėra Muitų sąjungos oficiali nuomonė, todėl nenorime nei skubėti, nei kritikuoti, nei bėgti, nei verkti, kol nėra pateikta oficialių at askaitų. O jei sakoma, kad rasta ne atitikimų, jie turėtų būti nurodyti konk reč iai ir sut eikt a gal im yb ė paa išk int i, ar nea tit ik im ai trak tuojami teisingai, juolab kad yra ir teisinių neatitikimų tarp Muitų sąjungos ir Europos Sąjungos rei kalavimų“, – taip komentavo aso ciacijos direktorius pranešimus, kad
Lietuvos kiaulių augintojai veislines kiaules ir paršelius eksportuoja daugiausia į Lenkiją. / LŽ archyvo nuotrauka
Rusija neatnaujins kiaulių importo iš Baltijos valstybių. Kaip žinoma, kiaulių importą iš šių valstybių Rusija sustabdė regione prasiautus klasikiniam kiaulių marui, ir atšaukti šio sprendimo neskuba.
Eksportuoja į Lenkiją „Tai, kad Rusija dar neatnaujina Lietuvoje užaugintų kiaulių importo, nėra didelė tragedija. Tiesiog visada gerai turėti alternatyvių eksporto krypčių. Kita vertus, niekas ir nesiti kėjo, kad jau dabar Rusija galėtų at verti sienas. Jeigu taip ir atsitiks, ne anksčiau kaip rugsėjį arba spalį, o jeigu ne – ką darysi“, – žiniasklaidos pranešimus LŽ komentavo Radviliš kio žemės ūkio bendrovės „Gražio nių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius. Pasak jo, Lietuvos kiaulių auginto jai veislines kiaules ir paršelius eks
portuoja daugiausia į Lenkiją. Bendrovės direktoriaus teigimu, len kai Lietuvoje turi interesą, nes jų skerdyklas valdantys amerikiečiai, matyt, sudarę didelių kontraktų vi same pasaulyje. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos į šią šalį išvežama apie 20 proc. gyvų kiaulių, o kita dalis jų lieka vidaus rinkoje ir tenkina vos apie pusę poreikių. Anot E.Adomavičiaus, didelių in teresų Lietuvoje turi ir Rusijos mėsos perdirbėjai. Ši rinka patraukli tuo, kad už kilogramą gyvo svorio moka maždaug 20 centų brangiau negu len kai, be to, rusai atsiskaito pagal pri ncipą „ryte pinigai – vakare kėdės“, o ne po 1-2 mėnesių, kaip įprasta Lie tuvoje. „Europos Sąjungoje didelės broly bės tarp pardavėjo ir pirkėjo irgi nėra, todėl ir lenkai pastaruoju metu elgiasi labai korektiškai, atsiskaito per 10
dienų – nei anksčiau, nei vėliau“, – pasakoja bendrovės vadovas. Bet ku riuo atveju, anot jo, Lietuvoje „dar niekas kiaulių į mišką nevežė“. Apskritai, kaip teigia žemės ūkio bendrovės direktorius, Lietuvos kiau lininkystės sektorius pastarąjį de šimtmetį merdi. „Gėda ir bėda, kad Lietuva yra žemės ūkio kraštas, bet nesugeba tenkinti nė pusės rinkos po reikių. Mat visuomenei sukilus prieš kvapus teko sumažinti gyvulių skai čių. Tie, kuriems pavyko išlikti, dar kapstosi, bet plėtoti verslą jau neturi galimybių, – aiškina bendrovės vado vas. – Per pastarąjį dešimtmetį nė vienas naujas rimtesnis kiaulininkys tės verslo subjektas Lietuvoje veiklos nepradėjo dėl pernelyg griežtų aplin kosaugos reikalavimų, sukilusių grūdų kainų. Dabar norint pastatyti kiaulininkystės kompleksą reikėtų
Galima ir įprastai Prieš įvykdant operaciją, teks pasirinkti, kokiu būdu korespon dencija pateks adresatui: ar kaip elektroninis pranešimas, ar kaip registruotas laiškas, ar abiem bū dais. Pasak A.Paulavičienės, jeigu reikalingas dokumento originalas, teks laukti registruoto laiško. Skir tingai negu užsakant elektroninį pranešimą, fizinis korespondenci jos pristatymo būdas kainuos. Ka dangi e. pristatymo paslauga ga rantuoja visišką slaptumą, ateityje šią sistemą planuojama pritaikyti ir medikams tiesiogiai bendraujant su pacientais.
•
Kiaulių skaičius Lietuvoje metų pradžioje, tūkst. 2008 m. 923,2 2009 m.
897,1
2010 m.
928.2
2011 m.
929,4
2012 m.
790,3
2013 m.
807,5
Šaltinis: Statistikos departamentas
Kita vertus, anot jo, Rusijai net ir panaikinus gyvų kiaulių importo iš Baltijos valstybių draudimą, padė tis ne ką tepasikeistų, nes būtų ga lima išvežti tik veislines kiaules. Mat ši šalis taiko dar vieną apribo jimą visai Europos Sąjungai – mėsa negali būti užkrėsta vadinamuoju Šmalenbergo virusu. Tai nėra mir tinas virusas, jis aktualus daugiau
E.Adomavičius: „Lietuvoje dar niekas kiaulių į mišką nevežė.“ nusipirkti bent 500 ha žemės, kad kvapai laukuose „prasiskiestų“, ir dar būtina gauti visų aplinkinių gyven tojų sutikimą, nes rasis bent vienas, kuris neva planuoja pradėti kaimo turizmo verslą ir iš to pralobti arba tik nori tūkstančių, ir šauks, kad jam smirda.“
Mėsos produktai – be apribojimų Pasak A.Baravyko, iš Lietuvos, kaip ir anksčiau, į Rusiją nevaržomai eksportuojami kiaulienos produktai, tik nevežama skerdienos, nes tai ne apsimoka dėl nustatytų didelių muito mokesčių.
kanopiniams, todėl Rusija uždarė galvijų, avių, ožkų importą, bet prie jų pridėjo ir paršelius, skirtus au ginti. Rusijos rinka kur kas svarbesnė Estijos kiaulių augintojams. Prane šama, kad trys stambiausios šios valstybės kiaulininkystės bendrovės, kurioms kiaulių eksportas į Rusiją yra gyvybiškai svarbus, šaukiasi Že mės ūkio ministerijos paramos, nes eksportas esą vienintelė jų galimybė išvengti žlugimo. Padėtį dar labiau sunkina tai, kad Estijos gyventojai pirmenybę teikia jautienai ir vidaus rink oj e kiaul ien os pard av im as menkas.
•
Trasa 11
2013 06 19
Vilniuje - naujos logistikos idėjos VIDMANTAS UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt
Vakar Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis tarptautinis BESTFACT seminaras „Informa cijos keitimasis Rytų – Vakarų koridoriuje“. Jame dalyvauja beveik šimtas atstovų iš visų Europos Sąjungos šalių, taip pat iš tų valstybių, kurios daly vauja Bendrijos Rytų kaimynystės programoje. Pasak vieno seminaro šeimininkų, Rytų – Vakarų tarptautinio transporto koridoriaus asociacijos (East – West Transport Corridor Association – EWTCA) prezidento, Vilniaus Ge dimino technikos universiteto Inter modalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro (VGTU ITLKC) vadovo dr. Algirdo Šakalio, renginio pranešėjų dėmesio centre yra trans porto jungtys Baltijos jūros regione, plėtra šalia Lietuvos esančiose re giono šalyse. Dar vienas BESTFACT akcentas – keitimasis gerąja patirtimi panau dojant informacines technologijas, plėtojant logistikos ir transporto kompanijų bendradarbiavimą bei koordinuojant partnerių veiklą, plėto jant transporto koridorius ir tiekimo grandines.
Verslininkams, vyriausybėms, mokslininkams Dvi dienas gerąja transporto ir lo gistikos praktika dalijasi pranešėjai iš Vokietijos, Suomijos, Norvegijos ir Lietuvos. Pirmąją dieną seminaro „Informacijos keitimasis Rytų – Va karų koridoriuje“ dalyvius pasvei kino Lietuvos susisiekimo viceminis tras Vladislavas Kondratovičius, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dai lydka, Vokietijos bendrovės PTV AG (Planung Transport Verkehr) prane šėjas Marcelis Huschebeckas, Euro pos Komisijos atstovė Fleur Breuil lin. Pagrindinius pranešimus skaitė Jungtinių Tautų Ekonomikos komisi jos Europai (UNECE) Transporto
Diskusijoje aktyviai dalyvavo Europos Komisijos atstovė F.Breuillin. / LŽ archyvo nuotrauka
sektoriaus atstovas Martinas Magol das, Lietuvos muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipa vičius ir dr. A.Šakalys. Pasak dr. A.Šakalio, pagrindinė seminaro auditorija – transporto in dustrijos (transporto ir logistikos kompanijų), viešojo sektoriaus (vy
Svarbiausias BESTFACT tikslas – su daryti suinteresuotų partnerių plat formą, kuri padėtų kvalifikuotai anali zuoti ir prireikus integruoti krovinių logistikos tyrimus, logistikos industri jos iniciatyvas. Pasak dr. A.Šakalio, tuo pat metu turima nemažų vilčių, kad BESTFACT taps bandymų stendu pa
VGTU ITLKC tyrėjai jau pirmaisiais BESTFACT projekto įgyvendinimo metais turėjo galimybę pateikti ne tik Lietuvoje garsius konteinerinio traukinio „Vikingas“, EWTCA projektus kaip gerosios praktikos pavyzdžius Europos mastu. riausybinių institucijų, transporto planuotojų ir transporto asociacijų) ir mokslo institucijų atstovai.
Kas yra BESTFACT? Europinį projektą BESTFACT inici javo Europos Komisija, projektas yra viena iš Europos Sąjungos (ES) 7-osios bendrosios tyrimų programos dalių.
tvirtinant ir plačiau diegiant atskirų lo gistikos elementų tarpusavio sąveiką skatinančias inovacijas, kurios užti krins bendrų logistikos partnerių veiksmų ir logistikos verslo didesnį efektyvumą. BESTFACT projektą vykdo kon kurso tvarka ES garantą gavęs tarp tautinis tyrėjų konsorciumas, vieni
jantis 11 partnerių (universitetų ir konsultavimo firmų) iš 8 šalių: Čeki jos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos. Konsorciumo lyderė – bendrovė PTV AG iš Vokie tijos. Tarp konsorciumo partnerių yra ir Vilniaus Gedimino technikos uni versiteto ITLKC, turintis daugiametę mokslinių tyrimų patirtį bendradar biaujant tarptautiniuose ES tyrėjų tinkluose. Jau pirmais darbo metais kaip logistikos partnerių bendradarbia vimo platformos iniciatorius kon sorciumas patyrė, kad šio bendra darbiavimo plėtros galimybės yra did žiulės, o logist ikos part nerių bendradarbiavimą būtina skatinti, nes tai kel ias, dr.A.Šak al io tei gimu, kuris veda į „didesnį tarpu savio pasitikėjimo kultūros lygį, keitimąsi išsamesne ir platesnės apimties informacija apie paslau gas ir inovac ij as“. Gal ut inis re zult at as yra teig iam as pov eik is ribotų išteklių taupymui.
Svarbiausia – gerosios patirties sklaida Be bendradarbiavimo platformos formavimo, vienas svarbiausių BEST FACT projekto tikslų yra skleisti ir plė toti gerosios praktikos, taip pat inova cijų panaudojimą krovinių logistikoje, siekiant įgyvendinti bendrus ES trans porto politikos tikslus didinant ekono mikos konkurencingumą. Įgyvendi nant šį tikslą būtina išspręsti mažiausiai tris šiuos uždavinius: pirma, parengti metodologinius instrumentus, kurie leistų identifikuoti gerąją patirtį krovi nių logistikos srityje, ir sudaryti sistemą kriterijų, leisiančių maksimaliai objek tyviai palyginti (reitinguoti) šias patir tis; antra, specialių studijų pagrindu parengti metodiką ir rekomendacijas dėl gerosios praktikos patirties ir inova cijų panaudojimo galimybių skirtin guose ES regionuose; trečia, sufor muoti partnerių tinklą (maksimaliai panaudojant egzistuojančius jo frag mentus), kuris būtų pajėgus BEST FACT projekto rezultatus paskleisti ES mastu. Vilniuje vykstančiame seminare „Informacijos keitimasis Rytų – Va karų koridoriuje“ turi ką pateikti ir Lietuvos atstovai. Vakar EWTCA prezidentas dr. A.Šakalys atkreipė dėmesį į produktyvią jo vadovauja mos tarptautinės asociacijos, taip pat VGTU ITLKC veiklą. Centro tyrėjai jau pirmaisiais BEST FACT projekto įgyvendinimo metais turėjo galimybę pateikti ne tik Lietu voje garsius konteinerinio traukinio „Vikingas“, EWTCA projektus, kaip gerosios praktikos pavyzdžius Europos mastu. Pažymėtina, kad du pastarieji pagal BESTFACT projekto partnerių parengtus kriterijus pateko į prioriteti nių gerosios praktikos pavyzdžių sąra šus skirtingose gerųjų praktikų katego rijose ir pretenduoja būti įtraukti į gerosios praktikos vadovą. Be to, BESTFACT projekto par tnerių parengta medžiaga ir reko mendacijos bus pateiktos logistikos industrijai trijose BESTFACT konfe rencijose ir dvylikoje BESTFACT seminarų. Baigiamąją BESTFACT konferenciją irgi numatoma surengti Vilniuje 2015 metų pabaigoje.
•
Trumpai YPATINGOS SVARBOS STATUSAS Seimas antradienį ypatingos vals tybinės svarbos projektais pripa žino greitkelį „Via Baltica“ bei Rytų–Vakarų transporto koridorių. Šis statusas leis pagreitinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir greičiau moderni zuoti kelius. Tikimasi, kad paleng vės žemės išpirkimas, planavimas, europinių pinigų skyrimas. Parla mentarai pritarė pataisai, numa tančiai, kad įgyvendinant projek tus anksčiau pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vyktų pagal iki šiol galiojusius įstatymus. Anksčiau patvirtinti specialieji planai yra prilyginami ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiesiems planams. Seimas taip pat patvir tino „Via Balticos“ ir Rytų-Vakarų transporto koridorių Lietuvos teri torijoje ruožų sąrašą. Koridoriaus Lietuvos dalis apima Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, gele žinkelių infrastruktūros komp leksą. „Via Balticos“ transporto koridorius sutampa su Europos tarptautinio greitkelio E67 ruožu nuo Varšuvos iki Talino. Kelias ei
BENDRADARBIAUS SU KINIJOS ĮMONE
na nuo Prahos per Varšuvą, Mari jampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu – iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija, jis įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale. Šiuo metu Europos Komisija per tvarko TEN-T kelių tinklo val dymą ir numato šį koridorių pri skirti pagrindiniam tinklui.
PARDAVIMAS AUGA TIK ESTIJOJE Naujų automobilių pardavimas Lietuvoje ir Latvijoje gegužę to liau smuko, o Estijoje – sparčiai augo. Tai skelbia Europos auto mobilių gamintojų asociacija (ACEA). Sausį-gegužę, palyginti su 2012 metų tuo pat laiku, Lietu voje pardavimas sumažėjo 5 proc., iki 4886, Latvijoje – 7 proc., iki 4110, o Estijoje išaugo 18 proc., iki 8588. Tai rodo antradienį pa skelbti ACEA duomenys. Estijoje augimas buvo didžiausias Euro poje, šios šalies rinka beveik pri lygo Lietuvos ir Latvijos rinkoms kartu. Vien gegužę, palyginti su
Populiariausi Europoje išliko „Volkswagen“ automobiliai – jų šiemet parduota 637 tūkstančiai. / Gamintojo nuotrauka
pernai geguže, pardavimas Lietu voje smuko 9 proc., iki 1109, Lat vijoje – 8 proc., iki 960, o Estijoje padidėjo 18 proc., iki 1997. Visoje Europoje automobilių pardavimas per penkis mėnesius smuko 7 proc., iki 5,3 mln., gegužę suma
žėjo 6 procentais. Populiariausi Europoje išliko „Volkswagen“ au tomobiliai – jų šiemet parduota 637 tūkstančiai. ACEA skaičiuoja automobilių pardavimą Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Nor vegijoje ir Šveicarijoje.
Valstybės valdomi „Lietuvos gele žinkeliai“ bendradarbiaus su Kini jos krovinių vežimo įmone CRIMT (“China Railway Inter national Multimodal Trans port“), su kuria pasirašė memo randumą. „Tikimės, kad šis memorandumas prisidės plėto jant ir skatinant krovinių vežimą Rytų–Vakarų koridoriumi bei iš naudojant Lietuvos ir Kinijos geležinkelių verslo pranašumus“, – pranešime spaudai sakė „Lietu vos geležinkelių“ generalinis di rektorius Stasys Dailydka. CRIMT gabena krovinius tarptau tiniais maršrutais jūra ir geležin keliais, organizuoja šaudyklinius traukinius, teikia tranzito, logisti kos paslaugas, gabena pavojingus krovinius. Ji aktyviai ieško naujų konteinerinių traukinių maršrutų tarp Europos ir Azijos, todėl ją domina konteinerinis traukinys „Saulė“, kuris pernai pradėjo kursuoti iš Europos per Lietuvą į Kiniją. LŽ, BNS
12 Pramogos
2013 06 19
Nenuspėjamai kitoks Justinas
J.Jaručio rankose - muzikos apdovanojimų M.A.M.A. statulėlė grupei “Freaks On Floor”. / Erlendo Bartulio nuotrauka
“Lipstick For Men” vaizdo klipe nusifilmavo Justino mergina Justina. GINTARĖ ČIULADAITĖ
„Lipstick For Men“ (“Lūpdažis vyrams“) – naujas grupės „Freaks On Floor“ vokalisto Justino Jaručio projektas, ku riuo jis atskleidžia kitokį save. J.Jarutis tikino, kad „freaks’ai“ išsiskirstyti neketina, mat dabar juos apniko muzikinis pakylėjimas. Pagrindinei muzikanto veiklai al ternatyvaus projekto pavadinimo idėja kilo žiūrint TV serialą „Drau gai“. „Lipstick For Men“ yra vieno žmogaus šou, tačiau prie jo gali pri sidėti visi Justino draugai.
Gretimas projektas Neseniai „Freaks On Floor“ baigė turą „Blow Job“. Grupės sąskaitoje – per 250 koncertų ir jos vokalistas skuba paneigti, kad jam pradėjus ša lutinę veiklą grupė išsiskirstė. „Net kalbų apie tai nėra. Tai vienas ge riausių laikotarpių per mūsų karjerą. Gavome gerų siūlymų koncertuoti
/ Kadras iš klipo
užsienyje, gerai nusiteikę kuriame trečią albumą ir greitai paskelbsime gerų naujienų“, – sakė J.Jarutis. Visi „Freaks On Floor“ grupės nariai prieš turą buvo išėję atostogų ir ne tik pailsėjo, bet ir turėjo laiko kitokiai veiklai. J.Jarutis savo dai nas pradėjo rašyti prieš metus. „Ne kiekvienas mano sukurtas kūrinys atitinka grupės atliekamos muzikos stilistiką. Kodėl turėčiau išmesti, jei galima padaryti nekaltą pro jektą, egzistuojantį greta? Tai mano bandymas daryti ką nors kita“, – LŽ aiškino Justinas. „Lipstick For Men“ žiniasklai doje pristatytas trumpu pranešimu spaudai. „Nepatinka apie save skai tyti ilgų straipsnių, ypač kai viską galima pasakyti keliais sakiniais“, – šypsojosi Justinas.
Gavo dėmesio Pirmoji projekto daina „Celebra tion“ atsirado ne per vieną dieną, muzikanto kompiuteryje ji mėtėsi dvejus metus, kol prie jos prisidėjo
Snorre’as Bergerudas iš grupės „Ra sabasa“. Jis – „Lipstick For Men“ prodiuseris. „Projekte gali būti ir dvidešimt žmonių. Noriu palikti šį galbūt keistą, prieštaringą pavadi nimą ir idėją, kad tai – ne Justinas Jarutis, o visi, prisidėsiantys prie jo. Kaip „Gorillaz“, kuriam vadovauja vienas žmogus, bet pirmus dešimt metų niekas to nežinojo“, – teigė pa šnekovas ir pridūrė, kad ateityje
rodė, gera daina, o kai prie jos pri sidėjo Snorre’as, tapo dar geresnė, – teigė vaikinas, vienu metu dirbęs kuriant reklamų garso takelius. – Mano vienintelis noras yra dalytis kokybiška muzika. Jei žmonėms patinka – gerai, jei ne – jie vis tiek atkreipė dėmesį.“
Vyriškas lūpdažis Net „Freaks On Floor“ gerbėjas, išgirdęs per radiją „Celebration“, pamanytų, jog dainą įrašė ne lietu vis. „Įvairius muzikos stilius daug metų genialiai kuriančio norvego pirštas padarė savo. Jo indėlis labai
J.Jarutis: „Jei žmonėms patinka – gerai, jei ne – jie vis tiek atkreipė dėmesį.“ prie kūrybos proceso galbūt vėl pri sidės S.Bergerudas, galbūt bus su manyta pasikviesti Rositą Čivilytę. Kad ir kaip nutiktų, J.Jarutis ža dėjo, jog taip paprastai viena daina viskas nesibaigs. „Sulaukiau gerų atsiliepimų, todėl noriu, kad tai ir tol iau rut ul iot ųs i. Kam dar yt i vieno kūrinio projektą? Geriau jį parduoti reklamai ar televiziniam šou. Bet „Celebration“, man at
didelis, – komentavo atlikėjas. – Ar skamba lietuviškai, ar užsienietiš kai, priklauso ne nuo melodijos, o aranžuotės. Nesakau, kad lietu viška nėra profesionalu, bet jei aranžuotė išsamesnė, įdomesnė, dažnai klausytojas susipainioja.“ Įdomus „Lipstick For Men“ pa vadinimas skamba kaip gerai įsi menama prekės etiketė. „Istorija paprasta: man dar paauglystėje
įstrigo „Draugų“ epizodas, kuriame Joe reklamavo vyrišką mėlyną lūp dažį. Pamaniau, kodėl tuo nepasi naudojus?“ – prisipažino Justinas.
Nenuspėjama Pirmoji J.Jaručio dainos versija buvo daug gitarų ir roko muzika, dvidešimt sekundžių panaudota jo draugo Girmanto klipe apie bang lentininkus. Vėliau muzikantas bandė ją pakeisti, susipažino su S.Berge rudu ir šio studijoje atsirado visiš kai kitokia daina, lydima oficialaus vaizdo klipo. Linksmame ir vėja vaikiškame vaizde nusifilmavo Jus tino mergina Justina. Jei „Celebration“ yra apie bang lentes, kitos dainos bus taip pat apie pomėgius? „Apskritai visos dainos yra apie įvykius, kurie nutinka gy venime, kurie paveikia. Mane vei kia meilė, noras džiaugtis gyve nimu. Rašau ir apie nelaimingą meilę, bet ji gali būti ne tik įprasta meilė tarp vyro ir moters, o kokiam nors dalykui, kai kas nors nepa vyksta, ką nors prarandi. Kita šio projekto daina gali būti net labai liūdna“, – kalbėjo Justinas negaran tuodamas, kas laukia „Lipstick For Men“, – tai nenuspėjama.
•
Gerai Gerai vieną dainą grojo penkias valandas gos – tai irgi labai gerai“, – teigė atlikėjas, dabar studijoje nebesėdin tis vienas.
Gintarė ČIULADAITĖ
Vilius Tamošaitis-Gerai Gerai šių metų „Loftas Fest“ Vil niuje atliko penkias valandas trukusią dainą ir jau spėjo įra šyti šešių dainų albumą. Su dueto partnere Dovile Filma navičiūte-Miss Sheep išsiskyręs at likėjas patraukė solisto keliu ir ši karjera neblogai sekasi. V.Tamošai tis ketina tokį tempą ne tik išlaikyti, bet ir dar labiau paspartinti – rudenį žada išleisti antrąjį, šįkart išsamų, albumą.
Rekordas užfiksuotas Šiuo metu deramasi dėl penkių valandų „Late at Night“ dainos įtrauk im o į Liet uv os rek ord ų knygą. „Popieriai, parašai, infor macijos persiuntimas, patvirtini mas užima laiko, – vardijo Gerai Gerai, šią dainą pagrojęs 36 kartus. – Iš pradžių manėme akciją atlikti savo aplinkoje, svarstėme, gal groti net dešimt valandų. Tuomet pasi taikė galimybė pasirodyti „Loftas Fest“. Atlikome tik „Late at Night“, albume trunkančią devynias minu tes. Tai vienos dainos rekordas, o ne popuri.“ Scenoje su Viliumi buvo dar sep tyni žmonės, iš anksto pakviesti liu
Gerai Gerai rudenį žada išleisti antrąjį, šįkart išsamų, albumą.
dininkai, turintys klausyti ir įamžinti įvykį, kita festivalio auditorija kei tėsi. Anot atlikėjo, kūrinio geriausia klausytis paryčiais, atsikėlus, kad pa bustum.
Daug balsų EP albume „FG12“ skambanti Kamilė Kielaitė-Kami – tik viena iš vokalisčių, su kuria šiuo metu dirba Gerai Gerai. „Ji pagrindinė, bet yra kitų, kurias bus galima išgirsti ru denį, kai išleisime naujų įrašų“, – žadėjo pašnekovas. Paklaustas, kaip vėliau koncertuos su keliomis vokalistėmis, Vilius teigė, kad tai sudėlioti bus paprasta, nes vieni balsai labiau tinka įrašams, kiti priešingai – koncertams.
V.Tamošaitis mėgsta dirbti vienas, bet jei kas nors prisideda ir pasiūlo kokybiškos medžiagos - būna patenkintas. / Asmeninio albumo nuotraukos
Dainą „Memories“ įdainavo ir pats V.Tamošaitis, kurį rečiau ga lima būdavo išgirsti „Gerai Ge rai&Miss Sheep“ projekte. Vaiki nas save vadina prodiuseriu, juolab kad turi ir kitų projektų –, tarkim, “Shamanna Bug“, o rudenį pasirodys dar vienas jo sumanytasis. Muzikinio skirtumo solinėje Ge rai Gerai karjeroje jaustis neturėtų, nes ir muzikuodamas su Miss Sheep jis viską kūrė pats. „Ir muzika, ir
Gerai Gerai: “Nenoriu eiti į vakarėlius gerti kokteilių. Aš ne vakarėlių liūtas.“ tekstai, ir vokalai. Kamilė daugiau prisideda prie tekstų, todėl dabar mano darbo – 80 procentų. Mėgstu dirbti vienas, bet jei kas nors prisi deda ir pasiūlo kokybiškos medžia
„Pistonų“ interpretacija Pagrindinė albumo daina „FG12“ yra apie vienuoles, vartojančias nar kotikus. „Tiek daug apie ką galima dainuoti. Visi apie meilę, mes – apie vienuoles narkomanes“, – juokėsi Vilius. Dainos interpretacija ir cita tos – iš klipus į internetą dedančios „Pistonų“ kompanijos rinkinio. Gerai Gerai yra sakęs, kad nėra nei bulvarininkas, nei šoumenas. Kaip jis ketina populiarinti savo muziką? „Darbais, muzika, vietos reikštis yra daug. Noriu, kad nereikėtų eiti į va karėlius gerti kokteilių. Aš ne vaka rėlių liūtas“, – šypsojosi Vilius. Jis ir toliau kūrinius klausytojams kels į internetą, o vasarą koncertuos. V.Tamošaitis taip pat užsiima filmo dubliavimu, yra garso reži sierius. Jo pirmoji pažintis su mu zika buvo aštuntoje klasėje, kai su bendr am oksl iais sub ūr ė grup ę „Šiltnamis“. Sėdėdamas mokyklos suole Vilius pradėjo rašyti dainas, parsisiuntęs įvairių programų ėmė dėlioti muziką. „Šiltnamis“ išleido albumą „Šliupt į pelkę“, jį dabar Vil ius pris im en a kaip linksm ą faktą. Su D.Filmanavičiūte įrašytas kompaktas „Own Religion“ buvo rimta jo diskografijos pradžia.
•
Kultūra 13
2013 06 19
Tapybos takais po A.Savicko Vilnių A.Savickas gimė 1919 metais Kopenhagoje (Danija). Tėvas diplomatas ir rašytojas – Jurgis Savickis. 1927– 1939 m. A.Savickas gyveno ir mokėsi Kaune. 1939-aisiais baigė Kauno 3-iąją gimnaziją ir įstojo į Kauno meno mokyklą. Studijavo Ženevos universiteto Sociologijos fakultete, mokėsi Vilniaus dailės mokykloje, studijavo Maskvos meno mokykloje. 1945–1949 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute ir jį baigė. 1951–1972 ir 1985–1993 m. institute dirbo tapybos katedros profesoriumi. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino Riterio kryžiumi ir Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžiumi, kūryba įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Vilniuje A.Savickas gyveno ir kūrė daugiau kaip septyniasdešimt metų, palaidotas Antakalnio kapinėse.
MINDAUGAS KLUSAS mklusas@lzinios.lt
Prieš metus netekome iškilaus menininko, lietuvių tapybos patriarcho Augustino Savicko (1919 – 2012). Meti nių proga Vilniuje rengiamas I tarptautinis A.Savicko kūrybos simpoziumas. Dešimt simpoziumo dalyvių, nu siteikusių sostinės senamiestyje pa dirbėti teptuku, užvakar susirinko Savicko paveikslų galerijoje. Vakar juos buvo galima sutikti Trakų gat vės skverelyje mėginančius į drobę perkelti visą Pranciškonų vienuo lyno ansamblį. Šiandien nuo 15 iki 17 valandos menininkai tapys sos tin ės Jurg io Sav ick io gatv ėj e. „Smagu visus matyti, nors susiti kimo proga ir nėra džiuginanti. Tie siog atėjo metas prisiminti, ką A.Savickas yra nuveikęs per ilgą kūrybinį gyvenimą. Apibendrinti, įprasminti“, – kalbinamas prieš simpoziumo atidarymą „Lietuvos žinioms“ teigė A.Savicko sūnus ta pytojas Raimondas Savickas.
Bendri interesai Simpoziume dalyvauja keturi už sieniečiai ir šeši dailininkai iš Lie tuvos. Gruziną Authandilą Leladzę, atvykusį iš Prancūzijos, ir džiazo virt uoz o Viač esl av o Gan el in o pusbrolį Sašą Ganeliną – iš Izrae lio, R.Savickas sakė pažįstąs nuo sovietmečio. Jau tada jiedu garsėjo savo darbais. Pirmąkart visi susi tiko 1985 metais Senežo kūrybos namuose. Maskvos priemiestyje vykdavo garsūs Senežo simpoziu mai, paskutinį Sovietų Sąjungos dešimtmetį juose galėjai prisikvė puoti laisvesnio oro. „Menininkus viliojo ne tik apylinkių vaizdai, ežero grožis, bet ir puikus vietinės užeigos konjakas. Kokia visiems buvo trauma, kai Michailas Gorba čiovas pradėjo sausmetį!“ – juokėsi R.Savickas. S.Ganelinas po kurio laiko emigravo į Izraelį, gyvena Tel Avive netoli muzikuojančio pusb
Į simpoziumo atidarymą Savicko galerijoje atvykusius svečius U.Leitanę, A.Truhiną, A.Vozbiną, A.Leladzę ir S.Ganeliną pristatė dailininko A.Savicko sūnus Raimondas. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos
R.Savickas:“Atėjo metas prisiminti, ką A.Savickas yra nuveikęs per ilgą kūrybinį gyvenimą.“
I tarptautiniame A.Savicko kūrybos simpoziume dalyvauja tapytojas A.Stasiulevičius.
rolio. R.Savickas buvo jį aplankęs. Jafoje S.Ganelinas turi galeriją, tad menininkus sieja bendri interesai.
Aptiktas Strasbūre Gruzinas A.Leladzė ilgus metus buvo dingęs iš akiračio. Jo tautiečiai
tvirtinę, jog tas emigravo, tačiau nė vienas nežinojo kur. Aptikti gruziną padėjo ryšių su juo nenutraukęs S.Ganelinas. Pasirodo, A.Leladzė turįs Prancūzijos pilietybę, penkio lika metų gyvena Strasbūre. „Ma tote, kadaise visi gyvenome Sovietų
Sąjungoje, o dabar išsiskirstėme į visas pasaulio puses – kas Prancūzi joje, kas Izraelyje“, – juokėsi R.Sa vickas. S.Ganelinas Lietuvoje ketina paviešėti iki birželio pabaigos, norįs kaip reikiant išvaikščioti Vilnių. „Matyt, Šiaurės Jeruzalė juos vi lioja. Išties, abu jau pradėjo plenerą, sukūrė etiudų“, – teigė R.Savickas. Latvių tapytoją Uną Leitanę R.Sa vickas 2004-aisiais buvo pakvietęs į tarptautinį simpoziumą „Gyvasis Ni dos ekspresionistų kelias“, rengtą Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą proga. Jos vyras Aigaras Truhinas da lyvavo kitame R.Savicko organizuo tame projekte „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ Marijampolėje. Tapybos
simpoziume taip pat dalyvauja A.Sa vicko anūkė Ramunė Savickaitė, Mantas Meškėla, Daumantas Pilipa vičius, Aloyzas Stasiulevičius, Alek sandras Vozbinas ir R.Savickas. Kū rybines galias sumuojanti paroda bus atidaryta birželio 28 dieną Savicko paveikslų galerijoje.
Belaukiant renginio A.Savickas mirė per Rasas, bir želio 24 dieną. Po kelių dienų pra sidėjo meno mugė „ArtVilnius“, kurioje Savicko paveikslų galerija ketino parodyti jo darbų. Deja, ma lonų jaudulį belaukiant tarptautinio renginio pakeitė liūdesys ir laidotu vių rūpesčiai. Dalyvauti mugėje galerija, suprantama, atsisakė. To dėl šiemet „ArtVilnius“ rengėjai galerijai sumažino mokestį, į prog ramą įtraukė A.Savicko atminimui skirtą mokslinę konferenciją. Ji vyks birželio 27 dieną, pranešimus skaitys prof. Antanas Andrijauskas, dr. Ramutė Rachlevičiūtė ir dr. Ni jolė Tumėnienė. Bus rodoma Irenos Navickienės režisuota juosta apie paskutinius A.Savicko kūrybos me tus Trakuose. Mugėje veiks ekspo zicija „Augustinas Savickas. Re trospektyva“.
•
Trumpai kieji praėjusio šimtmečio vidurio istorijos puslapiai. Parodos atida ryme dalyvavo Lietuvos Respubli kos ambasadorius Vokietijoje Dei vidas Matulionis, Genocido muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, STASI muziejaus di rektorius Jorgas Dreiselmannas, kiti garbūs svečiai. Į vokiečių kalbą verstus tekstus iš Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ skaitė vertėja Vytenė Saunoriūtė-Muschick, pri sidedanti prie D.Grinkevičiūtės knygos sklaidos Vokietijoje. Gabrielės Žaidytės nuotrauka
BERLYNE PRIMENAMA LIETUVOS ISTORIJA STASI muziejuje Berlyne atidaryta istorinė paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939 – 1941“ (Eine Chro nik der Gewalt: Litauen 1939 – 1941), skirta trėmimų septyniasde šimt antrosioms metinėms paminėti. Joje tematizuojami tra giškieji metai, kai Lietuvai prara dus nepriklausomybę tūkstančiai jos gyventojų buvo išvežti į Sibiro
darbo lagerius ir tremties vietas, iš kurių daug tremtinių negrįžo. Ka rui pasibaigus, Vokietijoje apie šiuos nusikaltimus žmonijai daž niausiai būdavo tylima, daug apie juos nežinoma ir dabar. Todėl ži nomame STASI muziejuje – bu vusiose Rytų Vokietijos saugumo (vok. „Staatssicherheit“, sutr. „Stasi“) patalpose Berlyne – Lie tuvos kultūros atašė Vokietijoje Gabrielės Žaidytės iniciatyva bus eksponuojama paroda ir surengtas vakaras, per kurį prisiminti tragiš
knygos „Išduoti, išsižadėti, apš meižti“, kuriuos į lenkų kalbą vertė Zuzanna Mrozikowa, o skaitė Varšuvos nacionalinio dra mos teatro aktorius Karolis Poche cas. „Czytamy gdzie indziej“ – tai vienas įdomiausių literatūros ren ginių Varšuvoje. Per renginį pa čiose įvairiausiose populiariose miesto vietose – kavinėse, klu buose, parkuose, parduotuvėse, kirpyklose, butuose – yra skai toma Europos šalių rašytojų kū ryba. Čia klausytojai gauna žemė
H.KUNČIAUS SKAITYMAI VARŠUVOJE Lietuvių rašytojas Herkus Kun čius dalyvavo Varšuvoje birželio 16 dieną vykusiame literatūros festivalyje „Czytamy gdzie in dziej“ (“Skaitome visur kitur“). Varšuviečiams ir miesto svečiams buvo skaitoma lietuvių literatūra. Šiųmetiniame, jau penktą kartą vykusiame, festivalyje klausyto jams buvo pristatyta lietuvių rašy tojo, dramaturgo ir eseisto H.Kun čiaus kūryba – apsakymai iš
Oresto Gurevičiaus nuotrauka
lapį, pagal kurį vaikšto po vieną Varšuvos rajonų ir šio literatūrinio pasivaikščiojimo metu klauso įvairiausios literatūros. Pasak Lie tuvos kultūros atašė Lenkijoje Ra sos Rimickaitės, H.Kunčiaus ap sakymai buvo skaitomi vakarinėje plačiai Lenkijos žiniasklaidos nu šviesto literatūrinio pasivaikščio jimo dalyje nuo 18 iki 21 val. ir į teleskopų parduotuvę pritraukė nemažą būrį klausytojų. LŽ
14 Sportas
2013 06 19
Futbolo nykštukai mėgaujasi likimo iššūkiu STATISTIKA
VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt
Taitis – Nigerija 1:6 (0:3) Belo Orizontė, 20 187 žiūrovai. Tei sėjas – Joelis Aguilaras (Salvadoras). Įvarčiai – Jonathanas Tehau (54); Uwa Echiejile (5, 80), Nnamdi Oduamadi (10, 26, 76), Jonathanas Tehau (69 į savo vartus).
Retai būna, kad futbolo rungtynes triuškinamai pralai mėjusios komandos žaidėjai džiaugtųsi ir net sveikintų vieni kitus. Taip elgėsi Taičio rink tinė, kai FIFA Konfederacijų taurės varžybose 1:6 suklupo prieš Nigeriją. Taičio futbolinin kai užkariavo žiūrovų simpatijas ir nuoširdžiai džiaugėsi įmuštu įvarčiu, tai jiems prilygo pergalei. Kuklią Taičio futbolo istoriją perrašė vienas iš trijų nacionalinėje komandoje žaidžiančių brolių Te hau – Jonathanas. Kai antro kėlinio pradžioje rezultatas buvo 0:3, J.Te hau tiksliu smūgiu galva nugink lavo varžovų vartininką Vincentą Enyeamą 1:3. Okeanijos regiono čempionai po šio epizodo taip džiū gavo, lyg būtų laimėję turnyrą. Įvartį jie šventė imituodami kanoji ninkų judesius – tokių valčių irkla vimas nė 200 tūkst. gyventojų ne turinčiose Taičio salose laikomas nacionaliniu sportu. Žin om a, Nig er ij a dom in av o rungtynėse, akivaizdų savo prana šumą ji įrodė laimėdama 6:1. Bet varžovai neatrodė sutrikę ar pri blokšti. 20 tūkst. žiūrovų Belo Ori zontės stadione šiems futbolo nykš tukams negailėjo plojimų. Taičio komanda žaidė ne kaip kiti futbolo autsaideriai – ji nerikiavo dvigubos gynėjų linijos prie savo baudos aikštelės, o drąsiai ieškojo kelių Af rikos čempionų vartų link. Tačiau didžiulį norą dažniausiai slopino techninių įgūdžių stygius. Kai prieš Konfederacijų taurės turnyrą drau giškas rungtynes Taitis 0:7 pralai mėjo Čilės dvidešimtmečiams, tre neris Eddy Etaeta sunerimo, ar Brazilijoje jam neteks patirti didžiu lės gėdos. „Mūsų drąsiausia svajonė Brazilijoje – įmušti bent įvartį“, – prisipažino jis. Įvartį jo auklėtiniai
LENTELĖ
(pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Nigerija 1 0 0 6:1 3 2. Ispanija 1 0 0 2:1 3 3. Urugvajus 0 0 1 1:2 0 4. Taitis 0 0 1 1:6 0
Nigerijos rinktinė (balta apranga) pelnė šešis įvarčius, bet pasaulis kalba apie Taičio vienintelį. Reuters/Scanpix nuotrauka
pelnė, o aikštėje neatrodė apgailėti nai, kaip buvo prognozuota. Taičio rinktinės žaidėjai E.Etaetą vadina tėvu, nes šis juos treniruoja nuo tada, kai futbolininkams buvo 12 – 13 metų. Išskyrus Graikijoje rungtyniaujantį Maramą Vahirua, visi kiti Taičio futbolininkai yra mė gėjai, net devyni iš jų – bedarbiai. „Kai kurie dirba krovinių išvežio tojais, vienas – sunkvežimio vairuo toju, keli yra buhalteriai, o kiti – mokytojai“, – vardijo E.Etaeta. Kai jo auklėtiniai susirinko į pirmąją
Taičio futbolininkai drąsiai ieškojo kelių Afrikos čempionų vartų link. Tačiau didžiulį norą slopino techninių įgūdžių stygius. treniruotę Belo Orizontės „Estadio Mineirao“ stadione, pirmiausia su rengė ne apšilimą, o pleškino nuo traukas atminimui ką tik renovuo toje 62 tūkst. vietų futbolo arenoje. Prieš rungtynes skambant nacio naliniams valstybių himnams Taičio ekipos strategas vos tramdė ašaras.
„Buvau labai susijaudinęs, vos neverkiau. Pasaulio čempionatus ar olimpines žaidynes anksčiau stebė davome tik per televizorių, o dabar patys esame didingo spektaklio da lyviai. Visas Taitis jį žiūrėjo. Mūsų prezidentas dėl to net atšaukė susi tikimą“, – pasakojo E.Etaeta.
Rytoj Taičio futbolininkų laukia svarbiausios rungtynės gyvenime – Rio de Žaneiro arenoje „Maracana“ jie susitiks su pasaulio ir Europos čempione Ispanija. „Nesvarbu, kaip baigsis šios rungtynės. Svarbiausia, kad esame čia. Tai tikra pasaka. Taip mes dar labiau populiariname savo šalį“, – įsitikinęs E.Etaeta. Po šios dvikovos Nigerija susitiks su Urugvajumi. Prieš Konfederacijų taurės varžybas Afrikos čempionai nustebino konfliktu su savo šalies futbolo federacija (NFA). Futboli ninkai kovojo dėl didesnių premijų už būsimas pergales. Jie reikalavo, kad už pergalę Konfederacijų taurės varžybose kiekvienas futbolininkas gautų po 10 tūkst. dolerių, už lygią sias – po 5 tūkstančius. NFA sutiko, bet paskutinę akimirką pareiškė, kad premijas sumažins per pusę. Sužinoję tai praėjusį penktadienį Nigerijos rinktinės žaidėjai atsisakė vykti į Braziliją ir liko savo treni ruočių bazėje Namibijoje. NFA ga liausiai nusileido, o Nigerijos rink tinė į Braziliją atvyko tik sekmadienį paryčiais. Pirmadienį vakare jie jau žaidė su Taičiu. Šį vakarą numatytos dvejos A grupės rungtynės. 22 val. prasidės Brazilijos ir Meksikos mačas, o po vidurnakčio, 1 val., – Italijos ir Ja ponijos.
•
Trumpai ATRANKA AZIJOJE
„BRUINS“ PIRMAUJA
Pasibaigus Azijos konfederacijos atrankos turnyro kovoms vakar paaiškėjo dar trys kitų metų pa saulio futbolo čempionato Brazili joje dalyviai. Anksčiau šią teisę jau užsitikrino Japonijos rinktinė, per 8 rungtynes surinkusi 17 taškų ir laimėjusi B grupės turnyrą. Ant rąją vietą šioje grupėje užėmė ir į čempionatą pateko Australija (13 tšk.), Sidnėjuje 1:0 palaužusi Iraką. Pergalę australams lėmė Joshua Kennedy įvartis (83 mi nutę). A grupės turnyre triumfavo Iranas (16 tšk.), kai Ulsane po Re zos Ghoochannejhado įvarčio (60 min.) 1:0 palaužė Pietų Korėją (14 tšk.). Abi šios dvikovos komandos pelnė tiesioginius kelialapius į planetos pirmenybes. A grupėje 14 taškų surinko ir Uzbekistanas, na mie 5:1 sutriuškinęs Katarą. Ta čiau uzbekai dėl prastesnio įvarčių santykio liko treti. Uzbekistanui dar yra vilčių patekti į pasaulio čempionatą, jei atkrintamosiose varžybose įveiks du etapus. Pir mame etape teks susitikti su Omanu arba Jordanija, antrame – su viena Pietų Amerikos žemyno rinktinių. Pasaulio čempionatas Brazilijoje vyks 2014 metų birže lio 12 – liepos 13 dienomis.
Trečiosiose Šiaurės Amerikos na cionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Stenlio taurės varžybų superfinalo rungtynėse Rytų konferencijos čem pionė Bostono komanda „Bruins“ namie 2:0 (0:0, 2:0, 0:0) įveikė re guliariojo sezono nugalėtoją Vakarų konferencijos čempioną Čikagos klubą „Blackhawks“ ir serijos iki keturių pergalių rungtynėse pir mauja 2:1. Pirmąjį mačą savo aikš tėje Čikagos ritulininkai laimėjo po trijų pratęsimų – 4:3, o antrąjį po pratęsimo pralaimėjo 1:2. Ketvir tąsiais serijos rungtynes komandos žais šiandien Bostone. „Black hawks“ ekipa Stenlio taurę iškovojo keturis kartus: 1934, 1938, 1961 ir 2010 metais. „Bruins“ šį prizą pelnė šešis sykius: 1929, 1939, 1941, 1970, 1972 ir 2011-aisiais.
PIRMAS PRALAIMĖJIMAS Armėnijoje vykstančio 2013-2014 metų FIDE „Grand Prix“ serijos moterų šachmatų varžybų antro etapo dvylikos dalyvių turnyro tre čiame ture geriausia visų laikų Lie tuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2511) juodosiomis figūromis vakar pra
iš Slovėnijos, ji antradienio mačą su B.Chotenašvili baigė lygiosio mis ir savo sąskaitoje turi 2,5 taško. Slovėnė pavijo iki tol pirma vusią gruzinę Naną Dzagnidzę (2550), ši trečio turo partiją su ar mėne Elina Danielian (2475) vakar baigė taikiai ir dabar turi 2,5 taško iš 3 galimų. Turnyro Armėnijoje nugalėtoja paaiškės birželio 28-ąją po vienuolikto rato. Pirmame „Grand Prix“ etape Šveicarijoje V.Čmilytė užėmė dešimtąją vietą.
LIETUVIŠKI MOTYVAI Mongolė T.Batchimeg trečiame ture nugalėjo tituluotą Lietuvos šachmatininkę. Dilijan2013fide.com nuotrauka
laimėjo mongolei Tuvshintugs Bat chimeg (2316). Ši jau surinko 2 taškus, o lietuvė turi tik vieną. Tai buvo pirmoji Viktorijos nesėkmė šiame turnyre. Pirmo ir antro turų partijas ji baigė lygiosiomis. Antra jame baltosiomis figūromis žaidusi V.Čmilytė partiją su pirmojo etapo Šveicarijoje nugalėtoja gruzine Be la Chotenašvili (2531) baigė tai kiai. Ketvirtame ture lietuvės var žovė bus Anna Muzychuk (2593)
Paaiškėjo visos aštuonios ekipos, ru denį Eurolygos atrankos turnyre ko vosiančios dėl vienintelio kelialapio į 2013-2014 metų sezono prestižinės lygos varžybas. Kartu su Lietuvos vicečempionu Vilniaus „Lietuvos ry tu“ dėl vienintelės vietos varžysis ir Rimo Kurtinaičio vadovaujama Maskvos srities komanda „Chimki“ (Rusija) bei Kęstučio Kemzūros tre niruojama Nimburko ekipa ČEZ (Čekija). Be šių, vietos Eurolygoje sieks Aleksandrovaco „Igokea“ (Bosnija ir Hercegovina), Strasbūro SIG (Prancūzija), Ostendės „Tele net“ (Belgija), Bandirmos „Banvit“ (Turkija) ir Oldenburgo „EWE Bas kets“ (Vokietija).
GRĮŽTA Į SOPOTĄ Lietuvos krepšinio rinktinės trene rio Jono Kazlausko asistentas 42 metų Darius Maskoliūnas kitą se zoną dirbs Lenkijoje – antradienį jis oficialiai tapo Sopoto klubo „Trefl“ treneriu. Pasirašyta metų sutartis. D. Maskoliūnas nuo 1999 iki 2005 metų (su trijų mėnesių pertrauka) žaidė Sopoto „Prokom „Trefl“ komandoje. 2012-2013 me tų Lenkijos krepšinio pirmenybių reguliariajame sezone užėmęs an trąją vietą Sopoto klubas „Trefl“ suklupo ketvirtfinalyje.
R.BERANKIS PASITRAUKĖ Olandijoje vykstančiame ATP ir WTA serijų teniso turnyre „Topshelf Open“ (bendras prizų fondas – 650 tūkst. eurų) jau pirmame rate su klupo 22-ejų Ričardas Berankis (ATP-69), jis 1:6, 4:6 neatsilaikė prieš 31metų prancūzą Nicolas Ma hut (ATP-240). Baigęs pasirodymą lietuvis tenkinosi 3990 eurų čekiu. Nesėkmę pirmame rate patyrė ir nu galėtojo titulą ginantis Davidas Fer reras – ispanas 6:7 (3:7), 3:6 pralai mėjo belgui Xavier Malisse'ui. LŽ
Sportas 15
2013 06 19
Moterų krepšinio sodas nyksta
VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt
Vakar Lietuvos moterų krepši nio rinktinė grįžo iš Europos čempionato Prancūzijoje, kur pasirodymą baigė jau pirmajame varžybų etape ir bendrojoje įskaitoje užėmė 13-16 vietas. Lietuvaitės D grupės varžybose 77:89 pralaimėjo Kroatijai ir 51:70 Čekijai, o paskutinėse, nieko nelėmu siose rungtynėse 72:67 nugalėjo Ri manto Grigo treniruojamą Baltarusi jos rinktinę. Po nesėkmingo pasirodymo aprimus aistroms, rinktinės treneris Algirdas Paulauskas prakalbo apie Lietuvos moterų krepšinio sopulius.
Pradėti nuo vaikų
– Ko Europos čempionate labiausiai trūko komandai?
– Patirties. Lyg ir žaidėme neblogai, lygiai kovėmės su varžovėmis. Tačiau vienas nesėkmingas žaidimo epizodas staiga išmušdavo iš vėžių, merginos nesugebėdavo susikaupti ir staiga pra sidėdavo kritimas žemyn. Žaidime bu vo ir gražių epizodų. Bet žaidėjos daž nai kažko išsigąsdavo, pasimesdavo. Norint puikiai pasirengti čempionatui, reikėtų kartu dirbti net keturis mėne sius. Pradėti sunkiu juodu darbu, po to šlifuoti gynybą, derinius.
– R.Grigas sakė, kad ši komanda atei tyje gali būti viena stipriausių Europoje.
– Tą aš seniai sakiau ir šių žodžių neišsižadu. Bet reikia labai daug dirbti.
A.Paulauskas pasirengęs užleisti vietą kitam specialistui. Oresto Gurevičiaus nuotrauka
EUROPOS ČEMPIONATAS
II ETAPAS E GRUPĖ (pergalės, pralaimė jimai, taškų santykis)
– Rinktinei keltas tikslas patekti į pa saulio čempionatą. Ar tai buvo realu?
– Tikslas iškeltas vasario mėnesį, kai nebuvo aišku, kokia komanda su sirinks. Jei turėtume bent dvi prityru sias žaidėjas, dabar taip liūdnai ne kalbėtume. Tačiau tikslų nereikia bijoti ir privalu juos kelti. Tai – ne nuodėmė. Ir jūs nebijokite gyvenime sau kelti tikslų. – Galima konstatuoti, kad Lietuvos moterų krepšinis ritasi žemyn?
– Žinau, kad krepšinio federacija la bai stengiasi. Bet neišvengia ir klaidų. Bandymas kurti internatus nebuvo vy
2 0 155:79
2. Baltarusija
2 0 117:82
3. Čekija
1 1 113:128
1. Ispanija
2 0 144:108
2. Turkija 3. Juodkalnija 4. Italija 5. Švedija
2 0 132:105 1 1 134:129 1 1 123:134 0 2 112:137
4. Didžioji Britanija 1 1 123:147 5. Kroatija
0 2 111:131
6. Slovakija
0 2 111:143
6. Serbija
0 2 100:152
kęs. Moterų krepšinyje turėjome gerą 1982-ųjų kartą, dabar – 1989-ųjų. Va dinasi, septyneri metai kažkur „pra dingo“. Galbūt merginų trenerių ne buvo, galbūt tinkamų sąlygų... Bet turime pakeisti savo požiūrį į vaikų ugdymą. Kokie mūsų darbo principai – jei vienų metų karta atrodo netin kama, einame prie kitos. Vadinasi, pra kandame obuolį, jei jis rūgštus, išme tame, imame kitą. Taip sugadinsime visą sodą ir neturėsime vaisių. – Ar ketinate su rinktine dirbti toliau?
– Mano kontraktas jau pasibaigęs, todėl atsistatydinti net nereiktų. Nema nykite, kad čia tikri pyragai. Manau, kad federacija turėtų pamėginti prikal binti kitą krepšinio specialistą, su nau
A.Paulauskas: „Mūsų moterų krepšinio rengimo sistema, nacionalinės pirmenybės lygios nuliui.“ Mūsų moterų krepšinio rengimo sis tema, nacionalinės pirmenybės lygios nuliui. Turime dvi žaidėjas, praėjusį sezoną ragavusias Eurolygos skonio, dar kelios sužaidė šešerias rungtynes Europos taurės varžybose. Tad kaip mes paruošime žaidėjas rinktinei? La bai svarbu, kad po šio Europos čempio nato kuo daugiau merginų patektų į stiprias lygas. Arba turime stiprinti savo lygą. Neturime komandos Eurolygoje, o tai jau tragedija. Kai žaidėme draugiškas rungtynes Panevėžyje, ant rankos pirštų galėjau suskaičiuoti salėje esančius vaikų krep šinio trenerius ir jų auklėtines. Jei ne ateina pažiūrėti tokio lygio rungtynių, kaip jos tobulės? Namuose prie kom piuterio?
F GRUPĖ 1. Prancūzija
jomis idėjomis. Permainų nereikia vengti. Tikrai neįsižeisčiau, užleisčiau savo vietą ir netgi sutikčiau padirbėti to žmogaus padėjėju. O jei tokio trenerio neatsirastų, ir man būtų pasiūlyta likti, sutikčiau. Bet kokiu atveju, krepšinyje tikrai liksiu, nes šis darbas man patinka.
– Kada išmuš šios rinktinės šlovės va landa?
– Būkime kantrūs. Jei dabar nusiri tome iki 13-16 vietos, kitame čempio nate pasistenkime palypėti bent jau keturiomis pozicijomis. Po to – dar keturiomis, dar ir dar... Bet mums reikia sukurti savo moterų krepšinio sistemą.
Santykiai nepašlijo „Mūsų pasirodymo nelaikau trage dija. Mano manymu, Lietuvoje niekas iš mūsų per daug nesitikėjo“, – atviravo rinktinės kapitonė Kristina Vengrytė. Puolėjai labiausiai gaila pirmosiose čempionato rungtynėse su Kroatija pa leisto puikaus šanso nugalėti. Tuomet, pasak jos, komanda nesusitvarkė su įtampa. Prieš čempionatą buvo nuolat ak centuojama, kad šioje rinktinėje tvyro puiki vidinė atmosfera. K.Vengrytė ti kino, kad krepšininkių santykiai nesub juro ir po nesėkmių: „Nervingų mo mentų pasitaikė, bet nesipykome, nė viena nerodė pirštu į kitą, neieškojo kaltų. Ši komanda išliko vieninga ir at
eityje bus dar vieningesnė. Apmaudu, kad viskas baigėsi taip greitai. Po pra laimėjimo kroatėms dar stengėmės, bet ėmė nesisekti ir taip „susmu kome“. Tačiau įrodėme, kad nesame beviltiškos.“
Rusų gėda Dar didesnė fiasko teko patirti Rusi jos moterų rinktinei ir ją treniruojan čiam lietuviui Alfredui Vainauskui. B grupės turnyre rusės taip pat laimėjo 1 kartą, bet į kitą etapą nepateko. Pasta rąjį dešimtmetį Rusijos krepšininkės Europos čempionatuose užimdavo tik 1 arba 2 vietas, todėl toks pasirodymas prilygintas siaubingai gėdai. Paskutinėse B grupės rungtynėse ru sės 6 taškų skirtumu 72:66 įveikė Ita liją. Tačiau to nepakako – reikėjo lai mėti bent 7 taškais. Šioje grupėje trys rinktinės – Švedijos, Rusijos ir Italijos surinko po 1 pergalę. Todėl teko skai čiuoti tarpusavio rungtynių santykį. Jis palankiausias švedėms (+10), o rusių ir italių buvo identiškas (-5). Esant tokiai situacijai, reglamentas numato, kad aukštesnę vietą parodo koeficientas, kuris sudaromas pelnytus taškus tarpu savio rungtynėse padalinus iš praleistų. Čia viską nusprendė mažytė smulk mena. Rusijos rinktinės koeficientas buvo 0,9626, o Italijos – 0,9629. Vieno nepelnyto taško trūkumas ir lėmė Ru sijos rinktinės krachą. „Turėjome vieną pagrindinę prob lemą – aukšto lygio įžaidėjos stygių. Šios pozicijos krepšininkės turi vesti komandą į priekį. Rusijos moterų krepšinis su šia problema susiduria jau dešimtmetį. Taip yra todėl, kad Europos taurių turnyruose besivar žantys pajėgiausi šalies klubai sam dosi pajėgias įžaidėjas amerikietes, – aiškino A.Vainauskas. – Trūko ir sėkmės, juk vienas papildomas taik lus metimas mums būtų atvėręs duris į kitą etapą. Be to, komandoje prasi dėjusi kartų kaita.“ Lietuvos krepšinio specialistas pa neigė Rusijos žurnalistų spėjimus, esą komandos treneriai neapskaičiavo, kad Italijos komandą būtina nugalėti 7 taš kais. Taip pat neabejojama, kad lietuvis netrukus paliks savo pareigas. „Esu pasirengęs pasitraukti iš posto“, – spaudos konferencijoje sakė A.Vai nauskas. Jo likimą nuspręs Rusijos krepšinio federacija.
•
Puolėja Giedrė Paugaitė oro uoste pateko į mylimojo glėbį.
16
2013 06 19
Klasifikuoti skelbimai BUTAI
STATYBA IR REMONTAS
PARDUODA
Ekologiška vandens ir šildymo sistemų apsauga nuo kalkėjimo įrenginiais „AntiCa“. Montavimas. Garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.
4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.
NUOMOJA 2 kambarių europietiškai įrengtus su įranga apartamentus Palangoje, Vytauto g. 157 (II a., yra įstiklinta ložė, balkonas, automobilio stovėjimo aikštelė su automatiniu pakėlėju, 10 min. kelio iki jūros, rami vieta poilsiui, gali ilsėtis 4-6 žmonės, kaina – sutartinė). Laisva nuo birželio 17 d. iki 21 d, nuo liepos 1 d. iki 5 d., nuo 14 d. iki 28 d. Tel.+370 656 17 413.
SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Parduodamas BUAB “Middle Europe Investments Baltija” priklausantis 7,6712 ha žemės sklypas, esantis Dobrovolės k., Vilniaus m. sav. Pasiūlymai renkami UAB “Admivita”, Jogailos g. 7, Vilnius. Užs. R-371 20 a žemės sklypą 3 km nuo Palangos (yra projektas namo statybai, kaina – 50 000 Lt). Tel. 8 675 44 822. 14,2 a namų valdos sklypą individualių namų kvartale (10 km iki Katedros aikštės, yra elektra, numatyta vieta vandens gręžiniui, nuotekoms, galima statyti dvibutį namą, privažiavimas Lozoraičio arba Versmės g., kaina - sutartinė, be tarpininkų). Tel. +370 656 17 413. 10,1 a namų valdos sklypą Rokantiškių g., Antakalnio sen., Vilniuje (suprojektuota miesto infrastruktūra, kaina – 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. +370 682 46 203.
TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA Skubiai “Audi 90” (1986 m. 11 mėn., 10-11 metų žiemą nebuvo važinėjama, 2012 m. liepos mėn. nupirktos žieminės padangos ir sumontuotos ant ratlankių, pakeisti priekiniai amortizatoriai, stabdžių varinės šlangelės, pagrindinis stabdžių siurblys, sankabos cilindriukas, kaina – 1500 Lt). Kaunas, tel. 8 694 55 892, darbo dienomis nuo 11 iki 17 val.
PASLAUGOS Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.
MEDICINOS PASLAUGOS Po kompleksinio organizmo medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu sveikti. Taip numalšinsite sąnarių, nugaros ir kitus skausmus. Pirties pagalba išmokinsiu įjungti riebalų deginimo būklę. Vilnius, tel. 8 602 03 836. Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.
LEIDINIAI PARDUODA Įvairių firmų bei modelių lengvųjų automobilių eksploatacijos ir remonto žinynus. Vilkikų „Mercedes“, MAN ir kitų remonto literatūrą. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel. 8 645 91 194.
ĮVAIRŪS Gal kas nors galėtų neturtingai moteriai iš Vilniaus, turinčiai vaiką, padovanoti šaldytuvą ir skalbimo mašiną. Būtų dėkinga. Tel. 8 603 37 016.
PRANEŠIMAI 2013 07 01 d. 10.00 val., adresu: Vytauto g. 33, Vilnius, vyks BAB “Autuva” nekilnojamojo turto varžytynės. Detalesnė informacija www.forumregis.lt ir Užs. LM-2934 tel. 8 614 44 810. Pranešame, kad uždaroji akcinė bendrovė “Jumsta”, kodas 300631239, PVM kodas LT100002854115, buveinės adresas: Vilniaus r. sav., Skaidiškių k., Akacijų g. 32, Registro tvarkytojas: VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, keičia pavadinimą į Uždaroji akcinė bendrovė “Kokybiški namai”. Užs. LM-2933 Tel. (8 5) 212 2330.
2013 07 04 d. 10.00 val. adresu: V.Krėvės pr. 128, Kaunas, vyks BUAB „Rackunai project holdings“ turto pardavimas iš varžytynių. Parduodamas žemės sklypų masyvas (b. pl. 23,9002 ha) Užukampio k., Vilniaus m. sav. Pradinė pardavimo kaina 6 292 000 Lt + PVM. Daugiau informacijos www.bankrotodep.lt, tel.: (8 37) 71 67 19, 8 698 75 201, el. p.: bankrotas@gmail.com. Užs. R-363 Likviduojama UAB “Hidraulikas”, juridinio asmens kodas 123826260, registruotos buveinės adresas: Didžioji g. 25, Vilnius, Lietuvos Respublika, įregistruota bei duomenys apie ją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, registro tvarkytojas – Valstybės įmonė Registrų centras. Likvidatoriumi paskirta Vaida Narmontaitė. Likviduojamos UAB “Hidraulikas” atstovo tel. (8 5) 269 0996. Užs. R-366 Parduodamas likęs neparduotas BUAB “Murena” priklausantis turtas. Detalesnė informacija tel. (8 5) 277 8227, arba el. p.: info@forumregis.lt. Užs. R-365 Bankroto administratorius Alvido Prišmonto įmonės bankroto byloje parduoda nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius Šilalės r. sav. Turto sąrašas ir daugiau informacijos tel. 8 673 37 373, arba el. p.: bankrotocentras@gmail.com. Užs. R-370
INFORMACIJA apie užteršto grunto saugojimo aikštelės ir įvažiavimo į aikštelę Kairių g. 19, Klaipėdoje projekto atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kontaktinis asmuo – Roma Mušeckienė, J.Janonio g. 24, LT-92251 Klaipėda, tel. (8 46) 49 97 76, faksas (8 46) 49 97 77. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: užteršto grunto saugojimo aikštelės ir įvažiavimo į aikštelę Kairių g. 19, Klaipėdoje projektas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos apskritis, Klaipėdos miesto savivaldybė. 4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 06 12 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1698: Dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planuojamos ūkinės veiklos – užteršto grunto saugojimo aikštelės ir įvažiavimo į aikštelę Kairių g. 19, Klaipėdoje projekto – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (J.Janonio g.24, LT-92251 Klaipėda, tel. (8 46) 49 97 76, I-IV 8.00-17.000 val., V 8.00-15.45 val.). 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53). 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I. Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-367 Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Ignalinos statyba“ (įmonės kodas: 155550585, įmonės adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Taikos pr. 141) iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. B2-1517-480/2013), Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, tel. Nr. 8 698 21 226. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ignalinos statyba“ įsiteisėjo 2013 m. birželio 14 d. Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 07 24 adresu: BUAB „Ignalinos statyba“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius. Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Ignalinos statyba“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaiguUžs. R-368 siomis.
Prenumerata priimama redakcijos biure: VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB „Lietuvos ryto“ skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.
LAIKRAŠČIO „LIETUVOS ŽINIOS“ PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE: N.AKMENĖ PAKRUOJIS KURŠĖNAI RADVILIŠKIS ŠAKIAI ELEKTRĖNAI JONIŠKIS DRUSKININKAI
Respublikos g. 7 Kęstučio g. 8-3 J.Basanavičiaus g. 1 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 J.Basanavičiaus g. 67 Sodų g. 13-3 Statybininkų g. 2A-41 V.Kudirkos g. 45
GARGŽDAI
Žemaitės g. 6
(8 425) 56 588 (8 421) 61 704 (8 41) 58 57 61 (8 422) 53 451 8 612 97 522 (8 528) 39 200 (8 426) 60 569 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345
KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA LAZDIJAI PLUNGĖ ROKIŠKIS ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS
Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 Seinų g. 3 T.Vaižganto g. 27 Nepriklausomybės a. 13 Trakų g. 20 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39
(8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 318) 52 374, 52 375 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 458) 33 241, 8 656 76 207 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833
UAB „Dalida“, įm.k. 302325636, reg. Geležinkelio g. 3-14A, Vilniuje, PRANEŠIMAS APIE VISUOTINĮ AKCININKŲ SUSIRINKIMĄ Pranešame apie visuotinį akcininkų susirinkimą Data: 2013 m. liepos 22 d. Laikas: 10.00 val. Vieta: Žemaitės g. 22, Vilnius, UAB „Optima fides“ patalpose. Susirinkimo sušaukimo iniciatorius: UAB „Dalida“ direktorius Dangis Byčius. Darbotvarkė: 1. Bendrovės 2012 fin. metų veiklos aptarimas, 2. Bendrovės likvidavimo klausimas; finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 3. Likvidatoriaus paskyrimas. Susipažinti su darbotvarkės klausimo projektais arba, gauti paaiškinimus, taip pat kt. dokumentus, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu galima gauti adresu: Žemaitės g. 22, Vilnius, UAB „Optima fides“ darbo metu. Neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkumui, pakartotinas skelbiamas 2013 m. liepos 29 d. Laikas: 10.00 val., Žemaitės g. 22, Vilnius. Užs. R-364
UAB „GRADIALI“
įm. k. 303045644, adresas: Vanagupės g. 15, Palanga, LT-00169 Lietuva, tel. 8 618 74 713, el. paštas: info@gradiali.com
SKELBIA KONKURSUS Perkamos paslaugos: 1. Medicininė įranga; 2. Lengvasis ir specialios paskirties automobiliai. Pirkimo procedūra: Konkursas vykdomas vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Valstybės žinios, 2008 06 17, Nr. 69-2641). Pirkimo dokumentus galima gauti: nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 07 05, 14.00 val. Lietuvos laiku, UAB „GRADIALI“ adresu: Vanagupės g. 15, Palanga LT-00169, atsakingas darbuotojas: Ernestas Norvaišas, tel. 8 618 74 713, ir (arba) el.paštu: info@gradiali.com. Pasiūlymų pateikimo terminas ir adresas: pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti atsiųstas Pirkėjui arba pateiktas raštu šiuo adresu: UAB „GRADIALI“, Vanagupės g. 15, Palanga, LT-00169, iki 2013 m. liepos 5 d. 14.00 val. Lietuvos laiku. Užs. LM-2929 Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB „SSPC-Taika“ biomase kūrenamos termofikacinės jėgainės statybos poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „SSPC-Taika“, Jogailos g. 4, Vilnius LT-01116, tel. (8 5) 264 8970. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: biomase kūrenamos termofikacinės jėgainės statyba Taikos pr. 104B, Kaunas. Atsakingos institucijos – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 06 13 raštas Nr. 31(PAV)-D2-1930) – poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „SSPC-Taika“, Jogailos g. 4, Vilnius LT-01116, tel. (8 5) 264 8970. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Kauno RAAD, Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 40 12 92, el. p.: donata@krd.am.lt, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Kauno RAAD, Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 40 12 92, el. p.: donata@krd.am.lt, arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo Užs. R-362 dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.
Informuojame, kad pradedamas rengti sklypo Vilniaus g. 35/Palangos g. 3 ir jo gretimybių detalusis planas. Planavimo pagrindas: planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti 2013 02 19 Nr. A620-64-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos iki 2015 metų sprendinių, sklypo ribų keitimas, prijungiant dalį valstybinės žemės, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. Planavimo organizatoriai: 1) UAB „Juozapas pas žurnalistus“, Laisvės pr. 125, Vilniaus m. LT-06118, tel (8 5) 248 1640; 2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, Vilniaus m. LT-09601, tel. (8 5) 211 2222/2033. Planavimo rengėjas: UAB „BARPROJEKTAS“, Jauronių g. 11, LT-08434 Vilnius, faksas (8 5) 219 5450, projekto vadovas Donatas Baronas, tel. 8 698 21 208, el. p.: benotas.baronas@gmail. com. Detaliojo plano vieša ekspozicija: - su detaliuoju planu bus galima susipažinti nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio14 d. organizatoriaus patalpose Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, ir UAB „Juozapas pas žurnalistus“, Laisvės pr. 125, bei rengėjo patalpose Jauronių g. 11 (prieš tai telefonu 8 698 21 208 susitarus dėl laiko ir vietos). - vieša ekspozicija vyks Senamiesčio seniūnijoje, Odminių g. 3, Laisvės pr. 125, ir Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, II-o aukšto vestibiulyje (prie 215 kab.) darbo dienomis (9.00-17.00 val.) nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. - viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių pristatymas viešam susirinkimui vyks Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, 215 kab., 2013 m. rugpjūčio mėn. 16 d., 15.00 val. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl detaliojo plano dokumento galima teikti planavimo rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo ir jo metu. Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys gautus atsakymus, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilniaus m.) per mėnesį nuo jiems išsiųsto registruotu laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Užs. R-361
18 TV programos
2013 06 19
TREČIADIENIS 19 D. LRT televizija
6.00 „Labas rytas, Lietuva“ 9.00 „Kobra 11“ (k.) N-7 10.00 „Apokalipsės grėsmė“ (k.) N-7 11.00 „LRT vasaros studija“. Tiesioginė laida 12.00 „Namelis prerijose“ 12.45 „Klausimėlis.lt“ 13.00 „Bėdų turgus“ (k.) 14.00 Žinios 14.20 „Laba diena, Lietuva“ 15.10 „Puaro“ N-7 17.15 „Kobra 11“ N-7 18.15 „Šiandien“ (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Serialas „Apokalipsės grėsmė“ N-7 19.40 „Stilius“. Namai 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.00 „Teisė žinoti“ 21.30 FIFA konfederacijų taurės turnyro apžvalga 21.45 Futbolas moterų akimis 21.50 Loterija „Perlas“ 21.55 FIFA konfederacijų taurė. Brazilija - Mek sika. Tiesioginė trans liacija iš Brazilijos 23.55 Vakaro žinios 0.10 Dok. f. „Šiaurietiškas būda“. 1 d. (k.) 0.55 FIFA konfederacijų taurė. Italija - Japonija. Tiesioginė transliacija iš Brazilijos
LNK 6.05 6.10 6.50 7.20
7.50 8.20 8.50 9.45
Dienos programa „Namai, kur širdis“ (k.) „Žuviukai burbuliukai“ „Mažieji Tomas ir Džeris“ „Agentas Šunytis“ (k.) „Auklė“ (k.) „24 valandos“ (k.) N-7 „Tikras gyvenimas“. Nuomininkės (k.)
10.45 „Saldi nuodėmė“ (k.) N-7 11.40 „Plikis ir ponia“ (k.) N-7 12.55 „Didžioji sėkmė“ 13.25 „Agentas Šunytis“ 13.55 „Mažieji Tomas ir Džeris“ 14.25 „Auklė“ 15.00 „Tūkstantis ir viena naktis“ N-7 17.00 „Labas vakaras, Lietuva“ 17.45 „24 valandos“ N-7 18.45 Žinios 19.20 „Namai, kur širdis“ 20.05 „Tikras gyvenimas“. Guodėja 21.00 „Farai“ N-14 22.00 Žinios 22.25 „Kriminalinė Lietuva“ N-7 22.35 Veiksmo trileris „Grobis“ N-14 0.20 „Farų šeima“ N-7 1.15 „Vampyro dienoraščiai“ N-14
TV3
6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.55 11.30 12.35 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.15 19.50 21.00
„Teleparduotuvė“ „Drakonų medžiotojai“ „Simpsonai“ „Meilės triumfas“ „Meilės sūkuryje“ „Be namų“ „Virtuvė“ „Žiūrėk! Geras!“ „S dalelių paslaptys“ „Monsunas“ „Drakonų medžiotojai“ „Meškiukai Gamiai“ „Kempiniukas Plačia kelnis“ „Simpsonai“ „Natalija“ „Ašarų karalienė“ „Žvaigždė policininkas“ TV3 žinios „Virtuvė“ „Žiūrėk! Geras!“ „Pasirink mane“
Kinas VILNIUS
FORUM CINEMAS VINGIS „Apgaulės meistrai“ – 11.30, 14.15, 16.45, 19.15, 22 val. „Praktikantai“ – 11, 13.25, 16.15, 18.45, 21.30 val. „Mano mama dinozaurė“ (3D) – 13.45, 16 val. „Mano mama dinozaurė“ – 11.20 val. „Nuodėminga aistra“ – 19.30, 21.45 val. „Kolibrio efektas“ – 21 val. „Paslaptinga karalystė“ – 11.15, 13.25, 15.40, 17.50, 20.15 val. „Paslaptinga karalystė“ (3D) – 12, 14.30, 17 val.
21.40 22.00 22.05 23.05 1.00 1.50 2.45 3.40
TV3 vakaro žinios „Vikingų loto“ „Ryšys“ Trileris „Gamtos šėlsmas. Žemės dre bėjimas“ „Eureka“ „Choras“ „Įstatymas ir tvarka. Nu sikalstami kėslai“ „Firma“
BTV 6.29 6.30 7.00 7.05
Programa „Televitrina“ Nacionalinė loterija „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) N-7 8.00 „Prajuokink mane“ N-7 9.00 „Žmogus prieš gamtą. Sibiro platybėse“. 1 d. N-7 10.00 „Svotai“ (k.) N-7 11.00 „Kalbame ir rodome“ N-7 12.00 „Pasiklydusi širdis“ N-7 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) N-7 14.00 „Liejyklos gatvė“ (k.) N-7 15.00 „Mentai“ N-7 16.00 „Ekstrasensų mūšis“ N-7 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ N-7 18.00 Žinios 18.25 „Liejyklos gatvė“ N-7 19.25 „Milijonieriai“ 20.00 Žinios 20.25 „Sąmokslo teorija“ N-7 21.25 Drama „Rimtas vy rukas“ N-14 23.25 „Karo vilkai. Desanti ninkai“ N-14 0.35 „Sostų karai“ N-14 1.45 „Tikras kraujas“ N-14 2.50-5.59 „Bamba“ S
OZO KINO SALĖ „Varpas“ – 16.30 val. „Tėve mūsų, kuris esi medyje“ – 18 val. MULTIKINO „Praktikantai“ – 11.30, 14.30, 17, 19.30, 22 val. „Mano mama dinozaurė“ (3D) – 10.15, 12.15, 14.15, 16.15 val. „Mano mama dinozaurė“ – 11, 13, 14.45 val. „Apgaulės meistrai“ – 13.15, 14.45, 18.30, 21 val. „Nuodėminga aistra“ – 18.15 val. „Žemė – nauja pradžia“ – 10.45, 15.30, 20, 22.15 val. „Kolibrio efektas“ – 16.45, 19, 21.15 val. „Pagirios 3: velniai žino kur“ – 15, 17.15, 19.30, 21.45 val. „Paslaptinga karalystė“ (3D) – 10.45, 13.15, 16.15, 17.45 val. „Paslaptinga karalystė“ – 10, 12.30, 14 val. „Greiti ir įsiutę 6“ – 18.45, 21.45 val.
TV1
7.10 Dienos programa 7.15 „Teleparduotuvė“ 7.50 „Jos vardas Nikita“ N-7 8.45 „Visa menanti“ (k.) N-7 9.45 „Draugai VII“ N-7 10.40 „Didžiojo sprogimo teorija“ N-7 11.05 „Kidas Padlis“ 11.30 „Žmogus-voras“ 11.55 „Drakonų kova Z“ N-7 12.20 „Gražiosios melagės“ N-7 13.20 „Namai, kur širdis“ (k.) 14.00 „Talismanas“ N-7 15.00 „Te leparduotuvė“ 15.30 „Kas namie šeimininkas?“ 16.30 „Šeimynėlė“ N-7 17.00 „Pasaulio Gineso rekordai“ 18.00 „Apgav ystės“ N-7 19.00 „Langai“ N-7 20.00 „Visa menanti“ N-7 21.00 Kriminalinė drama „Kartą Amerikoje“ N-14 1.15 „Užribis“ N-7
LRT kultūra
8.00 „Tara Dankan“ 8.30 „Gimtoji žemė“ 9.00 „Labas rytas, Lietuva“ (k.) 11.30 Dok. f. „Gamtos formos“. 3, 4 d. (k.) 12.30 „Fotografijos istorija arba istorija fotografijoje“. 1 laida. „Vilnius ir jo fo tografai“ (k.) 13.00 „Apie teisę“ (k.) 13.15 „Šnipai“ (k.) N-7 14.10 „Septynios Kauno dienos“ 14.50 Poeto Donaldo Kajoko jubiliejui. Donaldo Kajoko knygos „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ sutiktuvės Rašytojų klube (k.) 16.00 „Prisiminkime“. Skambina B.Dvarionas 16.15 Žinios (k.) 16.35 „Laba diena, Lietuva“ (k.) 17.15 „Laiko portretai“. Vaikštūnas Ro Ra 18.00 „Kultūrų kryžkelė“. Rusų gatvė 18.15 „Girių horizontai“ 18.45 „Emigrantai“ 19.30 „Lyderiai“ 20.15 Vaid. f. „Žydrasis hori zontas“ 21.20 „Dar širdyje - ne sutema“ 22.00 Ro mantinė drama „Švytinti žvaigždė“ N-7 0.00 Pa norama (k.) 0.30 LRT studija „Vilniaus knygų mugėje 2013“. Aistės Kisarauskaitės knygos „39 salto mortale“ pristatymas (k.)
TV6
9.15 „Teleparduotuvė“ 9.30 „Adrenalinas“ 10.00 „Gelbėtojai Havajuose“ 11.00 „Dingusiųjų pa ieškos grupė“ 12.00 „Kaulai“ 13.00 „Univeras“ 14.00 „Nenugalimas banzuke“ 14.30 „Telepar duotuvė“ 15.00 „Išlikimas“ 16.00 „Gelbėtojai Ha vajuose“ 17.00 „Dingusiųjų paieškos grupė“ 18.00 „Kaulai“ 19.00 „CSI Majamis“ 20.00 „Uni veras“ 21.00 „Tikri bičai“ 22.00 Komedija „Mė sainių karas“ 0.00 Europos pokerio turas 1.05 „CSI Majamis“ 2.00 „Tikri bičai“ 2.15 „Nenu galimas banzuke“
„Paslaptinga karalystė“ (3D) – 10.30, 14.45, 17 val. „Paslaptinga karalystė“ – 11.45, 14, 16, 18.10 val. „Greiti ir įsiutę 6“ – 21.45 val. „Didysis Getsbis“ – 20.50 val.
„Didysis Getsbis“ – 20.30 val. „Rifo pasaka 2“ – 10 val. „Rifo pasaka 2“ (3D) – 12 val.
KAUNAS
CINAMON „Praktikantai“ – 11, 13.30, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Apgaulės meistrai“ – 19.15, 21.55 val. „Mano mama dinozaurė“ (3D) – 12.45 val. „Mano mama dinozaurė“ – 11.30, 13.20, 15.15 val. „Žemė – nauja pradžia“ – 10.45, 13, 15.30, 17.45, 20 val. „Pagirios 3: velniai žino kur“ – 17.15, 19.30, 22.15 val.
Balticum Auksinis
7.00 Komedija „Ponas ir ponia gangsteriai“ N-7 9.00 Komedija „Penelopė“ 11.00 Melodrama „Meilė ir šokiai“ 13.00 Drama „ŽKVD“ N-7 15.00 Trileris „Dvylika“ N-7 17.00 Drama „Daktaro Parnaso Fantazariumas“ 19.00 Drama „Riedėk!“ N-7 21.00 Komedija „Didysis Bakas Hovardas“ 23.00 Drama „Laiškai Džuljetai“ 1.00 Drama „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“
Balticum TV
9.00 „Balticum TV“ žinios 9.15 „Vaiduokliškos is torijos“ 9.45 „Likimo dovana“ 10.45 „Vienišų seselių klubas“ N-7 11.15 „Svajonių kruizai“ 12.15 „Maisto detektyvai“ 12.45 „Komanda Č“ N-7 13.45 „Reidas“ (k.) 14.15 „GSG 9: elitinis būrys“ N-7 15.15 Drama „Patriarchė“. 2 s. N-7 17.00 „Įspūdin giausių interjerų dešimtukas“ 17.30 „Senas geras faras“ N-7 18.30 „Gyvūnai - darbo pirmūnai!“ 19.00 „Pražūtingas auksas“ N-7 20.00 „Balticum TV“ žinios 20.15 „Advokatė Lovinski“ N-7 21.15 „Karamelė“ 22.15 „Balticum TV“ žinios 22.30 „Ki nomano užrašai“ (k.) 22.45 „Apgaulinga tiesa“ N-7 23.45 „GSG 9: elitinis būrys“ N-7
RTR Rossija
5.00 Rusijos rytas 9.05 „Samara“ 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svar biausia 12.00 „Jefrosinija“ 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.05 X byla 15.00 „Kilmingų mergelių instituto pa
ATLANTIS CINEMAS Dolby Digital 3D
KLAIPĖDA
FORUM CINEMAS „Apgaulės meistrai“ – 12.45, 15.15, 18, 21 val. „Praktikantai“ – 13.30, 16.30, 19, 21.40 val. „Mano mama dinozaurė“ (3D) – 13.45, 16.15 val. „Mano mama dinozaurė“ – 11.15 val. „Paslaptinga karalystė“ (3D) – 10.30, 13, 15.45 val. „Paslaptinga karalystė“ – 11.30, 14, 19.15 val. „Žemė – nauja pradžia“ – 11, 13.15, 18.45, 21.10 val. „Pagirios 3: velniai žino kur“ – 16.45, 18.15, 20.45, 21.50 val. „Greiti ir įsiutę 6“ – 15.30, 18.30, 21.30 val. „Krudžiai“ – 10.45 val. „Loraksas“ – 10.15 val.
ŠIAULIAI „Pagirios 3: velniai žino kur“ – 12.20, 15, 19.30, 22 val. „Žemė – nauja pradžia“ – 11.45, 14, 16.30, 19, 21.15 val. „Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias“ (3D) – 18.15 val. „Greiti ir įsiutę 6“ – 11, 13.40, 16.20, 19, 21.40 val. „Didysis Getsbis“ – 17.30, 20.45 val. „Krudžiai“ – 14.30, 17 val. „Madagaskaras 3“ – 12 val. SKALVIJA „Aurora“ – 16.40 val. „Serafina“ – 18.50 val. „Dvi dienos Niujorke“ – 21.10 val. PASAKA „Apgaulės meistrai“ – 18.30, 21 val. „Nuodėminga aistra“ – 20.30 val. „Tarp dviejų pasaulių“ – 19 val. „7 dienos Havanoje“ – 21.15 val. „Vienoje kilpoje“ – 18.15 val.
Lietuvos ryto TV
6.25 Programa 6.29 TV parduotuvė 6.45 „Re porteris“ 7.25 „Lietuva tiesiogiai“ 8.00 „Čiapajevas. Aistra gyventi“ N-7 9.15 „Namų daktaras“ 9.50 „Skonio reikalas“ 10.55 „Rossas Kempas. Piratai“ N-7 12.05 „Reporteris“ 12.40 „Gongo Gangas“ 13.35 TV parduotuvė 14.00 „Vasara su Asta“ (k.) 15.00 Žinios 15.15 „TV pokštai“ N-7 15.45 „Čia pajevas. Aistra gyventi“ N-7 17.00 Žinios 17.20 „TV pokštai“ N-7 18.00 Žinios 18.25 „Lietuva tie siogiai“ 19.00 „Pasaulio istorija“ N-7 20.10 „Gongo Gangas“ 21.00 „Reporteris“ 21.27 „Aktyvi Lietuva“ 21.32 Orai 21.35 „Čiapajevas. Aistra gyventi“ N-7 23.00 „Vasara su Asta“ 0.05 „Reporteris“ 0.32 „Aktyvi Lietuva“ 0.37 Orai 0.40 „Lietuva tiesiogiai“ 1.15 „Gongo Gangas“
FORUM CINEMAS „Praktikantai“ – 10.45, 13.30, 16, 19, 21.30 val. „Apgaulės meistrai“ – 10.30, 13, 15.30, 18.15, 21.15 val. „Mano mama dinozaurė“ (3D) – 10.15, 15 val. „Paslaptinga karalystė“ – 11.30, 13.45, 16.15 val. „Paslaptinga karalystė“ (3D) – 12.20, 17.30 val. „Žemė – nauja pradžia“ – 18.30, 21 val. „Pagirios 3: velniai žino kur“ – 13.15, 20.15, 21.45 val.
Via Sport Baltic
10.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos sezono apž valga 11.25 Motosportas. Katalonijos MotoGP Moto3 lenktynės 12.35 Motosportas. Katalonijos MotoGP Moto2 lenktynės 13.45 Motosportas. Ka talonijos MotoGP lenktynės 14.55 Krepšinis. Europos moterų čempionatas. Tiesioginė trans liacija 16.55 „Futbol Mundial“ žurnalas 17.25 Krepšinis. Europos moterų čempionatas. Tie sioginė transliacija 19.20 Motosportas. Katalonijos MotoGP lenktynės 20.30 Krepšinis. Europos moterų čempionatas 23.50 Boksas. Corneliusas White’as - Sergejus Kovaliovas 1.00 Boksas. Mikey Garcia - Juanas Manuelis Lopezas
Discovery
7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Mirtinas laimikis 10.05 Relikvujų medžiotojai 10.30 Dingęs bagažas 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Di džiosios statybos 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas mo tociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 17.45 Dingęs bagažas 18.10 Mirtinas lai mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Privalau išgyventi 23.00 Išgyventi kartu 0.00 Vyras, moteris, gamta 1.00 Išgyvenimo meistrai
National Geographic
9.00 Ryto programa 10.00 Liūtė, išgelbėjusi an tilopės jauniklį 11.00 Miestas, kuriame stovi ka lėjimas 12.00 Miestas-vaiduoklis Nevadoje 13.00 Sniego užtvara ant kelio 14.00 Surikatų klanas 15.00 Baltieji rykliai 16.00 Miestas-vaiduoklis Ne vadoje 17.00 Sniego užtvara ant kelio 18.00 An trasis pasaulinis karas 19.00 Vieneri metai sus tiprinto režimo kalėjime 20.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 21.00 Išgyvenimo būrys 22.00 Ateiviai kaubojai 23.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 0.00 Išgyvenimo būrys 1.00 Nakties programa
Teatras VILNIUS
NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 19 d. 19 val. „Žydrasis Dunojus“ 20 d. 19 val. „Šikšnosparnis“ NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 19 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. „Raudoni ba traiščiai“ 20 ir 21 d. 17 val. Didžiojoje salėje. „Išvarymas“ 25 d. 19 val. Didžiojoje salėje. Anželikos Choli nos šokio teatras. „Ana Karenina“ „DOMINO“ TEATRAS 20 d. 19 val. „Žirklės“ RAGANIUKĖS TEATRAS
„Paslaptinga karalystė“ (3D) – 10, 11.45 val. „Mano mama dinozaurė“ (3D) – 13.30 val. „Praktikantai“ – 15.10, 19.10 val. „Žemė – nauja pradžia“ – 15.10 val. „Pagirios 3: velniai žino kur“ – 21.20 val. „Apgaulės meistrai“ – 17 val. I salė „Mano mama dinozaurė“ – 10, 11.40, 15 val. „Rifo pasaka 2“ – 13.20 val. „Kolibrio efektas“ – 16.40, 20.30 val. „Nuodėminga aistra“ – 18.35 val.
PANEVĖŽYS
FORUM CINEMAS BABILONAS „Apgaulės meistrai“ – 18, 20.45 val. „Praktikantai“ – 19.15, 21.45 val. „Mano mama dinozaurė“ – 10.45, 13 val. „Paslaptinga karalystė“ – 17.05 val. „Žemė – nauja pradžia“ – 15.30 val. „Paslaptinga karalystė“ (3D) – 10.30, 13.15, 16 val. „Pagirios 3: velniai žino kur“ – 15, 21.15 val. „Greiti ir įsiutę 6“ – 12.20, 18.30 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – 10.15 val.
PALANGA „Greiti ir įsiutę 6“ – 15.45, 18.45 val. „Mikė Pūkuotukas“ – 11 val.
slaptys“ 16.00 Žinios 16.10 Žinios. Maskva 16.35 „Pabučiuokite nuotaką“ 17.30 Tiesioginis eteris 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.50 „Banditų karalienė“ 21.40 „Samara“ 22.35 „Valerijus Zolotu chinas“ 23.30 „Dostojevskis“ 0.40 Žinios+ 0.55 Vaid. f. „Budelis“. 1 s. 2.15 Vesti.ru 2.30 „Valerijus Zolotuchinas“
NAGLIS „Batuotas katinas Pūkis“ – 16 val. „Olimpo apgultis“ – 17.45 val. „Valentinas vienas“ – 20 val.
22 d. 12 val. „Trys paršiukai“ VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 20 d. 19 val. „Kanarėlė – moteris, kuri mylėjo“ OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 20 ir 21 d. 19 val. OKT Studijoje. „Paskutinė Krepo juosta“
KAUNAS
KAUNO KAMERINIS TEATRAS 20 d. 18 val. „Šykštuolis arba melo mokykla“ 21 d. 18 val. „Kavinė „Pas Blezą“ KAUNO MAŽASIS TEATRAS 19 d. 19 val. „Rezervatas“ KAUNO „GIRSTUČIO“ KULTŪROS RŪMAI 20 d. 18 val. „Domino“ teatras. „Primadonos“ VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO TEATRAS 20 d. 19 val. „Miško vidury“
Koncertai VILNIUS
LIETUVOS NACIONALINĖ FIHALRMONIJA 20 d. 19 val. Koncertuoja Michel Camilo trio: Mi chelio Camilo (fortepijonas), Lincolnas Goinesas (kontrabosas) ir Cliffas Almondas (būgnai) ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 25 d. 19 val. Vargonuoja Leopoldas Digrys, daly vauja Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigen tas Donatas Katkus VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 19 d. 20 val. Kiemelyje. Teatras „Atviras ratas“ pristalo SOLO ansamblį 19 d. 22 val. Kiemelyje. „Sielos vasara“. Dalyvauja populiarūs didžėjai 21 d. 18 val. Kiemelyje. Studentų vakaras „AiSEC“ 21 d. 22 val. Kiemelyje. Dalyvauja didžėjai. Elek troninė muzika 22 d. 20 val. Kiemelyje. Miesto muzika: elektroni nės muzikos vakarai 25 d. 19 val. Kiemelyje. Gyvo džiazo vakaras VU BOTANIKOS SODAS 19 d. 19 val. Koncertuoja Andrius Kaniava su kompozitoriumi Sigitu Mickiu (klavičiniai) bei Alexander Ten (gitara)
KAUNAS
KAUNO FILHARMONIJA 21 d. 18 val. Žmogus orkestras. Dalyvauja Sergej Malov (smuikas, altas, Rusija) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas)
KLAIPĖDA
KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 22 d. 20 val. Parko estradoje. Koncertuoja Klaipė dos kamerinis orkestras, solistas Pavelas Giunte ras (perkusija). Dirigentas Robertas Šervenikas KLAIPĖDOS LAIKRODŽIŲ MUZIEJAUS KIEMELIS 24 d. 12 val. Koncertuoja Klaipėdos karilionas, Kęstutis Kačinskas, Stanislovas Žilevičius, Laury nas Lapė (trimitas), Indrė Pajedaitė (karilionas) JONO KALNAS 23 d. 20 val. Joninių šventė. Dalyvauja „Liepsno jančio šerkšno“ fakyrai, Lietuvos kariuomenės Vil niaus įgulos Karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, folkloro grupė „Ratilai“, folkloro kolekty vai „Senoliai“, „Alka“, „Alkiukai“, „Kuršių ainiai“
ŠIAULIAI
ŠIAULIŲ KONCERTŲ SALĖ „SAULĖ“ 19 d. 17 val. Šiaulių bigbendo koncertas „Džiazo improvizacijos“
20 d. 16 val. Šiaulių moksleivių namų vaikų muzikos studijos „En-den-du“ bei vaikų ir jau nimo teatro „Bildukas“ koncertas „Dovana va sarai“ 20 d. 17 val. Širdininkų klubo ansamblio „Širdies melodijos“, žmonių su negalia klubo „Židinys“ ansamblio, pagyvenusių žmonių asociacijos an samblio „Rudens žiedai“, klubo „Dainoriai“ an samblio, Šiaulių artrito draugijos „Artis“ ansamb lio, mokytojų dueto B.Kuprienės ir A.Šašienės koncertas ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 17 val. Vakaronė. Groja Antanas Sabutis
PALANGA
MUZIKINIS KLUBAS „VANDENIS“ 21 d. 21 val. Donato Montvydo akustinis koncer tas. Akompanuoja Marius Leskauskas (fortepijo nas) 22 d. 21 val. „Keistuolių teatro“ „Solo ansamblis“ 23 d. 21 val. Koncertuoja Kostas Smoriginas 24 d. 21 val. Koncertuoja grupė „Blues Makers“ KULTŪROS CENTRAS „RAMYBĖ“ 21 d. 20 val. Jurgio Didžiulio ir Ericos Jennigs koncertas „Dviejų Dviem“
Donato Montvydo akustinis koncertas muzikiniame klube „Vandenis“.
2013 06 19
Orai
SAULĖ teka 4:41 leidžiasi 21:59 dienos ilgumas
MĖNULIS Penktoji priešpilnio diena
+23 Oslas Priešpilnis VI 15
Pilnatis VI 22
Delčia VI 30
+20 Helsinkis
+20
Stokholmas
Jaunatis VII 08
+19
Dublinas +19 Šiauliai
+24 Londonas
+23 +9 +23 +9
Klaipėda
Zarasai Utena
Panevėžys
Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 23-24 laipsniai šilumos. Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 10-12 laipsnių šilumos, dieną 25-26 laipsniai šilumos.
Bordo +24 +9
Kaunas VILNIUS
+21 +24 +9
+32 Amsterdamas
+19
Ukmergė
Lisabona
Alytus Druskininkai
+23 +11
+19 Madridas
+25 Barselona
+15 Ryga
+22 Kopenhaga
+24 Paryžius
Kėdainiai +24 +9
+18 Sankt Peterburgas
Talinas
17:18
Palanga
19
Vilnius Minskas +26 +23 Varšuva +26
+32
Berlynas +31 Praha
+35 Miunchenas
+28 Nica
+31 Roma
+20 Maskva
+23
Kijevas
Bratislava Viena Budapeštas +33 +35 +31 Bukareštas Varna Dubrovnikas +31 Sofija +30
+27
Stambulas +29
Malaga +30
170-oji metų diena. Birželio devynioliktoji, trečiadienis, trečioji 25-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 195 dienos.
Alžyras +26
Tunisas +35
Atėnai
+31 Larnaka
Vardadienį šiandien švenčia: Deodatas, Dovilas, Julijona, Ramunė, Romas, Romualdas. LŽ .Geros dienos!
Kryžiažodis
Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21
Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime liepos 8 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.
Birželio 18 d. sudoku sprendimas.
Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................ Adresas: .................................................................... Telefonas : ..................................................
Avinas. Prieš imdamiesi iniciatyvos pamąstykite, ar ilgai pakelsite prisiimtą atsakomybę? Geriau tiesiog maloniai praleiskite šią dieną, nesivelkite į intrigas. Jautis. Būkite atidūs išgirstoms naujienoms. Diena netinkama kovai bei santykių aiškinimuisi, aktyviam reikalų tvarkymui, tad nepersistenkite. Pailsėkite. Dvyniai. Kas anksčiau nepavyko, atliksite šiandien. Imkitės nenusisekusio reikalo, susitikite su žmogumi, kuris jūsų nesuprato. Vakare išeikite su draugais. Vėžys. Geras laikas dalykiniams susitikimams su žmonėmis, nuo kurių priklauso jūsų karjera. Neatidėkite atsakingų reikalų rytojui. Pasidomėkite tėvų sveikata. Liūtas. Būkite atidesni užsieniečių, aukštų pareigūnų nuomonei, pasiūlymams - per juos vėliau ateis sėkmė. Gera diena vykti į tolimas komandiruotes, keliones. Mergelė. Mažiau jaudinkitės šiandien viskas kuo puikiausiai pavyks. Nors tai nervingas metas, tačiau viską gausite. Tvarkykite mokesčių, paskolų reikalus. Svarstyklės. Labiau įsiklausykite į sutuoktinio nuomonę geriau įvertinsite situaciją bei rasite tinkamą išeitį. Palanku ieškoti sąjungininkų, pasirašyti sutartis. Skorpionas. Mėginkite sutvarkyti užvilkintą reikalą, išspręsti seną konfliktą darbe. Galite šiandien gauti neblogų dalykinių pasiūlymų - juos verta priimti. Šaulys. Jums seksis, būsite mylimi. Tai gera diena veiklai bei asmeninėms problemoms spręsti. Būkite atidesni vaikams - jie jus išgirs. Veikite su jais kartu. Ožiaragis. Ramus, romantiškas laikas, kai neverta imtis atsakingų reikalų - pailsėkite, nueikite į pasimatymą ar tiesiog leiskite sau skaniai pavalgyti. Vandenis. Pagaliau būsite išgirsti ir suprasti, tad šios dienos susitikimai, pokalbiai taps naudingi. Tinka aptarinėti jūsų sumanymus, planus su vadovybe. Žuvys. Atsiras papildomos informacijos, kuri kai ką svarbaus paaiškins bei išspręs. Šiandien jums nestigs įžvalgumo, tad tinka tvarkyti piniginius reikalus.
20 Margumynai
2013 06 19
Parduodama pirmoji suknelė Nuotakos suknelė, kurią Eliza beth Taylor vilkėjo tekėdama pirmą kartą – už Conrado Hil tono, parduodama aukcione, už ją tikimasi gauti 50 tūkst. svarų sterlingų. Drabužį sukūrė legendinė dizainerė Helen Rose aštuoniolikmetei nuota kai. Tai buvo „Metro-GoldwynMayer“ kino studijos, su kuria aktorė buvo pasirašiusi sutartį, dovana. Suknelė pasiūta iš 18 metrų perla mutro spalvos satino ir papuošta stik liniais karoliukais bei mažyčiais per liukais, jos šleifas driekiasi 13 metrų. Į suknelę įsiūtu korsetu ves tuvių dieną E.Taylor talija buvo su veržta iki 50 centimetrų. Prie sukne lės priderintas už nugaros it šilkas vilnijantis tinklo vualis, pritvirtintas prie perlais nusagstytos kepuraitės su diadema. 15 siuvėjų siuvo drabužį du ar tris mėnesius, jis sukurtas taip, kad neįmanoma nukopijuoti. Suknelė bus parduodama „Christie’s“ aukcione Londone birželio 26 dieną. 1950-aisiais vykusios vestuvės buvo metų įvykis, jose dalyvavo 700 svečių. Kino studija paskelbė, kad šios e vest uv ės e bus „daug iau žvaigždžių, nei žiba danguje“, ir net pasistengė suderinti, kad jos sutaptų su filmo „Nuotakos tėvas“, kuriame vaidino E.Taylor, premjera. Šia suk nele pasipuošusios E.Taylor nuo traukas regėjo visas pasaulis, jos buvo daugybėje žurnalų viršelių.
Pirmųjų E.Taylor vestuvių suknelė. “The Daily Telegraph” nuotrauka
E.Taylor ir C.Hiltono santuoka truko vos aštuonis mėnesius, paskui aktorė tekėjo dar septynis kartus. Labiausiai įsiminė jos vedybos su Richardu Burtonu, už kurio ji ište kėjo du sykius. H.Rose sukūrė ir legendinę suk nelę Holivudo žvaigždei Grace Kelly, kai ši tapo Monako kuni gaikščio Rainier žmona. Dizainerė laikoma viena puikiausių Holivudo aukso amžiaus kostiumininkių. Visą gyvenimą E.Taylor maudėsi Holivudo šlovėje, jos išvaizda pa darė ją nemirtingą, ji išgarsėjo ir ais tra brangenybėms, menui bei labda ringa veikla. Daug E.Taylor daiktų jau parduota aukcionuose, tarp jų ir brangenybės. Daugumą juvelyrinių dirbinių padovanojo nesuskaičiuo jami jos mylimieji. E.Taylor mirė 2011 metais sulaukusi 79-erių.
•
Iškrito ir liko gyvas
E.Taylor ir jos vyras Nr. 1 C.Hiltonas - laiminga pora išbuvo vos aštuonis mėnesius. huffingtonpost.com nuotrauka
Raudona būdelė traukiasi į praeitį Naujosioms technologijoms užkariaujant pasaulį sena telefono būdelė niekam nereikalinga. Tačiau anglo širdžiai ji tokia miela. Tad kai kurios bendruomenės stoja į kovą su britų telekomu.
T.Stilwello draugai sako, kad gydytojai ketina išleisti jį iš ligoninės jau po kokios savaitės. / “The Daily Mail” nuotrauka
Įkaušęs britas lėkė žemyn 13 aukštų, bet liko gyvas ir net ne prarado sąmonės. Medikai negali atsistebėti. Jie Naujojoje Zelandijoje tikriausiai nežino, kad velnias girto netraukia. 20 metų Tomo Stilwello būklė po skrydžio iš didelio aukščio stabili. Vaik in as iš Angl ij os Brait on o miesto guli Oklando centrinėje li goninėje. Savaitgalį jis buvo išėjęs su draugais, o grįžęs apsižiūrėjo, kad neturi rakto nuo savo buto 14ame aukšte. Britas pažadino kai mynę iš 15-o aukšto ir pasakė, kad nori per jos balkoną nulipti žemyn į savo butą. Kaimynė Geraldine Bautista pasakojo, jog jaunuolis at rodė įkaušęs, bet ji įsileido jį į butą ketindama perspėti, kad jo planas labai rizikingas. Tačiau T.Stilwellas
iškart pamėgino nulipti žemyn iš jos balkono ir paslydo šeimininkei dar mėginant jį sugriebti. „Maniau, kad sapnuoju. Viskas nutiko labai greitai – per kelias aki mirkas, – pasakojo moteris. Nespė jau nė pakviesti pagalbos.“ Medikai sako, kad jaunuolio kri timą sustabdė gretimo pastato sto gas, nors jis vis tiek nukrito 13 aukštų. Jų žodžiais, likti gyvam nukritus iš tokio aukščio – labai neįprasta. T.Stilwellas apie krytį nieko ne atsimena. Jis patyrė stuburo, kaklo ir riešo lūžių, vidaus organų suža lojimų ir nubrozdinimų, tačiau ne prarado sąmonės ir netgi pasijuokė iš jį ištikusios nelaimės kartu su savo drauge, su kuria gyvena. Da bar tegul jam Dievas padeda pa sveikti.
•
Raudona telefono būdelė yra to kia pati britiška klasika kaip Lon dono juodas taksi arba dviaukštis raudonas autobusas. Tačiau patys britai jau nebežino, kada paskutinį kartą matė tokiu gatvės telefonu be sinaudojantį žmogų. Didžiosios Bri tanijos telekomo kompanijos BT statistika rodo, kad per mėnesį iš telefono būdelės bent vieną kartą pa skambino vos 3 proc. britų. Šiemet ketinama pašalinti daugiau kaip 1000 tokių būdelių, o per pastarąjį dešimtmetį telefonų automatų išnai kinta maždaug 33 tūkst. – kiek dau giau nei trečdalis. Tačiau užnugaryje kaunasi britų kaimas. Kai kurios bendruomenės reikalauja, kad telefonų būdelės joms būtų grąžintos. Kai BT kompa nija pašalino raudoną telefono bū delę iš Piltono kaimo Somersete, kur
vyksta garsusis vasaros Glastonbe rio roko muzikos festivalis, prieš metus apie tai perspėjo vietos par apiją ir pakabino raštelį pačioje bū delėje, kaip to reikalauja taisyklės. „Suprantame, kad BT nori jų atsi kratyti, bet mūsų kaimui... tai isto rija“, – skundžiasi vietos gyventojai. Kadaise prie tos būdelės išsiri kiuodavo ilgiausios į festivalį atvy kusių roko gerbėjų eilės. Dabar visi turi mobiliuosius, ir BT neketina atsiprašinėti. Kompanijos teigimu, vos vieną kartą per dieną paskambi nama iš kiekvienos likusios 58 500 telefonų būdelių Jungtinėje Karalys tėje. Miestuose telefonais automa tais naudojamasi dažniau, o kai muose yra tokių automatų, iš kurių skambinama rečiau nei po kartą per mėnesį. Automatams tampant nuo stolingiems BT negali išlaikyti tokio didelio jų tinklo. Vis dėlto bendruomenės turi bū dą, kaip pasilikti raudonąją būdelę. Jos gali nusipirkti ją vos už 1 svarą ir naudoti kaip kioską, informacijos biurą, biblioteką ar defibriliacijos aparato, kurio dažnai prireikia šir dininkams, saugyklą.
Oficialiai 99,7 proc. Jungtinės Ka ralystės namų ūkių ir biurų prieina mas mobilusis ryšys bent iš vieno tiekėjo. Tačiau Anglijoje dar yra daug vietų, kur ryšys labai blogas. Dėl tos priežasties vyriausybė dabar skyrė 150 mln. svarų sterlingų mobiliojo ryšio infrastruktūrai pagerinti. Tai pa darius, raudonosios būdelės laukia galutinė mirtis. Ir vis dėlto tuo galima suabejoti. Viename Škotijos kaime gyventojai mašinomis apsupo savo telefono būdelę ir neleido BT sunkvežimiui jos išvežti. Dorsete grupė moterų taip pat nepaliauja įrodinėjusios, kad slėnyje nėra mobiliojo ryšio signalo, ir nors labai mažai žmonių skambina iš telefono būdelės, auto matas naudingas keliautojams. Mo terys dabar ir prižiūri telefono bū delę, iš kurios BT išėmė monetų dėžę. Viduje net padėta vaza su gėlėmis, nuvalytos dulkės, vora tinkliai, per Kalėdas dega lempelės. Tačiau moterims ir toliau tenka gin čytis su BT, kad paliktų telefono būdelę.
•
„The Daily Telegraph“, BBC, LŽ
Londono centrą dar puošia senosios telefonų būdelės. Reuters/Scanpix nuotrauka